Close
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 8 prej 8
  1. #1
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    19,380
    Faleminderit
    36
    30 falenderime nė 21 postime

    Ramiz Alia: Rrėfej gabimet e komunizmit

    EKSKLUZIVE: Rrėfimi i ish-presidentit tė Shqipėrisė pėr disa nga momentet mė tė rėndėsishme tė zhvillimeve politike para dhe pas vitit 1990

    Ramiz Alia: Rrėfej gabimet e komunizmit

    "Lufta e klasave, ndalimi i fesė, kolektivizimi total i ekonomisė, pėrfshi atė fshatare dhe a ka qenė Enver Hoxha diktator?"


    Intervista e ish-presidentit tė Shqipėrisė dhėnė gazetarit Adriatik Kelmendi nė Prishtinė, pas rikthimit tė tij pas 61 vjetėsh nė Kosovė, qė nga koha e Luftės sė Dytė Botėrore kur forcat partizane shqiptare, shkuan nė ndihmė tė popujve jugosllavė pėr ēlirimin nga pushtimi gjerman. Njė intervistė e gjatė ekskluzive e Ramiz Alisė pėr "Kosova TV" dhe gazetėn "Shqip". Nė kėtė bisedė tė gjatė, njė pjesė e mirė e saj i ėshtė kushtuar kujtimeve tė ish-presidentit shqiptar pėr periudhėn e luftės, raportet e PPSH dhe Enver Hoxhėn me Kosovėn, Titon, ish-Jugosllavinė dhe trajtimit tė problemeve tė shqiptarėve tė Kosovės nga qeveritė komuniste tė Tiranės dhe Beogradit. Gazeta "Shqip", me lejen e posaēme tė tė intervistuarit, i ofron nga sot lexuesit tė tij, disa nga pjesėt mė pikante tė intervistės, tė cilat kanė edhe mė shumė interes pėr publikun nė Shqipėri.

    Kė konsideroni si gabimet kryesore tė periudhės komuniste nė Shqipėri?

    Po them, pėrgjithėsisht, lufta jonė e klasave ka pasur edhe ajo nė disa raste, po them, kur ėshtė shkuar mė tej nga ē‘duhej...


    Nė kėto raste mund tė fusni edhe atė qė i ndodhi familjes sė ish-kryeministrit Mehmet Shehu pas vetėvrasjes sė tij?

    Me siguri qė ka shkuar mė tej.


    Si ndodhi pastaj me ministrat e tjerė tė Brendshėm?

    Ministrat e tjerė ishin implikuar me disa nga ato probleme tė vėshtira tė punės sė tyre tė marrėdhėnieve me pushtetin, marrėdhėniet me njerėzit edhe marrėdhėnie tė tjera. D.m.th., implikoheshin nė ata, jo nė lidhje me Mehmet Shehun, po kishin probleme tė tjera.


    Le tė kthehemi nė tė thjeshtėn marrėdhėnie me Enverin, ngaqė duke ditur se Mehmeti ka qenė Numėr Dy i shtetit gjatė gjithė asaj kohe tė gjatė. A ka pasur Kryeministri i asaj kohe problem mė tė madh tė drejtpėrdrejt me Enver Hoxhėn?

    Jo, nuk ka dyshim qė Enver Hoxha ka pasur influencė shumė tė madhe. Por nuk bėhet me kėtė aritmetikė, Njėshi me Dyshin.


    Po, natyrisht, po e thjeshtėsojmė pak. Por a mund tė thuhet se kishte tė bėnte me njė paranojė tė tij, nė fundet e jetės?

    Ėshtė problemi i tė gjithėve. Shiko, shpeshherė thuhet qė mund ta them edhe kėtė, qė Enver Hoxha ka bėrė kėtė ose atė. Ka bėrė gabimin p.sh., lidhur me fshatin, hoqėn bagėtinė, ja thanė "trofenė" qė Enver Hoxha ka bėrė. Unė mendoj qė nuk ėshtė vetėm Enver Hoxha qė ka bėrė kėtė. Ne tė gjithė i kemi bėrė. Bashkė me Enver Hoxhėn i kemi bėrė kėto punė. Ai nuk ėshtė problemi Njėshi me Dyshin.


    Nuk ka qenė Enver Hoxha vetėm? Ju nuk e linit vetėm. Thoni keni qenė edhe ju?

    Ka qenė me tė tėrė.


    A e mbani tė gjithė pėrgjegjėsinė pėr ē‘ka ndodhur?

    Po ore! Tė tėrė e kemi pėrgjegjėsinė. Tė gjithė e kemi pėrgjegjėsinė. Unė nuk mund tė them "kam qenė i mirė e kėta kanė qenė tė kėqij". Jo! Ja tash, po kthehem nė atė qė biseduam mė herėt pėr fenė. Unė kam thėnė "jo", por jam kthyer tė nesėrmen, dhe kam votuar nė diskutime "pro", qė tė hiqet feja.


    Ishte e vėshtirė t‘i thuhej "jo" Enver Hoxhės?

    Nuk ėshtė problemi pikėrisht kėtu. Ti nuk po me ndjek mua. Jo, pra, mė ndiq. Po, unė tė thashė - ditėn e parė unė e mora e thashė "Jo, mos e bėjė kėtė", e ai mė tha "dakord".


    Por, kur ka vendosur diēka Enver Hoxha, a e ka pasur dikush nga ju fuqinė qė tė ngrihet dhe tė thotė "jo"? Nėse ka pasur, ju lutem silleni ndonjė rast?

    Ja, pra, po ta them kėtė rast. Unė i kam thėnė "jo".


    Ju i keni thėnė "jo", por, megjithatė, pastaj keni votuar "pro". Keni ndryshuar mendje?

    Pastaj votova "pro".


    Pastaj kishit dhėnė edhe mendimin "pro".

    Pastaj u diskutua. I kam thėnė unė tė nesėrmen nė zyrėn e politikės, dhe diskutuan edhe anėtarėt pėr vullnetim, pėr emancipimin e gruas, e kėsaj ėshtė ēėshtja...


    Ka propozuar diēka Enveri, dhe ka pasur dikush fuqinė tė thotė "jo" e tė shpėtojė?

    Por, tani...


    Si p.sh., kur ka ndodhur diēka e tillė?

    Nuk tė them dot, se nuk e di se ēfarė presupozon ti me "Jo". E kupton? Tė mė thuash, p.sh., "t‘i presim marrėdhėniet me Bashkimin Sovjetik", e unė them "Jo". Kėtė do ti? Tė kėtillė nėse do tė kishte, edhe unė do tė zemėrohesha, e jo vetėm Enver Hoxha. Kur tė gjithė ne do tė jemi tė mendjes qė ta zhvillojmė dhe mund tė largohemi nga Bashkimi Sovjetik. Nė kėtė rast zor tė thotė "jo", askush nuk tė thotė "jo". Sepse diktohen argumentet "pse, qysh, tek". Pastaj, ka probleme tė tjera qė na kanė rėnė si tė thuash mė tė vogla "jo, po". Shiko, Enver Hoxha, nuk ka qenė njeri, i cili i frikėsonte njerėzit me atė paraqitjen e tij.


    Ai i frikėsonte me veprimet e tij?

    Jo, me veprimet e tij. Nuk ėshtė kėshtu.


    Por, janė dėnuar, janė vrarė gjithė ata njerėz, ka pasur aq shumė tė burgosur politikė... me siguri...

    Ka pasur... Nuk ėshtė Enver Hoxha, i cili i ka bėrė kėto. Ishte njė sistem i tėrė. Shiko flasim pėr njė sistem monopartiak dhe padyshim kur e them monopartiak, i pari ėshtė ai nė krye dhe ēdo gjė qė bėhet - bie mbi atė.


    A ka qenė Enver Hoxha pėr ju diktator?

    Ah, diktator. Derisa flasim qė ato, "a ka qenė njė diktaturė?". Atė e thoshim ne, nuk e zbulove ti. Mė fal qė po them kėshtu. Po ishte diktaturė e proletariatit, po ishte diktaturė realisht...


    E them nė kuptimin njerėzor tė diktaturės. Autokracisė. Ishte pushteti nė duart e njė njeriu. Ju e mohoni kėtė?

    Jo, nuk ėshtė qė e mohoj. Por mua s‘mė pėlqen tė them qė ai ishte diktator nė kuptimin e njė njeriu hakmarrės, qė shihte ta kapė, ta vras dhe ta fusė nė burg. Ishte vetė sistemi. Kur them diktaturė e proletariatit, pėrjashton disa elemente tė demokracisė. Pėrjashtimi i disa elementeve tė demokracisė, vetvetiu i hap rrugė disa veprimeve tė karakterit diktatorial. Tashti, pjesėtarė tė kėsaj diktature... unė nuk e hedh poshtė.


    Disa herė shqiptarėt e pėrndjekur nė Kosovė kanė kėrkuar strehim nė Shqipėri. Por nė shumė raste, shumė prej tyre janė burgosur nė Shqipėri. Si i shihni nga perspektiva e sotme kėto qė kanė ndodhur?

    Unė nuk e di konkretisht. Kėshtu siē thua ti, kosovarėt...


    Ka shumė, shumė... Nėse ka nevojė mund tė pėrmendim edhe emrat.

    Jo, nuk ėshtė nevoja. ----Aq shumė mund tė pėrmendi edhe unė emra njerėzish qė kanė ecur nė Shqipėri, ----kėtu pėrpara.


    Megjithatė, qėndron si problem?

    Ka pasur. Siē ka pasur edhe shqiptarė, siē ka pasur edhe kosovarė. Kosovarė, tė cilėt pėr njė arsye, ose tjetėr, unė gjithmonė theksoj ēėshtjen, qė kanė rėnė nė kundėrshtim me ligjin, me njė veprim apo tjetėr.


    Po nė kėtė rast kanė rėnė nė kundėrshtim me ligjin e Jugosllavisė, ku pėrndiqeshin nganjėherė edhe pėr shkak tė aktiviteteve qė bėnin pro Shqipėrisė?

    Jo, unė flas ēka kanė bėrė nė Shqipėri.


    Kanė hyrė ilegalisht nė Shqipėri. Kjo ėshtė akuza?

    Jo. Pastaj nė veprimtarinė e tyre, sa kanė qenė nė Shqipėri, mund tė ketė bėrė ndonjė veprim qė ka rėnė nė kundėrshtim me ligjet shqiptare. Unė flas pėr atė, se ka pasur raste.


    Por, shpesh ata janė kapur dhe janė cilėsuar si spiunė dhe janė dėnuar me dyshimin se janė spiun tė UDB-sė.

    Nuk ka pėrjashtim qė mund tė ketė pasur edhe raste tė tilla. Sepse...


    Sepse, shpesh nuk kanė dalė qė janė tė tilla. A kanė qenė gabime?

    Mund tė ketė pasur raste tė tilla, qė janė kapur njerėz tė dyshuar si spiunė, tė cilėt mund tė jenė dėnuar tė pafaj, ashtu siē mund tė ketė njerėz qė janė kapur dhe pastaj janė liruar, dhe janė konstatuar qė nuk kishin faj. Problemi i mbrojtjes tė pavarėsisė dhe tė lirisė sė Shqipėrisė, duke i pasur parasysh ato kėrcėnime qė i vinin vendit tonė nė kėtė drejtim... Janė bėrė edhe gabime paranojake.


    A keni qenė paranojakė nė kėtė regjim?

    Vallahi, paranojak po tė mė thuash p.sh., ndaj Jugosllavisė - po. Ēdo veprim qė bėnin jugosllavėt, e shikonim si delikate ndaj nesh. E kanė me ne. Nuk po them nga grekėt e kėshtu, por zakonisht nga jugosllavėt. Ndonjėherė merrnim masa qė nuk duheshin marrė.


    Pėrmendet gabimet. Na tregoni cilat kanė qenė ato qė i vlerėsoni ju gabimet mė tė mėdha tė regjimit komunist nė Shqipėri?

    Gabimet mė tė mėdha tė zhvillimit tė vendit tonė?! Kėto do ti? S‘do tė mirat, do tė kėqijat?


    - Do tė fillojmė mė gabimet, pasi qė i pėrmendėt ato.

    Unė thashė gjatė bisedės qė bėmė bashkė, mė duket thashė, pėr ēėshtjen e fshatit. Kolektivizimi ka qenė njė sukses pėr ekonominė shqiptare, bashkimi i tokave. Ku gabuam ne? Mund tė quaj gabim, se rezultatet pozitive qė arritėm me kolektivizimin e bujqėsisė, veēanėrisht nė zonat fushore, na entuziazmuan. Kupton? Qė na ēuan nė kolektivizimin e zonave malore. Ky ishte njė nxitim dhe njė gabim. Mua mė pėlqen tė them mė tepėr njė nxitim, por pėr tė ta bėrė hatrin, po them gabim. Neve hoqėm oborrin kooperativist, thashė oborri kooperativist ishte vend i ekonomisė fshatare. Ne gjykuam qė meqė toka e pėrbashkėt kėrkon punė, tė gjithė krahėt e punės tė jenė tė lirė dhe t‘i kushtohen tokės sė pėrbashkėt, prodhimit qė vėrtet u rrit shumė, pra andej tė merrnin edhe pėr vetėn e tyre familjet. Dhe ua hoqėm parcelėn e vogėl, mirėpo kjo pakujdesi nė administrimin e mirė tė pasurisė sė pėrbashkėt i la fshatarėt pa asgjė, i bėri fshatarėt gati-gati si punėtorė, ku tė shkonin e tė merrni qumėshtin, perimet, vezėt nga kooperativa, nė vend qė tė kishin atė qė kishin nė oborrin e tyre. Gabuam, u nxituam pse, sepse vėrtet ishin kėto motive qė na shtynė, "po shkon shumė mirė kooperativa, tė gjithė nė punė shumė mirė tėrė po punojnė, pse kot tė angazhohemi me atė oborrin e vogėl, nė ēdo familje nga njė njeri tė futemi atje dhe tė marrim ushqim pėr vete", thoshin fshatarėt. Nuk menduam qė administrimi nga ana e kooperativės ēalon, se do njė organizim tė pėrsosur tė furnizohesh ēdo shtėpi etj., etj. U nxituam. Ky ėshtė realiteti dhe si kjo mund tė pėrmendi edhe me radhė. Me kėtė them, unė, tė fsheh tendencėn pėr gabimet qė kemi bėrė, sepse nė fund tė fundit Kina ka njė politikė tė vetėn, ka tė drejtėn e vetė apo jo. Dhe ne i themi "Jo mo‘". (Ramiz Alia i bie tavolinės me dorė, shėn. i intervistuesit.) Mė fal qė i rashė tavolinės kėshtu.


    Po, sigurisht, i keni rėnė kėshtu tavolinės edhe me Kinėn, Bashkimin Sovjetik e tė tjerėt. Dhe kjo rėnie tavolinės shpesh iu ka kushtuar shqiptarėve, apo jo?

    Normal, nuk ėshtė e drejtė. Kėto tė tėra padyshim kanė ndikuar nė zhvillimin tonė dhe unė, nė njė farė mėnyre, e thashė mendimin tim, qė deri nė fundin e viteve ‘70, zhvillimi ekonomik i Shqipėrisė ka ecur nė progres pėrpara, ka pasur pėrparime nė Shqipėri. Pas vitit ‘70 d.m.th., e vitet ‘80 ka pasur njė stanjacion nė ekonominė tonė.

    - vijon -


    NESER, pjesa e dytė e intervistės me ish-presidentin Ramiz Alia: - Ndalimi i fesė nė Shqipėri dhe ndikimi pėr kėtė i Revolucionit Kulturor Kinez; Eliminimi i Mehmet Shehut, Kadri Hazbiut dhe Feēorr Shehut; bisedat me Ismail Kadarenė pėr ndryshimet nė vitin 1989-1990 dhe ndikimi i Nexhmije Hoxhės pas vdekjes sė Enverit.


    gazeta shqip

  2. #2
    Eks-plorator Maska e kolombi
    Anėtarėsuar
    27-05-2003
    Vendndodhja
    Mes oqeaneve...............
    Postime
    3,734
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Intervista e vampirit numer TRE,te atij regjimi eshte hajde anes e p...................dh ne mes.
    Ky kamelon politikan tallashi jo vetem nuk ndjen ndjese e keqardhje per gjithe ato menxyra,jo vetem i kalon shkarazi "gabimet" mbushur me vuajtje,trishtime,internime,skelete e kocka,por kerkon qe kamzhikun dhe plumbat e Enverit tua lere ne dore (sipas porosise se Nexhit) mekanikeve dhe karrociereve te Byrose.


    Eshte qesharake si mundohet te rehabilitoje figuren e nxire te Enverit duke na e paraqitur viktime e sistemeve dhe regjimeve komuniste.
    "Meqe brenga eshte burimi i gezimit,mos vajto............"

    GETE

  3. #3
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    24-04-2002
    Vendndodhja
    Manchester, UK
    Mosha
    36
    Postime
    1,080
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Lufta e klasave ~ gabim i komunizmit.
    Diktatura e proletariatit ~ gabim i komunizmit.

    Nuk ka diciture me te goditur sesa kjo me siper per te treguar dyftyresine e shtypit tone, dhe ne pergjithesi deshtimin e shoqerise tone te pas-90, per te bere analizen, denimin dhe ne fund fare, vetepastrimin nga e keqja e 45 vjeteve diktature. Mendoj se intervista te ketij lloji nuk kane as nje lloj vlere, qofte as ate historike, pervec se i tregon njerezve kapacitetin e atyre qe i kane qeverisur dikur (personalisht kam parasysh Muho Asllanin ne nje debat). Ajo qe te tmerron eshte raporti i frikshem (ne favor te kategorise se pare) mes shkrimeve dhe intervistave "roze" per diktaturen (sic eshte kjo me poshte) dhe deshmive te anes tjeter, te vrasjeve, persekutimeve dhe frymes se terrorit.

    Edipi nuk kishte faj qe vrau te atin dhe u martua me te emen, po kur e mori vesh se cfare kishte bere i nxorri syte vetes, thote Tomasi i Kunderes gjate pranveres se Prages ne nje metafore per te treguar pergjegjesine ndaj krimit. Xhelatet tane te dikurshem nuk e kane per turp te thone neper gazetat, kemi bere dhe gabime si psh. lufta e klasave apo diktatura e proletariatit.
    Lulet edhe mund ti shkelin por Pranveren nuk mund ta ndalin dot.

  4. #4
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    19,380
    Faleminderit
    36
    30 falenderime nė 21 postime
    Ramiz Alia: Bisedat e mia me Kadarenė

    EKSKLUZIVE: Pjesa e dytė e intervistės me ish-Presidentin e Shqipėrisė pėr disa nga momentet mė tė rėndėsishme tė zhvillimeve politike para e pas vitit ‘90


    Nė kė pjesėn e dytė tė intervistės, dhėnė kryeredaktorit tė televizionit tė Kosovės "Kohavision", ish-Presidenti i Shqipėrisė, Ramiz Alia, flet mbi ndalimin e fesė nė Shqipėri dhe ndikimi pėr kėtė tė Revolucionit Kulturor Kinez, eliminimin e Mehmet Shehut, Kadri Hazbiut dhe Feēorr Shehut, bisedat me Ismail Kadarenė pėr ndryshimet nė vitin 1989-1990

    - Nė anėn tjetėr, nė kohėn e Kinės, pėrveē zhvillimit ekonomik, filloi tė aplikohet edhe i ashtuquajturi "Revolucion kulturor". Edhe nė Shqipėri, me modelin kinez, u ndaluan shumė nga shkrimtarėt e njohur botėrorė, filluan ato ndikimet nė letėrsi, artet e tjera dhe aspekte tė tjera, u ndalua feja, qė ishte mė e rėndėsishme...

    Desha tė them se nė pėrgjithėsi "revolucioni kulturor kinez" kishte tė gjitha ato probleme qė i thatė dhe juve. Ishte i ngurtė nė njė pikėpamje dhe ishte konservator etj. Pėr hir tė sė vėrtetės, duhet tė them qė udhėheqja shqiptare nuk e ka mbėshtetur "Revolucionin kulturor", nuk e ka dashur "Revolucionin kulturor" kinez, d.m.th., nuk e ka mbėshtetur si tė tillė, por ndikimi i "Revolucionit kulturor kinez", ėshtė ndier edhe nė Shqipėri. Ėshtė ndier nėpėrmes disa vendimeve tė veēanta, tė posaēme. Ju pėrmendėt problemin e fesė. Problemi i fesė ishte njė ndikim nga kinezėt, por jo aq nga "Revolucioni kulturor kinez". Unė po ju them njė gjė, qė kėtė luftė kundėr fesė e filloi rinia.


    - Ishte "Organizata Rinore e Durrėsit"?

    Po, "Organizata Rinore e Durrėsit". Pra, erdhi pėr t`u botuar nė shtyp njė rezolutė e tyre kundėr fesė. Unė, meqė merresha edhe e kisha shtypin nė drejtimin tim, nuk e botova nė shtyp, e ndala sepse nuk isha i bindur qė duhej botuar, edhe vajta e ia thashė Enverit qė "unė mendoj tė mos e botoj" edhe ai ishte dakord. Pastaj u diskutua ky problem njė ēikė nė plan mė tė gjerė dhe dolėn disa argumente tė tjera. Nė veēanti mė kujtohet doli argumenti i emancipimit tė gruas dhe problemi qė kėto besėtytni fetare pengojnė emancipimin e gruas, e pėrgjithėsisht nė emancipimin e shoqėrisė. Nė atė kohė, ky problemi i emancipimit tė gruas, barazisė dhe pjesėmarrjes nė punė, shtrohej shumė nė atė kohė. Dhe dominoi kjo ide, qė, nė fund tė fundit, populli nuk ėshtė shumė besimtar nė Shqipėri, nuk janė tė lidhur shumė me fe. Nė Byronė Politike u mor vendimi. Padyshim, duke e parė me syrin e sotshėm, kupton, ai ishte njė hap i nxituar nga ana jonė. I nisur nga kėto motive qė thashė, jo nga "Revolucioni kulturor kinez", por mė tepėr nga kėto motive tė brendshme. Mė vonė, siē e dini, fenė e rikthyem edhe njė herė, sepse kishte njerėz qė besojnė.


    - Kjo, feja, ndikoi qė mė pas tė persekutoheshin shumė priftėrinj...

    Sigurisht, ėshtė njė ligj nė fizikė: aksioni sjell kundėrveprim. Edhe priftėrinjtė, edhe hoxhallarėt, e kanė kundėrshtuar dhe kanė vepruar kundėr rregullave. Natyrisht, ka pasur sipas ligjeve qėndrime herė tė ashpra herė mė pak tė ashpra. Ka pasur tė tilla momente edhe nė fushėn e letėrsisė. Unė mendoj qė nė fushėn e letėrsisė nuk ka ndikuar shumė "Revolucioni kulturor kinez", sepse te neve nuk ka pasur frenim pėr tė njohur Pikason apo tė them tjetėr poet e shkrimtarė, apo Ajnshtajnin e shkencėtarė tė tjerė. Jo, absolutisht. Kurrė nuk ka pasur njė tendencė tė tillė. Te ne, nė fushėn e letėrsisė ose tė artit ka pasur mė tepėr prirje liberalizimi.


    - Regjimi e shihte si rrezik liberalizimin?

    Sigurisht, regjimi e shihte si rrezik, domethėnė qė liberalizmi ishte njė e keqe pėr sistemin shoqėror tė asaj kohe.


    - Nė tė njėjtėn kohė kishte dėnime, persekutime, vrasje, tė poetėve, shkrimtarėve etj.

    Sigurisht. Kjo ka sjellė persekutime tė disa njerėzve, tė cilėt nė njė mėnyrė, ose tjetrėn, kanė rėnė nė kontradiktė me ligjin, me kohėn e shtetin.


    - Mirėpo, pastaj kjo iu hakmor socializmit. Kishte kontra-efekt. Me kėto u shemb. Nuk e kishit menduar?

    Po, socializmi nuk e pėsoi nga kjo, socializmi e pėsoi nga rrethanat botėrore. Ishte Lufta e Ftohtė, qė dominoi skenėn botėrore, midis shoqėrisė kapitaliste dhe socializmit. Kjo Luftė e Ftohtė, nė fund tė fundit, pėrfundoi me fitoren e kapitalizmit Perėndimor ndaj socializmit Lindor. Ajo pėrfundoi nė vitin 1989 me pėrmbysjen e njė vendi tė Lindjes dhe me hapjen e rrugės tė njė rendi tė ri tė shoqėrisė, tė demokracisė pluraliste, tė ekonomisė tė tregut etj.


    - Por, jo shumė kohė mė parė, ju edhe i mbajtėt disa gjyqe, disa largime dhe eliminime, duke filluar si ajo "Vetėvrasje" e Mehmet Shehut dhe pastaj etiketimi i tij si tradhtar dhe pastaj dy ministrat e tjerė tė Brendshėm, Kadri Hazbiu dhe Feēor Shehu. Ata u sulmuan si bashkėpunėtorė tė forcave tė jashtme?

    Po, tashti sa i pėrket luftės sė brendshme, sa i pėrket luftės nė gjirin e partisė, ky ėshtė njė problem tjetėr, qė efektivisht ka ndodhur. Domethėnė, ēėshtja ėshtė se nė parti ka njė vijė politike. Kėsaj vije politike, ēdokush, ēdo anėtar i partisė, aq mė shumė udhėheqėsit, janė tė detyruar t`i qėndrojnė besnikė, ta zbatojnė atė, kjo ėshtė kudo. Edhe te neve na ka ndodhur qė ndonjė udhėheqės p.sh., nė rastin konkret meqė pėrmendėt Mehmet Shehun, bėri njė gabim, i cili ishte i dėnueshėm pėr kohėn.


    - Fejesa e tė birit mė vajzėn nga njė familje "e papėrshtatshme"...

    Por, nuk ishte gabim i dėnueshėm me vdekje, ishte i dėnueshėm, edhe efektivisht udhėheqja e partisė e ka diskutuar kėtė problem dhe i dha vėrejtje si komunist. Njėkohėsisht, Mehmeti u zgjodh anėtar i Byrosė, Kryeministėr i shtetit. Por ai s`la tė pėrfundojė procesi i diskutimit. Bėri vetėvrasje, sepse aty nė atė mbledhje u propozua njė vėrejtje, njė shėnim karte e regjistrimit qė ishte nė atė kohė.


    - Ai bėri vetėvrasje pikėrisht nė natėn ndėrmjet mbledhjes dhe vazhdimit tė mbledhjes, ndėrmjet 17-18 dhjetorit?

    Ekzakt, vazhdimit tė mbledhjes. Domethėnė mė 17-18 dhjetor, ai bėri vetėvrasjen. Pas kėsaj, natyrisht, lindi pyetja: "Pse e vrau veten?". Kjo pyetje ishte e para dhe mė kujtohet personalisht kur unė e mora vesh, mua mė njoftoi oficeri qė ka vrarė veten Mehmeti.


    - Ju keni qenė i pari qė jeni njoftuar?

    Jo, i pari s`paskam qenė, sepse ai mė tha qė e kishte njoftuar edhe ministrin e Brendshėm, Feēorri e kishte lajmėruar Kadriun, kėshtu qė njoftimi ishte bėrė pėrpara andej, e pastaj mė njoftoi mua. Dhe unė vajta tek Enveri, qė ishte mėngjesi kur do venim nė mbledhje, dhe i thashė kėshtu, kėshtu ka ndodhur, dhe e mbaj mend si sot, pyetja e parė qė mė bėri ishte: "Pse e bėri ky kėtė?!". Domethėnė edhe ai u habit. Nuk e priste njė gjė tė tillė dhe asnjė nga ne s`e prisnim, sepse nė mbledhje pėrfundoi e tėra dhe, nė fakt, tė nesėrmen do fliste vetė Mehmeti, do tė thoshte ndonjė gjė rreth diskutimit dhe do tė fliste edhe Enveri dhe s`kishte gjė. Kėshtu qė, "pse e vrau veten?!", dhe me kėtė lindėn tė tėra pikėpyetjet qė u bėnė.


    - Ngjalli edhe te ju dyshime?

    Vetvetiu filloi tė ngjallen dyshime. Njeriu kėrkon tė dijė ēfarė ka ndodhur. Nė jetėn e tij, Mehmeti ka pasur disa momente delikate.


    - Si pėr shembull?

    E para, ishte nė vitin 1953. Kur nė Bashkimin Sovjetik u dėnua Berja, e kapi ajo paranojė. "Pse mua mė shikon me sy tė keq Enveri?!". Ishte njeri i dyshimtė. Dhe vajti e u thotė rusėve qė "mua po mė shohin me sy tė keq dhe ju lutem me ndihmoni qė tė mos mė shohin me sy tė keq Enveri". Edhe ata ia thanė Enverit, kėshtu, kėshtu thotė Mehmeti. Enveri tha: "Ēfarė?! Unė nuk shoh njeri me sy tė keq". Dhe mbaroi kaq, edhe nė fakt nė atė kohė u bė Kryeministėr. U emėrua Kryeministėr.


    - Dhe pastaj kur bėri vetėvrasje tė gjitha kėto kthehen prapa?

    Sillen nė mendje. Kupton? Sillen nė mendje njėra edhe tjetra. Prandaj prapė nė vitin ‘64 erdhėn letrat nė ambasadėn tonė nė Vjenė, nė tė cilat tregohej se Mehmet Shehu ishte agjent i Intelligence Service.


    - Nga njė kosovar, keni thėnė, qė ishte dorėzuar ajo letėr.

    Jo, nuk dihet. Ai mė duket ishte rus.


    - Nė njėrėn nga intervistat tuaja keni pėrmendur qė ato vinin nga njė marksist-leninist kosovar?

    Jo, ai ka qenė i huaj qė i ka dorėzuar dhe ato i ka parė nė ‘64 Enveri me gjithė Hysni Kapon. I kanė parė kėto dhe i kanė konsideruar si njė provokacion qė na bėnin tė tjerėt, sepse ne ishim nė luftė me sovjetikėt dhe sovjetikėt donin qė tė fusnin grindjet. Pra, na atakonin ne nė mėnyrė qė tė grindeshim dhe nė fakt ata e bėnė.


    - Dhe pėrnjėherė u bėnė tė besueshme tė gjitha ato qė atėherė u panė me dyshime?

    Kur pastaj thashė "ky vrau veten", lindi menjėherė dhe filluan dyshimet pse e bėri kėtė "po pse?" "T`i shikojmė kėto dokumente tė vjetra". Unė s‘i kisha parė pėr vete kurrė mė herėt.


    - Dhe pastaj?

    Dhe pastaj Enveri bėri atė tė famshmen, si u quajt ajo "Tablonė sinoptike", qė foli pėr jetėn e Mehmetit dhe vėrejtjet pėr tė, duke e konsideruar qė ishte njė agjent etj.


    - Por nuk kishte prova tė tjera tė qėndrueshme pėr tė konkluduar atė?

    Tashti ėshtė e vėshtirė tė thuash prova. Prova nuk ka tė tjera, qė tė them unė a janė tė vėrteta ato dokumente.


    - Ismail Kadare ka shkruar dhe ka botuar libra, ku thotė se ka pasur ndikim nė ndryshimet qė keni bėrė. Ai pėrmend edhe letrėn, bile, dhe nė formėn e librit tė botuar "Letėrkėmbim me Presidentin", duke akuzuar drejtpėrdrejt njerėzit nga Ministria e Brendshme etj., qė ju i dini, dhe pastaj ju ndėrmorėt vendime bazuar mbi ato letra?

    Ēėshtja ėshtė kėtu. Unė mendoj qė Kadareja, por jo vetėm Kadareja, kanė pasur mendime mbi zhvillimin e vendit pėr njė ēėshtje ose tjetėr. Kanė bėrė propozime. Kadareja ka pasur audiencė tė plotė tek unė, nė kuptimin qė unė e kam trajtuar si njė shok dhe mendoj qė ėshtė njė shkrimtar i talentuar i vendit tonė, edhe si tė tillė unė e kam trajtuar me dashamirėsi dhe nga kjo pikėpamje me mua ai bisedonte hapur. Ishte i guximshėm me mua pėr tė thėnė njė fjalė qoftė edhe nė atė plan, siē thotė ai nė letrėn e vet, qė "ka folur pėr njėrin apo pėr tjetrin njeri". Natyrisht, nuk ėshtė Kadareja qė ka ndikuar tek mua pėr tė marrė disa masa. Unė thashė nga jam nisur unė. Mund tė kenė koinciduar kėto edhe me ndonjė mendim qė ka pasur Kadareja, nuk pėrjashtoj njė gjė tė tillė. Pėr sa i pėrket njerėzve tė veēantė, ēėshtja ėshtė kėtu: Kadaresė i ishte rrėnjosur nė mendje qė sigurimi i shtetit e ndjek, qė sigurimi i shtetit kėshtu e ashtu... Unė i thosha gjithnjė qė "nuk mundet njeri, nuk mund t`i bėnte gjė pa urdhrin tim". Ne e kemi garantuar.


    - Kjo ka ndodhur vetėm me rastin e Kadaresė. Ka qenė ky njė pėrjashtim?

    Po them pėr Kadarenė, sepse atė e pėrmendėt. Prandaj ai kishte mendim qė ky apo ai njeri e bezdiste... Mirėpo, nė qoftė se kanė ardhur ndryshime, kanė ardhur jo pse donte Kadareja.


    - Pastaj, ka shkruar Kadare qė njėherė ka pasur shpresė tek ju, por pastaj ėshtė zhgėnjyer, pasi qė ju keni folur pėr mbėshtetjen nė forcat vetjake, vazhdimin e rrugės sė Enverit etj.

    Mirė, kėto janė mendimet e Kadaresė. Unė nuk kam kėrkuar, ose nuk kėrkoj asnjėherė, qė ndokush tė thotė atė qė them unė. Kadare ka njė mendim tė vetin. Bukur.


    - Ikja e Kadaresė sikur ndikoi nė ndryshimet qė do tė ndodhnin nė Shqipėri?

    Unė nuk mendoj. Nuk ka pasur asnjė ndikim. Kadareja ka ikur nė shtator dhe nė ngjarjet e dhjetorit s`ka pasur asnjė ndikim. Unė pėr veten time nuk e kam pėrshėndetur dhe nuk e quaj qė i ka bėrė njė nder tė madh vetes, por, sidoqoftė, ēdokush bėn llogaritė e veta.

    - vijon -



    NESER do tė lexoni: Ramiz Alia rrėfen raportet, ndikimi dhe roli i Nexhmije Hoxhės pas vdekjes sė Enver Hoxhės; rrėzimi i regjimit komunist ishte i diktuar apo pjesė e njė procesi tė brendshėm dhe deklarata: Pse Enver Hoxha duhet ta ketė bustin nė qytetin e Gjirokastrės.


    gazeta shqip

  5. #5
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    24-04-2002
    Vendndodhja
    Manchester, UK
    Mosha
    36
    Postime
    1,080
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Ramiz Alia: Njė bust pėr Enverin nė Gjirokastėr

    Vlerėsoni se duhet ta kishte Enver Hoxha bustin?

    Sot, pas pluralizmit mendoj se do tė ishte e vėshtirė tė vendosej njė monument si ai qė ishte nė qendėr tė Tiranės. Por njė bust i Enverit, nė njė pikė tjetėr tė qytetit, mund dhe duhet tė ekzistojė. Po ėshtė e padiskutueshme qė Enveri mund tė kishte vend plotėsisht nė Gjirokastrėn e tij. Dhe e quaj tė gabuar qė ėshtė hequr monumenti nga Gjirokastra. Njė personalitet i tillė, Komandant i partizanėve qė ēliruan Shqipėrinė nga pushtuesit fashistė dhe e inkuadroi vendin tonė nė Aleancėn Antifashiste Botėrore, njė udhėheqės qė pėr 50 vjet vuri nė shėrbim tė atdheut gjithė dijet e aftėsitė e tij, i bėn nder jo vetėm Gjirokastrės, por tėrė Shqipėrisė.
    ____________________________

    Duke mos pasur nerva per te vene te tere intervisten, shkeputa vetem kete pergjigjen e fundit. Nuk me intereson shume se cfare mendimi ka Ramiz Alia per demokracine e sotme, diktaturen e djeshme apo per rolin e Enver Hoxhes. Ajo qe te tmerron, sic e kam shprehur dhe me perpara eshte apatia jone si shoqeri kur vjen puna qe ti bejme gjyqin historik periudhes dhe figures ne fjale. Keshtu sic e kemi nisur nuk eshte shume cudi qe, fjala vjen, pas 30 vjetesh demokraci, atehere kur kujtimet e drejteperdrejta te kohes se diktatures te jene shuar dhe kur do kete nevoje per deshmite dhe gjykimet historike, keto te fundit te jene te tipit: ka pasur gabime por ka bere dhe te mira. Dhe nje popull qe nuk mban mend historine e tij rrezikon ta perserise ate.
    Lulet edhe mund ti shkelin por Pranveren nuk mund ta ndalin dot.

  6. #6
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    19,380
    Faleminderit
    36
    30 falenderime nė 21 postime
    Ramiz Alia: Njė bust pėr Enverin nė Gjirokastėr

    Pjesa e tretė dhe e fundit e intervistės ekskluzive me ish-Presidentin e Shqipėrisė


    - vijon nga dy numrat e kaluar -

    Nė tė njėjtėn kohė, nė gjithė Evropėn Juglindore filloi rėnia e sistemeve moniste dhe erdhi pluralizmi politik. Ju edhe nė atė kohė kundėrshtonit qė edhe nė Shqipėri duhet pasur pluralizėm politik. Besonit vėrtet se do tė vazhdonte Shqipėria tė ishte jashtė rrjedhave ndėrkombėtare?

    Jo, nuk besoj qė do tė mbetej jashtė kėtyre rrjedhave. Nė vitin 1990, mė saktė nė gusht tė ‘90-ės, unė kam mbledhur intelektualėt dhe kam biseduar me ta. Midis tė tjerave, unė shtrova ēėshtjen e pluralizmit politik, por asnjė nga ata, dhe as Kadareja, nuk mė mbėshtetėn. I pari u ngrit Berisha dhe tha: "Unė mendoj qė s‘ėshtė koha e pluralizmit politik, neve duhet tė zhvillojmė pluralizmin e mendimit" dhe konkretisht propozoi: "Duhet qė ‘Zėri i Popullit‘ tė jetė organ i gjithė partisė, nė mėnyrė qė tė mund tė shkruajė populli lirisht mendimin e lirė".


    Sikur ta lidhnim sėrish me Kadarenė, pasi ai nuk ju ka zėnė besė se e keni marrė seriozisht kėtė takim, mė tepėr e ka parė si njė matje e pulsit nga ju. Ai madje shkruan se ka pyetur njėrin nga ata qė kanė marrė pjesė "a do tė dalim gjallė nga kėtu?".

    Unė gjithnjė flas pėr atė qė ka ndodhur, atė qė kam thėnė. Se ēka mendojnė tė tjerėt, nuk mė takon mua. Kadare mendon ashtu, por tė tjerėt qė kanė qenė aty nuk janė shprehur nė atė mėnyrė.


    Megjithatė, nuk ndodhėn ndryshimet. Vetėm kur filloi lėvizja studentore e dhjetorit, vetėm atėherė pranuat pluralizėm partiak.

    Siē e thashė mė lart, nė mbledhjen me intelektualėt unė kėrkova mendimin e tyre pėr pluralizmin politik. Sali Berisha u prononcua si mė lart, ndėrsa Kadareja nuk foli fare. I thashė: "Fol edhe ti, si mendon pėr kėtė ēėshtje"? Ai u pėrgjigj: "Kėto janė ēėshtje juridike, tė cilat unė s‘i njoh". Unė i thashė: "Nėse ka njeri qė i di mirė kėto ēėshtje, ai je ti. Por nėse nuk do tė flasėsh, mos fol". Dhe ai nuk foli. Kėshtu qėndron ēėshtja. Kur situata ndryshoi dhe u bė e qartė se pluralizmi politik ishte i pashmangshėm, unė vetė i propozova Komitetit Qendror qė tė merrej vendimi pėr shpalljen e pluralizmit politik.


    Po ky vendimi i pluralizmit politik ishte i vėshtirė pėr ju?

    Tashmė, pas ngjarjeve qė ndodhėn nė Evropėn Lindore dhe situatės nė vend qė kishte ndryshuar, kushtet pėr tė kaluar nė pluralizėm ishin pjekur. Lėvizja e studentėve ishte impulsi qė e pėrshpejtoi procesin. Ėshtė e qartė se ai ndryshim qė ndodhi nė Evropėn Lindore, ku sistemi socialist u zėvendėsua nga pluralizmi politik, nga ekonomia e tregut etj., patjetėr do tė vinte nė Shqipėri. Pikėrisht pėr kėtė arsye unė propozova nė Komitetin Qendror tė Partisė tė miratohej vendimi pėr vendosjen e pluralizmit partiak, siē edhe u miratua. Mė datėn 11 nėntor 1990 u mblodh KQ i Partisė dhe mori vendimin. Qė atė ditė kėtė vendim tė KQ-sė unė ua kam shpallur studentėve, sepse kisha lėnė atė natė takim me ta. Unė nuk doja tė shkoja nė mbledhje me duar bosh, sepse e dija qė ky ishte njė problem qė i shqetėsonte edhe ata. Dhe nė Pallatin e Delegatėve me studentėt biseduam shtruar pėr shumė ēėshtje. Ata shtruan mjaft pyetje dhe unė u jam pėrgjigjur hapur tė gjitha ēėshtjeve qė shtruan. Tėrė biseda ime me studentėt ėshtė transmetuar nė sheshin ku demonstronin studentėt dhe ku ishin tė pranishėm tė gjithė. Shpallja e pluripartitizmit ishte pra njė veprim i domosdoshėm qė do t`i hapte rrugėn zhvillimit tė shoqėrisė nė kushtet e reja. Unė mendoj qė ai ishte njė hap qė duhej marrė.


    Megjithatė, vetėm pak kohė mė herėt e kishit kundėrshtuar ashpėr. Nė Plenumin e Tetė tė Komitetit Qendror tė PPSH nė vitin 1989 keni bėrė thirrje pėr ngritje tė vigjilencės kundėr asaj qė e keni quajtur revizionizėm dhe rivendosjes sė kapitalizmit nė Shqipėri. Keni thėnė: "Ne nuk kemi bėrė asnjėherė dhe nuk bėjmė as ‘hapje‘, as ‘mbyllje‘, as ‘ndryshime‘ nėn ndikimin e ndokujt... Nė disa drejtime kurrė dhe nė asnjė rrethanė nuk do tė lėvizim. Kurrė nuk do tė lejojmė dobėsimin e pronės sė pėrbashkėt socialiste, siē nuk do lėmė t‘i hapen shtigje kthimit tė pronave private e shfrytėzimit kapitalist; kurrė nuk do tė lejojmė dobėsimin e pushtetit popullor, tė diktaturės sė proletariatit, siē nuk e kemi ndarė dhe nuk do tė ndajmė pushtetin nė asnjė forcė antipopullore; kurrė nuk do tė heqim dorė e nuk do tė lejojmė dobėsimin e rolit udhėheqės tė partisė sonė marksiste-leniniste pėr hir tė sė ashtuquajturit pluralizėm qė na servir borgjezia". U treguat shkurtpamės, tė gjitha kėto ndodhėn?

    Po, pak kohė mė parė e kishim kundėrshtuar, sepse jo vetėm unė dhe gjithė udhėheqja e partisė, por siē e thashė, edhe intelektualėt me tė cilėt u kėshillova gjatė takimit tė muajit gusht 1990 ishin tė bindur, bile dhanė edhe argumente, se "vendi ynė nuk ėshtė i pėrgatitur nga ana e kulturės politike pėr pluralizmin". Qė nga koha e vendosjes sė pluralizmit demokratik kanė kaluar gati 17 vjet. A thua tashmė ka nė vendin tonė demokraci tė vėrtetė? A ka kulturė demokratike, sidomos nė marrėdhėniet midis partive tė ndryshme? Dyshoj...


    A ishte koha e duhur pėr t`u marrė ky vendim?

    Koha pėr pluralizmin kishte ardhur. Sepse nuk mund tė bėheshin ndryshimet politike, ekonomike e shoqėrore, kalimi nga sistemi monopartiak dhe ekonomia shtetėrore dhe e kolektivizuar, nė sistemin e pluralizmit demokratik dhe tė ekonomisė sė tregut pa pranuar ekzistencėn e shumė partive. Pra, derisa po kalohej nga njė sistem nė njė sistem tjetėr, ishte e domosdoshme tė zhvillohej shoqėria jo sipas mendimit unik tė njė partie-shtet, por tė mendimit pluralist. A ishte i pėrgatitur opinioni publik pyesni ju? Kur shoh se si zihen deputetėt nė parlamentin shqiptar apo artikullshkruesit nė shtypin shqiptar, mendoj se ende jemi larg nivelit qė kėrkon demokracia e vėrtetė.


    Bazuar nė kėto qė thoni, mund t‘i bierė qė shqiptarėt janė mė tepėr pėr diktaturė. Ju pėrmendėt edhe diskutimet, atėherė duhet dėgjuar edhe zėri i opinionit, apo jo?

    Jo nuk ėshtė fjala pėr kthim nė diktaturė. Mendimi im ėshtė se duhet tė mėsohen njerėzit, sidomos pushtetarėt, qė tė dėgjojnė me durim dy edhe tri zėra, bile edhe mė shumė, t‘i dėgjojnė me durim. Mendoj se nė diskutime, edhe kur ka mosmarrėveshje, duhet tė sundojė qetėsia, fryma e marrėdhėnieve korrekte. Pra, sipas mendimit tim, nevojitet mė shumė kulturė politike dhe respekt pėr mendimin e tjetrit. Nė politikė, nė mėnyrė absolute, meqenėse flasim pėr demokraci, pėr pluralizėm, nuk duhet pėrjashtuar mendimi i tjetrit. Nė tė kundėrtėn duhet respektuar edhe mendimi i tjetrit. Ky ėshtė edhe thelbi i demokracisė.


    Nė anėn tjetėr ne pėrmendėm edhe kohėn e komunizmit, kur mendimi i tjetrit ėshtė sanksionuar edhe me vdekje. Ėshtė e kundėrta pra.

    Atėherė kishim tė bėnim me njė sistem monopartiak. Tani po flasim pėr njė sistem pluripartiak. Janė dy koncepte. Tani thashė se sistemi pluripartiak kėrkon kulturė dhe respekt pėr tė tjerė. Kjo pėrbėn thelbin e demokracisė. Unė nuk e pėrjashtoj, bile jam i mendimit se edhe atėherė, nė kohėn e monopartitizmit, ishte i domosdoshėm respekti pėr njerėzit, pėr bashkėbiseduesit...


    Pse u pritėn demonstratat e studentėve pėr t`u vendosur sistemi pluropartiak? Nganjėherė mendohet qė edhe ju keni dashur tė keni njė pėrkrahje, duke u pėrballur me konservatorėt e partisė, por pėr kėtė keni hezituar. Madje mbahen mend edhe demonstruesit nė Shkodėr dhe nė Kavajė nė pranverė tė vitit ‘90, kur rrėzonin bustin e Stalinit dhe brohorisnin emrin tuaj, duke ju parė si mė liberal. Si e shpjegoni ju?

    Unė nuk i bėj dot kėto lidhje siē i bėni ju. Unė thashė mė parė, dhe po e pėrsėris, se ēdo gjė piqet nė kohėn e vet. Te ne nė Shqipėri ishin disa rrethana shoqėrore-politike, tė cilat u poqėn gradualisht dhe si pėrfundim sollėn ndryshimet qė ndodhėn. Unė i gėzohem faktit qė ky transformim, kalimi nga njė sistem nė tjetrin, nuk u bė me gjak, nuk u bė me dhunė, nė kuptimin qė tė vriteshin qindra e qindra njerėz. Sepse nė atė kohė nuk ishte njė gjė e ēuditshme, qė njė krah i nisur nga bindjet ideologjike, nga konceptet e partisė, tė komunizmit, dhe njė krah i frymėzuar nga antikomunizmi tė shkonin deri nė njė pėrplasje tė madhe me armė, dhe si pasojė do tė vriteshin qindra e qindra njerėz.


    Ėshtė diskutuar nė rrethin tuaj dhe ėshtė vendosur qė tė mos pėrdoret dhunė ndaj protestuesve?

    Jo, nuk ėshtė diskutuar a tė pėrdoret a mos tė pėrdoret dhuna. Koncepti ynė ka qenė: nuk duhet tė pėrdoret dhuna definitivisht. Rreziqet qė tė ndodhte dhunė kanė qenė nė fillim kur u bėnė demonstratat e studentėve. Aty mund tė goditeshin studentėt, dhe kjo do tė ishte njė katastrofė, por asgjė nuk ndodhi, sepse forcat e policisė u pėrmbajtėn. Por mė e madhja mund tė ndodhte nė ditėn kur u rrėzua monumenti i Enver Hoxhės, ku gjakrat mund tė ndizeshin mė lehtė. Kishin njė simbolikė pėrpara. Nė atė kohė mė njoftuan se studentėt po pėrpiqeshin ta hiqnin monumentin e Enverit. Mė pyetėn "ē‘tė bėnin" dhe unė u thashė qė duhet ta zbatojnė ligjin. Por ligji thotė tė kapet organizatori. M‘u pėrgjigjėn se kjo ėshtė e vėshtirė, dhe "mund tė qėllojmė tė tjerėt, por kjo do tė jetė kasaphanė". I thashė: "Jo, kasaphana nuk na duhet. Nė qoftė se nuk je nė gjendje tė ndalėsh organizatorin, kasaphana nuk na duhet". Dhe policia u tėrhoq pa bėrė gjė, sepse kasaphana nuk na duhej. Ky ishte krejt motivi im nė atė kohė. Por me kėtė motiv ishin dakord edhe tė gjithė shokėt e tjerė. Asnjė nga shokėt e udhėheqjes sė asaj kohe nuk kanė qenė dakord qė tė derdhej gjak, qė tė qėllohej mbi njerėzit, qė tė mbrojtur me gjak monumenti i Enver Hoxhės.


    A keni diskutuar nė kėtė kohė me Nexhmije Hoxhėn, tė venė e Enverit?

    Me Nexhmijen kam qenė nė kontakt. Edhe nė atė kohė kur ėshtė rrėzuar monumenti ajo nuk ka qenė pėr t`u derdhur gjak, pėr t`u mbrojtur monumenti i Enverit. Kuptohet vetvetiu, pėr tė ka qenė njė dhimbje shumė mė e madhe, sa e asnjė tjetri.


    A keni pasur kontakte derisa keni qenė nė krye tė shtetit shqiptar me Nexhmije Hoxhėn? A ka pasur ajo ndonjė pushtet mbi ju?

    Kam pasur, bile shumė, dhe jo vetėm pse ishte e veja e Enver Hoxhės. Ajo ishte edhe anėtare e Komitetit Qendror tė Partisė, ishte me njė nivel tė lartė politik dhe me pėrgatitje tė lartė kulturore. Prandaj tė bisedoja dhe kėshillohesha me tė e quaja tė dobishme. Pėrfitova nga ajo, siē pėrfitoi Nexhmija dhe shumė tė tjerė nga kontaktet me mua. Ne ishim shokė, secili kishte njė detyrė tė caktuar nė organet udhėheqėse tė partisė, dhe nuk bėhet fjalė pėr "pushtet" mbi njėri-tjetrin.


    Tashti njė pyetje e drejtpėrdrejtė. Ju a mund tė besonit se do tė mund tė qėndronte busti i Enver Hoxhės dhe do tė vazhdonte tė ishte edhe nė kėtė kohė nė qendėr tė Tiranės?

    Po tė flasim pėr ditėt e sotme, padyshim jo. Ishte e vėshtirė tė qėndronte, ashtu siē ishte e vėshtirė tė qėndronte monumenti i Stalinit, apo edhe ai i Leninit. Monumenti i Enverit mund tė qėndronte, por jo aty. Nė njė vend tjetėr edhe mund tė qėndronte.


    Por, a vlerėsoni se e meriton qė nė Tiranė tė jetė njė bust i tij?

    Nė atė kohė doemos e meritonte, kur tė gjithė ne kishim njė mendim pėr socializmin, pėr Partinė e Punės qė kishte themeluar Enver Hoxha.


    Vlerėsoni se duhet ta kishte bustin?

    Sot, pas pluralizmit mendoj se do tė ishte e vėshtirė tė vendosej njė monument si ai qė ishte nė qendėr tė Tiranės. Por njė bust i Enverit, nė njė pikė tjetėr tė qytetit, mund dhe duhet tė ekzistojė. Po ėshtė e padiskutueshme qė Enveri mund tė kishte vend plotėsisht nė Gjirokastrėn e tij. Dhe e quaj tė gabuar qė ėshtė hequr monumenti nga Gjirokastra. Njė personalitet i tillė, Komandant i partizanėve qė ēliruan Shqipėrinė nga pushtuesit fashistė dhe e inkuadroi vendin tonė nė Aleancėn Antifashiste Botėrore, njė udhėheqės qė pėr 50 vjet vuri nė shėrbim tė atdheut gjithė dijet e aftėsitė e tij, i bėn nder jo vetėm Gjirokastrės, por tėrė Shqipėrisė.

    FUND


    gazeta shqip

  7. #7
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    19,380
    Faleminderit
    36
    30 falenderime nė 21 postime
    Ramiz Alia: Njė bust pėr Enverin nė Gjirokastėr

    Pjesa e tretė dhe e fundit e intervistės ekskluzive me ish-Presidentin e Shqipėrisė


    - vijon nga dy numrat e kaluar -

    Nė tė njėjtėn kohė, nė gjithė Evropėn Juglindore filloi rėnia e sistemeve moniste dhe erdhi pluralizmi politik. Ju edhe nė atė kohė kundėrshtonit qė edhe nė Shqipėri duhet pasur pluralizėm politik. Besonit vėrtet se do tė vazhdonte Shqipėria tė ishte jashtė rrjedhave ndėrkombėtare?

    Jo, nuk besoj qė do tė mbetej jashtė kėtyre rrjedhave. Nė vitin 1990, mė saktė nė gusht tė ‘90-ės, unė kam mbledhur intelektualėt dhe kam biseduar me ta. Midis tė tjerave, unė shtrova ēėshtjen e pluralizmit politik, por asnjė nga ata, dhe as Kadareja, nuk mė mbėshtetėn. I pari u ngrit Berisha dhe tha: "Unė mendoj qė s‘ėshtė koha e pluralizmit politik, neve duhet tė zhvillojmė pluralizmin e mendimit" dhe konkretisht propozoi: "Duhet qė ‘Zėri i Popullit‘ tė jetė organ i gjithė partisė, nė mėnyrė qė tė mund tė shkruajė populli lirisht mendimin e lirė".


    Sikur ta lidhnim sėrish me Kadarenė, pasi ai nuk ju ka zėnė besė se e keni marrė seriozisht kėtė takim, mė tepėr e ka parė si njė matje e pulsit nga ju. Ai madje shkruan se ka pyetur njėrin nga ata qė kanė marrė pjesė "a do tė dalim gjallė nga kėtu?".

    Unė gjithnjė flas pėr atė qė ka ndodhur, atė qė kam thėnė. Se ēka mendojnė tė tjerėt, nuk mė takon mua. Kadare mendon ashtu, por tė tjerėt qė kanė qenė aty nuk janė shprehur nė atė mėnyrė.


    Megjithatė, nuk ndodhėn ndryshimet. Vetėm kur filloi lėvizja studentore e dhjetorit, vetėm atėherė pranuat pluralizėm partiak.

    Siē e thashė mė lart, nė mbledhjen me intelektualėt unė kėrkova mendimin e tyre pėr pluralizmin politik. Sali Berisha u prononcua si mė lart, ndėrsa Kadareja nuk foli fare. I thashė: "Fol edhe ti, si mendon pėr kėtė ēėshtje"? Ai u pėrgjigj: "Kėto janė ēėshtje juridike, tė cilat unė s‘i njoh". Unė i thashė: "Nėse ka njeri qė i di mirė kėto ēėshtje, ai je ti. Por nėse nuk do tė flasėsh, mos fol". Dhe ai nuk foli. Kėshtu qėndron ēėshtja. Kur situata ndryshoi dhe u bė e qartė se pluralizmi politik ishte i pashmangshėm, unė vetė i propozova Komitetit Qendror qė tė merrej vendimi pėr shpalljen e pluralizmit politik.


    Po ky vendimi i pluralizmit politik ishte i vėshtirė pėr ju?

    Tashmė, pas ngjarjeve qė ndodhėn nė Evropėn Lindore dhe situatės nė vend qė kishte ndryshuar, kushtet pėr tė kaluar nė pluralizėm ishin pjekur. Lėvizja e studentėve ishte impulsi qė e pėrshpejtoi procesin. Ėshtė e qartė se ai ndryshim qė ndodhi nė Evropėn Lindore, ku sistemi socialist u zėvendėsua nga pluralizmi politik, nga ekonomia e tregut etj., patjetėr do tė vinte nė Shqipėri. Pikėrisht pėr kėtė arsye unė propozova nė Komitetin Qendror tė Partisė tė miratohej vendimi pėr vendosjen e pluralizmit partiak, siē edhe u miratua. Mė datėn 11 nėntor 1990 u mblodh KQ i Partisė dhe mori vendimin. Qė atė ditė kėtė vendim tė KQ-sė unė ua kam shpallur studentėve, sepse kisha lėnė atė natė takim me ta. Unė nuk doja tė shkoja nė mbledhje me duar bosh, sepse e dija qė ky ishte njė problem qė i shqetėsonte edhe ata. Dhe nė Pallatin e Delegatėve me studentėt biseduam shtruar pėr shumė ēėshtje. Ata shtruan mjaft pyetje dhe unė u jam pėrgjigjur hapur tė gjitha ēėshtjeve qė shtruan. Tėrė biseda ime me studentėt ėshtė transmetuar nė sheshin ku demonstronin studentėt dhe ku ishin tė pranishėm tė gjithė. Shpallja e pluripartitizmit ishte pra njė veprim i domosdoshėm qė do t`i hapte rrugėn zhvillimit tė shoqėrisė nė kushtet e reja. Unė mendoj qė ai ishte njė hap qė duhej marrė.


    Megjithatė, vetėm pak kohė mė herėt e kishit kundėrshtuar ashpėr. Nė Plenumin e Tetė tė Komitetit Qendror tė PPSH nė vitin 1989 keni bėrė thirrje pėr ngritje tė vigjilencės kundėr asaj qė e keni quajtur revizionizėm dhe rivendosjes sė kapitalizmit nė Shqipėri. Keni thėnė: "Ne nuk kemi bėrė asnjėherė dhe nuk bėjmė as ‘hapje‘, as ‘mbyllje‘, as ‘ndryshime‘ nėn ndikimin e ndokujt... Nė disa drejtime kurrė dhe nė asnjė rrethanė nuk do tė lėvizim. Kurrė nuk do tė lejojmė dobėsimin e pronės sė pėrbashkėt socialiste, siē nuk do lėmė t‘i hapen shtigje kthimit tė pronave private e shfrytėzimit kapitalist; kurrė nuk do tė lejojmė dobėsimin e pushtetit popullor, tė diktaturės sė proletariatit, siē nuk e kemi ndarė dhe nuk do tė ndajmė pushtetin nė asnjė forcė antipopullore; kurrė nuk do tė heqim dorė e nuk do tė lejojmė dobėsimin e rolit udhėheqės tė partisė sonė marksiste-leniniste pėr hir tė sė ashtuquajturit pluralizėm qė na servir borgjezia". U treguat shkurtpamės, tė gjitha kėto ndodhėn?

    Po, pak kohė mė parė e kishim kundėrshtuar, sepse jo vetėm unė dhe gjithė udhėheqja e partisė, por siē e thashė, edhe intelektualėt me tė cilėt u kėshillova gjatė takimit tė muajit gusht 1990 ishin tė bindur, bile dhanė edhe argumente, se "vendi ynė nuk ėshtė i pėrgatitur nga ana e kulturės politike pėr pluralizmin". Qė nga koha e vendosjes sė pluralizmit demokratik kanė kaluar gati 17 vjet. A thua tashmė ka nė vendin tonė demokraci tė vėrtetė? A ka kulturė demokratike, sidomos nė marrėdhėniet midis partive tė ndryshme? Dyshoj...


    A ishte koha e duhur pėr t`u marrė ky vendim?

    Koha pėr pluralizmin kishte ardhur. Sepse nuk mund tė bėheshin ndryshimet politike, ekonomike e shoqėrore, kalimi nga sistemi monopartiak dhe ekonomia shtetėrore dhe e kolektivizuar, nė sistemin e pluralizmit demokratik dhe tė ekonomisė sė tregut pa pranuar ekzistencėn e shumė partive. Pra, derisa po kalohej nga njė sistem nė njė sistem tjetėr, ishte e domosdoshme tė zhvillohej shoqėria jo sipas mendimit unik tė njė partie-shtet, por tė mendimit pluralist. A ishte i pėrgatitur opinioni publik pyesni ju? Kur shoh se si zihen deputetėt nė parlamentin shqiptar apo artikullshkruesit nė shtypin shqiptar, mendoj se ende jemi larg nivelit qė kėrkon demokracia e vėrtetė.


    Bazuar nė kėto qė thoni, mund t‘i bierė qė shqiptarėt janė mė tepėr pėr diktaturė. Ju pėrmendėt edhe diskutimet, atėherė duhet dėgjuar edhe zėri i opinionit, apo jo?

    Jo nuk ėshtė fjala pėr kthim nė diktaturė. Mendimi im ėshtė se duhet tė mėsohen njerėzit, sidomos pushtetarėt, qė tė dėgjojnė me durim dy edhe tri zėra, bile edhe mė shumė, t‘i dėgjojnė me durim. Mendoj se nė diskutime, edhe kur ka mosmarrėveshje, duhet tė sundojė qetėsia, fryma e marrėdhėnieve korrekte. Pra, sipas mendimit tim, nevojitet mė shumė kulturė politike dhe respekt pėr mendimin e tjetrit. Nė politikė, nė mėnyrė absolute, meqenėse flasim pėr demokraci, pėr pluralizėm, nuk duhet pėrjashtuar mendimi i tjetrit. Nė tė kundėrtėn duhet respektuar edhe mendimi i tjetrit. Ky ėshtė edhe thelbi i demokracisė.


    Nė anėn tjetėr ne pėrmendėm edhe kohėn e komunizmit, kur mendimi i tjetrit ėshtė sanksionuar edhe me vdekje. Ėshtė e kundėrta pra.

    Atėherė kishim tė bėnim me njė sistem monopartiak. Tani po flasim pėr njė sistem pluripartiak. Janė dy koncepte. Tani thashė se sistemi pluripartiak kėrkon kulturė dhe respekt pėr tė tjerė. Kjo pėrbėn thelbin e demokracisė. Unė nuk e pėrjashtoj, bile jam i mendimit se edhe atėherė, nė kohėn e monopartitizmit, ishte i domosdoshėm respekti pėr njerėzit, pėr bashkėbiseduesit...


    Pse u pritėn demonstratat e studentėve pėr t`u vendosur sistemi pluropartiak? Nganjėherė mendohet qė edhe ju keni dashur tė keni njė pėrkrahje, duke u pėrballur me konservatorėt e partisė, por pėr kėtė keni hezituar. Madje mbahen mend edhe demonstruesit nė Shkodėr dhe nė Kavajė nė pranverė tė vitit ‘90, kur rrėzonin bustin e Stalinit dhe brohorisnin emrin tuaj, duke ju parė si mė liberal. Si e shpjegoni ju?

    Unė nuk i bėj dot kėto lidhje siē i bėni ju. Unė thashė mė parė, dhe po e pėrsėris, se ēdo gjė piqet nė kohėn e vet. Te ne nė Shqipėri ishin disa rrethana shoqėrore-politike, tė cilat u poqėn gradualisht dhe si pėrfundim sollėn ndryshimet qė ndodhėn. Unė i gėzohem faktit qė ky transformim, kalimi nga njė sistem nė tjetrin, nuk u bė me gjak, nuk u bė me dhunė, nė kuptimin qė tė vriteshin qindra e qindra njerėz. Sepse nė atė kohė nuk ishte njė gjė e ēuditshme, qė njė krah i nisur nga bindjet ideologjike, nga konceptet e partisė, tė komunizmit, dhe njė krah i frymėzuar nga antikomunizmi tė shkonin deri nė njė pėrplasje tė madhe me armė, dhe si pasojė do tė vriteshin qindra e qindra njerėz.


    Ėshtė diskutuar nė rrethin tuaj dhe ėshtė vendosur qė tė mos pėrdoret dhunė ndaj protestuesve?

    Jo, nuk ėshtė diskutuar a tė pėrdoret a mos tė pėrdoret dhuna. Koncepti ynė ka qenė: nuk duhet tė pėrdoret dhuna definitivisht. Rreziqet qė tė ndodhte dhunė kanė qenė nė fillim kur u bėnė demonstratat e studentėve. Aty mund tė goditeshin studentėt, dhe kjo do tė ishte njė katastrofė, por asgjė nuk ndodhi, sepse forcat e policisė u pėrmbajtėn. Por mė e madhja mund tė ndodhte nė ditėn kur u rrėzua monumenti i Enver Hoxhės, ku gjakrat mund tė ndizeshin mė lehtė. Kishin njė simbolikė pėrpara. Nė atė kohė mė njoftuan se studentėt po pėrpiqeshin ta hiqnin monumentin e Enverit. Mė pyetėn "ē‘tė bėnin" dhe unė u thashė qė duhet ta zbatojnė ligjin. Por ligji thotė tė kapet organizatori. M‘u pėrgjigjėn se kjo ėshtė e vėshtirė, dhe "mund tė qėllojmė tė tjerėt, por kjo do tė jetė kasaphanė". I thashė: "Jo, kasaphana nuk na duhet. Nė qoftė se nuk je nė gjendje tė ndalėsh organizatorin, kasaphana nuk na duhet". Dhe policia u tėrhoq pa bėrė gjė, sepse kasaphana nuk na duhej. Ky ishte krejt motivi im nė atė kohė. Por me kėtė motiv ishin dakord edhe tė gjithė shokėt e tjerė. Asnjė nga shokėt e udhėheqjes sė asaj kohe nuk kanė qenė dakord qė tė derdhej gjak, qė tė qėllohej mbi njerėzit, qė tė mbrojtur me gjak monumenti i Enver Hoxhės.


    A keni diskutuar nė kėtė kohė me Nexhmije Hoxhėn, tė venė e Enverit?

    Me Nexhmijen kam qenė nė kontakt. Edhe nė atė kohė kur ėshtė rrėzuar monumenti ajo nuk ka qenė pėr t`u derdhur gjak, pėr t`u mbrojtur monumenti i Enverit. Kuptohet vetvetiu, pėr tė ka qenė njė dhimbje shumė mė e madhe, sa e asnjė tjetri.


    A keni pasur kontakte derisa keni qenė nė krye tė shtetit shqiptar me Nexhmije Hoxhėn? A ka pasur ajo ndonjė pushtet mbi ju?

    Kam pasur, bile shumė, dhe jo vetėm pse ishte e veja e Enver Hoxhės. Ajo ishte edhe anėtare e Komitetit Qendror tė Partisė, ishte me njė nivel tė lartė politik dhe me pėrgatitje tė lartė kulturore. Prandaj tė bisedoja dhe kėshillohesha me tė e quaja tė dobishme. Pėrfitova nga ajo, siē pėrfitoi Nexhmija dhe shumė tė tjerė nga kontaktet me mua. Ne ishim shokė, secili kishte njė detyrė tė caktuar nė organet udhėheqėse tė partisė, dhe nuk bėhet fjalė pėr "pushtet" mbi njėri-tjetrin.


    Tashti njė pyetje e drejtpėrdrejtė. Ju a mund tė besonit se do tė mund tė qėndronte busti i Enver Hoxhės dhe do tė vazhdonte tė ishte edhe nė kėtė kohė nė qendėr tė Tiranės?

    Po tė flasim pėr ditėt e sotme, padyshim jo. Ishte e vėshtirė tė qėndronte, ashtu siē ishte e vėshtirė tė qėndronte monumenti i Stalinit, apo edhe ai i Leninit. Monumenti i Enverit mund tė qėndronte, por jo aty. Nė njė vend tjetėr edhe mund tė qėndronte.


    Por, a vlerėsoni se e meriton qė nė Tiranė tė jetė njė bust i tij?

    Nė atė kohė doemos e meritonte, kur tė gjithė ne kishim njė mendim pėr socializmin, pėr Partinė e Punės qė kishte themeluar Enver Hoxha.


    Vlerėsoni se duhet ta kishte bustin?

    Sot, pas pluralizmit mendoj se do tė ishte e vėshtirė tė vendosej njė monument si ai qė ishte nė qendėr tė Tiranės. Por njė bust i Enverit, nė njė pikė tjetėr tė qytetit, mund dhe duhet tė ekzistojė. Po ėshtė e padiskutueshme qė Enveri mund tė kishte vend plotėsisht nė Gjirokastrėn e tij. Dhe e quaj tė gabuar qė ėshtė hequr monumenti nga Gjirokastra. Njė personalitet i tillė, Komandant i partizanėve qė ēliruan Shqipėrinė nga pushtuesit fashistė dhe e inkuadroi vendin tonė nė Aleancėn Antifashiste Botėrore, njė udhėheqės qė pėr 50 vjet vuri nė shėrbim tė atdheut gjithė dijet e aftėsitė e tij, i bėn nder jo vetėm Gjirokastrės, por tėrė Shqipėrisė.

    FUND


    gazeta shqip

  8. #8
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    20,225
    Faleminderit
    24
    91 falenderime nė 89 postime
    RAMIZ ALIA: “GABIME KAM BĖRĖ SHUMĖ, KUSH I NUMĖRON ?!! “ - Intervistė TV Klan




    RAMIZ ALIA

    RAMIZ ALIA: “GABIME KAM BĖRĖ SHUMĖ, KUSH I NUMĖRON ?!! “


    Ramiz Alia: “PLURALIZMIN UA SHPREHA INTELEKTUALĖVE QĖ NĖ GUSHT ’90, POR S’MĖ MBĖSHTETĖN”
    Nė pėrvjetorin e 16-tė, ish-presidenti Ramiz Alia rrėfen ngjarjet e lėvizjeve tė dhjetorit ’90. Nė njė intervistė tė dhėnė pėr emisionin “Opinion Plus” tė gazetarit Blendi Fevziu nė TV Klan, Alia zbulon pėr herė tė parė qėndrimin e disa intelektualėve, tė cilėt nuk i kishin dhėnė mbėshtetje pėr pluralizmi. Mes tyre edhe Berisha e Kadare. Nėse nuk do tė kishte qenė pėr lėvizjen e studentėve, sipas ish-presidentit pluralizmi do tė ishte vonuar edhe mė tej, pasi udhėheqja i druhej pasojave tė kėtij ndryshimi tė madh. Mė poshtė po botojmė intervistėn e plotė tė Ramiz Alisė

    TV Klan: Sot mbushen 16 vjet nga firmosja e pluralizmit politik nė Shqipėri. A besoni sot, nisur nga gjithė karriera juaj politike, qė keni bėrė jė vendim tė drejtė?

    Ramiz Alia: “Po! Unė , edhe nė atė kohė kur u vendos shpallja e pluralizmit politik, pra 16 vjet mė parė, edhe sot, mendoj se ka qenė njė veprim i drejtė, sepse ai nuk ishte njė vendim subjektiv, por ishin kėrkesat e kohės ato qė pėrcaktuan nevojėn e shpalljes sė pluralizmit politik. Unė e kujtoj gjithnjė atė ngjarje, por njė gjė dua tė theksoj, qė ajo ngjarje i hapi rrugėn njė shoqėrie tė re, tė lirė. I dha fund shtetit njėpartiak dhe i hapi rrugėn shoqėrisė pluraliste. Desha tė them, se rėndėsi tė veēantė ka fakti qė ky kapėrcim nga njė sistem nė tjetrin u bė pa gjak, u bė nė rrugė paqėsore”.

    TV Klan: Mund tė ndodhte edhe ndryshe?

    Ramiz Alia: “Mund tė ndodhte tė kishte gjakderdhje, e cila do tė kishte pasoja tė jashtėzakonshme pėr popullin. Arrij nė kėtė pėrfundim, sepse nė atė kohė, forcat e ndryshme politike qė ekzistonin, ose forcat e ndryshme brenda vendit, mund tė shpėrthenin nė njė konflikt midis njerėzve tė ndryshėm. Gjė qė do tė ishte me rreziqe tė mėdha pėr vendin”.

    TV Klan: A ka pasur momente, qė vėrtetė ekzistonte rreziku pėr tė shpėrthyer apo ka qenė thjesht mjet presioni qė vinte nga strukturat konservative?

    Ramiz Alia: “Jo! Nė atė kohė qė po flasim konkretisht, nė dhjetor tė 1990, nuk ka pasur ndonjė gjė tė veēantė. Por, mė vonė, ngjarjet precipituan. Flas pas krijimit tė Partisė Demokratike. Por, veēanėrisht kur erdhi ēėshtja e monumentit tė Enver Hoxhės nė shkurt, ky rrezik ishte real”.

    TV Klan: Thatė se e kujtoni shpesh kėtė moment dhe se ishte i rėndėsishėm. Doja t’ju pyesja, firmosja e pluralizmit, ka qenė njė vendim qė ju e morėt me bindjen tuaj, apo ka qenė i imponuar nga protesta e studentėve?

    Ramiz Alia: “Mendoj se lėvizja studentore i dha shtysėn e fundit kėtij problemi, sepse me ngjarjet e vitit 1990, ēdo njeri shikonte se situate po precipitonte. Kishin ndodhur nė 1989 ngjarjet e tėrė Evropės Lindore, shembja e Murit tė Berlinit, fundi i sistemit socialist nė Evropėn Lindore etj. Shqipėria kishte mbetur ajo qė quhej dominoja e fundit. Pra, pėr pasojė, ishte e qartė qė diēka do tė ndodhte edhe tek ne. Dhe nė fakt ne, nė vitin 1990 u pėrpoqėm tė bėjmė diēka. Diēka nė kuptimin qė t’i pėrshtateshim situatės, tė bėjmė disa reforma tė ndryshme, qoftė nė planin politik, qoftė nė atė ekonomik, qoftė nė marrėdhėniet me botėn e jashtme. Mos harroni qė nė atė kohė ne hymė nė marrėdhėnie politike edhe me Shtetet e Bashkuara tė Amerikės, me Bashkimin Sovjetik, u lidhėn marrėdhėnie me Tregun e Pėrbashkėt”.

    TV Klan: Ka njė pretendim tė vazhdueshėm nga mediat, sipas tė cilave tė gjitha kėto liberalizime, ose iniciativa qė patėt marrė ju me bujė, qenė shumė tė vonuara. Ka shumė qė thonė se u morėn shumė iniciativa, por qė merreshin, nė atė kohė qė treni kishte ikur ndėrkohė nga stacioni. Pra ishit gjithmonė tė vonuara nė marrjen e kėtyre iniciativave?

    Ramiz Alia: “Nuk ka dyshim qė tani mund tė konkludojmė qė ishin tė vonuara, sepse rezultati i tyre qe jo i mirė, nuk ēuan nė atė rezultat apo produkt qė deshėm. Por, nuk duhet harruar njė gjė, qė nė 1990 situata tek ne ishte e vėshtirė nga ēdo pikėpamje. Edhe nga pikėpamja ekonomike ishte mjaft e vėshtirė situata. Viti 1989 ishte njė vit i thatė, njė thatėsirė e madhe, e cila e dėmtoi jashtėzakonisht ekonominė shqiptare, qė nė atė kohė kishte njė mbėshtetje tė fuqishme tek bujqėsia. Edhe elelektrifikimi, prodhimi i energjisė elektrike kishte probleme. Pra nė atė kohė ishin aspektet ekonomike qė shkonin shumė keq, u vėshtirėsua situate nė vend. Nga ana tjetėr, ishte presioni nga jashtė, si rezultat i dominosė sė fundit”.

    TV Klan: Nė ē’formė ishte ky presion?

    Ramiz Alia: “Ne e ndjenim kėtė qoftė nė planin ekonomik, sepse gjatė viteve, veēanėrisht 1986-1987-1988, ne kishim lidhur marrėdhėnie ekonomike me vendet e Evropės Lindore, me Gjermaninė Lindore, me Ēekosllovakinė, me Hungarinė. Mirėpo kur ndodhėn ngjarjet e 1989, tė tėra kėto marrėdhėnie u prishėn. Kėshtu vėshtirėsitė ne i ndjemė direkt. Nga ana tjetėr, nga ana politike, radio, televizioni, i gjithė ky presion nga jashtė ndihej nė vendin tonė. Kėshtu qė, tė tėra kėto e bėnin situatėn shumė delikate nė atė kohė. Me kėtė desha tė them se edhe ato masat qė morėm, masat liberalizuese, nuk patėn rezultatet e tyre. Pėr shembull, ne hoqėm ndalimin e fesė, dhamė tė drejtėn qytetarėve tė kishin pasaporta pėr udhėtime jashtė shtetit. Por, vendimi pėr tė dhėnė pasaportat u dha, por nga ana tjetėr procedurat pėr dhėnien e pasaportave nuk funksionuan”.

    TV Klan: Ka pasur njerėz qė shkuan tė kėrkonin pasaporta dhe u rrahėn nė rajonet e policisė.

    Ramiz Alia: “Nuk e di kėtė, nuk e di nėse janė rrahuar apo nuk janė rrahur, por di qė pati vonesė”.

    TV Klan: Pse kjo vonesė kur ligji kishte dalė?

    Ramiz Alia: “Sepse ishte njė praktikė e re qė po hynte tek ne dhe mendoj se organizma tė ndryshėm nuk ishin tė pėrgatitur pėr veprime tė tilla”.

    TV Klan: Gjatė vitit 1990, deri nė ditėn e 11 Dhjetorit, qė firmosėt nė mesditė dekretimin e pluralizmit politik nė vend, a kishit menduar nė njė moment, qė Shqipėria duhet dhe kishte pėr tė hyrė nė pluralizėm politik apo mendonit se mund tė gjendej njė zgjidhje pėr ta shtyrė ashtu siē ishte?

    Ramiz Alia: “Gjatė vitit 1990, ne kemi bėnė katėr Pleniume tė Komitetit Qendror, gjė qė s’kishte ndodhur ndonjė herė brenda njė viti. Ishin tamam pleniume, me masa, qoftė nė fushėn ekonomike, qoftė nė fushėn politike. Ato qė pak a shumė pėrmenda. Ishin masa qė kishin synim, jo pėr tė ndryshuar sistemin socialist, por pėr tė korrigjuar sistemin, pėr ta bėrė atė mė tė pranueshėm, pėr ta liberalizuar atė. Qė tė mundej edhe Shqipėria tė ecte pėrpara. Deri nė kėtu ishim nė vitin 1990. Ne e shikonim se diēka duhej bėrė. Ajo qė ndodhi nė 1989 nė vendet e tjera, nuk mund tė kalonte pa zhvillime”.

    TV Klan: Pra ju mendonit se mund tė vazhdonit me njė sistem socialist tė pėrmirėsuar?

    Ramiz Alia: “Bėnim tentativa, por nga fundi u duk se nuk arrihej dot mė tė bėhej asgjė”.

    TV Klan: Ēfarė dinit ju dhe drejtuesit e tjerė tė kohės pėr pluralizmin politik?

    Ramiz Alia: “Pėr pluralizmin politik sigurisht dinim, sepse nga shkencat politike dinim se ē’ishte kapitalizmi, dinim se ē’ėshtė demokracia. Nuk flas pėr masat ose njerėzit, por pėr tė tjerėt. Kishte qė dinin, kishte mbase qė nuk dinin”.

    TV Klan: A ėshtė diskutuar ndonjėherė mes jush kjo gjė?

    Ramiz Alia: “Jo! Kėtė problem nuk e kemi diskutuar mė parė”.

    TV Klan: As nė takimet informale?

    Ramiz Alia: “Jo! Mė pėrpara, jo. Ne e kemi diskutuar ēėshtjen nė kuptimin, si duhet tė kapėrcejmė vėshtirėsitė qė po shfaqen dhe si duhet tė kapėrcejmė presionet qė po na vijnė. Pėr t’iu pėrgjigjur nė njė mėnyrė tė tillė, qė tė kalonim nė njė mėnyrė tė butė nė njė shoqėri tjetėr, duke bėrė disa reforma nė shoqėrinė tonė”.

    TV Klan: A kishte ndonjė moment qė dikush nga kėta drejtues komunistė tė kohės, pėrfshirė edhe ju, tė mendonte se ndoshta hapja pluralizmit politik dhe integrimi nė njė sistem tjetėr, mund ta ēonin Shqipėrinė pėrpara?

    Ramiz Alia: “Jo, nė atė kohė nuk e mendonim kėtė, nuk e mendonim fare”.

    TV Klan: A menduat nė njė moment, nga data 8 deri mė 11 Dhjetor, kur firmosėt pluralizmin politik, qė t’i refuzonit kėrkesat e studentėve dhe tė tentonit t’i shpėrndanit me dhunė protestat e tyre?

    Ramiz Alia: “Po i pėrgjigjem tė dytės; a kam menduar ndonjėherė t’i shpėrndanim me dhunė protestat e studentėve? Asnjė herė, nė asnjė mėnyrė. Pėrkundrazi, unė qė nė fillim jam ofruar pėr bisedime me studentėt, pėr tė dėgjuar mendimet e tyre, pėr tė pėrkrahur kėrkesat e tyre, deri nė atė pikė qė ata janė shprehur dhe kanė qenė tė hapur me mua. Kėshtu kam menduar qė nė fillim, qė mbrėmjen e 8 Dhjetorit kur filloi manifestimi i studentėve dhe mua mė lajmėruan vonė natėn, pas mesit tė natės pėr kėtė gjė. Mė lajmėruan nga ana e Ministrisė sė Brendshme. Mė thanė qė nė Qytetin Studenti, studentėt kanė filluar tė bėjnė njė manifestim dhe janė nė njė lloj greve”.

    TV Klan: Ju informuan pėr motivet?

    Ramiz Alia: “Jo, nuk mė njoftuan. Mė thanė vetėm, qė njė grup studentėsh kėrkonin tė takoheshin me mua. Dhe unė menjėherė njoftova se jam dakord plotėsisht qė tė takohem me ta. Natyrisht me tė gjithė studentėt nuk mund tė takohesha. Thashė qė tė krijohej njė pėrfaqėsi, sa tė mundej, 30-40-50 veta dhe jam gati tė takohem me ta. Kjo ka qenė, mbaj mend si sot, rreth orės 1 pas mesnate. Unė u nisa nga shtėpia dhe shkova nė korpusin kryesor tė Universitetit, nė sallėn e madhe. Atje ishin futur studentėt, njė grup prej 30 e ca studentėsh dhe prisnin. Ata mė shtruan kryesisht probleme ekonomike. Pakėnaqėsitė ishin lidhur me ēėshtjen e konvikteve, me dritat, me mencat. Tė kėtij karakteri kryesisht ekonomik. Natyrisht unė e kisha tė qartė pėr vete, se nuk mund tė ishin kėto motivet qė mund tė ngrinin studentėt nė njė protestė tė tillė dhe i pyeta shprehimisht: Mirė, po kėto probleme ju, ishte e domosdoshme t’i bisedonit me mua? Pėrse nuk i bisedoni nė organizatėn e rinisė?
    Sapo unė pėrmenda organizatėn e rinisė, ata menjėherė reaguan. Thanė, Jo, ne nuk e duam atė organizatė, ajo nuk pėrfaqėson interesat tona. Aty unė kuptova qė bėhej fjalė pėr diēka tjetėr. E kuptova se ata donin njė organizatė tjetėr. Pra donin tė zėvendėsonin organizatėn e tyre tė studentėve, ajo qė ishte Bashkimi i Rinisė sė Punės, me njė organizatė qė ata dėshironin tė krijonin. Pra, doli direkt problemi i krijimit tė njė organizate tjetėr. Unė me ta e pėrfundova bisedimin atė natė nė kėtė formė...”.

    TV Klan: Ky grup kryesohej nga Azem Hajdari. Besoj se ky ka qenė kontakti juaj i parė me tė?

    Ramiz Alia: “Unė Azemin personalisht nuk e njoha, por unė kam njė zakon timin, qė kur takoj njeri e pyes pėr emrin, por i them edhe nga je. Dhe aty pyeta disa nga studentėt dhe mė bėri pėrshtypje se 2 ose 3 mė thanė se ishin nga Tropoja”.

    TV Klan: A ju kėrkuan edhe reforma demokratike studentėt nė atė takim?

    Ramiz Alia: “Jo! Nė atė takim nuk mė kėrkuan gjė. Nė atė takim ishte mė tepėr problemi i Organizatės sė rinisė. Aty ne ramė dakord qė tė takohemi sėrish. Studentėt mė thanė: ne kemi edhe gjera tė tjera pėr tė thėnė, por ėshtė mirė tė vish ti dhe tė takohesh vetė me studentėt.
    Unė i thashė, dakord, nesėr nė orėn 5 pasdite do tė vij tek ju, nė Qytetin Studenti. Mblidhni tėrė studentėt atje nė sallė, le tė rrinė edhe jashtė sa tė duan. Por, me njė kusht, ju paradite shkoni nė shkollė, unė pasdite do vij tė bisedojmė pėr kėto punė. Kjo ishte marrėveshja”.

    TV Klan: Po si shpjegohet fakti qė kjo pėrfaqėsi studentėsh, qė kishte ardhur me garancinė tuaj, si Sekretar i Parė i Komitetit Qendror dhe President i Republikės, u rrah sė bashku me studentėt e tjerė sapo u bashkua me grupin nė Qytet Studenti?

    Ramiz Alia: “Kėtė gjė unė nuk e di konkretisht. E kam marrė vesh mė vonė. Ma kanė thėnė studentėt vetė kėtė gjė, kur kam bėrė takimin e dytė me ta dhe nuk e di si ka ndodhur. Nga ana e Ministrisė sė Brendshme, mė dhanė njė arsyetim, sipas tė cilit dikush, njė oficer, humbi koburen dhe kjo shkaktoi njė zėnkė. Por unė nuk besoj qė dikush nga udhėheqja e Ministrisė, tė ketė dhėnė urdhėr qė tė rriheshin”.

    TV Klan: A ishte kjo pėr t’i trembur?

    Ramiz Alia: “Jo, nuk besoj, nuk besoj se ishte e tillė, sepse nė fakt ata mbetėn tė nesėrmen tėrė ditėn aty dhe nuk pati asnjė tentativė pėr t’i shpėrndarė”.

    TV Klan: Nė momentin qė mbaruat takimin e parė mė studentėt, a menduat, apo a ju shkoi ndėr mend qė kjo lėvizje studentėsh mund tė shfrytėzohej dhe tė shndėrrohej nė njė manifestim politik, qė do tė bashkonte dhe intelektualė, profesorė universitetesh, e tė tjerė qė donin ndryshimin e regjimit?

    Ramiz Alia: “Sigurisht unė u shqetėsova. Edhe vetė fakti qė unė vajtja tek studentėt nė mes tė natės, pa u konsultuar me askėnd tjetėr, tregon se gjykova qė ajo ishte diēka jo e vogėl. Mendoja se kjo sigurisht mund tė shndėrrohej nė njė lėvizje tė rrezikshme pėr sistemin qė ekzistonte. Mos harro qė na kishte ndodhur mė parė ēėshtja e ambasadave. Pra njė ngjarje e rėndė dhe kjo ishte ngjarja e dytė, akoma mė e rėndė, qė po ndodhte brenda nė qytetin e Tiranės, nga studentėt, qė ishin pjesa mė e zgjedhur e rinisė shqiptare”.

    TV Klan: A jeni informuar ju, qė tė nesėrmen, ndryshe nga protestat e tjera qė kishin ndodhur dhe ishin shuar mė pas, kjo protestė po vijonte nė Qytetin Studenti dhe qė nė mėngjesin e 9 Dhjetorit studentėt ishin mbledhur pėrsėri dhe kishin vendosur qė tė mos shkonin nė shkollė?

    Ramiz Alia: “Po, unė e mora vesh menjėherė dhe natyrisht nuk mė erdhi mirė qė studentėt nuk e mbajtėn fjalėn. Por nga ajo kuptova qė po thellohej”.

    TV Klan: Dhe ju nuk e mbajtėt fjalėn qė ata tė shkonin paqėsisht, sepse u rrahėn.

    Ramiz Alia: “Jo, unė mendoj se ajo rrahje qe njė incident me njė pjesė. Nuk them qe me tė tėrė studentėt. Ajo mund tė ishte me pėrfaqėsinė. Nuk ka qenė me masėn e studentėve. Por, ai ishte sebepi, qė thanė ata: nuk kanė pse tė na rrahin. Sepse nuk i rrahu njeri pastaj tė nesėrmen. Studentėt ishin tė ndėrgjegjshėm me atė se ēfarė kėrkonin. Sipas tyre, ata kėrkonin ndryshimin nė sistem, ndryshime politike. Siē thashė, mua mė folėn pėr ndryshime ekonomike, por nė fakt po kuptohej se ata kėrkonin njė organizatė tjetėr politike. Pra, qė nė atė moment, unė pėr vete, personalisht, kuptova qė po vjen thirrja pėr pluralizmin politik”.

    TV Klan: A ju informuan, qė nė mėngjes, bashkė me studentėt po bashkoheshin profesorė tė Universitetit dhe intelektualė tė tjerė?

    Ramiz Alia: “Unė pėr kėtė nuk kam qenė nė dijeni, s’kam pasur informacion tė tillė”.

    TV Klan: Atėherė Sigurimi nuk ka qenė aq i fortė sa mendonim ne!

    Ramiz Alia: “Ndoshta. Nė atė kohė unė mora vesh se nga ana e Komitetit tė Partisė sė Tiranės po ēoheshin profesorė tė ndryshėm, pėr tė biseduar me studentėt, pėr t’i qetėsuar ata. Njė nga kėta profesorė ishte Berisha, tė cilit unė i kėrkova qė tė shkonte tė transmetonte nga ana ime fjalėn se - unė nuk shkova nė orėn 5 mbas dite tek studentėt, sepse ata s’mbajtėn fjalėn nė mėngjes, s’vajtėn nė shkollė. I thash se tė nesėrmen unė jam gati tė vetė prapė tek ta, qė nuk heq dorė nga takimi dhe biseda me ta. Kjo ishte tėrė sa dija unė nė atė kohė. Dhe kėto janė fjalėt e vetme qė i kam thėnė Sali Berishės”.

    TV Klan: Berisha ėshtė shprehur se ka biseduar me ta dhe ju ka ēuar fjalė se ata nuk dėgjojnė dhe kjo ka qenė gjithė lidhja juaj. Ėshtė e vėrtetė, kaq, apo ka pasur edhe kontakte tė mėtejshme?

    Ramiz Alia: “E vėrteta ėshtė se unė I thashė Berishės tė transmetoj vetėm kaq nga ana ime dhe Berisha ka shkuar atje. Ēfarė u ka thėnė studentėve, unė nuk e di, s’jam fare nė dijeni pėr kėtė. Ai ėshtė kthyer tek unė pas orėn 12 tė natės dhe mė tha se me ata s’merresh vesh. Mė tha, natėn e mirė; i thashė natėn e mirė. Kaq. Dhe unė me Berishėn mė nuk kam pasur kontakt. Pas dy ditėsh, kur u krijua Partia Demokratike, morra vesh se Sali Berisha…”

    TV Klan: Ish-ministri i Arsimit, Skėnder Gjinushi, nė njė prononcim tė disa ditėve mė parė deklaronte se ju i keni thėnė qė nė takimin qė do tė bėjė me studentėt duhet marrė dhe profesor Berisha. Ėshtė e vėrtetė apo jo?

    Ramiz Alia: “Nuk mbaj mend kur e ka fjalėn Skėnder Gjinushi. Kam pėrshtypjen qė Skėnder Gjinushi e ka fjalėn kur u bė greva e urisė e studentėve. Mbase kam thėnė pėr atė kohė”.

    TV Klan: Pėr shkurtin?

    Ramiz Alia: “Besoj”

    TV Klan: Pra i vetmi kontakt me Berishėn ka qenė ky?

    Ramiz Alia: “Vetėm ai, s’kam pasur me Berishėn tjetėr kontakt dhe nė atė kohė as me Gjinushin kontakt tjetėr s’kam pasur”.

    TV Klan: Pse tentuat qė tė ēonit fjalė pėrmes Sali Berishės?

    Ramiz Alia: “Motivi ėshtė fare i thjeshtė, se pyeta studentėt nga jeni dhe morra vesh se 2-3 veta mė thanė nga Tropoja. Mendova qė Sali Berisha ėshtė nga Tropoja, mbase i njeh ata. Njėri prej tyre ishte Azem Hajdari. Nuk e njoha Azemin, mė vonė e kam njohur. Mendova se mund tė ishte njeriu qė mund tė merrej vesh mė lehtė me ta. Ky ishte motivi, i thjeshtė, asnjė motiv tjetėr s’kam pasur”.

    TV Klan: Nuk ka pasur kontakte tė mėtejshme mes jush?

    Ramiz Alia: “Jo, jo. Me Saliun? Jo, asnjė motiv, asnjė kontakt tjetėr. Do me thėnė flas nė ato pozita. Pastaj kur u bė kryetar partie patjetėr …”

    TV Klan: Cili ishte momenti i parė, nė datat midis 8 dhe 10 Dhjetorit, kur ju menduat se duhet tė firmosej pluralizmi politik? A ka njė moment kur keni qenė i bindur qė duhet ta bėnit kėtė?

    Ramiz Alia: “Ky moment ka qenė pikėrisht nė mbrėmjen e 10 dhjetorit, kur vazhdoi protesta e studentėve. Kur nga Tirana filluan tė shkojnė edhe punėtorė tė disa qendrave, kur lėvizja e studentėve mori proporcione mė tė mėdha. Pra u duk qė kėtu nuk ėshtė mė ēėshtja e njė grupi studentėsh, por ėshtė njė problem mė madh. Dhe nė datėn 11 nė mėngjes pėr mua u bė e qartė qė duhet tė shpallnim pluralizmin politik”.

    TV Klan: Nėse studentėt nuk do kishin dalė nė protesta dhe nuk do kishin bėrė presion, do e firmosnit pluralizmin?

    Ramiz Alia: “Nė atė kohė? Jo, nuk besoj. Pėr ē’arsye? Pėr arsyen e thjeshtė, qė unė nė gusht tė 1990 mblodha intelektualėt e Tiranės dhe diskutova me ta, midis tė tjera edhe pėr ēėshtjen e pluralizmit dhe unė kėrkoja mbėshtetje...”.

    TV Klan: Pėrse kėrkonit mbėshtetje?

    Ramiz Alia: “Kėrkoja mbėshtetje, sepse pas ngjarjeve nė Lindje, mendonim dhe ne se si tė ecnim pėrpara, si mundej ky vend ta kapėrcente atė situatė. Njė nga rrugėt mund tė ishte edhe kjo, pluralizmi. Unė e shtrova pėrpara intelektualėve nė atė kohė se ē’mendonin pėr kėtė. Nė fakt unė nuk pata mbėshtetje nga asnjėri. Nuk mė tha asnjė: Po ta bėjmė, mirė do jetė. Pėrkundrazi, Berisha shprehu mendimin e tij, tha se ėshtė mė mirė pluralizmi i mendimit, se nuk jemi tė pėrgatitur, kultura politike nga mungon, etje, etj. Kadare nuk u shpreh fare”.

    TV Klan: Por a ishit ju realisht i hapur pėr t’i dėgjuar opinionet e tyre apo ishte mė shumė njė formė presioni. Pra po e pėrdornit kėtė takim pėr presion?

    Ramiz Alia: “Isha shumė i hapur dhe fakti qė nga gjithė ai grup qė ishte aty, nuk i ka ndodhur asgjė, asnjėrit, tregon se isha shumė i hapur”.

    TV Klan: Nė momentin qė vendosėt tė firmosnit pluralizmin politik, me cilit nga drejtuesit e lartė komunistė tė kohės u konsultuat?

    Ramiz Alia: “Unė kam biseduar nė mėnyrė personale nė fillim me Adil Ēarēanin, qė ishte kryeministėr. Kam biseduar nė mėnyrė informale, i kam thėnė qė duhet ta bėjmė dhe duhet tė shkojmė pėrpara. Kam biseduar me Foto Ēamin, qė ishte njė nga shokėt mė tė cilin unė komunikoja. Me Xhelil Gjonin, qė ishte nė atė kohė, Sekretar i Komitetit Qendror tė Partisė, me Sofokli Lazrin”.

    TV Klan: Cili ishte mendimi i tyre?

    Ramiz Alia: “Ata ishin dakord me mua. Pastaj kam mbledhur Byronė Politike komplet, e kam shtruar aty dhe ramė dakord. Pastaj shkuam nė mbledhjen e Komitetit Qendror tė Partisė”.

    TV Klan: Tė gjithė kėta qė pėrmendėt ishin pjesa mė liberale, ose tė paktėn mė mėndje hapur e Byrosė Politike. Po pjesa mė konservative e Byrosė Politike?

    Ramiz Alia: “Nuk mund tė vė gisht pėr asnjė qė tė them se kush ka qenė liberal e tjetri…”

    TV Klan: Po nė mbledhjen e Byrosė a patėt rezistencė?

    Ramiz Alia: “Nuk pati asnjė kundėrshtim. Prandaj e them dhe e kam thėnė gjithmonė, se mund tė ketė pasur nė Komitetin Qendror tė Partisė, mund tė ketė pasur nė Byronė Politike njerėz qė ishin mė pak tė vendosur ose mė pak tė kuptueshėm pėr njė problem, kjo varej nga niveli i tyre. Por absolutisht asnjė nga udhėheqėsit e Partisė, udhėheqėsit e Byrosė Politike ose tė Komitetit Qendror nuk kanė qenė kundėr pluralizmit! Ashtu si[ jam i detyruar ta theksoj, sepse ėshtė njė e drejtė dhe e rėndėsishme, se asnjė nga shokėt e Byrosė Politike apo tė Komitetit Qendror, nuk ka qenė pėr pėrdorimin e armėve kundėr demonstruesve. Nė asnjė rast.”


    TV Klan: Kush votoi kundėr pluralizmit?

    Ramiz Alia: “Kundėr pluralizmit nė Komitetit Qendror ka votuar Spiro Koleka dhe Rita Marko dhe pėr nderin e tyre, tamam ata kanė vepruar pėr mendimin tim shumė korrekt. Fundi nuk e kishin mendimin, nuk e kishin tė qartė kėtė ēėshtje. Por, pasi u mor vendimi, Spiro Koleka dhe Rita Marko, por veēanėrisht Spiro Koleka, me tė cilin kam pasur kontakte tė vazhdueshme edhe mė vonė, ka qenė nga luftėtarėt e vendosur pėr zbatimin e atij vendimi”.

    TV Klan: A ka pasur Brenda Partisė sė Punės grupe konservative, qė kontestonin vendimet tuaja?

    Ramiz Alia: “Ma kanė bėrė disa herė kėtė pyetje dhe e ēuditshme. Unė gjithmonė i pėrgjigjem me atė qė di. Zyrtarisht, nuk ka pasur nė Partinė e Punės, as nė udhėheqje, grupe tė tilla kontestatore. Pėr pasojė, mua personalisht, nuk mė ka dalė asnjėri kundėr, nė kuptimin nga pozitat konservatore, sepse kundėr pėr njė gjė tjetėr…”

    TV Klan: Po flasim pėr platformė?

    Ramiz Alia: “Pėr platformė absolutisht jo. Tani pyetja e dytė, a ka pasur njeri qė s’ka qenė dakord? Mund tė ketė pasur, sepse kjo ėshtė e lirė dhe kuptohet varet nga niveli kulturor i tė tėrėve. Jo tė gjithė shokėt, edhe nė Byronė Politike, edhe nė Komitetit Qendror, kishin njė nivel tė caktuar politik, njė nivel tė caktuar kulturor. Kishte mė pak tė zhvilluar, mė shumė tė zhvilluar”.

    TV Klan: Nė fakt, thelbi i pyetjes ėshtė tjetėr, a ka pasur njė pushtet paralel me atė tuajin, ose mė tė fuqishėm se atė tuajin e veja e Enver Hoxhės (Nexhimije Hoxha) Brenda strukturave tė Partisė?

    Ramiz Alia: “Jo nuk ka pasur. Bile, meqė ma pėrmendėt ju kėtė gjė, unė po ju them se kėto gjėra unė i kam biseduar edhe me Nexhimijen, edhe ajo ka qenė dakord plotėsisht”.

    TV Klan: Pėr vendosjen e pluralizmit?

    Ramiz Alia: “Po, nė kohėn kur unė kam diskutuar pėr kėtė gjė, nuk ka qenė kundėr. Prandaj unė e them pėr tė sqaruar kėtė pozicion, se ndonjėherė…”

    TV Klan: Meqė jemi nė kėtė pozicion, a keni qenė ju realisht i lirė nga viti 1985, kur erdhėt nė krye tė Komitetit Qendror, deri nė vitet 1991, kur u larguat nga Partia e Punės, pėr tė zėnė vendin e Presidentit tė Republikės, krejtėsisht i lirė nė vendimet tuaja?

    Ramiz Alia: “Unė kam qenė krejtėsisht i lirė nė vendimet e mia. Por, gjithmonė mos harroni se vendimet nuk merreshin nga njė-shi, merreshin nė kolegjialitet nė atė kohė. Unė kam respektuar kėtė lloj parimi. Prandaj nė vendimet qė kam marrė, unė nuk kam pasur kundėrshtim. Pėrkundrazi, tė gjithė ishin dakord. Mund tė bėni pyetjen tjetėr, a ka pasur propozime nga tė tjerė, apo prisnin nga unė mė shumė? Kjo e dyta ėshtė mė e vėrtetė, mė shumė prisnin nga unė”.

    TV Klan: Meqė pėrmendėt kėtė fakt, nė momentin qė ju ishit Sekretar i Parė i Komitetit Qendror i PPSH-sė dhe njė nga personat mė tė rėndėsishėm, a e kishit kuptuar qė drejtonit njė Byro Politike me njė nivel mediokėr, pėr tė mos thėnė mizerabėl?

    Ramiz Alia: “Kjo ėshtė si ta kuptosh, si ta marrėsh kėtė tezė”

    TV Klan: Ju si e kuptonit nė atė kohė?

    Ramiz Alia: “Kishte shokė qė ishin shumė tė avancuar nė kuptimin politik, kulturor, por kishte dhe shokė qė nė kuptimin politik ishin tė avancuar, por nė kuptimin kulturor ishin mė pak tė avancuar. Por, mos harro qė nė atė kohė kriteret ishin pak mė ndryshe. Pėr shembull ne kishim kriterin e klasės punėtore. Unė do tė them qė ndoshta e ekzagjeruam kėtė, sepse kishte dhe shumė njerėz tė tjerė tė ditur, me kulturė, qė mund t’i shėrbenin organizmave tė ndryshme tė partisė, qė sillnin njė frymė mė tė pėrparuar. Por, nė kėtė ēėshtje, nuk mendoj se kjo e ka penguar punėn e partisė”.

    TV Klan: Pėrpara se tė ndodhnin ndryshimet nė Evropėn Lindore, qė filluan diku nė fund tė vitit 1988 dhe nė fillim tė vitit 1989, me ngjarjet e Polonisė e mė pas me ato tė Hungarisė, a kishit menduar ndonjėherė ju, nga viti 1985 deri nė 1988, qė tė ndėrtonit njė Shqipėri, ose me njė sistem mė tė hapur? Nuk po them pluralist, se jam i sigurt se nuk i keni menduar. Por, njė Shqipėri mė tė lirė dhe tė mė hapur?

    Ramiz Alia: “Jo, nė kėtė plan jo. Nė kėtė plan nuk e kam menduar ndonjėherė. Por, pėr hapjen e Shqipėrisė nė kuptimin politik, pėr marrėdhėnien me botėn e jashtme, e kam menduar dhe kam vepruar. Por, jo nė kuptimin e njė ndryshimi tė sistemit politik”.

    TV Klan: A e keni menduar se me shpalljen e pluralizmit politik, PPSH-ja nuk do tė rezistonte dot mė?

    Ramiz Alia: “Ajo ishte e qartė. Ishte e qartė se ishte ndryshim i njė sistemi. Madje, kur u bė vendimi pėr pluralizmin, unė nė Komitetin Qendror kam thėnė; tani keni parasysh, nuk do jemi mė ne qė do komandojmė, nuk ėshtė mė Partia nė krye tė shtetit, nuk ėshtė mė Partia qė vendos pėr gjėrat, tani vendosin tė gjitha forcat politike”.

    TV Klan: E kuptonin kėtė?

    Ramiz Alia: “Nė qoftė se nuk e kuptonin, unė po ja thoja qė ta kuptonin dhe pasi i thashė kėto shtova: tani do votojmė pėr pluralizmin, kush ėshtė dakord dhe kush nuk ėshtė dakord”.

    TV Klan: A e kuptuat nė atė moment, ose mė parė, qė sistemi tė cilit ju i kishit kushtuar jetėn dhe gjithė karrierėn tuaj ishte totalisht i dėshtuar?

    Ramiz Alia: “Nuk do ta thoja nė kėtė formė. Por qė sistemi ynė po merrte fund, Po. Ishte a dėshtuar apo jo, nuk kishim akoma njė analizė tė plotė”.

    TV Klan: Po tani a mund ta thoni?

    Ramiz Alia: “Padyshim qė dėshtoi, padyshim, ishte i dėshtuar”.

    TV Klan: A pėrbėn njė dramė pėr jetėn e njė njeriu, qė i ka kushtuar 50 vjet tė jetės sė tij njė sistemi?

    Ramiz Alia: “Po sigurisht qė ėshtė njė dramė, sepse i kushtohesh njė ideali, i kushtohesh njė synimi tė ndershėm, kėtė dua ta theksoj me tė madhe, njė synim pa asnjė interes personal. 50 vjet tė tėra, apo 60 vjet tė tėra nė atė rrugė, unė asnjė gjė personale nuk kam fituar. Absolutisht asnjė gjė. Por, kjo ishte bindja ime, qė ėshtė bindje njerėzore. Doja tė luftoja me atė mendim qė kishim ne pėr tė mirėn e njerėzve, pėr tė mirėn e tė varfėrve, pėr drejtėsinė shoqėrore, pėr barazinė shoqėrore. Mua mė duket njė gjė shumė e bukur, shumė e mirė. Ndoshta rruga qė gjetėm ne, ose rruga qė kopjuam, se e morėm nga tė tjerėt, nuk ishte e saktė dhe doli qė nuk ishte ashtu”.

    TV Klan: Kam ndjekur intervistat qė keni dhėnė nė Kosovė, a mendoni, ndoshta tani nė njė distancė 16 vjeēare, ku jeni mė i qetė, pėr tė diskutuar karrierėn tuaj politike, qė ai sistem cilit ju i kushtuat jetėn tuaj, i bėri mjaftė dėm kėtij vendi dhe kjo i shkaktoi mjaft fatkeqėsi shumė njerėzve?

    Ramiz Alia: “Jo, nuk e mendoj kėshtu. Nuk e mendoj sepse ky ėshtė njė shikim i njėanshėm i sė kaluarės. Unė shikoj nė tė kaluarėn edhe faktin qė kemi dritėn elektrike sot, qė ėshtė bėrė gjatė sistemit tė kaluar, nuk ėshtė bėrė tani. Pra ka edhe njė tė mirė dhe mos e harroni kėtė. Nė tė kaluarėn u bėnė 165 mijė intelektualė tė rinj me shkollė tė lartė, kur kishim 300 nė 1945”.

    TV Klan: Por njė pjesė e madhe e kėtyre u pushkatuan.

    Ramiz Alia: “Jo, jo, jo. Jo, e keni gabim. Me fjalėt njė pjesė e madhe, njė pjesė e vogėl shpesh herė abuzohet. Mė fal qė e them kėshtu, por edhe unė jam i detyruar qė tė mbroj veten edhe sistemin. Nuk duhet parė vetėm aspekti negativ. Unė jam shumė dakord qė ka pasur shumė gabime, unė jam shumė dakord qė ka pasur edhe faje, edhe fatkeqėsi. Ka pasur edhe njerėz tė cilėve u ėshtė shkaktuar dhimbje, u ėshtė shkaktuar jo vetėm vdekje, por familjes sė tij u janė shkaktuar drama. Jam shumė dakord, ka pasur tė tilla. Lufta e klasave, qė e kishim si kriter, shpesh ėshtė zbatuar ashpėr kundėr mjaft njerėzve. Pra nė kėtė plan, unė nuk jam nga ata qė them se s’ka pasur, jo ka pasur tė tilla. Por krahas tė tyre, nuk duhen harruar edhe kėto gjėra tė tjera, tė cilat e bėnė Shqipėrinė. Por edhe vetė fakti qė Shqipėria mbrojti lirinė dhe pavarėsinė. Mund tė thonė njerėzit, po mirė, ē’rrezik i kushtohej? Nga kush? Po pėrse Toni Bler tha se dėshtoi Inteligjent Servisi nė pėrpjekjet e veta pėr tė rrėzuar pushtetin nė Shqipėri? A e mendoni ndonjėherė kėtė?”

    TV Klan: Do rrėzonte njė sistem njėpartiak dhe do ndėrtonte njė sistem pluralist, tė lirė!

    Ramiz Alia: “Jo. Pavarėsisht, nuk e di. Problemi ėshtė kėtu, qė njė i huaj do tė rrėzonte njė pushtet shqiptar dhe nuk e dimė pastaj atė Shqipėri do ia jepte grekut apo jugosllavit”.

    TV Klan: Ēdo tė ndodhte me Europėn Lindore, a do tė binte sistemi komunist nė tė, nėse Gorbaēovi nuk do tė lanēonte dy sfidat e ti, Gllaznost dhe Perestrojkėn?

    Ramiz Alia: “Unė nuk besoj se rėnia e socializmit ėshtė pasojė e Gllaznosit dhe Perestrojkės sė Gorbaēovit. Gorbaēovi u pėrpoq ta shėrojė socializmin nė Bashkimin Sovietik, u pėrpoq ta reformojė atė shoqėri. Por shkaku ėshtė gjetiu, shkaku ėshtė tek Lufta e Ftohtė, lufta qė ekzistonte midis kapitalizmit dhe socializmit”.

    TV Klan: Dhe qė socializmi nuk e pėrballoi dot mė?

    Ramiz Alia: “Nuk e pėrballoi dot. Ishte njė luftė qė kishte filluar qė mė 1917, qė me Revolucionin e Tetorit. Njė luftė qė u bė me luftė tė armatosur nga ana e Hitlerit, por dėshtoi. Njė luftė qė vazhdoi pas Luftės sė Dytė Botėrore, por qė…”

    TV Klan: Cili ėshtė roli i Gorbaēovit nė transformimet nė Evropėn Lindore?

    Ramiz Alia: “Nė trasformimet nė Europėn Lindore nuk besoj qė ka ndonjė rol tė madh Gorbaēovi. Nė Bashkimin Sovjetik ai u pėrpoq tė bėj transformimin e shoqėrisė, u pėrpoq tė korrigjojė disa gabime, disa tė meta, qoftė nė fushėn ekonomike, qoftė nė fushėn politike. Ai foli pėr Gllaznost. Gllaznost presupozon demokracinė e brendshme, njė demokraci tė shoqėrisė. Por ajo mbeti vetėm njė parullė e pėrgjithshme. Rusia mbeti po ajo Rusi qė ishte, e mbyllur. Edhe sot e kėsaj dite ne e shohim Rusinė prapė tė mbyllur”.

    TV Klan: A keni pasur kontakte me Gorbaēovin?

    Ramiz Alia: “Jo nuk kam pasur kontakt me tė”.

    TV Klan: Gjatė vitit 1990, a ka pasur kontakte, raporte, dhėnie-marrje me Evropėn Perėndimore? Jo nė pjesėn legale tė tyre, qė janė ambasadat.

    Ramiz Alia: “Jo, edhe kemi pasur nė atė kohė. Mos harro se unė vajta nė Kombet e Bashkuara. Ishte e para herė qė shkonte njė udhėheqės shqiptar nė OKB. Pėr kėtė punė vajta, qė tė gjeta njė mbėshtetje”.

    TV Klan: Cila ishte situate atje?

    Ramiz Alia: “Gjeta mbėshtetje nė disa personalitete, por ishte evidente qė ata kėrkonin mė shumė. I tėrė opinioni ishte qė ka ikur koha dhe duhej pėrmbysur, dominoja e fundit. Pastaj kemi pasur kontakte me gjermanėt nė atė kohė”.

    TV Klan: A kemi pasur mė shumė shanse nė atė kohė pėr t’u integruar nė strukturat e BE-sė? A kemi marrė propozime konkrete nė atė kohė?

    Ramiz Alia: “Ne vendosėm kontakte me BE-sė nė atė kohė. Ne u futėm edhe nė OSBE, morėm pjesė nė Konferencėn Ballkanike, nė integrimin nė Ballkan. Bėmė disa pėrpjekje pėr tė ēarė guaskėn e vjetėr dhe pėr t’u integruar nė botėn e jashtme. Mendoj se ishte vonė. Ishte njė kohė qė edhe bota kėrkonte mė shumė nga ne”.

    TV Klan: Ju vjen keq qė nuk bėtė mė shumė nė atė kohė?

    Ramiz Alia: “Keq tė vjen, po…”

    TV Klan: Mund tė bėhej mė shumė?

    Ramiz Alia: “Nė atė kohė jo, duhej pėrpara”.

    TV Klan: Pėrpara nė ē’kohė?

    Ramiz Alia: “Nė ’89 ndodhėn kėto ngjarje dhe askush nuk e parashikoi”.

    TV Klan: Udhėtoni shumė kėto kohė. Keni dhėnė njė intervistė televizionit tė Kosovės. Shkoni shpesh nė Kosovė?

    Ramiz Alia: “Jo. Shpesh jo. Isha tani vonė dhe qe njė kėnaqėsi e madhe”.

    TV Klan: Keni qenė gjatė kohės sė luftės atje?

    Ramiz Alia: “Kam qenė nė luftė dhe tani vajta pas 60 vjetėsh nė Kosovė”.

    TV Klan: Jeni njė kosovar qė riktheheni pas 60 vjetėsh.

    Ramiz Alia: “Jo, unė jam shkodran, nuk jam kosovar, por e dua Kosovėn. E dua shumė Kosovėn. Vajta dhe me tė vėrtetė mė pėlqeu. Mora shumė kontakte dhe me udhėheqėsit kosovarė. Tani ata gjenden pėrpara njė fakti tė rėndėsishėm, ēėshtjes sė pavarėsisė”.

    TV Klan: Dhe do ta fitojnė.

    Ramiz Alia: “Me siguri do ta fitojnė, sepse nuk ka rrugė tjetėr. Natyrisht serbėt nga ana e tyre bėjnė pėrpjekje qė ta shtyjnė kėtė ēėshtje, ata duan ta evitojnė, kurse komuniteti botėror, veēanėrisht Ahtisari dhe komuniteti evropian mundohen qė ta zbusin edhe pak. Por unė mendoj qė Kosova do tė jetė e pavarur. S’ka rrugė tjetėr”.

    TV Klan: A mendoni se mund tė ketė njė bashkim tė mundshėm mes Shqipėrisė dhe Kosovės?

    Ramiz Alia: “Jo. Unė mendoj se problemi i bashkimit tė shqiptarėve tani ėshtė i tejkaluar, i ka ikur koha. Tani tėrė shqiptarėt synojnė tė shkojnė drejt Evropės dhe unė mendoj qė edhe Shqipėria, edhe Kosova duhet tė shkojnė drejt Evropės”.

    TV Klan: A i jeni borxhli Kosovės, si njė nga ish-drejtuesit komunist?

    Ramiz Alia: “Nuk mendoj se jemi borxhlinj. Pėrkundrazi, ne kemi bėrė shumė pėr Kosovėn”

    TV Klan: A ka qenė e braktisur Kosova nga ju nė vitin 1944?

    Ramiz Alia: “Jo, nė asnjė mėnyrė, nuk ka qenė aspak e braktisur. Pėrkundrazi, ne e kemi nxitur qė populli i Kosovės tė merrte pjesė nė luftė. Ka njė gjė qė disa njerėz, madje edhe historianė, qė nuk e kuptojnė. Ka pasur njė marrėveshje tė Uashingtonit, midis Ēėrēillit dhe Rusveltit, qė thotė se vetėm pjesėmarrja nė luftėn kundėr fashizmit garanton tė drejtėn e pavarėsisė sė popujve tė ndryshėm. Kosova duhej tė merrte pjesė nė luftė kundėr fashizmit dhe ne e nxitėm. E nxitėm qė tė merrte pjesė dhe mori pjesė, qė tė fitonte lirinė dhe pavarėsinė. Por…”.

    TV Klan: A ėshtė pėrfshirė shteti shqiptar i kohės, nė masakrėn e Tivarit?

    Ramiz Alia: “Jo!”.

    TV Klan: Jeni i sigurt pėr kėtė?

    Ramiz Alia: “Jam shumė i sigurt”.

    TV Klan: Nuk keni pasur djeni?

    Ramiz Alia: “Unė nuk kam pasur dijeni fare pėr kėtė ngjarje, por jam i sigurt qė nuk ėshtė pėrzier. Sepse edhe nga librat qė kemi lexuar pėr kėtė ngjarje, forcat serbe bashkė me ushtarėt kur kaluan nėpėr Shqipėri nuk kanė bėrė masakėr. Kur kaluan nė Tivar, atje janė bėrė masakra”.

    TV Klan: Cila ėshtė dita juaj e zakonshme tani?

    Ramiz Alia: “Dita ime e zakonshme ėshtė tė ndjek ngjarjet nė vend nėpėrmjet shtypit, tė cilin jo tė tėrin e lexoj. Lexoj nė internet mė tepėr. Tė shkruaj ndonjė gjė”.

    TV Klan: Po shkruani kujtimet?

    Ramiz Alia: “Shkruaj kujtimet, por i kam sekret. Por mund edhe t’i botoj, do tė shikoj, akoma nuk e kam vendosur”.

    TV Klan: Nėse do tė shikonit diēka nė karrierėn tuaj, cili ėshtė momenti qė do tė donit ta bėnit ndryshe?

    Ramiz Alia: “Kjo ėshtė njė pyetje e vėshtirė. Nuk mė kishte shkuar nė mėndje se ēfarė do tė bėja ndryshe. Do tė doja tė mos bėja gabime, sepse gabime kam bėrė shumė”.

    TV Klan: Pėr shembull?

    Ramiz Alia: “Kush i numėron ! ”
    Lista e Injorimit: Pirate of Love,referi_1, Le dévoué, Zagor,ane,beni33.

Tema tė Ngjashme

  1. Gjunjėzimi i mazhorancės para Abdijve tė komunizmit
    Nga Xhuxhumaku nė forumin Problematika shqiptare
    Pėrgjigje: 1
    Postimi i Fundit: 12-05-2009, 22:42
  2. Del nė shitje "Njė dosje pėr Kadarenė"
    Nga Albo nė forumin Tema e shtypit tė ditės
    Pėrgjigje: 20
    Postimi i Fundit: 17-03-2007, 01:53
  3. Qosja: Mashtrim apo Naivitet?!
    Nga Llapi nė forumin Ēėshtja kombėtare
    Pėrgjigje: 83
    Postimi i Fundit: 13-02-2006, 10:32
  4. Ilaz Kodra
    Nga ARIANI_TB nė forumin Elita kombėtare
    Pėrgjigje: 1
    Postimi i Fundit: 03-02-2006, 21:25
  5. Koha E Falsifikimeve
    Nga Diabolis nė forumin Enciklopedia letrare
    Pėrgjigje: 22
    Postimi i Fundit: 03-11-2005, 15:32

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •