Close
Faqja 2 prej 5 FillimFillim 1234 ... FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 21 deri 40 prej 84
  1. #21
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    30-11-2004
    Postime
    2
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Un jam nje shiptar qe jam ne Itali, dhe ketu degjoj shum italian qe flasin keq per Shiperin, un mundohem qe ta mbroj vendin tim, por kur un vij vet ne shqiperi,shoh me syt e me qe gjendja nuk eshte e mir sepse, ka shum gjera qe nuk shkojne.
    Un mendoj qe per te luftuar korrupsionin ,do te jemi te beshkur qe ta luftojm.
    ēdo njeri te sillet mir dhe mos te gjej menyren se se me vjedhur.
    Do te sellemi sepas ligjit,dhe sipse detyres te nje qytetari te mir.
    duhet te bejn te gjith detyren e vet.

    Vetem keshtu mund te luftohet.





    kush e mendon si un mund te me shkruaj ne adresen time:dashamirgjoka@tiscali.it

  2. #22
    ...beyond Maska e Alienated
    Anėtarėsuar
    19-09-2005
    Vendndodhja
    Cassiopeia Constellation
    Mosha
    34
    Postime
    3,159
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    - Si luftohet korrupsioni?

    Shqiperia deri tani ka bere ca lufte kunder korrupsionit por ose nuk e ka njohur mire armikun ose qellimisht ka drejtuar forcat drejt "armiqve" te vegjel. Jane kapur ca te punesuar te cilet kane marre nga 100 - 200 dollare rryshfet per t'i kryer dikujt pune ne dogane, por a jane kapur ndonjehere drejtoret e doganave te cilet i drejtojne operacionet e ketilla per te bere punet ne stilin dora e djathte - xhepi i majte?

    Korrupsioni duhet luftuar qe nga ministrat, zevendesit e tyre, drejtoret qe kane caktuar neper institucione te ndryshme, nen drejtoret, dmth i gjithe "zinxhiri i komandes" duhet te dridhet njehere e mire qe te mos kete shprese as i vogli e as i madhi se mund te kape ndonje lek jashte rroge aty duke ndenjur me prapanicen ulur ne zyre. Keto duhet te jene politikat konkrete por jo vetem me fjale, qeveria duhet te veproje per te parandaluar korrupsionin.

    Korrupsionit duhet t'i gjenden rrenjet dhe t'i priten, se kot i pret qeveria deget. Ia humb hijen por rrenjet vazhdojne te thithin "investime" te majme nga hallexhinjte e shumte qe u ka ngelur malli ne dogane apo certifikata ne zyrat e gjendjes civile.

    Mediat do duhet te hetonin rastet e dyshimta (deri tani FIKSI ka nxjerre ca te korruptuar nga puna - por edhe keta dege ishin). Sikur te kete nje gazetari me te forte por te funksionoje dhe gjyqesia si duhet - besoj se korrupsioni pas ca vitesh pune efektive me ato metoda do zbutej ne nje mase te madhe per te mos thene se do zhdukej fare.

    S'po flas per rolin e intelektualeve shqiptare sepse s'shoh ndonje rol konkret te tyre ne kete drejtim, mirepo shqiptari i thjeshte mund te beje shume ne kete drejtim. Nese nuk gaboj, qeveria shqiptare ka dhene nje numer telefoni falas ku qytetari viktime e korrupsionit mund te denoncoje rastet konkrete. Sa denoncohen nuk e di - por nje gje jam i sigurte.

    NUK DO DOJA TE DENONCOJA NJE FUNKSIONAR PER KORRUPSION DHE KUR TE SHKOJ NESER PERSERI NE TE NJEJTEN ZYRE - TA SHOH PERSERI ATY.

    Per ta permbyllur - i tere sistemi duhet te funksionoje si duhet per te shpetuar nga korrupsioni. Perderisa ke nje qeveri qe s'i mbron qytetaret e vet as nga rastet me flagrante te perdhunimit te te drejtave te tyre ne shtetet fqinje - ca pret per rastet e dyshimta te korrupsionit te cilat s'i verteton dot qeveria per shkaqe qe i dine vet ata.

    Hajt shnet
    Koha ėshtė e maskarenjėve
    Por atdheu i Shqiptarėve

  3. #23
    i/e regjistruar Maska e Borix
    Anėtarėsuar
    17-01-2003
    Postime
    2,323
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Fitues apo humbes ne luften kunder korrupsionit?

    Ende nuk po shoh argumenta qe mbrojne luften kunder korrupsionit. Sa eshte thene me lart, jane mendime te sakta, por te njohura mire, per nga vete fakti se, kur te gjithe flasin rreth korrupsionit, permendin te njejtat fjale dhe terma. Lufta kunder korrupsionit nuk zhvillohet me thenie popullore, a fortiori.

    Me poshte bo bashkengjis nje artikull tjeter nga Prof. F. Kolaneci. Ne fund te ketij do te paraqes nje sinops dhe t'ju tregoj se deri ne cilen pike kemi arritur.

    (Shenim: Fjalet, shprehjet, apo fjalite qe kam formatuar si te nxira ose te pjerreta nenkuptojne theksim/perkufizim te asaj c'ka thuhet.)

    * * *

    Fitues apo Humbės nė Lojėn e Korrupsionit?

    Prof. Dr. Fejzi Kolaneci

    Korrupsioni ka qenė njė fenomen i pėrhapur dhe i pėrsėritur gjatė historisė njerėzore. Ai ėshtė pėrkufizuar nga shkencėtarėt nė mėnyra tė ndryshme. Pėrkufizimi mė popullor i korrupsionit, i formuluar nga Banka Botėrore nė vitin 1995, ėshtė ky: “Korrupsioni ėshtė njė shpėrdorim i pozitės shtetėrore pėr pėrfitime private.” Sipas njė pėrkufizimi tjetėr, “Korrupsioni ėshtė gjithmonė njė veprimtari djallėzore, e cila me anėn e disa sjelljeve ose marrėdhėnieve, synon tė prodhojė pėrfitime ose avantazhe pėr vehten ose pėr tė afėrmit e familjes ose pėr miqtė ose pėr aleatėt politikė.
    Korrupsioni nuk ėshtė detyrimisht njė proces ekonomik. Ai manifestohet edhe nė procese politike (pėrshembull, nė afera korruptive tė politikanėve me biznesmenė tė fuqishėm, nė manipulime tė zgjedhjeve parlamentare ose nė tregtimin e votave me anė parash tė pista); nė sistemin e drejtėsisė (nė korrupsionin e prokurorėve, gjyqtarėve dhe avokatėve) dhe nė disa fusha tė tjera (pėrshembull, nė arsim, shėndetėsi).

    Loja e korrupsionit

    Sipas Teorisė Moderne tė Korrupsionit, nė shtete nė tranzicion me institucione politike dhe administrata relativisht tė dobta, korrupsioni shndėrrohet nė njė sistem. Kjo do tė thotė se korrupsioni ėshtė bėrė pjesė e pandarė e aktivitetit ekonomik, social e kulturor dhe se ai ka depėrtuar nė tė gjitha shtresat e administratės shtetėrore. Sistemi i korrupsionit funksionon si njė makineri komplekse dhe pėrbėhet nga disa nėnsisteme qė bashkėveprojnė midis tyre, duke respektuar urdhrat dhe porositė e dhėna nga organi drejtues i kėtij sistemi. Nėnsisteme kryesore tė sistemit tė korrupsionit janė korrupsioni politik, korrupsioni nė sistemin e drejtėsisė dhe korrupsioni nė ekonomi.
    Sistemi i korrupsionit nė ditėt tona karakterizohet nga njė modernizim i madh. Pėr tė siguruar mbijetesėn, ky sistem ka punėsuar shkencėtarė tė fushave tė ndryshme dhe zbaton arritje bashkėkohore tė shkencave dhe teknologjive.
    Sipas Teorisė sė Pėrgjithshme tė Sistemeve dhe Analizės Sistemore tė Aplikuar, sistemi i korrupsionit duhet tė luftohet nga sistemi i antikorrupsionit, i cili ka nėnsisteme kryesore Agjencinė Kombėtare tė Antikorrupsionit, Komisionin Ndėrministror tė Antikorrupsionit (tė quajtur ndryshe, Task Force), sistemin e drejtėsisė, Kontrollin e Lartė tė Shtetit dhe Zyrat e Hetimit tė Korrupsionit.
    Loja e korrupsionit ėshtė njė model matematik i konflikteve dhe ujdive qė ekzistojnė ndėrmjet sistemit tė korrupsionit, sistemit tė antikorrupsionit dhe publikut tė gjerė. Nė pėrputhje me Teorinė e Lojrave, duhet tė tregohet cilėt janė lojtarėt, cilat janė strategjitė e ēdo lojtari dhe cilėt janė funksionet e dobisė (domethėnė, qėllimet) e ēdo lojtari. Ēka ėshtė mė e rėndėsishme dhe mė e vėshtirė, duhet tė saktėsohet edhe parimi i optimizimit tė lojės sė korrupsionit. Ne e formulojmė lojėn e korrupsionit si njė lojė me dy shtresa (nivele). Nė shtresėn e ulėt zhvillohen marrėdhėnie ndėrmjet publikut tė gjerė dhe nėpunėsve shtetėrorė, ndėrsa nė shtresėn e lartė marrėdhėnie ndėrmjet nėpunėsve shtetėrorė dhe shefave tė tyre (tė quajtur ndryshe autoritete qendrore). Njė pėrshkrim mė i saktė i procesit tė korrupsionit bėhet me anėn e njė loje me tri shtresa. Por, ne nuk do tė trajtojmė nė kėtė shrim lojėn e korrupsionit me tri shtresa, sepse ėshtė mė e ndėrlikuar.
    Sjellja e ndershme ose e pandershme e autoriteteve qendrore nuk duhet paragjykuar. Janė faktet reale ato qė pėrcaktojnė nivelin e korrupsionit tė ēdo autoriteti qendror. Gjithashtu, janė sjelljet e autoriteteve qendrore ato qė pėrcaktojnė nivelin optimal tė korrupsionit nė hierarkinė administrative shtetėrore. Disa nėpunės shtetėrore janė tė ndershėm, tė tjerėt tė korruptuar. Por, nė varėsi nga interesi vetiak, nėpunėsi i korruptuar mund tė sillet i ndershėm.
    Variabli strategjik i nėpunėsit shtetėror ėshtė niveli i korrupsionit tė tij. Variable strategjike tė autoritetit qendror janė caktimi i vendeve tė punės dhe pagave tė nėpunėsve shtetėrorė nė vartėsi tė tij, niveli i monitorimit tė veprimtarisė sė kėtyre nėpunėsve me anėn e indikatorėve tė korrupsionit dhe masat ndėshkimore pėr vartės me korrupsion tė faktuar. Qėllimi i nėpunėsit shtetėror tė korruptuar ėshtė maksimizimi i tė ardhurave tė pritshme nga aktiviteti korruptiv dhe nga paga, ndėrsa qėllimi i autoritetit qendror ėshtė mė i ndėrlikuar, sepse varet nga interesat e tij politike, ekonomike dhe kulturore. Pranohet se nėpunėsit shtetėrorė tė korruptuar kėmbejnė informacion midis tyre dhe janė plotėsa strategjikė tė njėri-tjetrit. Kjo do tė thotė se strategjive me agresivitet nė rritje tė nėpunėsve tė tjerė, ēdo nėpunės i korruptuar u kundėrpėrgjigjet gjithashtu me strategji vetiake mė agresive. Me fjalė tė tjera, fitimi i ēdo nėpunėsi tė korruptuar ėshtė funksion rritės i niveleve tė strategjive tė pėrdorura nė shtresėn e ulėt tė hierarkisė. Gjithashtu, korrupsioni nė secilėn shtresė tė hierarkisė administrative shtetėrore “ushqen” korrupsion nė shtresėn tjetėr. Nė kushte tė tilla, parimi i optimizimit i lojės sė korrupsionit ėshtė parimi i John F. Nash Jr. (i quajtur ndryshe, parimi i pėrmbushjes sė qėllimit). Kjo do tė thotė se strategjia e ēdo nėpunėsi duhet tė jetė kundėrpėrgjigje e tij qė maksimizon fitimin vetiak ndaj strategjive qė do tė pėrdorin nėpunėsit e tjerė.
    Ekuilibri Nash nė lojėn e korrupsionit pėrkufizohet si profil i strategjive tė pastra ose mikse tė nėpunėsve tė korruptuar (domethėnė, i situatės sė korrupsionit), i tillė qė asnjė nėpunės nuk do tė dalė i fituar nė qoftė se rrėshqet nė ndonjė strategji tjetėr.
    Ekzistenca e ekuilibreve Nash tė lojės sė korrupsionit vėrtetohet matematikisht me metoda tė Analizės Funksionale. Prandaj, situatat e ekuilibruara Nash tė lojės sė korrupsionit nuk janė kurrsesi hipoteza utopike, por janė praktikisht tė realizueshme. Madje, kėto situata tė ekuilibruara do tė ndodhin me probabilitet tė lartė, nė qoftė se sistemi i antikorrupsionit funksionon me efektivitet tė ulėt.
    Lufta kundėr sistemit tė korrupsionit nė situatat e ekuilibruara Nash ėshtė e vėshtirė, komplekse dhe e gjatė. Sipas Teorisė sė Kompleksitetit tė A. N. Kollmogorovit, nė situata Nash tė lojės sė korrupsionit do tė gjenerohen probleme “praktikisht tė pazgjidhshme” (domethėnė, pėr zgjidhjen e problemeve tė tilla do tė nevojitet njė kohė e gjatė). Nė situata tė tilla, do tė pėrfitojnė maksimalisht tė gjithė personat e korruptuar.

    Sugjerime qeverisė pėr lojėn e korrupsionit

    Duke analizuar me kujdes sfidėn e Qeverisė Berisha nė luftėn kundėr sistemit aktual tė korrupsionit, lindin natyrshėm pyetjet e mėposhte:
    – Nė ēfarė mase harmonizohen pikėpamjet e kėsaj qeverie mbi strukturėn e sistemit tė antikorrupsionit me Teorinė Bashkėkohore tė Korrupsionit?
    – Me cilin ekip shkencor ėshtė pajisur Qeveria Berisha pėr tė dalė fituese nė lojėn e korrupsionit?
    Unė kam mendimin se faktorėt e renditur mė poshtė prezantojnė disa mangėsi tė kėsaj qeverie nė luftėn efektive kundėr sistemit tė korrupsionit dhe se mėnjanimi i shpejtė i kėtyre mangėsive ėshtė kusht i nevojshėm por jo i mjaftueshėm qė sistemi i antikorrupsionit tė rezultojė fitues nė lojėn e korrupsionit
    1. Teoria Bashkėkohore e Korrupsionit argumenton se Agjencia Kombėtare e Antikorrupsionit ėshtė nėnsistem kryesor i sistemit tė antikorrupsionit.
    Nė shkrimin “Pse nevojitet Agjencia Kombėtare Antikorrupsion” ėshtė argumentuar nevoja e ngutshme pėr krijimin dhe funksionimin e kėsaj agjencie. (Postimi im i mesiperm permban kete shkrim - Borix) Gjithashtu, janė saktėsuar detyra kryesore qė duhet tė kryejė ky institucion i pavarur nga politika. Por, pėr kėtė ēėshtje tė rėndėsishme Qeveria Berisha nuk ka reaguar.
    2. Mosfunksionimi i Agjencisė Kombėtare tė Antikorrupsionit bėhet shkak pėr lindjen e dyshimit se qeveria aktuale po e lufton korrupsionin me metodėn selektive. Kjo do tė thotė se do tė ndėshkohet rregullisht vetėm ajo pjesė e nėpunėsve tė korruptuar tė cilėt nuk kanė interesa tė pėrbashkėta me disa pushtetarė tė korruptuar dhe nuk do tė ndėshkohet pjesa tjetėr e burokratėve tė korruptuar, tė cilėt janė shėrbėtorė besnikė tė kėtyre pushtetarėve.
    3. Mosfunksionimi i Agjencisė Kombėtare tė Antikorrupsionit interpretohet edhe si vetėbesim i tepruar i Qeverisė Berisha nė Task Force Antikorrupsion, i cili ėshtė plotėsisht i politizuar. Kėrkime shkencore bashkėkohore nė Psikologji dhe Teorinė e Informacionit kanė argumentuar se vetėbesimi i tepruar shndėrrohet, me kalimin e kohės, nė bindje tė gabuar. Kjo do tė thotė se vetėbesimi i tepruar tė ēon drejt humbjes.
    4. Qeveria ka treguar interes tė pakėt pėr studimin “Llogaritja e Probabilitetit tė Zbulimit dhe Probabilitetit tė Ndėshkimit tė Korrupsionit”, tė prezantuar dhe diskutuar nė tryezėn e rrumbullakėt, tė zhvilluar nė University of New York Tirana, nė datėn 16 dhjetor 2005. Nėpunės shtetėrorė tė lartė, pjesėmarrės nė kėtė aktivitet shkencor, propozuan qė ky studim tė zbatohet sė shpejti nė doganat, tatim-taksat e biznesit tė madh, nė investigimin e korrupsionit tė politikanėve dhe policisė. Por, deri tani, nuk ka patur kontaktime pėr realizimin nė praktikė tė studimit. (Gjithesesi, ju kujtoj se disa kohe pas perfundimit te ketij artikulli, Drejtoria e Doganave pranoi te bashkepunonte per te monitoruar indikatoret e korrupsionit tek nenpunesit e doganave - Borix). Rikujtojmė njė pohim themelor tė Teorisė sė Korrupsionit: “Qeveritė e dobta, tė cilat nuk monitorojnė veprimtarinė e nėpunėsve shtetėrorė tė tė gjitha niveleve me anėn e indikatorėve tė korrupsionit, lejojnė qė sistemi i korrupsionit tė mbijetojė dhe lulėzoje”. Fjalėt “qeveri e dobėt” nėnkuptojnė mungesėn e vullnetit politik tė qeverisė pėr tė luftuar pa kompromis sistemin e korrupsionit.
    Efektiviteti i monitorimit me anėn e indikatorėve tė korrupsionit karakterizohet nga probabiliteti i ndėshkimit tė aktit korruptiv tė faktuar. Sa mė i lartė tė jetė niveli i korrupsionit nė hierarkinė administrative shtetėrore, aq mė i vogėl do tė bėhet probabiliteti i ndėshkimit tė akteve korruptive, sepse autoritetet qendrore do tė bėhen gjithmonė e mė tė korruptuar dhe sidomos sepse aktet korruptive nė shtresėn e ulėt tė hierarkisė do tė zbulohen mė me lehtėsi nga shefa tė korruptuar se sa nga shefa tė ndershėm. Prandaj, monitorimi i veprimtarisė sė zyrtarėve tė tė gjitha niveleve me anėn e indikatorėve tė korrupsionit ėshtė i domosdoshėm.
    5. Qeveria duhet tė kėrkojė mbėshtetje nga institucionet fetare nė luftėn kundėr korrupsionit. Besimi tek Zoti dhe predikimet fetare janė forca madhore pėr tė ruajtuar tė paprekur ndershmėrinė njerėzore nga tundime djallėzore. Tė gjitha fetė e dėnojnė rreptė korrupsionin. Roli i besimit tek Zoti nė zvogėlimin e nivelit tė korrupsionit nuk duhet injoruar kurrėsesi nė kushtet e vendit tonė!
    6. Qeveria duhet tė ndėrgjegjėsohet se nė lojėn e korrupsinit ajo pėrballet me njė kundėrshtar tė pajisur me nivel tė lartė shkencor, i cili pėrdor metoda tė sofistikuara. Prandaj, lufta e suksesshme kundėr sistemit tė korrupsionit presupozon se qeveria duhet tė pajiset me njė grup shkencor tė pėrbėrė nga matematikanė dhe informatikanė tė kualifikuar. Detyrė parėsore e kėtij grupi do tė jetė gjetja e strategjive optimale dhe zbatimi i metodave moderne tė optimizimit nė lojėn e korrupsionit. Ėshtė gabim i pafalshėm tė lihet zhvillimi i lojės sė korrupsionit nė dorė tė disa aparatēikve, tė cilėt madje nuk dinė as tė formulojnė saktė problemet e ndėrlikuara qė do tė lindin. Nuk mund tė imagjinohet kurrėsesi qė “persona” tė kėsaj kategorie tė zbatojnė Teorinė e Kompleksitetit tė Kollmogorovit, Metodėn e Optimizimit Nash-Harsanyi-Vorobjev ose Teorinė e Plotėsueshmėrisė Strategjike tė Bulow-Geanakoplos-Kempherer pėr tė gjetur zgjidhje optimale tė lojės sė korrupsionit.

    Mendoj se pėr disa ēėshtje tė kėtij shkrimi mund tė zhvillohet njė debat i hapur.

    * * *

    Se pari, ky artikull eshte shkruar pas disa kerkimeve te thella ne teorite e permendura, si dhe pas aplikimit te suksesshem te ketyre teorive ne disa shembuj reale dhe praktike per rastin e Shqiperise.

    Se dyti, korrupsioni konsiderohet si nje loje komplekse, e cila mund te modelohet me ane te Teorise se Optimizimit dhe kriteret e Nash-Harsanyi-Vorobjev per gjetjen e ekuilibrit ne fjale. Ne kete pike, lind nevoja per Matematiciene, Informaticiene, Psikologe, Politologe, Ekonomiste, e te tille te tjere. Kjo do te thote se korrupsioni nuk luftohet me ane te fjalimeve shumengjyreshe te analisteve politike apo te politologeve apo te politikaneve, por me ane te shkencetareve te pakten te fushave qe permenda.

    Se treti, ne artikull jepet nje permbledhje kontrastuese e punes se bere nga Qeveria Berisha ne luften kunder korrupsionit perkrah parimeve shkencore qe duhet te shpalose kjo lufte. Eshte argumentuar perse Task Force Antikorrupsion eshte e pavlefshme per kete lufte; ajo perbehet nga politikane te nje krahu, te cilet eshte e sigurt se e kthejne luften antikorrupsion ne nje lufte selektive, pra nuk i godet te gjithe te korruptuarit, por disa. Kjo nuk quhet nisme antikorrupsion!

    Se katerti, ne artikull paraqiten gjashte sugjerime drejtuar qeverise aktuale (mund te kishte qene edhe ndonje qeveri tjeter), ne menyre qe te marre hapa sa me te shpejta per te goditur korrupsionin. Artikulli eshte shkruar ne vjeshte 2005, pra kur Qeveria Berisha sapo ishte formuar. Jam pothuaj i sigurt se, nese keto sugjerime do te ishin marre ne konsiderate qe atehere, Shqiperia nuk do t'i ndiente kaq thelle kthetrat e korrupsionit administrativ dhe ekonomik. Nje pike interesante (te cilen Prof. Kolaneci e cileson te domosdoshme) eshte shfrytezimi i fese dhe institucioneve fetare si nje mjet psikologjik dhe moral per te goditur korrupsionin. (Sa per informacion, nisur edhe nga fakti qe une jam ateist dhe kam shume rezerva per fene, ne kete pike kam patur nje debat teper te shkurter me Prof. Kolanecin, por kjo nuk ka rendesi.)

    Mbi te gjitha, fjalia mbyllese e artikullit i fton politikanet dhe zyrtaret e larte te zhvillojne debate te hapura rreth sugjerimeve dhe integrimit te shkencetareve te fushave te lartpermendura ne luften kunder korrupsionit (une jam i parimit se 'politikani' me 'profesionistin' jane reciprokisht perjashtues te njeri tjetrit). Nisur nga kjo, ne Universitetin e New York-ut ne Tirane u zhvilluan dy tryeza te rrumbullakta - me figura politike dhe bashkepuntore te ngushte te Kryeministrit Berisha, duke mos lene jashte edhe drejtoret e disa institucioneve kyēe (doganat). Nga njera ane, pati hezitime kur u diskutuan indikatoret e korrupsionit dhe modelimi probabilstik i tyre per te monitoruar nivelet e korrupsionit ne cdo individ te nje institucioni te caktuar. Une mendoj se hezitimi ishte pasoje e mungeses se dijes ne fushat matematike dhe me gjere nga ana e te ftuarve. Nga ana tjeter, pas nje periudhe shume te gjate (pas rreth nje viti e gjysme) ish-drejtori i doganava, P. Dervishi, pranoi te monitorohej korrupsioni sipas modelit 'Kolaneci' (sic i referohem une). Keto monitorime jane ende ne progres.

    Personalisht, jam i zhgenjyer nga politikanet, politologet, analistet politike, dhe profesoret e Universitetit te Tiranes (te cilet ishin pjesemarres ne tryezen e dyte te rrumbullaket, por sic hyne ashtu dolen). Keta as nuk e kane marre mundimin te ngrene nje grup objektiv, per te zbatuar idete dhe projektet e tyre per te hequr kthetrat e korrupsionit te ngulura thelle neper insitucionet shteterore shqiptare. Uroj qe ne te ardhmen kete vend ta drejtoje dikush me mend ne koke, me parime perendimore, me konsiderata per sugjerime profesionale, me vullnet per ta perparuar kete vend.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Borix : 25-06-2007 mė 03:28
    "The rule is perfect: in all matters of opinion our adversaries are insane." (M. Twain)

  4. #24
    fillimi i gjithckaje Maska e JestersWorld
    Anėtarėsuar
    23-01-2006
    Vendndodhja
    ata ketu ne qiell ne toke
    Postime
    684
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Postime me shume vlere

    Falemnderit qe i ke postuar
    Cdo pergjithsim eshte i gabuar, ky gjithashtu!

  5. #25
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    02-10-2006
    Postime
    12
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    nuk ka parakushte per luftim te korrupsionit. Qe pse

    Me poshte e keni linkun per nje material 26 minutesh te pa-transmetuar neper media dhe te papublikuar me heret se sot (29 qershor 2007). Aty do te gjeni pergjigjje per shume pyetje qe mund te ju kane kaluar neper mend ne lidhje me rrjedhat politike ne Kosove.
    http://video.google.com/videoplay?do...76796690325135

  6. #26
    i/e regjistruar Maska e Borix
    Anėtarėsuar
    17-01-2003
    Postime
    2,323
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Arber, je ne temen e gabuar... Po flitet per modele te luftes kunder korrupsionit ne shtetin shqiptar, jo per korrupsionin ne Kosove. Po diskutohen, gjithashtu, modele per luften qe duhet zhvilluar, si dhe per pasoja te mundshme nga shkaqe te mundshme...
    "The rule is perfect: in all matters of opinion our adversaries are insane." (M. Twain)

  7. #27
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    27-06-2007
    Vendndodhja
    Ne bote
    Postime
    192
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Me konkret dhe precis ne kunderluftim te korupsionit; mbyte nepotizmin.

  8. #28
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    28-05-2006
    Postime
    1
    Faleminderit
    1
    0 falenderime nė 0 postime

    Korrupsioni

    per mendimin tim korrupsioni luftohet duke ngritur nje strukture te ngjashme me Fbi amerikane e cila do te skedoje cdo njeri qe ben prpesira dhe ti coje te dhenat drejt ne gjykate.
    Tjeter mundesi per eshte rritja e marzhit te denimit per miremarrje e mitedhenie ne permasa shume me te medha sec parashikon sot kodi penal
    Shume shtete per fenomenet qe e shqetesojne bejne politike penale dmth ngrene marzhin e denimeve per krimet me te spikatura qe brejne shoqerine civile. Shqiperia akoma nuk ka hyre ne kete edukate ligjore

  9. #29
    DOTT. SKUTHI Maska e SKUTHI
    Anėtarėsuar
    17-10-2005
    Vendndodhja
    It's not your business....
    Postime
    462
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Atehere korrupsioni eshte nje fenomen qe karakterizon shume aspekte te nje shoqerie, eshte nje tregues i gjendjes civile,politike dhe etike te nje vendi.Per fat te keq nisma per te luftuar kete fenomen behet nga vete aktoret qe ndihmojne rritjen e ketij fenomeni,eshte e veshtire qe njerezit te mobilitohen per te protestuar kunder korrupsionit se nje pjese e madhe e tyre e ushtrojne vete kete lloj metode edhe pse do te ishte e veshtire praktikisht.Pra problemi kryesor eshte mbikqyrja e klases drejtuese dhe garantimi i korrektesise se veprimtarise se tyre,kjo lloj korrektesije mund te vije vetem nqs. ka trasparence,kjo trasparence mund te vertetohet nga liria qe kane mediat ose mjetet e tjera te informacionit te nderrmarin iniciativa investigimi ne cdo fushe te shoqerise ,pasi mediat kane nje rol te rendesishem persa i perket formimit te opninionit publik dhe siē e dine mire politikanet ne ēdo fushate elektorale investimet me te medhaja intelektuale dhe
    ekonomike shkojne kundrejt mediave,qe sherbejne per te nxitur sadopak elektoratin.Nje rol pra te rendesishem ka informacioni i cili duhet te jete i pavarur nga partite dhe nga fondet publike qe perdoren si mjete kercenimi nga pushtetaret.Personalisht mendoj se ky eshte hapi i pare dhe me i rendesishem qe duhet bere ;shembulli vjen nga ata me te "medhenjte" se ato te "vegjelit" veprojne si ti mesosh.Nje aspekt tjeter i rendesishem eshte meritokracia nje menyre e fuqishme per te luftuar korrupsionin i cili eshte antimeritocraci.Kjo do te thote ta edukosh nje shoqeri ne baze me vlera dhe parime, ti japesh mundesine atyre qe kane vlera te ecin perpara duke krijuar keshtu nje shoqeri me vitale dhe me te drejte. Shprehja :"Korrupsioni ka lindur nga halli dhe do te zhduket vetem kur te mbaroje halli" duhet te kuptohet pak ndryshe nuk eshte korrupsioni qe ta heq hallin por perkundrazi eshte korrupsioni qe ta shton hallin..Korrupsionin e bejne ata qe kane me cfare ta bejne,kurse ata qe s'kane ,rrine gjithmone me gisht ne
    goje.
    EVERYBODY'S BUSINESS IS NOBODY'S BUSINESS

  10. #30
    Nga Vlora tu befsha! Maska e vloonjat
    Anėtarėsuar
    31-07-2002
    Vendndodhja
    Ne Toke(tani per tani)
    Mosha
    34
    Postime
    34
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Kot nje mendim...

    Ato pyetjet qe ka bere Albo jane nje cik te thella dhe ne sejcili mund te fillojme me analiza pa fund.
    Kur isha ca me i vogel dhe jetoja ne Vlore(flasim ketu e para 12-13 vitesh), njehere degjova njerin (qe kishte ardhur nga Italia refugjat per vizite gjate veres) ne nje kafene kur bente muhabet, dhe teksualisht tha keto fjale:"Qe Shqiperia te rregullohet, te gjithe Shqiptaret duhet te dalin njehere nga Shqiperia, edhe pastaj te kthehen prape". Kur e tha dukej qe ishte pak i irrituar se sikur e tha me gjith shpirt. Kur e degjova, thashe epo ky nipcja po na shet pord*e, ēoē i duket vetja. Tani qe jam vet jashte e kuptoj qe ai e ka patur aq mire sa ska ku te veje.
    Dua te them qe krimbi i korrupsionit eshte tek individi. Pjesa me e madhe e njerezve ne Shqiperi u duket normale rryshfeti dhe eshte bere si pjese e jetes se perditshme(si buke e djath kur i thone).
    Keshtu qe ma ha mendja qe te behet dicka tamam atje, duhet qe shume nga ne qe jemi jashte dhe kemi bere nje cop shkolle ketu te shkojme atje. Sepse mendoj qe shume nga ne jashte atdheut se kemi ate krimb(te pakten tani per tani).
    Se sa nga ne jane te gatshem te shkojne atje (edhe te lene kete jete ketu) eshte tjeter pune pastaj.
    Shendet e te Mira

  11. #31
    i/e regjistruar Maska e NEOLK
    Anėtarėsuar
    10-04-2006
    Vendndodhja
    vlore
    Postime
    321
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    BORIX ! Keni bere nje trajtim te shkelqyer per korrupsioģnin .Per kete te falenderoj . Nje studim me te thelle te ketij materjali do ta bej ne vazhdimesi . Mbasi faktorin kohe e kam te kufizuar .
    Mu me shqeteson diēka , qe duhet te gjejme metoda praktike per ta luftuar ēdo individ ,ēdo taksapagues shqiptar . Dhe mendoj se do te vijne dhe rezultatet.
    PO RENDIT DISA MENDIME .
    -- Ne ne rradhe te pare na duhet te njohim ēka na lejon legjislacioni ne fuqi dhe ēmund te bejme .
    -- Ne na duhet ti japim force Ankimimit nepermjet letrave,aq me mire e-maileve ku mundesia eshte me e kollajte . .Por per kete duhet qe keto e-maile dikush duhet ti protokolloje dhe shume te tjere te administrates qendrore ne menyre zinxhir duhet ti lexojne ne keshillat drejtuese te dikastereve .Ku edhe dalin me konkluzione dhe detyra per permiresimin e gjendjes .
    -- Per kete teme duhet nje studim i mirefillt , me detyra per ēdo shtetas , te thithi kontributin mbarepopullor.Dhe ky studim te jete konkret i thjeshte dhe i lehtezbatushem .
    -- Une mendoj se pak rendesi ka identiteti i personit qe njofton per abuzimin Pra te ruhet fshehtesia .

    DO TE DESHA TE RENDISJA DHE MENDIME TE TJERA . TE ME KUPTOSH KAQ KOHE KAM NE DISPOZICION PER MOMENTIN , TEMA ESHTE E HAPUR ....

    NE VAZHDIMESI JU MENDOJE TE BENI NJE PERMBLEDHJE DHE ATEHERE TE FILLOJME NGA PUNA TE GJITHE ,PO JO VETEM BRENDA KUADRIT TE FORUMIT POR EDHE JASHTE TIJ ME SHUME FIRMETAR .

  12. #32
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    01-08-2007
    Postime
    1,212
    Faleminderit
    0
    2 falenderime nė 2 postime

    Korrupsioni

    Edhe pse fare nuk ujitet
    Ditė pėr ditė po rritet
    Mė sė miri e kultivojnė
    Ata qė duhet ta luftojnė

  13. #33
    Rising Star and Legend Maska e Davius
    Anėtarėsuar
    20-04-2003
    Vendndodhja
    Underground
    Mosha
    31
    Postime
    11,981
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Korrupsioni, si mund tė luftohet?

    Korrupsioni, si mund tė luftohet?

    Fjala korrupsion ka hyrė fjalorin pėrditshėm tė shqiptarėve si tė shprehte njė veprim tė domosdoshėm nė jetėn e tyre tė pėrditshme. Gjatė kėtyre viteve, jo vetėm politikanėt flasim pėr korrupsion, por edhe edhe njė fėmijė e pėrdor kėtė fjalė si pa gjė tė keq. Nė fakt, korrupsioni ėshtė njė dukuri qė ka njohur njė pėrhapje tė madhe nė vendin tonė. Anketimet e kryera tregojnė se pjesa mė e madhe e qytetarėve pohojnė se korrupsioni ėshtė i lart, se atyre i duhet tė paguajnė pėr njė shėrbim i cili duhet t’i ofrohet, ose nė shumė raste paguajnė pėr tė marrė njė shėrbim ose pėrfitim nė mėnyrė tė padrejtė. Nė njė studim tė Qendrės pėr Nisma Ligjore dhe Qytetare bie nė sy se ka njė rritje tė numrit tė denoncimeve pėr disa vepra penale nė fushėn e korrupsionit si shpėrdorimi i detyrės, dhe mungesa ose numri i ulėt i procedimeve penale pėr dhėnie dhe marrje mite (korrupsioni aktiv dhe pasiv).

    Mund tė arrihet qė tė hiqet fjala korrupsion nga mendja dhe veprimet e njerėzve nė Shqipėri, por kjo gjė nuk mund tė bėhet vetėm nga organet e drejtėsisė. Kėto tė fundit ndėrhyjnė nė momentin kur veprimet kurruptive kanė ndodhur dhe shoqėria ose organet pėrkatėse janė treguar tė paafta pėr ta parandalur kėtė. Pa mohuar rolin e organeve tė drejtėsisė, nevojėn e rritjes sė efektivitetit tė punės sė tyre, parandalimin e korrupsionit edhe nė rradhėt e tyre, njė rol tė rėndėsishėm luan publiku dhe pjesėmarrja e tij nė parandandalimin e korrupsionit.

    Duke patur parasysh faktin qė shpesh dėgjojmė njerėz qė e quajnė normale tė paguash njė mjek ose njė mėsues pėr tė marrė mjė notė tė mirė, e para gjė qė shkon nė mendje ėshtė nevoja pėr futjen e disa sistemeve tė shėrbimeve qė t’u bėjnė tė qartė qytetarėve se mundėsia pėr tė pėrfituar nė mėnyrė tė padrejtė nuk ekziston ose ėshtė tej mase e vėshtirė. Por nga ana tjetėr, duhet edhe t’u presim mundėsinė shumė sekserėve qė bėhen garant tė njė pėrfitimi ose pretendojnė se janė ata qė kanė ndikuar edhe nė rastet kur njė person e ka merituar notėn ose shėrbimin cilėsor ndaj tij. Kėta janė dy sektorė jetikė, sepse shumica prej nesh pėrfiton ose jep shėrbime nė kėtė fusha. Njė gjė e tillė ėshtė e pranishme edhe nė sektorė tė tjerė. Pėr shembull, ajo qė bie nė sy ėshtė se megjithėse formalisht tė gjithė jemi tė barabarta para ligjit, njė pjesė e njerėzve nuk paguajnė energjinė elekrike tė konsumuar dhe se askush nuk merr masa pėr ta.

    Ka prej tyre qė kanė paguar punonjės tė pandershėm pėr tė bėrė lidhje tė parregullta. Ironia ėshtė se shumė prej tyre thonė se nė Shqipėri ka korrupsion. Dhe kanė tė drejtė, pasi janė tė parėt qė kanė kontribuar nė rritjen e tij. Nė raste tė tilla, ligji duhet tė veprojė mė forcė dhe se pėr familjet qė janė nė pamundėsi ekonomike pėr tė paguar, shteti duhet tė ndėrtojė sisteme sociale qė mundėsojnė zbutjen e problemeve ekonomike. Korrupsioni mund tė parandalohet edhe nė rradhėt e organeve tė policisė, doganės, taksave etj. Kjo mund tė arrihet jo duke ndryshuar stafet e tyre, sa herė qė shkojnė dhe vijnė ministra, drejtorė a shefa, por duke rritur profesionalizmin e stafit dhe duke punėsuar njerėz qė janė nė gjendje tė kuptojnė dhe tė zbatojnė ligjet dhe praktikat nė mėnyrė tė drejtė dhe tė njėjtė pėr tė gjithė. Publiku mes tyre dhe tregėtarėt e vegjėl ose tė mesėm nuk mund tė bashkėpunojnė mė institucionet e specializuara pėr luftėn kundėr korrupsionit, nėse shikojnė qė njė punonjės i tatimeve sillet ndryshe me biznese tė ndryshme, aq mė tepėr kur “gjuetia” ėshtė e orientuar nga interesa ekonomike ose motive politike. Ndaj pėr tė parandaluar evazionin fiskal dhe korrupsionit, ėshtė e nevojshme qė tė pėrdoren sistemet kompjuterike dhe rregjistruesit nė ēdo dyqan ose qendėr tregėtare, tė “detyrojmė” qytetarėt qė tė mos dalin nga dyqani pa marrė faturėn e shėrbimit ose mallrave tė blera, por edhe tė detyrojmė tregėtarėt dhe personat qė ofrojnė shėrbime qė tė ardhuart e tyre tė evidentura dhe lehtėsisht tė kontrollueshme.

    Kėto ishin disa raste tė veprimeve korruptive ku do qytetar mund tė kontribuojė nė zbutjen e tyre. Por ajo qė ėshtė e rėndėsishme ėshtė tė shohim rolin e qytetarit si pjesė e administratės publike qė ofron shėrbim ndaj qytetarėve tė tjerė. Megjithėse gjatė kėtyre viteve janė ndėrmarra shumė reforma ligjore nė fushėn e legjislacionit kundėr veprave penale tė korrupsionit, kanė ndryshuar shumė ligje dhe janė hartuar ligje tė reja, sukseset e luftės kundėr korrpsionit nuk janė ato qė duhet tė jenė. Madje sot shumė njerėz tė ndershėm futėn nė njė “thes” me njerėz korruptiv dhe tė pandershėm. Ēfarė nuk ecėn nė kėtė drejtim mund tė pyes cilido? Bie nė sy se Shqipėria ėshtė vendi mė me shumė ligje tė miratuara, me ndryshime tė shpeshta dhe tė pjesshme tė legjislacionit tė cilat jo nė pak raste kanė shkatuar vėshtirėsi nė kuptimin dhe zbatimin e tyre. Por a kanė patur kohėn dhe mundėsinė e duhura qė zbatuesit e tyre dhe publiku tė njohė dhe t’i kuptojė kėto ligje?

    Duket qartė nga realiteti se nė shumė raste kjo gjė nuk ėshtė arritur. Kjo tregohet edhe nga studimet e bėra. Shumica e denoncimeve kanė qėnė tė dobėta dhe nuk plotėsojnė kushtet pėr fillimin e njė procedimi penal, shpesh bėhet njė pėrzierje e qėllishme ose jo tė veprimeve qė pėrmbajnė elementė tė shkeljes administrative me ato penale. Ka raste, qė pėr tė treguar para shefave sesa tė zellshėm jemi pėr tė denoncuar korrupionin ose pėr tė marrė njė pozicion qė na pelqėn, dėrgohen nė prokurori denonicime, ose nė disa raste duhet tė arrihet norma e denocimeve ose tė hakmarremi ndaj dikujt qė nuk na pėlqen, paēka se nga shumė denoncime mund tė cuditet edhe njė student i vitit tė dytė tė juridikut.

    Nė raste tė tilla, nėse duam tė parandalojmė dhe tė luftojmė korruspionin, duhet qė administrata publike dhe organet e auditit tė brendshėm tė kėnė punonjės tė pėrgatitur profesionalisht, objektiv dhe tė pėrgjegjshėm,qė duhet t’i binden vetėm ligjit. Nė organet e drejtėsisė duhet tė shkojė ēdo person e korruptuar dhe nuk duhet tė njolloset e gjitha administrata dhe njerėzit e ndershėm. Ligjet e reja kanė nevojė tė shkruhen qartė dhe tė mos krijojnė mundėsi pėr kuptim dhe zbatim tė ndryshėm nga njerėz dhe institucione tė ndryshme dhe se kjo adminisratė duhet tė rrisė trasparancėn dhe akesin e publikut ndaj shėrbimeve qė ofron dhe cilėsisė sė tyre. Nė shumė institucione, mungojnė informacionet pėr publikun, pėr llojet e shėrbimeve dhe sektorėt qė i ofrojnė ato, ose edhe kur ekzistojnė ato janė tė dobėta dhe jo profesionale; njerėzit sorrollaten pėr tė mėsuar se kush dhe si mund tė pėrfitojnė shėrbimin ndaj atyre, mendja tek ata shkon se duhet tė paguash qė tė mbarosh punė. Administrata me njerėz tė paaftė dhe qė pa kulturė komunikimi, nxit veprimet korruptive ose krijon imazhin se kudo dhe pėr ēdo gjė duhet tė paguash. Sė fundi, nuk mund tė lė pa pėrmenduar sesa qytetarėt kontribuojnė nė hartimin dhe zbatimin e ligjeve qė parandalojnė korrupsionin. Megjithėse ka disa organizata qė veprojnė nė Shqipėri qė kontribuojnė nė sensibilizimin e publikut pėr luftėn kundėr korrupsionit, pak punohet me ata qė janė tė gatshėm tė japin para pėr tė marrė njė shėrbim. Nėse tė gjithė ndėrgjegjėsohemi se nuk do tė paguajmė padrejtėsisht pėr shėrbimet qė na ofrohen, ky fenomen do tė zvogėlohet. Nga ana tjetėr, publiku ka nevojė tė informohet edhe pėr ato forma tė korrupsionit tė cilat janė bėrė si tė zakonshme nė jetėn tonė tė pėrditshme.

    Shqipėria ka nevojė pėr ligje tė mira, por qė duhet tė zbatohen nga tė gjithė. Bashkėpunimi mė i mirė i publikut dhe organeve tė parandalimit dhe goditjes sė korrupsionit do tė ndikojnė pozitivisht nė parandalimin e korrupsionit. Ndaj mė shumė duhet tė punojmė me publikun, duke filluar nga moshat shkollore e deri tek tė rriturit.

    Vasilika HYSI -Pedagoge nė Fakultetin e Drejtėsisė Tiranė
    My silence doesn't mean I am gone!

  14. #34
    i/e regjistruar Maska e Borix
    Anėtarėsuar
    17-01-2003
    Postime
    2,323
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga V. Hysi
    Nga ana tjetėr, publiku ka nevojė tė informohet edhe pėr ato forma tė korrupsionit tė cilat janė bėrė si tė zakonshme nė jetėn tonė tė pėrditshme.
    E lexova shkrimin e pedagoges ne fjale me vemendje dhe hasa ate vecori qe mund te hasesh ne pjesen me te madhe te shqiptareve sot. E kam fjalen per ngushtesine e mendjes perballe ceshtjes komplekse te korrupsionit. Ketu qendron edhe pikethyerja e luftes kunder korrupsionit. Pra, ato forma te korrupsionit qe jane bere si te zakonshme ne jeten e perditshme (pagese per policin, mjekun, pedagogun, etj.) jane, ne fakt, pasoja te te gjithe sistemit kompleks korruptiv qe ka mbytur Shqiperine. Une mendoj (dhe kam treguar me lart) se nuk duhen prere deget e pemes, por duhet luftuar trungu. Te merresh me nje infermiere nuk e zgjidh problemin e korrupsionit. Te merresh me themelimin e nje agjencie antikorrupsion, nga ana tjeter, e ul kompleksitetin e sistemit korruptiv, sipas Teorise Moderne te Korrupsionit.

    Kam kuptuar gjate gjithe kesaj kohe se ne Shqiperi mungon vullneti dhe optimizmi per te luftuar korrupsionin. Shumica e pedagogeve as qe duan tia dine nese jane bere studime te aplikueshme, per te mos folur per politikanet, qe rrishtaz dikush mund t'i quaje intelektuale.
    "The rule is perfect: in all matters of opinion our adversaries are insane." (M. Twain)

  15. #35
    i/e regjistruar Maska e The Fighter
    Anėtarėsuar
    27-02-2007
    Postime
    40
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Korupcioni luftohet vetem me nje sistem juridik shume mire i ndertuar.
    Kontrolli ne institucionet e shtetit duhet te jet me i larte dhe me preciz.
    Kjo eshte dukuri qe patjeter duhet ti gjendet rrugedalja.
    Nuk mjaftojne vetem fjalet boshe te politikaneve shqiptar. Duhet veprim edhe ate i menjehershem.

  16. #36
    i/e regjistruar Maska e Borix
    Anėtarėsuar
    17-01-2003
    Postime
    2,323
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Korupcioni luftohet vetem me nje sistem juridik shume mire i ndertuar.
    Duhet sqaruar dicka e rendesishme ne kete pike. Teksa nje sistem ligjor eshte vertet kyc, me kryesor eshte zbatimi i ligjeve te hartuara. Megjithate, ketu ndikon nje dukuri tjeter psikologjike - pushtetaret do te tundoheshin nese pushteti legjislativ dhe ai ekzekutiv do te perqendroheshin ne te njejtat duar (sic eshte qe nga momenti qe Topi u zgjodh president, le te themi nje). Meqenese keto dy pushtete nuk jane ekuivalente, atehere duhen dalluar perfundimisht. Perndryshe, korrupsioni lulezon me bukur se kurre.

    Jo, nuk mendoj se sistemi juridik eshte zgjidhja e drejtperdrejt. Por, mendoj se ky sistem eshte tejet viabel ne armatimin kunder korrupsionit.
    "The rule is perfect: in all matters of opinion our adversaries are insane." (M. Twain)

  17. #37
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    20,235
    Faleminderit
    25
    300 falenderime nė 225 postime
    Drejtėsia dhe lufta kundėr korrupsionit

    Prof. Dr. Aurela Anastasi

    Forcimi i luftės kundėr korrupsionit, me qėllim parandalimin dhe eliminimin e tij, po bėhet gjithmonė e mė tepėr njė ēėshtje e ndjeshme, e shtruar pėr zgjidhje. Kjo duket qartė jo vetėm nė nivelin e brendshėm, por edhe nė atė ndėrkombėtar, gjė qė reflektohet nė konventat ndėrkombėtare tė ratifikuara kohėt e fundit. Madje, aktualisht, po diskutohet mjaft pėr faktin se, si Kushtetuta dhe institucionet kushtetuese tė njė vendi mund tė ndihmojnė mė mirė nė luftėn kundėr korrupsionit. Nuk ishte e rastit qė nė Kongresin Botėror tė Konstitucionalistėve (zhvilluar nė Athinė, nė muajin qershor tė kėtij viti), tema mbi Kushtetutėn dhe antikorrupsionin u trajtua gjerėsisht. Eshtė e vėrtetė se ndarja e pushteteve dhe ndėrtimi i njė gjyqėsori tė pavarur kanė qenė njė nga shėrbimet mė tė mėdha qė kushtetutat demokratike i kanė bėrė luftės kundėr korrupsionit. Megjithatė, kjo luftė ėshtė mjaft komplekse dhe e lidhur me shkaqe e faktorė tė ndryshėm, prandaj meriton mė shumė vėmendje, si nė nivelin ligjor tė zakonshėm, ashtu edhe nė nivelin kushtetues. Sidoqoftė, njė nga mjetet mė tė rėndėsishme antikorrupsion mbetet parandalimi dhe goditja qė organet e drejtėsisė i bėjnė veprave korruptive pėrmes zbatimit me efektivitet tė ligjit. Nė kėtė kėndvėshtrim ėshtė e domosdoshme tė kemi njė gjyqėsor tė fortė, tė pakorruptuar, tė pėrgatitur profesionalisht, qė tė punojė me pėrgjegjėsi e transparencė, me gjyqtarė etikisht tė pastėr e tė papėrfshirė nė konflikte interesi.
    Vetėm nė kėtė mėnyrė do tė rritet besimi qytetar, i cili shpesh i stigmatizon dhe i paragjykon organet e drejtėsisė, duke i konsideruar edhe ato vetė, tė prekura nga korrupsioni. Ky fakt ėshtė evidentuar nga disa sondazhe tė kryera me qytetarėt, tė cilėt i kanė klasifikuar gjyqtarėt si njė nga grupet mė tė korruptuara nė vend, pas mjekėve e nėpunėsve tė doganave dhe tė tatimeve. Prandaj, krahas reformave pėr tė luftuar shfaqjet e korrupsionit nė organet e drejtėsisė dhe pėr tė forcuar sistemin e drejtėsisė nė tėrėsi ėshtė e nevojshme tė punohet edhe pėr rritjen e besimit te qytetarėt dhe ndėrgjegjėsimin e tyre pėr tė denoncuar korrupsionin. Njohja e procedurave qė ndjekin kėto organe dhe transparenca e tyre ndaj publikut, si dhe evidentimi i modeleve pozitive tė goditjes qė ato i bėjnė korrupsionit janė mjetet kryesore pėr tė arritur sa mė sipėr.

    Midis problemeve tė evidentuara nga njė raport i pėrgatitur nga “Qendra pėr Nisma Ligjore Qytetare” (botuar nė internet: www.qag-al.org), si rezultat i monitorimit tė veprimtarisė sė prokurorive dhe gjykatave tė rretheve gjyqėsore Tiranė, Vlorė e Shkodėr nė lidhje me veprat penale tė korrupsionit pėr vitet 2004-2006, po rendisim disa prej tyre.
    Nga raporti rezulton se, edhe pse nga perceptimi i publikut veprat penale korruptive rezultojnė tė kryera jo rrallė nga zyrtarė tė administratės publike, pak prej tyre arrijnė tė gjykohen nga organet e drejtėsisė. Nė kėto vite, nga kėto organe janė proceduar e gjykuar veēanėrisht vepra penale tė shpėrdorimit tė detyrės. Numri i procedimeve penale pėr veprėn penale “korrupsioni pasiv i personave qė ushtrojnė funksione publike” dhe “korrupsioni pasiv i funksionarėve tė lartė shtetėrorė ose i tė zgjedhurve vendorė” ėshtė i pakėt. Gjithashtu, vėmė re se subjektet e gjykuara kanė qenė sidomos, punonjės tė policisė e tė KESH-it dhe pak vend kanė zėnė organe tė tjera. Pra, edhe pse nga perceptimi i publikut punonjėsit e doganave, tė tatimeve dhe mjekėt, zėnė vendin e parė nė grupet mė tė korruptuara nė vend, nuk ka pasur procedime penale ndaj punonjėsve tė kėtyre sektorėve sipas kėtij studimi, (konstatohet vetėm njė rast i gjykuar nė gjykatėn e Vlorės, gjatė vitit 2007).
    Midis shkaqeve qė shpjegojnė sa mė sipėr, konkludojmė se nė radhė tė parė, kjo vjen nga numri i pakėt i denoncimeve pranė organeve kompetente. Qytetarėt janė pak tė ndėrgjegjėsuar pėr rėndėsinė qė ka lufta kundėr kėtij fenomeni, si njė fenomen i rrezikshėm qė gėrryen shoqėrinė tonė. Mė e keqja ndodh nė rastet kur qytetarėt pajtohen dhe ambientohen me veprat korruptive, i konsiderojnė ato njė fenomen normal dhe madje, bėhen bashkėpunėtorė nė kryerjen e tyre.
    Pėr tė riparuar kėtė ndėrgjegje qytetare, njė nga aspektet e punės mbetet njohja dhe informimi i publikut nė lidhje me procedurat qė ndjekin organet e drejtėsisė pėr tė denoncuar e gjykuar veprat korruptive tė funksionarėve publikė. Kjo transparencė ndaj publikut ndihmon nė zbatimin me efektivitet tė ligjit dhe nė rritjen e pėrgjegjshmėrisė sė punonjėsve tė drejtėsisė. Ajo mbetet njė detyrim pėr gjykatat edhe nė kuadrin e Marrėveshjes sė Stabilizim-Asociimit me Bashkimin Evropian.
    Aktualisht, publikimi i vendimeve tė gjykatave dhe i procedurave tė ndjekura gjatė procesit gjyqėsor pėrmes internetit ka rezultuar njė mjet mjaft efektiv, por qė njėkohėsisht kėrkon zgjerimin e mundėsive tė qytetarėve pėr tė shfrytėzuar internetin. Nga ana tjetėr, ēėshtja e vazhdimėsisė sė publikimit tė vendimeve gjyqėsore pėrbėn njė shqetėsim pėr gjykatat e shkallės sė parė. Mjafton tė pėrmendim faktin qė aktualisht, mė e plotė paraqitet faqja e internetit tė Gjykatės sė Tiranės, ndėrkohė qė tė gjitha gjykatat, shprehin shqetėsimin pėr sigurimin e mjeteve financiare me qėllim vijimin e publikimit. Deri tani, ato janė mbėshtetur nga donatorė tė huaj, tė cilėt kanė dhėnė njė ndihmesė tė konsiderueshme, jo vetėm materiale, por edhe pėr rritjen e cilėsisė sė njoftimeve tė procesit dhe tė vendimeve gjyqėsore, pėrmes internetit.
    Njė ēėshtje tjetėr e rėndėsishme lidhet me cilėsinė e denoncimeve. Njė pėrqindje e konsiderueshme e procedimeve penale tė kryera nga Prokuroria nuk arrijnė tė shkojnė pėr gjykim, por pushohen. Pushime tė ēėshtjes vendosen edhe nga gjykatat. Madje, ka edhe denoncime qė pėrfundojnė me mosfillim tė ēėshtjes penale. Eshtė e qartė qė nė kėtė kėndvėshtrim, njė sėrė detyrash burojnė pėr Prokurorinė e gjykatėn, tė cilat nė plan tė parė duhet tė ruajnė njė proces tė rregullt ligjor. Porse ato, duhet tė bashkėpunojnė mė mirė me organet dhe institucionet pėr tė proceduar nė lidhje me veprat korruptive. P.sh., mė mirė mund tė koordinohet puna me Kontrollin e Lartė tė Shtetit dhe Inspektoratin e Lartė tė Deklarimit dhe Kontrollit tė Pasurive tė personave zyrtarė. Organet e drejtėsisė nuk mund tė qėndrojnė nė pritje tė denoncimeve dhe tė justifikohen me cilėsinė e dobėt tė kallėzimeve penale, nė tė cilat shpesh mungojnė elementet e figurės sė veprės penale dhe mundėsitė reale pėr procesin e tė provuarit. Kur kallėzimi vjen nga qytetari, kjo ėshtė mė se e kuptueshme dhe pėr mendimin tonė nuk ka vend pėr asnjė qortim. Por, nė rastin kur kallėzimet mbėrrijnė nė Prokurori nga institucionet e ndryshme, mendojmė se cilėsia e tyre duhet tė rritet, me qėllim qė tė mos dėshtojė procesi qė nė fillim. Kėtu nuk ėshtė fjala vetėm pėr mungesėn e pėrvojės nga juristėt e administratės (tė cilėt nė mjaft raste janė pa pėrvojė dhe porsa kanė pėrfunduar studimet), por ekziston edhe mundėsia e urdhėrimeve tė eprorėve, tė cilėt shmangin rrugėn e pėrgjegjėsive administrative dhe civile pėr shpėrdoruesit e detyrės, duke u pėrpjekur tė pėrcjellin ēėshtjen nė njė organ tjetėr. Nė kėtė mėnyrė, jo vetėm nuk vėrtetohet pėrgjegjėsia penale, por edhe shmanget pėrgjegjėsia disiplinore ose civile, duke mos paguar askush pėr dėmin qė i vjen shoqėrisė e shtetit.

    Panorama

  18. #38
    jom mo i bukri katunit Maska e TikTak
    Anėtarėsuar
    26-04-2005
    Postime
    1,631
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    shkruni sa t'doni. t'gjith e din si luftohet korupsjoni po nuk i leverdis tano karidit
    no glove no love

  19. #39
    Hyllin Maska e Hyj-Njeriu
    Anėtarėsuar
    22-07-2007
    Vendndodhja
    Fatkeqesisht mes ndergjinoresh
    Postime
    2,948
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Citim Postuar mė parė nga TikTak
    shkruni sa t'doni. t'gjith e din si luftohet korupsjoni po nuk i leverdis tano karidit
    Dakort plako...

    Vec nje menyra ka,'priji' duart atij qe jep e atij qe merr dhe per 2-3 vjet do na kene zili edhe nordiket....
    Shqiptari e ka care rrugen e historise me Palle ne dore!

  20. #40
    Erga omnes Maska e fisniku-student
    Anėtarėsuar
    11-10-2006
    Vendndodhja
    Nėn hijen e Diellit
    Postime
    4,448
    Faleminderit
    2
    7 falenderime nė 7 postime
    Unė mendoj se korrupcioni do luftohej me efektshem nese do krijohej nje aleancė ndermjet : Mediave,Policis dhe gjykatės...

    kushtimisht qe tek kjo treshe te mos existoj korrupcioni...

    me shumė do e kisha dalluar kontributin qe mund ta japin mediat apo nje rrjet mediatik (intelegjenc adekuate anti korrupcion)

    dhe ia kisha dhene te drejten ketij rrjeti ne pergjimin e telefonatave te zyrtareve dhe te drejten e nderhyrjes ne leximin e letrave sekrete(mesazheve dhe dokumenteve)

    dhe instalimin e kamerave ne per zyre te udheheqesve te asaj ndermarrje...

    Mediat pastaj keto prova apo fakte duhet te ja sjellin gjykates dhe gjykata pas shqyrtimit te ketyre provave do ia kisha shpall akt akuzen ndaj personave te till dhe do ia kishte dhene lejen policis dhe keta persona ,sa per fillim ne paraburgim dhe pastaj ne burg afatgjatė...


    dhe keshtu do luftohej korrupsioni...e cila konsiderohet gangrea e shoqeris bashkohore
    "Idea ėshtė Kėshilltari mė i mirė i Veprės"

Faqja 2 prej 5 FillimFillim 1234 ... FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Si ti mbajm femijet nen kontroll (ti mbrojm nga dukurit e kqija )
    Nga prishtinase nė forumin Tema shoqėrore
    Pėrgjigje: 17
    Postimi i Fundit: 26-09-2009, 03:19
  2. Si tė luftohet papunėsia nė Europėn Juglindore?
    Nga Davius nė forumin Ekonomi & biznes
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 12-04-2006, 17:13
  3. Shkaqet e mjerimit tė Shqipėrisė
    Nga Iceberg nė forumin Problematika shqiptare
    Pėrgjigje: 53
    Postimi i Fundit: 19-03-2005, 17:56

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •