Close
Faqja 1 prej 16 12311 ... FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 20 prej 313
  1. #1
    i!i!i!i!i!i!i!i!i!i!i!i! Maska e biligoa
    Anėtarėsuar
    16-08-2007
    Postime
    3,329
    Faleminderit
    4
    4 falenderime nė 4 postime

    Gjergj Kastrioti - SKĖNDERBEU (1405-1468)

    Hero Kombėtar i shqiptarėve, strateg e burrė shteti i madh, qė udhėhoqi luftėn pėr pavarėsi kundėr pushtimit osman, pėr bashkim politik -shtetėror tė popullit shqiptarė. Pinjoll i njė familje tė madhe sunduese feudale, Skėnderbeu ishte mė i vogli i katėr djemve tė Gjon Kastriotit. Fėminia e tij bie nė vitet kur vėrshimet grabitqare osmane erdhėn duke u shtrirė nė tokat shqiptare qė nga Jugu drejt Veriut, duke i inponuar vendit njė regjim qė sillte njė rėndim tė pėrgjithshėm ekonomik-shoqėrorė tė masave popullore tė vendit. Nėn kėto gjendje u gjendėn qysh herėt edhe zotrimet Kastriotėve, qė shtriheshin nė Shqipėrinė Qendrore-Lindore.

    Lufta kundėr kėtij pushtimi me rrjedhime shkatrrimtare qė vinin nė rrezik gjithė zhvillimin e arritur nga vendi si dhe tė ardhmen e popullit shqiptar, pėrbėnte pėrmbajtjen kryesore dhe detyrėn themelore tė jetės dhe veprimtarisė sė Skėnderbeut, si dhe tė gjithė epokės qė mori prej tij, si figurė qendrore, emrin.

    Ndėrsa ka mjaft tė dhėna arkivale pėr veprimtarinė e Skėnderbeut, janė tė pakta tė dhėnat pėr jetėn e tij personale pėr rininė dhe periudhėn e parė tė veprimtarisė sė tij deri mė 1443, qė mbetet mjaft e errėt. Burimi kryesor dhe mė i rėndėsishėm, ėshtė vepra e shqiptarit Marin Barleti, ku tė dhėnat kanė ardhur duke u vėrtetuar, plotėsuar dhe korigjuar nė njė varg rastesh edhe nga shumė burime tjera, midis tyre edhe osmane.

    Skėnderbeu u lind mė 1405, siē mundė tė llogaritet nga data e sakt e vdekjes, 17.01.1468, kur ai, sipsa Barletit, ishte 63 vjeē; nuk mundė tė thuhet se cili nga zotėrimet e Kastriotėve ishte vendlindja e tij. Nga burimet e ndryshme vėrtetohet e dhėna e Barletit se pasi kishte qenė dorėzuar peng qysh mė parė (1410) njė vėlla mė i madh, u dorėzua edhe Gjergji nė moshė tė njomė, bashkė me dy vėllezėrit tjerė. Ky dorėzim mundė tė ketė ndodhur pas vitit 1415, kur osmanėt me marrjet e Krujės u vendosėn tashmė nė mėnyrė tė qėndrueshme nė Shqipėrinė Qendrore. Nė oborrin e Mehmetit I dhe mandej tė Muratit II, Gjergji hyri dhe u edukua nė radhėt e "Iē - Ogllanėve", ku, pėr tė zhveshur vendet e pushtuara nga forcat, mė tė afta drejtuese, djemt e sunduesve tė nėnshtruar pėrgatiteshin nė mėnyrė tė veēant pėr funksionet e ardhshme si qeveritarė tė bindur e sidomos nė ato vende, ku sundimtarėt osman hasnin nė qėndresėn e popullsisė. Gjergji u shqua qysh herėt pėr aftėsit e tij tė mėdha ; nė fushata tė ndryshme ushtarake tė osmanėve nė Ballkan dhe nė Azinė e Vogėl ai fitoi pėrvojė tė madhe ushtarake. Duke pėrqafuar Islamin, me emrin e ri "Skėnderbej" qė e mbajti vet gjat gjithė jetės dhe me tė cilin u bė i njohur nė gjithė botėn, ai arriti nė poste tė larta nė rdhėt e feudalėve ushtarak osman.

    Largimin nga familja nuk e shkėput Skėnderbeun nga vendlindja ku ai mundė tė kthehej kohė mė kohė, dhe nga fatet e saj. Familja e Kastriotėve, edhe pse e shtrėnguar gjithnjė e mė fort prej presionit osman, ruajti ende pėr njė kohė, deri mė 1430, si vasale e sulltanit, zotėrimet e veta duke pritur ashtu si edhe sundimtarė tė tjerė shqiptarė, rrethana mė tė favorshme pėr tė hedhur poshtė sundimin e huaj. Nė fakt ajo vazhdonte ta konsideronte Gjergjin gjithmonė si pjestarė tė saj e bashkėsundimtarė me tė drejta tė plota dhe e pėrfshiu emrin e Gjergjit nė njė varg veprimesh qė zhvilloi nė vitet 20-30, 1420 nė marrėveshjen tregėtare me Raguzėn, mė 1426 nė aktet e dhurimit tė disa fshatrave pėr njė manastir nė malin Atos, si dhe mė vonė mė 1437, kur i ati kėrkonte mbrojtjen e Venedikut dhe mė pas tė Raguzės. Kjo ndodhte kur nė tė njėjtėn kohė (1428) dihej se ai, siē thoshte vetė i ati, "ishte bėrė turk e musliman" dhe kishte marrė urdhėr nga sulltani tė sulmonte zotėrimet e Vendikut dhe tė tė atit. Mė 1430 pas njė inkursioni shkatėrrimtar, Kastriotėt humbėn thuajse gjithė zotėrimet qė iu nėnshtruan tani regjimit tė timarėve, kurse edhe Gjoni vetė u detyrua tė pėrqafonte islamin. Por pėr tė qetėsuar qėndresėn e fortė qėndresėn e fortė qė haste nė kėto zona kufitare Veri-Perėndimore mė tė largėta tė pushtimeve tė tyre, Murati I i la Gjon Kastriotit njė pjesė tė vogėl tė zotėrimeve tė dikurshme nė formėn e njė ziameti - Krahinė e Mysjes nė Perėndim tė Krujės deri nė bregdet. Vetė Skėnderbeu u emėrua po pėr kėtė qėllim qeveritar (subash) i vilajetit tė Krujės, ku iu la gjithashtu njė feud mė vete.

    Vala e kryengritjeve popullore qė pat pėrshirė pas v. 1432 viset jugore, u shtri edhe nė viset e posanėnshtruara nė Veri; kėto rrethana e nxitėn Gjon Kastriotin tė vihej pėrsėri nė lėvizje. Nė kėtė periudhė kastriotėt sulmuan Krujėn, por pėrpjekja nuk pati sukses. Situata nė ish zotėrimet e tyre mbeti e turbullt; edhe pse vetė Skėnderbeu nuk pėrmendet nė kėto ngjarje kryengritėse me emėr, nuk mundė tė dyshohet se ai nuk ishte i lidhur me veprimet e tė atit. Pėr kėtė flet fakti qė Murati II iu shtuan dyshimet kundrejt Skėnderbeut; pas vdekjes sė Gjonit (1437) atij iu mohua trashėgimi i ziametit tė Mysjes, pėr tė cilin ngriti pretendime, madje iu hoq edhe feudi qė kishte pas mbajtur dhe mė nė fund u largua mė 1438 edhe nga posti i qeveritarit tė vilajetit tė Krujės. Kėsaj situate Kastriotėt u pėrpoqėn t'i pėrgjigjen duke kėrkuar mbėshtetje tek Venediku dhe Raguza. Po kėsaj kohe i pėrkasin ndoshta edhe kontaktet e para me mbretėrinė e Napolit. Me kėto masa Skėnderbeu dhe Stanisha qė kishin mbetur nga tė katėrt djem, pėrgatiteshin pėr perspektivėn e njė aksioni qė do tė zbatohej mė vonė, nė kushte mė tė favorshme. Pas viti 1439, emrin e Skėnderbeut nuk e gjejmė tė pėrmendet mė tokat shqiptare; siē duket, Murati II qė e kishte sjellė pėr tė qetėsuar zotėrimet e paqeta tė Kastriotėve, e largoi tani nga Shqipėria, siē bėri nė tė njėjtė kohė edhe me njė pinjoll tė njė shtėpi tjetėr sunduese, Jakup Bej Muzaka. Ka mundėsi qė Skenderbeu tė ketė qenė dėrguar si sanxhakbej nė njė zonė jo tė largėt tė gadishullit Ballkanik.

    Pėrvoja e 30 vjetėve tė parė tė shek. XV i kishte treguar Skėnderbeut gadishmėrinė e masave popullore pėr tė luftuar, po i kishte treguar edhe se lufta e veēant e zotėruesve tė ndryshėm feudal si edhe kryengritjes e popullore nė krahinat e ndryshme veēmas, sado tė fuqishme tė kishin qenė, nuk ishin nė gjendje tė ndalnin pushtimin osman dhe tė ēlironin vendin. Po ashtu ishte bėrė e qartė pėr Skėnderbeun se sulltani nuk lejonte nė asnjė mėnyrė qė zotėrimet e Kastriotėve tė mbeteshin tė bashkuara qoftė nė formėn e njė ziameti mė veti nė kuadrin e njė Sanxhakut shqiptar, qė ishte formuar mė 1431.

    Kėto ishin rrethanat nė tė cilat u zhvillua ajo kthesė vendimtare dhe filloi ajo etapė e re mė lartė nė luftėn kundėr pushtimit osman dhe nė gjithė historinė e Shqipėrisė qė lidhet me emrin dhe veprėn e Skėnderbeut. Kjo kthesė qė zhvillohet mė vitet 1433-1444, i ka rrėnjėt nė kushtet objektive e subjektive tė brendshme, por u favorizua edhe nga disa rrethana tė jashtme.

    Pėrparimi osman nė viset qendrore tė ballkanit drejt Danubit, pushtimi i tokave serbe mė 1439, goditjet e njėpsanjėshme tė Mbretėrisė Hungareze, e detyruan tė kalonte qė nga v. 1442 nė njė politikė kundėrsulmesh tė fuqishme kundėr osmanėve. Pėrfaqėsues i kėsaj politike u bė Janosh Huniadi, i cili pas Skėnderbeut u bė njė nga figurat mė aktive tė luftės antiosmane. Nėn udhėheqjen e tij, njė ushtri hungareze nė vjeshtė tė vitit 1443 kaloi Danubin. Pėr t'i siguruar asaj mbėshtetje nė kėto vise, u zhvillua njė veprimtari e gjallė diplomatike, nė tė cilėn u pėrfshi edhe Shqipėria. Nė dritėn e tė dhėnave duhet tė mendohet se edhe Skėnderbeu ishte nė dijeni tė saj qė po pėrgatitej, ndonėse emri i tij nuk pėrmendet. Qėndrimi i Skėnderbeut nė betejėn e Nishit nė ditėt e para tė nėntorit 1443, ku forcat osmane pėsuan disfatė, nuk ishte njė veprim i lindur spontanisht, por rezultat i njė plani tė paramenduar. Nė kėtė ndeshje nė tė cilat mori pjesė me repartet e veta si gjith sanxhakbejt e tjerė, Skėnderbeu u tėrhoq me forcat shqiptare qė kishte me vete, ose qė mundi tė mblidhte. I pajisur me njė ferman qė ia mori me forcė, siē na thonė shumė burime, sekretarit tė vulės sė Bejlerbeut, me shpejtėsi tė rrufeshme Skėnderbeu mori rrugėn e kthimit pėr nė atdhe, rrugėn e kryengritjes sė hapur kundėr sulltanit.

    Gjithēka varej tani nga vendosmėria dhe shpejtėsia e veprimit, pėr tė ngritur nė kėmbė masat, pėr tė zėnė nė befasi garnizonet e armikut, pėr t'u marrė atyre kalatė, pikėmbėshtetjet e tyre tė fuqishme nė tė katėrt anėt e vendit. Faktori vendimtarė qė e lehtėsoi planin e Skėnderbeut ishte pėrgjigja qė e gjeti qė nė hapat e parė ky veprim nė tokat shqiptare. Mobilizimi masiv qė i forcave qė filloi sė pari nė Dibėr dhe erdhi duke u zgjeruar prej andej valė valė nė gjith vendin, ishte prova se kėtu ishte fjala pėr njė veprim qė u kthye brenda pak kohe nė njė kryengritje tė pėrgjithshme. Nė kėtė gjenin shprhje aspiratat dhe interesat e shtresave mė tė gjera tė shoqėrisė shqiptare - tė masave fshatare mbi tė cilat rėndonte prej kohėsh pesha kryesore e sundimit tė huaj, por edhe tė asaj pjese tė klasės feudale qė ishte shpronėsuar tashmė ose nė rrezik tė shpronėsohej me zgjerimin e mėtejshėm tė pushtimit osman. Nė muajt e parė tė kthimit, Skėnderbeu zhvilloi njė veprimtari tė ethshme, tė palodhshme dhe vendimtare deri nė skajet mė tė largėta. Brenda tre muajsh u morėn kalatė e mėdha dhe u ēlirua principata e Kastriotėve si dhe pjesa mė e madhe e trevave shqiptare prej viseve nė veri tė matit deri nė Dibėr, Rekė e Polog, deri nė Ēermenikė e Malet e Mokrės, nė krahinat midis luginės sė epėrme tė Devollit e Semanit. Bashkė me viset deri atėherė tė papushtuara nė Veri-Lindje tė Drinit si dhe nė Kosovė, kėto zona pėrbėnin pjesėn kryesore tė trojeve tė banuar prej shqiptarėve..

    Se sa lartė e ēmonte Skėnderbeu gadishmėrinė luftarake tė masave popullore, sipsa Barletit, nė ēastet solemne kur nė kėshtjellėn e Krujės sė ēliruar, mė 28 nėntor 1553 u ngrit pėrsėri flamuri i Kastriotėve me shqiponjėn e zezė dykrenore me fushė tė kuqe, qė u bė tani e tutje flamuri hiostorik i luftėtarėve pėr liri i popullit shqipėtarė: "Lirinė nuk jua solla unė, por e gjeta kėtu nė mes tuaj...armėt nuk ua ngjesha unė, por ju gjeta tė armatosur, lirinė e kishit kudo, nė krahror, nė ballė, nė shpatė, nė hushtat!"

    Duke nxjerrė mėsime nga pėrvoja e dhjetra vjetėsh luftimesh e dėshtimesh nė planin shqiptar dhe ndėrkombėtar dhe duke u pėrgatitur pėr tė ardhmen, Skėnderbeu vuri tani nė jetė pėrfundimin e madh, qė u bė guri themeltarė i gjith veprimtarisė sė tij si burrė shteti dhe udhėheqės ushtarak nė vitet e ardhme, se pa kapėrcyer pozitat e vjteruara politike tė pėrēarjes sė vendit nė njė varg zotėrimesh tė veēanta, pa krijuar njė bazė politike-ushtarake tė organizuar e tė qėndrueshme, pa bashkėrenditur veprimet e brendshme me lėvizjet antiosmane qė organizoheshin nė plan tė jashtėm, lufta nuk do tė kishte perspektivėn e fitores. Ishte merita e madhe e Skėnderbeut qė u bė shprehėsi dhe zbatuesi i qartė, mė i ndėrgjegjshėm dhe i vendosur i kėsaj domosdoshmėrie qė impononte situata objektive.

    Pas fitoreve tė para tė viteve 1443-1444 filluan gjithnjė e mė tė forta kundėrgoditjet e ushtrive osmane, nė tė cilat niseshin nga bazat e tyre tė mėdha nė portat e trojeve shqiptare, nė Ohėr, Manastir, Kostur e Shkup me forca gjithnjė e mė tė mėdha, me ekspedita tė organizuara vit pėr vit me njė rregullsi tė paramenduar, nė kohėn e mbjelljeve e tė korrave, pėr tė shterrur forcat njerėzore dhe mundėsitė ekonomike tė vendit. Detyrės mė urgjente sė vendit, i shėrbeu thirrja e Kuvendit nė Lezhė (2.3.1444) dhe themelimi i njė besėlidhjeje tė sundimtarėve shqiptarė si organ politik dhe krijimi i njė arke lufte pėr tė mbajtur ushtrinė e pėrbashkėt tė Lidhjes.

    Me autoritetin e vet si udhėheqės i kryengritjes sė pėrgjithshme dhe nismėtar i mbledhjes, si pėrfaqsues i njėrės nga principatat mė tė rėndėsishme tė vendit nga pikėpamja politike dhe ushtarake-ekonomike, Skėnderbeu mundi t'u imponohej sundimtarėve feudal dhe pėrfaqsuesve tė krahinave tė vetėqeverisura pėr tė kapėrcyer divergjencat qė kishin midis tyre. Lidhja e Lezhės u bė kėshtu i pari bashkim politik nė shkallė mbarshqiptare qė njihet nė historinė e Shqipėrisė. Skėnderbeu u zgjodh kryetar i Lidhjes dhe Komandant i saj i pėrgjithshėm. Nėn udhėheqjen e Skėnderbeut ushtria qė ai organizoi, kaliti e komandoi, u bė njė armė e fuqishme tejet e shkathėt pėr mbrojtjen e vendit. Tokat shqiptare pėr mė se 25 vjet mundėn t'u bėnin ballė vėrshimeve tė njėpasnjėshme, betejave masive, bllokadave dhe rrethimeve qė organizuan Murati II dhe i biri Mehmeti II, tė mbiquajtur "pushtues tė botėve", pėr tė zhdukur kėtė vatėr qėndrese e front tė ri qė u hap nė brinjėn e tyre perėndimore, nė njė kohė kur vėmendja e osmanėve ishte drejtuar parasegjithash drejt Veriut, Danubit. Nė Shqipėri dėshtoi politika e tyre e frikėsimit, e mbėshtetur nė epėrsinė numerike dhe tė armatimit. Duke shfrytėzuar veēoritė e terrenit shqiptar, luftėn tradicionale popullore dhe duke e kombinuar si mjeshtėr i artit luftarak me operacione tė mėdha strategjike-taktike dhe ndeshje frontale, Skėnderbeu kundėrshtarin e lodhur me pusi e kurthe, alarme e shqetėsime tė vazhdueshme, e godiste me sulme tė fuqishme e tė befasishme dhe e shkatėrronte pėrfundimisht. Me kėtė strategji tė mbrojtjes aktive, me parimin "mbrohu duke sulmuar", ai arriti rezultatet tė shkėlqyera me njė ushtri relativisht tė vogėl, duke vėnė nė jetė parimin e tij "se kush nuk ėshtė nė gjendje ta mundė armikun me njė ushtri pre 10-12000 vetash, nuk do tė mundė ta bėnte kėtė as edhe me njė ushtri shumėfish mė tė madhe". Kjo ushtri bashkonte vrullin e njė ushtrie popullore me pėrvojėn e reparteve tė zgjedhura, tė specializuara pėr detyra tė veēanta tė njė ushtrie tė qėndrueshme, tė rroguar, me komandant tė dalė nga radhėt e popullit qė u rritėn e u kalitėn bashkė me ushtrinė nėn komandėn e Skėnderbeut. Me kėto forca komanda shqiptare arriti tė fitonte dhjetėra beteja kundėr ushtrive kufitare osmane. Fushat e Pologut, tė Dibrės, tė Ohrit e tė Domosdovės, grykat dhe luginat e Drinit e Shkumbinit sidomos nė vitet 1444-48, 1450-56, 1462-65, fushat e Ujit tė Bardhė (1457), tė Livadit pran Ohrit (1462), tė Vajkalit (1465) etj. u bėnė sheh disfatash tė ushtrive tė rėndėsishme osmane. Me kėto koncepte taktike-strategjike Skėnderbeu arriti tė prapste e tė thyente edhe forcat kolosale tė ushtrive perandorake tė llogaritura nė mbi 100 000 veta, qė erdhėn me Muratin nė krye pėr rrethimin e Sfetigradit (1448) dhe tė Krujės (1450), si dhe Mehmetin e II pėr rrethimin e dytė e tė tretė tė saj mė 1466-1467.

    Taktika e shkatrimit sistematik tė vendit, masakrat masive tė zbatuara sidomos, nga Mehmeti II (nė Ēidhėn u vranė mė 1467 mėse 10 000 pleq, gra e fėmijė), nxitja e lėkundjeve dhe konflikteve midis anėtarėve tė Lidhjes Shqiptare nuk mundėn tė pėrēanin bashkimin e Skėnderbeun nė krye. Kėto momente krikite udhėheqėsi i luftės mundi t'i pėrballonte me sukses, sepse kishte mbėshtetjen masive tė qėndrueshme nga ana e shtresave tė gjera sidomos tė fashatarėsisė, qė shihnin nė luftėn konsekuente tė udhėhequr nga Skėnderbeu rrugėn mė tė efektshme pėr tė pėrballuar rrjedhimet shkatrimtare tė luftės. Uniteti politik dhe ai ushtarak kushtėzonin njėri-tjetrin. Kryetari dhe komandanti i Lidhjes sė Lezhės, i cili nė njė fazė tė parė nuk kishte qenė veēse "njė i parė midis tė barabartėve", u detyrua tani tė ndėrhynte kur qe nevoja, nė interes tė luftės sė pėrbashkėt, nė zotėrimet e aleatėve tė tij, duke cenuar autonominė e tyre, ēka ēoi, sidomos nė vitet 50, nė konfliktet me Arianitėt, Muzakėt, Dukagjinėt, ndonėse ishin tė lidhur me lidhje farefisnie me Kastriotėt, madje midis vet kėtyreve, konfliktet qė shkuan deri nė tradhėti (M. Golemi 1456, Hamza Kastrioti 1457 etj.). Kėto rrethana e detyruan Skėndebeun tė merrte masa energjike madje duke vėnė dorė mbi tokat e tyre dhe duke marrė masa shtrėngimi, deri edhe dėnimi me vdekje.

    Me njė evolucion tė brendshėm, besėlidhja e sundimtarėve shqiptar filloi tė kthehej nė njė aparat shtetėror, nė njė shtet tė pėrqėndruar, qė kishte si bėrthamė zotėrimet e Kastriotėve. Nė gjirin e klasės sunduese, nė kėto kushte, pozita kryesore nė aparatin politik-shtetėror e ushtarak kaluan kryesisht nė duart e feudalėve tė vegjėl, tė cilėt qėndronin besnikėrisht prapa pėrfaqsuesit tė pushtetit qendror. Qė nga fundi i viteve 50, nė vartėsinė e kėtij shteti hynė edhe zotrimet e njė vargu sunduesish qė ishin pėrpjekur tė ruanin pozitėn e vet duke kėrkuar mbėshtetje nė forca tė jashtme.

    Formimi i kėtij shteti ishte njė hap i rėndėsishėm pėr bashkimin politik tė shqiptarėve, edhe pse nuk pėrfshinte gjith trojet shqiptare; jashtė tij mbeteshin viset nė Jug tė vijės Seman-Vjosė ku prapa krahėve tė osmanėve gjendeshin njė varg zonash tė lira qė pėrbėnin vatra qėndrese, pjesė tė luftės sė pėrgjithshme. Principata e Kastriotėve nėn sundimin e Skėnderbeut pėrfshiu kėshtu nė njė shtet politikisht tė pavarur pjesėn mė tė madhe tė trojeve shqiptare tė papushtuara nga osmanėt. Duke iu referuar historisė Skėnderbeu deklaronte veten si pasardhės e vazhdues i veprės sė bashkimit politik, qė kishin ndėrmarrė nė fund tė shek. XIV sundimtarėt nga dinastia e Balshajve.

    Fuqizimi dhe konsolidimi i shtetit tė pėrqėndruar shqiptar e bėri atė njė faktor politik e ushtarak tė rėndėsishėm aktiv edhe nė marrėdhėniet ndėrkombėtare.

    Lufta qė zhvillohej nė Shqipėri ishte pjesė e asaj lufte pėr liri me tė cilėn popujt e Evropės Jug-Lindore, e midis tyre nė rradhė tė parė shqiptarėt, duke gozhduar forca tė mėdha nė trojet e tyre u bėnė njė ledh mbrojtės kundėr vėrshimit shkatėrrues tė agresionit, i cili vinte nė rrezik fatet e qytetėrimit evropian nė pėrgjithsi.

    Pėr Skėnderbeun ishte e qartė se njė nga kushtet ndihmėse pėr zhvillimin e luftės antiosmane nė Shqipėri ishte bashkėpunimi me forcat e jashtme, tė interesuara pėr t'iu kundėrvėnė vėrshimit osman. Qė mė 1443-44 e mė tej 1448-56 Skėnderbeu krijoi lidhje me Huniadin pėr tė arritur njė front tė pėrbashkėt nė Kosovė, dhe pėr t'i ndihmuar forcat hungareze qė luftonin nė Belgrad. Nuk mungonin poashtu lidhje bashkėpunimi me sundimtarėt e fundit ballkanas, mbretin e Bosnjės, despotėt e Sėrbisė dhe tė Artės, me kryepeshkopin e Ohrit, tė cilėt qenė nė fakt ata mė tė interesuar tė pėrfitonin nga lufta qė zhvillohej nė Shqipėri. Vėmndje u kushtoi Skėnderbeu sidomos pėrpjekjeve pėr tė tėrhequr nė njė bashkėpunim efektiv shtetet perėndimore mė tė afėrta - Republikėn e Venedikut, Mbretėrinė e Napolit, Papatin e Romės, duke llogaritur se ishte vet interesi i kėtare shteteve qė tė ndihmonin aktivisht, materialisht e ushtarakisht luftėn nė Shqipėri pėr tė siguruar krahėt nga sulmet osmane prej Ballkanit. Por kėto shtete synonin vetėm tė pėrfitonin nga lufta e popujve ballkanas, duke ua lėnė atyre gjithė barrėn e duke i pėrcjellė me fjalė tė mira e urime. Republika e Venedikut i trembej pėrforcimit tė Lidhjes Shqiptare e tė pozitės sė Skėnderbeut qė mundė tė vinte nė rrezik zotėrimet e saj nė Shqipėri. Ajo bėri kundėr Skėnderbeut njė luftė tė fshehtė qė synonte vrasjen e tij dhe pėrēarjen e Lidhjes dhe arriti deri nė luftėn e hapur nė dy fronte, tė kombinuar nga osmanėt mė 1445. Edhe kur Republika hyri nė luftė me sulltanėt mė 1463 dhe u lidh me marrėveshje me Skėnderbeun dhe Hungarinė, ajo e konsideronte luftėn nė Shqipėri vetėm si njė aksion pėr tė lehtėsuar frontin e saj nė Peloponez. Skėnderbeu i dėnoi ashpėr kėto qėndrime sidomos nė situatėn e vėshtirė tė rrethimit II e III tė Krujės (1466-1467), duke deklaruar se "nuk kishte besuar qė mundė tė ekzistonte njė shpirtligėsi e tillė siē e treguan kėta priftėrinjė" dhe se "duhej luftuar mė tepėr kundėr kėtyre se kundėr turqve". Edhe Mbretėria e Napolit ishte e interesuar t'ia hapte rrugėn ekspansionist tė saj drejt Mesdheut Lindor, me anė traktatesh tė lidhur me njė varg sundimtarėsh ballkanas, me traktatin e Gaetės tė pėrfunduar mė 1451 me Skėnderbeun, Alfonsi i V i Argonisė i premtonte sundimtarit shqiptar ndihmėm ushtarake financiare kundėr osmanėve, ndėrsa Skėnderbeu po tė plotėsohej ky kusht do tė njihte Alfonsin si kryezot, me cilėsinė e vasalit pėr tokat qė do tė ēliroheshin me forca tė pėrbashkėta. Ky bashkėpunim qė nuk cenonte politikėn e pavarur tė Skėnderbeut pa u realizuar; lufta qė synonte Skėnderbeu kėrkonte njė angazhim tėrėsor tė forcave qė Alfonsi s'kishte ndėrmend ta bėnte.

    Njė orvatje tė dytė pėr tė angazhuar Napolin dhe aleatėt e tij, Milanon, Papatin, nė njė aksion tė pėrbashkėt kundėr osmanėve, bėri Skėnderbeu nė vitet 1460-62 me ekspeditėn ushtarake nė ndihmė tė Ferdinandit kundėr banorėve kryengritės nė Italinė e Jugut, duke treguar qartė, siē ishte qėllimi itij, vlerėn luftarake tė forcave shqiptare pėr atė aksion. Nė mendimin politik tė njerėzve mė tė qartė tė kohės po bėhej gjithnjė e mė e dukshme rėndėsia e Shqipėrisė si kryeurė pėr kalimin e osmanėve drejt Perėndimit. Invazioni i Evropės ėshtė i sigurtė, shkruante nė kėtė kohė njė ushtarak anglez, sepse s'ka fuqi qė mundė tė bėjė rezistencė po tė bjerė kėshtjella shqiptare". Ndėrgjegjja pėr funksionin evropian tė luftės sė shqiptarėve gjeti shprehje nė planet qė u hartuan nė konferencėn e disa shteteve evropiane nė Mantova mė 1458 si dhe mė vonė mė 1464, kur u hodh ideja pėr njė front tė gjerė politik e ushtarak antiosman, qė do tė pėrfshinte Burgonjėn e disa shtete kryesore italiane, Shqipėrinė dhe Hungarinė si dhe kundėrshtarėt e Mehmetit II nė Azi. Por politika dritėshkurtėr veēanėrisht e shteteve italiane bėri qė tė dėshtonin kėto plane. Pėr kėtė fuksion evropian tė luftės sė shqiptarėve ishte i ndėrgjegjshėm vetė Skėnderbeu kur i deklaronte njė princi italian se "po tė mos ishte lufta jonė, ato vende qė thoni se janė tuajat, do tė kishin rėnė prej kohėsh nė duart e turqve". Skėnderbeu vdiq i sėmurė nė Lezhė, ku do tė organizohej njė kuvend i krerėve shqiptarė, dhe u varros po aty.

    Personaliteti i Skėnderbeut si burrė shteti, strateg e mjeshtėr i artit luftarak dallonte me tiparet e veta karakteristike nga princėrit feudal bashkėkohės tė Perėndimit. Luftėtarė i thjesht midis luftėtarėve, ai luftonet me "mėngė tė shpėrvjelura", nė krye tė njė kalorėsie qė vepronte me shpejtėsi tė jashtėzakonshme nė krahasim me ushtritė e rėnda feudale, bartės i njė emri me famė.
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  
    Nese eshte e bere me dashuri, asgje nuk eshte mekat.

  2. #2
    i/e regjistruar Maska e mondishall
    Anėtarėsuar
    28-11-2006
    Vendndodhja
    Ne Selanik te Greqise
    Mosha
    57
    Postime
    2,637
    Faleminderit
    0
    22 falenderime nė 18 postime
    O Skėnderbe!

    Nuk tė bėmė ne legjendė
    Nė gojėdhėna e tė shkruar
    Mangut mbetesh pėr ēdo penė
    Madhėshti e pambaruar.

    Nuk tė bėmė ne hero
    Nėpėr tituj, dekorata
    As qė ke nevojė pėr to
    Sa tė ndrit nė dorė shpata.

    Nuk tė bėmė ne me emėr
    Nėpėr sheshe, monumente
    Kalėruar je Ti vetė
    Historia pas tė vete.

    Nuk po bėjmė sa na the
    Se vazhdojmė me principata
    Ē'na mungon o Skėnderbe
    Ē'derdemenė tė ndoqėn prapa!

  3. #3
    ..... .....
    Anėtarėsuar
    11-05-2008
    Postime
    2,532
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Kur do zoti, bėn
    mėshirė
    T’mos na len’ nė errėsirė,
    Kryeprofet Ai dėrgon
    Shqipėrinė ta shpėton.

    Kur u ngris e kur u errė
    Natėn vonė qė gasterrė,
    Dhe mileti pret me ardhė
    Nga Nishi kalorėsin e bardhė.

    S’pandehu ferman e rremė!
    Se Skėnderin dot’ e zinte gjemė.
    Kur po ngrisej mė qielli
    Hėna perėndonte, lindej dielli.

    Lart né Krujé ndrit pishtarė;
    Shej u bėn’ trimave kordhėtarė,
    Skėnderi kėshtjellėn pushton
    Edhe turqit i dėbon.

    Ogllu Oman bej i mbretit,
    Zemėrgaz e gazepit!
    Dhe pėr hir tė dovletit
    Kėrkon shpėtim dor’s miletit?
    Nė luftė kėrkon mėshirė
    Tė ikėn me tynxirė,
    Po Hamzai sy patrembur
    Nė Ushtė kokėn shembur.

    Ē’gėnjeu rrot’ e fatit,
    Askerin e sulltan Muratit!
    Tre herė thundra rrahė nė prak
    Qė Dovleti ra nė lak.
    Nga tė shumtit i lenka gjallė,
    Qė sulltanit t’i ēojnė fjalė.

    Rrob’n e turkut po tė xhvesh,
    Plis’n e bardh, tirq tė zi mvesh,
    Shpat’n e rėnd brezit ngjesh.
    -Ėshtė koha-tha-pėr t’u qesh.

    Kas ngritej prej dheut
    Kal’ i bardhė i Skėndėrbeut,
    Qė nė fre s’mbahet dot’
    Veēė Gjergjit ėsht’ e kot’.

    Qė me natė po valon
    Gjysmėhėna po fundron,
    Nė mėngjes e kuqe rrezė
    Dykrenare shkab e zezė.

    Skėnderi siē e ka zakon;
    Me ngadalėz e gjykon,
    Nė ē’do punė urdhėron,
    Po i pari at’ zbaton.

    Veē pluhuri u ngrit pre dheut!
    Nga kal’ i bardhė i Skėnderbeut,
    Shqiponja fluturoj pėrtej viseve
    Nė Lezhė bėri bashkimin e fiseve

  4. #4
    me 40 hajdutė Maska e alibaba
    Anėtarėsuar
    12-12-2005
    Vendndodhja
    Ne shpellen e pirateve
    Mosha
    27
    Postime
    5,706
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Nėse me tė vėrtetė ėshtė mitizuar Skenderbeu, le tė mundohen t'a gjejnė kėtė mitizim te Marin Barleti, megjithėse Skenderbeu meriton gjithēka jo vetėm mitizim. Dihet pse.

    Nė anėn tjetėr ai shkrimi i Hysamedin Ferajt kishte ca gjėra tė qėlluara, qė ia vlen tė pėrmenden, megjithėse aty kėtu nga fundi e kishte prish pak. S'mė intereso ideologjia apo personaliteti i kėtij farė Hysamedinit, madje as qė kam dėgju ndonjėherė pėr tė. Njė pjesė e asaj qė thotė mė duket e logjikshme, dhe ėshtė pėrgjigja e vetme pėr disa kėtu qė vazhdimisht bėjnė punėn e serbit, duke sharė kombin.

  5. #5
    ..... .....
    Anėtarėsuar
    11-05-2008
    Postime
    2,532
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Edhe nje here kete poezi qe paska fshire Albo,domosdo pa dashje

    Kur nė motet e liga“ Europa dhe Azia,
    nga e njėjta kolerė“ gjėmojshin tuj lėngue…
    kurse tė Ilirisė“ tė ndritshmet epoka,
    nėpėr thellėsitė e tokės shkojshin tuj u mbulue.
    Ndėrsa qiellit, nxinte“ e errta“ shtėrngatė osmane,
    qė Kalatė“ Mesdheut po ja shėmbte ēdo ditė,
    njajo bishė e ēartun, qė bishtin e kish nė Turkmenistane…
    ndėrsa kryet, pėr nan Dhe…, nė Kostandinopol e kishte qitė…!



    Bash nė njat shekull kur bota dridhej friket,
    E mbretnitė e Europės“ e rrethojshin vedin me mure tė nalta,
    ndėrsa nėn tokė i hapshin Katakombet“ me e fsheh kryet,
    pse kthetrat osmane po shtriheshin aq tė gjata.

    Atėherė kur qiejtė e Mesdheut nxinin nėpėr shekuj,
    Prej zjarreve qė digjnin kombe e qytete
    Tuj u djeg nėn dhunė tė njasajė barbarie
    Qė deri foshnjat ua theri nanave ndėr djepe…!

    Bash nė najtė kohė tė fali ty Zoti,
    O i ma i madhi i tė gjitha kohnave !
    O Gjergji ma i mirė i gjithėsisė !
    O Yllė, qė nė ty e njohu vedin“ deri edhe bota,
    nė ēdo vlerė e Ligjė tė Zotit, qė rrėfente Udhėn e Lirisė !

    Nė ty e njohu vedin“ ēdo Trim e trimėneshė Arbėnore
    Nė ēdo virtyt njerzor, Bese e Burrėrie !

    O ti Fatos i kohrave qė nė kėmbe e ngrite
    Ēdo njeri shpres“humbur qė kėrkonte lirinė !
    Nė kėmbė e ngrite kombin drejt ringjalljes,
    duke ja rikthye nderin e lavdinė,
    siē gjyshat e patėn pasun nė kohėt Pellazgjike,
    e deri nė mbretnit e nalta, nė tempujt e Ilirisė,
    kohė nėpėr tė cilat“ erdhi e jotja kohė, ma e Arta,
    qė do tė ja ngrente nė qiell“ kombit, Krenarinė!

    O Trim, ti Kalorės i lirisė botnore…
    Qė hovet e kulēedrės antiplanetare…
    I ndalove“ me shpatėn tande nė krye tė trimave,
    Kur ti luftėn e mbajte tė ndezur me Arbėrorė,
    Atėherė kur ti nė ndihmė“ Europėn e thirre
    dhe mbretnive tė sajė trimnitė ua mėsove,
    kur u the se; „ lufta per lirinė nuk bėhet vetėm nė oborr…“!
    Por ndėr male tė larta, u the, ndėr fusha e vėnde Aleate…
    kur armiku ėshtė i madh e shkatrrimtarė,
    kur kėrkon tė shuajė gjuhė, kultura e kombe,
    u the; *…Qė tė gjithė duhet tė bashkohemi
    e botėn ta shpėtojmė nga ēdo sulm barbar…* !

    O Vigan, qė Ora e kombit“ ty tė lindi e tė rriti !
    O burrė, qė menēuria jote ndriti Dheun !
    E cila deri dhe armiqtė tu i habiti;
    sa kurrė nuk e mohuan dot vlersimin pėr ty,
    pėr ma tė madhin, ma tė fortin ushtarak qė kishin,
    tė birin e rrėmbyer, tė voglin e Gjonit tė Kastriotve,
    atė qė kurrė nuk e harroj Atdheun !
    Deri edhe ata nuk e mohuan kurrė emrin,
    qė vetė ty, si vlersim ta dhanė,
    ma tė famshmin luftėtarė tė kohrave,
    Legjendarin e botės, shėmbullin e trimėrive,
    Heroin e Arbėrisė, tė Europės mbarė,
    Gjergjin e Kastriotve, Skėnderbenė!

    O ti Atlet i shekujve, qė qiejve shkėlqen si njė Yllė i ri !
    O ti qė dhe botės ia ndriēove aq bukur lirinė…
    Sa deri dhe gjuhėt e kombeve, ti i bane me shkėlqye
    Kur gjuhės sė barbarve, nė malet e Ilirisė ia ndalove turrin…!

    O ti qė ēdo njeriu, ia mėson gjithmonė“ vlerat ma tė mira;
    Besnikėrinė ndaj Atdhuet, Burrėrinė, Trimėrinė !
    Ti i pavdekshėm je o dritė hyjnore e Atdheut,
    Qė nė kujtim tė kohrave shkon tuj flakėrue
    Nėpėr udhėt e qiejve tė tokėve tė Abėrisė,
    Gjithnjė nė krah me Zana e Kreshnikė, bashkė tuj i begatue
    Punėt e shekujve tė ardhėm, kah e mira pėr Atdheun
    Ecėn“ nė krahėt e Rinisė!

  6. #6
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    19,386
    Faleminderit
    42
    31 falenderime nė 22 postime
    ku e ke gjet kte poezi o vajt knak...
    thuje se kush e ka shkrue..

    dhe gjeni nicka shqip mor sternipa cobanesh e nipa policesh e bij shoferesh e shitsash bylmeti..
    natyral bre.. si jini.. cka po aktroni me nicka si me qen mbesa e nipa lordash te ingliterres..

  7. #7
    ..... .....
    Anėtarėsuar
    11-05-2008
    Postime
    2,532
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Pse s te pelqen poezia Brar?Te Zeri i larget e kam marr.
    Sa per nikun e ingliterres quhej edhe i madhi Skenderbe si kalores i bardhe.Quhej edhe Janosh Huniadi si aleati kryesor i te Madhit Skenderbe.Ku eshte aktrimi Brar?

  8. #8
    I vete perjashtuar! Maska e GeNi_25
    Anėtarėsuar
    25-05-2005
    Vendndodhja
    Ne Shqiperi
    Postime
    564
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga alibaba Lexo Postimin
    Nėse me tė vėrtetė ėshtė mitizuar Skenderbeu, le tė mundohen t'a gjejnė kėtė mitizim te Marin Barleti, megjithėse Skenderbeu meriton gjithēka jo vetėm mitizim. Dihet pse..
    Dhe literatura Serbe dhe Greke e permendin Skenderbeu (Veēse i thone bir-greku apo bir-serbi). Nuk ka literatur Boterore qe nuk e permend. Qe nga Azia deri ne Amerike i kane thurur vargje ketij heroi te pa-arritshem. Kam vrare disa here mendjen sikur kalorsia e tij te ishte jo 7.000 kalores por 70.000 dhe sikur kembesoria e tij te ishte jo 9.000 por 90.000 kushedi se ku do te kishte vdekur Skenderbeu. (Ne Pekin, ne Londer apo ...) Ose ndonjehere kam vrare mendjen me 7.000 kalores dhe 9.000 kembesor a do te kishte arritur ndonjehere Aleksandri i Madh t'i zmbrapste Osmanet? Keto supozime apo "vrasje mendesh" nenkuptojne qe si strateg ai mund te krahasohet me Aleksandrin apo...

    Sipas nje artikulli qe nje historian turk aludonte theksonte qe shpetimi i Italise ndodhi per politiken e zgjuar te Papes. Dhe per kete ai shkruante: Midis Skenderbeut dhe perandorise Osmane u arrit nje marreveshje mos sulmimi 10 vjeēare. Kjo marreveshje nenkuptonte qe per 10 vjete ushtria osmane nuk do te shkelte ne territorin e shtetit te Skenderbeut (nese mund te konsiderohesh si shtet) dhe Skenderbeu nuk do te sulmonte ne befasi ushtrine turke dhe karvanet e saj. Plani Osman ishte qe ta linte kete provinc te thepisur (i referohet shtetit te Skenderbeut) jo me aq shume vlera te medha per ta dhe te sulmonte Italine e Jugut duke kaluar neper kanalin e Otrantos. Papa duke pare rrezikun osman arriti ti mbushte mendjen Skenderbeut qe ta prishte ate marreveshje 10 vjeēare dhe ta sulmonte ushtrine Osmane. Per kete Papa filloi pergatitjet (qe realisht filluan) per nje kryqezat qe do te komandohesh nen Skenderbeun. Keto pergatitje e binden Skenderbeun qe fitorja do te ishte perfundimisht e tij dhe per kete e rinisi dhe njehere luften. Pas sulmeve te pergjakshme dhe shkaterrimtare Mehmeti II vendosi qe me mire te shkaterronte kete provinc te thepisur sesa te sulmonte Italine. Me vdekjen e Papes aksionet u lane pergjysem dhe princat e tjere Italian dhe me gjere e pane te arsyeshme qe me mire e presim ushtrine Osmane ne deren tone sesa ta luftojme ate ne Arberi.
    Kjo ishte tradhetia me e madhe qe i bene jo vetem Skenderbeut por mbare popullit Shqiptar. Keto tradheti e ndoqen kete popull dhe me vone dhe akoma edhe sot e kesaj dite.




    ps: Alibaba nuk e di se ēfare broēkulle ke bere qe je perjashtuar por ke respektin tim si atdhetar (ndonjehere je ca si shume dhe kalon ne ekstremitet) qe je. Po e harroj (ne fakt e kam harruar) ate keq-kuptim qe kemi pasur ne nje teme
    Shyqyr qe filo-greket nuk administrojne dhe kete nen-forum te Forumit Shqiptar!

  9. #9
    ..... .....
    Anėtarėsuar
    11-05-2008
    Postime
    2,532
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Me sa di une ka pasur Beogradi nje rruge me emrin Skenderbej ne kohen e Titos.Nuk e di nqs ekziston akoma sot ai emerim per ate rruge.

  10. #10
    ..... .....
    Anėtarėsuar
    11-05-2008
    Postime
    2,532
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Ti untermensch qe e ke mesuar historine te serbi i Titos vazhdo dhe hidh balte akoma mbi Zotin tone.
    Takoje prap kete jevgun turk ketu por heren tjeter tako ministrin e arsimit qe ta dhisni fare historine shqiptare


  11. #11
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    20,382
    Faleminderit
    29
    104 falenderime nė 100 postime
    Citim Postuar mė parė nga Sabriu Lexo Postimin
    Skėndėrbeu....., nuk ishte luftėtar i vėėrtetė pėr liri kundėr tė gjithė pushtuesve, por pėrkundrazi, ishte i prirė pėr bashkėpunim me pushtuesit mė tė rrezikshėm, pushtuesit sllavė, kundėr njė pushtuesi tjetėr, pushtuesit osma.


    Sabri Selmani
    largone ket taliban nga ky forum le te kerkoi nji forum ne avganistan

  12. #12
    ..... .....
    Anėtarėsuar
    11-05-2008
    Postime
    2,532
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga Brari Lexo Postimin
    ku e ke gjet kte poezi o vajt knak...
    thuje se kush e ka shkrue..

    dhe gjeni nicka shqip mor sternipa cobanesh e nipa policesh e bij shoferesh e shitsash bylmeti..
    natyral bre.. si jini.. cka po aktroni me nicka si me qen mbesa e nipa lordash te ingliterres..
    Se tani u kujtova Brar.Mos i do serbisht poezite?Epo atehere kerkoja ndonje tjetri sepse nuk e zoteroj si "dije" gjuhen sllavo-barbare.Ja pyete ket otomanin Selman Sabri Turgut Abazin se mos di ky milloshevicshen.

  13. #13
    i/e regjistruar Maska e klaus fisher
    Anėtarėsuar
    29-04-2008
    Vendndodhja
    aty ku mbaron hapesira
    Postime
    256
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga white-knight Lexo Postimin
    Se tani u kujtova Brar.Mos i do serbisht poezite?Epo atehere kerkoja ndonje tjetri sepse nuk e zoteroj si "dije" gjuhen sllavo-barbare.Ja pyete ket otomanin Selman Sabri Turgut Abazin se mos di ky milloshevicshen.
    E forte kjo!!!

  14. #14
    Pasioni pėr shkencėn Maska e KILI MERTURI
    Anėtarėsuar
    23-01-2008
    Vendndodhja
    evropė
    Postime
    2,170
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Pa cfar derexhe jemi ardh edhe brari me than dicka pėr SKenderbeun!


    TI brari-VEQ E KI NĖNSHKRU ME MILLOSHEVIQIN , A PO TĖ KUJTOHET?!(1999)

    A KA NEVOJ PĖR FOTO E DOKUMENTE?!!!

    Kili

    SHQIPĖRIA ĖSHTĖ GJAKU IM QĖ NUK FALET
    Nė dreq tė mallkuar tė gjithė antishqiptarėt dhe tradhtarėt e kombit!

  15. #15
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    19,386
    Faleminderit
    42
    31 falenderime nė 22 postime
    kill blushisti.. hajt hup kopil shkau..

    wite knajt..

    te kam pyetur ku e ke marre poezine..
    pra skam bere koment a e bukur a e pa bukur.. pse po nxirrni konkluza kot..
    nuk thash se ben aktrim me poezin a skenderbeun.. por kto nickat anglisht nuk i kam qejf..kaq..

    tash ne teme..

    ketu qenka fol shum per skenderbeun e duhet koh me i lexu e me dhan mendim..

    poezia qe ke sjell eshte shum e bukur prandaj desha te dij autoret e burimin..

    cdo te mire knajt..

  16. #16
    ..... .....
    Anėtarėsuar
    11-05-2008
    Postime
    2,532
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Mire me Brar mire se u keqkuptum.
    Autorin e poezise nuk e di por eshte nje poezi per 540 vjetorin e vdekjes se tij.Edhe aty ku e mora une qe eshte ketu nuk e thote kush eshte autori.Hidhi nje sy vete.

  17. #17
    Pasioni pėr shkencėn Maska e KILI MERTURI
    Anėtarėsuar
    23-01-2008
    Vendndodhja
    evropė
    Postime
    2,170
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    TI brari-VEQ E KI NĖNSHKRU ME MILLOSHEVIQIN , A PO TĖ KUJTOHET?!(1999)

    Edhe sa i pėrket dokumenteve , mė fal se e di qė nuk ka nevoj.

    Nė ramin mė tė mir (tė artė)e ki fut foton e takimit vllazėror tė Milloshit dhe Brakit.
    Nė anėn tjetėr , rami i argjendit , marrveshjen me nėnshkrime.

    Mesiguri nė mes tė kėtyre dy ramave e ki naj guri!

    Kili


    SHQIPĖRIA ĖSHTĖ GJAKU IM QĖ NUK FALET!
    Nė dreq tė mallkuar tė gjithė antishqiptarėt dhe tradhtarėt e kombit!

  18. #18
    ***
    Anėtarėsuar
    03-07-2008
    Postime
    851
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga biligoa
    Personaliteti i Skėnderbeut si burrė shteti, strateg e mjeshtėr i artit luftarak dallonte me tiparet e veta karakteristike nga princėrit feudal bashkėkohės tė Perėndimit. Luftėtarė i thjesht midis luftėtarėve, ai luftonet me "mėngė tė shpėrvjelura", nė krye tė njė kalorėsie qė vepronte me shpejtėsi tė jashtėzakonshme nė krahasim me ushtritė e rėnda feudale, bartės i njė emri me famė.
    Figures se Gjergj Kastriotit, ne Historine Shqiptare i eshte dhene vendi i duhur, vendi i nje njeriu sa madheshtor, aq edhe te thjesht, nje strateg i madh ushtarak por edhe nje ushtar i thjeshte, nje udheheqes i sukseshem dhe nje diplomat i jashtezakonshem. Gjergj Kastrioti eshte nje figure qe per mua simbolizon suksesin ne luften ndaj tiranise dhe fisnikerine Shqiptare. Fama e tij ne Europe, per mendimin tim nuk eshte ne vendin e duhur. Gjergj Kastrioti eshte nje Strateg qe luftoi njekohesisht, madje ishte dhe shtylla kryesore e mbrojtjes se kultures Europiane. Dhe nese shtetet e Europes kane te trasheguara keshtjella dhe monumente mesjetare, kjo eshte merite e Gjergj Kastriotit dhe bashkeluftetareve dhe komandanteve te tjere Ballkanas te ushtrive te asaj kohe, siē eshte edhe Janosh Huniadi. Ne Europe eshte me i famshem, Bonaparti, Henerikerit, Rikardet dhe lloj lloj mbreterish dhe princerish te tjere qe hapnin gjithnje luftera te kota per hakmarrje mes tyre, nderkohe qe ky Strateg i madh nuk ka famen e merituar si mbrojtes i kultures perendimore. Me me kenaqsi flitet per nje kulture greke, kulture se ciles ka filluar ti vertetohet origjina e saj e rreme (pra jo-greke por ka me shume mundesi te jete ilire), sesa per heroin e lirise se Europes.
    Ne fund te fundit ēfare presim ne ta njohe Europa Gjergjin si nje njeri te tille , kur mes nesh kemi pjella te zeza filo-arabe qe i shijon me shume nje fekale e huaj se sa nje embelsire e vendit ku jetojne (pasi nuk mund te them qe ata jane shqiptare te paster).

  19. #19
    ..... .....
    Anėtarėsuar
    11-05-2008
    Postime
    2,532
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Ne fund te fundit ēfare presim ne ta njohe Europa Gjergjin si nje njeri te tille , kur mes nesh kemi pjella te zeza filo-arabe qe i shijon me shume nje fekale e huaj se sa nje embelsire e vendit ku jetojne (pasi nuk mund te them qe ata jane shqiptare te paster).
    Per Haxhi Selman Sabri Türgüt Abazin e ke mer?Po normal kur kemi denglat e otomanve dhe e hordhive te zeza qe kane mbetur nga ushtria e sh*erdhyer otomane.Mos e vrit mendjen se do dezinfektohen me Zyklon B.Lere te bej qejf Haxhi Selman Sabri Türgüt Abazin se do i vij koha te knoj para nesh pastaj.
    Tod zu der Verräter

  20. #20
    ***
    Anėtarėsuar
    03-07-2008
    Postime
    851
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga white-knight Lexo Postimin
    Per Haxhi Selman Sabri Türgüt Abazin e ke mer?Po normal kur kemi denglat e otomanve dhe e hordhive te zeza qe kane mbetur nga ushtria e sh*erdhyer otomane.Mos e vrit mendjen se do dezinfektohen me Zyklon B.Lere te bej qejf Haxhi Selman Sabri Türgüt Abazin se do i vij koha te knoj para nesh pastaj.
    Tod zu der Verräter
    Per Selmanin, per Olsi Jazexhiun e per te gjithe pseudo-patriotet islamike Shqiptare.

Faqja 1 prej 16 12311 ... FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Gjergj Kastrioti ndikoi ne rrugen e qyteterimit europian
    Nga NoName nė forumin Komuniteti katolik
    Pėrgjigje: 1
    Postimi i Fundit: 04-06-2006, 18:35
  2. Gjergj Kastrioti-Skenderbeu dhe Kosova
    Nga NoName nė forumin Komuniteti katolik
    Pėrgjigje: 1
    Postimi i Fundit: 24-03-2006, 02:19
  3. Historia kombtare
    Nga llokumi nė forumin Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 3
    Postimi i Fundit: 14-02-2003, 20:51
  4. Major Gjergj Vata
    Nga Albo nė forumin Elita kombėtare
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 21-12-2002, 20:31
  5. Gjergj Kastrioti-Skenderbeu
    Nga Kallmeti nė forumin Ēėshtja kombėtare
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 17-08-2002, 15:58

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •