Close
Faqja 2 prej 4 FillimFillim 1234 FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 21 deri 40 prej 63

Tema: Depresioni

  1. #21
    i/e regjistruar Maska e arturo
    Anėtarėsuar
    19-06-2004
    Postime
    2,247
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    NJOHURI PĖR DEPRESIONIN
    Me depresion kuptohet gjendja e njeriut kur ai kalon njė gjendje tė
    vėshtirė e angėshti, vuan pėr njė kohė tė gjatė dhe jeta i duket e
    zymtė. Kur njeriu ėshtė i depresionuar ai nuk mund tė gjejė kėnaqėsi
    nė asgjė. Njeriu i depresionuar e ka tė vėshtirė tė fillojė njė punė dhe
    ai lodhet shpejt. Marrja e vendimeve ėshtė nė shumicėn e rasteve e
    vėshtirė, si dhe pėrqėndrimi nė mėsim ose nė lexim.
    Ai qė vuan nga depresioni nuk fle mirė. Zgjimi natėn ėshtė mė se i
    zakonshėm. Nga ana tjetėr ai qė vuan nga depresioni e ka tė vėshtirė
    tė flejė, ose gjumi mund tė jetė i lehtė ose me copa. Ndonjėherė me
    depresionin lidhet dhe tė fjeturit e tepėrt. Mungesa e oreksit dhe ulja
    nė peshė kanė tė bėjnė me depresionin, ndonėse ndonjėherė i
    depresionuari mund edhe tė ketė oreks tė tepruar.
    Njeriu i depresionuar ėshtė nė shumicėn e rasteve i nervozuar dhe ai
    mund ta ketė tė veshtirė tė jetė nė shoqėrinė e tė tjerėve. Edhe akuzat
    e tepruara kundėr vetes janė tė zakonshme. Gjithashtu edhe
    mendimet nė lidhje me vdekjen dhe mendimet pėr vetėvrasje janė tė
    zakonshme pėr njeriun qė vuan nga depresioni. Dhimbje tė ndryshme
    fizike, si dhimbja e kokės, e muskujve, e stomakut e shpinės janė tė
    zakonshme dhe shkaku i tyre nuk gjendet nė organizėm.
    NGA VJEN DEPRESIONI?
    Depresioni vjen zakonisht nė raste kur kemi tė bėjmė me ndryshime tė
    mėdha nė jetė. Raste kur njeriu humbė njerėz tė rėndėsishėm tė jetės
    sė tij, ose gjėra tė rėndėsishme jetike, si vendi i punės ose banesa
    sjellin si rezultat depresionin. Ndonjėherė depresioni vjen dhe nė rastet
    kur njeriut nuk i mjaftojnė energjitė tė triumfojė mbi sfida tė reja e tė
    mėdhaja. Tė tilla sfida mund tė jenė, pėr shembull, shpėrngulja nė njė
    vend tė ri, pėrshtatja ndaj njė kulture tė re ose mėsimi i gjuhės sė re.
    Disa njerėz depresionohen mė lehtė se tė tjerėt. Kjo mund tė jetė, pėr
    shembull, pasojė e faktorėve gjenetikė dhe e karakterit tė njeriut. Dihet
    se me depresionin bashkėlidhen ndryshime nė aktivitetin e trurit,
    ndryshime kėto qė mbarojnė dhe normalizohen kur depresioni kalon.
    SI KUROHET DEPRESIONI
    Njeriu duhet tė kėrkojė ndihmė nė rast se vuan nga depresioni pėr njė
    kohė tė gjatė, dhe nė rast se depresioni pengon nė aktivitetet e jetės
    sė pėrditshme. Pėr depresionin mund tė konsultoheni pėr shembull me
    motrėn medicinale ose mjekun. Ėshtė mirė dhe tė komunikohet me
    njerėzit e afėrt. Njeriu qė vuan nga depresioni akuzon shpeshherė
    veten pėr gjendjen e tij dhe kjo shton depresionin. Si fillim, shpeshherė
    ėshtė mirė qė tė qetėsohesh dhe t’i japėsh kohė vetes tė shėrohesh.
    Nė tė shumtėn e rasteve kur je i depresionuar ėshtė e vėshtirė tė
    zgjidhėsh probleme tė mėdha dhe nėse ėshtė e mundur ėshtė mirė qė
    zgjidhjen e tyre ta shtysh pėr mė vonė. Shėrimi nga depresioni do
    kohė dhe zakonisht zgjat me javė tė tėra, ndonjėherė edhe muaj.
    Nė bashkėbisedimet me personin kujdestar mundohet tė sqarohet dhe
    qetėsohet situata. Shumė herė diskutimi pėr problemet dhe
    vėshtirėsitė ėshtė lehtėsues, ndonėse zgjidhjet mbase nuk gjenden
    menjėherė. Mė vonė pasi tė jetė qetėsuar situata ka mundėsi tė
    bisedohet mė detajisht pėr shkaktarėt e stresit e humbjet nė jetė, si
    dhe tė mendohet pėr mėnyra dhe alternativa tė tejkalimit tė situatės.
    Nė saj tė bashkėbisedimeve mundėsohen kėndvėshtrime tė ndryshme
    tė reja mbi problemet e jetės, mbi sjelljen, mendimet e vetė personit, si
    dhe mbi marrėdhėniet me tė tjerėt. Qėllimi ėshtė qė personi tė rigjejė
    forcat nė vetvete.
    Trajtimi me ilaēe pėrshpejton shėrimin nga depresioni. Ilaēet qė
    pėrdoren pėr depresion janė pa rrezik dhe nuk shkaktojnė varėsi.
    Efekti i ilaceve ndaj gjendjes sė pėrgjitshme dhe simptomave shihet
    zakonisht pas 2-4 javėsh qė prej fillimit tė kurimit. Trajtimi me ilace
    duhet vazhduar edhe pas shėrimit sepse simptomat shfaqen sėrisht
    me lehtėsi pas ndėrprerjes sė ilaēeve. Trajtimi me ilaēe zgjat zakonisht
    ½-1 vit dhe gjatė kėsaj kohe ilaēet duhen pėrdorur rregullisht ēdo ditė.
    Pėr pėrfundimin e ilaēeve duhet tė kėshilloheni me mjekun.
    Nė fillim tė pėrdorimit tė ilaēeve mund tė shfaqen edhe efekte anėsore.
    Zakonisht efektet anėsore mund tė jenė ndjenja e tė vjelltit, dhimbje
    koke, rritja e djersitjes, dhimbje stomaku dhe lodhje. Zakonisht efektet
    anėsore janė tė lehta dhe kalojnė brenda disa ditėve kur organizmi
    mėsohet me ilaēet. Pėr efektet anėsore tė ndryshme duhet tė
    kėshilloheni me mjekun kurues. Pėrveē ilaēeve tė depresionit
    ndonjėherė mund tė jetė e nevojshme tė pėrdoren dhe ilaēe gjumi ose
    ilaēe qė ulin angėshtinė.

  2. #22
    i/e regjistruar Maska e arturo
    Anėtarėsuar
    19-06-2004
    Postime
    2,247
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Si ta kuptojmė depresionin

    simptomet e depresionit dhe llojet e ndryshme tė tretmaneve nė dispozicion. mėnyrat se si mund t’i ndihmoni vetėvetes dhe si mund tė ju ndihmojė familja apo shokėt/qet. Depresioni mund tė ndikojė nė njerėz tė ndryshėm nė mėnyra tė ndryshme dhe mund tė paraqes lloje tė shumta tė simptomeve psikologjike dhe fizike. Nėse ju jeni nė depresion ju mund tė ndjeheni qė asgjė nuk ju ndihmon. Por ka gjėra qė ju mund t’i bėni qė bėjnė ndryshim. Vendimi qė tė bėni diēka pėr tė ju ndihmuar ėshtė hapi mė i rėndsishėm qė mund ta merrni. Shumica e njerėzve shėrohen nga fazat e depresionit dhe disa prej tyre kur shikojnė jeten e tyre prapa mendojnė qė ishte pėrvoj e dobishme, e cila i ka shtyer ta shikojnė jetėn e tyre dhe tė bėjnė ndryshime nė stilin e jetės.

    Ēka ėshtė depresioni?
    Depresion ėshtė term mjekėsor qė mbulon nė gjėrėsi shqetėsimet psikologjike. Depresioni mund tė jetė nė mėnyrė tė butė e cila shkakton mėrzi jo aq tė madhe nė gjendjen shpirtėore, kjo nuk ju ndalon tė vazhdoni jetė normale mirėpo, ēkado qė bėni ju duket mė e vėshtirė dhe me pak vlerė. Gjendja mė e ashpėr mund tė ju kėrcnon jetėn tuaj. Ju mund tė ndjeheni qė ta merrni jeten tuaj ose thjeshtė ta humbni shpresen pėr jetė.

    Ankthi
    Njerėzit tė cilėt janė nė depresion shpesh poashtu pėrjetojnė edhe ankth. Ankthi vjen kur ju ndjeheni tė kėrcnuar, pa marrė parasysh a ėshtė e imagjinuar apo e vėrtet. Ankthi mund tė paraqitet nė simptome fizike si kokėdhėmbje, dhėmbje e muskujve, djerrėsitja dhe marramendja. Personi qė ndjen ankth mund ta ketė mendjen shumė tė zėnė me mendime tė njejta. Kjo mund tė ju bėjė vėshtirė tė koncentroheni, tė qetėsoheni ose tė fleni. Nė kohė afatgjate ankthi mund tė shkaktojė rraskapitje fizike dhe shėndet tė ligė.

    Ērregullim sezonal (Seasonal Affective Disorder (SAD)
    Ky lloj i depresionit mendohet qė vjen nga mungesa e dritės sė diellit gjatė muajve tė dimrit, e cila i bėnė disa njerėz mė tė prirur tė kenė depresion.

    Depresioni paslindjes
    Disa nėna e pėrjetojnė depresionin pas lindjes sė foshnjes. Mendohet se vjen nga ndryshimet e shumta tė nivelit tė hormoneve.

    Depresioni manik
    Kjo i shkakton njerėzit qė tė kenė epizoda tė depresionit dhe manisė. Mania ėshtė gjendje ku personi ndjehet shumė i trazuar dhe me sjellje tė pakontrolluara.

    Cilat janė simptomet e depresionit?
    Depresioni ndikon nė mėnyra tė ndryshme nė njerėz tė ndryshėm. Mund tė shkaktojė njė numėr tė madh tė simptomeve, tė cilat mund tė jenė emocionale dhe fizike.

    Personat qė vuanė nga depresioni mund tė:

    ndjehen keq shpirtėrisht shumicėn e kohės
    pa vetė vlerė dhe mungesė tė vetė sigurisė
    jenė tė angazhuar me mendime negative
    ndjehen tė ngurrosur, ndejnė zbrazėti dhe tė dėshpruar
    fajsojnė veteveten dhe tė ndjehen fajtor pėr gjėra pa nevojė
    kanė vėshtėrsi tė koncentrohen apo tė marrin vendime
    jenė jashtėzakonisht tė zemėruar dhe tė padurueshėm
    zgjohen herėt ose kanė problem tė flejnė
    hajnė shumė dhe tė shtojnė peshė ose nuk hajnė mirė dhe humbin peshė
    nuk kėnaqen me aktivitete
    humbin interesim nė marrėdhėnie seksuale
    pinė mė shumė se zakonisht cigare, alkohol dhe droga tė tjera
    konsideronjnė ose kryejnė akt tė vetė lėndimit apo vetėvrasjes
    kanė zvogėlim tė energjisė dhe aktiviteteve
    shkėputen nga tė tjerėt, nė vend se tė kėrkojnė ndihmė dhe pėrkrahje
    kanė mendime tė shkreta dhe pesimiste
    Ēka e shkakton depresionin?
    Shkaqet e depresionit varen shumė nga njė personi nė tjetrin, nuk ekziston vetėm njė shkak. Nė shumicėn e rasteve, depresioni i’a fillon me ngjarjet e jetes, posaqėrisht nė epizoden e parė tė depresionit. Ēka ka ndodhur nė fėmijėrinė tėnde mund tė ketė veprim tė thellė se si ndjeheni pėr veten kėtu dhe tani.

    Pėrvojat tramuatike, si pėr shembull sulmet fizike dhe dhunimi, mund ta shkasin depresionin, poashtu edhe kurrė vdes dikush. Nuk janė vetėm pervojat negative qė shkaktojnė depresionin, por se si merreni me ate. Pėrvojat negative me siguri qė kontribojnė nė depresion nėse ndjenjat tuaja pėrreth pėrvojave nuk shprehen ose shqyrtohen.

    Depresioni poashtu mund tė ketė lidhje me shkaqe fizike. Ushqimi i dobėt, mungesa e aktiviteve dhe sėmundjet, si gripi mund tė ju lenė tė ndnjenja me depresioni. Pėrdorimi i shpeshtė i drogės mund tė ju shpie nė depresion.

    Ēfarė tretmane janė nė dizpozicion?
    Ėshtė ironike qė kur kėrkoni ndihmė pėr depresion, mund tė duket si peshė e shtuar qė tė zgjidhni nga llojet e ndryshme tė tretmaneve nė kohė kur ju e keni vėshtirė tė merrni vendime. Ka lloje tė ndryshme nė dizpozicion pėr tretmane tė depresionit. Megjithėatė dizpozicioni i disa tretmaneve mund tė jetė e kufizuar, varet se ku jetoni. Pėr shembull tretmanet nė formė tė bisededimit, si konsultimi

    Njerėzit qė e pėrjetojnė depresionin ishin duhur tė zgjedhin lirisht nė mes tė llojeve tė tretmaneve ose kombinimeve tė tretmaneve. Praktikisht shumica e njerėzve qė shkojnė te mjeku i tyre i pėrgjithshėm (GP), atyre ju ofrohen ilaqe kundėr depresionit si zgjidhje e parė tretmani. Kombinimi i tretmaneve nė formė tė bisedės dhe ilaqeve kundėr depresionit pėr shumė njerėz ėshtė mėnyra mė efektive pėr ta pėrballuar depresionin.

    Konsultimi
    Konsultimi ėshtė kur ju bisedoni me diken qė ėshtė i/e trajnuar pėr artin e tė dėgjimit. Kjo ju lejon tė shpreheni se si ndjeheni me qėllim qė tė filloni tė gjeni zgjidhje problemeve tuaja vetėvetiu. Bisedimi dhe pėr tu dėgjuar nga dikush qė ju shpreh mirėkuptim dhe ju pranon, mund tė ju ndihmojė qė ju tė i shqyrtoni problemet qė ju mundojnė. Konsultuesi mund tė ju ndihmojė qė tė zhvilloni kuptim mė tė madh pėr ndjenjat, mendimet dhe sjelljet e juaja.

    Klinika e mjekut tuaj tė pėrgjithshėm mund tė ketė shėrbime pėr konsultime, ose ata mund tė ju referojnė nė ndonjė shėrbim konsultues tjetėr brenda tė shėrbimeve shtetėrore pėr shėndet. Konsultimet e tilla mund tė gjinden poashtu nė organizata tė ndryshme private dhe vullnetare.

    Psikoterapia
    Psikoterapia ėshtė terapi nė formė tė bisedės qė ndihmon tė gjeni mėnyra se si t’i pėrballoni problemet qė ju i pėrjetoni. Qėllimi ėshtė qė tė ju jap mundėsi qė tė punoni kah njė jetė mė tė kėnaqshme dhe mė tė pasuruar. Procesi psikoteraupetik shkon mė thellė se konsultimi: ju ndoshta do tė inkurajoheni qė tė shikoni mė dendėsisht nė tė kaluarėn, posaqėrisht nė fėmijėrinė tuaj dhe marrėdhėniet me personat mė tė rėndsishėm nė jeten tuaj. Disa nga psikoterapitė afatshkurte janė nė dizpozicion nga shėrbimet shtetėrore pėr shėndet, por shumica e psikoterapistėve punojnė nė qendra private.

    Terapia me Njohjet e Sjelljes
    Kjo (Cognitive behaviour thepapy) ėshtė terapi nė formė tė bisedės qė ju ndihmon tė idetifikoni problemet dhe t’i kaloni vėshtėrsitė emocionale. Terapisti ju ndihmon qė tė i identifikoni lidhjet nė mes mendimeve tuaja, se ēfarė pajosa ato kanė nė ju dhe si ju sjelleni. Kjo terapi ju ndihmon tė zhvilloni shkathtėsi praktike, ju bėnė tė mundur tė shqyrtoni ēka shtrihet nė rrėnjė tė ndjenjave dhe sjelljeve tuaja. Kjo terapi zakonisht praktikohet nga psikologėt, normalisht referim nga mjeku i pėrgjithshėm ėshtė e nevojshme.

    Grupet pėr vetė-ndihmė
    Grupet pėr vetė-ndihmė punojnė nė principe qė ėshtė e dobishme pėr tu takuar me njerėz tė tjerė tė cilėt e pėrjetojnė depresionin. Ju ndihmon me qė t’i thyeni ndjenjat e izolomit dhe nė tė njejtėn kohė ju tregon se si njerėzit tjerė bėjnė ballė. Ta pėrkrahni dikend mund tė ju ndihmojė edhe juve. Kėto grupe shpesh udhėheqen nga njerėzit tė cilėt e kanė kaluar vetė depresionin.

    Ilaqet
    Ilaqi kundėr depresionit ėshtė tretmani mjeksor mė i rėndomtė pėr depresion. Ato punojnė nė kemikalet nė tru qė ta pėrmisojė gjendjen shpirtėrore. Ato nuk e shėrojnė depresionin, por i lehtėsojnė simptomet tė cilat mund tė bėjnė tė merrni aksion ta tejkaloni depresionin. Ilaqet kundėr depresionit nuk i ndihmojnė ēdokujt dhe shpesh shkaktojnė efekte tė papėlqyera. Disa ilaqe kundėr depresionit janė tė rrezikshme kurrė pėrdoren me ilaqe tė tjera dhe ju mund tė pėrjetoni simptome tė papėlqyera kur i ndaloni ato.

    Pranimi nė spital
    Nėse jeni nė depresion tė ashpėr juve ndoshta ju duhet mbrojtje dhe siguri qė ofrohet nga reparti psikiatrik nė spital. Spitali mund tė ju jap ambient tė sigurt dhe pėrkrahės nėse jeni nė gjendje shqetėsimi dhe ndoshta tė ndjeheni tė rrehatshėm tė keni njerėz tė tjerė rreth jush dhe ta dini qė dikush kujdeset pėr ju. Megjithėatė mund tė jetė shqetėsuese tė jeni nė repart ku nuk mund tė jeni vetėm, ku duhet tė i mbani rregullat qė ndoshta nuk ju pėrshtaten dhe ku mund tė ndjeheni tė shqetėsuar nga sjelljet e pacientėve tjerė. Nė pėrgjthėsi mjekėt dėshirojnė mos tė i mbajnė pacientėt nė spital, por disa pacientė janė tė detyrueshėm tė mbahen nė spital sepse mendohet qė ėshtė e nevojshme pėr shėndetin, sigurinė e tyre dhe sigurinė e tė tjerėve.

    Kujdesi i komunitetit
    Nėse keni depresion tė ashpėr afatgjatė dhe ju duhet pėrkrahje tė jetoni tė pamėvarur nė komunitet, njė numėr i madhė i shėrbimeve janė nė dizpozicion pėr ju. Programi pėr mėnyrėn e kujdesit (The Care Programme Approach) synon tė siguroj qė gjendja juaj tė shqyrtohet dhe qė shėrbimet e duhura tė ju japen nga shėrbimet e socialit dhe autoriteteve shėndetsore. Ko-ordinatori/ja pėr pėrkujdesje do tė caktohet pėr ju i/e cila do tė mundohet tė ko-ordinojė shėrbimet qė tė ju pėrkrahin juve. Ekipet pėr shėndet mendor nga komuniteti dhe infermierėt psikiatėr nga komuniteti mund tė japin pėrkrahje pėr njerėzit tė jetojnė nė shtėpitė e tyre.

    Terapia elektro-konvulsive (tronditėse)
    Ky tretman zakonisht jipet pėr njerėzit qė janė nė depresion tė ashpėr dhe tė cilėt nuk kanė reaguar nga ilaqet. Ky tretman ndodh duke ju japur anastezion tė pėrgjithshėm dhe pastaj korrenti elektrik kalon nėpėr trurin tuaj dhe shkakton tronditje sikurse sulm epilektik. Ėshtė tretman kundėrshtues dhe mund tė ketė efekte shumė tė papėlqyera sikurse humbjen e kujtesės.

    Ēka mund tė bėjė tė i ndihmojė vetėvetes?
    Karaktristikė e rėndsishme e depresionit ėshtė qė ushqehet vetėvetiu, kėshtu qė ju duhet tė jeni tė vetėdijshėm kurrė mendoni se ēka mund tė bėni ta mbijetoni ate. Me fjalė tjera ju jeni nė depresion dhe atėherė bjeni mė shumė nė depresion pse jeni nė depresion. Mendimet negative bėhen automatike dhe janė tė vėshtira tė pėrballohen. Tė jeni nė gjendje depresioni ajo vetė mund tė jetė mė shumė problem sesa vėshtėrsitė qė shkaktohen nė vend tė parė. Njė gjė me rėndsi qė nuk duhet tė harroni ėshtė qė nuk ka zgjidhje tė menjėhershme pėr problemet nė jetė. Qė problemet tė zgjedhen duhet kohė, punė dhe energji. Kur jeni nė depresion ju ndoshta nuk ndjeheni shumė energjetik dhe tė motivuar pėr punė. Por nėse keni mundėsi tė merrni pjesė aktiv nė treatmanet tuaja pėr shembull nė tretmanet qė marrin formė tė bisedės, kjo mund ta ndihmojė gjendjen tuaj.

    Ėshtė e nevojshme tė mundoheni ta thyeni fuqinė e depresionit qė ka nė ju. Ju duhet ta theni ciklin e mendimeve negative. Kur kjo ndodhė mundohuni ta njihni dhe ta zėvendosni me aktivitete mė konstruktive. Mundohuni tė bėni gjėra qė ju heqin mendjen nga kėto mendime. Edhepse ndoshta nuk ndjeheni, ta inkurajoni vetėveten tė merrni pjesė nė aktivitete fizike ėshtė shumė terapetike. Duke marrė pjesė nė sporte, vrapim, vallėzim, ngarje tė biqikletės e edhe ecja me shpejtėsi mund tė i stimulojė kemikalet nė tru qė quhen endofrine tė cilat mund tė ndihmojė tė ndjeheni mė mirė.

    Ju duhet tė bėni gjėra qė t’i pėrmisoni mėnyrat se si ndjeheni pėr vetėveten. Mundohuni qė ta trajtoni vetėn me butėsi. Ju duhet ta shikoni veten fizikisht - tė ushqeheni mirė, tė ushtroni fizikisht dhe mos ta shpėrdoroni trupin tuaj duke pirė cigare, alkoholduke pėrdorur droga tė tjera. Kujdesuni pėr pamjen tuaj dhe i japni vetėvetes dhurata.

    Terapitė plotėsuese dhe alternative
    Ka lloje tė ndryshme tė terapive plotėsuese dhe alternative, tė cilat mund tė jenė tė dobishme pėr ta shėruar depresionin. Ilaqet bimore kundėr depresionit siq ėshtė Hipericum (St John’s Wort) mund tė ju ndihmojė pėr gjendjen shpirtėrore. Ky lloj ilaqi ėshtė bėrė shumė e popullarizuar. Megjithėatė ėshtė me rėndsi ta pėrmendim nėse jeni duke marrur ilaqe tjera ėshtė rrezik tė merrni St John’s Wort. Telefononi NHS Direct pėr mė shumė informata. Tretmane tė tjera si akupunktura dhe homopathia poashtu pėrdoren si tretmane tė depresionit. Shumica e kėtyre terapive nuk e shohin mendjen dhe trupin si tė ndara. Ata ju shohin si person tė tėrė dhe nuk janė tė koncentruar tė i trajtojnė vetėm simptomet tuaja.

    Si mund tė ju ndihmojnė familja dhe shoqėria?
    Njerėzit qė janė nė depresion shpesh tėrheqen nga shoqėria dhe familja rreth tyre, nė vend se t’i pyesin ata pėr ndihmė dhe pėrkrahje. Megjithatė kjo poashtu ėshtė koha kur edhe atyre ju duhet ndihma dhe pėrkrahja juaj. Gjėja mė me rėndsi ėshtė qė familja dhe shoqėria mund tė bėjnė ėshtė qė ta inkurajojnė personin nė depresion tė kėrkojnė tretmane pėrkatėse. Natyra e depresionit ėshtė qė ju bėnė tė ndjeheni tė gjorė, pa shpresė dhe pa vlerė, kjo e ndalon personin qė ėshtė nė depresion tė kėrkojė ndihmė.

    Ta pėrkrahni njė shok/qe ose tė afėrm i cili ėshtė nė depresion, ky mund tė jetė rast qė tė ndėrrtoni marrėdhėnie mė tė afėrt dhe mė tė kėnaqshme. Megjithėatė kjo mund tė jetė punė e vėshtirė. Ndonjėherė mund tė jeti tė shgėnjyer dhe pėrveq nėse kujdeseni pėr vetevetėn mund tė bini nė depresion. Njerėzve qė janė nė depresion nganjėherė mė sė shumti ju duhet dikush qė kujdeset pėr ata. Ju mund tė ju tregoni atyre qė ju kujdeseni pėr ata duke i dėgjuar ata me simpati, duke qenė tė dashur, duke e ēmuar personin apo thjeshtė duke kaluar kohė me ata. Ju mund tė ju ndihmoni atyre duke i inkurajuar ata tė flasin pėr ndjenjat e tyre dhe duke u munduar tė gjeni mėnyra se ēka mund tė bėjnė ata, ose ēka mund tė ndryshojnė qė tė mund ta pėrballojnė depresionin.

    Nėse personi qė ju e pėrkrahni ėshtė shumė nė depresion ju ndoshta duhet tė merrni vendime tė vėshtira dhe sesa duhet ju tė bėni nė vend tė tyre. Nėse ata pėr shembull nuk kujdesen pėr nevojat e tyre fizike, ju duhet tė i ndihmoni atyre duke ju blerė gjėrat qė ju duhen, pregaditni ushqim dhe tė pastroni pėr ata, nėse keni mundėsi. Ose ju duheni t’i inkurajoni ata tė bėjnė kėto punė. Nuk ka pėrgjegje tė lehta pėr kėtė situatė. Do tė ju ndihmojė nėse e gjeni dikend me tė cilėt ju mund tė i diskutoni kėto dhe problemet tjera.

    Kur e pėrkrahni ndonjė shok/qe ose tė afėrm ju duhet tė mundoheni tė mos i fajsoni ata pėr ndjenjat e depresionit ose tė ju thuani atyre tė ’kontrollojeni veten’. Ata me siguri e fajsojnė vetėveten kėshtu qė kritikat mund t’i bėjė ata tė ndjehen mė shumė nė depresion. Lavdatat janė mė efektive se kritikat. Ju duhet tė i pėrkujtoni ata qė ėshtė e mundshme qė situata e tyre tė pėrmisohet, por kjo duhet tė bėhet nė mėnyrė tė kujdeshme dhe tė dashur pėr tė bėrė punė.

    Ėshtė me rėndsi qė ju t’i paguani kujdes edhe nevojave tuaja. Nėse ėshtė e mundshme mundohuni qė ti ndani pėrgjegjėsitė pėr pėrkrahje tė ndonjė shok/qe ose tė afėrm me sa mė shumė njerėz qė ėshtė e mundshme. Mundohuni t’i gjeni ata persona me tė cilėt ju mund ta shprehni zhgėnjimin tuaj. Mund tė ketė nonjė grup lokal pėr njerėzit nė situatėn tuaj.

    Shėrbimet telefonike pėr konsultime nė krizė pėr fėmijė, persona tė moshės sė re dhe tė maturit tė flasin pėr ēfardo problemi duke pėrfshier edhe depresionin. Konsultime njė me njė pėr tė maturit. Referimet nga agjensionet tjera dhe grupe pėrkrahje nėpėr tė gjitha pjesėt e shtetit.

  3. #23
    Moderatore
    Anėtarėsuar
    09-06-2002
    Postime
    1,821
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Depresioni eshte gjendja me e ulet emocionale. Depresioni zakonisht prek tipat sensibel. Eshte nje semundje qe te bren ngadale dhe akumulohet shume thelle, brenda vetes, keshtu eshte e veshtire te kurohet pasi do nje kohe te gjate trajtimesh nderkohe qe humbet besimin ne terapite. Kjo semundje kerkon suport dhe kjo eshte terapia me e mire, pa nenvleftesuar terapite mjeksore.
    Kenga me e larte qe mund te degjoje njeriu eshte belbezimi i shpirtit njere

  4. #24
    Perjashtuar Maska e Dito
    Anėtarėsuar
    02-04-2004
    Vendndodhja
    Ne Bahēen time
    Postime
    3,890
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga Cyclotomic
    Si manifestohet ?
    Ka plot menyra te depresionit, por ajo me e perhapura eshte veprime nervore qe acarojne personin.
    Citim Postuar mė parė nga Cyclotomic
    Mos valle eshte nje semudje qe trajtohet ?
    them se po trajtohet mjaft mire me terapi intesive psikologjike. Jam kunder idese se mjekimit me medikamente, pasi sjell nje permisim te perkohshem
    Citim Postuar mė parė nga Cyclotomic
    Eshte dicka psikologjikisht e shpjegueshme ?
    Po mundohem te jap nje mendim pasi pyetja eshte vertet e veshtire. Normalisht them se depresioni vjen si mbingarkese ne trurin tone dhe kjo sjell pasojat te mosfunksionimit te rregullt.
    Citim Postuar mė parė nga Cyclotomic
    Nga vjen dhe si mund te parandalohet ?
    Pyetje qe sja di zanafilllen.

  5. #25
    Moderatore
    Anėtarėsuar
    09-06-2002
    Postime
    1,821
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Ka dy lloje: Depresion ekzogjen dhe endogjen. Depresioni ekzogjen shfaqet si reaksion ndaj ngjarjeve te jashtme dhe eshte i lidhur ngushte me pakenaqesite dhe me ankthet prej nga e ka prejardhjen. Depresioni endogjen shkaktohet nga ndonje mosfunksionim biokimik dhe ngjan te jete i lidhur gjenetikisht me bulimine, ose dhe me alkoolizmin e perdorimin e droges.
    Marre nga "Gra qe dashurojne teper"
    Kenga me e larte qe mund te degjoje njeriu eshte belbezimi i shpirtit njere

  6. #26
    !Welcome! Maska e StormAngel
    Anėtarėsuar
    05-02-2003
    Vendndodhja
    Zurich, Switzerland
    Mosha
    31
    Postime
    6,871
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Antidepresivėt, shkak i vetėvrasjeve tek tė rinjtė


    Shekulli online

    Administrata amerikane e ngarkuar pėr kontrollin ushqimor dhe farmaceutik (FDA) konfirmoi zyrtarisht, pėr herė tė parė, lidhjen midis marrjes sė antidepresivėve dhe tendencave vetėvrasėse tek adoleshentėt. "Unė mendoj se ne besojmė tė gjithė tani se ka njė rritje tė tendencave pėr vetėvrasje me marrjen e kėtyre antidepresivėve", deklaroi mbrėmė Dr. Robert Temple, pėrgjegjės i shėrbimit tė politikės shėndetėsore tė FDA, duke pėrmbledhur konkluzionet e 31 ekspertėve tė pavarur. Analiza e fundit e rezultateve tė kėsaj serie testesh tregon se njė i ri qė merr Prozac, njė ilaē antidepresiv i prodhuar nga firma Eli Lilly, qė rekomandohet shpesh tek tė rinjtė pėr tė kuruar depresionin, ka 50 pėr qind shanse pėr tė pasur mendime vetėvrasėse apo pėr tė kryer njė tentative vetėvrasjeje se njė i ri qė merr njė placebo
    We didn't land on Plymouth Rock, Plymouth Rock landed on us.

  7. #27
    i/e regjistruar Maska e lindita_swe
    Anėtarėsuar
    17-05-2006
    Vendndodhja
    ne Suedi
    Postime
    4
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Depresioni

    Pershendetje...qe sa koh kam pas deshir te dijė ma shum se si njerzt tjere ndjehen depresjonin...
    Sa njoh une depresionin munde te them kaqe ndjehem keq shpirterisht ne shumicen e kohes,te kene merzi,ndjenje urrejtje,te jene gjithmone nen tension,njenje e te qenurit te pavlere dhe te padobishem(snob i vertet),te ndjehen te ngurosur,te zbrazet dhe deshperuar,te fajesojne vetveten dhe ndjehen fajetore per gjera pa nevoje,etj......Gjate jetes se njeriut,faza kur me se shumti ndjehet depresioni jane vitet e rinise.Njerezit qe sapo e kane kaluar fazen e femijerise dhe te cilet ende nuk i kane percaktuar kufijte e rruges te ciles do te shkojne,shume lehte merziten dhe shume lehte tjetrin e gjejne per te merzitshem...Unė mendoj Depresijoni tani eshte shume prezente sidomos
    ne Kosove pasi qe jemi nje popull i varfer dhe shumica e popullates eshte e pa pune,prandaj njerezit kane depresijon te madhe qe nuk munden as me fjetur rahat,krejte kete e bene gjendja e keqe ekonomike dhe politike.
    Njeriu i cili e ka gjendjen e mire ekonomike ne shtepi dhe qe ka rregull familjar ne shtepi qdo here eshte me pake i deprosionur .
    Prandaj njerezit qe kane me shume depresion duhet qe me shume te shetisin ti lene gjerat e kqija pake me anash dhe te mirren me shume me pune(me aktivitete te ndryshme) dhe te jete me optimist per te ardhmen e tije .qe nje dite do ti relizohen deshirat e tije per qka ai vuan dhe keshtu depresioni do te jete me i vogel.

    Kam deshir te di me shum per depresijonin....

    Dhe kam deshir tju pyes se sa njihni ju depresionin dhe sa ju njeh depresioni ju?



    Lindita Osmanollaj..

  8. #28
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    24-05-2006
    Postime
    88
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Depresioni

    Depresioni eshte shume I perhapur, disa e konsiderojne semundjen e shekullit 21.. Mund te shfaqet ne jeten e kujdo dhe prek cdo moshe. Karakterizohet nga crregullimi I ekuilibrit emocional dhe shoqerohet me ulje te konsiderueshme te cilesise se jetes per nje periudhe te gjate kohe. Depresioni influencon oreksin, gjumin, dhe mendimet per cdo gje rrethuese. Njerezit qe vuajne nga depresioni nuk mund ti bejne balle situatave te ndryshme. Pa tratament mund te zgjase jave, muaj ose vite.



    Shkaqet e depresionit


    Nuk ekziston nje pergjigje e qarte mbi shkaqet e depresionit. Depresioni zakonisht shfaqet nga nje kombinim faktoresh biologjik, psikologjik dha faktor te ambientit rrethues. Personat te cilet kane nje mendim te keq per vehten, vizion pesimist mbi jeten dhe jetojne ne stres te vazhdushem, mund te preken me lehte nga depresioni. Gjendja depresive mund te shfaqet kur : humbet nje njeri te afert, semundje kronike, veshtiresi ne mardhenie me njerezit ose ekonomike ose nese jeta e dikujt ndryshon ne menyre jo te favorshme. Njerezit te cilet vuajne nga depresioni jetojne nje gjendje shqetesimi dhe trishtimi. Ata ndihen fatkeq, te braktisur dhe te pa mbrojtur. Shenja te tjera te depresionit jane: mungesa ose humbja e oreksit, pagjumesi, zgjim ne oret e para te mengjesit, gjum I lodhshem, humbja e interesit per boten rrethuese, mungesa e fuqise dhe entuziasmit, lodhje konstante, ndjenja nuliteti, mendime vetvrasjeje, ndjenja e fajit.

    Simptomat e depresionit


    • Trishtim, frike, gjendje ankthi

    • Mungesa e shpreses, pesimizem, e shkuara dhe e ardhmja shikohen te zymta

    • Ndjenja e fajit, mendim I keq per vetveten, pafuqi

    • Humbja e kenaqesise per aktivitet te cilat I jepnin kenaqesi dhe lumturi, perfshihet ketu dhe jeta seksuale

    • Prishje te gjumit: zgjimi heret ne mengjes me ndjenjen e frikes dhe cudise; pagjumesi, veshtiresi per te fjetur

    • Humbja e oreksit dhe renia ne peshe

    • Renia e energjise; lodhje dhe veprime te ngadalta

    • Mendime per vdekjen, vetvrasje dhe tentativa vetvrasje

    • Gjendje acarimi, nervozitet

    • Veshtiresi perqendrimi, memorjeje dhe ne marrjen e vendimeve
    Shpeshhere njerezit te cilet vuajne nga depresioni mund te ankohen shpesh per dhimbje koke, marrje mendsh, shqetesime stomaku ose kraharori, dhimbje kockash, kycesh diaree, kapslliek, crregullime menstruacionesh, renia e deshires per mardhenie seksuale.

    Kur keshillohet kontrolli mjeksor?

    Statistikat tregojne se dy nga tre persona qe vuajne nga depresioni nuk kane marre tratament sepse depresioni I tyre nuk eshte diagnostikuar. Eshte shume e rendesishme qe njerezit ta konsiderojne depresionin, nje semundje si gjithe te tjerat. Te gjitha simptomat e mesiperme duhen pare me seriozitet. Duhet te jeni te kujdesshem me vehten tuaj dhe te informoni mjekun per te gjitha ndryshimet qe u kane ndodhur, edhe ato me te parendesishmet, sepse keshtu ndihmoni mjekun tju keshilloje nje tratament sa me te sakte.


    Tratamenti I depresionit


    Ne krakasim me semundje tee tjera mendore, tratamenti I depresionit ka rezultat. Afersisht 80 % e pacienteve tee cilet kane ndjekur tratament korrekt (me antidepresive) sherohen komplet. Tratamenti me medikamente mbetet metoda kryesore e terapise. Tratamenti zgjat 5-8 jave; nese rezultatet e tratamentit jane te mira keshillohet vazhdimi I tratamentit per nje kahe me tee gjate(6 muaj ose me shume), per tee parandaluar rikthimin e simptomave.
    Personi me depresion ka nevoje per mbeshtetjen e te afermeve. Aktiviteti fizik ndihmon.

    Si mund te ndihmoje familja dhe shoqeria nje person depresiv?



    Me e rendesishmja eshte ndihma, keshilla per te shkuar tek psikiatri, sepse keshtu personi do diagnostikohet korrekt dhe do perfitoje tratamentin e duhur. Gjithashtu duhen keshilluar per mosnderprerjen e tratamentit deri ne zhdukjen e plote te simptomave.Duhet kontrolluar marrja e tratamentit.
    Pastaj vjen ndihma emocionale. Perpiquni ta perfshini ne bisedat tuaja, ta degjoni me vemendje. Mos e kundershtoni per mendimet qe shpreh, mos e nevleresoni, por mundohuni ti paraqisni me takt situaten reale dhe tee jeni tee gatshem per ti dhene ndihme. Mos nenvleresoni mendimet e personit per vetvrasje, gjithmone duhet tee njoftoni psihiatrin per to.
    Keshillojeni te dale nga shtepia, nxirreni per shetitje, kinema ose cdo lloj tjeter aktiviteti. Shmangi shprehjet: “dilja mbane vete”, “duhet te besh kete apo ate”. Jepini kurajo. Mos e akuzoni qe shtiret. Shumica e personave depresiv me tratamentin e duhur dhe me ndihmen e familjes, rikthehen ne gjedjen e meparshme.

    Autondihma

    • Eshte shume e rendesishme te kuptoni qe mendimet negative jane pjese e depresionit, dhe nuk paraqesin gjendjen tuaj reale. Ne te njeten kohe, merrni parasysh qe nuk duhet te caktoni detyra te renda vehtes, ose te merrni shume pergjegjesi, detyrat e renda I ndani ne pjese te vogla dhe realizojini me radhe, cdo dite.

    • Mundohuni mos te qendroni vetem, qendroni, bisedoni me te tjere mos u mbyllni ne vetvete, beni cdo gje qe ju ben te ndiheni mire, por pa u lodhur shume.

    • Mos merrni vendime te rendesishme si psh: ndryshimi I vendit te punes, martesa ose divorci, prisni nje moment te dyte kur te ndiheni me mire

    • Mos prisni te cliroheni shpejt nga depresioni, kjo gje ndodh shume rralle, ndihmojeni vehten tuaj

    • Mos pranoni mendimet negative, ato do largohen pasi tratamenti te bej efektin

  9. #29
    Larguar Maska e lone_star
    Anėtarėsuar
    13-08-2003
    Vendndodhja
    Houston, TX
    Mosha
    33
    Postime
    224
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Njerezit gjithmone kane qene te depresuar ne histori. Vecse tani ka me shume qe kerkojne kurim. Supozojme gjithmone qe depresioni ekziston se ka mendime te ndryshme edhe me per kete.

  10. #30
    lepurushe Maska e bebushja
    Anėtarėsuar
    21-02-2006
    Vendndodhja
    N18-1HG
    Postime
    1,870
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim

    Operacione Per Te Luftuar Depresionin

    Operacione pėr tė luftuar depresionin









    Ėshtė zhvilluar nė spitalin Molinete nė Torino operacioni i parė pėr tė kuruar depresionin. Bėhet fjalė pėr atė gradė tė sėmundjes qė konsiderohet e rėndė dhe qė nuk mund tė kurohet me anė tė ilaēeve. Gjatė operacionit stimulohet nervi Vagus, duke vendosur nė nivelin e qafės njė elektrodė qė ėshtė lidhur nga me njė stimulues pace-maker.

    Mjekėt duken shumė tė kėnaqur nga rezultatet e kėtij operacioni. Tė gjithė tė sėmurėt me kėtė sėmundje mundohen ta gjejnė zgjidhjen tek terapitė farmaceutike dhe terapeutike. Atyre qė nuk i bėjnė mė efekt kėto kura, tani mund t'i drejtohen bisturive. Janė tė shumta nė fakt projektet e psikiatėrve tė kėsaj qendre spitalore, nė lidhje me realizimin e kėtyre operacioneve.

    Gjithsesi tentohet qė tė pėrzgjidhen ata pacientė qė konsiderohen nė gjendje tė rėndė dhe qė nuk gjejnė shėrim pėrveēse me anė tė bisturive. Nė javėt nė vazhdim priten operacione tė tjera tė ngjashme.
    Asgje nuk e tradheton me teper karakterin e nje njeriu se sa gjerat me te cilat ai tallet.

  11. #31
    ish- Ballisti_Tetove Maska e Cimo
    Anėtarėsuar
    11-12-2004
    Postime
    2,454
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Shqiptaret, 10 % me semundje mendore

    Rreth 300 mije shqiptare vuajne nga depresioni. Shifra alarmante eshte bere publike nga nje studim i pergjithshem i Sherbimit te Psikiatrise ne Qendren Spitalore Universitare te Tiranes, ku rezulton se rreth 10 per qind e popullsise vuan nga semundjet mendore. Sipas ketij studimi, stresi, problemet ekonomike dhe sociale kane qene faktoret, te cilet kane ndikuar negativisht ne shendetin mendor. Dhe duke u nisur nga keta faktore, numri i personave te cilet vuajne nga depresioni dhe skizofrenia gjate ketyre viteve te fundit ka ardhur gjithnje e ne rritje. Po sipas ketij studimi dhe rreth 15 mije ose 0.5 per qind e popullsise vuajne nga skizofrenia. Aktualisht, vendi yne ka spitale psikiatrike te medha, te perqendruara ne rrethet Tirane, Elbasan, Shkoder dhe Vlore me nje total prej 840 te shtruar. Kurse, sipas Raportit Boteror te Shendetesise, rreth 450 milion njerez vuajne nga crregullimet mendore dhe neurologjike ose nga problemet psikosociale, te lidhura me abuzimin me droge dhe alkool.

    Sistemi i sotem i kujdesit per te semuret mendore mbetet, ne thelb, spitalor, me spitale te tejmbushur me paciente kronike, ku modeli i funksionimit ndryshon pak, krahasuar me ate te nje dekade me pare. Pjesa me e madhe e popullates merr sherbime per semundjet apo crregullimet e renda, kryesisht neper keto spitale. Nderkohe, nje tjeter lloj sherbimi po mendohet te ofrohet per keta te semure, qe eshte ai i trajtimit ditor dhe me pas pacientet te dergohen ne shtepi. Bazuar ne planin e punes, te publikuar nga Ministria e Shendetesise, sigurimi brenda nje periudhe te shkurter i sherbimeve komunitare per pacientet kronike, qe aktualisht qendrojne ne spitalet psikiatrike, synon reduktimin e shtreterve spitalore. Kjo nisme konsiston ne hartimin e nje programi, i cili pritet te parandaloje perkeqesimin e personave te prekur nga keto lloj problemesh. Sipas drejtuesve te Ministrise se Shendetesise pohohet se se shpejti do te ngrihet nje sektor i vecante per shendetin mendor.

    Nje aspekt tjeter, qe shihet nga Ministra e Shendetesise, eshte edhe kualifikimi i personalit mjekesor dhe social te sektorit te shendetit mendor. Duke pasur parasysh veshtiresite e tyre ne pune, vetem tre muaj me pare kjo kategori mjekesh dhe infermieresh kane pasur nje rritje te pages deri ne 30 per qind. Po keshtu, ne kuader te permiresimit te sherbimit mjekesor per pacientet me probleme te shendetit mendor, ka perfunduar "Dokumenti politik dhe plan veprimi per zhvillimin e sherbimeve te shendetit mendor ne Shqiperi". Dokument i cili eshte pergatitur edhe ne asistencen e OBSH-se.

    10 tetori, e vetmja dite qe mendohet per shendetin mendor

    Dita e 10 tetorit eshte e vetmja, kur autoritetet shendetesore “mobilizohen” per shendetin mendor. Ndonese raportohen shifra alarmante per kete ceshtje, nuk behet asgje per ta zbutur kete handikap te madh. Ne Shqiperi nuk ka qendra per trajtimin e njerezve me probleme mendore, por ka vetem psikiatri, e cila me shume e ka renduar gjendjen e te shtruarve, sesa e ka stabilizuar. Megjithate, duket se po behet dicka per njerezit me probleme mendore. Sepse, sot, Ministria e Shendetesise do te peruroje nje qender te re per kete kategori personash. Sipas dikasterit te Shendetesise, qendrat komunitare te shendetit mendor duhet te forcohen dhe te shtrihen ne te gjithe vendin. “Ne menyre te vazhdueshme do te permiresojme kushtet e jeteses dhe te trajtimit te tyre, jo vetem nepermjet permiresimit te kushteve te qendrimit, por edhe nepermjet ofrimit te nje sherbimi me te mire nga ana e personelit mjekesor”, deklaroi zedhenesja e Ministrise se Shendetesise. Sipas saj, nje aspekt i rendesishem i kesaj reforme eshte kualifikimi i personelit te sektorit te shendetit mendor duke u perpjekur per nje bashkerendim me te mire te te gjitha mundesive dhe nderhyrjeve.

    kohajone

  12. #32
    The World Is Yours Maska e J@mes
    Anėtarėsuar
    27-05-2002
    Vendndodhja
    Tiranė
    Mosha
    34
    Postime
    1,926
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Depresioni shkurtimisht

    Depresioni ėshtė njė sėmundje qė duhet tė mirret seriozisht. Depresioni shoqėrohet mes tjerash me disponim tė pikėlluar, gjendje frike, shqetėsim tė brendshėm, pengesa nė tė menduarit dhe nė gjumė. Ai karakterizohet pėrmes ērregullimit tė metabolizmit nė tru.
    Pikėllimi (mėrzia) ose disponimi i pikėlluar, pėr shembull pas njė humbjeje tė rėndė, nuk ėshtė depresion, sipas kriterieve diagnostike· Depresivėt nuk mund tė gėzohen dhe kanė vėshtirėsi tė mėdha qė t’i marrin edhe vendimet e thjeshta.
    Depresionet shoqėrohen shpeshherė me dhimbje trupore.
    Depresionet munden tė dallohen kryesisht me ndihmėn e pyetjeve tė qėlluara
    Ndjenjat e paarsyeshme tė fajit bėjnė pjesė nė shėnjat kryesore tė njė depresioni
    Tek disa njerėz, mė shpesh tek burrat, njė depresion mund tė tregohet edhe krejt ndryshe. Nė vend tė pikėllimit dhe mbylljes kėta persona reagojnė me agresivitet, zemėrim dhe/ose konsumim tė shtuar tė alkoolit. Nėn rrethana tė caktuara ata ushtrojnė sport nė mėnyrė shumė tė tepruar, ndihen tė stre-suar dhe tė djegur
    Depresivėt, sikurse tė gjithė njerėzit e sėmurė rėndė, kanė nevojė pėr mirėkuptimin dhe pėrkrahjen nga rrethi i tyre.
    Depresionet janė tė shėrueshme. Pėr trajtim qėndrojnė nė dispozicion medikamente qė ngrisin disponimin (antidepresivėt) dhe forma tė ndryshe tė terapisė pėrmes bisedave.
    Antidepresivėt nuk ndikojnė menjėherė. Kryesisht kalojnė disa ditė e deri disa javė deri tek pėrmirėsimi i dhimbjeve.
    Antidepresivėt trajtojnė shenjat (simptomet) e depresionit. Andaj ato duhet tė mirren pėr aq kohė sa zgjat sėmurja.
    Depresionet qė shpeshherė riparaqiten mund tė trajtohen nė mėnyrė parandaluese.
    Depresionet shpesh janė shkaqe tė veprimeve suicide (suicid = vetėvrasje). Rreziku suicid mund tė dallohet me kohė dhe tė rrezikuarit nga suicidi duhet sa mė shpejt qė mundet tė shkojnė nė trajtim mjekėsor.
    Pėr tė rrezikuarit nga suicidi (vetėvrasja) krahas kėshillimit nga mjeku shtėpiak ose specialisti qėndrojnė nė dispozicion qendra tė intervenimit krizor, shėrbime psikosociale ose pėrkujdesja e pėrmes telefonit.
    »« ¤ »«Ź£ŠŲ®ĀŠŲ»« ¤ »«

  13. #33
    Maska e *Babygirl*
    Anėtarėsuar
    06-07-2006
    Vendndodhja
    Local Disk :D
    Postime
    912
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Depresioni Post-Natal
    Njė fėmijė porsa ka lindur, qanė, ėshtė i shėndosh, fati i njė familje duket tė jetė pėrfekt. Por tani papritmas, pėrafėrsisht njė deri nė tri ditė pas lindjės, shumė nėna tė reja e ndjejnė vetėn tė pikėlluar (mėrzitur), pthuaj depresiv.

    Depresioni Pas-Lindės (Post-Natal)
    Shembuj me ndjenja tipike tė cilat femrat me depresion post-natal i pėrjetojnė:‘Tėrė koha mė shkon duke qarė. Nuk mund tė bėjė asgjė, kam shumė punė qė mė duhet t’i kryej. Ndjej se kam dėshtuar plotėsisht si nėnė.’ ‘Mė duket se nuk mund tė vendosi pėr asnjė gjė. Mendja ime ėshtė e turbulluar me mendime tė ngatėrruara dhe i bėrtas ēdokujt ēdoherė. Me duhet tė jem e lumtur, por unė ndjehem shumė keq’. ‘Foshnja qanė vazhdimisht e unė nuk mund ta rehatoj. Ndjehem qė kam dėshtuar por edhe e zemėruar. Ėshtė faji im, nuk ėshtė faji i foshnjes.’ ‘Ndjehem se kam humbur plotėsisht vetėbesimin. Dukem shumė keq dhe ndjehem keq.’
    Shembuj me ndjenja tipike tė cilat femrat me depresion post-natal i pėrjetojnė:‘Tėrė koha mė shkon duke qarė. Nuk mund tė bėjė asgjė, kam shumė punė qė mė duhet t’i kryej. Ndjej se kam dėshtuar plotėsisht si nėnė.’ ‘Mė duket se nuk mund tė vendosi pėr asnjė gjė. Mendja ime ėshtė e turbulluar me mendime tė ngatėrruara dhe i bėrtas ēdokujt ēdoherė. Me duhet tė jem e lumtur, por unė ndjehem shumė keq’. ‘Foshnja qanė vazhdimisht e unė nuk mund ta rehatoj. Ndjehem qė kam dėshtuar por edhe e zemėruar. Ėshtė faji im, nuk ėshtė faji i foshnjes.’ ‘Ndjehem se kam humbur plotėsisht vetėbesimin. Dukem shumė keq dhe ndjehem keq.’

    Ēka ėshtė Depresioni Post-Natal (Pas-Lindjės)?
    Depresionipost-natal ėshtė lloj depresioni i cili shfaqet pas lindjes sė foshnjes. Depresioni ndonjėherė mund tė fillon gjatė shtatėzanisė, por quhet depresion post-natal vetėm nėse vazhdon pasi qė keni lindur. Depresioni post-natal ėshtė shumė i zakonshėm dhe ėshte e ditur se dhjetė deri pesėmbėdhjetė femra nga njėqind qė lindin foshnje do ta pėrjetojnė. Numri i vėrtet mund tė jetė mė i madh sepse shumė femra nuk kėrkojnė ndihmė dhe nuk i tregojnė tė tjerėve pėr ndjenjat e tyre.

    Si dallon depresioni post-natal nga depresioni i zakonshėm?
    Simptomet e depresionit post-natal janė tė njejta si tė ēdo depresioni. Ato pėrfshijnė mėrzitjen dhe mos interesim nė gjėrat qė zakonisht janė nė rregull. I vetmi ndryshim ėshtė se kėto ndjenja zakonisht fillojnė brenda tre muajve pasė lindjes sė foshnjes. Poashtu ėshtė e mundur qė depresioni post-natal tė fillojė mė vonė mirėpo, nėse simptomet ia fillojnė njė vit mė vonė apo mė shumė se njė vit pasė lindjes ka pak mundėsi qė tė quhet depresion post-natal. Lajm i mirė ėshtė se si ēdo lloji tjeter i depresionit, depresioni post-natal ėshtė shėruese me tretmane, dhe pothuajse gati tė gjitha femrat shėrohen plotėsisht.

    A ka probleme tjera post-natale me tė cilat ballafaqohen gratė?
    Janė edhe dy gjendje tjera tė vėshtira emocionale te cilat femrat i pėrjetojnė pas lindjes sė fėmiut.

    “Baby Blues”
    E para ėshtė shumė e zakonshme dhe quhet ‘Baby Blues’. Kjo ėshtė lloj i lehtė i depresionit i cili paraqitet nė ēdo tetė nga dhjetė nėna gjatė ditėve tė para tė lehonisė. Kur nėnat vuajnė nga ‘Baby Blues’ ato ndjehen shumė emocionale dhe qajnė pa ndonjė shkas tė veqantė. Nėnat pasė lindjes sė foshnjes shpesh ndjejnė Ankth, tendosje dhe rraskapitje dhe mund ta kenė problem me gjumė. Mjekėt mendojnė se ndyshimet e papritura nė nivelin e hormoneve rreth kohės sė lindjes e sjellin ‘Baby Blues’, por mund tė jenė shkaqet tjera, si traumat nga vetė lindja dhe shqetėsimet qė foshnja sjell. Ėshtė koha kur ju duhet pushimi i mjaftueshėm pėr tu forcuar por ėshtė koha mė e vėshtirė qė mund tė pushoni. ‘Baby Blues’ zakonisht zgjat njė ose dy ditė dhe zhduket aq shpejt sa vjen. Nuk ka nevojė pėr brengosje pėrveq nėse ndjenjat vazhdojnė tė keqėsohen, nė kėtė rast mund tė jetė fillimi i depresionit post-natal.

    Psikozat e Lehonisė
    Problemi i dytė i cili lajmėrohet ndonjėherė te femrat pas lindjes sė foshnjes ėshtė mė pak i zakonshme. Quhet Psikoze e Lehonise. Kjo shfaqet nė njė nėnė nga ēdo njėmijė dhe ėshtė mė serioze se depresioni post-natal. Problemi zakonisht fillon papritur gjatė dy javėve tė para tė lehonisė,me ērregullim tė thellė tė gjendjes shpirtėrore dhe te sjelljeve. Femrat me Psikozė tė Lehonisė mund tė bėhen shumė tė nevrikosura dhe tė hutuara dhe shpesh kanė besime tė pazakonshme dhe tronditėse pėr veten dhe foshnjen e tyre.

    Cilat janė simptomet e depresionit post-natal?
    Femrat i pėrshkruajnė njė numėr tė simptomeve, shumė prej tyre janė tė pėrmendura mė poshtė. Kėto simptome mund tė jenė tė tejkalueshme nė kohėn kur foshnjės tuaj i duhet shumė kujdes dhe vėmendje. Kėto janė disa nga shenjat e simptomeve qė ju mund t’i pėrjetoni nėse vuani nga depresioni post-natal. Ø

    Ndjenjat apo emocionet
    *Pikėllim, shqetėsim, dėshprim
    *Qani shumė apo nuk mund tė qani
    *Ndjeheni tė pavlefshme
    *Gjendja shpirtėrore ndryshon shpesh
    *Ndjeheni fajtore
    *Nuk ndjeheni tė interesuara
    *Humbje tė kėnaqėsisė
    *Ndjeheni tė shqetėsuara apo me panik dhe brenga
    *Ndjeheni tė nevrikosura dhe tė zemruara
    *Nuk ndjeheni ashtu si dėshironi pėr foshnjen tuaj

    Shenjat trupore dhe fizike

    *Mungesė tė energjisė dhe rraskapitje
    *Shqetėsime gjatė gjumit
    *Ēdo gjė e bėni nė mėnyrė tė ngadalėsuar, apo
    *Tė shpejtuar, jeni tė nevrikosura dhe nuk mund tė relaksoheni
    *Mos intersim nė marrėdhėnie seksuale
    *Ndryshim nė oreks – hani shumė apo nuk hani sa duhet

    Mendimet – kur njerėzit janė nė depresion, ata bėhen ‘ekspertė’ nė mėnyrėn si mendojnė, gjithmonė nė mėnyrė negative dhe tė zymtė.

    *Kritikoni vetėveten si: – ‘unė jam nėnė e padobishme’, ‘dukem keq’, nuk e kuptoj kėtė fletushkė unė jam budallaqe!’
    *Brengosje si – ‘foshnja nuk ushqehet mirė’
    *Fajsoni vetėn si – ‘unė i kam fajet’
    *Paramendoni mė tė kėqijat si – ‘Ēdo gjė do tė bėhet keq – asgjė nuk do tė ndryshojė kurrė’
    *Mendime pa shpresė si – ‘Ēdo gjė mė shtė pa shpresė. Ndonjherė mendoj qė tė gjithė do tė kishin kaluar mė mirė pa mua’
    *Mendimet pėr tė tjerėt si – ‘Ēdokush kalon mirė. Askush nuk kujdeset pėr mua’
    *Dhe bota – ‘Vend i tmershėm pėr tė rritur fėmijėt...’

    Mendja – poashtu nga depresioni ndikon nė mėnyra tė tjera.

    *Koncentrim i dobėt
    *Mos mundėsia pėr tė marrė vendime
    *Mendime tė koklavitura dhe tė hutuara

    Sjelljet
    *Mos dėshira pėr tu takuar me njerėz tjerė dhe pėr tė dal
    *Moskėnaqsi pėr gjėrat qė ju kanė pėlqyer
    *Tė bėni shumė gjėra gjatė ditės apo nuk bėni asgjė nga detyrat ditore
    *Nuk merrni vendime tė duhura me kohė
    *Fjaloseni mė shpesh, bėrtisni, humbni kontrollin

    Nėse i keni njė numėr tė kėtyre sjelljeve dhe mendimeve mė lartė gjatė shumtėn e kohės, gjatė dy javėve apo mė gjatė, ėshtė e mundshme qė ju vuani nga njė form tė depresionit. Nėse kėto kanė filluar brenda disa javėve apo muajve qyshse keni lindur foshnjen, atėhere ėshtė e mundshme qė ju keni ndonjė form tė depresionit post-natal.

    A duhet tė kėrkoj ndihmė?
    Nėse vuani nga depresioni post-natal ėshtė me rėndėsi qė ta pranoni dhe kėrkoni ndihmė. Njerėzit shpesh nuk e njohin depresionin post-natal. Kjo ndodh nė kohėn kur shumė ndryshime ndodhin dhe nėnat shpesh nuk e dinė ēka ėshtė normal dhe ēka pritet. Problemi mund tė filloj ngadalė dhe shpesh nėnat mendojnė se nuk mund tė pėrballojnė nė vend qė ta njohin se ato janė duke vuajtur nga depresioni post-natal. Poashtu, shumė femra me depresion post-natal ndjehen tė turpruara dhe i fshehin simptomet e tyre nga tė tjerėt. Sa mė herėt aq mė mirė ėshtė ta dalloni qė e keni depresionin post-natal pėr tė marrė hapa pėr ti ndihmuar vetėvetes dhe pėr tretmane efektive. Mbajeni nė mend depresioni post-natal ėshtė shumė i zakonshėm dhe ka mundėsi qė ndodh nė njė nga ēdo pesė femrave. Kėshtu qė ju lutemi bisedoni dhe kėrkoni ndihmė nga anėtarėt e familjes tuaj, infermieren e shėndetit apo mjekut.

    Kush ėshtė e rrezikuar nga depresioni post-natal? Ēdo femėr qė lind fėmijė mund tė zhvillon depresionin post-natal. Mirėpo, ekzistojnė disa faktor tė cilėt do te ndikojnė mė shumė. Kėto janė:

    *Nėse keni pėrjetuar depresion mė parė
    *Nėse lindja e fėmijut ka qenė posaqėrisht e vėshtirė dhe traumatike pėr ju
    *Nėse keni probleme me marrėdhenie
    *Nėse jeni duke pėrjetuar ngjarje tė tjera tė vėshtira nė jetėn tuaj
    *Nėse jeni e izoluar nga shoqėria, pa familje dhe shoqėri tė cilėt mund tė ju ndihmojnė
    *Nėse nėna juaj nuk ėshtė afėr tė ju pėrkrah dhe ndihmojė

    Mirėpo, kjo sdo tė thotė se ēdokush qė i pėrjeton kėto vėshtėrsi do tė vuaj nga depresionin post-natal.

    Ēka e shkakton depresionin post-natal?
    Lindja e fėmijės ėshtė kohė kur bėhen ndryshime tė mėdha. Nėnat pėrjetojnė ndryshime biologjike, fizike, emocionale dhe sociale. Mund tė ndodhė se depresioni post-natal shkaktohet nga pėrzierja a tėgjitha ndryshimeve. Edhe ndodhitė tjera tė vėshtira nė tė njejtėn kohė mund tė kontribojnė.

    Ndryshimet biologjike
    Lindja e fėmijės sjell ndyshime tė hormoneve nė trupin tuaj. Depresioni post-natal mund tė jetė i lidhur me kėto ndryshime. Por edhe pse kjo mund tė jetė shkaku dėshmitė sygjerojnė se hormonet nuk janė shkaktar tė vetėm. Rrethanat tuaja individuale dhe sociale janė poashtu me rėndėsi. Megjithatė, ilaqet kundėr depresionit dhe ilaqet e tjera mund tė ju ndihmojnė. Bisedoni me mjekun pėr kėto.

    Ndryshimet fizike
    Lindja e fėmiut ėshtė rraskapitėse dhe ndonjėhere mund tė shkaktojė probleme fizike p.sh. nėse keni lindur fėmiun me operacion, dhėmbjet pas operacionit. Shėrimi pas operacionit nuk ėshtė gjithmonė i lehtė. Kujdesi pėr foshnje e bėnė tė vėshtirė qė ju tė pushoni dhe tė fleni sa duhet. Nėse keni fėmijė tė tjerė ata mund tė reagojnė duke kėrkuar nga ju vemendje mė tė madhe. Kjo mund tė ju bėjė mė tė lodhur. Ndoshta ju nuk keni oreks tė mirė dhe nuk hani sa duhet. Kur kjo ndodh ėshtė shumė lehtė tė lodheni pa masė. Disa femra poashhtu ndjehen tė pa sigurta dhe jo-atraktive pėrshkak se forma e tyre e trupit ndryshon dhe nuk kanė kohė tė kujdesen pėr veten. Nė tė njejtėn kohė disa femra tė cilat vuajnė nga depresioni post-natal kujdesen pėr veten dhe foshnjen e tyre posaqrisht mė shumė pėr tė fshehur ndjenjat e dėshtimit qė ndjejnė pėr shkak tė depresionit. Kjo shkakton mė shumė lodhje fizike.

    Ndryshimet emocionale
    Femrat shpesh nuk i pėrjetojnė ndjenjat qė i kanė paramenduar kur lindin foshnjen. Kur ato marrin nė duar foshnjen e tyre pėr tė parėn herė, njė numėr i madh i tyre nuk ndjenė atė emocione tė nxituar tė ‘dashurisė sė nėnės’. Ato vetėm ndjehen tė lodhura dhe pak tė shkėputura. Kjo ėshtė normale. Disa nėna e duan fėmijėn nė shikim tė parė por disa mėsohen ta duan fėmijėn gradualisht. Por kryesorja ėshtė qė mos tė brengoseni apo tė zghėnjeheni nėse lindja e fėmiut nuk ėshtė si e keni paramenduar. Dhe ėshtė e vėrtet se shumė femra thonė se pas lindjes sė fėmiut ndjehen mė tė emocionuara kėshtu qė kur gjėrat nuk shkojnė mirė atėhere duken shumė mė keq se zakonisht.

    Ndryshimet sociale
    Lindja e fėmiut mund tė shkaktojė shumė ndryshime. Nevojat e foshnjes vėshtėrsojnė vazhdoni jetė aktive shoqėrore. Poashtu mund tė shkaktojė tendosje nė marrėdhėniet e prindit sepse ėshtė vėshtirė tė kalojnė kohė sė bashku si ēift. Pėr shkak se shumė njerėz nuk jetojnė afėr anėtarėve tė familjeve tė tyre, prindėt mund tė ndjehen tė izoluar dhe nėnat nuk kanė ndihmė nga njerėzit e tjerė. Posaqėrisht ato tė cilat nuk i kanė nėnat e tyre afėr tė ju ndihmojnė gjatė kėsaj kohe tė vėshtirė. Edhe ato qė kanė familjet afėr mund tė kenė vėshtėrsi tė kėrkojnė ndihmė praktike. Gazetat, revistat dhe programet televizive thonė se tė lind fėmijė ėshtė pėrvojė e mrekullueshme por shpesh nuk pėrmendin pjesėt e vėshtira. Pėr shkak se ēka dėgjojmė nga mediat dhe se ēka njerėzit tjerė tregojnė pėr lindjen e fėmiut, femrat ndonjėherė ndjehen se kjo kohė duhet tė jetė e pėrkryer. Ato mendojnė qė ēdokush tjetėr ia del mbanė tė lind fėmiun nė mėnyrė natyrale dhe lehtė dhe menjėhere bėhet nėnė e pėrkryer. Kjo ndikon tė keni vėshtirė tė kėrkoni ndihmė. Por ky mit pėr amėsinė ėshtė larg nga e vėrteta pėr shumė njerėz. Lindja e fėmiut mund tė jetė shumė e vėshtirė dhe tė bėheni nėnė ėshtė rol i ri qė mėsohet nė jetė. Femrat kėto ditė kanė mė shumė kėrkesa se nėnat e tė kaluarės. Ato ndoshta janė mėsuar tė dalin tė punojnė dhe tani ndjehen tė izoluara nė shtėpi dhe i mungon takimi me kolegėt e tyre. Por nėse vendosin tė kthehen nė punė ato mund tė ballafaqohen me shumė mundime.

    Ndodhitė e vėshtira (me stres) jetėsore
    Ne gjithashtu njohim se njerėzit tė cilėt kanė pėrjetuar apo perjetojne jete me ndodhi tė mundueshme mund tė ju shfaqet depresionin post-natal pas lindjes. Pėr shembull, abortimet spontane nė tė kaluarėn, vdekja e nėnės, probleme financiare, vėshtėrsi me banim. Pėrfundimisht ėshtė me rėndėsi tė mbani mend se njėra prej shkaqeve mė tė zakonshme tė stresit janė ndryshimet nė jetė, dhe asgjė mė shumė se lindja e fėmiut nuk e ndryshon jeten.

    Ēka mund tė tė ndihmon?
    Mos harroni se ndihma ekziston dhe ka mėnyra se si ju mund t’i ndihmoni vetės. Hapat e parė

    *Pranoni se diēka nuk ėshtė nė rregull
    *Bisedoni me partnerin/burrin tuaj ose me ndonjė shok/shoqe apo ndonjė nga anėtarėt e familjes pėr ndjenjat qė i pėrjetoni
    *Mos harroni se ju do tė bėheni mė mirė
    *Bisedoni me mjekun apo infermjeren e shėndetit

    ...dhe tjetėr
    Siē po e shohim, mund tė ketė shumė shkaqe tė depresionit post-natal, dhe ka disa tretmane qė ju ndihmojnė.

    A ndihmojnė medikamentet?
    Ilaēet kundėr depresionit mund tė jenė shumė tė dobishme, mirėpo ju ndoshta nuk mund tė merrni ilaēe pėrderisa jeni duke ushqyer foshnjen me gji. Bisedoni me mjekun pėr kėtė. Ilaēet mund tė jenė posaqėrisht tė dobishme nėse jeni duke pėrjetuar shumė simptome fizike tė depresionit, si oreks tė dobėt, pagjumėsi, mungesė tė energjisė. Nėse mjeku juaj ju udhėzon medikamente kundėr depresionit, mos harroni se ato fillojnė tė kenė efekt pas dy javėsh. Besohet se kėto ilaēe zakonisht nuk janė zakon-formuese (adiktive), mirėpo si me ēdo ilaē nuk duhet tė ndėrrpreni pėr njėhere. Ėshtė me rėndėsi ta merrni dozėn e plotė qė zakonisht zgjat 6 muaj. Mjeku juaj do tė bisedoj hollėsisht me ju pėr kėto ēėshtje nėse mendon se ilaēet do tė ju ndihmojnė.

    A do tė pėrjetojė efekte tė padėshiruara nga medikamentet?
    Disa njerėz pėrjetojnė efekte tė padėshiruara si lodhshmėri dhe tharrje tė gojės por kėto simptome kalojnė pas dy javėsh. Ndėrkohė konsumoni i madh i ujit dhe thithja e ndonjė ėmbėlsirė mund tė ju ndihmojė. Edhe pse kėto efekte tė padėshiruara mund tė jenė jo te kėndėshme dobia e ilaqeve e tejkalon kėtė. Posaqėrisht ndhmojnė me shumė nėse i merrni ilaqe kundėr depresionit paralelisht me tretmanet e tjera biseduese pėr pėrjetimet tuaja me terapistin. Prap, mjeku do tė ju informojė mė hollėsisht.

    Po tretman tjetėr?
    Studimet vėrtetojnė se terapija konsultuese ėshtė tretman shumė efektive pėr depresionin post-natal. Infermjerja e juaj e shėndetit ėshtė pėrsoni me tė cilėn mund tė bisedoni, ajo mund tė ketė trajnim nė shkathtėsi tė konsultimit. Mjeku mund tė ju drejtojė te njė konsultues nė klinikėn lokale apo te psikologu, infermjerja psikiatėr nga komuniteti. Konsultuesi juaj mund tė shqyrtojė me ju ēėshtjet nga e kaluara, tė cilat ju mendoni se kanėlidhshmėri me ndjenjat qė i pėrjetoni tani.

    Si ta ndihmojė vetėn?
    Mund te merrni disa hapa praktike tė cilat ju bėjnė tė ndjeheni mė mirė.

    *Tė bisedoni pėr ndjenjat tuaja ėshtė me rėndėsi. Ndoshta ju duket vėshtirė tė bisedoni me partnerin/burrin tuaj por nėse i mbani gjėrat nė vete tėrė kohėn ai mund tė ndjehet i lėnė anash. Kjo posaqėrisht ėshtė e vėrtet nėse nuk dėshironi tė keni marrėdhėnie seksuale, gjė qė ndodh shpesh te njerėzit me depresion.
    *Mundohuni tė mos kaloni kohėn vetėm ēdo ditė. Bėni pėrkjekje qė tė takoheni me shoqe/shokė apo tė takoheni me nėna tjera. Infermjerja e juaj e shėndetit mund tė ju tregojė pėr grupet lokale ku mund tė njoftoheni me femra tė tjera. Ndonjėhere mund tė ketė grupe ku japin pėrkrahje tė cilat mund tė ju ndihmojnė shumė. Poashtu ka edhe anėtarė nga organizatat vullnetare tė cilt mund tė ju ofrojnė pėrkrahje praktike dhe emocionale.
    *Ēdoherė pranoni ofertat pėr ndihmė praktike. Mos tė ju vjen keq tė kėrkoni ndihmė apo tė ndiheni keq pėr ta pranuar ndihmėn. Gratė tė cilat pėrjetojnė depresion tė rėndė ėshtė e mundur se kanė tė drejtė pėr ndihmė me mbikėqyrje tė fėmijve dhe punė shtėpiake.
    *Mos u mundoni tė bėheni amvise e pėrsosur. Nuk ėshtė me rėndėsi a e keni shtėpinė e pastėr apo tė papastėr. Bėni sa mė pak punė qė ėshtė e mundur.
    *Pushoni sa mė shumė sepse lodhja e keqėson depresionin.
    *Hani ushqim tė shėndoshė.
    *Gjeni kohė pėr vetėn. Kjo mund tė jetė joreale por nėse p.sh. kaloni njė kohė tė gjatė nė vaskė, bėni shetitje tė shpejtė apo vetėm nėse e lexoni njė revistė pėr gjysmė ore ju ndihmon tė qetėsoheni.
    *Ushtrimet fizike posaqrisht janė shumė tė dobishme.

    Ēka mund tė bėjė tjetėr?
    Ndoshta mund tė jetė vėshtirė tė bėni kėto ndryshime pėr shkak se depresioni ndikon nė mėnyrėn si mendojmė, ndjenjat tona dhe mėnyrėn se si sillemi. Mėnyrat nė vijim mund tė ju ndihmojnė tė i tejkaloni mendimet, sjelljet dhe ndjenjat depresive.

    1.Planifikimi ditor

    Kur njerėzit janė nė depresion ata zakonisht nuk dėshirojnė tė bėjnė asgjė. Pėr ata ėshtė vėshtirė tė vendosin ēka tė bėjnė dhe mund tė mbeten duke bėrė pak gjėra. Nėse kjo ėshtė problem pėr ty, mund tė filloni tė krijoni njė listė me gjėrat qė ju deshironi pastaj planifikoni listėn se si te veproni. Ia filloni me diēka tė lehtė dhe mos synoni tė bėni shumė gjėra. Shikoni listėn dhe nėnvizoni gjėrat qė i keni kryer. Nė fund tė ditės ju mund ta shikoni listėn se ēka keni bėrė. Ushtrimet fizike dhe aktivitetet ju pėrmirėsojnė gjendjen shpirtėrore. Mundohuni tė shtoni diēka nė plan ēdo ditė. Vizitat e shoqėrisė, familjen dhe fqinjėve mund tė ju ndihmojė. Mbajeni nė mend mos synoni shumė. Gjėrat tė cilat kanė qenė tė lehta mund tė jenė shumė tė vėshtira tani. Filloni nga ku jeni tani dhe derisa arritni aty kur keni qenė mirė.

    2. Kėnaqsitė dhe sukseset
    Kur njerėzit vuajnė nga depresioni ata shpesh harrojnė pėr sukseset e tyre dhe me ēka kėnaqen. Shumė njerėz nuk janė tė vetėdijshėm pėr sukseset e tyre. Kur i shkruani tė gjitha ngjarjet e ditės nė planin tuaj aktiv, gjėrat tė cilat ju ofruan kėnaqsi i shėnoni me shkronjėn K, dhe S pėr aktivitetet e suksesshme. Mos u bėni shumė modest. Njerėzit tė cilet vuajnė nga depresioni zakonisht nuk i pranojnė sukseset e tyre. Mos e krahasoni vetėn me si keni qenė me parė, lavdojeni veten pėr ēdo sukses. Kur jeni nė depresion ēdo gjė ėshtė vėshtirė kėshtu qė kur arrini tė bėni diēka ju duhet tė pranoni dhe shpėrbleni. Mundohuni tė keni disa ngjarje tė kėndshme. E dhuroni vetėn – kjo ju ndihmonė.

    3. ABC-ja e ndryshimit te ndjenjave
    Ėshtė e mundshme se personi i cili vuan nga depresioni post-natal tė ketė mendime tė zymta te cilat shkaktojne gjendje tė ultė shpirtėrore. Kjo ėshtė e vėrtet pėr ēdokend me ēfardo lloj depresioni. Mundohu tė mendoni pėr ndonjė ndodhi tė tanishme qė ju ka zemėruar dhe kjo ju ka mėrzitur. Mendoni pėr ngjarje nė tri faza: A. Ndodhia B. Mendimet tuaja pėr te C. Ndjenjat tuaja pėr te Zakonisht njerėzit mbajnė nė mend A-nė dhe C-nė. Ta shikojmė njė shembull. Po supozojmė se fėmiu juaj nuk ndalet sė qari edhe pse ju keni bėrė ēdo gjė t’i ndihmoni. A. Ndodhia – fėmiu nuk pushon sė qari B. Mendimet tuaja – ‘Nuk mund tė duroj mė’. ‘Do ta dridhi fėmiun’. ‘Jam nėnė e padobishme’. ‘Nuke meritoj ta kam fėmijė.’ C. Ndjenjat- mėrzitur, fajtore. Sa e mėrzitshme! Nuk mė vjen ēudi se ndjeheni keq! Ėshtė me rėndėsi tė jeni tė vetėdijshėm pėr kėto tri faza. Kjo ėshtė se nėse ne mund tė ndryshojmė se ēka mendojmė pėr njė ngjarje mund tė ndryshojmė si ndjehemi.

    4. Barazpeshimi
    ‘Barazpeshimi ėshtė teknikė e dobishme pėr ta provuar. Kur keni mendime negative, mendime kritike e barazpeshoni duke i thanė vetės gjėra pozitive. Pėr shembull: Mendimi: ‘Unė nuk jam nėnė e mirė’, mund tė barazpeshohet me: ‘infermjerja ime e shėndetit mė thotė se jam duke u kujdesur mirė dhe foshnja vazhdon tė pėrparon.’ Qartėsisht, kjo ėshtė lehtė tė flitet por vėshtirė tė bėhet. Kur keni mendime negative shpesh ėshtė vėshtirė tė i largoni kėto, por nėse praktikoni atėhere bėhet mė lehtė.

    5.Mėnyra dy shtyllore
    Njė mėnyrė tjetėr qė mund tė ju ndihmojė ėshtė duke i shkruar mendimet negative nė njė rresht dhe nė rreshtin tjetėr mendimet mė tė barazpeshuara pozitive. Si kėshtu:

    Mendimet negative: Mendimet e barazpeshive:
    Nuk jam duke i pėrballuar gjėrat – shtėpia ime ėshtė rrėmujė Gjėrat mirė shkojnė. Ėshtė nė rregull nėse shtėpia ėshtė pak mė shumė rrėmujė se si zakonisht.

    Ju mund tė vazhdoni dhe tė mbani njė ditar tė ngjarjeve, ndjenjave dhe mendimeve. Mund tė duket si grafiku i mėposhtėm. Pėrdorni mėnyrat e shpjeguara qė tė ia filloni tė mendoni nė mėnyrė mė tė barazpeshuar.
    Shiqoni pėr gabime nė mendimet e shprehura mė poshtė.

    Ngjarja Ndjenjat apo emocionet Mendimet nė mendjen tuaj Mendimet mė pozitive
    Shembull: Sot nė klinik njė nėnė nuk foli me mua Mėrzitshėm dhe nė depresion Unė nuk i pėlqej asaj; askush nuk mė pėlqen mua. Ajo me siguri ėshtė e zėnė me mendime tė tjera – unė po konkludoj para kohe se a i pėlqej asaj.

    6. Mbani nė mend hollėsirat
    1.Hulumtimet sqarojnė se personat qė vuajnė nga depresioni nuk i mbajnė nė mend hollėsirat e ngjarjeve dhe mendojnė nė mėnyrė tė pėrgjithshme si ‘Unė kurrė nuk kam qenė e mirė pėr asgjė’. Provoni ta mėsoni veten pėr t’i mbajtur nė mend hollėsirat kėshtu qė tė i kujtoni kohėrat dhe pėrvojat e mira. Ditari mund tė ju ndihmojė me kėtė. Bėni njė listė tė sukseseve dhe aspekteve pėr veten si ‘Unė gjithėmonė i mbaj takimet me kohė’, ‘I kam ndihmuar njė shoqes tė martėn’, Partneri im mė uroj pėr punėn time javėn e kaluar’.
    2.Pėrmbledhja

    Pėrdorimi i planit ditor, shėnimet e kėnaqėsive dhe sukseseve dhe ditari me mendimet tuaja automatike dhe me mendimet mė pozitive mund tė ju ndihmojė tė ballafaqoni depresionin dhe mendimet e zymta qė keni kur jeni nė depresion.

    7. Zgjidhja e problemeve tė vėshtira
    Ndonjėherė ne ndjehemi tė zhytur plotėsisht nga gjėrat e komplikuara dhe tė vėshtira qė duhet ti bėjmė. Njė mėnyrė e cila mund tė ju ndihmojė ėshtė nėse shkruani hapat tė cilėt duhet t’i merrni pėr ta kompletuar njė punė dhe mandej e bėni atė punė hap mbas hapi. Kur jeni nė depresion edhe problemet mė tė vogla mund tė jenė vėshtirė tė zgjidhen. Nėse keni ndonjė problem qė ėshtė posaqėrisht problem i vėshtirė, i pėrkujtoni kohėn kur keni zgjedhur problemin tė njejtė me sukses dhe pėrdorni tė njejtėn mėnyrė. Apo mund ta pyetni ndonjė shoqe/shok se si kishin vepruar ata nė tė njejtėn situatė. I shkruani tė gjitha mundėsitė edhe ato qė ju duken pa kuptim. Jeni sa mė kreative qė ėshtė e mundshme. Sa mė shumė mundėsi qė mund t’i mendoni aq mė shumė keni mundėsi tė gjeni atė qė do tė bėjė punė. Pasi qė i konsideroni tė mirat dhe tė kėqijat e tė gjitha mundėsive e zgjedhni ate tė cilėn ju mendoni ėshtė zgjedhja mė e mirė.

    8. Besimet afatgjate
    Ndonjėherė njerėzit kanė mendime nga e kaluara pėr veten tė cilat janė vetė kritikuese – pėr shembull. ‘Unė nuk jam person shumė i menqur’ apo ‘Unė nuk jam person shumė i dashur’. Kėto besime zakonisht janė nga pėrvojat nė tė kaluarėn dhe mund qė nuk janė tė vėrteta tani. Mundohuni tė e shikoni kėtė mė gjerėsisht, mos e mundoni veten dhe kėrkoni pėr dėshmi qė i mohon kėto besime.

    9. Ku mund tė kėrkojė ndihmė tjetėr?
    Kėshilla e lartėpėrmendura mund tė ju ndihmojnė t’i tejkaloni vėshtėrsitė e depresionit post-natal dhe prap tė veni nėn kontroll mendimet dhe jetėn tuaj. Megjithatė, nėse ju keni nevojė mė shumė ndihmė, kėrkoni ndihmė nga mjeku juaj apo infermjerja e shėndetit. Siē i pėrmendem mė lartė ekzistojnė edhe tretmane tė tjera qė mund tė ju ndihmojnė. Nėse keni ndjenja tė depresionit dhe mendoni tė lendoni veten apo fėmiun tuaj ju duhet ta vizitoni mjekun sa mė shpejt. Mos harroni qė tretmanet pėr depresion post-natal ndihmojnė shumė dhe shumica e njerėzve shėrohen shpejt.
    Mos jeto pa buzėqeshur...sepse dikush nė kėtė botė jeton nga buzėqeshja jote ...!

  14. #34
    i/e regjistruar Maska e Black_Water
    Anėtarėsuar
    01-07-2007
    Vendndodhja
    G-Land
    Postime
    12
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Si ti ndihmoni vetės suaj nė rast depresioni ?!

    Fillimisht kėrkoj ndjesė meqė kam qenė inaktiv pėr njė kohė tė gjate, por fakti se kam qeė shumė i zėnė me udhėtime pune.

    Lidhur me depresionin do e postoj kėtė material tė pėrmbledhur specifikisht lidhur me faktin se si mund tė ndihmojmė vetėn nė raste tė tilla.

    - Duke i ndihmuar vetės -

    -Mos e mbajė nė vete

    Nėse ke pasur lajme tė kėqija apo ndonjė ērregullim tė madhė tento tė i tregosh ndonjė personi tė afėrt, dhe tregoj se ēfarė ndjen. Shpesh ndihmon duke kaluar ne fazat mė tė dhimbėshmė nė kohėrat e veēanta, duke qarė pėr atė gjė apo duke i diskutuar gjėrat me ndokėnd. Kjo ėshtė pjesė e mėnyrės sė menduarit natyral pėr shėrim.

    -Bėni diēka

    Dilni jashtė pėr t’u ushtruar (aktivizuar), sė paku edhe pėr tė ecur. Kjo do t’ju mbajė fizikisht tė shėndetshėm dhe mund tė bėni gjum mė mirė. Mund tė mos jeni tė aftė pėr tė punuar, por ėshtė mirė tė jeni aktiv. Kėto mund tė jenė disa punė tė rėndomta nė shtėpi (madje edhe ndrrimi i ndonjė poēi elektrik) apo ndonjė gjė tė zakonshme qė ju mund ta kryeni nė shtėpi. Mund tė ju ndihmojė qė ta mbani mendjen larg mendimeve tė bezdisshme tė cilat ju shtyjnė qė tė keni mė shum depresion.

    -Ushqeni vetėn siē ėshtė e nevojshme

    Depresioni mund tė ju shtyjė qė tė humbni peshė dhe t’i zvoglojė ca vitamina qė ju bėjnė tė ndiheni mė keq. Edhe nė qoftė se nuk keni oreks pėr ngrėnje, tento qė tė ushqehesh mirė, njė diet tė balancuar. Frutet e freskėta dhe perimet janė shumė tė dobishme dhe ndihmuese.





    -Ruajuni nga Alkooli

    Bėni ball joshjes sė alkoolit qė tė shuani brengat dhe dhimbjet tuaja. Alkooli faktikisht shkakton depresion edhe mė tė thellė. Mund tė ju bėj qė tė ndiheni mė mir pėr disa orė, por pastaj, do t’ju bėj tė ndiheni prap edhe mė keq.
    Alkooli i tepėrt ndalon kėrkimin tuaj pėr ndihmėn e duhur dhe zgjedhjen e problemeve, ėshtė gjithashtu e dėmshme pėr shėndetin fizik.

    -Fjetje

    Mundohuni qė tė mos brengoseni se e keni vėshtirė tė bėni gjum tė rehatshėm. Mund tė jetė e dobishme tė dėgjoni radio ose tė shikoni televizion pėrderisa jeni duke e shtrirė dhe pushuar trupin, madje edhe nėse nuk mundeni tė fleni. Nėse mund ta bindėni vetėn nė kėtė mėnyrė, atėherė ju mund tė ndiheni mė pak tė shqetėsuar dhe tė arrini mė lehtė mėnyrėn pėr tė fjetur.

    -Ndalojeni shkakun

    Nėse mendoni qė e dini se ēka qėndron prapa depresionit tuaj, mund tė jetė e ndihmės qė t’ė shkruani problemin dhe pastaj tė mendoni se si mund tė ndalohet.

    -Qėndroni Optimist

    Kujtoje vetėn qė:
    • Ju vuani nga njė pėrvojė tė cilėn shumė njerėz e kan kaluar mė parė;
    • Ėshtė e vėshtirė tė besohet, por ju pėrfundimisht do tė pėrmisoheni nga kjo gjendje;
    • Ju pėrfundimisht do tė shėroheni edhe pse ėshtė e vėshtirė ta besoni kėtė tani;
    • Depresioni mund tė jetė pėrvojė me vlerė nga e cila ju mund tė bėheni mė i fortė dhe mė i pėrballueshėm. Mund tė ju ndihmojė qė t’i shihni rrethanat dhe mardhėniet (familjare, intime) nė mėnyrė mė tė qartė.
    • Mund tė jeni i aftė tė ndėrmirni vendime tė rėndėsishme dhe ndryshime nė jetėn tuaj qė e keni zhvlersuar nė tė kaluarėn.

    Ky material pėrpos konkludimeve tė mia personale pėrmban edhe teza tė nxjerra nga Kolegji Mbretėrorė i Psikiatrisė nė Londėr.
    Best Regards,
    BlackWater
    Gjilan, Republic of Kosovo

  15. #35
    Around Maska e pendex
    Anėtarėsuar
    26-10-2006
    Mosha
    31
    Postime
    286
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Depresioni madhorė dhe lidhmėria me vetėvrasjen

    Sipas njė studimi tė Universitetit tė Rochesterit,konkudohet se edhe depresioni ,e sidomos depresioni madhorė shkakton apo ėshtė promotorė i nje akti vetėvrasės. Mė tej ėshtė konstatuar se ne 141 viktima te vetėvrasjes (pre 22 der 75 vjeq) nė bazė tė autopsisė psikologjike( psychological autopsy)
    mosha madhorėe prin pėr kah mėnyra e organizimi pėr tė kryer njė akt vetėvrasė apo pėr ta thurrur planin pėr vetshkatriim” (self-destructive)


    Me fjale tjera personi i moshes madhore me depresion kryen vetėvrasje duke kutuar pasojėn,por qė e sheh si tė vetmen zgjidhje pėer tė tejkaluar problemin.

    Depresioni mund tė variojė nė mėnyrė tė dukshme nga pikepamja e seriozitetit tė gjendjės. Nė formė tė lehtė ėshtė normale qė njerėzit tė ndjehen depresivė, kur ata dėshtojnė nė arritjen e njė qėllimi, apo kur u vdes ndonjė i afėrt.
    Depresioni i lehtė zakonisht zgjat jo shumė dhe pasohet nga pėrmirėsimi.
    Njė problem mė serioz ėshtė distimia,nė tė cilėn personi kalon njė gjendje depresive shpitėrore ne pjesen me te madhe tė njė intervali kohe te paktėn dy vjeqare.Simpomat e distimisė pėrfshijnė njė ndryshim tė madh nė shprehitė e tė ngrėnit dhe tė fjeturit (humbja e oreksit ose mbigrenia, pagjumėsia ose gjumi i tepėrt), kėputje, vetėvlerėsim tė ultė, pėrqendrim tė dobėt dhe ndjenjen e tė qenit i pashpresė.
    Te pėrsoni me distimi zakonisht manifeston qregullime tė vogla nė raportet shoqėrore dhe vetėm rrallė herė e shtrojnė nė spital, dhe kjo nė ato raste kur tenton tė bėjė vetėvrasje. Depresioni nė distimi ėshtė i lehtė, krahasuar me depresionin madhorė qė ėshtė mė i rėndė dhe tė bėn krejt tė paaftė.

    “Vetėvrasja ėshtė njė mundėsi reale nė rastet e depresionit. Gratė janė mė tė prirura se sa burrat pėr vetėvrasje ”. Sidoqoftė mosha kulmore e atyre qe bėjnė pėrpjekje pėr vetėvrasje ėshtė rreth 30 vjeqe, studimet mė tė fundit dėshmojnė shumė serioze edhe midis atyre nėn moshėn 20 vjeqe dhe tė moshuarve. Grupi me i rrezikuar ėshtė prej moshės 15-24 vjeqe (Hendin, 1985).

    Pėrse njerėzit kryejnė vetėvrasje?

    Shumica e tyre kanė tė bėjnė me faktin se ata e kanė njė ndjenjė se jeta nuk ia vlen tė jetohet. Disa njerėz besojnė se akti i vetevrasjes ėshtė njė kėrkesė e dėshpruar pėr ndihmė.
    Rastet kur viktimės sė mundshme pėr vetėvrasje i kėrkohet qė tė mos kryeje vetėvrasje pa takuar mė parė njė kėshilltar, duket se janė tė suksesshėm. Duke biseduar me ta sesi ndjehen, ai mund tė krijojė tek ata njė ndjenjė besimi deri sa t’u jepet ndihma e vėrtetė profesionale.
    Nėse mė tė vėrtetė personi e ndjen se nuk ka arsye pėr tė jetuar, atėhere trajtimi mė i mirė do tė ishte qė atij t’i jepej shpresė. Psikologėt nuk e kuptojnė plotesisht pėrse njerėzit kryejnė vetėvrasje.

    Simptomat e depresionit madhorė -

    Simptoma kryesore e tė cilit ėshtė ajo e njė gjendjeje shpirtėrore (humori) tė rėndė dhe humbja e interesit pėr aktivitetet normale. Simptoma tė tjera mund tė perfshijnė prishjėn e gjumit, rėnien nė peshė, kėputjen, ndjenjen e fajit tė kotė ose atė tė tė qenit i pavlefshem, paaftesinė pėr t’u pėrqendruar, si dhe mendimet rreth vdekjes dhe vetėvrasjes. Keto simptoma shfaqen kryesisht pėr njė periudhė tė paktėn dy javore.
    Depresioni madhorėė zakonisht fillon nė moshėn e pjekurisė sė hershme, por nje episod depresioni madhorė mund tė shfaqet nė c`do moshė, pėrfshirė edhe fėmijėrinė. Problemi mė i madh i depresionit ėshtė mundėsia pėr tė kryer vetevrasje.

    Teoritė e depresionit tė cilat pėrpiqėn tė shpjegojnė sesi ndodh ai.

    Teoria psikanalitike pėrqėndrohet nė konfliktin e pavetėdijshėm dhe sipas saj, ndjenja e zemėrimit dhe e hakmarrjes zhvendosen dhe kthehen kah brenda vetes dhe si rezultat pėrsoni ndjehet aq fatkeq sa jeta e tij bėhet e padurueshme. Keshtu ai dorezohet dhe bėhet depresiv.


    Teoria e tė mėsuarit na mėson se, depresioni ėshtė rezultat i te mėsuarit qė tė jesh i pashpresė. Kur njerezit zbulojnė se nuk kanė mė kontroll mbi jetėn e tyre nga pikepamja shoqėrore, ekonomike ose psikologjike, ata kanė prirjėn tė dorėzohen.

    Teoria biologjike (Seligman, 1975) ka konstatuar se qentė qė kishin mėsuar tė ndjeheshin tė mjerė e pa mbėshtetje kishin nivele tepėr tė ulta tė norepinefrines neurotransmetuese. Ilaqet qė rrisin nivelin e norepinefrinės kanė dhėnė rezultate nė kurimin e depresionit te njerėzit.
    Sipas Janovskit dhe Rishit, depresioni dhe mania shkaktohen nga qrregullime nė ekuilibrin midis neurotransmetuesve si norepinefrina dhe acetilkolina. Norepinefrina luan njė rol nė tė ndjerit e kėnaqesisė nė tru kur ndodh mbėshtetja apo pėrkrahja, duke lidhur kėshtu teorinė e tė mėsuarit dhe pėrkrahjes me atė biologjike.
    Disa tjera kėrkime pohojnė se ėshtė nė keqfunksionimin e sinaptikut dhe nė erregullimet e gjendjės shpirtėrore. Disa prova lėnė po ashtu tė kuptohet se depresioni ka njė komponent gjenetik.


    Pendex

  16. #36
    i/e regjistruar Maska e Black_Water
    Anėtarėsuar
    01-07-2007
    Vendndodhja
    G-Land
    Postime
    12
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    - Cilat janė llojet e mundshme tė ndihmės -

    Shumė prej njerėzve me depresion janė tė trajtuar nga mjekėt familjarė. Mvarėsisht nga simptomet, ashpėrsia e depresionit dhe gjendja, mjeku mund tė sugjeroj njė form tė trajtimit me anė tė bisedės, tableta kundėr depresionit, apo qė tė dyja.

    -Psikoterapia / Kėshillimi

    Me thjeshtėsi duke biseduar pėr ndjenjat e juaja mund tė jetė ndihmuese, sidoqoftė ju jeni tė depresionuar. Ju mund tė keni njė kėshillues me tė cilin mund tė bisedoni gjatė shėrimit. Nėse depresioni i juaj duket i lidhur me mardhėniet tuaja me partnerin, atėherė ka organizata kėshilluese pėr mardhėniet me partner e qė mund tė jenė tė njė ndikimi pozitivė tek ju.



    Nėse keni hyrė nėn depresion pėrderisa keni vuajtur nga paaftėsia pėr punė apo dashamirėsia pėr tė afėrmit, atėherė duke i ndarė pėrjetimet me tė tjerėt e njė grupi pėr vet pėrkrahje apo ndihmė i cili mund tė jep ndihmėn e nevojshme.
    Nėse nuk jeni i gatshėm qė tė pėrballoni vdekjen e njė personi tė afėrt tuajin, ėshtė me tė vėrtetė e ndihmės qė tė bisedoni pėr kėtė gjė me ndonjė person qė ju e vlersoni.

    Ndonjėherė, ėshtė e vėshtirė qė tė shprehni ndjenjat tua tė vėrteta madje edhe pėr shokėt tuaj tė ngushtė. Duke biseduar me kėshilluesin e trajnuar apo terapeistin mund tė lehtėsoheni dhe ēliroheni gradualisht. Mund tė jetė ndihmesė duke i larguar gjėrat e tuaja nga brendėsia. Nėse mund tė keni vėmendjen e pėrqėndruar tek njė person tjetėr pėr njė kohė, atėherė ju mund tė ndiheni mė mirė sa i pėrket problemit tuaj. Ka shumė lloje tė mundshme tė psikoterapisė, disa prej tė cilave janė shumė efektive pėr njerėzit e urtė e qė ndihmon nė zbutjen e depresionit.

    Terapia Kognitive biheiviorale ndihmon njerėzit qė t’i kalojnė mendimet negative, e qė shumė herė mund tė jenė edhe shkaktar tė depresionit.
    Terapia Interpersonale dhe ajo dinamike mund tė jenė tė dobishme nėse e keni tė vėshtirė qė tė kuptoheni dhe merreni vesh me njerėz tjerė.
    Trajtimi me tė folur merr kohė pėr tė funksionuar. Sesionet zakonisht zgjasin njė orė, dhe ju duhet tė kryeni diku prej 5 deri nė 30 sesione. Disa terapist do t’ju vėshtrojnė ēdo javė, disa tė tjerė ēdo 2 deri 3 javė.

    - Si funksionon trajtimi me tė folur

    Trajtimi nė tė folur funksionon mvarėsisht nga lloji i terapisė qė ju e posedoni. Vetėm ndarja e shqetsimit tuaj me dikėnd tjetėr mund tė ndihmojė – ju ndiheni mė pak i vetmuar nė telashet tuaja dhe ndihesh i pėrkrahur.

     Terapia Kognitive biheiviorale ju ndihmon qė tė ndryshoni mendimet si pasojė e tė cilave ka ardhur depresioni.
     Kėshillimi mund tė ju ndihmon qė tė kthjelloheni rreth asajse si tė ndjeheni pėr jetėn tuaj dhe njerėzit pėr rreth.
     Terapitė dinamike (energjike) ju ndihmojnė juve qė tė shihni se si sprovimet e kaluara do tė mund tė kishin dėmtuar jetėn tuaj tash dhe nė kėtė vend.
     Tė folurit nė grupe mund tė jetė e dobishme nė ndryshimin e asaj se si ju silleni me njerėzit e tjerė. E keni mundėsinė, nė njė mjedis tė sigurtė dhe pėrkrahės, tė dėgjoni se si tė tjerėt ju shohin juve dhe mundėsia tė provoni mėnyrat e ndryshme tė sjelljes dhe tė folurit.


    -Problemet nė trajtimin me tė folur

    Kėto trajtime janė zakonisht shumė tė sigurta por nganjėherė mund tė kenė edhe efekte anėsore. Duke folur pėr gjėra ju mund tė sjellni kujtime tė kėqija nga e kaluara e tė cilat mund tė ju bėjnė tė dobėt ose tė shqetėsuar. Tė tjerėt kan raportuar se terapia mund tė ua ndryshojė pikėpamjen dhe mėnyren pėr to midhur me shoqėri dhe familje. Kjo mund tė shkakton presionė nė mardhėnie me tė tjerėt. Ėshtė me rėndėsi qė tė siguroheni qė ju mund tė i besoni terapistit tuaj, dhe se ai e ka pėrgatitje e domosdoshme dhe tė nevojshme. Nėse jeni tė interesuar pėr tė pasur njė terapi ju duhet tė konsulltoheni te mjeku apo terapisti.

    -Alternativat shėruese

    St John Ėort ėshtė njė ilaē barishtor i gatshėm nga farmacistėt. Nė Gjermani ėshtė pėrdorur pėr sė tepėrmi ku edhe evidentohet efekti i tij nė zbutjen e depresionit. Ėshtė njė tabletė nė ditė pėr parapėrgatitje ditore. Duket se funksionon nė tė njėjtėn mėnyrė si disa antidepresant, por disa njerėz e kuptojnė se ka edhe pak efekte anėsore. Njė problematikė ėshė se mund tė pengojė funksionimin e medikamenteve tjera. Nėse jeni duke pėrdorė medikamente tė tjera, diskutoni me mjekun tuaj.

    -Antidepresantėt

    Nėse depresioni juaj ėshtė i ashpėr apo shkon pėr njė kohė tė gjatė, mjeku juaj duhet tė ju sugjeroj qė ju ta mbani njė rrjedhė tė antidepresantėve. Kėto nuk janė qetėsues, megjithėse mund tė ju ndihmojnė qė tė ndiheni mė pak i shqetėsuar . Ato mund t’i ndihmojnė njerėzit me depresion qė te ndihen dhe tė pėrballojnė mė mirė, ashtu qė ata mund tė shijojnė jetėn dhe t’i zgjedhin problemet e tyre prap nė mėnyrė tė efektshme.

    Ėshtė me rėndėsi tė mbani mend qė nė shumė nga medikamentet e ndryshme ju nuk do tė ndjeni efektin e menjėhershėm tė antidepresantėve. Njerėzit shpesh nuk vėrejnė ndonjė pėrmirėsim nė gjendjen shpirtėrore pėr 2 deri 3 javė, megjithėse ata mund tė vėrejnė se janė duke bėrė gjumė mė tė mirė dhe se ndjehen mė pak tė shqetėsuar pas disa ditėsh.

    -Problemet me Antidepresant

    Si tė gjitha medikamentet, edhe antidepresantėt kanė disa efekte anėsore, me gjithėse janė zakonisht tė buta dhe priren qė tė shuhen gjatė mjekimit nė vazhdimėsi.
    Antidepresantėt bashkohorė (tė quajtur SSRIs) mund tė ju bėjnė qė nė fillim tė ndiheni pak mė i shqetėsuar pėr njė kohė tė shkurtė. Antidepresantėt e vjetėr mund tė ju shkaktojnė tharje tė gojės dhe konstipacion (kapsllėk). Nė qoftė se efektet anėsore janė shumė tė pakėndshme, atėherė mjeku juaj do tju kėrkojė qė tė vazhdoni me tabletat.
    Si me cilen do kategori tė medikamenteve, antidepresantėt e ndryshėm kanė efekte tė ndryshme. Mjeku juaj mund tė ju informoj se ēka duhet tė prisni, dhe do tė dėshiroj tė dijė pėr gjithėēka qė tė shqetėson. Sigurohu qė farmacisti do tu a jep fletėn e informacioneve bashkė me barėrat.
    Shumė njerėz ēuditėn se nėse kėto medikamente do t’i bėjnė ata tė pėrgjumur apo jo. Zakonisht, medikamentet qė tė bėjnė tė bėjnė pėr tė fjetur merren nė mbrėmje, ashtu qė mund tė ndihmojnė pėr tė fjetur. Sidoqoftė, nėse ndihesh i pėrgjumur gjatė ditės, nuk duhet tė punoni apo drejtoni automjetin deri sa tė shuhet efekti. Mund tė hani njė ushqim me normale pėrderisa jeni duke i marrė medikamentet (nėse jo, atėherė mjeku do t’u tregoj) dhe qė nuk shkaktojnė probleme nga qetėsuesit, antibiotikėt apo pilulat. Duhet ta largoni alkoolin, megjithėse mund tė bėnė shumė tė pėrgjumur nėse e pini nė tė njėjtėn kohė kur jeni duke i pėrdorur edhe medikamenet.

    Njerėzit shpesh herė merakosen qė antidepresantėt janė narkotike. Natyrisht, mund tė keni simptome nėse i ndėrpritni antidepresantėt befas. Kjo mund tė pėrfshijė ankthin, diare (barkqitje), ėndrra tė gjalla dhe ankthe gjatė natės. Kjo mund tė jetė e larguar pothuajse gjithmonė duke e zvogluar nė mėnyrė tė ngadalshme dozėn para ndėrprerjes totale.Ndryshe nga Narkotikėt si Valiumi ose Nikotina ose alkooli, nuk do tė keni nevojė tė rrisni sasinė e pėrdorimit pėr tė pasur tė njėjtin efektė, dhe se nuk do tė jeni tė mvarur nga antidepresantėt nė tė ardhmėn.

    Janė disa kufizime tė pėrdorimit tė antidepresantėve nga njerėzit mė moshė mė tė re, adoleshentėt. Ka disa dėshmi qė antidepresanti SSRI mund tė rrisė mendimet pėr vetėvrasje.

    - Cila ėshtė e mirė pėr mua – Biseda apo Medikamentet -


    Kjo mvaret se sa ėshtė zhvilluar dhe se sa ėshtė i ashpėr depresioni tek ju. Nė tėrėsi, trajtimet me tė folur ėshtė dėshmuar tė ndihmojnė tek depresioni i butė. Mjekimi nuk ėshtė menduar qė tė jetė ndihmues nė depresionin e butė dhe tė ngadalshėm. Nėse depresioni i juaj ėshtė i ashpėr, ėshtė mė shumė i nevojshėm mjekimi me antidepresant, zakonisht pėr njė periudhė 7-9 mujore. Njerėzit shpesh e kuptojnė se ėshtė me vlerė qė tė kenė njė formė tė psikoterapisė pasi qė gjendja e tyre tė jetė pėrmisuar nga antidepresantėt. Mund tė ju ndihmojė qė tė punoni disa gjėra nė jetėn tuaj e qė kishin mundur tė ju shkaktojnė depresion sėrish.

    Prandaj, nuk mund tė jetė shembull i njėrit apo tjetrit mjekim, por qka ėshtė mė ndihmues pėr ty nė kohėn e veēantė. Sė bashku trajtimi me tė folur dhe antidepresantėt janė pothuajse tė barabartė nė efektin pozitivė pėr ti ndihmuar njerėzit me depresion mesatarė. Shume psikiatėr besojnė qė antidepresantėt janė mė shumė efektivė nė trajtimin e depresionit tė ashpėr.
    Disa njerėz vetėm se nuk e dėshirojnė planet e mjekimit, disa nuk i dėshirojnė ato tė psikoterapisė . Prandaj, me sa duket ėshtė niveli i zgjedhjes personale. Kjo ėshtė e kufizuar nga fakti se kėshillimi i duhur dhe psikoterapia nuk jane me dėshirė prezente nė disa zona tė shteteve.

    Kur nuk jeni nė rregull, do tė jetė e vėshtirė tė kryeni atė qė duhet ta bėni. Diskutoni me shoqėrinė, familjen apo edhe me njerėzit qė ju beson. Ata do tė mund tė ishin tė aftė tė ju ndihmojnė qė tė merrni njė vendim.
    Best Regards,
    BlackWater
    Gjilan, Republic of Kosovo

  17. #37
    … ßriläntě … ΅ Ų λŁŁї Ϊм Maska e [Perla]
    Anėtarėsuar
    07-09-2006
    Vendndodhja
    Aconteceu !!! Estava escrito assim...
    Postime
    6,522
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Ēfarė ėshtė depresioni, si ta kurojmė?

    Depresioni ėshtė njė gjendje shpirtėrore e ērregulluar qė shkakton humbjen e energjisė, shtimin e ndjenjės sė pikėllimit, nervozizmin dhe humbjen e interesimit pėr tė bėrė ndonjė aktivitet ditor.

    Thuhet se ėshtė njė ēekuilibėr kimik, dhe mund tė shprehet nga ndonjė ambient i caktuar rrethues, gjenetik ose nga gjendjet mjekėsore.

    Llojet e depresionit-Ka disa lloje tė depresionit qė mund tė kenė simptoma dhe struktura tė ndryshme. Kėtu pėrfshihen:

    -Ērregullimi emocional sezonal- (Seasonal affective disorder (SAD)- Njerėzit qė kanė kėtė lloj depresioni, sėmundja i “prek” nė ndonjė periudhė tė caktuar tė vitit, zakonisht nė muajt e vjeshtės apo dimrit.

    -Ērregullimi paramenstrual- (Premenstrual dysphoric disorder (PMDD))- Gratė qė kanė simptoma tė rregullta dhe tė ashpra paramenstruale, tė ērregullimit fizik dhe emocional, mund tė kenė PMDD.

    -Depresioni i vazhdueshėm dhe i qetė- (Dysthymic disorder)- Ndodh qė njė person tė ketė 2-4 simptoma tė depresionit nė njė periudhė prej dy vjetėsh.

    -Depresion i dyfishuar- (Double depresion)- Nėse njė person ėshtė me Dysthymia, ndodh qė tė ketė njė mori depresionesh.

    A jam unė nė depresion?

    Pėrveē simptomave tė lartpėrmendura si: humbja e interesimit pėr ndonjė aktivitet, ndjenja e pikėllimit, ose e pashpresės , ja edhe disa simptoma qė njeriu mund t’i ndjej kur ėshtė nė depresion:

    Ndėrrimi i mėnyrės sė tė ngrėnit qė shkakton ndryshim tė peshės ose humbje tė saj, tė fjeturit shumė ose tė pamjaftueshėm, ndjenja e shqetėsimit dhe mosguximit pėr tė lėvizur, ndjenja e lodhjes gjatė gjithė kohės, ndjenja si i padobishėm dhe fajtor pa ndonjė arsye, probleme nė koncentrim, mbajtje nė mend apo nė marrjen e vendimeve, mendimi i shpeshtė pėr vdekjen, apo vetėvrasjen.

    A kam nevojė pėr barėra?


    Ka shumė faktor qė tė ndihmojnė pėr tė vendosur nė marrjen e medikamenteve pėr shėrimin e depresionit, duke pėrfshirė kėtu ashpėrsimin e gjendjes suaj qė ju ēon drejt vendimit. Lexoni kėto kėshilla para se te vendosni.

    -Nėse simptomat e juaja janė tė mesme dhe periodike, provoni ta ndryshoni stilin tuaj tė jetės, ose merrni kėshilla profesionale pėr zgjidhjen e problemit

    Shenjoje stresin dhe jepi hapėsirė ndryshimeve nė jetėn tuaj, nė martesė apo ndėrrimin e punės.

    -Nėse ju nevojiten medikamentet pėr kurimin e depresionit, mos t’ju vijė turp. Depresioni ėshtė njė gjendje mjekėsore e jo ndonjė dobėsi apo e metė e karakterit tuaj. Mos keni frikė barėrat nuk do ta ndryshojnė personalitetin tuaj.

    -Ju mund ta pėrmirėsoni kualitetin e jetės suaj apo shėndetin fizik duke marrė barėra. Depresioni i pa shėruar ka qenė shpeshherė shkaku i rritjes sė disa sėmundjeve tjera tė rrezikshme.

    -Nėse gjendja juaj keqėsohet duke provuar tė kuroheni sipas mėnyrės suaj pa barėra, atėherė marrja e barėrave me kėshilla profesionale ėshtė zgjidhja e vetme.

    A do tė mė duhet tė marrė barėra gjatė gjithė jetės sime?

    Marrja e vazhdueshme e medikamenteve pas shėrimit e zvogėlon rrezikun pėr t’u kthyer sėrish depresioni. Mė shumė se gjysma e njerėzve qė kanė qenė me depresion kanė pėrjetuar mė pas edhe njė pėrsėritje. Marrja e medikamenteve gjashtė muaj mė vonė mund tė ju ndihmoj qė tė mos pėrsėritet sėmundja. Nėse kjo nuk ėshtė hera e parė qė keni qenė me depresion, mjeku mund tė kėrkon nga ju tė mos i ndėrprisni barėrat pėr njė kohė tė gjatė.

    A do tė ndėrroj personaliteti im nėse marrė barėra?

    Antidepresantėt mund tė ndikojnė nė atė se si ndjehesh dhe tė pėrgjigjen nė disa situata, por ato asnjėherė nuk e ndėrrojnė atė ēka je ti. Kur tė merrni antidepresantė ju mund tė ndjeheni mė tė relaksuar, mė shoqėror, mė tė sigurt nė vete dhe mė pėrparimtar, por asnjėherė nuk mund tė ndėrrojė personaliteti juaj.

    Cila ėshtė ndjenja pas marrjes sė medikamenteve?

    Medikamentet mund tė ndihmojnė nė shtimin e balancit tė kemikaleve nė trurin tuaj, dhe zvogėlimin e intensitetit tė simptomave. Ju mund tė filloni tė ndjeheni mirė pas 3 javėve tė marrjes sė barėrave, por mund tė marrė prej 6-8 javė deri nė pėrmirėsim mė tė madh. Nėse keni ndonjė paqartėsi nė marrjen e medikamenteve, apo nuk shihni ndonjė pėrmirėsim brenda tri javėve, bisedoni me mjekun tuaj. Ėshtė e rėndėsishme tė thuhet se medikamentet nuk e kanė efektin e njėjtė tek tė gjithė organizmat, tek disa marrja e tyre mund tė mos ketė ndonjė ndryshim, dhe nėse ndodh kjo personat e sėmurė mund tė kenė disa efekte nė trupin e tyre si: turbullim apo pėshtjellje tė stomakut, humbje tė apetitit, diarre, shqetėsim apo nervozizėm, pagjumėsi, humbje e dėshirės pėr marrėdhėnie seksuale dhe dhimbje koke.

    Ēfare do tė ndodh nėse nuk merrni medikamente pėr kurimin e depresionit?


    Nėse keni vendosur tė mos merrni medikamente pėr shėrimin e depresionit, dhe nėse gjendja juaj nuk ka pėrmirėsim, atėherė ju preferojmė qė prapėseprapė tė konsultoheni me mjekun pėr marrjen e medikamenteve. Ėshtė gjithmonė nė favorin tuaj qė sėmundja tė kurohet. Jomjekimi i depresionit mund t’ju ēoj deri te mė e keqja. Nėse nuk merrni medikamente pėr kurimin e kėsaj sėmundje, do ta kuptoni sa shumė ju pengojnė simptomat nė jetėn tuaj, si dhe njerėzit qė ju rrethojnė. Kėshillat profesionale ju ndihmojnė tė lidheni menjėherė me problemin, si dhe ju mėsojnė mėnyra tė reja pėr tė pėrballuar ēėshtjet e sė ardhmes. Nuk ėshtė e rėndėsishme se sa janė simptomat tuaja, e rėndėsishme ėshtė tė vizitoni mjekun menjėherė. Sa mė shpejt merrni kėshillat nga mjeku, aq mė tė mėdha janė shanset pėr t’u shėruar.

    Diella XHOKLI
    Un amigo verdadero es algien que cree en ti aunque tu hayas dejado de creer en ti mismo.

  18. #38
    i/e regjistruar Maska e Bani gjk
    Anėtarėsuar
    06-01-2005
    Postime
    552
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Sapo ndegjova ne programi gjerman RTL, se ne gjermani rredhe 12 mije njerz ne vite bejin vetvrasje per shkak te depresionit, hmm problem serjoz qenka kjo, nuk e kisha menduar se eshte kaq shum numri i vet vrasjeve ne gjermani !!!!!!
    Para tri dite edhe portieri i kombtares gjermane te footballit (Robert Enke) kishte ber vetvrasije sepse kishte depresion.


  19. #39
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    12-10-2009
    Postime
    58
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    per depresioni

    lexoni librin gjerman

    te david servan schreiber

    die neue medizin der emotionen qe perkthehet
    mjeksia e re e emotioneve
    depresioni eshte semundje qe sherohet me terapi psikologjike dhe pa ilace

    dhe bersimi ne zot

    dhe dashuria celsi sherimit

    zoti ju bekoft odoktor puno me zemer dhe jo me tregti
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga janar : 16-11-2009 mė 18:11 Arsyeja: germa gabim

  20. #40
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    12-10-2009
    Postime
    58
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    i pergjigjem ambrides

    te bej skanerin e kokes se ka rresik te tjera dhimbja kokes

    skaner magnetik nuk te demton

    ruaju matrapaseve te ...................sflas dot dot se me vrasin kam vuajtur shum nga.......
    ......................... matrapset me ben experimente m,e mua


    zoti te ruajt ruaj veten

Faqja 2 prej 4 FillimFillim 1234 FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Depresioni dhe sėmundjet e zemrės
    Nga Gimi3 nė forumin Pyetni psikologun
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 03-03-2007, 07:56
  2. Depresioni ???
    Nga Virtuali nė forumin Vogėlushėt shqiptarė
    Pėrgjigje: 14
    Postimi i Fundit: 18-12-2005, 12:43
  3. Depresioni, nėse nuk punon
    Nga Davius nė forumin Tema shoqėrore
    Pėrgjigje: 12
    Postimi i Fundit: 27-04-2005, 14:26

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •