Close
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 20 prej 20
  1. #1
    Drinbach Maska e DYDRINAS
    Anėtarėsuar
    17-02-2005
    Postime
    7,898
    Faleminderit
    42
    15 falenderime nė 15 postime

    Vlore '97, hapet dosja e vrasjes se SHIK-asve

    Nis pas 10 vitesh hetimi pėr vrasjen e SHIK-asve nė Vlorė

    • Klodiana Lala


    Tirane -E lėnė mėnjanė pėr 10 vite nėn pluhurin qė trashej, e pahetuar kurrė, e paragjykuar dhe e frikshme njėkohėsisht, dosja e vrasjes sė dy oficerėve tė Shėrbimit Informativ Kombėtar (SHIK), nė 28 shkurt 1997 nė Vlorė, mė nė fund ėshtė nxjerrė nga arkivat. Ngjarja e parė e madhe dhe e pėrgjakur qė solli nė pak orė rrėzimin e shtetit nė qytetin mė tė madh tė jugut tė Shqipėrisė dhe qė shėrbeu si gur themeli pėr ngrehinėn antishtet qė u ndėrtua me qėllim rrėzimin e sistemit tė drejtuar nga ish-Presidenti Sali Berisha, tashmė do tė jetė nė duar tė Drejtorisė sė Krimit dhe Hetimit. Kėshtu, tė njėjtėt njerėz qė dėrguan pak ditė mė parė para Drejtėsisė pėrgjegjėsit e masakrės sė Cėrrikut, kanė vendosur tė hedhin dritė mbi masakrimin e dy punonjėsve tė Shėrbimit Sekret, Lekė Qoku dhe Besnik Hidri si dhe plagosjen e disa tė tjerėve.
    Burime zyrtare pranė Ministrisė sė Brendshme pohuan pėr Gazetėn, se grupi i hetimit ka pak ditė qė ka nisur punėn pėr tė bėrė tė mundur identifikimin dhe vėnien para pėrgjegjėsisė tė personave qė dogjėn godinėn e SHIK-ut nė qytetin bregdetar dhe ekzekutuan dy prej punonjėsve. Pėr momentin hetuesit kanė nė duar vetėm dėshmitė e pjesshme tė 14 ish-punonjėsve tė kėtij institucioni, tė cilėt mundėn t’i mbijetonin masakrės. Rihapja e dosjes sė 28 shkurtit 1997, u bė pak ditė pasi ministri i Brendshėm, Bujar Nishani, gjatė njė konference pėr shtyp, deklaroi se do tė hetoheshin tė gjitha krimet e pazbardhura tė vitit 1997.
    Hetimet
    Pėr tė shkuar te fajtorėt e vėrtetė tė ngjarjes makabre tė 28 shkurtit tė dhjetė viteve mė parė, qė tronditi jo vetėm qytetin e Vlorės, Drejtoria e Krimit dhe Hetimit duket se ka kryer tashmė punėn mė tė madhe; sigurimin e dėshmitarėve dhe provave. Burime tė besueshme pranė grupit tė hetimit, pohojnė se kanė mundur tė sigurojnė disa prova tė forta pėr tė implikuarit nė kėtė ngjarje, duke mos pėrjashtuar mundėsinė qė brenda pak kohėsh tė ketė dhe tė arrestuar. Nga hetimet paraprake rezulton se organizatorė tė sulmit mbi godinėn e SHIK-ut nė Vlorė dyshohet tė kenė qenė anėtarė tė Komitetit tė Shpėtimit Publik tė qytetit si dhe persona tė tjerė me precedentė penalė, anėtarė tė bandave qė gėluan nė tė njėjtėn kohė nė qytet. Gjithashtu, pranohet se janė sekuestruar dhe tė tjera prova qė do tė shėrbejnė pėr tė arritur tek pėrgjegjėsit e sulmit me armė ndaj godinės sė SHIK, ku mbetėn tė vrarė dy nga punonjėsit dhe u plagosėn disa tė tjerė. Hetime qė duhet tė gjejnė mes njė numri tė madh tė implikuarish nė kėtė ēėshtje, pikėrisht ata qė ngritėn dorė kundėr njerėzve tė shtetit, konkretisht tė Shėrbimit Sekret.

    Ngjarja

    Ngjarja makabre ku gjetėn vdekjen dy ish-punonjėsit e Shėrbimit Informativ Shtetėror, Qoku dhe Hidri u shėnua mė 28 shkurt 1997, kur dhjetėra makina mbėrritėn pėrpara ndėrtesės ku ishte Shėrbimi Informativ Kombėtar dhe filluan sulmin. Nė popull ishte hapur fjalė se civilė tė Shėrbimit Sekret SHIK do tė sulmonin dhe nxirrnin me forcė studentėt nga greva e urisė. Mė tej ishin hapur fjalė se SHIK-u kishte vrarė disa njerėz tė pafajshėm. Loja bėhej e tillė qė turma tė sulmonte pikėrisht ngrehinėn e fundit tė shtetit nė kėtė qytet, qė ishte godina e Shėrbimit Informativ. Qėllimi, duket se arrihet. Turma e armatosur me mjete rrethanore, mbase edhe me armė, sulmon godinėn dhe pas njė rezistence tė dobėt arrin ta pushtojė. Nga sulmi i demonstruesve mbetėn tė plagosur pesė punonjės tė SHIK-ut, tė cilėt ndodheshin nė katin e dytė tė godinės. Tė mbijetuarit mundėn tė largoheshin duke u hedhur nga pjesa e prapme e ndėrtesės, ku pėr fat tė mirė do tė pėsonin vetėm ndonjė gėrvishtje tė lehtė. Ndėrsa dy prej punonjėsve tė SHIK-ut, Lekė Qoku dhe Besnik Hidri, nuk do tė mund tė dilnin tė gjallė. Tragjik do tė ishte fundi pėr Qokun, i cili ndodhej nė katin e parė tė institucionit ku punonte. Pasi e plagosėn, demostruesit e morėn peng dhe pasi e masakruan, e dėrguan para studentėve grevistė. Viktimė do tė mbetej dhe Hidri, i cili edhe pse i masakruar nga goditje tė ndryshme nė trup, arrin tė shkojė deri tek baza detare, rreth 20-30 metra larg godinės, ku i ndihmuar nga ushtarakėt e kėsaj baze, u vendos nė Pashaliman. Prej andej u transportua me helikopter pėr nė Spitalin Ushtarak, por nuk mundi tė mbijetojė. Si pasojė e plagėve tė marra, Hidri gjeti vdekjen gjashtė orė pas plagosjes, ku sapo kishte mbėrritur nė derėn e spitalit. Ngjarja makabre do tė ngulitej nė mendjet e njė pjese tė mirė tė qytetarėve vlonjatė, tė cilėt dashje pa dashje u bėnė dėshmitarė tė njė krimi qė nė atė kohė u konsiderua si pjesė e njė revolucioni popullor pėr rrėzimin e pushtetit tė ish-Presidentit Sali Berisha.


    Gazeta Shqiptare

  2. #2
    i/e regjistruar Maska e skampin
    Anėtarėsuar
    12-01-2003
    Vendndodhja
    Spanjė
    Postime
    952
    Faleminderit
    1
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    me duket se po i mblidhet litari Gjinush kanibalit

  3. #3
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    01-08-2002
    Vendndodhja
    N.Y.
    Mosha
    43
    Postime
    672
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Shpresoj qe kanibalet te marrin denimin e merituar. Dhe ceshte me e rendesishmja ti hapen syte shqiptareve e te shohin se kush jane gjakpiresit .......

  4. #4
    Drinbach Maska e DYDRINAS
    Anėtarėsuar
    17-02-2005
    Postime
    7,898
    Faleminderit
    42
    15 falenderime nė 15 postime
    Vrasja e shikasve, pėrgatiten arrestimet nė Vlorė


    Florenc Bakillari

    Fillojnė hetimet pėr vrasjen e oficerėve tė Shėrbimit Informativ Shtetėror mė 28 shkurt 1997 nė Vlorė. Departamenti i Hetimit tė Krimeve nė Drejtorinė e Pėrgjithshme tė Policisė ka hapur dosjen e bujshme tė 28 shkurtit, qė do tė ēelte shthurjen e shtetit dhe shpėrthimin e depove tė ushtrisė, pas revoltave pėr mbylljen e firmave piramidale. Hetimet po kryhen nga specialistėt e Tiranės, duke anashkaluar Drejtorinė e Policisė sė Vlorės. Burimet shprehen se pėr zbardhjen e ngjarjes dhe identifikimin e autorėve po bashkėpunohet ngushtė edhe me Prokurorinė e Krimeve tė Rėnda, e cila do tė presė fletarrestet sapo tė sigurohen provat e mjaftueshme. Oficerėt e policisė kanė mbledhur dėshmi nga 14 oficerė tė SHIK-ut dhe persona tė tjerė qė ndodheshin nė godinė natėn e sulmit dhe pėrreth saj. Sipas dėshmive, bėhet fjalė se nė sulmin e parė ndaj godinės kanė qenė mė shumė se 80 persona, por vetėm pak kanė qenė tė armatosur me pushkė tė vjetra, ēifte dhe pistoleta. Numri i tyre ėshtė shtuar mė vonė, kur nė ndihmė u kanė ardhur disa makina tė tjera, tė cilat kanė sjellė armė automatike qė mendohet se i kanė marrė nga Shkolla e Marinės. Nė total, nė Drejtorinė e SHISH-it tė Vlorės ndodheshin 16 punonjės, tė gjithė tė armatosur vetėm me pistoletat e shėrbimit. Nėnkolonel Besnik Hidri dhe kapiten Lekė Qoku u vranė gjatė pėrleshjes me turmėn. Sipas burimeve, janė mbledhur disa xhirime filmike tė personave qė kanė tėrhequr zvarrė trupin e oficerit tė SHIK-ut, Lekė Qoku. Trupi i kėtij tė fundit u ēua para godinės sė universitetit “Ismail Qemali”, ku studentėt ishin ngujuar nė grevė urie. Disa nga filmimet u pėrkasin korrespondentėve tė huaj, tė cilėt ishin atashuar nė Vlorė gjatė shkurtit tė vitit 1997. Po kėshtu, nė dorėn e policisė janė edhe disa foto tė personave qė kanė pozuar me njė sėpatė nė dorė mbi trupin e gjakosur tė oficerit Qoku. Burimet shprehen se dėshmi tė tjera janė mbledhur edhe nga banorė tė Vlorės, tė cilėt kanė qenė tė pranishėm natėn e sulmit mbi godinėn e SHIK-ut. I vetmi institucion qė funksiononte ende nė Vlorė u sulmua rreth orės 19:00, pasi banorėt e Vlorės mėsuan lajmin se njė i ri qė qėndronte para godinės, ku ishin ngujuar studentėt, u qėllua me thikė nga disa njerėz tė SHIK-ut qė u larguan mė pas me njė furgon tė bardhė. Sipas zėrave qė qarkulluan me shpejtėsi, furgoni i bardhė ishte i SHIK-ut dhe kishte tentuar tė nxirrte me forcė studentėt nga greva e urisė. Mė pas, turma njerėzish rrethuan godinėn e SHIK-ut dhe filluan tė qėllonin me armė nė drejtim tė saj. Fillimisht, njė makinė me rimorkio u vendos para godinės pėr t’u pėrdorur si barrikadė. Godina u qėllua me disa lloj armėsh, ndėrsa depot e ushtrisė ende nuk ishin shpėrthyer. Pas rreth katėr orė luftimi, dy oficerė tė SHIK-ut mbetėn tė vrarė. Fillimisht u vra Besnik Hidri, ndėrsa Lekė Qoku u plagos rėndė. Trupi i tij u mor nga turma ndėrsa mėngjesin e 1 marsit u dorėzua nė Spitalin e Vlorės. 14 punonjėsit e tjerė tė SHIK-ut qė ndodheshin nė godinė morėn vetėm lėndime tė lehta. Ata mundėn tė largoheshin duke u hedhur nga dritaret. Pasi u bashkuan me forcat e tjera tė dėrguara nga Tirana qė ishin stacionuar nė Kus Baba dhe te Uji i Ftohtė, ata u larguan nga Vlora. Dy oficerėt, Besnik Hidri dhe Lekė Qoku, janė dekoruar nga ish-Presidenti i Republikės, Alfred Moisiu, me “Medaljen e Artė tė Shqiponjės” (pas vdekjes). Motivacioni i kėtij dekorimi ishte: “Nė shenjė nderimi dhe vlerėsimi tė lartė pėr veprimtarinė dhe kontributin e vyer nė shėrbim tė shtetit deri nė aktin sublim tė dhėnies sė jetės nė krye tė detyrės”. Por edhe pse figura e tyre u rivlerėsua, asnjėherė prokuroria nuk filloi ndonjė hetim pėr zbardhjen e ngjarjeve qė filluan nė Vlorė dhe mė pas tronditėn tė gjithė Shqipėrinė.




    Oficerėt e vrarė
    Besnik Hidri
    Lekė Qoku

    Gazeta Albania

  5. #5
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    01-11-2005
    Vendndodhja
    ITALY
    Postime
    166
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Mendoj dhe ashtu duhet te ndodhe qe kriminelet te perballen me ligjin, dhe te ndeshkohen te gjithe ata qe vrane, prene dhe dhunuan ēdo gje ne shqiperi, ne vitin 1997.

  6. #6
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    20,012
    Faleminderit
    25
    280 falenderime nė 207 postime
    Per aq kohe sa krimi e kriminelet nuk do te ndeshkohen me ligj, kudo qe ata te jene e sado gjate qe te vazhdoje procesi, shtetit shqiptar asnjehere nuk ka per tiu kthyer ne vend legjitimiteti i perdhosur ne vitin 1997. Ashtu sic nuk ka per te patur ndonjehere shtet te se drejtes nese shteti shqiptar vonon drejtesine edhe per ata bij nenash qe dhane jeten e tyre ne mbrojtje te ketij shteti e ketij ligji kushtetues.

    Ligji duhet te triumfoje mbi krimin dhe shteti i se drejtes duhet te triumfoje mbi shtetin e krimit.

    Albo

  7. #7
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    22-10-2004
    Postime
    212
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga Albo
    Per aq kohe sa krimi e kriminelet nuk do te ndeshkohen me ligj, kudo qe ata te jene e sado gjate qe te vazhdoje procesi, shtetit shqiptar asnjehere nuk ka per tiu kthyer ne vend legjitimiteti i perdhosur ne vitin 1997. Ashtu sic nuk ka per te patur ndonjehere shtet te se drejtes nese shteti shqiptar vonon drejtesine edhe per ata bij nenash qe dhane jeten e tyre ne mbrojtje te ketij shteti e ketij ligji kushtetues.

    Ligji duhet te triumfoje mbi krimin dhe shteti i se drejtes duhet te triumfoje mbi shtetin e krimit.

    Albo
    kujdes tha,
    nuk eshte e para here qe berisha thote keto gjera.
    e pame me luiza b*uce gjakpiresen se cndodhi, vetem pak burg dhe asgje me shume
    tani buc*e-kurv*a-dado-jevga gezon milionat e vjedhura.
    milo-malaj-gjinushi nuk jane pordhi kali ne dere te hanit por jane mjeshtra te te vjedhurit dhe mashtrimit.
    pra ashtu thejshte me ligjin nuk behen keto muhabete.
    i semuri sale udb thote x dhe ne shenjester ka y
    une per vete nuk kam ndonje entuziasem te madh tani per tani bile them se dhe ky do te jete mashtrimi i radhes nga maloku
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Ozzy : 06-08-2007 mė 12:09

  8. #8
    i/e regjistruar Maska e ajzberg
    Anėtarėsuar
    22-09-2004
    Postime
    2,204
    Faleminderit
    0
    8 falenderime nė 8 postime
    Po. ligji eshte ligj per te gjithe .
    Fillimisht shqiptaret nuk kishin uje ,o burra instaluan cisterna e tuba neper taraca ku dikur ishin instaluar antenat televizive.Por uji nuk shkonte ne katet e larta ,keshtu qe u instaluan pompat e ujit e me vone u hapen dhe puse.Shqiptaret nuk kishin drita filluan lidhjet e jashte ligjeshme apo mos pagimi i energjise e tani vone filluan te instalojne invertera e bateri makinash hidrocentrale private.Shqiptaret nuk i mbron ligji dhe filloi vetegjygjesia e hakmarja.
    Kam degjuar se do te ngrene gjykat private.polici private ,burgjet private e plot te tjera nga keto.Shteti eshte polici qe ha fara lule dielli me kapelen menjane e doren ne xhep.

  9. #9
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    19,379
    Faleminderit
    36
    30 falenderime nė 21 postime
    Ja arsyet pse Sollaku duhet tė shkarkohet
    (06.08.2007)
    grup deputetesh tė Kuvendit tė Shqipėrisė, nė mbėshtetje tė nenit 149 tė Kushtetutės, pėr organizimin dhe funksionimin e Prokurorisė nė Republikėn e Shqipėrisė, si dhe nenit 114 tė Rregullores sė Kuvendit tė Republikės sė Shqipėrisė


    Njė grup deputetesh tė Kuvendit tė Shqipėrisė, nė mbėshtetje tė nenit 149 tė Kushtetutės, pėr organizimin dhe funksionimin e Prokurorisė nė Republikėn e Shqipėrisė, si dhe nenit 114 tė Rregullores sė Kuvendit tė Republikės sė Shqipėrisė, ju drejtuan me kėtė kėrkesė pėr fillimin e procedurės sė shkarkimit nga detyra tė Prokurorit tė Pėrgjithshėm tė Shqipėrisė Theodhori Sollaku. Duke renditur njė sėrė akuzash, motivi pėr paraqitjen e kėsaj kėrkese para Kuvendit mbėshtetej nė tolerancė ndaj kriminalitetit nė vend dhe rezultatet e dobėta pėr zbardhjen e ngjarjeve, identifikimin dhe dėnimin e autorėve tė veprave penale pėr periudhėn 2002-2005. Nė kėtė drejtim, organi i prokurorisė ka dėshmuar pėrvec mungesės sė profesionalizmit nė luftėn ndaj kriminalitetit edhe mungesės sė vizionit nė shfrytėzimin e instrumenteve nė dispozicion, pėr zbulimin, dėmin dhe parandalimin e posacėm dhe tė pėrgjithshėm tė fenomeneve tė jashtėligjshme. Periudha 2002-2005, dėshmoi jo vetėm pėr pamjaftueshmėri tė hetimit dhe zbulimit tė autorėve tė krimit ordiner por edhe pėr rritjen e pėrmasave dhe pėr njė nivel mė tė lartė organizimi tė strukturave kriminale vendase dhe bashkėpunimin e tyre me organizata kriminale jashtė kufirit. Veprat penale qė kanė lidhje me krimin e organizuar, trafikun e njerėzve, shfrytėzimin dhe organizimin e prostitucionit, prodhimin, shpėrndarjen e lėndėve, bimėve narkotike dhe substancave psikotrope, janė shndėrruar nė kėrcėnim pėr sigurinė kombėtare tė vendit. Ndėrkohė qė autorėt e hetuar dhe tė dėnuar janė tė pakėt, megjithėse nga Kuvendi nuk ka munguar vullneti politik pėr tė implementuar politika penale mjaft represive pėr kėto vepra penale gjatė periudhės 2002-2005.
    Gjatė punės sė Komisioneve hetimore tė Kuvendit ka pasur indicje dhe kallėzime konkrete pėr pėrfshirje tė zyrtarėve shtetėrore nė praktika dhe afera korruptive, tė cilat i shkaktonin buxhetit tė shtetit njė dėm prej miliona dollarėsh. Ndėrkaq, anėtarė tė komisioneve depozitun kallėzime konkrete pranė organit tė akuzės pėr nisjen e hetimeve pėr shpėrdorime nė ushtrimin e detyrės. Por edhe pas kėryre tė dhėnave, asnjė lloj komenti nuk u bė nga organi i akuzės nė lidhje me kallėzimet dhe indicjet e dhėna gjatė punės sė komisionit hetimor. Keėshtu duke renditur tė gjitha akuzat nė drejtim tė prokuroit Sollaku bėn qė ky organ nuk ka funksionuar sipas kuadrit ligjor, pėr pasojė nė mungesė tė profesionalizimit dhe madje pėrfshirjen e Dhorit nė disa cėshtje kriminale edne tė pa zbuluara dhe pa vėnė drejtėsinė nė vend. Prokurori i Pergjithshem mban pergjegjesi si drejtuesi i organit te akuzes pėr cėshtjen e Shkallnueri, e cila u bė publike nė tė gjitha mediat dhe organi i akuzės pėrkundrejt apatisė, mban pėrgjegjėsi pėr kėtė cėshtje edne tė pa vėnė nė vend drejtėsinė. Ai mban pėrgjegjėsi vrasjet e biznesmeneve, tė pronarit tė subjektit “FLEVI”, biznesmenit tė hekurit Florian Vila, tė biznesmenit tė njė rrjeti radioteleviziv privat (Top-Media) Vajdin Lame sė bashku me mikun e tij Artan Arsi. Tė tre krimet mbi biznesmenėt janė kryer tė gjitha nė kryeqytet, nė afersi tė ambjenteve tė banimit tė viktimave ndėrsa mėnyra e kryerjes sė krimit, dėshmonte pėr nivel tė lartė organizimi. Droga e kapur nė autobuzėt e kompanisė “Xhoi Travel” nė fillim tė vitit 2003, kompani nė dorė tė gruas sė ish kryeministrit Fatos Nano, hetimi nuk ka nxjerrė nė pah pėrgjegjėsit. Tragjedia e 9 janarit 2004, nė Karaburun, ku humbėn jetėn 28 shtetas. Tė pazbardhura ende rrethanat e ngjarjes kriminale ku pėrfshihen njė numėr i lartė funksionarėsh tė Ministrisė sė Rendit Publik dhe tė Ministrisė sė Mbrojtjes sė atėhershme. Prokruroria injoroi hetimet dhe Prokurori i Pėrgjithshėm me mosveprimet e tij pėr 2 vjet rresht, i siguroi autorėve tė vėrtetė tė tragjedisė, mbrojtje dhe paprekshmėri pėr krimin e kryer. E pazbardhur vrasja e mbetur nė tentativė tė Prof. Ylli Pangos, nė datė 6.3.2003, nė banesėn e tij ne Rr. “Ali Visha”, Tiranė. Cėshtja nuk njohu autorė dhe mbeti pezull. Organi I Prokrurorisė nuk ka dha asnjė detaj dhe pezulloi hetimet.
    Tė pazbuluar janė personat e tjerė tė pėrfshirė nė vrasjen e shtetasit Fatmir Rama, ose Miri i Xhikes, nė lokalin e tij, “Kartodrom 2000” nė Lundėr tė Tiranės. Edhe kjo cėshtje ėshtė pezulluar pėr hetimin e personave tė tjerė nga organi i akuzės. Pėr pėrdorimin e Prokurorisė sė Pėrgjithshme si mjet shantazhi politik ndaj deputetėve tė Kuvendit tė Shqipėrisė. Nė vemendje ėshtė rasti i deputetit Nikollė Lesi dhe rrėzimi i kėrkesės sė heqjes sė imunitetit ndaj tij, nė legjislaturėn e shkuar. Pėr ngjarjen e rėndė dhe tė paprecedentė tė ndodhur me datėn 30.3.2006 e tri ditėt nė vijim, nė Prokurorinė e rrethit gjyqėsor Kavajė, ku nė shkelje tė hapur tė ligjit nr.8737, datė 12.2.2001, “Pėr organizimin dhe funksionimin e Prokurorisė nė Republikėn e Shqipėrisė”, janė penguar inspektorėt e Ministrisė sė Drejtėsisė, pėr tė verifikuar fashikullin hetimor tė procedimit penal tė shtetasit Artan Gjermeni, anėtar i KLD-sė. Kėshtu, Prokurori i Pėrgjithshėm mban pėrgjegjėsi jo vetėm si autori i kėsaj shkelje tė pa precedentė, por edhe pėr disinformimin e opinonit publik dhe institucioneve shtetėrore. Gjithashtu, pėr pengimin e drejtėsisė dhe fshehjes sė krimit tė grabitjes sė pasurisė sė shtetasit grek George Vourvachis (70% te aksioneve tė shoqėrisė), nga shtetasit Skėnder Moniku dhe Ilir Karcini nė bashkėpunim me bashkėshorten e Prokurorit tė Pėrgjithshėm Zeqine Sollaku. Bashkėshortja e Prokurorit tė Pėrgjithshėm Zegjineja, gjatė kohės kur kryente detyrėn e gjyqtares, nė seksionin tregtar tė Gjykatės sė rrethit gjyqėsor Tiranė, ka vendosur nė likujdim shoqerinė e pėrbashkėt greko-shqiptare me kapital tė investuar 500.000 euro, nė kundėrshtim flagrant tė ligjit. Hetimi i kėsaj cėshtje dhe ndėshkimi i autoreve eshte penguar nga z.Theodhori Sollaku, megjithe kerkesen e perseritur te diplomacise greke ne Tirane. Edhe pėr Per deshtimin e procedures se ekstradimit te personave te implikuar ne hetimin e organizates kriminale "Hakmarrja per Drejtesi", shtetasve shqiptar Orik Shyti e Kreshnik Spahia te arrestuar ne Bazel te Zvicres, me 6 shkurt 2004, dhe te shtetasit Altin Arapi te arrestuar ne tetor ne Bruksel, Belgjike. Deshtimi i procedurave te ekstradimit te shtetasve Orik Shyti e Kreshnik Spahia eshte pranuar ne heshtje si pergjegjesi ekskluzive e organit te akuzes, ndersa deshtimi i procedures se ekstradimit te te pandehurit Altin Arapi si pergjegjesi e perbashket e dy organeve, Ministrise se Drejtesise dhe organit te akuzes. Tė gjitha kėto akuza dhe shumė tė tjera tregojnė se Prokurori i Pergjithshem r mungese te pėr mungesė tė kuadrit ligjor dhe mungese kompetencash te organit te akuzes, per te nisur hetimet kryesisht, tregojne jo vetem per inkoherencen dhe mungesen e profesionalizmit te tij, por deshmojne haptazi per shkelje te rende te ligjit ne ushtrimin e funksionit. Prokurori i Pergjithshem eshte i mefshte ne argumentet dhe rrethanat e paraqitura mbi motivet, me te cilat organi i akuzes eshte justifikuar per mosushtrimin e pergjegjesive ligjore per luften ndaj fenomeneve te jashteligjshme dhe degradimin e shtetit ligjor. Te gjitha deklaratat e ketij drejtuesi deshmojne se Kuvendi, jo vetem duhet te kete kujdes ne dheniet e pelqimit per kete kategori subjektesh, por ne menyre te vecante duhet te tregohet largpames ne krijimin dhe ecurine e raporteve te bashkepunimit mes ketij organi dhe vete Kuvendit ne te ardhmen.

    55

  10. #10
    i/e regjistruar Maska e njemik
    Anėtarėsuar
    31-01-2006
    Postime
    403
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Ata qe kane vrar apo kane kryer krime ne 97 duhet me cdo kusht te marrin denimin e merituar! Per sa koh bredhin te lire tregojne se sa i mbaruar eshte shteti shqiptar dhe se sa te koruptuar ,te perlyer, frikacak dhe te lidhur me krimin jane ata qe na udheheqin e ata qe na kane udhehequr.




    www.shekulli.com.al

    "Ura Vajgurore", Pollo, Gjinushi e Nano nė listėn e dėshmitarėve


    Flamur Vezaj
    06-08-2007





    Mes dėshmitarėve tė grupit hetimor, emrat e tre politikanėve qė organizuan mitingje elektorale mė 17 qershor 1997
    TIRANĖ- Rihapja e dosjeve tė bujshme tė vitit 1997, nuk e ka lėnė anash edhe ēėshtjen e njohur tashmė si masakra e Urės Vajgurore, ku u ekzekutuan katėr punonjės policie nė krye tė detyrės dhe u plagosėn gjashtė tė tjerė. Nė kėtė masakėr, sipas hetimeve tė deritanishme, janė pėrfshirė simpatizantė tė dy partive kryesore nė vend, tė Partisė Demokratike dhe asaj Socialiste. Por hapja e kėsaj dosjeje nga Drejtoria e Krimeve tė Hapura dhe Antiterrorit pranė Ministrisė sė Brendshme ka bėrė qė grupi hetimor tė bėjė gati edhe listėn e personave qė do tė merren nė pyetje, nė cilėsinė e viktimave, dėshmitarėve okularė nė vendngjarje dhe personave qė kanė dijeni pėr ngjarjen. Numri i listės sė dėshmitarėve, sipas burimeve tė mėsipėrme mendohet tė ketė arritur rreth 100 persona, mes tė cilėve bien nė sy emra tė njohur politikanėsh.

    ***

    Nė listėn e dėshmitarėve qė kanė dijeni pėr masakrėn e Urės Vajgurore janė renditur edhe emrat e Fatos Nanos, Skėnder Gjinushit e Genc Pollos, pasi mė 17 qershor tė vitit 1997 ata kishin takime me elektoratin nė Berat dhe Urėn Vajgurore. Burimet nga grupi hetimor bėjnė me dije se pėrveē kėtyre emrave tė njohur, listės sė dėshmitarėve nuk i mungojnė edhe shoqėruesit e eskortave tė tyre, qė kanė kaluar pranė rrugės ku kanė filluar tė shtėnat mes simpatizantėve tė tė dyja kampeve. Theksohet se fletė- thirrjet pėr kėta dhe shumė dėshmitarė tė tjerė po bėhen gati nga Prokuroria e Krimeve tė Rėnda, e cila pritet tė marrė nė dorėzim dosjen nga grupi hetimor i Drejtorisė sė Krimeve tė Hapura dhe Antiterrorit pranė Ministrisė sė Brendshme. Me ndryshimin e qeverisjes nė vend, strukturat e specializuara tė shtetit kanė vendosur tė hedhin dritė mbi ekzekutimet e vitit tė mbrapshtė 1997, duke i rihapur dosjet e bujshme pėr tė gjitha ngjarjet nė qytetet e Shqipėrisė.

    ***

    Paraditen e 17 qershorit tė vitit 1997, nė Urėn Vajgurore u vranė katėr punonjės policie dhe u plagosėn 6 tė tjerė.Pėr kėtė ngjarje janė dėnuar Musa Protoduari dhe gruaja e tij, Fatbardha, Shkėlqim Protoduari, Fran Marashi, Sokol Ndreu, Gjovalin Ndreu, Preng Miri dhe Gjelosh Miri. I vetmi qė doli i pafajshėm nga kjo masakėr ishte Edmond Protoduari. Ndėrkohė, rihapja e dosjes ka rindėrtuar edhe njėherė skenėn e ngjarjes. Masakra e Urės Vajgurore ėshtė njėra prej shumė dosjeve qė ndodhen nė "axhendėn" e Ministrisė sė Brendshme. Rihapja e kėsaj faqeje tė historisė filloi me masakrėn e Cėrrikut, ku vetėm pak javė mė parė u arrestuan 10 persona. Njė tjetėr dosje e nxehtė ėshtė edhe ajo e sulmit ndaj godinės sė SHIK-ut nė Vlorė, ku mbetėn tė vdekur dy punonjės tė kėtij institucioni. Ndėrkaq, Policia e Shtetit ka bėrė me dije se nė proces hetimi janė rreth 100 dosje, njė pjesė e vitit 1997 dhe shumė tė tjera janė ngjarje tė bujshme tė pazbardhura, megjithė kalimin e viteve.

    Pėrplasja e armatosur, mes simpatizantėve politikė. U vranė 4 punonjės policie

    Masakra, ēfarė ndodhi nė Urėn Vajgurore nė 1997

    TIRANĖ- Drejtoria e Krimeve tė Hapura dhe Antiterrorit ka rindėruar ngjarjen e ndodhur mė 17 qershor tė vitit 1997, nė Urėn Vajgurore. Pėrplasja e armatosur ka filluar nė orėn 11:55 tė paradites, pas shumė mitingjeve elektorale tė partive politike. Atė ditė, nė kėtė qytezė ishinFatos Nano, asokohe kryetar i PS , i shoqėruar nga Skėnder Gjinushi, ndėrsa nė komunėn Poshnje pėrfaqėsonin PD-nė nė miting i ndjeri Azem Hajdari dhe ministri aktual i Arsimit, Genc Pollo. Pas mbarimit tė dy mitingjeve, eskorta e PD-sė ėshtė larguar dhe pas saj ka ardhur ajo Fatos Nanos dhe Skėnder Gjinushit dhe anėtarė e simpatizantė tė tjerė tė kėsaj partie. Atė kohė, qytetin e kontrollonin bandat, qė pas hapjes sė depove tė ushtrisė. Krerėt e PS-sė pas mitingut nė Berat ishin larguar nga qyteti pėr tė vijuar rrugėn drejt Fierit. Eskorta u pėrcoll deri nė komunėn Poshnje dhe mė pas grupi i PS-sė mbėrriti nė Urėn Vajgurore, ku pati njė pėrplasje me armė mes simpatizantėve dhe rojeve tė vilės sė Protoduarėve, pėr tė cilėt thuhej se ishin pėrkrahės tė PD-sė nė zonė. Tė vendosur mbi tarracėn e vilės, rojet e Protoduarėve vranė njė 17-vjeēar. Pjesa e eskortės, qė mundi tė kalojė vilėn shkoi nė Berat dhe mori pėrforcime tė mėdha armėsh municioni dhe njerėzish. Kurse pjesa tjetėr qė mbeti pas, u mblodh nė sheshin pėrpara karburantit tė Urės. Disa persona rrėmbyen njė autoblindė policie, duke kėrcėnuar uniformat blu dhe nėn urdhrat e civilėve blindi i policisė u nis pėr tek vila e Protoduarėve. Dy prej policėve, Milto Koēi dhe Arjan Shemani u dogjėn brenda tankut, dy tė tjerėt Asllan Selami dhe Ilia Bano u vranė sapo dolėn nga flakėt e blindit. Nga ana tjetėr, rojet e vilės, tė ndodhur midis dy zjarreve, mundėn tė tėrhiqen, por jo tė gjithė. Njėri prej tyre u kap rob nga kundėrshtarėt dhe u ekzekutua. F.Vezaj

    VIKTIMAT:



    1. Miltiadh Koēi, punonjės i policisė, i vrarė
    2. Arjan Shemuni, punonjės policie, i vrarė
    3. Asllan Selami, punonjės policie, i vrarė
    4. Ilia Bano, punonjės policie, i vrarė

    TĖ PLAGOSURIT:



    1. Thimi Tanku, punonjės policie,
    2. Ylli Dhamo, punonjės policie,
    3. Neim Gjeroveni, punonjės policie,
    4. Ėngjėllush Pasha, punonjės policie,
    5. Arben Bega, punonjės policie,

    6. Shkėlqim Selfo, punonjės policie,

    AUTORĖT E DĖNUAR

    1. Musa Protoduari, i dėnuar me burgim tė pėrjetshėm
    2. Shkėlqim Protoduari, i dėnuar me burgim tė pėrjetshėm
    3. Fran Marashi, i dėnuar me burgim tė pėrjetshėm
    4. Fatbardha Protoduari, dėnuar me 25 vjet burg, gruaja e Musait

    5. Sokol Ndreu

    6. Gjovalin Ndreu

    7. Preng Miri

    8. Gjelosh Miri

  11. #11
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    22-10-2004
    Postime
    212
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    sallaku eshte muhabet tjeter dhe killerat greko-jevgjit jane muhabet tjeter.
    po nuk i mbajtem te duaja keto muhabete gjalle dhe te vecuar nga njeri tjetri keq do ta kemi do te rrehemi si perhere....
    prite kur ta heqe sala theothosin dhe te thote ja i denova dhe killerat e 97, gje qe nuk eshte aspak e vertete .....

  12. #12
    Drinbach Maska e DYDRINAS
    Anėtarėsuar
    17-02-2005
    Postime
    7,898
    Faleminderit
    42
    15 falenderime nė 15 postime
    Kastriot Dervishi


    "Puna e rradhes" e Frrokut

    Me deshiren pėr te ēuditur, ēoroditur e helmuar shqiptaret,
    pėr t'i lodhur e pėr t'i stresuar me shume ata, nje dite te
    bukur shkurti, qe "rastesisht" ishte dhe fillimi i Konferences
    se Rambujese, Agjencia shteterore e lajmeve ATSH, dha
    njoftimin se i "ashtuquajturi Mbret i Shqiptareve" ishte kapur
    me nje sasi armatimi te ndryshem ne rezidencen e tij ne
    Johanesburg. Natyrisht ATSH-ja pėr ti hedhur vetes rroben e
    te "pavarurit" e dha si lajm te cituar, por nga ana tjeter
    me disa tualete e zbukurime te citimit e tjetersoi ate
    plotesisht. Nuk eshte hera e pare qe drejtori i ATSH apo me
    mire komisari politik i saj Frrok Ēupi fallsifikon e shpif
    kunder Mbretit Leka i I-re. Me idene pėr ta shpallur Mbretin
    jolegjitim duke thene "i vetshpallur" Ēupi, na kujtoi Enver
    Hoxhen. Ēupi zbulon armatim te zbuluar, i cili njihet prej 20
    vjetesh si nje pėrpjekje e mbretit pėr te rrezuar komunizmin,
    pėrpjekje kjo qe kushtoi Madherise se Tij, largimin nga
    Spanja dhe vendosjen nė Johanesburg. Ne ate kohe diktatori
    komunist Hoxha e pat quajtur Madherine e tij "trafikant
    armesh", fjale e cila u ngulit ne trute e popullit siē dinte
    Enveri. I gjendur ne veshtiresi Frrokut ia deshi puna te
    luftonte me armet e Enverit. Ai shpreh shqetesimin pėr
    rreziqet qe i vine Botes nga keto arme qe ka ky "i
    ashtuquajturi Mbret". Por Frroku kur ne 1 mars 1997 ne Vlore
    "lulezoi" kallashi nuk shpreh ēudine dhe shqetesimin e tij
    pėr ate armatim gjingad qe ra ne duar te pakontrolluara.
    Ēupi shkruan:"Ketu merr fryme i lire, ketu lind shteti".
    ("KJ" 1 mars 97). Dhe vertete shteti terrorist qe lindi ato
    dite ishte e ardhmja qe siguroi republika parlamentare .
    Padyshim incidenti qe ju shkaktua Mbretit e kishte qellimin
    tek izolimi i tij pėr te mos dikuar ne Konferencen e
    Rambujese. Mekanizma antishqiptare me pėrvoje shumevjeēare
    shohin tek Mbreti rrezikun e vetem pėr mos realizimin e
    planeve te tyre. Por pėr kete qellim ata kane edhe manekinet
    e tyre politike ne Shqipėri qe i levizin e japin ze kur te
    duan e si te duan. Nuk eshte rastesi qe ne Shqipėri sot
    ndiqen e persekutohen veprimtare dhe idete nacionaliste, se
    politika me shume tentohet te behet sociale se sa kombetare.
    Manekini propagandistik Ēupi eshte i njohur pėr
    antishqiptarizmin e antiislamizmin e tij. Ne nje rast ai nuk
    ka nguruar ta cilesoje problemin e Kosoves si jo ekzistent
    pasi ky eshte reduktuar ne "shqiptare te martuar me serbe, e
    shqiptare te martuar me serbe". Sipas kesaj ideje Ēupi dilte
    me idene se nuk ekzistonte etnia shqiptare e pėr pasoje
    ėshtja e Kosoves. I njohur si nje nder aktoret me aktive te
    rrebelimit komunist dhe kryekeshilltar i banditeve nuk ishte
    rastesi qe Ēupit iu ngarkua nje post i tille te cilin e
    pranoi ne Athine. Pėr Ēupin Shqipėria e sotme s'ka probleme,
    probleme lindin atehere kur nacionalizohet ēeshtja. Fushates
    se shpifjeve i parapriu drejtori i RTV-se, i cili me shijet
    perverse qe ka, do te bente mire te kontribuonte ne drejtimin
    qe eshte i dashuruar. Qysh me 9 gsht 1991 (nr.52(174), viti i
    4-te i botimit) Frrok Ēupi do te shprehesh keshtu ne "Koha
    Jone:"... Sikurse po kerkojne keto dite te vije Leka Zogu e
    monarkine..." Frrok Ēupi qysh atehere rrezikun e shikon tek
    Mbreti e rrjedhimisht tek forcimi i shtetit shqiptar. Ardhjen
    e Mbretit ne Shqiperi Ēupi e priti me zemerim te madh, ai nuk
    mund te duronte terma "Shqipėria etnike", "Monarki
    shqiptare". Mori prapė penen e tij dhe si gjithmone spikat
    antishqiptarizmin, mundohet te heqi paralele historike vend e
    pa vend, merr pjese ne takimin e Kretes pėrkrah Fatos Nanos
    ku shkruan me optimizem te madh (si gjithmone pėr serbet e
    greket), strehon Mazrekun pas atentatit, disinformon pėr 14-
    te shtatorin, pėr aksident te rreme kunder nje lideri te
    opozites etj. Por akuza me e madhe i eshte bere ne gazeten
    "Albania" si spiun i sherbimit sekret grek. Ne te vertete
    kurre nuk eshte folur pėr mosmarrjen e pastertise se figures
    se Ēupit ne zgjedhjet e 26 majit. Ja ē'thote Albania 17
    shkurt 1998:"Redaksia ka disa fakte konfidenciale te cilat
    deshmojne se Besnik Hidri, i vrare me 28 shkurt 1997 ne
    ndertesen e SHIK-ut, ka qene mbrojtesi i akzues se SHIK-ut se
    Frrok Ēupi ka qene agjent i Sherbimit Sekret Grek, gje qe a
    ka provar me filmime. Gjate seances se mbyllur gjyqesore
    Besniku ka marre kercenime pėr Ēupit duke shenuar emrin ne
    menyre demostrative ne bllok. Me 28 shkurt ne nje reportazh
    te Ēupit, me titull "kapeni shikasin" behet fjale pėr te
    njejten njeri te pare ne Vlore ate dite, ne mbremje Shikasi u
    vra..."
    Kesaj akuze Ēupi nuk i eshte pėrgjigjur asnjehere. Pėr
    ndonje qe nuk u beson ketyre fjaleve le te jete pėrgjigje
    veprimtaria e Frrok Ēupit nga futja ne PD e deri tek
    demostrimi me 3 gishta ne Vlore. Edhe pritja me e fundit ne
    ambasaden greke e tregoi me se miri kete. Riciklimi i
    profesorit te Ēupit Ramiz Alise ne politike u be pikerisht
    nepėrmjet ambasades greke. Natyrisht ky eshte riciklimi
    publik, i cili sherbeu edhe si deshmi pėr ti thene PD-se se
    kujt ia pat besuar RD-ne ne fillimviti 1991. Mos ardhte dita
    kurre qe spiune qe punojne pėr Greqine e Serbine te lavderojne
    Mbretin. Kolaboracionizmi i sotem nuk mund te jetoje apo
    bashkejetoje me monarkine. Do jete nje pėrplasje e madhe ku
    vetem njeri do te fitoje. Dhe natyrisht, vetem ne Shqipėri
    ndodh qe spiune te agjensive te huaja qe njihen publikisht,
    drejtojne institucione, kane ne dore ēelsat e shtetit dhe jo
    vetem qe nuk penalizon por kjo njihet si merita me e madhe.

    Dhe pastaj bertasin:"Rrofte Republika parlamentare" - qoshja
    e shemtuar e ketyre minjve pa bisht.

    Botuar ne vitin 2000

    http://listserv.acsu.buffalo.edu/cgi-bin/wa?A2=ind0002a&L=albanews&T=0&P=13618
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga DYDRINAS : 08-08-2007 mė 16:03

  13. #13
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    19,379
    Faleminderit
    36
    30 falenderime nė 21 postime
    Poēi: Ministrat socialistė, tė pėrfshirė nė krimet e ‘97

    10 August 2007

    Ish-Ministri i Rendit, Spartak Poēi deklaroi dje se ka qenė qeveria socialiste ajo qė i ka mbyllur hetimet pėr ngjarjet kriminale tė vitit 97. Gjatė njė prononcimi pėr mediat Poēi ka bėrė tė ditur se arsyeja e mbylljes sė dosjeve tė 97 dhe 98 ka qenė pėrfshirja e disa ministrave socialistė nė krimet e ndodhur nė kėto vite. Sipas tij rihapja e dosjeve nga ana e mazhorancės do tė zbulojė lidhjet e politikės me trazirat qė faktojnė nė dosjet e policisė. Por pėr mbylljen e hetimeve Poēi ka akuzuar drejtpėrdrejtė edhe Prokurorin e Pėrgjithshėm qė sipas tij ka qenė shkaktari kryesor i mbylljes sė dosjeve duke i lėnė hetimet pėrgjysmė.Ai ka bėrė tė ditur se ministria e rendit nė atė kohė i ka kopsitur tė gjithė ngjarjet kriminale dhe ia ka dėrguar prokurorisė ku dhe nuk morėn kurrė njė pėrgjigje. Mė tej ai i ka bėrė thirrje organeve kompetente qė tė rihapin dosjet dhe tė zbulojnė lidhjet e politikanėve me krimin qė nė atė kohė u mbyllė nga vet ata pėr shkak tė lidhjeve qė kanė pasur. "Kur kam qenė ministėr Rendi tė gjitha dosjet qė kanė qenė nė kėtė periudhė janė kopsitur, pėrfshi dhe ngjarjet e 98 mes tė cilave edhe vrasjen e deputetit Azem Hajdari. Mė pas kėto janė pėrcjellė nga organet e drejtėsisė, por atje ato janė bllokuar dhe nuk e di pse janė bllokuar dhe nuk janė evaduar, ose mė saktė nuk janė konkluduar", ėshtė shprehur ish-ministri i Rendit, Spartak Poēi. Si ish-ministėr i Rendit ai i ka kėrkuar drejtėsisė qė ti shkoj deri nė fund kėtyre ngjarjeve duke i cilėsuar ato katastrofė nacionale. Ndėrsa theksoi se kundėr hapjes sė dosjeve tė 97 janė vetėm ata deputet qė kanė lidhje me krimet e ndodhura nė atė kohė. "Ajo qė duhet tė ndodhte ėshtė qė drejtėsia duhet ti shkoj deri nė fund kėtyre ēėshtjeve. Njė politikan qė nuk ka lidhje me kėtė ngjarje nuk ka pse reagon", vijoj mė tej ku u shpreh i sigurt se nėse rihapja e dosjeve merret seriozisht nga drejtėsia e sotme do tė zbardhen tė gjithė krimet dhe ekzekutorėt e kėtyre ngjarjeve. Madje ai theksoi se me zbardhjen e ngjarjeve do zbulohen edhe lidhjet e politikės socialiste me krimin qė sipas tij ėshtė edhe gjėja mė e rėndėsishme. Gjithashtu Poēi ka bėrė tė ditur se i di tė gjithė emrat e politikanėve qė janė pėrfshirė me krimin por nuk do qė tė prononcohet pėr to. Ndėrkohė qė ėshtė shprehur i sigurt se emrat e tyre dhe lidhjet e tyre janė nė dosjet e policisė tė cilat nuk janė zbardhur asnjėherė nga qeveria e asaj kohe. "Nė qoftė se i shkohet deri nė fund do tė gjendet edhe kush ka qenė ekzekutuesit edhe ata qė kanė qenė nga prapa duke drejtuar dorėn e ekzekutuesit, tė kėsaj katastrofe. E pėrsėrisė disa herė qė ka qenė katastrofė nacionale. Ka pasur ekzekutorė, njerėz qė ekzekutonin ,ka pasur edhe urdhra ka pasur edhe nga ata qė jepnin urdhra. Unė nuk mund tė prononcohem pėr persona tė veēantė as pėr grup personash. Ato dihen janė tė dokumentuara tė gjithė, askush nuk mund ti shmang, askush nuk mund tė bėjė hedhjen e patates nga njė dorė nė dorėn tjetėr. Por siē thashė edhe nė fillim me kėtė ēėshtje do tė merret prokuroria, gjykata sepse materialet janė tė bollshme", shtoi mė tej Poēi duke e cilėsuar situatėn e krijuar nė vitin 1997 katastrofė nacionale. Sė fundi Poēi ka hedhur poshtė edhe deklaratat e bėrė nga opozita cila nuk e ka pritur mirė rihapjen e dosjeve tė ngjarjeve 97 dhe 98 duke e arsyetuar me mendimin se njė gjė e tillė synon shmangien e opinioni publik nga krizat nė vend. "Unė theksova qė nė fillim pa pėrmendur emra tė veēantė se pėrgjegjėse pėr krizėn nė vend ėshtė politika. Pra politikanėt e kanė luajtur politikėn por kjo pėrgjegjėsi kalon tek drejtėsia. "Nė qoftė se i shkohet deri nė fund do tė gjendet edhe kush ka qenė ekzekutuesit edhe ata qė kanė qenė nga prapa duke drejtuar dorėn e ekzekutuesit, tė kėsaj katastrofe. E pėrsėrisė disa herė qė ka qenė katastrofė nacionale. Ka pasur ekzekutorė, njerėz qė ekzekutonin, ka pasur edhe nga ata qė jepnin urdhra. Unė nuk mund tė prononcohem pėr persona tė veēantė. Ato dihen se kush janė, janė tė dokumentuara dhe askush nuk mund ti shmang", ėshtė shprehur Poēi.

    SOT

  14. #14
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    19,379
    Faleminderit
    36
    30 falenderime nė 21 postime
    Poēi: Ministrat socialistė, tė pėrfshirė nė krimet e ‘97

    10 August 2007

    Ish-Ministri i Rendit, Spartak Poēi deklaroi dje se ka qenė qeveria socialiste ajo qė i ka mbyllur hetimet pėr ngjarjet kriminale tė vitit 97. Gjatė njė prononcimi pėr mediat Poēi ka bėrė tė ditur se arsyeja e mbylljes sė dosjeve tė 97 dhe 98 ka qenė pėrfshirja e disa ministrave socialistė nė krimet e ndodhur nė kėto vite. Sipas tij rihapja e dosjeve nga ana e mazhorancės do tė zbulojė lidhjet e politikės me trazirat qė faktojnė nė dosjet e policisė. Por pėr mbylljen e hetimeve Poēi ka akuzuar drejtpėrdrejtė edhe Prokurorin e Pėrgjithshėm qė sipas tij ka qenė shkaktari kryesor i mbylljes sė dosjeve duke i lėnė hetimet pėrgjysmė.Ai ka bėrė tė ditur se ministria e rendit nė atė kohė i ka kopsitur tė gjithė ngjarjet kriminale dhe ia ka dėrguar prokurorisė ku dhe nuk morėn kurrė njė pėrgjigje. Mė tej ai i ka bėrė thirrje organeve kompetente qė tė rihapin dosjet dhe tė zbulojnė lidhjet e politikanėve me krimin qė nė atė kohė u mbyllė nga vet ata pėr shkak tė lidhjeve qė kanė pasur. "Kur kam qenė ministėr Rendi tė gjitha dosjet qė kanė qenė nė kėtė periudhė janė kopsitur, pėrfshi dhe ngjarjet e 98 mes tė cilave edhe vrasjen e deputetit Azem Hajdari. Mė pas kėto janė pėrcjellė nga organet e drejtėsisė, por atje ato janė bllokuar dhe nuk e di pse janė bllokuar dhe nuk janė evaduar, ose mė saktė nuk janė konkluduar", ėshtė shprehur ish-ministri i Rendit, Spartak Poēi. Si ish-ministėr i Rendit ai i ka kėrkuar drejtėsisė qė ti shkoj deri nė fund kėtyre ngjarjeve duke i cilėsuar ato katastrofė nacionale. Ndėrsa theksoi se kundėr hapjes sė dosjeve tė 97 janė vetėm ata deputet qė kanė lidhje me krimet e ndodhura nė atė kohė. "Ajo qė duhet tė ndodhte ėshtė qė drejtėsia duhet ti shkoj deri nė fund kėtyre ēėshtjeve. Njė politikan qė nuk ka lidhje me kėtė ngjarje nuk ka pse reagon", vijoj mė tej ku u shpreh i sigurt se nėse rihapja e dosjeve merret seriozisht nga drejtėsia e sotme do tė zbardhen tė gjithė krimet dhe ekzekutorėt e kėtyre ngjarjeve. Madje ai theksoi se me zbardhjen e ngjarjeve do zbulohen edhe lidhjet e politikės socialiste me krimin qė sipas tij ėshtė edhe gjėja mė e rėndėsishme. Gjithashtu Poēi ka bėrė tė ditur se i di tė gjithė emrat e politikanėve qė janė pėrfshirė me krimin por nuk do qė tė prononcohet pėr to. Ndėrkohė qė ėshtė shprehur i sigurt se emrat e tyre dhe lidhjet e tyre janė nė dosjet e policisė tė cilat nuk janė zbardhur asnjėherė nga qeveria e asaj kohe. "Nė qoftė se i shkohet deri nė fund do tė gjendet edhe kush ka qenė ekzekutuesit edhe ata qė kanė qenė nga prapa duke drejtuar dorėn e ekzekutuesit, tė kėsaj katastrofe. E pėrsėrisė disa herė qė ka qenė katastrofė nacionale. Ka pasur ekzekutorė, njerėz qė ekzekutonin ,ka pasur edhe urdhra ka pasur edhe nga ata qė jepnin urdhra. Unė nuk mund tė prononcohem pėr persona tė veēantė as pėr grup personash. Ato dihen janė tė dokumentuara tė gjithė, askush nuk mund ti shmang, askush nuk mund tė bėjė hedhjen e patates nga njė dorė nė dorėn tjetėr. Por siē thashė edhe nė fillim me kėtė ēėshtje do tė merret prokuroria, gjykata sepse materialet janė tė bollshme", shtoi mė tej Poēi duke e cilėsuar situatėn e krijuar nė vitin 1997 katastrofė nacionale. Sė fundi Poēi ka hedhur poshtė edhe deklaratat e bėrė nga opozita cila nuk e ka pritur mirė rihapjen e dosjeve tė ngjarjeve 97 dhe 98 duke e arsyetuar me mendimin se njė gjė e tillė synon shmangien e opinioni publik nga krizat nė vend. "Unė theksova qė nė fillim pa pėrmendur emra tė veēantė se pėrgjegjėse pėr krizėn nė vend ėshtė politika. Pra politikanėt e kanė luajtur politikėn por kjo pėrgjegjėsi kalon tek drejtėsia. "Nė qoftė se i shkohet deri nė fund do tė gjendet edhe kush ka qenė ekzekutuesit edhe ata qė kanė qenė nga prapa duke drejtuar dorėn e ekzekutuesit, tė kėsaj katastrofe. E pėrsėrisė disa herė qė ka qenė katastrofė nacionale. Ka pasur ekzekutorė, njerėz qė ekzekutonin, ka pasur edhe nga ata qė jepnin urdhra. Unė nuk mund tė prononcohem pėr persona tė veēantė. Ato dihen se kush janė, janė tė dokumentuara dhe askush nuk mund ti shmang", ėshtė shprehur Poēi.

    SOT

  15. #15
    Drinbach Maska e DYDRINAS
    Anėtarėsuar
    17-02-2005
    Postime
    7,898
    Faleminderit
    42
    15 falenderime nė 15 postime
    Hapen dosjet e bujshme ‘97-‘99

    Rihetim pėr 10 vrasjet e mėdha qė tronditėn Tiranėn gjatė dy viteve. Ja lista


    Rikthimi nė vėmendje tė dosjeve tė bujshme kriminale ka pėrfshirė edhe sektorin e vrasjeve nė policinė e Tiranės, i cili kohėt e fundit ka marrė nė dorė rishqyrtimin e dhjetė vrasjeve mė misterioze nė vitet 1997-1999. Qė nga vrasja e ish-ministrit tė Mbrojtjes sė Kosovės, Ahmet Krasniqi, e deri te vrasja e disa biznesmenėve, apo edhe e studentes Kozeta Hyseni. Burimet nga prokuroria bėnė tė ditur se dhjetė dosje i janė kthyer policisė sė Tiranės, dhe skuadra e vrasjeve po i rishikon tė gjitha pėr tė gjetur autorėt, si dhe pėr dokumentimin e plotė tė tyre. Njė nga dosjet e para qė ėshtė hapur i pėrket vrasjes sė Eduart Mirit, mė 27 qershor tė vitit 1997. 26-vjeēari Miri, nė atė kohė ishte pėrfaqėsues i PLL-sė nė komisionin e zonės elektorale nr. 21, nė Laē. Vrasja e tij u krye nga persona tė paidentifikuar, teksa qėndronte para njė lokali nė pronėsi tė tij. Ndėrkohė, njė dosje tjetėr e rihapur i pėrket vrasjes anėtarit tė Partisė Demokratike, Agim Gjipali, ngjarje e ndodhur po nė vitin 1997. Po pėr kėtė vit, sektori i vrasjeve ka marrė nė dorė vrasjen e Ylli Miftarit. Ky i fundit, me profesion kambist, ėshtė qėlluar pėr vdekje. Dyshohej se ai ishte ekzekutuar nga banda e Laprakės. Gjithashtu, policia ka hapur edhe dosjen e vrasjes sė biznesmenit Stefano Rosi. Kjo vrasje daton mė 26 janar tė vitit 1998. Biznesmeni italian u qėllua pėrballė fabrikės sė qelqit, nė zonėn e Kombinatit. Ai kishte nė pronėsi njė fabrikė kėpucėsh dhe u qėllua nė momentin qė po lėvizte me mjetin e tij dhe po shkonte tė paguante punėtorėt. Njė tjetėr vrasje makabre ėshtė rikthyer nė duart e policisė. Pedagogu i Inxhinierisė sė Ndėrtimit, Miriam Bubsi, u gjet i vrarė nė 15 mars 1998, nė Qafė-Priskė, nė Tiranė. Nė dosje thuhet se makina e 42-vjeēarit Bubsi ishte djegur dhe nė krah tė saj ndodhej trupi i pajetė i tij. Kufoma ishte dhunuar, pasi e kishin vrarė autorėt krimit kanė bėrė edhe djegien e saj, si dhe i kanė futur pambuk nė grykė. Pėr vrasjen e pedagogut tė Inxhinierisė sė Ndėrtimit u dyshuan dy persona. Por nė fund tė vitit 1998, dy tė dyshuarit janė vrarė, duke lėnė enigmė edhe vrasjen e Miriam Bubsit. Mes vrasjeve tė njėpasnjėshme tė atyre viteve ėshtė vėnė nė listė edhe dosja e Koēo Dados, ku mė 8 qershor tė vitit 1998, ai u mor peng nga katėr persona dhe asnjėherė nuk u dokumentua motivi apo autorėsia e kėsaj ngjarjeje. Dado, qė nė atė kohė ishte biznesmen dhe kryetar shoqate, u mor peng pranė banesės sė tij dhe asnjėherė nuk u gjet. Gjithashtu, vrasja e Ahmet Krasniqit, mė 21 shtator tė vitit 1998, mbetet gjithashtu enigmė. Ministri i Mbrojtjes sė Kosovės, sapo kishte zbritur nga makina dhe po hynte nė banesė, kur ėshtė qėlluar tri herė, duke gjetur vdekjen e menjėhershme. Policia e Tiranės ka rihapur edhe dosjen hetimore pėr vrasjen e studentes vlonjate Kozeta Hyseni, mė 18 shkurt 1999. Hetimi ėshtė rihapur, bazuar nė informacione tė reja operative tė siguruara nga policia kriminale qė ka ndjekur ēėshtjen. Dyshohet se tė paktėn tre persona, tė cilėt kanė pasur njohje me Kozetėn, kanė dijeni pėr vrasjen. Gjithashtu, dosja pėr vrasjen e Kleanthi Koēit ėshtė rikthyer nė polici. Sipas tė dhėnave, avokati u qėllua nė vitin 1998 dhe vdiq disa ditė mė vonė, kur po transportohej pėr nė Itali. Ai i kishte njohur vrasėsit, por do tė fliste me policinė, pasi tė dilte nga spitali. Nė atė kohė, Koēi kishte mbrojtur ēėshtjen e Ramiz Alisė dhe Leka Zogut. Dosja e fundit qė ėshtė marrė nė dorė nga policia ėshtė ajo e Enkeled Agos, i vrarė mė 9 janar tė vitit 1999. Dyshohet se motivi i krimit ka qenė hakmarrja. Me kėtė, policia arrin nė numrin dhjetė tė dosjeve pėr vrasjet mė tė bujshme.



    Dosjet e hapura

    Vrasja e Eduart Mirit, 16 qershor 1997

    Vrasja e Agim Gjipalit, 30 dhjetor 1997

    Vrasja e Ylli Miftarit, 31 dhjetor 1997

    Vrasja e Stefano Rosit, 26 janar 1998

    Vrasja e Miriam Bubsit, 8 qershor 1998

    Vrasja e Koēo Dados, 8 qershor 1998

    Vrasja e Ahmet Krasniqit, 21 shtator 1998

    Vrasja e Kozeta Hysenit, 18 shkurt 1999

    Vrasja e Kleanthi Koēit, 21 shkurt 1999

    Vrasja e Enkeled Agos, 9 janar 1999

    Gazeta Shqip

  16. #16
    I come back
    Anėtarėsuar
    01-10-2005
    Postime
    348
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Sipas meje kjo qeveri qe eshte ne pushtet nuk i kap dot kriminelet e 97-es. Se kjo qeveri i ka mbush burgjet me hajdute domatesh ndersa ata qe kane vrare nuk kapen. Sot ne Shqiperi ka te beje vetem leku. Ai qe ka leke del nga burgu, ai qe s'ka rri aty edhe pse mund te jete i pafajshem. Duhet bere reforma ne drejtesi qe te kapen kriminelet e vertete. Me gjykatesit e Enver Hoxhes s'do kete kurre drejtesi ne Shqiperi, sepse ata e kane mendjen vetem te vjedhin, ata jane te pamoralshem.

  17. #17
    Drinbach Maska e DYDRINAS
    Anėtarėsuar
    17-02-2005
    Postime
    7,898
    Faleminderit
    42
    15 falenderime nė 15 postime
    Krimet makabre tė bandės sė Cėrrikut

    Rrėfehet i arrestuari: "Njė grua shtatzėnė e detyruan tė lindte nė rrugė, nė sytė e shumė njerėzve". Nis mbledhja e provave

    Banda e Cėrrikut dyshohet se ka kryer me dhjetėra krime. Krahas vrasjeve tė gardistėve, Prokuroria e Krimeve tė Rėnda po mbledh prova pėr ngjarjet monstruoze qė ka kryer organizata, gjatė viteve 1997 nė Cėrrik. Hetuesit kanė mbledhur informacione se njė prej tė arrestuarve, Roland Xhapaxhiu, ka detyruar njė grua shtatzanė tė lindė para syve tė tij, nė mes tė qytetit. Faktet tronditėse janė treguar pėr hetuesit nga njėri prej tė arrestuarve. Ai ka thėnė se Xhepaxhiu, i cili qėndronte "roja" i postbllokut tė ngritur nė hyrje tė qytetit, nė njė prej muajve tė vitit tė tmerrshėm ‘97 ka pikasur njė grua shtatzėne. E ka ndaluar, duke i drejtuar armėn. Pas disa ēastesh e ka detyruar tė lindė.

    Dėshmia tronditėse

    Faktet janė bėrė publike gjatė marrjes nė pyetje tė njė prej tė arrestuarve. Sipas tij, nė vitin 1997, disa javė para masakrės ku humbėn jetėn pesė gardistė, Xhepaxhiu ka pikasur afėr "postbllokut" nė hyrje tė qytetit njė grua shtatzėne. E ndalon, duke e detyruar qė tė lindė para syve tė tij. Informatori i prokurorisė ka deklaruar se Xhapaxhjiu ka marrė disa masa paraprake tė lindjes nė rrugė. Arsyetimi i tij ishte i thjeshtė: nuk kishte parė asnjė grua teksa lindte. Pas mė shumė se 30 minutash, teksa gruaja kishte lindur nė mėnyrė ēnjerėzore, Xhapaxhiu urdhėron njė shofer ta dėrgojė nė spital. Tashmė kishte hequr kuriozitetin. Hetuesit e prokurorisė dyshojnė se akte tė tilla ēnjerėzore mund tė kenė ndodhur nė qytetin e vogėl tė Cėrrikut. Pėr kėtė arsye i bėjnė thirrje qytetarėve tė dėnoncojnė ngjarjet kriminale. Dyshohet se banda ka realizuar vjedhje, plagosje, pėrdhunim e pėrēundime. Njė tjetėr burim informacioni pėr hetuesit janė edhe bashkėpunėtorėt e drejtėsisė, tashmė tė ndaluar, tė cilėt nė kėmbim tė uljes sė dėnimit kanė pranuar tė japin detaje makabre nga jeta e pėrditshme nė qytetin e vogėl. Pikėrisht shtrirja e vogėl gjeografike, si dhe njohja e banorėve me njėri-tjetrin, mund tė jetė njė burim i mirė informacioni pėr tė zbuluar aktet kriminale. Gjithsesi koha e gjatė e kėtyre krimeve mund tė jetė njė pengesė e drejtėsisė pėr moszbulimin e ngjarjeve.

    Hetimet e prokurorisė

    Prokuroria e Krimeve tė Rėnda vazhdon me intensitet hetimet pėr njė nga ngjarjet mė tė rėnda nė vitin 1997. Dosja ėshtė nė verifikim e sipėr dhe po mblidhen prova pėr tė dyshuarit e tjerė, pėr tė cilėt flitet se janė rreth 25. Nga tė dhėnat operative tė policisė mėsohet se ata kanė qenė me funksione tė larta nė qytetin e Cėrrikut, ndėrsa njė pjesė tjetėr ka qenė elementė kriminalė nė kėtė qytet. Burimet thanė se pikėrisht ndėrthurja e kėtyre elementėve ka sjellė edhe organizimin me detaje tė vrasjes sė gardistėve, si dhe shumė ngjarjeve tė tjera kriminale. Mėsohet se pikėrisht dėshmitė e qytetarėve dhe tė vetė tė dyshuarve sollėn edhe rihapjen e hetimeve pėr masakrėn, e cila duket se ėshtė prova mė e fortė e organit tė akuzės. Disa javė mė parė, Drejtoria e Policisė sė Elbasanit dėrgoi nė Prokurorinė e Krimeve tė Rėnda njė informacion pėr prova tė reja pėr masakrėn e Cėrrikut. Menjėherė filloi procedimi penal. Ekzekutimi me antitank i 6 gardistėve mbetet pėr qytetin e Cėrrikut njė nga ngjarjet mė tragjike dhe mė tė pėrgjakshme tė trazirave. Ekzekutimi i tyre u krye me antitank nga taraca e njė pallati nė qendėr tė qytetit. Dy nga tė dyshuarit si autorė tė krimeve tė kryera nė qytetin e Cėrrikut gjatė kohės sė trazirave tė mars-qershorit 1997 atėherė ishin anėtarė tė komitetit tė shpėtimit dhe kanė qenė nga mė aktivėt nė pėrpjekjet e bėra nga qytetarėt nė rivendosjen e rendit e tė qetėsisė publike. Ndėrsa nga hetimet intensive tė kryera ka rezultuar se jo rrallė ata dyshohet se janė implikuar edhe nė krime.



    Precedenti

    Basti, Altin Dardha masakroi nė Berat njė grua shtatzėne


    Pėrēundimi nė mes tė qytetit tė Cėrrikut tė njė gruaje shtatzėne nga anėtarėt e njė bande nuk ėshtė i vetmi rast nė arkivat e drejtėsisė shqiptare. Prokuroria dhe policia e Beratit kanė hetuar njė rast tė ngjashėm nė vitin 1997 nė mes tė qytetit, kur njė grua shtatzėne u masakrua nga dy persona. Sipsa dėshmive, tė cilat janė nė formėn e gojėdhėnave, Altin Dardha sėbashku me njė anėtar tė bandės sė tij qėndronte nė njė lokal nė lulishten e Beratit. Nė rrugė kalonte njė grua shtatzėnė. Dardha sėbashku me mikun e tij vendosin njė bast, nėse ishte vajzė apo djalė fėmija nė barkun e nėnės. Siē mėsohet nga dėshmitarėt basti ishte rreth 3 milion lekė tė vjetra. Me ndihmėn e njė personi tjetėr, gruaja ėshtė masakruar nė mes tė qytetit, vetėm nga njė kapriēo e krerėve tė bandės, tė cilėt bėnin "ligjin" nė 97-ėn nė Berat.



    Ngjarja


    MAJ 1997/ Si u ekzekutuan me antitank nė Cėrrik pesė gardistė


    Prokuroria e Policia, tė implikuar edhe VIP-a


    Hetimet e prokurorisė dhe verifikimet e policisė mund tė zbardhin edhe implikimin e strukturave tė larta tė drejtimit tė qytetit nė masakrėn e cėrrikut. Vetė Ministri i Brendshėm, Bujar Nishani, deklaroi disa ditė mė parė se priten tė tjera arrestime "Vip" pėr masakrėn. Ai sqaroi me detaje ngjarjen e ndodhur mė 22 dhe 23 maj tė viti 1997 nė Cėrrik, duke ju referuar edhe hetimeve tė bėra nga Prokuroria pėr Krime tė Rėnda. Sipas hetimeve tė cilave iu referuar Nishani, shtetasit Llazar Bicja dhe Met Bozi kanė qenė personat qė kanė kėrkuar edhe ndihmėn e bandės sė romėve pėr tė goditur gardistėt. Por ministri bėnte pėrgjegjės paraardhėsit e tij, nė lidhje me hetimet, por duket vėnė gishtin mbi segmente tė policisė por jo nė emra konkretė. Disa tė dyshuar, tė akuzuar pėr ngjarjen, aktualisht vuajnė dėnimet nė burgjet shqiptare dhe grekė pėr tė tjera vepra penale. Ministri la tė nėnkuptohej se gjatė hetimeve tė prokurorisė ka fituar statusin e bashkėpunėtorit tė drejtėsisė njė person. Ndėrsa sipas prokurorisė, ai ka treguar me detaje ngjarjen, qė nga momenti qė nė qytet janė futur forcat e para tė policisė. Personi mė frytdhėnės pėr prokurorinė ka qenė Bujar Buzani. Nga tė dhėnat e prokurorisė ka shkuar nė 10 numri i tė dyshuarve pėr masakrėn e Cėrrikut. Ministria e brendshme konfirmon se rihapja e hetimeve pėr vrasjen e gjashtė gardistėve dhe plagosjen e disa punonjėsve tė policisė mė 23 maj tė vitit 1997, solli provat e mjaftueshme pėr vėnien para drejtėsisė tė autorėve tė atij krimi monstruoz. Nga procedimi penal numėr 45 i Prokurorisė sė Krimeve tė Rėnda rezulton se me date 23 maj 1997, rreth orės 8.30 nė qytetin e Cėrrikut janė goditur me armė zjarri punonjėsit e Gardės sė Republikės dhe forcat e policisė lokale nga disa persona ku nga kėto goditje kanė gjetur vdekjen Besnik Sula, Halit Haxhia, Bashkim Mnella, Qemal Mehmeti, Sali Martini dhe Petrit Ndoi. Nga hetimet e kryera rezulton se mė datė 22 maj 1997 ėshtė sulmuar Posta e Policisė sė qytetit Cėrrik dhe janė larguar me force punonjėsit e saj. Tė nesėrmen Garda e Republikės dhe policė nga Elbasani kanė shkuar nė Cėrrik pėr tė rivendosur rendin. Personat nėn hetim Llazar Bicja dhe Meti Bozi tė informuar mbi kėtė lėvizje, nė datėn 23 organizuan nė qytetin e Cėrrikut njė grup personash tė armatosur me qėllim goditjen e forcave policore. Nė mėngjes nė lagjen Nr.3 tė qytetit Cerrik, Bicja dhe Bozi kanė takuar shtetasit Arjan Toska, Luftar Toska, Besnik Toska, Alban Toska, Sokol Buzani, Bujar Buzani, Tomor Buzani, Bashkim Buzani tė cilėt i kanė nxitur pėr tė goditur forcat e policisė qė do tė lėviznin nėpėr qytet. Pėr masakrėn e Cėrrikut pėrfundimisht si autorė tė dyshuar tashmė nė duart e drejtėsisė janė 9 persona.

    Gazeta Shqip

  18. #18
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    20-02-2007
    Postime
    439
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    per ngjarjet e 1991 dhe 1997 fajtori kryesor eshte zoti qe na ka denu me hjeke dhe enver hoxha e sali berisha,per mu ngjarjet e 1991 dhe 1997 po vazhdojne prape si ne Shqiperi si ne Kosove,sa armet jane ne duart e shqiptareve pas ngjarjeve 97 dhe 99 do te vazhdojne keto ngjarje edhe per 15 vite tjera,fajtori kryesor zoti i madh skem qka ti bajme po ne Shqiperi si se del ni trim e me ja fut 6 plumba ne ball sali M,ngjarjet e 1991 te 1997 te 1998 dhe 1999 po me duken sikur para nje jave kane ndodhur ndoshta qe ende jane duke vazhduar se kerkund ne bote ska pos te shqiptaret qe per dy llafe goje e vrasin njeri tjetrin

  19. #19
    Drinbach Maska e DYDRINAS
    Anėtarėsuar
    17-02-2005
    Postime
    7,898
    Faleminderit
    42
    15 falenderime nė 15 postime
    Banda e Cėrrikut, anėtarėt me viza nė xhep

    Met Bozi u premtoi anėtarėve mbėshtetje nga administrata shtetėrore

    Anėtarėt e Bandės sė Cėrrikut, tė cilėt akuzohen pėr vrasjen e pesė gardistėve dhe dhjetėra krime tė tjera, kishin mbėshtetje nga instancat shtetėrore gjatė vitit 1997. Madje, atyre u ėshtė premtuar mbėshtetje, edhe nėse ndėrmerrnin sulme ndaj forcave policore. Prokuroria e Krimeve tė Rėnda, e cila po heton kėtė grup, ka vėrtetuar se tė dyshuarit pėr njėrėn nga masakrat mė ēnjerėzore tė vitit tė mbrapshtė, do tė largoheshin nė vendet perėndimore. Gjatė marrjes nė pyetje, vetė tė arrestuarit kanė deklaruar edhe personin qė bėnte kontaktet midis zyrtarėve tė administratės shtetėrore dhe elementėve kriminalė. Nė atė pozicion qėndronte Met Bozi, anėtar i komitetit tė shpėtimit, i cili organizonte bandėn. Dėshmitė e tė arrestuarve po verifikohen nga prokuroria, e cila pritet tė nxjerrė skemėn e funksionimit tė organizatės kriminale.

    Largimi nga Shqipėria

    Nga hetimet e deritanishme prokuroria ka vėrtetuar se anėtarėve tė Bandės sė Cėrrikut u ishin premtuar viza nė vendet perėndimore. Madje, njėri nga informatorėt e akuzės ka deklaruar se Met Bozi, njė nga tė arrestuarit, i cili dyshohet si njė ndėr organizatorėt e vrasjes sė pesė gardistėve, ishte personi qė bėnte premtimet. Disa muaj para masakrės, pikėrisht nė fillim tė vitit 1997, Bozi i ka mbledhur anėtarėt nė njė godinė nė Cėrrik, dhe u ka dhėnė "urdhra" tė prerė. Sipas dėshmive, ai u ka thėnė se kishin mbėshtetje nga instancat shtetėrore pėr tė gjitha veprimet qė do tė kryenin, dhe se nuk do tė ndaloheshin ose tė arrestoheshin. Madje, premtimet kanė vijuar se mund tė pėrdornin armė nė qytet dhe ishin tė lirė "tė luftonin" me policinė, nėse do tė kryhej ndonjė operacion. Burimet saktėsojnė qė nėse anėtarėt e bandės do tė gjendeshin nė situata tė vėshtira gjatė pėrballjes me policinė, ose nė qoftė se do tė kėrkoheshin nga drejtėsia, do tė merrnin viza dhe mund tė largoheshin nga Shqipėria. Premtimi ishin vendet perėndimore dhe SHBA-ja. Megjithatė, kushtet nė tė cilat u gjendėn pas masakrės dhe mosarrestimi i tyre ose ndjekja e policisė, nuk bėnė tė mundur largimin e tyre nga Cėrriku. Organet hetimore nė vitin 1998, vit nė tė cilin u verifikua pėr herė tė parė masakrimi i 6 efektivėve tė Gardės sė Republikės, hetuan personat qė urdhėruan gardistėt pėr tė shkuar nė Cėrrik. Pas disa muajsh dosja ėshtė mbyllur pėr mungesė autorėsh.

    Heshtja e Bozit

    Gjatė marrjes nė pyetje nga hetuesit e ēėshtjes Met Bozi, i konsideruar edhe si njė nga organizatorėt e masakrės, nuk ka pranuar tė japė shpjegime. Ndryshe nga anėtarėt e tjerė tė bandės sė Cėrrikut, tė cilėt ia kanė hedhur fajin njėri-tjetrit, ish-anėtari i komitetit tė shpėtimit ka thėnė prerė sė nuk ka gisht nė asnjė ngjarje kriminale. Veprimet e tij, sipas prokurorisė, tė lėnė tė dyshosh se pas tij mund tė fshihen tė tjerė persona qė kanė pasur poste tė larta nė administratėn shtetėrore nė vitin 1997. Hetuesit dyshojnė se Bozi mund tė ketė qenė vetėm njė ndėrlidhės midis VIP-ave dhe elementėve kriminale. Pikėrisht ndėrthurja e tyre solli edhe njė sėrė ngjarjesh kriminale nė qytetin e vogėl tė Cėrrikut. Mė 23 maj janė goditur me armė zjarri punonjėsit e Gardės sė Republikės dhe forcat e policisė lokale nga disa persona. Nga kjo kanė gjetur vdekjen Besnik Sula, Halit Haxhia, Bashkim Mnella, Qemal Mehmeti, Sali Martini dhe Petrit Ndoi.

    Gazeta Shqip

  20. #20
    Drinbach Maska e DYDRINAS
    Anėtarėsuar
    17-02-2005
    Postime
    7,898
    Faleminderit
    42
    15 falenderime nė 15 postime
    Sekuestro pamjeve tė TV pėr ngjarjet e ‘97-ės


    • Klodiana Lala

    Pamjet filmike tė realizuara gjatė trazirave tė vitit 1997, do tė sekuestrohen nga Prokuroria, e cila ka rinisur hetimin e dosjeve tė vjetra. Burime pranė organit tė akuzės pohuan se nėpėrmjet pamjeve mund tė identifikohen pjesėmarrėsit e mundshėm nė ngjarjet kriminale dhe mė pas do tė hetohet pėr rolin e gjithsecilit. Kasetat filmike si dhe fotot e ndryshme, qė ekzistojnė pėr disa prej ngjarjeve mė tė tmerrshme tė vitit tė mbrapshtė, do tė sekuestrohen nga arkivat e televizioneve, apo ndonjė xhirim i bėrė nga amatorė tė ndryshėm. Duhet theksuar se filmime janė bėrė dhe nga televizionet e huaja. E pikėrisht, pamjet e marra me satelit nga njė televizion i huaj, janė njė nga provat kryesore qė prokuroria mundi tė ketė nė dorė dhe nėpėrmjet saj, zbardhi masakrėn e 23 majit tė vitit 1997, nė hyrje tė qytezės sė Cėrrikut, ku pas njė sulmi mbi autoblindin e Gardės sė Republikės, mbetėn tė vrarė gjashtė gardistė dhe u plagosėn disa tė tjerė. Tė gjitha kasetat filmike do tė pėrdoren si prova dhe nė proceset gjyqėsore ndaj tė pandehurve nė proces.
    Hetimet
    Pas rihapjes sė dosjeve, prokuroria ka nisur punėn pėr sigurimin e provave tė pakundėrshtueshme, me qėllim qė tė vėrtetojė implikimin nė krim tė tė dyshuarve si autorė tė ngjarjeve tė vitit 1997. Pėrveē dėshmive tė personave qė kanė parė me sytė e tyre krimet monstruoze, apo atyre qė kanė pasur dijeni pėr ngjarjet makabre, pamjet filmike tė realizuara nga operatorėt e televizioneve tė ndryshme apo kamera amatore, do tė jenė provė kyēe pėr prokurorinė. Kėshtu, organi i akuzės ka vendosur tė sekuestrojė tė gjitha filmimet e bėra nė ngjarje tė ndryshme tė vitit tė mbrapshtė, nėpėrmjet tė cilave synohet tė arrihet tek tė dyshuarit si organizatorė tė ngjarjeve kriminale. Sigurimi i pamjeve filmike do tė ishte njė provė e fortė, ku prokuroria do tė mbėshtetej pėr thellimin e hetimeve.
    Dosjet
    Javėt e fundit janė shpluhurosur thuajse tė gjitha dosjet e vitit 1997 dhe po punohet pėr zbardhjen e tyre e vėnien para drejtėsisė tė pėrgjegjėsve tė masakrave tė ndryshme. Masakra ndaj efektivave tė Gardės sė Republikės nė hyrje tė qytetit tė Cėrrikut, mė 23 maj 1997, konsiderohet e zbardhur. Gjithashtu, prokuroria pohon se ėshtė nė rrugė tė mbarė pėr identifikimin e autorėve tė ngjarjes sė Urės Vajgurore, si dhe vrasjes sė dy ish-shikasve nė Vlorė mė 28 shkurt 1997. Pėr ngjarjen e fundit, pėrveē dėshmive tė fundit, ekzistojnė pamje tė shumta filmike si dhe fotografi tė realizuara nga njė fotograf i huaj qė ndodhej nė Shqipėri. Madje, mbi bazėn e kėtyre provave synohet tė arrihet tek autorėt e vėrtetė tė krimit makabėr, ku viktima mbetėn Lekė Qoku e Besnik Hidri, tė cilėt ndodheshin brenda nė godinėn e SHIK-ut, nė dalje tė Vlorės, kur u sulmuan nga demonstruesit.

    Gazeta Shqiptare

Tema tė Ngjashme

  1. Zahir Q. Pajaziti
    Nga Llapi nė forumin Elita kombėtare
    Pėrgjigje: 148
    Postimi i Fundit: 08-03-2014, 20:08
  2. Vrasjet e pasluftės nė Kosovė, kush qėndron pas tyre?
    Nga Llapi nė forumin Problematika shqiptare
    Pėrgjigje: 31
    Postimi i Fundit: 21-10-2013, 08:29
  3. Dosja e krimit politik në Kosovë
    Nga kosovar nė forumin Tema e shtypit tė ditės
    Pėrgjigje: 378
    Postimi i Fundit: 09-10-2012, 15:05
  4. Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 21-04-2009, 15:49
  5. Moisiu: Nuk nėnshkruaj shkarkimin e kryeprokurorit Sollaku
    Nga Antimafia nė forumin Tema e shtypit tė ditės
    Pėrgjigje: 192
    Postimi i Fundit: 30-09-2007, 18:11

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •