Close
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 7 prej 7
  1. #1
    i/e regjistruar Maska e arianit_real
    Anėtarėsuar
    07-08-2006
    Postime
    134
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Red face Si bėhet meditimi?

    Jam i interesuar te di si behet meditimi pasi kam ndegjuar se Meditimi i shkurtėr zvogėlon stresin . Studimet e kryera rishtazi kanė dėshmuar se, meditimi afatgjatė intensiv, mund tė pėrmirėsojė pėrqendrimin dhe tė zvogėlojė stresin - derisa hulumtimi mė i ri dėshmon se pėrqendrimi mund tė pėrmirėsohet edhe pėr pesė ditė tė rregullta, me njė metodė tė veēantė.
    Hulumtimi, nė tė cilin kanė marrė pjesė 40 studentė kinezė, ka dėshmuar se pėr 20 minuta meditimi integrativ, pėr vetėm pesė ditė, dukshėm pėrmirėsohet pėrqendrimi dhe disponimi, derisa zvogėlohet niveli i ngushtimit, depresionit, inatit dhe lodhjes.

    Meditimi integrativ, sqarojnė hulumtuesit, kombinon teknikat e ēlirimit tė trupit, tė frymėmarrjes sė rregullt, paramendimit tė fotografisė dhe trajnimit tė koncentrimit.

    Vetėm pas pesė ditėsh, studentėt nga grupi i studentėve i cili ka qenė i pėrfshirė nė meditimin integrativ, kanė shfaqur rezulate dukshėm mė tė mira nė teste, sesa grupi i kontrolluar. Ėshtė pėrmirėsuar dukshėm edhe reagimi i tyre ndaj stresit.

    Rezultatet e tyre vetėm pas pesė ditėsh “hapin rrugėn” e studimeve. tė cilat do tė dėshmojnė dobinė e meditimit.

  2. #2
    The World Is Yours Maska e J@mes
    Anėtarėsuar
    27-05-2002
    Vendndodhja
    Tiranė
    Mosha
    34
    Postime
    1,926
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Meditimi eshte nje teknike qe ndihmon zhvillimin mendor dhe shpirteror te nje individi. Ka shume forma meditimi, por meditimi eshte i bazuar ne principin "Ashtu si mendosh, ashtu edhe do te behesh". Gjate meditimit nje person duhet ta peqendroje mendjen e tij ne mendime pozitive dhe te larta. Ne qofte se kjo gje behet rregullisht atehere arrihet nje gjendje paqeje dhe harmonie te plote.
    Meditimi qeteson sistemin e brendshem nervor, ul ritmin e zemres dhe zvogelon presionin e gjakut deri ne 20% dhe ka nje ndikim shume te thelle mbi shendetin trupor. Per me teper, praktikimi i rregullt i meditimit rrit aftesine e nje individi per te mesuar cdo gje.
    »« ¤ »«Ź£ŠŲ®ĀŠŲ»« ¤ »«

  3. #3
    elixirs
    Anėtarėsuar
    25-09-2007
    Postime
    1,435
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    arianit_real.
    Nje gje duhet te gjithe ta kenq te qart,s e meditimi, nuk ka lidhje me koncentrim, apo me mendim...
    Meditim eshte : te mos mendosh, ose te mos mendosh asgje...
    eshte e vertete ,a to qe i ke shkruar me lart se ka shume hulumtime, q ejane bere ne lidhje me mednitimin dhe jane te verteta sshume te vertea, qe ndihmon njeriun ne cdo aspekt te mundeshem, kru them ndohmon, mendoj, qe ndihmon jahstezakonisht shume.
    une mund te shkruaj disa forma te meditimin,meqense ka shume forma tev meditimit, por me mire e shohe te arsyeshme, qe te propozoj nje liber, qe ehste jahstezakonisht i i sakt dhe i mire, per meditim: ' TEKNIKAT E MEDITIMIT- LIBRI I PORTOKALLT" OSHO
    ne kete liber, arianit, ka shume forma te meditimit dhe spjegohen shume mire, dua te them, qe kur ta lexosh librin ngadal, ti mund ta gjesh, edhe formen,me t mire qe te pershtatet ty... per kete arsye, nuk deshta te shkruaj ndonje forme..
    merre librin, fillo te mditosh dhe do ta ndiesh, shifesh, boten me ndryshe dhe veten do ta ndjesh shum mire...
    cdo te mire

  4. #4
    The World Is Yours Maska e J@mes
    Anėtarėsuar
    27-05-2002
    Vendndodhja
    Tiranė
    Mosha
    34
    Postime
    1,926
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    “MEDITIMI”

    Meditimi duhet kuptuar si pjese e aktivitetit mendor te individit, si dicka qe lind ne menyre te natyrshme. Ai ndihmon cdo individ qe duke reflektuar rreth situatave qe kane lene gjurme ne mendjen e tij, te krijoje qendrimet e duhura.
    Meditimi pershkruhet si nje refleksion i brendeshem, si nje perqendrim intesiv i drejtuar brenda individit. Ai eshte nje teknike qe ndihmon zhvillimin mendor dhe shpirteror te nje individi.
    Gjate meditimit nje person duhet te perqendroje mendjen e tij ne mendime pozitive dhe te larta. Meditimi qeteson sistemin e brendeshem nervor, ul ritmin e zemres dhe zvogelon presionin e gjakut deri ne 20% dhe ka nje ndikim shume te thelle mbi shendetin trupor.

    Konstatimet paraqesin faktin qe ne mijera vjet njerezit kane perfeksionuar vetedijen nepermjet meditimit. Ne ditet e sotme te civilizimit me qindra mijera individ jane bere meditues te rregullt.
    Meditimi percaktohet si forme e perqendrimit te shtendosur qe mund te bllokoj stimujt shqisore, vemendje larguese etj.

    Meditimi mendohet te jete me efekte mjaft pozitive per organizmin dhe keto efekte sipas studimeve, permisojne jeten e individit duke sjelle nje gjendje te ulet stresi, permisim te besimit ne vetvete, largon tensionin dhe sjell edhe nje sere efektesh pozitive ne pathologjine humane.

    Wallace dhe Banson zbuluan se efektet pozitive te meditimit intuitiv si: ulja e konsumimit te oksigjenit, rritja e rrezistences elektrike te lekures, ulja e rrahjeve te zemres, zvogelimi i ajrit te futur gjate frymemarrjes etj. qetesojne sistemin e brendshem nervor.

    Tipet e meditimit jane te shumte, ne meditimin e persosur dhe te kulturuar bejne pjese disa lloj duke cilesuar: Zeinin, Jogen, Meditimi intuitiv (TM).
    Megjithese ekzistojne shume lloje meditimi, qellimi i te gjitha ketyre eshte te bllokoj vetedijen normale duke dhene nje gjendje te modifikuar te ndergjegjes.

    Ekzistojn perplasje mendimesh ne faktin e dobise pathologjike te meditimit. Ka studiues qe mendojne se meditimi ka efekte terapeutike (Herbert Benson) dhe rezultati eshte nje “gjendje e shtendosur”. Ka te tille qe mendojne se nuk ka kurrefar ndryshimi midis nje medituesi dhe nje individi qe pushon ne qetesi (David Holmes).

    Si perfundim krahas mendimeve te ndryshme qe jane dhene ne lidhje me meditimin, nje gje qendron se meditimi ndihmon ne relaksimin e sistemit nervor, gjendjes emocionale dhe fizike dhe qe gjithnje e me shume perdoret nga njerezit.

    J@mes Douglas
    »« ¤ »«Ź£ŠŲ®ĀŠŲ»« ¤ »«

  5. #5
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    16-11-2005
    Postime
    8,718
    Faleminderit
    166
    37 falenderime nė 31 postime
    Citim Postuar mė parė nga shakespeare Lexo Postimin
    Nje gje duhet te gjithe ta kenq te qart,s e meditimi, nuk ka lidhje me koncentrim, apo me mendim...
    Meditim eshte : te mos mendosh, ose te mos mendosh asgje...
    bukur e the Shakespeare,
    dhe per te arritur te mos mendosh asgje, duhen vite praktik.

    Kjo per MEDITIMIN e mirefillte, qellimi i te cilit, perveē atyre qe u permenden me lart, eshte nje gjendje qetesie totale, qofte edhe per pak sekonda, ne te cilen koshienca dhe subkoshienca shkrihen bashke, behesh njesh me universin.

    Shpejt e shpejt , me pak fjale , ka 3 faza kryesore neper te cilat kalon nje student i cili kerkon te zoteroje meditimin.
    1-Faza e pare ku trupi mesohet ne nje pozicion te vetem, kjo eshte faza me e veshtire, praktikisht mbas kesaj faze, shqetesimet fizike nuk do jene me problem per te arritur kulmin e meditimit, si psh, dhimbjet e vogla, kruarjet, etj etj.
    2-Faza te ne cilen perqendrohesh ne nje mendim te vetem, zakonisht duke perseritur nje fraze te thjeshte ne vazhdim.
    3-Atehere kur arrin te mos mendosh asgje, arrin parajsen.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga xfiles : 22-11-2007 mė 20:24

  6. #6
    Ngelem unė! Maska e DI_ANA
    Anėtarėsuar
    30-12-2006
    Vendndodhja
    France.
    Postime
    5,874
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime

    Ē'ėshtė meditimi?

    Meditimi ėshtė gjendje e jo-mendjes.

    Meditimi ėshtė gjendje e vetėdijes sė pastėr, pa kurrfarė pėrmbajtjeje. Vetėdija juaj rėndom ėshtė pėrplot lėmishte, posi pasqyra e mbuluar me pluhur. Mendja ėshtė komunikacion i pandėrprerė: mendimet janė nė lėvizje, dėshirat janė nė lėvizje, ndjenjat janė nė lėvizje, ambiciet janė nė lėvizje - ėshtė ky njė komunikacion i pandėrprerė! Nga dita nė ditė, mendja madje funksionon edhe kur flini, ajo ėndėrron. Ajo edhe mė tej mendon, ende e mbysin brengat e mundimet. Pėrgatitet pėr ditėn tjetėr, nė vazhdim ėshtė pėrgatitja e fshehtė.

    Kjo nuk ėshtė gjendje meditimi. Meditimi ėshtė pikėrisht e kundėrta e kėsaj. Kur nuk ka komunikacion dhe kur tė menduarit ka pushuar, mendimet nuk lėvizin, dėshirat nuk zgjohen, krejtėsisht jeni tė qetė - ky qetim ėshtė meditimi.
    Sė pari duhet ditur ē' ėshtė meditimi.

    Ēdo gjė tjetėr vjen vetė.

    Unė nuk mund tė ju them se duhet tė meditoni, mundem vetėm tė ju sqaroj se ē' ėshtė meditimi. Po mė kuptuat, do tė jeni nė meditim. Nė meditim s'ka "duhet". Po nuk mė kuptuat, nuk do tė jeni nė meditim.

    E nė atė qetim njihet e vėrteta, assesi ndryshe. Meditimi ėshtė gjendje e jo-mendjes.

    Nuk mund ta gjeni meditimin me anė tė mendjes, pasi qė mendja pandėrprerė e pėrsėrit vetveten. Meditimin mund ta gjeni vetėm duke mėnjanuar mendjen, ashtu qė tė jeni tė qetė, indiferentė, tė mos identifikoheni me mendjen; ashtu qė ta shikoni sesi mendja rrjedh, e tė mos mendoni se jeni ju ajo mendje.
    Meditimi ėshtė vetėdija pėr atė se unė nuk jam mendja. Kur vetėdija depėrton gjithnjė e mė thellė e mė thellė nė ju, dalėngadalė, vijnė disa ēaste - ēaste qetimi, ēaste tė hapėsirės sė pastėr, ēaste tejdukshmėrie, ēaste kur nė ju asgjė nuk pipėtin dhe kur ēdo gjė ėshtė e qetuar. Nė kėto ēaste qetimi do tė njihni se kush jeni (ju) dhe do tė njihni misterin e kėsaj ekzistence.
    Vjen dita, dita e bekimit tė madh, kur meditimi bėhet gjendje juaja e natyrshme.

    Mendja ėshtė diēka jo e natyrshme, ajo kurrė nuk bėhet gjendje juaja natyrore. Sakaq, meditimi ėshtė gjendje e natyrshme - tė cilėn e kemi humbur. Kjo ėshtė parajsa e humbur, por parajsa mund tė gjendet pėrsėri. Shikoni nė sytė e fėmijės dhe keni pėr tė parė qetimin e madh, miturinė. Secili fėmijė nė botė vjen me gjendje meditimi, por ai do tė jetė i udhėzuar nėpėr rrugėt e shoqėrisė - do tė jetė i udhėzuar sesi tė mendojė, sesi tė llogarisė, sesi tė gjykojė, sesi tė argumentojė, duhet t'i mėsojė fjalėt, gjuhėn, kuptimet.

    Dhe, pak nga pak, ai e humb kontaktin me miturinė e vet. Bėhet i helmuar, i ndotur me shoqėrinė. Bėhet mekanizėm i dobishėm, por pushon sė qeni njeri.

    E nevojshme ėshtė vetėm qė tė rifitohet ajo hapėsirė. E keni njohur mė parė, dhe kur tė parėn herė njoftoheni me meditimin, do tė jeni tė befasuar - pasi qė nė ju ka pėr t'u zgjuar ndjenja e mrekullueshme si ta kishit njohur qė mė parė. Dhe, kjo ndjenjė ėshtė e vėrtetė: me tė vėrtetė e njihni qė mė parė. E keni harruar. Diamanti ka humbur nė morinė e plehut. Por, po qe se atė mund ta zbuloni, pėrsėri keni pėr ta gjetur diamantin - juaji ėshtė.

    Ai nė tė vėrtetė nuk mund tė humbasė: vetėm mund tė jetė i harruar. Tė lindur jemi si meditantė, mė pastaj e mėsojmė veprimtarinė e mendjes. Por, natyra jonė e vėrtetė mbetet diku thellėsisht e fshehur, si rrymė nėntokėsore. Njė ditė, me pak mihje, keni pėr tė zbuluar se burimi nuk ka shterur, burimi i ujit freskues. Dhe gėzimi mė i madh nė jetė ėshtė ta gjesh burimin.

    MEDITIMI NUK ĖSHTĖ KONCENTRIM
    Meditimi nuk ėshtė koncentrim. Nė koncentrim ekziston subjekti i cili koncentrohet si edhe objekti nė tė cilin koncentrohet. Kjo ėshtė dualitet. Nė meditim nuk ėshtė askush pėrbrenda dhe asgjė pėrjashta. E brendshmja rrjedh nė tė jashtmen, e jashtmja rrjedh nė tė brendshmen. Mė nuk ekziston kufizimi, s'ka kufi. E brendshmja ėshtė pėrjashta, e jashtmja ėshtė pėrbrenda, kjo ėshtė vetėdijėshmėria jo-duale.

    Koncentrimi ėshtė vetėdijėshmėri duale: prandaj koncentrimi tė lodhė, prandaj ndiheni tė rraskapitur derisa jeni tė koncentruar. Nuk mund tė jeni tė koncentruar njėzet e katėr orė, patjetėr do tė merrnit leje pėr tė pushuar. Koncentrimi kurrė nuk mund tė jetė gjendje e lartė natyrore. Meditimi nuk ju lodhė, meditimi nuk ju molisė. Tė meditoni mundeni njėzet e katėr orė - nga dita nė ditė, nga viti nė vit. Meditimi mund tė zgjasė pėrjetėsisht.

    Koncentrimi ėshtė akt, akt i vullnetshėm. Meditimi ėshtė gjendje e jo-vullnetit, gjendje e jo-aksionit. Ai vetvetiu ėshtė relaksim. Individi thjesht ka hyrė nė qenien e vet individuale, e ajo ėshtė si edhe qenia e Ēdo gjėje. Nė koncentrim mendja funksionon nė bazė tė vendimit: ju diēka bėni. Koncentrimi rezulton nga e kaluara. Nė meditim nuk ka vendim. Ju asgjė posaēėrisht nuk bėni, thjeshtė jeni. Nuk ka nė tė tė kaluar, ėshtė i pandotur me tė kaluarėn. Nuk ka nė tė tė ardhme, i pastėr ėshtė nga ēfarėdo ardhmėrie. Kjo ėshtė ajo qė Lao Ce e quajti wei-wu-wei, veprim pėrmes joveprimit. Kjo ėshtė ajo qė mėsuesit e Zenit kanė rrėfyer: Tė rrish qetė, tė mos bėsh asgjė, pranvera vjen dhe bari rritet nga vetvetja. Mbajeni nė mend: nga vetvetja - asgjė nuk keni bėrė. Ju nuk e ngrehni barin pėrpjetė; pranvera vjen, dhe bari rritet nga vetvetja. Kjo gjendje - kur jetės i lejoni qė tė shkojė rrjedhės sė vet, kur nuk dėshironi qė ta udhėhiqi atė, kur nuk dėshironi ta kontrolloni, kur nuk manipuloni me tė e kur nuk i impononi kurrfarė disipline - kjo gjendje e pafrenuar e spontanitetit tė pastėr - kjo ėshtė meditimi.

    Meditimi ėshtė nė tė tashmen, tashmėri e pastėr. Meditimi ėshtė drejtpėrdrejtshmėri. Nuk mund tė meditoni, mund tė jeni nė meditim. Nuk mund tė jeni nė koncentrim, ndaj mund tė koncentroheni. Koncentrimi ėshtė njerėzor, e meditimi ėshtė hyjnor.

    ZGJEDHJA E MEDITIMIT
    Qė nė fillim, gjeni diēka qė ju pėrgjigjet. Meditimi nuk guxon tė jetė angazhim i detyrueshėm. Nėse imponohet, i gjykuar do tė jetė qė nga vetė fillimi. Gjėja e imponuar kurrė nuk do tė ju bėjė tė natyrshėm. Nuk ka nevojė tė krijoni konflikt tė tepėrt. Kėtė duhet ta kuptoni, sepse mendja e posedon aftėsinė natyrore tė meditimit, nėse ia ofroni atė qė i pėrgjigjet.

    Nėse orientoheni me trup, ekziston mėnyra me anė tė sė cilės mund tė ngjiteni deri tek Perėndia me ndihmėn e trupit, pasi qė ai po ashtu i takon Perėndisė. Nėse e ndieni se po orientoheni me zemėr, atėherė ajo mėnyrė ėshtė lutja. Po qe se ndieni se po orientoheni pėrmes intelektit, atėherė ajo mėnyrė ėshtė meditimi.
    Por meditimet e mia nė njėfarė mėnyre janė ndryshe. Jam pėrpjekur t'i gjej metodat tė cilat do tė mund t'i pėrdornin qė tė tre tipat e pėrmendur. Nė to ka shumė trupėsi, shumė zemėr dhe shumė inteligjencė. E tėrė kjo trini qė ndodhet nė to ėshtė e lidhur sė bashku dhe ndikon ndrysh nė tipa tė ndryshėm.
    Trupi, zemra, mendja - tė gjitha meditimet e mia rrjedhin nė tė njėjtėn mėnyrė. Fillojnė nga trupi, e pėrshkojnė zemrėn, depėrtojnė deri tek mendja dhe e mbikalojnė atė.

    Gjithmonė pėrkujtojeni: ajo nė tė cilėn kėnaqeni, mund tė hyjė thellė nė ju; vetėm ajo mund tė hyjė thellė nė ju. Kėnaqėsia nė diēka thjesht do tė thotė se ajo po ju pėrgjigjet. Ritmi i kėnaqėsisė harmonizohet me ju: ekziston harmonizimi subtil ndėrmjet jush dhe asaj metode. Kur njėherė kėnaqeni nė ndonjėrėn metodė, mos u bėni tė pangopshėm; hyni nė tė aq sa mundeni. Mund tė merreni me tė njė herė apo, nėse ėshtė e mundur, dy herė nė ditė. Sa mė tepėr merreni me tė, aq mė tepėr do tė kėnaqeni nė tė. Hidheni atė metodė vetėm nėse ju zhduket gėzimi, se atėherė mė nuk ėshtė efektive. Kėrkojeni metodėn tjetėr. Asnjėra metodė nuk mund tė ju sjell gjer tek vetė fundi. Gjatė udhėtimit shpesh do tė jeni tė detyruar t'i ndėrroni trenat. Metoda e caktuar ju sjell gjer tek gjendja e caktuar. Pėrmbi atė, mė tej, nuk ėshtė efektive, e keni shterur.
    Pėr kėtė duhet t'i mbani nė mend dy gjėra: kur kėnaqeni nė ndonjėrėn metodė, hyni nė tė sa mė thellė qė mundeni, por kurrė mos u bėni tė varur prej saj, pasi qė njė ditė edhe atė duhet ta hidhni. Po u bėtė tepėr tė varur prej saj, kjo ėshtė si droga; nuk mund ta lini. Mė nuk kėnaqeni nė tė - mė asgjė nuk ju ofron - por ju ėshtė bėrė shprehi. Mundeni edhe tė vazhdoni, por silleni nė qark; nuk mund tė ju dėrgojė mė lart.

    Prandaj, kijeni si kriter gėzimin. Nėse gėzimi ėshtė i pranishėm, vazhdoni, vazhdoni, gjer nė ēastin e fundit tė gėzimit. Duhet ta shterni plotėsisht. Nuk guxon tė mbetet asnjė pikė e vetme lėngu. Por atėherė duhet tė jeni tė aftė ta lini. Zgjidheni ndonjė metodė tjetėr e cila pėrsėri ju sjell gėzim. Njeriu duhet t'i ndėrrojė shpesh. Kjo ndryshon tek njerėzit e ndryshėm, por njė metodė e vetme shumė rrallė ėshtė e mjaftueshme pėr krejt udhėtimin.

    Nuk ka nevojė tė bėni shumė meditime njėkohėsisht, se mund tė bėni gjėra qė ju hutojnė, kontradiktore, e kjo atėherė do tė ishte dhembshme.

    Zgjidhini dy meditime dhe mbani ato. Nė tė vėrtetė, unė do tė kisha dėshiruar ta zgjidhni njė, kjo do tė ishte mė sė miri. Mė mirė ėshtė qė mė shpesh ta pėrsėritni njėrėn qė ju pėrgjigjet. Nė atė rast, ajo ka pėr tė depėrtuar gjithnjė e mė thellė e mė thellė. Ju i provoni shumė gjėra - njė ditė njėrėn, ditėn tjetėr tjetrėn. I trilloni edhe tuajat, e kėsisoji mund tė krijoni shumė pėshtjellim. Nė librin mbi Tantrėn ka mbi njėqind e dymbėdhjetė lloje meditimesh. Mund tė ēmendeni. Edhe ashtu veēse jeni ēmendur!
    Meditimet s' janė naivitet. Ndonjėherė mund tė jenė edhe tė rrezikshme. Luani me mekanizmin subtil, tepėr subtil tė mendjes. Herė-herė ndonjė gjė e vogėl, pėr tė cilėn as nuk keni qenė tė vetėdijshėm se po e bėni, mund tė bėhet e rrezikshme. Prandaj, kurrė mos provoni tė trilloni dhe mos i krijoni "mish-mash"-metodat personale tė meditimit. Zgjidhni dy dhe thjesht provojini pėr disa javė.

    KRIJIMI I HAPĖSIRĖS

    PĖR MEDITIM
    Mund tė krijoni hapėsirė tė veēantė - njė tempull tė vogėl apo njė kthinė ku mund tė meditoni pėr ēdo ditė - nuk e pėrdorni atė kthinė pėr kurrfarė qėllimi tjetėr, sepse ēdo qėllim ka vibracionin e vet tė veēantė. Atė kthinė e pėrdorni vetėm pėr meditim dhe pėr asgjė tjetėr. Atėherė ajo do tė jetė e mbushur dhe ju do tė ju presė pėr ēdo ditė. Vendi do tė ju ndihmojė; vetėm vendi do tė krijojė vibrim tė veēantė, atmosferė tė veēantė nė tė cilėn do tė mund tė shkoni gjithnjė e mė thellė e mė thellė, gjithnjė e mė lehtė. Pėr kėtė arsye janė krijuar tempujt, kishat e xhamitė - thjesht qė tė fitohet hapėsirė e cila shėrben vetėm pėr lutje dhe meditim.

    Mund ta zgjidhni edhe kohėn e pėrhershme pėr meditim e, edhe kjo ka pėr tė ndihmuar shumė, sepse trupi juaj dhe mendja juaj janė mekanizėm. Po qe se ēdo ditė drekoni nė kohė tė caktuar, trupi juaj nė atė orė do ta kėrkojė ushqimin.

    Kur them tė meditoni, e di se pėrmes meditimit
    askush s'arrin; por me meditim arrini deri tek pika
    nė tė cilėn jo-meditimi bėhet i mundshėm.

    Nganjėherė madje edhe mund tė lozni me kėtė. Nėse zakonisht drekoni nė ora njė, dhe sahati tregon se pikėrisht ėshtė ora njė, do tė ndieni uri - bile edhe po qe se sahati nuk ėshtė mirė dhe ora ėshtė njėmbėdhjetė apo dymbėdhjetė. E shikoni sahatin, kurse ai shėnon orėn njė, dhe pėrnjėherė do ta ndieni urinė. Trupi juaj ėshtė mekanizėm.
    Mendja juaj po ashtu ėshtė mekanizėm. Meditoni ēdo ditė nė tė njėjtin vend, nė tė njėjtėn kohė, dhe do tė krijoni uri pėr meditimin nė trupin dhe mendjen tuaj. Trupi dhe mendja juaj pėr ēdo ditė, nė kohė tė caktuar, do tė kėrkojnė prej jush qė tė meditoni. Kjo ka pėr tė ndihmuar. Nė ju ėshtė krijuar hapėsira e cila do tė bėhet etje dhe uri.
    Kjo ėshtė tepėr mirė nė fillim.
    Derisa nuk vini gjer aty qė meditimi tė bėhet i natyrshėm dhe tė mund tė meditoni kudo qoftė, nė cilindo vend dhe nė cilėndo kohė - deri nė atė moment pėrdorini kėto burime mekanike tė trupit e mendjes si ndihmesė.
    Kur e fikni dritėn, kur e ndizni nė dhomė shkopin e caktuar aromatik, kur keni petkun e caktuar, kur arrini disponimin e caktuar, butėsinė e caktuar, kur keni llojin e caktuar tė shtrojės, kur zini pozicionin e caktuar tė trupit - keni krijuar atmosferė tė caktuar.

    Krejt kjo ndihmon, por nuk ju sjell gjer tek meditimi. Tek ndonjė njeri tjetėr krejt kjo mund tė bėhet edhe pengesė. Njeriu duhet ta gjejė ritualin e vet, i cili ėshtė aty thjesht qė t' ju ndihmojė qė tė ndiheni mirė dhe tė pritni. E kur ndiheni mirė dhe kur pritni, ndodh meditimi; Perėndia ju vjen si ėndrra, Perėndia ju vjen si dashuria. Vetėm kėto nuk mundeni as t'i ftoni as t'i merrni me pėrdhunė.

    Meditimi ėshtė ēelės pėr hapjen e dyerve
    tė ekzistencės.

    JINI TĖ ĒLIRUAR
    DHE TĖ NATYRSHĖM
    Njeriu mund magjepset me meditimin. Por, tė magjepsurit ėshtė problem: keni qenė tė magjepsur me paranė, tash jeni tė magjepsur me meditimin. Nuk ėshtė problem paraja, magjepsja ėshtė problemi. Keni qenė tė magjepsur me tregtinė, tash jeni tė magjepsur me Perėndinė. Nuk ėshtė problem tregtia, porse magjepsja. Njeriu duhet tė jetė i ēliruar dhe i natyrshėm, dhe jo i magjepsur me ēfarėdo qoftė: as me mendjen, as me meditimin. Vetėm atėherė, kur nuk jeni tė preokupuar, kur nuk jeni tė magjepsur, kur thjesht rrymoni, ju ndodh ajo mė e rėndėsishmja.

    OSHO Syri 3
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  
    "Carpe Diem"

  7. #7
    Sensual
    Anėtarėsuar
    17-02-2009
    Postime
    3,677
    Faleminderit
    2
    2 falenderime nė 2 postime
    nese e ke fjalen per yoga ka shume video ne youtube rreth ktij subjekti.

Tema tė Ngjashme

  1. Islami Ndėrmjet Lindjes E Perėndimit
    Nga forum126 nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 69
    Postimi i Fundit: 21-06-2011, 13:41
  2. Pėrgjigje: 9
    Postimi i Fundit: 08-10-2006, 21:12
  3. Arsimimi dhe meditimi
    Nga forum126 nė forumin Tema shoqėrore
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 11-03-2006, 16:47
  4. Disa shkrime rreth budizmit
    Nga drini_nė_TR nė forumin Agnosticizėm dhe ateizėm
    Pėrgjigje: 35
    Postimi i Fundit: 28-02-2005, 11:56
  5. Aty ku nuk lejohet meditimi.
    Nga Brari nė forumin Ditari i meditimeve
    Pėrgjigje: 19
    Postimi i Fundit: 19-06-2002, 18:28

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •