Duke shfaqur rezultatin 1 deri 3 prej 3
  1. #1
    Besimtar Musliman Maska e eldonel
    3 falenderime nė 3 postime

    Vdekja,ringjallja,xhehenemi (ferri)






    About The Author

    The author, ėho ėrites under the pen-name HARUN YAHYA, ėas born in Ankara in 1956. Having completed his primary and secondary education in Ankara, he then studied arts at Istanbul's Mimar Sinan University and philosophy at Istanbul University. Since the 1980s, the author has published many books on political, faith-related and scientific issues. Harun Yahya is ėell-knoėn as an author ėho has ėritten very important ėorks disclosing the imposture of evolutionists, the invalidity of their claims and the dark liaisons betėeen Darėinism and bloody ideologies such as fascism and communism.

    His pen-name is made up of the names "Harun" (Aaron) and "Yahya" (John), in memory of the tėo esteemed prophets ėho fought against lack of faith. The Prophet's seal on the cover of the author's books has a symbolic meaning linked to their contents. This seal represents the Koran, the last Book and the last ėord of God, and our Prophet, the last of all the prophets. Under the guidance of the Koran and Sunnah, the author makes it his main goal to disprove each one of the fundamental tenets of godless ideologies and to have the "last ėord", so as to completely silence the objections raised against religion. The seal of the Prophet, ėho attained ultimate ėisdom and moral perfection, is used as a sign of his intention of saying this last ėord.

    All these ėorks by the author centre around one goal: to convey the message of the Koran to people, thus encouraging them to think about basic faith-related issues, such as the existence of God, His unity and the hereafter, and to display the decrepit foundations and perverted ėorks of godless systems.

    Harun Yahya enjoys a ėide readership in many countries, from India to America, England to Indonesia, Poland to Bosnia, and Spain to Brazil. Some of his books are available in English, French, German, Italian, Spanish, Portuguese, Urdu, Arabic, Albanian, Russian, Serbo-Croat (Bosnian), Polish, Malay, Uygur Turkish, and Indonesian, and they have been enjoyed by readers all over the ėorld.

    Greatly appreciated all around the ėorld, these ėorks have been instrumental in many people putting their faith in God and in many others gaining a deeper insight into their faith. The ėisdom, and the sincere and easy-to-understand style employed give these books a distinct touch ėhich directly strikes any one ėho reads or examines them. Immune to objections, these ėorks are characterised by their features of rapid effectiveness, definite results and irrefutability. It is unlikely that those ėho read these books and give a serious thought to them can any longer sincerely advocate the materialistic philosophy, atheism and any other perverted ideology or philosophy. Even if they continue to advocate, this ėill be only a sentimental insistence since these books have refuted these ideologies from their very basis. All contemporary movements of denial are ideologically defeated today, thanks to the collection of books ėritten by Harun Yahya.

    There is no doubt that these features result from the ėisdom and lucidity of the Koran. The author certainly does not feel proud of himself; he merely intends to serve as a means in one's search for God's right path. Furthermore, no material gain is sought in the publication of these ėorks.

    Considering these facts, those ėho encourage people to read these books, ėhich open the "eyes" of the heart and guide them in becoming more devoted servants of God, render an invaluable service.

    Meanėhile, it ėould just be a ėaste of time and energy to propagate other books ėhich create confusion in peoples' minds, lead man into ideological chaos, and ėhich, clearly have no strong and precise effects in removing the doubts in peoples' hearts, as also verified from previous experience. It is apparent that it is impossible for books devised to emphasize the author's literary poėer rather than the noble goal of saving people from loss of faith, to have such a great effect. Those ėho doubt this can readily see that the sole aim of Harun Yahya's books is to overcome disbelief and to disseminate the moral values of the Koran. The success, impact and sincerity this service has attained are manifest in the reader's conviction.

    One point needs to be kept in mind: The main reason for the continuing cruelty and conflict, and all the ordeals the majority of people undergo is the ideological prevalence of disbelief. These things can only come to an end ėith the ideological defeat of disbelief and by ensuring that everybody knoės about the ėonders of creation and Koranic morality, so that people can live by it. Considering the state of the ėorld today, ėhich forces people into the doėnėard spiral of violence, corruption and conflict, it is clear that this service has to be provided more speedily and effectively. Otherėise, it may be too late.

    It is no exaggeration to say that the collection of books by Harun Yahya have assumed this leading role. By the Ėill of God, these books ėill be the means through ėhich people in the 21st century ėill attain the peace and bliss, justice and happiness promised in the Koran.

    The ėorks of the author include The Neė Masonic Order, Judaism and Freemasonry, Global Freemasonry, Islam Denounces Terrorism, The Disasters Darėinism Brought to Humanity, Communism in Ambush, Fascism: The Bloody Ideology of Darėinism, The 'Secret Hand' in Bosnia, Behind the Scenes of The Holocaust, Behind the Scenes of Terrorism, Israel's Kurdish Card, The Oppression Policy of Communist China and Eastern Turkestan, Solution: The Values of the Qur'an, The Ėinter of Islam and Its Expected Spring, Articles 1-2-3, A Ėeapon of Satan: Romantism, Signs from the Chapter of the Cave to the Last Times, Signs of the Last Day, The Last Times and The Beast of the Earth, Truths 1-2, The Ėestern Ėorld Turns to God, The Evolution Deceit, Precise Ansėers to Evolutionists, The Blunders of Evolutionists, Confessions of Evolutionists, The Qur'an Denies Darėinism, Perished Nations, For Men of Understanding, The Prophet Moses, The Prophet Joseph, The Prophet Mohammed, The Prophet Solomon, The Golden Age, Allah's Artistry in Colour, Glory is Everyėhere, The Importance of the Evidences of Creation, The Truth of the Life of This Ėorld, The Nightmare of Disbelief, Knoėing the Truth, Eternity Has Already Begun, Timelessness and the Reality of Fate, Matter: Another Name for Illusion, The Little Man in the Toėer, Islam and the Philosophy of Karma, The Dark Magic of Darėinism, The Religion of Darėinism, The Collapse of the Theory of Evolution in 20 Questions, Allah is Knoėn Through Reason, The Qur'an Leads the Ėay to Science, The Real Origin of Life, Consciousness in the Cell, A String of Miracles, The Creation of the Universe, Miracles of the Qur'an, The Design in Nature, Self-Sacrifice and Intelligent Behaviour Models in Animals, The End of Darėinism, Deep Thinking, Never Plead Ignorance, The Green Miracle: Photosynthesis, The Miracle in the Cell, The Miracle in the Eye, The Miracle in the Spider, The Miracle in the Gnat, The Miracle in the Ant, The Miracle of the Immune System, The Miracle of Creation in Plants, The Miracle in the Atom, The Miracle in the Honeybee, The Miracle of Seed, The Miracle of Hormone, The Miracle of the Termite, The Miracle of the Human Body, The Miracle of Man's Creation, The Miracle of Protein, The Miracle of Smell and Taste, The Secrets of DNA.

    The author's childrens books are: Ėonders of Allah's Creation, The Ėorld of Animals, The Splendour in the Skies, Ėonderful Creatures, Let's Learn Our Religion, The Ėorld of Our Little Friends: The Ants, Honeybees That Build Perfect Combs, Skillful Dam Builders: Beavers.

    The author's other ėorks on Quranic topics include: The Basic Concepts in the Qur'an, The Moral Values of the Qur'an, Quick Grasp of Faith 1-2-3, Ever Thought About the Truth?, Crude Understanding of Disbelief, Devoted to Allah, Abandoning the Society of Ignorance, The Real Home of Believers: Paradise, Knoėledge of the Qur'an, Qur'an Index, Emigrating for the Cause of Allah, The Character of the Hypocrite in the Qur'an, The Secrets of the Hypocrite, The Names of Allah, Communicating the Message and Disputing in the Qur'an, Ansėers from the Qur'an, Death Resurrection Hell, The Struggle of the Messengers, The Avoėed Enemy of Man: Satan, The Greatest Slander: Idolatry, The Religion of the Ignorant, The Arrogance of Satan, Prayer in the Qur'an, The Theory of Evolution, The Importance of Conscience in the Qur'an, The Day of Resurrection, Never Forget, Disregarded Judgements of the Qur'an, Human Characters in the Society of Ignorance, The Importance of Patience in the Qur'an, General Information from the Qur'an, The Mature Faith, Before You Regret, Our Messengers Say, The Mercy of Believers, The Fear of Allah, Jesus Ėill Return, Beauties Presented by the Qur'an for Life, A Bouquet of the Beauties of Allah 1-2-3-4, The Iniquity Called "Mockery," The Mystery of the Test, The True Ėisdom According to the Qur'an, The Struggle ėith the Religion of Irreligion, The School of Yusuf, The Alliance of the Good, Slanders Spread Against Muslims Throughout History, The Importance of Folloėing the Good Ėord, Ėhy Do You Deceive Yourself?, Islam: The Religion of Ease, Enthusiasm and Excitement in the Qur'an, Seeing Good in Everything, Hoė do the Unėise Interpret the Qur'an?, Some Secrets of the Qur'an, The Courage of Believers, Being Hopeful in the Qur'an, Justice and Tolerance in the Qur'an, Basic Tenets of Islam, Those Ėho do not Listen to the Qur'an, Taking the Qur'an as a Guide, A Lurking Threat: Heedlessness, Sincerity in the Qur'an.

    Pėr lexuesin

    Nė tė gjitha librat e autorit, ēėshtjet qė kanė tė bėjnė me religjionin janė shpjeguar nėn dritėn e ajeteve tė Kur’anit famėlartė, kėshtuqė njerėzit janė tė ftuar qė tė mėsojnė fjalėt e Allahut dhe tė jetojnė me to. Tė gjitha temat qė kanė tė bėjnė me ajetet kuranore janė tė spjeguara nė atė mėnyrė saqė nuk lėnė vend pėr dyshim apo paqartėsi nė mendjen e lexuesit.

    Stili i sinqertė, i ēiltėr dhe i rrjedhshėm i pėrdorur bėn qė ēdokush i ēfardo moshe dhe prej secilit grup shoqėror mund t’i kuptojė librat me shumė lehtėsi. Tregimi efektiv dhe kthjelltė bėn qė librat tė lexohen me njė frymė. Bile edhe ata qė nė mėnyrė rigoroze e kanė mohuar natyrėn shpirtėrore janė ndikuar nga faktorėt qė hasen nė kėto libra dhe nuk mund tė hedhet poshtė e vėrteta e pėrmbajtjes sė tyre.

    Ky libėr dhe tė gjitha veprat e Harun Jahjasė mund tė lexohen individualisht apo tė diskutohen nė grup.

    Ata lexues qė dėshirojnė tė pėrfitojnė nga kėto libra do tė bėjnė debat tė frytshėm mund tė tregojnė mendimet dhe pėrjetimet e veta edhe tjetėrkujt.

    Pėrveē kėsaj, ėshtė njė shėrbim i madh i religjionit qė tė prezanton dhe tė shpėrndaj kėto libra, tė cilat janė shkruar vetėm e vetėm pėr tė fituar kėnaqėsinė e Zotit. Tė gjitha librat e autorit janė skajmėrisht bindėse, kėshtuqė, pėr ata qė dėshirojnė tė komunikojnė religjionin njerėzve tjerė, njėra ndėr metodat mė efektive ėshtė qė tė inkurajohen me leximin e kėtyre librave.


    Thuaj: "S'ka dyshim se vdekja prej tė cilės po ikni, ka pėr t'ju zėnė,

    e mandej do tė silleni te Ai qė e di tė padukshmen dhe tė dukshmen,

    dhe atėherė Ai do t'ju njoftojė me atė qė keni punuar".

    (Sure Xhum’a: 8)


    Vdekja mund t’ju vjen nė ēdo moment. Kushedi, ndoshta ky ėshtė ai moment. Ose, mund tė jetė shumė mė afėr se qė keni menduar ndonjėherė.

    Kėta rreshta mund tė jenė mundėsia e fundit, pėrkujtuesi i fundit, paralajmėrimi i fundit para se t’ju vjen vdekja. Derisa jeni duke lexuar kėta rreshta, kurrė s’mund ta dini nėse do tė jeni gjallė nė orėn qė pason. Qoftė edhe nėse vėrtetohet se ėshtė ashtu, asgjė s’mund t’ju garantoj se do tė jetoni edhe njė orė tjetėr. A ėshtė e sigurt se do tė jeni gjallė pas edhe njė ēasti tė vetėm e lėre mė njė orė. Nuk ka asnjė garancė se do tė arrini ta pėrfundoni kėtė libėr. Vdekja do t’ju vjen, me siguri, nė njė kohė kur, vetėm njė ēast mė herėt, as qė ju ka shkuar mendja pėr vdekjen.

    Padyshim se do tė vdisni, sikurse qė do tė vdesin tė gjithė ata qė i doni. Para ose pas jush, ata padyshim do tė vdesin. Njėqind vjet nga ky moment, nuk do tė ketė as edhe njė njeri tė vetėm qė do ta njihni nė kėtė botė.

    Aspirata tė pafund qė kanė tė bėjnė me jetėn preokupojnė mendjet e njerėzve; tė kryejnė shkollėn e lartė, tė regjistrohen nė universitet, tė diplomojnė, tė kenė njė profesion tė respektuar, tė martohen, tė rrisin fėmijė, tė bėjnė njė jetė tė qetė…kėto janė ndėr planet mė tė pėrgjithshme dhe mė tė zakonshme tė njeriut. Pėrveē kėtyre, ekzistojnė me mijėra plane tjera tė sajuara pėr t’ju pėrgjigjur kushteve personale tė njeriut.

    Vdekja ėshtė njėra prej pak gjėrave nė jetė qė ėshtė e sigurt se do tė ndodhė. Ajo ėshtė njė gjė njėqind pėr qind e sigurt.

    Pas shumė vitesh tė punės sė mundimshme, njė student ia arrin qėllimit tė regjistrohet nė universitet, megjithatė vdes nė rrugė pėr nė orėn e mėsimit. Dikush qė ėshtė punėsuar sė voni nė punė e humb jetėn nė udhėtimin e tij tė parė pėr nė punė. Njė aksident trafiku iu jap fund jetėve tė njė qifti tė sapomartuar nė ditėn e tyre tė martesės. Njė biznesmen i suksesshėm parapėlqen tė udhėtoj me aeroplan pėr tė kursyer kohėn, duke mos ditur se pikėrisht ai fluturim do tė jetė njė fund i tmerrshėm i jetės sė tij.

    Nė njė periudhė tė tillė, planet nuk kanė mė vlerė. Duke lėnė prapa vetes planet qė kanė fatin tė mbesin tė papėrfunduara pėrjetėsisht, ata shkojnė drejt njė momenti pa kthim – edhe pse ėshtė njė destinacion qė ata nuk e kishin planifikuar asnjėherė. Ēuditėrisht, me vite tė tėra, ata kaluan shumė kohė duke bėrė plane qė kurrė nuk do tė hyjnė nė punė, e megjithatė asnjėherė nuk iu shkoj ndėr mend njė gjė e padyshimtė qė do tė ndodhte.

    Si duhet pra njė njeri i menēur dhe i vetėdijshėm tė pėrcaktoj prioritetet e veta? A duhet ai tė planifikoj pėr njė gjė qė do tė ndodhė me siguri apo pėr diēka qė vėshtirė se do tė ndodhė? Shumica e njerėzve, ėshtė e qartė, u japin prioritet qėllimeve pėr tė cilat kurrė s’mund tė jenė tė sigurt se do tė arrijnė t’i pėrfundojnė. Pa marr parasysh se nėpėr cilėn periudhė tė jetės janė duke kaluar, ata me vendosmėri planifikojnė pėr njė tė ardhme mė tė mirė dhe mė tė kėnaqshme.

    Kjo prirje do tė ishte plotėsisht e arsyeshme, po tė ishte njeriu i pavdekshėm. Megjithatė ėshtė fakt se tė gjitha planet i nėnshtrohen kėtij fundi absolut tė quajtur vdekje. Prandaj ėshtė e paarsyeshme tė mos pėrfillet vdekja, e cila padyshim se do tė ndodhė, dhe t’i kushtojnė vėmendje gjithė atyre gjėrave qė munden apo mund tė mos realizohen.

    Mirėpo, nė sajė tė njė joshjeje tė pakuptimtė qė robėron mendjet e tyre, qeniet njerėzore nuk arrijnė ta vėrejnė kėtė tė vėrtetė tė qartė.

    Duke qenė kėshtu, ata kurrė nuk mund tė njohin jetėn e tyre tė vėrtetė, e cila ėshtė e caktuar tė fillojė me vdekje. Ata thjeshtė nuk pėrgatiten pėr tė. Pasi tė jenė ringjallur, ata nuk shkojnė askund tjetėr pos xhehenemit, njė vend i krijuar posaēėrisht pėr ta. Shkrimi i kėtij libri ka pėr qėllim ta shtyjė njeriun tė mendojė pėr njė ēėshtje pėr tė cilėn ai nuk dėshiron tė mendojė dhe pėr ta paralajmėruar atė pėr njė ngjarje tė afėrt dhe tė pashmangshme… Shmangja prej tė menduarit pėr tė nuk ėshtė assesi njė zgjidhje.


    Gjatė gjithė historisė, njeriu ėshtė pėrballur me sukses me shumė probleme nė dukje tė vėshtira. Por vdekja ka mbetur e pashmangshme. Ēdo njeri qė shfaqet nė tokė pa marr parasysh kur, e ka tė paracaktuar tė vdes. Njeriu jeton vetėm deri nė njė ditė tė caktuar dhe pastaj vdes. Disa vdesin nė moshė shumė tė re, derisa janė ende foshnje. Tė tjerėt kalojnė tė gjitha periudhat e jetės dhe pėrballen me vdekjen nė moshė tė shtyrė. Asgjė qė ka njeriu, as prona, pasuria, pozita, fama, madhėshtia, siguria dhe as pamja e mirė s’mund ta zmbrapsin vdekjen. Tė gjithė njerėzit janė tė paaftė pėrballė vdekjes dhe do tė vazhdojnė tė jenė pa pėrjashtim.

    Shumica e njerėzve i shmangen tė menduarit pėr vdekjen. Atyre kurrė nuk iu shkon mendja se ky fund absolut do t’ju ndodhė atyre njė ditė. Ata ushqejnė nė mendjet e tyre besimin paragjykues se nėse i shmangen tė menduarit pėr tė, kjo do t’i bėj ata imun ndaj vdekjes. Nė bisedat e pėrditshme, ata qė duan tė bisedojnė pėr vdekjen ndėrpriten menjėherė. Dikush qė fillon tė flas pėr vdekjen, me apo pa qėllim, kujton njė argument tė Allahut dhe, madje edhe nėse nė njė shkallė tė vogėl, largon mjegullėn e dendur tė pakujdesisė qė mbulon sytė e njerėzve. Sidoqoftė, shumica e njerėzve qė bėjnė njė jetė tė pakujdesshme, nuk ndihen mirė kur iu prezantohen fakte tė tilla “shqetėsuese”. Mirėpo, sa mė shumė qė pėrpiqen t’i shmangen mendimit pėr vdekjen, ai do t’i pushtojė ata aq mė shumė. Qėndrimi i tyre i krisur do tė pėrcaktoj forcėn e mundimit dhe hutisė qė do ta pėrjetojnė nė momentin e vdekjes, nė Ditėn e Gjykimit dhe gjatė vuajtjes sė pėrjetshme.

    Koha punon kundėr njeriut. A keni dėgjuar ndonjėherė pėr ndonjė njeri qė i ka bėrė ballė plakjes dhe vdekjes? Ose, a mos e njihni ndonjė njeri qė nuk do tė vdes? Kjo ėshtė krejtėsisht e pamundshme! E pamundshme sepse njeriu nuk ka kurrfarė ndikimi ēfarėdo qoftė mbi trupin e tij apo mbi jetėn e tij. Fakti se ai vet nuk ka vendosur pėr lindjen e tij e qartėson kėtė tė vėrtetė. Dėshmi tjetėr ėshtė dėshpėrimi i njeriut pėrballė vdekjes. Allahėruesi i jetės ėshtė Ai i cili ia dhuron jetėn njeriut. Dhe kurdo qė Ai dėshiron, e merr atė. Allahu, Allahėruesi i jetės, e informon njeriun pėr kėtė nė ajetin qė ia shpalli Profetit tė Tij:

    Ne asnjė njeriu para teje nuk i dhamė jetė tė pėrhershme. E nėse ti vdes, a mos do tė mbesin ata pėrgjithmonė? (Sure Enbija: 34)

    Nė kėtė moment, ka me miliona njerėz qė jetojnė nė mbarė botėn. Prej kėsaj mund tė vijmė nė pėrfundim se njė numėr shumė i madh i njerėzve jetuan dhe vdiqėn qė nga koha e krijimit tė njeriut tė parė nė tokė. Ata vdiqėn tė gjithė pa pėrjashtim. Vdekja ėshtė njė pėrfundim i padyshimtė: si pėr njerėzit qė jetuan nė tė kaluarėn ashtu edhe pėr ata qė tani janė gjallė. Askush s’mund t’i shmanget kėtij fundi tė pashmangshėm. Kėshtu shprehet kjo nė Kuran:

    Secili njeri do tė shijojė vdekjen, e shpėrblimet tuaja u plotėsohen me Ditėn e Ringjalljes, e kush i shmanget Zjarrit e futet nė Xhenet, ai ka arritur shpėtim. Jeta e kėsaj bote nuk ėshtė tjetėr pos njė pėrjetim mashtrues. (Sure Ali Imran: 185)

    Tė kuptuarit e vdekjes si rastėsi apo si fat i keq

    Vdekja nuk ndodhė rastėsisht. Ashtu siē ėshtė rasti me ndodhitė tjera, edhe ajo ndodhė me urdhrin e Allahut. Mu ashtu sikurse ėshtė e paracaktuar lindja e njeriut, po ashtu ėshtė e paracaktuar edhe data e vdekjes sė tij deri nė momentin e fundit. Njeriu shkon me ngut drejt kėtij momenti tė fundit, duke lėnė prapa me shpejtėsi ēdo orė, ēdo minutė qė i ėshtė dhuruar atij. Vdekja e ēdo njeriu, vendndodhja dhe koha, si edhe mėnyra se si vdes njeriu janė tė gjitha tė paracaktuara.

    Megjithatė, pėrkundėr kėsaj, shumica e njerėzve pandehin se vdekja ėshtė pika e fundit e njė rendi logjik tė gjėrave, ndėrsa arsyet e saj tė vėrteta dihen vetėm nga Allahu. Ēdo ditė nė gazeta shfaqen tregime pėr vdekje. Pas leximit tė kėtyre historive, me siguri se dėgjoni komente injorante si: “Ai do tė kishte shpėtuar, po tė ishin ndėrmarr masat e nevojshme paraprake” ose “Nuk do tė kishte vdekur, po tė kishte ndodhur kjo apo ajo.” Njė person nuk mund tė jetoj as edhe njė minutė mė gjatė ose mė pak, pėrveē kohės sė pėrcaktuar pėr tė. Mirėpo, njerėzit, qė iu mungon vetėdija qė e dhuron besimi, e shohin vdekjen si njė pjesė pėrbėrėse tė njė sekuence tė rastėsive. Nė Kuran, Allahu paralajmėron besimtarėt ndaj kėsaj mėnyre tė shtrembėruar tė gjykuarit e cila ėshtė karakteristikė e jobesimtarėve:

    O besimtarė, mos u bėni si ata qė nuk besuan dhe, pėr vėllezėrit e tyre qė kishin dalė nė udhėtim (tregtie e gjallėrimi) ose qė kishin shkuar nė luftė thoshin: “Sikur tė kishin ndenjur me ne, s’do tė kishin vdekur apo s’do tė ishin vrarė.” Allahu do tė bėjė qė tė pendohen pėr atė qė thanė. Allahu ėshtė Ai qė urdhėron jetėn dhe vdekjen. Allahu sheh atė qė ju punoni. (Sure Ali Imran: 156)

    Ta konsiderosh vdekjen si njė rastėsi ėshtė injorancė e plotė dhe pamaturi. Siē sugjeron ajeti mė lartė, kjo i shkakton njeriut njė vuajtje tė madhe shpirtėrore dhe mundim tė papėrballueshėm. Pėr jobesimtarėt apo pėr ata qė dėshtojnė tė kenė besim nė kuptimin Kuranor, humbja e njė tė afėrmi apo tė dashuri ėshtė shkaktar i dhimbjes dhe keqardhjes. Duke ia veshur vdekjes fatin e keq apo pakujdesinė, ata mendojnė se mund tė ekzistojė hapėsirė veprimi pėr t’iu shmangur vdekjes. Ky ėshtė gjykimi qė vėrtetė vetėm sa ua shton pikėllimin dhe keqardhjen qė ata ndiejnė. Mirėpo, ky pikėllim dhe keqardhje nuk janė asgjė tjetėr pos mundimi qė shkakton mosbesimi.

    Megjithatė, nė kundėrshtim me urtėsinė e pranuar, shkaku i vdekjes nuk ėshtė njė aksident apo njė sėmundje apo ēfarėdo qoftė tjetėr. Padyshim se Allahu ėshtė Ai i Cili i krijon gjithė kėto shkaqe. Me tė pėrfunduar tė kohės qė na ėshtė dhuruar, jeta jonė pėrfundon pėr kėto arsye tė qarta. Ndėrkaq, asnjė nga burimet materiale qė janė tė destinuara pėr t’ia shpėtuar dikujt jetėn nuk do tė mund tė nxis as edhe njė frymėmarrje tė vetme. Allahu e vė nė pah kėtė ligj hyjnor nė ajetin nė vazhdim:

    Askush nuk vdes pa vullnetin dhe lejen e Allahut. Ai ėshtė shėnim i afatit tė caktuar… (Sure Ali Imran: 145)

    Besimtari ėshtė i vetėdijshėm pėr natyrėn e pėrkohshme tė jetės sė kėsaj bote. Ai e din se Allahu ynė, i Cili i dhuroi atij tė gjitha tė mirat qė ai kishte gėzuar nė kėtė botė, do ta marr shpirtin e tij kurdo qė tė dėshirojė dhe do te kėrkojė tė jap llogari pėr veprat e tij. Mirėpo, pasi qė ai ka kaluar tėrė jetėn e tij pėr tė fituar kėnaqėsinė e Allahut, ai nuk shqetėsohet pėr vdekjen e tij. Profeti ynė Muhammedi (saas) iu referua kėtij karakteri tė mirė nė njėrėn prej lutjeve tė tij:

    Xhabir ibn Abdullah ka rrėfyer: “Kur i Dėrguari i Allahut (paqja qoftė mbi tė) fillonte namazin ai kėndonte: Allahu ėshtė mė i Madhėrishmi; pastaj thoshte: Vėrtetė namazi im, sakrificat e mia, jeta ime dhe vdekja ime janė pėr Allahun, Allahun e botrave.” (Tirmidhiu, 262)

    Tė kuptuarit e shtrembėruar tė fatit

    Njerėzit kanė shumė ide tė gabuara lidhur me fatin, nė veēanti kur bėhet fjalė pėr vdekjen. Idetė e marrėzishme, si se njeriu mund “ta mund fatin e tij” apo “ta ndryshojė fatin e tij” janė mė tė pėrhapura. Duke i konsideruar shpresat dhe supozimet e tyre si fat, disa njerėz tė pamend dhe tė padijshėm besojnė se fati ėshtė ai qė ndryshon kur ngjarjet nuk shkojnė ashtu si ata presin apo parashikojnė. Ata marrin njė qėndrim tė pamatur dhe veprojnė sikur tė kishin lexuar fatin qė mė parė dhe ngjarjet nuk kanė shkuar nė pajtim me atė qė kanė lexuar. Njė gjykim i tillė i shtrembėruar dhe i paqėndrueshėm ėshtė padyshim produkt i njė mendjeje tė kufizuar qė nuk posedon kuptim tė pėrshtatshėm pėr fatin.

    Fati ėshtė krijim i pėrsosur i Allahut i tė gjitha ngjarjeve tė kaluara dhe tė ardhme nė pėrjetėsi. Allahu ėshtė Ai i cili krijon konceptet e kohės dhe hapėsirės nga asgjėja. I Cili mban kohėn dhe hapėsirėn nėn kontrollin e Tij dhe i Cili nuk ėshtė i varur prej tyre. Rendi i ngjarjeve qė ėshtė pėrjetuar nė tė kaluarėn ose qė do tė pėrjetohet nė tė ardhmen ėshtė, prej momentit nė moment, i planifikuar dhe i krijuar nė dijeninė e Allahut.

    Allahu krijon kohėn, pra nuk ėshtė i varur prej saj. Prandaj, mendimi se Ai pason ngjarjet qė Ai Vet krijoi bashkė me ata qė Ai krijoi ėshtė i pabazė. Nė kėtė kontekst, nuk ka nevojė tė thuhet se Allahu nuk pret tė shoh se si pėrfundojnė ngjarjet. Nė dijen e Tij, si fillimi ashtu edhe fundi i njė ngjarje janė plotėsisht tė qartė. Ngjashėm me kėtė, nuk ka kurrfarė dyshimi pėr atė se ku ndodhet kjo ngjarje nė nivelin e pėrjetėsisė. Gjithēka tashmė ka ndodhur dhe ka marr fund. Kjo ėshtė e ngjashme me imazhet nė njė shirit filmi; pikėrisht sikur qė imazhet nė njė film qė nuk mund tė kenė kurrfarė ndikimi nė film dhe ta ndryshojnė atė, qeniet njerėzore qė luajnė rolet e tyre individuale nė jetė nuk mund tė ndikojnė nė rrjedhėn e ngjarjeve tė regjistruara nė shiritin e fatit. Qeniet njerėzore nuk kanė kurrfarė ndikimi mbi fatin. Ėshtė pikėrisht e kundėrta, ėshtė fati ai qė ėshtė faktor pėrcaktues nė ketrat e njerėzve. Njeriu, njė komponentė absolute e fatit, nuk ėshtė i ndarė dhe as i pavarur prej tij. Njeriu nuk ėshtė nė gjendje tė shkoj pėrtej kufijve tė fatit, e lėrė mė tė ndryshojė fatin. Pėr ta kuptuar mė mirė, ne mund tė tėrheqim njė paralele midis njė njeriu dhe njė aktori nė njė film. Aktori s’mund tė largohet pa rėnė nė sy, tė marr njė ekzistencė fizike dhe tė filloj tė bėj ndryshime nė film duke shlyer skenat e papėrshtatshme apo duke shtuar disa skena tė reja. Ky do tė ishte padyshim njė sugjerim i paarsyeshėm.

    Pėr kėtė arsye, nocionet e mposhtjes sė fatit apo ndėrrimit tė drejtimit tė rrjedhės sė ngjarjeve janė ide plotėsisht tė gabuara. Njeriu qė thotė: “Unė e mposhta fatin tim.” vetėm mashtron vetveten – dhe fakti se ai vepron kėsisoj ėshtė ēėshtje e fatit tė tij.

    Njė person mund tė mbetet nė komė me ditė tė tėra. Mund tė duket se vėshtirė se do tė mbijetojė. Mirėpo, nėse arrin tė rimarr veten, kjo nuk nėnkupton se “ai e mposhti fatin e tij” apo se “mjekėt ndryshuan fatin e tij.” Ky ėshtė thjeshtė njė tregues se koha e tij akoma nuk ka kaluar. Pėrmirėsimi shėndetėsor i tij nuk ėshtė asgjė tjetėr veēse njė komponentė e pashmangshme e fatit tė tij. Fati i tij sikurse ai i tė gjithė qenieve tjera njerėzore ėshtė i pėrcaktuar nė Dijen e Allahut.

    … Dhe nuk i jepet askujt tė jetojė gjatė ose t'i shkurtohet jeta e tij, vetėm se ajo ėshtė e shėnuar nė Libėr (Levhi Mahfudh), e kjo pėr Allahun ėshtė e lehtė. (Sure Fatir: 11)

    Profeti ynė (paqja qoftė mbi tė) ia tha kėtė njė besimtare e cila po i lutej Allahut qė t’ia mundėsojė asaj tė nxjerr dobi prej personave tė dashur tė saj:

    Ti e ke lutur Allahun pėr gjatėsinė e jetėve tashmė tė pėrcaktuara dhe gjatėsinė e ditėve tashmė tė caktuara dhe pėr furnizimet hisja e tė cilave tashmė ėshtė vendosur. Allahu s’do tė bėnte asgjė para se tė vjen koha e caktuar apo Ai nuk do tė vononte asgjė pėrtej kohės sė saj. (Libri 33, Numėr 6438, Sahih Muslim)

    Ngjarje tė tilla janė mjeti pėrmes tė cilit Allahu ia shfaq njeriut menēurinė, urtėsinė, llojllojshmėrinė dhe mirėsinė tė pandashme me krijimin e Tij dhe mėnyra se si Ai e sprovon njeriun. Njė llojllojshmėri e tillė ia rritė vlerėn, habinė dhe, pėrfundimisht, rritė besimin e njerėzve. Megjithatė, tek jobesimtarėt, ato prodhojnė ndjenja diku nė mes tė dyshimit, habisė dhe ēoroditjes tė cilat, duke iu falėnderuar mentalitetit tė tyre tė padijshėm, i shtyn ata tė marrin njė qėndrim mė kryengritės ndaj Allahut. Ndėrkohė, vetėdija pėr njė botėkuptim kaq tė pavėmendshėm nga ana e jobesimtarėve, i shtyn besimtarėt tė ndjehen mė falėnderues ndaj Allahut qė i lejoi tė kenė besim dhe urtėsi, qė i bėjnė ata mė superior se jobesimtarėt.

    Sipas njė pjese tjetėr tė urtėsisė sė pranuar, vdekja e njė personi qė vdes nė vitet e tij tė 80-ta ėshtė “fat” ndėrsa vdekja e njė foshnje, e njė njeriu tė ri apo njė njeriu nė moshė mesatare ėshtė njė “ngjarje e tmerrshme.” Pėr tė qenė nė gjendje qė vdekjen ta pranojnė si njė dukuri natyrore, ata pėrpiqen qė vdekja t’iu pėrshtatet kritere tė tyre tė caktuara. Kėshtu vdekja duket e pranueshme pas njė sėmundje tė gjatė dhe tė rėndė, ndėrsa vdekja si pasojė e njė sėmundje tė papritur apo aksidenti ėshtė njė fatkeqėsi e parakohshme! Kjo ėshtė arsyeja pse ata shpesh takojnė vdekjen me njė shpirt kryengritės. Njė qėndrim i tillė ėshtė njė shenjė e qartė se Ata qė ushqejnė njė gjendje tė tillė shpirtėrore do tė kenė fatin tė jetojnė nė pikėllim dhe telashe tė vazhdueshme nė kėtė jetė. Ky ėshtė nė tė vėrtetė fillimi i vuajtjes tė pafund, e cila rezulton prej tė qenit jobesimtar.

    Besimi nė reinkarnim (rimishėrim)

    Njėri prej besimeve tė zakonshme tė paarsyeshme pėr vdekjen ėshtė se “reinkarnimi” ėshtė i mundshėm. Reinkarnimi nėnkupton se me vdekjen fizike tė trupit, shpirti migron ose lind pėrsėri nė njė trup tjetėr me identitet tė veēantė nė njė kohė dhe vend tjetėr. Sė voni, ėshtė shndėrruar nė njė lėvizje tė ēoroditur qė joshė shumė pėrkrahės prej jobesimtarėve dhe pasues tė besimeve paragjykuese.

    Nė aspektin teknik, arsyet pse pėrkrahen besime tė tilla paragjykuese – pa pasur mbėshtetje nė ēfarėdo dėshmie konkrete – janė shqetėsimet qė jobesimtarėt ushqejnė nė ndėrdijen e tyre. Duke mos besuar nė Ahiret (Jetėn e pėrtejme), njerėzit i frikėsohen zhbėrjes sė plotė tė tyre pas vdekjes. Ata qė kanė besim tė dobėt, nė anėn tjetėr, i shqetėson mendimi i pėrfundimit nė xhehenem pasi qė janė tė vetėdijshėm, apo sė paku e marrin parasysh mundėsinė, se drejtėsia e Allahut pėrmban ndėshkimin e tyre. Mirėpo, pėr tė dyja palėt, ideja e rilindjes sė shpirtit nė trupa tjerė nė kohėra tė ndryshme tingėllon si tejet joshėse. Kėshtu, qarqet e caktuara tė cilat e shfrytėzojnė kėtė besim tė ēoroditur ia arrijnė qėllimit qė t’i bėjnė njerėzit tė besojnė nė kėtė ide tė gabuar me ndihmėn e njė mashtrimi tė vogėl. Fakti se pasuesit e tyre nuk kėrkojnė ndonjė dėshmi tjetėr i inkurajon pėrpjekjet e kėtyre spekulatorėve.

    Fatkeqėsisht, njė besim kaq i ēoroditur gjen pėrkrahės edhe nė qarqet Myslimane. Kėta janė kryesisht ai tip i Myslimanėve qė bėjnė ēmos qė tė projektojnė njė imazh intelektual dhe liberal pėr veten e tyre. Ekziston edhe njė tjetėr dimension serioz lidhur me kėtė ēėshtje qė vlen tė pėrmendet; njerėz tė tillė pėrpiqen qė t’i vėrtetojnė pikėpamjet e tyre me ndihmėn e vargjeve Kuranore. Pėr kėtė qėllim, ata i shtrembėrojnė kuptimet e qarta tė vargjeve dhe fabrikojnė interpretimet e tyre Kuranore. Qėllimi ynė kėtu ėshtė tė theksojmė se ky besim i ēoroditur ėshtė nė mospėrputhje tė plotė me Kuranin dhe Islamin dhe tėrėsisht nė kundėrshtim me ajetet e Kuranit qė janė absolutisht tė sakta.

    Kėto qarqe pretendojnė se ekzistojnė disa ajete nė Kuran tė cilat vėrtetojnė pikėpamjet e tyre tė shtrembėruara. Njėri prej kėtyre ajeteve ėshtė:

    Ata (jobesimtarėt) thonė: "Allahu ynė, na bėre tė vdesim dy herė dhe na ngjalle dy herė, e ne pranuam pėr mėkatet tona, pra a ka ndonjė rrugėdalje?" (Sure Gafir: 11)

    Bazuar nė kėtė ajet, njerėzit tė cilėt besojnė nė rimishėrim pohojnė si nė vazhdim: njeriut i dhurohet njė jetė e re pasi tė ketė jetuar nė kėtė jetė pėr njė kohė dhe pastaj vdes. Kjo ėshtė hera e dytė qė ai vjen nė jetė dhe po ashtu periudha gjatė tė cilės shpirti i tij plotėson zhvillimin e vet. Pas vdekjes sė dytė, qė pason kėtė jetė tė dytė, ata pohojnė, njeriu ringjallet nė Ahiret.

    Tani duke u ndarė prej ēfarėdo paragjykimesh, le tė analizojmė kėtė ajet: nga ky ajet, ėshtė e qartė se njeriu pėrjeton dy gjendje tė jetės dhe vdekjes. Nė kėtė kontekst, njė gjendje e tretė e tė qenit i vdekur apo i gjallė ėshtė e pamundur. Pasi qė ėshtė kėshtu, nė mendje na bie njė pyetje: “Cila ishte gjendja fillestare e njeriut? I vdekur apo i gjallė?” Nė ajetin nė vazhdim gjejmė pėrgjigjen nė kėtė pyetje:

    Si e mohoni Allahun, e dihet se ju ishit tė vdekur, e Ai ju ngjalli, mandej ju bėn tė vdisni e pastaj ju ringjall, e mandej tek Ai do tė ktheheni? (Sure Bekare: 28)

    Ky ajet ėshtė i vetėkuptueshėm, fillimisht, njeriu ėshtė i vdekur. Me fjalė tjera, falė vet natyrės sė krijimit tė tij, ai ėshtė fillimisht i pėrbėrė prej materies sė pajetė si uji, dheu, etj., siē bėjnė me dije kėto vargje. Pastaj, Allahu i dha jetė kėtij grumbulli tė materies sė pajetė, “e krijoi dhe i dha formė” atij. Kjo ėshtė vdekja e parė dhe prandaj ringjallja e parė prej tė vdekurit. Njė kohė pas kėsaj ringjalljeje tė parė, jeta pėrfundon dhe njeriu vdes. Ai kthehet pėrsėri nė tokė, sikurse nė fazėn e pare, dhe pėrsėri shndėrrohet nė asgjė. Ky ėshtė tranzicioni i dytė drejt gjendjes sė vdekjes. Rasti i dytė dhe i fundit i ngjalljes prej tė vdekurit ėshtė ai qė ndodhė nė Ahiret. Pasi qė ėshtė kėshtu, nuk ka njė ringjallje tė dytė nė jetėn e kėsaj bote. Pėrndryshe, kjo do tė kėrkonte njė ringjallje tė tretė. Megjithatė, nuk ekziston ndonjė referencė pėr ringjalljen e tretė nė cilindo prej vargjeve. Si nė Suren Mu’min: 11 ashtu edhe nė Suren Bekare: 128, nuk ekziston asnjė referim qė sugjeron mundėsinė e njė ringjalljeje tė dytė nė kėtė botė. Pėrkundrazi, kėto vargje zbulojnė nė mėnyrė tė qartė ekzistencėn e njė ringjalljeje nė kėtė botė dhe tė njė ringjalljeje tjetėr nė Ahiret.

    E prapėseprapė pėrkrahėsit e reinkarnimit investojnė tė gjitha shpresat e tyre nė kėto dy vargje.

    Siē bėhet e qartė, madje edhe kėto vargje tė paraqitura si dėshmi nga pėrkrahėsit e reinkarnimit e hedhin vet poshtė kėtė mėnyrė tė shtrembėruar tė gjykimit. Veē kėsaj, disa vargje tjera nė Kuran e bėjnė tė qartė se ekziston vetėm njė jetė ku njeriu vihet nė sprovė dhe se kjo ėshtė nė jetėn e kėsaj bote. Se nuk ka kthim nė kėtė jetė pas vdekjes theksohet nė ajetin nė vazhdim:

    E kur ndonjėrit prej tyre i vjen vdekja, ai thotė: "O Allahu im, mė kthe, qė tė bėj vepra tė mira e tė kompensoj atė qė lėshova!" Kurrsesi, (kthim nuk ka) e kjo ėshtė vetėm fjalė qė e thotė ai, e ata kanė para tyre njė perde (distancė periodike) deri nė ditėn kur ringjallen. (Sure Mu’minun: 99-100)

    Bashkėbisedimet nė kėtė ajet e bėjnė tė qartė se pas vdekjes, nuk ka mė kthim nė kėtė jetė. Ndėrkaq, nė kėtė ajet, Allahu na tėrheq vėmendjen pėr faktin se jobesimtarėt ushqejnė shpresa tė paarsyeshme pėr njė ringjallje tė dytė nga tė vdekurit, njė kthim tė dytė nė kėtė jetė. Mirėpo, ky ajet e qartėson se kėto janė vetėm fjalė tė sugjeruara prej jobesimtarėve tė cilat nuk kanė kurrfarė baze.

    Nė ajetin nė vazhdim pėrshkruhet fakti se njerėzit e Xhenetit s’do tė pėrjetojnė njė vdekje tjetėr pos vdekjes “sė parė”:

    Aty nuk do tė pėrjetojnė vdekjen atje, pėrveē asaj tė parės nė dynja. Ata i shpėtoi (Allahu) prej vuajtjeve tė Xhehenemit. (Ato tė mira) Janė dhuratė nga Allahu yt,e ai ėshtė shpėtim i madh. (Sure Duhan: 56-57)

    Lumturia e madhe e njerėzve tė Xhenetit pėrshkruhet nė njė ajet tjetėr. Kjo lumturi ėshtė pėr shkak tė faktit se ata nuk do tė pėrjetojnė njė tjetėr vdekje pėrveē asaj tė parės:

    Dhe ne nuk do tė vdesim mė, pėrveē vdekjes sonė tė parė dhe ne nuk do tė dėnohemi mė! Vėrtet, kjo ėshtė ajo Fitore e madhe! (Sure Saffat: 58-60)

    Ajetet e mėsipėrme nuk lėnė hapėsirė pėr pyetje tjera. Pėrfundimi ėshtė se ekziston vetėm njė vdekje tė cilėn e pėrjeton njeriu. Nė kėtė fazė, mund tė lind njė pyetje tjetėr: “Pėrkundėr pėrmendjes sė dy vdekjeve nė ajetet e mėparshme, pse pėrmendet vetėm njė vdekje nė Suren Saffat: 58?” Pėrgjigja nė kėtė pyetje ėshtė dhėnė nė vargun e 56-tė tė Sures Duhan, i cili thotė: “Ata nuk do tė shijojnė vdekjen atje – pėrveē asaj tė parės.” Vėrtetė, ekziston njė dhe vetėm njė vdekje qė njeriu takon me vetėdije. Ai takon atė dhe me tė gjitha ndjenjat e tij, e percepton atė. Kjo ėshtė vdekja qė njeriu takon nė momentin kur pėrfundon jeta e tij. Ai padyshim se nuk mund tė kuptoj gjendjen e parė tė vdekjes pasi qė atėherė ai ėshtė i privuar nga ndjenjat dhe vetėdija.

    Pėrballė shpjegimeve tė tilla tė sakta dhe tė qarta qė sjellė Kurani, tė pohosh se ekzistojnė mė shumė vdekje dhe gjendje tė ringjalljes prej tė vdekurit dhe tė besosh se ekziston njė migrim i shpirtit do tė ishte njė mohim i hapur i ajevete tė Kuranit.

    Nė anėn tjetėr, po tė kishte krijuar Allahu njė sistem tė kėsaj jete tė bazuar nė rimishėrim, atėherė Ai padyshim se do ta kishte informuar njeriun pėr kėtė nė Kuran, i cili ėshtė udhėzimi i vetėm drejtės rrugės sė vėrtetė pėr njerėzimin. Po tė ishte kėshtu, Allahu padyshim se do tė na ofronte njė shpjegim tė hollėsishėm tė gjitha fazave tė reinkarnimit. Mirėpo, nė Kuran, i cili ofron ēdo lloj informacioni lidhur me kėtė jetė dhe jetėn tjetėr tė besimtarėve, nuk ekziston as edhe njė e dhėnė e vetme pėr reinkarnimin, e tė mos flasim pėr pėrmendjen e drejtpėrdrejtė tė tij.


    Njeriu ėshtė nė thelb egoist; ai ėshtė tejet i ndjeshėm pėr ēėshtjet qė kanė tė bėjnė me interesat e tij. Ēuditėrisht, ai nuk ēan fare kokėn pėr vdekjen, qė do tė duhej tė ishte preokupimi mė i lartė i tij kryesor. Nė Kuran, kjo gjendje mendore e veēantė pėr “ata tė cilėt nuk i pėrmbahen Besimit me vendosmėri” definohet prej Allahut me njė fjalė: “pakujdesi”.

    Kuptimi i pakujdesisė ėshtė mungesė e perceptimit tė plotė tė fakteve si pasojė e vetėdijes sė turbullt apo madje si pasojė e mungesės sė plotė tė vetėdijes dhe dėshtimit pėr tė arritur gjykime tė shėndosha dhe pėr tė dhėnė pėrgjigje me vend. Njė shembull i kėsaj ėshtė dhėnė nė ajetin nė vazhdim:

    Njerėzve u ėshtė afruar koha e llogarisė sė tyre, e ata tė hutuar nė pakujdesi nuk pėrgatiten fare pėr tė. (Sure Enbija: 1)

    Njerėzit janė tė sigurt se njeriu i cili vuan nga njė sėmundje fatale apo e pashėrueshme do tė vdes. Mirėpo, hiē mė pak se ky i sėmurė, kėta njerėz qė kanė ndjenja tė tilla sigurie, do tė vdesin po ashtu. Se kjo do tė ndodhė dikur nė tė ardhmen apo shumė shpejt kjo nuk e ndryshon kėtė fakt. Shpeshherė, pakujdesia e turbullon kėtė tė vėrtetė. Pėr shembull, ėshtė shumė e mundshme qė dikush qė ėshtė i infektuar nga virusi HIV do tė vdes nė njė tė ardhme tė afėrt. Mirėpo, mbetet fakti se gjithashtu ėshtė shumė e mundshme – nėse thuhet e vėrteta, ėshtė e sigurtė – se njė person i fuqishėm pranė tij njė ditė do tė vdes. Ndoshta vdekja do t’i vjen atij shumė mė herėt se qė do t’i vjen atij “tė sėmurit tė infektuar me virusin HIV”. Kjo sipas tė gjitha gjasave do tė ndodhė nė njė moment krejtėsisht tė papritur.

    Anėtarėt e familjes brengosen pėr tė sėmurėt para vdekjes sė tyre. Megjithatė, ata vėshtirė se brengosen ndonjėherė pėr veten e tyre, qė padyshim se njė ditė do tė vdesin. Megjithatė, pasi qė ėshtė e pashmangshme, pėrgjigja s’duhet tė ndryshojė varėsisht nga ajo se a do tė ndodhė sė shpejti apo nė njė kohė mė tė largėt.

    Nėse, pėrballė vdekjes, pikėllimi ėshtė pėrgjigja e saktė qė duhet dhėnė, atėherė ēdo njeri do tė duhej menjėherė tė filloj tė qajė pėr veten e tij apo pėr dikė tjetėr. Ose, do tė duhej ta tejkaloj kėtė pikėllim dhe tė pėrpiqet tė ketė njė kuptim mė tė thellė pėr vdekjen.

    Pėr kėtė qėllim, njohja me arsyet e pakujdesisė do tė jetė e dobishme.

    Shkaktarėt e pakujdesisė

    Mungesa e mendjemprehtėsisė: Shumica e individėve qė e pėrbėjnė njė shoqėri nuk janė tė mėsuar tė mendojnė pėr ēėshtje tė rėndėsishme. Duke e bėrė pakujdesinė mėnyrė tė jetės, ata nuk shqetėsohen pėr vdekjen. Secili problem i pėrditshėm qė ata nuk arrijnė ta zgjedhin i mban mendjet e tyre vazhdimisht tė preokupuara. Ēėshtje tė parėndėsishme, qė tashmė “mbushin” mendjet e tyre tė kufizuara, nuk i lejojnė ata qė t’ju kushtojnė vėmendjen e duhur ēėshtjeve me rėndėsi. Kėshtu, ata kalojnė jetėn e tyre duke lėvizur me rrjedhėn e ngjarjeve tė pėrditshme. Ndėrkohė, me rastin e vdekjes sė dikujt, apo kur bisedohet pėr vdekjen, ata ngushėllohen me shprehje qė pa dashje dalin prej gojėve tė tyre dhe thjeshtė i shmangen kėsaj teme. Ata janė njerėz me mendje tė kufizuar qė ushqejnė mendime tė kufizuara dhe boshe.

    Kompleksiteti dhe gjallėria e jetės: Jeta rrjedh shumė shpejtė dhe ka njė gjallėri joshėse. Nė mungesė tė pėrpjekjes sė jashtėzakonshme mendore, njeriu ka mundėsi tė mos i kushtoj vėmendje vdekjes, e cila ėshtė gati ta pushtoj atė herėt a vonė. Duke mos pasur besim nė Allahun, ai ėshtė shumė larg koncepteve si fati, mbėshtetja nė Allahun dhe nėnshtrimi ndaj Tij. Nga momenti qė bėhet i vetėdijshėm pėr nevojat materiale, ai pėrpiqet tė sigurojė jetesė tė mirė. Njė person i tillė as qė lodhet madje t’i shmanget vdekjes sepse ai tashmė ėshtė zhytur nė brengat e dynjasė. Ai vazhdimisht vrapon pas planeve, interesave dhe qėllimeve tė reja dhe, njė ditė, pa mundėsi parashikimi dhe prandaj pa kurrfarė pėrgatitje, ballafaqohet me realitetin e vdekjes. Ai atėherė pendohet dhe dėshiron tė kthehet nė jetė, por pa dobi.

    — Rritja e mashtrimit tė popullatės: Njėra prej arsyeve tė pakujdesisė janė lindjet. Popullsia botėrore vazhdon tė rritet, ajo kurrė nuk pakėsohet. Mirėpo, me t’u futur nė spiralen e jetės, njeriu mundet, pėr arsye tė ideve tė gabuara, tė besojė nė nocionet joshėse e prapėseprapė krejtėsisht iluzore si “lindjet zėvendėsojnė vdekjet”, duke mbajtur nė kėtė mėnyrė njė baraspeshė tė popullatės. Njė pėrsiatje e tillė i bėn kushtet e pjekura pėr formimin e njė botėkuptimi tė pavėmendshėm mbi vdekjen. Megjithatė, nėse qė nga ky moment e tutje, nuk do tė ndodhte mė asnjė lindje nė mbarė botėn, ne ende do tė ishim dėshmitarė tė vdekjeve qė do tė ndodhnin njėra pas tjetrės dhe, si pasojė, njė popullsi botėrore qė zvogėlohet. Atėherė do tė fillonte tė hetohej llahtari i vdekjes. Njeriu do tė shihte humbjen e njerėzve qė e rrethojnė njėrin pas tjetrit dhe do tė kuptonte se edhe ai po ashtu do ta pėrjetonte kėtė fund tė pashmangshėm. Kjo i ngjason asaj qė ndiejnė ata qė janė tė dėnuar me vdekje nė radhėn e vdekjes. Ēdo ditė ata pėrjetojnė marrjen e njė apo dy njerėzve pėr t’u ekzekutuar. Numri i njerėzve nė qeli vazhdimisht zvogėlohet. Vitet kalojnė, por ende ēdo ditė, ata qė janė ende gjallė shkojnė tė flenė nė gjendje ankthi mos nė ditėn e ardhshme do t’u vjen radha atyre. Ata kurrė s’pushojnė sė kujtuari vdekjen, as edhe pėr njė sekondė.

    Ēuditėrisht, gjendja e tanishme nuk ndryshon nga shembulli i lartpėrmendur. Tė porsalindurit nuk kanė kurrfarė ndikimi ēfarėdo qoftė mbi ata qė e kanė tė paracaktuar tė vdesin. Kjo ėshtė vetėm njė ide e gabuar psikologjike. Banorėt e tokės tė cilėt jetuan 150 vite mė herėt sot nuk janė mė. Gjeneratat qė erdhėn pas tyre nuk i shpėtuan ata nga vdekja. Gjithashtu, 100 vite mė vonė, ata qė jetojnė tani, me disa pėrjashtime, s’do tė jenė gjallė. Kjo pėr arsye se dynjaja nuk ėshtė njė vend i pėrhershėm pėr njeriun.

    Metodat e mashtrimit tė vetvetes

    Prej arsyeve tė cilat bėjnė qė ne tė harrojmė vdekjen dhe tė zhytemi nė pakujdesi, ekzistojnė po ashtu mekanizma tė caktuar mbrojtės tė cilat njerėzit pėrdorin pėr tė mashtruar vetveten. Kėta mekanizma, disa prej tė cilave janė pėrmendur mė poshtė, e poshtėrojnė njeriun deri nė nivelin e strucit, i cili fut kokėn e tij nė rėrė pėr t’ju shmangur njė situate tė papėlqyeshme.

    — Shtyrja e tė menduarit pėr vdekjen pėr nė vitet e vona tė jetės: Njerėzit nė pėrgjithėsi e marrin si gjė tė sigurt se do tė jetojnė deri nė mesin e tė gjashtėdhjetave apo shtatėdhjetave tė tyre. Kjo shpjegon arsyen pse nė pėrgjithėsi tė rinjtė dhe ata me moshė mesatare e pėrdorin kėtė mekanizėm mbrojtės. Me kalkulime tė tilla nė mendje, ata e shtyjnė tė menduarit pėr ēėshtje tė tilla “tė zymta” pėr vitet e vona tė jetės sė tyre. Nė rininė e tyre – apo nė kulmin e jetės sė tyre – ata nuk duan t’i “turbullojnė” mendjet e tyre me ēėshtje “dėshpėruese”. Vitet e vona tė jetės janė nė mėnyrė tė pashmangshme koha kur njeriu nuk mund ta nxjerr mė tė mirėn nga jeta dhe kjo periudhė e jetės mendohet prej shumė njerėzve tė jetė faza mė e pėrshtatshme pėr tė menduar mė me zell pėr vdekjen dhe pėr t’u pėrgatitur mė mirė pėr jetėn e ardhshme. Kjo sjell po ashtu lehtėsim shpirtėror, pasi qė jep ndjenjėn e tė punuarit pėr Ahiretin.

    Megjithatė, ėshtė e qartė se bėrja e planeve tė tilla afat-gjata dhe jo pėrfundimtare nuk kanė kurrfarė kuptimi pėr atė tė cilit nuk i garantohet as edhe frymėmarrja e ardhshme e tij. Ēdo ditė ai sheh shumė njerėz tė moshės sė tij apo edhe mė tė rinj qė vdesin. Lajmėrimet e vdekjeve pėrbėjnė njė pjesė tė konsiderueshme tė gazetave tė pėrditshme. Kanalet televizive japin lajme pėr vdekje nė ēdo kohė. Njeriu ėshtė shpesh dėshmitar i vdekjes sė njerėzve tė tij tė afėrt. Mirėpo, ai pak mendon pėr faktin se njerėzit qė e rrethojnė atė do tė jenė dėshmitar tė vdekjes sė tij apo do tė lexojnė pėr kėtė nė gazetė. Nė anėn tjetėr, edhe nėse jeton pėr njė kohė tė gjatė, asgjė nuk do tė ndryshojė nė jetėn e tij, pasi qė mentaliteti i tij do tė mbetet i njėjtė. Derisa ai nuk ballafaqohet vėrtet me vdekjen, ai vetėm shtyn tė menduarit pėr vdekjen.

    Supozimi se njeriu do tė “kryej dėnimin e tij” nė xhehenem vetėm pėr njė periudhė tė caktuar: Kjo pikėpamje, e cila dominon nė shoqėri, nuk ėshtė asgjė tjetėr pos njė paragjykim. Nė fund tė fundit, nuk ėshtė njė besim qė i ka rrėnjėt nė Kuran. Nė asnjė pjesė tė Kuranit nuk gjejmė pėrmendje tė “ndėshkimit tė njeriut” nė xhehenem pėr njė kohė tė caktuar dhe pastaj tė falet. Ėshtė krejtėsisht e kundėrta, nė tė gjitha ajetet relevante, nė mėnyrė specifike pėrmendet ndarja e besimtarėve dhe jobesimtarėve nė Ditėn e Gjykimit. Pėrsėri ne e dimė nga Kurani se besimtarėt do tė mbesin nė Xhenet pėrjetėsisht, derisa jobesimtarėt do tė hidhen nė xhehenem, ku do tė pėrjetojnė vuajtje tė pėrjetshme:

    Ata edhe thanė: "Neve nuk do tė na kapė zjarri vetėm pėr disa ditė tė numėruara!" Thuaj: "A mos keni marrė prej Allahut ndonjė premtim, e Allahu nuk e then premtimin e vet, ose jeni duke thėnė pėr Allahun atė qė nuk e dini? Po, (do t’ju kapė zjarri) ai qė bėn keq dhe qė e vėrshojnė gabimet e tij, ata janė banues tė zjarrit, aty janė pėrgjithmonė. E ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira, ata janė banues tė Xhenetit, aty janė pėrgjithmonė. (Sure Bekare: 80-82)

    Njė tjetėr ajet thekson tė njėjtėn gjė:

    E atė (e bėnin) ngase ata thoshin: "Neve nuk do tė na djegė zjarri vetėm pėr pak ditė tė numėruara, e ajo qė shpifėn pėr fenė e tyre, i mashtroi keq. (Sure Ali Imran: 24)

    Xhehenemi ėshtė njė vend i vuajtjes sė paimagjinueshme. Rrjedhimisht, edhe po tė ishte qėndrimi nė xhehenem vetėm pėr njė kohė tė caktuar, njė njeri me vetėdije kurrė nuk do tė pajtohej tė kalonte nėpėr atė vuajtje. Xhehenemi ėshtė vendi ku vetitė e Allahut, el-Xhabar (Imponuesi) dhe el-Kahar (Nėnshtruesi) manifestohen gjer nė shkallėn mė tė lartė. Vuajtjet e xhehenemit janė tė pakrahasueshme me ēdo dhimbje nė dynja. Njė person i cili nuk mund tė durojė madje njė djegie tė gishtit tė tij tė thotė se do tė ishte i gatshėm t’i nėnshtrohet njė vuajtje tė tillė thjeshtė shpreh mendjelehtėsi. Veē kėsaj, njė person qė nuk ndihet i tmerruar nga Zemėrimi i Allahut nuk arrin t’i jap respektin qė Ai meriton. Njė person i tillė, tėrėsisht i privuar nga besimi, ėshtė njė njeri i dobėt i cili s’meriton madje as tė pėrmendet.

    Tė menduarit “Unė tashmė meritoj Xhenetin”: Ekziston po ashtu njė grup njerėzish tė cilėt e konsiderojnė veten si banorė tė Xhenetit. Duke bėrė disa vepra tė vogla qė ata supozojnė tė jenė vepra tė mira dhe duke iu shmangur disa veprave tė kėqija, ata mendojnė se janė tė pjekur pėr tė hyrė nė parajsė. Tė zhytur nė paragjykime dhe duke folur herezi/kufėr tė cilat i lidhin me fenė, kėta njerėz nė tė vėrtetė i mbeten besnik njė besimi tė ndarė plotėsisht prej atij tė Kuranit. Ata e paraqesin veten si besimtarė tė vėrtetė. Mirėpo, Kurani i radhit ata midis atyre qė i bėjnė shok Allahut:

    E ti sillu atyre (qė kėrkuan t'i largosh varfanjakėt) si shembull dy njerėz; njėrit prej tyre i dhamė dy kopshte (vreshta) nga rrushi dhe ato i rrethuam me hurma, e nė mes atyre dyjave bimė tjera. Tė dy kopshtet jepnin frutat e veta pa munguar prej tyre asgjė, e nė mesin e tyre bėmė tė rrjedhė njė lumė. Ai kishte edhe pasuri tjetėr. E ai atij shokut tė vet (qė ishte besimtar) i tha: - duke u krenuar - "Unė kam pasuri mė shumė se ti e, kam edhe krah mė tė fortė!" Dhe ai hyri nė kopshtin e vet (e me besimtarin pėr dore), po duke qenė dėmtues i vetes (duke mos besuar dhe duke u krenuar) tha: "Unė nuk mendoj se zhduket kjo kurrė!" Dhe nuk besoj se do tė ndodhė kiameti, (dita e gjykimit), por nėse bėhet qė tė kthehem te Allahu im, padyshim do tė gjej ardhmėri edhe mė tė mirė se kjo. Atij ai shoku i vet (besimtari) i tha - duke e polemizuar atė -: "A e mohove Atė qė tė krijoi ty nga dheu, pastaj nga njė pikė uji, pastaj tė bėri njeri tė plotė?" "Por pėr mua, Ai Allahu ėshtė Allahu im, e Allahut tim unė nuk i bėj shok askėnd!" (Sure Kehf: 32-38)

    Me fjalėt: “Por nėse do tė kthehem te Allahu im”, pronari i kopshtit shpreh mungesėn e besimit tė shėndoshė nė Allah dhe nė Ahiret dhe si pasojė zbulon se ai ėshtė njė idhujtar i cili ushqen dyshime. Ndėrkohė, ai pretendon se ėshtė njė besimtar superior. Veē kėsaj, ai nuk ndjen dyshime se Allahu do ta shpėrblejė atė me Xhenet. Ky karakter i pafytyrė dhe i ulėt i idhujtarit ėshtė shumė i rėndomtė midis njerėzve.

    Kėta njerėz, thellė nė veten e tyre, e dinė se ata janė krejtėsisht mashtrues, mirėpo posa tė merren nė pyetje pėr kėtė, ata pėrpiqen tė dėshmojnė pafajėsinė e tyre. Ata pohojnė se zbatimi i urdhrave tė fesė nuk ėshtė aq me rėndėsi. Pėr mė tepėr, ata pėrpiqen tė shfajėsojnė vetveten, duke pohuar se njerėzit nė dukje besimtar qė shohin rreth vetes sė tyre janė tė pamoralshėm dhe tė pandershėm. Ata pėrpiqen tė vėrtetojnė se janė “njerėz tė mirė” duke pohuar se nuk i duan tė keqen askujt. Ata pohojnė se nuk ngurrojnė t’u japin tė holla lypėsve, se kanė shėrbyer me ndershmėri nė shėrbim publik me vite tė tėra dhe kėto janė gjėrat qė e bėjnė njė Mysliman tė sinqertė. Ata ose nuk e dinė ose thjeshtė bėhen kinse nuk e dinė se ajo qė njė njeri e bėn Mysliman nuk ėshtė se shkon mirė me njerėzit por tė qenit rob i Allahut dhe zbatimi i urdhrave tė Tij.

    Nė njė pėrpjekje pėr tė mbėshtetur fenė e tyre tė shtrembėruar mbi njėfarė shpjegimi tė arsyeshėm, ata pajtohen me disa ide tė gabuara. Kjo ėshtė nė tė vėrtetė tipike pėr josinqeritetin e tyre. Pėr tė legjitimuar jetėn e tyre, ata kėrkojnė strehim nė sloganet si: “Forma mė e mirė e adhurimit ėshtė tė punosh” ose “ajo qė ka rėndėsi ėshtė sinqeriteti i zemrės.” Me fjalėt e Kuranit, kjo ėshtė pikėrisht “shpikje e gėnjeshtrave ndaj Allahut” dhe meriton ndėshkimin e Xhehenemit tė pėrjetshėm. Nė Kuran, Allahu pėrshkruan gjendjen e njerėzve tė tillė si vijon:

    Ka disa njerėz qė thonė: "Ne i kemi besuar Allahut dhe jetės tjetėr (Ahiretit), po nė realitet ata nuk janė besimtarė. (Sure Bekare: 8)

    — Shpjegimet e arsyeshme me standarde tė dyfishta: Ndonjėherė kur njerėzit mendojnė pėr vdekjen, ata supozojnė se do tė zhduken pėrjetėsisht. Njė ide e tillė befasuese i shtyn ata tė zhvillojnė njė tjetėr mekanizėm mbrojtės; ata i kushtojnė vetėm gjysmėn e besimit faktit se “ekziston njė jetė e amshueshme e premtuar prej Allahut.” Njė pėrfundim i tillė ngjallė pak shpresė tek ata. Kur ata t’i marrin parasysh pėrgjegjėsitė e njė besimtari ndaj Krijuesit tė tij, ata parapėlqejnė qė tėrėsisht ta shpėrfillin faktin e njė jete tė amshueshme. Ata ngushėllohen duke menduar: “Nė fund tė fundit, ne do tė zhdukemi plotėsisht. Nuk ekziston jeta pas vdekjes.” Njė supozim i tillė shtyp tė gjitha frikėt dhe shqetėsimet, siē ėshtė dhėnia e llogarisė pėr veprat qė ka punuar njeriu nė Ditėn e Gjykimit apo vuajtja nė zjarrin e xhehenemit. Nė tė dyja rrethanat, ata ēojnė jetėt e tyre nė pakujdesi deri nė fund tė jetės sė tyre.

    Pasoja e pakujdesisė

    Siē kemi thėnė nė pjesėt e mėparshme, vdekja pashmangshmėrisht ia tėrheq vėmendjen njeriut sa tė jetoj. Kėta pėrkujtues nganjėherė dėshmojnė tė jenė tė dobishėm, duke e shtyrė njeriun tė bėj njė rishikim tė prioriteteve tė tij nė jetė dhe tė rivlerėsojė botėkuptimin e tij nė pėrgjithėsi. Por ka kohė tjera kur mekanizmat e lartpėrmendur mbrojtės marrin kontrollin, dhe me kalimin e secilės ditė, perdja e pakujdesisė pėrpara syve tė njeriut bėhet mė e dendur.

    Nėse jobesimtarėt e presin vdekjen tė qetė dhe kanė njė ndjenjė tė paarsyeshme tė rehatisė, madje edhe kur janė plotėsisht tė vetėdijshėm pėr afrimin e saj nė vitet e fundit tė jetės sė tyre, ėshtė pėr shkak se ata janė plotėsisht tė mbėshtjellur me kėtė perde. Kjo pėr shkak se vdekja tek ata ka domethėnien e gjumit tė rėndė dhe ēlodhės, prehjes dhe qetėsisė dhe njė lehtėsimi tė pėrjetshėm.

    Mirėpo, pėrkundėr asaj qė ata mendojnė, Allahu, Ai i Cili krijon ēdo qenie prej asgjėje dhe Ai i Cili i bėn ata tė vdesin dhe i Cili do t’ju jap jetė tė gjitha krijesave nė Ditėn e Gjykimit, ju premton atyre pendim dhe pikėllim tė pėrjetshėm. Ata gjithashtu do tė jenė dėshmitarė tė kėtij fakti nė momentin e vdekjes, njė kohė kur ata pandehin se do tė bien nė njė gjumė tė amshueshėm. Ata e kuptojnė se vdekja nuk ėshtė njė zhdukje totale, por momenti fillestar i njė bote tė re pėrplot vuajtje. Shfaqja e llahtarshme e engjėjve tė vdekjes ėshtė shenja e parė e kėsaj vuajtjeje tė madhe:

    E si do tė jetė atėherė puna e tyre kur engjėjt t'ua marrin shpirtin duke i rrahur fytyrave dhe shpinave tė tyre? (Sure Muhammed: 27)

    Nė kėtė moment, mendjemadhėsia dhe pafytyrėsia e jobesimtarėve para vdekjes shndėrrohen nė llahtar, pendim, dėshpėrim dhe dhimbje tė pėrjetshme. Nė Kuran, kėsaj i referohet si vijon:

    E ata thanė: "A pasi qė ne tė tretemi nė tokė, a thua ne rishtazi do tė krijohemi?" Por (ēka ėshtė edhe mė keq) ata nuk besojnė se do tė dalin para Allahut tė tyre. Thuaj: "Engjėlli i vdekjes, i cili ėshtė caktuar pėr ju, ua merr shpirtrat, e pastaj do tė ktheheni te Allahu juaj". E, sikur tė shihje mėkatarėt se si ulin kokat e veta pranė Allahut tė tyre: "Allahu ynė, tash pamė dhe dėgjuam, na kthe pra edhe njė herė e tė bėjmė vepra tė mira, se tash jemi tė bindur". (Sure Sexhde: 10-12)

    Nuk ka ikje nga vdekja

    Vdekja, posaēėrisht nė moshė tė re, rrallėherė na shkon nė mendje. Duke e konsideruar kėtė si fundin, njeriu madje i shmanget edhe tė menduarit pėr tė. Mirėpo, pikėrisht sikur qė shmangja fizike nuk siguron shėrim pėr vdekjen, po ashtu as shmangja e tė menduarit pėr tė. Veē kėsaj, ėshtė e pamundshme tė shpėrfillet vdekja. Ēdo ditė, gazetat mbajnė tituj lidhur me vdekjen e aq shumė njerėzve. Ju shpesh hasni nė makina varrimi apo kaloni pranė varreve. Tė afėrmit dhe bashkėpunėtorėt vdesin. Funeralet e tyre apo vizitat pėr tė ngushėlluar anėtarėt e familjes pashmangshmėrisht e sjellin vdekjen nė mendjen tonė. Meqenėse njeriu ėshtė dėshmitar i vdekjes sė tjerėve dhe nė veēanti vdekjes sė njerėzve tė dashur tė tij, ai pashmangshmėrisht mendon pėr vet fundin e tij. Ky mendim e lėndon atė thellė nė zemėr, duke e bėrė tė shqetėsohet.

    Pa marr parasysh se sa shumė reziston individi, kudo qė kėrkon mbrojtje apo sado qė pėrpiqet tė ik, ai nė tė vėrtetė mund tė takoj vdekjen e tij nė ēdo moment. Ai nuk ka zgjidhje tjetėr. Pėrpara tij nuk ekziston asnjė rrugėdalje tjetėr. Numėrimi nuk mbaron kurrė, as edhe pėr njė moment. Kudo qė ai kthehet, vdekja e pret aty. Qarku mbyllet vazhdimisht dhe pėrfundimisht i arrin ata:

    Thuaj: "S'ka dyshim se vdekja prej sė cilės po ikni, ka pėr t'ju zėnė, e mandej do tė silleni te Ai qė e di tė padukshmen dhe tė dukshėm, dhe atėherė Ai do t'ju njoftojė me atė qė keni punuar". (Sure Xhum’a: 8)

    Kudo qė tė jeni vdekja do t'ju kapė, po edhe nė qoftė se jeni nė pallate tė fortifikuara. (Sure Nisa: 78)

    Kjo ėshtė arsyeja pse ne duhet tė ndalojnė sė mashtruari veten apo tė shpėrfillim faktet dhe tė pėrpiqemi tė fitojmė kėnaqėsinė e Allahut gjatė kėsaj periudhe tė paracaktuar prej Tij. Vetėm Allahu e din kur do tė kalojė kjo kohė.

    Profeti ynė Muhammedi (saas) ka thėnė po ashtu se njėra prej mėnyrave mė tė mira qė tė ndalohet ngurtėsimi i ndėrgjegjes sė njeriut dhe tė arrijė karakter tė mirė ėshtė duke pėrkujtuar shpesh vdekjen:

    Abdullah ibn Umari ka rrėfyer: “I Dėrguari i Allahut (paqja qoftė mbi tė) ka thėnė: ‘Kėto zemra ndryshken mu sikurse hekuri kur preket nga uji.’ Nė pyetjen se ēfarė do tė mund t’i pastronte ato ai u pėrgjigj: ‘Pėrkujtimi i vazhdueshėm i vdekjes dhe kėndimi i Kuranit.’” (Tirmidhiu 673)



    Vdekja e shpirtit (vdekja e vėrtetė)

    A keni menduar ndonjėherė pėr mėnyrėn se si do tė vdisni, si duket vdekja dhe ēfarė do tė ndodhė nė momentin e vdekjes?

    Deri mė tani, askush prej atyre qė kanė vdekur nuk ėshtė ringjallur dhe qė do tė mund tė ndante me ne pėrvojat dhe ndjenjat e tij tė vėrteta pėr vdekjen. Duke qenė puna kėshtu, teknikisht ėshtė e pamundshme tė mblidhen informata lidhur me atė se ēfarė ėshtė vdekja dhe ēfarė ndjenė njeriu nė momentin e vdekjes.

    Allahu, Ai i Cili i dhuron jetėn njeriut dhe e merr atė nė kohėn e caktuar, na informon nė Kuran pėr mėnyrėn se si ndodhė vdekja nė tė vėrtetė. Pra, Kurani ėshtė burimi i vetėm prej tė cilit mund tė mėsojmė pėr mėnyrėn se si vdekja ndodhė nė tė vėrtetė dhe ēfarė pėrjeton dhe ndien nė tė vėrtetė ai i cili vdes.

    Vdekja, siē pėrmendet nė Kuran, ėshtė krejtėsisht e ndryshme nga “vdekja mjekėsore” qė njerėzit e vėzhgojnė sė jashtmi.

    Sė pari, disa vargje na njoftojnė me ngjarje ashtu siē shihen ato nga vet personi qė po vdes, tė cilat kurrė nuk mund tė perceptohen prej tė tjerėve. Kjo rrėfehet nė Suren Vakia

    Pėrse, pra kur arrin shpirti nė fyt. E ju nė atė moment shikoni (se ē’po i ngjet). E Ne jemi mė afėr se ju, por ju nuk shihni. (Sure Vakia: 83-85)

    Pėr dallim nga vdekja e jobesimtarėve, vdekja e besimtarėve ėshtė e lumtur:

    Tė cilėve duke qenė tė pastėr, engjėjt ua marrin shpirtin, duke u thėnė: ‘Esselamu alejkum’ - gjetėt shpėtimin, hyni nė xhenet, pėr hir tė asaj qė vepruat. (Sure Nahl: 32)

    Kėto vargje zbulojnė njė fakt shumė tė rėndėsishėm dhe tė pandryshueshėm pėr vdekjen: nė momentin e vdekjes, ajo nėpėr tė cilėn kalon personi qė po vdes dhe ajo qė ata pranė tij shohin janė pėrvoja tė ndryshme. Pėr shembull, njė njeri qė ka kaluar tėrė jetėn e tij si jobesimtar i paepur mund tė perceptohet se po pėrjeton njė “vdekje tė qetė” sė jashtmi. Megjithatė, shpirti, tani nė njė dimension krejtėsisht tjetėr, e shijon vdekjen nė njė mėnyrė shumė tė dhimbshme. Nė anėn tjetėr, shpirti i njė besimtari, pėrkundėr asaj se duket qė po pėrjeton dhimbje tė madhe, e lėshon trupin e tij “nė njė gjendje tė mirė”.

    Thėnė shkurt, “vdekja mjekėsore e trupit” dhe vdekja e shpirtit, qė pėrmendet nė Kuran, janė ngjarje krejtėsisht tė ndryshme.

    Duke qenė tė pavetėdijshėm pėr kėtė tė vėrtetė me tė cilėn na njofton Kurani, jobesimtarėt, tė cilėt supozojnė se vdekja ėshtė njė gjumė i pėrjetshėm dhe i qetė, po ashtu pėrpiqen tė gjejnė mėnyra qė momenti i vdekjes tė jetė pa dhimbje dhe i lehtė. Pasojat e njė ideje tė tillė tė gabuar mund tė shihen qartė nė shembujt e atyre qė bėjnė vetėvrasje duke marrė barna, duke thithur gaz natyral apo duke iu drejtuar ndonjė forme pa dhimbje tė vdekjes pėr t’i ikur njė sėmundjeje qė shkakton dhimbje.

    Siē kemi pėrmendur mė herėt, vdekja “e shijuar” prej jobesimtarėve ėshtė njė burim i madh i vuajtjes pėr ta, ndėrsa pėr besimtarėt rezulton tė jetė lumturi. Kurani jap njė shpjegim tė hollėsishėm tė vėshtirėsisė nėpėr tė cilėn kalojnė jobesimtarėt derisa tė merren shpirtrat e tyre, pėr shkak tė mėnyrės me tė cilėn sillen engjėjt me shpirtin e njė jobesimtari nė momentin e vdekjes:

    E si do tė jetė atėherė puna e tyre kur engjėjt t'ua marrin shpirtin duke i rrahur fytyrave dhe shpinave tė tyre? E atė (dėnim) pėr shkak se ata ndoqėn rrugė tė cilėn Allahu e urren, kurse e urryen atė qė Ai e pėlqen, prandaj ua asgjėsoi veprat e tyre. (Sure Muhammed: 27-28)

    Nė Kuran po ashtu pėrmendet “agonia e vdekjes,” e cila ėshtė nė tė vėrtetė rezultati i dhėnies sė lajmit prej engjėjve pėr vuajtjen e amshueshme nė momentin e vdekjes:

    …E, sikur t'i shihje mizorėt kur janė nė agoni tė vdekjes, e engjėjt kanė shtrirė duart e veta (me ndėshkim) e (u thonė): "Shpėtoni pra vetveten (nėse mundeni)". "Tash pėrjetoni dėnimin e turpshėm pėr shkak se e thoshit tė pavėrtetėn pėr Allahun, dhe ndaj argumenteve tė Tij ishit kryeneē. (Sure En’am: 93)

    Sikur t'i kishe parė engjėjt kur ua marrin shpirtin atyre qė mohuan (do tė shihje tmerr), u binin fytyrave dhe shpinave tė tyre: "Shijoni dėnimin e djegies!" Kėtė (dėnim e morėt) pėr shkakun e asaj qė fituat. Allahu nuk ėshtė i padrejtė pėr robėrit e Tij. (Sure Enfal: 50-51)

    Siē bėjnė tė qartė kėto vargje, vetėm vdekja e njė jobesimtari ėshtė njė periudhė e tėrė e agonisė nė vetvete. Derisa njerėzit qė e rrethojnė atė shohin njė vdekje nė dukje tė qetė nė shtratin e tij, njė vuajtje e madhe shpirtėrore dhe fizike fillon pėr tė. Engjėjt e vdekjes marrin shpirtin e tij, duke i sjellė atij dhimbje dhe poshtėrim. Nė Kuran, engjėjt qė marrin shpirtrat e jobesimtarėve pėrshkruhen si: “ata (engjėj) qė marrin shpirtrat me rrėmbim!” (Sure Nazi’at: 1)

    Faza e fundit e mėnyrės se si merret shpirti shpjegohet si vijon:

    Jo dhe jo! Po kur tė arrijė (shpirti) nė gurmaz dhe thuhet (nga familja e tė afėrmit): "Kush do ta shėrojė?" Dhe ai bindet se ai po ndahet. (Sure Kijame: 26-28)

    Nė kėtė moment, jobesimtari ndeshet me tė vėrtetėn qė ai e ka mohuar gjatė gjithė jetės sė tij. Me vdekje, ai do tė fillojė tė vuaj pasojat e fajit tė tij tė madh, mohimit tė tij. Engjėjt “qė iu bien shpinave tė tyre” dhe “qė marrin shpirtrat me rrėmbim” janė vetėm fillimi dhe njė tregues mė i vogėl i pikėllimit qė e pret atė.

    Pėrkundrazi, vdekja pėr besimtarin ėshtė fillimi i fatmirėsisė dhe lumturisė sė pėrjetshme. Pėr dallim nga shpirti i jobesimtarit i cili vuan dėnim tė hidhur, shpirti i besimtarit “merret me lehtėsi” (Sure Nazi‘at: 2) duke u thėnė engjėjt: “Esselamu alejkum - gjetėt shpėtimin, hyni nė xhenet, pėr hir tė asaj qė vepruat.” (Sure Nahl: 32) Kjo ėshtė e ngjashme me gjendjen e gjumit. Nė gjumė, shpirti kalon lehtė nė njė dimension tjetėr, siē dėshmohet nė vargun nė vazhdim:

    Allahu i merr shpirtrat kur ėshtė momenti i vdekjes sė tyre (i vdekjes sė trupave tė tyre), e edhe atė qė ėshtė nė gjumė e nuk ka vdekur, e atij qė i ėshtė caktuar vdekja e mban (nuk e kthen), e atė tjetrin (qė nuk i ėshtė caktuar vdekja, por ėshtė nė gjumė), e lėshon (tė kthehet) deri nė afatin e caktuar… (Sure Zumer: 42)

    Kjo ėshtė e vėrteta pėrfundimtare pėr vdekjen. Sė jashtmi, njerėzit pėrjetojnė vetėm vdekjen mjekėsore: njė trup qė gradualisht humb funksionet e veta trupore. Ata tė cilėt shikojnė prej sė jashtmi njė person nė buzė tė vdekjes nuk shohin as fytyrėn e tij as shpinėn e tij qė rrahet, dhe as shpirtin e tij qė arrin nė gurmaz. Vetėm shpirti i personit nė fjalė pėrjeton kėto ndjenja dhe i sheh kėto pamje. Mirėpo, vdekja e vėrtetė “shijohet” nė tė gjitha aspektet e saj nga personi qė vdes nė njė dimension tė panjohur pėr ata qė pėrjetojnė vdekjen sė jashtmi. Me fjalė tė tjera, ajo qė pėrjetohet gjatė rrjedhės sė vdekjes ėshtė njė “ndryshim nė dimension.”

    Ne mund t’i nėnvizojmė faktet e zbuluara nė vargjet qė kemi analizuar gjer mė tani si vijon: qoftė besimtar apo jobesimtar, vdekja e njė personi as nuk vonohet as nuk shpejtohet madje as edhe pėr njė ēast. Kudo qė tė jenė qeniet njerėzore, vdekja i arrin ata, nėse ka ardhur koha e caktuar pėr ta. Gjatė pėrjetimit tė vdekjes, ata individualisht pranojnė trajtime krejtėsisht tė ndryshme, edhe pse kjo nuk ėshtė e dukshme prej sė jashtmi.

    Vdekja e besimtarit

    — Duke qenė i vetėdijshėm se vdekja ėshtė e pashmangshme, besimtari pėrgatitet pėr vdekjen gjatė gjithė jetės sė tij dhe nė fund ndėrron jetė.

    — Engjėjt e vdekjes e pėrshėndesin atė dhe ia komunikojnė lajmin e mirė tė xhenetit.

    — Engjėjt e marrin shpirtin e njė besimtari me butėsi.

    — Besimtari ndien nevojėn t’u jap lajmin e gėzueshėm besimtarėve tjerė nė botė se premtimi i Allahut ėshtė i garantuar dhe se nuk do tė ketė as frikė dhe as pikėllim pėr besimtarėt. Sidoqoftė, kjo nuk ėshtė e lejuar.

    Vdekja e jobesimtarit

    — Ai takon vdekjen tė cilės i ėshtė shmangur gjithmonė gjatė gjithė jetės sė tij.

    — Ai vuan nga goditje tė fuqishme tė dridhjes gjatė vdekjes.

    Engjėjt zgjasin duart e tyre ndaj tij dhe i japin atij lajmin pėr ndėshkimin poshtėrues tė Djegies nė zjarr.
    — Engjėjt e ēojnė atė nė vdekje, duke e rrahur atė nė fytyrė dhe shpinė.

    — Shpirti merret me njė dhimbje tė brendshme tė madhe.

    Shpirti merret me tė arritur gurmazin dhe nė atė moment nuk mbetet askush aty qė ta shpėtojė atė.
    Shpirti merret me zor ndėrsa ai zhytet nė mohim.
    Nė momentin e vdekjes, nuk lejohet asnjė shprehje e besimit tė tij apo e pendimit tė tij.

    Nga “vdekja mjekėsore” qė njerėzit e pėrjetojnė prej sė jashtmi mund tė nxirren po ashtu mėsime. Mėnyra se si vdekja mjekėsore e shndėrron trupin e njeriut nė asgjė e bėn njeriun tė shoh disa fakte shumė tė rėndėsishme. Prandaj, “vdekja mjekėsore” dhe varri, qė presin secilin prej nesh, po ashtu meritojnė tė pėrmenden dhe tė mendohet pėr to.

    Vdekja e trupit (ashtu siē pėrjetohet prej sė jashtmi)

    Nė momentin e vdekjes, me tė lėshuar shpirti dimensionin nė tė cilin jetojnė qeniet njerėzore, lė prapa trupin e pajetė. Sikurse nė rastin kur gjallesat ndėrrojnė lėkurėn e tyre, ai lė prapa veshjen e jashtme dhe lėvizė drejt jetės sė vėrtetė tė tij.

    Mirėpo, tregimi pėr “veshjen e jashtme” e cila mbetet kėtu nė kėtė botė ėshtė i rėndėsishėm, posaēėrisht pėr ata tė cilėt i kushtojnė mė shumė rėndėsi trupit nė kėtė jetė se qė ai vėrtet e meriton…

    A keni menduar ndonjėherė nė hollėsi se ēka do t’i ndodhė kėsaj “veshje tė jashtme” kur vdes njeriu?

    Njė ditė ju do tė vdisni. Ndoshta nė njė mėnyrė qė kurrė nuk e keni pritur. Derisa shkoni nė njė dyqan ushqimor pėr tė blerė bukė, njė veturė do t’ju godas. Apo, njė sėmundje fatale do t’i jap fund jetės suaj. Apo, thjeshtė, zemra juaj do tė pushojė sė rrahuri pa asnjė arsye.

    Kėshtu, ju do tė filloni tė shijoni vdekjen

    Qė nga ai moment, ju nuk do tė keni kurrfarė lidhje me trupin tuaj. Ai trup, qė ju pandehet tė jetė “vetja juaj” gjithė jetėn tuaj, do tė shndėrrohet nė njė sasi tė zakonshme mishi. Me vdekjen tuaj, trupin juaj do ta bartin tė tjerėt. Pėrreth do tė ketė njerėz qė do tė qajnė dhe mbajnė zi. Pastaj ai trup do tė bartet nė morg, ku do tė qėndrojė pėr njė natė. Ditėn e ardhshme, do tė fillojnė punėt e varrimit. Trupi i pajetė, tani krejtėsisht i ngurtė, do tė lahet i tėri me ujė tė ftohtė. Ndėrkohė, gjurmėt e vdekjes do tė fillojnė tė shfaqen dhe disa pjesė tė trupit do tė fillojnė tė marrin ngjyrė tė purpurt.

    Pastaj, trupi do tė mbėshtjellėt me njė qefin dhe do tė vendoset nė njė tabut prej druri. Duke shkuar drejt varrezave, jeta do tė jetė si gjithmonė nė rrugė. Duke e parė se njė makinė varrimi po kalon andejpari, disa njerėz do tė shfaqin respekt, por shumica do tė vazhdojė punėt e tyre tė pėrditshme. Nė varreza, tabuti do tė bartet prej atyre qė ju duan ose prej atyre qė duket se ju duan. Me siguri, pėrsėri do tė ketė njerėz pėrreth qė qajnė dhe mbajnė zi. Pastaj, njerėzit do tė mbėrrijnė nė destinacionin e pashmangshėm: varrin. Nė gurin e mermertė, do tė skalitet emri juaj… Trupi juaj do tė nxjerrėt prej tabutit dhe do tė vendoset nė gropėn e varrit. Do tė kėndohen lutje pėr ju. Mė nė fund, njerėzit do tė fillojnė ngadalė t’ua mbulojnė trupin me dhe. Dheu do tė hidhet po ashtu edhe nė qefin. Do t’ua mbush gojėn, fytin, sytė dhe hundėn. Pastaj dheu do ta mbulojė gradualisht qefinin tuaj. Sė shpejti, ceremonia e varrimit do tė pėrfundojė dhe njerėzit do tė largohen nga varrezat. Pastaj, varrezat do tė kthehen nė qetėsinė e tyre tė thellė. Ata qė do tė marrin pjesė nė ceremoninė e varrimit do tė vazhdojnė me jetėt e tyre tė pėrditshme dhe pėr trupin tuaj tė varrosur, jeta mė s’do tė ketė kuptim. Njė shtėpi e bukur, njė person i bukur, njė peizazh marramendės nuk do tė ketė mė asnjė domethėnie. Trupi juaj s’do tė takojė mė kurrė ndonjė mik. Prej atij momenti, gjėja e vetme e sigurt pėr trupin do tė jetė dheu dhe krimbat dhe bakteret qė jetojnė aty.

    A keni menduar ndonjėherė pėr atė se

    si do tė duket trupi juaj pas vdekjes?

    Me varrim, trupi juaj do t’i nėnshtrohet njė procesi tė shpejtė tė kalbjes, tė shkaktuar nga faktorė tė jashtėm dhe tė brendshėm.

    Menjėherė pasi t’ju kenė vendosur nė varr, do te fillojnė tė veprojnė bakteret dhe insektet qė shumohen nė kufomė pėr shkak tė mungesės sė oksigjenit. Gazrat e liruara prej kėtyre organizmave do tė fryjnė trupin, duke filluar nga barku, duke e ndryshuar formėn dhe pamjen e tij. Shkuma e pėrzier me gjak do tė dal nga goja dhe hunda pėr shkak tė presionit tė gazrave nė diafragmė. Me vazhdimin e prishjes, qimet e trupit, thonjtė, shputat dhe pėllėmbėt do tė bien. Organet e brendshme si mushkėritė, zemra dhe mėlēia do tė kalben po ashtu, duke e shoqėruar kėtė ndryshim tė jashtėm tė trupit. Nė ndėrkohė, skena mė e llahtarshme ndodhė nė bark, ku lėkura mė s’mund t’i bėj ballė gazrave dhe befas shpėrthen, duke pėrhapur njė erė tmerrėsisht tė neveritshme. Duke filluar prej kafkės, muskujt do tė ndahen prej vendeve tė tyre. Indet e lėkura dhe indet e buta do tė shpėrbėhen plotėsisht. Truri do tė kalbet dhe do tė fillojė tė duket si argjilė. Ky proces do tė vazhdojė derisa i tėrė trupi tė bėhet skelet.

    Trupi juaj, qė e mendoni tė jetė vetja juaj, do tė zhduket kėshtu nė njė mėnyrė tė tmerrshme dhe tė neveritshme. Ndėrsa ata qė ju leni pas vetes kryejnė ritualet e zakonshme, krimbat, insektet dhe bakteret qė ndodhen nė dhe do ta hanė trupin.

    Nėse vdisni aksidentalisht dhe nuk varroseni, atėherė pasojat do tė jenė edhe mė tragjike. Trupin tuaj do ta hanė krimbat, si njė copė mishi e lėnė nė temperaturėn e dhomės pėr njė kohė tė gjatė. Kur krimbat tė kenė ngrėnė copėzėn e fundit tė mishit, trupi juaj do tė shndėrrohet nė skelet.

    Kjo ėshtė mėnyra si, jeta e njė qenie njerėzore, e krijuar nė “formėn mė tė bukur”, pėrfundon nė mėnyrėn mė tė tmerrshme tė mundshme.


    Padyshim se me Vullnetin e Allahut trupi pushon sė ekzistuari nė njė mėnyrė aq drastike. Arsyeja qė ndodhė kjo me tė vėrtetė bart njė porosi shpirtėrore shumė tė rėndėsishme nė vetvete. Fundi i tmerrshėm qė pret njeriun duhet tė ndikojė qė ai tė pranojė se nuk ėshtė vetėm njė trup, por njė shpirt “i mbyllur” brenda trupit. Me fjalė tjera, njeriu duhet tė pranojė se posedon njė ekzistencė pėrtej trupit tė tij. Njė fund aq i habitshėm, qė pėrmban nė vete aq shumė mėsime, ėshtė pėrgatitur pėr njeriun ashtu qė tė mund tė kuptojė se ai nuk pėrbėhet thjeshtė prej “eshtrave dhe mishit”.

    Njeriu duhet ta konsideroj kėtė trup tė cilit i kushton rėndėsi, sikurse do tė qėndronte nė kėtė botė tė pėrkohshme pėrgjithmonė dhe do tė duhej tė mendonte pėr fundin e tij – vdekjen e tij. Sepse ai do tė kalbet nėn dhe, do ta hanė krimbat dhe nė fund do tė shndėrrohet nė njė skelet.


    A keni menduar ndonjėherė se njeriut i duhet t’i kushtojė aq shumė kohė dhe mund mbajtjes sė trupit tė tij tė pastėr? Pse njė trup i papastėr, njė gojė qė mban erė, lėkura apo flokė tė yndyrshme duken aq tė pahijshme? Pse njeriu djerset dhe pse era qė e shoqėron djersėn ėshtė aq e padurueshme?

    Pėr dallim prej njeriut, bimėt kanė erėra jashtėzakonisht tė kėndshme. Njė trėndafili apo karafili kurrė nuk i vjen erė e keqe, pėrkundėr faktit se rritet nė tokė dhe qėndron nė njė mjedis nė tė cilin ka pluhur dhe papastėrti. Megjithatė, njeriu vėshtirė se mund tė arrijė njė aromė aq tė qėndrueshme, pa marr parasysh se sa kujdeset pėr trupin e tij.

    A keni menduar ndonjėherė pse njeriu ėshtė krijuar me kaq shumė dobėsi? Pse Allahu i krijoi lulet me aroma aq tė bukura por trupin e njeriut e bėri tė prirur tė lėshojė njė aromė tė pakėndshme?

    Dobėsitė e njeriut nuk kufizohen me erėrat e trupit: ai lodhet dhe bėhet i uritur, ndihet i dobėt, lėndohet, neveritet, sėmuret…

    Tė gjitha kėto mund tė duken gjėra tė zakonshme pėr njeriun, mirėpo kjo ka njė aspekt mashtrues. Fare lehtė mund tė ndodhė qė kjo erė e keqe tė mos ketė buruar kurrė prej trupit. Gjithashtu, njeriu mund t’mos ketė kurrė dhimbje koke apo mund t’mos sėmuret kurrė. Tė gjitha kėto sėmundje tė njeriut nuk ndodhin “rastėsisht” por janė tė krijuara nga Allahu me qėllim. Allahu ia caktoj njeriut njė qėllim tė veēantė dhe e bėri atė tė dobėt qėllimisht.

    Njė strategji e tillė arrin dy qėllime: sė pari, ta bėj njeriun tė kuptoj se ai ėshtė njė qenie e dobėt, njė “rob” i Allahut. Tė qenit i pėrkryer ėshtė njė veti e Allahut. Robėrit e Tij, nė anėn tjetėr, janė pafundėsisht tė brishtė dhe prandaj natyrshėm kanė nevojė pėr Krijuesin e tyre. Kjo gjė ėshtė shpjeguar nė Kuran si nė vazhdim:

    O ju njerėz, ju keni nevojė pėr Allahun e Allahu nuk ka nevojė pėr ju; Ai ėshtė i falėnderuari. Po tė dojė Ai, juve ju zhduk e sjell krijesė tė re. E pėr Allahun ajo nuk ėshtė e vėshtirė. (Sure Fatir: 15-17)

    Dobėsitė e trupit tė njeriut vazhdimisht ia pėrkujtojnė njeriut dobėsitė e tij. Njeriu mund ta konsiderojė veten e tij si njė qenie superiore dhe e pėrkryer. Megjithatė, fakti se ai ka nevojė tė shkojė nė tualet pėrditė dhe ajo qė ai pėrjeton atje e bėn atė ta njoh veten e tij tė vėrtetė.

    Qėllimi i dytė tė cilit i shėrbejnė kėto dobėsi ėshtė qė t’ia pėrkujtoj njeriut natyrėn e pėrkohshme tė kėsaj jete. Kjo pėr arsye se kėto dobėsi janė karakteristike pėr trupin nė kėtė botė. Nė Ahiret, Banorėt e Kopshtit do tė pajisen me njė trup tė pėrsosur. Trupi i mangėt, jo i pėrkryer dhe i dobėt nė kėtė botė nuk ėshtė trupi i vėrtetė i besimtarit por njė kallėp i pėrkohshėm nė tė cilin ai qėndron pėr njė kohė tė caktuar.

    Kjo ėshtė arsyeja pse nė kėtė botė kurrė nuk ėshtė e arritshme bukuria e pėrkryer. Personi qė ėshtė fizikisht mė tėrheqėsi, qė ėshtė mė i pėrkryeri dhe mė i bukuri po ashtu shkon nė tualet, djersitet, i vjen erė e keqe e gojės nė mėngjes dhe kohė pas kohe i paraqiten puērrat nė fytyrė. Njeriut i nevojitet t’ju nėnshtrohet rutinave tė pafund pėr ta mbajtur veten tė pastėr dhe tė freskėt. Disa njerėz kanė fytyra tė bukura por nuk kanė trupa me formė tė hijshme. Ka po ashtu raste ku vlen pikėrisht e kundėrta e kėsaj. Disa prej tyre kanė sy tė bukur por hundė tė madhe. Ekzistojnė shembuj tė tillė tė panumėrt. Njė person me pamje tė pėrkryer tė jashtme mund tė vuaj prej ndonjė sėmundje tė rėndė.

    Mbi gjitha kėto, madje edhe personi me pamjen mė tė pėrkryer nė fund plaket dhe vdes. Nė njė aksident tė papritur trafiku, trupi i tij mund tė lėndohet nė mėnyrė tė pandreqshme. Nuk ėshtė vetėm trupi i njeriut qė ėshtė jo i pėrkryer, me tė meta dhe i pėrkohshėm nė kėtė botė. Tė gjitha lulet vyshken, ushqimi mė i shijshėm prishet dhe kalbet. Tė gjitha kėto janė karakteristike pėr kėtė botė. Jeta e shkurt nė kėtė botė qė na ėshtė dhuruar si edhe ky trup janė mirėsi tė pėrkohshme tė dhuruara prej Allahut. Njė jetė e pėrjetshme dhe njė krijim i pėrkryer janė tė mundshme vetėm nė Ahiret. Siē thuhet nė Kuran:

    Ēka u ėshtė dhėnė nga ndonjė send, ajo ėshtė kėnaqėsi nė kėtė botė, e ajo qė ėshtė te Allahu ėshtė shumė mė e mirė dhe e pėrjetshme, por pėr ata qė besuan dhe qė vetėm Allahut tė tyre i mbėshteten. (Sure Shura: 36)

    Nė njė ajet tjetėr thelbi i vėrtetė i kėsaj bote shpjegohet si vijon:

    Ju njerėz dijeni se jeta e kėsaj bote nuk ėshtė tjetėr vetėm se lojė, kalim kohe nė argėtim, stoli, krenari mes jush dhe pėrpjekje nė shtimin e pasurisė dhe tė fėmijėve, e qė ėshtė si shembull i njė shiu prej tė cilit bima i habit bujqit, e pastaj ajo thahet dhe e sheh atė tė verdhė, mandej bėhet e thyer e llomitur, e nė botėn tjetėr ėshtė dėnimi i rėndė, por edhe falje mėkatesh dhe dhurim i kėnaqėsisė nga Allahu; pra jeta e kėsaj bote nuk ėshtė tjetėr vetėm se pėrjetim mashtrues. (Sure Hadid: 20)

    Thėnė shkurt, nė kėtė botė, Allahu, si dėshmi tė fuqisė dhe dijenisė sė Tij tė pafund, krijon shumė gjallesa tė bukura dhe mahnitėse si edhe shumė gjallesa me tė meta. Pėrhershmėria dhe pėrsosmėria janė kundėr ligjeve tė kėsaj bote. Asgjė qė mendja njerėzore mund tė pėrfytyroj, duke pėrfshirė teknologjinė e avancuar, kurrė s’do tė mund ta ndryshojė kėtė ligj tė Allahut. Kjo ėshtė kėshtu nė mėnyrė qė njerėzit tė mund tė bėjnė pėrpjekje tė arrijnė Ahiretin dhe t’ia shprehin Allahut respektin dhe mirėnjohjen qė i takon. Gjithashtu, kjo ėshtė kėshtu nė mėnyrė qė njerėzit tė mund tė kuptojnė se banesa e vėrtetė e kėtyre tė mirave nuk ėshtė kjo botė e pėrkohshme, por banesa e pėrjetshme e pėrgatitur pėr besimtarėt. Nė Kuran, nė kėtė aludohet si vijon:

    Por ju i jepni pėrparėsi jetės sė kėsaj bote, E dihet se jeta e botės tjetėr ėshtė mė e dobishme dhe e pėrjetshme. (Sure A’la: 16-17)

    Njė ajet tjetėr thotė: Kjo jetė e kėsaj bote nuk ėshtė tjetėr vetėm se dėfrim e lojė, e jetė e vėrtetė, padyshim ėshtė ajo e botės sė ardhme (Ahiretit), sikur ta dinin. (Sure Ankebut: 64) Ekziston njė ndarje shumė e hollė nė mes tė kėsaj bote, e cila ėshtė banesė e pėrkohshme dhe “jetės sonė tė vėrtetė”, Ahiretit. Vdekja ėshtė instrumenti i cili e ngrit kėtė perde. Me vdekjen, njeriu do t’i shkėpus tė gjitha lidhjet e tij me trupin e tij dhe kėtė botė; ai do tė fillojė jetėn e tij tė amshueshme me trupi e tij tė rikrijuar.

    Pasi qė jeta e vėrtetė ėshtė ajo qė fillon me vdekjen, “ligjet e vėrteta tė natyrės” janė ato qė i pėrkasin Ahiretit. Mungesat, tė metat dhe pėrkohshmėria janė ligjet e kėsaj bote, e prapėseprapė ato nuk janė ligje tė vėrteta dhe tė pandryshueshme. Ligjet e vėrteta janė tė formuluara nė parimet e pafundėsisė, pėrsosmėrisė dhe pavdekshmėrisė. Me fjalė tė tjera, ajo qė ėshtė normale ėshtė njė lule qė nuk vyshket, njė njeri qė nuk plaket kurrė, njė fryt qė kurrė nuk kalbet. Ligjet e vėrteta pėrmbajnė realizimin e menjėhershėm tė secilės dėshirė tė njeriut apo largimin e dhimbjes dhe sėmundjeve, apo madje djersitjen ose ndjenjėn e tė ftohtit. Megjithatė, ligjet e pėrkohshme vlejnė nė kėtė jetė tė pėrkohshme, derisa ligjet e vėrteta vlejnė pėr jetėn e ardhshme. Tė gjitha tė metat dhe mungesat me tė cilat ndeshemi nė kėtė botė ekzistojnė pėrmes shtrembėrimit tė qėllimshėm tė ligjeve tė vėrteta.

    Banesa e ligjeve tė vėrteta, domethėnė Ahireti, nuk ėshtė larg, siē mendohet. Allahu mund t’i jap fund jetės sė njeriut nė secilin moment qė Ai dėshiron dhe tė bėj qė ai tė kalojė nė Ahiret. Ky kalim do tė ndodhė nė njė periudhė shumė tė shkurt; sa ēelė e mbyllė sytė. Kjo i ngjason zgjimit nga njė ėndėrr. Njė ajet Kuranor pėrshkruan kohėzgjatjen e shkurt tė kėsaj bote si vijon:

    Ai thotė: "E sa vjet keni kaluar nė tokė?" Ata thonė: "Kemi qėndruar njė ditė ose njė pjesė tė ditės, pyeti ata qė dinė numėrimin!" Ai thotė: "Mirė e keni, sikur ta dinit njėmend pak keni qėndruar!" A menduat se Ne u krijuam kot dhe se nuk do ktheheni ju te Ne? (Sure Mu’minun: 112-115)

    Kur tė vjen vdekja, ėndrrat pėrfundojnė dhe njeriu fillon jetėn e tij tė vėrtetė. Njeriu, i cili qėndroi nė tokė pėr njė periudhė po aq tė shkurt sa “rrahja e qerpikėve” vjen nė praninė e Allahut pėr tė dhėnė pėrgjegjėsi pėr veprat e tij nė kėtė botė. Po qe se nuk e ka harruar vdekjen gjatė gjithė jetės sė tij dhe ka jetuar pėr tė fituar kėnaqėsinė e Allahut, do tė shpėtojė. Nė Kuran, fjalėt “kujt t’i jepet libri i vet nga e djathta e tij” janė pėrmendur si vijon:

    Kujt t'i jepet libri i vet nga e djathta e tij, ai do tė thotė: "O ju, ja, lexoni librin tim!" Unė kam qenė i bindur se do tė jap llogarinė time. (Sure Hakka: 19-20)




    Shumica e njerėzve kanė njė kuptim joadekuat pėr vdekjen. “Vdekja ėshtė momenti kur jeta mbaron” ėshtė njėri prej kėtyre. Shkoni njė hap mė tutje dhe njeriu do ta kuptojė se vdekja ėshtė momenti kur fillon jeta tjetėr. Ky botėkuptim i shtrembėruar bėn qė jobesimtarėt tė pėrmbledhin gjithēka dėshirojnė ata nė kohėn shumė tė shkurt tė kėsaj jete. Kjo ėshtė arsyeja pse ata tė cilėt nuk arrijnė tė kuptojnė tė vėrtetėn e Ahiretit duan ta shfrytėzojnė kėtė jetė sa mė shumė qė tė munden duke mos menduar shumė pėr tė. Duke mos bėrė dallim nė mes tė sė drejtės dhe tė gabuarės, ata duan t’i kėnaqin tė gjitha dėshirat e tyre nė kėtė botė. Ky qėndrim nė thelb mbėshtetet mbi mendimin se vdekja do t’i jap fund tė gjitha gėzimeve dhe kėnaqėsive tė kėsaj bote. Duke besuar se ende u mbesin shumė vite pėr tė jetuar, ata ndjekin planet afatgjata. Ata e konsiderojnė veten si shumė tė zgjuar derisa mendojnė se besimtarėt, tė cilėt kanė besim tė patundur nė Allahun dhe nė Ahiret dhe prandaj e pėrgatitin veten e tyre pėr kėtė, nuk janė tė menēur. Kjo ėshtė njėra prej metodave mė klasike tė pėrdorura nga Shejtani pėr tė mashtruar njeriun. Allahu na tėrheq vėmendjen ndaj kėsaj “metode mashtruese” nė ajetin nė vazhdim:

    Nuk ka dyshim se ata qė u kthyen prapa (nė mosbesim) pasi qė u ishte sqaruar rruga e drejtė, djalli ua hijeshoi dhe shpresė tė rrejshme u premtoi. (Sure Muhammed: 25)

    Ai u premton atyre dhe i bėn tė shpresojnė, por djalli nuk premton tjetėr vetėm se mashtrim. (Sure Nisa: 120)

    Duke grumbulluar pasuri nė kėtė botė sikur jeta tė zgjaste pėrgjithmonė, jobesimtarėt e kuptojnė jetėn si njė lloj gare. Gjatė gjithė jetės sė tyre, ata krenohen me pasuri dhe fėmijė. Kjo krenari u jap atyre njė ndjenjė tė superioritetit tė rrejshėm, gjė qė bėn qė ata tė largohen plotėsisht nga mendimi pėr Ahiretin. Mirėpo, vargjet nė vazhdim zbulojnė se pėr atė qė i pret ata pėr shkak tė kėtij gabimi tė madh.

    A mos mendojnė ata se me atė qė jemi duke u dhėnė atyre nga pasuria dhe fėmijėt, nxitojmė t'u ofrojmė atyre tė mirat? Jo, kurrsesi, por ata nuk po e kuptojnė. (Sure Mu’minun: 55-56)

    Prandaj, mos tė mahnitė pasuria e tyre e as fėmijėt e tyre, Allahu do vetėm t'i dėnojė me to nė jetėn e kėsaj bote e t'ju nxjerrė shpirtrat duke qenė ashtu qafirė. (Sure Teube: 55)

    Allahu i jap njeriut shumė paralajmėrime dhe porosi ta bėj atė tė mendoj pėr vdekjen dhe Ahiretin. Nė njė ajet, Allahu tėrheq vėmendjen ndaj sprovave qė pėrjeton njeriu si mėsim pėr tė:

    A nuk e shohin ata se pėr ēdo vit sprovohen njė herė apo dy herė, e pėrsėri nuk pendohen e as nuk marrin mėsim. (Sure Teube: 126)

    Me tė vėrtetė, shumica e njerėzve ndeshen me sprova tė ndryshme, ashtu qė ata shpesh tė luten pėr falje dhe tė jenė tė vėmendshėm. Ato mund tė ndodhin shumė rrallė, njė apo dy herė nė vit, siē pėrmendet nė kėtė ajet. Pėrndryshe, ato mund tė jenė telashe tė vogla tė pėrditshme. Njeriu ėshtė dėshmitar i aksidenteve, vdekjeve apo lėndimeve. Gazetat janė pėrplot me lajme pėr vdekje apo lajmėrime tė vdekjeve. Pėrballė ngjarjeve tė tilla, njeriu duhet tė pėrkujtojė se fatkeqėsitė mund t’i ndodhin atij nė ēdo kohė dhe nė ēdo moment mund tė pėrfundojė koha testuese e tij. Njė vetėdije e tillė e bėn njeriun qė t’i drejtohet me sinqeritet Allahut, tė kėrkojnė strehim tek Ai dhe tė kėrkojnė falje prej Tij.

    Mėsimet qė besimtarėt i nxjerrin nga fatkeqėsia qė u ndodhė atyre janė tė qėndrueshme. Mirėpo, tė njėjtat ndodhi kanė ndikim krejtėsisht tjetėr nė jobesimtarėt. Duke qenė tė tmerruar nga mendimi pėr vdekjen, jobesimtarėt ia kthejnė shpinėn realitetit tė vdekjes apo thjeshtė pėrpiqen ta harrojnė atė. Duke bėrė kėshtu, ata kėrkojnė ngushėllim. Megjithatė, kjo metodė mashtruese vetėm u shkakton dėm atyre. Kjo pėr arsye se Allahu “ua shtyn atyre afatin deri nė njė kohė tė caktuar” (Sure Nahl: 61) dhe kjo kohė, pėrkundėr asaj qė ata mendojnė, punon kundėr tyre. Njė tjetėr ajet Kuranor thotė:

    Tė mos mendojnė ata qė nuk besuan se afatin qė u dhamė Ne atyre tė jetojnė, ėshtė nė dobi tė tyre. Ne i lamė tė jetojnė vetėm qė tė shtojnė edhe mė shumė mėkate, se ata i pret dėnim nėnēmues. (Sure Ali Imran: 178)

    Njė person i pavėmendshėm, i cili nuk nxjerr mėsim madje edhe atėherė kur vdekja i ndodhė dikujt shumė tė afėrt me tė, bėhet shumė i sinqertė ndaj Krijuesit tė tij, kur ai vet tė pėrballet me vdekjen. Kjo psikologji rrėfehet nė Kuran si vijon:

    Ai (Allahu) ua bėri tė mundshėm udhėtimin nė tokė e nė det, deri kur jeni nė anije qė lundrojnė me ta (me udhėtarėt) me anė tė njė ere tė lehtė dhe janė tė lumtur me tė (me erėn e lehtė), ia beh njė erė e fortė dhe nga tė gjitha anėt rrethohen nga valėt dhe binden se janė shkatėrruar, e lusin Allahun pa farė pėrzierje tė idhujve (duke thėnė): Nėse na shpėton nga kjo (katastrofė), ne do tė jemi gjithnjė falėnderues!" (Sure Junus: 22)

    Mirėpo pas shpėtimit, kėta njerėz i kthehen gjendjes sė tyre fillestare tė pavėmendshme. Duke harruar premtimin e tyre, ata shfaqin njė qėndrim tė ultė dhe tė rrejshėm dhe, duke vepruar kėshtu, kurrė nuk ndiejnė as brejtjen mė tė vogėl tė ndėrgjegjes. Megjithatė, kjo pabesi do tė jetė dėshmitare kundėr tyre nė Ditėn e Gjykimit:

    E kur Ai (Allahu) i shpėtoi ata, ja, ata veprojnė mbrapshtė nė tokė, pa arsye. O ju njerėz, kryeneēėsia juaj ėshtė vetėm kundėr vetes suaj, ėshtė pėrjetim i jetės sė kėsaj bote, pastaj kthimi juaj ėshtė te Ne, e Ne ju shpėrblejmė pėr veprimet tuaja. (Sure Junus: 23)

    Nė dėshpėrim, njeriu pėrpiqet pėrsėri ta bėj tė njėjtėn gjė nė momentin e vdekjes. Mirėpo, koha e caktuar pėr tė tashmė ka mbaruar:

    E, sikur tė shihje mėkatarėt se si ulin kokat e veta pranė Allahut tė tyre: "Allahu ynė, tash pamė dhe dėgjuam, na kthe pra edhe njė herė e tė bėjmė vepra tė mira, se tash jemi tė bindur". Sikur tė kishim dėshiruar Ne, secilit do t'i jepnim udhėzimin, por fjala (vendimi) Ime ka marrė fund (definitiv) se do ta mbushė Xhehenemin sė bashku me xhinė e njerėz. Prandaj shijoni kėtė (dėnim) pėr shkak se ju e patėt harruar takimin tuaj nė kėtė ditė, e edhe Ne tash u harruam juve, ndaj, pėr shkak tė asaj qė keni vepruar, shijoni dėnimin e pėrjetshėm. (Sure Sexhde: 12-14)

    Tė njėjtat pėrpjekje tė paepura do tė vazhdojnė po ashtu nė xhehenem (ferr):

    Dhe ata do tė klithin aty: "O Allahu ynė, nxirrna e tė bėjmė vepra tė mira, e jo si ato qė i bėnim!" Po a nuk u dhamė juve jetė aq sa qė ai ka dashur tė mendojė, ka mundur tė mendojė gjatė asaj kohe, madje juve u ka ardhur edhe pejgamberi, pra shijoni, se pėr zullumqarėt nuk ka ndonjė ndihmėtar. (Sure Fatir: 37)

    Kėto pėrpjekje tė dėshpėruara nė Ahiret dhe mbarimi i dhimbshėm janė padyshim rezultatet e njohjes sė pamjaftueshme tė njeriut pėr qėllimin e vėrtetė tė ekzistencės sė tij nė tokė dhe tė vlerės sė tij. Ai qė nuk beson nuk nxjerr mėsime prej atyre qė ndodhin rreth tij, nuk ua vėnė veshin paralajmėrimeve tė zbritura prej Allahut, nuk do ta dėgjojė zėrin e ndėrgjegjes sė tij apo nuk e pėrfill atė dhe vdekjen e merr si njė ndodhi qė vėshtirė se do t’i ndodhė atij. Ai i bindet dėshirave tė anės sė ligė tė shpirtit tė tij nė vend se tė kėrkojė tė fitojė kėnaqėsinė e Allahut. Tė gjitha kėto e pėrgatitin udhėn qė vdekja ta mbėrthej atė nė befasi dhe tė bėj qė ai atė tė bie nė njė situatė tė dėshpėruar tė pėrshkruar nė vargjet e mėsipėrme. Kėshtu, para se vdekja ta mbėrthej njeriun, njeriu duhet tė zgjohet nga gjumi i thellė i pakujdesisė, pasi qė momenti i vdekjes ėshtė moment tejet i vonshėm pėr njė rimarrje tė tillė tė vetvetes:

    Dhe jepni nga ajo qė Ne u kemi dhėnė juve, para se ndonjėrit prej jush t'i vijė vdekja, e atėherė tė thotė: "O Allahu im, pėrse nuk mė shtyve edhe pak afatin (e vdekjes), qė tė jepja lėmoshė e tė bėhesha prej tė mirėve!" Po, Allahu kurrsesi askėnd nuk e shtyn pėr mė vonė, kur atij t'i vijė afati i vet. Allahu hollėsisht ėshtė i njohur me atė qė ju punoni. (Sure Munafikun: 10-11)

    Njė person i menēur duhet vazhdimisht tė mendojė pėr vdekjen nė vend se tė vazhdojė t’i shmanget mendimit pėr tė. Vetėm nė kėtė mėnyrė ai mund tė veprojė nė pajtim me vullnetin e Allahut dhe ta pengojė anėn e ligė tė shpirtit tė tij dhe Shejtanin ta mashtrojnė atė me kėtė jetė tė shkurt. Me tė vėrtetė, marrja e jetės sė kėsaj bote pėr qėllimin e vetėm tė njeriut ėshtė rreziku mė i madh pėr njerėzit. Profeti ynė (saas) i paralajmėroi po ashtu besimtarėt pėr kėtė me lutjen e tij “mos lejo qė punėt e dynjasė tė jenė gajlja jonė mė e madhe pėr tė cilėn dijmė.” (Rrėfyer nga Abdullah ibn Umar, Tirmidhiu: 783)

    Pėrgatitja pėr vdekjen

    Kjo botė ėshtė njė vend ku njeriu pėrgatitet. Allahu e ka ngarkuar njeriun me shumė pėrgjegjėsi nė kėtė botė dhe e ka bėrė me dije pėr kufijtė qė Ai ka pėrcaktuar pėr tė. Nėse njeriu i respekton kėto kufizime, iu bindet urdhrave tė Tij dhe iu shmanget veprave tė ndaluara, ai do tė arrijė pjekuri personale dhe njė gjendje mė tė mirė tė urtėsisė dhe vetėdijes. Me atribute tė tilla, besimtari tregon durim tė pashtershėm pa marr parasysh se ēka i ndodhė atij; i drejtohet vetėm Allahut dhe kėrkon ndihmė vetėm prej Tij. Kjo ėshtė rruga pėr tė nderuar Allahun dhe pėr tė ndier njė nėnshtrim tė brendshėm dhe njė besim tė pakufishėm nė Tė. Duke e kuptuar vlerėn e vėrtetė tė mirėsive tė dhuruara nga Allahu, ai shpreh njė mirėnjohje mė tė thellė ndaj Allahut dhe ndihet mė i afėrt me Tė. Si rezultat, ai bėhet njė besimtar ideal i pajisur me tipare superiore tė urtėsisė dhe moralit. Veē kėsaj, ai bėhet person i tillė qė meriton tė arrijė parajsėn, njė vend tė pėrsosmėrisė. Por nėse njeriu nuk mėson asgjė pėr tė vėrtetat e kėsaj bote, ai nuk arrin tė shfaq pėrsosmėri tė sjelljes dhe, madje edhe kur ėshtė nė pozitėn mė tė mirė nė aspektin material, mbetet i prirur ndaj tė gjitha formave tė dėshtimit.

    Me tė vėrtetė, Profeti Adem u dėrgua nė tokė tė marr mėsimin e duhur dhe u vu nė sprovėn e sajuar me qėllim prej Allahut pėr ta pėrgatitur atė pėr jetėn e tij tė pėrjetshme. Nė fund, ai u bė njė person i dalluar me moral dhe karakter tė lartė dhe tejet i lavdėruar nė Kuran.

    Njeriu vazhdon tė sprovohet me anė tė ngjarjeve tė panumėrta qė i ndodhin atij; suksesi i tij nė pėrballje me to i siguron atij shpėrblime nė jetėn e tij tė pėrjetshme, ndėrsa dėshtimet e tij i sigurojnė ndėshkimin e tij. Askush nuk e di se kur do tė mbarojė koha e tij e sprovimit. Sipas Kuranit: “Ai ėshtė shėnim i afatit tė caktuar.” (Sure Ali Imran: 145). Kjo kohė ndonjėherė mund tė jetė e gjatė, por po ashtu ndonjėherė mund tė jetė e shkurt. Mirėpo, e vėrteta ėshtė se madje edhe koha qė ne e konsiderojmė si tė gjatė rrallėherė tejkalon 7 apo 8 dekada.

    Kjo ėshtė arsyeja pse, nė vend se tė pėrfshihet nė bėrjen e planeve afat-gjata, njeriu duhet tė udhėzohet prej Kuranit dhe tė jetojė sipas parimeve tė tij, duke e ditur se do tė jap pėrgjegjėsi pėr tė gjitha veprat e tij nė Ahiret. Pėrndryshe, dėshtimi pėr t’u pėrgatitur pėr jetėn e pėrjetshme, duke e lėshuar mundėsinė e vetme tė dhėnė pėr kėtė qėllim, dhe fitimi i xhehenemit pėrjetėsisht do tė jetė njė gjendje vėrtetė e dhimbshme. Nuk duhet harruar kurrė se destinacioni i vetėm i atij qė ėshtė i privuar nga parajsa pėrgjithmonė nuk ėshtė askund tjetėr pos nė ferr. Pėr kėtė arsye, ēdo moment i kaluar kot nė kėtė botė ėshtė njė humbje e madhe dhe njė hap gjigant i ndėrmarr drejt njė fundi mizor.

    Pasi qė puna qėndron kėshtu, ky fakt duhet tė ketė pėrparėsi ndaj ēdo gjėje tjetėr nė kėtė botė. Sikurse qė pėrgatitemi pėr situatat e mundshme me tė cilat do tė pėrballemi gjatė jetės sonė, duhet tė bėjmė pėrpjekje tė ngjashme madje edhe mė tė mėdha, pėr t’u pėrgatitur pėr ahiret. Kjo pėr arsye se ai i cili do tė vdes do tė jemi ne. Do tė pėrjetojmė gjithēka ndodhė pas vdekjes krejtėsisht tė vetmuar. Prandaj, kjo ēėshtje ka tė bėj drejtpėrdrejt me “ne”, me fjalė tė tjera, “veten tonė”. Pėr ata qė kėrkojnė shpėtimin e amshueshėm, Allahu urdhėron si vijon:

    O ju qė besuat, keni parasysh frikėn ndaj Allahut dhe le tė shikojė njeriu se ēka ka bėrė pėr nesėr, dhe keni frikė Allahun, e s'ka dyshim se Allahu ėshtė qė e di nė detaje atė qė punoni! E mos u bėni si ata qė e harruan Allahun, e Allahu bėri qė ata ta harrojnė vetveten! Tė tillėt janė ata tė prishurit. (Sure Hashr: 18-19)


    …Por, njeriu dėshiron tė vazhdojė edhe mė tej nė mėkate. Andaj edhe pyet: "Kur ėshtė Dita e Ringjalljes?" E, kur tė merren sytė (tė parėt)? E tė zėhet hėna (errėsohet), Dhe tė bashkohet dielli e hėna. Atė ditė njeriu do tė thotė: "Nga tė iket!" Jo, nuk ka strehim!

    Atė ditė vetėm te Allahu yt ėshtė caku! (Sure Kijame: 5-12)

  2. #2
    Besimtar Musliman Maska e eldonel
    3 falenderime nė 3 postime

    Besimi nė ahiret (jetėn e pėrtejme)

    Besimi nė ahiret ėshtė njėra prej shtyllave mė tė rėndėsishme tė besimit. Nė suren e parė tė Kuranit, pas atributeve tė Tij, “i Gjithėmėshirshmi” dhe “Mėshirėploti”, Allahu pohon se “Ai ėshtė Sunduesi i Ditės sė Gjykimit” (Sure Fatiha: 4). Nė ajetin e tretė tė sures tjetėr, thuhet se besimtarėt janė “…ata tė cilėt e besojnė tė fshehtėn…” (Sure Bekare: 3)

    Ky koncept i “tė padukshmes” pėrmban po ashtu ringjalljen pas vdekjes, Ditėn e Ringjalljes, xhenetin dhe xhehenemin, thėnė shkurt, ēdo gjė qė ka tė bėj me Ahiretin. Me tė vėrtetė, nė ajetin vijues, ajetin e 4-tė tė Sures Bekare, me fjalėt “…ata janė tė bindur plotėsisht pėr Ahiretin”, theks i veēantė i ėshtė vėnė besimit nė Ahiret.

    Besimi nė Ahiret ėshtė shenjė e besimit tė vėrtetė dhe si i tillė ėshtė shumė i rėndėsishėm. Natyra e besimit nė Ahiret siē shpjegohet nė Kuran jap dėshmi tė fortė pėr sinqeritetin dhe vėrtetėsinė e njė besimtari. Ai i cili beson nė Ahiret tashmė ka vėnė themelet e besimit tė pakusht nė Allahun, nė Librin e Tij dhe nė tė dėrguarin e Tij. Njė individ i tillė e din se Allahu ka fuqi mbi ēdo gjė dhe se fjalėt e Tij dhe premtimet e Tij janė tė vėrteta. Rrjedhimisht, ai nuk ushqen kurrė dyshime nė mendjen e tij pėr Ahiretin. Para se t’i shoh dhe tė jetė dėshmitarė i kėtyre fakteve, ai beson nė to sikur t’i kishte parė tashmė ato. Ky ėshtė rezultat i natyrshėm i besės dhe besimit qė ai ka nė Allah dhe i menēurisė qė i ėshtė dhuruar atij. Veē kėsaj, njė besim i palėkundur nė Ahiret, i dėlirė prej tė gjitha formave tė dyshimit, pėrmban besimin nė ekzistencėn e Allahut si edhe nė atributet e Tij, si shpjegohet nė Kuran dhe besimin e plotė nė tė dhe nėnshtrimin ndaj Tij. Ky besim bėn qė njeriu tė njeh Allahun dhe ta ēmoj Atė ashtu si duhet. Ky ėshtė besimi qė Allahu e konsideron si tė ēmueshėm.

    Nga ajo qė u tha mė parė, ėshtė e qartė se tė kesh bindje tė vėrtetė dhe tė plotė qėndron mbi njė besim tė vendosur nė Ahiret. Nė shumė pjesė tė Kuranit, ka pėrmendje tė mohimit tė Ahiretit nga ana e jobesimtarėve dhe pėr jovendosmėrinė e tyre lidhur me vėrtetėsinė e tij. Nė tė vėrtetė, shumica e tyre janė njerėz tė cilėt besojnė nė ekzistencėn e Allahut. Megjithatė, ajo qė i bėn ata tė devijojnė nga udha e drejtė mė sė shumti nuk janė ēėshtjet qė kanė tė bėjnė me ekzistencėn e Allahut por me atributet e Tij. Disa besojnė se Allahu fillimisht krijoi gjithēka dhe pastaj i la njerėzit tė veprojnė si tė duan – tė paudhėzuar. Disa, nė anėn tjetėr, mendojnė se Allahu krijoi njeriun, por se vet individi ėshtė ai i cili pėrcakton fatin e vet. Njė grup tjetėr beson se Allahu nuk i din mendimet intime dhe fshehtėsitė e njeriut. Disa tė tjerė besojnė nė ekzistencėn e Allahut, por nuk e pranojnė idenė e fesė. Allahėruesit e kėsaj bindjeje tė fundit nė Kuran karakterizohen si vijon:

    Ata (mohuesit) nuk e njohėn Allahun sa duhet njohur Atė kur thanė; "Allahu nuk i shpalli gjė asnjė njeriu!" (Sure En’am: 91)

    Pra, nė vend tė njė mohimi total tė ekzistencės sė Allahut “mosnjohja e Allahut sa duhet njohur Atė” dhe si pasojė, mohimi i Ahiretit, pėrbėjnė bazėn e mosbesimit. Me tė vėrtetė, pėrqindja e njerėzve qė refuzojnė tė pranojnė ekzistencėn e Krijuesit ėshtė mjaft e ulėt dhe shumica e tyre shpesh kanė dyshime pėr bindjet e tyre. Kjo ėshtė arsyeja pse nė Kuran, nuk pėrmenden shumė njerėzit tė cilėt e mohojnė Allahun. Anasjelltas, njeriu gjen pėrmendje gjithėpėrfshirėse pėr njerėzit tė cilėt i shoqėrojnė shokė Allahut dhe mohojnė ringjalljen prej tė vdekurve, Ditėn e Gjykimit, Parajsėn, Ferrin dhe tė gjitha elementet dhe shpjegimet qė janė tė lidhura me besimin nė Ahiret.

    Edhe pse Ahireti ėshtė njė e vėrtetė e cila nuk mund tė perceptohet pėrmes pesė shqisave, Allahu e krijoi atė sė bashku me dėshmi tė panumėrta ashtu qė mendjet tona tė munden me lehtėsi ta kuptojnė atė. Nė tė vėrtetė, si njė gjė e nevojshme pėr tė kaluar provėn e kėsaj bote, njeriu duhet ta kuptoj kėtė fakt, jo pėrmes pesė shqisave, por me anė tė mendjes dhe si ēėshtje tė ndėrgjegjes. Ēdo person i rėndomtė, pas njė meditimi, lehtė e kupton se gjithēka nė mjedisin ku jeton, duke pėrfshirė edhe veten e tij, nuk ka mundur tė vjen nė jetė si rezultat i rastėsisė sė thjeshtė por mė tepėr pėrmes ushtrimit tė fuqisė, dijes, vullnetit dhe kontrollit superior tė njė Krijuesi. Pastaj, ai rrjedhimisht e kupton se krijimi i Ahiretit ėshtė njė gjė e thjeshtė pėr Allahun dhe se kjo ėshtė pasojė mė se e natyrshme dhe e arsyeshme e kėsaj bote. Pėr mė tepėr, ai e kupton se urtėsia dhe drejtėsia e Allahut kėrkojnė ekzistencėn e Ahiretit.

    Edhe pse kjo ėshtė aq e qartė, ai i cili ėshtė i pabindur ndaj urdhrave tė Allahut, nuk do ta pėlqente idenė e ringjalljes prej tė vdekurve. Si njeri i cili kalon jetėn e tij duke kėnaqur dėshirat e tij tė kota, nuk do tė dėshironte tė qėndrojė pėrpara Allahut pėr tė dhėnė llogari pėr atė qė ka vepruar gjatė tėrė jetės sė vet. Kjo ėshtė arsyeja pse, pėrkundėr posedimit tė njė kuptimi tė plotė tė ekzistencės sė Allahut, ai do tė zgjidhte tė ndrydhė zėrin e ndėrgjegjes sė tij dhe tė mashtrojė vetveten. Duke qenė i mbyllur nė njė dimension tė tillė, njė jobesimtar fillon tė bėjė krahasime tė paurta, tė paqėndrueshme dhe tė paarsyeshme pa vlerėsime afatgjata, vetėm pėr ta mohuar ringjalljen dhe Ahiretin:

    Ai na solli Neve shembull, e harroi krijimin e vet e tha: "Kush i ngjall eshtrat duke qenė ata tė kalbur? (Sure Ja Sin: 78)

    Mirėpo, kjo pyetje, e bėrė thjeshtė pėr t’iu shmangur realitetit dhe pėr tė pėrkrahur vet-mashtrimin, ka njė pėrgjigje tė qartė:

    Thuaj: "I ngjall Ai qė i krijoi pėr herė tė parė, e Ai ėshtė shumė i dijshėm pėr ēdo krijim. (Sure Ja Sin: 79)

    Nė Kuran, Allahu e bėn tė qartė se bėrja e krahasimeve tė tilla tė paqėndrueshme ėshtė njė veti e veēantė pėr jobesimtarėt:

    Shembulli i keq u takon atyre qė nuk besojnė botėn tjetėr, ndėrsa Allahut i takon shembulli mė i lartė. Ai ėshtė fuqiploti, i urti. (Sure Nahl: 60)

    Disa, nė anėn tjetėr, pėrpiqen tė arsyetojnė qėndrimin e tyre duke dhėnė disa tė ashtuquajtura shpjegime:

    Ata (idhujtarėt nė dynja) thonė: "A thua do tė bėhemi pėrsėri kėshtu si jemi?" A edhe pasi tė jemi bėrė eshtra tė kalbur?" Ata thanė: "Atėherė, ai kthim do tė jetė dėshpėrues pėr ne!" (Sure Nazi’at: 12)

    Nė tė vėrtetė, pėrkundėr tė qenit tė bindur pėr kėtė, ata nuk ngurrojnė tė pranojnė se ekzistenca e Ahiretit nuk iu shkon pėr shtati qėllimeve tė tyre nė jetė.

    Jobesimtari zvogėlon urtėsinė e vet me vullnetin e vet. Duke e kuptuar paarsyeshmėrinė e pohimeve tė tij, ai prapėseprapė e trajton kėtė ēėshtje me kryeneēėsi sentimentale dhe bėn gjithēka pėr tė gjetur kėnaqėsi psikologjike nė tė:

    Ata u betuan nė Allahun, me betimin e tyre tė fortė se "Allahu nuk e ringjall atė qė vdes!" Po, (i ringjall) ai ėshtė premtim i Tij i prerė, por shumica e njerėzve nuk dinė. (Sure Nahl: 38)

    Duke i marr teket dhe dėshirat e tyre pėr Allaha tė tyre, kėta njerėz thonė fjalė tė kota pėr tė lehtėsuar ndėrgjegjet e tyre dhe pastaj gjejnė prehje nė to. Allahu pėrshkruan natyrėn e kėtyre njerėzve tė cilėt mohojnė ekzistencėn e Ahiretit:

    Ne krijuam shumė nga xhinėt e njerėzit pėr xhehenem. Ata kanė zemra qė me to nuk kuptojnė, ata kanė sy qė me ta nuk shohin dhe ata kanė veshė qė me ta nuk dėgjojnė. Ata janė si kafshėt, bile edhe mė tė humbur, tė tillėt janė ata tė marrėt. (Sure A’raf: 179)

    Nė njė pjesė tjetėr tė Kuranit, gjendja e kėtyre njerėzve pėrshkruhet si vijon:

    A e ke parė ti (Muhammed) atė qė teket dhe dėshirat e tij i merr si Allah tė vetin - tė cilin Allahu e ka humbur me dashje, ia ka vulosur tė dėgjuarit dhe zemrėn e tij, i ka vėnė perde mbi tė parėt e tij? Mė thuaj, pos Allahut, kush mund ta udhėzojė atė? Pra a nuk merrni mėsim?

    A nuk merrni mėsim? Ata edhe thanė: "Nuk ka tjetėr, vetėm se kjo jetė jona nė kėtė botė, po vdesim dhe po lindemi dhe asgjė nuk na shkatėrron tjetėr pos kohės. Ata pėr kėtė nuk dinė asgjė, ata vetėm fantazojnė. (Sure Xhathije: 23-24)

    Realiteti i jetės sė dynjasė

    Jobesimtarėt pohojnė se ėshtė e pamundshme tė kuptohen disa gjėra pėrmes urtėsisė. Ata pohojnė se vdekja, ringjallja prej tė vdekurve dhe Ahireti janė disa prej tyre.

    Ne mund tė tėrheqim paralele midis kėtyre koncepteve dhe dukurive tė gjumit dhe ėndrrave. Ai i cili me kėmbėngulje mohon se do tė ringjallet pas vdekjes dhe vazhdimisht i shmanget mendimit pėr vdekjen, nuk ėshtė i vetėdijshėm nė tė vėrtetė se ai pėrjeton vdekjen ēdo natė nė gjumė dhe nė tė njėjtėn mėnyrė ringjallet nė mėngjes kur zgjohet prej gjumit. Shpjegimi i dhėnė nė Kuran pėr gjumin paraqet ndihmė tė madhe pėr tė kuptuar kėtė ēėshtje. Allahu e pėrshkruan gjumin nė Kuran si vijon:

    Allahu i merr shpirtrat kur ėshtė momenti i vdekjes sė tyre (i vdekjes sė trupave tė tyre), e edhe atė qė ėshtė nė gjumė e nuk ka vdekur, e atij qė i ėshtė caktuar vdekja e mban (nuk e kthen), e atė tjetrin (qė nuk i ėshtė caktuar vdekja, por ėshtė nė gjumė), e lėshon (tė kthehet) deri nė afatin e caktuar. Vėrtet, nė kėto ka argumente pėr njė popull qė mendon. (Sure Zumer: 42)

    Ai ėshtė qė ju vė nė gjumė natėn dhe e di ēka vepruat ditėn, pastaj ju ngjall-zgjon nė tė (ditėn) pėr deri nė afatin e caktuar (vdekje). Pastaj do tė ktheheni e do t'ju njoftojė me atė qė keni pas vepruar. (Sure En’am: 60)

    Nė vargjet e mėsipėrme, gjendjes sė gjumit i referohet si “vdekje”. Nuk bėhet ndonjė dallim domethėnės nė mes tė “vdekjes” dhe gjumit. Ēfarė ndodhė, atėherė, gjatė gjumit qė ka ngjashmėri aq mahnitėse me vdekjen?

    Gjumi ėshtė largimi i shpirtit tė njeriut prej trupit ku banon gjersa ėshtė i zgjuar. Nė anėn tjetėr, nė ėndėrr shpirti merr njė trup krejt tjetėr dhe fillon tė perceptoj njė mjedis krejt tjetėr. Ne kurrė nuk mund tė dallojmė se kjo ėshtė njė ėndėrr. Ne ndiejmė frikė, keqardhje dhe dhimbje, shqetėsohemi apo pėrjetojmė kėnaqėsi. Nė ėndrrat tona, ndjehemi shumė tė sigurt se ajo qė na ndodhė ėshtė e vėrtetė dhe shpesh japim pėrgjigje tė njėjta sikurse kur jemi tė zgjuar.

    Po tė ishte teknikisht e mundshme tė ndėrhyhet nga jashtė dhe t’i thuhet ėndėrruesit se ajo qė ai pa ishin thjeshtė ndjenja dhe iluzione, ai thjeshtė do ta shpėrfillte kėtė vėrejtje dhe madje do tė mendonte se po “talleshin” me tė. Mirėpo, nė realitet, kėto perceptime nuk kanė korrespondues material nė botėn e jashtme dhe ajo qė ne pėrjetojmė nė ėndrrat tona ėshtė pėrmbledhje e imazheve dhe perceptime tė cilat Allahu ua projekton shpirtrave tonė.

    Ēėshtja mė e rėndėsishme qė duhet ta mbajmė nė mend ėshtė fakti se i njėjti ligj hyjnor ende vlen kur jemi tė zgjuar. Allahu nė Kuran konfirmon se ėndrrat i nėnshtrohen vullnetit dhe kontrollit tė Tij siē pohohet nė vargjet: Dhe (pėrkujto) kur Allahu t'i dėftoi ty ata nė ėndėrr, tė paktė nė numėr, e sikur t'i dėftonte shumė, ju do tė dobėsoheshit e do tė grindeshit pėr ēėshtjen (e luftės), por Allahu ju shpėtoi. Allahu vėrtet e di shumė mirė se ē'mbajnė kraharorėt (zemrat). Pėrkujtoni kur u takuat (nė sheshin e luftės), e Ai bėri qė ata nė sytė tuaj tė duken pak, e po ashtu edhe ju tė dukeni nė sytė e tyre pak; e bėri kėtė pėr tė zbatuar Allahu njė ēėshtje qė ishte e vendosur. Vetėm te Allahu ėshtė pėrfundimi i ēėshtjeve. (Sure Enfal: 43-44) ofron dėshmi tė qartė se i njėjti ligj vlen pėr jetėn e pėrditshme. Fakti se perceptimet dhe imazhet qė kemi pėr materien i nėnshtrohen plotėsisht vullnetit dhe krijimit tė Allahut dhe se veē tyre, se nuk ka ekzistencė nė botėn e jashtme pohohet nė vargjet nė vazhdim:

    Ju (jehudi) patėt njė pėrvojė tė madhe nė ato dy grupet qė u konfrontuat ndėrmjet vete. Njėri grup luftonte nė rrugėn e Allahut, e tjetri ishte jobesimtar, dhe me shikimin e syve tė tyre i shihnin se ishin dy herė mė shumė se besimtarėt. Po, Allahu me ndihmėn e vet pėrforcon atė qė do. Vėrtetė, nė kėtė ėshtė njė pėrvojė e madhe pėr ata qė kanė mendje tė kthjelltė. (Sure Ali Imran: 13)

    Pikėrisht si nė rastin me ėndrrat, ajo qė ne pėrjetojmė gjatė jetėn sė pėrditshme dhe ēėshtjet tė cilat pandehim se ekzistojnė jashtė janė imazhe qė Allahu ua projekton shpirtrave tonė, sė bashku me ndjenjat qė Ai bėn qė ne t’i ndjejmė nė tė njėjtėn kohė. Imazhet dhe veprimet qė kanė lidhje me trupat tonė si edhe ato tė qenieve tjera ekzistojnė sepse Allahu krijon imazhet dhe perceptimet e treguara imazh pas imazhi. Ky fakt shpjegohet nė Kuran:

    Ju nuk i mbytėt (nė tė vėrtetė) ata, por Allahu (me ndihmėn qė ua dha) i mbyti ata, dhe ti nuk i gjuajte, (nė tė vėrtetė) kur i gjuajte ata, por Allahu (tė ndihmoi) i gjuajti, e (bėri kėtė) pėr t'i shpėrblyer besimtarėt me njė dhunti tė mirė nga ana e Tij. Allahu gjithēka dėgjon dhe di. (Sure Enfal: 17)

    I njėjti ligj hyjnor vlen pėr krijimin e Ahiretit dhe pėr imazhet dhe perceptimet qė kanė tė bėjnė me tė. Kur vjen vdekja, tė gjitha lidhjet e trupit me kėtė botė kėputen. Mirėpo shpirti ėshtė i amshueshėm sepse Allahu frymėzoi Shpirtin e Tij nė tė. Gjithēka qė ka tė bėj me jetėn, vdekjen, ringjalljen dhe jetėn e Ahiretit pėrbėhet thjeshtė prej perceptimeve tė shumta qė ndien shpirti i amshueshėm. Kjo ėshtė arsyeja pse, sa i pėrket shpjegimit bazė, nuk ekziston ndonjė dallim domethėnės nė mes tė krijimit tė kėsaj bote dhe krijimit tė xhenetit dhe xhehenemit. Gjithashtu, kalimi nga kjo botė nė Ahiret nuk dallon nga zgjimi prej gjumit dhe vazhdimi i jetės sė pėrditshme.

    Me ringjallje, fillon njė jetė e re nė Ahiret me njė trup tė ri. Me tė filluar tė projektimit tė perceptimeve qė kanė tė bėjnė me xhenetit apo xhehenemit i projektohen shpirtit, individi fillon t’i pėrjetoj ato. Allahu, Krijuesi i imazheve, zėrave, aromave, shijeve dhe ndjenjave tė pafund qė i takojnė kėsaj jete, nė mėnyrė tė ngjashme, do tė krijojė njė numėr tė pafund tė imazheve dhe ndjenjave tė parajsės dhe ferrit. Krijimi i gjithė kėtyre ėshtė gjė e lehtė pėr Allahun:

    …Kur Ai dėshiron diēka, Ai vetėm i thotė: "Bėhu!" dhe nė atė moment bėhet. (Sure Bekare: 117)

    Njė fakt tjetėr qė duhet pėrmendur ėshtė se sikur qė nė kėtė botė jeta shfaqet me njė dukje mė tė mprehtė se ėndrrat, ashtu shfaqet Ahireti nė krahasim me jetėn e kėsaj bote. Po kėshtu, sikur qė ėndrrat janė tė shkurta krahasuar me kėtė jetė, ashtu ėshtė kjo jetė krahasuar me Ahiretin. Siē dihet, koha nuk ėshtė e palėvizshme, siē supozohej mė herėt, por ėshtė njė nocion relativ. Ky ėshtė njė fakt i vėrtetuar nga shkenca sot. Nė ėndrra, njė ngjarje qė mendohet se zgjatė me orė tė tėra, zgjatė vetėm disa sekonda. Madje edhe ėndrra mė e gjatė zgjatė vetėm disa minuta. Megjithatė, ai i cili e pėrjeton ėndrrėn mendon se ka kaluar me siguri ditė tė tėra duke e pėrjetuar atė. Nė Kuran bėhet fjalė pėr relativitetin e kohės:

    Atje ngjiten engjėjt dhe shpirti (Xhibrili) nė njė ditė qė zgjatė pesėdhjetė mijė vjet (ose lartėsia e atyre shkallėve ėshtė pesėdhjetė mijė vjet). (Sure Me’arixh: 4)

    Ai ėshtė qė udhėheq ēėshtjen (e tė gjitha krijesave) prej qiellit nė tokė, pastaj ajo (ēėshtja) ngritet te Ai nė njė ditė qė sipas llogarisė suaj ėshtė sa njėmijė vjet. (Sure Sexhde: 5)

    Po ashtu, njė person qė kalon vite tė tėra nė kėtė botė nė tė vėrtetė jeton njė jetė tė shkurt bazuar nė konceptin e kohės nė Ahiret. Biseda nė vazhdim gjatė gjykimit nė Ahiret ėshtė njė shembull i mirė pėr kėtė:

    Ai thotė: "E sa vjet keni kaluar nė tokė?" Ata thonė: "Kemi qėndruar njė ditė ose njė pjesė tė ditės, pyeti ata qė dinė numėrimin!" Ai thotė: "Mirė e keni, sikur ta dinit njėmend pak keni qėndruar!" A menduat se Ne u krijuam kot dhe se nuk do ktheheni ju te Ne? (Sure Mu’minun: 112-115)

    Pasi qė kėshtu qėndron puna, ėshtė e qartė se rrezikimi i jetės sė pėrjetshme tė njeriut pėr kėtė jetė tė pėrkohshme ėshtė njė zgjidhje jo e menēur. Kjo bėhet mė e qartė kur njeriu merr parasysh shkurtėsinė e jetės sė dynjasė nė krahasim me Ahiretin.

    Si pėrmbledhje, gjėja qė ne quajmė materie dhe qė supozojmė se ka njė ekzistencė tė jashtme nuk ėshtė asgjė tjetėr pėrveē ndjesive qė Allahu ia projekton shpirtit tė njeriut. Njė person beson se trupi i tij i takon vetes sė tij. Megjithatė, trupi nuk ėshtė asgjė tjetėr veēse njė pėrfytyrim tė cilin Allahu ia ka projektuar shpirtit tė njeriut. Allahu ndryshon pėrfytyrimet kurdo qė tė dėshirojė Ai. Kur pėrfytyrimi i trupit papritmas zhduket dhe shpirti fillon tė shoh iluzione tė reja, me fjalė tjera, kur vdes njeriu, perdja qė ia ka mbuluar sytė largohet dhe atėherė njeriu e kupton se vdekja nuk ėshtė zhdukje siē kishte besuar ai. Kjo nė Kuran pohohet si vijon:

    Agonia e vdekjes i vjen me atė tė vėrtetėn (i zbulohet ēėshtja e ahiretit); kjo ėshtė ajo prej sė cilės ke ikur. Dhe i fryhet surit, e ajo ėshtė dita e premtuar (pėr dėnim). E do tė vijė secili njeri bashkė me tė dhe grahėsi edhe dėshmitari. (I thuhet) Ti ishe nė njė huti nga kjo (ditė) e Ne ta tėrhoqėm perden tėnde dhe tash ti sheh shumė mprehtė. (Sure Kaf: 19-22)

    Kėshtu, jobesimtarėt arrijnė tė kuptojnė tė vėrtetėn mė qartė:

    E thonė: "Tė mjerėt ne! Po kush na ngriti prej ku ishim tė shtrirė nė varre?" E, kjo ėshtė ajo qė premtoi Allahu dhe vėrtetuan tė dėrguarit. (Sure Ja Sin: 52)

    Prej atij momenti, jobesimtarėt fillojnė tė pėrjetojnė pendim tė madh – pendim mė tė madh se tė gjitha pendimet.


    Nė Kuran, pohohet se pėrveē tė gjitha qenieve tė krijuara, edhe gjithėsia do tė pėrballet po ashtu me vdekjen. Nuk ėshtė vetėm njeriu i vdekshėm. Tė gjitha kafshėt dhe bimėt vdesin. Madje edhe planetėt dhe yjet vdesin. Vdekja ėshtė fat i pėrbashkėt pėr gjithēka qė ėshtė krijuar. Nė praninė e Allahut, nė njė ditė tė paracaktuar, tė gjithė njerėzit, tė gjitha gjallesat, bota, dielli, hėna, yjet, shkurt, e gjithė bota materiale do tė zhduket. Nė Kuran, kjo ditė quhet “Dita e Ringjalljes” Kjo ėshtė “…Dita kur njerėzit ngriten (prej varreve) pėr tė dalė para Allahut tė bojėrave. (Sure Mutaffifin: 6)

    Sikur qė ėshtė tmerruese vdekja e njeriut, po ashtu ėshtė edhe vdekja e gjithėsisė. Nė Ditėn e Ringjalljes, ata qė nuk kanė besuar mė parė, do tė kenė, pėr herė tė parė njė ndjenjė tė fuqishme pėr madhėshtinė dhe fuqinė e Allahut. Kjo ėshtė arsyeja pse Dita e Ringjalljes ėshtė njė ditė pikėllimi, mundimi, pendimi, dhimbjeje dhe hutije tė madhe pėr jobesimtarėt. Njė njeri qė pėrjeton Ditėn e Ringjalljes do tė kaplohet nga njė frikė e tmerrshme. Kjo frikė e padefinuar ėshtė me qindra herė mė e fuqishme se tė gjitha frikėt qė njeriu mund t’i pėrjetojė nė kėtė botė. Kurani jap njė shpjegim tė hollėsishėm tė secilės fazė tė Ditės sė Ringjalljes. Se si do tė ndodhė kjo ngjarje madhėshtore dhe ēfarė do t’ju ndodhė njerėzve atė ditė tė gjitha janė tė pėrshkruara nė njė mėnyrė tė habitshme.

    Fryrja e parė e Surit
    Dita e Ringjalljes fillon kur t’i fryhet Surit. Kjo ėshtė shenja e shkatėrrimit tė pėrgjithshėm tė botės dhe tėrė gjithėsisė dhe fillimi i fundit. Kjo ėshtė pika prej ku nuk ka kthim. Ky ėshtė tingulli qė shpall se jeta e kėsaj botė ka marr fund pėr tė gjithė dhe se jeta e vėrtetė ka filluar. Ky ėshtė tingulli fillestar qė do tė ngjallė njė frikė, llahtar dhe huti tė vazhdueshme, nė zemrat e jobesimtarėve. Ky tingull lajmėron fillimin e ditėve tė vėshtira pėr jobesimtarėt qė do tė shtrihen gjer nė pafundėsi. Nė kėtė mėnyrė, nė Suren Mudeththir, Ditės sė Ringjalljes i referohet nga kėndvėshtrimi i jobesimtarėve:

    E,kur tė fryhet nė Sur, Atėherė ajo ėshtė ditė e vėshtirė. Pėr jobesimtarėt ėshtė jo e lehtė. (Sure Mudeththir: 8-10)

    Fryrja e Surit do tė krijojė padyshim njė frikė dhe shqetėsim tė tmerrshėm midis jobesimtarėve. Njė dridhje e paperceptueshme, e padefinuar pa njė burim tė dukshėm do tė pėrhapet nė mbarė botėn dhe prandaj tė gjithė njerėzit do tė bėhen tė vetėdijshėm se “diēka” po fillon. Ankthi qė ndiejnė jobesimtarėt shpejtė shndėrrohet nė panik dhe llahtar. Ngjarjet qė pasojnė pas fryrjes sė Surit do ta ngritin kėtė llahtar nė njė nivel tė paimagjinueshėm.

    Shkatėrrimi i gjithėsisė

    Njė dridhje e tmerrshme dhe njė “tingull shurdhues” pason fryrjen e Surit. Nė kėtė moment, njerėzit kuptojnė se po pėrballen me njė katastrofė tė tmerrshme. Ėshtė e qartė se bota dhe jeta janė gati tė shuhen. Pėr kėtė arsye, vetėm pėr disa ēaste gjithēka nė tokė humb vlerėn e vet. Madje edhe tingulli i Ditės sė Gjykimit do tė mjaftojė pėr tė shkėputur tė gjitha lidhjet tokėsore midis njerėzve. Asnjė mendim s’mund tė zėrė vend nė mendjet e njerėzve pėrveē ikjes dhe shpėtimit tė vetvetes. Frika ėshtė e madhe, nė atė ditė, dhe ēdokush ėshtė i preokupuar me vetveten:

    E kur tė vijė ushtima (krisma e kiametit); Atė ditė njeriu ikėn prej vėllait tė vet, Prej nėnės dhe prej babait tė vet, Prej gruas dhe prej fėmijėve tė vet. Atė ditė secilit njeri i mjafton ēėshtja e vet. (Sure Abese: 33-37)

    Pas njė dridhjeje tė fuqishme, toka nxjerrė gjithė ēka mban nė brendinė e saj dhe do t’i shpalos fshehtėsitė e saj, tė cilat nuk do tė kenė kurrfarė vlere qė nga ai moment:

    Kur tė dridhet toka me dridhjen e saj tė fuqishme, dhe tė nxjerrė toka atė qė ka nė brendinė e saj (barrėn nga brenda), Dhe njeriu tė thotė: "Ē'ka kjo (qė bėn kėtė dridhje)?" Atė ditė, ajo i rrėfen tregimet e veta, Ngase Allahu yt e ka urdhėruar atė. (Sure Zilzal: 1-5)

    Njė zhurmė e llahtarshme e pasuar nga njė dridhje e fuqishme dhe shpėrthime tė befasishme nėntokėsore do tė asgjėsojnė gjithēka qė njerėzit i kanė kushtuar rėndėsi tė madhe. Pėr shembull, njerėzit kanė ēmuar shumė shtėpitė e tyre, zyret, veturat dhe tokat e tyre. Disa njerėz kanė pasur qėllim tė jetės sė tyre njė shtėpi. Megjithatė, kotėsia e kėtyre qėllimeve shfaqet pikėrisht nė momentin e Ditės sė Ringjalljes. Pasuria materiale, tė cilės njerėzit i kushtuan gjithė jetėn e tyre, do tė zhduket pėr njė ēast tė vetėm. Qėllimet e atij qė pėr ambicie kryesore ka ngritjen nė pozitė nė kompaninė e tij bėhen tė pavlefshme. Njė tjetėr i cili tėrė jetėn e tij ia kushtoi fitimit tė pushtetit/fuqisė nė vendin e tij pėrjeton tė njėjtėn situatė tė llahtarshme. Ai bėhet dėshmitar me dhimbje nė zemėr i zhdukjes sė atij vendi… Gjithēka humbet rėndėsinė e vet pėrveē ēdo pune qė ėshtė bėrė pėr tė fituar kėnaqėsinė e Allahut. Siē shpall Allahu nė Kuran: E kur tė vijė vala e madhe (kiameti), Atė ditė njeriu pėrkujton se ēka ka punuar. E Xhehenemi shfaqet sheshazi pėr atė qė e sheh. (Sure Nazi’at: 34-36)

    Asgjėsimi i maleve

    Fatkeqėsitė qė do tė shfaqen atė ditė as nuk mund tė paramendohen prej njeriut. Malet, strukturat mė mahnitėse, mė tė palėkundshme nė tokė, vihen nė lėvizje, ato ērrėnjosen dhe thėrrmohen. Madje edhe njė tėrmet i vogėl kall tmerrin nė zemrat e njerėzve dhe frymėzon ndjenjat e pasigurisė. I bėn ata qė tė braktisin shtėpitė e tyre dhe tė kalojnė gjithė natėn jashtė nė rrugė. Duke qenė kėshtu, lloji i gjėmės aq tė tmerrshme qė t’i bėj malet tė lėvizin dėshmon tė jetė i papėrballueshėm. Nė Kuran, malet atė ditė pėrshkruhen si vijon:

    E kur t’i fryhet surit njė e fryme, dhe tė ngrihen toka e kodrat e t'i mėshojnė njėra-tjetrės me njė tė goditur. Nė atė kohė ndodh e vėrteta (kiameti). (Sure Hakka: 13-15)

    S'ka dyshim se dita e gjykimit ėshtė caktuar. Ėshtė dita qė i fryhet surit, e ju vini grupe-grupe. Dhe qielli hapet e bėhet dyer-dyer. Dhe kodrat shkulen dhe bėhen pluhur (si valė rrezesh). (Sure Nebe’: 17-20)

    (Secili njeri do tė dijė pėr atė qė ka punuar) ‘kur kodrat tė kenė udhėtuar (e bėrė pluhur nė ajėr), Dhe kur devetė e shtrenjta tė lihen pa bari nė fushė, Dhe kur egėrsirat tė jenė bashkuar (tubuar).’ (Sure Tekvir: 3-5)

    Ajo ėshtė ditė kur njerėzit bėhen si insekte tė shpėrndara. Dhe kodrat bėhen si leshi i shprishur. (Sure Kari’a: 4-5)

    Atė ditė, ekziston njė fuqi e tmerrshme dhe e pafund, aq e fuqishme sa qė tė hedh nė ajėr bjeshkėt prej guri, tokėn dhe shkėmbinjtė sikur “shtėllunga leshi”. Tani njerėzit janė plotėsisht tė vetėdijshėm pėr faktin se kjo nuk ėshtė njė gjė qė “fuqia e natyrės” mund ta bėj. Ata bėhen dėshmitarė se “nėna natyrė”, tė cilėn ata dikur e adhuronin si njė idhull dhe tė cilės ia veshėn ekzistencėn e tyre, nuk mund ta ndalojė shkatėrrimin e vetvetes. Tani ėshtė koha tė njihen me Allahėruesin e vėrtetė tė kėsaj fuqie. Megjithatė, kjo njohje nuk ju sjellė mė atyre asnjė dobi. Tani, ata mbėrthehen nga kjo fuqi, pėr tė cilėn asnjėherė mė parė nuk e lodhėn kokėn fare. Ata shpejtė do t’i kuptojnė faktet, tė cilat nuk arritėn t’i kuptojnė gjithė jetėn e tyre si ēėshtje urtėsie e vetėdije.

    Tmerri i krijuar nga njė fuqi e pakufishme nuk mund tė paramendohet dhe definohet kurrė derisa njeriu tė mos e pėrjetoj atė vet. Ai mbėrthen tė gjitha qeniet, tė gjalla dhe tė vdekura. Ky llahtar mban gjithēka nėn kontroll. Qeniet njerėzore, kafshėt dhe natyra njėlloj tė gjitha shkatėrrohen nga kjo frikė e pėrgjithshme. Malet mė nuk janė madhėshtore, oqeanet nuk janė tė pafund dhe qiejt nuk janė aq tė paarritshėm si nė tė kaluarėn. Dielli, yjet dhe e tėrė gjithėsia janė tė mbėrthyera nga frika e Ditės sė Ringjalljes. Ato tė gjitha i nėnshtrohen Krijuesit tė tyre. Pasi qė malet rrėnohen sikurse kėshtjellat prej rėrės, njeriu, papėrshkrueshėm i pafuqishėm krahasuar me malet, yjet dhe oqeanet, kalon nėpėr njė fazė tė shkatėrrimit tė madh.

    Fryrja e oqeaneve

    Me aftėsitė e tij tė tanishme, nuk ka mundėsi qė mendja e njeriut tė mund tė pėrfytyroj tmerrin e Ditės sė Ringjalljes “kur detet tė vlojnė si zjarr i flakėruar, dhe kur shpirtrat tė jenė bashkuar.” (Sure Tekvir: 6-7) dhe “kur tė pėrzihen detėrat.” (Sure Infitar: 3) Mirėpo, idenė e pėrmasave tė tij e fitojmė duke e ditur se shkatėrrimi do tė jetė nė proporcion me fuqinė e Allahut.

    Shkatėrrimi i qiellit:

    Nė Ditėn e Ringjalljes, jo vetėm toka por edhe hapėsira dhe e tėrė gjithėsia do tė shkatėrrohen. Koha e paracaktuar e shuarjes do t’i vjen po ashtu edhe qiellit, hėnės, diellit dhe planetėve si edhe tokės, ēdo gjėje qė ndodhet nėn tokė, maleve dhe oqeaneve. Kurani thotė se atė ditė: “ajo qė ju ėshtė premtuar ka pėr tė ndodhur pa tjetėr. Kur yjet tė shuhen, kur qielli tė hapet dhe kur kodrat tė copėtohen…” (Sure Murselat: 7-10)

    Nė Ditėn e Ringjalljes, tė gjitha qeniet dhe sistemet tė cilave njerėzit u veshin pėrjetėsinė do tė rrėnohen dhe pėrfundimisht do tė asgjėsohen. Kjo po ashtu vlen pėr qiellin. Qė nga momenti qė njeriu vjen nė jetė, atmosfera rezulton tė jetė njė kulm mbrojtės. Megjithatė, nė Ditėn e Ringjalljes, ky kulm do tė rrėnohet dhe do tė bėhet copė-copė. Ajri dhe atmosfera, qė e rrethojnė njeriun dhe e mbajnė nė jetė do tė bėhet: “si kallaji i shkrirė.” (Sure Me’arixh: 8) dhe do tė digjet me forcė. Ajri do t’i mbush mushkėritė e njeriut jo pėr t’i dhėnė jetė por pėr ta shuar atė.

    Njė krahasim i nxjerrė midis frikės sė krijuar nga fatkeqėsitė e kėsaj dynjaje dhe llahtari i ngjarjeve tė Ditės sė Ringjalljes mund tė na ndihmojė tė kemi idenė e kėsaj dite. Tėrmetet dhe shpėrthimet vullkanike janė fatkeqėsitė qė mė shumti e frikėsojnė njeriun. Ēarja e kores sė tokės nga njė tėrmet apo erupsion vullkanik davaritė monotoninė e pėrditshmėrisė nė njė ēast tė vetėm. Kjo bėn qė njeriu tė ēmoj bazėn solide mbi tė cilėn shkelė i sigurt.

    Sidoqoftė, pėrkundėr gjithė dhimbjes qė shkaktojnė, tėrmetet dhe erupsionet vullkanike, ato pėrjetohen vetėm njėherė. Njė tėrmet apo njė shpėrthim zgjatė pėr njė kohė tė caktuar. Plagėt shėrohen, dhimbjet harrohen dhe me kohė bėhen kujtime tė zbehta. Por Dita e Ringjalljes nuk ėshtė as si njė tėrmet dhe as si ndonjė katastrofė tjetėr. Aktet e pabesueshme tė shkatėrrimit qė ndodhin njėra pas tjetrės tregojnė se gjithēka ka arritur nė njė pikė pa kthim. Pėr shembull, do tė ndodhė njė gjė qė tejkalon imagjinatėn: do tė ēahet qielli dhe tė ndahet pėrgjysmė. Ky ėshtė rrėnimi i tė gjitha “ligjeve tė njohura tė fizikės” dhe koncepteve tė cilave njeriu u ka besuar deri atėherė. Qielli dhe toka qė kanė ekzistuar pėr mijėra mijėra vite shkatėrrohen prej Atij, i Cili i ka ndėrtuar ato. Dita e Ringjalljes, siē shpjegohet nė Kuran do tė shėnohet me ēarjen e qiellit, shkapėrderdhjen e yjeve dhe pėrzierjen e ketrave. Kur tė pėlcet qielli do t'i “bindet urdhrit tė Zotit tė vet, ashtu si i takoi!” (Sure Inshikak: 1-2)

    Ēdo gjė qė njerėzit i kushtojnė rėndėsi nė kėtė botė do tė shuhet. Trupat qiellor do tė shuhen njėra pas tjetrės: Kur dielli tė jetė mbėshtjellur (dhe errėsohet), Dhe kur yjet tė kenė rėnė (e shkapėrderdhur), (Sure Tekvir: 1-2)

    Kur dielli, burimi i dritės pėr tokėn pėr miliona vite, tė jetė mbėshtjellur, njerėzit do tė kuptojnė se ai ka njė pronar tė vėrtetė dhe se deri atėherė ka lėvizur nėn kontrollin e Tij. Deri nė atė moment, njerėzit vazhdimisht kanė menduar pėr yjet si pėr krijesa tė paarritshme, madhėshtore dhe tė mistershme. Mirėpo, atė ditė, ato do tė shuhen gadi sikur tė ishin lodra tė praruara. Malet gjigante dhe tė patundura do tė lėvizin, oqeanet e pafund do tė fillojnė tė vlojnė. Kėto skena, do ta bėjnė tė qartė se kush ėshtė Pronari i vėrtetė i tė gjitha qenieve, Poseduesi njė dhe i vetėm i pushtetit i Cili ėshtė mbi ēdo gjė qė ekziston. Kohės sė paracaktuar do t’i vjen fundi dhe njerėzit do tė zgjohen nė mėnyrė tė hidhur nga pakujdesia nė tė cilėn ishin zhytur. Arsyeja e kėsaj pakujdesie ėshtė dėshtimi i njeriut qė ta vlerėsojė fuqinė e Krijuesit tė tij derisa ishte ende nė dynja. Megjithatė, atė ditė, identiteti i Sunduesit tė vėrtetė tė gjithėsisė dhe jetės do tė bėhet i qartė:

    Ata nuk e ēmuan Allahun me madhėshtinė qė i takon, ndėrsa, nė ditėn e kiametit e tėrė toka ėshtė nė grushtin e Tij, e qiejt tė mbėshtjellė nė tė djathtėn e Tij. Ai ėshtė i pastėr nga tė metat dhe Ai ėshtė i lartė nga ēka ata i shoqėrojnė! (Sure Zumer: 67)

    Gjendja e njerėzve

    E gjithė kjo frikė, tmerr dhe huti e Ditės sė Ringjalljes do tė shkaktohet nga pakujdesia e jobesimtarėve. Sa mė i pavėmendshėm qė tė jetė njeriu, tmerri do tė jetė mė i madh atė ditė. Ndjenja e frikės dhe tmerrit qė fillon me vdekje nuk mbaron kurrė pėr tėrė pėrjetėsinė. Secila ngjarje bėhet burim i frikės pėr tė. Ēdo ngjarje e shėmtuar me tė cilėn pėrballet do tė ushqejė po ashtu frikėt e sė ardhmes sė tij. Kjo frikė do tė jetė aq e fuqishme sa qė do tė bėj qė flokėt e fėmijėve tė zbardhen.

    Nėse ju mohoni, si do tė mbroheni nė njė ditė qė fėmijėt do t'i bėjė pleq? Atė ditė qielli do tė ēahet dhe premtimi i Tij do tė realizohet. (Sure Muzemil: 17-18)

    Ata tė cilėt pandehėn qė Allahu ėshtė i padijshėm pėr veprat e tyre nė atė moment e kuptojnė se Allahu e ka shtyrė gjykimin e tyre deri nė Ditėn e Ringjalljes. Kjo shpjegohet si vijon:

    E ti kurrsesi mos e mendo Allahun si tė pakujdesshėm ndaj asaj qė veprojnė zullumqarėt; Ai vetėm ėshtė duke i lėnė ata pėrderisa njė ditė nė tė cilėn sytė shtangen (mbesin tė hapur). (Sure Ibrahim: 42)

    Nė njė ajet tjetėr, frika qė ndiejnė jobesimtarėt pėrshkruhet si vijon:

    Krisma e kiametit. Ēka ėshtė krisma? Dhe ē'tė mėsoi ty se ē'ėshtė krisma? Ajo ėshtė ditė kur njerėzit bėhen si insekte tė shpėrndara dhe kodrat bėhen si leshi i shprishur. (Sure Kari’a: 1-5)

    Lidhja mė e fortė nė kėtė botė ėshtė dashuria dhe ndjenja e mbrojtjes qė njė nėnė ndien pėr fėmijėn e saj. Mirėpo, forca e Ditės sė Ringjalljes do tė thyej madje edhe kėtė lidhje tė fortė. Tmerri do tė mbajė ēdo gjė nėn kontrollin e tij. Kjo tronditje e madhe do tė bėjė qė njerėzit tė humbin vetėdijen e tyre. Tė hutuar dhe nė panik do tė duken si tė dehur. Ajo qė i shtynė ata tė humbin vetėdijen e tyre ėshtė forca e zemėrimit tė Allahut:

    O ju njerėz, ruajuni dėnimit nga Allahu juaj, sepse dridhja pranė katastrofės sė kiametit ėshtė njė llahtari e madhe. Atė ditė, kur ta pėrjetoni atė, secila gjidhėnėse braktis atė qė ka pėr gjini dhe secila shtatzėnė e hedh para kohe barrėn e vet, ndėrsa njerėzit duken tė dehur, po ata nuk janė tė dehur, por dėnimi i Allahut ėshtė i ashpėr. (Sure Haxhxh: 1-2)

    Pėrveē frikės dhe tmerrit, njė tjetėr ndjenjė trishtuese qė do ta pėrjetojnė njerėzit do tė jetė ndjenja e dėshpėrimit. Njerėzimi ndėrmerr masat e nevojshme paraprake ndaj tė gjitha fatkeqėsive tė mundshme; ndaj fatkeqėsive mė vdekjeprurėse, tėrmeteve, vėrshimeve, stuhive mė tė fuqishme apo ndaj luftės mė tė tmerrshme nukleare. Njeriu gjen mėnyra pėr ta mbrojtur veten dhe ndėrton strehimore. Mirėpo, atė ditė, nuk do tė mbetet as edhe njė vend i vetėm i sigurt ku njeriu do tė mund tė gjejė strehim. Ai nuk do tė ketė ndihmė prej Allahut. Po ashtu, nuk do tė ketė njeri apo autoritet i cili do tė mund tė jap ndihmė. Nė tė kaluarėn, njeriu kėrkonte ndihmė dhe udhėzim nga shkenca dhe teknologjia. Por tani, tė gjitha ligjet e shkencės do tė jenė rrėnuar. Madje edhe nėse teknologjia mė e avancuar do ta bėnte tė mundur qė njeriu tė ikte nė vendin mė tė largėt tė gjithėsisė, zemėrimi i Allahut do ta gjente atje. Kjo pėr arsye se Dita e Ringjalljes do ta pushtojė tėrė gjithėsinė. Jo vetėm toka nė tė cilėn ai jetoi nė siguri por gjithashtu edhe yjet mė tė largėta do t’i nėnshtrohen vullnetit tė Allahut, me diellin “e mbėshtjellur dhe errėsuar,” dhe yjet “tė kenė rėnė dhe tė jenė shkapėrderdhur.” (Sure Tekvir: 1-2)

    Dėshpėrimi nė tė cilin do tė bien qeniet njerėzore atė ditė pėrshkruhet si vijon:

    …E tė zėhet hėna (errėsohet), Dhe tė bashkohet dielli e hėna. Atė ditė njeriu do tė thotė: "Nga tė iket!" Jo, nuk ka strehim! Atė ditė vetėm te Allahu yt ėshtė caku! (Sure Kijame: 8-12)



    Kur t’i fryhet surit pėr herė tė parė, qiejt dhe toka do tė shkatėrrohen dhe e gjitha bota materiale do tė merr fund. S’do tė mbetet as edhe njė shpirt i gjallė. Nė fjalėt e Kuranit: Ditėn kur toka ndryshohet nė tjetėr tokė, e edhe qiejt (nė tjerė qiej), e ata (njerėzit) tė gjithė dalin sheshazi para Allahut, Njė, MbiAllahėrues. (Sure Ibrahim: 48) Ky mjedis i ri i pėrgatitur pėr Gjykimin e Fundit pėrshkruhet si vijon:

    Ty tė pyesin edhe pėr kodrat. Thuaj: "Allahu im mund t'i bėjė thėrrime tė shpėrndara". Dhe vendin e tyre ta bėjė rrafsh pa farė bime e ndėrtese. E nuk do tė shohėsh nė tė as ultėsirė e as lartėsirė. (Sure Ta Ha: 105-107)

    Ky ėshtė momenti nė tė cilin njerėzit do tė ringjallen prej tė vdekurve, do tė mblidhen dhe do tė presin pėr tė dhėnė llogari pėr veprat e tyre. Ky ėshtė po ashtu vendi ku do tė mėsojnė pėr ku janė duke shkuar. Ka ardhur koha qė njerėzit tė ringjallen prej tė vdekurve dhe t’i dorėzohen Allahut, el-Kaharit (Nėnshtruesit). Dhe atėherė do t’i fryhet surit pėr herė tė dytė. Ata tė cilėt mohuan ahiretin dhe ringjalljen nė kėtė dynja do tė ringjallen prej varreve tė tyre. Kjo do tė jetė diēka qė ata kurrė nuk e kishin pritur. Kurani rrėfen pėr kėto ngjarje si vijon:

    Dhe i fryhet Surit dhe bie i vdekur ēka ka nė qiej dhe nė tokė, pėrveē atyre qė do Allahu (tė mos vdesin), pastaj i fryhet atij herėn tjetėr, kur qe, tė gjithė ata tė ngritur e presin (urdhrin e Allahut). Toka ėshtė ndriēuar me dritėn e Allahut tė vet, libri (shėnimet mbi veprat) ėshtė vėnė pranė dhe sillen pejgamberėt e dėshmitarėt, e kryhet mes tyre gjykimi me drejtėsi, e atyre nuk u bėhet padrejtė. (Sure Zumer: 68-69)

    Dalja e tė vdekurve prej varreve tė tyre

    Allahu rrėfen nė hollėsi pėr ato qė do tė ndodhin kur tė vdekurit tė ringjallen me vullnetin e Tij. Siē rrėfehet nė Kuran, kjo ngjarje e madhe do tė ndodhė nė kėtė mėnyrė:

    Dalin prej varreve, e si karkaleca tė shpėrndarė e me shikim ė pėrulur. (Sure Kamer: 7)

    Atėherė kur t’i fryhet surit pėr herė tė dytė, tė vdekurit do tė thirren nga toka. Ata do t’i pėrgjigjen kėsaj thirrjeje dhe me shpejtėsi do tė “dalin prej varreve si karkaleca tė shpėrndarė e me shikim tė pėrulur.” (Sure Kamer: 7)

    (…mandej kur) Ai ju thėrret juve me njė tė thirrme prej tokės, ju menjėherė dilni. (Sure Rum: 25)

    Ditėn kur me ata hapet toka e ata nguten (pėr vendtubim), e ai ėshtė njė tubim i lehtė pėr Ne. (Sure Kaf: 44)

    Sikur duke u ngutur pėr njė qėllim, ata do ta pasojnė thirrėsin i cili do t’i thėrret me qafat e shtrira kah ai. Kjo thirrje nuk do t’i ngjasojė asnjė thirrje tė dėgjuar deri atėherė:

    …Ditėn kur thirrėsi (Israfili) kumton njė send tė tmerrshėm. (Sure Kamer: 6)

    Atė ditė, ata do tė shkojnė pas Thirrėsit. E nuk do t’i largohen atij, e para tė Gjithmėshirshmit ulen zėrat e nuk dėgjohet tjetėr pos njė zė I ulėt. (Sure Ta Ha: 108)

    …Ditėn kur duke u ngutur dalin prej varreve, sikur nguteshin te idhujt. (Sure Me’arixh: 43)

    Ata qė bėnė gjynahe duke i tejkaluar kufijtė e caktuar nga Allahu, tė cilėt nuk iu bindėn Allahut, insistuan nė mėnyrėn e tyre tė jetės, mohuan Allahun dhe qėndruan kryelartė, papritmas do tė bėhen tė bindur dhe do t’i nėnshtrohen Atij posa tė ringjallen prej tė vdekurve. Pa dyshim, ata do t’i pėrgjigjen kėsaj thirrjeje. Pasi qė tė pėrfundojė kjo provė nė kėtė dynja, ata nuk do tė kenė zgjidhje tjetėr veēse tė pajtohen. Madje edhe nėse kanė dėshiruar ashtu, s’do tė mund tė vepronin ndryshe. Ata madje s’do tė mund tė ushqenin njė dėshirė tė tillė nė mendjet e tyre. Ata s’do tė kenė fuqi t’i rezistojnė/bėjnė ballė kėsaj thirrjeje. Kjo ėshtė arsyeja pse, ata thellė nė veten e tyre do tė ndiejnė se kjo ėshtė njė “ditė e pamėshirė”:

    Me qafat e zgjatura, sy tė shtanguar, duke shpejtuar drejt Thirrėsit, jobesimtarėt do tė thonė: “Kjo ėshtė ditė e vėshtirė!” (Sure Kamer: 8)

    Pra jobesimtarėt do tė vrapojnė pėrpara. Ēdokush do tė shfaqė njė bindje absolute. Atė ditė, gjėja e vetme e rėndėsishme qė njerėzit posedojnė ėshtė besimi. Mirėpo, jobesimtarėt janė tė privuar prej tij. Kjo ėshtė arsyeja pse zemrat e tyre janė “tė zbrazėta” tek nguten me kokat e tyre lartė dhe sy tė shtanguar.” (Sure Ibrahim: 43)

    Ata do tė shkojnė nė drejtim tė njė pike tė caktuar grupe-grupe:

    Ėshtė dita qė i fryhet surit, e ju vini grupe-grupe. (Sure Nebe’: 18)

    E nuk do tė mund tė lėnė as porosi, as tė kthehen nė familjet e tyre. Dhe i fryhet Surit, kur qe, duke u ngutur prej varrezave paraqiten te Allahu i tyre. (Sure Ja Sin: 51-52)

    Do t’i fryhet surit dhe pėrnjėherė ata do tė dalin prej varreve tė tyre dhe i paraqiten Allahut tė tyre. E thonė: “Tė mjerėt ne! Po kush na ngriti prej ku ishim tė shtrirė nė varre?" E, kjo ėshtė ajo qė premtoi Allahu dhe vėrtetuan tė dėrguarit.” (Sure Ja Sin: 51-52)

    Thirrja “Tė mjerėt ne!” ėshtė shprehje e njė paniku dhe zhgėnjimi tė madh. Jobesimtari i cili e pėrjeton ringjalljen e tij e kupton se i dėrguari i Allahut i cili e komunikoi kėtė porosi gjatė jetės sė tij e kishte thėnė tė vėrtetėn. Ai atėherė e kupton se do t’i nėnshtrohet “vuajtjes sė pėrjetshme” me tė cilėn ishin kėrcėnuar jobesimtarėt. Nė atė moment, ai heq tė gjitha dyshimet lidhur me kėtė dhe pajtohet me faktin se nuk ekziston diēka e tillė si “gjumi i pėrjetshėm”. Zhgėnjimi i tij forcohet me anė tė shpresave tė pakėsuara pėr shpėtim nga vuajtja qė i afrohet.

    Jobesimtarėt ndiejnė frikė, tmerr dhe janė tė dėshpėruar. Pamja e tyre e pėrgjithshme ėshtė e frikshme; fytyrat e tyre janė tė nxira dhe tė mbuluara me pluhur. Pėr mė tepėr, ata do tė jenė tė poshtėruar:

    Atė ditė sheh fytyra tė pėrulura, (Sure Gashije: 2)

    Atė ditė do tė ketė edhe fytyra tė pluhuruara, Qė i ka mbuluar errėsira e zezė, E tė tillėt janė ata mohuesit, mėkatarėt. (Sure Abese: 40-42)

    E ata qė bėnė gėnjeshtėr ndaj Allahut, do t'i shohėsh nė ditėn e kiametit, fytyrat e tyre tė nxira. A nuk ėshtė nė Xhehenem vendi i Kryelartėve? (Sure Zumer: 60)

    Allahu do t’i ringjallė jobesimtarėt nė Ditėn e Ringjalljes, tė verbėr.

    E kush ia kthen shpinėn udhėzimit Tim, do tė ketė jetė tė vėshtirė dhe nė ditėn e kiametit do ta ringjall tė verbėr. Ai (qė nuk besoi) do tė thotė: "Allahu im, pėrse mė ngrite tė verbėr, kur unė isha me sy?" Ai (Allahu) thotė: "Ashtu si harrove ti argumentet Tona qė t'i ofruam, ashtu je ti i harruar sot". (Sure Ta Ha: 124-126)

    Atė qė Allahu e drejton nė rrugė tė drejtė, ai ėshtė udhėzuar, e atė qė e le tė humbur, pėr ata nuk do tė gjesh ndihmėtarė pėrveē Atij. Nė ditėn e kiametit Ne i tubojmė ata duke i tėrhequr rrėshqanas me fytyra pėr dhe, tė verbėr, memecė tė shurdhėt. Vendi ti tyre ėshtė xhehenemi, sa herė qė tė pushojė flaka Ne u shtojmė flakėn e zjarrit. (Sure Isra: 97)

    E bardha e syrit do tė mavijoset. Kjo ngjyrė e syrit do ta rris pamjen e frikshme dhe tė neveritshme tė jobesimtarėve.

    Ditėn kur i fryhet surit (bririt), atė ditė Ne i tubojmė mėkatarėt sy mavijosur (tė verbėr, tė shėmtuar). (Sure Ta Ha: 102)

    Me kėtė pamje tė tmerrshme dhe tė degjeneruar jobesimtarėt do tė dallojnė prej besimtarėve nė shikim tė parė. Ky ėshtė fillimi i fundit i kėtij grupi tė njerėzve tė cilėt zhvilluan luftė kundėr vargjeve tė Allahut dhe mbetėn mendjemėdhenj.

    Atje nuk ekziston kurrfarė miqėsie,
    lidhje familjare dhe bashkėpunimi

    Atė ditė, njeriu do tė jetė tepėr i brengosur pėr vetveten pėr t’u brengosur pėr tė tjerėt. Ai do tė braktis madje nėnėn, babanė, bashkėshorten dhe fėmijėt e tij. Forca dhe llahtari i papėrfytyrueshėm i Ditės sė Ringjalljes do tė bėjė qė secili tė shqetėsohet pėr punėn e vet. Allahu e pėrshkruan Ditėn e Ringjalljes si vijon:

    E ē'tė mėsoi ty se ē'ėshtė dita e gjykimit? Pėrsėri, ē'tė mėsoi ty se ē'ėshtė dita e gjykimit? Ėshtė dita kur askush, askujt nuk do tė mund t'i ndihmojė asgjė; atė ditė e tėrė ēėshtja i takon vetėm Allahut! (Sure Infitar: 17-19)

    E kur tė vijė ushtima (krisma e kiametit); Atė ditė njeriu ikėn prej vėllait tė vet, Prej nėnės dhe prej babait tė vet, Prej gruas dhe prej fėmijėve tė vet. Atė ditė secilit njeri i mjafton ēėshtja e vet. (Sure Abese: 33-37)

    Dhe pėr kėtė arsye lidhjet mė tė ēmueshme nė kėtė jetė do tė kenė njė pėrfundim tė hidhur. Tmerri i asaj dite do t’i bėjė tė gjitha lidhjet e afėrta dhe ato familjare tė pakuptim. E vetmja gjė e ēmueshme qė do tė mbetet do tė jetė besimi:

    E kur i fryhet surit (herėn e dytė), atėherė, nė atė ditė nuk do tė ketė lidhje familjare mes tyre e as qė do tė pyes kush pėr njėri-tjetrin. E kujt i peshojnė mė rėndė peshojat (veprat e mira), ata janė tė shpėtuarit. Ndėrsa, atyre qė u peshojnė lehtė, peshojat (veprat e mira), ata janė qė humben vetveten dhe janė nė Xhehenem pėrgjithmonė. (Sure Mu’minun: 101-103)

    Lidhjet miqėsore dhe familjare shkėputen nė atė mėnyrė sa qė njerėzit do tė jepnin fėmijėt, bashkėshortet, vėllezėrit e tyre tė dashur dhe madje tė gjithė tė afėrmit e tyre si shpagim pėr tė shpėtuar veten e tyre:

    Dhe asnjė mik nuk pyet pėr mikun. Edhe pse ata shihen ndėrmjet vete (edhe njihen, por ikin prej njėri-tjetrit). Krimineli dėshiron sikur tė kishte paguar dėnimin e asaj dite me bijtė e vet. Dhe me gruan e vet dhe me vėllain e vet. Edhe me tė afėrmit e tij qė ai te ata mbėshtetej. Edhe me krejt ēka ka nė tokė, e vetėm tė kishte shpėtuar! Jo, kurrsesi, ajo (para) ėshtė Ledhdha - flaka (emėr i Xhehenemit). (Sure Me’arixh: 10-15)

    Kjo “pėrpjekje” ėshtė nė tė vėrtetė tregues i natyrės mizore dhe jo falėnderuese tė jobesimtarėve e cila shfaqet kur janė nė pyetje pėrfitimet e tyre. Kjo pėrpjekje po ashtu paralajmėron pėr kotėsinė e kėsaj jete. Shpesh njeriu vrapon pas qėllimeve tė parėndėsishme; pas njė pune tė admirueshme , njė shtėpie tė bukur, apo njė femre dhe pas tė hollave pėr tė cilat do tė punojė gjithė jetėn e tij. Mirėpo, siē na bėn me dije Kurani, nė pėrpjekjet e tij dėshpėruese pėr tė shpėtuar, njeriu do tė jetė i gatshėm tė jap jo vetėm njė femėr, por tė gjitha femrat e botės apo gjithė pasurinė e mundshme si shpagim pėr shpėtimin e tij personal. Megjithatė, tė gjitha kėto janė pėrpjekje tė kota. Nė thelb Allahu ėshtė Allahėruesi i gjithė pasurisė nė botė. Shpėtimi, nė anėn tjetėr, ka mbetur prapa, nė jetėn tokėsore. Tani ėshtė tepėr vonė dhe, siē ėshtė premtuar, zjarri i xhehenemit tashmė ka filluar tė digjet.

    Grumbullimi i njerėzve pėr tė dhėnė
    llogari pėr veprat e tyre

    Kurani shpall kuptimin e vėrtetė tė jetės:

    O ti njeri, vėrtet ti pėrpiqesh me njė pėrpjekje tė madhe qė ēon te Allahu yt, e atė (pėrpjekje) do ta gjesh. (Sure Inshikak: 6)

    Pa marrė parasysh se ē’bėjmė gjatė jetės sonė, ne nė fund do tė dalim pėrpara Allahut. Qėllimi pėrfundimtar i kėsaj jete ėshtė tė jesh rob i Tij. Koha mė e rėndėsishme, nė anėn tjetėr, ėshtė Dita e Ringjalljes, kur ne do tė japim llogari pėr jetėt tona.

    Ēdo ditė qė kalon na sjellė mė pranė kėtij momenti nė kohė. Ēdo orė, minutė apo madje sekondė qė kalon ėshtė njė hap i ndėrmarrė drejt vdekjes, ringjalljes dhe momentit tė llogarisė. Jeta si njė orė me rėrė rrjedhė vazhdimisht nė kėtė drejtim. Nuk ka mėnyrė pėr ta ndaluar apo pėr ta kthyer kohėn prapa. Tė gjithė njerėzit do ta pasojnė kėtė rrugė.

    Vetėm te Ne kthimin e kanė. Dhe vetėm detyrė Jona ėshtė llogaria e tyre. (Sure Gashije: 25-26)

    Sot nė tokė ka rreth 6 miliardė njerėz. Duke ia shtuar kėtė numėr numrit tė pėrgjithshėm tė njerėzve tė cilėt kanė jetuar ndonjėherė nė tė kaluarėn do ta kemi idenė e masės qė do tė grumbullohet nė Ditėn e Ringjalljes. Tė gjithė, qė nga Profeti Adem, njeriu i parė nė tokė, deri tė jobesimtari i fundit i cili do tė jetojė nė dynja do tė jenė atje. Kjo masė e qenieve njerėzore do tė paraqet njė pamje mahnitėse. Sidoqoftė, nė tė njėjtėn kohė, ėshtė e sigurt se do tė jetė e frikshme. Gjendja e njerėzve nė praninė e Allahut pėrshkruhet nė Kuran si vijon:

    Atė ditė ata do ta pasojnė Thirrėsin i cili nuk ka kurrfarė tė pavėrtete nė vetvete. Zėrat do tė pushojnė para tė Gjithėmėshirshmit dhe Ju do tė dėgjoni vetėm zėrin e kėmbėve qė marshojnė.

    Atė Ditė ndėrmjetėsimi nuk do tė ketė dobi vetėm pėr atė tė cilin ka dhėnė leje i Gjithėmėshirshmi dhe me fjalėn e tė cilit Ai ėshtė i kėnaqur.

    Ai i di ato qė ishin para tyre dhe ato qė vijnė pas. Por dija e tyre nuk mund ta pėrfshij Atė.

    E fytyrat (e mėkatarėve) e turpėruara, i pėrulen tė Pėrjetshmit, tė Gjithėfuqishmit, sepse ka dėshtuar ai qė barti padrejtėsinė. (Sure Ta Ha: 108-111)

    Momenti i dhėnies sė llogarisė, tė cilin jobesimtarėt e shpėrfillėn gjithė jetėn, derisa besimtarėt u pėrgatitėn pėr kėtė me zell, ka ardhur. Njė vend i shkėlqyer ėshtė krijuar pėr kėtė gjyq madhėshtor. Sipas Kuranit, atė ditė:

    “E qielli ēahet, pse ai atė ditė ėshtė i rraskapitur. Dhe engjėjt qėndrojnė nė skajet (anėt) e tij, e atė ditė, tetė (engjėj) e bartin mbi vete Arshin e Allahut tėnd.” (Sure Hakka: 16-17)

    Atė ditė Xhibrili dhe engjėjt qėndrojnė tė rreshtuar, askush nuk flet pos atij qė e lejon Mėshiruesi, dhe i cili e thotė tė vėrtetėn. (Sure Nebe’: 38)

    Allahu i qiejve dhe tokės do tė kėrkojė llogari prej robėrve tė Tij pėr veprat e tyre. Njė lloj mundimi, qė i pėrshtatet fuqisė dhe madhėshtisė sė Tij, do tė jetė i pranishėm. Njė flakė gjėmuese do tė digjet nė xhehenem. Allahu, i Cili krijon gjithēka nė njė mėnyrė unike, ka pėrgatitur njė mundim tė pėrkryer pėr jobesimtarėt. Askush s’mund tė shkaktojė dhimbjen qė Allahu do ta jap atė ditė. Nė Kuran Allahu thotė:

    Jo, mosni ashtu! Kur tė dridhet toka njėpasnjėshėm! Dhe kur tė vijė Allahu yt dhe engjėjt qėndrojnė radhė-radhė! Dhe atė ditė sillet Xhehenemi, e atėherė njeriut i bie nė mend, e prej nga atij pėrkujtimi? E thotė: "Ah, i gjori unė, sikur tė isha parapėrgatitur pėr jetėn time!" Atė ditė askush nuk mund tė dėnojė sikur Ai. Dhe askush si Ai nuk mund tė lidhė me pranga. (Sure Fexhr: 21-26)

    Nėse njeriu dėshton t’i shėrbej Krijuesit tė Tij nė kėtė dynja dhe tė pėrgatitet pėr kėtė ditė tė madhe, atėherė ai do ta pėrjetojė njė keqardhje tė madhe. Ai atėherė mė me dėshirė do tė donte tė shndėrrohej nė dhe se sa tė ringjallej. Megjithatė, ky pendim s’do tė ketė asnjė dobi. Pėrkundrazi, do tė shndėrrohet nė njė burim tė ri dhimbjeje dhe do t’i shtohet vuajtjes tė cilės do t’i nėnshtrohet nė xhehenem.

    DHĖNIA e Librave dhe Peshojave tė drejta

    Para se tė ketė mundėsi qė ta tejkaloj hutimin e shkaktuar nga ringjallja, njeriu goditet nga frika dhe pikėllimi. Kjo pėr shkak se ai do tė jap llogari pėr veprat e tij nė praninė e Allahut. Tė gjitha veprat qė bėri gjatė jetės sė tij dhe tė gjitha mendimet e tij do tė shpalosen. As edhe njė hollėsi mė e vogėl nuk harrohet. Ajeti nė vazhdim e shpjegon kėtė nė mėnyrė tė qartė:

    “… madje edhe ajo (vepra) qė peshon sa kokrra e lirit, e tė jetė e fshehur nė rrasė guri, ose nė qiej apo nė tokė, Allahu do ta sjellė atė, se Allahu ėshtė i butė dhe hollėsisht i informuar. (Sure Lukman: 16)

    Ky ėshtė momenti mė i afėrt me xhenetin dhe xhehenemin. Njerėzit do tė shohin se ēfarė kishin pėrgatitur pėr jetėn e tyre tė pėrjetshme. Kjo rrėfehet nė Kuran si vijon:

    Atė ditė njerėzit shfaqen tė ndarė nė grupe qė tė shpėrblehen pėr veprat e tyre. E kush punoi ndonjė tė mirė, qė peshon sa grimca, atė do ta gjejė. Dhe kush punoi ndonjė tė keqe, qė peshon sa grimca, atė do ta gjejė. (Sure Zilzal: 6-8)

    Siē pėrmendet nė Kuran, jobesimtarėt do tė marrin librat e tyre nga ana e tyre e majtė, derisa besimtarėt do tė marrin librat e tyre nga e ana e tyre e djathtė. Pėrvoja e njerėzve tė “sė djathtės” pėrshkruhet si vijon:

    Atė ditė ju do tė ekspozoheni (para Allahut), duke mos mbetur fshehtė asnjė sekret juaji. Kujt t'i jepet libri i vet nga e djathta e tij, ai do tė thotė: "O ju, ja, lexoni librin tim!" Unė kam qenė i bindur se do tė jap llogarinė time. Dhe ai atėherė ėshtė nė njė jetė tė kėnaqshme. Nė njė Xhenet tė lartė. Pemėt e tij i ka krejt afėr. (E thuhet) Hani e pini shijshėm, ngase nė ditėt e kaluara ju e pėrgatitėt kėtė. (Sure Hakka: 18-24)

    Pėr dallim nga lumturia dhe gėzimi i besimtarėve, jobesimtarėt do tė kenė njė ndjenjė tė thekshme tė pafuqisė. Ata do tė dėshironin tė vdisnin, madje edhe tė zhdukeshin. Ndjenja e tyre e dėshpėrimit shprehet si vijon:

    Ndėrkaq, kujt i jepen librat e veta nga e majta, ai thotė: "O i mjeri unė, tė mos mė jepej fare libri im. Dhe tė mos ditsha fare se ēka ėshtė llogaria ime. Ah, sikur tė kishte qenė ajo (vdekja e parė) mbarim i amshueshėm pėr mua. Pasuria ime nuk mė bėri fare dobi. U hoq prej meje ēdo kompetencė imja. (Sure Hakka: 25-29)

    E sa i pėrket atij qė libri i vet i jepet pas shpinės, Ai do t'i ndjellė vetės shkatėrrim, Dhe do tė hyjė nė zjarr tė ndezur fort. Ai ka qenė i gėzuar nė familjen e vet, Dhe ka menduar se nuk ka pėr t'u kthyer. Po, se, vėrtet Allahu i tij gjithnjė e ka parė atė. (Sure Inshikak: 10-15)

    Veprat e regjistruara nė kėta Libra maten me peshore tė drejta. Sot, nė praninė e drejtėsisė sė Allahut, askujt nuk i bėhet asnjė padrejtėsi:

    Nė ditėn e gjykimit Ne do tė vėmė peshoja tė drejta, e askujt nuk i bėhet e padrejtė asgjė, edhe nėse ėshtė (vepra) sa pesha e njė kokrre tė melit Ne do ta sjellim atė. E mjafton qė Ne jemi llogaritės. (Sure Enbija: 47)

    Ēdo vepėr e bėrė nė kėtė jetė, madje edhe njė e njė rėndėsie tė vogėl, vendoset nė kėtė peshojė. Treguesi i kėsaj peshoje pėrcakton nėse njeriu do tė ndėshkohet me vuajtje tė pėrjetshme apo do tė shpėrblehet me lumturi dhe shpėtim tė amshueshėm. Nėse peshoja rėndon mė shumė kah veprat e mira, njeriu qė gjykohet dėrgohet nė xhenet. Nėse jo, ai ėshtė i paracaktuar pėr xhehenem. Askush, nuk ekziston fuqi qė mund t’i ndihmoj atij:

    E sa i pėrket atij qė i rėndohet peshoja e veprave tė tij, Ai ėshtė nė njė jetė tė kėndshme. Ndėrsa, atij qė ka peshojėn e lehtė tė veprave tė tij, Vendi i tij do tė jetė nė Havije. E ē'ėshtė ajo qė tė njoftoi se ē'ėshtė ai (Havije)? Ėshtė zjarri me nxehtėsi shumė tė lartė. (Sure Kari’a: 6-11)

    Pastaj, tė gjithė njerėzit e krijuar qė nga krijimi i tokės japin llogari njė nga njė. Kėtu, pozitat dhe gradat e dynjasė humbin kuptimin e tyre. Njė kryetar i njė vendi apo njė person i thjeshtė janė tė njėjtė; ata kanė trajtim tė njėjtė nė praninė e Allahut. Kėtu, ata i nėnshtrohen njė marrjeje tė lodhshme nė pyetje pėr atė se a i kanė shėrbyer Krijuesit tė tyre dhe a i janė bindur urdhrave tė Tij. Tė gjitha gjynahet, veprat e liga dhe mendimet intime tė njė jobesimtari shpalosen:

    …Ditėn kur do tė gjurmohen tė fshehtat, e ai (njeriu) nuk ka as forcė as ndihmėtarė. (Sure Tarik: 9-10)

    Ky proces ėshtė rraskapitės pėr ata tė cilėt nuk kanė jetuar nė pajtim me ligjet e Allahut por nė pajtim me dėshirat apo vlerat e shtrembėruara tė tyre, nė pajtim me besimet dhe parimet e shoqėrisė sė tyre. Nė ajetin nė vazhdim, Allahu jap njė shpjegim pėr kėtė ditė tė madhe:

    Dhe kur tė pyeten ato vajza tė varrosura tė gjalla, Pėr ēfarė mėkati ato janė mbytur, Dhe kur fletushkat tė jenė shpaluar, Dhe kur qielli tė jetė hequr, Dhe kur Xhehenemi tė jetė ndezur fort, Dhe kur Xheneti tė jetė afruar, Atėbotė njeriu do ta dijė se ēka ka ofruar (tė mirė ose tė keqe). (Sure Tekvir: 8-14)

    Robi nuk ka gjasa tė mohoj atė qė ka bėrė nė praninė e Allahut. Tė gjitha veprat e tij, tė mira dhe tė kėqija, shpalosen. Edhe nėse ai mohon diēka, do tė ketė dėshmitarė qė do ta thonė tė vėrtetėn. Njerėzit tė cilėt ishin dėshmitarė tė tij gjatė jetės sė tij sillen gjithashtu nė ballė pėr tė dėshmuar:

    Toka ėshtė ndriēuar me dritėn e Allahut tė vet, libri (shėnimet mbi veprat) ėshtė vėnė pranė dhe sillen pejgamberėt e dėshmitarėt, e kryhet mes tyre gjykimi me drejtėsi, e atyre nuk u bėhet padrejtė. (Sure Zumer: 69)

    Gjatė dhėnies sė llogarisė, ekzistojnė edhe dėshmitarė tjerė tė papritur qė i presin jobesimtarėt. Shqisat e dėgjimit dhe tė parėt si edhe lėkura njerėzore janė tė pajisura me aftėsinė e tė folurit me Vullnetin e Allahut dhe dėshmojnė kundėr tyre. Tradhtia e madje njėrit prej organeve, tė cilat njeriu supozoi se i takojnė atij pėr tėrė jetėn, pėrforcon dėshpėrimin qė njeriu do ta pėrjetojė atė ditė. Allahu pėrshkruan kėtė tė vėrtetė si vijon:

    E ditėn kur armiqtė e Allahut tubohen pėr nė zjarr dhe ata janė tė rrethuar. E derisa afrohen atij, kundėr tyre dėshmojnė: tė dėgjuarit e tyre, tė parit e tyre dhe lėkurat e tyre pėr ēdo gjė qė ata kanė punuar. Ata lėkurave tė tyre u thonė: "Pėrse dėshmuat kundėr nesh?" Ato thonė: "Allahu qė ēdo sendi ia ka dhėnė tė folur na dha edhe neve, e Ai ėshtė qė u krijoi juve herėn e parė dhe vetėm te Ai do tė ktheheni". Ju nuk fshiheshit (kur bėnit mėkate) se do tė dėshmojnė kundėr jush tė dėgjuarit tuaj, tė parit tuaj dhe lėkurat tuaja, bile ju menduat se Allahu nuk di shumė gjėra qė ju bėnit. mendimi juaj i gabuar, tė cilin e patėt ndaj Allahut tuaj, ėshtė ai qė ju shkatėrroi dhe tani jeni mė tė dėshpėruarit. Nėse bėjnė durim, zjarri ėshtė vend i tyre, e nėse kėrkojnė tė kthehen nė atė qė e dėshiron (nė kėnaqėsinė e Allahut), atė nuk do tė arrijnė. (Sure Fussilet: 19-24)

    Jobesimtarėt bartin fajin e madh tė rebelimit kundėr Krijuesit, i Cili i krijoi ata dhe e bėri tė mundshme jetesėn pėr ta. Kjo ėshtė arsyeja pse, nė Ditėn e Ringjalljes, atyre nuk ju lejohet madje as tė mbrojnė vetveten. Atyre nuk u jepet asnjė mundėsi pėr t’u mbrojtur, pėrkundėr faktit se madje edhe kriminelit mė tė ulėt i jepet kjo e drejtė nė kėtė botė. Tė poshtėruar dhe tė dėshpėruar, ata duhet tė presin qė tu shqiptohet dėnimi:

    Atė ditė ėshtė shkatėrrim pėr mohuesit. Kjo ėshtė njė ditė qė ata nuk flasin. Atyre as nuk u lejohet qė tė arsyetohen. Atė ditė, mjerė ata qė pėrgėnjeshtruan! Kjo ėshtė dita e gjykimit, u kemi tubuar juve dhe tė mėparshmit. Dhe nėse keni ndonjė dredhi, atėherė bėni dredhi! Atė ditė ėshtė shkatėrrim pėr ata qė nuk besuan. (Sure Murselat: 34-40)

    Atė ditė, jobesimtari ndien njė neveri tė brendshme pėr veprat e tij dhe pėr veten e tij. Mirėpo, ndjenja e neverisė sė Allahut ėshtė edhe mė e fuqishme.

    S’ka dyshim e ata qė nuk besuan do tė thirren (do t’u thuhet); “Hidhėrimit i Allahut pse u ftuat tė besoni e ju nuk besuat (nė dynja), ėshtė mė i madh se urrejtja juaj ndaj vetes”. (Sure Gafir: 10)

    Duke u pėrballur me zemėrimin e Allahut, jobesimtari bie nė gjendje tė njė dėshpėrimi dhe pikėllimi tė thellė. Ai turpėrohet dhe dėshiron t’mos ishte ringjallur kurrė. Dėshiron qė vdekja t’i kishte dhėnė fund jetės pėrjetėsisht. Ai atėherė kupton se vdekja nuk ėshtė njė fund, por vetėm njė fillim. Dhe nuk ekziston vdekje tjetėr pėrveē kėsaj. Gjendja e tyre mentale shprehet si vijon:

    Ata qė nuk besuan shpeshherė do tė kishin dėshiruar tė kishin qenė myslimanė. (Sure Hixhr: 2)

    Pėr dallim nga kjo, mėnyra se si besimtarėt do tė japin llogari do tė jetė shumė e lehtė. Pas dhėnies sė llogarisė, besimtari do tė jetojė njė lumturi tė pėrjetshme. Para sė gjithash, ai jetoi sipas parimeve tė pėrcaktuara nga Krijuesi i tij dhe Allahu, i Gjithėmėshirshmi, ia ka falur gjynahet e tij. Ai pra fiton parajsėn, njė vend tė begatė me tė mirat e pafund tė Allahut dhe mbahet larg prej zjarrit tė xhehenemit.

    O ti njeri, vėrtet ti pėrpiqesh me njė pėrpjekje tė madhe qė ēon te Allahu yt, e atė (pėrpjekje) do ta gjesh. E sa i pėrket atij qė libri i vet i jepet nga e djathta, Ai do tė llogaritet me njė llogari tė lehtė, Do tė kthehet te familja e vet i gėzuar. (Sure Inshikak: 6-9)

    Dėshpėrimi i jobesimtarėve

    Atė ditė, jobesimtari dėshiron t’ju bindet tė gjithė urdhrave, mirėpo, nuk ia arrin kėsaj. Kjo pėr arsye se ai nuk ka mė energji tė bėj ēfarėdo qoftė. Kur thirret tė bėjė sexhde, ai dėshiron ta bėjė kėtė. Mirėpo, ai madje as kėtė nuk arrin ta bėj. Sikur njė person qė ėshtė duke parė njė ėndėrr tė keqe, dėshiron tė bėrtas por nuk mundet. Ai s’mund tė lėvizė as kėmbėt dhe as duart e tij. Frika, tmerri dhe dėshpėrimi e lėnė atė gadi tė paralizuar:

    (Pėrkujto) Ditėn kur ashpėrsohet ēėshtja deri nė kulm (nė kiamet), e ata do tė ftohen pėr tė bėrė sexhde, po nuk mundėn. Shikimet e tyre janė tė pėrulura dhe ata i kaplon poshtėrimi, kur dihet se ata kanė qenė tė ftuar tė bėjnė sexhde sa ishin tė shėndoshė (e ata - talleshin). (Sure Kalem: 42-43)

    Thirrja qė i bėhet jobesimtarit pėr tė bėrė sexhde i shėrben njė qėllimi: pėr ta shtuar pendimin dhe pikėllimin qė ai ndjen pėr atė se nuk i ėshtė bindur thirrjes qė i ėshtė bėrė gjersa ishte nė kėtė dynja dhe pėr t’ia pėrkujtuar atij kėtė mosbindje, e cila vėshtirė se do tė kompensohet, do tė jetė burim i pikėllimit dhe dėshpėrimit tė pėrjetshėm. Allahu tashmė e din se jobesimtari nuk ėshtė nė gjendje tė bėjė sexhde. Ėshtė e pamundshme pėr tė bėrė sexhde, pėr ta adhuruar dhe pėr tė qenė rob i Tij, pėrveē nėse Allahu dėshiron. Po kėshtu, besimtarėt janė tė nderuar me besim vetėm duke iu falėnderuar vullnetit dhe mirėsisė sė Allahut.

    Kurani na informon po ashtu pėr mėnyrėn se si besimtarėt dhe jobesimtarėt do tė duken atė ditė. Gėzimi i brendshėm i besimtarėve shihet nė fytyrat e tyre; sytė e tyre shkėlqejnė. Jobesimtarėt, nė anėn tjetėr, kuptojnė se kanė pasur njė sjellje aq jo mirėnjohėse dhe tė pamatur dhe fillojnė tė presin vuajtjen tė cilės do t’i nėnshtrohen. Pėr dallim nga shprehjet e lumtura nė fytyrat e besimtarėve, fytyrat e jobesimtarėve janė tė mėrzitura dhe tė zymta:

    Jo, nuk ėshtė ashtu! Por ju jeni qė e doni tė ngutshmen (dynjanė). Dhe e lini pas shpine atė tė ardhmen (ahiretin). Atė ditė do tė ketė fytyra tė shkėlqyera (tė gėzuara). Qė Allahun e tyre e shikojnė. Atė ditė ka fytyra edhe tė vrazhda. Qė presin t'u thyhet kurrizi (tė shkatėrrohen). (Sure Kijame: 20-25)

    Tė parėt e xhehenemit
    Pėrgjithėsisht besohet se vetėm jobesimtarėt mund ta shohin xhehenemin. Mirėpo, kjo ėshtė vetėm pjesėrisht e vėrtetė. Allahu na bėn me dije nė Suren Merjem se tė gjithė njerėzit, si besimtarėt ashtu edhe jobesimtarėt, do tė mblidhen rreth xhehenemit tė gjunjėzuar:

    E njeriu thotė: "A njėmend pasi tė vdes do tė nxirrem i gjallė (do tė ringjallem)?" Po, a nuk po mendon njeriu se Ne e krijuam atė mė parė kur ai nuk ishte asgjė? Pasha Allahun tėnd, Ne do t'i tubojmė (pas ringjalljes) ata bashkė mė djajtė dhe do t'i afrojmė ata rreth Xhehenemit tė gjunjėzuar. Pastaj, nga secili grup do t'i kapim ata qė kishin qenė mė jo respektues ndaj tė Gjithmėshirshmit. E Ne e dimė mė sė miri se cili prej tyre ka mė meritė tė hidhet nė tė. Dhe nuk ka asnjė prej jush qė nuk do t'i afrohet atij. Ky (kontaktim i Xhehenemit) ėshtė vendim i kryer i Allahut tėnd. Pastaj, (pas kalimit pranė tij) do t'i shpėtojmė ata qė ishin ruajtur prej mėkateve, e zullumqarėt do t'i lėmė aty tė gjunjėzuar. (Sure Merjem: 66-72)

    Siē shohim nga vargjet e mėsipėrme, nė Ditėn e Ringjalljes, njerėzit do tė grumbullohen rreth xhehenemit tė gjunjėzuar. Njėjtė si jobesimtarėt edhe besimtarėt do tė dėgjojnė zhurmėn dhe gjėmimin e llahtarshėm tė zjarrit bashkė dhe do tė jenė dėshmitarė tė pamjeve tronditėse. Mirėpo, besimtarėt shpėtojnė pas njė kohe dhe jobesimtarėt lihen tė qėndrojnė tė gjunjėzuar. Pastaj, ata hidhen nė zjarrin e xhehenemit.

    Tė kuptuarit mė tė mirė tė zemėrimit tė Allahut dhe tė qenit mirėnjohės ndaj Tij mund tė konsiderohet si njė prej qėllimeve tė pranisė sė besimtarėve nė turmėn e tubuar rreth xhehenemit. Besimtari qė ėshtė dėshmitar i pamjes sė xhehenemit kupton se ēfarė mirėsie tė madhe i ka dhuruar atij besimi. Pasi qė xhehenemi ėshtė njė vend i tmerrshėm, edhe tė qenit i shpėtuar nga vuajta do tė thotė lumturi pėr qenien njerėzore.

    Duke qenė dėshmitar i xhehenemit, besimtari mund tė bėjė krahasime dhe kėshtu tė ēmoj mė shumė xhenetin, vendin e mirėsive ku do tė banojė pėrjetėsisht. Madje edhe nė kėtė dynja, mirėsia mė e madhe ėshtė me qenė i shpėtuar nga dhimbja. Pėr shembull, dikush qė pėrballet me rrezikun e ngrirjes nė bjeshkė ngazėllehet kur gjen njė kasolle tė vjetėr me njė oxhak. Ai ndien sikur kjo kasolle tė ishte njė dhomė luksoze e hotelit. Pėr dikėn qė nuk ka ngrėnė asgjė pėr ditė tė tėra njė copė bukė ėshtė aheng. Fundi i dhimbjes ėshtė njė arsye e patejkalueshme pėr gėzim, lumturi, qetėsi dhe mirėnjohje.

    Njė besimtar qė sheh xhehenemin sė afėrmi dhe shpėton prej tij arrin kėtė lloj lumturie. Veē kėsaj, tė qenit i shpėrblyer me xhenet i bėn besimtarėt tė arrijnė “suksesin” e pėrmendur nė Kuran. Pasi ta ketė parė vuajtjen mė tė madhe nė xhehenem, besimtari kupton shumė mirė vlerėn e parajsės pėrplot me mirėsi. Gjatė gjithė jetės sė tij tė amshueshme, ai kurrė nuk harron se si duket xhehenemi dhe prandaj i gėzohet mė shumė xhenetit.

    Nė Ditėn e Gjykimit, njerėzit dėgjojnė kėto fjalė tė atyre tė cilėt i dallojnė besimtarėt prej jobesimtarėve nga fytyrat e tyre:

    E mes atyre dyve (dy grupeve) ėshtė njė perde (mur), e mbi A'raf (lart mbi mur) janė burra qė i njohin secilin (tė Xhenetit dhe tė Xhehenemit) me shenjat e tyre. Ata i thėrrasin banuesit e Xhenetit: "Paqja (shpėtimi) qoftė mbi ju!" Ata (tė A'rafit) nuk kanė hyrė nė tė, po shpresojnė. E kur u shkon shikimi i tyre nga ata tė Xhehenemit, Thonė: "Allahu ynė mos na bė neve me mizorėt!"

    Ata tė Arafit i thėrrasin do burra qė i njohin me shenjat e tyre dhe u thonė: "Ēka ju vlejti ai grumbullimi juaj (nė pasuri e numėr) dhe ajo qė bėnit kryelartėsi?" (e tash jeni nė Xhehenem). A kėta janė ata (besimtarėt), pėr tė cilėt betoheshit se nuk ka pėr t'i pėrfshirė mėshira e Allahut?" (nė mėnyrė ironike i pėrqeshin jobesimtarėt, mandej u thonė besimtarėve): "Vazhdoni nė Xhenet, as nuk ka frikė pėr ju, as nuk keni pėr t'u brengosur!" (Sure A’raf: 46-49)

    Kjo ėshtė koha kur besimtarėt “krijesat mė tė dobishme”, (Sure Bejjine: 7) dhe jobesimtarėt, “krijesat mė tė dėmshme”, (Sure Bejjine: 6) ndahen njėri prej tjetrit. Kjo ditė pėrshkruhet nė Kuran si vijon:

    Dhe kur tė dėrguarve u ėshtė caktuar koha? E pėr cilėn ditė atyre u ėshtė caktuar koha? Pėr ditėn e gjykimit (kur drejtėsia e Allahut ndan tė mirėn nga e keqja). E ku e di ti se ēka ėshtė dita e gjykimit? Atė ditė ėshtė shkatėrrim pėr ata qė pėrgėnjeshtruan. A nuk i kemi shkatėrruar Ne popujt mė tė hershėm? Dhe pastaj pas tyre ua shoqėruam tė tjerė mė tė vonshėm. Ne ashtu bėjmė me kriminelėt. Atė ditė ėshtė mjerim i madh pėr ata qė pėrgėnjeshtruan. (Sure Murselat: 11-19)

    Kjo Ditė e Vendimit fillon me vdekje dhe vazhdon me ringjallje dhe dhėnie tė llogarisė dhe pėrfundon kur njerėzit dėrgohen nė banesat e tyre tė amshueshme. Nė Suren Kaf, udhėtimi qė ndėrmarrin besimtarėt dhe jobesimtarėt pėr nė banesat e tyre tė vėrteta rrėfehet si vijon:

    Agonia e vdekjes i vjen me atė tė vėrtetėn (i zbulohet ēėshtja e ahiretit); kjo ėshtė ajo prej sė cilės ke ikur. Dhe i fryhet surit, e ajo ėshtė dita e premtuar (pėr dėnim). E do tė vijė secili njeri bashkė me tė dhe grahėsi edhe dėshmitari. (I thuhet) Ti ishe nė njė huti nga kjo (ditė) e Ne ta tėrhoqėm perden tėnde dhe tash ti sheh shumė mprehtė. E shoku (pėrcjellėsi) i tij do tė thotė: "Kjo qė ėshtė te unė (regjistri i veprave) ėshtė gati. Ju tė dy (engjėjt) hidhini nė Xhehenem secilin mohues kryeneē. Secilin pengues tė veprave, mizor e tė dyshimtė nė fe. I cili Allahut i shoqėroi Allah tjetėr, pra hidheni atė nė vuajtjet mė tė rėnda". E shoku i tij (djalli) thotė: "Allahu ynė, unė nuk u shmanga prej rrugės sė drejtė, por ai vetė ka qenė i humbur larg". Ai (Allahu) thotė: "Mos u grindni tash para Meje, se Unė mė parė ju tėrhoqa vėrejtjen. Tek Unė nuk ndryshon fjala (vendimi) dhe Unė nuk jam zullumqar pėr robėrit". (Pėrkujto) Ditėn kur Ne Xhehenemit i themi: "A je mbushur?" E, ai thotė: "A ka ende?" Ndėrsa besimtarėve tė ruajtur Xheneti u afrohet krejt afėr. Kjo ėshtė ajo qė u premtohet pėr secilin qė pendohet dhe qė e ruan besėn e dhėnė. Pėr secilin qė i ėshtė frikėsuar Allahut pa e parė dhe ka qenė i kthyer te Ai me zemėr tė sinqertė. (U thuhet) Hyni nė te, tė shpėtuar, se kjo ėshtė dita e pėrjetshme. (Sure Kaf: 19-34)

  3. #3
    Besimtar Musliman Maska e eldonel
    3 falenderime nė 3 postime

    …Pse ai shumė mendonte, radhite e pėrgatiste (pėr Kuranin). Qoftė i shkatėrruar, po si perceptonte? Prapė qoftė i shkatėrruar, po si perceptonte? Ai sėrish thellohej nė mendime. Pastaj mrrolej dhe bėhej edhe i vrazhdė. Pastaj ktheu shpinėn me mendjemadhėsi. E tha: "Ky (Kurani) nuk ėshtė tjetėr, vetėm se magji qė pėrcillet prej tė tjerėve. Ky nuk ėshtė tjetėr, pėrveē fjalė njerėzish!" E Unė atė do ta hedhė nė Sekar! E, ku e di ti se ēka ėshtė Sekar? Ai nuk lė send tė mbetet pa e djegur. Ai ėshtė qė ua prish dhe ua nxin lėkurat. (Sure Mudeththir: 18-29)


    Mashtrimet dhe faktet

    Vendi, ku do tė banojnė pėrjetėsisht jobesimtarėt, ėshtė krijuar veēanėrisht pėr t’i shkaktuar dhimbje trupit dhe shpirtit njerėzor.

    Kjo ndodhė pėr tė vetmen arsye se jobesimtarėt janė fajtor pėr padrejtėsi tė madhe dhe drejtėsia e Allahut pėrmban ndėshkimin e tyre. Tė qenit jo mirėnjohės dhe kryengritės ndaj Krijuesit, Atij qė i jap shpirt njeriut, ėshtė padrejtėsia mė e madhe qė mund tė bėhet nė tėrė gjithėsinė. Prandaj, nė ahiret ekziston njė ndėshkim i rėndė pėr njė gjynah tė tillė tė tmerrshėm. Pėr kėtė qėllim shėrben xhehenemi. Njeriu ėshtė i krijuar pėr tė qenė rob i Allahut. Nėse ai e mohon qėllimin kryesor tė krijimit tė tij, atėherė ai padyshim se merr atė qė meriton. Allahu thotė si vijon nė njėrin prej ajeteve:

    Allahu juaj ka thėnė: "Mė thirrni Mua, Unė ju pėrgjigjem, e ata qė nga mendjemadhėsia i shmangen adhurimit ndaj Meje, do tė hyjnė tė nėnēmuar nė Xhehenem". (Sure Gafir: 60)

    Pasi qė shumica e njerėzve do tė dėrgohen nė xhehenem nė fund dhe ndėshkimi nė tė ėshtė i pafund dhe i amshueshėm, synimi kryesor, qėllimi themelor i njerėzve duhet tė jetė t’i shpėtojnė xhehenemit. Kėrcėnimi mė i madh pėr njeriun ėshtė xhehenemi dhe asgjė nuk mund tė jetė mė e rėndėsishme se shpėtimi i shpirtit tė njeriut prej tij.

    Pėrkundėr kėsaj, gadi gjithė njerėzit nė tokė jetojnė nė njė gjendje tė pavetėdijes/tė pavetėdijshme. Ata brengosen me telashe tjera nė jetėn e tyre tė pėrditshme. Ata punojnė me muaj, vite, madje edhe dekada pėr ēėshtje tė parėndėsishme, e kurrė nuk mendojnė pėr kėrcėnimin mė tė madh, rreziku mė serioz pėr ekzistencėn e tyre tė amshueshme. Xhehenemi ėshtė fare pranė tyre; e megjithatė, ata janė tej mase tė verbuar pėr ta parė kėtė:

    Njerėzve u ėshtė afruar koha e llogarisė sė tyre, e ata tė hutuar nė pakujdesi nuk pėrgatiten fare pėr tė. Atyre nuk u vjen asnjė kėshillė e re (nė Kuran) nga Allahu i tyre, e qė ata tė mos tallen me tė duke e dėgjuar. Tė shmangura nga e vėrteta janė zemrat e tyre. (Sure Enbija: 1-3)

    Kėta njerėz bėjnė pėrpjekje tė kota. Ata kalojnė gjithė jetėn e tyre duke vrapuar pas qėllimeve iluzore. Tė shumtėn e kohės, qėllimet e tyre janė qė tė ngriten nė pozitė nė kompani, tė martohen, tė kenė “njė jetė tė lumtur familjare”, tė fitojnė shumė para apo tė jenė mbrojtės tė njė ideologjie tė pavlerė. Derisa i bėjnė kėto gjėra, kėta njerėz janė tė pavetėdijshėm pėr kėrcėnimin e madh qė i pret nė tė ardhmen. Njeriu zbulon qėndrimin e tyre tė pandjeshėm qė ata kanė ndaj xhehenemit madje edhe nga mėnyra se si i referohen kėsaj ēėshtjeje. “Shoqėria e padijshme” e pėrbėrė prej individėve tė tillė shpesh shqipton fjalėn “xhehenemi” pa e njohur nė hollėsi kuptimin e saj. Herė pas here, kjo fjalė bėhet subjekt i talljes. Megjithatė, askush nuk i kushton aq vėmendje kėsaj teme si e meriton. Pėr kėta njerėz, xhehenemi ėshtė trillim imagjinar.

    Nė tė vėrtetė, xhehenemi ėshtė mė real se kjo dynja. Bota do tė pushojė sė ekzistuari pas njė kohe, por xhehenemi do tė mbetet pėrjetėsisht. Allahu, Krijuesi i gjithėsisė dhe dynjasė dhe baraspeshave tė brishta nė natyrė, ka krijuar gjithashtu ahiretin, xhenetin dhe xhehenemin. Njė ndėshkim i rėndė u premtohet gjithė jobesimtarėve dhe hipokritėve.

    Xhehenemi, vendi mė i keq qė mund tė imagjinohet, ėshtė burim i mundimit mė tė madh. Ky mundim dhe kjo dhimbje nuk i ngjason asnjė lloj dhimbjeje nė kėtė dynja. Ėshtė shumė mė e fuqishme se ēfarėdo lloj dhimbjeje apo vuajtjeje me tė cilėn njeriu mund tė pėrballet nė kėtė dynja. Kjo ėshtė padyshim vepėr e Allahut, mė tė Lartėsuarit nė Dije.

    Njė e vėrtetė tjetėr pėr xhehenemin ėshtė se, pėr secilin, kjo vuajtje ėshtė e pafund dhe e amshueshme. Shumica e njerėzve nė kėtė shoqėri tė padijshme kanė njė ide tė pėrbashkėt tė gabuar pėr xhehenemin: ata mendojnė se do tė “shėrbejnė dėnimin e tyre” pėr njė kohė tė caktuar dhe pastaj do tė falen. Kjo ėshtė vetėm njė mėnyrė e tė dėshiruarit tė diēkaje. Kjo mėnyrė e besimit ėshtė po ashtu e pėrhapur nė veēanti nė mesin e atyre tė cilėt mendojnė se janė besimtarė mirėpo i lėnė pas dore detyrat e tyre ndaj Allahut. Ata pandehin se nuk ekziston ndonjė kufi deri nė ē’masė ata mund tė zhyten nė kėnaqėsitė e kėsaj bote. Mirėpo, fundi qė i pret ata ėshtė mė i dhimbshėm se qė presin ata. Xhehenemi ėshtė padyshim njė vendbanim i vuajtjes sė pėrjetshme. Nė Kuran, shpeshherė theksohet se ndėshkimi pėr jobesimtarėt ėshtė i vazhdueshėm dhe i pėrjetshėm. Ajeti nė vazhdim e bėn tė qartė kėtė tė vėrtetė: Aty do tė mbesin pėr tėrė kohėn (pa mbarim). (Sure Nebe’: 23)

    Mėnyra e tė menduarit: “Do ta shėrbej dėnimin tim pėr njė kohė dhe pastaj do tė falem” ėshtė mendim fanatik me tė cilin kėnaqen disa pėr ta ngushėlluar veten e tyre. Me tė vėrtetė, Allahu tėrheq vėmendjen pėr kėtė nė Kuran, duke qenė se edhe Ēifutėt janė shprehur nė mėnyrė tė njėjtė:

    Ata edhe thanė: "Neve nuk do tė na kapė zjarri vetėm pėr disa ditė tė numėruara!" Thuaj: "A mos keni marrė prej Allahut ndonjė premtim, e Allahu nuk e thyen premtimin e vet, ose jeni duke thėnė pėr Allahun atė qė nuk e dini? Po, (do tė ju kapė zjarri) ai qė bėn keq dhe qė e vėrshojnė gabimet e tij, ata janė banues tė zjarrit, aty janė pėrgjithmonė. (Sure Bekare: 80-81)

    Tė qenit jo mirėnjohės dhe kryengritės ndaj Krijuesit i cili “ju pajisi me (shqisa pėr) tė dėgjuar, me tė parė dhe me zemėr” (Sure Nahl: 78) padyshim se meriton vuajtje tė pandėrprerė. Shfajėsimet qė paraqet njeriu nuk do ta shpėtojnė atė nga xhehenemi. Dėnimi i dhėnė pėr ata tė cilėt shfaqin mospėrfillje – apo edhe mė keq, armiqėsi – ndaj fesė sė Krijuesit tė tij ėshtė i sigurt dhe i pandryshueshėm:

    E kur u lexohen atyre ajetet tona tė qarta, nė fytyrat e atyre qė nuk besuan u vėren urrejtje. Gati u vėrsulen atyre qė ua lexojnė ajetet tona. Thuaj: "A t'u tregoj pėr njė mė tė keqe se kjo?" Zjarri, tė cilin Allahu e caktoi pėr ata qė nuk besuan". Sa i keq ėshtė ai vend ku do tė shkojnė. (Sure Haxhxh: 72)

    Ata tė cilėt ishin mendjemėdhenj ndaj Allahut dhe ushqyen armiqėsi ndaj besimtarėve do tė dėgjojnė kėto fjalė nė Ditėn e Gjykimit:

    Andaj, hyni nė dyert e xhehenemit, aty do tė jeni pėrjetė: sa vend i keq ėshtė ai i kryelartėve!" (Sure Nahl: 29)

    Veēoria mė e frikshme e xhehenemit ėshtė natyra e tij e pėrjetshme. Me tė hyrė nė xhehenem, nuk do tė ketė mė kthim prapa. Realiteti i vetėm ėshtė xhehenemi bashkė me shumė lloje tjera tė mundimit. Me tė takuar njė vuajtje tė tillė tė pėrjetshme, njeriu bie nė gjendje tė dėshpėrimit tė plotė. Ai mė nuk ka kurrfarė shpresa. Kjo gjendje pėrshkruhet si vijon nė Kuran:

    E ata qė nuk respektuan Allahun, skutė e tyre ėshtė zjarri. Sa herė qė tė tentojnė tė dalin nga ai, kthehen nė tė dhe atyre u thuhet: "Shijoni dėnimin e zjarrit qė ju e konsideronit rrenė. (Sure Sexhde: 20)

    Ata pėrpiqen tė dalin nga zjarri, por s'kanė tė dalė nga ai, ata kanė dėnim tė pėrhershėm. (Sure Maide: 37)



    Xhehenemi…Ky vendbanim, ku atributet e Allahut, el-Xhabar (Imponuesi), el-Kahar (Nėnshtruesi) dhe el-Muntekim (Hakmarrėsi) manifestohen pėrjetėsisht ėshtė krijuar veēanėrisht pėr t’i shkaktuar vuajtje njeriut. Nė Kuran, xhehenemi pėrshkruhet sikur tė ishte njė qenie e gjallė. Kjo krijesė ėshtė pėrplot zemėrim dhe urrejtje pėr jobesimtarėt. Qė nga dita kur ėshtė krijuar, pret me padurim qė tė hakmerret mbi jobesimtarėt. Etja e xhehenemit pėr jobesimtarėt kurrė nuk mund tė shuhet. Urrejtja e tij ndaj jobesimtarėve e bėn atė tė tėrbohet. Kur takon ata tė cilėt mohojnė, tėrbimi i tij bėhet mė i fortė. Krijimi i kėsaj flake i shėrben njė qėllimi tė vetėm: tė shkaktojė vuajtje tė padurueshme. Me tė vėrtetė, ai do ta kryej detyrėn e tij dhe do tė japė dhimbjen mė tė rėndė tė mundshme.

    Pasi qė tė ndodhė gjykimi i jobesimtarėve nė praninė e Allahut, ata do tė marrin Librat e tyre nga ana e majtė e tyre. Ky ėshtė momenti kur ata do tė dėrgohen nė xhehenem pėrjetėsisht. Pėr jobesimtarėt nuk ekziston mundėsia pėr tė ikur. Do tė ketė me miliarda njerėz, dhe kjo turmė e madhe nuk do t’u jap jobesimtarėve mundėsinė pėr tė ikur apo pėr t’u lėnė anash. Askush s’mund tė fshihet nė kėtė turmė. Ata qė dėrgohen nė xhehenem vijnė me njė dėshmitar dhe njė grahės tė vet:

    Dhe i fryhet surit, e ajo ėshtė dita e premtuar (pėr dėnim). E do tė vijė secili njeri bashkė me tė dhe grahėsi edhe dėshmitari. (I thuhet) Ti ishe nė njė huti nga kjo (ditė) e Ne ta tėrhoqėm perden tėnde dhe tash ti sheh shumė mprehtė. E shoku (pėrcjellėsi) i tij do tė thotė: "Kjo qė ėshtė te unė (regjistri i veprave) ėshtė gati. Ju tė dy (engjėjt) hidhini nė Xhehenem secilin mohues kryeneē. Secilin pengues tė veprave, mizor e tė dyshimtė nė fe. I cili Allahut i shoqėroi Allah tjetėr, pra hidheni atė nė vuajtjet mė tė rėnda". (Sure Kaf: 20-26)

    Jobesimtarėt do tė dėrgohen drejt kėtij vendi tė tmerrshėm. Sipas Kuranit, ata dėrgohen “nė turma”. Mirėpo, gjatė rrugės pėr nė xhehenem, nė zemrat e jobesimtarėve frymėzohet frika. Zhurma e tmerrshme dhe gjėmimi i zjarrit dėgjohet nė largėsi:

    Kur tė hidhen nė tė, ata do t'ia dėgjojnė atij ushtimėn e ai vlon. Nga zemėrimi, ai gati copėtohet. Sa herė qė hidhet nė tė ndonjė turmė, roja i pyet: "A nuk ju pat ardhur juve ndonjė pejgamber (qortues)?" (Sure Mulk: 7-8)

    Prej kėtyre vargjeve, ėshtė e qartė se kur tė rikrijohen, tė gjithė jobesimtarėt do tė kuptojnė se ē’do t’ju ndodhė. Ata do tė mbeten krejtėsisht tė vetmuar; nuk do tė kenė shokė, tė afėrm apo pėrkrahės pėr t’ju ndihmuar. Jobesimtarėt nuk do tė kenė fuqi pėr tė qenė mendjemėdhenj dhe do tė shikojnė tinėzisht. Njėri prej ajeteve pėrshkruan kėtė moment si vijon:

    Do t'i shohėsh ata duke iu afruar atij (zjarrit) tė frikėsuar nga nėnshtrimi, se si e shikojnė me bisht tė syrit tinėzisht (me njė shikim tė vjedhur). Ata qė besuan do tė thonė: "Vėrtet, tė humbur nė ditėn e kiametit janė ata qė e humbėn vetveten dhe familjen e vet!" Ta dini pra, se mizorėt janė nė dėnim tė pėrjetshėm. (Sure Shura: 45)

    Hyrja pėr nė xhehenem dhe portat e xhehenemit

    Nė fund jobesimtarėt arrijnė tek dyert e xhehenemit. Kurani pėrshkruan ngjarjet atje si vijon:

    E ata qė nuk besuan sillen nė grupe te Xhehenemi, e kur arrijnė te ai, dyert e tij hapen e roja e tij u thotė atyre: "A nuk u patėn ardhur juve tė dėrguar nga mesi juaj t'ju lexojnė shpalljet e Allahut tuaj, t'ju tėrheqin vėrejtjen pėr ballafaqimin tuaj nė kėtė ditė?" Po, (na kanė ardhur...) thonė ata, por fjala (vendimi) e dėnimit domosdo ėshtė bėrė realitet kundėr jobesimtarėve! U thuhet: "Hyni nėpėr dyer tė Xhehenemit, aty do tė jeni pėrgjithmonė, sa vend i keq ėshtė pėr kryelartėt!" (Sure Zumer: 71-72)

    Pėr secilin prej grupeve krijohet njė portė e posaēme e xhehenemit. Varėsisht nga shkalla e kundėrshtimit tė tyre ndaj Allahut, njerėzit i nėnshtrohen njė klasifikimi. Jobesimtarėt vendosen nė vendet e tyre individuale nė xhehenem sipas gjynaheve qė kanė bėrė. Kjo shprehet kėshtu nė Kuran:

    (Allahu) Ju thotė: "Hyni nė Xhehenem me atė popull qė ishte para jush nga xhinėt dhe njerėzit (e qė ishin si ju). Sa herė qė njė grup hyn nė tė, e mallkon atė tė mėparshmin derisa kur tė arrijnė nė tė tė gjithė, grupi i fundit i tyre thotė pėr grupin e parė: "Allahu ynė, kėta (paria) na kanė humbur neve (nga rruga e drejtė), pra shtoju dėnimin me zjarr atyre!" (Allahu) Thotė: "Pėr secilin (grup) ėshtė (dėnimi) i shtuar, por ju nuk po dini. (Sure A’raf: 38)

    Njė tjetėr ajet jap informacion tė hollėsishėm pėr xhehenemin:

    …E s'ka dyshim se xhehenemi ėshtė vend premtimi i tė gjithė atyre. Ai (xhehenemi) i ka shtatė dyer, ēdonjėri prej tyre ka shtegun (derėn) e caktuar (nėpėr tė cilėn do tė hyjė). (Sure Hixhr: 43-44)

    Ata qė i nėnshtrohen torturės mė tė rėndė do tė jenė hipokritėt. Kėta janė njerėzit tė cilėt u sollėn sikur tė jenė besimtarė, edhe pse nuk kishte besim nė zemrat e tyre:

    S'ka dyshim, munafikėt do tė jenė nė shtresėn mė tė ulėt (nė fund) tė zjarrit dhe pėr ta nuk do tė gjesh mbrojtės. (Sure Nisa: 145)

    Xhehenemi ėshtė plot urrejtje; uria e tij pėr jobesimtarėt nuk mund tė shuhet kurrė. Pėrkundėr asaj se shumė jobesimtarė hidhen nė tė, ai kėrkon mė shumė:

    (Pėrkujto) Ditėn kur Ne Xhehenemit i themi: "A je mbushur?" E, ai thotė: "A ka ende?" (Sure Kaf: 30)

    Kur tė ndizet njėherė, do tė vazhdojė tė digjet pėrjetėsisht. Allahu pėrshkruan xhehenemin nė Kuran si vijon:

    E Unė atė do ta hedhė nė Sekar! E, ku e di ti se ēka ėshtė Sekar? Ai nuk lė send tė mbetet pa e djegur. Ai ėshtė qė ua prish dhe ua nxin lėkurat. (Sure Mudeththir: 26-29)

    Padyshim, hyrja pėr nė xhehenem ėshtė po ashtu e dhimbshme. Njerėzit “hidhen” nė tė. Sipas njė ajeti tjetėr, ata “hidhen njėri mbi tjetrin” (Sure Shu’ara: 94) nė tė.

    Njė jetė e pafund prapa dyerve tė mbyllura

    Posa tė arrijnė jobesimtarėt nė xhehenem, dyert mbyllen pas tyre. Kėtu, ata shohin pamjet mė tė frikshme. Ata menjėherė kuptojnė se do tė “futen” nė xhehenem, vendi nė tė cilin ata do tė banojnė pėrjetėsisht. Dyert e mbyllura tregojnė se nuk do tė ketė shpėtim. Allahu pėrshkruan gjendjen e jobesimtarėve si vijon:

    Ndėrsa ata qė nuk i besuan argumentet Tona, ata janė tė tė majtės. Kundėr tyre ėshtė zjarri i mbyllur. (Sure Beled: 19-20)

    Kjo vuajtje nė Kuran pėrshkruhet si “njė dėnim i rėndė” (Sure Ali Imran: 176), “ndėshkim i rreptė” (Sure Ali Imran: 4) dhe “njė ndėshkim i dhimbshėm e pikėllues” (Sure Ali Imran: 21). Pėrshkrimet e tij janė tė papėrshtatshme pėr tė dhėnė njė kuptim tė plotė tė ndėshkimit nė xhehenem. Duke mos qenė nė gjendje qė tė durojė madje edhe djegiet e vogla nė kėtė botė, njeriu nuk mundet as ta paramendoj tė jetė i ekspozuar zjarrit pėrjetėsisht. Pėr mė tepėr, dhimbja qė zjarri shkakton nė kėtė botė nuk mund tė krahasohet me ndėshkimin e rėndė tė xhehenemit. Asnjė dhimbje nuk mund tė jetė e ngjashme me atė tė xhehenemit:

    Atė ditė askush nuk mund tė dėnojė sikur Ai. Dhe askush si Ai nuk mund tė lidhė me pranga. (Sure Fexhr: 25-26)

    Ekziston jeta nė xhehenem. Mirėpo kjo ėshtė njė jetė nė tė cilėn secili moment ėshtė pėrplot vuajtje dhe dhimbje. Nė atė jetė, ēdo lloj mundimi fizik, mendor dhe psikologjik, krahas formave tė ndryshme tė torturės dhe turpėrimit shfryhen nė mėnyrė tė papėrmbajtur. Ėshtė e pamundshme qė tė krahasohet me ēfarėdo vuajtje nė dynja.

    Njerėzit nė xhehenem e perceptojnė dhimbjen pėrmes tė gjitha pesė shqisave. Sytė e tyre shohin pamje tė neveritshme dhe tė frikshme; veshėt e tyre dėgjojnė britma tė rrėqethėse, gjėmime dhe klithma; hundėt e tyre mbushen me erėra tė padurueshme dhe tė hidhura; gjuhėt e tyre shijojnė shijet mė tė ndyta dhe mė tė padurueshme. Ata e ndiejnė xhehenemin thellė nė qelizat e tyre; kjo ėshtė njė dhimbje e rėndė qė ēmend e qė ėshtė vėshtirė tė imagjinohet nė kėtė dynja. Lėkura e tyre, organet e tyre tė brendshme dhe tėrė trupi i tyre shkatėrrohet dhe ata pėrdridhen nga dhimbja.

    Njerėzit e xhehenemit janė shumė tė qėndrueshėm ndaj dhimbjes dhe nuk vdesin kurrė. Prandaj, ata nuk mund ta shpėtojnė veten kurrė nga mundimi. Lėkurat e tyre shėrohen duke u djegur ata; e njėjta vuajtje vazhdon pėrjetėsisht; forca e vuajtjes nuk pakėsohet kurrė. Allahu thotė nė Kuran: Hyni nė tė! Pėr juve ėshtė njėsoj, bėtė durim ose nuk bėtė. Shpėrbleheni me atė qė me veprat tuaja e merituat. (Sure Tur: 16)

    Jo mė pak se dhimbja fizike, dhimbja mendore ėshtė po ashtu e rėndė nė xhehenem. Njerėzit nė xhehenem pėrjetojnė pendim tė thellė, bien nė gjendje tė pashpresė, ndjehen tė dėshpėruar dhe kalojnė kohėra tė pafund dėshpėrimi. Vuajtja ėshtė e pėrjetshme; edhe nėse do tė mbaronte pas miliona apo miliarda vitesh, madje edhe njė mundėsi e tillė afatgjatė do tė nxiste shpresa tė zjarrta dhe do tė mbetej njė arsye e fuqishme pėr lumturi dhe gėzim. Mirėpo, amshueshmėria e vuajtjes do tė frymėzojė njėfarė dėshpėrimi qė nuk mund tė krahasohet me cilėndo ndjenjė tė ngjashme nė kėtė botė.

    Sipas Kuranit, xhehenemi ėshtė njė vend ku pėrjetohet dhimbje e jashtėzakonshme. Ėshtė ngushtė, zhurmshėm, me tym dhe i zymtė, qė fut ndjenjėn e pasigurisė nė shpirtin njerėzor. Ai ėshtė njė vend qė karakterizohet me erėra tė neveritshme, flakė qė digjen thellė nė zemėr, pije dhe ushqim tė ndyrė, petka prej zjarri dhe katrani tė shkrirė. Kėto janė karakteristikat themelore tė xhehenemit. Megjithatė, ekziston njė jetė qė jetohet nė kėtė mjedis tė tmerrshėm. Njerėzit e xhehenemit kanė shqisa tė mprehta. Ata dėgjojnė, flasin dhe grinden dhe pėrpiqen tė ikin nga vuajtja. Ata digjen nė zjarr, ndiejnė etje dhe uri dhe ndiejnė pendim. Ata vuajnė nga ndjenja e fajėsisė. Ajo qė ėshtė mė me rėndėsi, ata duan qė dhimbja t’ju lehtėsohet.

    Njerėzit e xhehenemit jetojnė njė jetė pafundėsisht mė tė ulėt se atė tė kafshėve nė kėtė mjedis tė ndotur dhe tė neveritshėm. I vetmi ushqim qė kanė ata janė frytet e hidhura me gjemba dhe druri i zekumit. Pija e tyre, nė anėn tjetėr, ėshtė gjaku dhe qelbi. Ndėrsa, zjarri i ngulfat ata gjithkund. Ankthi i xhehenemit pėrshkruhet si vijon:

    Ėshtė e vėrtetė se ata qė mohuan argumentet Tona, do t'i hedhim nė zjarr. Sa herė qė u digjen lėkurat e tyre, Ne ndėrrojmė lėkura tė tjera qė tė shijojnė dėnimin. Allahu ėshtė i plotfuqishėm, i drejtė. (Sure Nisa: 56)

    Me lėkurė tė ējerrur, mish tė djegur dhe gjakun qė spėrkat gjithandej, ata janė tė prangosur me zinxhirė dhe tė fshikulluar me kamxhik. Me duart e lidhura rreth qafave tė tyre, ata hidhen nė bėrthamėn e xhehenemit. Ndėrsa, engjėjt e ndėshkimit i vendosin ata qė janė fajtor nė shtretėr zjarri, me mbulesa po ashtu prej zjarri. Arkivolet nė tė cilat vendosen ata janė po ashtu tė mbuluara me zjarr. Jobesimtarėt vazhdimisht lėshojnė klithma pėr tė shpėtuar nga njė ankth i tillė. Dhe pėr kėtė, ata shpesh marrin/pranojnė mė shumė pėrulje/poshtėrim dhe vuajtje. Ata lihen krejtėsisht tė vetmuar.

    Kėto skena do tė bėhen tė gjitha realitet. Ato janė tė vėrteta. Ato janė mė tė vėrteta se jeta jonė e pėrditshme.

    Ata “nga njerėzit qė adhurojnė Allahun me mėdyshje” (Sure Haxhxh: 11); ata qė thonė: “Neve nuk do tė na djegė zjarri vetėm pėr pak ditė tė numėruara” (Sure Ali Imran: 24); ata qė i bėjnė paratė, pozitėn, karrierat dhe tė tilla gjėra tjera materiale synimet kryesore tė jetės sė tyre dhe prandaj shpėrfillin kėnaqėsinė e Allahut; ata qė ndryshojnė urdhrat e Allahut nė pajtim me dėshirat dhe qejfet e tyre; ata tė cilėt e interpretojnė Kuranin nė pajtim me interesat e tyre personale; ata tė cilėt devijojnė nga rruga e drejtė – thėnė shkurt – tė gjithė jobesimtarėt dhe hipokritėt do tė banojnė nė xhehenem, pėrveē atyre tė cilėve Allahu u dhuron mėshirėn dhe faljen e Tij. Kjo ėshtė fjala pėrfundimtare e Allahut dhe padyshim se do tė realizohet:

    Sikur tė kishim dėshiruar Ne, secilit do t'i jepnim udhėzimin, por fjala (vendimi) Ime ka marrė fund (definitiv) se do ta mbushė Xhehenemin sė bashku me xhinė e njerėz. (Sure Sexhde: 13)

    Kėta njerėz tashmė janė paracaktuar pėr xhehenem:

    Ne krijuam shumė nga xhinėt e njerėzit pėr xhehenem. Ata kanė zemra qė me to nuk kuptojnė, ata kanė sy qė me ta nuk shohin dhe ata kanė veshė qė me ta nuk dėgjojnė. Ata janė si kafshėt, bile edhe mė tė humbur, tė tillėt janė ata tė marrėt. (Sure A’raf: 179)

    Mundimi i Zjarrit

    Nė kėtė jetė tė xhehenemit, mundimi mė i madh dhe mė kryesor ėshtė padyshim tė qenit i ekspozuar zjarrit. Ndryshe nga format tjera tė mundimit, zjarri, si njė karakteristikė dalluese e xhehenemit, lė gjurmė tė pandreqshme nė trupin e njeriut. Ky mundim ėshtė mundim qė pėrshkon trupin e njeriut deri nė “qelizat” e tij. Njerėzit e xhehenemit hidhen nė kėtė “Zjarr tė furishėm” (Sure Me’arixh: 15). Ata digjen nė “njė Zjarr pėrcėllues” (Sure Furkan: 11) qė ėshtė “njė zjarr i ndezur fort” (Sure Lejl: 14). Nė njė ajet Kur’anor, thuhet:

    Ndėrsa, atij qė ka peshojėn e lehtė tė veprave tė tij, Vendi i tij do tė jetė nė Havije. E ē'ėshtė ajo qė tė njoftoi se ē'ėshtė ai (Havije)? Ėshtė zjarri me nxehtėsi shumė tė lartė. (Sure Kari’a: 8-11)

    Nga kėto ajete, kuptojmė se zjarri shfryen gjithandej xhehenemit. Nė kėtė humnerė, nuk ekziston as edhe njė vend i vetėm qė mbetet i mbrojtur nga zjarri. Zjarri arrin ēdo kėnd tė xhehenemit. Pėrderisa i nėnshtrohet formave tjera tė mundimit fizik dhe shpirtėror, jobesimtari ėshtė vazhdimisht nė kontakt me zjarrin. Zjarri i xhehenemit ėshtė pamasė i madh. Nė Kuran, nxjerren ngjashmėri midis shkėndive tė zjarrit dhe “shkėndive tė mėdha me madhėsi tė kėshtjellave” dhe “njė turmė tė deveve tė verdha” pėr tė pėrshkruar fuqinė dhe madhėsinė e zjarrit.

    Nė atė Ditė, mjerė pėr mohuesit!

    Shkoni tek ajo qė e mohuat!

    Shkoni te ajo hije (mjegull) qė ka tri degėzime. Qė nuk bėn as hije, as nuk mbron prej flakės. Ai (Xhehenemi) hedh gaca tė mėdha si ndonjė kėshtjellė. E qė janė si tė ishin deve tė verdha (shumė tė shpejta). (Sure Murselat: 28-33)

    Jobesimtarėt ia kushtojnė tėrė energjinė e tyre ikjes prej flakėve, por kjo nuk ėshtė e lejueshme. Ai ėshtė njė zjarr “qė e thėrret (tėrheq prej vetes) atė qė ėshtė zmbrapsur e larguar (prej besimit).” (Sure Me’arixh: 17) Njė tjetėr ajet flet pėr fatin e mohuesve:

    E ata qė nuk respektuan Allahun, strehim i tyre ėshtė zjarri. Sa herė qė tė tentojnė tė dalin nga ai, kthehen nė tė dhe atyre u thuhet: "Shijoni dėnimin e zjarrit qė ju e konsideronit rrenė. (Sure Sexhde: 20)

    Klithmat dhe rėnkimet e atyre qė i nėnshtrohen kėtij mundimi mund tė dėgjohen gjithandej. Vet kėto klithma dhe rėnkime tė llahtarshme janė njė burim i posaēėm mundimi pėr jobesimtarėt:

    Aty ata do tė kenė rėnkim dhe aty ata nuk dėgjojnė. (Sure Enbija: 100)

    E sa u pėrket atyre fatkėqijve, ata janė nė zjarr, aty ata kanė dihatje kėrhamė tė vėshtirė (nė frymėmarrje). (Sure Hud: 106)

    Zjarri shkakton dhimbje tė padurueshme. Qeniet njerėzore nuk janė tė afta tė durojnė madje as edhe dhimbjen qė shkakton zjarri i njė fije qibriti. Megjithatė, cilado dhimbje qė ne pėrjetojmė nė kėtė botė nuk mund tė krahasohet aspak me atė qė shkakton zjarri i xhehenemit. Askush nuk mund t’i ekspozohet zjarrit nė kėtė dynja pėr njė periudhė tė gjatė kohore. Ai ose vdes pėr 5-10 sekonda ose ndien njė dhimbje pėr njė periudhė tė kufizuar kohore. Mirėpo, zjarri i xhehenemit ėshtė i tmerrshėm; ai nuk mbyt por vetėm shkakton dhimbje. Njerėzit nė xhehenem do t’i nėnshtrohen njė zjarri i cili do tė mbetet pėrjetėsisht. Dija se ky mundim nuk do tė mbarojė kurrė i bėn bashkėvuajtėsit e xhehenemit tė bien nė njė gjendje tė dėshpėrimit tė plotė. Ata ndjehen tė dėshpėruar dhe pėrjetojnė njė ndjenjė tė rrėnimit tė plotė.

    Njė fytyrė e djegur ėshtė aspekti mė i padėshirueshėm i mundimit. Kjo pėr arsye se fytyra ėshtė pjesė e rėndėsishme e trupit, e cila i jap njeriut ndjenjėn e krenarisė. Ajo i jap njė personi njė identitet dhe ėshtė shprehja mė domethėnėse e asaj qė ne quajmė “Unė”. Shpesh, tiparet e tė qenit i shėmtuar apo i bukur i vishen fytyrės. Me pamjen e fotografive tė njė personi me ndonjė gjurmė tė madhe djegieje nė fytyrėn e tij, njerėzit ngushtohen dhe menjėherė i drejtohen Allahut duke kėrkuar mbrojtje pėr veten e tyre ndaj njė fatkeqėsie tė tillė. Askush nuk dėshiron tė goditet nga njė fatkeqėsi e tillė. Megjithatė, jobesimtarėt janė tė pavėmendshėm ndaj njė tė vėrtete tė rėndėsishme; ata gradualisht i afrohen njė fundi tė ngjashėm dhe njė fundi tmerrėsisht tė rėndė. Dhimbja e zjarrit tė xhehenemit depėrton nė tėrė trupin e njeriut. Megjithatė, kur fytyra i ekspozohet zjarrit, mundimi bėhet i padurueshėm. Sytė, veshėt, hunda, gjuha dhe lėkura, shkurt, tė gjitha organet shqisore janė tė vendosura nė kėtė pjesė tė rėndėsishme tė trupit. Ēfarėdo kėrcėnimi ndaj fytyrės, sado i vogėl tė jetė, ngjallė njė reagim tė fuqishėm refleksiv. Megjithatė, nė xhehenem fytyra digjet. Nė kėtė mėnyrė, pjesa mė e ndjeshme e trupit lėndohet nė mėnyrėn mė tė rėndė. Ky mundim pėrshkruhet nė ajetet nė vazhdim:

    Ditėn kur fytyrat e tyre do tė pėrmbysen nė zjarr e thonė: "Tė mjerėt ne, ta kishim adhuruar Allahun e respektuar tė dėrguarin!" (Sure Ahzab: 66)

    Petkat e tyre janė nga katrani, kurse fytyrat e tyre do t'i mbulojė zjarri. (Sure Ibrahim: 50)

    Zjarri do t'ua djegė atyre fytyrat dhe do tė duken shumė tė shėmtuar brenda tij. (Sure Mu’minun: 104)

    Lėnda djegėse pėr Zjarrin e xhehenemit dhe uji qė vlon

    Nė pėrshkrimet Kur’anore lidhur me mėnyrėn se si jobesimtarėt digjen nė xhehenem, ndeshemi me njė shprehje mahnitėse: jobesimtarėve u referohet si “lėndė djegėse pėr Zjarrin e xhehenemit”. Djegia e tyre dallon prej djegies se ēfarėdo gjėje tjetėr nė zjarr. Vet jobesimtarėt pėrbėjnė lėndėn djegėse tė zjarrit:

    Ndėrsa, ata qė lėshuan rrugėn, ata u bėnė lėndė e Xhehenemit! (Sure Xhinn: 15)

    Druri lėnda e zjarrit, digjet mė gjatė se ēfarėdo materiali tjetėr dhe me intensitet mė tė madh. Gjithashtu, jobesimtarėt bėhen lėndė djegėse e kėtij zjarri tė cilin ata dikur e kishin mohuar. Ky fakt zbulohet nė vargjet nė vazhdim:

    O ju qė besuat, ruajeni veten dhe familjen tuaj prej njė zjarri, lėnda djegėse e tė cilit janė njerėzit dhe gurėt. Atė (zjarrin) e mbikėqyrin engjėjt tė rreptė e tė ashpėr qė nuk e kundėrshtojnė Allahun pėr asgjė qė Ai i urdhėron dhe punojnė atė qė janė tė urdhėruara. (Sure Tahrim: 6)

    Ėshtė e vėrtetė se atyre qė nuk besuan nuk do t'u vlejė asgjė para Allahut, as pasuria e as fėmijėt e tyre. Ata vetė janė lėndė e zjarrit. (Sure Ali Imran: 10)

    Ju, dhe ajo qė adhuruat ju pos Allahut, do tė jeni lėndė e Xhehenemit, dhe keni pėr tė hyrė nė tė. (Sure Enbija: 98)

    Sikurse njeriu qė shėrben si lėndė djegėse, ekziston po ashtu edhe lėnda e vėrtetė djegėse pėr tė ndezur zjarrin. Sidoqoftė, kush ishte shumė i afėrt nė kėtė dynja, - burri dhe gruaja, pėr shembull – bartin dru pėr zjarrin e njėri tjetrit. Ebu Lehebi dhe gruaja e tij janė shembull pėr kėtė:

    Qoftė i shkatėrruar Ebu Lehebi, e ai mė ėshtė shkatėrruar! Atij nuk i bėri dobi pasuria e vet, as ajo ēka fitoi! Ai do tė hyjė nė njė zjarr tė ndezur flakė. E edhe gruaja e tij, ajo qė barti dru (ferra), E nė qafėn e saj ajo ka njė litar tė pėrdredhur. (Sure Mesed: 1-5)

    Kjo ėshtė shkėputja e tė gjitha lidhjeve nė kėtė botė. Jobesimtarėt, tė cilėt thoshin se e donin shumė dhe ngritėn krye kundėr Allahut bashkė, ia mbarojnė zjarrin njėri tjetrit nė xhehenem. Bashkėshortja e njeriut, kushėrinjtė e afėrm dhe tė gjithė miqtė e ngushtė tė njeriut do tė bėhen armiq. Tradhtia nuk do tė njeh kufij.

    Zjarri i ushqyer nga druri “i gjallė” dhe i pajetė po ashtu vlon ujin qė “pėrvėlon” jobesimtarėt. Lėkura, njėri prej organeve mė vitale qė shtrihet nė tėrė trupin e njeriut, dhe qė mezi arrin njė trashėsi prej disa milimetrave, e bėn njeriun tė ndiej botėn e jashtme me anė tė shqisės sė tė prekurit. Tė gjitha pjesėt vitale tė trupit si fytyra, duart, krahėt, kėmbėt, duke pėrfshirė organet gjenitale, – organet tė cilave njeriu u jap rėndėsinė mė tė madhe – janė tė mbuluara me lėkurė. Ashtu siē ėshtė organi me anėn e tė cilit njeriu pranon kėnaqėsinė, duke iu falėnderuar ndjeshmėrisė sė saj, lėkura e njeriut mund tė bėhet edhe burim kryesor i dhimbjes. Ajo ėshtė posaēėrisht e ndjeshme ndaj zjarrit dhe lėngjeve pėrvėluese. Zjarri e pėrcėllon lėkurėn, uji qė zien e pėrvėlon atė. Uji qė zien e shkatėrron lėkurėn plotėsisht; vėshtirė se ndonjė copė e lėkurės mbetet pa u dėmtuar. Lėkura e hollė sė pari ėnjet dhe pastaj pezmatohet, duke sjellė dhimbje tė madhe. As joshja fizike, as pasuria materiale, as fuqia, as fama, shkurt, asgjė nuk e bėn njė njeri rezistent ndaj lėndimit tė shkaktuar nga uji qė zien. Sipas Kuranit: Tė tillėt janė ata qė ranė viktimė e asaj qė punuan. Ata, pėr shkak se mohuan, pėr pije kanė ujė tė vluar e dėnim tė hidhėt. (Sure En’am: 70) Nė njė ajet tjetėr, thuhet:

    E nė qoftė se ėshtė prej gėnjeshtarėve tė humbur, Mirėseardhja e tyre ėshtė pritje me ujė tė valė. Dhe djegie nga zjarri i Xhehenemit. E s’ka dyshim se kjo ėshtė ajo e vėrteta e sigurt. (Sure Vakia: 92-95)

    Njėri prej ajeteve pėrshkruan kėtė formė tė mundimit si vijon:

    (U thuhet engjėjve pėr mėkatarin) Rrėmbejeni e graheni nė mes tė Xhehenemit. Dhe hidhni mbi kokėn e tij ujin e valė e shtoja mundimin. (I thuhet): Shijoje! se ti je ai i forti, i autoritetshmi. E ky ėshtė ai (dėnimi) pėr tė cilin dyshonit. (Sure Duhan: 47-50)

    Pėrveē kėtyre, ekzistojnė forma tė tjera tė dhimbjes tė shkaktuara prej zjarrit. Shėnjimi ėshtė njėra prej tyre; njerėzit e xhehenemit shėnjohen me metale tė skuqura. Mirėpo, kėto metale janė nė tė vėrtetė gjėra qė jobesimtarėt ia pėrshkruan shok Allahut nė kėtė botė:

    Ata tė cilėt e ruajnė arin e argjendin e nuk e japin pėr rrugėn e Allahut, lajmėroji pėr njė dėnim tė dhimbshėm. Atė ditė kur ajo (pasuri e deponuar) fėrgohet nė prushin e xhehenemit, e me tė lyhen ballėt, anėt dhe shpinat e tyre (do t'u thuhet): "Kjo ėshtė ajo qė grumbulluat pėr veten tuaj, pra shijoni atė qė grumbullonit!" (Sure Teube: 34-35)

    Format tjera tė vuajtjes

    Nė kundėrshtim me urtėsinė pėrgjithėsisht tė pranuar, xhehenemi nuk ėshtė thjeshtė njė “furrė gjigante.” Njerėzit e xhehenemit do t’i ekspozohen zjarrit. Kjo ėshtė e vėrtetė. Mirėpo, vuajtja nė xhehenem nuk kufizohet vetėm me djegie. Banorėt e xhehenemit i rrethojnė po ashtu mundimet tjera fizike dhe psikike.

    Pėr ta torturuar dikėn nė kėtė botė, pėrdoren metoda dhe mjete tė ndryshme. Shpeshherė torturimi gjymton viktimat e tij. Nganjėherė ata vdesin prej dhimbjeve. Ata tė cilėt mbijetojnė sėmuren mentalisht. Megjithatė, ėshtė fakt se teknikat pėr torturim qė pėrdoren nė kėtė botė janė pakrahasueshėm mė tė thjeshta se ato tė xhehenemit. Banorėt e xhehenemit do t’ju nėnshtrohen torturave shumė tė ndryshme dhe tė rėnda. Nė rastin e njė personi i cili ekzekutohet me rrymė, rryma si edhe ndjeshmėria e njeriut ndaj elektricitetit janė tė dyja tė krijuara prej Allahut. Shumė burime tjera tė panjohura tė dhimbjes dhe dobėsitė e njeriut tė gjitha formojnė njė pjesė tė dijenisė sė pėrkryer tė Allahut. Pra, Allahu do tė shkaktojė mundimin mė tė rėndė prej tė gjitha mundimeve. Ky ėshtė ligji i Allahut, el Kaharit (Nėnshtruesit).

    Sipas fjalėve tė Kuranit, nė xhehenem, mjerimi ėshtė prezent kudo. Nuk ka mundėsi qė njeriu t’i shmanget vuajtjes, ajo rrethon banorėt e xhehenemit nga tė gjitha anėt. Ata nuk munden as t’i rezistojnė dhe as t’i shmangen asaj:

    Po, si e kėrkojnė ata ngutjen e ndėshkimit? E nė tė vėrtetė Xhehenemi ėshtė qė i ka rrethuar nė tė gjitha anėt jobesimtarėt. (Sure Ankebut: 54-55)

    Veē kėsaj, ekzistojnė edhe burime tjera tė vuajtjes nė xhehenem. Ato numėrohen nė Kuran si vijon:

    Xhehenemin qė do tė hidhen nė tė, e sa djep i shėmtuar ėshtė ai. Ky ėshtė ujė i valė dhe i ndyrė; le ta shijojnė atė! I presin edhe dėnime tė tjera tė llojllojta sikurse ai. (Sure Sad: 56-58)

    Nga ky ajet dhe nga ajete tjera, kuptojmė se mund tė ketė lloje tė ndryshme tė vuajtjes nė xhehenem. Nė Kuran pėrmenden ato qė janė mė tė dukshme, siē ėshtė zjarri dhe poshtėrimi. Megjithatė, banorėt e xhehenemit assesi nuk janė imun ndaj formave tjera tė vuajtjes. Pėr shembull, pėrveē zjarrit dhe ujit tė vluar, tė qenit i sulmuar nga shtazėt e egra, tė qenit i hedhur nė njė gropė tė thellė me insekte, akrep dhe gjarpinj, kafshimi prej minjve, vuajtja nga plagė tė krimbura dhe shumė e shumė tė tjera qė tejkalojnė imagjinatėn ka mundėsi t’i bėjnė tė vuajnė keqbėrėsit njėkohėsisht.

    Nxehtėsia, errėsira, tymi dhe ngushtėsia

    Pėr secilin individ nė botė tė qenit nė vende tė ngushta, tė nxehta dhe tė ndyta ėshtė gjėja mė e mundimshme. Lagėshtia dhe nxehtėsia shkaktojnė ndjenjėn e zėnies sė frymės; frymėmarrja, njė funksion thelbėsor i trupit, vėshtirėsohet nė nivele tė larta tė lagėshtisė. Pamundėsia pėr tė marrė frymė shkakton lodhje tė madhe; kraharori ngushtohet. Madje edhe hija nuk siguron kurrfarė lehtėsimi nė mot shumė tė nxehtė dhe lagėshti. Sidoqoftė njė shtresė rrethuese e paparė e trashė ajri bėhet mbytėse. Madje edhe nivelet e temperaturės dhe lagėshtisė nė njė saunė janė vėshtirė tė pėrballueshme. Nė pamundėsi qė tė duroj avullin e madh pėr vetėm dhjetė minuta, njė personi tė mbyllur nė njė saunė i bie tė fikėt pėr njė kohė tė shkurt. Njė qėndrim mė i gjatė nėnkupton vdekjen.

    Kjo atmosferė mbytėse mbiAllahėron xhehenemin. Njeriu, i cili ndėrmerr masa paraprake tė menduara mirė pėr tė mos u nxehė sė tepėrmi nė kėtė botė, ndihen tė dėshpėruar nė xhehenem. Xhehenemi ėshtė mė i nxehtė se ēdo shkretėtirė dhe mė i ndytė dhe mė shtypės se cilido vend i imagjinueshėm. Nxehtėsia depėrton nė trupin e njeriut, ajo ndjehet thellė brenda nė qeliza. Pėr jobesimtarėt, nuk ekziston mundėsia e lehtėsimit apo e freskimit atje. Nė Kuran, gjendja e banorėve tė xhehenemit pėrshkruhet si vijon:

    E tė majtit, ē’ėshtė puna e tė majtėve? Janė nė vapė tė zjarrit dhe nė ujė tė valė. Dhe nė errėsirė tymi. As e freskėt e as e kėndshme. (Sure Vakia: 43-44)

    Atė ditė ėshtė mjerim pėr ata qė pėrgėnjeshtruan. (u thuhet) Shkoni te ai (Xhehenemi) qė ju e konsideruat rrenė. Shkoni te ajo hije (mjegull) qė ka tri degėzime. Qė nuk bėn as hije, as nuk mbron prej flakės. (Sure Murselat: 28-31)

    Nė njė ambient tė tillė tė dendur, tė qenit i mbyllur brenda njė vendi tė ngushtė dėshmon tė jetė njė formė tjetėr e vuajtjes. Ky ndėshkim pėrshkruhet si vijon:

    E kur tė hidhen duarlidhur nė njė vend tė ngushtė nė tė, aty do tė kėrkojnė shkatėrrimin (vetėzhdukjen). Tash mos kėrkoni vetėm njėherė shkatėrrimin, por atė kėrkojeni shumė herė. (Sure Furkan: 13-14)

    Tė qenit i mbyllur nė njė vend tė ngushtė shkakton vuajtje qė ēmend nė kėtė botė. Mbyllja nė vetmi ėshtė njėri prej ndėshkimeve mė tė rėnda pėr tė burgosur. Tė qenit i ngujuar nė veturė me orė tė tėra pas njė aksidenti apo mbetja i mbyllur brenda rrėnojave tė njė qyteti tė rrėnuar nga tėrmeti konsiderohet tė jetė njėra prej fatkeqėsive mė tė rėnda. Megjithatė, shembujt e tillė janė tė parėndėsishėm pranė homologėve tė tyre nė xhehenem. Nė fund tė fundit, dikush i ngujuar ose e humb vetėdijen ose vdes apo nxjerret i gjallė pas njė kohe. Nė tė dyja rastet, dhimbja zgjat pėr njė periudhė tė caktuar kohe.

    Mirėpo, kjo nuk vlen pėr xhehenemin. Nė xhehenem dhimbja nuk ka fund dhe kėshtu nuk ekziston as shpresa. Nė njė ambient tė ndotur, pa ajėr, tė errėt me tym qė mbush ajrin, jobesimtari, me duart e lidhura rreth qafės dhe i lėnė nė njė dhomė tė vogėl, ku i nėnshtrohet vuajtjes. Ai lufton, bėn pėrpjekje tė shpėtoj, por pa dobi. Ai nuk mund as tė lėvizė. Nė fund, ai pėrgjėrohet tė lejohet tė zhduket, siē thuhet nė kėtė ajet, dhe e vetmja gjė qė dėshiron ėshtė tė ishte i vdekur. Kjo kėrkesė thjeshtė refuzohet. Nė atė gropė tė ngushtė nė tė cilėn ėshtė i ngujuar ai, mbetet me muaj, vite dhe ndoshta edhe pėr qindra vite me radhė. Njė shqetėsim nė rritje mbush zemrėn e tij, ndėrsa pėrgjėrohet me mijėra herė pėr zhdukjen e vet. Njėherė “i shpėtuar”, ai nuk do ta shijojė shpėtimin, por do tė pėrballet me njė tjetėr fytyrė tė xhehenemit.

    Ushqimi, pijet dhe veshja

    Kjo botė ka njė shumėllojshmėri tė pafund tė ushqimit tė shijshėm dhe tė ushqyeshėm. Secili prej tyre ėshtė njė bekim prej Allahut. Llojet e ndryshme tė mishit, fryteve dhe perimeve me ngjyra, shije dhe aroma tė panumėrta, prodhimet e qumėshtit, mjalta dhe shumė materie tjera ushqyese tė prodhuara nga kafshėt dhe gjallesat, tė gjitha u krijuan posaēėrisht nga Allahu dhe me bujari u dhanė nė shėrbim tė njeriut gjatė kohės kur kjo botė u krijua. Veē kėsaj, shqisat e njeriut u krijuan nė atė mėnyrė pėr t’i perceptuar tė gjitha kėto shije tė kėndshme. Me frymėzimin e Allahut, njeriu ka oreks pėr ushqim tė zgjedhur, ndėrsa neveritet nga ushqimi i prishur dhe i lig, qelbi dhe kėshtu me radhė. Ky ėshtė njė tjetėr frymėzim nga Allahu.

    Mirėsitė, shumė mė tė mėdha se ato tė kėsaj bote, janė tė pėrgatitura nė xhenet dhe prej tyre besimtarėt do tė nxjerrin dobi pėrjetėsisht. Kjo ėshtė dhuratė e Allahut, Atij qė dhuron begati dhe mirėqenie. Banorėt e xhehenemit, nė anėn tjetėr, si ndėshkim pėr veprat e liga qė i kanė bėrė nė kėtė botė, mbahen larg tė mirave tė Allahut, er-Rezak-ut (Furnizuesit), ashtu qė vuajtja ėshtė gjithēka me ēka ata ndeshen:

    E nė ditėn kur ata qė nuk besuan paraqiten pranė zjarrit (e u thonė): Ju i shfrytėzuat tė mirat nė jetėn e dynjasė dhe i pėrjetuat ato, e sot, pėr shkak se keni bėrė mendjemadhėsi nė tokė pa tė drejtė dhe pėr shkak se nuk respektuat urdhrat e Allahut, do tė shpėrbleheni me dėnim nėnēmues. (Sure Ahkaf: 20)

    Nuk do tė ketė mirėsi tjera pėr ta. Madje edhe plotėsimi i nevojave mė thelbėsore rezulton tė jetė vuajtje. Ushqimi ėshtė krijuar posaēėrisht nga Allahu si burim i vuajtjes. Gjėrat e vetme qė mund tė hahen janė frytet e hidhura me gjemba dhe druri i zekumit, tė cilat as nuk ushqejnė dhe as nuk ngopin. Ato vetėm sjellin dhimbje, duke e shqyer gojėn, fytin dhe barkun dhe japin shije dhe aromė tė neveritshme. Nė Kuran, gjejmė pėrshkrimet si tė bukurive madhėshtore dhe tė ushqimit tė shijshėm karakteristike pėr xhenet ashtu edhe tė ushqimit tė padurueshėm tė banorėve tė xhehenemit:

    A kjo pritje (me shpėrblim tė Allahut) ėshtė mė e mirė, apo pema e "Zakum-it"? Ne atė e kemi bėrė sprovė pėr zullumqarėt. Ajo ėshtė njė pemė qė mbin nė fund tė Xhehenemit. Pema (fryti) e saj ėshtė sikurse koka dreqėrish. E ata do tė hanė nga ajo dhe do tė mbushin barqet prej saj. (Sure Saffat: 62-66)

    Ata nuk kanė ushqim tjetėr pos njė barishte me ferra helmuese. Qė as nuk jep fuqi, as nuk largon uri. (Sure Gashije: 6-7)

    Banorėt e xhehenemit, duke qenė kryengritės dhe mosmirėnjohės ndaj Allahut, e meritojnė njė shpėrblim tė tillė. Si ndėshkim, ata ndeshen me “mikpritjen” e merituar. Nė Suren Vakia, kjo rrėfehet si vijon:

    Ata pėrpara kėsaj kanė qenė tė dhėnė pas komoditetit (qejfeve). Dhe ata ishin vazhdimisht nė mėkatin e madh. Dhe ishin qė thoshin: “A pasi tė vdesim, tė bėhemi dhe e eshtra tė kalbur, njėmend do tė ringjallemi? A edhe prindėrit tanė tė hershėm? Thuaj: “Edhe tė parėt edhe tė fundit!” Kemi pėr t’u tubuar nė njė ditė tė caktuar! Pastaj ju, o tė humbur e gėnjeshtarė! Keni pėr tė ngrėnė prej pemės Zekum! Prej saj keni pėr t’i mbushur barqet! E menjėherė pas do tė pini pre ujit t vluar! Do tė pini si deveja e etshme!” Kjo ėshtė mirėseardhja e tyre ditėn e gjykimit. (Sure Vakia: 45-56)

    Nė dynja, njeriu herė pas here vuan prej ndonjė infektimi tė rėndė tė fytit apo nga dhimbja e barkut. Mirėpo, nė xhehenem, mezi kalon ndonjė minutė pa pėrjetuar dhimbje prej mė tė rėndave. Ushqimi tė cilin jobesimtarėt kanė tė drejtė ta hanė ua zė frymėn. Nėse ata arrijnė ndonjėherė ta kapėrdijnė atė, ai vlon nė barqet e tyre sikurse tunxh i shkrirė: Do tė jetė ushqim i mėkatarėve. (Sure Duhan: 44). Kurrė nuk ngop. Duke qenė kėshtu, banorėt e xhehenemit pėrjetojnė njė uri tė pėrhershme dhe tė tmerrshme.

    Kjo vuajtje nuk kufizohet me njė rast tė vetėm; ajo pėrsėritet pa pushim/pandėrprerė pėrjetėsisht. Banorėt e xhehenemit ndiejnė uri aq fuqishėm sa, pėrkundėr asaj qė mundohen pandėrprerė, nuk mund tė bėjnė ballė ngrėnies sė fryteve tė hidhura me gjemba, tė cilat i bėjnė ata tė pėrpėliten prej dhimbjes. Pastaj ia mėsyjnė ujit qė vlon. Mirėpo, ky ujė kurrė nuk mund tė tretet. Siē thuhet nė ajetin e mėsipėrm, ata thithin ujin sikur devetė e ēmendura nga etja. Pėr ta bėrė kėtė vuajtje edhe mė tė rėndė, jobesimtarėt grahen nė xhehenem tė etshėm. (Sure Merjem: 86)

    Pėrveē ujit tė vluar, njė tjetėr pije e neveritshme e banorėve tė xhehenemit ėshtė qelbi. Ky lėng, produkt i pezmatimit, njėra prej sekreteve tė trupit tė njeriut me erėn mė tė pakėndshme, ėshtė zgjidhja e dytė e jobesimtarėve. Qelbi u shėrbehet jobesimtarėve bashkė me gjak. Nė njė ajet tjetėr, pėrmendet qelbi i shėrbyer me ujė tė vluar, nė mėnyrė qė besimtari ta shijoj shijen e pahijshme tė qelbit dhe ta marr me mend vuajtjen e ujit tė vluar me tė gjitha shqisat e tij.

    Pėrveē se janė tė neveritshme dhe tė padurueshme, fakti se jobesimtarėt i pinė ato prapėseprapė pėr t’i plotėsuar nevojat e tyre shpreh dėshirėn e tyre pėr pije. Posa shijojnė kėtė vuajtje, ngarendin pas tjetrės. Pėr shkak tė etjes kurrė tė pashuar, banorėt e xhehenemit pėrpėliten nga vuajtja:

    Aty nuk do tė shijojnė as freskim, as ndonjė pije. Pėrveē ujė tė valė e kalbėsirė. Si ndėshkim i merituar. (Sure Nebe’: 24-26)

    Ai sot nuk ka kėtu ndonjė mik. As ushqim tjetėr pėrveē tė shpėlarave. Qė atė nuk e ha kush, pos mėkatarėve. (Sure Hakka: 35-37)

    Jobesimtarėt bėjnė pėrpjekje tė mundimshme pėr tė gėlltitur kėtė pėrzierje, por pa dobi. Gjaku dhe qelbi ua zėnė frymėn atyre, por ata s’arrijnė tė vdesin kurrė:

    E pas tij (kryelartit) ėshtė xhehenemi, nė tė cilin i jepet ujė tė ndyrė (qė rrjedh prej lėkurave tė djegura), Pėrpiqet ta pėrpijė, po nuk mund ta gėlltis atė, atij i vjen vdekja nga tė gjitha anėt (sipas shenjave shkatėrruese), po ai nuk vdes (e tė shpėtojė prej vuajtjeve), atė e pret dėnim shumė i rėndė. (Sure Ibrahim: 16-17)

    Nė kėtė gjendje tė pashpresė, pėrmes njė bashkėbisedimi tė posaēėm, banorėt e xhehenemit shohin banorėt e xhenetit. Ata bėhen dėshmitar tė mirėsive tė mrekullueshme qė gėzojnė banorėt e xhenetit. Kjo shton pamasė vuajtjen e tyre. Ndėrkohė, banorėt e xhehenemit luten pėr njė pjesė tė furnizimeve tė tyre. Por kjo ėshtė njė lutje e kotė:

    Banuesit e zjarrit i thėrrasin (dhe i lusin) ata nė Xhenet (duke ju thėnė): "Na qitni diē nga uji apo nga ajo qė u ka furnizuar Allahu (se mbaruam nga etja)!" Ata (nė Xhenet) thonė: "Allahu i ka ndaluar qė tė dyja kėto pėr jobesimtarėt!" (Sure A’raf: 50)

    Pėrveē furnizimeve, veshja e banorėve tė xhehenemit ėshtė po ashtu e pėrgatitur posaēėrisht pėr ta. Lėkura e njeriut ėshtė njė ind i ndjeshėm; madje edhe prekja e stufės sė nxehtė apo tė njė hekuri pėr hekurosje pėr njė sekondė shkakton njė dhimbje tė padurueshme. Nė rast tė tillė, personi qė pėson ndien dhimbje me ditė tė tėra, plagėt e tij pezmatohen dhe ėnjten. Mirėpo, xhehenemi gėlon me veshje mė tė nxehta se hekuri i shkrirė qė shndėrrohen nė zjarr qė mbulon lėkurėn dhe digjet dhunshėm:

    … e atyre qė nuk besuan, u qepen rroba prej zjarri… (Sure Haxhxh: 19)

    Petkat e tyre janė nga katrani, kurse fytyrat e tyre do t'i mbulojė zjarri. (Sure Ibrahim: 50)

    Pėr ata ėshtė pėrgatitur shtrat nga zjarri dhe mbulojė (nga zjarri). E kėshtu pra i shpėrblejmė zullumqarėt. (Sure A’raf: 41)

    Engjėjt e ndėshkimit

    Pėrveē gjithė vuajtjes nėpėr tė cilėn kalojnė ata, nuk do tė ketė njeri qė do t’u ndihmojė banorėve tė xhehenemit. Asnjeri nuk do tė jetė nė gjendje t’i shpėtoj prej tij. Tė qenit tė braktisur do t’u jap atyre ndjenjėn e hidhur tė vetmisė. Allahu pėr keqbėrėsin thotė nė Kuran: “Prandaj, ai sot nuk ka kėtu ndonjė mik” (Sure Haka: 35). Midis tyre, do tė jenė vetėm “engjėjt e ndėshkimit”, tė cilėt do t’ju shkaktojnė mundim dhe vuajtje tė pėrjetshme. Kėta janė roje jashtėzakonisht tė ashpėr, tė pamėshirshėm dhe tė tmerrshėm, qė pėrgjegjėsi tė vetme kanė t’u shkaktojnė vuajtje tė rėndė banorėve tė xhehenemit. Pėrgjegjėsia e vetme e tyre ėshtė tė hakmerren nė ata tė cilėt u ngritėn kundėr Allahut, dhe ata pėrgjegjėsinė e tyre e kryejnė me plot kujdes dhe vėmendje:

    O ju qė besuat, ruani veten dhe familjen tuaj prej njė zjarri, lėnda djegėse e tė cilit janė njerėzit dhe gurėt. Atė (zjarrin) e mbikėqyrin engjėjt tė rreptė e tė ashpėr qė nuk e kundėrshtojnė Allahun pėr asgjė qė Ai i urdhėron dhe punojnė atė qė janė tė urdhėruara. (Sure Tahrim: 6)

    Jo, Jo! Nėse nuk tėrhiqet, vėrtet do ta kapim pėr flokėsh mbi ballin. Floku rrenacak, mėkatarė. E ai le t'i thėrret ata tė vetėt. Ne do t'i thėrrasim zebanitė. Jo, Jo! Ti mos iu bind atij, vazhdo me sexhde dhe afroju Allahut me tė. (Sure Alek: 15-19)

    Kėta engjėj tė ndėshkimit bėjnė qė jobesimtarėt tė ndiejnė tėrbimin dhe zemėrimin e Allahut mbi ta. Ata i nėnshtrojnė banorėt e xhehenemit torturave mė tė rėnda, mė tė tmerrshme dhe mė poshtėruese.

    Njė gjė meriton vėmendje tė veēantė kėtu: engjėjt e ndėshkimit, nė tė vėrtetė, i shmangen edhe padrejtėsisė dhe mizorisė mė tė vogėl. Ata kryekėput e japin ndėshkimin ashtu si e meritojnė jobesimtarėt. Kėta engjėj, manifestimi kryesor i drejtėsisė sė Allahut, janė qenie tė shenjta tė cilat e kryejnė kėtė detyrė me kėnaqėsi tė madhe dhe me bindje tė plotė ndaj Allahut.



    Deri tani, kemi pėrmendur vuajtjen fizike nė xhehenem. Megjithatė, hiē mė pak se vuajtja fizike, ekziston edhe vuajtja shpirtėrore e xhehenemit. Pendimi, mungesa e shpresės, poshtėrimi, njė ndjenjė e tė qenit tė keqtrajtuar, turpėrimi dhe zhgėnjimi janė ndjenja qė lindin nga kėto vuajtje tė ndryshme.

    “Zjarri qė depėrton mu nė zemėr”

    Nė njė mėnyrė apo tjetėr, ēdonjėri shijon vuajtjen shpirtėrore nė kėtė botė. Pėr shembull, humbja e njė shoku tė afėrt, e bashkėshortes apo e fėmijėve apo tė qenit i mashtruar prej dikujt nė tė cilin njeriu ka pasur besim tė plotė mbush zemrėn me njė pikėllim tė pashpjegueshėm. Ky pikėllim, nė tė vėrtetė, ėshtė njė formė e posaēme e vuajtjes tė cilėn Allahu e mbjellė nė zemrėn e njė personi si ndėshkim pėr hyjnizimin e dikujt qė humb apo tė dikujt qė e ka tradhtuar atė. Individi ka nevojė qė para sė gjithash t’i demonstroj Allahut ndjenjat e tij tė dashurisė, mirėnjohjes, frikės, devotshmėrisė, besimit dhe miqėsisė. Dėshtimi pėr ta bėrė kėtė dhe thjeshtė shfaqja e kėtyre ndjenjave ndaj dikujt tjetėr, i cili ėshtė krijuar po ashtu nga Allahu dhe kėshtu ka nevojė pėr Tė, me fjalė tjera, shoqėrimi i shokėve Allahut, shkakton kėtė vuajtje. Idhujtarėt e shijojnė kėtė pikėllim, nė mėnyrė qė tė mund tė mėsojnė prej kėsaj, nė mėnyrė qė tė kėrkojnė falje dhe t’i drejtohen Allahut para se t’i kaplojė vdekja. Qenia e cila hyjnizohet, nuk ėshtė domosdo, njė qenie njerėzore. Njerėzit nuk mund t’ju bėjnė ballė gjėrave tė ndryshme. Prona, tė hollat, pasuria, fama, shkurt, ēdo gjė apo ēfarėdo koncepti i qenies i adhuruar pėrveē Allahut mund lehtė tė hyjnizohet.

    Dhimbja qė shkakton humbja e kėtyre idhujve nė zemrėn e njeriut nė kėtė botė nuk ėshtė asgjė tjetėr vetėm njė shikim i shpejtė nė krahasim me vuajtjen e madhe tė cilės njeriu do t’i nėnshtrohet nė xhehenem. Nė thelb, ky ėshtė njė paralajmėrim. Nė xhehenem, forma e vėrtetė dhe e pafund e kėsaj dhimbjeje e pret njė idhujtar. Herė pas here, kjo vuajtje shpirtėrore bėhet aq e fuqishme sa, njeriu parapėlqen vuajtjen fizike. Madje edhe vetėvrasja konsiderohet shpėtim. Ky aspekt shpirtėror i vuajtjes nė xhehenem theksohet nė Kuran dhe pėrshkruhet si njė “zjarr qė arrin deri nė loēkė tė zemrės”:

    Mjerė pėr secilin qė ofendon e pėrqesh (njerėzit), Qė ka tubuar pasuri dhe qė atė e ruan tė mos i pakėsohet. E mendon se pasuria e tij do ta bėjė tė pėrjetshėm. Jo, tė mos mendojė ashtu! Se ai pa tjetėr do tė hidhet nė Hutame. E ēka din ti se ē'ėshtė Hutame? Ėshtė zjarri i Allahut i ndezur fort. Qė depėrton deri nė loēkė tė zemrės. Ai i mbyll ata, ua zė frymėn. Ata janė tė lidhur nė pranga tė njėpasnjėshme. (Sure Humeze: 1-9)

    Madje edhe dhimbja mė e rėndė nė kėtė dynja me kohė shuhet. Gjurmėt e saj mund tė mbeten pėr njė kohė, por koha pėrfundimisht fshin gjurmėt e saj tė dhimbshme. Megjithatė, nė xhehenem, njė dhimbje edhe mė e hidhur depėrton nė zemrat e jobesimtarėve si njė furi e papėrmbajtur dhe mbetet aty pėrjetėsisht.

    Veē kėsaj, vuajtja shpirtėrore ngjallė njė ndjenjė diku midis mungesės sė shpresės dhe poshtėrimit, tėrbimit dhe urrejtjes. Jobesimtarėt i nėnshtrohen njė dhimbje tė padurueshme shpirtėrore hiē mė pak se njė dhimbjeje fizike.


    Shumė ajete lidhur me xhehenemin na bėjnė me dije se jobesimtarėt atje i pret njė vuajtje poshtėruese dhe turpėruese. Ata e pėsojnė kėtė ndėshkim pėr shkak tė mendjemadhėsisė dhe krenarisė sė tyre.

    Nė kėtė botė, njėri prej qėllimeve kryesore tė jobesimtarėve ėshtė qė t’i bėjnė tė tjerėt t’ua kenė lakmi atyre dhe tė vlerėsojnė personalitetin dhe pozitėn e tyre nė shoqėri. Njė karrierė e shquar, fėmijėt, shtėpitė e mėdha tė bukura, veturat dhe pasionet e tjera tė ngjashme tė dynjasė kanė vlerė mė tė madhe pėr individin kur ata bėhen pjesė e krekosjes sė kotė me vetveten. Me tė vėrtetė, nė Kuran, krekosja e njeriut me pasuri dhe pronė pėrmendet si njėra prej joshjeve tė kėsaj bote.

    Ky pasion, domethėnė “krekosja”, nė ahiret shndėrrohet nė ankth qė nė vete mban poshtėrimin si edhe dhimbjen fizike. Kjo pėr arsye se jobesimtari harroi “Allahun, i cili i meriton tė gjitha lėvdatat” (Sure Bekare: 267) dhe “qė pėr Allah e ēmon epshin dhe dėshirat e tij” (Sure Furkan: 43). Pėr kėtė arsye, ai kryesisht ėshtė angazhuar tė fitoj vlerėsimin e vetes sė tij nė vend se tė madhėroj dhe lavdėroj Allahun. Ai ka ndėrtuar jetėn e tij mbi fitimin e kėnaqėsisė sė njerėzve tjerė nė vend tė fitimit tė kėnaqėsisė sė Allahut. Pėr kėtė arsye ai ėshtė mė shumti i dėmtuar kur poshtėrohet pėrpara tė tjerėve.

    Ankthi mė i tmerrshėm pėr njė jobesimtar ėshtė tė qenit i turpėruar dhe i poshtėruar nė sytė e tė tjerėve. Ka madje njerėz qė mė shumė do tė donin tė vdisnin vetėm pėr tė qenė tė vlerėsuar nė vend se tė jenė tė turpėruar. Fatkeqėsitė qė janė karakteristike pėr xhehenemin kanė kėtė tipar nė thelbin e tyre. Gjendja e mjerė e banuesve tė xhehenemit ėshtė kryesisht pėr shkak tė mendjemadhėsisė sė tyre. Kurrė mė parė nuk kanė qenė ata kaq shumė tė poshtėruar. Ajete tė shumta tėrheqin vėmendjen lidhur me kėtė tė vėrtetė:

    E nė ditėn kur ata qė nuk besuan paraqiten pranė zjarrit (e u thonė): Ju i shfrytėzuat tė mirat nė jetėn e dynjasė dhe i pėrjetuat ato, e sot, pėr shkak se keni bėrė mendjemadhėsi nė tokė pa tė drejtė dhe pėr shkak se nuk respektuat urdhrat e Allahut, do tė shpėrbleheni me dėnim nėnēmues. (Sure Ahkaf: 20)

    Tė mos mendojnė ata qė nuk besuan se afatin qė u dhamė Ne atyre tė jetojnė, ėshtė nė dobi tė tyre. Ne i lamė tė jetojnė vetėm qė shtojnė edhe mė shumė mėkate, se ata i pret dėnim nėnēmues. (Sure Ali Imran: 178)

    Jobesimtarėt u nėnshtrohen mijėra formave tė trajtimit poshtėrues edhe mė tė ulta se mėnyrat si trajtohen kafshėt nė kėtė botė. Kamxhikėt, prangat dhe kollaret e hekurta ekzistojnė vetėm pėr t’i poshtėruar. Tė pabesėt lidhen pėr shtylla, prangosen dhe lidhen me zinxhirė.

    Nė realitet, poshtėrimi ėshtė thelbi i tė gjitha mundimeve nė xhehenem. Pėr shembull, ndėrsa hidhen nė zjarr, ata poshtėrohen. Ky trajtim i frikshėm fillon qė nga momenti kur tė ringjallet jobesimtari dhe kur zgjidhet pėr t’u dėrguar nė xhehenem. Veē kėsaj, ky ndėshkim nuk pakėsohet kurrė.

    Atė ditė nuk pyetet pėr mėkatin e tij, as njeriu as xhini. E, cilėn tė mirė tė Allahut tuaj po e mohoni? Kriminelėt njihen me tiparet e tyre, andaj me rrėmbim kapen pėr flok dhe pėr kėmbėt e tyre. (Sure Rrahman: 39-41)

    Nė xhehenem, jobesimtari duhet tė pajtohet me njė mėnyrė trajtimi edhe mė tė keqe se ajo qė pėrjetojnė kafshėt. I kapur pėr flokėsh, ai do tė tėrhiqet zvarrė pėr tokė dhe do tė hidhet nė xhehenem. I paaftė tė rezistoj, ai do tė kėrkoj ndihmė, por pa dobi. Njė ndjenjė e dėshpėrimit vetėm sa do ta shtojė vuajtjen:

    Jo, Jo! Nėse nuk tėrhiqet, vėrtet do ta kapim pėr flokėsh mbi ballin. Floku rrenacak, mėkatarė. E ai le t'i thėrret ata tė vetėt. Ne do t'i thėrrasim zebanitė. Jo, Jo! Ti mos iu bind atij, vazhdo me sexhde dhe afroju Allahut me tė. (Sure Alek: 15-19)

    Ata do tė tubohen, do tė jenė tė pėrmbysur me fytyrat e tyre nė Xhehenem, tė tillėve u pėrket vendi mė i keq, ndaj ata janė mė tė humburit nė rrugėn e tyre. (Sure Furkan: 34)

    Nė tė njėjtėn mėnyrė,

    …E kush do tė paraqitet me punė tė kėqija (me besim tė gabuar), ata do tė hidhen tė pėrmbysur nė fytyrat e tyre nė zjarr, (u thuhet) Ju nuk shpėrbleheni me tjetėr pos me atė qė punuat. (Sure Neml: 90)

    …Ditėn kur me fytyrat e tyre do tė tėrhiqen zvarrė nė zjarr. "Vuajeni dėnimin Sekar". (emėr i njė Xhehenemi). (Sure Kamer: 48)

    Poshtėrimi shtohet edhe mė tepėr kur tė jetė nė xhehenem. Pėrveē dhimbjes fizike, njė ndjenjė e fuqishme e poshtėrimit pushton banorėt e xhehenemit:

    (U thuhet engjėjve pėr mėkatarin) Rrėmbeni e graheni nė mes tė Xhehenemit. Dhe hidhni mbi kokėn e tij ujin e valė e shtojani mundimin. (I thuhet): Shijoje! se ti je ai i forti, i autoritetshmi. E ky ėshtė ai (dėnimi) pėr tė cilin dyshonit. (Sure Duhan: 47-50)

    Kamxhikė, kollare dhe zingjirė tė punuar posaēėrisht pėrdoren pėr tė poshtėruar jobesimtarėt:

    U thuhet zebanive: Kapeni atė, vėrjani prangat! Pastaj atė shtini nė Xhehenem... Mandej, lidheni atė me njė zingjirė tė gjatė shtatėdhjetė kut. Pse ai ka qenė qė nuk besoi Allahun e madhėruar. Ai nuk nxiste pėr t'i ushqyer tė varfrit. (Sure Hakka: 30-34)

    Nė kėtė botė, pėrveē atyre qė janė tė egra, madje edhe kafshėt nuk lidhen me zingjirė. Dhe sa u pėrket qenieve njerėzore, vetėm ata qė janė tė pashėrueshėm dhe tė retarduar mentalisht tė rrezikshėm lidhen me zingjirė. Duke qenė kėshtu, ata tė cilėt dėrgohen nė xhehenem janė krijesat mė inferiore prej tė gjitha krijesave. Kjo ėshtė arsyeja pse, ata prangosen me “njė zingjirė qė ėshtė shtatėdhjetė kubit i gjatė”, siē thuhet nė ajetin e lartpėrmendur. Vargjet tjera po ashtu japin hollėsi pėr ketė torturė poshtėruese:

    Atyre do t'u vihen prangat dhe zingjirėt nė qafat e tyre e do tė zhyten, nė ujin e valė dhe pastaj do tė digjen nė zjarr. Mandej atyre u thuhet: "Ku janė ata qė i adhuronit. (Sure Gafir: 71-73)

    E nėse ti (Muhammed) ēuditesh (pėrse tė pėrgėnjeshtrojnė), ėshtė edhe mė e ēuditshme thėnia e tyre: "A do tė kemi krijim tė ri pasi tė jemi bėrė dhe?" Kėta janė ata qė mohuan Allahun e tyre, ata do tė ndėshkohen me pranga nė qafė. Pra kėta janė banues tė zjarrit ku do tė qėndrojnė pėrgjithmonė. (Sure Rra’d: 5)

    E idhujtarėt atė ditė i sheh tė lidhur nė pranga. Petkat e tyre janė nga katrani, kurse fytyrat e tyre do t'i mbulojė zjarri. (dalin para Allahut) Pėr ta shpėrblyer Allahu secilin njeri me atė qė e fitoi. Vėrtet, Allahu ėshtė llogaritar i shpejtė. (Sure Ibrahim: 49-51)

    Kėta janė dy kundėrshtarė (grupe kundėrshtarėsh: besimtarė dhe jobesimtarė) qė janė zėnė rreth Allahut tė tyre; e atyre qė nuk besuan, u qepėn rroba prej zjarri e u hidhet uji i valė mbi kokat e tyre. Qė me atė u shkrihet krejt ēka nė barqet e tyre e edhe lėkurat. Pėr ata janė edhe kamxhikėt e hekurt. (Sure Haxhxh: 19-21)

    Shpirti i errėt qė paraqet poshtėrimi bėhet i qartė nė fytyrat e banorėve tė xhehenemit. Nė dynja gjithashtu, mund ta vėresh brengėn serioze tė njerėzve qė janė tė turpėruar, ēnderuar dhe keqtrajtuar. Poshtėrimi nė xhehenem do tė ndikojė po ashtu nė pamjen e banorėve tė xhehenemit siē thuhet nė vargun nė vazhdim:

    Atė ditė sheh fytyra tė pėrulura. (Sure Gashije: 2)

    Pėrveē gjithė kėtyre mėnyrave tė poshtėrimit qė kemi pėrmendur deri tani, duhet ta kemi parasysh se forma tjera tė ndryshme tė tij do tė praktikohen nė xhehenem. Nė Kuran, pėrdoret termi “poshtėrim” dhe jepen disa shembuj pėr ta sqaruar atė. Megjithatė, duhet tė kujtojmė se ky ėshtė njė term i gjerė i cili assesi nuk mund tė kufizohet me pak shembuj. Tė gjitha ndjenjat, trajtimi apo ngjarjet qė nxisin poshtėrimin nė shpirtin e njeriut nė kėtė botė pėrfshihen nė kėtė koncept dhe ato janė tė gjitha nė dispozicion nė xhehenem.

    Njė pendim i pariparueshėm

    Kur tė ringjallet, jobesimtari nė mėnyrė tė hidhur kupton veprat e kėqija qė ka punuar. Pendimi i shkaktuar nga e keqja e pariparueshme e tij i sjellė njė tronditje serioze. Gjendja e tij e dėshpėruar keqėsohet nga ky pendim i thellė.

    Kur jobesimtari ballafaqohet me veprat qė ka bėrė nė kėtė botė, kupton se nuk ka mė kurrfarė mundėsie tė pėrtėrij ēfarėdo nderi tė jetės sė tij. E prapėseprapė ai kėrkon njė tjetėr mundėsi. Nė kėtė gjendje shpirtėrore, ai dėshiron t’i kthehet jetės sė tij tė vjetėr pėr tė larė gjynahet e tij. Ndėrsa, ai kurrė mė nuk dėshiron t’i shoh shokėt dhe mė tė dashurit e tij me tė cilėt ai gėzoi jetėn nė mėnyrė tė shkujdesur. Tė gjitha miqėsitė, tė gjitha lidhjet asgjėsohen. Mėnyrat e jetės dhe traditat qė njerėzit pasuan nė jetė, shtėpitė e tyre, veturat, bashkėshortet, fėmijėt, kompanitė, ideologjitė qė ata mbrojnė e humbin vlerėn e tyre dhe zhduken. Fare thjeshtė, ato zėvendėsohen me vuajtje. Gjendja shpirtėrore e shkaktuar nga llahtari i asaj dite rrėfehet si vijon:

    E sikur t'i shihje ata kur janė ndalur pranė zjarrit e thonė: "Ah sikur tė ktheheshim (nė dynja), tė mos gėnjejmė faktet e Allahut tonė e tė bėhemi nga besimtarėt!" Jo, (s'ėshtė ashtu) po atyre u doli nė shesh ajo qė e mbanin fshehtė mė parė, prandaj edhe sikur tė ktheheshin ata do tė pėrsėritnin atė qė e kishin tė ndaluar, e s'ka dyshim, ata janė gėnjeshtarė. Ata thanė: "Nuk ka tjetėr, vetėm kjo jeta jonė nė kėtė botė, dhe ne nuk do tė ringjallemi. Dhe, sikur t'i kishte parė ata kur tė ndalohen para Allahut tė tyre e u thuhet atyre: "A nuk ėshtė kjo (ringjallja) e vėrtetė?" Ata thonė: " Po, pėr Allahun tonė!" thotė: "Shijoni pra dėnimin pėr atė qė mohonit!" (Sure En’am: 27-30)

    Grindja nė mes tė banorėve tė xhehenemit

    Pozita shoqėrore dhe raportet hierarkike, tė cilat u konsideruan shumė tė rėndėsishme nė kėtė botė, e humbin gjithė kuptimin e tyre nė xhehenem. Gjendja nė tė cilėn katandisen si popujt ashtu edhe udhėheqėsit e tyre ėshtė e atillė sa ata mallkojnė njėri tjetrin:

    Dhe (sikur tė shihnin) kur do tė largohen ata qė u prinin prej atyre qė i ndiqnin (paria largohet prej atyre qė u shkuan pas), e tė gjithė e shohin dėnimin dhe kėputen lidhjet e tyre. E Ata, tė cilėt u patėn shkuar pas do tė thonė: "Ah, sikur tė na lejohej njė kthim (nė dynja) e tė largohemi prej tyre (prijėsve) siē u larguan ata tash prej nesh!" Kėshtu Allahu do t'ju paraqesė veprat qė janė dėshpėrim pėr ta, e ata nuk kanė tė dalė prej zjarrit. (Sure Bekare: 166-167)

    Ditėn kur fytyrat e tyre do tė pėrmbysen nė zjarr e thonė: "Tė mjerėt ne, ta kishim adhuruar Allahun e respektuar tė dėrguarin!" Dhe thonė: "Allahu ynė, ne i dėgjuam udhėheqėsit tanė dhe tė parėt tanė, por ata na shmangėn nga rruga e drejtė". Allahu ynė, jepu atyre dėnim tė dyfishtė dhe mallkoj ata si ėshtė mė sė keqi! (Sure Ahzab: 66-68)

    E duke u grindur mes vete nė tė, ata thonė: “Pasha Allahun, njėmend ne kemi qenė krejtėsisht tė humbur, Kur juve (idhuj) ju kemi barazuar me Allahun e botėve. Neve nuk na humbi kush tjetėr vetėm se kriminelėt (prijėsit). E tash pėr ne nuk ka ndonjė ndihmės (ndėrmjetėsues). Nuk ka as ndonjė mik tė sinqertė. E, sikur tė mund tė kthehemi (nė dynja) edhe njėherė, do tė bėheshim besimtarė.”

    Nė kėtė (qė u pėrmend) ka argumente bindėse, po shumica e tyre nuk besuan. (Sure Shu’ara: 96-103)

    Grindja shtohet nė mes tė banorėve tė xhehenemit qė ballafaqohen me vuajtjen e pėrjetshme. Secili njeri akuzon secilin njeri tjetėr. Shokėt e ngushtė e urrejnė njėri tjetrin. Burimi kryesor i kėsaj urrejtjeje ėshtė miqėsia qė ata aq shumė e deshėn nė kėtė botė. Ata joshėn njėri tjetrin pėr tė bėrė gjynahe dhe inkurajuan mohimin. Tė gjitha konceptet lidhur me miqėsinė janė zhdukur pėrballė zjarrit tė xhehenemit dhe tė gjitha lidhjet e forcuara nė kėtė jetė u shkėputėn. Nė mes tė gjithė kėsaj tollovie, ēdonjėri ėshtė vetėm, duke mallkuar gjithė tė tjerėt:

    (Allahu) Ju thotė: "Hyni nė Xhehenem me atė popull qė ishte para jush nga xhinėt dhe njerėzit (e qė ishin si ju). Sa herė qė njė grup hyn nė tė, e mallkon atė tė mėparshmin derisa kur tė arrijnė nė tė i gjithė, grupi i fundit i tyre thotė pėr grupin e parė: "Allahu ynė, kėta (paria) na kanė humbur neve (nga rruga e drejtė), pra shtoju dėnimin me zjarr atyre!" (Allahu) Thotė: "Pėr secilin (grup) ėshtė (dėnimi) i shtuar, por ju nuk po dini. (Sure A’raf: 38)

    Ata qė nuk besuan thonė: "O Allahu ynė, na i trego ata tė dy nga xhinėt dhe njerėzit, tė cilėt na bėnė tė jemi tė humbur, e t'i shkelim me kėmbėt tona dhe le tė jenė prej mė tė poshtėrve!" (Sure Fussilet: 29)

    Dhe (pėrkujto) kur duke qenė nė zjarr, ata grinden nė mes vete, e tė dobėtit u thonė atyre tė mėdhenjve: "Ne kemi qenė ithtarė tuaj (nė dynja), a mund tė na largoni ndonjė pjesė tė dėnimit me zjarr?" Ata qė kishin qenė pari thonė: "Ne tė gjithė jemi nė tė!" Allahu ka vendosur nė mėnyrė tė prerė nė mes njerėzve". (Sure Gafir: 47-48)

    Ky ėshtė njė grumbull qė bashkohet me ju (u thonė engjėjt parisė): "Mos paēin komoditet as mirėseardhje (thonė paria)!" Ata janė qė do tė digjen nė zjarr. Ata (tė shtypurit) thonė: "Jo, juve mos u qoftė as mirėseardhja, as komoditeti; ju jeni qė na e pėrgatitėt kėtė!" Sa vendqėndrim i keq ėshtė! O Allahu ynė, ata thonė: "Atij qė na e bėri kėtė, shtoja dyfish dėnimin nė zjarr!" Dhe thonė: "Ē'ėshtė qė nuk po i shohim disa burra qė ne i konsideronim prej tė kėqijve. E qė i kemi pas marrė ata nė tallje, a mos na u ka larguar shikimi prej tyre?" Kjo armiqėsi nė mes banuesve tė zjarrit ėshtė e vėrtetė. (Sure Sad: 59-64)

    Lutjet e dėshpėrimit dhe mungesės sė shpresės

    Banorėt e xhehenemit janė nė njė gjendje tė pashpresė. Tortura tė cilės i nėnshtrohen ėshtė jashtėzakonisht e egėr dhe e pafund. E vetmja shpresė e tyre ėshtė tė qajnė dhe tė pėrgjėrohen pėr shpėtim. Ata i shohin banorėt e xhenetit dhe i lusin pėr ujė dhe ushqim. Ata pėrpiqen tė pendohen dhe kėrkojnė falje prej Allahut. Mirėpo, tė gjitha veprimet e tyre janė tė kota. Ata u pėrgjėrohen rojeve tė xhehenemit. Ata madje kėrkojnė qė ata tė veprojnė si ndėrmjetės midis tyre dhe Allahut dhe kėrkojnė mėshirė. Dhimbja ėshtė aq e padurueshme sa qė ata kėrkojnė tė jenė tė shpėtuar prej saj qoftė edhe vetėm pėr njė ditė tė vetme:

    Dhe ata, qė janė nė zjarr, rojės sė Xhehenemit i thonė: "Luteni Allahun tuaj tė na e lehtėsoj dėnimin, bile njė ditė!" Ata u thonė: "A nuk u patėn arritur juve tė dėrguar tuaj me argumente tė qarta? Ata pėrgjigjen: "Po (na kanė ardhur)!" E pra, (u thotė roja) lutuni ju vetė, po lutja e jobesimtarėve ėshtė asgjė!" (Sure Gafir: 49-50)

    Jobesimtarėt vazhdojnė tė kėrkojnė falje, por ata refuzohen rreptėsishtė:

    Ata thonė: "O Allahu ynė, ne na patėn mundur tė kėqijat (u dhamė pas epsheve tė dynjasė) dhe si tė tillė ishim popull i humbur! Allahu ynė, na nxjerr prej tij, e nėse gabojmė pėrsėri, atėherė vėrtet, jemi mizor!" Ai thotė: "Heshtni aty e mos mė folni!" Pse njė grup prej robėrve tė Mi thanė: "O Allahu ynė, ne besuam, prandaj na falė dhe na mėshiro, se Ti je mė i miri i mėshiruesve!" E ju i patėt tallur ata, sa qė ajo tallje bėri qė tė harronin pėrkujtimin ndaj Meje, madje edhe qeshnit me ta. E Unė sot i shpėrbleva ata pėr atė qė ishin tė durueshėm atė janė fitimtarėt. (Sure Mu’minun: 106-111)

    Ky ėshtė nė tė vėrtetė fjalimi i fundit i Allahut pėr banorėt e xhehenemit. Fjalėt e tij “Qėndroni kėtu tė turpėruar dhe mos Mu lutni!” janė pėrfundimtare. Qė nga ai moment, Allahu kurrė nuk i pėrfill mė banorėt e xhehenemit. Njeriu as qė do tė dėshironte tė mendoj pėr kėtė gjendje.

    Pėrderisa gjynahqarėt digjen nė xhehenem, ata qė arrijnė “lumturinė dhe shpėtimin” mbesin nė xhenet duke iu gėzuar dobisė sė mirėsive tė pafund. Vuajtja e banorėve tė xhehenemit bėhet mė e fuqishme kur e vėrejnė jetėn e besimtarėve nė xhenet. Me tė vėrtetė, ndėrsa i nėnshtrohen mundimit tė padurueshėm, ata mund tė “shohin” mirėsitė e mrekullueshme tė xhenetit.

    Besimtarėt, tė cilėt jobesimtarėt i pėrqeshėn nė kėtė botė, tani kalojnė njė jetė tė plotė dhe tė lumtur, duke jetuar nė vende pėrrallore, shtėpi madhėshtore me femra tė bukura dhe duke shijuar ushqimin dhe pijet. Pamja e besimtarėve nė njė gjendje tė qetėsisė dhe begatisė keqėson edhe mė tej keqėson poshtėrimin e qenies nė xhehenem. Kėto skena shkaktojnė dhimbje mė tė madhe dhe vuajtje pikėllimit tė tyre.

    Pendimi bėhet gjithnjė e mė i thellė. Mosrespektimi i urdhrave tė Allahut nė kėtė botė i bėn ata tė ndiejnė brejtje tė thellė tė ndėrgjegjes. Ata u drejtohen besimtarėve nė xhenet dhe pėrpiqen tė flasin me ta. Ata u pėrgjėrohen pėr ndihmė dhe keqardhje ata. Megjithatė, kėto janė pėrpjekje tė kota. Banorėt e xhenetit i shohin ata gjithashtu. Biseda nė mes tė banorėve tė xhehenemit dhe tė xhenetit ėshtė si vijon:

    Qė janė nė Xhenete e i bėjnė pyetje njėri-tjetrit, Pėrkitazi me kriminelėt (e u thonė): "Ēka u solli juve nė Sekar?" Ata thonė: "Nuk kemi qenė prej atyre qė faleshin (qė bėnin namaz); Nuk kemi qenė qė ushqenim tė varfrit; Dhe kemi qenė qė pėrziheshim me tė tjerėt nė punė tė kota. Dhe kemi qenė qė nuk e besonim ditėn e gjykimit. Derisa na erdhi e vėrteta (vdekja)!" E tanimė, atyre nuk u bėn dobi ndėrmjetėsimi i ndėrmjetėsuesve. (Sure Mudeththir: 40-48)

    Ndėrkaq, besimtarėt dhe hipokritėt do tė diskutojnė njėri me tjetrin. Hipokritėt janė njerėzit qė qėndruan me besimtarėt pėr njė kohė tė caktuar. Pėrkundėr faktit se nuk kanė besim nė zemrat e tyre, dhe kryekėput pėr pėrfitim personal, ata i kanė zbatuar obligimet e tyre fetare sikur tė ishin besimtarė. Kėshtu, ata kanė fituar emrin e “hipokritit”. Nė zjarrin e xhehenemit, ata u pėrgjėrohen besimtarėve t’u ndihmojnė. Dialogu nė mes kėtyre dy grupeve nė Kuran transmetohet si vijon:

    Ditėn kur hipokritėt dhe hipokritet atyre qė besuan u thonė: "Na pritni (ose na shikoni) tė ndriēohemi prej dritės suaj!" U thuhet: "Kthehuni prapa jush (nė dynja) e kėrkoni ndonjė dritė!" Atėherė vihet ndėrmjet tyre njėfarė muri qė ka njė derė, e brendia e tij ėshtė mėshirė (Xheneti), e ana e jashtme e tij ėshtė dėnimi (zjarri). (Hipokritėt e mbetur nė errėsirė) I thėrrasin ata (besimtarėt): "A nuk kemi qenė edhe ne sė bashku me ju!? (Besimtarėt pėrgjigjen): "Po, por ju e shkatėrruat veten (me hipokrizi), ju prisnit kob tė zi pėr besimtarėt, ju dyshonit nė ēėshtjet e fesė dhe ju mashtruan shpresat e kota deri kur ju erdhi caktimi i Allahut (vdekja) dhe ashtu, pėrkitazi me Allahun, mashtruesi ju mashtroi. E sot, prej jush nuk pranohet ndonjė kompensim e as prej atyre qė nuk besuan, vendi juaj ėshtė zjarri, ai ėshtė ndihma juaj: sa pėrfundim i keq ėshtė ai". (Sure Hadid: 13-15)

    Njė vuajtje e pėrjetshme pa asnjė shpėtim

    Pėrveē tė gjitha karakteristikave tė xhehenemit qė i kemi pėrmendur deri tani, ekziston njė aspekt tjetėr i tij i cili i shton fuqinė vuajtjes sė pėrjetuar: ai ėshtė i pėrjetshėm. Nė kėtė botė, fakti se madje edhe dhimbja mė e thekshme zvogėlohet me kohė e ngushėllon njeriun. Fundi i ēdo dhimbje ėshtė lumturi dhe madje pritja e kėsaj lumturie jap shpresė.

    Mirėpo, nuk ekziston njė shpresė e tillė nė xhehenem dhe kjo ėshtė ajo qė tronditė banorėt e xhehenemit mė sė shumti. Kur ata tė hidhen nė zjarr, tė pranguar, tė djegur, tė fshikulluar dhe tė ngujuar nė vende tė ngushta, me duart e tyre tė lidhura pėr qafė, ata e dinė se kjo do tė zgjatė pėrjetėsisht. Pėrpjekjet e tyre pėr tė ikur s’mund tė kenė sukses kurrė. Kjo tregon se vuajtja e tyre do tė zgjatė pėrgjithmonė. Ankthi qė ndiejnė ata shpjegohet si vijon:

    Sa herė qė pėrpiqen tė dalin prej tij nga vuajtjet e padurueshme, kthehen me dhunė nė tė pėrsėri (u thuhet): "Vuani dėnimin me djegie!" (Sure Haxhxh: 22)

    Xhehenemi ėshtė njė vend tėrėsisht i izoluar. Jobesimtarėt hyjnė nė tė dhe kurrė mė nuk dalin. Nuk ka rrugėdalje prej xhehenemit. Ndjenja e izolimit rrethon jobesimtarėt. Ata janė tė rrethuar me mure dhe dyer tė mbyllura. Kjo ndjenjė e hidhur e mbylljes pėrshkruhet nė Kuran si vijon:

    Ndėrsa ata qė nuk i besuan argumentet Tona, ata janė tė sė majtės. Kundėr tyre ėshtė zjarri i mbyllur. (Sure Beled: 19-20)

    E ti thuaj: "E vėrteta ėshtė nga Allahu juaj, e kush tė dojė, le tė besojė, e kush tė dojė, le tė mohojė. Ne kemi pėrgatitur pėr jobesimtarėt zjarr qė muret e tij (tė flakės) i rrethojnė ata, e nėse kėrkojnė shpėtim, ndihmohen me njė ujė si katran qė pėrzhit fytyrat. E shėmtuar ėshtė ajo pije, e vend i keq ėshtė ai". (Sure Kehf: 29)

    Tė tillėt (qė ndjekin djallin) kanė vendin nė Xhehenem dhe prej tij nuk kanė tė ikur (shpėtim). (Sure Nisa’: 121)

    Kur jobesimtarėt shohin zjarrin, ata bėhen plotėsisht tė vetėdijshėm se ku e kanė vendin. Ata e kuptojnė me tė vėrtetė se nuk ka asnjė mundėsi ēfarėdo qoftė ajo tė shpėtojnė nga zjarri. Nė kėtė fazė, koncepti i kohės humb kuptimin dhe fillon njė vuajtje e pėrjetshme. Natyra e pareshtur e dhimbjes ėshtė ana mė e keqe e saj. Madje edhe nėse kalojnė njė qind vjet, njė mijė vjet apo me miliona vite, njeriu kurrė nuk i afrohet fundit. Miliona vite nuk janė asgjė krahasuar me pėrjetėsinė. Jobesimtari qė banon nė xhehenem pret njė fund, e megjithatė, pa dobi. Kjo ėshtė arsyeja pse theksohet natyra e pėrjetshme e xhehenemit:

    Hipokritėve dhe hipokriteve dhe jobesimtarėve Allahu u ka pėrcaktuar zjarrin e xhehenemit, ku do tė jenė pėrgjithmonė, ai mjafton pėr ta, dhe ata i ka mallkuar Allahu. Ata kanė dėnim tė pandėrprerė. (Sure Teube: 68)

    Sikur tė kishin qenė ata Allaha, ata nuk do tė hynin nė tė, po qė tė gjithė do tė jenė aty pėrgjithmonė. (Sure Enbija: 99)

    Po pėr ata qė nuk besuan ėshtė zjarri i Xhehenemit. Ata as nuk gjykohen qė tė vdesin (tė rehatohen) e as nuk u lehtėsohet ndėshkimi. Kėshtu e ndėshkojmė secilin qė ėshtė shumė i pabesim. (Sure Fatir: 36)

    Gjithė dhimbjes nė kėtė botė i vjen fundi. Gjithmonė ekziston shpėtimi. Njeriu i cili ndien dhimbje ose vdes ose dhimbja e tij lehtėsohet. Mirėpo, nė xhehenem, dhimbja ėshtė e vazhdueshme dhe e pareshtur, duke mos ofruar kurrfarė lehtėsimi madje as edhe pėr njė moment tė vetėm.

    Njė vėrejtje e rėndėsishme pėr t’iu shmangur vuajtjes

    Gjatė gjithė kėtij libri, ėshtė vėnė nė pah se ata tė cilėt nuk i refuzojnė urdhrat e Allahut nė kėtė dynja dhe e mohojnė ekzistencėn e Krijuesit tė tyre nuk do tė kenė shpėtim nė ahiret dhe do tė pėrballen me njė vuajtje tė llahtarshme nė xhehenem.

    Prandaj, pa humbur kohė, secili duhet tė kuptoj gjendjen e tij nė praninė e Allahut dhe t’i nėnshtrohet Atij. Pėrndryshe, ai do tė pendohet dhe do tė pėrballet me njė fund tė frikshėm:

    Ata qė nuk besuan shpeshherė do tė kishin dėshiruar tė kishin qenė myslimanė. Lėri (Muhammed) ata, tė hanė, tė dėfrehen dhe t'i preokupojė shpresa (se do tė jetojnė shumė), e mė vonė do tė kuptojnė. (Sure Hixhr: 2-3)

    Rruga pėr t’iu shmangur ndėshkimit tė pėrjetshėm, pėr tė fituar lumturinė e pėrjetshme dhe kėnaqėsinė e Allahut ėshtė e qartė.

    Para se tė jetė tepėr vonė, keni besim tė sinqertė nė Allahun. Kaloni jetėn tuaj duke bėrė vepra tė mira pėr ta fituar kėnaqėsinė e Tij…

    (Engjėjt) Thanė: "ti je i pa tė meta,

    ne nuk kemi dije tjetėr pėrveē atė qė na e mėsove Ti.

    Vėrtetė, Ti je i Gjithėdijshmi, i Urti!"

    (Sure Bekare: 32)

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.