Close
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 16 prej 16
  1. #1
    The World Is Yours Maska e J@mes
    Anėtarėsuar
    27-05-2002
    Vendndodhja
    Tiranė
    Mosha
    34
    Postime
    1,926
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Stresi tek femijėt

    STRESI TEK FEMIJET

    Femijet jane viktima te stresit si edhe te rriturit, por ai kalon si i padukshem. Ne ditet tona ritmi i jetes eshte me i shpejte dhe ndryshimet ndodhin ne menyre me te shpeshte dhe me te shpejtuar. Ka faktore te shumte qe shtojne stresin ne jeten e femijerise. David Elkind autor i librit “the hurried child” mbeshtet idene se stresi eshte i qenesishem ne jete. Ai shton se nje nga faktoret me te rendesishem te stresit tek femijet eshte nxitimi per tu pergatitur, per te shkuar nga nje vend tek tjetri, per te arritur suksese, per tu rritur. Shqetesimet qe shfaqen ne gjirin e familjes ne raste vdekje, divorci, probleme shendeti, tensioni dhe zenka sjellin frike, ankth, stermundim afektiv dhe kontribuojne ne stresin kronik.
    Sipas Harold Minden - prof psik, dhe specialist ne fushen e stresit, stresi mund te demtoje ne mireqenien fizike, afektive, sociale, intelektuale dhe ne rendimentin shkollor te femijerise. Ai mund te influencoje ne motivim, vemendje, perceptim, memorje dhe ne procesin e te mesuarit. Cdo femije reagon ndaj stresit me menyren e vet. Si te rriturit ai zoteron kapacitete te ndryshme per te zbutur fenomenin. Pervec kesaj ajo qe eshte burim stresi per nje femije mund te mos jete per nje tjeter.

    Disa nga simptomat e stresit tek nje femije:

    1. Dhimbje ne qafe, dhimbje koke, barku qe perseriten.
    2. Irritim, trishtim, panik, inat i rritur.
    3. Qetesi e pazakonte
    4. Veshtiresi per te fjetur ose per tu relaksuar
    5. Letargji, endrra, mospjesemarrje ne aktivitete
    6. Energji ose nervozitet i madh
    7. Kthim ne sjellje me pak te maturuara. Zakone nervoze: kafshimi i thonjve, perdredhje e flokeve, thithja e gishtit te madh ose nxjerrja e psheretimave te renda.
    8. Reaksione mendjeholle, te gjetura si: nje shikim i hidhur ose pamje e ngrysyr.
    9. Veshtiresi per tu kuptuar me shoket
    »« ¤ »«Ź£ŠŲ®ĀŠŲ»« ¤ »«

  2. #2
    FC INTERNAZIONALE Maska e Qendi
    Anėtarėsuar
    07-09-2007
    Vendndodhja
    Kosovė
    Postime
    2,115
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Stresi emocional,shkaktar i belbėzimit tek fėmijėt!!!!


    Njė raport i kohėve tė fundit tregon se fėmijėve qė e kanė mė tė vėshtirė tė pėrballojnė stresin emocional, shpesh u mbahet goja. Ndėrsa shkencėtarėt thonė se 50 deri nė 80 pėr qind tė kėtyre fėmijėve e kalojnė kėtė fazė deri nė moshėn pesė vjeē, nuk ka ndonjė kurė pėr belbėzimin nėse vazhdon pėrtej kėsaj moshe.

    Nuk ka shėrim pėr mbajtjen e gojės dhe askush nuk e di nga se shkaktohet, megjithėse besohet se trashėgimia dhe tani temperamenti luajnė njė rol. Fondacioni ndėrkombėtar pėr belbėzimin vlerėson se deri nė 60 milionė vetė nė gjithė botėn e kanė kėtė problem.

    Paaftėsia pėr tė komunkuar siē duhet sjell dėshpėrim dhe zemėrim dhe ndonjėherė edhe tėrheqje, thotė profesor Edward Conture i Universitetit Vanderbilt nė Nashville tė Tenesisė: “Nuk mund tė komunikosh kur tė duash, apo atė qė do tė thuash dhe si tė duash. Dhe gjithkush mund ta kuptojė sesa pa shpresė tė bėn tė ndihesh njė gjė e tillė”.

    Doktor Conture ndoqi 111 fėmijė nga mosha dy nė 5 vjeē. Ėshtė grupmosha kur bėhet mė e qartė qė dikujt i mbahet goja. Megjithėse studimi ėshtė bėrė nė Shtetet e Bashkuara, fėmijėt ndjekin tė njėjtėn rutinė loje, mėsimi dhe pėrpjekjesh nė gjithė botėn. Djemtė janė 3 herė mė shumė tė prirur sesa vajzat qė tė belbėzojnė.

    Megjithėse ka njė lidhje gjenetike familjare, doktor Conture arriti gjithashtu nė pėrfundimin se shumė nga kėta fėmijė bėhen mė shumė emocionalė gjatė kėmbimeve tė njė situate normale loje. Nė pėrgjithėsi iu desh mė shumė kohė qė tė qetėsoheshin pasi ishin nervozuar. Reagimet emocionale shkaktonin pastaj belbėzimin.

    Doktor Conture thotė se prindėrit dhe mėsuesit mund tė ndihmojnė duke krijuar njė ambjent mė qetėsues, qė i jep fėmijės kohė tė mjaftueshme pėr t'u shprehur. Ata duhet gjithashtu tė mos kritikojnė apo tė zėmėrohen kur fėmija nuk i nxjerr dot fjalėt dhe tė kėrkojnė ndihmėn e njė terapisti tė tė folurit qė tė punojė me fėmijėn. Me kėto masa ka shpresa qė fėmija ta kalojė kėtė problem.

  3. #3
    FC INTERNAZIONALE Maska e Qendi
    Anėtarėsuar
    07-09-2007
    Vendndodhja
    Kosovė
    Postime
    2,115
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Stresi, shkaktari kryesor i ērregullimeve neurologjike

    Graviteti i stresit dhe rrjedhimisht shkalla e veprimit tė tij mbi organizmin varet nga rėndėsia, zgjatja, shpeshtėsia, shumėllojshmėria, shkalla e ndėrlikimit tė kėrkesave qė i parashtrohen njeriut, etj. Sa mė i zgjatur nė kohė tė jetė stresi, aq mė i rė


    Stresi, shkaktari kryesor i ērregullimeve neurologjike


    Shkruar nga Elberta Spaho

    Sėmundjet neurologjike shkaktohen nga ērregullime dhe shqetėsime psikologjike, por nė disa raste edhe nervore. Disa nga kėto sėmundje neurologjike janė mė tė shpeshta me fillimin e stinės sė nxehtė, por nuk mungojnė edhe rastet tė cilat shfaqen vetėm nė kohėn e lagėsht ose nė stinėn e ftohtė. Sėmundjet neurologjike janė mė tė shpeshta me fillimin e stinės sė nxehtė dhe nė varėsi tė kėsaj edhe shqetėsimet e pacientėve shtohen. Kohėt e fundit ėshtė vėnė re njė shtim i vizitave ose urgjencave, tė cilat i pėrkasin mė tepėr sėmundjeve tė Epilepsisė, hemorragji cerebrale, por edhe sėmundje tė tjera tė cilat kanė tė bėjnė me sėmundjet neurologjike kanceroze. Me fillimin e stinės sė nxehtė edhe shqetėsimet dhe rreziku ėshtė mė i madh. Kėto shqetėsime kėto kohėt e fundit janė mė tė shpeshta tek moshat e reja, por nuk mund tė veēojmė edhe moshat e vogla, porse kategoria mė e prekur ėshtė grupmosha e parė. Njė nga faktorėt mė tė rėndėsishėm qė ėshtė shkaktar i kėsaj sėmundjeje ėshtė edhe stresi dhe sipas specialistėve, nga studimet mė tė fundit ky ėshtė faktori pėr tė cilin nuk mund tė ketė njė mjekim specifik, por vetėm trajtime mė shumė psikologjike, teknologjia e tė cilave ende nuk ka arritur nė vendin tonė.

    Disa nga faktorėt qė shkaktojnė ērregullime neurologjike

    - Faktorėt ushqyes si: ēokollata, agrumet si portokalli, limoni, brumėrat, djathėrat, alkooli veēanėrisht vera e kuqe, kafeina, mungesa e vitaminave, ushqime tė pėrpunuara.
    - Faktorėt hormonalė: menstruacionet, hipertensioni apo menopauza.
    - Faktorėt psikologjikė: presioni i larte i gjakut, dhimbjet e dhėmbėve, dhimbjet e syve, sinozitet apo bllokimi i hundėve.
    - Streset emocionale: zemėrimi apo depresioni, emocionet e forta, shokimet, ēlirimi i tensioneve, ēlirimi nga streset.
    - Streset fizike: mbilodhja, aktiviteti, ndryshimi i rutinės, ērregullimet e gjumit, ērregullimet seksuale.
    - Faktorėt ambientalė: ndryshimi i klimės, lagėshtira, zhurmat, zėrat e lartė, drita.

    Migrena sėmundja mė e pėrhapur neurologjike


    Migrena ėshtė sėmundja mė e pėrhapur neurologjike nė vendet e zhvilluara. Ajo kap shifrėn mbi 10% tė popullsisė dhe ēdokush mund tė provojė migrenėn, megjithatė trashėgimia gjenetike dhe faktorė tė tjerė socialė kanė njė ndikim tė rėndėsishėm. Kryesisht kap moshat 20 deri nė 50 vjeē, veēanėrisht seksin femėr. Tė rinjtė, vajzat dhe djemtė ndikohen nga shumė simptoma paralajmėruese deri nė kėtė moshė. Pas pubertetit, tek 1/3 e femrave dhe meshkujve shfaqet migrena pėr shkak tė ndryshimeve hormonale. Femrat janė veēanėrisht tė prekura nga kjo sėmundje gjatė ditėve tė paraardhjes sė menstruacioneve si dhe gjatė tre muajve tė parė tė shtatzėnisė apo menopauzės. Mendohet se migrena shkaktohet nga ēlirimi nė gjak i njė substance kimike tė quajtur serotoninė, e cila shkakton ndryshime nė enėt e gjakut nė tru.

    Shqetėsimet emocionale, faktorė ērregullues


    Shqetėsimet emocionale mund tė bien nė sy nė mungesėn e vetėkontrollit ose mund tė jenė tė pazotė tė rregullojnė sjelljen e tyre nė rrethana apo situata normale. Duhen pėrfshirė nė sjelljen e kėtyre fėmijėve frika jonormale, haluēinacione dhe sjellje agresive, qoftė tė dyja ndaj vetes dhe ndaj tė tjerėve. Shkaku i shqetėsimeve emocionale nuk njihet, por shpeshherė lidhet me faktorė familjarė, socialė ose tė mjedisit. Trajtimi nė shumė raste mund tė jetė i suksesshėm ose tek mė e pakta tė zhvillojė sjelljen e fėmijės. Nė trajtim pėrfshihet gjithė familja, pediatėr tė sjelljes dhe zhvillimit, psikologė, psikiatėr, punonjės socialė. Shumė sjellje mė tė buta dhe simptoma emocionale mund tė menaxhohen me efektivitet, me njė kujdes primar mjekėsor.

    Fėmijėt me ērregullime emocionale


    Shqetėsimet emocionale nė moshė tė vogėl janė tė vėshtira pėr t'u dalluar. Ndėrsa fėmija rritet, bėhet mė e lehtė pėr tė dalluar ekstremet e sjelljes duke pėrfshirė tėrheqje domethėnėse dhe shkėputje ose agresivitet tė shkalles sė lartė, e quajtur ndryshe sjellje destruktive. Mund tė bėhet njė trajtim i madh i variacioneve nė karakterin e fėmijės normal. Pėr tė vendosur qė njė sjellje ėshtė jonormale, ėshtė e rėndėsishme qė tė njohėsh se sa ka zgjatur kjo sjellje, sa shumė ka ndėrhyrė nė aktivitetin normal tė fėmijės dhe situatat pėrreth problemit tė sjelljes. Ėshtė e rėndėsishme qė trajtimi dhe kurimi i kėtyre simptomave dhe ērregullimeve tė para te fėmijėt tė bėhet qė nė fillimet e shfaqjes sė sėmundjes duke parandaluar problemet e mėvonshme.

    Sėmundjet e shkaktuara nga faktori stres


    Janė disa sėmundjet e shkaktuara nga veprimi i faktorėve stresues, duke filluar nga ulēerat e stomakut, sėmundjet nervore dhe deri tek kanceret. Graviteti i stresit dhe rrjedhimisht shkalla e veprimit tė tij mbi organizmin varet nga rėndėsia, zgjatja, shpeshtėsia, shumėllojshmėria, shkalla e ndėrlikimit tė kėrkesave qė i parashtrohen njeriut, etj. Sa mė i zgjatur nė kohė tė jetė stresi, aq mė i rėndė ka tė ngjarė tė bėhet ndikimi i tij nė shėndetin e njeriut. Veprimi i faktorėve stresues bėhet mė i rėndė kur kėta veprojnė nė tė njėjtėn kohė dhe kur janė radhitur e ngjeshur njėri pas tjetrit. Situata tė tilla prodhojnė ose shpėrthejnė sėmundje tė ndryshme, disa edhe tė rėnda. Jo tė gjithė njerėzit reagojnė nė tė njėjtėn masė ndaj stresit.


    tiranaobserver.com

  4. #4
    The World Is Yours Maska e J@mes
    Anėtarėsuar
    27-05-2002
    Vendndodhja
    Tiranė
    Mosha
    34
    Postime
    1,926
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    STRESI PREK GJITHASHTU FEMIJET

    Ne vorbullen e jetes se perditshme, harrohet ndonjehere qe femijet ndjejne frikera, perjetojne deshtime dhe jane deshmitare te pafuqishem te ngjarjeve gjeneruese te stresit. Nganjehere reaksionet e tyre - apati, kriza, te qara jane keqinterpretuar, mendohej se behej fjale per nje etape te zhvillimit te tyre ose te nje tipari te karakterit dhe jo te manifestimit te stresit. Perkundrazi, nje stres i madh sic eshte nje ndarje, nje vdekje, nje operacion qe do te behet, ose nje semundje e rende eshte thjesht per ta identifikuar. Ai shfaqet me nje humbje te oreksit, dhimbje barku, ose shenja depresioni. Tek bebet nje stres shume i rendesishem mund te ngadalesoj ritmin e njohurive te reja. Duke i analizuar ngjarjet qe u kane paraprire ketyre simptomave mund te jesh ne gjendje te kuptosh arsyen e stresit.
    Termi “stress” eshte futur ne literaturen mjekesore ne 1936 nga psikologu kanadez Hans Selye. Eshte nje reaksion i organizmit kur ai i nenshtrohet nje agresioni: traumatizim, goditje emocionale, operacion kirurgjikal te lehte dhe ne pergjithesi detyrimet e jetes se pergjithshme. Edhe pse nje stres i vogel mund te luaj nje rol pozitiv, sepse ai perforcon kapacitetet e pershtatjes se individit njihen tashme te keqijat, dhimbjet dhe semundjet e lidhura me nje stres te madh ose perserites. Stresi ekziston gjithashtu tek bebet dhe tek femijet e cdo moshe edhe pse shpesh eshte i nenvleftesuar ose eshte tendence per te minimizuar rendesine. Disa femije kane nje temperament qe duket i predispozuar ndaj stresit. Per me teper familja dhe konteksti social mund te jene gjeneratore te tensionit.
    »« ¤ »«Ź£ŠŲ®ĀŠŲ»« ¤ »«

  5. #5
    The World Is Yours Maska e J@mes
    Anėtarėsuar
    27-05-2002
    Vendndodhja
    Tiranė
    Mosha
    34
    Postime
    1,926
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    NJE MJEDIS FAMILJAR NEN TENSION

    Kur prinderit jetojne tensione te rendesishme, te gjithe anetaret e familjes, perfshire edhe femijet pesojne kundergoditje. “Divorci” ose cdo forme tjeter ndarje eshte nje faktor stresi madhor per femijen. Pervec ndarjes se prinderve ai peson ndryshime ne jeten e tij te perditshme, shpesh ai shikon qe shpenzimet e tij pakesohen, koha e tij e lire, argetimet, pushimet, aktivitetet jane corientuar. Plus kesaj ne te shumten e kohes divorci eshte sinonim i transferimit. Femija duhet te ndrroj shkollen, jeton nje shkeputje me miqte e shoket e tij dhe largohet nga gjysherit. Se fundi prinderit jane me pak disponibel ne planin afektiv dhe i kushtojne me pak kohe femijeve te tyre. Keto i jane dhene pas vetvetes, merren si te besueshem ose me keq akoma si deshe kurbani. Te deshperuar dhe te stresuar prinderit neglizhojne rutinen: psh: ora e fakteve ndryshon, s’ka rendesi se cfare ka apo jo ne cepin e tavolines.

    STRESI I PERFORMANCES

    Me perjashtim te tensioneve qe vijne nga abuzimi i alkoolit dhe drograve me te favorizuara ne mjedise te pafavorizuara, femijet e mjedisit social-ekonomik te pafavorizuar nuk i nenshtrohen me shume stresit se te tjeret. Perkundrazi disa femije te sferes se larte shoqerore jetojne nje stres dinak i lidhur me performancen sportive ose me suksesin shkollor me cdo kusht. Prinderit i shtyjne femijet e tyre drejt nje aktiviteti qe ata vete kane enderruar te praktikojne pa llogaritur qe te vegjelit e tyre nuk kane te njejtat shije me ta. Kjo ben qe te behen shume vizita te mjeku para se te behet lidhja midis dhimbjeve te renda te barkut tek nje femije dhe faktit qe ai nuk pranon te luaj nje loje vecse per ti bere qejfin te atit. Ndodh qe kontakti i pare me disiplinen dhe garen, kur fillon viti i ri shkollor psh, provokon nje stres te rendesishem.
    Si perfundim, eshte e rendesishme te njihni cdo ngjarje te rendesishme qe ndodh ne jeten e femijes. Te rriturit jane te rendesishem ne jeten e femijeve. Krijoni nje mjedis qe inkurajon nje stil jete relaksues. Perdorni teknika qe favorizojne qetesi dhe relaksim.
    »« ¤ »«Ź£ŠŲ®ĀŠŲ»« ¤ »«

  6. #6
    Perjashtuar Maska e BlackEagle
    Anėtarėsuar
    01-11-2006
    Vendndodhja
    500 Miles a way from home.
    Postime
    261
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Stresi, nuk njihet si sėmundje ngjitėse, por, nė tė vėrtetė ėshtė i tillė.
    Kuptohet fare thjesht se, nje familje me probleme, do tė rris nje fėmij me probleme, nė kuptimin e zhvillimit tė tij si njeri, apo tė llogjikės sė tij.

    Lum si ata qė e pranojne jetėn nė familje dhe me bukė e kripė, por qė stresin e mbajnė larg, dhe i jepen lumturisė me ato pak gjėra qė kanė,sepse familja duhet jo pėr ato tė mira materiale qė ka, por, sepse duhet dashur, ndėrtuar, dhe mjerė, shumica qė e var gjithshka tek Paraja apo tek Uni, egoja vetjake.
    Rėndom ndosh kėshtu, qė tė jemi tė varur nga Paraja, dhe skllevėr tė mosnjohjes sė vet-vetes.

  7. #7
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    10-04-2008
    Vendndodhja
    prishtine
    Postime
    13
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    djali 6 vjecar

    Citim Postuar mė parė nga J@mes_Douglas Lexo Postimin
    STRESI TEK FEMIJET


    Disa nga simptomat e stresit tek nje femije:


    2. trishtim, panik, inat (jo) i rritur.

    4. Veshtiresi per te fjetur ose per tu relaksuar
    5. endrra,
    6. Energji ose nervozitet i madh7. Kthim ne sjellje me pak te maturuara. Zakone nervoze: thithja e gishtit te madh ose nxjerrja e psheretimave te renda.
    9. Veshtiresi per tu kuptuar me shoket


    pershendetje

    kam djalin 6 vjecar, dhe mua si prind me ben te merakosem nga fakti se nuk ben gjum te rehatshem naten. nuk adhuron gjumin e nates dhe rehatine e trupit por edhe ate cope gjum qe ben, e ben me frike ...

    para disa nete i doli gjumi se kishte pare nje enderr te trishtuar ku si pasoje e saj mbeti pa bere gjum ne sy deri ne mengjes. thonte qe ka pare enderr disa HIJE qe i flisnin e e ndjeknin dhe pastaj ka filluar te vrapoje mirepo kur i jane afruar i ka dalur gjumi dhe filloi ta kape paniku e i shikonte tere dhomen ne menyre te cuditshme.

    simptomat e cekura me lart jane te shfaqura kohe pas kohe tek djali si paniku dhe inat jo fort te theksuar (mendimi im)

    ka veshtiresi per te fjetur naten si dhe nuk e ka preferuar gjumin e pas dites pothuajse asnjehere (qe nga mosha 2-3 vjecare)

    ka energji te tepert, sepse tere diten po t`a lesh ai vetem do te vrapoje dhe asnehere nuk thot qe eshte lodhur apo eshte i uritur

    ka si ves kur bjen ne gjume cdo here e fut gishtin ne goje, per te cilin ves jemi munduar dhe mundohemi te ia largojme mirepo nuk eshte i suksesshem

    kohe pas kohe kur e ka disponimin ne nivel te larte leshon edhe psheretima (britma) te cilat ndonjehere na bejne merak se mos eshte lenduar apo diq tjeter

    e ka nje loje tjeter per dallim nga moshataret e vet djem, te cilet luajne me top apo me lojra tjera, ky zakonisht luan me lojra tjera ku si pasoje e imagjinates se bujshme perdor disa lapsa apo gjesende tjera, dhe i paramendon si objekte kinse fluturuese (jo aeroplane)...

    Eshte adhurues i madh i librave per femije dhe filmave te vizatuar. kohet e fundit ia kemi redukuar shikimin e televizorit (filmat e vizatuar) pas ores 6. eshte nje vizatues i talentuar dhe vizatimet qe i ben poashtu i vizaton personazhe te ndryshme te filmave vizatimore (kryesisht personazhet qe fluturojne)


    JU LUS NESE MUNDENI TE ME KESHILLONI SE CKA DUHET BERE UEN SI PRIND NE BASHKEPUNIM ME DJALIN TIM, T`I ELIMINOJME APO TE PAKTEN T`I ZBUSIM KETO PROBLEME QE NA BEJNE TE MERAKOSEMI...

  8. #8
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    26-05-2008
    Postime
    647
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga meekra69 Lexo Postimin
    pershendetje

    kam djalin 6 vjecar, dhe mua si prind me ben te merakosem nga fakti se nuk ben gjum te rehatshem naten. nuk adhuron gjumin e nates dhe rehatine e trupit por edhe ate cope gjum qe ben, e ben me frike ...

    para disa nete i doli gjumi se kishte pare nje enderr te trishtuar ku si pasoje e saj mbeti pa bere gjum ne sy deri ne mengjes. thonte qe ka pare enderr disa HIJE qe i flisnin e e ndjeknin dhe pastaj ka filluar te vrapoje mirepo kur i jane afruar i ka dalur gjumi dhe filloi ta kape paniku e i shikonte tere dhomen ne menyre te cuditshme.

    simptomat e cekura me lart jane te shfaqura kohe pas kohe tek djali si paniku dhe inat jo fort te theksuar (mendimi im)

    ka veshtiresi per te fjetur naten si dhe nuk e ka preferuar gjumin e pas dites pothuajse asnjehere (qe nga mosha 2-3 vjecare)

    ka energji te tepert, sepse tere diten po t`a lesh ai vetem do te vrapoje dhe asnehere nuk thot qe eshte lodhur apo eshte i uritur

    ka si ves kur bjen ne gjume cdo here e fut gishtin ne goje, per te cilin ves jemi munduar dhe mundohemi te ia largojme mirepo nuk eshte i suksesshem

    kohe pas kohe kur e ka disponimin ne nivel te larte leshon edhe psheretima (britma) te cilat ndonjehere na bejne merak se mos eshte lenduar apo diq tjeter

    e ka nje loje tjeter per dallim nga moshataret e vet djem, te cilet luajne me top apo me lojra tjera, ky zakonisht luan me lojra tjera ku si pasoje e imagjinates se bujshme perdor disa lapsa apo gjesende tjera, dhe i paramendon si objekte kinse fluturuese (jo aeroplane)...

    Eshte adhurues i madh i librave per femije dhe filmave te vizatuar. kohet e fundit ia kemi redukuar shikimin e televizorit (filmat e vizatuar) pas ores 6. eshte nje vizatues i talentuar dhe vizatimet qe i ben poashtu i vizaton personazhe te ndryshme te filmave vizatimore (kryesisht personazhet qe fluturojne)


    JU LUS NESE MUNDENI TE ME KESHILLONI SE CKA DUHET BERE UEN SI PRIND NE BASHKEPUNIM ME DJALIN TIM, T`I ELIMINOJME APO TE PAKTEN T`I ZBUSIM KETO PROBLEME QE NA BEJNE TE MERAKOSEMI...
    Djali yt paska simptomat e njejta me njerin nga binjaket e motres sime i cili poashtu shikon shume tv d.m.th filma te vizatuar.Edhe motra ime ishte shume e merakosur pasi ai donte ose lojra ne komjuter ose tv dhe nuk perziehej me moshataret e vet,por tani eshte mire pasi vazhdimisht i kemi folur se keta jane vetem filma e skane te bejne asgje me te verteten..Edhe ai ehste 6 vjeqar.Merre me mend kur ka qene 5 vjeqar i ka then motres sime ,mam une kam lindur po spo di cte bej me jeten,per njerezimin spo mundem te bej asgje, pasi eshte frymezuar nga heronjet e filmave carton.Keshtu qe mos u merakos se eshte kaluese,do ta shohesh edhe vet.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga MIRIAM : 04-10-2008 mė 13:43

  9. #9
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    10-04-2008
    Vendndodhja
    prishtine
    Postime
    13
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    faleminderit

    Citim Postuar mė parė nga MIRIAM Lexo Postimin
    Djali yt paska simptomat e njejta me njerin nga binjaket e motres sime i cili poashtu shikon shume tv d.m.th filma te vizatuar.Edhe motra ime ishte shume e merakosur pasi ai donte ose lojra ne komjuter ose tv dhe nuk perziehej me moshataret e vet,por tani eshte mire pasi vazhdimisht i kemi folur se keta jane vetem filma e skane te bejne asgje me te verteten..Edhe ai ehste 6 vjeqar.Merre me mend kur ka qene 5 vjeqar i ka then motres sime ,mam une kam lindur po spo di cte bej me jeten,per njerezimin spo mundem te bej asgje, pasi eshte frymezuar nga heronjet e filmave carton.Keshtu qe mos u merakos se eshte kaluese,do ta shohesh edhe vet.
    te falemnderit per kete KURAJO qe po me jep...
    me beri te qeshem ajo pyetja e bere sepse me po te njejtat gjera ne perballemi gati cdo dite ...

    megjithate faleminderit


  10. #10
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    26-02-2008
    Postime
    52
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga Qendi Lexo Postimin
    Stresi emocional,shkaktar i belbėzimit tek fėmijėt!!!!


    Njė raport i kohėve tė fundit tregon se fėmijėve qė e kanė mė tė vėshtirė tė pėrballojnė stresin emocional, shpesh u mbahet goja. Ndėrsa shkencėtarėt thonė se 50 deri nė 80 pėr qind tė kėtyre fėmijėve e kalojnė kėtė fazė deri nė moshėn pesė vjeē, nuk ka ndonjė kurė pėr belbėzimin nėse vazhdon pėrtej kėsaj moshe.

    Nuk ka shėrim pėr mbajtjen e gojės dhe askush nuk e di nga se shkaktohet, megjithėse besohet se trashėgimia dhe tani temperamenti luajnė njė rol. Fondacioni ndėrkombėtar pėr belbėzimin vlerėson se deri nė 60 milionė vetė nė gjithė botėn e kanė kėtė problem.

    Paaftėsia pėr tė komunkuar siē duhet sjell dėshpėrim dhe zemėrim dhe ndonjėherė edhe tėrheqje, thotė profesor Edward Conture i Universitetit Vanderbilt nė Nashville tė Tenesisė: “Nuk mund tė komunikosh kur tė duash, apo atė qė do tė thuash dhe si tė duash. Dhe gjithkush mund ta kuptojė sesa pa shpresė tė bėn tė ndihesh njė gjė e tillė”.

    Doktor Conture ndoqi 111 fėmijė nga mosha dy nė 5 vjeē. Ėshtė grupmosha kur bėhet mė e qartė qė dikujt i mbahet goja. Megjithėse studimi ėshtė bėrė nė Shtetet e Bashkuara, fėmijėt ndjekin tė njėjtėn rutinė loje, mėsimi dhe pėrpjekjesh nė gjithė botėn. Djemtė janė 3 herė mė shumė tė prirur sesa vajzat qė tė belbėzojnė.

    Megjithėse ka njė lidhje gjenetike familjare, doktor Conture arriti gjithashtu nė pėrfundimin se shumė nga kėta fėmijė bėhen mė shumė emocionalė gjatė kėmbimeve tė njė situate normale loje. Nė pėrgjithėsi iu desh mė shumė kohė qė tė qetėsoheshin pasi ishin nervozuar. Reagimet emocionale shkaktonin pastaj belbėzimin.

    Doktor Conture thotė se prindėrit dhe mėsuesit mund tė ndihmojnė duke krijuar njė ambjent mė qetėsues, qė i jep fėmijės kohė tė mjaftueshme pėr t'u shprehur. Ata duhet gjithashtu tė mos kritikojnė apo tė zėmėrohen kur fėmija nuk i nxjerr dot fjalėt dhe tė kėrkojnė ndihmėn e njė terapisti tė tė folurit qė tė punojė me fėmijėn. Me kėto masa ka shpresa qė fėmija ta kalojė kėtė problem.
    Kam vajzen time afer 10 vjeqare dhe ka probleme me te folur.Qe nga mosha me e vogel ka pasur problem te tille dhe po me duket se gjendja e saj vetem sa po keqesohet .Deri para nje viti kam shpresuar se ajo do ta tejkaloje kete problem mirepo me kot .Jam shume i brengosur per kete ,dhe kur ta degjoje gjat te folurit ne zemer me therre.Eshte nshume intelegjente dhe nxenese me e mire ne klase .Eshte interesant se kur te reciton vjershe apo kur te lexon fare nuk verehet reciton pa asnje pengese .Por kur deshiron te tregoj dicka apo kur flete me te ateher problemi eshte shume i theksuar.Ajo gjithashtu eshte shume e ashper (temperamante.)
    Kam lexuar se femijet e prinderve te veshtire (temperamant-nervoz) dhe grindjet e prinderve shkaktojne keto probleme te femijet,cka tek une jane prezente keto te dyja.Dhe brengosja per mua eshte edhe me e madhe per faktin sepse e konsideroj veten fajtor per kete.Edhe djali 8 vjeqar ka ngapak probleme por shume me pak te theksuara dhe muajin e fundit po me duket se gjithqka tek ai eshte normale.
    I dua shume dhe me done gjithashtu dhe gjate ter jetes jam munduar te jap maximumin per ta.

    Ju lutem si te sillem me vajzen ,a ben ce kete problem shtruar ta bisedoj me te ,apo aktualizimi i ketij problemi do te ndikoj negativisht dhe ne perkecesimin e gjendjes .

  11. #11
    Jeta ėshtė e bukur! Maska e Elna Durrėsi
    Anėtarėsuar
    15-06-2002
    Postime
    923
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga milot-02 Lexo Postimin
    Eshte interesant se kur te reciton vjershe apo kur te lexon fare nuk verehet reciton pa asnje pengese. Por kur deshiron te tregoj dicka apo kur flete me te ateher problemi eshte shume i theksuar.Ajo gjithashtu eshte shume e ashper (temperamante.)
    Pėrshėndetje.

    Problemi qė ka vajza juaj ėshtė bėlbėzimi kur shprehet apo diēka tjeter?

    Nėse ėshtė bėlbėzim dhe ajo lexon e reciton rrjedhshėm, pėr mendimin tim nuk ėshtė problem fiziologjik por psikologjik. Ndoshta vajza juaj ndjehet e nėnvleftėsuar nga vetja ose mjedisi qė e rrethon, dhe kjo sjell njė ndrojtje tė tejkaluar pėr moshėn dhe zhvillimin e saj... Ose mund tė jetė problematikė selektive (e pėrgjedhur) nga vetė fėmija pėr tė pėrzgjedhur fjalėt qė shpreh nė mėnyrė qė tė mos i shpėtojė ndonjė e thėnė e pathėnė (qė sipas saj nuk duhet thėnė) p.sh. dhunė nė familje, konflikt shkollor, dhunė ndaj saj, frikė ose ankth i ndryshėm, ndonjė trmbje e vjetėr, etj...

    Gjithsesi, ndihma qė prindi mund tė japė nė kėtė rast ėshtė e shumtė. Sė pari ta vejė fėmijėn nė siguri afektive ( ndjeshmore) duke rralluar ose mė sė mirti, eleminuar konfliktet familjare nė prezencėn e fėmijės.
    Mė pas, kur fėmija mundohet tė shprehet dhe fjalėt bllokohen, nuk dalin ose dalin sė prapthi, tė shprehet durim kohe dhe mirėkuptimi nga ana e prindit nė mėnyrė qė fėmija tė ndjehet nė siguri komunikative dhe jo nė inferioritet apo shqetėsim.
    Gjithashtu, edhe kur fėmija thotė diēka ndoshta gabim, ose rrokje sė prapthi prindi ta rrimarė fjalėn apo fjalinė dhe ta shprehė saktė dhe qartė duke i dhėnė tė kuptojė fėmijės qė ai e kuptoi ē'po shprehej... ( p.sh. mu kujtua nje rast nga puna. Fėmija shprehet: Kėrpudhat janė kostike... Prindi atėherė thotė: aha, kuptova, kėrpudhat janė toksike. Kaq, asnjė koment mė shumė a mė pak. Vetėm pėr t'i dhėnė pėr tė kuptuar fėmijės direkt qė e kuptoi, dhe fėmija kupton nėndirekt qe fjala toksike, thuhet toksike dhe jo kostike.)

    U nisa mė tepėr nga rasti bėlbėzimit sepse m'u duk se e lexova ashtu, por mund tė jetė dhe dyslexie (vėshtirėsi e identifikimit tė fjalėve tė shkruara apo lexuara) ... por pėrderisa lexonte dhe recitonte mirė, nuk duket tė jetė dyslexie.

    Diku kam lexuar disa vargje kushtuar fėmijės qė mė kanė mbetur nė mendje dhe meqė po mė jepet rasti po i ndaj me lexuesit e forumit tonė. Pėr mua ato flasin shumė...

    Un Enfant

    Si un enfant est critiqué,
    il apprendra ą condamner.

    Si un enfant est battu,
    il apprendra ą se battre.

    Si un enfant est ridiculisé,
    il apprendra ą źtre timide.

    Si un enfant vit dans la honte,
    il apprendra ą se sentir coupable.

    Mais

    Si un enfant est encouragé,
    il apprendra ą avoir confiance.

    Si un enfant est stimulé,
    il apprendra ą apprécier.

    Si un enfant vit dans l’honnźteté,
    il apprendra la justice.

    Si un enfant vit entouré de sécurité,
    il apprendra ą źtre bon.

    Si un enfant vit entouré de chaleur,
    il apprendra ą trouver l’amour
    .
    Njė fėmijė

    Nėse njė fėmijė ėshtė i kritikuar,
    ai do mėsojė tė dėnojė.

    Nėse njė fėmijė ėshtė i rrahur,
    ai do mėsojė tė rrahė.

    Nėse njė fėmijė ėshtė i pėrqeshur (nėnēmuar),
    ai do mėsojė tė jetė i ndrojtur.

    Nėse njė fėmijė jeton nė turp,
    ai do mėsojė tė ndjehet fajtor.

    Por

    Nėse njė fėmijė ėshtė inkurajuar,
    ai do mėsojė tė ketė vetbesim.

    Nėse njė fėmijė ėshtė stimuluar (motivuar),
    ai do mėsojė tė vlerėsojė.

    Nėse njė fėmijė jeton nė ndershmėri,
    ai do mėsojė drejtėsinė.

    Nėse njė fėmijė jeton i rrethuar nė siguri,
    ai do mėsojė tė jetė i mirė.

    Nėse njė fėmijė jeton i rrethuar nga ngrohtėsia,
    ai do mėsojė tė gjejė dashurinė (tė dojė).



    Pėrshėndetje gripore

    Elna.



    p.s... Kujdes: Rasti i pėrqeshjes ėshtė shumė i pėrhapur nė kulturėn tonė shqiptare dhe kjo thjesht pėr hobi.

    Zakonisht kur komunikojmė me fėmijėt, kemi tendencė ti shprehim gjėrat mbrapsht ose gabim. Sipas nesh kjo shtyn fėmijėn tė bėhet mė inteligjent... POR, HARROJME QE FEMIJA ESHTE FEMIJE.
    Nga 0 deri 10 vjeē fėmija nuk e ka akoma tė ndėrtuar mirė mekanizmin qė dallon realitetin dhe jo realitetin, tė vertetėn dhe jo tė vėrtetėn. Kur ne i themi p.sh. qė kjo nuk ėshtė e bardhė, por e kuqe, qė nė fakt ėshtė e bardhė, bėjmė gabim shumė tė madh. Fėmija indentifikohet dhe bazohet nė njohuritė dhe tė dhėnat tona. Nėse ne njė herė i themi e bardhė, njė herė e kuqe, e pastaj prapė e bardhė, jo po u talla, jo po ti nuk di , jo po ishte shaka qė tė shihja sa dije etj etj etj vetėm qė e pėshtjellojmė mė shumė intelktin e fėmijės nė zhvillim e sipėr, dhe mbi tė gjitha sabotojmė ndėrtimin e vetbesimit tek ai.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Elna Durrėsi : 07-10-2008 mė 21:17

  12. #12
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    26-02-2008
    Postime
    52
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga Elna Durrėsi Lexo Postimin
    Pėrshėndetje.

    Problemi qė ka vajza juaj ėshtė bėlbėzimi kur shprehet apo diēka tjeter?

    Nėse ėshtė bėlbėzim dhe ajo lexon e reciton rrjedhshėm, pėr mendimin tim nuk ėshtė problem fiziologjik por psikologjik. Ndoshta vajza juaj ndjehet e nėnvleftėsuar nga vetja ose mjedisi qė e rrethon, dhe kjo sjell njė ndrojtje tė tejkaluar pėr moshėn dhe zhvillimin e saj... Ose mund tė jetė problematikė selektive (e pėrgjedhur) nga vetė fėmija pėr tė pėrzgjedhur fjalėt qė shpreh nė mėnyrė qė tė mos i shpėtojė ndonjė e thėnė e pathėnė (qė sipas saj nuk duhet thėnė) p.sh. dhunė nė familje, konflikt shkollor, dhunė ndaj saj, frikė ose ankth i ndryshėm, ndonjė trmbje e vjetėr, etj...

    .
    Pershendetje gjithashtu . Se pari ju falenderoj shume per pergjigjen.

    Po eshte fjala per belbezim dhe jo per deformim fjalesh . Vajza me veshtiresi nxjewrr nga goja sidomos fjalet e para.Zakonisht fillon me ėėėė,dhe ate kohet e fundit ka filluar edhe mbylljen e syve dhe levizje te kokes.Me mund te madh nxjerr fjalen nga goja .
    Nuk besoj se vajza ndjehet e nenvlereuar nga rrethi dhe shoket ,perkundrazi .Mua me duket se shoqet e vleresojne shume ngase eshte e pashme ,intelegjente dhe nxenese me e mire .Kete po e them sepse shoqet kalojne rruge me shume per ta ftuar ate ne shkolle.Bile para disa diteve ajo mori me shume vota nga shoket e shoqet dhe u zgjodh kryetare e klases.
    Problemi i vetem me duket se ajo eshte shume tip nervoz-agresive ,per qka edhe ngutet shume gjate bisedes. E krejt kjo mendoj per shkak te raporteve te prinderve te saj qe nuk kane qene te mira,e qe u munduan te mos prishen definitivish shkaku i femijeve .Por ky eshte mentaliteti yne shqipetar.
    Tani po e verej se prinderit duhet te jene te informuar mire ,per edukimin dhe sjelljen ndaj femijes,kur te vendosin te lindin femije ,cka ne shqiptaret me se paku mendojme per kete.

  13. #13
    Jeta ėshtė e bukur! Maska e Elna Durrėsi
    Anėtarėsuar
    15-06-2002
    Postime
    923
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga milot-02 Lexo Postimin
    Pershendetje gjithashtu . Se pari ju falenderoj shume per pergjigjen.

    Po eshte fjala per belbezim dhe jo per deformim fjalesh . Vajza me veshtiresi nxjewrr nga goja sidomos fjalet e para.Zakonisht fillon me ėėėė,dhe ate kohet e fundit ka filluar edhe mbylljen e syve dhe levizje te kokes.Me mund te madh nxjerr fjalen nga goja .
    Nuk besoj se vajza ndjehet e nenvlereuar nga rrethi dhe shoket ,perkundrazi .Mua me duket se shoqet e vleresojne shume ngase eshte e pashme ,intelegjente dhe nxenese me e mire .Kete po e them sepse shoqet kalojne rruge me shume per ta ftuar ate ne shkolle.Bile para disa diteve ajo mori me shume vota nga shoket e shoqet dhe u zgjodh kryetare e klases.
    Problemi i vetem me duket se ajo eshte shume tip nervoz-agresive ,per qka edhe ngutet shume gjate bisedes. E krejt kjo mendoj per shkak te raporteve te prinderve te saj qe nuk kane qene te mira,e qe u munduan te mos prishen definitivish shkaku i femijeve .Por ky eshte mentaliteti yne shqipetar.
    Tani po e verej se prinderit duhet te jene te informuar mire ,per edukimin dhe sjelljen ndaj femijes,kur te vendosin te lindin femije ,cka ne shqiptaret me se paku mendojme per kete.
    Pėrshėndetje,

    Pėr tė bėrė gjėrat sipas "rregullave tė artit" dhe pėr tė lėnė seicilin specialist nė fushėn e vet, bėra kėrkim nė googel mbi bėlbėzimin ( bégaiement). Kishte shumėėėėėeė materiale interesante. Unė u ndala tek njė qė po e ndaj me ju.

    Bégaiement : un problčme fréquent

    Moļse, Aristote, Rousseau, Darwin, Churchill... avaient un point commun : ils étaient bčgues ! Ce trouble du langage touche aujourd’hui 600 000 personnes en France. Quelles sont ses causes ? Le traitement est-il le mźme chez l’adulte et chez l’enfant ? Doctissimo fait le point sur le bégaiement, qui constitue un véritable handicap social.

    Les mots se télescopent, la parole est bloquée puis "expulsée", les syllabes sont répétées en cascade… Le bégaiement touche 1 % de la population.

    Bégaiement : qui est touché?

    Aujourd’hui en France, 500 ą 600 000 personnes seraient concernées par le bégaiement.

    Et les hommes seraient trois fois plus touchés que les femmes. En général, le bégaiement apparaīt dans l’enfance, entre trois et sept ans. Mais il concerne aussi bien les adultes.

    Les causes du bégaiement

    Les causes du bégaiement restent obscures. On parle notamment des troubles physiologiques tel que des problčmes neuromusculaires. Des causes psychologiques sont aussi évoquées (hyperémotivité, angoisse…). Un facteur génétique semble de plus en plus mis en cause. On peut néanmoins détecter des facteurs qui vont favoriser l’apparition du bégaiement : retard de parole, climat familial tendu, anxiété… De plus, il existe souvent un événement "déclencheur" du trouble : l’arrivée d’un petit frčre ou d’une soeur, un déménagement…

    Traiter le bégaiement

    S’il est fréquent et banal que les enfants bégaient entre deux et trois ans, il faut s’inquiéter si cela continue. Car il faut savoir que plus le trouble est pris tōt, meilleures sont les chances de réussite du traitement. Dčs l’apparition de difficultés persistantes, il est donc primordial de consulter un orthophoniste, qui pourra proposer les démarches adaptées. Celui-ci proposera ą l’enfant plusieurs exercices (respiration, prise de parole…) qui doivent permettre d’apprendre les bonnes techniques.
    Chez l’adulte, le traitement se déroulera principalement chez l’orthophoniste, mais pourra aussi faire appel ą des psychothérapies tel que les thérapies cognitivo-comportementales.

    Le Bégaiement, un handicap social

    Bien sūr, le principal problčme reste la communication. Car la personne bégaie face ą un interlocuteur. Ainsi, il est rare que le problčme se manifeste dans le chant, dans le théātre ou dans la lecture. De plus, il va źtre fortement influencé par la fatigue, la situation ou les émotions. Il constitue ainsi un réel handicap pour la vie sociale. C’est pourquoi il est important de traiter ce trouble au plus tōt. L’attitude des parents vis-ą-vis de l’enfant est d’ailleurs primordiale dans l’aggravation du trouble comme de sa guérison. N’hésitez pas ą demander conseil ą un orthophoniste.
    Louis Asana

    Marrė nga : http://www.doctissimo.fr/html/psycho...begaiement.htm

    Bėlbėzimi. Njė problem i pranishėm.

    Moļse, Aristote, Rousseau, Darwin, Churchill... kishin njė pikė tė pėrbashkėt: Ata ishin bėlbėzues! Ky turbullim i tė shprehurit prek sot nė Francė 600 000 persona. Cilat janė shkaqet? Trajtimi ėshtė i njėjtė si tek i rrituri, po ashtu edhe fėmija? Doctissimi bėn pėrmbledhjen mbi bėlbėzimin, qė pėrbėn njė handikap social tė vėrtetė.

    Fjalėt teleskopohen, tė shprehurit bllokohet, pastaj "zbrazet", rrokjet pėrsėriten nė rrokullisje…Bėlbėzimi prek 1% tė popullsisė.

    Bėlbėzimi; Kush ėshtė prekur?

    Sot nė Francė, 500 ą 600 000 persona janė tė prekur nga bėbėzimi.
    Meshkujt i bie tė jenė tre herė mė shumė tė prekur se femrat. Nė pėrgjithėsi, bėlbėzimi shfaqet nė fėmijėri, midis tre dhe shtatė vjeē. Por ai i pėrket gjihashtu edhe tė rriturve.

    Shkaqet e bėlbėzimit

    Shkaqet e bėlbėzimit mbeten tė paqarta. Flitet si pėr turbullime fiziologjike siē janė problemet neuromuskulore. Gjitashtu edhe pėr shkaqe psikologjike tė cilat janė tė parashtruara ( mbimotivimi, ankthi etj…)

    Njė faktor gjenetik duket tė vihet nė pikėpyetje shumė e mė shumė. Tė paktėn mundemi tė dedektojmė faktorėt qė favorizojnė dukjen e bėlbėzimit: vonesė e te shprehurit, klimė familjare e tendosur, ankth… Pėr mė shumė, ekziston gjithnjė njė ndodhi "shpėrthyese" ( shkaktuese) e turbullimit: ardhja e njė vėllai apo motre mė tė vogėl, ē'vendosje e vendbanimit…

    Trajtimi i Bėlbėzimit

    Nėse ėshtė i pranishėm dhe banal qė fėmijėt tė bėlbėzojnė midis dy dhe tre vjeē, duhet ė shqetėsohemi nėse kjo vazhdon. Sepse duhet ditur qė sa mė shpejt ėshtė kapet turbullimi, aq mė tė mira janė shanset e arritjes sė trajtimit.

    Qė nga dukja e vėshtirėsive tė vazhdueshme, ėshtė i domosdoshėm konsultimi me njė ortofonist, i cili mundet tė propozojė rrugėtimin e pėrshtatur.

    Ai mund ti propozojė fėmijės shumė ushtrime ( frymėmarrjeje, tė shprehuri ….) tė cilat lejojnė mėsimin e teknikave tė duhura.

    Tek i rrituri, trajtimi zhvillohet principalisht tek ortofonisti, por mund tu bėhet thirrje gjithashtu edhe psikoterapive, si p.sh terapive njohėse-ndėrvepruese ( konjitivo- sjellėse).

    Bėlbėzimi, njė handikap social.

    Sigurisht qė problemi kryesor ėshtė komunikimi. Sepse personi bėlbėzon pėrballė njė interlokutori (pėrson qė flet me njė tjetėr). Kėshtu ėshtė e rrallė qė problemi tė manifestohet nė tė kėnduar, nė teatėr apo nė tė lexuar. Sė shumti, bėbėzimi ėshtė shumė i influencuar nga lodhja, situata apo emocioni. Ai pėrbėn ashtu njė handikap real pėr jetėn sociale. Prandaj ėshtė e rėndėsishme tė trajtohet ky tourbullim sa mė shpejt. Qėndrimi ( tė sjellurit) i prindėrve pėrballė fėmijės qė bėlbėzon ėshtė mė i domosdoshmi mbi tė gjitha, si nė shtimin e turbullimit ashtu edhe nė lehtėsimin etij. Mos hezitoni tė kėshilloheni me njė ortofonist.

    Louis Asana

    Pėrkthyer shpejtėsisht nga Elna .
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Elna Durrėsi : 08-10-2008 mė 11:20

  14. #14
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    26-02-2008
    Postime
    52
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Me falni se keto dite nuk isha ksajde .Elna te faleminderit shume per kete material qe ke sjellur dhe perkthyer.Iu jame shume mirenjohes.

    Eshte diqka qe me se shumti me intereson te dije,se sa eshte produktive qe per kete problem mund te bisedoj me vajzen ,qe ta inkurajoj se eshte diqka qe kalon,apo eshte diqka qe nuk duhet te brengoset , sepse dikush tjeter vendos se si do te dukemi ne ?
    A mund ta kete kjo bisede efektin pozitiv ,apo te kunderten ,aktualizimi i ketij problemi mund ta shqetesoj ate me shume ,dhe me kete edhe keqesoj gjendjen e saje?

    Faleminderit

  15. #15
    The World Is Yours Maska e J@mes
    Anėtarėsuar
    27-05-2002
    Vendndodhja
    Tiranė
    Mosha
    34
    Postime
    1,926
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga milot-02 Lexo Postimin
    Me falni se keto dite nuk isha ksajde .Elna te faleminderit shume per kete material qe ke sjellur dhe perkthyer.Iu jame shume mirenjohes.

    Eshte diqka qe me se shumti me intereson te dije,se sa eshte produktive qe per kete problem mund te bisedoj me vajzen ,qe ta inkurajoj se eshte diqka qe kalon,apo eshte diqka qe nuk duhet te brengoset , sepse dikush tjeter vendos se si do te dukemi ne ?
    A mund ta kete kjo bisede efektin pozitiv ,apo te kunderten ,aktualizimi i ketij problemi mund ta shqetesoj ate me shume ,dhe me kete edhe keqesoj gjendjen e saje?

    Faleminderit
    Pershendetje milot!

    Eshte e rendesishme qe femijes tuaj t'i krijoni nje mjedis qe e inkurajon dhe zgjon deshirat e saja. Venia ne dukje e problemit ndonjehere e ngarkon femijen pa dashur me pergjegjesi, stres, ankth dhe kjo ne vend qe te sjell permiresime shkakton tension te larte e ndonjehere mund te sjell dhe pasoja destruktive.Femijes i duhet krijuar nje terren e nje stil jete relaksues. Perdorni teknika qe i terheqin dhe i realizojne me deshire.

    Disa here ne dite mesoni femijen tuaj, (mund t'a zhvilloni sebashku me te) te bej frymemarrje diafragmatike(te marr fryme me diafragem).
    Mund te nxisni lojra te atilla qe zhdervjelltesojne te folurit, dialogje. Gjithashtu mund te nxisni te mesoj vjersha, kenge, etj.
    Mos harroni qe kusht kryesor eshte shmangia e ēdo lloj problemi, tensioni ne prani te femijes.

    Gjithe te mirat
    »« ¤ »«Ź£ŠŲ®ĀŠŲ»« ¤ »«

  16. #16
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    26-02-2008
    Postime
    52
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    J@mes_Douglas;2058364]Pershendetje milot!

    Eshte e rendesishme qe femijes tuaj t'i krijoni nje mjedis qe e inkurajon dhe zgjon deshirat e saja. Venia ne dukje e problemit ndonjehere e ngarkon femijen pa dashur me pergjegjesi, stres, ankth dhe kjo ne vend qe te sjell permiresime shkakton tension te larte e ndonjehere mund te sjell dhe pasoja destruktive.Femijes i duhet krijuar nje terren e nje stil jete relaksues. Perdorni teknika qe i terheqin dhe i realizojne me deshire.

    Po pikerisht dhe une po mendoj keshtu dhe per kete arsye nuk po flas me te hapur per kete problem .



    Disa here ne dite mesoni femijen tuaj, (mund t'a zhvilloni sebashku me te) te bej frymemarrje diafragmatike(te marr fryme me diafragem).
    Mund te nxisni lojra te atilla qe zhdervjelltesojne te folurit, dialogje. Gjithashtu mund te nxisni te mesoj vjersha, kenge, etj.
    Mos harroni qe kusht kryesor eshte shmangia e ēdo lloj problemi, tensioni ne prani te femijes.

    Gjithe te mirat

    Faleminderit

    Gjithe te mirat edhe per ju

Tema tė Ngjashme

  1. Njė epidemi e rrezikshme
    Nga Apolloni31 nė forumin Aktualitete shoqėrore
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 30-05-2009, 17:08
  2. Disa nga Ilacet me te zakonshme dhe efektet e tyre
    Nga Vinjol nė forumin Mjeku pėr ju
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 27-01-2009, 09:12
  3. Atropina
    Nga Vinjol nė forumin Mjeku pėr ju
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 27-01-2009, 09:11
  4. Tė mėsosh aktrimin njėherėsh me abetaren
    Nga TiLoNcE nė forumin Kinematografia dhe televizioni
    Pėrgjigje: 1
    Postimi i Fundit: 21-09-2005, 10:48
  5. Femijet anemik behen agresiv!
    Nga Shpirt Njeriu nė forumin Mjeku pėr ju
    Pėrgjigje: 2
    Postimi i Fundit: 16-12-2004, 19:32

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •