Close
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 3 prej 3
  1. #1
    namila
    Anėtarėsuar
    10-01-2007
    Postime
    8
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Qėllimi i jetes

    Cili ėshtė qėllimi i jetės ?

    Cili ėshtė qėllimi i jetės ? Thonė se budallai jeton pėr te ngrėne ndėrsa i menēuri ha pėr te jetuar. Por pastaj ngel pyetja : Pėr cfare qėllimesh njeriu i menēur jeton? Jetesa nuk ėshtė njė fund nga vetja. Duhet te jete njė qellim pėr njeriun qe te jetoj. Cili ėshtė pra qėllimi? Nga vije? Nga shkoj? Dhe Pse? Ēdo injorantė , sa do i madh te jetė , mund te mėshirohet pėrveē njeriut i cili ėshtė injorues i sekretit te ekzistencės se tij. Tendencės se tij ne jetė dhe si do tė jetė pėrfundimi i tij pas vdekjės . Disa mendimtarė i shprehin kėto mendime nė fjalė tė thjeshta : Nga vije ? Nga shkoj? Dhe Pse? Kuptimi i sė cilės ėshtė : Nga kam ardhur? Ku jam duke shkuar? Dhe pse jam kėtu? Njerėzit qė besojnė vetėm nė botėn materialiste dhe nuk besojnė nė Krijuesin - Ateistet- besojnė vetėm nė ato qė kanė ndjeshmėri .

    Ata thonė se ky univers dhe ēdo gjė ėshtė janė krijuar vetvetiu. I gjithė ky rregull ėshtė thjeshtė njė koincidencė e verbėr. Ata thonė se njeriu thjeshte ėshtė i njėjtė me njė kafshė apo bimė i cili do jetoj nė njė periudhe tė shkurtėr dhe do tė pėrfundoj si ēdo kafshė apo bimė. Njė poet Arab, Elya Abu Madhi ( njė krishterė) , jo moti e shprehu paqartėsinė e tij rreth qėllimit nė jetė ne poezinė e tij nė arabisht e quajtur "Al-Talasim", qe do tė thotė "Gjegjegjez" te cilėn e pėrktheva ne anglisht( e qe tash ėshtė ne shqip) . Ai thotė ne poemėn e tij : Erdha duke mos e ditur nga, por erdha. Dhe e pash njė rruge pėrpara meje, dhe eca Dhe qėndroj duke ecur, me pėlqeu kjo apo jo. Si erdha? Si e pash rrugėn time? Nuk e di Jam njė i ri apo i vjetėr ne ketė ekzistence? A jam i lire dhe i papėrmbajtur , apo ec i lidhur ne zingjir? Jam drejtues i vetes ne jete , apo jam drejtuar? Do te doja ta dija , por...... Nuk e di! Dhe rruga ime, cila ėshtė rruga ime? Ėshtė e gjate apo e shkurte? Jam duke u ngjitur ne ketė, apo jam duke shkuar poshtė dhe fundosur?Jam Unė ai qe eci ne rruge, Apo ėshtė rruga qe lėviz? Apo qėndrojmė te dy, por ėshtė koha e cila shpejton? Nuk e di! Para se te bėhesha njė krijese komplete , a e sheh A isha asgjė, e pamundur? Apo e sheh se isha gjėsend? A ka pėrgjigje kjo gjegjeze, apo do te ngel pėrherė? Nuk e di ....... dhe pse nuk e di ?? Nuk e di! Kjo ndjenje dyshimi dhe konfuziteti pėr praninė e Krijuesit dhe te dėrguarit te Tij dhe Pejgamberi si udherrefyes ne njerėzim duhet te jete mjaftė e dhimbshme sepse i largon ateistet dhe Agnostiket ( Agnostiket janė persona qe pohojne se ėshtė e pamundur te gjendet e vėrteta ne gjerat e panjohura si ZOTI) ne qetėsinė,sigurimin e trurit .

    Pabesimtaret nuk kanė pėrgjigje te besueshme pėr qėllimin e njė krijese. Pėr kėtė njeriu jeton pėr vetėn dhe pėr kenaqėsitė e kėsaj bote. Cfare ndodh kur jeta kthehet nė tė hidhur? Cfare ndodh kur njeri kalon nė vėshtirėsi ? Nuk ėshtė koincidencė qe njė numėr i madh i vetėvrasjeve ndodh tė jenė nga ateistet ,agnostiket dhe njerėzit qe nuk e dine qėllimin e tyre ne kėtė jetė. E dini cili shtet ka numrin me te madh te vetėvrasjeve? Ėshtė Japonia. Gjatė njė statistike te bere ne mars te vitit 2000 . 91 vetėvrasje ne ēdo dite apo ne ēdo 15 minuta ndodhė njė vetėvrasje! Pavarėsisht nga kjo se Japonia ėshtė ne vendin e dyte ne bote si njė vend me ekonomi te zhvilluar , vend ku njerėzit nuk kanė mungesė te kulmeve ne shtėpitė e tyre apo ushqimit ose kujdesit mjekėsor. Ēka nėse gjeni njė Orė ne Rėre? Pėr njė ateist apo Agnostik Muslimani do tė thotė :

    Ta themi se ke gjetur njė orė nė mes te shkretėtirės. Ēfare do te njerrni ne pėrfundim? A do te mendonit se dikush e ka hedhur orėn? Apo do te dyshonit se ora erdhi vetvetiu? Natyrisht asnjė njeri me mendje te rregullte nuk do te thoshte se ora ndodhi qe te shfaqet ne rėre vetvetiu. Te gjithė pjesėt e ndėrlikuara te punuara ne ore nuk mund te krijoheshin nga metalet qe qėndrojnė te varrosura ne toke. Ora duhet te kėtė njė prodhues. Nėse ora e tregon kohen e sakte ne supozojmė se prodhuesi duhet te jete inteligjent. Ndodhia e verbėr nuk mund te prodhoj njė ore aktive Por cfare tjetėr tregon kohen e rregullte? Te marrim parasysh lindjen dhe perėndimin e Diellit. Kohet e tyre janė aq te sakta sa qe shkencėtaret mund te publikojnė ne pėrparėsi kohen e lindjes dhe perėndimit te diellit ne gazetat e juaja ditore. Por kush i rregullon kohet e lindjes dhe perėndimit te Diellit? Nėse njė ore nuk mund te punoj pa ndonjė prodhues inteligjent, si mund dielli te shfaqet dhe te perėndoj me njė mekanizėm aq te rregullte? Mund te ndodh kjo vetvetiu? Te marrim ne konsiderate edhe kėtė sa pėrfitime kemi nga Dielli pasi qėndron ne njė distance te sigurte nga toka, njė distance me njė mesatare 93 milion milje. Nėse do afrohej me afėr , toka do te digjej. Dhe nėse do largohej shume me larg diellit toka do te shendrrohej ne njė planet i akullte ne te cilėn do ta bėnte te pamundshėm jetėn e njeriut. Kush vendosi me pare qe kjo te ketė njė distance te duhur? Ka mundur te ndodh kjo vetvetiu? Pa diell, bimėt nuk do te zhvilloheshin. Mandej njerėzit dhe kafshėt do te vuanin urie. Apo dielli vetėm ashtu vendosi te jete aty pėr ne? Rrezet e diellit do te ishin te rrezikshme pėr ne sikur ne atmosferėn tone mos te ishte shtresa mbrojtėse e Ozonit. Atmosfera e cila ėshtė pėrreth tokės i ndalon rrezet e dėmshme ultraviolete te shtrihen mbi ne. Kush ėshtė ai i cili e vuri kėtė mburoje mbi ne? Ne duhet ta pėrjetojmė lindjen e Diellit. Neve na nevojitet energjia diellore dhe drita e tij qe te shohim drejtimin qe marrim. Por kemi nevoje edhe per perėndimin e Diellit. Kemi nevoje per pushimin nga nxehtėsia , kemi nevoje per freskine e natės dhe kemi nevoje pėr drite pėr te gjendur jashtė dhe pėr te fjetur.

    Kush e ka rregulluar kėtė proces qe te kemi atė qe na nevojitet? Veē kėsaj, sikur te kishim vetėm nxehtėsinė e diellit dhe mbrojtėn e atmosferės ne do te dėshironim diēka me shume – Bukurinė. Petku ynė na ofron nxehtėsi dhe mbrojtje, ne edhe me shume ie dizajnojmė petkun qe te duket me e bukur. Duke ditur nevojėn pėr bukurinė ,Krijuesi i lindjes dhe perėndimit te diellit e beri pamjen e tyre qe te le pa fryme. Krijuesi i cili na dha dritėn,energjinė mbrojtjen dhe bukurinė i meriton falėnderimet tona. Ende disa njerėz insistojnė se Ai nuk ekziston. Cfare do te mendonin sikur te gjenin njė ore ne shkretėtirė? Njė ore aktive shume e sakte? Njė ore me njė dizajnė te bukur? A do te vinin ne pėrfundim se nuk ekziston ndonjė orepunues? Njė orepunues inteligjent? Njė qe di te vlerėsoj te bukuren? Ashtu ėshtė Allahu i cili na krijoi ." A kanė besuar njerėzit gjithnjė ne Krijues? Ėshtė njė fakt se gjate historisė dhe kėsaj bote , njeriu ėshtė hasur te adhuroj dhe besoj Krijuesin .

    Specialistet ne Antropologji,Civilizim dhe Histori janė unanimisht ne kėtė. Kjo na dėrgon ne thėnien e njė historiani qe thotė:" Historia na tregon se ka pasur qytete pa pallate , pa fabrika dha pa fortesa, por asnjėherė nuk ka pasur qytet pa shtėpi ku eshte adhuruar Krijuesi." Qe nga kohėrat e lashta , njeriu ka besuar se nuk ėshtė krijuar ne mėnyrė te thjeshte sa pėr te jetuar,pėr kėtė periudhe te shkurtėr , dhe ai e ka ditur ne fund te fundit qe do te udhėtoj ne njė vend tjetėr ku do te pushoj. E shohim kėtė dėshmi me Egjiptianet e hershem , mijėra vite me pare, kur i mumifikonin( balsamonin) te vdekurit e tyre dhe ndėrtuan piramidat e mėdha ( si varre) dhe e vendosen thesarin e tij me njė shtim te pijeve dhe ushqimit te balsamuar! Nga te dhėnat historike , njerėzimi ka qene unanim , me disa pėrjashtime, se ėshtė njė Krijues dhe se ka jete pas vdekjes. Sido qe te jete ata dallonin esencėn e Krijuesit tone, si ta adhuronin dhe pėrshkrimi i jetės pas vdekjes. P.sh , Hinduset besojnė ne reinkarnacion dhe se atė pas vdekjes shpirti i tij do te shkoj ne trup te njė njeriu apo kafshe , duke u varur se a ka punuar gjera te mira apo te kėqija ne jetėn e tij, dhe se ky proces do te vazhdoj pa fund pėrderisa shpirti arrin perfeksionin dhe bashkimin e tij me Zotin. Njerėzit e feve te tjera si Jehudet,krishterėt dhe Muslimanet besojnė poashtu ne jetėn pas vdekjes por jo ne reinkarnim si Hinduset. Te tre- Jehudet, Krishterėt dhe Muslimanet kanė pikėpamje te ndryshme pėr atė se cfare ndodhe me shpirtin pas vdekjes. Fakti se te gjithė popujt dhe komunitetet gjate historisė kanė besuar ne Zotin( me njė pėrjashtim te disa te pavlersueshem) e bėn misionin e te gjithė te dėrguarve te koncentroheshin qe njerėzimit t'i tregonin rrugen qe te largoheshin nga adhurimi i zotrave duke i drejtuar ne njė dhe te vetmin Zot. . Perse njerėzit u larguan nga Zoti? Situata ne bote sot ėshtė ndryshe nga e kaluara Eshte nje numer me i madh njerėzish qe nuk besojnė ne Zot apo ne jetėn pas vdekjes- P.sh dy studime ne Republikėn e Ēekisė tregojnė se vetėm 13 % besojnė ne jete pas vdekjes dhe ne nje studim tjeter tregojne te dhenat se vetėm 17% besojnė ne Zot. Shkaku kryesor pėr kėtė ėshtė Teoria e darvinizmit e shpikur ne shekullin e kaluar( njė shkas tjetėr fut edhe ndikimin komunist totalitarist duke i larguar nga feja). Teoria e evolucionit se njeriu ėshtė evoluar nga Majmuni se sa qe ėshtė krijuar nga Zoti. Megjithėse kjo teori nuk ka thelb akademik apo shkencor, ka fituar lehtėsime te shume njerėz sepse ka tėrhequr dyshimet te cilat kishin pėr Zotin pėr te cilin ishin drejtuar te besonin . Kjo nuk ėshtė diēka befasuese . Nėse ja pėrshkruan Zotin njė njeriu te edukuar qe ėshtė e palogjikshme dhe e paarsyeshme dhe pastaj te pyesėsh personin te beson ne te si Zot , ai do te refuzoj . Kėtu fatkeqėsisht ėshtė situata qe gjendemi tani , vecanarisht ne Perėndim. Doktrina krishtere pėrkrah trinitetin , qe Zoti e manifeston veten ne tre veēori dhe se Zoti ka zbritur ne toke ne formėn e njeriut ( Ėshtė fjala pėr Isaun a.s.) dhe se ai u kryqėzua dhe vdiq dhe u sakfrikua pėr mėkatet e njeriut. Kėshtu qe Krishterėt besojnė se Isai ėshtė Zot ne formėn e njeriut, Zoti –mishėroi. Por si mund te vdes Zoti? Disa nga doktrinat me te rėndėsishme te krishterimit- Doktrina e trinitetit , Isain duke e karakterizuar si Hyjni, diviniteti i Isait si djalė i zotit, Burimi i mėkatit te pare dhe shlyerja e fajit nuk janė te arsyeshme dhe konform me mėsimin mbi Isain a.s. Kėto dogma morėn njė forme te gjate pas Isait a.s si rezultat te ndikimit te vjetėr pagan. P.sh ne gjejmė ne Hinduizem "Treshja"( triniteti) Ėshtė Brahma, krijuesi Zoti , Vishnu- Zoti konservues , dhe shiva, zoti i shkatėrrimit. Hinduset modern e marrin Krishnen si djali i Divachit, virgjėresha, dhe Vishnu si mishėrues . Krishna ėshtė shpėtimtar ku si njė sakrifikues pėr mėkatet e tyre duhet te vuaj. Ai u kryqėzua,vdiq dhe mandej u ngrit nga i vdekuri. Ne Budizėm ne gjejmė njė zot budist: Guatama ( shpirti i shenjte), Maya ( Nena virgjėreshė) dhe Buddha , djali ( i cili ishte krijuar kur Maya ishte mbushur me shpirtin e shenjte) i cili ėshtė shpėtimtari i cili ka vdekur dhe ėshtė ngritur nga vdekja. Ėshtė interesant te pėrmendim se 25 dhjetori nuk ėshtė datėlindja e Isait a.s. Ėshtė ditėlindja e Krishnase ne Hinduizem , dhe Nimrodit , djali i hyjnisė ( zoti babilonas) , dhe Mithra zoti i dritės ( njeri nga zoterat e grekeve dhe romakeve)! Besimi i shfaqur nga te dėrguarit ne popujt e ndryshėm ka qene i njėjte, por ne rrjedhat e kohės ėshtė keqinterpretuar dhe ėshtė pėrzier me paragjykime dhe degjenerime ne zakone te magjive dhe ritualeve te pakuptimta. Koncepti i Zotit , bėrthama e besimit ishte pėrulur me tendenca antropomorfike(rrjedh nga fjala Greke anthrōpos, pėr njeriun dhe morphé, pėr formėn) (a)pėr ta menduar krijuar Zotin te njėjte me formėn e njeriut ,nevojat dhe mungesat e njeriut, (b) pėr te asociuar personat e tjerė me Zotin njė dhe te vetmin ne zotera ( si ne Hinduizem dhe krishterizem),(c) ne adhurimin e melaikeve ( si Devas ne Hinduizem, Yazatas ne Zoroastrianizem dhe, mbase poashtu shpirti i shenjte ne krishterizem),(d) duke i krijuar te dėrguarit ne mishėrues hyjnor apo mishėruesit e zotit ( Isusi ne Krishterizem, Budda ne Mahayana Budizėm , dhe krishna e Rama ne Hinduizem), dhe (e) personifikimi i atributeve te Zotit ne person me njė shenjtėri te ndare ( ne Krishterizem triniteti i Babait,djalit dhe shpirtit te shenjte, ne Hindu Timurtri nga Brahma , Vishnu dhe Shiva , dhe Amesha Spentas nga Zoroastrianizmi). Si shkas i kėtyre shtrembėrimeve ne Besim te ndjeshmėrisė dhe ekzistencės se Allahut, nxėnėsit ne perėndim sot janė te edukuar ne shkolle qe te pranojnė , si fakt, Teorinė e evolucionit nga Darvini. Si rezultat, shume e me shume studente ne shkolla dhe universitete janė sot ateiste. Ata edhe tallen kėta qe besojnė ne Zot duke thėne : " Ata ose janė te marre ose kanė mungese te besimit ne vete dhe ju nevojitet njė siguri!" Para njė kohe mora pjese ne njė fjalim ne njė nga shtetet perėndimore i dhėne nga njė Musliman njė grupi te pensionuar burra dhe grash- me te vjetėr se 65 vjeē. Lektori ne fillim e pyeti grupin cili nga ta besonin Zotin? Te gjithė ngritėn duart pėrveē dy nga grupi. Pastaj Lektori pyeti cili nga ju nuk e besoni Zotin? Kėta dy njerėz te mbetur i ngritėn duart ne shenje pohimi, ne ndėrkohė njeri pauzoi dhe menjėherė e ndėrpreu lektorin duke e pyetur " Me trego ēka mendoni ju si "Zot" qe te mund te ju pėrgjigjem! Pas sesionit, i thash lektorit : ky njeri ėshtė inteligjent sepse pikėsėpari tha se nuk e beson Zotin, me siguri nga koncepti krishterė i Zotit por mandej kishte dėshirė te ketė njė mendim te hapur dhe te mendoj serish pozicionin e tij te bazuar ne konceptin e Zotit e cila mund te prezantohej nga njė Musliman. Pse jemi krijuar ? Pėr besimtaret te cilėt besojnė Allahun mund te ju pėrgjigjen kėtyre pyetjeve: Nga vije? Nga shkoj? Ata e dine se kanė ardhur ne kėtė ekzistence te krijuar nga Allahu dhe e dine se ėshtė njė jete e pėrjetshme pas vdekjes. Por si te pėrgjigjemi ne pyetjen e trete, e cila ėshtė : Pse jemi krijuar? Nėse jemi krijuar nga Zoti , a nuk ėshtė dashur te presim qe ai te na tregoj qėllimin e krijimit tone? A nuk ėshtė dashur Ai te na tregoj ne cfare parimesh do te na gjykoj ne Ditėn e Gjykimit? Cili ėshtė kėndvėshtrimi Islam? Muslimanet thonė se i dine pėrgjigjet sepse e kanė Kur'anin. Por njerėzit e besimeve tjera kanė shkrimet e tyre nga Bibla, pra cfare ka te veēantė rreth Kur'anit? Kur'ani ne themel ėshtė njė libėr me njė drejtim hyjnor ne zonat te cilat nuk mund te mbulohen nga sensi dhe intelekti i njeriut,si besimi, mėnyrat e adhurimit, kodi moral dhe kodi i cili udhėheqė proceset ne mes njerėzve. Kėto janė katėr themelet e besimit , njė zone ne te cilėn njeriut i duhet gjithmonė njė drejtim nga Zoti. Muslimanet thonė se Kur'ani ėshtė libri i fundit i dėrguar nga Allahu ( Allah ėshtė emri i Zotit dhe nuk ėshtė pėrdorur qe ta paraqes ndonjė krijese tjetėr. Pėr kėtė , do e pėrdor emrin Allah si pėrparėsi pėr fjalėn Zot). Kur'ani ėshtė fjala e Allahut e diktuar tekstualisht te dėrguarit Muhammed ( Paqja dhe mėshira qofte mbi te) te vena ,nga surja ne sure apo ne grupe suresh,nėpėrmjet melaikes Xhibril ne njė periudhe kohore 23 vjeēare ndėrmjet vitit 610 dhe 633. Ėshtė i ndare ne 114 njėsi , ēdo njėsi quhet Sure. Muhamedit s.a.v.s i zbritnin suret Kur'anore kur Allahu dėrgonte sipas kohės dhe nevojės. Muhammedi s.a.v.s kishte ne grup te besueshėm qe shkruanin. Kėta shėnues pėrdornin pergamene,qeramike,gjethe te palmės, ne gur te rrafshet,lėvore te drurit . dru, ne lėkurat e thara te kafshėve : dhe ajetet e zbritura ishin te memorizuara ne zemėr siē ėshtė recitimi i Kur'anit ne vete njė vepėr e adhurimit ndaj Allahut , dhe Muslimanet kėto ajete i pėrdornin ne vendimet dhe ne namazin e tyre ( 5 here ne dite). Ne kėtė mėnyrė ajetet Kur'anore ishin ruajtura ne zemrat e Muslimaneve, dhe te shkruara , gjate jetės se Muhammedit s.a.v.s . Muhammedi s.a.v.s ka marr instruksione nga melaike Xhibrili pėr vendosjen e ēdo Sure ne Kur'an c. Suret ishin te emėruara me urdhėr te Allahut dhe Muhammedi s.a.v.s kishte recituar Kur'anin ne prani te Xhibrilit me shume se njėherė ne vitin e fundit te jetės se tij. Ngjajshmerisht aranzhimi i sureve ne njė renditje specifike posaēėrisht gjate namazit ishte dhėne nga i dėrguari s.a.v.s . Asnjė libėr nuk e ka gėzuar autenticitetin apo te kėtė njė gjallėri,nderim,mbikėqyrje dhe kujdes pėr pasuesit e tij siē ėshtė Kur'ani. I tere Kur'ani ėshtė memorizuar nga njė numėr i madhe i Muslimaneve ne kohen e Pejgamberit s.a.v.s. Pas largimit nga kjo dunja e Pejgamberit s.a.v.s , Kalifi i pare ,Abu Bakr, pyeti njėrin nga shkruesit e pare, Zid ibn Thabit, te ngarkoj qe ti pėrmbledh shkrimet origjinale te Kur'anit dhe te shkruaj tere Kur'anin. Zaidi mblodhi te tere kopjen e Kur'anit te shkruar ne fletėt nga lėkura. Ishte aranzhuar ne njė renditje te cilėn e kemi sot. Kjo ishte bere ne dy vite pas vdekjes se Pejgamberit s.a.v.s pasi qe Abu Bakr udhėhoqi kalifatin me pak se dy vite . Kjo kopje ju besua me kalifin e dyte Omerin r.a dhe ne fund me kalifin e trete Othmanin r.a . Gjate sundimit otoman, arabet ju erdh rasti te njihen me njė industri te letrės nga Kina dhe Othmani e thirri Zaidin te kryesoj komitetin e katėr dijetareve te Kur'anit qe do marrin njė detyre te bėjnė 7 kopje . kėto shtate kopje ( te shkruara 14 vjet pas vdekjes se Muhammedit s.a.v.s ) ishin te distribuara ne qendra te ndryshme te shteteve Muslimane qe te jene si njė kopje ne ēdo qendėr. Te paktėn 3 nga kėto kopje te Kur'anit janė te paprekura ende , njėra ne Tashkent, njė ne Stamboll , dhe njė ne Kajro. Ato nuk ndryshojnė ne asnjė shkronje nga miliona kopje qe janė ne duar te Muslimaneve sot. Ky autencitet i dėrguar nga Allahu ne vete ėshtė njė mrekulli. Kur'ani ėshtė libri me i vjetėr ne duar te njerėzimit qe ka mbetur i paprekur ne gjuhen e njėjte, fjale pėr fjale, dhe shkronje pėr shkronje. Pėr kėtė Kur'ani ėshtė unik, sepse ėshtė fjale e Allahut Muslimanet besojnė ne autenticitetin origjinal te librave hyjnor qe ishin dėrguar Pejgambereve Muses,Davudit dhe Isait, por asnjėri nga kėta libra hyjnor nuk ngelen te pacenuar , dhe asnjėri nuk ėshtė gjetur ne gjuhen origjinale dhe kėtu Kur'ani qėndron unik ne karakter hyjnor. Pėrsėri Kur'ani ėshtė ndryshe nga ēdo shkrim i bere nga njeriu sepse nuk ėshtė proze apo poezi. Ju zbriti arabeve ne kohen kur ata ishin ne kulmin e gojėtareve dhe i sfidoi te krijojnė njė ajet te tij apo te ngjashme me te , te krijojnė 10 ajete apo njė libėr siē ėshtė Kur'ani .Ky sfidim ekziston edhe sot dhe asnjėri nuk mund ta sfidoj. Dijetaret e hershem pėr Kur'anin mendonin se ėshtė mrekulli natyrore ne mėnyrėn se ėshtė shkruar me njė stil dhe shprehje te bukura Kjo fraze e bukur e shkruar ėshtė njėmend Unik dhe nuk mund t'i ngjan shkrimit te njeriut. Pėr kėtė komentatoret e Kur'anit koncentroheshin ne oratorinė dhe stilin e tij. Duke qėndruar si fjale e Zotit, ne ēdo ane ku ėshtė pare Kur'ani ėshtė unik. Nėse shikoni ne jurisprudence Kur'ani ėshtė unik, ne hapėsire e adhurimit , Kur'ani i instrukton njerėzit si te adhurojnė Allahun. Koncepti hyjnor, te dėrguarit , dhe morali janė unik ne Kur'an. Nėse shikojmė ne tregimet e historisė te popujve te mėparshėm, njeri pas tjetrit, dhe si ju kanė zbritur fjalėt hyjnore , reagimi i tyre ne drejtim te saj dhe cfare ishte shpėrblimi dhe dėnimi pėr te , ne kohen kur nuk kishte ndonjė forme apo dokument te rregullte . Kur'ani tregon pėr kėta popuj te suksesshėm pa ndonjė gabim, dhe zbulimet arkeologjike moderne na tregojnė pėr kėtė. Ėshtė Kur'ani i besueshėm? Pėrveē njė drejtimi religjioz, Kur'ani pėrmban qindra ajete te cilat flasin pėr universin,elementet perberse te saj dhe dukuritė e jashtėzakonshme si Toka, dielli , hėna, yjet,malet, era, uji qe lėviz, bimėt, kafshėt embrionologjie, dhe etapat e njėpasnjėshme te krijimit te njeriut. Me shume se 1000 ajete qe janė te lidhura me fakte kozmike mund te numėrohen ne Kur'an. Ne vitet e hershme te Kur'anit dituria shkencore e universit ishte e kufizuar dhe nuk ishte lehte te elaborohej ne ajetet te cilat ishin te lidhura me universin apo dukurinė e saj pėrveē brenda kohės. Sido qe te jete , ne dimė pėr rregullat e universit shume me shume se me pare dhe pėr shkak te rishikimit te me shume se 1000 ajeteve te lidhura me kozmosin,njeriun dhe gjerat qe e rrethojnė mund te jete si njė nga aspektet me te qarta se Kur'ani ėshtė njė mrekulli. Kjo ėshtė sepse prioriteti i Kur'anit i cili kishte zbritur 14 shekuj me pare dhe me vone me shume fakte shkencore , ne kohen kur njerėzit nuk kishin njohuri pėr kėto fakte. Kur'ani ju ka adresuar shume nga kėto fakte ne gjuhen e cila ėshtė shume me precize e sakte dhe e ngjeshur sa qe shkencėtaret asnjėherė nuk mund ta benin.Asgje ne Kur'an nuk ėshtė ne kontradite me faktet shkencore. Te gjitha kėto nuk mund te mbulohen me njė artikull te shkurte dhe pėr kėtė kam zgjedhur vetėm pese ajete Kur'anore te cilat dėshmojnė natyrėn e mrekullisė se Kur'anit nga kėndvėshtrimi shkencor 1) Krijimi i universit ėshtė shpjeguar nga astrofizicientet si njė fenomen shume i hapur i njohur me emrin si "Big Bang." Ėshtė pėrkrahur nga njė e dhėne eksperimentale dhe vėzhgues te grumbulluar nga astronomėt dhe astrofizicentet pėr dekada . Sipas "Big Bang" i gjithė universi ishte iniciuar nga njė mase e madhe( Nebula primare) Mandej ishte njė "Big Bang" ( ndarja e dyte), e cila rezultoi me formimin e galaksise. Kėto mandej u ndanė ne forme te yjeve,planetėve, diellit.henes, etj. Origjina e universit ishte unike dhe mundėsia se ėshtė ndeshe me ndonjė "rast" ėshtė zero. Kur'ani pėrmban ajetin pasues duke u pasuar ne origjinėn e universit: A nuk e dinė ata, tė cilėt nuk besuan se qiejt e toka ishin tė ngjitura, e Ne i ndamė ato tė dyja dhe ujin e bėmė bazė tė jetės sė ēdo sendi; a nuk besojnė? [21:30] Ujdia goditėse ne mes ajetit Kur'anor dhe "Big Bang" ėshtė i pashmangshėm! Si mund njė libėr i cili pėr here te pare ėshtė paraqitur ne shkretetirat arabe para 1400 vitesh te pėrmban njė te vėrtet te thelle shkencore? 2) Ne vitin 1925 njė astronom amerikan me emrin Edwin Hubble ofroi njė prove vėzhguese se te gjitha galaktikat largohen njėra nga tjetra , gjė qe nėnkuptohet se Universi ėshtė duke u zgjeruar. Zgjerimi i universit tashme eshte i vendosur si njė fakt shkencor . Ajeti i mėposhtėm tregon ne Kur'an pėr formimin e universit: Ne, me forcėn tonė e ngritėm qiellin dhe Ne e zgjerojmė atė. [51:47] Stephen Hawking, ne librin e tij " A Brief History of Time," tregon se : "Zbulimi i faktit se universi ėshtė duke u zgjeruar ėshtė njė revolucion dhe njeri nder zbulimet me shkencore te shekullit 20." Kur'ani e pėrmend zgjerimin e universit shume me herėt para se njeriu filloi te zbuloj teleskopin! 3) Shkenctaret thonė se para se te formoheshin galaktikat ne univers, materiet ne qiell ishin ne njė formė te gazte. Shkurtazi, lėnda e gazte apo retė ishin prezentė para formimit te galaktikave. Pėr te pėrshkruar ne bazėn e lendes ne qiell, fjala "tym" ėshtė me e pėrshtatshme se Gaz. Ajeti i mėposhtėm na referon gjendjen e universit me fjalėn dukhan qe do te thotė tym: Mandej e mėsyu qiellin (krijim e qiellit) e ai ishte tym (mjegullinė qė ishte si materie e parė) [41:11] Pėrsėri, ky fakt ėshtė ne konkluzion me "Big Bangun" dhe nuk ishte i njohur pėr njerėzimin ne kohen e Pejgamberit s.a.w.s . Cfare pra, kush mund te jete burim i kėsaj njohurie? 4) Ėshtė mėsuar se shqisat e ndjenjave dhe dhimbjes ishin te lidhura me trurin. Zbulimet e fundit tregojnė se receptorėt e dhimbjeve janė prezentė ne lėkurė me te cilat pa kėto njeriu nuk do te kishte mundėsi te ndiej dhimbjen. Kur mjeku e kontrollin njė pacient te djegur ai e verifikon shkallen e djegeshmerise me njė shpuare te gjilpėrės. Nėse pacienti ndien dhembje atėherė mjeku gėzohet sepse tregon se djegia ka qene sipėrfaqėsore dhe receptorėt e dhimbjes nuk janė cenuar. Ne anėn tjetėr nėse pacienti nuk ndien dhimbje, tregon se djegia ka qene e thelle dhe receptorėt e dhimbjes janė shkatėrruar. Kur'ani na tregon pėr receptorėt e dhimbjes ne ajetin e mėposhtėm: «" Ėshtė e vėrtetė se ata qė mohuan argumentet Tona, do t'i hedhim nė zjarr. Sa herė qė u digjen lėkurat e tyre, Ne ndėrrojmė lėkura tė tjera qė tė shijojnė dėnimin. All-llahu ėshtė i plotfuqishėm, i drejtė. Ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira, Ne do t'i fusim nė xhennet nėn tė cilin burojnė lumenj, ku do te jenė pėrgjithmonė. Aty kanė edhe bashkėshorte tė pastra e hije tė mrekullueshme."» [4:56-57] Prof. Tagatat Tejasen, Kryetar i Dept. te Anatomisė ne Chiang Mai University ne Tajlandė,kaloi njė kohe te gjate duke rikerkuar receptorėt e dhimbjes. Fillimisht ai nuk mund te besonte se ne Kur'an ėshtė pėrmendur ky fakt shkencor para 1400 vitesh. Me vone e verifikoi duke komentuar ajetin e mėsipėrm. Profesori Tejasen ishte aq i impresionuar me kėtė saktėsi shkencore ne ajetin Kur'anor, sa qe ne njė konference mjekesh ne vitin 1985 ai deklaroi Shehadetin ne publik ( Deklarata e besimit ne Islam) dhe e pėrqafoi Islamin. 5) Burimi i hekurit (Fe) : lexojmė ajetin e mėposhtėm te Kur'anit:«" Ne e kemi zbritur edhe hekurin qė nė tė ka forcė tė fortė dhe dobi pėr njerėz, e edhe pėr t'u ditur tek All-llahu se kush ndihmon Atė (rrugėn e Tij) dhe tė dėrguarit e Tij duke i besuar tė fshehtės. S'ka dyshim se All-llahu ėshtė i fuqishėm, mbizotėrues.."» [57:25] Kohet e fundit ėshtė vėrtetuar se i gjithė hekuri, jo vetėm ne planetin tone por ne tere sistemin diellor, ka arritur nga hapėsira e largėt. Kjo ėshtė sepse temperatura e diellit nuk mund te prodhoj hekur. Dielli ka njė temperature sipėrfaqėsore te 6000 grade celsius dhe temperatura ne qendėr ėshtė rreth 20 milion celsius . Ekzistojnė yje me nxehtėsi me te madhe qe janė te njohura si Novae, apo super Novae ku temperatura arrin ne 100 miliardė celsius dhe ne kėto yje ėshtė krijuar hekuri.Kur pėrqindja e hekurit arrin ne proporcion te caktuar te masės se yllit ai eksplodon dhe kėto copėza te eksploduar udhėtojnė neper hapėsirė pėrderisa nuk zihen nga fushat tjera te gravitetit apo trupa te tjerė qiellor. Ne kėtė mėnyrė sistemi diellor fiton hekurin e tij dhe ėshtė njė fakt shkencor se hekuri ne sistemin diellor nuk ėshtė formuar ne sistemin e tij por ka prejardhjen nga njė hapėsirė e largėt. Dikush do habitej se pse komentimet e Kur'anit janė te shpjeguara ne kėtė mėnyrė qe nuk ishin te njohura ne shekujt e pare kur ishte zbritur dhe me vone. Por Allahu ne diturinė e tij te pėrhershme qe do i koha kur njeriu do e kuptoj se Kur'ani ėshtė fjale e Allahut dhe Pejgamberi s.a.w.s ėshtė i dėrguari i tij. Allahu ne Kur'an thotė: " Ne do t'u bėjmė atyre tė mundshme qė tė shohin argumentet Tona nė horizonte dhe nė veten e tyre deri qė t'u bėhet e qartė se ai (Kur'ani) ėshtė i vėrtetė. A nuk mjafton qė Zoti yt ėshtė dėshmitar pėr ēdo gjė?" [41:53] Prof. Tejasen e pranoi Islamin ne njė shenje te forte shkencore e cila ishte pėrmendur ne Kur'an. Disa njerėz do kėrkojnė 10 shenja e disa 100 pėr tu bindur ne vertetesine dhe hyjninė e Kur'anit. Disa nuk do te pranojnė te vėrteten edhe nėse atyre u sillen me mijėra argumente . Kur'ani i pėrshkruan kėta persona me mendje te mbyllur: (Mbesin nė errėsirė) Tė shurdhėr, memecė dhe tė verbėr, andaj ata nuk kthehen (nga ajo rrugė e tyre e keqe)." [2:18]. Poashtu: "Shembulli i (i thirrėsit tė) atyre qė nuk besuan ėshtė sikurse i atij (bariut) qė u lėshon britmė atyre (bagėtive) qė nuk dėgjojnė tjetėr vetėm se britmė e zė (e nuk kuptojnė). Ata janė tė shurdhėr, memecė e tė verbėr, ata nuk kuptojnė" [2:171]. Dhe: "A nuk e studiojnė me vėmendje Kur'anin? Por jo, ata janė zemra qė kanė drynat e vet!"[47:24] Cili ėshtė qėllimi i jetės? Pra cfare na thotė Krijuesi,Allahu , pėr qėllimin ne jetėn tone? Allahu thotė ne Kur'an se ai krijoi njeriun te jete njė zėvendės , Unė po krijoj (po pėrcaktoj) nė tokė njė zėvendės"! ( 2:30). Besimi baze i njeriut ,pėrgjegjėsia jone, ėshtė te besojmė dhe adhurojmė Allahun: "Unė nuk i krijova xhinėt dhe njerėzit pėr tjetėr pos qė tė mė adhurojnė. " [51:56] Shume thjeshte! Qėllimi i krijimit te njeriut ėshtė te adhuroj Krijuesin. Thelbi i porosisė se Allahut ishte sjellur nga te gjithė pejgamberet: "Ne e patėm dėrguar Nuhun te populli i vet, e ai tha: "O populli im, adhuroni All-llahun, nuk keni zot tjetėr pos Tij. Unė kam frikė pėr dėnimin Tuaj nė njė ditė tė madhe!" [7:59]. Allahu me poshtė tregon se ai e beri jetėn pėr njeriun qe te testoj ēdo njeri i cili do shpėrblehet pas vdekjes pėr ato qe ka punuar: "Ai ėshtė qė krijoi vdekjen dhe jetėn, pėr t'ju provuar se cili prej jush ėshtė mė vepėrmirė. Ai ėshtė ngadhėnjyesi, mėkatėfalėsi" [67:2] Por pėr te adhuruare Atė, ne duhet ta njohim mire pėrndryshe mund te marrin njė koncept te gabuar dhe devijuar nga rruga. Ne Kur'an Allahu i thotė njerėzimin Thuaj Ai ėshtė njė dhe nuk ka tjetėr. P.sh, ne pėr te iu pėrgjigjur pyetjes rreth Allahut e cila i ishte bere Pejgamberit s.a.w.s Allahu e urdhėroi pejgamberin s.a.w.s. te pėrgjigjet ne kėtė mėnyrė: «"Thuaj: Ai, All-llahu ėshtė Njė! All-llahu ėshtė Ai qė ēdo krijesė i drejtohet (i mbėshtetet) pėr ēdo nevojė.As s'ka lindur kė, as nuk ėshtė i lindur. Dhe Atij askush nuk i ėshtė i barabartė"» [112] Kėtu tregohet qarte se Muhammedi s.a.w.s nuk ėshtė autor i Kur'anit pėrndryshe ai nuk do te tregonte se diktohej nga dikush se cfare duhet thėnė. Poashtu, Allahu na tregon si ta adhurojmė Atė nėpėrmjet Kur'anit. Ai poashtu na tregon ne Kur'an se te gjithė pejgamberet kanė ardhur te popujt e tyre me mesazhin identik- Te besohet dhe adhurohet Allahu. Ai poashtu na tregon ne Kur'an se popujt e feve tjera kanė devijuar nga rruga te cilėt ju kishin treguar pejgamberet. Kjo ishte pėr dy arsye .

    E para se librat e mehereshem nuk ishin ruajtur pėr shkak te mungesės se letrės dhe udhėzimet ishin transmetuar gojarisht dhe me kohe u shtrembėruan. Arsyeja e dyte ėshtė sepse klerikėt e feve te ndryshme doktrinuan gjerat qe nuk ishin me pare ( si p.sh Besimi ne trinitetin krishterė ishte futur pas kėshillit te Nices ne 325 AD dhe kėshillit te Konstantinopojes ne vitin 386 AD) . Pėr shkak te ndryshimeve te cilat besuan ne fete e mėparshme, Allahu na thotė neve se ka dėrguar Pejgamberin s.a.w.s si Pejgamber i fundit dhe udhėzim pėr njerėzimin me librit i cili do ruhet pėrgjithmonė. Allahu na sjell fakte qe tregojnė se Kurani ėshtė nga AI. Allahu thotė: "A nuk e pėrfillin ata (me vėmendje) Kur'anin? Sikur tė ishte prej dikujt tjetėr, pėrveē prej All-llahut, do tė gjenin nė te shumė kundėrthėnie " [4:82]

    Kur'ani ėshtė i disponueshem pėr shqyrtim dhe investigim pėr ēdo person i cili tenton te gjej edhe njė shkronje kontradituese . Ne fakt ky test duhet te behet ne librat e tjerė qe thonė se ėshtė fjale e Zotit. Ėshtė Islami "besim i verbėr" ? Islam nuk ėshtė fe ne kontestin "besim i verbėr" por ėshtė njė fe qe e thėrret njeriun te pėrdor logjiken e tij,arsyen dhe intelektin. Allahu ne Kur'an thekson rendėsin pėr njeriun te mendoj ,pėr shkakun, dhe te pėrdorin mendjen dhe intelektin. Fjala"Mendje" apo "Shpjegim" ėshtė pėrmendur 49 here ne Kur'an (ne Arabishte Ta'qiloon 24 here, Ya'qiloon 22 here, dhe A'qal, Na'qil and Ya'qil nga njė here).Poashtu Allahu ju referohet " Njerėzve qe kuptojnė" 16 here ne Kur'an (ne Arabishte Ulu Al-AlBab apo Uli Al-Albab). Allahu poashtu ju referohet "kėtyre me inteligjence" dy here ne suren e 20te me termin arab Uli Al-Nuha. Allahu poashtu ju referohet ne shume sure ne Kur'an mendjes me termin Arab Al-Fuad. Poashtu ne shume ajete ne Kur'an, Allahu pėrdor termin zemėr (ne Arabishte Al-Qalb) qe ėshtė ne lidhje me fjalėn Al-Fuad (mendja) qe ka kuptimin e njėjte . Ne njė vend ne suren Fexhr (89) ajeti 53 dhe 54 , Allahu ju referohet mendjes me fjalėn Arabe Al-Hijr. Kur'ani gjithashtu , ne dhjetėra ajete , fuqimisht thėrret dhe terhjek vėmendjen pėr nevojėn e "menduarit " dhe " te japish mendim"(ne Arabishte Fikr or Tafakkor). Poashtu ne dhjetėra ajete na jep te pėrkujdesemi ne rendėsin e fjalėve "Kujto" dhe te " rishfaq ne kujtese" (ne Arabishte Tazakkor). Kuptimi i kėtyre dy thėnie " Te japish mendim" ėshtė qe te rritesh diturinė tende , ndėrsa fjala "Kujto" ėshtė te rikujtosh dhe te i sjellėsh vetes ne mend njohurinė e lidhur qe ka mundur te jete harruar por qe ėshtė shume e rėndėsishme pėr besimin e njeriut. Allahu lavdėron ata qe pėrdorin trurin: Nė krijimin e qiejve e tė tokės, nė ndryshimin e natės dhe tė ditės, ka argumente tė qarta pėr ata qė kanė arsye dhe intelekt. Pėr ata qė All-llahun e pėrmendin me pėrkujtim kur janė nė kėmbė, kur janė ulur, kur janė tė shtrirė dhe thellohen nė mendime rreth krijimit tė qiejve e tė tokės (duke thėnė): Zoti ynė, kėtė nuk e krijove kot, i lartėsuar qofsh, ruana prej dėnimit tė zjarrit! [3:190-191] Pėr Kur'anin Allahu thotė: "(Ky ėshtė) Libėr i begatshėm, Ne ta shpallėm ty kėtė, qė t'i studiojnė argumentet e tij dhe qė tė marrin mėsim prej tij ata qė kanė mend" [38:29] Ne Kur'an ,fjalėt te cilat formohen nga termi "Njoh" apo" Njohuri" (root 'elm ne Arabishte) ėshtė me se ne 865 vende. Ne njė ajet Allahu thotė: "Thuaj: "A janė tė barabartė ata qė dinė dhe ata qė nuk dinė?" Po, vetėm tė zotėt e mendjes marrin mėsim." [39:9]

    Poashtu: "E, edhe pėr ta vėrtetuar tė dijshmit se me tė vėrtetė ai (Kur'anin) ėshtė vėrtetė prej zotit tėnd dhe kėshtu t'i besojnė atij (Kur'anit) dhe (zemrat e tyre) tė bindėn ndaj tij. E All-llahu patjetėr do t'i udhėzojė ata qė besuan (pėrqafuan) nė rrugėn e drejtė." [22:54] Ne anėn tjetėr , Kur'ani fuqimisht pėrjashton mendime te ndryshme qe janė te drejtuara ne mite te ndryshme .

    Iluzionet,absurditete,injoranca, kopjimi i verbėr i te tjerėve,supozimi( hamendja) paragjykimi,tekat dhe etjet. Ne fakt ,Allahu ne Kur'an konfirmon se shumica e njerėzve kanė humbur rrugėn pėr shkak te supozimeve,hamendjes dhe injorancės. Allahu thotė: "Nė qoftė se u bindesh shumicės (mohuese qė janė) nė tokė, ata do tė largojnė ty nga rruga e All-llahut. Ata nuk ndjekin tjetėr vetėm supozime dhe nuk janė tjetėr vetėm se rrenacakė" [6:116] Ekziston jeta pas vdekjes? Te gjithė te dėrguarit e Allahut kanė thirrur njerėzimin te adhurojnė Allahun dhe te besojnė jetėn pas vdekjes. Ata e kanė theksuar aq shume kėtė besimin pėr jetėn pas vdekjes sa qe edhe njė dyshim i vogėl ne te do te thoshte mohimi i Zotit dhe i bėnte besimet tjera te pakuptimta. Fakti me i mire pėr kėtė se te gjithė te dėrguarit kanė marr pjese ne kėtė pyetje metafizike t gjetes pas vdekjes siē ishte proklamuar nga ata, ishte e njėjte ,Ne dimė se kėta te dėrguar te Allahut janė kundėrshtuar shume nga popujt e tyre , posaēėrisht ne ceshtjen "Jeta pas vdekjes", siē mendonin ata se ėshtė e pamundshme, Por pa marr parasysh opozitėn, Te dėrguarit kanė fituar shume pasues te sinqerte. Parashtrohet pyetja: Cfare i beri kėta pasues te braktisin besimet e mėparshme ,traditat dhe zakonet e paraardhėseve te tyre, pamevaresisht rrezikut te jene totalisht te armiqėsuar nga komuniteti i tyre? Pėrgjigja ėshtė e thjeshte: Ata pėrdoren aftėsitė e tyre mendore dhe zemrėn dhe e kuptuan te vėrteten.E kuptuan te vėrtetėn pėrmes vetėdijes se tyre te larte? Nuk munden. Si njė eksperience perceptuese te jetės pas vdekjes ėshtė e pamundshme. Allahu i dha njeriut pėrveē ndėrgjegjen e kuptimit ,atė te arsyeshmerie, estetikes dhe ndėrgjegjes morale. Ėshtė kjo ndėrgjegje e cila e drejton njeriun pa marr parasysh realitetin i cili nuk mund te verifikohet pėrmes te dhėnave ne shqisa. Pėr kėtė te gjithė pejgamberet e Allahut gjersa thirnin njerėzit ne besim te Allahu apelonin ne ndėrgjegjen e pėrsiatjes,moralit dhe estetikes se njeriut. Kur'ani shume qartazi tregon se Pabesimtaret nuk kanė bazament pėr mohimin e jetės pas vdekjes. Ėshtė e bazuar ne supozim te pastėr: "Ata edhe thanė: "Nuk ka tjetėr, vetėm se kjo jetė jona nė kėtė botė, po vdesim dhe po lindemi dhe asgjė nuk na shkatėrron tjetėr pos kohės. Ata pėr kėtė nuk dinė asgjė, ata vetėm fantazojnė. E kur atyre u lexohen ajetet Tona, tė qarta ata nuk kanė fakt tjetėr, pos tė thonė: "Nėse jeni tė saktė na sillni tė gjallė prindėrit tanė!" Thuaj: "All-llahu juve ju jep jetėn dhe ju bėn tė vdisni (e jo koha); mandej, do t'ju tubojė nė ditėn e gjykimit pėr tė cilėn nuk ka dyshim, por shumica e njerėzve nuk dinė (pėr fuqinė e Zotit). "[45:24-25-26] Shpjegimi qe Kur'ani jep pėr domosdoshmėrinė e jetės pas vdekjes ėshtė cfare kėrkon vetėdija morale e njeriut. Faktikisht, nėse nuk ka jete pas vdekjes, do te ishte njė Zot i padrejte dhe mospėrfillės, te krijoj njeriun njėherė dhe pastaj mos te kujdeset pėr te ardhmen e tij.Natyrisht , Zoti vetėm ėshtė, Ai do i dėnoj tiranėt, krimet e te cilėve kanė kaluar numrat 0 duke torturuar dhe vrare mijėra njerėz te pafajshėm, duke krijuar njė korrupsion te madhe ne shoqėri, duke i skllavėruar njerėzit pėr te qene servues te tekave te tyre, etj. Pėr shkak se njeriu ka njė jete te shkurtėr ne kėtė bote dhe pėr shkak se individė te shumte kanė vuajtur nga aksionet e tjetrit dėnimet dhe shpėrblimet adekuate nuk janė te mundura ne kėtė jete. A mund te jene te barabarte i drejti dhe i miri me te ligun dhe mėkatarin? Morali ,esteti dhe aftėsia e te gjykuarit te njė njeri e largon kėtė logjike dhe verteton perspektiven e jetės pas vdekjes. Allahu e vėrteton kėtė te vėrtet ne Kur'an: A menduat se Ne u krijuam kot dhe se nuk do ktheheni ju te Ne? [23:115] Poashtu: Ne nuk e krijuam qiellin e as tokėn dhe ēka ka nė mes tyre, pa qėllim (shkel e shko), ai ėshtė mendim i atyre qė nuk besuan, pra dėnimi me zjarr ėshtė mjerim pėr ata qė nuk besuan. A mos do t'i barazojmė ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira me ata qė bėnė shkatėrrime nė tokė, apo do t'i konsiderojnė njėsoj si tė ruajturit prej tė kėqijave, si ata qė janė mėkatarė? [38:27-28] Poashtu: A menduan ata, tė cilėt vepruan nė tė kėqija, se nė jetėn e tyre dhe nė vdekjen e tyre do t'i bėjmė tė barabartė me ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira? Sa i shėmtuar ėshtė gjykimi i tyre! All-llahu krijoi edhe qiejt edhe tokėn me njė drejtėsi precize, e pėr t'u shpėrblyer secilit njeri me veprat e veta, atyre nuk u bėhet e padrejtė. [45:21-22] Gjithashtu: Ne nuk i krijuam qiejt e tokėn dhe ēka ka ndėrmjet tyre, pa njė qėllim. Por, Ne i krijuam tė dyja me qėllim tė caktuar, mirėpo shumica e tyre nuk dinė. [44:38] Kurani kėmbėngul te dhėnat se dita e gjykimit do te vije dhe Allahu do vendos pėr te ardhmen e ēdo shpirti ne baze te punėve qe ka bere: E ata qė nuk besuan thanė: "Nuk do tė na vijė neve kiameti!" Thuaj: "Po, pasha Zotin tim qė e di tė fshehtėn, pa tjetėr do t'ju vijė ai juve. Atij nuk mund t'i fshihet as nė qiej e as nė tokė sendi sa grimca, e as mė i vogėl, e as mė i madh, vetėm se janė tė regjistruar nė librin e qartė". (Janė tė shėnuara) Qė t'i shpėrblejė ata qė besuan dhe bėnė vepra tė mira. Pėr tė tillėt ka falje dhe furnizim tė mirė. Ata qė u pėrpoqėn t'i mposhtin faktet Tona, ata do tė kenė njė dėnim tė keq, tė dhembshėm. [34:3-4-5] Dita e ringjalljes do te jete dita kur atributet e Allahut te drejtėsisė dhe mėshirės do te kenė njė paraqitje te plote. Allahu do i mėshiroj ne ata qe u provuan pėr hir te Tij ne jetėn e kėsaj bote duke besuar se lumturia e pėrhershme ishte pėrgatitur pėr ta. Por pėr abuzuesit e te mirave te Allahut, duke mos qare kokėn se cfare do i sjelle jeta , do te jene ne gjendjen ne gjendje te tmerrshme. Pėr te njxerrur njė krahasim ne mes tyre , Kur'ani thotė: A ėshtė ai, tė cilit Ne i kemi premtuar njė premtim tė mirė (pėr Xhennet), sikurse ai tė cilit i kemi dhėnė kėnaqėsi tė kėsaj jete, kurse nė ditėn e kiametit ai do tė jetė prej tė dėnuarve? [28:61] Besimi ne jetėn pas vdekjes jo vetėm qe garanton sukses pas kėsaj jete por gjithashtu e bėn kėtė bote te kėnaqshme dhe ne paqe duke i bere individėt me te pergjegjeshem dhe me te ngarkuar ne aktivitet e tyre Ēdo krijesė do ta shijojė vdekjen, e Ne, nė shenjė sprove ju sprovojmė me vėshtirėsi e kėnaqėsi, dhe ju ktheheni te Ne [21:35] Pse duhet lexuar Kur'anin? Asnjeri nuk mund te lejoje vetes te jete njė injorant i Kur'anit , pėr kushtetutėn e tij te sjellur nga Allahu pėr te rregulluar dhe udhėhequr jetėn e njeriut. Flet me njė njohuri perfekt nga Krijuesi pėr krijesėn e tij . E tregon te vėrtetėn dhe thėrret njeriun ne rruge te vėrtet. Ne te pėrmban informata pėr te ardhmen e njerėzimit dhe individit. E edukon dhe e ngrit njeriun ne vlera te larta te moralit,intelektit dhe shoqerise kur ata pėrpiqen pėr te kuptuar dhe aplikuar mėsimin e tij ne jete. Pėr me tepėr, ėshtė fjala e Allahut- jo e krijuar , por e dėrguar nga Ai pėrmes melaike Xhibril te pejgamberi i njerėzimit , Muhammedi s.a.w.s . pėr te pėrfituar njerėzimi. Ėshtė njė mrekulli e pėrjetshme i dhėne pejgamberit te fundit Muhammedit s.a.w.s, si prove dhe sfide pėr gjeneratat e suksesshme . Ėshtė njė vlere unike dhe i paimitueshėm. I shfaqur para 14 shekujve . Qėndron sot ashtu komplet i pacenuar i pandryshuar ne formėn e tij origjinale Arabe. Cfare zbulon njeriu kur fillon te kuptoj domethėnien e Kur'anit? Pėrgjigjja ne kėtė mund te klasifikohet ne katėr kategori: 1) Se ai e njeh Krijuesin dhe Ai e ka pėrshkruar veten 2) Se ai mund te di qėllimin e tij ne jetėn e kėsaj bote dhe cfare pritet nga ēdo person gjate kėsaj jete 3) Se ai ėshtė i informuar pėr pasojat e qėndrimit dhe sjelljes se tij 4) Si duhet te lidhet me te gjitha gjerat- te Allahu me adhurim dhe dėgjueshmėri, te vllau i tij me njė drejtėsi pėr te gjithė , dhe ne pėrgjithėsi kėsaj bote duke i marre gjerat nen kontrolle me vepra te mira Kjo porosi hyjnore ka zbritur pėr te konfirmuar dhe ripertij lidhjen e tij me Krijuesin e ti dhe te rivendos adhurimin te drejte dhe te sinqerte te njė Zotit te vetėm ,Allahut, i cili thotė: E kur dobėt e Mi tė pyesin ty pėr Mua, Unė jam afėr, i pėrgjigjem lutjes kur lutėsi mė lutet, pra pėr tė qenė ata drejt tė udhėzuar, le tė mė pėrgjigjen ata Mua dhe le tė mė besojnė Mua. [2:186]

    Pse Islami? Islami nuk ėshtė njė fe e re , nuk ėshtė njė fe tjetėr . Ne esence ėshtė e njėjta fe te cilėn Allahu ( apo"Zoti") ja ka dėrguar njerėzimit pėrmes te dėrguarve te tij ne kohėra te ndryshme gjate historisė- Fe e cila mjerisht ėshtė ndryshuar pėrmes falsifikimeve te njeriut,teologjisė dhe filozofisė. Pėr kėtė shkak Muhammedi s.a.w.s ishte i dėrguar i fundit . Ai u dash te dėrgohej pėr te larguar shoshitjet dhe konfuzionin ne jetėn njeriut. Ai i korrektoi ceshtje ne besim te cilat ishin te prezantuara nga njerėz konfuz te filozofisė dhe teologjisė. Ai restauroi besimin e pastėr monoteist ne Krijuesin tone dhe sjelli kuptimin me perfekt dhe fisnik te Allahut ( apo "Zoti") Qėllimi i jetės ėshtė te njohėsh Allahun, te i besosh dhe te adhurosh Atė ne pajtim me atė qe jemi udhėzuar ta adhurojmė, kėtu pėrfshin qe ne jetojmė sipas urdhrave te tij.

    Ne Kur'an , Allahu na tregon se si te gjitha porosite e Pejgambereve para Pejgamberit s.a.w.s ishin te shtrembuara asnjė nga kėto objektiva nuk realizonin ne mėnyrė korrekte vetėm pėrmes Pejgamberit s.a.w.s qe ishte i fundit. , dhe pėr kėtė Allahu do i gjykoj njerėzit ne Ditėn e Gjykimit bazuar se a e besuan dhe pasuan Islamin. Allahu thotė: Feja e pranueshme tek All-llahu ėshtė islami [3:19] Ne te njėjtėn Sure Allahu thotė: E, kush kėrkon fe tjetėr pėrveē fesė islame, atij kurrsesi nuk do ti pranohet dhe ai nė botėn tjetėr ėshtė nga tė dėshpėruarit [3:85] Muslimanet besojnė se jeta prezentė ėshtė vetėm njė prove pėr pėrgatitjen pėr sferėn e ardhshme te ekzistencės. Muslimani e di se njeriu nuk ėshtė krijuar vetėm pėr kėtė dunja Pra ,nėse budallai jeton pėr te ngrėne dhe i menēuri ha pėr te jetuar , atėherė besimtari jeton pėr te adhuruar Allahun Si mund te ndonjėri te behet Musliman? Te behet Musliman personi thjeshte duhet te thotė Shehadetin ( Kushti i pare i besimit) me bindje te sinqerte "Ash-hadu al-la elaha illa-Allah wa ash-hadu anna Muhammadan rasulu Allah" qe do te thotė , "Nuk ka zot tjetėr pėrveē Allahut, dhe Muhammedi ėshtė i Dėrguari i Tij."

  2. #2
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    21-05-2008
    Vendndodhja
    ne nota humori
    Postime
    2,595
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Zoti te shperblefte teme shume e bukur

  3. #3
    i/e regjistruar Maska e Ndoshta
    Anėtarėsuar
    31-10-2010
    Postime
    230
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Ateizmi, ati i tė kėqijave qė na kanė zėnė
    nga Ali Hamzai

    Njė besimtar, shkon njė ditė te berberi. Ulet pėr tė qethur flokėt, ndėrsa nis njė bisedė tė thekur me berberin. Doli qė berberi nuk besonte nė Zot dhe filloi tė mbronte argumentat e tij, duke thėnė se Zoti nuk ekzistonte.
    --------------------------------------------------------------------------------

    Besimtari e kuptoi qė biseda nuk do dilte gjėkundi, ndaj e mbylli me kaq. Pasi mbaroi punė dhe falėnderoi berberin, besimtari bėri drejt derės. E hapi dhe pa nė rrugė njė njeri tė palarė prej muajsh, me flokė dhe mjekėr shumė tė gjatė dhe tė pistė...Atėherė ai u kthye nga berberi dhe i tha: A e di, mendoj se nė kėtė lagje nuk ka asnjė berber. Ky i fundit i prekur iu kthye: - Ēfarė po thua, ja ku jam unė! Besimtari bėri me dorė nga njeriu jashtė nė rrugė. Por ai nuk dėshiron tė vijė kėtu, - tha berberi. Epo - tha besimtari - kėshtu ėshtė edhe puna e Zotit. Ai ekziston, por duhet qė tė shkojmė ne tek Ai, e jo Ai tek ne…
    Sa herė qė diku hapet diskutimi pėr ekzistencėn e Zotit mė vjen nė mendje kjo histori e bukur. Sa keq qė shpeshherė, nga inati apo nga mendjemadhėsia, nga injoranca apo mosdija, ne nuk e pranojmė atė qė ėshtė shkruar e zezė mbi tė bardhė: asnjė gjilpėrė nuk mund tė bėhet pa njė mjeshėr, asnjė fshat nuk mund tė drejtohet pa njė kryeplak...
    Por ca nga ne shqiptarėt, tė ndikuar edhe nga pasojat e historisė sonė tė afėrt, e kanė tė vėshtirė tė kapėrcejnė hendekun e ateizmit, ku shumė kanė rėnė syresh.
    a) "Dy gjendje frike ka njeriu: Njė nga Zoti dhe njė nga Kalifi." (Proverb Arab)
    Viti 1967 do tė kujtohet, jo vetėm nė historinė e shqiptarėve, por edhe nė atė botėrore, si viti kur njė shtet ndėr mė tė vegjėlit nė faqe tė dheut mori vendimin pėr tė ērrėnjosur fenė, duke i privuar shqiptarėt nga njė e drejtė themelore e njeriut, tė drejtėn e besimit. Sigurisht kjo mund tė ndodhė vetėm nė njė regjim totalitar. Historia dhe shkrimet e shenjta na japin shembuj tė tillė. Hartuesit e kėtij akti tė shėmtuar, menduan se kėshtu do tė ērrėnjosnin besimin te shqiptarėt, do t'i bėnin ata ithtarė tė komunizmit duke fabrikuar kėshtu "njeriun e ri". Por, si mundėn njerėzit tė ndėrtojnė jetėn e tyre, krejt papritur, duke hedhur poshtė atė qė kanė bėrė prindėrit e tyre, dhe prindėrit e prindėrve, duke shumėzuar me zero ato vlera qė kanė mbajtur nė kėmbė njerėzimin pėr mijėra vjet? Mė tepėr se pėr tė dėnuar atė akt tė shėmtuar, ku rinia si njė kope delesh u drejtua pėr nė vendet e shenjta, duke i shkatėrruar apo duke i kthyer nė stalla lopėsh, kinema, qendra kulturore etj., kėtu dua tė evidentoj jo atė qė e nisi stuhinė, por shkatėrrimin qė ajo la pas. Poeti i madh pers, Sadiu do tė thoshte: Mos i rritni fėmijėt tuaj si qingja, qė nesėr tė mos i futin nė kope si delet...
    Ja, kėshtu Shqipėria do tė pėrmendej nė botė pėr kėtė ēmenduri qė nė dhjetėvjeēarėt qė e pasuan do tė sillte dėme tė papara nė jetėn e shqiptarėve. Ateizmi i ngulitur thellė nė shpirtrat e njė brezi tė tėrė, zhveshi vlerat tėrėsore tė njė shoqėrie; duke nxjerrė nė pah anėt mė negative: egoizmin, grykėsinė, vetėgjyqėsinė, pėrjetėsimin e njeriut dhe rrjedhimisht, rrėnimin e tij. Pasojat e ateizmit shqiptar u ndien nė fillim tė viteve '90. Frika nga Kalifi, pra frika nga shteti, njė shtet pothuajse i shkatėrruar, mori fund duke sjellė kaos dhe dhunė nga pas. Pa dyshim, se tek ne shqiptarėt kish marrė fund brejtja e ndėrgjegjes, pra, ishte shuar frika ndaj Zotit. Ata qė mendojnė se mund tė bėjnė edhe pa Zotin, duhet tė vėnė njė polic nė kokė tė ēdo njeriu tė gjallė nė faqe tė dheut. A keni menduar ndonjėherė pėr ato mijėra femra qė pėr njė copė bukė, shesin trupin e tyre si nė njė treg mishi, nė rrugėt e Evropės? Disa thonė qė numri i tyre ka arritur nė rreth 30 mijė. A keni menduar pėr ata tė rinj qė bėjnė gjithēka pėr pesė pare tė ndyra? Nė shoqėrinė e dikujt qė kishte bėrė lloj-lloj punėsh pėrtej detit dėgjova: Kemi bėrė gjithēka pėr lekė-vetėm njerėz nuk kemi vrarė!.. Kėto na i solli ateizmi, mohimi i Zotit, a thua edhe kjo i duhej kombit tė vuajtur shqiptar.
    b) "Lexo nė emėr tė Zotit tėnd qė krijoi ēdo gjė!" (Kur'ani, Alak:1)
    Pa dyshim shpallja qė i erdhi e para profetit Muhamed nė shpellėn Hira nė afėrsi tė Mekės, ishte: "Lexo…". I zbėrthyer nė dy kuptime, ky varg i Kur'anit, do tė thoshte: lexo tekstet qė flasin pėr Zotin, lexo atė qė iu dėrgua njerėzve mė parė, ndonėse shumė prej tyre u ndryshuan nga njerėzit; lexo pikėrisht atė qė Engjėlli po i transmetonte Muhamedit, dhe qė aktualisht pėrbėn librin e patėmetė tė Zotit, Kur'anin. E dyta, ishte leximi i gjithė botės, i sistemit tonė jetik nė rruzull, i pemėve, stinėve, i ditės dhe natės, i lindjes dhe vdekjes… Shkrimtari brazilian, Paolo Coelho, nė librin e tij mė tė shitur Alkimisti do tė shprehej: "...Ėshtė e pamundur qė pas gjithė kėsaj mrekullie, tė mos jetė njė Dorė qė i rregullon tė gjitha…". E jo mė kot, Coelho e pranoi pas suksesit tė librit se ishte ndikuar kokė e kėmbė nga mistiku musliman, Mevlana Xhelaledin Rumiu i famshėm dhe konkretisht nga vepra e tij Mesnevi. Tė lexojmė pra, por tė mos harrojmė se nė fund, do tė gjejmė atė qė duam, pasi shpesh mendja jonė na pengon tė gjejmė atė qė duhet.
    c) "Padituria ėshtė njė dėnim nga Zoti, ndėrsa dijet janė krahėt qė na ēojnė nė qiell!" (William Shakespeare)
    Nė fakt shumėkush e mbron ateizmin me mėnyra tė ndryshme. Kush bazohet nė ideologjinė, shpesh nė atė qė varrosėm nė fillim tė viteve '90, e kush tjetėr nė shkencėn duke e pėrdorur atė gabimisht. Feja Islame gjatė historisė ka bashkėjetuar edhe me politikėn, por nuk duhet tė harrojmė se nė thelb ajo ėshtė njė mėnyrė jetese. Po tė hapim Kur'anin, do tė pėrballemi me njė kushtetutė e cila nė mėnyrė tė detajuar sanksionon jetėn e njeriut. Kur'ani ėshtė njė libėr sa hyjnor njėkohėsisht aq dhe tokėsor, qė lidh robin me Zotin, por edhe robin me jetėn e vet materiale nė tokė. Shumėkush i veshur me petkun e dijetarit, shkencėtarit, filizofit, poetit , historianit etj., ka sulmuar si fenė Islame ashtu edhe fetė e tjera nė tėrėsi. Kėto sulme vazhdojnė edhe sot dhe do tė vazhdojnė deri ditėn e fundit, ditėn e Kijametit. Ndonėse kėta zotėrinj na paraqesin njė botė, madje njė gjithėsi ku zot ėshtė njeriu, nuk arrijnė tė mbushin zbrazėtinė e tmerrshme qė i lind ēdo njeriu tė thjeshtė nė jetėn e tij. Kemi parė qė edhe persona qė nuk besojnė, nė njė ndodhi tė keqe belbėzojnė: O Zot! Kėtė e bėjmė edhe kur jemi tė gėzuar. Pra, tė gjithė Atje drejtohemi, sepse kemi nevojė tė mbėshtetemi diku, pasi shumė gjėra nuk i percepton mendja por shpirti. Njė dijetar do tė thoshte: Ēdo njeri ecėn nė rrugėn qė zgjedh vetė, drejt fundit apo pafundėsisė sė tij… Pra tė gjithė ne, e zgjedhim vetė rrugėn tonė, por, pėr ku? Njė tjetėr fjalė e urtė e njė njeriu tė menēur thotė: Tė gjitha udhėt tė shpien te Zoti, por cila ėshtė mė e drejta dhe mė e sakta pėr tė shkuar drejt Tij?
    d) Po nėse ka Zot, ti ēfarė do bėsh? (Ali bin Ebi Talib)
    Njė ditė, Aliu po debatonte me njė jobesimtar. Ky i fundit i thotė: O Ali, ke bėrė kaq tė mira nė jetė pėr hir tė Zotit, gjithė jetėn ia ke kushtuar Atij. Po sikur tė mos ketė Zot, qė t'i tė pėrballesh nė botėn tjetėr, ēfarė do bėsh? Aliu i zgjuar iu pėrgjigj: Asgjė. Nuk do bėj asgjė. Por ti ē'do bėsh nėse ka njė Zot qė duhet tė pėrballesh nė jetėn tjetėr?
    Kjo ėshtė ēėshtja. Ēfarė do tė bėjmė mė tej, atje ku nuk ka kuptim e s'na ndihmon dot asgjė e kėsaj bote, as pasuria, miqėsia, fėmijėt, gruaja apo burri? Jemi qenie tė mbėrthyera nė njė segment i cili nis e mbaron, qė ka njė fillim e fund, njė lindje e vdekje. Ne nuk mund tė dalim e tė shohim se ē'ka jashtė tij, vetėm atėherė kur tė pėrballemi me tė vertėten e madhe, pas vdekjes trupore tė kėsaj bote. Por, Zotin mund ta gjejė gjithkush qė do ta gjejė atė.
    Gjithkush qė do ta gjejė ngushėllimin te ateizmi, ka pėr ta patur shok vetminė, pijen, braktisjen,nikotinėn, mungesėn e shpresės, paqartėsinė e tė ardhmes, frikėn nga varri. E ndėrsa ata qė besojnė, dinė qė edhe hallin edhe gėzimin ta ndajnė me Zotin e tyre, duke falėnderuar, duke u nėnshtruar, duke bėrė tė mira e duke qėnė shpresėplotė. Ne nuk kemi frikė nga guri i varrit, se e dimė qė pas tij na pret njė tjetėr jetė, e dimė qė Zoti Mėshirplotė do tė na i falė mėkatet e pėrditshme, pasi Atij nuk i bėmė shok askėnd, pasi u munduam qė kėtė jetė tė vėshtirė ta ndėrtonim sipas Kur'anit dhe Traditės sė Profetit (a.s.).
    Ėshtė koha pėr tė menduar atė qė prindėrit tanė e bėnė gabim nė vitin e mbrapshtė 1967 nė dheun e shqiptarėve. Ėshtė koha pėr tė reflektuar, dhe pėr tė parė se ē'mund tė rregullojmė nga ai shkatėrrim qė nė fakt ka prishur efektshmėrinė e strukturės sė jetės sonė. Jo mė kot ne mendojmė se "jemi tė mallkuar" dhe se "nė kėtė vend nuk jetohet". Duhet punė, pasi ne e kemi bėrė Shqipėrinė tė tillė, njė vend ku njeriu ha njeriun, ku vėllai vret vėllain, ku babai vret vajzėn, ku krimi, imoraliteti dhe korrupsioni po na e helmojnė jetėn tonė tė pėrbashkėt. Ata qė qeshin mė shumė, janė mė tė pikėlluarit qė e mbulojnė hidhėrimin e tyre me velin e gėzimit, do tė thonte vetė shkrimtari komunist, Maksim Gorki.
    Mos harroni, ajo qė i rrit bukurinė bukurisė, ėshtė shėmtia e shėmtisė!...
    " Injoranca ėshtė Terri mė i madh nė Botė "

Tema tė Ngjashme

  1. Qellimi i jetes
    Nga skerdi nė forumin Filozofi-psikologji-sociologji
    Pėrgjigje: 103
    Postimi i Fundit: 27-06-2008, 16:45
  2. Kryeministri Berisha niset sot ne Irak. Qellimi, vizite kontigjetit shqiptar
    Nga [A-SHKODRANI] nė forumin Tema e shtypit tė ditės
    Pėrgjigje: 1
    Postimi i Fundit: 21-12-2005, 14:08
  3. Qellimi i perjetshem i Zotit per njeriun
    Nga Matrix nė forumin Komuniteti protestant
    Pėrgjigje: 2
    Postimi i Fundit: 31-05-2005, 08:17
  4. Qėllimi dhe kuptimi i fesė - besimit
    Nga ORIONI nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 04-12-2004, 16:59
  5. QELLIMI final i jetes.
    Nga deshmuesi nė forumin Komuniteti protestant
    Pėrgjigje: 6
    Postimi i Fundit: 18-11-2004, 00:37

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •