Close
Faqja 1 prej 2 12 FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 20 prej 34
  1. #1
    Shpirt i Lirė
    Anėtarėsuar
    15-04-2002
    Postime
    907
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Greqi-Shqiperi: Lufta italo-greke dhe ligji i luftes ndaj Shqiperise

    Ligji i Luftes me Shqiperine, ne Greqi eshte akoma ne fuqi.

    Diku lexova nga A. Puto, se ky ligj sipas te drejtes nderkombetare eshte i pafuqishem, mqs Shqiperia ka qene e okupuar nga Italia ne ate kohe. Dhe se Traktati i Miqesise mes dy vendeve i nenshkruar me 1996, po ashtu e hedh disi poshte.

    Kur kam qene ne fakultet ne vit te 4, kam pas si prof. per Ballkanin Paskal Milon, dhe nje dite nder te rrallat qe na vinte te na bente leksione, e pyes:

    - si ka mundesi qe Ligji i Luftes mes Shqip. e Greqise eshte akoma ne fuqi dhe mqs ju jeni e Minister i Jashtem i vendit tone, a mund te na thoni se cfare ka bere pala shqiptare ne kete drejtim ?

    Pergjigja e tij ishte pak a shume nje shpjegim i rrethaneve kur hyri ne fuqi ligji, e sipas tij eshte kerkuar njehere ne parlamentin grek nga Pasoku, qe ky ligj te shfuqizohej, por propozimi i socialisteve nuk fitoi dhe kerkesa e tyre u hodh poshte nga shumica parlamentare ne ate kohe.
    Por vazhdoi, me 1996 ne kemi nenshkruar nje Marreveshje te Miqesise midis dy popujve, e cila nenkupton se midis dy vendeve nuk ekziston situata e luftes.

    Mua keto gjera m'u duken pak kontradiktore, dhe nuk jam specialiste ne fushen e jurisprudences, por si ka mundesi qe akoma ne Greqi ekziston ne fuqi ky ligj ?

    Nga ana juridike, traktati i miqesise mes dy popujve a ka fuqi ta shfuqizoje kete ligj ?

    Pse qeveria jone nuk insiston ne heqjen e ketij ligji ?

    Po nga ana e te drejtes nderkombetare, a bie poshte nje ligj i tille, sic thekson Puto, mqs Shqiperia nuk perbente nje shtet te pavarur kur ky ligj erdhi ne fuqi ?

  2. #2
    Shpirt i Lirė
    Anėtarėsuar
    15-04-2002
    Postime
    907
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    "indirekt" - ē'thote Baleta mbi kete ēeshtje

    Letėr nga Shqipėria

    I nderuari zotėri Teodor Pangallos,

    Mbase nuk e dini fare se kush jam. Unė e di kush jeni dhe ēfarė posti keni pasur nė qeverinė e Greqisė. Tani mėsova me shumė kėnaqėsi dhe me mjaft habi se keni deklaruar publikisht qė jeni arvanitas. Edhe jemi takuar bashkė, pavarsisht se mund tė mos mbani mend. Kam pasur rastin ( nuk po them “dhe kėnaqėsinė” qė tė mos mendoni se tani po filloj nga hipokrizitė tė takohem me ju kur i ministėr i puėnve tė jashtėme tė Greqisė dhe keni qenė nė Tiranė nė delegacionin e kryesuar nga Shkėlqesia e Tij, presidenti i Greqisė Kostis Stefanopullos, pėr vizitė shtetėrore nė Shqipėri nė mars tė vitit 1996.

    Gjatė asaj vizite presidenti i Greqisė dhe ju patėt mirėsinė tė prisnit me radhė, pėrfaqėsuesit e 8 partive politike shqiptare.

    Partia e tetė nė kėto takime ishte ajo e “Rimėkėmbjes Kombėtare Shqipėtare”, delegacionin e sė cilės e kryesoja unė. Mbase ju nuk ju interesojnė mė kėto takime, por unė ruaj mbresa tė ēmuara nga biseda qė u zhvillua me atė rast. Njė gazetė shqiptare “Dita Informacion:” e datės 24 mars 1996 kėtė veprimtari tė takimeve tė delegacionit grek me partiakėt e Shqipėrisė e raportonte nėn titullin “Baleta pėrballė Stefanopullosit sulmom dhe mbron...”. Unė do tė kisha parapėlqyer qė pėr saktėsi, seriozitet dhe gjuhė diplomatike gazeta tė kishte pėrdorur njė titull mė tė goditur “Baleta flet sinqerisht pėr marrėdhėniet shqiptaro-greke”. Por gazetaria e re e Shipėrisė edhe atėherė ishte disi provokuese ndaj politikanėve nacionalistė shqiptarė.

    Nė atė takim me sinqeritetin mė tė madh kam shprehur admirimin tim pėr presidentin grek, pėr ju e qeveritarėt e Greqisė, pėr tė gjitha qeveritė qė ka pasur Greqia, duke u nisur nga fakti i pamohueshėm se tė gjithė janė kujdesur nė maksimum pėr t’u shėrbyer interesave kombėtare greke, gjė qė duhet tė bėhet shembull pėr qeveritarėt e funksionarėt e shtetit shqiptar. Natyrisht nė atė takim pati njėfarė nervozimi nga ju dhe ambasadori juaj nė Tiranė, kur nuk ishim nė njė mendje se si duhet kuptuar e zbatuar reciprociteti nė marrėdhėniet shqiptaro-greke, qė duhet tė jetė e vetmja bazė e sigurtė pėr zhvillimin fatlum tė kėtyre marrėdhėnieve. Sot kėto marrėdhėnie janė gjymtuar, sepse janė futur nė kallėpet mė paradoksale qė ka njohur historia, quhen marrėdhėnie tė shkėlqyera “miqėsie vėllazėrore” por nė kushtet e “gjendjes sė luftės”, tė cilėn Greqia vazhdon ta mbajė me Shqipėrinė pėr mė se 6- dhjetėvjeēarė.

    Kur u ula nė tryezėn e punės tė shkruaj kėtė letėr as zyrtare, as private, por gjithsesi politike vura pėrpara njė sėrė librash pėr referim. Nė librin qė mua mė ndihmon shumė “Historia botėrore. Njė kėndvėshtrim i ri”, shkruar nga profesori i Universitetit tė Uellsit, Clive Ponting dhe botuar nė Britani nė vitin 2000 u ndala tek pjesa ku ai pėrmend “Luftėn 100-vjeēare”, para disa shekujsh, nė Europė midis Francės e Anglisė dhe “Luftėn fetare 30-vjeēare” qė u zhvilluar po nė Europė nga viti 1618 deri nė vitin 1648 ( Paqa e Vestfalisė. Nė kėtė luftėn e dytė shumė shtete e minishtete europiane u pėrplasėn pa kurrfarė rregulli si veturat nė rast aksidenti automobilistik nė autostradat e sotme moderne. E pra “Gjendja e Luftės” sė pashpallur, tė pazhvilluar dhe “tė papėrfunduar” midis Greqisė e Shqipėrisė, qė zgjat prej 60 vitesh, e ka kaluar dyfishin e kohėzgjatjes sė luftės fetare 30-vjeēare nė Europėn e shekullit tė XVII dhe po konkuron pėr rekord nė kohėzgjatje me “Luftėn 100-vjeēare”.

    Ju, i nderuar Pangallos, keni qenė ministėr i jashtėm i Greqisė nė njė qeveri tė kėsaj partie qė ėshtė nė fuqi edhe sot. A mendoni vallė se Greqia, qė pretendon rol tė veēantė nė Ballkan, si qahja i Bashkim-beut Europian, ka vendosur vėrtetė qė “Gjendjen e Luftės” me Shqipėrinė ta ēojė deri nė njė cak kohor sa tė kapėrcejė kohėzgjatjen e “Luftės 100-vjeēare”? Greqia nuk e ka tė vėshtirė ta bėjė kėtė dhe Shqipėria s’ka si e ndalon kėtė sepse qeveritė e pushtetet e tė dy vendve janė shumė tė kėnaqur qė po i japin botės njė shembull unik tė zhvillimit tė “miqėsisė vėllazėrore ” edhe nė “gjendje lufte”. Mos vallė kėshtu, nė mėnyrė kaq spartane, konceptohet nė Greqi “miqėsia luftarake” midis dy popujve fqinj?!

    Ne nė Shqipėri nuk kemi asnjė perceptim tė qart pėr kėtė. Por kemi njė kryeministėr, qė ju patjetėr e njihni, Fatos Thanas Nanon, qė na ngushėllon e na mashtron me fjalėt se “gjendja e luftės” me Greqinė qenka vetėm njė relike e rrallė, qė u dashka pranuar e toleruar nė qafėn tonė tė vrarė nga zgjedhat e huaja, edhe si talisman qė tė mos na e zėrė syri i keq “miqėsinė vėllazėrore” shqiptrao-greke tė ndėrtuar mė shumė kujdes gjatė 25 viteve tė fundit, pra qysh nga koha kur me ndihmėn vėllazėrore greke u “ftoh nė prapanicė” miqėsia e madhe shqiptaro-kineze.

    Atėherė drejtuesit e politikės e tė diplomacisė shqiptare u kthyen nga “miqėsia shqiptaro-greke nė gjendje lufte”, jo sepse ishin tė prirur tė respektonin menēurinė popullore shqiptare se “kur nuk ke mė pulėn, ha sorrėn”, por sepse Greqia, zotėri Pangallos, kur kryeministėr u bė Andreas Papandreu dhe ministėr i jashtėm, Karolos Papulias, shpėrtheu me njė “stil tė ri” ofensivėn pėr ta bėrė Shqipėrinė njė vasale greke, siē ėshtė sot. Nė atė kohė ( viti 1987) diplomacia greke nuk e pati aspak tė vėshtirė tė mashtronte se u hoq “ligji i gjendjes sė luftės”, sepse qeveritarėt dhe shefat e diplomacisė nė Shqipėri ishin shumė tė gatshėm ta gėlltisnin pėr vete dhe t’ua servirnin shqiptarėve si dhuratė tė ėmbėl greke kėtė mashtrim.

    Kėshtu bėnė dhe pushtetarėt dhe shefat e diplomacisė sė Shqipėrisė nė kohėn e “tranzicionit demokratik”. Nė vitin 1994 unė, si deputet, kėrkova interpelancė me ministrin e jashtėm, Alfred Serreqi, tė sqaronte nėse ishte hequr apo jo nė Greqi “Ligji i luftės” me Shqipėrinė. Para se ministri shqiptar tė vinte nė parlamėnt reagoi ambasada e Greqisė nė Tiranė nėpėrmjet kėshilltarit Failadhis. Ato qė deklaroi publikisht Failadhis na i pėrsėriti ministri ynė i jashtėm nė parlament pėr tė krijuar pėrshtypjen e rreme se Greqia e kishte abroguar “Ligjin e luftės”. Natyrisht unė e kundėrshtova nė bazė tė fakteve dhe dokumenteve qė kisha, se nuk ishte ashtu. Mė pas ministri tjetėr i jashtėm i Shqipėrisė, Paskal Milo, na fshehu pėr gati njė vit shkresat zyrtare greke se “Ligji i luftės” ishte nė fuqi. U detyrova ta denoncoja kėtė fakt nė sshtyp dhe tė theksoja se pas deklaratve greke tė vitit 1987 se ky ligj kishte rėnė nga fuqia kėto shkresa greke ishin si n jė shpallje lufte pėr herė tė dytė nga Greqia kundėr Shqipėrisė. Tani vonė, mė nė fund, dolėn disa pushtetarė tė lartė si Godo, Meidani dhe e pohuan se kishte qenė ashtu siē kisha thėnė, se Greqia e ka bėrė tė qartė qė nuk e ka hequr “gjendjen e luftės” me Shqipėrinė.

    Tė gjitha kėto kanė ndodhur sidomos gjatė 25 viteve tė fundit. Kam qenė diplomat i ri nė Ministrinė e Jashtėme tė Shqipėrisė kur Greqia kėrcėnoi me ndėrhyrje ushtarake Shqipėrinė nė vitin 1967 dhe udhėheqėsi shqiptar Enver Hoxha nė njė kongres tė Frontit Demokratik kėrcėnoi me kundėrgoditje tė ashpėr. Nuk mund ta dinja, as e di edhe sot, se ku e gjeti ai atė guxim; nėse ishte ky kėrcėnim qė frenoi ofensivėn ushtarake greke, apo ndonjė presion ndėrkombėtar! Mbase ju nė Greqi jeni nė pozicion mė tė mirė pėr tė ditur ose mėsuar diēka pėr kėtė. Mė kujtohet se pėr diplomacinė shqiptare vendosja e diktaturės ushtarake tė kolonelėve nė Greqi solli shumė shqetėsime. Por si pėr ēudi ishte diplomacia ushtarake e kolonelėve qė bėri atė qė duhej bėrė nė marėrdhėniet midis dy vendeve, pranoi vendosjen e marrėdhėnieve diplomatike.

    Diplomatėt civilė grekė edhe kėtė hap nuk e bėnė pa bizantinizma. Nė Nju Jork, ku zhvilloheshin bisedimet midis pėrfaqėsuesit grek, Bicios ( mė vonė kur u bė ministėr i jashtėm kam pasur nderin ta takoj edhe unė nė OKB dhe kur jepte pritje nė “Hotel Pierre” nė Avenynė e famshme tė pestė nė Manhatan) dhe pėrfaqėsuesit shqiptar, Sami Baholli, pala greke ngulte kėmbė qė tė kishte qoftė dhe njė pusullė nga Shqipėria se do tė respektoheshin tė drejtat e minoritetit grek. Edhe pasi u paraqit njė broshurė me fjalimin e kryeministrit tė asaj kohe, Mehmet Shehut, ku trajtohej ky problem , pėrsėri pala greke donte qė kjo broshurė t’i pėrcillej asaj me njė shkresė zyrtare shoqėruese nga Misioni diplomatik i Shqipėrisė. Dhe ashtu u bė. Ja njė fakt konkret pėrse unė admiroj politikanėt e diplomatėt grekė qė ia bėjnė hyzmetin punės sė tyre deri me vogėlima tė tilla qė duken sherrake e qesharake. Politikanėt e diplomatėt shqiptarė janė shumė larg kėtij arti e kėsaj teknike diplomatike greke.

    Sipas rregullave tė sė drejtės ndėrkombėtare me vendosjen e marrėdhėnieve diplomatike merr fund “ipso facto” (vet vetiu) ajo qė quhet “gjendje e luftės”, edhe nėse ajo kishte ekzistuar deri atėherė. Por nuk ka shkuar e nuk po shkon nė kėtė rrugė logjika e politikės sė Greqisė. Politikanėt civilė grekė mė nė zė, duke pėrfshirė edhe Konstantin Karamanlisin, e mallkuan vendosjen e marrėdhėnieve diplomatike dhe akuzuan pushtetin ushtarak se “i interesat e Greqisė pėr disa lėkurė kecash”. Kjo ironi bėhej se sapo kishte filluar njė tregti simbolike midis dy vendeve, Greqisė e Shqipėrisė. Pas kėssaj tregtie me “lėkurė kecash” nė Shqipėri erdhi njė gazetar grek me njė mbiemėr qė shkaktonte buzagazje tek shqiptarėt, Filipidis. Njė miku im me origjinė nga Mati e shoqėroi kėtė Filipidisin nė vizitat e organizuar nė mėnyrė shumė rreptė nėpėr Shqipėri, sepse ishte vizitė me shumė rėndėsi e spec, ishte siē thuhet nė tė folmen zhargon “eveniment”.

    Pastaj edhe mua, po me origjinė nga Mati, mė erdhi radha tė isha “protagonist” nė zhvillimet e marrėdhėnievet shqiptaro-greke. Si pėrfaqėsues i Ministrisė sė Jashtėme kam shoqėruar nė udhėtimin e parė zyrtar dhe tė organizuar nė Shqipėrinė e jugut ambasadorin e parė grek nė Tiranė, zotėri Denis Karajanis, kėshilltarin e tij Vikas, sekretarin e dytė, shqiptarin diplomat grek Ilia Papas, qė e fliste gjuhėn shqipe nė nėndialektin e Shkodrės nga ishte nėna e tij. Sipas rregullit unė dhe njė kolegu im (Th.N.) kemi bėrė njė relacion pėr kėtė udhėtim. Kėtė relacion e ka pėrmendur kalimthi edhe Enver Hoxha nė njėrėn nga veprat e tij. Ndonjėherė do tė shkruaj mė gjėrė mbresat nga ky udhėtim. Nuk ka dyshim se edhe ambasadori grek, njė njeri shumė i kulturuar dhe i sjellshėm, ka bėrė raportin e tij. Sikur tė botoheshin kėto dy raporte krah pėr krah nė ndonjė gazetė! Do tė ishte njė kuriozitet diplomatik.

    Kjo do tė kishte dhe njė vlerė tė vogėl praktike sepse tani nė Shqipėri, i nderuari Pangallos, dalin dhe shegertė tė propagandės sė ēakėrdisur nė favor tė tezave shoviniste greke qė mė paraqesin mua person me ndjenja progreke meqenėse u zgjodha nė fillim tė viteve 1970 pėr tė bėrė atė shoqėrim diplomatik nė atė udhėtim tė parė tė diplomacisė greke nė zonat e minoritetit. Kėta janė “paradokset shqiptare” qė tė njėjtin njeri disa e shpallin si antigrekun mė tė tėrbuar, disa tė tjerė si progrekun e maskuar vetėm se bėn punėn qė i duhet Shqipėrisė, edhe pėr tė kundėrshtuar veprimet armiqėsore tė Greqisė edhe pėr tė kėrkuar marrėdhnėie normale midis dy vendeve e popujve. Nė Greqi sikur nuk ju ndohdin gjėra tė tilla dhe politikanėt e diplomatėt grekė kanė shumė mė tepėr fat se ne kėtu nė Shqipėri.

    “Miqėsia vėllazėrore” nė “gjendjen e luftės” pėrparoi me hapa tė shpejta gjatė 10 viteve kur politikėn e jashtėme shqiptare e dominonin Sofokli Lazri e Ramiz Alia. Nė atė kohė e botuan nė Shqipėri edhe ta ė librin “Dy popuj miq” me autor Enver Hoxhėn, kur ky ishte shumė i drobitur nga shėndeti dhe ishin tė tjerė qė vepronin nė emėr tė tij.

    Nė atė kohė mė larguan edhe mua nga diplomacia shqiptare njerėzit tė cilėt e dinja si ishin filogrekė tė shpallur dhe qė pėrveē tė tjerash hakmerreshin se nė OKB pėr rezolutėn pėr Qipron unė kisha mbajtur njė qėndrim qė nuk i pėleqente diplomacisė greke. Unė kam thėnė disa herė poblikisht se ka qenė edhe presioni nga Athina mbi politikėn e Tiranės qė ka ndikuar pėr tė mė larguar mua nga diplomacia nė fillim tė vitit 1983. Mos vallė kamė bėrė gabim qė jam shprehur kėshtu, i dashur arvanitas Pangallos, se mund tė mos jetė kėshtu ?! Mos vallė kam pėrgojuar padrejtėsisht politikėn e Athinės, sepse ndoshta ajo nuk bėn punėra tė tilla nė Tiranė, pasi diplomacia greke e njeh mirė parimin e mosndėrhyrjes nė punėt e brendshme tė njė vendi tjetėr?!

    Edhe gjatė 10 viteve tė “tranzicionit demokratik” nė Shqipėri kur skenėn politike e kanė dominuar Fatos Nano, Sali Berisha, Aleksandėr Meksi, “miqėsia shqiptaro-greke” nė kushtet e “gjendjes sė luftės” ka lulėzuar mė tej. Unė pranoj se kėtu ėshtė edhe ndihmesa juaj shumė e madhe, i nderuar arvanitas Pangallos. Por ju them sinqerisht se nuk mė bėn zemra t’ju pėrgėzoj pėr kėtė. Vetėm ia kam zili Greqisė tė cilės edhe arvanitasit i bėjnė shėrbime tė ēmuara nė kurriz tė Shqipėrisė, kurse kėsaj Shqipėrisė sonė shėrbime tė tilla nuk ia bėjnė as ata qė njihen pėr dyzim ndiesishė tė pėrkatėsisė etnike, dhe as ata “burra malsie” shqiptare qė u hapet rruga pėr nė majat e pushtetit. Besoj se shumė nga kėta pushtetarė e politikanė shqiptarė i keni njohur edhe ju, i nderuari Pangallos, dhe ua keni blerė mendjen, ndjenjat e qėllimet me kohė. Unė nuk kam ēfarė tė them pėr politikanė si Fatos Nano ( i Pitulenjve), Gramoz Pashko, Genc Pollo, Paskal Milo, Aleksandėr Meksi qė nė Greqi duhet t’i njihni nė disa breza. Edhe Berishės iu pa hairi qysh kur u tha minoritarėve “ i gėzofshi tokat e shqiptarėve”. Po kėshtu edhe shumė tė tjerėve.

    Gjėja mė paradoksale nė marrėdhėniet shqiptaro-greke dhe nė praktikėn ndėrkombėtare, i nderuari ish-ministėr i jashtėm arvanitas i Greqisė, besoj se ėshtė nėnshkrimi i njė “Traktati miqėsie dhe bashkėpunimi” edhe nė kushtet kur njėra palė (Greqia) mban nė fuqi “Ligjin mbi gjendjen e luftės” dhe pala tjetėr Shqipėria bėn sikur kjo nuk ka ndonjė ndikim.

    Ky traktat turpi pėr diplomacitė e tė dy vendeve dhe talljeje vetėm pėr Shqipėrinė ėshtė nėnshkruar kur kryeministėr i Shqipėrisė ishte Aleksandėr Gabriel (Gavril) Meksi, ortodoks shqiptar, bizantinist, jo minoritar, jo arvanitas si ju, por gjithsesi bir i njė oficeri grek. Gazeta “Athens Njuz”, qė unė nuk e di sa autoritet ka nė Greqi, nė prill tė vitit 1992 ėshtė mburrur se nė Shqipėri u bė kryeministėr bir i njė oficeri grek qė kishte luftuar pėr Greqinė nė Azinė Vogėl, Aleksandėr Meksi, i biri i Gabrielit. A mund t’i shpifė gjėra tė tilla shtypi i Athinės?! Unė nuk jam fare i mėrzitur qė gazeta greke ėshtė mburrur pėr kėtė. Edhe ne kėtu nė Shqipėri mburremi, sikurse jeni mburrur ju kohėt e fundit, qė arvanitasit nė Greqi janė bėrė presidentė, qeveritarė, gjeneralė, kanė qenė heronj tė revolucionit grek. Unė do tė mburresha qė ju si arvanitas tė i pėrsėri ministėr i jashtėm i Greqisė. Do tė dėshiroja qė sa mė shumė arvanitas tė ishin nė vende me rėndėsi nė Greqi nė ēdo lėmi. Do tė kėrceja pėrpjetė nga gėzimi sikur ndonjė nga emigrantėt e shumtė shqiptarė nė Greqi tė arrinte tė bėhej kryeministėr i Greqisė, e sidomos sikur dikush nga Ēamėria tė arrinte nė tė tilla ofiqe. Por nuk besoj se kjo do t’u pėlqente shumė grekėve!

    Hyra nė kėto arsyetime sepse tani ky Aleksandėr Meksi, qė ka nėshkruar nė emėr tė Shqipėrisė traktatin e turpshėm tė miqėsisė me Greqinė pa pėrfunduar “gjendja e luftės”, mė kėrkon mua 100 000 dollarė amerikanė si dėmshpėrblim pėr moralin e tij gjoja tė cėnuar pse e kam pėrmendur edhe unė shkrimin mburrės tė gazetės greke. Nuk e di si veprohet nė Greqi nė raste tė tilla, sepse sherri pėr e mua nga Greqia ka ardhur. Kur njė grek nė Amerikė, Spiro Agnju, i cili ishte nėnpresident i SHBA, u demaskua nė shtyp me fakte qė ende nuk ishin provuar gjyqėsisht me vendim tė formės sė prerė, asnjė gazetar nga ata qė e denoncuan dhe e demaskuan nė publik nuk u padit nė gjykatė. Kurse Spiro Agnju dha dorėheqje. Kur kongresmenin amerikan Xhejms Trafikant, tė cilin shqiptarėt e njohin mirė, e demaskuan gazetat pėr vepra penale ende tė pagjykuara, asnjė gazetar nuk u detyrua nga gjykata amerikane ta dėmshpėrblente dhe Trafikanti u dėnua e tani ėshtė nė burg. Kur presidentin Bill Klinton e demaskuan sa nuk ka ku tė vejė mė gazetat pėr punė flirtesh seksuale asnjė gazetar nuk u gjykuar pse kishte pėrmendur gjėra tė tilla pa u vėrtetuar mė vendim gjyqėsor tė formės sė prerė.

    Kurse kur unė nė Shqipėri citoj atė qė ka shkruar njė gazetė e Athinės pėr babain e ish-kryeministrit tonė se ka qenė oficer grek, na ndėshkojė me vendime gjyqėssore sepse nuk duhet tė shkruajmė asgjė qė nuk ėshtė vėrtetuar mė parė me vendim tė formės sė prerė. Mos ėshtė ndonjė drejtėsi e llojit biznatin qė nuk e njohim ne dhe na vjen nga Greqia, ku po pėrgatiten tani juristė pėr Shqipėrinė?! Sikur tė ndihmonit, jo mua, pėr vėllezėrit e njė gjaku, shqiptarėt, ta merrnin vesht pėrfundimisht tė vėrtetėn pėr kėtė punė : ka pasur apo jo Greqia njė oficer tė quajtur Gabriel Meksi nga Labova pranė Gjirokastrės. Besoj se nuk ėshtė ndonjė punė e zorshme pėr ministrinė greke tė ushtrisė tė hapė dokumentet, as pėr ndonjė zyrė vėrtetimesh nė Athinė tė lėshojė dėshminė pėr tė vėrtetėn. Meksi kėtu nė Shqipėri nuk mė ndahet me gjyqe pse unė nuk po i vėrtetoj me vendim gjyqėsor se ēfarė ka bėrė babai i tij nė Greqi. Po unė nuk mund tė vė nė lėvizje gjykatėn greke pėr punė tėtilla, sepse si jurist, mendoj se asnjė gjykate greke me tė drejtė nuk do tė mė quante tė legjitimuar pėr tė ngritur padi. Kurse ju nė rrugė administrative mund tė bėni diēka. Qetėsojeni ju lutem ish-kryeministėrin tonė, Aleksnadėr Meksi.

    Tani nuk mund tė them me siguri cili ka qenė roli juaj nė pėrgatitjen e nėshkrimin e atij traktatit tė miqėsisė nė luftė. Por nė verėn e vitit 1993, nė njė drekė tė shtruar nga presidenti i Turqisė, Sulejman Demirel, nė kopshtin e pallatit “Dollma Bahēe” nė Stamboll pėr delegacionet parlamentare e qeveritare tė Konferencės sė vendeve tė Detit tė zi ( unė kryesoja delegacionin parlamentar shqiptar) kam pasur njė bashkėbisedim tė acaruar me deputetin grek Efremollu. Prej tij mėsova se vizita e Aleksandėr Meksit nė Athinė pak mė parė ishte konsideruar e dėshtuar , madje nuk u nėshkrua as traktati i miqėsisė. Pėr mua ishte i qartė shkaku. Aleksandėr Meksi nė valixhen e tij diplomatike nuk mundi tė merrte nė Athinė dhuratėn qė donin patjetėr mikpritėsit, njė nen nė ligjin kushtetues pėr tė drejtat e njeriut qė u lejone shtetasve tė Shqipėrisė tė zgjidhnin vet sipas qejfit e tekave se cilės kombėsie i pėrkasin.

    Pranoj edhe para jush atė qė e kam bėrė me vetėdije para kombit tim dhe para Zotit se jam “mėkatari” kryesor qė e pengoi Meksin t’jua sillte kėtė dhuratė. Mos i vini asnjė faj atij! Nė prill tė vitit 1993 nė kundėrshtim tė acaruar me pushetarėt e Shqipėrisė dhe me kryesinė e PD-sė , unė me ndihmėn e dy deputetėve tė tjerė e bllokova kėtė nen tė shkatėrrimit tė kombit shqiptar dhe tė poshtėrsisė nė “miqėsinė vėllazėrore nė kushtet e gjendjes sė luftės “ midis shqiptarėve e grekėve. Sikur tė ishte miratuar ai nen dhe gjithė ata shqiptarė qė ka rregjistruar si grekė Janullatrosi me organet e shtetit grek, gjithė ata qė kanė ndėrruar emrat nė zyrat e Shqipėrisė si tė ishte ndėrrimi i emrit njeė ndėrrrim papuēesh do tė ishin bėrė “grekė”. Atėherė mbase ju do tė i i kėnaqur dhe pak i habitur se deklarata juaj se ka 600 000 grekė nė Shqipėri do tė kapėrcehej tė paktėn deri nė njė milion. Mirėpo tani kjo do tė bėnte qė pohimi juaj se jeni arvanitas tė mos kishte vlerėn qė merr.

    Tani unė e di se kėto qėndrime qė kanė mėrzitur politikėn nė Athinė e grekofilinė nė Shqipėri kanė qenė njėri ndėr shkaqet kryesorė qė Berisha me Meksin nė vitin 1996 sajuan dispozitė ligjore tė posaēme qė tė mė pengonin tė rikandidoja pėr nė parlamentin shqiptar. Ndėrsa tani Meksi, biri i oficerit grek, pėrpiqet qė tė mė pengojnė nėpėrmejt gjykatave tė Shqipėrisė tė merrem me publicistikė nacionaliste shqiptare. Ju arvanitasve ndoshta nuk ju ndodh kjo nga bijt e oficerėve grekė nė Greqi. Ne shqiptarėve na ndosh kėtu brenda nė Shqipėri kjo gjė. Ēudi, apo jo?!

    Pėr shkak se nuk desha tė pengoj rrjedhjen spontane tė ndjenjave e tė mendimeve u vonova pak nė parashhtrimin e sebepit qė mora penėn pėr tė shkruar kėtė letėr, domethėnė qė u ula para kompjuterit, megjithėse njė grekofil i tėrbuar kėtu nė Shqipėri mė ka qortuar qė pėrdor kompjuter, meqenėse kjo vegėl pune qenka vetėm shpikje e prodhim i tė krishterėve perėndimorė dhe unė si mysliman ( ai thotė si fondamentalist islamik) nuk paskam tė drejtė ta pėrdor. Sebep, pra, u bė njė shkrim nga Athina i botuar para disa ditėsh nė tė pėrditshmen tiranase “TemA” me titullin shumė tė gėzueshėm dhe intrigues pėr mua : “‘Teodor Pangallos: ne shqiptarėt e vjetėr” dhe me njė nėntitull : “ Deklarata befasuese e ish-ministrit tė jashtėm grek ( duhej tė ishte mė saktė tė Greqisė AB) dhe njė prej personaliteteve mė tė spikatura europaine”.


    Ishte dhe njė sebep i dytė. Mė 4 nėntor nė njė tė pėrditshme tjetėr tė Tiranės, “Shekulli”, qė unė herė pas here e kam quajtur gazetė grekofile ėshtė ribotuar shkrimi “Grekėt, shqiptarėt dhe amerikanizmi” marrė nga “National Reviė” , me autor Jay Nordlinger. Sipas tekstit nė gjuhėn angleze tė marrė nga “Internet” ky shkrim paska titullin “Bashkėsitė Europiane, reportazh nga Greqia e Shqipėria”, madje dhe njė titull dytėsor qė i referohet posaēėrisht Shqipėrisė si “Izraeli i Ballkanit”. Pra gazeta e Tiranės “Shekulli” ka bėrė njė manipulim tė vogėl, por shumė tė dėmshėm nė titull. Pėr mė tepėr titulli i gazetės shqiptare nuk pasqyron sakt thelbin e shkrimit dhe tė mesazhit tė autorit Jay Nordlinger. Ky u flet hapur lexuesvet se grekėt jan thellėsisht antiamerikanė edhe pse kanė pėrfituar shumė nga Amerika, ndėrsa shqiptarėt janė tmerrsisht pro-amerikanė, sa ė Europa me qesėndi po i quan “ Izraeli i Ballkanit”, edhe pse pėr gjysmė shekulli nuk ia panė hajrin Amerikės, por mbetėn nė komunizmin mė tė ashpėr nė botė.

    Janė shumė tė ēuditshme kėto punė. Grekėt kanė pėrfituar nė maksimum nga Perėndimi , sidomos nga SHBA dhe pėrsėri tani shfaqin “antiamerikanizėm”, si nė rastin e bombardimeve kundėr Serbisė dhe nė rastin e luftės kundėr terrorizmit. Kurse shqiptarėt, qė mbetėn mė tė varfėrit e mė tė pėrbuzurit e Europės, autorėt e huaj po i barazojnė tani pėr pro-amerikanizmin e tyre me sionizmin dhe Izraelin. Sjelljen e shqiptarėve qė i kanė drejtuar sytė tek Amerika unė nuk e konsideroj aspak si paradoksale apo tė tepruar, sepse qysh herėt shqiptarėt i varnin shpresat tek Amerika. Kėtė e ka shpjeguar shumė mirė nė librine tij Xhorxh Fred Uilliams, ish-pėrfaqėsues diplomatik amerikan nė Athinė nė fillim tė shekullit XX. Edhe autorė tė tjerė pėrmendin se nė fillim tė viteve 1920 njė gazetė amerikane u detyrua tė shkruante “Njė republikė amerikane nė Europė” duke pasur parasysh qė shqiptarėt kėrkonin me kėmbėngulje njė protektorat amerikan nė vend tė atij italian, ose nė vėnd tė coptimit tė Shqipėrisė sė mbetur londineze midis Greqisė e Serbisė. Pra, nuk ėshtė ndonėj kapėrcim i madh nga emėrtimi “Republikė amerikane nė Europė”, i pėrdorur nė fillim tė viteve 1920, tek emėrtimi “Izraeli i Ballkanit” nė vitin 2002. Tjetėr punė nėse ėshtė apo jo kėshtu qė Shqiptarėt duan tė bėhet dhe amerikanėt duan ta bėjnė Shqipėrinė ( cilėn Shqipėri nuk ėshtė qartėsuar ende) njė “Izrael tė Ballkanit”, pėrsa i pėrket pėrkujdesjes amerikane pėr tė. Kam frikė se ėshtė mė shumė njė xhelozi europiane qė sajon tė tilla terminologji pėr tė na prishur pėrsėri punėn ne shqiptarėve.

    Pėr t’u sqaruar mė mirė vet dhe pėr tė sqaruar mė tepėr ndonjė lexues qė nuk ėshtė i njohur me shumė materiale iu referova librit tė gazetarit amerikan Robert D. Kaplan “ Fantazmat e Ballkanit”, botim nė gjuhėn angleze nė vitin 1994. Roberti ka jetuar shumė vite nė Athinė. Libri i tij siē kanė shkruar disa gazetarė shqiptarė qė kanė marrė leksione gazetarie nė Athinė qenka shumė i urryer nė Greqi. Kapitujt e fundit tė kėtij libri, qė tėrbuakan bashkėqytetarėt tuaj, tashmė janė pėrkėthyer edhe nė gjuhėn shqipe. Mua libri i Kaplanit mė ka pėlqyer dhe mė ka shėrbyer shumė, sidomos pjesa qė bėn fjalė pėr Greqinė. Kam lexuar diku se ky libėr i ka shėrbyer edhe ish-presidentit amerikan Bill Klinton pėr tė kuptuar se ēfarė po ndodhte nė Ballkan para se tė merrte vendime serioze pėr ndėrhyrjen amerikane nė rajon. Por mbi tė gjitha mė ka lėnė mbresė arsyetimi i fuqishėm qė bėn Kaplan pėr mendėsitė dhe poltikėn greke dhe pėrfundimi qė nxjerr ai se grekėt nuk mund tė bėhen kurrė perėndimorė, se ata stomakun duan ta kenė nė Perėndim, por zemrėn nėLindje, nė Moskėn e ortodoksisė. Kėtė ndoshta nuk e ka pasur mirė parasysh Jay Nordlinger kur ka pėrshkruar me mllef antiamerikanizmin e grekėve dhe ka pėrshkruar me qejf e zell tė madh pro-amerikanizmin e shqiptarėve.

    Kjo mėnyrė tė shkruari, veē kėnaqėsisė qė nė Perėndim po fillojnė tė kuptojnė e vlerėsojnė se shqiptarėt janė shumė tė dashuruar pas Amerikės e amerikanėve, me ka lėnė edhe njėfarė shije tė pakėndshme. Jo vetėm pse me grekėt jemi fiqnjė e “vėllezėr nė gjendje lufte”, dhe pse ju, i nderuar Pangallos, tani jeni vetdeklaruar grek me origjinė shqiptare, por edhe pėr hir tė tė vėrtetės. Mė duket se Nordlinger e ka tepruar si me akuzat ndaj grekėve pėr antiamerikanizėm, edh nė interpretimin me ngjyrime sioniste tė pro-amerikanizmit tė shqiptaėve. Ai madje na ka cėnuar pak nė sedėr e nė ndjenjat fetare ne, myslimanėt shqiptarė, se na quan myslimanė tė kotė . Sipas tij qenkan vetėm ca marifete qė bėjnė Arabia Saudite dhe vendet e Gjirit qė ende krijohet ideja se paska mbetur ende ca myslimanė dhe paska ende Islam nė Shqipėri.

    Nuk mė vjen mirė qė pro-amerikanizmi i shqiptarėve tė reklamohet nė mėnyrė spekuluese pėr tė nxjerrė mė nė pah anti-amerikanizmin e grekėve. Jemi apo nuk jemi demokratė, intelektualė tė kohės moderne, pastaj fqinjė, madje disa na thonė se paskemi dhe prejardhje tė njėjtė, nga pellazgėt e lashtė, pėr tė cilėt flitet si pėr fantazmat, dhe pėr tė cilėt si dėshmi mė konkrete kemi muret me gurė ciklopikė dhe njėfarė trashėgimie terminologjike qė ruhet nė gjuhėn shqipe, kuptohet dhe nė tė folmen mė arkaike tė arvanitasve nė Greqi.

    Pėr tė kuptuar pse pro-amerikanizmi tradicional i shqiptarėve nuk u shpėrblye me kohė si anti-amerikanizmi ose pro-amerikanizmi i dyshimtė i grekėve mė ndihmoi libri i trashė nė gjuhėn angleze i Stefen Dorill me titull “M16. Pesėdhjetė vite opercaionesh speciale”, njė histori e veprimeve agjenturore tė Perėndimit nė shumė vende. Kapitulli XVII i kėtij libri ėshtė titulluar “Greqia dhe krijimi i para-shtetit”.Nė faqen 305 ėshtė shkruar : “Qysh nga Lufta e Dytė Botėrore britanikėt kanė qenė kundėrshtari mė i mrekullueshėm i Partisė Komuniste tė Greqisė (KKE) dhe ishin tė vendosur qė Greqia e pasluftės tė ishte jo-komuniste, me qėllim qė tė ruante interesat jetike tė Britanisė nė vijat e komunikacionit nėpėr Mesdheun Lindor deri nė Suez dhe pėr naftėn nė Lindjen e Mesme”. Pas kėtij citimi nuk ka nevojė pėr shumė koment pse Anglia dhe SHBA e shpėtuan Greqinė nga rėnia nėn sundimin e komunizmit sllavo-bolshevik, i cili kishte baza shumė mė forta nė Greqi dhe lanė Shqipėrinė e shqiptarėt, qė ėndėrronin pėr “republikė amerikane nė Europė” nėn sundimin e komunizmit jugosllav e sovjetik. Kėshtu qė qenkan disa interesa konkrete e konjuktura politike ndėrkombėtare qė edhe anti-amerikanizmin e grekėve e marrin pėr pro-amerikanizėm, dhe pro-amerikanizmin e shqiptarėve e trajtojnė nė atė mėnyrė qė tė zėvėndsohet me anti-amerikanizėm, sikurse u zėvendėsua gjatė regjimit komunist nė Shqipėri.

    Tani duket se ndjenjat pro-amerikane tė shiqptarėve po sjellin dy lloj reagimesh ndaj nesh. Njėri ėshtė reagimi xheloz europian pėr interesimin qė mund tė kenė SHBA pėr faktorin shqiptar nė Ballkan. Tjetri ėshtė reagimi ende konfuz amerikan pėr tė vlerėsuar si duhet kėtė simpati tradicionale tė shqiptarėve pėr Amerikėn dhe pėr ta trajtuar mė ndryshe faktorin shqiptar, si mbėshtetjen mė tė natyrshme pėr gjeopolitikėn amerikane nė Ballkan. Diēka duket po ndryshon nė tė mirė tė shqiptarėve, nė zbatim tė asaj strategjie politike qė senatori Helms propozonte nė vitin 1983 nė Kongresin amerikan, qė SHBA tė pėrpiqėeshin pėr njė shtet tė bashkuar shqiptar si digė pritėse e vėrshimit sovjetik, sot pansllavisto-ortodoks.

    Kur mėsoj se njė angleze, antare e Partisė Komuniste Greke, Miranda Vikers, qė ka bredhur shumė nė trojet shqiptare dhe ka shkruar shumė pėr tė larguar idenė e bashkimit tė shqiptarėve, tani ka bėrė libėr pėr tė trajtuar problemin e Ēamėrisė filloj e besoj se diēka shumė serioze po lėviz pėr ēėshtjen shqiptare nė tėrėsi. Kjo po ndodh pasi senati amerikan shtroi pėr disktim “ēėshtjen e Ēamėrisė”, madje e bėri kėtė para se ta bėnte ai qė i takonte nė radhė tė parė, parlamenti i Shqipėrisė, i cili ka ende frikė tė madhe nga Athina tė ecė nė gjurmėt e komisionit tė senatit amerikan. Por, besimin qė diēka po lėviz ma shton edhe prania juaj, i nderuar Pangallos, nė atė veprimtarinė pėr “prezantimin e Antologjisė sė Kėngėve tė Arvanitasve tė Greqisė”, ku ju i paskeni thėnė ato mendimet vyera e fjalėt e bukura pėr domosdoshmėrinė e njohjes e tė ruajtjes tė vlerave kulturore e tė tė folmes sė lashtė arvanitase nė Greqi.

    Tė them tė drejtėn nga aq sa dija unė pėr veprimtarinė tuaj kam qenė shumė skeptik se mund tė vinte kjo ditė qė tė lexoja nė gazetė fjalė kaq me vend tė thėna nga ju nė sallėn e Arkivit Folkloriko-Muzikor nė Athinė, kur u paraqit libri kėrkimor e studimor i kėngėtarit dhe muzikologut arvanitas Thansis Moraitis. Unė deri tani kam qenė nėn mbresat dėshpėruese qė mė kishte lėnė nervozizmi juaj nė sallėn e “Pallatit tė Brigadave” nė Tiranė, gjatė takimit me presidnetin Stefanopullos kur pėrmenda se marrėdhėniet shqiptaro-greke do tė pėrfitonin shumė nėse edhe pėr shqiptarėt ēamė nė Greqi do tė respektoheshin po ato tė drejta si pėr popllsinė grekofon nė Shqipėri nė bazė tė tė drejtės ndėrkombėtare pėr minoritetet. Tė paktėn reagimi nervoz tė kishte mgbetur vetėm detyrė e ambasadorit tuaj nė Tiranė qė ishte i pranishėm nė atė takim dhe kėrceu nga vendi e shkoi tė thithte mė shumė ajėr pranė dritares. Atėherė ende nuk kishta dėgjuar se dhe vet presidenti grek mund tė ketė origjinė shqiptare. Por ai mė bėri ta admiroj dhe mė shumė me qėndrimin e kthjellėt qė mbajti dhe nuk kėrkoi si pėrgjegjėsat e diplomacisė qė ēėshtja e reciprocitetit nė marrėdhėniet shqiptaro-greke tė katandisej nė gjetje e dhėnie ndėrtesash pėr konsullatat.

    Mė kishte mbetur njė pezm i madh qysh ku ju, i nderuar Pangallos, gjatė njė vizite nė Shkup e rritėt numrin e grekėv nė Shqipėri dhjetėfish, nga 60 000, nė 600 000, duke ua kaluar edhe shovinstėve mė tė njohur tė politiės e propagandės greke, si Nikolas Geixh, qė qysh kur isha unė amsador nė OKB,ė vitet 1970 shkruante nė “Nju Jork Tajms” se nė Shqipėrti kishte 400 000 grekė tė persekutuar, qė brenda njė nate i kishin shpallur shqiptarė, kur “Vorip-Epiri” u la nė shtetin turko-shjqiptar. Nuk shuhet as shija e hidhur qė sa i ministėr i jashtėm nuk bėtė ndonjė veprim pėr tė ndryshuar qoftė nė pėrmasa simbolike qėndrimin ndaj ēėshtjes ēame, por vazhduat tė njėjtat spekullime me ēėshtjen e minoritetot grekofon nė Shqipėri. Un ėpėrdor mė shumė termin “grekofon” sepse nė fakt minoritarėt nė Shqipėri nuk janė grekė por vllehė e shqiptarė tė greqizuar nė gjuhė e vetdije. Kanė pėsuar atė proces si shqiptarėt e vjetėr nė Greqi nga kisha greke e mėsuesit grekė. Madje grekofonėt nė Shqipėri janė tė vendosur mjaft vonė si argatė.

    Kur mendoje shkruaj kėshtu kam pėrpara librin e mrekullueshėm tė arvanitasit Aristidh P. Kola ( Kolia) tė titulluar “Arvanitasit dhe preardhja e grekėve” qė sapo ėshtė vėnė nė qarkullim nė gjuhėn shqipe nė Tiranė. Indiferenca, pazotėsia, por edhe diknakėria sabotuese nė fushėn e pėrkėthimeve e botimeve nė Shqipėri e kanė pas privuar lexuesin shqiptar nga ky libėr. Veēse ju nė Greqi e keni pasur prej shumė vitesh nė dorė kėtė thesar dhe kėtė armė tė mrekullueshme pėr tė kuptuar, afirmuar , kėrkuar ato qė ju i shtroni tani kaq drejt dhe kaq me vend nė fjalėt qė keni thėnė pėr kulturėn, gjuhėn e historinė e arvanitasve nė Greqi.

    Duke lexuar librin e tė ndjerit Aristidh, vdekja e tė cilit ka lėnė mbrapa edhe njėfarė misteri, ndjej edhe mė shumė se mė parė keqardhje qė nuk kam patur rastin e mundėsinė tė mėsoja greqisht, tė paktėn sa pėr tė lexuar. Sado qė shėrbehem me librat nė gjuhėt shqipe, frenge, angleze, ruse e italiane shoh se pėr diplomatin e politikanin shqiptar janė shumė tė dobishme njohuritė e pėrdorimit, tė paktėn pasiv, dhe tė gjuhėve greke, turke, arabe. Kėtu nė Shqipėri deri tani na janė servirur nė gjuhėn shqipe mjaft libra greke tė shkruar nė frymė shoviniste ndaj shqiptarėve. Kanė qarkulluar libra tė Sebastianosit e tė Janullatosit, tė Spiromilos eVasilis Kondis (me origjinė shqiptare).

    Pėr fat tė mirė tani kanė filluar tė botohen nga autorė shqiptarė edhe libra me peshė pėr ēėshtjen ēame, pėr marrėdhėniet greko-shqiptare, pėr subjekte qė kur kemi filluar tė shkruajmė nė shtyp nė fillim tė viteve 1990 shiheshim si njerėz qė po bėnim herezi, aq shumė ishte rrėnjosur nė opinionin e pėrgjithėshėm ideja se ēėsshtja ēame ishte tabu. Tani njė miku im, Albert Kotini, ka bėrė e botuar libra voluminozė tė rėndėsishėm e me shumė vlera pėr ēėshtjen ēame. Folkloristi Fatos Mero Rrapaj me njė punė vemohuese ka dhėnė thesaret e folklorit ēam. Janė botuar edhe pėrmbledhje dokumentesh arkivale pėr ēėshtjen ēame. Sapo ėshtė vėnė nė qarkullim monografia voluminoze dhe me peshė tė madhe shkencore “Tensioni greko-shqiptar 1939-1949” e pėrgatitur nga Prof.Assoc.Dr i Shkencave historike, Beqir Meta. Ka edhe botime tė tjera. Ėshtė njė gjė shumė e mirė qė kėto ēėshtje nuk po mbeten mė t’i trajtojnė tė parėt tė huajt, qė nuk mbetet puna pėr tė na e shtjelluar ēėshtjen ēame vetėm njė angleze, antare e Partisė Komuniste tė Greqisė.

    Pritėm shumė gjatė pėr tė marrė nė dorė librin “Arvanitasit” tė Aristidh Kolės. Shpresojmė tė kemi shpejt edhe atė librin nė paraqitjen e tė cilit ju mbajėt fjalėt e dėshiruara tė dėgjojmė prej jush. Por mbi tėgjitha na gėzon e na pėrmallon fakti qė ju tani deklaroni nė Athinė se gjyshja juaj fliste shqip. Sinqerisht kemi kujtuar se e ki zėt po t’jua pėrmendnin tė tjerėt kėtė fakt dhe na merrnit inat kur ndonjėherė nė shkrimet tona i referoheshim tė ndjerit e tė nderuarit gjy tuaj, ish gjeneral e kryeminisstėr i Greqisė nė vitet 1920, i cili bėri shumė pėr tė krijuar atmosferė tė shėndeshtme nė marėrdhėniet midis dy vendeve e dy popujve dhe mbi tė gjitha pranoi ekzistencėn e minoritetit shqiptar nė Greqi (gjė qė sot mohohet) dhe i bėri zap ato sillogjet vori-epirote qė kanė qenė ghjithnjė pararojė e shovinizmit grek kundėr Shqipėrisė dhe tani janė mė agresive se kurrė. Pėr fat tė keq ajo punė e gjy tuaj nuk ėshtė vazhduar. Pėr fat tė keq nuk pamė as tek ju, kur i ministėr, shenja dėshire qė tė ripėrtėrihej ajo punė. Mund tė mos kemi arritur t’ju kuptojmė. Mund tė keni pasur asyet tuaja qė ne nuk i kemi vėnė re mirė. Mund tė keni dhe tani arsyet tuaja, ndoshta dhe tė karakterit politik, qė merrni pozicionin qė ne e pėrshėndesim, mbase me entuziazėm tė parakohshėm.

    Megjithatė ėshtė njė gjė emrekullueshme kur njihesh me fjalėt tuaja : “ Pėr ne humbja e gjuhės arvanitase ėshtė si tė kemi humbur atdheun, sepse pėrmban njė kulturė qė jo nė kushtet e njė shtypjeje, sepse arvanitasit nuk mund t’i shtypte kush arvanitasit nė Greqi sepsse ishin gjeneralė, kryeminisrra presidentė etj...por vetė ata e “gėlltitėn” tė shkuarėn e tyre, sepse nė mėnyrė fanatike qenė tė bindur se ishin grekė dhe me ndihmėn edhe tė mėsuesve arritėn ta zhdukin gjuhėn arvanitase, tė cilėn askush nuk e flet sot tė paktėn nga mosha ime e poshtė. Tani lavdi zotit na kanė mbetur ende ca gjyshe e gjyshėr qė flasin. Mirėpo ėshtė gjynah qė kjo gjuhė tė humbasė...”.

    Vetėm njė herė mė ėshtė dhėnė rasti tė qėndroj nė Greqi pėr njė javė nė njė seminar ndėrkombėtar nė Rodos. Nuk e harroj gazetaren greke qė m’u afrua ndryshe nga pjesėmarrėsve tė tjerė dhe gjithsesi arritėm tė komunikonim nė gjuhėn shqipe tė renė e tė vjetėrn. U habitėn disa kolegė tė seminarit gjermanė, anglezė , ruse kur gjatė drektės u thamė se po komunikonim nė gjuhėn shqipe e arvanitase dhe se praradhėsit e gazetares kishin emrigruar drejt Greqisė para 700 vitesh. Ajo ishte e re, jo gjyshe. Tani janė kushte qė ruajtja e shqipes sė moēme dhe modernizimi i saj pėr t’u afruar sa mė shumė me tė sotmen tė mos mbeten punė gjyshesh e gjyshėrish, as punė e mėsuesve qė duan tė zhdukin shqipen tek arvanitasit qė tė mos mbeten as sgjurmėt e fundit tė pėrkatėsisė sė tyre etnike shqiptare e tė lidhjes sė tyre tė natyrshme me shqiptarėt. Unė kėshtu e kuptoj nėntekstin e fjalėve tuja, zotėri Pangallos. Lumturohem qė kėto mesazhe tė hapura e tė nėnkuptuara po i pėrcjell njė person me rol e ndikim nė politikėn e diplomacinė e Greqisė, tė cilit duhet t’i bėhet mbėshtetje nė kėtė rrugė ai potencial qė tashmė zotėrojnė arvanitasit dhe ai rol qė kanė zėnė e luajnė nė jetėn greke edhe tė emigruarit nga Shqipėria.

    Libri i Aristidh Kolės pėrmend edhe dukuri negative se si grekėt kanė abuzuar dhe pastaj keqtrajtuar rolin e arvanitasve nė historinė e Greqisė, si kanė shtrembėruar tė vėrtetta historike, faktet jetėsore pėr tė thelluar procesin asimilues nda arvanitasve. Ky rrezik sot po kėrcėnon edhe shqiptarėt e tanishėm nė Greqi, emigrantėt. Por ky rrezik kėrcėnon edhe shqiptarėt nė Shqipėri.Njė propagandė e madhe bėhet pėr tė pėrēuar idenė se shqiptarėt e Shqipėrisė s jugut qenkan grekė. Ėshtė ai rrezik qė kaq mirė e zbuloni tani ju, zotėri Pangallos, se nuk ishte zotėsia greke pėr dhunė e shtypje qė i bėri arvanistasit tė harrojnė gjuhėn ( pra tė humbasin atdheun), por ideja e gabuar qė pėrqafuan se ishin grekė.

    Besoj se me fjalėt qė keni thėnė tani sė fundi, zotėri Pangallos, na keni pėrcjellė mesazhin se duhet ta konsiderojmė si njė incident fatkeq qė duhet nxjerrė nga pėrdorimi ynė publicistik ( nga kujtesa ėshtė vėshtirė tė dėbohet) deklarata juaj se ka 600 000 grekė nė Shqipėri. Nė Shqipėri ka vetėm shqiptarė dhe pak grekofonė. Shqiptarėt nuk duhet tė pėsojnė fatin e keq tė arvanitasve nė Greqi nė pikpėpamje gjuhėsore e kulturore, tė mos tjetėrsohen nėn presionin e helenizmit. Shqiptarėt duhet tė zėnė mend mirė nga fjala juaj, zotėri Pangallos, tė kuptojnė se “ gjaku ujė nuk bėhet”, se dhe pas shumė shekujsh kujtesa historike e pėrkatėsisė mund tė ringjallet nė mėnyrė tė dhimbshme. Prandaj shqiptarėt nuk duhet t’u vėnė veshin kėngėve tė sirenave tė helenizimit, sepse vetėm humbasin e nuk fitojnė.

    Edhe grekėt do tė bėnin mirė tė mos vazhdonin nė rrugėn e sjellen asimiluese ndaj shqiptarėve. Fjalėt e ish ministrit tė tyre tė jashtėm duhet t’u shėrbejnė tė kuptojnė se ėshėt ndėrmarrje e dėshtuar dhe nuk sjell gjė tė mirė pėr miqėsinė e vėrtetė, jo “ vėllazėrim nė gjendje lufte”. Edhe shqiptarėt, edhe grekėt janė kombe dhe shtete tė vegjėl dhe nė njė botė tė trazuar ku tė pėrpijnė dallgė tė mėdha tė politikės sė integrimeve e globalizmit kanė nevojė tė kultivojnė nacionalizmi e tyre jetik. Por larg shovinizmit. Kur nacionaizmi grek kalon nė shovinizėm ndaj shqiptarėve grekėt humbasin shumė edhe pėr vete. Kur shqiptarėt mohojnė nacionalizmin e tyre duke kujtuar se kėshtu marrin me tė mirė nacionalizmin grek vetėm inkurajojnė shovinizmin grek.Grekėt nuk duhet tė gėzohen sepse njė ditė gjėrat kthehen nė shtratin e natyrshėm dhe atėherė ka mė shumė dhimbje pėr tė dy palėt.

    Kur shkruaj kėto rreshta, i nderuari Pangallos, kam nė dorė librtin “Nacionalizmi. Konceptete kyēe” tė studiuesit tėmirėfilltė tė problemit tė nacionlaimzit, Anthony D. Smith, botuar nė Britani nė vitin 2001. Ai argumenton dobėinė dhe vlerat e nacionalizmit pėr gjithė popujt e vendet dhe pėr marrėdhėniet ndėrkombėtare. Nė kundėrshtim me ata qė e shpallin nacionalizmin relike tė tė shkuarės ai thotė qysh nė fjalinė e parė “Nėse ka njė pikė pėr tė cilėn kemi rėnė nė njė mendje ėshtė se termi “nacionalizėm” ėshtė shumė i kohės”.

    Marrėdhėniet shqiptaro-greke duhet tė jenė tė mbėshtetura mbi respektimin e tė drejtave e tė interesave kombėtare tė tė dy palėve. Kam pasur rast t’u lutem gazetarėve grekė dhe britanikė qė nė Athinė ta pėrcillnin mesazhin tim se Greqia nuk do tė gjejė mik mė tė mirė se nacionalistėt shqiptarė qė i vėshtrojnė marrėdhėniet me kėtė sy dhe nuk duhet tė besojnė shumė nė gatishmėrinė e njerėzve qė vihen nė shėrbim tė saj pėr ekspansionizėm e asilim helen nė kurriz tė shqiptarėve. Shepsh kam mbajtur qėndrime shumė kritike ndaj politikiės greke qė vetėm prish e nuk ndreq punė nė marrėdhėniet shqiptaro-greke. Kam pasur mundėsinė tė njihem me diplomatė grekė, duke filluar qysh nga ambasadori dhe personeli i parė i ambasadės sė Greqisė qė u hap nė fillim tė viteve 1970 nė Tiranė, pas njė mungese tė gjatė marrėdhėniesh diplomatike midis dy vendve.

    Fola pėr atė udhėtimin e parė nė Shqipėrinė e jugut me diplomatėt grekė. Atėherė mendoja se ky udhėtim do tė shėrbente shumė qė nė Athinė tė njihnin realitetin dhe tė ndiqnin arsyen pėr tė bėrė gjėra tė mira jashtė ambicieve shoviniste.Por tani pas 30 vitesh me keqardhje shoh se si ėshtė spekuluar nga shteti grek pėr ta kthyer zonėn e Shqipėrisė sė jugut nė njė shtojcė tė Greqisė dhe pėr ta pėrdorur si tramplin qė tė shtrijė edhe mė nė veri pa pushim ato praktika qė e bėjėn njė arevanitas, ju zotėri Pangallos, tė mjerohet pėr humbjen qė ka pėsuar gjuha e kultura arvanitase nė Greqi. Ndaj kėtyre praktikave ne nė Shqipėri nuk duhet tė heshtim. As ju nė Greqi nuk bėn tė heshtni, sepse tė tilla praktika krijojnė probleme qė pėr t’u ndrequr mund tė shkaktojnė fėrkime tė mėdha.

    Kur kam qenė ambasador nė OKB kisha kontakte tė rregullta e tė mira me pėrfaqėssues tė Greqisė. Nė Nju Jork nuk mungojnė restorantet e shkėlėqyera greke ku kolegėt e mi mė nderonin duke mė ftuar nė darka e dreka. As unė nuk mbetesha borxhli, sepse restoranti “Moby ****” nė “Park Avenu” ishte nga mė tė mirėt pėr pėrgatitjen e prodhimeve tė detit. Pronari ishte i ndjeri Kosta Trika, grekofon nga Delvina, qė fliste mjaft mirė mirė gjuhėn shqipe, ndonėse kishte emigruar prej 50 vitesh, sė pari nė Egjipt pastaj nė SHBA. Ai e ndjente veten shqiptar, siē e ndjente dhe e motra qė, ndonėse nuk fliste shqip, na priste nė shtėpi si vėllezėr.

    Jay Nordlinger ka pasur arsyet e tij qė shkrimin e vet e ka ndėrtuar me teknikėn e krijimit tė kontrastit tė theksuar midis anti-amerikanizmit mosmirėnjohės tė grekėve dhe prop-amerikanizmit gati izrealit tė shqiptarėve. Pėr konjukturė e cic-mice politike mund ta ndjeja veten tė kėnaqur qė amerikanėt tė moderohen nė pėrkėdhelitė e tepruara qė i kanė bėr Greqisė pėr njė kohė tė gjatė, nganjėherė duke rrezikuar edhe interesat e Shqipėrisė. Por as kam besuar , as besoj se anti-amerikanizmi i grekėve ėshtė nė atė shkallė, nė ato pėrmasa dhe aq pasionant sa e pėrshkruan Nordlinger nga inati qė Greqia nuk ka mbajtur nė ēėshtjen e luftės kundėr terrorizmit atė qėndrim tė radhitjes pa kushte nė anėn e Amerikės si qeveria shqiptare.

    Tani, i nderuar zotėri Pangallos, po marr nė dorė librin “Tė fundmit terroristė tė kuq nė Europė”, shkruar nga Geoge Kimeris, dhe botuar nė gjuhėn angleze nė Britani nė vitin 2001. Nė kėtė libėr pėrshkruhet se si terrorizmi nė Greqi pėr gati 3-dhjetėvjeēarė ka bėrė kėrdinė, sidmos nė diplomatėt e funksionarėt e huaj. Kimeris ankohet se asnjė terrorist nuk ėshtė zbuluar e jo mė tė jetė kapur. Libri pėrshkruan luftėn midis dy partive kryesore greke pėr punėn e terrorizmi dhe tolerancėn e partisė tuaj ndaj kėsaj dukurie. Por, edhe mė shumė tė bėn pėrshtypje se nė libėr del qė vendet perėndimore, duke pėrfshirė SHBA, janė treguar pėr shumė kohė tejet tė buta ndaj Greqisė qė nuk merrte masat e duhura kundėr terrorizmit. Bie shumė nė sy qė vetėm tani , pasi SHBA mori njė qėndrim krejt tė ri nė luftėn kundėr terorizmit ndėrkombėtar, mė shumė pėr arsye gjeopolitike, se nėn tronditjet nga aktet e 11 shtatorit 2001, edhe mbi Greqinė u rrit presioni. Dhe nė Greqi u bė fushatė kundėr grupeve terrorste, ēka do tė thotė, sipas mendimit tim, se paska qenė njė terrorizėm zyrtarisht i toleruar, nė mos i lejuar apo i inkurajuar, sikurse kanė akuzuar njėri trjetėrin politiknaėt grekė.

    Lufta kundėr terrorizmit nė shkallė vendi e ndėrkombėtare duhet bėrė patjetėr. Por nuk duhet keqpėrdorur qė tė krijohen situata tė rėnda e tensionuese, sikurse u krijua nė rastin e Irakut. Prandaj anti-amerikanzmin e politikės shtetėrore apo tė opinionit publik nė Greqi nuk jam i prirur ta shoh nė mėnyrė spekuluese sikurse na sugjeron gazetari amerikan. Mė duket se Kasimeris e ka paraqitur mė mirė problemin e terrorizmit nė Greqi. Qėndrimet e Greqisė e tė grekėve kundėr ndėrhyrjes sė NATO-s kundėr Serbisė nuk i shoh si anti-amerikanizėm, por si proserbizėm fanatik e arrogant dhe si anti-shqiptarizėm i hapur. Nėse grekėt do tė niseshin nga parimet e drejtėsisė, interesate Ballkanit kurrė nuk duhej tė mbanin qėndrime tė tilla. Ky qėndrim ka qenė edhe njė armiqėsi ndaj arvanitasve.

    Qėndrimin e Greqisė e tė grekėve ndaj radhitjes pa kushte nė krah tė Amerikės pėr luftėn globale kundėr terrorizmit, e sidomos nė ēėshtjen e Irakut pėrsėri nuk e shoh si rrjedhojė e anti-amerikanizmit, por si njė politikė drejtpeshimi tė vėshtirė midis parimores dhe pragmatikes, midis interesave tė tashme e tė perspektivės. Nė kėtė rast kam pėrshtypjen se janė politikanėt grekė dhe opinioni grek ata qė manovrojnė mė me shkathtėsi midis rrymave e shkėmbenjėve tė nėnujshėm nė detin e trazuar tė politikės e tė diplomacisė.

    Kur shkruaj nė kėtė mėnyrė pėr paralelizmat qė ka bėrė gazetari amerikan midis anti-amerikanizmit grek dhe pro-amerikanizmit shqiptar nuk mė pėlqen aspak tė jap rast qė ndonjė gazetė e Tiranės tė pėrsėrisė atė qė bėnte gazeta e partisė nė pushtet “ZP”, e cila mė 12 dhjetor 2000 botonte shkrimin “Baleta, i pari dhe i fundit antiamerikan nė Shqipėri”. Mund tė jeni i sigurtė, zotėri Pangallos, se me kėtė letėr juve nuk ju drejtohem as nga pozitat e antigrekut, sikurse jam cilėsuar shpesh, as tė anti-amerikanit siē shkruan kjo gazetė. As kam qenė, as kam arsye personale tė jem antigrek, apo anti-amerikan. Antigrekė mund tė bėhen ata qė hiqen si shumė grekofilė. Anti-amerikanė ka dhe nė Shqipėri, jo vetėm nė Greqi. Anti-amerikanizmi nė pėrgjithėsi ėshtė koncept i diskutueshėm.

    I nderuar, zotėri Pangallos, ju jam shumė mirėnjohės qė me fjalėt tuaja tė fundit pėr vendin dhe rolin qė duhet tė kenė arvanitasit nė jetėn kulturore e shoqėrore tė Greqisė dhe nė ruajtjen e pasurimin e vlerave shumėshekullore tė thesarit tė pėrbashkėt kulturor e historik shqiptar na jepni shkas pėr entuziazėm tė ri nė mbrojtjen e kėtyre vlerave nga rreziqet qė arvanitasve u kanė kushtuar mė sė shumti.

    Por ėshtė edhe kėnaqėsi kur bie njė rreze e re ndriēuese pėr tė mėnduar e pėr t’u shprehur pėr marrėdhėniet shqiptaro-greke.

    Pėrshėndetje vėllazėrore

    Abdi Baleta
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Eni : 06-12-2002 mė 11:27

  3. #3
    i/e regjistruar Maska e ALBA
    Anėtarėsuar
    21-05-2002
    Vendndodhja
    Gjermani (Dortmund)
    Postime
    2,636
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Greqia: Kemi hequr Ligjin e Luftes me Shqiperine

    Athina zyrtare konfirmon edhe nje here, ne nje dokument te Ministrise se Jashtme te 19 mars 2004, se me Shqiperine nuk ekziston me "gjendja e luftes". Historia e ligjit qe ngriu pasurite e shqiptareve ne shtetin helen

    "Gjendja e Luftes" mes Greqise dhe Shqiperise nuk ekziston. Ne nje material, qe mban daten 19 mars 2004 dhe eshte depozituar ne faqen zyrtare ne internet te Ministrise se Puneve te Jashtme te Greqise, Athina ka konfirmuar shfuqizimin e ligjit qe vendoste te dy vendet ne "gjendje lufte". "Republika Helene, me nje vendim te kabinetit qeveritar me 28 gusht 1987, vendosi per heqjen e "Gjendjes se Luftes" me Shqiperine. Firmosja e Traktatit te Miqesise, Bashkepunimit, Fqinjesise se Mire dhe Sigurise, midis ministrave te Puneve te Jashtme te te dy vendeve me 21 mars 1996 ne Tirane, vleresohet se eshte nje baze e rendesishme, mbi te cilen Greqia dhe Shqiperia kane forcuar marredheniet e tyre dypaleshe dhe kane kthyer perfundimisht faqen e se kaluares. Traktati eshte ratifikuar nga te dy Parlamentet", thuhet ne kete dokument. Me tej, ai vijon se me 28 gusht 1987, qeveria helene votoi unanimisht per heqjen e "Gjendjes se Luftes" me Shqiperine, ne baze te kerkeses se ministrit te Jashtem, Papulias, bere kabinetit.

    Fillimisht ka qene deklarimi i ish-Kryeministri Andreas Papandreu, me 23 prill 1986, kur tha ne Parlament se "heqja e gjendjes anormale te luftes me Shqiperine eshte vendosur perfundimisht nga qeveria." Ajo u shpall zyrtarisht pas 16 muajsh, me 28 gusht 1987, kur sekretari i pergjithshem i shtypit dhe informacionit te Presidences qeveritare greke, njoftoi komunikaten e mbledhjes se Keshillit te Ministrave te asaj dite, ne te cilen thuhej nder te tjera: "Qeveria deklaron se karakterizimi i Shqiperise si shtet armik ka pushuar se ekzistuari...Tashme organet kompetente greke po studiojne me kujdes menyren me frytdhenese per rregullimin ligjor te ceshtjeve te mbetura pezull. Perfundimi i gjendjes se meparshme do te kontribuoje ne forcimin e metejshem te marredhenieve midis dy vendeve miq dhe ne zgjerimin e bashkepunimit midis tyre". Ne kete menyre, qeveria greke duket se ka bere nje ndarje formale midis ligjit te luftes, te cilin e abrogoi, dhe pronave shqiptare ne Greqi, te cilat, duke i klasifikuar ne kategorine e ceshtjeve te mbetura pezull, i la per zgjidhje dhe rregullim ligjor ne te ardhmen, "ne menyren me frytdhenese, pas nje studimi me kujdes", sic eshte shprehur zedhenesi i qeverise greke te asaj kohe. Nderkohe, me 21 mars 1996 u nenshkrua ne Tirane, "Traktati i Miqesise, Bashkepunimit, Fqinjesise se Mire dhe i Sigurise". Traktati eshte ratifikuar nga Kuvendi i Shqiperise me 22 korrik 1996 dhe eshte dekretuar nga Presidenti Berisha me 2 gusht 1996, kurse nga Parlamenti grek eshte ratifikuar me nje ligj te posacem, qe eshte botuar ne Gazeten Zyrtare greke Nr.8/A, date 13 janar 1998. Pas shkembimit te instrumenteve te ratifikimit midis te dyja paleve, Traktati ka hyre ne fuqi me 4 shkurt 1998.

    Pasojat kryesore qe la Ligji i Luftes mes Tiranes dhe Athines ishin vendosja e pasurive shqiptare te gjendura ne Greqi, brenda 28 tetorit te vitit 1940, nen sekuestron konservative te shtetit helen, si dhe kontestimi i kufijve midis dy vendeve. Por ne nenin 15 te Traktatit thuhet se "secila nga palet kontraktuese duhet te perballoje mundesine, brenda kuadrit ligjor, te heqjes se pengesave per gezimin e pasurive te shtetasve te njeres pale ne territorin e pales tjeter".

    Historia e "Gjendjes se Luftes"

    Me 28 tetor 1940, kur Greqia u sulmua nga ushtrite fashiste italiane nepermjet territorit shqiptar, te pushtuar qysh me 7 prill 1939, ne Shqiperi nuk kishte asnje autoritet legjitim qe te merrte vendime sovrane per te shpallur luften, perfunduar paqen, lidhur aleanca apo per te hyre ne koalicione. Ne ditet qe pasuan agresionin fashist te 7 prillit 1939, u suprimuan plotesisht te gjitha institucionet qe ishin bartese te sovranitetit te shtetit shqiptar. Formalisht kishte nje qeveri kuislinge, te instaluar nga autoritetet e pushtuesit, por qe nuk identifikonte asnje vlere perfaqesuese, ne nje kohe kur populli shqiptar ishte rreshtuar perkrah Koalicionit Antifashist dhe po luftonte per clirimin e vendit. I ashtuquajturi "ligj i luftes", ne menyre te vecante u be pengese per realizimin e te drejtave pasurore e financiare te shqiptareve, te cilat ishin vendosur nen sekuestron konservative te autoriteteve te shtetit grek, qe nga 28 tetori i vitit 1940. Bashke me ligjin e luftes nr. 2636/40, te miratuar nga Parlamenti grek me 10 nentor 1940, "Mbi veprimet juridike te armiqve dhe konfiskimin konservativ te pasurive armike", ne Athine doli po ate dite edhe nje dekret mbreteror "Mbi caktimin shtete armike, sipas kuptimit te ligjit 2636/40, te Italise dhe Shqiperise". Pasurite shqiptare ne Greqi ne ate kohe llogariteshin ne disa qindra milione dollare dhe perbeheshin nga shtepi, hotele, restorante, biznese te ndryshme, troje, toka, pyje, livadhe, kullota, depozita bankare dhe pensione. Ne baze te disa akteve te vitit 1947 u zhbllokuan dhe u moren pasurite nga nje numer i kufizuar shtetasish shqiptare, me origjine greke. Ne vitin 1965, me ligjin 4506/1965, u ndalua te kryheshin veprime pa nje leje speciale per pasurite e shtetasve shqiptare me origjine greke, por me banim ne Shqiperi.

    Pas 7 majit 1971, kur u rivendosen marredheniet diplomatike midis dy vendeve, filluan levizjet ne te dyja anet e kufirit, shkembimet tregtare dhe u nenshkruan marreveshje te ndryshme, nderkohe qe interesat pasurore e financiare te shqiptareve ne Greqi edhe pas kesaj, nuk gjeten dot nje zgjidhje ligjore institucionale. Motivi eshte dhene shprehimisht ne disa vendime te Gjykates se Larte te Greqise, te asaj kohe, qe percaktonin se realizimi i ketyre pasurive do te behej i mundur vetem pas nenshkrimit te Traktatit te Paqes midis Greqise e Shqiperise.

    Me vendim te kabinetit qeveritar, me 28 gusht 1987, Greqia u shpreh per heqjen e "Gjendjes se Luftes" me Shqiperine. Rreth nente vjet me pas, firmosja e Traktatit te Miqesise, Bashkepunimit, Fqinjesise se Mire dhe Sigurise, midis ministrave te Puneve te Jashtme te te dy vendeve me 21 mars 1996 ne Tirane, u vleresua si nje baze e rendesishme e marredhenieve Greqi dhe Shqiperi.



    korrieri
    --------------------------------------------------------------------------------
    13/04/2004
    "Jeten duhet ta paguash me cmimin e vuajtjes."
    .

  4. #4
    i/e regjistruar Maska e Iliriani
    Anėtarėsuar
    24-03-2004
    Postime
    1,002
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim

    stand up

    Ky artikull e disa te tjere pandejne se do genjejne shqiptaret duke thene shume gjera e duke fshehur esencialen.
    Parlamenti e vendos ligjin e parlamenti e heq e ne kete rast me gjith veprimin e qeverise parlamenti nuk e ka miratuar domethene votuar heqjen e ligjit.
    Traktati nje angazhim i dy qeverive e parlamenteve i nisur ndoshta nga momentet politike nuk i ka zgjithur problemet kryesore.
    1.ligji i luftes eshte aktiv se nuk eshte shfuqizuar nga parlamenti
    2.Pasurit e shqiptare [para e prona]te konfiksuara ne 1940 ne luften italo-greke
    nuk jane kthyer ose zgjidhur.Keto ngaterohen shpesh vetem me pronat e cameve po jane shume me gjere, pasurit e shtetasve shqiptar te 1940 te konfiskuara futur ketu para,prona biznesi,shtepi,toka e trualle.
    3.Greqia akoma ka pikpyetje e nje qendrim ne lidhje me kufit e shqiperise e me minoritetin ku ajo jep shifra qe jane direkt kercenim per integritetin e shtetit shqiptar[kujtoj deklaraten e Papandreut].Ajo akoma nuk shprehet se e njeh kete shtet sic eshte e ta lej rehat ne punet e tij.Qendrimet e saj duke barazuar nje krishter ortodoks shqiptar me grek vene shume larg shtuar veprimet reale te tyre ne teren krijon nje efekt destabilizues e kercenues per shtetin shqiptar.
    Greket ne rajon kane probleme me te gjithe e po mbjellin nje urejtje qe nje dite do ta korrin.

  5. #5
    Microfone Snipers Maska e mc-igli
    Anėtarėsuar
    14-04-2004
    Vendndodhja
    larisa (greece)
    Mosha
    34
    Postime
    65
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga bledi gjokaj
    2.Pasurit e shqiptare [para e prona]te konfiksuara ne 1940 ne luften italo-greke
    nuk jane kthyer ose zgjidhur.Keto ngaterohen shpesh vetem me pronat e cameve po jane shume me gjere, pasurit e shtetasve shqiptar te 1940 te konfiskuara futur ketu para,prona biznesi,shtepi,toka e trualle.


    e ku i gjeten camek keto toka e trualle o vlla ????


    3.Greqia akoma ka pikpyetje e nje qendrim ne lidhje me kufit e shqiperise e me minoritetin ku ajo jep shifra qe jane direkt kercenim per integritetin e shtetit shqiptar[kujtoj deklaraten e Papandreut].Ajo akoma nuk shprehet se e njeh kete shtet sic eshte e ta lej rehat ne punet e tij.Qendrimet e saj duke barazuar nje krishter ortodoks shqiptar me grek vene shume larg shtuar veprimet reale te tyre ne teren krijon nje efekt destabilizues e kercenues per shtetin shqiptar.
    Greket ne rajon kane probleme me te gjithe e po mbjellin nje urejtje qe nje dite do ta korrin.

    greqia e ben te qarte se harta e ballkanit nuk mund te ndryshoje ... nuk e duan vorio epirin ..

    vec disa NACIONALISTE pa mend ne koke kerkojne akoma tokat greke por dhe stambollin .. ata jane partia "laos" organizata "hrisi avgi" partia "balli kombetar grek" ... sidomos keta te ballit kombetar... upupupupupupu si ata maskarenjt qe kishim dhe ne ne vitet 40... ata duan plumbin ne koke te gjithe ..





    kam kohe pa pare mendimet e rinise shqiptare per ceshtjet kombetare .. kisha mendimin se jemi te pjekur .. .. mesa shoh ne jemi te verber te gjithe dhe nuk e shohim ku eshte e verteta ..
    nga nje ane SALI muti qe e vodhi popullin kerkon te rrezoje qeverine duke kerkuar demokraci ... haha kush ??? sali berisha ... e o zotttttttttttttttttttttttttttttttttttttttttttttttt ttttttt
    nga ana tjeter fatosi ..socialisti i flakte qe mendon me popullin ... thote "une nuk e le qeverine edhe sikur te behet lufte" a te rrofte pushkaaaaaaaaaaaaaa ty ore GOMAR......

    nga ana tjeter kemi dhe nacionalistet ne..ahaha duam pronat e camerise ... e kujt ??? oooooooooooooo zotttttttttttttt...


    A DO MENDOJE NJERI PER EMIGRANTET ?? A DO KUJTOHET NJERI PER NE ?? A DO HAPIN PUNE NE SHQIPERI ... KUR PRA DO ECE PERPARA SHQIPERIA ?????

    ME VJEN TURP QE PO E LEME KETE JETE TE VAZHDOJE KESHTU .. ME VJEN TE QAJ KUR KUJTOJ POLITIKANET SHQIPTARE THESHIN "DO BEJME KETE ...DO BEJME ATE..." ME NE FUND ASGJE NUK BENE ...


    RROFTE SHQIPERIA ..se nuk po e shoh e per shume kohe te gjalle..

    peace

  6. #6
    i/e regjistruar Maska e Iliriani
    Anėtarėsuar
    24-03-2004
    Postime
    1,002
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim

    disa gjera mbi greket e shqiptaret e camet

    Si ka mundesi qe greket ngjajne me shume nga fytyra me arabet se sa me evropianet.
    A jane ata evropian se fytyra e tyre flet ndryshe.
    A jane keta pasardhes te helenve te lashte te cilet ishin bjond e sykalter apo ca mashtrusa qe i lau prifti e i tha shteti grek nje pasaporte.
    Greket mund te marrin dhe nje zezak ta lajne e ta bejne grek e keto i kemi pare ne greqi.
    Pra o miq vet fytyra e tyre na tregon se ata jane te ardhur.

    Na falni po fytyra flet.

    Shqiptaret kur i shikon ne fytyre i dallon menjehere se jane evropian.

    Ne amerike njerezit kur i pyesin shqiptaret nga jeni i ngaterojne me polak, gjerman o vende te tjera te evropes.
    Fytyra flet.
    Si evropian e si nje nga popujt arian [nga gjermania ne iliri] kemi qene ketu per mijra vjet NE VENDIN TONE NE PRONEN TONE e ketu do te jemi se nuk kemi ku vemi.
    Ndoshta nje grek mund te vej ne arabi a ne afrike e do ta pranojne po ne dukemi nga fytyra se nga jemi.

    Na falni po fytyra flet.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Iliriani : 16-04-2004 mė 18:00 Arsyeja: nje gabim drejtshkrimor

  7. #7
    Texas Ranger Maska e Clauss
    Anėtarėsuar
    19-06-2003
    Vendndodhja
    Athens
    Postime
    1,476
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga bledi gjokaj
    Si ka munesi qe greket ngjajne me shume nga fytyra me arabet se sa me evropianet.
    A jane ata evropian se fytyra e tyre flet ndryshe.
    A jane keta pasardhes te helenve te lashte te cilet ishin bjond e sykalter apo ca mashtrusa qe i lau prifti e i tha shteti grek nje pasaporte.
    Greket mund te marrin dhe nje zezak ta lajne e ta bejne grek e keto i kemi pare ne greqi. Pra o miq vet fytyra e tyre na tregon se ata jane te ardhur.
    Na falni po fytyra flet. Shqiptaret kur i shikon ne fytyre i dallon menjehere se jane evropian. Ne amerike njerezit kur i pyesin shqiptaret nga jeni i ngaterojne me polak, gjerman o vende te tjera te evropes.
    Fytyra flet. Si evropian e si nje nga popujt arian [nga gjermania ne iliri] kemi qene ketu per mijra vjet NE VENDIN TONE NE PRONEN TONE e ketu do te jemi se nuk kemi ku vemi. Ndoshta nje grek mund te vej ne arabi a ne afrike e do ta pranojne po ne dukemi nga fytyra se nga jemi.
    Na falni po fytyra flet.
    lol. ore ty qe te flet fytyra ste flet mendja fare te marrte e mira te marte. i beson keto qe shkruan??? me mire mos fol ne amerike se nga polak/gjerman/arian para se te flasesh, do te te marrin per gozhde me goje pasi te flasesh. para se te na shkruaje keto mendimet e tua ben mire te mendosh qe ska asnje vend tjeter ne eyrope me corbe se ballkani. ketej kane kaluar gjithe racat e europes e ti na tregon tani por!he me rigon per pastertine e races e budallaleqe te tilla. ku? ne ballkan. per emer te zotit. do pasterti race? ik shiko islanden. ose me mire ik lexo ndonje liber historie. ose me mire do te shash? hap nje teme te re e futja.

    mc_igli gjysma e te vertetes s'eshte e verteta, apo jo angeldust ? ik lexo dhe ti bashke me MC, greke klases 8 po mundet, shkruajne per arvanitasit edhe aty. per ata te thibes, te sulit, per marinaret e idres e psara, per bubulinen e shume te tjere. po ti ore , raper, , hapi librat se ka edhe frymezim per lyrics.

    sigurisht jetonin camet para '12 po ne vilajetin e epirit jetonin edhe greke, edhe shqiptare , edhe turq, edhe vellenj (cobane), edhe arumune edhe cifute. shiko statistikat, kur ti gjesh, po gjete vilajet me burdelo nga ana e popullsise nga epiri do flasim prape. qe nga lashtesia epiri ka qene keshtu si qe. nga lashtesia - greke ne bregdet pika pika, ilire brenda vendit edhe latinet me vone. ne mesjete - shtohen edhe latine te tjere,vijne ca here edhe normanet per pushime , 2-3 here sllavet vine te shikojne pak det edhe ata te varfrit, edhe si qershi ne kek turqit nja 500 vjet. po keshtu qe thua, nga '12 e ketej, kur filluan e ndanin qengjin te medhejte, filluan te vegjlit e ja fusnin kush te marre me shume : dolen 1-2 arx!d!a tip bledi-gjokaj nga ana tone, tip xristodoulos nga ana tjeter e filluan e therreshin. e pastaj si rastet klassike ne ballkan, kur ndryshon era, fillon therr njeri,viktime tjetri, kur ndryshon prape ndryshojne dhe rolet. edhe u be ceshtja sic behet gjithmone ketej nga b@tha e europes: corbe e ajde gjej fillin ti e une e ata te tjeret. ayta! peace.
    You were meant for me. Perhaps as a punishment.

  8. #8
    i/e regjistruar Maska e Iliriani
    Anėtarėsuar
    24-03-2004
    Postime
    1,002
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Cuna kur kemi te bejne me nje popullsi qe eshte zbuar me dhune e vrasje nga tokat e tyre e shtepite e tyre e te dalesh ne mbrojtje te tyre eshte nje akt shume njerezor.
    Kjo nuk ka te beje a je cam apo jo, a je i djathte a i majte po eshe thjesht te jesh njeri.
    Ekstremist je ku perpiqesh te ndimosh njerezit qe bene kete krim duke e mbuluar ate, se nje kriminel dhe nje sistem qe beri nje krim mund te beje prap.

    Jemi deshmimtar te dhunes ndaj shqiptareve ne greqi e ne ca raste te pastra kur jane vrare vetem per arsyen qe ishin shqiptare.
    Mund te kujtoj ushtaret shqiptare qe u vrane ne kufi nga nje bande greke ne 1994.Dhe kur ndodhin keto themi se nga erdhen.

    Greqia nuk eshte evrope nga mentaliteti e shume gjera.
    Kjo dhune prodhohet nga po i njejti sistem qe zboi me dhune popullsine came
    e qe mbahet gjalle ne greqi e shume teori te tyre ndonjehere i shikojme dhe ketu.
    Para se te jesh gjithcka duhet te jesh njeri

  9. #9
    Texas Ranger Maska e Clauss
    Anėtarėsuar
    19-06-2003
    Vendndodhja
    Athens
    Postime
    1,476
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga bledi gjokaj
    Cuna kur kemi te bejne me nje popullsi qe eshte zbuar me dhune e vrasje nga tokat e tyre e shtepite e tyre e te dalesh ne mbrojtje te tyre eshte nje akt shume njerezor. Kjo nuk ka te beje a je cam apo jo, a je i djathte a i majte po eshe thjesht te jesh njeri. Ekstremist je ku perpiqesh te ndimosh njerezit qe bene kete krim duke e mbuluar ate, se nje kriminel dhe nje sistem qe beri nje krim mund te beje prap.
    a te lumshin duart, shume mire na e ke thene/shkruajtur tani. teorikisht s'kam asnje arsye te mos te te besoj. praktikisht ke hedhur poshte shkrimin tend te pare. te njejten gje mund te them edhe une per ata qe na the me pare per racat ariane e budallalleqet e tjere plus qe pervec extremiste jane edhe budallalleqe ( si shumica e cdo ideje te tille) qe forcojne systeme te tilla me urrejtje

    Citim Postuar mė parė nga bledi gjokaj
    Para se te jesh gjithcka duhet te jesh njeri
    njeri je kur mendon e nuk ja fut kot me zezake, e raca ariane, e urrejtje qorre dhe pastaj e kthen ne filosofi teper te gjere qe fillon nga humanizmi, ben nje kthese andej nga historia e genocideve dhe pastaj perfundon ne analize te systemeve geopolitike me kritere ngjyre/race. apo jo?

    anyway. naten se ketej na vajti vone. s'dola shume jashte teme, besoj, nqs dola, kerkoj te falur. peace
    You were meant for me. Perhaps as a punishment.

  10. #10
    i/e regjistruar Maska e Iliriani
    Anėtarėsuar
    24-03-2004
    Postime
    1,002
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Glauss
    Nuk e kuptoj une jap mendimin tim ti jep tendin.
    Greket jane racist me shqiptaret e shpesh here i quajne turq,te ardhur e i zbuan ca ne turqi e ne shqiperi e ju moren tokat me keto pretekse e vazhdojne akoma me ato.E une ju thashe me siper se duket nga fytyra kush eshte turk e arab e kush eshte evropian ne vendin e ti.
    Racizmit te tyre ndaj shqiptareve une ju them po qe per racizem cilet jeni ju e cilet jemi ne.
    Keto ata i meritojne se ata e nisen kete racizem ndaj shqiptareve.
    Une flas nga ana e viktimes cameve e nuk jam ne pozicion ekstrem.
    Ekstrem je kur je nga ana tjete, e atyre qe kryen krimin, e justifikojne o perpiqen ta fshehin e te harohet ky krim ose thjesht bejne tym.
    Nuk e di ne mendjen tende kur ke nje kriminel e nje viktim viktima quhet ekstremist se e zgjodhi vet te vritej te zbohej nga shtepia e toka,e ti i vendos ne nje kallep viktimen e kriminelin.
    I bej keto sqarime se ne forum kemi njerez te ndryshem me mosha te ndryshme e ca here do tjua perseritesh dy here e ta sqarosh shkrimin tend se me sa pashe me siper ti o vella nuk e kuptoje fare se ca po thoshja.
    Po ke ndonje gje ne mend a di ndonje gje,a te punon truri te japesh ndonje mendim debato jep mendimin tend,se sa per redaktime te shrimit tim dukesh se nuk i kupton ato e nuk ke haber se ca shkruan e si shkruan.

    Kembanat bien per ata qe degjojne.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Iliriani : 17-04-2004 mė 00:15

  11. #11
    Texas Ranger Maska e Clauss
    Anėtarėsuar
    19-06-2003
    Vendndodhja
    Athens
    Postime
    1,476
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    me sa lexova, tema nuk eshte per sa raciste jane greket , keto jane shkruar e shkruhen ne vend tjeter, te gjithe i dime, ca me pak e ca me shume.

    sa per mendimen tend, eshte i shenjte e ke cdo te drejte ta shkruash. por derisa e shkruan, pikerisht sepse e lexojne shume njerez te moshave te ndryshme, duhet te jesh gati te argumentosh per mendimin qe shpreve e te mos fshihesh pas lirise se mendimit. sa per redaktime, s'eshte puna ime, eshte pune e moderatoreve, une thjesht kommentoj mendimin tend te pelqen ty apo jo sic edhe kushdo mund te komentoje te miat, me pelqen mua komenti apo jo.

    sa per ekstremizmin, anet, kambanat e te tjerat me ngjan pak me ate shprehjen : beni si them une, po mos beni si bej une. se kush hedh tym, e pame me lart i nderuar, filosofira te tilla : "fytyra", "raca", "feja" sna lene te ecim perpara, justifikojne ato qe jane bera edhe ushqejne ato qe do te behen.

    anyway, qe te mos ta lodh me temen, se pastaj do perfundojme te diskutojme budallalleqe superficiale: ke te drejte, kam gabim. peace
    You were meant for me. Perhaps as a punishment.

  12. #12
    i/e regjistruar Maska e Iliriani
    Anėtarėsuar
    24-03-2004
    Postime
    1,002
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Arsyeja e debatit tim eshte se ne shqiptaret po kerkuam nje te drejte e nje gje elementare psh ne kete rast e drejta e prones per camet apo te mbash qendrim nga politika greke e ligji i luftes qe ata kane akoma ne fuqi menjehere na indetifikojn si nacionalist ekstremist kurse per greket e thone me mburrje ne jemi pak nacionalista.
    Kjo tendenc dukej e ne shkrimin tend ku argumenteve te mia i viheshin epitete pa i analizuar apo dhene versionin tend.
    Te abuzosh me lirin e fjales eshte ajo kur mendimeve te tjetrit nuk i ballafaqohesh me argumenta po perpiqesh te vesh epitete e cilesime te pa baza duke cenuar lirin e tjetrit per te shprehur mendimin .
    Kur une i ktheva pergjigje njerit qe me ironi pyeste kush jane camet e nga i moren tokat e pergjigjia ime qe e thjeshte ata jane evropian qe kane gjithe historine qe jetojn ne evrope ne keto vende e ato jane tokat e tyre.
    Ti thuash tjetrit qe shikom ne fytyre si te dukem a jam evropian apo jo nuk eshte racizem.
    Ne shqiptaret nuk kemi shume gjera matriale tani po kemi ate qe ne mburemi fytyren tone gjenetiken tone evropiane.
    E ky eshte nje argument i forte e nuk eshte racist e eshte kjo qe na mban se sa per greket ata na kane cilesuar kush eshte shqiptar eshte turke.
    Per ironi kryetari partise greke ekstremiste ka nje mbiemer turk.
    Me sa duket nga shkrimi ti je me i ri se une e jeten ne greqi ku kuptohet ambienti ka ndikimin e tij.
    Ti quan racist permendjen e emrit ARIAN.
    Raketat evropiane e programi qe leshojne satelita ne kozmos quhet ARIANA a mos dhe ata jane racista?
    Po nuk ke faj kur jeton ne greqi do degjosh sufllaqe paillaqe e korollaqe nuk ke si degjon ARIAN e emra te tille.

    Kur nuk bien kembanat ka mijera arsye po ndonje here arsyeja eshte shume e thjeshte, nuk ka kembana.

  13. #13
    Texas Ranger Maska e Clauss
    Anėtarėsuar
    19-06-2003
    Vendndodhja
    Athens
    Postime
    1,476
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    e o mire, ajde ti biem me top tani e tja futim. (kerkoj te falur qe po dal nga tema)

    shkrimin tend per te drejtat/historine e cameve une nuk e dyshoj fare. se nuk di e di mire, dua te lexoj me shume , parase te paraqis mendim per kete ceshtje ( me rrezik qe te me quajne te grekezuar ) po me te vertete dua dhe do lexoj me shume. nga te gjitha anet. keshtu qe mendimin tendin e marr de-facto te drejte. te falenderoj per kontributin por me lejo te krijoj mendimint tim duke lexuar/mesuar nga te munden. dakord jemi qe cdo genocid eshte i denuar nga cdo ane, gjithmone.

    problemi tim nuk eshte me shkrimit tend te cameve, eshte me shkrimi tend te fytyrave e pastertine e races, qe e kam shpjeguar/argumentuar (me sa di/kam lexuar nga historia) tek postimi im i pare ne kete teme. tani ti po te duash, mbaj tendin, cte te them une. historikish shume lehte vertetohet qe SKA pasterti race ne ballkan, me disa perjashtime te vogla, kryesisht neper zonat malore te gadishullit. po dhe atje zar hedhim prape, s'eshte e sigurt. kete po na e thua edhe vete me duke sjelle si shembull ate fashistin tjeter, karaxhaferin, si e ka mbiemrin. dhe pastaj kembengul per pastertine gjenetik e te tjera. paradox me duket. prandaj leri epitetet, e lirite e mendimit, e tendencat,e guinene e re, e kambanat me suvllaqe , se as ti trazoi njeri fare mendimet e tua jane e jane te respektueshme por perfundimisht vendos me mire se cdo te thuash e per se po argumentojme dhe prano gjerat qe jane te vertetuara. megjithese jam i ri, sic the dhe ti, behen shume gabime. nga te gjithe.


    po te mos jete te racizem te shikosh njeri ne fytyre e ti thuash se nga eshte e cfare njeriu eshte , e atehere, sorry, por mesa duket une jetoj ne bote tjeter. sa per nacionalistet, jane te gjithe njesoj, pa dallim kombi, besoj. gomere te trashe, qe kane ngelur akoma ne kohen e babaqenit.
    peace
    You were meant for me. Perhaps as a punishment.

  14. #14
    i/e regjistruar Maska e Iliriani
    Anėtarėsuar
    24-03-2004
    Postime
    1,002
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim

    real peace

    Clauss nuk e kuptoj lexoi dhe nje here shkrimin tim qe e ke perifrazuar e une nuk them gje qe ne jemi 100% te paster se dihet popujt perzihen njerezit levizin po them ne pergjithesi shqiptaret kam pamje evropiani gje qe verteton egzistencen e tyre ne tokat e tyre dhe ne evrope.
    Ajo qe thashe une per greket e them eshte se ata nuk jane ata helenet e lashte 100% te paster e sic trumbetojne e atyre u takon gjithe ballkani se c'do gje eshte greke.Argumentat tuaja perforcojne ate timen e ne qofte se greket thone sic the ti qe popujt perzien levizin do qe shume mire e do ulte egersine e tyre psedonacionale e do pranonin se kane plot minoritete ne greqi e shume njerez qe vijne nga ana te tjera te botes e kjo do ti bente ata me paqesor e me te pranushem ndaj te huajve sesa jane tani.
    Kjo qe esenca e shkrimit tim e nuk e di ne eshte e keqe.
    Tonet e mia te forta ne ate shkrim vinin pasi nje parafoles jo ti jepte si zgjithje e po qe ktheu e lexoi qe keta cam te mjere qe ngrijne nje problem kush jane e nga e kane token [se ne si pas grekerve nuk duhet te kemi toka] e si zgjithje jepte ate qe bene regjimi komunist ne shqiper qe vrau kundershtaret e tyre politik ne 44 ne te njejten kohe pakashume kur u zbuan dhe camet.
    Reagimi im qe per kete i forte por idrejte pa genjyer e nuk qe per te zbuar greket se jane te zinj por per te mbojtur shqiptaret e persekutuar nga politika greke antishqiptare.
    Me thuaj nje gje a ka racizem ndaj shqiptareve ne greqi e kjo e ushquer nga media e nga nje sistem i gjere atje?
    REAGIMI IM QE NJE PERGJIGJE NDAJ RACIZMIT REAL TE GREKERVE NDAJ SHQIPTAREVE E DUKE U TREGUAR GREKERVE SE PO QE PER RACIZEM KUSH JENI JU E KUSH JEMI NE.
    Duke treguar absurditetin e ketij racizmi e ne kete kuptim SHKRIMI IM QE KUNDER RACIZMIT.
    RACIZMI NDAJ SHQIPTAREVE ne greqi eshte dicka reale e qe ka prodhuar viktima qe nga camet e deri ne ditet tona shqiptaret qe punojn ne greqi qe ti i di shume mire.
    Ajo qe une jam kundra eshte racizmi e ekstremizmi ndaj nje populli qe tani eshte ai shqiptar e per kete arsye nuk pranoj ato epitete qe me ve ti.

    E ne nje fare menyre ti duke me vene mua ne nje kategori me ekstremistet grek,duke veme mbrojtjen time ndaj cameve e racizmit grek ne nje kategori me ekstremistet grek ne nje menyre perpiqesh ta ndash fajin midis viktimes e fajtorit, gje qe dihet behet gjithne per te mbrojtur e shfajesuar fajtorin[e kjo mund te behet me qellim e ndoshta pa kuptuar].
    Jane keto linja qe pseudonacionalsistet grek mbrohen e shfajesohen e kjo ndoshta me shtyn mua per te bere kete debat me ty.

    Sa per ate gomarin me sa di une gomar quhet ai qe mban gjerat e te tjereve ne kurriz e une nuk e bej kete, po kujdes o mik se do me vije keq qe nje shqiptar te mbaj ne tru e ne kurriz pallavrat e grekerve.

    Megjithate te vleresoj qe e futem kete komunikim ne kufite e nje bisede e debati.

  15. #15
    Texas Ranger Maska e Clauss
    Anėtarėsuar
    19-06-2003
    Vendndodhja
    Athens
    Postime
    1,476
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    i nderuar bledi_gjokaj, sic te kam thene edhe me lart , eshte shkruar ketu ne forum, e eshte thene e pranuar nga koka shume me te medhaja se une, ka racizem ne greqi per shqiptaret, por edhe per gjithe te tjeret. s'eshte nevoja te riperseritemi edhe une edhe ti. racizem KA, dhe eshte i padrejte , se per te gjitha ato qe na fajtojne (krime,vrasje, etc ) statistikish asgje s'eshte e vertete. po kur te del nami, eshte vone te sakrifikosh syrin. do te te them nje rast??? 2 punetore te lojrave olimpike para ca ditesh ulen flamurin e i vune flake. e, te veme une e ti tani ne vendit e botes, te kerkojme pune se duam te hanme buke e te dergojme ca lek neper shtepira e tju djegim dhe flamurin ??? edhe vuu kanalet e tv. gomere te trashe. ste kane paguar? ste sillen pire bossi te puna?? ste ste ste??? e vir nje corape ne koke e kape gjekundi. po mos bej budallalleqe te tilla se pasojat si paguan vetem ti qe kaq te pret, po gjithe te tjeret. ata ia vene flaken dhe vete mund te themi : e mire i bejne , se i tyrei eshte, le ta bejne edhe pershesh po te duan, secili te tijin. megjithese ketu s'jemi per te justifikuar racizmin e tyre ose tonin. racizmi nuk luftohet me racizem. se pastaj behet rreth qe vjen rrotull gjithmone e zmbyllet kurre. une nuk them te harrojme ato qe na kane bere e ato qe u kemi bere por te ecim perpara duke mesuar nga e kaluara. forgiven not forgoten. e pastaj une nuk mbroj asnjeri , thjesht them qe para se te bertasim e te therrasim le te shikojme edhe pak veten tone, se dicka kemi bere edhe neve, pak a shume, ne te kaluaren ose sot, se qengja te zinj sjemi lindur as ne as ata. mire eshte te shikojme shtepine tone e pastaj te fqinjit.

    sa per gomeret, qe e shkruar pa dallim e sqe personale. sic c'shkruan ne shkrimet e fundit, ti s'ben pjese ne kete kategori, keshtu qe nuk kuptoj, pse offendohesh. nacionalistet greke jane gomere te gjithe, sic ne cdo vend tjeter (une kembenguk ne kete e as kam per ta ndryshuar fare) vetem qe keta kane edhe mjekra te gjata, shumica. njerez te "vegjel" qe kane ne kurriz histori te ndritur e epe te medhaja e tani jane b@tha e europes e u duket sikur se meritojne. prandaj , si gjithmone ketej nga anet tona, asnjehere nuk e kemi fajin ne gjithmone e ka tjeteri : shqiptari, greku, turku, rumuni etc.
    perseris qe per mendimin tim racizmi nuk luftohen me racizem, por me bashkepunin, integrim shoqeror, respect te dyanshem etc. keto behen avash -avash, le te therrasin sa te duan xristodulos e fashistet e kombeve te tjera. rinia ndryshon. bota ndryshon. edhe gjykata europiane atje eshte ne fund te fundit, ata s'pj..dhin as per kombesi as per lobby, mollet molle e kumbullat kumbulla.

    anyway, nuk besoj te shkruaj ne lidhje me kete, se dal gjithmone e me shume jashte teme ose keshtu me duket. therefore, take care. peace
    You were meant for me. Perhaps as a punishment.

  16. #16
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    06-06-2003
    Vendndodhja
    Po ku ta di une. Diku ne bote nese nuk gaboj.
    Mosha
    33
    Postime
    55
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Lufta e II Boterore, Greqia i kerkon ndjese Shqiperise

    E Premte, 09 Korrik 2004
    Ministri helen i Mbrojtjes, Spilios Spiliotopullos, eshte bere dje zyrtari i pare i Athines, qe ka pershendetur qendrimin e popullit shqiptar, gjate Luftes se II Boterore. Kohe kur lindi edhe Ligji i Luftes

    Elton METAJ

    Greqia falenderoi Presidentin Alfred Moisiu per qendrimin qe populli shqiptar ka mbajtur gjate Luftes se Dyte Boterore. Ministri i Mbrojtjes se Greqise, Spilios Spiliotopullos, i ndodhur dje ne Tirane, eshte bere ne kete menyre zyrtari i pare grek qe jep vleresime pozitive per rolin e shqiptareve gjate Luftes se II-te Boterore. Vleresime pozitive, qe jane nje ndjese indirekte per veprimet e Athines zyrtare ndaj Shqiperise dhe pronave te shqiptareve ne Greqi. Pikerisht, ne kete periudhe, me 28 tetor 1940, Greqia ka miratuar edhe Ligjin e Luftes, duke i cilesuar Shqiperine dhe Italine si shtete armike. Pasoja kryesore e ketij vendimi ishte bllokimi i te drejtave pasurore e financiare te shqiptareve, te cilat ishin vendosur nen sekuestron konservative te autoriteteve te shtetit grek.

    Ndersa, qendrimet mes Tiranes dhe Athines jane zbutur gradualisht per kete ceshtje, deri ne deklarimet e perbashketa se Ligji i Luftes nuk ekziston me, falenderimet e djeshme te Ministrit grek te Mbrojtjes duket te kene sjelle nje tjeter atmosfere. Pikerisht, kjo klime me pozitive mund te ndikoje edhe ne zgjidhjen e problemit te pronave te shqiptareve ne Greqi, te quajtur dendur si "problemi cam". "Ai (Spiliotopullos) vuri ne dukje se niveli aktual i marredhenieve dypaleshe e ka bazen ne miqesine e vjeter mes dy popujve, duke nenvizuar me mirenjohje faktin e njohur historik te qendrimit te popullit shqiptar ndaj atij grek, gjate Luftes II Boterore", thuhet ne njoftimin zyrtar te Presidences per takimin Moisiu-Spiliotopullos. "Une do te deshiroja t'u beja nje falenderim te madh, nje falenderim historik per qendrimin, qe populli juaj ka mbajtur gjate Luftes II Boterore", citohet te jete shprehur Ministri grek i Mbrojtjes.

    Nderkohe, ne nje material, qe mban daten 19 mars 2004 dhe eshte depozituar ne faqen zyrtare ne internet te Ministrise se Puneve te Jashtme te Greqise, Athina ka konfirmuar shfuqizimin e ligjit, qe vendoste te dy vendet ne "gjendje lufte". "Republika Helene, me nje vendim te kabinetit qeveritar me 28 gusht 1987, vendosi per heqjen e "Gjendjes se Luftes" me Shqiperine. Firmosja e Traktatit te Miqesise, Bashkepunimit, Fqinjesise se Mire dhe Sigurise, midis ministrave te Puneve te Jashtme te te dy vendeve me 21 mars 1996 ne Tirane, vleresohet se eshte nje baze e rendesishme mbi te cilen Greqia dhe Shqiperia kane forcuar marredheniet e tyre dypaleshe dhe kane kthyer perfundimisht faqen e se kaluares. Traktati eshte ratifikuar nga te dy Parlamentet", thuhet ne kete dokument. Me tej, ai vijon se me 28 gusht 1987, qeveria helene votoi unanimisht per heqjen e "Gjendjes se Luftes" me Shqiperine, ne baze te kerkeses se ministrit te Jashtem, Papulias, bere kabinetit. Nderkohe, Shqiperia dhe Greqia kane firmosur ne mars te vitit 1996 edhe nje Traktat Miqesie mes tyre.

    Une do te deshiroja t'u beja nje falenderim te madh, nje falenderim historik per qendrimin, qe populli juaj ka mbajtur gjate Luftes II Boterore"

    Historia e "Gjendjes se Luftes"

    Me 28 tetor 1940, kur Greqia u sulmua nga ushtrite fashiste italiane nepermjet territorit shqiptar, te pushtuar qysh me 7 prill 1939, ne Shqiperi nuk kishte asnje autoritet legjitim qe te merrte vendime sovrane per te shpallur luften, perfunduar paqen, lidhur aleanca apo per te hyre ne koalicione. Ne ditet qe pasuan agresionin fashist te 7 prillit 1939, u suprimuan plotesisht te gjitha institucionet qe ishin bartese te sovranitetit te shtetit shqiptar. Formalisht kishte nje qeveri kuislinge, te instaluar nga autoritetet e pushtuesit, por qe nuk identifikonte asnje vlere perfaqesuese, ne nje kohe kur populli shqiptar, i organizuar ne reparte e njesi te armatosura ishte rreshtuar perkrah Koalicionit Antifashist dhe po luftonte per clirimin e vendit. I ashtuquajturi "ligj i luftes", ne menyre te vecante u be pengese per realizimin e te drejtave pasurore e financiare te shqiptareve, te cilat ishin vendosur nen sekuestron konservative te autoriteteve te shtetit grek, qe nga 28 tetori i vitit 1940. Bashke me ligjin e luftes nr. 2636/40, te miratuar nga Parlamenti grek me 10 nentor 1940, "Mbi veprimet juridike te armiqve dhe konfiskimin konservativ te pasurive armike", ne Athine doli po ate dite edhe nje dekret mbreteror "Mbi caktimin shtete armike, sipas kuptimit te ligjit 2636/40, te Italise dhe Shqiperise". Pasurite shqiptare ne Greqi ne ate kohe llogariteshin ne disa qindra milione dollare dhe perbeheshin nga shtepi, hotele, restorante, biznese te ndryshme, troje, toka, pyje, livadhe, kullota, depozita bankare dhe pensione. Ne baze te disa akteve te vitit 1947 u zhbllokuan dhe u moren pasurite nga nje numer i kufizuar shtetasish shqiptare, me origjine greke. Ne vitin 1965, me ligjin 4506/1965, u ndalua te kryheshin veprime pa nje leje speciale per pasurite e shtetasve shqiptare me origjine greke, por me banim ne Shqiperi.

    Pas 7 majit 1971, kur u rivendosen marredheniet diplomatike midis dy vendeve, filluan levizjet ne te dyja anet e kufirit, shkembimet tregtare dhe u nenshkruan marreveshje te ndryshme, nderkohe qe interesat pasurore e financiare te shqiptareve ne Greqi edhe pas kesaj, nuk gjeten dot nje zgjidhje ligjore institucionale. Motivi eshte dhene shprehimisht ne disa vendime te Gjykates se Larte te Greqise, te asaj kohe, qe percaktonin se realizimi i ketyre pasurive do te behej i mundur vetem pas nenshkrimit te Traktatit te Paqes midis Greqise e Shqiperise.

    Me vendim te kabinetit qeveritar, me 28 gusht 1987, Greqia u shpreh per heqjen e "Gjendjes se Luftes" me Shqiperine. Rreth nente vjet me pas, firmosja e Traktatit te Miqesise, Bashkepunimit, Fqinjesise se Mire dhe Sigurise, midis ministrave te Puneve te Jashtme te te dy vendeve me 21 mars 1996 ne Tirane, u vleresua si nje baze e rendesishme e marredhenieve Greqi dhe Shqiperi.

    [Marre nga Korrieri]

    He, ē'mendoni per kete akt?
    A nuk u pelqen akoma?!
    "HASTA LA VITORIA SIEMPRE!" (ERNESTO CHE GUEVARA)
    SOLIDARITETI ESHTE FORCA E NJEREZIMIT.

  17. #17
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    21-04-2004
    Postime
    53
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Postuar me par nga->
    Citim Postuar mė parė nga militanti1980

    He, ē'mendoni per kete akt?
    A nuk u pelqen akoma?!
    Ne per kete mendojm se Greku-> Grek mbetet e gjith Bota e din se grku esht i pabes,dinak,rracist dmth; nje popull i prishur. Ta dish ti vllacko se kur greku nuk ka ndryshuar 2000 vitet e fundit kurr nuk do te ndryshoj dhe ai mbetet armiku numer 1 i betuar i shqipetareve dhe duhet ti ruhemi me vigjilens te madhe cdo veprimi grek. RROFT SHQIPERIA RROFT CAMERIA MOS SHIKONI KISHA E GJAMIA SE FEJA E SHQIPTARIT ESHT SHQIPTARIA

  18. #18
    i/e regjistruar Maska e Iliriani
    Anėtarėsuar
    24-03-2004
    Postime
    1,002
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim

    Korrieri

    --------------------------------------------------------------------------------

    Shqiperi-Greqi, perplasje per Luften
    E Shtune, 10 Korrik 2004
    Ambasada Greke ne Tirane pergenjeshtron njoftimet e Presidences Shqiptare se Athina ka vleresuar qendrimin e popullit shqiptar ndaj atij helen, gjate Luftes II Boterore. Greqia: "Deklarata e Ministrit te Mbrojtjes lidhej me trajtimin personal te babait te Presidentit ndaj sulmit fashist. Spiro Moisiu nuk pranoi te luftonte"

    Elton METAJ

    Athina pergenjeshtroi Presidencen Shqiptare, duke deklaruar se nuk ka nderruar mendje per qendrimin ndaj Luftes se Dyte Boterore. Ne nje deklarate te Ambasades Greke ne Tirane, jepet nje variant i ndryshem per theniet e Ministrit Helen te Mbrojtjes, gjate takimit me Kreun e Shtetit shqiptar, dy dite me pare. Greqia pretendon se shprehjet e Ministrit Spitiliotopoulos kane lidhje vetem me rolin personal te babait te Presidentit Moisiu, gjeneral Spiro Moisiut, ne fillimin e luftes italo-greke.

    "Une do te deshiroja t'ju beja nje falenderim te madh, nje falenderim historik per qendrimin e babait tuaj, si ushtarak shqiptar gjate Luftes se Dyte Boterore", citohet te jete shprehur Ministri grek i Mbrojtjes, ne variantin e bisedes te shperndare nga Ambasada. Athina zyrtare e justifikon kete deklarate te zyrtarit te saj te larte me "trajtimin personal qe babai i Presidentit Moisiu i beri sulmit te forcave te Boshtit (Fashist) kunder Greqise brenda territorit shqiptar dhe jo qendrimit te popullit shqiptar gjate Luftes se II Boterore". "Sikurse eshte e ditur, - vijon me tej deklarata e Ambasades Greke, - babai i Presidentit te Republikes nuk kishte pranuar qe te luftonte kunder forcave greke".

    Ndersa, sipas Presidences shqiptare, Spitiliotopoulos ka thene: "Une do te deshiroja t'u beja nje falenderim te madh, nje falenderim historik per qendrimin, qe populli juaj ka mbajtur gjate Luftes II Boterore". Per Presidencen Shqiptare, Ministri grek i Mbrojtjes ka vene ne dukje, se "niveli aktual i marredhenieve dypaleshe e ka bazen ne miqesine e vjeter mes dy popujve, duke nenvizuar me mirenjohje faktin e njohur historik te qendrimit te popullit shqiptar ndaj atij grek gjate Luftes II Boterore".

    Ne kete menyre, Athina dhe Tirana duket se u jane rikthyer llogoreve te vjetra per qendrimin ndaj Luftes se Dyte Boterore dhe Ligjit te shumediskutuar te Luftes mes dy vendeve. Me 28 tetor 1940, Greqia u sulmua nga ushtrite fashiste italiane nepermjet territorit shqiptar, te pushtuar qysh me 7 prill 1939. Bashke me ligjin e luftes nr. 2636/40, te miratuar nga Parlamenti grek me 10 nentor 1940, "Mbi veprimet juridike te armiqve dhe konfiskimin konservativ te pasurive armike", ne Athine doli po ate dite edhe nje dekret mbreteror "Mbi caktimin shtete armike, sipas kuptimit te ligjit 2636/40, te Italise dhe Shqiperise". Pasurite shqiptare ne Greqi ne ate kohe llogariteshin ne disa qindra milione dollare dhe perbeheshin nga shtepi, hotele, restorante, biznese te ndryshme, troje, toka, pyje, livadhe, kullota, depozita bankare dhe pensione.

    Marredheniet diplomatike mes dy vendeve u rivendosen me 7 majit 1971, nderkohe qe interesat pasurore e financiare te shqiptareve ne Greqi edhe pas kesaj, nuk gjeten dot nje zgjidhje ligjore institucionale. Republika Helene, me nje vendim te kabinetit qeveritar me 28 gusht 1987, vendosi per heqjen e "Gjendjes se Luftes" me Shqiperine. Firmosja e Traktatit te Miqesise, Bashkepunimit, Fqinjesise se Mire dhe Sigurise, midis ministrave te Puneve te Jashtme te te dy vendeve me 21 mars 1996 ne Tirane, u vleresua gjithashtu se eshte nje baze e rendesishme mbi te cilen Greqia dhe Shqiperia kane forcuar marredheniet e tyre dypaleshe dhe kane kthyer perfundimisht faqen e se kaluares.

  19. #19
    i/e regjistruar Maska e Iliriani
    Anėtarėsuar
    24-03-2004
    Postime
    1,002
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Ca deklarat skandaloze e qesharake e kjo e bere dhe ne menyre zyratare.
    Te fajesosh popullin dhe ne nje moment kur jep nje shembull te Spiro Moisiut e batalionit te tij qe refuzuan te luftojne.
    Nuk kam pare ndonje shtet te fajesoj popullin e ne kete rast nje popull te pushtuar e kjo padyshim eshte qesharake e mizore.
    Kjo deklarat nga cdo drejtim duket qesharake e po ta mendosh e ben nje ambasade e nje vendi te BE.
    Po kuptohet se shteti grek me kete do te mbroj ato akuzat fallce qe justifikoi GJENOCIDIN CAM dhe ndeshkimin kolektiv te popullsise came dicka qe asnje e drejte nderkombetare nuk e njeh.
    Populli shqiptar sipas atyre eshte fajtor!
    Po kuptohet ata nuk fajesojne qeverine kolaboracioniste e italiane por popullin se ata ne vazhden e qellimeve te tyre shoviniste e kane me popullin shqiptare te cilin e zhvendoson nga tokat qe pushtuan dhe e detyruan te nderonte gjuhen dhe fene per te krijuar nje shtet si ai i Greqise.
    E dihet shteti grek eshte i bere nga nje amalgam popujsh turq, sllav,velleh rumune,evgjit,arabe,shqiptare etj e gjithe keta jane mare pagezuar jane detyruar te nderojne fene te te ckombtarizohen te nderojne gjuhen qe te ndertonin shtetin grek te sotem.
    Pasi dihet hapur qe greket e sotem nuk jane trashegimtaret e gekerve te lashte kjo nga ana shkencore dhe nga ADN-ja.

    Kjo deklarate e shume te tjera na rikujtojne ne shqiptareve me ke kemi te bejme .
    Na rikujtojne kete shtet fallco i nderturar me grabitje tokash nga pupujt e tjere e me grabitje e ckombtarizim te popullsive te tjera e kjo eshte ne themel te ketij shteti qe quhet greqi per gjeografine e tij.
    Ketu rrjedh dhe politika e sotme e gjasme e hapjes se shkollave e rritje te minoritetit ne shqiperine e jugut qe me ane te parave te vjedhin njerez per ti ckombetarizuar e per ti paraqitur neser si greke e pretendim territorial pasneser.

    E ne kete periudhe ku shqiperia ne kuader te luftes kunder terrorizmit po jep nje kontribut te madh e kjo duke e pare dhe ne kontributin tone ne sigurine e Lojrave Olimpike.
    Pa permedur ketu ata mijera shqiptare qe nuk punojne per te ndertuar vendin e tyre po ndertojne objektet Olimpike qe pe faj te burrokracise e mungeses se aftesise te shtetit greke po vonohen e jane bere gazi i botes me ate.
    Asnje vend nuk ka qene kaq keq e kaq vone per lojrat olimpike.
    E shto ketu dhe ata shqiptare qe kane marre e do marrin medalie per greqine.
    E me gjithe kete kontribut greqia prape nuk vjen te pozita e nje fqinje te mire qe te vleresoj fqinjin tjeter e per ironi akoma na nxjerr fantazmat e shovinizmit.

    Po shqiptaret duhet te kuptojne me ne fund se nuk duhet ta lene veten te dora e tjetrit per tu vleresuar apo jo.
    Ne duhet te ndertojme nje vend te forte e te pasur se vetem kur je i forte e i pasur te tjerret do detyrohen te te respektojne.
    Dhe me bindje te forte e them kete e besoj qe ne kemi 100% mundesi per ta bere vendin tone te tille.
    Faleminderit

  20. #20
    i/e regjistruar Maska e Iliriani
    Anėtarėsuar
    24-03-2004
    Postime
    1,002
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    GAZETA SHEKULLI


    Shakaja cinike greke


    MENTOR NAZARKO

    Sqarimi i fundit qė ambasada greke i bėri deklarimit falenderues tė ministrit Spiliotopulos, „se vlerėsonte vetėm babain e presidentit Moisiu dhe jo shqiptarėt nė pėrgjithėsi pėr qėndrimin ndaj grekėve nė Luftėn e Dytė“, ishte njė shaka me tė vėrtetė cinike. Autori i hartimit tė njė teksti si ai qė nė dukje mbante pamjen e njė saktėsimi tė thjeshtė, duhet t‘ia ketė futur tė qeshurit me mospėrputhjen hileqare midis formės dhe pėrmbajtjes sė sqarimit qė kish sajuar dhe efektet e saj. Cinike pasi shkeljen e etiketės diplomatike-njė ambasadė pėrgėnjeshtron presidentin e vendit ku ėshtė akredituar,- qė mbartte sqarimi pėrpiqej ta kompensonte me njė kompliment tashmė publik pėr babain e presidentit, kompliment qė Presidenca sipas shakasė e paskėsh fshehur pėr modesti dhe nuk e kishte hedhur nė publik. Cinizmi shkon edhe mė tej kur kupton qė saktėsimi grek fsheh me tė vėrtetė atė qė ėshtė qėndrimi i pandryshueshėm zyrtar dhe antihistorik ndaj rolit tė shqiptarėve nė luftėn italo-greke: vetėm njė individ paskėsh refuzuar tė luftojė kundėr tyre, dhe jo batalioni i tij, jo tėrė populli shqiptar. Cinizmi mund tė shtyhet edhe mė tej po tė mendosh se komplimenti qė pėrmbante deklarata sqaruese mund tė ketė krijuar xhelozira tek zyrtarėt e tjerė tė lartė, p.sh tek kryeministri, babai i tė cilit me siguri nuk ka qenė nė batalionin shqiptar qė refuzoi tė luftonte ndaj grekėve. Xhelozira qė duken realiste si pasojė e reagimit ndaj njė pjese tė promovimeve dualiste, tripolare apo disapolėshe qė shpesh tė huajt i kanė bėrė me politikanėt tanė.
    Pėrtej ngjarjes sė thjeshtė, shakasė sė vockėl greke, ka tre elementė qė duhen konsideruar nė marrėdhėniet aktuale midis dy vendeve pėr tė kuptuar mė mirė pėrmasat e shakasė. E para, grekėt e bėnė pėrgėnjeshtrimin pėr tė evituar atė frazėn e vėnė nga Presidenca shqiptare nė gojėn e Spiliotopulosit –„Greqia falenderon shqiptarėt pėr qėndrimin qė mbajtėn gjatė Luftės sė Dytė Botėrore ndaj fqinjėve tė vet“-mund tė tingėllonte si njė lloj ndjese publike pėr ruajtjen ende nė fuqi tė gjendjes sė luftės me Shqipėrinė. Autoritetet greke nėpėrmjet pėrgėnjeshtrimit qė nė fakt ėshtė edhe arrogant, pasi shkel etikėn diplomatike, donin tė shmangnin edhe reagimin e shtypit shqiptar apo dhe grek qė do tė vlerėsonte ndjesėn si kthesė nė qėndrimin ndaj Shqipėrisė, gjė qė nė fakt shtypi ynė nuk e bėri fare. Elementi i dytė ėshtė se megjithė premtimet e fundit tė kumtuara nga takimi Nano-Karamanlis, nuk duket se ka asnjė pėrparim nė zgjidhjen e ēėshtjes sė ligjit tė luftės dhe pasojės sė tij mė tė rėndėsishme-bllokimi i pasurive tė shqiptarėve. Asnjė lloj alibie nuk ėshtė dhėnė pėr kėtė, madje as dhe se p.sh. tani grekėt janė tė zėnė vetėm e vetėm me Olimpiadėn. Deklarimi i vėrtetė i Spiliotopulosit sikur ishte njėlloj sqarimi sepse nuk ka pėrparim nė kėtė ēėshtje.
    Dhe mė nė fund ka njė element mjaft tė rėndėsishėm qė tregon shumė pėr mungesėn e respektit dhe mosmirėnjohjen e Greqisė ndaj Shqipėrisė. Lidhja midis kėtij incidenti diplomatik dhe kontekstit aktual tė marrėdhėnieve midis dy vendeve, pjesė e tė cilit ishte dhe vizita, tregojnė se pėrkundrejt njė angazhimi bujar, naiv, nė favor tė sigurisė sė Olimpiadės, jo proporcional me rrezikun, vetėfshikullues pėr imazhin e Shqipėrisė, Greqia vazhdon tė fyejė Shqipėrinė me shakara si kjo. Pse ėshtė naiv, jo proporcional me rrezikun dhe vetėfshikullues pėr imazhin tonė, ky angazhim i autoriteteve tona, me dhjetėra mijė policė nė kufirin jugor, me takime tė shpeshta ministrash Rendi, Mbrojtjeje, me medalje tė arta akorduar nė posta policie greke, etj. etj.?
    Nuk ka asnjė ngjarje nė tė gjithė historinė e marrėdhėnieve tona, madje as dhe Lufta e Dytė Botėrore, as dhe nė vitet e tranzicionit qė tė tregojė se Greqisė i kanė ardhur rreziqe sigurie nga Shqipėria. Ndoshta me pėrjashtim tė periudhės sė luftės civile greke, pėrplasje e cila nė fakt ishte midis dy blloqeve tė mėdha politike ku Shqipėria dhe Greqia ishin nė krahė tė kundėrt. Nė vitet e tranzicionit nuk ka asnjė akt terrorizmi politik qė tė ketė ardhur nga shqiptarė drejt dhe brenda territorit grek, madje ka ndodhur e kundėrta, siē ishte sulmi ndaj kazermės shqiptare tė Peshkėpisė nė 1994. Nuk ka asnjė lėvizje terroristėsh islamikė nga Shqipėria drejt Greqisė, madje edhe kėtu duket se mė shumė gjasa ka tė ketė ndodhur e kundėrta: me flukset e mėdha tė kurdėve apo aziatikėve qė vinin nga Greqia nė territorin shqiptar me drejtim Perėndimin. Pėr mė shumė qė nuk ka mė klandestinė tė huaj qė na pėrdorin pėr tranzit dhe ne kemi da lė nga vendet qė nuk luftojnė sa duhet trafikun e njerėzve, kurse Greqia ka ende probleme sipas raporteve tė dy viteve tė fundit tė Departamentit Amerikan tė Shtetit. Madje dihet se Greqia ka patur marrėdhėnie shumė tė mira me Ocalanin, drejtuesin e lėvizjes terroriste kurde, dhe nė pėrgjithėsi me vendet arabe pėrkundėr ftohtėsisė ndaj Izraelit. Pra rreziku i parė, mė i rėndėsishėm edhe nė shkallė globale, ai i terrorizmit me ngjyrim fetar, Greqisė nuk mund t‘i vijė nga Shqipėria, por nga vetė territori i saj ku ka tė vendosur shumė arabė, ndėrsa Shqipėria i ka pėrzėnė me kohė shumicėn e tyre. Siē ka bėrė tė ditur nė mėnyrė elokuente, ndaē jodiplomatike, njėri nga ish -ambasadorėt amerikanė nė Greqi, rrezik pėr sigurinė e Olimpiadės mund tė jetė edhe terrorrizmi i majtė grek i organizatės “17 Nėntori“, i cili megjithė goditjen e rėndė prej qeverisjes socialiste tė PASOK, prapė dha ca shenja jete me bombat pranė komisariateve tė policisė nė Athinė.
    Mjaftojnė vetėm kėto dy rreziqe tė vlerėsuar botėrisht pėr tė kuptuar se ē‘shaka ėshtė angazhimi butaforik i autoriteteve tona pėr ruajtjen e kufijve veriorė tė Greqisė dhe qė me nxitjen e fqinjit tonė ka edhe pompė tė madhe mediatike duke cėnuar me duart tona imazhin e Shqipėrisė. Gjithė ky angazhim i paprecedent i ministrave tanė dhe i paradave tė tyre me homologėt grekė, qė nuk e shohim tek maqedonasit, apo tek bullgarėt, megjithėse bomba mė e fundit u gjet nė njė tren qė vinte nga Bullgaria, ėshtė paraprirė nga njė fushatė e pandershme kundėr shqiptarėve. Nė nė shtypin ndėrkombėtar ka shkrime tė pafundme se Greqisė i vijnė rreziqet nga kufijtė shumė porozė me Shqipėrinė e njohur si vend mysliman, me njė vend trafiku narkotikėsh, fėmijėsh, etj. ndėrkohė kur problemet e mėdha tė sigurisė Greqisė nuk i kanė ardhur asnjėherė nga Shqipėria.
    Komplimenti publik vetėm pėr babain e presidentit tonė, ushtarakun patriot Spiro Moisiu ėshtė siē duket vetėm njė pjesė e shakasė mė tė madhe cinike pėrkundėr kėtij angazhimi bujar tė Shqipėrisė sė varfėr pėr tė siguruar kufijtė me Greqinė nga invazioni i nuk dihet se kujt. Kthimi i refugjatėve qė vazhdon ende, lojėrat me dokumentet e tyre qė rinovohen pėr aq muaj sa zgjat procedura e marrjes sė tyre si nė njė mit sizifian, shtyrja apo moshapja asnjėherė e historisė sė pronave shqiptare nė Greqi, bllokimi i vizave, listat e tė padėshirueshmėve, kundėrshtimi i zgjidhjes reale tė ēėshtjes sė Kosovės nga ana e autoriteteve tė sotme greke qė „janė kundėr ndryshimit tė kufijve“ ndryshe nga administrata e PASOK, janė pjesė tė tjera tė shakasė. Qė nga ana jonė gjen pėrgjigjen mė tė papėrshtatshme. Mė naiven, mė disproporcionalen, dhe mė vetėfshikulluesen. Nuk e kam pėr luajalitetin tonė me pranimin e kompanive greke shtetėrore qė kontrollojnė sektorėt strategjikė tė ekonomisė, pėr pasojė shtetin tonė; as dhe pėr hapjen e njė qendre tė ēuditshme farmaceutike nė Himarė nga kreu i diasporės greke nė Amerikė, Athens dhe kryepeshkopi Janullatos, qė pėrgėzohen nga kryeministri. E kam fjalėn pėr policėt dhe ushtarėt tanė tė shkretė qė me paratė e buxhetit tonė tė varfėr do tė duhet tė ruajnė malet tona nė kufi me Greqinė nga njė rrezik imagjinar qė vika nga Shqipėria. Pėrpara njė lodhjeje tė tillė qė i provon botės nė mėnyrė autokritike se sa tė rrezikshėm jemi ne, shakaja me babain e presidentit ėshtė thjesht njė shaka e vockėl.



    11/07/2004

Faqja 1 prej 2 12 FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. "Revolucioni vonuar" dhe Ahmet Krasniqi
    By Brari in forum Ēėshtja kombėtare
    Pėrgjigje: 218
    Postimi i Fundit: 16-12-2013, 05:22
  2. Video e ushtarėve grekė nė Internet indinjon shqiptarėt
    By Ingenuous in forum Tema e shtypit tė ditės
    Pėrgjigje: 207
    Postimi i Fundit: 22-09-2011, 14:58
  3. "Dr. dituria"
    By Sabriu in forum Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 20
    Postimi i Fundit: 18-12-2008, 05:32
  4. Dosja antishqiptare e Greqisė, 1912-2007
    By BARAT in forum Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 645
    Postimi i Fundit: 15-10-2007, 19:27
  5. Konferenca Islamike + Terrorizmi ne Shqiperi
    By Brari in forum Problematika shqiptare
    Pėrgjigje: 82
    Postimi i Fundit: 16-04-2003, 14:48

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •