Close
Faqja 2 prej 3 FillimFillim 123 FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 21 deri 40 prej 49
  1. #21
    Erga omnes Maska e fisniku-student
    Anėtarėsuar
    11-10-2006
    Vendndodhja
    Nėn hijen e Diellit
    Postime
    4,446
    Faleminderit
    2
    6 falenderime nė 6 postime
    Ebu Hamid
    El-Gazali
    (1058 - 1128 e.r.)


    El-Gazali ishte nje shkrimtar i madh. Disa nga shkimet e tij te pavdekshme perfshijne Tuhafat al- Falasifa, Ihja al-’Ulum al-Islamjia ( Ringjallja e shkencave fetare ),” Fillimi i Udheheqjes dhe Autobiografia eTij”, “Shpetimi nga Gabimi”. Disa nga punet e tij u perkthyen ne gjuhet europiane te kohes mesjetare. Ai gjithashtu shkruajti nje permbledhje per austronomine. Al Gazali njihet me teper per kontributin e tij ne filozofi, fe dhe sufizem. Ne Perendim ai njihet edhe si Algazel. Abu Hamid Ibn Muhamed Ibn Muhamed al- Tusi al-Sahfi’I al-Gazali lindi ne vitin 1058 e.r. ne Khorman, Iran. Ai mbeti jetim qe ne moshe te re por pati fatin te studionte ne nje standart mesimor te nje cilesie te larte ne Nishapur dhe Bagdat. Shpejt ai morri shume njohuri rreth fese dhe filozofise dhe u nderua duke u ngarkuar me detyren e profesorit ne universitetin e Nizamijas ne Bagdat. Ky universitet njihej si nje nga institucionet me me reputacion ne periudhen e arte te historise muslimane. Megjithate, pas disa vitesh, Al-Gazali dha doreheqjen nga kjo detyre dhe u kthye ne nje endes asketik. Kjo ishte periudhe e nje transformimi mistik per te. Me vone ai iu kthye detyres se tij si profesor por perseri e la kete detyre. Jeta e tij u pasua nga nje vetmi e kushtuar meditimit dhe shkrimit e cila e coi ne botimin e disa librave te perjetshem. Al-Gazali vdiq ne Bagdat ne vitin 1128 e.r. Al-Gazali shquhet per kontributin e tij te madh ne fushat e fese, filozofise dhe sufizmit. Disa filozofe muslimane ndoqen dhe zhvilluan disa pikepamje te filozofise greke, perfshire ketu edhe filozofine neoplatonike dhe kjo po conte ne nje konflikt me shume mesime Islame. Nga ana tjeter, levizja sufiste po kalonte shume kufij te vena nga ligjet e Islamit si psh: anullimin e ruajtjes se namazeve farz dhe detyrave te tjera te Islamit. Duke u bazuar ne dijen dhe eksperiencen e tij mistike, Gazali vendosi te korrigjonte keto tendenca, si ne filozofi ashtu edhe ne sufizem. Ne filozofi, Al-Gazali mbrojti qendrimin e matematikes dhe shkencave ekzakte si shkenca te sakta. Megjithate, ai adoptoi teknikat e logjikes Aristoteliane dhe procedurat neoplatonike dhe shfrytezoi pikerisht keto mjete per te treguar hapur te metat e filozofise neoplatonike, mbizoteruese ne ate kohe, dhe te pakesonte influencen negative Aristoteliane. Ne ndryshim nga disa filozofe te tjere muslimane si psh: Farabi, Al- Gazali paraqiti paaftesine e arsyes te kuptonte absolutizmin dhe pafundshmerine. Arsyeja nuk mund te tejkalonte te kufizuaren dhe ishte kufizuar vetem me vrojtimin e relatives.

    Gjithashtu disa filozofe muslimane ishin te mendimit qe universi ishte i kufizuar ne hapesire por ishte i pakufizuar per sa i perket kohes. Al-Gazali provoi qe nje kohe e pakufizuar ishte e lidhur me nje hapesire gjithashtu te pakufizuar. Me qartesine e mendimit te tij dhe forcen e argumentit, ai ishte i afte te kijonte nje balance midis fese dhe arsyes, dhe identifikoi sferat e tyre perkatese si e pakufizuara dhe
    e kufizuara. Per sa i perket fese, ai qartesoi hyrjen e sufizmit, te tejkalimeve te tij dhe rivendosi autoritetin e fese ortodokse (strikte Islame), te cilen ai e konsideronte si e vetmja rruge per te arritur te verteten absolute. Al-Gazali ishte nje shkrimtari madh. Disa nga shkimet e tij te pavdekshme perfshijne Tuhafat al-Falasifa, Ihja al- ’Ulum al-Islamjia ( Ringjallja e shkencave fetare ),” Fillimi i Udheheqjes dhe Autobiografia e Tij”, “Shpetimi nga Gabimi”. Disa nga punet e tij u perkthyen ne gjuhet europiane te kohes mesjetare. Ai gjithashtu shkruajti nje permbledhje per austronomine. Influenca e Gazalit ishte e thelle dhe e perjetshme. Ai eshte nje nga teologet me te medhenj te Islamit. Doktrinat e tij teologjike depertuan Europen, influencuan shkollat Cifute dhe Kristjane dhe disa nga argumentet e tij mendohet te jene adoptuar edhe nga St. Tomas Akuinas ne menyre qe te rivendosej autoriteti i ortodoksise se fese kristjane ne Perendim. Argumenti i tij ne favor te fese ishte i fuqishem deri ne ate mase sa ai u akuzua per demtimin e qellimit te filozofise dhe ne Spanjen Islame. Ibn Rushd (Averroes) shkruajti nje kundershtim Tuhafut-it the tij.
    "Idea ėshtė Kėshilltari mė i mirė i Veprės"

  2. #22
    Erga omnes Maska e fisniku-student
    Anėtarėsuar
    11-10-2006
    Vendndodhja
    Nėn hijen e Diellit
    Postime
    4,446
    Faleminderit
    2
    6 falenderime nė 6 postime
    Ebu Raihan Muhamed
    El-Biruni (973-1048 e.r.)



    El-Biruni konsiderohet si njė nga shkencėtarėt mė tė mėdhenj tė kohėrave. El-Biruni ishte njė
    astronom, matematicien, fizikan, gjeograf, gjeolog dhe historian i shquar. Bile, sipas Maks Majerhof, el-Biruni ishte mė i shquari i atij grupi te pathyeshėm tė studiuesve universal myslimanė qe e karakterizuan aq denjėsisht Kohėn e Artė tė Shkencės Islamike. Ai fitoi edhe gradėn “el-ustadh” apo mjeshtėr ose profesor nė ekselencė pėr kontributin qė ai dha nė fusha tė ndryshme tė shkencės. Disa historiane e kanė quajtur periudhėn nė tė cilėn el-Biruni kontribuoi me punėn e tij studimore si “Periudha e El-Birunit”. Ebu Raihan Muhamed el- Biruni lindi nė Kuarizem (Kara-Kalpakskaja nė Uzbekistanin e sotėm) nė 973 e.r.. Ai studioi Arabisht, Ligjin Islam dhe shumė degė tė tjera. Mė vonė ai mėsoi Greqisht, Siriak dhe Sanskrit. Gjuhėt e
    ndryshme e ndihmuan nė kuptimin mė tė qartė tė studimeve deri nė atė kohė dhe mė pas nė njė punė vėrtet origjinale nga vetė ai. El- Biruni ishte i mendimit qė pavarėsisht nga subjekti nė fjalė, studiuesi duhet tė pėrdori tė gjitha burimet nė formėn e tyre origjinale, tė investigojė me objektivitet dhe tė kryejė studime tė bazuara nė eksperimente dhe observime direkte.
    Si bashkėkohės i fizikanit tė madh Ibn Sina (Avicena) dhe thuhet qė ai mbante korrespondencė me tė. Kontributi i el-Birunit ėshtė aq i madh saqė pėrmbledhja e titujve tė
    librave qė ai ka shkruar zė mė tepėr se 60 faqe. Puna e tij shkencore e gėrshetuar me kontributin e dhėnė nga el- Hajtham (Al-Hazan) dhe shumė shkencėtarė tė tjerė myslimanė hodhi themelet e shkencės moderne. El-Biruni vdiq nė 1048 e.r. nė Gazna (Afganistan) pas njė karriere tė suksesshme 40 vjeēare. Kontributi i el-Birunit nė shkencė ishte vėrtet i rėndėsishėm dhe origjinal. Ai zbuloi shtatė mėnyra tė ndryshme pėr gjetjen e Veriut dhe Jugut dhe gjithashtu zbuloi disa teknika matematikore pėr pėrcaktimin e fillimit tė stinėve.
    Pėrveē kėsaj ai shkroi pėr diellin, lėvizjen e tij, eklipsin dhe shpiku njė serė instrumentesh astronomike. Shekuj mė parė se tė tjerėt ai jo vetėm diskutoi idenė qė toka rrotullohet
    nė boshtin e saj por bėri llogaritje tė sakta mbi gjatėsinė dhe gjerėsinė gjeografike. Kėto observime pėrfshihen nė librin e tij “El-Athar El-Bakia”. Ai gjithashtu prezantoi njė
    shkrim mbi matjen e kohės nė 1000 e.r.. El-Biruni ishte i pari qė zhvilloi eksperimente mbi
    fenomenet astronomike. Ai tha qė shpejtėsia e dritės ėshtė jashtėzakonisht mė e madhe se
    shpejtėsia e zėrit. Ai e pėrshkroi Rrugėn e Qumėshtit si fragmente tė panumėrta dhe tė paqarta yjesh. El-Biruni pėrshkroi observimin e tij mbi eklipsin diellor nė 8 prill 1019 dhe eklipsin hėnor nė 17 shtator 1019. Ne eklipsin diellor tė cilėn ai e pa nė Lamgan, njė zonė e rrethuar me male midis qytetit tė Kandaharit dhe Kabulit, ai shkroi: ...nė lindjen e diellit ne pamė qė pėrafėrsisht njė e treta e diellit ishte zėnė dhe eklipsi po bėhej mė i dobėt. Ai gjithashtu e pa eklipsin hėnor ne Gazna dhe dha llogaritje tė sakta tė pozicionit tė disa nga yjet mė tė njohura gjatė kontaktit tė parė. Vepra e el-Birunit me titull “El-Tefhim-li-Auail Sina’at al- Tanxhim” ėshtė njė pėrmbledhje e studimeve tė tij nė matematikė dhe astronomi.
    Ajo u pėrkthye nga Ramsei Rait nė 1934 nė Luzak. Kontributi i el-Birunit nė Fizikė pėrfshin zbulimet e burimeve tė ndryshme dhe gjithashtu pėrcaktimin e saktė tė peshės sė 18 elementeve dhe pėrzierjeve qė pėrfshijnė metale tė ndryshme dhe gurė tė ēmuar. Libri i tij me titull “Kitab-el-Xhamatir” diskuton vlerėn dhe pėrbėrjen e gurėve tė ēmuar. Ai ishte gjithasht pionier nė studimin e kėndeve dhe trigonometrisė. Ai punoi me hijen, figura tė ndryshme gjeometrike dhe vendosjen e tyre. Ai gjithashtu diskutoi numėratorin Indian. Nė fushėn e gjeologjisė dhe gjeografisė, kontributi i el- Birunit pėrfshin shpėrthimet gjeologjike dhe metalurgjinė, matjet e gjatėsisė dhe gjerėsisė gjeografike dhe metodat pėr pėrcaktimin e largėsisė relative tė njė vendi nga njė tjetėr. Ai shpjegoi natyrėn e burimeve dhe tė puseve artizane (nga ku uji del me presion nė drejtim vertikal) me parimet hidrostatike tė komunikimit
    tė shkencave tė ndryshme dhe kanaleve nėntokėsore. Libri i tij “El-Athar El-Bakija fi Kanun el-Kalija” i cili merret me historinė ejashtė dhe gjeografinė e pėrkthyer nga Eduard Sashan. El-
    Biruni gjithashtu zbuloi qė lulet mund tė kenė 3,4,5,6 ose 18 petale por asnjėherė 7 ose 9. Libri i el-Birunit i titulluar “Kitab-el-Hind” pėrfshin tė dhėna tė shumta mbi jetėn, fenė, gjuhėt dhe kulturėn indiane poashtu sikurse observime tė ndryshme gjeografike. Ai ishte i mendimit qė dikur India ka qenė e mbuluar nga deti. Nė kėtė libėr ai pėrmend titujt e dy librave, pėrkatėsisht Patanxhal dhe Sakaja. El-Biruni ishte njė shkencėtar i vėrtetė musliman qė nxori mėsim nga feja dhe observimet shkencore. Ai tha: “Eksperienca ime nė studimin e astronomisė, gjeometrisė dhe eksperimentet e ndryshme nė fizikė mė mėsuan Ekzistencėn e njė Mendje Perfekte tė njė Fuqie Pa Fund. Zbulimet e mia nė astronomi treguan qė ka elemente fantastike nė univers qė vėrtetojnė natyrėn kreative dhe tė veēante tė njė sistemi qė nuk mund tė ekzistojė nga shkaqe tė pastra fizike dhe materiale”. Ai kurrė nuk e pėrdori punėn e tij si mjet pėr tė arritur famė, autoritet apo pėrfitime materiale. Kur Sulltan Mesudi dėrgoi tre deve tė mbushura me argjend si shenjė falėnderimi pėr veprėn e tij enciklopedike “Ligji i Mesudit”, el-Biruni me shumė mirėsjellje i ktheu ato duke thėnė: “Unė i shėrbej dijes pėr hir tė dijes dhe jo pėr hir tė pasurisė”.
    "Idea ėshtė Kėshilltari mė i mirė i Veprės"

  3. #23
    LIRIDON Maska e ocean
    Anėtarėsuar
    28-08-2006
    Postime
    266
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Thumbs up

    Citim Postuar mė parė nga fisniku-student Lexo Postimin
    Ebu Hamid
    El-Gazali
    (1058 - 1128 e.r.)


    ... Per sa i perket fese, ai qartesoi hyrjen e sufizmit, te tejkalimeve te tij dhe rivendosi autoritetin e fese ortodokse (strikte Islame), te cilen ai e konsideronte si e vetmja rruge per te arritur te verteten absolute.
    Pershendetje Fisnik,

    Se pari Allahu te shperblefte per keto shkrime. Desha te shtoje edhe nje komente tek ky paragraf ne lidhje me El-Gazalin.

    Eshte e vertete se nga asketizmi Gazali i kthehet fese ortodokse Islame ne vitet e fundit te jetes se tije, por me nje vizion te ri. Vizioni i tije eshte se vertetimi i Islamit eshte nje perjetim cka ai quan shijimi i realiteteve qe ndodhin prapa perdeve te ekzistences fizike. Ai eshte argumenti me real i fese dhe nuk vie nepermjet nje debati sistematik te metafizikes por vie duke e perkujtuar Allahun (Dhikr), duke i pastruar synimet, duke e pastruar zemren, dhe duke u munduar qe te hape njeri vet-veten tek shkrirja qe vie nga lart...(T.J. Winter, Lecturer, Islamic Studies, Cambridge University)

    Jam duke e pergaditur me ne detale biografine e El-Gazalit dhe ne qofte se ske asgje kunder do e postoje ketu kur ta mbaroje.

    Kalofsh mire.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga ocean : 25-02-2008 mė 00:49
    "Koka duhet pėrkulur zemrės"

  4. #24
    فقيـــر إلـى الله Maska e rapsod
    Anėtarėsuar
    04-08-2002
    Vendndodhja
    Mbi libra
    Mosha
    37
    Postime
    799
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga RULE_partizani Lexo Postimin
    jam shum dakord qe kjo tem nuk esht per polemika,po te pergojosh ibn tejmijen me kto injoranca ,nuk mun d te rrish pa un kunderpergjigjur....
    Nderhyrjen e bera per shkak te Ibn Sinas qe nuk ua kishte qefi disave ta permendim dhe per te mbrojtur idene e permendjes se Ibn Sinas shtova qe ai ishte ne linje me Ibn Tejmijen ne konceptimin e Botes.
    O njerez mos u beni fanatike rreth nje personi, bota Islame ka pasur dijetare shume here me te medhenj se Ibn Tejmijeh, para tij, gjat kohes se tij dhe pas kohes se tij. Subkiju ishte Shejhu Islam gjat kohes se Ibn Tejmijes, Subkiju ishte muxhtehidi i fundit i asaj kategorie ixhtihadi.
    ps/ Fisniku, te lutem, me kerkove nder qe te mos nderhyj, por po te kerkoj 100 here nder qe te mos nderhyne per personalitete si Ibn Sina,....do ta kesh 100 here ne xhep se s'kane per te te pelqyer ty, pse ke permendur Gazalijun i cili eshte miliona vjet drite me larte se Ibn Tejmijeh ne Islam...
    nje gje mund te them:
    Huxhxhetu-l-Islami ue El-Muslimijn, Kutbu-l-Gauth Imam Gazaliju, Allahu e meshirofte,...
    O Allah na bej ne qe te jemi sa 1 e njemiliarda e tij. Amin
    "Allahu ka ekzistuar dhe s'kish vėnd, Ai ėshtė ashtu siē ka qėnė" Hzr. Aliu r.a.

  5. #25
    Erga omnes Maska e fisniku-student
    Anėtarėsuar
    11-10-2006
    Vendndodhja
    Nėn hijen e Diellit
    Postime
    4,446
    Faleminderit
    2
    6 falenderime nė 6 postime
    Ocean Jam duke e pergaditur me ne detale biografine e El-Gazalit dhe ne qofte se ske asgje kunder do e postoje ketu kur ta mbaroje.
    Jeni te mirepritur ti dhe te tjeret qe te postoni ndonje te dhene dhe Allahu ju shperbleft per qdo veper te mire qe beni ...

    Rapsod ps/ Fisniku, te lutem, me kerkove nder qe te mos nderhyj, por po te kerkoj 100 here nder qe te mos nderhyne per personalitete si Ibn Sina,....do ta kesh 100 here ne xhep se s'kane per te te pelqyer ty, pse ke permendur Gazalijun i cili eshte miliona vjet drite me larte se Ibn Tejmijeh ne Islam...
    Mua nuk me takon te gjykoj n keto qeshje ,Allahu gjykon ne keto qeshtje,keshtu qe mua me takon qe te i paraqes vetem veprat e mira te ketyre personave te ngritur,qe dhanė mund per Islam...
    Dhe nese une beje perpjekje qe te behem prokuror dhe te hulumtoj se kush dhe cili gaboj dhe beri gafe dhe te bej gjykimin ne ket menyre ,jam i bindur se asgje pzitive nuk do ia arrij te beje ,vetem se do jem faktor kyq i krijimit te Urrejtjes me te tjeret...

    Keshtu qe me mire eshte per secilen zemer te krijeses te perpiqet te punoj dhe te hulumtoj per veprat e mira ne menyre qe te mesojm dhe te keshillohemi edhe ne me ato vepra dhe ne fund ti pasojm edhe ne...ndryshe nga kjo vetem sjell gabime..

    Kaloni mire dhe Allahu ju shperbleft per te gjitha veprat e mira qe beni..

    Selam
    "Idea ėshtė Kėshilltari mė i mirė i Veprės"

  6. #26
    Erga omnes Maska e fisniku-student
    Anėtarėsuar
    11-10-2006
    Vendndodhja
    Nėn hijen e Diellit
    Postime
    4,446
    Faleminderit
    2
    6 falenderime nė 6 postime
    Biografia E SHEJHUT AID BIN ABDULLAH EL KARNI



    Shejhu ka lindur ne Saudi, ne qytetet e Karnit, ne vitin 1379 (1960). Shkollėn fillore e kreu ne Shkollėn Al Sulejman, ndėrsa ciklin e mesėm ne Institutin Shkencor ne Riad, pėr ta vazhduar Shkollėn e Mesme ne Institutin Shkencor ne Ebha, pastaj Fakultetin e Usulud-Dinit ne Ebha, Shkallen e Trete (Magjistraturėn) me titull" El Bid'atu ve Etheruha fi Ed Dirajeti ve-rr-Rrivaje". Me pas vazhdoi edhe doktoratėn me titull" Tahkikul Mufhim Ala Muhtesari Sahihi Muslim".

    Njė kohe ka ushtruar detyrėn e imamit dhe ligjėruesit ne Xhaminė" Ebu Bekir" ne Ebha.

    Ėshtė hafidh i Kur'anit (e di pėrmendėsh), ka lexuar Tefsirin e Xhelalejne-ve, librin Mufredat te Mahlufit, Tefsirin e Ibni Kethirit disa here, njė pjese bukur te madhe te Tefsirit te Taberiut, pastaj njė kohe te gjate kishte jetuar me Zadul Mesir te Ibnul Xhevzijj-it, pastaj Kesh-shafin e Zemahsheriut, duke qene ne dijeni pėr pikat mu'tezilite ne te, pastaj Tefsirin Fi Dhilalil Kur'an te Sejjid Kutbit, por jo tė tėrin, pastaj Fet'hul Kadir, prej te cilit kishte mjaftuar vetėm me studimin metodologjik te tij. Hadithet e tefsirit i kishte lexuar prej Durrul Menthur te Sujutit.

    Kalimthi kishte lexuar edhe tefsirin e Alusit, pastaj kishte lexuar tefsirin e Rraziut, Sa'diut, Dusriut, pastaj shumicen e tefsirit te Begaviut, Abdu Rrezakut dhe Muxhahidit.

    Ndėrsa sa iu pėrket librave te Ulumul Kur'anit (Shkencat e Kur'anit), me se shumti ka lexuar librin El Burhan te Zerkeliut, El Itkan te Sujutit dhe Mebahith Fi Ulumil Kur'an te Menaul Kattan-it.

    Sa iu pėrket Shkencave te Hadithit, te cilat janė dėshira, kureshtja dhe tere interesimi i tij shkencor, ka lexuar Bulugul Meram me shume se 50 here derisa e ka mėsuar pėrmendėsh tere librin. Kishte lexuar edhe librin Umdetul Ahkam, te cilin edhe ua kishte mėsuar studenteve ne xhami. Muhtesarin e Buhariut, te autorit Zubejdi dhe Muhtesarin e Imam Muslimit te autorit El Mundhirijj disa here, sikurse qe kishte lexuar disa here El Muntehib te Nebhaniut dhe librin El Lu'lu' Vel Merxhan.

    Poashtu kishte edhe Sahihul Buhariun dhe komentin e tij Fet'hul Bari te Ibni Haxher El Askalanit. Poashtu ka lexuar edhe Sahihun e Muslimit me koment te Neveviut, pastaj Xhamiun e Tirmidhiut dhe shumicėn e komentit te tij, Tuhfetul Ahvedhijj, pastaj ka lexuar Muhtesar Suneni Ebi Davud, me komentet e tij, Mealim Es Sunen, te Hitabiut, dhe Tehdhibus Sunen, te Ibnul Kajjimit. Librin e Ibnul Ethirit, Xhamiul Usul e kishte lexuar disa here, pastaj Musnedin e Imam Ahmedit dhe radhitjen e tij, El Fet'hu-rr-Rrebabanijj, te Bena-ut, pėr tua sqaruar me pas studenteve te tij ne xhami ne me shume se 100 ligjėrata.

    E ka lexuar poashtu edhe librin e Neveviut, Rijadus Salihin, pastaj Xhamiul Ulumi Vel Hikemi te Hafidh Bin Rexhebit, pastaj Et Tergibu Vet Terhibu te Mundhiriut, pastaj Mishkatul Mesabih, si dhe shumicėn e librave te hadithologut te kohės, Shejh Albanit, Allahu e mėshiroftė!, e sidomos librin Irvaul Galil Fi Tahrixhi Ehadithi Menari-s-Sebil, etj.

    Ndėrsa sa i pėrket Shkencės se Fikhut, ka lexuar shume here librin Ma'rifetud Delil, te Belihijj-ut, duke pėrsėritur qindra mes'ele (ēėshtje) si dhe duke bere disa shqyrtime me Zadul Mustekni-un. Ka lexuar poashtu Ed Durer El Behijje te Shevkanit, pastaj shumicėn e Nejlul Evtar, poashtu te Shevkanit, prej te cilit pėrgatiste ligjėratat pėr fakultet dhe xhami. Poashtu ka lexuar shumicėn e Mugnit te Ibni Kudames, pastaj El Muhal-li, te Ibni Hazmit, i cili e kishte mahnitur dhe mu pėr kėtė e kishte lexuar dy here. Poashtu ka lexuar edhe Fetawat e Shejhul Islamit, Ibni Tejmijes dhe shumicėn e librave te tij, sikurse qe lexoi edhe librat e Ibnul Kajjimit, e ne veēanti librin Zadul Mead dhe I'lamul Muvekkiine.

    Ndėrsa ne Usuli Fikh ka lexuar Err Rrisale te Imam Shafiut, pastaj El Muvafekat te Shatibiut, pastaj El Lem'u te Shirazit dhe disa pjese te librit El Mustasfi.

    Ka lexuar poashtu edhe librat e Muhammed Bin Abdul Vehab, dijetareve te Nexhdit, Ibni Abdul Berr-rrit, etj.

    Ndėrsa nga librat e Tewhidit ka lexuar El Akidetu El Vasitijje, pastaj ate Et Tedmirijje, pastaj atė El Hamevijje, pastaj Lum'atul I'tikad te Ibni Kudames, pastaj El Akidetu Et Tahavijje me koment te Ibni Ebi El Izz-it, pastaj Mearixhul Kubuli te Hafidh El Hakemiut, pastaj Ed Dinu El Halis, pastaj Kitabut Tewhid te Imamit Ibni Huzejme, Allahu i mėshiroftė qe te gjithė!

    Ndėrsa sa i pėrket librave te Sires (jetepershkrimeve), ka lexuar katėr here Sijerul A'lami En Nubela, te Dhehebiut, pastaj dy here El Bidaje Ven Nihaje, ka lexuar librin Et Tarih te Yaberiut, pastaj El Muntedhim te Ibnul Xhevziijit, pastaj Vefejatul A'jan dhe Bedru-t-Tali', etj.

    Ne Rrekaik (shkenca e pėrkujtimit, kėshillimit) ka lexuar Et Tedhkiretu te Dhehebiut, Ez Zuhd te Imam Ahmedit dhe Ibni Mubarekut, Ihja Ulumid Din te Gazaliut, dhe Sifetus Safve te Ibnul Xhevziut.

    Ndėrsa sa iu pėrket librave letrare, ka lexuar shumicėn e divaneve, duke pėrsėritur Divanin e Mutenebbiut si dhe duke mėsuar pėrmendėsh qindra vargje. Ka lexuar librin El Akd El Ferdi te Ibni Abdu Rabbihi, pastaj Ujunul Ahbar te Ibni Kutejbes, Unsul Mexhalis, Revdatul Ukala te Ibni Hibbanit, disa vėllime te El Egani te Asfehanit, etj.

    Ndėrsa sa iu pėrket librave bashkėkohore, ka lexuar shume prej tyre, e ne veēanti: Librat e Mevdudit, librat e Nedeviut, librat e Sejjdi Kutbit, librat e Muhammed Kutbit, librat e Shejh Bin Bazit, pastaj Shejh Uthejminit, Ibni Xhibrinit, pastaj librat e Gazalit, te cilit ia ka bere njė demantim-reagim ne Mexhlisul Insaf. Vlen te ceket se Shejhu edhe vet ėshtė autor i shume librave.

    Ndėrsa sa i pėrket aktivitetit te tij ne predikimin e Islamit, ėshtė i njohur ne mesin e dijetareve, studenteve dhe njerėzve ne pėrgjithėsi. Ndoshta argumenti me i mire per kėtė ėshtė se Shejhu ka me shume se 1000 ligjėrata te incizuara ne kaseta & CD, te cilat i ka dhėnė ne xhami te ndryshme, shoqata, klube, fakultete, universitete, etj.

    Allahu,subhanehu ve teala, e bekoftė shejhun ne punėn e tij dhe tek njerėzit i befte pranim! Pėr kėtė merita te mėdha ka edhe Sjehu Bin Baz, i cili shume e nxiste pėr vazhdimin e rrugės ne predikimin e islamit, e cila ėshtė rruge e pejgambereve, alejhimus selam…

    Pėrshėndetjet qofshin mbi Muhammedin, Alejhi selam, familjen, shokėt dhe tere pasuesit e tij gjer ne amshim!
    "Idea ėshtė Kėshilltari mė i mirė i Veprės"

  7. #27
    Erga omnes Maska e fisniku-student
    Anėtarėsuar
    11-10-2006
    Vendndodhja
    Nėn hijen e Diellit
    Postime
    4,446
    Faleminderit
    2
    6 falenderime nė 6 postime
    Imam Buhari

    Ebu Abdullah Muhammed Ibėn Ismail Ibėn Ibrahim el-Buhari el-Xhufi ka lindur mė 194 hixhri nė qytetin e Buhara-s . Babai i tij Ismaili ishte njė dijetarė shumė i respektuar dhe ka qenė njė nga nxėnėsit e Hammad Ibėn Zeid dhe Imam Melik. Fatkeqėsisht ai vdiq kur djali i tij Muhammedi ishte ende i ri. Ai megjithatė i la djalit tė tij njė pasuri tė mirė tė tillė qė ai ishte i aftė pėr tė shpenzuar pjesėn mė tė madhe tė kohės sė tij duke mėsuar dhe nuk u shqetėsua pėr ēėshtjet finaciare.
    Ai filloi studimet e tija nė njė moshė shumė tė re duke studjuar Kur’anin dhe ēėshtje tė tjera esenciale siē ishte praktikė e ditės sė tij. Por nga rinia e tij ai ishte veēanėrisht ishte i tėrhequr nga studimi i hadithit. Kur u bė dhjetė vjeē ai lexonte librat e disponueshėm, kur u bė gjashtėmbėdhjetė vjeē, ai kishte memorizuar veprat e Uakiut dhe Abdullah Ibėn el-Mubarakut dhe ai ishte familjar me opinionet e juristėve tė Irakut.

    Sipas Ibėn Kethirit, ai me njė hedhje sy njė libri mund ta memorizonte pėrmbatjen e tij .

    Nė mėnyrė qė tė ndihmonte veten pėr tė memorizuar zingjirin e haditheve, ai kėrkonte transmetuesit, duke zbuluar kur ata kishin jetuar, nga kush kishin marrė mėsim dhe kėshtu me rrallė. Nė kėtė mėnyrė, emrat nė zingjire nuk ishin mė thejshtė emra tė huaj por u bėnė emrat e njerėzve tė cilėt Buhariu ishte nė familjaritet me ta.

    Ebu Bekėr el-Medini ka thėnė:

    “Unė isha nė Nasaibur me Is’hak Ibėn Rahauaih dhe Muhammed Ibėn Ismail el-Buhari ishte nė atė mbledhje. Is’haku kaloi njė hadith qė e kishte pėrmendur Ata el-Kaiharani nė vend tė njė sahabi. Is’haku tha: ”O Ebu Abdullah (el-Buhari), ēfarė ishte Kaiharani?” Ai ka thėnė: ”Njė qytet nė Jemen. Muavijah dėrgoi njė sahab nė Jemen dhe Ata e dėgjoi dy hadithet nga ai”. Is’haku i tha atij: ”Duket sikur ti ke qenė dėshmitarė tek kėta njerėz”.

    Sipas transmetimeve tė tij, ai filloi tė merrte pjesė nė ligjėratat e dijetarėve lokal rreth moshės dhjetė vjeēare. Ai mori pjesė ligjėratat e el-Dahilit nė Buhara. Njė herė ai dėgjoi se el-Dahili tha njė hadith me zingjir : ”Sufjanin nga Ebu el-Zubeir nga Ibrahimi”. Ai i tregoi ligjėruesit qė ai (zingjiri) ishte gabim. Natyrshėm, el-Dahili ishte zėnė nė surprizė duke u refuzuar nga njė djalosh kaq i ri. El-Buhari dėshmoi se zingjiri korrekt ishte el-Zubeir Ibėn Adi nga Ibrahimi sepse el-Zuberi nuk kishte regjistruar asnjėhere hadithe nga Ibrahimi. Ai i tregoi el-Dahilit pėr tė shikuar origjinalin e tij nėse e kishte tė disponueshėm. El-Dahili e pranoi gabimin e tij. El-Buhari ishte njėmbėdhjetė vjeē kur ndodhi ky incident.

    Nė moshėn gjashtėmbėdhjetė vjeēare ai la Buharan me nėnėn dhe vėllain e tij pėr tė kryer haxhin nė Mekė. Pas haxhit, ai qėndroi nė Mekė dhe ky u bė udhėtimi i tij i parė i vėrtetė nė kėrkim tė dijes. Kjo ndodhi pasi ai mori gjithė dijen qė mundi nė vendin e tij tė lindjes.

    Ai qėndroi pėr disa kohė nė tė dyja Mekė dhe Medine. Ishte nė kėtė kohė qė ai filloi tė shkruante. Nė Mekė, ai shkroi Tarih el-Kebir e cila ėshtė njė vepėr biografike pėrsa i pėrket transmetuesve tė hadithit.

    Pėrsa i pėrket udhėtimeve tė tij el-Buhari ka thėnė vetė njėherė:

    “Unė e kam vizituar esh-Shamin, Egjyptin dhe el-Xhezirah dy herė. Katėr herė kam shkura nė Basra. Unė kam qėndruar nė Hixhaz pėr gjashtė vite. Dhe nuk e di sa herė kam qenė nė Kufa dhe Bagdad pėrkrah dijetarėve tė hadithit”.

    Ishte nė Bagdad qė el-Buhari u takua me Ahmed Ibėn Hanbelin. Ahmed Ibėn Hambel ishte gjithmonė shumė i kėnaqur me el-Buharin dhe ai mėrzitej kur ai linte Bagdadin pėr tu kthyer nė Buhara. Ahmedi e lavdėronte shumė diturinė dhe ekzaktėsinė e el-Buharit tė ri” .

    Mėsuesit e el-Buharit
    El-Buhari ka regjistruar nga 1800 dijetarė. Ibėn Haxheri ka shkruar qė mėsuesit e el-Buharit janė tė ndarė nė pesė kategori :

    Kategoria e aprė ėshtė e atyre dijetarėve tė cilėt transmetuan hadithe nga Tabi’inėt, kėtu pėrfshihen Muhammed Ibėn Abdullah el-Ansar i cili ka regjistruar hadithe nga Humeid el-Tuil, Mekki Ibėn Ibrahim dhe Ebu Asim el-Nabil tė dy kanė dėgjuar hadithe nga Jezid Ibėn Ebu Ubeid dhe Nueim i cili ka dėgjuar hadithe nga el-Amash.

    Kategoria e dytė e dijetarėve ėshtė e pėrbėrė nga ata njerėz tė tė njėjtės gjeneratė sikurse kategoria e parė por qė nuk ishin aq fatlum sa ta merrnin hadithin nga tabi’inėt e besueshėm. Kjo kategori pėrfshin mėsuesit e mėposhtėm tė Buharit, Adem Ibėn Ebu Ijas, said Ibėn Ebu Merjem dhe Ejub Ibėn Sulejman Ibėn Bilal.

    Kategoria e tretė ėshtė kategoria e “mesme”. Kėto dijetarė nuk u takuan me tabi’inėt por ata i morėn hadithet nga dijetarėt e dalluar tė gjeneratės menjėherė pas tabi’inėve. Kėto mėsues pėrfshijnė Sulejman Ibėn Harb, Kuteiba Ibėn Said, Ali Ibėn el-Medini, Jahja Ibėn Main, Ahmed ibėn Hanbel, Ishak Ibėn Rahauai, Ebu Bekėr, dhe Uthman Ibėn Ebu Sheibah dhe kėshtu me rrallė. Imam Muslimi gjithashtu ėshtė takuar me shumė nga kėto dijetarė dhe ka regjistruar hadithe nga kėta.

    Kategoria e katėrt ėshtė me tė vėrtetė e pėrbėrė nga kolegėt e el-Buharit nė mėsimin e hadithit megjithatė se ata kishin filluar tė studjonin mė herėt se el-Buhari. Muhammed Ibėn Jahja el-Dhuhli, Ebu Hatim el-Razi, Abd Ibėn Humeid dhe Muahmmed Ibėn Abdul Rahim Saika do tė bien nė tė njėjtė kategori. Nga kėta njerėz, ai ai ka rregjistruar hadithe qė ai nuk i ka dėgjuar direkt nga mėsuesit e tyre (tė cilėt ishin gjithashtu edhe mėsuesit e el-Buharit) ose hadithet qė ai nuk i ka gjetur askund tjetėr.

    Kategoria e pestė ėshtė nga ata tė cilėt ishin mė tė rinj nė status ose moshė sesa el-Buhari tė cilėt ai i rregjistroi pėr shkak tė disa dobive nė transmetimet e tyre. Kjo kategori pėrfshin Abdullah Ibėn Hammad el-Amali dhe Abdullah Ibėn Ebu el-As el-Hauarizmi.

    Duke transmetuar nga kėto dijetarė, el-Buhari ishte duke aplikuar dėshminė e el-Uaki-t:

    “Njė person nuk bėhet njė dijetarė i vėrtetė derisa regjistron nga ata qė janė mė tė vjetėr sesa ai, ata qė janė mė tė rinj sesa ai”.

    Nė sahih el-Buhari, gjendet njė hadith nga studenti i el-Buharit el-Tirmidhiu ( i cili ėshtė i njohur pėr koleksionin e tij nė Sunan). El-Tirmidhiu ishte shumė krenar pėr kėtė fakt dhe ka folur pėr tė.

    Ata tė cilėt mėsuan nga el-Buhari duke pėrfshirė edhe el-Tirmidhiun, el-Nisai-n, Muslim Ibėn Haxhaxh, Ibėn Huzeimah, Ebu Zara el-razi dhe Ebu Hatim el-Razin.

    Dituria e el-Buharit
    Qė nga koha e rinisė sė tij, el-Buhari ka demonstruar njė memorje tė habitshme dhe njė mjeshtėri nė enciklopedinė e hadithit.

    Hashid Ibėn Ismail dhe tė tjera kanė transmetuar qė el-Buhari merrte pjesė nė ligjėrata hadithesh me ta por ai kurrė nuk ka rregjistruar asgjė. Tė tjerėt qesheshin me tė se po humbte kohėn e tij. Pas 15 ditėve, el-Buhari arriti tė lexonte tė gjitha hadithet e tyre nga memorja. Nė kėtė kohė, ata e dinin qė ai nuk e kishte humbur kohėn e tij dhe ata gjithashtu e kuptuan qė aftėsinė e el-Buharit. Ishte zakon i tij pėr tė memorizuar hadithin dhe pastaj pėr ta rregjistruar atė. Ai ka thėnė: ” Ndoshta unė e dėgjoj njė hadith nė Basra dhe e regjistroi nė Sham. Ose unė e dėgjoj nė Sham dhe e rregjistroi nė Egjypt”.

    Njė herė njė dijetarė me emrin el-Ferjabi (212 hixhri) transmetoi njė hadith me zingjirin e mėposhtėm studentėve tė tij, Sufjani nga Ebu Urua nga Ebu el-Hitab nga Ebu Hamza.

    El-Fejrabi ishte duke i provuar studentėt e tij duke kryer tadlis el-shujuh . Studentėt nuk ja kishin idenė se tė kujt ishin kėto transmetime derisa el-buhari i identifikoi ata pėr studentėt.

    Nė njė numėr rastesh kolegėt e tij e provonin el-buharin. Nė Samarkand, katėr qind stundetė tė hadithit u grumbulluan pėr shtatė ditė duke u pėrpjekur pėr ta turbulluar el-Buharin. Ata i pėrzienin zingjiret e haditheve me hadithe tė ndryshme nė njė pėrpjekje pėr ta turbulluar el-Buharin por ai kurrė nuk ra nė konfuzion. Njėra nga ekspeditat mė tė famshme tė el-Buharit ndodhi nė Bagdad.

    El-Buhari ishte ende i ri nė atė kohė por reputacioni i tij ishte i madh. Njerėzit e bagdadit ishin shumė nė ankth pėr ta takuar kėtė dijetarė tė ri tė hadithit. Dijetarėt e hadithit, megjithatė, kishin pėrgatitur njė test pėr el-Buharin sa tė mbėrrinte. Ata u takuan me el-Buharin dhe filluan t’i lexonin atij hadithin. Ēdo dijetarė, ata ishin dhjetėr nė numėr, i lexonte dhjetė hadithe el-Buharit dhe ende pas ddo hadithi qė dijetarėt lexonin, el-Buhari ishte i detyruar tė pėrgjigjej: “Unė nuk e di (kėtė hadith)”

    Ata pėrrreth tė cilėt nuk dinin se ēfarė ėshtė duke ndodhur filluan tė shikonin njėri-tjetrin dhe tė dyshonin afėtėsitė e kėtij dijetari tė ri. Pasi dhjetė dijetarėt mbaruan, el-Buhari i rilexoi tė njėqind hadithet por i lexoi ata nė mėnyrė korrekte. Dijetarėt i kishin pėrzier hadithet me zingjire tė gabuara. El-Buhari i tha tė gjitha hadithet me zingjire tė rregullta. Duke komentuar mbi kėtė incident Ibėn Haxheri ka thėnė:

    “Nuk ėshtė e habitshme qė el-Buhari i korrigjoi gabimet (me qėllim) tė tyre pėrderisa ai ishte njė dijetarė i hadithit. Ēfarė ėshtė mė e habitshme sesa njohja e tij e gabimeve ėshtė qė ai ishte i aftė t’ia lexonte hadithet e tyre pasi i kishte dėgjuar vetėm njė herė”.

    Nė kohėn qė el-Buhari kishte arritur nė Basra, dijetarėt e qytetit ishin duke shikuar pėrpara ardhjen e tij. Ata pyetėn atė pėr t’i transmetuar hadithe atyre. Me mijėra dijetarė u grumbulluan pėr ta dėgjuar ligjėratėn e el-Buharit. Ai filloi duke thėnė:

    “O njerėz tė Basrės, unė jam njė i ri dhe ju mė keni kėrkuar mua qė t’ju transmetoi ju. Unė do t’ju transmetoi ju hadithe qė do t’ju bėjnė dobi (megjithėse ato janė hadithe) nga njerėzit e qytetit tuaj”.

    Dėshmia e tij i habiti njerėzit. Ai filloi ligjėratėn, “Hadathana Abdullah Ibėn Uthman el-Utaki i cili ka thėnė, Ahabarana babai im nga Shuba nga Mansuri dhe tė tjetėr nga Slim Ibėn Ebu el-Xhed nga Enesi i cili ka transmetuar qė njė beduin erdhi tek Pejgamberi salallahu alejhis ua selam dhe i tha: ”O i dėrguar i Allahut, njė person i do njerėzit e tij. . . . ”Ju nuk e keni atė hadith nga Masuri (i cili ishte nga Basra). Ju e keni atė nga tė tjerė”. Dhe e gjithė ligjėrata ishte e asaj natyre.

    Dėshmitė e dijetarėve pėrsa i pėrket el-Buharit

    El-Buhari u lavdėrua dhe u admirua nga gati tė gjithė dijetarėt e kohės sė tij dhe ata tė mėvonshmit. Ibėn Haxheri njė herė ka shkruajtur: ”Nėse ne do ta hapnim derėn e lavdėrimeve pėr tė nga ata qė erdhėn pas tij, faqet do tė mbaronin. . ėshtė njė oqean qė nuk ka bregdet qė mund t’i pėrbaj”. Nga bashkėhohėsit e tij, dėshmitė e mėposhtme janė qė duhet pėrmendur:
    Kolegu i tij dhe dijetari i hadithit, Imam Ahmed Ibėn hanbel ka thėnė: “Kurasani nuk ka nxjerrė askėnd si Muhammed Ibėn Ismailin (el-Buharin)”. El-Buhari njėherė kishte thėnė rreth vetes sė tij qė ai kurrė zhvlerėsonte vetn e tij pėrballė askujt pėrveēse mėsuesit tė tij Ali Ibėn el-Medini. Kur kjo ishte treguar Ali Ibėn Medinit, ai ka thėnė: ”Mos ia merr parasysh dėshminė e tij, el-Buhari nuk ka parė askėnd tė njėjtė me veten e tij”.

    Ebu Amr el-Hilaf el-Neisaburi ka thėnė:

    “Unė nuk kam parė askėnd si atė. Ai ėshtė mė i ditur nė hadith sesa Ahmedi dhe Is’haku (Ibėn Rahauai) dhe tė tjerėrt me njėzet herė. Mbi cilindo qė thotė diēka tė keqe pėr tė qofshin njė mijė tė mallkuara”.

    Ai gjithashtu ka thėnė: “Nėse ai hyn nė derė dhe unė jam duke transmetuar hadith, unė jam i mbushur me frikė pėr tė”.

    Fadlek el-Razi ishte pyetur cili dijetarė ėshtė mė i madhi, el-Buhari apo Ebu Zehra. Ai iu pėrgjigj qė ai kishte udhėtuar me el-Buharin dhe kishte ndryshuar planmet e udhėtimit pėr tė qėndruara me tė. Ai tha:

    “Gjatė gjithė kohės unė isha duke u pėrpjekur tė transmetoja disa hadithe qė ai nuk i dinte, por unė isha i paaftė pėr tė vepruar kėshtu. Pėrsa i pėrket Ebu Zehras, unė mund tė ia them disa hadithe qė ai nuk i di, megjithatė askush nuk e mohon shkėqimin e tij si dijetarė i hadithit, veēanėrisht pėrderisa ai ishte mėsuesi i el-tirmidhiut, Ibėn Maxhas dhe el-Nisait”.

    Shenca e ilahit (e dallimit tė difekteve tė fshehura) nė hadith ėshtė e konsideruar njė nga shkencat mė tė vėshtira pėr tu mjeshtėruar. Ėshtė dėshmuar qė vetėm pak dijetarė tė hadithit e kanė aritur kėtė mjeshtėri. Ėshtė rėnė dakord qė el-Buhari, megjithtaė, ėshtė nga ata qė u mjeshtėrua nė kėtė shkencė. El-Tirmidhiu ka thėnė:

    “Unė kurrė nuk kam parė askėnd mė tė ditur pėrsa i pėrket ilahit (dallimit tė difektve tė fshehura) dhe transmetuesve sesa el-Buhari”. Ai madje pranoi qė pjesa mė e madhe e atyre informacioneve qė ai i kishte futur tek vepra e tij mbi ilahin (dallimin e difekteve tė fshehura) i kishte marrė nga el-Buhari.

    Karakteri i el-Buharit
    El-Buhari ishte i njohur si njė njeri shumė i devotshmė. Ai nuk kujdesej pėr kėnaqėsitė e kėsaj bote. Ai jepte shumė nė bamirėsi dhe ai hante pak. Ai sakrifikonte shumė pėr hir tė hadithit. Ai njėherė ka thėnė qė ai shkoi pėr tė vizituar Adem Ibėn Ebu Ijas dhe paratė e tija i ishin duke ardhur me vonesė. Ai ishte i detyruar tė hante bar derisa dikush qė ai nuk e njihte i dha njė qese plotė me para.

    Pėrsa i pėrket tė folurit pėr tė tjerėt, el-Buhari ishte shumė i kujdeshėm. Ai njėherė ka thėnė:

    “Unė nuk kam pėrgojuar askėnd qė kur mėsova qė pėrgojimi ėshtė i ndaluar”.


    Ai ishte i butė kur vinte punė tek termat qė ai pėrdorte nė xherh apo “diskretitimin e transmetuesve”. Ai nuk do t’i quante tė tjerėt gėnjeshtarė apo me fjalė tė tilla si kėto. Gjėja mė e madhe qė ai do tė thonte pėr dikėnd ishte qė transmetimi i personit duhet shmangur. Ai ka thėnė qė nėse ai e thotė pėr dikėnd, do tė thotė se nuk ėshtė e lejuar pėr tė transmetuar hadithe nga ai person.

    Ai ka demostruar ndėrshmėrinė dhe dedikmin e tij ndaj hadithit nė shumė raste. Nė biografitė e shkruara rreth tij ne shohim incidentin e mėposhtėm:

    “Buhari ishte shumė i kujdesshėm pėr sa i pėrket veprave tė tij dhe ia ngarkonte ato vetėm njerėzve tė cilėve ai kishte besim. Njėherė njė person ndodhi qė tė pėrmendte njė hadith qė ngriti dyshimin e tadlisit mbi el-Buharin, tė cilin ai ia kishte fshehur njė lidhje tė dobėt nė zingjirin e transmetuar. El-Buhari ju pėrgjigj asaj qė nė mėnyrė pėr tė hequr kėtė dyshim ai do tė pėrmendte mė tepėr sesa njė mijė hadithe tė raportuara nga njė i veēantė (dijetarė i hadithit)”.

    Ai gjithashtu ka rregjistruar incidentin e mėposhtėm:

    Gjatė kohės qė ai ishte student el-Buhari duhej tė lundronte nė njė barkė mbi lum. Ai kishte njė mijė ashrafis (monedha ari) me vete. Ai ishte i ngjitur me dikėnd i cili gjithashtu hypi nė anije dhe e takoi atė rastėsisht, dhe gradulisht zhvilluan marrėdhėnie tė mira kėshtu qė el-Buhari qėlloi qė t’i pėrmendte atij pėr paratė qė kishte me vete. Njė mėngjez njeriu filloi tė ngrnte zėrin dhe filloi tė qante, duke thėnė qė qesje e tij me para qė mbante rreth njė mijė ashrafis i kishte humbur. Pasaxherėt filluan tė kontrollonin dhe el-Buhari uke e parė situatėn e hodhi qesen nė lum. Gjėrat e Imamit u kontrolluan por paratė nuk gjindeshin. . . Kur udhėtimi mbaroi njeri e pyeti el-Buharin rreth qeses me para. El-Buhari ju pėrigjg qė ai e kishte hedhur nė lum. Kur njeriu e pyeti atė pse ai e mendoi tė nevojshme qė ta hidhte atė nė lum dhe tė humtė kaq shumė, el-Buhari ka thėnė:

    “Tė gjithė jetėn time e kam kaluara nė koleksionimin dhe pėrpilimin e hadithit tė Pejgamberit salallahu alejhis ua selam dhe integriteti im ka marė proporcione shumė tė mėdha. Si unė mund tė pranoj tė humb pasurinė mė tė madhe qė e kam siguruar kundėr gjakut tim duke marrė helmin e njė hajduti?”

    Fikhu (jurispondeca) i el-Buharit

    Disa transmetues tė hadithit kanė qenė tė njohur pėr thjeshtė pėrcjelljen e hadithit pa patur asnjė ide pėr kuptimin e hadithit qė ata pėrcjellin. Njė gjė e tillė nuk ishte me el-Buharin (dhe pjesės mė tė madhe tė dijetarėve tė hadithit). Krahas tė qėnurit njė dijetarė i madh i hadithit, ai gjithashtu ishte edhe njė jurist i madh. Bashkėkohėsit e tij e kanė lavdėruar diturinė e tij mbi fikun (jurisponecėn islame). Naim Ibėn Hammad el-Huzai e ka quajtur atė si fakihu (juristi) i ummetit. Dhe Bandar (Mhammed Ibėn Bishr) ka thėnė qė ai ishte mė i njohuri i fikhut nė kohėn e tij.

    “Ebu Musab ka thėnė qė el-Buhari gėzon njė rang mė tė lartė sesa Imam Ahmed Ibėn Hanbel nė jurispondencė. Njė nga studentėt e tij, kur ai dėgjoi kėtė dėshmi, shprehu habinė e tij. Pėrgjigja e Ebu Musab-it ndaj kėsaj ishte: “Pse habitesh pėr kėtė? Unė duhet tė them edhe mė teppėr, nėse ju e krahasoni el-Buharin dhe Malikun ju do t’i gjeni ata tė kenė tė njėjtėn ngjashmėri”.

    Vetė el-Buhari ka dėshmuar qė ai nuk ka filluar tė transmetojė hadithet derisa ai studjoi libra e ehlul ra’i (e juristėve, veēanėrisht tė Irakut). Nė fakt, vepra e tij el-Xhami el-Sahih nuk ėshtė thejshtė njė koleksion i haditheve tė saktė por ėshtė gjithashtu njė vepėr klasike e fikut. Nuk ėshtė pėr kėtė arsye qė el-Buhari nuk i rregjistronte hadithet e tėra ēdo herė qė ai i pėrmend njė hadith tė veēantė. Ishte praktikė e tij pėr tė rregjistruar vetėm pjesė tė haditheve qė ishin tė rėndėsishme pėr kapitullinb. Kjo ėshtė pse ai i pėrsėrit shumė hadithet pėrmes tė gjithė veprės sė tij (shumė herė pa pėrmendur zingjiret e tyre).

    Fikhu i el-Buhari ėshtė qartėsisht i parė nė kapitujt e Sahihut tė tij. Nė titujt e kapitullit tė tyre, ai dėshmon pėrfundimet e fikhut qė ai i ka derivuar nga hadithet dhe nga verset e Kur’anit.

    Duket se ai ka pėrdorur taraxhim (Titujt e kapitujve) si vend tė pėrshtatshėm pėr tė shpalosur pikėpamjet e tij ose opinionet e tė tjerėve qė ai i mbėshteste dhe donte t’i mbronte.

    Nė shumė raste, titujt e kapitujve tė tij ose pėrfundimet e fikut mund me lehtėsi tė derivohen nha hadithet por nė raste tė tjera kapitujt e tij demostrojnė njė pėrceptim tė mprehtė dhe njė dituri tė vėrtetė tė fikhut. Kėto kapitujt kanė qenė ēėshtje tė studimit pėr njė numėr dijetarėsh, pėrderisa ata shfaqin tė dyja fikhun dhe metodėn e fikhut tė Imam el-Buharit.

    Gjenden tė paktėn nėntė libra tė shkruar vetėm mbi titujt e kapitujve, pa pėrmendur diskutimin e kėtyre titujve nė komentimet e ndryshme tė sahih el-Buharit.

    Fatkeqėsisht, nė vitet e mėvonshme ka patur njė garė zilije midis disa juristėve dhe disa dijetarėve tė hadithit. Disa nga kėto jurist filluan tė sulmonin el-Buharin dhe tė nėnēmonin dijen e tij tė fikut.

    Duket qė njerėzit tė cilėt e kanė sulmuar el-Buharin nuk e kanė parė dhe as qė e kanė lexuar Sahih el-Buharin ose tė paktėn, ata nuk e kanė kuptuar atė.

    Disa nga sulmet mbi el-Buharin erdhėn nga hanefitė sepse ata ndjenė qė el-Buhari kishte treguar njė farė mosrespekti pėr Ebu Hanifen. El-Buhari e refuzoj Ebu Hanifan nė njė numėr rastesh nė Sahihun e tij. Por ai kurrė nuk e pėrmendi Ebu Hanifan me emėr. Kurdo qė ai refuzonte njė nga opinionet e Ebu Hanifa-s, ai gjithmonė do ta trajtonte diskutimin duke thėnė: ”Disa njerėz thonė. . ” nė vend qė tė thoshte : ”Ebu Hanifa thotė. . . . ”. Ai e bėri kėtė ose nga respekti pėr Ebu Hanifan, pra duke mos e refuzuar atė nė mėnyrė direkte, ose pėr tė treguar se Ebu Hanifah nuk ishte i vetmi qė i mbante kėto mendime dhe el-Buhari i refuzoi. Nė Fadl el-Bari, i shkruar nga njė hanefi thuhet:

    “Nė Xhami el-Sahih, el-Buharie ka kritikuar Imam Ebu Hanifan nė vende tė ndryshme, veēanėrisht nė Kitab el-Hijal dhe Kitab el-Ikrah”.

    Pra siē shihet, ėshtė e vėrtetė qė kishte kundėrshtime intelektuale midis hanefitėve tė kohės sė tij, Ebu Hafs Kebir dhe El-Buhari, por duhet tė vihet nė dyshim integriteti intelektual i el-Buharit nėse do tė thonim se ai ishte zemra e kėtyre kritikave. Ēfarė ėshtė mė afėr tė vėrtetės ėshtė qė el-Buhari i ka kritikuar gjykimin hanefitė ashtu siē i ka ardhur atij mbi bazat e agjėje tjetėr veēse ai mendonte se kjo ishte mė e mira. Pėr ne, tė dy Imamėt e meritojnė qė tė kemi respekt pėr ta .

    A ishte el-Buhari njė Muxhtehid?

    Nuk ka dyshim qė el-Buhari ishte njė muxhtehid nė fushėn e hadithit por ka disa pyetje nėse el-Buhari ishte njė Muxhtehid nė fushėn e fikut. Dijetarėt e hershėm nuki e kanė diskutuar kėtė pyetje pėr shkak tė respektit tė el-Buharit. Disa nga dijetarėt e sotėm, si el-Kasimi dhe Tahir el-Xhezeiri, e kanė quajtur atė “Muxhtehid absolutė” (Muxhtehid Mutlak).

    El-Buhari nuk ka shkruar njė vepėr mbi usul el-fikh (megjithėse ai i ka prekur pak pika qė lidhen me usul el-fikh nė Sahihun e tij) e as nuk duket se njerėzit e morėn atė si njė lider i njė shkolle tė re. Pėr shembull, ishte zakon i el-Tirmidhiut qė tė rregjistronte opinionet e juristėve tė ndryshėm por ai e ka pėrmendur onpinin e El-Buharit nė fik vetėm njė herė. Shumė nga dijetarėt e hershėm tė hadithit ishin aq shumė tė preokupuar me pėrpilimin dhe nė transmetimin e hadithit sa ata nuk kishin kohė qė tė pėrpiqeshin tė pėrhapnin principet ligjore tė fikut dhe si rezultat, disa prej tyre ndoqėn Imamėt e famshėm tė fikhut tė kohės sė tyre.


    Pėr kėto arsye, dijetarėt janė pėrpjekur pėr tė pėrkufizuar se ēfarė shkolle fiku i pėrkiste Imam el-Buhari. Pėr shkak tė famės dhe reputacionit tė el-Buharit, dijetarė tė ndryshėm kanė thėnė pėr tė se ai ėshtė i shkollės sė tyre tė fikut. Pėr shembull Ibėn Kajimi dhe Ebu Jala e pėrfshijnė atė si njė nga ndjekėsit e Ahmedit, disa madje thanė qė ai ishte hanefi pėrderisa ishte nxėnėsi i Ibėn Rahauai-t . Opioni mė i fortė dhe mė popullorė nga dijetarėt e mėvonshėm, tė cilėt e diskutuan kėtė ēėshtje, ėshtė qė ai ishte njė Shafi. El-Subki dhe Sadik Hasan Han tė dy e konsiderojnė atė njė Shafi .

    Shkolla e ndjekėsve tė hadithit

    Abdul Mexhid tregon qė el-Buhari, nė veēanti, ishte duke ndjekur kėtė shkollė tė veēantė dhe ishte e bazuar mbi principet e kėsaj shkolle tė fikhut qė ai refuzonte ehl el-rai (njerėzit e opinionit). Kėtu janė dy shembuj tė opinioneve tė ehl el-rai qė el-Buhari pėrpiqej pėr tė refuzuar nė Sahihun e tij .

    Sipas Ebu Hanifa-s, hamėr (vera, ose ēdo pije apo ēdo send qė sjellė dehje mendore) ėshtė vetėm e derivuar nga rrushi dhe pėrsa i pėrket sė cilės tė dyja edhe sasia e vogėl edhe sasia e madhe janė tė ndaluara. Nėse pijet dehėse vijnė nga burime tė tjera, sasia e vogėl qė nuk ėshtė dehėse nuk ėshtė e ndaluar ndėrsa sasia e madhe qė deh ėshtė e ndaluar. El-Buhari pėrfshiu njė numėr kapitujsh me qėllim qė tė refuzonte kėtė opinion, duke treguar qė fjala hamėr i aplikohet tė gjitha pijeve dehėse dhe pra, njė sasi e vogėl apo e madhe e tė gjitha atyre pijeve jnė tė ndaluara. Tė mėposhtmet janeė disa nga kapitujt qė i pėrkesain kėsaj teme: ”Pijet dehėse mund tė pėrgatiten nga rrushi dhe nga gjėra tė tjera”, “Likeri i pėrgatitur nga mjalta”, “Pije dehėse ėshtė ajo qė turbullon mendjen”, “Pirja e shurupit nga hurmat (arabie) aq gjatė sa nuk dehin” .

    Sipas Ebu Hanifa-s, falja e tė premtes ėshtė vetėm pėr tu mbajtur nė qytete tė mėdha dhe jo nė fshtatėra tė vegjėl. Pėr tė refuzuar kėtė pikėpamje, el-Buhari pėrfshiu njė kapitull tė titulluar ”Falja e tė Premtes nė fshatėra dhe nė qytete” .

    Nė fakt, duket qė el-Buhari pėrfshiu njė libėr tė tėrė nė Sahih, Librin e trikeve, vetėm pėr tė refuzuar pikėpamjet e gabuara tė ahl el-rai mbi atė ēėshtje. Nė atė libėr ai e pėrdor shprehjen, “njerėzit thonė. . . ” katėrmbėdhjetė herė. Si rezultat, tė gjithė hadithet qė i prezantoi nė atė Libėr mund tė gjenden nė vende tė ndryshme tė sahihut, qė ėshtė Libri i cili nuk ėshtė shtuar pėrshkak tė njė numri tė rėndėsishėm hadithesh, pėrderisa nuk janė hadithe tė reja, por ata kishin si qėllim vetėm pėr tė refuzuar disa opinione tė fikut qė el-Buhari i kundėrshtonte.

    Sprovat e tij

    Afėr fundit tė jetės sė tij, el-Buhari kishte vendosur qė tė lėviste nė Nasaibur. Deri nė kėtė periudhė, ai ishte sigurisht, njė dijetarė i mirėnjohur. Tė gjithė njerėzit e Nasaiburit erdhėn pėr ta pėrshėndetur atė, disa madje struante tenda jashtė Nasaiburit siē bėri edhe Muhammed Ibėn Jahja el-Dhuhli. El-Dhuhli ishte gjithashtu e priste mė ankth el-buharin dhe i inkurajoi njerėzit pėr t’i bėrė atij njė pritje tė mirė.

    Por gjėrat ndryshuan dramatikisht pasi el-Buhari kaloi disa kohė aty. El-Dhuhli dhe disa dijetarė tė tjerė iu reduktua popullariteti shumė nė ligjėrata e tyre ndėrsa nė ligjėratat e el-buharit kishte shumė tė pranishėm. Sė fundmi, ata bėnė njė komplot kundėr el-Buharit duke thėnė qė ai besonte qė “tė recituarit e Kur’anit nga njė person ėshtė i krijuar”.

    Dikush shkoi tek ligjėratat e el-Buharit pėr tu pėrballuar me tė mbi kėtė ēėshtje. Kur el-Buhari u pyet rreth kėsaj ēėshtjeje, ai refuzoi t’i pėrgjigjet pyetėsit. Si rrjedhojė, el-Buhari i ėshtė pėrgjigjur duke thėnė:

    “Kur’ani ėshtė fjala e Allahut dhe nuk ėshtė e krijuar. Por veprat e robėrve janė tė krijuara. Dhe pėr tė pyetur rreth tė tilla ēėshtjeve ėshtė njė bidat”.

    Personi menjėherė i keqinterpretoj pozicionin e el-Buharit dhe tha se el-Buhari kishte thėnė qė fjalėt e Kur’anit ishin tė krijuara. El-Dhuhli shfrytėzoj kėtė mundėsi pėr tė kundėrshtuar el-Buharin dhe dėshmoj qė askush nuk duhet tė qėndrojė nė ligjėratat e el-Buharit pėrderisa ai ėshtė njė bidatēi. Tė gjithė pėrveē Muslim Ibėn Haxhaxh dhe Ahmed Ibėn Selema e dėgjuan el-Dhulhin dhe e lanė el-Buharin, Kur kėta tė dy e lanė ligjėratat e el-Dhulhit, el-Dhulhi sė fundi tha : ”Qė ai person nuk duhet tė lejohet tė qėndrojė nė kėtė vend”. Influenca e el-Dhulhit ishte e madhe dhe el-Buhari e mori kėtė si paralajmėrim qė ai duhet tė largohet nga Nasiaburi. El-Buhari dėshmoi qė ai nuk kishte asnjėfarė dėshire pėr famė apo pėr pasuri apo fuqi nė Nasaibur dhe qė zilija e ēoi (ndaj tij) qė ēuan nė shpėrnguljen e tij nga ai qytet.


    Pėr shkak tė kėtij incidenti, Imam Muslimi refuzoi tė rregjistronte ēdo hadith qė ai e kishte dėgjuar nga el-Dhuhli. Nė fakt, ai ia dėrgoi tė gjithė librat e el-Dhuhlit prapa. El-Buhari kishte njė gjykim tė ndryshėm. Ai e dinte qė el-dhuhli ishte gabim por ai nė tė njėjtėn kohė ai e dinte se ai ishte i ndershėm dhe njė transmetues i besueshėm, dhe si rezultat, ai i rregjistroi disa hadithe nė sahihun e tij. Por ai nuk i rregjistroi ata me emrin Muhammed Ibėn Jahja el-Dhulhi por ai e qujati atė Muhammed. Ai e bėri kėtė, disa thonė, kėshtu qė njerėzit tė mos mendonin qė ai i pranonte akuzat e el-Dhuhlit. (Fatkeqėsisht tė dy edhe Ebu Hatim el-Razi dhe Ebu Zerah el-Razi ishin tė ndikuar nga propaganda kundėr Imam el-Buharit dhe ata ndaluan nga tė transmetuarit tė haditheve tė tij.

    El-Buhari e la Nasaiburin pėr tu kthyer nė shtėpinė e tij, nė Buhara. Pėrsėri ai u prit me njė mirėseardhej dhe filloi tė jepte ligjėrata. Po ngatėrresat sė shpejti filluan pėrsėri nė Buhara. Bashkiaku i zonės, Halid Ibėn Ahmed el-Dhuhli donte qė el-Buhari tė vinte tek shtėpia e tij dhe t’i jepte ligjėrata private fėmijėve tė tij. El-Buhari e refuzoi duke thėnė qė do tė ishte e paparnueshme pėr tė qė t’i jepte ligjėrata nė privat vetėm disa njerėzve dhe duke i ndaluar tė tjerėt tė dėgjojnė. Ai gjithashtu i tha lajmėrtarit tė bashkiakut :

    “Thuaji zotėriut tėnd qė unė kurrė nuk do ta poshtėroi dijen dhe kurrė nuk do ta ēoi nė dyrt e njerėzve. Nėse ai ka nevojė pėr mua, le tė vijė tek xhamia ime apo shtėpia ime”.

    Bashkiaku u zemėruar shumė dhe filloi tė ngrinte njerėzit kundėr el-Buharit dhe ai sė fundmi u pėrzu nga Buhara gjithashtu . Pasi la Buharėn, el-Buhari pastaj u ftua nė Samakand pėr tė ligjėruar njerėzve atje. Kur ai arriti njė qytet tė qujatur Kartank, ai dėgjoi se kishte dikutime nė Samarkand dhe disa njerėz atje nuk dėshironin qė ai tė vinte atje. Sė fundmi, ai mori lajmet qė njerėzit e samarkandit e kishin rikonsideruar dhe donin qė ai tė vinte atje. Sapo mori udhėtimin e tij, u sėmurė dhe sė fundi ndėrroi jetė natėn e Id el-Fitr, 256 hixhri. Ai u varros ditė tjetėr nė Kartank.

    Arsyeja pėr grumbullimin e (haditheve)

    Imam el-Buhari e shkroi kėtė vepėr pėr shkak tė grumbullimeve tė haditheve ekzistuese nė kohėn e tij qė ishin tė pėrziera nga hadithe tė sakta (sahih) , tė mira (hasen) dhe tė dobta (daif). Kėshtu Imam el-Buhari e pau tė arsyeshme pėr tė grumbulluar njė koleksion hadithesh vetėm me hadite tė sakta (sahihe). Dėshira e tij ishte pėrforcuar edhe nga Mėsuesi i tij Is’hak Ibėn Rahauai.

    El-Buhari dėshmoi pėr sa i pėrket mėsuesit tė tij: ”Ne ishim tė uluir me Is’hak Ibėn Rahauai dhe ai tha: ”Sikur tė grumbulloje njė vepėr vetėm me hadithe autentike”. Pasi e dėgjova kėtė unė zhvillova njė dėshirė tė madhe nė zemrėn time kėshtu fillova tė shkruaj el-Xhami el-Sahih”.

    Muhammed Ibėn Sulejman Ibėn el-Faris ka thėnė: ”Unė e kam dėgjuar el-Buharin tė thotė:

    “Unė e pashė Pejgamberin salallahu alejhis ua selam nė njė ėndėrr, unė isha duke qėndruar pėrballė tij me njė freskuese nė dorė dhe unė isha duke i pėrzėnė mizat rreth tij. Kėshtu pyeta dikėnd i cili ishte i dalluar pėr interpretimin e ėndėrave rreth kėsaj. Ai tha: ”Ti je duke pėrzėnė nga ai gėnjeshtrat, kėshtu ai mė inkurajoi mua tė shkruaj el-Xhami el-Sahih”.

    Metodologjia e tij

    Imam el-Buhari grumbullonte vetėm hadithet qė i pėrmbushnin tė gjitha kushtet e autenticitetit. Ai e kategorizoi atė nė tė njėtėn mėnyrė si dijetarėt e fikut, nė atė ēdo kapitull i drejtohej ēėshtjeve tė ndryshme tė fikut. Nė shumė vende ai do t’i titullonte kapitujt me opinionin e tij mbi njė ēėshtje nė fikh. Pėr shembull nė Librin e Namazit gjendet njė kapitull i titulluar “Kapitulli mbi obligimin e tekbiretul ihram”.

    Nė raste tė ndryshme Imam el-Buhari pėrsėriste, pėrmblidhte ose memorizonte njė pjesė tė haditheve. Ai e bėri kėtė pėr arsye tė ndryshme qė trajtonin me zingjiret e transmetuesve, pėr shembull ngandonjėherė ju do ta shihni tė njėtin hadith tė transmetuar nga dy sahabe tė ndryshėm. Nė rastin tjetėr ėshtė bėrė pėr tė hequr dyshimet pėr besueshmėrinė e transmetueseve nė zingjire. Pėr shembull disa transmetues do tė transmetonin tė plota ndėrsa tė tjerė do t’i transmetonin nė njė mėnyrė tė pėrmbledhur. Nė raste tė tjera mund tė ketė njė shtesė e njė trasmetusi nė zingjirpėr tė zgjidhur konfliktin e dukshėm nė zingjire dhe pėr tė sqaruar pse transmetuesi ishte shtuar nė njė zingjir dhe jo tek tjetri.

    Njė tjetėr arsye qė ai e bėri kėtė ėshtė pėr shkak tė tekstit (matn) tė vetė hadithit. Pėr shembull disa herė hadithi ishte shumė i gjatė kėshtu ai e ka shkėputur dhe i ka vendosur pjesėt e tij nė kapituj tė ndryshėm, por kėto hadithe ka mė shumė gjykime legale qė rezultonin nga ajo, nė tė tilla raste teksti u ribashkua.

    Komentatori i el-Xhami el-Sahih, Haxhi Halifa, autor i “Keshfudh Dhunun” ka dėshmuar: ”Ka 82 komentime mbi sahih el-Buharit”. Mė tė famshmit janė:

    1. Ala’am el-Sunan - nga el-Katabi

    2. Sherh Ibėn Batal - Ibėn Bataal

    3. El-Keir el-Fadih - nga Bin el-Tin el-Safakasir

    4. El-Keukeb el-Durari - nga el-Keramani

    5. El-Feth el-Bari - Ibėn Haxher

    6. Umdah el-Keri - nga el-Ini

    7. Irshad el-Sheri - el-Askalani

    Vepra tė tjera

    (1). El-Adab el-Mufrad- Kjo ėshtė njė kolesionim i haditheve qė janė mė sė shumti tė lidhura me edukatėn dhe etikėn e Pejgamberit salallahu alejhis ua selam. Kjo punė ėshtė publikuar shumė herė dhe ka shumė komentime mbi tė.

    (2). El-Tarih “Historia”-Ky ėshtė njė koleksion i biografive nė stilin e dijetarėve tė hadithit. Aktualisht, el-buhari shkroi tre vepra tė tilla, el-Kebir, el-Sagir dhe el-Ausat. Mė e rėndėsishmja nga kėto ėshtė el-Kebir.

    (2.a). El-Tarik el-Kebir- Ky ėshtė njė nga veprat e para qė shkroi el-Buhari. Ai e shkroi atė ndėrsa ishte nė Medina. Pėrmban informacione biografike mbi 40. 000 transmetues. Ai ka thėnė qė pėr ēdo transmetues nė libėr ai do tė tregonte njė incident pėrsa i pėrket jetės sė tij por ai nuk e bėri kėtė se kėshtu libri do tė bėhej tepėr i gjatė. Mėsuesi i el-Buharit Is’hak Ibėn rahuauai e lavdėroi shumė librin. Nė fakt, libri qėndron si vepėr biografike klasike. Ebu Ahmed el-Hakim qėshmoi qė asnjė pėrpilues i ēdo vepre biografike i cili erdhi pas el-Buharit nuk mund tė bėnte pa iu referuar kėsaj vepre. Ėshtė e publikuar nė tetė volume.

    (3). Asemi el-Sahaba-el-Buhari ishte i pari qė pėrpiloi njė vepėr tė tėrė vetėm mbi sahabet e Pejgamberit salallahu alejhis ua selam. Ndoshta kjo vepėr lėshoi themelet pėr veprat qė do tė vijnė mė vonė mbi kėtė ēėshtje.

    (4). El-Musnad el-Kebir-Ėshtė e thėnė qė el-Buhari shkroi njė vepėr qė pėrmbante njė qind mijė hadithe. Nga titulli i kėsaj vepre, duket se ėshtė kjo. Disa dijetarė tė mėvonshėm e kanė pėrmendur kėtė vepėr por duket qė ajo nuk ekziston mė sot.

    (5). Kitab el-Kuni- Shumė transmetues janė tė referuar si Ebu Fulan “Babai i filanit” dhe ngandonjėherė ėshtė e vėshtirė pėr tė identifikuar nė mėnyrė ekzakte se kujt ėshtė duke iu rferuar transmetusi. Kjo vepėr nga el-Buhari ėshtė njė ndihmė monumentale nė identifikimin e tė tillė transmetuesish. Sipas Ebu Ahmed el-Hakim, vepra e Imam el-Muslimit mbi kėtė ēėshtje ėshtė gati njė transkript i veprės sė el-Buharit me shtesė vetėm tė disa komentimeve. Dijetarėt e mėvonshėm, tė tillė si el-Nasai, el-Hakimi dhe el-Dhehebi gjithashtu kanė shkruar mbi kėtė ēėshtje dhe kanė marrė shumė dobi nga vepra e el-Buharit.

    (6). Halk Afel el-Ibad-Armiqtė e hershėm tė islamit ishin tė paaftė t’i largonin muslimanėt ngė islami kėshtu ata filluan tė pėrpiqeshin pėr tė shkatėrruar islamin nga brenda. Ata u pėrpoqėn duke hedhur dydhime mbi Kur’anin duke thėnė qė ishte i krijuar.

    Ata mohuan atributet e tė folurit tė Allahut megjithėse ėshtė e konfirmuar qartė nga njė numėr vargjesh kur’anore. Njė tjetėr grup njerėzish u ngrit tė cilėt mohonin el-Kaderin duke thėnė qė Allahu nuk ka ditur ngjarjen vetėm kur ajo ka ndodhur. Ky bidat filloi gjatė ditėve tė fundit tė periudhės sė sahabeve. Pas kėsaj filluan njė diskutim mbi veprat e njerėzve- a janė ato tė krijuara nga Allahu apo janė nga vullneti i lirė i personit. Dy ekstreme dolėn, njė qė thonte nuk ka rol pėr qėniet njerėzore ndėrsa grupi tjetėr thonte qė njerėzit i krijonin veprat e tyre vetė. El-Buhari shkroi kėtė libėr duke iu drejtuar kėtyre tre bidateve dhe pėr tė konfirmuar Atributein e tė folurit tė Allahut, pėr tė konfirmuar Kaderin dhe dijen e Allahut tė tė gjitha gjėrave dhe duke konfirmuar krijimin e Allahut tė veprave tė robėrve tė Tij. Ky libėr ishte i shkruar gjatė viteve tė fundit pasi ai ishte akuzuar nga el-Dhuhli sikur ky ishte njė bidatēi.

    (7). Kitab el-Illal- Kjo ėshtė njė vepėr mbi shkencėn mė tė vėshtirė tė hadithit, dallimin e difekteve ose gabimeve nė ēfarė shihet si hadithe tė shėndosha. El-Buhari, mėsuesi i tijj Ali Ibėn Medini dhe Ebu Hatim el-Razi ka qenė ekspert nė kėtė fushė.

    Me pėrjashtim tė “halk efal el-Ibad”, tė gjithė veprat e mėsipėrme trajtojnė hadithin ose shkencat e hadithit por el-Buhari gjithashtu kishte disa vepra mbi ēėshtje specifike tė fikhut, tė tillė si tė mėposhtmen, Kitab el-hibah, Rafa el-Jadein, el-Kirat Helf el-Imam, Kitab el-Ashriba dhe Kadhea el-Sahaba ue el-Tabi’in, kjo ėshtė vepra e tij e parė, e shkruar ndėrsa ai ishte tetėmbėdhjetė vjeē.

    Njė Tefsir i Kur’anit i ėshtė pėrshkruar atij por ose ėshtė pjesė e Sahihut ose ka humbur me kalimin e kohės.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga fisniku-student : 27-02-2008 mė 11:04
    "Idea ėshtė Kėshilltari mė i mirė i Veprės"

  8. #28
    Erga omnes Maska e fisniku-student
    Anėtarėsuar
    11-10-2006
    Vendndodhja
    Nėn hijen e Diellit
    Postime
    4,446
    Faleminderit
    2
    6 falenderime nė 6 postime
    Shejhul Islam ibn Tejmije

    Tė gjitha lavdėrimet janė pėr All-llahun, Zotin e tė gjitha Botėve. Paqja dhe bekimet qofshin mbi Muhammedin, sal All-llahu alejhi ue sel-lem, mbi familjen e tij tė pastėr, mbi shokėt e tij dhe mbi tė gjithė ata qė pėrcjellin gjurmėt e tij deri nė Ditėn e Gjykimit.


    Shumė njerėz i akuzojnė sot disa nga dijetarėt me tė mėdhenj pėr blasfemi dhe kufėr (mosbesim). Njė prej atyre qė sulmohet vazhdimisht ėshtė edhe shejhul Islam ibn Tejmije, rahimehullah. Nė fakt njerėzit kanė shpifur dhe kanė gėnjyer lidhur me tė. Njerėzit thonė gjėra pėr tė qė ai kurrė nuk i ka thėnė… nė fakt gjėra ndaj tė cilave ai ka qenė plotėsisht kundėr!! Ata njerėz qė bėjnė kėshtu, duhet tė kenė frikė All-llahun dhe tė rikujtojnė se ata duhet tė jenė tė drejtė, dhe tė gjykojnė pėr njeriun me drejtėsi dhe nga dituria, jo nga injoranca dhe herezia! All-llahu qoftė lavdėruar, ibn Tejmije ka luftuar pėr ngritjen e sunnetit dhe mbrojtjen e kėsaj feje nga ata tė cilėt, nga injoranca e tyre, e ndryshojnė atė vazhdimisht. Dhe ishte ai qė i udhėhoqi njerėzit nė luftė kundėr tiranėve tatarė, dhe ishte ai qė i pėrjetoi errėsirat e burgjeve tė Egjiptit vetėm e vetėm qė Islami tė ngrihej, dhe ishte ai qė e luste All-llahun qė t’i udhėzojė tė paudhėt.

    Shumė njerėz e akuzojnė ibn Tejmijen kinse ai i ka pėrshkruar All-llahut cilėsi tė krijesave tė Tij… njė gėnjeshtėr dhe njė shpifje e madhe … Dhe kėta njerėz duhet tė kenė frikė All-llahun dhe tė ruhen nga e keqja e gjuhėve tė tyre para se tė jetė vonė pėr ta. Insha-Allah nė vijim do tė paraqesim disa shkrime tė shejhut tė madh, tė cilat sqarojnė pozitėn e tij karshi kėtyre dyshimeve lidhur me kėtė ēėshtje. Dhe ata tė cilėt edhe pas leximit tė kėsaj pjese ende vazhdojnė me shpifje dhe me gėnjeshtra kundėr Shejhut, e tėra qė mund tė thuhet pėr ta ėshtė se ata kanė sėmundje nė zemrat e tyre, dhe lusim All-llahun qė t’i shėrojė nga kjo sėmundje.

    Nė “Akidetul Vasitije”, Shejhu rahimehullah thotė:

    “Prej imanit ėshtė tė pranuarit e asaj qė All-llahu ka pėrshkruar pėr veten e Tij nė shpallje dhe nė atė qė Pejgamberi, sal-Allahu alejhi ue selem, i ka pėrshkruar atij. Kjo akide parandalon tendencat pėr ndryshimin e teksteve tė shenjta, dhe pėrjashton mundėsinė e deformimit tė Cilėsive (ta’til) tė All-llahut subhanehu ue teala, dhe pėrjashton mundėsinė e tė bėrit pyetje lidhur me modalitetet e tyre (takjif ose tendenca pėr t’i kuptuar ato nė mėnyrė analogjike/temthiil). Nė tė vėrtetė ehli sunneti beson se:

    “Asgjė nuk i pėrngjet Atij dhe Ai ėshtė Gjithėdėgjuesi, Gjithėshikuesi”. (Kur an 42:11)

    Ata nuk mohojnė atė qė All-llahu i ka atribuuar Vetes sė Tij, as nuk e ndryshojnė kuptimin e fjalėve tė tij nė kėto ēėshtje, e as nuk pajtohen me nocionet heretike lidhur me emrat (esmaa) dhe cilėsive hyjnore. Ata nuk kėrkojnė qė tė shpjegohen atributet e tij (sifaat) e as qė i krahasojnė ato atribute me ato tė krijesave tė Tij, se Ai (All-llahu nuk ka rival, as tė barabartė, as shok (nidd), prandaj Atij, qė ėshtė i pastėr nga tė metat dhe mė i Larti, nuk i ka hije qė tė krahasohet me krijesat e tij.

    Ibn Tejmije thotė nė "et-Tadmurijje" (fq.20):

    “Ėshtė e domosdoshme tė konfirmohet ajo qė All-llahu e ka konfirmuar pėr veten e Tij, dhe njėkohėsisht pėr tė mohuar ngjashmėrinė e Tij me krijesat e Tij… Kushdo qė thotė se Dija e Tij ėshtė sikurse dija ime, apo Fuqia e Tij sikurse fuqia ime, ose Dashuria e Tij sikur dashuria ime, ose Kėnaqėsia e Tij sikurse e imja, ose Dora e Tij sikurse dora ime, ose ngritja (isteva) e Tij sikurse ngritja ime, atėherė ai e ka ngjasuar All-llahun me krijesat e Tij. Prandaj, ėshtė e domosdoshme qė tė konfirmohen Cilėsitė e All-llahut pa ndonjė pėrngjasim, dhe tė mohohet ajo qė All-llahu ka mohuar pėr veten e tij, pa ta’til (mohimi i All-llahut nga ndonjė Cilėsi e konfirmuar).

    Ibn Tejmije thotė nė "Mexhm-ul Fetava" (5/262):

    “Ai qė konsideron se Cilėsitė (atributet) e All-llahut janė tė njėjta me cilėsitė e krijesave tė Tij, ashtu qė ngritja (isteva) e All-llahut ėshtė e njėjtė me ngritjen e krijesave tė Tij, ose zbritja (nuzuul) e Tij e njėjtė me atė tė krijesave tė Tij, ose diēka e ngjashme me kėtė, atėherė ai ėshtė njė novator (bidatēi) i devijuar”.

    Andaj, o njerėz, lexojini dhe kushtojini vėmendje fjalėve tė Dijetarit tė madh!!!!

    Kjo ėshtė mjaft pėr ata qė e kėrkojnė tė vėrtetėn sinqerisht dhe janė tė drejtė – e All-llahu e di mė sė miri.

    Tekijjuddin ebul Abbas Ahmed ibn Abdul Halim ibn Abdus-Selam ibn Tejmije el-Harani el-Hanbeli, lindi ditėn e hėnė, mė 10 Rebiul-evvel 661 Hixhrij/22 janar 1263 nė Haran (Iraku verior), nė njė familje tė njohur tė dijetarėve. Gjyshi i tij, el-Berkat Mexhduddin ibn Tejmije, ishte mėsues me reputacion i shkollės hanbelite dhe libri i tij “Munteka el-ekber” (njė zgjedhje e thėnieve profetike) edhe sot e kėsaj ditė konsiderohet libėr me vlerė. Njėlloj, arritjet shkencore tė babait tė ibn Tejmijes, Shihabuddin ibn Abdulhalim ibn Tejmije, ishin mjaft tė pėrhapura.

    Kėto ishin kohėt kur hordhitė tatare nėn udhėheqjen e Hulakut (Xhengis Kan) po shtrinin sulmin e tyre barbar nė mbarė botėn islame, veēanėrisht nė regjionin e Mesopotamisė. Ibn Tejmije ishte shtatė vjeēar kur tatarėt nisėn sulmin e tyre ne Haran. Si pasojė, popullata iku nga Harani pėr tė gjetur strehė diku tjetėr. Familja e ibn Tejmijes lėvizi nė Damask nė vitin 667 H/1268, i cili atėbotė sundohej nga memalikėt e Egjiptit. Kėtu babai i tij ligjėronte ne xhaminė Umejd dhe ishte ftuar tė jepte/mėsonte hadithin nė xhami si dhe nė “Darul-hadith Asakirije” nė Damask. Kėto ligjėrata ndiqeshin nga njė numėr i madh i studentėve si dhe i dijetarėve. Damasku ishte qendra e studimeve islame tė asaj kohe, dhe Ahmed ibn Tejmije ndoqi hapat e babait tė tij i cili ishte dijetar i madh i studimeve islame, duke studiuar me dijetarėt e mėdhenj tė kohės, nė mesin e tyre edhe njė grua dijetare, Zejneb bint Mekki, e cila ia mėsoi hadithin.



    Shkollimi


    Qė nga fėmijėria e tij, ibn Tejmije ishte njė nxėnės shumė i zellshėm. Ai u njoh mjaft mirė me shkencat jofetare dhe fetare tė asaj kohe. Ai i kushtoi vėmendje tė veēantė letėrsisė arabe dhe zotėroi mjaft mirė gramatikėn dhe leksikografinė. Ai u bė ekspert nė gramatikėn e njohur tė gjuhės arabe, saqė nė librin mė voluminoz tė Sibevejhit, e cila konsiderohet vepra mė kapitale nė gramatikė dhe nė sintaksė, nxori gabime prej saj. Ai kishte njohuri pėr gjithė prozėn dhe poezinė e asaj kohe. Pėr mė tepėr ai mėsoi pėr historinė para-islamike tė Arabisė dhe atė pas-islamike. Dhe nė fund mėsoi matematikėn dhe kaligrafinė.

    Sa i pėrket shkencave islamike, ibn Tejmije studioi edhe Kur’anin, Hadithin dhe Sheriatin. Ai mėsoi fikhun hanbelij nga babai i tij dhe u bė pėrfaqėsues i dalluar i shkollės hanbelite tė ligjit. Tregohet se ka fituar dije nga hadithi nė Siri nga ibn Abduddejan. Njė tjetėr nga mėsuesit e tij ishte edhe Shemsuddin AbduRrahman el-Makdisi (vdiq 682H). Kėshtu, ibn Tejmije fitoi dije tė gjerė nė gjashtė koleksionet e njohura tė hadithit (Kutubus-sitteh) dhe nė “Musnedin” e Imam Ahmedit.

    Ibn Tejmije kishte njė dashuri tė madhe pėr tefsirin, dhe ai kishte lexuar mė se 100 komentime tė Kur anit.

    I kompletoi studimet e tij nė moshėn 19 vjeēare dhe u bė profesor nė shkencat islame. I pajisur mirė me studime nga Kur ani, Hadithi, Fikhu, teologjia, gramatika arabe, etj., ai filloi tė jepte fetva nė ēėshtje ligjore fetare pa ndjekur asnjėrėn nga shkollat tradicionale - Hanefite, Hanbelite, Shafiite apo Malikije. Ai e mbronte traditėn e shėndoshė profetike me argumente, tė cilat edhe pse ishin nga Kur’ani dhe sunneti, ishin tė panjohura pėr njerėzit e kohės sė tij. Liria e polemikave tė tij i krijoi atij shumė armiq nga radhėt e dijetarėve tė shkollave tradicionale, tė cilėt pa kurrfarė baze e akuzonin atė pėr tė gjitha llojet e besimeve heretike. Nė mesin e tyre ishte edhe udhėtari i famshėm mesjetar musliman, ibn Batutah, i cili e vizitoi Damaskun derisa ibn Tejmije ishte ne burg. Kjo nuk e ndaloi fare ibn Batutan qė nė librin e tij tė “dėshmojė” se “ishte dėshmitar kur ibn Tejmije kishte thėnė se All-llahu ēdo natė zbret nė qiellin me tė ulet sikurse zbritja ime”, “dhe ai bėri njė hap poshtė vendit ku qėndronte”. Nga leximi i kėsaj akideje, kuptojmė se ibn Tejmije i ka pranuar Cilėsitė e All-llahut azze ue xhel-le pa pyetur fare si janė ato (bi-ila kejfe).

    Kur ibn Tejmije e humbi babanė e tij mė 682H, nė moshėn 22 vjeēare, ai shkoi nė Assakurijja. Ai filloi tė jepte mėsime pėr tefsirin nė xhaminė Umejd, dhe me 695 filloi tė japė mėsim nė fikhun Hanbejijj nė Damask. Shpejt u bė i dalluar nė mesin e dijetarėve nė Siri dhe jashtėzakonisht popullor me masat e gjera popullore.

    Kėrcėnimi mongol

    Nė ndėrkohė Iraku, Irani dhe Horasani, vazhduan tė binin nėn pushtetin e vrazhdė tė tatarėve. Memalikėt, qė sundonin Egjiptin, Sirinė dhe Hixhazin (gadishullin arabik), tentuan disa herė tė marrin nėn kontroll Irakun por nuk ia dolėn dot. Kur u mėsua se tatarėt po planifikonin tė pushtojnė Damaskun, Sulltani memalik, el-Maalik an-Naser ibn Kalavun, u largua nga Egjipti me njė ushtri tė fortė pėr tė parė pėrparimin e tatarėve. Tė dy ushtritė u takuan nė njė luftė tė pėrgjakshme me 699/1299, por Sulltani u mund dhe u kthye nė Egjipt. Tani Damasku ishte i hapur para tatarėve tė udhėhequr nga Gazzani, i njohur me llagapin Mahmuud, stėrnipi i Xhingis Kanit. Si pasojė e kėsaj e tėrė paria, pėrfshirė dijetarėt islamė, gjyqtarėt, nėpunėsit dhe tregtarėt, u larguan nga Damasku ku po mbretėronte njė anarki dhe njė kaos i paparė nė vigjilje tė pushtimit tatar. Nė kėtė moment kritik, ibn Tejmije dhe paria e mbetur vendosėn tė krijojnė njė delegacion pėr tė vizituar Gazzanin dhe pėr ta bindur pėr paqe nė qytet. Si pasojė, delegacioni i udhėhequr nga ibn Tejmije, e takoi Gazzanin nė Nabak (afėr Damaskut) dhe ai u pajtua tė ofrojė amnisti tė pėrgjithshme pėr njerėzit e Damaskut. Lajmet pėr pėrparimin tatar drejt Sirisė vėrshuan prapė Damaskun mė 702/1303. Vonesa e arritjes sė Sulltan Kalavunit nga Egjipti shkaktoi panik nė mesin e njerėzve, shumė nga tė cilėt filluan t’i lėshojnė shtėpitė e tyre pėr vende me tė sigurta. Kur Ibn Tejmije e pa kėtė, ai filloi t’u jepte kurajė njerėzve pėr tė mbrojtur veten e tyre dhe qytetin e tyre, duke ndaluar kėshtu eksodin. Ai po ashtu shkoi personalisht te Sulltani pėr tė kėrkuar nga ai qė tė pėrshpejtojė udhėtimin e tij nė Damask. Nė fund armatat muslimane tė Egjiptit dhe Sirisė u takuan nė njė luftė tė pėrgjakshme nė Thakab, nė muajin Ramazan 702/1303, dhe i mundėn dhe i shpėrndanė ushtritė tatare.

    Xhihadi kundėr heretikėve

    Lufta e ibn Tejmijes nuk ishte e kufizuar vetėm kundėr sufive dhe njerėzve tė cilėt pasonin bidate heretike. Pėrpos kėsaj ai luftoi edhe kundėr tatarėve tė cilėt po e sulmonin botėn islame dhe arritėn deri nė Damask. Njerėzit e Sirisė e dėrguan atė nė Egjipt qė tė nxitė Sulltanin memluk, sulltanin e Egjiptit dhe Sirisė pėr tė udhėhequr trupat e tij drejt Sirisė dhe kėshtu ta shpėtojė atė nga tatarėt pushtues. Kur ai e pa se sulltani po hezitonte tė bėnte atė qė po i kėrkohej, ai iu kėrcėnua Sulltanit duke i thėnė:”Nėse ti ia kthen shpinėn Sirisė, atėherė ne do tė zgjedhim njė sulltan tė ri i cili do ta mbrojė Sirinė gjatė luftės dhe tė kėnaqet me pushtetin e tij nė kohė paqeje”. Ai ishte prezent nė luftėn e Thakkabit afėr Damaskut kundėr tatarėve, luftė e cila po ndodhte gjatė muajit tė shenjtė tė Ramazanit, dhe i dha fetva ushtrisė mos tė agjėronte, qė kjo t’u ndihmonte nė luftė kundėr armikut, ashtu si i Dėrguari, sal All-llahu alejhi ue sel-lem, kur bėri gjatė ēlirimit tė Mekkes nga paganėt. Muslimanėt fituan luftėn kundėr tatarėve dhe i pėrzunė ata nga Damasku dhe nga mbarė Siria. Guximi i ibn Tejmijes erdhi ne shprehje kur ai sė bashku me njė delegacion tė dijetarėve shkoi te Gazzani, udhėheqėsi i tatarėve, pėr t’i thėnė qė tė ndalojė sulmin e tij ndaj muslimanėve. Asnjėri nga anėtarėt e delegacionit nuk guxoi t’i thotė njė fjalė tė vetme Kanit mongol, pėrveē ibn Tejmijes i cili i tha:”Juve pandehni se jeni muslimanė, se keni me vete muezinė, gjykatės, imamė dhe shejhė. Pėrkundėr kėsaj ju keni mėsyrė vendit tonė. Pėr ēfarė arsye? Pėrderisa babai dhe gjyshi juaj, Hulako, ishin mosbesimtarė, nuk i sulmuan tokat islame, por pėrkundėr kėsaj premtuan se nuk do tė sulmojnė dhe e mbajtėn premtimin e tyre. Ndėrsa ti ke premtuar dhe ke shkelur premtimin tėnd.”

    Pasi kėrcėnimi tatar u eliminua, ibn Tejmije prapė iu pėrkushtua misionit tė tij: ngritjes intelektuale dhe mėsimit. Nė tė njėjtėn kohė, ai vazhdoi tė bėnte xhihad kundėr sekteve tradhtare si atyre Batinite, Ismailite, Hakimite dhe Nusajrite (Dobi: Dijetarėt e selefit pėr kėto fraksione kanė thėnė:”Pamja e tyre ėshtė refuzim i Islamit, kurse brendia e tyre ėshtė mosbesim i kulluar), tė cilat jetonin nė rajonet kodrinore tė Sirisė dhe tė cilėt i ftonin Kryqtarėt dhe tatarėt qė tė pushtonin tokat islame, i ndihmuan kėto ushtri kundėr muslimanėve dhe plaēkitėn popullatėn e pambrojtur muslimane. Ibn Tejmije personalisht kishte udhėhequr ekspeditat kundėr tyre.

    Rrethanat fetare tė muslimanėve.

    Pėrpos rreziqeve tė jashtme tė pėrmendura sipėr, Islami konfrontohej nė kėtė kohė edhe me shumė rreziqe tė brendshme. Ata ishin Baatinitėt (sekt ekstreme Shi’it qė konfrontonte qeverinė muslimane tė kohės) dhe pasuesit e tyre, Asasinėt (Hashashinjtė). Besimi i tyre ishte njė pėrzierje e dogmave magjike dhe koncepteve Platonike e cila shumė lehtė mund tė mbillte farat e grindjeve dhe polemikave intelektuale dhe tė pėrhapte ērregullime dhe apostazi (braktisje e fesė) nė mesin e njerėzve tė thjeshtė. Atėherė, kishte muslimanė tė cilėt, nėn ndikimin e besimeve pagane dhe fqinjėve jomuslimanė me tė cilėt kishin marrėdhėnie te lira, filluan qė t’i lartėsojnė shenjtit e tyre (personalitetet e larta sufiste, Veliju-llah), ashtu siē bėnin ēifutėt dhe tė krishterėt. Pėr mė tepėr, disa rende sufiste kishin adoptuar doktrina tė veēanta neo-platonike dhe hinduse, tė cilat u pėrzien aq shumė me besimet e vėrteta islame, saqė ishte shumė e vėshtirė tė dallohej njėra nga tjetra.


    Nė vigjilje tė Kryqėzatave, disa tė krishterė morėn guximin pėr tė censuruar Islamin dhe pėr tė kritikuar tė Dėrguarin (sal All-llahu alejhi ue sel-lem) nė shkrimet dhe nė fjalimet e tyre. Nė qarqet intelektuale muslimane kishte njė ngecje dhe ngurtėsi nė debatet fetare tė tyre dhe nė qasjen e tyre ndaj ri-interpretimit tė Sheriatit. Vazhdimisht kishte pėrplasje polemizuese ndėrmjet Esharinjėve dhe Hanbelitėve. Nė fund, disa nga filozofėt, tė influencuar nga Platoni dhe Aristoteli, filluan t’i pėrhapnin idetė dhe konceptet e tyre agnostike (jofetare) qė ishin nė kundėrshtim tė plotė me Islamin.


    Kėto ishin rrethanat e kohės sė ibn Tejmijes dhe me tė cilat ai duhej tė pėrballej. Ibn Tejmije, sė bashku me nxėnėsit dhe pasuesit e tij, krijoi njė shoqėri pėr tė braktisur kultet politeiste, kultet jo-islame, ndikimet jo-islame, besimet dhe praktikat heretike aq shumė tė pėrhapura nė masat muslimane. Si rezultat i aktiviteteve reformues entuziaste dhe tė zellshme tė tij dhe dėnimit dhe braktisjes sė herezisė (tradhtisė fetare), ai shkaktoi pakėnaqėsinė e pjesėve tė caktuara tė popullatės. Pėrkundėr kėsaj, popullariteti i tij nė mesin e masave tė gjera tė popullatės muslimane po rritej vazhdimisht.

    I tėrė ky xhihad i ibn Tejmijes me heretikėt, nuk i ndihmoi atij me dijetarėt… Autoritetet e burgosėn atė disa herė derisa edhe vdiq nė burg pėr shkak tė guximit tė tij dhe mendimeve tė lira e pėrparimtare pėr ēėshtje tė caktuara legale dhe sociale tė cilat tėrbonin kundėrshtarėt e tij - pasuesit e shkollave ortodokse tė ligjit.

    Megjithatė, kur ibn Tejmije e kishte rastin pėr t’i dėnuar kundėrshtarėt e tij nga radhėt e dijetarėve, tė cilėt i shkaktuan atij tė gjitha llojet e torturave dhe e burgosėn disa herė, ai tregoi zemėrgjerėsinė mė tė madhe dhe ua fali atyre, kur Sulltani Naasir Kalavun i dha atij rastin pėr tė bėrė kėtė. Ibn Tejmije i tha Sulltanit:”Nėse i vret, kurrė nuk do tė gjesh dijetarė si ata”. Sulltani i tha:”Por ata tė kanė lėnduar disa herė dhe kanė dashur tė tė vrasin?” Ndėrsa ibn Tejmije i tha:” … Kushdo qė mė ka lėnduar mua, ėshtė i falur, ndėrsa kushdo qė ka lėnduar parimet e All-llahut dhe tė Dėrguarit tė tij, All-llahu do ta dėnojė…”


    Historianėt muslimanė si Dhehebiu, ibn Kethiri, ibn Imad el-Hanbalijj dhe shumė tė tjerė, kanė lavdėruar ibn Tejmijen dhe e kanė konsideruar atė si njė nga dijetarėt mė tė mėdhenj muslimanė tė tė gjitha kohėrave.

    Ai i luftoi risitė heretike nė fe, tė cilat ishin shumė tė pėrhapura gjithandej botės islame nė kohėn e tij, posaēėrisht disa vepra dhe besime tė disa rendeve sufiste si adhurimi i shenjtėve, vizita e varrezave tė shenjtėve si dhe hedhja e vetes tė tyre nė zjarr. Sulmi i tij ndaj sufistėve i shkaktoi atij shumė telashe me autoritetet, udhėheqėsit e te cilave ishin nėn ndikimin e udhėheqėsve tė caktuar sufistė.

    Si rezultat i popullaritetit tė ibn Tejmijes, disa dijetarė fetarė me ndikim shfaqėn xhelozinė e tyre ndaj tij, bile edhe e ngacmonin, sepse ai kishte kurajėn tė sfidonte gjykatėsit nė shumė ēėshtje ligjore. Nė kėtė mėnyrė, ata kėrkonin mėnyra se si ta diskreditonin atė nė sytė e Qeverisė dhe tė popullatės. Ibn Tejmije i refuzoi mėsimet e parashtruara nė “el-Futuhat el-Mekkijjeh” (“Shpalljet mekase”) dhe nė “Fusus ul-Hakiim” (Mozaiku i urtėsisė) tė shejh Muhjiddin ibn el-Arabijj (vd.638H/1240) - sufistit mė tė respektuar dhe mėsuesit tė tesavvufit - si inkompatibile (tė papajtueshme) me mėsimet e Kur’anit dhe Sunnetit, duke marrė kėshtu mallkimin e sufijve dhe armiqėsinė e Qeverisė. Si pasojė, ai u thirr nė Egjipt me 705H/1305. Kur ibn Tejmije pati arritur nė Egjipt, ai u thirr tė prezantojė nė njė takim tė dijetarėve, juristėve dhe shefave tė shtetit. Gjatė takimit, shumė akuza vėrshuan ndaj tij lidhur me konceptet e tij lidhur me natyrėn dhe Cilėsitė e All-llahut azze ue xhel-le. Atij nuk iu lejua tė mbrojė veten e tij dhe menjėherė u burgos pėr 16 muaj. Gjatė qėndrimit nė burg, ai tėrhoqi vėmendjen e pasuesve tė tij nga kėnaqėsitė dhe argėtimet nė favor tė devotshmėrisė, disciplinės dhe vetėpėrmbajtjes. Shumė nga tė burgosurit u bėnė pasuesit e tij mė tė devotshėm pas lirimit.

    Pasi qė ibn Tejmije u lirua nga burgu mė 707/1307, ai vendosi tė qėndrojė nė Egjipt pėr njė kohė. Shpejt ai filloi tė ligjėronte nė xhami tė ndryshme dhe nė institute edukative para masave tė zgjedhura tė dijetarėve dhe juristėve. Sidoqoftė, pikėpamjet e tij edhe kėtu nuk u pritėn mirė, prandaj shumė ankesa iu bėnė sulltanit kundėr tij. Dijetarėt fetarė, tė cilėve iu referoheshin tė gjitha ankesat, nuk mund tė gjenin kurrfarė gabimi tė ibn Tejmije. Sidoqoftė, pasi qė administrata po lodhej vazhdimisht me akuzat e ngritura ndaj tij, ai u burgos prapė, mirėpo shpejt u lirua mė urdhėr unanim tė dijetarėve fetarė. Mė vonė ibn Tejmije u internua nė Aleksandri, ku, pėrkundėr rrethanave tė krijuara, fitoi njė pozitė tė respektuar nė qarqet akademike dhe letrare. Sė shpejti ibn Tejmije u kthye prapė ne Egjipt.

    Kthimi nė Damask

    Nė Kajro ibn Tejmije ishte shumė energjik nė aktivitet mėsimdhėnėse dhe reformuese pėr 3 vite. Njėkohėsisht ai ishte edhe kėshilltar i sulltanit dhe ishte pėrfshirė nė shumė reforma tė rėndėsishme nė Egjipt dhe Siri. Shumė dekrete mbretėrore ishin shkruar nėn kėshillimin e tij mė 712H/1312. Ai e vizitoi Kudsin (Jerusalemin ) nė po tė njėjtin vit, pastaj shkoi nė Haxh dhe u kthye nė Damask mė 713H/1313. Prej tani, ai ia kushtoi vėmendjen e tij problemeve juridike megjithėse ende vazhdonte mėsimdhėnien. Nxėnės i tij kryesor ishte ibn Kajjim el-Xhevzij (vdiq 751H/1350), i cili ishte pėrgjegjės kryesor pėr pėrhapjen e mėsimeve tė ibn Tejmijes.

    Problematika e tri shkurorėzimeve

    Ibn Tejmije, sikurse paraardhėsit e tij, ishte Hanbelijj dhe mendimet legale tė tij ishin nė pajtim me kėtė shkollė, edhe pse jo me ēdo kusht. Ai shpesh e refuzonte kėndvėshtrimin hanbelit, mirėpo edhe ne shumė ēėshtje shfaqte mospajtimin e tij me tė 4 shkollat juridike. Njė shembull i tillė i mospajtimit ishte nė lidhje me shkurorėzimin e njė gruaje me 3 divorce ne tė njėjtėn kohė.

    Problemi ishte nėse divorci i proklamuar tri herė nė tė njėjtėn kohė ishte i ligjshėm apo jo. Kjo ēėshtje ngriti kėto problematika:

    - A ishte i mundur apo jo njė divorc i tillė
    - nėse tri fjalitė e divorcit do tė numėroheshin si njė ndarje (divorc) ose tė merren si njė ndarje e pakthyeshme.
    - nėse njė grua e divorcuar nė kėtė mėnyrė, do tė mund t’i kthehej burrit tė saj pas kelales (d.m.th pasi ajo tė jetė martuar me njė burrė tjetėr dhe tė jetė divorcuar mė pas.)

    Tė gjithė juristėt dhe tradicionalistėt e mėhershėm, si dhe njė numėr i madh i sahabėve tė tė Dėrguarit, sal All-llahu alejhi ue sel-lem, ishin tė mendimit se njė ndarje e tillė, edhe pse ishte e neveritshme jashtė rregullit dhe mėkatare, mund tė shikohet si njė divorc i aluduar me efekt legal. Duke qenė kundėr kėsaj, ibn Tejmije kishte mendimin se tri fjalitė e divorcit tė thėna nė njė kohė, mund tė kuptohen vetėm si njė fjali e divorcit. Pikėpamja e ibn Tejmijes ishte nė kundėrshtim me pikėpamjen zyrtare dhe natyrisht kjo e solli atė nė njė konflikt me dijetarėt dhe me qeverinė. Si pasojė, teologėt tentuan ta parandalonin pėr tė mos lejuar tė jepte mendime lidhur me ēėshtjet legale tė tilla. Nė fakt, njė dekret mbretėror qe nėnshkruar nė Kajro mė 718H, qė i ndalonte ibn Tejmijen nga dhėnia e mendimeve ligjore nė raste tė tilla. Nė fillim ibn Tejmije e respektoi dekretin, por mė vonė filloi prapė tė jepte mendime pėr ēėshtje tė tilla ligjore, sepse vendosi se nuk ishte e drejtė pėr tė tė heshtte vetėm nga frika e qeverisė. Si rezultat, ai u prangos sėrish mė 720H dhe u vendos nė njė kėshtjellė, pėr t’u liruar prapė pas pesė muajsh me urdhėr direkt nga Kajroja.

    Vitet e fundit

    Ndėrmjet viteve 721 dh 726 Hixhrij, ibn Tejmije iu pėrkushtua mėsimdhėnies nė Medresen Hanbelijje dhe nė medresen e tij, Medrese Kassasiin, dhe rishikimit tė disa nga punimet e tij tė mėhershme. Mė 726 Hixhrij kundėrshtarėt e tij prapė i bėnė konspiracion pėr ta vėnė nėn pranga. Nė burg ibn Tejmije iu pėrkushtua komentimit tė Kur’anit dhe shkrimit tė traktateve dhe monografive pėr ēėshtje tė ndryshme.


    Ibn Tejmije vdiq nė burg, nė Damask, nė natėn mes tė dielės dhe tė hėnės, mė 20 Dhul-kade tė vitit 728 hixhrij/26-27 shtator 1328, nė moshėn 67 vjeēare, dhe u varros nė varrezat Sufijja nė Damask.

    Banorėt e Damaskut, tė cilėt e kujtuan atė me njė nder tė veēantė, i dhuruan ibn Tejmijes njė funeral madhėshto, ku merrnin pjesė 200.000 burra dhe 15.000 gra. Ai u varros nė varrezėn Sufij mu pranė nėnės sė tij nė Damask.

    Karakteri dhe arritjet

    Ibn Tejmije zuri njė vend tė ndershėm nė mesin e dijetarėve tė kohės sė tij dhe atė nė bazė tė memories sė tij tė mrekullueshme, intelektit brilant, dijes enciklopedike dhe kurajės sė fortė. Pėrshkruhet si njė orator i madh, trim dhe i patrembur, i vendosur, i disiplinuar, shumė i devotshėm, fisnik dhe falės, gjithnjė mjaft i vendosur.

    Pėrpjekjet reformuese dhe aktivitetet letrare tė ibn Tejmijes mbulojnė njė fushė tė madhe, tė cilat mund tė pėrmblidhen si nė vijim:

    1. Rilindja e fesė dhe kapja pėr Teuhid (Njėsinė e All-llahut)
    2. Zhdukja e besimeve politeiste dhe pasuesve tė tyre
    3. Kritika ndaj filozofisė, ndaj logjikės dhe dialekteve silogjistike, mė qėllim qė tė tregojė superioritetin e Kur’anit dhe sunnetit.
    4. Eliminimi i besimeve joislame nėpėrmjet pėrgėnjeshtrimit tė Krishterimit dhe Hebraizmit.
    5. Rifreskimi i mendimit islam dhe i shkencave islame.

    Numri i plotė i punimeve tė ibn Tejmijes ėshtė 621, edhe pse njė numėr i madh i tyre ka humbur. Disa nga shkrimet e ibn Tejmijes janė pėrmbledhur mė poshtė.

    1. El-Xhevab us-sahih limen beddele Diin el Mesih (Pėrgjigje e kriticizmit tė islamit tė bėrė nga tė krishterėt)
    2. Reddual el-mentikijjiin (Pėrgėnjeshtrimi i filozofėve)
    3. Kitab es-sijasieh esh-sherijjeh (Ka tė bėjė me teorinė politike dhe qeverinė nė Islam)
    4. Minhaxhus-sunneh en-Nebevijeh (Pėrgėnjeshtrim i besimeve Shi’ite shkruar si pėrgjigje ndaj “Minhexh el-Karameh” tė autorit el-Mutahir el-Hilii)
    5. Zijaretul-kubur (Kritika ndaj shenjtėrimit, ndėrmjetėsimit dhe besėtytnive)
    6. Mexhmuatir-Resail el-Kubra (Ky libėr pėrmban shkrime me tema tė ndryshme)
    7. Mexhmuatul-Fetaua (Ky libėr pėrmban pėrmbledhje tė mendimeve pėr ēėshtje tė ndryshme)
    8. Mexhmuatur-Resail vel-Mesail (Pėrmban artikuj dhe mendime ligjore pėr ēėshtje tė ndryshme).
    9. Mexhmuatu shejul islam ibn Tejmije (Pėrmban diskutime pėr jurisprudencėn islame dhe mendime ligjore tė parashtruara nga ibn Tejmije).

    Konkluzion

    Pėr konkluzion do tė pėrmendim fjalėt e Meulana Ebu el-Hasen Ali Nedeui i cili pėr ibn Tejmijen thotė:



    “Ibn Tejmije e komentoi Kur’anin dhe sunnetin, e vendosi superioritetin e Islamit ndaj herezisė, koncepteve filozofike dhe besimeve tė tjera dhe kontribuoi ne njė rilindje madhėshtore tė fesė pas njė studimi dhe shqyrtimi tė thellė i cili ishte i domosdoshėm pėr tė ndriēuar shtigjet fetare dhe intelektuale tė kohės. Duke dashur tė mbizotėrojė mbi kundėrshtarėt e tij, ai dominoi mbi metodologjinė e pėrdorur prej tyre pėr tė sulmuar Islamin. Nė tė vėrtetė, mėsimi i tij, dituria e tij dhe arritjet intelektuale i mundėsuan atij qė tė mbajė kundėrshtarėt e tij gojėmbyllur.”



    Nuk ėshtė pėr ēudi pse dijetarėt e kohės sė ibn Tejmijes dhe ata pas tij i atribuuan atij komplimente tė mrekullueshme si “mendimi kryesor i kohės”, “kurora e dijetarėve”, “i fundit nga dijetarėt e ndriēuar”, “njė shenjė nė mesin e shenjave tė All-llahut”.
    "Idea ėshtė Kėshilltari mė i mirė i Veprės"

  9. #29
    Erga omnes Maska e fisniku-student
    Anėtarėsuar
    11-10-2006
    Vendndodhja
    Nėn hijen e Diellit
    Postime
    4,446
    Faleminderit
    2
    6 falenderime nė 6 postime
    Ibnul-Kajjim el-Xheuzi



    Ai ėshtė Imami, hafidhi (ruajtės i hadithit), Dijetar i tefsirit (Interpretimit tė Kur’anit), usulit (bazave tė jurisprudencės dhe ligjit) dhe Fikhut (jurisprudencės), Ebu Abdullah Shemsud-Din Muhamed ibn Ebi Bekr – mė mirė i njohur si Ibn Kajjim el-Xheuzi (apo Ibnul-Kajjim).

    Lindja dhe edukimi

    Ai u lind nė njė familje tė ditur dhe bujare mė shtatė Sefer nė vitin 691H nė fshatin Zer, afėr Damaskut, Siri. Qysh prej fėmijėrisė ai u angazhua nė pėrfitmin e diturisė sė shkencave Islamike nga Dijetarėt e kohės sė tij. Duke pėrshkruar dėshirėn e tij pėr diturinė, el-Hafidh ibn Rexheb tha nė Dhejl Tebekatul-Henabile (4/449): “Ai kishte njė dashuri tė madhe pėr libra dhe dituri, botime dhe shkrime.” Gjithashtu, Ibn Kethir tha nė el-Bidaje uen-Nihaje (14/235): “Ai mėsonte prej librave tė atilla prej tė cilave tė tjerėt s’mund tė mėsonin, dhe kėshtu zhvilloi tė kuptuar tė thellė tė librave tė Selefit (Parardhėsve tė devotshėm) dhe Halefit (ata qė erdhėn pas Selefit).”

    Mėsonjėsit dhe edukatorėt e tij

    Ata pėrfshijnė Shihab en-Nablusin dhe Kadi Tekijud-Din ibn Sulejmanin prej tė cilit ai studioi hadithin; Shejh Sefijud-Din el-Hindi dhe Shejh Isma’il ibn Muhamed el-Herrani, prej tė cilit ai mėsoi fikh dhe usul, dhe po ashtu babai i tij, prej tė cilit ai mėsoi fara’idin (ligjet e trashėgimisė). Sidoqoftė, mė i dalluari prej mėsonjėsve tė tij ishte Shejhul-Islam ibn Tejmije, tė cilin ai e shoqėroi dhe studioi prej tij pėr gjashtėmbėdhjetė vite. El-Hafidh ibn Kethir tha nė el-Bidaje uen-Nihaje (14/234): “Ai arriti njė aftėsi tė madhe nė shumė degė tė diturisė, sidomos nė tefsir, hadith, dhe usul. Kur Shejh Tekijud-Din ibn Tejmije u kthy nga Egjipti nė vitin 712H, ai qėndroi me Shejhun derisa ai vdiq; duke mėsuar njė sasi tė madhe tė diturisė prej tij, krahas diturisė tė cilėn tashmė e kishte pėrvetėsuar. Pra, ai u bė Dijetari i vetėm nė shumė degė tė diturisė.”

    Sjelljet dhe adhurimi i tij

    Shumė nga studentėt dhe bashkėkohanikėt kanė qenė dėshmitarė pėr karakterin e shkėlqyeshėm tė tij dhe mėnyrat e tija tė adhurimit. El-Hafidh ibn Rexheb tha pėr tė nė Dhejl Tebekatul-Henabile (4/450): “Ai – rahimehullah – ishte i vazhdueshėm nė adhurim dhe bėrjen e tehegjudit (namazit tė natės), duke mbėrrirė kufijtė nė zgjatjen e namazit tė tij dhe nė devotshmėri. Ai vazhdimisht ishte nė gjendje tė dhikrit (pėrkujtimit tė Allahut) dhe kishte njė dashuri tė fortė pėr Allahun. Ai po ashtu kishte njė dashuri te thellė pėr t’iu kthyer Allahut me pendim, duke qenė i pėrvuajtur me njė ndjenjė tė thellė tė pėrulėsisė dhe pazotėsisė. Ai e hidhte veten te dyert e bindjes dhe robėrimit. Vėrtet, unė s’kam parė tė ngjashėm me tė nė lidhje me ēėshtjet e kėtilla.”

    Ibn Kethir – rahimahullah – tha nė el-Bidaje (14/234): “Ai ishte i vazhdueshėm nė lutjen e pėrvuajtur ndaj Allahut. Ai lexonte bukur dhe kishte sjellje tė shkėlqyer. Ai pati njė dashuri tė madhe dhe nuk ushqente inat apo keqdashje ndaj ndonjėrit, e as qė kėrkonte t’i dėmtonte apo fajėsonte ata. Unė isha prej atyre qė e shoqėronin mė sė shumti dhe isha prej njerėzve mė tė dashur pėr tė. Nuk njoh askė nė kėtė kohė, i cili ėshtė adhurues mė i madh se ai. Namazi i tij ishte shumė i gjatė, me ruku dhe sexhde tė zgjatur. Kolegėt e tij e kritikonin pėr kėtė, megjithatė ai kurrė nuk kundėrshtonte, e as qė e la kėtė praktikė. Allahu e mėshiroftė atė.”

    Studentėt dhe punimet e tija

    Prej studentėve mė tė dalluar tė tij ishin: Ibn Kethir (v.774), edh-Dhehebi (v.748), Ibn Rexheb (v.751) dhe Ibn Abdul-Hadi (v.744), si dhe tė dy bijtė e tij, Ibrahim dhe Sherafud-Din Abdullah. Imam Ibnul-Kajjim – rahimehullah – i shkroi mbi gjashtėdhjetė punime. Librat dhe shkrimet e tija karakterizohen me adresim tė prekshėm ndaj zemrės dhe shpirtit, si dhe saktėsinė, forcėn e argumentit dhe thellėsinė e hulumtimit. Shkrimet e tija pėrfshijnė: I’lamul-Mueki’in, Turukul-Hukmije, Ighathetul-Lehfan, Tuhfetul-Meulud, Ahkam Ehlul-Dhime dhe el-Ferosije, tė gjitha nė fushėn e fikhut dhe usulit. Nė fushėn e hadithit dhe sires (biografisė) ato pėrfshijnė: Tehdhib Sunen Ebi Daud, el-Menarul-Munif dhe Zadul-Me’ad. Nė fushėn e akides (besimeve): Ixhtima, el-Xhujushul-Islamije, es-Seua’ikul-Mursele, Shifa’ul-Alil, Hadijel-Erua, el-Kafijetush-Shafije dhe Kitabur-Ruh. Nė fushėn e ahlakut (moralit) dhe tezkijes (dėlirjes): Medarixhus-Salikin (koment i Menazilus-Sa’irin), ed-Da ued-Deua’, el-Xheuabul-Kafi, el-Uabilus-Sejjib, el-Feua’id, Risaletut-Tebukije, dhe Uddetus-Sabirin. Librat tjera pėrfshijnė: et-Tibjan fi Aksamil-Kur’an, Beda’i’ul-Feua’id, Xhela’ul-Efham dhe Mifta Darus-Se’ade.


    Thėniet e dijetarėve pėr tė

    Dėshmitė pėr diturinė pėrshirėse tė tij dhe ngjitjen e fortė tė tij nė rrugėn e Selefit (Paraardhėsit e devotshėm) janė dhėnė nga njė numėr Dijetarėsh, prej tyre janė:

    1. El-Hafidh ibn Rexheb, i cili tha nė Dhejl Tebekatul-Henabile (4/448): “Ai kishte njė dituri tė thellė nė lidhje me tefsirin dhe usulud-din (bazave tė fesė), duke arritur shkallėn mė tė lartė nė tė dyjat kėto. Ngjashėm ishte edhe nė fushėn e hadithit, ne lidhje me tė kuptuarit e domethėnies sė tij, hollėsitė dhe deduktimin e vendimeve prej tyre. Ngjashėm ishte rasti edhe nė fushėn e fikhut dhe usulit (parimeve), si dhe nė gjuhėn Arabe. Ai u bėri njė shėrbim tė madh kėtyre shkencave. Ai po ashtu kishte njohuri pėr kelam (retorikė dhe tė folmen e re), si dhe hollėsitė dhe detajet qė shfaqen nė tė folurit e njerėzve tė tesevufit (sufizmit).”

    2. El-Hafidh Ibn Haxher, i cili tha pėr tė nė ed-Durerul-Kamine (4/21): “Ai posedoi njė shpirt tė guximshėm dhe dituri tė madhe e pėrfshirėse. Ai kishte dituri tė thellė nė lidhje me dallimet e mendimeve tė Dijetarėve dhe pėr rrugėt e Selefit.” Ibn Haxher – rahimehullah – po ashtu tha, nė lavdėrimin e tij tė er-Redul-Uafir (f.68): “Dhe sikur mos tė kishte dobi tė Shejh Tekijud-Din (Ibn Tejmijes), pėrveē studentit tė tij Shejh Shemsud-Din Ibnul-Kajjim el-Xheuzije – autor i shumė punimeve, prej tė cilės pėrfituan kundėrshtarėt dhe pėrkrahėsit e tij – atėherė kjo do tė ishte tregues i mjaftueshėm pėr pozitėn e tij tė lartė (Ibn Tejmije).”

    3. Ibn Nasir ed-Dimishki tha pėr tė nė er-Redul-Uafir (f.68): “Ai posedonte dituri tė shkencave (Islamike), posaēėrisht dituri tė tefsirit dhe usulit. Ai po ashtu tha: Ebu Bekr Muhamed Ibnul-Muhib tha, siē gjindet nė letrėn e tij: Unė thashė nė prani tė Shejh el-Mize: A ėshtė Ibnul-Kajjim nė nivel tė njėjtė si Ibn Khuzejme: Ai pėrgjigj: Ai ėshtė nė kohėn e tij ēka Ibn Khuzejme ishte nė kohėn e tij.”

    4. Es-Sujuti tha nė Beghijetul-Ui’at (1/62): “Do t’i jetė e qartė ēdokujt qė dėshiron tė lexojė shpjegimin e Menazilus-Sa’irin, se ata (Ibn Tejmije dhe Ibnul-Kajjim) janė prej kibar (tė mėdhenjtė) e Ehlus-Sune uel-Xhema, dhe prej eulijave tė kėtij Umeti.”

    Vdekja e tij



    Imam Ibnul-Kajjim ndėrroi jetė nė moshėn gjashtėdhjetė vjeē, nė natėn e 13-tė tė muajit Rexheb, 751H. Allahu e mėshiroftė.
    "Idea ėshtė Kėshilltari mė i mirė i Veprės"

  10. #30
    Erga omnes Maska e fisniku-student
    Anėtarėsuar
    11-10-2006
    Vendndodhja
    Nėn hijen e Diellit
    Postime
    4,446
    Faleminderit
    2
    6 falenderime nė 6 postime
    Ibn Kethir


    Ai ėshtė Imami i nderuar, Ebul-Fida Imadud-Din Isma’il Ibn Umer Ibn Kethir el-Kurejshi el-Busraui. U lind nė vitin 701H, nė qytetin Busra. I ati i tij ishte khatibi i fshatit, por ai vdiq kur Ibn Kethiri ishte vetėm katėr vjeē. Pėr tė u kujdes i vėllai i Ibn Kethirit, Abdul-Uehabi, derisa u shpėrngulėn pėr nė Damask mė 706H, kur ai ishte pesė vjeē.

    Mėsuesit e Ibn Kethirit

    Ibn Kethiri studioi Fik’hun me Burhanud-Din Ibrahim bin Abdu-Rrahman el-Fizari, i njohur ndryshe me nofkėn Ibnul-Firka (v. 728H). Studioi Hadithin me ‘Isa Ibn Mu’tim, me Ahmed bin Ebi Talib (Ibn Shahna, v. 730H), me Ibn Haxher (v. 730H), me muhadithin e Shamit, Behaud-Din el-Kasim bin Mudhafer bin Asakir (v. 723H); me Ibn Shirazi, me Is’hak bin Jahja el-Amudi, i njohur ndryshe si Afijfud-Din, dijetar Dhahiri (v. 725H) dhe me Muhamed bin Zerrad. Ai qėndroi me Xhemalud-Din Jusuf Ibn Zeki el-Mizzi (v. 724), ku, pėrveē dijes qė pėrfitoi prej tij, gjithashtu, u martua me vajzėn e tij. Ka studiuar me Shejkhul-Islam Takiud-Din Ahmed Ibn Abdul-Halim Ibn Abdus-Selam Ibn Tejmije (v. 728H), me Historianin, Imamin, Hafidhin, Shemsud-Din Muhamed bin Ahmed bin Uthman bin Kajmaz edh-Dhehebi (v. 748); me Ebu Musa el-Karafai, me Ebul-Fet’h ed-Dabbusi, me Ali bin Umer es-Suvejni e tė tjerė, tė cilėt i dhanė ixhaze pėr tė transmetuar dijen qė mėsoi me ta nė Egjipt.

    El-Hafidh edh-Dhehebi ka thėnė nė librin e tij el-Mu’xhemul-Mukhas pėr Ibn Kethirin: “Imam, dijetar i Fik’hut, dijetar i specializuar i Hadithit, Fekih i njohur dhe dijetar i Tefsirit, qė ka shkruar shumė libra tė dobishėm.”

    El-Hafidh Ibn Haxher el-Askalani ka thėnė nė ed-Durarul-Kamine: “Ibn Kethiri shkroi nė fushėn e Hadithit pėr tekstet dhe pėr zinxhirėt e transmetimit. Ai kishte njė kujtesė tė mirė. Librat e tij u bėnė popullor gjatė jetės sė tij, dhe njerėzit pėrfituan prej tyre edhe pas vdekjes sė tij.”

    Gjithashtu, Historiani i shquar, Ebul-Mehasin Xhemalud-Din bin Sejfud-Din (Ibn Tagri Berdi) ka thėnė nė librin e tij el-Menhalus-Sefi: “Ai ėshtė Shejkhu, Imami, dijetari i madh, Imamud-Din Ebul-Fida. Ai mėsoi jashtėzakonisht shumė dhe ishte tepėr aktiv nė mbledhjen e dijes dhe shkrimin e saj. Ai ishte i shkėlqyer nė fushėn e Fikh’ut, Tefsirit dhe Hadithit. Ai mblodhi dije, shkroi (libra), dha mėsim, transmetoi Hadithin dhe e shkroi atė. Kishte dije tė thellė nė fushėn e Hadithit, tė Tefsirit, tė Fik’hut, tė Gjuhės Arabe edhe mė gjerė. Ka dhėnė fetva dhe mėsim, derisa vdiq, Allahu pastė mėshirė pėr tė. Ai ėshtė njohur pėr saktėsinė dhe dijen e tij tė gjerė, dhe ėshtė njohur si dijetar i Historisė, i Hadithit dhe i Tefsirit.”

    Studentėt e tij

    Ibn Haxhi ishte njė nga studentėt e Ibn Kethirit, i cili e ka pėrshkruar mėsuesin e tij kėshtu: “Ai kishte kujtesėn mė tė mirė rreth teksteve tė Hadithit. Ai kishte, gjithashtu, mė shumė dije rreth transmetuesve dhe saktėsisė sė tij (Hadithit), cilėsi kėto qė i pranuan bashkėkohėsit dhe mėsuesit e tij. Sa herė qė e takoja, pėrfitoja prej tij.

    Ibnul-‘Imad el-Hanbeli ka thėnė nė librin e tij Shadaratudh-Dhehebi: “Ai ėshtė Hafidhi i shquar, Imadud’Din, kujtesa e tė cilit ishte e shkėlqyer, me njė harresė tė papėrfillshme, me njė aftėsi tė mjaftueshme tė tė kuptuarit dhe shumė i ditur rreth Gjuhės Arabe.”

    Po ashtu, Ibn Habib ka thėnė pėr Ibn Kethirin:“Ai e dėgjoi dijen, e mblodhi atė dhe e shkroi nėpėr libra tė ndryshėm. Ai u solli qetėsi veshėve me fetvatė e tij dhe e transmetoi Hadithin dhe u bėri dobi tė tjerėve. Dorėshkrimet qė mbanin fetvatė e tij kaluan nėpėr rajone tė ndryshme (Islame). Pėr mė tepėr, ai ėshtė njohur pėr saktėsinė dhe dijen e tij gjithėpėrfshirėse.”

    Librat e tij

    1. Njė nga librat mė madhėshtorė qė ka shkruar Ibn Kethiri ėshtė Tefsiri i Kur'anit Fisnik, i cili ėshtė njė nga Tefsiret qė mbėshtetet mbi transmetime (nga Hadithet, Tefsiri i Sahabėve etj.). Tefsiri i Ibn Kethirit ėshtė botuar shumė herė, dhe dijetarė tė ndryshėm kanė bėrė pėrmbledhjen e tij.
    2. Koleksioni i Historisė, i njohur si el-Bidaje, i cili ėshtė botuar nė katėrmbėdhjetė vėllime nėn emrin el-Bidaje uen-Nihaje, ku pėrfshihen historitė e Profetėve dhe popujve tė mėparshėm, biografia e Profetit (sal-Allahu alejhi ue sel-lem) dhe historia Islame, deri nė kohėn e tij. I shtoi, gjithashtu, librin el-Fitan, i cili bėn fjalė pėr Shenjat e Orės sė Fundit.
    3. Et-Tekmil fi Ma’rifatuth-Thikat ued-Du’afa uel-Mexhahil, tė cilin Ibn Kethiri e pėrpiloi duke u bazuar nė librat e dy dijetarėve tė tij el-Mizzi dhe Dhehebiu, el-Kamil dhe Mizanul-Itidal, duke shtuar dobi tė tjera rreth shkencės sė Xherhit dhe Te’dilit.
    4. El-Hadi ues-Sunen fi Ehadithul-Mesanid ues-Sunen, qė njihet ndryshe si Xhami’ul-Mesanid. Nė kėtė libėr, ai ka mbledhur transmetimet e Imam Ahmed Ibn Hanbelit, Bezzarit, Ebu Ja’la el-Meusilit, Ibn Ebi Shejbes dhe tė gjashtė koleksioneve tė Hadithit: Dy Sahihet (Bukhari dhe Muslimi) dhe Katėr Sunenet (Ebu Davudi, Tirmidhiu, Nesaiu dhe Ibn Maxhe). Ibn Kethiri e ka ndarė kėtė libėr sipas kategorive tė Fik’hut.
    5. Tabakatush-Shafi’ije qė pėrmban virtytet e Imam Shafi’ut.
    6. Shkroi referencat nga Medh’hebi Shafi’i pėr Hadithet nė librin Ediletut-Tenbih.
    7. Nisi tė shkruajė shpjegimin e Sahijhul-Bukhari, por nuk arriti ta pėrfundojė atė.
    8. Nisi tė shkruajė njė libėr me vėllime rreth Ahkameve (ligjeve), por arriti deri tek dispozitat e Haxhit.
    9. Shkroi pėrmbledhjen e librit tė njohur el-Medkhal tė Bejhakiut, por shumica e kėtyre librave nuk janė botuar.
    10. Shkroi pėrmbledhjen e librit Ulumul-Hadith tė Ebu Amr Ibn Salah dhe e quajti Mukhtesar Ulumul-Hadith. Shejkh Ahmed Shakir, Muhadithi Egjiptian, e botoi kėtė libėr duke i bashkangjitur shpjegimin e tij dhe e quajti el-Ba’ithul-Hathith fi Sherh Mukhtesar Ulumul-Hadith.
    11. es-Sira en-Nebeuije, i cili gjendet nė librin e tij el-Bidaje, dhe tė dy kėta libra janė botuar.
    12. Njė studim rreth Xhihadit me titull el-Ixhtihad fi Talebil-Xhihad, i cili ėshtė botuar disa herė.

    Vdekja e tij

    El-Hafidh Ibn Haxher el-Askalani ka thėnė: “Ibn Kethiri humbi shikimin para se tė vinte fundi i jetės sė tij. Vdiq nė Damask mė 774H.”

    Allahu pastė mėshirė pėr Ibn Kethirin dhe e bėftė prej banorėve tė Xhenetit.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga fisniku-student : 01-03-2008 mė 10:46
    "Idea ėshtė Kėshilltari mė i mirė i Veprės"

  11. #31
    Erga omnes Maska e fisniku-student
    Anėtarėsuar
    11-10-2006
    Vendndodhja
    Nėn hijen e Diellit
    Postime
    4,446
    Faleminderit
    2
    6 falenderime nė 6 postime
    Jakup Hasipi - (2 shkurt 1951 - 6 janar 2006)

    Lindi dhe jetoi nė fshatin Sllupēan tė Kumanovės. Ishte magjistėr nė teologji dhe patriot i njohur jo vetėm nė fshat e nė rrethin e Kumanovės por nė tėrė Maqedoninė edhe mė gjėrė. Ndėr tė gjitha lirisht mund tė thuhet se ishte mė oratori dhe mė harizmatiku ndėr shqiptarėt e kėtyre trojeve nė kohėn tonė. Ligjėrimet e tija dallohen pėr nga pėrmbajtja harizmatike dhe argumentuese.
    Paraqitja e tijė multimediale kėto 25 vitet e fundit e posaēėrisht pas viteve 90' ka ndikuar drejtpėrdrejt nė vetėdijėsimin e rrethit tė Likovės si nė aspektin fetarė Islam ashtu edhe nė aspektin kombėtar e patriotik. JETA DHE EDUKIMI

    Jakup Hasipi lindi nė fshatin Sllupēan mė 2 shkurt 1951, shkollimin fillor e kreu nė vendlindje, shkollimin e mesėm e kreu nė Damask tė Sirisė nė medresenė "el-Furkan'" nė vitin 1980. Studimet i kreu nė universitetin e famshėm Al-Az'har, nė fakultetin e bazave tė Fesė Islame tė Egjiptit nė vitin 1985 ndėrsa studimet postdiplomike i vazhdoi nė Bejrut tė Libanit.
    Gjatė viteve 1985-1990 punoi si imam nė njė xhami nė Leverkusen tė Gjermanisė ku ka dhėnė kontribut tė ēmueshėm nė kultivimin e vlerave fetare, morale, kulturore e kombėtare.
    I vetėdijshėm pėr situatėn nė trojet tona nė vitin 1990 kthehet nė vendlindje pėr tė kontribuar nė gjendjen e rėndė tė popullatės. Nė ligjėratat e tija ishte shumė i pėrpikt dhe i guximshėm, kėshtu qė ju ka bėr ball kėrcėnimeve dhe marrjeve tė shumta nė pyetje nga ana e policisė sllavo-maqedone.Nga kjo periudhė e gjerė nė vdekjen e tij ka organizuar mbi 5000 ligjėrata, kontribut ky qė ka dritė ēdo ditė nė trojet tona pėrmes ruajtjes multimediale.
    Nė vitin 2001 gjatė luftės nė Maqedoni Jakup Hasipi paraqitet si njėri ndėr strategėt kryesorė nė organizimin dhe pėrkrahjen e luftės, sepse ishte i bindur se vetėm pėrmes kryengritjes popullata do tė jetė nė gjendje ti arrij liritė dhe tė drejtat e veta.
    Pas pėrfundimit tė luftės nė vitin 2003 nė zgjedhjet e rrgullta tė bashkėsisė Islame nė Kumanovė u zgjodh myfti pėr komunėn e Kumanovės dhe Likovės.
    Mė 7 janar 2006 nė njė aksident trafiku nė magjistralen Shkup - Kumanovė ndėrron jetė.

    Pas gjithė kėsaj qė mėsuam pėr vėllaun tonė, bėni dua qė All-llahu xh.sh ta shperblej me xhennet. Duat tona janė lehtėsim pėr tė inshAllah.








    http://www.youtube.com/watch?v=VO3cb...ch_google&cr=5
    "Idea ėshtė Kėshilltari mė i mirė i Veprės"

  12. #32
    HUNDLESH Maska e altin55
    Anėtarėsuar
    31-01-2003
    Vendndodhja
    Vlore Al
    Postime
    1,320
    Faleminderit
    4
    6 falenderime nė 6 postime
    Citim Postuar mė parė nga fisniku-student Lexo Postimin
    Ebu Hamid
    El-Gazali
    (1058 - 1128 e.r.)


    El-Gazali ishte nje shkrimtar i madh. Disa nga shkimet e tij te pavdekshme perfshijne Tuhafat al- Falasifa, Ihja al-’Ulum al-Islamjia ( Ringjallja e shkencave fetare ),” Fillimi i Udheheqjes dhe Autobiografia eTij”, “Shpetimi nga Gabimi”. Disa nga punet e tij u perkthyen ne gjuhet europiane te kohes mesjetare. Ai gjithashtu shkruajti nje permbledhje per austronomine. Al Gazali njihet me teper per kontributin e tij ne filozofi, fe dhe sufizem. Ne Perendim ai njihet edhe si Algazel. Abu Hamid Ibn Muhamed Ibn Muhamed al- Tusi al-Sahfi’I al-Gazali lindi ne vitin 1058 e.r. ne Khorman, Iran. Ai mbeti jetim qe ne moshe te re por pati fatin te studionte ne nje standart mesimor te nje cilesie te larte ne Nishapur dhe Bagdat. Shpejt ai morri shume njohuri rreth fese dhe filozofise dhe u nderua duke u ngarkuar me detyren e profesorit ne universitetin e Nizamijas ne Bagdat. Ky universitet njihej si nje nga institucionet me me reputacion ne periudhen e arte te historise muslimane. Megjithate, pas disa vitesh, Al-Gazali dha doreheqjen nga kjo detyre dhe u kthye ne nje endes asketik. Kjo ishte periudhe e nje transformimi mistik per te. Me vone ai iu kthye detyres se tij si profesor por perseri e la kete detyre. Jeta e tij u pasua nga nje vetmi e kushtuar meditimit dhe shkrimit e cila e coi ne botimin e disa librave te perjetshem. Al-Gazali vdiq ne Bagdat ne vitin 1128 e.r. Al-Gazali shquhet per kontributin e tij te madh ne fushat e fese, filozofise dhe sufizmit. Disa filozofe muslimane ndoqen dhe zhvilluan disa pikepamje te filozofise greke, perfshire ketu edhe filozofine neoplatonike dhe kjo po conte ne nje konflikt me shume mesime Islame. Nga ana tjeter, levizja sufiste po kalonte shume kufij te vena nga ligjet e Islamit si psh: anullimin e ruajtjes se namazeve farz dhe detyrave te tjera te Islamit. Duke u bazuar ne dijen dhe eksperiencen e tij mistike, Gazali vendosi te korrigjonte keto tendenca, si ne filozofi ashtu edhe ne sufizem. Ne filozofi, Al-Gazali mbrojti qendrimin e matematikes dhe shkencave ekzakte si shkenca te sakta. Megjithate, ai adoptoi teknikat e logjikes Aristoteliane dhe procedurat neoplatonike dhe shfrytezoi pikerisht keto mjete per te treguar hapur te metat e filozofise neoplatonike, mbizoteruese ne ate kohe, dhe te pakesonte influencen negative Aristoteliane. Ne ndryshim nga disa filozofe te tjere muslimane si psh: Farabi, Al- Gazali paraqiti paaftesine e arsyes te kuptonte absolutizmin dhe pafundshmerine. Arsyeja nuk mund te tejkalonte te kufizuaren dhe ishte kufizuar vetem me vrojtimin e relatives.

    Gjithashtu disa filozofe muslimane ishin te mendimit qe universi ishte i kufizuar ne hapesire por ishte i pakufizuar per sa i perket kohes. Al-Gazali provoi qe nje kohe e pakufizuar ishte e lidhur me nje hapesire gjithashtu te pakufizuar. Me qartesine e mendimit te tij dhe forcen e argumentit, ai ishte i afte te kijonte nje balance midis fese dhe arsyes, dhe identifikoi sferat e tyre perkatese si e pakufizuara dhe
    e kufizuara. Per sa i perket fese, ai qartesoi hyrjen e sufizmit, te tejkalimeve te tij dhe rivendosi autoritetin e fese ortodokse (strikte Islame), te cilen ai e konsideronte si e vetmja rruge per te arritur te verteten absolute. Al-Gazali ishte nje shkrimtari madh. Disa nga shkimet e tij te pavdekshme perfshijne Tuhafat al-Falasifa, Ihja al- ’Ulum al-Islamjia ( Ringjallja e shkencave fetare ),” Fillimi i Udheheqjes dhe Autobiografia e Tij”, “Shpetimi nga Gabimi”. Disa nga punet e tij u perkthyen ne gjuhet europiane te kohes mesjetare. Ai gjithashtu shkruajti nje permbledhje per austronomine. Influenca e Gazalit ishte e thelle dhe e perjetshme. Ai eshte nje nga teologet me te medhenj te Islamit. Doktrinat e tij teologjike depertuan Europen, influencuan shkollat Cifute dhe Kristjane dhe disa nga argumentet e tij mendohet te jene adoptuar edhe nga St. Tomas Akuinas ne menyre qe te rivendosej autoriteti i ortodoksise se fese kristjane ne Perendim. Argumenti i tij ne favor te fese ishte i fuqishem deri ne ate mase sa ai u akuzua per demtimin e qellimit te filozofise dhe ne Spanjen Islame. Ibn Rushd (Averroes) shkruajti nje kundershtim Tuhafut-it the tij.
    Selamu alejkum fisnik

    Vlen te theksohet qe Gazali u pendua ne Allah per devijimin e tij para se te vdiste prandaj dhe u largua nga mesimet dhe librat e tij te pa baza
    SUKSESI ME I MADHE QE NJERIU MUND TE ARIJ NE KETE JETE! ESHTE BINDJA NDAJ ALLAHUT TE MADHERUAR

  13. #33
    LIRIDON Maska e ocean
    Anėtarėsuar
    28-08-2006
    Postime
    266
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Exclamation

    Citim Postuar mė parė nga khan Lexo Postimin
    Selamu alejkum fisnik

    Vlen te theksohet qe Gazali u pendua ne Allah per devijimin e tij para se te vdiste prandaj dhe u largua nga mesimet dhe librat e tij te pa baza
    I nderuari khan, a mund te na tregosh ne menyre specifike se nga cili devijim qe Gazali beri u pendua? dhe cilave libra dhe mesimeve te tije ai u eshte shmangur? Por te lutem na sjell argumente, jo mendimin tend ashtu siq bere me larte.

    Faleminderit

    p.s. Fisnik i nderuar me fale qe po nderhyje por duhet qartesuar se cka njeri flete se te pavertetate nuk duhet zene vend ne kete faqe. Khan flet pa argumente.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga ocean : 08-03-2008 mė 13:44
    "Koka duhet pėrkulur zemrės"

  14. #34
    LIRIDON Maska e ocean
    Anėtarėsuar
    28-08-2006
    Postime
    266
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Pershendetje forumista te nderuar,

    Se pari kerkoje falje per ndonje gabim qe mund ta kem bere gjate perkthimit apo ne gramatike, sepse nuk jam ndonje eksperte i letersise.

    I kam cituar fjalet e el-Gazalit me ngjyre te kalter dhe ne fund te kuqe. Citimet i kam perkthyer ne shqip nga anglishtja, prej autobiografise se shkruar nga vete Gazali ne librin e quajtur "Shpetimi nga gabimi"

    Ne fund kam vene edhe bibliografine, qe tregon burimin e informacionit te marre.

    Faleminderit

    Ebu Hamid El Gazali (1058-1111) - Alkimist i Lumturise


    “Qe nga rinia ime e hershme, qe nga atehere kur nuk i kisha as njezet vjet gjer me tani qe i kam kaluar te pesedhjetat, pa pritese u zhyta ne thellesite e oqeanit, pa hezitim perqafova detin e hapur duke hedhur anash ne teresi kujdesin e nje frikacaku. E shpova erresiren e cdo rresistence. Ia mesyva cdo problemi, U futa ne cdo humnere, E shqyrtova ne hollesi cdo besim te cdo sekti. U mundova te le te zhveshur doktrinat me te fshehura te cdo komuniteti. Te gjithe kete mundim e bera ne menyre qe te dalloje ndermjet te vertetes dhe falsitetit, ndermjet tradites se shendoshe dhe inovimeve heretike.”

    Eshte ne Tus Khorasan ne veri-lindje te Iranit ku ky udhetim fillon. Ne kete vend, Gazali kishte lindur ne vitin 1058, dhe po ne te njejtin vend eventualisht kthehet ti kaloje vitet e fundit te jetes se tije.

    Ai ishte teolog Mysliman, jurist, filozofe, psikologe, dhe mistike i origjines Persiane dhe mbetet njeri nga dijetaret me te cmuar te botes Myslimane sidomos mendimtareve Mysliman sufi. [2 1]

    Ushtroi nje ndikim te hatashem ne mendimtaret e Lindjes dhe Perendimit, si ne Mysliman ashtu edhe ne Jo-Mysliman. Jeta e tije i ishte kushtuar provimit te misterieve te ekzistences dhe duke tejkaluar dyshimet e tija filozofike dhe duke arritur iluminim shpirterore ai u be nje model per kerkuesit e se vertetes kudo ne bote. [1]

    Nder figurat me te medha filozofike qe ai kishte ndikuar ishin Thomas Aquinas dhe Moses Maimonides, qe i dhane forme filozofise Latine te Perendimit. Autor i mese 250 librave ne temat qe shtriheshin qe nga teologjia dhe etika, gjer tek metafizika dhe filozofia, el-Gazali arriti te behet i njohur me emrin “Vertetuesi i Islamit”. 1

    El-Gazali konsiderohet si njeri nga pese apo gjashte mendimtaret me ndikim me te madhe ne historine e njerezimit. Mesazhi i tije i madhe per prosperitetin, dhe arsyeja kryesore pse ai vleresohet aq shume, eshte se ai tregon qe ne zemren e gjalle te cdo besimi dhe te cdo praktike te Islamit qendron qellimi shpirterore me vendosjen per pendim, ngritje dhe transformim. Per kete arsye ai quhet “Vertetuesi i Islamit”. Askush tjeter nuk mban kete titull. 1 [a]

    Gazali kontribuoi posaqerishte ne zhvillimin e nje shikimi sistemtake te Sufizmit, integrimin dhe pranimin e Sufizmit ne rrymen kryesore te Islamit, nga statusi margjinal qe kishte marre ne ate kohe. Gazali vet ishte nje student i Islamit ortodokse, qe i takonte shkolles se jurisprudences Islamike Shafi dhe shkolles Esharite te teologjise. [2]

    I vdes i ati ne nje moshe shume te re femijerore. Ai dhe vellai i tije Ahmedi behen studente te medreses. I ati i tyre i la nen kujdesjen e nje shoku te tije. Ne vitet e hershme te jetes se tije Gazali ishte dhene mbas studimeve formale. Vellai i tije me i ri Ahmedi ishte gjithmone i interesuar ne Sufizem. Ne anen tjeter El-Gazali ishte i dhene shume mbase librave gje qe eshte arsyeja qe ai u be nje njeri i shkolluar i nje grade te larte. [1]

    E dime se ai ka qene nje talent i jashtzakonshem, te gjitha faktet tregojne se ai i kishte mesuar permendesh tektstet standarde ne moshe shume te re, i kishte shterruar mundesite intelektuale te vendit te tije ne nje moshe shume te re, prandaje shkoi ne krahinen fqinje te quajtur Amnishapur, ku u shfaqe tek kembet e dijetarit El-Duen qe ishte ne syte e mazhorances juristi udheheqes dhe teologu kryesore i asaje kohe. 1 [a]

    “Prej kur isha ne nje moshe shumet te re, vazhdimishte kisha nje etje per ti kuptuar gjerat ne thelb, ashtu si jane. Per mua kjo ishte diqka qe me vinte ne menyre instinkte, nje pjese e natyres sime ashtu siq me ka dhuruar Zoti. Ishte nje ceshtje e gjendjes psiqike ne mua, e jo pse une ashtu vendosa.” [1]

    Ai tha se nuk shkruajta asgje sa i perkete teologjise, perderisa i mesova permendesh dymbedhjete mije faqe te dijetareve me te medhenje te Islamit. Ai me te vertete e morri gjithe kete njohuri nga nje pikepamje e botes, nga nje pikepamje kozmologjike e bazuar ne konceptin Islamik te Teuidit apo te Unitetit kulminante te Zotit. Si ky unitet manifestohet permese shumellojshmerise ne bote. Ai foli se si deshironte te arrije gjer tek rrenjet e problemeve. Prandaje ai kishte zoteruar pik per pik, mesuar permendesh, e kishte asimiluar kete mesim brenda ne vet-vete, dhe vetem atehere filloi te mesonte kur ishte ne nje moshe shume te re. 1 [c]


    BALLAFAQIMI ME BANDEN E HAJDUTEVE


    Nje dite perderisa Gazali po udhetonte me nje group njerezish, karavani i tyre sulmohet nga nje bande hajdutesh. Njeri nga hajdutet i afrohet Gazalit per ta plaqkitur dhe ia merr librat qe Gazali i mbante.

    Gazali i lutet duke i thene “Ju lutem mi ktheni librat. Nuk kane asnje vlere per ju. Ne ato libra gjendet e tera qe kam mesuar qe nga udhetimi im ne Gurgen, cdo gje qe kam mesuar nga mesuesit e mi per dy vitet e fundit. Ne keto libra gjendet e tera qe une di” Hajduti ia kthen duke i thene: “Pra, krejt cka duhet te beje eshte vetem te ti marr keto libra dhe te zhveshe nga njouhuria qe ke”, dhe ia kthen librat Gazalit. [1]

    Gazali inspirohet nga ky ballafaqim me hajdutin dhe thote: “Ne zemren time e kuptova se thenia e hajdutit pati nje qellim. Vendosa se ai ishte i derguar nga Zoti te me mesoje…Pas ballafaqimit me banden e hajduteve vendosa qe ti beje roje vetes time dhe njohurise sime nga takimet e mundshme te llojit te tille ne te ardhshmen. I kalova tre vite duke i mesuar permendesh te gjitha shenimet qe i kisha akumuluar perderisa vazhdoja me studimet e mija nen keshillat e te zgjuarit dhe te cmuarit Imam Haramein el-Gjueini. [1]

    KRIZA E PARE


    “Zignjiri i autoritetit te tradites dhe besimit te trasheguar ndaloi se qendruari ne mua. I shihja se femijet e te krishtereve gjithmone rriteshin dhe beheshin te krishtere, femijet e Jehudive beheshin Jehudi, dhe femijet e Myslimaneve beheshin Myslimane. Gjithashtu degjova fjalet e thena nga Profeti a.s. se cdo femije eshte i lindur me nje natyre te shendoshe, jane prinderit e tije qe e bejne ate Jehudi, Krishtere apo Zoroastrian.” [1]

    Gazali flet per nje natyre te shendoshe kur ai i referohet hadithit te Profetit a.s. duke perdorur fjalen fitra. Fitra do te thote natyra njerezore por eshte ne nje origjinalitet rrenjesore apo primordial i natyres se njeriut. Njeriu ashtu siq ishte krijuar ne fillim nga Zoti. Dhe ne qofte se pyet nga cka perbehet ky origjinalitete, njeri mund te thote Dashuria e Zotit, Adhurimi i Zotit, njeriu eshte krijuar per Zotin. Per nje adhurim me te larte ose nga nje shkalle me e larte e adhurimit te Zotit. Ne qofte se, ti sherbeshe qenies njerezore do te thote ta njohesh Zotin, kjo nenkupton intelektin qe Zoti i ka dhuruar njeriut ne menyre qe ai ta njohe Ate. Kjo njohuri natyrisht eshte identifikimi i te Njohurit dhe njohesit. Njeri mund te thote keshtu: ‘njeriu eshte bere per kete bashkim’. Per kete arsye them natyra primordiale e njeriut. Nga natyra njeriu eshte adhurues, ashtu si u krijua nga Zoti. 1 [b]

    Gazali ishte njeri nga te paret qe identifikoi dhe ndau ne pese motive shqisat e jashtme. (degjimi, shikimi, nuhatja, shijimi dhe prekja) [2 15]

    “Pasi qe deklarimi i qellimit tim eshte te behem kerkues i se vertetes, se pari apo ne fillim me duhet te zbuloje themelin e vete SIGURISE. Natyra e njeriut ne gjendjen themelore apo te bazes eshte nje zbrazetire e injorances se boterave te padukshme te Zotit. Qenia njerezore e merr kete njohuri nepermjet organeve te perecptimit. Ne fakt cdo shqise na eshte dhene ne menyre qe ne te kuptojme boten me sendet e krijuara. Sendi i pare i krijuar ne njeriun eshte shqisa e prekjes, Prekja na lejon te perceptojme nxehtesine, te ftohtit, lageshtine, te thatit, te lemueshmen dhe te vrazhden, por duke perdorur vetem shqisen e prekjes ne nuk jemi ne gjendje te perceptojme ngjyrat dhe zerin. Pra per sa i perket shqises se prekjes keto nuk kane realitet.” [1]

    “Ne radhe vie shqisa e shikimit. Shikimi na lejon te perceptojme ngjyra dhe trajta. Shikimi eshte shqisa me e thellueshme nga te gjitha shqisat. Mandej vie degjimi qe na lejon te degjojme zera te ndryshem, mandej vie shqisa e shijimit e keshtu me radhe, perderisa te gjitha shqisat te jane prezente.” [1]

    Kur ti mbushim perafersishte shtate vjete, nje fuqi me aftesi dalluese zhvillohet ne ne. Ky hap i ri ne zhvillimin tone na lejone qe te kuptojme me shume sesa vetem boten e shqisave. Ne kete pike ne ngritemi ne nje faze me te larte. ARSYEJA krijohet ne ne. Ne fillojme te kuptojme gjerat abstrakte qe jane te nevojshme, te mundshme apo te pamundshme. Ky eshte nje percepcion qe eshte i pa kapshem apo i pa kuptuar ne fazat e meparshme. Perteje arsyes gjendet edhe nje faze tjeter; Sy te tjere hapen me c’raste VEME RE boten e padukshme, cka do te ndodhe ne te ardhmen, dhe gjera te tjera qe tejkalojne arsyen.” [1]

    “Kur jemi ne gjume dhe enderrojme, jemi te sigurte se ajo qe shohim eshte reale por prap se prap kur zgjohemi cka menduam te jete nje fakt i pamohueshem ishte ne fakt nje iluzion. Pra cfare vertetimi mund te na sjell filozofia apo teologjia ne menyre qe te na garantojne se shqisat tona nuk jane duke na mashtruar. Pavaresisht njohurise qe kisha fituar gjer me tani, ende nuk mund te zgjidhja kete problem te thjeshte dhe fundamentale.” [1]

    “Nje lufte zhvillohej midis zemres dhe kokes sime dhe eventualisht u semura fizikisht. Ishte nje kohe shume e veshtire hutimi. Semundja me zgjati afer 2 muaj, gjate se ciles kohe u bera praktikisht nje foles skeptike, edhe pse jo ne principe apo ne shprehjen e jashtme.” [1]

    “Por ne fund Zoti me sheroi. E gjeta veten te rikthyer ne shendete dhe balance, keshtu qe mu be e mundur te pranoje te verteten e nevojshme te intelektit. Fitova besimin ne karakterin e sigurise dhe besimit te intelektit. Ky sherim nuk erdhi pas nje demonstrimit sistematik apo te ndonje argumenti, por nga nje Drite qe Zoti i madherishem e hodhi mbi gjoksin tim. Kjo Drite eshte qelesi i njohurise me te madhe.” [1]


    AUTORITETI NE DYSHIM


    Ne kohen e Imam El Gazalit autoriteti ishte vene ne dyshim, kujt i takon autoriteti? Njerezit fetare nuk e pranonin autoritetin shekullar, dhe fanatike fetare filluan ti vrasin ata qe i konsideronin pengese ne qellimet e tyre per te arritur sovranitete fetare. Ne kohen El Gazalit sundonte nje lloj rremuje, peshtjellime. Konfuzion kishte cdo kund. Mendoje se shume nga ne pajtohen se ne koherat e tanishme moderne po jetojme ne nje situate te ngjashme te kohes se Gazalit. Po jetojme ne kohera konfuze, ne kohera te veshtira, ku gati cdo gje eshte vene ne pikepyetje. Askush nuk mund te shihte nje drite qartesie, dhe El-Gazali jetoi ne keto kohera gjithashtu prandaje ai konsiderohet i jashtzakonshem me ate qe arriti. 1 [c]

    Situata politike ne kohen e Gazalit ishte ne shume menyra delikate, sigurisht shume e komplikuar. Ekzistonte nje Kalif ne Bagdad, qe ishte mesues dhe udheheqes i botes Islamike Sunni. Fuqia e vertete politike ishte ne duarte e selgjukeve, dhe vezireve. Dhe i mbeti selgjukeve te mundohen te figurojne cfare shkolle te Islamit te adaptojne apo perkrahin 1 [a]

    Gazali vazhdimisht na le te kuptojme se njera nga perdet kryesore qe i ndalon njerezit per te pare driten e Zotit eshte fanatizmi fetare. Ai thote se nuk eshte shume me rendesi se cilen nga shkollat e Islamit i percjelle. Ekzistojne kendeveshtrime te ndryshme teologjike qe vlejne per ti adoptuar. Disa mundohen te percjellin Islamin Ortodokse, gje qe eshte patjeter e nevojshme per ta percjellur, por cfardo qe te besh mos e shnderro ate besim ne fanatizem, ku e drejta fetare behet nje rruge qe te ben te ndihesh me superior apo me i mire se cdo kush tjeter, gje qe ky fanatiziem do te largoje nga afrimi me Zotin. 1 [a]


    ARRITJA E FAMES


    Programi dokumentare “Alkimisti i Lumturise” paraqiti se si i ra ne sy el-Gazali, vezirit te Bagdadit. Gjersa Veziri po shetiste ne qytete, qelloi afer disa studenteve te cilet po debatonin rreth Islamit. Ne mesine stundenteve ishte Gazali. Biseda ishte si ne vijim.

    Gazali: “Ata qe degjojne dikend duke thene ‘Nuk ka tjeter Zot perveq Zotit dhe Jezusi eshte profeti i Tije’ dhe prape i konsiderojne ata mosbesimtare sepse jane te Krishtere, jane injorante. Rreziku ngelet tek ata te cileve u mungon njohuria. Ata besojne se edhe argumentet e shendosha nga filozofet, duhet patjeter qe te refuzohen. Pa marre parasyshe prej nga apo nga kush i degjojne keto argumente sepse u mungon drita e diturise se vertete, i refuzojne ato. Mendje ngushtesia e tyre dhe mungesa e njohurise u jep atyre te drejten te refuzojne te gjitha argumentet. [1]

    Nje tjeter studente thote: “Ata qe nuk pranojne Profetin jane mosbesimtare.” Nje tjeter thote: “Ai ka te drejte, ata qe nuk i pranojne udhezimet e Profetit jane mosbesimtare.” [1]

    Gazali: “Ne qofte se per kete arsye e konsideroni njerin mosbesimtare atehere te mos pranosh ato te thena qe ai tha dhe qe jane te drejta, eshte gabim dhe padrejtesi.” [1]

    Studenti: “Ti mendon se dituria jote eshte aq e madhe qe te lejon te kontraditosh te gjithe dijetaret e fese?” (dhe largohen) [1]

    Gazali: “Nje musliman injorante eshte shume me irrezikshem se sa nje mosbesimtare. Vetem nje injorante pranon cka eshte e drejte duke u bazuar ne ate se kush e ka thene, e jo duke u bazuar ne ate se cfare eshte thene” [1]

    Me te degjuar kete bisede, vezirit i mbeten me zemer fjalet e Gazalit dhe e fton ate ne pallatin e tije, siq e pershkruan Gazali:

    “Isha ftuar te prezentohem para vezirit Nizam Almuk, qe ishte ministri kryesore i selgjukut Sultan Malik Shah. Atje iu bashkangjita teologeve dhe eksperteve te tije legale.” [1]

    Mikepritja e vezirit shpjegohet si ne vijim:

    Abu Hamid Muhamed, student i ri, mire se erdhe. Kam degjuar shume per rrugen tende te drejtesise, diturise, dhe filozofise, dhe nuk e besoja plotesishte derisa e pashe me syte e mi ku degjova debatin qe solle argumente te bindshme, ku me binde dhe mua. Abu Hamid Muhamed, e adhuroje menyren se si jeni mendjehapur, aftesine tende ne fjalime, dhe arsyet te bindshme qe ju sillni. Kam deshire qe dituria juaj te behet pjese e nje audience me te gjere. Kam menduar per kete pune, dhe sote jam i bindur qe te emeroje udheheqes te fakultetit te Teologjise Nizamijah ne Bagdad. Qe te ju mesosh studenteve dhe atyre qe jane te etur per dituri, reflektim te vetedijshem dhe mesimin e Unitetit (Tawakul).” [1]

    Teologjia ne ate kohe u be si nje rok&roll i asaje gjenerate, dhe El-Gazali ishte Ylli i madherishem. Terhiqte me qindra nxenes nga vende te ndryshme qe grumbulloheshin ne turma te medha per te degjuar mesimet e El-Gazalit. Ai u mbante ligjerata me shume se 300 nxenesve, dhe pjesemarrja e tije ne debatet Islamike e popullarizuan ate ne te gjitha territoret Islamike. [1] [2]

    KRITIKE NDAJ ATYRE QE BENIN LESHIME NE FE


    “…Reflektoja ne arsyet perse njerezit benin leshime ne fe dhe dobesimin e tyre ne besim, dhe i gjeta te jene kater arsye ne numer.” 3 [67 1]

    1. Arsyeja qe buron nga ata te zhytur ne shkencen e filozofise: 3 [67 2]

    Filozofet te cilet nuk i merrnin si obligim ritet fetare, ku thonin se perderisa njeri e ka kuptuar thelbin e arsyes se riteve, dhe ka arritur nje dituri pertej njerezve te rendomte dhe vepron ne te mire te komunitetit gjithmone, nuk e ka obligim ti mbaje ritet fetare. Ritet fetare jane obligim vetem per masen e gjere te njerezve te rendomte ne menyre qe te kontrollohen. 3 [68 4]

    Gazali i denoncon filozofet ne njeren nga veprat me te medha te tije te quajtur “Inkoherenca e Filozofeve” e cila ndryshoi drejtimin e filozofise se hershme Islamike, duke e larguar nga ndikimi i Grekeve antike dhe filozofise se tyre heleniste, dhe duke e derguar ate ne drejtim te shkakut-dhe-efektit qe ishin te caktuara nga Zoti apo engjujt ndermjetesues. Ky liber kishte marre si shenjester ne “falasifa” nje grup te filozofeve Islamike te shekullit 8 deri ne shekullin e 11, ku me te njohurit ne mes tyre ishin Avicenna (Ibn Sina) dhe El-Farabi, qe ishin bazuar tek filozofia Antike Greke. Gazali ne menyre te rrepte denoncoi Aristotelin, Sokratin dhe shkrimtaret e tjere Greke si mosbesimtare dhe i etiketoi ata qe u bazuan ne metodat dhe idete e tyre si korruptues te besimit Islamike. [2]

    “Shuma qe ne e vleresojme si filozofi autentike te Aristotelit, siq ishte transmetuar nga el-Farabi dhe Ibn Sina mund te zvoglohet ne tri pjese: 1. Mosbesim, 2. Inovime, 3. dhe ajo pjese qe nuk mund te mohohet aspak” 3 [31 2]

    Shkenca e filozofeve ndahet ne gjashte pjese: matematike, logjike, fizikale, metafizike, politike dhe moral…Ne shkencat e metafizikes gjenden gabimet me te medha te filozofeve…shuma e gabimeve te tyre vie ne njezete pika, ne tri te cilat ata taxohen me mosbesim dhe shtatembedhjete me inovime…3 [35 3]

    Me mosbesim ata taxohen si ne vijim:

    a. E para: Se trupat fizike te njerezve nuk do te ringjallen ne Diten e Gjykimit, por vetem shpirterat do te shperblehen apo denohen, dhe keto shperblime dhe denime do te jene vetem spirituale, jo fizike. Ata me te vertete kane te drejte kur thone se shpirterat do te shperblehen apo denohen, se kjo eshte mese e vertete; por eshte false refuzimi nga ta i shperblimeve dhe denimeve te trupit fizike, dhe keshtu blasfemuan Ligjin profetike ne kete pikepamje 3 [36 2]

    b. E dyta: Zoti i njeh universalet (gjerat e medha) por jo te imtat. Kjo eshte ashiqare mosbesim. Perkundrazi e verteta eshte se “nga Ai nuk mund te shpetoje as pesha e nje atomi ne parajse dhe ne toke. (34.3; cf. 10.62/61). 3 [36 3]

    c. E treta: Qendrimi i tyre ne ate se bota ska pasur fillim por gjithmone ka ekzistuar, ne te kaluaren dhe te ardhshmen. 3 [36 4]

    Ne shkencat e moralit filozofet Islamike perzien shprehjet profetike dhe te thenat e sufinjeve me shkrimet e tyre dhe nga kjo perzierje dy gjera te keqia rrjedhuan: njera ne rastin e njerit qe i pranon mesimet e tyre etike, dhe tjetra ne rastin e njerit qe i refuzon ato. 3 [37 2]

    E keqja e pare:
    Ne rastin e njerit qe i refuzon mesimet etike te filozofeve eshte shume serioze. Per ndonje person qe i mungon kapaciteti mentale ta zeme, meqenese doktrina profetike dhe sufi ishte huazuar nga filozofet me shkrimet e tyre dhe e perzire me doktrinat fals te tyre, atehere kete doktrine patjeter duhet refuzuar ne teresi, kurr te mos citohet, dhe te mohohet plotesishte kurdo qe ndonjeri e citon…(duke i mohuar ne kete rast edhe te vertetat ne te) 3 [37 3]

    E keqja e dyte:
    Eshte kur njeri i pranon plotesishte mesimet e tyre etike. Per njerezit qe studiojne librat e tyre siq eshte ajo “The Brethren of Purity” dhe te tjera, dhe i shohin shkrimet profetike dhe te thenat e sufinjeve te perziera me mendimet e tyre, shpesh i pranojne shkrimet e tyre dhe formojne nje mendim te mire per ta. Ne ate menyre ata i pranojne edhe gabimet e tyre qe i kane perzier me te vertetat e huazuara…Kjo eshte rruga per ti derguar njerezit ne gabim…3 [40 3]

    2. Arsyeja qe buron nga ata qe jane zhytur ne sufizem.

    Ata thone: ne jemi adoptuar ne shkencen e sufizmit dhe kemi arritur nje grade te larte shpirterore qe e kalon nevojen per adhurime formale (ritet fetare). Keta jane ata qe jane larguar nga rruga e vertete e sufizmit, duke keqperdorur sufizmin. 3 [68 2]

    3. Arsyeja qe buron nga ata qe jane te lidhur me qendrimin e tyre per mesim autoritare

    (Batinites). Ky grup besonte vetem ne autoritetin e nje imami te fshehur 3 [67 4] Gazali kundershtoi ketije grupi ne librin e tije “The Correct Balance”

    4. Ata qe bazohen ne sjelljet e filozofeve duke thene: meqenese filozofet jane aq te menqur dhe nuk i mbajne ritet fetare, perse ne ti duhet respektuar ato! 3 [67 5]


    KRIZA


    Pas nje kohe behet atentate dhe e vrasin perkrahesin e El-Gazalit vezirin Nizam Almuk. Perderisa ishte e paqarte se kush qendronte prapa vrasjes, El-Gazali mund te kete qene i ndikuar nga kjo ndodhi qe te filloje dhe ta rivleresoje menyre e jeteses qe po bente ne Bagdade. [1]

    “Pavaresishte nga suksesi, pasuria, dhe statusi qe kisha arritur dyshimet mu kthyen. Jo ne ate se cfare besoje, por ne menyren se si po jetoja jeten time. Nje jete qe isha i rrethuar nga cdo ane me nje bote materiale.” [1]

    Nje dite perderisa El-Gazali ishte duke dhene mesime, vellau i tije Ahmedi hyn ne klase ku ia nderprene mesimin duke i thene: “Ti ua zgjate doren atyre kur ata nuk kishin vullnet te ecnin perpara, por vete ke mbetur mbrapa, perderisa ata kane perparuar. Ti ke marre rolin e nje keshilledhenesi, por ti nuk pranon keshilla. Ti flet, por nuk degjone. O gure qe mbrehe, edhe sa kohe do te mbrehesh hekurin, por nuk do e len veten te mbrehet? [1]

    Gazali nuk filloi duke e detyruar vet-veten qe qellimishte te dyshoje. Dyshimi i vinte vet-vetiu ne mendjen e tije. Atehere ai filloi te ve ne pikepyetje pseudo-sigurine. Ai e kuptoi se duhet ta zh’bej vet-veten se i duhet ta riformoje vet-veten, te kaloje permese nje transformimi spiritual, ta ndryshoje jeten e tije, dhe menyren e te menduarit. Ai deshiroi te sakrifikoje te gjitha per hir te bindjes, vertetimit apo sigurise. Gazali kishte aftesi dhe vullnet te sakrifikoje ne menyre qe te arrine apo merre iluminim. Njeriu i rendomte nuk arrin iluminim. Njeri arrin iluminim vetem ne qofte se e hape zemren te Zoti, qe do te thote ti vdesesh vetes apo egos, ti vdesesh botes per rreth teje. Dhe ajo ishte qe arriti ta beje Gazali. 1 [d]

    Ai erdhi te realizimi se e gjithe kjo njohuri intelektuale eshte ne fakt vetem nje kamuflazhe, nje maske e injorances, sepse ai e kuptoi se ai eshte injorante e sendit me kryesore qe eshte vet-vetja. Ai me te vertete e gjene veten ne ate shkalle te krizes ku e kupton se ai eshte mortal, se ai do te vdese, a jame pergaditur per kete udhetime. Dhe kjo eshte e vetmja krize reale qe ka ndonje kuptime per cdo njeri. Prandaje ai u ndeshe perballe nje krize te vertete ekzistenciale te gjendjes se njeriut, qe eshte mortaliteti. 1 [c]

    “Per gjashte muaj me rradhe vazhdimishte hidhesha midis deshirave te botes, dhe lengimit time per jeten e perhereshme. Me ne fund kjo ceshtje nuk varej me nga une por u be nje detyrim.

    Zoti ma beri gjuhen time te thahet, keshtu qe nuk isha ne gjendje te ligjeroja. Cdo dite mundohesha me gjithe fuqine time qe ti kenaqe nxenesit e mi duke u dhene ligjerata por gjuha ime nuk mund te nxirrte asnje fjale, dhe as qe mund te arrija asgje!” [1]

    Ai ra ne nje krize mentale, ne nje krize intelektuale, dhe gradualisht u shnderrua ne nje krize psilologjike qe filloi te ndikoi ne ngrenjen e ushqimit, ne apetitin per gjume dhe ra ne nje semundje te rende. 1 [d]


    PENDIMI, SAKRIFICA, TERHEQJA NGA BOTA MATERIALE


    “I shqyrtova motivet e mia dhe arrita gjer tek perfundimi se puna ime nuk ishte e nxitur nga nje deshire e cilter vetem per te kenaqur Zotin, por ne vend te saje isha i motivuar nga deshira, per te pasur nje pozite te larte dhe fame publike. E kuptova me plot bindje se qendroja buz nje bregu me rere te thermuar, buze nje rreziku te pashmangshem te zjarrit te ferrit, ne qofte se nuk do te ndryshoja menyren e jeteses sime. [1]

    E dija se rruga e Sufinjeve permbledhe besimin intelektuale dhe veprimet ne praktike. Keto veprime marrin formen e pastrimit total te pengesave ne shpirte, per ti zhveshur karakteristikat themelore dhe veset e pamoralshme. Ne menyre qe zemra te arrije LIRINE nga cdo gje qe nuk eshte Zot. [1]

    Besimi intelektuale ishte i lehte, por u be e carte ne mua se cka e dallon Sufizmin ne veqanti nuk mund te kuptohet vetem duke e studiuar, por vetem me nje perjetim te drejtperdrejte, me ekstaze, dhe me nje transformime morale. Sufinjet nuk ishin njerez te fjaleve por te perjetimit. Nuk me kishte mbetur me shprese nga nje plage e ardhshme po te mos mund te arrija te jetoje nje jete me vetedije-Zoti, dhe te terhiqem nga deshirat e pafryta. [1]

    Arrita te beje ate qe mjeket e mije nuk mund te benin, arrita ta sheroje veten time, dhe ky sherim ishte absolut. [1]

    I shperndava varfjnakeve pasurine qe kisha, duke mbajtur per vete vetem aq sa te me mjaftoje per udhetimin qe do merrja dhe per te mbeshtetur familjen qe do e leja mbrapa, pasi qe nuk pritja te kthehem me ne Bagdad.” [1]

    Ai la mbrapa te gjitha, kushtet e mira dhe suksesin qe kishte arritur, la mbrapa te qenit afer me kalifin ne kryeqytetin e Islamit, la mbrapa famen qe kishte arritur, i la te gjitha ne menyre qe te zbuloje te verteten, ne menyre qe te behet reale me vet-veten dhe te kupton natyren e realitetit hyjnore. Kur njeri fillon nje udhetim te brendshem ne drejtim te shpirtit, eshte mire qe njekohesishte njeri te filloje nje udhetim te jashtem ne bote. Nuk eshte asgje sikurse turizmi moderne ku njerzit shpenzojne te holla ne hotele e vende luksoze per tu kenaqur. Kur njeri udheton me vetedije, ai arrin tek realizimi se shtepia e njeriut nuk gjendet ne ndonje rruge te veqante, por eshte ne Zotin. Prandaj nje udhetim i jashtem konsiderohet nje mbeshtetje shume e mire udhetimit te brendshem. 1 [d]

    “Publikishte lajmerova qe kisha vendosur te shkoje haxhillek ne Meke. Por privatishte u pergadita te udhetoje per ne Siri. Morra keto masa paraprake nga friga qe Kalifi dhe koleget e mije do te kundershtonin vendimin tim.” [1]

    El Gazali i kalon dhjete vitet me te mira te jetes se tije ne kete udhetime. Nuk dime saktesishte se cilat kane qene aktivitetet e tije. Ai me siguri beri haxhillekun ne Meke nje vite mbas largimit nga Bagdadi, kaloi kohe edhe ne Jerusalem…E dime gjithashtu se ai kaloi shume kohe i terhequr ne nje qeli ne Damaske, dhe ky vende eshte i njohur dhe vizitohet edhe ne kohen e tanishme. Me siguri se ai i percolli gjurmet e te shenjteve Sufinje te Islamit, qe thjeshte kishin vendosur ti nderpresin perkohesishte lidhjet e tyre me boten dhe ta gjejne Zotin ne natyre duke udhetuar neper shkretetire, pyje dhe regjione malore, duke besuar ne Zote per ti mbajtur ata, dhe panderprere duke u munduar per te mbajtur ne mendje dhe medituar ne bukurine e krijesave te Zotit, dhe duke u perpjekur per te kujtuar Zotin permes recitimeve te Kuranit, permes lutjeve, permes agjerimit te shumte, permes takimit me njerez te mbrekullueshem, njerezve te urte, te menqur dhe te shenjte qe shpesh jetonin perkohesishte ne shkretetire dhe pranonin nxenes. 1 [a]

    Ia kushtova vetes time tere kohen per ta pastruar shpirtin, per ta pemirsuar karakterin, per ta lare zemren ne perkujtime konstante te Zotit. E vura ne praktike cfare kisha mesuar nga studimi i misticizmit [1]…nga leximi I librave siq ishin “Ushqim per zemren” nga Ebu Talib el-Makki, dhe shkrimet e el-Harith el-Muhasibi, el-Junayd, el-Shibli dhe Ebu Jezid el-Bistamit (Meshira e Zotit qofte me ta). 3 [51 4]
    Qendrova ne Damaske per dy vite, duke bere asgje perveqe kultivimit te te panjohures ne vetmi. Terhiqesha ne xhamine Umaid, hypja larte ne minare te gjamise duke kaluar tere diten i mbyllur qe te jeme ne vetmi.”
    [1]

    Njera prej gjerave me me rendesi sa i perkete udhetimit ne misticizem apo nje perjetimi direkte te realitetit eshte se per Imam El-Gazalin ky perjetim ishte nje shkence. Sepse ne rrenjet e shkences eshte aftesia per te duplikuar eksperimentin. Ne qofte se eksperimenti mund te duplikohet apo vertetohet atehere si rrjedhoje kemi rezultate shkencore. Ai deshiroi qe te vertetoje, se a me te veretet jane te verteta keto perjetime qe mistiket kane deklaruar ti kene perjetuar. Njeri mund te thote se El-Gazali ishte nje shkenctare experimentues dhe i dha detyre vetes se tije, se ne qofte se marre kete rruge a mundem te duplikoje ate qe mistiket kishin pretenduar, dhe me sakrifica te medha ia arriti ketije qellimi. Pra me nje perjetim personale u bind ne vertetesine e kesaje ceshtje. 1 [c]

    “Gjate kesaje kohe te vetmise mu shfaqen gjera te panumeruara dhe te pafundshme. Vetem kaq do te them ne menyre qe te tjeret te ndihmohen. E kuptova ne menyre te sigurte se mbi te gjithe jane Sufinjte qe mbajne rrugen e Zotit. Jeta e tyre eshte jeta me e mire, metodat e tyre jane metodat me te shendosha, karakteri i tyre eshte karakteri me i pastert. [1]

    Ne fakt nese njeri do ti bashkonte aftesite e intelektualeve, zgjuarsine e te zgjuarve dhe gjithe diturine e studenteve dhe nga ky bashkim te mundohen te gjithe se bashku per te gjetur dhe ndryshuar vetem nje gje ne sjelljen dhe etiken e sufinjeve dhe ta zevendesojne ate gje me nje gje me te mire, asnje menyre apo rruge per te bere nje gje te tille nuk do te mund te gjindej. Sepse te gjitha veprimet e tyre te jashtme dhe te brendshme, i kane mesuar nga drita e qoshit te ngrohte te Profesise. Dhe pertej drites se Profesise nuk ka asnje drite ne toke prej nga iluminimi mund te arrihet.” 3 [56 3]

    Ne praktike Dhikri apo perkujtimi te Allahut thuhet qe Zoti ne menyre misterioze behet prezente ne emrin e tije, dhe me kujtimin konstante jemi ne gjendje te afrohemi afer hyjnores. Kjo eshte alkimia qe Gazali kerkonte ne menyre qe ta pastronte zemren dhe te transformonte vet-veten. [1]

    Ne Sufizem veqanerishte i kushtohet shume rendesi invokimit te Zotit, dhe jo vetem ne Sufizem gjithashtu Kurani i shenjte permban shume vargje per kujtimin e Zotit. Vet feja eshte e bazuar ne kujtimin e Zotit. Sa me shume qe njeri permende Zotin apo therret Zotin aq me shume emri i tije aktualizohet ne vete. Vet te drejtat fetare dhe praktikore jane te bazuara ne Invokimin e Hyjnores. Njeri mund te thote se themeli i te gjitha praktikave fetare, rruga me e sigurte dhe me e shkurte drejte Zotit eshte Invokimi i Zotit. 1 [e]

    KTHIMI



    “Me kalimin e kohes gjera te ndryshme dhe gjendja e familjes sime me shtyne qe te kthehem ne vendlindje, dhe keshtu u ktheva prap tek vendi im, megjithese me pare nuk e kisha paramenduar kthimin…”[1]

    El-Gazali i kthehet tek qytetet metropolitane te Islamit dhe i tere qellimi kryesore i ketije tregimi per myslimanet eshte se ai kthehet ortodoksise Islame ne vitet e fundit te jetes se tije, por me nje vizion te ri. Vizioni i tije eshte se vertetimi i Islamit eshte nje perjetim cka ai quan shijimi i realiteteve qe ndodhin prapa perdeve te ekzistences fizike. Ai eshte argumenti me real i fese dhe nuk vie nepermjet nje debati sistematik te metafizikes por vie duke e perkujtuar Allahun (Dhikr), duke i pastruar synimet, duke e pastruar zemren, dhe duke u munduar qe te hape njeri vet-veten tek shkrirja qe vie nga lart... 1 [a]

    “Disa here u konsultova per kete pune me njerez te shenjte te Zotit, te paster nga zemra…dhe te gjithe ata me keshilluan qe largimi im nga terheqja do te jete nje burim i se mires se Islamit dhe drejtesise dhe se kjo pune ishte vendosur nga Zoti – I Madherishem qofte Ai! – per fillimin e ketije shekulli. Se Zoti i madherueshem qofte Ai! – me te vertete ka premtuar se do te ringjalle fene e Tije ne fillim te cdo shekulli. Keshtu qe shpresa ime u forcua dhe u bera mjafte optimiste per shkak te ketyre deshmive.” 3 [71 3]

    “ E di mire, se edhe pse u ktheva per te ligjeruar, Une me te vertete nuk u ktheva. Sepse te kthehesh mbrapa do te thote te kthehesh ne personalitetin qe kisha me pare”….3 [72 2]

    “Teologet filozofet, dhe studentet e fese akoma vazhdojne te trokasin tek dera ime. Nuk e dija se cka me shume mund te ju ofroja, por bera per ta aq sa kisha mundesi.” [1]

    Nder shkimet e tij te pavdekshme perfshihen”
    “Ringjallja e shkencave fetare”, (Ihya' ulum al-din),
    “Fillimi i Udheheqjes” (Bidayat al-hidayah),
    Autobiografia eTij”, “Shpetimi nga Gabimi” (al-Munqidh min al-dalal.)
    “Inkoherenca e Filozofeve” (Tahafut al-Falasifa)
    “Alkimisti I Lumturise” (Kimiya-ye sa'ādat) etj.

    VDEKJA


    (Nga Ahmedi vellau i El-Gazalit)
    Te henen me 18 dhjetore 1111 vellau im Gazali u zgjua heret para agimit. Si gjithnje e fali namazin e sabahut, dhe pergaditi veten per te nderruar jete. Ai me tha te ia sjell qefinin, dhe une ia solla. Ai e puthi ate, shtriu veten ne te dhe duke thene: O Zot, te dorezohem me vullnet” nderroi jete. [1]

    TESTAMENTI i FUNDIT i EL-GAZALIT

    Nen jastakun e Gazalit, aty ku kishte nderruar jete, vellau i tije Ahmedi i gjene vargjet e fundit te shkruara nga Gazali me siguri gjate nates, ku kishte thene: [1]

    “Thuaj shokeve te mi, kur te me shikojne mua, te vdekur

    Duke qare dhe vajtuar me pikellim per mua

    Mos besoni qe ky trup qe po e shikoni jam une

    Ne emer te Perendise, ju them, nuk jam une,

    Une jam nje shpirte, dhe ky trup nuk eshte asgje me shume se mish

    Ishte banimi im dhe rrobat e mija per nje kohe

    Une jam nje thesare, qe hajmalia e mbante te fshehur,

    I formuar nga pluhuri, qe me sherbeu si nje altar

    Une jam nje margaritare, qe la guasken te braktisur,

    Une jam nje zog, dhe ky trup ishte kafazi im

    Prej nga kam shkuar une tani dhe eshte lene vetem shenje

    Falenderimi i takon Zotit, qe tani me liroi

    Dhe e pergaditi vendin tim per mua ne parajsen me te larte,

    Deri sot isha i vdekur, edhe pse i gjalle ne mesin tuaj

    Tani jetoje me te verteten, me varrin – rrobat e hedhura

    Sot bisedoje me te shenjtet larte

    Pa perde ne mes, E shoh Zotin ball per ball

    Shikoje ne “Loh – I – Mahfuz” dhe atje lexoje

    Te kaluaren, te tanishmen, dhe te ardhshmen.

    Ma leni shtepine te bie ne germadha, leshojeni kafazin tim ne toke

    Hidheni hajmaline, nuk eshte shenje me tutje

    Ma leni anash mantelin, ishte vetem rroba ime e jashtme.

    Vendosni te gjitha ne varre, leni qe te harrohen,

    Une kalova ne rrugen time dhe ju keni mbetur prapa

    Vendbanimi juaj nuk ishte me nje vendqendrim per mua

    Mos mendoni se vdekja eshte vdekje, JO, eshte JETE,

    Nje jete qe tejkalon, cdo gje qe ne vetem mund te enderrojme.

    Derisa ne kete bote, ne na eshte lejuar gjumi

    Vdekja eshte nje gjume, nje gjume qe do te zgjatet

    Mos u frikesoni kur vdekja u eshte afruar

    Eshte vetem nje udhetim per kete shtepi te bekuar

    Kujtoni meshiren dhe dashurine e Zotit

    Falenderojuni per meshiren e Tije, dhe ejani pa frike

    Cka jam une tani, edhe ju do te jeni

    Sepse e di se ju jeni ashtu si jam edhe une

    Shpirterat e gjithe njerezve burojne nga Zoti

    Trupa e te gjitheve jane perbere nga njelloje

    E mira dhe keqja, gjithashtu ishte e jona

    Ua solla tani nje mesazh gezimi

    Paqja dhe kenaqesia e Zotit qofte gjithmone me ju.



    Bibliografi


    1). [Al-Gazhali, The Alchemist of Happiness, Film by Ovidio Salazar, 2006] (Program Dokumentar)

    a. (T.J. Winter, Lecturer, Islamic Studies, Cambridge University)
    b. (Dr. Mahmoud Bina, Professor, Mathematics and Philosophy, Isfahan University of Technology)
    c. (Sheikh Hamza Yusuf)
    d. (Dr. Seyyd Hossein Nasr, Professor, Islamic Studies, George Washington University)
    e. (Dr. Gholam Reza Avani, Institute of Philosophy and Wisdom).

    2). http://en.wikipedia.org/wiki/Al-Ghazali

    3). [Al-Ghazali’s Path to Sufism his DELIVARANCE from ERROR (al-Munqidh min al-Dalal), Translated from Arabic by R.J. Mccarthy, S.J.]
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga ocean : 17-03-2008 mė 21:45
    "Koka duhet pėrkulur zemrės"

  15. #35
    Erga omnes Maska e fisniku-student
    Anėtarėsuar
    11-10-2006
    Vendndodhja
    Nėn hijen e Diellit
    Postime
    4,446
    Faleminderit
    2
    6 falenderime nė 6 postime
    Omar Al-Khayyam
    (1044 - 1123 C.E.)


    Omar Al-Khajami ishte nje matematikan dhe astronom i shquar. Ai ishte gjithashtu i njohur si poet, filozof dhe fizikant. Ne librin “Historia e Filozofise perendimore”, Bertrand Rusell veren qe
    Omar Kajami ishte i vetmi njeri qe ai njihte i cili ishte poet dhe matematikan ne te njejten kohe.

    Ne vitin 1079 C.E. Omar Khajami rregulloi Kalendarin Diellor. Kontributi i tij ne Algjeber u vleresua ne gjithe Europen. Ne Perendim ai njihet per permbledhjen poetike me titullin “Rubaiyat” (Strofat) e cila u perkthye nga Edward Fitzgerald ne 1859. Emri i tij i plote ishte Ghijath al- Din Abul Fateh Omar Ibn Ibrahim al-Kajam. Omar Kajami lindi ne vitin 1044 ne Nishapur, kryeqyteti i Khurasanit (ne Iran).

    Ai njihet si Persian. Megjithate njenga mendimet eshte qe paraardhesit e tij ( nga fiset arabet te quajturaKhajami ) emigruan dhe u vendosen ne Persi. Omar Kajami u edukua ne Nishapur. Pervec kesaj ai udhetoi edhe ne shume institucione me reputacion ne fushen e diturise perfshire ketu ate te Bukhara, Balkh, Samarkand dhe Isfahan. Pjesen me te madhe te jetes se tij ai e kaloi ne Nishapur ( Azia Qendrore ). Omar Al-Kajami ishte bashkekohes i Nizam al- Mulk Tusit. Ai vdiq ne vitin 1123 e.r. ne Nishapur.
    Kajami dha nje kontributkontribut te madh ne Matematike dhe vecanerisht ne Algjeber. Libri i tij rreth Algjebres, me titullin “Makalat fi al-Xhabr wa al-Mukabila” mundesoi zhvillim te madh ne kete fushe. Ai cilesoi shume ekuacione algjebrike bazuar ne nderlikimin e tyre dhe njohu 13 forma te ndryshme te ekuacioneve kubike. Omar Khajami zhvilloi nje menyre gjeometrike ne zgjidhjen e ekuacioneve, e cila perfshiu nje perzgjedhje gjeniale te koneve te rregullta. Ai zgjidhi ekuacione kubike duke kryqesuar nje parabole me nje rreth. Omar Kajami ishte i pari qe zhvilloi teoremen e binomit dhe percaktoikoeficientet binominale.
    Ai zhvilloi shtrirjen binominale per rastin kur eksponenti eshte nje integral pozitiv. Omar Khayyam ne librin e tij te Algjebres i referohet nje libri tjeter qe njihet si Trekendeshi i Paskalit. Ky liber nuk gjendet me ne kohet e sotme. Ai e zgjeroi punen e Euklidit duke dhene perfundime te reja te raporteve dhe duke perfshire ketu edhe shumezimin e raporteve.
    Ai ndihmoi ne teorine e vijave paralele. Omar Al-Kajami eshte i famshem per nje tjeter veper te tij e cila e ndihmoi gjate kohes kur ai po punonte per Sulltanin Selxhuk, Malikshah Xhelaludini. Atij ikerkuan te zhvillonte nje Kalendar Diellor te perpikte i cili do te perdorej per mbledhjen e te ardhurave shteterore and qellime te tjera administrative.

    Per te plotesuar kete detyre, Omar Kajami nisi detyren e tij ne observatorin e ri ne Ray ne vitin 1074 e.r. Kalendari i tij i quajtur “Al-Tarikh-al- Xhelali” (Rruga e Xhelalit) eshte superior ne krahasim me kalendarin Gregorian dhe eshte i perpikte brenda nje dite ne 3770 vite.
    Ai percaktoi qe gjatesia e vitit perbehej nga 365.24219858156 dite. Kjo tregon qe ai e njihte rendesine e perpikmerise duke dhene rezultatin ne 11 thyesa dhjetore.
    Gjatesia e vitit ne kohet tona njihet 365.242190 dite. Kjo shifer krahasuar me ate dhene prej Omer Kajamit ndryshon vetem tek shifra e gjashte e thyeses dhjetore. Kajami ndihmoi gjithashtu edhe ne fusha te tjera shkencore. Ai zhvilloi nje metode per percaktimin sa me préciz te peshes specifike. Ai shkruajti dy libra rreth metafizikes, “Risala Dar Wujud” dhe “Nauruz Namah”. Si poet, Kajami njihet per “Strofat” e tij.
    Temat e tij perfshijne mistike komplekse dhe mendime filozofike. Dhjete libra dhe tridhjete
    monografe te Omer Kajamit kane mbijetuar. Keto perfshijne kater libra rreth matematikes, nje
    rreth algjebres, nje rreth gjeometrise, tre rreth fizikes dhe tre libra rreth metafizikes. Kajami dha ndihmese te madhe ne zhvillimin e matematikes dhe gjeometrise analitike e cila ishte me perfitim te madh per Europen disa shekuj me vone.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga fisniku-student : 22-03-2008 mė 10:06
    "Idea ėshtė Kėshilltari mė i mirė i Veprės"

  16. #36
    Erga omnes Maska e fisniku-student
    Anėtarėsuar
    11-10-2006
    Vendndodhja
    Nėn hijen e Diellit
    Postime
    4,446
    Faleminderit
    2
    6 falenderime nė 6 postime
    Abdul-Velid Muhamed
    Ibn Rushd (1128-1198e.r.)


    Ibn Rushdi ishte nje gjeni i hapesirave enciklopedike. Pjesen me te madhe te jetes ai ishte gjykates dhe fizikan ne te njejten kohe. Megjithate ne Perendim ai njihet si komentatori i madh i filozofise se Aristotelit, influenca e se ciles depertoi deri ne mendjet e konservatoreve
    te klerikeve kristiane ne mesjete perfshire ketu edhe njerez si St. Tomas Akuinas. Shpesh ai kishte vizita nga njerez qe kerkonin keshilla prej tij rreth fushes se mjekesise dhe ceshtje ligjore. Abul- Velid Muhamed Ibn Rushd ( i njohur ne Perendim me emrin Averroes ) lindi ne Kordove, Spanje ne vitin 520 v.h. (1128 e.r).
    Babai dhe gjyshi i tij ishin gjykates te ngritur. Familja e tij ishte e njohur per dituri dhe kjo i dha atij mjedis te pershtatshem per te te dallohej ne mesime. Ai studjoi ligj fetar, mjekesi, metematike dhe filozofi. Mesuesit e tij te filozofise dhe ligjit ishin Abu J’afar Haroon dhe Ibn Baja. Ne moshen 27 vjecare, Ibn Rushdi u ftua ne Gjykaten e Mohavid ne Marakesh ( Marok), per te ndihmuar ne krijimin e institucioneve te edukimit Islamik. Nen ndikimin e fuqishem te Yousuh, ai ishte prezantuar me nje tjeter filozof te madh musliman qe quhej Ibn Tufail. Te dy ata perkthenin, permblidhnin dhe komentonin disa vepra te Aristotelit (1169 e.r.) Ne moshen 44 vjecare Ibn Rushdi u caktua gjykates ne Seville. Ate vit ai perktheu dhe permblodhi nje nga librat e Aristotelit me titullin “de Anima”. Ky liber ishte perkthyer ne latinisht nga Mitchell Skocezi. Dy vjet me vone Ibn Rushdi shkruajti komente mbi veprat e Aristotelit perfshire ketu edhe metafiziken. Me vone ate e thirren perseri ne Marrakesh me qellimin qe te punonte si fizikant per Kalifin. Ibn Rushd ishte me pervoje ne ceshtjet e besimit dhe ligjit dhe kjo e kualifikoi ate
    per te zene postin e Gjykatesit. Pervec kesaj ai ishte i interesuar ne filozofi dhe logjike. Ne veprat e tij ai u perpoq te shkrinte filozofine dhe fene. Gjithashtu ai ishte i interesuar ne mjekesi. Sipas filozofit francez Renan, Ibn Rushdi ka shkruar 78 libra me subjekte tendryshme.

    Nje shqyrtim i kujdesshem i veprave te tij tregon qe Averroes ishte nje njeri shume fetar. Psh ne nje nga veprat e tij eshte gjetur kjo fraze:” Cilido qe studjon anatomi do te rrise besimin e tij ne pushtetin e plote dhe njesimin e Zotit”. Ne veprat e tij mjekesore dhe filozofike shihet thellesia e besimit te tij dhe njohurite qe kishte ai rreth Kur’anit and zakoneve Profetike te cilat ai shpesh i permend per te mbeshtetur pikepamjet e tij ne lidhje me ceshtje te ndryshme. Ibn Rushdi ka thene qe gezimi i vertete per njeriun mund te arrihet me te vertete nepermjet shendetit shendetit mendor dhe psikologjik, dhe njerezit nuk mund te gezojne shendet psikologjik nqs nuk ndjekin rruget qe te cojne ne gezim ne jeten tjeter dhe nqs nuk besojne ne Zot dhe Njesine e tij.

    Ibn Rushd ka komentuar se Islami ka si qellim diturine e vertetet e cila eshte dituri e Zotit dhe e Krijesave te Tij. Kjo dituri e vertete perfshin gjithashtu te njohurit e menyrave te ndryshme qe te cojne ne kenaqesine e kesaj bote dhe largimin prej mjerimit ne Boten Tjeter. Kjo lloj diturie praktike mbulon dy dege:

    (1) Njohjen e ligjeve lidhur me aspektin material ose te prekshem te jetes njerezore
    dhe
    (2) shkencat shpirterore te cilat kane te bejne me ceshtje si psh durimin, mirenjohja ndaj Zotit dhe morali.

    Ai krahasoi ligjet shpirterore me mjekesine ne efektin qe ato kane mbi njerezit nga aspekti fizik ne nje ane dhe moral e shpirteror ne anen tjeter.

    Ai shpjegoi qe shendeti shpirteror quhet “Takua” ( i drejte dhe i frikesuar ndaj Zotit) ne Kur’an.
    Ibn Rushd ka dhene nje ndihmese te madhe ne filozofi,llogjike, mjekesi dhe ligj.
    Veprat e tij numerohen ne me teper se 20,000 faqe, prej te cilave me te famshmet jane te lidhura me filozofine, mjekesine dhe ligjin. Ai shkruajti 20 libra per mjekesine. Vepra e tij me e rendesishme ne filozofi “Tuhafut altuhafut” eshte shkruar ne pergjigje te vepres se al- Gazalit.

    Ibn Rushdi eshte kritikuar prej shume dijetareve muslimane lidhur me kete liber i cili megjithate ka nje influence te thelle ne mendimin Europian, te pakten deri ne fillimin e filozofise moderne dhe shkencave eksperimentale. Pikepamjet e tij mbi fatin jane qe njeriu nuk eshte as nen kontroll te plote te fatit te tij dhe nuk eshte parashikuar plotesisht rreth tij. Ai shkruajti tre komentime per veprat e Aristotelit te cilat ishin te njohura ne ate kohenga perkthimet arabe te ketyre veprave. Me e shkurtra e njohur me emrin Xhami mund te konsiderohet si nje permbledhje rreth subjektit. E mesmja njihet me emrin Talkhis dhe me e gjata me emrin Tefsir. Keto tre komentime korrespondojne me tre nivelet e ndryshme ne edukimin e nxenesve; e shkurtra ishte per fillestaret, e mesmja per studentet qe ishin njohur me subjektin dhe e gjata per studime te avancuara.
    Komentimi me i gjate ne fakt ishte nje kontribut origjinal i bazuar me teper ne analizen e tij perfshire te interpretimit te koncepteve te Kur’anit.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga fisniku-student : 05-04-2008 mė 11:01
    "Idea ėshtė Kėshilltari mė i mirė i Veprės"

  17. #37
    Erga omnes Maska e fisniku-student
    Anėtarėsuar
    11-10-2006
    Vendndodhja
    Nėn hijen e Diellit
    Postime
    4,446
    Faleminderit
    2
    6 falenderime nė 6 postime
    Umu Selemja

    A di se kush ėshtė Ummu Selemeja!? Sa i pėrket babait tė saj, ai ėshtė njėri prej zotėrinjve tė Mahzumijve tė njohur dhe njėri prej bujarėve tė rrallė arabė. Ai quhej “furnizues i kalorėsve”, sepse udhėtarėt nuk i lėnte tė furnizoheshin vetė nėse ia mėsynin shtėpive tė tyre apo shkonin nė shoqėrinė e tij.

    Burri i saj ėshtė Abdullah ibnu Abdul Esedi, njėri prej dhjetė tė parėve qė ka pranuar fenė Islame. Para tij fenė Islame e kishte pranuar Ebu Bekri dhe njė grup i vogėl, qė nuk arrinte numrin e gishtėrinjve tė dy duarve.

    Emri i saj ėshtė Hind, mirėpo ajo mė vonė mori ofiqin Ummu Seleme dhe u bė e njohur me kėtė emėr.

    * * *

    Ummu Selemeja e pranoi fenė Islame sė bashku me burrin e saj, kėshtu qė edhe ajo pati nderin tė jetė prej muslimanėve tė parė.

    Posa u pėrhap lajmi se Ummu Seleme dhe burri i saj e kanė pranuar fenė Islame, kurejshitėt u ngritėn nė kėmbė dhe filluan t’i keqtrajtojnė dhe t’i torturojnė me tė gjitha mjetet nė disponim. Mirėpo, ata u pėrballuan tė gjitha torturave dhe nuk u pėrulėn.

    Mirėpo, kur torturat dhe mundimet u bėnė tė padurueshme dhe atėherė kur Pejgamberi (alejhi selam) u lejoi sahabė-ve tė vet tė shpėrngulen nė Abisini, ata tė dy ishin nė krye tė muhaxhirėve.

    Ummu Selemeja sė bashku me burrin e saj shkoi nė njė vend tė huaj duke lėnė nė Meke shtėpinė e saj tė bukur, tėrė pasurinė qė kishte dhe farefisin e saj, duke kėrkuar kėnaqė-sinė e Allahut xh.sh. dhe duke llogaritur nė shpėrblimin e Tij.

    Edhe pse Ummu Selemeja dhe muslimanėt ishin nėn mbrojtjen e Nexhashiut, Allahu ia shėndritė fytyrėn e tij nė xhenet, mirėpo malli pėr Meken, djepin e Shpalljes, si dhe dashuria pėr tė Dėrguarin e Allahut, burimin e udhėzimit, ia pėrvėlonte zemrėn e saj dhe tė burrit tė saj.

    Nė Abisini kishin arritur lajmet se numri i muslimanėve nė Mekė ishte rritur dhe pranimi i Islamit nga ana e Hamza ibnu Abdul Muttalibit dhe Omer ibnul Hattabit i kishte forcuar radhėt e tyre dhe persekutimet e kurejshitėve ishin pakėsuar. Kjo bėri qė njė numėr i muhaxhirėve tė kthehet nė Meke nga malli dhe dashuria pėr vendin e lindjes. Nė mesin e tyre ishin Umu Selemeja dhe burri i saj.

    * * *

    Mirėpo, me t’u kthyer nė Meke, muhaxhirėt u zhgėnjyen dhe kuptuan se lajmet qė u kishin arritur nė Abisini nuk kishin qenė tė vėrteta. Me kalimin e Hamzės dhe Omerit nė fenė Islame, kurejshitėt vetėm kishin shtuar edhe mė shumė reprezaljet e tyre ndaj muslimanėve.

    Pabesimtarėt shpikėn lloj‑lloj metodash pėr torturimin e muslimanėve, kėshtu qė ata pėrjetuan vuajtje tė papėrshkrueshme.

    Kėshtu, Pejgamberi (alejhi selam) u lejoi sahabėve tė tij tė shpėrngulen pėr nė Medinė. Ummu Selemeja dhe burri i saj vendosėn tė jenė prej muhaxhirėve tė parė, pėr ta shpėtuar fenė e tyre dhe pėr t’u shpėtuar torturave tė kurejshitėve.

    Mirėpo, kėsaj radhe shpėrngulja e Ummi Selemes dhe e burrit tė saj nuk do tė kalojė lehtė, ashtu siē e kishin menduar. Por, ajo ishte e vėshtirė dhe e hidhur dhe pas vetes la njė tragjedi, para sė cilės ēdo tragjedi tjetėr ėshtė e lehtė.

    Po ia japim fjalėn Ummi Selemes tė na rrėfejė pėr tragjedinė e saj. Ndjenjat e saj janė mė tė thella e mė tė fuqishme dhe pėrshkrimi i saj ėshtė mė i hollėsishėm dhe mė i plotė.

    Ummu Selemeja rrėfen e thotė:

    - Pasi Ebu Selemeja vendosi tė shkojmė nė Medinė, pėrgatiti pėr mua njė deve, mė hypi nė tė e nė prehėrin tim vendosi fėmijėn tonė, Selemen. Pastaj u nis dhe e kapi devenė pėr dore, duke mos i shkuar mendja pėr asgjė.

    Para se tė dilnim prej Mekės na panė disa njerėz tė fisit benu Mahzum. Na dolėn pėrpara dhe Ebu Selemes i thanė:

    - Nėse nuk na ke pyetur pėr veten tėnde, a thua, ēka je duke bėrė me gruan tėnde? Ajo ėshtė bija jonė. A mendon se ne do tė lejojmė ta marrėsh atė prej nesh e tė shkosh me tė kah tė duash?

    Pastaj iu vėrsulėn atij, mua mė zbritėn me dhunė prej devesė dhe mė morėn me vete.

    Posa i panė ata njerėzit e fisit tė burrit tim, beni Abdul Esed, duke mė marrė me dhunė mua dhe fėmijėn tim, u hidhėruan pėr sė tepėrmi dhe thanė:

    - Jo, pėr Zotin. Nuk ua lejojmė djalin qė tonė ta marrė bija juaj, pasi ju ia morėt me forcė vėllait tonė. Ai ėshtė fėmija ynė dhe ne kemi tė drejtė nė tė.

    Pastaj nisėn ta tėrheqin fėmijėn tim, Selemen, para meje tė dy palėt, derisa ia nxorėn dorėn dhe e morėn djalin me vete.

    Pėr njė ēast e gjeta veten tė vetmuar, pa askė.

    Burri im u nis nė drejtim tė Medinės, duke ikur pėr tė shpėtuar fenė dhe vetveten, kurse djalin tim e rrėmbyen njerėzit e benu Abdul Esedit para duarve tė mia tė copėtuara e tė sakatosura.

    Mua mė morėn njerėzit e fisit benu Mahzun dhe mė dėrguan nė shtėpitė e tyre, kėshtu qė pėr njė ēast mbeta pa burrė dhe pa birin tim.

    Prej asaj dite, ēdo mėngjes dilja nė shkretėtirė dhe ulesha nė vendin ku mė kishte ndodhur tragjedia. Rikujtoja momentet e ndarjes nga burri dhe biri im dhe ashtu vazhdoja tė qaja derisa binte terri i natės.

    Nė kėtė mėnyrė vazhdoi jeta ime njė vit, apo afėrsisht njė vit, derisa njė ditė kaloi njėri prej kushėrinjve tė mi, tė cilit i erdhi keq pėr gjendjen time, e u tha njerėzve tė fisit tim:

    - Pėrse nuk e lironi kėtė tė mjerė? Si e keni ndarė atė prej burrit dhe birit tė saj?

    Ende kishte nė mesin e njerėzve tė fisit tim, qė ndienin dhembje pėr atė qė mė kishte ndodhur mua dhe mė thanė:

    - Je e lirė t’i bashkangjitesh burrit tėnd, nėse dėshiron!

    Mirėpo, si t’i bashkangjitem burrit tim nė Medinė e ta lė djalin tim, pjesėn e zemrės sime, nė Mekė, te benu Abdul Esedi!?

    Si mund tė qetėsohet dhembja ime, apo tė thahen sytė e mi, kur tė shkoj nė Medinė dhe biri im i vogėl tė mbetet nė Mekė e unė tė mos di asgjė pėr tė?!

    Disa njerėz tė mirė e ndjenė dhembjen time dhe mallin tim. Shkuan te njerėzit e benu Abdul Esedit dhe u folėn atyre rreth ēėshtjes sime dhe ata ma kthyen birin tim, Selemen.

    Nuk desha tė vonohem nė Mekė, qė tė gjej ndonjė njeri me tė cilin do tė udhėtoja, sepse kisha frikė se mos po mė ndodh ndonjė e papritur e mė pengon t’i bashkangjitem burrit tim.

    Prandaj, fillova ta pėrgatis devenė time, e vendosa djalin tim nė prehėr dhe u nisa nė drejtim tė Medinė. Dėshiroja t’i bashkangjitesha burrit tim, e me mua nuk ishte askush pėrveē Allahut tė Madhėrishėm.

    Posa arrita nė “Ten’im”, takova Uthman ibnu Talhan, i cili mė pyeti:

    - Pėr ku ia ke mėsyer, oj udhėtare?

    Iu pėrgjigja:

    - Nė Medinė, te burri im.

    Mė pyeti:

    -Nuk ėshtė askush me ty?!

    Iu pėrgjigja;

    -Jo, pėr Zotin, me mua nuk ėshtė askush, pėrveē Allahut dhe fėmijės tim tė vogėl.

    Atėherė mė tha:

    - Betohem nė Allahun se nuk do tė tė lė vetėm, derisa tė mbėrrish nė Medinė.

    Pastaj e kapi devenė pėr dore dhe u nis me mua.

    Ummu Selemeja pastaj shton e thotė:

    - Betohem nė Allahun se nuk kam shoqėruar kurrė njeri prej arabėve mė tė ndershėm se ai. Kur arrinte nė ndonjė vend pushimi, e ndalte devenė time, shkonte mbrapa derisa zbritja prej saj. Pastaj e ēonte nėn hijen e ndonjė peme, e lidhte, shkonte larg meje te njė pemė tjetėr dhe shtrihej pėr tė pushuar nėn hijen e saj.

    Kur afrohej koha e nisjes, shkonte te deveja ime, e pėrgatiste dhe e sillte para meje, pastaj shkonte pak mbrapa dhe thoshte hip. Posa hipja dhe rregullohesha mbi deve, vinte e kapte devenė pėr freri dhe nisej.

    Kėshtu vazhdoi tė veprojė me mua pėr ēdo ditė, derisa arritėm nė Medinė. Posa e pa fshatin Kuba, ku banonin fisi benu Amr ibnu Avf tha: “Burri yt ėshtė nė kėtė fshat. Hy nė tė me bekimin e Allahut”, - e ai u kthye pėr nė Mekė.

    U bashkua familja pas njė ndarjeje tė gjatė. U ēmallėn sytė e Ummi Selemes me burrin e saj. Ebu Selemeja u gėzua pa masė pėr tė birin dhe gruan e tij. Pastaj nisėn tė zhvillohen ngjarjet me njė shpejtėsi tė paparashikueshme.

    Ndodhi beteja e Bedrit, nė tė cilėn mori pjesė Ebu Seleme, i cili kthehet prej saj me muslimanėt e tjerė pas njė fitoreje bindėse.

    Pastaj pason beteja e Uhudit, nė tė cilėn tregon heroizėm tė jashtėzakonshėm. Mirėpo, ai kthehet prej saj i plagosur me plagė tė rėnda. Vazhdoi tė shėrohet, saqė iu duk se plaga ishte shėruar, mirėpo ai pėrmirėsim ishte vetėm sipėrfaqėsor. Pas pak kohe plaga nisi tė hapet, gjė qė e detyroi Ebu Selemen tė mbetet nė shtrat.

    Nė kohėn kur Ebu Selemeja ishte i sėmurė nė shtrat, duke mjekuar plagėt e tij, iu drejtua gruas sė vet e i tha:

    - Oj, Ummi Seleme! E kam dėgjuar Pejgamberin (alejhi selam) duke thėnė:

    “Atij qė i ndodh ndonjė fatkeqėsi e kthehet tek Allahu me fjalėt: “Ne tė Zotit jemi dhe te Zoti do tė kthehemi” dhe i lutet Krijuesit duke thėnė: “O Zoti im, te Ti kėrkoj shpėrblim pėr kėtė fatkeqėsi timen! O Zoti im, mė jep tjetėr mė tė mirė se kjo”, atėherė nuk ka dyshim se Allahu do t’i japė atij.”

    * * *

    Ebu Selemeja qėndroi disa ditė i sėmurė nė shtratin e tij. Nė njė mėngjes erdhi Pejgamberi (alejhi selam) ta vizitojė. Posa e pėrfundoi vizitėn dhe ende pa dalė prej derės sė shtėpisė, Ebu Selemeja u nda nga kjo botė, kėshtu qė Pejgamberi (alejhi selam), me dy duart e tij fisnike ia mbylli sytė sahabit tė vet. Pastaj i ēoi duart lart dhe tha:

    - O Zoti im, fale Ebu Selemen dhe lartėsoje gradėn e tij nė mesin e tė dashurve tė Tu! Trashėgoje atė me pasardhės tė mirė!

    Falna neve dhe atė, o Krijues i botėve! Zgjeroje dhe ndriēoje varrin e tij!

    Ummu Selemes iu kujtua se ēka i kishte transmetuar Ebu Selemeja nga i Dėrguari i Allahut dhe tha:

    - O Zot im, prej teje kėrkoj shpėrblim pėr kėtė fatkeqėsi timen!

    Ajo ishte mjaftuar vetėm me kaq e nuk kishte thėnė:

    - O Zot im, mė zėvendėso nė kėtė fatkeqėsi time me atė ēka ėshtė mė e mirė se kjo!”

    Kėtė e kishte bėrė pėr arsye se ajo i bėnte pyetje vetes se kush mund tė jetė mė i mirė pėr tė se Ebu Selemeja?!

    Mirėpo, nuk shkoi pak kohė dhe ajo e plotėsoi lutjen.

    Muslimanėt u pikėlluan pėr fatkeqėsinė e Ummi Selemes, ashtu siē nuk u pikėlluan pėr asnjė fatkeqėsi tė mėparshme qė u kishte ndodhur atyre. Pėr kėtė edhe e quajtėn “Ej‑jimil Arab”, apo gruaja e cila e humbi burrin e saj (e veja e arabėve).

    Ummu Selemeja nuk kishte nė Medinė askė prej tė afėrmve tė saj, pėrveē fėmijėve tė saj tė vegjėl.

    * * *

    Si muhaxhirėt, ashtu edhe ensarėt e ndienin se ishte obligimi i tyre t’i dilnin nė ndihmė Ummi Selemes. Posa ajo e kreu periudhėn e pikėllimit tė saj, iu paraqit Ebu Bekri, i cili paraqiti gatishmėrinė e tij ta marrė atė pėr grua, por ajo nuk iu pėrgjigj kėrkesės sė tij.

    Pastaj iu paraqit Omer ibnul Hattabi, por edhe atij ia ktheu ashtu siē ia kishte kthyer shokut tė tij.

    Mė vonė iu paraqit asaj Pejgamberi (alejhi selam) e ajo i tha atij:

    - O i Dėrguari i Allahut, unė kam tri cilėsi:

    - Unė jam grua xheloze e kam frikė se do tė shohėsh diēka prej meje qė do tė tė hidhėrojė e do tė mė dėnojė Allahu pėr tė.

    Unė jam grua e shtyrė nė moshė.

    Jam grua me fėmijė.

    Pejgamberi (alejhi selam) atėherė iu pėrgjigj:

    - Sa i pėrket xhelozisė, unė do ta lus Allahun xh.sh. qė ta largojė xhelozinė prej teje.

    Kurse sa i pėrket moshės, edhe unė jam nė tė njėjtėn moshė sikurse edhe ti.

    Ndėrsa sa i pėrket fėmijėve, fėmijėt e tu janė fėmijėt e mi.”

    Pas kėsaj Pejgamberi (alejhi selam) u martua me Ummi Selemen, kėshtu qė Allahu iu pėrgjigj lutjes sė saj dhe ia kompensoi asaj Ebu Selemen me mė tė mirė se ai.

    Prej asaj dite Hind el‑Mahzumije nuk ishte mė nėnė vetėm e Selemes, por ajo u bė “Nėnė e tė gjithė besimta-rėve”.

    Allahu xh.sh. le tė bėjė qė fytyra e Ummi Selemes tė shkėlqejė nė xhenet dhe Ai qoftė i kėnaqur me tė!
    "Idea ėshtė Kėshilltari mė i mirė i Veprės"

  18. #38
    Erga omnes Maska e fisniku-student
    Anėtarėsuar
    11-10-2006
    Vendndodhja
    Nėn hijen e Diellit
    Postime
    4,446
    Faleminderit
    2
    6 falenderime nė 6 postime
    Muhamed Ibn Uthejmin


    Ebu Abdullah Muhamed Ibn Salih Ibn Muhamed Ibn Uthejmin et-Temijmi en-Nexhdi lindi nė qytetin Unejze tė krahinės Kasim, mė 27 Ramadan 1347H/1926 EK, nė njė familje tė shquar fetare.



    Ai ka studiuar me njė numėr tė madh dijetarėsh tė famshėm, prej tyre: Shejkh Abdu-Rrahman es-Sa’dij, Shejkh Muhamed Emin esh-Shenkijti dhe Shejkh Abdul-Azijz ibn Baz.



    Shumė studentė, brenda apo jashtė Arabisė Saudite, u begatuan me dijen e tij, kur ai filloi mėsimdhėnien. Ai kishte stilin e tij origjinal tė shpjegimit dhe komentimit tė ēėshtjeve fetare, dhe ishte prej atyre dijetarėve qė i shėrbenin Islamit pa ndonjė paragjykim fetar (medh’hebor), dhe distancohej nga kufizimi i vetes nė pasimin e verbėr. Ai dallohej pėr pėrpjekjet e tija tė vazhdueshme nė ēėshtjet e fesė dhe aftėsitė e tija pėr tė nxjerrė pėrfundime konstruktive, gjė qė tregon pėr aftėsinė e tij pėr t’i kuptuar ēėshtjet e fesė dhe pėr parimet fetare qė ai kishte adoptuar.



    Fetvatė qė jepte ai, ashtu sikurse Shejkh Ibni Bazi, ishin tė bazuara nė argumente Kur’anore dhe Sunetin Profetik. Ekzistojnė afėrsisht 15 pėrmbledhje me fetva tė tijat.



    Ka dhėnė mėsim rreth Bazave tė Fesė nė Fakultetin e Sheriatit nė Universitetin Islamik Imam Muhamed Ibn Sa’ud. Ai ishte gjithashtu njė nga anėtarėt e Kėshillit tė Dijetarėve tė Mėdhenj tė Mbretėrisė sė Arabisė Saudite, dhe Imam e Khatib nė Xhaminė e Madhe tė qytetit tė Unejzes.



    Shejkhu vdiq ditėn e Enjte, 15 Sheual 1421H/10 Janar 2001EK, nė moshėn 74 vjeēare. Allahu pastė mėshirė mbi shpirtin e tij, Amin!
    "Idea ėshtė Kėshilltari mė i mirė i Veprės"

  19. #39
    Xp Maska e Vista
    Anėtarėsuar
    30-01-2008
    Vendndodhja
    Mbi dhe
    Postime
    588
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Bilalli r.a.

    Shokėt e tė Dėrguarit s.a.v.s. janė personalitetet mė tė shquara tė tėrė kohėrave dhe janė shumė mė superiorė se njerėzit tjerė, nė pėrjashtim tė pejgamberėve. Me veprat e me tė arriturat e tyre, ata e fituan kėnaqėsinė e tė Lartėsuarit si dhe kėnaqėsinė e tė Dėrguarit tė Tij.
    Kur lexohet historia e jetės sė shokėve tė Pejgamberit s.a.v.s., automatikisht, vjen njė dėshirė e madhe pėr tė shkuar sipas modelit tė tyre dhe ndjejmė nxitje pėr ta pėrmirėsuar besimin tonė. Besojmė se kjo fe ka arritur deri te ne, fillimisht, me ndihmėn e All-llahut, e sė dyti edhe prej sakrificave tė kėtyre kolosėve, e pėrveē se ka ardhur, ajo edhe e ka ruajtur autenticitetin e vet, ashtu si ėshtė shpallur prej All-llahut dhe prej tė Dashurit tė Tij. Pra, kėta janė yje, siē ka thėnė edhe Pejgamberi, paqja qoftė mbi tė, tė cilėt duhet tė na shėrbejnė si panoramė para se gjithash pėr tė jetuar, e edhe pėr ta jetėsuar atė mesazh, tė cilin secili prej nesh duhet ta kosiderojė se e ka njė pjesė pėrmbi supet e veta.
    Mėnyra nė tė cilėn kėta njerėz fisnikė e ēuan pėrpara lėvizjen islame, mundimet qė i pėsuan duke e pėrkrahur tė Dėrguarin e All-llahut s.a.v.s. dhe entuziazmi qė posedohej nga ata nė pėrhapjen e mesazhit islam, pėrmbajnė mėsim tė kėndshėm pėr gjithė njerėzimin, e veēanėrisht pėr muslimanėt. Pikėrisht pėr kėtė, mendohet qė nėse fėmijėve tanė u prezentohet jeta e kėtyre pishtarėve ndriēues apo vetėm fragmente nga jeta e tyre, do tė zhdukeshin mangėsi tė shumta tė shoqėrisė sonė aktuale. ( Mari Kairabadi)
    Marrė nė pėrgjithėsi, person i madh ėshtė ai i cili ka arsimim tė lartė, ose ai i cili ka pasuri tė madhe, ose ai i cili ka zyre tė veēantė, ose ai i cili posedon ndonjė autoritet tė lartė e kwshtu me radhw. Ndėrkaq, nė Islam, arsimimi i lartė, raca, pasuria, familja e autoriteti i madh nuk janė argumente pėr fisnikėri dhe madhėshti. Nė Islam mė fisnik dhe mė i madh konsiderohet ai i cili ėshtė mė besimtar. Me besim (devotshmėri) kėtu nėnkuptojmė frikėn qė duhet poseduar nė rast kur nuk i bindemi All-llahut tė Lartėsuar. Ky pohim nuk ėshtė vetėm se njė e thėnė teorike, por duhet plotėsuar edhe anėn praktike. Nė njė kohė kishte aso njerėz tė cilėt nuk dinin as tė lexonin e as tė shkruanin, as qė ishin tė parėt e fisit tė tyre, as qė kishin pasuri tė shumtė e as qė kishin zyre tė veēantė, as qė posedonin ndonjė autoritet nė bashkėsinė e tyre ku jetonin, por ata kishin besim tė fortė. Pėr kėtė shkak ata gėzonin pozita tė larta nė Islam.
    Bilalli r.a. ėshtė shembull mjaft i afėrt me kriteret e sipėrcekura tė rrespektit dhe nderit. Ai kishte ngjyrė tė zezė. Nuk kishte as pasuri, as zyre e as autoritet, por thjesht, ishte skllav. Njė i tillė nuk kishte ndonjė pozitė nė shoqėri. Shitej e blehej sikur tė ishte artikull i thjeshtė ushqimor. Kafshėt mund tė iknin dhe kėshtu shpėtohej jeta e tyre, ndėrkaq skllavi as qė guxonte tė bėnte njė hap pėr tė ikur, ngase do tė zihej menjėherė dhe do tė duronte goditje nga shkaku i tentimit pėr ikje.
    Bilalli r.a. ende ishte skllav kur nėpėr rrugėt e Mekes filloi tė jehojė Fjala e Njėshmėrisė sė All-llahut. Pejgamberi s.a.v.s. bėri thirrje qė tė gjithė njerėzit tė liroheshin nga ēdo lloj i skllavėrisė. Konkretisht, ai u tha: "Robėria ėshtė vetėm kundrejt All-llahut. Ai na ka krijuar. Na ka favorizuar me ushqim dhe pije. Na ka pajisur me tė gjitha gjėrat e nevojshme pėr jetė. Prandaj, Zotėriu ynė i Vėrtetė ėshtė vetėm Ai. E gjithė ajo qė pėrputhet me Testamentin e All-llahut tė Lartėsuar ėshtė e drejtė. Nėse dėshirat tona janė tė nėnshtruara ndaj urdhrave tė Fuqiplotit, ato meritojnė tė zbatohen, pėrndryshe jo. Nėse traditat dhe adetet tona janė tė drejtuara nga Testamenti i Tij, ato janė ta kapshme, pėrndryshe janė tė pavlera. Nėse rregullat qė njė qenie njerėzore i vė ndaj njė qenieje njerėzore tjetėr janė nė pajtueshmėri me rregullat qė i ka vėnė All-llahu i Lartėsuar, atyre (rregullvėnėsve) bėn t'i bindemi, pėrndryshe jo".
    Ky predikim i Pejgamberit s.a.v.s. ishte aq i qartė e i thjeshtė saqė tė gjithė e kuptuan, tė vegjėlit e tė mėdhenjtė, tė bardhėt e tė zinjtė, tė pasurit e tė varfėrit... Mirėpo, kush ta miratojė?! Disa qė kishin njė shkėndijė tė vogėl humaniteti nė shpirtin e tyre, pasi e dėgjuan kėtė thirrje, filluan tė qajnė dhe thanė: "Muhammedi e flet tė vėrtetėn, andaj gjithēka qė thotė ai ėshtė mesazh nga All-llahu". Nė anėn tjetėr, disa qė ishin krenarė me vetveten e tyre dhe qė kishin mentalitet kapitalist e qė duart e tė cilėve e kishin nė dorė autoritetin e njerėzve qė i kishin nė pronė, nuk mundėn ta durojnė kėtė zė. Ata pėrfytyronin nė vetvete qė nėse do tė themelohej ndonjė rend i ri shoqėror, kishte shanse qė privilegji pėr t'i sunduar tė tjerėt mund t'u merrej. Ata gjithashtu skiconin plane me tėrė autoritetin dhe fuqinė e tyre pėr ta shpartalluar atė thirrje qė ua bėri Pejgamberi s.a.v.s. e qė kėtyre ua thumboi veshėt. Rrjedhimisht, shumica mbaheshin nė distancė nga kjo thirrje, pėrndryshe, kush provonte tė bėhej pjesė e saj, do tė torturohej, do tė rrihej, do tė burgosej, do tė shijonte uri tė gjatė e kėshtu me radhė. Babai ia kthente mendjen birit, vėllai e frenonte vėllanė, daja e pengonte nipin, zotėriu e shtrėngonte robin e vet pėr ta dėgjuar atė pėr tė cilėn Pejgamberi s.a.v.s. derdhte djersė. Megjithkėto, babai mund tė sillej nė mėnyrė tė butė me birin, ashtu edhe vėllai me vėllanė e edhe daja me nipin, por zotėriut nuk i dhimbsej aspak robi qė e posedonte. Kėshtuqė, kėsaj shtrese tė njerėzve (skllevėrve) as qė u shkonte ndėrmend tė revoltohen.
    Bilalli r.a. ishte skllavi i Umeje ibn Halefit - njeriut mė tė vrazhdė tė Mekes. Ai (Bilalli r.a.) me tė dėgjuar ato fjalė tė Pejgamberit s.a.v.s. nuk mundi tė pėrmbahej pa qarė dhe me ngashėrim tha: "Dėshmoj se s'ka zot tjetėr pos All-llahut dhe dėshmoj se Muhammedi ėshtė i dėrguari i Tij". Mirėpo, si mundet qė Umeje ibn Halefi tė tolerojė qė robi i tij t'i pėrkulet njė Zoti? Si pasojė, Bilalli r.a. e pagoi rėndė kėtė. Ai e torturoi atė (Bilallin r.a.) aq shumė saqė nėse detalizohen ato tortura, shkaktohet rrėnqethje. E kapi dhe e shtriu nė rėrėn pėrvėluese e pastaj edhe nė qymyr tė ndezur. Me njė gajtan e rrethakoi qafėn e ndershme tė Bilallit, ndėrkaq ky i fundit, edhe nė ato momente thoshte: "Ehad, Ehad!". Pas njė kohe, pasi e tejkaloi edhe njė torturė tjetėr duke ia kthyer kokėn mbrapsht e nė shpinė ia vuri njė gur tė rėndė, iu afrua tek veshi dhe i tha: "A ėshtė koha tani ta braktisėsh Zotin e Muhammedit?", duke menduar se tani pas
    gjithė kėtyre mundimeve mizore qė ia kishte bėrė, do tė tėrhiqej. Bilalli r.a. edhepse paksa e kishte humbur vetėdijen nga torturat, shqiptonte "Ehad, Ehad!". Ky njeri mizor e shihte se nuk kishte mundėsi ta bindė kėtė njeri tė devotshėm, megjithatė nuk dorėzohej nė atė aksionin e vet. Shpikte forma edhe mė neveritėse... Paramendoni, tėrė kėto i bėnte vetėm se pėr ta shtrėnguar Bilallin tė thojė se i adhuroj Latin e Uzanė, nė vend tė Zotit tė Muhammedit.
    Sikur ato lėndime qė i duronte Bilalli r.a. tė drejtoheshin kah gurėt, do t'u prishej forma. Vetėm pamja tė shkaktonte dridhje tėrėtrupore, e tė mos flasim t'i pėrjetosh ato vetė. Madje, edhe pabesimtarėve tė Mekes filloi t'u dhimbsej Bilalli e i thanė: "O Bilall, sikur t'i kishe pėrsėritur fjalėt qė i themi ne, do ta kishim detyruar zotėriun tėnd tė t'i ndėrpresė torturat", por, muezini i mėvonshėm u tha: "Gjuha ime s'mund t'i pėrsėrisė ato fjalė qė thoni ju".
    Kur Bilalli r.a. e vėrtetoi kėmbėngulėsinė dhe durimin e tij, All-llahu i Plotėfuqishėm e largoi nga kjo gjendje. Ebu Bekri r.a. ishte njeri shumė i kėndshėm, madje njė prej mė tė dalluarve tė Mekes. Edhepse ishte i pasur, ai nuk kishte mentalitet tė kapitalistit. Ai, veēmė e patė pėrqafuar Islamin. Ai ishte duke kaluar rrugės kur befasisht i dėgjoi klithmat e Bilallit. Kur e pa se nė ē'gjendje ndodhej ai, shkoi t'i ofrojė ndihmė. E bėri njė marrėveshje me zotėriun e tij qė ta blejė. E bleu atė, mirėpo kushti i vetėm ishte qė tė japė njė shumė tė madhe tė hollash.
    Ebu Bekri r.a. e liroi Bilallin r.a. pėr atė moment, mirėpo ky i fundit nuk u kursye qė tė jetė pjesė e persekutimeve tė tėrė bashkėsisė islame. Sidoqoftė, Bilalli r.a. shpėtoi nga qymyri i ndezur enkas pėr tė, e sa i pėrket torturave tė pėrgjithshme tė muslimanėve, ato (muslimanėt) mė vonė do tė marrin urdhėr nga udhėrrėfyesi i tyre (Muhammedi s.a.v.s.) tė shpėrngulen prej Mekes nė Medine, vetėm pėr hirė tė All-llahut, duke mos marrė asgjė me vete.
    Kur arritėn nė Medine, puna e parė qė e bėri Pejgamberi s.a.v.s. ishte vėllazėrimi i vendasve me tė ardhurit. Ndėr tjerash, Bilallin r.a. e vėllazėroi me Abdullah ibn Revejhėn. Mes kėtyre ishte lidhur njė dashuri vėllazėrore shumė e fortė. Nė kohėn kur Omeri r.a. udhėheqte me muslimanėt, Bilalli r.a. ishte dėrguar nė njė ekspeditė nė Siri. Duke ecur i vjen dikush dhe e pyet: "Kush do ta marrė pagėn tėnde (pasiqė ti nuk do tė jesh kėtu)?" Bilalli r.a. duke bėrė me gisht pėr kah Abdullah ibn Revejha, tha: "Ai, ngase lidhja qė ėshtė bėrė mes nesh nga i Dėrguari i All-llahut asnjėherė nuk do tė prishet".
    Gjithashtu prej punėve tė para qė Muhammedi s.a.v.s. i filloi me gjithė muslimanėt ishte edhe ndėrtimi i xhamisė. Bilallit r.a. i ishte dorėzuar detyra pėr tė thirrur ezan pesė herė nė ditė. Kėshtu, gjuha qė refuzonte tė lėvizė pėr tė rrespektuar idhuj, tani erdhi koha tė lėvizė pėr fjalė hyjnore. All-llahu i Lartėsuar qe bujar qė ia mundėsoi Bilallit r.a. tė ketė zė tė lartė dhe melodik. Ata tė cilėt nuk e kishin shijuar ėmbėlsinė e Islamit, magjepseshin kur e dėgjonin Bilallin r.a. duke e thirrur ezanin me atė zė tė kėndshėm. Burrat e linin punėn e tyre, gratė dilnin nga shtėpitė e tyre, fėmijėt e ndalonin lozjen - tė gjithė kėta pėr t'u mbledhur nė xhami e pėr tė qėndruar krah pėr krahu pėr ta adhuruar All-llahun.
    Bilalli r.a. nuk ishte vetėm se muezin i Pejgamberit s.a.v.s., por edhe shok i ngushtė e besnik i tij. Ai thuajse gjithmonė ishte me Pejgamberin, paqja qoftė mbi tė, madje kur ecnin bashkė, Bilalli r.a. ecte me ritėm pak mė tė shpejtė se Pejgamberi s.a.v.s, e pėrveē kėsaj e mbante edhe njė shtizė nė dorė (nė rast tė ndonjė sulmi qė ndokush mund ta bėnte mbi Pejgamberin s.a.v.s.. sh.p.). Kur Pejgamberi s.a.v.s. hyri nė Qabe, pas ēlirimit tė Mekes, Bilalli r.a. e gėzonte privilegjin pėr ta shoqėruar atė. Ai gjithashtu i mbikėqyrte edhe punėt shtėpiake tė Pejgamberit, paqja qoftė mbi tė. Gjithmonė ishte me tė (Pejgamberin s.a.v.s.) nė ekspeditat ushtarake. Ai, vetė ishte qė nė luftėn e Bedrit e mbyti Umeje ibn Halefin - njė prej armiqve mė tė mėdhenj tė Islamit, e njėkohėsisht edhe torturuesin e tij tė dikurshėm. Ai tėrė jetėn e tij i ndoqi hapat e tė Dėrguarit tonė. Me kalimin e kohės ai gradohej nė shkalla tė larta nė aradhat e shoqėrisė dhe si rrjedhojė shumė familje tė ngritura e tė ndershme donin ta jepnin vajzėn e tyre pėr Bilallin e ndershėm. Ai zgjodhi tė martohet me njė vajzė prej familjes sė Ebu Derdasė r.a. dhe vetė Pejgamberi s.a.v.s. mori pjesė nė atė ceremoni. E tėrė familja (e vajzės) ishte krenare qė kishin lidhur miqėsi bashkėshortore me Bilallin r.a. i cili pėr nga lėkura ishte i zi, pėr nga pasuria ishte i varfėr, megjithatė, pėr nga kėmbėngulėsia ishte i ngurrtė si metali.
    Bilalli r.a. ndjente kėnaqėsi tė madhe duke ia dhėnė vetveten All-llahut dhe duke iu bindur tė Dėrguarit tė Tij. E ky i fundit kurrė nuk ia prishte qejfin Bilallit. Njė ditė Pejgamberi s.a.v.s. duke ecur me muslimanėt tjerė, erdhi nata. Bilallit r.a. i pėlqeu njė vend ku do tė mundnin ta kalonin dhe i propozoi Pejgamberit s.a.v.s. tė ndalen dhe tė pushojnė nė atė vend. Pejgamberi s.a.v.s. tha: "Kam frikė se do tė na kaplojė ndonjė gjumė i rėndė dhe nuk do tė mundemi tė zgjohemi pėr ta falė namazin e sabahut". Megjithatė, Bilalli r.a. kishte vetėbesim tė madh nė vetvete se mundet tė zgjohet nė ēdo pjesė tė natės. Kėshtu, ai e mori pėrgjegjėsinė pėr t'i zgjuar edhe tė tjerėt. Kur ata i kapi gjumi, Bilalli r.a. filloi tė falet, mirėpo, papritmas edhe atė e kaploi gjumi. Pas do kohe, atė dhe tė tjerėt i zgjoi Pejgamberi s.a.v.s. dhe iu drejtua atij: "O Bilall, si ėshtė puna me pėrgjegjėsinė qė e more pėrmbi vete?" Ai ia ktheu: "O i Dėrguari i All-llahut, asnjėherė mė parė nuk kam qenė neglizhent ndaj detyrės sime!" Pas kėsaj, Pejgamberi s.a.v.s. i tha: "S'ka dilemė se ėshtė ashtu! E tash thirre ezanin kėshtuqė tė mbledhen njerėzit pėr ta falė namazin e sabahut!" Kjo tregon se ēfarė pozite gėzonte Bilalli r.a. te Pejgamberi, paqja dhe mėshira e All-llahut qoftė mbi tė, ndėrsa nė vijim vlen tė ceket edhe pozita e tij tek halifet e parė.
    Udhėheqėsi i parė i muslimanėve - Ebu Bekri r.a. asnjėherė nuk qėndronte mėnjanė nga Bilalli, All-llahu qoftė gjithmonė i kėnaqur nga ai. Njė ditė ai i tha Ebu Bekrit: "E kam dėgjuar Pejgamberin s.a.v.s. tė thojė se gjėja mė e mirė qė mund ta bėjė njė musliman ėshtė tė luftojė nė rrugė tė All-llahut". Kėshtuqė, unė dėshiroj qė tėrė pjesa tjetėr e jetės sime tė jetė nė luftė nė rrugė tė Tij. Ebu Bekri r.a. ia ktheu: "O Bilall, pash All-llahun a do tė mė lėsh vetė nė kėtė moshė timen tė vjetėr?". Kur i dėgjoi ai kėto fjalė, iu desh tė insistojė mė tepėr.
    Kur Omeri r.a. u zgjodh halif, Bilalli r.a. pėrsėri kėrkonte leje pėr tė shkuar nė xhihad. Edhe ky dėshironte ta ndalė Bilallin r.a. pėr tė shkuar, por nuk arriti ta
    bindė pėr tė qėndruar nė Medine. Kėshtu, Bilalli r.a. iu bashkua turmės qė nisej nė ekspeditė pėr nė Siri. Omeri r.a. thoshte: "Ebu Bekri r.a. mė parė ishte udhėheqėsi ynė dhe ai e ka lejuar kėtė (Bilallin) tė shkojė nė xhihad.
    Njė herė, gjithashtu nė kohėn kur Omeri r.a. ishte udhėheqės, ai (Omeri) ishte ulur me besimtarėt tjerė dhe po bisedonin. Tema e asaj bisede ishte qė ēdo i pranishėm tė thojė se cila ishte dėshira mė e madhe e secilit njeri pėr vete. Njėri prej tyre tha: "Kam dėshirė qė All-llahu i Lartėsuar tė mė dhurojė ar sa kodra e Uhudit, kėshtuqė tė jap prej asaj sasie ne emėr tė Tij dhe ta arrij kėnaqėsinė e Tij". Njė tjetėr tha: "Dėshira ime ėshtė qė tė kem disa robėresha e tė gjitha kėto t'i liroj, kėshtuqė ta arrij kėnaqėsinė e All-llahut tė Lartėsuar". Disa tė tjerė njėzėri thonin se dėshironin tė vdisnin si martirė e tė fitojnė shtėpi nė kopshtet e pafundme tė Xhennetit. Kur i erdhi radha vetė Omerit r.a. tė shprehet, ai tha: "Unė dėshiroj qė All-llahu gjithmonė ta mbushė kėtė shtėpi me njerėz si Bilalli, Selman el-Farisiu, Kubabi e Suhejbi e unė tė jem afėr tyre!". Kjo tregon se ēfarė rrespekti gėzonte Bilalli nė sytė e Omerit, i Larti qoftė i kėnaqur me tė dytė.
    Ēdo kėshilltar qė propozohej nga Bilalli r.a. si pėr Pejgamberin s.a.v.s. ashtu edhe pėr dy halifėt e parė (meqė nė atė kohė ka vdekur, e nuk e ka arritur tė tretin), pranohej pa e bėrė mendjen dysh. Ai njėherė kishte kėrkuar qė njė i/e devotshėm/shme nga njė shtresė e ulėt tė martohet me njė anėtar/e tė njė familjeje me pozitė tė lartė nė Medine dhe kjo kėrkesė ishte pranuar (nuk ėshtė cekur as e emri e as gjinia e asnjėrit. sh.p.). Ai nuk jepte mėsime rreth ēėshtjeve tė fesė. Ai thoshte: "Unė jam vetėm njė zezak, qė deri vonė kam qenė skllav i thjeshtė". "O njerėzit e mi" - porosiste ai - "besojeni All-llahun e tė Dėrguarin e Tij, merrni pjesė nė xhihad dhe kryejeni haxhin si duhet!".
    Pak para vdekjes ai e kishte para nė ėndėrr Pejgamberin s.a.v.s. e ky i fundit duke i thėnė: "O Bilall! Edhe sa do tė jesh nė kėtė jetė kaluese? Edhe sa ka mbetur qė tė takohemi pėrsėri?". Kur ishte zgjuar, kishte pėrjetuar emocione tė mėdha nga ajo ėndėrr. Ai kishte pasė jetuar nė njė qytet tė Sirisė. Nė periudhėn e fundit tė jetės sė tij kishte shkur nė Medine. Kishte dashur tė shohė se a janė marrėdhėniet mes muslimanėve tė mira dhe ashtu qe. Pėrfundimisht, vdiq nė Damask dhe aty u varros.
    All-llahu i Lartėsuar qoftė i kėnaqur me Bilallin, me pjesėtarėt e lutjes sė Omerit... dhe me gjithė muslimanėt e mėparshėm e tė tanishėm kudo qė janė nė botė qė dėshmojnė se s'ka zot tjetėr pėrveē tė Lartėsuarit!

  20. #40
    Xp Maska e Vista
    Anėtarėsuar
    30-01-2008
    Vendndodhja
    Mbi dhe
    Postime
    588
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    NASIRUDIN ALBANI


    Emri i tij ėshtė Muhammed Nasirudin el Albani, ndėrsa nė tėrė botėn islame njihet si "Shejh Albani". Ka lindur mė 1914 nė Shkodėr dhe qysh kur ishte fėmijė familja e tij emigroi nė Siri ku u vendos nė Damaskun e sotėm. Aty i kaloi ditėt e fėmijėrisė dhe qysh herėt nisi tė merrej me dije. Mėsoi nga njė numėr i madh i dijetarėve tė asaj kohe. Krahas kėrkimit tė dijes, merrej edhe me njė zeje tė trashėguar. Punėn e orėtarit e kryente me pėrvojė, andaj kėtu e zgjidhte problemin material pėr vete dhe familjen e tij. Babai kryente detyrėn e imamit dhe tė gjithė shqiptarėt qė jetonin aty tuboheshin rreth tij. Ndaj djalit tė tij kishte kujdes shumė tė madh, me shpresė se njė ditė do ta arrinte qėllimin.


    Me kalimin e kohės Nasirudini me vendosmėri tė madhe merrej me studime. Kėrkimet nė bibliotekėn e Damaskut ishin bėrė pėrditshmėri e tij, posaēėrisht kishte interesim rreth dorėshkrimeve. Ditė tė tėra nuk dilte jashtė dhe mund tė themi se ajo ishte shtėpia e tij e dytė. Thonė se bibliotekėn e Damaskut "Edh-dhahirie" qė ėshtė nga mė kryesoret nė botėn islame nuk e njeh askush mė shumė se Nasirudini dhe gjithė pėrmbajtjen e saj e ka tė regjistruar nė kokėn e tij. Kjo u bė shkak qė mė vonė rreth vetes tė ketė numėr tė madh tė nxėnėsve qė mėsonin nga dija e tij.


    Mė vonė u largua nga Siria dhe shkoi nė Medinė ku ishte themeluar Universiteti Islam nė krye me dijetarin Abdullah bin Baz, i cili e ftoi Nasirudinin qė tė vijė si mėsimdhėnės nė kėtė Universitet. Ftesėn e pranoi me kėnaqėsi, ngase aty mėsonin nxėnės nga tė gjitha anėt e botės. Dėshmitarėt thonė se ato ditė Medina i ngjante kohės kur jetonin sahabėt e Pejgamberit. Dijetarėt mė tė mėdhenj tė kohės kishin vėrshuar Medinėn, kurse Xhamia e Pejgamberit ishte shndėrruar nė Universitet Popullor dhe vrujonte nga dija.
    Nga Arabia Saudite kaloi nė Jordan ku vazhdoi njė jetė tė lirė pa farė obligimi zyrtar. Tėrė kohėn e kalonte nė studim dhe kurorėzoi shumė vepra tė mėdha. Vetė nuk jetoi nė Shqipėri, por shqipen nuk e kishte harruar, fliste rėndė, por mund tė kuptohej.


    Gjatė fjalimit tė tij tė bėnte tė bindesh se njė det i mirėfilltė i dijes po derdhej nga goja e tij. Ngjallte kujtesėn e dijetarėve tė mėhershėm. Veprat e tij nė historinė islame do tė mbesin tė paharruara.


    Veprat qė i shkroi janė tė shumta. Kryesisht ka shkruar nė lėndėn e Hadithit dhe shkencat e saj. Me punėn qė e bėri ėshtė krahpėrkrah me dijetarėt mė tė mėdhenj tė shkencės sė Hadithit, andaj me tė drejtė nga ana e kompetentėve ėshtė vlerėsuar si muhadithi numėr njė i kėtij shekulli.


    Sipas vlerėsimeve, ka mė tepėr se njėqind vepra tė botuara, disa prej tyre voluminoze. Nga mė tė rėndėsishmet "Irvaul galil", ku ka bėrė studimin kritik tė haditheve me tė cilat ka argumentuar njėri nga dijetarėt e medh'hebit hanbeli nė librin "Menarus-sebil".


    Vlerėsimet e tij janė bazė pėr tė gjithė studiuesit e sotėm. Gjithashtu mr rėndėsi tė madhe ėshtė edhe seria e haditheve tė vėrteta "Silsiletul ehadithi es-sahiha" dhe seria tjetėr e haditheve tė dobėta (daife). Me kėtė bėri njė punė qė nuk e ka bėrė askush para tij. Seria ka disa vėllime tė botuara dhe tė tjera tė pabotuara. Ėshtė nė vazhdim e sipėr projekti rreth vlerėsimeve tė haditheve tė katėr suneneve dhe shumė tė tjera. Pasi numri i tyre ėshtė shumė i madh, ne cekėm vetėm disa nga mė tė rėndėsishmet. Thonė se ajo qė ka mbetur nė dorėshkrim ėshtė mė tepėr nga ajo qė ėshtė botuar.


    Nė vlerėsimet e haditheve qė i bėn Nasirudini mbėshteten dijetarėt mė eminentė.


    (P.S. Ky shkrim ėshtė publikuar nė vitin 1996 - shumė kohė para se tė vdes shejhu i nderuar - sh.FeB)

Faqja 2 prej 3 FillimFillim 123 FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. “Epopeja e UĒK-sė”
    By Llapi in forum Shqipe nga Kosova
    Pėrgjigje: 448
    Postimi i Fundit: 07-03-2014, 18:53
  2. Dėmtohet Shpella e Lepenicės, Vlorė
    By Shpend Bengu in forum Arkeologji/antropologji
    Pėrgjigje: 54
    Postimi i Fundit: 01-08-2010, 21:17
  3. Gjergj Kastrioti sipas pikėpamjeve antishqiptare
    By Davius in forum Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 77
    Postimi i Fundit: 28-04-2006, 12:45
  4. Adresa website-s te figurave te njohura shqiptare
    By ChuChu in forum Muzika shqiptare
    Pėrgjigje: 2
    Postimi i Fundit: 03-10-2002, 16:34

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •