Close
Faqja 15 prej 15 FillimFillim ... 5131415
Duke shfaqur rezultatin 281 deri 297 prej 297
  1. #281
    i/regjistruar
    Anėtarėsuar
    21-03-2008
    Vendndodhja
    Pistoia
    Postime
    590
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Citim Postuar mė parė nga Darius Lexo Postimin
    A kane ndryshuar greket qe nga lashtesia?
    Nuk eshte se kan ndryshuar, por nuk egzistojne me, ashtu sidhe Gjuha e lashte Greke edhe popullit te Lashte Grek as hiri nuk u ngeli
    Grek (me Origjine te Lashte, dyshohet qe te jene pakica e popullit qe jeton aktualisht ne Qipron Greke)

    duhet thene dhe THEKSUAR gjithashtu qe: ne Shtetin e ri Grek, kur do te vendosnin se kush do te qe Gjuha e tyre Zyrtare, Fitoje Gjuha e re (gjuhe artificiale ku s'ka te bej fare me te vjetren, e bere nga nje Grek qe jetonte ne France) Greke per 3 vota ndaj Gjuhes SHQIPE, ndryshe sot ne Greqi do te flitej SHQIP

    imagjinoni pak kush jane Grekerit e sotem, megjithate eshte per tu ngritur Kapelen, per faktin sepse krijuan nje shtet, ne jemi ketu ku jemi sot, fal barkederrave, injoranteve dhe truthareve qe na kane komanduar gjithmone, e keqa eshte qe nuk shikoj nje te ardhme, te llogarisim qe dhe femija ne 8 vjeēare shkon i bindur ne shkolle thjeshte per te shkuar e jo per te mesuar, sepse e dine shume mire qe prinderit do te paguajne per deftesen e tije qofte dhe me i mire se mesuesja vet.

  2. #282
    i/e regjistruar Maska e fegi
    Anėtarėsuar
    29-05-2009
    Postime
    5,796
    Faleminderit
    0
    35 falenderime nė 35 postime
    5,000-year-old skeleton was once an important ruler in the ancient Pelasgian Balkans.
    me gjersishte kete linkun.
    http://www.romanianhistoryandculture...ianculture.htm
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  

  3. #283
    Deny Ignorance Maska e Darius
    Anėtarėsuar
    25-04-2002
    Vendndodhja
    Agartha
    Postime
    13,942
    Faleminderit
    0
    666 falenderime nė 474 postime
    Jam kurioz, e ke lexuar materialin qe paraqitet ne ate lidhje apo thjesht ke pare fotot?

  4. #284
    -
    Anėtarėsuar
    14-02-2011
    Postime
    2,457
    Faleminderit
    4
    34 falenderime nė 25 postime
    Tek kjo tema ketu lexova lloj lloj gjerash, por desha te ndalem pak tek studimet antropologjike mbi greket. Mesa kam njohuri mbi antropologjine, qe ne fakt nuk i kam ne nivele te kenaqshme sepse kam bere vetem nje spekter te saj; ate te antropologjise ligjore, por duke qene se shumica e antropologeve jane shume te familjarizuar me anatomine njerezore dhe e njohin me hollesi procesin e ndryshimit te saj ne popullata te ndryshme, madje thuhet se aftesia me e vlefshme e antropologeve eshte famijariteti me variacionet delikate ne trupin njerezor, nuk shoh ndonje dyshim te shendetshem ne lidhje me pasaktesine e studimeve te tyre (me perjashtim te nje perqindje te vogel qe mund te jete e tolerueshme) dhe per kete, perderisa studimet antropologjike tregojne se greket nuk jane aq grek sa mbahen, me duket e besueshme.

    Mbaj mend qe vjet, ne oren e psik.ligjore te krimit, prof i asaj lende e kishte si zakon te kalonim nga nje teme tek nje tjeter (prandaj ishte prof im i preferuar) dhe nje here na permendi nje rast, qe ishin bere disa studime ne laboratoret e Zvicres, duke marre mostra ADN nga ballkanasit, dhe nga keto rezultate doli qe greqia ishte vendi ne ballkan me nivelin me te ulet te pasterise. (nuk e si a behet fjale per te njejtin studim qe ka paraqitur llapi tek nje teme, sepse nuk e lexova me thene te drejten, por ma kapi syri vetem titullin) por besoj se te marra se bashku: studimet antropologjike me ato gjenetike, ku ka nje perputhje midis tyre ne lidhje me greket, nuk besoj se kemi te bejme me nje spekullim sic e marrin greket, mua me duket mjaft e besueshme.

    Gjthsh, mjafton t'i shohesh greket sot edhe ne sjelljet e tyre, qe nuk te lene aspak pershtypje te nje populli qe eshte i qyteteruar por me shume i barbarizuar, aq me teper te pretendojme, se sot jane aq europiane sa shfaqen dhe nje me nje ndjenje kombesie te ekzagjeruar dhe te pavend kur te dhenat flasin te kunderten.


    Me beri pershtypje ai postimi i Testimit ne lidhje me ngjyren e syve, qe 20 i asaj ngjyre jane tipike per turqit, me ka demoralizuar personalisht, dhe desha ta pyes a ka shanse qe te jete gabim???

    Tani mund te flasim sa te duam, e te paraqiten fakte sa te duash se "jo a jemi europian apo jemi te paster si race ne shqiptaret", mund te manipulohen fakte e gjera te ketij lloji, por ama nje fakt nuk mund ta manipulojne dot, sepse sic thuhet ne latinisht ka fuqi "juris et de jure", eshte pikerisht fakti qe nuk ka rrace me te bukur se Shqiptaret, dhe kete nuk e luan topi!

    P.S: diku me vravi syrin nje koment i nje anetari qe albinet, pra ata qe jane te bardhe tipik, bjonde me sy bojeqiell dhe jeshil, rrudhen me shpejt!!! Ketu e ka shuuuuuuuuuuuuuuuume gabim, sepse sipas dermatologjise rraca albine ka nje lekure shume soft dhe elastike, elemente keto qe ngadalsojne plakjen, ne ndryshim nga ashpersia e lekures qe kane ata te "pigmentuarit"...
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Fleur Blanche : 25-02-2011 mė 16:24

  5. #285
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    11-11-2002
    Postime
    6,667
    Faleminderit
    0
    19 falenderime nė 18 postime

    Thumbs up Shqiptaret jane me te vjetrit ne ballkan

    Kini durim dhe lexojeni, sepse eshte shume interesante. Lexim te kendshem


    Rrenjet e Shqiptareve


    Tė dhėnat gjenetike tė shqiptarėve dhe hipotezat e ngritura mbi to, janė njė nga mundėsitė qė mund tė na tregojnė prejardhjen. Me gjithė dyshueshmėrinė mbi to dhe faktin se asnjėherė nuk bėhet fjalė pėr tė dhėna tė padiskutueshme, por tė shoqėruara me teori historike, ato bėhen pjesė e njė mozaiku qė mund tė na afrojė mė shumė me tė vėrtetėn, me gjithė relativitetin e kėsaj tė fundit.


    Albana Rexhepi, PHD nė gjenetikė molekulare nė Universitetin e Zyrihut dhe Anila Babameto profesore e gjenetikės nė Universitetin e Tiranės, flasin mbi hamendėsimet e hedhura pas studimit tė mutacionit Δ(Delta)F508. Ēfarė ėshtė ky mutacion? Ēfarė tregon ai mbi prejardhjen e shqiptarėve dhe a mund tė konsiderohen tė dhėnat qė dalin prej tij si prova tė mjaftueshme? Sakaq, arkeologu Neritan Ceka tregon mbi mbėshtetjen historike dhe antropologjike tė hipotezave qė lindin nga studimi nė fjalė.


    Fakti qė shqiptarėt janė mė tė prirur se fqinjėt pėr t’u sėmurur me fibrozė cistike ka hedhur hipotezėn se kombi ynė ka njė prejardhje neolitike, shumė herė mė tė lashtė se ballkanasit dhe mesdhetarėt e tjerė me pėrjashtim baskėt. Studimet qė janė kryer, prej vitit 1992, tregojnė se popullsia shqiptare ka shpeshtėsi shumė tė lartė tė mutacionit gjenetik ΔF508, ēka ka hedhur hipotezėn se shqiptarėt kanė emigruar nė Evropėn Jugore mė shpejt se tė gjitha kombet e tjera, pėrfshi edhe grekėt e latinėt.

    Sipas Prof. Anila Babameto, gjenetiste nė Universitetin e Tiranės dhe QSUT, ky studim tregon “origjinėn tonė autoktone. Qė popullata tė kėtilla (shqiptare) kanė ardhur shumė shpejt, shekuj e shekuj mė parė, nėpėrmjet Kaukazit, nė Evropėn Veriore e mė pas nė atė Jugore. Ndėrsa vendet e tjera qė e kanė kėtė frekuencė mė tė ulėt (tė mutacionit) tregon qė kanė emigruar mė vonė”.

    Sakaq, krahas kėsaj hipoteze, prof. Babameto shprehet se ėshtė hedhur edhe njė hipotezė tjetėr, sipas sė cilės, njė mutacion i ndodhur shumė shekuj mė parė ėshtė kultivuar dhe ėshtė ruajtur prej shekujsh dhe tė ketė njė frekuencė kaq tė lartė, pėr shkak tė izolimit qė kanė zgjedhur paraardhėsit tanė.

    Albana Rexhepi, PHD nė gjenetikėn molekulare nė Universitetin e Zyrihut, mendon se ky studim ka njė problem. Sipas saj, “leximi i sekuencės jep informacion mbi gjenin, ndėrsa frekuenca e alelit na informon se ē'pjesė e popullatės e mbart atė dhe ē'pjesė e popullatės do tė sėmurėt prej saj: ky informacion ėshtė i pamjaftueshėm pėr tė konkluduar mbi origjinėn e alelit. Dhe, aq me pak pėr origjinėn e shqiptarėve”.

    Ndėrkohė, qė pėr sa i pėrket teorisė sė dytė, ajo i referohet njė studimi tė kryer, nė vitin 1994, qė tregon mbi lashtėsinė e kėtij aleli. Studimi ka treguar se mutacioni gjenetik ΔF508 e ka origjinėn nė epokėn e paleolitit, rreth 52 mijė vjet mė parė dhe nė Evropė vetėm baskėt dhe shqiptarėt kanė njė mutacion tė tillė, nė rajonin jugor.

    “Ky efekt mund tė kėtė qenė edhe shkaku pėrse shqiptarėt, ashtu si baskėt, kanė njė pėrqindje kaq tė lartė tė FC508. Por, jo vetėm; edhe izolimi i tyre historik e kulturor mund tė ketė favorizuar kėtė proces”, – shprehet PHD Rexhepi.

    Gjithsesi, sipas saj, tė dhėnat mund tė jenė edhe tė pabesueshme, pėr shkak tė kampionit tė vogėl tė studiuar. Ajo kundėrshton mundėsinė e prejardhjes nordike tė alelit, porse nuk hedh poshtė mundėsinė e njė prejardhjeje indoevropiane, shumė herė mė tė lashtė se migrimi.

    Tė dhėnat e kėtij studimi mbėshteten edhe nė fakte historike dhe antropologjike. Arkeologu Neritan Ceka mendon se ky studim mbėshtetet edhe nė burime tė tjera. “Janė gjetur gjurmė tė migrimit ilir nga Kaukazi, a stepat ruse, drejt rrugės qė pėrvijon Danubi e mė pas nė Shqipėri”, – u shpreh ai, duke shtuar se kjo vėrtetohet nga tumat e gjetura, qė janė tė sė njėjtės formė dhe tė sė njėjtės qeramikė.

    “Nuk ėshtė pėr t’u habitur ky fakt, sepse njė pjesė e indoevropianėve erdhėn nė jug tė Evropės dhe pjesa tjetėr shkoi nė veri. Madje, lidhjet mė tė ngushta gjuhėsore tė shqipes janė me gjuhėt baltike, pra lituanishten dhe letonishten”. Sipas tij, zbulimet e arkeologut Kosina nė Lituani tregojnė njė kulturė tė pėrafėrt me atė ilire, ndonėse nė kohė tė ndryshme.

    Sakaq, edhe hipoteza e dytė, pra e “shqiptarėve paraindoevropianė” gjen mbėshtetje shkencore, sipas z. Ceka. “Dihet qė baskėt janė paraindoevropianė, por mos tė harrojmė qė ilirėt janė krijuar nga ndėrthurja kulturore e indoevropianėve me pellazgėt dhe kjo vėrtetohet nga autorėt antik helen”, – u shpreh ai. Burimet antropologjike janė njė e dhėnė shtesė pėr kėtė hipotezė. “Nė Shqipėri ekzistojnė dy tipa njerėzish, ata qė quajmė mesdhetar dhe veriorė, qė i pėrkojnė “mbetjeve” tė pellazgėve dhe indoevropianėve pėrkatėsisht”.

    Gjithsesi, kėto janė vetėm hipoteza dhe asnjė prej tyre nuk ėshtė kthyer nė teori. Nė fund tė fundit “raca e pastėr gjenetike”, nė bazė tė sė cilės shumė diktator, ndėr tė cilėt edhe Hitleri pėrpiqeshin tė tregonin supermacinė e kombit tė vetė nuk ekziston, dhe bie poshtė nga tė gjitha studimet gjenetike. Mutacioni ΔF508, i cili deri mė sot ėshtė promotori i hipotezave, qė tregojnė lashtėsinė shumė herė mė tė madhe, nga sa ėshtė vėrtetuar pėr shqiptarėt shkakton njė nga sėmundjet mė tė vėshtira pėr t’u kuruar sot nė botė. E sakaq, studiuesit botėrorė vijojnė tė mbledhin informacionet e nevojshme pėr tė kthyer hipoteza tė ndryshme, pro apo kundėr lashtėsisė sė shqiptarėve, nė teori.
    ARDIT BIDO / VLADIMIR KARAJ

    Tė gjitha hipotezat pėr mutacionin ΔF508 tregojnė pėr autoktoni tė shqiptarėve.



    Cilat janė studimet gjenetike pėr prejardhjen e shqiptarėve dhe ēfarė tregojnė ato?


    Pėr origjinėn e shqiptarėve nė lidhje me testet gjenetike qė janė bėrė nė Shqipėri. Nė kuadėr tė njė studimi kolaborativ evropian, nė vitet 1990-91 ėshtė bėrė njė studim pėr fibrozėn cistike, ekzaminime gjenetike pėr tė dhe ėshtė njė mutacion, mutacioni ΔF508, mutacion mjaft i rėndėsishėm qė shkakton fibrozėn cistike. Nga ky studim ėshtė parė qė shpeshtėsia e mutacionit nė fjalė, qė shkakton fibrozėn cistike pėr vendet e Evropės Veriore ėshtė mjaft e lartė, ėshtė 70-80 pėr qind. Pėr shembull, Danimarka e ka 88 pėr qind, Anglia e ka 70 pėr qind, po kėshtu edhe vendet e tjera e kanė shumė tė lartė. Vendet e Evropės Jugore e kanė mė tė ulėt, 30-40 pėr qind, shpeshtėsinė e mutacionit ΔF508. Nga studimi i bėrė, nga shėrbimi ynė, nė bashkėpunim me Universitetin Overgata nė Romė, u pa se frekuenca e kėtij mutacioni pėr popullatėn shqiptare ishte shumė i lartė. Pra njė frekuencė qė pėrkonte me frekuencėn e vendeve tė Evropės Veriore dhe me asnjė nga vendet e rajonit. Kjo, pėrkon me atė hipotezė qė ėshtė hedhur, nga gjenetist tė mėdhenj, si Piaca apo Kavali Sforca qė ka pasur migrime nga Kaukazet, nė Evropėn Verioredhe mė pas kėta kanė emigruar nė Evropėn Jugore, e kjo ėshtė njė nga studimet e shumta qė janė kryer. Me sa duket mundet tė kemi njė prejardhje tė tillė, meqenėse frekuenca e kėtij mutacioni tė fibrozės cistike ėshtė shumė i lartė se vendet e tjera tė rajonit. Nuk ėshtė vetėm ky studim qė ėshtė kryer, di qė janė bėrė edhe studime tė tjera nga Instituti i Akademisė sė Shkencave, pėr sisteme tė tjera gjenetike dhe kanė arritur nė disa konkluzione, pėr pėrafri tė popullatės sonė, me vendet e Evropės Veriore.

    Studimet e tjera pėr tė cilat folėt kanė arritur nė tė njėjtin konkluzion?

    Njė pjesė prej tyre po. Ėshtė studiuar ADN-ja mikrokordiale, apo janė studiuar disa sisteme, qė i quajmė ne mikrosatelitė, apo minisatelitė dhe tė dhėnat tregojnė qė kanė njė farė ngjashmėrie me Evropėn Veriore.

    Ēfarė tregon fakti qė shqiptarėt kanė mutacionin nė fjalė nė sasi mė tė madhe se fqinjėt? Dhe nga ana tjetėr, a do tė thotė kjo qė fqinjėt kanė ardhur mė vonė nė Ballkan e Apenine?

    Kjo tregon origjinėn tonė autoktone. Qė popullata tė kėtilla kanė ardhur shumė shpejt, shekuj e shekuj mė parė, nėpėrmjet Kaukazit, nė Evropėn Veriore e mė pas nė atė Jugore. Ndėrsa vendet e tjera qė e kanė kėtė frekuencė mė tė ulėt tregon qė kanė emigruar mė vonė. Domethėnė, studimi shpreh se ne jemi njė popullsi autoktone dhe se vendet e tjera tė rajonit janė populluar mė vonė, pra kanė ardhur mė vonė.

    Sa pėrfundim i sigurt ėshtė ky dhe sa ka qenė kampioni i studimit?

    Janė studiuar shumė raste, janė marrė shumė kampion, janė studiuar rreth 200 kromozome. Ky ishte studimi fillestar qė ishte bėrė pėr herė tė parė, sepse faktikisht ky studim ėshtė zgjeruar edhe mė tej, ka vazhduar nė bashkėpunim me universitete tė tjera nė Belgjikė dhe nė Francė, dhe gjithnjė ka arritur nė tė njėjtin pėrfundim, qė popullsia shqiptare ka njė prevalencė mė tė lartė pėr mutacionin ΔF508. mund tė themi se ėshtė e dhėnė e sigurt, sepse jo vetėm qė nė studimin e parė kampioni ka qenė mjaft i madh, por ėshtė pasuar edhe me studime tė tjera qė e konfirmojnė. Pėr herė tė parė studimi ėshtė kryer nė vitin 1990, dhe ėshtė biseduar gjerėsisht pėr kėtė studim, nė njė konferencė, nė konferencėn antropologjike qė ėshtė zhvilluar nga Akademia e Shkencave nė vitin 1997 dhe aty janė pėrballur tė gjitha kėto teza, studimi pėr fibrozėn cistike dhe studimet e tjera qė pėrmenda pėr sisteme tė tjera gjenetike. Sigurisht, qė kėto janė tė dhėna, qė duhen parė nė kompleks duke u pasuar nga tė dhėna antropologjike, historike, gjuhėsore, pra ky ėshtė thjesht njė hipotezė qė pėrkon me kėtė teori: tė njė fluksi tė migrimi tė popullatės sonė, nga Evropa Veriore. Por, sigurisht mbetet nė kuadrin e hipotezės, sepse duhet tė jepen pėrfundime tė plota, me tė dhėnat qė pėrmenda mė parė.

    A vazhdojnė tė kryhen studime tė kėtij lloji?

    Normalisht, kėto studime janė nisur pėr probleme tė tjera, pėr tė zbuluar mutacione tė tjera te popullata shqiptare. nga studimi qė u bė, rezultoi qė ėshtė njė frekuencė e tillė dhe mė pas ėshtė referuar nė tavolina shkencore. Sigurisht, studimi nuk ėshtė bėrė me qėllimin pėr tė parė prejardhjen, por pėr tė parė mutacionin dhe pėr tė ndihmuar pacientėt nė fjalė. Kėshtu, qė vazhdojnė tė bėhen depistime pėr fibrozėn cistike dhe kėto tė dhėna grumbullohen dhe pėrdoren edhe pėr studime tė tjera. Me sa jam nė dijeni, tė gjitha tė dhėnat qė grumbullohen herė pas here, siē thashė, kanė nxjerrė tė njėjtin konkluzion.

    Cilat janė hipotezat e tjera pėr origjinėn e kėtij mutacioni?

    Ekziston edhe njė teori tjetėr, teoria e efektit tė themeluesit, qė e quajmė ne nė gjenetikė (Founder Effect), qė mund tė ketė ndodhur njė mutacion shekuj e shekuj mė parė nė popullatėn shqiptare dhe mė tej ky mutacion qė ka ndodhur, pėr shkak tė traditės apo kulturės qė mund tė kenė pasur paraardhėsit tanė ilirėt etj., pėr njė jetė mė tė izoluar dhe tė mbyllur, pa shkėmbime me popullatat e tjera, ky mutacion mund tė jetė kultivuar, tė jetė ruajtur prej shekujsh dhe tė ketė njė frekuencė kaq tė lartė. Edhe kjo hipotezė ėshtė hedhur, por mė tepėr, mendohet, nė kuadėr edhe tė studimeve tė tjera nė kompleks (studime gjenetike, antropologjike, historike, gjuhėsore etj.) qė ėshtė nė favor tė njė origjine indoevropiane. Gjithsesi edhe kjo hipotezė, pra tė dyja hipotezat tregojnė autoktoninė e shqiptarėve.

    Anila Babameto-Profesoreshė nė Universitetin e Tiranės dhe njė nga dy gjenetistėt e vetėm nė Qendrėn Spitalore Universitare “Nėnė Tereza” nė Tiranė.


    Sqarime mbi Fibrozės Cistike dhe lidhjen e saj me Origjinėn e Shqiptarėve



    Sė fundmi njė media publikoi njė lajm me titullin "Rezultate gjenetike tė prejardhjes sė shqiptarėve". Ky lajm i referohej njė informacioni tė "Laboratorit Gjenetik nė Tirane", sipas tė cilit: "Mutacioni Delta F508 gjendet nė 78% tė shqiptareve tė testuar sipas rastit, ēka tregon se prejardhja jone ėshtė nga veriu i kontinentit".

    Njė informacion i tille ėshtė publikuar sė pari nė revistėn “American Journal of Human Genetics”, nė vėllimin 50, faqe 875-876, viti 1992. Punimi ėshtė njė bashkėpunim midis Laboratorit Gjenetik tė Tiranės dhe kolegėve tė tyre nė Universitetin e Torinos: kampionet e pacientėve shqiptarė janė analizuar mė tej nė Torino.

    Ēfarė thotė artikulli?

    Nga analiza e 92 pacientėve (gjeografikisht nga tė gjitha krahinat), rezulton se aleli defektoz i Fibrozės Cistike (FC), specifikisht delecioni 508, ėshtė i pranishėm nė rreth 75 % tė pacientėve. Sipas njė pėrllogaritje, ky alel difektoz duhet tė jetė i pranishėm nė rreth 60% tė popullsisė shqiptare. Studimi, qė pėrdor njė metode inovative tė detektimit tė alelit defektiv tė FC508, tė botuar nė 1990 nė prestigjiozen Nature, ėshtė i rėndėsishėm sepse sjell pėr herė tė parė njė pamje tė shpeshtėsisė me tė cilėn ky alel gjendet nė popullatėn shqiptare, krijon mundėsinė e hartimit tė programeve shėndetėsore apo sjell nė evidence rėndėsinė e njė diagnostikimi prenatal pėr ēiftet qė rriskojnė tė kenė njė fėmijė mė kėtė sėmundje. Studimi, megjithatė, shkon njė hap me larg dhe bėn njė spekulim mbi origjinėn e shqiptarėve.

    Nė vitin 1984 Ammerman dhe Cavalli-Sforza, kishin spekuluar se aleli FC508 kishte njė origjinė tė vetme, diku nė Lindjen e Mesme, dhe kishte ardhur nė Evrope duke krijuar njė gradient shpėrndarje nga jugu pėr nė veri. Kjo, dhe izolimi, do tė shpjegonte pėrse vendet nordike kanė njė pėrqindje kaq tė larte tė CF508 krahasuar me vendet e jugut tė Evropės. Kėshtu, ndėrsa ishujt Faroe kanė njė frekuence 100% te FC508; nė Turqi vetėm 27% e popullsisė e mbart atė.

    Nė kundėrshtim me kėto tė dhėna tė Ammerman & Cavalli-Sforza, ky alel mutant paraqitet nė Shqipėri nė rreth 60% tė popullsisė. Njė shifėr qė nuk raportohet nga asnjė nga vendet e rajonit. Pyetja qė mė tė drejtė autorėt shtrojnė ėshtė:

    Pėrse kjo pėrqindje e lartė e pazakonte e alelit FC508 tek shqiptarėt?

    Autorėt e shpjegojnė kėtė paradoks duke u bazuar nė tre referenca: Aleks Buda dhe studimi i tij mbi izolimin kulturor dhe historik tė Shqiptarėve (1985); Zvelebil dhe teoria e tij e migrimit nomad gjatė mijėvjeēarit te tretė Para Krishtit (1980) dhe Baranov (Human Genetics, 1991, vol. 87); qė teksa kishte studiuar praninė e alelit FC508 nė pacientėt e Rusisė Evropiane, kishte vėrejtur se gradienti i shpėrndarjes se kėtij aleli tek kėta paciente kishte kah tė kundėrt nga ai i propozuar nga Ammerman&Cavalli-Sforca. Duke u bazuar nė kėto tre referenca autorėt sugjerojnė se origjina e shqiptarėve rrjedh nga migrimet nomade.

    Problemi me studimin nė fjalė, ashtu si edhe me studimin e Baranovit, qėndron se tė dy grupet kanė analizuar vetėm alelin CF508: janė bazuar vetėm tek sekuencimi i kėtij aleli. Por, ndėrsa analiza gjenetike, leximi i sekuencės; jep informacion mbi gjenin, ndėrsa frekuenca e alelit na informon se ē'pjesė e popullatės e mbart atė dhe ē'pjesė e popullatės do tė sėmurėt prej saj: ky informacion ėshtė i pamjaftueshėm pėr tė konkluduar mbi origjinėn e alelit. Dhe, aq me pak pėr origjinėn e shqiptarėve. Pėr kėtė duhen edhe analiza jashtė gjenetike, tė fragmenteve tė ADN-se qė e rrethojnė kėtė gjen. Duhet ajo qė quhet analiza e mikrosatelitėve!

    Mikrosatelitėt janė sekuenca ADN-sė me njė gjatėsi tė caktuar dhe njė renditje germash tė caktuar. Gjatė historisė, sekuenca mund tė ndryshojnė si pasojė e mutacioneve. Teknikat e sotme tė analizės sė ADN-sė janė nė gjendje tė pėrcaktojnė se cili ėshtė versioni origjinal, mė i vjetėr, i njė aleli dhe kur kanė lindur variantet e tjera. Duke i kombinuar kėto tė dhėna me ato gjeografike dhe historike, bėhet e mundur lokalizimi i popullatės nga ku ky alel u shfaq sė pari, bėhet e mundur tė ndiqet migrimi i kėtij aleli nga njė vend gjeografik nė njė tjetėr.

    Njė studim i tillė, i pranuar dhe referuar deri me sot nga komuniteti i studiuesve pėr Fibrozėn Cistike, ėshtė kryer nė vitin 1994 (2 vjet pas artikullit qė diskutojmė). Artikulli ėshtė botuar nė prestigjiozen Nature Genetics, vol. 7, faqe 169-175, dhe ka pėr autor Moral et al. (titulli nė origjinal: The origin of the major cystic fibrosis muation (deltaFC508) in european populations)

    Autorėt konkludojnė se aleli FC508 e ka origjinėn e tij rreth 52000 vjet mė parė, nė paleolitik. Popullata qė e ka futur kėtė alel nė Evrope ka pasur njė ADN, pėrmbajtja gjenetike e sė cilės nuk i ngjan asnjė prej popullatave qė banojnė sot Evropėn. Aleli i FC508 mė i vjetėr nė moshė gjendet mė shumice tek basket dhe tek shqiptarėt. Dy mutacione tė kėtij aleli shfaqen nė Evrope Qendrore dhe atė Veriore nė njė kohė tė mėvonshme, kohė qė i pėrket erės neolitike, kryesisht asaj tė lidhur me tė ashtuquajturėn “Linear Pottery Culture”. Ky event i dytė favorizon teorinė e gradientit tė shpėrndarjes nga jugu pėr nė veri tė “Ammerman&Cavalli-Sforca”, tė shoqėruar me njė rritje tė madhe dhe zhvendosje tė popullatave nė Evropėn Qendrore.

    Po, atėherė pėrse shqiptarėt dhe baskėt kanė njė pėrqindje kaq tė lartė tė kėtij aleli? Baskėt, tė dhėnat historike i tregojnė te pranishėm ne Evropė qė nė kohėn paleolitike. Prania e alelit me tė vjetėr tek ta, ėshtė njė fakt mė shumė qė provon se ky grup daton nė Evropė qė nė kėtė kohė tė hershme. Frekuenca e lartė e FC508 ndoshta i detyrohet izolimit tė kėtij grupi, apo edhe tė ashtuquajtur “Founder-Effect”. “Founder-Effect” ėshtė njė term i pėrkufizuar nga Ernst Mayr, nė vitin 1952, dhe i referohet fenomenit tė shkėputjes prej grupit tė madh tė disa individėve, qė e izolojnė veten dhe krijojnė kolonitė e tyre. Duke u izoluar ata e humbasin variabiletin gjenetik dhe ndryshojnė tėrėsisht prej popullatės nėnė si nė gjene ashtu edhe nė tipare.

    Ky efekt mund tė kėtė qenė edhe shkaku pėrse shqiptarėt, ashtu si baskėt, kanė njė pėrqindje kaq tė lartė tė FC508. Por, jo vetėm; edhe izolimi i tyre historik e kulturor mund tė ketė favorizuar kėtė proces. Megjithatė, studiuesit nuk ngurrojnė tė pėrmendin se ndoshta kjo pėrqindje e lartė e FC508 tek shqiptarėt ėshtė i lidhur me kampionin e vogėl tė analizuar nė kėtė studim. Fakti qė nė artikullin e vitit 1994 nuk ka asnjė bashkėpunėtor shqiptar, dhe fakti qė njė nga autorėt e artikulli ėshtė kryeautori i artikullit tė vitit 1992 (G. Novelli), rezultatet e tė cilit janė tė njėjta me ato qė citohen; tė bėn tė mendosh qė nė kėtė artikull tė vitit 1994 janė rianalizuar tė njėjtat kampione si ato tė vitit 1992. E, nėse ėshtė kėshtu, por edhe nėse nuk ėshtė kėshtu, spekulimi mbi prejardhjen nordike tė kėtij aleli nė Shqipėri ėshtė i pabazuar!

    Albana Rexhepi - PHD nė gjenetikė molekulare, Universiteti i Gjenevės.


    Ēfarė ėshtė fibroza cistike?



    Rreth 30 mijė vetė vuajnė nga fibroza cistike dhe 12 milionė tė tjerė e kanė gjenin qė shkakton kėtė sėmundje, por pa e ditur. Fibroza cistike ėshtė sėmundje gjenetike qė bllokon mushkėritė dhe pankreasin me mukus, duke e bėrė frymėmarrjen dhe tretjen e ushqimit tepėr tė vėshtirė. Nė vitin 1981 pacientėt me kėtė sėmundje zakonisht vdisnin pa mbushur tė 18 vjetėt. Mjekja Ana Mak Mullen pranė universitetit tė qendrės mjekėsore nė Roēester tė Nju Jorkut thotė se trajtimi i fibrozės cistike para 25 vjetėsh thuajse nuk ekzistonte. Por gjatė kėtyre dy dekadave kėrkimet nė kėtė fushė janė shtuar dhe trajtimet e reja kanė mundur t’u zgjasin apo pėrmirėsojnė jetėn pacientėve tė tillė. Doktor Rob Horovic thotė se tani rreth 40 pėr qind e personave me fibrozė cistike janė mbi 18 vjeē, pra kalojnė nga fėmijėria dhe rinia e hershme nė moshė tė rritur pa u penguar nga kjo sėmundje.

    Shtatzėnia pėr gratė me fibrozė cistike sot ėshtė e mundshme pėr arsye tė mėnyrave tė reja pėr kufizimin dhe trajtimin e infeksioneve dhe dėmtimit tė mushkėrive qė shkaktohen nga pezmatimi i indeve duke krijuar jardė ose mukus.

    Kujdesi i pėrditshėm, ushqimi i pėrzgjedhur, heqja e mukusit nga mushkėritė, dhėnia e antibiotikeve nėpėrmjet frymėmarrjes tė gjitha kėto mėnyra tė bashkėrenduara kanė krijuar lehtėsira tė mėdha pėr shumė pacientė.

    Pra sėmundja nuk pėrbėn mė kėrcėnim dhe cilėsia e jetės pėr tė sėmurėt me fibrozė cistike ėshtė pėrmirėsuar dukshėm. Megjithatė, doktor Horovic thotė se fibroza cistike hyn nė kategorinė e sėmundjeve tė rėnda e vdekjeprurėse. Dhe ky ėshtė njė realitet pėrballė pėrparimit tė shkėlqyer nė luftėn kundėr sėmundjes.

    Atrit Lulushi, Uashington, VOA.

    Raca alpine ka kėtė pėrqindje nė kėto shtete:

    Belgium = 5% Alpine (most common in Wallonia)
    Luxembourg = 80% Alpine
    Germany = 15% Alpine (most common in Baden and Bavaria)
    France = 30% Alpine
    Switzerland = 15% Alpine (most common in the south and east)
    Austria = 20% Alpine
    Poland = 10% Alpine
    The Czech Republic and Slovakia = 40% Alpine (most common in Bohemia)
    Hungary = 15% Alpine (most common in the south)
    Italy = 15% Alpine (most common in the northwest)
    Romania = 10% Alpine
    Albania = 10% Alpine
    Bulgaria = 15% Alpine
    Greece =20% Alpine (most common in Epirus/Arvanites)

    Nė bazė tė kėtyre tė dhėnave kemi kėtė numėr tė individėve alpinė, ku njė pikė e kuqe paraqet 100.000 individė:





    Rraca DINARIKE tipike e shqiptarėve.

    Shpėrndarja, veēoritė, etj.


    1. Rashti i kresė i shkurtėr (kafkė brakicefale)
    2. Fytyra e gjatė
    3. Trupi i gjatė, ndėr mė tė gjatėt
    4. Hunda konvekse (hundė-dash)
    5. Gjatėsia e krahut sa 60% deri 62% e gjatėsisė sė trupit
    6. Balli mė i gjerė se nofulla, fytyra nė formė tė trekėndėshit tė kthyer mbrapsht
    7. Hunda mė leptorrhine nė botė (indexi nasal 58)
    8. Qerpikė eksternalė nė 35% tė shqiptarėve
    9. Balli me reliev (jo i rrafshėt)
    10. Zverku i rrafshėt, me majėn e kokės tė lartė
    11. Kėmbėt mė tė gjata se sa racat tjera

    Sipas tė dhėnave nga Karlton Kuni dhe Hans Gyntheri.


    Kėtu shihet hunda konvekse, siē e kanė 50% e shqiptarėve, (44% tė tjerė e kanė hundėn e drejtė).
    Hunda konvekse:




    Kėtu majtas ėshtė hunda e ngushtė ose e hollė, apo leptorrhine, veēori e racės dinarike, kurse djathtas ėshtė hunda e gjerė siē e kanė mongolėt dhe zezakėt.




    Disa nga karakteristikat mė sipėr janė relative. Fytyra nuk ėshtė edhe aq e gjatė, e nganjėherė i afrohet asaj tė rrumbullakėt. Shtati gjenetikisht ėshtė i gjatė, ndėrkohė qė kushtet e vėshtira tė jetesės dhe kushte tė tjera, bėjnė qė tė mos e shfrytėzojė plotėsisht mundėsinė gjenetike qė ka, ndaj mund tė mbetet dhe i shkurtėr.

    Veēoritė kryesore mbesin brakicefalia, fytyra nė formė trekėndėshi, dhe hunda ose e drejtė ose sqep-shqiponjė.
    Lidhje : http://carnby.altervista.org/troe/p-39.htm



    Pershendetje
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga EuroStar1 : 04-03-2011 mė 08:53

  6. #286
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    03-10-2009
    Vendndodhja
    larg
    Postime
    1,018
    Faleminderit
    7
    23 falenderime nė 21 postime
    shit,qenkeshim me defekt! LOL, shakat me nje ane artikull shum interesant ,i denje per forum,te lumt!

  7. #287
    -
    Anėtarėsuar
    14-02-2011
    Postime
    2,457
    Faleminderit
    4
    34 falenderime nė 25 postime
    Ka dicka qe mua me revolton tej mase, dhe eshte pikerisht fakti qe sa hipokrite tregohen vete keta arkeloget dhe gjenetisat tane....
    Tani e lidhin prejardhjen tone me nje defekt gjenetik! Flasin e flasin, dhe thone nuk jemi te sigurte, nuk kemi gje konkrete,; per ke dreqin punojne keta injorante, se per vendin tone jo qe jo?!
    E dine ata qe iliret paskan pasur defekt gjenetike eeee???? Prandaj ne qenkemi ilire sepse jemi me defekte!!!
    Rrace me imune se shqiptari, nuk kam pare deri me sot ne te gjitha llojet e semundjeve, e na dalin keta te "ndriturit" dhe thone se jemi te lashte ngaqe kemi fibroze cistike!!!
    Ne Kalane e Shkodres, eshte nje pjese shume e rendesishme e saj, ku jane ngritur pretendime te bazuara qe aty eshte nje thesar arkeologjik qe tregon me se miri lashtesine dhe prejardhjen tone Ilire, por nuk lejohen germimet ne ate zone. E dini pse; sepse ai "padrinoja" qe ka zaptuar nje pjese te mire te zones se Kalase me aktivitetin e tij privat, nuk po ia them emrin lokalit sepse eshte me te njohurit ne Shkoder, nuk lejon qe te kryhen germime; shiko cfare shtet mizerje kemi!
    tani na dal ai servili Ceka me keta pseudogjenetistat dhe thone kete palacollekun, ne vend qe te lejojne germimet arkeologjike, sepse ata mund te jene vertete prova qe tregojne Lashtesine Tone!
    Cfare hipokritash!

  8. #288
    i/e regjistruar Maska e Fishtani1
    Anėtarėsuar
    09-12-2009
    Postime
    1,390
    Faleminderit
    6
    42 falenderime nė 39 postime
    Citim Postuar mė parė nga Yes* Lexo Postimin
    Ka dicka qe mua me revolton tej mase, dhe eshte pikerisht fakti qe sa hipokrite tregohen vete keta arkeloget dhe gjenetisat tane....
    Tani e lidhin prejardhjen tone me nje defekt gjenetik! Flasin e flasin, dhe thone nuk jemi te sigurte, nuk kemi gje konkrete,; per ke dreqin punojne keta injorante, se per vendin tone jo qe jo?!
    E dine ata qe iliret paskan pasur defekt gjenetike eeee???? Prandaj ne qenkemi ilire sepse jemi me defekte!!!
    Rrace me imune se shqiptari, nuk kam pare deri me sot ne te gjitha llojet e semundjeve, e na dalin keta te "ndriturit" dhe thone se jemi te lashte ngaqe kemi fibroze cistike!!!
    Ne Kalane e Shkodres, eshte nje pjese shume e rendesishme e saj, ku jane ngritur pretendime te bazuara qe aty eshte nje thesar arkeologjik qe tregon me se miri lashtesine dhe prejardhjen tone Ilire, por nuk lejohen germimet ne ate zone. E dini pse; sepse ai "padrinoja" qe ka zaptuar nje pjese te mire te zones se Kalase me aktivitetin e tij privat, nuk po ia them emrin lokalit sepse eshte me te njohurit ne Shkoder, nuk lejon qe te kryhen germime; shiko cfare shtet mizerje kemi!
    tani na dal ai servili Ceka me keta pseudogjenetistat dhe thone kete palacollekun, ne vend qe te lejojne germimet arkeologjike, sepse ata mund te jene vertete prova qe tregojne Lashtesine Tone!
    Cfare hipokritash!
    Me se e sakte, fibrocat cistike nuk percaktojne vjetersine e nje populli, por haplogrupi qe merret nga kromozomi mitokondrial, edhe ate as kjo nuk eshte shume e qarte.

    Shkrimi eshte komplet palaco pa asnje burim konkret.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Fishtani1 : 04-03-2011 mė 15:59

  9. #289
    i/e regjistruar Maska e pranvera bica
    Anėtarėsuar
    23-03-2009
    Vendndodhja
    Atje ku ka serenata.
    Postime
    5,824
    Faleminderit
    234
    162 falenderime nė 138 postime
    Shkrime me interes!C'ka na duhet e marim per kulture dhe c'ka s'na duhet nuk e suportojme!
    Pergezime!

  10. #290
    -
    Anėtarėsuar
    14-02-2011
    Postime
    2,457
    Faleminderit
    4
    34 falenderime nė 25 postime
    Kam filluar te behem me fiksime duke lexuar materiale te tilla, nga keto vecori qe jepni per rracen tone nuk po e gjej veten askund pervec asaj pikes 11. U be puna tani; do ta marr ne pyetje gjyshin neser se me ke na kane perzier rracen, si gjithmone do bej perjashtime une: uroj mos te dal aliene

  11. #291
    Mire ėshte puna mire Maska e PLAKU
    Anėtarėsuar
    19-05-2002
    Postime
    2,463
    Faleminderit
    0
    8 falenderime nė 8 postime

    Kafkat e shqiptarėve tregojnė racėn mė superiore tė Europės

    http://www.botasot.info/mesme/Rudolf_Virchow.jpg
    Rudolf Virchow

    Rudolf Virchow: Kafkat e shqiptarėve tregojnė racėn mė superiore tė Europės
    Albert Hitoaliaj
    Rezultatet e shkencėtarit Rudolf Virchow, krijuesit tė shkencės sė kronologjisė, njė prej shkencėtarėve mė nė zė tė viteve 1800, politikanit e antropologut tė famshėm gjerman, pėr racėn shqiptare
    Shumėkujt mund t’i ketė rėnė rasti tė lexojė librin e Mit’hat Frashėrit, “Shqiptarėt” (Zenit Editions 2005) i cili ėshtė pėrkthyer nga origjinali i shkruar nė frėngjisht “Les albanais dans leur pays et ā l’etranger”. Ndėr shumė citime autorėsh – duke bėrė komente e pėrshkrime – qė Mit’hat Frashėri sjell pėr tė dhėnė njė pėrshkrim tė natyrės e karakterit qė ka kombi shqiptar, aty nga fundi, ai ruan si diēka tė veēantė njė citim tė cilin e thekson. Ky citim qė ai bėn, ngjan me ato fjongot qė u vihen mbi krye vajzave tė vogla, pasi i kanė veshur me hijeshi. Duke qenė se ka folur pėr tiparet, doket, zakonet, kulturėn, aftėsinė, jetėn e frymėn e njė kombi qė ka prodhuar histori e qė ka lėnė gjurmėt e tij te kjo e fundit prej shumė shekujsh, ai, ndoshta, mendon qė pėr tė dhėnė edhe njė pėrgjigje pėrfundimtare pėr karakterin e shqiptarit, po aq mirė – e ndoshta mė shumė se historia – mund tė na vijė nė ndihmė shkenca. “Po e ruajmė pėr nė fund opinionin e njė dijetari dhe antropologu tė madh, profesor Virchow. Blowitz, korrespondent i “Times”, na kujton takimin e tij me doktorin” – shkruan Mit’hat Frashėri nė librin e tij.
    Fragmenti qė sjell Mit’hat Frashėri nė kėtė libėr, ėshtė njė pjesė e shkėputur prej shkrimit “Virchow chez lui (La danse des crānes- Les peuples des Balkans - La perle de la collection Vivent les Albanais!- Le sa- vant et l'homme politique)”, shkrim i cili u botua nė faqen e parė tė numrit 6442 tė gazetės “Le Matin”, Paris mė 15 tetor 1901. Nė artikullin e “Le Matin”, kjo pjesė e shkrimit qė flet pėr tiparet e kafkave tė shqiptarėve mban nėntitullin “La race supérieure” (raca superiore). Shkrimi origjinal i Blowitz, ėshtė botuar nė gazetėn “Times” qė nė vitin 1878, shumė vite mė parė sesa ribotimi i kėtij artikulli nė “Le Matin”, 1901. Mė poshtė do tė sjellim si artikull tė plotė, pikėrisht botimin mė tė hershėm tė tij. Pėrse “Le Matin” e ribotoi, madje nė faqe tė parė, kėtė artikull i cili - bazuar nė kėrkimet shkencore - flet pėr superioritetin e madhėshtinė e racės shqiptare, karshi tė tjerave? Emri i Rudolf Virchow, personit qė bėn kėtė vlerėsim ėshtė pėrgjigjja e duhur. Nėse njė pėrfundim tė tillė do ta kishte thėnė dikush tjetėr, pak gjasa do tė kishte qė tė merrej pėr bazė, por emri i Virchow, ėshtė i pėrmasave tė tilla sa vėshtirė tė besojmė se njė shkencėtar i tillė kishte “lajthitur”, kur i shikonte shqiptarėt me mahnitje, si racėn mė tė pėrsosur.
    Nė vitin 1915, pas ndarjes sė padrejtė tė trojeve shqiptare, Shqipėria kėrcėnohej sėrish nga njė copėtim i ri. Ishte viti i Traktatit tė fshehtė tė Londrės, i cili i falte Italisė Vlorėn me qarkun e saj dhe i lejonte njė lloj protektorati mbi Shqipėrinė e Mesme, teksa grekėt merrnin Shqipėrinė e Jugut dhe serbo-malazezėt atė tė Veriut. Nė kėtė vit, Faik bej Konica, intelektuali i njohur shqiptar, ngre zėrin pėr padrejtėsitė e radhės qė po bėheshin ndaj shqiptarėve. Nė atė kohė ai ndodhej nė Lozanė, Zvicėr. Mė 12 nėntor 1915, duke i dėrguar njė letėr tė hapur, zotit Hans Delbruck, kėshilltar i afėrt i qeverisė, profesor i historisė moderne nė Universitetin e Berlinit, ai demaskon politikat e gabuara gjermane. Letra e shkruar dhe e botuar nė frėngjisht - “Gjermania dhe Shqipėria” (L’Allemagne et L’Albanie) – ėshtė botuar kėto vite nga studiuesi Jup Kastrati nė studimin e tij “Mbi krijimtarinė letrare tė Faik Konicės”, si pjesė e veprės “Studime pėr autorė tė ndaluar” botim ky i Qendrės sė Studimeve Albanologjike. Arsyeja qė e pėrmendėm kėtė letėr tė Konicės, ėshtė se ndėr tė tjerė ai i referohet edhe Virchow, pėr t’i treguar profesorit gjerman, Hans Delbruck, tiparet e kombit shqiptar. Ja seē shkruan ndėr tė tjera Faik bej Konica:
    “...mund t’ju vė nė dijeni pėr ekzistencėn e njė traktati bullgaro-grek pėr ndarjen e Shqipėrisė, traktat i sugjeruar, miratuar, vulosur dhe garantuar nga Gjermania. Pėr kėtė arsye, marr guximin t’ju drejtoj, i lutur nga bashkatdhetarėt e mi njė pyetje: “Si do tė arrini ju tė pajtoni deklaratėn tuaj me planin brutal tė copėtimit tė Shqipėrisė?”
    Ja njė vend, ja njė popull qė hyn nė kategorinė e “kombėsive tė vogla” dhe qė do tė meritonte, nė mėnyrė tė veēantė, mirėsinė dhe vlerėsimin tuaj. A nuk ka thėnė Mommseni juaj se kombi shqiptar ėshtė mė i vjetri nė Ballkan? A nuk a ka quajtur shpesh Virchow-i juaj “kombin me tė vėrtetė mė superior” tė Europės Lindore? A nuk e kanė pėrsėritur nė ēdo kohė, dijetarėt tuaj, qė dallohet nga fqinjėt e tij pėr nga gjuha dhe shpirti?”
    Para se tė lexojmė takimin e Blowitz, gazetarit tė “Times”, me profesor Virchow, le tė shohim shkurtimisht diēka pėr jetėn e shkencėtarit gjerman. Kjo gjė na ndihmon pėr tė kuptuar mė qartė pėrfundimet e tij mbi shqiptarėt dhe rėndėsinė e punės sė tij.
    Kush ėshtė Rudolf Virchow?
    Rudolf Ludwig Karl Virchow (1821-1902) ishte njė doktor gjerman, antropolog, patolog, prehistorian, biolog dhe politikan, i njohur pėr shpėnien para tė shėndetit publik. Atij i referohen si “babai i patologjisė moderne” dhe konsiderohet si njė nga themeluesit e mjekėsisė sociale. Vinte nga njė familje bujqish me origjinė gjermane dhe polake. Virchow studioi pėr mjekėsi dhe kimi nė Berlin nė Akademinė Ushtarake Prusiane. Kur u diplomua nė 1843, shkoi pėr tė shėrbyer si asistent i anatomistit tė njohur, Robert Froriep. Njė nga kontributet e tij mė tė mėdha pėr arsimin mjekėsor gjerman ishte inkurajimi i pėrdorimit tė mikroskopit nga studentėt, duke u bėrė thirrje studentėve tė tij pėr tė 'menduar mikroskopikisht'. Virchow ka meritėn e shumė zbulimeve tė rėndėsishme. Kontributi shkencor mė i njohur gjerėsisht i Virchow ėshtė teoria e tij pėr qelizėn, e cila ndėrtoi punėn e Theodor Schwann. Ai pėrmendet si i pari qė njohu qelizat e leucemisė. Virchow botoi nė vitin 1858 studimin e tij mbi qelizat nė “Omnis cellula e cellula ("ēdo qelizė e ka origjinėn nga njė tjetėr qelizė ekzistuese si ajo"), bazuar nė shpikjen e Franēois-Vincent Raspail. Ky ishte njė refuzim i konceptit tė lindjes spontane, i cili mbronte idenė se organizmat mund tė lindin nga materia e pajetė, i kundėrshtuar fillimisht nga Francesco Redi dhe hedhur poshtė pėrfundimisht nga Virchow, pėr tė deklaruar se burimi i vetėm pėr njė qelizė tė gjallė ishte njė tjetėr qelizė e gjallė.
    Njė zbulim tjetėr i rėndėsishėm (i madh) i Virchow, ėshtė edhe ai qė bėri pėrafėrsisht nė tė njėjtėn kohė me Charles Emile Troisier, nė lidhje njė nyje tė zgjeruar supra-calvicular dhe kancerin nė mushkėri. Kjo njihet si nyja e Virchow. Virchow ėshtė gjithashtu shumė i njohur edhe pėr sqarimin e funksionimit tė mekanizmit tė thromboembolism-it tė mushkėrive. Pėr mė tepėr, Virchow themeloi fushat mjekėsore tė patologjisė qelizore dhe tė patologjisė krahasuese.
    Nė vitin 1869 ai themeloi shoqėrinė e antropologjisė, etnologjisė dhe parahistorisė (Gesellschaft für Anthropologie, Ethnologie und Urgeschichte), e cila pati shumė ndikim nė koordinimin dhe intensifikimin e hulumtimit arkeologjik gjerman. Nė vitin 1885 ai zhvilloi njė studim tė kraniometrisė (matja e studimi i kockave tė kafkės), i cili dha rezultate tė habitshme qė kundėrshtonin teoritė bashkėkohore shkencore raciste mbi "racėn ariane", duke e shtyrė Virchow qė tė denonconte "misticizmin nordik" nė Kongresin e Antropologjisė nė vitin 1885 nė Karlsruhe. Nė vitin 1861, ai u zgjodh anėtar i jashtėm i Akademisė Mbretėrore suedeze tė Shkencave e nė 1892 u nderua me Medaljen Copley. Mes studentėve tė tij mė tė famshėm ishte edhe antropologu Franz Boas, i cili ėshtė quajtur si “babai i antropologjisė amerikane” dhe “babai i antropologjisė moderne”. Virchow ishte njė studiues i palodhur dhe ka lėnė njė numėr shumė tė madh veprash tė shkruara.
    Ai zhvilloi gjithashtu njė metodė standarde tė procedurės sė autopsisė, e cila mban emrin e tij e qė ėshtė ende njė nga dy teknikat kryesore tė pėrdorura sot. Por mė shumė se njė mjek eksperimentues, Virchow ishte edhe njė avokat i pasionuar pėr reformat sociale dhe politike. Ai konsiderohet gjerėsisht si pionier i mjekėsisė sociale dhe antropologjisė. Virchow kundėrshtoi fort Darvinizmin nėpėrmjet njė lekture tė tij ku theksonte faktin se mungojnė provat e fosileve pėr njė prejardhės tė pėrbashkėt tė majmunit e njeriut.
    Virchow ka meritėn edhe pėr themelimin e mjekėsisė shoqėrore, duke u pėrqendruar nė faktin se shpesh sėmundja nuk ėshtė thjesht biologjike, por njė rrjedhim shoqėror. Si njė bashkėthemelues dhe anėtar i partisė liberale (Deutschen Fortschrittspartei) ai ishte njė antagonist kryesor politik i Bismarkut. Thuhet se Bismarku e sfidoi Rudolf Virchow nė njė duel dhe Virchow, duke pasur mundėsinė e zgjedhjes sė armės, sepse ishte pala e sfiduar, zgjodhi dy salsiēe, ku njėra prej tė cilave ishte me kolerė. Bismarku, thuhet, se u tėrhoq nga dueli. Njė fushė ku ai ka bashkėpunuar me Bismarkun ishte Kulturkampf, fushata anti-klerikale kundėr Kishės Katolike duke pretenduar se ligjet anti-klerikale sillnin "karakterin e njė lufte tė madhe nė interes tė njerėzimit". Virchow ishte njė person i respektuar nė qarqet masonike dhe ka burime qė pohojnė se mund tė ketė qenė njė mason. Vdiq nga pushimi i zemrės dhe u varros nė varrezat Matthews St., Schöneberg, Berlin. Shoqėria pėr Mjekėsi e Antropologji jep njė ēmim vjetor nė emėr tė Virchow-it (Rudolf Award Virchow).
    Shqiptarėt, raca superiore
    Qė profesor Virchow ishte njė prej emrave mė tė shquar tė shkencėtarėve tė kohės, vihet re lehtė. Kėtė ide e pėrforcon edhe mė tepėr Blowitz nė artikullin e tij. Duket se ky emėr i famshėm kishte bėrė qė artikulli i Blowitz, tė botohej, nė tė njėjtėn kohė me Times, edhe nė cepin mė tė largėt tė botės, nė Zelandėn e Re (“Dr. Virchow on skulls”, New Zealand Tablet, Volume VI, Issue 290, 22 November 1878, faqe 17). Ėshtė po i njėjti artikull qė ribotohet nė vitin 1901 nė “Le Matin”. Mė poshtė ėshtė artikulli i plotė. Ja se si e pėrshkruan Blowitz takimin nė shtėpinė e profesor Virchow:
    “Unė pranova gjithė padurim ofertėn e dr. Liebreich pėr tė mė njohur me dr. Virchow. Pritėm disa minuta nė njė prej laboratorėve. Nė dhomėn e parė nėpėr tė cilėn kaluam gjendej njė koleksion me eshtra njerėzore, tė rregulluara nė mėnyrė simetrike si tė ishin oaze. Njė ndihmės ishte i zėnė me punė nė kryerjen e llogaritjes sė pėrmasave tė njė kafke tė vendosur nė mėnyrė precize nė njė mbajtėse qelqi. Dhoma e dytė ishte si njė miniaturė e Luginės sė Jozafatit (shėnim i pėrkthyesit, A.H: Jozafati ishte mbreti i katėrt i Mbretėrisė sė Judės, ndėrsa Lugina e Jozafatit ėshtė vendi ku: sipas Joel 3:02, Perėndia e Izraelit do tė mbledhė tė gjitha kombet pėr gjykim) nė momentin e shfryrjes sė parė tė trombės sė ringjalljes. Kishte aty skelete tė ngritura drejt, tė lakuara, tė ulura, tė pėrkulura, si njerėz tė zėnė nė ēorodi mes gjumit tė tyre teksa shtriqeshin para se tė zgjoheshin tėrėsisht. Eshtra tė ēdo lloji mbulonin tavolinat, raftet e karriget dhe pėr tė gjetur karrige pėr t’u ulur duhej t’i pastroje nga mbetjet njerėzore tė cilat i ngarkonin ato.
    Kafka tė panumėrta kurorėzonin kėtė koleksion magjepsės, duke zbardhur mes pjesėve tė paforma tė shpėrndara mbi mobilie dhe mbi dysheme. Duke soditur kėtė spektakėl dhe duke kujtuar fjalimet elokuente e tė mprehta tė dr. Virchow, prisja tė shihja njė siluetė gjigante, tė veshur nė mėnyrė tė ēuditshme, me sy xixėllues dhe fytyrė ndriēuese, qė tė personifikonte fuqinė e dyfishtė tė njeriut i cili depėrton nė sekretet e vdekjes dhe lėvdohet duke mbrojtur ekzistencėn e jetės, lirinė. Dera u hap, dhe unė nuk pashė asgjė nga tėrė kėto. Njeriu i cili vinte drejt meje ishte i veshur si njė antikuarian i zėnė me organizimin e koleksioneve tė tij; me kokėn disi thatanike dhe eshtake; flokėt e mjekrėn tė shkurtra e tė thinjura; ballin e nxirė nga dielli – nė vend qė tė ishte i rrudhur – tė dalė para dhe pak tė ngjeshur anėve; venat e dukshme nė tėmtha; sytė e vegjėl e tė futur, gojė tė palėvizshme, hundė tė mprehtė dhe i palodhur; duart e nxira nga dielli, tė shkathėta e tė holla, qė shfaqnin vendosmėri, energji dhe shkathtėsi. Sidoqoftė, origjinaliteti i situatės, u shfaq shpejt.
    Biseda u drejtua menjėherė mbi Kongresin (shėnim i pėrkthyesit, A.H: Kongresi i Berlinit, 1878) qė po mbahej asokohe. Diskutuam mbi rivalitetin e kombeve tė vogla qė pėrpiqeshin tė fitonin supermaci nė Turqinė Europiane (shėnim i pėrkthyesit, A.H: bėhet fjalė pėr Perandorinė Osmane nė Ballkan).
    Nė kabinetin e tij ose mė mirė nė muzeun e tij nė vitin 1878, gjatė kohės qė po mbahej Kongresi i madh nė Berlin, tė nesėrmen e luftės ruso-turke, (shėnim, A.H: pjesa nė vijim ėshtė ajo qė citon edhe Mit’hat Frashėri nė librin e tij “Shqiptarėt”, Zenit Editions 2005, faqe 66-67) kur po flitej pėr racat e ndryshme tė Ballkanit, doktori dijetar u ngrit papritur: "Shikoni! - tha ai. Ja raca me tė vėrtetė superiore e kėtyre vendeve. Shikojini kėta!" Pėrpara na vuri tri kafka me njė konformacion tė barabartė. "Njėri nga kolegėt e tu mė ka dėrguar tė parėn, pastaj shtiva nė dorė dy tė tjerat. Janė kafka shqiptarėsh tė vrarė nga turqit. Vėshtrojini me kujdes! A s’janė tė bukura?! A s’janė madhėshtore?! Kur mora kėtė tė parėn, mendova se ishte njė pėrjashtim. Por janė tė gjitha si kjo kėtu! Ja raca superiore, madje shumė mė lart se gjithė tė tjerat!" Dhe doktor Wirchov e pėrkėdhelte me njė butėsi entuziaste dhe me shikim plot dashuri kafkėn jo tė plotė qė mbante mbi gjunjė. Pastaj, duke e ngritur dhe duke e ulur me kujdes filloi tė pėrcaktojė nė njė fjalim tė shpejtė dhe me imazhe popullatat e ndryshme tė Turqisė europiane dhe, nė mbėshtetje tė ēdo opinioni qė shprehte, ai kėrkonte njė, dy, tre kafka: malazeze, boshnjake, dalmate, serbe, bullgare, rumune, turke e hungareze. Pak e nga pak ai i kishte shtuar provat nė mbėshtetje tė kėtyre opinioneve dhe mė nė fund, nė qendėr tė kėtij rrethi tė plotė dhe tė formuar prej kafkash tė madhėsive tė ndryshme, pak a shumė tė prera nga armė tė bardha dhe nga zjarri, ai plotėsoi demonstrimin e tij. Edhe pse Kongresi e gjykoi jashtė pikėpamjes kranologjike (kafkore), ai gjithnjė u kthehej kafkave tė veta shqiptare dhe kur fliste, ulej pėr t’i prekur me gishta, ndėrkohė qė tė tjerat i konsideronte tė padenja; dhe mė duhet tė shtoj se Konti Andrasi (shėnim i pėrkthyesit, A.H: Kryeministėr hungarez dhe ministėr i jashtėm i Jashtėm i Hungarisė, 1871–79) nuk do tė lėvdohej sikur tė dinte sėrėn e caktuar nga dr. Virchow pėr hungarezėt. “Times”
    Kjo dėshmi e sjellė nga ky artikull do tė ishte akoma mė e plotė po qe se do tė kishim mundėsinė tė lexonim studimet e plota tė profesor Virchow mbi racėn shqiptare. Kėto studime presin ende ditėn qė tė zbardhen e tė botohen nė gjuhėn shqipe.
    Deputeti britanik, Cowen: Shqiptarėt janė mė i vjetri komb i Lindjes
    Ndėrkohė, aq i bindur ishte Virchow nė lidhje me pėrgjigjet shkencore pėr racėn shqiptare, saqė i drejtohet Kongresit tė Berlinit qė tė ruante kėtė racė tė rrallė. Atė, nuk e dėgjuan. Natyrisht qė Shqipėria u copėtua si mos mė keq. Shkenca para politikės (interesave, pazareve) ėshtė thuajse gjithmonė e zhvleftėsuar. Po kaq vlerė kishte edhe drejtėsia e Fuqive tė Mėdha. Do tė ishte me shumė interes pėr publikun shqiptar tė dinte kumtesėn e mbajtur nga Virchow nė lidhje me racėn shqiptare dhe pėrpjekjet qė ai ka bėrė pėr vlerėsimin tonė, nga Kongresi i Berlinit, si racė me tipare tė veēanta. Por profesori i ditur, nuk ishte i vetmi qė i shikonte shqiptarėt si njė racė tejet tė lashtė. Mė poshtė, sjellim njė fragment nė tė cilin britanikėt diskutojnė pikėrisht mbi kėtė gjė, shqiptarėt. Pjesa ėshtė shkėputur “Nga bisedimet nė Dhomėn e Komuneve tė Britanisė sė Madhe mė 4 shtator 1880”, e pasqyruar nė botimin me rastin e 50-vjetorit tė Pavarėsisė Kombėtare, “Rilindja Shqiptare” (Pėrgatitur: Kristo Frashėri, Ndėrmarrja Shtetėrore e Botimeve “Naim Frashėri”, Tiranė 1962):
    “Joseph Cowen: Besoj se qėllimi i anijeve luftarake qė do tė mblidhen nė Raguzė ėshtė qė t’u kallin frikėn turqve. Po sikur tė mos i zėrė frika Turqit? Ēdo tė bėhet atėherė? Forca detare e Anglisė, e Anglisė sė lirė dhe konstitucionale, a do tė pėrdoret pėr tė djegur a pėr tė shkatėrruar kasollet e gjahtarėve, peshkatarėve ose barinjve shqiptarė tė Ulqinit? Pėr kėtė qėllim tė poshtėr do tė pėrdoret fuqia e Britanisė?
    Pėr fitim tė kujt do tė bėhet kjo padrejtėsi? Pėr fitim tė malazezėve...
    Malazezėt janė rrethuar prej njė populli tjetėr, i cili ėshtė aq trim sa ata, dhe historia e tė cilit humbet nė brymė tė kohės. Shqiptarėt janė mė i vjetri komb i Lindjes. Ishin atje mė parė se grekėt e vjetėr. Shqiptarėt kanė legjenda, gjuhė e karakteristika tė veēanta tė tyre. Kanė ca cilėsi qė ndryshojnė fare nga ato tė malazezėve, po janė aq trima sa ata dhe dashuria e tyre pėr liri, as u vu as mund tė vihet nė dyshim. Plani i fuqive tė mėdha ėshtė tė marrin njė copė tė Shqipėrisė dhe t’ia japin Malit tė Zi, pa i pyetur shqiptarėt dhe pa u marrė atyre leje.
    Njė deputet: Shqiptarėt nuk janė komb.
    Joseph Cowen: Nuk janė njė komb, thotė Zotėria e tij. Atė fjalė tha edhe princi Bismarck nė Berlin. Princi Bismark tha se nuk kishte dėgjuar qė ka njė komb shqiptar. Po princi Bismarck nuk kishte dėgjuar as pėr kombėsinė e Holandės a tė Danimarkės. Njė tjetėr princ, aq i fuqishėm sa ėshtė princi Bismarck sot, pretendoi nė Kongresin e Vjenės qė s’dinte ndonjė komb italian. Pas mendjes sė atij diplomati, Italia nuk ishte veēse njė “shprehje gjeografike”. Dhe me gjithė kėtė sot dimė tė gjithė se Italia ėshtė njė komb i madh e i bashkuar. Ajo qė u vėrtetua nė pak mė tepėr se pesėdhjetė vjet pėr popullin e njė ane tė Adriatikut, mund tė vėrtetohet me njė mėnyrė tė ndryshuar edhe pėr anėn tjetėr nė aq kohė e sipėr.Pas mendjes time do tė ishte njė padrejtėsi aq e madhe tė viheshin shqiptarėt nėn zgjedhė tė malazezėve sa sikur tė viheshin malazezėt nėn zgjedhėn e shqiptarėve...”
    Si e siguroi Virchow kafkėn e parė shqiptare - njė kryetar fisi shqiptar
    Nė librin e tij Mit’hat Frashėri, nuk jep hollėsi tė mėtejshme nė lidhje me punėn e Virchow apo mėnyrėn se si ai siguroi kafkat shqiptare. Nė artikullin e “Times”, ribotuar edhe nė “Le Matin”, Virchow i thotė Blowitz: “Njėri nga kolegėt e tu mė ka dėrguar tė parėn, pastaj shtiva nė dorė dy tė tjerat. Janė kafka shqiptarėsh tė vrarė nga turqit. Vėshtrojini me kujdes! A s’janė tė bukura?! A s’janė madhėshtore?! Kur mora kėtė tė parėn, mendova se ishte njė pėrjashtim. Por janė tė gjitha si kjo kėtu! Ja raca superiore, madje shumė mė lart se gjithė tė tjerat!”. Pas njė kėrkimi mbi punėn e Virchow, ajo qė vjen si diēka e re dhe e pathėnė mė parė, ėshtė dėshmia e gazetarit i cili i siguroi Virchow kafkėn e parė shqiptare. Cili ishte kolegu i Blowitz? Po dy kafkat e tjera si i erdhėn nė dorė Virchow? Kolegu i Blowitz, ishte njė korrespodent amerikan qė mbulonte lajmet nga Ballkani. “Le Matin” e ribotoi artikullin nė vitin 1901. Po kėtė vit ėshtė botuar libri me kujtime, nė dy vėllime, i gazetarit amerikan, William James Stillman, (“The Autobiography of a Journalist” (Autobiografia e njė gazetari); William James Stillman 1828-1901; Vol. 2; Boston Houghton, Mifflin and Co. ; Cambridge Mass. Riverside Press, 1901). Stillman hedh dritė mbi mėnyrėn se si Virchow siguroi kafkat shqiptare. Ai i ēoi atij tė parėn. Stillman ėshtė personi qė e ka befasuar profesorin (sipas asaj qė Virchow i rrėfen Blowitz) me kafkėn qė i dėrgoi.
    Ishte koha kur shqiptarėve po u merreshin viset veriore pėr t’ia dhėnė Malit tė Zi. Stillman ishte korrespodent pėr Ballkanin dhe ndiqte zhvillimet qė po ndodhnin (qėndrimet e tij – ndoshta pėr mungesė informacioni – shpeshherė janė pro malazeze, por kjo gjė nuk ėshtė objekti i shkrimit). Pas njė prej betejave tė shumta shqiptaro-malazeze, ai dėgjon historinė e vrasjes sė njė shqiptari dhe kėtu zė fill historia qė ne kėrkonim. Kafka e atij shqiptari ėshtė kafka e parė e koleksionit tė Virchow. Pjesa e mėposhtme ėshtė marrė nga libri i lartpėrmendur (faqe 611-613) me kujtimet e gazetarit William J. Stillman:
    “Kapiteni mė tregoi pėr njė shqiptar trim, qė kishte rėnė i plagosur nga kali i tij dhe ishte strehuar nė njė tė ēarė tė shkėmbinjve, i cili kishte vrarė dy malazezė dhe kishte plagosur njė tė tretė para se sa tė shfaqej i pambrojtur ndaj njėrit prej tyre, qė i kishte dalė pas shpine dhe qė e kishte qėlluar nga njė e ēarė mes shkėmbinjve qė e strehonin. Mėnyra e vdekjes sė tij dhe ajo e sulmuesve tė tij, ilustrojnė mėnyrat e luftės sė malazezve kaq plotėsisht sa qė unė isha i interesuar pėr kėtė gjė mė shumė sesa pėr detajet heroike tė luftimit.
    Malazezi e ka ēėshtje sedre sulmin e armikut tė tij ballė pėr ballė dhe mundėsisht me armė tė ftohtė. Armiqtė qė bien nė pėrleshje tė pėrgjithshme nga tė shtėnat e pushkės, ai nuk i konsideron kurrė si “kokat” e tija; “ai deklaron vetėm ato qė ai ka vrarė nė njė luftim me duar”. Ky shqiptar ishte bajraktari i fisit tė tij, kryetari trashėgimor dhe ta vrisnin atė nė njė luftim me duar ishte ambicia e tė treve atyre qė e sulmuan atė radhazi; vrasja nė shpinė ishte vetėm njė ēėshtje nevojshmėrie.
    Kujtova nė atė moment njė korrespodencė qė kisha pasur vite mė parė me Virchow, nė lidhje me Pellazgėt; dhe duke menduar pėr koleksionin e tij tė kafkave, e pyeta kapitenin nėse ai e dinte vendin se ku kishte rėnė shqiptari dhe nėse eshtrat ishin akoma atje, e kur ai mė siguroi se ato ishin aty ku ai kish rėnė, unė i ofrova atij dy florinj pėr tė mė sjellė kafkėn, gjė tė cilėn ai e bėri. Ishte kafka e njė burri nė moshė tė re, me qepjet e kockave tė kafkės thuajse tė mbyllura, vetėm me dy dhėmbė qė i mungonin e asnjė prej tyre tė sėmurė dhe unė ia dėrgova atė kraniologut tė madh, i cili m’u pėrgjigj me falėnderime tė ngrohta.
    Kafka, tha ai, ishte mė e shkėlqyera e koleksionit tė tij pėr sa i pėrket zhvillimit mendor dhe ai lexoi njė kumtesė nė lidhje me tė, para Akademisė Perandorake Gjermane. Atij i kishin bėrė aq pėrshtypje karakteristikat e asaj kafke sa qė ishte i prirė ta konsideronte si njė kafkė tė jashtėzakonshme dhe i shkroi njė prej oficerėve austriakė nė Malin e Zi pėr ta pyetur nėse mund t’i dėrgonte disa tė tjera, dhe kėto, edhe pse jo si ajo e kryetarit tė fisit, prej fisi padyshim puro shqiptar, – pėr shkak se aristokracia nuk martohej kurrė me gjak tjetėr pėrveē atij tė sė njėjtės racė e kategori shoqėrore – zotėronin tė gjitha tė njėjtat karakteristika intelekti, duke vėrtetuar vendosjen e shqiptarėve prej tij, nė krye tė racave tė Evropės, pėr kapacitet mendor.”
    Nė kėtė mėnyrė kemi zbardhur njė pjesė tė rrugės sė kryer nga profesor Virchow nė lidhje me studimet e racės shqiptare. Por ka edhe diēka tjetėr qė tėrheq vėmendjen nė pjesėn e mėsipėrme tė kujtimeve tė Stillman. Ai pėrmend njė bisedė qė ka bėrė me profesor Virchow nė lidhje me Pellazgėt dhe nisur nga kjo i dėrgon atij kafkat e shqiptarėve. Nuk duhet shumė mprehtėsi pėr tė kuptuar se raca pellazgjike pėr tė cilėn Stillman kishte biseduar dikur me profesorin ishin pikėrisht shqiptarėt. Nė tė kundėrt pėrse do pėrmendte kėtė gjė kur synonte tė shtinte nė dorė kafkėn e shqiptarit? Nga ana tjetėr, profesor Virchow, ashtu si e pėrmendėm edhe mė sipėr, nė vitin 1869 themeloi Shoqėrinė e antropologjisė, etnologjisė dhe parahistorisė (Gesellschaft für Anthropologie, Ethnologie und Urgeschichte). Kjo Shoqėri pati shumė ndikim nė koordinimin dhe intensifikimin e hulumtimit arkeologjik gjerman. Njė emėr shumė i njohur i arkeologjisė gjermane ėshtė edhe Henry Schliemann. Ky i fundit ka bėrė disa nga zbulimet mė tė mėdha nė fushėn e arkeologjisė. Njihet si zbuluesi i Trojės dhe i thesarit tė Priamit. Ka bėrė gėrmime e zbulime tė rėndėsishme nė Thyros dhe ka zbuluar thesaret e qytetėrimit tė lashtė mikenas etj. Schliemann ishte njė mik i profesor Virchow, i cili e ka shoqėruar nė shumė prej gėrmimeve qė ka bėrė, qė prej Ilios (Trojės) e deri nė Greqi. Virchow ishte njė autoritet i padiskutueshėm nė fushėn e antropologjisė sė kohės dhe nė kėtė mėnyrė ai studionte skeletet e gjetura gjatė gėrmimeve duke e pasuruar arkeologjinė kėsisoj, me rezultate shkencore. Pas njė kėrkese tė Schliemann – e cila ndihej si njė nderim qė do t’i bėhej librit – Virchow ka shkruar hyrjen e librit “Mycenae” tė Shliemann. Kėto detaje tė pakta shėrbejnė pėr tė dhėnė idenė se Virchow ishte njė person i cili kishte njohuri arkeologjike tė mjaftueshme, pėr tė arritur nė pėrfundime mbi racėn pellazgjike shqiptare.
    Shqiptarėt, sa pak tė njohur prej europianėve
    Pėrfundimet e Virchow pėr shqiptarėt, nuk ishin mė diēka e thėnė me zė tė mekur, por ishin rezultate me tė cilat ambienti shkencor njihej. Kumtesėn e tij para Akademisė Perandorake Gjermane nė lidhje me racėn shqiptare, e gjejmė tė cituar mė poshtė, nga Stillman, kolegu i Blowitz, tė cilin profesor Virchow e pėrmend edhe nė artikullin e “Times”. Kjo kumtesė nuk ėshtė botuar ende nė shqip. Megjithatė, rasti i shqiptarėve tashmė ishte bėrė njė njėsi krahasimi nėpėr seminaret shkencore. Njė fragment ku shqiptarėt merren si shembull nga Virchow, gjatė punimeve tė njė konference tė rėndėsishme tė antropologjisė, po e sjellim edhe nė kėtė material:
    "Nė Kongresin e fundit Antropologjik nė Vjenė, u shkaktuan disa ndjesi nga fjalimi i biologut tė madhe berlinez, profesor Virchow. Rreth njė vit mė parė Virchow, gjatė njė rasti tė ngjashėm, bėri njė sulm tė ashpėr ndaj qėndrimeve darviniane dhe kėtė vit ai foli nė mėnyrė tė njėjtė po kaq hapur. Pjesa e sjellė mė poshtė ėshtė e shkėputur nga fjalimi i tij i gjatė nė Kongres:
    Njėzet vjet mė parė, kur u takuam nė Innspruck, ishte pikėrisht momenti kur teoria darviniane kishte lėnė shenjėn e saj tė parė fitimtare anembanė botės. Miku im, Vogt, nxitoi menjėherė brenda radhėve tė kampionėve tė kėsaj doktrine. Qysh atėherė, ne kemi kėrkuar mė kot pėr fazat e ndėrmjetme tė cilat supozohej se duhet tė lidhin njeriun me majmunėt; proto-njeriu, pro-anthropos nuk ėshtė zbuluar ende. Pėr shkencėn antropologjike, pro-anthropos nuk ėshtė madje as njė temė diskutimi. Antropologu mund, ndoshta, ta shohė atė nė njė ėndėrr, por sapo tė zgjohet nuk mund tė thotė se ka bėrė ndonjė qasje ndaj tij.
    Nė atė kohė nė Innspruck perspektiva ishte, me sa duket, qė rrjedha e prejardhjes nga majmuni te njeriu do tė rindėrtohej e gjitha njėherėsh, por tani ne nuk mund ta provojmė madje as prejardhjen e racave tė ndara nga njėra-tjetra. Nė kėtė moment, ne jemi nė gjendje tė themi se mes popujve tė lashtėsisė as edhe njė i vetėm nuk ishte mė afėr me majmunėt sa ē’jemi ne. Nė kėtė moment unė mund tė pohoj se nuk ka mbi tokė asnjė racė absolutisht tė panjohur pėr njeriun. Mė pak tė njohur prej tė gjitha racave janė banorėt e zonave malore qendrore tė gadishullit tė Malajzisė, por nga ana tjetėr ne i njohim banorėt e Tokės sė Zjarrtė po aq mirė sa edhe eskimezėt, bashkirėt, polinezianėt dhe lapėt. Jo! ne njohim mė shumė pėr kėto raca sesa ē’njohim disa fiseve tė caktuara europiane. Mė duhet tė pėrmend vetėm shqiptarėt...” (Oriental Religions and Christianity; Frank F. Ellinwood, New York, 1891)
    Mihai Eminesku: Raca e pastėr shqiptare, e para nga perandoria e lashtė e Lindjes
    Aq tė njohura ishin bėrė pėr kohėn pohimet e Virchow, saqė kishte raste kur merreshin si treguese krahasuese tė superioritetit. Qėllimet se pėrse bėheshin kėto krahasime nuk janė mė tė rėndėsishme sesa fakti qė i referoheshin shkencės antropologjike si element i pakundėrshtueshėm. Kėtyre krahasimeve nuk iu shmang as poeti kombėtar mė i madh rumun, Mihai Eminesku. Ai thėrriste shkencėn nė ndihmė (shembulli i mėposhtėm sillet thjesht pėr tė treguar jehonėn e kėrkimeve tė Virchow, dhe nuk ka lidhje me antisemitizmin) pėr tė shpėtuar atdheun e tij qė e konsideronte tė rrezikuar prej hebrenjve:
    “Mihai Eminesku (1850-1889), poeti kombėtar i nderuar i Rumanisė, modernizuesi i Rumanisė dhe rapsodi i shtetit tė mitur, besonte se vendi i tij ishte mbėrthyer mes socializmit dhe liberalizmit dhe duhet tė shmangte rreziqet e tė dyve nė favor tė feudalizmit, “...sistemi i lirisė mė tė madhe, i decentralizimit, i autonomisė shoqėrore, i pavarėsisė sė klasave. Njerėzit nuk ishin tė barabartė dhe pėr kėtė arsye ata ishin tė lirė”. Rumania feudale ishte njė vend i njė pastėrtie tė shėndetshme, e panevojshme pėr ta thėnė – pa hebrenj. “Ēifuti nuk meriton tė drejta askund nė Europė, sepse ai nuk punon”. Hebrenjtė nė Rumani ishin “tė huaj nė trupin e saj,” njė “racė, qėllimi i menjėhershėm i sė cilės ishte qė tė merrte pasuritė e patundshme rumune dhe qėllimi afatgjatė i sė cilės ishte qė mbėrthente vendin e tij”.
    "Ēfarėdo qė kushdo tė mund tė thotė", shkruante Eminesku, "nė mes nesh dhe ēifutėve ka njė dallim racor qė nuk na lejon tė kemi ndonjė ndjenjė ndaj tyre – nė rrethana ku nderi ėshtė nė rrezik – por pėrbuzje dhe asgjė tjetėr veēse pėrbuzje”. Poeti, si shumė europianė romantikė tė kohės sė tij, nuk hezitoi t’i bėnte thirrje edhe shkencės: "Etnografi Hoffmann mbronte idenė se zhvillimi i kafkės sė racės rumune ishte i admirueshėm, se ato lloje kafkash meritonin tė ishin nė ballė tė qytetėrimit... Virchow, njė natyralist i famshėm, i jep kafkės shqiptare vendin e parė ndėr tė gjitha kafkat e racave tė pastra nga perandoria e lashtė e Lindjes, dhe kafka shqiptare ėshtė identike me atė tė racės rumune, me atė tė popullit tonė sot.” (Scott L. Malcolmson; “Empire's edge: travels in South-Eastern Europe, Turkey and Central Asia”; fq. 17; Verso, 1995)
    Shembuj tė tillė krahasues nuk janė tė rrallė. Robert Matteson Johnston (1867-1920) ishte njė prej autorėve tė shumtė qė u referohet pėrfundimeve tė profesorit Virchow, nė lidhje me kapacitetin kafkor mė tė zhvilluar tė shqiptarėve. Johnston, njė historian amerikan e studiues i rėndėsishėm i historisė ushtarake u lind nė Paris e u arsimua nė kolegjin Etoni College dhe Pembroke College, Cambridge. Johnston gjatė karrierės sė tij dha mėsim edhe nė Harvard e Mount Holyoke College. Nė librin e tij “The Napoleonic Empire in Southern Italy and the Rise of the Secret Societies” (ribotim i READ BOOKS; 2010; faqe 3,4), nė njė fragment ai u referohet kėrkimeve tė Virchow teksa pėrshkruan aftėsitė e racės shqiptare. Ja se si shprehet ai:
    “ ...‘Kampaniani i gjallė, abrucezi kursimtar, puliezi brutal, kalabrezi arrogant ngjallin lehtė diskutim dhe tregojnė heterogjeni tė racės’, shkruante Cantł. Ndryshojnė jo vetėm temperamentet e tyre, por edhe dialektet e tyre, deri nė pikėn e pakuptueshmėrisė sė dyanshme. Prej elementeve tė ndryshme tė popullsisė, asnjė nuk tregon tipare mė karakteristike se shqiptarėt, njė racė qė shfaq, sipas Virchow, kapacitetin kafkor mė tė madh nė Europė. Vendbanimet e tyre ishin rezultat i emigracionit qė kishte ndodhur nga pėrtej Adriatikut midis shekujve tė gjashtėmbėdhjetė dhe tetėmbėdhjetė nėn presionin e pushtimit turk.”
    Studimet dhe pėrfundimet e profesorit Virchow janė marrė nė konsideratė nga shumė studiues tė tjerė seriozė, gjė qė nė tregon rėndėsinė e kėtyre pėrfundimeve shkencore. Punimet e plota dhe kėrkimet e Virchow mbi shqiptarėt, nėse do tė botoheshin nė shqip do tė ishin njė element i rėndėsishėm shkencor qė do tė shėrbente pėr tė forcuar pėrfundimet mbi lashtėsinė e shqiptarėve, njė race enigmatike qė vjen nga thellėsitė mė tė humbura tė kohės si njė linjė e pandėrprerė etnokulturore.(Shqip)
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga PLAKU : 13-03-2011 mė 20:14
    Pa Kosovė e Ēamėri nuk ka Shqipėri

  12. #292
    i/e regjistruar Maska e Kreksi
    Anėtarėsuar
    20-11-2004
    Vendndodhja
    Francė
    Postime
    5,463
    Faleminderit
    274
    38 falenderime nė 37 postime
    Citim Postuar mė parė nga Hyj-Njeriu Lexo Postimin
    Per mua Teorite e ADN jane nxjerre per te rrenuar mitin e races qe vazhdoi edhe pas vetevrasjes se hitlerit...qellimi i tyre,kam lexuar cavalli-sforzes, eshte nxjerrja e popujve super te perzier dhe te devijohej pastertia racore...dreqi ta haje e di i madh e i vogel qe nese une race dinarike kryqezohem me nje race mediterrane ADN ,gjaku i djalit tim do jete i perzier por kjo nuk e pengon djalin tim te jete Dinarik si race ashtu sic jam une....

    Jam plotesisht kunder teorise se Coon te mbeshtetur nga surratmajmuni antishqiptar Wilkes se brakiqefalia na vikerka nga dolikoqefalia ...brakiqefalia ne europe u fut nga dyndjet dinarike ilire ne 2200 p.l.k dhe nga kelto-italiket ne vitin 1000 p.l.k e kete se luan as topi i mato grudes.... Ne jemi race ilirike dinarike e skemi fare te bejme me dolikoqefaline nordike apo mediterrane e ato kafkat dolikoqefale te gjetura edhe ne bosnje jane kafkat e mediterraneve qe ishin skllever te dinarikeve ilire ....perzierja nordike ishte e pjesshme e ndodhur ne poloni e ceki po ata s'ishin dinarike te paster por nordike shume pak dhe norike shumica derrmuese(keta jane nenrace dinarike brakiqefale...

    Gjithcka shqipe eshte dinarike e gjithcka dinarike eshte ilire ,gjuha e raca shqiptare jane vetem eskluzivisht gjuhe e race ilirike ,binomi race ilirike-gjuhe ilirike eshte sekreti i cdo gjeje...vete pellazget ishin tribu ilirike te zbritura ne greqi rreth 1500 p.l.k e krijuan kulturen mikenase fale edhe perzierjes me kreten....

    cdo gje para 1500 ka nje lidhje vetem me racen dinarike e gjuhen ilire e me dyndjet e tyre...psh qeni molos vjen nga tibeti,mendoni pak si ka mundesi?????
    ose ushtaret maqedonas ruanin ne kujtese nje humbje te rende te pesuar ne indi 2000 perpara lekes se madh....
    Hyj-Njeriu, nuk e luan as topi kete qe ke thene ne lidhje me dinariket, perpos aty me pelazget kur thua;" vete pellazget ishin tribu ilirike te zbritura ne greqi rreth 1500 p.l.k e krijuan kulturen mikenase fale edhe perzierjes me kreten...."..ketu nuk jam i sigurt se nese e shofim evolucionin pelazgjike qe jane me teper aziatike ose ndoshta egjiptian sipas teorive te reja, te me falni, nuk e ēpika une por keshtu e percaktojne kete origjine dijetaret e rinje qe nga 1976...por te ne eshte lene pas dore ky studim i kesaj race ku ndoshta mund ta quanim edhe popullin e pare te europes deh me siguri ne rrjedhim prej tyre me se 80% ndoshta edhe me shume...Nuk e di nese i keni vrejtur ato muret kolosale ne bosnje te sotme si Daoroson e tjera, a jane te ndertuara nga keta dinariket ?
    Askush nuk te pyt: ē'ka bere atedheu per ty por ē'ke bere ti per Atedheun ! - JFK

  13. #293
    i/e regjistruar Maska e Kreksi
    Anėtarėsuar
    20-11-2004
    Vendndodhja
    Francė
    Postime
    5,463
    Faleminderit
    274
    38 falenderime nė 37 postime
    Citim Postuar mė parė nga fegi Lexo Postimin
    5,000-year-old skeleton was once an important ruler in the ancient Pelasgian Balkans.
    me gjersishte kete linkun.
    http://www.romanianhistoryandculture...ianculture.htm
    Nuk pajtohem fegi me kete postim te ketij imazhi, me sa e di ky eshte skeleti i nje trakasi e jo pelazgi...i gjetur ne Varna Bulgari..;
    Askush nuk te pyt: ē'ka bere atedheu per ty por ē'ke bere ti per Atedheun ! - JFK

  14. #294
    i/e regjistruar Maska e fegi
    Anėtarėsuar
    29-05-2009
    Postime
    5,796
    Faleminderit
    0
    35 falenderime nė 35 postime
    Straboni tregon se dardanėt janė me origjinė Thrake. Pra, dardanėt ilirė janė quajtur si ilirė, thrakas e trojanė nė tė njėjtėn kohė, rrjedhimisht nuk ka asnjė dallim etnik midis thrakasve, ilirve dhe trojanve,kanė qenė tė sė njėjtės origjinė me popujt pellazgo-trojano-iliro-thrak, ose e thėnė ndryshe gjermanėt janė iliro-thrakė.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga fegi : 10-07-2011 mė 16:40

  15. #295
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    11-11-2002
    Postime
    6,667
    Faleminderit
    0
    19 falenderime nė 18 postime
    Ky libri eshte shume interesant. Nuk e di nese e keni lexuar dhe cfar pershtypjesh ju ka lene


  16. #296
    i/e regjistruar Maska e Syze
    Anėtarėsuar
    06-08-2012
    Postime
    109
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga fegi Lexo Postimin
    Straboni tregon se dardanėt janė me origjinė Thrake. Pra, dardanėt ilirė janė quajtur si ilirė, thrakas e trojanė nė tė njėjtėn kohė, rrjedhimisht nuk ka asnjė dallim etnik midis thrakasve, ilirve dhe trojanve,kanė qenė tė sė njėjtės origjinė me popujt pellazgo-trojano-iliro-thrak, ose e thėnė ndryshe gjermanėt janė iliro-thrakė.
    Nė kohėn e Perandorisė Romake, Dardania ishte pjesė e Moesisė, Iliriėt ishin mė nė veri tė Shqipėrisė sė sotme
    http://2guysreadinggibbon.files.word...nd_thracia.jpg
    Dardanėt janė pak tė vėshtirė pėr tu klasifikuar. Nė zonėn e Dardanisė janė gjetur qytete Dake, Ilire dhe Thrake. Moesia pėrfshin Dardaninė dhe njė shirit toke qė ndan Thrakėt nga Dakėt, ndaj mendoj se Moesia (Dardania pėrfshihet) mund tė ketė qenė zonė bashkimi kulturash.

    Thrakėt janė Dakėt me shumė, shumė influencė greke (ishin pjesė e Greqisė antike). Dakėt njihen si paradhėsit e Rumunėve tė sotėm. Shqipja dhe Rumanishtja kanė shumė fjalė tė pėrbashkta, mendohet se shqiptarėt dhe rumunėt dikur jetonin mė afėr njėri tjetrit. Rėnia e Perandorisė Romakė dhe ngarjet e mėpasme i ndanė.
    http://www.athenapub.com/thracmp4.GIF

    Perandoria Romake kishte disa probleme me influencėn e saj nė Ballkan; pjesa Jugore ishte nėn ndikimin Grek:
    http://upload.wikimedia.org/wikipedi...recek_Line.jpg

    Ka patur njė migrim tė Shqiptarėve mė nė jug nga vendi origjinal (qė nuk dihet ku ėshtė)
    http://upload.wikimedia.org/wikipedi...MIGRATIONS.png
    Ky migrim shpjegon 1) Numrin e madh tė fjalėve gjuha rumune ka tė ngjashme me shqipen 2) Influencėn mė tė madhe Latine se Greke (kemi shumė fjalė Latine nė gjuhėn shqipe nėse s'e keni vėnė re)

    Ky migrim gjithashtu, nuk pengon (madje e pėrforcon) teorinė e vazhdimit e ekzistencės sė Ilirėve me emėr tjetėr. (Shqipėrinė e sotme e zė vetėm njė pjesė e vogėl e Ilirisė Jugore)

    Shqipja ka influencė dhe Dako-Thrake, dhe Ilire. Dy pėrfundime mund tė nxirren nga kjo: 1) Ose Dako-Thrakėt janė tė ngjashėm me Ilirėt (kjo teori ka ca probleme), ose 2) Shqiptarėt antikė jetonin dikur nė njė vend bashkimi kulturash, Moesia (kjo toeri gjithashtu ka problemet e veta). Megjithatė, shqiptarėt janė njerėz tė Ballkanit sipas provave gjenetike dhe lingusitike, se cilėt grup i pėrkasin ka ende teori. Kėshtu qė sido qė t'i arrini pėrfundimet, mos dilni nga Ballkani.

    -----------------------------------------------------

    Trojanėt jetonin nė atė qė sot quhet Turqi. Janė gjetur fakte, ėshtė gjetur ku ėshtė luftuar lufta e Trojės, etj.
    http://0.tqn.com/d/atheism/1/0/4/U/TroyMap-l.jpg
    http://static.infoescola.com/wp-cont...mapa-troia.jpg
    Grekė nuk kishin shumė probleme komunikimi me Trojanėt. Trojanė flisnin Luish; njė gjuhė tė degės Anatole (qė ishte gjuhė Indo-Europiane, mos e ngatėrroni me Turqishten, ajo erdhi mė vonė). Armenishtja e sotme gjithashtu pėrfshihet nė kėtė grup, sepse duket se Frygia ishte Armenishte e vjetėr. Armenishtja dhe Greqishtja e sotme mendohet se kanė origjinė tė pėrbashkėt, kjo familje gjuhėsh quhet Heleno-Armene.

    Pėrfundim: Ka mė shumė mundėsi qė gjuhėt Anatole (Luish qė flisnin Trojanėt pėrfshihet) dhe gjuha Greke ishin tė ngjashme. Shqiptarėt nuk flasin greqisht, apo gjuhė Anatole. Ne flasim shqip, qė ka origjinėn nė Ballkan.

    -----------------------------------------------------
    Pellazgėt (nqs kanė ekzistuar) janė asimiluar nga tė gjithė popujt Indo-Europianė tė Ballkanit, jo vetėm njėri.

  17. #297
    i/e regjistruar Maska e Kreksi
    Anėtarėsuar
    20-11-2004
    Vendndodhja
    Francė
    Postime
    5,463
    Faleminderit
    274
    38 falenderime nė 37 postime
    kur i lexojmi disa postime habitemi se pse jane aqź te gjata..;kur mund ta kishim percaktuar kafken ppo edhe eshtnat tone shume thjeshte, nuk kemi ne as eshtna si etrusket, as si pellazget dolikocefal por kemi eshtna e kafka brakicefale =dinarike, ju lutemi duhet cekur se; hunda shqiptare luan rol ketu tek kafkat.. ku te vjetrit na quanin = hunda hiper greke" do thote hunden e kemi te ngritur me te ngritur ne tere gadishullin.. prandaj jemi autoktone te veēante, as etruske e as pelalzge por para tyre jemi ne keto troje...

    Mund te shqierre zeri tere diiten e tere vitin duke brohoritur " jemi pellazge, jemi etruske" .. por koti, ne nuk jemi ardhacake si ata... dolikocefalet aziatike, mudn te jemui vetem se popull i races europiane dinarike qe lidhje s'kemi as me etrusket e as me pelalzget gjysherit e tyre.. dolikocefal=koke zgjatur kurse ne jemi koke rrumbullaket...
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Kreksi : 10-12-2012 mė 19:03
    Askush nuk te pyt: ē'ka bere atedheu per ty por ē'ke bere ti per Atedheun ! - JFK

Faqja 15 prej 15 FillimFillim ... 5131415

Tema tė Ngjashme

  1. Varrmihesit e Ballkanit
    Nga DYDRINAS nė forumin Ēėshtja kombėtare
    Pėrgjigje: 9
    Postimi i Fundit: 24-03-2008, 20:16
  2. Parailiret - Iliret - Arberit _M.Korkuti
    Nga BARAT nė forumin Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 3
    Postimi i Fundit: 02-10-2006, 21:53
  3. Ministrat e Drejtesise se Ballkanit mblidhen ne Tirane
    Nga StormAngel nė forumin Tema e shtypit tė ditės
    Pėrgjigje: 1
    Postimi i Fundit: 06-10-2004, 21:41
  4. Kreu i BE: Vendet e Ballkanit perendimor do te antaresohen
    Nga StormAngel nė forumin Tema e shtypit tė ditės
    Pėrgjigje: 1
    Postimi i Fundit: 06-10-2004, 21:37

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •