Close
Faqja 2 prej 3 FillimFillim 123 FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 21 deri 40 prej 48
  1. #21
    i/e regjistruar Maska e LOGIC
    Anėtarėsuar
    22-01-2006
    Postime
    711
    Faleminderit
    1
    6 falenderime nė 5 postime
    pershendetje,
    Mund te me gjen ndokush linqe apo ndonje permbajte ne lidhje me vepren e Shekspirit "Jul Cezari"?
    gjithe te mirat, shendet

  2. #22
    i/e regjistruar Maska e Auroraa
    Anėtarėsuar
    02-07-2007
    Vendndodhja
    KOSOVA dhe USA
    Postime
    418
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    me pelqen edhe ky. pak i cuditshem!
    Always do right - this will gratify some and astonish the rest.

  3. #23
    E dua letėrsinė Maska e shpresa vranari
    Anėtarėsuar
    16-12-2007
    Vendndodhja
    boston
    Mosha
    64
    Postime
    93
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Thumbs up

    Citim Postuar mė parė nga imprint Lexo Postimin
    EDUARD DE VER
    I njohur me emrin
    UILLIAM SHEKSPIR


    Dramaturgu dhe poeti i madh anglez, Uilliam Shekspir, ne pergjithesi, Eshte njohur si shkrimtari me i madh i te gjitha koherave. Per identiteti e tij ka shume thashetheme, qe do ti shohim me poshte, ndersa talentin dhe arritjet asnjeri nuk ia ka vene ne dyshim.
    Shekspiri shkroi se paku 36 drama, 154 sonete te vecanta dhe disa poezi. Midis dramave jane: Hamleti, Makbethi, Mbreti Lir, Jul Cezari, Othello etj.
    Ne njefare menyre, krijimtaria artistike ka permbajtje te dukshme deri diku filozofike, fakt qe mund te ndikoje ne arsyetimet tona. Per shembull: kur ne dramen “Romeo & Zhulieta” (paragr. III, skena I) Princi thote: “Por i vrari ka vrare i pari dhe kush do ta paguaj gjakun e pare?”- fitojme bindjen e nje permbajtjeje filozofike dhe eshte e vertete qe kjo ndikon ne pikepamjet tona te pergjithshme politike.
    Vendosja e Shekspirit ne vend te pare midis krijuesve nuk ka mosmarreveshje. Ne ditet tona, te paket jane ata qe lexojne Cezarin, Virgjilin apo Homerin. Nga ana tjeter, nje shfaqje e dramave te Shekspirit perfshin publik te madh. Aftesia e tij per te dhene fraza te persosura eshte e paarritshme. Madje, ai shpesh eshte cituar edhe nga njerez qe as e kane lexuar dhe as i kane pare veprat e tij. Pra, eshte e qarte qe popullariteti i tij nuk eshte nje mode e shkuar. Krijimtaria e tij jep kenaqesi estetike si per lexuesit ashtu dhe per shikuesit qe prej 400 vjetesh. Perderisa krijimtaria e tij i ka qendruar kohes, kemi te drejten te mendojme se pullariteti i tij do te vazhdoje dhe ne shekujt e ardhshem. Edhe pse shkruante ne anglisht, Shekspiri me plot kuptimin e fjales eshte shkrimtar i perbotshem. Dramat e tij jane perkthyer, lexohen dhe luhen ne gjithe boten. Krijimtaria e tij sa vjen dhe vleresohet gjithnje e me shume si nga kritiket letrare ashtu dhe nga masat e gjera te popullsise. Ndersa me identiteti e njeriut qe shkroi keto vepra letrare nen kete emer, kane lindur mjaft dyshime. Mendimi i pergjithshem eshte se behet fjale per te njejtin Uilliam Shekspir qe ka lindur ne vitin 1564 ne Stratford-On-Ejvn dhe qe ka vdeku po aty, nga viti 1616. Megjithate kur vleresojme me vemendje argumentet e skeptikeve dhe kunderargumentet, arrijme ne perfundimin se skeptiket kane te drejte dhe argumentet e tyre te arta dhe te fuqishme i pranojme:
    Shumica e dokumenteve pohojne se Uilliam Shekspiri eshte pseudonimi i grofit XVII nga Oksfordi, Eduard de Ver, ndersa Uilliam Shekspiri eshte emri i nje tregtari te suksesshem, te cilin puna e shpuri ne Londer, por qe s’ka pasur asnje lidhje me teatrin e, aq me pak, me te shkruarit e dramave. Ne pergjithesi nuk pohojme qe De Veri t’i kete shkruar veprat e tij me emrin Shekspir. Gjate kohes se vet, Shekspiri nuk njihej si autor i dramave dhe asnjehere nuk ka patur pretendime te tilla. Ideja, qe Shekspiri eshte dramaturgu i madh Uilliam Shekspir, doli ne vitin 1623, shtate vjete pas vdekjes se tregtarit Shekspir, kur u botuan fashikujt e pare te veprave te Shekspirit. Botuesit kane perfshire ne to nje parathenie, ku aludohej (po nuk thuhej acik) se autori i veprave ishte nje njeri nga Stratford-On-Ejvn.
    Qe te kuptohet pamundesia e te qenit te Shekspirit si dramaturg, duhet njohur, se pari, versioni i pergjithshem i pranuar i biografise se Shekspirit.
    I ati i Shekspirit, Xhon, dikur shume i pasur, ra ne nje situate te veshtire dhe i vogli Uilliam u detyrua te rritej ne varferi. Perballe kesaj, ai u shkollua ne shkollen klasike te Stratfordit, ku u njoh me letersine klasike dhe gjuhen italiane. Kur ishte 18 vjec, Uilliami pati miqesi me vajzen e re, En Hatavaj, me te cilen shpejt u dashurua. Sic ishte zakoni, ata u kurorezuan dhe pas disa muajsh Eni lindi. Pas dy vjet e ca, lindi per se dyti, por kete radhe binjake. Keshtu, Uilliami, i ndodhur para faktit, ende pa mbushur 21 vjec ishte i detyruar te mbante gruan dhe tre femijet. Nuk ka te dhena per veprimtarine e tij dhe as per vendin se ku ndodhej gjashte vitet e fundit te jetes. Por, ne fillim te vitit 1590, ai ishte ne Londer si anetar i nje trupe aktoresh. Uilliami ishte nje aktor shume i mire, por kohen e kalonte me teper duke shkruar me teper drama apo poezi. Ne vitin 1598, vleresohej si shkrimtari me i madh i te gjitha koherave. Uilliami qendroi ne Londer gati 20 vjet, kohe gjate se ciles shkroi 36 drama, 154 sonete dhe disa poezi. Pas disa vitesh u be aq i pasur, sa arriti te bleje nje shtepi te shtrenjte ne Stratford. Gjate gjithe kesaj kohe, familjen e kishte ne Stratford, ndersa ai shkonte here pas here aty.
    Sado qe te duket e cuditshme, ai nuk botoi asnje nga dramat e tij te njohura. Megjithate, botuesit jo skrupuloze kuptuan se ne to fshihej nje bashkepunim, ndaj ilegalisht botuan gjysmat e dramave. Edhe pse keto botime te jashteligjshme ishin te paarrira dhe te ngaterruara, Shekspiri nuk nderhyri.
    Ne vitin 1612, ne moshen 48 vjecare, krejt papritur ndaloi se shkruari dhe u kthye per se dyti tek e shoqja, ne Stratford. Aty vdiq, ne prill te vitit 1616 dhe u varros ne oborrin e kishes. Edhe pse varri nuk mban emrin e tij, jo shume vone, ne murin e afert eshte ngritur nje permendore e tij. Tri jave para vdekjes, ai shkroi testamentin, ku pothuajse gjitha pasurine ia linte vajzes se madhe, Suzanes. Ajo dhe pasardhesit e saj jetuan ne shtepine e mire ne Stratford, derisa vdiq edhe anetari i fundit i gjinise, ne vitin 1870.
    Duhet nenvizuar se pjesa me e madhe e biografise se ekspozuar deri tani eshte marre nga biografe qe kane mbrojtur versionin e pergjithshem te miratuar. Nuk ka dokumenta ose te dhena qe te vertetojne se Shekspiri ka mesuar ne shkollen klasike te Stratfordit. Nuk ka te dhena as nga bashkenxenes dhe as nga mesues qe t’i kene dhene mesim shkrimtarit te madh. Vec kesaj, me asnje te dhene nuk argumentohet te qenit e tij si aktor. Ne kundershtim me keto, ne shikim te pare, versioni zyrtar pranohet si i vertete. Por, me nje studim me te detajuar, evidentohen menjehere pasaktesira, shfaqen dyshime.
    Problemi i pare, i pohuar edhe nga shume biografe te “besuar”, eshte fakti se ne dore kemi informacione te pakta per jeten e Shekspirit , me pak se sa mund te pritej per nje figure te till te shquar. Ne orvatjen per te sqaruar mungesen e te dhenave, ndonje studiues thote: “Por ai ka jetuar para 400 vjetesh dhe eshte e natyrshme qe shumica e dokumenteve per te te kene humbur”. Po te arsyetohet keshtu, atehere duhet vleresuar numri i informacioneve qe disponojme nga koha e Shekspirit:
    Ai, se paku, nuk jetoi ne nje shtet te prapambetur, apo ne nje epoke te ngrysur, por jetoi ne Angline e mbretereshes Elisabet dhe ne epoken e lulezimit, kur kishte shtypshkronja, kur mjetet per te shkruar ishin mall i zakonshem dhe kur shume njerez dinin te shkruanin dhe te lexonin. Kuptohet qe dokumentet humbasin, por nga ajo kohe kane mbetur miliona dokumente origjinale.
    Keshtu, breza te tere studiuesish kane kerkuar informacione per gjeniun me te madh te letrave ne bote. Sipas renditjes se te dhenave te asaj kohe, del se shumica e dokumentave flasin per cdo poet tjeter te asaj kohe, madje edhe per ndonje krijues me pak te njohur, ndersa per Shekspirin jane gjetur vetem rreth tridhjete shenime te rastesishme, ku nuk flitej sadopak qe ai te kete qene poet apo dramaturg.
    Kemi ne doreshume dokumenta per jeten e Frensis Bekonit, per mbretereshen Elisabet, Ben Xhonsonin apo Edmund Spenserin, po per Shekspirin pothuajse nuk kemi asgje. Madje dime me teper per poetin qe ka jetuar para tij, Xhon Lilin. Gjithashtu ka shume informacione te detajuara per Galilein, qe ka lindur ne vitin 1313. Per 20 vjetet (1592-1612) e qendrimit te dramaturgut te madh ne Londer, ne nuk gjejme asnje shenim, qe dikush ta kete pare ne te gjalle, ne skene, apo te kete biseduar me te per poezine a te kete shkruar se bashku me te, apo te jene takuar ne rruge ose ne shetitje.
    I vetmi argument sqarues eshte se autori ka shfrytezuar me sukses pseudonimin Uilliam Shekspir per te fshehur identitetin e tij. Ata qe e kane takuar nuk e kane ditur qe ai te kete qene dramaturgu i madh, Uilliam Shekspiri. Sido qe te jete, Shekspiri emri i te cilit eshte aq i ngjashem, nuk mund te fshihej pas nje pseudonimi te tille.
    Nje moskuptim me i madh i versionit zyrtar eshte dhe sjellja e qytetit te lindjes ndaj tij. Ne qofte se Shekspiri ishte nje aktor i shkelqyer dhe dramaturgu me i madh i Anglise, si eshte e mundur qe asnjeri te mos e dinte kete? Por cfare mund te thuhet per doreshkrimet e dramave te shkruara me doren e vete Shekspirit? Padyshim ato duhet te tregonin se kush eshte autori. Fatkeqesisht, doreshkrime te tilla nuk ekzistojne. Madje, nuk ka as shenime, pjese te pashfaqura ose te pambaruara. Faktikisht, pervec gjashte firmave ne dokumentat gjyqesore, nuk kemi asgje te shkruar nga dora e tij. Nga sa gjykohet prej dokumentave ekzistuese, del se Shekspiri jo vetem qe nuk eshte autori, por ai ka qene gjysme analfabet ose analfabet i plote.
    Mbetet problem edhe testamenti i Shekspirit: Ekziston origjinali, qe perbehet nga tri faqe, ku ne menyre te hollesishme shenohet pasuria dhe nje varg kerkesash te tjera, ndersa nuk shenohet asgje per poezite, dramat, per pjeset e pambaruara apo per te drejtat e autorit. Asgje nuk shenohet per ndonje liber personal apo dokument. Nuk shenohet as se kujt do t’ia linte dramat e pabotuara. Ky eshte testamenti i nje njeriu te paarsimuar, madje, edhe i nje tregtari pa shkolle fare.
    Dokumentat e ekspozuara jane te mjaftueshme dhe nuk duhen te dhena te tjera per te vertetuar se Shekspiri nuk eshte dramaturgu i madh dhe se Uilliam Shekspiri eshte pseudonim i perdorur per te fshehur identitetin e autorit te vertete.
    Thuhet shpesh se shumica e drameturgeve dhe romanciereve ne veprat e tyre trajtojne ngjarje nga jeta e tyre. Jo rralle, ato jane edhe te dhenat kryesore qe mund te shpien deri te biografia e Shekspirit. Ne veprat e tij duket qarte se ishte njeri shume i arsimuar, bie ne sy pasurimi i pabesueshem i fjalorit dhe njohja e gjuhes frenge dhe latine. Nga ana tjeter, te gjithe jane te te njejtit mendim qe Shekspiri jo vetem qe nuk ka shkelur ne universitet, por eshte edhe shume e dyshimte qe te kete vazhduar edhe gjimnazin. Per kete flet shume libri i Carlton Odbergut, me titullin “Enigmatiku Uilliam Shekspir”.
    Mire qe Shekspiri nuk eshte autori i dramave, por kush tjeter eshte?
    Dalin shume pikepyetje, por me e besueshmja eshte qe autori I vertete te jete filozofi i njohur, Frensis Bekon. Por vitet e fundit kane dal te dhena qe pa dyshim te drejtojne tek Eduard De Veri. Per Eduard De Verin dihen shume gjera: Ka bere nje jete plot aventura, ngjarje te cilat i gjejme te pasqyruara ne keto drama. Ka lindur ne vitin 1550. Ka qene bir dhe trashegimtar i grofit XVI nga Oksfordi, shume i pasur dhe aristokrat i larte. Eduardi i ri u stervit me stilin e zakonshem per lordet e rinj: studioi per kaloresi, gjueti, kulture ushtarake si dhe per muzike e dans. Me mesues privat ai studioi per frengjisht, latinisht e lende te tjera. Diplomen e mori ne universitetin e Kembrixhit, ndersa magjistraturen e mbrojti ne universitetin e Oksfordit. Pas kesaj studioi per drejtesi dhe punoi ne nje nga kater shoqerite kryesore te avokateve te Londres. Kur ishte 12 vjec, i vdes i ati, keshtu qe per vite me rradhe jetoi me te emen, e cila u martua per se dyti. Pas kesaj, Eduardin e mori nen kujdestari UilliamSesili, besnik mbreteror i Anglise dhe shume vite anetar i keshillit personal te mbretereshes Elisabet. Keshtu, ai ka qene nje nga njerezit me te shquar te Anglise. De Veri u be anetar i familjes se Sesilit. Fale ndikimit te ketij te fundit, De Veri arriti t’i shpetoje gjyqit per vrasjen e nje lakeu te Sesilit, gje qe e kishte bere vertet. Ne moshen 20 vjecare, De Veri u vendos ne oborr, ku u njoh me shume njerez te shquar, midis te cileve edhe me mbretereshen Elisabet, se ciles i la pershtypje shume te mira, jo vetem pse ishte i zgjuar, por pse ishte shume i rregullt, simpatik dhe me nje pamje te jashtezakonshme. Shpejt u be edhe i dashuri i saj.
    Gjate pese vite divorc me gruan e tij, De Veri u dashurua me nje dame te oborrit qe u nda prej tij. Mbreteresha Elisabet, e terbuar per kete, dha urdher qe ta burgosnin ne burgun e Londres. Pas disa muajsh u lirua. Por, nje nga miqte e dames se re, i zemeruar nga kjo, e qelloi dhe e plagosi rende De Verin. Midis dy familjeve shperthyen grindje te renda qe u sheshuan me kercenimin qe u beri mbreteresha. Kjo ngjarje na shpie tek “Romeo dhe Zhuljeta”.
    Ne vitin 1586, kur ishte 36 vjec, mbreteresha Elisabet i lidhi nje pension prej 1000 funt sterlinash ne vit, afersisht 100 mije dollare te sotem.
    De Veri ishte i pajisur me interesa te gjera per poezine dhe teatrin, kishte miqesi me shume shkrimtare.
    Problemi i vetem qe mbetet pa pergjigje, eshte mbajtja fshehur e identitetit te tij. Per kete ekzistojne disa sqarime te mundshme:
    1- Ne ate kohe ekzistonte ligji, qe ndalonte fisniket te shkruanin vjersha per botim ose drama per teatrot komerciale.
    2- De Veri ishte i njohur si oborrtar. Duke pare qe ne dramat e tij paraqitej jeta e oborrit, ne qofte se dihej autoresia, atehere njerezit, ne menyre te natyrshme dhe me te drejte, do te identifikonin ngjashmerine e personazhit me personin real te oborrit, gje qe mund te shkaktonte edhe skandale. Ne ate kohe, nje gje e tille, se paku te shpinte ne proces gjyqesor, ne mos ne duel.
    3- Shume nga sonetet e tij, Uilliam Shekspiri ia adresonte marredhenieve me ndonje te dashur. Po te njihej autoresia e shoqja do te shqetesohej shume.

    Keto argumente e te tjera, te gjitha se bashku sqarojne pse De Veri ka fshehur identitetin e tij.
    Shume kohe me pare kam pare nje film(humoristik)mbi Shekspirin ,ku tregohej qe subjektet dhe forcen crijuese ja jepnin forcat e erreta,djajte dhe shtrigat.

  4. #24
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    04-02-2003
    Postime
    447
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Post From Shakespeare's "Cymbeline"

    Po sjell ketu disa fraza nga "Cymbeline".

    Cloo leave you in your madness,'twere my sin will not.
    Imo.Fools cure not mad folks.
    Clo. Do you call me fool?
    Imo:As I am mad,I dof you'll be patient(just),I'll no more be mad;That cures us both.

    Veprat e Shakespeare jane mbushur me perla.Duhet vetem te dish t'a lexosh me vemendje.

    A di kush ndonje website ku mund t'i degjosh veprat e ketij autori?

  5. #25
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    08-08-2007
    Postime
    197
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    [QUOTE=wittstar;1781442]Po sjell ketu disa fraza nga "Cymbeline".

    Cloo leave you in your madness,'twere my sin will not.
    Imo.Fools cure not mad folks.
    Clo. Do you call me fool?
    Imo:As I am mad,I dof you'll be patient(just),I'll no more be mad;That cures us both.

    Veprat e Shakespeare jane mbushur me perla.Duhet vetem te dish t'a lexosh me vemendje.

    ......

    Krejt ēėshtja ėshtė tė dish t' i lexosh Shekspirin dhe shkrimtarėt tjerė tė natyrės sė tij. Shumshtresshmėria e tė folurit poetik tė Shekspirit, kėrkon kulturė dhe njohje tė lexuesit.
    Shekspiri, bashkė me ndonjė tjetėr qė janė perla tė letėrsisė sė pėrbotshme, me qindra vjet studjohen dhe prapėseprapė, gjithnjė ėshtė e mundur tė mos i zbulosh tė gjitha shtresa dhe pėrmasėn e thėnies poetike...
    Sidoqoftė, mirmėngjes Jetė!

  6. #26
    i/e regjistruar Maska e spirobeg
    Anėtarėsuar
    22-04-2008
    Postime
    84
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    William Shakespeare (1564-1616)

    Epoka


    Shekspiri ėshtė shkrimtari mė i madh i rilindjes evropiane; ai ėshtė njė prej mendjeve tė fuqishme, vigane, qė lindi kjo epokė. Kuha kur jetoi ai ka qenė e stuhishme. Nė shekullin XVI nė Angli u shėndrrua tėrė jeta ekonomike shoqėrore e Anglisė. Feudalizmi u ēthur nė qytet deh nė fshat, mardhėniet kapitaliste morėn hov mė tepėr se nė cdo vend tė Evropės. Si rrjedhin shteti anglez u kthye nė njė fuqi tė dorės sė pare.

    Jeta

    Shekspiri lindi mė 1564 nė qytetin e vogėl Stratford. Kėtu kaloi fėmirinė dhe rininė. Ai pati mundėsi tė vėzhgojė e tė njohė mire jetėn e zakonet e krahinės angleze, tė shijojė bukuritė e natyrės qė kishin rrethinat e qytetit tė lindjes, tė dėgjojė prej gojės sė fshatarėve gojėdhėnat popullore plot poezi, tė njohė mire gjuhėn e gjallė popullore.
    Nė shkollėn qė ndoqi nė vendlindje, mėsoi latinisht, pak greqisht, logjikė e retorikė.
    Nė moshėn gjashtėmbėdhjetė vjeqare, pėr shkak tė keqėsimit tė gjendjes ekonomike tė familjes ( I ati kishte tetė fėmijė) Shekspiri u shtrėngua tė fitojė vetė mjetet e jetės. U muar me punė tė ndryshme.
    Tetėmbėdhjetė vjeq u martua.Rreth vitit 1586, I pakėnaqur nga jeta nė Stratford, u nis e shkoi nė Londėr pėr tė kėrkuar punė. Hyri nė teatėr u bė actor. Nga viti 1590 bėri provat e para nė krijmtari, shkroi kronika dramatike, komedi dhe dy poema. Sukseset qė I pati nė teatėr e nxitėn ti kushtohet dramaturgjisė. Pėr 22 vjet ai I dha skenės e letėrsisė 37 vepra tė mrekullueshme nga ana e jetės plot gjallėri qė lėvrin nė to e nga mprehtėsia e analizės psikologjike. Kulmin e krijimtarisė e arrin nė vitet e para tė shekullit XVII, kur cfaqen nė skenė tragjeditė madhėshtore tė tijė “Hamlet”, “Othello”, “Makbeth”, “Mbreti Lir” etj. Shekspiri u bė edhe drejtor I teatrit kryesor tė Londrės. Mė 1612 hoqi dorė nga verpimtaria letrare dhe shkoi nė qytetin e lindjes. Vdiq mė 1616.

    Veprat


    Shekspiri ka shkruar 37 vepra teatrale, dy poema dhe njė pėrmbledhje sonetash. Pjesėt teatrale ndahen nė komedi, kronika historike, tragjedi.

    Komeditė

    Shekspiri rreth nė to problemin e madhė tė kohės, clirimin shpirtėror moral tė njeriut nga prangat e jetės feudale e tė mendėsisė mesjetare, mbron tė drejtėn e njeriut pėr tė qenė I lire nė vullnetin, veprimet e ndjenjat e tija.
    Komditė e Shekspirit janė plot optimizėm. Nė to shprehet qartė besimi se njeriu mund tė arrijė tė bėjė njė jetė tė gėzuar, tė bukur e tė lumtur, tė mbėshtetur nė drejtėsi. Nga ana artistike ato shquhen me jetėn plot lėvizje qė lėvrin nė to, me larminė e karaktereve dhe me gjallėrinė e madhe tė dialogėve.
    Ndėr komeditė shquajmė “Ėndrra e njė natė vere”, “Tregėtari i Venedikut”, “Gratė gazmore tė Uindsor-it”, “Shuamė zhurmė pėr asgjė” etj.
    Kronikat historike trajtojnė subjekte tė historisė angleze si p.sh “Rikardi II”, “Rikardi III”, “Henriku IV” etj.
    Nė kronikat historike Shekspiri demaskon feudalėt qė me grindjet e tyre pa fund e zhysin vendin nė gjakėderdhje, e shkatėrrojnė atė dhe pengojnė zhvillimin e kombit.

    Tragjeditė


    Tragjeditė trajtojnė me ngjyra thellėsisht tragjike probleme nga mė tė ndėrlikuarat e jetės, pasqyrojnė rritjen e kontradiktave shoqėrore nė Anglinė e fillimit tė shekullit XVII, dyshimet se mund tė ndreqet e keqja e se mund tė pėrmbushem idealet humaniste nė kushtet egzistuese. Duke u pėrpjekur tė depėrtojė thellė nė mardhėniet njerėzore, Shekspiri bindet se njerėzimi ėshtė ende larg lumturisė sė kulluar, pėr tė cilėn kishin ėndėrruar mendimtarėt e pėrparuar tė Rilindjes. Ai sheh se drejtėsia e lumturia nuk mund tė arrihet nė shoqėrinė ku sundon egoizmi, ambicja e hipokrizija. Por Shekspiri s’heq dorė nga idetė humaniste dhe I mbronme force ato.
    Tė ngjeshura me mendime tė thella, tė ndėrtuar me mjeshtri tė madhe artistike, tragjeditė janė kryeveprat e Shekspirit. Ndėr to pėrmendim “Romeo e Zhulieta”, “Jul Cesari”, “Hamleti”, “Othello”, “Mbreti Lir”, “Makbeth” etj.
    Makbethi ėshtė ndėr tragjeditė e pėrsosura nga ana artistike.

  7. #27
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    03-06-2009
    Postime
    1
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    nuk e di nga e keni marr kete informacion qe pas emrit te Shekspirit fshihet Eduard de Ver,por nga te dhenat qe keni vendos nuk deshmon asnjera qe de Veri apo kushdo tjeter eshte Shekspiri. ne kete tekst nuk eshte asnje deshmi reale vetem disa sqarime te mundshme pse ai e ka mbajt te fshehur emrin e tij e te cilat jane jo logjike. nese de Veri eshte autori edhe i ka shkruar te gjitha ato eshte e pa mundur qe askush te mos e kete ditur edhe nuk jepni asnje deshmi konkrete nga ai personalisht apo nga te tjere bashkohes te de Verit qe thone se pas emrit te Shekspirit fshihet ai

  8. #28
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    02-12-2009
    Postime
    17
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    mendoj se ky forum ka njerėz shum tė zotė sepse ky informim te ndihmon shum dhe ta pasuron trurin me dije siq jan kėto lart.

  9. #29
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    17-02-2010
    Postime
    27
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    makbethi

    Imzot F.S.Noli e konsideron tragjedinė Makbeth si njė gjėmė tė madhe ,si tragjedinė mė tė tmeruar qė ka dalė nga pena e Shekspirit .

    Gjithkush ėshtė intriguar nga fakti i ekzistencės sė te madhėrishmes nė kėtė kryevepėr tė letėrsisė botėrore ; i simpatisė qė tė pėrvjedhin ēifti Makbeth , qė e harxhojnė tėrė heroizmin e tyre sipas imzot Nolit , pėr tė shtypur tė tjerėt dhe pėr tė vrarė vetveten.

    Duke respektuar gjithė ata qė u pėrpoqėn pėr tė zgjidhur kėto enigma letrare po i afrojmė lexuesit interpretimin tonė.

    Nuk ėshtė e rastit qė Shekspiri parapėlqen kastėn e Glamsit pėr heronj tė tragjedisė sė tij , duke e konsideruar shtresėn e mesme tė shoqėrisė si inicuesen e vlerave re reja njerėzore .

    Ishte fisnikėria e mesme aktive , qė kėrkoi e provoi tė udhėprinte nė epokėn e re .

    Nė kėtė kuptim tragjedia Makbeth ėshtė historia e fisnikut anglez , qė tenton tė shpėrbėjė strukturėn e murosur shpirtėrore ,morale e jurudike tė kupolės mesjetare : apatike,parazitare , tė asaj hijene gjakpirėse , qė ndodhej nė udhėkryq .

    Pėr ta shpėrbėrė atė kupolė , Shekspiri rikrijon mitin e dioskurėve Makbeth- Banko, binomin e sfidės sė kundėrshtarėve tė denjė Makbeth- Makdaf ,shfaq njė mendėsi te pazakontė tė ēifti Makbeth dhe risjell mitin e tri fatthėnave pellazge(sipas tė lashtėve jeta e njeriut ndjek rrjedhen e njė filli qė: fillimisht zgjatet , pastaj pėshtjellohet dhe dikur tė pritet , si ta parathonė tri mojrat (te mirat)ku : e para e tjerr fillin e jetės , e dyta e pėshtjellon dhe e treta e pret atė) Me kėto modele letrare parathuhet fundi i qerthullit mesjetar tė tradhėtive , helmimeve ,vajit nė vesh, kamės nė gjumė ,si dhe nxitet katarisi shpirtėror te sprektatori pėr tė pranuar e gjetur shembėlltyrat alternative humane ,qė na i propozon Shekspiri nė tėrėsinė e mozaikut tė personazheve tė tragjedisė.

    Gjenia shekpirjane ka kuptuar se : epoka e re kėrkon individ aktiv ,tė lirė ,imponues e tė barabartė nė kontribut pa dallim gjinor dhe shoqėror.Dioskurėt Makbeth Banko, antipodėt Makbeth -Makdaf jane sfidues te mesjetės parazitare tė Dunkanit. Por sfida e epokės sė re kapitaliste padyshim ėshtė Ledi Makbeth , heroina e pare nė gjininė dramatike , figura e femrės potente, jetėsore, inspiruese e gjithpushtetshme e pavarur aktive ,e cila rezėllen afirmim ,barazi dhe pushtet sensual tek Makbethi, bashkėshorti dhe patriarku tipik, qė zė fill nė letėrsi me 28 shekullorin Uliks famėmadhin(1180 pere TROJA -1603 ere ).

    Heronjtė e Shekspirit veprojnė nė situata apokaliptike, ku kurora verbon arėsyen,dhe si tė tillė, ata shėndrohen nė pishtarė tė ndezur me gjenialitet , pėr tė ndriēuar monopatet e ferrtė tė mesjetės tė mbytur nė qerthullin e gjaktė . Gjenialiteti shekspirjan ėshtė nė gjendje tė konturojė tė ardhmen edhe atje ku mund tė duket e pamundur .Pėr kėtė , ai sjell ,nė skenė, heronjė me individualitete tė spikatura dhe qė janė vetvetja e pa pėrsėritshme , qė pėrpiqen me ēdo kusht tė mbrijnė diku , por spektatori e sheh qorsokakun e heronjve dhe nuk ēuditet nga fundi i gremintė i tyre.

    Njė spektator i vemendshėm sheh se, subkoshienca ėshtė e pėrbindshme , kur nuk ka ndrojtje tė shfaqet si virtyt te heronjtė e tragjedisė..

    Makbethit ia tronditin natyrėn njerėzore mendimi i vrasjes . Nė fillim , mendimi i tij e kėrkon si fat kurrorėn, pa lėvizur fare. Mendimi pėr kurorėn nuk e le ore e ēast tė qetė. Tė qėnit princ i Kemberlendit ėshtė si njė gurė qė i zė udhėn , qė e pėrmbys , po se kaperceu.Lakmite e zeza e tė thella kėrkon t’i fsheh nga syri.Dora duhet tė mbarojė veprėn ,qė syri druhet ta shikojė.

    Zonja Makbeth fillimisht prezantohet si njė zemer tepėrplotė me qumėshtin e zemėrbutėsisė njerėzore .Ambicja pėr tu bėrė mbretėreshė,pas profetėsisė sė fatthėnave , pėrcillet prej saj me ligėsi. Ledi Makbeth e pėrballon me kurajon e nje gruaje qėllimin pėr tė arritur qarkun e Artė duke pėrjashtuar me gjuhė tė ashpėr , ēdo gjė qė e ndalon.

    Zemėrngurtėsuar,gjakmpiksur ndaj mėshirės e dhemsurisė njerėzore ,ajo kėrkon:

    - Nga kraharori femėr –mermėni qumėshtin dhe nemni vrrerin ,nemni natėn e errėt tė veshur me tymin me tė dendur te skėterrės qė tė mos shoh thikėn qė plagėn shpon ,

    -ajo kėshillon : Pėr tė gėnjyer kohėn ,duku sipas kohės ;nė sy nė dorė e nė gjuhė kij mikpritjen; duku si delja e pafajshme , por ji gjarpėr i fshehur nėn gur; fajėso tė tjerėt,bėrtit,ēirru dhe vajto pėr viktimat e krimit tėnd...

    Ledi Makbeth , pėr mendimin tonė ,ėshtė heroina mė komplekse dhe njėherazi dhe brilanti mė rezėllues i universit shekspirjan.Thėniet e saj i kalojne kufijtė e sensuales ,brishtėsisė, pafajsisė,ėngjėllit tė dashurisė toksore , ripėrtėritėses sė jetės ,qė duhet ta karekterizojnė si femėr. Fillimisht e kujton se ėshtė njė fatthėnese e katėrt e tragjedisė dhe kur e nxit tė shoqin nė krim e kujton si njė shpirt tė sė keqes.Dhe pėr imazhin negativ qė tė krijon mendon, pėr njė ēast, se do tė dalė shumė shpejt nga skena . Por jo ,ėshtė e pamundur. Arėsyeja ? Nga akti nė akt kupton se ėshtė ajo ,qė i ve nė lėvizje subjektin e tragjedisė duke u pėrplotėsuar nė planin shoqėror.

    Na bėn pėrshtypje fakti qė ka njė dashuri tė panjollė dhe tė pa tronditur ndaj tė shoqit.Endėrra e saj ishte kurora mbretėrore e jo brinjtė e turpit nė kokėn e te shoqit.Plotėria e planeve shoqėrore nė figurėn e ledit Makbeth pėrvijohen nė njė atmosferė kaosi ; ku pabesia ,dhuna e krimi ishin modeli jetėsor dhe ushqimi shpirtėror pėr kėdo brenda atij qerthulli.Pėr shkallėn e emancipimit dhe tė ndėrgjegjėsimit tė Ledit Makbeth , pėrgjegjėse ėshtė shoqėria e kohės sė saj.Figura e saj nuk idealizohet . Jo rastėsisht,asaj i mungon plani nėnės ,tė cilėn ja plotėson skematikisht ledi Makdaf . Si inspiruese e tė shoqit nė krim , ledit Makbeth , i mohohet tė riprodhojė jeten sepse kohės sė re nuk i lipsen trashigimtar pėbindėsha -njerivrasės.E zotėruar nga instikti, ajo ėshtė dėshmitare e vazhdueshme nė krimet e tė shoqit.Shekspiri na bind se asaj , hap pas hapi , i zgjohet ndėrgjegja ,por kjo nuk mjafton .Imazhet e krimit ja kanė helmuar shpirtin nė atė masė sa ,sėmuret nga samnabulismi dhe vdes ēdo natė nga pak e ēmendurisht.

    Kur ambicja pėr pushtet tek Makbethėt i kalon kufijtė e ferrit me vepra tmeruese , atėhere vetedija e tyre kalon nė drejtėsi se paanshme :

    - Na zgjat kupėn , tė pimė helmin ,qė pėrgatitėm vet ; tė vrasėsh gjumin e pafajshėm ,qė ripėrtėrinė jetėn e largon vdekjen ,si banjo pas lodhjes kapitese ,si balsam pėr shpirtin e plagosur,si gjellė e dytė qė ushqen dasmėn e jetės - ke tradhėtuar vetveten.Dorėn vrasėse nuk e lan dot uji i oqeanit ,ajo skuq e pėrgjak tė gjitha detet.

    -Makdafi-Sketera ka bėre kryeveprėn ,vrasja sakrilegje hyri tinės nė tempullin e Zotit tė bekuar dhe vodhi jetėn nga altari.

    -Makbethi – Vdiq nderi dhe fama ,vera e jetes rrodhi dhe mbeti vetem krund i fundėrisė.

    Makbethi , pas kėsaj , shndėrrohet nė nje kriminel hakmarrės e pėr poshtėrimin qė i bėri jetės , ai zotėrohet nga ndjenja e tė lodhurve nga mjerimi dhe tė shtypurve nga fatėkeqėsitė.Pėr tė tradhetia ėshtė nje hije tmerruese . Pėr njė burrė ėshtė mė mirė te ndeshet me njė ari Rusie,rinoqeront a tigėr Hirkanije ,tė ndeshet me shpat nė mes te shkretirės, pa ju drithėruar shpirti si njė doē kurve.

    Tragjedia shekspirjane nuk pėrfundon kėtu. Ajo pėrplotėsohet ne dialogun Malkolm –Makdaf.

    Malkolmi—Jam shartuar me ēdo bėrthamė vesi e ligėsie ,qė kur tė lulėzojnė , do ju duket Makbethi i zi mė i bardhė se dėbora ,si shqerrė e ėmbėl pranė njė kuēedre .Vėrtetė Makbethi ėshtė gjakatar ,kurvar,avar,dinak e i pabesė ,gjakėnxehtė e zemėrligė i pėrmbytur nė mėkate e vese qė kanė njė emėr.Por pusin e asganllėkut tim tė pafund nuk e mbushin gratė dhe vajzat tuaja. Dėshira ime nuk njeh asnjė kufij.Mė mirė mbret Makbethin ,se sa nė fron njė njeri si unė .Avar i pangopur si unė , rrezikoni ēifligje e kėshtjella tė tė parėve ,xhevahire ,dhe shtėpi e nderin .Sa mė shumė vjedh aqa mė shumė mė rritet urija ,dita ditės.Kjo avaricje ėshtė vesi mė i egėr qė ka rrėnjė mė tė thella dhe mė tė rrezikshme se asganėria pranverore .Kjo ėshtė shpata qė u pret kokėn mbretėrve. S’kam asnjė hir qė i ka hije mbretit si:drejtėsi,besnikėri e masė, qėndrim madhėshtor e mirėsi ,durim ,kurajo e zemėrmadhėsi. S’kam gjurmė prej kėtyre ,por jam plot me vese e krime lulėzuar ,qė u rritėn e stėrvitėn gjer nė kulm ,po dhe sikur te kem fuqi nė dorė hedh mjalten e pajtimit ne sketerrė dhe i ve pishtarin(flakėn) paqes sė pėrbotshme dhe ēdo bashkėri tė dheut e shkallmoj.

    Plotėsohet nė kėtė dialog pak a shumė thelbi epokės mesjetare , qė domosdoshmėrisht duhej larguar. Shekspiri risjell nė skenė heronj tė tipit homerian si : Makbeth –Banko dhe e hap tragjedinė e tyre nė njė situate fantastike , kur ju parathuhet e ardhmja nga fathėneset.

    Dihet tashme se Makbethi qe njė nga figurat reale tė historisė e sė Skocisė (1110) qė mbretėroi pėr 25 vjet , ndėrsa Banko ėshtė sozia e tij artistike .I pari na shfaqet si vezullim i fundit i mesjetes dhe i dyti na propozohet si model i mundshėm i i kohės sė re . Dallohen prej njėri tjetrit nga ajo ēka fati u rezervon kur u pritet filli i jetės. Mabethi pas medyshjes sė fillimit, priret nga egoja pėr kurordhe zgjedh rrugėn e krimeve , pas parathenies sė fatave dhe inspirimi qė i bėn Ledi Makbeth . A nuk ju kujton ēifti Makbeth bashkėshortėt ideal ,model pėr kėdo qė beson vėrtet tek besnikėra bashkėshortore.

    Bankoja u bė viktima e parė se,qe dėshmitar nė parathėnien e Fatit tė Makbethit .

    Sipari i vetasgjesimit brenda llojit ,fataliteti i zhdukjes se njeriut nga njeriu ,si kufiri i apokalipsit tė pritshėm , ishte hapur. Bankoja i nėnshtrohet fatit pėr hir tė tė bijėve, qė sipas tė thėnave , do tė ishin trashigimtar tė fronit mbretėror.

    Makbethi pėr kurrorėn vret Dunkanin dhe njėherazi gjumin dhe qetėsinė e tij, vret mikun e tij Bankon dhe njėherazi vret sigurinė, vret Ledin Makdaf me fėmijet e saj ,pra pafajsinė dhe njėherazi vret dhe tė drejtėn pėr tė sjellė nė jetė trashigimtarin e tij. Egoizmi i vret atij lumturinė e nė kėtė kuptim , egoizmi ekstrem ėshtė vetasgjesues.

    Njė gjė ėshtė e vėrtetė qė, pse nė pėrfundim tė tragjedisė pushtohesh nga ndjenja e keqardhejes pėr ēiftin Makbeth? Shfaqja realist si i vlerave dhe i egoizmit ekstrem te heronjė e tragjedisė na bėn ne tė mos i shohim ata vetėm bardh e zi .Ashtu si nė jetė tė mirėn dhe tė keqen njė ēast i ndan. Mund tė kėrkosh modelin tėnd dhe do ta gjesh brenda kėtij mozaiku vlerash e instiktesh te tė gjithė heronjtė e tragjedisė dhe nuk mund tė pėrjashtosh qoftė edhe njerin prej tyre , nė se tė duhet tė strukturosh modelin human ,qė kėrkon tė ngjiz tek ty Shekspiri.

    Individin aktiv do ta gjeni te Makbethi e Bankua ,hierarkun pompoz tek Dunkani,bashkėshortėsinė ideale te ēifti Makbeth,vendosmėrim shpaguese tek Makdafi ,pafajsinė te ledi Makdaf dhe te femijtė e saj,inspiruesen e pushtetshme tė pa epurėn tė vendosurėn per kurorėn e lavdinė te ledi Makbeth.

    Ajo qė duhet tė pėrjashtosh e tė mos bėhesh pjesė,nė kėtė tragjedi , ėshtė; kaosi mesjetatar , ku pabesia, krimi e instikti i pėrvjedhin jetėn heronjve Kryefjala a tragjedisė ėshtė : Kush mbjell vdekjen , gjen prehje tek ajo.


    shpresoj qe keto fragmente te shkeputura nga interneti ti sherbejne ndokujt ne referate apo esse

  10. #30
    Larguar..
    Anėtarėsuar
    31-08-2009
    Postime
    4,208
    Faleminderit
    1
    4 falenderime nė 3 postime
    Pergezime per keto te dhena, per Shekspirin.

  11. #31
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    06-03-2010
    Postime
    1
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Smile

    kush nga ju mund te me ndihmoj me analizen e vepres se Shekspirit "Antoni dhe Kleopatra"??????????

  12. #32
    Super Moderatore Maska e shigjeta
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Postime
    4,791
    Faleminderit
    66
    66 falenderime nė 54 postime
    Soneti 116

    Unė s'di se si mund tė prishet njė bashkim
    shpirtrash besnik. Dashnia s'ėshtė dashni.
    Nėse ndryshon kur sheh ndonjė ndryshim,
    Ose dredhon kur s'gjen mė bukuri:
    Oh, jo! Ajo ėshtė si njė fer i ngulur mirė,
    Qė vėren stuhitė, ngahera i patronditshėm;
    Eshtė yll udhėheqės per ēdo vark' n'errėsirė,
    Qė ndonse rri i fshehtė; ėshtė fort i ndritshėm.
    Faqeve e buzėve, koha, mund t'ua shuaj
    Tė kuqtė rinorė, por zjarrin, jo, Dashnisė!
    Dashnia s'ėshtė njė lojė pėr javė e muaj,
    Por gati tė hapė dhe dyert e Pėrjetėsisė!
    .... Nė qoftė gabim kjo, dhe tek unė provuar,
    .... Un' kurrė nuk shkrova, e askush s'pat dashuruar.

    Pėrktheu Napolon Tasi
    Mos shkruaj gjė kur je me nerva, sepse, ndėrsa plaga e gjuhės ėshtė mė e keqe se e shpatės, mendo ē’ka mund tė jetė ajo e pendės

  13. #33
    Super Moderatore Maska e shigjeta
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Postime
    4,791
    Faleminderit
    66
    66 falenderime nė 54 postime
    Soneti 36

    Megjithėse na ka bėrė "njė" miqėsia,
    Lejomė tė them se duhet t'rrijmė "dy";
    Kėshtu trupin qė mbulon pun't e mia
    Do t'a mbaj vetėm un, jo tok me ty.
    Megjithėse jetėt tona i ndan zemėrimi,
    Nė zemrat tona njė qėllim jeton,
    Qė, ndonėse dashurinė s'na e dobson,
    Vjedh prap-se-prap nga ajo ca orė gėzimi.
    Pra, qė - tashti mė duhet mos tė t'njoh,
    Se mos prej meje tė zė turpi sytė;
    As para botės mė mos mė ndero,
    Qė mos ta heqsh at' nder nga emri yt:
    .....Mos ji, pra, i tillė, tė dua aq fort -mbaje mėnd-
    .....Sa, si t'kam timin ty, kam dh'e emrin tėnd.

    Pėrktheu Napolon Tasi
    Mos shkruaj gjė kur je me nerva, sepse, ndėrsa plaga e gjuhės ėshtė mė e keqe se e shpatės, mendo ē’ka mund tė jetė ajo e pendės

  14. #34
    … ßriläntě … ΅ Ų λŁŁї Ϊм Maska e [Perla]
    Anėtarėsuar
    07-09-2006
    Vendndodhja
    Aconteceu !!! Estava escrito assim...
    Postime
    6,522
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    SONETI 2: KUR DYZET DIMRA BALLIN TĖND DO TA KENĖ KAPLUAR

    Kur dyzet dimra ballin tėnd do ta kenė kapluar
    Dhe llogore tė thella do ta brazdojnė arėn e bukurisė tėnde,
    Petku krenar i rinisė, deri tani i admiruar,
    Do tė jetė bėrė zhele, askujt pėr tė nuk do t’i bjerė nė mendje.

    Atėherė, nėse do tė pyesin se ku shkoi bukuria jote,
    ku treti thesari i ditėve tua tė ndritura tė dikurshme,
    t’iu pėrgjigjesh se ato tani nė sytė e tu janė gdhendur fort
    pėr ty turp pėrvėlues do tė ishte lėvdatė e turpshme.

    Sa lėvdata mė shumė do tė meritonte bukuria jote,
    Nėse ti do t’ua ktheje: "Ky fėmija im bukurosh
    Ėshtė fryt i bukurisė dhe vitet qė kalojnė bėn tė mos i dallosh",

    duke dhėnė provė se bukuria e tij buron prej teje.
    Kjo i bėn tė ndihesh i ri edhe kur plakur tė jesh,
    tė vėresh gjakun tėnd tė ngrohtė, kur ai nė damarėt e tu ėshtė i ftohtė.


    SONETI 21: UNĖ NUK JAM SI AJO MUZA

    Unė nuk jam si ajo Muza
    e frymėzuar pėr poezinė nga bukuritė bajate,
    qė ka si ornament qiellin vetė
    dhe ēdo bukuri e krahason me shkėlqimin e saja,

    duke u rigrupuar nė shembuj solemnė
    diell, hėnė, tokė dhe margaritarėt e deteve,
    lulet e para tė prillit dhe gjithsa vlera
    ndryn nė vete kupa qiellore nė kėtė rrotullim tė tmerrshėm.

    I ndershėm nė dashuri, lejon qė unė tė shkruaj tė vėrtetėn
    e pastaj besomėni, dashuria ime ėshtė e bukur sa edhe
    biri i ēdo nėne, edhe pse nuk llamburit

    si ato drita tė floririt fiksuar nė kupėn e qiejve:
    lereni ta teprojė ai qė dashuron frazat me shumė efekte;
    unė nuk lavdėroj ato qė t’i shes nuk kam qėllim.


    SONETI 23: SI NJĖ AKTOR TEJET I KEQ NĖ SKENĖ

    Si njė aktor tejet i keq nė skenė
    harron rolin e tij nga frika i dambllosur,
    apo si njė tėrbim i stėrmbushur me pezėm
    sfilit, zemrėn e vet nė turrin e pasosur,

    edhe unė, tek ndjehem i pasigurtė, nuk gjej fjalėt dot
    pėr hymnet e domosdoshme tė ritualit tė dashurisė,
    e nė kulm tė dashurisė sime mė duket vetja kot
    ndrydhur nėn peshėn e fuqisė sė saj tė pakufi.

    Janė kėshtu vargjet e mia, e vetmja gojėtari
    dhe mesazherėt memecė tė zėrit e tė zemrės sime,
    pėr t’iu pėrgjėruar dashurisė e pėr tė marrė pjesė nė shpėrblim

    shumė mė tė madh se ajo gjuhė qė foli pa pushim.
    Tė lutem, mėso tė lexosh heshtjen e zemrės sime
    Ėshtė zgjuarsi e dashurisė tė synojė qėllimin me anė tė syve.


    SONETI 24: SYRI IM ĖSHTĖ BĖRĖ PIKTOR DHE KA TRADHTUAR

    Syri im ėshtė bėrė piktor dhe ka tradhtuar
    Pamjen tėnde tė bukur nė portretin e zemrės sime;
    Trupi im ėshtė  kornizė nė tė cilėn mbyllet
    Panorama, arti i shkėlqyer piktorik,

    Se nėpėrmjet piktorit duhet tė shikoni artin
    Pėr tė gjetur ku ėshtė pėrfytyrimi yt i mirėfilltė i pikturuar,
    Ruajtur kėtu nė shishen e gjirit tim,
    Qė i ka sytė e tu dritare pėr tė shikuar.

    Shiko tani si na ndihmojnė sytė nė kėtė punė, pra:
    Sytė e mi kanė hetuar figurėn tėnde, ndėrsa
    Sytė e tu janė dritare nė gjirin tim, ku Dielli

    Arrin tė mbėshtetet dhe tė tė admirojė ty,
    Megjithatė artit tė syrit i mungon cilėsia mė e mirė:
    Portretizon atė qė shikon, por zemrėn nuk e njeh kurrsesi.

    SONETI 25: KUSH ĖSHTĖ NĖ FAVOR TĖ YJEVE TĖ TIJ

    Kush ėshtė nė favor tė yjeve tė tij
    Merr ndere publike e tituj madhėshtorė,
    Ndėrsa unė, qė fati mė mohon triumfe tė tillė,
    Jepem pa shpresė pas asaj qė mė sė shumti ēmoj,

    Favoritėt e tė fuqishmėve ēelin petale tė bukura
    Vetėm si shtogu nėn shkėlqim tė diellit,
    Tashmė ėshtė varrosur brenda vetes krenaria e tyre
    Sepse nėn renė e parė qė vjen madhėshtia e tyre bie.

    Lufta heroike, e famshme pėr vlera
    Nėse pas shumė fitoresh pėson njė humbje njė ditė
    Pėrgjithmonė kurorėzohesh nga mėngjesi i lavdisė

    Dhe pėr mė tepėr harruar ēdo sukses trimėror
    I lumtur jam unė qė dashuroj dhe mė japin dashurinė
    Atje ku dashuria nuk ndryshon dhe askush dot s’e braktis.
     

    SONETI 27: SFILITUR NGA LODHJA, REND SHPEJT NĖ SHTRAT

    Sfilitur nga lodhja, rend shpejt nė shtrat
    Tė ēlodh trupin e dėrmuar nė udhėtim;
    por atėherė nė kokėn time njė tjetėr rrugė hapet
    ta lodhė mendjen time tani qė pushon trupi im.

    Zgjuar mendimet e mia nga larg ku gjendem
    Fluturojnė nė pelegrinazh tė pafund drejt teje
    Dhe mbajnė hapur qepallat e mia tė rėnda
    Duke kqyrur atė terr qė e njeh vetėm i verbėri:

    por ja qė pamja pėrfytyruese e zemrės sime
    sjell hijen tėnde nė shikimin tim pa dritė,
    qė, e ngjashme me diamantin e ruajtur nė terrin mė tė zi,

    e bėn tė bukur natėn e errėt dhe tė re fytyrėn e saj plakė.
    Kėshtu ditė pėrditė mendja ime e ngratė
    Pėr fajin tėnd dhe timin nuk gjejnė kurrė qetėsi.


    SONETI 28: KU MUND TA GJEJ PRAPĖ PAQEN TIME

    Ku mund ta gjej prapė paqen time
    Nėse gjumi krejt mė ka braktisur?
    Nėse ankthi i ditės nuk gjen prehje natėn
    Por dita tryset nga nata dhe nata nga dita tryset?

    Dhe tė dyja, edhe pse armike tė njėra tjetrės,
    merren vesh mirė vetėm qė tė mė torturojnė pafund
    njėra me sfilitje, tjetra me ankthin
    qė ndodhem larg, gjithnjė mė larg kėshtu.

    Pėr t’u bėrė i lig ditės i them se je dritė
    Dhe e zbukuroj nėse retė ia errėsojnė qiellin:
    Kėshtu e zbardh natėn e errėt duke thėnė

    Se ti e argjendon mbrėmjen nėse nuk shkėlqejnė yjet.
    Por dita ēdo ditė m’i zgjat vuajtjet e mundimet
    E nata ēdo natė dhimbjet mė tė rėnda m’i bėn.
     

    SONETI 29: NGANJĖHERĖ, DUKE URRYER FATIN DHE NJERĖZIT

    Nganjėherė, duke urryer Fatin dhe njerėzit,
    Unė qaj vetmitar nė braktisjen time tė trishtė,
    Dhe e trazoj qiellin shurdh me thirrjet e mia tė kota
    Dhe e kundroj veten time, dhe e mallkoj fatin tim,

    Duke lakmuar fatin e atyre qė janė plot me shpresa,
    Tė atyre miqve tė panumėrt qė iu ka ecur nė jetė,
    Duke lakmuar mendjen e disave, pushtetin e dikujt tjetėr,
    Tė atyre qė janė mirė dhe mė tė pakėnaqur se unė vetė;

    Por ja qė nė tė tilla mendime pothuaj vetveten duke sfilitur,
    Pėrfytyrimi yt mė shfaqet, e atėherė merr fund nemitja
    Dhe lauresha, nė tė aguar tė ditės, fluturon

    Nga toka e errėt, lėshon hymne ndaj fronit tė qiellit:
    Sepse kujtimi i dashurisė sate tė ėmbėl sjell tė tillė
    Pasuri; qė me njė mbretėri unė kurrė nuk e ndėrroj.

    SONETI 35: MOS TĖ TĖ VIJĖ KEQ PĖR ATĖ QĖ KE BĖRĖ

    Mos tė tė vijė keq pėr atė qė ke bėrė
    Trėndafilet kanė gjemba dhe baltė kanė burimet argjendorė;
    Retė dhe eklipset errėsojnė diellin e hėnėn
    Dhe nė lastarin mė tė bukur fshihen krimbat mė mizorė.

    Ēdonjėri nga ne gabon dhe edhe unė jam mashtruar
    Duke shfajėsuar fyerjet e tua me ngjashmėri
    Duke poshtėruar veten time pėr tė falur mangėsitė e tua,
    Duke bėrė sikur i fyeri nuk jam unė por ti:

    Pasi fal mėkatet e shqisave tua nis
    Ana jote e mbrapshtė tė bėhet avokati yt-
    Dhe kundėr meje ndėrmerret mirėfilli njė proces:

    E tillė ėshtė lufta midis dashurisė dhe urrejtjes sime,
    Ku fatalisht edhe unė jam bashkėfajtor i atij
    Hajduti tė dashur qė pa mėshirė gjithēka mė vjedh.

     
    Perkthyer nga : Elida BUĒPAPAJ
    Un amigo verdadero es algien que cree en ti aunque tu hayas dejado de creer en ti mismo.

  15. #35
    Super Moderatore Maska e shigjeta
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Postime
    4,791
    Faleminderit
    66
    66 falenderime nė 54 postime
    45

    Dy tjerėt - ajri i lehtė dhe zjarri dlirės,-
    Ngado qė unė shkoj, kėnaqen t'rrijnė pas teje;
    I pari mendimi, i ndjekur prej dėshirės -
    Kėtė prani - mungesė rrėshqasin mes teje e meje.
    Po kur k'ta dy elementėt mė tė shpejt
    Shkojn larg tek ti tė ndezur prej dashnisė
    Une i pėrbėrė nga katėr gjithėsejt,
    Mbetur me dy sėmurem prej vetmisė;
    Derisa jetėn prapė te ma plotsojnė
    Kėta lajmėtarė tė shkatht' qė m'vijnė nga ti;
    Sa mbrrijnė, qė je shėndosh mė sigurojnė,
    Dhė m'thonė gjithcka rreth teje me hollėsi;
    ………..Me kaq kėnaqem, por pas pak shqetėsohem;
    ………..Mė duhet t'i kthej mbrapsht, dhe sakaq trishtohem.

    perktheu Napolon Tasi
    Mos shkruaj gjė kur je me nerva, sepse, ndėrsa plaga e gjuhės ėshtė mė e keqe se e shpatės, mendo ē’ka mund tė jetė ajo e pendės

  16. #36
    askushi Maska e Askusho
    Anėtarėsuar
    27-08-2012
    Postime
    668
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 4 postime

    Uilliam Shekspir

    (1564-1616)

    Shqipėroi Fan Noli

    HAMLETI
    (fragmente)

    THUAJ YJTĖ S’JANĖ ZJARR

    Thuaj yjtė s’janė zjarr,
    Thuaj dielli u shua,
    Thuaj jeta ėshtė varr,
    Po mos thuaj qė s’tė dua.

    TĖ RROSH A TĖ MOS RROSH

    Tė rrosh a tė mos rrosh - kjo ėshtė ēėshtja:
    M’ e lartė ėshtė vallė tė durosh
    Hobe*, shėgjeta fati tė tėrbuar
    A tė pėrballsh njė det tė turbull helmesh.
    Me arm’ e funt t’u japsh? Tė vdeē - tė flesh
    Jo mė! - dhe me njė gjumė tė mbarosh
    Ēdo zėmėr - dhėmbje, mijėra tronditje,
    Qė trupi prej natyrės trashėgon,
    Ja njė qėllim qė duhet dėshėruar
    Me gjithė shpirt. Tė vdeē - tė flesh, tė flesh?
    E nofta t’ėndėrrosh! Ah, kėtu ngec;
    Se ē’ėndrra shohim n’atė gjumė vdekje,
    Pasi na shkundet kjo pėshtjellj’ e mortme**,
    Kjo frikė na qėndron; ja arėsyja
    Qė aq e zgjat njė jetė me mjerime;
    Se kush duron pėrbuzjen dhe kamēikn e botės,
    Zullumn*** e shtypėsit, pėrdhunėn e krenarit,
    Lėngimn’ e dashuris’ sė papėrfillur,
    Vonimn’ e ligjės, gojė-ēthurrjen e zyrtarit,
    Dhe shkelmet, qė ēdo vlerė zemėr-gjerė
    Nga tė pavlershmit merr, kur munt t’a lanjė
    Hesapin fare me njė copė thikė?
    Kush vallė barra mban e kush dėrsin,
    Rėnkon nėnė njė jetė tė mėrzitur,
    Po vetėm tmerr’ i saj diē pas vdekjes
    Vėndit tė pazbuluar nga s’na kthehet
    Kurr’ udhėtari - na trullos vullnetin,
    Dhe vuajmė tė ligat qė po kemi
    Se sa tė hidhemi n’ato qė s’dimė.
    Kėshtu na bėn ndėrgjegja gjith’ frikaēė;
    Kėshtu me ngjyr’ e gjall’ e rezollutės****
    Sėmuret, verdhet nga hij’ e mejtimit,
    Dhe pllane tė mėdha e rėndėsore
    Ndalen, pėrēajnė rrjedhjen, dhe humbasin
    Emrin e vepėrimit. Hesht tani!
    E bukura Ofeli! Engjėll, nė lutjet
    Mėkatet m’i kujto tė gjitha…

    -------------------
    *Hobe – vegėl me njė rryp lėkure a llastiku, pėr tė gjuejtė me gur.
    **E mortme – vdekje, vdekėsore.
    ***Zullum – fj. arab., dėm, mizor, vandalizėm.
    ****Rezollutė – fj. neol., vendim.

    SI T’ A NJOH TRIMIN QĖ MĖ DO VĖRTET

    I

    Si t’ a njoh trimin qė mė do vėrtet
    Nga ndonjė tjatėr trim?
    Nga syri dhe nga zėmra qė m’i flet?
    Zemrės e syrit t’im.
    Mė vdiq, o shoqe, dhe mė la,
    M’a vunė nė qivur,
    Mi varrin bar tani mė ka,
    Mi kokėn ka njė gur.
    Tė bardhė si dėbor’ e kish savanin*
    Me lule tė stolisur,
    I vogėl e i math me lot e qanin
    Me zemėr tė zalisur.

    ----------------------
    *Savan - qefin


    II

    Shėn Valentinin* nesėr po kremtoj
    Dhe ngrihem nė mėngjes
    Dhe, vajzės, nga dritarja po i shkonj,
    Se nukė munt tė pres.
    U-ngrit ay ahere dhe u-vesh
    Dhe derėn po ia ēel.
    Nė dhomėn brėnda vajza hyn e qesh,
    Po vajzė jashtė s’del.

    III

    Pėr Zotin Krisht, pėr Zonjėn Shėn Mėri,
    Ajme, sa turp, sa keq!
    E bėn, kur e gjen rasjen djal’i ri,
    Dhe vajza shkon nė dreq.
    I thot ajo: “Mė bėre be, pa shtrirė,
    Qė do t’mė merrnje grua!”
    I thotė ay: “Vėrtet, po s’je e mirė,
    Kur fle pėr turp me mua!”

    KUR ISHA I RI, KISHA DASHURI

    Kur isha i ri kisha dashuri,
    ah dashuri,
    E kisha zėmrėn plot me lumtėri,
    Me nuse e me dasm’ e me kurorė,
    Isha si dash me brir’ e me kėmborė,

    Po e pabesa pleqėri mė theu,
    ah mė theu,
    Me panēėn e me thonjtė mė mbėrtheu,
    Mė ēthuri, m’arratisi nė kurbete,
    ah kurbete,
    Nė male, nė shkėmbinj, nė pronj e dete.

    Njė bel, njė bel, njė kaz’m e njė lopatė,
    ah lopatė,
    Dhe njė savan i gjėrė dhe i gjatė;
    Njė grop’ e thellė dhe pėrsipėr baltė,
    ah moj baltė,
    Kėshtu e do kjo mysafir’ e naltė.

    OTELLO
    (fragment)


    E VARFĖRA RRĖZĖ NJĖ MANI PO RRI

    E varfėra rrėzė njė mani po rri,
    Qaj, shelk, o shelk i zi;
    Me kokėn mi gjunjė, me duar nė gji,
    Qaj, shelk, o shelk i zi;
    Dhe lumi buēizte me keng’ e me vaj,
    Qaj, shelk, o shelk i zi;
    Dhe shkrinin shkėmbinjtė nga lotėt e saj,
    Qaj, shelk, o shelk i zi;

    JUL CEZARI
    (fragment)


    O miq romanė, qytetarė, mė dėgjoni
    Vij ta varros, jo ta lėvdoj Cezarin
    E keqja qė ka bėrė ēdo njeri mbetet
    E mira i mbulohet shpesh nė varr me kockat
    Ashtu i qoftė edhe Cezarit.
    Trimi Brut ju tha tani, Cezari qe ambicioz
    Nė paska qenė ashtu, qe faj shumė i rėndė
    Dhe rėndė shumė e pagoi Cezari
    Kėtu, pas lejes, Brutit e tė tjerėve
    Se Bruti ėshtė burr' i ndershėm
    Tė ndershėm janė qė tė gjithė, ai dhe shokėt.
    Vij qė tė flas nė funeralin e Cezarit
    Ish miku im, mė qe i drejtė dhe i besės
    Po Bruti thotė qe ambicioz
    Dhe Bruti ėshtė burr' i ndershėm
    Cezari i solli Romės shumė robėr lufte
    Dhe arkat me shpėrblime ia ka mbushur
    Kjo qe ambicia e Cezarit? Si ju duket?
    Cezari qante kur thėrrisnin tė vobektit
    Ambicia duhet t'ish me zemėr mė tė ashpėr
    Po Bruti thotė qe ambicioz
    Dhe Bruti ėshtė burr' i ndershėm
    E patė qė tė gjithė se nė Luperkalet
    Tri herė i dhashė njė kurorė mbretėrore
    Edhe tri herė e hodhi; ambicie qe kjo?
    Po Bruti prapė thotė qe ambicioz
    Dhe Bruti ėshtė padyshim burr' i ndershėm
    S'dua tė kundėrshtoj ato qė foli Bruti
    Por s'mund t'ju flas veē pėr ato qė di
    Njė herė e deshėt qė tė gjithė - jo pa shkak
    Pėrse tani s'ju vjen asfare keq pėr tė?
    Ndėr egėrsirat paske ikur, o gjykim
    Dhe njerėzit e paskan humbur arsyen!
    Duroni pak se e kam zemrėn te Cezari
    Aty, dhe pres tė mė kthehet prapė.

    ROMEO DHE ZHULIETA
    (fragment)


    Zhulieta

    Mos do tė ikėsh? Ende s’ėshtė gdhirė,
    Nuk ishte lauresha, por bilbili
    Ai qė vrau veshin tėnd tė frikshėm.
    Ai kėndon ēdo natė pėrmbi shegė,
    Besomė, i dashur, ish vėrtet bilbili.

    Romeo

    Ish lauresha, kasneci i mėngjesit,
    Nuk ish bilbili. Pa shiko, e dashur,
    Rrezet nakare, si dantellė e hollė,
    Qėndisin retė e zeza tė agimit.
    Qirinjtė e natės, dalėngadalė po shuhen,
    Dhe dita e qeshur, gati pėr t’u nisur,
    Qėndron mbi mugėtirėn majė malesh.
    Prandaj mė duhet tė iki e tė rroj
    Ose tė rri kėtu e tė vdes.

    Zhulieta

    Ajo atje nuk ėshtė drita e ditės,
    Por ėsht’ njė meteor qė e nxori dielli,
    I cili do tė bėhet pishtarmbajtės
    Tė tė ndriēojė rrugėn e Mantovės.
    Prandaj qėndro, se s’ke nevojė tė ikėsh.

    Romeo

    Le tė mė kapin, pra, dhe tė mė vrasin.
    I lumtur jam tė rri kur kėrkon ti.
    Pra, eja, vdekje,
    Edhe mir se tė vish, kur do Zhulieta!
    Ē’thua, shpirt? Le tė flasim, s’ėshtė gdhirė.

  17. #37
    askushi Maska e Askusho
    Anėtarėsuar
    27-08-2012
    Postime
    668
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 4 postime

    Uilliam Shekspir

    Shqipėroi: Skėnder Luarasi

    Mbreti Lir
    (fragment)


    Liri: Jo, jo, jo jo! Tė vemi shpejt nė burg;
    Atje tė dy ne vetėm do kėndojmė
    Si zogjtė nė fole. Kur tė kėrkosh
    Uratėn time, unė do tė bie
    Mė gjunjė qė tė lyp prej teje ndjesė.
    Kėshtu do rrojmė e do falemi.
    Do tė kėndojmė kėngėn e tregojmė
    Pėrralla njėri-tjetrit, nga tė moēmet,
    Do t'admirojmė fluturat krahė-shpuara.
    Atje do t'marrim vesh nga tė burgosur
    Se ē'ngjasin nė pallat, do bisedojmė
    Se kush fitone e kush humbet dhe kush
    E ka fuqinė sot dhe kush e humbi.
    Dhe tė kuptojmė shtytjet mė tė fshehta
    Qė po sundojnė punėt njerėzore,
    Se t'ishim ne pėrgjonjės tė dėrguar
    Me porosi prej perėndisė vetė.
    Nė burg do shohim se si vinė e zhduken
    Tarafet e lavditė e tė mėdhenjėve,
    Qė hipin e qė zbresin sipas hėnės.

    Edmundi: Po, nxirrini.

    Liri: Mbi theroritė e tilla, moj Kordelja,
    Hyjnitė hedhin themjan. A tė kam Ty?
    S'na ndajnė dot, veēse ndė marrēin urė
    Prej qiellit, tė na tymosin burgun
    Sikundėr nxjerrin dhelprat jashtė shtrofkės.
    Mos qaj! Murtaja t'i pėrpinjė ata
    Qė duan tė na bėjnė ne tė qajmė.
    I pafshim duke ngordhur prej urisė.
    Eja bijė! (Dalin Liri dhe Kordelja me rojėn).

  18. #38
    askushi Maska e Askusho
    Anėtarėsuar
    27-08-2012
    Postime
    668
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 4 postime

    William Shakespeare

    Shqipėroi: Vedat Kokona

    Soneti XLVI

    Sytė e mi dhe zemra janė nė luftė tė rreptė;
    Se kush do ta fitojė nurin tėnd tė rrallė,
    Sytė ia mohojnė zemrės kėtė tė drejtė,
    As zemra syve kėtė thesar s’ua fal.
    Zemra kėrkon tė tė ketė nė gji,
    Kthinė ku s’depėrtojnė sytė e kulluar,
    Por sytė nuk pranojnė kurrsesi
    Qė t’u shpėtojė ky thesar i ēmuar.
    Nė njė kuvend aherė na u mblodhėn
    Mendimet kėtė punė pėr ta shoshitur,
    Se ē’do t’u jepej palėve vendosėn,
    Syve tė kulluar dhe zemrės sė zhuritur:
    Syve t’u falin gjithė bukurinė,
    Zemrės tė zemrės sate dashurinė.

  19. #39
    -
    Anėtarėsuar
    14-02-2011
    Postime
    2,403
    Faleminderit
    4
    29 falenderime nė 19 postime

    Pėr: William Shakespeare

    Pėrzgjedhur ca fragmente nga "Mbreti Lir"

    Mbreti Lir (drejtuar Kordelias):
    "Sa e re dhe sa e vrazhdė!"
    Kordelja: "Sa e re dhe sa e drejtė, i dashur atė."

    ***

    Liri (sėrish drejtuar Kordelias):
    "Po mirė pra, tė Drejtėn marrsh pėr prikė...
    ....
    Kordelia marrtė pėr burrė fodullėkun, qė e quan ēiltėrsi"...
    ....


    Mbreti i Francės:
    "Cilėsitė e vajzės janė njė prikė e pasur pėr ēdo burrė"...


    ***


    Loloja:
    "Ki mė shumė nga ē'tregon
    Fol mė pak nga sa di
    Jep hua mė pak se ke
    Kur ke kalin mos lodh kėmbėt
    Nxė mė shumė nga ē'beson
    Prish mė pak nga ē'fiton
    Lėre kupėn dhe laviren
    dhe rri brenda nė shtėpi
    Kėshtu do kesh mė shumė
    se dy dhjeta pėr njėzet"


    ***


    Loloja:
    "Shkaku pėrse tė shtatė yjtė,
    s'janė mė shumė se shtatė, ėshtė i bukur"....

    ***

    Loloja (drejtuar Lirit):

    "Nuk duhej tė plakeshe para se tė bėheshe i menēur..."


    ***


    Glostėri:
    "Sikundėr janė mizat pėr rrugaēėt
    ashtu jemi ne njerėzit pėr hyjnitė
    Ata na torturojnė pėr zbavitje".



    ***


    Albani:
    "E mira i duket ligėsi tė ligut
    sė ndyrės ia ka ėnda qelbėsirėn"


    ***


    Kenti:
    "Nė ngjitem apo bie do t'ma tregojė
    Kjo luftė e rreptė kur tė mbarojė."


    ***


    Albani:
    "Kur s'jam mė i ndershėm,
    s'mund tė jem as trim..."


    ***

    Dhe njė nga sonetet mė tė bukura (pėr shijet e mia kuptohet ), soneti 66, i shqipėruar nga njė prej juristėve mė tė mirė qė ka vendi ynė (pėr mos tė thėnė mė i miri) Kristaq Traja:

    Soneti 66

    Mė dhembin sytė, prandaj dhe vdekjen lus,
    Kur shoh meritėn lindur pėr lėmoshė,
    Dhe ndershmėrinė e mbytur mu nė pus,
    Dhe luksin qė e shpie jeten bosh,

    Dhe lavd e nder qė mban njė horr i zhyer,
    Dhe vajzėrinė e shkelur nėpėr kėmbė,
    Dhe krejt persosmėrinė nė baltė zhgėrryer,
    Dhe forcėn qė ēalon e qė s'ka dhėmbė,

    Dhe artin qė ia mbyll pushteti gojėn,
    Dhe marrėzinė qė bėhet menēuri,
    Dhe tė vėrtetėn qė ia nxorrėn bojėn,
    Dhe mirėsinė qė bėn veē ligėsi.

    Mė dhembin sytė, po s'iki nga kjo jetė
    Nga frika se mos Ti, mė mbetesh shkretė


  20. #40
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    30-08-2007
    Postime
    2,455
    Faleminderit
    359
    103 falenderime nė 77 postime

    Pėr: William Shakespeare

    Gėnjejnė vargjet qė kam shkruar mė parė,

    Kur thonė se s'tė dua dot mė shumė,

    S'e dija tek digjesha porsi zjarr

    Nga zjarr m'i madh do pėrvėlohem unė.



    Por Koha numėron miliona raste,

    Kur shėmben ligje, shkelen pėrbetime,

    Kur fishket bukuria nė pak ēaste,

    Tė plotfuqishmit bėhen ēikė e thėrrime.



    Nga frik' e Kohės aq tė pamėshirshme,

    S'tė thashė kurrė: "Mė fort tani tė dua !",

    Se unė vlerėsoja vetėm tė tanishmen,

    Sikur tė ardhme s’ do tė kish pėr mua.



    Por dashuria ėshtė si njė fėmijė

    Qė kurrė nuk e ndal zhvillimn' e tij.



    Fleur Blanche!
    Ne perkthim te Sonete te Shakespeare nje pune te perkryer ka bere Z Cezar Kurti!!

Faqja 2 prej 3 FillimFillim 123 FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. William Blake
    Nga Fiori nė forumin Shkrimtarė tė huaj
    Pėrgjigje: 12
    Postimi i Fundit: 21-09-2009, 13:35
  2. William Walker, admirues i Sali Berishes
    Nga REALIST nė forumin Tema e shtypit tė ditės
    Pėrgjigje: 13
    Postimi i Fundit: 03-06-2009, 13:54
  3. William Turner
    Nga [Perla] nė forumin Arti botėror
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 19-02-2009, 17:13
  4. Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 24-12-2005, 22:11
  5. William Bouguereau
    Nga Michigan2005 nė forumin Arti botėror
    Pėrgjigje: 5
    Postimi i Fundit: 09-09-2005, 15:54

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •