Close
Faqja 1 prej 4 123 ... FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 20 prej 64

Tema: Shqipėria

  1. #1
    automotive Maska e ClaY_MorE
    Anėtarėsuar
    16-05-2004
    Vendndodhja
    Elbasan
    Mosha
    26
    Postime
    4,465
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Shqipėria

    Nė kėtė temė do tė pasqyrojmė gjithēka mbi Shqipėrinė.


    Mė poshtė janė 2 harta tė Shqipėrisė.


    1. Harta e Shqipėrisė e ndarė sipas qyteteve.





    2. Harta e Shqipėrisė ku pasqyrohet rilievi.

    Jeta ime, mban emrin e saj..

  2. #2
    automotive Maska e ClaY_MorE
    Anėtarėsuar
    16-05-2004
    Vendndodhja
    Elbasan
    Mosha
    26
    Postime
    4,465
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Historia e Shqipėrisė

    Duke klikuar tek lidhja e mėposhtme do tė ridrejtoheni nė njė faqe tjetėr tė Forumit Shqiptar, ku do tė gjeni tė gjitha informacionet mbi Historinė e Shqipėrisė.

    1. http://www.forumishqiptar.com/showthread.php?t=38220
    Jeta ime, mban emrin e saj..

  3. #3
    automotive Maska e ClaY_MorE
    Anėtarėsuar
    16-05-2004
    Vendndodhja
    Elbasan
    Mosha
    26
    Postime
    4,465
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Arkeologjia e Shqipėrisė

    Zonat mė tė rėndėsishme arkeologjike.


    Butrinti

    Njė rrugė e ngushtė e kėndshme me pamje nga deti tė ēon drejt Butrintit pėrmes plantacioneve tė ullinjve dhe pemėve tė portokalleve. Butrinti ndodhet 15 kilometra nė jug tė Sarandės. Qyteti i lashtė i Butrintit, qė ėshtė shpallur pasuri ndėrkombėtare nga UNESKO banohej nė kohėt e hershme nga ilirėt. Qyteti i lashtė i Butrintit preferohet tė vizitohet si qendėr arkeologjike, ku antikiteti dhe bukuria ndėrthuren me njėra-tjetra. Gėrmimet arkeologjike tregojnė se Butrinti ka qenė njė zonė e rėndėsishme e kaonėve ilirė, njė ndėr fiset mė tė mėdha tė Ilirisė. Sipas zbulimeve tė bėra nė kėtė zonė, ėshtė vėrtetuar se zona ishte populluar qė nė periudhėn paleolitike. Nė shekullin e gjashtė para Krishtit grekėt e Korfuzit u vendosėn nė kėtė zonė, krahas ilirėve dhe kolonia e re eci pėrpara si rezultat i tregtisė.

    Nė shekullin e pestė para Krishtit, Butrinti ishte njė qytet i fortifikuar. Nė shekullin e katėrt ra nėn pushtetin e Epirit, ndėrsa nė vitit 167 para Krishtit ra nėn regjimin romak. Nė shekullin e dhjetė ai ishte selia e njė kishe bizantine. Butrinti u mor nga normanėt nė shekullin e 11-tė dhe i kaloi Venedikut nga viti 1690 deri nė vitin 1797 kur u mor nga Ali Pashė Tepelena. Me rėnien e Pashallėkut tė Janinės nė vitin 1822, Butrinti i kaloi regjimit osman deri nė vitin 1913. Disa gėrmime qė datojnė nė shekullin e parė dhe tė katėrt pas Krishtit mund tė vizitohen tashmė mes tė cilėve; amfiteatri i vjetėr, tempulli i Asklepios apo Asekulapius, muret e qytetit tė vjetėr, Baptisteri, Nymfaeumi, etj.


    Apollonia

    Apollonia ndodhet 12 kilometra larg qytetit tė Fierit. Apollonia u zbulua nė fillim tė shekullit tė shtetė para Krishtit nga kolonizatorėt grekė qė vinin nga Korinti. Por, gjurmėt e para tė pranisė sė tyre nė kėtė vend datojnė nė vitin 588. Gjatė viteve tė para tė ekzistencės sė saj, Apollonia ruajti kontaktet me Korintin dhe Korkyrėn si dhe luajti njė rol tė madh si ndėrmjetėse tregtare mes helenėve dhe ilirėve. Apollonia ishte nė atė kohė

    njė qytet i madh e i rėndėsishėm nė afėrsi tė lumit Aos (Vjosė). Me interes tė madh kėtu janė muri rrethues, monumenti i Agonetit, Biblioteka, Odeoni, Prtiku, shtėpia e mozaikėve, muzeu i Apollonisė, Kisha e Shėn Mėrisė. Fatkeqėsisht, disa nga objektet arkeologjike dhe statujat u pėrvetėsuan nga vendet e tjera para vitit 1945. Ato qė kanė mbetur janė vendosur nė njė muze qė ndodhet nė njė manastir tė shekullit 13-tė. Nė kopshtin e manastirit ndodhet edhe njė kishė qė daton nė shekullin e 14-tė. Tė huajve qė janė tė interesuar pėr kėrkime arkeologjike nė Shqipėri u duhet shumė mė tepėr kohė pėr tė eksploruar gjurmėt e hershme tė popullimit tė territoreve shqiptare, qė janė zbuluar nė Xarė tė Sarandės dhe Gajtan tė Shkodrės, qė datojnė nė periudhėn e paleolitit, 100 000 vjet mė parė, ndėrsa nė periudhėn e Neolitit 7 000-3 000 vjet para Krishtit pėrfshihen zbulimet nė Dunavec dhe Maliq tė Korēės.

    Zona tė tjera arkeologjike qė mund tė vizitohen nė Shqipėri janė: Amantia, Bylisi, Antigonea, Albanopoli, Selca e Poshtme, Lisi.

    Amantia
    Emri i saj u pėrmend pėr herė tė parė nė shekullin e 4-t para Krishtit. Ajo ndodhet nė njė kodėr dhe ėshtė e fortifikuar me mure. Nė shekullin e 3-tė para Krishtit qyteti u forcua ekonomikisht dhe nxori monedhat e tij tė para. Ka ende gjurmė tė tempullit tė Afėrditės, teatrit dhe stadiumit.

    Bylis
    Ishte qendra e fisit ilir, Bylins dhe njė nga qytetet mė tė mėdha dhe mė tė rėndėsishme ilire tė zhvilluara gjatė shekullit tė 4-t para Krishtit. Gjatė shekullit tė 3-tė para krishtit u ndėrtua teatri, stadiumi etj. Nė shekullin e parė pas Krishtit u bė koloni romake, ndėrsa gjatė shekullit tė pestė dhe tė gjashtė u bė qendėr dioqeze, qė u provua nga zbulimi i gjashtė bazilikave dyshemetė e tė cilave kanė mozaikė me motive romake.

    Antigonea
    Eshtė njė qytet i zbuluar nė shekullin e 3-tė para Krishtit.

    Albanopoli
    Ndodhet nė njė kodėr nė afėrsi tė fshatit Zgerdhesh tė Krujės. Qyteti ishte qendra e fisit ilir, albanėt, qė jetuan aty nė shekullin e dytė dhe tė tretė pas Krishtit. Nga emri i kėtij fisi ilir vjen edhe emri i vendit, Shqipėri.

    Selca e Poshtme
    Rrėnoja tė qyteteve ilire tė shekullit tė 4-t dhe tė 3-tė. Nė fillim tė shekullit tė 3-tė para Krishtit, ajo u bė qendra e rajonit tė Ilirisė, Dasaretias.

    Lisi
    Njė qytet i themeluar nė shekullin e 4-t para Krishtit. Muret e tij rrethues gjatė shekullit tė 3-tė dhe tė 2-tė P.K e ndanin atė nė tre zona Akropoli, Qendra dhe Periferia e qytetit, tė cilat shtriheshin pėrgjatė lumit Drin. Muret e tij, 12 portat dhe kullat e shumta janė tė ruajtura mjaft mirė.




    Qytetet historike Shqiptare.

    Berati, Gjirokastra, Kruja, Durrėsi, Vlora, Elbasani, Shkodra, Lezha, etj.




    ATA - Agjensia Telegrafike Shqiptare
    Jeta ime, mban emrin e saj..

  4. #4
    automotive Maska e ClaY_MorE
    Anėtarėsuar
    16-05-2004
    Vendndodhja
    Elbasan
    Mosha
    26
    Postime
    4,465
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Mjedisi Shqiptar

    Pozita Gjeografike

    Shqipėria ndodhet nė zonėn perėndimore tė gadishullit ballkanik me gjatėsi gjeografike veriore 49° 39', gjerėsi gjeografike veriore (Vermoshi), 39° 16' (Konispol) gjerėsi gjeografike jugore; 21° 40' gjerėsi gjeografike lindore (Vernik); 19° 16' gjerėsi gjeografike perendimore (Sazan). Shqipėria ndodhet nė kufi me Malin e Zi dhe Kosovėn nė Veri, ish-republikėn Jugosllave tė Maqedonisė nė Verilindje, me Greqinė nė jug dhe juglindje ndėrsa nė Perėndim dhe Jugperėndim ndodhen deti Adriatik dhe Deti Jon. Shqipėria ka njė sipėrfaqe prej 28 750 kilometrash katrorė. Vija kufitare ka gjatėsi prej 1904 kilometrash, nga tė cilat 316 kilometra janė vijė bregdetare, 657 kilometra kufi tokėsor, 48 kilometra kufi lumor dhe 73 kilometra kufi liqenor.


    Peisazhi

    Shqipėria ėshtė njė vend kryesisht malor; 28 pėrqind e territorit tė saj pėrbėhet nga malet, 47 pėrqind nga zonat kodrinore, ndėrsa fushat pėrbėjnė 25 pėrqind tė sipėrfaqes. Lartėsia mė e madhe ėshtė 708 kilometra mbi nivelin e detit, dy herė mė e lartė se lartėsia mesatare nė Europė. Peisazhi shqiptar ėshtė i mrekullueshėm me pyje tė pafundme, lumenj e pėrrenj tė ftohtė e tė pastėr. Zonat mė tė larta ku majat arrijnė nė 2 700 metra lartėsi janė Alpet Shqiptare nė veri tė vendit dhe njė sėrė malesh qė shtrihen nė tė gjithė gjatėsinė e vendit dhe kufirin lindor. Mbi bazėn e strukturės sė relievit dhe veēantive territoriale nė Shqipėri dallohen katėr zona natyrore: Alpet nė veri tė Shqipėrisė, zona qendrore malore, zona malore jugore dhe ultėsira perėndimore.

    Alpet nė veri tė Shqipėrisė

    Kėto male ndodhen nė anėn e djathtė tė fushės sė Drinit. Lartėsia mesatare ėshtė 1 500 metra mbi nivelin e detit, por njė pjesė e madhe e tyre i kalon 2000 metrat mbi nivelin e detit. Maja mė e lartė ėshtė Jezerca, 2 603 metra lartėsi. Eshtė njė rajon i thepisur malor, maja tė larta, humnera tė thella dhe fusha. Fushat e Bogės, Thethit, Jezercės i tėrheqin tej mase vizitorėt.

    Zona qendrore malore

    Kjo zonė ndodhet mes fushės sė Drinit dhe lumenjve Devoll e Osum. Ndryshon nga zona e Alpeve pasi malet kėtu nuk janė tė thepisura. Ka tre male kryesore nga verilindja nė jugėperėndim tė zonės. Maja mė e lartė ėshtė mali i Korabit me 2 751 metra mbi nivelin e detit. Ka dy ultėsira, ajo e Shkumbinit dhe ajo e Drinit tė Zi. Liqenet e Lurės, qė konsiderohen si perla e peisazhit shqiptar janė pjesa mė tėrheqėse e zonės. Nė juglindje tė zonės ka njė ultėsirė mes malesh, ku ndodhen liqenet e mėdha dhe tė mrekullueshme tė Prespės dhe Ohrit.

    Zona malore jugore

    Kėto male shtrihen nė jug tė zonės qendrore dhe kanė njė strukturė mė tektonike, tė karakterizuara nga prania e njė sėrė vargmalesh dhe fushash paralele me njėra-tjetrėn. Shumė prej kėtyre majave janė 2000 metra mbi nivelin e detit. Malet mė tė larta janė Tomori, 2 417 metra, dhe Papingji, 2 486 metra. Malet nė kėtė zonė janė thuajse tė zhveshura.

    Ultėsira Perėndimore

    Ultėsira perėndimore ndodhet nė zonėn perėndimore tė vendit pėrgjatė bregdetit tė Adriatikut. Ajo pėrbėhet nga fusha tė ulta. Kjo ultėsirė shtrihet pėr rreth 200 kilometra nga Liqeni i Hotit nė veri deri nė Vlorė nė jug. Nė lindje, ajo shtrihet deri nė rrėzė tė Alpeve Veriore, zonės malore qėndrore dhe zonės malore jugore duke depėrtuar deri nė 50 km nga bregdeti. Njė sėrė kodrash e ndan ultėsirėn nė fusha tė veēanta, pjesa mė e madhe e tė cilave nuk i kalojnė 20 metrat mbi nivelin e detit. Ultėsira pėrshkohet nga disa lumenj si Shkumbini, Semani e Mati. Disa zona tė ultėsirės nė afėrsi tė bregdetit si Tale ( Lezhė), Velipoja (Shkodėr), Fushė-Kuqe (Laē) dhe Divjaka (Lushnje) ndodhen nė nivelin e detit. Pėrgjatė bregdetit ka shumė laguna dhe zona ranore qė krijojnė plazhe ideale si Shėngjini, Velipoja, Durrėsi, Karavastaja, Godulla, Vaini, Kėnalla e Divjaka etj.


    Klima Shqiptare

    Shqipėria ndodhet nė nė njė zonė me klimė mesdhetare. Ajo karakterizohet nga njė verė e ngrohtė, ditė me diell, dimėr i butė dhe reshje tė konsiderueshme shiu. Periudha nga qershori nė shtator ėshtė e ngrohtė, ndėrsa periudha nga tetori nė maj ėshtė e freskėt dhe e lagėsht. Kushtet meteorologjike ndryshojnė nga jugperėndimi nė verilindje dhe e njėjta gjė ndodh edhe me temperaturat dhe reshjet. Sasia e shiut dhe e reshjeve ėshtė e mjaftueshme, rreth 1 300 milimetra nė vit, por ėshtė shpėrndarė nė mėnyrė tė pabarabartė nė vend. Temperaturat mesatare vjetore variojnė nga 14.8° C ( nė Shkodėr, Veriu i vendit), nė 16.5°C ( nė Vlorė, Jugu i vendit), ndėrsa temperatura absolute maksimale varion nga 38.3°C (Shkodėr) dhe ulet nė afėrsi tė bregut tė detit.

    Muaji mė i ngrohtė ėshtė Korriku me njė temperaturė mesatare prej 25°C. Temperatura mė e lartė ėshtė regjistruar nė Kuēovė, 43.9°C .

    Muaji mė i ftohtė ėshtė janari me njė temperaturė minimale prej 6° C. Nė zonėn lindore tė Shqipėrisė dimrat janė tė ftohtė. Temperatura mė e ulėt ėshtė regjistruar nė Bizė nė lindje tė Tiranės, - 34 ° C.

    Erėrat kanė karakter sezonal, gjatė gjysmės sė ftohtė tė vitit dhe veēanėrisht nė muajit e dimrit, ajri lėviz nga toka drejt detit duke ulur temperaturėn. Erėrat janė tė shumta dhe kanė drejtime tė ndryshme. Mė tipiket janė erėrat e ftohta veēanėrisht nė zonėn veriore tė vendit dhe erėrat e ngrohta dhe tė thata nė drejtimin jugperėndimor. Situata ndryshon nė muajt e verės. Era mė karakteristike ėshtė "murlani" njė erė e thatė e ftohtė dhe shumė e fortė. Ndėrsa "shiroku" ose "juga" ėshtė njė erė e ngrohtė, shpesh me shi.

    Flora dhe Fauna

    Pyjet. Parqet Kombėtare Shqiptare. Jeta e egėr. Qendrat e Gjuetisė. Zogjtė e egėr. Shumėllojshmėria gjeografike, klimatike dhe fizike e territorit shqiptar shpjegon edhe praninė e njė flore dhe faune tė pasur nė vend. Shqipėria ka shumė lloje bimėsh qė paraqesin nė vetvete pjesėn mė tė madhe tė florės sė gadishullit ballkanik. Nė pėrgjithėsi Flora e zonės perėndimore tė vendit pėrfaqėsohet kryesisht nga shkurret mesdhetare pėrherė tė gjelbra, ndėrsa pjesa e brendshme e vendit dominohet nga bimėt karakteristike tė Europės Qendrore, drurė gjethegjera si lisi dhe drurėt halorė, por nuk mungojnė edhe bimėt mesdhetare. Alpet shqiptare kanė florė tipike alpine qė karakterizohet nga shumė kullota. Flora e Shqipėrisė ėshtė shumė e pasur nė bimė mjekėsore si dėllinja, sherebela, trumza, bliri, mendra dhe duhani.

    Pyjet

    Shqipėria ėshtė e pasur me pyje. Nga siperfaqja prej 28.748 kilometra katrorė e vendit, rreth 11 000 kilometra katrorė janė pyje. Kjo pėrbėn njė sipėrfaqe prej rreth 1 milionė hektarėsh. Pyjet shtrihen kryesisht nė zonėn veriore, verilindore dhe juglindore tė vendit. Pyjet me dru tė lartė pėrbėjnė rreth 46 pėr qind tė zonės pyjore nė vend, pjesa tjetėr janė korije dhe zabele.

    Zonat e Mbrojtura nė Shqipėri

    Zonat e mbrojtura nė Shqipėri konsiderohen ato pjesė tė zonės pyjore, ujore, bregdetare apo detare qė janė marrė nė mbrojtje pėr ruajtjen e biodiversitetit, pasurisė natyrore dhe vlerave kulturore. Origjina e zonave tė mbrojtura daton nė vitin 1940 me krijimin e rezervatit tė parė tė gjuetisė "Kune-Vain-Tale" nė Lezhė. Parku Kombėtar i Malit tė Dajtit nė Tiranė u shpall gjithashtu zonė e mbrojtur natyrore nė vitin 1960 dhe mė pas u shpallėn tė tilla edhe Thethi nė Shkodėr, Lura nė Dibėr, Pisha e Divjakės, Llogaraja nė Vlorė dhe Drenova nė Korēė. Shqipėria ka gjashtė parqe kombėtare, kryesisht zona pyjore. Synimi i tyre kryesor ėshtė tė ruajnė shumėllojshmėrinė e faunės ku pėrfshihen arinjtė, ujqėrit, dhelprat, rrėqebujt dhe derrat e egėr. Kėto parqe janė zona tėrheqėse turistike pėr vizitorėt. Ndėrkohė, janė identifikuar 15 zona malore turistike.

    Parqet Kombėtare Shqiptare

    Thethi - ndodhet nė zonėn e Shkodrės. Sipėrfaqja e tij ėshtė rreth 2 300 hektarė, nga tė cilat 1 699 janė pyje dhe pjesa tjetėr zonė shkėmbore. Ai ndodhet 750-2.567 metra mbi nivelin e detit. Nė zonėn shkėmbore gjenden dhitė e egra, ndėrsa nė atė pyjore arinjtė, derrat e egėr, ujqėrit, dhelprat, ketrat, lepujt, shqiponjat dhe skifterėt.

    Lura - ndodhet nė zonėn e Dibrės. Sipėrfaqja e saj ėshtė rreth 1280 hektarė, 896 prej tė cilave janė pyje, 50 hektarė livadhe, 27 hektarė liqene, 100 hektarė zona shkėmbore. Nė kėtė zonė rriten arinjtė, ujqėrit, gjelat e egėr, lepujt, qukapikėt etj.

    Dajti - ndodhet nė zonėn e Tiranės. Sipėrfaqja e tij ėshtė rreth 2 119 hektarė, 1 600 nga tė cilėt janė pyje dhe shkurre, tetė hektarė janė livadhe dhe pjesa tjetėr zonė shkėmbore. Nė kėtė zonė gjenden derrat e egėr, dhelprat, lepujt dhe rrallė arinjtė.

    Bozdoveci - ndodhet nė zonat malore tė Moravės nė rajonin e Korēės. Sipėrfaqja e tij ėshtė 1380 hektarė, prej tė cilave 750 janė zonė pyjore. Parku ndodhet 1 170-1 790 metra mbi nivelin e detit. Aty gjenden arinjtė, derrat e egėr, ujqrit, lepujt, ketrat, shqiponjat, kaprollėt.

    Llogaraja - ndodhet 38 kilometra nė jug tė Vlorės. Sipėrfaqja e saj ėshtė 1100 hektarė, prej tė cilėve 800 janė pyje dhe pjesa tjetėr livadhe dhe zonė shkėmbore. Ky park ndodhet 475-2018 metra mbi nivelin e detit. Njė zonė e mrekullueshme me pisha ndodhet nė qafėn e Llogarasė. "Pisha-flamur", e quajtur kėshtu pėr shkak tė formės sė saj tė drejtuar nga njėra anė dallohet si njė monument i rrallė natyror nė kėtė zonė. Nė kėtė zonė gjenden arinjtė e egėr, ujqėrit, dhelprat, pėllumbi i egėr dhe disa lloje tė tjera zogjsh. Divjaka ndodhet pėrgjatė bregut tė Adriatikut nė zonėn e Lushnjės. Sipėrfaqja e saj ėshtė 1250 hektarė. Karakteristika e zonės janė drurėt halorė, ndėrsa aty gjenden dhelprat, kunadhet, qelbėsat, pata e egėr, lejleku, thėllėza, shqiponja e detit. Nė Divjakė ndodhet edhe njė koloni e pelikanėve dalmacianė, lloj i rrallė pėr vendin.

    Nė Shqipėri, kafshėt dhe zogjtė e egėr janė pronė e shtetit, por tė gjithė tė rriturit gėzojnė tė drejtėn pėr t'i gjuajtur ato. Nė vend ka rreth 23 rezervate gjuetie me njė sipėrfaqe prej rreth 35 000 hektarėsh nė mėnyrė qė tė ketė kushte tė pėrshtatshme pėr gjueti. Gjuetia lejohet por me leje tė posaēme tė lėshuar nga Drejtoria e Pėrgjithshme e Pyjeve dhe Kullotave.

    Zonat kryesore tė gjuetisė nė vend

    Nė vend ndodhen shtatė zona kryesore gjuetie pėrgjatė detit Adriatik qė nga lumi i Bunės nė veri deri nė lumin e Vjosės nė jug.

    Velipoja - ndodhet nė zonėn e Shkodrės, pėrgjatėt detit Adriatik. Sipėrfaqja e saj ėshtė rreth 700 hektarė.

    Fushė-Kuqe - Patok (Laē) - ndodhet pėrgjatė detit Adriatik nė grykėderdhjen e lumit Mat dhe Ishėm. Ka njė sipėrfaqe prej 2 200 hektarėsh.

    Rrushkulli (Durrės) - ndodhet nė grykėderdhjen e lumit tė Erzenit dhe shtrihet si njė rrip i ngushtė pėrgjatė detit Adriatik. Sipėrfaqja e saj ėshtė 880 hektarė, 350 pyje dhe 500 hektarė zonė ujore.

    Karavastaja (Lushnjė) - me sipėrfaqe 5 000 hektarė, ajo shtrihet buzė detit Adriatik duke nisur nga grykėderdhja e lumit shkumbin deri nė lagunėn e Karavastasė.

    Pishė - Poro (Fier) - sipėrfaqja e e saj ėshtė rreth 1 500 hektarė.

    Pishė - Poro (Vlorė) - me sipėrfaqe prej 1700 hektarėsh, kjo zonė ndodhet pėrgjatė detit Adriatik dhe grykėderdhjes sė lumit Vjosa.

    Kune - Vaini (Lezhė) - kjo zonė shtrihet nė grykėderdhjen e lumit Drin dhe ka sipėrfaqe prej 2 300 hektarėsh, prej tė cilave 1200 hektarė janė zonė ujore, 430 hektarė janė zonė pyjore dhe pjesa tjetėr ėshtė tokė bujqėsore. Fauna ėshtė shumė e pasur kėtu dhe pėrfaqėsohet nga gjelat dhe patat e egra. Nė kėtė zonė rriten edhe disa zogj tė rrallė. Lagunat e Kunes dhe Kėnadhes janė tė pasura nė peshq, amfibė dhe reptilė ujorė.

    Lumenjtė

    Sipėrfaqja e pėrgjithshme ujore e brendshme nė Shqipėri ėshtė 1 350 kilometra katrorė dhe pėrbėhet nga liqene natyrore, liqene artificiale, laguna bregdetare si dhe rrjeti lumor. Sipėrfaqja e ishujve ėshtė 95,8 kilometra katrorė dhe formohet nga ishuj ranorė, pjesė tė lagunave bregdetare, ishujve shkėmbore qė janė tė ndarė nga toka. Shqipėria ėshtė e pasur me lumenj dhe pėrrenj. Lumenjtė dhe pėrrenjtė janė tė furishėm me ndryshime tė mėdha nė sasinė e ujit nga stina nė stinė, njė fakt qė shpjegohet nga kapaciteti i erozionit. Lumenjtė janė shumė tė rėndėsishėm pėr prodhimin e energjisė elektrike.

    Lumenjtė mė tė rėndėsishėm janė: Drini nė veri dhe Shkumbini e Semani nė jug. Lumi Drin ka dy burime, njėri nga Liqeni i Ohrit dhe tjetri vjen nga Kosova.
    Lumi mė i gjatė nė Shqipėri ėshė Semani, rreth 281 kilometra dhe dy degėt e tij, Devolli dhe Osumi. Lumi Vjosė, 272 kilometra i gjatė rrjedh nga mali i Smolikės dhe ėshtė njė nga lumenjtė mė tė rrėmbyeshėm nė Shqipėri. Lumenj tė tjerė janė Erzeni, Mati, Ishmi dhe Buna.



    ATA - Agjensia Telegrafike Shqiptare
    Jeta ime, mban emrin e saj..

  5. #5
    automotive Maska e ClaY_MorE
    Anėtarėsuar
    16-05-2004
    Vendndodhja
    Elbasan
    Mosha
    26
    Postime
    4,465
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Liqenet nė Shqipėri

    Sipėrfaqja totale ujore ėshtė 1350 km2, e pėrbėrė nga liqene natyrore, liqene artificiale, laguna bregdetare dhe rrjete lumore. Sipėrfaqja e ishujve (5.8 km2), pėrbėhet nga ishuj ranorė, pjesė tė lagunave bregdetare, ishuj shkėmbor, tė cilėt janė tė ndarė nga toka. Shqipėria ėshtė e pasur me Lumenjė (721 km) dhe burime. Regjimi i lumenjve dhe burimeve ėshtė i rrėmbyeshėm dhe me ndryshime tė mėdha nė sasinė e ujit qė ato mbartin nga stina nė stinė, njė fakt qė spjegon kapacitetin e tyre gėrryes. Lumenjtė janė shumė tė rėndėsishėm pėr vaditjen e tokės dhe pėr prodhimin e energjisė hidroelektrike. Lumenjtė mė tė rendėsishėm janė Drini nė veri, Shkumbini dhe Semani nė jug. Lumi Drin ka dy burime, njėri qė vjen nga Liqeni i Ohrit dhe tjetri nga Kosova. Lumi mė i gjatė nė Shqipėri ėshtė Semani, i cilė ėshtė 281 km dhe ėshtė ndarė nė dy degė tė veēanta, Devolli dhe Osumi. Lumi Vjosa, 272 km i gjatė, e ka burimin nga mali Smolika, i cili ėshtė nga mė tė rrėmbyeshmit nė Shqipėri. Lumenjtė e tjerė qė duhet pėrmendur janė Erzeni, Mati dhe Ishmi. Megjithatė lumi i vetėm i lundrueshėm ėshtė Buna nė veri tė vendit.

    Kodi PHP:
    Liqenet       Sipėrfaqja nė          Lartėsia mbi       Thellėsia  
                  kilometra katrorė      nivelin e detit    maksimale nė metra 
    ---------------------------------------------------------------------------- 
    Natyrorė 

     
    Shkodėr       149                    4
    ,5                 9,

    Ohri          111.4                  695.0               287
    ,

    Prespa        49
    ,5                   853,0               35,

    Butrinti      16
    ,3                   0,0                 21,


    Artificialė 


    Fierza        72
    ,5                   295,0               128,

    Vau i Dejės   24
    ,7                   74,0                52,

    Ulza          12
    ,5                   128,5               61,

    Komani        13
    ,0                   170,0               96,

    Ka katėr liqene natyrore me sipėrfaqe tė pėrgjithshme rreth 9326 kilometra katrorė. Ata janė Liqeni i Shkodrės, Ohrit, Prespės, Butrintit dhe ndodhen tė gjithė nė kufinjtė me Greqinė dhe ish-Jugosllavinė. Liqenet e Lurės (12) qė ndodhen nė zonėn veriore tė Shqipėrisė kanė njė sipėrfaqe prej 100 hektarėsh. Nė Shqipėri ka edhe shumė liqene artificiale tė krijuara si rezultat i stacioneve tė energjisė elektrike nė lumenjtė kryesorė tė vendit. Liqenet mė tė mėdha artificiale ndodhen nė veri tė vendit, nė Tropojė, Kukės dhe pėrreth Shkodrės. Pesė zona ku ndodhen liqenet janė tė pėrshtatshme pėr turizėm.



    ATA - Agjensia Telegrafike Shqiptare
    Jeta ime, mban emrin e saj..

  6. #6
    automotive Maska e ClaY_MorE
    Anėtarėsuar
    16-05-2004
    Vendndodhja
    Elbasan
    Mosha
    26
    Postime
    4,465
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Vija Bregdetare

    Vija bregdetare e Shqipėrisė ėshtė njė nga pasuritė mė tė mėdha tė saj. Gjatėsia e saj ėshtė rreth 427 metra, ndėrsa nė tė dallohen dy zona, ajo adriatike dhe ajo joniane. Bregdeti i Adriatikut ėshtė 273 kilometra i gjatė dhe ka plazhe me rėrė, ndėrsa thellėsia nuk ėshtė ėshtė shumė e madhe. Pjesa mė e madhe e zonės bregdetare ėshtė e pėrbėrė nga pyjet me pisha. Ndėrsa bregdeti jonian ėshtė 154 kilometra i gjatė dhe ėshtė zonė shkėmbore. Thellėsia e ujit nis qė nė breg tė detit dhe plazhet janė mė tė vogla dhe mė tė thepisura.

    Nė vend ka edhe disa laguna pėrgjatė bregdetit, mė e rėndėsishmja ėshtė Karavastaja, nė afėrsi tė Divjakės nė zonėn qendrore dhe Butrinti nė jug tė vendit. 24 zona bregdetare janė zgjedhur pėr zhvillimin e mundshėm tė turizmit.



    ATA - Agjensia Telegrafike Shqiptare
    Jeta ime, mban emrin e saj..

  7. #7
    automotive Maska e ClaY_MorE
    Anėtarėsuar
    16-05-2004
    Vendndodhja
    Elbasan
    Mosha
    26
    Postime
    4,465
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Popullsia

    Popullsia e Shqipėrisė ėshtė 3, 087,159 banorė, sipas INSTAT-it; me njė dendėsi prej 113, 3 banorė pėr kilometėr katrorė. Shkalla e rritjes natyrore tė popullsisė ėshtė 0,97 pėr qind nė vit. Lindshmėria ėshtė 21,35 lindje pėr 1000 banorė. Jetėgjatėsia mesatare ėshtė 71,4 vjet. Pėr meshkujt ky tregues ėshtė 68,5 dhe pėr femrat ėshtė 74,3.


    Kodi PHP:
    Struktura e moshės         Meshkuj       Femra 

    0
    -14 vjeē 29,53%         36,495        500,026 
    15
    -64 vjeē 63,58%        073,351       1,155,115 
    mbi 64 vjeē 
    6,99%        07,476        138,021 

    Para vitit 1990 dy tė tretat e popullsisė jetonin nė fshat. Si pasojė e lėvizjes sė lirė nga fshati nė qytete dhe jashtė shtetit ky raport ka ndryshuar. Qė prej vitit 1990, Shqipėria vazhdon tė ketė emigrim masiv. Destinacioni i emigrantėve janė kryesisht Greqia dhe Italia. Numri i emigrantėve shqiptarė nė Greqi ėshtė 480 mijė, nė Itali 180 mijė, nė SHBA 12 mijė, nė Gjermani 11 750 dhe nė Kanada 5 mijė. 99 pėr qind e popullsisė ėshtė shqiptare etnike, por ka njė minoritet grek prej 50 000 banorėsh nė zonėn jugore tė vendit nė rrethet e Gjirokastrės (Dropull dhe Pogon), Delvinė (Vurgu) dhe Sarandė. Pas vitit 1990 njė pjesė e minoritetit grek shkoi nė Greqi. Rreth 4 000 maqedonas janė vendosur pranė Prespės sė Madhe nė Korēė dhe njė numėr i vogėl rumunėsh ėshtė vendosur nė zonėn qendrore dhe juglindore tė Shqipėrisė. Minoriteti malazez ėshtė vendosur nė fshatrat e Shkodrės.

    Rreth 6 milionė shqiptarė jetojnė jashtė kufinjve tė Shqipėrisė. Pas pushtimit turk nė shekullin e 15-tė, shumė shqiptarė emigruan, sot pasardhėsit e tyre ndodhen nė Kalabri dhe Siēili, dhe njihen si "arbėreshė", ndėrsa nė Greqi ata quhen arvanitas. Nė vitin 1913, nė Konferencėn e Londrės, Fuqitė e Mėdha vendosėn qė Kosova t'i kalonte Serbisė. Rreth dy milionė shqiptarė jetojnė nė Kosovė, Mal tė Zi, ish-Republikėn Jugosllave tė Maqedonisė si dhe nė kolonitė shqiptare nė SHBA, Argjentinė, Australi, Bullgari, Kroaci, Egjipt, Greqi dhe Turqi.

    Njė rritje e popullsisė vihet re nė Shqipėri; nė Tiranė popullsia e ka kaluar shifrėn 700 000, Durrėsi ka rreth 95 400 banorė, Shkodra 87 800, Elbasani 83 800, Vlora 73 800, Korēa 65 300, Fieri 45 300


    Flamuri Shqiptar




    Shqiponja dykrenare ėshtė emblema e Shqipėrisė, vendosja e saj nė njė fushė tė kuqe gjak ndodhi gjatė shkullit tė 20-tė. Pak njerėz e dinė se shqiponja dy krenare ishte edhe emblemė personale e Skėnderbeut nė shekullin e 15-tė si dhe e klanit nga i cili ai rridhte. Gjatė pesė shekujve ai u bė simboli i Shqipėrisė sė sotme. Zyrtarisht, flamuri shqiptar u shpall mė 15 Mars tė vitit 1946, edhe pse ishte shpallur fillimisht nė vitin 1913 kur vendi shpalli pavarėsinė. Gjatė pushtimit italian, nė vitin 1939, shqiptarėt nuk mund tė pėrdornin flamurin e tyre. Nė vitin 1945, njė yll me pesė cepa u vendos mbi shqiponjėn e zezė si simbol i periudhės socialiste. Edhe flamuri i Skėnderbeut ka patur njė yll mbi shqiponjė, por me gjashtė cepa. Me ndryshimet demokratike nė vend, ylli u hoq nga flamuri.




    ATA - Agjensia Telegrafike Shqiptare
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga ClaY_MorE : 09-07-2007 mė 20:00
    Jeta ime, mban emrin e saj..

  8. #8
    automotive Maska e ClaY_MorE
    Anėtarėsuar
    16-05-2004
    Vendndodhja
    Elbasan
    Mosha
    26
    Postime
    4,465
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Rajonet Shqiptare

    Ndėrsa udhėtojnė nė Shqipėri, turistėt mund tė shohin pamje tė mrekullueshme, relike tė civilizimit tė hershėm, lloje tė ndėrtesave me interes tė madh arkitekturor, veēanėrisht nė Berat dhe Gjirokastėr, kostume kombėatre qė dallohen pėr dizenjot, teknikat, ngjyrat dhe mjeshtėrinė e punimeve. Kjo pasuri paraqet materialet e ndryshme dhe kulturėn shpirtėrore nga brezi nė brez si dhe motivet e traditės kombėtare.

    Vendi ėshtė i ndarė nė 65 bashki, 309 komuna, 36 qarqe tė pėrfshira nė 12 prefektura. Ēdo qytet apo fshat i qarkut ka administratėn e tij lokale tė kryesuar nga bashkiaku dhe kėshilli i zgjedhur.

    Shqiptarėt janė njerėz tė ngrohtė, me humor, mikpritės dhe tė respektueshėm.
    Tre fe bashkėjetojnė paqėsisht nė Shqipėri: feja islame, ortodokse dhe katolike.



    Prefekturat dhe ndarja e tyre administrative.

    Kodi PHP:
    1. Prefektura e Tiranės                     Qarku i TiranėsKavajės 

    2. Prefektura e Durrėsit                    Durrės
    Krujė 

    3. Prefektura e Elbasanit                   Elbasan
    PeqinLibrazhdGramsh 

    4. Prefektura e Korēės                      Korēė
    PogradecBilisht (Devoll

    5. Prefektura e Fierit                      FierLushnjėMallakastėr 

    6. Prefektura e Vlorės                      Vlorė
    SarandėDelvinė 

    7. Prefektura e Gjirokastrės                Gjirokastėr
    TepelenėPėrmet 

    8. Prefektura e Beratit                     Berat
    KuēovėSkrapar 

    9. Prefektura e Lezhės                      Lezhė
    MirditėBurrel 

    10.Prefektura e Shkodrės                    Shkodėr
    Pukė 

    11.Prefektura e Kukėsit                     Kukės
    HasTropojė 

    12.Prefektura e Dibrės                      Peshkopi
    MatBulqizė 

    Rrethet e Shqipėrisė

    Kodi PHP:
    1. Malėsia e Madhe         2. Tropojė           3. Shkodėr 

    4. Pukė                    5. Has               6. Lezhė 

    7. Mirditė                 8. Kukės             9. Laē 

    10. Mat                    11. Dibėr            12. Krujė 

    13. Bulqizė                14. Durrės           15. Tiranė 

    16. Kavajė                 17. Peqin            18. Elbasan 

    19. Librazhd               20. Lushnjė          21. Kuēovė 

    22. Gramsh                 23. Pogradec         24. Fier 

    25. Berat                  26. Skrapar          27. Korēė 

    28. Devoll                 29. Vlorė            30. Mallakastėr  
     
    31. Tepelenė               32. Permet           33. Kolonjė   

    34. Gjirokastėr            35. Delvinė          36. Sarandė 


    ATA - Agjensia Telegrafike Shqiptare
    Jeta ime, mban emrin e saj..

  9. #9
    automotive Maska e ClaY_MorE
    Anėtarėsuar
    16-05-2004
    Vendndodhja
    Elbasan
    Mosha
    26
    Postime
    4,465
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Ekonomia Shqiptare

    Bujqėsia; gruri, misri, patatet, perimet, frutat, panxharsheqeri, rrushi, mishi, bulmetrat.

    Industria: tekstilet, pėrpunimi i ushqimeve, druri, nafta, ēimentoja, kimike, miniera, energjitike.

    Burimet natyrore: nafta, gazi natyror, qymyri, kromi, bakri, druri, nikeli, hidrocentralet.

    Eksporti: tekstile dhe veshmbathje, zifti, metalet, nafta e papėrpunuar, perimet, frutat, duhani, druri.

    Importi: makineri dhe pajisje, prodhime ushqimore, tekstile dhe lėndė kimike.

    Edhe pse Shqipėria ėshtė njė vend i vogėl, 28 750 kilometra katrorė, ai ėshtė njė vend i larmishėm. Ka njė vijė bregdetare tė gjatė dhe tokė pjellore. Shqipėria ka ēfarė t'u ofrojė turistėve si dhe investitorėve: pamje tė mahnitshme, plazhe tė virgjėr, male tė larta nė veri dhe qytete tė lashtė me monumente historike, muzeume, kėshtjella po aq sa edhe zbulime arkeologjike. Pėr investitorėt Shqipėria ėshtė njė vend i vogėl me mundėsi tė mėdha.



    ATA - Agjensia Telegrafike Shqiptare
    Jeta ime, mban emrin e saj..

  10. #10
    automotive Maska e ClaY_MorE
    Anėtarėsuar
    16-05-2004
    Vendndodhja
    Elbasan
    Mosha
    26
    Postime
    4,465
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Turizmi nė Shqipėri

    Politikat e turizmit

    Shqipėria dėshiron tė zhvillojė industrinė e turizmit, e cila siguron punėsim dhe pėrfitime ekonomike. Turizmi cilėsor ėshtė i rėndėsishėm pėr Shqipėrinė. Natyra dhe ekologjia e vendit do tė lejojė zhvillimin e mundshėm tė tė gjitha llojeve tė turizmit, veēanėrisht zhvillimin e turizmit tė mesėm, tė lartė dhe elitar.


    Zonat prioritare tė turizmit

    Ka dy zona kryesore pėr zhvillimin e turizmit.

    Zona Bregdetare: kryesisht zona midis Velipojės dhe Karavastasė nė veri dhe zona nga Gjiri i Vlorės dhe bregdeti jonian deri nė kufirin grek nė jug.

    Zona e brėndėshme: kryesisht zonat pranė liqeneve dhe lumenjve.

    Projektet nė kėto zona monitorohen nga Ministria e Turizmit dhe e Rregullimit tė Territorit.
    Sipas strategjisė sė bankės Europiane pėr Rindėrtim dhe Zhvillim, parashikohet qė tė shtohen rreth 100 000 shtrate tė reja deri nė vitin 2010.


    Idetė pėr Investime

    • Peshkimi dhe Gjuetia
    • Qendrat kulturore pėr festivale muzike dhe folklorike.
    • Zonat turistike, hotelet, fshatrat turistike dhe qendrat e konferencave
    • Qendrat e kampingjeve nė zonat malore
    • Vizitat nė zonat arkeologjike
    • Mundėsitė pėr tė udhėtuar me anije dhe jahte
    • Qendra golfi dhe tenisi
    • Krijimi i zonave turistike malore dhe pranė liqeneve, veēanėrisht nė zonėn perėndimore dhe jugore tė vendit.
    • Gjatė viteve tė ardhshme do tė zhvillohet njė infrastrukturė e pėrshtatshme nė bashkėpunim me investitorėt.


    "Turizmi i klasit tė lartė" ėshtė njė ēėshtje shumė e rėndėsishme pėr planifikimin kombėtar. Synimi kryesor ėshtė krijimi i njė turizmi tė klasit tė parė qė tė mund tė konkurojė me vendet e zhvilluara mesdhetare. Investimi total arrin nė 150 milionė dollarė, qė pėrfshin edhe Europapark Hotel (me katėr yje) ndėrtuar nga Rogner (Austri) dhe rindėrtimin e Hotel Tiranės nga D.V Alba (Itali), njė motel nė Linzė, pranė Tiranės dhe 20 vila nė kryeqytetet tė ndėrtuara nga Mak Albania, degė e M.A Kharafi. Tė tjera projekte pėr hotele do tė pėrfundojnė sė shpejti nė Golem nė Adriatik, nė Drilon tė Ohrit dhe nė Llogara. Disa projekte kanė nisur, pėrfshi kėtu edhe njė projekt pėr ndėrtimin e dy fshatrave turistike nė Ksamil, nė jug tė vendit me vlerė 43 milionė dollarė dhe 10 milionė dollarė. Mak-Albanian do tė ndėrtojė dy fshatra turistike Ksamil dhe Golem. Ndėrsa pritet tė realizohet edhe njė projekt prej 2 milionė dollarėsh pėr njė zonė turistike nė Orikum tė Vlorės.

    Nė afėrsi tė Vlorės ndodhet njė nga zonat mė tė bukura nė Shqipėri. Bregdeti Llogara-Qeparo ka njė plazh tė pastėr, ujė tė pastėr si dhe male e pemė ullinjsh nė afėsi tė tyre. Pas zhvillimit, nė kėtė zonė mund tė pushojnė 6 150, pa pėrfshirė kėtu vizitorėt e ditės. Rreth 4 650 persona mund tė qėndrojnė nė komplekset e akomodimit dhe tė tjerėt nė hotele mė tė vogla. Komplekset e hoteleve nė Palasė do tė kenė 1 300 dhoma, ndėrsa nė Dhėrmi rreth 300 tė tilla. Nė zonėn e Jalės dhe Vunoit do tė ketė 210 dhoma, ndėrsa nė Himarė 350.


    Teatri i Butrintit

    Nė zonėn e Qeparosė do tė ketė 320 dhoma, por menaxherėt planifikojnė njė kalim gradual tė turizmit sipas kėrkesave tė banorėve. Projekti do tė ketė edhe mundėsi tė tjera pėr turistėt krahas banjos sė diellit dhe notit nė plazh. Turistėt do tė kenė mundėsi tė vizitojnė fshatrat pėrreth, tė provojnė gatimet dhe pijet karakteristike nė restorante. Nė zonat si Palasa, Dhėrmiu, Ilias, Vunoi, Himara, Piluri, Kudhėsi dhe Qeparoja do tė ketė mundėsi mė tė mira akomodimi.

    Nė procesin e ndėrtimit tė strukturave tė plota turistike pėrfshi kėtu edhe zhvillimin e qendrave tė golfit, tenisit, diskove, pishinave dhe kazinove parashikohet edhe rindėrtimi i portit tė Himarės me njė kosto minimale prej tė paktėn 1-2 milionė dollarėsh, ku do tė ankorohen anije tė mėdha. Alternativa tjetėr pėr tė shkuar nė Himarė do tė jetė nga ajri, nėpėrmjet ndėrtimit tė aeroporteve nė Sarandė, Vlorė apo Gjirokastėr. Zona ėshtė e pasur me ullinj, portokalle, mjaltė dhe burime natyrore. Nė tė njėjtėn kohė, natyra e mrekullueshme, flora dhe fauna krijojnė bazat pėr zhvillimin e turizmit nė veri tė Shqipėrisė. Thethi, Lura, liqenet, Alpet, veēanėrisht fshati Valbonė nė rrethin e Tropojės si dhe njė serė vendesh piktoreske janė shumė tėrheqėse pėr turistėt.



    ATA - Agjensia Telegrafike Shqiptare
    Jeta ime, mban emrin e saj..

  11. #11
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    29-05-2007
    Postime
    332
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Liqenet e Belshit

    Citim Postuar mė parė nga ClaY_MorE
    Sipėrfaqja totale ujore ėshtė 1350 km2, e pėrbėrė nga liqene natyrore, liqene artificiale, laguna bregdetare dhe rrjete lumore. Sipėrfaqja e ishujve (5.8 km2), pėrbėhet nga ishuj ranorė, pjesė tė lagunave bregdetare, ishuj shkėmbor, tė cilėt janė tė ndarė nga toka. Shqipėria ėshtė e pasur me Lumenjė (721 km) dhe burime. Regjimi i lumenjve dhe burimeve ėshtė i rrėmbyeshėm dhe me ndryshime tė mėdha nė sasinė e ujit qė ato mbartin nga stina nė stinė, njė fakt qė spjegon kapacitetin e tyre gėrryes. Lumenjtė janė shumė tė rėndėsishėm pėr vaditjen e tokės dhe pėr prodhimin e energjisė hidroelektrike. Lumenjtė mė tė rendėsishėm janė Drini nė veri, Shkumbini dhe Semani nė jug. Lumi Drin ka dy burime, njėri qė vjen nga Liqeni i Ohrit dhe tjetri nga Kosova. Lumi mė i gjatė nė Shqipėri ėshtė Semani, i cilė ėshtė 281 km dhe ėshtė ndarė nė dy degė tė veēanta, Devolli dhe Osumi. Lumi Vjosa, 272 km i gjatė, e ka burimin nga mali Smolika, i cili ėshtė nga mė tė rrėmbyeshmit nė Shqipėri. Lumenjtė e tjerė qė duhet pėrmendur janė Erzeni, Mati dhe Ishmi. Megjithatė lumi i vetėm i lundrueshėm ėshtė Buna nė veri tė vendit.

    Kodi PHP:
    Liqenet       Sipėrfaqja nė          Lartėsia mbi       Thellėsia  
                  kilometra katrorė      nivelin e detit    maksimale nė metra 
    ---------------------------------------------------------------------------- 
    Natyrorė 

     
    Shkodėr       149                    4
    ,5                 9,

    Ohri          111.4                  695.0               287
    ,

    Prespa        49
    ,5                   853,0               35,

    Butrinti      16
    ,3                   0,0                 21,


    Artificialė 


    Fierza        72
    ,5                   295,0               128,

    Vau i Dejės   24
    ,7                   74,0                52,

    Ulza          12
    ,5                   128,5               61,

    Komani        13
    ,0                   170,0               96,

    Ka katėr liqene natyrore me sipėrfaqe tė pėrgjithshme rreth 9326 kilometra katrorė. Ata janė Liqeni i Shkodrės, Ohrit, Prespės, Butrintit dhe ndodhen tė gjithė nė kufinjtė me Greqinė dhe ish-Jugosllavinė. Liqenet e Lurės (12) qė ndodhen nė zonėn veriore tė Shqipėrisė kanė njė sipėrfaqe prej 100 hektarėsh. Nė Shqipėri ka edhe shumė liqene artificiale tė krijuara si rezultat i stacioneve tė energjisė elektrike nė lumenjtė kryesorė tė vendit. Liqenet mė tė mėdha artificiale ndodhen nė veri tė vendit, nė Tropojė, Kukės dhe pėrreth Shkodrės. Pesė zona ku ndodhen liqenet janė tė pėrshtatshme pėr turizėm.



    ATA - Agjensia Telegrafike Shqiptare

    _________________________________________

    Tungjatjeta,

    Desha te pyes per liqenet e Belshit(EL). Lexova ne web
    pershtypjet e nje turisti te huaj. Ai kishte vizituar vetem tre,
    sillte edhe foto. Shoqeruesi i kishte thene se grupi i
    liqeneve te Belshit perbehet nga tetedhjete(80) liqene.
    Ku mund te lexoj dicka per ker kete grup liqenesh ?

    Flm. EncounterAL

  12. #12
    automotive Maska e ClaY_MorE
    Anėtarėsuar
    16-05-2004
    Vendndodhja
    Elbasan
    Mosha
    26
    Postime
    4,465
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Pėrshėndetje EncounterAL.

    Mė vjen keq por nuk kam asnjė informacion mbi liqenet e Belshit.

    Nėse do tė gjej ndonjė material rreth tyre do ta postoj,

    Gjithė tė mirat.
    Jeta ime, mban emrin e saj..

  13. #13
    Rise of Arbenia Maska e GL_Branch
    Anėtarėsuar
    02-11-2003
    Vendndodhja
    Arbany
    Postime
    1,607
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim





  14. #14
    Rise of Arbenia Maska e GL_Branch
    Anėtarėsuar
    02-11-2003
    Vendndodhja
    Arbany
    Postime
    1,607
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim



  15. #15
    i/e regjistruar Maska e Daja-GONI
    Anėtarėsuar
    21-03-2006
    Postime
    1,640
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga ClaY_MorE
    Nė kėtė temė do tė pasqyrojmė gjithēka mbi Shqipėrinė.


    Mė poshtė janė 2 harta tė Shqipėrisė.


    1. Harta e Shqipėrisė e ndarė sipas qyteteve.





    2. Harta e Shqipėrisė ku pasqyrohet rilievi.

    Ku e le gjysmen tjeter te Shqiperise zotri?



    Gege e tosk,malci jallia
    jan nje komb meu da sduron
    fund e maje nje asht Shqipnija
    e nja gjuhe tgjith na bashkon

  16. #16
    i/e regjistruar Maska e Kreksi
    Anėtarėsuar
    20-11-2004
    Vendndodhja
    Francė
    Postime
    5,375
    Faleminderit
    153
    8 falenderime nė 7 postime
    Si duket qe edhe vete ZOTI dikur kur folte vetem se shqip, i kishte rekomanduar iliret; duejeni kete vend, mos e shani por mbrojeni, dueni njeri tjetrin !

    Si shifet, heronjet luftetaret qe luftuan per kete atedhe nuk dhan jeten per asgjė, ata na lane nje atdhe te mrekullueshem qe ta trashigojmi brez pas brezi derisa toka te jete me njerez !

    Lavdi Heronjve te kombit !

  17. #17
    automotive Maska e ClaY_MorE
    Anėtarėsuar
    16-05-2004
    Vendndodhja
    Elbasan
    Mosha
    26
    Postime
    4,465
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Pozita Gjeografike

    Republika e Shqipėrisė shtrihet nė Europėn Juglindore, nė perėndim tė Gadishullit Ballkanik, dhe laget nga detet Adriatik dhe Jon.
    Koordinatat e saj gjeografike janė 39° 38’ (Konispol) dhe 42°39’ (Vermosh) shtrirje jug - veri, dhe 19° 16’ (Ishulli i Sazanit dhe 21° 40’ (Fshati Vernik, Korēė) shtrirje perėndim - lindje.


    Sipėrfaqja e Shqipėrisė ėshtė 28 748 km² dhe numri i banorėve ėshtė 3,1 milionė (prill 2001) . Ajo ndahet administrativisht nė 12 qarqe, 36 rrethe, 374 komuna/bashki.
    Jeta ime, mban emrin e saj..

  18. #18
    i/e regjistruar Maska e Daja-GONI
    Anėtarėsuar
    21-03-2006
    Postime
    1,640
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Drini i bardhe kalon mes permes Shqiperise

  19. #19
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    29-05-2007
    Postime
    332
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Albanon_Pyetje

    Emri:  Freeman_Geography.jpg

Shikime: 24420

Madhėsia:  8.8 KB

    Emri:  Freeman_Index_Albanon.jpg

Shikime: 24528

Madhėsia:  22.0 KB

    Emri:  Freeman_Albanon_Elbasan.jpg

Shikime: 24452

Madhėsia:  18.8 KB1.

    Dr Freeman(Edward Augustus Freeman), ne librin e tij
    "Gjeografia Historike e Europes", Volumi_pare, faqe 445
    thote se emri i qytetit "Albanon" u ndryshua ne "Elbasan".

    ------------------- SKEDA E LIBRIT ---------------------
    Monograph

    NAME(S):*Freeman, Edward Augustus, 1823-1892
    TITLE(S): The historical geography of Europe
    PUBLISHER: London : Longmans Green & co., 1881.
    DESCRIPTION: xlix, 604 p. + atlas of LXI maps on 58 l.

    NOTES: Includes index.
    V. 1. Text -- v. 2. Maps.
    CLASSIFICATION: LC Call no.: D21.5 .F7

    SUBJECTS: Europe--Historical geography
    Europe--Description and travel
    Historical geography
    -----------------------------------------------------------

    2.
    Ne enciklopedine Britanike, qe lexohet ne adresen www qe vijon:

    ----------------------------------------------------------------------------------------------
    http://books.google.ca/books?id=w_pd...+Curtis&pgis=1
    ----------------------------------------------------------------------------------------------
    thuhet se emri i vjeter i Elbasanit eshte Albanopolis.

    Pyetja: Ku mund te gjej informacion me te hollesishem rreth ketij ndryshimi ne emrin e qytetit?

    Flm

  20. #20
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    29-05-2007
    Postime
    332
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Albanon_Pyetje_vazhdim

    ... plotesim per sa eshte thene ne mesazhin e meparshem.
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura    

Faqja 1 prej 4 123 ... FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Lufta ballkanike dhe Shqipėria
    Nga Albin nė forumin Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 1
    Postimi i Fundit: 15-07-2014, 07:05
  2. Procesi i Pavarėsimit tė Kosovės
    Nga AsgjėSikurDielli nė forumin Ēėshtja kombėtare
    Pėrgjigje: 191
    Postimi i Fundit: 12-10-2012, 06:23
  3. Pėrgjigje: 500
    Postimi i Fundit: 16-10-2009, 14:46
  4. Mocioni, Berisha flet pėr gjithēka, por jo pėr Fazlliē
    Nga njemik nė forumin Tema e shtypit tė ditės
    Pėrgjigje: 47
    Postimi i Fundit: 19-12-2008, 09:44
  5. Janullatos: Nuk ka pėrparim me djegien e kishave dhe xhamive
    Nga Jesushaus nė forumin Tema e shtypit tė ditės
    Pėrgjigje: 157
    Postimi i Fundit: 08-04-2004, 07:40

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •