Close
Faqja 32 prej 33 FillimFillim ... 2230313233 FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 621 deri 640 prej 646
  1. #621
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    02-03-2006
    Vendndodhja
    Larg nga ketu!
    Postime
    2,906
    Faleminderit
    0
    4 falenderime nė 4 postime
    Cameria: Fakte te verteta dhe te stisura

    Nga Hajredin Isufi

    (Eshte hera e pare ne historine e publicistikes shqiptare qe behet nje debat ne fushen e historise, me tematike aksi te vecante, ate te ceshtjes came, midis studiuesve greke e shqiptare. Gazeta "Koha Jone" duhet pergezuar per kete nisem qe synon per rrahje e shkembim mendimesh ne shtjellimin e ngjarjeve te kaluara e per tehedhur drite mbi te vertetat historike.)

    Ne kuadrin e ketij debati i vura vetes per detyre te trajtoj kryesisht disa nga problemet qe trajtohen edhe ne artikullin "Cameria fakte reale dhe imagjinare" te historianit grek, Lambros Baliciotis.

    Autori i ketij artikulli merret me problemin cam ne harkun kohor per afro nje shekull, fundin e shekullit XIX deri ne ditet tona, por analizen e perqendron ne vitet 1913-1945, duke u ndaluar ne menyre te vecante ne keto probleme:

    • Shtrirje e te folmes shqip te dialektit cam ne Cameri
    • Rajonizimi i te folmes greqisht ne fshatrat e krishtera, perfshi dhe fshatrat e Sulit
    • Popullsia dhe feja ne Cameri
    • Ekspansioni i nacionalizmit grek drejt Epirit, me 1912, dhe perkujdesjet e qeverise greke per minoritetin shqiptar ne Greqi ne vitin 1913-1922
    • Emigrimet e cameve ne kuadrin e shkembimit te popullsise greko-turke
    • Shpronesimet e shqiptareve.


    E shoh me vend te bej nje paranteze te shkurter rreth shtrirjes se treves se Camerise, duke u mbeshtetur ne burime greke. Cameria eshte nje krahine qe shtrihet ne anen perendimore te Epirit historik. Qendrat kryesore te saj jane: Filati, Gumenica, Parga, Margellici, Paramithia e Preveza. Ne veri,
    kufijte e saj mberrijne deri ne zonen e Delvines, ne jug kufizohet me Gjirin e Artes
    (Prevezes), ne perendim laget nga deti Jon, kurse ne lindje ndahet prej pellgut te
    Janines nga malet e Olicikes e te Llakes. Eshte nje krahine mjaft e begate ne fusha, si fusha e Frarit, apo me kodra te buta te pershtatshme per kultivimin e ullirit dhe te agrumeve.

    Ne fillim te shekullit XX, Cameria kishte 75.000 banore autoktone, qe i
    perkisnin kombesise shqiptare, prej te cileve, shumica ishin te besimit musliman. Kurse vetem 18.000 ishin shqiptare te besimit ortodoks. Keta te fundit ishin perqendruar kryesisht ne fshatrat e Sulit e te Frarit, si dhe ne fshatrat e shperndara rreth Parges (Agjia, Rrapeza, Morfat, Spatharat) e gjetke. Jo rrallehere, si dhe gjetke ne Shqiperi, kishte fshatra laramane (te perziera) me banore muslimane e te krishtere qe ishin dhe farefis me njeri-tjetrin (Chr. Suli, "Tsamuria, Megale Ellenike Enkyklopedia "Pirsos" vell. 23, Athine 1933, f.405; Fjalori Enciklopedik shqiptar, f.149-150; A.Gobineau Paris etudessur la Grece moderne, Paris, 1905, f.113, Zotos mollossos, Dromologion..., Athine 1878,
    f.4; A.Philippson, The Salien...Berlin 1897, f.222, 228 etj.)

    Marrdheniet me besime te ndryshme qe kishin te perbashk`t origjinen e tyre ilire, ne mes tyre ishte deshira te mbeteshin te te njejtes fe qe i perkisnin, dhe i ndertoninrelacionet midis tyre ne baze te mirekuptimit, jetonin me dashuri e vellazeri,madje "ishin ne harmoni dhe ne marredhenie shume korrekte" (J.Sarras, Istoriatisperiohis, f.568)

    Ky kuader i shkurter historik per Camerine vlen per te sqaruar "te vertetat historike" te autorit dhe "imagjinaret" ne artikullin e tij. Ai te folmen shqipe ne Cameri e kufizon nga Konsipoli ne Filat, vazhdon deri ne qytetin e Paramithise, e shtrin madje ne te gjithe pjesen e brendshme te Camerise duke pershtatur nga e folmja e shqipes "grekofonet historik te Parges" dhe gfrekofonet e Sulit. Ne vijim autori sjell "te dhena statistikore" per popullsine e Epirit, perfshi ketu dhe Camerine qe, sipas tij, popullsia e Epirit "nuk i kalonte 50.000 banore gjithsejt dhe se popullsia muslimane shqiptare ne Cameri, sipas tij, ne vitin 1920 ishte 21.800 muslimane qe flisnin gjuhen shqipe si dhe 4200 muslimane ne prefekturat e Janines e te Prevezes qe gjuhen amtare kishin greqishten.

    Autorit te ketyre pohimeve, qe na i servir si "fakte", i sugjerojme t'u referohet autoreve greke qe jane marre me studime ne kete fushe. Gjeografi greko-epiriote... A.Psalidha, ne "Gjeografine" e vet e konsideron Epirin deri ne Gjirin e Artes (Ambrakise) nje toke shqiptare ku flitet gjuha shqipe. Nje informacion me i gjere rreth ketij problemi gjendet edhe tek dijetari francez, Ami Boue, tek anglezi W.M.Leake i cili pohon se kufijte e Shqiperise ne vijen bregdetare arrin deri ne Preveze. Paradoksal, krejt i pavertete eshte pohimi se suliotet na paskan qene greqishtfoles! Dihet nga te gjithe shqiptare e greke se suliotet kane folur shqip dhe vetem shqip, madje edhe sot e kesaj dite kudo qe jane ne fshatrat e Frarit (Kastri, Kanallaq, Hajke) ne Preveze, Arte, Prage e gjetke. Udhetari
    francez, Zhak Puzhad ve ne dukje se "suliotet flasin vetem shqip", "shqipja eshte gjuha e tyre dhe ata e quajne veten shqiptare". P.A. Sallabanda ka shkruar se "burrat e pare te Sulit ishin race shqiptare" (shih P.A.Sallabanda, To Souli...Athine, 1880, f.411) Edhe Mendelsen Bartoldi pohon se "suliotet jane pasardhes te krishtere nga kombesia came" (shih Mendelson-Bartholdi, Greschicte...Leipsig 1870-1874, f.31).

    Deri ne ditet tona ne More dhe ne Greqine e Veriut eshte ruajtur nje kenge ku midis te tjerave, thuhet:

    Kjo gjuha arberishte

    Eshte gjuhe trimerishte

    E flit Navarko Miauli

    Bocari dhe gjithe Suli.


    Per saktesi historike rreth popullsise se Epirit dhe te Camerise po u referohemi vetem autoreve greke te shekullit XIX. P.Aravantinos, Chronographia tek Zpirous, vellimi II, Athine,1856, f.320-338). Ketu jane renditur te gjitha vendbanimet e Vilajetit te Janines te ndara ne Sanxhak (tmema) dhe keta ne Kaza (dioksesis) ose nahije (periochi) dhe perbri secilit vendbanim (fshat ose qytet) numri i shtepive, fene e banoreve dhe gjuha qe flitej prej tyre. Njoftimet e hollesishme qe jep heleni epiriot tregojne ne regjistrimin e tij se ne sanxhakun e Delvines, ku bente pjese edhe Cameria, shqiptaret perbenin shumicen ne te gjitha kazate e saj, ne kazate e Delvines, Filatit, Paramithise, Margellicit dhe Frarit, te cilat kishin bashkarisht 317.217 familje shqiptare dhe 7030 familje greke. Ne kazate e Sanxhakut te Janines shqiptaret perbenin shumicen vetem ne dy prej tyre, ne krhinen e Carhovices (618 familje shqiptare dhe 219 familje greke) dhe ne ate te Konices (2086 familje shqiptare dhe 1638 familje greke).

    Edhe historiani grek i shekullit te XIX V.Zotos Mollossos, ne vepren e tij "Dromologion.... vell.I, Athine 1878, ne qendrat kryesore te Camerise ka bere regjistrime te hollesishme per popullsine e zones se Paramithise, Filatit, Parges, Margellicit, Frarit. Ne zonat qe permendem, ai jep nje popullsi 74.500 banore, prej te cileve: 35.000 muslimane dhe 38.800 te krishtere. Zoti Llambros Balciotis na jep konkluzionin alogjik, sipas te cilit ne Cameri paska baza shqipfolese me rendesi te vecante.

    Cilat quan autori baza me rendesi te vecante? Ndoshta si pergjigje mund te vije
    arsyetimi: Paramithia qysh ne lashtesi ishte qyteti me i madh i Camerise dhe permendet ne shek e XI (shih Sp.Muselimi istoriqi...f.5). Kuptohet se fjala eshte per qendrat kryesore te Camerise (Paramithi, Margellic, Mazarrek, Parge) mjafton te kuptojme se Paramithia ka ndertesa e monumente kulture te vjetra, gjurme te cilat ruhen deri ne ditet tona. Eshte per t'u permendur Kalaja historike e Ajdonatit, Xhamia e vjeter e ndertuar me 1490 nga Sulltan Bajaziti i pare (shih vepra epiriotike viti 1955, f.163-164).

    Kronisti anglez Hobhausse e permend edhe Margellicin si nje qender kryesore qe
    banohej nga muslimanet shqiptare dhe me nje mosperfillje te plote ndaj pashait te Janines. Margellici, shkruan i njejti autor qeverisej nga nje bylykbash (J.C.Hobhausse, A.Jorney...f.168). Ne pjesen e dyte te artikullit qe titullohet "Perandoria otomane dhe shteti-komb", ngrihen disa probleme qe kerkojne pergjigje. Sipas artikullshkruesit, Greqia i pushtoi disa krahina te Shqiperise se poshtme perfshi dhe Camerine sepse keto ishin territore ku
    ortodoksit nuk kishin si gjuhe amtare te tyre gjuhen greke dhe se zhvillimi i rrjetit
    arsimor ne zonat "e pacliruara shtronte per zgjidhje "depertimin e shtetit - komb grek ne keto zona "te pacliruara".

    I kujtojme lexuesit se ne fund te shekullit XIX, Porta e Larte e lejonte Greqine qe te organizonte shkolla greke ne te kater anet e krahines se Camerise. Keshtu, sipas Salnamese turke per Vilajetin e Janines te viitt 1306 (1888), ne fshatrat e Kazase se Filatit, kishte 25 shkolla greke me 400 nxenes dhe asnje shkolle shqipe (Saenam-e Vilajet-i Joanya, sene 1306 (1888) f.58).

    Hapja e shkollave greke ne Cameri kishte filluar qysh ne vitin 1850 si ne Skupice,
    Pleshovice, ne Sidher, Qeramice, Koqino Lithar (te gjitha keto fshatra te krishtera. Ne vitin 1899 u hapen shkolla greke ne fshatrat ortodokse ne Jeromer, Finiq, Sajadhe, Fotir, Babur, Glusta-Lia, Ahuret e Camauda (shih Sp.Muselimi "Istoriqi".... f.114-117)

    Sic shihet, Greqia kishte nje rrjet te dendur shkollash greke pothuaj ne cdo fshat te krishtere, qe mesonin femijet ortodoks. Argumenti qe sjell autori per te justifikuar pushtimet e trojeve shqiptare nga Greqia nuk qendrojne. Zoti Lambi Baliciotis, me sa duket e zhvesh veten nga roli i nje historiani dhe merr persiper detyren e nje avokati mbrojtes per te "perligjur" (!) padrejtesine e shekullit qe beri Greqia duke i grabitur Shqiperise pjese nga trungu i saj, Camerine, Follorinen dhe Kosturin.

    Kam mendimin se menyra se si e shtron autori problemin dhe argumentat qe sjell jane shume te demshme per vete autoritetin dhe shtetin grek ne opinionin e brendshem dhe te jashtem. Ne pjesen me te madhe te lexuesve shiptare, kur te njihen me pohimet e autorit qe jane mine me sahat, do t'i shohin me dyshim e frike hapjen e shkollave greke ne Shqiperi, shtrirjen e tyre deri ne zonat qe s'ka asnje minoritar.

    E verteta e problemit qe ju keni marre persiper a merrni ne mbrojtje qendron ndryshe. Qysh nga Kongresi i Berlinit, me 1878, u pa qarte se "Lufta per Epirin" nuk ishte me problem i marredhenieve greko-turke, por i marredhenieve greko-shqiptare. Ndaj, pas vitit 1881, kur Fuqite e Medha arriten ne perfundimin qe t'i jepnin Greqise vetem Arten dhe tokat ne lindje te saj, politika greke u perqendrua ne nje veprimtari propagandistike ne gjirin e popullsise shqiptare te Shqiperise se Poshtme, qe synonte ne rradhe te pare te crrenjoste shqiptarizmin ne ate treve dhe te mbillte urrejtjen e percarjen midis vete shqiptareve, te krishtereve e muslimaneve. Ne pararoje te kesaj veprimtarie vijuan te qendrojne si gjithmone kisha dhe shkolla greke, te cilave pushteti osman dhe vete Sulltani u kishte siguruar nje status te vecante te privilegjuar.

    Objektivi i Greqise ne Epir ne prag te Luftes se I Ballkanike ne vjeshte te viitt 1912
    mbetej jo ajo qe shpreh autori grek, por pushtimi i anes perendimore te kesaj vije
    bashke me Janinen e rrethinat e saj. Berthamen kryesore te ketyre territoreve e
    perbente treva e Camerise. Ne mesditen e 23 shkurtit 1913 forcat e Epirit hyne ne
    Paramithi, nderkohe qe kapiteni Muxakas mori Margellcin dhe Pargen. Forca te tjera te komanduara nga Trypogeorgi hyne ne Filat dhe deri ne fund te shekullit 1913 forcat greke kishin zene gjithe hapesiren midis rrjedhave te lumenjve Kallamas dhe Greqi
    (Akeront).

    Pushtimin e qendrave kryesore te Camerise nga forcat greke e pasoi nje vale krimesh, ekzekutimesh e terrori mbi popullsine vecanerisht mbi ate muslimane. Deshmitare okulare pohuan se ne Janine dhe ne rrethinat e saj kishin pare grumbuj me kufoma shqiptaresh, ushtarake e civile, te shfytyruara ne menyren me te eger. Te njejtat skena mizore u shenuan ne qytetet e fshatrat e Paramithise. Autori grek G.Fessopoulos, pjesemarres ne ngjarje si oficeri i ushtrise greke, detyrohet te pohoje "kujtimet e hidhura" qe lane mbi popullsine shqiptare te Camerise bandat kreteze te drejtuara nga Manos, Montakas, Granicas etj.

    Politika e terrorit ndaj popullsise shqiptare u shtri dora-dores edhe ne vise te tjera te Shqiperise se Poshtme, ku hyne trupat greke. Pamjen e ketij terrori te vendosur nga forcat greke ne trevat e pushtuara e jep ne menyre te sintetizuar memorandumi i 7 qershorit te vitit 1913, qe u hartua ne burgun e Janines nga nje grup patriotesh came te burgosur nga autoritetet greke te pushtimit. Autoret e memorandumit: P.Vehbi Pasha, Haki Musaj, Mazar Dino, etj, denoncojne vrasjen e 72 veteve nga paria e Camerise ne castin e pare te futjes se trupave greke ne Cameri dhe perpjekjet e patrioteve dhe te luftetareve shqiptare, qe ishin shquar ne betejat kunder turqve per nje Shqiperi te pavarur e te bashkuar. Ushtaret greke dhunojne e plackitin cdo dite shtepite e cameve, duke i detyruar keta te fundit te marrin arratine. Autoritetet greke perpiqen te zhdukin cdo shenje shqiptare ne keto treva shqiptare, duke ndalur me dhune perdorimin e
    gjuhes shqipe, mbajtjen e qelesheve karaketeristike shqiptare, duke prishur xhamite e duke i kthyer ato ne stalla e ne magazina. Muslimanet kercenohen dhe detyrohen te nderrojne fene dhe te behen ortodoks. Per me teper, ata urdherohn te marrin pjese ne mitingjet e organizuara nga autoritetet greke te pushtimit, ku hartohen memorandume per Fuqite e Medha sikur keto vise jane "greke".

    E beme kete ekspoze te shkurter, te informojme lexuesin dhe per t'i kujtuar autorit grek ne Athine se pushtimi i trojeve shqiptare, Cameria, nga forcat greke nuk duhet mjegulluar, anashkaluar dhe paraqitur sikur forcat greke po clironin token helene e te krishteret greke.

    Tani qe lexuesi njihet me krimet qe kryen forcat greke ne Cameri (1912-1913) nuk ka se si te shpjegoje qendrimin e gati te papergjegjshem te autorit ne artikullin qe
    debatojme kur deklaron: "...ne zonat qe u perfshine ne shtetin komb-grek pas vitit 1912- 1913...trajtimi i muslimaneve si qytetare te kategorise se dyte ...nuk i detyrohet nje politike te qarte diskriminimi nga ana e shtetit grek deri ne shkembimin e popullsise, krijon kushte te pershtatshme per kthimin e popullsise came ne minoritet".

    Per te kundershtuar pohimet e autorit detyrohemi t'i kujtojme se kujdesi i administrates ushtarake greke, me te pushtuar krahinat came, ishte jo "krijimi i kushteve te pershtatshme per kthimin e popullsise came ne minoritet", por gjetja dhe arrestimi i elementeve patriote, mbledhja e armeve, krijimi i kushteve te padurueshme per popullsine came, sidomos, per ate muslimane, qe ta detyronte te braktiste vatrat e saj dhe te arratisej gjetke. Autoritetet greke luajten djallezisht edhe karten e kundervenies te elementit cam musliman ndaj atij cam te krishtere. Per kete qellim u nxiten keta te fundit qe te sulmojne dhe te pervetesojne pronat e muslimaneve. Jo gjithmone keto veprime cinike paten sukses. Ne shume raste camet e krishtere refuzuan te marrin mallin e pronat e vellezerve te tyre.

    Me 17 dhjetor 1913, i ashtuquajturi "Protokolli i Firences" sanksiononte perfundimisht vijen jugore te kufirit, i cili linte jashte territorit shqiptar Camerine dhe vise te tjera te Shqiperise se Poshtme.

    Athina pergatitej per te kryer "pa zhurme e buje" spastrimin e popullsise shqiptare
    muslimane nepermjet nje shkembimi te ardhshem te saj me greket e Turqise. Ne fakt u duk se largimi i shqiptareve muslimane nga kufijte e ri te shtetit grek do te realizohej shume shpejt. Ne pranveren e vitit 1914 u be nje marreveshje midis kryeministrir grek Venizellos dhe ambasadorit turk ne Athine shkembimin e banoreve grek te vilajetit te Ajdinit me muslimanet e Maqedonise dhe te Epirit.

    Greqia ishte e interesuar per shkembimin e popullates shqiptare, se keshtu mendonte se i jepte fund cdo kerkese te shqiptareve per kthimin e trojeve te tyre qe u ishin marre padrejtesisht ne vitin 1913. Gjithashtu ne shpernguljen e muslimaneve, Greqia llogariste se do ta kishte me te lehte asimilimin aty te elementit ortodoks shqiptar. Ndoshta autori i shkrimit mendoi se sot nuk eshte koha per te prekur plaget e nje te shkuare, por mendoj se e shkuara nuk eshte shume e larget dhe duhen prekur jo per hakmarrje, por per te vene ne vend nje padrejtesi, sic eshte ajo e mohimit te se drejtes mbi pronen, qe u eshte bere pronareve shqiptare per afro 80 vjet, problem te cilin do ta prek ne vijim te
    ketij artikulli.

    Politika e shtetit grek per debimin e cameve me hu e tortura, eshte nje kapitull i gjate ne historine e cameve dhe te Camerise dhe ketu nuk eshte vendi per hollesi, por per aq sa na lejon hapesira le te permendim edhe dy-tre problme.

    Se pari, perfaqesuesi i Greqise D.Kaklamanos nen presionin e qeverise shqiptare e te qeverise te tjera, te protestave te shqiptareve brenda e jashte vendit, te shtypit shqiptar e ne menyre te vecante te rretheve patriotike came, u detyrua te provonte se camet muslimane, megjithese kane nje fe me turqit, nuk ishin turq, ndaj Greqia nuk do t'i perfshinte ne shkembim muslimanet me origjine shqiptare.

    Zbutje e pazakonshme e Athines ndaj problemit cam, ishte vetem nje terheqje taktike e bere ne rrethana te reja, te shkaktuara nga disfata e turpshme ne Azine e Vogel. Athina mendonte se me anen e presionit do t'i conte camet muslimane deri ne ate gjendje, sa te deklaronin vete me gojen e tyre se e deshironin shkembimin. Realizimin e ketij objektivi, qeveria greke e shihte kryesisht me ushtrimin e dhunes. Per kete qellim ajo organizonte dhe dergonte banda te armatosura ne qendrat kryesore te Camerise, te cilat nisen vrasjet, raprezaljet, grabitjet e perdhunimet ne familjet
    shqiptare.

    Se dyti, paralelisht me intensifikimin e dhunes dhe te terrorit mbi popullsine autoktone shqiptare, qeveria greke filloi dhe vendosjen e refugjateve, koloneve greke te ardhur nga Azia e Vogel. Kontigjentet e para te tyre filluan te duken neper fshatrat e Camerise, qysh nga vjeshta e vitit 1922. Ne ate krahine, Athina parashikonte te vendoste 18.000 refugjate greke. Ata nen mbrojtjen e administrates, kishin vreshtat, ullishtet. Fshataret shqiptare qe kundershtonin, pasi i rrihnin i arrestonin.

    Se treti, periudha 1913-1940 ne Cameri karakterizohej nga nje rritje e presionit te
    qeverise greke ndaj popullsise. Traktati per minoritetet i nenshkruar pas Luftes se Pare Boterore, pothuaj prej te gjitha shteteve te Evropes, u njihte minoriteteve te gjitha te drejtat. Edhe Shqiperia, duke qene nder ato shtete qe e respektonte ate traktat, i njohu minoritetit grek ne Shqiperi te drejten per te pasur shkolla ne gjuhen e vet amtare, u garantonte jeten dhe pasurine si dhe per te patur perfaqesuesit e vet ne Parlamentin shqiptar. Qeveria shqiptare shpresonte se edhe fqinja e saj, Greqia, do t'ua njihte po keto te drejta shqiptareve qe jetonin ne Greqi. Qeveria greke, ne parim i njihte camet si minoritet, por duke u bazuar ne fene e tyre, ajo bente perpjekje per t'i quajtur turq ne menyre qe t'i perfshinte ne shkembim.

    Shqiptari ne Greqi kishte humbur te gjitha te drejtat e tij. Bujkut i merrej toka me ligjin e ri qe u be i njohur me emrin "apollotriosis" (tjetersim). Sipas ketij ligji pronari shqiptar nuk kishte te drejte as ta shiste pronen e tij te patundshme, as ta jepte me qera. Apollotrios u shoqerua edhe me nje ligj tjeter me emrin "enigiostasis", me anen e te cilit qeveria greke vuri ne zoterim te gjitha pasurite e cameve. Me dekretligje te vecanta, shqiptareve ne Cameri u ishte hequr e drejta e votimit. Qeveria greke nuk lejonte per shqiptaret me Cameri asnje shkolle ne gjuhen amtare shqipe, nderkohe qe ne te gjitha fshatrat e banuara prej tyre ajo kishte hapur shkolla ne gjuhen greke. Moslejimin e
    shkollave shqipe, Athina mundohej ta justifikonte duke thene se "edhe ne kohen e
    sundimit osman, ne fshatrat muslimane nuk kishte patur shkolla shqipe".

    Pa dashur te rendis te dhena dhe fakte te tjera per lirite dhe te drejtat qytetare qe i mungonin shqiptarit cam, mendoj se jane mese te mjaftueshme per ta quajtur si te pabaze pohimin qe ben autori se Greqia respektonte tedrejtat e minoritetit shqiptar. Duke bere keto konstatime, vetiu shtrohet pyetja: A duhet te kishte reciprocitet midis dy qeverive rreth trajtimit te minoriteteve? Koha tregoi se qeveria shqiptare, skenen e drames came e ndiqte nga larg dhe ngushellohej me ndonje shkrese zyrtare, ankese apo kerkese drejtuar qeverise greke, Komisionit Mikst apo dhe pertej detit, Lidhjes se Kombeve ne Gjeneve, ku ankohej per veprimet e qeverise greke.

    Ne kete kohe, rrethet patriotike shqiptare, madje dhe politikane shqiptare i kerkoninqeverise shqiptare qe t'i pergjigjej me te njejten monedhe veprimeve qe kishte ndermarre Athina zyrtare ndaj minoritetit shqiptar ne Greqi. Shqiperia t'u hiqte grekofoneve te drejten e votimit, t'u ndalohej te shiturit dhe te blerit e pasurive te patundshme, te mos lejohej asnje grekofon te levizte jashte Shqiperie, t'u regjistroheshin pasurite e tundshme e te patundshme (sic bente qeveria greke tek shqiptaret ne Cameri) dhe te instaloheshin brenda ne to refugjatet cam te debuar me force nga vatrat e tyre.

    Artikulli i historianit grek per te cilin debatojme ndalet edhe ne problemin e pronave te shqiptareve ne Greqi. Shpronesimi i padrejte qe u ben qeveria greke pronareve shqiptare ne Greqi dhe cameve ne vecanti u be burim konflikti mes dy vendeve. Greqia i filloi shpronesimet e muslimaneve shqiptare qysh ne vitin 1913 e ne vazhdim.

    Pa dashur, te hyj ne hollesira historike se si u grabiten pronat e shqiptareve nga qeveria greke me ligje te vecanta dhe amendamente te Parlamentit grek, se si kolonet greke u bene pronare ndersa pronaret e vertete shqiptare mbeten rrugeve dhe vdisnin urie. Nuk do te ndalem as dhe ne premtimet qe u benin qeveritaret greke cameve se do t'i kompensonin megjithe joshjet vazhdueshme qe nga viti 1921-1936, per afro 16 vjet, pronaret shqiptare jo vetem qe nuk moren asgje, por u burgosen dhe u internuan nga qeveria greke si Mazar Dino nga Paramithia, Musa Deni dhe Haki Musaj ne Filat, Haxhi Braho ne Margellic, Abedin Xhemali me vellezerit e tij nga fshati i Graves (Gumenice) etj.

    Pohimet e autorit per zgjidhjen e pasurive te shqiptareve jane kontradiktore, pa
    predispozicion per t'u prononcuar dhe per te dhene mendime per zgjidhje. E vetmja gje qe pohohet ne artikull eshte shprehja: "Fshehja e te kaluares dhe zbukurimi propagandistik i saj, apo shmangia e realitetit jane vertetuar si menyrat me te keqija te perballimit te ceshtjeve ekzistuese...apo jo ekzistuese... personalisht jam, deklaron autori, shume larg logjikes se "ceshtjes se mbyllur" te pales greke dhe "te ceshtjes se hapur" te pales shqiptare. Dilema e autorit as te hapen as te mbyllen (as mish as peshk) justifikohet, sipas tij, se mos qarqe te caktuara nacionaliste greke, qe nuk jane pak, por edhe me peshe politike, po te hapej problemi i pronave "mund te hakmerreshin me refugjatet ne Greqi!

    Mendoj se ky nuk eshte nje arsyetim i drejte qe i lindi ne zemer autorit nga meraku se mos pesojne gje refugjatet shqiptare ne reqi. Ata ne token helene rrojne me punen dhe djersen e tyre, por kontribuojne edhe per fuqizimin e ekonomise ne shtetin fqinje si krah i lire pune. Kam mendimin se pohimet e autorit kane per qellim t'i bejne presion politikes shqiptare, nga njera ane dhe mases tjeter qe kane femijet refugjate ne Greqi duke i paralajmeruar se po hapet goje per pronat "Gogoli fshese" ju pret.

    Qendrimi i autorit me duket paksa i lekundur dhe jo deshir-mire per t'u zbardhur e
    verteta. Argumenti qe jep autori nuk qendron edhe per nje fakt tjeter. Nese Greqia ka te tilla shtresa ne vendin e saj, kot qe pretendon se ka hyre ne Evrope. Ceshtja e pronave duhet zbardhur.

    Ajo qe kerkohet sot nga te dy vendet me nje fqinjesi te vjeter lypset qe problemet qe na ndajne e behen burim konfliktesh te ndreqen me mirekuptim te dyanshem dhe jo me zhurme e presione pa fryt. Ceshtja e kthimit te pasurive te shqiptareve nuk duhet kerkuar per t'u zgjidhur as me traktate e akorde, por me vullnet te mire.

  2. #622
    Deny Ignorance Maska e Darius
    Anėtarėsuar
    25-04-2002
    Vendndodhja
    Agartha
    Postime
    12,749
    Faleminderit
    20
    212 falenderime nė 151 postime
    Greket kane shitur pronat e ēameve dhe japin kredi ne Shqiperi


    - Me siguri qe 5 miliarde dhrahmite nuk kane per te ardhur per familjet e pastreha, sepse "leftate" greket i harxhuan me sponsorizimin e rrebelimit te vitit 1997.

    Blegina Agolli

    Infeksioni grek ne qeverine e sotme shqiptare nuk eshte as ndonje fakt i ri, as ndonje e vertete e paprovuar. Grekofilet qe qeverisin, qe po ulin gjithnje e me shume reputacionin e shtetit shqiptar si dhe po zbatojne strategjine e dizintegrimit, jo vetem te Shqiperise por te te gjithe faktorit shqiptar, tani po dalin edhe me qarte e me te zbuluar ne shitjen qe ata po i bejne perdite e me shume Shqiperise. Dhe kjo eshte e natyrshme po te kesh nje tip ministri si puna e Paskal Milos per problemet e jashtme, dhe disa te tjere si marka e tij ne pushtet.

    Aktet e shumta antishqiptare te kastes qe drejton sot vendin, e kane nje shpjegim perse ato behen gjithnje e me te lexueshme. Kjo eshte ne fund te fundit strategjia e padroneve te tyre qe per gjera qe nuk u realizuan dot p.sh ne lidhje me korridorin e 8-te nisen paralajmerimet e para siē ishte puna e vizave te Paskal Milos dhe te Skender Gjinushit. Lobi grek ne Shqiperi jo vetem qe ka qene me kohe i fuqishem , por tani e ka edhe me te fuqishme influencen e tij sepse qe kur erdhen ne pushtet grekofilet e
    serbofilet , me tresimbolin serb dhe me dhrahmite greke, natyrisht qe kerkuan ato qe i duheshin ne shkembim te dhrahmive te hedhurra per sponsorizimin e rrebelimit komunist.
    Dhe ne fakt e arriten disa nga qellimet e tyre.
    Por fatkeqsia me e madhe per shqiptaret tani eshte edhe fakti se ata kane ne dore edhe levat e ekonomise shqiptare. E kemi theksuar dhe e theksojme serisht se ne Shqiperi ka kater banka greke, asnje banke turke dhe vetem nje banke e perbashket italo-shqiptare.

    Per ēdo levizje te politikes dhe diplomacise shqiptare pyetet Athina. Dhe me mire se kushdo tjeter propaganden pogreke dhe trumbetimin e strategjise progreke te shtrire tashme ne ēdo qelize te shtetit shqiptar e ben media proqeveritare e cila nxjerr ndonje lek me kete pune. Gazeta e PS "Zeri i Popullit" ka botuar dje nje artikull per kredine greke prej 5 miliard dhrahmish te cilet do te sherbejne per te pastrehet e firmave piramidale. Por natyrisht qe duke i bere elozhe Athines, per kete kredi 5 miliard e cila ne fakt eshte trumbetuar qe ne vitin 1998 dhe deri tani nuk kemi ndonje rezultat konkret, "Zeri i Popullit" ben sikur e ngacmon ndopak palen greke "per mosrespektimin" me afatit te dhenie se kredise. Por pala greke natyrisht qe i ka bere mire hesapet dhe nuk ka ndermend qe te jape kredi pa "kushte lehtesuese". Dhe keto "kushte lehtesuese" jane 1- dhenia e kredise per 18 muaj, 2- norma e interesit do te jete 5% ne vit. 3-
    moskthimi i saj ne kohen e duhur shoqerohet me sanksione te cilat ēojne rritjen e interesit deri ne 6% ne vit.

    Keshtu qe siē e deklaruam me pare "keto kushte lehtesuese" e bejne edhe "me te domosdoshme" kete kredi greke. Urojme vetem qe kushtet lehtesuese te mbeten deri ne kete stad. Me pas artikulli i "Zerit te Popullit" vazhdon me nje seri te gjate shpjegimesh te panevojshme te cilat nuk jane ne fakt vetem ujra dhe propagande qe kerkon te hedhe hi syve se edhe gazeta e PS e "ngacmon nganjehere Greqine. Kjo ne fakt nuk eshte aspak e vertete. Ēeshtja qendron tjeter kund Qe ne nentitull sulmohen ende qeveria demokratike per problemin e firmave dhe me pas kalohet tek listat qe jane gati he tek qytetet qe favorizohen. Jane Vlora dhe Tirana. Me Vloren nis kjo propagande abuzuese
    sepse qeveritaret e dine shume mire se nuk mund te mashtrojne me
    Vloren diten me diell. Nje here ia arriten shume mire me 1997, dhe vlonjatet e hengren sapunin per djathe, por tani eshte teper e veshtire, sepse ishin mjaft keto vite te tyre ne pushtet per te kuptuar se ēfare markash jane.

    Gjithēka per kredine 5 miliarde dhrahmish eshte vetem nje propagande sepse kuptohet fare mire se pala greke nuk ka ndermend te zgjidhe qesen pa vene ndonje "kusht lehtesues" ne aspektin politik. Me siguri qe greket kane shitur pronat e ēameve dhe tani kerkojne te japin kredi ne Shqiperi me para shqiptaresh. Ketu mund te hyjne edhe parate e shqiptareve refugjate qe i vendosin parate ne bankat greke ne emer te padroneve te tyre pasi jane pa dokumente, dhe kur i kap
    policia dhe i kthen ne Shqiperi, mundi e djersa e tyre mbeten ne Greqi. Por nuk perjashtohet dhe mundesia qe pala greke te mos e zgjidhe qesen se "leftate" mund te jene mbaruar nga sponsorizimi i rrebelimit komunist te vitit 1997.
    Po qe se varim shpresat ne parate greke , shqiptaret do te duhet
    te presin me shekuj.


    Albanews 2000

    http://listserv.buffalo.edu/cgi-bin/wa?A2=ind0004d&L=albanews&T=0&P=9996

  3. #623
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    22-03-2003
    Postime
    10,269
    Faleminderit
    0
    14 falenderime nė 12 postime
    (Ish)Kredia greke,

    Nga: Pėrparim HALILI



    Nė pėrpjekjet e saj pėr tė

    dominuar ekonomikisht e pėr tė tjetėrsuar me zap tim pjesė nga trojet e mbetura shqiptare, Greqia ka pėrdorur gjithė "arsenalin" e saj politik, ekonomik, diplomatik, fetar, madje deri dhe fizik, duke ndėrhyrė pas asnjė pengesė dhe sistematikisht nė problemet e vendit tonė. Nė gjithė "vijėn" e marrdhėnieve me fqinjėt, veēanėrisht nė shekullin e fundit, Greqia ka dėshmuar se nuk ka hequr dhe nuk nuk heq dorė nga synimi pėr tė vazhduar coptimet dhe zaptimet territoriale tė fqinjėve, pėr mė tepėr ndaj vendit tonė. Nėse prej fqinjėve tė tjerė, ajo ka ndeshur reagimin deri kėrcėnues, prej shtetit shqiptar ka gjetur terren tė plotė veprimi pėr tė ushtruar lirshėm e hapur synimet e saj tė vjetra nė lidhje me Vorio-Epirin.

    Ne nuk themi se shteti shqiptar ka dalė nė "majė tė ēatisė" e i ka thėnė Greqisė: "Hajde merr pjesėn qė kėrkon nė Shqipėri". Por, me gojėkyējen e tij, me krijimin e hapėsirave ekonomike, fetare, politike, me lejimin e veprimeve qė cėnojnė integritetin tonė kombėtar, shteti dhe pushtetet politike e kanė ndihmuar, duke mos "ia prerė duart" as nė veprimet me tipike tė diversionit, tė cilat nuk do t'i lejonte as njė shtet i kolonizuar i pėrpara 300 vjetėve! Kjo heshtje e plotė dhe e unifikuar e tė gjithė institucioneve zyrtare e poltike shqiptare, i ka dhėnė nxitje Greqisė, pėr tė qėnė prezente me vprimtarinė e saj anti-shqiptare jo vetėm brenda Shqipėrisė, por edhe deri nė kanceleritė europiane e ato botėrore

    Kredia, pagesė sekrete pėr spostimin e "Vijės Egnatia"

    Pak ditė mė parė, udhėtoja drejt Elbasanit nėpėrmjet Rrogozhinės. Kur pyeta pėr rrugėn e re tė ndėrtuar mė thanė: Duhej bėrė mė e gjerė dhe me e kompletuar me tė gjithė aksesorėt sinalistikė e veprash arti, por ka patur ndėrhyrje greke, qė tė bėhej kėshtu siē ėshtė, pėr tė mos plotėsuar standartet teknike e funksionale tė njė rrugė sipas kushteve qė kėrkon "Korridori 8". Nisur nga ky deklarim rastor, investigova dhe konfirmova faktin, qė ky segment rrugor ka vėrtetė devijime e mosrealizim tė projektit tė miratuar. Pse? Sepse tė gjithė faktet tė ēojnė te "historia" e luftės sė shtetit Grek, pėr t'i zhvatur Shqipėrisė projektin e "Korridorit 8", synim ky qė prej Greqisė ėshtė shoqėruar me shumė prapaskena e qėndrime qė shkojnė deri nė presione dhe bllokime ekonomike grandesh evropiane tė miratuara pėr vendin tonė. Njė nga kėto ishte loja greke me kredinė e strehimit, e cila nuk u dha asnjėherė.

    Nė vitin 1997, ish-pushteti i kolacionit tė majtė nė Shqipėri, pėrveē premtimit tė ish-kryeministrit Fatos Nano pėr kthimin 100% tė lekėve tė piramidave, ish-qeverisja bėri premtimin e dytė qetėsues pėr kohėn e pas trazirave, duke deklaruar se shqiptarėt qė kishin humbur shtėpitė nė piramida sidomos nė Vlorė, brenda vitit 1998, do tė sistemoheshin me strehim nėpėrmjet njė kredie greke prej 5 miliardė dhrahmi, tė cilėn qeveria greke ia kishte premtuar si mbėshtetje qeverisė shqiptare pėr tė stabilizuar situatėn sociale qė u krijua pas rėnies sė piramidave. Ajo kredi siē dihet nuk u lėvrua, pėrkundrazi mbeti njė simbol i pastėr mashtrimi, duke u pėrdorur thjeshtė si "kartė qetėsuese" deri nė vitin 2001, aq sa u harrua krejt e nuk u fol mė pėr tė.

    Pse nuk u dha kjo kredi? Sipas fakteve, edhe pse shteti shqiptar e "futi nė thes" marrėveshjen me grekėt pėr qėllimin e vėrtetė tė kėsaj kredie, rezulton se ka patur lidhje direkte me dorėzimin tek grekėt tė "Korridorit 8-tė" (Vijės Egnatia). Ky skandal i asaj kohe, u bė objekt debati nė shtypin grek e atė shqiptar, duke qėnė tematikė edhe qėndrimit tė KE. Nė janar 1999, pak nga ky skandal u publikua edhe nė gazetat shqiptare "Nacionalisti" e "Koha Jonė". Faktet konfirmin atėherė, detyrimin e qeverisė shqiptare pėr ta shitur "Korridorin 8-tė" tek grekėt. Skema greke ishte e gatshme dhe nisi me lojėn e shėmtuar tė kredisė sė strehimit. Kjo kredi, sipas burimeve tė asaj kohe, do tė justifikonte dy motive: sė pari, qeveria shqiptare duhet tė dilte me njė premtim tė fuqishėm social dhe sė dyti, pėrligjej prania e gjithanėshme greke, nė jetėn shqiptare.

    Kėshtu pra, nisi pazari pėr shitblerjen e "Korridorit 8-tė". Sipas pazarit, Greqia premtoi njė kredi 5 miliardė dhrahmi, ndėrsa Shqipėria, do tė firmoste pranimin e devijimit tė vijės sė "Korridorit 8-tė" (Vijės Egnatia).. Kushti ishte ky: Kredia, nuk do tė jepej nė momentin e nėshkrimit tė (p)aktit anti-shqiptar, por kur tė niste puna pėr zbatimin fizik tė tij. Si kondicion, qeveria shqiptare i kėrkoi qeverisė greke 2 milion dollarė transh paradhėnie, pjesė e kėsaj kredie, pėr tė paguar mėsuesit, policėt, mjekėt, ministrat, tė cilėt sapo kishin nisur protestat nga mungesa e pagave, pėr shkak tė grabitjes sė bankave gjatė rebelimit.

    Nė 17 dhjetor 1997, ish-ministri i Transport-Ndėrtim-Telekomunikacionit, Gaqo Apostoli u dėrgua nė Athinė, ku firmosi "Pranimin e qeverisė shqiptare, pėr spostimin e vijės sė Korridorit 8-tė" dhe nė shkėmbim iu dhanė 2 milion dollarėt, tė cilėt u pėrdorėn jo si kredi pėr strehimin e viktimave tė fajdeve, por pėr paga dhe pėr 163 kredi strehimi pėr qeveritarėt. Pėr tė pėrligjur pėrpara shqiptarėve gjoja "vonesėn" e Kredisė Greke, qeveria shqiptare nisi aktin e dytė tė pazarit, duke dėrguar 8 muaj mė pas nė Athinė, zėvendėsen e Apostolit, ish-ministren Ingrid Shuli e cila, pasi u kthye bėri deklaratėn e bujėshme groteske: "Pėr qeverinė nuk mė dhanė asnjė dhrahmi, por pėr hatrin tim, Greqia shtoi edhe 2 milionė dollarė kredi"! Me kėto lėvizje tė bėra, u shpjegua atėherė vėshtirėsia e ish-kryeministrit Pandeli Majko, pėr tė hequr ish-ministrin Gaqo Apostoli dhe kėmbėgulja Nano-Gjinushi pėr ta mbajtur ministėr, por edhe loja e ish-presidentit Mejdani, pėr dekretimin dhe ē'dekretimin banal tė tij, duke e rikthyer "de jure" edhe katėr ditė si ministėr, kohė kjo kur ai edhe pse ishte i shkarkuar nga kryeministri dhe nuk kishte asnjė tė drejtė vepruese nė institucion, firmosi njė tender rrugėsh prej 450 mijė dollarė, i cili nuk u anullua.

    Pėr afro 4 vjet u fol pėr kredinė greke, me shpikje procedurash e hartim projektesh, qė nuk sollėn asnjė qindarkė kredi pėr strehimin e viktimave tė piramidave. Nė 3 muajt e fundit tė vitit 2000, shtypi dhe mediat e opozitės greke, kanė denoncuar mungesėn e njė kredie tė tillė pėr Shqipėrinė, duke hedhur edhe dyshime se kjo lidhje me njė skemė tė fshehtė pėr "Koridorin 8", por pa dhėnė asnjė detaj pėr kėtė skemė. Faktet treguan, se kishte njė pazar pėr kredi strehimi, por realizimi i saj varej nga fillimi paraprak i punimeve nė portin e Selanikut dhe pas kėtij momenti sigurive, qeveria greke do tė lėvronte e mė pas, do tė deklaronte faljen e kėsaj kredie. Nė fakt, nėse ndodhte kėshtu ajo nuk nuk mund tė konsiderohej falje kredie, por pagesė e blerjes se resursit gjigand nė portin e Selanikut, tė shitur prej ish-qeverisė "Nano-1997", duke nxjerr jashtė projektit Portin e Durrėsit.

    BE: Tre vetot bllokuese tė Greqisė, ndaj Shqipėrisė

    Kronologjia e diversionit grek ndaj Shqipėrisė, sidomos pėr tė bllokuar zhvillimin e saj ekonomik dhe vazhdimin e tranzicionit ėshtė e detajuar dhe e faktuar. Ja mė konkretisht. Nė vitin 1992, BE planifikoi 20 milionė EKU fond pėr Shqipėrinė. Qeveria greke e kundėrshtoi kėtė investim pėr Shqipėrinė, duke vėnė veton. E njėjta gjė ndodhi dhe nė vitin 1993, kur BE planifikoi tė jap njė grand financiar po 20 milion EKU pėr Shqipėrinė. Greqia nuk hezitoi tė shfaqet pėrsėri me tė njėjtin qėndrim bllokues, si nė vitin1992, duke vėnė veton e kundėrshtimit dhe gjithshka u pėrmbys. Nė vitin 1994, BE planifikoi pėrsėri akordimin e tė njėjtės masė donacioni pėr Shqipėrinė. Greqia nuk hezitoi tė kundėrshtonte e tė synonte tė bllokonte pėrsėri me veton qė kishte, por nuk arriti, sepse ndryshe nga herėt e tjera, Greqisė iu kundėrvu Gjermania, nėpėrmjet ish-ministrit tė Jashtėm, Klaus Kinkel, duke i kėrkuar BE, tė shtonte njė paragraf nė Status, qė nė rastet, kur njė anėtar vė veton mė shumė se 2 herė pėr tė njėjtin problem, kjo veto tė mos ketė vlerė. Ky qėndrim gjerman, hapi rrugėn qė Shqipėria, pa dėshirėn e Greqisė, tė pėrfitonte 20 milionė EKU-tė e akorduara nė projektin "CROSS BORDER", tė detajuara e tė orientuara kryesisht pėr ndėrtimin e segmentit rrugor Korēė-Kapshticė-Tri Urat.

    Nė vijim tė kėtij investimi, nė vitin 1994 u hodh ideja e "Korridorit 8-tė", qė do tė kalonte nė vijėn Durrės-Elbasan-Shkup-Sofje-Stamboll. Pasi u hartuan modalitetet dhe u bėnė paktet e fillimit tė kėtij investimi gjigand, u bė marrėveshja dhe po kėtė vit u fromos nga ish-presidentėt Klinton, Berisha, Gligorov, Zheliev dhe Ozal. Kjo marrėveshje politike, bėri qė nė vitin 1995 tė nisnin procedurat pėr hartimin e projekteve dhe ēeljen e fondeve, moment pas tė cilit Greqia, si vend i papėrfshirė nė kėtė resurs, madje plotėsisht jashtė tij, nisi sulmin pėr t'u bėrė pjesė e "Koridorit 8" duke synuar dhe verpuar me makinacione pėr ta devijuar nga Shqipėria, duke e kaluar nga Porti i Selanikut, qėndrim i cili ndeshi nė reagimin e ndėrkombėtarėve,por jo tė qeverisė e tė shtetit shqiptar, tė cilėt me qėndrimet dhe pazaret e tyre tė fshehta, duket se ishin dakort t'ia dhuronin Greqisė kėtė mundėsi madhore zhvillimi pėr ekonominė e vendit dhe lidhjen me botėn e zhvilluar. Por kėto projekte e fonde u "ngrin" pėrkohėsisht, pėr shkak tė ngjarjeve tė vitit 1997.

    Realizimi i projektit, pėrzgjidhet firmė e falimentuar greke

    Nė fund tė vitit 1997, ish-presidenti Rexhep Meidani, shkoi nė takimin e Helsinkit, enkas pėr kėtė projekt. Por meqė ekipi i pėrzgjedhur prej tij, rezultoi tė ishte i paaftė pėr tė mbrojtur kėtė projekt, atėherė projektin e realizuan specialistėt e Brukselit. Pjesėmarrės nė tenderin pėr segmentin Durrės-Rrogozhinė ishin 150 firma tė huaja, ndėr to dhe firma serioze gjermane, franceze, austriake, italiane.

    Pas seleksionimit tė firmave konkurruese, ngelen 30 prej tyre, ku gjysmat ishin greke. Nė konkurrimin e dytė, mbetėn 8 firma greke, 1 italiane, 1 gjermane. Ndėrsa nė konkurrimin e tretė, u shpall firmė fituese kompania greke "Sarandopullos" e cila, gjatė aktivitetit tė saj nė Shqipėri kishte tregtuar vetėm tjegulla, firmė qė mė pas rezultoi e falimentuar. Nė dhjetor 1997, firma fituese greke nėnshkroi kontratėn me ministrinė e Ndėrtim-Transporteve, kontratė kjo e nėnshkruar nga ish-ministri Gaqo Apostoli. Menjėherė pas firmosjes sė kontratės, siē e thamė mė lartė, nė 17 dhjetor 1997, ish-ministri Apostoli bėri njė vizitė urgjente nė Athinė, ku nėnshkroi nė emėr tė Shtetit Shqiptar, se ishte dakort me kėtė projekt tė kompozuar sipas propozimeve tė Greqisė! Ky veprim, hapi "dritėn jeshile" pėr Greqinė, qė nė vend tė Shqipėrisė, ajo tė pėrfitonte nga Brukseli financimin prej 400 milionė dollarėsh pėr "projektin e saj" tė rrugės "EGNATIA", rrugė e cila sipas pazarit greko-shqiptar, ndryshonte drejtim dhe kalonte nė vijėn Igumenicė-Veri i Greqisė-Selanik, duke spostuar "Korridorin 8-tė" nga Durrėsi nė Igumenicė.

    E Merkure, 08 Gusht 2007



    Ndryshe
    #VamosArgentina

  4. #624
    Perjashtuar Maska e BARAT
    Anėtarėsuar
    20-07-2006
    Vendndodhja
    Himarjot jet' e jet', Zot mbi male Hyll mbi det
    Postime
    2,565
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Shqipėria dhe politika agresive e fqinjėve

    Nga Kastriot Demi

    Pas luftės sė dytė botėrore dhe luftės sė popullit tonė pėr liri e pavarsi, Shqipėria u ēlirua nga pushtuesit. Fatkeqėsisht pushteti kaloi nė duart e njė grupi aventurierėsh tė cilėt instaluan diktaturėn mė tė egėr antikombėtare. Ata e zhytėn vendin nė njė kaos e pasiguri. Ekonomia, tradita, krenaria kombėtaredhe ajo shpirtėrore, pėr 45-vjet pėrjetoi ditėt mė tė errėta. Historikisht populli ynė ka duruar, por kur nuk ėshtė nėnshtruar, ai ka shpėrthyer dhe ka fituar. Kjo ndodhi nė 1990-1991 vite nė tė cilėt bijtė e bijat e kėtij vendi pėrmbysėn diktaturėn dhe hapėn rrugėn e njė epoke tė re, tė demokracisė e prosperitetit. Nė situatėn e re shoqėrisė dhe shtetit presidencial shumpartiak ju krijuan vėshtirėsi. Kėtė situate armiqtė tanė tradicional nė veri, pasardhėsit e stepave dhe moēaleve tė Siberisė, serbėt tė vendosur nė tokat Ilire dhe nė jug shteti multinacional Greqia filluan tė lėvizin dhe pėrmes agjenturave tė tyre nė realizimin e qėllimeve tė tyre shoviniste. Shėmbujt janė tė shumtė, konkretisht: Millosheviēi u turr me bandat e tij pėr spastrimin e Kosovės nga shqiptarėt, banorė ndėr shekuj tė kėtij trualli tė grabitur. Janė tė njohura masakrat dhe dėbimi i 100-mijrave nga vatrat e tyre. Nė 1991-1992 Europa e re dhe SHBA, nuk mund tė pajtoheshin kurrsesi me kėto akte ēnjerėzore, reaguan dhe i dhanė pėrgjigjen e merituar atyre forcave qė kėrkonin destabilizimin e Ballkanit. Si rjedhojė e kėtij reagimi, Kosova sot do tė fitojė pavarsinė dhe do tė gėzojė lirinė nė gjirin e bashkėsisė europiane; do tė shpėtojė pėrfundimisht nga barbaria serbe. Nė kėto gjurmė shifet qartė se edhe Greqia njė shtet i bashkimit europian fatkeqėsisht me pamjen e njė shteti fetaro-shovinist, nuk qėndron mbrapa me millosheviēėt. Ēuditėrisht atje dallohet njė propagandė e shfrenuar qė nuk lė gur pa lėvizur kundėr kombit shqiptar, hipokrizia dhe mashtrimi janė tiparet e politikės sė tyre dhe ti referohemi fakteve: nė 1993 episkopi i Konicės Sebastiani organizoi njė demonstratė provokuese afėr kufirit sė bashku me disa agjentė tė organizatės kriminale MAVI. Ai nė krye tė tyre shfrynte dhe bekonte demonstruesit pėr ēlirimin e Vorio-Epirit. Nė Athinė nė katedralen e qytetit u bė ceremonia fetare me temė pėr Vorio-Epirin reflektuar dhe nė organizatėn AEPA nė SHBA. Kryepiskopi i sotėm grek ka deklaruar"Ortdoksėt nė Greqi dhe jashtė saj nė Ballkan dhe gjetkė do tė kenė kujdesin e kishės amė". Lind pyetja, kush e drejton qeverinė sot, veladoni dhe rasi i jerarkėve , apo normat e reja tė bashkėsisė europiane, si rrjedhojė na jepet e drejta tė dyshojmė se kėta gjejnė pėrkrahjen e politikės greke dhe aq mė tepėr kur bėhet fjalė pėr shqiptarėt. Konkretisht nė simpoziumin panepiriotik nė Janinė President Papulias uroj dhe pėrshėndeti thirrjen pėr Vorio-Epirin. Zoti president uleni pak tonin dhe mos merrni kaq vrull, se kėto qėndrime nuk i sjellin asnjė dobi kauzės nė Ballkan. Shqiptarėt dhe Shqipėria pėrbėjnė nė kėtė rajon njė simbol mirėkuptimi dhe besimi, por nė Greqinė e sotme qarqet e ndryshme i kundėrvihen kėtij realiteti. Kėto ditė ju zoti president morrėt pjesė nė ceromoninė pėrkujtimore pėr ish episkopin e Qipros Makarios i shoqėruar nga kleri i lartė dhe administrata e vendit. Nė kėtė ceremoni pėrkujtimore ju deklaruat se mardhėniet me Turqinė do tė rregullohen, kur tė zgjidhet ēėshtja e Qipros. Padashur tė bėjmė komente pėr ngjarjet e atij ishulli, ju e dini fort mirė se kėto ndodhėn pėr shkak tė qėllimeve tė cilat shkuan nė ndarjen e formimin e dy republikave. Ju me tė drejtė e ngritėt zėrin dhe kėrkuat qė t'ju jepet mundėsia tė shpėrngulurve nga vatrat e tyre greko-qipriotė tė kthehen nė shtėpitė e tyre. Nė kėtė drejtim na lind e drejta t'ju drejtohemi, pėrse mbahet njė qėndrim negativ pėr shqiptarėt e Ēamėrisė qė tė kthehen nė trojet e tyre shekullore dhe mė tepėr ju pėrdorni dhe atė fjalorė tė shovinistėve grekė duke i quajtur kriminelė; po kė quani ju kriminelė gratė, fėmijėt apo tė moshuarit; jo ata janė thjesht viktima tė politikės antishqiptare qė keni zbatuar nė zonėn e Ēamėrisė, veēanėrisht nė periudhėn e kryeministrit nazist Johani Metaxa 1935-1940. Duhet theksuar se Shqipėria, Turqia dhe populli i thjeshtė grekė koha ka treguar se duan paqe, stabilitet dhe jo provokime dhe shantazhe. Pa e tepruar lidhur me gjėndjen nė rajonin tonė ballkanik, do ju rekomandoja me respekt tė lexoni me vėmėndje librin e analistit grek Harallambos Papasotiriu me titull: "Ballkani pas mbarimit tė luftės sė ftohtė, faqja 228 dhe kėtė rekomandim pėr tė mos krijuar situata tė padėshiruara. Megjithatė nė Greqi vazhdon ende veprimtaria e qarqeve shoviniste fetare qė kanė helmuar atmosferėn lidhur me marėdhėniet me Shqipėrinė. Vrasje siē ndodhi kėto ditė nė Kretė me tė riun 20-vjeēar, nė vijim tė akteve tė kėsaj natyre ka ndodhur dhe nė zona tė tjera greke si: nė Qihjo, Kseanthi, Zaqintho etj. Nė repartet ushtarake greke dėgjohen kėngė afėr kufirit me Shqipėrinė nė prezencė tė oficerėve siē ėshtė rasti i Kosta Kosikas. Siē janė pėrpara djem nė Tiranė, Shkup, Stamboll e Shėn Sofi. E ēuditshme ėshtė se oficeri nė fjalė i justifikon kėto qėndrime me shprehjen, se kėto i lejojmė pėr tė ngritur moralin e ushtarėve. Si ti quajmė kėto naivitete apo tė qėllimshme? Historia ka treguar se pikpamje tė kėsaj natyre kanė dėshtuar pėrgjithmonė. Jemi tė detyruar tu themi kėtyre qarqeve se historia ka treguar shėmbuj negativė tė viteve 1922-1974, gjatė tė cilėve Greqia ka pėrjetuar ditėt mė tė dhimbshme dhe tan ii shtri dorėn me servilizėm pėr rregullimin atyre plagėve qė vetė ata i kanė krijuar. Nė kėtė kompleks dhe tė krejtė kėsaj politike mistiko-fetare nuk mbetet pas dhe kreu i tanishėm i kishės autoqefale shqiptare Janullatos. Ai ndonse deklaron se vepron jashtė politikės merr pjesė nė ceremonitė fetare qė kanė karakter politik si psh: Nė inagurimin e kolegjeve greke, nė ndėrtimin e kishave me stilin greko-bizantin. Nė kohėn qė Shqipėrinė e vizitoi patriarku ikumenik Bartolomeu tė cilin e shoqėronte me tė drejtė nė shenjė simbolike mbolli njė degė ulliri nė Krujė dhe nė Lezhė i rekomandon lezhjanėve tė mėsojnė gjuhėn e bukur greke. Shumė i pėrzėmėrt ka qėnė dhe shoqėrimi i ish presidentit grek Stefanopullis, me tė cilin duke mbajtur qirinj tė ndezur nėpėr duar bekonte tė ashtuqujajtura varreza tė ushtarėve grekė. Sa bukur hirėsi, kur ju ėshtė kėrkuar tė mbani njė ceremoni pėrkujtimore pėr viktimat e minoritetit shqiptar, vepėr e shovinizmit grek , ju deklaroni se nuk merreni me politikė Kėto ditė u fol pėr njė ikonė tė periudhės bizantine e gjetur nė vendin Dhuvjan. Ierarkėt e "autoqefalisė" e quajėn njė zbulim simbas oreksit tė tyre. Ju kujtojmė kėtyre papagajve se nė ato zona dėgjohen vetėm zėri dhe tingėllimi I shpatave tė Gjon Zenebizit dhge tė Gjin Bue Shpatės qė shpartalloi koalicionin etollo-akarnan tė Niqiforit. Nė ato zona dėgjohet gjuha e bukur dhe kėngėt karakteristike shqipe( pa e tepruar dhe zgjeruar, lexuesi le tė nxjerrė vetė konkluzionin). Nė shkallė krahasimi nė Shqipėrinė demokratike bashkohore minoriteti i vogėl grek qė jeton nė luginėn e Drinosit dhe vurgun e Delvinės, ka tė gjitha tė drejtat nė tė gjitha marėdhėniet nė shoqėri gjer me ministra nė kabinetin qeveritar, nė njė kohė qė nė vatrat ndėrshekullore shqiptare nė rajonin e Ēamėrisė dallohen rėnime, shkatėrime, djegije dhe eshtrat e viktamave tė shpėrndara nė katakombat, vepėr e greqisė sė "qyteruar" anėtare e bashkėsisė europiane. Kėto nuk janė shrehjet tona personale, por pėrkufizime tė historianėve pėrparimtar grekė nė veprat e tyre "Rezistenca 1940-1945", "Tesprotia pėrmes shekujve", "Margariti" dhe "Kujtimet e njė luftėtari" . Janė pikėrisht kėta historianė tė respektuar nė veprat e tė cilėve dallojmė aktet barbare qė janė kryer ndaj minoritetit shqiptar nė Greqi, historia fsheh fytyrėn nga turpi, nė ēdo kėnd tė kėtij rajoni ėshtė vėnė vula e turpit. Si konkluzion Shqipėria dhe populli pėrparimtar i thjeshtė grek do tė bėhen faktor paqeje dhe stabiliteti nė rajon e mė gjėrė.

    E Merkure, 08 Gusht 2007-gazeta ndryshe

  5. #625
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    11-04-2003
    Postime
    1,371
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Kjo eshte teme futja kot. Nuk e kuptoj cfare presin shqiptaret qe Greku te kete dosje pro-shqiptare? Nuk e kuptoj gjithashtu se perse kjo tendence kaq e fuqishme per ti paraqitur shqiptaret si zezake, apo per te vene theksin tek dobesia dhe vobekteria jone si dhe tek agresiviteti dhe fuqia e kundershtarit tone. Ne jemi ndoshta i vetmi popull qe jemi krenar kur flasim per viktimizimin tone, apo se si na kane vrare e na kane poshteruar te tjeret.

    Ky lloj mentaliteti ka sjelle edhe nje lloj korruptimi te qellimeve tona strategjike si komb. Kjo lloj propagande vet-viktimizimi (se keto shkrime vetem heronj nuk na bejne) mbjell mbjell vazhdimisht nje lloj kulture inferioriteti tek shqiptaret qe gjithmone mesojne se greku eshte i fuqishem dhe i eger dhe ne cfaredo qe te bejme duhet ta kemi kete parasysh. Te vetmen gje qe bejne keto shkrime vari-qillon eshte te na fusin ne boten shterpe dhe perverte te ndjenjave nder te cilat sigurisht urrejtja eshte ajo me e fuqishmje. Mbas kesaj vjen edhe humbja e llogjikes dhe e qartesise se cfare duhet te bejme ne si komb per tu bere me i fuqishem dhe me i suksesshem se greku.

    Eshte vertet interesante sesi cdo gje bosh dhe kot, por qe ndez konflikt dhe urrejte kthehet shume shpejt ne qender te vemendjes. Perse valle nuk gjen shkrime te tilla pa fund per nevojen absolute qe kane shqiptaret per edukim dhe arsimim. Ne vend qe tu mesojme brezave te rinj se e ardhmja e suksesshme arrihet vetem me edukim, disipline, dhe pune, ne u mesojme atyre "krenarine" e te qenit viktime, i pafuqishem, mjeran, dhe skllav i vullnetit te cdokujt verdalle nesh. Kjo eshte ndoshta mendesia me perverte qe mund te zoteroje nje popull.

  6. #626
    Perjashtuar Maska e BARAT
    Anėtarėsuar
    20-07-2006
    Vendndodhja
    Himarjot jet' e jet', Zot mbi male Hyll mbi det
    Postime
    2,565
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Marrėdhėniet shqiptaro –greke, skenat dhe prapaskenat e njė historie



    Nga Dr. Asan Luēi

    Dekreti hyri nė fuqi nė Shqipėri mė 4 korrik 1940 edhe pas vendimit pėrkatės (lexo kuisling H.L) tė Kėshillit tė Epėrm Korporativ ( lexo Koperativ- H.L) shqiptar , ligji nr 319, Kutia e Pandorės u hap. Pas sulmit fashist italian nga toka shqiptare e pushtuar, mbreti grek shpalli tė ashtuquajturit "ligje tė luftės" mes Greqisė e Italisė , pėrfshi Shqipėrinė "doemos", mė 1 dhjetor 1940 ( nr 2636, 1940 dhe 2637 , 1940). Sipas kėtyre ligjeve pėrcaktohet shteti armik, shtetasit armiq dhe veprimet greke ndaj pasurive tė tyre nė territorin grek (lexo dhe trojet etnike shqiptare nė Greqi-H.L) tė cilėt hynė nė fuqi qysh ėm 28 tetor 1940, d.m.th ditėn e sulmit fashist italin mbi Greqinė, me prapaveprim. Kėshtu, rreth 800 pasuri tė shtetasve shqiptarė qė banonin ose jo nė Greqi nė atė kohė, tė vlerėsuara nė 350 milionė tė ēdo natyre, sidomos pasuri tė paluajtshme etj., u kaluan nėn ēizmen e ministrisė sė Financave greke dhe zyrave vendore lokale dhe, mė vonė, iu dhanė nė pėrdorim personave tė tjerė me kushte diskriminuese pėr shqiptarėt pronarė, megjithė rregullimet e qeverisė kuislinge tė Colakoglusė nė prill 1941, ligji nr 13, 1944.

    Nga 27 qershor 1944 deri nė mars 1945 Greqia monarkofashiste urdhėroi ushtrinė e saj " nacionaliste greke" tė Napoleon Zervės, komandant i EDES ( milicia nacionaliste e djathtė fashiėste) , e cila pėrzuri me dhunė gjaksore, sipas burimeve zyrtare shqiptare, rreth 20 mijė shqiptarė ēamė, pjesa dėrmuese e fesė myslimane ( turq sipas shovenėve grekė) nga zonat e Epirit (prefektura e Thesprotisė), pasi grekėt vranė 2400 vetė, mes tė cilėve fėmijė, gra, pleq etj., mbi 2 mijė vetė vdiqėn rrugės sė eksodit masiv nga uria apo nė kampe. Tė mbijetuarit e kėsaj tragjedie biblike u vendosėn nė Shqipėrinė mėmė.

    Shqipėria e vetėēliruar, aėntare e denjė e koalicionit antifashist botėror, u ēlirua nga pushtuesit fashistė italianė e gjermanė mė 29 nėntor 1944 dhe u shpall Republikė Popullore mė 11 janar 1946, pasi pėrjetoi shkatėrrime tė mėdha dhe u derdh gjaku i 28 mijė yje tė pashuar tė kombit tonė, veē, atyre qė eabė nė trojet shqiptare, jashtė kufijve administrativė. KANĒ-i i Shqipėrisė sė rė miratoi ligjin nr.61, i cili shfuqizoi dhe bėri nul ( zero me xhufkė) tė gjitha normat juridike tė miratuara dhe tė shpallura gjatė kohės sė pushtimit italian dhe gjerman, pas edhe vendimeve historike tė Kongresit tė Pėrmetit nė 1944. Kėshtu edhe ato qė lidheshin me statusin e Shqipėrisė nė konfliktin ose jo tė saj tė luftės 1940-1941 me Greqinė, apo marrėveshjet nėnshtruese zogiste me fuqitė e tjera diplomatike ose jo.Greqia nėnshkroi Traktatin e Paqes me Italinė nė 10 shkurt 1947, ku Italia zotohej se do tė respektojė pavarėsinė dhe sovranitetin e shtetit grek dhe se i quajti tė pavlefshme tė gjitha aktet e marrėveshjet qė kishin hyrė nė fuqi midis Italisė dhe autoriteteve shqiptare qė prej 7 prillit 1939 deri nė 3 shtator 1943, ato qė u pėrmendėn me lart. Por sėrish, gjatė luftės civile greke 1945-1949, sipas statistikave zyrtare shqiptare, mbi 70 mijė qytetarė grekė, mes tyre dhe shumė vetė me origjinė shqiptare, banues nė zonat e Kosturit, Konicės, malit tė Gramozit, etj., e kryesisht nga familjet e anėtarėve tė EAM

    ( lėvizja e majtė komuniste greke) erdhėn nė Shqipėri si rezultat i veprimeve luftarake nė Greqi. Njė pjesė e tyre qėndroi nė Shqipėri dhe shumica mėrgoi nė B.S, Bullgari, Hungari, etj. Kėshtu filloi njė kalvar tjetėr ogurzi pėr shqiptarėt nė Greqi. Mė 23 maj 1947, Gjykata e Janinės shpalli fajtore nė mungesė (vendimi nr. 3441 ) 1930 ēamė pėr bashkėpunim me forcat pushtuese fashiste, njė pjesė me dėnim me vdekje dhe konfiskim tė pasurisė, qė autoritetet lokale i morėn nė dorėzim me ligjin urgjent tė 1539/1938. Pėr tradhėti tė lartė ndaj Greqisė, gjykata i shpalli fajtorė dhe ēamėve iu hoq shtetėsia greke (protokolli 49343/e72,29/10/47 dhe 3976 i ministrisė sė Jashtme greke). Pasutirė e ēamėve nė prefekturėn e Thesprotisė u shpronėsuan me urdhrin mbretėror U.B 2185/152 dhe me vendimin 2781/54. Pasuritė bujqėsore dhe blegtorale tė ēamėve iu shėprndanė grekėve pa tokė. Pasuritė ēame tė qyteteve ua ndanė me konkurs apo ua dhanė banorėve tė pastrehė ( ec e gjeje tė vėrtetėn !). Nė Greqi u shpallėn dhe dy dekrete (14882 dhe 3574) mė 7 qershor dhe 9 korrik 1947 qė pėrjashtuna nga zbatimi i ligjit nr 2636, 1940 personat e etnisė greke tė pėrkatėsisė fetare ortodokse dhe me shtetėsi shqiptare, gjithsej 150 prona me qė grekėt i quajnė me origjinė greke (fetare ). Nė 1948, u miratua dekret ligji nr. 1138 qė amendoi nenin 212 tė ligjit nr 2636, 1940 dhe shpalli se Ligji i siėprshėnuar pushon sė qėni nė fuqi me njė vendim tė pėrbashkėt tė kreut tė qeverisė, ministrit tė Jashtėm tė Financave dhe tė Drejtėsisė. Por, pas njė kohe, sėrish dredhia greke nxorri ligjin 4506 tė 1956 qė hyri nė fuqi dhe vendosi se "do tė bllokohen nė mungesė tė njė leje speciale tė gjithė aktet juridike tė lidhura me pronat e vendosura nė tokėn greke tė tė gjithė personave me origjinė greke, shtetas shqiptarė dhe banues nė Shqipėri". Lufta e ftohtė vazhdonte prush. Por nė konjukturėn ndėrkombėtare ballkanase dhe ndėrkombėtare tė kohės, marrėdhėniet diplomatike mes Shqiėprisė dhe Greqisė u vendosėn nė nivel ambasadash mė 6 maj 1971, pa prekur ēėshtjet konkrete negative mes tė dy vendeve, duke i lėnė varur nė tė drejtėn ndėrkombėtare publike. Por Kėshilli i Shtetit tė Greqisė dhe gjykata e Lartė greke morėn vendimin SE 2327/76 tė 1976 ku pohohet se, sė pari, Shqipėria pushon sė quajturi si shtet armik qė kur me tė janė vendosur marrėdhėnie tė rregullta diplomatike dhe, sė dyti, se pushon sė qėni nė fuqi dhe zbatimi pėrkundrejt Shqipėrisė i ligjit nr. nr 2636, 1940 lidhur me gjėndjen e luftės, pushim qė sjell si pasojė tė menjėhershme shfuqizimin automatikisht tė sekuestrimit tė pasurive shqiptare tė pranishme nė territorin grek. Ky vendim duhej t'u rikthente tė drejtėn pronarėve tė ligjshėm shqiptarė, por sėrish vijoi dredhia greke. Nė 1987, qeveria socialiste greke e Andreas Papandreut deklaroi formalisht tė shfuqizuar gjendjen e luftės, i cili nuk u votua kurrė nė ndonjėfarė mėnyre nė parlamentin grek apo nė presidencėn greke etj. Kėshtu kjo deklaratė u bė tėrėsisht e natyrės politike, dredhi e radhės, pa asnjė rėndėsi reale. Nė vitet '90 gjoja mbaroi lufta e ftohtė dhe trokiti epoka e demokracisė pas pėrmbysjes sė komunizmit edhe nė Shqipėri. Ramiz Alia, president i Shqiėprisė shtroi ēėshtjen nė diskutim nė 1991 me presidentin Micotaqis, por dinaku grek i tregoi dhėmbėt shoven demokratit tė konvertuar fqinjė se "ēamėt kanė bashkėpunuar me pushtuesit, por do tė trajtohet problemi i pasurive tė tyre" nė kalendat greke"!? Megjithatė kėtė demagogji dhe armiqėsi tė vjetėr grekomadhe, mė 1991 dhe nė 1995, shėrbimet juridike tė ministrive tė jashtme ndėrsjelltas do tė trajtonin synimet pasurore reciproke pėr pronat nė tė dy vendet. Nė kėtė klimė euforike demokrate euroatlantike, nė mars 1996 mes Greqisė dhe Shqiėprisė firmoset traktati i Mirėkuptimit, Fqinjėsisė sė Mirė, Bashkėpunimit dhe Sigurisė. Populli thotė "fjalė tė mira dhe gurė nė trastė"! Kėshtu i ndodhi edhe PD-sė dhe prijėsit tė vet Sali Berisha, se ky traktat duhej t'i mbyllte armiqėsitė dhe grindjet pafund greke nė tė kaluarėn, pasi ky traktat pėrfaqėson, tė themi realisht mbylljen juridike tė synimeve territoriale grekomėdha, se traktati ka zotime e pohime reale, mpor qėpėr dredhiėn greke janė tė parealizueshme. Edhe nė 1998 presidenti Rexhep mejdani ( 1997-2002) synoi me presidentin grek Kosta Stefanopulos realizimin e lirive dhe tė drejtave t ėnjeriut ( tė qarkullimit tė lirė, besimit e sidomos ato pasurore etj.) por mbeti pa ėprgjigje , ndėrsa mė vonė po nė 1998 Greqia miratoi njė ligj pėr rregjistrimin e pronave tė patundshme, ku pohohet e zeza mbi tė bardhė se " pronat qė rezultojnė pa pronar nė momentin e rregjistrimit do t'i nėnshtrohen shpronėsimit publik dhe pėr ato mund tė ketė ankim gjyqėsor brėnda tre vjetėve nga miratimi i kėtij ligji." Por ndodhi cudia, dredhia e rradhės pasi nė qershor 1999, ambasada shqiptare nė Athinė mori pėrgjigjen e njė kėrkese tė saj nga ministria e jashtme greke, e cila pohonte se tashmė ligjet greke nr nr 2636, 1940 dhe nr 4506 tė 1965 janė akoma nė fuqi nė Greqinė mike! Sėrish kėrkesat shqiptare bien nė pusin grek historik tė thellė. Dhe ėpr mė tepėr traktati i 1996 nuk pi mė ujė! Se kryreministri grek Simitis nė 2001 i pohoi kryeministrit Ilir Meta se cėshtja came " kjo cėshtje rezulton e mbyllur"! vajtėn pėr dhjamė qeni edhe takimete kryeministrit Fatos Nano nė Kretė, etj ku dyert janė tė mbyllura per drejtėsi , por tė hapura pėr prapėsi! Po ka dhe mė ! nė 12 janar 2006 gjykata e lartė e greqisė, Aeropagos, shpalli vendimin pėrfundimtar nr 5/2006 , i cili njeh shtein grek si pronar me tė drejta tė plota tė njė prone shqiptare tė sekuestruar mbi bazėn e ligjit nr 2636, 1940 , i cili s'ėshtė gjė tjetėr por ai qė shpalli gjėndjen e luftės mes Greqisė dhe Shqipėrisė dhe sekuestrimin e pasurive tė vendit e tė shtetasve armiq! Me arsyen e dredhive greke tė parashkrimit 20 vjecar tė fituar tashmė jo me urdhėr tė peshkut, por tė shtetit shoven grekomadh! Kėshtu njė shteti marrė hodhi gurin nė pus dhe 100 tė mencur s'e nxjerrin dot! Le tė provojė kush tė dojė. Buzėqesh grekomadhi sot nė shekullin xxi tė demokracisė , kur Shqipėria dhe trojet shqiptare janė vetėm miq pėr fiq. As perėndia s'ndihet, vetėm hesht se Janullatosi I ka kopsitur mirė punėt mes dy vendeve, pra sundon nė mėnyrė demokrate nė Tiranė me lukuninė e vet dhe grekomanėt puthadorė!

    E bėmė kėtė kumtim historic, diploamtike juridik si nismė pėr ata qė duan tė thellohen nė kėto probleme atdhetare, me seriozitet, urtėsi e mencuri, jo pėr shovenėt grekė, tė cilėt qėndrojnė gjithnjė nė llogoret antishqiptare me syrin nė thepin e puhskės dhe pazaret me grekomanėt shqiptarė nėn hijen e BE-sė dhe NATO-s etj, nė demokracinė euroatlantike! Por do t'I kthehemi sėrish librit tė propagandės greke , e cila ėshtė ende aktuale. Pėr shtimin e popullsisė greke ( se tė tjerė atje s'ka). Sipas rregjistrimit tė popullsisė tė 1928, Greqia arriti nė 6.204.684 banorė. Duke marrė parasysh shtesėn e popullsisė dhe shkėmbimet e popullsisė nė tremujorin e parė tė 1931 Greqia pati 6.654.000 frymė. Vlen tė shėnojmė se thuhet mė poshtė nė kėt botim:

    E Shtune, 25 Gusht 2007

  7. #627
    Perjashtuar Maska e BARAT
    Anėtarėsuar
    20-07-2006
    Vendndodhja
    Himarjot jet' e jet', Zot mbi male Hyll mbi det
    Postime
    2,565
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Sikur tė largoheshin emigrantėt, ē’do tė ndodhte nė Greqi?...



    Nga Shpėtim Zinxhirija

    Integrimi i emigrantėve nė Greqi do tė kishte njė suksese tė plotė nė qoftėse vetė shteti e ndiente veten tė integruar nė praktikė nė zbatimin e njė politikė tė drejtė pėr emigracionin. Po kjo gjė nuk i leverdis shtetit helen, pasi integrimi i emigrantėve do tė luante njė rol tė rėndėsishėm nė tregun e ligjshėm tė punės, duke i larguar njėherė e pėrgjithmonė ata nga puna e zezė, por kjo do tė dėmtonte fitimet e punėdhėnėsve. Bėhet fjalė pėr njė popullsi 10% e aftė pėr punė, si dhe pėr 200.000 fėmijė tė lindur nė kėtė vend dhe qė konsiderohen tė huaj. Emigracioni i sotėm ka treguar se me gjithė pėrpjekjet e bėra herė pas herė, sot ai mbetet si njė proces i dėshtuar, mbetet njė peng i politikės sė caktuar...

    Kontributi i emigrantėve

    Lidhur me emigracionin nė Greqi, nga njė studim i fundit kryer nė vitin 2006 , nga Instituti pėr Politikėn e Emigracionit, rezultoi se emigrantėt pėrbėjnė 10% tė fuqisė aktive pėr punė, ndėrsa 75% e emigrantėve shqiptarė kanė tė paktėn njė llogari nė Bankė. Nė kėtė studim si gjithnjė studiuesit kanė nxjerrė edhe konkluzionet e njė skenari imagjinar: “Sikur emigrantėt tė largoheshin nga Greqia”. Nga ana filozofike, dihet qė integrimi mė i mirė i tė huajve nė Greqi, do tė ishte i dobishėm jo vetėm pėr Greqinė, duke nėnvizuartė ardhurat e ndryshme nga sistemi e taksave, tė sigurimeve shoqėrore, tė biznesmenėve etj.

    Kanė kaluar gjashtė vite qė nga 1 janari i vitit 2001, kur mbarė Greqia festonte me entusiazėm futjen e saj nė monedhėn e pėrbashkėt europiane ( Euros). Ish ministri i Financave nuk do tė linte pa theksuar se “kjo u arrit falė kontributit tė emigrantėve”. Ishte hera e parė qė njė politikan shprente yzrtarisht tė vertetėn lidhur me kontributin qė emigrantėt kishin dhėnė ekonomisė sė vėndit, pasi deri nė atė kohė dilnin nė pah vetėm anėt negative.

    Sot, gjashtė vite mė vonė , dėgjohen pėrsėri zera tė “mbytura” pėr kontributin e emigrantėve, veēanėrisht tė komunitetit shqiptar, ku pėrbėn 65% tė numrit tė pėrgjithshėm, nė njė kohė kur nė kėtė vend ndodhen emigrantė nga 217 vende tė botės.

    Ish ministri i Punės, z. Savas Cituridis ku pat deklaruar se : Shqiptarėt punojnė nė Greqi janė faktorė tepėr i rėndėsishėm nė rrugėn e zhvillimit ekonomik tė vendit. “Besoj e shpreh gjithė ndjenjat e populit grek, kur theksoj se sa pozitiv ėshtė roli i tyre”

    Po kėshtu pėrkrah deklaratave politike, janė edhe studimet e ndryshme shkencore qė dėshmojnė edhe ato efektet pouitive tė pranisė sė emigrantėve nė kėtė vėnd. Studimi i fundit me titull: “Efektet ekonomike tė punėsimit tė emigrantėve nė Greqi” doli me konkluzionin se emigrantėt ( tė ligjshėm) pėrbėjnė 8% tė popullsisė sė pėrgjithshme, si dhe 10% tė fuqisė aktive pėr punė. Janė konsumatorėt mė tė zellshėm dhe prania e tyre ka sjellė njė rritje prej 1.4% tė produktit tė pėrgjithshėm kombėtar. Falė pranisė sė tyre janė krijuar 115 mijė vende tė reja pune. Lidhur me sigurimet shoqėrore, studimi thekson se nė njė vėnd ku raporti i personave qė punojnė me ata ėshtė dy punėtor pėr njė pensionistė. Pėr 20 vitet e ardhshėm emigrantė do tė jenė kontribuesit kryesor nė arkat e sigurimeve shoqėrore, edhe nė qoftėse arrijnė tė pėrfitojnė edhe ata njė pension, ky do tė jetė i ulėt. ( theksojmė se sot vitet e punuara tė emigrantėve nė Greqi deri mė sot nuk u njihen) Punojnė nė vende pune qė nuk preferohen nga vendasit dhe pėr kėtė punė paguhen 40% mė pak se vendasit.

    Largimi i tyre nga Greqia...

    Nė kėtė studim pėrfshihen si gjithmonė edhe skenare filmash imagjinar “sikur tė largoheshin emigrantėt nga Greqia”. Njė veprim i mundshėm i tillė mund tė sillte disa pasoja qė do tė preknin ekonominė e vendit. Kėshtu, produkti i pėrgjithshėm kombėtar do tė ulej, ēmimet do tė rriteshin . Vendi do tė kanosej nė njė krizė tė thellė financiare. Vendet e punės qė do tė braktiseshin nga emigrantėt do tė mbeteshin bosh, pasi askush nga vendasit nuk preferon tė punojė nė vendet e punės qė punonin emigrantėt. Sa mė shumė tė integrohen emigrantėt, aq mė i madh do tė jetė edhe kontributi i tyre nė pėrmisimin e gjendjes ekonomike nė Greqi.

    Integrimi pėrfshin emigrantėt nė tregun e ligjshėm tė punės, i nxjerr nga puna e zezė apo gjysėm e zezė, ku nėnkupton mė shumė tė ardhura nė sistemin e taksave dhe nė sigurimet shoqėrore.

    Po njė fakt ėshtė emigrantėt me gjithė vėshtirėsitė qė ndeshen pėrball burokracisė shtetėrore tė Greqisė, i hedhin vetė hapat nė rrugėn e integrimit, edhe pse vete shteti grek nguron tė ecė paralel me ta, duke treguar se akoma ky shtet nuk ėshtė i gatshėm, pėr njė hap tė tillė, pasi i mungon vullneti i mirfilltė. Ėshtė llogjika e gabuar e kėsaj politike ksenofobe se emigrantėt mund tė jenė njė rrezik kombėtar. Por, me gjithė pengesat e shumta nė nxjerrjen dhe zbatimin e ligjeve, shumė emigrantė kanė ngritur bizneset e tyre, kjo mė shumė nė aspektin familjar, ēka i bėn mė rentabėl. Vetėm nė Athinė janė ngritur me forcat e tyre rreth 4.700 biznese tė tilla, por sot pėr tė ngritur njė biznes tė tillė ( pėr tė hapur njė kafe apo restorant) qeveria greke e frikėsuar nga pėrhapja e shpejte qė po merr me pėrmasa tė mėdha , po mundohet ta frenojė kėtė me nxjerrjen njė ligjeve tė reja. Kėshtu qė emigranti pėr tė hapur biznes duhet qė tė dėshmojė se ka nė Bankat e kėtij vendi njė shumė prej 60.000 euro. Njė pengese qė qeveria i bėn ėshtė vonesa nė ripėrtėritjen e dokumentave deri nė 14 muaj, duke i shkaktuar deme tė mėdha ekonomike...

    Po edhe kthimi i emigrantėve nė Shqipėri nuk do tė kishte pėrparėsi pasi shteti, ashtu edhe emigrantėt, nuk janė tė gatshėm pėr njė gjė tė tillė. Shteti ende nuk ka bėrė njė studim pėrkatės pėr tė hartuar njė strategji lidhur me kėtė kthim, pėr tė parė anėt pozitive dhe ato negative. Boshatisja e shtėpive nė Greqi do tė pėsonte njė disfatė nė 500 familje greke, por nga ana tjetėr nė Shqipėri do tė futeshin miliona euro pėr disa ditė, po mė pas ēdo tė bėhej?...Po, ku do tė punojnė ky numėr i madh emigrantėsh? Dihet se njė strategji kombėtare pėr Imigracionin hartuar kėtu e vite mė parė ka mbetur pėr zbatim nė letėr, edhe pse pėr atė u bėnė kaq shpenzime. Mendoj se shteti shqiptar duhet tė jetė i gatshėm pėr ēdo kohė qoftė, duke menduar se nesėr kthimi i emigrantėve mund tė jetė i mundshėm, pasi sot me Greqinė asgjė nuk mund tė jetė e pamundshme...

    E Enjte, 23 Gusht 2007-gazeta ndryshe

  8. #628
    i/e regjistruar Maska e Kreksi
    Anėtarėsuar
    20-11-2004
    Vendndodhja
    Francė
    Postime
    5,393
    Faleminderit
    161
    9 falenderime nė 8 postime
    As gjarperi nder guri nuk ka vuajtur sa ka vuajtur shqiptari...
    Me te vertete eshte edhe ēudi se si kemi mbijetuar deri sot ?
    Jo jo, keto nuk jane shkrime koti por eshte nje histori e vertete, as berisha me u ēue ne kemb keta rreshta nuk guxoje ti shlyej....

  9. #629
    R[love]ution Maska e Hyllien
    Anėtarėsuar
    28-11-2003
    Vendndodhja
    Mobil Ave.
    Postime
    7,749
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Pse car eshte Berisha kshu ? Ska nevoje te perballet ai. Nuk shef nje "trend" ne shkrimet e BARAT-it ? Gazetat e medhaja me shume kane filluar te mungojne ne titujt qe sjell, sepse doktorri i ka blere trecerekun e mediave.
    "The true history of mankind will be written only when Albanians participate in it's writing." -ML

  10. #630
    Perjashtuar Maska e BARAT
    Anėtarėsuar
    20-07-2006
    Vendndodhja
    Himarjot jet' e jet', Zot mbi male Hyll mbi det
    Postime
    2,565
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Nacionalizmi grek identifikohet me ortodoksizmin politik tė Athinės



    Nga Dr.Hasan Luēi

    Kjo rritje e popullsisė sė Greqisė sė sotme, me kuptim tė dyfishtė nga zgjerimi dhe popullsia e saj, ėshtė karakteristike dhe duhet tė vihet nė dukje vecanėrisht. Gjatė krijimit tė saj si shtet I pavarur(1830) Greqia me njė sipėrfaqe prej 48.976 km2 pėrmblidhte njė pjesė tė vogėl tė kombit tė vet, pra 661.233 frymė. Sot, dmth, pas jnė shekulli, ajo ka 6.654.000 banorė me njė sipėrfaqe pothuajse tė trefishtė. Por ka njė tregues tė rėndėsishėm: Ky shtet qė mbulon njė hapėsirė , ku qė prej shekujsh nė lashtėsi janė kryqėzuar aq rraca sa nuk mund t'I pėrcaktosh me saktėsi kufinjtė etnikė, mund tė thuash se s'ka patur pėrfaqėsuar kurrė njė karakter tė tillė njėformėsh gjatė karrierės sė vet shekullore. Dhe kjo, pa pasė rrėmbyer troje mbi tė cilėt ai nuk ka patur tė drejtėa trashėgimi ė pakontestueshme botėrisht tė njohura. Popullsia e greqisė u 10-fishua qė nga koha e krijimit tė shtetit tė ri helen. Rritja e saj mė e madhe u bė 20 vitet e fundit, si rrjedhojė e fitimit tė provincave tė reja dhe vėrshimit tė 1.222.000refugjatėve grekė nga Azia e Vogėl . Mė shkoqur nuk mund tė shprehet askush, vecse vetė pan grekėrit e Megalidhėse tė dehur nga kjo fitore marramendėse. Por nė botimin e cituar theksohet.

    "Popullsia e Greqisė ėshtė homogjene, sic e kemi parė. Nė 1000 banorė 928.25 flasin gjuhėn greke dhe 960.87 I pėrkasin kishės ortodokse". Ndarja e popullsisė sipas gjuhės sė nėnės, sipas rregjistrimit tė 1928, jepet si vijon:



    Gjuha greke 5.759.523 928,25%

    Gjuha turke 191.254 30,83%

    Gjuha judeo-spanjolle 63.200 10,19%

    Gjuha sllavo-maqedone 81.984 13,21%

    Gjuha armene 33.634 5,42%

    Gjuha Kucovllahe 19.703 3,18%

    Gjuha Shqipe 18.773 2,70%

    Gjuha Bullgare 16.775 2,70%

    Gjuhė tė tjera 19.838 3.20%



    Deri nė vitet '90 tė shek. XX Greqia trumbetonte se nė Shqipėri paskėsh 400-600 mijė grekėr d.m.th ortodoksė se mafia greke ka fabrikuar me dokumente false kundrejt pagesave tė kripura soje-soje "vorio-epirotėsh" e ortodoksė grekė dhe nga radhėt e ēifutėve, vllehėve, serbėve etj., qė mėrguan nga Shqipėria nė Greqi. Duke marrė parasysh faktorėt e zmadhimit tė Greqisė, po japim pjesė tė njė grafiku nė botimin grek tė pėrmendur, qė tregon rritjen e popullsisė (falė zotėrimeve tė reja koloniale), qė tregojnė rritjen e popullsisė nė pėrmasa pak a shumė me atė tė territorit tė pėrfituar(nė pėrqindje):

    nė 1928 0,6%,

    1939 0,7%,

    1840 0,8%,

    1843 deri nė 1853 nga 0,9%

    1870 1,5%

    1879 1,6%

    1889 2,1%

    1896 2,4%

    1907 2,6%

    1920 4,7+ 0,2% refugjatė =4,9%

    1928 4,9%+1,2% refugjatė=6,1%

    1931 5,2%+1,4%=6,6%.



    Ndėrsa sipas ndarjes sė besimeve (fetare) tė ndryshme, jepet kjo statistikė:



    Ortodoksė 5.961.529 960,81%

    Muslimanė 126.017 20,31%

    Izraelitė 72.791 11,73%

    Katolikė 35.182 5.67%

    Protestantė 9.003 1.45%

    Besime tė tjera 162 0.03%



    Siē dėshmon edhe njė tablo e njė piktori grek, nė Greqi ka triumf tė fesė ortodokse, veē atij gjuhėsor pėr tė cilėsuar si grek ata qė nuk janė tė tillė. Si tė gjitha fetė, por nė mėnyrė tė veēantė ajo greke, fanatizoi dishepujt e saj, aq sa nacionalizmi grek, d.m.th, sovranitet tė njohur qė me rregulloren e 16 shtatorit 1928. Nga Gadishulli i malit Athos (Mont-Athos) duke filluar nga Megali Viglia kisha greke pėrhap udhėzimet e Megaliidhesė. Qeveria Eklesiastike e Karies ėshtė ende e plotfuqishme . Qeveritarėt grekė, duke e gjetur komode edhe politikėn e kishės greke ortodokse, gjithnjė kanė njehsuar fenė me kombėsinė d.m.th ēdo ortodoks cilėsohet grek me cilėsim: shtetėsi e kombėsi. Kėshtu, qeveria greke kėrkon dhe mbron me pėrkatėsinė fetare ortodokse si mbrojtje ligjore nė praktikė dhe pastaj nė politikė pėr kufinjtė etnikė tė Greqisė duke ėprfituar nga e njėjta fe e fqinjėve tė vet ose rajonalė nė ta…Gjithashtu, Greqia ka pėrfituar edhe nga bashkėjetesa paqėsore nė tėrėsi e ortodoksėve jo tė njė kombėsie. Sipas koncepteve tė saj kisha greke ka luajtur e luan rol tė dyfishtė, sė pari, nė gjirin e Partriakanės sė Stambollit dhe sė dyti, si autoqefale nė vend. Ajo njeh edhe Kishėn evangjeliste (presbiteriane) nė Janinė dhe jo kombėsinė e shqipytarėve autoktonė . Edhe kisha katolike romake ka tė drejtė kombėsinė e katolikėve nė Athinė, Korfuz, Naksos e ishuj tė tjerė nė dioqezat e arkipeshkvit. Greqia i njeh muslimanėt vetėm si turq mbi bazėn e ligjit 2345 pėr "minoritetet". Kisha Greke organizoi "panepirotėt" e "vorio-epirotėt" edhe nė diasporėn shqiptar tė viteve tė fundit, sic kanė bėrė historikisht edhe me tė tjerėt. Pėr tė arritur synimet pushtuese, shteti gek rriti me shpejtėsi ushtrinė pėr t'iu pėrgjigjur nevojave nė rritje, ajo pėrdori konceptet moderrne ushtarake franceze, gjermane, angleze nė fillim, sdomos pas vitit 1908, ligji i 1912 e rriti kėmbėsorinė nga 23 mijė trupa nė 60 mijė trupa dhe pas dy fitoreve nė Luftėn Ballkanike me 210.000 vetė, ndėrsa me pjesmarrjen e Greqisė me aleatet nė 1917-1920, pėrfshi ato nė Rusi u bėnė 10 divizione (7889 oficerė dhe 285.000 ushtarė). Shifra u rrit pas fushatės sė Azuisė sė Vogėl (1920-1922). Ushtria franceze vijoi riorganizimin rrėnjėsor tė ushtrisė greke, ndėrsa marina u riorganizua nga Anglia qė nga viti 1912. Megjithatė ushtria greke mbron tezėn se ajo ende nuk e ka bėrė bashkimin e kombit panhelen nė BAllkan. Pėr tė shpejtuar kolonizimin e Greqisė sė Re (tė dhuruar) sidomos trevat shqėiptasre, grekėt ndėrtuan rrugėn e komunikacionit (automobilistike e hekurudhore) pėr t'i afruar me shpejtėsi nė cdo kohė dhe vendosėn njė rregjim tė fortė nė Kanalin e Korfuzit nė fitim tė tyre, po kėshtu u rritėn bazat tokėsiore e detare ushtarake nė drejtim tėfqinjėve. Janina u bė jnė nga qėndrat kryesore tė komandės ushtarake rajonale greke tepėr e rėndėsishme nė drejtim tė Shqipėrisė, brenda dhe jashtė NATO-s.

    Reforma Agrare

    Ka qenė njė faktor kolonizimi i trevave tė fqinjėve. Me krijimin e shtetit grek nė Peloponez dhe nė Greqinė kontinentale (apo ndryshe nė Greqinė e Vjetėr), u vendos demokracia e fuqishme fshatare. Nga fundi ishek XIX problemi agrar u bė edhe mė i ngutshėm pas marrjes nė 1881 tė Thesalisė dhe tė njė pjese tė Epirit (Artės)etj, mė vonė tė "ēlirimit" tė Maqedonisė dhe pjesė stjetėr tė Epirit (1912-13) dhe tė Thrakės (1920), atje kishte patur gjithnjė feudalė tė mėdhenj, qė kanė luftuar me pushtuesit nė shekuj (bizantinėt, kryqėzatat, osmanėt). Nė fillim tė shtetit grek u imponuan kushte tė ndryshme nga Traktatet e paqes pėr tė mbrojtur tė drejtat e pronėsisė ashtu sic u gjetėn nė "ēlirim". Deri nė Luftrat Ballkanike shteti grek nuk bėri dot ndryshime rrėjnėsore pėr ndarjen e pronės nė fshat. Kjo gjė sigurisht pengoi kapitalistėt dhe politikanėt grekė. Por gekėt ngritėn teorinė se nė Thesali dhe nė Artė ēifligjet iu ishin blerė pronarėve turq nga grekėt e pasur me ēmime tė ulta, tė cilėt pengonin shtetin grek pėr njė politikė tė drejtė agrare. Nė fakt, kėta ishin autoktoktonėt qė duheshin zhdukur. Nga viti 1911, qeveria greke filloi t'u ndajė tokėn fshatarėve sipas ligjit agrar latin. Deri nga viti 1916, nuk ishin bėrė aq shumė shpronėsime me forcė. Por, kur u ēlirua Maqedonia, tokat e mėdha i mori shteti dhe e zgjidhi atė shpejt e shpejt. Kėshtu nė 1917 filloi reforma agrare me ligjin 1072 tė 29 dhjetorit, pra nė kohė lufte. Pastaj, ajo u plotėsua me "ligjin agrar" tė 15 tetorit 1926 pėr shpronėsimet e latifundeve tė mėdha nė tri etapa. Deri nė dhjetor tė vitit 1931 u deklaruan pėr shpronėsim 1835 prona, mė vonė u revokuan 209 dhe u lanė 1626.



    E Hene, 27 Gusht 2007-gazeta ndryshe

  11. #631
    Perjashtuar Maska e BARAT
    Anėtarėsuar
    20-07-2006
    Vendndodhja
    Himarjot jet' e jet', Zot mbi male Hyll mbi det
    Postime
    2,565
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Epiri edhe teshtimėn e ka nė gjuhėn shqipe

    Pėrparim HALILI


    Zoti profesor Ilirjan Gjika! E lexova replikėn tuaj tė djeshme nė gazetėn "NDRYSHE", ku me njė "leksion historie" u bėje me dije gazetarėve Guri Stamo e Besnik Velaj, se "je shqiptar e jo grek", se mbron "ēėshtjen kombėtare shqiptare", se valėt e televizionit Apolonia ku ju punoni, i ke ēuar deri nė Himarė. Unė ju kujtoj, se ju jeni njė praktikant i rregullt i veprimtarisė greke nė Shqipėri, sė bashku me "simbolin" tuaj tė krijimtarisė dhe gazetarisė, Maku(t) Pone dhe i si i tillė i kamufluar, je "shqetėsuar" jo pėr opinioin shqiptar, por sepse shkrimi i gazetės "Ndryshe" ju ka prishur punė nė raport me eprorėt grek, sipas tė cilėve je zbuluar qė je i tyre. Unė vendosa tė jap ty njė leksion shqiptar jo nė lidhje me historitė qė na servir ti, nėpėrmjet tė cilave pėrsėri predikon nė linjė progreke, madje do tė bėsh tė tillė edhe Ali Pashė Tepelenėn, i cili po tė dėgjonte, do tė kishte rrjepur tė gjallė. Qėndrimi im ka lidhje me shqetėsimin dhe faktin, qė politikat greke, brenda tė cilave ju jeni aktivist shembullor, janė politika regresive e shoviniste. Ti e ke ngrėnė "karamelen" e meshave tė Janullatosit, ke future edhe lugėn e djallit nė ēorbėn greke antishiptare. Dhe kush "ha" kėtė karamele, vjell vrer antishqiptar pro-grek. Duke lexuar replikėn tuaj, qė mė shumė ishte njė autobigrafi e sforcuar e kohės pėr tė cilėn ti dhe maku jot keni dhėnė disa "kontribute", m'u kujtua "episodi grek" i afro 8 vjetėve mė parė, krijuar prej partisė greke nė Shqipėri, qė ka si lėvozhgė simbolet "PBDNJ" dhe si bėrthamė, pėrmbajtjen "OMONIA". Episodi ėshtė ky: Pėrgatitja e njė kongresi grek(ofil) tė organizuar nga shoqata "Omonia" ku ju keni qėnė i deleguar i Fierit, si njeri qė keni dhėnė kontribute. Boshti i atij kongresi kukullash groteske greke ultranacionaliste, ishte "zbulimi historik" i Panajot(is)Barka(s), se: "Epiri ėshtė grek, ai u nda prej perandorisė Romake, nė dy pjesė, historia duhet korrigjohet, pra tė bėhet Epir me pėrkatėsi greke". Mirėpo, megjithė gjuhėn e mprehur greke tė P. Barkės e shefave tė tij antishqiptarė brenda e jashtė Shqiėprisė, ky lloj Epiri me mbiemėr grek, nuk ka ekzistuar nė asnjė periudhė tė historisė sė Ballkanit! Epiri, qė nė "gurė tė parė tė themelit" tė tij "flet" vetėm shqip dhe asnjė rrokje greqisht. Pėr ta argumentuar, nuk do tė ndalemi nė atė pjesė ku duhet theksuar origjina prej emigrantėsh, si dhe karakteri migrator i "minoritetit grek" nė Shqipėri.As pėr faktin qė ky minoritet nuk asnjė lidhje me konceptin "Epir", "epiriot", apo "vorio-epiriot". Po ndalemi nė disa momente.
    1. Pėr popullsinė e Epirit, burimet historike flasin pėr tė kundėrtėn e tezės greke, tė formuluar shumė vonė. Kėto burime, e veēojnė kėtė popullsi dhe e konsiderojnė jo greke. Qė nė shek. V, tek "Lufta e Peleponezit", Thuqididi flet pėr "barbarė", qė morėn pjesė si aleatė nė kėtė luftė. Ai pėrmend fiset e kaonėve, thesprotėve, mollosėve, antiniatėve, paranejve, tė cilėt ashtu si dhe maqedonasit, i dallon qartė prej ushtrive tė tjera greke, qė morėn pjesė nė betejat e Peleponezit. Dhe dihen tashmė vendbanimet e kėtyre fiseve, qė ishin pėrkatėsisht ato tė epirit. Pėrmendim Strabonin e shekullit tė I (p.e.s), i cili pėrkufizon, se "Popullsia e Epirit, Ilirisė dhe Maqedonisė, flasin tė njėjtėn gjuhė, madje, edhe flokėt i presin njėlloj. Ata kanė tė njėjtat zakone dhe qeverisen nga kuvendi i pleqve, qė ata e quajnė "Plakonia". Nė tė vėrtetė edhe Thuqididi sqaron, se fiset e Epirit nuk kishin mbret, pra qeveriseshin sipas mėnyrave tė tyre tradicionale, me pleqesi. Ndėrsa burime tė tjera, na njohin me udheheqės tė shquar tė kėsaj treve si Pirro i Madh apo "Aleksandri i Epirit", pėr tė cilėt askush deri sot, nuk ka guxuar tė thotė, as se u pėrkasin grekėve. Kjo popullsi mė pas, nėn perandorinė Romake, u pėrcaktua si "popullsia e Epirit". Ndėrsa nė veri tė saj, deri na afėrsi tė Shkodrės kemi provincėn e "Epirit tė Ri", qė kufizohej me provincėn e Prevalitanisė, qė pėrfshinte bregun perėndimor tė Adriatikut, nga Shkodra deri nė veri, pėrgjatė bregdetit Dalmat tė banuar nga fise ilire. Kėto tre provinca romake, bashkė me Dardaninė pėrbėnin ndarjet administrative tė Ilirisė e tė ilirėve, qė popullonin thuajse gjithė gadishullin Ballkanik. Sa pėr ilustrim, po pėrmendim Kantakuzinon, kur shkruan: "Kur princat italianė, Orashinėt, mashtruan vendėsit, pėr tė grabitur dhe nėnshtruar territoret e Despotatit tė Epirit, shumė shqiptarė, tė cilėt kishin organizuar rezistencėn pėr lirinė e vendit tė tyre, iu ngjitėn maleve tė Pindit dhe zbritėn nė anėn tjetėr tė tyre, nė Thesali". Pra, Kantakuzino, despotatin e Epirit e konsideron, atdheun e shqiptarėve. Pėr pėrkatėsinė e Epirit-shqiptar, flasin dhe dokumentat e kohės sė perandorisė Turke, tė cilat shtrihen mė tej Epirit, duke pėrcaktuar popullimin prej shqiptarėve, tė trevave tė tjera tė Greqisė, si Peleponezi e Thesalia, pa folur pėr shqiptarėt e Pashallėkut tė Ali Pashė Tepelenės, tė cilėt popullonin gjithė Epirin, deri nė Peleponez, Atikė e Beoti. Vetėm nė shekullin e 20-tė, ku pjesa mė e madhe e Epirit kaloi nėn sundimit administrativ tė Greqisė, prej atyre trevave u larguan me dhunė, mijėra shqiptarė ēamė tė pėrkatėsisė myslimane. Gjithashtu, shteti grek ushtroi presion tė madh asimilues pėr pjesėn tjetėr tė popullsisė shqiptare tė besimit ortodoks, qė jeton edhe sot nė trojet e veta stėrgjyshore.

    2. Nė tė gjitha kohėt, Epiri dhe epiriotėt janė konsideruar "popullsi shqiptare" nė trevat e veta. Shpesh, emėrtimet me origjinė nga kėto treva, morėn karakter pėrgjithėsues pėr arbėrit e mesjetės, duke revokuar kujtesėn historike tė lavdisė dhe madhėshtisė sė paraardhėsve tė tyre epiriotė. Skėnderbeu konsiderohet si pasardhės i denjė i Pirros dhe i "Aleksandrit tė Epirit". Kėshtu, nė kronikat dhe materialet me karakter historik tė periudhės sė Skėnderbeut dhe prijėsve shqiptarė, si Arianitėt dhe Muzakajt, cilėsoheshin si "epiriotė", ndėrsa Arbėria cilėsohej "Epir, apo Maqedoni". Edhe pse nė konceptin e ngushtė gjeografik, Epiri pėrfshin trevat nga jugu i Vlorės deri nė Gjirin e Artės, koncepti i Epirit ėshtė pėrdorur gjerėsisht dhe pėr treva shumė mė tė gjera, sepse nė to, referuesit nuk shihnin ndonjė dallim pėrkatėsie.

    3. Vetėm nė shekullin e 20-tė, popullsia dhe trevat e Epirit, janė pėrdorur e janė drejtuar nga njė pushtet grek. Deri nė kėtė kohė, asnjė pushtet i tillė nuk ka ekzistuar mbi Epir. Nėse do t'i referoheshim periudhes pararomake, gjejmė vetėqeverisje tė fiseve epiriote dhe prijės qė kanė zbatuar kėtė organizim. Mjafton tė kujtojmė Lidhjen Mollose, Pirron e Epirit, "Aleksandrin e Epirit". Por nė asnjė rast, sado i shkurtėr qoftė nė kohė, nuk kemi qeverisje me pėrkatėsi greke. Edhe nė periudhėn e pushtimit Romak, apo mė tej tė atij Bizantin, administrativisht, kemi nėndarje qė dallojnė me ato greke, nga mėnyra e organizimit dhe e qeverisjes. Nė njė periudhė tė shkurtėr, kemi zotėrimin e Karl Tokos, (edhe ky aspak grek) mbi kėto treva. Kemi sundimin serb nė kohėn e perandorisė sė Stefan Dushanit, por asnjėherė pushtet grek, pasi greket, qė nga antikiteti e deri nė vitin 1830, nuk kanė pasur asnjė minutė organizim shtetėror e administrativ tė tyre. Madje ishin katandisur nė fise tė sunduara nga tė tjerėt dhe jo t'u shkonte mendja tė sundonin shtetet e fuqishme epiriote dhe shqiptarėt, tė cilėt nė ato periudha, udhėhiqnin jo vetėm mbretėritė dhe despotatet e tyre, por dhe perandori bizantine e turke. Edhe pas vitit 1830, ku u formua bėrthama e shtetit grek, kufijtė e tij ishin shumė larg nga ato tė Epirit. Nė bisedimet apo traktatet e fuqive tė mėdha tė asaj kohe, Shteti Grek, vetėm nė fillimet e shekullit tė 20-tė, duke shfrytėzuar dobėsitė e Shtetit Shqiptar, guxoi tė fliste pėr pretendime mbi Epirin. Deri nė dekadėn e dytė tė shekullit tė 20-tė, Lėvizja Kombėtare Shqiptare kishte baza tė forta nė Epir, me klube, shkolla shqipe e aktivitete tė tjera, tė gjitha tė inkuadruara nė Lėvizjen e Unifikuar Kombėtare Shqiptare.

    4. Edhe nė optikėn e studiuesve, udhėtarėve, albanologėve e gjuhėtareve tė huaj, njėsia e Epirit shihet si njėsi shqiptare dhe asnjėherė nuk ėshtė folur pėr pėrkatėsi greke tė Epirit. Nėse do t'i referoheshim hartave etnografike e demografike tė periudhės intensive tė pėrcaktimeve dhe konfigurimeve tė kombėsive nė Ballkan, atyre tė shekullit 19-tė, do tė vėrejmė se dhe idhtarė tė helenizimit e tė sllavizmit, nuk ka tentativa pėr tė paraqitur Epirin si krahinė greke. Pėr ilustrim, mund tė pėrmendim hartėn etnografike tė francezit G. Lejean, tė vitit 1861, e cila paraqet hapėsirė tė pastėr shqiptare, deri nė Artė e Prezevė (nė perėndim tė Epirit) dhe nė drejtim tė juglindjes, deri nė Trikallė. Ndėrsa harta etnografike e Mirkoviēit e vitit 1867, pasqyron hapėsirė krejt tė pastėr shqiptare, deri nė Istmin e Korinthit, deri nė Trikallė, si kufi lindor. Gjithshtu, udhėtarėt anglezė, konsujt francezė, studiuesit austriakė e gjermanė, nuk shihnin ndonjė dallim midis popullsisė sė Epirit dhe shqiptarėve tė tjerė, mė nė veri tė Epirit. Pėrkundrazi, janė fokusuar nė traditėn e pasur tė vlerave etnografike, kulturore e zakonore tė shqiptarėve-epiriotė, si tradita tė spikatura shqiptare nė pėrgjithėsi. Nė rrjedhat e historisė, Epiri dhe popullsia e tij paraqiten tė pastra, me pėrkatėsi shqiptare e pa asnjė pikėtakimi me grekėt. Ndėrsa teza greke pėr pėrkatėsinė greke tė Epirit, ėshtė pa argumenta. Natyrisht qė njė pjesė e popullsisė sė Epirit, ka patur dhe ka pėrkatėsi fetare ortodokse dhe nė mėnyrė qesharake, kjo ėshtė e vetmja pikė ku grekėt ngulmojnė pėr tė "vėrtetuar" tezėn e tyre mjerane. Por grekėve ėshtė me vend do t'u kujtojmė, se besimi ortodoks shtrihet deri nė stepat e largėta tė Rusisė, tepėr larg grekėve. Epiri ka egzistuar shumė herėt si degė e trungut tė madh iliro-shqiptar nė tė gjitha kohėrat, madje qė nė antikitet, ku ka lėnė gjurmė si njė njėsi e dallueshme prej grekėve tė hershėm, apo tė vonshėm.

    E Enjte, 16 Gusht 2007-gazeta ndryshe

  12. #632
    Perjashtuar Maska e BARAT
    Anėtarėsuar
    20-07-2006
    Vendndodhja
    Himarjot jet' e jet', Zot mbi male Hyll mbi det
    Postime
    2,565
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Etnokultura ēame, nė duart e Azgan Haklajt


    Nga Dukagjin HATA Nga Dukagjin HATA
    Presidenti i Unionit Artistik Kombėtar Shqiptar, producent i suksesshėm

    Pas marrshimit tradicional tė pėrvitshėm tė ēamėve drejt kufirit grek nė pėrkujtim tė maskakrės sė bandave shtetėrore greke ndaj popullsisė sė pambrojtur ēame, njė tjetėr “peligrinazh”, kėtė radhė njė “peligrinazh artistik”, do tė mbushė me jonet e kėngėve dhe valleve magjike fshatrat e qytetet shqiptare buzė kufirit me fqinjin tonė tė Jugut, Greqinė. Iniciator i lėvizjes mė tė fundit artistike koncertale nė skajin mė jugor tė Shqipėrisė administrative ėshtė zoti Azgan Haklaj, presidenti i Unionit Artistik Kombėtar Shqiptar “Njė komb njė qėndrim”, i njohur pėr veprimtari tė pėrmasave tė tilla mbarėkombėtare, qė kanė dhėnė nė vijimėsi njė imazh tė asaj qė na bashkon ne shqiptarėve, si histori dhe si pėrditshmėri, nė gjithė shtrirjen tonė gjeo-politike dhe etno-psikike.

    Ish deputeti i PD dhe njeriu i vizioneve politiko-kulturore, Azgan Haklaj do tė jetė producenti i Festivalit me kėngė e valle ēame, qė do tė shkundin pėr disa ditė rresht folkun e pastėr tė njė treve qėndrestare, trevės peng tė kujtesės sonė kolektive.

    Kėngėt dhe vallet ēame tė ardhura nga e kaluara qė tanimė ėshtė bėrė histori si dhe ato mė tė rejat, do tė vijnė nė Sarandė, Konispol dhe Ksmail nė fundgusht tė kėtij viti nga ansamblet popullore mė tė njohur tė kombit tonė, nga Lugina e Preshevės e Mitrovica deri nė Igumenicė e Himarė.

    Njė veprimtari e pėrmasave tė tilla, organizuar nga Unioni Artistik Kombėtar Shqiptar, mbėshtetur nga Shoqata Politiko Atdhetare Ēamėria dhe bashkia e Sarandės synon qė kultura dhe folku i Ēamėrisė tė mos mbeten njė “ėndėrr nė sirtar”, vetėm pjesė e ceremonialeve private, por tė shpėrthejnė me tėrė freskinė dhe fuqinė e tyre, duke i dhėnė njė impuls tė ri dhe vetė ēėshtjes ēame.

    Producenti i kėtij aktiviteti, z. Azgan Haklaj shprehet se “Ēamėria ėshtė mė shumė se njė kujtesė e dhunuar, mė shumė se njė plagė nė trupin e kombit tonė. Ēamėt dhe Ēamėria janė pengu ynė i madh, pa tejkalimin e tė cilit asnjė shqiptar kudo qė tė ndodhet, brenda e jashtė kufijve tė cunguar tė vendit tonė, nuk mund tė ndihet i qetė. Kjo veprimtari, pėrveē karakterit argėtues, ka dhe njė karakter atdhetar, dhe synon tė zgjojė vetėdijėn kombėtare pėr kėtė pjesė tė dhimbshme tė historisė sonė kombėtare”. Unioni Artistik Kombėtar Shqiptar ėshtė kthyer nė njė institucion bashkimi e integrimi vlerash tė kulturės, folklorit dhe traditės sonė kombėtare. Pėrvoja e suksesshme e kėtij unioni nė realizmin e mjaft veprimtarive tė rėndėsishme nė rang kombėtar e mė gjėrė ėshtė njė garanci qė edhe ky aktivitet do tė jetė nė lartėsinė e duhur dhe do tė pėrcjellė tek ndjekėsit e tij frymėn e njė hapėsire tė munguar tė identitetit tonė, tė munguar vėrtet, por kurrėsesi tė harruar.

    E Merkure, 15 Gusht 2007-gazeta ndryshe

  13. #633
    Perjashtuar Maska e BARAT
    Anėtarėsuar
    20-07-2006
    Vendndodhja
    Himarjot jet' e jet', Zot mbi male Hyll mbi det
    Postime
    2,565
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Emigrantėt shqiptarė, 14 muaj nė radhė pėr rinovim dokumentash


    nga: Shpėtim Zinxhirija / korespodent ne Greqi


    Greqia nuk ka me pse te trembet nga emigrantet, nese ata trajtohen si te barabarte dhe me respekt nga shoqeria vendase, atehere keta mund te jene shpresa e madhe jo vetem per Greqine por per mbare Evropen. Neqoftese se jo, emigrantet mund te shndrohen ne nje force te madhe pakenaqesie me permasa te rrezikshme per Greqine. Objektivi kryesor nuk eshte qe emigrantet te ndihmohen me shume se greket, por Greqia duhet te shmange padrejtesite dhe politiken raciste me qellim per te shmangur rishfaqjet e ngjarrjeve dramatike te Frances. Praktika deri me sot ka treguar se politika qe po ndjek Greqia po perfaqeson me se miri nje shoqeri te mbyllur ne vetvete. Rezultatet e studimeve te shumta kane treguar se 85% e popullit nuk i do emigrantet, duke u shoqeruar nga racizmi dhe ksenofobia. Me shume se kurre kete fakt e kane treguar "fshesat" ne vitet 1994 -96 -99. Jo pak here emigrantet jane detyruar te durojne ofendimet dhe fyerrjet e punedhenesve te tyre, po edhe te vete shtetit. Te paket jane ata punedhenes qe u paguajne emigranteve shqiptare siguracione dhe lidhin kontrate pune, por ne shume raste pasi kane perfunduar punen e kerkuar nuk jane paguar. Ne shume vende te posacme lexon tabela ku shkruajne "jepen shtepi me qera, jo per shqiptaret". Popullit grek i eshte krijuar bindja se vetem shqiptaret mund te shkaterojne dhe te vjedhin kete vend. Me njė shqetėsim tė veēantė si njė rrezik pėr mbarė shoqėrinė vėndase tė parėt qė kanė ndjerrė kėtė rrezik kanė qenė forcat e rruajtjes sė rendit, mė konkretisht vetė policia. Nė njė seminar me temė "Tė huajt nė vėndin tonė" sindikalistėt kanė kėrkuar midis tė tjerave qė nė forcat e policisė tė marrin pjesė dhe tė huajt ( emigrantė).

    Greqia vazhdon te jete nje prototip i veshtire, bile sot e kesaj dite ajo konsiderohet si "delja e zeze" ne Bashkimin Evropian, duke shkelur here pas here udhezimet e ketij komuniteti. Ky vend i kishte te gjitha mundesite per te luajtur nje rol te rendesishem ne ballkan si i vetmi vend i ketij gadishulli qe eshte anetare e BE-se. Derektivat e fundit te BE-sė nr.86/2003 dhe 109/2003 drejtuar Greqisė, si njė armė e fundit pėr tė luftuar problemet e shumta tė lindura kohėt e fundit, tregojnė qartė pėr njė politikė tė gabuar kundrejt njė vullneti tė mirfilltė pėrball emigracionit. Por siē dihet problemet e emigracionit nė Greqi kanė mbetur nė udhėkryq, nga ku asnjė me gojėn plot nuk mund tė thotė se ēdo tė bėhet me kėta emigrantė vitin e ardhshėm.

    Ky vend me nje demokraci dhe histori te lashte e te kulturuar, nuk mund ta luaj kete rol te tille pa permisuar kete imazh te ulet te tipit mesjetar . Nuk mund ta luaj kete rol pa hequr dore nga racizmi, nga mbjellja e farres se intolerances fetare. Nuk mund ta luaj kurre kete rol pa hequr dore nga politika raciste kundra emigranteve.

    Edhe pse po mbyll 20 vjete si nje vend me eksperience ne pritjen e emigranteve, politika e ketij vendi ne kete drejtim le per te deshiruar. Shumė deputete tė gjitha partive politike tė interesuar pėr kėtė ligj tė shumė pėrfolur, pas pyetjeve tė shumta dhe sqarimeve tė ēastit me indinjatė theksuan se ligji i emigracionit i cili ėshtė nė fuqi qė nga viti 2001 duhet pėrmbysur dhe pėr kėtė gjė ligji duhet qė fillohet tė hartohet dhe tė zbatohet nga e para.

    Dihet qė Greqia nė krahasim me vėndet tė Europės sė Bashkuar ka ligjin mė tė ashpėr tė legalizimit, si dhe i vetmi vend qe u jep emigranteve lejet e qendrimit te afatit 1-2 vjete. Po sikur te mos mjaftoje kjo, vete mekanizmi i ketij shteti vonon qellimisht rinovimin e lejes se qendrimit deri ne 14 muaj, duke bere qe emigrantet te presin me ore te tera ne shkallet e bodrumeve te bashkive. Te njetin fat kane edhe biznesi shqiptar ne pergjithesi i cili sot po vuan te njejtat shqetesime njelloj me emigrantet e tjere. Vonesat ne 14 muaj ne rinovimin e lejes se qendrimit ka ndikuar tek keta biznesmene qe te mos levizin lirshem, duke u sjelurl humbje te medha ekonomike.

    Njė pyetje qė pret pėrgjigje ėshtė se si ka mundėsi qė katėr ligjet e miratuara si dhe 80 qarkore tė dala herė pas herė nuk kanė bėrė tė mundur njė zgjidhje bashkohore me ato tė vėndeve europiane, por kanė krijuar e vėshtirėsuar mė tepėr kėtė problem jetik tė emigrantėt qė nuk kanė tė sosur nga dita nė ditė. Emigrantėt shqiptar edhe pse i kanė shlyer tė gjitha detyrimet karshi shtetit grek, pjesa mė e madhe tyre janė akoma tė izoluar si tė "burgosur politik". Faktikisht ėshtė se qėndrimi i tyre ėshtė i kushtėzuar jo vetėm nė kushtet politik, por mbi tė gjitha edhe nė atė ekonomik, tė cilėt tė pėrjashtuar nga minoritaret i paguajnė kėtij vėndi jo mė pak se 0.5 euro nė ditė, taksa ( paravola )150-300 euro, si kusht qėndrimi pėr njė kohė tė caktuar te legalizimit pėr emigrantėt. Pėr kėtė vitin e kaluar nga njė studim doli se 98% e emigrantėve ishin kundėr kėtij ligji...Shumė vite nė Greqi, paguajnė taksa ( paravola), paguajnė siguracionet nga xhepi i tyre( ensimat) ku leja e qendrimit nė Greqi ėshtė mbi tė gjitha tregėti e ndyrė. Njė shqetėsim ndoshta mbetet pėr kėtė vėnd mungesa e njė politike emigracioni, ku deri mė sot kėtij vėndi i ka munguar nė ligjin e fundit Nr. 3386/2005 njė reformė konkrete pėr brezin e dytė dhe tė tretė tė emigracionit. Fatkeqėsisht politika greke po ndjek me kėtė brez tė njėjtėn politikė njėllojė si me prindėrit e tyre, ku e ardhmja e kėtij brezi pas pėrfundimit tė studimeve do tė bėjė qė kėta tė fundit tė ndahen si njė kategori mė poshtė se vendasit, me njė mungese tė theksuar nė tė drejtat e tyre mė themelore. Por mendohet se njė revansh i tillė nė shoqėrinė "modernė" tė Greqisė nė tė ardhmen pa tjetėr do tė sjellė pasoja tė rėnda, duke mos pėrjashtuar edhe shqetėsimin se ngjarjet nė Francė tė trokasin edhe nė portėn e kėtij vėndi. Kjo gjė mund tė ndodhė nėqoftėse nė brezi i dytė dhe i tretė i emigrantėve ( bėhet fjalė pėr fėmijėt qė lindėn dhe u rritėn nė Greqi), do tė trajtohen akoma si emigrantė, njėllojė si prindėrit e tyre.

    Punojnė shumė, shpėrblehen pak
    Ky ėshtė portreti i emigracionit tė sotėm nė Greqi.Punojnė shumė, por paguhen mė pak se sa punėtorėt vendasit, duke u siguruar nė sigurimet shoqėrore jo pėr vetė por por vendasit, pėr tu siguruar atyre tė ardhurat ekonomike pėr pensione. Punojnė shumė paguhen pak, por vendosin nė bankat vendase kursimet e tyre mė shumė se vėndasit, ku 93.8% e emigrantėve nė kėtė vėnd punojnė mbi tetė orė nė ditė, me njė pagė mujore prej 750 euro. Mė shumė kėtė portret e plotėson fakti se 60% e emigrantėve kanė libreza kursimi, ku 90,5% e tyre kanė depozituar tė ardhurat nė bankat e Greqisė. Vetėm 2.2% kanė depozituar nė bankat e huaja, ndėrsa 19,4% bėjnė biznes me tė ardhurat e tyre, ku 21.2% luajnė nė letrat me vlere. Njė pjesė e konsiderueshme ku luajnė nė letrat me vlere nė 92.3% fitimet e tyre i konsumojnė pėr blerje shtėpie, ku njė pjesė e vogėl kanė marrė kredi. Sot simbas studimit tė Institutit tė Politikave tė Emigracionit ( IMEPO) 8.8% e emigrantėve kanė marrė kredi, ndėrsa 12,8% e emigrantėve kanė shtėpitė e tyre, ndėrsa 75% jetojnė nė shtėpi me qera.
    Pėr t'u theksuar vlen se rreth 30% e Produktit tė Pėrgjithshėm Kombėtar tė Shqipėrisė e ka burimin nga tė ardhurat qė dėrgojnė emigrantėt nė Shqipėri, tė ardhura qė pėrllogariten nė rreth 1 miliard euro nė vit. Nga kėto 700 milionė euro e kanė burimin nga dėrgesat e - Diferencimet qė vihen re nė tė ardhurat, si edhe mirėqenien ekonomike ndėrmjet tė huajve dhe grekėve. Vėrtetohet se tė huajt kanė tė ardhurat mė tė ulėta dhe si pasojė nuk mundet qė tė sigurojnė mbrojtjen juridike nėpėr gjykatat greke, siē mundet tė kenė grekėt, bėn qė tė jetė mė i madh nė pėrqindje numri i shtetasve tė huaj qė dėnohen nga drejtėsia.

    Paragjykimet dhe padurimi i organeve tė drejtėsisė qė tė ushtrojnė ndjekje penale ndaj tė huajve. Shumė herė periudha paraprake pėrgatitore e njė procesi gjyqėsor ėshtė e pamjaftueshme, pėr tė mos thėnė inekzistente.



    Te dhena nga Banka Greke


    Kanė llogari bankare mbi 500.000 shqiptare
    [B]Mesatarja e te derdhurave ėshtė nga 10.000-12.000, ndėrsa per vendasit mesatarjas e tė derdhurave ėshtė nė 8.000 euro.[/B]

    Shuma e pėrgjithshme e tė derdhurave nga emigrantėt vjen nė 5 miliardė
    Emigrantėt shqiptare futin nė Shqipėri rreth 500.000 euro nė vit .

    Mbi 80% e emigrantėve janė tė aftė pėr punė.

    17.6% e emigranteve jane pronare te shtepive te tyre

    kush emigrant mund te fantazonte e imagjinonte se nje dite ai me ate traste te hedhur mbi krahe ne naten e ftohte e debore tek kalonte ilegal per ne Greqi, do te blinte nje dite shtepine e tij. Por fati i buzeshi, fantazia dhe imagjinata u bene realitetet vetem per ate pjese emigrantesh te cilet sakrifikuan dhe erdhen ne Greqi per te punuar vetem ndershmerisht. Dikush ka blere dhe vile ne ato vende ku jetojne vetem klasa e pasur greke, si ne Kolonaqi, Hekali etj...Nje pjese emigrantesh jane stabilizuar dhe integruar ne shoqerine vendase, jo vetem pse munden te blejne shtepite, por nje pjese e mire tani kane bizneset e tyre.Puna e ndershme gjithmone te nderon dhe te respekton...

    Nga studimi i fundit tė Shėrbimit Kombėtar tė Statistikave 2004-2005 rezulton se njė pjesė e madhe e emigrantėve nė Greqi erdhen pėr tė ndenjur. Ne Greqi jetojne te legalizuar 762.191 emigrante, nga ku 90.000 kane shtepite e tyre ku i kane paguar plotesisht detyrimet, kjo tregon se 17.6% e emigranteve jane pronare te shtepive ku jetojne. Nderkohe qe 44.207 emigrante te tjere jane pronare shtepiash, por qe paguajne kredite ne bankat greke. Nga ky rregjistrim i fundit doli se numri i emigranteve ne pergjithesi qe kane shtepite e tyre arrin ne 134.207. Po disa burime jo zyrtare, por qe konfirmohen nga nje numer i madh i bankave greke, del se nje numer tjeter i madh emigrantesh jane ne pritje per t'ju miratuar kerkesat kreditore per blerje banesash. Greqia ze nje nga vendet e para ne bote persa i perket banesave private, nga ku pronaret e tyre jane vete banuesit te cilet banojne ne to. Nisur nga nje numer i madh kerkesash nje numer i madh bankash kane ne dispozicion te emigranteve ne personel te tej kualifikuar te ndare sipas komuniteteve, per t'ju shpeguar dhe sherbyer sa mire kushtet e kredive.

    Disa tė dhėna pėr emigracionin, simbas shtypit vendas per vitin 2007

    50% e tyre jetojnė nė Greqi mbi 10 vjetė. ( universiteti i pantios viti 2004)

    17% e popullsisė sė Athinės pėrbėhet nga emigrantė, afėrsisht rreth 132.000 emigrantė. ( viti 2001)


    75% e emigrantėve vinė nga vėndet e ballkanit
    63,2% tė emigracionit nė Greqi e pėrbėjnė shqiptarėt, bullgarėet, me 9.8%, rummunėt me 4,3%, pakistanezet me 2,4%, gjeorgjianėt me 2,2% etj.

    92% e lejeve tė qėndrimit nė Greqi janė me afat 12-24 muaj, ndėrsa 0,1 me leje qėndrimi kohe tė pacaktuar.

    Emigrantėt pėrbėjnė sot 10,3% tė popullsisė nė Greqi, duke u llogaritur nė 1,15 milion

    82,5% jetojnė nė qytete dhe periferitė.

    93% janė tė punėsuar me pagė ditore.

    30% punojnė nė punėra tė ēastit.


    Nė sigurimet shoqėrore (IKA) janė siguruar 87% e emigrantėve, ose 11,7% tė numrit tė pėrgjithshėm, ndėrsa nė (OGA), bujqėsi, agrotik 6% , ose 42.000, ku 79% janė shqiptarė. 70% prej tyre janė nėn moshėn 40 vjeē. Nė (TEBE) shėrbime tregtare janė siguruar 3%, ose 13.725 emigrantė.

    Sot 67% e emigrantėve ndihen si vėndasit., nga ku 21% kerkojne te lene shtetsine...

    Gjatė njė studimi tė kryer nė vitin 2004 doli se njė nė katėr emigrantė punon i pa siguruar dhe i paligjshėm, ku ndimojnė nė uljen e kostos sė prodhimit dhe tė antagonizmit.

    Tė ardhurat kombėtare pėr Greqinė nga puna e emigrantėve nė vitin 2004 ishin nė 2,5%-2,8%, nga ku 0.5% -0,8% e kėtyre tė ardhurave vjen nga puna e emigrantėve tė paligjshėm.


    Mekanizmi i Shtetit "armik" kryesor i emigranteve

    Emigrantėt e sotėm nė Greqi edhe pse kanė kaluar mbi 15 vjetė, nuk mund tė kuptojnė akoma se si ka mundėsi qė nė kėtė vėnd tė familjes europiane kėtu e 25 vjetė, kur vjen koha e rinovimit tė lejes sė qėndrimit tė rifillojnė pėrsėri proēedurėn e legalizimit nga e para. Nuk mund tė kuptojnė gjithashtu se ku shkojnė parat qė paguajnė( paravolat) si njė taksė detyrim pagese e kushtėzuar pėr tu legalizuar. Nuk mund tė kuptojnė pėrse duhet tė presin nė radhė tė gjata mė shumė se 14 muaj nė njė kohė kur kompjuterat janė futur me kohė nė zyrat e bashkive. Nuk mund tė kuptojnė pėrse fėmijėt e tyre tė cilėt lindėn nė kėtė vėnd tė trajtohen si tė huaj, ku kėta fėmijė nuk njohėn tjetėr atdhe pėrveē Greqisė, tė cilėt ku shkojnė nė vėndin e tyre duhet tė kenė me vetė edhe njė pėrkthyes. Si ka mundėsi qė tė jetė emigrant njė njeri qė jeton nė njė vėnd ku ka lindur. Po mbi tė gjitha nuk mund tė kuptojnė pėrse shteti grek ėshtė njė "armik", kundėrshtar i rrezikshėm ku luan prej vitesh me fatin dhe dinjitetin e tyre.

    Nė qoftėse se dikush dėshiron pėr tė parė rezultatet e viteve tė legalizimit ( nga viti 1998 deri mė sot) do tė shohė se 90% e emigrantėve nuk i marrin nė dorė lejet e qėndrimit pėr tė cilėn kanė paguar jo pak para, por nė duart e tyre kanė vetėm vertėtime tė tilla (veveos) ose vula nė pasaportat e tyre, ku i ka skaduar afati. Pothuajse nė duart e tyre i marrin lejet e qėndrimit tė skaduara.

    Vetė shteti shfrytėzon kėtė proēes pėr tė penguar qė emigrantėt tė marrin lejet e qėndrimit me njė afat kohe tė gjatė, pasi pėr shtetin rėndėsi ka qė emigrantėve nė jetėn e pėrditėshme tė jetė vetėm puna, vėndi ku punon. Kjo gjė ndodh pasi vetė ligji ėshtė i ndėrtuar pėr interesat e punėdhėnėsve dhe nė dėm tė emigrantėve. Emigrantėt jo pak herė kanė ndigjuar zyrtarisht ipokrizitė e ministritė Dc. Prokopis Pavlopulos ku nga njera anė thotė se "leja e qėndrimit me njė afat tė gjatė kohe do tė ndihmojė nė integrimin e emigrantėve nė shoqėrinė vendase me respekt nė kulturėn karakteristike tė tyre".

    Por, fatkeqėsisht, po i njėjti person shfrytėzon duke gėnjyer, nxjerr pengesa tė njėpasnjėshme me qėllime tė caktuara.

    Vetė kryeministri i sotėm Karamanlis, kur ishte nė opozitė kishte kritikuar qeverinė e mėparshme tė Kostas Simitis se "pėr emigrantėt duhet mė shumė respekt", ndėrsa sot!...

    Emigrantėt ( simbas njė studimi tė bėrė nga "Universiteti Patron" edhe pse janė njė forcė e madhe pune kanė 40% tė pagės sė grekėve, ku pronarėt nuk marrin nė konsideratė aftėsitė dhe dijet e tyre, ku shumica punojnė punėtorė krahu...Pra, kjo ėshtė Greqia e sotme?...
    Nė integrimin e mėtejshėm tė emigrantėve, ky vėnd ka vendosur qė tė ngrejė njė komision tė posaēėm pėr tė parė njė pėr njė fytyrėn e ēdo emigranti, duke vendosur mbi fatin e familjeve tė tyre edhe pse kėta tė fundit kanė 15 vjetė. Po me gjithė kėto probleme tė emigrantėve ky komision ishumė pritur egziston vetėm nė teori. Ėshtė ky komision i cili do tė vendosė mbi fatin e tyre, po pa pjesmarrjem e asnjė prej tyre, pasi nė kėtė komision janė caktuar me rroga tė majme nga xhepat e emigrantėve, biznesmenė, politikanė, priftėrinjė, deputet, etj. Thuajse ky komision i u takon halleve dhe problemeve te prifterinjeve , politikaneve dhe politikaneve. Lin pyetja, cili do tė jetė roli i kėtij komisioni pėrball realitetit? Mesa duket qeveria aktuale njėllojė si ajo e mėparshmja po ndjek njė strategji raciste kundra emigrantėve nė kundėrshtim me direktivat e BE-sė, duke thirrur shumė se nė kėtė vėnd nuk ka vend pėr racizėm. Kjo strategji shumė vjeēare tregon se Greqia tashmė po i trajton emigrantėt nėn ombrellėn e saj si pengje me piksynime tė caktuara politike.

    Berisha dje dhe sot

    Shqiperise i duhet te kete patjeter mardhenie te mira politike me vendet fqinje, por deri me sot politika e jashteme ka deshtuar

    Berisha nuk ariti dot tė vendoste marrėdhėnie normale e miqėsore me Greqinė. Gjatė gjithė kohės nė pushtet, Berisha nuk tregoi asnjėherė mirėnjohje ndaj qeverisė dhe politikės greke. Arrestimi i pesė minoritareve grekė nė Shqipėri u shoqėrua me fushata tė mėdha dėbimesh tė emigrantėve shqiptarė nga Greqia me mėnyra nga mė poshtėruese e skllavėruese. Mė 2005-sėn, sot Berisha jo si president, por si kryeministėr, mundohet dhe ėshtė tepėr i interesuar tė ndėrtojė mardhėnie tė reja me shtetin grek, duke menduar se mund tė pėrfitonte nga rasti qė tė dy kryeministrat nė Ballkan, si dhe nė Europė tė jenė tė vetmit tė kampit tė djathtė. Pėr kėtė bėri shumė pėrpjekje pėr tė arritur dhe vendosur kontakte dhe ura tė reja lidhjeje me autoritetet greke.

    Fakt ėshte se politika e jashtėme shqiptare ka qenė vetėm njė politikė konstante e miqėsisė e fqinjėsisė sė mirė, por jo pak herė i mjaftonte vetėm ankimi nė organizmat ndėrkombėtare, duke "nxirrė" protokollin e Greqisė pėr tė drejtat e emigrantėve. Por a mjaftonte kjo?... Sot pėrball emigranteve shqiptare kudo ndodhur qeveria Berisha po dėshmon paaftėsinė e tij nėpėrmjet autoriteteve pėr tė mbrojtur ligjin, pėr tė mbrojtur tė drejtat e dinjitetin e shtetasve shqiptarė. Berisha si kryeministėr duhet qė tė ishte pronocuar publikisht nė kohėn e duhur, pasi e di shume mire se emigracioni shqiptar ne Greqi nuk po shkon dhe aq mire. Edhe pse Greqia eshte me prane se kushdo vend tjeter, kryeministri apo presidenti shqiptar rralle kane shkelur token helene. Ardhja e ministrit te punes, apo te drejtesise do te ishin nje plus i madh per fatet e emigracionit, pasi ne keto fusha problemet jane ato qe shqetesojne me shume shqiptaret ne Greqi. Korrupsioni shqiptar nuk shikohet vetėm tek disa politikanė se sa para kanė, por lėshimet qė kėta bėjnė nė dėm tė kombit shqiptar...

    Mbajne gjalle edhe fshatrat
    Shqiptarėt nė Greqi janė tė vetmit qė mbajnė gjallė fshatrat e braktisura duke punuar nė fushat e ndryshme tė ekonomisė kundrejt njė pagesė tė ulėt dhe falė kėsaj duke rritur fitimet e punėdhėnėsve. Vete shtetit duke parė anėt pozitive tė emigracionit kėrkoi krahun e lirė tė punės dhe kėtė nėpėrmjet emigrantėve pėr tė kapur objektivn nė BE duke e arritur kėtė brenda njė kohe tė shkurtėr. Nuk ėshtė e rastit qė gjatė 10 vjetėve ligjet e emigracionit i pėrgatitur dhe i studiuar nga vete shteti, tė mbeten nė mes tė rrugės. Nuk ėshtė e vėshtirė tė kuptosh se janė ligjet e miratuara nga parlamenti grek qė i duan emigrantėt ilegalė dhe njėkohėsisht edhe pengje, pasi kėta tė fundit janė dhe shpėtimtarė tė sigurimeve shoqėrore ( IKA ). Mė qartė se kurrė flet vetė fakti ku emigrantėve u kėrkohet sigurimi i njė numri tė madh tė ensimash pėr ripėrtėritjen e lejes sė punės. Ligji i fundit i legalizimit te emigranteve u miratua ne parlament vitin e kaluar me nje temperature te larte te nxehti, ne mungese te shumices se deputeteve.

    Praktika ka treguar se problemi i emigracionit ėshtė i thellė dhe me shumė tunele nė drejtim tė interesave tė mėdha ekonomike nė favor tė kokave tė mėdha bisnezit, nga ku ēdo ditė nėpėrmjet punės sė emigrantėve shuma kolosale parash kalojnė nė duart e tyre. Por mendohet se pėr sa kohė qė ligji mbron interesat e punėdhėnėsve, ai nuk do tė zgjidhė kurrė problemet e emigracionit sado i pėrsosur qė mund tė jetė. Kjo gjė u vu re kėtė radhė ku ligji i ri pėr nga rėndėsia ishte i "dyfishtė", se bėnte fjalė jo vetėm pėr emigrantėt por edhe pėr vetė punėdhėnėsit, nga tė cilėt do tė varet edhe fati i vetė emigrantėve

    Emigrantet, 2% te krimeve, si dhe 50% ne burgje jane emigrante

    Nga ana tjetėr politika nė bashkpunim me medien pagėzuan emigrantėt me "nofkėn e kriminelit", pasi rritja e kriminalitetit ka tė bėjė me rritjen e numrit tė emigrantėve tė ardhur nė Greqi, nė njė kohė kur statistikat tregojnė se emigrantėt mbajnė pėrgjegjėsi vetėm 2% tė krimeve kundrejt 98% tė vendasve, por nė burgjet e kėtij vendi emigrantėt zėnė 50 pėr qind tė numrit tė pėrgjithshėm tė tė burgosurve, nga ku mė shumė se gjysma nė kėto burgje e zėnė shqiptarėt me 1870 tė burgosur, ku afėrsisht 40 pėr qind e tyre akoma nuk janė gjykuar nga drejtėsia vendase. Nė se do tė veprohej me tė gjithė emigrantėt e tjerė, siē veprohet me shqiptarėt, atėherė Greqisė patjetėr do t'i duhet qė tė ndėrtojė me dhjetra burgje...Racizmi mbi tė gjitha luan edhe rolin modelist ku jep shkak shfrytėzimit mesjetar duke e ligjėruar akoma mė shumė, pėr t'i mbajtur nė frikė dhe nė pasiguri njė pjesė tė madhe tė emigrantėve.

    E Enjte, 16 Gusht 2007-gazeta ndryshe

  14. #634
    Perjashtuar Maska e BARAT
    Anėtarėsuar
    20-07-2006
    Vendndodhja
    Himarjot jet' e jet', Zot mbi male Hyll mbi det
    Postime
    2,565
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Atlasi Gjeografik i Popullsisė-botim shkencėrisht i paqėndrueshėm


    Prof. Hivzi ISLAMI
    Akademik nga Kosova

    gazeta albania-31/08/2007

    …Vijon nga numri i kaluar (fatkeqsisht kete pjese nuk e kam-BARAT)

    Prof. dr. Fiqiri Sheri mendon se “nė kėtė Atlas mungon njė paraqitje sistematike e studiuar e kėtyre hartave pėr vendin tonė nė bazė tė
    klasifikimit universal sipas kritereve kryesore tė rekomanduara” (fq 29). Mė tej ai jep disa kritere. Pėr hartat e autorėve tė huaj qė janė
    bartur nė atlas, sipas prof. Sherit nuk jepet burimi nga janė marrė, si dhe ndonjė koment mbi pėrmbajtjen e tyre. Ndėrkaq, sa i pėrket
    strukturės etnike, ai thekson se “derisa mungojnė tė dhėna nga regjistrimi 2001 autorėt kurrsesi nuk mund tė kalonin nė zėvėndėsimin e
    tyre nė bazė tė njė anketimi, tė pjesėrishėm (f 31). Nė fund propozon pėr diskutim njė strukturė tė re prej 15 pikash pėr pėrpilimin e njė
    atlasi krejtėsisht tė ri.
    Hartografi prof. dr. Agim Shehu, nė fillim tė vėshtrimit tė tij “Atlasi Gjeografik i Popullsisė nė fokusin e hartografit” shpreh shqetėsimin nė
    rritjen mekanike mėse 6 herė tė numrit tė pakicave etnike nė atlas nė raport me shifrėn zyrtare, qė “i vijnė pėrshtat vetėm qarqeve
    shoviniste, kudo qė janė tė cilėt presin me padurim tė shpėrthejnė me poshtėrime dhe me notimet e tyre tė vjetra pėr trojet tona” dhe
    shtron pyetjen “ēfarė uniteti politik ekziston midis Kosovės, Malit tė Zi dhe Serbisė, tė cilat tregohen me tė njėjtėn ngjyrė kur dihet se
    Kosova tashmė ėshtė nėn protektoratin e OKB dhe pėrgatitet pėr tė fituar pavarsinė e saj?” (f 33). “Bllokimi qė ju bė Atlasit para botimit tė
    tij ishte njė masė e drejtė jo vetėm pėr gabime politike por edhe pse atlasi ka edhe shumė gabime tė tjera, me karakter konceptual
    informative dhe teknike. Nga pikėpamja hartografike, pėr shkak tė gjithė katyre gabimeve Atlasi konsiderohet i dėshtuar. Ēuditėrisht
    megjithė vėrejtjet paraprake dhe tė drejta qė ju bėnė kėsaj vepre, autorėt e saj nxituan ta botonin dhe ta shpėrndanin brenda dhe jashtė
    Shqipėrisė! Pėr kėtė komentet janė nga mė tė ndryshmet: autorėt e ekspozuan veten e tyre se sa tė paaftė janė nė realizimin e atlaseve
    serioze, pra edhe sa tė dėmshėm nė edukimin e brezave tė rinj etj.” (f 84). Sipas prof. Shehut, autorėt e atlasit janė mbėshtetur nė koncepte
    tė gabuara: “ koncepti i parė i gabuar ėshtė se autorėt i konsiderojnė hartat, atlaset dhe prodhimet e tjera hartogradike si monopole tė
    gjeografit”, gjė qė as kėtu nuk ishin konskuentė sepse nė pėrpilimin e tij ishin angazhuar vetėm disa gjeografė, ata tė vijės sė interesit. “
    Pėrballė kėtij koncepti tė gabuar sot qėndron koncepti i integrimit tė mendimit qė do tė thotė se duhet tė analizohet dhe tė vlerėsohet
    mendimi publik i ekspertėve dhe specialistėve me pėrvojė…Por autorėt e atlasit ju shmangėn mendimit publik, aktivizimit si
    bashkėpunėtorė tė ekspertėve demografė, historianė, hartografė, statistikanė, mjedisorė etj, mungesa e tė cilėve ndikoi ndjeshėm nė
    cilėsinė kėsaj vepre dhe nė jetėgjatėsinė e saj” (f 35). “Koncepti i dytė i gabuar lidhet me idenė se me progresin e teknikės kompjuterike ,
    ‘tashmė hartat mund tė krijohen nga tė gjithė’. Pėr kėtė arsye, autorėt e atlasit nė vend qė tė aktivizonin ekspertė nė fushat e pėrmedura
    mė sipėr, aktivizuan studentė tė degės sė Gjeografisė!.
    Edhe hartografi tjetėr dr. Pal Nikolli, i bėn vėrejtje serioze atlasit nė fjalė. Sipas tij “Atlasi nuk i plotėson kėrkesat pėr tė qenė njė vepėr
    shkecore, aq mė shumė kombėtare dhe me vlera teorike dhe zbatuese. Ai ka mangėsi, gabime e pasaktėsi tė shumta, disa prej tė cilave
    (ndėr to ato hartografike-pasojė edhe e mosrespektimit tė parimeve dhe tė terminologjisė hartografike e tė gjeoinformacionit” (f46). Sipas
    tij “ tė dhėnat e atlasit pėr minoritetet, pėrbėjnė njė shtrėmbėrim tė realitetit etnik tė Shqipėrisė (f46). Pasi i kritikon autorėt e atlasit se kanė
    “vėnė shenjėn e barazimit ndėrmjet konceptit gjeografik dhe atij demografik , gjė qė ka ndikuar negativisht edhe nė zgjedhjen e hartave tė
    atlasit dhe kjo ka bėrė qė titulli i atlasit tė mos i pėrgjigjet pėrmbajtjes sė tij”, prof. Nikolli, vėshtrimin e tij kritik e pėrqėndron nė katėr pika
    kryesore: 1) nė gabimet konceptuale, shkencore, e paqartėsinė nė pjesėn tekstuale dhe nė tekstet sqaruese tė hartave; 2) nė gabimet e
    pasaktėsitė me pasoja pėr ēėshtjen kombėtare; 3) nė organizimin jo funksional dhe jo efektiv tė hartave; dhe 4) nė mangėsitė nė
    pėrmbajtjen e hartave pėr tė konkluduar se “Atalasi Gjeografik i Popullsisė sė Shqipėrisė” i A. Bėrxholit, Dh. Dokės dhe H. Ashce-s ėshtė
    formuluar duke u bazuar nė konceptete e metodologjitė e gabuara nė mbledhjen, pėr zgjedhjen, pėrpunimin, analizėn dhe hartografimin e tė
    dhėnave. Si tillė ai pėrmban gabime dhe mangesi serioze me pasoja pėr edukimin gjeografik e hartografik, por edhe pėr ēėshjen. Pėr shkak
    tė gjithė kėtyre mangėsive ky atlas nuk mund tė pėrdoret nė shkollat e tė gjitha niveleve nė trojet shqiptare dhe as nė institucine
    shtetėrore pėr tė analizuar dukuri tė llojeve tė ndryshme”. (f 53).
    “Ėshtė per tu ēuditur se si njė njeri i vetėm merr guximin tė perpilojė njė vepėr kaq tė madhe dhe tė rėndėsishme. Dhe ē’ ėshtė me e keqja
    zoti A Bėrxholi duke qenė Drejtor i SGJ pranė ASH merr pėrsipėr tė na japė shifra tė vetat mbi pakicat etnike nė Shqipėri ndėrkohė qė kėto
    shifra janė zyrtare dhe nė tė gjitha vendet jepen nga institucione tė specializuara, pasi duhet shumė kohė, fonde dhe njerėz pėr ti
    saktėsuar. Numri i minoritarėve pėrcaktohet saktė kur kryhet regjistrimi i pėrgjithshėm i popullsisė, ndaj zoti Bėrxholi nuk ka tė drejtė tė
    japė shifra vetiake, dhe as nė emėr tė ASH”, nenvizon Sh. Delvina nė vėshtrimin e tij mbi Atlasin. Ai, pastaj nxjerr nė pah kontradiktėn e
    madhe tė autorėve tė atlasit , duke, theksuar se “ autori i ka ndėrruar bindjet brenda njė viti. Nė “Gjeografinė e Shqipėrisė” 2002 (tekst pėr
    shkollat e mesme tė profilizuara), A. Bėrxholi pohon se Shqipėria ėshtė njė shtet homogjen me rreth 98% tė popullsisė me kombėsi
    shqiptare, kurse pakicat kombėtar pėrbėjnė 2% tė popullsissė prej tė cilave 1.8 % janė minoritarė grekė dhe 0.2 % janė minoritete tė tjetra.
    Cilave shifra duhet tu besojmė: atyre tė tekstit mėsimor ato atyre tė atlasit qė brenda dy vjetėsh i katėrfishon pakicat? Cilatdo tė kenė qenė
    arsyet e kėsaj luhatje, shifrat e fryra tė dhėna nga atlasi u shėrbejnė qarqeve antishqiptare” (f 55).
    Nė vėshtimin “Prija drejt homogjenizimit etnik tė vendeve tė Ballkanit”, prof. dr. Sabri Laēi me argumete vėrteton tendencėn e
    homogjenizimit enik tė disa vendeve tė rajonit tonė si rrjedhojė e zhvillimeve tė dekadės sė fundit tė shek. XX e kėndej. Laēi i kundėrvihet
    tezės sė pabazė tė autorėve tė atlasit se pakicat etnike nė Shqipėri kanė shtim mė tė lartė natyror se shqiptarėt, prandaj edhe ėshtė rritur
    pjesėmarrja e tyre nė popullsinė e pėrgjithshme. Ai thekson se “ndryshe nga ē’ mėtohet nė tė ashtuquajturin Atlasi Gjeografik i
    Popullsaisė sė Shqipėrisė” tė dhėnat e grumbulluara nga burime zyrtare informacioni vėrtetojnė prirjen e qartė tė pakėsimit tė ritmeve tė
    shtimit natyror, numrit tė pėrqindjes sė pakicave etnike nė popullsinė e Republikės sė Shqipėrisė (f 65). Psh gjatė tėrė periudhės sė Luftės
    II Botėrore popullsia e pakicės greke nė Shqipėri ka pasur “ritmet e shtimit natyror rreth dy herė mė tė ulėta se popullsia shqiptare” (f 70).
    Edhe komponenti emigrues kėto 15 vitet e fundit ishte njė nga faktorėt e zvogėlimit tė numrit tė pakicave nė Shqipėri dhe rrudhjes
    territoriale demografike tė tyre. “Tė parėt qė mė 1991 emigruan pėr nė Greqi, Maqedoni, Serbi, e Mal tė Zi ishin elementėt e pakicave qė
    jetonin nė RSH” (f 67). Nė anėn tjetėr, shqiptarėt e ardhur nė Shqipėri nga trojet e tyre etnike nė dekadėn e fundit tė shek. XX nėn dhunė
    dhe aktivitete gjenocidale, nuk janė pėrfshirė nė Atlas!
    Prof. dr. Toma Murzaku nė trajtesėn “ Vllehėt e Shqipėrisė-ilirė autoktonė tė romanizuar” pasi e kritikon hartėn e pėrbėrjes etnike dhe
    konceptet “grupet e tjera etnike” ose “ grupe kulturore a po gjuhėsore” si arumunėt apo romėt, paraqet njė vėshtrim historik tė vllehėve
    nė Shqipėri, tė origjinės dhe gjuhės sė tyre, si dhe proceset e asimilimit qė i kanė goditur (romanizimi) pėr tė pėrqafuar tezėn se vllehėt janė
    ilirė autoktonė tė romanizuar. “Pėrpjekjet qė bėhen pėr ti pėrcaktuar vllehėt si pakicė etnike, siē vepruan autorėt e atlasit-H.I) apo njohja e
    tyre si tė tillė nė ndonjė shtet fqinj nuk mund tė shpjegohet ndryshe veēse e nxitur pėr pėrfitime politike dhe gjithfarė favoresh tė tjera po
    jo pėr tė vėnė nė vend njė tė ashtuquajtur padrejtėsi” (fq. 78). Nė trajtesėn tjetėr, “E vėrteta rreth vllehėve tė Shqipėrisė”, Sherif Dlevina
    duke u mbėshtetur nė statistikat osmane dhe tė dijetarėve tė huaj e hedh poshte tezėn e atuorėve tė atlasit pėr karakterin etnik tė pakicės
    vllehe dhe fryrjen numerike tė saj nė Shqipėri.
    Nė vėshtrimin “Atlasi Gjeografik i Popullsisė sė Shqipėrisė – njė botim antishqiptar”, prof. dr. Kasem Biēoku, i bėn vėrejtje serioze
    pėrmbajtjes sė atlasit, veēanėrisht disa hartave tė tij si psh hartave “Shqpėria rreth 1550-s” dhe “Shqipėria rreth 1800-s” tė cilat “janė
    kompozuar nga autorė tė huaj me tituj tė tjerė. Ata kanė pasur qėllime tė tjera dhe nuk kanė pasur si objekt kryesor tė paqyronin saktė
    shtrirjen gjeografike tė viseve shqiptare. Autorėt e atlasit nuk kanė dhėnė as emėrtimin e vėrtetė tė hartave, as emrat e hartuesve dhe tė
    botuesve tė tyre. Kėto shtrembėrime e mangėsi dėshmojnė mungesė serioziteti nė botimin e tyre dhe moskorrektesė nė pasqyrimin e
    punės sė autorėve tė tjerė” (f 94). Harta e vitit 1800 lėngon nga pasaktėsitė e shumta, duke i paraqitur “tė zvogėluara trojet shqiptare dhe
    tė zmadhuara trojet serbe, greke, e bullgare…edhe kur ishin nėn pushtimin osman, cilėsoheshin gjoja si toka serbe dhe bullgare. Por sipas
    kėsaj harte e gjithė hapėsira e Shqipėrisė sė Poshtme (Epiri) nuk ishte tokė shqiptare, por greke…Edhe mė antishkencor dhe mė
    antishqiptar bėhet qėndrimi i autorėve tė atlasit kur e paraqitin Kosovėn nėpėr harta si pjesė e shtetit serbo-malazias dhe jo si njėsi
    politike-shtetėrore mė vete” (f 94-95). Sikurse edhe tė tjerėt prof. Biēoku konteston karakterin e minoritetit vlleh numrin dhe shtrirjen
    hapėsinore tė tij, duke shtruar pyetjen nė fund: “ A do tė ishte subvencionuar ky botim nėse A. Bėrxholi dhe Dh Doka nuk do ta kishin
    rritur popullsinė “minoritare” tė Shqipėrisė nga 2% siē e kanė dhėnė nė vitin 2002 nė tekstin e tyre tė gjeografisė nė 10.8% pas njė viti nė
    Atlas?”(f 113)
    Nė fund tė numrit special tė “Studimeve albanologjike” jepet procesverbali nga tryeza e rrumbullakėt, ku Atlasi ėshtė diskutuar nga
    specialistėt e fushave tė ndryshme. Nga 25 diskutantė, 24 kanė shfaqur mospajtime me pėrmbajtjen e Atlasit dhe kanė kėrkuar qė tė fillojė
    puna pėr hartimin e njė atlasi tė ri. Vetėm njėri diskutant, autor i atlasit, Dh. Doka, ka shfaqur habinė me njė gjysmė fjalie: “ Ky atlas nuk ka
    siglėn e asnjė institucioni, kėshtuqė nuk e kuptoj kėtė debat institucional” (f 126). Ndėrkaq nė konferencėn e dt 25-26 Nėntor 2003, tė
    mbajtur nė Tiranė, pikėrisht nėn logon e njė institucioni tė shkencės, ASHSH-sė, nė formė broshure ishte bėrė i ditur pėrmbajtja e Atlasit!
    Fundja ėshtė e drejtė e qarqeve profesionale dhe shkencore e botimeve private, aq mė tepėr kur ato janė me konsekuenca tė mėdha
    negative pėr tė gjithė shoqėrinė.
    Ky Atlas me elemente tė paqarta e tė dyshimta, qė nga autorėsia dhe titulli, deformimet nė rrafshin konceptual, teorik dhe praktik,
    spekulimet me tė dhėna arbitrare pėr ēėshtjet mė tė ndjeshme, ēfarė ėshtė pėrbėrja etnike e konfesionale e popullsisė, dėmi i shumėfishtė
    qė iu ėshtė shkaktuar Kosovės dhe shqiptarėve dhe mbi tė gjitha dėshtimet profesionale-shkencore, hyn nė kuadrin e veprave
    skandaloze, joshkencore dhe antikombėtare. I mbėshtetur nė metodologji dhe koncepte tė gabuara nė mbledhjen, pėrzgjedhjen,
    pėrpunimin, analizėn dhe hartografimin e tė dhėnave, ka sjellė efekte negative nė shumė drejtime. Si i tillė, ėshtė i dėmshėm pėr shkencėn,
    opinionin profesional dhe shoqėrinė shqiptare, me pasoja dhe nė rrafshin edukativ. Pėrmbajtja e tij shkon nė favor tė qarqeve
    antishqiptare dhe veēanėrisht atyre ortodoksiste. Botimi i kėtij atlasi e ka komprometuar rėndė edhe bashkėpunimin ndėrkombėtar,
    sikundėr e ka dėmtuar shumė edhe pozicionin politik tė Kosovės. Prandaj me tė drejtė FHF i UT kėtė Atlas e ka shpallur tė dėshtuar dhe ka
    filuar punė pėr pėrpilimin e njė atlasi tjetėr tematik, qė ka pėr objekt popullsinė e Shqipėrisė.

  15. #635
    Perjashtuar Maska e BARAT
    Anėtarėsuar
    20-07-2006
    Vendndodhja
    Himarjot jet' e jet', Zot mbi male Hyll mbi det
    Postime
    2,565
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    atlasi duket sikur eshte bere fiks per pretendimet qe ka Gejxhi me kopene e tij
    BARAT

    ----------------------------------------------------------------------

    Atlasi qė solli aq shumė pėrplasje


    Elda Spaho

    Nė fund tė nėntorit 2003, gjatė njė konferencė tė bujshme, tė nivelit akademik, nė njėrin nga hotelet e Tiranės do tė prezantohej Atlasi

    Gjeografik i Popullsisė sė Shqipėrisė. Si njė botim i vetėm nė llojin e vet (Shqipėria ende nuk e ka njė atlas tė tillė), ai tėrhoqi vėmendjen e

    “Shekullit”. Por jo shumė orė pas qėmtimit tė tė dhėnave, u zbulua se dalja e atlasit pėrmbante pėrplasje tė mėdha. Tė cilat, duke qenė

    edhe tė rangut akademik, (zakonisht jo aq tė shpeshta nė media), sollėn nė faqet e gazetės emra tė njohur, qė kishin mendime e koncepte tė

    ndryshme.
    I gjithė strumbullari i kėtij debati qėndronte nė dy harta qė gjenden andej nga fundi i botimit: asaj tė pėrkatėsisė fetare dhe strukturės

    etnike. Por sidomos tek kjo e fundit. Hartuesi i tyre, Arqile Bėrxholi, njėkohėsisht drejtor i Institutit tė Studimeve Gjeografike, pjesė e

    Akademisė sė Shkencave, kishte nxjerrė njė shifėr pakicash etnike qė shumė studiuesve e profesorėve tė tjerė iu dukėn krejt tė pavėrteta.

    Sipas hartave tė tij, 10.8% (ose 8.6%) e popullsisė shqiptare rezulton tė jetė pakicė etnike. Pėrpos reagimeve akademike, shifrat e Bėrxholit

    hidheshin poshtė edhe nga tė dhėnat zyrtare: drejtoresha e Instat-t, Milva Ikonomi e quajti tė dyshimtė vėrtetėsinė e tyre dhe tė nxituar

    guximin e atyre qė i publikuan. Sepse nė fund tė fundit, duheshin shumė njerėz, para dhe punė pėr t’i nxjerrė ato tė sakta. Shifrat zyrtare tė

    Ministrisė sonė tė jashtme , ndėrkaq, nuk numėrojnė mė shumė se 2-3% pakica etnike nė Shqipėri. Bėrxholi, gjatė njėrit prej prononcimeve

    tė shumta pėr “Shekulli”-n ,i hodhi poshtė ato dhe i kėshilloi specialistėt e Ministrisė sė Jashtme “ tė uleshin dhe tė punonin”. Pas

    pėrplasjeve qė zgjatėn thuajse njė muaj e qė sollėn mbledhje tė njėpasnjėshme, shtypja e Atlasit, qė ndėrkaq vazhdonte nė njėrėn nga

    shtypshkronjat private tė kryeqytetit, u pezullua. Ata qė e hartuan deklaruan se pezullimi kishte thjesht karakter teknik ( priteshin disa

    bojra qė duhej tė vinin nga Gjermania), kurse ata qė kishin kundėrshtuar tė dhėnat e dy hartave problematike, thanė se pezullimi kishte

    ardhur pas kėrkesės sė tyre, “nė pritje tė ndreqjes sė gabimeve tė mėdha antikombėtare”. “Shekulli” po boton sot njė letėr-studim qė iu

    dėrgua nga dy profesor-doktorė dhe katėr asistentė profesor-doktorė tė departamentit tė gjeografisė, nė Fakultetin Histori-Filologji, Tiranė

    dhe, me tė njėjtėn gatishmėri, fton edhe ata qė kanė mendim ndryshe.


    PARADOKSI I ATLASIT GJEOGRAFIK (?) TE POPULLSISE SE SHQIPERISE*

    Pėr atlasin e sipėrpėrmendur, mediat e shkruara dhe ato elektronike kanė prezantuar kohėt e fundit edhe mendimin e titullarit tė Fakultetit

    tė Historisė dhe Filologjisė (Prof.Dr. Gjovalin Gruda), tė zv/rektorit tė Universitetit tė Tiranės (Prof.Dr. Zyhri Bajrami), tė n/kryetarit tė

    Akademisė sė Shkencave (Prof. Luan Omari) si dhe tė disa specialistėve tė tjerė. Nė intervistat apo shkrimet e tyre, vėmendja kryesore

    ėshtė pėrqėndruar veēanėrisht nė dy harta tė atij atlasi. E para paraqet strukturėn etnike (sipas autorėve, pakicat etnike pėrbėjnė rreth 10,8

    % tė popullsisė sė vendit!?) dhe shtrirjen territoriale tė popullsisė sė Republikės sė Shqipėrisė, sipas pėrkatėsisė etnike. E dyta paraqet

    strukturėn fetare tė popullsisė. Reagimi dhe debati ka qenė i menjėhershėm, por edhe i domosdoshėm. Pėr mė tepėr, pėr kėto harta, disa

    specialistė tė fushės kanė marrė kontakt me autorin e atlasit, z. Arqile Bėrxholi (aktualisht drejtor i Qendrės sė Studimeve Gjeografike tė

    Akademisė sė Shkencave tė Republikės sė Shqipėrisė), tė cilit i kanė paraqitur fakte qė kundėrshtojnė tė dhėnat e paraqitura prej tij. Nė

    referatin mbajtur nė konferencėn e promovimit tė atlasit me dt. 25-26 nėntor 2003 dhe nė broshurėn e tij tė botuar nė dy gjuhė (anglisht

    dhe shqip), nėn logun e Akademisė sė Shkencave tė Republikės sė Shqipėrisė !!! (Tiranė 2003), nė faqen 39, Z. A. Bėrxholi u jep kėtė

    pėrgjigje kundėrshtarėve:

    "Ju lutem kėtu tė mos keqkuptohet lexuesi qė ėshtė mėsuar tė dėgjojė vetėm 3 %, pasi nė kėtė tė dhėnė (10,8 %) futen dhe etnitė qė mė

    parė nuk pėrmendeshin".

    Pėr mendimin tonė, tė dalėsh personalisht mbi tė dhėnat zyrtare dhe t'i sfidosh ato, pa u konsultuar me institucionet pėrkatėse shtetėrore,

    duke shfrytėzuar pa tė drejtė dhe logun e Akademisė sė Shkencave, s'ėshtė gjė tjetėr, veēse mendjemadhėsi skajore, njė aventurė

    donkishoteske dhe, nė rastin konkret, njė veprim antikombėtar.

    1. Si e "pėrvetėsoi" atlasin Z. Bėrxholi?
    Nė vitin 2000, nė kuadėr tė Paktit tė Stabilitetit pėr Europėn Juglindore dhe me mbėshtetjen e DAAD-sė, filloi zbatimi i projektit "Hapja e

    drejtimit tė ri tė gjeoinformatikės nė Departamentin e Gjeografisė tė UT-sė". Ky projekt do tė realizohej nga Instituti Gjeografik i Potsdamit

    (Gjermani) nė bashkėpunim me Departamentin e Gjeografisė tė UT-sė dhe Departamentin e Gjeografisė tė Universitetit tė Prishtinės (UP).

    Ai do tė pėrqėndrohej nė dy probleme kryesore: pėrmirėsimi i kurriculave tė departamentit tė gjeografisė tė UT-sė, (ngritja e drejtimit tė ri

    tė gjeoinformatikės) dhe, nė shėrbim tė hapjes sė kėtij drejtimi tė ri, pėrpilimi i njė atlasi. Ky atlas do tė realizohej nė Shqipėri, duke

    angazhuar personelin akademik tė tre institucioneve tė mėsipėrme dhe, mbi tė gjitha, studentėt, pėr t'i aftėsuar nė pėrdorimin e teknikave tė

    reja nė njė laborator qė do tė ngrihej nė departamentin e gjeografisė tė UT-sė. Hapja e drejtimit tė gjeoinformatikės dhe pėrpilimi i atlasit do

    tė ishin njė e drejtė e patjetėrsueshme e kėtij departamenti. Por projekti, i cili nė thelb kishte njė ide racionale, u keqpėrdor nga koordinatori

    pėr Shqipėrinė, z. Dh. Doka. Ai, pa tė drejtė, ngarkoi z. A. Bėrxholi, i cili nuk ėshtė as pedagog i jashtėm nė Departamentin e Gjeografisė, tė

    mblidhte tė dhėnat pėr hartat e popullsisė sė Shqipėrisė, ndėrkohė kur departamenti i gjeografisė i UT-sė ka stafin e vet akademik

    plotėsisht tė aftė pėr t'a realizuar mė sė miri kėtė detyrė. Kėshtu, nė mėnyrė tinzare, hap pas hapi z. Doka "mėnjanoi" nga pjesėmarrja nė

    projekt anėtarėt e departamentit tė gjeografisė. Mėnjanimin e departamentit e pohon edhe vetė z. Doka, kur thotė se: "...unė jam shef i

    projektit dhe kam tė drejtėn tė zgjedh stafin me tė cilin do tė punoj"! ("Shekulli", 1 dhjetor 2003). Ai asnjėherė nuk informoi nė departament

    pėr kėtė projekt, duke mjergulluar gjithnjė e mė shumė karakterin dhe synimin e tij. (Kujtojmė se pėr financimin e kėtij projekti janė dhėnė

    financime jo tė vogla, por qė asnjė person pėrgjegjės qė nga Rektorati i UT-sė e deri nė departament nuk ėshtė njohur deri mė sot me

    vlerat e kėtij financimi). Pra, z. Doka, duke shfrytėzuar postin e pėrgjegjėsit tė departamentit, e pėrdori projektin pėr tė kėnaqur interesat e

    tė preferuarve tė tij edhe jashtė departamentit. Nga ky projekt, veēanėrisht nga pėrgatitja e atlasit, u pėrjashtua pjesa mė e madhe dhe mė e

    kualifikuar e departamentit tė gjeografisė tė UT-sė dhe departamenti i gjeografisė i UP-sė. Kėtė fakt e ka pohuar nė letrėn e tij edhe

    pėrgjegjėsi i departamentit tė gjeografisė tė UP-sė Prof.Dr. Ruzhdi Pllana kur shkruan se "...drejtuesi i departamenti tė gjeografisė tė UT-sė

    ka anashkaluar departamentin tonė... Besoj se jeni nė dijeni, por megjithatė mė duhet t'ju rikujtoj se privatizimi, jo transparenca, ndėrhyrja

    flagrante nė ēwshtjet e departamentit tonė dhe implikimet perfide tė z. Dhimitėr Doka tek autoritetet universitare tė Prishtinės, kanė krijuar

    shqetėsime tė mėdha..."
    Pra rezulton se projekti degjeneroi, u manipulua dhe u personalizua nga z. Dh. Doka. I takon DAAD (financuesi i projektit) tė bėjė tė

    njohur pėrkatėsinė e projektit, partnerėt, pėrfituesit, detajet e tij, pozicionin e koordinatorit, bazėn mbėshtetėse institucionale tė kėtij

    projekti etj, pasi ne mendojmė se ai u shpėrdorua nė mėnyrė tė paskrupullt, duke u katandisur thjeshtė nė pėrpilimin e njė atlasi

    antishkencor.

    2. Qėndrimet ndaj atlasit.
    Sė pari, ėshtė krijuar njė konfuzion i qėllimshėm mbi pėrkatėsinė e atlasit. Gjatė kohės sė pėrgatitjes sė atlasit, asnjėherė nuk u vu nė

    dispozicion tė profesoratit tė departamentit tė gjeografisė ndonjė e dhėnė, pėr diskutim apo pėrpunim. Asnjėherė z. Doka nuk pati kurajon

    tė organizonte njė diskutim nė lidhje me pėrmbajtjen e kėtij atlasi, megjithėse i ėshtė kėrkuar njė gjė e tillė nė mėnyrė tė pėrsėritur. Siē do t'a

    parashtrojmė nė vijim, kjo "frikė" e z. Doka fshihte veprime e paramendime tė tij pėr shifrėn dhe shpėrndarjen gjeografike tė pakicave

    etnike nė Shqipėri. Atė shifėr, tė cilėt autorėt e nxorrėn, as mė shumė e as mė pak, por ekujvalente me atė tė publikuar e propoganduar nga

    qarqet mė antishqiptare nė botė. Ky atlas u reklamua me tė madhe nė njė konferencė tė ashtuquajtur ndėrkombėtare, organizatorėt e

    vėrtetė tė tė cilės nuk dihen edhe sot e kėsaj dite!!! (Me qellim qė tė mos dekonspirohej manipulimi i projektit dhe atlasit, nė ftesat e

    konferencės nuk pėrmenden organizatorėt). Prandaj, duke mos njohur nė themel problemin, z. L. Omari gabon kur thotė se "Atlasi i

    popullsisė dhe i shpėrndarjes gjeografike ėshtė njė prodhim i Akademisė sė Shkencave, pėrderisa njė pjesė e mirė e tij ėshtė hartuar nė

    Institutin e Studimeve Gjeografike, pjesė e saj" ("Shekulli", 2 dhjetor 2003). Nė fakt, pėrpilimi dhe botimi i kėtij atlasi ėshtė mbėshtetur

    financiarisht nga DAAD pėr llogari tė departamentit tė gjeografisė tė UT-sė (kėshtu ka qenė parashikuar nė projekt). Ky atlas (me gjithė

    gabimet e rėnda e tė metat serioze tė tė dhėnave tė servirura nga z. Bėrxholi) nuk ėshtė "vepėr" vetėm e z. Bėrxholi. A. Bėrxholi ka

    "meritėn" qė, nėn logun e Akademisė sė Shkencave, u dha qarqeve antishqiptare "pasaportėn shkencore gjeografike" pėr pretendimet e

    tyre ndaj pėrbėrjes etnike nė Shqipėri. Pjesa mė e rėndėsishme e atlasit ėshtė pėrgaditur jashtė QSGJ tė Akademisė sė Shkencave. Nga ana

    tjetėr, pėr krijimin e kėtij atlasi janė pėrdorur edhe tė dhėna dixhitale tė krijuara nė kohė tė ndryshme nga punonjėsit e tjerė tė QSGJ-sė,

    edhe kur z. Bėrxholi nuk ishte punonjės i saj. Nė lidhje me kėto shtrojmė pyetjet: A ėshtė siguruar ndonjė e ardhur financiare nė favor tė

    QSGJ-sė e punonjėsve tė saj nga shfrytėzimi i tė dhėnave tė saj apo ato pėrfunduan ose do tė pėrfundojnė, nė mėnyrė abuzive, nė xhepat

    e z. Bėrxholi? (Kėsaj teme mund t'i kthehemi nė tė ardhmen, pasi nuk pėrbėn objektin e kėtij artikulli). Pavarėsisht nga kėto, atlasi ėshtė

    pėrgatitur nė departamentin e gjeografisė tė UT-sė, ku padrejtėsisht ėshtė pranuar si bashkėpunėtor (i ftuar nga Dh. Doka) z. Bėrxholi (si

    individ), prandaj ky atlas duhet t'i nėnshtrohet oponencės nė Departamentin e Gjeografisė tė UT-sė. Prodhim i Akademisė sė Shkencave

    ėshtė libri i z. Bėrxholi "Atlasi gjeografik i popullsisė, vepėr shkencore solide me interes teorik e praktik" i botuar nė 2 gjuhė (shqip dhe

    anglisht), pėr tė cilin kryesia e Akademisė dhe studiuesit duhet tė ndalen seriozisht.
    Sė dyti, ėshtė mbajtur qėndrim evaziv ose ėshtė heshtur nga Akademia e Shkencave nė lidhje me deklarimet e z. Bėrxholi pėr pakicat etnike

    nė Shqipėri. Nuk e konsiderojmė tė drejtė deklarimin e z. Omari se "Akademia nuk ndėrhyn kurrė nė punėn e studiuesve". Jemi tė detyruar

    t'i kujtojmė zotit Omari se shifrat pėr pakicat atnike nuk llogariten asnjėherė nga studiuesit, por nga institucionet shtėtėrore (nė regjistrimet

    zyrtare tė popullsisė) dhe nga ana tjetėr, z. Bėrxholi shifrėn prej 10,8 % pėr pakicat etnike nė Shqipėri e ka botuar nėn siglėn e Akademisė

    sė Shkencave. Madje, ne mendojmė se nuk ėshtė detyrė as e Akademisė sė Shkencave (aq mė pak e njė punonjėsi tė saj), tė llogarisė

    shifrat pėr pakicat etnike. Nga ana tjetėr, ėshtė mė se e qartė se trajtimi i kėtij problemi nga z. Bėrxholi ėshtė katėrcipėrisht antishkencor,

    provokativ e antikombėtar. Ai gabon rėndė (nuk e dimė me ose pa dashje) nė pėrkufizimin e pakicave etnike nė Shqipėri. Jo vetėm kaq, por

    ai jep edhe shifra disa herė mė tė mėdha se ē'janė nė realitet, duke u bazuar nė tė dhėnat e shoqateve dhe gjoja anketime tė kryera prej tij!

    Absurditet. Detyra e njė studiuesi, nė rastin konkret, ėshtė tė grumbullojė tė dhėna nga burime shkencore e zyrtare dhe t'i analizojė ato

    konform kritereve shkencore.
    Ndryshe nga Akademia e Shkencave, Universiteti i Tiranės, ėshtė pozicionuar qartė e prerė mbi pėrkatėsinė e atlasit gjeografik (?) tė

    popullsisė, mbi domosdoshmėrinė e paraqitjes sė tij nė departamentin e gjeografisė ku gjenden dhe specialistėt e kualifikuar pėr

    diskutimin dhe vlerėsimin e tij, etj.

    3. Disa nga gabimet e atlasit.
    Me njė vėshtrim sipėrfaqėsor e lexim tė broshurės sė z. A. Bėrxholi, mund tė konstatohet se, pėrveē gabimeve nė tė dhėnat e interpretimin

    e tyre, atlasi nė fjalė ka dhe njė sėr gabimesh hartografike. Pėrmbajtja e tij shmanget nga kėrkesat dhe rekomandimet qė jepen nė literaturėn

    bashkėkohore lidhur me trajtimin edhe tė hartave e atlaseve, tė shkencės sė hartografisė dhe rolit tė saj.
    Sė pari: Titulli i broshurės sė botuar nga z. Bėrxholi ėshtė "Atlasi gjeografik i popullsisė sė Shqipėrisė - vepėr shkencore solide me interes

    teorik e aplikativ".
    Por nė brendėsi tė kėsaj broshure, pėr atlasin nė fjalė mė shumė flitet si Atlas i Popullsisė. Nė aspektin hartografik emėrtimi "Atlas i

    Popullsisė" nuk ėshtė ekujvalent me emėrtimin "Atlasi Gjeografik i Popullsisė". Nė atlasin e popullsisė (ose demografik), popullsia

    trajtohet me tė gjithė elementet e saj tė rėndėsishėm, sepse, demografia ėshtė disiplinė shkencore analitike, ndėrsa Gjeografia ėshtė

    shkencė pėrgjithėsuese me njė spektėr tė gjėrė, ku nė hartat e atlasit duhet tė pasqyrohen ligjet dhe ligjėsitė qė ndodhin e zhvillohen nė

    territorin e dhėnė (nė rastin tonė pėr popullsinė) dhe tė tregohen drejtimet e zhvillimit tė objekteve, dukurive, fenomeneve dhe strukturave

    gjeografike. Por qė tė realizohen kėto probleme shkencore tė rėndėsishme duhet qė objektet, dukuritė, fenomenet dhe strukturat

    gjeografike tė analizohen nė kompleks dhe nė bashkėpunim me tė gjitha ato shkenca qė i studiojnė tėrėsisht apo pjesėrisht ato.
    Nė fakt, hartat nė pėrbėrje tė atlasit, nė tėrėsi i pėrkasin atlasit tė popullsisė dhe jo atlasit gjeografik. Kėtu janė ngatėrruar autorėt e atlasit.
    Sė dyti: Nė broshurėn e z. A. Bėrxholi, thuhet se objektet e dukuritė paraqiten nė hapėsirėn e tyre. Por, me hapėsirė, kuptojmė jo vetėm

    hapėsirat regjionale brenda njė shteti, por dhe hapėsirėn e vetė shtetit nė globin tonė. Nė shumicėn e hartave tė atlasit kjo hapėsirė nuk

    tregohet, d.m.th. Shqipėria paraqitet si njė ishull i ndodhur diku nė hapėsirėn kozmike, pa treguar rrjetin gjeografik dhe koordinatat e tij, pa

    treguar shtetet fqinje dhe emėrtimet e tyre, pa treguar hapėsirėn detare aq e domosdoshme nė temėn e kėtij atlasi etj. Por njė nga kriteret e

    hartografisė qė pėrcaktojnė termin "hartė" ėshtė edhe paraqitja hapėsinore e plotė, nė mėnyrė qė lexuesi tė informohet mė mirė mbi

    pozicionin gjeografik tė territorit shqiptar dhe regjioneve tė tij. Prezenca e rrjetit gjeografik nė kėto harta tė atlasit, ėshtė mė se e

    domosdoshme, pasi ky rrjet shoqėrohet edhe me gabime, tė cilat duhen njohur pėr tė vendosur korigjimet pėrkatėse nė matjet qė bėhen nė

    harta. Shkalla e hartės ėshtė njė nga elementet e bazės matematike tė hartave; nė atlas elementet e tjera mungojnė. Nė raste tė tilla nė

    hartografi, ato nuk quhen harta, por skica, ndėrmjet tė cilave dallimi ėshtė emplicit. Por me skica, atlasi nuk mund tė jetė as shkencor, as

    solid, as edukativ dhe as aplikativ.
    Sė treti: Nė hartografi, pėr ēdo atlas krijohet plani shkencor i detajuar, nė tė cilin, pėrveē tė tjerave, tregohet pėrmbajtja e ēdo harte tė

    veēantė, elementet matematikė tė saj, sistemet e shenjave hartografike, tė emėrtimeve e ngjyrave, mėnyrat e kontrollit tė punimeve nė

    ekranin kompjuterik etj. Ndėrsa autorėt e atlasit gjeografik (?) tė popullsisė janė pėrqėndruar vetėm nė shėnime tė shkurtėra, ēfarė ka patur

    si pasojė edhe gabime tė tjera nė pėrdorimin e metodave hartografike, pėrmasat e atlasit etj.

    4. Shkaqet e gabimeve hartografike.
    Ēdo gabim ka burimin e vet. Edhe gabimet nė atlasin gjeografik (?) tė popullsisė kanė burimet e veta, ku ato kryesore janė konceptuale.
    Koncepti i parė, i gabuar, ka origjinė rreth 300 vjeēare dhe sipas tij "harta, atlasi e prodhime tė tjera hartografike janė monopol i gjeografit".

    Kjo ėshtė dhe njė nga arsyet qė nė krijimin e atlasit nuk u aktivizuan ekspertė demografė, historianė, hartografė, sociologė, statisticienė

    etj., qė ka ndikuar ndjeshėm nė cilėsinė dhe pėrmbajtjen e atlasit. Madje edhe kur u aktivizua ndonjė prej tyre, mendimet nuk iu morėn

    parasysh.
    Nė kohėn e sotme, pėrballė konceptit tė sipėrpėrmendur qėndron koncepti mbi integrimin e mendimit, qė do tė thotė se edhe pėr njė hartė

    tematike tė veēantė duhet aktivizuar mendimi publik dhe jo mė pėr njė atlas me temė popullsinė. Pra, harta, atlaset duhet tė krijohen sipas

    planeve e projekteve nė pėrmbajtjen e tė cilave duhet tė reflektohet mendimi shkencor progresiv e racional i ekspertėve qė lidhen ngushtė

    me temėn qė trajtohet. Vetėm nė kėtė mėnyrė sigurohet "zhvillimi i qėndrueshėm" d.m.th. zhvillimi ekonomik, zhvillimi social dhe mbrojtja e

    mjedisit. Por kėto parametra tė nevojshėm dhe pėr tė cilėt autorėt e atlasit flasin shpesh, janė tė pamjaftueshėm nė atlasin qė diskutohet.

    Kjo dėshmohet edhe nė kumtesėn pėr Hartėn e Mjedisit (mbajtur nė konferencėn pėr atlasin Tiranė, mė 25-26 Nėntor 2003), autorėt e tė

    cilės shprehen se "...kemi pėrgaditur njė hartė tė mjedisit, por ajo nuk ėshtė e plotė"!? Ne mendojmė se pikėrisht harta e mjedisit ėshtė e

    nevojėshme tė jetė e plotė nė kėto atlase, pasi nė tė evidentohen mė mirė raportet ndėrmjet vlerave optimale tė kapitalit natyror me

    kapitalin social, pėr tė plotėsuar sa mė mirė kėrkesat e shoqėrisė nė nevojat e saj dhe nė mbrojtjen e mjedisit nga degradimi.
    Koncepti i dytė, pėrsėri i gabuar, por i ri (ka dalė rreth 20 vjet mė parė) ėshtė rezultat i progresit nė fushėn e kompjuterizimit hartografik.

    Sipas tij "hartat mund tė krijohen nga tė gjithė". Njė koncept i tillė, qė injoron tėrėsisht rolin e hartografit dhe qė gjithashtu ėshtė pranuar

    e zbatuar nga autorėt e atlasit tė popullsisė, u rrėzua shumė shpejt, pasi hartat e krijuara nga "tė tjerėt" nė shumė vende tė botės janė

    vlerėsuar dobėt, madje edhe skarco.
    Koncepti i tretė, i gabuar, lidhet me raportin ndėrmjet teorisė dhe praktikės. Nė pėrpilimin e atlasit, autorėt nuk kanė marrė parasysh tė rejat

    nė fushėn e teorisė sė hartografisė e mė gjerė. Madje, problemet hartografike i kanė konsideruar thjeshtė praktike. Por sot, teoria e

    shkencave tona duhet mbėshtetur e zbatuar si domosdoshmėri pėr njė zhvillim tė qėndrueshėm. Shprehja popullore "mendo dhjetė herė e

    pre njė herė" nuk ėshtė vulgare, por i jep rėndėsi mendimit teorik, domosdoshmėrisė sė tij. Nė materialet e Kongreseve Ndėrkombėtare,

    samiteve, simposiumeve etj., shpalosen sukseset e arritura nė tė gjithė botėn si rezultat i zbatimit tė mendimit teorik progresiv, qė

    mėshirohen nė slloganin e njohur "Pa shkencė nuk ka mjedis dhe pa mjedis nuk ka jetė".

    5. Konferenca pėr atlasin.
    Sikurse u pėrmend mė sipėr, nė datat 25-26 Nėntor 2003, u mbajt Konferenca Ndėrkombėtare pėr problemet e kurrikulave dhe atlasit tė

    popullsisė. Kėtė konferencė e nderuan me pjesėmarrjen e tyre shumė studiues tė huaj, ndėrmjet tė cilėve edhe sekretari i pėrgjithshėm i

    Shoqatės Ndėrkombėtare tė Hartografisė (ICA), Prof.Dr. Ferjan Ormeling, njė nga figurat mė tė shquara tė hartografisė botėrore.

    Pjesėmarrja dhe kumtesa e mbajtur prej tij me temė: "Atlasi - mjet informimi" tregoi jo vetėm se si duhet tė krijohet njė atlas me karakter

    kombėtar, por dhe rėndėsinė e seriozitetin qė i kushton ICA botimeve hartografike. Ajo qė la shije tė hidhur nė kėtė konferencė, ishte fakti

    se nuk iu dha mundėsia pjesėmarrėsve pėr tė bėrė pyetje e diskutime, siē ndodh rėndom nė ēdo konferencė, samit e simposium

    ndėrkombėtar. Me sa duket autorėt e atlasit dhe organizatorėt enigmatikė tė konferencės iu shmangėn qėllimisht diskutimeve.
    6. Pėrfundime.
    Atlasi gjeografik (?) i popullsisė sė Shqipėrisė, nuk i ėshtė nėnshtruar asnjė oponence shkencore (kusht i domosdoshėm edhe pėr punime

    e studime me rėndėsi mė tė vogėl) pėr shkaqe tė cilat i dinė vetėm autorėt e atlasit! Ai ka tė meta, mangėsi e gabime serioze. Departamenti i

    Gjeografisė i UT-sė do tė organizojė njė diskutim tė gjėrė nė formėn e njė oponence shkencore pėr "veprėn solide" tė titulluar "Atlasi

    gjeografik i popullsisė sė Shqipėrisė". Diskutimi do tė jetė i hapur pėr specialistėt dhe mediat. Nė pritje tė organizimit tė kėtij diskutimi,

    dekani i fakultetit tė Historisė dhe Filologjisė, Prof.Dr. Gjovalin Gruda, mbėshtetur edhe nga Rektorati i UT-sė, i ka kėrkuar zyrtarisht

    Shtėpisė Botuese "ILAR" qė atlasi tė mos botohet pa kaluar filtrat shkencore tė UT-sė. Nė tė kundėrt, pėrgjegjėsia do tė bjerė mbi autorėt

    e kėsaj "vepre", e cila nė formėn aktuale ėshtė antishkencore dhe antikombėtare.


    Prof. Dr. Agim SHEHU
    Prof. Dr. Eqerem YZEIRI
    Prof.As. Dr. Selman SHEME
    Prof.As. Dr. Vasil TROJANI
    Prof.As. Dr. Sabri LAĒI
    Prof.As. Dr. Pal NIKOLLI



    19/01/2004

  16. #636
    Perjashtuar Maska e BARAT
    Anėtarėsuar
    20-07-2006
    Vendndodhja
    Himarjot jet' e jet', Zot mbi male Hyll mbi det
    Postime
    2,565
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Atlasi gjeografik i popullsise

    Sherif Delvina

    Atlasi gjeografik i popullsisė", qė ėshtė dėrguar pėr botim nga Arqile Bėrxholi manipulon tė vėrtetėn e etnive ne shqipėri
    Nė njė intervistė pėr shtypin e Tiranės, Prof. Dr. Arqile Bėrxholli, drejtor i Qendrės sė Studimeve Gjeografike nė Akademinė e Shkencave,
    dhe njė ndėr udhėheqėsit e Atlasit thekson se atlasi ofron informacion hartografik, grafik tabelar e tė shkruar pėr ngjarjet e popullsisė sė
    Shqipėrisė nė intervalin 1923-2001, me materialin tėrėsor, tė pėrpunuar nė metodologji bashėkohore nė Departamentin e Gjeomatikės nė
    Shkollėn e Lartė teknike tė Karlsruhes nėn drejtimin e Prof. Dr. Kristian Harmann.
    Tė dhėnat e kėtij atlasi pėr etnitė nė Shqipėri janė tė dhėna manipulatorėsh bizantinė qė pėrkojnė me dėshirat e ustallarėve tė Athinės.
    Kėta ēirakė tė denjė tė tyre shpallin sė shpejti se etnia e rumunėve nė Shqipėri (vllehėve) pėrbėhet prej 139065 banorė, tė vendosur
    sidomos nė rajonin jugor dhe juglindor tė vėndit tonė si dhe nė disa vendbanime rurale nė Myzeqe. Migrimi i brėndshėm natyrisht
    individė, familje apo grupe familjesh i bėn tė pranishėm nė tė gjithė qytetet e vendit; edhe njė kategori tjetėr qė pėrshihet nė popujt etnikė,
    janė romėt me 109036 banorė.
    Sė pari do tė sqarojmė cilėt janė vllehėt.
    Vllehėt janė banorė tė Vllahisė, krahinė e Rumanisė Jugore, qė shtrihet midis harkut tė Alpeve Transilvane nė veri dhe rrjedhjes sė
    Danubit nė jug edhe jug-lindje. Vllahia nė lashtėsi banohej nga Dakėt, ajo hyri nė orbitėn e Romės nė shekullin II pas Krishtit. Nė Rumani
    dhe nė pjesėt e saj jugore, nė Vllahi, u vendosėn mjaft kolonė romakė tė sjellė nga Roma. Kėtu erdhėn edhe tė emigruar spontanė.
    Sipas "The World Book Encyclopedia", vol. 16, Chicago, 1995, fq. 16 rumunėt rrjedhin nga Dakėt, romakėt dhe fise tė tjera si Gotėt, Hunėt
    dhe Sllavėt. Kėto fise tė fundit erdhėn nė Rumani pasi ikėn legjionėt e Romės. Nė periudhėn e pushtimeve sllave e bullgare, njė lėvizje e
    madhe emigratore pėrfshiu mjaft vllehė tė cilėt u shpėrngulėn pėrtej zonės sė romanizuar-Bullgari-Dalmaci. Ata u shpėrngulėn nė
    Gadishullin Ballkanik nė Jug tė Danubit.
    Nė serbisht quhen "vllasi", nga grekėt "kucovllahė", nė dalmaci "morlakė" (vllehėt e detit). Dr. Milan Shuflai nė librin e tij "Serbėt dhe
    shqiptarėt" nė faqen 105 shkruan: "Prej shekullit XVII u serbizuan edhe morlakėt. Sot, nė viset e thjeshta sllave gjendet njė sasi e vogėl
    arumunėsh (vllehėsh) tė cilėt si psh. nė Bosnje u asimiluan qysh prej kohės qė u dyndėn. Po ky fat priti edhe maqedono-rumunėt, qė
    mbetėn tė shpėrndarė nė jug pėrqark Selanikut e Seresės, pėrqark Velesės dhe Prizrenit u shndėrruan nė serbė, ndėrsa rrotull Elbasanit,
    Beratit dhe Tiranės u kthyen nė Shqiptarė". Ndėrsa antropollogu me famė botėrore, E. Pittardi nė "Historinė e racave njerėzore" pohon:

    "Ka gjithashtu rumunė mjaft larg mbretėrisė: pikėrisht kucovllehėt (maqedono-rumunėt, vllehėt ēalamanė etj.), tė grumbulluar mė shumė nė
    vargmalet e Rodopit, tė Pindit dhe qė akoma takohen nė vende tė tjera nė jug-perėndim tė Ballkanit dhe nė grupe tė vogla tė rumunėve tė
    Istrisė.

    Burime tė ndryshme pėr vllehėt

    Sipas H. Inalēikut nė " Enciklopedi e islamit", Paris, vėll. I, 1960, te zėri "Shqipėria" (f. 673) me autor dijetarin osmanist mė tė mirė tė kohės,

    H. Inalēik, ve ne dukje se nė Vjetarin statistikor osman tė vitit 1892, vilajeti i Janinės pėrbėhej nga 223,885 myslimanė, 118.033 grekė,

    129.517 shqiptarė ortodoksė, 3517 ēifutė, 37762 vllehė dhe vetėm 92 katolikė. Duke shtuar se njė pjesė e kėtyre grekėve ishin me origjinė

    shqiptare tė konfesionit ortodoks, tė greqizuar prej institucioneve fetare dhe shkollave greke qė u themeluan me zell tė madh nė fillim tė

    gjysmės sė dytė tė shekullit XVIII, por nga ana tjetėr edhe njė pjesė e mirė e shqiptarėve ėshtė regjistruar si greke, pse nė atė rast ėshtė

    marrė feja pėr kombėsi si rum milet qė ishin tė krishterė nė atė kohė.

    Nė librin e Peter Bartlit "Myslimanėt shqiptarė nė kohėn e lėvizjes kombėtare pėr pavarsi" (1968, Otto Harrasowitz, Wiesbaden, f. 75, na

    jepet statistika austriake tė kėsaj kohe pėr Vilajetin e Janinės. Popullsia nė kėtė vilajet kishte kėtė pėrbėrje:

    330.000 shqiptarė (65%)
    128.000 grekė
    38000 vllehė
    10000 osmanė
    3500 ēifutė.

    Te zėvėndėskonsullata e Francės nė Janinė, mė 29 korrik 1901, ku njoftohet ambasada franceze nė Kostandinopojė, si dhe ministri i
    Jashtėm, Z. Delkase (AIH, F 129 E 15, Turqi, politika e brėndshme, Epir, 20, 1890-1914) jepet edhe statistika e popullsisė sė Vilajetit tė

    Janinės. Citojmė atė:

    1. Popullsia-Numri i banorėve tė Vilajetit, sipas statistikave zyrtare, arrin nė 519.000 frymė me shifra tė rrumbullakosura.

    Ky numėr pėrshin:

    225000 myslimanė
    290000 tė krishterė

    nga pikėpamja etnografike ndarja ėshtė pak mė e afėrt. Megjithatė, kam arsye tė mendoj se shifrat e mėposhtme janė mjaft tė sakta:

    Shqiptarė 349.000
    Myslimanė 219.090
    Tė krishterė 130.000
    Grekė 125.000
    Kucovllehė 35.000
    Shqipfolės 13.000
    Tė helenizuar 12.000
    Turq tė vėrtetė 5500
    1zraelitė 4000

    Mė poshtė po citojmė sasinė e vllehėve tė disa kazave tė Vilajetit tė Manastirit sipas statistikės turke tė (1908-1909), botuar nė "Shqipnia
    pėrpara Konferencės sė Paqes", Dokumenta zyrtarė tė paraqitur nga ana e Dėrgatės Shqiptare, qė prej 12 shkurt e deri mė 5 qershor 1919,
    e tė botuara nga ana e Qeverisė sė Pėrkohshme.

    Kazaja e Manastirit 41.158 vllehė
    Kazaja e Ohrit 345 vllehė
    Pėrlepe 212 vllehė
    Resne 120 vllehė
    Kostur 14987 vllehė
    __________________________________

    Tė gjithė 56.822 vllehė

    Nė "Shqipėria dhe Kosova, kufijtė politike dhe etnike 1867-1946", Botime arkivore, Londėr, 1999, f.544, jepet sasia e vllehėve tė Shqipėrisė
    si dhe pėrqindja e tyre pas vitit 1913ė 15342 vllehė, qė pėrbėjnė 1.713 tė popullsisė sė Shqipėrisė.
    Sipas tė dhėnave tė regjistrimeve osmane 1910 del se nė pėrbėrjen e katėr Vilajeteve (Vilajeti i Shkodrės, Kosovės, Manastirit dhe Vilajeti i
    Janinės) vllehėt kapin shifrėn 117400 (arumunė). Nė regjistrimin e popullsisė sė vitit 1930, nė Shqipėri janė regjistruar 13000 vllehė;
    regjistrimi ėshtė bėrė nė bazė tė deklarimit tė gjuhės sė folur. Nė revistėn "Demografia" gjendet edhe artikulli i Prof. *** . Dr. Arqile
    Bėrxholli "Struktura etnike dhe fetare e popullsisė sė Shqipėrisė", fq. 75, ku vihet nė dukje se nė Shqipėri nė vitin 1930, 30000 veta
    deklaronin se dinin turqisht. Kjo sasi e madhe shpjegohet se deri nė 1930 kishte vetėm shkolla turke dhe popullsia shqiptare kishte tė
    drejtė tė studionte vetėm nė kėto shkolla. Kjo sasi prej 30000 veta nuk bėn pjesė nė strukturėn etnike tė popullit shqiptar dhe po tė
    pasqyrohet nė tė ėshtė gabim. Punimet e Teki Selenicės pėr regjistrimin e popullsisė sė Shqipėrisė janė tė sakta. Ato udhėhiqen nga
    ndėrgjegjia kombėtare qė e karakterizon punėn e atij demografi tė shquar shqiptar qė punoi nė kushte tė vėshtira pa tė mirat qė gėzon
    shekulli i 21-tė. Nga ē'ka thamė mė sipėr del se Prof. Arqile Bėrxholli dhe grupi i tij ka shumėzuar sasinė e vllehėve nė Shqipėri me njė
    koefiēient qė kush e di nga i ka ardhur, ose ėshtė frymėzuar ngta libri i shovinistit "Junghan Otto, "Minoritetet kombėtare nė Evropė",
    New York: Covici-Friede Publisher, 1932, i cili pohon se nė Shqipėri mė 1928, 185.000 vetė i pėrkisnin minoriteteve (22.2%), 65000 prej tyre
    ishin serbė dhe malazezė (7,83%), 55.000 ishin arumunė (vllehė) (6.62%), 50.000 ishin turq (6.02% dhe 15.000 grekė (1.8%).
    Mė poshtė po citojmė disa tė dhėna nga "Vjetari Statistikor Botėror pėr minoritetet" vit 1997, botim i "Grupit Ndėrkombėtar tė tė Drejtave
    tė Minoriteteve", 379, Brixton road London sė 9, 7 DE pėr zėrin "Shqipėri", Grupet Kryesore tė Minoriteteve, fq. 201:

    - Grekė 59000 ( 1.8% )
    - Maqedonas 4700 ( 0.19% ) ( tė marra nga regjistrimet e popullsisė sė Shqipėrisė tė vitit 1989).

    Nėn titullin "Vlerėsime tė tjera" jepen nga kėto tė dhėna:

    - Grekė 150000 (4.4%)
    - Romė rreth 100000 (2.9%)
    - Maqedonas 40000 ( 1.2% )
    - Vllehė 35000-50000 ( 1- 1.5 %)
    - Sllavė jugorė 40000 ( 1.2 %)

    Pra sipas kėtyre "vlerėsimeve tė tjera" popullsia e Shqipėrisė paska 11.2% popullsi minoritare.

    Kėto tė dhėna bazohen nė:

    Albanian Helsinki Committee, Qendra Ndėrkombėtare e Kulturės, Bulevardi "Dėshmorėt e Kombit, Dhoma 35, Tirana, Albania;

    Vlen tė pėrmėndet edhe Horak, S.M; "National Minorities in Albania, 1919-1980, Horak, S.M, (Ed) Colorado, 1958. I cili thotė qė nė

    Shqipėri vllehėt janė 35000 vetė.
    __________________________________________________ __

    Sipas regjistrimit tė popullsisė tė vitit 1960 nė Shqipėri, Peter Prifti nė (Socialist Albania since, 1944. Domestic and Foreign Developments
    Cambrigde, Mass: MIT, 1978, f.87) pohon se nė Shqipėri kishte 10.000 vllehė (0,66%). Kurse nė regjistrimin zyrtar jugosllav tė 1981 nė
    Kosovė nuk kishte asnjė vlleh, ndėrsa nė Serbi nė regjistrimin e popullsisė sė vitit 1991 figuronin 17.807 vllehė ( V. Ortakovski, "Minorities
    in the Balkans, New York, 2000). Bėn ēudi kur lexon profesor H.Poulton i cili pohon se grekėt janė rreth 95% popullsi etnike, megjithėse ata
    janė sipas Pittarit fotografi e popujve tė Ballkanit. V.Ostrakovski nė veprėn e sipėrpėrmendur duke iu referuar burimeve zyrtare greke flet
    pėr njė popullsi homogjene greke nė Greqi. Prof. H.Poulton nė "Minorities and states in conflict", London, 1994 na jep edhe sasinė e
    vllehėve tė Greqisė. Nė regjistrimin e 1935 ai na thotė se ata kapin shifrėn 19703 ndėrsa nė vitin 1951, 39855 vllehė.

    Rritjen e sasisė sė vllehėve tė Shqipėrisė e shpreh qartė "Gazeta Shqiptare" e datės 29.01.1998 qė shkruan: "refugjatėt" vllehė nė Selanik
    kėrkojnė shtetėsi greke". Shoqata e vllehėve nė Selanik po kryen punėn e saj mė sė miri. Ajo i futi nė grevė 600 vllehė, se ata duan shtetėsi
    greke. Deklarohet se vllehėt e Shqipėrisė qė jetojnė nė Greqi, kapin shifrėn 80000-100000 vetė.

    Vllehtė- thonė grekėt- janė grekė qė flasin njė dialekt tė veēantė grek. Zoica Papazizi-Papatheodoru, profesoreshė kimie nė Trikalla dhe
    drejtoreshė e Shoqėrisė Kulturale Parahelenike vllahe u poshtėrua nga shtypi grek, pse ajo dėshmoi pėr gjuhėn vllahe pranė organeve tė
    Bashkimit Evropian.

    I kujtojmė lexuesve tė nderuar se personaliteti shkencor Z. Grosman, drejtor nė Ministrinė Federale Gjermane, pėrcakton: "Minoritete
    etnike quhen ato grupe njerėzish, qė flasin gjuhė tė ndryshme nga ajo zyrtare, qė janė autoktonė dhe qė jetojnė tradicionalisht prej disa
    shekujsh nė njė vend dhe ku ata pėrbėjnė pėrqindje tė konsiderueshme tė popullsisė". Kėto kushte nuk I plotėson as minoriteti grek nė
    Shqipėri.

    Arqile Bėrxholi thotė se vllehėt dhe romėt synojnė tė sigurojnė njė atdhe mėmė dhe njė mbėshtetje. Sigurisht qė mbėshtetjen nga shteti
    jonė do tė kenė. Sa pėr atdheun mėmė, romėt e kanė shumė larg e kanė nė Indi. Ata nuk janė 109036 por 10 herė mė pak. Nė Tiranė
    ndodhen vetėm 2708 romė dhe kryeqyteti ynė ėshtė vendbanimi qė ka mė shumė romė nė Shqipėri (gazeta "Ditėt tona", Korrik, 1996, fq.3).
    Mendoj se pėr regjistrimin e tyre nuk duhet tė marrė pjesė vetėm Arqile Bėrxholli me grupin, por edhenjė grup qė tė nxjerrė realitetin dhe tė
    pasqyrohet e vėrteta e etnisė nė fjalė. Sinjalet pėr njė statistikė tė tillė false na i ka dhėnė gazeta "Koha - Jonė" e datės 14.12.1997, nėn
    titullin sensacional "Tirana kryeqyteti europian i romėve" ku thuhet ndėr tė tjera "Shqiptarėt propozojnė Jo Poloni, por kėtu tek ne...nė
    Tiranė tė ngrihet selia e tyre qėndrore....Presim qė ky propozim tė votohet...Sipas regjistrimit tė popullsisė nė vitin 1989, tek ne rezultojnė
    mbi 110000 romė... Romėt kanė ardhur nė Shqipėri rreth shekullit tė XIV..... Fėmijėt romė mėsojnė nė vegjėli tė folurit shqip, krahas
    romishtes, qė tek ne ndahet nė katėr dialekte... Ne dėshirojmė tu paraqesim politikanėve modelin e Kushtetutės Finlandeze ku tė
    pėrcaktohemi si pakicė kombėtare", thotė Furtuna (kryetari i romėve tė Shqipėrisė). Bėjmė ēudi sesi regjistrimet pėr romėt te drejtorit tė
    Qendrės sė Studimeve Gjeografike tė Akademisė sė Shkencave pėrputhen me ato tė kryetarit tė romėve Furtuna. Nė Greqi na bėn tė ditur
    Poultoni, romi mysliman nė atė vend merr shtetėsinė greke pasi kthehet nė fenė orthodokse dhe pėr kėtė na jep njė shembull nė Follorinė
    tė Maqedonisė greke, ku kisha greke kthen romėt myslimanė nė orthodoksė.
    Hugh Puolton (nė "The Balkans: Minorities and States in conflicts", London: Minority Rights Group, 1991) pohon se popullsia rome nė
    Shqipėri ėshtė 10000 vetė. Sipas George Brynner (1995) ajo ėshtė 60000 vetė, kurse Janusz Bugajski (Ethnic politics in Eastern Europe,
    Armonk, New York, M.E. Sharpe, 1994) thekson se romėt nė Shqipėri kapin shifrėn prej 10000 vetėsh. Njė i intervistuar rom nga revista
    "Politika dhe Shoqėria" Vėll. 4, Nr. 1 thotė: " Flamuri ynė ėshtė gjysėm bl;u dhe gjysėm i gjelbėr dhe me njė rrotė. Ato simbolizojnė qiellin
    dhe tokėn, ndėrsa rrota simbolizon lėvizjen tonė. Ne kemi gjuhėn tonė qė e ruajmė prej shekujsh, feja e jonė ėshtė muslimane. Kur
    emigrojmė nė Greqi ne asnjėherė nuk e ndryshojmė emrin."

    Lind pyetja: 1. A mund qė njė drejtues i njė institucioni tė Akademisė sė Shkencave tė RSH tė marrė pėrsipėr njė pėrgjegjėsi kaq tė madhe
    pėr pėrmbysjen e raporteve tė strukturės etnike tė Shqipėrisė pa pasur njė oponencė nga ekspertė tė pavarur tė kėsaj fushe?


    2. Ėshtė pėr tė ardhur keq qė nuk ka pastur asnjė reagim nga opinioni dhe struktura shtetėrore pėr "kėtė zbulim" tė "strukturės sė re etnike
    tė Shqipėrisė"?
    Edhe prof.dr. Arqile Bėrxholi, me manipulimet e tija me shifra, jep tė njėjtėn pamje ashtu si edhe politikanėt shovinistė grekė pėr minoritetet
    nė Shqipėri.

    Sė pari, njė kompozim i tij i minoriteteve tė Shqipėrisė tregon se Prof.dr.Arqile Bėrxholi ndjek rrugėn e Nikola Geixhit nė trajtimin e
    problemit tė popullsisė.

    Sė dyti me shifra e dhėna pėr minoritetet nė Shqipėri zoti Arqile Bėrxholi dėshmon se tek ai dominojnė elemente subjektive dhe se bart nė
    vetvete elementė politikė antikombėtarė.

    Sė treti, "vllehėt nė Greqi mendojnė se janė mė grekė se grekėt, pasardhėsit e legjionarėve romakė tė martuar me vajza greke ose shtetas
    bizantinė qė flasin greqishten dhe njė dialekt tė greqishtes; po ashtu vllehėt e Greqisė shfaqin pretendimet e tyre se janė vllahe trojet deri
    nė veri tė Vlorės, tė Voskopojės, tė Korēės dhe tė Krushevės dhe se kėto vende janė pjesė tė kombit grek" (T.J.Winnifrith, "The history of
    a Balkan people", London, 1995). Kėshtu qė emigrantėt shqiptarė myslimanė: emėr e fe ndrruar nga halli si dhe ortodoksėt shqiptarė,
    grekėt duan t`i kthejnė nė bashkatdhetarė tė tyre vllaho-grek vorio-epirotė tė trojeve greke deri nė veri tė Vlorės dhe tė Korēės me anė tė
    ligjit tė dyshtetėsisė, duke iu ndrruar mė pas kombėsinė dhe duke i shndėrruar kėshtu trojet shqiptare nė toka greke.

    Sė katėrti, pėr sasinė e vllehėve nė Ballkan autori i sipėrpėrmendur vė nė dukje "se nuk ėshtė as raca as feja as kultura si dhe ndėrgjegja e
    tyre e njė identiteti tė ndarė nga tė tjerėt, por gjuha e tyre. Nė se marrin si kriter pėrcaktues pėr vllehėfolėsit pėrdorimin e zakonshėm tė
    gjuhės vllahe nė shtėpi si dhe bilinguizmin e tyre, dalin pėrfarsisht 50.000 vllehė folės nė Ballkan, 30.000 nė Greqi e 20.000 nė vendet e tjera
    tė Ballkanit."

    Sė pesti, Greqia emigrantėt shqiptarė, ose mė mirė t`i quajmė pengjet njerėzore tonat, i ka detyruar tė ndrrojnė strukturėn etnike dhe fetare.
    Ajo zotėron nė vendin tonė njė pjesė tė mirė tė sektorėve strategjike qė janė tė barazvlefshėm me pavarėsinė. Sot nė Athinė qarkullon libri
    "Epiri 4000 vjet histori dhe civilizim grek" shkruar nga njė duzinė akademikėsh me editor akademikun Sakelarius, botim nė gjuhėn angleze,
    qė ka dalė nė dritė nė vitin 1997, ai ėshtė pasuar nga ribotime tė tjera tė tij. Jemi nė njė kohė kur zėvendėsministri i jashtėm grek Lovedos
    pohon se Shqipėria do tė hyjė nė BE kur t`u japė tė drejtat 400.000 minoritarėve nė Shqipėri. Qarqet shoviniste greke, duke pėrfituar nga
    gjendja ekonomike e keqe qė gjendet sot vendi ynė, sigurisht kėrkojnė qė tė dali sa mė shpejt qė tė jetė e mundur njė atlas gjeografik i
    popullsisė sė Shqipėrisė tė tipit tė sipėrpėrmendur qė ta pėrdorin pėr qėllimet e tyre antishqiptare.

    (ky eshte dhe celesi qe shpjegon ndertimin e ketij atlasi qartesisht antikombetar-BARAT )



    Ja dhe njė paturpėsi e radhės!!


    Ėshtė pėr tė vėnė nė dukje sulmi qė i bėhet trashėgimisė kulturore shqiptare p.sh. nė njė album mbi veshjet popullore tė botuar kohėt e
    fundit nga Instituti i Kulturės Popullore tė Akademisė sė Shkencave, nė kapakun e albumit ėshtė vėnė veshja e gruas greke, duke e
    paraqitur atė si veshje popullore shqiptare tė qytetit tė Korēės. A ka paturpėsi mė tė madhe?


    Njė veprim qė duhet lavdėruar


    Citojmė mospranimin me tė drejtė gjatė vitit 1994 tė dokumentarit televiziv pėr vllehėt nė Ballkan financuar nga Kėshilli i Evropės, nga
    Drejtori i Televizionit Shqiptar Qemal Sakajeva pėr mungesė oponence:
    "Regjizori Piro Milkani kishte paraqitur nė Departamentin e Filmit njė dokumentar televiziv tė tij pėr vllehėt nė Ballkan. Tė gjithave u
    parapriu me informacionin se "dokumentari ėshtė sponsorizuar nga Kėshilli i Evropės dhe pėrmendi njė shumė marramendėse dollarėsh.
    Ndėrkohė, kėrkoj qė televizioni t`ia pėrfundonte disa procese teknike tė pakryera dhe mbi tė gjitha, ta transmetonte sa mė afėr pėr
    shikuesit tanė.
    Qė tė tre zbritėm nė studio. U ulėm pėrballė monitorit pėr tė parė dokumentarin. Ai qe ndėrtuar mbi bazėn e intervistave me vllehė tė njohur
    tė Rumanisė, tė Bullgarisė, tė Serbisė, tė Maqedonisė, tė Greqisė, tė Shqipėrisė. Ndėr vllehėt e vendit tonė kishte film dhe tekst pėr disa
    figura tė shquara si Artisti i Popullit Sandėr Prosi, Artisti i Merituar Prokop Mima etj. Pėrfshirė edhe njerėn degė tė origjinės vllahe, tė vetė
    autorit tė dokumentarit. Por ato ēfarė tė mbeteshin nė mendje dhe tė nxitnin e lindnin disa pikėpyetje ishin ēėshtje historie qė
    nėnvizoheshin:

    1. Qė qendra e tė gjithė Vllehėve tė Ballkanit ka qenė Voskopoja.
    2. Qė gjuha vllehe ėshtė gjuha mė vjetėr se gjuha e tė parėve tė shqiptarėve.
    3. Qė qyteti i lulėzuar i Voskopojės- kryeqendra ballkanike e vllehėve - u shkatėrrua siē thuhej nga "satrapi Ali pashė Tepelena".

    Fort mirė qė pėrgatitej pėr njė pakicė, qė ishin gjetur mjete financiare pėr t`i ardhur rreth e rrotull tėrė Ballkanit pėr tė filmuar personalitete
    tė spikatur nga vllehėt dhe qė kėmbėngulej pėr ta shfaqur nė tė gjitha televizionet kryesore ballkanike. Duke gjykuar mbi kėtė mundėsi tė
    krijuar, ndjeje lakmi qė , si do tė ishte e mundur qė, ashtu si pėr vllehėt, edhe krijuesit e televizionit shqiptar tė gjenin burime financiare nė
    shuma aq tė mėdha ose edhe mė pak, pėr tė bėrė emisione pėr ēėshtje shqiptare tė pazgjidhur tė Kosovės, tė shqiptarėve tė nėpėrkėmbur
    tė Maqedonisė, tė shqiptarėve krejt tė rrudhur tė Malit tė Zi, pėr problemin e madh tė mohuar tė ēamėve nė Greqi?

    Dokumentari mund tė transmetohej por tre teza tė mėdha Gjuha, Kryeqendra dhe shkatėrrimi - nuk mund vetėm tė lėshoheshin flurthi mbi
    ne dhe aq. Shqipėria ka institucionet e duhura shkencore dhe specialistėt e vetė. Le tė ballafaqoheshin ato pikėpamje qė hidheshin dikur
    tjetėr jashtė Shqipėrisė. Le tė saktėsohej ose pasurohej me to dhe pastaj tė kalonte nė ekran. Ēėshjtje tė ngjashme pėr asnjė vend tjetėr tė
    Ballkanit. Ishte e nevojshme qė tė bėhej oponencė shkencore rreth tė vėrtetave. Kjo nuk e dėmtonte krijimin veēse shmangte kėrcitjet a
    pėrplasjet me historinė tonė nė se kishte.
    - Po ky ėshtė financuar nga Kėshilli i Evropės dhe nuk ia vlen tė diskutohet, - tha Milkani, i cili, forumin e lartė evropian u duk se e
    pėrmendi pėr tu mbrojtur.
    - Kėshilli i Evropės ka paguar paratė, por nuk ėshtė autor i ideve. - Ėshtė mirė qė pikėpamjet tė kėshillohen me specialistė shqiptarė tė
    Akademisė sė Shkencave.
    Ai u tėrhoq me mospranimi. Kėrkesėn e thjeshtoi deri nė nevoja teknike.
    - Tė paktėn , lejoni ta titrojmė dokumentarin nė shqip.
    Por Televizionin Shqiptar, institucion qė varej nga Kuvendi, nuk kish pse e pėrzienim me procesin e thjeshtė tė pėrfitimit tė pak parave.
    Ashtu u ndamė. Ai nuk pranoi t`i ballafaqonte tė tri pikėpyetjet mbi Shqipėrinė dhe Vllehėt me specialistė tė institucioneve shkencore
    pėrkatėse".

    Mendoj se atlasi gjeografik i popullsisė duhet tė kalojė si maket nė departamentin e gjeografisė ku tė diskutohet e tė kontrollohet nga
    gjeografėt tanė, ku tė bėhen konstatimet e duhura e pastaj tė pėrpunohet me metodologjinė bashkėkohore. Pėr kėtė Akademia e
    Shkencave duhet tė japė ndihmėn e duhur.

  17. #637
    Perjashtuar Maska e BARAT
    Anėtarėsuar
    20-07-2006
    Vendndodhja
    Himarjot jet' e jet', Zot mbi male Hyll mbi det
    Postime
    2,565
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Bankė Amerikane e Shqipėrisė apo Bankė Amerikane e Greqisė?!

    Nga Gjergj Golemi

    Shqiptaro-amerikani Astrit Lila erdhi nė Tiranė pėer tė kaluar disa ditė pushime familjarisht. Ai banon nė Boston tė Amerikės.

    Nė mėnyrėn mė se normale, u drejtua pranė Bankės amerikane tė Shqipėrisė pėr tė tėrhequr dollarė nga numri i tij i llogarisė. Pas disa provave, pajisja vazhdoi t’i kthente pėrgjigje negative. Kėshtu, ai u detyrua tė ngjitej tek zyrat e shėrbimit tė Bankės pėr tė kėrkuar shpjegimet pėrkatėse. Nėpunėsit e bankės i thanė se nuk ka ka bankė amerkane tė Shqipėrisė qė tė tė pėrgjigjet pėr kėrkesėn tuaj, pėr tėrheqjen e parave. Mė hollėsisht e sqaruan se kjo ėshtė banka e Pireut, ekskluziviteti i sė cilės i takon Greqisė.
    Pra vetėm emrin ka Banka Amerikane e Shqipėsrisė!...

    Mė tej, e udhėzuan se po tė donte tė merrte lekėt e tij, duhej tė shkonte tek Univeristeti amerikan i Nju Jurkut, i cili ka njė filial atje qė mund tė tė shėrbejė.

    - Po pėr tė depozituar lekė, a kryeni veprime ju? - I pyet shqiptaro-amerikani Lila.
    - Po, pėr tė depozituar e bėjmė normalisht, sa tė duash e kur tė duash...


    Pasi u njoh me kėtė realitet, zoti Astrit Lila ka shkuar nė ambasadėn amerikane pėr tė bėrė ankimin pėrkatės. Pėrgjigjia e kėsaj ambasade ishte se nuk kishin asnjė informacion qė tė kenė bankė amerikane qė vepron nė Shqipėri, ndonėse ccdo qytetar nė mes tė Tiranės jo vetėm qė e di vend-ndodhjen, por ka lexuar dhe parė simbolet e USA-sė nė atė bankė, ku zoti Lila s’mund tė kryente veprime bankare!...


    Njeriu shqiptar, i mbytur nė detin e hutimit, pyet: “Po mirė nė pėrurimin e kėsaj banke ka marrė pjesė edhe ish ambasadorja Rise, edhe ish kryeministri Nano, edhe kryeministri Berisha, edhe ish Presidenti Moisiu, edhe ministri i Finacave Bode!...

    Edhe kėta nuk kanė informacion se ccfarė fshihet tej fasadave!?...

    gazeta ndryshe-5/9/2005

  18. #638
    Perjashtuar Maska e BARAT
    Anėtarėsuar
    20-07-2006
    Vendndodhja
    Himarjot jet' e jet', Zot mbi male Hyll mbi det
    Postime
    2,565
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Paris 1919-OKB 2007, ngjashmėria e datave tė rėndėsishme historike

    Dy samitet vendimtare pėr shqiptarėt

    Nga Konferenca e Paqes, ku u ndalua copėtimi i Shqipėrisė, e deri te negociatat pėr pavarėsinė e Kosovės


    Bajram Peci-gazeta shqip 8-9-2007

    Pėr tė sjellė ngjashmėritė politike tė dy datave tė sipėrshėnuara pėr fatet e kombit shqiptar, vlen tė sillet pėr lexuesin lėmshi i gjėrave tė paqėndrueshme, pothuajse i njėjtė nė distancėn kohore tė 88 viteve, pėr ēėshtjen e kombit shqiptar, por tashmė tė asaj pjese qė iu shkėput kombit mė 1913, Kosovės. Nė kėtė vit, ambasadorėt nė Londėr i dhanė njė zgjidhje tė palogjikshme ēėshtjes sė kombit shqiptar, duke kėnaqur nėn kėrcėnimin e ambasadorit rus, pėrfaqėsues i shtetit euroaziatik (qė njihej nė qarqet politike evropiane me emėrtimin "Xhandar Ndėrkombėtar"), pretendimet e fqinjėve lakmitarė tė sė njėjtės bashkėsi sllave e ortodokse.
    Shqipėria e copėtuar u ndodh nė fund tė Luftės sė Parė Botėrore para rrezikut tė shpėrbėrjes pėrfundimtare. Traktati i fshehtė i Londrės, ndėrmjet Antantės dhe Italisė mė 26 prill 1915, parashikonte ndarjen e tokave shqiptare ndėrmjet Italisė, Greqisė e serbo-malazezve. Njė tjetėr marrėveshje e fshehtė ekzistonte ndėrmjet Italisė e Greqisė. Sipas saj, Roma do tė mbėshteste kėrkesėn greke pėr aneksimin e Korēės e Gjirokastrės; Greqia do mbėshteste kėrkesėn e Italisė pėr aneksimin e Vlorės.
    Nė kėto rrethana, atdhetarėt shqiptarė, kudo ku ndodheshin, ndėrmorėn njė lėvizje tė ethshme nė mbrojtje tė trojeve shqiptare e tė drejtave tė kombit. Ishte Ismail Qemali ndėr tė parėt qė, nė njė moment kaq kritik, ndėrmori njė aksion kombėtar. Kryeministri italian, Orlando, e kishte njoftuar Ismail Qemalin se e priste pėr tė biseduar pėr Konferencėn e Paqes nė Paris. Delegacioni i tij kishte rėnė dakord qė do tė bashkohej me delegacionin e kolonive shqiptare qė vinin nga Amerika. Sa zbriti nė Peruxhia, Ismail Qemali u njoftua se Orlando nuk e priste. Ai ishte nisur pėr nė Paris. Ishte lėnė porosi qė delegacioni shqiptar tė priste nė Itali derisa Orlando tė kthehej nga konferenca. U kuptua se flitej pėr njė izolim tė qėllimshėm. Me thirrjen e egėrsuar "...mė hėngrėn nė besė", mė 23 janar 1919, pasi piu njė kafe tė shėrbyer nga personeli i hotelit, Ismail Qemali u nis drejt konferencės sė shtypit, ku nuk arriti tė shqiptojė asgjė. Vdiq mė 24 janar. Tė afėrmit thonė: "Vdiq i helmuar".

    Nė kėto kohė anarkie, atdhetarėt shqiptarė u mblodhėn mė 25 janar nė Durrės, nga ku doli njė qeveri, pa mundur tė shmangė ndikimin italian. Qeveria e Durrėsit emėroi njė delegacion pėr Konferencėn e Paqes nė Paris. Tė tjera delegacione shqiptare kishin mbėrritur nė Paris. Mihal Grameno rendit gjashtė, ndėrsa Mehdi Frashėri pėrmend katėr dėrgata: njė delegacion nga Stambolli, njė i Esat Pashės, njė i Rumanisė. Por, mbi tė gjitha kėto tė ashtuquajtura delegacione, ku u bėnė shumė pėrpjekje pėr tė bashkuar qėndrimet, spikaste delegacioni nga kolonitė shqiptare, qė do tė vinte nga Amerika e qė fati nuk e desh tė bashkohej me delegacionin e Ismail Qemalit, siē ishte rėnė dakord.

    Nė ato ditė aq vendimtare pėr mbijetesėn e Shqipėrisė, ishte peshkopi Noli ai qė lėshoi apelin poetik "Jepni pėr nėnėn", ku secila nga shtatė strofat mbyllej me fjalėt e pavdekshme "Mbahu nėnė mos ki frikė, se ke djemtė nė Amerikė". Fan Noli, pėrfaqėsues i federatės panshqiptare "Vatra", i rrethuar nga njė radhė intelektualėsh shqiptarė si: Mehmet Konica, Kristo Dako, Mihal Grameno, Kostandin Ēekrezi, Parashqevi Qiriazi, Sevasti Dako dhe organet "Dielli" e "Ylli i Mėngjesit", u shfaq nė jetėn e ambientet e politikės amerikane tėrė forcė, gjallėri e aktivė. U arrit tė ndėrtohen marrėdhėnie me Presidentin Uillson e anėtarėt e delegacionit amerikan. Fan Noli u takua mė 4 korrik 1918, nė jahtin presidencial "Mayflower", me Presidentin e Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, i cili i tha Nolit se "...unė do kem vetėm njė zė nė Konferencėn e Paqes nė Paris dhe atė zė do ta pėrdor nė emėr tė shqiptarėve".

    Qėndrimi i Presidentit amerikan ishte ai qė shpėtoi Shqipėrinė, rrjedhė edhe e luftės e pėrpjekjeve qė intelektualėt shqiptarė nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės bėnė pėr mbrojtjen e pavarėsisė sė Shqipėrisė dhe formimin e shtetit shqiptar. Influenca e "Vatrės", me 72 degė nė SHBA, Kanada e lidhjet e qėndrueshme me mbrojtėsit e ēėshtjes shqiptare nė Angli, Aubrey Herbert dhe Edith Durham, i bėnė ballė me dinjitet lukunisė greke, italiane e sllave. Ishte influenca e "Vatrės" mbi delegacionin amerikan qė pėrcaktoi qėndrimin e qeverisė sė SHBA-ve pėr kėtė ēėshtje. "Presidenti Uillson bėri mė shumė se askush pėr pavarėsinė e Shqipėrisė; Uillsoni refuzoi kategorikisht tė nėnshkruante marrėveshjen, derisa u sigurua nė tė drejtėn vetėqeverisėse tė shqiptarėve", u shpreh Noli pas Konferencės sė Paqes. Jo vetėm nuk pranoi tė nėnshkruante marrėveshjen e copėtimit tė Shqipėrisė, por qėndrimi i prerė i Presidentit Uillson u pasua nga dy nota, "...mė tė ndritshmet e karrierės sė tij, nota qė ndaluan copėtimin e Shqipėrisė", thotė Noli. "Vatra" mbajti pandėrprerė njė delegacion nė Paris. Njė nga armiqtė mė tė mėdhenj tė shqiptarėve nė atė kohė, Kryeministri i atėhershėm grek, Venizellos, u detyrua tė pohonte se "...Vatra ma hoqi nga dora Vorio-Epirin".

    Por historia nuk mbyllet kėtu. Nė janar tė vitit 1920, Franca me Anglinė kishin rėnė dakord qė tė zbatohej traktati i fshehtė i Londrės nė favor tė Italisė. Nga kjo marrėveshje, trupat italiane prej 150 mijė ushtarėsh nuk po largoheshin nga Vlora, Tepelena, Gjirokastra e Durrėsi, pavarėsisht vendimeve tė Konferencės sė Paqes nė Paris. Por nė Shqipėri shumė gjėra kishin ndryshuar pozitivisht. Vetėdija kombėtare ishte forcuar. Qeveria e dalė nga Kongresi i Lushnjės dhe e vendosur nė Tiranė, pak ditė pasi Avni Rustemi vrau nė Paris Esat Pashė Toptanin, nisi betejėn, atė qė nė histori ka hyrė me emrin Lufta e Vlorės. Plot 87 vjet mė parė, mė 3 shtator 1920, trupat e fundit italiane u larguan nga Vlora. Tre muaj mė vonė, mė 17 dhjetor 1920, Shqipėria do tė bėhej anėtarja e 43-tė e Lidhjes sė Kombeve.


    * * *

    Paris 1919. Nju-Jork 2007. Kosova prej 8 vjetėsh ėshtė protektorat i OKB-sė. Zgjatja e pakuptimtė nė vite e zgjidhjes sė statusit pėrfundimtar tė Kosovės ishte oksigjen pėr Serbinė. Filloi tė flitej gjithnjė e mė shumė pėr "ndryshimet demokratike nė Serbi" dhe gjithnjė e mė pak pėr barbarinė serbe nė Kosovė. Ashtu si nė vitin 1919, edhe tani ėshtė kolosi i demokracisė nė botė, qė mbron njė popull e njė kombėsi nga synimet imperialiste e koloniale tė sllavėve. Evropa, edhe pse ėshtė e bindur nė tė drejtėn e shqiptarėve tė Kosovės, ka qė prej vitit 1999 qė ngurron e tkurret nė pavendosmėrinė e dukshme pėr tė marrė njė vendim: shpalljen e Kosovės si shtet i pavarur. Shkaku ėshtė, si nė kėto 130 vjetėt e fundit, druajtja nga Rusia. Takimi i radhės pėr palėt do tė jetė mė 26 shtator nė Nju-Jork. Pėr gjitha qarqet diplomatike ėshtė mė se e qartė se qėndrimet e treshes sė ambasadorėve, tė ngarkuar pėr tė arritur njė zgjidhje tė ēėshtjes sė popullsisė shqiptare tė Kosovės, janė tė kundėrta. Ato shprehen skeptike se Prishtina dhe Beogradi mund tė arrijnė ndonjė marrėveshje. Palėt nė bisedime as kanė e as do tė kenė unitet nė 120 apo 1200 ditė. Pėrderisa tre ambasadorė nuk janė nė gjendje tė arrijnė nė njė mirėkuptim, pėrse u dashka qė dy popuj, dy raca tėrėsisht tė ndryshme, prej shekujsh armiqėsore ndaj njėra-tjetrės, tė arrijnė njė mirėkuptim, ku njėra palė, shqiptarėt, duhet tė pranojnė tė jenė skllevėr e pala tjetėr, sllavėt serbė, kushėrinj tė sllavėve rusė, tė jenė skllavopronarė; serbėt tė jenė sovranėt e shqiptarėt tė nėnshtruarit. Kėtė kuptojnė me "mirėkuptim" serbėt e rusėt. Evropa pa dhe preku gjenocidin e pashembullt, tė ushtruar me hekur e zjarr nga Serbia ndaj shqiptarėve, nė vitet ‘90, qė arriti nė pėrmasa shokuese pėr botėn nė 1999-ėn. Nuk ėshtė aspak fjala pėr gjenocid tė ushtruar nga njė njeri, Millosheviēi e regjimi i tij, siē u pėlqen disave tė thonė, por pėr gjenocid tė njė populli tė sėmurė e tė verbuar prej kohėsh nga nacionalizmi, popullit serb, i armatosur deri nė dhėmbė ndaj njė populli e race tjetėr, shqiptarėve tė paarmatosur e tė pambrojtur, derisa NATO u doli pėrkrah. Ishte parė qė me ngjarjet nė Bosnjė se mizoria serbe nuk do njihte kufij, se Bashkimi Evropian nuk ishte i aftė e i efektshėm nė parandalimin e luftės e krimeve serbe pėr sundim nė Ballkan, ndaj Shtetet e Bashkuara tė Amerikės ishin tė vendosura, sė bashku me Britaninė e Madhe, tė mos lejonin tė pėrsėriteshin ngjarjet tragjike tė Bosnjės. Tė gjitha parimet e tė drejtės ndėrkombėtare janė nė anėn e shqiptarėve tė Kosovės dhe qėndrimi rus, i cili e pa qartė gjenocidin serb, duhet tė pėrshtatet me ndryshimet demokratike nė Ballkan. Nė tė kundėrt, pohon se ka qenė dakord me gjenocidin e ushtruar ndaj shqiptarėve. Rusia nuk i lan duart nga ngatėrresat e saj tradicionale nė Ballkan, duke thėnė me cinizėm se "...ajo pranon atė qė mund tė pranohet nga tė dyja palėt", ndėrkohė qė ata e dinė mė mirė se kushdo tjetėr se pala serbe nuk e pranon pavarėsinė e Kosovės dhe nga palėt nuk do pranohet asgjė. Nėn moton: tė shpėtohet ē‘tė jetė e mundur, pasi krijesa artificiale, me emrin sllavėt e jugut, u shkatėrrua, duke lėnė pas njė vazhdė kilometrike gjaku e piramida trupash pa jetė, serbėt shpresojnė ende nė Serbinė e Madhe. Ata bėjnė sikur i kanė harruar veprat barbare tė gjenocidit ndaj shqiptarėve e boshnjakėve, por po jua kujtojmė e do t‘jua kujtojmė pėrsėri e pėrsėri. Veprat gjenocide kundėr njerėzimit janė kriter pėr ndarjen e hordhive tė egra nga kombi.

    Shqiptarė, mos prisni qė Federata Ruse dhe Serbia tė jenė prekur nga pikat e lotit qė rrjedhin edhe pas nėntė vjetėsh nė sytė e vejushave, nėnave e motrave tė shqiptarėve tė Kosovės, pėr vrasjen e mbi 10 mijė bijve tė tyre, 2 mijė tė zhdukurve, djegien e mijėra e mijėra banesave, pėrndjekjen e paparė nė historinė e Evropės tė 1 milion qytetarėve. Trupave tė NATO-s duhet t‘ju kujtohet shkretėtira e shkrumbuar qė ndeshėn, kur mė 10 qershor 1999 hynė pėr herė tė parė nė Kosovė. Pasi i mohuan popullit shqiptar tė Kosovės vetėvendosjen natyrore, e detyruan tė heqė dorė nga bashkimi me Shqipėrinė, iu mohua e drejta historike Shqipėrisė ndaj Kosovės. Tani serbėt e vėllai i madh rus kėrcėllojnė dhėmbėt imperialistė ndaj drejtėsisė ndėrkombėtare. Shqiptarėt paqėsorė, bijtė e Nėnė Terezės, bėnė gjithė lėshimet e mundshme dhe pranuan pėr hir tė paqes pakon e ndėrmjetėsit Marti Ahtisari, qė pėrmbante edhe zgjidhje jo tė drejta e nėpėrkėmbėse pėr Kosovėn, si rregullimi ligjor i enklavave serbe, i kishave iliro-bizantine-shqiptare, qė pakoja i konsideron pasuri tė kishės e kulturės serbe e ligjmarrja nė Parlament. Nė kėto rrethana, kur fantazma e Rusisė cariste endet mbi hapėsirat e populluara nga shqiptarėt, duhet tė jemi mė se tė bashkuar nė qėndrimet tona. Nė Konferencėn e Paqes mė 1919 nė Paris, delegacioni panshqiptar i "Vatrės" kėrkoi njė mandat tė SHBA-ve mbi Shqipėrinė, ēka do t‘i shkonte shumė pėrshtat nė kėto momente popullsisė e trojeve shqiptare tė Kosovės.


    Zoti President!


    Delegatėt e kolonive tė shqiptarėve nė Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, Turqisė, Rumanisė, kanė nderin tė njoftojnė se kanė nėnshkruar dhe janė dakord me pėrmbajtjen e tekstit tė mėposhtėm, paraqitur nė Konferencėn e Paqes. Pjesa mė e madhe e delegacionit pėrbėhet nga shqiptarė, ndėrsa teksti pėrputhet me dėshirat e gjithė kombit shqiptar.

    Anėtarėt e qeverisė sė pėrkohshme shqiptare kanė nėnshkruar tekstin qė do tė paraqitet nė Konferencėn e Paqes drejtuar asamblesė, derisa tė tėrheqin vėmendjen ndaj gjithė gabimeve tė bėra nė zgjidhjen qė ata do tė marrin pėr ēėshtjen shqiptare, gabim i cili do tė ēonte nė mėnyrė tė pashmangshme nė cenimin e paqes nė Ballkan.

    Ēėshtja shqiptare nuk ėshtė njė ēėshtje lokale, ashtu si mendohet, por ėshtė ēėshtje ballkanike dhe si e tillė u intereson gjithė niveleve nė mbarė botėn. Zgjidhja e kėsaj ēėshtjeje nė mėnyrė paqėsore bėhet e vėshtirė si shkak i uzurpimit tė Italisė nė Shqipėri: ky uzurpim mund tė cenojė edhe ekzistencėn e kombit shqiptar. Kjo e vėrtetė del nė pah nga veprimet e bėra prej tyre gjatė pushtimit tė trojeve tona. Arsyet se pėrse populli shqiptar ngrihet kundėr ndėrhyrjes italiane, janė si mė poshtė:

    Traktati sekret i vitit 1915, qė u dha mundėsi bashkėbiseduesve tė ndanin Shqipėrinė mes serbėve, grekėve dhe italianėve, ėshtė nė kundėrshtim tė dukshėm me marrėveshjen e Londrės sė vitit 1913, nėnshkruar edhe nga italianėt.
    Gjatė viti 1914, Italia tregoi se donte tė blinte disa pasuri qė i takonin shtetit shqiptar, nė mėnyrė qė tė vendoste aty kolonėt italianė, duke shfaqur dėshirėn pėr tė kolonializuar Shqipėrinė.
    Italia ka hapur nė Shqipėri 180 shkolla italiane dhe ka vėnė pengesa nė mėnyrė tė pėrsėritur pėr hapjen e shkollave kombėtare, rrethana qė tregojnė projektin e saj pėr italianizimin e vendit.
    Ajo e quan si tė drejtė mbi Vlorėn, duke e konsideruar si hinterland, dhe ėshtė vendosur aq mirė, edhe pse nė kundėrshtim me popullatėn, madje ka dėrguar pėrfaqėsuesit e saj nė Asamblenė Kombėtare tė mbledhur nė Durrės mė 25 dhjetor 1918.
    Italia ndėrtoi njė hekurudhė qė nisej nga Vlora, pa marrė pėlqimin e qytetarėve dhe kundėr dėshirės sė tyre.
    Regjimi i vendosur nė territorin e pushtuar nga trupat e huaj ėshtė njė regjim italian, ndryshe nga ai i vendosur prej francezėve nė Korēė.
    Agjentė tė ndryshėm mbjellin pėrēarje mes myslimanėve dhe kristianėve, nė mėnyrė qė ata tė njohin protektoratin e Italisė.
    Pushtimi i Vlorės, prelud i protektoratit italian nė tė gjithė Shqipėrinė, do tė sjellė konflikt lufte nė Shqipėri, qė do tė ketė pasojė pėr vendin, por edhe pėr paqen nė Ballkan.
    Shqiptarėt janė tė sigurt se do t‘i bėjnė ballė pushtimit italian, sepse pėr ta ky ėshtė integriteti territorial. Dėshira pėr tė zmbrapsur forcat italiane ėshtė shprehur gjatė asamblesė kombėtare tė mbledhur nė Durrės, ku me unanimitet u protestua ndaj mungesės sė pėrfaqėsisė shqiptare tė ardhur nga Vlora, protestė e cila u bė edhe pse vendi ishte nėn mbikėqyrjen e autoriteteve ushtarake dhe civile italiane.

    Ne duam tė theksojmė se ēdo lloj dorėzimi, qoftė edhe zyrtar, nuk ėshtė i pranueshėm dhe pėr pasojė ėshtė nė kundėrshtim me dėshirat e popullit shqiptar.

    Kėto pėrfundime dalin pas ekzekutimit tė traktatit sekret, qė pėrputhet me dėshirat italiane. Do tė ishte njė gabim fatal dhe pėr pasojė do tė sillte rreziqe tė reja.

    Edhe njė herė nė Ballkan do tė rindizeshin luftėra tė pandėrprera, njėsoj si u bė nė kohėn e turqve.

    Nėse Italia kėmbėngulte tė vendosej nė Shqipėri, atėherė do tė shtonte indinjatėn e popullsisė dhe ata do tė ishin tė kėrcėnuar nga ambicia e tyre: Italia do tė ishte i huaji qė popujt e Ballkanit do tė detyroheshin ta dėbonin nga toka e tyre.

    Pėr tė larguar ēdo lloj rreziku duhet:

    Shpallja e Pavarėsisė sė Shqipėrisė.
    Shqipėria duhet tė konsiderohet komb i shenjtė, njėsoj si u bė me Poloninė, Alsasėn, Lorenėn, ashtu si e kanė njohur nė deklaratat e tyre zyrtare fuqitė e mėdha dhe vendet mbėshtetėse.
    Tė anulohen klauzolat e traktatit sekret tė vitit 1915, qė kanė tė bėjnė me Shqipėrinė.
    Tė ratifikohen kufijtė e Shqipėrisė dhe tė vendeve tė tjera ballkanike sipas etnive.
    Le t‘i besohet detyra e udhėheqjes sė Shqipėrisė nė hapat e parė tė jetės politike njė superfuqie qė do tė kishte mirėsinė ta bėnte kėtė dhe qė tė mos sillte mosbesim ndėr popujt ballkanikė.
    Nė mėnyrė unanime populli shqiptar dėshiron qė njė mandat i tillė t‘u jepet Shteteve tė Bashkuara tė Amerikės, qė nė njė periudhė shumė tė shkurtėr mund ta arrijnė kėtė qėllim. SHBA kanė autoritetin moral tė pėrmbushin njė mision tė tillė, pa lėnė shkas pėr ndonjė fėrkim mes shteteve tė tjera tė Ballkanit dhe qė mund tė siguronin suksesin e misionit deri nė pėrfundimin e tij.

  19. #639
    Perjashtuar Maska e BARAT
    Anėtarėsuar
    20-07-2006
    Vendndodhja
    Himarjot jet' e jet', Zot mbi male Hyll mbi det
    Postime
    2,565
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Atdheu yne e Kombi shqiptar cope-cope edhe nga ne te zot

    Dr. Hasan Luci


    Tranzicioni demokrat shqiptar-faqa e zeze ne historine tone kombetare


    Kosova dhe trojet shqiptare nen ish Jugosllavine


    Ngjarjet e viteve 1968-e74 dhe sidomos pas vitit 1981 e ketej bene qe te shkruhej gjat embi pakenaqesine dhe veprimtarite per liri te shqiptareve ne ish Jugosllavi aq sa Tito u detyrua teu njihte autonomine si subjekt shtet formues juridik vetem ne Kosove.Kjo tashme ishte nderkombtarizimi i ceshtjes se pazgjidhur shqiptare,pasi ngjarjet ne Kosoove nuk jane pare anjehere te palidhura me Shqiperine ame ne dy kuptime: se pari,reklamohej akuza se Tirana nxit trazirat dhe nderhyrjet ne punt e brendshme te ish RFSJ dhe se dyti,shqiptaret nen Jugosllavi kerkojne te drejtat e lirite e tyre dhe dyan bashkimin me Shqiperine.Akuza e pare nuk qe e vertete,por ne baze te konventave nderkombetare Shqiperia kish te drejte ligjore te kerkonte pajtim te njellojt me kombet e tjera te shqiptareve nen Jugosllavi,por ky ze mbytej nga propaganda dhe diversioni e provokacionet Jugosllave brenda e jashte vendit.Edhe veprimtaria atdhetare e shqiptareve atje apo ne diaspore perkthehej nga kundershtaret e brendshem e te jashtem sikur perligjte akuzen serbomadhe,pasi divergjencat me ish Jugosllavine u rriten ne vitet e70 e80 sidomos pas vdekjes se Titos,por shqiptaret nismetare te shperberjes se ish Jugosllavise u perballen me bllokun e popujve te tjere,qe nuk donin teu dilnin nga duart pasurite e trojeve shqiptare nen RFSJ.Shqiperia nuk hoqi dore nga kerkesat e saj ne planin kobetar e nderkombetar permes propagandes,ndersa kosovaret ne vecanti hodhen ne veprimtari konkrete.por shqiptaret nen Jugosllavi,duke qene te percare dhe te ndare ne disa republika nuk arriten dot njehsimin e strategjise eKosova Republikee! dhe shtypja u rrit ndaj tyre e planifikuar dhe me forca e mjete te sofistikuar.

    Shqiperia e dobesuar ekonomikisht ne vitet e80 dhe problemete e tjera politike brenda udheheqjes se saj e dobesuan me tej para opinionit publik,prondaj Tirana nuk mund te reagonte ne lartesine e domosdoshme per teu perballur me titistet dhe milloshevicet e pas Titos.Edhe vdekja e E.Hoxhes la boshllek te madh ne ceshtjen kombetare.Kjo dobesi beri qe deri diku ne Kosove e gjetke te lindin dyshime e dyzime per mbrojtjen e Shqiperise dhe kjo u duk edhe ne kursin gandist te LDK dhe vendimet e saj,ne kundershtim me rolin dhe veprimtarine apo besimin qe kishin tek Tirana rinia Kosovare dhe sidomos ajo me origjine fshatare dhe ne diaspore.Kete e tregoi me se miri lufta e UCK dhe parrullat e saj per mobilizimin ne lufte per bashkimin e kombit tone.

    Serbia,pasi zgjidhi pjeserish luftrat me republikat ish jugosllave,i ktheu tere baterite per te shtypur levizjen clirimmtare ne Kosove se pari,me dhune me cdo kusht deri me spastrimin etnik te trojeve shqiptare dhe se dyti, duke mobilizuar opinionin e brendshem dhe te jashtem me cdo mjet se Kosova eshte zemra e Serbise se vjeter duke zyrtarizuar serisht protokollet e vjetra te copetimit te trojeve shqiptareprane miqve te saj tradicionale te njejte.Keshtu Serbia mundi te perjastoje Kosoven ne Dejton si ceshtje te brendshme te Sebise pasi faktori nderkombetar qe dakorte pasi nuk pati asnje ze kunder.Ppujt e tjere dhane interesat e veta,e lane ne balte Kosoven e trojet e tjera shqiptare,megjithese shqiptaret serisht luftuan orane tyre te pavaresuar nga Serbia si ne Kroaci etj.Keshtu Kosova mbeti trim i vetem ne fushen e betejes kunder Serbise militariste,kunder Maqedonise se njohur si shtet i pavarur me shpejtesi marramendese dhe e perkrahur njezeri nga faktori nderkombetar,me perjashtim te rezerves qe beri Greqia e cila ka synimet e njohura ne Maqedoni.

    Ne keto kushte urgjente dhe alarmi faktori shqipetar, qofte Tirana zyrtare, qofte trojet shqiptare nen Jugosllavi qofte diaspora kosovare neper bote nuk dolen me nje strategji te perbashket, pasi gjendja e brendshme ne Shqiperi, ne Kosove e gjetke mes shqiptareve u acaruan grindjet e percarjet politike.Perpjekjet e vaketa per teu marre vesh qofte edhe mes rrymave e klaneve te njejta ideologjike nuk u afruan por u larguan me tej, duke pare interesat e ngushta partiake e vetjake per te hypur ne pushtet, duke harruar interesat kombetare. Edhe perpjekjet per te kerkuar ndihme ne Evrope dhe ne SHBA ne fillim nuk dhane rezultate pozitive, pasi ata e njihni mire gjendjen kudo, por zaret ishin hedhur ne Dejton e gjetke ne diplomacine e fshehte dhe ne propaganden e hapur se levizja kosovare per liri e pavaresi edhe ajo paqesore, u quajt terroriste islamike etj.Ketij zjarri i fryn edhe Greqia,Rusia,Kina etj. miq te serbomedhenjve.

    Vetem kur SHBA u bind se Milloshevici filloi spastrimin etnik te nje populli te tere qe ata e njihnin mire dhe rivleresuan interesat e tyre ne kete rajon, ku mbanin me paterica edhe Maqedinine, vendosen te veprojne ne kuadrin e interesave madhore te NATO-s ne ballkanin perendimor e me gjere. Amerika pati aleat pamedyshje vetem Angline e drejtuar nga Bleri, ndersa aleatet e tjere ne NATO dhe ne BE hezitonin dhe ngriten secili arsyet e pengesat e tyre per te vepruar njezeri per tei prere doren genocidit serbmadh.Dhe vertete SHBA deklaroi dhe veproi gati e vetme per ta thyer makinen ushtarake serbomadhe, e cila kapitulloi por me kushte ne favor te saj. U a----stua* Millosheviei me pazare te ndyra, por jo platforma e tij shovene dhe gjeneralet kriminele per krime kunder njerezimit qe jane te lire edhe sot.

    Kosova u clirua ne 1999, por pasojat e Dejtonit,Rambujese, te sulmit rus ne Prishtine,fakti i kryer ne ndihme te Serbise tradicionale ortodokse venia nen protektoriat nderkombetare sipas rezolutes 1244 serish nen sovranitetin e Serbise, zhgenjeu jo vetem UCK-ne luftetare te lirise dhe popullin kosovar por edhe njerezimin perparimtar.Diplomacia sekrete triumfoi serish ne dem te trojeve etnike shqiptare dhe kunder se drejtes per bashkim te kombit shqiptar.Faktori nderkombetare shpalli miratimin e pavaresise se Kosoves pas nje periudhe kalimtare trevjecare nen UNMIK e KFOR,kur punet u zgjaten pertej premtimeve dhe u vertetua bllofi i tyre me qellim per te fituar kohe per pazarlleqet mes Serbise dhe fuqive te medha per interesat e tyre ekonomike e polike ne rajonin e Ballkanit duke risjelle ne kujtese jallten dhe diplomacine levizese pas permbysjes se komunizmit ne Evropen lindore e BS, duke nxjerre nga sirtari traktet e vjetra dhe duke bere trakte te reja dhe ndryshimet ne administraten amerikane pas presidentit Klinton sollen prurje te reja ne perballjen me ariun rus, qe po tregon serish dhembet e luftes se ftohte ne KS te OKB, ne G 8 dhe ne Grupin e Kontaktit ne bisedimet per statusin e pavaresise se Kosoves.Plani i shpallur i Ahtisarit, pas bisedimeve mes antareve te Grupit te Kontaktit dhe jo mes dy paleve te interesuara qe realisht nuk kane arsye te merren vesh,se serbet nuk pranojne asgje edhe pas kasaphanes qe bene ne Kosove, nuk kerkojne asnje falje, perkundrazi bejne fajtore Kosoven, te ciles i kerkojne nenshtrim e kapitullim pa kushte, ndersa kosovaret me te drejte nuk kane pse te bisedojne me serbet, pasi Kosova e kreu misonin e vete te lirise me 1999 dhe kerkon pa medyshje vetvendosje-pavaresine e vet.

    eshte e pafalshme per Grupin e Kontaktit, qe pas 7 vjetesh doli me nje plan te arritur me trysni ndaj Kosoves qe te pranoje faktin e kryer per te decentralizuar territorin e Kosoves, te njohur edhe ne 1974 nga kushtetuta e RFSJ-se, me enklavat serbe e fetare me lidhje direkte e financime nga serbi duke perjashtuar cdo bisedim per ti perfshire trojet shqiptare te lena jashte Kosoves si Luginen e Preshevesh etj. ku edhe u luftua per liri e pavaresi. Administrata nderkombetare ushtarake dhe civile ne Kosove beri leshime te pafalshme ne dem te shqiptareve dhe ne favor te Serbise, Maqedonise, Malit te Zi.Pra diplomacia e OKB-se dhe e BE-se e Rusia u rikthyen ne 1913 ne konferencen e ambasadoreve ne Londer dhe me te njejtat argumente mbajne peng jo vetem Kosoven por tere kombin shqiptar.Pas drames kosovare te KS te OKB,rikthimi nga fillimi i bisedimeve gjoja mes Serbise e Kosoves i ngjan barsaletes se priftit qe kur u zu ngusht tha ta fillonte nga e para! Ky trajtim i ceshtjes tregon se edhe pse grupi perfaqesues kosovar pranoi kompromise qe mund te behen fatale per te ardhmen e shqiptareve ne Kosove dhe per vete Ballkanin e me gjere, perseri Serbia e Rusia e miqte e saj te hapur dhe ne heshtje ne Grupin e Kontaktit dhe ne treshen e famshme te 2007 qe po bejne hetime per ate qe eshte e qarte si drita e diellit,kerkojne vetem e vetem nje pergjunje te shqiptareve pa kushte, qe ne fakt do te coje ne nje autonomi te ndyre dhe jo ne sovranitet shteteror as ne kuptimin e ngushte qe ka sot sovraniteti drejt integrimit euroatlantik dhe evropian,globalist, sidomos per vendet e popujt e vegjel,qe konventat e shpikura nderkombetare sot i denojne pa te drejte te jetojne ne shtete shume etnike edhe kur ke shimice derrmuese sic eshte Kosova.Deri sot propagandohej ruajtja e statukuos,por kjo statukuo u thye mes permbysjes se komunizmit, pas bashkimit te Gjermanise, pas daljes se pavarur te shteteve balltike e tjera ne ish BS, ne Cekosllovaki pas shperndarjes se ish Jugosllavise etj. vetem shqiptareve u kerkohet te rrine urte, te pranojne statukuon e grisur, te pranojne shumeetnine qe se kane se kufizohen me njeri-tjetrin ne 7 shtete dhe te plotesojne standartet e *? BE e NATO-s, te cilat nuk i kane plotesuar as anetaret e tyre Greqia, Italia etj. per minoritetet, per korrupsionin, trafiqet etj.Serish ne keshillohemi nga faktori nderkombetar sic keshillon prifti:beni si them une por mos beni si bej une!?

    Per fat te keq qysh ne nismen e tranzicionit demokrat, ne hapat e pare te permbysjes evullnetaree dhe me epaqee te komunizmit ne Shqiperi, faktori shqiptar ne Tirane, i pereare, pranoi ndihmat ebujaree te fqinjeve dhe kapitalisteve serbe,greke etj. ballkanas, perfshi kosovare, shumica te financuar nga serbet pasi atdhetaret shqiptare nen Jugosllavi nuk qene dhe nuk jane te pasur por te varfer, punetore neper bote apo te trafikanteve si pronari i gropes se Sejdise, qe mbeti simbol i korrupsionit per te bere kapitalistet tane.Pluralizmi shqiptar, mik i botes, por jo i popullit te vet, hapi portat e dritaret nga hyne mafiet ballkanase e boterore qe ndihmuan Shqiperine me mbeturinat e depove me ushqime te luftes se dyte boterore (faktet jane kokfort dhe iu bene te njohura opinionit publik brenda e jashte, veese i shijuam pa frike qe e ben Shqiperine vend trafiqesh te efaredoshme, ku luanin e luajne miliardat me eeshtjet e fajdeve, pastrimin e parave, drogat,armet etj. te cilatu plotesuan me qejfin e kuekave te sjella edhe nga tere racat e botes demokrate per te shijuar te kamurit, hajdutet e rinj e te vjeter, ngjyrat e ylberitmish te bardhe!? Kjo Tirane zyrtare, atdheu ame, belbezoi perearte shume vjet per eeshtjen kombetare dhe e gjeti zgjidhjen, duke pranuar e para keshillen e diplomacise nderkombetare, paketen Ahtisari, veese pavaresi te kushtezuar dhe jo sovranitet shteteror, por me ca gjasa te drejtash, me gojen e kryediplomatit te regjur ne Paris, z.Besnik Musatafaj, i cili sot ka marre pozat e kritizerit ndaj pasardhesit te vete, qe seqenka aktiv se vete ai vrau kueedren serbomadhe?Ku-ku,nane;bertasin tek ai, ne raste te tilla.Por edheky seka faj, se eci ne vazhden e grazhdit te R.Alise, F.Nanos ne Krete etj;S.Berishes me thyerjen e bllokades kunder Milloshevieit, duke furnizuar me karburant e arme kur Kosova therej, vritej e digjej,spastrohej dhe ky fare prijesi demokrat edhe shfajesohet pa pike cipe ne fytyre ne mediat shqiptarese seka kurajon te mbyt a vrase veten per kete turp e shkuar turpit, vee te tjera qe do tei vbertetoi koha;apo mek-meket para kryeministrit serb, duke mos deshmuar as njohuri fillestare ne historine tone per teia perplasur ne fytyre serbomadhit se trojet shqiptare ne Jugosllavi jane te pushtuara dhe jo te katragjysheve te ardhacakeve nga stepat e moealet nga zbriten si minjte e kenetave, duke shkaterruar dhe pushtuar e krijuar perandori e federata nen tutelen dhe ombrellen e kolonialisteve evropiane te shek.XIX,XX e XXI.

    Po ku ta gjejne guximin keta mender kur breket u jane qullur me kohe me bemat e mbrapshta ne kurriz te Shqiperise dhe te kombit tone ne te kater anet e horizontit dhe nen dhe e ne qiell, duke i mbuluar me miqesi e diplomaci e minjve te moealeve dhe demagogjine per shtet ligjor e demokraci nen hijen e armiqeve dhe kundershtareve te shqipetareve, te cilet u falen dite e nate teua mbajne avazin si pozite e opozite alternuese demokrate ne kurriz te shqipetareve, qe tash 17 vjet e bene Shqiperine germadhe,erresire, qe i duhen shekuj per te marre veten dhe kohe e luftra te tjera per teu bashkuar ne trojet e veta natyrore e historike pasi shqiptaret nuk do ta gelltitin lehte integrimin ne Kanosa pa fituar te drejtat e lirite e tyre.

    Populli shqiptare ne teresi dhe ai kosovar ne vecanti e kane vleresuar dhe shprehur mirenjohjen te huajve per elirimin e Kosoves ne 1999, por fatkeqesisht semund ta kuptojne se si BE, por edhe SHBA qenkan zene ngushte qe tei bejne leshime jo parimore Serbise dhe Rusise?! Ne nje eeshtje te qarte si drita e diellit nga edo kendveshtrim objektiv etnik e vetvendosjes se popujve te nje gjuhe,flamuri e kombi te copetuar tragjikisht prej 1878 deri sot.Nuk jane te pakta sot, si dje, veprimtarite e egra dhe kercenuese kunder atdhetareve shqiptare qe tei detyrojne keta, me hir e pa hir, sic eshte shprehja eTahir me pahire per detyrimet osmane,per te bere pazare me lirine e pavaresine e Kosoves sot ne veeanti edhe te kombit shqiptarne teresi, nje avaz i ri me muzike te vjeter tradhetare!Deri dje shan me ferre e me parrua einternacionalizimin proletare qe nuk i zgjidhi keto padrejtesi, ndersa sot, po keta lojtare zeusere,sillen shume me keq ne cdo drejtim se ish komunistet e vertete, e jo sharllatene si Tito e Hrushovi, ne cdo plan shoqeror e juridik! Vetvendosja e popujve nuk eshte vendimtare ne bisedimet mes Prishtines e Beogradit, pasi diplomacia e sotme ka nxjerre arsyetime te reja interesash per kompromise.Serbia hegjemone ne ish Jugosllavi ben te qarte sot, se ajo ka pranuar formalisht kufijt e shtetit shqiptar, te cilin desh ta bente republike te 7,per te mos leshuar pe sidomos ne kushtet e sotme per te privatizuar pergjithmone trojet etnike shqiptare.Me kete logjike qysh mbreteria jugosllave dhe titizmi i copetuan trojet shqiptare ne rajonet e kombesive te tjera per te mos i lejuar te bashkoheshin,tei asimilonin me lehte dhe sido qe erdhen punet te mos lejojne as bashkimin mes tyre as bashkimin me Shqiperine dhe se fundi tentuan spastrimin etnik dhe kekojne ende rindarjen pasi, me forcen e armeve serbe e ruse dhe me me heshtjen e trupave franceze ndane Mitrovicen, sipas modelit fashist gjerman me trupat e Xhafer Deves e qeverine serbe, sipas modelit te se njejtes diplomaci sekrete te fuqive te medha ne perputhje me ate fashiste te Milloshevieit e pasuesve te tij armiq te eger te shqiptareve.Pra mbetet e njejta kornize diplomacie me taktika te reja per te njejten strategji antishqiptare.

    Sa rende te rinj boteror jane peruruar qe nga eMaeertaniae e Grashaninit ne 1844, te kongresi i Berlinit dhe deri sot ne 2007 dhe nuk u gjend asnje marrveshje objektive per zgjidhjen e drejte te eeshtjes shqiptare, nje plage e hapur etnike dhe njerezore per mbijetese.Ende kombi shqiptar do te njohe kalvarin kolonial dhe luften ortodokse e katolike kunder myslimaneve shqiptar ne Evropen juglindore ne Evropen kristiane kur vete vendet kryesore evropiane po islamizohen nga emigrantet politike dhe ekonomike apo klandestine ne vite, ku jane ngritur e ngrihen edhe kultet fetare myslimane bile ne Rome njera nga me te medhate ne bote?Ku natyralizimi i myslimaneve ne Evrope po shtohet dita dites?ǒndryshim kane keta myslimane ne Evrope nga ne myslimanet shqiptar per arsye pushtimesh historike dhe efare mesazhesh jep Evropa e bota demokrate per femijet e te gjitha feve ne bote qe po jetojne sebashku?efare rreziku perbejne myslimanet hipotetike shqiptare sot kur po keta luftuan fashizmin ne nje llogore me antifashiste?efare rreziku paraqesin shqiptaret myslimane en trojet e veta kur jane te rrethuar nga anetare te BE dhe filloi integrimi evropian sebashku?Perse politika inegruese e BE vepron me shqiptaret ne Tirane, Prishtine, Maqedoni,Mal te ZI,Luginen e Presheves e Sanxhak ne kundershtim me parimet e veta?Si eshte e mundur qe edhe pas spastrimit etnik ne 1998-1999 teu kerkohet serish shqiptareve te vihen nen zgjedhen milloshevieiane pa Millosheviein?Cila eshte kjo filozofi e re integruese, shpikja e re, qe guxon te ndaje e pereaje ende kombin shqiptar dhe ben te vuaje ende Kosoven pas 7 vjete ne varferi e protektorat nderkombetar?Ku jane parimet sovrane te OKB?

    Kosova eshte e para qe eshte interesuar, ka luftuar dhe garanton krijimin e shtetit ligjor pasi shkundi shtypjen e dyfishte, ate koloniale dhe shoqerore, se eshte jeta e saj, funksioni i saj i ndertimit te demokracise pas nje lufte elirimtare te njohur boterisht dhe me pervoje autonomie qe nga 1974 si subjekt juridik shtetformues, ku edhe me pare pakica serbe jetonte pa probleme me tolerancen e njohur shqiptare dhe jo ate serbomadhe!

    Do te jete faj trashanik te mendohet se Kosova nuk mund te vetqeveriset se seqenka ne gjendje te siguroje e garantoje jeten e pakicave aq te vogla brenda saj, jo vetem serbe, por edhe turke etj. per te cilat i ha meraku miqt e serbeve.Sllavojugoret kane bere te zezat kunder shqiptareve, te cilet nuk u jane pergjigjur me te njejten monedhe, ndryshe ata do te kishin ikur me kohe, sic ka ndodhur ne vende te tjera, se shqiptaret jane nga natyra tolerante.Gjithashtu Ballkani nuk e tret dot pavaresine e shqiptareve ne trojet e veta se nuk jane te gatshem per ta pranuar Serbia,Greqia,Maqedonia,Mali i Zi.Formula shumetnike dhe e enklavave serbo-boshnjake,nje shpikje qe po e pergenjeshtron vete jeta nuk mund teu imponohet trojeve shqiptare dhe nese kjo do te jete kemisha e forces e treshes se Grupit te Kontaktit nuk do te kete jete te gjate dhe do te shpertheje ajo qe rrjedh prej kesaj kemishe forece nga OKB e BE. Kaq pervoje e ka faktori nderkombetar dhe vete sllavojugoret nga shek.XIX deri sot.Sovraniteti i kufizuar dhe i kontrolluar i Kosoves do te jete krejt i gabuar, i fajesuar dhe i pajustifikuar nga konventat nderkombetare ne fuqi, i penguar pa argumenta bindese, me arsyetime interesash te fuqive te medha gjeopolitike, ku ne fund te fundit territori i Kosoves sot nuk ka me ate rendesi te shekujve te kaluar e te luftes se ftohte,vee argumentin e interesave ekonomike per ti lene Serbise se Madhe apsurite e shqiptareve.Bota ta di mire se ne nje rast te tille ajo po fabrikon,sic e ka nisur serish ne 1999 me Mitrovicen e tjera, bomben shperthyese te planezuar dhe financuar nga OKB e BE.Ne nje rast te tille,kjo do te jete nje bombe e ngjashme me dy luftrat boterore,qe nisen po ne kete fuei baruti,qe fuqite e medha ia kane marre doren per ta perdorur sa here te duan qe te shpetojne nga krizat ekonomike dhe te ribejne ndarjen e hapesirave gjeopolitike evropiane e boterore,me qe edhe integrimi evropian po has ne shrren e vet, ne sharren e NATO-s dhe ne shrren e vijimesise se luftes se ftohte me Rusine, qe kerkon te rizgjoje hapersiren jetike te saj pas humbjeve fatale ne 1989.Mos i harroni zoterinj skenaret e luftes se ftohte per luften e trete boterore?!te cilat ne shumicen e tyre fillonin me krizen ne Kosove!

    eshte nje turp i rradhes qe OKB,BE,G-8 e forume te tjera nderkombetare merren me kombin shqiptar per te retushuar interesat e tyre.Kosova e ka shpallur edhe vete pavaresine nje here, bile me referendum dhe do ta shpalle serish, qofte edhe me referendum, ne menyre te njeaneshme, se eshte ne te drejten e saj,por shqiptaret kerkojne mirekuptim e bashkepunim per ta zgjidhur paqesisht dhe jo me fakt te kryer sie beni ju zoterinj te medhenj, qe pastaj pa u bere te akuzoni, sie jeni mesuar ne shekuj!Debatin per sovranitetin e Kosoves seka te drejte ta beje KS i OKB-se, por u pa se ky forum po manipulohet keq ne shekullin e ri nga forca qe duan ta hedhin ne ere pasi nuk e kryen me funksionimin e tyre e vet per eka u krijua,tani jane interesa te tjera ne loje dhe jo ato te pas luftes se dyte boterore,pra do te falimentoje serish Lidhja e Kombeve ne kohen e vet!ǒjane bisedimet teknike mes Prishtines e Beogradit?ǒdo te thote te bejne perpjekje per te gjetur kompromis?A nuk ish komromis jashte natyres etnike dhe parimeve te sotme te OKB,BE etj.apo plani i Ahtisarit,qe kosovaret, dhe jo shqiptaret,e nenvizoj,kosovaret dhe jo shqiptaret, e pranuan se nuk u lejohet shteg tjeter?!ǒdomethene decentralizim i pushtetit ne Kosove kur asnje shtet seka decentralizim te tille per pakicat, per trashegimite kulturore, per te drejtat e lirite etnike,per gjuhet etj. vee nje kushtetute sovrane me pushtet vendor dhe qendror ?!efare sygjerime do tei bejne serish z.Ahtisar kur kuptohet qarte se plani i tij i miratuar nga Grupi i Kontaktit qenka hedhur poshte ne teresi dhe i kerkohet te filloje nga e para si prifti ne ligjerim?!Vee shkaterrimeve dhe humbjeve njerezore,vetem ne 1999, serish Kosova dashka te demshperbleje Serbine me trojet e saj, kishat e saj, pasurite e saj, tei ktheje borxhe ekonomike qe sei ka, tei jape demshperblime qe sei takojne,perkundrazi Serbia jo vetem te kerkoje falje, por tei ktheje njerezit e humbur; tei tregoje varresat masive jashte trojeve tona per te marre eshtrat e bijve e bijave; tei ktheje borxhet e ish RFSJ, tei jape demshperblime deri me nje per genocidin per 1981 dhe spastrimet etnike etj. qe Kosova dhe shqiptaret te kene fare pak garanci se serbomedhenjte nuk do te hidhen serish ne sulme barbare pasi ushtria e paramilitaret serbe jane ne gadishmeri ne kufi dhe presin bilbilin per te marshuar si Arkanet, miqte e tyre ruse e greke etj.

    Nuk eshte aspak sekret se rezoluta e OKB ne 1944,rikthimi i bisedimeve nga KS i OKB dhe kalimi nen protektoratin e BE,prishja e kornizave detyruese te planit Ahtisari dhe debatet ne kancelerite diplomatike e mediat sot duan te perligjin perpjekjet e fundit te shek.XX e shek.XXI qe te miratohen nen ze e me ze tjetersimi i flamurit kombetar shqiptar ne Kosove, qe seka te beje fare as me shembullin Gjermani-Austri etj. per krijimin e nje identiteti te ri kombetar, por jo shqiptar, ne fushen shtetformuese,gjuhesore,kulturore etj. te ashtuquajturit identitet kosovar-dardan, qe eshte nje eorbe serbomadhe,grekomadhe,maqedonomadhe,malazezomadhe me bekimin e miqve lindore e perendimore, te cilet kane gjetur edhe pashallaret shqiptare alla Esat pashe Toptani?!Duket qe tradita kolonizuese nuk le asgje ne harrese!Por kjo eshte nje elite e re moderne, alla Izrael kunder Palestines, se faktori nderkombetare qenka i etur per nje Pestine ballkanase?! Apo per nje Irak ballkanas?! Zgjidhni e merrni zoterinj diplomate te kulisave!Te gjitha elitat perandorake kane deshtuar si ish Jugosllavia,Rusia postkomuniste deri diku;Skocia do pavaresi nga Anglia, pas luftes se njohur irlandeze dhe zbehjes se saj perkohesisht etj.

    Administratat qeverisese pas viteve e90 deri sot ne Tirane, Prishtine,Shkup,Podgorice etj. nen urdherat e kontrollin nderkombetar e cifcinjve vendas jane ne kontradite me vetveten si vendesit dhe nderkombetaret qe po prodhojne vetem kriza dhe jetojne ne qejfe e ahenge, me vjedhje te pasurive kombetare, me privilegje princore, me vila e llogari bankare brenda dhe jashte trojeve shqiptare, por fati nuk ecen gjithnje me paterica dhe me parate e pista te cdo ngjyre pluralizmi.Ne kete bote paguhen mekatet si deri me sot!Nje dite do teu ndrije buzeqeshja dhe do teu bjere kokes.Mesazhi i Nene Terezes nuk e gjeti as Zotin as Krishtin, as parajsen eshte kuptimplote,ajo dha jeten me friken e erresires pa shprese drite!Dhe mos e quani shenjtore, deri sot e ka vertetuar mesazhin e saj edhe lufterat nderfetare te pergjakshme!

    Tkurrja apo rrudhja e trojeve shqiptare ende ne shek.XXI eshte as me pak as me shume veese nje kurs i ri neokolonialist i mospranimit te vetvendosjes se popujve dhe pohim i lojes integruese, qe permban thelbin integrues te gjeopolitikes se re te diplomacise se OKB,BE etj.


    Ceshtja eame-brenge dhe problem i pandare i kombit shqiptar ne Ballkan,BE,NATO,OKB



    Thirrja e mesimi i rilindasve tane eFeja e shqiptarit eshte shqiptariae mbeten te tilla edhe sot e ne te ardhmen per shqiptaret.eeshtja eame dhe trojeve te tjera etnike shqiptare nen Greqi eshte e pandare ne teresia e zgjidhjes se eeshtjes shqiptare ne Ballkan.edo vonese trajtimi i ketij problemi rrit rreziqet ne Ballkan dhe me gjere, pasi fqinjet dhe fuqite e medha kane me teper se nje shekull qe po keqtrajtojne kombin shqiptar per bret e fqinjeve shovene!?

    Qysh nga shek.V p.e.s Greqia me zemer Athinen agresive per ekspansion territori ne ballkan e Azi, zyrtarizoi mohimin e kultures pellazge dhe filloi me ligje te rrepta per ta tjetersuar historine parahelene ne trojet mesdhetare,ku erdhen si pushtues, dhe ta paraqisin veten si djepi i vetem i qyteterimit evropian.Por ata e paten te veshtire te mbulojne e mashtrojne per gjithcka pasi historia le deshmi te pashlyeshme pas edo politike spastrimi e katastrofash natyrore e njerezore.Me 1804 profesori dinak grek i Athines, mbajti leksione ne universitetin e mirenjohur te Sorbones ne Paris,ku rihapi strategjine dhe mbroi tezen se kultura greke eshte djepi i kultures perndimore, duke pervetesuar dhe zyrtarizuar para botes, se helenet qenkan themeli i ketij djepi jo vetem ne Evrope,por edhe ne bote,duke mbuluar jo vetem kulturen pellazgo-ilire,por edhe ate lindore, megjithese ardhacake prej lindjes si semite, origjine qe e kane mohuar dhe perpiqen ta rivendosin ne alpet shqiptare.Pra helenet ngriten mitin e te drejtes historike ne Ballkan dhe me vone te drejten e fese orthodokse te bazuar me kombesine.Me keto dy shtylla greket veprojne edhe sot ne piktakimet e tre kontinenteve (Evrope-Azi-Afrike).Nga mesi i shek.XIX ngriten platformen shovene te eIdese se Madhee helene dhe nga mesi i shek.XX filluan dhe vazhdojne pastrimin e teksteve greke dhe te toponimeve nga trashegimia pellazgo-iliro-shqiptare, duke nxjerre karten historike, te fese orthodokse dhe te eVorio-Epirite me synime aneksimi te trojeve te tjera pasi u qeshi buza me gllaberimin e trojeve nga kongresi i Berlinit e deri sot me dredhite e tyre dhe shpaten e fuqive te medha mbrojtese! Politike e diplomatici qe seka rreshtur ende ne ditet tona.

    Me kot shqiptaret bene luftra mbrojtese, ankesa dhe kerkesa ne forumet nderkombetare qe coptuan fillimisht tragjikisht trojet tona etnike para e gjate shek.XX. Faktori nderkombetar mbroi dhe mbron ende diplomacine grekomadhe se sllavojugore per tjetersimin e trojeve tona,pasi keto nuk e ndalen asnjehere propaganden, diversionin e provokacionin ne kufijte tane dhe ne media e forumet nderkombetare.Ne shqiptaret, edhe qevrite e Shqiperise se vogel ppolitike, ekemi ngritue zerin e protestes jo ne menyre shkencore me studime e botime te mirefillta per teia bere botes te njohura historine tone,por vetem me deklarata te pakta qeveritare, me shkrime atdhetaresh, jo me platforma akademike dhe nuk kemi luftuar per te gjetur miq te fuqishem ne rrethet shkencore ne Ballkan,Evrope e me gjere per te mbrojtur te drejtat e lirite tona.Edhe ata studiues e historiane qe kane dalur ne mbrojtjen tone perfshi greke etj. jo vetem nuk jane perkthyer te gjithe ne shqip apo perdorur ne propaganden tone kombetare, por ka patur edhe kundervenie nga puthdoret tane te tezave armiqesore apo kundershtare te shqiptareve, sie bene sot mjaft njerez e grupe interesi apo te shitur tek shovenet fqinjsic iu be me harten greke ne librin e klases se 6-te nga komisioni ministrise etj. edhe pse zbulimet arkeologjike po deshmojne per te kunderten edhe ne ditet tona.Pra ne kemi qene e jemi jo aktive, jo diplomate dhe te frikshem per te kerkuar te drejtat tona nga trysnia shekullore e fqinjeve e miqve te tyre.

    Sot ne demokraci dhe gjate proceseve integruese euroatlantike eshte rasti i vetem dhe ligjor,plotesisht i mundshem,per te ngritur pa frike zgjidhjen e ribashkimit te kombit shqiptar, ndryshe kjo eeshtje do te mbetet jo vetem nje shprese e jona, por edhe nje rrezik per BE dhe me gjre, nese keta nuk heqin dore nga asimilimi e tjetersimii trojeve etnike shqiptare.

    S.Berisha beri gabimin fatal qe nenshkroi traktatin e miqesise me Greqine pa bere asnje rezerve per te drejtat eame dhe shqiptare ne trojet e veta,por u be partner i ligjit te luftes gre te 1940, kur greket mohojne ne thelb eeshtjen eame e jo me per trojet e tjera shqiptare nen Greqi;kur greket na bejne trysni politike, ekonomike,territoriale e diplomatike e kulturore per te pranuar faktet e kryer te greqizimit, jo vetem te arvanitasve ne Greqine (te cilet sekane asnje te drejte, as ate gjuhesore-kulturore), por edhe te eameve te spastruar nga trojet e veta dhe te eameve ortodokse qe jetojne ne trojet e veta etnike stregjysherore, natyrore dhe historike.Kur Greqia po tjetersonte me ligje fashiste pasurite e shqiptareve ne Greqi, qe prej 1913;kur po trajton si skllever te merguarit shqiptare pas viteve e90 dhe nuk u njeh asnje te drejte sipas konventave nderkombetare vee asimilimit dhe marrjes se shtetesise greke etj.Per keto ligje fashiste e mosrespektim apo moszbatim te traktateve nderkombetare te Greqise ndaj shqiptareve, nuk kundervepron as OKB, as BE, as OSBE etj. pasi keto forume jane molpsur dhe blere nga lobet e fuqishme greke qe shpenzojne miliarda dhe vene veton kur vjen puna per te dhene te drejtat kombit shqiptar dhe shtetit shqiptare e shqiptareve ne pergjithesi, duke i mbajtur peng ne nje minoritet grek, ish bujq tek bejleret shqiptare, te cileve Shqiperia u ka dhene te drejta e liri maksimale duke i bere edhe pronare toke ne krahasim me vendet e tjera si ne Angli,France,SHBA etj.Jo vetem kaq po Greqia po ben shantazhe, provokime e diversione me organizaten eOmoniae e partine PBDNJ kunder shtetit e kombit shqiptar.Qeverite tona te tranzicionit blu e roze jane bere servile te peshtyra te gjunjezuara para politikes greke aq sa kryeministri keto dite kerkon te botohen urgjent tekstet ne gjuhen greke edhe per shkollat 9 vjecare me shqiptare si ne Himare, Korce,Tirane etj. dhe M.P.Jashtme e RSH po rishikon tekstet shqiptare per te hequr referencat historike te historise shqiptare per teket e helenizmit ne menyre te njeanshme etj. pa fund marrezi te tranzicioinit shqiptar!?

    Eshte koha te denoncojme publikisht urgjentisht keto nderhyrje te reja dhe zgjidhjen e padrejtesive te bera deri sot.Kete duhet ta beje edhe Kosova e trojet e tjere etnike nen ish RFSJ dhe te mos pranojne traktate miqesie me Serbine e tjera shtete xhuxhe si traktati i RSH me Greqine, pa zgjidhur eeshtjen kombetare shqiptare, ndryshe firmetaret do ti denojne historia dhe shqiptaret nuk do te rrine me duarkryq dhe te presin si te mundin rrufete e zeuseve sllavojugore e greke.Mjaft me trojet shqiptare ne roberi,mjaft me te kolonizuar,te spastruar,te shperngulur,mjaft me me genocide etj.
    Shqiptaret duhet te kerkojne qe armiqte e tyre te pohojne pendimin per keto krime dhe te demshperblejne popullin shqiptar,sie po veprohet me popuj te tjere deri te ribashkimi i trojeve tona.Dokumentacioni i traktateve tragjike duhet hapur dhe ne duhet te kembengulim per te drejtat tona etnike, duke i denoncuar me force.Kjo edhte drejtesi e liri!!!


    Shqipetaret bejne perpara ne historine e vete



    Ne fakt sidomos ne shek.XX shqipetari ka bere ndryshime te panderprera ne jete, ne shoqeri, ne shpirt, duke u bere me ndergjegje e vendosmeri, guxim, arsim e culture.Ka punuar gjithnje te jetoje mire, ta ndertoje me mire jetesen, te mendoje me mire per perballimin e nevojave dhe krizave, te ece me kohen e perparimin. Ne I kujtojme nevojat e kohes dhe keshtu jemi mbajtur gjalle e kemi perparuar me pune e lufte.Per liri e pavaresi kemi perdorur grushtin se nuk na eshte lene mundesi tjeter.Ne kohe paqeje kemi ecur edhe me teknike,shkence e culture. Qyteterimi shqipetar I shtoi nevojat e kerkesat se ushtua edhe popullsia per here te pare ne vitet 1945-e90. Toka u kufizua dhe po kerkohen menyra te tjera per te jetuar, perfshi mergimin, qe per fat te keq ne trojet tona eshte plag e hershme nga lufterat e varferia, nga shpernguljet e spastrimet etnike. Sot ne demokraci kudo ne trojet tona njeriu duhet te jete me I pergatitur dhe me I armatosur me dije per te perballuar jeten dhe ruajtur lirine relative edhe ne Shqiperi e Kosove e gjetke ne shtetet e tjera.Ai qe eshte me I forti, me I zoti del fitimtar, ndryshe mbetej I varfer.Fatkeqesisht shumica derrmuese jemi te varfer dhe te kamurit sepyesin me per te varfrit se jetojne a vdesin, se mergojne a cebejne.Kjo varferi e skajshme dhe ndarja e shqipetareve eshte fatkeqesia me rende ne ditet tona dhe per keto arsye, per ngjarjet e tranzicionit ne Shqiperi dhe te luftrave ne trojet shqipetare nen Jugosllavi, faktori nderkombetar na sheh me dyshim dhe habi sepse nuk merremi vesh as me vetveten as me nderkombetaret. Prijtaret tane kane zgjedhur rrugen e korrupsionit me cdo menyre dhe nderkombetaret duan teI vene ne rrugen e vet, por ende pa sukses, pasi korrupsioni e mafia ne shtetet e sotme eshte kryefjala e grupeve qe luftojne ne pozite dhe ne opozite, loja demokratike me voten dhe abuzimi me popujt.

    Pra sido te veje filli I shqipetareve pasi kudo ky eshte shqetesimi yne I pare, ndryshe keshtu ten dare, po ecim drejt integrimit evropian me shume te panjohur dhe perplasjet e forta kudo qe ndodhemi mes partive shqipetare dhe me etnite e tjera ne rivalitetet per pushtet dhe racizem kunder shqiptareve, me synime per ten a asimiluar dhe tretur ne megrim apo nen pushtetin e fqinjeve shovene. Asnje dashamiresi, as pendim, asnje marrveshje per mirekuptim dhe bashkepunim. Edhe kaq sa behet eshte I detyruar nga faktori nderkombetar pasi fqinjet ballkanas, perfshi Italine, synojne trojet shqiptare si vazhdim te tregut te tyre te lire, por edhe me synimet e vjetra territoriale e kulturore.

    E ardhmja e cdo populli por sidomos e popujve te vegjel varet nga numri I tyre( shtresa e popullsise, dhe ka vite qe ende jemi duke rene lindjet nga pasurite qe I kemi pak a shume dhe vlerat morale qe tregojne per interesin e perbashket te kombit tone per te qene te lire dhe te garantuar ne pavaresi. Shqiptaret kane virtyte, tradita, zotesi, moral te shendoshe per te siguruar te ardhmen si nje shtet I madh apo aty afer vendeve te vogla ne bote qe nga 162 shtete ne OKB, shumica jane vende te vogla e jo me keto pasuri e popullsi qe kane trojet shqiptare. Deri sot shqiptaret I kane perballuar luftrat e semundjet, varferineme lindjet e shumta per te mire e per te keq, cilesi qe popuj te tjere e kane humbur tashme e jane ne renie.Ne vitet e paqes ne kemi marre veten, pra duhet te ecim ne kete drejtim, te rritet lindshmeria, si tradite edhe ne varferi, megjithese kerkesat sot jane te shumta per jetese te mire. Shqiptaret ne socializem dhe ne trojet e tjera (ne megrim ose jo) treguan se jane punedashes, se kane vullnet per pune kur ia shohin te miren dhe kane kuptuar tyashme se pa pune semund te behet, sic po shohim edhe sot ne tranzicion. Duke u marre me pune do largohemi nga veset e papunesise e varferise,puna permireson moralin dhe virtytet, me pune rritet mireqenia ekonomike, e cila do teI beje shqiptaret faktorin kryesor net e ardhmen, ndryshe do mbetemi ende te varfer dhe ne trysnine e te huajve,l ne fushen politike, ekonomike, ushtarake, kulturore.

    Fitorja dhe ruajtja e lirise e pavaresise , qofte ne integrim kerkon perpjekjet e panderprera per teu bashkuar,per te mos i nderprere punen, per teI forcuar e fituar ne te gjitha trojet te drejtat e lirite e njohura, per pjesmarrje ne pushtet si etnike sovrane dhe e barabarte me te tjeret, per te pervetesuar artin e te qeverisurit sipas pervojave te vjetra e te reja, per te pervetesuar te rejat e qyteterimit dhe te shkencave, per te perballuar sfidat e kohes.

    Sot ne fillimet e shek.XXI ne kushtet e sotme nuk jemi me aq te izluar si edhe ne shekullin e fundit, sot kemi mundesi te gjera per teu takuar e njohur, per teu vellazeruar me tej dhe per te trajtuar hallet e problemet tona etnike dhe ritmet e marshimit historic te se ardhmes,se nuk jemi me te rrethuar,te klonuar ,te ngrire ne male,ne varferi biblike e ne praopambetje te skajshme,pa arsim e pa culture.Ne duhet te jemi me kerkues sot ndaj vetqeverisjes dhe qeverisjes per mireqenie e zhvillimdhe te mos perkulemi para pengesave te kohes qofte nga fqinjet qofte nga kornizat e tjera integruese.Ne nuk duhet teI falim me as gabiimet me te vogla qeverisjeve tona,prandaj edhe nderrimin e pushteteve duhet ta kerkojme me ngulm sa te arrijme atje ku duhet te aarijme dhe te mos I lejojme prijtaret tane tre spekullojne m etej me votat tona dhe akrobacite me fqinjet e tjere qe jane kundershtaret tane.Duhet te kerkojme dhe gjejme miqte e vertete,te zeme miq te rinje dhe jo miq per fiq,miq qe na kuptojne problemet dhe qe te na ndihmojne ne zgjidhjen e problemeve ne marredhenie dypaleshe dhe ne OKB,BE,NATO etj pa te cilet ne do te jemi cirak te qeverive fqinje e miqve te tyre,si deri me sot.Perparesite gjeopolitike I kemi per te siguruar disa perparesi nga fqinjet ne trojet tona,pasi kemi rruget strategjike tokesore,ajrore e detare per teu hapur ne bote,ne tregun e lire dhe me mundesite tona ekonomike.Fete tona na japin edhe nje perparesi per te hyre ne bisedime me shume popuj pa u hequr nga hunda nga asnje fondamentalizem fetar I hapur a I fshehur.Jo vetem kaq por shqipptaret mund teu mesojne te tjereve tolerancen tone te tradites,si factor lidhje miqesish.

    Rilindasit tane e shpalosen luften per liri e pavaresi qysh prej 1850 e deri ne paveresi dhe kjo ide e tradite vijoi me zikzake,por fitorja e lirise ne Kosove e ka bere urgjente ndrryshimin e strategjise se shqiptareve: nga lufta e copezuar ne luften e njesuar per bashkimin kombetar.Sot kushtet jane shume me te favorshme,ndergjegjesimi me I madh,mundesite me te mira per te dale me plan-programe te studiuara e te argumentuara shkencerisht para botes,e cila duhet te vihet nen trysnine shkencore per te hapur arkivat e protokolleve e traktateve te padrejtesive qe na eshte bere deri sot.Ne duhet jo vetem te shkruajme libra,gazeta e revista per ne shqiptaret,por mediat e shkruara e pamore si dhe librat tona duhet te jepen ne gjuhet e huaj,sic behej ne Shqiperine socialiste,per te beret e njohur historine tone,arritjet tona,kerkesat e programet tona atdhetare,pse jo nacionale pasi fjala nacionalizem ka bere edhe koto shtete qe ne na mohojne bashkimin etnik e natyror.Fakti qe shqiptaret sekane bere agresione ndaj fqinjeve,por vecese jemi mbrojtur nga diversionet e pushtimet e tyre,eshte ne favorin tone.Ne duhet teu kthehemi mire argumenteve shtetformuese te rilindasve,te studiuesve,historianeve e shkencetareve shqiptare dhe te huaj dhe te mos percmojme ende keto arritje qe nga pellazget,iliret e deri tek ne.Te mos turperohen disa shkencetare shqiptare se po permendin pellazget,qe po I quaj per turparailire?!Cdo me thene parailire?Bota I njeh,por I fsheh se edhe ne si shtet nuk I kemi dhene rendesine studimeve pellazge,ku bota eshte me pare se ne.Arritja e studimeve ilire na ka hapur derene madhe per tek pellazget,gjuha shqipe na e ka themelin e gjuheve mbi te cilen jane zhvilluar gjuhet e tjera sic deshmojne gjuhetaret.Ende sot germimet arkeologjike flasin per gjetjet e deshmive te koherave te errata,te qyteterimit pellazgo-ilire,qe deshmojne per qenien tone te rrenjes se tyre.Keto mesime te perjeteshme jane udherrefyese per sfidat tona net e ardhmen deri ne bashkimin tone kombetar,pa te cilin as mund te vemi ndryshe ne proceset integruese ne BE.

    Revolucionari I mirenjohur francez Danton ka thene: eGuxim,guxim dhe perseri guxime!Kjo thenie profetikee e zbatuar ne France eshte nje mesim I revolucionit francez eliri,barazi,vellazerime qe franket I bene nje shtet te madh ne Evrope dhe qe kane luajtur e luajne ende rol ne bote.Ky guxim u duhet edhe shqiptareve te shek.XXI per nje synim kombetar te pavdekshem njerezor te domosdoshem etnik,natyror e historic.Ne nuk prishim kufinjte e askujt se kufizohemi me vetveten,se kemi te drejte te vetvendosi,te integrohemi me vullnetin tone dhe me pakicat e vogla,te cilat e kane fituar me kohe lumturine e barabarte si shqiptaret dhe jo e kunderta ne asnje shtet fqinje.Kete perparesi bota e ka te qarte, pasi ne kemi dhene lirit e te drejtat pakicave me mire se ato qe kerkohen sot nga BE,OKB,OSBE etj. Pavaresisht nga pallavrat greko-serbe-maqedone-malazeze.Gjithe shqiptaret qe e ndjejne veten atdhetare, me mtivin pa dallim feje,krahine,ideje, duhet te veprojne papushim per teu ndergjegjesuar dhe aftesuar, fuqizuar dhe garantuar kombin shqiptar per teI njohur dhe mbrojtur te drejtat e lirite, interesat e veta Brenda e jashte trojeve tona, shkurt ne ne atdheun e vet ne Ballkan dhe ne arenen nderkombetare si shtet Sovran.

    Vetedija jone kombetare ne te gjitha trojet tona ka mangesi serioze dhe perballja me problemet reale ne to ende e vaket per ate gjak qe ka shqiptari per liri e pavaresi e ribashkim kombetar.eshte ende paradoks sot pse sepo I kuptojme e sepo vprojme me urgjentisht per detyrat tona kombetare dhe veprimet qe duhet te behen per teI vene ne jete pa humbur shansin historic ne sfidat e sotme.

    Ne kohet me vendimtare historike shqiptaret kane lene ne mes rrugen e luftes per te drejtat e lirite e tyre sidomos nen perandorine osmane, pas luftes se pare e te dyte boterore dhe gjate luftes se UCK ne bisedimet me faktorin nderkombetar kur eeshtja e shkolonizimit u shtrua per zgjidhje edhe ne konferencat e paqes OKB,OSBE, rtj. Ne Rambuje u be mbrapa e jo para dhe nuk u perfshine tere trojet shqiptare ne luften clirimtare, sidomos qytetet dhe iu besua keshillave te nderkombetareve apo trysnive te tyre qysh nga 1878.

    Shqiptaret po pranojne sot, me mendjelehtesi dhe pa argumente bindese, shuetnine e trojeve shqiptare kur sejemi te tille, as si serbet, as si greket etj. Pasi trojet tona kane shumicen derrmuese ne trojet e veta,perfshi eamerine, ku gjuha flitet ne shtepi, ashtu sie flitet ne tere Greqine nga arvanitet, te cilet ende nuk po reagojne per te drejtat dhe lirite e tyre nga trysnia greke, te ciles duhet teI perballen me force duke denoncuarkete gjendje dhe per tei bere presion te mos ecin me revan ne synimet e tyre.Po keshtu ne nuk po ngrohemi me force per te kundershtuar me argumente bindese perpjekjet e fqinjeve per te grumbulluar,krijuar dhe propaganduar pakicat e tyre etnike me mashtrime e fallsifikime te shumta si ato historike shifrat e fryra te popullsive ,besimin fetar etj trysni gjoja demokrate duke manipuluar konventat nderkombetare si te mos ishin te barabarta edhe per ne shqiptaret.

    Epoka eas enveriane,kjo ramiziane,berishiane dhe nanore do te mbeteb ne historine tone e te njerezimit si nje njolle e zeze e pashlyer, te cilen bota e qyteteruar e studion me vemendje per ta ndaluar perseritjen e saj ne ndonje fare menyre, pasi kjo e rrenoi Shqipeeriane dhe kombin shqiptar me mizorisht se perandori e fqinjet pushtues ne shekuj, duke tjetersuar tere traditat e historine tone dhe duke na paraqitur para botes ashtu sic na akuzojne armiqte me te betuar te ne shqiptareve, sa bota stepet para nesh si te ishim aliene me rrufe zeusi.Paradoksi me I madh I ketij tranzicioni eshte pushtimi I shqiptareve nga shqiptaret, fakt I pare e I vetem ne histori me krijimin e ------------------------------*?

    Faktori nderkombetar qe nga Kongresi I Berlinit deri tek rezoluta 124 e KS te OKB dhe e Grupit te Kontaktit qe merret me statusin e kosoves ne vecanti nuk e shtroi ceshtjen shqiptare ne teresi , por ka perdorur faktin e kryer me vendimet e marra pa perfituar njohjen e ceshtjes, kerkesat tona dhe duke I mbajtur shqiptaret ne bisedime sa per forme e jo per venimmarrje dhe duke I detyruar shqiptaret te pranojne pa kushte , pa rezerva, kompromise te demshme nen trysnine e tyre politike, ekonomike, ushtarake.Mbikqyrja nderkombetare ka vijuar mbi shqiptaret ne cdo kohe si shpata e Damokleut,pasi sa nisin shqiptaret ndonje levizje, qofte edhe paqesore, kundershtaret tane hidhen ne sulme armiqesore per teI future ne kanalet e tyre kolonizuese se per te paralizuar si gjithnje ribashkimin e forcave atdhetare shqiptare.Asnjehere asnje referendum dhe degjim zeri te perfaqesuesve shqiptare, por gjithnje komision pas komisioni, te cilet sic dihet krijohen jo per te zgjedhur ceshtje po per teI hedhur zinxhiret e spirancat atje ku duhet per te na zene ne gryke e te dorezohemi me humbje si deri me sot.

    Shqiptaret nuk po reagojne ne forumet nderkombetare euroatlantike per te denoncuar veprimtarite e gjithanshme te fqinjeve e te fuqive te medha ne trojet tona dhe trysnite ne keto forume te cdo lloji qe jane ne kundershtim flagrant edhe te normave te OKB,BE,OSBE,NATO-s etj edhe per anetaret e vet.Jo vetem kaq por keto forume nuk kontrollojne dhe nuk marrin masa ndeshkuese per anetaret e vet qe I shkelin vendimet e perbashketa.Kjo tolerance e heshtur e shqiptareve para ndekombetareve dhe opinionit publik boteror eshte nje tradheti e heshtur e interesave te veta dhe para interesave antishqiptare .Kjo heshtj e nxit te huajt jo vetem te mos degjojne edhe zerat e protestes nga atdhetare shqiptare, por te marrin masa mbytese me lloj lloj demagogjie si keto qe na serviren ne shtyp se hyrja ne NATO do te na beje te lumtur(kur ne do paguajme e jo do marrim leke etj), se integrimi do na lumturoje kur ne na kerkohen standarte qe seua kane detyruar as vetes se tyre apo miqve te tyre etj.Dhe ne themi si qeveri: amin o hoxh! Si eshte e mundur qe asnje burre shteti I cdo niveli te mos ngreje zerin e denoncoje sie bente F.Noli ne Lidhjen e Kombeve dhe me vone E.Hoxha edhe per nje provokacion a incident te vogel kunder sovranitetit tone.Perkundrazi servilopushtetaret nxitojne teI perligjin mos u prishet qejfi?!

    Jo vetem qe miqve( u thencin!) u tolerojme shumke kur vjen puna per te drejtat dhe lirite tona etnike,natyrore e historike,por edhe armiqeve tane u bejme leshime kompromisi te rend ate pariparueshme me vone pasi tregohemi tolerante ne bisedime e tavolina ku merren vendimet dhe me pas histerike e intolerante me deklarata bajate m enje mije e nje arsye duke fajesur te huajte kur atyre seu eshte vene kufiri tek thana ne bisedime dhe me veprime.Ku jane protestat e manifestimet sot per statusin e Kosoves,per ceshtjen shqiptare net e gjithe trojet shqiptare kur popuj te tjere ngrihen e kerkojne demshperblim se u mungoi drita nga nje avari objective!?Amendojme rrjedhojat e kesaj heshtje kur sekane heshtur as barinjte ne 1878,1913 etj.?!Perse tjeter duhet te protestojme kur sengriihemi per lirite e te drejtattona por pime kafe e hame mbeturinat qe na bie tregu mashtrues I fqinjeve etj.?!Mire per buke,drita e uje nuk ngrihemi ne proteste,se I qajme hallin qeverive se sekane cete bejne dhe me kete naivitet pranojme edhe fqinjet edhe fuqite e medha ten a bejne te gjalle te vdekur?!Edhe Levizja Vetvendosja ne Kosove nuk po mbeshtetet sikur te ishte nje levizje Zulu a Honolulu!Prirjsit tane ne keto dite vendimtare ( 120 te Kosoves )gjejne kohe te pushojne,te lahen ne Dhermi,te pergatiten per kacafytjet e rradhes ne shtator,per vjedhjet e pasurive me legalizimet ne bathoret dhe kompesimet ne bregdet,etj.!Pse Kosova po lihet vetem perballe treshes e trysnive kur eshte kohe alarmi kombetar dhe jo qejfi zuzar?!Ku-je ne diell,marrezi mbi qiell?!

    Kaardhur koha te ndergjegjesohemi urgjentisht per te zgjidhur rrugen me te drejte per te zgjidhur ceshtjene tone kombetare me nje strategji te hartuar miredhe jo me konkurse per te fituar emblema e flamure antishqiptare as per problemet e RSH at te Kosoves.Eshte antikombetare te krijojme shtete paralele kur jemi te vetrrethuar nga shqiptare ,pasi koha po tregon se edhe shqiptaret ne Maqedoni,luginen e Presheves,Mal te Zi,Sanxhak apo Greqi nuk po rrine duar lidhur,pasi kudo po keqtrajtohen edhe pse u be marreveshja e Ohrit,nuk po njihet gjuha ametare e arsim-kultura, trajtohen si shtetas te dores se dyte etj; keshtu qe do teu vije dita te kerkojne si fillim autonomi,vetqeverisje etj. Qe do kalojne ne kerkesa ribashkimi kombetar me kohe,pavaresisht ecjeve integruese,qe per ne shqiptaret do te jene te mundimshme kurdohere.Fatkeqesisht pothuajse se sepo behet asgje nga qeverisjet pluraliste te RSH.

    Sot ne epoken e globalizmit boteror dhe integrimit ne BE e NATO,shqiptaret ne teresi ne trojet e veta duhen te mbrohen me mjete demokrate dhe guximtare pasi ne thelb ka filluar qysh pas permbysjes se komuniznit nje lufte qyteterimesh dhe kulturash kombetare permes formulas integruese dhe shume etnike,qe jane ne favor te popujve te medhenj.Nese shqiptaret nuk mbrohen dhe nuk zhvillojne kulturene tyre,atehere do te asimilohen,sic u ka ndodhur popujve te tjerederi sot.Ketu seeshte qellimi te behemi patetike apo hyjnore si atdhetare,por per te mbrojtur shpirtin tone,duke mos pranuar globalizmin si kembet e dhise dhe kozmopolitizmin e botes gjoja te kulturuar,e cila po ben trysni te skajshme,per teI tjetersuar brezat e rinj ne sherbim te strategjive turbulluese qe cojne ne konflikte te reja rajonale dhe boterore,sic e deshirojne manjatet e parase,te cileve nga kjo krize boterore u kane rene fitimet.Bota ne zjarr ne pyje nuk eshte nje ogur mire per asnje,keto zjarre jane shkaterrues se terrorizmi nderkombetar kur kete terrorizem po e trajtojne si duan,kur duan dhe te nxitur ete paguar me parat e taksapaguesve dhe trafiqet boterore te centralizuara dh ete lejuara sipas ndarjes se re kolonialiste te sferave ekonomike reale sot.

    Shqiptaret,Shqiperia dhe Kosova e te tjeret ne trojet e veta jane te vendosur te luftojne,te rrojne dhe te perparojne me forcat e veta sic kane bere deri sot dhe sigurisht qe do teI gjejme rruget per teI kaperxyer veshtiresite e pengesat politike dhe ekonomike per teI rivendosur cungimet e trojeve tona,mbrojtjen e pasurive tona ekonomike dhe kulures sone.Evropa e Rusia po bejne me greket e serbet sic thote shqiptari: eKush perpiqet teI beje gropen tjetrit,bie vete Brenda!ePo u interesoje ta mbajne Ballkanin fuci baruti,se ia kane pare hairin me luftra edhe ne koken e tyre e jo vetem te qerozit ballkanas!

    Lufta dhe fitorja e UCK,at one luginen e Presheves,ne Maqedoni,perpjekje per liri e te drejta te shqiptareve ne Mal te Zi ,Sanxhak etj. I kane dhene hapsire dhe rendesi te nje epoke te re per shqiptaret per te vene ne jete edhe me cdo cmim lirite dhe te drejtat e veta,sic I gezojne edhe popujt e tjere.Nje levizje me te ardhme eshte kerkesa etnike natyrore e shqiptareve per bashkimin e kombit,qe kerkon mos zvarritet me,eshte synuese dhe sfiduese ne rrjedhat e sotme ne Ballkan.Lokomotiva e historise e ka perfshire kombin tone ne fushen e lirise e pavaresise,prandaj ne duhet te veprojme per teI keputur xinxhiret me te cilet na kane lidhur padrejtesisht.Demokracia mburret e krenohet me arritjet e veta,por shqipetareve nuk ua jep as me pikatore ose ben veshin e shurdher e syrin qorr se iu prishen progonzat e se ardhmes fqinjeve tane dhe interesave te tyre ekonomike,politike e ushtarake.Kjo kthese rrenjesore e kombit shqiptar duhet te realizohet sot ne shek XXI.Boll jane pergjakur shqiptaret ne shekuj,ndryshe shqipetaret nuk do te heqin dore nga liria,pavaresia,krenaria e atdhedashuria,pavaresisht se sot ka nje dremitje te brezave nga tollovia qe shkaktoi gjeopolitika ballkanase e boterore.Ndergjegja e shqipetareve po ecen ne kahjen e duhur te rilindasve tane dhe realitetin e sotem te rendit te ri boteror liridashes.

    Shqiptaret duhet te ndergjegjesohen e te mos lejojne me skenaret qe na cuan ne kete grade politike e ekonomike.Mos presim halve nga SHBA,OKB,BE,NATO,OSBE etj. Se jemi me te qarte sot pas 17 vjetesh demokraci.Kujtoni se kur I thane ish president Bush (plakut),ish drejtor I CIA-s,te ndihmonte ekonomikisht vendet lindore ish komuniste,ai tha qarte se ndihma me e madhe ishte lufta per permbysjen e komunizmit dhe ironizoiani teu japim duarve e kembeve ne pune!Edhe Gorbacovi,arqitekti pashrushovian I perfundimit te permbysjes se komunizmit,I trimeruar ne guzhinen e sherbimeve sekrete perendimore,foli per trimat antikomuniste ne vendet e lindjes dhe programet qe I paraqiti per teI zbatuar ne 1988,sic e pohon edhe Ramiz Alia per ate leter te Gorbacovit, qe e mbajti ne sirtar nga 1988,Gorbacovi numuroi 11 dhe la pa permendur te 12 dreq,sic thote shqiptari,tranzicioni shqiptar e tregoi kush ishte ky zotni I konvertuar nga komunist ne arqitekt te hershem antishqiptar dhe Shqiperia u shkaterrua ne 1991-e92.Nga 1992-e97 S.Berisha e Rajersoni I ben gropen popullit shqiptar me hakmarrjen e 42e1 e bemat e tjera dhe me kryengritjen e princit Leka ne 1998.Pastaj lelezoi F.Nano,qe iku nga syte kembet kur Leka Zogu printe dhe digjej kryeministria ne 1998 dhe beri ato vepra qe ne 2005 ra nga kalaja,duke risjellur,sipas kontrates,bipartiake,alternimin e pushtetit ne duart e atij u shqua per shkaterrim e jo demokratizimin e Shqiperise e te kombit dhe tani ne 2007 po na fut ne erresiren e plote kombetare(pa drite,uje,pa prone,etj.) dhe sedime ku do te perfundoje ky kaos vullkanik.Nje miku im I huaj me tha : Seu le kush te ngrini ekonomine,as fqinjet,as te tjeret,Ballkani u duhet keshtu.



    E Marte, 11 Shtator 2007-gazeta ndryshe
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga BARAT : 12-09-2007 mė 05:37 Arsyeja: korigjim

  20. #640
    Perjashtuar Maska e BARAT
    Anėtarėsuar
    20-07-2006
    Vendndodhja
    Himarjot jet' e jet', Zot mbi male Hyll mbi det
    Postime
    2,565
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Copėtimi i Shqipėrisė, ka nė trup “thikėn” e fqinjėve dhe Europės



    Pėrparim HALILI



    Harta e Shqipėrisė dhe “Traktati i Alenacės Serbi-Greqi”

    Sipas shtojcės sė fshehtė dhe “Traktatit tė Aleancės” midis Greqisė dhe Serbisė, tė nėnshkruar mė 19 maj tė vitit 1913, kėto dy shtete aleate historike, ndanė sferat e interesit dhe programuan coptimin midis tyre tė Shqipėrisė Autonome, tė sapoformuar e tė shpallur mė 28 Nėntor 1912. Harta e coptimit, pėrcaktonte se territori qė kufizohej nė veri tė grykės sė lumit Seman nė det, pastaj buzė kėtij lumi, deri nė grykėn e Devollit dhe buzė Devollit e deri nė malin e Kamjes, hynte nė sferėn serbe tė ndikimit e tė interesave, qė nė njė rast oportun, do tė shėrbente edhe si kufi ndarės. Ndėrsa pjesa jugore e Shqipėrisė, prej kėsaj vije, hynte nė sferėn greke tė ndikimit dhe coptimit eventual. Plani parashikonte gjithashtu, qė nė rast trazirash nė Shqipėri, tė dy shtetet duhej tė merreshin vesh e tė bashkėpunonin pėr qėndrimin qė do tė mbanin ndaj copėtimit tė mundshėm tė Shqipėrisė. Pakti i Londrės, i nėnshkruar mė 16 prill tė vitit 1915 midis Francės, Britanisė sė Madhe, Rusisė dhe Italisė, pėrmbante kėto dispozita lidhur me Shqipėrinė:

    1. Nė shtojcėn e Nenit 5, theksohej, se “Katėr fuqitė Aleate, do t’i ndajnė tokat e Adriatikut tė pėrmendura mė poshtė, midis Kroacisė, Serbisė e Malit tė Zi. Nė Adriatikun e poshtėm (nė viset qė interesojnė Serbinė dhe Malin e Zi), do tė pėrfshihet e gjithė vija bregdetare qė fillon prej Kepit tė Plamkės e deri nė lumin Drin, dhe qė pėrfshin portet e rėndėsishme tė Splitit, Dubrovnikut, Kotorrit, Tivarit, Ulqinit dhe Shėngjinit. Ndėrsa Porti i Durrėsit do t’i dorėzohet shtetit tė Pavarur mysliman tė Shqipėrisė”.

    2. Ndėrsa nė Nenin 6, pėrcaktohej se: “Italia do tė marrė nė pronėsi tė plotė Vlorėn, ishullin Sazan dhe njė territor mjaft tė gjerė pėr mbrojtjen e tyre, hinterlandin midis lumit Vjosa nė veri e nė lindje dhe nė jug, deri nė Himarė.”

    3. Nė nenin 7 thuhet: “Nėqoftėse pranohet formimi i njė shteti tė vogėl autonom dhe neutral tė Shqipėrisė, Italia nuk do ta kundėrshtojė dėshirėn e Francės, Britanisė sė Madhe e tė Rusisė, qė viset veriore dhe jugore tė Shqipėrisė tė ndahen midis Malit tė Zi, Serbisė dhe Greqisė. Nė kėmbim tė kėsaj, Italia do tė marrė tė drejtėn pėr tė udhėhequr punėt e jashtme tė Shqipėrisė.”

    Nga ky Pakt, qė nė histori mori emrin famėkeq “Traktati i Fshehtė i Londrės pėr Coptimin e Shqipėrisė”, Fuqitė e Mėdha e pranuan parimin e ndarjes sė Shqipėrisė dhe faktin, se nė Shqipėri kanė interesa tė rėndėsishme kėto shtete: Italia, Serbia dhe Greqia. Ndėrkohė qė dy shteteve ballkanike, u jepej e drejta e korrigjimit tė kufijve, Italisė i jepej si shpėrblim Vlora dhe Protektorati mbi Shqipėrinė e cunguar.

    Xhozef Suajėr: Italia do tė lėkundet nėse pushton Shqipėrinė

    “Me paktin e Londrės, pra me Paktin e Fshehtė tė 16 prillit 1915 pėr coptimin e Shqipėrisė, pakt qė ishte pararendės i hyrjes sė Italisė nė luftė, fillon ndėrkaq njė fazė e re: Trinomi i forcave qė pėrcaktojnė gjendjen e Shqipėrisė. Por, njėra prej dy fuqive adriatike, Perandoria Austriake, vetėtėrhiqet. E ndodhur ndėrmjet dy cepave tė dilemės, njė Adriatik i garantuar nga njė Shqipėri e pavarur, apo nga njė pushtim i saj, Italia do tė lėkundet pėr shumė vite, duke u anuar sė fundmi, drejt njė forme hibride tė ndarjes sė Shqipėrisė, formė qė do tė duhej tė kėnaqte shtetet fqinje ballkanike dhe duke i dhėnė vetes si zonė influence ose okupimi, njė rrip bregdetar me hinterland tė mjaftueshėm”. (Xhozef Suajėr: “Albania, the rise of a kingdom”, faqe 82).

    Rreziku i coptimit tė Shqipėrisė, nė Konferencėn e Paqes

    Historiografia jugosllave, me bindjen e plotė tek “tė drejtat e shenjta serbe” mbi territoret shqiptare, nuk e fsheh planin pėr coptimin e Shqipėrisė nė Versajė, kur proklamon hapur se, “Nė pėrgjigjjen tonė tė fundit, drejtuar Konferencės sė Paqes, mė 14 janar tė vitit 1920, ne jugosllavėt kemi parashtruar pėrsėri qėndrimin, se zgjidhja mė e mirė do tė ishte qė administrata e Shqipėrisė, nė kufijtė e caktuar nė vitin 1913, t’i besohet qeverisė lokale autonome. Dhe nėqoftėse kjo zgjidhje nuk pranohet, por vendoset qė pjesė tė territorit shqiptar t’u jepen shteteve tė tjera, delegacioni ynė do tė kėrkoj pjesėn e Shqipėrisė Veriore, duke paraqitur njė hartė me kufirin e shėnuar, pėr tė cilėn premton mbrojtjen e njė regjimi autonom”.

    Pikėpamja e Pashiq, i cili kish vdekur nė vitin 1939, kur u hapėn arkivat serbe, ishte kjo: “Pasi u bė e sigurtė, se aleatėt do ta lejonin Italinė tė pėrforcohej nė Shqipėrinė e Mesme, unė si kryetar i delegacionit jugosllav nė Versajė, nė mbarim tė vitit 1919 e informova qeverinė nė Beograd, se kishte ardhur ēasti, qė tė shtrėnguar nga rrethanat, ta ndryshonim politikėn tonė ndaj Shqipėrisė, pasi pėr shkak tė depėrtimit tė Italisė nė Shqipėri dhe tė pėrkrahjes sė saj nga ana e Fuqive tė Mėdha, nuk mund tė rikthejmė nė Shqipėri gjendjen qė ishte para evakuimit tė ushtrisė sonė dhe nė kohėn e pushtetit tė Esad Pashė Toptanit; pasi Fuqitė e Mėdha, po duan tė zbatojnė Marrėveshjen e Londrės dhe Shqipėria nuk do tė jetė ajo qė ne e kemi kėrkuar, pasi aleatėt, po i japin Vlorėn Italisė, bashkė me hinterlandin dhe protektoratin mbi njė pjesė tė Shqipėrisė. Nė kėto rrethana, ne jugosllavėt, duhet tė kėrkojmė kufij tė tjerė mė tė mirė nė territoret shqiptare, qė tashmė do tė jenė nėn protektoratin e Italisė. Minimumi qė do tė pranojmė nga aleatėt ėshtė ky: “Kufiri buzė Drinit tė Zi deri, tek bashkimi me Drinin e Bardhė dhe prej aty, buzė Drinit deri nė detin Adriatik. Ne duhet tė kėrkojmė maksimumin, nė mėnyrė qė Italia tė marrė sa mė pak pjesė shqiptare. Ky maksimum i pretendimeve tona, do tė ishte: lumi i Matit deri nė burimin e tij e prej andej, drejt nga Lindja deri te Drini i Zi. Pra, Mati dhe Drini do tė ishin kufijtė tanė me protektoratin italian’.

    Serbėt i imponojnė Versajės skemė pėr copėtimin e Shqipėrisė

    Nė elaboratin e tij, lidhur me planin serb pėr aneksimin e territoreve shqiptare nė favor tė Mbretėrisė SKS, Ivo Andriqi thekson: “Nė Konferencėn e Paqes, fuqitė aleate lidhur me Shqipėrinė, propozuan qė nė veri dhe lindje, tė ruheshin kufijtė e pėrcaktuar nė Konferencėn e Londrės nė vitin 1913, duke ia njohur Italisė sovranitetin e plotė mbi Vlorėn dhe hinterlandin, si dhe duke i dhėnė asaj mandatin pėr administrimin e shtetit tė lirė shqiptar nėn kontrollin e Lidhjes sė Kombeve (Memorandumi i 9 dhjetorit tė vitit 1919). Por pikėpamja jonė ishte kundėr mandatit tė Italisė. Lidhur me argumentet tona pėr korrigjimin e kufirit me Shqipėrinė, pėr aneksimin e Shkodrės dhe gjithė Shqipėrisė Veriore, nė pėrgjigjen tonė tė 8 janarit tė vitit 1920, kundėrshtuam fort propozimin qė Italisė t’i jepej mandati mbi Shqipėrinė, me argumentin, se kjo do tė ishte pėrsėritje e rastit tė Bosnjės e Hercegovinės. Kjo zgjidhje, thuhej nė pėrgjigjen tonė, do tė krijonte nė favor tė Italisė kufirin ofensiv kundėr shtetit tonė, i cili do tė ishte i privuar nga mjetet pėr mbrojtje. Kjo do tė ishte, nė njėfarė mėnyre, pėrparėsi ofensive, por edhe mbėshtetje tjetėr e pėrsosur strategjike. Nė Versajė, kemi kėrkuar pėr shkaqe ekonomike e strategjike, tė bėhet korrigjimi i kufijve ndaj nesh, qė shtrihen nė rrjedhėn e mesme tė Drinit, nė Bunė e nė lidhje me fiset e Kelmendėve e tė Kastratėve, kufijė qė i ka caktuar Konferenca e Londrės e vitit 1913. Nė rast tė refuzimit tė kėtij korrigjimi, pėr tė penguar shtrirjen e ndikimit dhe interesave tė Italisė nė Shqipėri, delegacioni ynė (serb), do tė deklaronte, se zgjidhja mė e mirė e pranuar nga Mbretėria SKS, do tė jetė ajo qė Shqipėria tė bėhet shtet i pavarur nė kufijtė e vitit 1913 dhe me administratė autonome. Nė rast, se nuk do tė pranohej kjo zgjidhje, ose nė qoftė se pjesa jugore e Shqipėrisė do t’u takonte shteteve tė tjera, delegacioni ynė do tė kėrkoj pėr ne, pjesėn veriore tė Shqipėrisė, deri nė Drin. Shteti ynė, ka tė drejta tė vjetra pėr kėto. Shkodra ka qenė kryeqyteti i mbretėrve serbė. Populli ynė ka derdhur lumenj gjaku pėr Shkodrėn, sidomos nė luftėn e vitit 1913 e cila i kushtoi Serbisė shumė mijėra ushtarė tė saj e tė Malit tė Zi (njė tė tretėn e ushtrisė sė tij)”.

    Trupat serbo-malazeze, u “lėpihen” Fuqive tė Mėdha”...

    Pėr tė plotėsuar dėshirat e Fuqive tė Mėdha, trupat serbe e malazeze e zbrazėn nė vitin 1913 Shkodrėn dhe Shqipėrinė Veriore. Austria, duke mobilizuar ushtrinė, u kėrcėnua me luftė. Shkodra e cila mund t’i takonte Malit tė Zi, nėse do tė kishte pranuar qė Llovēenin t’ia lėshonte Austrisė, ose qė ai tė shndėrrohej nė zonė neutrale. Por Mali i Zi, nuk pranoi t’ia lėshonte Austrisė kėtė pozitė tė rėndėsishme strategjike. Lugina e Drinit dhe Shkodra, pėrbėjnė njė tėrėsi gjeografike dhe ekonomike me Malin e Zi dhe viset kufitare tė Serbisė. Pėr Serbinė e Mesme dhe Malin e Zi, lugina e Drinit ėshtė e vetmja rrugė e drejtpėrdrejtė dhe mė e shkurtėra pėr tė dalė nė detin Adriatik. Hekurudha e rėndėsishme Danub-Adriatik, duhet tė kalojė nėpėr luginėn e Drinit. Konferenca e Ambasadorėve e Londrės nė vitin 1913, ia ka njohur Serbisė tė drejtėn e daljes nė det. Shkodra ka lidhje dhe me lumin Buna, ēka ia hap tregtisė malazeze rrugėn e natyrshme pėr nė det. Qysh me Traktatin e Berlinit, Mali i Zi e gėzon tė drejtėn e lundrimit tė lirė nė Bunė. Liqeni i Shkodrės, nė pjesėn mė tė madhe i takon Malit tė Zi. Tokat mė tė mira malazeze ende janė tė pėrmbytura nga uji i liqenit tė Shkodrės, prandaj shtetit tonė i intereson maksimalisht rregullimi i Bunės dhe i Drinit, jo vetėm pėr shkak tė lundrimit nėpėr Bunė, por edhe pėr arsye se nė kėtė mėnyrė do tė thaheshin 12 deri 20.000 hektarė tokė shumė pjellore dhe po aq do tė bonifikoheshin. Dy tė tretat e kėsaj toke i takojnė Malit tė Zi”.

    Pėrfundimi i LPB dhe Shqipėria

    Mė 22 qershor 1919 u nėnshkrua Traktati i Versajės midis Antantės dhe Gjermanisė, qė sanksionoi disfatėn e kėsaj tė fundit dhe tė Bllokut Qėndror, ku bėnte pjesė dhe Austro-Hungaria. Por ky traktat, vendosi qė ushtritė aleate tė qėndronin nė Shqipėri, deri sa fati i saj tė caktohej nga Konferenca e Paqes qė po pėrgatitej tė mbahej nė Paris. Qė nė fillim u pa qartė, se kjo konferencė “paqeje”, do tė zbatonte Paktin e Fshehtė tė Londrės pėr coptimin e trojeve shqiptare. Zogu nuk kishte asnjė interes pėr tė shkuar nė Serbi pas kthimit nga Italia, pėrderisa kish vendosur tė kundėrshtonte hapur vendimet e Qeverisė sė Durrėsit. Zogu e dinte mjaft mirė, se vendimet e kėsaj qeverie pėrbėnin tradhti ndaj interesave kombėtare, aq mė tepėr qė ishin marrė nga njė qeveri, qė gjoja pėrfaqėsonte interesat e shqiptarėve. Zogu e dinte mirė, se kėto vendime i konvenonin Beogradit, sepse vinin nė pikėpyetje dhe hidhnin poshtė vendimet e Kongresit tė Pavarėsisė dhe ato tė Konferencės sė Ambasadorėve tė vitit 1913, qė folėn pėr kufijtė e Shtetit shqiptar. Gjithashtu, Zogu e dinte se pranimi i vėnies nė diskutim tė kėtyre vendimeve, ishte njė inkurajim i drejtpėrdrejtė i planeve tė Beogradit pėr coptimin e Shqipėrisė. Ai ishte koshient pėr faktin, se ēdo negocim me serbėt do tė shkatėrronte tė ardhmen e tij politike, dhe do ta radhiste atė, nė bandėn e tradhtarėve qė ishin gati tė shisnin edhe trojet e Shqipėrisė, tė mbetura nga coptimi i vitit 1913.

    Italia dhe Greqia, vendosėn aneksimin e Korēės dhe Gjirokastrės

    Eshtė fakt qė copėtimi i Shqipėrisė ka qėnė nėn tehun e “thikės” sė fqinjėve. Faktet flasdin vetė. Mė 29 korrik 1919, Italia dhe Greqia nėpėrmjet traktatit Tittoni–Venizellos, vendosėn aneksimin nė favor tė Greqisė tė Korēės dhe Gjirokastrės, ndėrsa Italisė, i njihej e drejta e mandatit zotėrues tė pjesės tjetėr tė Shqipėrisė.

    Nė shtator 1919, Niti i propozoi Tittonit, qė tė binte dakord me Pashiqin pėr njė ndarje tė Shqipėrisė sė mbetur (pra pa Korēėn dhe Gjirokastrėn), midis Jugosllavisė dhe Italisė. Kėtė plan kriminal, nė Janar 1920 e miratuan edhe Llojd Xhorxhi e Klemansoi e mė pas dhe Milerandi, qė zėvendėsoi kėtė tė fundit. Me anė tė memorandumit tė 10 janarit 1920, Italia i kėrkoi Lidhjes sė Kombeve, mandatin pėr administrimin e shtetit shqiptar. Nė memorandum delegacioni italian parashtronte: “Kufijtė shqiptarė nė Veri dhe nė Lindje, tė jenė ato qė kanė qenė caktuar nė Konferencėn e Londrės, ndėrsa kufiri jugor i Shqipėrisė tė jetė objekt shqyrtimi”, me shpresėn e realizimit tė Paktit Titoni-Venizellos si karrem i sigurimit tė ndihmės sė Greqisė, pėr planin italian tė aneksimit tė territoreve shqiptare. Mė tej memorandumi kalonte direkt tek thelbi i kėrkesave italiane, qė: “Qyteti i Vlorės t’i jepet Italisė nė sovranitet tė plotė, me prapavijėn e nevojshme pėr mbrojtjen e saj dhe pėr zhvillimin ekonomik”.


    Duke i propozuar delegacionit jugosllav njė zgjidhje kompromisi, pėr ēeshtjen e daljes nė Adriatikun shqiptar dhe nė lidhje me dorėzimin e qytet-portit tė Rijekės, nė favor tė Italisė, kryeministri francez Klemanso, nė cilėsinė e kryetarit tė Konferencės sė Paqes, mė 13 janar tė vitit 1920 i deklaroi Pashiqit dhe Trumbiqit: “Shteti i Serbėve, i Kroatėve dhe i Sllovenėve, do tė ngjitet nė kulmin e fuqisė sė vet kur tė marrė Shkodrėn, Drinin dhe Shėngjinin e Medovanit.”. Ministri i Jashtėm italian, Niti, e pranoi kėtė formulė kompromisi, me kusht qė Italia tė mbante Vlorėn dhe tė siguronte edhe mandatin pėr administrimin e Shqipėrisė. Por tė gjitha kėto plane, i hodhi nė erė Presidenti amerikan Uillson. Uodėll shkruan, se “faktori kryesor qė e shpėtoi Shqipėrinė nga coptimi pėrfundimtar, ishte veprimi i vetė shqiptarėve nė mbrojtje tė vendit tė tyre. Duke mos gjetur mbėshtetje tek paqebėrėsit e Parisit, udhėheqėsit shqiptarė formuan njė qeveri nė Janar 1920 dhe u ngritėn e dėbuan nga vendi tė gjitha ushtritė e huaja”.

    Nė librin “Problemet e shqiptarėve gjatė Konferencės sė Paqes 1919-1920”, Robert Lari Uodėll shkruan: “Nė optikėn e Fuqive tė Mėdha, njė Shqipėri e pavarur do tė ishte njė qenie e padėshirueshme dhe se duhej tė bėhej coptimi i saj midis Italisė, Jugosllavisė dhe Greqisė, duke ruajtur njė pjesė tė Shqipėrisė sė Mesme, me njė pavarėsi nominale, nėn kujdesin e njė Fuqie tė Madhe”.

    Konferenca e Paqes qė i mbylli punimet mė 10 prill 1920, pėrveē hartės politike tė vitit 1913, i dha Italisė tė drejtėn pėr tė mbajtur nėn zotėrim Vlorėn dhe rrethinat e saj, dhe, njėkohėsisht, edhe njė mandat special pėr zgjerimin e trevave nėn sundimin italian, nė rast tė njė coptimi tė vendit midis shteteve fqinje. Nė qėndrimet e dyzuara tė politikės dhe diplomacisė italiane ndaj Shqipėrisė, sipas Pastorelit, nė faqen 407 tė veprės “Shqipėria nė politikėn e Jashtme italiane 1914-1920”, diplomatėt dhe shtetarėt mė tė rėndėsishėm italianė: Sonino, Xholiti, Sforca, San Xhuliano dhe Orlando, ishin pėr njė pavarėsi tė Shqipėrisė, por gjithmonė nėn ndikimin e fortė tė Italisė, si urė e ekspansionit tė saj nė Ballkan. Ndėrsa Titoni, Niti dhe Shaloja - kanė qenė pėr coptimin e saj. Nė fillim tė marsit 1920, njė ndėr udhėheqėsit e Komitetit “Mbrojtja Kombėtare e Kosovės”, ministri i Drejtėsisė Hoxhė Kadriu, bėri tė ditur se “Qeveria shqiptare ėshtė gati me hy nė bisedime tė mēefta me qeverinė jugosllave nė Beligrad, ose nė nji vend tjetėr, qė do tė shihet i pėrshtatshėm pėr t’i nxjerrė italianėt jashtė Ballkanit, e sidomos jashtė Vlorės”.

    Mbi bazėn e kėtyre interesave tė ndėrsjellta, u dėrgua me mision tė fshehtė nė Beograd, deputeti Sejfi Vllamasi. Misioni i Vllamasit, dėshtoi”.

    E Premte, 14 Shtator 2007-gazeta ndryshe

Faqja 32 prej 33 FillimFillim ... 2230313233 FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Pėrgjigje: 33
    Postimi i Fundit: 17-01-2013, 11:29
  2. Himarė, mėsimi nis me himnin grek
    Nga karaburuni nė forumin Tema e shtypit tė ditės
    Pėrgjigje: 134
    Postimi i Fundit: 15-08-2009, 04:07
  3. Muslimanėt e Greqisė nga forca dominante nė pakice tė dobėt
    Nga Drini_i_Zi nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 04-02-2009, 14:11
  4. Perla arbėrishte tė Greqisė, mė nė fund nė steré
    Nga Xhuxhumaku nė forumin Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 2
    Postimi i Fundit: 21-08-2005, 14:21
  5. Permbysja e rregjimit ne 97, Revolucion komunist?
    Nga Seminarist nė forumin Problematika shqiptare
    Pėrgjigje: 66
    Postimi i Fundit: 28-05-2003, 23:29

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •