Close
Faqja 2 prej 3 FillimFillim 123 FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 21 deri 40 prej 50
  1. #21
    Larguar Maska e Gerrard
    Anėtarėsuar
    29-04-2002
    Vendndodhja
    Anfield Road
    Postime
    1,647
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Ndarja sipas pėrfshirshmėrisė

    * Mikroekonomia ėshtė degė e ekonomisė e cila studion njėsitė e veēanta tė ekonomisė siē janė familjet apo ndėrmarrjet. Kjo degė mirret me pjesė tė veēanta tė kėrkesės dhe ofertės, si dhe me ndėrthuarjen e tyre.

    * Makroekonomia ėshtė ajo pjese e shkencave ekonomike qė meret me studimin e funkcionimit tė ekonomisė nė kuptim tė gjėrė tė fjalės. Nė kėtė kontekst, ajo analizon format mė sintetike tė indikatorėve ekonomikė si: Bruto prodhimi vendor (BPV) dhe ciklet ekonomike tė tij, papunėsinė dhe inflacionin, konsumin, investimet, politikat fiskale dhe monetare, tregėtinė ndėrkombėtare, bilancin e pagesave, etj

    Makroekonomia si fushė e ndarė e interesit konsiderohet se i ka zanafillet nė veprėn e John Maynard Keynes-it "Teoria e pėrgjithėshme e punėsimit, kamatės dhe parave", botuar nė vitin 1936.

    Sipas aktiviteti

    * Ekonomia shumėdegėshe
    * Bujqėsore
    * Industriale
    * Blegtorale
    * Pyjore
    * Ujore

    Sipas pėrfshirjes teritoriale

    * Ekonomia botėrore (Ekonomia ndėrkombėtare)
    * Ekonomia kontinentale
    * Ekonomia shtetėrore
    * Ekonomia regjionale
    * Ekonomia komunale.
    Liverpool is now where it belongs
    The cry was no surrender,
    We'll fight for the boys in red,
    We'll fight, we'll fight for Liverpool,
    The team that Shankly bred.
    We'll fight for Alun Evans,
    We'll fight for Ian St.John,
    We'll fight, we'll fight for Liverpool,
    The pride of division one - two- three - four
    Listen to the Kopites roar

    LIVERPOOL - LIVERPOOL - LIVERPOOL

  2. #22
    little runaway Maska e Elated
    Anėtarėsuar
    06-01-2006
    Vendndodhja
    uk
    Postime
    27
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Pershendetje,

    Urime per temen.

    Jam larguar nga atdheu ne nje moshe realitivsht te vogel dhe studioj per economy, ketu. Kjo teme me ndihmon te shprehem me qatre dhe ti kuptoj me mire kur gjendem ne shqiperi duke biseduar per Economics.

    Flm per ndihmen te cilet ofroni dhe vazhdoni keshtu with me shume informacione.

    Gjithe te mirat'
    Alesram.
    The ones who love us least we die to please!

  3. #23
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    18-10-2006
    Postime
    1
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga Planeti1
    si terma ekonomike qe jane doja nje sqarim specialiste per ;
    c`eshte pakete fiskale ?
    c`eshte akciza?
    c`nenkuptohet me maturim, apo afat maturimi?
    tani per tani keto kisha , por si amator qe jam besoj se do i drejtohem perseri forumit per ndonje shprehje " se shprehjet i kane te bukura por puna eshte edhe me e bukur"
    pershendetje jam student kosovar ne ekonomik desha te dij me shum per
    kontabilitetin diqka
    pergjigjja e juaj do te me lehtesonte shum pun

  4. #24
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    22-06-2007
    Postime
    9
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Shume teme interesante qe na ndihmon shume edhe ne qe nuk merremi me ekonomi.

  5. #25
    neper drite Maska e mbreta
    Anėtarėsuar
    29-04-2004
    Postime
    297
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Si behet regjistrimi i investimeve ne vijim ne kontabilitet?
    What goes around, comes around

  6. #26
    i/e regjistruar Maska e *Meri*
    Anėtarėsuar
    27-05-2007
    Postime
    48
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga mbreta
    Si behet regjistrimi i investimeve ne vijim ne kontabilitet?

    Mbreta e ke fjalen per investimet ne proces apo per investime qe planifikohen te behen dhe per te cilat behen pagesa paradhenie?


    Citim Postuar mė parė nga Kufa 87
    pershendetje jam student kosovar ne ekonomik desha te dij me shum per
    kontabilitetin diqka
    Cfare deshiron te dish me konkretisht?

  7. #27
    doritlk Maska e DORJANBITI
    Anėtarėsuar
    17-08-2006
    Mosha
    23
    Postime
    453
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Si mund ta shpjegoj cfare studion ekonomia?

  8. #28
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    06-11-2007
    Postime
    8
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    a munde te spjegoj ndokush termin DEBI,dhe KREDI ne kontabilitet

  9. #29
    Reklama Maska e RAPTISHA
    Anėtarėsuar
    11-02-2007
    Vendndodhja
    PR
    Postime
    153
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga Murat61 Lexo Postimin
    A munde te spjegoj ndokush termin DEBI,dhe KREDI ne kontabilitet
    Keto fjale kane prejardhjen sipas anglishte ne te gjitha gjasat, ndoshta ekziston edhe spjegim tjeter, vetem se nga studimet qe une kam bere po ta jap nje sqarimin.

    DEBI - prej fjales debt, qe do te thot borxh, ne shqip perdoret debitori - apo borxhliu

    KREDI - prej fjales credit, qe do te thot edhe shqip kredi, ose mundesh ta perkthesh depozite e paras, ku mundesh ta llogaritesh, Kreditori, eshte ai i cili ka marr dicka prej borxhliut psh.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Gerrard : 04-02-2008 mė 01:26
    Those who deny freedom to others deserve it not for themselves. -Abraham Lincoln

  10. #30
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    06-11-2007
    Postime
    8
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Pyes, cfare do me thene fjala "bonim i porosise", e perdorur ne Hoteleri..
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Gerrard : 04-02-2008 mė 01:27

  11. #31
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    06-11-2007
    Postime
    8
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    te falamderit Raptisha per pergjigjen e dhene

  12. #32
    Bac, u kry! Maska e Homza
    Anėtarėsuar
    24-02-2006
    Vendndodhja
    Ne kat te siperm!
    Postime
    3,055
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Duke qene qe qeveria shpesh perdor disa terma ekonomik qe nuk jan edhe aq te drejtperdrejte, duhet qe te hspjegohen, si psh:


    Paketa fiskale----kur behet fjale per PF, nenkuptohen niveli i taksave.

    Treguestit Makroekonomik----rritja ekonomike, niveli i inflacionit--kryesosht kto dyja.


    Buxhet suplementar, te ardhura ne buxhet te shtetit, qe nuk ishin para planifikuar qe en fillim te vitit buxhetor.


    kto 3ja i degjoj shum shpesh nga pozite, opozite, analista....thash te jap je sqarim shqip se cfare do te thone.

  13. #33
    Larguar Maska e Gerrard
    Anėtarėsuar
    29-04-2002
    Vendndodhja
    Anfield Road
    Postime
    1,647
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Ē'farė studion "Ekonomia"

    Citim Postuar mė parė nga DORJANBITI Lexo Postimin
    Si mund ta shpjegoj cfare studion ekonomia?
    Ekonomia ėshtė njė shkencė shoqėrore qė merret me studimin e prodhimit, shpėrndarjes dhe konsumit tė tė mirave dhe shėrbimeve. Ndryshe, ekonomia njihet si shkencė e cila studion tė gjitha mardhėniet qė zhvillohen gjatė njė procesi ekonomik, qofshin ato mes qenjeve njerėzore, qenjeve njerėzore dhe mjeteve tė prodhimit apo qenjeve njerėzore dhe politikave tė prodhimit.

    Definicioni i mėsipėrm ėshtė njė nga shumė definicionet e formuluara nga ana e ekonomistėve eminentė botėrorė. Tėrėsia e marrėdhėnieve nė prodhim qė i pėrgjigjet njė shkalle tė caktuar tė zhvillimit tė forcave prodhuese nė njė rend shoqėror.

    Njė definicion ekonomik nga njė definicion tjeter ndyshon varėsisht nga periudha se kur ėshtė bėrė ai definim apo edhe nga studiuesi (sipas qasjeve) qė ka bėrė atė definim.

    Ekonomia ėshtė njė lėmi dinamike studimore e cila gjithnjė e mė shumė zgjerohet kėshtu rrethi i pėrfshirshmėrisė sa shkon e rritet. Nė kėtė kontest pėr studim mė tė lehtė dhe mė tė detajuar ekonomia ndahet nė pjesė. Ndarja e ekonomisė si tėrėsi mund tė bėhet duke u marr parasysh kėndvėshtrimin nga i cili bėhet piknisja pėr ndaje.
    Liverpool is now where it belongs
    The cry was no surrender,
    We'll fight for the boys in red,
    We'll fight, we'll fight for Liverpool,
    The team that Shankly bred.
    We'll fight for Alun Evans,
    We'll fight for Ian St.John,
    We'll fight, we'll fight for Liverpool,
    The pride of division one - two- three - four
    Listen to the Kopites roar

    LIVERPOOL - LIVERPOOL - LIVERPOOL

  14. #34
    Larguar Maska e Gerrard
    Anėtarėsuar
    29-04-2002
    Vendndodhja
    Anfield Road
    Postime
    1,647
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Ē'farė ėshtė "Makroekonomia"

    Makroekonomia si degė e veēantė dhe shumė e rėndėsishme nė ekonomi, studion faktorėt ekonomik siē janė papunėsia, Produkti Kombėtar Bruto, Produkti i Brendshėm Bruto, konsumi, inflacioni, investimet, etj.

    Nė kėtė punim seminarik jemi munduar qė tė paraqesim njė studim mbi (pesė) madhėsit globale makroekonomike qė janė GDP, GNP, NNP, Kosumi, dhe Investimet. Edhe pse secila prej kėtyre madhėsive ėshtė fushė studimi nė vete, ne u munduam qė sė paku tė sqarojmė se ēfarė janė ato, pėrdorimi i tyre, problemet dhe zgjidhja e problemeve tė tyre.


    Gross Domestic Product

    Definimi i GDP - sė

    Gross Domestic Product ( GDP ) – vlerėson apo bėn matjen e vlerave (nė para) tė tė gjitha mallrave dhe shėrbimeve tė njė vendi, brenda njė kohe tė caktuar, zakonisht tė njė viti. Ėshtė metoda apo teknika mė e pėrdorur pėr tė arritur qėllimin qė ka.

    Gjithashtu, GDP definohet si vlera totale apo shuma e tė gjitha tė mirave materiale dhe shėrbimeve qė prodhohen brenda territorit tė shtetit ( pa marrė parasysh kombėsinė apo prejardhjen e prodhuesit ) gjatė njė kohe tė caktuar.

    Ekzistojnė dy forma tė fitimit tė rrezultatit tė GDP-sė, tė cilat quhen Nominal GDP dhe Real GDP. Nominal GDP i referohet shumės totale ( tė parave ) tė shpenzuara nė GDP, dhe Real GDP i referohet pėrpjekjeve pėr tė korrigjuar efektet e inflacionit, nė mėnyrė qė tė vendos shumėn e sasisė sė mallrave dhe shėrbimeve qė pėrbėjnė GDP-nė.

    Ekuacioni i GDP-sė mund tė paraqitet nė kėtė formė:

    GDP = Konsumin + Investimet + Shpenzimet e Qeverisė + Eksporti - Importi

    GDP – ja e vendeve tė ndryshme mund tė krahasohet duke konvertuar valutėn e tyre, por duke marrė parasysh dy pika kryesore:

    current exchange rate: GDP- ja llogaritet duke kėmbyer kursin egzistues nė atė tė tregut ndėrkombėtar.

    purchasing power parity exchange rate: GDP-ja llogaritet pėrmes Purchasing Power Parity ( PPP ) tė ēdo paraje relative nė ndonjė standard ( zakonisht Dollari amerikan apo Euro ).

    Problemet e GDP - sė

    Pėrderisa GDP – ja ka pėrdorim shumė tė gjerė nga ekonomistėt, vlera e saj si indikator ka qenė edhe objekt debati. Kritikat kundėr GDP-sė janė:

    • Shumė shpesh rezultatet e GDP-sė kanė rėnė nė mospajtueshmėri me njėra tjetrėn. Gjithmonė duhet tė jemi nė dijeni se me ēfarė metodash ėshtė llogaritur, me atė tė purchasing power parity apo me current exchange rate.
    • GDP – ja si njėsi matse e madhėsive ekonomike, dėshton (apo nuk ka mundėsi) tė bėn matjen e standardit tė jetesės me saktėsi.
    • GDP – ja nuk arrin qė tė llogarit Tregun e Zi , ekonominė jomonetare siē ėshtė kėmbimi i mallrave ( ku paraja nuk ėshtė e involvuar nė kėtė transakcion ), punėn vullnetare, kujdesin ndaj fėmijėve nga prindėr tė papunė, etj. Kėshtu qė nė vendet me transakcione ( biznesore ) tė mėdha joformale, ekonomia lokale ėshtė shumė vėshtirė tė regjistrohet, duke jap rezultate shumė tė ulta tė GDP – sė.
    • GDP – sė nuk arrin tė vlerėsoj rritjen e vazhdueshme , qė njė vend mund tė arkivoj njė GDP tė lartė tė pėrkohėshme nga shfrytėzimi i madh i resurseve natyrore .
    • GDP – ja nuk llogarit jashtėsitė negative ( ang. Negative Externalities ). Shembull, nėse njė fabrikė ndot lumin, ajo rrit ( shton ) GDP-nė, dhe kur taksapaguesit paguajnė pėr tė pastruar atė lum, ajo prapė e rrit GDP-nė.
    • GDP – ja gjithashtu nuk na tregon shprendarjen aktuale tė pasurisė sė njė vendi. Njė GDP e lartė mund tė jetė rrezultat i disa rasteve tė njerėzve tė pasur qė kontribojnė nė ekonomi, kurse pjesa tjetėr e qytetarėve mund tė jetojnė nė nivel tė egzistencės, ose edhe mė ultė.

    Pėr shkak tė problemeve tė GDP-sė si njėsi matse ekonomike, propozimet kontrete pėr tė ndryshuar atė si njėsi matse janė shumė vėshtirė tė gjenerohen. Njė propozim i quajtur Genuine Progress Indicator ( GPI ) ėshtė pėrkrah nga Partia e Tė Gjelbėrve tė Kanadės. Si tė pėrcaktohet me saktėsi GPI – ja ėshtė nė dyshim, megjithatė njė formulė e mundshme ėshtė krijuar ( shpikur ) nga Redefining Progress, njė grup i kėrkimeve nė San Francisco.

    Natural GDP

    Natural Gross Domestic Product ( Natural GDP ) – ėshtė definuar si kapaciteti optimal i prodhimtarisė tė ekonomisė sė njė vendi ( apo territori ) si detyrim natyral apo institucional. Gjithashtu quhet “Tė dalurat potenciale”. Nėse GDP ėshtė mė e vogėl se natural GDP, inflacioni do tė ngadalsohet si pėrkrahės i uljes sė ēmimeve qė tė pėrmbush atė tepricė tė kapacitetit tė prodhimit.

    Nėse flasim nė pėrgjithėsi, shumica e bankave dhe agjensive tjera tė planifikimit tė ekonomisė pėrpiqen tė mbajnė GDP-nė afėr nivelit tė natural GDP – sė. Kjo mund tė bėhet nė disa mėnyra: dy strategjitė mė tė pėrdorshme janė zhvillimi dhe kontraktimi i buxhetit tė qeverisė ( politika fiskale ), dhe ndryshimi i pėrkrahjes sė parave pėr tė ndryshuar konsumin dhe nivelin e investimeve ( politika monetare ).

    GDP deflator

    GDP deflator – ėshtė “njėsia matse” e indeksit tė ēmimeve qė ndryshon nė ēmimet e mallrave dhe shėrbimeve finale tė reja.

    GDP deflatori nuk bazohet nė “koshin” e mallrave dhe shėrbimeve fikse tė tregut. “Koshi” lejon ndryshime nė bazė tė konsumit dhe investimeve tė njerėzve. Prandaj, shpenzimet e reja lejohen “ti tregohen” GDP deflatorit ashtu si njerzit i pėrgjigjen ndryshimeve tė ēmimeve.



    Gross National Product

    Gross National Product ( GNP ) – ėshtė vlera totale e produkteve finale dhe shėrbimeve tė prodhuara brenda njė viti nga faktorėt e brendshėm tė prodhimit brenda njė kohe tė caktuar.

    Kur themi produkte finale mendojnė pėr produktet tė cilat mund tė konsumojnė dhe jo nė produkte qė pėrdorėn pėr tė prodhuar produktet tjera. Shembull produkt final ėshtė makina, por jo edhe pjesėt e saj tė cilat prodhuesit e makinave i blejnė. Ato quhen “produkte gjysmake” (ang. Intermediate Product ). Kėshtu qė vetėm produktet tė cilat shkojnė tek konsumatorėt ( final ) hyjnė tė tė hyrat e vendit ( ang. national income ).

    Gjithashtu vetėm prodhimet e reja ( tė papėrdorshme ) llogariten nė GNP. Transakci-onet e produkteve tė egzistuar nuk hyjnė nė GNP.

    Tė hyrat participojnė nė GNP mė tepėr se kush i prodhon se sa nė ēfarė vendi. Shembull, nėse kompania e makinave Gjermane prodhon makina nė Shtetet e Bashkuara, atėherė profiti shkon nė GNP e Gjermanisė, pėr shkak se kapitali (fabrika, makineria, etj.) ėshtė pronė Gjermane. Kurse rrogat e punėtorėve amerikan llogariten nė US GNP, kurse rrogat e punėtorėve gjerman llogariten nė GNP Gjermane.

    GNP pėr njė person zakonisht pėrdoret pėr tė matur mirėqenjen e njerėzve. Vendet me GNP tė lartė shėnojnė njė pike tė lartė tė mirėqenjės. Megjithatė ka limite serioze tė pėrdorshmėrisė sė GNP si “njėsi matse” e mirėqenjės.

    • GNP – ja nuk pėrfėshin edhe aktivitetet ekonomike tė papaguara siē ėshtė kujdesja e fėmijėve. Kjo mund tė qoj deri tek ndonjė shtrembėrim. Shembull paga e kujdestarės sė fėmijės kontribon nė GNP, kurse koha e mamasė sė fėmijės jo, edhe pse tė dyja bėjnė aktivitet tė njėjtė ekonomik.
    • Krahasimi i GNP – sė nė mes dy vendeve mund tė shtrembėrohet gjatė kėmbimit tė kursit. Matja e tė hyrave tė vendit me purchasing power parity mund tė ndimoj nė kapėrcimin e kėtij problemi.
    • GNP nuk merr nė konsiderim shumė faktor qė janė tė rėndėsishėm nė cilėsin e jetės siē ėshtė ambienti cilėsor dhe siguria nga krimi. Kjo mund tė qoj edhe deri tek shtrembėrimi.

    Nė shikim tė parė GDP dhe GNP duken si tė njėjta, por nė fakt kanė njė dallim esencial. GDP pėrfshin aktivitetet ekonomike tė personave tė huaj brenda vendit, por duke pėrjashtuar personat e vendit qė kryejnė akvitete ekonomike jashtė vendit. Kurse GNP pėrfshin pikėn e dytė dhe nuk pėrfshin pikėn e parė.

    Amortizimi dhe Net National Product

    Net National Product ( NNP ) – ėshtė njė koncept shumė i vjetėr. Bile edhe versionet e saj bashkohore datojnė qysh prej shtatėdhjetė viteve ( Lindahl, 1934 ).

    GNP nuk mund tė bėj saktėsisht vlerėn e produkteve finale dhe shėrbimeve, sepse shembull gjatė kohės kapitali siē janė ndėrtesat dhe makinerit e humbin vlerėn e tyre, gjė qė GNP nuk e pėrfillė. Amortizimi ( ang. Depreciation ) ėshtė vlera e shumės sė GNP qė duhet shpenzuar pėr kapitalin e ri.

    Njė mėnyrė tjetėr e paraqitjes sė kėtyre koncepteve mund tė shpjegohet edhe se:

    • Net National Product ( NNP ) ėshtė GNP duke hequr amortizimin
    • Net National Income ( NNI ) ėshtė NNP duke hequr taksat indirekte
    • Personal Income ( PI ) ėshtė NNI duke hequr rrogat, taksat e korporatės, transferin e pagesave, dhe interesi mbi borxhin publik.
    • Personal Disposable Income ( PDI ) ėshtė PI duke hequr taksat personale plus transferin e pagesės.

    Mėnyra tjetėr e prezentimit tė kėtyre koncepteve mund tė shprehet dhe kėshtu:

    S = kursimet personale ( ang. personal savings )
    C = konsumi personal ( ang. personal consumption )
    PDI = tė hyrat e disponuara personale ( ang. personal disposable income )
    TP = taksat e shlyera personale ( ang. personal taxes paid )
    TPP = pagat e tranferuara personale tė marra nga qeveria ( ang. personal transfer payments )
    PI = tė hyrat personale ( ang. personal income )
    RE = profiti ( ang. retained earnings )
    TC = taksat e korporantės ( ang. corporate taxes )
    TPC = pagat e transferuara tė korporatės tė marra nga qeveria ( ang. corporate transfer payments )
    IG = interesi nė borxhin public ( ang. interest on the public debt )
    NNI = net national income
    TIN = taksat indirekte ( ang. indirect taxes )
    NNP = net national product
    D = amortizimi ( ang. Depreciation )
    GNP = gross national product
    S + C = PDI
    S + C + TP - TPP = PI
    S + C + TP - TPP + RE + TC - TPC - IG = NNI
    S + C + TP - TPP + RE + TC - TPC - IG + TIN = NNP
    S + C + TP - TPP + RE + TC - TPC - IG + TIN + D = GNP

    Konsumi

    Konsumi ėshtė madhėsi makromekonomike shumė e rėndėsishme. Nė fakt konsumi pėrfėshin afėr 2/3 ( 66,6 % ) tė tė ardhurave kryesore tė njė vendi. Kur flasim pėr konsum, mendojmė nė konsum final.

    Komponentet kryesore tė konsumit janė:

    1. Konsumi Personal
    2. Konsumi Shtetėror ( Shoqėror ), dhe
    3. Investimet

    Konsumi Personal – paraqet konsumin e pėrgjithshėm tė popullsisė sė njė vendi nė njė periudhė tė caktuar kohore, me qėllim tė pėrmbushjes sė nevojave personale tė asaj popullsie. Konsumi Personal ka dy komponente: Mjetet Monetare dhe Konsumi Natyror.

    Konsumi Shtetėror – apo siē quhet ndryshe edhe kolektiv, paraqet formėn e plotėsimit tė nevojave tė popullsisė qė nuk mund tė organizohen individualisht. Konsumi Shtetėror ka dy komponente: Konsumi i Pėrbashkėt dhe Konsumi i Pėrgjithshėm.

    Konsumi i Pėrbashkėt – paraqet mjetet qė zhvillojnė veprimtari publike e qė pėrbėhen nga kėta lėmenj: shėndetsia, arsimi, kultura, shkenca, mbrojtja sociale, kultura fizike, arti, etj. Kurse Konsumi i Pėrgjithshėm qė paraqet mjetet qė zhvillojnė veprimtari publike e qė pėrbėhen nga kėta lėmenj: organet shtetėrore, administrate, gjyqet, organizatat shoqėrore, sigurimi, odat ekonomike, mbrojtja e popullsisė, etj.

    Investimet – ( si komponent i tretė i konsumit ) poashtu zėnė vend mjaft tė rėndėsishėm nė konsumin final. Investimet paraqesin pjesė tė tė ardhurave kombėtare tė cilat shpenzohen nė konsum prodhues. Pra, investimet paraqesin tė mira materiale qė shpenzohen qė konsumohen pėr qėllime tė ndryshme si rekonstruktim, modernizim, zgjerim, etj.
    Investimet

    Kuptimi i Investimeve

    Nė ekonomi pėr investime hasim definicione tė ndryshme. Sipas Byros Statistikore tė SHBA – sė investimet janė tė mira tė pėrgjithshme, tė prodhuara nė periudhėn shqyrtuese, tė dedikuara procesit prodhues nė tė ardhmėn. Sipas prof. V. Misjes, “ Investimet kapitale pėrfaqėsojnė shumat e mjeteve monetare dhe materiale qė harxhohen pėr pėrtėritjen dhe krijimin e fondeve themelore. Kurse sipas P. Masse “esencėn e investimeve e bėn durueshmėria ( toleranca ) e sakrificės dhe mohimit nga konsumi nė tė tashmen qė tė rritet dobia, pėrkatėsisht konsumi nė tė ardhmėn”.

    Apo pėr tė kuptuar mė mire investimet me mund tė definojmė kėshtu:

    o Kuptimi i Ngushtė – qė paraqet avancime nė fondet kryesore, dhe
    o Kuptimi i Gjerė – qė paraqet avancime tė pėrgjithshme nė fondet kryesore dhe xhiruese.

    Investimet nė kuadėr tė njė vendi mund tė jenė:

    1. Prodhuese – qėllimi i sė cilave ėshtė ngritja prodhuese e ekonomisė kombėtare, dhe
    2. Konsumuese – qėllimi i sė cilave ėshtė prodhimi i tė mirave materiale qė mund tė konsumohen.

    Llojet e Investimeve

    Me qėllim qė tė kuptojmė mė mirė rėndėsinė e investimeve nė ekonominė kombėtare, ne mund tė cekim llojet e investimeve. Llojet e investimeve pėrcaktohen nė bazė tė disa kritereve. Kurse kriteret pėr ndarjen e llojeve tė investimeve bėhen sipas:

    1. Qėllimit
    2. Karakterit dhe Destinimit
    3. Burimit Financiar
    4. Rritjes sė produktit shoqėror dhe tė tė ardhurave kombėtare pėr njė banor
    5. Pronėsisė, etj.

    Secila prej kėtyre llojeve tė investimeve ėshtė fushė studimi nė vete e cila pėrmban mėnyrat e studimit dhe fushėn tė cilėn e studion.

    Pėrfundim

    Pra, madhėsit globale makroekonomike janė madhėsi shumė tė rėndėsishme, qė japin pasqyrime mbi zhvillimet ekonomike tė njė vendi. Kėto madhėsi pėrdorėn pėr tė gjetur statistika ekonomike pėr tė analizuar edhe zhvillimet ekonomike brenda disa vendeve nė regjion, apo edhe mė tej.

    Nė njė kuptim, madhėsit globale makroekonomike janė njė instrument shumė i rėndėsishėm i pasqyrimeve tė zhvillimeve tė shoqėrisė njerėzore, nė ēdo aspekt ekonomik.
    Liverpool is now where it belongs
    The cry was no surrender,
    We'll fight for the boys in red,
    We'll fight, we'll fight for Liverpool,
    The team that Shankly bred.
    We'll fight for Alun Evans,
    We'll fight for Ian St.John,
    We'll fight, we'll fight for Liverpool,
    The pride of division one - two- three - four
    Listen to the Kopites roar

    LIVERPOOL - LIVERPOOL - LIVERPOOL

  15. #35
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    09-07-2008
    Postime
    159
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    tung desha te shkruaj edhe une diqka pasi qe jam edhe une student

    Firma (ndėrrmarrja)
    -Firma ėshtė njėsi bazė qė organizon dhe koordinon faktorėt e prodhimit,punėn,tokėn,kapitalin nė procesin e prodhimit.Apo mė mirė tė themi firma ėshtė qeliz themelore nė tė cilen krijohet e ardhura dhe fitimi.
    -Tė gjitha firmat nė fillim duhen tė ken parasysh disa probleme siq janė:
    ēfarė malli tė prodhojn dhe qfar sasije
    ēfarė teknologjije tė pėrdorin
    ēfarė sasi faktorėsh prodhimi tė pėrdorin
    ēfarė strukture organizative etj.
    -Gjithashtu firma duhet tė ketė parasysh se do tė hasė edhe ne disa probleme siq jan kostot totale dhe tė ardhurat totale.

    Kostot totale quhen tė gjitha tė ardhurat qė firma siguron nga shitja e mallrave dhe shėrbimeve qė ajo prodhon.
    Kostot totale janė shpenzimet totale qė bėhen nga firma pėr tė prodhuar dhe shitur kėto mallra dhe shėrbime.
    Fitimi I firmės ėshtė diferenca midis tė ardhurave totale tė firmės dhe kostos totale pėrbėn fitimin e firmės. Fitimi ėshtė pozitiv kur tė ardhurat tejkalojnė koston, dhe negative kur kostoja e tejkalon tė ardhurat. firmat mundė tė synojnė tė krijojnė njė imazh tė mirė nė fushėn e punėsimit, tė fitojnė mė shumė prestigj nė treg , tė ruajnė mjedisin nga mbetjet teknologjike. Firmat qė synim kryesor nuk e kanė fitimin quhen firma jofitimprurėse.

    Firmat dhe tregjet
    Tregu shėrben si mekanizėm pėr tė koordinuar planet e shitjes dhe blerjes sė individėve tė ndryshėm.
    Koordinimi i firmės –konsiston nė faktin qė pronari i makinės e qon atė nė firmėn qė riparon makina, pasi rregullohet makina, pronari i saj paguan paratė vetėn njėherė pėr tė gjitha shėrbimet e kryera prej sajė.
    Koordinimi i tregut –konsiston nė faktin se pėr tė rregulluar makinėn, pronari i saj duhet fillimisht tė pajtojė njė mekanikė , i cili duhet tė shikojė defektin dhe bėjė listėn e pjesėve tė ndėrrimit si dhe instrumenteve qė duhen pėr ti vendosur ato, nėpėrmjet kėsaj rruge pronari i makinės kryen shumė transaksione individuale.
    Rrugėn qė do tė zgjedh pronari i makinės e zgjedh Kostoja.
    Kosto e transaksioneve –sa herė qė shitet e blihet njė mall ose shėrbim i caktuar, kemi tė bėjme me njė transaksion.
    Ekonomizime tė shkallės-ekzistojnė kur kostoja e prodhimit tė njė njėsie tė produktit ulet, nė qoftė se sasia e prodhimit rritet p.sh. firmat qė prodhojnė automobila dhe televizor.
    Skuadra e prodhimit-ėshtė njė organizim i tillė i prodhimit, nė tė cilin njė grup individėsh specializohen nė detyra tė caktuara pėr prodhimin e njė produkti ose shėrbimi.

    Ekzistojn 3 lloje kryesore firmash:
    -Firmat individuale
    -Firmat me ortak(ortakrit)
    -Korporatat(shoqerit aksionare)

    Firmat individuale
    Firm individuale quhet ajo firm qe udhėheqet nga njė person i vetėm.
    Ky person ėshtė njėherit menagjer dh drejtor i ndėrmarjes. Firma individuale mund tė jen firmat e vogla p.sh.restorantet,dyqanet e ndryshme,firma ndėtimi etj.
    Avantazh:
    Pronari I firmės I merr vetė tė gjitha vendimet lidhur me llojin dhe sasinė e produktit, teknologjin qė do tė pėrdorė, veprimet e financimit, sa paisje kapitale do tė blejė sa punėtor do tė punėsoj etj.
    Pronari e merr vetė tė gjitha fitimin e firmės dhe e pėrdorė atė sit ė dėshirojė.

    Disavantazh:
    Eshtė pėgjegjsia e pakufizuar financiare(kjo ėshtė pėrgjegjsi ligjore pėr detyrimet e firmės).
    Disavantazh tjetėr ėshtė se pronari i ka te kufizuar finanacat e investimeve qė mund ti nevojiten per zgjerimin e prodhimit.
    Disavantazh konsiderohet edhe kufizimi fizikė I jetėgjatėsisė sė saj nga vetė jetėgjatėsia ose vullneti I pronarit tė sajė.

    Firmat me ortak
    Kėto firma themelohen me 2 e mė tepėr pronarė ,secili prej tyre bie dakord qė tė kontribuojė me njė pjesė tė punės dhe tė kapitalit tė tij nė firmė, tė marrė njė pjesė tė fitimit tė saj dhe ketė pėrgjegjsinė e vet nė humbje apo detyrimet e firmės.
    Firmat me ortak zakonisht krijohen nė profesione tė tilla, si arkitekt, kontabilist dhe jurist.
    Struktura organizative mvaret nga koncepti dhe dakordimet qė kan ortakėt.Ata merren vesh pėr madhėsin e firmės, pėr veprimtarin qė do tė ushtrojn, strukturėn organizative etj.
    Firma me ortakpėrbėn edhe faktiqė ajo ka mundėsi tė rrisė madhėsin e kapitalit tė marr hua sepse pasuria personale e tė gjithė ortakėve ėshtė e pėrshtatshme.

    Avantazh:
    Edhe firma me ortakė mundė tė krijohet dhe tė organizohet lehtėsisht ashtu si dhe firmat individuale.
    Kjo formė organizimi e avantazh biznesit ėshtė e aftė tė tėrheq mė shumė kapitale se sa firmat individuale.
    Njė I rėndėsishėm pėr firmėn me ortakė pėrbėn edhe fakti qė ajo ka mundėsi tė rrisė madhėsinė e kapitalit tė marrė hua, sepse pasuriaa personale e tė gjithė ortakėvee ėshtė e pėrshtatshme pėr tė garantuar detyrimet e firmės.
    Eshtė se kjo firmė ka njė pozit mė tė mirė kreditore se sa firma individuale, kjo d.m.th se firma ortake mund tė merr kredi nė bank sepse pasurija e gjith ortakėve mnd ti mbuloj detyrimet e firmės.
    firmat me ortakė kanė aftėsi drejtuese dhe organizuese mė tė lartė pėrderisa ekziston mundėsia e specializimit tė ortakėve nė funksione tė caktuara drejtuese.

    Disavantazh:
    Disavantazh kryesorė edhe pėr firmėn me ortakė ėshtė pėrgjegjėsia e pakufizuar financiare.
    Tjetėr disavantazh ėshte se firma pėr tė marr nje vendim duhet tė ket pėlqimin e gjith ortakėve (nė tė kunėrtėn firma shpėrbėhet).
    Ēdo ndryshim nė pėrbėrjen e ortakėve automatikisht ēon nė shpėrbėrjen e firmės, rrjedhimisht firmat me ortakė kanė jetė tė kufizuar nė biznes.
    Marrėveshjet pėr tė krijuar njė firmė me ortakė pėrmbajnė veprime ligjore tė ndėrlikuara pėr tė blerė apo shitur pjesėn pėrkatėse nė firmė.

    Korporatat
    Korporata ėshtė ndėrmarrje por me struktue me tė ndėlikuar.
    Kapitali I njė korporate formohet nėpėrmjet shitjes sė aksioneve, prandaj ato shpesh quhen shoqėri aksionare.
    Aksionari ėshtė pronari i aksioneve ose i vlerave qe i ka investuar ne firmė.
    Aksionet janė letra me vlerė pronari mund ti shes ose mund ti bart te ndonjė person tjetėr me tė cilin arrin marrveshje.
    Aksioni ėshtė njė titull pronėsie ndaj njė pjese tė pasurisė sė shoqėrisė, njė letėr me vlerė qė vėrteton se njė individ ka investuar nė shoqėri vlerėn nominale tė aksionit dhe se ka tė drejtėn tė marrė pjesė nė fotimin e shoqėris, nė pėrputhje me kėtė vlerė nominale.
    Nė shoqėritė aksionare pa ofertė publike aksionet mbahen privatisht dhe mundė tė shiten e tė blihen vetėm mė marrėveshje tė tė gjith aksionostėve.
    Nė shoqėritė aksionare me ofertė publike, aksionet blihen dhe shiten nė tregun e letrave me vlerė, nė burse.
    Struktura drejtuese e shoq. aksionare nuk ėshtė e njejtė. Disa kompani nuk janė mė tė mėdha se sa njė firmė individuale dhe kanė njė pronarė kryesor, I cili merr tė gjitha vendimet.
    Tė ardhurat mbajtėsit tė aksioneve taksohen dy here, sė pari ato taksohen duke qenė si pjesė e fitimit totaltė shoqėrisė dhe sė dyti, si pjesė e tė ardhurave personale tė aksionerėve.
    Njė korporat mundė ta shėndrroj kėtė disavantazh nė avantazh, nė qoftėse vepron ndryshe me fitimin e saj . Le tė supozojmė se fitimi nuk u shpėrndahet nė formė dividenti aksionostėve, por riinvestohet nė biznes. Atėher tė ardhurat e shoq. aksionare takėsohen vetėm njėher nė masėn 30% tė fitimit tė saj. Pėr njė mbajtės aksionesh, pagesa prej 30% e taksės mbi fitimin e mbajtur nė korportaė ėshtė mė e vogėl se sa ajo qė ai do tė paguante si taksė mbi tė ardhuratė e shoqėrisė dhe mbi tė ardhurat personale, tė marra sė bashku.

    Avantazhet e korporatave
    Pėrgjrgjėsia sė kufizuar qė kanė aksionaret.
    Kanė numėr me tė madhė tė ekspertėve tė cilėt mund tė menagjojn dhe tė korrin rezultate tė mėdha.
    Forma e e organizimit tė biznesit me korporta ka edhe njė avantazh tjetėr, vazhdimėsinė e biznesit.
    Aksionistėt nuk mundė tė tėrheqin kapitalin e investuar nė shoqėri por ata mundė tė shesin aksionet qė kanė blerė nė burse. Kjo shitje bėhet me ēmimet e tregut dhe jo nė bazė tė vlerės nominale tė aksionit.

    Disavantazhshtė atėher kur e mundėson shitjen e aksioneve sipas qmimit tė tregjeve ku mund tė ndodh qė aksione tė shiten me ēmim minimal.

    Rrugėt e rritjes sė kapitalit nga firma
    Firma individuale dhe ajo me ortak mund tė shtojn kapitalin e tyre duke marr hua,kurse korporata paraqet njė avantazh nė kėtė drejtim sepse ajo mund ta shtoj kapitalin nga burimete jashtme dhe ato tė mbrendshme.
    Burimet e jashtme jan:Shitja e oblogacioneve,emetimi i aksioneve,marrja e kredive bankare etj.

    Rrugėt e rritjes sė kapitalit nga firmat
    Firmat individuale dhe firmat me ortakė mundė tė shtojnė kapitalin e tyre duke marrė hua nga miqtė ose nga banka. Korporata paraqet njė avantazh tė theksuar nė kėtė drejtim, Burimet financiare kryesore qė mundė tė sigurojė korporata ndahen nė burime financiare tė jashtme dhe burimeve financiare tė brendshme.
    Pėr tė siguruar burime financiare tė jashtme, korporata pėrdorė kėto rrugė kryesore: shitja e obligacioneve : emėrtimi i aksioneve: marrja e kredive bankare.
    Shitja e obligacioneve:- obligacioni ėshtė njė letėr me vlerė qė i sjell mbajtėsit tė tij tė ardhura tė pėrvitshme, nė bazė tė pėrqindjeve fikse tė caktuara mė pare.
    Korporata kryen dy lloj pagesash ndaj mbajtėsit tė obligacionit: a) pagesėn e interesit, e cila bėhet periodikisht ēdo vit, gjatė gjithė jetės sė obligacionit.Nė qoftė se norma e ineresit ėshtė p.sh. 10% nė vit atėher pagesa e interesit pėr njė obligacion me vlerė nominale 150€ do tė ishte 15€ nė vit. b)Pagesėn e 15€, ose vlerės nominale tė obligacionit Krahas obligacioneve tė zakonshme, ekzistojnė edhe obligacione tė konvertueshme, ato dallohen nga obligacionet e zakonshme sepse, para njė date tė caktuar, mundė tė kėmbehen me aksione sipas njė norme tė caktuar, p.sh. njė obligscion me 10 aksionenė datėn e maturimit tė borxhit, pra kur plotėsohet afati I detyrimit.
    Emėrtimi i aksioneve : ekzistojnė tre lloje kryesore aksionesh; aksione tė zakonshme, aksione tė preferuara dhe aksione tė konvertueshme.
    Aksioni I zakonshėm I jep tė drejtė mbajtėsit tė tij tė jetė bashkėpronar I korporatės, tė votojė nė mbledhjen e pėrgkithshme dhe tė marrė pjesė nė zgjedhjen e drejtorėve.
    Aksionet e preferuara janė tė ngjajshme mė shumė mė obligacionet se sa me aksionet e zakonshme. Mbajtėsit e tyre zakonisht kanė tė drejtė tė pėfitojnė njė normė interesi fikse dhe nuk mundė tė kėrkojnė rritjen e saj nė qoftė se korporata ecėn mire.
    Aksionet e konvertueshme janė tė ngjajshme me obligacionet dhe aksionet e preferuara pėrsa I pėrket mėnyrės sė pagesės sė interesit, dhe pėr kėtė llojė aksionesh norma e interesit ėshtė fikse.
    .Marrja e kredive bankare njė rrugė tjetėr pėr tė rritur kapitalin e vet pėr korporatėn ėshtė marrja e huasė (kredisė) nga bankat. Ndryshe nga aksionet dhe obligacionet


    Kontabiliteti i firmės.Bilanci dhe pasqyra e rezultatit financiar
    Pėr shkaqe tė pagimeve tė taksave dhe pėr dijenin e qarkullimit tė firmės firma pėrdor kontabilitetin.
    Dokumentet mė tė rėndėsishme te firmės jan bilanci dhe pasqyra e rezultatit financiar.
    Bilanci i firmės paraqet gjendjen financiare tė firmės,kurse
    pasqyra e reziltatit financiar pėrmbledh fitimin dhe humbjen gjat njė viti kalendarik tė firmės.

  16. #36
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    09-07-2008
    Postime
    159
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Makroekonomi
    Makroekonomia merret me studimin e ekonomisė nė tėrėsi, tė agregatėve ekonomik, siē janė: Produkti i pėrgjithshėm (GDP), papunėsia, inflacioni etj. Makroekonomia studion lidhjet ndėrmjet pjesėve tė veqanta tė ekonomisė, ndėrveprimtaritė midis tregut tė produkteve dhe tregut tė faktorėve tė prodhimit, ndėrveprimtaritė ndėrmjet vendeve tė ndryshme.
    Ekzistojnė dy pikėpamje tė ndryshme pėr makroekonominė: ajo Kensijane dhe ajo e shkollės Klasike.
    - Kensijanėt ishin pėr ndėrhyrjen e shtetit nė ekonomi dhe argumentonin se mund tė ketė ekuilibėr ekonomik edhe nė kushtet e mos pėrdorimit masiv tė burimeve.
    - Klasikėt mendonin se ekonomia ēdo herė ėshtė punėzėnie tė plotė, pra qė ekonomia ėshtė ēdo her nė ekuilibėr. Po ashtu ishin kundėr ndėrhyrjes sė shtetit nė ekonomi.
    Konceptet kryesore makroekonomike janė:
    GDP – Bruto produkti i pėrgjithshėm.
    Inflacioni
    Rritja ekonomike
    Punėzėnia dhe papunėsia
    Cikli i biznesit.
    - GDP- ėshtė njė matės agregat i produkteve dhe shėrbimeve tė prodhuara nė njė ekonomi brenda njė kohe te caktuar.
    - Inflacioni shpreh rritjen e vazhdueshme tė nivelit tė pėrgjithshėm tė ēmimeve dhe matet me anė tė normės sė inflacionit. Norma e inflacionit shpreh ritmin, nė pėrqindje tė rritjes sė nivelit tė pėrgjithshėm tė ēmimeve gjat njė periudhe tė dhėnė kohe. Treguesi mė i plotė i ndryshimit tė ēmimeve ėshtė deflatori i GDP-sė. Deflatori i GDP-sė paraqet raportin nė mes GDP-sė nominale me GDP-nė Reale (GDPn/GDPr X 100), ose si diferenc midis ritmeve tė rritjes sė GDPn dhe ritmeve tė rritjes sė GDPr.
    - Me rritjen ekonomike kuptojmė zgjerimin e ekonomisė pėrkatėsisht rritjen e GDPr.
    - Papunėsia parqet atė pjesė tė forcės punėtore e cila nuk ėshtė e zėnė me punė, por kėrkon punė nė mėnyrė aktive.
    - Cikli i Biznesit paraqet lėvizjet e ekonomisė herė nė rėnie e herė nė ngritje rreth shtegut tė rritjes potenciale.
    - Produkti potencial parqet prduktin i cili do tė prodhohej me shfrytėzimin maksimal tė kapaciteteve nė kuadėr tė njė ekonomie.
    - Produkti Aktual paraqet produktin i cili prodhohet ne kohėn aktuale.
    - Hendeku i Prodhimit paraqet diferencėn nė mes tė produktit aktual dhe atij potencial. Shtegu i rritjes potenciale shpreh prirjen e GDP ne kushtet pėrdorimit tė plotė tė burimeve (kapaciteteve).
    Produkti aktual mund tė kalon atė potencial kur ka mbipėrdorim tė faktorėve tė prodhimit, pra kur nė njė ndėrmarrje punohet ne tri turne dhe nė kėtė rast shfrytėzojmė kapacietet prodhuese 24 orė.




    Pėr njė qeveri objektivat kryesore makroekonomike janė:
    Punėzėnia e plotė
    Qėndrueshmėria e ēmimeve
    Ritme tė pėrshtatshme tė rritjes afatgjate
    Zhvillimi i balancuar rajonal
    Bilani i ekuilibruar pagesash.
    - Punėzėnia e plotė me njė fjali paraqet atė pjesė tė punėtorėve e cila ėshtė e zėnė me punė. Pasi qe ėshtė njė objektiv kryesorė makroekonomik njėkohėsisht ėshtė edhe njė objektiv i rėndėsishėm social.
    - Qėndrueshmėria e ēmimeve si objektiv makroekonomik ėshtė kur njė shtet bėn pėrpjekje pėr tė pasur ēmime sa ma stabile, qė nėnkupton edhe njė ekonomi stabile dhe me mundėsi tė krahasimit tė vlerave.
    - Objektivi i Ritmeve tė pėrshtatėshme tė rritjes afatgjate kėrkon optimizmin e kėtyre ritmeve mbi bazėn e kushteve konkrete dhe duke mbajtur parasysh si perfitimet ashtu edhe kostot e rritjes.
    - Zhvillimi i balancuar rajonal ka pėr synim zhvillimin e barabart tė rajoneve tė ndryshme brenda njė ekonomie me qėllim qė tė mos ketė dallime tė mėdha zhvillimi nė mes tė rajoneve tė njė vendi. Edhe ky objektiv sikurėse punėzėnia e plotė sa ėshtė ekonomik po aq edhe social dhe kėrkon mbajtjen parasysh te avantazheve krahasuese tė rajoneve tė veēanta.
    - Balanci i ekuilibruar i pagave ėshtė njė tjetėr objektiv makroekonomik pėr ēdo vend. Balanci i pagave shpreh marėdhėniet ekonomike tė nje vendi me vendet e tjera. Bilancin e pagave mund ta ndajmė nė atė tregtar dhe atė kapital. Gjendja e bilancit tė pagave ndikon nė treguesit e brendshėm makroekonomik tė njė vendi. Bilanci i pagave mund tė jetė pozitiv (suficitar) kur Exporti ėshtė mė i madhė se importi, negativ (Deficit) kur importi ėshtė mė i madhė se exporti, dhe i ekuilibruar kur exporti ėshtė i barabart me importin.
    - Pėr tė arritur objektivat makroekonomike qeveria pėrdor disa instrumente politike:
    Politika fiskale
    Politika monetare
    Politika e tė ardhuarave
    Politika e marėdhėnieve me jashtė.
    - P. Fiskale konsiston nė pėrdorimin e taksave dhe shpenzimeve qeveritare si mjete pėr tė ndikuar nė treguesit makroekonomik tė njė vendi.
    - P. Monetare ushtrohet nga banka qendrore, e cila kontrollon ofertėn monetare duke nduikuar kėshtu nė nivelin e normave tė interesit.
    - P. e tė Ardhurave ndryshe quhet “Pagė-Ēmimė”, pra pėrmes kėsaj politike krahas atyre monetare dhe fiskale synohet tė ndikohet nė pengimin e inflacionit. Kjo arrihet pėrmes kontrollit sė pagave.
    - P. e Mardhėdhėnieve me Jasht pėrfshin: Politikat tregtare, Politikat valutore dhe Koordinimin e politikave tė brendshme makroekonomike.
    - Politika tregtare konsiston nė pėrdorimin e mjeteve tarifore dhe jotarifore pėr kufizim, pėrkatėsisht stimulimin e importit dhe exportit.
    - Politika valutore ndikon nė bilancin e pagesave pėrmes ndikimit nė kurset devizore. Pėrmes rritjes apo zvogėlimit tė vlerės valutore tė vendit mund tė vihet deri te rritja pėrkatėsisht zvogelimin e exportit, pėrkatėsisht importit.
    Me koordinimin e politikave tė brendshme makroekonomike kuptojmė orientimin e politikave makroekonomike nė kahje tė caktuar pėrmes marrveshjeve me vende tė caktuara qė nė kanė njė varshmėri ekonomike.

    - Mėnyrat e matjes sė GDP-sė janė :
    - Mėnyra e prodhimit
    - Mėnyra e shpenzimeve
    - Mėnyra e tė ardhurave
    - Menyra e Prodhimit – Sipas kėsaj mėnyre, produkti i pėrgjithshėm llogaritet duke mbledhur vlerėn e tė gjthė produkteve dhe shėrbimeve pėrfundimtare tė prodhuara nė njė vend. Treguesi i llogaritur nė kėtė mėnyrė quhet Produkti Kombėtar.
    - Mėnyra e Shpenzimeve- sipas kėsaj mėnyre, vlera e produktit tė pėrgjithshėm llogaritet duke mbledhur tė gjitha shpenzimet e subjekteve tė ndryshme pėr blerjen e mallrave dhe shėbrimeve pėrdundimtare. Kjo paraqet Shpenzimet Kombėtare. Shpenzimet Kombėtare pėrfaqėson shumėn e konsumit tė mallrave dhe sėrbimeve tė prodhuara nė njė vend si: invesitmet private, shpenzimeve qeveritare dhe eksporteve neto: E = C + I + G + Nx.
    Shpenzimet Kombėtare =Konsumin+Investimet+Shpenzimet qeveritare+Eksportin neto
    E=C+I+G+NX
    Produkti Kombėtar=ShpenzimetKombėtare=Tė Ardhurat Kombėtare

    - Mėnyra e tė ardhurave- sipas kėsaj mėnyre, vlera e produktit tė pėrgjithshėm llogaritet duke mbledhur tė gjitha tė ardhurat e tė gjithė zotėruesve tė faktorėve tė prodhimit, tė pėrdorura si pėr prodhimin e mallrave pėrfundimtare, ashtu edhe pėr mallrat e ndėrmjetme. Kjo mėnyrė paraqet tė Ardhurat Kombėtare. Tė ardhurat kombėtare pėrfshin: kompensimi i punonjėsve, tė ardhurat e firmave jo aksionare, tė ardhurat rentore tė individėve, fitimet korporative, interesin neto.
    -------------- ...
    Kėrkesa dhe oferta agregate

    Kėrkesa

    Instrumentet krysesore te analizės makroekonomike janė kėrkesa dhe oferta agregate.
    - Kėrkesa agregate i referohet sasisė sė pėrgjithshme tė produktit qė konsumatorėt, firmat, shteti dhe tė huajt janė tė gatshėm tė konsumojnė (kėrkojnė) me njė nivel tė dhėnė agregat tė ēmimeve nė njė periudhė tė dhėnė kohe. Pra kėrkesa agregate mat shpenzimet e pėrgjithshme tė tė gjithė agjentėve ekonomikė, pėr tė gjithė mallrat e konsumit, shėrbimet, mallrat kapital, mallrat e blerė nga qeveria, mallrat e blerė nga tė huajt.
    - Komponentėt qė pėrbėjnė kėrkesėn agregate janė: Konsumi (C), Investimet (I), shpenzimet qeveritare pėr mallra dhe shėrbime (G) dhe eksporti Neto (Nx).
    - Me konsum nėnkuptojmė tė gjitha shpenzimet pėr blerjen e mallrave dhe shėrbimeve prej tė cilave nxirret dobi nė periudhėn korrente.
    - Me Investime kuptojmė shpenzimet qė bėjnė individėt, firmat, apo qeveria pėr blerjen e mallrave kapitale (makineri, paisje, lėndė tė parė etj.) pra tė mallrave qė pėrdoren pėr prodhimin e mallrave dhe shėrbimeve tjera nė kohė zgjatje me shumė se njė vjet.
    - Shpenzimet qeveritare pėrbėjnė tė gjitha ato shpenzime qė i bėnė qeveria pėr blerjen e malrave tė konsumit ashtu edhe pėr investime.
    - Exporti neto paraqet diferencėn nė mes tė exportit dhe importit nė njė periudhė tė caktuar.
    - Kėrkesa agregate ndikohet nga disa fatorė siē janė: ēmimet e mallrave dhe shėrbimeve, tė ardhurat e njerėzve, kushtet ekonomike, politikat qeveritare etj.
    - Kurba e kėrkesės agregate paraqet lidhjen ndėrmjet GDPreale dhe nivelit agregat tė ēmimeve, duke i mbajtur tė pandryshuar faktorėt e tjerė influencues.
    - Si faktorė qė pėrcaktojnė kurbėn e kėrkesės ėshtė edhe efekti i zėvendėsimit, kjo bėhet nėse ēmimi pėr njė mall rritet atėhet njerėzit do tė drejtojnė kėrkesėn e tyre pėr njė mall zėvendėsues.
    - Por nėse niveli i ēmimeve ėshtė rritur nė tėrėsi pėr gjitha produktet atėhėr njerėzit mundė tė zėvendėsojnė njė sasi mallrash apo shėrbimesh qė pėrbėjnė GDP-reale,
    • Me njė sasi parash apo aktivesh financiar
    • Me njė sasi mallrash apo shėrbimesh nė tė adhmen ose
    • Me njė sasi mallrash apo shėbrimesh tė prodhuara nė vende tjera.
    Keto efekte ndryshe quhen si: Efekti i bilanceve reale, efekti i normave tė interesit dhe efekti i tretsisė sė jashtme.


    Oferta

    - Oferta agregate i referohet sasisė sė pėrgjithshme tė produktit qė prodhuesit janė nė gjendje tė ofrojnė pėr tė shitur nė njė nivel tė dhėnė agregat tė ēmimeve nė njė periudhė tė dhėnė kohe.
    - Nė studimin e ofertės agregate dallojmė dy periudha: Periudha afatshkurte dhe periudha afatgjate.
    - Me periudhėn afatshkurte kuptojmė kur bėhet ngritja e ēmimeve tė mallrave dhe shėrbimeve, por jo edhe pagat.
    - Periudha afatgjate ėshtė periudhė kohe e mjaftueshme qė si ēmimet ashtu edhe pagat tė pėrshtaten ndaj ēdo ndryshimi nė kėrkesė apo ofertė.
    - Edhe oferta sikurse kėrkesa ndikohet nga disa faktorė, si niveli i ēmimeve, kapacitetet prodhuese tė firmave, niveli i kostove etj.



    Shumica e ekonomistėve mendojnė se kurba e ofertės agregate afat shkurte pritet pozitivisht, pra pasqyron nje lidhje pozitive ndėrmjet GDP real dhe nivelit tė ēmimeve.
    Kjo ndodhė sė pari se ēmimet e larta bėjnė qė ti nxisin prodhuesit per tė rritur prodhimin. Me rritjen e ēmimit kur kostoja e produktit ėshtė konstante, do tė thotė rritje e fitimit tė prodhuesit. Sė dyti, prirja e kurbės sė ofertės agregate mund tė shpjegohet duke marrė si pikėnisje rritjen e nivelit tė prodhimit. Me rritjen e nivleit tė prodhimit prodhuesit pėrdorin mė shumė burime si dhe pėrdorin pasijet me intensivisht. Kjo tendosje e madhe e kapaciteteve prodhuese do te shkaktonte rritjen e kostove, dhe pėr tė ruajtur nivelet e mėparshme tė fitimeve prodhuesit do tė ngritnin ēmimet.
    Qė kjo analizė tė bėhet edhe mė plotė pėrfshien edhe dy faktorė tjerė, produkti potencial dhe sjellja pagė-ēmimė

    Konsumi dhe Investimet

    Konsumi pėrbėn elementin mė me peshė tė kėrkesės agregate, ndėrsa investimet elementin mė tė ndryshueshėm.
    Tė ardhurat e disponueshme paraqesin tė gjitha ato tė mira qė njeriu pėrfiton pėr shėrbimet e bėra.
    - Me konsum nėnkuptojmė tė gjitha shpenzimet pėr blerjen e mallrave dhe shėrbimeve prej tė cilave nxirret dobi nė periudhėn korrente.
    - Pjesa e pa shpenzuar pėr konsum korrent e tė ardhurave tė disponueshme paraqesin kursimin: YD = C + S (YD-tė ardhurat; C-konsumi; S-kursimi)
    - Pėr ēdo vend kosumi ėshtė kompnenti mė i madhė i GDP-sė, nė vendet e zhvilluara arrin mbi 65%.
    - Si konsumi ashtu edhe kursimi shprehin lidhje pozitive midis tė ardhurave tė disponueshme.
    - Me rritjen e tė ardhurave tė disponueshme, konsumi dhe kursimi levizin nė atė drejtim ku ato do tė priten nė nje pike dhe sa ma shumė qė tė rriten tė ardhurat kursimi do tė jetė mė i madhė se konsumi.

    - Faktor kryesorė qė pėrcakton konsumin dhe kursimet janė tė ardhurat e disponueshme.
    - Hipoteza e tė ardhurave absolute paraqet se tė pasurit kursejnė mė shumė se tė varfėrit jo vetėm nė terma absolut, por edhe nė krahasim me tė ardhurat e tyre.
    - Prirja margjinale pėr konsum (MPC) shpreh shtesėn e konsumit pėr ēdo njėsi monetare shtesė tė tė ardhurave tė disponushme.
    - Prirja margjinale pėr kursim shpreh shtesėn e kursimit pėr ēdo njėsi monetare shtesė tė tė ardhurave tė disponushme.
    - Prirja mesatare pėr konsum del si rezultat midis konsumit total dhe tė ardhurave tė disponushme totale C/YD
    - Prirja mesatare pėr kursim del si rezulatat midis kursimit total dhe tė ardhurave tė disponushme totale.
    - Funksioni Linear i Konsumit nė mėnyrė algjebrike paraqitet si (C=a+bYD), Ku konstantja (a) shpreh vlerėn e pikėprerjes sė kurbės (C) nė boshtin e kursimit, ndėrsa koeficienti (b) ėshtė i barabart me pjerresinė e kurbės sė konsumit.
    - Funksioni Linear i Kursimit nė mėnyrė algjebrike paraqitet si (S=YD-C) (S=YD-a-bYD
    - Pėrposė tė ardhurave tė disponueshme faktorė tjetėr pėrcaktues i konsumit ėshtė pasuria ndikimi i sė cilės ėshtė veēanarisht i rėndėsishėm nė rastet kur ajo ndryshon shpejtė dhe nė pėrmasa tė mėdha. Pėr tė kuptuar ndikimin e pasuris nė konsumin agregat duhet mbajtur parasysh zgjedhjen e konsumatorit individual midis konsumit prezent dhe konsumit tė ardhshėm.

    - Nėse konsumatori i kursen njė pjesė tė tė ardhurave tė tij apo tė gjitha tė ardhurat i kursen, atėher konsumatori nė vitin e ardhshėm do tė mund tė pėrfitoj nga ato pėrmes kamatave, ti investojė pėr pėrfitime mė tė mėdha apo tė konsumojė pjesėn e kursyer tė kėti viti bashk me kursimet e vitit tė ardhshėm duke krijuar konsum mė tė madh.
    - Nėse konsumatori nė pėriudhėn e tanishme konsumon tė gjitha tė ardhurat e kėti viti si dhe tė vitit tė ardhshėm duke marrė kredi, konsumatori nė vitin e ardhshėm jo qė nuk do tė kursej por do tė jetė i obliguar tė kthej parat e marra kredi si dhe tė paguaj kamatėn.
    - Konsumatori ne bazė tė preferencave qė ka mund tė bėjė dy zgjedhje, pėr konsum tė tashėm apo konsum tė ardhshėm, kjo varet nga fakti se sa i duruar ėshtė ai.
    - Ndryshimi i pasurisė mund tė ndikojė nė tė ardhurat prezente ose te ardhurat e ardhėshme, ose tek tė dyjat. Njė ndryshim i tillė duke supozuar faktorėt e tjerė tė pandryshuar, do tė shkaktonte zhvendosjen paralele tė vijės sė buxhetit.
    -Teoria e M.Fridmanit argumenton se konsumi nuk varet vetėm nga tė ardhurat e disponueshme, por edhe nga prirja afatgjate e tė ardhurave, duke marrė nė konsideratė edhe tė ardhurat e shkuara dhe ato tė ardhėshme.
    - Konceptet bazė me tė cilat operonte Fridmani janė: Konsumi permanent, tė ardhurat permanente dhe tė ardhurat tranzitore.
    - Sipas hipotezės sė tė ardhurave permanente, konsumi permanent (Cp) ėshtė proporcional me tė ardhurat permanente (Yp), pra Cp = kYp = MPC = APC.
    - Konsumi permanent dhe tė ardhurat permanente pėrfaqėsojnė prirjet afatgjate pėrkatėsisht tė konsumit dhe tė tė ardhurave. Sipas Friedmanit, tė ardhurat aktuale mund tė jenė mė tė mėdha ose mė tė vogla se tė ardhurat permanente. Diferencėn midis tyre ai e quan tė ardhura tranzitore.
    - Tė ardhurat tranzitore pėrfaqėsojnė rritjen ose rėnien e papritur tė tė ardhurave (tė pavarur nga tė ardhuyrat permanete) pra: Y=Yp+Yt
    - Me Investime kuptojmė shpenzimet qė bėjnė individėt, firmat, apo qeveria pėr blerjen e mallrave kapitale (makineri, paisje, lėndė tė parė etj.) pra tė mallrave qė pėrdoren pėr prodhimin e mallrave dhe shėrbimeve tjera nė kohė zgjatje me shumė se njė vjet.
    - Dy teorit kryesore te investimeve janė: Norma e interesit dhe teoria e Akseleratorit.
    - Sipas teorisė sė akseleratorit, niveli i investimeve neto korrente varet nga ndryshimi nė tė ardhurat. Nė njė formė tė thjeshtuar, kjo varėsi mund tė shprehet:
    It = v(Yt – Yt-1)
    Ku: It = investimet neto nė periudhėn korrente,
    Yt = tė ardhurat kombėtare nė periudhėn korrente,
    Yt-1 = tė ardhurat kombėtare tė mėparshme,
    V = njė konstante qė njihet si “akselerator” qė pėrcaktohet nga karakteristikat teknologjike tė prodhimit.




    Produkti i pėrgjithshėm ėshtė njė matės agregat i vlerės sė tė gjith produkteve pėrfundimtare tė prodhuara nė njė ekonomi.Treguesi i pėrdorur mė gjerėsisht i produktit tė pėrgjithshėm ėshtė Produkti i Brendshėm Bruto(GDP).Pėr tė llogaritur produktin e pėrgjithshėm,pra edhe GDP duhet tė dimė sasitė e produkteve pėrfundimtare tė prodhuara gjatė periudhės sė shqyrtuar dhe ēmimet tyre.

    GDP(Gross Domestic Product--Produkti i Brendshėm Bruto)
    GNP(Gross Nationnal Product)

    Kėtu kemi rezultatet kur ti shtojmė investimet

    Produkti kombėtar Bruto(GNP)+Investimet=Produkti Kombėtar Neto

    Shpenzimet Kombėtare Bruto(GNE)+Investimet=Shpenzimet Kombėtare Neto

    Tė Ardhurat Kombėtare Bruto(GNI)+investimet=Tė Ardhurat Kombėtare Neto

    GNP-Amortizimi=NNP

  17. #37
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    09-07-2008
    Postime
    159
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Keto jane disa defenicione qe i kam nxjerr vete nga disa libra nese i duhen dikujt kam edhe shum punime me Power Point nese eshte i interesuar dikush kontaktojm me msn le te ma jep adresen te mesazhet private

  18. #38
    i/e regjistruar Maska e Shoku Miti
    Anėtarėsuar
    20-10-2008
    Postime
    46
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Pershendetje
    Shpresoj Se Po Kaloni Mire,me Jepni Disa Informacione Per Obt(organizata Boterore E Tregtise)
    Ju Lutem .ne Raste Te Tilla Jua Shperblefsha
    Kalofshi Mire
    Shoku Miti

  19. #39
    i/e regjistruar Maska e F.Noli
    Anėtarėsuar
    05-02-2009
    Postime
    30
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Konkurenca- Ne Kuptim intutiv konkureca paraqet-ne rivalitet midis dy ose me shum pjeseve te cilat perpiqen te arrijne dicka qe zoteron njera prej tyre.konkurenca e trequt permban 3modele apstrakte:1-konkurenca e perkryer 2-monopoli 3-oligopoli.

  20. #40
    i/e regjistruar Maska e F.Noli
    Anėtarėsuar
    05-02-2009
    Postime
    30
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    MORALITETI NE TREGJET E KONKURENCES SE PERKRYER-nxisin forcat e tilla qe ne menyr te pashmangshme i drejtojn shitesit dhe bleresit drejt pikes se ekuilibrit,me arritjen e ketij akti behet e mundur qe keto tregje te arrin edhe 3vlera morale;1 udheheqin shitesit e bleresit ne shkembim reciprok te mallrave te tyre ne nje menyr qe krejtesisht eshte edrejt,2-maksimizojn dobishmerin e bleresit dhe te shitesit duke i udhehequr ata drejt caktimit;3- plotesojn arritjet e tyre duke rrespektuar te drejtat e shitesit dhe te drejtat e bleresit.

Faqja 2 prej 3 FillimFillim 123 FunditFundit

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •