Close
Faqja 1 prej 14 12311 ... FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 20 prej 279
  1. #1
    Deny Ignorance Maska e Darius
    Anėtarėsuar
    25-04-2002
    Vendndodhja
    Agartha
    Postime
    12,961
    Faleminderit
    20
    294 falenderime nė 196 postime

    Kanuni i Lekė Dukagjinit

    Ne kete forum eshte permendur shpesh Kanuni i Leke Dukagjinit dhe neper shume tema eshte diskutuar vjetersia dhe permbajtja e tij. Por te pakte jane ata shqiptare qe kane njohuri te plote apo ta kene lexuar ndonjehere ne teresine e tij. Sigurova nje botim te ketij Kanuni sipas versionit te Shtjefen Gjecovit dhe po e postoj ketu per te informuar te gjithe ata qe jane te interesuar te mesojne me shume. Ka disa anetare qe e njohin mire kete kanun (personalisht bej pjese ne grupin qe ka shume pak njohuri) dhe do ishte me interes diskutimi i tyre si dhe komentet ne pergjithesi.



    KANUNI I LEKĖ DUKAGJINIT




    • Kanuni i Lekė Dukagjinit, vepėr e Shtjefėn Gjeēovit ribotohet sipas botimit tė vitit 1933 shtypur nė Shkodėr






    L I B R I I PARĖ



    K I S H A



    Artikull i parė.

    PJESA QYTETNORE



    KRYE I PARĖ


    Hija e kishės, Vorret, Pronet e pasunija e Kishės, Famullitari, Rrogtari, Puntorija e Kishės

    NYE I PARĖ

    Hija e Kishės.

    §. 1. Kuptimi i hijes sė Kishės

    Per hije kishet xehet rrethi mje ku mrrin kufini I tokės, nė tė cillen asht nertue:
    a) Kisha b) bana (qela) e famullitarit.

    §. 2. Tagari i Kishės

    “Kisha ban tym nė famulli.”

    1.- Kisha ka tager pasunijet si per gja, si per per tokė e shpija mbrendė e jashta famullijet.
    2.- Kisha ka pjesė nė mal, nė vrri, nd’ujė e nė mulli tė kujris sė famullis.
    3.- Kishės i duhet ba pjesė nė giobė tė famullis.
    4.- Kisha ka tager me ble e me shitė, si edhe me marrė e me mbajtė tė falunat, qi i vijnė prej bujaris sė bamirve e me i vendue si t’a shofė vetė me udhė.

    §. 3. Paperlimsija e Kishės.

    “Kisha nuk giobitet.”
    „Kisha s’ka peng me kend.“

    1.- Kisha gjindet e vendosne nen sundim tė tė Parit tė Fes e jo nen ligjė tė Kanunit: prandej Kanuni s’mund ti vejė kurrnji barrė kishės, veē se ka detyrė me i dale zot, kur kjo hupė ndihmen e tij.
    2.- Me bijtė ndonji kundershtim ndermjet kishės e famullis, famullia s’mund t’i lypė peng kishės; veē do tė bajė vaj te i Pari i Fes – te Ipeshkvi – e gjygjit tė kėtij, si kasha si famullia, do t’i rrijn pa fjalė.
    3.- Per ēdo mungesi, qi kisha mundet me ba nė sy tė famullis, kishės s’mund t’i mirret gioba, vetun I vehet me la damet, qi t’jenė ba per shkak tė saj.
    4.- Kisha s’ep pagesa as del n’ushtri, as u qet buken djemve tė Bajrakut, as shkon angari nder punė tė famullis. Veē se kur famullia dan me ba ndo’i punėper me mbajtė a per me shtue pasunin e kujris sė vendit, nė tė cilin kasha tė ket pjesė, kjo, atėherė, asht nė detyrė me la pare, me qitė buken e me que puntorin nė punė, mbas mndyert qi famullia t’i a u ketė da tė gjithve pėr tym.

    §. 4. Ndera e Kishės.

    “Kisha shpatė e konop s’ka.”
    “Kush dhunon Kishėn, dhunon Famullin.”
    “Nderen e Kishės e lypė Famullia.”
    “Kishės, mullinit, farkės e tragtores nuk i pritet kush mik.”

    1.- Kush dhunon kishėn ka detyrė gioben a) kishės, b) famullis, c) Flamurit (Bajrakut).- Dhunon kishėn njaj, qi fjaliset, shan a i kercnohet kuej, qi rreh a vret kend nė Hije tė kishės.
    2.- Gioben fajtorit i a merr famullia e jo kisha; pse kisha shpatė e konop s’ka
    3.- Kush vritet a rrihet qa nė ēė farė-do mndyre koritet prej kuejt, tuj hi a tuj dalė prej hijes sė kishės, marre kishės nuk i len; pse kishės si pritet kush mik.
    4.- Por, me pasė me krisė pushka jashta Hijes sė kishės e me i ra kush ndoren kishės, atėherė aj njifet miku i kishės; e me pasė me i a ēartė kush ndoren kishės, famullia asht nė detyrė me e ēue nderen e saj nė vend (Vinctum, si aedes ejus (Dialis Flaminis) intrierit, solvit necessum est.- Gelliuws, b. 10. c. 15.-)

    NYE I DYTĖ
    Vorret.

    §: 5.- 1.- Nė vorre tė njij vllaznije a tė njij fisi s’hin i dekuni a i vrami i vllaznis a i fisit tjeter.- Po e bani kush ket punė pa leje tė vllaznis a tė fisit, tė cilit janė vorret, Kanuni i venė detyrė me nxjerrė tė deknin prej vorrit tė huej.
    2.- Me ardhė me ngulė nė katund nji shpi, qi s’ka vllazni as, fis, tė pelqyemit tė katundit, i caktohet vendi i vorrete nder tė famullis, tuj i a vu detyrė me ble qira a ndo’i send tjeter per lter.
    3.- Kush fjaliset, a shan e I kercnohet kuej, e kush vret a rreh kend nder vorre, bjen nė giobė si per Hije tė kishės.

    NYE I TRETĖ
    Pronet e Pasunit e Kishės.
    §. 6. Pronet e pasunija e kishės janė tė paprekshme.

    1.- Pronet e pasunija e kishės janė tė paprekshme e s’mundet kush me vu dorė mė’to.
    2.- Pronet e pasunija e kishės janė nen roje tė Mesharit tė kishės e tė famullis.
    3.- Atė, qi guxon me shty kah pronet e pasunija e kishės, e bjen nė mend famullija ēmon damin, qi do t’a lajė damēori.
    4.- Kur ndokush t’i a baj dam kishės kahpronet e pasunija, famullija ēmon damin, qi do t’a lajė damēori.
    5.- Kush vjedhė gjanė e kishės, posė se do t’a kthejė at gja mbas kanunit tė vendit, ku gjindet kisha, ka edhe detyrė me i la gioben kishės pėr nderė tė marre, e gioben famullis per ndore tė ēartune, pse kisha asht ndorja e famullis
    6.- Kur cubi e njef gabimin evet e, pa u marrė vesh dhunaq, qi i ka
    ba kishės, i bjen nė dorė Meshtarit tė Famullis, tuj i a kthye gjanė e vjedhme, s’ka detyrė kurrfarė giobet: Meshtari ka tagar me e falė.
    7.- Me pasė me i ra cubi nė dorė Meshtarit mbasi ky t’a ket laēit vjedhsin nė famulli, famullija ka tagar me i marr gioben si per vendi si per kishė, edhe pse famulltari t’a ket falė vgabimin, me gjith gja tė vjedhne.

    §.7. Rregullimi i pasunis sė kishės

    1.- Pronet e pasunin e kishės rregullon Famulltari, e famullija nuk ka tagar me lypė arsye Famulltarit per perdorim tė frytit tė xjerrun prej pasunis sė kishės.

  2. #2
    Deny Ignorance Maska e Darius
    Anėtarėsuar
    25-04-2002
    Vendndodhja
    Agartha
    Postime
    12,961
    Faleminderit
    20
    294 falenderime nė 196 postime
    NYE I KATERT.

    Meshtari i Famullis, ase Famulltari.

    §. 8. T’emnuemit e famulltarit.

    1.- Famulltarin e ven Ipeshkvi nė Famulli, dhe Ipeshkvi vetun ka me hjekė prej Famullije.

    §. 9. Tagari e detyrėt e Famulltarit.

    1.- Famulltari ka tagar me mėsue e me qortue Famullin e me i krye zyret e Fes gjithsi t’a lypė puna e shpirtit, e kurkush i famuulis s’ka pushtet me i u pėrzie nder detyrė tė Meshtaris.
    2.- Famulltari, pėr sherbim, qi i ban Famullis, ka tagar me marrė tė dhetat e kishės, mbas Kanunit tė vendit ku gjindet kisha.
    3.- Famullia nuk ka detyrė me i a ēue famulltarit tė dhetat te dera; Famulltari do t’i nxjerrė e do t’i bajė me puntorė tė vet.
    4.- Famulltari ka tagar me marrė frytin e pasunis sė kishės si tė tokave, ashtu dhe gjave tė gjalla, e kurrkush per te s’mund t’i lypė arsye perposė tė Parit tė vet.
    5.- Famulltari ka detyrė me i ba Famullis gjith at sherbim shpirtit e Fejet, qi atij i a ven barrė Kanuni i kishės; e ma teper edhe do sherbime, si me thanė; me bekue shpijat, me thanė Meshė ndo’i herė nė motmot nder vorre tė largta prej kishės sė Famullis etj.

    §. 10. Vehtja e Famulltarit asht e paprekshme.

    “Prifti asht ndorja e Famullis.”
    “Prifti s’bjen mė gjak.”
    “Prifti s’ēohet nė be.”

    1.- Kush ven gjojė nė Famullitar, a e shan e i germushet, e ven dorė mė te rreh, ase e vret aj do t’i perligjet Famullis nė mėndyrė tė Kanunit tė vendit. Famullija asht nė detyrė me e lypė nderen e Famullitarit tė vet.
    2.- Me vra kush Famullitarin, gjaksin e ndjek Famullija, Bajraku e shpija e tė vramit.
    3.- Me vra dorėrasi prej Famullije a prej Bajrakut, shpija e Meshtarit, nuk mund tė vrasė tjeterkend prej shpis sė gjaksit; pse ndryshej e ēon gjak te shpija.
    4.- Me vra kend Meshtari, as kisha as Meshtari s’giobiten, edhe Meshtari nuk bjen nė gjak: gjakun e ban shpija e Meshtarit
    5.- Rrallė e gati kurr s’ēohet Meshtari nė be 1) e vetun per punė tė madhe fort.
    6.- me ndollė qi Meshtari ēohet nė be, a per me dlirė vendin a per poronik, ky vetem do tė njehet e do zehet per njizet-e-kater vetė.
    7.- Kur Meshtari ban be, tuj kenė se xehet per njeri i drejt e i kushtuem sė Drejtės sė pasosme, nuk lypet qi ai tė perkasė Unjillin me dorė; por mjafton qi tė shqyptojė fjalėt e bes para Unjillit.
    8.- Me ra Famulltari nen giobė s’e kapė Kanuni: asht puna e tė Parit tė vet.
    9.- Po kje teper i randė faji i Meshtarit ndaj Famiullin, Meshtari do t’i shtrohet gjygjit tė Kanunit. I Pari dergon nji Meshtar tjeter me shtrue pengun nė Kanu n’emen tė Famullitarit.
    10.- Meshtari i Famullis mundet me i u matė edhe me i ra ndokuj e me gjith kėta s’i lshon marre as tė rrahunit as vetė nuk bjen nė fjal para Kanunit.

    NYE I PESĖT
    Rrogtari i Kishės.

    §. 11.- 1.- Rrogtari i kishės asht lirė me punue nė shtek tė vet.
    2.- Rrogtari i kishės kudo tė shkojė e per ēė do fjalė qi do t’i trokllojė kuej te dera mbas urdhnit tė zotnis sė vet, aj shkon e tregon n’emen tė Famullitarit.
    3.- Me e tundre kush rrogtarin e kishės me fjalė a me punė, zehet se tundon Famullitarin, e bjen nė giobė tė kishės mbas Kanunit.
    4.- Gioba, qi mirret per punė tė rrogtarit tė kishės, nuk i perket rrogtarit, por kishės e katundit.
    5.- Me vra kush rrogtarin e kishės, dorėrasi per nė kjofėt i Famullis sė vendit, ndiqet vetem prej shpis sė tė vramit; por, nė kjoft se asht i katundit tė huej, atėher e ndjek edhe Famullija, nė tė cilin rrogtari kje vra.

    NYE I GJASHTĖT.
    Punterija e Kishės.

    §. 12. – 1- Me nga kush puntorėt e kishės, bjen nė giobė tė Famullis.
    2.- Sado puntorė me pasė pėr tė kenė nė punė tė kishės gergasi lan vetem nji giobė, por ma tė randė.
    3.- Gioba, qi merret per ngase tė puntoris sė kishės, dahet ndermjet kishės e puntorve.

    Artikull i dytė.

    PJESA NDESHKIMTARE

    NYE I SHTATĖT.
    Amtyra e ndeshkimeve.


    §. 13. Kuptimi i ndeshkimit.
    Per ndeshkim kuptohet nji e keqe, qi prej pushtedit tė ligjshem i pertrihet kuej per tė bam.

    §. 14. Tė caktuemit e ndeshkimeve.
    Vetem Bajraktari me krenė, e ndo’i herė edhe me tė parė tė kishės, ka tager me i a caktue ndeshkimin fajit tė bam kundra kishės.

    §. 15. Tė dhanunat e ndeshkimit.
    Fajtori, qi ka fye kishėn, ndeshkimi i epet prej krenėve e prej vogjliet.

    §. 16. Cilltia e ndeshkimeve kundra fajtorve tė kishės
    Ndeshkimet, qi nepen per faje tundra kishės, janė njikėto:

    a) Tė gjykuemt per dekė;
    b) Tė xjerrunt prej Bajrakut me rob e robi;
    c) Tė djegunt e shpis ;
    d) Tė Lanunt e tokės djerr a tė premt e pemve;
    e) Gioba me gja tė gjalla ;
    f) Gioba me pare.

    V.O. mbas kanunit gioba me pare mundet me u la me do gja, tuj dhanė okėn e drithit 1 grosh, okėn e rakis 5 grosh, e kan e hullis 400 grosh.

    NYE I TETĖT
    Caktimi i ndeshkimit mbas cillsis sė fajit.

    §. 17.- 1.- Kush then kishėn, asht i djegun e i pjekun e i qitun me rob e robi jashta Bajrakut. Fajtori – dorėrasi bahet batare prej Bajrakut, e shkon gjakhupė. Vllaznia e fisi ma i afermi i bakeqit e blen token e tij, e ēmimi i saj i shkon kishės sė thyeme.
    2.- Kush vjedhė gjan e huej e shkon e e mshehė nė kishė, pa dije tė Famullitarit, i ka detyrė kishės 1000 grosh giobė per nderė tė marre, e 100 desh e 1 ka giob Bajrakut, posė gjasė, qi do t’i a kthejė tė zot’t nė mėndyrė tė Kanunit.
    3.- Kush tė vjedhė gjanė e gjallė tė kishės, mė rreth kupreshin Kanuni, ka me la dy per nji, si gjithkuej.
    4.- Kush tė vjedhė nė qelė a banė tė Famullitarit, do tė lajė dy per nji gjan e vjedhne, 100 grosh kishės, per nder tė marre, e 100 desh e 1 ka giobė Bajrakut.
    5.- Aj, qi shan a ven gojė mė Meshtar tė Famullis perpara popullit, ka 100 grosh giobė kishės, e 100 desh e 1 ka giobė Bajrakut.
    6.- Aj, qi i kercnohet a i germushet Famullitarit, do ti laj10 desh giobė.
    7,- Kush t’i shpifet Meshtarit nė punė tė rėnd kah ndera, ka shpin e djegun e 100 desh e 1 ka giobė Bajrakut.
    8.- Me vu kush dorė mė Meshar, me e rrahė, me e shty a se me pshty, aj digjet e piqet e qitet jashtavendit, tuj i a lanė token bar (djerr) per disa vjet.
    9.- Ai, qi vret Meshtarin, bahet batare prej Bajrakut e gjaku i hupė. Ma teper i digjet shpija, toka i lihet bar, pemėt, vneshta e kopshtijet i priten e i rrenohen. Toka e pronet e dromet e tija jesin per kishė; por vllaznija munden me i shperblye me pare.
    10.- Me i folė ndokush keq, a me nga rrogtarin e kishės, aj do t’apė 10 desh giobė Bajrakut, a se edhe ma, mbas rendis sė fajit.
    11.- Aj qi vret Rrogtarin e kishės, po ke dorasi i katundit, i digjet shpija e i merren 100 desh e 1 ka per giobė.
    12.- Me nga kush me fjalė a me punė puntorėt e kishės, fajtori do tė lajė gioben e 10 deshve.
    13.- Aj, qi s’i vehet ndeshkimit tė kishės e tė Kanunit, Bajraku do tė mblidhet tok te shpija e tij e do ti marr gjithshka nė ket vathė.

  3. #3
    Deny Ignorance Maska e Darius
    Anėtarėsuar
    25-04-2002
    Vendndodhja
    Agartha
    Postime
    12,961
    Faleminderit
    20
    294 falenderime nė 196 postime
    L I B R I I D Y T Ė



    F A M I L J A


    KRYE I DYTĖ


    NDERTIMI I FAMILJES.



    NYE I NANDĖT.

    Familja e kuptueme nė vedvedi..

    §. 18. Percaktimi i familjes.
    Familja asht nji tė mbledhun gjymtyrėsh, tė cilėt gjallisin nen nji kulum, qellimi i tė cillvet asht tė shtuemt e gjindes nper mjet tė martesės, tė mkanbuent e tyne kah zhdrivillimi i shtatit e kah zhvillimi i mendes e i shises.


    §. 19. Pjestarėt e Familjes.
    Familjen e perbajn gjindja e shpis; si tė shtohen kėta, dahen nė vllazni, vllaznija nė gjini, gjinija nė fise, fiset nė flamur e tė gjith zbashku permblidhen nė nji Familje ma tė hapėt, e cila quhet Kom, e kan nji atme, nji gjak, nji gjuhė, e doke.

    §. 20. Tagri, perlimi e detyra e tė zot’t tė shpis.
    Mbas Kanunit, sundimi i shpis i perket ma tė vjetrit nen kulm tė shpis a se vllaut tė parė; po s’paten ato veti , qi duhen per me krye ket zyre si e lyp detyra, atbotė zgidhet kuvendisht prej shpjakve njaj, qi tė jet ma i meqem, i urtė e ma kujdestar.

    Zot shpije mundet m’u ba edhe njeri i pamartuem.
    I zoti i shpis ka tager:

    1) me ndejė nė krye tė vendit nė shpi tė vet, edhe pse gjinden ma tė vjerer se ky nė shpi;
    2) mbi armėt e veta, edhe njiqind qese n’i bashin; mbi kal tė shalės; mbi shtrojė e mblojė tė veten; mbi veglat e kafes, e kėto sende as kunaja e dahes s’i pershin;
    3) mbi fitime tė gjindes sė shpis, tė rrogės a tė falmeve;
    4) me ble, me shitė e me ndrrue tokė, si arė, livadhe, xana (ograja), prozhme, rendin e vadės gja tė gjalla e remet;
    5) me dhanė e me merrė uha e me hi dorzanė;
    6) me ndreqė shpija, ksolla vithna, etj;
    7) me ēue nė punė a nė shtek gjinden e shpis;
    8) me ēue gjinden e shpis per puntorė uha a edhe fjal;
    9) mbi venė e raki, a me ble a me shitė a me dhanė uha;
    10) me ndeshkue gjinden e shpis, kur kur mos tė hecin si e
    lypė e mara e shpis.

    Ndeshkimet jan njikėto:

    a) Me lanė pa hanger
    b) Me u hjekun armėt e krahit a tė brezit per nji a dy javė;
    c) Me lidhė a me burgosun nė shpi;
    d) Kryekcyemin me e da shpijet me pjesė, qi i perket, per me shporrė shnerzimin e rrezikun.

    10) Me hi dorėzanė kush i shpis pertej se i ban arma; me shitė, me ble a me ndrrue gja pa leje tė zot’t tė shpis, ka tager mos mu pergjegjė, se Kanuja s’e xen per tė zakonshme as tė shitmen, as tė blemen as tė ndrruemen e as dorėzanin kėso dore, e ēdo send a gja do tė shkembet, se a’ba pa leje tė zot’t tė shpis.

    §. 21. Perlimi e detyra e tė zot’t tė shpis.

    1) Mu perkujdesė per tė marėt e gjindes e tė shpis;
    2) Me mbajt nė fre gjinden e shpis tė mos t’i sjellin ndo’i dam a rrenim;
    3) Me pri ma i pari nė punė qi i perkasin vehtjes sė tij;
    4) Me mbajtė sy mbi tokėt, tė mos tė jesin djerr; mbi tufė tė gjas s’gjallė, tė mos praptohet e mara e sajė;
    5) Me punue me mend e urti merenda e jashta shpijet e tė mos t’a ēoj rrenimi e fika shpin;
    6) M’u perkujdesė per veshė e mbathė tė gjindes sė shpis prej fitimeve tė shpis;
    7) Me mbajtė udhen e drejtsis nė shpi, e mos me i a mbajtė krahin ma teper njanitt se tjetrit;
    8) M’u ble armėt djelmvet, kur tė shofė se janė ba per to.

    §. 22. Tagri i sė zojės sė shpis.
    E zoja e shpis ka tager:

    1) Mbi tė gjtha sendet, qi bahen nė shpi;
    2) Me dhanė a me lypė uha miell, bukė, krypė, djath, e tlyen ;
    3) Me i urdhnue grat e shpis, me i ēue per ujė, per dru, m’u ēue bukė puntorvet, me ujėt (me vaditė), me bajtė pleh, me korrė e me mihė a me qirue.

    §. 23. Perelimi i zojės sė shpis.
    E zoja e shpis ka:

    1) Me ba gati mjesditen e darken, me zie, me ndreqė tryezen e me da haenat;
    2) Me i a vu menden bylmetit tė mos tė shkoj dam ;
    3) Mos me shitė, a me ble a me ndrrue gja pa leje tė zot’t tė shpis. E zoja e shpis s’gatuen, s’shkon per ujė, s’ban dru, as pleh, as me ujėt as me korrė a me qirue, as bukė m’u ēue puntorvet;
    4) Me shikue drejtsin nė tė ndrequn tė gjindes e tė fmive tė shpis; mos me i a mbajtė krahin kuej ma teper se tjetrit;
    5) E zoja e shpis do tė pėrkujdeset per fmi, sa tė jen nė punė grat.

    §. 24. Tagri i gjindes sė ships.
    Gjindja e ships ka tager:

    1) Me hjekė tė zo’n e ships per nė pashin se nuk punon per tė marėt e shpis a i ēon kah fika;
    2) Me hjekė tė zojen e shpis, per n’u raftė per sysh se bracnon, a shet gja tinėz – edhe nji kokerr voejet me kenė – a n’u mbajtė krah fmivet tė vet ma teper se tė tjervet.
    3) Mbi armėt e veta seicili; munden me shitė, me ndrrue, a me lanė peng, porse s’kan tager me lypė tjetren nė shpi;
    4) Mbi qe ka tager bulku, qi i nget: me i ndimue kuej a uha a falė pa pasė nevojė per leje tė zot’t tė shpis;
    5) Mbi tuf dhensh ka tager bariu, qi i ruen; i zoti i shpis s’ka tager me i u perzie nė ket zyre; para se tė shes gja a tė prese ndo’i kambė berri, bariut do t’i thotė, e ky e din se ēė fare berri a lope asht per t’u hjekė.

    §. 25. Perlimi i gjindes sė ships asht:

    1) Mos me hi dorzanė pa leje tė zot’t tė shpis ;
    2) Munden me hi dorėzanė edhe pa e pvetė tė zo’n e shpis, porse per aq, sa u ban arma, se kjo asht e vehtja;
    3) Nuk munden me i shkue kuej per puntorė pa leje tė zot’t tė shpis
    4) Nuk munden me shit as me ble as me ndrrue gja;
    5) Gjindja e ships nuk munden me mundshtue tė zo’n e shpis nė punėt e shpis a tė krahit;
    6) Me ndigiue, e me shkue gjithkund t’urdhnoje i zoti i ships;
    7) Kuj t’i a njese gishtin i zoti i shpis me dal n’ushtri, do tė dale;
    8) Granija janė nė detyrė me punue per shpi; po u teproj koha, si tė lirohen prej punve tė shpis, munden me ba punė doret tė vetat.

    NYE I DHETĖT.
    Familja e kuptueme nė Katund e nė Flamur.

    §. 26. Tagri i Familjes.

    1) Ka tager e za nė kuvend tė katundit;
    2) Ka tager nė pjesė tė giobės sė katundit;
    3) Ka tager nė kujri tė katundit;
    4) Ka tager me marr mė ndore kedo;
    5) Ka tager me pri me unė zjarmi e me spatė nė tė djegun tė nji shpije nė fis tė vet;
    6) Ka tager me pri gjobtarvetnė vathė tė fisit tė vet;
    7) Me ra mė ndo’i faj tė randė shpja, per tė cilin i shkon ndeshkimi i unės sė zjarmit e i spatės, as katundi as Flamuri s’mund vej dorė mė rrenim pa pri vet fajtori.

    §. 27. Perlimi i Familjes.

    a) nė Katund:
    1) I zoti i shpis do tė pergjegjet per ēdo dam, qi t’bajn kuej gjindja;
    2) Do tė dalė nė kuvend gjith sa herė tė mblidhet katundi;
    3) Do tė ēojė puntorin nė punė, qi ka katundi rrethas;

    b) nė Flamur:
    1) Do tė dalė nė kuvend tė Flamurit kur tė thirren “Burrė per shpi’’ ;
    2) Do tė pergjigjet rrethas me katund per “dy hae bukė” djemvet tė Flamurit ;
    3) Do tė lajė 400 grosh giobė Derės sė Gjomarkut per ēdo vrasė ;
    4) Do tė dalė n’ushtri tė Flamurit.

  4. #4
    Deny Ignorance Maska e Darius
    Anėtarėsuar
    25-04-2002
    Vendndodhja
    Agartha
    Postime
    12,961
    Faleminderit
    20
    294 falenderime nė 196 postime
    L I B R I I T R E T Ė




    M A R T E S A


    NYE I NJIMBDHETĖT


    Percaktimi e mėndyrėt e Martesės.

    §. 28. Percaktimi i Martesės nė Kanun.

    M’u martue mė kanun do’me thanė m’u ba shpi, me i a shtue shpis nji rob ma teper, sa per krah tė punve, sa per tė shtuem tė fmive.

    §. 29. Mėndyrat e Martesės.

    a) Martesa me kunorė, e pelqyeme kah Feja e kanuja e Lekės
    b) Gruja e mbajtne mbi kunorė, kundra Fejet e kanujet tė Lekės;
    c) Gruja e vajza e grabitme, e jasht-zakonshme kah Feja e kanuja;
    d) Martesa me provė kundra Fejet e kanuiet.

    NYE I DYMBDHETĖT.
    Tagari i djalit e i vajzės.

    §. 30. Tagri i djalit.

    ‘’Djali ka tager me mendue per martes tė vet, po s’pat prind’’.
    Djali sa tė ket prind s’ka tager :
    a) me mendue per martesė tė vet;
    b) me shenjue shkuesin
    c) m’u perzie nė fejesė tė vet;
    d) as nė shej, as nė petka, as nė kėpucė, e as nė tė prem fejet.

    §. 31. Tagri vajzės.

    Vajza, edhe nė mos pasėt prindt, ajo s’ka tager me mendue per Martes tė vet, tagri asht nė dorė tė vllazenve a tė kusherijve.
    Vajza s‘ka tager:
    a) me zgjedhė fatin e vet; do tė shkojė per ate, per tė cilin t’a fejojn;
    b) m’u perzie nė shkuesi as nė fejesė;
    c) as nė kėpucė as nė petka.

    NYE I TREMBDHETĖT.
    Detyrėt e burrit e tė grues.

    §. 32. Detyrėt e burrit ndaj gruen.

    Burri a’nė detyrė:
    a) me u perkujdesė per veshė e mathė e per gjithshka tė lyprt per me mbajtė jeten;
    b) me ruejtė nderen e grues e mos me e lanė me u ankue per kurrnji nevojė.

    §. 33. Detyrėt e grues ndaj burrin.

    Grueja a’nė detyrė:
    a) me i a ruejtė nderen burrit;
    b) me i rrogue pa zhibla;
    c) me i ndejė nen sundim;
    d) m’u pergjegjė detyrve tė kunorės;
    e) me rritė e me mkambė fmin me nderė;
    f) me i ndejė gadi me tė veshmen e tė mathmen (kah e qepmja);
    g) mos me iu perzie nė fejes tė tė bijve e tė tė bijave.

    §. 34. Tagri i grues sė vejė.

    Grueja ka tager me lypė prej burrit tė mbajtmen, e veshen e mathen.

    NYE I KATERMBDHETĖT.
    Tagri i burrit tė vejė e i grues sė vejė.

    §. 35. Tagri i burrit tė vejė.

    Burri i vejė, po s’pat prind, ka tager me folė vetė per martesė tė vet, (porse burri i Malevet tė Shqypnisw s’e ban ket punė, edhe nė dijtė se do t’jesė pa u martue; dokja asht me qitė nji tjeter qi tė flasė per te perkah martesa).

    §. 36. Tagri i grues sė vejė.

    ‘’Grueja e vejė flet vetė. – Grueja e vejė i kthen krushqit m’udhė’’.
    Grueja e vejė ka tager:
    a) me folė vetė kah martesa;
    b) me zgjidhė per fat ate, qi t’i pelqejė per sy;
    c) me da me gisht shkuesin, qi t’ia biej shejin.

    KRYE I TRETĖ.

    SHKUESIJA . FEJESA

    NYE I PESĖMBDHETĖT.
    Shkuesija.

    §. 37. Percaktimi i shkuesit.

    Shkues thirret njaj, i cili rreket m’u fjalė-mirė a te prindja e vajzės, qi tė marrin a tė napin vajzen per at djalė.

    §. 38. Tagri e perlimi i Shkuesit.

    1. Shkuesi asht ndermjetsi te dhandrri e te nusja (te djali e te vajza), tė mos tė luejn fjalet as njana as tjetra lagje.
    2. Shkuesi ka tager mbi 50 grosh tė shkuesit, per kpucė, tė preme prej kanuje.
    3. Kpucėt e shkuesit e kan vaden nė ditė qi tė mirret nusja.
    4. Shkuesin e gjen a shpija e vajzės a shpija e djalit.
    5. Kpucėt e shkuesit i ban gjith-herė shpija e dhandrrit, edhe ne e shenjoft shkuesin shpija e nuses.
    6. Shkuesi ka tager me folė sa per prindt e vajzės, ashtu edhe per prindt e djalit.
    7. Perlimi i shkuesit asht me hecė per tė marrun vesht, per me ēue paret me t’a’n a tė vllan e dhandrrit te prindja e vajzės.
    8. Shkuesi ka tager m’u perzie nė ēdo punė ndermjet prindės sė djalit e tė vazės, mje nė ditė tė martesės.

    NYE I GJASHTĖMBDHETĖT.
    Fejesa

    §. 39. Tė ndaluemt e martesės nė Kanun.

    Nė fejesė varzash do tė shikjohet:
    a) Tė mos jetė gjak e gjini;
    b) Tė mos jetė tė njij fisit;
    c) Tė mos tė jetė mesė fisit tė djalit, qi do me e nxanė;

  5. #5
    Deny Ignorance Maska e Darius
    Anėtarėsuar
    25-04-2002
    Vendndodhja
    Agartha
    Postime
    12,961
    Faleminderit
    20
    294 falenderime nė 196 postime
    d) Tė mos tė jetė grueja e lshume;
    e) Tė mos tė ketė kumari:

    1) nė tė peshuem nė derė tė Kishės;
    2) nė kunorė;
    3) nė tė marrun tė flokvet;
    4) tė mos tė jetė vllaznue me gjak tė pim.
    Kanuja s’e ban fejesen e martesen, kur tė ndermjetson ndalimet e naltpermenduna, edhe nė katerqind breza me kenė (me gabue kush kundra kėtyne ndalimeve, fisi i vet e giobitė, e qillon qi edhe shpin i a djegė).
    Nė fejesė tė lirė asht kanu qi tė shkoje shkuesi e i ati - a i vllaj – i djalit te prindja e vajzės, per me ēue shejin nė natė tė dame.
    Tė himit n’anė, shkuesi do tė perpushė zjarmin, para se tė lypė vajzen; si t’a perpush zjarmin, flet. Si tė ketė hanger darkė, i ati i dhandrrit do t’i apė shkuesit nė dorė si paret, si shejin. Shkuesi si tė njehė paret mė qethit, do tė ēohet mė kambė, e lshon nė dorė tė t’et tė vajzes si paret, si shejin.

    §. 40. “ Nuse pa shkuesi s’bahet”.

    Vajza e grabitne a e hikne, me gjetė burrė, nuk mund tė stoliset si nuse; do tė shkojė vajzėnisht – me petka vajzėnijet – per arsye, qi u muer e shkoi jasht kanujet pa shkues.

    NYE I SHTATĖMBDHETĖT.
    Sheji.
    “Sheji, mje ke tė hjekish dorė, t’a ban nierin t’andin”.

    §. 41. Percaktimi i Shejit.

    Sheji perbahet prej njij unaze tė remėt a t’argjanėt (tash vonė), se arit s’i dihet fija nder malci t’ona. “Unaza e dhetė grosh” janė me kanun. Sheji as ndrrohet as kthehet per tė gjallėt t’atij, qi e xen vajzen. Me shej perdorohet vajza, e, po duelen fjalet, prindja e vajzės shpis sė dhandrrit i kan nji gjak.

    §. 42. Tagri i djalit per me lshue vajzen e zanun.

    Njatė herė kur t’i teket djalit, asht i lirė me lshue vajzen e xanun, porse sheji e gjithsa pare tė ket la per vajzė i hupin; arsyeja asht: “kush e lshon vajzen nder unazė, kanuja a ban gjobė hem shejin hem paret sa tė ket la per te.” Para se ta lshojė vajzen djali, do tė bajė me dije shkuesin e ky me dy shokė tė katundit tė djalit do tė shkojė te prindja e vajzės, e nder sy tė dy shokve tė katundit tė vajzės, u kallxon, se djali, qi e pat xanė vajzen e tyne, a’tue hjekė dorė, e janė lirė me ė martue njeti.

    §. 43. Vajza nen unazė nuk ka tager me lshue djalin.

    Vajza e xanun nuk mundet me e lshue djalin edhe nė mos e pasėt per sy.
    Po s’ndegjoi vajza me shkue m’at fat, qi e ka xanė, e edhe prindja i perkrahen sė bis, kjo s’mund tė martohet ma per tė gjallėt e dhandrrit me tjeterkend.
    Prindja e vajzės janė detyrė me i a kthye shpis sė dhandrrit mje nė ma tė mbramin dysh, qi kan la per at vajzė.
    Sheji e dhetė grosht e kanus, qi i janė ēue vajzės kur u xu, do tė jesin n’arkė tė sajė deri diten e dekės sė dhandrrit; e tė dije si vajza, si djali, si prindja se aj dhandrrit; e tė dije si vajza, si djali, si prindja se aj shej s’i len me luejtė.
    Kah kanuja, vajza jet e lidhun, e veē me leje tė dhandrrit qi e pat xanė e per nė hjekėt dorė ky, se s’mund tė martohet, e s’a’kanun qi tė shkojė tjeterkush me e lypė, si tė dijė se gjindet e pengueme.
    Edhe po e muer tjeter grue dhandrri vajza e xanun prej tij jet e lidhun se e lidhun.
    Me dekė tė dhandrrit, kanuja e liron vajzen, e, po desht, mundet tė martohet per arsye qi “me dekė tė dhandrrit, sheji xehet i hupun”.
    Po s’nigioi vajza me shkue m’at fat, qi e pat xanė, edhe me perdhuni do t’ia apin atij, qi e ka xanė me “Fishek mė shinė”; e per n’i raftė per sy vajza tue hikun, ky e vret me fishek tė prindės sė saj, e gjaku i vajzės shkon hupės, per arsye qi me fishek tė tyne e vrau.

    NYE I TETĖMBDHETĖT.
    “E premja e Fes”. – Dita mė shej.

    §. 44. Percaktimi i “Fes sė preme.”

    “Me pre Fen” do’ me thanė me da diten e vaden e kputme se kur me nisė krushqt per me marrė nusen.
    Si t’i “pritet feja” vajzės, tuj kenė ditė mė shej, krushqt do tė nisen at ditė as kanuja s’e shtyn, as ban qi tė shtyhet.
    Krushqt do tė shkojn me marrė nusen at ditė, edhe me dijt se a’tuj dekė nusja, zhagas e rrshanas do t’a ēojnė nė shpi tė dhandrrit.
    Krushqve s’u ndalet udha, edhe me pasė tė dekmin nė shpi, prindja e dhandrrit e prindja e vajzės.
    I dekni nė shpi, krushqt do tė nisen; nusja hinė nė shpi, I dekni del shpijet. Andej tė vajtohet, kėndej tė kėndohet. (Kjo thtohet per me diftue se as deka ket ditė s’mund t’i ndal krushqt, se me kėndue nuk kėndohet.)

    NYE I NANDBĖMBDHETĖT.
    Ēmimi, qi nepej e nepet per gra.

    Ēmimi, qi nepej per varza a gra, tash 50 vjetė e andej, perbahej prej 50, 100, 200 mije 400 groshėsh.
    Ēmimi i kanus sė vonė perbahet prej 1500 groshve, aq sa ban gjaku i grues.

    NYE I NJIZETĖT.
    Trshigimi I grues Shqyptare.

    Grueja shqyptare farė trashigimit s’ka te prindja, as mė plang, as nė shpi, - kanuja e xen gruen si nji tepricė nė shpi.
    Prindja s’mendon per pajė as per kurrnji send per vajzė tė vet; qi e xen do t’i a baje kujdesin.
    Prindja e djalit, qi e xun vajzen do tė mendojn per gjith shka duhet per martesė tė saj.

    KRYE I KATERT

    DARSMA

    NYE I NJIZETEPARĖ.

    Gatimi i darsmes nė Kanun.

    §. 45. Per darsem do tė gatohen:

    a) Kau i darsmes do tė qesė 100 okė mish e vjamė;
    b) Nji barrė miell kallamoqit;
    c) 4 babune grunė – miell grunit;
    d) 12 okė sheqer;
    e) 8 okė oriz;
    f) 4 okė mjalėt;
    g) 10 okė djathė
    h) 2 okė tlyen;
    i) 3 okė voj tė butė;
    j) 70 okė raki.
    V.O. heret nė vend tė rakis ishte vena.

    §. 46. Nė darsem tė Kanus hijn:

    a) 12 Krushq e 13 Krushka;
    b) Thirca;
    c) Strafuleca;
    d) Sherbtorė;

  6. #6
    Deny Ignorance Maska e Darius
    Anėtarėsuar
    25-04-2002
    Vendndodhja
    Agartha
    Postime
    12,961
    Faleminderit
    20
    294 falenderime nė 196 postime
    e) Kcimatare;
    f) Desharėt;
    g) Kangė vallesh;
    h) Dhandrri e Nusja;
    i) Dy dishmitarė (Kumarėt e Kunorės);
    j) Kunora.

    §. 47. Detyra e tė zot’t tė Darsmes.

    Kater javė para para darsmet i ati i dhandrrit a i zoti i shpis do tė shkojė vetė me krye me thirrė krushqit.
    Ma para thirren krushqit miq, mandej krushqit shokė.

    §. 48. “Asht kanum, qi mikut t’i shkohet nė darsem me dash.”

    Desh do tė ēojn:
    a) Nipa e sternipa, edhe nė djep me kenė e ama do t’a ket dashin per per doret e djepinmė shpinė;
    b) I ungji i dhandrrit.

    §. 49.Rendi kur do tė shkohet nė darsem.

    a) T’Ejten shkojn bijat e nipat;
    b) Tė Premten mbrama shkojn Thirrca, Strufulleca, Magjatore, Ujatore, Deshtarėt, e Krushqit miq.
    Deshtarėt, tė mrrijmit n’oborr tė dhandrrit, do tė qesin ka’i pushkė per krye.
    c) Tė Shtunden nadje shkojnė Krushqit shokė.
    Tė Shtunden, si tė nisen Krushqit, do tė therret gjengji i darsmes.

    NYE I NJIZETEDYTĖ
    Prija e Krushqvet.

    § 50. “Prirjen e kryshqve e lype e pvete e veē atij qi i perketse s’kä burrė, qi munde tė prijė”.
    Asht e rrebėt kjo kanu.
    Prija e krushqve s’luhet as ndrrohet.
    Me bame hetue i zoti i darsmes, e me me shenjue per krushk tė parė ate, tė cilit s’i shkon prija e krushqis, posė qi bjen nė gjobe, edhe krushkaparin, qi aj e shenjoji, kanuja s’i a xen.
    Krushkapari s’mundet me kenė:
    a) Mik, por shoq i katundit tė dhandrrit;
    b) Nuk do t’jet prej vllaznije a fisit tė dhandrit, por prej fisit tjeter.
    Krushkaparin kanuja s’e shikon per dukė, por tė cilit I perket prija, e edhe fmi e shemtim per sy me kenė, shpija e dhandrrit do ta pelqeje.

    § 51. Vargu i krushqve m’udhė.

    Rreshti i krushqve kur tė nisen me marr nusen, e tuj u kthye me te, mbas kanunit ashtu ėshtė njek.

    I. - Krushkapari, shoq, prin
    II. - Krushku mik
    III. – Krushku shoq
    IV. – Krushku mik
    V. – Krushku shoq
    VI. – Krushku mik
    VII. – Krushku shoq
    VIII. – Krushku mik
    IX. – Krushku shoq
    X. – Krushku mik
    XI. – Krushku shoq
    XII. – Krushku shoq me dash per doret.
    XIII. – Krushka tuj e reshtė dashin.

    Ma i mbrami do tė shojė i ati a i vllaj i dhandrrit me kal per doret.
    Krushqit, tue u nisė per nuse, do tė qesin ka nji pushkė per krye n’oborr tė dhandrrit.

    NYE I NJIZETETRETETĖ

    “Krushqit pa e me nuse, e percjells a me tė deknin, s’mund t’i kalojn kuj per derė, posė me kenė shteku a udha e katunit a udha e madhe”.

    §.52. Udhen e katundit e udhen e madhe, s’ka burrė qi mund t’i a ndalue kuej, edhe me kenė se i kalon para derės sė ships.

    Aty, ku kalon nieri, kalon edhe bagėtija, kalon i gjalli, e kalohet me tė dekunin.
    M’u rrenim m’udhė tė madhe, zhyt e mbyt, aty do tė kaloj shtektari e bagėtija, nusja me krushq, e pėrcjellsa me tė deknin.
    Zameja e tė zot’t lypet – pa ndryshim – per me i kalue rrazė shpijet, e ky mundet me lirue shtekun, porse me fjalė, tė mos i jesė aty udhė, e tė mos i bahet ndera dhunė.
    Me ba me u trimnue kush, a krushqit a percjellėsat me tė deknin, me i kalue per derė, kanuja e ep me i kėthye dalė, per arsye qi shtekun e shpis e tė pronvet tė veta e ka per vedi e jo per udhė tė madhe.
    Me qillue se shtyhen me besat (forkade), ka ndollė, qi janė ba shokė tė deknit, e nuses i a vu futa mė krye.

    NYE I NJIZETEKATERT.
    “Krushku i vendit t’ia lshojė udhen krushkut mik”.

    Krushqit m’udhė, tue shkue per nuse s’mund tė qesin pushkė, e kanuaj ven leēi mos me i ngue kush.
    Shtektarėt, ēfarėdo kambet e nderjet tė jenė, qi ndeshen me krushq, do tė shmangin udhen sa tė kalojn krushqit.
    Krushku i vendit do t’i a lshojė udhen krushkut mik; kjo asht kanu detyret e burrnijet, qi e kan pasė malet t’ona qė se mbahet nė mend.
    Mu ndeshė me krushq miq nė katund a nė Flamur t’em, kanuja mė ven detyrm’u shmangė me krushqt e mi, sa tė kalojnė krushqt miq.
    Mu ndeshė dy lagje krushq nė katund a nė Flamur tė huej, kanu detyret asht tė shmangen sa njana sa tjetra lagje, e tė ndahen me nderė e pa fjalė.

    NYE I NJIZETEPESĖT.
    “Krushku – krushk, Miku – mik”

    §.53.Kanuja S’na ven leēi mos me nga mikun mė shpi t’onė.
    ’’Krushku a’krushk“ e kanuja na len shtekun tė lirė me e nga, edhepse na xen caranin e votres. – Me nga krushkun s’i quhet kuej pėr marre.
    Qe arsyeja:
    Krushqit vijn dhe biejn me vedi mish, meze, raki (venė) paret e sė bujtmes e tjera; kah kanuja krushqit han buken e vet nė shpi t’eme.

    §.54. Krushqit do biejn me vedi:

    1. – Dashin 12 okėsh rrumull; po erdh mengut, i ati i nuses ka tager me ngushtue Krushkaparin qi tė blejė’i dash tjetėr si e lypė kanuja;
    2. – Nė ditė krezhmijet do tė bjejn 8 okė peshk tė that;
    3. – Djathė 2 okė;
    4. – Venė 8 okė;
    5. – Raki 2 okė;
    6. – 12 grosh pare tė s’bujtmes; - kėto pare janė per bukė, qi u qet krushqve shpija e nuses okė e grosh;
    7. – Djalit, qi u del krushqve pėrpara 5 grosh;
    8. – Grues, qi e vesh nusen 5 grosh;
    9. – 10 grosh ungjittė vajzės- vllaut tė s’amės.

    a) Krushqt vijn si grabitēarė e si nji tubė cubash at natė, per me ra pre e me marrė nierin si rob tė xanun, e s’vijn si miq;
    b) Edhe i zoti i shpis, pra, e ka shtekun ēilė me i ngucatė2, m’u ra prej tuj u ndalė armėt, e peng me te s’mund tė qesin, se kanuja s’jau gjegjė vajin.

  7. #7
    Deny Ignorance Maska e Darius
    Anėtarėsuar
    25-04-2002
    Vendndodhja
    Agartha
    Postime
    12,961
    Faleminderit
    20
    294 falenderime nė 196 postime
    §.55. Darsma nė shpi tė nuses.

    Nė shpi, prej sė cilės del nusja, s’a’kanun me kndue, as me qitė pushkė.
    Krushqt edhe nė mrrijshin heret nė katund tė nuses, s’a’kanu m’u nisė kah shpija, pa prendue dielli e pa u muzgė.
    Nji holli kaut larg’shpis sė nuses, nji prej shokėsh tė katundit tė nuses, i cili s’do tė jet as gjak as fis me nusen, do t’u dalė perpara krushqve.
    Krushqt, tuj mrrijtė n’oborr tė nuses do tė qesin ka nji pushkė per krye, ashtu edhe kur tė dalin m’u nisė me nusen.
    Krushkapari vetem flet, krushqt tjerė s’akanu qi tė flasin, posė n’u thirrėt a n’u pvetėt kush me emen.
    Krushqt me krushken do tė hajn bukė zbashkut mė njitryezė; s’a’kanu me i da dyzash.
    Si tė kryhet buka, do tė lshojn dasmorėt dhantit per nusen mbi bukė tė pathyememė tryezė.
    Dhantia perbahet prejnji groshit per krye, s’a’kanu me dhanė as ma teper as mengut.

    KRYE I PESĖT.
    KANUNI I DHANDRRIS.

    NYE I NJIZETEGJASHTĖT.
    “Me dekė dhandrri, prindja e nuses janė nė detyrė me i a kthye gjysen e ēmimit shpis sė dhandrrit”.

    §56. Tagri i shpis sė dhandrrit e detyra e mikut.

    Me dekė dhandrri pa e marrė nusen, mikut i jet nė dorė Sheji (unaza) e dhetė grosh tė kanus, se paret tjera do t’i a kthejė prindės sė dhandrrit deri nė ma tė mbramin dysh.
    U martue dhandrri e veē nji natė e kaloi me nusen e diq, gjysen e ēmimit do t’i a kthejė miku prindės sė dhandrrit.
    Me dekė dhandrri n’at vjetė *** martue , gjysen se gjysen e ēmimit i a kthen miku i prindės sė dhandrrit. Me dekė dhandrri nė krye tė dy vjetve mbas marteset, dy pjesė tė ēmimit miku i ndal pėr veti, tė treten i a kthen prindės sė dhandrrit.
    Me dekė dhandrri edhe vjetin e dytė, por tuj lan fmi nė cara tė votres, miku s’i a ka farė detyret prindės sė dhandrrit, per arsye qi bija i a la shpin tė perzieme e ēmimin i a lau me fmi qi i a la nė plang.
    Me dekė dhandrri nė krye tė tri vjetve, prindės sė kėtij s’i jet gja me marrė te miku, pėr arsye qi bija e ktij a bani rrogen nė derė.

    NYE I NJIZETESHTATĖT.
    Deka e nuses.

    §.57. Tagri i prindės sė nuses.

    Me dekė nusja nė krye tė tri vjetve mbas marteset, pa lanė fmi nė plang tė burrit, prindja e kėsaj kan tager me marrė petkat e rrgjanet, porse arka me dry me nji palė petka do tė jesin ke prindja e burrit.
    Me dekė gruja, tuj lanė njė djalė a vajzė te burri, prindja e kėsaj kanė tager mbi rrgjanet e frytit, se tjera sende do tė jesin nė shpi tė burrit.

    NYE I NJIZETETETETĖT.
    „Gruja s’bjen nė gjak“ – „Grueja lshon mė gjak prinden“

    Njimend se mbas kanunit t’onė „gjaku shkon per gisht“, porse kjo kanu s’e pershin gruen, per arsye, qi „Grueja s’bjen nė gjak“ edhe me qillue se vret kend.
    Me vra grueja burrin e vet a kedo, prindja e kėsaj do t’apin arsye per at gjak.
    Burri e blen mundin e tė jetuemt e grues, por jo jeten e saj.
    Me gjetė gja gruen per faj tė burrit, prindja e kėsaj i lypin arsye mė kanu.
    Me rrahė burri gruen, nuk bie nė faj kah kanuja, e as prindja s’mund t’a kerkojn tė rrahmen.
    Me plyrė burri gruen, e po bani vaj kjo ke prindt, burri do t’u apė arsye.
    Me mbytė grueja burrin, e m’u ēue i kunati me vra tė kunaten, pse i a vrau tė vllan, kjo s’asht e perligjme mė kanun. – Gjaku i grues s’bahet krahas me gjak tė burrit; pra, tepricen e gjakut tė burrit do t’a perligjin prindja e grues.
    Sikurse janė nė detyrė prindja me dhanė arsye per ēdo punė tė ligė qi tė bajė nė derė tė burrit a kuejdo bija e tyne, ashtu ēmimin e gjakut tė saj.

    NYE I NJIZETENANDĖT.
    „Grueja asht shakull per me bajt“.

    Grueja njifet si njė calikė per me bajtė sa tė jetė nė derė tė burrit, se prindja se hjekin dorė prej sojet, e ndalin per vedi e mbi vedi tė tė pergjegjmen per te, por edhe me lypė arsye, me ba me gjetė gja.

    NYE I TRIDHETĖT.
    Grueja e vejė.

    Grueja, qi mbet e vejė e pa fmi, tuj u da me shpi tė burrit, petkat, qi pat pru si nuse e arken me dry i merr me vedi.
    Grueja e re, qi mbetet e vejė, por me fmi, po desht me ndejė nė plang tė burrit me fmi, do tė dorzanitet me dy lagje dorzanė: dy dorzanė do tė jenė tė katundit ku mbet e vejė, se s’ka me pasė kush punė me te, e se s’do t’i a korisin emnin prindės as burrit tė dekun; dy tjerė do tė qes prindja a kushrinja e saj se s’do t’a dajn prej fmive, veē nė lypėt vet m’u da e m’u marte.
    Grueja, qi mbet pa burrė e pa fmi, e, pse e shtyme nė vjetė, i lutet prindes me e lanėnė plang tė burrit, s’guxon me e trazue kush prej vllaznis a fisit tė burrit.
    Grueja e vejė e pa djelm per nė pasėt varza tė martueme, ka tager me ndejė e me jetue nė plang tė burrit. Mundet me shkue edhe ke prindėt a ke ndonjana bijė e martueme me gjallit, e toka e burrit do t’I qes bukėn e gojės – tri barrė drithė per vjet deri nė dekė.
    Po u marte grueja e vejė, atbotė rrnesėn e vet e gjen te burri i dytė, se toka e burrit tė parė s’qet bimė ma per tė.

    NYE I TRIDHETEPARĖ.
    Theku i prem.
    (Me lshue gruen)

    Po s’u pru grueja si duhet te burri, kanuja i nep leje me i pre thekun a flokun e me lshue.
    Kunora jet, e as burri as grueja nuk mund tė martohen pėr tė gjallėt.
    Po u qortue grueja, mbas tė lutmes sė dashamirve, qillon qi burri e merr perseri.
    Per dy punė e ka fishekun nė shpinė grueja e per nji punė i pritet theku e lshohet.
    a) per kurvni;
    b) per mik tė prem.
    Per kėto dy punė tė pabesijet i shoqi e vret tė shoqen, e rrin pa ndore, pa besė e pa kenė i ndjekun pėr gjak, se prindja e nuses sė vrame marrin ēmimin e gjakut, e kėtij do t’i napin fishekun e do t’i qesin dorėzanėt.
    Per bracni a cubni burri e lshon gruen porse tjeter dhunė s’ka tager me i ba grues.
    Grueja, qi lshohet, tuj dalė shpijet tė burrit, kurrnji send s’ka tager me marrė me vedi posė petkash, qi ka nė shtat. I hupin petkat grues sė lshueme, perse ēmimi, qi ka pasė la burri per tė, i jet ke prindt.
    Me pasė djalė prej gjiut grueja e lshueme, i shoqi, edhe pse e din kathedret, asht nė detyrė me i a shenjue nji vend rreth plangut tė vet, me i a dhanė djalin e me mbajtė me vesh e me mathė e me bukė.

    NYE I TRIDHETEDYTĖ.
    Grueja e pa-kunorė.

    Aj, qi tė marrė gruen pa kunorė, jet i lidhun kah Feja edhe kah kanuja.
    Grueja e pa-kunorė farė tagrit s’ka nė shpi tė burrit.
    Kanuja i nep kėto ndeshkime burrit, qi merr grue tė pa kunorė:
    a) shpija i digjet e toka i jet djerr;
    b) xirret prej vendit, e s’mund t’a shklasė token e vet mje qi t’a largojė gruen e mbajtne pa kunorė;

  8. #8
    Deny Ignorance Maska e Darius
    Anėtarėsuar
    25-04-2002
    Vendndodhja
    Agartha
    Postime
    12,961
    Faleminderit
    20
    294 falenderime nė 196 postime
    c) nė pasėt fmi me grue tė pa kunorė, njehen tė pa-ligjė e prandej s’mund tė bahen kurr perkaes (trashigues).

    KRYE I GJASHTĖT.
    PRINDJA. (Baba – Nana – Djelmt)

    NYE I TRIDHETETRETĖ.
    Baba – Burri.

    §.58. Tagri I burrit mbi gruen.

    Burri ka tager:
    a) me kshillue e me qortue gruen;
    b) b) me rrahė e me lidhė gruen e vet, kłr tė mbrrījė me i a perbuzė fjalen e urdhnit.

    §.59. Tagri i babės mbi tė bijt.

    Baba ką tager:

    a) mbi jetė e mbl gjallnim tė tė bijve
    b) me rrahė, me lidhė, me burgosė a edhč me vrą tė birin e tė bin, kanuja s'i lypė arsye, edhč ī a xźn se vret vendin: "Kush vret vedin shkon gjak hupės,
    c) me nijtė tė birin nė rrogė są herė tė duej, per arsye, qi "Są tė jét i ati gjąll, i biri njehet si bulg ",
    mbi fitimet e tė birit, tė rrogės a sidą kojshin ;
    d) me shitė e me blé, me dhānė e me mārrė,
    e) me karmue tė birin shpijet pa pjesė, kłr mos t’i rrije nen sundim e ndigiesė; porsč, si tė desė i ati, i biri vien ne trashigirn t'et.

    §. 60.Detyra e babės.

    a) Baba āsht me detyrė mu rrekė per tė mirė tė tė bijve si kah ndera si ka pasunija.
    b) m'u blé armė djelmve. si tė bąhen per'to:
    c) mos me bā testamende. si tė ket tė bijt:
    d) trashigimin paraz m'u ląn djelmvet

    NYE I TRIDHETEKATERT.
    Nana – Grueja.

    §. 61. Paperlimsija e grues.

    a) Burri nuk ką tager mbi jetė tė gures
    b) Grueja farė tagrit s'ką as inbi tė bijt as nė shpi,
    c) Me vrą i biri t'āmen, bien nė gjak me prindt e sāmės,
    d) Me rrah, me plyrė a me vrą gruen e burrit dora e huej,nderen i a kérkon burri, varren é gjakun prindja.
    e) Me rrehė kunetija gruen e burrit, prindja e grues i a lypin nderen, nė mos i raftė s mbrapa i shoqi.
    f) Me kenė nāna gergase (qi perzien e shpin), i biri e qet tąmen prej shpijet pā njesė e pą gjā, veē se vjetin e parė do t’i apė buken e gojės (tri barrė drithė) e tjetėr s'i ką.

    NYE I TRIDHETEPESĖT.
    Djelmt.

    §.62. Detyra e perlinii i dielmvet

    a) Bijt jau kan detyrė prindės bindjen e ndigiesen,
    b) do tė rrījn nen sundim tė t'et mje qi tė desė ky,
    c) smund tė siellin doren mė 'ta, as m'u rą ndesh fjalės,
    d) per ēdo pūnė do tė mźrren vesht me t'anė;
    e) pą lźje tė t'et s'mund tė shkojn kund,
    f) pą zamź tė t'et s'mund tė blejn as s'mund tė shesin gjā, e as farė mārrdhāmet s'mund tė kenė me kend,
    g) smundne me hī dorėzānė, posė per aq.. są u bājn armėi e brźzit,
    h) s'munden me qitė fanė mė rrugė tė madhe edhč pse ā'plakė jetōs,
    i) me pretue (me mārrė pré), me viedhė a me vrą kend i biri, i ati do tė pergiegjet per arsye qi “Fitimi e rreziku i tė bijve i perpiesėnohet t'et e vllazenve"
    j) me vrą i biri t’anė, fisi a grīn dorėrasinn ase e xjerrė vendit per gjithė herė;
    k) me i u mbushė menja ndonjźnit nder dielm me u dą prej t'et, del pą pjesė e pą gjā.

    §.63. Tagri i Parbinis ( i dialit tė parė).

    a) Djalit tė parė i perket sundimi i shpis mbas dekės sė t'et,
    b) Vllau i parė do tė pvetet per gjithshka mbrenda e jashta shpijet,
    c) Me kźnė derė Flamurtari, djalit tė pare tė vllaut tė parė i perket Flamuri,
    d) Me kźnė derė Vojvodet, djalit tė parė tė vllaut tė parė i perket prī,ja,
    e) Me kźnė Plak katundit, djalit tė vllaut te pare i perket strapleqnija.

    Oroe: Są tė jét pą u dą shpija, i ungji i tė bijve tė vllaut tė parė nder zyre tė katundit e tė Flamurit, si tė dahen, s'kan tager m'u perzie nder zyre tė naltpermenduna, as i ungji as tė bijt e tij, pse jānė tė tė bijve tė vllaut tė parė.

    KRYE I SHTATĖT.
    TĖ DAMT.

    §.64. Nė Kanū tė tė damit pershīhen.

    1.Shpija, troje e vithna. 2.Toka: a)arė b)vneshta, c)livadhe, d)xāna, ograja, e)prozhme zabele, 3.Vada (rendi i ujit), 4.Mullīni , 5.Fitim e tė prishuna, 6.Armėt, 7.Rźmet, hekurishta, almistra qésh, 8.Rraqe shpijet shtroja e mbloja , 9. gjāja e gjallė: lopė, qé, kual, dele e dhi, 10.Drithi e ēdo bimė aret, 11.Bletėt, 12. Djathi e tlyeni; 13.Vźna e rakija, 14.Pleqt e tė damit.

    §.64. Shpija, troje e vithna.

    1. Shpija me tokė, qi tė ketė per rreth, i perket vllaut tė mbramė.
    2. Prroje e vithna dahen per Vllą aq pjesėsh, s'ā zjarmijesh tė dahen vllazent.

    §.66. Toka.

    1.Toka e tė parve do tė dahet me terkuzė per vllą.
    2.Toka e bléme prej djlemve mbas dekės sė prindės do tė dahet per pushkė.
    3.Vllau i ndermjemėt ką tager me zgjedh tokė kū tė duej.
    4. Ara, vneshta, livadhi, xāna ograja, prozhme e zabele do tė dahen me terkuzė per vllą, są njani,tetri.
    5. Kujnija, mali e bjeshka s'dahen,'do t'a kenė zbashkut, si per drū si per kullosė

    §.67. Vada.

    Rendi i ujit do tė dahet me kerēik mbas oket.

    §.68. Mullīni

    Mullīni, si toka, dahet per vllą.

    §. 69. Fitime e tė prishuna.

    1.Fitimet e tė prishunąt jānė tė plangut: shpija i gzon e, pą u dą shpija,.do tė lahen.
    2. Fitime tė posaēta kanuja sė veēon: "Shka tė xānė tė dąmt nė shpi, jet mbrendė."
    3.Paja e grues nuk hīn nė pleqėni tė damit.

  9. #9
    Deny Ignorance Maska e Darius
    Anėtarėsuar
    25-04-2002
    Vendndodhja
    Agartha
    Postime
    12,961
    Faleminderit
    20
    294 falenderime nė 196 postime
    4. Dhantit, qi i mblidhen nuses nė ditė tė martesės, si te prindja, si te burri, kanuja é tė damit nuk i pershīn, jānė tė grues.

    §.70. Armėt.

    Armėt do ti epen vllaut tė parė

    §.71. Rźme, hekurishta, alinistra qésh.

    Rźmet do tė dahen per vllą. si edhé hekurishtat: spata, sheten. kosa, kmesa, kīza, sharra, thadra, dalta, etj… ashjū edhé almistra qesh.

    §.72. Rraqe shpijet.

    a) Shtroja e rnbloja do tė dahen per vllą:
    b) vozga, govixha, fuēija, sheka, per vllą:
    c) lugė, qźtha, vjedra (mielca), mtīj, turren e drūve, vegsha, vorba, kuēa, e shka tė jenė źnė drūnit e dheut, i dąn e zoja e shpis per mbas msimit tė pleqve, ashtū adhč pulat.

    §.73. Glāja e gjallė.

    "Berret dahen per pushkė". Nė tė dam tė berrevet, tė lopvet. tė qevet e tė kualvet mārrin vetun ata, qi jānė tė zot me bajtė armė.

    §.74. Drithi.

    1. Drithi dahet per gojė". Burravet, gravet e fmivet do t’u epet buka e gojės nė ditė tė tė damit.
    2. Fmija djalé a vajze pa e mbushė vjetin, s’kan tager nė bukė tė gojės. Si tė mbushin vjetin, do tu dahet pjesa e bukės si tjervet.
    3. Jo veē drithi, por edhč ēdo bimė tjeter e arve a e kopshtijeve, do tė dahet per gojė.

    §. 75. Bletėt.
    1. Zgjojt e bletve do tė dahen per vllą.
    3. Mjalti dahet per gojė.

    §. 76. Diathi e tlyeni.

    Bylmeti e ēdo melmesė do tė dahet per gojė.

    §.77. Vźna e rakija.

    Vźna e rakija, me nji fjalė, glithshka hahet e pihet, do tė dahen per gojė.

    §.78. Pleqt e tė damit.

    1.Pleqt e tė damit do tė ienė dy a kater, a si t'a lypė nevoia e shpis, qi dahet.
    2. Pleqt e tė damit kan tager me mārrė ka nji berr per krye plakut.
    3. Kpucėt e pleqve tė tė damit do t'i apin zbashkut vllazent, qi dahen.
    Oroe.

    §.79.
    a) Plakut tė shkretė do ti epen tė prishunat e drekve pą u dą shpija.
    b) Vllaut tė pamartuem do ti epen tė prishunat e martesės pą u dą shpija.
    c) Granija s'hījn nė pjesė tė tė damit, posė per bukė tė gojės nė tė gjitha sendet, qi hahen e pihen.
    d) Grazhdi sāna e kashta dahen mbas gjājet.

    §.8O. Po u mbush mendia vllazenve me u dą per tė gjallėt e t'et, kėta nuk kan tager me u perzie as nė tokė, as nė pasuni, e do tė shkojė seciIi n'at piesė, qi t’u a shźnjojė i ati.

    §.81. Mbas deket tė t'et, kanuja e tė damit nuk i veēon vllazent, por, są tė jenė, aq pesėsh do t'a dajn pasunin e t'et, si tė tundshmen si edhč tė, patundshmen.

    §.82. Me kźnė kater vllazen, e per nė qitshin Pleqt per m'u dą, token e tė parve do t'a dajn me terkuzė per vllą.

    §.83. Me u dą dy vllazen mė nji krah e dy tjerė me nji tjeter, token e tė parve e dajn per gjymės, token e bleme prej sish per pushkė.

    §.84. Me dekė njani vllą prej dy te damve, pą lānė djalė nė voter, toka, qi i pat rą nė pjesė, do tė dahet trish, posė tokėsh tė bleme mbrapa e pos gjāsė sė gjallė tė pertrīme mbasi jānė dą.

    §.85. Paragrafi 83 e 84 pershīn edhč vllazen dy nanash.

    §.86. Vllazent e dąm nii herė me głr e kufi, po u perzīen persri, e mbas do kohe u mbushet mendja me u sterdą, tokėt i dajn mbas kufinit tė sė dames sė parė. Per nė paēin blé tokė tė reja e pertrī gjā tė gjalla permbasi u perzien, do tė qesin ne pūnė § 83.

    §.87. Me kźnė dy a mā shum vllazen, e me dekė njani tuj ląnė djalė mbrapa, kłr tė dahen, djali i vorfen dahet me t’ungjin si vllą, mźrr pjesen e t'et.

    KRYE I TETĖT.
    TRASHIGIMET.

    NYE I TRIDHETEGJASHTĖT.
    Tagari I trashigimit nė Kanu.

    §. 99. Me mbajtė nė shpi varzat e plangut tė shuem, me i a bajtė kujdesin per kah vesha e mbatha.

    §.100. Me martue varzat e vorfna.

    §.101. Me pritė nė tė pam e me i pėrcjellė mbas kanunit.

    §.102. Me u ba drekėt bisave, po diqnenė shpi tė vet para a mbas maltese.

    NYE I TRIDHETETETETĖT.
    Vllau i shpifun.

    §.103. Vlla i shpifun, mbas Kanunit, thirrej njaj, i cili len nanės me burrė tė dytė.
    §.104. Vllau i shpifun s’ka tager trashigimi as perkasie nė plang tė burrittė parė tė nanės.

    KRYE I NANDĖT.
    TĖ LANUNAT.
    Testamendet

    NYE I TRIDHETENANDĖT.
    Pecaktimi i testamendeve.

    Oroe: Kanūni i Lekės nuk nief testamende, e, per nė dashtė kush me lānė gjā prej pasunish tė veta per shpirt, duhet doemos pelqimi i kushrījve.

    §.105. Percaktimi i tė Lānunave (i Testamendeve).

    Per te lānunat a tė falmet a, si thotė gola e kombit tonė "me lānė giāsend per shpirt" mźrret vesht me lānė gja per kish, si arė a livadh, kopshtė a vźshtė, prozhem a zabel, rendin e ujit, a edhč lang e plang me t'eger e tė butė, do tė két:
    a) mendt e shndoshta nė krye,
    b) tė jét i lirė kah e lānmja;
    c) mos tė jét i tutun prej kercnimit tė ndokuej

  10. #10
    Deny Ignorance Maska e Darius
    Anėtarėsuar
    25-04-2002
    Vendndodhja
    Agartha
    Postime
    12,961
    Faleminderit
    20
    294 falenderime nė 196 postime
    d) tė két tager me lānė.

    NYE I KATERDHETĖT.
    Mėndyrė tė lanunash.

    §.106. Tė lānunat jānė dy mėndyrėsh: me barrė e pą barrė.
    a) Tė lānunat me barrė (me detyrė) jānė ato kłr lānėsi i cakton kishės nji detyrė, b.f. me thānė nji a dy Meshė nė vjetė per shpirt tė tij a tė parvet tė tij, per at pasuni, qi po lźn.
    b) Tė lānunat pą barrė jānė ato, kłr lānėsi lźn gjāsend per kish pą i caktue kurrfarė detyre, e xźhet si e falun.
    c) Lānėsi āsht nė detyrė me mbledhė kushrinin e vet e Pleqt e fisit me dishmitarė, e, si lānėsi si kėta, do tė vźjn gisht nė leter si e lypė kanūni.

    NYE I KATERDHEPARĖ.
    Tagri i tė dalunit fare.

    §.107. Gjithkush āsht i zoti i pasunis sė vet, e aj, i cilli don me lānė gjānė e vet per kishė, āsht i lirė e nuk mund t'a ndalė kush.

    §.108. Baba edhč nė mos pasėt djelm, nuk mundet me u lānė bijave as tokė, as plāng, as shpi.

    §.109. Baba. per tė gjallė tė vet, ką tager me u falė bijavet tė holla. Rraqe, ēakla, permbas deket tė t'et s'ką tager bija me lypė tė falmet e tė folmet e t'et.

    NYE I KATERDHEDYTĖ.
    Tagri i kushrinis.

    §.11O. Kushrinija e tė dalunit fare kanė tager me shperblye token e gjānė e tė dalunit fare, porsč ēmimin e kėsaj pasunije do t‘ia dorėzojn Kishės, mbas mendes sė tė dalunit fare.

    §.111. Me pasė lānė uhą e detyrė gjaqesh i daluni fare, do tė lahen prel pasunish tė shperblyeme prej kushrījsh, e tepricen do t’i a dorėzojn Kishės per shpirt tė tė dalunit fare.

    §.112. Me dekė nė tė papritun i daluni fare, kushrinija, kan tager mbi giā e pasuni tė tij.

    §.113. Edhč nė mos lashtė gjā me shkrim i daluni fare, kushrinila jānė nė detyrė me mendue, per shpirt tė tij, po s'e mueren nė kujdes ket pūnė kushrinija, fisi e Pleqt e katundit, kłr t'a dajn pasunin e tij, u caktojn se shka do tė lānė per Kishė.

    §.114. Nė pasėt bija tė martueme i daluni fare, e per ne e shperbleshin pasunin e tij kushrinija, nė detyrė.jānė me pritė e me i perejellė mbas kanunit.

    §.115. Po pat dielm, i jati nuk mundet me bā testamend.

    §.116. Po diq i ati nė tė papritun, tuj lānė djalin férishte djepi, kushrinija do t'a mārrė nė kujdes pasunin e dialin mje qi tė bāhet 15 vjeē.

    NYE I KATERDHETRETĖ.
    Rrogtari.

    §.117. Zotnija ką urdhnesen, rrogtari ndigjesen.

    §.118. Rroga lahet mbas vendimit, qi tė bāhet ndermiet zotnis e rrogtarit.

    §.119. Per ndo'i fāj, qi tė bāj rrogtari zotnija s'mund i a bājė giobė rrogen.

    §.120. Po vodh a vrau kend rrogtari me bukė e me fjalė tė zotnis, rrogtari bjen nė faj e ne gjak, porsč dāmi āsht i zotnis. e ky do t'a xjerrė sė keq rrogtarin.

    §.121. Po ndodhi cubnija a vrasa ne katund tė zotnis, do t'a largojė rrogtarin, porse do t'a percjellė me rrogė tė motmotit per arsye qi faji kje i zotnis e jo i rrogtarit.

    §.122. Po bāni ndo'i mbrapshti rrogtari a nė katund tė zotnis a jashta kėtij, porsč nė mende tė vet e pą dije tė zotnis, dāmin e gioben do t'a hjekė rrogtari, e nė dashtė zotnija me e percjellė, rrogen deri n'at ditė do t’ia apė.

    §.123. Me vrą kend rrogtari nė mende tė vet, gjakun e ēon te shpija e vet.

    §.124. Me vrą kush rrogtarin, bjen nėgjak me shpi tė tij, por zotnis i pritet mik.

    §.125. Me i u mbushė mendja zotnis me e dą rrogtarin, veē pse nuk i pelqen e pą e gletė nė faj, rrogen e vietit do t’i a lajė.

    §.126. Me u dyndė zotnija me plang pre njė krahine nė nji tjeter, po s'e muer rrogtarin me vedi i a ką detyrė rrogen e vjetit, po s'u gjegj rrogtari me i shkue mbrapa, i a ką rrogen deri n'at ditė.

    §.127. Po i kcej rrogtarit me u dą prej rroget para vadjet, veē pse i merzitun, zotnija do t’i apė rrogen mje m'at ditė.

    §.128. Po s'heci mbas andes sė zotnis rrogtari, mund t'a dajė, 'se me vū gojė keqas mbė tź e me vū dorė nuk mundet.

    §.129. Me shą keqas a me rrafé rrogtarin zotnija, e per n'u daftė ky para vadjet, per tė rrafme e per tė shame do t’i ligjohet.

    §.130. Brimen e qortimin e zotnis do t'i kaperdīje rrogtari.

    §.131. Me rrafé rrogtarin dora e huej, ky lypė gjygj e zotnija buken e dhūnueme.

    §.132. Nė themel xźhet shpija, po kje kullė, mėdheskė a ksollė, mjaft qi tė két carānin e votres e tė qesė tym.

    §.133. Ēdo ndertesė qi tė gjindet n'oborr, āsht e njitun me shpi, pse gjindet nė hije tė saj, po u tye., ką globė e dy per nji.

    §.134. S'i hīhet kuej nė shpi, per pą i bā zā n'oborr.

    §.135. Thirre e, s't'u pergjegj kush, a rrī e prit, a nisu nė pūnė Vande.

    §.136. Po u shtyne e ēile deren, shpija xźhet e thyeme edhč e pruejtun, e cilla ką 500 grosh giobė, e rraqet e hupuna dy per nji.

    §.137. Kanum thotė: kush Vi a thejė shpin kuej, per nderė tė mārrun ką 500 grosh globė. Flamurit (Bajrakut). e prej sendesh tė vjedhuna dy per nji tė zot't.

    §.138. Vathi e gjās ką 500 grosh giobė e dy per nji tė zot't.

    §.139. Vathi i blet ve ką 500 grosh giobė e dy per nji tė zot't.

    §.140. Ēerraniku i tamblit ką 500 grosh giobė e dy per nji tė zot't.

    §.141. Koshari i drithit ką 500 grosh giobė e dy per nji tė zot't.

    §.142. Me i a thye kuej shtegun e oborrit, t'arės, tė livadhit a tė kopshtit, qi i ką pąra shpije, ką 500 grosh giobė, e tė zott pūnen tė ndreqme. nė kullosė

    §.143. Bari thirret aj«. qi 1 prīn tufės g.lās

    §.144. Bariu rrogtąr āsht nė detvre me i a vū menden tufės té; mos t'i damtoliet as mos Vi bāje dam kuej.

    §.145. Po 1 bāni dam kuej barlu me gjā, i zoti i tufés e ląn e jo bariu.

    §.146. Me 1 tretė ndo'l k ambė berri bariut. do t'a bāje me dije tė zo'n e tufés. e. si 1 zoti si edhč bariu do tė perpiqen nė hetim tė tij.

    §.147. Po i treti bahut ndo 1 berr pą shźj e pą dukė, i zo ti i tufés ką tager me e cue barin deri nė bé, po i u lą me bé, s'i k ą t*eter devuė.

    §.148. Po thej qafen a u kafshue prej hishe ndo'i berr. bariu ā'nė det vre me i a ēue shźjin

    tė zot't e tjeter detyrė s'i ką.

    §.149. Po i a vodh kush ndo 'i berr bariut, detyra e kėtij āsht me e bā me dije tė zon e tufės, tuj 1 a kallxue vendin e kohen se kū e kłr u vodh , tjeter detyrė s'i ką.(I)

    §.150. Po duel cub barīu vetė, gjānė e vjedhun do Vi a kthe.jė tė zot't nė mėndyrė tė kanunit, edhč e perejellė nė pūnė tė vet. Nė mos e pasėt krye vietin, rroga do fi epet mie nė ditė, nė tė cillen u gjet nė faj.

    §.151. Me vrą bariu cubin tuj vjedhė a tu] pretue tufen, gjakun e ēon te shpija e vet, e są per berr a tufé tė pretueme, i zoti do tė krepatohet.

    §.152. Bariu āsht nė detyrė me rueitė gjān, e nuk do tė pshtetet nė tė thurun a tė pą thurun, sepse "gjāja do rojė, 'se hecė, e toka nuk luen".

    §.153. "Ndera e vathit āsht nė kum
    bonė".

    §.154. Po u muer pré, per dhūnė a pre ndo 'i marazit e faqe bariut skjapi a dashi i kumbonės, e po s'u vrąn n'at hov, 500 grosh giobė i mirren pretarit e gjāja dy per nji

    §.155. Kryeglāja āsht e tė zot't, me cofé ndo 'l kāmė, dāmi āsht 1 tė zot't. Per vertetini do t'l ēohet tė zot't' shźj*l prej atlj, qi e ką per gjymės.

    §.156. Po u dhąn per giymės dhi a dele, pjella, kėmenda e leshi dahen per gjymės nderi n'
    et zotnis e bariut.
    §.157. 1 zoti s'āsht me detyrė me mendue as per krypė as per kėsollė, por bariu qi 1 mźrr per gjymės.

    §.158. Po u dha viēi fźmen e u rrit nė derė tė bariut, si tė pjellė, pjella e parė āsht e banut, qi e rriti, e bylmeti per glymės.

    §.159. Po e prishi barlu bylmetin e glās, qi ką per iz*,, mės. det~, ré i a k ą tė zot't a pjesen e bylmetit a piellen.

    §.160. Glāla per g*j~,mės nepet e mirret gjithherė nė vieshtė.

    §.161. Lopa per p'~ rnés i sjellė tė zot't 4 okė djathė e 2 ok ė ilven.

    §.162. Nė dhetė krenė dhi, 1 zoti mźrr 5 okė tlyen g« ,,mės ok e per k r~e. J.,

    §.163. Nė dhetė ī~ renė dele, 1 zoti mźrr 5 okė tlyen gjymės ok e per kn e.

    §.164. Nė d"athė s1ą tager 1 zoti as nė tė dhive, as nė tė deleve.

    §.165. Kryeglāja āsht e tė zot't, e cilla as nuk shtohet, as nuk dnohet kurr.

    §.166. Kryegjāja kurr s'cofė.

    §.167. Lesht e kmenda e kryegjās āsht e tė zott.

    §.168. Pjella āsht krejt e bariut, mje qi t'i.

  11. #11
    Deny Ignorance Maska e Darius
    Anėtarėsuar
    25-04-2002
    Vendndodhja
    Agartha
    Postime
    12,961
    Faleminderit
    20
    294 falenderime nė 196 postime
    L I B R I I K A T Ė R T



    S H P I, G J A E P R O N E



    KRYE I DHETĖT


    NYE I KATERDHETEKATERT.

    “Shpija e thyeme ka 500 grosh giobė e dy per nji tė zot’z”.

    §.132. Nė themel xźhet shpija, po kje kullė, mėdheskė a ksollė, mjaft qi tė két carānin e votres e tė qesė tym.

    §.133. Ēdo ndertesė qi tė gjindet n'oborr, āsht e njitun me shpi, pse gjindet nė hije tė saj, po u tye, ką giobė e dy per nji.

    §.134. S'i hīhet kuej nė shpi, per pą i bā zā n'oborr.

    §.135. Thirre e, s't'u pergjegj kush, a rrī e prit, a nisu nė pūnė t’ande.

    §.136. Po u shtyne e ēile deren, shpija xźhet e thyeme edhč e pruejtun, e cilla ką 500 grosh giobė, e rraqet e hupuna dy per nji.

    §.137. Kanuni thotė: kush t’i a thejė shpin kuej, per nderė tė mārrun ką 500 grosh giobė. Flamurit (Bajrakut). e prej sendesh tė vjedhuna dy per nji tė zot't.

    §.138. Vathi e gjās ką 500 grosh giobė e dy per nji tė zot't.

    §.139. Vathi i bletve ką 500 grosh giobė e dy per nji tė zot't.

    §.140. Ēerraniku i tamblit ką 500 grosh giobė e dy per nji tė zot't.

    §.141. Koshari i drithit ką 500 grosh giobė e dy per nji tė zot't.

    §.142. Me i a thye kuej shtegun e oborrit, t'arės, tė livadhit a tė kopshtit, qi i ką pąra shpije, ką 500 grosh giobė, e tė zott pūnen tė ndreqme.

    KRYE I NJIMBDHTĖT.
    GJAJA E GJALLĖ.
    NYE I KATERDHETEPESĖT.
    Bariu.

    “Shpija e thyeme ka 500 grosh giobė e dy per nji tė zot’z”.

    §.143. Bari thirret aj. qi i prīn tufės-gjās nė kullosė

    §.144. Bariu rrogtąr āsht nė detvre me i a vū menden tufės tė mos t'i damtohet as mos t’i bāje dam kuej.

    §.145. Po i bāni dam kuej bariu me gjā, i zoti i tufés e ląn e jo bariu.

    §.146. Me i tretė ndo'i kambė berri bariut. do t'a bāje me dije tė zo'n e tufés, e, si i zoti si edhč bariu do tė perpiqen nė hetim tė tij.

    §.147. Po i treti bariut ndo i berr pą shźj e pą dukė, i zoti i tufés ką tager me e ēue barin deri nė bé, po i u lą me bé, s'i ką tjeter detyrė.

    §.148. Po thej qafen a u kafshue prej bishe ndo'i berr, bariu ā'nė detyrė me i a ēue shźjin tė zot't e tjeter detyrė s'i ką.

    §.149. Po i a vodh kush ndo 'i berr bariut, detyra e kėtij āsht me e bā me dije tė zon e tufės, tuj i a kallxue vendin e kohen se kū e kłr u vodh, tjeter detyrė s'i ką.

    §.150. Po duel cub barīu vetė, gjānė e vjedhun do t ‘i a kthejė tė zot't nė mėndyrė tė kanunit, edhč e perejellė nė pūnė tė vet. Nė mos e pasėt krye vietin, rroga do fi epet mje nė ditė, nė tė cillen u gjet nė faj.

    §.151. Me vrą bariu cubin tuj vjedhė a tuj pretue tufen, gjakun e ēon te shpija e vet, e są per berr a tufé tė pretueme, i zoti do tė krepatohet.

    §.152. Bariu āsht nė detyrė me rueitė gjān, e nuk do tė pshtetet nė tė thurun a tė pą thurun, sepse "gjāja do rojė, 'se hecė, e toka nuk luen".

    NYE I KATERDHETEGJASHTĖT.
    Skjapi a dashi i kumbonės ( Ogiēi ).

    §.153. "Ndera e vathit āsht nė kumbonė".

    §.154. Po u muer pré, per dhūnė a pre ndo 'i marazit e faqe bariut skjapi a dashi i kumbonės, e po s'u vrąn n'at hov, 500 grosh giobė i mirren pretarit e gjāja dy per nji.

    NYE I KATERDHESHTATĖT.
    Gjaja per gjymės.

    §.155. Kryegjāja āsht e tė zot't, me cofé ndo 'i kāmė, dāmi āsht i tė zot't. Per vertetini do t'l ēohet tė zot't' shźji prej atij, qi e ką per gjymės.

    §.156. Po u dhąn per giymės dhi a dele, pjella, kėmenda e leshi dahen per gjymės ndermjet zotnis e bariut.

    §.157. I zoti s'āsht me detyrė me mendue as per krypė as per kėsollė, por bariu qi i mźrr per gjymės.

    §.158. Po u dha viēi fźmen e u rrit nė derė tė bariut, si tė pjellė, pjella e parė āsht e bariut, qi e rriti, e bylmeti per glymės.

    §.159. Po e prishi barlu bylmetin e glās, qi ką per gjymės. detyrė i a ką tė zot't a pjesen e bylmetit a piellen.

    §.160. Gjāja per gjymės nepet e mirret gjithherė nė vieshtė.

    §.161. Lopa per pėr gjymės i sjellė tė zot't 4 okė djathė e 2 okė tlyen.

    §.162. Nė dhetė krenė dhi, i zoti mźrr 5 okė tlyen gjymės oke per krye.

    §.163. Nė dhetė krenė dele, i zoti mźrr 5 okė tlyen gjymės oke per krye.

    §.164. Nė djathė s’ką tager i zoti as nė tė dhive, as nė tė deleve.

    NYE I KATERDHETETETĖT.
    Kryegjaja.

    §.165. Kryegjāja āsht e tė zot't, e cilla as nuk shtohet, as nuk dnohet kurr.

    §.166. Kryegjāja kurr s'cofė.

    §.167. Lesht e kmenda e kryegjās āsht e tė zott.

    §.168. Pjella āsht krejt e bariut, mje qi t'i rritje nė derė kryegjāja.

    §.169. Bylmeti dahet si tė bāhet ndermjet tyne. Vende vende bylmeti nuk nepet aspak.

    §.170. Po u damtue ndo'i kambė berri, dami āsht i bariut, e do t'a pertrījė per me e mbushė numrin.

    NYE I KATERDHETENANDĖT.
    Gjaja me pergjegje.

    §.171. "Gjāja me pergjegje nuk mirret".

    §.172. Po more gjān per giymės, detyra e pergjegjes nuk tė lidhė, dami āsht i tė zot't.

    §.173. Po u shkaktue dami prej pąkujdesit tė bariut, dami āsht i tij e giānė e damtueme do t'a pertrijė.

    NYE I PESĖDHETĖT.
    Dosa per gjymės.

  12. #12
    Deny Ignorance Maska e Darius
    Anėtarėsuar
    25-04-2002
    Vendndodhja
    Agartha
    Postime
    12,961
    Faleminderit
    20
    294 falenderime nė 196 postime
    §.174. Po u muer derku fźmen per gjymės e porsą t'a daje dosa, edhč e rriti aj, qi e mure, pjellen e saj do t'a dajė per gjymės me tė zo'n.

    §.175. Dosa i jet bariut, qi e rriti, per tė cillen do t'i apė zot't nji derk mā teper.

    §.176. Po s'u mbarrs dosa n'at vjetė, bariu nuk mund t'a shes as s'mund t'a presė, por do t'a lājė qi tė pjellė nji herė.

    §.177. Po u kervis dosa e puell e i shkuen dam dirqt pą i dą e āma, do t'a ruej bariu mje qi tė mbarrset e tė pjellė sė dyti, e dirqt dahen si nė 174.

    §.178. Dirqt dahen 'si t’i dajė e āma e jo para.

    §.179. Po u dha per gjymės dosa e rritun, pjella dahet per gjymės, e dosa i kthehet tė zot't, per tė cillen do t'i lźhet bariut nji derk mā teper.

    NYE I PESĖDHETEPARĖ.
    Steli i qźnit.

    §.180. Qźni i hekurave ką stelin e vet.

    §.181. Steli āsht tbāna e rojsit tė shpis e tė vathit.

    §.182. Po vrau kush qźnin nė stel tė vet, i ką 500 grosh tė zot't tė qźnit.

    §.183. Qźni i hekurave lshohet mbas darkėsh tė mdhaja, e rrin zgjidhė mje qi tė dalė drita.

    §.184. Tė shkrepunit dielli, qźni i hekurave do tė gjindet nė stel me hekura nė qafé.

    §.185. Po t’u turr qźni n'udhė tė madhe, si tė dalė drita, e nuk mund i pshtove pą e vrą, edhč e vrave, peng e plak nuk mund tė lypė i zoti i qźnit, per arsye qi "Udha e madhe nuk ląn gjā".

    §.186. Po t'u turr qźni nė ēdo kohė tė ditės, i drodhe pushken edhč e vrave, tuj i rą a ballit a krahnorit, qźni shkon hupės.

    §.187. Qźni nė dam vritet, por at botė veē kłr tė gjindet me "mish nė gojė" b.f. tuj tė bā dam ndo 'i kambė berri nė tufé.

    §.188. Qźnit nė mal, tuj shkue mbas tufés sė vet, s'i pritet gjygji: po e vrave, ląn qźnin.

    §.189. Prifti nuk mundet me mbajtė qźn hekurash te Qela (Kisha), per arsye qi Prifti do tė gjindet gati natė e ditė per ēdo nevojė tė popullit.

    NYE I PESĖDHEDYTĖ.
    Kau mė hu.

    §.190. Po desht me mbajtė qźn hekurash Prifti, as natė as ditė nuk mund t'a lirojé prej hekurash.

    §.191. Kau mė hł po e dimnoi bulku, ką nji barrė drithė, po e dimnoi i zoti ką nji barrė e gjymės,.

    §.192. Po u vodh kau mė hł, bulku e i zoti i kaut do tė rreken nė hetim tė tij.

    §.193. Kapucarin do t'a lajn zbashkut, są niani tjetri.

    §.194. Po i vojt mendja tė zot't, se bulku i a ką damtue kąn, ky do t’i lahet me bé.

    §.195. Po e kaptoi kan bisha a e xū' giarpni nė mal e bulku e gjet cofźt, do t’a ēojė tė zot't Ikuren a ndo'i shźj tjeter.

    §.196. Po hupi kau pa shej e pą dukė, bulku do t’i ligjohet tė zot't me bé, se nuk ką gisht nė dam tė kaut.

    §.197. Po s'e ngau kan bulku, aj pasėt e grazhdofėt, porse tė zot't i a ka hunin

    §.198. Bulku do t’i ēoiė tė zot't bimen te dera.

    NYE I PESEDHETETRETĖ.
    Bleta.

    §.199. "Vathi i bletės i thyern ką 500 grosh giobė e dy per nji tė zot't."

    §.200. Vathi i bletve, kah Kanūja, i parazohet shpis sė thyeme, vathit tė gjās, kosharit tė drithit e ēarranikut tė tamblit.

    §.201. Kush tė viedhė nji zgjue bletet nė vathė, vathi xźhet i thyern, prą ką 500 grosh giobė, e tė zot't dy zgjoj per nji.

    §.202. Po i rą mohit, bén e ką me 12 poronikė, 6 tė niehun e 6 tė paniehun.

    §.203. Zgjoni i bletės me miza mbrendė, mbas ēmimit tė Kanūs, bān 50 grosh.

    §.204. Oka e mjaltit bān 5 grosh, oka e dyllit 5 grosh.

    §.205. Bleta e hikun, qi xźn vend nė pźmė a gardh tė huej, āsht e tė zot't, qi i vźhet permbrapa, e i zoti i pźmės a i gardhit nuk mund t’i a ndalė.

    §. 206. Bleta e hikun prej vathit tė vet, po zū' vend nė pźmė a gardh tė huej pą e mārrė mbrapa kush, i zoti i pźniės e i gardhit ka tager mos me i a dhānė kuej e me e ndalė per vedi.

    §.207. Bleta, qi Ishoin, do tė mirret mbrapa kambė me kaimbė e do tė ndiqet mje qi tė zatesė kund, e, kūdo qi tė ndalet, e mbiedhė i zoti.

    §.208. Po Ishoi bIeta edhč shkoi me zatetė kund pą e mārrė mbrapa kush, ajo qi t'a gjźjė mā i pari, e mbledhė per vedi.

    §.209. Po u ēue kush atie vonė, edhč i duel zot bletės sė hikun, pą e pasė mąrrė mbrapa, kanūja nuk i a gjegjė vajin e bé per bletė nuk i epet kuej, per arsye qi nuk mundet kush me thānė se kjo bletė āsht e źmja, po s'e pat marrė mbrapa kambė me kamdė kłr i hiku, 'se "bletė kjo, bletė ajo".

    §.210. Bleten e gjetun nder kopshtīje tė hueja a nė rrethīnė tė shpis sė huej nuk mund t'a mbledhė kush, āsht e atij, nė kopslitė a rrethīnė tė tė cillit u gjet.

    §.211. Bleta e gjetun nė mal a nder prozhme tė hueja, po kje larg shpijash, āsht e atij, qi e gjet.

    §.212. Bleta e gjetun nder shpella té shkambījve tė vendit tė huej, po kje larg shpijash, āsht e atij, qi e gjet. per ndryshej āsht e atij nė rrethīnė tė tė cilit u gjet.

    KRYE I DYMBDHTĖT.
    PRONET.
    NYE I PESĖDHETEKATERT.
    Caktimi i pronvet.

    §.213. Shkaf ā'shpi, qi qet tym, do tė két pronet e veta.

    §.214. Plangu i shpis ką oborr e kopshtė, ką vźshtė e arė, ką livadh e xāna, ką udhė e shteg, ką kufij si nė mal, si nė vrrī, si nė fushė.

    §.215. Tė gjItha tymet kart pjesė nė kujri.

  13. #13
    Deny Ignorance Maska e Darius
    Anėtarėsuar
    25-04-2002
    Vendndodhja
    Agartha
    Postime
    12,961
    Faleminderit
    20
    294 falenderime nė 196 postime
    §.216. Ara, vźshta, kopshti e livadhi, xāna, prozhme e zabele, jānė tė dame me kufij.

    §.217. Kujrija, mali e bjeshka jānė tė perbashkta si per te ngulun tė tbanave, si per landė e almiste, si edhč per drū.

    §.218. Shpijat plangēore munden me pasė mā se nji per tekė (thuper), qi u kan mbetė trashigim prej tė dalunve faret.

    §.219. Aj, qi tė shkojė me ngūlė vathė a tbānė nė bjeshkė, me truell, kopshtė a ndo'i copė arė, po desht me i ēilė i ēilė e jesin tė tijat, e nuk mundet kush as me e ndalė e as me e xjerrė prej atij vendi.

    §.220. Mrizat a lisat, qi lźn kush per me mrizue gjān, nuk mund t’i a presė kush, pse jānė t'atij, qi nguli mā i pari n'at vend.

    §.221. Me u dyndė nji shpi e me u zhgulė fare prej katundit tė vet, po s'e shiti trollin e token, ashtū do t’i rrīje e nuk ką tager kush me ngulė mbė 'to.

    §.222. Po shiti token me lang e me plang, vendi i tbānės āsht i tij, e mje qi tė qindrojė shpija e tij, nuk mund t'i pushtojė kush.

    §.223. Se e cilla shpi e katundit nė Flamur ką tager me shtī nė pūnė aq tokė nė kujri sa' tė pershīje rreth e rreth me głr tė hjedhun me dorė tė majtė.

    §.224. Aty, kū tė fillojė me mifé do Vulet kambkryq, do tė mārrė nji paperdhok nė dorė tė majtė, edhč e hjedhė nė kater ānė kryq e rreth vedi aj vend āsht i tij. Heret kan pas doke me hjedhė latushen (spaten).

    §.225. Token e ēilne nji herė a per kopshtė, a per arė, a per tbāanė, edhč ne e lashtė djerr i zoti per qinda vjeē, tjeterkush i katundit as i flamurit nuk mund tė hījė me e pūnue. Djalė mbas djalit jet e tija. qi e pat ēilė i pari. (Malcija e Lezlies).

    §.226. Aj, qi mos t’i biej mbrapa tbānės sė vet per 10 vjet. mbas 10 vietėsh i del dore e i jet
    aij, qi t'a xājė i pari. (Oroshi)

    NYE I PESĖDHETEPESĖT.
    Me ba vlla kėnd nė katund.

    §.227. Me bā vllą kend nė katund, don me thānė me pelqye nji shpi tė flamurit tė huej, qi tė mundet me ardhė e me ngulė nė katudn tė flamurit tjeter.

    §.228. Si t'a bājė vllą at shpi katundi, kushdo i kėtij katundi mundet me i a shitė token, porse nder kater kufijt.

    §.229. Nė bjeshkė, nė vrrī e nė kujri, si tė katundit si tė flamurit gjā s'i shitet e pjesė zotni mi nuk mundet me pasė kurr, sā per kullosė e per drū e almiste i nepet lirija e perdorimit per nderė.

    §.230. Zyrevet tė perbash k ta tė katundit do Vu pergjegjet.

    §.231. Mort e darsem. peng e giobė e uhąn e miellit e ką uhazisht me katund. Do t'apė giobė, ashtū edhč ne pjesė tė giobės ka tager.

    NYE I PESĖDHETEGJASHTĖT.
    Kujrija.
    “kujrija shkon pėr tym”

    §.232. Kuirija āsht vendi, qi e ką perbashknisht nji katund a nji flamur per kullosė, per landė, per drū, per gjojė e per tjera nevojė.

    §.233. Kujrija nuk dahet, por, są shpi a tyme tė jenė nė katund, kan tager nė kujri tė katundit, e są tyme tė jenė nė flamur, kan tager nė kuiri tė Flamurit.

    §.234. Visarin e kujris s'mund e shesė nji pą tjerė, dāmi e fitimi āsht i tė gjitha tymeve tė katundit a tė flamurit.

    §.235. As arė, as včshtė. as kopshtė s'mund tė ēilė kush nė kujri. pą u pushue pūna prej gjith katundit a prej tlamurit.

    §.236. Kush vźn ndo'i pźme nė kujri, aj, qi e vuni, ką tager mbi landė tė sajė e mund t'a presė kur t’i mbushet mendja, porse tjeterkush nuk mund t'i a ngulė spaten.

    §.237. Pźma e landa e vūme nė kujri, āsht e atij, qi e ką vū, porse kokrrat i han kush tė mundet pą muejtė me i ndalė aj qi e ką vū.

    KRYE I TREMBDHTĖT.
    KUFINI.
    NYE I PESĖDHETESHTATĖT.
    Kufijt e tokės nuk luhen.

    §.238. Kufini perbāhet prej gurėsh tė mdhaj e picigiatė edhč ngulen są nen, aq mbi dhé. Per kufi mund tė sherbejė edhče ndo'i landė e montueme.

    "Guri i kufinit kąa dishitarė mbrapa".

    §.239. Guri i kufinit ką per rreth dishmitarė. Kėta jānė a gjashtė a dymbdhetė paperdhokė (gurė tė vogjel), tė cillt vorrohen nen dhé rreth e rreth prit tė kufinit.

    §.240. Nė tė ngulun tė kufijve, posė shpijave nder fjalė, duhet tė jenė edhč pleqt e katundit, pleqt e flamurit e saą mā shum prej tė rish e fmish e edhč prej katundesh tė rrethit, qi tė mbahet nė mend kufini.

    §.241. Se e cilla tokė. po kje arė a livadh, kopshtė a vźshtė, prozhem a zabel, xānė a ograjé, a rrethi i shpis, katundi me katund a Flamuri me Flamur e shpija me shpi, kan tė damet me kufi.

    §.242. "Kufini i ngulun nji herė, nuk luhet mā".

    §.243. Eshtent e vorrit e guri i kufinit faqe Kanunit jānė paraz. Me lueit kufinin āsht nji si me lueit me eshtent e tė dekunve.

    §.244. Aj, qi tė hījė me dą kufij, a me drejtue ndo'i kufi tė harrue, do t'a mārrė nė shpirt, do tė ngarkojė nė cup tė krahit nji głr e nii būcė dheu, e do t’u prije dy shpijave a dy katundeve, a dy Flamurve, tuj ngulė kufinin e ri a tui kallxue shźjet e kufijve tė vjeter.

    §.245. Me głr e dhé nė cup tė krahit, plaku, qi prīn nė tė dąm tė kufījve tė vieter, do tė perbehet para se tė niset.

    §.246. Mėndyrėt e bés mbas Kanunit jānė njekėto:
    1) Per ket głr e dhé (ase per ket peshė), me tė cillat e ngarkova vedin, per shka kam pasė ndie prej sa parėsh, vźset e kufijve jāné kźnė sikurse do tė ju diftoj tash, e mė są m'ą mźrr mendja e shpirti, s'do t’i randohem kurrnjanes lagje".
    2) Ter ket peshė, kėtū e kėtū kan kźnė kufijt e hershem e kėtūu po i nguli edhč un. bajsha n'at jetė, nė kjofsha tuj iu rrźjtė."
    3) Ter ket peshė, e cilla m'u randoftė n'at jetė, njekėtū jānė kźnė shźjet e vjetra tė kufijve, si mė ką pasė kallxue tatgjyshi, kłr ishe carnerdhok e bari dhizėsh me 'tź. Aj e ką pasė mārrė n'at jetė, se kufijt jānė kėtū e kėtū, e per mbas fjalės sė tij edhč un po e mārr nė shpirt."
    4) "Mu randofčt nė ket e n'at jetė kjo peshė, mos shkosha me shpirt kah kufijt e vjetėr."

    §.247. Si t'a mārrsh me peshė (si t'a mārrsh gurin e kufinit nė krah), s'ką burrė, qi mund t'a luej.

  14. #14
    Deny Ignorance Maska e Darius
    Anėtarėsuar
    25-04-2002
    Vendndodhja
    Agartha
    Postime
    12,961
    Faleminderit
    20
    294 falenderime nė 196 postime
    §.248. Po i u dha plakut guri e plisi, i vūni nė krah e u vū per me diftue kufijt, nuk mund tė dalė kush me e ndalė, por i thohet: Prīj prą, e mos pūnojsh me tė drejtė, kjo peshė tu randofčt n'at jetė!

    §.249. Si t'a ngulė kufinin plaku, do tė mbajė doren mbi 'tź edhč thotė ai qi e luejtėt ket głr, atij i u randofčt n'at jetė"

    §.250. Kush t'a luel kufinin me qellim qi me ngatrrue a shpin me shpi. a katundin me katund, a Flamurin me Flamur, i shtym prej sė folmesh e sė falmesh. po u hetue, posė giobes e faqes sė zezė, atij i randohen edhé damet, qi do tė shkaktohen prej kėtij ngatrrimit.

    §.251. Po u bā ndo'i vrasė mbas ngatrrimit tė kufinit tė luejtun. Ngatrresi do tė lajė per giobė 100 desh e i ką, e grīhet katundisht.

    NYE I PESĖDHETETETĖT.
    “Kufini nuk ban lak.”

    §.252. Per me shporrė ēdo pamarrveshtje, kufini s'do tė lakojė e s'do tė shkojė dredha-dredha, por do tė ēajė drejt.

    NYE I PESĖDHENANDĖT.
    “Kufini i fituem me gjak.”

    §.253. Me u shty kush mbrenda kufinit tė huej pą diejtė se āsht vendi i huej, e kush s'i shkoi te dera as s'i bāni zā, per me i thānė se ką kalue ne e huejen, edhč nė pasėt bā ndo'i dam nė landė a nė shkado diten e pengut, s'i vźhet me lą gjā per dame tė bāme, veē se del vendit, mbasi duel i huej

    §.254. Po u kapen per kufij vllazen, a kushrīj, a fisi me fis, a katundi me katund, njiqind me u vrą, veēse fiken, se kufijt nuk luhen. Pengjet e Pleqt do t’i shgatrrojn.

    §.255. Me ndollė vrasa mund nė kohė tė tė damit tė kuffjve, a me qillue vrasa nder bari nė mal, tui u shty nder vedi per kahė kufiit e kullosės nė mal a nė bieshkė, atbotė kputet ēdo pleqni per kah vendi i kufinit. "Aj mé lypi pashtrakun, un i a ktheva hekurin e ēarkun". Aty kū t’u ngulen muranat, jet vendi i kufinit.

    §.256. Gurėt e muranave lesin per kufij per gjithmonė.

    §.257. Me qillue se vriten dy vetė flakė per tlakė e bukur larg prej shoqi shoqit, kufini i njanės lagje jet ke murana e njanit. e i tjetres ke murana e tjetrit.

    §.258. Vendi. qi āsht nderrnjet dy muranave, jet i tė dyja lagjeve.

    §.259. Me ndollė se i vrami nuk rrxohet prej pushket, e i ep zźmer vedit e shtyhet, kū tuj u ēue, kū tuj u rrxue rrshanas kah kufini i huej, sado kthellėt me hī, aty kū tė rrxohet, e i lodhun prej varret, des, i varret murana, ajo muranė jet per kufi, edhepse nė vend tė huej.

    §.260. Vendi i jet atij katundi e Flamuri, tė cillvet u perkitte i vrami, qi u shty, e s'ką burrė, qi guxon me luejt muranen, qi mbet per kufi, pse u muer me gjak e me rradake tė lamun.

    §.261. Ky tager āsht vetem kłr tė vriten per kufij e jo per ēdo vrasė.

    NYE I GJASHTĖDHETĖT.
    Kufini i fituem me “Gurapesh” a me rrasė tė ngarkueme.

    (Heret heret, kłr ską kźnė pushka ndoshta, nė tė dąm tė kufive qitej nė pūnė gurapeshi per kufije t'aferta, e per tė lartat bāhej gadi nji rrasė a głr są bindi me nji "kush i del!" d.m.th. me u ngarkue me tź.).

    §.262. Dy flamuret e ngatrrueme do tė gjźjshin ka nji burrė tė fuqishem e tė dąmt e kufive do t’u lźhej atyne.

    §.263. Me guraesh: Aj, qi mbrrijte me hjedhė gurin kah vendi i huej mā larg, aj vźnd i jitte flamurit tė tij. Mā ēiltas: po e ferfllova gurin un mā larg, t'a mirrshe at vend ty, po e ferfllove ti, m'a mirrshe vendin.

    §.264. Me rrasė a gurė tė madh nė shpinė: tuj ngarkue rrasen a gurin, shtyheshin rnje qi jitshin nen tź. Aj, qi shtyhej mā larg, vendi i kufinit tė flamurit tė tij do t’jitte aty. (Si i Nen nderfandori nė Fusha tė Lugjeve nė Mal Shźjt tė bjeshkve t'Oroshit.)

    NYE I GJASHTĖDHETEPARĖ.
    Kufini i ngulun me “spatė”.

    §.265. Po mė ngushtoi nevoja me xjerrė ndo'i landė a prej se s'kām bjeshkė, ase nuk mund tė gjźjė aso lande, qi mė lypet, rroki latushen (spaten) e hīj nė bjeshkė tė huej. Mbas krizmes sė spatės, vīnė rojtarėt e bjeshkės edhč mė gjźjn tuj trupue arrnej tė perhjedhun.

    §.266. Po u shterngue me tė shpejt darnēori, e i punoi fuqija e krahve, edhč i dha spatės tuj e ngulun rnje mė tū nė trup t'arrnźnit, e po s'mund e xueren rojtarėt e bjeshkės, kufini i flamurit tė kėtij, qi e nguli spaten, jitte aty. (Si i ką pasė ndollė Gjokė Buēės s'Kaēinarit me Kushnź.)

    Oroe: Kufijt e fituem me gjak, me gurapesh e me tė ngulun tė spatės, do tė njehen nder kanune Vigājsh, per arsye qi per tė fituem tė tyen ką pūnue fuqija per tė shporrė marren e korin. Do tė kuptohen edhč mā kjartas, kłr tė fillojm me īmtue doket e Maleve t'ona.

    NYE I GJASHTĖDHETEDYTĖ.
    Udha e katundit.
    “Udhėt janė drejt e tokės”

    §.267. "Udha e shtegu nderrnjet dy megjeve lypė pashin e vet".
    a) Udha e lagjeve tė katundit do tjét e gjānė tetė pllāmbė, kater pllāmbė niani, kater tjetri.
    b) Per tė ngulun tė gardhit nderrnjet dy arnajve, do tė lźhen tetė pllambė: są njāni są tjetri.
    c) Po s'kje udhė katundi, por udha e dy kufijarve, kėta, nė laēin rrugė nderrnjet, do tė lānė ka nji pllambė per shoq, ashtū qi kufini tė jesė nė mjedis, po s'lān rrugė, gardhin do t'a thurrin zbashkut.
    d) Po u rrethue vendi me ledh, aq larg kufinit tė huei do tė fillohet, są āsht trashsija e ledhit.
    e) N'u ndertoftė shpija, do tė ndertohet larg kufinit tė huej są xźn vend streha.
    f) N'u ēilėt pusi, do tė ēilet aq larg, są mos t'a thithė ujėt e pusit tė kufijarit, ase są āsht e gjānė gryka. "Ujėt āsht gjaku i tokės."
    g) Po u vū ullīni a fiku a ēdo landė e dobishme, do tė vźhet pźsė kambė larg kufinit tė huej, po su bajtė, do'vū dhetė kambė larg kufinit.
    h) Po bīni landa mbrenda kufinit, porsč teper afer kufinit tė tjetrit, po s'e shkmesi i zoti, kufijari ką tager me e shkmesė e me largue damin: "Jezullin e huej shkmese, mje kū tė mrrīje kmesa".
    i) Po desht kush me vū ndo 'i landė ēfaretdo, dhetė kambė do t'a largojė prei kufinit tė huej.
    j) Landa a péma, qi i bān dam arės sė huej me hije, a do t'a zhgulė i zoti, a do t'i a lajė darnin e pervjeēem tė zot't t'arės (Malėsija e Lezhės).
    k) Kush t’i presė kuei a lande a pémé rreth shpijet, veē prej mnijet, 500 grosh do t’i lajė tė zot't tė landės a tė pźmės sė preme.

    NYE I GJASHTĖDHETETRETĖ.
    Udha e madhe.

    §.268. Udha e madhe do t'jét e gjānė aq, są mund tė kalojė kali me barrė e qét me zgiedhė.

    §.269. Udha ndjekė dellin, e s'ndalet as mund pritet.

    §.270. E mira e perbashkėt i paravźhet dāmit tė veēanėt.

    §.271. Pūna e largon udhen e madhe, porsč s'mund e qesė nujė, kū mbytet bagtija, as nė shkallė (shkamb), kū then qafen bagtija".

    §.272. Po e largove udhen e katundit prej vendit t'and, nuk do t'a terthorzoish shum, edhč mundim e sė ndreqmes do t'a hjekish vetė.

    §.273. Po e ndreqe keq, nė tė gjet dami ty, e paē per vedi, po e gjet dami tjetrin, ty tė zhgarkohet, e do t'epsh arsye permbas damit.

    §.274. "Udha e Flamurit do tė jét e gjānė aq, są āsht e gjatė shtīja e Flamurit".

    NYE I GJASHTĖDHETEKATERT.
    Udha e verbėt.

    §.275. Shtegu a kapercyelli a, mbas kanunit, udha e verbėt, po kje nė kater kufij t’ue, ndryje e token pūnoje.

    §.276. Po kje shtegu i kźnė gjthherė, kū kan kalue kambsorėt (shokėt e katundit), porsč tuj t'a shkaktue dāmin nder amaj. kopshtīje, nder vźshta e nder pźmajė, ne e mbyllsh. do tė ēilish nji tjeter., por jo teper nė tė rrethuern.

    §.277. Po kie shtegu i lshuern per nderė e me fjalė, e tė del dhūnė, ké tager me e ndry, e, me i lshue fjalė katundit tė mos tė bije mā aty pari.

    §.278. Po kje shtegu kū kan kalue shokė, krushq me nuse e percjellsa me tė dekun, a kah Kisha a kah vorret, e kźnė aty rnotit, nuk mund e ndrysh.

    §.279. Per tė luejtun tė ēdo shtegut duhet, dąemos, pelqīmi i katundit.

    NYE I GJASHTĖDHETEPESĖT.
    Pashtraku.

    §.280.’’Pashtrakun epe vetė, perndryshe t’a marrin edhe me perdhuni’’.

    §.282. Po u xū nji tufé e hueja nė mal a nė vrrī tė flamurit tjeter, i zoti i tufės do tė lajė pashtrakun.

    §.283. Dāmi i pashtrakut do tė lahet me krye berri.

    §.284. "Kumbona e ogiēit nuk mund, tė mirret pashtrak, āsht ndera e tufés.

    §.285. I zoti i mallit nuk ką tager me prekė tufen e as me mārrė me dorė tė vet berrin, dora e tė zott tė tufés do t'i a apė vetė berrin per dām.

    §.286. I zoti i malit nuk ką tager me zgiedhė berrin, por do tė mārrė at berr, qi t’i apė dora e bariut.

    §.287. Njiqind herė nė ditė nė hīfėt tufa e huej nė mal tė huej, aq berre do tė lajė i zoti i tufės.

    §.288. Po s'u gjegj bariu me lą pashtrakun, e u ēue i zoti i malit me disą shokė edhč i rą pré tufės nė mal tė vet, atbotė si katundi, si flamuri perkrahen pretarit, e lypin arsye prej tė zot't tė tufės. Katundi e flamuri i bariut a do t'a ngushtojn me lą pashtrakun, a do tė hjekin dore prej si.

  15. #15
    Deny Ignorance Maska e Darius
    Anėtarėsuar
    25-04-2002
    Vendndodhja
    Agartha
    Postime
    12,961
    Faleminderit
    20
    294 falenderime nė 196 postime
    L I B R I I P E S Ė T




    P U N A



    NYE I KATERDHETEGJASHTĖT.

    “Puna len shtegun”.

    §.289. Puna e largon udhen e madhe, porsé s'młnd e qesė nd'ujė, kū mbytet bagtija, nė shkallė (shkamb), kū then qafen bagtija" (Shif Nye LXIII, "Udha e madhe" 271.)

    §.290. Po tź kaloi mun neper vend t'and udha e madhe e t’u mbush mendja me e ēilė at vend, udhen młnd t'a largojsh, porsé nuk młnd e qesish neper prroje e rmore a buzė ujnash, as me e njitė shkrepave e shkambijve.

    §.291. "Puna e luen shtegun". Po t’u rnbush mendja me punue at tokė, neper tė cillen āsht shtegu i katundit, punoje, porsé shtegut do t'i gjźjsh vend.

    §.292. Kanūja s'don qi t’i bahet kuej dām toka, e prandej thotė sč "Shaterkazi e luen udhen", porsé udha e shtegu do tė perligien me nii vend tjeter.

    NYE I KATERDHETESHTATĖT.
    Bulbu.

    §.293. Bulg thirret njaj, i cilli hinė me punue token e njaj zotnije.

    §.294. Zotnija do tė kujdeset me ndertue nii ksollė, §.mdheskė a kullė per bulg e per shpiarėt e ti).

    §.295. Per qe, si tė baj me zotnin.

    §.296. Po pat qet e vet bulgu, punon, token e są, per hu, si tė vendohet me tė zo'n e tokės.

    §.297. Po s'pat qet e vet bulgu, nuk młnd t'i mārrė njeti, por tź zotnija i tokės.

    §.298. Almiset, hekurishtat e tė prefunt e tyne, jānė nė shpinė tė bulgut.

    §.299. Me dą e me reshtė ujėt e vis, e me jau vū menden dasave, detyra e bulgut āsht.

    §.300. Po theu ujėt e vis nė rend tė huej e nė mende tė vet bulgu, dāmin e ląn bulgu.

    §.301. Me i ēilė qerme (hendiqe) tokės, detyra āsht e zotnis e jo e bulgut.

    §.302. Tė thurmen e tokvet e ką bulgu e jo zotnij a.

    §.303. Lavrimin e tokvet, tė mjellmen, tė mifinen, t'ujtmen, tė korrunt, tė ēveshunt i ką bulgu e jo zotnija.

    §.304. Gjithshka tė mbjellė bulgu nė tokė tė zotnis (ēdo bīmė), do t'a dajė me zotnin mbas vendimit, qi tė ken bā.

    §.305. pźmė (fiq, arra, shega, molla dardha e kėso tjerash) bulgu i shkundė e i mbledhė e i dąn pergjymės me zotnin.

    §.306. Bulgu ką tager me ēilė nji copė kopshtė nė tokė tė zotnis e kėtź per vedi, są per lakna, qepė, hudra e per perime tjera.

    §.307. Nė vźftė edhč duhąn n'at kopshtė, e ką per vedi.

    §.308. Nė vźftė bulgu a duhąn a kertolla jashta kopshtit tė caktuem, i ką pergjymės me zotnin.

    §.309. Ne e pasėt bulgu gjān e zotnis pergjymės, kashta i rrīn bulgut e me pleh do tė plehnohen tokėt. Mundin e pūntoris e hjekė bulgu.

    §.310. Nė pasėt livadhe tė njituna me tokė tė bukės, bulgu i kositė e sānen e dąn pergjymés me zotnin; porsé tė thurmen e t’ujtmen i ką bulgu.

    §.311. Kullosen e livadhevet e ndalė bulgu, qi i ruejti, i thurri, i ujti e i kositi e zotnija nuk młnd t’i a apė tjeterkuej, porsé edhč gjaja e zotnis do tė kullosė nder'to.

    §.312. Sanen e livadhevet bulgu e vźn mulląr, porsé tė bajtmen e ką zotnija.

    §.313. Tė korrmen, tė qiruemen e tė shimen e misrit e ką bulgu, perposė ne e mbledhėt zotnija nder koteca rrūm a kallzė edhč e grumbullon n'oborr tė vet; atbotė bulgu i a bąn e per tė qiruemen mendon zotnija.

    §.314. Per t'ujtun tė perimevet tė kopshtit, bulgu mčrr ujėt nė rend tė tokve tė zotnis.

    NYE I KATERDHETETETĖT.
    Farkatari.

    §.315. Farkės (si edhč Kishės, mullīnit e perbūjtores) s'i pritet kush mik".

    §.316. Farka e ką me rend, si edhč mullīni".

    §.317. Farketari do tė farkojė me at rend, qi i bjen kush hekurishtat.

    §.318. Farketari nuk do tė shikjojė dashamirisin, as nuk do tė veēojė tė pasmin prej tė papasmit, tė largtin prej tė ngiatit. Detyra etij āsht me i a vū menden rendit.

    §.319. Mundi i farketarit lahet koshiq per pendė tė dheut.

    §.320. Farketari āsht nė detyrė me farkue, porsé hekurin do t'i a bijė sč i cilli per vedi.

    §.321. Rrshiqi, frysi, kullma e tjera vegla jānė tė farketarit. Eshken do t’i a bijn tė zotėt e hekuravet.

    §.322. Detyra e farketarit āsht me mabathė e me prefė hekurishtat rrokull vjetit.

    §.323. Tė zotėt e hekurishtavet kąn diten e vet tė caktueme ką nji herė nė vjetė; e nė két rend tė farkimit i a kąn detyrė farketarit buken e ditės e pūntorin. Rrokull vjetit s'i kanė detyrė.

    §.324. Farketari āsht i lidhun me farkue per nji vjetė e nuk młnd tė kthejė kend.

    §.325. Po shtoi gjā prej hekurit tė vet farketari, tė zotėt e hekurishtavet do t'i lajn tė hollat per hekur, qi ką prish perta.

    §.326. Per farkim tė vargojve, tė kurthave, tė hekuravet tė qźnit e tė hekurīshtave tjera, qi nuk hijn nė bulki, po desht kush me i farkue, mundin e farketarit do t'a lajé posaēe.

    §.327. Rrogen e farkimit s'āsht nė detyrė kush me i a ēue farketarit tź dera: do tė dalė vetė me e mbledhė.

    §.328. Farketarin me shpi tė tij nuk i kapė detyra e ushtris.

    §.329. Detyra e farketarit āsht me farkue ką nji spatė krye dhetė vetėsh tė katundit tė vet, qi dalin n'ushtri.

    §.330. Farketari, me giithė tė shpis sė tii prej kurrnji zyres sė katundit nuk āsht i jashtūem.

    NYE I KATERDHETENANDĖT.
    Mullini.

    §.331. "Mullīsi e perbūjsi do tė flźjn nė njānin brryll".

    §.332. Mullīsl do tė rrījė gadi nātė e ditė są per rojė tė barrve, są per tė bluem, są edhč mos t'u hupė giā barrtorve.

    §.333. Gjithshka t’u dorėzoin mullīsve barrtorėt, do t'a mārrin me pergjegj*e.

    §.334. Po hupi gjā, dāmi āsht i mullīsit e jo i barrtorit, aq są u hupi mullīsi, do fu lajė.

    §.335. "Mullīni e farka e Un me rend."

    §.336. Me at rend, qi tė vījn barrtorėt, mullīsi āsht nė detyrė m'u blue barrėt, pą pasė para sysh mik e dashamirė.

  16. #16
    Deny Ignorance Maska e Darius
    Anėtarėsuar
    25-04-2002
    Vendndodhja
    Agartha
    Postime
    12,961
    Faleminderit
    20
    294 falenderime nė 196 postime
    §.337. Mullini i lshuem katundisht ditėt e rendit i ką tė caktueme.

    §.338. Po e pat tė zon mullīni, blīmi shkon si tė vījn barrtorėt, gjlthnji si tź farka, tź kroni e tź trapi. Tė gjitha kėto ndjekin rendin e t'ardhunit.

    §.339. Po pate rendin e blīmit té caktuem, nji ditė a gjymės, shkove me blue edhč e gjete xānė, tager ké me ndalė gurin e me i a kputun blīmin, me i a hjekė millėt e drithėt e me blue vetė.

    §.340. Nuk pate rendin e blīmit tė caktuem, shkove nė mullī edhč gjete njiqind barrtorė, do tė rrīsh me pritė, a shko nė mullī tjeter.

    NYE I SHTATĖDHETĖT.
    Vija e Mullinit.

    §.341. Vija e muffinit, po kje e bleme me plang, nuk młnd t'a ulė kush, s'młnd t'a luej e s'młnd t'a thajė kush.

    §.342. Kjo vi, po kje e bleme me āmė e me plang, thirret plangēore, prą, edhč nė thafét ara, gurėt nuk młnd t'i thajė kush.

    §.343. Po kje nji vi, si e mullījve si e arrnajave, e me ujėt e kėsaj vije ujten arnājet e bluejn mullījt, gurėt e mullīnit do tjesin nė tė thątė e bīmėt do tė ujten per arrsye qi "Po s'pate shka me korrė, slé as shka bluen."

    §.344. Są per brīmė tė mullījsve, pse u thajn gurėt e mullijve, qi ata kąn veēanerisht, kanūja nuk u a gjegjė vajin edhč i thotė sč "Per dugāj e per mulli nuk giobiten shokėt."

    §.345. "Vija e mullīnit lypė udhen e vet’’.

    §.346. Udha do tė jetė e gjānė tetė kāmbė, są kū młnd tė kalojė kali me barrė.

    §.347. Kjo udhė lypet, pse do tė kalojė mullīsi me dlirė vin e per me reshtun ujėt.

    §.348. Per tė reshtun t'ujit, gjithsą mullīs tė jenė, do tė dalin zbaslikut nė vi, aj, qi tė mungoje pa lźje tė shokvet (tė mullīsvet), do tė lajė giobė permbas sė premes sė mullīsvet. Nė két giobė nuk mźrr piesė tieterkush posė mullīsvet.

    §.349. Po i diq kush ndo'i mullīsit nė shpi, kanūja e liron per tetė ditė prej ēdo pūne, qi t'a két katundi perbashknisht, e nuk młnd t'i shkojė kush tź dera, per me i a lypė pūntorin as per katund as per mullī.

    §.350. Nibas tetė ditėsh do tė ēojė pūntorin, me kźnė edhč i Derės sė Giomarkut.

    NYE I SHTATĖDHEPARĖ.
    Vada.

    §.351. "Vija e arnajeve nuk luhet as nuk ndalet."

    §.352. Vija do tė jét qitė heret me njl farė tregut e tė lidhun ndermjet tė shoqnis, at treg tash nuk młnd t'a luej kush.

    §.353. Vendet, neper tė cillat kalojn vijnajet, jānė tė shkeluna me Pleq e me giind: ajo e shkelme thirret e dāme edhč e kputme e āsht bā pleqni.

    §.354. Pleqnija e ré s'mundet me shkelė tė vjetren, sepsč "Plak mbi plak kanūja s'bąn."

    §.355. Shka kąn pą me udhė tė parėt, nuk młnd e prishin tė mbramėt.

    §.356. Edhčpsč tė kjahet kush per vi, vaji nuk i gjegjet, pse vija ką pasė kalue neper at vend para sč ką fillue vaji: prą edhč n'u shkrīftė me pźgje, s'ką gjygj, qi młnd t'a ndalė vin.

    §.357. Vija ką rrjedhė, edhč e ką bā vendin āmė, āma e bān vendin plang, prą aty do tė rrījė, do tė hecė e do tė pūnojė.

    §.358. Prej plangut tė vet nuk młnd t'a luej kush kend. Punen s'młnd t'i a ndalė kush kuej, sepsč e ką bā themel: "themeli nuk zhgulet", a'nė kanū.

    §.359. Vija si e arnąjave si e mullījve, āsht per tė mirė tė shoqnis: doemąs do tė kalojė nper nji vend. Ku ti bīe shesta. kanūja na vźn detyrė me bajtė si tė leten si tź randen.

    §.360. "Per nji shpī s'lėhet mu thą nji katund". "E mira e perbashkźt i paravźhet dāmit tė veēanėt".

    §.361. "Vija e katundit tė kalon rrāzė votret".

    §.362. Tuj kźnė sč płnohet per tė miré tė perbashkėt kū t'i biei shesta vis, aty do tė kalojė, edhč psč nuk kź rend ujit né vi.

    §.363. Ujėt nuk din tė dredhun termal e teposhtė: n'i raftė kryet kah vendi i yt, s'młnd e ndalish.

    §.364. Si tė shestohet tė kaluemt e vis, e tė mbushet mendja me trajtue Shpin nder shźje tź vis, nuk młnd t’i luejsh. edhč votra me tė rą aty, rrāzė kėsaj do tė kalojė vija.

    §.365. Po rą vija neper truell t'and, ti nuk młnd e ndalish, porsé shoqnia do t'a perligjė dāmin, qi tė gjźn, a tui tė bā pjestąr n'ujėt e vis, a me ēmim, a tuj tė lshue nji vend tjeter.

    §.366. Po tė ngurroi mendja nė kryeneēi, vija sndalet, e mira e bashkaris e lypė: po s'u ndreqe me shokė, gjygji t'a mźrr vendin e mundet edhč me t’a bā giobė.

    §.367. "Puna e ēon vin e ujit, por nuk młnd t'a ulė".

    §.368. Me ulė vin e vadės kanūja s'e bąn, pse ksihte me dalė mā poshtė sč i āsht kźnė lshue masa, e kishin me mbetė nė tė thatė arėt e hueja.

    §.369. Aj, qi tė vźhet me punue n'āmė a nė plang tė vis, a do t'a prishė, a do t'a ulė, a do t'a ēojė vin.

    §.370. Tė prishmen e t’ulmen e vis kanuja s'e bąn, prą do tė ēohet.

    §.371. Atź, qi tė perkasė nė plang tė vis per tė mirė tė shpis sė vet, kanūja s'e ndalon, porsé do tė shikjojė mos me i a sjellė dāmin kuej, qi mos tė mźjė ujėt, a mos tė shkojė vonė e ardhmja e ujit prej dredhimesh.

    §.372. Po e luejti kush plangun e vis per fitim tė vet, nė detyrė āsht me punue vetė me e ēue mė tź, pą i dhānė kush ndimė e krah me pūntori.

    §.373. Dami e fitimi jānė per shpi tė tij.

    §.374. Po i u mbush mendja kuej me e ēue mā nalt vin e ujit, por nė truell tė vet, per me trajtue a mullī a valanlcė, āmen e ré tė vis do t'a qesė vetė, porsé ujėt do tė hecė neper vi plangēore.

    §.375. Po e prishi kush vin e kuej deshtas, posė qi do t'a ndreqė, ai do t’u laj edhč dāmin rendarvet, a giobitet per mbas randsis sė fajīt.

    §.376. "Vija e ré s'młnd t'a thajė tė vjetren".

    §.377. Vija e vieter e ką xānė plangun e vet, prą vija e ré nuk młnd t'a thajė.

  17. #17
    Deny Ignorance Maska e Darius
    Anėtarėsuar
    25-04-2002
    Vendndodhja
    Agartha
    Postime
    12,961
    Faleminderit
    20
    294 falenderime nė 196 postime
    §.378. Kanūja ką vū két leēi tė mos shumohen vijnajet, sč nuk kishte me u dalė nė skāj padive e pegjčve.

    §.379. Nji vi ką xānė plang kush e din tash są faqe nierit, s'ką prandej as plak as kanū, qi młnd t'a thajė me vi tė ré.
    §.380. "Vīja e katundit ką dasat e veta".

    §.381. Aj, qi ką rendin e ujit e qi i duhet me ujtė a aren a livadhin a kopshtin etj., vetė āsht nė detyrė me dalė e me xānė dasat.

    §.382. Dasat e vis xźhen e hiqen me tė rąm a me tė mārrun tė diellit, a si t'a két kush ujėt: kreit a gjymsen e vis a nji kerēik.

    §.383. Me shterrė vija qysh m'āmėt, a prej shinash, a prel sč u shperthye vetė, tė gjithė są pjestarė tė jenė nė vi, do tė dalin me e ndreqė e me e reshtun ujėt.

    §.384. Po u thye ujėt nė vend tė ndonjanit, qi ką kerēikun nė vi, do t'a ndreqė vetė.

    §.385. Po u thye vija nė vend tė njanit, qi s'ką pjesė nė vi, rendtarit Vujit i perket me dalė e me e xānė.

    §.386. Po thej ujėt e vis bagtija, i zoti i saj do Vi a lajė dāmin tė dāmtuemit.

    NYE I SHTATĖDHEDYTĖ.
    Ujemi.

    §.387. Ujemi i blīmit, qi mźrr mullīsi per sč tė cillen barrė, perbahet prej njij babūnie.

    §.388. Mullīsi ką tager n'ujem, si gjithė i cilli pūntuer nė rrogė tė mundit. Pūntori don rrogen e vet, ashtū edhč mullīsi don ujemin e vet.

    §.389. barrtori āsht nė detyrė me lą ulemin mbas sė premes sė kanūnit.

    §.390. "Kishės, mullīnit, farkės e perbūjtores s'i pritet kush mik."

    §.391. Nė mullī bluhen glithfarė kokrrash edhč msyn gjIthnduer nieri, seicilli per pūnė tė vet e nevojė tė vet.

    §.392. Tuj shkue nė mullī, strajcen e bukės e mźrr seiciili me vedi e, są tė rrījė nė mullī, hąn buken e vet.

    §.393. Mullīsi bluen jo per nderė, por per me marre ujem per fitim tė vet.

    §.394. Mullīsi mźrr pergjegje per barrtorė e per barrė mié qi tė ngarkojė barren e blueme e t’u thonė "udha e marė".

    §.395. Si tė shtegtohet barrtori e, porsą tė largohet prei hijes sė mullīnit i duel kush para e, a e vret a a mźrr kush kalin me gjith barrė, mullīsit as s'i pritet mik as s'i xźhet kryet, perposė n'i rafét ndore barrtori.

    KRYE I KATĖRMBDHETĖT.

    GJOJA
    NYE I SHTATĖDHETETRETĖ.
    Pėrcaktimi i gjojės.

    §.396. Kanūj a nuk ką caktue ndo'i kohė per ndalim tė gjojės, nė ēdo stinė gioja āsht e lirė nder male tona.

    §.397. Me ardhė kush me gjuejtė me langoj a me zagarė nder rrethe shpijash tė hueja, i zoti i vendit ką tager me e ndalė e mos me e lānė me gjuejtė.

    §.398. Mbrenda kufinit tė huej nuk mundet me hī kush per gjojė; po muer két guxim kush, gjoia i ndalet e kthehet nė shpi pą gjā.

    §.399. Po duel katundi katundisht me gjuejtė, gilthshka tė vrasin do t'a dajnė rrethas.

    §.400. Pesėdhźtė vetė me kźnė tuj gjuejtė e nuk vrasin tjeter por veē nji leper, aq pjesėsh do t'a dajn.

    §.401. Me dalė 50 vetė me gjuejtė e me

    kźnė gjymsa me armė e gjymsa tjeter pą armė, paraz mārrin pjesen e gjojės, per arsye sč me nji qellim duelen nė mal. Tė pąarmatosunt u apin ndimė t'armatosunvet, kū me brīmė kū me rojė e kū me rrethim tė vendit.

    §.402. Po e ēoi ndo'i gjā zagari i gjuetarvet, e kjo msyhet me kapercye udhen e madhe, udhtari, qi nolli atypari dredhė armen edhč e vret, nuk młnd t'a mārrė.

    §.403. Shpźzi i vrąm āsht i tė zot't tė zagarit e, udhtarit, qi e vret, i lahet dāmi i fishekut me fishek.

    §.404. Aj, qi t'a pergjakė a t'a vrasė shpźzin, i a mźrr "Shengjeten".

    §.405. Shengjeta perbahet prej mushknish, e kaptinet per shpźz, qi bahen.

    §.406. Shengjeta e derrit (thiut t'eger) perbahet prej kaptinet, mushknish e prej njij shollit tė Ikurės, qi dorėrasi do t'a ketė posaēe.

    §.407. Aj, qi mźrr shengjeten do tė mārrė edhč shpatullen si tė derrit si edhč tė kaproIlit e mbas kanūnit do t'i a ēojė Priftit tė Fąmullis.

    §.408. Dorėrasi, posė shengjetet, ką pjesė nė mish e nė Ikurė tė ēdo shpźzit tė vrąm, si tė gjith gjuetarėt tjerė.

    §.409. Po duelen gjashtė gjuetarė me gjuejtė edhč vrasin nji derr, shengjeten e mźrr dorėrasi e misht e Ikuren e dajn zbashkut.

    §.410. Po kjenė permbi gjashtė, dorėrasi mźrr shengjeten e krejt Ikuren e misht e dajn per krye gjuetari.

    §.411. Po s'u hetue dorėrasi, shengjeten e mārrin tė gjitha pushkėt e shtīme, misht e Ikura dahen per krye gjuetari.

    §.412. Mos qitėt lėkura e derrit aq parė opanga są gjuetarė tė jenė, do t'a presin e do t'a dajn copa copa.

    §.413. Aj, qi e shiton shpźzin, i lir āsht me e mārrė mbrapa neper ēdo katund a flamur.

    §.414. Me u vrą shpźzi i shituem prej gjuetarėsh tjerė, shengjeten e mźrr aj qi e shitoi, misht e Ikuren e dajn tė dyja lagjet e gjuetarve.

    §.415. Shpźzi i shituem, po s'u ndoq prej atii, qi e shitoi, āsht i atij, qi t'a vrasė.

    §.416. S'āsht kanū me e peshue nė kandąr misht e giās, por, si t'a coptojn aq pjesėsh są gjuetarė tė jenė, e qesin short si t’i biej kuej, ase i a lajn njanit edhč e dąn si t’i vijé per doresh.

    §.417. Me ndollė gjuetarėt nė mal tu gjuejtė e, porsą tė qesin pushkė, bertet prej malit kush: "A e vrąt, or juni?" edhé u turren e erdhen, tuj e gjetė shpźzin pą u luejtė prej vendit e tė rrxuem prej pushke, ata bahen pjestarėt e gjojės, si tė gjith tjerėt.

  18. #18
    Deny Ignorance Maska e Darius
    Anėtarėsuar
    25-04-2002
    Vendndodhja
    Agartha
    Postime
    12,961
    Faleminderit
    20
    294 falenderime nė 196 postime
    §.418. Po shpejtuen gjuetarėt edhč e dynden shpźzin prej atij vendi nė tjeter, s'kąn tager n'at gjojė.

    §.419. Po dole me gjuejtė, edhč t’u shoqnue ndokush me pushkė a edhč pą pushkė, nė vrafsh gjā, do t’i apish pjesė.

    NYE I SHTATĖDHETEKATERT.
    Shpezi i ndjekun mbas gjurmėsh.

    §.420. Gjat e ndjekuna mbas gjurmėsh, po u gjeten tė hime a nė zgaver tė lisit, a nė shpel
    Iė, aj, qi i ndoq e i gjet, do t'a rrethoje me gjurmé tri heresh lisin a tre rreshta gjurmėsh do tė bajė para shpellė.

    §.421. Aty, kū tė shifen gjurmė, są per at herė nuk młnd tė hullet kush.

    §.422. Njiqind dhelpna, shqerth a vjetulla tė ndjekuna prej njij tjetri e tė hime mbrenda gjurmėsh, nuk ką tager kush me u hłll, tagri āsht i gjurmve tė para.

    §.423. E vūna per gjurmė nji shpez e del tjetri edhč m'a pret rrugen, pą diejtė sč ką kend permbrapa, edhč e mshilė nė shpellė a nė zgaver tė lisit, tui e rrethue tri herėsh me gjurmė, e mbas do kohe behem un, qi e pata vū perpara, nuk karn tager m'at shpez, āsht i atij, qi e mshili.

    §.424. Po e vūna per gjurmė nji shpezė edhč e mshila a nė shpellė a nė zgaver tė lisit e u vūna me pré lisin a e msyna shpellen per me e xjerrė, ky mė del e hikė, e marr mbrapa edhč e ndjeki mjé qi mė futet nė shpellė a nė zgaver tė lisit tė gjurmuern mbas kanūnit, nuk młnd t’i shkapercej gjurmėt: do t'ulem aty me pritė mjé qi tė vījė i zoti i gjurmvet.

    §.425. Si tė vijė i zoti i gjurmvet, mundin e sė premes sė lisit do t'a hjekin zbashku, e shpźzėt e xjerrun do t'i dajn.

    §.426. Me bā me i kcye mendja tė zot't tė gjurmvet tė para e mos me lānė tjetrin me mārrė shpźzin e vet, qi i hiku e u mshil aty, kanūja i nep tager me mārrė shpźzin e hikun prej vathit tė tij nė vath tė huej.

    §.427. Shpezi i ndjekun prej njanit, hikė edhč fūtet nė shpellė a nė zgaver tė lisit tė xānės a Vograjės sė huej, ky nuk młnd tė hījė mbrenda xānės a ograjės pą lźje tė zot't. Po desht me xjerrė shpźzin, do t'a dajė pergjymės me tė zon e xānės a t'ograjės.

    §.428. Duel kush me gjuejtė e i u vū mbrapa zagari i huej, ēdo gjā qi tė vrasė, i zoti i zagarit s'ką pjesė. N'e kapėt me padi, pūntorin e ditės do t’i a lajė tė zot't tė zagarit: 5 grosh.

    NYE I SHTATĖDHETEPESĖT.
    Gjoja e peshkut.

    §.429. Gjoja e peshkut, si edhč gjoja e giās, nuk ką ndalim tė caktuem prej kanūnit. Nė ēdo stinė tė vjetit gjoja e peshkut āsht e lirė.

    1. Gioia nder lume e prroie.

    §.430. Per tė gjatė tė rriedhės sė ēdo lumit, mbrenda kufinit tė katundit tė vet, mundet me gjuejtė peshk kushdo i katundit e nuk młnd t'a ndalė kush.

    §.431. Mbrenda kufinit tė nii katundi nuk mundet me ardhė e me giuejtė nji i katundit tė huej.

    §.432. Neper prroje, qi jānė nė nji lagje tė katundit, nuk młnd tė shkojė kush me gjuejtė peshk veēmas, por do tė dalė kuvendisht.

    §.433. Są peshk tė xźhet, do tė dahet per tym t’asaj lagjje.

    §.434. Po u ēuen pźsė gjashtė vetė prej nili shpije e prei njij tjetre nji nieri kalli i vetem, peskun e xānun do t'a dajn per shpi e jo per krye.

    §.435. Nė prrue, qi āsht rązė shpis sė njanit, pą lźje tė zot't nuk młnd tė shkojė kush me gjuejtė aty peshk, por do t'a bajė me dije tė zo'n, e

    ky, a shkon vetė, a ēon nji xevendsė tė vetin, a i ep lźje atii, qi e hetoi peshkun, qi tė gjuej lirisht.

    §.436. Po u beh kush a mik a kushdo i katundit mun nė kohė tė gjojės sė peshkut, do z’i epet pjesa nė gjojė. Kanū āsht mos me percjellė as mikun as shoqin pą gjā.

    §.437. Peshku, qi xźhet me rret, plumē, me perzivoj e kariqe, tė zotėt e kėtyne veglave mārrin ką dy pjesė tė gjojės.

    §.438. Peshku i xānun do tė dahet me kokerr e aq pjesėsh a grumbujsh są gjuetarė tė jenė, e madnei dahet me short, si t’i biej kuje.

    2. Gioja'e peshkut me kosh a me kofen.

    §.439. Kofna a koshi nuk młnd tė vźhen per ball t'arve tė hueja, nen tė cillat rrjedhė lumi.

    §.440. Po i u mbush mendja kuej me vū kofnen a koshin per ball tė tokve tė hueja, do tė merret vesht me tė zo'n e tokės e, per ne e lashtė ky me ī vū, si kofnen si koshin, do tė gjuejn zbashku, ase herė niani, herė tjetri.

    §.441. Si tė vźjė kush kofnen a koshin, tjeterkush nuk młnd t'i vźjė permbi ta, edhčpse nė vend tė vet.

    §.442. Po muer guxim kush, tuj vū kofnen a koshin permbi jtetrin vetem prej mllefit, katundi ką tager me u hjekė kofhat tė dyja lagjevet, e mos me i lānė me gjuejtė aspak.

    §.443. Po pat kush per tė lshue ndo'i lāndė (trenė) neper lum e i bani me dije tė zotėt ekofnes a tė koshit qi t’i hjekin mjé qi tė kalojė landa, po nuk i hōqen e i shgatrroi landa, dāmi āsht i tė zot’t tė kofnes e tė koshit; i zoti i landės s'u ką ndo'i detyrė.

    3,. Gjoja e peshkut me rrjell.

    §.444. Nder hurdha a rider vende fujit tė ndźjun, qi gjinden mbrenda kufinit tė huei, nuk mundet kush me lshue rrjell per me mbytė peshk.

    §.445. Po i dha lźjen i zoti i hurdhės, gjojen e dajn pergjymės.

    §.446. Nė gjojė tė peshkut me rrjell, mźrr pjesė vetun aj, qi bjen ngarkicen e rrjellit.

    4. Gjoja e peshkut me bąr.

    §.447. Po u lshue bari neper hurdha, per tė gjatė tė lumit, a neper prroje, peshku i mbytun āsht i atyne, qi lshuen barin.

    §.448. Per njizetekater orė nuk młnd tė hullet kush me gjuejtė nder kėto vende.

    §.449. Peshkun e rnbytun me bąr, młnd t'a mārrin mbrapa tė zotėt e barit per tė giatė tė lumit, pą muejtė kush me i ndalė, edhčpse shtyhen per tė giatė tė katundeve tė Flamurit tė huej.

    §450. Krye 24 (njizetekater) orėsh, tagri i atyne, qi lshuen bąr, mbaron.

    §.451. Si tė jét lshue bari prej njanes lagje, lagja tjeter nuk mundet me lshue barin tjeter as mbi as nen ata, qi e lshuen perpara.

    KRYE I PESĖMBDHETĖT.

    TREGTIJA.

    NYE I SHTATĖDHEGJASHTĖT.
    Percaktimi i tregtis.

    §.452. Kanūni i tregtis a blén e shet pą qyshke, d.m.th. me tė kputun, a edhč me qyshke, faqe dishmitarve, a edhč me kapąr.

    §.453. Kapari āsht njaj grosh (tė hollash), qi epet para sč tė mirret nė dorė gjaja, qi blehet.

    §.454. "Kapari t'a bān gjān fanden, porsé do tė lajshė shka tė jesish pertej".

    §.455. Po dhae nji a njiqind grosh kapąr, ti jé i zoti i gjās sė kaparueme.

    §.456. "Kapari i mārrun nji herė, nuk kthehet mā".

    §.457. Si t'epet kapari, njiqind blesė me dalė, shitsi nuk młnd tė luej mā.

    §.458. Po u pendue blesi, edhč njiqInd grosh kapąr me pasé dhaAnė, i hupin.

    §.459. Me bā me u rrźjtė shitsi, tuj i a shitė tjeterkuej gjąn e kaparueme, pse i dha mā teper ai ~jetri, tregu āsht i pallgjshėm.

    §.460. Po hīni puna nder Pleq e pźgje, kanūni e bān shitsin qi t'a stermārré' g.I*ānė e fi a apė atij, qi e pat kaparue.

    §.461. Me bā me i rą moh shitsi, sč nuk ką mārrė kapąr, e dhānsi nuk ką dishmitąr, kanūni e ēon nė bé: po bani bé., kapari hupė.

    §.462. Gjaja e bleme me qyshke, po duel e metė, i kthehet tė zot't.

    §.463. Gjaja, qi blehet me frigė mos āsht e vjedhun, po i duel zoti mbasi u blé, blesi i ēon tź aj, qi i a shiti e ēmimin qi pat dhānė per at gjā, do t'i a kthejė shitsi i gjās sė vjedhun. Parimi i kanūnit āsht: "Kudo qi t'a gjejė gjān e vet i zoti, e mźrr".

  19. #19
    Deny Ignorance Maska e Darius
    Anėtarėsuar
    25-04-2002
    Vendndodhja
    Agartha
    Postime
    12,961
    Faleminderit
    20
    294 falenderime nė 196 postime
    NYE I SHTATĖDHESHTATĖT.
    Tregu i tokės.

    §.464. Para sč tė shitet ndo'i tokė, a rendi i vadės, a rendi i mullīnit, do t'u ēohet tź dera kushrijve, vllaznis e fisit.

    §.465. "Kufijari blén token e kufijarit, po s'e bleu kushrinija, vllaznija e fisi."

    §.466. Po s'e blén tė permendurit e as kufijari, i zoti āsht i lir me i a shitė cilitdo nė katund.

    §.467. Po s'e bleu as katundi, atbotė jé i lirė me i a shitė ēdo blesit.
    Oroe.

    Gadi kurr nuk ką ndollė nder Malsi t'ona, qi āsht shitė ndo'i tokė a mullī a rendi i vadės jashta katundit. Po s'e xźn kryet kushrinija, fisi e kufijari per me blé at tokė a mullī a rendin e ujit, katundi do tė shitet e tė pershitet e nuk bān qi ti blejė i largti e tu hījė nder hundė.

    §.468. Po u ēue kush edhč shiti token, mullinin a rendin e ujit, pą jau leēitė kushrijve, vllaznis, fisit a kufijarit, tregu āsht i paligjshėm kah kanūja.

    §.469. Tė permendunt kąn tager me bā qi tė shkmehet aj treg.

    §.470. Blesi nuk młnd tė bajė fjalė, tuj
    e dijtė sč bleu jasht udhet, por do t'i mārrė tė hollat e veta.

    §.471. Po thą blesi, sč i a ką vū két oroe shitsit para sč t'a blete token e edhč e vertetoi két pūnė me dorė nė bé, shitsi permbas randsis sė fajit do tė giobitet, porsé tregu i tokės jét sč jét i paligjshem e do tė shkmehet.

    §.472. Vllau i dām e kushrinija e ngiatė e blén token 100 grosh mā lirė sč vllaznija e fisi i largtė. (Dukagjini, Shala, Shoshi etj. 500 grosh mā lirė a ep t'afermit sč tė largtit.)

    §.473. Toka e shitun me qyshke: Un po t'a shes két tokė sot, por neser, t'u mbush mendja ty m'e stershitun, nuk młnd t'i a epsh tjeterkuej, per pą m'a prū mue persri tź dera.

    §.474. Ky qyshk e lidhė blesin e nuk młnd t’i a shesė tjeterkuei, per pą i a ēue tź dera shitsīt tė parė.

    §.475. Po u shit toka pą qyshke tė permenduna, blesi āsht i lir me e shitė atėherė kłr ti mbushet mendja.

    §.476. Tokės sė shitun e muffinit a rendit t’ujit kanū āsht m'u pī rakin.

    §.477. Rakin do t'a qesė aj, qi blén.

    NYE I SHTATĖDHETETĖT.
    Tregu i armve e i kalit.

    §.478. "Pushka e kali e kąn kūj mbė kūj ".

    §.479. Po bleve armen, e tė thą shitsi: "E bajshė me nderė!", e e vore nė krrabė me dorė t’ande, tė mbetė nė derė, edhč n'i a gjetsh ndo'i gand mbrapa.

    §.480. Arma blehet gjithherė e mbushun.

    §.481. Po bleve kąl, e lidhe nė kūj me dorė t’ande, solle shpinen e gjete cofėt, dāmi āsht i yti, tė zot't do ti epen tė hollat.

    §.482. Kali blehet gjithherė me kapister.

    §.483. Po bleve nji ką a lopė etj. me shke: po duel kjo gjā e kelbazėt mjé diten e Shen.

    NYE I SHTATĖDHENANDĖT.
    Ēmime nė kanu.

    §484. Mbas kanūnit:

    1. Plangu a trolli i shpis bān 500 grosh.
    2. Nj i copė tokė, qi qet 100 grosh dobi..." 500 " "Njiqind grosh dobi pźsėqind grosh tokė".
    3. Penda e dheut: per mbas toket, per detyrė xźhet nė tė randė.
    4. Shortja e zabelit, rendi i mullīnit e i ujit: si tė jét vendi.
    5. Ullini i mirė…100
    6. Lisi per lāndė a per trén.... bān deri 23 "
    7. Barra e drithit "grosh e okė ".... bān 100’’
    8. Rźmet xźhen nė tė randė: Kāzani… 500 "
    9. Kusija 15 okshe…100
    10. Tepsija e mirė... bān 50 grosh.
    11. Oka e leshit tė pąlam…5
    12. Oka e kmendės...3
    13. Pashi i zhgūnit tė shkelun...20
    14. Zgjoni i bletės me mizė....50
    15. Oka e mjaltės…5
    16. Oka e dyllit..5
    17. Oka e vźnės…1
    18. Oka e rakis sė rrushit …5
    19. Oka e djathit ...5
    20. Oka e tlyenit tė pashkrim..10
    21. Oka e tlyenit tė shkrim…15
    22. Oka e mishit ...3
    23. Oka e mishit tė thiut tė thatė…10
    24. Oka e kafes …9
    25. Oka e sānės ... bān 10 pare.
    26. Nji parė opanga... bąjn 5 grosh.
    27. Delja a dhija ... bān 50
    28. Kingji a edhi... 20
    29. Dashi a skjapi per ogiē kumbone ...100
    30. Viēi są tė lčjė ...50
    31. Mzati ...200
    32. Kau i hullis ...400
    33. Lopa barrės ... bān 300 grosh.
    34. Kali i barrės ... " 590 "
    35. Mushku bān 1000 mjé nė 1500 "
    36. Gomari ... bān 300 "
    37. Thiu bān 50 mjé nė 100 "
    38. Thiu i mbajtun bān 500 "
    39. Huta (Martina)... " 500 "
    40. Pistole tė bardha (tė ngrime) .... bājn 100 "

    NYE I TETĖDHETETĖT.
    Udhėtari i paguem.

    §.485. "bān rrugė, mźrr rrogė. kali me qira ką Ikuren mbė trą".

    §.486. Udhtar thirret aj, i cilli bān rrugė per rrogė per nji pūnė tė huejen.

    §.487. Udhtari nuk shkon me ndore tė derguesit, āsht ndorja e vetvedit.

    §.488. Po e gjet gjā nė rrugé udhtarin, nuk i pritet mik derguesit.

    §.489. Udhtari si edhč shkuesi bājn rrugė per kpucė e me bukė tė vet, prandej s'jānė ndorja e kuej.

    §.490. Po duel udhtari fill prej shpis sė vet, edhč e vrau kush, nuk i pritet mik as shpis, qi e dergoi per pūnė e as shpis, sė cillės i dergohet.

    §.491. Po duel udhtari prej shpis, qi e dergon a prej shpis, sė cillės i kje dergue, e po e gjet gjā me bukė tė tyne, u pritet mik, si mbas Kanūnit.

    NYE I TETĖDHETEPARĖ.
    “Gja ēdo gja”.

    §.492. Kanūja e hershme si edhč e kohve tė vona nė shumė rasė nuk ką pasė njoftė ēmime tė hollash e detyrėt laheshin me "gjā ēdo gjā".

    §.493. Kanūja nuk bān qi tė ngushtohet kush me i lą me ēmim tė hollash:

    a) dāmet,
    b) gjoben,
    c) gjaqet.

    §.494. Po bani dām kush me gjā n'arė, nė kopshtė, nė vźshtė a nė livadh, i zoti i gjās do t'a ndreqė tė damtuemin me bīmė per bīmė tė damtueme.

    §.495. Po rą kush nė giobė tė katundit a tė Flamurit, globa lahet me gabti: me lopė, qe e desh e jo me ēmim tė hollash.

    §.496. Po vrau kush kend, gjaku lahet me "gjā ēdo gjā": me bagti, me tokė e me armė. Sado qi nė kėto kohė tė vona per gjak do tė late dorėrasi tė holla, por edhč armė.

    §.497. Gioba e vrasės lahet me "gjā ēdo gjā", si edhč gioba e fajeve tė randa faqe katundit a Flamurit, si per trathti, per mik tė prém e tjera.

    §.498. Ma e ulga giobė mbrrin mié nė nji dash e mā e nalta nuk młnd tė kalojė mbi njiqind desh.

  20. #20
    Deny Ignorance Maska e Darius
    Anėtarėsuar
    25-04-2002
    Vendndodhja
    Agartha
    Postime
    12,961
    Faleminderit
    20
    294 falenderime nė 196 postime
    L I B R I I G J A S H T Ė T



    TĖ D H A N U N A T


    NYE I TETDHETEDYTĖ.

    Uhaja.

    §.499. Kanūja e malevet nuk njef uhą me shtojca fitimesh (Fajde).

    §.500. Kanūja njef uhą tė fjeshtė: są tė dhaēė ké me mė dhānė.

    §.501. Per me shndoshė pūnen e uhas e per me largue ēdo dyshim pabesije per uhą tė dhānun, młnd tė mirret pengu.

    §.502. Pengu perbahet prej njij sendi, qi tė két ēmim a są uhaja e dhānun, a edhč mā teper.

    §.503. Pengu, qi mirret per uhą tė dhānun, młnd tė xźhet si "Peng hupės".

    §.504. Pengu i hupun xźhet atėherė, kłr aj, qi mźrr uhą, i lidhet uhasit a me prū uhąn nė ditė tė caktueme, a me lānė pengun, qi tė hupė.

    §.505. Uhaja e prūme nė ditė tė caktueme e shperblen pengun.

    §.506. Po s'u prū uhaja nė ditė tė caktueme e nuk erdh mārrsi me u pą me uhasin, ky ką tager me shitė pengun e me xjerrė uhąn e vet.

    §.507. Dita e caktueme viion mié nė prendim tė diellit e uhasi do t'a presė detyrsin mjé nė prendim tė diellit, po s'erdh, pengu i shitet.

    §.508. Shka t’i dalė teper uhas sė dhānsit prej pengut tė shitun, do t’i a dorzojė tė zot't tė pengut.

    Oroe.

    Mbas parimeve tė permenduna e mbas kallximīt tė burrave tė lashėt, Shqyptarėt e hershėm tė Malevet Vona nuk kąn pasė diejtė as me dhānė as me mārrė uhat me shtojca fitimesh, ky ves i mbrapshtė fōrt voné do tė két hi.

    NYE I TETDHETETRETĖ.
    Vadja.

    §.509. Vadja e uhave āsht nji kohė e caktueme, nė tė cillen detyrsi do t'i a ēoiė tė zot't uhąn e mārrun.

    §.510. Uhaj a młnd t'epet me besė e burrni, me dorzāni a edhč vetem tuj e shndrrue me peng. Mbi pźgje shif. Liber IV, Nye LXXXII, "Uhaja", £56.

    KRYE I GJASHTMBDHETĖT.
    E FOLMJA, E FALMJA

    NYE I TETĖDHETEKATERT.
    E Folmja.

    ‘’E folmja āsht nė fund tė kuletės".

    §.511. E folmia āsht prźmtimi i njij sendi, qi i bān kush kuej per nji młnd, qi do tė hjekė.

    §.512. E folmja premtohet: per nji pleqni, per nji udhtim a shtegtim, per pajtlm tė gjakut, per shkuesi a per mjek.

    §.513. E folmja perbahet prej njij ēmimi, qi młnd tė mbrrijė mjé nė 500 grosh.

    §.514. E folmja premtohet edhč pą eper mendė caktimin e ēmimit me tė holla, b.fj. Ke nji parė opanga tė holla, per nė m'a marosh két a at pūnė. Opangat e holla kąn ēmim 10,20 mjé 25 grosh. Opangat e trasha prej 50, 100 mj é nė 500 grosh. Oka e kafes prei 50 mjé nė 500 grosh. Oka e kafes kokerr xźhet e caktueme per 9 grosh.

    §.515. Po s'e ndreqi pūnen plaku, udhtari, shkuesi etj., tė folmet nuk epen, as kanūja s'i a gjegjė vajin per pūnė tė pakryeme.

    §.516. Si t'a ndreqė pūnen, shka t’i két folė kush kuej, do t’i apė, sepsé "E folmja āsht nė fund tė kuletės".

    NYE I TETĖDHETEPESĖT.
    E Falmja.
    “Fala, s’tė fala. Kanuja s’e kapė”.

    §.517. Po i thae kuej, sč don me i a falė két a at send, e rnbrapa e hąngre fjalen t'ande, me ‘’fala, s't'a fala", kanłja nuk tė nget me peng e me plak.

    §.518. Je i lir me mbajtė burrnin fande, jé i lir me u shburrnue.

    §.519. Kanūja thotė: Ftyren e vrugnueme nė daē laje, nė daē zezoje edhč mā

Faqja 1 prej 14 12311 ... FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Kanuni i Lekė Dukagjinit dhe shqiptarėt
    Nga ALBA nė forumin Problematika shqiptare
    Pėrgjigje: 143
    Postimi i Fundit: 15-05-2012, 22:03
  2. Gjakmarrja
    Nga Ferdinandi nė forumin Problematika shqiptare
    Pėrgjigje: 45
    Postimi i Fundit: 06-10-2010, 08:32
  3. A eshte i vleshem Kanuni i Lek Dukagjinit apo jo?
    Nga Kallmeti nė forumin Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 2
    Postimi i Fundit: 11-02-2009, 21:42
  4. Kanun e Kuvend .
    Nga [A-SHKODRANI] nė forumin Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 1
    Postimi i Fundit: 29-11-2005, 21:21
  5. Kanun e Kuvend (trojet Shqiptare)
    Nga drini_nė_TR nė forumin Kulturė demokratike
    Pėrgjigje: 3
    Postimi i Fundit: 20-06-2003, 07:26

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •