Close
Faqja 12 prej 16 FillimFillim ... 21011121314 ... FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 221 deri 240 prej 313
  1. #221
    ..... .....
    Anėtarėsuar
    11-05-2008
    Postime
    2,532
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    cili asht sabriu lol?
    Ball cekici

  2. #222
    Perjashtuar Maska e Sabriu
    Anėtarėsuar
    29-12-2005
    Postime
    1,421
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga Sabriu Lexo Postimin
    Nė pikėpamje praktike, shqiptarėt me gjithė figurat e paraqitura si heroike, qė kanė bėrė zgjedhje tė drejta e luftėra heroike gjenden nė situatė mė tė keqe se tė gjithė popujt e tjerė. Kjo e vėshtirėson shpjegimin se pse shqiptarėt kanė kaq shumė figura tė shquara dhe heronj dhe praktikėn mė tė pafrytshme. Kėta heronj nga njėra anė thuhet se kanė bėrė gjithnjė zgjidhjet mė tė drejta nė situatat e ndėrlikuara dhe nga ana tjetėr, rezultate tė kėtyre zgjedhjeve kane qenė humbjet e shqiptarėve, shkatėrrimi i gjithanshėm. Kjo praktikisht e shtron dilemėn e shqiptarėve pėr tė vazhduar apo pėr tė mos vazhduar praktikat e kėtyre heronjve, ndoshta lėkundjet pėr tė parė drejt personazhesh tė tjera historike shqiptare dhe drejt zgjidhjesh tė tjera qė janė bėrė gjatė historisė, por qė janė mundur nga kėta heronj dhe aleatėt e tyre sllavė dhe grekė. A ka qenė alternativa tjetėr e kundėrt me atė tė Skėnderbeut, domethėnė bashkėpunimi me pushtuesit jashtėballkanikė (osmanėt, italianėt, gjermanėt) kundėr pushtuesve ballkanikė sllave (serbė) e grekė zgjidhje mė e mirė dhe mos janė ata politikanėt qė duhen ngritur nė nivelin e heronjve ? A ėshtė gjendja e sotme e mjerė e shqiptarėve, qenia e tyre tė copėtuar nė disa shtete etj., siē thonė zakonisht historianėt, "rezultat i zgjedhjeve politike qė kanė bėrė ata qė sot mbahen pėr heronj" ? Kėto jaė dilema qė i ka lindur tek shqiptarėt situata shoqėrore-politike e sotme, ndryshimet e mėdha qė po ndodhin dhe reflektimi racional mbi vetveten.

    Sabri Selmani
    Pohimi se "po shemben kėto figura, mbetemi pa heronj" nuk ėshtė i saktė, e para sepse ēdo rrymė e tė menduarit politik ka shėmbėlltyrat e veta tė sė kaluarės qė zėnė vendin e atyre qė shemben dhe e dyta, se nė botimet e dhjetė viteve tė fundit (por edhe mė parė) janė nxjerrė nė dukje figura qė nė drejtimin e vet janė tė madhėrishme, qė nuk krijojnė tension nė ndėrgjegjen e shqiptarėvenėpėrmjet pėrvojės praktike qė u thotė se serbėt dhe grekėt kanė qenėarmiqtė kryesorė tė shqiptarėve dhe historiografisė shkollore qė u thotė se serbėt dhe grekėt kanė qenė aleatėt kryesorė tė shqiptarėve nė luftėn kundėr"armikut tė pėrbashkėt". Pėr kėtė drejtim, qė nuk krijon tension nė plan tėparė do tė dilnin figurat e Hasan Prishtinės, Gjergj Fishtės, Haxhi Zekės, Sami Frashėrit, Pashko Vasės, Petro Ninit, Papa Kristo Negovanit, Abedin Dinos dhe po tė shkohet mė tej gjenden figurat e Mehmet Peshė Bushatlliut(Plakut), Dukagjinasit etj. Me ngritjen nė plan tė parė tė kėtyrefigurave nė ndėrgjegjen e shqiptarėve nuk do tė kishte tension nėpėrmjetpraktikės qė u thotė se serbėt dhe grekėt kanė qenė armiqtė kryesorė tėinteresave shqiptare dhe heronjve, sepse edhe heronjtė thonė tė njėjtėn gjė.

    Sabri Selmani
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Sabriu : 26-11-2008 mė 09:57

  3. #223
    Perjashtuar Maska e Sabriu
    Anėtarėsuar
    29-12-2005
    Postime
    1,421
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga Sabriu Lexo Postimin
    Pohimi se "po shemben kėto figura, mbetemi pa heronj" nuk ėshtė i saktė, e para sepse ēdo rrymė e tė menduarit politik ka shėmbėlltyrat e veta tė sė kaluarės qė zėnė vendin e atyre qė shemben dhe e dyta, se nė botimet e dhjetė viteve tė fundit (por edhe mė parė) janė nxjerrė nė dukje figura qė nė drejtimin e vet janė tė madhėrishme, qė nuk krijojnė tension nė ndėrgjegjen e shqiptarėvenėpėrmjet pėrvojės praktike qė u thotė se serbėt dhe grekėt kanė qenėarmiqtė kryesorė tė shqiptarėve dhe historiografisė shkollore qė u thotė se serbėt dhe grekėt kanė qenė aleatėt kryesorė tė shqiptarėve nė luftėn kundėr"armikut tė pėrbashkėt". Pėr kėtė drejtim, qė nuk krijon tension nė plan tėparė do tė dilnin figurat e Hasan Prishtinės, Gjergj Fishtės, Haxhi Zekės, Sami Frashėrit, Pashko Vasės, Petro Ninit, Papa Kristo Negovanit, Abedin Dinos dhe po tė shkohet mė tej gjenden figurat e Mehmet Peshė Bushatlliut(Plakut), Dukagjinasit etj. Me ngritjen nė plan tė parė tė kėtyrefigurave nė ndėrgjegjen e shqiptarėve nuk do tė kishte tension nėpėrmjetpraktikės qė u thotė se serbėt dhe grekėt kanė qenė armiqtė kryesorė tėinteresave shqiptare dhe heronjve, sepse edhe heronjtė thonė tė njėjtėn gjė.

    Sabri Selmani
    Mė i vlefshėm se ēdo figurė e kombit shqiptar ėshtė vetė kombi shqiptar, se interesat e tij nuk duhen dėmtuar pėr hir tė asnjė figure kombėtare, se sado e madhe tė jetė njė figurė historike, gabimet e saj nuk duhen vazhduar nė qoftė se janė tė dėmshme pėr kombin me arsyetimin se "duhen ruajtur figurat" dhe se figurat duhen ruajtur pėr ēka kanė vepruar drejtė.

    FUND Sabri Selmani
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Sabriu : 26-11-2008 mė 10:01

  4. #224
    ..... .....
    Anėtarėsuar
    11-05-2008
    Postime
    2,532
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Bravo tani do e coj te Fatos Beja qe ti shtypi ne librat shkollor keto qe shkruajte.
    Urime Turgut.Te ishte gjalle Gjergji ta gjente ai vendin.

  5. #225
    Hyllin Maska e Hyj-Njeriu
    Anėtarėsuar
    22-07-2007
    Vendndodhja
    Fatkeqesisht mes ndergjinoresh
    Postime
    2,948
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Ore Sabri me fal po keto fjale ti prodhon mendja apo pjesa qe vijon stomakun ?

    A ke njohuri historike ti a jo ? A e di ti zoteri qe mbreteria e pare e Brankoviceve shtrihej prej Shkupit e deri ne Novipazar, pra Kosova brenda apo cdo ishte me vone vilajeti i Kosoves? A e di ti zoteri se Lidhja e Prizrenit ne fillimet e saj ishte e dashur prej turqve e paguhej nga turqit derisa triumfoi rryma e autonomisteve qe kryesohej nga Abdyl Frasheri ?

    Ku ta gjesh nje figure si Skenderbeu qe me force i thote botes edhe pse i vdekur,ndjese paste, ne kemi qene ketu dhe ne nuk jemi turq, po i kemi vrare Turqise mbi 250 mije ushtare ne mbi 20 vjet lufte.

    Cfare reflektimi racional, ky eshte reflektim nen efektin e nje shisheje raki. Imagjino qe mua me vjen zor te dal ne mbrojtje te Kastriotit te Madh, se nuk e perdor kot Emrin e tij,pasi eshte sakrilegj,blasfemi kurse ty ste vjen hic turp e marre ta vesh ne dyshim .
    Shqiptari e ka care rrugen e historise me Palle ne dore!

  6. #226
    ..... .....
    Anėtarėsuar
    11-05-2008
    Postime
    2,532
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga Sabriu Lexo Postimin

    FUND Sulltan Sabri Selmani I
    Gjeta nje artikull vetem per ty

    Nga Naser Aliu Edhe dikush merret me shtemberim historie dhe e krahason Turqine me NATO-n dhe ndihmen ne Kosove. Edhe ata thone se osmalinjet na shpetuan nga serbet? E si ? Duke luftuar kunder nesh 25 vjet rresht dhe duke na varferuar skajshmerisht ne te gjitha fushat, per arsimore te mos flasim! Duke na vrare, djegur shtepite, dhunuar dhe e duke na shfarosurdhe duke na internuar atje ku kurre nuk kishte pasur Shqiptar: Egjypt, Siri,Libi etj. Por shqiptari edhe atje do te behet mbret… Kerkesa e Turqise eshte arrogante dhe perbuzese. Kur dikush te pushton, te shfrytezon per 500 vjet, atehere nuk eshte ne pyetje vetem arroganca e tij, por flet edhe per gjendjen tone te mjere. Nje komb i pjekur historikisht nuk do te kerkonte kurre nje gje te tille.


    Prandaj konvertimi u be te shqiptaret katolik ne menyre masive dhe te boshnjaket katolik, ku Tvrtko, mbret i atehereshem ne Bosnje pohonte: ” Bolje platiti za sultana nego za Vatikana: me mire te pagujame per sulltanin se per Vatikanin). Pra krejt trysnia u ushtrua mbi katoliket ne Ballkan ( ne ishim te vetmit katolik ne jugperendim te Ballkanit) dhe keshtu erdhi edhe deri krijimii feve te reja ne Ballkan qe me vone do te behen edhe lufta duke u bazuar ne mospranimin e diferences. Shqiperia kur u coptua nuk u trajtua si vend shqiptare, por si cope toke turke, qe po shkeputej nga Turqia, sepse ne ishim shkrire gati ne turq dhe shume bejler shqiptare neper shtepi flisnin turqisht e shqiptari betimin me te madh e kishte: n“kofsha turk! Sepse Turqia kishte shkrire islamin ne turqizem dhe shqiptari nuk bente dallim mes islamit dhe imperializmit turk.

    Dhe sic dihet e shihet per ate konvertim paguam shtrejte dhe vazhdojme te pagujame sepse ne Evrope nuk ekzistonte toleranca fetare dhe keshtu kombet e vogela sllave dhe krishtere me banore sa nje qytet behen kombe dhe shtete, ndersa ne shihemi si jashttokesore. Ndoshta edhe nje komb me fe krishtere keshtu do te shihej ne mes te Arabise. C“ka dua te them me ket“? Me kete dua te them se nuk guxon kurre te njesohet pushtuesi me fejen. Feja eshte pune personal edhe individuale, pushtimi ka qene kolektiv dhe me pasoja kombetare dhe nderkombetare.

    Turqia e sotme kerkon ta quajme pushtimin osman clirim dhe Skenderbeun agjet te Vatikanit dhe keshtu te shpallim hero Sulltan Mehmetin, Muratin e tjere dhe te shnderrohemi ne ballkon turk ne Evrope. Ata e din se jemi komb i vogel dhe i varfer,por nuk duhet te harrojne se kombi shqiptar mund te humb perkohesisht, por kurre jo te nenshtrohet dhe ne fund gjithmone del fitimtar. Se ne gjenet e tija jeton objektiviteti, drejtesia dhe mbrojtja e te dobtit.Jopushtimi i te dobtit! Pse e ben kete kerkese kaq arrogante Turqia?

    Bazohet ne fe sigurisht. Ata mund te logjikojne keshtu: ne ua sollem islamin, jini mirenjohes se perndryshe do t“ķshit asimiluar ne serb,grek etj. Thuase katoliket e Shkodres( vllezerit tane te dashur ) u asimiluan dhe thua se ortodokset ne jug ( vllezerit tane te dashur ) nuk jane me shqiptar. Thua se nuk jane asimiluar ne Turqi mbi 5 milion shqiptare dhe ata qe kane mbetur nuk kane aq te drejta sa kishin shqiptaret ne kohen e fashistit Milloshevic. Nese ndryshojme historine, nuk duhet te presim gjate kur te na kerkojne ta riemrojme kombin, sepse do te jete turp njeriu te quhet arnaut: me mire tingellon turk, do te thone ata!

    Miqesia e Turqise me arrogance te tille nuk na nevojitet, sepse ajo po insiston ne shkaterrimin e shqiptarise! Turqia me ide te tilla duhet te mbahet sa me larg Ballknait dhe Evropes…Edhe Miloshevici pushtimin e Kosoves e konsideronte clirim!
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga white-knight : 26-11-2008 mė 12:54

  7. #227
    Metropolis Maska e Kreksi
    Anėtarėsuar
    20-11-2004
    Vendndodhja
    Francė
    Postime
    5,286
    Faleminderit
    85
    8 falenderime nė 7 postime
    Po edhe ortodokset greker thoshin ashtu; me pare turbanin (ate mahramen rrotull mbi krye si kapele) e Sulltanit se sa mbeshtetjen e Vatikanit...
    Nuk shkoi shme dhe pas renjes se Konstantinopojes gati se te gjithe te mbijetuarit e Paleologve perqafuan islamin dhe u bene armiqet me te terbuar ndaj europes krishtere....
    Me tutje nje autor tjeter thote se nga grekerit as qe pritej diēka pozitive te tere greket ishin bere te degjenerum...fanariotet, pra ata qe u shendrruan ne islam, qeverisnin si despotet me te terbuar ndaj popullates se tyre, pra nje ide tjeter per kete autorin Shmit qe ne te ardhmen ndoshta do i shkoje mendja te shkruaj nje liber edhe per keta Depot te influencuar nga sulltani, por duke mos harruar edeh Depotin gjakepires te Mysisė ( se ne tekstet e kesaj kohe nuke permendej fare kosova) ky despot Brankoviēi luante me te krishteret per interesat e sulltanit, bente gjoja se nje revolte dhe ftonte hungarezet e venedikasit, ne tjetren ane ua bente kurthen...
    Askush nuk te pyt: ē'ka bere atedheu per ty, por ē'ke bere ti per Atedheun ! - JFK

  8. #228
    Pro diturise Maska e Gjelosh PRekaj
    Anėtarėsuar
    07-07-2008
    Vendndodhja
    N'rranjen e Rozafs
    Postime
    696
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Ju vehet faj serbeve dhe grekeve qe na quajne turq dhe qe thojne se ato na kane pru ne keto troje kur lexojme postime kundra Shqiptare dhe genjeshtra te flliquna te cilat bazohen vetem ne fe. Te filloje nje Shqiptare dhe te mbroje Gjergj Kastriotin kundra nje Shqiptari tjeter se a e meriton titullin e heroit kombetar dhe se a duhet ngritur figura e tije aq lart sa e kemi ngritur ashte kulmi i kulmeve. Jo jo nuk kane faj serbet as greket jo, por fajin e kena na te cilet lajme "Shqiptare te zi te shtrohen ne voter te na rrembejne vajze te na rrembejne moter" Pashko Vasa.

    Njerez te tille nuk jane Shqiptare, adhe nqoftese kane gjak Shqiptari ndergjegjen e kane turkoarabe prandaj ashte njesoj si te jene si keta te fundit, keta kopila, sharlatana, dhe ardhacake te koherave mbas xhaxhi verit qe sot e quajne vedin Shqiptare kryejne nje akt krimi me ato qe thuajne dhe duhen denuar dhe mos lejuar qe te perdhosin dhe marrin neperkambe dinjitetin, ndegjegjen dhe te paret tone.

    Nuk befasohem aspak qe genjeshtra te tilla pa pike baze kundra Skenderbeut dalin gjithmone nga myslimanet.

    FRYJE MOJE ERE TE IKU KJO KOLERE DHE LIRO SHQYPNINE E MJERE

  9. #229
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    11-04-2003
    Postime
    1,371
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Ik o Sabri futi ndonje top me hallve ti se smerr ere ti nga historia.

    Karamahmut Bushatlliu luftoi mbi te gjitha Turqit ne aleance edhe me Malazezet dhe me tej njihet per lidhjet e tij me perendimin, sidomos Austriaket.

    Hasan Prishtina, ishte aleat i ngushte i Nolit qe ju soji i magjypve e konsideroni Grek.

    Lidhja e Prizerenit ishte fillimisht nje lidhje filo-arabe dhe kerkoi ne fakt te drejtat per popullaten islame ne Ballkan perfshi edhe sllavet myslimane te bosnjes qe soji juaj i konsideronte "vellezer ne islam". Ja sa i dobet ishte vet-dija kombetare tek raca juaj. Ishte Avdyl Frasheri qe e ktheu ate ne levizje nacionaliste Shqipetare.

    Haron ketu te na flasesh per ligjet kunder gjuhes Shqipe te turkut. Ne Maj 1779 nxorri ligj ku thuhej qarte se shqipja ishte gjuhe harram dhe ilegale nderkohe qe merrej ne mbrojtje gjuha Greke. Kjo solli qe shqiptaret te shkolloheshin ne shkolla me gjuhe te huaja, turke, arabe, greke, italiane, sepse sepse ata qe i kane hyp gjyshes tende nuk deshen me fol shqip.

    Prandaj cdo gje islame ne Shqiperi duhet zhdukur me rrenje.

    Qe kshtu o Sabri, shko pra ngri by_then perjete leje historine e atij kombi qe ti nuk iperket dhe qe te konsideron dobic te mbetur ne dere.

  10. #230
    dardan66 Maska e Bujar Dragaj
    Anėtarėsuar
    04-12-2006
    Vendndodhja
    fr
    Postime
    46
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    kush eshte ky m:: qe flet ne emer te kosovarve ky me te vertet qenka nje serbofil

  11. #231
    i/e regjistruar Maska e kleos
    Anėtarėsuar
    28-04-2006
    Vendndodhja
    United States of Albania
    Postime
    418
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Quhej Ivan apo Gjon i ati i Skėnderbeut? Sabri Godo jep dhe njė alternativė tjetėr tė emrit tė tij. Ai thotė se nė fund tė jetės, Gjon Kastrioti u konvertua nė mysliman dhe u quajt Hamza.
    A ėshtė e vėrtetė se Skėnderbeu u kthye nė atdhe pėr t'u hakmarrė ndaj vrasjes sė babait tė tij, dhe jo pėr arsye patriotike, se ai ishte njė hero qė shkaktoi tragjedi pėr vendin e tij? A po e thyejnė mitin e heroit tonė kombėtar debatet dhe tezat e reja rreth historisė sė tij? Pas tezave tė ngritura nė librin e fundit mbi Gjergj Kastriotin, me autor studiuesin austriak Oliver Schmitte, bėjmė njė bisedė me Sabri Godon, autorin e romanit tė famshėm historik "Skėnderbeu". Godo ka argumentet e tij mbi tė gjithė tezat qė po hidhen rreth heroit tonė kombėtar.
    Z. Godo, nė monografinė e re mbi Skėnderbeun, tė studiuesit austriak Oliver Schmitt, emri i babait tė Skėnderbeut shkruhet Ivan. Pėrkthyesi i kėtij libri nė shqip, Ardian Klosi nė njė intervistė pėr "Gazetėn", ka argumentuar se emri Ivan ishte emri i vėrtetė i tij, ndėrsa emri Gjon ėshtė njė emėr i shpikur. Sipas jush, ēfarė ka tė vėrtetė nė kėtė fakt?
    Them se ky nuk ėshtė kurrfarė zbulimi. Albanologė tė tjerė tė hershėm e kanė vėnė nė dukje kėtė fakt, se Gjoni ka ndryshuar emrin. Sipas meje, kronika e ngjarjeve tė ēon atje. Fillimisht ai ka qenė katolik me emrin Gjon Kastrioti. Por erdhi njė kohė kur pa se nuk mund tė nxirrte pėrfitime nga Venediku dhe Vatikani pėr zgjerimin e pushteti tė tij dhe atėherė u kthye nė ortodoks.
    Mė nė fund, para vdekjes e spėrkati kokėn e tij tė zbardhur pėr tė tretėn herė dhe u bė mysliman, sepse u thye nė luftė nga turku, iu morėn peng tė katėr djemtė dhe ai u ngujua nė kalanė e Gurbardhės. Atėherė duket se ka vėnė emrin Hamza. Por kjo nuk mund tė na bėjė tė mendojmė se Gjon Kastrioti ishte njė turk pėr nga origjina. Tani na duhet tė kujtojmė atė qė ka thėnė Ēabej i madh: se shqiptari e pėrdorte fenė si gunėn pėr t'u mbrojtur nga erėrat dhe ndodhte shpesh qė sundimtarėt e asaj kohe tė kalonin nga njė besim te tjetri. Ky ishte Gjon Kastrioti. Dhe tė dalėsh e tė proklamosh sot me zė tė lartė se ai e ka pasur emrin Ivan, pra kishte prejardhje serbe, afirmon vetėm njė pjesė tė sė vėrtetės. Them dhe njėherė se kjo nuk pėrbėn ndonjė lajm tė ri. Kjo ėshtė thjeshtė njė vogėlsi nga jeta e Gjon Kastriotit, qė nuk e ndryshon historinė e tij, si njė ndėr krerėt shqiptar qė u ngrit kundėr invazionit turk dhe qėndroi kundėr kėtij invazioni deri nė fund. Ky ishte prakticizmi i kohės.
    Njė tezė ngacmuese e Oliver Schmitt ėshtė edhe kthimi nė atdhe i Skėnderbeut. Sipas tij, ai u kthye pėr hakmarrje. Schmitt citon njė dokument ku i dėrguari i Skėnderbeut nė Romė thotė se Sulltan Murati i II, i ka vrarė tė atin dhe kjo ėshtė arsyeja qė ai ngriti armėt kundėr osmanėve… A e pėrligj ky fakt kthimin e tij nė atdhe?
    Ky pėr mua ėshtė njė interpretim naiv. Nuk e kam lexuar librin e zotit Schmitt dhe respektoj ēdo diskutim dhe mendim tė kundėrt, me kusht qė tė jenė fakte qė tė ngrenė peshė. Ėshtė e ditur se kur njė individ pėrfshihet nė njė kryengritje, doemos do tė ketė dhe njė shtysė vetjake. Nė kėtė rast shtrohet pyetja nėse interesat e kėtij individi pėrputhen me interesat e njė shtrese tė gjere ose tė mbarė njė populli. Atėherė nuk mund tė vėsh si motiv kryesor inatet ose interesat personale. Dhe kjo tė shikohet si njė materie qė ul rolin e individit nė shoqėri. Nuk e kuptoj fare njė interpretim tė tillė. Dhe kjo kurrsesi nuk mund tė pėrbėjė njė arsye pėr tė mbajtur njė qėndrim kritik ndaj njė individi. Mua mė duket se kėto janė mė tepėr kritika anėsore tė stisura qė nuk kanė ndonjė qėndrueshmėri. Ose pėr ta thėnė mė qartė, nuk duhet tė merren fare nė konsideratė.
    Kėto teza dhe fakte janė komentuar nga masa e gjerė e historianėve nė Shqipėri si denigruese pėr figurėn e Skėnderbeut. A ndikojnė kėto nė thyerjen e mitit tė heroit?
    Skėnderbeu ėshtė kthyer nė njė legjendė dhe me kohė legjendat bėhen mite. Por ka njė tė vėrtetė tė madhe rreth figurės sė tij, qė ai shkriu jetėn nė luftėn kundėr invazionit turk dhe bėri ēmos qė kėtė ta kthente nė njė luftė tė gjithė popujve tė Ballkanit dhe mė gjerė. Dhe po tė mos ishte kjo rezistencė e madhe e tij, shqiptarėt do tė qenė kthyer nė njė popull tė robėruar. Do tė kishte pasoja deri edhe nė ditėt e sotme. Sepse ishte epopeja e madhe e Skėnderbeut qė mbajti gjallė frymėn e tė qenit shqiptar dhe qė ishte burim i madh frymėzimi si pėr pashallarėt shqiptarė qė ngritėn krye kundėr sulltanit, si Karamahmuti, Ali Pasha, etj, por veēanėrisht pėr rilindasit tanė. Them se ishte njė frymėzim edhe pėr luftėn nacional- ēlirimtare. Njė popull mund tė thyhet nė luftė, por jo tė dorėzohet. Dhe pikėrisht kėsaj ideje i shėrbeu Skėnderbeu. Me tė drejtė mund tė shtrojmė pyetjen, se ē'do tė kishte ndodhur me ne dhe si do tė ishte zhvilluar historia e Shqipėrisė nėse princat shqiptarė tė mesjetės do tė ishin nėnshtruar perandorisė osmane dhe do te ishin njėsuar me tė?!
    Nė parathėnien e kėsaj monografie, shkruhet se Skėnderbeu ėshtė njė hero, por jo njė hero qė bėri luftė dhe fitoi disa beteja, por si njė hero qė shkaktoi tragjedi pėr vendin e tij...
    Ajo qė thotė zoti Schmitt ėshtė plotėsisht e saktė. Asnjė vend tjetėr nė atė kohė nuk pėsoi njė shkatėrrim aq total sa Shqipėria. Asnjė vend tjetėr nuk pagoi njė ēmim aq tė shtrenjtė pėr kryengritje ndaj sundimit turk. Por ē'do tė thotė kjo? A mos duhej pranuar mė mirė skllavėria, apo duhej luftuar pėr trojet dhe pėr lirinė. Nėse nė atė kohė Shqipėria vuajti njė kalvar tė tmerrshėm, shqiptarėt me atė qė bėnė nėn udhėheqjen e Skėnderbeut fituan tė drejtėn historike tė quhen njė popull qė ėshtė i gatshėm tė bėjė sakrificat mė ekstreme nė mbrojtje tė tė drejtave tė tyre. Ky ėshtė trashėgimi mė i madh moral qė na mbeti nga epoka e Skėnderbeut. Ne treguam se ē'ėshtė nė gjendje tė bėjė njė popull i vogėl duke u ngritur kundėr fuqisė mė tė madhe tė kohės dhe kjo na jep tė drejtėn tė themi se ne kemi qenė kėtu qė nga kohėt mė tė lashta dhe se kemi qėndruar me krenari kundėr tė gjithė evazioneve.
    Kjo monografi e Oliver Schmitt servir dhe njė varg dokumentesh, qė sipas vlerėsimit tė pėrkthyesit tė kėsaj vepre, Ardian Klosi: "monografia ėshtė shumė bindėse, sepse ėshtė e mbėshtetur nė dokumente, dhe dokumentet qė ka gjetur Oliver Schmitt janė tė rralla..." A janė mjaftueshėm kėto dokumente pėr tė ndryshuar historinė?
    Ai qė bėn eksplorimin nė histori gjithnjė do tė ndeshet me njė dokument qė kundėrshtohet nga njė dokument tjetėr. Unė nuk do tė bėja kurrsesi gabimin qė tė humbisja mendjen nga pėrshkrimi i bisedės sė dy ambasadorėve dhe ta merrja njė gjė tė tillė si njė dokument qė hedh themelet e historisė sė njė individi. Tani mė bie nė mend se kur sulltan Mehmeti sulmoi pėr herė tė dytė Shqipėrinė, i dėrguari i Venedikut nė Durrės, qė ndiqte ngjarjet nė afėrsi imediate (dihet distanca ndėrmjet Durrėsit dhe Krujės), ky i dėrguar pra, i raportonte senatit se turku i madh kishte arritur nė Shqipėri me 300 mijė ushtarė, qė do tė thotė gjithė fuqia e perandorisė osmane. Njė shifėr e tillė duket padyshim e ekzagjeruar, sepse nė kohėn e atėhershme ishte e pamundur tė pėrfytyrohej njė pėrqendrim prej 300 mijė trupash nė njė vend tė vogėl si Shqipėria dhe para Krujės, me tė vetmin synim pėr tė marrė qytetin. Mund tė pėrmenden dokumente tė tjerė tė tillė me shumicė, qė na vijnė drejtpėrdrejt nga koha e atėhershme, por qė kurrsesi nuk mund tė merren si e vėrteta e fundit, pėr shkak tė subjektivitetit dhe rrethanave tė tjera. Prandaj them edhe njėherė, sė duke zbuluar diku njė dokument s'mund tė ngrihesh nė kėmbė e tė thėrrasėsh "Eureka", sepse e vėrteta gjithnjė ka disa nėnshtresa dhe siē thashė nė fillim, njėri dokument djeg tjetrin, dhe pėr tė gjetur disi gjurmėt e sė vėrtetės, duhet t'i shtrosh qė tė gjithė nė tryezė. Unė shoh njė prirje te disa autorė qė kapen pas disa "zbulimeve", pėr tė dalė nė treg me njė lloj origjinaliteti tė tyre, por nė raste tė tilla duhet pasur shumė kujdes pėr tė mos e ekzagjeruar dhe sidomos pėr tė mos denigruar pa baza. Me aq sa kam mundur, kam lexuar gjithēka qė ėshtė shkruar pėr Skėnderbeun, nga njė numėr i madh albanologėsh. Por sipas meje, sintezėn mė tė vėrtetė rreth Skėnderbeut e ka bėrė Tivarasi dhe pas tij, Fan Noli e ndonjė tjetėr. Megjithatė, nuk ėshtė e ndaluar qė tė bėjnė kėrkime tė mėtejshme, pėrkundrazi duhet konsideruar si njė kontribut ēdo gjė e re qė del nė shesh nga hulumtimi nė arkiva. Veēse nė kėtė rast merr shumė rėndėsi interpretimi dhe tė qenit objektiv.
    A mendoni se ėshtė bėrė portretizimi i saktė i Skėnderbeut?
    Unė pėr vete mendoj se kam arritur tė shoh me qartėsi tė mirė figurėn e Skėnderbeut, ambientin nė tė cilin jetoi, dhe tė kuptoj shpirtin e kohės. Megjithatė, e thashė edhe mė lart se kurrė ndonjėherė nuk duhet tė thuash se ke arritur nė shtresėn e fundit tė sė vėrtetės. Fakti qė Skėnderbeu diskutohet ende dhe pėr tė ka kontribute tė reja, tregon qartė se nė epokėn e tij ai ishte njė figurė e madhe e kontinentit, duke shtrirė ndikimin e vet edhe nė shekujt qė erdhėn mė pas. Duhet mirėpritur ēdo kontribut i ri qė na sjell vėrtet diēka tė re dhe jo tė stisur.
    Skėnderbeu dhe diktatura komuniste. Si kanė bashkėjetuar?
    Nė kohėn e diktaturės Skėnderbeu u pėrdor pėr njė lloj nacional-socializmi tė Enver Hoxhės. Pėr tė u shkruan vepra dhe figura e tij u lėvrua nė gjini tė ndryshme tė arteve. Megjithatė, gjithnjė bėhej kujdes qė Enver Hoxha tė mbetej i pari dhe Skėnderbeu tė vinte pas tij. I ėshtė lėnė rrugė e lirė trajtimit tė figurės sė tij nė shėrbim tė ideologjisė sė kohės pėr inspirim patriotik, sidomos nė periudhat kur Shqipėria mbetej e izoluar. Por nė ēdo rast duhej tė bėhej kujdes pėr tė nėnkuptuar se si figura mė e madhe nė tėrė historinė tonė duhej tė shihej Hoxha.
    Fan Noli i ėshtė rikthyer dy herė veprės sė tij kushtuar Skėnderbeut dhe ka bėrė disa korrigjime nė tė. Njė prej tyre lidhet me datėn e lindjes. Nė historiografinė tonė njihet si datėlindje e Skėnderbeut viti 1405. Por Noli shkruan se e ka korrigjuar kėtė datė tė botimit tė parė. Ai ka poseduar mė vonė fakte qė dėshmojnė se data e saktė ėshtė 1400. E megjithatė, ne ende njohim 1405 si datė tė lindjes sė tij... Pse?
    Albanologu i madh, Shuflaj thotė se ėshtė e kotė tė kėrkosh dokumente nė Shqipėri, pėrveē atyre qė janė shkruar nėpėr shkėmbinj, sepse ēdo qė ishte e shkruar u dogj nga turku. Nisur nga kjo duhet tė pohojmė se ne nuk kemi njė dokument kishtar apo tė njė lloji tjetėr qė tė na japė datėlindjen e saktė tė Skėnderbeut. Ashtu si nuk kemi njė datė tė saktė pėr kthimin e tij nė Krujė. Unė besoj se Fan Noli pati mendimin e bukur tė vinte 28 nėntorin si datė tė kthimit tė tij nė Krujė, duke dashur ta lidhė kėtė me 28 Nėntorin e 1912 dhe qė koincidon pastaj me 28 Nėntorin e 1944 tė Ēlirimit tė Shqipėrisė nga fashizmi. Kėshtu krijohet njė kombinim i shkėlqyer i kėtyre tri ngjarjeve tė mėdha nė historinė e kombit tonė. Pra, 28 Nėntori. Pėr mua data ekzakte ose dita ekzakte e lindjes sė Skėnderbeut ashtu si edhe saktėsia precize e ndonjė date tjetėr, nuk kanė mė njė rėndėsi tė veēantė. Rėndėsi kanė ngjarjet.
    Noli kritikon edhe shumė teza dhe tė dhėna nga ai qė quhet biografi i Skėnderbeut, Marlin Barleti. A duhet tė vazhdojnė historianėt ta kenė bazė historinė e Skėnderbeut tė Barletit?
    Barleti na ka lėnė njė vepėr monumentale. Por ai nuk i ka shpėtuar frymės romantike tė kohės, duke e lėnė tė lirė fantazinė e tij. Brenda asaj rryme, ai diku edhe trillon. Pėr shembull, mund tė quhet si krejt e shpikur letėrkėmbimi i Skėnderbeut me Sulltanin, qė nuk vėrtetohet me asnjė burim tjetėr dhe qė diku ndofta thuhet me tė drejtė se ėshtė huazuar nga Tuqididi, megjithatė si njė kronikan i kohės, ai jep shumė tė dhėna tė tjera qė konfirmohen edhe nga burime te mėpasshme, dhe si i tillė Barleti mbetet gjithnjė i ēmuar, aq mė tepėr sepse ishte ndėr tė parėt qė shkroi pėr Skėnderbeun.
    Dhe nė fund i kthehemi edhe njėherė veprės sė Schmitt. Ardian Klosi i fton historianėt ta lexojnė fillimisht veprėn e mandej tė debatojnė. Mė thatė se as ju nuk e keni lexuar…?
    Unė e kam kėrkuar kėtė libėr dhe ende nuk e kam gjetur. Sigurisht s'mund tė marr pėrgjegjėsinė pėr ta gjykuar pa e njohur. Por ju pėrgjigja pyetjeve tuaja, duke u nisur nga disa fraza dhe citate qė duket se vijnė drejt nga libri. Kėshtu qė ruaj tė drejtėn tė korrigjoj veten nė njė kohė tė dytė.

    http://balkanweb.com/gazetav5/artikull.php?id=48345

  12. #232
    ..... .....
    Anėtarėsuar
    11-05-2008
    Postime
    2,532
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Se ka pasur Ivan por Klosi e ka perkthyer gabim.Nejse Kreksi e ka sqaruar mjaft mire kete pune dhe ja ku e ke

    Citim Postuar mė parė nga Kreksi Lexo Postimin
    Ne kater anet e botes shqiptare ky libri i Shmitit ka shkaktuar polemika qe askush nuk do ti priste.
    Ku eshte problemi, pse athue erdhem deri ketu qe nje autor i huaj te na mesoje historine tone kombetare ?
    Une mendoj se edhe autoret apo historian tane shqiptar kane qene te njohur me keto te dhena qe sjell autori zvicrane ne kete liber mirepo qeshtja eshte tjeter se asnjeri prej autorve shqiptar ndoshta nuk ka marrur guximin qe te shkruaje apo te shtoje diēka tjeter mbi historine e Gjergj kastriotit te mbiquajtur Skenderbeu ngase ata e dinin forte mire se do priteshin keshtu njesoj si u prite Shmiti para publikut me kete liber.
    Tek e fundit Shmit nuk sjelli fakte te reja aspake sepse keto te dhena dihen mire nga autoret me te vjeter qe botuan libra te shumta mbi jeten e heroit kombtar Skenderbeu.
    Te permendim vetem nje botim te vitit 1604 qe i bie 130 vite pas vdekjes se heroit, autori Jaque Laverdin e pershkruan jeten e Gjergjit aqe bukur sa qe veshtire te gjindet ndonje veper e ketij niveli edhepse eshte ne frengjishte te vjeter lexohet shumė lehtė, ka me se 500 faqe ku secili sot ka mundesi ta regjistroje ne kompjutetin e tij nga Google livres.com apo Google books.com ne rrjetin e internetit qe perpara mezi qe eshte gjetur ne biblioteka te veēanta.
    Ky liber lexohet dhe studiohet ngadale duke marrur shenime sepse eshte i shkruar me germa latine te asaj kohe qe ka pakez veshtersi per lexuesin, si pershembull, aty ku hasim tek shkronja "I" qe sot pas 4 shekujve lexohet ndryshe pra "J" por edhe "gerrma "v" sot lexohet "u" per te kuptuar leximin.
    Prandaj kur hasim tek ky liber emrin e babait te Gjergjit aty shkruhet keshtu; "Iean" qe ka kuptimin e sotem "Jean" qe duhet te thuhet "Zhan" gati te pa shqiptuar "n"-i ne fund.
    Njashtu jane te cituar ne kete liber edhe personalitetet tjera te kesaj epoke si; "IEAN PALEOLOGUE" = Perandori i Constantinopojes, "IEAN HUNYAD"=Princi i transilvanise e pastaj gjenerali i ushtrise krishtere hungareze, polake e tj. pastaj kemi edhe "IEAN CASTRIOT" Mbret i Epirit dhe i Albanisė.
    Pra per epoken te gjithe keta emra eshte dashur ti shkruajne me germa te epokes secili ne gjuhen e tyre. Per ne shqiptaretqe ne ate kohe nuk patem shkrime veshtir ka qene se si te shkruhet emri "Gjon" apo "Gjergj" perpos me shkronja latine psh; per Gjergj shkruhej "Georgevis" apo nganjehere "GEORGES" por kjo s'do te thote se keta persona ishin te nje kombesie se po ti lexojmi keta emra sot veshtire se do gjenim se ciles kombesi i perkisnin perpos se ceket ne kete liber per secilin se nga ishte dhe qfare kombesie kishin keta prijsa.
    Ne disa libra tjere emrin e Gjon Kastriotit e gjejmi te shkruar edeh ndryshe, me shkronjen" J" si "JOVAN" per ne sot nese e lexojmi ne shqipe por ne fakt gabohemi shume sepse per ate kohe shqiptohej "Ghovan" apo si te dojmi=Xhovani por me e drejta do ishte Xhuvani sepse "v"=U qe del ne shqipen e sotme keshtu=Xhuvani".
    Mirepo ku eshte problemi sot ne lidhje me keto botimet e sotme te gjuhes shqipe ?
    Pasi qe autori na qenka nje i huaj, ai s'ka bere pune tjeter vetem se ka kopjuar emrin qe ka gjetur ne keto libra apo arkiva si thot ai, dhe e ka shkruar librin ne gjuhen e tij frenge apo gjermane ku pastaj ia ka dorzuar perkthyesit kete dorshkrim ashtu komplete per ta shqiperuar dhe ne funde botuar kete liber.
    Perkthyesi nese ka qene shqiptar dhe perkthyes i mire kur e ka hapur kete dorshkrim apo kete liber ai e ka pere se emrat e permendur duhet patjeter te shqiperohen ashtu siē i kemi mesuar deri me sot ne shqipen moderne e jo ti leje ashtu nga origjinali ose se paku ti veje ne thojza ku pastaj ku me poshte do te jepte spjegimin e duhur rrethe ketij interpretimi.

    Kush mban fajet per kete keqeinterpretim me se shumti, autori i ketij librit apo perkthyesi ?




    Duke patur parasysh se shkrimet para 400 vitesh ishin ne alfabetin lati qe ndryshon ne disa raste me gerrmat e sotme dhe ky autori Shmit e ka marrur menyren me te lehte te interpretimit ashtu si e ka gjetur nga origjinali e ka vendosur ne liber mirepo perkthyesi yni eshte dashur te beje te veten sepse ne gjuhen shqipe kur perkthehen keta emra njerzesh atehere duhet patur kujdes se gerrma latine "I" sot po te botohej nje botim i ri ne frengjishten e re nga ajo e vjetra patjeter se duhet te ndrrohet edhe kjo I-ja e cila shendrrohet ne "J" por qe ne shqipe do te ishte krejt tjeter shenja ose do e shkruanim me "Xh"
    ose me " Gj" tjeter ku do lexonim; nga IVAN ne shqipe do dali Xhuan ose Gjuan qe eshte me e aferta kah Gjon se sa kah Ivan !
    Mirepo edhe tek gerrma "v" aty nga mesjeta kishin tjeter kuptim por sot kan tjeter qe ne vend te "v" duhet zevendsohet me gerrmen "u" e "i"-ja me "J" atehere do iu kishim shmangur ketyre polemikave te cilat linden ndoshta edhe me nje qellim...
    Te marrim shembull mbishkrimin e vjeter latin mbi varrezat e vjetra por qe edhe sot vazhdon e njta tradite sa i perkete mbishkrimit ne stella te varrezave tek krishteret;
    Inicialet apo shkurtesen qe e hasim shpesh tek shkrimi "INRI" si duhej te shkruhej sot ?
    Sipas rregullave duhet ndryshuar.
    Duke filluar nga gerrma e pare
    "I" =Jezusi
    "N"=Nazaretit
    "R"=Rex(mbret)
    "I"=Jahudive(Jude=province e palestines)
    Pra si e shifni shkrimi eshte ndryshe kurse interpretimi del ndryshe qe nganjehere nga te mos eksperimentuarit qone edhe deri tek perplasjet ne polemika si kjo qe njohim tek perkthyesi i autorit Shmit.

  13. #233
    Perjashtuar Maska e alibaba
    Anėtarėsuar
    12-12-2005
    Vendndodhja
    Ne shpellen e pirateve
    Mosha
    27
    Postime
    5,733
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Se ka pasur Ivan por Klosi e ka perkthyer gabim.Nejse Kreksi e ka sqaruar mjaft mire kete pune dhe ja ku e ke
    Mendoj qė kėtė pėrgjigje e di gjithkush. Madje dihej para se tė dilte ai me deklaratė debile.

    Tash tjetėr ėshtė puna, se qindra budallenj shkruajnė libra se bora ėshtė e kaltėr, dhe gjithkush e di qė nuk ėshtė, por njerėzit pėrtojnė tė merren me kėto gjėra.

    Kastriot Myftaraj nė kėtė rast mė duket shumė debil edhe me sjellje naive. Mezi priti tė dalė njė libėr e tillė, e tė hidhet nė sulm, "pėrse kėshtu", jo kėshtu, jo ashtu. Budallė i klasit tė parė.

  14. #234
    Perjashtuar Maska e Sabriu
    Anėtarėsuar
    29-12-2005
    Postime
    1,421
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Mendoi se : "koprracia e fatit asnjėherė nuk krijoi njė humnerė ku do tė treteshin tė gjitha ėndrrat dhe shpresat tona".

  15. #235
    Perjashtuar Maska e alibaba
    Anėtarėsuar
    12-12-2005
    Vendndodhja
    Ne shpellen e pirateve
    Mosha
    27
    Postime
    5,733
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Mendoi se : "koprracia e fatit asnjėherė nuk krijoi njė humnerė ku do tė treteshin tė gjitha ėndrrat dhe shpresat tona".
    Fati juaj ishte se kishit punė me shqiptarė. Po tė ishit nė Serbi ata do tė zhduknin farėn tuaj turke, qė me kohė.

  16. #236
    Cursum Perficio
    Anėtarėsuar
    11-11-2008
    Postime
    2,869
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga Sabriu Lexo Postimin
    Mendoi se : "koprracia e fatit asnjėherė nuk krijoi njė humnerė ku do tė treteshin tė gjitha ėndrrat dhe shpresat tona".
    Po ti sikur jeshe besimtar o tu mbyllte. Nga na dole pagan qe beson ne fat e ne kopraci fati?
    Apo besimtar behesh vetem per te hedhur balte ne figurat kombetare teShqiptareve, dhe per te indoktrinuar besimtaret naive? Sa te paguajne te shperndash dituri pagane antishqiptare?

  17. #237
    Perjashtuar Maska e Sabriu
    Anėtarėsuar
    29-12-2005
    Postime
    1,421
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Sipas mendimit tim ,Antiturqizmi ėshtė Antishqiptarizėm"

    Sabri Selmani

  18. #238
    ..... .....
    Anėtarėsuar
    11-05-2008
    Postime
    2,532
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Kuptohet qe mendimi jot eshte i kalbur.
    A e mbylle me kete teme ti?Do fillosh nga fillimi prap tani?Ik o Sabri.Ik e tako Dorjanen se je ne rregull.Gje tjeter s di te besh.
    Sa te drejt ka alibaba.Por puna eshte si me e cu shtepine e Sabriut ne Beograd se?

  19. #239
    Perjashtuar Maska e Sabriu
    Anėtarėsuar
    29-12-2005
    Postime
    1,421
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga white-knight Lexo Postimin
    Kuptohet qe mendimi jot eshte i kalbur.
    A e mbylle me kete teme ti?Do fillosh nga fillimi prap tani?Ik o Sabri.Ik e tako Dorjanen se je ne rregull.Gje tjeter s di te besh.
    Sa te drejt ka alibaba.Por puna eshte si me e cu shtepine e Sabriut ne Beograd se?
    Une jam skeptik-perzgjedhes (selective sceptic). Dmth besoj kur bindem, nuk besoj kur nuk bindem.

  20. #240
    Perjashtuar Maska e alibaba
    Anėtarėsuar
    12-12-2005
    Vendndodhja
    Ne shpellen e pirateve
    Mosha
    27
    Postime
    5,733
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Sipas mendimit tim ,Antiturqizmi ėshtė Antishqiptarizėm"

    Sabri Selmani
    Shumė mirė. Pra kjo qenka lista e tradhėtarėve sipas teje:

    1. Skenderbeu
    2. Karamahmut Bushatlliu
    3. Ali Pashė Tepelena
    4. Gjithė ata burra tė Lidhjes sė Prizrenit
    5. Ismail Qemali
    6. Hasan Prishtina
    7. E tėrė Drenica, Shala e Bajgorės, Labėria, Malėsia, Mic Sokoli
    8. mė nė fund tė gjithė shqiptarėt.

    Sabri ec mėrthev, mos shkruj budallakina kėtu, se u bane hor o kafshkeq. Ik mėrthev.

Faqja 12 prej 16 FillimFillim ... 21011121314 ... FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Gjergj Kastrioti ndikoi ne rrugen e qyteterimit europian
    By NoName in forum Komuniteti katolik
    Pėrgjigje: 1
    Postimi i Fundit: 04-06-2006, 17:35
  2. Gjergj Kastrioti-Skenderbeu dhe Kosova
    By NoName in forum Komuniteti katolik
    Pėrgjigje: 1
    Postimi i Fundit: 24-03-2006, 01:19
  3. Historia kombtare
    By llokumi in forum Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 3
    Postimi i Fundit: 14-02-2003, 19:51
  4. Major Gjergj Vata
    By Albo in forum Elita kombėtare
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 21-12-2002, 19:31
  5. Gjergj Kastrioti-Skenderbeu
    By Kallmeti in forum Ēėshtja kombėtare
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 17-08-2002, 14:58

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •