Close
Faqja 2 prej 2 FillimFillim 12
Duke shfaqur rezultatin 21 deri 24 prej 24
  1. #21
    The World Is Yours Maska e J@mes
    Antarsuar
    27-05-2002
    Vendndodhja
    Tiran
    Mosha
    34
    Postime
    1,926
    Faleminderit
    0
    0 falenderime n 0 postime
    Dhuna ndaj Fėmijėve

    Dhuna ndaj grave ndikon negativisht nė miliona fėmijė cdo vit dhe shpesh ėshtė e shoqėruar nga forma tė ndryshme tė dhunės (verbale, fizike, emocionale dhe psikologjike) e cila shkatėrron jo vetėm jetė dhe familje por komunitete tė tėra. Shumica e burrave (tė cilėt janė zakonisht dhe abuzuesit) pėrvec dhunės kundrejt bashkėshortes, shpesh ushtrojnė dhunė dhe ndaj fėmijėve dhe kjo dukuri ka pasoja negative nė tė gjithė komunitetin pėrreth. Gjithashtu impakti mbi fėmijėt qė janė dėshmitarė tė dhunės nė familje (vuajnė nga dhuna ndaj njėrit prej prindėrve), ėshtė i njėjtė me pasojat e abuzimit tė fėmijės prej njėrit prej prindėrve dhe kjo dėshmi dhune ka njė influencė tė madhe pėr tė qenė tė dhunshėm qė nė moshė tė re. Pėr mė tepėr neglizhimi ėshtė gjithashtu njė formė dhune pasi prindi i mohon fėmijės tė drejtėn e ushqyerjes, higjenės, shkollimit etj., dhe vėrteton mungesėn e mbikqyrjes, neglizhimin apo dhe braktisjen.

    Kush tė do, tė rreh!

    Shpesh e dėgjoj kėtė shprehje tė shėmtuar dhe mė rrėnqethet mishi. Im atė e pėrmendte shpesh atė. Ai rrahu nėnėn time derisa njė ditė ajo u vetėvra duke u hedhur nga kati i pestė. Kur unė gjeja veten pėrtokė duke u mbėshtjellė nė vetvete pėr t’u mbrojtur nga grushtat dhe shkelmat e tij, e kisha shumė tė vėshtirė tė besoja se ai njeri mė donte.

    Dhunė ėshtė cdo lloj sjellje apo qėndrim ndaj fėmijės qė dėmton ose rrezikon mirėqėnien emocionale, fizike dhe mendore tė fėmijės dhe qė si e tillė shkakton ndėrprerje apo vonesa nė procesin normal tė zhvillimit”. Nė kėtė lloj dhune pėrfshihen disa forma dhune ndėr tė cilat mund tė pėrmendim, dhunėn fizike, seksuale, psikologjike, neglizhimin dhe braktisjen.”

    Sipas raportit tė QZhH tė vitit 2005 mbi dhunėn kundėr fėmijėve nė vendin tonė u konstatua se:
    Tė dhėnat mbi shifrat e abuzimit tė fėmijėve nė Shqipėri janė marrė nga raporti: Prof. Dr. Adem Tamo dhe Prof. Dr. Theodhori Karaj, “Dhuna kundėr Fėmijėve nė Shqipėri” Qendra e Zhvillimeve Humane, Tiranė, Korrik 2005 (i pabotuar).
    Ky studim ka pėrfshirė 125 prindėr, mėsues dhe nxėnės dhe nė total 1500 persona nga rrethe tė ndryshme tė Shqipėrisė, si Tiranė, Vlorė, Gjirokastėr, Dibėr, Korcė, Shkodėr, Mirditė, Berat, etj.
    Gjithashtu tė dhėna janė pėrfshirė nga CRCA – raport i vitit 2005 si dhe Qendra e Trajnimit Multidisiplinar kundėr Keqtrajtimit tė Fėmijėve. Prof. As. Dr. Edlira Haxhiymeri, Eliona Kulluri, Altin Hazizaj, Abuzimi i Fėmijėve nė Familjet Shqiptare" (Draft) Tiranė-2005, pėrgatitur nga Qendra pėr Mbrojtjen e tė Drejtave tė Fėmijėve nė Shqipėri-CRCA, Qendra e Informacionit dhe Kėrkimeve pėr tė Drejtat e Fėmijėve nė Shqipėri- IRCCRA, Olof Palme International - me qendėr nė Suedi dhe Defence for Children International - DCI .
    Sipas legjislacionit shqiptar “fėmijė quhet cdo qėnie njerėzore nėn moshėn 18 vjec duke pėrjashtuar ato raste ku sipas ligjeve nė fuqi mosha e pjekurisė arrihet mė parė. Prof. Dr. Adem Tamo dhe Prof. Dr. Theodhori Karaj, “Dhuna kundėr Fėmijėve nė Shqipėri” Qendra e Zhvillimeve Humane, Tiranė, Korrik 2005, fq 13-19. (i pabotuar)


    Pavarėsisht se pjesa mė e madhe e tė intervistuarve janė tė vetėdijshėm se dhuna ka pasoja negative pėr fėmijėn, ata besojnė se dhuna psikologjike dhe fizike ka gjithashtu efekte pozitive nė procesin e edukimit tė fėmijės dhe duhet pėrdorur kur shihet “e nevojshme.
    ”Vetė fėmijėt janė brumėzuar me idenė se dhuna fizike dhe psikologjike nė shtėpi dhe nė shkollė ėshtė dicka e pranueshme. “1 nė cdo 2 fėmijė nė shtėpi dhe 1 nė cdo 3 fėmijė nė shkollė, pohojnė se pranojnė qė mbi ta tė ushtrohet dhunė nė rastet kur ajo ėshtė e nevojshme. Forma mė e shpeshtė e dhunės fizike nė shtėpi dhe nė shkollė ėshtė goditja me dorė, grusht, shkelm, sende tė tjera, si dhe pickime, pėrplasje, tėrheqje, shtyrje dhe izolimin e viktimės nė vende tė caktuara.”
    Ushtrimi i dhunės si mėnyrė disiplinimi ėshtė mė i pranueshėm nė ambientin familjar se nė institucionet e edukimit. Megjithatė kur flasim pėr institucionet e arsimimit, fėmijėt janė mė tė predispozuar tė denoncojnė dhunėn e ushtruar mbi ta nga fėmijėt e tjerė sesa nga mėsuesit pavarėsisht se denoncimi i dhunės nuk merret seriozisht. Sipas raportimit nga vetė fėmijėt, pėrdorimi i formave tė rėnda tė dhunės nė shtėpi ėshtė shumė i pėrhapur, pėrkatėsisht njė nė ēdo katėr fėmijė goditet me objekt nė trup, njė nė dy fėmijė goditen me shpullė nė pjesėn e kokės, njė nė 13 fėmijė goditen me grusht nė pjesėn e kokės, njė nė pesė fėmijė goditen me grusht nė trup, dhe njė nė katėr fėmijė goditen me shkelm.Dhuna fizike perceptohet si mė e dėmshme se ajo psikologjike dhe si rrjedhojė kjo e fundit shihet si mė e tolerueshme. Rezultatet e nxjerra nga studimi arritėn nė konkluzionin se shtresat e ulėta dhe mė pak tė arsimuara tė popullsisė pėrdorin mė shumė dhunėn fizike, ndėrsa shtresat e mesme dhe me mė shumė arsim pėrdorin mė tepėr dhunėn psikologjike.
    Nuk mungojnė dhe rastet e braktisjes sė fėmijėve nė moshė tė re, kryesisht nė maternitete si dhe neglizhimet. “Nė cdo tre fėmijė qė mbahen nė institucionet e pėrkujdesjes shoqėrore nė vitet 2000 – 2005, njėri ėshtė i braktisur qė nė lindje, ndėrsa dy tė tjerė vijnė nga familje me vėshtirėsi tė caktuara..”Informacioni mbi pasojat e dhunės fizike dhe asaj psikologjike ėshtė tepėr i kufizuar dhe i pėrgjithshėm nėse ėshtė i disponueshėm.
    Nga tė dhėnat e Qendrės sė Trajnimit Multidisiplinar mbi Problemin e Keqtrajtimit tė Fėmijėve kostatohet se dhuna psikologjike dhe fizike zėnė vendet e para pėrsa i pėrket formave tė dhunės sė ushtruar mbi fėmijėt.

    *Qendra e Trajnimit Multidisiplinar mbi Problemin e Keqtrajtimit tė Fėmijėve, Tiranė.

    Shpesh ndodh qė fėmijėt e dhunuar tė clirojnė tensionin e tyre tek motra ose vėllai mė i vogėl. “Llogjika e pėrdorimit tė dhunės pėr tė dekurajuar dhunėn nuk e mbyll dot ciklin...dhe dhuna prindėrore duhet ndėshkuar me tė njėjtėn dhunė... po tė ecim me llogjikėn e dhunuesit”

    Femijėt janė qeniet mė tė dobėta pėrsa i pėrket vetmbrojtjes dhe dhunimi seksual lė shumė pasoja tė thella nė jetėn e tyre prej adoloshenti apo tė rrituri. Ai mund tė ndodhė nga pjesėtarėt e familjes (incesti), tė njohur, partnerėt (nė moshėn adoloshente) dhe tė panjohurit. Sipas raportit tė CRCA (Children’s Human Rights Center of Albania) tė vitit 2005, abuzimi i fėmijėve nė vendin tonė nuk njeh kufinj, por fėmijėt qė referohen pėr ndihmė janė kryesisht nga shtresat e varfėra dhe mė tė rrezikuara tė shoqėrisė.
    “Fėmijėt e intervistuar raportuan se 13.3% e tyre ngacmohen seksualisht nga fėmijė/nxėnės tė tjerė, 49.4% nga persona tė tjerė, si dhe 28.1% nga mėsuesit e tyre.”

  2. #22
    FC INTERNAZIONALE Maska e Qendi
    Antarsuar
    07-09-2007
    Vendndodhja
    Kosov
    Postime
    2,115
    Faleminderit
    0
    0 falenderime n 0 postime
    Organizata e OKB pr fmijt publikoi nj raport q tregon se 1 n 2 fmij shqiptar pranojn dhunn n familje

    UNICEF: Dhun ndaj 50 % t fmijve

    Raporti, 13.4 pr qind e fmijve shqiptar kan menduar t vetvriten, 27% pranojn plagt nga dhuna

    TIRAN- Dhun pas dyerve t mbyllura. Dhun prej atyre q fmija i do e u beson m shum. Prindrit, familjart, msuesit apo shokt vazhdojn t influencojn n krijimin e nj bote plot me fobi pr nj fmij shqiptar. UNICEF, Ministria e Drejtsis dhe Avokati i Popullit kan prezantuar me 26.4.2007 nj studim pr dokumentimin e dhuns ndaj fmijve n vendin ton. Rezultatet jan tronditse. Nj n dy fmij shqiptar pranon se sht dhunuar n familje. Nj n tre nxns pranon se sht dhunuar n shkoll. Vnia n prdorim e shpullave, okut, grushtit, shqelmit apo edhe sendeve pr t ndshkuar fmijn sht nj tregues i karakterit t dhuns fizike n shtpi dhe i ashprsis me t ciln ajo vazhdon t shfaqet edhe n ditt tona. Sipas prpiluesve t raportit, ky studim sht nj prpjekje pr t dhn nj tablo t detajuar t natyrs, shtrirjes dhe shkaqeve t dhuns n tre fusha kryesore: n familje, shkolla dhe institucionet shtetrore t prkujdesit.

    Dhuna fizike dhe psikologjike sht m e shpesht, m e ashpr dhe me pasoja t mdha sesa dhuna n shkolla,-thuhet n raportin studimor. Ushtruesi m i shpesht i dhuns fizike dhe psikologjike n shtpi sht nna, ndrsa ushtruesi m i ashpr mbetet babai. Raporti i mbshtetur nga UNICEF thekson se nna ushtron m shum dhun kur fmijt jan t vegjl, ndrsa babai ushtron m shum dhun, kur fmijt jan t rritur. Shumica drmuese e t intervistuarve pranojn se dhuna fizike dhe psikologjike ka edhe efekte pozitive n edukimin e fmijs, prandaj duhet t prdoret n raste kur sht e nevojshme, n forma t lehta dhe jo tek t vegjlit. Format m t prhapura t dhuns psikologjike q prdoret n shtpi, t raportuara nga fmijt n kt studim jan t brtiturat, mbajtja e mris, krcnimi me fjal, prdorimi i nofkave, krcnim me objekte, por edhe krcnim me braktisje dhe mallkim. Ndrkoh, n shkoll format m t prhapura t dhuns psikologjike jan t brtiturat dhe krcnimi me thirrjen e prindit.

  3. #23
    FC INTERNAZIONALE Maska e Qendi
    Antarsuar
    07-09-2007
    Vendndodhja
    Kosov
    Postime
    2,115
    Faleminderit
    0
    0 falenderime n 0 postime
    Prve dhuns n familje e shkolla, t anketuarit kan pranuar edhe ushtrimin e dhuns n institucionet shtetrore t prkujdesjes. “N do tre fmij q mbahen n kto institucione, njri sht i braktisur q n lindje, ndrsa dy t tjer vijn nga familjet me vshtirsi t caktuara. Ndrkoh, sipas prpiluesve t ktij raporti, pasojat psikologjike t dhuns prekin nivelin e prgjithshm t funksionimit emocional t fmijve dhe kultivojn sjelljen e dhunshme tek ata. “Specifikisht, 13.4 % e t anketuarve pohojn se vetvrasja u ka shkuar ndr mend, t paktn nj her dhe t shumtn e rasteve katr her”,-thuhet n raportin “Dhuna ndaj fmijve n Shqipri”. Pr kryerjen e ktij studimi, sipas raportit u prdorn m s shumti intervistimet e shum fmijve, prindrve e msuesve, por edhe studimi i literaturs dhe materialit tjetr dokumentar. Grupi i njerzve t intervistuar pr nevojat e ktij studimi sht i prhapur n rrethe t ndryshme t vendit si Kor, Vlor, Gjirokastr, Dibr, Tiran, Shkodr etj.

    DHUNA

    Nna ushtron dhun m shpesh se babai si fizikisht dhe psikologjikisht
    Babai ushtron dhun m rrall, por m ashpr

    1 n 2 fmij n familje dhe 1 n 3 fmij n shkoll goditen me shpulla n kok
    1 n 3 fmij shahet n shtpi dhe 1 n 4 n shkoll
    1 n 4 fmij goditen me shkelm n shtpi dhe 1 n 3 fmij n shkoll
    1 n 4 fmij n shkoll i vihet not negative si ndshkim pr sjellje t keqe
    1 n 6 fmij krcnohet t goditet me objekte n shtpi dhe 1 n 10 n shkoll
    1 n 6 fmij mbyllet n banj n shtpi
    1 n 5 fmij nxirret nga msimi
    1 n 7 fmij krcnohet se do t nxirret jasht shtpis
    1 n 15 fmij krcnohet se do t braktiset nga prindrit


    N rast t ushtrimit t dhuns fizike n shtpi

    27 % e fmijve tregojn se kan patur vurrata n trup
    24.5 % fmijve tregojn se iu ka dal gjak nga t goditurat
    21.9 % e fmijve tregojn pr marramendje pas goditjeve
    7.85 % e fmijve tregojn se kan humbur ndjenjat
    13.4 % e fmijve kan menduar pr vetvrasje


    N raste e ushtrimit t dhuns fizike n shkolle:

    23.3 % e fmijve tregojn se kan patur vurrata n trup,
    16.5 % fmijve tregojn se u ka dal gjak nga t goditurat
    15.8 % e fmijve tregojn pr marramendje pas goditjeve
    4.8 % e fmijve tregojn se kan humbur ndjenjat
    10 % tregojn se ndihen t pasigurt n shkollat e tyre

    N institucionet e prkujdesit

    44.5 % e fmijve tregojn se u ka dal gjak nga t goditurat
    42.2 % e fmijve tregojn pr marrmendje pas goditjeve
    16.6 % e fmijve tregojn se kan humbur ndjenjat pas goditjeve

  4. #24
    The World Is Yours Maska e J@mes
    Antarsuar
    27-05-2002
    Vendndodhja
    Tiran
    Mosha
    34
    Postime
    1,926
    Faleminderit
    0
    0 falenderime n 0 postime
    Karakteristikat e Fėmijės Viktimė

    Mosha: Fėmijėt e trajtuar nė Strehėz pėrgjithėsisht kanė qėnė tė moshave tė ndryshme. Shpėrndarja ėshtė afėrsisht nė nivele tė barabarta: 28% kanė qenė tė grupmoshės 0-3 vjeē, nga tė cilėt rreth e tyre kanė lindur nė Strehėz. 15% e fėmijėve i pėrkasin grupmoshės 4-6 vjeē, 24% grupmoshės 7-10 vjec dhe 19% grupmoshės 11-14 vjec. Vetėm raste tė vecanta ka patur fėmijė mė tė rritur se 14 vjec pėr shkak tė kritereve tė pranimit nė Strehėz. Edhe ato pak raste kanė qėnė vajza. Sic shihet edhe nga shifrat, dhuna nuk ka pėrjashtuar fėmijėt e asnjė grupmoshe, ata bėhen viktima pavarėsisht nėse janė mjaft tė vegjėl apo edhe relativisht tė rritur. Kuptohet qė fėmijėt e moshave mė tė rritura 7-14 vjec arrijnė mė mirė tė kuptojnė se cfarė u ka ndodhur dhe tė pėrshkruajnė situatat e dhunshme qė kanė pėrjetuar.
    Gjinia: Fėmijėt e abuzuar qė janė trajtuar nė Strehėz kanė qenė si djem dhe vajza nė njė raport pothuajse tė njėjtė, konkretisht 47% vajza, 53% djem. Mund tė dallojmė kėtu qė djemtė raportojnė mė tepėr abuzim fizik sesa vajzat, ndėrsa rastet e abuzimit seksual janė raportuar kryesisht tek vajzat.
    Lloji i dhunės: Pėrsa i pėrket llojit tė dhunės qė ėshtė ushtruar tek fėmijėt ajo ka qenė e tė tre llojeve tė pėrmenduar mė lart. Kėshtu 20% e fėmijėve rezulton se janė abuzuar fizikisht, 3% e tyre seksualisht ku pėrfshihen rastet e molestimit, ngacmimimit nga babai dhe 100% e fėmijėve kanė pėrjetuar dhunė emocionale si presion, izolim, dhunė ekonomike, privim nga tė drejtat e tyre.Rastet e trajtuara nė strehėz mund tė grupohen si mė sipėr vetėm duke u ndalur tek forma mbizotėruese e dhunės, pasi nė fakt raste tė pastra nu ka. Tė gjithė fėmijėt kanė pėrjetuar dhunė emocionale, pasi edhe ai qė rrihet, edhe ai qė shahet por edhe ai qė molestohet, ndjehen tė pambrojtur, tė frikėsuar, tė fyer dhe pėr ata jeta kthehet nė njė ferr tė vėrtetė.
    “Pasojat psikologjike tė dhunės prekin nivelin e pėrgjithshėm tėfunksionimit emocional tė fėmijės, mundėsinė zhvillimore tė tij dhe kultivojnė sjelljen e dhunshme. 13.4% e fėmijėve tė anketuar pohojnė se vetėvrasja u ka shkuar ndėr mend tė paktėn njė herė dhe tė shumtėn mbi katėr herė; ndėrsa rreth njė e treta e tyre ndien dhe percepton pasiguri tė niveleve tė ndryshme tė cilat lidhen drejtpėrdrejt me pėrdorimin e dhunės.”

    * Prof. As. Dr. Edlira Haxhiymeri, Eliona Kulluri, Altin Hazizaj, Abuzimi i Fėmijėve nė Familjet Shqiptare" Tiranė-2005, pėrgatitur nga Qendra pėr Mbrojtjen e tė Drejtave tė Fėmijėve nė Shqipėri-CRCA, Qendra e Informacionit dhe Kėrkimeve pėr tė Drejtat e Fėmijėve nė Shqipėri- IRCCRA, Olof Palme International -me qendėr nė Suedi dhe Defence for Children International- DCI .
    Qendra pėr mbrojtjen e tė drejtave tė fėmijėve nė Shqipėri. Abuzimi i fėmijėve nė familje. Gusht, 2005. Tiranė, Shqipėri.
    Prof. Dr. Adem Tamo dhe Prof. Dr. Theodhori Karaj, “Dhuna kundėr Fėmijėve nė Shqipėri” Qendra e Zhvillimeve Humane, Tiranė, Korrik 2005, fq 14.


    Dhunuesit

    Dhunuesit e fėmijėve janė njerėzit e shtėpisė, mėsuesit meshkuj pas orėve tė mėsimit, nxėnės nė shkolla, rojet e pallateve, dhe tė panjohur. Sipas raportit tė Qendrės sė Zhvillime Humane, 2005, ushtruesit mė tė shpeshtė tė dhunės ndaj fėmijėve janė pėrkatėsisht, nėna, babai (31.1%), vėllai mė i madh (14%), motra mė e madhe (7.2%). Disa nga tiparet qė e karakterizojnė atė ėshtė dhuna fizike qė nė 39.2% tėrasteve vjen nga nėna e cila ėshtė nė kontakt tė vazhdueshėm ose mė tė shpeshtė me fėmijėt, sidomos nė rastet kur nuk janė tė punėsuara. I njėjti imazh krijohet dhe pėr dhunėn psikologjike ku nėna e ushtron atė nė 42.5% tė rasteve, babai 34.5% tė rasteve, vėllai mė i madh 11.5% dhe motra mė e madhe 3.6%. Mė pas vijnė gjyshi dhe gjyshja dhe pjesėtarė tė tjerė tė rrethit tė familjes. Karakteristikat gjinore qė vihen re mbi dhunėn nė familje vėrtiten rreth faktit se baballarėt dhe gjyshėrit ushtrojnė mė shumė dhunė fizike ndaj djemve sesa ndaj vajzave, ndėrsa nėnat dhe gjyshet ushtrojnė mė shumė dhunė fizike ndaj vajzave. Gjithashtu duke vazhduar mė tutje, nėnat ushtrojnė rreth tre herė mė shumėse baballarėt, dhunė fizike ndaj fėmijėve kur kėta tė fundit janė mė tė vegjėl. Ndėrsa baballarėt ushtrojnė rreth dy herė mė shumė dhunė ndaj fėmijėve nė klasėn e tetė dhe tre herė mė shumė kur fėmija bėhet maturant.

Faqja 2 prej 2 FillimFillim 12

Tema t Ngjashme

  1. N Shqipri punojn 50 mij fmij
    By Hyllien in forum Problematika shqiptare
    Prgjigje: 5
    Postimi i Fundit: 14-06-2010, 09:02
  2. Trafikimi i Fmijve
    By Gimi3 in forum Tema shoqrore
    Prgjigje: 3
    Postimi i Fundit: 28-03-2007, 15:08
  3. Ndal! Punes Dhe Trafikut Te Femijeve Ne Shqiperi
    By StormAngel in forum Problematika shqiptare
    Prgjigje: 3
    Postimi i Fundit: 21-10-2004, 04:45
  4. Raporti i UNICEF-it pr trafikimin e fmijve shqiptar
    By Brari in forum Problematika shqiptare
    Prgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 18-01-2004, 15:05

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund t hapni tema t reja.
  • Ju nuk mund t postoni n tema.
  • Ju nuk mund t bashkngjitni skedar.
  • Ju nuk mund t ndryshoni postimet tuaja.
  •