Close
Faqja 1 prej 6 123 ... FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 20 prej 102
  1. #1
    i/e regjistruar Maska e Shėn Albani
    Anėtarėsuar
    27-07-2002
    Postime
    914
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Pozita e femres ne Islam

    Para se ta shohim poziten reale te femres ne Islam te permendim shkurtimisht qendrimin e Profetit dhe sjelljet e tija me femrat, sepse kjo ishte masa edhe per trajtimin e saj te mevonshem.

    Kete teme do ta perpunojme dhe perimtojme ne PESE ndarje te vecanta dhe qellimi i saj eshet informativ- per te pare poziten e femres ne Islam dhe per ta kuptuar gjendjen e saj sot; arsyet dhe shkaqet. Roli i femres ne shoqeri dhe dinjiteti i saj dje dhe sot!

    I-Muhameti dhe femra
    II-Femra ne Kuran
    III-Pozita e femres te Hadithet
    IV- Pozita e femres ne Sheriat
    V- Syneti i grave ( me kete mirren hadithet )



    Muhameti dhe femra

    Ne fillim ishte martuar me nje grua shume me te moshuar se ai, vejushe e nje tregtari shume te pasur, te i cili Muhameti punonte si udheheqes i karavaneve.
    Nga kjo bashkeshortesi lindi Fatimja. Pas vdekjes se saj u martua shume here, albislami i numron 16 gra te tij, mirrepo ky numer do te shihni se nuk eshte i sigurte.
    Urdherin dhe tolerimin i poligamise e beri Muhameti pas humbje se betejes ne malet Uhud ne veri te Medines. Me kete rast ai ishte ne dyshime ate vazhdonte me misionin e tij apo jo.
    Gjate jetes me Kadishen jetoi nje jete thellesisht monogame. Pas vdekjes se saj deri ne vitin 625 u martua kater here, numer qe u kishte lejuar besimtareve atyre qe pranonin Islamin. Deri ne vitin 629 i martoi edhe 5 ( me kurore tjerat kane qene pa kurorzim )gra tjera te cilat i arsyetoi me nje leje te posacme dhe gjoja vetem atij i lejohej nje perjashtim i tille. Konkubinat apo raportet seksuale jasht martese i urdheroi sipas haditheve pas pushtimit te Mekes, keshtu gjersa burrat ishin ne lufte ata kishin te drejte te posedojne gra tjera. Dhe ky nuk konsiderohej mekat sepse sipas botkuptimit te atehershem burrat kane nevoje per seks dhe duhet ta bejne gjersa grate presin tu kthehen burrat nga lufta!
    Numri i grave qe pati Muhameti sillje prej 13-19, varet prej burimit, por albsilami sic thame me larte i numron 16 dhe duhet te kete te drejte!. Gruaja me e dashur e tij ishte Ajsha, e bija e Abu Bakrit ( ky do t“i prese 40.000 koka ne Persi per tua imponuar Islamin ). Ajshen e martoi ne moshen 6 vjecare, kur ajo u be 9 u konkretizua martesa. ( per keto ka informuar edhe albislam.com imtesisht ) Kur Muhameti vdiq ne moshen 62 vjecare Ajsha i kishte 18 vjet.
    Cka mund te mesojme nga ky rrefim i shkurter? Zoti i jep Muhametit leje te posacme per te bere shume martesa. Keshtu e arsyetojne njerzit.
    Me vone do te shohim se atij asnje djale nuk do t“i mbjijetoje! Duhet te adoptoje nje djale dhe pastaj edhe ketij ia merr nusen si edhe disa bashkeluftetareve te rene ne lufte DHE THOT SE ALLAHU I KISHTE THENE! ( edhe per kete ka informuar albislam.com ) Pra femijet i vdesin te gjithe , por Zoti i jep mundesi atij te marre shume gra. Po kush argetohej me ato gra Zoti apo Muhameti dhe pse Zoti i jep gra nje profeti, por ne anen tjeter ia merr femijet dhe e len pa trashigimtare? Keto jane fakte qe flasin per nje te vertete te madhe!

    Cka thot hadithi 3890 Al-Tirmidhi Hadith - rrefyer nga Anas bin Malik

    " Pas grave , asgje nuk ishte me e dashur per profetin ( paqja qofte mbi te ) se sa kuajt.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Shėn Albani : 01-12-2002 mė 00:58

  2. #2
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    30-04-2002
    Vendndodhja
    Tirane
    Mosha
    35
    Postime
    174
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Sic e kam perseritur me dhjetra here me kete "shenjtin" kemi biseduar tek Albforumi, per te njejtat ceshtje i ka rihapur ketu.
    Tek albforumi ishte me nickun "S.Trupi", edhe atje si edhe ketu ketij as i ka interesuar ndonjehere sqarimi i ceshtjeve, por vetem se te rri e te shaje islamin dhe muslimanet.
    Nejse...
    Edhe atje ky shkruajti per martesen e Muhammedit me shume gra, keshtu qe une atje u mundova t'i ktheje pergjigje.
    Prandaj pergjigjen qe i kam derguar atje po e postoj dhe po e ridergoj perseri ketu, sepse eshte e njejta akuze.
    Une nuk kam kohe te editoje pergjigjen, pasi eshte pak e gjate, prandaj mos u cuditni kur te shikoni edhe ndonje emer tjeter, i cili ka qene prezent ne ato debate kur kemi diskutuar.
    Mund te shikoni edhe ndonje epitet qe i pershtatet Tartufit, por tek Albforumi duke qene se e njihnin se cfare malli ishte, nuk i editonin fare epitetet qe une dhe anetaret e tjere te forumit i kemi vendosur ketij.



    Shkrimi eshte si me poshte:



    Pėrshėndetje tė gjithėve!
    Pas kėrkesės sė gėnjeshtarit prej, po shkruaj se pse Muhammedi u martua me shumė gra nė pėrgjithėsi dhe pse me Aishen 9 vjeēare nė veēanti.
    Kėrkesa e kėtij shpifėsi nuk ėshtė se ky me tė vėrtetė dėshiron tė di tė vėrtetėn, por ai i shkretė me anė tė fjalėve dėshiron qė nėse mundet tė mbjellė dyshime mbi
    vulėn e profetėsisė.
    Pėr njerėzit e tillė na ka lajmėruar Allahu para 14 shekujsh.
    Thotė i Lartėsuari:
    "Ata dėshirojnė ta shuajnė dritėn e Allahut me gojėt e tyre, po Allahu e plotėson dritėn e Vet edhe pse e urrejnė pabesimtarėt.
    Ai ėshtė qė e dėrgoi tė dėrguarin e Vet me udhėzim tė qartė e Fe tė vėrtetė, pėr ta bėrė mbizotėrues mbi tė gjitha Fetė edhe pse paganėt e urrejnė."

    Kjo dritė vjen nga dielli i pejkamberisė, i cili shkėlqen me dritėn e tij ēdo gjė, andaj e panė ata qė shohin, ndėrsa e mohuan kėtė dritė tė verbėrit dhe tė humburit.
    Sa fjalė tė mira janė fjalėt e njė poeti qė thotė:

    "Dhe dielli ynė nė qiell,
    krenar ndriēon
    kurse verbėsia e qorrave
    aspak se dėmton."

    Shumė herė armiqtė e Islamit nxitin dyshime pėr pejkamberin dhe urrejtje nė pejkamberinė dhe fisnikėrinė e tij.
    Shpifin gėnjeshtra e mashtrime vetėm e vetėm qė muslimanėt tė nxitin hamendje nė Fenė e tyre dhe ti largojnė nga besimi nė pejkamberinė e Muhammedit.
    Njė prej tyre ėshtė edhe ky serbi, i cili shpesh herė shpif kundėr Islamit.
    Dhe njė nga shpifjet e tij, qė e pėrsėrit si papagall ėshtė edhe ajo se Muhammedi na qenka martuar me shumė gra pėr tė kėnaqur epshet e tij dhe nga ana tjetėr e
    akuzuan profetin si "pedofil".
    Thotė Zoti:
    "Eshtė fjalė e madhe qė del nga goja e tyre. Ata flasin vetėm gėnjeshtra."
    Vėrtetė ky zagar nga Serbia ėshtė urrejtės dhe gėnjeshtar, sepse Muhammedi nuk ka qenė i dhėnė pas epshit, por i dėrguar nga mesi njerėzor.
    Eshtė martuar si ēdo njeri tjetėr qė tė jetė shembull nė ndjekjen e njė rruge tė njėjtė.
    Pejkamberi nuk ka qenė i veēuar nga pejkamberėt e tjerė e as qė ka kundėrshtuar rrugėn e tyre.
    Thotė Zoti nė Kur'an:
    "Ne me tė vėrtetė edhe para teje kemi dėrguar pejgamberė dhe u kemi dhėnė gra dhe pasardhės."
    Kėshtu duke qenė se edhe pejkamberė tė tjerė para Muhammedit kanė pasur gra, bile edhe mė shumė se 1, atėherė pse Muhammedi nuk duhet tė paska mė tepėr
    se 1?

    Ju lutem mendoni pėr djallėzinė e kėtij kėlyshi serb!

    Na hiqet se beson tek Bibla dhe profetėt qė pėrmend ajo, pra beson si profet Davidin i cili ka qenė i martuar me 15 gra, beson Solomonin i cili ishte i martuar me
    700 gra dhe shkonte me 300 rrobėresha etj, kurse nga ana tjetėr thotė se nuk mund tė besojė tek Muhammedi, sepse ai na paska qenė i martuar me 11 gra!!!!!!!!!
    Vallė si mund tė trillohen kėto marrėzira?
    Por siē thotė poeti:
    "Nuk ėshtė ēudi
    i verbėri ta mohojė
    dritėn e diellit.
    Nuk ėshtė ēudi
    i sėmuri ta mohojė
    shijen e ujit."
    E vėrtetė ėshtė fjala e Allahut pėr njerėzit e tillė, kur thotė:

    "Me tė vėrtetė, nuk i kanė sytė e verbėr (nė kėto gjėra), por janė tė verbėta zemrat e tyre, qė i kanė nė kraharor."

    Nė tė vėrtetė kush e studion jetėn e Muhammedit dhe martesėn e tij me shumė gra, aspak nuk e konsideron Muhammedin si njė njeri qė dėshiron tė plotėsojė epshet
    e veta, pėrkundrazi ėshtė mahnitur nga mėnyra se si Muhammedi me anė tė kėtij mjeti (martesės me shumė gra) i ka zgjidhur situatat tepėr komplekse nė tė cilat ėshtė
    gjendur ai dhe ata qė e pasonin.
    Prej kėsaj mėnyre sė tė zgjidhurit tė situatave tė vėshtira, nuk janė mahnitur vetėm muslimanėt, por edhe vetė jomuslimanėt.
    Ja i lexoni kėto thėnie tė personaliteteve, qė nė Perėndim konsiderohen si njerėz tė shquar.

    Xhorxh Bernard Shou ka thėnė pėr Muhammedin:

    "Unė besoj se sikur njė njeri si ai do tė merrte pushtetin mbi botėn moderne, ai do tė kishte qenė i suksesshėm nė zgjidhjen e problemeve, duke sjellė paqe dhe
    lumturi.
    Europa ka filluar tė magjepset nga besimi i Muhamedit…"
    (A Collection of Eritings of Some of The Eminent Scholars, 1935)

    Lamartini ka lavdėruar Muhammedin duke thėnė:

    "Nėse madhėshtia e qėllimit, mjetet e pakta dhe rezultatet mahnitėse janė tri kriteret tė gjeniut njerėzor, kush mund tė krahasojė ndonjė njeri tė madh nė historinė
    moderne me Muhammedin?"
    (Histoire de la Turquie, 1855)

    E megjithatė njė kėlysh serbi e akuzon Muhammedin si "pedofil" dhe njė njeri i dhėnė pas epsheve tė veta.
    Duket qartė se pėrveē qė ėshtė njė urrejtės i Islamit ky ėshtė edhe njė njeri i papėrgjeshėm.
    Sipas logjikės sė Selman Trapit, Muhammedi ka qenė njeri i dhėnė pas epsheve, prandaj edhe e shpalli veten profet me qėllim qė tė martohej me shumė gra dhe tė
    shfrynte epshet.
    Por faktet historike tregojnė plotėsisht tė kundėrtėn e kėsaj qė pretendon ky **** prej Serbie.
    Pėr tė hedhė poshtė hipotezėn se gjoja Muhammedi u martua me shumė gra me qėllim qė tė kėnaqte epshet, ka shumė argumente.
    Disa prej tyre janė thėnė tek diskutimi
    "A ėshtė Kur'ani kopje e Biblės?"
    Prandaj po i ritregoj edhe njėherė kėtu duke shtuar edhe disa tė tjera.

    Kush lexon librat e historisė, dhe sheh pozitėn e femrės nė kohėn kur jetoi Muhammedi (para profetėsisė), ka pėr tė vėnė re se, pozita e femrės ishte shumė e ulėt
    dhe gruaja konsiderohej si njė plaēkė pazari.
    Poligamia ishte shumė e pėrhapur dhe s'kishte asnjė kufizim pėr numrin e grave qė mund tė merrte njė burrė.
    Bile djali kishte tė drejtė tė trashgonte edhe gratė e babait tė vet, pas vdekjes sė tij (kuptohet pėrjashtuar nėnėn e tij) dhe i konsideronte ato jo si njerka, por si gra tė
    tij.
    Imoraliteti ishte gjė normale, dhe po thuaj as qė ekzistonin fare rregulla tė moralit, gratė dhe burrat dilnin lakuriq dhe rrotulloheshin rreth Qabes.
    Pra nė njė mjedis tė tillė, nėse Muhammedi do tė kėrkonte gra, nuk kishte fare se pse ta shpallte veten profet dhe tė priste sa tė bėhej 53 vjeē, me qėllim qė tė merrte
    gra.
    Ato mund t'i gjeje kur tė doje, sa tė doje dhe pa u munduar fare.
    Duke pasur parasysh faktin qė Muhammedi ka qenė nga personat mė tė bukur tė Mekes, ēėshtja pėr tė pasur mė shumė gra akoma mė shumė do t'i lehtėsohej.

    Nė kohėn kur Muhammedi filloi t'i thėrriste njerėzit haptaz nė Islam, filluan kundėr tij dhe pasuesve tė tij, nga njėra anė torturat dhe kėrcėnimet dhe nga ana tjetėr
    kėrkesat joshėse nė shkėmbim tė asaj qė ai tė braktiste atė qė po predikonte.
    Kėshtu atij, gjatė periudhės sė vuajtjeve dhe persekutimeve i janė bėrė shumė kėrkesa joshėse nga vetė krerėt e Mekes, apo nėpėrmjet xhaxhait tė tij.
    Njėherė krerėt e Mekes, u mblodhėn dhe pasi e shqyrtuan situatėn gjerė e gjatė, nėpėrmjet njeriu i ofruan ofertėn me fjalėt e mėposhtme:

    "Biri i vėllait tim...megjithėse je ashtu siē e di dhe vetė, njeri qė familja jote tė ka siguruar njė vend nderi, dhe ti tani i ke sjellė popullit tėnd njė ēėshtje tė njė rėndėsie
    tė veēantė, me tė cilėn ti ke futur nė grindje tė gjithė njerėzit, duke e konsideruar mėnyrėn e jetesės sė tyre si tė kotė, ke turpėruar zotat dhe besimet e tyre dhe i ke
    quajtur tė parėt e tyre tė pabesė.
    Kėshtu mė dėgjo se ēfarė tė propozojmė dhe tė shohėsh nė qoftė se mund tė pranosh diēka nga ajo.
    Nė qoftė se kėrkon pasuri, ne do tė vendosim pjesė nga pasuritė tona dhe ti mund tė jesh njeriu mė i pasur midis nesh.
    Nė qoftė se kėrkon nder, ne do tė bėjmė kryezotėrinė tonė dhe nuk do tė marrim asnjė vendim pa miratimin tėnd.
    Nė qoftė se kėrkon mbretėri, ne do tė bėjmė mbretin tonė.
    Nė qoftė se do vajza, ne do tė mundohemi qė tė tė gjejmė vajzėn mė tė bukur.
    Dhe nė qoftė se vetė nuk mund tė shkėputesh nga ky xhind qė tė ka pushtuar, ne do tė gjejmė mjek dhe do tė harxhojmė pasurinė tonė derisa tė shėrohesh
    plotėsisht."

    (Kush ka mundėsi tė shikojė veprėn e Martin Lings tė titulluar "Muhammedieta e tij e bazuar mbi burimet mė tė hershme fq. 60-61).

    Kurse Muhammedi i refuzoi tė gjitha nė mėnyrė kategorike.
    Krerėt e Mekes tė dėshpėruar nė kulm, ia pėrsėritėn edhe njėherė ofertėn ndėrmjet xhaxhait tė Muhammedit dhe nė rast tė refuzimit, atėherė e paralajmėruan se
    Muhammedi dhe ata qė e mbrojnė atė do ta kishin pisk punėn.
    Muhammedi kėsaj oferte deri diku edhe kėrcėnuese iu pėrgjigj :
    "O xhaxhai im, Pasha Allahun sikur tė mė vinin nė dorėn e djathtė diellin dhe nė tė majtėn hėnėn me qėllim qė tė mė detyronin tė heq dorė nga puna ime, unė pėrsėri
    nuk do tė tėrhiqesha . Unė do tė vazhdoj tė punoj derisa tė mė lejojė Zoti, ose do tė pranoj tė vdes duke kryer punėn time."

    Tani tė mendojmė pak!

    Nėse Muhammedi do tė ishte njė mashtrues qė e kishte shpallur veten si profet me qėllim qė martohej me shumė gra, vallė kishte ofertė mė tė mirė se kjo, me anė tė
    sė cilės ai tė realizonte qėllimin e mashtrimit qė bėnte??????
    Nėse ai kėtė mashtrim e bėnte pėr gra, ata i ofruan vajzėn mė tė bukur!
    Pse vallė nuk pranoi?
    Ata i ofruan pasuri, aq shumė sa ta bėnin mė tė pasurin nė mesin e tyre.
    Ai duke pasur pasuri, nėse do tė kishte qėllim gratė, ato me anė tė pasurisė mund t'i kishte me shumicė.
    Pse vallė nuk pranoi?
    Ata i ofruan vendin e nderit, qė ai tė pyetej pėr ēdo gjė dhe pa lejen e tij tė mos bėhej asnjė gjė!
    Ai duke pasur lavdi dhe nder, pėrsėri mund tė siguronte gra sa tė donte.
    Sidomos pėr shkak tė faktit se nė atė kohė nė Meke, nėse ndonjė person ishte i famshėm, atėherė shumė burra i ēonin gratė e tyre qė tė ngelnin shtatėzėnė me kėtė
    person, sepse sipas logjikės sė tyre tė sėmurė, edhe fėmijėt qė do tė lindnin nga kjo shtatzani do tė ishin tė famshėm sikur babai i tyre.
    Pse vallė nuk pranoi tė kishte lavdi dhe nder?
    Dhe sė fundi, arabėt qė kishin kohė qė nuk kishin njė mbret tė tyre (por jetonin nė fise tė pavarur prej ndonjė tjetri jashtė fisit) Muhammedit i ofruan qė ta bėnin
    mbret tė tyre.
    Muhammedi duke qenė mbret i arabėve, kishte mundėsinė mė tė mirė pėr tė pasur jo 11 gra por me qindra gra.
    Pse vallė nuk pranoi?
    A nuk i thanė krerėt e Mekes se cili ėshtė qėllimi i tij, se ata do tė harxhonin tė gjithė pasuritė e tyre dhe kishin pėr t'ia plotėsuar atė, vetėm e vetėm qė ai tė hiqte dorė
    sė shari "zotat" e tyre.
    Nėse ai do tė donte gra, krerėt e Mekes do t'i gjenin jo 10, por 100, nga ai kėrkohej tė thoshte vetėm fjalėt "po dua!"
    Pse vallė nuk e tha kurrė kėtė fjalė?
    Mos vallė tė gjitha torturat dhe mundimet qė ai dhe familja e tij pėrjetuan pėr trembėdhjetė vjet (shpesh herė ėshtė torturuar fizikish sa prej trupit i rridhte gjak. Pėr
    shkak tė embargos qė iu vu, ėshtė detyruar tė hajė lėkura pemėsh, dy vajzat e tij, qė i kishte tė martuara ia ndanė, pėr pak sa nuk e vranė etj.), i pėrjetoi pėr t'u
    martuar me 10 gra ????????
    Njė burrė i menēur si ai, pse vallė tė ndiqte rrugėn mė tė vėshtirė pėr tė siguruar diēka qė ai me kohė dhe shumė lehtė pa u munduar fare, mund ta
    siguronte??????????
    Tani tė shohim pak rreth moshės kur u martua Muhammedi dhe me kė u martua ai!
    Profeti u martua pėr herė tė parė nė moshėn 25 vjeēare me njė grua 40 vjeēare, e cila ishte martuar mė parė dy herė dhe tė dy burrat i kishin vdekur.
    Jetoi me kėtė grua, mbi 25 vjet pa u martuar me ndonjė tjetėr.
    Martesėn e dytė e bėri nė rreth moshės 53-54 vjeē (pasi i kishte vdekur gruaja e parė) dhe nga kjo moshė deri nė moshėn 60 vjeē u martua edhe me 9 gra tė tjera!
    Tė gjitha kėto gra ishin tė martuara mė parė dhe ishin tė divorcuara, pėrveē Aishes, tė cilėn kur e ka marrė tek shtėpia e vet ka qenė 9 vjeēe dhe ka fjetur me tė
    vetėm atėherė kur ajo ka qenė pjekur seksualisht.
    Tani tė mendojmė pak!
    Nėse Muhammedi do tė ishte njeri qė shkonte pas epsheve, ai nė moshėn 25 vjeēare do tė martohej me ndonjė vajzė tė pamartuar dhe jo me njė grua 40 vjeēe e qė
    ishte martuar dy herė mė parė!
    Vallė kur i ka njeriu epshet mė tė forta nė moshėn 25 vjeēare apo nė moshėn 53 vjeēare??????
    Pastaj edhe nė kėtė moshė (53 vjeē) pse vallė nuk u martua me gra tė pamartuara, por pėrkundrazi u martua me gra tė martuara bile disa prej tyre mė tė mėdhaja se
    sa mosha e tij????????????
    Mos vallė nuk e dinte se gratė beqare janė mė tė pėrshtatshme pėr t'u kėnaqur???
    E dinte, qė ēke me tė!
    Ishte ai qė i tha Xhabirit (njė shokut tė tij):
    -A u martove?
    Tha Xhabiri:
    -Po!
    E pyeti:
    -Beqare apo tė vejė?
    U pėrgjigj Xhabiri:
    -E ve!
    I tha:
    "Po tė ishe e martuar me beqare, do tė luaje me tė e ajo do tė luante me ty, do tė qeshje me tė e ajo do tė qeshte me ty…"
    Pra Muhammedi, ashtu si edhe ēdo person tjetėr normal e dinte shumė mirė se martesa me njė vajzė beqare ėshtė mė e mirė nė ēdo aspekt, se sa martesa me njė
    grua qė ka qenė e martuar mė parė, por pse vallė ai nuk u martua me beqaresha???
    Mos vallė nuk kishte ku t'i gjente nė atė moshė?
    Pasuesit dhe pasueset e tij, aq shumė e donin, sa ishin tė gatshėm(e) tė sakrifikonin edhe jetėt e tyre vetėm e vetėm qė ai tė ndihej mirė.
    Po sjellim dy shembuj nga mijėra tė cilat gjenden pėr tė treguar se sa shumė e donin Muhammedin.

    Njė shok tė profetit e kishin kapur rob dhe e kishin dėnuar me njė vdekje tė dhembshme.
    Atij do t'i priteshin pjesėt e trupit, derisa t'i vinte vdekja.
    Filloi ekzekutimi…
    Sa herė qė i prisnin, njė gjymtyrė tė trupit, e pyesnin:
    -A do tė dėshiroje qė nė vendin tė ishte Muhammedi, kurse ti tė ishe duke u kėnaqur me familjen tėnde?
    Ndėrsa ai po aq herė pėrgjigjej:
    -Pasha Allahun, sikur kjo qė ju po mė bėni mua tė shkėmbehej vetėm me njė shpim gjembi nė kėmbėn e Muhammedit, unė pėrsėri nuk do ta ndėrroja atė!

    Kurse njė rast tjetėr ėshtė rasti i njė gruaje e cila kishte nė luftė 3 njerėz tė dashur.
    Kjo luftė ėshtė lufta e Uhudit nė tė cilėn muslimanėt pėsuan "disfatė".
    Kjo grua e kishte marrė vesh rezultatin e luftės, prandaj u kishte dalė para luftėtarėve qė ktheheshin nga lufta.
    Nuk po e shihte profetin (sepse ai nė kėtė luftė u plagos dhe si pasojė nuk ishte nė krye tė luftėtarėve).
    Filloi tė pyeste:
    A ėshtė gjallė profeti?
    Iu tha:
    -Babai yt ėshtė vrarė !
    Tha pėrsėri:
    A ėshtė gjallė profeti?
    I thanė:
    -Vėllai yt ėshtė vrarė!
    E ngriti zėrin duke thėnė:
    A ėshtė gjallė profeti?
    I thanė:
    Burri yt ėshtė vrarė!
    Tha e tensionuar:
    Unė po ju pyesė a ėshtė gjallė profeti dhe s'ju pyeta pėr tė tjerėt, mė tregoni pra a ėshtė gjallė profeti?
    Pasi i treguan se profeti ishte gjallė, falenderoi Allahun pėr kėtė gjė, duke thėnė se ēdo dhimbje tjetėr do tė lehtėsohej.

    Ja e tillė ishte dashuria e besimtarėve dhe e besimtareve pėr profetin e tyre tė dashur.
    Njerėzve tė tillė, nėse Muhammedi do tė shprehte dėshirėn pėr t'u martuar me vajza beqare, vallė nuk do t'ia gjenin????
    Ai u 'kėrkoi" atyre qė tė jepnin pasuritė dhe jetėt e tyre dhe ata i dhanė, nėse ky do t'u kėrkonte vajzat e tyre apo motrat e tyre, vallė nuk do t'ia jepnin qė t'i kishte si
    gra tė veta????

    Sigurisht, sigurisht qė do t'ia jepnin, bile ata do ta kishin si nder tepėr tė madh njė gjė tė tillė!

    Si pėrfundim mund tė themi:
    Nėse dikush, do tė kishte pėr qėllim qė tė kishte sa mė shumė gra, me tė cilat do tė kėnaqte epshet e veta, a do tė ishte e logjikshme qė ai tė martohej me gra tė veja
    e t'i lė vajzat e virgjėra???
    Tė martohet nė moshė tė shtyrė e tė lė moshėn e re????
    Kėshtu pse Muhammedi nuk u martua me shumė gra nė moshė tė re, nė njė kohė kur ai i kishte tė gjitha mundėsitė pėr kėtė gjė?????????
    Pastaj pse nuk u martua me vajza tė virgjėra por me tė veja, pėrsėri nė njė kohė kur ai i kishte tė gjitha mundėsitė pėr kėtė?????
    Pa dyshim se ky qėndrim hedh poshtė ēdo dyshim dhe trillim tė Selman Trapit, i cili dėshiron ta zhvlerėsojė (nėse mundet) shenjtėrinė e Muhammedit dhe ta njollosė
    autoritetin e tij tė pastėr.
    Nga ana tjetėr ky qėndrim tregon se martesat e Muhammedit nuk bėheshin pėr shkak tė epshit apo dėshirės, por pėr arsye tė rėndėsishme, qėllimte tė pastėrta dhe
    synime tė larta, tė cilat siē e pamė edhe jomuslimanėt (lexojini fjalėt e priftit Fan Noli, qė i solli nė kėtė forum "Rigelsi" ) qė kanė logjikuar me logjikė tė shėndoshė
    janė mahnitur nga kjo zgjedhje pėr tė zgjidhur problemet komplekse qė i janė kanosur.

    Nė kėto martesa gjejmė shembullin mė tė lartė nė njeriun e ndershėm dhe fisnik dhe pejkamberin e mėshirshėm, i cili sakrifikonte rehatinė etij pėr interesat e popullit
    dhe interesin e thirrjes islame.

    Por cilat janė kėto qėllime, qė e shtynė Muhammedin tė martohej me shumė gra?
    Sa mirė do tė ishte tė mos kisha lindur,
    por meqė kam lindur sa mirė do tė ishte tė mos vdisja,
    por meqė do tė vdesė sa mirė do tė ishte tė mos ringjallesha.
    por meqė do tė ringjallem sa mirė do tė ishte tė mos dėnohesha, e nėse dėnohem tė mos dėnohem pėrgjithmonė...

  3. #3
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    30-04-2002
    Vendndodhja
    Tirane
    Mosha
    35
    Postime
    174
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Nė pėrgjithėsi, qėllimi kryesor qė Muhammedi u martua me shumė gra ėshtė, qė martesat e tij tė shėrbenin si shembull pėr pasuesit e tij, si pėr ata qė martohen me njė grua, po ashtu edhe pėr ata qė martohen me mė shumė se njė (deri 4).
    Thotė Allahu nė Kur'an:
    "Ju keni shembullin mė tė mirė nė tė dėrguarin e Allahut…"
    Kėshtu Muhammedit pėr tė qenė shembull pėr ēdo besimtar (tė ēdo lloj grade qoftė ai), i duhej patjetėr qė tė kalonte dhe tė pėrjetonte tė gjitha aspektet dhe fazat e ndryshme tė pėrvojės njerėzore.
    Ai jetoi me njė bashkėshorte dhe me mė tepėr se njė.
    Jetoi me gra mė tė moshuara e mė tė reja se sa mosha e tij, jetoi me vejusha dhe me gra tė ndara, jetoi me gra qė kishin natyrė tė butė dhe me tė tilla qė kishin natyrė tė ashpėr, jetoi me gra qė rridhnin nga njė familje apo fis me autoritet dhe jetoi gjithashtu me gra qė nuk kishin autoritet, jetoi me gra qė ishin tė bukura dhe tė tjera qė nuk ishin tė tilla, jetoi me gra qė kishin kultura dhe zakone tė ndryshme, njėra ēifute, njė tjetėr nga Egjipti, shumė tė tjera arabe nga fise tė ndryshme …
    Kjo pėr tė nuk ishte njė kėnaqėsi fizike, por njė detyrė mjaft e rėndė njerėzore, tė cilėn e realizoi mė sė miri.
    Cdo martesė e Muhammedit ėshtė njė shkollė mė vete, dhe pėr ēdo martesė janė shkruajtur libra tė tėrė ku nxirren mėsime dhe dobi nga martesa e bėrė.
    Por duke qenė se mėsimet qė nxirren nga martesat e Muhammedit janė tė shumta, ne do tė pėrmendim vetėm disa prej tyre.
    1)Nga studimi i jetės sė Muhammedit, del shumė qartė se ai pėlqente monogaminė.
    Kėshtu ai u martua pėr herė tė parė nė moshėn 25 vjeēare me njė grua 40 vjeēare dhe jetoi me tė deri sa ajo vdiq nė moshėn 65 vjeēare, ndėrkaq ai tashmė i kishte mbushur 50 vjeē.
    Nėse ai do tė preferonte poligaminė, ai do ta praktikonte atė me kohė pasi ajo ishte njė gjė mė se normale nė kohėn e tij, ndėrsa atij as i shkoi ndėrmend njė gjė e tillė.
    Nga ana tjetėr, ai e praktikoi poligaminė, sepse ajo ishte njė nga shkaqet mė tė rėndėsishme, qė thirrja Islame tė kishte sukses si pėr atė kohė po ashtu edhe pėr tė gjithė shekujt deri nė Ditėn e Kijametit.
    Kėshtu mesazhi pėr tė gjithė muslimanėt ėshtė i qartė:
    Mė mirė do tė ishte qė ata tė mjaftoheshin vetėm me njė grua, nėse nuk do tė kishin arsye se pėrse duhej qė tė praktikonin poligaminė.
    Se kush janė kėto arsye, tė cilat ēojnė nė preferimin e poligamisė do t'i trajtojmė njė herė tjetėr (inshallah).

    2)Cdo musliman qė martohet me njė grua (kuptohet me pėlqimin e saj), sido qė tė jetė ajo (e bukur apo jo, e pasur apo jo, e autoritetshme apo jo, nga vendi i tij apo jo, me fėmijė apo jo etj.), nėse ai dėshiron qė tė jetė i lumtur me tė, atėherė le tė sillet me tė nė njė mėnyrė tė tillė, siē ėshtė sjellė Muhammedi me njė nga gratė e tij (e cila ka tė njėjtat karakteristika me kėtė grua me tė cilėn ky musliman ėshtė martuar).

    3)Nėse njė musliman dėshiron tė martohet me mė shumė se njė grua, atėherė tek shembulli i Muhammedit, ai ka pėr tė gjetur se cilat janė arsyet kryesore dhe tė pėlqyeshme, pėr tė cilat ky musliman duhet tė praktikojė poligaminė.

    4)Nėse njė musliman dėshiron tė martohet me mė shumė se njė grua, atėherė tek shembulli i Muhammedit, ai ka pėr tė gjetur se cilat janė ato gra me tė cilat ai duhet tė martohet.

    5)Nėse njė musliman ėshtė i martuar me mė shumė se njė grua, pėrsėri tek shembulli i Muhammmedit, ai ka pėr tė gjetur mėnyrėn se si duhet tė sillet me ato gra, duke larguar xhelozinė, pakėnaqėsinė etj. qė mund tė lindin mes tyre.
    Ka edhe shumė mėsime dhe dobi qė nxirren nga martesat e Muhammedit, por unė po mjaftohem me kaq, me qėllim qė tė vazhdojmė mė tej.

    Pėrveē kėtij qėllimi tė pėrgjithshėm qė pėrmendėm ne, ka edhe disa qėllime tė veēanta pėr martesėn me shumė gra tė Muhammedit, ato janė:
    1)Qėllimi arsimor.
    2)Qėllimi legjislativ.
    3)Qėllimi social.
    4)Qėllimi politik.

    Qėllimi arsimor.
    Me kėtė qėllim profeti u martua me Aishen, prandaj kemi pėr ta sqaruar mė poshtė kur tė flasim nė veēanti pėr martesėn e profetit me Aishen.

    Qėllimi legjislativ.
    Ky qėllim shumė mirė mund tė kuptohet, ngaqė erdhi pėr largimin e disa traditave paraislame dhe tė papėlqyera siē ėshtė adoptimi i fėmijėve.
    Njė veprim i tillė nė Arabi kishte marrė formėn e zakonit fetar qė trashėgohej brez pas brezi.
    E merrte ndokush njė fėmijė (edhe pse mund tė kishte fėmijė tė tjerė), qė nuk e kishte gjė dhe e konsideronte njėsoj si fėmijėn e vet prej gjaku nė ēdo pikėpamje, nė trashgimni, kurorėzim, martesė e shumė zakone tė tjera.
    Kur ndokush e bijėsonte fėmijėn e tjetrit, i thoshte:
    "Ti je biri im, tė trashėgoj dhe tė mė trashėgosh."
    Islami nuk i pėlqeu gjėrat qė ishin nė kundėrshtim me natyrėn njerėzore dhe nuk i la njerėzit tė hutuar nė errėsirėn e injorancės.
    Kėshtu edhe Muhammedi para se t'i zbriste shpallja dhe ta ndalonte njė gjė tė tillė, adoptoi njė djalė, qė e quanin Zejd.
    Historia e Zejdit shkurt ėshtė si mė poshtė:
    Zejdi kur ishte i vogėl ishte nė njė udhėtim me familjen e vetė, nėpėr shkretėtirė.
    Rrugės i sulmojnė hajdutėt (qė nė atė kohė ishte gjė normale), dhe nga pėrleshja qė u bė, prindėrit e Zejdit vriten, ndėrsa atė nga qė ishte i vogėl e marrin pėr rob (skllav) dhe e shesin si tė tillė (edhe kjo njė gjė tepėr normale nė atė kohė).
    Dhe kėtė e blen njė grua e pasur e Mekes, qė quhej Hatixhe.
    Mė vonė kjo martohet me Muhammedin dhe ia jep atij si "dhuratė".
    Njė ditė nė Meke vinė disa njerėz qė ishin nga fisi i Zejdit (xhaxhai i tij).
    Befas ata e shohin, kėtė djalė dhe nga disa karakteristika qė kishte e njohin.
    Pyesin tek njerėzit e tjerė, se kush e kishte atė rob dhe ata i drejtojnė nga Muhammedi.
    Shkojnė tek Muhammedi dhe ia tregojnė se si qėndronte puna, prandaj i kėrkojnė qė ai (Muhammedi) t'ua shiste pėrsėri, sado qė tė ishte ēmimi i tij.
    Muhammedi me karakterin e tij fisnik, qė gjithmonė i ndihmonte ata qė kishin nevojė (si para profetėsisė ashtu edhe pas), u thotė atyre ta marrin dhe nuk u kėrkonte asnjė dirhem (monedha tė asaj kohe).
    E thėrasin Zejdin, qė t'i tregonin se ē'farė do tė bėhej me tė.
    Pasi i tregojnė se si qėndronte puna, qė tė mos dukej se sikur e merrnin pa dėshirėn e tij e pyesin se ēfarė donte tė bėnte, tė rrinte me kėtė njeri (bujarinė dhe fisnikėrinė e tė cilit sapo e panė), apo do tė shkonte tė jetonte me pjesėn tjetėr tė familjes apo tė fisit, qė i kishte mbetur.
    Zejdi pėr ēudi tė tė gjithėve pranoi qė tė qėndronte me Muhammedin, nėse ky i fundit do tė ishte dakort.
    Muhammedi sigurisht qė pranoi qė ta mbante me qė ai kishte dėshirė, kurse njerėzit e fisit tė Zejdit ikėn tė kėnaqur dhe njėkohėsisht tė mahnitur nga fisnikėria e kėtij personi, fisnikėri e cila e bėnte edhe njė rob tė refuzonte lirinė, me qėllim qė tė jetonte nėn hijen e kėsaj fisnikėrie.
    Nga ana tjetėr edhe Muhammedi u kėnaq sė tepėrmi nga zgjedhja e Zejdit, prandaj edhe qė atė ditė e adoptoi kėtė djalė dhe e konsideronte jo mė si njė "shėrbėtor" ("rob"), por si fėmijė tė vetin (edhe pse kishte fėmijė tė tjerė).
    Dhe Zejdi qė atė ditė, u quajt Zejdi i biri i Muhammedit.
    Mė vonė zbret shpallja prej Zotit qė kishte tė bėnte me fėmijėt e adoptuar, e cila thotė:
    "Ju i thirrni ata sipas etėrve tė tyre. Kjo ėshtė mė e drejtė tek Allahu."
    Qė atėherė Muhammedi djalin e adoptuar e thėriste Zejdi, i biri i Harithit.
    Kur Zejdi e mbush moshėn pėr t'u martuar Muhammedi e marton atė me njė gocė halle (me sa di unė).
    Por, kjo duke qenė se ishte nga njė fis me prejardhje fisnike dhe autoritative filloi ta shihte me "pėrbuzje" (gjė normale pėr natyrėn njerėzore) burrin e saj, pėr shkak se ai ka qenė rob.
    Kėshtu qė mardhėniet e tyre nuk shkonin mirė, prandaj Zejdi vendosė qė ta shkurorėzojė.
    Kėtė vendim, Zejdi u nis pėr t'ia treguar Muhammedit.
    Nga ana tjetėr Muhammedit i kishte treguar Xhibrili, qė Zoti kishte vendosur qė ai tė martohej me gruan e Zejdit.
    Profeti friksohej se hipokritėt dhe armiqtė e Islamit do tė flasin dhe do tė thonė:
    "Muhammedi e martoi gruan e "birit" tė vet."
    Prandaj kur i erdhi Zejdi dhe i tregoi se ēfarė kishte pėr qėllim, nuk i tregoi atij se si do tė shkonin ngjarjet, por i tha:
    "Mbaje bashkshorten tėnde dhe friksoju Allahut."
    Ndėrsa mes Zejdit dhe gruas sė tij ēdo gjė tashmė mbaroi.
    Kurse Muhammedi pėr shkak tė thashethemeve qė do tė dilnin, e zvarriti kėtė punė dhe nuk i kėrkoi gruas sė ndarė sė Zejdit qė tė martohej me tė.
    Dhe nuk vonoi dhe erdhi shpallja prej Allahut nė formė qortuese pėr kėtė gjė.
    Thotė Zoti nė Kur'an:

    "Kur i the atij qė Allahu e kishte shpėrblyer e edhe ti i pate bėrė mirė:
    "Mbaje bashkshorten tėnde dhe friksoju Allahut."
    E ti e mbaje fshehtė nė veten tėnde atė qė Allahu do ta zbulojė dhe u friksohesh njerėzve, por mė e drejtė ėshtė qė t'i friksohesh Allahut.
    E pasi qė Zejdi e kishte vendosur atė qė kishte menduar ndaj saj, Ne ta kurorėzuam ty atė…"

    S'kishte mė nevojė pėr fjalė, ish-gruaja e Zejdit u martua me Muhammedin dhe kjo sipas urdhėrit tė Allahut.
    Muhammedi aq shumė dėshironte tė mos realizohej kjo martesė, sa qė mė vonė, A'isha tha:
    "Nėse Profetit do tė kish dėshiruar tė mos zbatonte ndonjė nga Urdhėresat Hyjnore, ky do tė ishte vargu (i mėsipėrm) qė ai, me siguri, nuk do tė kish vėnė nė zbatim"
    Qėllimin e kėsaj martese e qartėsoi Allahu me fjalėn e tij kur thotė:
    "…nė mėnyrė qė besimtarėt tė mos ngurrojnė qė tė martohen me gratė e djemve tė bijėsuar tė tyre, kur ata heqin dorė prej tyre…"
    Kėshtu morri fund adoptimi i fėmijėve dhe u flakėn shumė zakone tė injorancės, qė konsideroheshin zakone fetare pa kurėfarė baze.

    Akuza e "serbit" ėshtė se Muhammedi na qenka martuar me gruan e djalit tė adoptuar dhe kjo gjė sipas kėtij na qenka jo e drejtė.
    Unė edhe mė para i kam shkruajtur, se mbi cilat baza ky gjykon se martesa e tillė na qenka jo e drejtė?
    Ky gjykim ėshtė thjesht njė opinion i tij personal (ndoshta ėshtė ndikuar prej dikujt tjetri pėr ta pasur kėtė opinion).
    Por nga ana tjetėr mund tė ekzistojė edhe opinioni tjetėr, i cili thotė se martesat e tilla nuk kanė kurfarė problemi.
    Kėshtu sa i pranueshėm ėshtė opinioni i parė, po aq tė drejtė ka qė tė jetė i pranueshėm edhe opinioni i dytė.
    Prandaj se ēfarė ėshtė e drejtė dhe ēfarė ėshtė e gabuar, nuk duhet tė gjykohen nga opinionet e njerėzve (sepse ēdo njeri ka njė justifikim pėr veprėn e bėrė, vepėr e cila nga disa tė tjerė konsiderohet e gabuar), por tė gjykohen nga standartet qė gjenden nė fjalėn e Zotit, I Cili ka autoritet tė plotė mbi ne dhe Ai e di mė sė miri se ēfarė ėshtė e drejtė dhe ēfarė ėshtė e gabuar.
    Pastaj tė mos harrojmė edhe faktin, se ky person qė akuzon Muhammedin pėr kėtė martesė, beson tek Bibla dhe sipas Biblės shumė profetė kanė bėrė martesa, tė cilat nėse do tė gjykoheshin me tė njėjtat kritere qė gjykohet martesa e Muhammedit do tė dilnin shumė herė mė "tė gabuara" se sa martesa e Muhammedit.
    Kėshtu Abrahami sipas Biblės ishte i martuar me motrėn e vet sipas babait dhe kjo nė Bibėl nuk ėshtė konsideruar si diēka e gabuar.
    Apo kemi edhe raste tė tjera me profetė tė tjerė siē janė Loti, Moisiu apo Davidi etj.
    Me ē'tė drejtė (morale) ky "serbi" martesėn e Muhammedit (me gruan e "djalit" tė adoptuar) e beson se ėshtė e gabuar, kurse martesėn e Abrahamit me motrėn e vet e beson se ėshtė e drejtė???
    E kėshtu me rradhė pėr ngjarjet e tjera me profetėt e tjerė…

    Nga ana tjetėr, rėndėsia e kėsaj martese qėndron nė atė, se u tregon tė gjithė besimtarėve dhe besimtareve se si duhet tė veprojnė kur kanė tė bėjnė me zakone tė cilat janė nė kundėrshtim plotėsisht me Islamin, qofshin kėto zakone kombėtare apo tė ndonjė forme tjetėr.
    Pėrveē kėsaj, kjo martesė tregon qartė se Islami nuk ka tė bėjė fare me njė popull tė caktuar (zakonet e atij populli), ashtu siē duan qė ta paraqesin armiqtė e Islamit duke thėnė se Islami nuk ėshtė gjė tjetėr, vetėm se disa zakone arabėsh.
    Jo! Nuk ėshtė ashtu siē pretendojnė kėta, Islami nė atė formė siē i ėshtė zbritur Muhammedit, s'ka tė bėjė fare me zakonet arabe, apo tė ndonjė populli tjetėr.
    Islami me zakonet arabe dhe me zakonet e ēdo populli tjetėr ku ėshtė pėrhapur ka vepruar dhe vepron nė tre mėnyra:
    1)I ka zhdukur fare, duke sjellė ligje tė tjera (si nė rastin e mėsipėrm)
    2)I ka rregulluar pak ose shumė (u ka shtuar apo u ka hequr diēka).
    3)I ka lėnė ashtu siē janė (d.m.th. nuk i ka luajtur fare, sepse janė pėrfshirė nė gjėrat e lejuara nga Islami).
    Islami (sipas besimit tė muslimanėve) duke qenė se ėshtė prej Allahut, Njohėsit tė ēdo gjėje me hollėsi, ka plotėsisht tė drejtė qė tė veprojė nė njė mėnyrė tė tillė me zakonet e ēdo populli dhe kjo pėr arsye se:
    Zakonet e ēdo populli qė janė nė kundėrshtim me Islamin, janė veprime apo "ligje" prej njerėzve tė ndryshėm (zakonisht njerėz qė kanė pasur njė farė pozite nė mesin e njerėzve tė tjerė) nė kohė tė ndryshme pėr arsye tė ndryshme.
    Por njerėzit sado tė zgjuar qofshin, kur bėjnė veprime tė ndryshme apo vendosin ligje tė ndryshme, ėshtė e pamundur qė tė mos gabojnė (sepse ata nuk kanė dije apsolute) dhe nga ana tjetėr ligjet qė ata vendosin (dhe mė vonė shndėrrohen nė zakone), i vendosin nė interesin e tyre personal, apo nė interes tė njė race (racės sė cilės i pėrkasin), apo tė njė klase shoqėrore (klasės sė cilės i pėrkasin), apo tė njė populli (popullit tė cilit i pėrkasin).
    Dhe pėr kėtė i keni shembujt tė pėrditshėm, kėshtu qė s'ka nevojė qė tė sjellė shembuj, pėr kėto gjėra qė thashė.
    Kurse ligjet qė gjenden nė Islam, i ka vendosur Allahu, Krijuesi dhe Zoti i tė gjithė njerėzve (pėrsėri, sipas besimit tė muslimanėve).
    Kėshtu ligjet qė janė nė Islam, janė nė dobi tė tėrė njerėzimit, sepse ata janė vendosur nga Allahu, qė ėshtė mė i Dituri i tė gjitha krijesave, vetėm Ai e di se cila gjė ėshtė e mirė pėr njeriun dhe cila gjė ėshtė e keqe pėr tė, nga ana tjetėr Ai nuk vendos ligjet nė interes tė Vetin personal (sepse Ai nuk ka nevojė pėr asgjė), as nė interes tė njė race mbi njė racė tjetėr, apo nė interes tė njė klase mbi njė klasė tjetėr, apo nė interes tė njė populli mbi njė popull tjetėr, por ashtu siē thamė Ai i vendos ligjet nė interes tė gjithė njerėzimit (sepse, tė gjithė njerėzit i ka krijuar Ai).
    Islami duke vepruar, nė kėtė mėnyrė me zakonet e ēdo populli, zhduk dallimet tė cilat bėjnė qė njerėzit tė jenė tė ndarė dhe tė armiqsuar me njėri tjetrin dhe i bėn ata njė bashkėsi uniforme (njė "familje e madhe") nga njėri pol nė tjetrin, nga njėri skaj i rruzullit nė tjetrin.
    E kush ėshtė ai qė nuk e do kėtė?


    QELLIMI SOCIAL

    Qėllimi i tretė ėshtė qėllimi social.
    Ky qėllim vėrehet qartė nė martesėn e Pejkamberit me bijėn e Ebu Bekrit, kėshilltarit tė parė dhe me bijėn e Umerit kėshilltarit tė dytė.
    Gjithashtu edhe lidhja e profetit me kurejshitėt (fis qė kishte autoritet dhe qė ishte kryesori nė Meke), fisėrisht dhe me miqėsisht pėrmes martesės me disa nga bijat e tyre u bė njė lidhje shumė e fortė.
    Kjo miqėsi bėri qė shumė zemra tė bashkohen rreth tij dhe thirrjes sė tij nė Islam, me plot bindje dhe krenari.
    Kėshtu Muhammedi e martoi bijėn e Ebu Bekrit dhe bijėn e Umerit, dhe martesa e profetit me bijat e tyre, bėri qė baballarėt e tyre, tė cilėt ishin nga tė parėt qė pranuan dhe sakrifikuan pėr Islamin, tė ndjenin qetėsi shpirtėrore …

    Rėndėsinė e kėtyre martesave, e shohim sidomos nė kohėn pas vdekjes sė profetit, kur musliamanėt filluan tė diskutonin se kush duhet tė zgjidhej prijės i shtetit Islam.
    Allahu i cili e di tė shkuarėn, tė tashmen dhe tė ardhmen, e dinte se muslimanėt pas vdekjes sė Muhammedit do tė gjendeshin nė njė situatė tė tillė.
    Prandaj Ai e orientoi Muhammedin qė tė martohej me bijat e Ebu Bekrit dhe tė Umerit dhe nga ana tjetėr t'u jepte bijat e tij Uthmanit dhe Aliut, duke dashur qė t'u tregojė tė tjerėve gradėn qė kėta 4 persona kishin tek Allahu dhe i dėrguari Tij, gradė e cila u jepte kėtyre katėr personave tė drejtėn qė drejtonin shtetin Islam nė tė ardhmen, ashtu siē edhe ndodhi.
    Askush mė mirė nuk kishte pėr ta drejtuar shtetin Islam (tė formuar prej profetit), siē e drejtuan kėta 4 persona (Ebu Bekri, Umeri, Uthmani dhe Aliu).
    Kėshtu secili prej kėtyre katėr personave ka dhėnė (me lejen e Allahut) njė kontribut tepėr tė ēmuar pėr shtetin Islam dhe kjo nė momentin dhe kohėn e duhur.
    Ndoshta askush tjetėr (nga ata qė ishin gjallė) nuk do tė mund ta jepte kėtė kontribut, bile edhe sikur tė ngatėrohej rradha nuk do tė mund tė jepej ky kontribut.
    Kėshtu nė kohėn e Ebu Bekrit, janė paraqitur probleme dhe situata tepėr tė vėshtira.
    Kėtyre situatave u ka dhėnė zgjidhje vetėm Ebu Bekri dhe sikur tė ishte nė krye Umeri, Uthmani apo Aliu, (nga faktet qė na janė bėrė tė njohura) nuk do tė kishin mundėsi qė tė gjenin zgjidhjen e duhur pėr problemin .
    Po kėshtu edhe nė kohėn e Umerit janė paraqitur probleme tė cilave vetėm Umeri u ka dhėnė zgjidhjen e duhur, (prej sė cilės zgjidhje Shteti Islam pati pėrfitimin maksimal).
    Kėshtu me rradhė pastaj me Uthmanin dhe Aliun.

    QELLIMI POLITIK

    Shkaku i kėtyre martesave, ishte qė pejkamberi t'ua zbusė zemrat disa kundėrshtarėve tė tij dhe tė bėjė afrimin e disa fiseve rreth veti.
    Natyrisht, kur dikush e marton njė vajzė tė njė fisi apo tė njė familjeje, atėherė mes tyre lidhet miqėsia dhe ata duhet ta ndihmojnė dhe ta mbrojnė atė.
    Sidomos nėse shohim kohėn nė tė cilėn ndodhėn kėto martesa (me qėllime politike), dhe po tė shohim se nė ēfarė gjėndje gjendeshin muslimanėt, atėherė do tė shohim urtėsinė dhe rėndėsinė e madhe qė patėn kėto martesa.
    Kėshtu nė kohėn qė u bėnė kėto martesa, musliamnėt sapo kishin filluar qė tė dukeshin nė skenėn botėrore si njė shtet i organizuar.
    Por pėr kėtė shtet qė doli si papritur, filluan tė preokupoeshin shtetet e tjera, sidomos superfuqitė e asaj kohe (Perandoria romake dhe Persia) dhe sidomos kur morėn vesh, se nė krye tė kėtij shteti ishte njė njeri qė pretendonte se ishte profet dhe qė luftonte ēdo ligj e zakon qė binte nė kundėrshtim me ligjet e Zotit, tė cilat i shpalleshin atij .
    Si pasojė ata e ndien veten tė rezikuar nga ky shtet qė sapo ishte paraqitur nė skenėn botėrore.
    Prandaj morrėn masat, lidhėn aleanca me vendet dhe fiset e tjera qė ishin nė armiqėsi me muslimanėt dhe kishin nė plan qė tė bėnin njė ushtri e cila do tė ishte shumė e madhe dhe qė do t'i qėrronte njė herė e mirė hesapet me musliamnėt .
    Por kėtu del nė pah urtėsia e Allahut, i cili e orientoi profetin qė martohej me disa gra qė ishin nga vendet dhe fiset me tė cilat kishte armiqėsi, duke realizuar kėshtu pėrēarjen e aleancės qė kishte qėllime djallėzore.
    Si pasojė e pėrēarjes sė kėsaj aleance kurrė nuk u ndėrmor ndonjė sulm i organizuar siē ishte planifikuar, por ato sulme qė u ndėrrmorėn kundra muslimanėve, ishin vetėm tė njė vendi tė caktuar dhe kurrė nuk patėn ndonjė sukses, por i gjeti ajo sė cilės i friksoheshin.

    Pėr kėtė qėllim janė realizuar edhe shumica e martesave dhe kjo siē thamė nė kohėn kur gjėndja ishte tepėr kritike pėr profetin dhe pasuesit e tij.
    Kėshtu Muhammedi duke u martuar me njė grua qė e kishte emrin Xhuvejrie (e cila ishte bija e kryetarit tė njė fisi tepėr tė madh), ai fitoi pėrkrahjen pėr fenė Islame, nga i gjithė klani i kėtij fisi tė madh dhe nga tė gjitha fiset aleate tė tyre.
    Me anė tė martesė sė Muhammedit me Safijen (e cila ishte bija e njė kryetari tė njė prej fiseve tė mėdha ēifute), muslimanėt ranė rehat nga intrigat dhe kurthet qė ky fis ngrinte kundėr muslimanėve.
    Po ashtu Muhammedi u martua, me bijėn e tė parit tė Mekes (Ebu Sufjani).
    Ebu Sufjani ka qenė njė nga armiqtė e betuar tė Muhammedit dhe tė muslimanėve dhe luftonte me tė gjitha mjetet pėr t'i zhdukur muslimanėt.
    Por kur morri vesh, se e bija (ajo u martua pa dėshirėn e tė atit, pasi nuk ka qenė afėr tij) u bė bashkėshorte e Muhammedit, atėherė zemra e tij u zbut dhe hoqi dorė nga torturimi i muslimanėve.
    Ai u ndje krenar qė Muhammedi u martua me tė bijėn e vet, prandaj edhe tha:
    "S'ėshtė punė tė mashtrohet ky djalė…"
    Prej martesave me qėllim politik ėshtė edhe martesa e Muhammedit me njė vajzė (zezake) tė cilėn ia dha mbreti i Egjiptit.
    Duke u realizuar kjo martesė, muslimanėt fituan edhe njė aleat tė fuqishėm (i cili nėse nuk i ndihmonte tė paktėn nuk i sulmonte), siē ishte Egjipti.

    Ndoshta dikush mund tė pyesė:
    A nuk kishte mundėsi Zoti qė kėto qėllime t'i realizonte pa qenė nevoja qė profeti i Tij tė martohet me shumė gra?
    (Pyetje tė kėsaj natyre i bėn shpesh ky "serbi".)
    (vazhdon)
    Sa mirė do tė ishte tė mos kisha lindur,
    por meqė kam lindur sa mirė do tė ishte tė mos vdisja,
    por meqė do tė vdesė sa mirė do tė ishte tė mos ringjallesha.
    por meqė do tė ringjallem sa mirė do tė ishte tė mos dėnohesha, e nėse dėnohem tė mos dėnohem pėrgjithmonė...

  4. #4
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    30-04-2002
    Vendndodhja
    Tirane
    Mosha
    35
    Postime
    174
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim

    vazhdimi...

    Zoti sigurisht qė ėshtė i Plotėfuqishėm dhe s'ka gjė tė pamundur pėr Tė.
    Kėshtu Ai po tė donte sigurisht mund t'i realizonte, tė gjitha qėllimet pa qenė nevoja qė Muhammedi tė martohej me shumė gra, apo pa nevojėn e ndonjė shkaku tjetėr.
    Pra Zoti kishte mundėsi ta bėnte Muhammedin tė dashur pėr armiqtė e tij, pa qenė nevoja qė ai tė merrte ndonjė vajzė nga fisi apo familja e tyre.
    Zoti kishte mundėsi ta pėrēante aleancėn e vendeve armike me shtetin Islam, pa qenė nevoja qė Muhammedi tė merrte ndonjė vajzė nga kėto vende me qėllim qė tė realizohej kjo pėrēarje.
    Po ashtu Zoti, kishte mundėsi t'i zgjidhte tė gjitha problemet sociale dhe politike tė muslimanėve, pa qenė nevoja qė Muhammedi tė martohej me disa gra, me qėllim qė tė zgjidheshin kėto probleme.
    Tek e fundit, Zoti kishte mundėsi qė tė bėnte qė Muhammedi tė pranohej menjėherė si profet nga tė gjithė arabėt dhe jo arabėt, pa qenė nevoja qė ai tė vuante, tė torturohej dhe tė luftohej pėr 23 vjet, e qė pas 23 vjetėsh ai tė pranohej si profet nga shumica e banorėve tė Gadishullit Arabik!
    Zoti kishte mundėsi t'i bėnte tė gjithė kėto gjėra, por nuk i bėri…
    Pse?
    Allahu, i cili ėshtė mė i Urti dhe mė i Dituri e di mė sė miri se ē'farė vepron.
    Ai kėto nuk i ka bėrė as me profetėt qė kanė qenė para Muhammedit dhe nuk i bėri as me Muhammedin dhe kjo pėr faktin, sepse Zoti nuk ka dashur qė problemet dhe situatat e vėshtira nė tė cilat janė gjendur profetėt t'ua zgjidhte me anė tė mrekullive (mrekullitė Zoti ua jepte profetėve, vetėm pėr tė vėrtetuar profetsinė e tyre, ose nė rastet e jashtėzakonshme), por i ka orientuar nga ajo qė me vetė mjetet qė posedon realiteti nė tė cilin gjenden, t'i zgjidhin problemet dhe situatat e vėshtira.
    Dhe nė kėtė gjė kemi njė urtėsi tė madhe, sepse Zoti duke i bėrė profetėt shembuj pėr njerėzimin, u tregon njerėzve (besimtarėve), se kur ata ndodhen nė situtata tė vėshtira tė veprojnė ashtu siē kanė vepruar profetėt nė njė situatė tė tillė, pa qenė "nevoja" pėr mrekulli.
    Dhe ajo qė tė mahnit ėshtė fakti se Muhammedi i ka pėrjetuar pothuajse tė gjitha llojet e situatave dhe pėrvojave njerėzore.
    Prandaj thotė Zoti:
    "Ju keni shembullin mė tė mirė nė tė dėrguarin e Allahut…."

    Kėshtu Zoti e krijoi realitetin me tė mirat dhe tė kėqijat e tij brenda dhe u tregon njerėzve qė ta ndryshojnė kėtė realitet (nė tė mirė tė tyre) me mjetet qė posedon vetė ky realitet dhe duke shfrytėzuar nė maksimum mundėsitė e tyre.
    Nė kėtė mėnyrė njeriu nuk ėshtė i pėrjashtuar nga "aksioni" por pėrkundrazi ai ėshtė i ftuar qė tė japė maksimumin e tij dhe vetėm kur ta bėjė kėtė, atėherė le tė presė rezultatin i cili ėshtė nė dorė tė Zotit.
    Dhe pikėrisht kėtu qėndron edhe njė nga urtėsitė se pse nė Islam ėshtė e lejuar, poligamia (pėr kėtė siē e thamė do tė flasim njė herė tjetėr).

    (vazhdon)
    Sa mirė do tė ishte tė mos kisha lindur,
    por meqė kam lindur sa mirė do tė ishte tė mos vdisja,
    por meqė do tė vdesė sa mirė do tė ishte tė mos ringjallesha.
    por meqė do tė ringjallem sa mirė do tė ishte tė mos dėnohesha, e nėse dėnohem tė mos dėnohem pėrgjithmonė...

  5. #5
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    30-04-2002
    Vendndodhja
    Tirane
    Mosha
    35
    Postime
    174
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Urtėsia e martesės sė Muhammedit me Aishen 9 vjeēare.
    Martesa e Muhammedit me Aishen 9 vjeēe ka qenė e inspiruar prej Allahut tė Lartėsuar .
    Tregon profeti se ka parė nė ėndėrr Xhibrilin (ėngjėllin qė i sillte shpalljen), qė kishte njė nuse dhe ia dha atij duke i thėnė:
    "O Muhammed kjo ėshtė nusja jote!"
    Thotė profeti:
    "Pasi ia hoqa vellon, pashė se ishte Aisha!"
    (Duhet tė dimė se ėndėrrat e profetėve janė njė prej llojeve tė shpalljes.)
    Pra kėtė martesė vetė Allahu e kishte urdhėruar qė tė bėhej, sepse kėshtu do tė ishte mė e mira, ashtu siē edhe ndodhi.
    Por, interesante ėshtė se mė sė shumti qė sulmojnė kėtė martesė dhe qė e akuzojnė Muhammedin si pedofil, janė kryqtarėt si Selman Trapi, apo "Futbollisti" dhe rradhė ndonjė ateist.
    Do tė thoni ju se pse nuk paskan tė drejtė kėta besimtarė (tė verbėr) tė Biblės qė ta sulmojnė kėtė martesė?
    Kėta nuk kanė tė drejtė ta sulmojnė, sepse nėse kėta i japin 1 herė tė drejtė vetes, qė ta akuzojnė Muhammedin pėr pedofili (i pastėr ėshtė profeti i nderuar nga kjo shpifje e madhe), atėherė tė tjerėve duhet t'u japin 100 herė tė drejtė, qė ta akuzojnė Merjemen (nėnėn e Jezusit) pėr prostuticion (e pastėr ėshtė ajo nga kjo vepėr e ndyrė).
    Pse e bėj kėtė krahasim?
    Sepse tė gjithė kristianėt (edhe muslimanėt) besojnė se Merjema lindi njė djalė (Jezusin), duke qenė virgjėreshė, pa pasur kontakt me ndonjė mashkull.
    Por ateistėt dhe ēifutėt nuk e besojnė kėtė gjė.
    D.m.th pėr ta ėshtė e pamundur qė nga njė grua, pa pasur mardhėnie seksuale me asnjė burrė, tė lindė njė fėmijė.
    Sepse, ata nga ajo qė shohin pėr ditė ėshtė se, nėse njė vajzė e re lind njė fėmijė dhe nėse kjo vajzė nuk ėshtė as e martuar dhe as e fejuar, atėherė kjo vajzė patjetėr do tė ketė bėrė imoralitet me ndonjė tjetėr, ndryshe (sipas kėtyre), s'ka se si tė ndodhė!
    Tani nėse dikush, prej ēifutėve (qė besojnė tek Zoti) i drejtohet kristianit (apo qoftė edhe muslimanit) me kėtė logjikė, duke e akuzuar Merjemen e ndershme pėr imoralitet, atėherė kristiani (apo muslimani) e kap dhe i thotė:
    "Vallė Zoti qė ka krijuar qiejt dhe tokėn (dhe ēfarė ka mes tyre) nga asgjėja, ka krijuar njeriun e parė pa nėnė e pa babė, nuk paska mundėsi qė tė krijojė njė fėmijė pa baba nė mitrėn e njė vajze tė virgjėr siē ka qenė Merjema (e cila ishte e zgjedhur nga Zoti)???!!!"
    Nėse ai beson Zotin, s'ka se si tė mos pranojė qė njė gjė e tillė mund tė ndodhė.
    Kuptohet ai mund tė mos ta pranojė kėtė gjė vetėm prej inatit ose prej mendjes sė sėmurė, kurse nga ana logjike nuk ka asgjė qė nuk shkon!
    Por, nėse dikush prej ateistave thotė se ėshtė e pamundur qė njė fėmijė tė lindi nga njė virgjėreshė, kėshtu si pėrfundm del se ajo qė e ka lindur i bie tė jetė njė imorale!
    Atėherė kėtij ateisti i thuhet:
    "Nėse ekziston njė Zot qė ka krijuar gjithēka qė sheh ti nė qiell dhe nė tokė pa kurrėfarė shkaku, vallė nuk ka mundėsi qė po Ai Zot tė krijojė njė djalė pa nevojėn e ndonjė mardhėnie seksuale???
    Ashtu siē i krijoi qiejt edhe tokėn pa kurrėfarė shkaku, po ashtu ka mundėsi pa kurrėfarė shkaku tė krijojė njė djalė nė mitrėn e njė virgjėreshe (tė cilėn Ai e zgjodhi), apo jo?"
    Pėrsėri nėse ky ateisti arsyeton drejtė, do ta pranojė kėtė arsyetim, sepse prapė nuk ka asgjė nė kundėrshtim me logjikėn.
    Por ajo qė duhet tė bėhet me kėtė (ateist) ėshtė qė ta bindėsh qė ka njė Zot qė ka krijuar gjithēka, dhe nėse ai bindet se ekziston njė Zot qė ka krijuar gjithėēka nga asgjėja, atėherė ai automatikisht do tė bindet se Zoti ka mundėsi tė krijojė edhe njė njeri pa baba, siē ėshtė rasti i Isait (Jezusit).
    Tani kthehemi tek rasti i Muhammedit.
    Selman Trapi me shokė na thonė se akuzojnė Muhammedin pėr pedofili, pėr shkak sepse nga ajo qė ata shohin ėshtė se, nė jetėn e pėrditshme kush martohet me njė vajzė tė mitur konsiderohet pedofil (ėshtė i njėjti arsyetim qė bėjnė ata qė e akuzojnė Merjemen pėr imoralitet)!
    Kėtij trapi serb dhe kompanisė sė tij u themi:
    "Nėse Muhammedi ka qenė njė i dėrguar prej Zotit, dhe nėse Zoti ka urdhėruar qė tė ndodhė kjo martesė, vallė nuk ka arsyetim tjetėr pėr kėtė martesė (pėrveē pedofilisė)????"
    Nėse ai me gjithė ata qė mendojnė si ai arsyetojnė drejtė, atėherė patjetėr kanė pėr tė pranuar se nėse Muhammedi ėshtė njė profet i Zotit, atėherė martesa e tij me Aishen 9 vjeēare, kurrėsesi nuk mund tė konsiderohet si pedofili, por patjetėr do tė ketė njė tjetėr arsye.
    Dhe ajo qė unė duhet tė bėjė ėshtė qė t'i bindi kėta se Muhammedi ėshtė njė profet dhe nėse kėta binden, atėherė automatikisht do tė binden se edhe martesa e Muhammedit me Aishen 9 vjeēare nuk mund tė quhet kurrėsesi pedofili, por do tė ketė njė tjetėr arsye (njė lloj si rasti i Merjemes, shtatėzania e sė cilės nuk ka ardhur si pasojė e njė akti imoral, por ka diēka tjetėr aty).
    Kjo arsye, ose na ėshtė bėrė e qartė, ose kemi pėrfituar prej saj pa e ditur komplet se cila ėshtė ajo.
    Kėshtu logjikisht, unė mund ta mbyllja me kaq kėtė diskutim, pėr martesėn e Muhammedit me Aishen 9 vjeēare dhe nė vend tė saj tė merresha me vėrtetimin se pse Muhammedi ėshtė nė profet i Zotit, prej ku del pastaj automatikisht se martesa e Muhammedit me Aishen assesi nuk mund tė konsiderohet si njė akt pedofilie.
    Por duke qenė se neve na janė bėrė tė qarta arsyet, se pse Muhammedi u martua me Aishen nė kėtė moshė (gjė qė vėrteton se Muhammedi as nuk ishte pedofil dhe as njeri qė shkon pas epsheve), atėherė po i tregojmė kėto arsye.
    Kurse sa i pėrket ēėshtjes se, a ėshtė Muhammedi njė profet i dėrguar nga Zoti, si unė dhe shumė tė tjerė kemi folur (direkt ose indirekt, sipas rastit), sidomos tek seksioni i Islamit, pėr kėtė.
    Unė e konsideroj veten se kam folur shumė pėr kėtė ēėshtje tek diskutimi:
    "A ėshtė Kur'ani njė kopje e Biblės?!"
    Kėtė diskutim kush ėshtė i interesuar mund ta gjejė tek faqja 9,10 apo 11(nuk e mbaj mend mirė) e temės "Islami!".
    Por kjo s'do tė thotė, se unė apo musliamnėt dhe muslimanet e tjera nuk do tė flasin mė pėr kėtė ēėshtje nė tė ardhmen, sepse argumentet tė cilat vėrtetojnė qartė se Muhammedi ėshtė njė i dėrguar i Allahut janė tė shumta (inshallah nė tė ardhmen).
    (vazhdon)
    Sa mirė do tė ishte tė mos kisha lindur,
    por meqė kam lindur sa mirė do tė ishte tė mos vdisja,
    por meqė do tė vdesė sa mirė do tė ishte tė mos ringjallesha.
    por meqė do tė ringjallem sa mirė do tė ishte tė mos dėnohesha, e nėse dėnohem tė mos dėnohem pėrgjithmonė...

  6. #6
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    30-04-2002
    Vendndodhja
    Tirane
    Mosha
    35
    Postime
    174
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Pasi e pa ėndėrrėn profeti ia tregon Ebu Bekrit, qė ishte babai i Aishes dhe njėkohėsisht edhe shoku i tij mė i ngushtė.
    Kur morri vesh kėtė lajm Ebu Bekri, sa nuk fluturoi prej gėzimit.
    Sa u nda prej Muhammedit u nis drejt shtėpisė sė tij, pėr t'i treguar lajmin e gėzuar gruas sė tij dhe pse jo dhe Aishes.
    Tregon Aisha:
    "Hyri nėna ime tek dhoma ku isha unė dhe mė tha:
    -Oj, bija ime kam parė njė ėndėrr tė ēuditshme!
    I thashė:
    -Pėr mirė qoftė, oj nėna ime…
    Nėna ime vazhdoi duke mė treguar ėndėrrėn:
    -Kam parė se si nga qielli binin yje nė prehrin tim dhe ndritnin si gurė tė ēmuar! Unė i tuboja me dorėn time, i radhitja nė njė pe tė hollė e u bėnė si gjerdan.
    Erdha tek ti dhe tė vara gjerdanin nė qafė, kurse ty tė shndriti fytyra, si hėna qė rrezaton…
    Ende pa i mbaruar nėna fjalėt, hyri babai im, fytyra e tė cilit tregonte se ishte shumė i gėzuar.
    Pa u ulur filloi tė mė thoshte:
    -Lum pėr ty, Aishe! Urime, o bija ime…
    E gėzuar nga gėzimi i babait dhe njėkohėsisht e habitur e pyeta:
    -Pėr ēfarė o babai im?
    Mė tha:
    -Je fejuar me tė dėrguarin e Allahut!
    Erdhi mė puthi dhe filloi tė qante prej gėzimit.
    Duke qajtur mė tha:
    -Pasha Allahun, sikur t'i kisha tė gjitha pasuritė e botės, nuk do tė isha gėzuar kaq shumė, sa jam gėzuar sot me kėtė nderim tė madh!
    Po tė afrohet lumturia oj Aishe, do tė jesh bashkshortja e pejgamberit tė pastėr dhe fisnik… Ndėrkaq pashė se edhe nėna filloi tė qante prej gėzimit…"

    Po kush ishte Ebu Bekri?
    Qė kur e njihte dhe a e njihte ai mirė Muhammedin, dhėndrin e tij tė ardhshėm?
    Si shpjegohet gjithė ai gėzim aq i madh, kur mori vesh se ē'do tė ndodhte nė tė ardhmen?
    Si vazhduan mardhėniet mes Ebu Bekrit dhe dhėndrit tė tij (Muhammedit) pas kėsaj martese?
    Po Aishja si e kaloi jetėn me Muhammedin?
    A pati ndonjėherė pakėnaqėsi gjatė jetės bashkėshortore me Muhammedin?
    Po reagimi i armiqve tė Islamit (tė asaj kohe) ndaj kėsaj martese cili ishte?

    Ebu Bekri, qė para se tė pranonte Islamin ka qenė njeri i nderuar dhe i respektuar nė mesin e njerėzve tė asaj kohe.
    Ishte i njohur nė mesin e popullit tė vet si njeri besnik dhe me sjellje shembullore.
    Si "zanat" tė vetin Ebu Bekri kishte tregtinė dhe nė saj tė aftėsive tė tij u bė njė nga tregtarėt mė tė pasur tė Mekes.
    Por pasuria e tij kurrė nuk u bė mjet qė ai tė bėhej mendjemadh, pėrkundrazi ishte shumė i dashur nė mesin e njerėzve, prandaj edhe njerėzit e donin dhe secili kishte dėshirė tė njihej dhe tė shoqėrohej me tė.
    Mirpo Ebu Bekri zgjodhi vetėm njė shok prej arabėve…
    Pėr hir tė tij, ai ishte gati tė flijonte pasurinė dhe veten.
    Atij ia tregoi mendimet dhe tė fshehtat e veta.
    Shoku i tij ishte njė djalė i ri, kishte fytyrė tė bukur dhe tėrė dritė, kishte sy tė shndritshėm, ishte shumė i turpshėm, i ndershėm, shumė i thjeshtė dhe shumė i zgjuar.
    Ky shok i vetėm i Ebu Bekrit, ishte Muhammedi…
    Ata ishin dy njerėz qė i bashkonin tiparet e pėrbashkėta, qėndronin larg fjalėve dhe gjėrave tė kota, nuk pėrziheshin me mėkatarėt, kurrė nuk u dehėn, kurrė nuk iu pėrulėn ndonjė idhulli dhe kurrė nuk iu bashkangjitėn arabėve nė veprat e tyre tė kota e tė fėlliqta.
    Kėshtu pra Ebu Bekri, e njihte shumė mirė Muhammedin se ēfarė njeriu ishte.
    Kur Muhammedit iu shpall ajo qė i shpall prej Zotit tė vet, tė parėt qė i thirri nė besimin Islam ishin ata qė i njihte dhe e njihnin shumė mirė.
    Dhe duke qenė Ebu Bekri njė prej atyre, me tė cilin njihej shumė mirė, shkoi tek ai dhe i tregoi pėr atė qė po ndodhte.
    Tregon Ebu Bekri:
    "Njė ditė herėt nė mėngjes u takuam me Muhammedin dhe pasi mė tregoi se si qėndronte puna mė tha:
    -A mė beson O Ebu Bekėr?!
    I thashė:
    -Kė tė besoj tjetėr pėrveē teje, o Muhammed, kur dihet se ti je njeriu mė i besueshėm dhe mė i ndershėm, qė kam njohur deri mė sot?!!!"

    Kurse Muhammedi thotė:
    "…nuk ia kam paraqitur Islamin askujt e tė mos ketė pasur rezervė, pėrveē Ebu Bekrit, i cili pa u hamenduar e pranoi atė…"


    Ebu Bekri kishte qė po jetonte me Muhammedin, mė shumė se 20 vjet dhe e njihte shumė mirė se ēfarė njeriu ishte, prandaj edhe pa hamendje fare e pranoi atė si profet.
    Pas kėsaj ai jetoi edhe 10 vjet tė tjera me Muhammedin (tashmė profet) dhe i pa tė gjitha mrekullitė qė Zoti ia dha Muhammedit.
    Ai pa se si Muhammedi u bė i padukshėm pėr gruan e Ebu Lehebit!
    Kjo histori tregohet prej vetė Ebu Bekrit dhe me pak fjalė ėshtė si mė poshtė:
    Ebu Lehebi (xhaxhai i Muhammedit) dhe gruaja e tij ishin armiq tė betuar tė Muhammedit, sepse ai ua shante "zotat" e tyre.
    Sa herė qė Muhammedi dilte nga shtėpia gruaja e Ebu Lehebit, mblidhte ferra dhe ia vinte nė rrugė.
    Pėr shkak tė kėsaj armiqėsie tė madhe, Allahu shpalli njė sure ku thuhet se fundi i Ebu Lehebit dhe gruas sė tij do tė jetė xhehennemi dhe disa fjalė tė tjera.
    Kur e morėn vesh Ebu Lehebi dhe gruaja e tij se Muhammedi i kishte "sharė" ishin nxehur shumė keq, prandaj nisen nė kėrkim tė tij.
    Muhammedi ishte sė bashku me Ebu Bekrin, ndėrkaq nga larg duket gruaja e Ebu Lehebit, e cila mbante nė dorė diēka (me tė cilėn kishte nė plan qė ta godiste Muhammedin).
    Ajo ashtu siē ishte e "xhindosur" afrohet afėr dhe fillon tė bėrtasė duke thėnė:
    -Ej ti, Ebu Bekėr, ku ėshtė ai shoku jot?
    Ja me kėtė kam pėr ta goditur (duke treguar sendin qė kishte nė dorė)…
    Ebu Bekri nuk po kuptonte se ēfarė po ndodhte…
    Pasi iku ajo, i habitur pyet Muhammedin, se ēfarė po ndodhte, ndėrsa Muhammedi ia shpjegoi se Allahu e kishte bėrė tė padukshėm pėr sytė e saj, kėshtu qė ajo nuk kishte si ta shihte…

    Po ashtu Ebu Bekri e pa se si prej qingjit (femėr) nxorri qumėsht.
    Kėtė tregim na e tregon njė nga shokėt e tjerė tė Muhammedit, i cili quhej Abdullah Ibėn Mesudi dhe ishte i punėsuar si bari.
    Abdullahi tregon:
    "Njė ditė pashė tė vinin drejt meje dy burra.
    Pasi m'u afruan mė kėrkuan qumėsht, pasi i kishte marrė uria.
    U thashė:
    -Mė vjen keq, por nuk mund t'ju japė qumėsht pasi delet nuk janė tė miat.
    Unė prisja qė atyre t'u vrenjtej fytyra nga pėrgjigja ime, por ndodhi e kundėrta.
    Ai qė kishte fytyrė shumė tė bukur buzėqeshi dhe mė tha qė t'i sillja, njė sheleg (qingj qė akoma s'ka filluar tė japė qumėsht).
    Ia solla, ndėrsa ai pėshpėriti disa fjalė dhe filloi ta milte…
    U habita pa masė nga ajo qė shihja, ai moli aq shumė qumėsht sa as delja mė e mirė (qė jep mė shumė qumėsht), s'kishte dhėnė aq shumė…"

    Ebu Bekri pa gjithashtu se si Muhammedi ua shėronte plagėt shokėve vetėm me njė tė prekur tė dorės, bile edhe vetė atij Muhammedi ia shėroi plagėn e marrė nga kafshimi i njė gjarpėri dhe u bė Ebu Bekri sikur asgjė tė mos kishte pasur.

    Ebu Bekri nuk mungoi as kur Muhammedi iu lut Zotit qė tė ēahej hėna nė dy pjesė.
    Kjo ngjarje ka ndodhur nė Meke, kur njė grup i madh pabesimtarėsh, i kėrkuan Muhammedit qė t'u tregonte njė mrekulli gjė qė do tė vėrtetonte se ai me tė vėrtetė ishte njė i dėrguar prej Zotit.
    Duke qenė se ishte mbrėmje dhe hėna ishte e plotė ata, i kėrkuan Muhammedit qė ta ndante hėnėn nė dy pjesė.
    Muhammedi i pyeti ata, se nėse ajo qė ata po kėrkonin do tė ndodhte, a do tė besonin?
    -Po!- I thanė.
    Muhammedi e luti Allahun, Krijuesin e hėnės dhe tė gjithė universit, dhe lutja e Muhammedit u plotėsua, hėna u nda nė dy pjesė, njėra pjesė nė njėrėn kodėr dhe pjesa tjetėr nė kodrėn tjetėr.
    Pasi ndenji njėfarė kohe e ndarė, ajo pėrsėri u bashkua.
    Por ē'ndodhi me pabesimtarėt a besuan ata?
    Jo, pėrveē njė pakice shumė tė vogėl.
    Ata e akuzuan Muhammedin si magjistar, por nuk e pranuan si profet.
    Ndarja e hėnės ėshtė njė nga mrekullitė e shumta tė Muhammedit, pėr tė cilėn kam ndėrmend tė flasė nė tė ardhmen (inshallah), prandaj duroni.

    Pra Ebu Bekri i pa tė gjithė kėto mrekulli dhe dhjetra tė tjera.
    Ai kishte mė se 30 vjet qė jetonte me tė, dhe si pasojė s'kishte as mė tė voglin dyshim se Muhammedi ishte njė i dėrguar i Zotit.
    Kėshtu s'kishte se si tė mos gėzohej, kur mori vesh se Allahu, Krijuesi i qiejve dhe i tokės, kishte zgjedhur qė bija e tij tė ishte bashkshorte e profetit tė fundit.
    Pėr tė dhe familjen e tij, kjo ishte dhurata mė e madhe qė mund t'u jepej nė kėtė botė.

    Dashuria e Ebu Bekrit ndaj Muhammedit dhe Islamit, nga dita nė ditė vetėm se shtohej, sidomos pas martesės sė Muhammedit me bijėn e tij.
    Dhe kėtė e them, jo se kėshtu mė pėlqen mua qė tė jetė, por sepse kėshtu ka qenė.
    Kėtė dashuri e shohim nga veprat qė bėnte Ebu Bekri.
    Ja lexojeni kėtė ngjarje tė mėposhtme dhe tė shikoni se sa dashuri kishte ky njeri ndaj Allahut dhe Muhammedit.
    Ashtu siē edhe e pėrmendėm mė lart, kur shteti Islam doli nė skenėn botėrore, shumė vende tė tjera e ndjenė veten tė rezikuar nga ky shtet, i cili ishte i vetėm nė llojin e vet.
    Prandaj filluan qė tė planifikojnė se si t'i lajnė hesapet me tė.
    Kėshtu perandoria bizantine po pėrgaditej me njė ushtri tė madhe, qė t'i sulmonte musliamnėt.
    Muhammedi si kryetar i shtetit Islam, u bėri thirrje muslimanėve qė tė bėheshin gati pėr xhihad dhe tė ndihmonin me pasuritė e tyre qė pėrgaditej ushtria Islame.
    Muslimanėt filluan tė bėnin gara se kush do tė kontribonte mė shumė, me qėllim qė arrinin kėnaqėsinė e Allahut.
    Tregon Umeri:
    "Gjithmonė kur unė mundohesha qė t'ia kaloja Ebu Bekrit nė veprat e mira, do ta gjeja atė se ma kishte kaluar.
    Kur profeti na bėri thirrje qė tė kontribonim me pasuri, pėr pėrgaditjen e ushtrisė muslimane, i thashė vetes:
    -Ja tani, ke rast t'ia kalosh Ebu Bekrit!
    Mora gjysmėn e pasurisė qė kisha nė shtėpi dhe shkoj tek profeti, pėr t'ia dhėnė.
    Kur pa profeti, gjithė atė pasuri mė tha:
    -C' farė i ke lėnė familjes o Umer!
    I thashė:
    Aq sa kam sjellė kėtu i lashė asaj!
    Mė tha profeti:
    Allahu tė dhėnė bereqet o Umer!
    Pa u larguar nga aty, mbėrriti Ebu Bekri edhe ai me pasuri shumė tė madhe.
    I tha profeti:
    -C'farė i ke lėnė familjes o Ebu Bekr?
    Tha Ebu Bekri:
    U kam lėnė premtimin e Allahut dhe tė dėrguarit tė Tij.
    Edhe kėtė herė, kur unė mendoja se do t'ia kalojė Ebu Bekrit nė vepra tė mira ai ma kaloi…"


    Tani o ju injorantė tė cilėt, e akuzoni Muhammedin se ishte pedofil dhe i dhėnė pas epsheve, mendoni pak:
    A mundėsi, qė Muhammedi tė ketė qenė njė pedofil dhe njė njeri i dhėnė pas epsheve, dhe kėtė gjė tė mos ta dijė shoku i tij mė i ngushtė, i cili jetoi pranė tij pėr mė shumė se 40 vjet?????
    Mos vallė Ebu Bekri nuk i njihte ata qė shkonin pas epsheve, nė njė kohė qė ai ishte i rrethuar nga plot tė tillė???
    Mos ishte gjė i metė ai???
    Jo, pasha Zotin ai nuk ishte i metė, po tė kishte qenė i metė, vallė si do tė arrinte qė tė bėhej nga tregtarėt mė tė pasur???
    Pastaj ai drejtoi shtetin Islam nė mėnyrėn mė tė mirė dhe kėtė gjė e ka bėrė, nė njė kohė tepėr tė ndėrlikuar (sepse nė atė kohė shumė fise, qė sa kishin pranuar Islamin pas vdekjes sė profetit, filluan qė ta braktisin pėrsėri, duke thėnė se si ka mundėsi qė njė i dashur i Zotit tė vdesė) dhe ishin pikėrisht aftėsitė e Ebu Bekrit, qė i kthyen pėrsėri ato fise nė Islam.
    Ishte shteti Islam nėn drejtimin e Ebu Bekrit qė fitoi betejėn kundėr superfuqisė sė asaj kohe (perandoria bizantine)!!!
    Vallė njė i metė mund ta bėjė kėtė?????????
    Ka vetėm njė rrugėdalje qė tė shpjegohen veprimet e Ebu Bekrit, ajo ėshtė:
    Ebu Bekri, e njihte shumė mirė Muhammedin dhe ishte i bindur se ai ishte profet i Allahut, prandaj edhe sakrifikoi ēdo gjė pėr tė, prandaj u gėzua aq shumė kur mori vesh se bija e tij do tė martohej me Muhammedin dhe prandaj e dha tė gjithė pasurinė e vet, nė kohėn kur ajo mė sė shumti u duhej muslimanėve.
    Dhe tė gjitha kėto i bėri, duke mos pritur qė t'i kompesoheshin nė kėtė botė, por vetėm qė tė arrinte kėnaqėsinė e Allahut dhe pasha Zotin ia arriti asaj qė ai synonte, lum si ai.
    Thotė profeti pėr kėtė banor tė xhennetit:
    "Ēdo kush qė shtriu dorėn (e ndihmės), ne ia kompesuam atė, pėrveē Ebu Bekrit.
    Ai shtriu dorėn e ndihmės e atė do ta kompensojė Allahu Ditėn e Kijametit.
    Nuk kam pasur dobi prej asnjė pasurie si prej asaj tė Ebu Bekrit…
    …dijeni se ky shok i juaji ėshtė i dashuri i Allahut!"


    E lėmė Ebu Bekrin dhe shohim se si e kaloi jetėn bija e tij (Aisha) me profetin, a pati ajo ndonjėherė pakėnaqėsi nga jeta bashkshortore me Muhammedin?!

    Aisha siē edhe u tha u fejua nė moshėn 6 vjeēe dhe u martua me profetin nė moshėn 9 vjeēe.
    Se kur ka bėrė profeti mardhėnie seksuale me tė, unė nuk di ndonjė hadith, por njė gjė ėshtė e sigurtė, se profeti ka bėrė mardhėnie me tė kur ajo ka qenė gati pėr njė gjė tė tillė.
    Nėse Muhammedi, do tė kishte bėrė mardhėnie me tė, nė njė kohė kur ajo nuk ka qenė e gatshme pėr njė gjė tė tillė (siē bėjnė pedofilėt), atėherė tek ajo do viheshin re shumė pasoja dhe si rrjedhim ajo do tė bėnte ē'ėshtė e mundur qė tė largohej nga ai "pėrbindėsh" (nėse Muhammedi do tė ishte pedofil), apo do t'i ankohej me tė madhe babait tė saj, qė ta shpėtonte prej atij!

    Por a ka ndodhė njė gjė tė tillė me Aishen?
    Kurrė!
    Ajo kurrė nuk pati ndonjė ankim nga jeta me profetin, pėrkundrazi bėnte tė pamundurėn qė profeti tė ndihej sa mė mirė pranė saj.
    Ja lexojeni vetė se ēfarė thotė ajo:
    "Askujt, prej grave tė profetit nuk ia kam pasur xhelozinė, pėrveē Hatixhes (gruas sė parė tė profetit), tė cilėn e kisha xhelozi edhe pse asnjėherė nuk e kisha parė, atė shpesh e pėrmendte profeti pėr mirėsitė e saja.
    Njė ditė kur profeti ma pėrmendi i thashė:
    "Ajo nuk ka qenė diē tjetėr veēse njė grua e moshuar dhe plakė.
    Allahu ta ka zėvendėsuar edhe mė tė mira se ajo (kishte pėr qėllim veten e saj)."
    Kurse Profeti mė qortoi dhe mė tha:
    "Jo pasha Allahun, Allahu nuk mė ka dhėnė mė tė mirė se ajo.
    Mė besoi kur mė mohonin tė gjithė, m'i vėrtetoi fjalėt kur tė tjerėt mė pėrgėnjeshtronin, m'u gjend pasuria e saj kur nuk mė jepnin tė tjerėt…"
    Pas kėtij rasti kurrė nuk e kam pėrmendur atė (Hatixhen) pėr tė keq."


    Pėrėri, o ju qė keni mend mendoni pak:
    Nėse Muhammedi do tė ishte njė pedofil, atėherė Aishja kurrė nuk do tė pėrpiqej qė ajo tė duhej prej atij mė shumė se gratė e tjera, pėrkundrazi ajo do tė ikte nga sytė kėmbėt, njė orė e mė parė, prej njė njeriu tė tillė (nėse ai do tė ishte pedofil, e sidomos kur ai ishte edhe i plakur), apo jo???????!!!!!!!!!
    Bile asaj iu kėrkua nga vetė Muhammedi, qė nėse dėshironte mund ta linte atė, por ajo…
    Mė mirė le tė na e tregojė vetė ngjarjen:
    "Njė ditė profeti mė tha:
    -Do tė kėrkojė prej teje diēka, por njėherė konsultohu me prindėrit e tu!
    Pastaj mė lexoi ajetin qė sapo ishte shpallur:
    "O ti, pejgamber, thuaju grave tua:
    Nėse lakmoni jetėn e kėsaj bote dhe stolitė e saj, atėherė ejani, unė po ju japė furnizim dhe po ju lėshojė ashtu siē ėshtė e rrugės.
    E nėse doni Allahun, tė dėrguarin e Tij dhe botėn tjetėr, atėherė tė jeni tė sigurta se Allahu ka pėrgaditur shpėrblim tė madh pėr ato prej jush qė bėjnė punė tė mira."
    I thashė:
    -A edhe pėr kėtė, kėrkon qė tė konsultohem me prindėrit?!
    Unė e dua Allahun dhe tė dėrguarin e Tij!"


    Vėreni edhe njė herė trurin nė punė dhe mendoni pak:
    Aishes duke qenė se ishte grua e Muhammedit, i ishte bėrė e qartė se pas vdekjes sė tij, ajo nuk do tė martohej mė me njeri tjetėr, pasi nuk lejohej. (Kur'ani Ahzab:53)
    Ajo duke qenė e re shpresonte si ēdo e re se do tė jetojė aq sa tė plaket dhe ashtu ndodhi, ajo ka jetuar pėr afėrsisht 60 vjeēe.
    Por asaj i vjen, njė kėrkesė (kur ajo ishte 16-17 vjeē), se nėse donte mund ta linte Muhammedin (i cili ishte i plakur dhe sė shpejti i duhej ta linte kėtė botė, siē edhe ndodhi) dhe ta jetonte jetėn e saj, por ajo refuzoi, bile edhe e revoltuar se pse po i bėhej njė kėrkesė e tillė.
    Tani nėse Muhammedi do tė ishte njė pedofil, si ka mundėsi qė Aishja nuk e braktisi, nė njė moment kur kėtė vetė po e kėrkonte Muhammedi, por zgjodhi qė tė qėndronte me tė, dhe pas vdekjes sė tij edhe pse e re (18 vjeēe) tė mos martohej mė????
    Mos ishte vallė budallaqe???
    Jo pasha Allahun, pėrveē tė cilit Zot tjetėr nuk ka, ajo nuk ishte budallaqe, pėrkundrazi ishte shumė e zgjuar dhe pikėrisht pėr shkak tė zgjuarsisė sė saj, Allahu e zgjodhi qė tė jetė gruaja e profetit (pėr kėtė do tė flasim mė poshtė).
    Jo, jo, jo, ajo nuk ishte budallaqe, pėrkundrazi ajo u tregua shumė e zgjuar duke bėrė zgjedhjen mė tė mirė qė mund tė ekzistonte, ajo zgjodhi qė tė jetė bashkshortja e njeriut mė tė mirė tė kėsaj bote dhe si rrjedhojė ajo do tė jetė edhe bashkshortja e tij nė xhennet nė gradat mė tė larta.
    Lum si ajo, sa e fituar doli!

    Tani shohim se si kanė reaguar armiqtė e Islamit ndaj kėsaj martese!

    Allahu ka dashė, qė ēdo i dėrguar Tij tė ketė armiq, siē edhe ka ndodhur.
    Thotė Allahu:
    "Dhe kėshtu Ne ēdo pejgamberi ia kemi bėrė armiq prej xhinėve dhe njerėzve…"

    Kėshtu edhe Muhammedi ashtu si edhe ēdo profet tjetėr ka pasur armiq, tė cilėt gėzoheshin kur atė e godiste ndonjė gjė e pakėndėshme dhe dėshpėroheshin kur atij i vinte ndonjė e mirė.
    Nga ana tjetėr kur Muhammedi bėnte ndonjė vepėr, tė cilėn ata sipas kritereve tė tyrė tė gjykimit e gjykonin se ishte vepėr e gabuar, menjėherė shkonin tek pasuesit e tij dhe u thoshin:
    "A kėtė e konsideroni si profetin tuaj, po ky ka bėrė kėtė e kėtė dhe ka thėnė kėshtu e kėshtu…", duke dashur qė tė mbjellnin dyshime nė profetėsinė e tij dhe duke dashur qė t'i largonin pasuesit e tij (tė njėjtėn strategji pėrdor Selman Trapi).
    Kėshtu ata kanė gjykuar dhe kanė folur kundėr shumė veprave tė Muhammedit, se gjoja ishin vepra tė gabuara dhe jo tė drejta.
    Si shembull mund tė marrim martesėn e Muhammedit me gruan e djalit tė tij tė adoptuar, pėr tė cilėn u fol shumė nga nga armiqtė e Muhammedit, si dhe pėr shumė vepra tė tjera.
    Po pėr martesėn e Muhammedit me Aishen 9 vjeēe, ēfarė thanė armiqtė e tij?
    E ēuditshme ėshtė, por asnjė fjalė nuk kanė thėnė kundėr kėsaj martese (ose tė paktėn unė nuk di, edhe pse kam pyetur shumė dhe kam lexuar shumė libra).
    Pse vallė nuk u konsiderua kjo martesė si diēka e gabuar, nga armiqtė e Muhammedit tė asaj kohe?
    Pėrgjigjet pėr kėtė pyetje janė :
    Ata e njihnin shumė mirė babain e Aishes (Ebu Bekrin), bile ai kishte njė pozitė tė veēantė tek ata.
    Qė Ebu Bekri, kishte pozitė tė veēantė nė mesin e arabėve ne e theksuam mė lart, por kėtė e shohim edhe nga fakti se ata u dėshpėruan shumė, kur morrėn vesh se Ebu Bekri rradhitej nė njė nga pasuesit e Muhammedit, bile shumė veta kishin pranuar Islamin nga predikimi qė u ka bėrė Ebu Bekri.
    Prandaj, kur Muhammedi bėnte ndonjė vepėr, apo thoshte ndonjė fjalė, qė pėr pabesimtarėt konsiderohej si absurditet, ata si person tė parė tek i cili denonconin veprimin apo fjalėt e thėna prej Muhammedit, e kishin Ebu Bekrin, dhe kjo pėr shkak tė pozitės sė lartė qė gėzonte ai.
    Kėshtu derisa vetė Ebu Bekri, me vullnetin e tij po e jepte vajzėn e vet pėr Muhammedin, ai e dinte shumė mirė se ēfarė po bėnte, si rrjedhim ata (armiqtė e Muhammedit) s'kishin se ēfarė tė thonin.

    Nga ana tjetėr ata e njihnin shumė mirė edhe Muhammedin.
    Ata e dinin se ai nuk ishte njeri qė shkonte pas epsheve dhe as pas femrave, sepse tė tillat ata vetė ia ofruan dhe ai ua refuzoi.
    Kėshtu qė ata nuk mund tė gjenin ndonjė akuzė tė qėndrueshme, me tė cilėn mund ta akuzonin Muhammedin pėr kėtė martesė, prandaj edhe heshtėn.

    Nga tė gjitha kėto gjėra qė pėrmendėm, shkurt mund tė themi, se martesa e Muhammedit me Aishen 9 vjeēe, kurrėsesi nuk mund tė konsiderohet si pedofili, sepse tė gjitha faktet pohojnė se ajo nuk ishte e tillė.

    Por me ēfarė qėllimi u martua Muhammedi me Aishen 9 vjeēe?

    (vazhdon)
    Sa mirė do tė ishte tė mos kisha lindur,
    por meqė kam lindur sa mirė do tė ishte tė mos vdisja,
    por meqė do tė vdesė sa mirė do tė ishte tė mos ringjallesha.
    por meqė do tė ringjallem sa mirė do tė ishte tė mos dėnohesha, e nėse dėnohem tė mos dėnohem pėrgjithmonė...

  7. #7
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    30-04-2002
    Vendndodhja
    Tirane
    Mosha
    35
    Postime
    174
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Qėllimi i martesės sė profetit me Aishen, tashmė ėshtė thėnė nga shumė muslimanė, siē janė "Rigelsi", "Izeti", "Presidenti" "Danae" etj.
    Ai do tė ripėrsėritet nga unė, duke ndryshuar rendin e fjalėve dhe duke shtuar edhe argumentet qė tregojnė qartė se martesa e Muhammedit me Aishen u bė pikėrisht
    pėr kėtė qėllim.
    Pra qėllimi kryesor i martesės sė profetit me Aishen ishte kualifikimi i njė mėsueseje sė muslimanėve nė pėrgjithėsi dhe e grave nė veēanti.
    Gratė pėrbėjnė gjysmėn e shoqėrisė (pėr tė mos thėnė mė shumė se gjysma).
    Atyre u janė caktuar detyra, ēka u janė caktuar edhe burrave.
    Shumė nga gratė turpėroheshin ta pyesnin Muhammedin pėr disa rregulla islame, sidomos pėr ēėshtjet qė i pėrkasin natyrės sė tyre. Kėshtu qė ai nuk kishte mundėsi
    qė nė mėnyrė tė qartė t'i pėrgjigjej ēdo pyetjeje qė i parashtrohej nga ana e grave, prandaj shpeshherė pėrdorte edhe alegorinė, por disa nga gratė nuk e dinin se ku e
    kishte qėllimin, si dhe plot vėshtirėsi tė tjera qė dilnin.
    Pėrgjigjet pėr kėto pyetje komplekse dhe tė ndjeshme i morrėn pėrsipėr gratė e profetit e nė veēanti Aisha.
    Allahu e orientoi profetin profetin qė ta merrte Aishen qė 9 vjeēe nė shtėpinė e tij, sepse duke qenė ajo 9 vjeēe, qėllimi pėr tė cilin kryej martesa do tė ishte mė i lehtė
    pėr t'u realizuar.
    Kjo pėr disa arsye, ne po pėrmendim vetėm dy:
    1)Allahu e dinte shumė mirė se kur do ta merrte profetin e tij nga kjo botė!
    Pra Allahu kishte caktuar qė profeti i Tij, 9 vjet pas martesės me Aishen do tė vdiste.
    Kėshtu nėse Muhammedi do tė martohej me Aishen kur ajo do tė ishte nė moshėn e zėmė 14 vjeēe (siē propozon trapi serb), atėherė asaj do t'i ngelnin tė jetonte me
    profetin vetėm 4 vjet!
    Por kur ėshtė mė e madhe dija e marrė nga njė nxėnėse, kur ajo ka bėrė vetėm 4 vjet shkollė apo kur ajo ka bėrė 9 vjet shkollė???
    S'ka dyshim se ai ose ajo, qė ka mėsuar 9 vjet ka nxėnė mė shumė dije se sa do tė kishte nxėnė nėse do tė mėsonte 4 vjet.

    2)Duke qenė Aisha 9 vjeēe ishte shumė herė mė e lehtė, qė ajo t'i mėsonte gjėrat dhe t'i mbante mend pėr njė kohė tepėr tė gjatė (gjatė gjithė jetės sė saj) dhe mė
    pas t'ua transmetonte muslimanėve (ashtu si edhe ndodhi).
    Sepse siē thotė njė fjalė e urtė arabe:
    "Tė mėsuarit nė fėmijėri ėshtė si tė skaliturit nė gur, tė mėsuarit nė moshė tė madhe ėshtė si tė shkruarit nė ujė"
    Dhe kėtė besoj se jeni dėshmitarė tė gjithė.
    Secili prej nesh i mban mend shumė hėrė mė mirė ngjarjet (edhe pse tė rėndomta) qė i kanė ndodhur nė fėmijėri, se sa ngjarjet qė i kanė ndodhur para disa kohėsh.

    Kėshtu pra, Muhammedi u martua me Aishen me qėllim qė ajo tė bėhej njė mėsuese e Ummetit Islam (tėrė muslimanėve ku janė).
    Prandaj profeti ku do qė shkonte e merrte Aishen me vete, bile edhe kur shkonte nė luftėra, apo debate me ēifutėt dhe kristianėt, ose kur priste delegacione me tė
    cilat nėnshkruante marrėveshje tė ndryshme.
    Pėrveē kėsaj profeti i tregonte Aishes tė gjitha ngjarjet (me interes) qė i kishin ndodhur qė nga fillimi i shpalljes e deri sa e morri atė nė shtėpi.
    Qėllimi i kėtij veprimi ėshtė i qartė.
    Profeti ia tregonte Aishes kėto ngjarje me qėllim qė ajo mė pas t'ia tregonte Ummetit Islam.

    Por a u realizua qėllimi, pėr tė cilin u martua profeti me Aishen?

    Ky qėllim u realizua plotėsisht dhe nė mėnyrėn mė tė mirė.
    Aishja e morri "diplomėn" e mėsueses nga vetė mėsuesi mė i madh i njerėzimit, i cili ėshtė profeti i fundit Muhammedi.
    Thotė profeti pėr Aishen:
    "Merreni gjysmėn e fesė suaj nga kjo bardhoshe…"
    Ndėrsa nga ana tjetėr Aishja filloi tė jepte mėsim, qė kur ishte gjallė profeti dhe deri sa ajo iku nga kjo botė.
    Kontributi qė ajo dha pėr Islamin ėshtė i pzėvendėsueshėm, prandaj jo mė kot u zgjodh ajo pėr njė "mision" tė tillė.
    Tek ajo shkonin tė merrnin mėsim jo vetėm gratė, por edhe sahabėt mė tė ditur.
    (Sahabėt janė shokėt e Muhammedit dhe konsiderohen si mė tė diturit nė mesin e muslimanėve)
    Dhe megjithėse ishin nga njerėzit mė tė ditur, ata prapė shkonin qė ta pyesnin Aishen pėr gjėrat e ndryshme.
    Tregon njėri prej tyre:
    "Nuk ka pasur hadith (thėnie dhe shpjegim i Muhammedit), qė ne sahabėt nuk e kuptonim e qė kur e pyesnim Aishen tė mos gjenim tek ajo dituri (sqarim) pėr tė."
    Ndėrsa njė tjetėr ka thėnė:
    "I kam parė edhe sahabėt mė tė mėdhenj, kur e pyetnin Aishen pėr ēėshtje tė trashgimnisė.
    Nuk kam parė grua mė tė ditur nė lėmin e Fesė, mjeksisė dhe poezisė se Aishja."
    Kjo pra ishte nėna e besimtarėve Aishja e nderuar!
    Sa mirė do tė ishte tė mos kisha lindur,
    por meqė kam lindur sa mirė do tė ishte tė mos vdisja,
    por meqė do tė vdesė sa mirė do tė ishte tė mos ringjallesha.
    por meqė do tė ringjallem sa mirė do tė ishte tė mos dėnohesha, e nėse dėnohem tė mos dėnohem pėrgjithmonė...

  8. #8
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    30-04-2002
    Vendndodhja
    Tirane
    Mosha
    35
    Postime
    174
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Diēka tjeter qe ky "shenjti" permendte ishte lufta e babait te Aishes, qe paska bere me perset dhe ku paskan qene vrare 40 000 perse me heqje kokash.
    Kete akuze ky e ka perseritur edhe tek Albforumi, por atje ai permendi se na paskan qene 70 000 e jo 40 000, sic thote ketu.
    Nejse, i paska shkurtuar nja 30 000.
    Une edhe tek Albforumi i ktheva pergjigje dhe ai u bind se ishte gabim, duke me thene se une njihkam me mire historine arabe se sa ate shqiptare.
    Mirpo, edhe pse e dinte se ky informacion eshte gabim, ai prapeseprape, per qellimet e tija djallezore e perhapi prape ketu, c'ka tregon surratin e tij, mashtrues dhe perhapes se genjeshtrave.
    Me poshte po dergoj postimin e pergjigjes per kete genjeshter...

    Dhe vazhdojmė mė tej me akuzat , qė thotė :
    "...per luften e kokave ku babai i Ajshes per konvertim urdheron prerjen e 70.000 kokave persiane…"
    (Dhe nė njė vend tjetėr pohon se pas dy vjetėsh (pas luftės me persėt) paska pushtuar Egjiptin)
    Tani tė tregojmė se ku janė informatat e gabuara, o **** i shkretė:
    1)Ebu Bekri, u vendos nė krye tė shtetit Islam fill pas vdekjes sė profetit dhe ndenji nė krye tė shtetit Islam vetėm 2 vjet.
    Nė kohėn e tij, e tėrė ushtria nuk numėrohej as 15 000 muslimanė, e jo mė qė ai tė kishte njė ushtri aq tė madhe (tė paktėn i duheshin 70 000 vetė) sa tė vriste nga ushtria armike 70 000 veta, sidomos kur kėto vrasje u bėkan me heqje kokash dhe nė njė terren tė huaj pėr muslimanėt dhe tepėr tė njohur pėr persėt (pasi ishte vendi i tyre).
    2)Ebu Bekri nuk ka luftuar kundėr persėve, por kundėr bizantinėve, tė cilėt po pėrgaditeshin tė parėt qė tė sulmonin muslimanėt.
    3)Ashtu siē edhe e thashė Ebu Bekri ka qėndruar nė krye tė shtetit Islam vetėm dy vjet dhe jo mė shumė, kėshtu qė ai nuk kishte se si i vdekur tė sulmonte Egjiptin (Lufta qė u bė me Egjiptin, u bė pasi Ebu Bekri kishte vdekur dhe ajo u bė nė kohėn e Umerit).
    Por, e zėmė (duke imagjinuar, se nė tė vėrtetė s'ka ndodhur) se Ebu Bekri ka luftuar me persėt dhe sipas teje paska vrarė 70 000 dhe pėr kėtė ti na e fajėson.
    Mor budalla, Ebu Bekri ka qenė nė krye tė shtetit nė Medine (Arabi) dhe ai kur dėrgoi ushtrinė nė Persi nuk u tha atyre shkoni e vrisni 70 000 veta, pastaj hajde e kthehuni kėtu, por nėse ai e ka ēuar nė luftė ushtrinė (gjė qė nuk ka ndodhur, por e imagjinojmė ne pėr tė treguar psikomatinė e kėtij trapi) e ka ēuar qė ajo ta fitonte betejėn (ēdo komandant tjetėr pėr kėtė qėllim do ta ēonte, qė tė fitonte).
    Pastaj se sa veta u vranė, kjo ėshtė gjė tjetėr o debil.
    Aty vriteshin njerėz derisa fitorja e betejės tė anonte nga njėra anė luftuese dhe tjetra tė tėrhiqej apo tė zihej rob.
    Kėshtu vrasja e 70 000 vetave (gjė qė nuk ka ndodhur, tė paktėn nė kohėn e Ebu Bekrit), o budalla nuk tregon se sa "gjakpirės" na qenka Ebu Bekri (ai nuk e ka ditur fare se si po shkonte beteja, pasi siē e di s'ka patur kamera qė tė shiheshin se si vazhdonin luftimet), por tregon ashpėrsinė e betejės dhe njėkohėsisht tregon numrin e madh tė ushtarėve qė kanė qenė nė atė betejė.
    Sa mirė do tė ishte tė mos kisha lindur,
    por meqė kam lindur sa mirė do tė ishte tė mos vdisja,
    por meqė do tė vdesė sa mirė do tė ishte tė mos ringjallesha.
    por meqė do tė ringjallem sa mirė do tė ishte tė mos dėnohesha, e nėse dėnohem tė mos dėnohem pėrgjithmonė...

  9. #9
    i/e regjistruar Maska e Shėn Albani
    Anėtarėsuar
    27-07-2002
    Postime
    914
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Nese keni lexuar kete shkrim me vemendje vini ne konstatim se Zoti ka urdheruar Muhametin t“i marre gjithe ato gra. Mire, kete ajo e beson, une jo! Une nuk besoj se Zoti vepron ashtu sepse deshira per gra eshte e njeriut ketu! Kete version te saj nuk e besojne mbi 5 milard ne kete planete, sepse ate nuk e konsiderojne profet dhe nuk e besojne. Ky besim ka arrit aty ku eshte ndalur shpata.
    Cdo njeri mund te besoje ke te doje, por cdo njeri ka te drejte te jap mendimin e vet, per cdo te shenjte! Zoti nuk ndalon te verteten dhe eshte e mire qe cdo kush ta kerkoje! Por e kur thuhet se cudira viojne nga Zoti, edhe aty duhet te vejme dyshime, eshte valle kjo e mundur ? Dhe si mund Zoti te dergoje nje profet me jeten e te cilit askush nuk guxon te krenohet, e aq me pak ta kopjoj jeten e tij. Pra kemi nje profet qe nuk guxojme ta kopjojme. Mrekulli!
    Ai nuk i ka marre 16 plaka dhe te kujdeset per to si qendrim humanitare, por nuse!
    Pra kemi pune me dy veshtrime. Dhe per te mos dale nga tema do te vazhdojme me vone me ate qe nisem....

  10. #10
    i/e regjistruar Maska e nimue
    Anėtarėsuar
    06-08-2002
    Vendndodhja
    itali
    Postime
    78
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    FEMRA NE ISLAM ESHTE E PASTER NGA ANA MORALORE DHE KJO ESHTE PER TU PASUR ZILI SIDOMOS NGA VAJZAT E BOTES SE QYTETERUAR TE CILAT PER LEKE E FAME SHESIN TRUPAT TYRE.
    Guri i rende peshon ne vend te vet.

  11. #11
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    18-08-2002
    Vendndodhja
    usa
    Mosha
    41
    Postime
    12
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    nuk mendoj se injorantet marrin vesh nga historia apo sociologjia aq me pak nga teologjia


    njeriut i falet te linde budalla por te vdesesh budalla eshte krim

  12. #12
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    29-08-2002
    Vendndodhja
    Sloveni
    Postime
    8
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    ..e po mire be shen alban ,prefekti ka dashur shum gra sepse ka vlersuar to,dhe gruaja eshte dhurata me e madhe nga perendia dhe nuk e di se cfar shohesh te cuditshme ne kete.
    Ti te pyes se mos jezusi ka qene homoseksual,nga leximi i dhjatat me krijohet pershtipja se jezusi se bashku me nxenesit e tij te lene pershtipjen e nje hipje nje antiglobalisti te sotcem apo gey-i.

  13. #13
    i/e regjistruar Maska e Shėn Albani
    Anėtarėsuar
    27-07-2002
    Postime
    914
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Pozita e femres ne Kuran

    Mbi poziten e femres Kurani dhe haditht jo qe jan ne kundershtim, por nuk pajtohen fare me njeri tjetrin. Kurani deri dikund herepashere flet edhe pozitivisht per femren, nderkaq, hadithet jane te pameshirsheme. Pozita e femres ne jeten publike rregullohet sipas grades se filtrimit te citateve te Kuranit, ku ne Islamin sunit mendimet armiqesore ndaj femres jane me te theksuara.
    Arsyeja eshte se ne hapesiren mesdhetare edhe te krishteret edhe te cifutet ishte tradite te degradohej femra. Kurani rregullon edhe pagesen e nuses si dhe formalitetet e shkurozimit. Ketu reflektohet shoqeria e e atehereshme. Kurani thekson se pozita e gruas eshte me e mire, por kjo vlen veten ne krahasim me shekullin para Muhametit. Zakonisht burrat pohojne se pozita e gruas ne Islam eshte e mire, keta aludojne sigurisht ne kater grate qe e vetmja fe ne kete planete i toleron. Dhe ne fakt per meshkujt kjo eshte fe ideale, per ata meshkuj qe kenaqen kur femren shtypin.
    Ne suren 4,3 lejohen maksimalisht 4 gra te cilat duhet te trajtohen njelloj. Dijeatret islamik e shpjegojne kete si tentim per evitimin e poligamise, sepse kater gra nuk mund te duhen ne menyre te barabarte. Por me larte pame se per Muhametin ishte Ajsha 9 VJECARE me e dashura dhe kete e din cdo dijetar islamik! Pra as profeti nuk ka mundur t“i doje grate e tija nje lloj!
    Sot, poligamia eshte e mundur vetem ne familjet e pasura, sepse cmimi qe pagujane per nje nuse nuk mund te paguhet nga te varferit. Megjithkete Kurani ofron mundesi per ta marre nje skllave me kusht qe te ajo te jete muslimane ( Pra ketu kemi perkrahjen e skllavopronarizmit me emer te Zotit)
    Femijet nga nje skllave mirepo mbeten skllav! Pervec institucionit martesor Kurani meson edhe per bashkeshortesi sezonale, te perkohshme, Konkubinat, te cilat ishin posacerisht interesante per tregtart qe ishin ne rruge te gjate dhe keshtu mirreshin vesh per cmimin dhe kohezgjatjen, dmth, sa kohe do ta perdorte ai nje grua. Islami e konsideron femren GJYSMENJERI: Ne Islam vajza diksriminohet ne krahsim me vellaun, ne pasuri. Ajo konisderohet qenie inferiore dhe gjysmenjeri eshte edhe para gjyqit sepse deshmia e dy femrave vlen sa e nje mashkulli. Motres i takon gjysma e asaj qe i takon vellaut.

    Per t“i argumentuar ato mendime po citojme Kuranin, edhe pse keto citime besimtaret islamik i interpretojne sipas qejfit dhe harrojne nje gje sublime se librat e Perendise nuk guxojne te interetohet, pro te besohen. Librat hyjnore nuk shkruhen per filozof, dijetare dhe interpretues, pro per njeriune rendomte, per njeriut e nje shekulli ku askush nuk dinte asgje.
    Ne Suren 4/24 lejon martesen me robereshat e luftes. Me robereshat e luftes lejohet pasi te ju kene vrare familja, perndryshe nuk behet dote roberesh. Keshtu deshiron Allahu! Ndersa te 4/25 thot kush ka mundesi materiale le te martohet me FEMRA ( jo nje ) besimtare, apo me robereshat!!!!
    Ne Suren kater ajeti 35 i meson burrat se si duhet t“i rrahin femrat! Pra dhimbja trupore si mase edukative! Dhe si duhet burrat t“i debojne nga shtrati! Rrahja nga burri eshte me se normale dhe praktikohet pa perjashtim ne te gjitha familjet ku jetohet perdishtmeria me mesime te Kuranit. Aty rrahja konsiderohet hyjnore dhe thotjne se rrahja ka dale nga xheneti!
    Cka mund te mesojme nga kjo:Nga kjo mund te mesojmese Kurani e konsideron femren gjysmenjeri si ne ndarjen e pasurise, si ne deshmi, pra ne aspektin juridik. Kurani e konsideron femren skllave dhe meson marrjen e ROBERESHAVE TE luftes. Pra jo vetem qe te sakatohet nje familje, por edhe t““ i mirren grate! Sepse keshtu deshiron Allahu! Nga kjo mesojme se Islami eshte fe e krijuar per nje mashkulli dhe i dedikohet botes mashkullore dhe kudo me kete fe eshte e kenaqur bota mashkullore dhe e molisur ajo femrore. Islami nuk njeh barazine e gjinive, por meson diskriminimin e tyre!
    Kurani thot se Allahu gradoi mashkullin mbi femren. Pra Allahu beri burrin me grada, e beri oficer, ndersa femra mbeti skllave konstante! Dhe keshtu ofendojne Perendi dhe e konsiderojne diskriminator!

    Kur guxon gruaja te rrahet ? Per keto kater shkarje ne Islam gruaja mund te dergohet ne spital!

    Kur ajo refuzon seksin.
    Pa leje te burrit del nga shtepia.
    Detyrat rituale nuk i respketon, faljen etj.
    Dhe kur gruaja nuk e respekton burrin.

    Ata qe nuk besojne ne konstatimet e mia, le t“i lexojne ajete me poshte, por nese nuk binden edhe me keto atehere le ta shikojne nje harte te kesaj planete qe ne e quajme Toke dhe le te permendin nje shtet islam se ku femra trajtohet me mire se kafsha. Nese jane fundamentalist, atehere nuk u duhet as harta, as ajetet, por le t “i veshtrojne fytyrat e deshpruara dhe te lodhura te femrave me te cilat jetojne!

    Heren tjeter do te shohim poziten e femres ne hadithe. Pozite jo vetem e trishtueshem, por thellesisht e parespekt. Dhe ne baze te ketyre haditheve do te shihni se si trajtohet femra. Do t“i shohim edhe ca kushtetuat arabe te cilat nen trysnin e Evropes barazojne femren ne Kushtetute, por ne praktike funksion mbytja me gure dhe trajtime tjera barbare qe here dalin nga Kurani, here nga Sheriati, here nga Hadithet!
    Po dashuria ? Islami nuk pranon dashurine, aty duhet te martohen me komande! Dhe keshtu shndrrohen ne armik me i madh i dashurise ne kete palnete! Gruaja siaps islamit nuk duhet pyetur, ajo mirret dhe dergohet ne shtepi, ashtu sic mund te mirren edhe robereshat e luftes!

    Kjo ishte vetem nje epizod nga Kurani se femra eshte qytetare e rendit te dyte e trete e hasni ne shume ajete tjera.

    Ne ato vende ku nuk respektohet femar, perparim nuk ka. Por ka lufte konstante ne mes dy gjinive! Gjinise se mallkuar dhe gjinise se preferuar nga Allahu!
    Me nje fjale Islami eshte fe patriarkale, mashkullore ku djali qe nga femijeria trajtohet me mire se motra dhe keshtu ushtrohen ne shtypje. Pra ne shtepi mesohet Nenshtrimi dhe pranimi i rolit inferior, rrjedhimisht i skllaves. Djali, ndrkaq, sherbehet, se ai eshte i " graduar nga Allahu "

    4. Nisa



    24. (Nuk u lejohet tė martoheni) Edhe me gra tė martuara (qė kanė burrat e nuk janė tė lėshuara), pėrveē atyre qė i keni futur nė pushtetin tuaj (robėreshat e luftės). (Ky ėshtė) obligim mbi ju nga All-llahu. ....

    25. Dhe kush nuk ka prej jush mundėsi materiale qė tė martohet me femra tė lira besimtare, le tė martohet me ato besimtare tuaja qė i keni nėn pushtetin tuaj (robėreshat). All-llahu di mė sė miri pėr besimin tuaj. Ju jeni nga njėri- tjetri (tė njė origjine)

    34. Burrat janė pėrgjegjės pėr gratė, ngase All-llahu ka graduar disa mbi disa tė tjerėt dhe ngase ata kanė shpenzuar nga pasuria e tyre. Prandaj, me atė qė All-llahu i bėri tė ruajtura, gratė e mira janė respektuese, janė besnike ndaj tė fshehtės. E ato qė keni dro kryelartėsisė sė tyre, kėshilloni, madje largohuni nga shtrati , edhe rrahni , e nėse ju respektojnė, atėherė mos u sillni keq ndaj tyre. All-llahu ėshtė mė i larti, mė i madhi.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Shėn Albani : 05-12-2002 mė 19:32

  14. #14
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    29-11-2002
    Vendndodhja
    shba
    Postime
    34
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Shen Alban,
    Doja vetem te thoja se jam nje grua muslimane dhe se kete fe e kam zgjedhur dhe pranuar me bindje te plote pa u detyruar nga askush. Jam e martuar me nje burre musliman qe prej tre vjetesh dhe kurre nuk jam ndier inferiore, e shtypur apo e keqtrajtuar. Burri im me respekton dhe ma degjon fjalen. Midis nesh ka dashuri dhe mirekuptim dhe ai nuk e ka ngritur kurre doren kunder meje. Pra, pergjithesimet e tua jane fare pa vend. Ashtu sic e ke paraqitur ti ceshtjen, feja islame duket e lige, por ate ligesi ti vete e ke futur aty.
    La ilaha ill All-llah Muhammad ur-rasullullah

  15. #15
    Shqiperia eshte Evrope Maska e iliria e para
    Anėtarėsuar
    24-04-2002
    Vendndodhja
    Cunami ne Indonezi zgjati per disa minuta, kurse ne trojet tona 500 vjet. Unė jam larg cunamit
    Postime
    4,672
    Faleminderit
    97
    85 falenderime nė 70 postime
    Ndoshta je femer e ndoshta edhe muslimane?
    Pa marr parasysh kety flitet per te gjithat e jo per ty.

    Ketu po shof disa qe po i "mborjne " femrat me citate nga Kurani!
    Po a nuk po shofin se cka po ngjan me femrat ne boten muslimane?!
    Te diskriminuara, te mbyllura, te fshehura,analfabete, i martojne pa deshiren e vet, ju qesin acid fytyres per tju prishe fytyren,i vrasin per" ndere", lista eshte aq e gjate sa bahet monotone.
    Per keto duhet te flisni e te luftoni per te drejtat e nenave e motrave e jo te citoni Kuranin se ajo nuk i shpeton nga mjerimi.
    Lumi ka ujin e paster ne burim


    Kombi mbi te gjitha

  16. #16
    i/e regjistruar Maska e Shėn Albani
    Anėtarėsuar
    27-07-2002
    Postime
    914
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Kelmed

    gezohEm per jeten tende te lumtur, por ate jete nuk e kane miliona gra te tjera. Edhe ti kete e din, pse nuk e thua, nuk e di! Pse e mshef qellimisht, as kete nuk e di!
    PEr ta sheruar nje semundje pike se pari duhet te gjendet diangoza. Une po mirrem me kete diangoze, sherimin mund ta bejne njerzit individualisht: Nese nenat dhe motrat tona jane te shtypura, burimi e dijme te gjithe, une vetem po i perseirs ne menyre me te shkoqitur:

    Si udhezim pata thene kete:

    Ata qe nuk besojne ne konstatimet e mia, le t“i lexojne ajete me poshte, por nese nuk binden edhe me keto atehere le ta shikojne nje harte te kesaj planete qe ne e quajme Toke dhe le te permendin nje shtet islam se ku femra trajtohet me mire se kafsha. Nese jane fundamentalist, atehere nuk u duhet as harta, as ajetet, por le t “i veshtrojne fytyrat e deshpruara dhe te lodhura te femrave me te cilat jetojne!

    Ja cka thot Muhameti per femra ne hadithe, ehd epse kjo teme eshte ne pergaditje e siper:

    “Pas meje nuk u lash asgjė burrave, asgjė mė tė madhe se sa intrigėn e rrezikshme siē ėshtė gruaja.”,


    “Me gruan lidhet kurorė pėr shkak tė kėtyre katėr gjėrave: pasuria, fisnikėria, bukuria, dhe besimi. Kė_rko_je atė qė ėshtė besimtare dhe do tė jesh fat_lum!”

    Pasuria ne vend te pare, une e di arsyen se pse !

    Cka tho Voltaire per Islamin:

    Volteri, nė veprėn e vet "Muhammedi dhe fanatizmi" .... qartė pohon se Islami i ka zgjedhur si simbol fanatizmin, antihumanizmin dhe dėshirėn pėr pushtet. Ai pėr Jezusin pohon se ėshtė i mirė, por kristianėt janė bėrė jotolerantė, derisa pėr muslimanėt thotė se janė tolerantė, edhe pėrkundėr "pejgamberit tė keq".

    Citim i marre nga nje faqe islmike shqiptare!

    Dhe me nje lule nuk cel pranvera!

  17. #17
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    30-04-2002
    Vendndodhja
    Tirane
    Mosha
    35
    Postime
    174
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim

    ...

    O Tartuf kur Volteri tha ate, bashkatdhetari i vet Napoeloni tha:
    "Volteri ketu e ka tradhetuar historine dhe zemren njerezore..."
    (Norman Daniel ne "Islami, Europa..."fq.29)
    Per poziten e femres ne Islam, inshallah se shpejti...
    Sa mirė do tė ishte tė mos kisha lindur,
    por meqė kam lindur sa mirė do tė ishte tė mos vdisja,
    por meqė do tė vdesė sa mirė do tė ishte tė mos ringjallesha.
    por meqė do tė ringjallem sa mirė do tė ishte tė mos dėnohesha, e nėse dėnohem tė mos dėnohem pėrgjithmonė...

  18. #18
    i/e regjistruar Maska e nimue
    Anėtarėsuar
    06-08-2002
    Vendndodhja
    itali
    Postime
    78
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    O SHEN ALBAN
    KUR KE KOHE TE MERRESH ME VOLTERIN PSE NUK HAP EDHE FAQET E SHKRUARA NGA NDONJE MUSLIMAN SE KESHTU SI E KE NIS TI
    PO KERKON GJILPEREN NE MULLAR.
    PASTAJ SA ME SIGURI QE FLET PER FEMREN MUSLIMANE SIKUR KE JETUAR NE HAREM O BURRE........................
    ATEHERE EDHE MUA DUHET TE ME VIJE KEQ PER ATO MURGESHAT QE RRIHEN ME KAMZHIK PER TE DENUAR VETEN SE I JANE DHENE DJALLIT NE MENDIMET E TYRE .
    Guri i rende peshon ne vend te vet.

  19. #19
    i/e regjistruar Maska e Shėn Albani
    Anėtarėsuar
    27-07-2002
    Postime
    914
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Nimue,
    po flasim per te verteten absolute, nese e kemi si te tille. OSe, pyteja duhet shtruar edhe keshtu : i besojme nje mbreti qe mirrej me vrasje, apo i besojme nje profeti qe vrasjen e arsyetonte dhe e konsideronte si deshire Perendie!???

  20. #20
    Njeri Maska e BluPower_blu
    Anėtarėsuar
    27-05-2002
    Vendndodhja
    Atje-Ketu.Diku
    Mosha
    35
    Postime
    671
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Mund te qeshem sa te dua??

    Sinqerisht deshta qe te ju pyes :
    A mund te qeshem sa te mundem?

    Shėn Albani dhe Iliria e Para
    me vije keq qe nuk lexoni sepse pa te lexuar keni humbur trendin me boten. Fundja mire eshte qe per ate qe nuk e dim mos te flasim.
    Shėn Albani qe e quan veten te shenjt pa ndonje privilegj te caktuar nga krijuesi "yt" mund te me pergjigjesh per ate se sa e ngrit Bibla femern:?
    Mos harro se ne ketu nuk jemi analfabet dhe ti je i gjithdishem.
    Perdor fakte e mos na caj koken me kopalla. Biblen dhe Kur'anin e kan lexuar shumica dhe i din konceptet e te dyja librave.

    Per ate se cka ofron Islami & Kur'ani (Zoti me fjalen e tije) & Hadithi i Muhamedit mund te gjeni kudo. Lexojuni dhe lironi grat tuaja nenat tuaja motrat tuaja.

    Nuk eshte kjo liri per tu xhveshur edhe vagignen per te reklamuar dhe pjeset tjera terheqese ose kjo liri nuk i perket asaj shkalle per te bere prostitucion por liri e bazuar ne moralin & etiken& aftesin mendore & dhe jeten e njeriut.

    Njeriu eshte i vobekt ne mendimet e tija.
    Kur'ani e mbron njeriun nga vetja e tije.

    Femra e vertet Islame ne vendin e vertet Islam mund te flas vete per kete teme dhe per ate se si dhe sa i liron Islami dhe jo se sa i liron dhe sa i respekton ato te drejta "muslimani" sepse muslimani i vertet e respekton Kur'anin.

    Sa i perket hadithit dhe veprimit te Pejgamberit. DUhet te lexoni me teper dhe te e shihni se cka meson ai me ate veprim.
    Ai sugjeron dhe na meson se nese martohen ne kosove me nga 2 gra kush ka mundesi atje nuk do te vinte deri te shperndarja rapide e droges , nuk do te behej Kosova Bullgari e dikurshme per sex dhe prostitucion dhe shum e shum pune tjera.

    Me respekt per tegjith.
    Shendeti ne trupin e shendoshe

Faqja 1 prej 6 123 ... FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Civilizimi nė Islam
    Nga AsgjėSikurDielli nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 81
    Postimi i Fundit: 01-11-2013, 10:18
  2. Thėnie kushtuar femrės.
    Nga ZANOR nė forumin Tema shoqėrore
    Pėrgjigje: 54
    Postimi i Fundit: 15-11-2010, 19:09
  3. Gruaja nė Islam
    Nga Acid_Burn nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 33
    Postimi i Fundit: 22-08-2005, 10:39
  4. Prirjet qe Kundershtojne Rolet e Mashkullit dhe te Femres
    Nga Arb nė forumin Aktualitete shoqėrore
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 25-04-2004, 01:16

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •