Close
Faqja 10 prej 15 FillimFillim ... 89101112 ... FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 181 deri 200 prej 297
  1. #181
    i/e regjistruar Maska e XH.GASHI
    Anėtarėsuar
    07-03-2007
    Vendndodhja
    Prishtine
    Mosha
    55
    Postime
    1,129
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Po mire per ata qe se kuptojn se nga e kan prejardhjen Greket -Danajt dhe pse jane shumica e tyre boj te geshtej ne te zez kjo tabel gjenetike tregon lidhjen e tyre me Egjyptet ,.
    Egjypti dhe Danau ishin vllezer .Cili migroj nga keta te dy ,
    A NUK SHPJEGON MJAFT KJO LIDHJE KU E KAM RRUMBULLAKSUAR PER ORIGJINEN E PERBASHKET TE KETYRE DY PERSONAVE(mepas Popujve).
    GJithashtu kur eshte ne pyetje qeshtja e origjines se prijsve pse e perziejn Zeusin ,ēka do te thot se prinderit e tyre nuk ishin me origjin Greke si rastet tjera me Leken e madh me Dardanin etj etj.
    me te mira Darius
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga XH.GASHI : 12-10-2007 mė 15:47

  2. #182
    Deny Ignorance Maska e Darius
    Anėtarėsuar
    25-04-2002
    Vendndodhja
    Agartha
    Postime
    12,972
    Faleminderit
    20
    299 falenderime nė 200 postime
    Ate e kuptova po kjo teme eshte ne menyre specifike per antropologjine dhe jo mbi mitologjine

    Do ishte mė me vend qe shkrimet te jene neper temat e duhura. Ju lutem mbaheni parasysh kete gje.

  3. #183
    Perjashtuar Maska e BARAT
    Anėtarėsuar
    20-07-2006
    Vendndodhja
    Himarjot jet' e jet', Zot mbi male Hyll mbi det
    Postime
    2,565
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Rrėnjėt e shqiptarėve


    ARDIT BIDO / VLADIMIR KARAJ

    Tė dhėnat gjenetike tė shqiptarėve dhe hipotezat e ngritura mbi to, janė njė nga mundėsitė qė mund tė na tregojnė prejardhjen. Me gjithė dyshueshmėrinė mbi to dhe faktin se asnjėherė nuk bėhet fjalė pėr tė dhėna tė padiskutueshme, por tė shoqėruara me teori historike, ato bėhen pjesė e njė mozaiku qė mund tė na afrojė mė shumė me tė vėrtetėn, me gjithė relativitetin e kėsaj tė fundit. Albana Rexhepi, PHD nė gjenetikė molekulare nė Universitetin e Zyrihut dhe Anila Babameto profesore e gjenetikės nė Universitetin e Tiranės, flasin mbi hamendėsimet e hedhura pas studimit tė mutacionit Δ(Delta)F508. Ēfarė ėshtė ky mutacion? Ēfarė tregon ai mbi prejardhjen e shqiptarėve dhe a mund tė konsiderohen tė dhėnat qė dalin prej tij si prova tė mjaftueshme? Sakaq, arkeologu Neritan Ceka tregon mbi mbėshtetjen historike dhe antropologjike tė hipotezave qė lindin nga studimi nė fjalė.



    Fakti qė shqiptarėt janė mė tė prirur se fqinjėt pėr t’u sėmurur me fibrozė cistike ka hedhur hipotezėn se kombi ynė ka njė prejardhje neolitike, shumė herė mė tė lashtė se ballkanasit dhe mesdhetarėt e tjerė me pėrjashtim baskėt. Studimet qė janė kryer, prej vitit 1992, tregojnė se popullsia shqiptare ka shpeshtėsi shumė tė lartė tė mutacionit gjenetik ΔF508, ēka ka hedhur hipotezėn se shqiptarėt kanė emigruar nė Evropėn Jugore mė shpejt se tė gjitha kombet e tjera, pėrfshi edhe grekėt e latinėt.

    Sipas Prof. Anila Babameto, gjenetiste nė Universitetin e Tiranės dhe QSUT, ky studim tregon “origjinėn tonė autoktone. Qė popullata tė kėtilla (shqiptare) kanė ardhur shumė shpejt, shekuj e shekuj mė parė, nėpėrmjet Kaukazit, nė Evropėn Veriore e mė pas nė atė Jugore. Ndėrsa vendet e tjera qė e kanė kėtė frekuencė mė tė ulėt (tė mutacionit) tregon qė kanė emigruar mė vonė”.

    Sakaq, krahas kėsaj hipoteze, prof. Babameto shprehet se ėshtė hedhur edhe njė hipotezė tjetėr, sipas sė cilės, njė mutacion i ndodhur shumė shekuj mė parė ėshtė kultivuar dhe ėshtė ruajtur prej shekujsh dhe tė ketė njė frekuencė kaq tė lartė, pėr shkak tė izolimit qė kanė zgjedhur paraardhėsit tanė.

    Albana Rexhepi, PHD nė gjenetikėn molekulare nė Universitetin e Zyrihut, mendon se ky studim ka njė problem. Sipas saj, “leximi i sekuencės jep informacion mbi gjenin, ndėrsa frekuenca e alelit na informon se ē'pjesė e popullatės e mbart atė dhe ē'pjesė e popullatės do tė sėmurėt prej saj: ky informacion ėshtė i pamjaftueshėm pėr tė konkluduar mbi origjinėn e alelit. Dhe, aq me pak pėr origjinėn e shqiptarėve”.

    Ndėrkohė, qė pėr sa i pėrket teorisė sė dytė, ajo i referohet njė studimi tė kryer, nė vitin 1994, qė tregon mbi lashtėsinė e kėtij aleli. Studimi ka treguar se mutacioni gjenetik ΔF508 e ka origjinėn nė epokėn e paleolitit, rreth 52 mijė vjet mė parė dhe nė Evropė vetėm baskėt dhe shqiptarėt kanė njė mutacion tė tillė, nė rajonin jugor.

    “Ky efekt mund tė kėtė qenė edhe shkaku pėrse shqiptarėt, ashtu si baskėt, kanė njė pėrqindje kaq tė lartė tė FC508. Por, jo vetėm; edhe izolimi i tyre historik e kulturor mund tė ketė favorizuar kėtė proces”, – shprehet PHD Rexhepi.

    Gjithsesi, sipas saj, tė dhėnat mund tė jenė edhe tė pabesueshme, pėr shkak tė kampionit tė vogėl tė studiuar. Ajo kundėrshton mundėsinė e prejardhjes nordike tė alelit, porse nuk hedh poshtė mundėsinė e njė prejardhjeje indoevropiane, shumė herė mė tė lashtė se migrimi.

    Tė dhėnat e kėtij studimi mbėshteten edhe nė fakte historike dhe antropologjike. Arkeologu Neritan Ceka mendon se ky studim mbėshtetet edhe nė burime tė tjera. “Janė gjetur gjurmė tė migrimit ilir nga Kaukazi, a stepat ruse, drejt rrugės qė pėrvijon Danubi e mė pas nė Shqipėri”, – u shpreh ai, duke shtuar se kjo vėrtetohet nga tumat e gjetura, qė janė tė sė njėjtės formė dhe tė sė njėjtės qeramikė.

    “Nuk ėshtė pėr t’u habitur ky fakt, sepse njė pjesė e indoevropianėve erdhėn nė jug tė Evropės dhe pjesa tjetėr shkoi nė veri. Madje, lidhjet mė tė ngushta gjuhėsore tė shqipes janė me gjuhėt baltike, pra lituanishten dhe letonishten”. Sipas tij, zbulimet e arkeologut Kosina nė Lituani tregojnė njė kulturė tė pėrafėrt me atė ilire, ndonėse nė kohė tė ndryshme.

    Sakaq, edhe hipoteza e dytė, pra e “shqiptarėve paraindoevropianė” gjen mbėshtetje shkencore, sipas z. Ceka. “Dihet qė baskėt janė paraindoevropianė, por mos tė harrojmė qė ilirėt janė krijuar nga ndėrthurja kulturore e indoevropianėve me pellazgėt dhe kjo vėrtetohet nga autorėt antik helen”, – u shpreh ai. Burimet antropologjike janė njė e dhėnė shtesė pėr kėtė hipotezė. “Nė Shqipėri ekzistojnė dy tipa njerėzish, ata qė quajmė mesdhetar dhe veriorė, qė i pėrkojnė “mbetjeve” tė pellazgėve dhe indoevropianėve pėrkatėsisht”.

    Gjithsesi, kėto janė vetėm hipoteza dhe asnjė prej tyre nuk ėshtė kthyer nė teori. Nė fund tė fundit “raca e pastėr gjenetike”, nė bazė tė sė cilės shumė diktator, ndėr tė cilėt edhe Hitleri pėrpiqeshin tė tregonin supermacinė e kombit tė vetė nuk ekziston, dhe bie poshtė nga tė gjitha studimet gjenetike. Mutacioni ΔF508, i cili deri mė sot ėshtė promotori i hipotezave, qė tregojnė lashtėsinė shumė herė mė tė madhe, nga sa ėshtė vėrtetuar pėr shqiptarėt shkakton njė nga sėmundjet mė tė vėshtira pėr t’u kuruar sot nė botė. E sakaq, studiuesit botėrorė vijojnė tė mbledhin informacionet e nevojshme pėr tė kthyer hipoteza tė ndryshme, pro apo kundėr lashtėsisė sė shqiptarėve, nė teori.



    Anila Babameto*

    Tė gjitha hipotezat pėr mutacionin ΔF508 tregojnė pėr autoktoni tė shqiptarėve



    Cilat janė studimet gjenetike pėr prejardhjen e shqiptarėve dhe ēfarė tregojnė ato?

    Pėr origjinėn e shqiptarėve nė lidhje me testet gjenetike qė janė bėrė nė Shqipėri. Nė kuadėr tė njė studimi kolaborativ evropian, nė vitet 1990-91 ėshtė bėrė njė studim pėr fibrozėn cistike, ekzaminime gjenetike pėr tė dhe ėshtė njė mutacion, mutacioni ΔF508, mutacion mjaft i rėndėsishėm qė shkakton fibrozėn cistike. Nga ky studim ėshtė parė qė shpeshtėsia e mutacionit nė fjalė, qė shkakton fibrozėn cistike pėr vendet e Evropės Veriore ėshtė mjaft e lartė, ėshtė 70-80 pėr qind. Pėr shembull, Danimarka e ka 88 pėr qind, Anglia e ka 70 pėr qind, po kėshtu edhe vendet e tjera e kanė shumė tė lartė. Vendet e Evropės Jugore e kanė mė tė ulėt, 30-40 pėr qind, shpeshtėsinė e mutacionit ΔF508. Nga studimi i bėrė, nga shėrbimi ynė, nė bashkėpunim me Universitetin Overgata nė Romė, u pa se frekuenca e kėtij mutacioni pėr popullatėn shqiptare ishte shumė i lartė. Pra njė frekuencė qė pėrkonte me frekuencėn e vendeve tė Evropės Veriore dhe me asnjė nga vendet e rajonit. Kjo, pėrkon me atė hipotezė qė ėshtė hedhur, nga gjenetist tė mėdhenj, si Piaca apo Kavali Sforca qė ka pasur migrime nga Kaukazet, nė Evropėn Verioredhe mė pas kėta kanė emigruar nė Evropėn Jugore, e kjo ėshtė njė nga studimet e shumta qė janė kryer. Me sa duket mundet tė kemi njė prejardhje tė tillė, meqenėse frekuenca e kėtij mutacioni tė fibrozės cistike ėshtė shumė i lartė se vendet e tjera tė rajonit. Nuk ėshtė vetėm ky studim qė ėshtė kryer, di qė janė bėrė edhe studime tė tjera nga Instituti i Akademisė sė Shkencave, pėr sisteme tė tjera gjenetike dhe kanė arritur nė disa konkluzione, pėr pėrafri tė popullatės sonė, me vendet e Evropės Veriore.


    Studimet e tjera pėr tė cilat folėt kanė arritur nė tė njėjtin konkluzion?

    Njė pjesė prej tyre po. Ėshtė studiuar ADN-ja mikrokordiale, apo janė studiuar disa sisteme, qė i quajmė ne mikrosatelitė, apo minisatelitė dhe tė dhėnat tregojnė qė kanė njė farė ngjashmėrie me Evropėn Veriore.



    Ēfarė tregon fakti qė shqiptarėt kanė mutacionin nė fjalė nė sasi mė tė madhe se fqinjėt? Dhe nga ana tjetėr, a do tė thotė kjo qė fqinjėt kanė ardhur mė vonė nė Ballkan e Apenine?

    Kjo tregon origjinėn tonė autoktone. Qė popullata tė kėtilla kanė ardhur shumė shpejt, shekuj e shekuj mė parė, nėpėrmjet Kaukazit, nė Evropėn Veriore e mė pas nė atė Jugore. Ndėrsa vendet e tjera qė e kanė kėtė frekuencė mė tė ulėt tregon qė kanė emigruar mė vonė. Domethėnė, studimi shpreh se ne jemi njė popullsi autoktone dhe se vendet e tjera tė rajonit janė populluar mė vonė, pra kanė ardhur mė vonė.


    Sa pėrfundim i sigurt ėshtė ky dhe sa ka qenė kampioni i studimit?

    Janė studiuar shumė raste, janė marrė shumė kampion, janė studiuar rreth 200 kromozome. Ky ishte studimi fillestar qė ishte bėrė pėr herė tė parė, sepse faktikisht ky studim ėshtė zgjeruar edhe mė tej, ka vazhduar nė bashkėpunim me universitete tė tjera nė Belgjikė dhe nė Francė, dhe gjithnjė ka arritur nė tė njėjtin pėrfundim, qė popullsia shqiptare ka njė prevalencė mė tė lartė pėr mutacionin ΔF508. mund tė themi se ėshtė e dhėnė e sigurt, sepse jo vetėm qė nė studimin e parė kampioni ka qenė mjaft i madh, por ėshtė pasuar edhe me studime tė tjera qė e konfirmojnė. Pėr herė tė parė studimi ėshtė kryer nė vitin 1990, dhe ėshtė biseduar gjerėsisht pėr kėtė studim, nė njė konferencė, nė konferencėn antropologjike qė ėshtė zhvilluar nga Akademia e Shkencave nė vitin 1997 dhe aty janė pėrballur tė gjitha kėto teza, studimi pėr fibrozėn cistike dhe studimet e tjera qė pėrmenda pėr sisteme tė tjera gjenetike. Sigurisht, qė kėto janė tė dhėna, qė duhen parė nė kompleks duke u pasuar nga tė dhėna antropologjike, historike, gjuhėsore, pra ky ėshtė thjesht njė hipotezė qė pėrkon me kėtė teori: tė njė fluksi tė migrimi tė popullatės sonė, nga Evropa Veriore. Por, sigurisht mbetet nė kuadrin e hipotezės, sepse duhet tė jepen pėrfundime tė plota, me tė dhėnat qė pėrmenda mė parė.


    A vazhdojnė tė kryhen studime tė kėtij lloji?

    Normalisht, kėto studime janė nisur pėr probleme tė tjera, pėr tė zbuluar mutacione tė tjera te popullata shqiptare. nga studimi qė u bė, rezultoi qė ėshtė njė frekuencė e tillė dhe mė pas ėshtė referuar nė tavolina shkencore. Sigurisht, studimi nuk ėshtė bėrė me qėllimin pėr tė parė prejardhjen, por pėr tė parė mutacionin dhe pėr tė ndihmuar pacientėt nė fjalė. Kėshtu, qė vazhdojnė tė bėhen depistime pėr fibrozėn cistike dhe kėto tė dhėna grumbullohen dhe pėrdoren edhe pėr studime tė tjera. Me sa jam nė dijeni, tė gjitha tė dhėnat qė grumbullohen herė pas here, siē thashė, kanė nxjerrė tė njėjtin konkluzion.


    Cilat janė hipotezat e tjera pėr origjinėn e kėtij mutacioni?

    Ekziston edhe njė teori tjetėr, teoria e efektit tė themeluesit, qė e quajmė ne nė gjenetikė (Founder Effect), qė mund tė ketė ndodhur njė mutacion shekuj e shekuj mė parė nė popullatėn shqiptare dhe mė tej ky mutacion qė ka ndodhur, pėr shkak tė traditės apo kulturės qė mund tė kenė pasur paraardhėsit tanė ilirėt etj., pėr njė jetė mė tė izoluar dhe tė mbyllur, pa shkėmbime me popullatat e tjera, ky mutacion mund tė jetė kultivuar, tė jetė ruajtur prej shekujsh dhe tė ketė njė frekuencė kaq tė lartė. Edhe kjo hipotezė ėshtė hedhur, por mė tepėr, mendohet, nė kuadėr edhe tė studimeve tė tjera nė kompleks (studime gjenetike, antropologjike, historike, gjuhėsore etj.) qė ėshtė nė favor tė njė origjine indoevropiane. Gjithsesi edhe kjo hipotezė, pra tė dyja hipotezat tregojnė autoktoninė e shqiptarėve.

    *Profesore nė Universitetin e Tiranės dhe njė nga dy gjenetistėt e vetėm nė Qendrėn Spitalore Universitare “Nėnė Tereza” nė Tiranė



    Sqarime mbi Fibrozės Cistike dhe lidhjen e saj me Origjinėn e Shqiptarėve

    Albana Rexhepi*




    Sė fundmi njė media publikoi njė lajm me titullin "Rezultate gjenetike tė prejardhjes sė shqiptarėve". Ky lajm i referohej njė informacioni tė "Laboratorit Gjenetik nė Tirane", sipas tė cilit: "Mutacioni Delta F508 gjendet nė 78% tė shqiptareve tė testuar sipas rastit, ēka tregon se prejardhja jone ėshtė nga veriu i kontinentit".

    Njė informacion i tille ėshtė publikuar sė pari nė revistėn “American Journal of Human Genetics”, nė vėllimin 50, faqe 875-876, viti 1992. Punimi ėshtė njė bashkėpunim midis Laboratorit Gjenetik tė Tiranės dhe kolegėve tė tyre nė Universitetin e Torinos: kampionet e pacientėve shqiptarė janė analizuar mė tej nė Torino.

    Ēfarė thotė artikulli?

    Nga analiza e 92 pacientėve (gjeografikisht nga tė gjitha krahinat), rezulton se aleli defektoz i Fibrozės Cistike (FC), specifikisht delecioni 508, ėshtė i pranishėm nė rreth 75 % tė pacientėve. Sipas njė pėrllogaritje, ky alel difektoz duhet tė jetė i pranishėm nė rreth 60% tė popullsisė shqiptare. Studimi, qė pėrdor njė metode inovative tė detektimit tė alelit defektiv tė FC508, tė botuar nė 1990 nė prestigjiozen Nature, ėshtė i rėndėsishėm sepse sjell pėr herė tė parė njė pamje tė shpeshtėsisė me tė cilėn ky alel gjendet nė popullatėn shqiptare, krijon mundėsinė e hartimit tė programeve shėndetėsore apo sjell nė evidence rėndėsinė e njė diagnostikimi prenatal pėr ēiftet qė rriskojnė tė kenė njė fėmijė mė kėtė sėmundje. Studimi, megjithatė, shkon njė hap me larg dhe bėn njė spekulim mbi origjinėn e shqiptarėve.

    Nė vitin 1984 Ammerman dhe Cavalli-Sforza, kishin spekuluar se aleli FC508 kishte njė origjinė tė vetme, diku nė Lindjen e Mesme, dhe kishte ardhur nė Evrope duke krijuar njė gradient shpėrndarje nga jugu pėr nė veri. Kjo, dhe izolimi, do tė shpjegonte pėrse vendet nordike kanė njė pėrqindje kaq tė larte tė CF508 krahasuar me vendet e jugut tė Evropės. Kėshtu, ndėrsa ishujt Faroe kanė njė frekuence 100% te FC508; nė Turqi vetėm 27% e popullsisė e mbart atė.

    Nė kundėrshtim me kėto tė dhėna tė Ammerman & Cavalli-Sforza, ky alel mutant paraqitet nė Shqipėri nė rreth 60% tė popullsisė. Njė shifėr qė nuk raportohet nga asnjė nga vendet e rajonit. Pyetja qė mė tė drejtė autorėt shtrojnė ėshtė: Pėrse kjo pėrqindje e lartė e pazakonte e alelit FC508 tek shqiptarėt?

    Autorėt e shpjegojnė kėtė paradoks duke u bazuar nė tre referenca: Aleks Buda dhe studimi i tij mbi izolimin kulturor dhe historik tė Shqiptarėve (1985); Zvelebil dhe teoria e tij e migrimit nomad gjatė mijėvjeēarit te tretė Para Krishtit (1980) dhe Baranov (Human Genetics, 1991, vol. 87); qė teksa kishte studiuar praninė e alelit FC508 nė pacientėt e Rusisė Evropiane, kishte vėrejtur se gradienti i shpėrndarjes se kėtij aleli tek kėta paciente kishte kah tė kundėrt nga ai i propozuar nga Ammerman&Cavalli-Sforca. Duke u bazuar nė kėto tre referenca autorėt sugjerojnė se origjina e shqiptarėve rrjedh nga migrimet nomade.

    Problemi me studimin nė fjalė, ashtu si edhe me studimin e Baranovit, qėndron se tė dy grupet kanė analizuar vetėm alelin CF508: janė bazuar vetėm tek sekuencimi i kėtij aleli. Por, ndėrsa analiza gjenetike, leximi i sekuencės; jep informacion mbi gjenin, ndėrsa frekuenca e alelit na informon se ē'pjesė e popullatės e mbart atė dhe ē'pjesė e popullatės do tė sėmurėt prej saj: ky informacion ėshtė i pamjaftueshėm pėr tė konkluduar mbi origjinėn e alelit. Dhe, aq me pak pėr origjinėn e shqiptarėve. Pėr kėtė duhen edhe analiza jashtė gjenetike, tė fragmenteve tė ADN-se qė e rrethojnė kėtė gjen. Duhet ajo qė quhet analiza e mikrosatelitėve!

    Mikrosatelitėt janė sekuenca ADN-sė me njė gjatėsi tė caktuar dhe njė renditje germash tė caktuar. Gjatė historisė, sekuenca mund tė ndryshojnė si pasojė e mutacioneve. Teknikat e sotme tė analizės sė ADN-sė janė nė gjendje tė pėrcaktojnė se cili ėshtė versioni origjinal, mė i vjetėr, i njė aleli dhe kur kanė lindur variantet e tjera. Duke i kombinuar kėto tė dhėna me ato gjeografike dhe historike, bėhet e mundur lokalizimi i popullatės nga ku ky alel u shfaq sė pari, bėhet e mundur tė ndiqet migrimi i kėtij aleli nga njė vend gjeografik nė njė tjetėr.

    Njė studim i tillė, i pranuar dhe referuar deri me sot nga komuniteti i studiuesve pėr Fibrozėn Cistike, ėshtė kryer nė vitin 1994 (2 vjet pas artikullit qė diskutojmė). Artikulli ėshtė botuar nė prestigjiozen Nature Genetics, vol. 7, faqe 169-175, dhe ka pėr autor Moral et al. (titulli nė origjinal: The origin of the major cystic fibrosis muation (deltaFC508) in european populations)

    Autorėt konkludojnė se aleli FC508 e ka origjinėn e tij rreth 52000 vjet mė parė, nė paleolitik. Popullata qė e ka futur kėtė alel nė Evrope ka pasur njė ADN, pėrmbajtja gjenetike e sė cilės nuk i ngjan asnjė prej popullatave qė banojnė sot Evropėn. Aleli i FC508 mė i vjetėr nė moshė gjendet mė shumice tek basket dhe tek shqiptarėt. Dy mutacione tė kėtij aleli shfaqen nė Evrope Qendrore dhe atė Veriore nė njė kohė tė mėvonshme, kohė qė i pėrket erės neolitike, kryesisht asaj tė lidhur me tė ashtuquajturėn “Linear Pottery Culture”. Ky event i dytė favorizon teorinė e gradientit tė shpėrndarjes nga jugu pėr nė veri tė “Ammerman&Cavalli-Sforca”, tė shoqėruar me njė rritje tė madhe dhe zhvendosje tė popullatave nė Evropėn Qendrore.

    Po, atėherė pėrse shqiptarėt dhe baskėt kanė njė pėrqindje kaq tė lartė tė kėtij aleli? Baskėt, tė dhėnat historike i tregojnė te pranishėm ne Evropė qė nė kohėn paleolitike. Prania e alelit me tė vjetėr tek ta, ėshtė njė fakt mė shumė qė provon se ky grup daton nė Evropė qė nė kėtė kohė tė hershme. Frekuenca e lartė e FC508 ndoshta i detyrohet izolimit tė kėtij grupi, apo edhe tė ashtuquajtur “Founder-Effect”. “Founder-Effect” ėshtė njė term i pėrkufizuar nga Ernst Mayr, nė vitin 1952, dhe i referohet fenomenit tė shkėputjes prej grupit tė madh tė disa individėve, qė e izolojnė veten dhe krijojnė kolonitė e tyre. Duke u izoluar ata e humbasin variabiletin gjenetik dhe ndryshojnė tėrėsisht prej popullatės nėnė si nė gjene ashtu edhe nė tipare.

    Ky efekt mund tė kėtė qenė edhe shkaku pėrse shqiptarėt, ashtu si baskėt, kanė njė pėrqindje kaq tė lartė tė FC508. Por, jo vetėm; edhe izolimi i tyre historik e kulturor mund tė ketė favorizuar kėtė proces. Megjithatė, studiuesit nuk ngurrojnė tė pėrmendin se ndoshta kjo pėrqindje e lartė e FC508 tek shqiptarėt ėshtė i lidhur me kampionin e vogėl tė analizuar nė kėtė studim. Fakti qė nė artikullin e vitit 1994 nuk ka asnjė bashkėpunėtor shqiptar, dhe fakti qė njė nga autorėt e artikulli ėshtė kryeautori i artikullit tė vitit 1992 (G. Novelli), rezultatet e tė cilit janė tė njėjta me ato qė citohen; tė bėn tė mendosh qė nė kėtė artikull tė vitit 1994 janė rianalizuar tė njėjtat kampione si ato tė vitit 1992. E, nėse ėshtė kėshtu, por edhe nėse nuk ėshtė kėshtu, spekulimi mbi prejardhjen nordike tė kėtij aleli nė Shqipėri ėshtė i pabazuar!

    *PHD nė gjenetikė molekulare, Universiteti i Gjenevės



    Ēfarė ėshtė fibroza cistike



    Rreth 30 mijė vetė vuajnė nga fibroza cistike dhe 12 milionė tė tjerė e kanė gjenin qė shkakton kėtė sėmundje, por pa e ditur. Fibroza cistike ėshtė sėmundje gjenetike qė bllokon mushkėritė dhe pankreasin me mukus, duke e bėrė frymėmarrjen dhe tretjen e ushqimit tepėr tė vėshtirė. Nė vitin 1981 pacientėt me kėtė sėmundje zakonisht vdisnin pa mbushur tė 18 vjetėt. Mjekja Ana Mak Mullen pranė universitetit tė qendrės mjekėsore nė Roēester tė Nju Jorkut thotė se trajtimi i fibrozės cistike para 25 vjetėsh thuajse nuk ekzistonte. Por gjatė kėtyre dy dekadave kėrkimet nė kėtė fushė janė shtuar dhe trajtimet e reja kanė mundur t’u zgjasin apo pėrmirėsojnė jetėn pacientėve tė tillė. Doktor Rob Horovic thotė se tani rreth 40 pėr qind e personave me fibrozė cistike janė mbi 18 vjeē, pra kalojnė nga fėmijėria dhe rinia e hershme nė moshė tė rritur pa u penguar nga kjo sėmundje.

    Shtatzėnia pėr gratė me fibrozė cistike sot ėshtė e mundshme pėr arsye tė mėnyrave tė reja pėr kufizimin dhe trajtimin e infeksioneve dhe dėmtimit tė mushkėrive qė shkaktohen nga pezmatimi i indeve duke krijuar jardė ose mukus.

    Kujdesi i pėrditshėm, ushqimi i pėrzgjedhur, heqja e mukusit nga mushkėritė, dhėnia e antibiotikeve nėpėrmjet frymėmarrjes tė gjitha kėto mėnyra tė bashkėrenduara kanė krijuar lehtėsira tė mėdha pėr shumė pacientė.

    Pra sėmundja nuk pėrbėn mė kėrcėnim dhe cilėsia e jetės pėr tė sėmurėt me fibrozė cistike ėshtė pėrmirėsuar dukshėm. Megjithatė, doktor Horovic thotė se fibroza cistike hyn nė kategorinė e sėmundjeve tė rėnda e vdekjeprurėse. Dhe ky ėshtė njė realitet pėrballė pėrparimit tė shkėlqyer nė luftėn kundėr sėmundjes.

    Atrit Lulushi, Uashington, VOA


    16/02/2008 - gazeta satndard

  4. #184
    Perjashtuar Maska e BARAT
    Anėtarėsuar
    20-07-2006
    Vendndodhja
    Himarjot jet' e jet', Zot mbi male Hyll mbi det
    Postime
    2,565
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    “Thesari m’i ēėmuar i njė shteti nuk pėrbėhet prej pasuris sė tokės e sė nėntokės sė tij dhe prej mundėsive tė zhvillimit ekonomik, por prej njerzve q’ai shtet mban nė gji, prej shpirtit q’i u jep giallėri kėtyre njerzve, prej gjakut qė qarkullon nėpėr venat e tyre”
    Jakov Milaj



    Raca Shqiptare




    Jakov Milaj

    Studim Anthropologjik E Historik



    Ismail Mal’ Osmani, Botonjės - Tiranė 1944



    Kush ishte Jakov Milaj


    Profesor Jakov Milaj ishte lindur ne Fier me 25 mars te vitit 1911. Ai u shkollua ne Gjimnazin e Shkodres, ku e mbaroi ate ne fund, si nje nga studentet e saj me te mire ne vitin 1931. Qe i ri, ai eshte dalluar per etjen per dituri dhe mbi te gjitha karakterin e paepur. Kur ishte nxenes ka drejtuar shoqaten kulturore “Besa shqiptare”. Per nje kohe te gjate, ai punoi si mesues ne qytetin e tij te lindjes, Fier; sekretar komune ne nenprefekturen e Kolonjes; redaktor ne organe te ndryshme te shtypit te Tiranes e sidomos ne “Vatra” te Timo Dilos dhe ne “Perpjekjen shqiptare” te Branko Merxhanit.

    Ne kete kohe ka formuar shume njohje, ku spikat mbi te gjitha, miqesia e madhe me Migjenin. Per ata, qe kane shfletuar ne median e shkruar ne vitet ‘30, ka qene e pamundur qe te mos e hasnin ngado emrin apo inincialet e tij. Fale erudicionit, ai shkruante ne fushen historike, etnografike, antropologjike. Ishte kjo arsyeja, qe ai qe ne vitin 1934 i eshte dhene e drejta e studimit per veterinari ne Universitetin e Torinos. Por, ne vitin 1935, ai nderpret perkohesisht studimet dhe kthehet ne vendlindje, ku merr pjese ne Kryengritjen e Fierit. Deshtimi i saj do te ishte fatal per Milajn. Ai do te denohej me burgim te perjetshem ose 101 vjet.

    Pas nderhyrjes se organizatave te shumta nderkombetare, ai do te falej. Me pas, u largua perseri nga vendi, per te vazhduar perseri studimet e lena pergjysem. Ne ditet e fundit te Migjenit, ai do te ishte prane tij dhe te motres ne Senatoriumin e Tore Felices. Madje, do te ishte ai, qe do te sillte edhe fjalet e fundit te Migjenit te madh dhe doreshkrimet e fundit nga spitali.

    Ne Shqiperi eshte rikthyer ne vitin 1939, pasi ishte diplomuar shkelqyeshem. Ai do te punonte ne institucionet zyrtare dhe ne qeverine e Maliq Bushatit do te ishte pak muaj edhe Minister i Bujqesise. Nga 12 shkurti deri me 12 prill 1943 punoi si Minister i Bujqesise dhe i Pyjeve. Shkak per largimin e tij te shpejte ishte se kerkoi qe pyjet tona te shkeputeshin nga kontrolli italian dhe milicia italiane e pyjeve te zevendesohej me shqiptare, kerkesa keto qe nuk u perfillen. Kuptohet se u detyrua te jape doreheqjen. I gjithe ky kalvar eshte pak, po te kujtosh ate, qe e ndoqi ne periudhen pas Ēlirimit te vendit. Punoi si veteriner ne Durres, Bilisht, Fier dhe vazhdimisht i shmangur qytetit te tij. Qe me vitin 1945 u denua me 15 vjet burg, prej te cilave beri 6 vjet burg dhe 4 vjet, ai dhe familja u internuan ne Shtyllas te Fierit dhe Radostine.



    PARATHĖNJE


    Tė pėrgatitėsh njė studim anthropologjik e historik pa qėnė as athropolog as historian, duhet tė keshė shumė guxim. E unė kėtė guxim e mora, pse desha tė plotsojė, me sa mė qe e mundur, njė nevojė tė madhe shpirtrore, njė mungesė qė duhet tė ketė ndjerė Shqiptari : njohjen e vetvehtes.
    E kaluara dhe e arthmja e njė kombi ndjekin njė rrugė tė caktuar, drejtimin e sė cilės, mė tepėr se fati, e japin fuqit biologjike. Prandaj, po tė kėrkojmė thellė thellė shkaqet e lulzimit ose tė teposhtes sė njė populli, do tė hasim, nė ēdo rasje, nė faktorė biologiikė.Thesari m’i ēėmuar i njė shteti nuk pėrbėhet prej pasuris sė tokės e sė nėntokės sė tij dhe prej mundėsive tė zhvillimit ekonomik, por prej njerzve q’ai shtet mban nė gji, prej shpirtit q’i u jep giallėri kėtyre njerzve, prej gjakut qė qarkullon nėpėr venat e tyre. Raca, si pas mendimit tė tė gjithė biologve, pėrcakton prirjet shpirtrore tė njė populli, kanalizon dėshirat e mendimet, rregullon, pa e kuptuar, jetėn e individve, qoftė nė pjesėn vehtiake, qoftė nė mardhėnje me shoqi shojnė.

    Ky studim nuk ėsht bėrė pėr t’u marrė me racizėm nė kuptimin politiko-filozofik qė i japin kėtij skaji popujt e tjerė tė botės. Nė njė vėnt si ky i yni, ku nuk njihen as fillet e shkencave biologjike dhe ku nuk dihet, as nė vija tė pėrgjithėshme, se cila ėsht paja morfologjike e shpirtrore qė ne na bėn tė ēquhemi nga popujt e tjerė tė Ballkanit e t’Evropės, tė hidhet nė shesh njė ide e kėtillė do t’ishte gjė fare e papjekur dhe nuk do tė jipte asnjė pėrfundim praktik.

    Qėllimi i hartimit tė kėsaj vepre ka qėnė qė tė nxjerė nė shesh disa tė vėrteta, gjer mė sot tė panjohura, mbi racėn t’onė dhe t’u japė shkas, atyreve q’e ndjejnė vehten tė zotin, pėr t’u marrė pak mė tepėr me biologji e me anthropologji. Pėrfundimet qė ka pėr tė nxjerėlexonjsi nga kėto faqe janė tė thjeshta dhe, ndofta, tė njohura intuitivisht prej shumė Shqiptarvet, rne gjithė se tė mohuara prej tė huajvet dashakeqė : se populli arbėror ka njė origjinė tė vetme e tė pėrbashkėt; se ėsht anas (aukton) nė tė gjitha viset ku banon sot; se as midis myslimanvet e kristjanvet, as midis Gegvet e Toskvet nuk ka ndonjė ndryshim racor; e, mė nė funt, se ndihet nevoja pėr njė politikė shoqėrore qė tė synojė fuqizimin fizik tė racės shqiptare.Kombi i ynė ndodhet, siē munt tė kuptohet lehtazi, nė kushte shumė te mira pėr sa i takon racės. Me njėri tjetrin nuk na lith vetėm gjuha e historija, por edhe gjaku e prandaj kemi trajta trupore e veēori shpirtrore tė pėrbashkėta.

    Mė sa, nė cilin do nga shtetet e tjera tė Kontinentit t’onė gjejmė mė shumė se njė racė, me tipare fiziologjike e psiqike tė ndryshme, nė Shqipėri kemi vetėm racėn ilirike ose dinarike tė ēėmuar edhe prej racistėve mė orthodoksė si njė nga racat mė tė larta, mė tė gjalla e me shpirt tė pajosur me cilsi tė zgjedhura. Njėsija e racės duhet tė ketė rėndėsi tė madhe pėr Kombin t’ėnė tė mitur, pse nga kjo rrjeth diēka e rėndėsishme : divergjencat mendore e shpirtrore ndėrmjet Shqiptarvet duhet tė jenė shumė tė vogla, aspiratat kombėtare tė pėrbashkėta.

    Ē’paradoks — kishte pėr tė thėnė ndonjė lexonjės — me njėmėndsin (realiietin)! Po tė jetė kėshtu, shkenca nuk i pėrgjigjet sė vėrtetės… Nuk po shihni se si Shqiptarėt po orvaten t’i hanė kokėn shoqi shojtė ?

    Por unė kujtoj se kjo armiqsi e sotme nuk ka asnjė themel. Ėsht njė krizė shpirtrore e ēastit dhe e shėruarshme, njė farė nevralgjije qė do tė kalojė mbrėnda pak kohe.

    Mbushen plotė pesė vjetė qė ndodhemi nė luftė, nė njė luftė tė tmerrėshme ku raca, popuj e idera po pėrleshen si kurrė ndonjė herė tjetėr. Valėt e pėrthyera tė kėsaj ndeshje kaq tė madhe duhet tė ndiheshin edhe nė vėndin t’ėnė. Kėtu takuan tokė djerre, por pjellore, mėndje tė padjallzuara, ndėrgjegje tė patrajtuara sa e si duhet e prandaj bėnė veprėn e tyre. Mėkati, pra, pėr kėtė gjėndje q’u kriiua, nuk ėsht i racės e, pėr rrjedhim, jo i turmės shqiptare, por — pse mos t’a themi? — i atyreve q’u takonte barra t’a lėronin kėtė turmė, i udhėheqėsve tė sajė tė djeshėm intelektualė e politikanė qė kanė punuar pak, shumė pak, pėr tė njohur psikėn e Shqiptarit, pėr tė kuptuar prirjet e mbėhit e sajė dhe pėr t’u dhėnė atyreve drejtimin e duhur.Ndofta — t’a pėrmėndim edhe kėtė — kemi tė bėjmė me njė fatalitet historik me rrėnjė pėrjashta botės s’onė. Pėr kombet e tjera, pėrpara se luftėtari t’i drejtojė shigjetėn e funtme armikut q’e mbante nėn zgjedhė dhe politikani tė pėrpiqet tė sjellė bashkimin e mbrėndshėm ose tė bėjė politikanizėm, punoi historjani, filozofi, hartisti, shkencėtari i cilės do dege. Nė Shqipėri, pėr shkak tė rrethanave qė nuk mvareshin prej nesh, mėndjet drejtonjse munguan gjatė periudhės sė Rilindjes. Vetėm harti, letėrsija, beri diēka pėr tė mėkėmbur ndėrgjegjen kombėtare, e cila, gjer nė vjetėt e mbramė tė tetqindshit, venitej nė lethargjin e rėndė qė patėn krijuar tri a katėr vargje shekujsh robėrije. Por edhe drita e tij qe shumė e zbehtė dhe rruga pėr t’arritur pikėn e synimit shumė e vėshtirė pse krejt e parrahur. Vullnetet e ndėrgjegjet e reja, q’ishin tė domosdoshme pėr t’i dhėnė jetė njė shteti tė pavarur jo vetėm politikisht por edhe shpirtėrisht, nuk u krijuan dot.

    Sido qoftė, gjėndja e sotėshme ka tė bėjė vetėm me faktorė tė jashtėm e jo me pajėn shpirtrore t’ethnosit t’ėnė e prandaj do tė pėrmirsohet shumė shpejtė pa lėnė vrraga pėrēarje. Jemi, qė tė gjithė, bij tė njė race tė vetme, vllezėr; shpejtė do t’i njohim gabimet qė kemi bėrė e do t’i kėrkojmė ndjesė shoqi shojtė. Gjaku uj s’bėhet.

    Pėr tė caktuar fatin qė na ruhet pėr tė nesėrmen, kemi njė a tout tė madhe nė dorė : pėrnjėsin (uniformitetin) e brumit qė pėrbėn Kombin t’ėnė. Nė qoftė se intelektualėt e ndėrgjegjshėm do t’i pėrvishen me mish e me shpirt’ punės qė tė zbulojnė problemet shpirtrore e lėndore tė fisit arbėror dhe t’u gjejnė atyreve zgjidhjen e drejtė, nuk duhet tė trėmbemi pėr t’arthmen. Vetėm duhet punė, pun’ e parreshtur mendimtarėsh tė vėrtetė.

    Kjo punė ėsht shumė m’e rėndė tek ne se sa te popujt e tjerė tė botės. Duhet nisur prei themelit. Ėsht mirė t’i njohim ė t’i themi vetė tė metat t’ona: jemi njė popull anakronik n’Evropėn e sotėshme. Ne s’e kemi trajtuar akoma ndėrgjegjen kombėtare, kurse kombet e tjera kanė shkuar shumė pėrpara. Por, me gjithė vėshtirsit e mėdha qė paraqiten, munt t’i a dalim ēdo pengimi. Raca e jonė i ka dhėnė botės sė huaj vlefta tė larta e tė shumta nė pėrpjestim me numrin e pėrfaqsonjėsve tė sajė. Ajo ruan, sigurisht, energji tė mėdha edhe sot e kėsaj dite. Kėto energji do tė nxjerin, me doemos, shkėndi xixllonjse qė do t’a ndriēojnė kėtė popull dhe do t’i tregojnė drejtimin qė duhet ndjekur.

    Por, pėrpara sė gjithash, detyrohemi tė gėrmojmė veēorit e lėndės sė grestė qė pėrbėn popullin t’ėnė. Njė kirurg nuk do t’u a dilte asnjė herė nė krye operacjoneve qė bėn po mos tė njihte imtėsisht shtretrit anatomikė tė pjesės ku do tė vėrė thikėn. Gjithashtu, njė intelektual ose burr shteti do t’i mbrapshtonte shumė punėt nė vėnt qė t’i ēonte nė rrugė tė mbarė, po mos tė njihte si duhet popullin nė tė cilin edhe ai bėn pjesė.

    — Gnothi safton, i tha Orakulli i Delfit filozofit Sokrat.

    ***

    ***
    Qėllimi q’u ndoq nė hartimin e kėsaj vepre ka qėnė shumė i kufizuar. Ėsht pėrmėndur edhe mė parė : t’i jipet rasja lexonjsit tė thjeshtė qė tė nxėjė disa tė vėrteta rreth racės sė tij, tė dijė se midis tij dhe atyreve qė flasin njė gjuhė me tė nuk ka asnjė ndryshim gjaku e pra t’a njohė Shqiptarin, qė prej Mitrovice e gjer nė skajin mė jugor tė Ēamėris, si vllan e vetė.Gjuha e pėrdorur ėsht e thjeshtė dhe, pėr tė bėrė qė teksti tė kuptohet lehtė, janė mbledhur, nė njė kaptinė tė veēantė, disa shėnime e sqarime biologjike tė vulgarizuara. Rrjeshtimi i lėndės ėsht bėrė nė mėnyrė qė seicili lexonjės tė gjejė diēka qė t’a interesojė. Pranė pjesėve me pėrmbajtje vetėm biologjike, janė shtjelluar subjekte ethnografikė e historikė.

    Por kam shpresė se edhe intelektuali i paspecjalizuar n’anthropologji e nė histori do t’i lexojė me interes kėto pak faqe. Janė, me sa di unė, tė parat qė shkruhen mbi racėn t’onė nė gjuhėn shqipe e prandaj shumė-kushit nuk do t’i ketė rėnė rasja qė tė mirret me problemet qė qeken nė kėtė vepėr.

    Pėr tė mundur tė konsultojė sa mė shumė nga studimet e autorvet tė huaj qė janė marrė me anthropologjin e me ēėshtje tė tjera shqiptare, kam qėnė i detyruar t’ė marrė hua libra nėpėr miq, tė ēqetsojė ndokėnd qė tė mė pėrkthejė ndonjė vepėr prej gjermanishtes e tė kėrkojė kėshilla nga ata qė janė mė tė zotė se unė. Duke i u dhėnė funt kėtyre rreshtave, e ndjej pėr detyrė t’i u falem nderit me zėmėr qė tė gjithve.

    Tiranė, Jenar 1944.





    AUTORI I.RACA DHE KOMBI

    Ē’ ĖSHT ANTHROPOLOGJIJA - PĖRKUFIZIMI I RACĖS - LIGJĖT E MENDEL-it - SHĖNIME ANTHROPOMETRIKE - KLASIFIKIMI I RACAVET DHE RACA ARJANE - METIĒJATI - RACA, KOMBI, GJUHANdryshimet e fytyrės e tė mėnyrės sė jetesės i u kanė rėnė nė sy vėzhgonjėsve qė nė kohėt mė tė lashta. Ndėr dokumentat e hieroglifuar t’Egjyptjanvet gjėnden pėrshkrime tė shumta popujsh qė kishin marėdhėnje me nėnshtetasit e Faraonvet. Bibla, nė kaptinėn e dhjetė tė Gjenezės (tė bėrėt) pėrmban njė dokument tė famshėm ethnologjik tė kohės. Ndėr Grekė e Latinė, pastaj, kemi shėnime tė shumta e vepra tė tėra ku fise e raca tė ndryshme tė dheut pėrshkruhen pėr bukuri duke u ndjekur njė farė sistemi shkencor. Mjafton tė pėrmėnden emrat e Herodotit, Aristotelit, Tacitit e Plinit tė Vjetėr pėr tė kuptuar se shumė ndėr eksponentėt e mendimit helenik e italik i kanė kushtuar me zell studime tė vlefshme atyre shkencave qė sot thirren ethnografi, ethnologji e anthropologji.

    Studimet shumzohen gjatė Mesjetės dhe zėnė vėnt kryesor hė numrin e diturive tė kohės, atėherė kur Evropjanėt mundėn tė zbulojnė kontinente tė reja dhe tė hyjnė thellė nėpėr ato qė njiheshin edhe ndėr kohėt e moēme. Mė nė funt, nė shekullin e nėntmėdhjetė, njoftimet e mbledhura mbi dukjen e mbi zakonet e njerėzve disiplinohen, caktohen vijat qė duhen ndjekur pėr kėrkimet e reja dhe arrihet, nė kėtė mėnyrė, nė shkencat e vėrteta qė pėrbėjnė historin natyrore tė njeriut.

    Emri i anthropologjis ėsht.i vjetėr: e pėrdor Aristoteli nė kuptimin e fjalimit mbi njerin e do t’a pėrdorin gjer nė ditėt t’ona filozofėt me domethėnjen e njė doktrine tė natyrės njerzore. Nga mezi i shekullit tė shkuar ky skaj pėrhapet si sinonim i “historis natyrore tė njeriut” (Broca) dhe pėrhapja e tij bėn qė tė lihet pas dore kuptimi filozofik.

    Skajet ethnografi e ethnologji q’e kanė rrėnjėn nė konceptin e popullit (gėrqisht ethnos) janė tė kohėve tė reja. Pėrkufizime tė qarta mbi to mungojnė edhe sot e kėsaj dite, pse dijetarė tė shteteve tė ndryshme i u japin kuptime qė nuk pėrputhen kryekėput njėri me tjetrin. Me gjithė kėtė, pėrmbajtja e ethnografis ėsht pėrcaktuar, nė pėrgjithsi, nė kuptimin e njė disipline thjeshtėsisht pėrshkronjėse, e cila ka pėr barrė mbledhjen e lėndės q’ėsht pėr t’u vrejtur mbi kulturat e sotėshme tė popujve tė ndryshėm. Ethnologjija ėsht shkenca krahasonjėse e induktive qė ka pėr detyrė pėrpunimin e mėpastajshėm dhe diskutimin e kėsaj lėnde sė mbledhur.Por prap tė dy skajet nuk janė pėrdorur vetėm nė kėtė kuptim. Shumė herė nėn emrin “shkenca anthropologjike” dijetarėt kanė pėrmbledhur ethnologjin sė bashku me anthropologjin. Kurse, duke pranuar njėsin e kėtyre dy disiplinave, pėrdorimi shkencor italjan e ka mbajtur tė ndarė anthropologjin — studimi i problemeve biologjike, sistematike e racore tė njeriut — nga ethnologjija qė studjon grumbullimet dhe kulturat e njerzve. 1)

    ***
    Fjala “racė” ėsht pėrmėndur shumė ndėr kėta vjetėt e fundit. Ku me kuptimin shkencor, ku me kuptimin e njė doktrine politike qė ka marrė emrin racizėm e qė ka krijuar bazėn e lėvizjevet politike tė disa popujve.Ky studim nuk ka pėr qėllim qė tė hyjė thellė n’anthropologji, as tė mirret me ēėshtje filozofike abstrakte ose me racizėm e prandaj, pėr t’i dhėnė lexonjsit rasje qė tė marrė vesh ē’ėsht raca, po japim disa pėrkufizime tė hartuara prej shkencėtarėsh rrymash tė ndryshme e qė nuk bjenė nė kundėrshtim, por e plotsojnė shoqi shojnė.

    “Raca, thot Guenther, pėrfaqson njė grup njerzor qė, pėr lidhjet ndėrmjet veēorive fizike dhe pajosieve shpirtrore tė veēanta, dallohet nga cilido grup tjetėr njerzor dhe krijon elementa qė i pėrngjajnė njėri tjetrit.” 2)

    Eugen Fischer, qė ėsht njė ndėr mė tė mėdhenjt eksponentė tė racizmit gjenetik, e pėrkufizon me kėto fjalė racėn: “ėsht njė trunk i pėrcaktuar nga grupe “genėsh” 3) tė barabartė, jo prej njerzish q’i pėrngjajnė shoqi shojtė vetėm ndėr trajta tė pėrjashtėme : ėsht njė grup qė trashgohet.4)

    Alessandro Ghigi thot: “sistematiku munt tė pohojė qė raca ėsht njė entitet i dalluarshėm pėr njė sasi karakteresh morfologjike e fiziologjike tė pėrcjellėshme me anėn e trashgimis, qė duken ose, sido qoftė, qė munt tė zbulohen me metodat e verés sė zakonėshme e tė statistikės.” 5)

    Nga kėto tri pėrkufizime tė rėndėsishme del nė shesh se shumica e shkencėtarve me fjalėn racė nuk pėrfshijnė vetėm njerz qė kanė veēori somatike krejtėsisht tė njėjta, por qė kanė, bashkė me trajtat e pėrjashtėme, tė pėrngjarėshme edhe disa cilsira shpirti qė i afrojnė midis tyre e qė trashgohen prej atit e nėnės te bijt e bijat.

    Shkencėtarė tė tjerė nuk i japin rėndėsi kaq tė madhe pjesės shpirtrore. Njė ndėr ta, Boule, jep kėtė pėrkufizim : “pėr racė duhet kuptuar vazhdimtarija e njė tipi fizik qė shpreh afėrsit e gjakut dhe qė pėrfaqson njė grupėzim kryesisht natyror duke mos patur nė pėrgjithsi asgjė tė pėrbashkėt me popullin. me kombėsin, me gjuhėn e me zakonet qė janė grupėzime kėmb’ e krye artificiale dhe aspak anthropologjike dhe qė s’kanė tė bėjnė veēse me historin, mbasi janė prodhime tė sajė.” 6)

    Pikėrisht kėtu ngul kėmbė edhe De Lapouge: “raca ėsht pėrmbledhja e disa individve qė kanė tė pėrbashkėt njė farė tipi tė trashguarshėm; nocioni i racės ėsht i rendit zoologjik, vetėm zoologiik.” 7)

    Por, pėr kėtė vepėr do t’ishte ndofta m’i pėrshtatshėm pėrkufizimi i Martial-it qė i u shtėmėnget rymave politike, nuk lė pėrjashta pajėn shpirtėrore dhe i jep rėndėsi kryesore historis: “Thirret racė pėrmbledhja e njė popullsije, karakteret psikologjike tė sė cilės, tė fshehura ose tė ēfaqura (posaēėrisht gjuha) dhe vizat anthropobiologjike pėrbėjnė mbrėnda kohės (historis) njė njėsi tė dalluar.” 8 )Ky pėrkufizim cakton edhe programin e pėrgjithshėm tė punės s’onė nė tė cilėn flitet pėr origjinėn dhe pėr lėvizjet mė te mėdha historike tė racės shqiptare, pėrshkruhen vijzat morfologjike dhe kufizohet puna mbrėnda kufijve toksorė qė pėrmbajnė ata pėrfaqsonjės tė racės qė flasin njė gjuhė tė vetme, shqipen.

    ***
    Pėr t’a afruar lexonjsin mė tepėr me njė nga problemet themelore tė racės, me trashgimin, mė duhet lė flas pak mbi ligjet qė e rregullojnė kėtė. Kuptohet qartaz se nuk do tė kishte pse tė flitej pėr origjinėn ilire tė Shqiptarve e pėr pastėrtin e racės sė tyre nga elementa tė huaj, po tė mos ishin zbuluar ligje me saktėsi mathematike qė rregullojnė kalimin e veēorive trupore e shpirtrore tė njerėzve prej njė brezi nė brezat e ardhshėm. Vetė Darwin-i kishte nxjerė nė shesh fakte tė rėndėsishme duke studjuar dukjen dhe shpėrndarjen e disa karaktereve ndėr ibridė. Weismann-i shpreh konceptin e vazhdimis sė plazmės germinative tė prindėrve ndėr fėmij e prandaj, gjer nė njė farė pike, tė pavdeksis sė sajė. Tashi dimė se kjo vazhdimi, e prandaj ruajtja e karakterevet tė njeriut, njėmėndsohet (realizohet) me anėn e kromozomėve, qė janė trupa tė vogjėl tė ngjyrosur, nė numėr tė caktuar pėr setcilėn specie e qė pėrmbahen prej tė gjitha qelizave (ēelulave) tė farės s’organizmave bimore e shtazore. F. Galton hartoi pastaj theorin e trashgimis atavike, si pas sė cilės grumbulli i cilsive tė njė individi i u detyrohet jo vetėm prindėrvet, por edhe gjyshėrvet e stėrgjyshėrvet nė mėnyrė zvoglonjse (dekreshente) me largėsin e brezave. Por kjo theori, me gjithė se e pėrmirsuar nga Pearson, nuk puqet krejtėsisht me theorit e hartuara nga Mendel-i.

    Nė vitin 1865-66, njė murg austriak, Grigor Mendel, mbillte nė kopshtin e kuvėndit pizele e bimė tė tjera dhe kryqėzonte varietetet e ndryshme pėr tė shikuar se si trashgoheshin ndėr ibridėt karakteret e tyre. Zbuloi nga kėto vėzhgime tri ligjė biologjike me rėndėsi kryekreje qė nuk bėnė pėrshtypje tė madhe atėherė kur u botuan pėr herė tė parė, por qė mė vonė, mė 1900, u vėrtetuan prej tre botanikėsh tė ndryshėm dhe formuan, qė prej kėsaj kohe, themelin e njė disipline tė re qė shkoi pėrpara me hapa shumė tė shpejta, tė gjenetikės.

    Prej kėsaj kohe u ndie nevoja qė tė kėrkoheshin e tė zgjidheshin edhe pėr njerin problemet e ndryshme tė trashgimis e t’ibridizmit. Nė kėtė mėnyrė gjenetika u fut n’anthropologji. Studimet e bėra gjer mė sot tregojnė se nė trashgimin e shumė veēorive tė ndara (si ngjyra e syvet, ngjyra dhe trajta e flokėvet, trajta e hundės, shumė sėmundje q’i sjell individi me vehte kur lind etj…) vėrtetohen plotėsisht tė tri ligjėt e Mendel-it. Tė thjeshtėsuara ato munt tė shprehen nė kėtė mėnyrė:

    1. — LIGJA E ZOTRIMIT OSE E UNIFORMITETIT : kur kryqėzohen dy bimė o kafshė, qė ndrrojnė njėra prej tjetrės pėr njė karakter tė vetėm, i cili karakter nė njėrėn ėsht zotronjės dhe nė tjetrėn i mbėshehur, ne brezin e parė shihet vetėm karakteri zotronjės.

    SHĖMBULL I: duke mbarsur njė pizel me fara tė verdha me polinėn e njė pizeli me fara tė blerta, tė gjitha farat e para qė na jep ky kryqzim janė tė verdha, pse ngjyra e verdhė ėsht zotronjėse mbi ngjyrėn e blertė.
    SHĖMBULL II: Po tė kryqzojmė bimėn “gojė e luanit” me lule tė kuqe me njė tjetėr me lule tė bardha, lejnė lule me ngjyrė tė ndėrmjeme: gojė luani me ngjyrė trėndafili.

    2. — LIGJA E NDARJES SĖ KARAKTEREVE : nė qoftė se mbarsen njėra me tjetrėn fara me origjinė tė kryqėzuar, nė brezin e dytė ato japin fara qė kanė karakterin zotronjės (tė verdha nė shėmbullin e parė) dhe fara qė kanė karakterin e mbėshehur (tė blerta po n’atė shėmbull), nė njė pėrpjestim tė qėndruarshėm 3:1 (pra, nė katėr, tri fara tė verdha dhe njė tė blerėt). Nė shėmbullin e dytė, tė gojės sė luanit, nga tė cilėt njė e katėrta ėsht me lule tė kuqe, njė e katėrta me lule tė bardha dhe dy tė katėrtat janė me lule ngjyrė trėndafili.

    3. — LIGJA E PASTĖRTIS SĖ GAMETEVE NDĖR IBRIDĖT: nė qoftė se mbillen pizele tė brezit tė dytė, do tė kemi njė brez tė tretė, nė tė cilin dallohet:

    a) Pizelet e blerta prodhojnė vetėm pizele tė blerta ;
    b) farat e verdha, nė dukje omogjene, nė brezin e trete japin njė tė tretėn e farave me ngjyrė tė verdhė, qė nuk e ndryshon mė ngjyrėn ndėr brezat e ardhėshėm;
    c) dy tė tretat qė mbetėn japin njė pėrzjerje farash te verdha e tė blerta nė raportin 3:1, njė soj si nė brezin e dytė,
    ē) kėto farat e fundit — tė verdha e tė blerta bashkė, si pas raportit mendeljian 3:1 — ndjekin tri rregullat e mėsipėrme, do me thėnė farat e blerta prodhojnė vetėm fara tė blerta, farat e verdha prodhojnė fara tė verdha tė pastėrta dhe fara tė verdha qė japin fara nė dy ngjyra si pas raportit tė mėsipėrm.Nė brezin e parė (I) kemi “fėmij” me karaktere tė pėrziera; nė brezin e dytė (II) duken karakteret fillestare nė gjysmėn e “fėmijvet”; nė brezin e tretė (III) karakteret fillestare duken edhe nė gjysmėn tjetėr tė “fėmijve” qė, nė krye, dukesh sikur kishin vetėm karaktere tė pėrziera.Nė brezin e parė (I), trashgimija m’e dobėt (shėnuar me katrorin e bardhė) duket sikur ka humbur, por del prap nė shesh nė brezin e dytė (II) e nė tė tretin (III). Nė brezin e tretė (III) kjo trashgimi len edhe nga “bijt” ku, nė brezin e dytė, dukej sikur kishte humbur. Riprodhimi i gojės sė luanit bėhet sipas skemės I.Sa thamė mė sipėr tregon se gametėt mbeten tė pastėrt sa do qė bima ėsht ibride, pra e pėrzierė.

    Kjo ligjė e tretė do tė vlente edhe pėr trashgimet e ndryshme, shpirtrore ose trupore, tė species njerzore. Veēorit qė trashgohen munt tė pėrcillen (transmetohen) edhe veē e veē. pa patur me doemos marėdhėnje midis tyre. Prandaj ėsht gabim tė ēfaqen gjykime tė papjekura rreth karakterit tė njė individi duke u mbėshtetur vetėm mbi pamjen e tij fizike. Kjo gjė do t’ishte e drejtė vetėm sikur tė kishim pėrpara syve kryqėzimin e dy pėrfaqsonjėsve tė dy racave tė pastėrta. Por praktikisht dy raca njerzore krejt tė pastėrta ėsht e pamundur tė gjėnden n’Evropė. Kuptohet pra se njė njeri me dukje tė racės nordike, i hollė, i gjatė, flokverdhė, nuk ka me doemos cilsira shpirtrore tė kėsaj race; nga ana tjetėr, munt tė ngjajė dėndur qė nė njė shtat trashalluk lė shkurtėr tė njė brakiqefali tė gjėndet njė shpirt nordik.

    Nga pikpamja e “seleksionimit tė racės”, sikur theorit e Mendel-it tė jenė tė vėrteta edhe pėr farėn njerzore, rrjeth se, sikur tė ndalojmė pėr disa breza me radhė ēdo kryqzim t’ibridve tė njė race me elementa tė njė race tjetėr, nė pjellėn do tė kemi dal’ e nga dalė shpėrndarjen e veēorive tė pėrziera. Me anėn e kėsaj shpėrndarje do t’arrijmė, mė nė funt, tė kemi veēorit origjinale krejt tė pastra: e atėherė, duke veēuar mbajtėsit e kėtyre cilsive tė cilat qė nė fillim kanė shkatrruar njė racė — racėn nordike, pėr shėmbull — do tė kemi prapė racėn e pastėr tė njėherėshme. Duke u mbėshtetur nė mendelizmin theorik Gjermanija nacional-socialiste ka marrė masa pėr Aufnordung-un, do me thėnė pėr rikthimin e popullit tedeshk nė racėn (“nordike”. Kjo doktrinė, gjithashtu — nė lidhje me ridaljen e papritur tė njė karakteri tė futur nė varguan e trashgimit me anėn e njė elementi biologjik tė sėmurė — ka frymėzuar racizmin gjerman; pėr tė marrė masat e ndryshme qė kanė bėrė kaq shumė bujė rreth hygjienės e rreth profilaksit tė racės.

    Por a do tė jetė vallė i sigurtė pėrfundimi i kėtyre masave, ashtu siē thonė ligjėt e gjenetikės ? Shkencėtarėt jo gjermanė nuk janė tė njėj mendimi mbi pėrfundimin pozitiv tė Aufnordung-ut e tė profilaksit tė racės. 9)

    ***
    Anthropologjija, pėr tė studjuar njė grup njerzish, mbėshtetet nė disa masa e pėrshkrime tė njė pjese individėsh pėr tė cilėt besohet se pėrfaqsojnė grupin. Mbėshtetet, prandaj, nė probabilitetin, i cili i afrohet mė tepėr sė vėrtetės sa m’i math te jetė numri i vėzhgimeve. Karakteret somatike qė do t’i duhen mė shumė lexonjsit tė kėtij libri janė kėto:

    1. — NGJYRA E LĖKURĖS: nuk ėsht i lehtė caktimi i sajė, pse racat e ndryshme kanė ngjyra qė i u pėrngjajnė shumė njėra tjetrės dhe qė nuk ka se si tė pėrshkruhen me fjalė. Pėrveē ngjyrės sė pėrgjithėshme tė njė race janė edhe ato tė cilitdo individi veēanėrisht. Shkenca, pėr t’i bėrė ball kėtij studimi tė ngatrruar, pėrdor shkallėn kromatike tė Von Luschan-it nė tė cilėn ngjyrat e lėkurės, nga m’e qarta gjer te m’e errta, ndahen nė tetė klasė dhe seecila klasė ndėr numra qė shkojnė nga 1 deri nė 36. Racat qė mbajnė numrat mė tė vegjėl, pse mė tė bardha, janė ato qė rrethojnė Baltikun dhe detin e Veriut, kurse mė t’errtat, q’arrijnė nė ngjyrėn gati tė zezė, janė ato tė zonavet tropikale tė Sudanit.

    Ngjyra ka rėndėsi tė veēantė nė caktimin e racavet, pse ajo nuk shtohet ose paksohet prej ambientit sikurse munt tė besojnė ata qė shohin trupat tė nxirė prej rrezeve tė diellit, por ėsht e trashėguarshme nė pjellė edhe kur ambienti ndryshohet. Zezaku i Afrikės mbetet i zi edhe kur len e rritet n’Evropėn e veriut, ndėr sa Evropjani bardhosh qė ka kaluar verėn lakuriq nė ndonjė ranishtė fillon tė marrė prap ngjyrėn qė kishte porsa nis punėn e tij tė pėrditėshme nė hije.

    2- — NGJYRA E SYVET mvaret nga dy ngjyra t’agut (iridit) nga tė cilat njėra ndodhet nė siipėrfaqen e mbrėndėshme, tjetra nė tė jashtmen. Ndėr albinėt (sybardhėt) kėto ngjyra mungojnė qė tė dyja dhe agu merr nga gjaku ngjyrėn e trėndafilit. Nė syt bojė qielli mungon vetėm ngjyra e jashtme, kurse e mbrėndėshmja ėsht e kuqe e ēelėt, Edhe nė syt ngjyrė ulliri tė hapėt thuaj se mungon ngjyra e pėrparshme e agut, por kjo shtohet gjithnjė e mė tepėr nė syt me ag ngjyrė gėshtenje t’errėt dhe tė zezė. Nė trashgimin ngjyra e syvet ndjek ligjėt mendeljane.

    3. — EDHE NGJYRA E FLOKVET jepet prej dy ngjyrash: njėra e verdhė nė tė skuqur pėrhapet barabar nė tė gjithė qimen dhe tjetra e gėshtenjtė pėrhapet si pluhur nė kokrra tė vogla. Kur kjo e fundit mungon, flokėt janė tė kuqė. Edhe pėr flokėt ėsht vėrtetuar mendelizmi: flokėt e gėshtenjtė, pėr shėmbull, nuk janė prodhimi mesatar qė rrjeth nga kryqzimi i niė flok-verdhi me njė flok-zi, por pėrbėjnė njė karakter tė pavarur. Ka rėndėsi tė dihet edhe se ngjyra m’e errėt ėsht zotronjse mbi ngjyrėn mė tė hapėt, por kjo vlen vetėm pėr tė rriturit; fėmijt shumė herė kanė flokė me bojė tė ēelėt qė vijnė duke u nxirė me kalimin e moshės.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga BARAT : 27-04-2008 mė 14:20

  5. #185
    Perjashtuar Maska e BARAT
    Anėtarėsuar
    20-07-2006
    Vendndodhja
    Himarjot jet' e jet', Zot mbi male Hyll mbi det
    Postime
    2,565
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    4. — TRAJTA E FLOKVET DHE GRADA E LESHTORIS.

    Kemi dy trajta tė ndryshme flokėsh: flokė tė pėrdredhur tė shkurtėr e tė hollė dhe flokė tė drejtė tė gjatė e tė trashė. Por njė sasi e madhe trajtash tė ndėrmjeme ka shkaktuar qė kėto tė mblidhen nė tri kategori: elikotrikė (nė trajtė tė spirales), flokė tė pėrdredhur a kaēurrela; cimotrikė, me valė; lisotrikė tė drejtė tė trashė dhe shumė a pak t’ashpėr, tė pėrngjarshėm deri diku me lelėn e kalit.

    Ndėr rasje kryqėzimesh midis njerzish me flokė qė kanė trajtė tė ndryshme ėsht vėnė re se zbatohen pikėrisht ligjėt e Mendel-it.

    Shkalla e leshtoris duket se ka lidhje tė ngushtė me trajtėn e flokvet, Me gjithė se pėrfaqson njė karakter njerzor parak (primitiv), duket se atė e kanė humbur tė gjithė lisotrikėt qė janė gati qose dhe njė pjes’ e elikotrikvet, ndėrsa e kanė ruajtur tė gjithė cimotrikėt.

    5. — LARTĖSIJA E TRUPIT tė njeriut (mashkullit tė pjekur) mė kėmbė ndryshon nga 120 nė 190 centimetra. Shumica e madhe e njerzve janė tė lartė prej 142 nė 180 centimetra. Shtati i gruas ėsht mesatarisht 12 centimetra m’i ulėt nga ai i burrit.

    Lartėsit e shtatit ndahen prej anthropologve nė tetė klasė:

    Shtate shumė tė ulta deri 147.9 cm. Kl. I.
    Shtate t’ulta prej 148 deri 152.9 cm. “ II.
    “ 153 “ 157.9 “ “ III.
    Shtate tė mesme “ 158 “ 162.9 “ “ IV.
    “ 162 “ 167.9 “ “ V.
    Shtate tė larta “ 168 “ 172.9 “ “ VI.
    “ 173 “ 177.9 “ “ VII
    Shtate shumė tė larta “ 178 cm. e pėrpjetė “ VIIINjerzit e gjatė gjėnden pėrgjithėsisht ndėr vende tė hapta, si ndėr zona me klimė tė butė ashtu nė zonėn tropikale.Pėrveē lartėsis sė shtatit, anthropologu i u jep rėndėsi tė veēantė edhe pėrpjestimeve tė pjesve te ndryshme tė trupit. Matet, pėr shėmbull, gjatsija e shalės, e krahut dhe e segmentevet tė tyre, diametrat transversalė tė bustit, trajta e syrit dhe e kapakėvet tė tij etj….

    Ndėr kohėt e fundit u fol shumė edhe pėr grupėzimet e gjakut, por hė-pėr-hė dallimi i racave tė ndryshme si pas grupeve qė: paraqiten prej individve nuk ka hyrė preras nė shkencė.

    6. — TRAJTA E FYTYRĖS DHE TREGONJSI I SAJĖ. Ndryshimet fizionomike qė bjenė mė tepėr nė sy mvaren nga ndryshimet e eshtrave qė pėrbėjnė fytyrėn, dhe pjesėt e tjera tė kafkės qė ndodhen afėr sajė. Mbi njė sipėrfaqe shumė tė vogėl anatomike paraqitet gama m’e gjėrė e ndryshimeve morfologjike. Disa nga veēorit nuk munt tė maten e prandaj bėhet pėrshkrimi i tyre, disa tė tjera nuk munt tė diktohen veēse ndėr kafka pa mish, kurse ka veēorira qė munt t’analizohen me anė masash mbi njerin e gjallė dhe janė pikėrisht dimensioniet absolute e relative tė fytyrės dhe dimensionet e hundės.

    Tregonjsi fizionomik i fytyrės ėsht raporti nė mes tė lartėsis nasion-mento 10) dhe tė gjėrėsis mė tė madhe e cila gjėndet duke matur hapsirėn nė mes tė dy zigomeve (mollzave tė faqes). Nė tregonjsin morfologjik tė fytyrės mirret si skaj krahasimi gjėrsija e sajė dhe flitet pėr fytyra tė shkurtra, te mesme ose tė gjata.

    Tregonjsi morfologjik i fytyrės ndryshon nė mes tė 73.4 e 93.7; qė do tė thotė se lartėsija nga nasion nė mjekėr ėsht 7 ose 9 tė dhjeta tė gjėrsis mė tė madhe bizigomatike.

    7. — TRAJTA E HUNDĖS DHE TREGONJSI I SAJĖ. Pėrveē ndryshimevet tė profilit ka rėndėsi trajta dhe gjėrsija ,e flegravet (vrimavet tė hundės). Tregonjsi hundak ėsht raporti qe rrjeth nga gjėrsija m’e madhe e flegravet dhe lartėsija e pėrgjithėshme e hundės. Ky tregonjės kalon mesatarisht prej 60.4 gjer nė 112.1. Nė bazė tė tregonjsit hundak kemi hunda tė holla e tė gjata (leptorrine: deri nė 70), hunda te mesme (mesorrine : prej 70 deri nė 85) dhe hunda tė sheshme ose tė shtypura (platirrine : prej 85 e tutje.)8. — TREGONJSI QEFALIK u fut nė shkencė nga Svedezi Retzius mė 1842. Po tė shikojmė njė tok rrashtash nga ana e sipėrme, do tė vėmė re se disa nga ata janė tė gjatė e disa tė tjerė tė shkurtėr. Prandaj Retzius propozoi qė njerzit tė dallohen si pas kryes, nė dolikoqefalė ose kokė-gjatė dhe nė brakiqefalė ose kokė-shkurtėr. Midis dy grupeve Rroca shtoi atė tė kokavet mesatare ose mesoqefale ose mesatiqefale. Pėr caktimin e kėtyre trajtave u muar pėr bazė tregonjsi qefalik qė pėrfaqson raportin nė mes tė diametrit transversal tė njė koke dhe tė diametrit gjatsor shumzuar per 100:TQ = Diametri transversal x 100 / Diametri gjatėsor

    Njė kafkė ėsht dolikoqefale kur ky raport ėsht m’i vogėl se 75; mesoqefale kur ndryshon prej 75 nė 80; brakiqefale kur kalon numrin 80. G. Sergi ka vėrtetuar se zona e ndėrmjeme nuk ka autonomi morfologjike e se, nė tė vėrtetė, kemi vetėm “dy kategori natyrore tė ndara prej tregonjsit 80.

    Dy dimensionet e sipėrme dhe lartėsija e kafkės kanė rėndėsi tė madhe, pse mesatarja e tyre, e marė me katėr shifra, ėsht moduli i kryes dhe i pėrgjigjet afėrsisht kapacitetit tė kafkės nė ceritimetra kubė.

    Dikur u fol shumė pėr kapacitetin e kafkės, pse ky lidhej ngushtė me vėllimin e truve e, si rrjedhim, me fuqin mendore tė njė race. Mė vonė, pas provave dhe matjeve tė shumta, u vėrtetua se tru i vėllimshėm nuk do tė thotė fuqi mendore m’e madhe dhe tru i vogėl fuqi mendore m’e dobėt. Gjenit qė kanė dalė nga racat e ndryshme kanė pasur njė tru qė, i matur, ka pasur njė vėllim prej njė mij gjer nė dy mij centimetra kubė. Shumica e truve tė kėtyre gjenive ka njė vėllim qė sillet rreth mesatares (1500 cmk.). Kur kapaciteti i kafkės sė njė njeriu ėsht m’i vogėl se njė mij cmk ose m’i math se dy mij cmk, atė-herė kemi tė bėjmė me idiotėr e me rasje pathologjike. 11)

    ***
    Duke u mbėshtetur nė pėrfundimet e anthropometris e nė pėrshkrimet somatike tė bėra prej shkenctarvet, shumė anthropologė kanė dashur tė klasifikojnė njė herė e mirė racat e ndryshme tė botės. Nga kėto klasifikime fatin mė tė math e ka pasur ai i Eickstedt-it si pas tė cilit familja e Hominidae pėrbėhet prej njė gjinije tė ēdukur Pithecanthropus dhe tė gjinis Homo. Kjo gjini pėrbėhet nga njė specie e ēdukur Homo Neaderthalensis dhe nga specia e madhe e pėrbashkėt Homo sapiens ose Homo Recens. Kjo pastaj ndahet mė nėn-specie e nė seri dhe serit nė raca. Pėr tė thjeshtėsuar punė, n’emėrtimin e racavet po marr pėr bazė sistemin e Biasutti-t qė ėsht njė nga mė tė rinjt e mė tė pėrsosurit. Si pas tij, suaza e trajtavet tė sotėshme t’ominidvet ndahet nė katėr cikle: cikli i trajtavet primare ekuatorjale me degėn e Australoidvet e tė Negroidvet ; cikli i trajtavet primare boreale me degėn e Mongoloidvet e t’Europoidvet ; cikli i racavet tė rrjedhura sub-ekuatorjale : cikli i racavet tė rrjedhura t’Oqeanit Paqsor e t’Amerikės.

    Dega e Europoidvet ndahet nė dy grupe: ai i pre-europid-vet qė pėrfshin racat Ainuide, Uralidė e Lapide dhe ai i europidvet qė ndahet nė dy nėn-grupe: nė nėn-grupin evropjan dhe nė nėn-grupin afro-aziatik. I pari pėrmbleth racat qė neve na hyjnė nė punė mė tepėr: Nordide (veriake), Mediterranide (mesdhetare), Adriatide ose Dinarike ose Ilirike, Baltide, Alpide. Nė tė dytin nėn-grup hyjnė racat Berberide, Orientalide, Armenide, Assiride, Turanide dhe Indide.

    Mbrėnda kėsaj suaze sė pjesėshme tė racavet njerzore, nuk ėsht pėrmėndur njė emėr qė dėgjohet e sbkruhet mė dėndur se cilido tjetėr nė kohė tė sotėshme: raca arjane. Pa dashur tė hyjmė nė theorit raciste qė ndryshojnė dita ditės e prej shteti nė shtet:, pėr tė mos lėnė lexonjsin n’errėsirė, po pėrmėndim vetėm se ky skaj i ri ėsht krijuar nė kėta vjetėt e fundit ndėr popujt evropjanė nė tė cilėt ėsht ngjallur ndėrgjegja e racės dhe urrejtja pėr popullin ebraik.

    “Shprehja raca arjane duhet marrė nė kėtė kuptim: zbritja nga njė grup trajtash racore qė janė formuar dhe harmonizuar mbi tokėn evropjane tė trungut tė math europoid dhe kanė fituar, pėr kėtė gjė, njė fizionomi somatike e shpirtrore qė i dallon shumė mirė nga trungje tė tjera, pėrfaqsonjsit e tė cilave trungje kanė qėnė dhe janė edhe sot tė huaj pėr Evropjanėt.” 12)

    Auktorė tė tjerė thonė se kemi tė bėjmė me njė pėrzjerje midis skajevet gjuhė e qytetrim dhe skajit racė, pse, si pas Boule-it nuk kemi aspak racė arjane, por vetėm gjuhė e qytetrim arjan. 13) Por ēfardo drejtimi tė marrin nė t’arthmen kėto mendime, pėr ne nuk ka asnjė rėndėsi. Idiomės qė flasim shtėpija e gjuhve indogjermane i a ka hapur tė dy kanatat : traditat e bukura e bestytnit janė mbeturi tė njė qytetrimi qė nuk na ndan nga popujt arjanė : studimet anthropologjike racėn tonė e mbajnė si njė nga racat mė tė pastra e mė tė bukura t’Evropės me fizionomi somatike e shpirtrore qė na pėrmbleth nė gjirin e racės arjane, nė kuptimin e matur e shkencor qė i jep kėsaj Biasutti.***
    Anthropologėt skajet metiēiat e ibridizėm i pėrdorin praktikisht si sinonime. Do t’ishte ndofta m’i drejtė kuptimi i zooteknikvet: metiēiat ėsht veprimi si mbas tė cilit bashkohen metiēėt 14) njėri me tjetrin dhe ibridizėm ėsht “kryqzimi i dy specievet” (Magne). Prodhimet e kėtyre kryqzimeve thirren metiēė ose mulatėr mė rasjen e parė, ibridė nė tė dytėn. Por le t’i pėrdorim edhe ne kėto skaje pa bėrė dallim.Metiēė apo ibridė janė pra prodhimet e kryqzimit ndėrmjet Negroidėsh e Europoidėsh ose nė mes Mongoloidėsh e Europoidėsh. Por edhe nga bashkimi i njė pėrfaqsonjsi tė racės dinarike (Shqiptar, pėr shėmbull) me njė pėrfaqsonjės tė racės mesdhetare (Grek ose Sicilian) ose tė racės nordike (Gjerman ose Ingliz) kemi pjellė tė pėrbėrė prej metiēėsh; por nė kėtė rasje numri i karakterevet somatike qė bėjnė tė dallohen kėto raca prej shoqja shoqes ėsht i kufizuar e prandaj ndryshimet midis prindėrve e fėmijve nuk bjenė shumė nė sy. Mė shumė do tė na tėrhiqte vėmendjen prodhimi nė mes tė njė Shqiptari (racė dinarike) e tė njė gabeleje (racė indide), mbassi midis kėtyre dyve ka ndryshime tė mėdha jo vetėm somatike, por edhe shpirtrore.

    Duhet lejuar apo jo kryqzimi midis dy racave tė ndryshme, nė mes tė bardhėvet dhe njerzvet me lėkurė tė ngjyerė ? Ka dy sisteme qė bjenė nė kundėrshtim me shoqi shojnė : ai englez qė e pėrjashton qoftė edhe nė Hindin e banuar nė pjesėn mė tė madhe prej popujsh arjanė, tė cilėt me krijimin e kastevet qė pėrkojnė me racat tregojnė se e kanė nė shpirt hierarkin racore; dhe ai frėnk, spanjoll e portoges qė e ka pranuar dhe e ka zbatuar kėtė kryqzim.

    Pėr kėto kryqzime, ndofta, nuk do t’ishte folur kurrė sikur mos tė besohej nė hierarkin e racavet njerzore. Por a ka, me tė vėrtetė, raca superjore dhe raca inferjore ? Biologė tė ndryshėm kanė thėnė po ose jo pa u mbėshtetur mė sprovime tė mjafta shkencore. Pa u zgjatur nė mėndimet e shprehura prej njėrit ose tjetrit, na pėlqen tė japim gjykimim e matur tė Jennings-it: “Ēėshtja e racavet superjore dhe e racavet inferjore, q’ėsht rrahur kaq fort, e vėnė nė mėnyrė gjenerike, nuk ka kuptim. Gjykime tė sakta nė kėtė pikpamje nuk munt tė jipen veēse nė lidhje me njė qėllim tė caktuar ose me njė aftėsi tė dalluar funksjonale.” 15)

    Krahasimet e bėra nė mes zezakvet dhe tė bardhvet tė Jamaikės prej Davenport e Steggerda vėrtetojnė ēa thot Auktori i sipėrm. 16) Zezakėt u kallxuan eprorė nė provėt e ndryshme qė masin ndjeshmėnin (sensibilitetin) muzikore, pėr shėmbull nė dallimin e notavet, tė tingujvet, tė fuqis, tė ritmevet tė ndryshme. U ēquan gjithashtu nė zgjidhjen pėr mėndsh tė problemeve tė lehta arithmetike e nė zbatimin e disa urdhrave tė ngatrruar. Tė bardhėt, pėr kundrazi, dualėn mė t’aftė nė kopjimin e figuravet gjeometrike tė thjeshta, nė vizatimin e trupit tė njeriut pa pasur model, nė rindėrtimin e njė kukulle tė zbėrthyer, nė korrigjimin e frazavet tė gabuara, nė dhėnjen e gjykimevet mbi ēėshtje praktike.

    Edhe studimet mbi metiējatin njerzor nė bazė tė kriterevet gjenetike janė tė pakta. Por gati tė gjitha pėrfundojnė nė njė gjykim kundėr metiēit, sidomos nga pikėpamja shpirtrore e morale. 17)

    Cilsit shpirtrore dhe karakteret somatike tė prodhimevet qė dalin nga kryqėzimi i dy racavet qėndrojnė nė rrugė tė mesme. 1 8 ) Sikur, pra, tė bashkohet pėrfaqsonjsi i njė race te ēquar pėr art me pėrfaqsonjsin e njė race tė ēquar pėr trimėri, duhet tė kemi pėrgjithėsisht prodhime qė nuk do tė ēquhen as n’art as nė trimėri. Nė grupet e Jamaikės metiēėt u treguan, nė pėrgjithsi, m’inferjorė qoftė nga tė bardhėt qoftė nga zezakėt.

    Aleksandėr Ghigi ka studjuar gjat’ e gjėrė nė kafshė ibridizmin interspecifik, 19) do me thėnė atė trajtė ibridizmi qė rrjeth nga kryqzimi i dy racave shumė tė largta ose midis dy specieve shumė t’afėrta. Ka vėnė re nė kėta eksperimenta se lindin metiēė dizarmonikė dhe se njė nga sekset ėsht shterp. Duhet dijtur se tė dy sekset kanė njė pėrbėrje tė ndryshme tė qelizave tė tyre germinale. Seksi i ekuilibruar ndėr zogj ėsht mashkulli prandaj vetėm meshkujt metiēė janė nė gjendje tė mbarsin, ndėrsa vėrtetohet shterpėsi e shoqėruar me anormalitete tė tjera nė femra. Ndėr sisorėt (mamiferėt) ngjan e kundėrta: e ekuilibruar ėsht gjinija femrore, ndėrsa e paekuilibruar ėsht gjinija mashkullore. Po tė zbatojmė kėto pėrfundime nė metiējatin njerzor, duhet tė pranojmė se gruaja mulate ka konstitucjon tė rregullshėm, ndėrsa duhet tė besojmė se te burri ka disarmoni si nė konstitucjonin trupor ashtu nė pjellshmenin dhe posaēėrisht, nė gjėndjen shpirtrore. 20)

    Ghigi bėn edhe njė vėre me mėnt: lėkura e zezakut dhe ajo e tė bardhit janė dy aparate delikate qė kanė pėr detyrė mbrojtjen e trupit dhe rregullimin e nxehtėsis; janė, prandaj, tė lidhuira ngushtė me kushtet e posaēme t’ambientit tė jashtėm, nė tė cilat funksione i u ndihmon, pa tjetėr, edhe struktura e tyre bashkė me pasurin ose varfėrin nė melaninė. 21) Nė brezin e parė tė kryqzimit tė kėtyre dy racave kemi strukturė lėkure qė i u afrohet tė dy grupeve, por nė brezat e mė pastajshėm e nė rasje kryqzimesh tė reja do tė prodhohen fatalisht te gjitha kombinacjonet e mundėshme qė parashikojnė ligjėt e Mendel-it; shumė nga kėto kombinacjone do tė jenė tė pa-pajtuarshme me mirėqėnjen e metiēit dhe me mundėsin e jetesės sė tij nė njė ambient tė papėrshtatshėm. Po tė mendohet, pastaj, se shumė nga organet e njeriut kanė ndryshime tė mėdha midis racave zezake dhe atyre tė bardhave, kuptohet se dalin shumė vėshtirsira qė shkaktojnė, nė mos vdekjen, tė paktėn njė qėndresė mė tė vogėl tė metiēit.

    Mė nė funt, nga pikėpamja morale duhet dijtur se metiēi ėsht zakonisht i biri i njė njeriu prej njė race tė lartė dhe tė njė nėne prej njė race t’ulėt. Ati e braktis kurdoherė nėnėn e fėmijėn pa menduar pėr ta. Metiēi e kalon vėrsėn e re i urrejtur nga tė dyja shoqėrit e prindėrvet dhe, kur rritet, kjo urrejtje e shoqėruar nga delinkuenca, ngjallet nė shpirtin e tij dhe i japin atij vulėn e njė njeriu me karakter tė keq. Ky fakt vėrteton rėndėsin e madhe qė ka pėr individin edukata dhe ambienti ku rritet. Por, siē pamė, pėrfundimi i keq i metiēit nuk mvaret vetėm nga kėta fenomenė tė jashtėm. I mbėshtetur nė kėto vėré e arsyetime dhe i pajosur me pėrvojėn e gjatė tė jetės qė kalohet nėpėr koloni, Frėngu P. Albert Perbal ėsht shprehur pėrpara Kongresit Volta nė shtator tė vitit 1938 me kėto fjalė: “metiēi ėsht dėnuar me turbullim shpirtror, ėsht shkak prapsimi e shkatrrimi, ėsht njė plagė n’evolucjonin e natyrshėm.” 22)***
    Raca, nė kuptimin anthropologjik, nuk ka asnjė lidhje me-kombin. Njė popull me origjinė tė njėjtė, me njė histori tė vetme, me gjuhė tė pėrbashkėt dhe me doke e zakone tė pėrngjarėshme, trajton pėr bukuri njė komb tė vetėm, kurse munt tė jetė i pėrbėrė prej racash tė ndryshme. Kjo ndoth me kombin italjan, me kombin gjerman, me kombin grek, me kombin sėrp. Vetėm pėr kombin shqiptar kemi njė farė pėrjashtimi, por edhe ky, siē do tė shohim, nuk pėrbėhet vetėm prej racės dimarike: njė pjes’ e Shqiptarvet, me gjithė se nė pėrqindje shumė tė vogėl, ėsht e tipit mesdhetar.Por flitet rėndomė pėr njė racė italjane, pėr njė racė gjermane, pėr njė racė shqiptare. Do t’ishte ndofta m’e drejtė tė flitej pėr njė trevė racore ose mė mirė akoma pėr njė komb italjan, gjerman ose shqiptar. Me gjithė kėtė edhe shprehja e parė e ka kuptimin e sajė shkencor. Kėto raca eksistojnė me tė vėrtetė. Nė trevat ku ato kanė zėnė vėnt ka njė tip tė caktuar qė kalon prej njė brezi nė njė bres tjetėr. Kuptohet se njė nga popujt e pėrmėndur nuk pėrbėn njė racė omogjene e tė ēquar mirė nga pikpamja biologjike, por disa nga elementet kryesore racore qe pėrbėjnė grupin e europidėve hyjnė nė setcilin ndėr ta nė pėrpjestime tė ndryshme. Kėshtu pėr shėmbull, nė popullin frėnk kemi mė tepėr racėn alpine me pėrqindje mė tė vogla nordikėsh, mesdhetarėsh e dinarikėsh; nė popullin gjerman ka sidomos nordikė e alpinė, njė sasi mė tė vogėl dinarikėsh e ndonjė thėrmijė mesdhetarėsh e baltikėsh; nė popullin italjan zėnė vėndin e parė racat mesdhetare e dinarike, pastaj vjen raca alpine e mė nė funt ajo nordike.

    Veēorit e kėtij numri racash lėmohen, deri diku, nga kushtet. ambientore qė kontribuojnė nė krijimin e njė fenotipi 23) tė pėrbashkėt. Nga ana tjetėr, ambienti, me anėn e veprimevet (procedimenitevet) selektive, ushtron ndikim te math edhe mbi dallimin e disa karakterevet tė pėrbashkėta dhe mbi ēdukjen e disa tė tjeravet. Pėr dukjen e kėtyre tipave tė pėrbashkėt tė njė kombi Keiserling-u me shumė tė drejtė thot: «nė qoftė se ka tipa kombėtarė, kjo rrjeth kurdoherė nga fakti se disa tipa tė familjes kanė qenė mė t’aftė nga tė tjerėt pėr t’u fiksuar e pėr tė pėrciellė (transmetuar) veēorit e tyre prej njė brezi nė brezin tjetėr. Me fjalė tė tjera njė individ nuk ėsht kurrsesi pinjolli i tė gjithė stėrgjyshėrve tė tij, sikurse thot gabimisht shumė kush, por vetėm i njė numri tė kufizuar tė tyre.» 24)

    Nė ēdo mėnyrė duhet pranuar se kombi ėsht njė e vėrtetė anthropologjike, jo vetėm si seli e njė grumbulli te caktuar elementesh racore, por si seli e dalluar ku vėrtetohen fenomena shkrirje (fuzionimi) e harmonizimi dhe si shtytės pėr lindje trajtash tė reja (A. Keith). 25) Nė kėtė rasje nuk duhet tė shikojmė vetėm veēorit morfologjike tė njė popullsije, por edhe veēorit fiziologjike e psiqike. Bilé, kėto tė funtmet kanė rėndėsi mė tė madhe. Shėmbullin mė tė saktė na e japin Israelitėt, ndėr tė cilėt zotrimi i njė numri notash psiqike bie nė sy mė tepėr se sa frekuenca e vijavet somatike tė pėrbashkėta.

    Nė krijimin e ndėrgjegjes sė racės e tė ndėrgjegjes kombėtare tė pėrbashkėt nė njė popull, rėndėsin mė tė madhe e ka gjuha, e cila ėsht ndėr karakteret fiziologjike mė tė rėndėsishme qė ndan preras njerķn nga kafshėt. Kjo ėsht njė element i dorės sė parė qė ndihmon pėr afrimin dhe pėrzjerjen e racavet tė ndryshme mbrėnda njė kombi. Shtetet e Bashkuara t’Amerikės janė njė mozaik i vėrtetė ethnik dhe, me gjithė kėtė, kanė zhvilluar njė ndjenjė tė fortė kombėtare me anėn e gjuhės. Edhe Meksiku ėsht njė vėnt me racė kryesore indide e me shumė nėn-raca; por ka fituar njė kulturė latine e ndjenja tė pėrbashkėta nėpėr mjet tė spanjishtes.

    Kur kemi tė bėjmė me nėn-raca tė njė race tė vetme, ose edhe me raca tė ndryshme, por qė nuk ndryshojnė shumė njėra prej tjetrės, gjuha bashkon. Duhet thėnė veē, se kjo nuk ka fuqi tė rrėnojė muret e racės, atėherė kur ndryshimi bje tepėr nė sy nė pamjen e jashtėme trupore, sidomos nė ngjyrėn e lėkurės dhe nė gradėn e zhvillimit tė cilsivet morale, ēa ka rėndėsi tė madhe pėr ruajtjen e pastėrtis nė njė racė qė jeton pėrzierė me njė racė tjetėr shumė tė ndryshme. 26) II.STUDIME ANTHROPOLOGJIKE MBI SHQIPTARĖT
    UDHTARĖ, ETHNOGRAFĖ, ANTHROPOLOGĖ - MUNGESA E STUDIMEVE TĖ MJAFTA.Shumė kohė pėrpara anthropologve, filologė, poetė, gjeografė, historjanė e udhtarė tė ndryshėm qė kanė kaluar nėpėr Shqipėri, ose qė kanė njohur, nė ndonjė kėnt tė largėt tė Perandoris tyrke a tė Ballkanit, ndonjė grup Shqiptarėsh, nuk kanė pėrtuar tė pėrshkruajnė sa mė mirė qė tė jet’ e mundur tiparet e kėtij populli qė bie nė sy pėr madhėshti e bukuri.

    Ami Boué, si qindra tė tjerė qė s’po i pėrmėndim, ėsht prekur nga dukja fizike e Shqiptarėvet. Nė veprėn e tij La Turquie d’Europe (Paris 1842) ai shkruan : «ata i u pėrngjajnė mė shumė Grekve se sa Sllavėve dhe tė kujtojnė tipat mė tė bukur tė malsorvet sviceranė me fytyrėn vezake, me hundėn e gjatė e tė hequr, me trupin e tyre mė shumė tė hollė se tė trashė e me trajtat e hedhura». 1)

    Cyprien Robert-i, qė ka njohur vetėm gėgėt, nė njė studim tė botuar nė “Revue des deux Mondes” thot se Shqiptarėt kanė «sy tė vogjėl, shikim tė drejtė e tė ngulur, vetulla lė holla, hundė tė mprehtė, kokė tė gjatė, ball tė sheshtė, qafė tepėr tė gjatė, krahruar tė rrumbullakėt dhe pjesėn tjetėr tė trupit tė thatė e nervoze.» 2)

    Nga shkrimtarėt e tjerė, dikush thot se Shqiptarėt i kanė syt e shkruar ose bojė qielli dhe flokėt e verdhė e gati t’artė; dikush tjetėr — Pouqueville-i, pėr shėmbull — shkruan se syt i kanė tė zezė. Kėto shėnime, me gjithė se nė pėrgjithsi flasin mirė pėr ne, qėndrojnė kaq lark njėri tjetrit sa tė bėjnė tė besoshė se nuk ka njė njėsi fizike tė tipit shqiptar. Por mos tė harrojmė se kėto nuk janė veēse vėré tė pėrcipėshme e, mė tė shumtėn e herės, sentimentale. Vetėm nė nji pikė qė tė gjithė auktorėt janė tė njė mendimi: nė bukurin, plastike tė Shqiptarvet. Dhe kjo bukuri pranohet edhe prej anthropologėve tė vėrtetė. Por kėta tė fundit hyjnė mė thellė nė shqyrtimin e veēorive trupore dhe pranojnė, me ndonjė pėrjashtim tė vogėl, njėsin fizike tė tipit shqiptar dhe, bashkė me kėtė, origjinėn e njėjtjė tė racės s’onė. 3)

    Konti de Gobineau, qė ėsht marrė me shumė se cilido tjetėr me problemin e ndryshimit tė racave njerzore, ka paraqitur njė suazė deri diku tė saktė tė tipit shqiptar. Nė tomin e dytė tė veprės sė tij tė bujėshme Essai sur l’inégalité des races humaines, botuar mė 1853, ai i u kushton gati nji kapitull tė gjithė Thrakasvet e Ilirvet tė vjetėr dhe, bashkė me kėta, Shqiptarvet tė rij qė pat njohur kur ishte Ministėr fuqiplot i Francės nė Greqi. De Gobineau, origjinėn t’onė e gjen te Ilirėt, «tė denjė pėr emrin popull» ; mirret pak me historin e me gjuhėn e tyre dhe pastaj flet mbi individualitetin fizik: «Shqiptari, nė pjesėn e vėrtetė kombėtare tė vijave tė tij, dallohet fare mirė prej popullsive q’e rrethojnė. Nuk i pėrngjan as Grekut tė ri as Sllavit. Nuk ka lidhje tė ngushtė me Vllahun. Marėdhėnjet e shumta, duke e afruar fiziologjikisht me fqinjėt q’e rrethojnė, e kanė prishur mjaft tipin e tij parak (primitiv), por karaktri i tij i veēantė nuk ėsht ēdukur. Si shėnja themelore, vihen ré tek ai njė shtat i gjatė e i pėrpjestuar mirė, njė skelet i fort, vija tė theksuara dhe njė fytyrė e kocktė qė, nė tė kthyer e ndėr kėnde, nuk tė kujton pikė pėr pikė ndėrtimin e facies kalmuke, 4) por tė sjell ndėr mėnt sistemin pas tė cilit kjo facies ėsht trajtuar…. Hunda duket e gjatė, mjekra e gjėrė dhe nė trajtė katrore. Vijat, me gjithė se tė bukura, janė tė dukėshme si te Maxharėt dhe nuk riprodhojnė, n’asnjė mėnyrė, hollėsin e modelit grek. 5)Mė posht, kur flet pėr popullin bask, ai shkruan kėto fjalė pėr “luftarin shqiptar”: “te ky i funtmi kam vėn re njė ndryshim tė dukshėm, njė kontrast tė math me popujt q’e rrethojnė. Ėsht e pamundur tė ngatrrosh Arnautėt me Tyrqit, me Grekėt ose me Boshnjakėt. Pėrkundrazi, ėsht pun’ e vėshtirė tė dallosh njė Euskara 6) nga fqinjėt e tij tė Francės dhe tė Spanjės. Fizionomija e Baskut, me gjithė se shumė tėrheqse, nuk ka kurrgjė tė posaēme. Gjaku i tij ėsht i bukur, organizimi energjik; por pėrzjerja, ose mė mirė ngatrrimi i pėrzjerjeve, bie nė sy tek ai. Nuk e ka aspak dukjen e racave omogjene, pėrgjasimin e individve me shoqi shojnė, ēa ngjan a un haut degré te Shqiptarėt. 7)Me gjithė se fuqija e vijave tė fytyrės e bėjnė kontin de Gobineau te dyshojė se mos ndėr Shqiptarė ka, sa do pak, gjak oriental si nė popullin hungarez, pėrfundimi qė ai jep ėsht i prerė: Shqiptarėt janė arjanė me gjak e gjuhė dhe kanė shėnja tė veēanta qė i dallojnė mirė prej tė gjithė popujve tė tjerė tė botės.

    Por, me njė herė pas librit tė famshėm tė atit tė doktrinės sė racizmit qė pati ndikim tė math sidomos ndėr Gjermanė, nuk doli nė dritė ndonjė studim i thellė shkencor qė tė mirrej me Shqiptarėt. Matja e gjashtė kafkave, i dha rasje anthropologut tė famshėm Wirchow 8) qė tė bėjė disa konstatime me rėndėsi dhe Zampa-s qė tė shkruajė njė studim tėrheqės me titullin Anthropologie illyrienne nė «Revue d’Anthropologie» mė 1886. Tregonjsi qefalik mesatar i kėtyre kafkave, qė munt tė jenė gjetur, tė gjashta, nė Shkodėr, arrin nė 90.1, ēa tregon njė iperbrakiqefali tė fortė. 9)

    Mė 1897 Glueck botoi tė parin studim anthropologjik tė gjėrė mbi racėn t’onė: Zur Physischen Anthropologie der Albanesen. Mati tridhjet vetė t’ardhur nga Prizreni, nga Gjakova e nga vise tė tjera tė Kosovės. I ranė nė dorė edhe nėntė kafka qė e kishin tregonjsin msatar 87.1 qė barasohet me 89.1 pėr kokėn e tė gjallit. Pėrfundimi i Glueck-ut — qė populli shqiptar pėrbėhet prej dy racash tė ndryshme — nuk u pranua prej’ shkencėtarvet q’u thelluan mė tepėr nė studimet anthropologjike. Pittard-i, nė njė vėré qė i bėn kėtij studimi, shton se, edhe nė qofshin, kėto dy raca nuk i u pėrgjigjen dy ndarjeve gjeografike tė Gegėve e tė Toskėve, ashtu sikurse kujtonte shkencėtari gjerman. 10) Pėr tė plotsuar vargun e studimeve ahthropologjike qė janė bėrė mbi Shqipėrin, nuk duhen lėnė pa pėrmėndur edhe Hamy pėr veprėn Contribution į l’anthropologie de la Haute Albanie (Bulletin du Muséum d’Histoire Naturelle, Paris, 1900) dhe Deniker pėr veprėn Les peuples balkaniques (surtout les Serbes et les Bulgares) au point de vue anthropologique - Institut franēais d’anthropologie (séance du 16 avrili 1913).

    Shėnime tė vogla e veré me karakter somatik gjenden edhe ndėr shumė “vepra ethnografėsh qė janė marrė me vėndin t’onė Ndėr kėta, mė tė njohur janė Hahn (Albanische Studien, Jena, 1854), Hecquart (Histoire et description de la Haute Albanie, 1859), Lejean (Ethnographie de la Turquie d’Europe, Gotha, 1861) dhe Nopcsa (Beitrage Zur Vorgeschichte und Ethnologie Nordalbaniens. Wiss. Mitth. aus Bosnien. und Herzegowina, vol. XX).

    Anthropologė tė ndryshėm, qė ndėr vjetėt e parė tė kėtij shekulli janė interesuar pėr racėn t’onė, kanė bėrė studime lė shumta, por tė mbėshtetur nė lėndė shumė tė ‘kufizuar. Sish bjenė nė sy Adamiti qė ka botuar nė Kajro artikullin e titulluar Les Pelasges et leur descendants les Albanais; Apostolides qė ka botuar mė 1907 nė «Buletin de l’Institut Egyptien» IV serie, Nr. 6-7, njė studim mbi Pellazgėt dhe Elenėt, Pellazgėt e Shqiptarėt; Drontchilov Kroum qė ka botuar nė «Spis Bulgars Akad. Navuk»- vol. XXI tė Sofjes njė monografi 23 faqesh tė titulluar Prinos Kerum anhropopogiiata na Albantsite. 11)

    Pisko, nė njė vepėr tė botuar mė 1904 (Aufnahme der Haar -und Augenfarben bei albanesischen Schulkindern, Zeitsch. Ethn. Berlin) ka studjuar ngjyrėn e flokvet e tė syvet nė 572 fėmij tė shkollave tė Shkodrės.

    Studime me vlerė mė tė madhe, pse tė bėra prej dy shkencėtarėsh me kompetencė tė pakundėrshtuarshme janė ato tė Ugo Vram-it, profesor i Anthropologjis n’Universitetin e Romės, dhe tė Giuffrida — Ruggeri-t. I pari, nė vitin 1902, i ftuar prej Ministris s’Arsimit Botor, mori pjesė nė njė mision shkencėtarėsh qė vizitoi Shqipėrin dhe Malin e Zi. Verét e tij tė vlerėshme i botoi mė 1907 nėn titullin Antropologia della Zatriebach nė volumin e XXIV tė Buletinit tė Societį Adriatica di Scienze Naturali tė Triestit. I dyti, nė studimin I dati craniologici sull’Albania e due crani albanesi inediti qė pėrmbahet nga «Archivio per l’Antropologia» volum i parė, Firenze, merr nė shqyrtim tė gjitha shėnimet kraniometrike qė janė botuar prej anthropologėsh tė ndryshėm pėrpara vitit 1921. Ndėr kėto kafka ” gjėnden edhe ato q’u nxuarėn prej nekropoleve. Ėsht, prandaj, rasja qė Auktori tė mirret me origjinėn e popullit shqiptar duke u mbėshtetur vetėm mbi elementet e paraqitura prej kraniologjis. Pėr tė spjeguar brakiqefalin zotronjse tė Shqiptarvet tė sotshėm, ai thot se nė bregdetin lindor t’Adriatikut ajo pėrbėn gjenetikisht njė karakter zotronjės mbi dolilkoqefalin ; ky karakter zotronjės duket se ka ndihmuar mjaft pėr trajtimin e shumė qėndrave krejtėsisht brakiqefale ndėr kohė pak a shumė tė vona. 12)Njė studim tė mirė mbi kafkat e Shqiptarvet, me gjithė se tė varfėr nė materjal, e ka bėrė Kaessbacher: Metrische und vergleichende Untersuchung an Albanern Schaedeln, Z- Anat. u. Entv. B d. 90, H. 2, faqe 199-221.

    Por studimet mė tė plota mbi racėn t’onė janė bėrė prej shkencėtarvet austriakė A. Haberlandt e V, Lebzelter, prej Weninger-it, prej studjonjėsit gjerman von Luschan dhe prej anthropologut zviceran Eugéne Pittard. Dy tė paret gjatė Luftės sė Madhe u ndodhėn nė Shqipėrin e pushtuar prej fuqive austro-hungareze. Bėnė studime mbi njė grup vullnetarėsh qė shėrbenin me armė nė dorė pėr Fuqit Qėndrore dhe mbi njė numėr lė vogėl civilash e tė burgosurish shqiptarė qė ishin kapur prej Serbėve.

    Janė matur 140 vetė, tė tėrė meshkuj, madhorė me vėrsė njėzet vjeē e lart dhe, qė tė gjithė, me sa duket, t’ardhur nga krahinat e Gegėris. Studimet e tyre u botuan mė 1919 nė “Archiv fuer Anthropologie» XVII, me titullin «Zur physischen Anthropologie der Albanesen.”

    Edhe Profesori J. Weninger studimin e ka bėrė gjatė Luftės sė Madhe. Nė verėn e vitit 1918, ai ka gjetur nė fushėn e pėrqėndrimit pranė Ashahut mbi Danub, n’Austrin e sipėrme, 95 Shqiptarė dhe vėzhgimet e imta mbi tiparet e tyre i ka botuar nė veprėn e rėndėsishme Rassenkundliche Untersuchunqen an Albanern, Vienė, 1934.

    Disa vjetė pėrpara tij, Anthropologu i njohur gjerman F. von Luschan botoi nė Voelker, Rassen. Sprachen (Welt-Verlag, Berlin, 1922) masat anthropologjike mbi 130 Shqiptarė tė hasur nė Tyrqi.Profesori Eugéne Pittard ėsht interesuar pėr popujt e Balkanit pėrgjithėrisht dhe pėr Shqiptarėt veēanėrisht qė mė 1899, kur bėri udhtimin e parė pėr studime anthropologjike nė Dobruxhė. U takua kėtu me pėrfaqsonjės tė sė gjitha racave tė Balkanit, ndėr tė cilėt edhe me shumė Shqiptarė. Numri i matjeve qė bėri nė kėta tė fundit kapi 112 vetė, tė gjithė meshkuj nė moshė madhore qė kishin ardhur nė kėtė krahinė nga vise tė ndryshme tė Shqipėris pėr tė fituar bukėn e gojės duke punuar si muratorė e puntorė bujqėsije. Janė bėrė pastaj disa kėrkime mė tė kufizuara nga tė cilat ka njė farė rėndėsije stud.imi i kryer mbi 50 nga bashkė-kombasit t’anė, tė matur nga shėrbimi i identifikimit gjyqsor tė Bukureshtit dhe njė tjetėr punim plot vlerė gjatė tė cilit ai ka shqyrtuar tregonjėsin qefalik tė 116 vetve. Por kėto gjurmime, tė bėra nė njė kohė kur Shqipėrija ndodhej e robėruar dhe shkelja e tokėve tė sajė ishte gati e pamundur, nuk e kėnaqen Anthropologun e math. Nė funt tė studimit q’u botua kur mbaroi Lufta e Pėrbotėshme, ai uron qė Atdheu i ynė tė dalė mė vehte ; nė kėtė mėnyrė shkencėtarėt do tė munden tė thellohen nė kėrkime prehistorike gjatė tė cilave, pa as mė tė voglin dyshim, “qoftė streha e shkėmbėnjve, qoftė trolli i kėsollave, qofshin tumulet e Shqipėris, do t’i japin historis sė popujve tė parė tė Gadishullit Ballkanik, drita zbulonjėse”. 13) Kėtė dėshirė vetė Pittard-i e plotsoi pėr herė tė parė: mė 1921 ai i ra vendit t’onė, bashkė me tė shoqen, kryq-e-tėrthurė pėr t’a njohur kėtė mė mirė e mė s’afėrmi. Gjatė kėtij udhtimi qė zgjati dy muaj, ai zbuloi pranė liqenit tė Prespės njė stacion neolitik. 14)

    Si pėrfundim tė kėtyre kėrkimeve tė shumta, Anthropologu zė-math i ka falur botės shkencore njė vark monografish tė veēanta tė botuara ndėr buletine teknike ose ndėr vepra tė posaēme bashkė me studime tė tjera mbi popujt e Ballkanit 15). ose ndėr volume me karakter edhe mė pėrmbledhės, siē ėsht, pėr shėmbull, vepra Les races et l’histoire, qė ka dalė nė dritė mė 1924.

    Studimet e shkencėtarvet gjermanė dhe ato tė Zviceranit tėrhoqėn vėmėndjen e tė gjithė botės shkencore e cila, pas Luftės sė Madhe, nisi tė mirret me racėn shqiptare. Por, pėr fat tė keq, nė vėnt qė tė bėnin kėrkime tė reja, autorė tė ndryshėm u muarėn me komentime e interpretime tė lėndės sė mbledhur prej Haberlandt-it, Lebzelter-it e Pittard-it. 16) Do tė shkoja shumė gjatė po t’i pėrmėndja tė gjitha monografit e shkruara mbi kėtė subjekt. Po kujtoj vetėm emrin e M. Tildesley-t qė botoi nė «Biometrika», mė 1933, studimin e titulluar The Albanian of the North and South.

    Dy anthropologė tė dėgjuar italjanė kanė bėrė, nė kėta vjetėt e fundit, studime tė vlefshme, por tė mbėshtetura gjithnjė mbi lėndėn e mbledhur- prej tre autorve tė lartė-pėrmėndur. Nga kėta, B. Battaglia ka mbrojtur njė pikėpamje qė nuk duhet lėnė pas dore prej gjurmonjsit t’arthėm. Ai thot se tipi dinarik nuk duhet t’a ketė djepin e tij nė gadishullin Ballkanik, por ndėr vise pėrtej Alpeve, duke qėnė se ky tip nė kohėn e metaleve kishte zbritur nė Venecien Julie e deri nė Toskanė, kurse nė bregdetin tjetėr ballkanik nuk gjindet asnjė shėnj’ e tij. Pėr sa i takon Shqipėris, kjo do tė thotė se stėrgjyshrit t’anė Ilirėt duhet tė kenė ardhur prej tokėsh tė ndodhura nė veri tė Danubit. 17) Por lėnda mbi tė cilėn mbėshtetet theza e tij ėsht tepėr e kufizuar. Me gjithė kėtė, janė shumė tė vlefshme veprat e tij: Note d’Antropologia etnica della Venezia Giulia e delle regioni dell’Adriatico orientale, shtypur nė «Atti dell’Accademia scientifica veneto-trentino-istrica», 1934; Resti umani scheletrici di San Canziano, contributo allo studio antropologico degli Illiri, shtypur nė «Atti del Museo civico di storia naturale di Trieste», 1939; Origine e caratteri antropologici degli albanesi, botuar nė “Minerva, rivista delle riviste”, 1939; Profilo antropologico delle regioni danubiano-balcaniche, qė gjėndet nė veprėn mė tė pėrsosur italjane «Le razze e i popoli della terra» drejtuar nga Benato Biasutti.Marcello Bodrini, profesor i Universitetit katolik tė Milanos ka paraqitur tashi sė fundi, njė monografi shumė tė vlefshme mbi anthropologjin e mbi demografin e Shqiptarvet nė veprėn «Principii di economia albanese», tė botuar prej Universitetit tregtar Luigi Bocconi. Nė tridhjet e pesė faqe, auktori i ēquar amalizon mirė materialin e mbledhur prej tre gjurmonjėsve tė pėrmėndur dhe nxjer nga ky material pėrfundime tė sakta, mbi. lartėsin e shtatit, tregonjsin qefalik, tregonjsin hundak dhe mbi ngjyrėn e flokvet e tė syvet.***
    Pėrmėndėm deri tashi njė vark tė gjatė autorėsh e disa nga veprat e tyre. Lexonjsi i thjeshtė kishte pėr tė thėnė se botės-shkencore i ka interesuar shumė problemi i racės shqiptare dhe pa dyshim, pas kaq gėrmimesh, do t’a ketė zgjidhur kėtė kryekėput. Pėr fat tė keq, puna nuk qėndron kėshtu. Me gjithė se shumėkushi ėsht pėrzier, fort tė pakėt janė ata qė kanė bėrė studime tė thella mbi ethnos-in t’ėnė. Pastaj, lėnda qė ėsht marrė nė shqyrtim ka qėnė mjaft e kufizuar. Nuk janė matur mė tepėr se gjashtqint vetė; edhe kėta, tė takuar rasėsisht nė Dobruxhė, nė Tyrqi ose nė ndonjė repart vullnetarėsh e prandaj nuk ka qėnė e mundur tė zgjidhen nė bazė kriteresh tė shėndosha shkencore pėr tė pėrfaqsuar si duhet tipin e vėrtetė fizik tė Shqiptarit. Kjo ka shkaktuar edhe qė, nė pėrfundimet e arritura, tė kemi ndryshime tė dukėshme midis njė autori dhe njė autori tjetėr. Munt tė ketė ndodhur edhe diēka tjetėr — e pėr kėtė gjė dyshon edhe vetė Pittard-i: qė disa autorė tė kenė matur po ato kafka Shqiptarėsh dhe ata qė kanė dashur tė bėjnė njė studim sintetik kanė mihur nd’uj pse kanė shėnuar njė numėr tė math eksemplarėsh, kurse nė tė vėrtetėn ky numėr ka qėnė shumė i kufizuar. 1 8) Pastaj, pėr tė thėnė fjalėn e fundit mbi origjinėn e popullit Shqiptar, nuk mjafton vetėm pėrshkrimi i tė gjallėve. Duhet tė gėrmojmė pėr tė zbuluar sa mė shumė skeletra t’epokave tė ndryshme dhe pastaj t’i marrim kėta nė shqyrtim, punė kjo qė do kohė dhe njerz kompetentė. Veprės s’anthropologut duhet t’i vijė nė ndihmė, nė kėtė rasje, puna e arkeologut tė kujdesshėm.Nga tė gjithė emrat e anthropologve qė pėrmėndėm mė lartė, vetėm katėr a pesė kanė mbledhur lėndė dhe kanė bėrė studime me rrėnjė. Tė tjerėt, kush me shumė e kush mė pak, janė mbėshtetur mbi veprat e kėtyreve.

    Por kjo lėndė kaq e kufizuar nuk mjafton pėr tė zgjidhur problemin e racės shqiptare. Duhen gjurmime tė tjera, duhen studime tė reja. Haberlandt e Lebzelter, pėr shėmbull, pretendoinė se gjatė matjeve janė siguruar pėr tipin e veēantė tė Kthellės tė zbuluar me kohė prej Baron Nopsca-s dhe qė dallohet prej tė tjerėve pėr trajtė tė ngjyrosur fortė si tipi alpin, pėr shtat tė shkurtėr, pėr iperbrakiqefali, pėr hundė tė drejtė dhe pėr fytyrė shpesh herė nė trajtė trikėndshi. Mbi vėndin qė duhet tė zėrė ky tip nė sistematikun e racave nuk dihet gjė me siguri. Ishuj q’e pėrmbajnė atė janė zbuluar edhe nė Bosnje e nė Sėrbi. Por a janė tė sakta shėnimet e kėtyre autorve ? Ku e ka origjinėn ky tip pėr tė cilin Pittard-i nuk thotė asgjė, pse duket qė nuk ka ditur ē’kanė shkruar dy anthropologėt e sipėrm, dhe qė Weninger-it nuk i ka rėnė nė sy asnjė herė, me gjithė se e ka njohur nga Nopcsa ? Por pyetjet nuk kufizohen vetėm nė tipin e Kthellės. Dyshime lejnė sa tė duash edhe pėr pėrqindjet e trajtave tė ndryshme e pėr saktėsin e pėrshkrimit tė kėtyre trajtave. E, tė gjitha kėto, jo pse anthropologve tė pėrmėndur i u mungonte zotsija, por pse kėta nuk kanė pasur rasje e kohė tė ‘grumbullojnė lėndė mė tė shumtė.

    Mbledhjen e kėsaj lėnde ne nuk duhet t’a kėrkojmė prej tė huajvet, por prej vetė Shqiptarvet. Ndėr emrat e autorve te shumėt q’u pėrmėndėn mė lartė, lexonjsi do tė ketė vėnė ré se ka edhe disa ballkanas qė s’janė mjaftuar me studimin e racave tė tyre, por kanė futur hundėn edhe nė pėrshkrimin e racės s’onė. A nuk munt tė mirremi edhe ne me gjurmime tė kėtij fari ? Kemi, kėtu, disa profesorė shkollash tė mesme qė kishin pėr tė dhėnė kontribut tė ēquar nė studimet anlhropologjike, sikur tė kishin njė shtytje dhe mundėsit pėr t’u pėrgatitur.

    Kėtė shtytje dy organe duhet t’a japin: Ministrija e Arsimit dhe Instituti i Studimeve Shqiptare. Pėr tė zbuluar origjinėn t’onė dhe pėr tė njohur vetvehten duhet t’i kushtojmė kujdesin e duhur studimit tė racės qė do tė kishte pėr ne rendėsi tė barabartė, nė mos mė tė madhe, me studimin e gjuhės e tė historis.

  6. #186
    Perjashtuar Maska e BARAT
    Anėtarėsuar
    20-07-2006
    Vendndodhja
    Himarjot jet' e jet', Zot mbi male Hyll mbi det
    Postime
    2,565
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Nė parathėnjen e librit Les Anciens Peuples de l’Europe tė Dottin-it, Camille Julian-i shkruan kėto fjalė: «ēėshtja e racės, sido qė tė zgjidhet, ėsht ēėshtja mė e rėndėsishme nė historin e popujvet. Munt edhe tė thuhet se ne nuk e kallzojmė kėtė histori veēse pėr t’arrijtur nė zgjidhjen e problemit tė racės.» 19) III.ORIGJINA E RACĖS SHQIPTARE PROVA GJUHĖSORE PER AUTOKTONIN E RACĖS SHQIPTARE - ZBULIMET ARKEOLOGJIKE - MENDIMI I ANTHROPOLOGVET - BESIMI I DIELLIT DHE BESTYTNl TĖ SOTĖSHME - PĖRFUNDIM.Pesė vjetė mė parė, Shpend Bardhi pat botuar nė Pėrpjekjen Shqiptare njė studim sintetik mbi origjinėn e popullit t’onė. 1) Duke marrė pėr bazė gjurmimet e linguistėve dhe t’albanologėve mė tė rėndėsishėm tė botės, ai rrihte me radhė hipothezat e ndryshme qė mbėshteten sidomos nė gjuhė.

    Kemi shumė rasje qė provojnė se origjina e gjuhės sė folur nga njė popull nuk ka asnjė lidhje me racėn sė cilės ky popull i pėrket. Kėshtu, pėr shėmbull, s’kanė tė bėjnė aspak me arjanizmin, e posaēėrisht me racėn nordike t’Anglosaksonėve, tė gjitha ato fise me ngjyrė tė ndryshme qė, nė tė pesė kontinentet e dheut, miren vesh nė mes tė tyre me anėn e inglishtes. Por, pėr Shqiptarėt gjak e gjuhė kamė burim tė njėjtė e prandaj studimi i Shpend Bardhit do t’i zinte me shumė tė drejtė faqet e kėsaj kaptine, sikur mos tė donim tė kėrkojmė edhe ndonjė burim tjetėr pėr tė provuar mė me siguri se ē’ėsht kjo raca shqiptare duke nxjerė argumentat jo vetėm nga gjuha, por edhe nga arkeologjija, nga mithologjija e nga kėrkimet anthropologjike.

    Linguistėt ndahen nga njėri tjetri pėr origjinėn e gjuhės e tė popullit t’onė, me gjithė se kurrkush nuk mohon prejardhjen e sajė indo-europjane. Kjo prejardhje ėsht vulosur nga Franz Bopp-i qė, nėpėr studimet filologjike, ka vėrtetuar preras karakterin arjan tė gjuhės e pra tė popullit t’onė.

    J. G. von Hahn-i, konsulli zė-math i Austris nė Janinė, nė veprėn e tij Albanesische Studien, e gjen shqipen e sotshme bijė t’ilirishtes dhe Gustav Meyer-i, m’i madhi albanolog i shekullit tė kaluar, e pranon dhe mundohet t’a provojė kėtė hipothezė. Glotologė tė tjerė, ndėr tė cilėt Hirt e Pedersen, nuk e konsiderojnė gjuhėn t’onė tė rrjedhur nga ilirishtja, por nga thrakishtja; ndėrsa albanologu sėrb Bariq thotė pėr tė se ėsht njė thrakishte e ilirizuar. I famėshmi studjonjės i shqipes, Norbert Jokl, tė cilit i detyron shumė Kombi i ynė dhe albanologjija, ėsht i mendimit se shqipja ėsht njė gjuhė thrako-ilire.

    Kėtyre mendimeve qė nuk qėndrojnė kaq shumė larg njėri nga tjetri i u janė shtuar edhe dy tė tjera krejt tė ndryshme. Njėri — i August Schleicher-it — e vė shqipen nė njė degė indo-europjane bashkė me latinishten e me greqishten dhe i pėrmbleth qė tė trija nėn emrin «grupi pelazgjik»; tjetri — i August Friedrich Pott-it — thot se shqipja ėsht njė gjuhė iliro-pelazgjike para-indo-europjane. Por tė dyja kėto mendime kanė gjetur kundėrshtime tė forta ndėr glotologė. E para ėsht lėnė thuaj se mė nj’anė; e dyta ka shumė shkencėtarė kundra dhe, nė qoftė se mbrėnda caqevet tė filologjis ka ndonjė mbėshtetje, nuk pranohet n’asnjė mėnyrė nga shumica e historjanvet dhe e arkeologvet. Ndėr kėto kohėt e fundit as historjanėt as glotologėt nuk po flasin mė pėr njė gjuhė e njė popull pelazgjik para-indo-europjan, por pėr njė popull proto-ilir arjan, 2) pėr tė cilin as ata vetė nuk dinė se ē’ėsht me saktėsi.

    Vlejnė pra tė mirren nė shqyrtim tri hipothezat e para.

    Tė provosh nė se Shqiptarėt janė prej origjine thrake apo ilire ka rėndėsi tė veēantė pėr ne, pse po tė pranohet njėra ose tjetra nga kėto hipotheza do tė thotė tė vėrtetohet nė se Shqiptarėt kanė qėnė ngulur qė prej kohėve mė tė lashta nė viset qė zėnė afėr e ngjat edhe sot, apo janė tė shpėrngulur prej ndonjė treve tjetėr qė ndodhet mė afėr Detit tė Zi. Shpėrngulja sjell me vehte edhe pėrzierje gjaku, pse njė popull qė largohet prej njė toke e vėndoset nė njė tokė tjetėr duhet tė ketė pasur pėrpjekje, me doemos, mė parė me fiset q’e kanė dėbuar e pastaj me fiset qė ka gjetur nė vėndin e ri. Midis tij dhe kėtyre dy grupeve janė bėrė kryqėzime qė, nė pėrpjestim me kohėn e pėrpjekjes e me numrin e pėrbėrėsve tė fiseve tė huaja, kanė lėnė gjurmė shumė pak tė dukėshme nė brumimin e racės.

    A kanė banuar, vallė, stėrgjyshėt t’anė nė viset ku stėrnipėt e tyre ndodhen edhe sot ? A po kanė ardhur kėtu prej njė treve qė gjėndet mė nga veri-lindja e qė kishte pėr qėndėr Nishin, domethėnė prej Dardanis qė pėrputhet me Kosovėn e sotėshme, ashtu si ē’thot Jokl-i ? A po, mė nė funt, pėrpara shkeljes sė Sėrbvet nė Ballkan, banonin mė afėr Detit tė Zi, nė trikėndshin Nish - Shkup - Sofie, ashtu si pohojnė Samdfeld-i e Weigand-i?

    Ndėr kėto kohėt e funtme pesha ėsht duke rėnduar mė tepėr nga ana e iliricitetit tė popullit shqiptar dhe nga anasija (autoktonija) ė kėtij populli. Njė albanolog i ri gjerman, Georg Stadtmueller, duke u mbėshtetur gjithnjė nė gjuhė e duke shqyrtuar fjalėt e huaja greke e latine tė Kishės qė kanė hyrė prej kohėsh mė shqipen, e gjen djepin e fisit t’onė nė njė vėnt qė duhet tė ndodhet pa tjetėr afėr Greqis nga njėra anė dhe afėr Dalmacis nga ana tjetėr, do me thėnė n’atė pjesė tė buzės lindore t’Adriatikut qė banohet edhe sot prej Shqiptarvet. Bilé, siē do tė shohim edhe mė pas, Autori i pėrmėndur ngul kėmbė pėr tė provuar se nė kohėn e shkeljes sė Sllavėve tė hershėm, hapsira jetsore e tė parvet t’anė kufizohej nė bjeshkėt e Shqipėris sė veriut e, pikėrisht, nė malet e nė luginat e krahinės se Matit. 3)

    Pėrkrahsi m’i math i origjinės ilirike dhe i autoktonis sė Shqiptarvet ėsht profesori i Universitetit tė Palermos Francesco Bibezzo qė njihet prej tė gjithė botės si auktoriteti m’i lartė nė studimet mesapo-japige. Pėr tė provuar marėdhėnjet qė nė kohė e nė hapsirė lidhin shqipen me ilirishten e vjetėr dhe, pėr tė vėrtetuar vazhdimin historik e gjeografik tė Shqiptarvet tė sotshėm nga Ilirėt e lashtė, ai mbėshtetet nė monumentet dhe inskripcionet mesapike tė gjetura nė Pulje e nė Kalabri, tė cilat kanė pėrgjasim tė math me inskripcjonet e rralla ilirike qė janė zbuluar pėrkėtej detit Adriatik. Pėr spjegimin e kėtyreve duhet pėrdorur pa tjetėr shqipja e sotėshme e prandaj — arsyeton Bibezzo — kur shqipja dhe ilirishtja janė tė barabarta me njė gjuhė tė tretė, duhet tė jenė tė barabarta edhe me shoqja shoqen. Nė kėtė studim shumė tė vlershėm, tė cilit Shkencėtari i math po i kushton mėnt e djersė prej vjetėsh, ai arrin duke ndjekur tri rrugė: «I. Rindėrton nė tė gjithė hapsirėn sipėrfaqen gjuhėsore t’ilirishtes sė herėshme; II. shtrin dhe thellon mardhėnjet leksikore, fonetike e gramatikore tė shqipes me japigo-mesapishten; III. nė suazėn e pėrkatsive t’ilirishtes intensifikon kėrkesėn e ndonjė isoglose qė, edhe nė se numri i mbeturive gjuhėsore ėsht i vogėl, tė lidhet posaēėrisht shqipja me dialektet e folura lashtė nė tokėn me iliricitet ethnologjik e glosologjik tė provuar. 4) Nė lidhje me thrakishten, Gjurmonjsi i ēquar e thjeshtėson mjaft punėn, pse ai nxjer prova tė shumta pėr tė vėrtetuar se Thrakas e Ilirė kanė folur njė gjuhė ti vetme. 5)

    Ēėshtja e selis ku kanė zėnė fill Shqiptarėt ka dalė nė shesh rastėsisht ndėr fusha tė ndryshme studimi dhe prandaj nuk ėsht rrahur aq sa duhej prej shkencėtarvet. Nė kėto kushte pėrfundimet nuk duhen koinsideruar tė sakta, pse pikat e nisjes kanė qėnė tė kuifizuara. «Nė heshtjen e shkrimtarvet, thot Ribezzo, problemi u zgjith, si tė thuash, negativisht nga Hahn-i n’Albanesische Studien I (1853 faqe 213 e tutje): nė qoftė se pėrjashtohet invadimi sllav, nė Mesjetėn e lashtė e tė ré nuk ka lajme pėr asnjė tjetėr migracjon qė tė ketė mundur tė ndryshojė strukturėn ethnike e gjuhėsore tė Shqipėris dhe tė cungojė kėshtu vazhdimin e evolucjonit tė shqipes prej ilirishtes. Ky pėrfundim nuk ėsht pikėrisht njė circolo vizioso, siē mendon H. Hirt, do me thėnė qė shqipja ėsht zėvėndėsja e ilirishtes vetėm pse Shqiptarėt ndodhen nė selin e Ilirvet. Sot, mbeturit e pakta gjuhėsore t’ilirishtes nė fushėn toponomastike kanė nisur tė gjejnė nė shqipen elemente pėrgjegjse edhe pėr etimologjinė edhe pėr fonetikėn e tyre.» 6)

    Mė poshtė, njė soj si Stadtmueller-i, Profesori i Palermos thot se “po tė mendohet qė fisi shqiptar vetėm nė kėtė krahinė (nė Shqipėrin e sotėshme) ėsht nė mardhėnje me helenizimin e vjetėr tė Maqedhonis e t’Epirit, me romaniziimin e krahinės danubiane e tė Dalmatis, me sllavizimin e Thrakės, rrjeth vetvetiu se kjo bėrthėmė (populli Shqiptar) mbetet nė vėndin ku gjėndej dhe ku historikisht e linguistikisht mund tė pritet, nė qoftė se ka lidhje kaq tė ngushta me thrakishten dhe me ilirishten, tė cilat ishin sipėrfaqe qė shtriheshin pėr bri njėra tjetrės nė kohėn romake.» 7)

    Mė nė funt, pėrgjasimi i ilirishtes me shqipen, nga njėra anė, dhe i shqipes me thrakishten, nga ana tjetėr, toponimet e pėrbashkėta dhe qėnja e fiseve — si pėr shėmbull Peonėt — qė thirren herė ilire herė thrakase, tė bėjnė tė besosh se Thrakėt dhe Ilirėt pėrfaqsojnė dy emra tė njė ethnos-i tė vetėm tė ndarė dysh vetėm politikisht e gjeografikisht. 8) Tė shkojmė mė tutje nė rrjeshtimin e provavet gjuhėsore e historike qė vėrtetojnė iliricitetin e popullit shqiptar, do tė zgjatemi shumė e do tė kapėrcejmė qėllimin e kėsaj vepre. Pėr tė pėrkrahur ndryshimin ethnik nė mes tė popullit qė banoi dikur nė Shqipėri dhe kėtij tė sotėshmit nuk mbetet veē se tė pranojmė hipothezėn e njė pushtimi tė huaj qė duhet tė ketė ngjarė pas rėnjes sė Perandoris sė Romės. Por arkeologjija na jep prova tė mjafta pėr t’a rrėxuar edhe kėtė pretendim.Gėrmimet arkeologjike qė kanė tė bėjnė me qytetrimin dhe me popullin ilir janė shumė tė kufizuara. Ato tė Feniqit,” tė Butrintit, t’Apollonis, tė Durrsit e tė ndonjė vėndi tjetėr nuk kanė rėndėsi tė madhe pėr kėrkimet ilire, pse kėto qėndra janė, nė pėrgjithsi, kollonira tė themeluara prej Grekėsh qė kaluan mė vonė nė dorė tė Romakvet e prandaj pika ku, mbi njė nėn-shtresė ilirike, vihen dy mbishtresa, njėra helenike dhe tjetra italike.

    Por kėtė mungesė tė dukėshme e plotson, deri diku, Nekropoli i Komanit, zbuluar nė njė luginė tė Pukės qė pėrshkohet nga Drini. Gjurmė tė qytetrimit qė tregojnė varret e kėtij Nekropoli gjinden edhe nėpėr shumė krahina tė tjera tė Shqipėris, nė disa vise tė Greqis dhe, ēa ka pėr ne rėndėsi, n’Afionėn e ndodhur n’ishullin. e Korfuzit. Englezi Bulle, qė ka bėrė njė studim t’imtė mbi kėto varret e fundit, nxjer argumenta bindės pėr tė provuar se kėto, pėrveē ndonjė pėrjashtimi tė vogėl, i pėrkasin shekullit tė shtatė pas Krishtit. Varrezat e Komanit, si pas kėtij Autori, janė pak mė tė reja se ato tė-Korfuzit. 9) Dhe me tė vėrtetė edhe arkeologėt e tjerė kanė pranuar se grumbulli m’i math i tumuleve 10) tė Komanit duhet tė jetė i shekullit tė tetė pas Krishtit; por ka edhe mjaft asosh q’i pėrkasin njė kohe shumė mė tė lashtė. Materjali i mbledhur provon hapėt se nė popullin ilir ka pasur njė vazhdim tė qytetrimit halstattjan, 11) qė ėsht pėrhapur an’ e kand tokės sė banuar prej fisevet tė tij. Rėndėsija e veēantė qė ka pėr thezėn qė po rrahim Nekropoli i Komanit rrjeth pikėrisht nga shkaku se varret qenė hapur ndėr epoka tė ndryshme. Arkeologėt qė kanė marrė nė studim materjalin e mbledhur mendojnė se njė pjes’ e tij rrjeth prej njė kohe pėrpara shkeljes sė Romakvet nė Shqipėri. Kemi, pra, njė vazhdim traditash dhe ndikimet e ndryshme qe ka pėsuar populli ilir mbrėnda njė periudhe njėmij-vjeēare. «Nelkropoli, prandaj, provon evolucjonin e qytetrimit iliro-romak krahinor dhe vazhdimin e elementit ethnik.» 12) Tė njėj mendimi me Mustilli-n janė edhe Nopcsa, Traeger, Zeiss e shumė studjozė tė tjerė.

    Ka ndonjė shkencėtar qė beson se nė varret e Komanit duhet tė gjėnden edhe pėrfaqsonjės tė popullsis sveve ose avare ose sllave. Hipotheza e parė ėsht rrėxuar prej dijetarvet mė tė rėndėsishėm, megjithse ndonjė shėnj’ e racės nordike gjėndet nė kėtė Nekropol. Pėr Avarėt dihet me siguri se n’ushtrin e tyre kishte shumė Sllavė. Kėta nė shekullin e gjashtė shkelėn Ballkanin dhe nė krye tė shekullit tė shtatė elementi sllav q’erdhi me ta u pėrhap nė tė gjithė Gadishullin duke lėnė tė paprekura vetėm qytetet e Dalmatis, me pėrjashtim tė Salonės, bregdetin e Egjeut dhe njė rrip toke rreth e rrotull Konstantinopolit. Ėsht vėrtetuar historikisht se Avarėt vetėm tė shoqėruar nga Sllavėt kanė shkelur nė tokėt t’ona dhe se kėta tė fundit, pėr tė hyrė nė vise shqiptare, kanė gjetur vėshtirsira tė mdha, ēa vėrtetohet edhe nga numri shumė i kufizuar i mbeturive linguistike tė kėsaj epoke qė janė futur nė shqipen. Ėsht e vėrtetė se nė tumulet e Bosnjės, ku elementi sllav zuri rrėnjė tė thella, gjejmė shumė sende qė i u pėrngjaijnė atyreve q’u zbuluan nė Koman ; por dijetarėt janė tė sigurt se kėto sende janė mė tė vjetra nga pushtimi sllav.

    Qytetrimi i Komanit, pra, ėsht njė fazė e mėvonėshme e qytetrimit tė zbuluar nė Bosnjė. Ai i pėrket kohės romake. Edhe sikur tė mos pranohet se njė pjes’ e varrevet tė zbuluara janė tė kohės romake, duhet pėrjashtuar njė herė e mirė mundėsija e njohjes sė pėrfaqsonjėsve tė ndonjė fisi sllav ose avar, t’ardhur nė Shqipėri nė mes tė shekujvet gjashtė e shtatė pas Krishtit, ndėr tė vdekurit e Komanit. Pėrkundrazi, duket krejtė e natyrėshme qė ata t’i pėrkasin atij ethnos-i qė banonte nė kėtė krahinė edhe nė kohėn romake dhe qė kishte zėnė vėnt qė prej epokės sė hekurit, nė tė cilėn epokė gėrmimet arkeologjike vėrtetojnė pranin e tij. 13) Zbulimi i varrezavet ilirike tė Korfuzit nuk ėsht spjeguar akoma ; por ka tė ngjarė qė disa familje tė visevet t’ona tė kenė shkapėrcyer detin pėr shkaqe tė panjohura prej nesh dhe tė jenė vėndosur n’ishullin mė tė math tė Jonit.***
    Anthropologėt i akuzojnė pa prerė arkeologėt, pse kėta, nė gėrmimet qė bėjnė, nuk ēajnė kokėn pėr tė ruajtur kafkat e mbeturit e skeletrave tė njerzve qė zbulojnė. Bėjnė, nė kėtė mėnyrė, njė mėkat tė math, pse nuk i u japin rasje pėrfaqsonjėsvet tė shkencės sė rėndėsishme t’anthropologjis qė tė ēfaqin mendimin e tyre mbi racėn qė ka banuar nė njė vėnt. Kjo mungesė kujdesi e arkeologve, pėr tė cilėn kaq dėndur fshan Eugéne Pittard-i, bje nė sy me njė herė nė gėrmimet e shumta qė janė bėrė nė Shqipėri. Nga kėto gėrmime, pėr fat tė keq, vetėm katėr kafka Shqiptarėsh tė lashtė janė mbledhur e studjuar gjer mė sot; qė tė katra janė nxjerė nga varret e Komanit, nė Kalan e Dalmaces afėr Shkodrės. Dy ndėr to vėrtetojnė dolikoqefalin e Ilirvet, kurse dy tė tjerat janė brakoide. 14) Por njė numėr kaq i vogėl nuk mjafton pėr tė provuar me njė farė saktėsije nė se Shqiptarėt e sotshėm janė apo jo pasardhėsit e Ilirvet. 15)Kemi, veē, njė nekropol tė vjetėr qė ka njė farė rėndėsije pėr ne: ėsht ai i Glasinacit qė gjėndet nė Bosnje 26 kilometra lark Sarajevės, nė njė vėnt, domethėnė, qė ndėr kohėt e moēme, banohej funt e majė prej Ilirėsh. Gėrmimi nė varret e tij ka nisur gjashtdhjetė vjetė mė parė. Kafkat e gjetura nė to janė studjuar qė mė 1907 nga Weisbach-u. Pėrfundimi i kėtyre studimeve vėrteton se midis sosh ndodhen disa tė tipit dolikoqefal, disa tė tipit mesoqefal dhe disa tė tjera tė tipit brakiqefal. Shifet pra, se tė paktėn dy raca tė ndryshme, ajo nordike e ajo dinarike pėrfaqsohen nė Nekropolin e Bosnjės. Si pas Schwidetzky-t, numri i kėtyre racave arrin nė tri: nordike, mesdhetare e dinarike. Tipi nordik ose verjak ēfaqet nė dy variante, nė njė trajtė me kafkė tė lartė dhe nė njė trajtė me kafkė t’ulėt. Ndėr kafkat mesoqefale shihet qartė njė kalim drejt tipit dinarik, sidomos nė trajtim tė kafkės mbrapa. Pjesa nordike ėsht m’e shumta (gati gjysma), pastaj vjen pjesa dinarike (gati njė e treta), kurse tipi mesdhetar ėsht mė i vogli nė numėr.

    «Po t’i ikqyrim rrashtat nė pikėpamje tė kohės — shton Anthropologu gjerman — shohim se kėtu kemi tė bėjmė me rrashta tė njė periudhe mjaft tė gjatė, pra tė kohėve tė ndryshme. Racat atėherė na tregojnė njė ēnordizim, domethėnė njė paksim tė racės verjake nė dobi tė racave tė tjera. Raca verjake na ēfaqet m’e rrallė nė grupet mė tė reja». 16) Por, le tė flasim mė vonė pėr kėtė ēnordizim qė nuk vėrteton se kemi tė bėjmė me gjak t’ardhur, por ėsht vetėm njė kalim prej dolikioqefalije nė brakiqefali, njė fenomen, pra, shkencorisht i zbuluar, me gjithė se nuk ėsht spjeguar edhé.

    Otto Reche, nė veprėn e vetė Raca dhe djepi i Indo-giermanvet (1936), duke pranuar se tė gjakut ilir kanė qėnė edhe fiset qė banonin nė kohėt e para tė metalit krahinėn Picenum t’Italis lindore, merr nė shqyrtim skeletet e nxjerra nga varret qė janė zbuluar afėr Novilara, Belmonte dhe Ancona. Kafkat janė, tė gjitha, tė gjata e tė ngushta, me fytyrė tė hequr e tė gjatė e me hundė tė hollė. Gjatsija mesatare e skeletevet arrin nė cm. 167,7. Shihet ēiltas se i pėrkasin racės nordike. 17)

    Njė dėshmi tjetėr mbi racėn ilirike munt t’a nxjerrim nga sa kanė shkruar kronikanėt e vjetėr mbi nėntė nga perandorėt e Romės a tė Bizancit qė kishin arrijtur kulmin e hierarqis politike e ushtarake nė buzė tė Teverit ose tė Bosforit duke u nisur prej visevet t’ona. Kėta janė Klaudi, Apoloni, Probi, Valentiniani i Parė, Kostandini i Math, Kostanci i dytė, Juliani, Kostanc Klori dhe Kostandin Gali. Me pėrjashtim tė Julianit qė kishte flokė tė zezė, tė tetė tė tjerėt ishin flokartė. 1 8) Historiani latin Taciti i pėrshkruan Ilirėt si njė popull i fuqishėm, me flokė e me sy t’errėt, i pėrkurmė, i matur, guximtar, kryelartė, qė do mė shumė blegtorin se sa bujqėsin dhe nxjer ushtarė shumė tė mirė. 19) Po t’u hedhim njė sy mozaikvet tė Justinianit tė Madh dhe tė sė shoqes sė tij Theodhora, qė janė ndėrtuar nė Ravenna nė shekullin e gjashtė, i pari nė Kishėn e Shėn Apolinarit tė Ri dhe i dyti nė kishėn e Shėn Vitalit, do tė na bjenė nė sy me njė herė tiparet dinarike tė Ligjvėnsit tė math Kosovar, ndėrsa Perandoresha duket se ėsht e racės mesdhetare. 20)

    Nga kėto pak shėnime kuptojmė se anthropologjija nuk ka nė dorė lėndė tė nxjerė nga tumulet qė tė mjaftojė pėr tė vėrtetuar origjinėn ilire tė Shqiptarvet, me gjithė se nuk e mohon n’asnjė mėnyrė kėtė tė vėrtetė. As kronikat e vjetra nuk na japin pėrshkrime qė tė kenė njė farė rėndėsije nė kėtė drejtim. Veē, qė tė gjitha kėto provojnė katėrēipėrisht se Ilirėt ishin indogjermanė me tipare q’i u pėrngjanin pak a shumė nordikvet.

    Por antropologėt nuk mbėshteten vetėm nė matjen e tė vdekurvet pėr tė shprehur mendimin e tyre mbi origjinėn e njė populli. Ata, edhe duke vėzhguar pėrfaqsonjsit e gjallė dhe duke bėrė analize tė holla, munt tė thonė se cilės race i pėrket njė popull. Kėshtu, pėr shėmbull, Pittard-i, i mbėshtetur nė pėrfundimet e anthropometris, thotė kėto fjalė pėr origjinėn t’onė: “Nuk e di nė se linguistėt kanė rėnė nė godi pėr tė caktuar origjinėn e gjuhės shqipe. Por besoj se anthropologėt do tė mirren vesh shumė lehtė pėr tė caktuar vėndin e kėsaj race. Duket qė tashi, me gjithė se kėrkimet nuk janė nė gjėndje tė na e mėsojnė preras, qė ne mund t’i vėndosim Shqiparėt nė njė nga suazat e klasifikimit tė sotshėm tė racave evropjane: n’atė tė racės dinarike. 21)

    Nė racėn dinarike hyjnė popujt qė banojnė, pėrveē viseve tė tjera, Alpet Dinarike, qė prej Istries gjer nė jugė tė Shqipėris, duke ndjekur gjithkund bregdetin lindor t’Adriatikut e prandaj popujt qė ndodhen nė viset ku mė parė banonin Ilirėt. Raca dinarike, ose adriatide e Biasuttit dhe raca ilirike janė sinonime. 22)

    Nė parathėnjen e njė vepre tė hartuar nga Lumo Skėndua, Pittard-i e jep vėndimin e tij mbi origjinėn e popullit t’onė me kėto f jalė: “Shqiptarėt mė duken tė jenė stėrnipat mė autentikė t’ilirvet tė vjetėr.» 23) Por, thuaj se tė gjithė anthropologėt kanė vėzhguar nė popullin t’ėnė tipare qė provojnė se duhet tė ketė, me doemos, kryqzime me raca tė huaja. Krerėt dolikoqefalė, syt e kaltėrt e flokėt e verdhė, qė hasen aty kėtu edhe ndėr ne, nuk janė veēorira tė racės dinarike. Lindin, pra, dyshime qė duhen sqaruar. Spjegimin na e jep, deri diku, Marcello Boldrini. Ky, me gjithė se nuk e largon preras dyshimin e kryqzimevet, qoftė edhe shumė tė kufizuara, me racat sllave, thot se “kushtet gjeografike, faktorėt ekonomikė, ndryshimet e pėrgjasimet anthropologjike me popujt fqinjė, gjuha, zakonet pėrkrahin hipothezėn e pėrzierjevet tė vjetra qė munt tė kenė ndodhur edhe pėrpara vėndosjes sė kėtij populli nė selin e sotėshme…” 24) Kush munt tė thotė, atėherė, se Ilirėt e lashtė, kur zunė vėnt nė Gadishullin ballkanik, nuk ishin, qė tė gjithė, tė njė tipi tė vetėm fizik, por kishte midis tyre individė tė pajosur me te gjitha tiparet qė shihen edhe sot nė popullin shqiptar ?

    Tashi duhet bėrė edhe njė pyetje me rėndėsi qė ka lidhje vetėm me tregonjsin qefalik: kur pėrshkrimet e vjetra dhe kafkat e tė vdekurvet thonė se llirėt kanė qėnė kokė-gjatė, si munt tė spjegohet brakiqefalija e fortė qė vihet ré nė Shqiptarėt e sotshėm e, pėrgjithėsisht, edhe nė pėrfaqsonjsit e tjerė tė racės dinarike? Anthropologėt pėr shumė kohė janė orvatur t’a spjegojnė kėtė fenomen. Kanė thėnė nė krye se, kur nė disa varre, si pėr shėmbull nė Glasinac, shihen ndėr kohė tė ndryshme kafka qė kalojnė nga dolikoqefalija nė brakiqefali, ka njė popull kokė-shkurtėr qė vjen prej sė largu dhe pėrzihet me vėndėsit kokė-gjatė. Bile, pas njė hipoteze tė dytė — tė dalė gjithnjė nė kohėn kur anthropologjija gjendej nė shpėrgėnjt e foshnjėris — brakiqelalija kishte origjinė aziatike, domethėnė ngastrat qė popujt brakiqefalė zinin nė kartėn e Evropės ishin trevat ku popujt indo-gjermanė ishin pėrzierė me popujt jo tė gjakut arjan t’ardhur prej kontinentit lindor. Por sot tė dyja kėto hipotheza janė rrėxuar preras dhe prej tė gjithė shkencėtarėvet ėsht pranuar se popujt kokė-shkurtėr kanė rrėnjė kryekėput evropjane. 25) Anthropologėt janė, gjithashtu, tė mendimit — me gjithė qė fenomeni nuk ėsht spjeguar edhé — se nė disa zona tregonjėsi qefalik vjen duke u rritur; po kalohet pra vazhdimisht prej kafkave dolikoide nė kafka brakoide pa patur pėrzjerje gjaku. Pittard-i kėtė fenomen e ka vėnė ré nė komunėn e Londrės dhe nė krahinėn e Savojės; 26) Biasutti thot se kėtė shndrrim tė trajtės sė kokės nuk -duhet tė lodhemi pėr t’a kėrkuar ndėr gėrmime tė banesavet tė dikurshme tė popujvet, pse sot, nė shumė krahina t’Evropės, nga tė cilat nė disa lugina t’Alpeve, ėsht e dokumentuar shtesa e brakiqefalis. 27)

    Nė kohėn kur Franz Bopp-i dhe shkolla e tij bėnin krahasime ndėrmjet gjuhėsh tė ndryshme pėr tė zbuluar nė to karakterin hindo-gjerman, njė studjonjės i math engles, Max Mueller-i, shkruante se popujt qė flitnin gjuhė tė njė rrėnje, kishin edhe besime qė i pėrngjanin mjaft njėri tjetrit. 2 8) Theorija e tij qe luftuar prej shumė kuj pėr njė kohė tė gjatė, por mė vonė u kuptua se lufta qe e pavėnt. 29) U pranua gati nga tė tėrė mithologėt se nė themel theorija e Max Mueller-it ishte e drejtė e prandaj, edhe njė herė nisėn kėrkimet nė kėtė drejtim.

    Ėsht pohuar prej tė gjithvet se baza e mithologjis arjane ėsht besimi i diellit. Ky besim, si ndėr popuj tė tjerė tė lashtė me gjuhė arjane ashtu edhe ndėr Ilirėt, qe nė pah tė math dhe, pėr ēudi, pjesė tė tij kanė mbetur gjallė gjer nė ditėt t’ona nė popullin shqiptar.

    Disa vjetė mė parė u zbulua n’Austri kryeqyteti i krahinės Noricum qė banohej prej Ilirėsh.30) Thirrej Noreia dhe gjėndej nė malin Lugenboden. Ndėr sa ndėrtesa tė tjera u zbulua edhe pallati mbretror dhe, jo shumė lark kėtij, njė tempull i goditur nė tė tretin shekull para Krishtit. Ky tempull ėsht i rrumbullakėt, 31) me tetė metra diametėr dhe i rrethuar me njė postrehė, pullazi i sė cilės mbahej, si duket, me shtylla tė drunjta. Nė mes ishte altari, i pėrbėrė prej katėr rrasash tė tė mėdha e tė rėnda, tė latuara e tė ngritura mbi tokė. Ndėn altar ndodhej vatra e zjarmit pėr flit qė truheshin. Ndonjė statujė Perėndije nuk u gjet nė kėtė vėnt tė shėnjtė, pse besimi i Ilirvet ishte pa ikona. Por mėnyra e ndėrtimit tė kujton me njė herė tempujt e vjetėr tė Romės ku nderohej dielli. Nė majė tė njė kodre qė gjėndet pranė katundit Igls nė malsi tė Tirolit, Zonja Miltner ka zbuluar njė tempull tjetėr ilir, nė mes tė tė cilit u gjet shtrirė njė rras’ e madhe qė pėrbėnte altarin. 32) Nė mėngjes, kur dielli dilte pėr tė parėn herė nė buzė tė malit, rrezet e tij binin mu nė mes t’altarit duke-kaluar nėpėr njė gallustėr tė hapur, pėr kėtė qėllim, nė pullas. Qė kjo ndėrtesė ėsht faltore nuk duhet tė kemi asnjė dyshim; varret rreth - e - rrotull sajė vėrtetojnė se, njė soj si sot, edhe Ilirvet tė moēėm i u pėlqente t’i varrosnin tė dashurit e tyre afėr tokės sė bekuar.

    Ndėr popujt e tjerė tė vjetėr qė banonin nė Ballkan, kulti i diellit ka qėnė shumė i pėrhapur. 33) Ky kult as nuk ka qėnė i njohur nė kohėn greke arkaike e klasike me pėrjashtim tė Helios-it nė Rodi; por edhe pėr kėtė dyshohet se mos ka origjinė tė huaj. Njė filozof platonik, Maksimi prej Tiros, tregon se fisi ilir i Peonvet adhuronte diellin nė trajtė tė pafytyrzuar tė njė disku tė vogėl tė lartėsuar mbi njė shkop tė gjatė. Nė monedhat e mbretit Lykkeios tė Peonis, qė qe aleat i Ilirvet tė tjerė e i Thrakasvet kundėr Mbretit tė Maqedhonis, shihet dėndur koka e Apollit stolisur me dafina; ky ka qėnė perėndi qė pėrfytyronte diellin.

    Edhe Thrakasit qė, si ē’thamė, janė tė njėj gjaku e gjuhe me Ilirėt, e adhuronin diellin. Sofokliu, nė tragjedin e ēdukur Tereus, vė kėto fjalė nė gojėn e Thrakasit Orfé: “O Diell hyll shumė i nderuar prej Thrakasvet, miq tė kuajve.” Nė njė tragjedi tjetėr t’Eskilit, Bassaridet, Orfeu squhet qė me natė pėr t’u ngjitur pėrpara agimit nė majėn e malit Pangeo qė t’i falej Diellit, i cili pėr tė ishte Perėndija m’e madhe.

    Nuk ka shėnja tė shumta t’adhurimit tė diellit anikonik nga ana e Thrakasvet. Por provohet mirė besimi i tyre ndaj Apollit, tė cilit shumė herė i ngjiten mbiemra vendės, si pėr shėmlbull Sitalkas, ashtu si ē’janė thirrur shumė nga princat e vėndit, dhe Zerynthois qė pėrfaqson emrin e njė fisi tė tyre. Fytyra e “kalorsit thrakas” ka zakonisht rreth kokės njė kurorė rrezesh, shėnj’ e qartė kjo qė vėrteton lidhjen shpirtrore tė popullit me diellin

    Tė pėrmėndim, me qėnė se ra rasja, edhe njė legjendė maqedhonase, mbassi edhe populli qė polli Lekėn e Math ėsht, si pas mendimit tė shumicės sė historjanvet, i njė origjine me Ilirėt. Perdika, themelonjsi i shtėpis mbretnore tė Maqedhonis, ishte m’i vogli i tre vllezėrve tė cilėt, nga toka e Iliris, kishin shkuar nė Lebaia dhe ishin marrė nė shėrbim si barinj’ prej mbretit tė vėndit. Kur mbretresha mbrunte bukėt, kishte vėnė ré se kurdoherė buka e Perdikės bymehej dy herė mė shumė nga bukėt e tjera. I a kallxon kėtė gjė Mbretit dhe ky, i trėmbur prej kėtij farė paralajmėrimi, i dėbon tė tre vllezrit. Ata kėrkojnė rrogėn q’u qe caktuar, por mbreti nuk u a jep. Veē, u tregon kėtyreve diellin qė n’atė ēast po hynte nė shtėpi nga njė bir’ e pullazit, dhe u thotė: “kjo ėsht rroga qė ju meritoni.” Dhe ja ku Perdika pėrgjigjet nė kėmbė e nė dorė: “edhe ne e pranojmė” dhe, me njė thikė qė kishte me vehte, shkroi mbi tokė rrethin e diellit. Pastaj hyri tri herė mbrėnda kėtij dielli tė vizatuar pėr dhé e u largua bashkė me tė vllezrit. Vepra me karakter magjik dha pėrfundimin e pritur, pse Perdika, kur pushtoi tė gjithė Maqedhonin, u bė edhe zot i Lebaia-s. Legjenda dėshmon hapėt se edhe ndėr Maqedhonas dielli adhurohej.

    Ndėrsa ky adhurim i diellit tregon me saktėsi vulėn arjane qė mbante populli ilir dhe popujt q’ishin tė njėj gjaku me tė, traditat e mbetura gjer mė sot ndėr Shqiptarė flasin hapet mbi origjinėn ilire tė popullit t’onė.

    Populli i malevet dhe i fushavet beson edhe sot me kėmbėngulje nė diellin. Njėzet shekuj krishterimi e myslimanizmi nuk kanė mundur t’i a ērrėnjosin kėtė besim. Ai vazhdon tė hetohet pėr diell e pėr rreze tė tij. Njė varg bestytnish (supersticjonesh) e lidhin me tė. Nė folklorin t’onė gjėnden pjesė tė shumta kėngėsh nė tė cilat kreshnikėt flasin me diellin si tė flisnin me njė vehtje tė gjallė, i kėrkojnė atij tė mira dhe i binden.Por ka edhe mė. D. Nikollė Gazulli na tregon se Ilirėt kishin pėr simbol tė diellit kryqin me grepēa, atė qė kanė pasur edhe tė gjithė popujt arjanė dhe qė pėrfaqsonte zjarmin, flakėn e gjallė. 34) Ky simbol, na siguron Autori, ėsht i njohur edhe sot ndėr malsit e Snkodrės. Shumė gra e qėndisin kryqin me grepēa ndėr xhubleta tė tyre. Nė hetimet qė ai ka bėrė duke pyetur ato qė mirren me kėto qėndima, ka nxėnė se ky trashgim u ka mbetur prej plakash tė moēme.***
    Tashi tė pėrmbledhim mendimet mbi origjinėn e racės shqiptare. Pamė nė kėto faqe se Ilirėt janė popull me gjak e gjuhė indo-gjermane dhe se Shqiptarėt janė bijt e tyre tė vėndosur nė krahinat e sotshme qė nga kohėt mė tė lashta.Nga theorit e ndryshme linguistike, shkencėtarėt po pėrkrahin mė shumė atė qė thotė se gjuha shqipe ėsht njė gjuhė thrakoilire dhe, duke qėnė se po provohet se Thrakas e Ilir janė dy degė tė njė ethnos-i tė vetėm, duhet pranuar mendimi i Ribezzo-s, si pas tė cilit Shqiptarėt e sotshėm janė pasardhėsit e Ilirvet.

    Kėrkimet arkeologjike na vijnė nė ndihmė pikėrisht atje ku lajmet historike mungojnė dhe provat gjuhėsore nuk kanė fuqi. Ėsht njė periudhė kur karta ethnografike e Ballkanit ėsht pėrzier shumė, pse popuj tė ndryshėm aziatikė janė dyndur mbi tokėt e Gadishullit dhe popujt anas (autoktonė) kanė qenė tė detyruar tė ndryshojnė vėnt. Zbulimet e tumuleve tė Komanit dhe ato tė Afionės japin lėndė tė mjaftė pėr tė vėrtetuar vazhdimin e elementit ethnik qė nga shkatrrimi i Perandoris sė Romės gjer nė shekullin e tetė pas Krishtit. Pas kėsaj kohe historija nuk flet mė pėr migrim fisesh tė huaja nė tokėn e banuar prej Shqiptarvet.

    Anthropologėt nuk kanė lėndė tė mjaftuarshme skeletrike pėr tė vėndosur se Shqiptarė e Ilirė janė njė racė e vetme. As kronikanėt e vjetėr nuk pėrshkruajnė gjė me saktėsi. Por nga studimet e bėra mbi Shqiptarėt e sotshėm provohet se kėta janė tė njė race tė vetme qė thirret dinarike ose ilirike dhe kanė afrim vetėm me ata popuj qė janė vėndosur nė vise ku historikisht provohet se ka njė nėnshtresė tė dėndur Ilirėsh.

    Mė nė funt, nga mithologjija nxjerrim gjith ato prova pėr tė vėrtetuar se tė parėt t’anė ishin arjanė dhe se Shqiptarėt e sotshėm ruajnė edhe sot shumė besime nė lidhje me diellin. Kėto bestytni na kanė mbetur trashgim nga besimet e Ilirvet.

    “Shqiptarvet tė soēėm, thot Arturo Galanti, i u pėrshtatet, emri neo-ilir, porsi Grekvet tė rinj ai i neo-helenvet dhe Italjanvet, Frėngjvet, Spanjolvet, Portogezvet e Rumunvet emri neo-latin”. 35) Krahasimi i Auktorit italjan mbėshtetet mė fortė nė gjuhė e qytetrim se sa nė gjak. Shqiptarėt janė stėrnipėt e drejtė-pėr-drejtė t’Ilirvet, jo vetėm pse rrėnja e gjuhės sė tyre ėsht ilire dhe se qytetrimi i vėrtetė i tyre mban shumė elemente tė qytetrimit tė kėtij populli, por mė tepėr pse nė venat e tyre lėviz po ai gjak qė dikur i u jipte jetė e gjallėri IIirvet tė lashtė.

  7. #187
    Perjashtuar Maska e BARAT
    Anėtarėsuar
    20-07-2006
    Vendndodhja
    Himarjot jet' e jet', Zot mbi male Hyll mbi det
    Postime
    2,565
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    ------------------------------------------------

    1) Renato BIASUTTI : “Origine e sviluppo delle scienze anthropologiche”, nė Razze e Popoli della Terra, faqe 13, 14, 15.
    2) J. EVOLA : “Mito del sangue”, Hoepli, Milano, 1942, faqe 2.
    3) Fuqija qė kanė gametėt (spermatozoidėt dhe ovulėt) pėr tė shkaktuar dukjen e veēorive somatike tė posaēme, i veshet pranis, nė nukleo, tė lėndėve kimike tė veēanta qė thirren me emrin “faktorė”, “determinantė” ose “genė”. Morgani dhe shkolla e tij i mbajnė “genėt” si thėrmije qė kanė seli tė caktuar ndėr kromozomė4) J. EVOLA : Op. cit. faqe 92 - 93.
    5) Alessandro GHIGI : “Problemi Biologici della Razza e del Meticciato”, Nicola Zanichelli Editore, Bologna, 1939, faqe 8.
    6) Eugéne PITTARD : “Les races et l’histoire”, Albin Michel Editeur, Paris, 1932, faqe 4.
    7) Giovanni MARRO : “Primato della Razza Italiana, Casa Editrice Giuseppe Pfincipato, Milano, Messina, 1940. Faqe 50. 8) Dr. René MARTIAL : “Race, Hérédité, Folie”, Mercure de France, Paris, 1938, faqe 1. - Kaptina e parė e kėtij libri ėsht pėrkthyer shqip prej Autorit tė kėsaj vepre dhe ėsht botuar nė “Pėrpjekja Shqiptare”, Viti i dytė, faqe 386.9) Spjegime tė qarta e tė shumta mbi kėtė argument jep H. S. JENNINGS nė veprėn e vetė “Ereditį biologica e Natura umana”, pėrkthyer prej inglishtes nga Prof. Paolo ENRIQUES, e botuar nė A. Mondadori, Milano, 1934. Tė shifen sidomos faqet 211-212 e tutje10) “Nasion” : pika e pjekjes s’eshtrave tė hundės me ashtin e ballit. “Mento” ose “gnation” : pika m’e ulėt e ashtit tė nofullės, nėn mjekėr11) Pėr t’u thelluar nė kėtė pikė, le tė lexohet shkrimi i Guido LANDRA, “Cervello e Intelligenza”, botuar nė Difesa della Razza, Viti VI, -Nr. 14, faqe 19-2012) BIASUTTI :. “Origine e sviluppo delle scienze. Antropologiche”,. faqe 2213) Shif parathėnjen e veprės sė PITTARD-it “Les Races et l’histoire”.
    14) Metiēėt janė pjella e kryqzimit tė dy racave tė ndryshme tė njė species15) H. S. JENNINGS : “Op. Cit.”, faqe 258.
    16) Krahasimet mbi dy racat e ndryshme t’ishullit t’Antiljevet tėrhoqėn interesimin e tė gjithė shkenctarvet, pse tė dy grupet e vėzhguara kishin kushte tė pėrngjarėshme kulturore dhe ekonomike dhe jetonin nė rrethana tė njėjta.
    17) GHIGI : “Op. Cit.”, faqe 49.
    1 8) BIASUTTI : “La classificazione delle razze umane viventi”, nė Razze e popoli della Terra, faqe 292.
    19) GHIGI : “Op. Cit.”, faqe 4920) GHIGI : “Op. Cit.”, faqe 50.
    21) Melanina ėsht njė lėndė e zezė, e shpėrndarė nė lėkurė nė shtresėn e Malpighi-t. Kjo i jep ngjyrėn lėkurės.22) GHIGI : «Op. Cit.», faqe 53 - 54. Pėr tė njohur mė mirė problemin e pėrzierjes sė racavet, lexonjsi munt tė shoh, pėrveē vepravet tė Ghigi-t e tė Biasutti-t, edhe kapitullin e posaēėm tė Jennings-it,, faqe 246-258 n’ «Op. Cit.».,
    23) Pėrmbledhja e veēorive somatike tė njė individi quhet fenotip.24) BIASUTTI : “La classificazione ecc.”, faqe 299.
    25) BIASUTTI : “La classificazione ecc.”, faqe 300.
    26) GHIGI : «Op. Cit.», faqe 36._____________
    1) Ami BOUÉ : “La Turquie d’Europe”, Paris, 1840. Cituar nga Pittard nė «Les Peuples des Balkans», Paris 1920, Editions Leroux, faqe 270.
    2) Cyprien ROBERT : «Les Albanais», Revue des deux Mondes, Paris 1842. Cituar nga Pittard nė «Les Peuples des Balkans», faqe 2703) PITTARD : «Les races et l’histoire», Faqe 360 .e tutje.
    4) Facies = dukja e pėrgjithėshme e fytyrės. Kalmukėt janė njė popull mongol i Azis, tė ndarė nė mes tė Kinės e tė Bashkimit Sovietik. Me shtat t’ulėt e me lėkurė tė verdhė, ata i kanė mollzat e faqes shumė tė dala dhe syt tė ngushtė e tė gjatė si Japonezėt. Konti de Gobineau gabon kur kujton se midis tyre dhe Shqiptarvet ka lidhje gjaku. Gjithashtu i gabuar ėsht edhe mendimi i tij mbi mungesėn e lidhjes midis nesh dhe Vllehve.
    5) Le Conte de GOBINEAU : «Essai sur l’inégalité des races humaines”, quatriéme édition, Librairie de Paris. Tome II, faqe 112-113. Shėnimet e kėtij Autori mbi Shqiptarėt janė botuar edhe nė rivistėn Shkėndija si edhe nė librin «Histori e Shqipėris dhe e Shqiptarvet» prej Mehdi FRASHĖRIT, Vlorė, 1928, Volum i parė, faqe 65, 66, 67.6) Bask
    7) DE GOBINEAU : «Op. Cit.» faqe 116.
    8) Mehdi FRASHĖRI : «Op. Cil», faqe 69-70.
    9) PITTARD : “Les Peuples des Balkans”, faqe 271.
    10) PITTARD : “Les peuples des Balkans”, Faqe 271, vėré 111) Alessandro Kemal VLORA : «Note di Antropologia Albanese», La Difesa della Razza, Viti V, Nr. 2, 20 nėntor 194212) R. BATTAGLIA : «L’Europa danubiano-balcanica» nė «Razze e Popoli della Terra», drejtuar nga Renato BIASUTTI, Utet Torino, 1941, Vol. I, faqe 779.13) PITTARD : “L.es peuples des Balkans”, faqe 298.
    14) PITTARD : “Les races et l’histoire”, Faqe 361.
    15) Po shėnojmė kėtu disa nga shkrimet e Anthropologut zviceran qė janė botuar mbi Shqiptarėt :
    — “Découverte de l’age de la pierre en Albanie», Archives Suisses de l’Anthropologie Générale, 1921.
    — “Ethnologie de la Péninsule des Balkans”, Mémoire Soc. de Géographie Genéve, Le Globe, 1904.
    — “Les peuples des Balkans”, Genéve et Paris, 1920.
    — “L’indice céphalique chez 116 Albanais», Revue Anthropologique, a. 32, 1922.
    — “Documents pour l’étude anthropologique des Albanais», Revue Anthropologique, a. 40, 1930.
    — “Contribution a l’étude anthropologique de l’Albanie. L’indice céphalique de 58 cranes d’Albanais», nė «Aktet» e Kongresit tė Pragės tė Institut International d’anthropologie, Paris, 1926.16) Studimi plot vlerė i J. Weninger-it ėsht botuar shumė vonė dhe nuk ėsht shfrytzuar sa duhet prej anthropologve qė janė marrė me Shqiptarėt. Shėnimet e von Luschan-it nuk janė cituar veēse prej Weninger-it.
    17) Marcello BOLDRINI : “Sull’antropologia e la demografia degli Albanesi», botuar nė Principii di economia albanese, Cedam, Padova, 1940. Faqe 44.1 8) PITTARD : “Les peuples des Balkans”, faqe 294.19) PITTARD : «Les races et l’histoire», faqe 6_____________
    1) Shpend BARDHI : «Origjina e popullit shqiptar», Pėrpjekja Shqiptare, Viti i dytė, faqe 3222) Domenico MUSTILLI : “La civilta preistorica dell’Albania”, Rivista d’Albania, viti 1940, fasc. III, faqe 308-309 dhe nga i njėjti auktor «Origini del Popolo Illirico», Rivista d’Albania, viti 1940, fasc. III, faqe 319-320.3) Georg STADTMUELLER : «Historija Shqiptare nė pikėpamje tė Kombsis si problemė gjurmimesh», pėrkthim i Prof. Karl Gurakuqit, Hylli i Dritės, 1942, faqe 153.
    4) Francesco RIBEZZO : «L’originaria area etno-linguistica dell’albanese e la sopravvivenza di una parola peonica in Italia», Rivista d’Albania, Viti 1941, faqe 129. 5) Fr. RIBEZZO : «Premesse storico-linguistiche sull’autoctonia ilirica degli Albanesi», Rivista d’Albania, viti 1940, faqe 139-140.
    6) RIBEZZO : «Pramesse storico-linguistiche ecc…», faqe 117.
    7) RIBEZZO : «Premesse storico-linguistiche ecc…»,, faqe 118.
    8 ) MUSTILLI : «L’illiricita del Popolo Albanese», Rivista d’Albania, . viti 1942, faqe 31.9) MUSTILLI : «L’illiricita del Popolo Albanese», faqe 36, 37, 38.
    10) Tumul, tumule nga lat. TUMULUS - varre Ilirėsh tė rrumbullakta qė, pėr dhėn e hedhur mbi to, i pėrngjajnė njė kodrine tė lėmuar.
    11) Qytetrimi halstattjan (nga emri i njė qyteti tė vogėl qė ndodhet n’Austrin e sipėrme, Halstatt, ku janė zbuluar varre historike me rėndėsi tė madhe) ka qėnė i pėrhapur ndėrmjet shekujve IX e V para Krishtit. Ėsht periudha kur punohet sė bashku hekuri dhe brunxi. Krijimin e kėtij qytetrimi tė rėndėsishėm gjurmonjsit i a mbėshtesin popullit ilir12) MUSTILLI : “L’illiricita del Popolo Albanese”, faqe 37.
    13) MUSTILLI : “L’illiricita del Popolo Albanese”, faqe 39.14) R. BATTAGLIA : “L’Europa Danubiano-Balcanica”, faqe 778-779.
    15) Pastaj, nė lidhje me trajtėn e kafkavet tė gjetura nė Koman, duhet bėrė edhe njė veré tjetėr : ky Nekropol ndodhet nė buzė tė Drinit, pra nė tė vetmen rrugė tė natyrėshme qė ka lidhur, qė nė kohėt e lashta, Dardhanin me Detin Adriatik. Kemi tė bėjmė me njė zonė transiti ku ėsht e pamundur tė kėrkohet omogjenitet shumė i math anthropologjik. Rėndėsi tė vėrtetė pėr ne duhet tė kishin skeletet e zbuluara nė ndonjė sipėrfaqe tė veēuar, nė ndonjė luginė tė rrethuar prej malesh, pėr shėmbull. Vetėm kėtu duhen kėrkuar tipet e vėrteta t’Ilirvet tė lashtė. — Mbi sipėrfaqet e veēuara e sipėrfaqet e transitit, shif MARRO : «Primato della Razza Italiana», faqe 44, 45, 4616) I. SCHWIDETZKY : “Ilirėt e Glasinacit si racė”, nė Bota Shqiptare, 1943, faqe 101 - 102.
    17) BOTA SHQIPTARE faqe 100.
    1 8 ) BOTA SHQIPTARE faqe 100.
    19) BOLDRINI : «Op. Cit.», faqe 2820) A. A. VASILIEV : «Histoire de l’Empire Byzantin», Paris, 1932, Tome I faqe 173 e 201.
    21) PITTARD : “Les Races et l’histoire”, faqe 362.
    22) Po tė bėjmė korrigjimet e duhura nė lidhje me origjinėn ilirike tė Shqiptarve, mendimi i Mehdi Frashrit pėrkon plotėsisht nė kėtė pikė : «kur thonė anthropologėt raca dinarike, duan tė thonė raca ilirjane e cila, tue u pėrzierė me Thrakasit, dhe mbase me elemente tė mėparėshme, formoi racėn arbėrore ose shqiptare».
    «Histori e Shqipėris, etj.», faqe 70-71.
    23) “Les Albanais, me paraisse-nt etre les descendants les plus authentiques des anciens Illyriens». Shif parathėnjen e veprės “Les Albanais chez eux et a l’étranger”, Lausanne 1919, faqe 4.24) Marcello BOLDRINI : «Op. Cit.», faqe 44.
    25) Renato BIASUTTI : «La classificazione delle Razze Umane», faqe 276 e 301.26) PITTARD : «Les Races et histoire», faqe 19, 28, 29 e tutje.
    27) BIASUTTI : .L’Umanita attuale», faqe 229, 230.
    2 8) J. EVOLA : «Il Mito del sangue», faqe 9.
    29) Raffaele PETTAZZONI : (Accademico d’Italia) : «Antichi culti nella penisola balcanica», Rivista d’Albania, 1941, faqe 109.
    30) GELASIUS : «Bindimi i Diellit ndėr Ilirėt», Hylli i Dritės, 1913, faqe 77.
    31) THALLOCZY shkruan se Ilirėt “kishin tempuj tė rrumbullakėt, tė goditur pėrmbi bregore…” Bota Shqiptare, faqe 10632) GELASIUS : «Op. Cit.» faqe 80.
    33) Mbi adhurimin e diellit ndėr Ilirė, Thrakas e Maqedhonas, shif PETTAZZONI, «Op. Cit.»34) GELASIUS: (pseudonimi i D. Nikollė Gazullit) «Op. Cit.» faqe 83 - 84. Kryqi me grepēa mbahet si emblema e Pantheonit arjan dhe e qytetrimit arjan. Gjermanėt e sotshėm e kanė vėnė atė nė flamurin kombėtar pėr tė kallxuar lidhjen e ngushtė shpirtrore tė lėvizjes sė tvre me traditat e mbetura trashgim prei stėrgjyshėrve.

  8. #188
    Hyllin Maska e Hyj-Njeriu
    Anėtarėsuar
    22-07-2007
    Vendndodhja
    Fatkeqesisht mes ndergjinoresh
    Postime
    2,948
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    http://upload.wikimedia.org/wikipedi..._in_Europe.png

    Kjo harte tregon qarte brakiqefaline ilirike e ate shqiptare ku ngjyra eshte me e theksuara e europes. Duket qarte qe elementet perzieres dolikoqefal ne trojet shqiptare nuk kane ndikuar thuajse fare e se zona ilirike me malore mund te quhet edhe origjina europiane e brakiqefalise.
    Aty ku ngjyra eshte me e zbehte kemi te bejme me alpinet ose me dinarike relativisht te perzier.

    E cuditshmja(por jo edhe aq) eshte se kultura e Hallshtatit i takon zones brakiqefale
    http://upload.wikimedia.org/wikipedi...tt_culture.png

    Po njesoj kulturat pararendese me te njohura si ajo e tumave te europes qendrore e cila njihet si grumbulli nga shperthyen indoeuropianet apo ajo e Unjetices e deri tek Kultura e Vinces qe ka qene ndoshta e para qe ka pasur nje shkrim apo proto shkrim ne europe i takojne te gjitha zones Brakiqefale europiane e me shumice derrmuese zones se races dinarike.

    Eshte e cuditshme (po jo dhe aq) paaftesia dolikoqefale per tu lidhur me kulturat kryesore europiane gjate prehistorise dhe potenciali dinarik-brakiqefal ne krijimin e ketyre kulturave dominante te skenes europiane.
    Gjeja me interesante akoma eshte se edhe kultura e Bell-Baker eshte kulture Brakiqefalesh,te gjate dmth dinarikesh.

    studies found that the Beaker people appeared to be of a different physical type than those earlier populations in the same geographic areas. They were described as tall, heavy boned and brachycephalic. This anthropological feature has been referred as the "Beaker problem".[35] The early studies on the Beakers which were based on the analysis of their skeletal remains, were craniometric. Though the origin of the Beaker people was still disputed, these studies were in line with archeological discoveries linking Beaker culture to new farming techniques, mortuary practices, copper-working skills, and other cultural innovations.


    Kudo te vertitet ceshtja europiane ka nje emerues te perbashket per kulturat e avancuara prehistorike e ky emerues i perbashket quhet Brakiqefalizem Dinarik.

    Sado qe te perpiqen me perralla dinaricizimi ,term qe bie ndesh me ligjet e natyres,per te minimizuar kete fakt kokeforte antinordik e antimediterran meqe jane te dyja palet dolikoqefale,nuk kane per t'ja arritur kurre te mohojne ate qe duket qarte. Brakiqefalia sidomos ajo dinarike e cila eshte edhe numerikisht ne dominance te plote ndaj brakiqefalise alpine ,sundon zonen e kulturave me te zhvilluara antike te europes e prej nga te cilave supozojne te kene dale popujt indoeuropiane.

    Nese ka nje inteligjence ariane me siguri nuk ju perket nordikeve dolikoqefale por ilirikeve brakiqefale.
    Shqiptari e ka care rrugen e historise me Palle ne dore!

  9. #189
    Hyllin Maska e Hyj-Njeriu
    Anėtarėsuar
    22-07-2007
    Vendndodhja
    Fatkeqesisht mes ndergjinoresh
    Postime
    2,948
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    The first tracks of the Dinaric race are less clear than the roads by which the Alpines spread in Neolithic times. But some districts in Europe show the traces of Dinaric immigrations, pointing to an energetic spread by conquest. From northern France there was at the end of the Stone Age an advance into central Germany by a short-headed people, in whose racial composition I suspect a Dinaric strain. It brought with it the use of copper for spears and daggers, and that shape of vessel called the bell-beaker, a shape which must have been borrowed by these short-heads from a West European culture of the Mediterranean race. Possibly with this movement is connected a Dinaric advance from the mainland into the British Isles.5 Here, about 2000 B.C., there landed Dinaric tribes, whose bones, implements, and vessels appear along the whole of the east coast of England and Scotland: tall short-heads, with the head cut away at the back, and with high noses, bringing the bell-beaker with them (and called the beaker-makers or beaker-people), breeding cattle, and planting wheat, but seemingly as yet without the knowledge of bronze. But in the England of to-day there is but a scanty inheritance of Dinaric blood; it seems to have been preserved more clearly here and there in certain families in the liberal professions.6 (shen im- cudia eshte ruajtja e races ne shtresen e inteligjences angleze)

    Fig. 187 - Prehistoric skull from the Adlersberg near Worms; Dinaric

    The Keltic tribes of Nordic race who landed in later times in the British Isles seem then to have displaced the Dinaric bell-beaker tribes.

    The predominance, or the strong strain of Dinaric race, is clearly to be seen in a population of the Bronze Age which, as a warlike tribe of bowmen, and apparently coming, too, from the west, took possession of the heights in the Rhenish district about Worms. Their remains have been found on the Adlersberg, near Worms, and with them again the West European bell-beaker. In the early Bronze Age the Swabian Alb and parts of Bavaria seem to have been settled by an Alpine Dinaric people; the Bronze Age mound-graves in this district hold their remains. A fairly strong Dinaric strain (besides an Alpine strain, and with a Nordic predominance) seems to have characterized the population in the area of the so-called Aunjetitz Culture, an early Bronze culture with its centre in northern Bohemia, and branching into Silesia, east Thuringia, Moravia, Hungary, and Lower Austria.

    In the early Hallstatt period populations with a Dinaric element seem to have come from the Alps to Bohemia (and Silesia?). The later Hallstatt period may have been brought in by a more intense forward movement of Dinaric people from the eastern Alpine region. Some of the features of the Hallstatt culture were derived from the Balkans, whence probably the Dinaric migration into the Alpine region first started. From the time of the later Bronze Age Dinaric skulls appear in Switzerland. From there south-west Germany may have been reached (as also the Hotzenwald of south Baden?)

    Kjo pjese eshte interesante po te lidhen dinariket me mbreterine e Brutit ne Britani e me perfundimin e stonehenge rreth vitit 1500 p.l.k.
    Po ashtu duket qarte qe krejt periudha e bronxit europian flet per levizje dinarikesh majtas -djathas e po njesoj alpet ilirike jepen si burim dinarikesh.
    Sigurisht qe disa nga interpretimet jane tendencioze per te ulur vleren dinarike e ngritur ate nordike po ne fund te fundit antropologjia ka qene shkence ne duart e shteteve nordike e ata benin kohen e mire dhe te keqen.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Darius : 14-05-2008 mė 16:41 Arsyeja: rregullim i kodit bbc
    Shqiptari e ka care rrugen e historise me Palle ne dore!

  10. #190
    Hyllin Maska e Hyj-Njeriu
    Anėtarėsuar
    22-07-2007
    Vendndodhja
    Fatkeqesisht mes ndergjinoresh
    Postime
    2,948
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Nga i njeti burim per ata qe mendojne se borreby dhe dinarike skane lidhje. Per mendimin tim jane deshmues te hyrjes se bronxit ne danimarke e mes nordikesh si dhe dinariket jane Jatun-et (gjigande (hyjni) brune) e mitologjise nordike.

    The Borreby skull (found near Borreby, in Denmark) is to be explained as a skull with a Dinaric strain (not from a native of Denmark?) and brought into connexion with this advance of Dinaric bell-beaker tribes. This at least is what Reche suggests (Reallexikon der Vorgeschichte, under 'Borrebyschädel').

    Ndersa pjesa poshte flet per ekzistencen e nje kulture dinarike neolitike ne karpate dhe ukrahine .

    Possibly, however, in south-east Europe the people of the so-called Tripolye culture were predominantly Dinaric. This Neolithic culture stretched from Galicia and Transylvania through Podolia and the Ukraine provinces of Kiev, Chernigkov, Kherson down to Bessarabia, Bukovina, and Rumania; that is to say, over a region that shows also to-day on the whole a predominantly Dinaric population. In that case the specific achievements of the Dinaric race would have to be looked for in the culture of Tripolye, unless perhaps this latter drew its main characteristics from a Nordic ruling class. This ruling class has been suggested by Peake for this culture ('Racial Elements . . . the Siege of Troy,' Journ. Anthrop. Inst., vol. xlvi., 1916)

    Kultura e Tripoljes gjendet:

    http://www.britannica.com/eb/article...ipolye-culture

    http://en.wikipedia.org/wiki/Cucuteni_culture

    Per te bere te qarte antikitetin e races dinarike ne europe,jo per gje tjeter,se ka ca e ca qe bien lehte pre e propagandes.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Hyj-Njeriu : 14-05-2008 mė 14:05
    Shqiptari e ka care rrugen e historise me Palle ne dore!

  11. #191
    Hyllin Maska e Hyj-Njeriu
    Anėtarėsuar
    22-07-2007
    Vendndodhja
    Fatkeqesisht mes ndergjinoresh
    Postime
    2,948
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Nese tek ky pershkrim shqiptaret nuk gjejne veten une pres koken.

    (c) THE DINARIC RACE

    The members of this race are characterized by a rough strength and downrightness, by a peculiar trustworthiness, by a feeling for honour and love of the home, by bravery and a certain self-consciousness.(krenaria dmth)



    It is these attributes which in the Great War made those men on both sides who came from predominantly Dinaric districts the best fighters on the south-eastern front. It is the Dinaric blood that makes the difference between the nature of the Bavarian and the North-German, and gives rise to the self-consciousness of South-German and Austrian Alpine districts.



    The Dinaric man is characterized by a warm feeling for nature, a strong love of the home, and a spirit of creativeness in fashioning the surroundings to be the ordered expression of himself in houses, implements, customs, and forms of speech. He does not, however, turn his gifts so much to the vaster undertakings, to leadership in the most varied spheres of life, or to restless progress and strenuous competition. He lives more in the present than does the provident, foreseeing Nordic. The boldness of the Dinaric is rather one of bodily achievements; a real spiritual urge to conquest, such as often characterizes Nordic men, seems to be rarer. Characteristic of the Dinaric is an inclination to sudden outbursts, to quick anger, and to combativeness -- characteristics, however, which but stand out from the general level of a disposition that is on the whole good-tempered, cheerful, and friendly. But it is not mere chance that the predominantly Dinaric south-east of the German-speaking area (like the East with its East Baltic strain) is marked by a particularly high percentage of convictions for dangerous bodily wounding, and in general by a relatively high percentage of criminal convictions.



    The Dinaric nature has a range of development decidedly narrower in every direction than that of the Nordic. The signs are wanting of any great mental acumen, or of stern determination. The spiritual outlook is narrower, though the will may be as strong. On the whole the Dinaric race represents a stock which is not seldom somewhat uncouth, with a rough cheerfulness, or even wit, and is easily stirred to enthusiasm; it has a gift for coarse repartee and vivid description, showing a decided knowledge of mankind and histrionic powers as a racial endowment. Business capacity, too, seems to be not rare. The gift for music, above all for song, is particularly pronounced. The predominantly Dinaric Alpine district is where German folk-songs most flourish.8 The gift of tongues, too, would seem more frequent in the Dinaric race. The sociableness of this race is a rough and noisy one; as between man and man it is generally sincere and upright. For mental capacity I would put the Dinaric race second among the races of Europe.9(normale ke bere liber per te mburrur racen nordike,une do thoja qe dinariket jane te paret ne europe)
    Shqiptari e ka care rrugen e historise me Palle ne dore!

  12. #192
    Deny Ignorance Maska e Darius
    Anėtarėsuar
    25-04-2002
    Vendndodhja
    Agartha
    Postime
    12,972
    Faleminderit
    20
    299 falenderime nė 200 postime
    Citim Postuar mė parė nga Hyj-Njeriu Lexo Postimin
    Kjo pjese eshte interesante po te lidhen dinariket me mbreterine e Brutit ne Britani e me perfundimin e stonehenge rreth vitit 1500 p.l.k.
    Po ashtu duket qarte qe krejt periudha e bronxit europian flet per levizje dinarikesh majtas -djathas e po njesoj alpet ilirike jepen si burim dinarikesh.
    Sigurisht qe disa nga interpretimet jane tendencioze per te ulur vleren dinarike e ngritur ate nordike po ne fund te fundit antropologjia ka qene shkence ne duart e shteteve nordike e ata benin kohen e mire dhe te keqen.
    Nje konkluzion te tille e ke prej kohesh ne kete forum. Ne temen e hapur nga Barat ne mos gaboj per mbreterine e Albes ne Britani si dhe me materiale te pasuara nga Styx kjo qe e ke emfazuar eshte paraqitur madje me shume argumenta (ndonese nuk kane munguar thumbat e zakonshem me ngjyrat karakteristike bardh e blu). Neper shume faqe ne internet si dhe ne libra nuk mungon tendencioziteti pasi sic e shkruajte vete antropologjine e kane bere gjithmone te fuqishmit dhe ne rastin konkret nordiket. Por ngado qe ta vertitesh, kushdo qofte interpretimi i bere, faktet jane shume kokeforta dhe nuk i devijone dot per shume kohe.

  13. #193
    Deny Ignorance Maska e Darius
    Anėtarėsuar
    25-04-2002
    Vendndodhja
    Agartha
    Postime
    12,972
    Faleminderit
    20
    299 falenderime nė 200 postime
    Citim Postuar mė parė nga Hyj-Njeriu Lexo Postimin
    Nga i njeti burim per ata qe mendojne se borreby dhe dinarike skane lidhje. Per mendimin tim jane deshmues te hyrjes se bronxit ne danimarke e mes nordikesh si dhe dinariket jane Jatun-et (gjigande (hyjni) brune) e mitologjise nordike.

    The Borreby skull (found near Borreby, in Denmark) is to be explained as a skull with a Dinaric strain (not from a native of Denmark?) and brought into connexion with this advance of Dinaric bell-beaker tribes. This at least is what Reche suggests (Reallexikon der Vorgeschichte, under 'Borrebyschädel').

    Ndersa pjesa poshte flet per ekzistencen e nje kulture dinarike neolitike ne karpate dhe ukrahine .

    Possibly, however, in south-east Europe the people of the so-called Tripolye culture were predominantly Dinaric. This Neolithic culture stretched from Galicia and Transylvania through Podolia and the Ukraine provinces of Kiev, Chernigkov, Kherson down to Bessarabia, Bukovina, and Rumania; that is to say, over a region that shows also to-day on the whole a predominantly Dinaric population. In that case the specific achievements of the Dinaric race would have to be looked for in the culture of Tripolye, unless perhaps this latter drew its main characteristics from a Nordic ruling class. This ruling class has been suggested by Peake for this culture ('Racial Elements . . . the Siege of Troy,' Journ. Anthrop. Inst., vol. xlvi., 1916)

    Kultura e Tripoljes gjendet:

    http://www.britannica.com/eb/article...ipolye-culture

    http://en.wikipedia.org/wiki/Cucuteni_culture

    Per te bere te qarte antikitetin e races dinarike ne europe,jo per gje tjeter,se ka ca e ca qe bien lehte pre e propagandes.
    Jo ti mire e ben te qarte antikitetin e rraces dinarike ne europe por ato gjetjet dinarike ne Ukrahine, Karpate apo Danimarke ku na vendosin ne? Se meqe ra fjala mbetje dinarike jane gjetur dhe ne mes te Arizones apo Grand Canyon apo Shkretetira Mojave ne California. Mos harro se ke nje fraze me shume spec aty ne pjesen qe ke cituar. Nese pranon qe dinariket kane qene rraca e plebejve atehere detyrisht i jep noten 10 elitaritetit nordik. Lexoji me vemendje gjerat here tjeter.

  14. #194
    ^ Maska e baaroar
    Anėtarėsuar
    18-03-2005
    Postime
    1,618
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    O Hyllin, te lutem silli materialet ne shqip, forumi eshte edhe per ata qe nuk dine anglisht.

  15. #195
    Hyllin Maska e Hyj-Njeriu
    Anėtarėsuar
    22-07-2007
    Vendndodhja
    Fatkeqesisht mes ndergjinoresh
    Postime
    2,948
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Citim Postuar mė parė nga Darius Lexo Postimin
    Jo ti mire e ben te qarte antikitetin e rraces dinarike ne europe por ato gjetjet dinarike ne Ukrahine, Karpate apo Danimarke ku na vendosin ne? Se meqe ra fjala mbetje dinarike jane gjetur dhe ne mes te Arizones apo Grand Canyon apo Shkretetira Mojave ne California. Mos harro se ke nje fraze me shume spec aty ne pjesen qe ke cituar. Nese pranon qe dinariket kane qene rraca e plebejve atehere detyrisht i jep noten 10 elitaritetit nordik. Lexoji me vemendje gjerat here tjeter.
    Thjesht kam sjelle burime qe vertetojne antikitetin e races dinarike ne europe. Nese ka edhe ne amerike mund te interpretohet qe para 15 mije vjetesh elemente te kesaj race kane shkuar ne amerike.

    Une e kam thene qe burimi eshte tendencioz prandaj perfundimet qe gjenden tek ai liber interpretohen sipas qejfit. Nordiket kane qene raca e plebejve ashtu sikunder Jatunet (gjigande brune) kane qene padronet e nordikeve ne mitologjine nordike.

    Me e rendesishmja eshte sjellja e gjetjeve antropologjike e jo interpretimi pasi interpretimi per periudha kaq antike eshte gjithmone me tifozllik.
    Shqiptari e ka care rrugen e historise me Palle ne dore!

  16. #196
    me 40 hajdutė Maska e alibaba
    Anėtarėsuar
    12-12-2005
    Vendndodhja
    Ne shpellen e pirateve
    Mosha
    27
    Postime
    5,737
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    The Borreby skull (found near Borreby, in Denmark) is to be explained as a skull with a Dinaric strain (not from a native of Denmark?) and brought into connexion with this advance of Dinaric bell-beaker tribes. This at least is what Reche suggests (Reallexikon der Vorgeschichte, under 'Borrebyschädel').
    Kemi fushėn e urnave qendrore (Franca lindore) qė lidhet me dinarikė tė pastėr, dhe fushėn e urnave veriore qė lidhet me Borreby.

  17. #197
    Perjashtuar Maska e land
    Anėtarėsuar
    12-12-2003
    Postime
    7,554
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    RAZZA DINARICA (ADRIATICA)

    E' penetrata dall'Asia Minore in etą neolitica diffondendo l'agricoltura. Rappresenta la modificazione, sul suolo europeo, del tipo armenoide corretto con quello nordico. Pił si scende a sud, pił il tipo dinarico sfuma in quello armenoide (torace pił curvo, naso a 6).
    Le facce dinariche possono talvolta apparire come quelle ebraiche, ma, in genere, il tipo č diverso: il volto dinarico produce un effetto di energia, mentre quello ebreo č rapace e peccaminoso.

    ASPETTO FISICO
    Altezza media maschile: 1,74 (alti)
    Costituzione: forte e slanciata
    Cranio: brachicefalo, occipitale piatto, cranio alto
    Tratti: energici, solidi e virili
    Volto: lungo, sopracciglia folte, orecchie a sventola
    Naso: grande e aquilino
    Labbra: grosse
    Mento: mascella alta
    Capelli: bruni
    Occhi: bruni
    Pelle: abbronzata, molto pelosa

    CARATTERE
    Abile, astuto, energico, gaio, cordiale, passionale, patriottico, turbolento, intuitivo, solido.
    Rispetto alla razza mediterranea, l'uomo dinarico č pił semplice e rozzo. Ha una predisposizione per le doti militari (fa parte delle elite guerriere insieme alla razza nordica) e musicali (i pił grandi musicisti europei hanno tratti dinarici).

    LOCALIZZAZIONE
    Maggioranza: Albania, Bosnia, Tirolo.
    Partecipa largamente alla composizione dell'Italia orientale, Danubio, Germania centromeridionale, Francia orientale, Ucraina, Caucaso.
    http://muoridomani.blogspot.com/2007...po-i-miei.html

    ps.sipas ketij pershkrimi,une vete i bie mos jem aq dinarik,i gjate 1.81 cm,hunden te rregullt,dhe jo si sqep shqiponje,veshet e ngjituara pas kokes,dhe lekura e bardhe ne te kuqe..............ketu thuhet qe dinariku ka lekure esmere.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga land : 21-09-2008 mė 08:19

  18. #198
    i/e regjistruar Maska e Timianonimi
    Anėtarėsuar
    29-07-2008
    Vendndodhja
    Percaktohet me vullnetin tim duke i ndryshuar tri dimenzionet hapsirore dhe duke ju pershtatur rrjedhjes se dimenzionit kohor te cilin nuk mund ta kontrolloj
    Postime
    146
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Ka njė kohe qe dėshiroj te shkruaj ne kėtė forum pėr zbulimet gjenetike dhe prejardhjen e Shqiptare pėr disa hulumtime qe i kisha bere me herėt ne kėtė drejtim (jo shkencore se nuk jam gjentist, vetėm hulumtime laike te artikujve shkencore te publikuar ne internet ne kėtė temė). Me erdhi mire qe kjo teme ishte hapur me herėt ne kėtė forum.

    Prandaj me kėtė postim vetėm po e plotėsoj atė ēfarė kishte shkruar me herėt GL Brunch

    Sipas studimeve te bėra (Pericic), qendra (burimi) gjeografik i haplogrupit E3b1a2 si zavendsimi E3b1a –M78 ėshtė ne Kosovė ndėrmjet Pejės dhe Prishtinės! Nuk kam info se sa mostra janė marrė ne konsideratė pėr kėtė studim?

    Po ky haplogrup apo haplotype gjendet ne sasi te vogla edhe ne Britaninė e Madhe! Sipas shėnimeve te gjetura historike dhe arkeologjike, si dhe atyre gjenetike besohet qe ky haplotype ka mbėrri ne Britaninė e Madhe kryesisht pėrmes ushtareve te njėsive Trakase qe kanė shėrbyer ne ushtrinė Romake. Mirėpo ne Britani te madhe kane shėrbyer edhe njėsit Dalmateve Ilir qe edhe kėta ka pasur mundėsi te kontribuojnė ne prezencėn e haplogupit E3b1a2 ne kėtė regjion.

    Dardania e lashtė ka qenė si zonė kontakti ne mes Ilirėve dhe Trakasve dhe besohet qe Dardanet ishin njė fis Iliro-Trakas, kjo tani edhe vėrtetohet me te gjeturat gjenetike! Ky fakt, gjenetikisht na bėnė ne Kosovarėve gjysmė Trakas! Ky haplogrup E3b1a2 ėshtė me pak prezent ne Shqipėri(varet prej regjionit, ne veri me tepėr ne jug vjen duke u zvogėluar), shih figurėn e mėposhtme. Ndoshta kjo edhe e sqaron deri diku dallimin ne mes te gegėrishtes prej toskėrishtes?

    Ne kėtė shkrim ceket edhe se linguisti Rus (Slav) Georgiev ne vitin 1960 pohonte se ne bazė te analizave linguiste gjuha moderne shqipe me afėrm ėshtė apo ka ngjashmėri me gjuhen moderne Romane, kurse qe te dy gjuhet janė pasardhėse te gjuhėve Dacio-Masiane. Sipas tyre zbulimet arkeologjike, historike dhe ato linguiste mbėshtesin pikėpamjen se Trakaset, Dacianet, Moesianet kane rrjedhe prej nje kulture te hershme proto-Trakase!

    Per me teper detaje ju lutem i referoni artikullit te mepsohtem te vitit 2007:

    http://www.jogg.info/32/bird.htm

    http://www.biodiversityforum.com/sho...d.php5?t=33351
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Timianonimi : 05-11-2008 mė 11:52 Arsyeja: Vendosja e fotos
    I'll not commit the fashionable stupidity of regarding everything I can't explain as fraud-C.G. Jung

  19. #199
    me 40 hajdutė Maska e alibaba
    Anėtarėsuar
    12-12-2005
    Vendndodhja
    Ne shpellen e pirateve
    Mosha
    27
    Postime
    5,737
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    ps.sipas ketij pershkrimi,une vete i bie mos jem aq dinarik,i gjate 1.81 cm,hunden te rregullt,dhe jo si sqep shqiponje,veshet e ngjituara pas kokes,dhe lekura e bardhe ne te kuqe..............ketu thuhet qe dinariku ka lekure esmere.
    Unė ta them qė je Dinarik ekstrem. Se dinarikėt nuk e kanė gjatėsinė e kufizume.

    Sa mė i gjatė aq mė dinarik je. Lėkura nuk ėshtė ezmere, por ėshtė vetėm njė shkallė mė e ngjyrosur se sa nordikėt, prandaj nordikėt duken tė kuq, se pėr shkak qė kanė lėkurėn shumė tė bardhė, u shihet ngjyra e gjakut, ndėrsa ne duke pas lėkurėn mė tė trashė, dukemi shumė mė tė bardhė se nordikėt.

    Edhe hunda nuk shikohet nė formėn natyrale, por sa di unė shikohet ashti i saj. Ashti mund tė jetė sqep, rrafsh, ose gropė. Ndėrsa forma e kėrcit tė hundės mund tė ndryshojė tek i njėjti njeri varėsisht nga vendbanimi: nė vise tė ftohta e tė thata, hunda sqep, nė vise tė ngrohta e tė lagėshta hunda gropė.

  20. #200
    i/e regjistruar Maska e Timianonimi
    Anėtarėsuar
    29-07-2008
    Vendndodhja
    Percaktohet me vullnetin tim duke i ndryshuar tri dimenzionet hapsirore dhe duke ju pershtatur rrjedhjes se dimenzionit kohor te cilin nuk mund ta kontrolloj
    Postime
    146
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Haplogrupet Evropiane (Eu1-Eu21) tek ne Shqiptaret

    Haplogrupet Evropiane (Eu1-Eu21) tek ne Shqiptaret


    Pėrmes kėtij postimi po ju pėrcjelli njė studim te mėhershėm te vitit 2000 te bėrė nga njė grup prej 17 studiuesish ne lidhje me haplogrupet Evropiane, ku sipas kėtij studimi janė 21 te tillė. Kėto haplotipe apo haplogrupe janė: Eu1, Eu2,...Eu21.

    Artikulli i plotė ėshtė botuar ne science mag dhe mund te gjendet ne kėtė faqe te internetit:

    http://www.sciencemag.org/cgi/conten.../290/5494/1155

    Duke ju referuar tabeles se bashkangjitur (ne format pdf) dhe pa hyrė ne studime gjenetike, si laik ne kėtė lami, mund te vėrejmė qe sipas shpėrndarjes se 21 haplogrupeve Evropiane me te izoluarit, apo ta quaj ashtu “popull me pedigre” janė : Basket (haplogrupi dominant eshte Eu18 me 88.9% apo 86.4% - nuk e kam te qarte pse dy vlera?), mandej Katalanet (haplogrupi dominant ėshtė Eu18 me 79.2%), pasojnė Holandezet (haplogrupi dominant prape ėshtė Eu18 me 70.4%).

    Ne lidhje me popullin tone ne kėtė studim janė shqyrtuar 51 mostra (por nuk ka informata se nga cili regjion janė zgjedhur kėto mostra?). Siē ju informova ne postimin 199 sipas studiuesve burimi i haplogrupit E3b1a2 ėshtė nga Kosova dhe tregon qe Kosovaret kanė prejardhje Thrakaso-Ilire!

    Mirėpo ne tabelėn e bashkangjitur mund ta vėrejmė “kontributin” e popujve tjerė tek ne Shqiptaret, sidomos fqinjėt dhe pushtuesit tanė gjatė shekujsh, si dhe migrimet e popujve ne territoret tona historike! Haplogrupi Eu4 eshte pak me dominant tek Greket me 22.4% por edhe tek ne ėshtė aty afėr me 21.6% (besoj pėr shkak te afėrsisė ka pasur martesa te pėrziera?). Mandej vazhdojmė me Eu7 qe ėshtė dominant tek Kroatet me 44.8% (trojet e dikurshme ilire?), mandej tek Saami me 41.7% (popull nordik i lashte) deri sa tek ne ėshtė ne njė pėrqindje prej 19.6%. Pushtuesi Turk gjate 500 viteve la shenjen e vet tek ne me haplogrupin Eu9 (tek turqit 40%) i cili tek ne ėshtė prezent me njė pėrqindje prej 23.5% (pėrqindja me e larte!). Ndikim tjetėr mund ta vėrejmė nga Eu18 qe ėshtė me dominant tek Basket 88.9% , Katalonezet 79.2%, popujt Roman (Italian 62%, Francez 52.2% etj) dhe atyre Gjerman (Holandezet me 70.4%, Gjermanet me 50%) derisa tek ne ėshtė 17.6%. Pason ta quaj ashtu haplogrupi Eu19 qe ėshtė dominant tek hungarezet me 60%, pasojnė Polaket me 56.4% dhe Ukrainaset me 54% i cili tek ne ėshtė prezent me 9.8%!

    Nėse i krahasojmė shpėrndarjen e kėtyre haplogrupeve do te vėrejmė qe me te afėrmit pėr nga gjaku jemi me Greket (shpėrndarjen e haplogrupeve eu3-eu19) qe kane nje shperndarje me te pėrafėrt me shpėrndarjen e Shqiptare te ketyre haplogrupeve! Mandej pasojnė Maqedonet dhe Libanezet!!
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura
    I'll not commit the fashionable stupidity of regarding everything I can't explain as fraud-C.G. Jung

Faqja 10 prej 15 FillimFillim ... 89101112 ... FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Hulumtimi gjenetik pėr popujt e Ballkanit
    Nga Llapi nė forumin Arkeologji/antropologji
    Pėrgjigje: 96
    Postimi i Fundit: 06-10-2011, 10:11
  2. Varrmihesit e Ballkanit
    Nga DYDRINAS nė forumin Ēėshtja kombėtare
    Pėrgjigje: 9
    Postimi i Fundit: 24-03-2008, 19:16
  3. Parailiret - Iliret - Arberit _M.Korkuti
    Nga BARAT nė forumin Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 3
    Postimi i Fundit: 02-10-2006, 20:53
  4. Ministrat e Drejtesise se Ballkanit mblidhen ne Tirane
    Nga StormAngel nė forumin Tema e shtypit tė ditės
    Pėrgjigje: 1
    Postimi i Fundit: 06-10-2004, 20:41
  5. Kreu i BE: Vendet e Ballkanit perendimor do te antaresohen
    Nga StormAngel nė forumin Tema e shtypit tė ditės
    Pėrgjigje: 1
    Postimi i Fundit: 06-10-2004, 20:37

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •