Close
Faqja 1 prej 2 12 FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 20 prej 33
  1. #1
    Perjashtuar Maska e havaja
    Anėtarėsuar
    05-11-2006
    Postime
    35
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Sherimi me Kuran

    Me intereson te di a njeh dikush ndonje qe sheron me leximin e Kuranit, nese dini diqka ju lutem shkruani ketu ose ne M.P
    Kam degjuar shume qe ka efekt shume por nuk njoh asnje qe ben sherim te tille pos atyre qe shkruajne hajmali e qe eshte haram i madh !
    Ju pres te dashur miq nese njihni dikend ose qe keni degjuar per te!

  2. #2
    Besimtar Musliman Maska e eldonel
    Anėtarėsuar
    07-09-2007
    Vendndodhja
    Prishtina
    Postime
    1,228
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga havaja Lexo Postimin
    Me intereson te di a njeh dikush ndonje qe sheron me leximin e Kuranit, nese dini diqka ju lutem shkruani ketu ose ne M.P
    Kam degjuar shume qe ka efekt shume por nuk njoh asnje qe ben sherim te tille pos atyre qe shkruajne hajmali e qe eshte haram i madh !
    Ju pres te dashur miq nese njihni dikend ose qe keni degjuar per te!
    Te nevojitet per vete a po per dikend tjeter qe ke per vete shiko eshte nje liber dhe te tregon si behet dhe qfare duhet thene
    une njoh disa mirepo trego ti nga je qe te te informojn diku ku mund te bene diku me afer per ty

  3. #3
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    22-10-2007
    Postime
    99
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    e kam une ate liber.eshte nje liber i vogel qe thote sherimi me ane e kuranit do ta shkruaj te gjithin ketu tek tema jote kuptohet nqs me lejon ose do hap nje teme tjeter.ALL-LLAHU ta shperblefte

  4. #4
    Perjashtuar Maska e havaja
    Anėtarėsuar
    05-11-2006
    Postime
    35
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Mund te shkruash lirisht ketu pasi eshte ne lidhje me kete teme!

  5. #5
    Besimtar Musliman Maska e eldonel
    Anėtarėsuar
    07-09-2007
    Vendndodhja
    Prishtina
    Postime
    1,228
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Ki Kujdes Nga Armiku Yt-shejtani

    Ajetet ku pėrmendet shejtani (nė njėjės):

    “Pastaj shejtani i bėri ata tė rrėshqasin qė atje (prej xhenetit) dhe i nxori ata prej ku qenė.” (Bekare, 36)

    “Hani nga ēfarė ėshtė e ligjshme dhe e mirė nė tokė dhe mos ndiqni gjurmėt (hapat) e shejtanit.” (Bekare, 168)

    “Hyni nė mėnyrė tė pėrkryer nė Islam dhe mos ndiqni gjurmėt e shejtanit.” (Bekare, 208)

    “Shejtani ju frikėson me varfėri dhe ju urdhėron nė vepra tė shėmtuara.” (Bekare, 268}

    “Ata qė hanė kamatėn nuk do tė ngrihen ndryshe vetėm siē ngrihet ai i ēmenduri nga tė prekurit e shejtanit.” (Bekare,275)

    “Dhe unė kėrkoj mbrojtjen Tėnde pėr tė dhe pasardhėsit e saj (Mejremes) nga shejtani i mallkuar.” (Ali Imran, 36)

    “Vėrtet ishte shejtani qė i bėri ata tė rrėshqitnin pėr shkak tė disa mėkateve tė bėra.” (Ali Imran, 155)

    “Vetėm shejtani ua shtie nė mendje frikėn e miqve tė tij, kėshtu qė mos iu frikėsoni atyre.” (Ali Imran,175)

    “E ai qė ka shok shejtanin, sa shok tė tmerrshėm ka ai.” (Nisa, 38)

    “E shejtani dėshiron t'i humbė ata nė njė humbje tė largėt.” (Nisa, 60)

    “Luftoni miqtė e shejtanit.” (Nisa, 76)



    “Vėrtetė, komploti i shejtanit ėshtė i dobėt.” (Nisa, 76) “Sikur tė mos ishte dhuntia e Allahut ndaj jush dhe mėshira e Tij, do tė pasonit rrugėn e shejtanit, pėrveē njė pakice.” (Nisa, 83) “E kush bėn mik shejtanin nė vend tė Allahut, ai ka dėshtuar qartė.” (Nisa, 119) “Ai u premton atyre dhe i bėn tė shpresojnė, por shejtani nuk premton tjetėr vetėm se mashtrim.” (Nisa, 120) “Me tė vėrtetė vera, bixhozi, idhujt dhe hedhja e shigjetės janė vepra tė ndyra tė shejtanit.” (Maide, 90) “Shejtani dėshiron qė pėrmes verės dhe bixhozit tė fusė armiqėsi mes jush.” (Maide, 91} “Por zemrat e tyre ishin ngurosur, po edhe shejtani ua zbukuroi atė qė bėnin.” (En'am, 43) “Nėse shejtani tė bėn tė harrosh (e rri me ta gjatė talljes), pasi tė vjen ndėr mend, mos rri mė me popullin mizor.” (En'am, 68) “Hani nga ajo qė Allahu ju furnizoi, e mos pasoni gjurmėt e shejtanit.” (En'am, 142) “Shejtani i nxiti ata dy (Ademin dhe Havanė), qė t'ua zbulojė atyre pjesėt e turpshme qė i kishin tė mbuluara.”(A'raf,20) “Vėrtetė shejtani ėshtė armik i hapur pėr ju.” (A'raf, 22) “O bijtė e Ademit, tė mos ju mashtrojė shejtani, sikurse i nxori prindėrit tuaj nga xheneti.” (A'raf, 27} “Por ai i refuzoi ato, kėshtu qė atė e ndoqi shejtani, duke u bėrė ashtu i humbur,” (A'raf, 175) “Edhe nėse tė vjen ndonjė pėshpėritje e ligė prej shejtanit, atėherė kėrko mbrojtje tek Allahu.” ( A'raf, 200) “Vėrtetė ata qė janė tė devotshėm, kur i prek ndonjė mendim i ligė prej shejtanit, pėrkujtojnė (Allahun).” (A'raf, 201} “Dhe tė largonte nga ju pėshpėritjet e liga tė shejtanit dhe t'ju forconte zemrat.” (Enfal,11) “Dhe kur shejtani ua zbukuroi atyre veprat.” (Enfal, 48) “Me tė vėrtetė shejtani ėshtė armik i hapur pėr njeriun.” (Jusuf, 5) “Shejtani e bėri atė tė harrojė qė ta pėrmendė te zotėriu i tij, andaj mbeti (Jusufi) nė burg edhe pėr ca vite.” (Jusuf, 42) “Dhe ju solli ju nga shkretėtira, pasi shejtani kishte futur armiqėsi mes meje dhe vėllezėrve tė mi.” (Jusuf, 100) “Do tė thotė shejtani, pasi tė kryhet ēėshtja: 'Vėrtetė Allahu ju pat premtuar premtim tė vėrtetė.'” (Ibrahim, 22) “Dhe Ne e kemi mbrojtur atė nga ēdo shejtan i mallkuar” (Hixhr, 17) “Pėr Allahun, Ne dėrguam (tė Dėrguar) te popujt e mėparshėm, por shejtani ua zbukuroi veprat e tyre.” (Nahl, 63) “Dhe kur tė lexosh Kuran kėrko mbrojtje tek Allahu nga shejtani i mallkuar.” (Nahl, 98) “Dhe shejtani ėshtė mosfalėnderues ndaj Zotit tė tij.” (Isra, 28) “Vėrtet shejtani fut mosmarrėveshje nė mes tyre,” (Isra, 53) “ Vėrtetė shejtani ėshtė armik i hapur pėr njeriun.” (Isra, 53) “Dhe nuk u premton shejtani atyre veēse mashtrim.”(Isra, 64) “Dhe unė e harrova peshkun, dhe nuk mė bėri ta harroj atė askush pėrveē shejtanit.” (Kehf, 63) “O babai im, mos adhuro shejtanin.” (Merjem, 44) “Vėrtet shejtani ėshtė kundėrshtar i Mėshiruesit.”(Merjem, 44) “O babai im, vėrtet unė frikėsohem mos tė kap ty njė dėnim nga Mėshiruesi e do tė bėhesh shok i shejtanit.”(Merjem, 45) “Dhe i pėshpėriti atij shejtani duke i thėnė: 'O Adem, a tė tė tregoj pėr pemėn e amshueshmėrisė.'” (Ta Ha, 120) “Dhe ka prej njerėzve qe kundėrshton nė ēėshtje rreth Allahut, pa kurrfarė dije dhe ndjek ēdo shejtan kryengritės.” {Haxh, 3) “Ne nuk dėrguam para teje asnjė tė Dėrguar dhe Pejgamber, e qė, kur ai (i Dėrguari) dėshiroi diēka, tė mos iu pat hedhur nė dėshirėn e tij shejtani.” (Haxh, 52) “Por Allahu asgjėson atė qė hedh shejtani, pastaj Allahu vendos argumentet e Tij.” (Haxh, 52) “Qė ta bėjė (Allahu) atė qė hedh shejtani sprovė pėr ata qė nė zemrat e tyre kanė sėmundje.” (Haxh, 53) “O ju qė keni besuar, mos ndiqni gjurmėt e shejtanit.” (Nur, 21) “Dhe kushdo qė ndjek gjurmėt e shejtanit nė vepra tė shėmtuara dhe tė liga.” (Nur, 21) “Dhe vėrtet qė shejtani e braktisi njeriun ne ēastin e nevojshėm.”(Furkan, 29) “Dhe ua zbukuroi shejtani veprat e tyre duke i ndaluar nga rruga (e drejtė).” (Neml, 24) “Kėshtu qė Musai e goditi atė me grusht dhe e mbyti atė. Ai tha: 'Kjo ėshtė vepėr e shejtanit.'” (Kasas, 15) “Dhe ua zbukuroi shejtani veprat e tyre duke i larguar nga rruga.” (Ankebut, 38) “Edhe sikur shejtani t'i ftonte ata nė dėnimin e zjarrit.” (Lukman, 21 ) “Vėrtet qė shejtani ėshtė armik pėr ju, andaj konsiderojeni si armik.” (Fatir, 6) “A nuk ju urdhėrova, o bij tė Ademit, qė tė mos adhuroni shejtanin?” (Jasin, 60) “Dhe tė ruajtur ndaj ēdo shejtani kryengritės.” (Safat, 7) “Vėrtetė qė shejtani mė ka prekur mua me mjerim dhe ndėshkim” (Sad, 41) “Dhe nė qoftė se ke pėshpėritje nga shejtani, kėrko mbrojtje tek Allahu.” (Fussilet, 36) “Dhe mos tė ju ndalojė ju shejtani (nga feja), vėrtet ai ėshtė armik i hapur pėr ju.” (Zuliruf, 62) “Vėrtet ata tė cilėt u kthyen nė mosbesim, pasi u ėshtė treguar e vėrteta, shejtani ua ka zbukuruar atyre.” (Muhammed, 25) “Bisedat e fshehta janė nga shejtani, qė t'i pikėllojė ata tė cilėt kanė besuar.” (Muxhadele,10) “Ata i ka mundur shejtani, kėshtu qė i bėri ta harrojnė pėrmendjen e Allahut.” (Muxhadele, 19) “ Ata janė grupi i shejtanit.” (Muxhadele, 19) “Me tė vėrtetė qė grupi i shejtanit do tė jenė tė humbur.” (Muxhadele, 19) “Si shembulli i shejtanit kur i thotė njeriut: 'Moho'”(Hashr, 16) “Dhe ai (Kur'ani) nuk ėshtė fjala e shejtanit.” (Tekvir, 25) “Dhe nuk i luten vetėm se shejtanit, qė ėshtė njė kundėrshtues i pėrhershėm.” (Nisa, 117) “Dhe kushdo qė largohet nga pėrkujtimi i Mėshiruesit, Ne i caktojmė atij shejtanin, qė tė jete pėr tė shok e mik.”(Zuhruf,36) Ajetet ku pėrmendet shejtani (nė shumės): “Dhe e ndoqėn atė qė thoshin shejtanėt nė kohėn e sundimit tė Sulejmanit.” (Bekare, 102) “Dhe nuk mohoi Sulejmani, por shejtanėt mohuan (nuk besuan)” (Bekare,102) “Si ai tė cilin e kanė tėrhequr shejtanėt nė rrugėn e gabuar, qė endet nė botė si i hutuar.” (En'am, 71) “Dhe kėsisoj kemi caktuar pėr ēdo Pejgamber shejtan prej njerėzve dhe xhinėve.” (En'am, 121) “Vėrtet shejtanėt frymėzojnė miqtė e tyre qė t'ju kundėrshtojnė ju.” (A'raf, 27) “Vėrtet ata zgjodhėn shejtanėt pėr miq nė vend tė Allahut.”(A'raf/30) “Vėrtet ata qė shpenzojnė tepėr janė vėllezėr tė shejtanėve.” (Isra, 27) “Pėr Zotin tėnd, Ne do t'i grumbullojmė ata dhe shejtanėt e tyre.” (Merjem, 68) “A nuk e shihni se ne kemi dėrguar shejtanėt mbi jobesimtarėt pėr t'i shtyrė ata qė tė bėjnė poshtėrsi?” (Merjem, 83) “Edhe nga shejtanėt kishte shumė qė zhyteshin pėr tė.” (Enbija, 82) “Dhe thuaj: 'Kėrkoj mbrojtje te Ti nga pėshpėritjet e shejtanit.'” (Mu'minun, 97) “Dhe nuk janė shejtanėt qė e kanė zbritur atė (Kuranin), as nuk u takon atyre e as nuk mundin.” (Shuara, 210-211) “A t'ju lajmėroj se mbi kė zbresin shejtanėt?” (Shuara, 221) “Fruti i saj ėshtė si kokat e shejtanėve.” (Safat, 65} “Dhe shejtanėt (u nėnshtruan) pėr ēdo ndėrtim dhe zhytje nė ujė.” (Sad, 37) “Dhe vėrtet Ne kemi zbukuruar qiellin mė tė afėrt me drita dhe ato i kemi bėrė gjuajtės tė shejtanėve.” (Mulk, 5) KOMENTIMI I ISTIADHES (EUDHU BIL-LAHI MINESH-SHEJTANIR-RAXHIM) Allahu i Madhėrishėm thotė: "Trego mėshirė dhe urdhėro mirėsinė dhe largohu prej tė paditurve. E nėse tė vjen ndonjė pėshpėritje nga shejtani, atėherė kėrko mbrojtje tek Allahu, vėrtet Ai ėshtė Dėgjues dhe i Ditur." (A'raf, 199-200) "Largoje tė keqen me atė gjė qė ėshtė mė e mirė. Ne e dimė mė sė miri pėr ēfarė ata flasin. Dhe thuaj: 'Zoti im, kėrkoj mbrojtje te Ti nga pėshpėritjet e shejtanėve. Dhe mbėshtetem te Ti qė ata tė mos mė afrohen.'" (Mu'minun, 96-98) "Nuk mund tė jenė kurrė njėsoj e mira dhe e keqja. Prandaj, (tė keqen) ktheje nė mėnyrėn mė tė mirė, se atėherė ai, me tė cilin kishit njėfarė armiqėsie, do tė bėhet mik i ngushtė. Mirėpo, kėtė nuk mund ta arrijė askush, pėrveē atyre qė janė tė durueshėm dhe nuk mund ta arrijė askush, pėrveē atyre qė kanė virtyt tė lartė. E nėse ty tė ngacmon ndonjė ngacmim prej shejtanit, ti kėrko mbrojtje prej Allahut, sepse vėrtetė Ai ėshtė Dėgjuesi, i Dituri.” (Fussilet, 34-36) Allahu i Lartėsuar pėrmes kėtyre ajeteve nė njėrėn anė na urdhėron pėr sjellje tė mirė ndaj armikut, nė mėnyrė qė ai tė rikthehet ne natyrėn e tij tė pastėr dhe nė miqėsi me ne, por njėkohėsisht nė anėn tjetėr na urdhėron qė tė kėrkojmė mbrojtje tek Ai nga armiku (djalli) qė nuk pranon mirėsjellje e bamirėsi dhe qė nuk dėshiron diēka tjetėr pėrveē shkatėrrimit dhe devijimit pėr shkak tė armiqėsisė sė madhe qė tregoi me herėt ndaj babait tonė, Ademit. Allahu i Lartėsuar thotė: "O bijtė e Ademit, tė mos ju mashtrojė shejtani ashtu sikurse i nxori prindėrit tuaj nga xheneti." (A'raf, 27) Dhe: "Me tė vėrtetė shejtani ėshtė armik i juaji, andaj konsiderojeni atė armik, vėrtetė ai thėrret grupin e tij qė tė jenė banorė te zjarrit." (Fatir, 6) "A do t'a konsideroni atė dhe pasardhėsit e tij pėr miq nė vend Timin, ndėrsa ata janė armiq tuaj? Sa kėmbim i shėmtuar ėshtė ai i jobesimtarėve." (Kehf, 50) Shejtani iu paraqit babait tonė, Ademit, si kėshillues i drejtė, por pastaj e mashtroi. E ē'mendon ti, cili do tė jetė raporti i tij ndaj nesh? Kurani na njofton pėr sfidėn e tij drejtuat njerėzimit: "Pasha Madhėrinė Tėnde, kam pėr t'i shmangur prej rrugės sė drejtė tė gjithė, pėrveē atyre qė janė tė sinqertė nga robėrit e Tu." (Sad, 82-83) Allahu i Lartėsuar thotė: "E kur tė lexosh Kuran kėrko mbrojtje tek Allahu nga shejtani i mallkuar. Vėrtete ai nuk ka kurrfarė fuqie ndaj atyre qė besuan dhe mbėshteten tek Zoti i tyre." (Nahl, 98-99) Prandaj, kuptimi i "Eudhu bil-lahi minesh-shejtanir-raxhim" ėshtė: Kėrkoj mbrojtje tek Allahu nga shejtani qė tė mos mė devijojė nga feja ime, qė te mos mė prishė jetėn nė kėtė botė, qė tė mos mė pengojė nė praktikimin e asaj qė ka urdhėruar Allahu dhe qė tė mos mė nxisė pėr bėrjen e asaj qė e ka ndaluar Ai. Pra, pėrveē Allahut Fuqiplotė, nuk ka kush e largon shejtanin nga njeriu. "Shejtan" nė gjuhėn arabe rrjedh nga fjala "sharane", qė do tė thotė "qėndron larg", pra natyra e tij ėshtė larg natyrės sė njeriut dhe me ligėsitė e tij ai ėshtė larg ēdo tė mire. Thuhet se kjo fjalė rrjedh nga fjala "shat", qė do tė thotė zjarr, pasi ai ėshtė i krijuar nga zjarri. Disa dijetarė thonė se qė tė dyja janė tė vėrteta pėr nga kuptimi, mirėpo mendimi i parė ėshtė mė i saktė dhe mė i bazuar nė gjuhėn arabe. Sibevejhi, njėri prej gjuhėtarėve mė tė mėdhenj tė gjuhės arabe, ka thėnė: "Arabėt thonė: 'Teshejtane fulan' nėse dikush ka bėrė vepėr tė shejtanėve, e sikur tė kishte prejardhjen nga fjala "shata" do tė duhej thėnė 'teshejeta.'" Pra, "shejtan" rrjedh nga fjala "larg" sipas kuptimit me tė saktė, prandaj ēdo njeri, xhin ose kafshė qė rebelohet quhet shejtan. Allahu i Lartėsuar thotė: "Dhe kėshtu Ne kemi caktuar pėr ēdo Pejgamber armiq-shejtanėt nga njerėzit dhe xhinėt- duke frymėzuar njėri-tjetrin me fjalė tė stolisura pėr mashtrime." (En'am, 112) Imam Ahmedi nė Musnedin e tij transmeton nga Ebu Dherri se ai ka thėnė: "Mė ka thėnė i Dėrguari i Allahut (paqja dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė): "O Ebu Dherr, kėrko mbrojtje tek Allahu nga njerėzit dhe xhinėt e djallėzuar." I thashė: "A ka njerėz tė djallėzuar?" I Dėrguari i Allahut u pėrgjigj: "Po." Masat qė merr njeriu pėr t'u mbrojtur nga shejtani Kėrkimi i mbrojtjes tek Allahu nga shejtani Allahu i Madhėrishėm thotė: "E nėse ty tė ngacmon ndonjė ngacmim nga shejtani, atėherė kėrko mbrojtje tek Allahu, sepse vėrtet Ai ėshtė Dėgjuesi, i Dituri." (Fussilet, 36) "O Zoti im, kėrkoj mbrojtje tek Ti prej cytjeve tė shejtanit. Dhe kėrkoj mbrojtje tek Ti qė tė mos mė afrohen." (Mu'minun, 97-98) Transmetohet nė koleksionin e vėrtetė tė Buhariut nga Adij ibėn Thabiti, e ky nga Sulejman ibėn Suredi tė ketė thėnė: "Isha ulur me tė Dėrguarin e Allahut (paqja dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė) derisa dy njerėz grindeshin. Njėrit prej tyre iu skuq fytyra dhe iu frynė damarėt e qafės. Kur e pa kėtė, i Dėrguari tha: "Unė me tė vėrtetė di njė fjalė, po ta thotė, do t'i kalojė ajo qė ndien. Sikur tė thotė: 'Eudhu bil-lahi minesh-shejtanir-raxhim" (Kėrkoj mbrojtje tek Allahu nga shejtani) do t'i kalojė ajo qė ndien." Leximi i dy sureve tė fundit tė Kuranit: Felek dhe Nas Me tė vėrtetė kėto dy sure kanė efekt tė madh nė kėrkimin e mbrojtjes sė Allahut nga dėmi i shejtanit, nė largimin e tij dhe mbrojtjen nga ai. Nė kėtė kontekst, i Dėrguari i Allahut ka thėnė: "Nuk mund tė kėrkojė mbrojtje askush me diēka me tė mirė sesa me kėto dy sure." Ishte praktikė e tė Dėrguarit tė Allahut leximi i kėtyre dy sureve ēdo mbrėmje para se tė flinte. Njėherė ai e kishte urdhėruar Ukbe Ibėn Amrin qė t'i lexonte kėto dy sure pas ēdo namazi. Gjithashtu, i Dėrguari i Allahut ka porositur se kush i lexon kėto dy sure sė bashku me suren Ihlas (Kul Huvallahu Ehad) nga tri herė nė mbrėmje dhe nė mėngjes, do tė jetė i mbrojtur nga ēdo gjė. Leximi i "Ajetul-Kursij" (ajeti 255 nė suren "Bekare") Transmeton Buhariu se Ebu Hurejra ka thėnė: "Mė autorizoi i Dėrguari i Allahut qė tė kujdesem pėr zekatin e mbledhur gjatė muajit Ramazan. Nė njė moment erdhi njė i panjohur dhe filloi tė marrė nga ushqimi qė ruaja. E zura dhe i thashė se do ta dėrgoja tek i Dėrguari i Allahut, e ai kėrkoi qė t'ia falja. Dhe kėshtu veproi tri herė me radhė. Kur e zura herėn e tretė, i thashė: "Tani nuk do tė tė fal mė, por do tė tė dėrgoj tek i Dėrguari i Allahut." I panjohuri mė tha: "Nėse mė liron, do tė tė mėsoj diēka, qė kur ta thuash nuk do tė tė afrohet shejtani." E pranova kushtin, Ai mė tha: "Kur tė shtrihesh pėr tė fjetur lexo Ajetul-Kursinė (ajetin 255 tė sures Bekare), sepse do tė kesh mbrojtje prej Allahut dhe nuk do tė tė afrohet shejtani deri nė mėngjes." I Dėrguari (paqja dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė) tha: "Ai ka qenė shejtani, tė vėrtetėn (o Ebu Hurejra) ta ka thėnė, edhe pse ai ėshtė gėnjeshtar i madh." Pra, ky ėshtė ajeti mė me vlerė nė Kuran pėr shkak se pėrfshin emrat e bukur tė Allahut dhe cilėsitė e Tij tė larta. Leximi i sures Bekare Transmetohet nga Ebu Hurejra, se i Dėrguari i Allahut ka thėnė: "Mos i bėni shtėpitė tuaja varreza. Me tė vėrtetė nė shtėpitė ku lexohet sureja Bekare shejtani nuk hyn.” Leximi i dy ajeteve tė fundit tė sures Bekare Transmetohet se i Dėrguari i Allahut ka thėnė: “Kush i lexon gjatė natės dy ajetet e fundit tė sures Bekare, ato do t'i mjaftojnė.” , d.m.th., do t'i mjaftojnė pėr ēdo tė keqe qė mund ta godasė. Leximi i tri ajeteve tė para tė sures Gafir dhe i Ajetul-Kursisė Transmeton Tirmidhiu, se Ebu Hurejra ka thėnė: "Kam dėgjuar tė Dėrguarin e Allahut duke thėne: "Kush lexon "Ha Mim" deri te fjalėt "Ilejhil-mesir" dhe "Ajetul-Kursinė " nė mėngjes, do tė jetė i mbrojtur deri nė mbrėmje dhe kush i lexon ato nė mbrėmje, do tė jetė i mbrojtur deri nė mėngjes. '" Tė thuhet: "La ilahe ilallah vahdehu la sherike leh, lehul-mulku ve lehul-hamdu ve huve ala kul-li shejin kadir" njėqind herė nė dite Buhariu dhe Muslimi transmetojnė nga Ebu Hurejra, se i Dėrguari i Allahut ka thėnė: "Kush thotė: "La ilahe ilallah vahdehu la sherike leh, lehul-mulku ve lehul-hamdu ve buve ala kul-li shejin kadir", njėqind herė nė ditė ka shpėrblim sikur tė ketė liruar dhjetė robėr. Atij i shkruhen njėqind tė mira dhe i fshihen njėqind mėkate dhe ėshtė i mbrojtur nga shejtani deri nė mbrėmje. Askush nuk ka vepruar mė mirė se ky person, me pėrjashtim tė atij qė ka thėnė mė tepėr. " Pa dyshim se kjo ėshtė njė mburojė shumė e dobishme dhe me vlerė tė lartė, e njėkohėsisht e lehtė pėr atė qė Allahu ia ka lehtėsuar. Pėrmendja e shpeshtė e Allahut tė Madhėrishėm ėshtė mburoja mė e dobishme Transmeton Tirmidhiu nga Harith el-Eshariu, se i Dėrguari i Allahut ka thėnė: "Allahu i Madhėrishėm urdhėroi Jahjan, tė birin e Zekerias, qė t'i kryejė vetė pesė obligime dhe tė kėrkojė edhe nga Beni Israilėt qė t'i kryejnė ato... pastaj tha: '... ju urdhėroj ta pėrmendni Allahun, se kjo ėshtė si njeriu qė ikėn nga armiku, qė i ėshtė vėnė pas me shpejtėsi, e ky hyn nė njė kėshtjellė tė fortifikuar dhe e mbron veten prej tij. Kėsisoj njeriu mund ta mbrojė veten me pėrmendjen. e Allahut " Tirmidhiu e cilėson hadithin si tė mirė. Po ashtu, transmetohet se i Dėrguari i Allahut ka thėnė: "Kam parė njė njeri nga ummeti im tė cilin e kishin kapluar shejtanėt; kur filloi ta pėrmend Allahun, shejtanėt u larguan prej tij." Abdesti dhe namazi Kėto janė prej adhurimeve kryesore me tė cilat mbrohet njeriu nga shejtani. Njeriu nuk mund tė pėrmbahet nga hidhėrimi dhe ta kontrollojė epshin e tij vetėm se me abdest dhe namaz. Tė dyja kėto janė zjarr, por abdesti i fik. Lidhur me kėtė ka njė hadith: "Me tė vėrtetė hidhėrimi ėshtė prej shejtanit, ndėrsa shejtani ėshtė krijuar nga zjarri. Meqė zjarri fiket me ujė, atėherė, kur dikush prej jush hidhėrohet, le tė marrė abdest.” Njėkohėsisht, nėse namazi kryhet me frikėrespekt dhe pėrkushtim tė plotė ndaj Allahut, njeriut i largohen tė gjitha gjurmėt e hidhėrimit. Praktikimi i namazit mjafton dhe nuk ka nevojė pėr argumentim. Pėrmbajtja nga shikimi, fjalėt, ushqimi dhe pėrzierja e tepėrt me njerėz S'ka dyshim se shejtani mbizotėron te njeriu dhe arrin qėllimet qė dėshiron nėpėrmjet kėtyre katėr dyerve. Edhe njerėzit, gjithashtu, ndahen nė katėr grupe: 1. Disa janė si ushqimi, pėr tė cilin kemi nevojė ditėn dhe natėn. Kėta janė dijetarėt dhe dashamirėt e Allahut, tė Librit tė Tij, tė tė Dėrguarit tė Tij dhe tė krijesave tė Tij. Pra shoqėrimi me ta ėshtė njė pėrfitim i madh. 2. Disa janė si ilaēi, pėr tė cilin ke nevojė vetėm kur je i sėmurė, e kur shėrohesh nuk ke nevojė pėr tė. Tė tillė janė njerėzit pėr tė cilėt kemi nevojė nė lehtėsimin e jetesės nė kėtė botė ose pėr kryerjen e obligimeve shoqėrore. 3. Disa janė si sėmundja, qė ėshtė e shumėllojshme. Shoqėrimi me ta dėmton fenė dhe jetėn tonė, prandaj sillu mirė me ta pėrderisa Allahu i Madhėrishėm tė ta bėje njė zgjidhje. 4. Disa mbartin me vete shkatėrrim. Tė tillė janė pasuesit e epshit dhe tė bidatit (risive nė fe), prandaj largimi prej tyre ėshtė i domosdoshėm. Pra, gjithmonė mundohu tė jesh i dobishėm pėr atė qė tė shoqėron, duke e udhėzuar nė tė mire dhe duke e ndaluat nga tė kėqijat. Si shfaqen cytjet e shejtanit Vesveset (dyshimet) Kjo ėshtė mėnyra mė e shpeshtė e cytjeve te shejtanit. Ai pandėrprerė mundohet tė fusė dyshime te njeriu, derisa ta largojė atė nga besimi islam. I Dėrguari na e ka tėrhequr vėrejtjen prej shejtanit duke thėnė: "Shejtani vjen te ndonjėri prej jush dhe i thotė: "Kush e krijoi kėtė? Kush e krijoi atė?" Vazhdon kėshtu derisa t'i thotė: "Kush e krijoi Zotin tėnd? Nėse ndonjėrit nga ju i ndodh njė gjė e tillė, atėherė le tė kėrkojė mbrojtje tek Allahu duke thėnė”Eudhu bil-lahi minesh-shejtanir-raxhim" e kjo do t'ia largojė ato (dyshimet). " Nė njė hadith tjetėr, i Dėrguari i Allahut ka thėnė: "Kur ndonjėrit prej jush i vjen njė gjė e tillė, le tė thotė: "Besoj nė Allahun dhe tė Dėrguarin e Tij", e kjo do t'ia largoje ato (dyshimet)”. Nėse nuk arrin t'i fusė vesvese nė kėtė mėnyre, atėherė mundohet t'i fusė vesvese nė ēėshtjet e adhurimit. Pra, ai i sjell vesvese pėr harxhimin e tepėrt tė ujit gjatė marrjes sė abdestit, pastaj i sjell vesvese nė namaz deri nė atė masė saqė nuk di se ē'ka thėnė nė namaz. Pėr largimin e kėtyre vesveseve mė sė miri na mėson rasti i Uthman ibn Ebil-Asit, kur iu ankua tė Dėrguarit (paqja dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė): "O i Dėrguar i Allahut, me tė vėrtet shejtani mė pengon nė namaz dhe gjatė leximit nė tė duke mė hutuar." I Dėrguari (paqja dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė) i tha atij: "Ky ėshtė shejtani i quajtur Hinzeb,ndaj, kur ta ndiesh atė kėrko mbrojtje tek Allahu nga ai dhe pėshtyj (pa pėshtyme) ne anėn e majtė tri herė' Thotė ky sahabi: "Kam vepruar kėshtu dhe Allahu e largoi atė prej meje." Kėshtu, shejtani provon vazhdimisht tė hyjė pėrmes derės sė vesveseve, mirėpo ti ia mbyll atij derėn nėse kėrkon mbrojtje tek Allahu. Allahu i Lartėsuar thotė: "E nėse ti cytesh me ndonjė cytje prej djallit, kėrko mbrojtje prej Allahut, se vėrtetė Ai ėshtė Dėgjuesi, i Dituri."(Fussilet,36) Mbjellja e frikės te njeriu Shejtani vazhdimisht mundohet tė tė ngacmojė duke tė frikėsuar nga pėrulja e Zotit tėnd. Nėse dėshiron tė shpenzosh pasuri nė rrugėn e Allahut, tė frikėson me varfėri dhe tė premton diēka tė tillė. Allahu thotė: "Djalli ju premton varfėri dhe ju urdhėron nė tė shėmtuarat." (Bekare, 268) Nėse dėshiron tė luftosh nė rrugėn e Allahut, tė frikėson me vdekjen, me armėt dhe me forcėn e armikut. Allahu i Lartėsuar thotė: "Po, ai ėshtė shejtani, i cili ua shtie nė mendje frikėn e miqve tė tij, mirėpo ju mos iu frikėsoni atyre, por frikėsohuni vetėm nga Unė, nėse jeni besimtarė." (Ali Imran, 175) Nėse dėshiron tė urdhėrosh pėr tė mirė dhe tė ndalosh nga e keqja, ai tė frikėson me pėrfundimin e keq, me pėrqeshjen e njerėzve ose tė "kėshillon" tė merresh me veten tėnde dhe tė lėsh tė tjerėt, sepse ata nuk do t'i pėrgjigjen thirrjes tėnde... E sa shumė ka prej atyre qė kanė rėnė nė kėtė kurth te shejtanit. Prandaj, vėlla i dashur, nėse frikėsohesh dhe nuk ke guxim te veprosh ndonjė mirėsi, dije se pas saj fshihet shejtani. Ngatėrresa dhe futja e armiqėsisė nė mesin e muslimanėve Allahu i Lartėsuar thotė: "Me tė vėrtetė shejtani dėshiron tė fusė mes jush armiqėsi dhe urrejtje." (Maide, 91) Ndėrsa i Dėrguari thotė: "Vėrtetė shejtani ka humbur shpresėn qė namazlinjtė ta adhurojnė atė, por ai do tė fusė intriga nė mes tyre.” Nė kėtė drejtim vėrehen aq shume armiqėsi tė shejtanit, saqė nuk mund tė numėrohen. Sa gjak ėshtė derdhur? Sa urrejtje dhe armiqėsi kanė ndodhur? Sa vėllezėr gjaku janė ndarė, e lėre mė tė tjerėt? Sa shumė urrejtje dhe pėrplasje ėshtė mbjellė nė shoqėrinė muslimane, duke zėnė vendin e vėllazėrisė dhe dėlirėsisė? Pa dyshim se pas tyre qėndron shejtani. Pengimi nga dhikri (pėrmendja e Allahut) Nga dobitė e dhikrit ėshtė lidhja e pandėrprerė e njeriut me Allahun, I Lartėsuari thotė: "Mė pėrmendni Mua, e Unė do ju pėrmend ju." (Bekare, 152), ndėrsa shejtani dėshiron ta sundojė njeriun dhe nė tė njėjtėn kohė ta pengojė nga pėrmendja e Allahut, I Lartėsuari thotė: ".. .Dhe ju pengon ju nga pėrmendja e Allahut dhe nga namazi..." (Maide, 91) Prandaj, shejtani ua zbukuron njerėzve gjėrat e shėmtuara, si pirjen e alkoolit, bixhozin, prostitucionin, i pengon ata nga pėrmendja e Allahut me fjalė tė kota, si dėgjimi i muzikės, sharjet dhe fyerjet, pėrgojimi, pėrhapja e fjalėve etj., e nė kėto veprime gjendet devijimi nga rruga e drejtė. I Madhėrishmi thotė: "Ka prej njerėzve qė blejnė tregime te kota me qėllim qė ti largojnė nga rruga e Allahut." (Lukman, 6) Ėshtė pyetur Abdullah ibėn Mesudi (Allahu qoftė i kėnaqur me tė), pėr "tregimet e kota" dhe ka thėnė: "Pasha Allahun, qė nuk ka hyjni tjetėr pėrveē Tij, ajo ėshtė muzika." Kėtė e pėrsėriti tri herė." Prandaj, ki kujdes, vėlla i dashur musliman, qė mos tė tė angazhojė shejtani me fjalė tė kota nė vend tė pėrmendjes sė Allahut. Njėkohėsisht, ki parasysh se dallimi mes atij qė pėrmend Allahun dhe atij qė nuk e pėrmend Atė ėshtė si dallimi nė mes tė gjallit dhe tė vdekurit. Kėto janė disa manifestime tė armiqėsisė sė shejtanit ndaj njeriut A nuk e vėren se pas gjithė kėsaj e ke tė domosdoshme t'i njohėsh shtigjet dhe ndėrhyrjet e tij te ti? Ja disa prej tyre: Shtigjet e depėrtimit tė shejtanit Hidhėrimi dhe epshi Hidhėrimi ėshtė njė fantazmė qė trishton mendjen. Kur mendja dobėsohet, atė e sulmon ushtria e shejtanit dhe kur njeriu hidhėrohet, shejtani luan me tė ashtu siē luan fėmija me lodrat. A nuk e vėren, o vėlla musliman, se njeriu i hidhėruar mund te vrasė tjetrin, mund tė shkurorėzojė bashkėshorten dhe mund tė humbė kontrollin? Pastaj, pasi i largohet hidhėrimi, shejtani ia zbukuron atij vetėvrasjen nė mėnyrė qė t'i shmanget turpit pėr veprėn e ligė dhe ndėshkimit. Kėshtu qė, vriten dy vetė pa tė drejtė dhe shejtani e ēon njeriun pėr nė xhehenem, e sa vend i keq ėshtė ai. I Lartėsuari thotė: "Kush e vret njė besimtar me qėllim, dėnimi i tij ėshtė xhehenemi, nė tė cilin do tė jetė pėrgjithmonė dhe Allahu ėshtė i hidhėruar me tė, e ka mallkuar dhe i ka pėrgatitur dėnim tė madh." (Nisa, 93) Pra, vėlla i dashur, pėrmbaje veten nga hidhėrimi, dije se ajo ėshtė njėra nga dyert e shejtanit dhe vazhdimisht pėrkujto fjalėt e tė Dėrguarit tė Allahut: "Nuk ėshtė i fortė ai qė ua vė shpinėn nė tokė njerėzve (gjatė mundjes), mirėpo i fortė ėshtė ai qė e pėrmban veten kur hidhėrohet." Vėlla i dashur, me tė vėrtetė epshi i hakmarrjes tė shtyn drejt hidhėrimit, ndėrsa mburrja me mėkate tė shtyn drejt refuzimit tė sė vėrtetės. Nėse ndien diēka tė tillė, atėherė ktheje me mėnyrėn mė tė mirė "sepse ai, qė mes teje dhe atij kishte armiqėsi, do tė bėhet si njė mik i afėrt." (Fussilet, 34) Pa dyshim, kjo kėrkon durim dhe pėrgatitje te vetvetes, mirėpo pėrfundimi do tė jetė i lavdėruar dhe shpėrblimi i Allahut i madh. Allahu thotė: "Mirėpo, kėtė nuk mund ta arrijė askush pėrveē atyre qė janė tė durueshėm dhe nuk mund ta arrijė askush pėrveē atyre qė kanė virtyt tė lartė." (Fussilet, 35) Ngutja dhe mosverifikimi i lajmeve Shpesh ndodh qė njeriut t'i ikin shumė tė mira si pasojė e ngutjes dhc e nxitimit pėr shkak se shejtani mbjell tė liga te njeriu qė ndodhet ne kėtė gjendje. Nė gjendje normale njeriu nuk ka mundėsi tė veprojė kėshtu, ngase ėshtė i ndėrgjegjshėm pėr punėt e tij dhe i analizon ato nga shumė aspekte. Lidhur me kėtė i Dėrguari i Allahut na udhėzoi me fjalėt: “Mosnxitimi ėshtė nga Allahu, ndėrsa ngutja ėshtė nga shejtani.” Gjithashtu, nuk ėshtė pėr t'u ēuditur me atė qė i Dėrguari i tha Eshexh Abdukajsit: "Me tė vėrtetė ke dy cilėsi qė i do Allahu: butėsinė dhe mosnxitimin.” Nė anėn tjetėr, pėr tė mėsuar se sa i dėmshėm ėshtė mosverifikimi i lajmeve na mjafton udhėzimi kur'anor: "O ju qė keni besuar, nėse ndonjė i pandėrgjegjshėm ju sjell ndonjė lajm, shqyrtojeni mirė, qė tė mos e goditni ndonjė popull pa e ditur realitetin, e pastaj tė pendoheni pėr atė qė keni bėre." (Huxhurat, 6) Ngrėnia e tepėrt Ngrėnia e tepėrt rrit epshet, tė cilat janė armė tė shejtanit. I Dėrguari (paqja dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė) ka thėnė: “Nuk mbush njeriu enė mė tė keqe sesa barkun e tij. I mjaftojnė tė birit tė Ademit disa kafshata me tė cilat do ta mbajė shpinėn e tij. E nėse patjetėr dėshiron tė shtojė, atėherė le tė ndajė njė tė tretėn pėr ushqim, njė tė tretėn pėr pije dhe njė tė tretėn pėr frymėmarrje.” Ngrėnia e tepėrt ka pėr pasojė kėto gjashtė veti tė nėnēmuara: 1. Largon frikėn e Allahut nga zemra e njeriut. 2. Largon prej zemrės sė njeriut mėshirėn ndaj krijesave, sepse mendon se tė gjithė janė tė ngopur. 3. E dembelos nė adhurim. 4. Nėse dėgjon fjalė tė urta, nuk i pėrjeton ato. 5. Nėse i kėshillon njerėzit, kėshillat e tij nuk depėrtojnė nė zemrat e tyre. 6. Shkakton sėmundje. Pra, tė gjitha kėto ndodhin nėse njeriu e tepron nė ngrėnie, qoftė edhe ushqim hallall (i lejuar). Mirėpo, nėse ushqimi ėshtė fituar nė mėnyrė tė ndaluar (haram), atėherė ēėshtja ėshtė edhe mė e keqe dhe mė e rėndė. Vėlla musliman, mjafton tė dėgjosh fjalėt e Pejgamberit: "Nė ēdo trup qė rritet nga harami zjarri i xhehenemit ka mė shumė pėrparėsi." Pėrtacia nė adhurime (ibadete) dhe veprimi i tė ndaluarave (harameve) Pas shirkut ndaj Allahut, ndėr ndalesat mė tė mėdha ėshtė neglizhenca ndaj namazit, qoftė lenia e tėrėsishme, qoftė mosfalja e tij me xhemat. Prandaj, shiko sesi i Dėrguari (paqja dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė) na tėrheq vėrejtjen nga mbizotėrimi i shejtanit ndaj atij qė ėshtė neglizhues nė faljen e namazit. I Dėrguari i Allahut ka thėnė: "Nuk ka tri veta nė njė fshat a vendbanim e qė nuk falin namazin sė bashku e tė mos i sundojė shejtani. Prandaj pėrmbajuni xhematit (bashkėsisė), sepse ujku han atė dele qė ndahet prej kopesė.” Ndėr mėkatet e mėdha ėshtė edhe kamata, pėr tė cilėn Allahu i Lartmadhėruari ka shpallur: "Ata qė hanė kamatėn, nuk ngrihen (nė Ditėn e Gjykimit) ndryshe vetėm se si ngrihet ai i ēmenduri nga prekja e djallit. " (Bekare, 275) Prandaj, nė pėrgjithėsi, mėkatimi dhe kryerja e ndalesave sjell mbizotėrimin e shejtanit ndaj njeriut. I Lartėsuari ka thėnė: "A t'jua bėj tė njohur (o njerėz!) se mbi kė zbresin shejtanėt? Ata zbresin te ēdo gėnjeshtar , mėkatar." (Shuara, 221-222) Shoqėria e keqe Shejtani depėrton te njeriu edhe pėrmes shoqėrisė se keqe. Ajo shoqėri ia zbukuron atij mėkatet dhe e bėn qė t'i urrejė veprat e mira. Sa e sa njerėz i ka bėrė shoqėria e keqe qė tė pėrfundojnė nė punė tė liga, edhe pse mė parė kishin jetuar nė mesin e vepėrmirėsve dhe fisnikėve. E si tė mos jetė kjo prej ndėrhyrjeve tė shejtanit, kur i Dėrguari e krahason shokun e keq me farkėtarin, i cili, nėse nuk ta djeg rrobėn, do tė tė japė erėn e keqe. Pėr largimin nga shoqėrimi me njerėz tė kėqij, Allahu i Lartėsuar thotė: "Dhe kur i sheh ata se janė thelluar (nė tallje) nė argumentet Tona, largohu prej tyre derisa te kalojnė nė bisedė tjetėr. E nėse shejtani tė bėn tė harrosh, mos rri, pasi tė bie ndėrmend, me popullin mizor." (En'am, 68) Medito pak o njeri pėr qėndrimin tėnd nė Ditėn e Gjykimit, kur do te kafshosh duart e tua dhe do tė thuash: "I mjeri unė, ta kisha pasuar rrugėn e Pejgamberit. O shkatėrrimi im, sikur tė mos e kisha bėrė filanin mik tė afėrt."(Furkan7 27-29) Raste tė tjera tė ndėrhyrjes sė shejtanit Kėtu do tė pėrmendim koprracinė, zilinė, lakminė pėr para, pasimin e epshit dhe fanatizmin nė njė medhheb, mendimin pėr Qenien e Allahut, mendimin e keq pėr muslimanėt, etj. Disa nga metodat e shėrimit Pėr tė shpėtuar nga kurthet e shejtanit ka disa metoda. Disa prej tyre u cekėn mė lart, ndėrsa disa tė tjera do pėrmenden nė vijim: Vazhdueshmėria nė pėrmendjen e Allahut Allahu i Lartesuar ka thėnė: "Me tė vėrtetė, zemrat qetėsohen me pėrmendjen e Allahut” (Ra’d, 28) Shejtani jeton larg atij qė pėrmend Allahun pėr shkak se pėrmendja e Allahut e rrethon njeriun dhe e mbron. Shembulli i atij qė pėrmend Allahun i ngjan atij qė tregohet nė hadithin nė vijim: “...Si shembulli i njeriut tė cilin e kėrkon armiku nėpėrmjet gjurmėve tė tij, e ky hyn nė njė kėshtjellė tė fortifikuar qė tė mbrojė veten. Me tė vėrtetė, njeriu mė sė shumti ėshtė i mbrojtur nga shejtani kur pėrmend Allahun.” Nė momentin kur njeriu largohet nga dhikri, Allahu i jep pėr shoqėrues njė shejtan. Argument pėr kėtė ėshtė: "Dhe kushdo qė largohet (verbon veten) nga pėrkujtimi i tė Gjithėmėshirshmit, Ne i caktojmė atij njė shejtan, e ai do tė jetė shoqėrues i tij." (Zuhruf, 36) Pastaj, kur shejtani e sundon njeriun, e bėn qė ta harrojė pėrmendjen e Allahut. I Lartėsuari thotė: "Ata i ka mundur shejtani, kėshtu qė i ka bėrė ta harrojnė pėrmendjen e Allahut." (Muxhadele, 19) Pėrmendja e Allahut duhet ta shoqėrojė njeriun nė ēdo gjendje tė tij, qofte ai ne kėmbe, ulur, shtrire, nė rrugė, ne shtėpi, gjatė punės, etj. Po ju ofroj njė mėsim prej dhikrit, me tė cilėn do ta bėni shejtanin tė pėlcasė. I Dėrguari (paqja dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė) ka thėnė: “Kur njeriu hyn nė shtėpinė e tij dhe e pėrmend Allahun e Madhėruar te hyrja dhe te ngrėnia, thotė shejtani: "Nuk kemi bujtinė e as darkė." E nėse hyn nė shtėpi dhe nuk e pėrmend Allahun e Lartėsuar te hyrja, shejtani thotė: "Gjetėm bujtinė. " E nėse nuk e pėrmend Allahun te ngrėnia, atėherė shejtani thotė: "Gjetėm bujtinėn dhe darkėn.” Nė qoftė se dėshiron t'i ruash pasardhėsit nga shejtani, atėherė, para se tė kesh marrėdhėnie intime me bashkėshorten, mos harro tė thuash: "Bismilah Allahumme xhenibnash-shejtan ve xhenibish-shejtane ma rezaktena" (Me emrin e Allahut; o Zot, na e largo djallin prej nesh dhe prej atij qė do tė na furnizosh me tė), ngase lidhur me kėtė i Dėrguari na ka njoftuar se: "Nėse u dhuron Allahu atyre tė dyve fėmijė nga ai kontakt, nuk do t'i bėjė dėm (fėmijės) shejtani asnjėherė.” Vazhdueshmėria nė istigfar (kėrkimi i faljes sė mėkateve) Pa dyshim se kjo ėshtė dhunti e madhe, pasi pėrmes saj arrin ta mundėsh shejtanin. I Dėrguari i Allahut ka thėnė: "Me tė vėrtetė shejtani ka thėne: "Pasha Madhėrinė tėnde, o Zoti im, nuk do tė ndalem sė mashtruari robėrit e Tu pėrderisa shpirtrat e tyre gjenden nė trupat e tyre. " Ndėrsa Allahu ka thėnė: "Pasha Krenarinė dhe Lartmadhėrinė Time, nuk do tė ndalem sė faluri mėkatet e tyre pėrderisa ata kėrkojnė falje prej Meje.” Istigfari nuk tė ngarkon mė shumė se sa tė thuash: "Estagfirullah" (Kėrkoj falje nga Allahu) dhe ta pėrjetosh atė qė thua. Allahu i Lartėsuar thotė: "Dhe kushdo qė bėn ligėsi, ose i bėn padrejtėsi vetes sė tij (duke bėrė mėkate), por pastaj i kthehet Allahut duke kėrkuar faljen e Tij, do ta gjejė Allahun gjithnjė Falės tė Madh, Mėshirėplotė." (Nisa, 110) Kėrkimi i mbrojtjes sė Allahut nga shejtani I Lartėsuari thotė: "Dhe nėse tė cyt shejtani me ndonjė cytje, kėrko mbrojtje nga Allahu, se vėrtet Ai ėshtė Dėgjues, i Dijshėm." (Fussilet, 36) Lexoni kėtė ngjarje dhe pėrfitoni nga udhėzimi i tė Dėrguatit. Transmetohet nga Sulejman ibėn Suredi (Allahu qoftė i kėnaqur me tė), se ka thėnė: "Isha ulur me tė Dėrguarin e Allahut derisa dy njerėz fyenin njėri-tjetrin, saqė njėrit iu skuq fytyra dhe iu frynė damarėt e qafės. Kur e pa kėtė i Dėrguari tha: Unė me tė vėrtetė di njė fjalė, po ta thotė, do t'i kalojė ajo qė ndien. Sikur tė thotė: "Eudhu bil-labi minesh-shejtanir-raxhim" (Kėrkoj mbrojtje tek Allahu nga shejtani) do t'i kalojė ajo qė ndien.” Gjithashtu, nė mesin e gjėrave qė bėjnė dobi nė momentin e hidhėrimit ėshtė ndryshimi i gjendjes nė tė cilėn ėshtė njeriu. Pra, nėse ėshtė nė kėmbė, le tė ulet, nėse i kalon, mirė, e nėse jo, atėherė le tė shtrihet, e nėse ėshtė duke folur, le tė heshtė. Leximi i Kuranit I Lartėsuari thotė: "Kur tė lexosh Kuran, kėrko mbrojtje tek Allahu nga djalli i mallkuar. Vėrtetė, ai (djalli) nuk ka fuqi kundėr atyre qė besuan dhe i janė mbėshtetur Zotit tė tyre." (Nahl, 98-99) Nė fund disa kėshilla: Kujdesu qė tė lexosh suren Bekare, sepse shejtani largohet nga ajo shtėpi ku lexohet kjo sure, siē qėndron nė hadithin qė transmeton Muslimi nė pėrmbledhjen e tij. Kur tė shtrihesh tė flesh lexo Ajetul-Kursinė, ngase pėr tė thuhet nė njė hadith: “Vazhdimisht do tė qėndrojė te ti njė roje e Allahut dhe nuk do tė tė afrohet shejtani deri nė mėngjes.” Kujdesu qė tė lexosh dy ajetet e fundit tė sures Bekare. Pėr vlerėn e kėtyre dy ajeteve na ėshtė treguar se kush i lexon nė shtėpi tri herė - nė njė tjetėr transmetim tri net, - nuk i afrohet asaj (shtėpie) shejtani. Mos harro qe tė lexosh suren Ihlas, e cila ka vlerėn e njė tė tretės sė Kuranit dhe mos harro tė lexosh "dy mburojat", pasi i Dėrguari e urdhėroi leximin e kėtyre sureve pas ēdo namazi dhe pėr vlerėn e leximit tė tyre tha: "Nuk kanė kėrkuar njerėzit mbrojtje me diēka me tė mirė se me kėto dy sure." Kėto janė disa metoda, por nuk ka dyshim se ka edhe shumė tė tjera. Nė fund mundohu, vėlla i dashur musliman, qė tė pėrfitosh nga kėto udhėzime e qė tė mos mbeten vetėm lexim. Gjithashtu, kujdesu qė tė mos jesh prej atyre qė harrojnė fillimin e asaj qė lexuan teksa lexojnė fundin e saj, apo ta harrosh atė krejtėsisht pasi ke arritur nė fund tė tij. Ky libėrth nuk ėshtė shkruar qė tė fitosh njohuri tė pėrgjithshme dhe enciklopedike, por qėllimi i kėtyre rreshtave ėshtė tė ta ndriēojnė rrugėn e errėt dhe tė tė bėjnė mė syēelur kundėr kėtij armiku tė mallkuar. Nė fund, zgjidh pėr veten tėnde cilindo prej llojeve tė njerėzve pėr tė cilėt, sipas njė transmetimi, i Dėrguari i Allahut ka thėnė: "Njerėzit si krijesa tė Allahut janė tri llojesh: njė lloj janė si kafshėt, ashtu siē thotė Allahu i Lartėsuar: "Ata kanė zemra qė nuk kuptojnė me to, ata kanė sy qė nuk shohin me ta dhe ata kanė veshė qė nuk dėgjojnė me ta. Ata janė si kafshėt, bile edhe mė tė humbur. " (A 'raf, 1 79), lloji i dytė kanė trupin e njerėzve, mirėpo shpirtrat e tyre janė shpirtra djallėzorė, kurse lloji i tretė do tė jenė nėn hijen e Allahut nė Ditėn e Gjykimit, e qė nuk ka hije tjetėr atė ditė pėrveē hijes sė Tij." Paqja e Allahut qoftė mbi tė Dėrguarin tonė, Muhammedin.

  6. #6
    Besimtar Musliman Maska e eldonel
    Anėtarėsuar
    07-09-2007
    Vendndodhja
    Prishtina
    Postime
    1,228
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Ki Kujdes Nga Armiku Yt-shejtani

    Ajetet ku pėrmendet shejtani (nė njėjės):

    “Pastaj shejtani i bėri ata tė rrėshqasin qė atje (prej xhenetit) dhe i nxori ata prej ku qenė.” (Bekare, 36)

    “Hani nga ēfarė ėshtė e ligjshme dhe e mirė nė tokė dhe mos ndiqni gjurmėt (hapat) e shejtanit.” (Bekare, 168)

    “Hyni nė mėnyrė tė pėrkryer nė Islam dhe mos ndiqni gjurmėt e shejtanit.” (Bekare, 208)

    “Shejtani ju frikėson me varfėri dhe ju urdhėron nė vepra tė shėmtuara.” (Bekare, 268}

    “Ata qė hanė kamatėn nuk do tė ngrihen ndryshe vetėm siē ngrihet ai i ēmenduri nga tė prekurit e shejtanit.” (Bekare,275)

    “Dhe unė kėrkoj mbrojtjen Tėnde pėr tė dhe pasardhėsit e saj (Mejremes) nga shejtani i mallkuar.” (Ali Imran, 36)

    “Vėrtet ishte shejtani qė i bėri ata tė rrėshqitnin pėr shkak tė disa mėkateve tė bėra.” (Ali Imran, 155)

    “Vetėm shejtani ua shtie nė mendje frikėn e miqve tė tij, kėshtu qė mos iu frikėsoni atyre.” (Ali Imran,175)

    “E ai qė ka shok shejtanin, sa shok tė tmerrshėm ka ai.” (Nisa, 38)

    “E shejtani dėshiron t'i humbė ata nė njė humbje tė largėt.” (Nisa, 60)

    “Luftoni miqtė e shejtanit.” (Nisa, 76)



    “Vėrtetė, komploti i shejtanit ėshtė i dobėt.” (Nisa, 76) “Sikur tė mos ishte dhuntia e Allahut ndaj jush dhe mėshira e Tij, do tė pasonit rrugėn e shejtanit, pėrveē njė pakice.” (Nisa, 83) “E kush bėn mik shejtanin nė vend tė Allahut, ai ka dėshtuar qartė.” (Nisa, 119) “Ai u premton atyre dhe i bėn tė shpresojnė, por shejtani nuk premton tjetėr vetėm se mashtrim.” (Nisa, 120) “Me tė vėrtetė vera, bixhozi, idhujt dhe hedhja e shigjetės janė vepra tė ndyra tė shejtanit.” (Maide, 90) “Shejtani dėshiron qė pėrmes verės dhe bixhozit tė fusė armiqėsi mes jush.” (Maide, 91} “Por zemrat e tyre ishin ngurosur, po edhe shejtani ua zbukuroi atė qė bėnin.” (En'am, 43) “Nėse shejtani tė bėn tė harrosh (e rri me ta gjatė talljes), pasi tė vjen ndėr mend, mos rri mė me popullin mizor.” (En'am, 68) “Hani nga ajo qė Allahu ju furnizoi, e mos pasoni gjurmėt e shejtanit.” (En'am, 142) “Shejtani i nxiti ata dy (Ademin dhe Havanė), qė t'ua zbulojė atyre pjesėt e turpshme qė i kishin tė mbuluara.”(A'raf,20) “Vėrtetė shejtani ėshtė armik i hapur pėr ju.” (A'raf, 22) “O bijtė e Ademit, tė mos ju mashtrojė shejtani, sikurse i nxori prindėrit tuaj nga xheneti.” (A'raf, 27} “Por ai i refuzoi ato, kėshtu qė atė e ndoqi shejtani, duke u bėrė ashtu i humbur,” (A'raf, 175) “Edhe nėse tė vjen ndonjė pėshpėritje e ligė prej shejtanit, atėherė kėrko mbrojtje tek Allahu.” ( A'raf, 200) “Vėrtetė ata qė janė tė devotshėm, kur i prek ndonjė mendim i ligė prej shejtanit, pėrkujtojnė (Allahun).” (A'raf, 201} “Dhe tė largonte nga ju pėshpėritjet e liga tė shejtanit dhe t'ju forconte zemrat.” (Enfal,11) “Dhe kur shejtani ua zbukuroi atyre veprat.” (Enfal, 48) “Me tė vėrtetė shejtani ėshtė armik i hapur pėr njeriun.” (Jusuf, 5) “Shejtani e bėri atė tė harrojė qė ta pėrmendė te zotėriu i tij, andaj mbeti (Jusufi) nė burg edhe pėr ca vite.” (Jusuf, 42) “Dhe ju solli ju nga shkretėtira, pasi shejtani kishte futur armiqėsi mes meje dhe vėllezėrve tė mi.” (Jusuf, 100) “Do tė thotė shejtani, pasi tė kryhet ēėshtja: 'Vėrtetė Allahu ju pat premtuar premtim tė vėrtetė.'” (Ibrahim, 22) “Dhe Ne e kemi mbrojtur atė nga ēdo shejtan i mallkuar” (Hixhr, 17) “Pėr Allahun, Ne dėrguam (tė Dėrguar) te popujt e mėparshėm, por shejtani ua zbukuroi veprat e tyre.” (Nahl, 63) “Dhe kur tė lexosh Kuran kėrko mbrojtje tek Allahu nga shejtani i mallkuar.” (Nahl, 98) “Dhe shejtani ėshtė mosfalėnderues ndaj Zotit tė tij.” (Isra, 28) “Vėrtet shejtani fut mosmarrėveshje nė mes tyre,” (Isra, 53) “ Vėrtetė shejtani ėshtė armik i hapur pėr njeriun.” (Isra, 53) “Dhe nuk u premton shejtani atyre veēse mashtrim.”(Isra, 64) “Dhe unė e harrova peshkun, dhe nuk mė bėri ta harroj atė askush pėrveē shejtanit.” (Kehf, 63) “O babai im, mos adhuro shejtanin.” (Merjem, 44) “Vėrtet shejtani ėshtė kundėrshtar i Mėshiruesit.”(Merjem, 44) “O babai im, vėrtet unė frikėsohem mos tė kap ty njė dėnim nga Mėshiruesi e do tė bėhesh shok i shejtanit.”(Merjem, 45) “Dhe i pėshpėriti atij shejtani duke i thėnė: 'O Adem, a tė tė tregoj pėr pemėn e amshueshmėrisė.'” (Ta Ha, 120) “Dhe ka prej njerėzve qe kundėrshton nė ēėshtje rreth Allahut, pa kurrfarė dije dhe ndjek ēdo shejtan kryengritės.” {Haxh, 3) “Ne nuk dėrguam para teje asnjė tė Dėrguar dhe Pejgamber, e qė, kur ai (i Dėrguari) dėshiroi diēka, tė mos iu pat hedhur nė dėshirėn e tij shejtani.” (Haxh, 52) “Por Allahu asgjėson atė qė hedh shejtani, pastaj Allahu vendos argumentet e Tij.” (Haxh, 52) “Qė ta bėjė (Allahu) atė qė hedh shejtani sprovė pėr ata qė nė zemrat e tyre kanė sėmundje.” (Haxh, 53) “O ju qė keni besuar, mos ndiqni gjurmėt e shejtanit.” (Nur, 21) “Dhe kushdo qė ndjek gjurmėt e shejtanit nė vepra tė shėmtuara dhe tė liga.” (Nur, 21) “Dhe vėrtet qė shejtani e braktisi njeriun ne ēastin e nevojshėm.”(Furkan, 29) “Dhe ua zbukuroi shejtani veprat e tyre duke i ndaluar nga rruga (e drejtė).” (Neml, 24) “Kėshtu qė Musai e goditi atė me grusht dhe e mbyti atė. Ai tha: 'Kjo ėshtė vepėr e shejtanit.'” (Kasas, 15) “Dhe ua zbukuroi shejtani veprat e tyre duke i larguar nga rruga.” (Ankebut, 38) “Edhe sikur shejtani t'i ftonte ata nė dėnimin e zjarrit.” (Lukman, 21 ) “Vėrtet qė shejtani ėshtė armik pėr ju, andaj konsiderojeni si armik.” (Fatir, 6) “A nuk ju urdhėrova, o bij tė Ademit, qė tė mos adhuroni shejtanin?” (Jasin, 60) “Dhe tė ruajtur ndaj ēdo shejtani kryengritės.” (Safat, 7) “Vėrtetė qė shejtani mė ka prekur mua me mjerim dhe ndėshkim” (Sad, 41) “Dhe nė qoftė se ke pėshpėritje nga shejtani, kėrko mbrojtje tek Allahu.” (Fussilet, 36) “Dhe mos tė ju ndalojė ju shejtani (nga feja), vėrtet ai ėshtė armik i hapur pėr ju.” (Zuliruf, 62) “Vėrtet ata tė cilėt u kthyen nė mosbesim, pasi u ėshtė treguar e vėrteta, shejtani ua ka zbukuruar atyre.” (Muhammed, 25) “Bisedat e fshehta janė nga shejtani, qė t'i pikėllojė ata tė cilėt kanė besuar.” (Muxhadele,10) “Ata i ka mundur shejtani, kėshtu qė i bėri ta harrojnė pėrmendjen e Allahut.” (Muxhadele, 19) “ Ata janė grupi i shejtanit.” (Muxhadele, 19) “Me tė vėrtetė qė grupi i shejtanit do tė jenė tė humbur.” (Muxhadele, 19) “Si shembulli i shejtanit kur i thotė njeriut: 'Moho'”(Hashr, 16) “Dhe ai (Kur'ani) nuk ėshtė fjala e shejtanit.” (Tekvir, 25) “Dhe nuk i luten vetėm se shejtanit, qė ėshtė njė kundėrshtues i pėrhershėm.” (Nisa, 117) “Dhe kushdo qė largohet nga pėrkujtimi i Mėshiruesit, Ne i caktojmė atij shejtanin, qė tė jete pėr tė shok e mik.”(Zuhruf,36) Ajetet ku pėrmendet shejtani (nė shumės): “Dhe e ndoqėn atė qė thoshin shejtanėt nė kohėn e sundimit tė Sulejmanit.” (Bekare, 102) “Dhe nuk mohoi Sulejmani, por shejtanėt mohuan (nuk besuan)” (Bekare,102) “Si ai tė cilin e kanė tėrhequr shejtanėt nė rrugėn e gabuar, qė endet nė botė si i hutuar.” (En'am, 71) “Dhe kėsisoj kemi caktuar pėr ēdo Pejgamber shejtan prej njerėzve dhe xhinėve.” (En'am, 121) “Vėrtet shejtanėt frymėzojnė miqtė e tyre qė t'ju kundėrshtojnė ju.” (A'raf, 27) “Vėrtet ata zgjodhėn shejtanėt pėr miq nė vend tė Allahut.”(A'raf/30) “Vėrtet ata qė shpenzojnė tepėr janė vėllezėr tė shejtanėve.” (Isra, 27) “Pėr Zotin tėnd, Ne do t'i grumbullojmė ata dhe shejtanėt e tyre.” (Merjem, 68) “A nuk e shihni se ne kemi dėrguar shejtanėt mbi jobesimtarėt pėr t'i shtyrė ata qė tė bėjnė poshtėrsi?” (Merjem, 83) “Edhe nga shejtanėt kishte shumė qė zhyteshin pėr tė.” (Enbija, 82) “Dhe thuaj: 'Kėrkoj mbrojtje te Ti nga pėshpėritjet e shejtanit.'” (Mu'minun, 97) “Dhe nuk janė shejtanėt qė e kanė zbritur atė (Kuranin), as nuk u takon atyre e as nuk mundin.” (Shuara, 210-211) “A t'ju lajmėroj se mbi kė zbresin shejtanėt?” (Shuara, 221) “Fruti i saj ėshtė si kokat e shejtanėve.” (Safat, 65} “Dhe shejtanėt (u nėnshtruan) pėr ēdo ndėrtim dhe zhytje nė ujė.” (Sad, 37) “Dhe vėrtet Ne kemi zbukuruar qiellin mė tė afėrt me drita dhe ato i kemi bėrė gjuajtės tė shejtanėve.” (Mulk, 5) KOMENTIMI I ISTIADHES (EUDHU BIL-LAHI MINESH-SHEJTANIR-RAXHIM) Allahu i Madhėrishėm thotė: "Trego mėshirė dhe urdhėro mirėsinė dhe largohu prej tė paditurve. E nėse tė vjen ndonjė pėshpėritje nga shejtani, atėherė kėrko mbrojtje tek Allahu, vėrtet Ai ėshtė Dėgjues dhe i Ditur." (A'raf, 199-200) "Largoje tė keqen me atė gjė qė ėshtė mė e mirė. Ne e dimė mė sė miri pėr ēfarė ata flasin. Dhe thuaj: 'Zoti im, kėrkoj mbrojtje te Ti nga pėshpėritjet e shejtanėve. Dhe mbėshtetem te Ti qė ata tė mos mė afrohen.'" (Mu'minun, 96-98) "Nuk mund tė jenė kurrė njėsoj e mira dhe e keqja. Prandaj, (tė keqen) ktheje nė mėnyrėn mė tė mirė, se atėherė ai, me tė cilin kishit njėfarė armiqėsie, do tė bėhet mik i ngushtė. Mirėpo, kėtė nuk mund ta arrijė askush, pėrveē atyre qė janė tė durueshėm dhe nuk mund ta arrijė askush, pėrveē atyre qė kanė virtyt tė lartė. E nėse ty tė ngacmon ndonjė ngacmim prej shejtanit, ti kėrko mbrojtje prej Allahut, sepse vėrtetė Ai ėshtė Dėgjuesi, i Dituri.” (Fussilet, 34-36) Allahu i Lartėsuar pėrmes kėtyre ajeteve nė njėrėn anė na urdhėron pėr sjellje tė mirė ndaj armikut, nė mėnyrė qė ai tė rikthehet ne natyrėn e tij tė pastėr dhe nė miqėsi me ne, por njėkohėsisht nė anėn tjetėr na urdhėron qė tė kėrkojmė mbrojtje tek Ai nga armiku (djalli) qė nuk pranon mirėsjellje e bamirėsi dhe qė nuk dėshiron diēka tjetėr pėrveē shkatėrrimit dhe devijimit pėr shkak tė armiqėsisė sė madhe qė tregoi me herėt ndaj babait tonė, Ademit. Allahu i Lartėsuar thotė: "O bijtė e Ademit, tė mos ju mashtrojė shejtani ashtu sikurse i nxori prindėrit tuaj nga xheneti." (A'raf, 27) Dhe: "Me tė vėrtetė shejtani ėshtė armik i juaji, andaj konsiderojeni atė armik, vėrtetė ai thėrret grupin e tij qė tė jenė banorė te zjarrit." (Fatir, 6) "A do t'a konsideroni atė dhe pasardhėsit e tij pėr miq nė vend Timin, ndėrsa ata janė armiq tuaj? Sa kėmbim i shėmtuar ėshtė ai i jobesimtarėve." (Kehf, 50) Shejtani iu paraqit babait tonė, Ademit, si kėshillues i drejtė, por pastaj e mashtroi. E ē'mendon ti, cili do tė jetė raporti i tij ndaj nesh? Kurani na njofton pėr sfidėn e tij drejtuat njerėzimit: "Pasha Madhėrinė Tėnde, kam pėr t'i shmangur prej rrugės sė drejtė tė gjithė, pėrveē atyre qė janė tė sinqertė nga robėrit e Tu." (Sad, 82-83) Allahu i Lartėsuar thotė: "E kur tė lexosh Kuran kėrko mbrojtje tek Allahu nga shejtani i mallkuar. Vėrtete ai nuk ka kurrfarė fuqie ndaj atyre qė besuan dhe mbėshteten tek Zoti i tyre." (Nahl, 98-99) Prandaj, kuptimi i "Eudhu bil-lahi minesh-shejtanir-raxhim" ėshtė: Kėrkoj mbrojtje tek Allahu nga shejtani qė tė mos mė devijojė nga feja ime, qė te mos mė prishė jetėn nė kėtė botė, qė tė mos mė pengojė nė praktikimin e asaj qė ka urdhėruar Allahu dhe qė tė mos mė nxisė pėr bėrjen e asaj qė e ka ndaluar Ai. Pra, pėrveē Allahut Fuqiplotė, nuk ka kush e largon shejtanin nga njeriu. "Shejtan" nė gjuhėn arabe rrjedh nga fjala "sharane", qė do tė thotė "qėndron larg", pra natyra e tij ėshtė larg natyrės sė njeriut dhe me ligėsitė e tij ai ėshtė larg ēdo tė mire. Thuhet se kjo fjalė rrjedh nga fjala "shat", qė do tė thotė zjarr, pasi ai ėshtė i krijuar nga zjarri. Disa dijetarė thonė se qė tė dyja janė tė vėrteta pėr nga kuptimi, mirėpo mendimi i parė ėshtė mė i saktė dhe mė i bazuar nė gjuhėn arabe. Sibevejhi, njėri prej gjuhėtarėve mė tė mėdhenj tė gjuhės arabe, ka thėnė: "Arabėt thonė: 'Teshejtane fulan' nėse dikush ka bėrė vepėr tė shejtanėve, e sikur tė kishte prejardhjen nga fjala "shata" do tė duhej thėnė 'teshejeta.'" Pra, "shejtan" rrjedh nga fjala "larg" sipas kuptimit me tė saktė, prandaj ēdo njeri, xhin ose kafshė qė rebelohet quhet shejtan. Allahu i Lartėsuar thotė: "Dhe kėshtu Ne kemi caktuar pėr ēdo Pejgamber armiq-shejtanėt nga njerėzit dhe xhinėt- duke frymėzuar njėri-tjetrin me fjalė tė stolisura pėr mashtrime." (En'am, 112) Imam Ahmedi nė Musnedin e tij transmeton nga Ebu Dherri se ai ka thėnė: "Mė ka thėnė i Dėrguari i Allahut (paqja dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė): "O Ebu Dherr, kėrko mbrojtje tek Allahu nga njerėzit dhe xhinėt e djallėzuar." I thashė: "A ka njerėz tė djallėzuar?" I Dėrguari i Allahut u pėrgjigj: "Po." Masat qė merr njeriu pėr t'u mbrojtur nga shejtani Kėrkimi i mbrojtjes tek Allahu nga shejtani Allahu i Madhėrishėm thotė: "E nėse ty tė ngacmon ndonjė ngacmim nga shejtani, atėherė kėrko mbrojtje tek Allahu, sepse vėrtet Ai ėshtė Dėgjuesi, i Dituri." (Fussilet, 36) "O Zoti im, kėrkoj mbrojtje tek Ti prej cytjeve tė shejtanit. Dhe kėrkoj mbrojtje tek Ti qė tė mos mė afrohen." (Mu'minun, 97-98) Transmetohet nė koleksionin e vėrtetė tė Buhariut nga Adij ibėn Thabiti, e ky nga Sulejman ibėn Suredi tė ketė thėnė: "Isha ulur me tė Dėrguarin e Allahut (paqja dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė) derisa dy njerėz grindeshin. Njėrit prej tyre iu skuq fytyra dhe iu frynė damarėt e qafės. Kur e pa kėtė, i Dėrguari tha: "Unė me tė vėrtetė di njė fjalė, po ta thotė, do t'i kalojė ajo qė ndien. Sikur tė thotė: 'Eudhu bil-lahi minesh-shejtanir-raxhim" (Kėrkoj mbrojtje tek Allahu nga shejtani) do t'i kalojė ajo qė ndien." Leximi i dy sureve tė fundit tė Kuranit: Felek dhe Nas Me tė vėrtetė kėto dy sure kanė efekt tė madh nė kėrkimin e mbrojtjes sė Allahut nga dėmi i shejtanit, nė largimin e tij dhe mbrojtjen nga ai. Nė kėtė kontekst, i Dėrguari i Allahut ka thėnė: "Nuk mund tė kėrkojė mbrojtje askush me diēka me tė mirė sesa me kėto dy sure." Ishte praktikė e tė Dėrguarit tė Allahut leximi i kėtyre dy sureve ēdo mbrėmje para se tė flinte. Njėherė ai e kishte urdhėruar Ukbe Ibėn Amrin qė t'i lexonte kėto dy sure pas ēdo namazi. Gjithashtu, i Dėrguari i Allahut ka porositur se kush i lexon kėto dy sure sė bashku me suren Ihlas (Kul Huvallahu Ehad) nga tri herė nė mbrėmje dhe nė mėngjes, do tė jetė i mbrojtur nga ēdo gjė. Leximi i "Ajetul-Kursij" (ajeti 255 nė suren "Bekare") Transmeton Buhariu se Ebu Hurejra ka thėnė: "Mė autorizoi i Dėrguari i Allahut qė tė kujdesem pėr zekatin e mbledhur gjatė muajit Ramazan. Nė njė moment erdhi njė i panjohur dhe filloi tė marrė nga ushqimi qė ruaja. E zura dhe i thashė se do ta dėrgoja tek i Dėrguari i Allahut, e ai kėrkoi qė t'ia falja. Dhe kėshtu veproi tri herė me radhė. Kur e zura herėn e tretė, i thashė: "Tani nuk do tė tė fal mė, por do tė tė dėrgoj tek i Dėrguari i Allahut." I panjohuri mė tha: "Nėse mė liron, do tė tė mėsoj diēka, qė kur ta thuash nuk do tė tė afrohet shejtani." E pranova kushtin, Ai mė tha: "Kur tė shtrihesh pėr tė fjetur lexo Ajetul-Kursinė (ajetin 255 tė sures Bekare), sepse do tė kesh mbrojtje prej Allahut dhe nuk do tė tė afrohet shejtani deri nė mėngjes." I Dėrguari (paqja dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė) tha: "Ai ka qenė shejtani, tė vėrtetėn (o Ebu Hurejra) ta ka thėnė, edhe pse ai ėshtė gėnjeshtar i madh." Pra, ky ėshtė ajeti mė me vlerė nė Kuran pėr shkak se pėrfshin emrat e bukur tė Allahut dhe cilėsitė e Tij tė larta. Leximi i sures Bekare Transmetohet nga Ebu Hurejra, se i Dėrguari i Allahut ka thėnė: "Mos i bėni shtėpitė tuaja varreza. Me tė vėrtetė nė shtėpitė ku lexohet sureja Bekare shejtani nuk hyn.” Leximi i dy ajeteve tė fundit tė sures Bekare Transmetohet se i Dėrguari i Allahut ka thėnė: “Kush i lexon gjatė natės dy ajetet e fundit tė sures Bekare, ato do t'i mjaftojnė.” , d.m.th., do t'i mjaftojnė pėr ēdo tė keqe qė mund ta godasė. Leximi i tri ajeteve tė para tė sures Gafir dhe i Ajetul-Kursisė Transmeton Tirmidhiu, se Ebu Hurejra ka thėnė: "Kam dėgjuar tė Dėrguarin e Allahut duke thėne: "Kush lexon "Ha Mim" deri te fjalėt "Ilejhil-mesir" dhe "Ajetul-Kursinė " nė mėngjes, do tė jetė i mbrojtur deri nė mbrėmje dhe kush i lexon ato nė mbrėmje, do tė jetė i mbrojtur deri nė mėngjes. '" Tė thuhet: "La ilahe ilallah vahdehu la sherike leh, lehul-mulku ve lehul-hamdu ve huve ala kul-li shejin kadir" njėqind herė nė dite Buhariu dhe Muslimi transmetojnė nga Ebu Hurejra, se i Dėrguari i Allahut ka thėnė: "Kush thotė: "La ilahe ilallah vahdehu la sherike leh, lehul-mulku ve lehul-hamdu ve buve ala kul-li shejin kadir", njėqind herė nė ditė ka shpėrblim sikur tė ketė liruar dhjetė robėr. Atij i shkruhen njėqind tė mira dhe i fshihen njėqind mėkate dhe ėshtė i mbrojtur nga shejtani deri nė mbrėmje. Askush nuk ka vepruar mė mirė se ky person, me pėrjashtim tė atij qė ka thėnė mė tepėr. " Pa dyshim se kjo ėshtė njė mburojė shumė e dobishme dhe me vlerė tė lartė, e njėkohėsisht e lehtė pėr atė qė Allahu ia ka lehtėsuar. Pėrmendja e shpeshtė e Allahut tė Madhėrishėm ėshtė mburoja mė e dobishme Transmeton Tirmidhiu nga Harith el-Eshariu, se i Dėrguari i Allahut ka thėnė: "Allahu i Madhėrishėm urdhėroi Jahjan, tė birin e Zekerias, qė t'i kryejė vetė pesė obligime dhe tė kėrkojė edhe nga Beni Israilėt qė t'i kryejnė ato... pastaj tha: '... ju urdhėroj ta pėrmendni Allahun, se kjo ėshtė si njeriu qė ikėn nga armiku, qė i ėshtė vėnė pas me shpejtėsi, e ky hyn nė njė kėshtjellė tė fortifikuar dhe e mbron veten prej tij. Kėsisoj njeriu mund ta mbrojė veten me pėrmendjen. e Allahut " Tirmidhiu e cilėson hadithin si tė mirė. Po ashtu, transmetohet se i Dėrguari i Allahut ka thėnė: "Kam parė njė njeri nga ummeti im tė cilin e kishin kapluar shejtanėt; kur filloi ta pėrmend Allahun, shejtanėt u larguan prej tij." Abdesti dhe namazi Kėto janė prej adhurimeve kryesore me tė cilat mbrohet njeriu nga shejtani. Njeriu nuk mund tė pėrmbahet nga hidhėrimi dhe ta kontrollojė epshin e tij vetėm se me abdest dhe namaz. Tė dyja kėto janė zjarr, por abdesti i fik. Lidhur me kėtė ka njė hadith: "Me tė vėrtetė hidhėrimi ėshtė prej shejtanit, ndėrsa shejtani ėshtė krijuar nga zjarri. Meqė zjarri fiket me ujė, atėherė, kur dikush prej jush hidhėrohet, le tė marrė abdest.” Njėkohėsisht, nėse namazi kryhet me frikėrespekt dhe pėrkushtim tė plotė ndaj Allahut, njeriut i largohen tė gjitha gjurmėt e hidhėrimit. Praktikimi i namazit mjafton dhe nuk ka nevojė pėr argumentim. Pėrmbajtja nga shikimi, fjalėt, ushqimi dhe pėrzierja e tepėrt me njerėz S'ka dyshim se shejtani mbizotėron te njeriu dhe arrin qėllimet qė dėshiron nėpėrmjet kėtyre katėr dyerve. Edhe njerėzit, gjithashtu, ndahen nė katėr grupe: 1. Disa janė si ushqimi, pėr tė cilin kemi nevojė ditėn dhe natėn. Kėta janė dijetarėt dhe dashamirėt e Allahut, tė Librit tė Tij, tė tė Dėrguarit tė Tij dhe tė krijesave tė Tij. Pra shoqėrimi me ta ėshtė njė pėrfitim i madh. 2. Disa janė si ilaēi, pėr tė cilin ke nevojė vetėm kur je i sėmurė, e kur shėrohesh nuk ke nevojė pėr tė. Tė tillė janė njerėzit pėr tė cilėt kemi nevojė nė lehtėsimin e jetesės nė kėtė botė ose pėr kryerjen e obligimeve shoqėrore. 3. Disa janė si sėmundja, qė ėshtė e shumėllojshme. Shoqėrimi me ta dėmton fenė dhe jetėn tonė, prandaj sillu mirė me ta pėrderisa Allahu i Madhėrishėm tė ta bėje njė zgjidhje. 4. Disa mbartin me vete shkatėrrim. Tė tillė janė pasuesit e epshit dhe tė bidatit (risive nė fe), prandaj largimi prej tyre ėshtė i domosdoshėm. Pra, gjithmonė mundohu tė jesh i dobishėm pėr atė qė tė shoqėron, duke e udhėzuar nė tė mire dhe duke e ndaluat nga tė kėqijat. Si shfaqen cytjet e shejtanit Vesveset (dyshimet) Kjo ėshtė mėnyra mė e shpeshtė e cytjeve te shejtanit. Ai pandėrprerė mundohet tė fusė dyshime te njeriu, derisa ta largojė atė nga besimi islam. I Dėrguari na e ka tėrhequr vėrejtjen prej shejtanit duke thėnė: "Shejtani vjen te ndonjėri prej jush dhe i thotė: "Kush e krijoi kėtė? Kush e krijoi atė?" Vazhdon kėshtu derisa t'i thotė: "Kush e krijoi Zotin tėnd? Nėse ndonjėrit nga ju i ndodh njė gjė e tillė, atėherė le tė kėrkojė mbrojtje tek Allahu duke thėnė”Eudhu bil-lahi minesh-shejtanir-raxhim" e kjo do t'ia largojė ato (dyshimet). " Nė njė hadith tjetėr, i Dėrguari i Allahut ka thėnė: "Kur ndonjėrit prej jush i vjen njė gjė e tillė, le tė thotė: "Besoj nė Allahun dhe tė Dėrguarin e Tij", e kjo do t'ia largoje ato (dyshimet)”. Nėse nuk arrin t'i fusė vesvese nė kėtė mėnyre, atėherė mundohet t'i fusė vesvese nė ēėshtjet e adhurimit. Pra, ai i sjell vesvese pėr harxhimin e tepėrt tė ujit gjatė marrjes sė abdestit, pastaj i sjell vesvese nė namaz deri nė atė masė saqė nuk di se ē'ka thėnė nė namaz. Pėr largimin e kėtyre vesveseve mė sė miri na mėson rasti i Uthman ibn Ebil-Asit, kur iu ankua tė Dėrguarit (paqja dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė): "O i Dėrguar i Allahut, me tė vėrtet shejtani mė pengon nė namaz dhe gjatė leximit nė tė duke mė hutuar." I Dėrguari (paqja dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė) i tha atij: "Ky ėshtė shejtani i quajtur Hinzeb,ndaj, kur ta ndiesh atė kėrko mbrojtje tek Allahu nga ai dhe pėshtyj (pa pėshtyme) ne anėn e majtė tri herė' Thotė ky sahabi: "Kam vepruar kėshtu dhe Allahu e largoi atė prej meje." Kėshtu, shejtani provon vazhdimisht tė hyjė pėrmes derės sė vesveseve, mirėpo ti ia mbyll atij derėn nėse kėrkon mbrojtje tek Allahu. Allahu i Lartėsuar thotė: "E nėse ti cytesh me ndonjė cytje prej djallit, kėrko mbrojtje prej Allahut, se vėrtetė Ai ėshtė Dėgjuesi, i Dituri."(Fussilet,36) Mbjellja e frikės te njeriu Shejtani vazhdimisht mundohet tė tė ngacmojė duke tė frikėsuar nga pėrulja e Zotit tėnd. Nėse dėshiron tė shpenzosh pasuri nė rrugėn e Allahut, tė frikėson me varfėri dhe tė premton diēka tė tillė. Allahu thotė: "Djalli ju premton varfėri dhe ju urdhėron nė tė shėmtuarat." (Bekare, 268) Nėse dėshiron tė luftosh nė rrugėn e Allahut, tė frikėson me vdekjen, me armėt dhe me forcėn e armikut. Allahu i Lartėsuar thotė: "Po, ai ėshtė shejtani, i cili ua shtie nė mendje frikėn e miqve tė tij, mirėpo ju mos iu frikėsoni atyre, por frikėsohuni vetėm nga Unė, nėse jeni besimtarė." (Ali Imran, 175) Nėse dėshiron tė urdhėrosh pėr tė mirė dhe tė ndalosh nga e keqja, ai tė frikėson me pėrfundimin e keq, me pėrqeshjen e njerėzve ose tė "kėshillon" tė merresh me veten tėnde dhe tė lėsh tė tjerėt, sepse ata nuk do t'i pėrgjigjen thirrjes tėnde... E sa shumė ka prej atyre qė kanė rėnė nė kėtė kurth te shejtanit. Prandaj, vėlla i dashur, nėse frikėsohesh dhe nuk ke guxim te veprosh ndonjė mirėsi, dije se pas saj fshihet shejtani. Ngatėrresa dhe futja e armiqėsisė nė mesin e muslimanėve Allahu i Lartėsuar thotė: "Me tė vėrtetė shejtani dėshiron tė fusė mes jush armiqėsi dhe urrejtje." (Maide, 91) Ndėrsa i Dėrguari thotė: "Vėrtetė shejtani ka humbur shpresėn qė namazlinjtė ta adhurojnė atė, por ai do tė fusė intriga nė mes tyre.” Nė kėtė drejtim vėrehen aq shume armiqėsi tė shejtanit, saqė nuk mund tė numėrohen. Sa gjak ėshtė derdhur? Sa urrejtje dhe armiqėsi kanė ndodhur? Sa vėllezėr gjaku janė ndarė, e lėre mė tė tjerėt? Sa shumė urrejtje dhe pėrplasje ėshtė mbjellė nė shoqėrinė muslimane, duke zėnė vendin e vėllazėrisė dhe dėlirėsisė? Pa dyshim se pas tyre qėndron shejtani. Pengimi nga dhikri (pėrmendja e Allahut) Nga dobitė e dhikrit ėshtė lidhja e pandėrprerė e njeriut me Allahun, I Lartėsuari thotė: "Mė pėrmendni Mua, e Unė do ju pėrmend ju." (Bekare, 152), ndėrsa shejtani dėshiron ta sundojė njeriun dhe nė tė njėjtėn kohė ta pengojė nga pėrmendja e Allahut, I Lartėsuari thotė: ".. .Dhe ju pengon ju nga pėrmendja e Allahut dhe nga namazi..." (Maide, 91) Prandaj, shejtani ua zbukuron njerėzve gjėrat e shėmtuara, si pirjen e alkoolit, bixhozin, prostitucionin, i pengon ata nga pėrmendja e Allahut me fjalė tė kota, si dėgjimi i muzikės, sharjet dhe fyerjet, pėrgojimi, pėrhapja e fjalėve etj., e nė kėto veprime gjendet devijimi nga rruga e drejtė. I Madhėrishmi thotė: "Ka prej njerėzve qė blejnė tregime te kota me qėllim qė ti largojnė nga rruga e Allahut." (Lukman, 6) Ėshtė pyetur Abdullah ibėn Mesudi (Allahu qoftė i kėnaqur me tė), pėr "tregimet e kota" dhe ka thėnė: "Pasha Allahun, qė nuk ka hyjni tjetėr pėrveē Tij, ajo ėshtė muzika." Kėtė e pėrsėriti tri herė." Prandaj, ki kujdes, vėlla i dashur musliman, qė mos tė tė angazhojė shejtani me fjalė tė kota nė vend tė pėrmendjes sė Allahut. Njėkohėsisht, ki parasysh se dallimi mes atij qė pėrmend Allahun dhe atij qė nuk e pėrmend Atė ėshtė si dallimi nė mes tė gjallit dhe tė vdekurit. Kėto janė disa manifestime tė armiqėsisė sė shejtanit ndaj njeriut A nuk e vėren se pas gjithė kėsaj e ke tė domosdoshme t'i njohėsh shtigjet dhe ndėrhyrjet e tij te ti? Ja disa prej tyre: Shtigjet e depėrtimit tė shejtanit Hidhėrimi dhe epshi Hidhėrimi ėshtė njė fantazmė qė trishton mendjen. Kur mendja dobėsohet, atė e sulmon ushtria e shejtanit dhe kur njeriu hidhėrohet, shejtani luan me tė ashtu siē luan fėmija me lodrat. A nuk e vėren, o vėlla musliman, se njeriu i hidhėruar mund te vrasė tjetrin, mund tė shkurorėzojė bashkėshorten dhe mund tė humbė kontrollin? Pastaj, pasi i largohet hidhėrimi, shejtani ia zbukuron atij vetėvrasjen nė mėnyrė qė t'i shmanget turpit pėr veprėn e ligė dhe ndėshkimit. Kėshtu qė, vriten dy vetė pa tė drejtė dhe shejtani e ēon njeriun pėr nė xhehenem, e sa vend i keq ėshtė ai. I Lartėsuari thotė: "Kush e vret njė besimtar me qėllim, dėnimi i tij ėshtė xhehenemi, nė tė cilin do tė jetė pėrgjithmonė dhe Allahu ėshtė i hidhėruar me tė, e ka mallkuar dhe i ka pėrgatitur dėnim tė madh." (Nisa, 93) Pra, vėlla i dashur, pėrmbaje veten nga hidhėrimi, dije se ajo ėshtė njėra nga dyert e shejtanit dhe vazhdimisht pėrkujto fjalėt e tė Dėrguarit tė Allahut: "Nuk ėshtė i fortė ai qė ua vė shpinėn nė tokė njerėzve (gjatė mundjes), mirėpo i fortė ėshtė ai qė e pėrmban veten kur hidhėrohet." Vėlla i dashur, me tė vėrtetė epshi i hakmarrjes tė shtyn drejt hidhėrimit, ndėrsa mburrja me mėkate tė shtyn drejt refuzimit tė sė vėrtetės. Nėse ndien diēka tė tillė, atėherė ktheje me mėnyrėn mė tė mirė "sepse ai, qė mes teje dhe atij kishte armiqėsi, do tė bėhet si njė mik i afėrt." (Fussilet, 34) Pa dyshim, kjo kėrkon durim dhe pėrgatitje te vetvetes, mirėpo pėrfundimi do tė jetė i lavdėruar dhe shpėrblimi i Allahut i madh. Allahu thotė: "Mirėpo, kėtė nuk mund ta arrijė askush pėrveē atyre qė janė tė durueshėm dhe nuk mund ta arrijė askush pėrveē atyre qė kanė virtyt tė lartė." (Fussilet, 35) Ngutja dhe mosverifikimi i lajmeve Shpesh ndodh qė njeriut t'i ikin shumė tė mira si pasojė e ngutjes dhc e nxitimit pėr shkak se shejtani mbjell tė liga te njeriu qė ndodhet ne kėtė gjendje. Nė gjendje normale njeriu nuk ka mundėsi tė veprojė kėshtu, ngase ėshtė i ndėrgjegjshėm pėr punėt e tij dhe i analizon ato nga shumė aspekte. Lidhur me kėtė i Dėrguari i Allahut na udhėzoi me fjalėt: “Mosnxitimi ėshtė nga Allahu, ndėrsa ngutja ėshtė nga shejtani.” Gjithashtu, nuk ėshtė pėr t'u ēuditur me atė qė i Dėrguari i tha Eshexh Abdukajsit: "Me tė vėrtetė ke dy cilėsi qė i do Allahu: butėsinė dhe mosnxitimin.” Nė anėn tjetėr, pėr tė mėsuar se sa i dėmshėm ėshtė mosverifikimi i lajmeve na mjafton udhėzimi kur'anor: "O ju qė keni besuar, nėse ndonjė i pandėrgjegjshėm ju sjell ndonjė lajm, shqyrtojeni mirė, qė tė mos e goditni ndonjė popull pa e ditur realitetin, e pastaj tė pendoheni pėr atė qė keni bėre." (Huxhurat, 6) Ngrėnia e tepėrt Ngrėnia e tepėrt rrit epshet, tė cilat janė armė tė shejtanit. I Dėrguari (paqja dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė) ka thėnė: “Nuk mbush njeriu enė mė tė keqe sesa barkun e tij. I mjaftojnė tė birit tė Ademit disa kafshata me tė cilat do ta mbajė shpinėn e tij. E nėse patjetėr dėshiron tė shtojė, atėherė le tė ndajė njė tė tretėn pėr ushqim, njė tė tretėn pėr pije dhe njė tė tretėn pėr frymėmarrje.” Ngrėnia e tepėrt ka pėr pasojė kėto gjashtė veti tė nėnēmuara: 1. Largon frikėn e Allahut nga zemra e njeriut. 2. Largon prej zemrės sė njeriut mėshirėn ndaj krijesave, sepse mendon se tė gjithė janė tė ngopur. 3. E dembelos nė adhurim. 4. Nėse dėgjon fjalė tė urta, nuk i pėrjeton ato. 5. Nėse i kėshillon njerėzit, kėshillat e tij nuk depėrtojnė nė zemrat e tyre. 6. Shkakton sėmundje. Pra, tė gjitha kėto ndodhin nėse njeriu e tepron nė ngrėnie, qoftė edhe ushqim hallall (i lejuar). Mirėpo, nėse ushqimi ėshtė fituar nė mėnyrė tė ndaluar (haram), atėherė ēėshtja ėshtė edhe mė e keqe dhe mė e rėndė. Vėlla musliman, mjafton tė dėgjosh fjalėt e Pejgamberit: "Nė ēdo trup qė rritet nga harami zjarri i xhehenemit ka mė shumė pėrparėsi." Pėrtacia nė adhurime (ibadete) dhe veprimi i tė ndaluarave (harameve) Pas shirkut ndaj Allahut, ndėr ndalesat mė tė mėdha ėshtė neglizhenca ndaj namazit, qoftė lenia e tėrėsishme, qoftė mosfalja e tij me xhemat. Prandaj, shiko sesi i Dėrguari (paqja dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė) na tėrheq vėrejtjen nga mbizotėrimi i shejtanit ndaj atij qė ėshtė neglizhues nė faljen e namazit. I Dėrguari i Allahut ka thėnė: "Nuk ka tri veta nė njė fshat a vendbanim e qė nuk falin namazin sė bashku e tė mos i sundojė shejtani. Prandaj pėrmbajuni xhematit (bashkėsisė), sepse ujku han atė dele qė ndahet prej kopesė.” Ndėr mėkatet e mėdha ėshtė edhe kamata, pėr tė cilėn Allahu i Lartmadhėruari ka shpallur: "Ata qė hanė kamatėn, nuk ngrihen (nė Ditėn e Gjykimit) ndryshe vetėm se si ngrihet ai i ēmenduri nga prekja e djallit. " (Bekare, 275) Prandaj, nė pėrgjithėsi, mėkatimi dhe kryerja e ndalesave sjell mbizotėrimin e shejtanit ndaj njeriut. I Lartėsuari ka thėnė: "A t'jua bėj tė njohur (o njerėz!) se mbi kė zbresin shejtanėt? Ata zbresin te ēdo gėnjeshtar , mėkatar." (Shuara, 221-222) Shoqėria e keqe Shejtani depėrton te njeriu edhe pėrmes shoqėrisė se keqe. Ajo shoqėri ia zbukuron atij mėkatet dhe e bėn qė t'i urrejė veprat e mira. Sa e sa njerėz i ka bėrė shoqėria e keqe qė tė pėrfundojnė nė punė tė liga, edhe pse mė parė kishin jetuar nė mesin e vepėrmirėsve dhe fisnikėve. E si tė mos jetė kjo prej ndėrhyrjeve tė shejtanit, kur i Dėrguari e krahason shokun e keq me farkėtarin, i cili, nėse nuk ta djeg rrobėn, do tė tė japė erėn e keqe. Pėr largimin nga shoqėrimi me njerėz tė kėqij, Allahu i Lartėsuar thotė: "Dhe kur i sheh ata se janė thelluar (nė tallje) nė argumentet Tona, largohu prej tyre derisa te kalojnė nė bisedė tjetėr. E nėse shejtani tė bėn tė harrosh, mos rri, pasi tė bie ndėrmend, me popullin mizor." (En'am, 68) Medito pak o njeri pėr qėndrimin tėnd nė Ditėn e Gjykimit, kur do te kafshosh duart e tua dhe do tė thuash: "I mjeri unė, ta kisha pasuar rrugėn e Pejgamberit. O shkatėrrimi im, sikur tė mos e kisha bėrė filanin mik tė afėrt."(Furkan7 27-29) Raste tė tjera tė ndėrhyrjes sė shejtanit Kėtu do tė pėrmendim koprracinė, zilinė, lakminė pėr para, pasimin e epshit dhe fanatizmin nė njė medhheb, mendimin pėr Qenien e Allahut, mendimin e keq pėr muslimanėt, etj. Disa nga metodat e shėrimit Pėr tė shpėtuar nga kurthet e shejtanit ka disa metoda. Disa prej tyre u cekėn mė lart, ndėrsa disa tė tjera do pėrmenden nė vijim: Vazhdueshmėria nė pėrmendjen e Allahut Allahu i Lartesuar ka thėnė: "Me tė vėrtetė, zemrat qetėsohen me pėrmendjen e Allahut” (Ra’d, 28) Shejtani jeton larg atij qė pėrmend Allahun pėr shkak se pėrmendja e Allahut e rrethon njeriun dhe e mbron. Shembulli i atij qė pėrmend Allahun i ngjan atij qė tregohet nė hadithin nė vijim: “...Si shembulli i njeriut tė cilin e kėrkon armiku nėpėrmjet gjurmėve tė tij, e ky hyn nė njė kėshtjellė tė fortifikuar qė tė mbrojė veten. Me tė vėrtetė, njeriu mė sė shumti ėshtė i mbrojtur nga shejtani kur pėrmend Allahun.” Nė momentin kur njeriu largohet nga dhikri, Allahu i jep pėr shoqėrues njė shejtan. Argument pėr kėtė ėshtė: "Dhe kushdo qė largohet (verbon veten) nga pėrkujtimi i tė Gjithėmėshirshmit, Ne i caktojmė atij njė shejtan, e ai do tė jetė shoqėrues i tij." (Zuhruf, 36) Pastaj, kur shejtani e sundon njeriun, e bėn qė ta harrojė pėrmendjen e Allahut. I Lartėsuari thotė: "Ata i ka mundur shejtani, kėshtu qė i ka bėrė ta harrojnė pėrmendjen e Allahut." (Muxhadele, 19) Pėrmendja e Allahut duhet ta shoqėrojė njeriun nė ēdo gjendje tė tij, qofte ai ne kėmbe, ulur, shtrire, nė rrugė, ne shtėpi, gjatė punės, etj. Po ju ofroj njė mėsim prej dhikrit, me tė cilėn do ta bėni shejtanin tė pėlcasė. I Dėrguari (paqja dhe shpėtimi i Allahut qoftė mbi tė) ka thėnė: “Kur njeriu hyn nė shtėpinė e tij dhe e pėrmend Allahun e Madhėruar te hyrja dhe te ngrėnia, thotė shejtani: "Nuk kemi bujtinė e as darkė." E nėse hyn nė shtėpi dhe nuk e pėrmend Allahun e Lartėsuar te hyrja, shejtani thotė: "Gjetėm bujtinė. " E nėse nuk e pėrmend Allahun te ngrėnia, atėherė shejtani thotė: "Gjetėm bujtinėn dhe darkėn.” Nė qoftė se dėshiron t'i ruash pasardhėsit nga shejtani, atėherė, para se tė kesh marrėdhėnie intime me bashkėshorten, mos harro tė thuash: "Bismilah Allahumme xhenibnash-shejtan ve xhenibish-shejtane ma rezaktena" (Me emrin e Allahut; o Zot, na e largo djallin prej nesh dhe prej atij qė do tė na furnizosh me tė), ngase lidhur me kėtė i Dėrguari na ka njoftuar se: "Nėse u dhuron Allahu atyre tė dyve fėmijė nga ai kontakt, nuk do t'i bėjė dėm (fėmijės) shejtani asnjėherė.” Vazhdueshmėria nė istigfar (kėrkimi i faljes sė mėkateve) Pa dyshim se kjo ėshtė dhunti e madhe, pasi pėrmes saj arrin ta mundėsh shejtanin. I Dėrguari i Allahut ka thėnė: "Me tė vėrtetė shejtani ka thėne: "Pasha Madhėrinė tėnde, o Zoti im, nuk do tė ndalem sė mashtruari robėrit e Tu pėrderisa shpirtrat e tyre gjenden nė trupat e tyre. " Ndėrsa Allahu ka thėnė: "Pasha Krenarinė dhe Lartmadhėrinė Time, nuk do tė ndalem sė faluri mėkatet e tyre pėrderisa ata kėrkojnė falje prej Meje.” Istigfari nuk tė ngarkon mė shumė se sa tė thuash: "Estagfirullah" (Kėrkoj falje nga Allahu) dhe ta pėrjetosh atė qė thua. Allahu i Lartėsuar thotė: "Dhe kushdo qė bėn ligėsi, ose i bėn padrejtėsi vetes sė tij (duke bėrė mėkate), por pastaj i kthehet Allahut duke kėrkuar faljen e Tij, do ta gjejė Allahun gjithnjė Falės tė Madh, Mėshirėplotė." (Nisa, 110) Kėrkimi i mbrojtjes sė Allahut nga shejtani I Lartėsuari thotė: "Dhe nėse tė cyt shejtani me ndonjė cytje, kėrko mbrojtje nga Allahu, se vėrtet Ai ėshtė Dėgjues, i Dijshėm." (Fussilet, 36) Lexoni kėtė ngjarje dhe pėrfitoni nga udhėzimi i tė Dėrguatit. Transmetohet nga Sulejman ibėn Suredi (Allahu qoftė i kėnaqur me tė), se ka thėnė: "Isha ulur me tė Dėrguarin e Allahut derisa dy njerėz fyenin njėri-tjetrin, saqė njėrit iu skuq fytyra dhe iu frynė damarėt e qafės. Kur e pa kėtė i Dėrguari tha: Unė me tė vėrtetė di njė fjalė, po ta thotė, do t'i kalojė ajo qė ndien. Sikur tė thotė: "Eudhu bil-labi minesh-shejtanir-raxhim" (Kėrkoj mbrojtje tek Allahu nga shejtani) do t'i kalojė ajo qė ndien.” Gjithashtu, nė mesin e gjėrave qė bėjnė dobi nė momentin e hidhėrimit ėshtė ndryshimi i gjendjes nė tė cilėn ėshtė njeriu. Pra, nėse ėshtė nė kėmbė, le tė ulet, nėse i kalon, mirė, e nėse jo, atėherė le tė shtrihet, e nėse ėshtė duke folur, le tė heshtė. Leximi i Kuranit I Lartėsuari thotė: "Kur tė lexosh Kuran, kėrko mbrojtje tek Allahu nga djalli i mallkuar. Vėrtetė, ai (djalli) nuk ka fuqi kundėr atyre qė besuan dhe i janė mbėshtetur Zotit tė tyre." (Nahl, 98-99) Nė fund disa kėshilla: Kujdesu qė tė lexosh suren Bekare, sepse shejtani largohet nga ajo shtėpi ku lexohet kjo sure, siē qėndron nė hadithin qė transmeton Muslimi nė pėrmbledhjen e tij. Kur tė shtrihesh tė flesh lexo Ajetul-Kursinė, ngase pėr tė thuhet nė njė hadith: “Vazhdimisht do tė qėndrojė te ti njė roje e Allahut dhe nuk do tė tė afrohet shejtani deri nė mėngjes.” Kujdesu qė tė lexosh dy ajetet e fundit tė sures Bekare. Pėr vlerėn e kėtyre dy ajeteve na ėshtė treguar se kush i lexon nė shtėpi tri herė - nė njė tjetėr transmetim tri net, - nuk i afrohet asaj (shtėpie) shejtani. Mos harro qe tė lexosh suren Ihlas, e cila ka vlerėn e njė tė tretės sė Kuranit dhe mos harro tė lexosh "dy mburojat", pasi i Dėrguari e urdhėroi leximin e kėtyre sureve pas ēdo namazi dhe pėr vlerėn e leximit tė tyre tha: "Nuk kanė kėrkuar njerėzit mbrojtje me diēka me tė mirė se me kėto dy sure." Kėto janė disa metoda, por nuk ka dyshim se ka edhe shumė tė tjera. Nė fund mundohu, vėlla i dashur musliman, qė tė pėrfitosh nga kėto udhėzime e qė tė mos mbeten vetėm lexim. Gjithashtu, kujdesu qė tė mos jesh prej atyre qė harrojnė fillimin e asaj qė lexuan teksa lexojnė fundin e saj, apo ta harrosh atė krejtėsisht pasi ke arritur nė fund tė tij. Ky libėrth nuk ėshtė shkruar qė tė fitosh njohuri tė pėrgjithshme dhe enciklopedike, por qėllimi i kėtyre rreshtave ėshtė tė ta ndriēojnė rrugėn e errėt dhe tė tė bėjnė mė syēelur kundėr kėtij armiku tė mallkuar. Nė fund, zgjidh pėr veten tėnde cilindo prej llojeve tė njerėzve pėr tė cilėt, sipas njė transmetimi, i Dėrguari i Allahut ka thėnė: "Njerėzit si krijesa tė Allahut janė tri llojesh: njė lloj janė si kafshėt, ashtu siē thotė Allahu i Lartėsuar: "Ata kanė zemra qė nuk kuptojnė me to, ata kanė sy qė nuk shohin me ta dhe ata kanė veshė qė nuk dėgjojnė me ta. Ata janė si kafshėt, bile edhe mė tė humbur. " (A 'raf, 1 79), lloji i dytė kanė trupin e njerėzve, mirėpo shpirtrat e tyre janė shpirtra djallėzorė, kurse lloji i tretė do tė jenė nėn hijen e Allahut nė Ditėn e Gjykimit, e qė nuk ka hije tjetėr atė ditė pėrveē hijes sė Tij." Paqja e Allahut qoftė mbi tė Dėrguarin tonė, Muhammedin.

  7. #7
    Besimtar Musliman Maska e eldonel
    Anėtarėsuar
    07-09-2007
    Vendndodhja
    Prishtina
    Postime
    1,228
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Komentimi I sures en-Nas

    Sureja “En-Nas eshte sure medinase (d.m.th , ka zbritur ne Medine) . Ėshtė thėnė se ėshtė mekase mirėpo mendimi I parė ėshtė mė I saktė.
    Ka gjashtė ajete , njėzetė fjalė , shtatėdhjetė e nėntė shkronja dhe ėshtė mburojė nga shejtani .
    Bismilahir-Rahmanir-Rahim

    1. Thuaj: " I Mbėshtetem Zotit tė njerėzve!
    2. Sunduesit tė njerėzve,
    3. Tė Adhuruarit tė njerėzve,
    4. Prej sė keqes sė cytėsit qė fshihet.
    5. I cili bėn cytje nė gjokset e njerėzve,
    6. Qoftė ai (cytėsi) nga xhinėt apo nga njerėzit".

    Komenti I ajeteve :

    " I Mbėshtetem Zotit tė njerėzve”, d.m.th. Edukuesit dhe Pėrmisuesit tė tyre . “Sunduesit tė njerėzve”, d.m.th. Sunduesit dhe Rregulluesit tė qėshtjeve tė tyre . “Tė Adhuruarit tė njerėzve” , d.m.th. Allahut , pėrveē tė Cilit nuk meriton askush adhurim . I pėrmendi njerėzit veēanėrisht , edhe pse ėshtė Zot I tė gjitha krijesave , pėr t’I nderuar ata dhe pėr t’I mėsuar se sit ė kėrkojnė mbrojtje te Zoti qė zotėron qėshtjet e tyre, te Zoti dhe I Adhuruari I tyre , qė I mbron ata nga e keqja e djallit dhe nga e keqja e cytėsit (pėshpėritėsit) ne gjokset e tyre.
    Kėto janė tri cilėsi prej cilėsive tė Allahut tė Lartėsuar , d.m.th. Er- Rububije (sundimi), El - Mulku (mbizotėrimi) dhe El- Uluhije (adhurimi), ndaj Ai ėshtė Sundues , Mbizotėrues dhe I Vetmi qė meriton adhurimin , kėshtu qė tė gjitha gjėrat janė krijesa , robėr dhe pronėsi e Tij . Prandaj , Ai e urdhėroi atė qė kėrkon mbrojtje prej sė keqes sė djallit qė ta kėrkojė mbrojtjen nga Ai qė I ka kėto cilėsi >
    Ēdo bir I Ademit e ka njė djall pėr shoqėrues . Ai ia zbukuron atij tė shėmtuarat dhe nuk kursen mund pėr shkatėrrimin dhe lajthitjen e njerėzve . Por I mbrojtur ėshtė ai tė cilin e mbron Allahu , prandaj I Lartėsuari thotė : “Prej sė keqes sė cytėsit qė fshihet” d.m.th. nga shejtani , I cili ėshtė thelbi , baza e tė gjitha tė kėqijave . Ndėr sprovat dhe tė keqijat e tij ėshtė se ai bėn bėn cytje (vesvese ) nė gjokset e njerėzve , ua zbukuron tė keqen duke ua paraqitur nė njė pamje mė tė mirė dhe ua rrit dėshirėn pėr veprime tė tilla .
    Nė anėn tjetėr I largon nga e mira duke ua pasqyruar atė nė pamjen e shėmtuar dhe kėshtu bėn cytje vazhdimisht.
    Cytja ėshtė pėshpėritja dhe zėri I brendshėm , pėrmbajtja e tė cilit depėrton nė zemėr heshturazi . Pastaj vesveset largohen nėse njeriu pėrmend Allahun , kėrkon mbrojtjen prej Tij nga armiku I vet duke lexuar kėtė sure apo lutjet e tjera . Me kėtė ai kėrkon ndihmė nga Allahu qė ti pėrzėrė dhe ti largoj ato , nėse hutohet apo harron pėrmendjen e Allahut , shejtani e cyt njeriun pėrsėri e kėshtu mė rradhė .Pra lufta ėshtė njė garė (herė fiton herė humb).
    Allahu I Madhėruar nė disa ajete ka urdhėruar qė tė kėrkojmė mbrojtje tek Ai nga shejtani I mallkuar . I Lartmadhėruari thotė :
    “Dhe thuaj: “ Zot im, kėrkoj mbrojtje tek Ti prej shejtanėve dhe kėrkoj mbrojtje tek Ti qė ata tė mos mė afrohen!” . “ (Mu’minun, 97-98)
    Gjithashtu thotė :
    “ Dhe nė qoftė se ndonjė pėshpėritje e ligė nga shejtani mundohet tė tė largojė ty (nga tė bėrit mirė ) , atėherė kėrko mbrojtje tek Allahu . Vėrtetė Ai ėshtė Gjithėdėgjuesi , I Gjithėdituri . “ (Fussilet , 36 )
    Allahu I Madhėruar na e tėrhoqi vėrejtjen pėr shejtanin , prandaj nuk ka arsyetim pėr padije . Allahu thotė :
    “ O bij tė Ademit , mos lejoni t’ju mashtrojė shejtani siē I nxori prindėrit tuaj nga xheneti.” (A’raf, 27)
    Ai poashtu , na tregoi zotimin e Iblisit , se ai do t’I devijojė bijtė e ademit dhe se do tė qėndrojė nė ēdo rrugė qė shpie tek Allahu dhe xheneti I Tij . I Madhėruari thotė:
    “(Iblisi) Tha : MeqenėseTi mė largove mua , vėrtet qė unė do tė jem nė pritė kundėr tyre (njerėzve ) nė rrugėn Tėnde tė drejtė. Pastaj do t’u afrohem atyre para dhe pas shpine , nga e djathta dhe nga e majta dhe shumicen e tyre do t’I gjesh jofalėnderues.” (A’raf , 16-17)
    Allahu I Madhėruar na tregoi se si ky armik distancohet nga njėerėzit pas devijimit tė tyre . I Madhėruari thotė :
    “Dhe shejtani do tė thotė , kur tė jetė vendosur ēėshtja : “ Me tė vėrtetė Allahu ju premtoi njė premtim tė vėrtetė dhe unė u premtova , por ju tradhtova . Unė nuk kasha asnjė fuqi pėrmbi ju , por vetėm ju bėra thirrje dhe ju m’u pėrgjigjėt . Andaj mos mė fajėsoni mua , por fajėsoni veten tuaj .“ (Ibrahim ,22)
    Gjithashtu thotė :
    “Me tė vėrtetė ti nuk do tė kesh aspak force mashtruese mbi robėrit e Mi , pėrveē atyre tė humburve qė vijnė pas teje . Dhe s’ka dyshim se xhehenemi ėshtė vend I premtuar pėr tė gjithė ata . “ (Hixhr , 42-43)
    “Me tė vėrtetė , shejtani ėshtė armik I juaji , andaj merreni atė vėrtetė si armik . Ai fton ndjekėsit e tij qė tė jenė prej banorė tė zjarrit . “ (Fatir, 6)
    Pasi na sprovoi me kėtė armik , Allahu na e tregoi armėn dhe mburojėn me tė cilėn mund tė mbrohemi nga ai : ajo ėshtė pėrmendja (dhikri) sa mė e shpeshtė e Allahut . I Dėrguari I Allahut ka thėnė :
    “Kam parė njė njeri nga umeti im , tė cilin e kishin kapluar shejtanėt , e pastaj pėrmendi Allahun dhe I largoi shejtanėt “ ( Transmeton Hafidh Ebu Musa el- Medini)
    Ka edhe njė hadith tjetėr sipas tė cilit Allahu e kishtu urdhėruar Jahjan, tė birin e Zekerias . qė tė kryente vetė pesė obligime dhe tė kėrkonte nga Beni Israilėt qė t’I kryejnė ato. Njėra prej tyre ėshtė : “ Dhe ju urdhėroj ta pėrmendni Allahun . Shembulli I kėsaj ėshtė si shembulli I njė njeriu tė cilin e ndjek armiku derisa ai tė hyjė nė njė kėshtjellė.Pra njeriu nuk do ta mbrojė veten nga shejtani pėrveēse me pėrmendjen e Allahut .” (Transmeton Ahmedi dhe Tirmidhiu )
    Gjithashtu nė njė hadith tjetėr , I Dėrguari I Allahut (paqja dhe shpėtimi I Allahut qoftė mbi tė ) thotė :“Nėse thoni BIsmilah (me emrin e Allahut) , shejtani do tė zvogėlohet derisa tė bėhet sa miza .” (Transmeton Ahmedi dhe Ebu Davudi)
    Vesvest ose cytjet , ashtu siē janė prej xhinėve , janė edhe prej njerėzve . Pėr kėtė I Madhėruari thotė : “I cili bėn cytje nė gjokset e njerėzve. Qoftė ai (cytėsi) nga xhinėt apo nga njerėzit". (Nas, 5-6) d.m.th nga e keqja e shejtanėve xhinė dhe njerėz.
    Nė hadithin e Ebi Dherrit tė cilin e transmeton Imam Ahmedi dhe tė tjerė , qėndron se I Dėrguari I Allahut I ka thėnė atij :”O Ebu Dherr , kėrko mbrojtje tek Allahu nga e keqja e shejtanėve xhinė dhe njerėz .” Thotė Ebu Dherri : “ Thashė :” O I Dėrguari I Allahut , a ka prej njerzėve shejtanė ? “ “Po “ u pėrgjigj ai.

    Ēfarė pėrfitojmė nga ky kapitull:

    1. Kėrkimin e mbrojtjes tek Allahu I Lartėsuar , t’I kthehemi Atij dhe tė mbėshtetemi tek Ai nga tė kėqijat e shejtanit .
    2. Kėrkimin e mbrojtjes duke pas parasysh sundimin , pushtetin , hyjninė e Tij si dhe emrat e bukur dhe cilėsitė e Tij tė larta.
    3. Nderimin dhe veēimin e njerėzve mbi krijesat e tjera , duke u ndier mė I famshėm se tė tjerėt , edhe pse Allahu ėshtė Zot I ēdo gjėje , Sundues I tyre dhe I Vetmi qė meriton tė adhurohet
    4. Armiqėsinė e shejtanit ndaj bijve tė Ademit dhe pėrpjekjet e tij qė me anė tė vesveseve t’I devijojė njerėzit.
    5. Kujdesin nga shejtani dhe vesveset e tij nė kohėn kur harrojmė pėrmendjen e Allahut .
    6. Pėrmendjen e Allahut , qė e largon shejtanin ,dhe kur ndosh kjo ai ikėn I pėrulur dhe humbės .
    7. Kėrkimin e mbrojtjes tek Allahu nga tė kėqijat e shejtanėve njerėz dhe xhinė
    8. Kėrkimi I mbrojtjes tek Allahu ėshtė adhurim , por nėse kjo vepėr I drejtohet dikujt tjetėr pėrveē Allahut , atėherė ėshtė shirk (mosbesim)
    9. Veēimin e Allahut si Zot dhe Sundues dhe si I Vetmi qė meriton tė adhurohet nga tė gjitha krijesat.
    10. Shejtani bėn vesvese nė zemrat e xhinėve ashtu siē bėn vesvese nė zemrat e njerėzve.

    Dobi :

    1. Nėr lutjet mė tė mira qė largojnė shejtanin ėshtė leximi I sureve “El-Felek” dhe En-Nas “(dy suret e fundit tė Kuranit ), leximi I Ajetul Kursij , leximi I dy ajete tė fundit tė sures Bekare, leximi I tė para tė sures Saffat, leximi I ajeteve tė fundit tė sures El-Hashr. Gjithashtu ,siē u pėrmend mė lart , strehimi te mbrojtja e Allahut , ezani dhe pėrmendja e shumtė e Allahut (Ibnul –Kajjim , “El-Vabil es-Sajib”
    2. Ibėn Xhizij el –Kelbij, Allahu e mėshiroftė nė tefsirin e tij ka shkruar “:Vesveset e shejtanit nė zemrėn e njeriut janė tė shumta .Ai sė pari mundohet qė t’ia humbė besimin nė Zotin duke I future dyshime nė besim , e nėse nuk e arrin ta bėjė kėtė , atėherė e urdhėron pėr mėkate , nėse nuk arrin ta bėjė as kėtė , mundohet ta pengojė nė kryerjen e obligimeve ,nėse nuk arrin ta bėjė as kėtė , atėherė mundohet t’I fusė dyfaqėsin (rijanė) nė veprime qė t’ia prishė ato .Nėse njeriu shpėton edhe nga kjo , atėherė mundohet t’ia zbukurojė veprat dhe shtimin e tyre , qė pastaj tė lavdėrohet me ato. Gjithashtu mundohet tė fusė te njeriu zilinė , urrejtjen dhe hidhėrimin , e me to t’a ēojė drejt veprave tė liga . Shėrimi I vesveseve bėhet me :
    - Pėrmendjen e shpeshtė tė Allahut tė Lartėsuar .
    - Kėrkimin e mbrojtjes tek Allahu nga shejtani , e mė e mira mbrojtje ėshtė leximi I sures “En-Nas .”
    - Kundėrshtimin e shejtanit deh zotimin pėr mosdėgjimin e tij
    3.Mashtrimet e shejtanit kryesisht kufizohen ne gjashtė lloje veprash .Ai vazhdimisht mundohet ta mashtrojė njeriun me:
    - Mashtrim nė mosbesim (kufr) , ose politeizėm (shirk)
    - Risi (bidat)
    -Mėkate tė mėdha .
    -Mėkate tė vogla
    -Preokupim me tė lejuarat (mubah) nė vend tė bamirėsive .
    - Veprim tė atyre veprave tė pakėrkuara ose me vlerė tė paktė nė vend tė atyre qė janė me vlerė ose tė mira .
    Ndėrsa mjetet me tė cilat mbrohet njeriu nga shejtani janė dhejtė :
    - Kėrkimi I mbrojtjes tek Allahu nga shejtani
    - Leximi I sureve Felek dhe Nas (dy suret e fundit tė Kuranit)
    - Leximi I Ajetul Kursisė
    - Leximi I sures Bekare
    - Leximi I dy ajeteve tė fundit tė Bekares
    - Leximi I tri ajeteve tė para tė sures Gafir
    - Thėnia “La ilahe il-lallah vahdehu la sherike leh , lehul-mulku ve lehul-hamdu ve huve ala kul-li shejin kadir” (Nuk ka Zot qė meriton tė adhurohet pėrveē Allahut , I Cili ėshtė I vetėm dhe nuk ka partner. Atij I takon sundimi dhe falėnderimi dhe Ai ėsgtė I Plotfuqishėm mbi ēdo gjė ), Njėqind herė nė ditė.
    - Pėrmendja e shpeshtė e Allahut .
    - Abdesti dhe namazi .
    - Pėrmbajtja nga shikimi , fajalėt , ushqimi I tepėrt dhe shoqėrimi I tepėrt me njerėz. ( Ibnul –Kajjim “ Bedaiul-Fevaid”)


    vazhdon

  8. #8
    Perjashtuar Maska e ORIONI
    Anėtarėsuar
    10-12-2003
    Vendndodhja
    Shkup-Prishtine-Ulqin-Tirane-Cameri
    Postime
    922
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    http://www.forumishqiptar.com/showpo...3&postcount=29

    Po fol cfare problemi ke te ndihmojme me lejen e Allahut per cdo gje ne lidhje me sherimin me Kuran. Nese do mund ti shkruash ketu simptomat ose ne privat.

    Selam aleikum
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga ORIONI : 27-01-2008 mė 10:38

  9. #9
    Perjashtuar Maska e havaja
    Anėtarėsuar
    05-11-2006
    Postime
    35
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Do te kisha pritur ndihme me shume prej jush te dashur miq te forumit, une cdo dite po pres nga ju te me tregoni diqka ne lidhje me kete qe kam pyetur por si duket halli i tjetrit nuk qenka aq me rendesi !
    Ju pershendes me respekt - selam alejkum

  10. #10
    Perjashtuar Maska e ORIONI
    Anėtarėsuar
    10-12-2003
    Vendndodhja
    Shkup-Prishtine-Ulqin-Tirane-Cameri
    Postime
    922
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga havaja Lexo Postimin
    Me intereson te di a njeh dikush ndonje qe sheron me leximin e Kuranit, nese dini diqka ju lutem shkruani ketu ose ne M.P
    Kam degjuar shume qe ka efekt shume por nuk njoh asnje qe ben sherim te tille pos atyre qe shkruajne hajmali e qe eshte haram i madh !
    Ju pres te dashur miq nese njihni dikend ose qe keni degjuar per te!
    Merr vaj Ulliri, mjalte dhe uje.Kendoji suret El Fatiha ajetin Kursi suren Felek Nas nga shtate here dhe fryeji brenda tek uji mjalti dhe vaji ullirit.Mjaltin pije ne mengjes esell ujin nje pjese pije kurse tjetrin laje duke e perzier me ujin e dushit ose enes.Me vaj e ullirit lyej pjeset qe te dhembin ose ke shqetesime.Me lejn e Zotit do sherohesh.


    Selam aleikum edhe keto ajete

    10:57.
    O ju njerėz! Juve ju erdhi nga zoti juaj kėshilla (Kur'ani) dhe shėrimi i asaj qė gjendet nė krahrorėt tuaj (nė zemra), edhe udhėzim e mėshirė pėr besimtarėt.
    17:82.
    Ne tė shpallim Kur'anin qė ėshtė shėrim dhe mėshirė pėr besimtarėt, kurse jobesimtarėve nuk u shton tjetėr pėrpos dėshprim.

    16:69.
    Pastaj ha nga tė gjitha (llojet) frutat dhe futu nėpėr rrugėt e nėnshtruara (e tė mėsuara) prej Zotit tėnd. Nga barqet e tyre (tė bletėve) del lėng, ngjyra e tė cilit ėshtė e ndryshme dhe nė tė cilin ka shėrim (bar-ilaē) pėr njerėz. Edhe nė kėtė ka arsye pėr atė popull qė mendon thellė.

    24:35.
    All-llahu ėshtė dritė (ndiēues, udhėzues) i qiejve e i tokės. Shembulli i dritės sė Tij i gjason kandilit tė vendosur nė njė zgavėr tė errėt. Kandili gjendet brenda njė qelqi si tė ishte yll flakėrus e qė ndizet prej (vajit tė) njė druri tė bekuar, prej ullirit qė nuk mund tė quhet as i lindjes e as i perėndimit, e vaji i tij ndriēon pothuajse edhe pa e prekur zjarri. Dritė mbi dritė. All-llahu udhėzon kah drita e Vet atė qė do Ai. All-llahu sjell shembuj pėr njerėzit. All-llahu ēdo gjė di shumė mirė.
    95:1.
    Pasha fikun dhe ullirin!

    25:48.
    Edhe Ai ėshtė, qė i lėshon erėra myzhde nė prag tė mėshirės sė Tij (shiut) dhe Ne lėshuam prej qiellit ujė tė pastėr

    7:57.
    Ai ėshtė qė i lėshon erėrat si myzhde pranė mėshirės (shiut) sė Tij. E kur ato (erėrat) bartin re tė mėdha mbi, ne i sjellim mbi njė tokė tė vdekur dhe lėshojmė nė tė ujin (shiun), dhe me tė (me ujin) nxjerrim tė gjithė frutat. Kėshtu i nxjerrim (i ngjallim) tė vdekurit, ashtu qė tė pėrkujtoni (fuqinė e Zotit).

  11. #11
    فقيـــر إلـى الله Maska e rapsod
    Anėtarėsuar
    04-08-2002
    Vendndodhja
    Mbi libra
    Mosha
    37
    Postime
    799
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Rukje nga Sheriati

    Keto jane foto ku eshte nje procedure leximi qe quhet "Rukjeh" e cila eshte perberje jetesh per te lexuar per sherim:
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura    
    "Allahu ka ekzistuar dhe s'kish vėnd, Ai ėshtė ashtu siē ka qėnė" Hzr. Aliu r.a.

  12. #12
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    07-01-2008
    Postime
    32
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Sic te ka postuar Orioni nje pjeje te kesaj teme une po te postoj temen te plote qe ta lexosh:http://www.forumishqiptar.com/showthread.php?t=37806

    Dhe qe te sherohesh duhet te jesh besimtare,te jesh e bindur qe sherimi vjen vetem nga ALLAHU!Duhet te pergatisesh ambjentin ku ti jeton ose personi i semure,nuk duhet te kete muzik dhe fotografi apo piktura me njerez dhe kafshe pasi ne ato vende mblidhen shejtanet.Pendohu tek ALLAHU dhe bej durim inshaALLAH vjen sherimi nga ALLAHU.Ne temen mesiper ke numrin e tel edhe te nje hoxhe qe sheron me Kur'an (ben rukje) me sa di une jan shume pak 2-3 qe jane ne kosov dhe ne maqedoni.ALLAHU te dhente durim dhe sherim!

  13. #13
    i/e regjistruar Maska e burbuqe1
    Anėtarėsuar
    23-11-2007
    Postime
    197
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Lufta Kunder Sihrit

    Esselamu alejkum

    VELLEZER E MOTRA,


    IU FTOJ QE TE BASHKOHEMI NE LUFTEN E MADHE KUNDER SIHR-IT QE ESHTE
    SHPERNDAR NE TE GJITHE BOTEN, DHE NE TERRITORET E BANUARA ME
    SHQIPETAR.

    JAN ME DHJETRA PRAKTIKUESIT E KETIJ SHIRKU, ANDAJ IU FTOJ QE
    SEBASHKU
    TE LUFTOJM PA KOMPROMIS KUNDER KETYRE ARMIQEVE TE ALL-LLAHUT NESE
    JENI QE E DESHMONI ME TE VERTET ME ZEMRAT TUAJA BESIMIN NE ALL-
    LLAHUN, APO KENI FRIKE NGA KRIJESA DHE TRADHETUAT BESEN E DHENE
    KRIJUESIT TUAJ KUR DESHMUAT PA ASNJE FORME DHUNE KUNDER
    JUSH "ESHHEDU
    ENE'LA-ILAHE IL'ALL-LLAH, WE ESHHEDU ENE'MUHAMMEDEN RRESUL ALL-LLAH"
    APO DESHMUAT VETEM ME ZE DHE JO ME ZEMER! PARASHTROJANI KETE PYETJE
    VETES TUAJ ĒDO MENGJES E MBREMJE, DHE MOS E BRAKTISNI RRUGEN E ALL-
    LLAHUT QE T'IU PERFSHIJ MALLKIMI I ALL-LLAHUT, ENGJEJVE TE TIJ DHE I
    TE GJITHEVE QE MALLKOJNE.

    LE TE JEPET KUSHTRIMI DHE TE FILLOJ FUSHATA KUNDER ARMIQEVE TE
    VERTET
    TE ALL-LLAHUT, KJO ESHTE NJE GJENDJE ME E PA DURUESHME, KERKOHET
    VENDOSMERI, LUFTE E PAKOMPROMIS, DEDIKIM DHE BINDJE NE ALL-LLAHUN SE
    LUTJA ESHTE ARMA ME E FORTE E MUSLIMANIT, SEPSE I MADHERISHMI KA
    THENE NE KUR'AN "... UNE JAM AFER LUTESIT KUR ME LUTET" DHE SE
    SHERIMI VJEN VETEM NGA ALL-LLAHU DHE JO NGA LUTJET.

    E DI SE DIKUSH NGA JU DO TE THOTE Ē'ESHTE QESHTJA "NE TE SHPALLEM
    KUR'ANIN QE ESHTE SHERIM PER BESIMTARIN DHE PABESIMTARIT NUK I SHTON
    TJETER PERVEQ DESHPERIMIT" QESHTJA ESHTE SE KUR'ANI ESHTE FUNDAMENTI
    I LUTJES, USHQIMI I SHPIRTIT ME NENSHTRIM VETEM ALL-LLAHUT, DHE NJE
    SHPIRT I NENSHTRUAR VETEM ALL-LLAHUT PADYSHIM DO TE GJEJE SHPETIMIN
    NE KETE RAST SHERIMIN E ALL-LLAHUT I CILI ME FUQIN E TIJ DO TE DEBOJ
    ARMIQET E TIJ NGA BESIMTARET E SINQERT DHE DO TE PERMUSH INSH-ALL-
    LLAHU PREMTIMIN "...SE ME TE VERTET PAS VESHTIRESIS VJEN
    LEHTESIMI" .

    SEPARI VELLEZER TE DASHUR DUHET TE MESOJM SE Ē'JANE SEMUNDJET SIHRI,
    MESYSHI, PREKJA E XHINIT, EPILEPSIA, PARALIZA E PASHPJEGUESHME,
    GJAKEDERDHJA NGA ORGANI I FEMRES KUR AJO NUK ESHTE NE FAZEN E
    CIKLIT,
    REFUZIMI I MASHKULLIT APO FEMRES PER T'U MARTUAR, RASTET KUR
    BASHKESHORTET NUK DUROJN NJERI TJETRIN E PARA MARTESE JAN PELQYER
    SHUME, KUR PRINDERIT DHE FEMIU URREJN NJERI TJETRIN DHE ME PAR JAN
    DASHUR SHUME ASHTU SIQ DUHET TE DUHEN, ABORTI I FRUTIT TE SHENDOSH
    NE
    MENYRE TE PASHPJEGUESHME, MOS MUNDESIA PER TE MBETUR SHTATEZENE KUR
    TE DY PARTNERET NE ASPEKTIN MJEKSOR JAN NE RREGULL, HUMBJA E
    PASURISE
    NE MENYRE TE PALOGJIKSHME, DEMBELIA E PASHPJEGUESHME, TE QESHURAT E
    PASHPJEGUESHME, DESHPERIMI, DEPRESIONI, PENGESA NE TE FOLUR,
    SKICOFRENIA, IMORALITETI, ANKTHET E NATES, FRIKAT E PASHPJEGUESHME,
    ENDERRIMI I FIGURAVE, KRIJESAVE, NGJARJEVE TRISHTUESE E NE DISA
    RASTE
    EDHE TE PAKAPSHME PER TRURIN TON ETJ. GJEGJESISHT SEMUNDJE QE
    MJEKESIA NUK GJEN SHERIM DHE SPJEGIM.

    TE GJITHA KETO DHE SHUME TE TJERA NUK JAN TJETER VETEM SE SUKSESE TE
    ARMIKUT TON SHEJTANIT RR-RRAXHIM DHE SHERBETOREVE TE TIJ QE ME OSE
    PA
    QELLIM VEHEN NE SHERBIMIN E TIJ.

    SHTROHET PYETJA PSE?

    PERGJIGJIEN E KEMI TE GATSHME SEPSE KEMI GABUAR, KEMI LENE MANGU
    NAMAZIN, KEMI LENE MANGU ADHURIMIN, KEMI LENE MANGU KUJDESIN ME U
    VESH DHE USHQY VETEM ME HALLALL, KEMI PERQAFU BIXHOZIN, ALKOHOLIN,
    DROGEN, POR MBI TE GJITHA KEMI LENE MANGU FAMILJEN. JEMI BERE TURP
    TE
    NA VIJE EDHE TE DALIM NE RRUGE NGA MANGESIT QE KEMI BERE.

    A ESHTE KJO NJE GABIM QE MUND TE NDREQET: PO. SEPSE TE GJITHA KETO
    JAN VEPRA TONAT QE PERMES DESHTIMEVE KEMI LENE DERE PER SHEJTANET TE
    NA SULMOJN DHE NE JEMI DOREZUAR PA LUFTUAR FARE.

    TURP TE NA VIJE TE GJITHEVE.

    NJE KESHILLE NXJERRUR NGA LIBRI "LUTJET E SHERIMIT" E VELLAUT AHMED
    IBEN ABDUL AZIZ EL-HUDAJRI, MBI RUKJET KUR'ANORE DHE CILAT PJESE TE
    KUR'ANIT PERMEND AI PER TE BERE RUKJE / LUTJE TE DREJTUAR VETEM ALL-
    LLAHUT KUNDER SHEJTANIT RR-RRAXHIM DHE OSE XHINEVE / XHINEVE TE TE
    GJITHA BESIMEVE TJERA QE KAN SHKELUR URDHERIN E ALL-LLAHUT DHE
    DEMTOJN QOFTE NGA DASHURIA, URREJTJA, LAKMIA OSE EDHE PER SHKAKT TE
    SIHRIT MUSLIMANET DHE MUSLIMANTET, MARREDHENIET E TYRE, PASURIN E
    TYRE ETJ.

    KUSHTI I PARE:
    TE BINDET PERSONI QE DYSHOHET SE VUAN NGA XHINET SE SHERIMI DHE
    SHPETIMI VJEN VETEM PREJ ALL-LLAHUT. PASTAJ LUTJA TE BEHET NE
    AMBJENT
    PA STATUJA, FOTOGRAFI, HAJMALI, APO DICKA TE SJELLE NGA MAGJISTARET,
    TE JETE AMBJENTI I PASTER DHE HALLALL SEPSE VETEM NE KETO KUSHTE
    MUNDESOHET FUTJA E MELAJKEVE TE ALL-LLAHUT PER TE ARDHUR NDIHMA E
    ALL-
    LLAHUT.

    MUSLIMANI DUHET TE PLOTESOJ; HEQJEN E NDYTESIRES PERMES ABDESIT NGA
    LITERATURA QE KAM KONSULTUAR KESHILLOHET TE FAL AI DHE LEXUESI I
    RUKJES NGA DY REKATE NAMAZ VULLENTAR TE NEVOJES PER LUTJE. PASTAJ TE
    SHTRIHET OSE ULET SIPAS SYGJERIMIT TE LEXUESIT TE RUKJEVE.

    MUSLIMANJA PARAPRAKISHT DUHET TE HEQ MAKIAZHIN, LLAKUN NGA DUART DHE
    KEMBET, TE MARRE GUSEL PARA SHKUARJES TEK LEXUESI I RUKJES, TE MARRE
    ABDES, TE MBULOHET ME HIGJAB DHE RROBE TE CILAT NUK MUND TE ZBULOHET
    TRUPI DHE TE NDJEK DISPOZITAT TJERA SIKUR MUSLIMANI.
    [ ME MUSLIMANE DUHET TE JETE DIKUSH NGA FAMILJA E SAJ DESHMITAR]

    RUKJET E ZYGJERUARA JAN:
    Suretul El-FATIHA – Lexohet shtate here,
    Nga Suretul El-Bekare, ajetet nr. 1, 2, 3, 4 dhe 5,
    Nga Suretul El-Bekare, ajetet nr. 163 dhe 164,
    Nga Suretul El – Bekare, ajetet nr. 255, 256 dhe 257,
    Nga Suretul El-Bekare, ajetet nr. 284, 285, dhe 286,
    Nga Suretul Ali Imran, ajetet nr.1, 2, 3, 4, 5 dhe 6,
    Nga Suretul Ali Imran, ajeti nr. 18,
    Nga Suretul Ali Imran, ajetet nr. 26 dhe 27,
    Nga Suretul En-Nisa, ajeti nr. 87,
    Nga Suretul El-A'raf, ajetet nr.54, 55 dhe 56
    Nga Suretul Ibrahim, ajeti nr.52,
    Nga Suretul El-Isra, ajetet nr.81 dhe 82,
    Nga Suretul El-Kehf, ajetin nr. 39
    Nga Suretul El-Enbija, ajetet nr. 69 dhe 70,
    Nga Suretul El-Mu'minun, ajetet nr. 97 dhe 98,
    Nga Suretul El-Mu'minun, ajetet nr. 115, 116, 117 dhe 118,
    Nga Suretul Es-Saffat, ajetet nr. 1, 2, 3, 4, 5, 6, 7, 8, 9 dhe 10,
    Nga Suretul Ed-Duhan, ajetet nr. 43, 44, 45, 46, 47, 48, 49 dhe 50,
    Nga Suretul El-Ahkaf, ajetet nr. 31 dhe 32,
    Nga Suretul Er-Rrahman, ajetet nr. 31, 32, 33 dhe 34,
    Nga Suretul El-Hashr, ajetet nr. 1, 2, dhe 3,
    Nga Suretul El-Hashr, ajetet nr. 21, 22, 23 dhe 24
    Nga Suretul El-Xhinn, ajetin nr. 3
    Nga Suretul El-Kalem, ajetet nr. 51 dhe 52,
    Nga Suretul El-Bekare, ajetin nr. 102,
    Nga Suretul El-A'raf, ajetet nr. 117, 118, 119, 120, 121 dhe 122,
    Nga Suretul Junus, ajetet nr. 81 dhe 82,
    Nga Suretul Ta ha, ajetin nr. 69,
    Nga Suretul Junus, ajetin nr. 57,
    Nga Suretul Esh-Shu'ara, ajetin nr. 80,
    Nga Suretul Fussilet, ajetin nr. 44
    Suretul Ihlas (e njohur ne popull Kul-Huvallahu)
    Suretul El-Felek,
    Suretul En-Nas,
    Disa lexues lutjesh pėr shėrim praktikojnė me te drejt edhe Ezanin,
    duke ditur se shejtani i larguar nga mėshira e All-llahut pse nuk
    beri pėr Ademin Alejhi Selem ikėn nga kjo thirrje pėr namaz qe ėshtė
    shtylla e dyte e imanit.

    Pas dhe gjate leximit te Kur'anit mund te ndodh qe vėllau / motra e
    sėmure sepse net e gjithė jemi vėllezėr dhe motra, te pėrpėlitet, te
    dėgjoni klithje rrenqethese, te sulmoj, te dridhet, te kukas, te
    vjelle etj. Por, te gjitha kėto nuk janė veprime te tij/asaj por te
    armikut te All-llahut qe ka shkelur urdhrin e All-llahut dhe ėshtė
    futur ne trupin e tij/asaj.
    Lexuesi i lutjes, duhet ta pyes Xhinin se Xhinet pėr emrin, emrat e
    tyre, nėse janė Xhin besimtar apo shejtan, te cilės feje i takojnė,
    arsyen pse kanė shkelur urdhrin e All-llahut, t'iu teheqet vėrejtja
    se kanė shkelur urdhrin e All-llahut, t'iu ofrohet Islami fe, por te
    mos detyrohen qe ta pranojnė, sepse All-llahu thotė "ne fe nuk ka
    dhune", nėse pranojnė Islamin ta dėshmojė Shehadetin, te kėrkojė
    mbrojtjen e All-llahut duke lexuar ajetin 255 te Suretul El-Bekare e
    njohur ne popull si Tespih Dova dhe te dal ose dalin gjithsesi nga
    trupi pėrmes kėmbės se majte. Nėse pranojnė duhet lexuar edhe njė
    here
    rukjen sepse shejtanet dhe disa Xhin janė te prirur pėr te menēur pėr
    te gėnjyer dhe mashtruar.
    Pas kėsaj duhet i / e sėmura te praktikoj ne maksimum te mundėsive
    te
    saj / tij mbulesėn pėr femra, namazin, agjėrimin, zeqatin, dhikrin,
    pa harruar rendėsin e namazit te natės.
    Ka raste kur duhen me shume se nje here leximi i duave / rukjeve
    sepse shejtanet ose xhinet mund te rikthehen ne trupin e viktimės
    pėr
    shkak te mos vigjilenes apo arsye tjera

    Bashkohuni ne luftėn e shenjte kundėr armiqve te All-llahut pėrmes
    kėshillave dhe sugjerimeve tuaja.


    bilbil buleshkaj

    alb-muslimstudents@yahoogroups.com

  14. #14
    i/e regjistruar Maska e sellma30
    Anėtarėsuar
    24-04-2008
    Vendndodhja
    Maqedonia perendimore
    Postime
    4
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Es selamu alejkum

    Kma nje hall dhe me duhet urgjentish te vizitoj ndonje hoxhe qe sheron me kuran dhe rukje,ju lutem kush din mem tregu dhe mem orientu,me shkruajni...perndryshe jam nga Maqedonia perendimore ....Allahu xh.sh ju shperbleft te gjithve!

  15. #15
    Besimtar Musliman Maska e eldonel
    Anėtarėsuar
    07-09-2007
    Vendndodhja
    Prishtina
    Postime
    1,228
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga sellma30 Lexo Postimin
    Kma nje hall dhe me duhet urgjentish te vizitoj ndonje hoxhe qe sheron me kuran dhe rukje,ju lutem kush din mem tregu dhe mem orientu,me shkruajni...perndryshe jam nga Maqedonia perendimore ....Allahu xh.sh ju shperbleft te gjithve!
    Selam alejkum
    Po nese din te lexosh Kuran eshte me mire te besh vet ja ketu e ke menyren se si te bejshe eshte me mire .
    KOSOVA E MADHE

  16. #16
    i/e regjistruar Maska e sellma30
    Anėtarėsuar
    24-04-2008
    Vendndodhja
    Maqedonia perendimore
    Postime
    4
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Es selamu alejkum vella i nderuar

    Te falenderoj per sugjerimin tend,....e para nuk dij te lexoj kuran dhe e dyta nuk mund te sheroj gjithkush me kuran dhe rukje me sa dij un....keshtu qe nese din dikush ndonje hoxh qe din sherim me kuran ju lutem te me shkruan qoft ne privat qoft ketu...
    Allahu xh.sh ju shperbleft!

  17. #17
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    18-04-2008
    Postime
    13
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Selamu alejkum sellma a je moter une kam numra thoxhollarve per rukje prej maqedonije ama si me ti dhan se spo muj tu mi cit numrat shkaku se mund ti keqperdor ndokush.

  18. #18
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    18-04-2008
    Postime
    13
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga havaja Lexo Postimin
    Me intereson te di a njeh dikush ndonje qe sheron me leximin e Kuranit, nese dini diqka ju lutem shkruani ketu ose ne M.P
    Kam degjuar shume qe ka efekt shume por nuk njoh asnje qe ben sherim te tille pos atyre qe shkruajne hajmali e qe eshte haram i madh !
    Ju pres te dashur miq nese njihni dikend ose qe keni degjuar per te!
    Po une di si Kosoves si MaQEDONIS kshtu kush don lajmroj nga cili vend eshte ose te le ktu adresen dhe ne ja com email.

  19. #19
    Besimtar Musliman Maska e eldonel
    Anėtarėsuar
    07-09-2007
    Vendndodhja
    Prishtina
    Postime
    1,228
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga U.ammar Lexo Postimin
    Selamu alejkum sellma a je moter une kam numra thoxhollarve per rukje prej maqedonije ama si me ti dhan se spo muj tu mi cit numrat shkaku se mund ti keqperdor ndokush.
    selam alejkum
    shiko dergoja me mesazh privat ose e ke edhe opcionin me email direkt shiko lart i ki mesazhet private.
    KOSOVA E MADHE

  20. #20
    i/e regjistruar Maska e sellma30
    Anėtarėsuar
    24-04-2008
    Vendndodhja
    Maqedonia perendimore
    Postime
    4
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Es selamu alejkum vellezer,ju lutem se kam hall me thoni ndonje numer te ndonje hoxhe ketu ne Maqedoni pasi thoni qe dini,me shkruajni ne privat ju lutem....Allahu xh.sh ju shperbleft.

Faqja 1 prej 2 12 FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 02-02-2009, 10:28
  2. Krishti, pėrmbledhja e gjithēkaje frymore.
    Nga marcus1 nė forumin Komuniteti protestant
    Pėrgjigje: 67
    Postimi i Fundit: 04-10-2007, 10:38
  3. TBN, Benny Hinn.....
    Nga Sefedin nė forumin Komuniteti protestant
    Pėrgjigje: 43
    Postimi i Fundit: 03-07-2007, 15:55
  4. Sherimi me Kur`an (Rukje)
    Nga Omari nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 7
    Postimi i Fundit: 16-08-2006, 12:37

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •