Close
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 17 prej 17
  1. #1
    kuku Maska e brooklyn2007
    Anėtarėsuar
    18-08-2007
    Postime
    3,531
    Faleminderit
    1
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim

    Smile Zbulim i madh arkeologjik ne Prespe

    Ne breg te liqenit te Prespes ne vendin tone, zbulohet vendbanimi me i madh prehistorik i periudhes se Neolitit. Vendbanimi i Prespes qe vjen nga kjo periudhe e prehistorise, per nga permasat e tij eshte me i madhi ne Evrope, thone specialiste te arkeologjise. Kete e konfirmon edhe profesor Petrit Lera qe ka drejtuar ekipin e punimeve dhe te kerkimeve ne kete zone. Ai thote se vendbanimi neolitik ka nje siperfaqe prej 7 hektaresh. Ne kete rreze ku jane shtrire kerkimet dhe jane percaktuar kufijte dhe pozicionimi i ketij vendbanimi te hershem, jane gjetur materiale te shumta si mbetje te objekteve qeramike, vegla pune, punime ne gur, etj. Ky vendbanim u zbulua gjate ekspedites se perbashket me ekipin francez te arkeologeve, ku edhe ata kane mbetur te befasuar nga nje zbulim i tille.

    Marre nga Top channel TV
    ABCĒDDhEĖFGGjHIJKLLlMNNjOPQRRrSShTThUVXXhYZZh (Alfabeti Shqip, 36 gėrma)

  2. #2
    Perjashtuar Maska e BARAT
    Anėtarėsuar
    20-07-2006
    Vendndodhja
    Himarjot jet' e jet', Zot mbi male Hyll mbi det
    Postime
    2,565
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Ky vendbanim u zbulua gjate ekspedites se perbashket me ekipin francez te arkeologeve, ku edhe ata kane mbetur te befasuar nga nje zbulim i tille.
    HIHIHI... te befasuar..
    Ne fakt ketu ka qene toke e shkrete, deri kur shqiptaret erdhen para nja 150 vjtesh nga Kaukazi, sipas ca tipave serbe

    lol

    ps
    do u kenaqkan duke shit artefakte esnafet e ketyre trafiqeve

  3. #3
    Perjashtuar Maska e BARAT
    Anėtarėsuar
    20-07-2006
    Vendndodhja
    Himarjot jet' e jet', Zot mbi male Hyll mbi det
    Postime
    2,565
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Zbulohet vendbanimi mė i madh prehistorik

    Nė breg tė liqenit tė Prespės, arkeologėt gjejnė fakte tė reja pėr historinė

    Vendbanimi mė i madh prehistorik i periudhės sė neolitit zbulohet pikėrisht nė vendin tonė, nė breg tė liqenit tė Prespės. Pėr nga pėrmasat e kėtij vendbanimi, sipas specialistėve tė arkeologjisė dhe profesor doktor Petrika Lerės, qė ka drejtuar ekipin e punimeve dhe tė kėrkimeve nė kėtė zonė, vendbanimi i Prespės ėshtė mė i madhi nė Evropė, qė vjen nga kjo periudhė e prehistorisė. Kėrkimet, sipas tij, nė zonėn e Kallamasit dhe tė Prespės, filluan nė vjeshtėn e 2007-ės, ndėrsa rezultoi se nga kjo zonė kishte tė dhėna me interes pėr arkeologjinė dhe studimet e mėtejshme qė do tė pasoheshin nga njė punė kėrkimore e specializuar nė terren nė njė shtrirje pėrgjatė bregliqenit. Lera thotė se vendbanimi i zbuluar dhe i pozicionuar nė afėrsi tė liqenit ka pėrmasa tė cilat janė tė pazbuluara mė parė jo vetėm nė vendin tonė, por edhe nė shkallė evropiane. Ai thotė se nga rilevimi topografik u zbulua se vendbanimi neolitik ka njė sipėrfaqe prej 7 hektarėsh. Nė kėtė rreze, ku janė shtrirė kėrkimet dhe janė pėrcaktuar tashmė kufijtė dhe pozicionimi i kėtij vendbanimi tė hershėm, janė gjetur materiale tė shumta qė nga mbetje tė objekteve prej qeramike, vegla pune, punime nė gur, etj. Petrika Lera tregon se ky vendbanim u zbulua gjatė njė ekspedite tė pėrbashkėt me ekipin francez tė arkeologėve, tė cilėt kanė mbetur tė befasuar nga njė zbulim i tillė, me vlera tė papėrsėritshme dhe unikale nė krejt Evropėn. Pas mė shumė se katėr muaj punė studimore dhe kėrkimesh nė terren, arkeologėt vendosėn tė deklarojnė pėr tė parėn herė se vėrtet bėhet fjalė pėr njė zbulim unikal qė vjen nga zona e liqenit tė Prespės. Vendi ku kanė ndėrtuar jetėn e tyre banorėt e hershėm i pėrket mijėvjeēarit tė 5 para erės sonė. "Sezoni arkeologjik i vitit 2007 ka qenė pėr zonėn juglindore tė vendit njė nga sezonet mė tė begata nė zbulimin dhe gjetjen e vendbanimeve tė hershme. U zbuluan nga kėrkimet nė tė gjithė zonėn 12 vendbanime tė hershme qė u pėrkasin epokave tė ndryshme kronologjike dhe qė kanė hedhur dritė mbi ekzistencėn e tyre qė nga neoliti i hershėm e deri nė mesjetėn e avancuar. Por nga kėrkimet e shumta nė terren dhe studimet, zbulimi mė i rėndėsishėm ėshtė ai i njė stacioni prehistorik. Nga kėrkimet nė krejt zonėn e Prespės nė breg tė liqenit ėshtė gjetur nė njė sipėrfaqe prej 7 ha, njė vendbanim prehistorik qė daton nga mijėvjeēari i pestė. Pėr nga pėrmasat, ky ėshtė mė i madhi qė ėshtė zbuluar deri mė sot nė vendin tonė. Vendbanimi ėshtė i pozicionuar nė bregun e liqenit tė Prespės dhe ėshtė njė vendbanim qė i takon neolitit tė vonė dhe pėrbėn jo vetėm vendbanimin mė tė madh neolitik nė vendin tonė, por edhe nė shkallė evropiane. Nga gėrmimet dhe kėrkimet nė kėtė vendbanim, qė kap njė sipėrfaqe prej 7 ha, i pari i kėtyre pėrmasave tėrheq vėmendjen materiali i shumtė dhe i shumėllojshėm qė gjendet mbi sipėrfaqen e kėtij vendbanimi. Materialet jetėsore tė gjetura gjatė gėrmimeve nė sipėrfaqe janė tė pėrfaqėsuar nga vegla pune, qeramike, njė arkitekturė tepėr e veēantė e ndėrtimeve, dhe ajo qė ėshtė mė e rėndėsishme, qė kemi konstatuar nė kėtė vendbanim prehistorik, ėshtė njė zonė e veēantė pune. Kėshtu, nė kėtė vendbanim ėshtė gjetur njė atelie ku pėrgatiteshin veglat e punės", thotė Petrika Lera. Arkeologu qė ka drejtuar ekspeditėn deklaron se sipėrfaqja e zbuluar tashmė mbart materiale tė shumta qė do tė bėhen pjesė e studimeve tė mėtejshme dhe tė cilat janė grumbulluar, por qė sipas Lerės kėto janė vetėm njė pjesė e objekteve qė ekzistojnė nė kėtė vendbanim. Sipas tij, materialet jetėsore qė janė gjetur janė nxjerrė vetėm nga pjesa sipėrfaqėsore, ndėrsa nė thellėsi mendohet se fshihen pasuri tė shumta me vlera dhe interes arkeologjik. "Ėshtė interesante, pasi nė kėtė punishte tė zbuluar nė njė vendbanim neolitik qė shėrbente pėr pėrgatitjen e veglave tė punės, konstatojmė tė gjitha fazat e pėrgatitjes sė njė vegle. Kėtu nė kėtė atelie gjenden tė gjitha fazat qė nga lėnda e parė e pėrdorur, vizatimi, sharrimi, dhe dhėnia e formės pėrfundimtare tė veglės sė punės. Ky vendbanim neolitik ka karakterin e njė vendbanimi terė, qė do tė thotė se ngrihet mbi sipėrfaqe dhe qė tregon se mund tė gjejmė materiale akoma mė tė hershme nėn kėtė sipėrfaqe tė zbuluar, pra nė thellėsi tė kėtij territori", thotė Lera. Ky zbulim i shtohet hartės sė vendbanimeve duke ēuar kėshtu nė 100 tė tilla vendbanimet qė janė zbuluar deri mė tani nė zonėn juglindore tė vendit. Nga tė dhėnat rezulton se vetėm brenda njė viti janė gjetur tė paktėn 12 tė tilla dhe me vlera tė mėdha arkeologjike nė mjaft prej zonave rurale tė pellgut tė Korēės. Kryesisht vendbanimet kanė qenė tė pozicionuara pranė lumenjve dhe liqeneve, ku dhe ėshtė ndėrtuar jetesa e banorėve tė hershėm.

    gazeta shqip 18/01/2008

  4. #4
    Konservatore Maska e Dita
    Anėtarėsuar
    17-04-2002
    Postime
    2,953
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    nga Barat

    ps
    do u kenaqkan duke shit artefakte esnafet e ketyre trafiqeve

    Gjithmone nate per ty Barat?

    12 vendbanime te gjetura brenda nje viti. Kjo ben te domosdoshme per banoret e zones te kuptojne qe duhet te punojne me shume per ta bere te kendshem per nje turist te interesuar ne arkeologjie te shkuaren per vizite ne kete zone. Sa te shkojne te punojne ne Greqi, te punojne ne vend te vet per familjet e veta, ku per me teper do te kene dhe lirine te jene krenare dhe per vendbanimet e lashta.

  5. #5
    Perjashtuar Maska e BARAT
    Anėtarėsuar
    20-07-2006
    Vendndodhja
    Himarjot jet' e jet', Zot mbi male Hyll mbi det
    Postime
    2,565
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga Dita Lexo Postimin
    Gjithmone nate per ty Barat?

    12 vendbanime te gjetura brenda nje viti. Kjo ben te domosdoshme per banoret e zones te kuptojne qe duhet te punojne me shume per ta bere te kendshem per nje turist te interesuar ne arkeologjie te shkuaren per vizite ne kete zone. Sa te shkojne te punojne ne Greqi, te punojne ne vend te vet per familjet e veta, ku per me teper do te kene dhe lirine te jene krenare dhe per vendbanimet e lashta.

    Po, gjithmone realist...perjetsisht - kjo persa i perket "nates" se vertete momentale

    Po ke te drejte, banoret e zones mund te bejne ndonje luna park, ose te fillojne studimin e arkeologjise .
    Po te mos e kisha pare emrin e postuesit, do kujtoja se e kishte postuar administratori kete gje
    Po c te bejne banoret o Dita?
    Ne Shqiperi llogaritet mbijetesa ti thua te bejne zonen te kendshme duke punuar, a thua se i kane punet ne vije nga anet e tjera. Dakort. E si do e bejne te tille ca fshtare ?
    Te mos ikin me ne Greqi per te punuar, duke ia futur ne kembe nga mali, por te fillojne te mbledhin copa pocesh antike dhe ti shesin-kjo po qe do te ishte ide e mire per ta...ashtu si ca raste kur kane marre gure nga muret e kalave per te ndertuar shtepite (e vertet kjo).
    Krenarine e kane (edhe pse femijet duan libra, buke, rroba) por si tia besh kur te tradheton edhe shteti yt, pa greku dihet c'stan eshte, por eshte per ti hequr kapelen sepse per vendin e tij ben te pamunduren.

    Nje zgjidhje ka. Kur te vije Halloween, te shpresojme qe te ngrihet nga varri edhe fantazma e shtetit shqiptar.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga BARAT : 18-01-2008 mė 11:23

  6. #6
    Perjashtuar Maska e riu
    Anėtarėsuar
    05-12-2005
    Postime
    421
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Edhe une s'e di ca me bo kur mesojme lajme te tilla. Vjedhjet ne Ballkan kane arrit majat. Te lexosh gazetat bullgare e rumune, te vje keq sepse tere keto qe vidhen e shiten e pagezohen me emra te tjera jane te gjitha artikuj ilire. Keta jevgj po tregtojne historine tone. Dhe akoma me keq kur behen zbulime te tilla brenda tek ne ku nuk ka asnje kontroll.

    Bullgaret para ca kohesh ishin ankuar ne rruge zyrtare kunder shtetit grek sepse gjetjet te nxjerra ne Bullgari dilnin neper muzete greke brenda 6 muajsh, sikur ishin gjetur ne Greqi. Le mos te nis me cfare behet ketu, me ndihmen e KOASH-EYPit.

  7. #7
    Konservatore Maska e Dita
    Anėtarėsuar
    17-04-2002
    Postime
    2,953
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Eh Barat, Barat, do te kishe mberritur valle tek ideja e "luna park", pa te te shkruajtur une pak me lart? Ncncncnc...

  8. #8
    Perjashtuar Maska e BARAT
    Anėtarėsuar
    20-07-2006
    Vendndodhja
    Himarjot jet' e jet', Zot mbi male Hyll mbi det
    Postime
    2,565
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Eh Barat, Barat, do te kishe mberritur valle tek ideja e "luna park", pa te te shkruajtur une pak me lart? Ncncncnc...
    Do te kishte rene vazoja po te mos thoja "kujdes vazon" ?

    Bullgaret para ca kohesh ishin ankuar ne rruge zyrtare kunder shtetit grek sepse gjetjet te nxjerra ne Bullgari dilnin neper muzete greke brenda 6 muajsh, sikur ishin gjetur ne Greqi. Le mos te nis me cfare behet ketu, me ndihmen e KOASH-EYPit.

    Po se mos jane me te mire sllavet. Hijenat shqyejne njeri-tjetrin. A...kete postim do beje mire ta coje te krimi dhe ortodoksit, qe te ilustroje qytetarine e ndonje ballkanasi...se sa per ne shqiptaret, dihet qe jemi "kafshe" prehistorike. Kete e tregojne edhe gjetjet.


    Ketu me poshte eshte nje adrese me disa artikuj qe tregojne trafikun e objekteve arkeologjike...Jane me qindra mijera euro ne qarkullim. Athina vete, e ka problem kete gje sepse eshte treg i kerkuar nga koleksionistet. Shqiperia eshte han dhe nuk vidhet asgje...Sa cudi?
    Ndersa Dita thote pse nate....
    Eh... Dita Dita...

    Lexo:
    http://www.mcdonald.cam.ac.uk/projec...sue10/news.htm
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga BARAT : 18-01-2008 mė 11:49

  9. #9
    Administratore Maska e Fiori
    Anėtarėsuar
    27-03-2002
    Vendndodhja
    USA
    Postime
    3,017
    Faleminderit
    2
    14 falenderime nė 10 postime
    Une s'e kuptoj pse dhe nje ceshtje me vlere si kjo qe i ngre vlerat jo vetem historise se popullit tone por dhe momentalisht na vendos ne 'harten' e Botes per dicka te mire e jo per barbarizem, duhet te lidhet me patjeter me Greqine.

    Nuk e kam thene kot, 'disa' shqiptare vuajne nga ndjenja te thella inferioriteti tipik si zezaket 'ne pergjithsi'. Gjerat ne vije do i kene njerzit kur t'i lene fjalet e ti futen punes. Me e lagu s'e lagu nuk vijen gjerat ne vije.

    Medet thuaj...


    Persa i perket zbulimit nuk ndihem fare e suprizuar dhe ne te njejten kohe me behet shume qefji qe atje po merren inisiativa te tilla per nxjerre ne drite ate c'ka shume mundohen ta fshehin.

    Shpresoj ta perdorin per avantazh si ekonomik ashtu dhe historik dhe te mos ngelet thjesht historia gazetash.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Fiori : 18-01-2008 mė 12:03

  10. #10
    Perjashtuar Maska e BARAT
    Anėtarėsuar
    20-07-2006
    Vendndodhja
    Himarjot jet' e jet', Zot mbi male Hyll mbi det
    Postime
    2,565
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Une s'e kuptoj pse dhe nje ceshtje me vlere si kjo qe i ngre vlerat jo vetem historise se popullit tone por dhe momentalisht na vendos ne 'harten' e Botes per dicka te mire e jo per barbarizem, duhet te lidhet me patjeter me Greqine.
    Ketu ke shume te drejte. Nderhyrje e peshuar mire dhe me vend.
    As une nuk e kuptoj, pse duhet te ngaterrohen gjithnje ceshtjet.
    Ben mire qe i ve pikat mbi i.
    Greket jane na hall te tyre, keta i ngacmojne...

    eh medet..

    Me fal. Zezaket kush jane? Sepse me duket se quhen afro-amerikanet keshtu
    Ndoshta gabohem une qe i quaj te tille....sepse, mbase ti mendon se e meritojne te quhen zezake

  11. #11
    Konservatore Maska e Dita
    Anėtarėsuar
    17-04-2002
    Postime
    2,953
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Nejse Barat, per ty mund te jene te habitshme idete e biznesit te turizmit per ate zone te Shqiperise qe do te gjenin baze ne zbulimet qe pershkruhen me se miri ne kete artikull, por nuk jane. Dhe biznesi i nderuar behet nga njerezit, se fatmiresisht sot Shqiperia jeton ne ekonomi tregu dhe ka njerez vitale qe do jene ne gjendje te mberrijne tek kjo ide edhe pa lexuar qe e shkruajta une ketu e qe u pergjigje ti me "luna park", por ndoshta edhe duke lexuar ketu, ku i dihet.

    Gjeja e pare qe mendova, kur po e lexoja ishte, si do te kishin vepruar austriaket e ekspertet e turizmit te Austrise sikur t'i kish ardhur nje fat i tille ne dere? Minimumi do e kish marre vesh gjithe bota permes lajmeve qe jane bere zbulime te permasave te tilla ne nje hark te shkurter kohor. E pastaj me kujdes e me ngulm do ia kishin dale te terhiqnin vemendjen e arkeologji-dashesve nga e gjithe bota qe te vinin e te njiheshin me keto zbulime.

    E zeme se u vodhen e u shiten objekte. Po si mendon ti do jene ne gjendje t'i shperngulin me rrenje te gjithe vendbanimet e gjetura?
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Dita : 18-01-2008 mė 12:17

  12. #12
    Perjashtuar Maska e BARAT
    Anėtarėsuar
    20-07-2006
    Vendndodhja
    Himarjot jet' e jet', Zot mbi male Hyll mbi det
    Postime
    2,565
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga Dita Lexo Postimin
    Nejse Barat, per ty mund te jene te habitshme idete e biznesit te turizmit per ate zone te Shqiperise qe do te gjenin baze ne zbulimet qe pershkruhen me se miri ne kete artikull, por nuk jane. Dhe biznesi i nderuar behet nga njerezit, se fatmiresisht sot Shqiperia jeton ne ekonomi tregu dhe ka njerez vitale qe do jene ne gjendje te mberrijne tek kjo ide edhe pa lexuar qe e shkruajta une ketu e qe u pergjigje ti me "luna park", por ndoshta edhe duke lexuar ketu, ku i dihet.

    Gjeja e pare qe mendova, kur po e lexoja ishte, si do te kishin vepruar austriaket e ekspertet e turizmit te Austrise sikur t'i kish ardhur nje fat i tille ne dere? Minimumi do e kish marre vesh gjithe bota permes lajmeve qe jane bere zbulime te permasave te tilla ne nje hark te shkurter kohor. E pastaj me kujdes e me ngulm do ia kishin dale te terhiqnin vemendjen e arkeologji-dashesve nga e gjithe bota qe te vinin e te njiheshin me keto zbulime.

    E zeme se u vodhen e u shiten objekte. Po si mendon ti do jene ne gjendje t'i shperngulin me rrenje te gjithe vendbanimet e gjetua?

    Nuk me duket cudi Dita. Ndoshta ti e more per keq edhe pse ironia ime ishte me teper nje humor i zi qe nuk te adresohej ty, me shume sesa situates.
    Ajo zone eshte mbi te gjitha edhe zone e bukur natyrore, pervec pasurise arkeologjike qe ka.

    Austriaket? Maqedonia ose Mali i Zi thuaj...per te oms thene Bosnja, sepse ne Bosnje ngelen duke u hapur site te reja arkeologjike me mbetje Ilire.
    Prandaj te permenda fantazmat pak me pare.

    E ti thua mos qesh kur permenden ketu fraza te tilla si kjo
    (...)Gjerat ne vije do i kene njerzit kur t'i lene fjalet e ti futen punes. Me e lagu s'e lagu nuk vijen gjerat ne vije. (...)
    Totalisht "aliene" si menyre llogjike; e mbi te gjitha kur jepet nga ata qe s'njohin realitetin por lexojne VETEM gazetat.


    E zeme se u vodhen e u shiten objekte. Po si mendon ti do jene ne gjendje t'i shperngulin me rrenje te gjithe vendbanimet e gjetura?
    Absolutisht qe jo...por nese behet nje gjetje UNIKALE, te rrofshin muret ty e mua bashke, qe me fjale te tjera i bie "Te mbame murin o shoke"

    Ka artefakte qe jo vetem jane te rralla por mund te kene edhe mbishkrime te nje natyre te caktuar, po nejse. Personalisht besoj se ne Shqiperi me bukura akoma nuk ka ardhur. Shpresojme te na vije ndonje shpetimtar nga amerika, se atyre nuk ua ha qeni shkopin.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga BARAT : 18-01-2008 mė 12:25

  13. #13
    Administratore Maska e Fiori
    Anėtarėsuar
    27-03-2002
    Vendndodhja
    USA
    Postime
    3,017
    Faleminderit
    2
    14 falenderime nė 10 postime
    Citim Postuar mė parė nga Dita
    Gjeja e pare qe mendova, kur po e lexoja ishte, si do te kishin vepruar austriaket e ekspertet e turizmit te Austrise sikur t'i kish ardhur nje fat i tille ne dere?
    Dita, jam plotesisht me ty. Te them te drejten kur lexova temen ne fillim ky ishte stimulimi i pare dhe tek une.

    Vazhdoj te mendoj dhe shpresoj se ne nje gjetje te tille, njerzit do te perqendrohen tek:

    Prezervimi
    Marketingu
    Historia


    Pershendetje


    -----------------


    Citim Postuar mė parė nga BARAT Lexo Postimin
    Me fal. Zezaket kush jane? Sepse me duket se quhen afro-amerikanet keshtu
    Ndoshta gabohem une qe i quaj te tille....sepse, mbase ti mendon se e meritojne te quhen zezake
    ..........
    Totalisht "aliene" si menyre llogjike; e mbi te gjitha kur jepet nga ata qe s'njohin realitetin por lexojne VETEM gazetat.

    Sigurisht te fal une sepse jo shpesh gjen keshtu te edukuar ketu ne 'Toke', Tani per hir te shpjegimit, zezake jane ata njerez me lekure te zeze qe vuajne nga inferioriteti duke nxjrre si arsye stergjyshet e tyre qe kane qene sherbetore te njerzve me lekure te bardhe. Afro-Amerikanet, jane ata qe e pranojne historine e kane levizur me kohen, pa i vene rendesi lekures, ashtu sic kerkojne qe te tjeret mos i vleresojne ose nenvleresojne nga lekura.

    Ne lidhje me llogjiken, ke te drejte. Une kam vite qe jetoj ne Hene, nga frika e 'alieneve' ne Toke.

  14. #14
    Perjashtuar Maska e BARAT
    Anėtarėsuar
    20-07-2006
    Vendndodhja
    Himarjot jet' e jet', Zot mbi male Hyll mbi det
    Postime
    2,565
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Sigurisht te fal une sepse jo shpesh gjen keshtu te edukuar ketu ne 'Toke', Tani per hir te shpjegimit, zezake jane ata njerez me lekure te zeze qe vuajne nga inferioriteti duke nxjrre si arsye stergjyshet e tyre qe kane qene sherbetore te njerzve me lekure te bardhe. Afro-Amerikanet, jane ata qe e pranojne historine e kane levizur me kohen, pa i vene rendesi lekures, ashtu sic kerkojne qe te tjeret mos i vleresojne ose nenvleresojne nga lekura.

    Ne lidhje me llogjiken, ke te drejte. Une kam vite qe jetoj ne Hene, nga frika e 'alieneve' ne Toke.
    Tani qe me fale ndihem me mire, por nuk ishte pendese por "politese"
    Gjithsesi racizmi nuk eshte pjelle e inferioritetit, por e anasjellta dhe per hir te shpjegimit Ku Klus Klani nuk eshte fabrike paninesh. Amerika ka dhe ka pasur racizem, pra nuk eshte pjelle e afroamerikaneve te keqinj qe kujtojne stergjysherit afrikane.

    Ne lidhje "Henen" shpresoj te jesh ne pjesen e Henes qe i bie drita.

    -------------

    Foto te Prespes. Fuqite europiane u treguan "te meshirshme" kur ndane tokat e shqiptareve, sepse u lane dhe te zoteve nje cope toke. Gjetje te rendesishme jane bere edhe nga Maqedonia ne Prespe, ndersa greket jane pak te kujdesshem ne germime sepse ndoshta kane frike nga ato qe dalin...
    ups..perseri permenda greket
    kerkoj ndjese

    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga BARAT : 18-01-2008 mė 13:16

  15. #15
    kuku Maska e brooklyn2007
    Anėtarėsuar
    18-08-2007
    Postime
    3,531
    Faleminderit
    1
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    A ka ndonje rendesi ky zbulim ne lidhje me origjinen e shqiptareve?!. A mund te lidhet ky zbulim me pellazget dhe iliret?! Apo thjesht eshte gjetur nje vendbanim i lashte i njerezimit?! Kush di me shume ne kete fushe do te ishte i mirepritur sikur te me jepte nje pergjigje sa me te sakte pyetjeve te mia.
    ABCĒDDhEĖFGGjHIJKLLlMNNjOPQRRrSShTThUVXXhYZZh (Alfabeti Shqip, 36 gėrma)

  16. #16
    .... ...
    Anėtarėsuar
    30-01-2005
    Postime
    4,066
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga riu Lexo Postimin
    Bullgaret para ca kohesh ishin ankuar ne rruge zyrtare kunder shtetit grek sepse gjetjet te nxjerra ne Bullgari dilnin neper muzete greke brenda 6 muajsh, sikur ishin gjetur ne Greqi. Le mos te nis me cfare behet ketu, me ndihmen e KOASH-EYPit.
    Po de KOASH po vjedh kishat shqiptare e po i con ikonat ne Greqi e gjetke ....

    Cfare behet ketu, eshte bere plot. Apo me sakte, kemi bere plot. Eshte nje teme per kete pune, po nejse.

    http://forumishqiptar.com/showthread.php?t=79152

    Nga te rejat e fundit mbi vjedhjet e objekteve:

    http://forumishqiptar.com/showthread.php?t=90069

    Po domosdo, aty nuk mund te komentohet se eshte "anti-shqiptarizem."

    Per temen, te njejtat pyetje kam me Brooklyn, jam kurioze se si do analizohet ky "zbulim" ne Prespe nga ekspertet. Nuk e di per cfare jane te habitur francezet. A nuk ka pasur zbulime te ngjashme ne Maliq vite me pare nga arkeologet tane?
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Lioness : 18-01-2008 mė 17:26

  17. #17
    Perjashtuar Maska e BARAT
    Anėtarėsuar
    20-07-2006
    Vendndodhja
    Himarjot jet' e jet', Zot mbi male Hyll mbi det
    Postime
    2,565
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Profecia e Aristidh Kolės dhe zbulimet nė Prespė


    Nga Albert HITOALIAJ



    Prespa pėrsėri ka tėrhequr vėmendjen e arkeologjisė botėrore. E themi kėtė, sepse nuk ėshtė hera e parė qė nga kjo zonė me njė natyrė tė magjepsėse dhe biodiversitet mahnitės, tė vijnė lajme pėr zbulime tė rėndėsishme arkeologjike. Banorėt e saj mė besnikė dhe mė tė rrallė, pelikanėt dalmatė ose pelikanėt me xhufkė (kjo specie unike dhe nėn ruajtje), nuk mund tė tregojnė asgjė pėr kėtė vend, i cili duket se ka filluar tė nxjerrė nė dritė tė vėrteta tė harruara. Para dy vjetėsh, saktėsisht nė 2 tetor tė vitit 2006, njė reportazh i Radio Televizionit tė Maqedonisė (publikuar edhe nė faqen zyrtare tė tij) niste me njė titull sa tė thjeshtė aq edhe intrigues: "Venecia e harruar maqedonase, shfaq objekte prehistorike". Bėhej fjalė pėr qendrėn kulturore nė Resen dhe disa varka qė kishin njė moshė rreth 4000 vjeēare. Kėto varka ishin pėrdorur nga banorėt prehistorikė tė Prespės. Tė ndėrtuara nga njė trung i vetėm, ato janė punuar me njė lloj peme karakteristike pėr zonėn e Prespės, qė rritet mė sė shumti nė ishullin Golem Grad. Nakoleci ėshtė fshati i cili i ka dhėnė titullin reportazhit, Venecia maqedonase dhe ėshtė vendi ku janė gjetur varkat . Krahas vėrshimit tė liqenit nė vitin 1960, i cili i detyroi pėr disa kohė banorėt qė tė lėviznin nė rrugėt e dikurshme me varka, janė edhe disa shtėpi shekullore tė ndėrtuara mbi trungje pemėsh, ato qė bėjnė lidhjen e emrit me Venecian. Pėr tė mos u zgjatur mė shumė, janė dy citime tė cilat vlejnė pėr t'u pėrmendur.

    Dimitar Mucevski, njė arkeolog nga Resen do tė thotė nė lidhje me kėto varka tė lashta druri se, "Nė 28 vitet e profesionit tim, nuk kam dėgjuar pėr kėto lloj varkash. Di qė arkeologė tė huaj kanė zbuluar varka tė tilla tė drunjta nė varret e faraonėve, por askush nuk mė ka vėnė nė dijeni pėr thesare tė tillė qė ndodhen kėtu nė Maqedoni. Janė varka tė bėra nga njė trung i vetėm peme." Ai i quan thesarė kėto varka tė Epokės sė Gurit, por ėshtė ndoshta me pikėpyetje mirėmbajtja apo ruajtja e ēdo objekti arkeologjik tė gjetur nė Maqedoni, pasi sipas njė paraqitjeje tė arkeologut tjetėr, Viktor Lilcik, ka rreth 10 000 zona arkeologjike nė Maqedoni, por janė tė ruajtura vetėm rreth 150 prej tyre. E ndoshta kjo tregon se pėrse ky zbulim prehistorik nuk ėshtė i shėnuar nė asnjė vend. Ky ishte edhe shqetėsimi mbi tė cilin ishte ndėrtuar ai i reportazh i vjeshtės sė vitit 2006.

    Zbulimi i fundit i Prespės, i asaj pjese qė ndodhet brenda kufirit tė Republikės sė Shqipėrisė, ėshtė po aq intrigues, e akoma mė shumė, sesa zbulimi i varkave nė Maqedoni. Prespa po rezulton habitėse pasi vendbanimi i Prespės ėshtė mė i madhi nė Evropė, qė vjen nga kjo periudhė e prehistorisė. Kėtė gjė, sipas shtypit, e dėshmon edhe profesor doktor Petrika Lera, i cili drejton edhe punimet nė kėtė zonė. Njė notė mė tė lartė sigurie jep edhe habia e arkeologėve francezė, tė cilėt janė tė pranishėm nė kėto punime. Megjithatė, fakti se i pėrket mijėvjeēarit tė 5 para erės sonė, ėshtė njė "llampė" e cila ndizet dhe tė kujton studimin e studiuesit arbėror tė palodhur, Aristidh Kolės. Jo mė kot ai e pėrmend kėtė zonė si vendbanim tė rėndėsishėm dardan. Tashmė arkeologjia duke se po vėrteton tė njėjtat pėrfundime qė njė studiues i palodhur i ēėshtjes shqiptare, si ai, kishte nxjerrė prej kohėsh.

    "...Profesori dhe akademiku M.Saqellariu e vendos stanin (lexo: vendbanimin) e Dardanėve brenda kufijve etnikė tė shtetit tė sotėm grek, ("Historia e kombit grek", vėll.I, faqe 368), por unė mendoj se zona pėrreth dy Prespave dhe liqenit tė Ohrit duhet tė ketė qenė qendra e parė e vendosjes sė Dardanėve dhe jo mė nė jug."-thotė Aristidhi nė studimin e tij. Megjithatė ai nuk e lė deri kėtu dhe nuk mjaftohet me kaq, por jep njė "skicė" mė tė detajuar tė kėsaj ēėshtjeje, si mė poshtė:

    "Pas njė katastrofe natyrore, siē shėnojnė burime tė lashta, shumė Arkadė dhe mjaft Dardanė, tė cilėt banonin nė zonat pėrreth liqeneve tė Prespės dhe Ohrit, u detyruan tė shpėrnguleshin drejt Jugut, madje nga frika e njė pėrsėritjeje tė saj u shtynė edhe mė poshtė, drejt qendrės sė Peloponezit. Tė ardhurit e rinj i dhanė zonės atje emrin Arkadia. Njė tjetėr rrymė tė shpėrngulurish u drejtua pėr nga lindja. Pėrshkuan krahinėn e Samotrakės dhe sė andejmi u gjendėn nė Azinė e Vogėl. Kur ndodhi kjo katastrofė? Askush nuk mund ta pėrcaktojė me siguri. Por siē dihet, tė dy Prespat dhe liqeni i Ohrit lidhen nėn tokė me njėri-tjetrin. Kjo ėshtė pikėrisht shenja e dukshme e kėsaj katastrofe. Ndoshta gjeologjia mund tė na e shpjegojė disi mė mirė se kur ka ndodhur kjo. Sipas mitologjisė greke, Arkadėt konsiderohen si fisi mė i lashtė i pellazgėve. Po tė kemi parasysh faktin se Troja e lashtė ka lulėzuar sė paku 3000 vite para Erės sė Re dhe se emėrtori i saj ka qenė nipi i mitikut, Dardanit, atėherė mundemi tė kemi njė ide pėr kohėn pėr tė cilėn flasim. Kjo do tė thotė se Dardanėt kanė mbėrritur nė Azinė e Vogėl tė paktėn disa shekuj para kėtyre 3000 viteve, ndėrsa katastrofa nė vendin e tyre duhet tė ketė ndodhur gjithashtu shumė kohė mė pėrpara. Siē theksuam, stacioni i parė i tyre ka qenė Samotraka. Do tė kalonin shekuj qė ata tė shtyheshin mė nė jug. Tė gjitha kėto natyrisht nuk e ndriēojnė krejtėsisht problemin, por vendosin njė pėrfytyrim kohor tė pėrafėrt.

    Nė zonėn e banuar nga Dardanėt dhe Arktanėt ose Arkadėt ishte krijuar atėkohė qytetėrimi pellazgjik ballkanik, falė kushteve tė veēanta klimaterike dhe pasurive nėntokėsore. Mijėra vite mė parė, siē dihet, u zhvillua kultura Minoike, egjiptiane dhe shkrimi sumerik, por duhet ditur se Dardanėt kishin pasur po atė kohė jo vetėm shkrimin e tyre, por shkrimin linear.

    Kėto tė dhėna nuk janė rezultat i fantazisė sime. I kanė zbuluar arkeologėt evropianė nė zonėn poshtė Beogradit, ndėrsa grekėt i zbuluan nė vitin 1994 nė liqenin e Kastorias, ku bashkė me njė vendbanim liqenor arkeologu Hurmuziadhis solli nė dritė njė mbishkrim, i cili datohet rreth 5250 vjet para Erės sė Re me shkronja tė veēanta.

    E zbuluan, por tė ndodhur nė qorrsokakun e fantazisė shkencore indoevropiane, nuk e kuptuan se ēfarė zbuluan. Kėshtu, atė qytetėrim, i shtrirė nga jugu i Beogradit dhe qė mbaron nė Halkidhiqi, e emėrtuan... "qytetėrim tė Vincės", sepse nė fshatin Vinca, nė jug tė Beogradit, u gjetėn pėr herė tė parė tė dhėnat pėr atė qytetėrim.

    Veē fakte e gjetje pėr atė qytetėrim - dhe kėtė e dinė shkėlqyeshėm arkeologėt - ka nė tė gjithė Epirin. Kanė qenė tė njohura kėto edhe nė Shqipėri, sė paku nga shekulli i kaluar, (shek. XIX - M.Q.), por askush nuk mund t'i zbėrthente. Njė i ditur i asaj kohe ia tregoi disa nga mbishkrimet historianit dhe filologut gjerman Georg von Hahn, i cili, kur botoi veprėn e tretė tė "Albanesische Studien", nė vitin 1854, nė qytetin Jena, shėnoi se kishte zbuluar shkrimin pellazgjik. Por e gjithė teza e tij u kundėrshtua sepse me mbishkrimet e gjetura nuk mund tė ndėrtohej alfabeti i plotė i asaj gjuhe. E vėrteta ishte se, megjithė tė dhėnat e pakta, Hahn arriti pėrfundime tė shkėlqyera, madje sendėrtoi njė alfabet, tė cilin e emėrtoi "shqiptar" dhe e identifikoi me pellazgjishten.

    Arkeologėt kanė sjellė tanimė nė dritė afėrsisht 200 simbole lineare, tė cilat mund tė jenė gėrma, pėrfshirė patjetėr edhe numra. Kėto simbole u emėrtuan nga Harald Haarmann "fillimi i shkrimit linear", nga Winn "pararruga e shkrimit horizontal" dhe nga Masson (1984) si "parastadi i shkrimit linear". Interesante ėshtė se disa simbole lineare tė alfabetit tė Hahn, janė tė njėjta me ato qė zbuluan arkeologėt nė Vinca. Kėshtu i ka publikuar tė paktėn H.Haarmann nė veprėn e tij "Universalgeschichte Der Schrift". Mbishkrimin e Kastorias nuk e kam tė njohur nga ndonjė punim shkencor tė derisotėm.

    Nė mitologjinė greke, e cila pėr mua nuk ėshtė pėrrallė, por njė histori e kodifikuar, i mbiquajturi udhėheqėsi i popullsisė dardane, Dardani, nuk mund tė jetė njė personazh i rastėsishėm, por bir i Dia-s (Zeusit), dhe i Elektras, ose Elektrionit, vėlla i Harmonisė, gruas sė Kadmit dhe tė Jassionas, emra kėta qė lidhen me kultivimin e grurit, adhurimin e drithėrave e tė mistereve. Dardani, pėrsėri sipas mitologjisė greke, ėshtė i pari evropian qė kaloi nė kontinentin aziatik, e banoi dhe e shumoi atė vend, e bėhet udhėheqės dhe ndėrtues i shumė qyteteve, popujve dhe etnive. Bash pėr kėtė ėshtė quajtur edhe "Poliarkis". Nipi i tij, Troa, do tė bėhet emėrvėnės i qytetit tė famshėm tė Trojės dhe deri nė epokėn e Homerit mbretėrit e kėtij qyteti-mit do tė quheshin edhe Dardanė. Sikundėr kam pėrmendur edhe nė librin tim "Arvanitėt dhe origjina e grekėve", botim i vitit 1983, trojanėt ishin edhe ata njė fis pellazgjik dhe aspak tė huaj ndaj Akejve tė Heladės, sikundėr e pėrshkruan kėtė fakt vetė Homeri dhe sikundėr e vėrtetojnė gėrmimet arkeologjike. Kisha emėrtuar Luftėn e Trojės "tė parėn luftė civile ndėrpellazgjike". Ishte mė shumė njė luftė midis pellazgėve veriorė dhe jugorė, pavarėsisht se pėrplasja ndodhi nė Azinė e Vogėl. Nė atė luftė Akejt sunduan Trojėn, por ishin jo aq fitues. Pas shkatėrrimit tė qytetit vazhdoi invadimi i atij vendi nga fise pellazgjike nga veriu dhe kėshtu nisi shpėrbėrja dhe pastaj shuarja e regjimit akean.

    Gjurmėt e dardanėve mund tė hasen sot qė nga Ballkani deri nė Indi dhe disa dijeni pėr kėtė tė vėrtetė historike duhet tė kishte edhe Aleksandri i Madh i Maqedonisė, por tė dhėna me peshė prej tij nuk jepen. Nė kulmin e lulėzimit tė Maqedonisė dardanėt kishin rėnė disi nė pėrparimin e tyre. Por duke pasur parasysh lavdinė e dikurshme stėrgjyshore, jo vetėm nuk e pėrkrahėn Aleksandrin e Madh nė fushatat e tij, por ndjenin pėr maqedonasit nė pėrgjithėsi njė ndjenjė antipatie. Nė asnjė rast nuk mund tė prisnim nga Aleksandri qė ai tė pohonte se kishte ndjekur rrugėt e stėrlashta tė tyre drejt Azisė, madje se i njihte mirė ekspeditat e Heraklinjve dhe Dionisėve drejt atyre vendeve. Unė, veēse, pas atyre ekspeditave mitologjike tė Herakliut dhe Dionisit shoh vetėm Dardanėt dhe Karetė. Nė librin tim "Zeusi pellazgjik dhe mashtrimi indoevropian", qė pres tė botohet sė shpejti nga shtėpia botuese "Thamiris", kam theksuar se banorėt e vendit qė mė pas do tė quhej Ballkan, kanė qenė djepi i qytetėrimit botėror.

    Shkaku qė i bėri Dardanėt tė shquhen aq tepėr me rolin e tyre nė Ballkan, por edhe pothuajse nė tė gjithė Azinė, ishte jo vetėm kultivimi i grurit, por kryesisht pėrvetėsimi prej tyre i teknikės sė nxjerrjes e shkrirjes sė metaleve, e cila u jepte mundėsinė tė prodhonin mjete mbrojtėse e sulmuese dhe tė pushtonin ekonomikisht kėshtu lehtėsisht Lindjen. Ky ndoshta do tė ishte cepi i fillit tė Arjanės, qė do tė shėnonte nisjen e krijimit tė dhjetėra e dhjetėra gjuhėve tė gjalla edhe sot, apo tė vdekura, tė cilat do tė fliteshin nga India e do pėrfundonin nė Evropė. Pėr fat tė keq, shkencėtarėt evropianė, duke studiuar kėto fakte, janė tė detyruar tė devijojnė nga e vėrteta historike pėr shkak tė tezės fantaziste tė indoevropanizmit. Kjo tezė, duke lėvizur nga qorrsokaku nė qorrsokak, krijon gjithmonė sensacione impresionante. Megjithatė, indoevropianizmi nuk mund tė bindė edhe ata qė kanė mendimin tjetėr pėr kėtė ēėshtje..."-shkruan ndėr tė tjera Kola.

    Ky studim ka qenė pjesė e punimit tė Aristidh Kolės me titull "Ē'janė kosovarėt pėr grekėt". Ai bėri njė punė tė palodhur pėr ēėshtjen shqiptare, pikėrisht nė ditėt kur nė Greqi, ashtu siē shprehet edhe ai vetė "..ato kohė tė flisje kundėr serbėve, tė konsideronin kėtu tė paktėn...tradhtar tė kombit!". Duket se zbulimet e fundit, por edhe tė tjera qė priten tė bėhen do t`i japin tė drejtė kėtij gjigandi tė historisė sė Ballkanit dhe jo vetėm. Duket se Apostulli i shqiptarizmės me veprėn e tij tė madhe qė la, nuk paska folur me gjuhėn e pasionit kombėtar, siē e akuzonin kundėrshtarėt mjeranė jo tė paktė tė tij, por me logjikėn e ftohtė tė shkencėtarit e tė njeriut erudit. Nė Ballkan jemi, e edhe Aristidh Kola nuk mund tė pėrbėnte pėrjashtim. Si tė gjithė bashkėgadishullorėt e tij tė mėdhenj, edhe atij i ėshtė ruajtur vlerėsimi e vendi pėr mė vonė, shumė kohė pas vdekjes. Ndoshta pėr tė do tė flasin vetė "gurėt" e kėtij gadishulli, ndoshta vetėm ata do t`i japin tė drejtė atij. Sepse shqiptari Aristidh Kola ishte njė gur i rėndė i kėtij gadishulli, njė gur i ēmuar qė nuk e lanė tė jetojė gjatė. Por lind pyetja: Ku do tė fshihen guralecėt, pseudohistorianėt qė arnuan e mballosėn historira tė pafundme me veladonė, raso, e kamillafė, nė shėrbim tė doktrinave qė janė tė destinuara tė vdesin e i kanė ditėt e numuruara? Siē e ka vėrtetuar Historia, nė…vrimėn e miut!...

    gazeta ndryshe - E Marte, 22 Janar 2008

Tema tė Ngjashme

  1. Pėrgjigje: 2
    Postimi i Fundit: 24-12-2008, 01:12
  2. Zbulim i mbi 30 anijeve ilire mbi 2.000 vjecare
    Nga baaroar nė forumin Arkeologji/antropologji
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 07-12-2008, 14:08
  3. Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 06-08-2006, 17:15
  4. Zbulim ne Turqi
    Nga elda nė forumin Shkenca dhe jeta
    Pėrgjigje: 7
    Postimi i Fundit: 21-08-2002, 12:51

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •