Close
Faqja 1 prej 3 123 FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 20 prej 46
  1. #1
    Drinbach Maska e DYDRINAS
    Anėtarėsuar
    17-02-2005
    Postime
    7,881
    Faleminderit
    41
    14 falenderime nė 14 postime

    KOSOVE-1981 - Rrofte Republika Socialiste e Kosoves

    LUFTA E POPULLIT TONĖ ĖSHTĖ E DREJTĖ DHE DO TĖ TRIUMFOJ



    Revista “LIRIA” Nr. 3 , Maj 1981 , nga faqe 1 deri faqe 9.



    Kėto kohėt e fundit, e tėrė Kosova jonė kreshnike ishte arenė e pėrleshjeve tė pėr*gjakshme midis popullit tonė trim dhe regjimit tė urryer tė revizionistėve jugosllavė. Tė bashkuar si njė grusht i vetėm e i pathyeshėm, dhjetėra mijėra punėtorė, fshatarė, studentė, nxėnės e intelektualė, burra, gra, pleq e fėmijė, lanė kantierėt e tyre tė pu*nės, lanė arat dhe bankat, lanė shtėpitė e tyre dhe, me grushta tė ngritur, vėrshuan si lumė i furishėm e i papėrmbajtur nėpėr rru*gėt e pothuajse tė gjitha qyteteve tė Koso*vės. E gjithė Kosova jonė trime u ngrit nė kėmbė dhe i tregoi edhe njėherė botės se si nė tė kaluarėn e saj tė lavdishme edhe sot di t'u pėrgjigjet armiqve tė saj ashtu si i ka hije: me grusht.

    Tė tmerruar nga grushti i madhėrishėm i popullit, robėruesit revizionistė tė Beogradit dhe zagarėt e tyre nė Kosovė, grisėn maskat, pas tė cilave fshiheshin, dhe, duke pėrdorur mjetet dhe armėt e tyre tė fundit, tanket dhe ēizmėn ushtarake, treguan fytyr*ėn e tyre tė vėrtetė fashiste. Pas maskave tė ējerra, populli ynė dhe popujt e botės panė lakuriq fantazmat e zeza tė Drazha Mihajloviēėve, Ēubriloviēėve e Rankoviēėve, tė Zogollianėve, Xhafer Devėve e Esat Toptanėve.

    Duke e parė veten tė diskredituar kaq keq revizionistėt jugosllavė dhe hyzmeqarėt e tyre shqiptarė, kanė shpėrthyer tani njė fushatė tė paparė propagandistike me plot e pėrplot gėnjeshtra, falsifikime, shpifje e trillime nga mė tė poshtrat e mė tė paskru*pulltat. Nė kėtė mėnyrė, ata po orvaten t'ia arrijnė atij qėllimi, qė nuk mundėn t'ia a*rrijnė vetėm me terror e me tanke, qė ta shuajnė zjarrin e pashuar tė lirisė, qė po i ēon peshė gjokset shqiptare, t'ia mbysin popullit tonė zėrin e fuqishėm dhe t'ua fshehin popujve tė Jugosllavisė e tė gjithė bot*ės tė vėrtetėn rreth Kosovės, rreth gjendjes sė saj tė mjeruar, rreth luftės sė drejtė revolucionare qė po bėn populli i saj hero*ik, rreth shkaqeve dhe qėllimeve tė saj tė vėrteta.

    Sipas devizės: "Rrej shumė, se diēka mbe*tet", revizionistėt dhe tradhtarėt, duke mohuar edhe ato qė vetė i kanė thėnė vetėm pak kohė mė parė, mundohen tė na bindin ne dhe tė tjerėt se Kosova jonė e mjerė qenka njė parajsė e vėrtetė, njė vend ku kombe e kombėsi tė ndryshme jetojnė tė lirė, tė baraba*rtė e tė lumtur, nė mirėqenie e bollėk tė paparė, se pikėrisht kjo gjendje "kaq e mrekullueshme" po i pengoka disa forca e grupe "nacionaliste" e "irredentiste", "dogmatike e staliniste", "reaksionare" e "kundėrrevo*lucionare", tė cilat, me "parulla demagogjike sociale e nacionale" si dhe me kėrcėnime, shantazhe e vandalizėm", paskan arritur t'i mashtrojnė e t'i hedhin nė greva e demonst*rata disa qindra veta dhe kėshtu paskan prishur vėllazėrimin e bashkimin, paskan cenuar integritetin e Jugosllavisė, paskan sulmuar frytet e revolucionit dhe, sidomos, tė arriturat e popullit shqiptar, bile edhe paskan dashur tė bėjnė "kontrarevolucion"!!!

    Por, nuk ka plaf propagande e demagogjie, qė mund ta mbulojė kėtė tė vėrtetė tė madhe ashtu si nuk ka as armė e forcė qė mund ta mbysė atė. Ajo ėshtė e qartė, e thjeshtė dhe e dukshme sa mund ta shohė edhe qorri. Nuk e shohin atė dhe nuk e kuptojnė vetėm ata qė nuk duan ta shohin, vetėm ata qė para saj i mbyllin sytė me qėllim.

    Revizionistėt jugosllavė, me politikėn e tyre tradhtare dhe antipopullore i kanė fu*tur masat popullore tė tė gjithė Jugoslla*visė nė njė gjendje tepėr tė rėndė. Kriza e pėrgjithshme dhe e pashėrueshme, qė ka mbė*rthyer pėr gryke Jugosllavinė e po ia zė frymėn dhe pakėnaqėsia e madhe e masave pu*nonjėse qė mbretėron kudo nė Jugosllavi, dė*shmon mė sė miri se ku ēojnė teoritė dhe praktikat kapitaliste qė ndjekin revizioni*stėt titistė.





    CILA ĖSHTĖ E VĖRTETA



    Por, nė gjendje veēanėrisht tė rėndė dhe tė padurueshme ndodhet popullsia shqiptare nė Kosovė, Maqedoni, Serbi e Mal tė Zi, mbi tė cilėn ushtrohet njė shtypje e shfrytėzim i egėr e i shumėfishtė kolonial e kapital*ist. Kjo nuk mund t'u fshehet sot as tė tjerėve, pa le mė ne shqiptarėve, qė mbajmė mbi supe pasojat e rėnda tė njė gjendjeje tė kėtillė.

    Gjithkush i njeh pasuritė e shumta e tė pafund tė Kosovės dhe tė viseve tė tjera shqiptare, gjithkush e njeh edhe prapambet*jen e theksuar tė tyre. Gjithkush e di (dhe kėtė e pranojnė edhe vetė revizionistėt) se Kosova, ashtu si edhe viset e tjera shqipta*re nė Jugosllavi, jo vetėm qė nuk po zhvillohet mė shpejt se republikat e Jugosllavisė, po pėrkundrazi diferenca, si nė shkallėn e zhvillimit ashtu edhe nė dinamikėn e tij, po shtohet nga viti nė vit. Prandaj gjithkush me tė drejtė bėn pyetjen: Pse ndodh kėshtu ? Pėrgjigjja ėshtė e qartė dhe atė e di mirė populli ynė, e dinė edhe tė tjerėt. Ndodh kėshtu, pse Kosova dhe viset e tjera shqip*tare nė Jugosllavi nuk janė tė lira, se ato janė njė koloni e thjeshtė e republikave jugosllave, se ato janė plaēkė tregu dhe bu*rim i thjeshtė i lėndėve tė para dhe i kra*hut tė lirė tė punės. Kosova ka pasuri tė shumta, nė Kosovė derdhet lumė djersa e bi*jve tė saj, por tjetėrkush i shfrytėzon ato, tjetėrkush pasurohet me to.

    Pasojė e drejtpėrdrejtė e kėsaj pozite koloniale si dhe e marrėdhėnieve kapitaliste nė prodhim, ėshtė gjendja e mjeruar e popu*llit shqiptar nėn robėrinė jugosllave. Kėtė gjendje tė rėndė e njeh dhe e sheh gjith*kush, e kanė pranuar shumė herė edhe vetė krerėt revizionistė.

    Prodhimi shoqėror dhe e ardhura kombėtare 3-4 herė mė e ulėt se mesatarja jugosllave, rreth gjysma e popullsisė analfabete, mė shumė se ēdo i dhjeti banor nė kurbet e akoma mė shumė tė papunė ,qindra fshatra pa rrymė elektrike, pa rrugė, pa asnjė shitore e pa kurrfarė mbrojtjeje shėndetėsore... Kėto janė vetėm disa tregues qė flasin pėr gjen*djen e vėrtetė tė popullit tė Kosovės, pa pėrfshirė kėtu viset e tjera shqiptare, ku gjendja ėshtė edhe mė e rėndė, ku ndaj shqi*ptarėve ushtrohet njė politikė e tillė sho*viniste, qė e kanė lakmi edhe cionistėt iz*raelitė dhe racistėt e Afrikės sė Jugut.

    Nė Kosovė dhe nė viset shqiptare nė Maqe*doni, Serbi e Mal tė Zi shumica e popullsi*sė, sidomos ajo shqiptare, jeton nė skamje, varfėri e mjerim tė vėrtetė. Njė pjesė e mi*rė e popullsisė nuk ka kurrfarė tė ardhur*ash e edhe ata qė marrin diēka, ose nuk mund tė gjejnė nė treg as mallrat mė tė nevojsh*me tė jetės, ose edhe po t'i gjejnė, ato ku*shtojnė aq shtrenjtė (dhe shtrenjtohen ēdo ditė) sa nuk mund t'i blejnė dot.

    Me pagėn e vogėl qė merr punėtori (e qė ėshtė dhjetėra herė mė e vogėl se ajo qė marrin drejtorėt, burokratėt e funksionarėt barkmėdhenj) nuk mund t'i sigurojė familjes sė vet as bukėn e gojės. Vetėm pėr njė bane*sė tė keqe (se banesat "shoqėrore" ndėrtoh*en pėr tė tjerėt) atyre u duhet tė japin sė paku gjysmėn e pagės, kurse njė pjesė tė mirė tė saj duhet ta japin pėr taksat, obligimet e kontributet e pafund, me tė cilat i kanė ngarkuar...

    Nė gjendje aspak mė tė mirė ėshtė edhe fshatari ynė, i cili, nė gjendjen tepėr tė rėndė nė tė cilėn ndodhet bujqėsia, nuk ka leverdi tė punojė as atė pak tokė, qė akoma nuk ia kanė gllabėruar shteti dhe kulakėt, sepse, siē thonė fshatarėt, dara u del mė shtrenjtė se barra. Ėshtė pikėrisht kjo gjendje e padurueshme qė po i detyron fshatar*ėt tanė t'ia mėsyjnė nė mėnyrė masive kurbetit e qytetit, ku i pret i njėjti fat.

    E mjerueshme ėshtė edhe gjendja e rinisė sonė shkollore e studenteske. Aq tė vėshti*ra janė kushtet e tyre tė jetės dhe tė mėsimit sa qė nuk mund tė krahasohen jo vetėm me ato tė shokėve tė tyre nė Jugosllavi, por as edhe me asnjė vend tjetėr. Janė tė shum*ta shkollat e fakultetet qė zhvillojnė mėsimin nė kushte qė janė jashtė ēdo norme shė*ndetėsore e pedagogjike. Shumė studentė dhe nxėnės po kalbin trupin e tyre tė njomė nė*pėr bodrume tė lagėshta dhe shtalla tė ti*lla ku nuk jetojnė dot as kafshėt. Dhe pėr tė qenė ironia edhe mė e madhe, ēmimi i kė*tyre ēelive ėshtė aq i lartė sa studenti nuk mund ta paguajė as me tė gjithė bursėn apo kredinė qė merr. Nuk janė tė pakėt stu*dentėt e nxėnėsit qė e hanė bukėn thatė ose me ndonjė "zdenkė" (copė e vogėl djathi) apo ata qė hanė bukė tė mykur, tė sjellė nga sh*tėpia. Prandaj shėndeti i tyre ėshtė aq i dobėt, prandaj edhe suksesi ėshtė aq i pakėnaqshėm.

    Por hallet e vuajtjet e tė rinjve tanė s' mbarojnė as pas pėrfundimit tė shkollimit. Nė krizėn e rėndė, nė tė cilėn ėshtė mbėr*thyer Jugosllavia, ata nuk kanė asnjė sigu*ri pėr tė ardhmen. Shumica e tė papunėve ja*nė me kualifikime, me shkolla tė mesme e tė larta, e madje edhe me fakultete tė kryera.

    Tė pakėnaqur punėtorėt, tė pakėnaqur fshatarėt, i pakėnaqur e i revoltuar i gjithė populli. Nė njė gjendje tė tillė tė paduru*eshme, ku populli ėshtė mbėshtetur pėr muri, e thika po e prek nė asht, mjaftonte njė sh*kėndijė e vogėl qė tė merrte flakė e tėrė Kosova. Kėtė shkėndijė kaherė tė pritur, e ndezėn mė 11 mars studentėt trima tė Universitetit tė Kosovės. Ata kanė kėrkuar shumė herė mė parė nė rrugė e nė forma tė ndrysh*me qė tė pėrmirėsohet gjendja e tyre e mje*ruar, por pėr ankesat e tyre nuk ēau kokėn askush. Tė ngopur me gėnjeshtra e premtime boshe, studentėt tanė nuk duruan mė, por u bashkuan si njė grusht dhe dolėn e demonst*ruan nėpėr rrugėt e Prishtinės.

    Edhe pse kėrkesat dhe parullat e demonstratės sė parė ishin kryesisht me karakter so*cial dhe ekonomik, ajo u cilėsua si armiqė*sore dhe jo vetėm qė nuk u pėrfillėn fare kėrkesat e studentėve, jo vetėm qė nuk u mor asnjė masė pėr pėrmirėsimin e gjendjes sė tyre, por ndaj demonstruesve u pėrdor dhuna policore. Kjo dhe arrestimet qė u bėnė, e shtuan edhe mė shumė pakėnaqėsinė dhe revo*ltėn e studentėve, e cila shpėrtheu me for*cė e vendosmėri edhe mė tė madhe nė demons*tratėn e 26 marsit. Studentėve nė kėtė demonstratė iu bashkua edhe njė numėr jo i vo*gėl i punėtorėve, nxėnėsve dhe qytetarėve tė tjerė. Pėrveē parullave tė mėparshme, nė pėr*gjithėsi ekonomike e sociale, kėsaj here u ngritėn edhe kėrkesa dhe parulla politike. Demonstrata e 26 marsit ishte mė popullore dhe mori edhe mė shumė karakter politik.

    Krerėt tradhtarė, duke u hequr se gjoja po bisedojnė dhe po merren vesh me studentėt demonstrues, arritėn t'i mashtrojnė ata dhe tė fitojnė kohė pėr t'u pėrgatitur mė mirė. Gjatė kėsaj kohe u mobilizuan jo vetėm for*cat e policisė dhe tė sigurimit, por edhe ato tė ushtrisė, u mbyllėn me policė nėpėr fabrika e shkolla punėtorėt e nxėnėsit (edhe pse mė parė u ishte thėnė tė dilnin pėr tė "pritur" stafetėn), kurse njė kordon i for*tė policėsh dhe agjentėsh tė armatosur deri nė dhėmbė, i rrethoi demonstruesit nė lagj*en e tyre dhe i ndau nga masat e tjera popullore qė ishin gati t'u bashkohen.

    Me t'i arritur kėto qėllime, tradhtarėt ndėrruan fytyrėn dhe filluan menjėherė sulmin e egėr mbi demonstruesit. Krerėve tradhtarė tė Kosovės iu dukėn pak gjithė ajo mizėri e zezė policėsh dhe agje*ntėsh tė armatosur qė u hodhėn mbi demonstrues, iu dukėn pak edhe repartet e ushtrisė qė ishin vėnė nė gatishmėri dhe kėrcėnonin demonstruesit edhe me aeroplanė, por thirrėn edhe njėsi tė policisė speciale tė Beograd*it, pėr tė shfryrė mllefin e tyre shovinist mbi rininė tonė, mbi vėllezėrit dhe motrat tona. Dhe xhelatėt "udbashė" tė Rankoviēit e treguan veten dhe kėnaqėn jo vetėm vojvo*dėt e tyre nė Nish e Beograd, por edhe kre*rėt kuislingė nė Kosovė. Nė mėnyrė tė posh*tėr e tinėzare, kėta kriminelė sulmuan studentėt tanė tė pambrojtur, kur kėta ishin sh*pėrndarė dhe ishin kthyer nė konvikte, u hodhėn gazėra lotsjellėse, trullosėse e helmuese, dhe pastaj u hodhėn mbi ta si egėrsira dhe bėnė masakėr tė vėrtetė. Xhandarėt e Beogradit thyenin dyer e dritare tė konvikte*ve, rrihnin egėrsisht secilin qė gjenin pėrpara (madje edhe ata pak studentė qė nuk kishin mundur t'u bashkoheshin shokėve tė ty*re), fyenin e shanin nė mėnyrėn mė tė posh*tėr jo vetėm motrat dhe vėllezėrit tanė studentė, por fyenin e shanin gjithė popullin shqiptar, shanin nėnėn shqiptare...Rrugaēėt e Beogradit shkuan deri atje sa tė thyejnė dollapėt dhe tė plaēkitin edhe ato pak para e plaēka qė kishin lėnė studentėt nė dhomat e tyre. Qindra studentėve tė gjymtuar e tė lėnduar rėndė, jo vetėm qė nuk iu dha ndih*ma e nevojshme mjekėsore, por ata u dėrguan ashtu siē ishin drejt e nė qeli, ku u rrahėn e u torturuan pėrsėri nė mėnyrė shtazarake.

    Paria tradhtare e Kosovės jo vetėm nuk bėri asgjė pėr ta penguar kėtė masakėr mizore jo vetėm nuk ngriti zėrin kundėr veprimeve kriminale tė ēetnikėve tė Rankoviēit, por e kėrcėnoi rininė dhe popullin tonė me masa edhe mė tė ashpra, po qe se guxojnė e ngri*tėn pėrsėri. Krerėt revizionistė nė Serbi e Jugosllavi dhe kėlyshėt e tyre nė Kosovė e mburrėn hapur dhunėn dhe terrorin qė pėrdo*rėn dhe menduan se masat represive qė ata ndėrmorėn do tė ishin, siē thoshin, "njė le*ksion i mirė" pėr rininė dhe gjithė popull*in tonė.

    Se sa u gabuan nė vlerėsimet e tyre, sho*vinistėt jugosllavė dhe tradhtarėt shqipta*rė u bindėn shumė shpejt. Dhuna dhe terrori i egėr fashist jo vetėm nuk frikėsoi rininė tonė tė zjarrtė dhe popullin tonė trim, por pėrkundrazi, e shtuan edhe mė shumė pezmin dhe urrejtjen e tyre ndaj armiqve dhe tradhtarėve. Benzina qė iu hodh zjarrit qė kish*te shpėrthyer, sigurisht qė nuk do ta shua*nte atė, por do ta shtonte edhe mė tepėr. Dhe kėshtu ndodhi. Kupa e pakėnaqėsisė dhe revoltės ishte mbushur edhe mė parė, por tani, pas dhunės qė u pėrdor ndaj rinisė, ajo nuk zinte mė. Nė kėmbė u ngrit i gjithė po*pulli. Demonstrata e greva tė shumta shpėr*thyen anė e kėnd Kosovės. Demonstruesit ho*dhėn parullėn: "PUNETORĖ, STUDENTĖ, FSHATA*RĖ, JEMI NJĖ E TĖ PANDARĖ!" dhe ashtu u bė. Dhjetėra mijėra punėtorė, fshatarė, studentė, nxėnės, zejtarė e intelektualė u bashkuan si njė trup i vetėm nė njė bllok tė fuqishėm e tė paparė. Edhe nė pėrvojėn tonė u vėrtetua ajo qė mėson marksizėm-leninizmi se, kur ene*rgjitė e pashtershme tė rinisė bashkohen me luftėn revolucionare tė klasės punėtore dhe masave tė tjera popullore, nuk ka forcė nė botė qė mund ta mposhtė luftėn e tyre.

    Me gjithė masat e jashtėzakonshme qė ndėr*morėn dhe me gjithė mungesėn e organizimit e pėrgatitjeve tė nevojshme tė demonstruesve, forcat policore nuk mundėn ta ndalin armat*ėn e madhe tė popullit qė mbushi rrugėt e pothuajse tė gjitha qyteteve tė Kosovės.

    Ditėn e 1 prillit, nga tė gjitha anėt e Prishtinės, lumenj tė mėdhenj demonstruesish, duke ēarė pėrmes reve tė gazit lotsjellės, plumbave dhe bajonetave, u derdhėn nė qend*rėn e qytetit, u bashkuan dhe formuan aty njė det tė madh e tė paparė. Pamja qė mori qendra e Prishtinės sonė heroike ishte vėrtet madhėshtore. Nuk mund tė shihej aty as*gjė tjetėr pėrveē kazmave, lopatave e ēeka*nėve qė ngriheshin kėrcėnueshėm para selisė sė tradhtarėve tė Kosovės, pėrveē grushteve tė fuqishėm tė mė se 20 mijė demonstruesve tė tė gjitha moshave e profesioneve, qė ish*in bashkuar nė njė grusht tė vetėm e kolos*al. Nuk mund tė dėgjohej aty asgjė tjetėr pėrveē korit madhėshtor tė popullit qė kum*bonte nė tė gjithė qytetin, pėrveē brohori*tjeve tė fuqishme:



    "KUSHTE PĖR STUDENTĖT"



    "KUSHTE PĖR PUNETORĖT"



    "ĒMIMEVE, STOP"



    "DUAM PUNĖ"



    "KTHENI KURBETĒINJTĖ"



    "MJAFTĖ SHTYPJE E SHERYTEZIM"



    "POSHTĖ ROBERIA *– RROFTĖ LIRIA"



    "LIRONANI SHOKĖT"



    "KĖRKOJMĖ LLOGARI"



    "TĖ BURGOSURIT KOSOVARĖ KTHENI NĖ KOSOVĖ"



    "TREPĒA ĖSHTĖ JONA"



    "KOSO*VA ĖSHTĖ JONA"



    "KOSOVA - KOSOVARĖVE"



    "KOSOVA - REPUBLIKĖ"



    "DUAM VETEVENDOSJE"



    "TĖ GJITHĖ SHQIPTARĖT JEMI NJĖ"



    "JEMI SH*QIPTARĖ, S'JEMI JUGOSLLAVĖ"



    "MARKSIZĖM-LENINIZEM" etj., etj.



    Grushti i fuqishėm i popullit dhe kėrkes*at e tij tė drejta u kallėn tmerrin armiqve dhe tradhtarėve, tė cilėt pa asnjė paralaj*mėrim, pa asnjė pėrpjekje pėr t'u marrė ve*sh me popullin qė kėrkonte tė drejtat e ve*ta, por qė kėrkonte edhe llogari e pėrgji*gje pėr ato qė kishin ndodhur mė parė, iu pėrgjigjėn popullit me njė sulm tjetėr ako*ma mė brutal e mė ēnjerėzor se ato tė mėparshmet. Kundėr popullit duarthatė e tė pambrojtur, nė mesin e tė cilit kishte edhe gra, pleq e fėmijė, udhėheqja e Jugosllavisė "socialiste", "humane", e "demokratike" urdhė*roi sulmin jo vetėm me kėrbaē e gazėra lot*sjellėse, trullosėse e helmuese, por edhe me armė tė zjarrit. Gjatė tėrė natės sė 1 - 2 prillit, banorėt e Prishtinės dhe tė njė sė*rė qytetesh tė tjera, dėgjuan tė shtėna tė pandėrprera armėsh qė zbrazeshin mbi trupat e njomė dhe tė uritur tė bijve e bijave tė popullit. Rrugėt e shumė qyteteve kosovare e skuqėn me gjak, por populli ynė heroik nuk u frikėsua. Ai i hapi dyert dhe i strehoi bijat e bijtė e tij luftėtarė, u dha bukė, kripė e zemėr e ua lidhi plagėt. Populli e kuptoi atė natė edhe mė mirė se kush ishin armiqtė e tij tė vėrtetė dhe kush ishin bi*jtė e tij tė vėrtetė.

    Krerėt revizionistė nė Beograd dhe sido*mos hyzmeqarėt e tyre nė Kosovė e dinin mi*rė se ē' zihej atė natė nė zemrėn e popullit e dinin se pezmi dhe zemėrimi i grumbulluar kaherė do tė shpėrthente tė nesėrmen me fo*rcė edhe mė tė madhe, prandaj futėn nė lojė edhe kartėn e tyre tė fundit: vunė nė vep*rim ushtrinė, tanket dhe aviacionin, shpa*llėn gjendjen e jashtėzakonshme dhe vendos*ėn orėn policore. Jo vetėm burgjet, por edhe stadiumet u mbushėn me tė burgosur, kurse konviktet e nxėnėsve dhe tė studentėve u mbushėn plot e pėrplot policė tė ardhur nga Serbia dhe viset e tjera tė Jugosllavisė. Mė shumė se kaq nuk mund tė bėnte Jugosllavia e Titos, nuk ka bėrė as Jugosllavia e kralėve, nuk ka bėrė as Gjermania e Hitlerit, nuk po bėn as Kili i Pinoēetit. Por as kėto ma*sa fashiste nuk e trembėn popullin e pamposhtur tė Kosovės kreshnike dhe rininė e tij tė kuqe. Ata qė kishin menduar se me tanke e aeroplanė mund t'i frikėsojnė bijtė e sh*qipes, u mashtruan keq. Ajo qė ndodhi mė 2 prill, duhet tė jetė mėsim i mirė pėr ēdo armik dhe tradhtar. Nė Prishtinė dhe nė shumė qytete tė Kosovės, atė ditė punėtorėt nuk dolėn nė punė, nxėnėsit nuk shkuan nė mėsim por dolėn masovikisht nė demonstrata tė reja, u ngritėn barrikada forcave tė ushtrisė dhe tė policisė armike dhe u pėrleshėn me to me heroizėm tė paparė. Nė kėmbė ishte i madh e i vogėl. Pėrballė tankeve e mitralozave, po*pulli tundte grushtin e tij tė fuqishėm. Po*thuajse tė gjitha dyert e shtėpive ishin tė hapura pėr bijtė e nėnave. Dora e madhe e popullit u sillte vazhdimisht bukė e ujė luftėtarėve tė tij. Infermierė dhe mjekė man*tel dhe zemėrbardhė tė spitalit tė Prishtinės u sillnin pa ndėrprerė ushqime, fashė e barėra demonstruesve, u mjekonin dhe u lidh*nin plagėt trimave dhe trimėreshave... Ki*shin arsye ata oficerė e ushtarė tė huaj qė kapnin kokėn dhe fėrkonin sytė. Bijat e bi*jtė e Kosovės kreshnike, duarthatė po zemėr zjarrtė, ua hapnin gjoksin plumbave tė armikut, hidheshin edhe mbi tanke. Djemtė petri*ta tė Kosovės dhe vajzat e saj shqiponja, e veshėn pėrsėri xhamadanin e Mic Sokolit, Se*lam Labit dhe Vojo Kushit, i treguan edhe njė herė botės se vėrtet tė gjithė shqipta*ret e shqiptarėt janė Shotė Galica e Mic Sokola.

    Demonstratat qė shpėrthyen anė e kėnd Ko*sovės u shuan nė gjak. Qindra bij e bija tė popullit u vranė, u plagosėn dhe u lėnduan rėndė, por lufta e drejtė e popullit pėr tė drejta e liri nuk u shua. Nė pėrkrahje tė kėrkesave tė drejta tė popullit, nė shumė qytete tė Kosovės shpėrthyen greva e demon*strata tė tjera, kurse vėllezėrit tanė nė kurbet organizuan dhe po vazhdojnė tė orga*nizojnė demonstrata tė fuqishme dhe mitin*gje tė shumta proteste nėpėr vendet e ndry*shme tė botės. Populli ynė po e vazhdon lu*ftėn e tij nė forma tė ndryshme, dhe do ta vazhdojė atė deri nė realizimin e plotė tė kėrkesave dhe aspiratave tė tij,deri nė fi*toren e tij tė plotė.



    JO RINIA, POR TRADHTARĖT JANĖ PLEHU I KOSOVĖS



    Fytyrėn e vėrtetė tė armiqve tė tij, robė*ruesve revizionistė dhe shėrbėtorėve tė ty*re shqiptarė, populli ynė e ka njohur edhe pėrpara, por ngjarjet e fundit nė Kosovė e kanė bėrė qė t'i njohė ata edhe mė mirė. Edhe ata qė kanė qenė tė mashtruar dhe kanė pasur ndonjė iluzion ndaj krerėve tė Kosov*ės, tani e kanė kuptuar qartė se kush janė ata, kujt i shėrbejnė dhe pėr kėnd punojnė e luftojnė ata. Me qėndrimin e tyre frika*cak, kapitullues dhe krejtėsisht antipopullor e antishqiptar, krerėt tradhtarė dėshmu*an edhe njė herė se ata mbrojnė interesat e armiqve tė popullit, tek tė cilėt janė tė shitur, dhe jo aspak interesat e popullit, tė cilin e kanė tradhtuar dhe e kanė shitur.

    Kėta sahanlėpirės jo vetėm qė nuk pėrkra*hin luftėn e drejtė tė popullit, jo vetėm qė nuk pėrkrahėn asnjė nga kėrkesat e tij tė ligjshme, por pėrkundrazi, morėn hapur anėn e armiqve mė tė urryer tė popullit tonė, u bėnė bashkautorė tė forcave mė tė zeza ran*koviēiane nė veprimet e tyre mizore.

    Hyzmeqarėt besnikė tė tė huajve dhe armiq si Fadil Hoxha, Xhavit Nimani, Mahmut Baka*lli, Dushan Ristiqi, Ali Shukriu, Asllan Fazlija etj., jo vetėm qė u dalluan nė masat e egra qė u ndėrmorėn kundėr rinisė dhe po*pullit tonė, por po tregohen shumė tė zell*shėm edhe nė fushatėn propagandistike qė revizionistėt jugosllavė kanė shpėrthyer nė tė gjithė Jugosllavinė pėr t'i dėnuar demo*nstratat e Kosovės dhe kėrkesat e tyre.

    Tė hutuar e tė sekėlldisur, duke u djersitur e duke shkumbėzuar, kėta altoparlantė tė bindur tė shovinistėve tė Beogradit, nė de*klaratat dhe fjalimet e tyre tė pafund, nuk lanė gjė pa thėnė kundėr rinisė sonė, sido*mos asaj studenteske, qė "me demonstratat e tyne armiqėsore" paskan pasur pėr qėllim "me e damkosė popullin shqiptar", "me e prishė vllaznimin dhe bashkimin", "me thye izllogat e me vjedhė mallin"!!!

    Kėta prefektė anadollakė tė tipit tė Qaz*im Mulletit, me fjalimet e tyre gjysma shqip e gjysma serbokroatisht, akoma pa u tharė gjaku rinor qė u derdh, akoma pa i varrosur dhjetėra djem e vajza qė i vranė mizorisht, u munduan tė na bindin se bijat e bijtė e popullit genkan "rrugagė", "nacionalistė" e "reaksionarė", se ata qenkan "agenta tė tė tjerėve", se rinia e pastėr e Kosovės qenka "plehu i Kosovės" !!

    Jo, tradhtarė, i pėrgjigjemi ne, gjithė populli, Fadil Hoxhės dhe bandės sė tij. Bi*jat dhe bijtė e Kosovės kreshnike nuk e kanė damkosur dhe nuk e damkosin as sot kombin e popullin shqiptar, ata nuk janė "huliganė" e agjentė tė tė huajve, por janė bijtė mė tė mirė e mė besnikė tė popullit, ata nuk janė plehu i Kosovės, por floriri i Kosovės, janė lulėkuqja mė e bukur e Kosovės. Jo rinia, po tradhtarėt e njollosin popullin shqiptar. Jo rinia, po tradhtarėt janė agjentė tė tė hu*ajve. Jo rinia, por tradhtarėt janė plehu i Kosovės..

    Mė kot ēirren dhe shkumbėzojnė tradhtarėt duke thėnė "rinia ėshtė e jona", "rinia do tė jetė me ne" etj. Jo, rinia revolucionare e Kosovės kurrė nuk ka qenė e tradhtarėve dhe e armiqve tė saj; kurrė nuk ka qenė me ta, nuk ėshtė sot dhe as qė do tė jetė ndo*njėherė. Rinia e kuqe e Kosovės ka qenė, ėsh*tė dhe do tė jetė e popullit dhe me popull*in. Ajo ka zgjedhur rrugėn e saj tė vetme, rrugėn qė i tregon marksizėm-leninizmi, rrugėn qė i kanė lėnė amanet mijėra yje tė pa*shuar, qė derdhėn gjakun pėr liri e socializėm tė vėrtetė, rrugėn qė ia lanė amanet e*dhe dėshmorėt e demonstratave tė fundit, qė ranė me heroizėm pėr tė mos vdekur kurrė.

    Nuk ka forcė nė botė qė mund ta largojė rininė e Kosovės e tė viseve tė tjera shqiptare nga kjo rrugė e lavdishme.

    Propaganda revizioniste nė Jugosllavi dhe Kosovė mundohet t'i paraqesė demonstratat e grevat e Kosovės si gjoja "vepėr diversioniste tė forcave armiqėsore tė brendshme e tė jashtme", tė cilat "me organizim mjeshtėror" dhe "me parulla demagogjike" ia paskan arritur "t'i mashtrojnė masat dhe t'i hedhin nė luftė"!

    Nė kėtė mėnyrė revizionistėt jugosllavė e shėrbėtorėt e tyre shqiptarė duan t'i fshe*hin shkaqet e vėrteta qė e shtynė popullin tė ngritet nė greva e demonstrata. Ata e di*nė mirė se kėto shkaqe janė nė pozitėn e vėshtirė dhe tė pabarabartė tė Kosovės dhe popullit tė saj, nė shtypjen e shfrytėzimin e egėr dhe tė shumėfishtė qė ushtrohet mbi masat e saj punonjėse, nė mungesėn e njė sėrė tė drejtash dhe lirish kombėtare e demokra*tike, nė pakėnaqėsinė e madhe qė mbretėron kudo dhe qė po shtohet ēdo ditė, por i fshehin ato, sepse pikėrisht ata dhe politika e tyre janė shkaktarė tė njė gjendjeje tė kė*tillė dhe rrjedhimisht edhe tė demonstrata*ve e tė grevave qė u bėnė nė Kosovė. Po tė mos ishte kjo gjendje kaq e vėshtirė dhe populli tė jetonte vėrtet i lirė e i lumtur, siē duan tė thonė ata, atėherė asnjė forcė e brendshme as e jashtme nuk do tė mund ta nxirrte popullin nė rrugė, sado qė tė pėrdornin "parulla demagogjike". Pėrse nuk po bė*hen greva e demonstrata nė Shqipėrinė socialiste, ku populli jeton vėrtet i lirė dhe i lumtur, por bėhen sidomos nė vende tė tilla borgjeze, fashiste ose revizioniste si Spa*nja, Italia, Jugosllavia, Turqia, Polonia etj.?

    Nė ēdo fjalim e artikull rreth demonstra*tave thuhet se "masat u mashtruan nga paru*llat demagogjike qė u hodhėn", por nuk thu*het se pse ato parulla na qenkan "demagogji ke" dhe, deri sa qenkan tė tilla, si u bė qė populli tė jetė aq "mendjelehtė" (siē e qu*ajtėn tradhtarėt) sa jo vetėm qė pėrkrahu qė nė fillim parullat e kėrkesat e demonst*ruesve, por po i pėrkrah ato edhe tani,bile akoma mė me forcė? Ėshtė interesant tė di*het gjithashtu, pėrse krerėt revizionistė e kalemxhinjtė e tyre nuk i zėnė fare nė gojė edhe parullat e tilla tė demonstruesve si "DUAM PUNĖ", "KTHENI KURBETĒINJTĖ", "ĒMI*MEVE, STOP", "LIRONANI SHOKĖT", "TĖ BURGOSURIT KOSOVARĖ, KTHENI NĖ KOSOVĖ" etj.? Pse ata nuk po e shpjegojnė "karakterin demago*gjik dhe armiqėsor" edhe tė kėtyre parulla*ve dhe pse nuk i zgjidhin kėto probleme tė mėdha, nė mėnyrė qė "forcat armiqėsore" tė mos mund t'i "mashtronin" masat herėve tė tjera?

    Duke i paraqitur demonstratat dhe grevat e fundit nė Kosovė si vepėr tė grupeve e forcave tė ndryshme tė organizuara, revizionistėt u bėjnė atyre njė nder tė madh, e madje edhe tė tepruar. Pararoja e organizuar nė Kosovė, komunistėt, revolucionarėt dhe patriotėt e vėrtetė, pa dyshim qė kanė luajtur rol tė rėndėsishėm nė kėtė lėvizje revolucionare, por, duhet thėnė hapur se detyrėn e saj nė organizimin dhe udhėheqjen e masave, ajo ka qenė dashur dhe ka mundur ta kryente edhe mė mirė. Grevat dhe demonstratat nė Kosovė, mė shumė se tė organizuara ishin spontane. Ato nuk janė dhe nuk mund tė ishin vepėr e askujt tjetėr, por e vetė popullit tė saj heroik. Ai ėshtė iniciatori, udhėhe*qėsi dhe organizatori kryesor.

    Kėtė tė vėrtetė tė madhe e dinė mirė edhe revizionistėt e tradhtarėt, dhe pikėrisht kjo i tmerron ata. Pikėrisht kėtė tė vėrtetė tė rėndėsishme duan ta fshehin ata, kur ngjarjet e fundit nė Kosovė ua mveshin "fo*rcave reaksionare, dogmatike e staliniste".

    Ėshtė pėr t'u theksuar edhe qėllimi tjet*ėr i poshtėr i krerėve dhe kalemxhinjve re*vizionistė, tė cilėt, edhe pse e dinė mirė orientimin e shėndoshė marksist--leninist tė rinisė dhe tė demonstruesve, edhe pse e dinė sigurisht se gjatė gjithė demonstrata*ve brohoritej pa ndėrprerė e nga tė gjithė pėr marksizėm-leninizmin, pėr socializmin e vėrtetė dhe internacionalizmin proletar, mu*ndohen t'i paraqesin demonstratat e Kosovės si vepėr edhe tė reaksionit antikomunist shqiptar. Duke qenė tė bindur se mbeturinat e reaksionit zogist, ballist etj., nuk kanė pothuajse kurrfarė influence nė popullin e sidomos nė rininė e Kosovės dhe tė viseve tė tjera tė banuara me shqiptarė, revizionistėt mundohen ta bindin popullin tonė se pikėrisht kėta reaksionarė qėndronin nė krye tė demonstratave dhe jo bijtė e popullit, komunistėt, revolucionarėt dhe patriotėt e vėrtetė. Nė kėtė mėnyrė ata orvaten t'i shkėpusin masat popullore nga pararoja e tyre komuniste dhe revolucionare qė nė tė vėrte*tė, siē treguan ngjarjet e fundit, janė njė dhe tė pandarė. Propaganda e tillė e posht*ėr ėshtė edhe njė shėrbim i mirė i revizio*nistėve pėr reaksionin antikomunist shqip*tar, i cili ėshtė shumė i interesuar pėr tė krijuar bindjen se ai ėshtė akoma gjallė dhe se ka ende ndikim nė popullin shqiptar.

    Duke folur pėr demonstruesit, tradhtari Fadil Hoxha tha se i njeh ata qė nga lufta, se gjatė luftės ata paskan qenė bashkėpunė*torė tė okupatorit fashist, kurse pas luftės qenkan "agenta" tė agjencive tė huaja tė spiunazhit, "armiq jo vetėm tė Jugosllavisė por edhe tė Shgipėrisė" etj.,etj. Lind pye*tja: a thua nuk e di Fadil Hoxha se shumica e demonstruesve janė tė rinj qė kanė lindur pas luftės, prandaj s'ka pasur si t'i njohė nė luftė, se edhe ata demonstrues qė kanė qenė nė luftė, nuk kanė qenė bashkėpunėtorė tė okupatorit, por kanė qenė partizanė, ndo*shta edhe nė aradhėn e Fadil Hoxhės? Paska harruar vallė Fadil Hoxha se kriminelėt dhe emigrantėt qė kanė ikur nga Shqipėria, e pėr tė cilėt flet ai, janė strehuar pikėrisht nė Kosovė, se pikėrisht nga Kosova e Jugoslla*via i kanė nisur ata Dushan Mugosha e Rankoviēi pėr tė vrarė kuadro tė Partisė, gra e fėmijė nė Shqipėrinė socialiste, nė kohėn kur nė Kosovė UDB-ja famėkeqe bėnte kėrdinė mbi shqiptarėt. Fadil Hoxha dhe shokėt e tij kėto edhe mund t'i "harrojnė", por populli nuk i harron kurrė. Prandaj populli nuk ma*shtrohet nga shpifjet dhe trillimet e tradhtarėve, sado qė tė hiqen ata si "luftėtarė" tė rrallė dhe "burra tė ngritun shyptarė".

    Nuk pi ujė as pėrpjekja pėr t'i paraqitur ngjarjet e Kosovės si vepėr tė superfuqive imperialiste dhe demonstruesit si pėrkrahės tė njėrės apo tjetrės superfuqi. Agjentė tė superfuqive janė revizionistėt jugosllavė, qė gjithmonė u kanė shėrbyer atyre dhe po u shėrbejnė edhe tani me propagandėn qė po bėjnė rreth demonstratave, dhe jo populli i Kosovės e bijtė e tij, tė cilėt jo vetėm s`kanė pasur as iluzionin mė tė vogėl ndaj ty re, por i kanė konsideruar gjithmonė dhe i konsiderojnė edhe sot si armiq tė tyre, si armiqtė mė tė mėdhenj tė popujve, tė revolucionit dhe tė socializmit.



    KUSH PO E NXITĖ NACIONALIZMIN?



    Ajo qė bie nė sy mė sė shumti nė fushatėn e gjerė propagandistike qė ka shpėrthyer nė tė gjithė Jugosllavinė kundėr demonstratave tė Kosovės, kundėr demonstruesve e madje e*dhe kundėr tė gjithė popullit tonė, janė a*kuzat e shumta pėr "nacionalizėm", "irreden*tizėm", "separatizėm" e madje edhe pėr "shovinizėm shqiptaromadh". Pa hyrė nė argumen*timin e asaj qė thonė, revizionistė dhe tradhtarė tė shumtė, qė nga mė tė mėdhenjtė e deri te mė tė vegjlit, ēirren me tė madhe se gjoja demonstratat paskan pasur pėr qėllim tė nxisin nacionalizmin dhe shovinizmin sh*qiptar, tė mbjellin mosbesim, pėrēarje dhe urrejtje ndėrnacionale nė Kosovė dhe Jugos*llavi, tė prishin vėllazėrimin e bashkimin e tyre dhe gati sa s'thonė se demonstruesit paskan dashur ta pushtojnė gjithė Jugoslla*vinė!!.

    Po vallė, ē' nacionalizėm e ē' shovinizėm kishte nė grevat dhe demonstratat qė bėri populli ynė nė Kosovė? Ē' nacionalizėm e ē' shovinizėm ka nė parullat kundėr papunėsisė, kurbetit e ngritjes sė ēmimeve? Ē' kishte nacionaliste e shoviniste nė kėrkesėn e drej*tė pėr kthimin nė Kosovė tė tė burgosurve kosovarė, ose nė kėrkesėn gjithashtu tė drejtė qė Kosova dhe viset e tjera shqiptare tė ēlirohen nga zgjedha koloniale,qė Krahi*nės sė Kosovės t'i jepet statusi i Republi*kės nė kuadėr tė Federatės Jugosllave? Ē'e keqe u erdhi popujve jugosllavė nė Kosovė e Jugosllavi nga demonstratat qė u bėnė dhe ē'tė keqe do t'u sillte atyre realizimi i kėrkesave tė drejta tė demonstruesve? Asnjė, absolutisht asnjė tė keqe. Lufta e studentėve, e punėtorėve dhe e gjithė popullit tė Kosovės pėr tė drejta e liri, jo vetėm qė nuk drejtohet aspak kundėr popujve ,jugosllavė, jo vetėm qė nuk u sjell atyre asgjė tė keqe, po pėrkundrazi, ajo e ndihmon nė mėny*rė tė drejtpėrdrejtė luftėn qė bėjnė edhe punėtorėt dhe masat e tjera punonjėse jugo*sllave pėr tė drejta e socializėm. Aq mė shumė kjo vlen pėr pakicat serbe, malazeze, turke etj. nė Kosovė, tė cilat lirinė e ty*re nuk mund ta shohin nė shtypjen dhe robė*rimin e popullit shqiptar, por pėrkundrazi, nė lirinė e tij tė plotė.

    Populli shqiptar, nė historinė e tij tė gjatė ka vuajtur shumė nga pushtuesit e hu*aj, gjithmonė ka luftuar kundėr shovinistė*ve e zullumēarėve tė huaj, por ai vetė kurrė nuk ka qenė pushtues, kurrė nuk ka qenė shovinist e zullumēar ndaj tė tjerėve. Ai kur*doherė ka ditur tė bėjė dallimin mes popuj*ve tė tjerė, me tė cilėt ka jetuar nė miqė*si e fqinjėsi tė mirė, dhe krerėve tė tyre shovinistė, kundėr tė cilėve ka luftuar pa mėshirė. Jo vetėm nė Luftėn Nacionalēlirim*tare, por edhe nė luftėn patriotike tė Azem Bejtės e Isa Boletinit, populli ka dėnuar ēdo lloj dhune e zullumi ndaj pjesėtarėve tė pafajshėm tė kombėsive joshqiptare.

    Shovinistė e zullumēarė nuk kanė qenė ku*rrė as tė parėt tanė, aq mė pak mund tė je*nė bijtė e tyre qė po rriten e edukohen me librat e Marksit dhe tė Leninit nė gji. Kjo u vėrtetua edhe nė ngjarjet e fundit nė Kosovė. Gjatė demonstratave jo vetėm qė nuk u hodh asnjė parullė kundėr popujve tė tjerė, po pėrkundrazi, mė se njė herė u the*ksua qartė dallimi mes popujve jugosllavė e krerėve tė tyre shovinistė dhe revizionistė.

    Gjatė demonstratave jo vetėm qė nuk u dėm* tua popullsia joshqiptare, por pati edhe se*rbė, malazez, turq, romė etj. qė iu bashkuan grevave dhe demonstratave, ose u solidari*zuan me to, strehuan demonstruesit, u dhanė bukė dhe ua lidhėn plagėt.

    Populli shqiptar i Kosovės ėshtė patriot, por jo, kurrė, shovinist. Shovinistė janė ata qė e kanė robėruar atė, e kanė copėtuar dhe e mbajnė me dhunė nėn zgjedhė, e jo po*pulli ynė qė lufton pėr tė drejtat dhe liri nė e tij, pa u rėnė mė qafė tė tjerėve. Sho*vinistė janė ata qė sjellin polici, ushtri e tanke tė huaja nė Kosovė, ata qė vrasin, gjy*mtojnė, rrahin e poshtėrojnė popullin, e jo ata qė ngrenė zėrin dhe grushtet kundėr njė mizorie tė tillė. Pėrēarjen dhe urrejt*jen e rrezikshme ndėrnacionale nuk e nxit populli i Kosovės dhe rinia e tij, por udhė*heqja revizioniste nė Jugosllavi e nė Koso*vė, e cila, duke shtrembėruar tė vėrtetėn rreth Kosovės dhe luftės sė saj tė drejtė, orvatet tė nxitė njė frymė antishqiptare kudo nė Jugosllavi. Jo ne, por revizionistėt jugosllavė kanė nxitur dhe po nxisin konflikte ndėrnacionale nė mėnyrė qė t'i bėjnė masat punonjėse tė harrojnė problemet e tyre tė mėdha ekonomike e sociale, pėr tė lėnė nė plan tė dytė luftėn e tyre klasore kundėr shtypjes dhe shfrytėzimit kapitalist.

    Por, popujt e Jugosllavisė dhe klasa e ty re punėtore nuk do tė lejojnė tė bien nė kurthin ku duan t'i hedhin revizionistėt. Ar*mik i tyre nuk ėshtė dhe nuk do tė jetė ku*rrė populli shqiptar qė lufton pėr lirinė e tij, por borgjezia revizioniste qė i shtyp e i shfrytėzon edhe ata egėrsisht. Lirinė e socializmin e vėrtetė, ata do t'i arrijnė vetėm nėn parullėn leniniste: "PROLETARĖ TĖ TĖ GJITHA VENDEVE DHE POPUJ TĖ SHTYPUR, BA*SHKOHUNI “.



    RROFTĖ REPUBLIKA SOCIALISTE E KOSOVĖS



    Populli shqiptar nė Jugosllavi edhe mė parė, nė forma e rrugė tė ndryshme, ka kėrku*ar zgjidhje tė drejtė tė ēėshtjes sė tij kombėtare, ka kėrkuar qė atij t'i njihet e d*rejta pėr tė vendosur vetė pėr fatin e tij.

    Pėr kėtė tė drejtė ka luftuar me shekuj shqiptari. Populli shqiptar i Kosovės dhe i viseve tė tjera tė banuara me shqiptarė u ngrit nė Luftėn antifashiste Nacionalēlirimtare, i bindur se pas fitores sė saj, edhe ai do tė fitonte tė drejtėn pėr tė qenė i lirė dhe i pavarur. Udhėheqja e atėhershme e PKJ-sė dhe vetė Titoja, mė se njė herė ki*shin shpallur se pas luftės do ju njihnin dhe garantonin lirinė tė gjithė popujve brenda ku*fijve tė Jugosllavisė sė vjetėr, edhe popu*llit shqiptar, tė drejtėn pėr vetėvendosje dhe shkėputje. Por, pas luftės, ata jo vet*ėm nuk e garantuan kėtė tė drejtė por e sh*kelėn atė me gjak. Ata qė guxuan ta kėrkoj*nė kėtė tė drejtė tė ligjshme dhe tė premtuar, u shpallėn armiq, u vranė, u ndoqėn dhe u burgosėn. Tjetėrkush vendosi pėr fatin e popullit tonė tė robėruar. Dihet botėrisht se nė Mbledhjen e AVNOJ-it,ku u vendos edhe pėr fatin e popullit shqiptar dhe tė tokave tė tij, qė fuqitė e mėdha imperialiste pa*drejtėsisht i kishin ndarė nga shteti shqip tar dhe i kishin lėnė nėn zgjedhėn e Serbi*sė dhe Malit tė Zi, nuk kishte asnjė deleg*at shqiptar.

    Megjithėkėtė, revizionistėt dhe tradhtar*ėt thonė se populli ynė paska shprehur vetė vullnetin e tij qė tė jetė kėshtu siē ėshtė. Ē' vullnet i ēuditshėm! Shqiptarėt qė rrojnė nė tokat e tyre (dhe pėrbėjnė aty shumicėn absolute tė popullsisė) paskan dashur dhe paskan shprehur vullnetin (pėr hatėr tė Ti*tos e Rankoviēit!) jo vetėm tė mbeten nė kuadrin e Jugosllavisė, por edhe tė copėtohen njė pjesė nė Kosovėn autonome, njė pjesė nė Maqedoni, njė nė Serbinė e ngushtė dhe njė pjesė tjetėr nė Republikėn e Malit tė Zi'. (Mjerisht ishin larg Kosovės Kroacia e Sllovenia, se sigurisht edhe atyre "do t'u takonte" ndonjė copė toke shqiptare!)

    Por vallė a mund t'u besojė kush pėrrallave tė tilla, a mund tė mashtrojnė kėnd ato? Jo, ato jo vetėm nuk shiten tek asnjė shqiptar, por nuk shiten as te popujt jugosllavė dhe as te popujt e botės.

    Nėse populli i Kosovės paska vendosur ve*tė qė tė jetė kėshtu si ėshtė dhe nėse ai e paska lidhur fatin e tij me Jugosllavinė me LKJ-nė dhe me Titon, atėherė pse ai nuk gė*zon tė drejtėn pėr vetėvendosje, qė Kushte*tuta e Jugosllavisė u siguron popujve tė t*jerė? Pse tė mos i lejohet qė tė vendosė vetė pėr fatin e tij, kur ai, siē thonė revi*zionistėt, "dashka tė jetė kėshtu siē ėshtė" Ėshtė e qartė se tė gjitha qė thonė revizi*onistėt jugosllavė pėr "vėllazėrim-bashkim*in", pėr "barazinė" e "bashkėjetesėn", pėr "zgjidhjen e drejtė, bile ideale, tė ēėsht*jes kombėtare" s' janė tjetėr veēse demago*gji, veēse njė rrenė e madhe.

    Thuhet se nė Jugosllavi "ēėshtja kombėta*re ėshtė zgjidhur nė mėnyrė marksiste", bile kryerevizionisti Tito, pėr "kontributin e madh" qė paska dhėnė nė kėtė fushė, ėshtė shpallur edhe doktor nderi, pėr ironi, pikėrisht nė Universitetin e Kosovės! Por, vall ē' ka marksiste nė zgjidhjen qė revizionist*ėt i kanė bėrė ēėshtjes kombėtare nė .Jugos*llavi, zgjidhje qė ndryshon fare pak nga "zgjidhja" qė i kishin bėrė asaj kralėt e Jugosllavisė sė vjetėr.

    "Gjithė kombeve, theksonte Lenini, duhet t'u njihet e drejta qė tė shkėputen lirisht dhe tė formojnė njė shtet tė pavarur. Mohimi i kėsaj tė drejte dhe mos marrja masave qė ta garantojnė zbatimin e saj nė praktikė, do tė thotė pėrkrahje e politi*kės sė pushtimeve dhe tė aneksimeve". (V.l. Lenin, Vepra tė zgjedhura. Vėll .ll ,f. 49l )

    Kėshtu thoshte Lenini i madh, por krejt ndryshe veprojnė revizionistėt titistė, tė cilėt jo vetėm qė nuk i lejojnė popullit shqiptar nė Jugosllavi tė drejtėn pėr shkėpu*tje, siē kishin premtuar gjatė luftės, por e shtypin me dhunė dhe tanke edhe kėrkesėn e tij tė drejtė pėr tė fituar republikėn e tyre nė kuadrin e Jugosllavisė.

    Kėrkesa e ligjshme e popullit tonė tė ro*bėruar pėr tė dalė nga zgjedha e huaj dhe pėr tė fituar statusin e republikės, u vle*rėsua nga udhėheqja revizioniste e Beograd*it e nga sahanlėpirėsit shqiptarė si "armi*qėsore" "nacionaliste" e "irredentiste", si "reaksionare" e "kundėrrevolucionare". Por, vallė ku qėndron karakteri "armiqėsor", "reaksionar" e "kundėrrevolucionar" i kėsaj kėrkese tė popullit? Shqiptarėt nė Jugosllavi jetojnė nė tokat e tyre qė janė njė territ*or i pėrbashkėt (pavarėsisht se tė tjerėt e kanė ndarė atė siē kanė dashur) dhe pėrbėj*nė shumicėn dėrmuese tė popullsisė, ata ka*nė njė gjuhė, njė tė kaluar historike, njė formim shpirtėror; ata janė njė popull dhe njė komb. Pėr nga numri i popullsisė dhe ma*dhėsia e territorit ku ata jetojnė (dhe ka*nė jetuar brez pas brezi), shqiptarėt nė Jugosllavi bėjnė jo mė pak por sa rreth 3 re*publika si ajo e Malit tė Zi; pse atėherė, ata nuk paskan tė drejtė tė kenė Republikėn e tyre tė federuar ?

    Propaganda revizioniste e akuzon parullėn "Kosova - Republikė!" se gjoja ajo nxit na*cionalizmin, separatizmin e shovinizmin, thua se nė Jugosllavi nuk paska republika tė tjera! Sipas kėsaj del se tė gjithė ata popuj qė kėrkojnė vetėvendosje, e tė mos f*lasim pėr shkėputje, qenkan "nacionalistė" e "shovinistė", del se "nxitės" i nacionalizmit dhe shovinizmit paska qenė edhe Lenini i madh, i cili shkruante:

    "Tė akuzosh pėrkrahėsit e lirisė sė vetė*vendosjes, domethėnė tė lirisė sė shkėpu*tjes, se inkurajojnė separatizmin, ėshtė po aq absurde dhe po aq hipokrite, si tė akuzosh pėrkrahėsit e lirisė sė shkurorė*zimit se inkurajojnė shkatėrrimin e lidh*jeve familjare. Ashtu si ngrihen nė shoqėrinė borgjeze kundėr lirisė sė shkurorėzimit mbrojtėsit e privilegjeve dhe tė shi*tjes sė gruas, nė tė cilat mbėshtetet ma*rtesa borgjeze, po kėshtu edhe mohimi qė i bėhet nė njė shtet kapitalist lirisė sė vetėvendosjes, domethėnė, lirisė sė shkė*putjes sė kombeve, s'ėshtė veēse mbrojtje e privilegjeve tė kombit sundues dhe e metodave policore tė qeverisjes nė dėm tė metodave demokratike". (Po aty, faqe 108)

    Krerė tė ndryshėm e "teoricienė" jugosllavė dhe sidomos "politikanė" e "koka tė mė*dha tė shkencės" nė Kosovė, mundohen ta bi*ndin me ēdo mėnyrė popullin tonė se ai ėsh*tė krejt i lirė, i barabartė, i pavarur dhe bile edhe i privilegjuar, se autonomia qė ka Kosova, nuk ka kurrfarė dallimi nga republika etj., etj. Interesant popull ky yni! Je*ton nė "liri" e "barazi" tė plotė dhe nuk i sheh ato! (Kėshtu nuk shihte ai as "lirinė" dhe "qytetėrimin" qė i kishte siguruar atij dikur fashizmi!) Jo, revizionistė, tradhtarė e kalemxhinj tė tyre, kudo qė tė jeni! Populli ynė nuk ėshtė injorant, siē kujtoni ju, sa tė gėnje het aq lehtė sa qė tė zezės t'i thotė e ba*rdhė, qė robėrisė, shtypjes e shfrytėzimit t'i thotė liri e barazi. Jo'. Populli ynė po e sheh gjendjen e tij tė vėrtetė, po e sheh shtypjen, shfrytėzimin dhe diskriminimin e egėr qė ushtrohet ndaj tij, po e sheh edhe mohimin e tė drejtave mė elementare kombėtare e demokratike, prandaj edhe po e ngrit grushtin. Revizionistėt mund tė thonė ē' tė duan pėr lirinė, por, siē thoshte Lenini, nuk mund tė ketė pėr njė kombėsi liri mė tė madhe sesa liria e shkėputjes, liria pėr tė formuar njė shtet kombėtar tė pavarur. Edhe sikur gjithēka tjetėr tė ishte nė rregull, mungesa e kėsaj tė drejte dhe lirie do tė thotė edhe mungesė ose kufizim i tė gjitha tė drejtave dhe lirive tė tjera.

    Po tė jetė se statusi i autonomisė qenka e njėjta gjė me statusin e Republikės, siē po thuhet shpesh, atėherė pėrse nuk realizohet kėrkesa e popullit tė Kosovės pėr Repu*blikė, edhe pse pėr tė po derdhet gjak? Se ēfarė ėshtė, nė tė vėrtetė, "autonomia" qė ka Kosova, se sa ėshtė ajo nė fakt subjekt i pavarur i Federatės dhe sa ėshtė nė duart e kosovarėve, dėshmuan mė sė miri ngjarjet e fundit nė Kosovė. Karakteri revolucionar o*se reaksionar i njė kėrkese kombėtare, siē mėson marksizėm-leninizmi, qėndron nė fakt*in nėse realizimi i saj do ta ndihmonte ose do ta pengonte zhvillimin e pėrgjithshėm tė atij populli, nėse do ta ndihmonte ose do ta pengonte ēėshtjen e revolucionit dhe tė so*cializmit. Cili ėshtė ai qė mund tė thotė (dhe tė mos gėnjejė) se ēlirimi nga zgjedha koloniale nuk do ta ndihmonte zhvillimin e pėrgjithshėm dhe ēėshtjen e socializmit, jo vetėm nė Kosovė dhe nė viset e tjera shqip*tare, por edhe nė tė gjithė Jugosllavinė.

    Duke u pėrgjigjur pyetjeve tė gazetarėve, Stane Dolanci tha nė mes tė tjerash, se Republika e Kosovės do tė ishte shkatėrrim i Jugosllavisė, dhe kėtij avazi po i bihet e*dhe nė shumė artikuj e fjalime tė tjera, duke paraqitur shkatėrrimin e Federatės Jugo*sllave edhe si qėllimin kryesor tė demonstratave tė Kosovės?

    Pikėpamjet e kėtilla rreth ēėshtjes kombėtare Lenini nė kohėn e tij i hidhte poshtė me vendosmėri, kurse autor*ėt e tyre i quante "maskarenj" dhe "socialshovinistė". Nė veprėn e tij "Mbi tė drejtėn e kombeve pėr vetėvendosje", Lenini u pėrgjigjej kėshtu pikėpamjeve tė kėtilla:

    “Z. Kokoshkin kėrkon tė na bindė se njoh*ja e se drejtės sė shkėputjes shton rrezikun e "shkatėrrimit tė shtetit". "Kjo ėsh*tė pikėpamja e xhandarit Minrecov, me devizėn e tij: 'Kape e mos e lėsho'. Nga pikėpamja e demokracisė nė pėrgjithėsi ndo*dh pikėrisht e kundėrta: njohja e sė dre*jtės pėr shkėputje e pakėson rrezikun e shkatėrrimit tė shtetit ". (Po aty, faqe 107)

    Shteti Jugosllav dhe ēdo shtet tjetėr shumėkombėsh ka rrezik tė shkatėrrohet jo duke u dhėnė popujve tė shtypur lirinė, por duke ua mohuar atė, duke ua mohuar tė drejtėn qė ata tė vendosin vetė pėr fatin e tyre, duke u pėrpjekur pėr t'i mbajtur ata me dhunė nė zgjedhėn koloniale. Edhe sikur robėria e Kosovės tė ishte shtylla qė e mban Jugosllavi nė dhe po tė jetė se vėnia nė vend e padrejtėsive qė i janė bėrė dhe po i bėhen popu*llit tonė do tė thoshte shkatėrrim i shtet it jugosllav, atėherė del se ky farė shteti do tė shkatėrrohet patjetėr dhe do tė duhej shkatėrruar, pasi ėshtė ndėrtuar keq, pasi ėshtė ngritur nė dėm tė lirisė sė popujve tė tjerė.

    Duke i mbrojtur "zgjidhjet" qė i kanė bė*rė ēėshtjes kombėtare tė Kosovės fuqitė e mėdha imperialiste dhe qarqet monarkiste tė Serbisė e Malit tė Zi, revizionistėt jugos*llavė shkelin me tė dy kėmbėt mėsimet e ma*rksizėm-leninizmit mbi ēėshtjen kombėtare. "Politika e Marksit dhe e Engelsit nė ēė*shtjen irlandeze, thekson Lenini, ka dhė*nė shembullin mė tė madh qė ka edhe sot njė rėndėsi praktike tė pashoqe pėr mėny*rėn se si duhet tė sillet proletariati i kombeve shtypėse kundrejt lėvizjeve kombėtare - ka dhėnė njė paralajmėrim kundėr "zellit servil" me tė cilin mikroborgjez*ėt e tė gjitha vendeve, tė tė gjitha ngjyrave dhe tė gjitha gjuhėve shpejtojnė ta cilėsojnė si utopik ēdo ndryshim tė kufi*jve tė shteteve qė janė krijuar me anė tė forcės dhe me anė tė privilegjeve tė ēif*ligarėve dhe tė borgjezisė sė njė kombi". (Po aty, faqe 128)

    Me qėllim tė armiqėsimit tė popujve jugo*sllavė me popullin tonė, klika shoviniste e Beogradit mundohet t'i paraqesė demonstrat*at e Kosovės dhe sidomos kėrkesėn pėr repu*blikė si "sulm tė drejtuar kundėr popullit serb, malazez, maqedonas dhe popujve tė tjerė tė Jugosllavisė". Po pėr kėtė qėllim, re*vizionistėt kanė organizuar nėpėr qytete tė ndryshme tė Jugosllavisė edhe tubime e pro*testa nėn parullėn shoviniste: "zhivot damo Kosovo ne damo!" (Jetėn e japim - Kosovėn s'e japim!). Por, kralėt e rinj tė Beograd*it dhe ata qė u shkojnė pas atyre duhet ta dinė mirė se Kosova nuk ėshtė ēiflig i tyre dhe i askujt nė botė. Kosova ėshtė e Kosovarėve dhe vetėm kosovarėt kanė tė drejtė tė vendosin pėr fatin e saj.

    Kėrkesa e drejtė e popullit tonė pėr ta hequr qafe zgjedhėn koloniale, jo vetėm qė nuk drejtohet kundėr interesave tė masave popullore nė Serbi, Maqedoni e Mal tė Zi,po pėrkundrazi, ajo ėshtė edhe nė interes tė tyre, prandaj edhe duhet ta pėrkrahin. Robėrimi i popullit tonė, jo vetėm nuk u sjell asgjė tė mirė popujve jugosllavė, po pėr*kundrazi, siē e ka shpjeguar Engelsi, ėshtė fatkeqėsi e madhe pėr njė popull robėrimi, nga ana e borgjezisė sė tij, i njė populli tjetėr.

    "Krejt pavarėsisht nga ēdo frazeologji 'intcrnacionaliste' dhe 'humanitare' pėr 'drejtėsi kundrejt Irlandės' - shkruante Marksi, duke folur pėr dėnimin qė i sill*te revolucionit nė Angli robėrimi i Irla*ndės, - interesi i drejtpėrdrejtė absolut i klasės punėtore angleze kėrkon prishjen e lidhjes sė saj tė tanishme me Irlandėn". "Klasa punėtore angleze nuk do tė mund tė bėjė as*gjė deri sa tė mos ketė shpėtuar nga Irlanda... Reaksioni anglez nė Angli, i ka rrėnjėt nė robėrimin e Irlandės". (Kursivi ėshtė i Marksit)

    Kėtė tė vėrtetė pa dyshim qė do ta kupto*jnė proletariati dhe popujt jugosllavė duke ndjekur traditat internacionaliste tė Dimitrije Tucoviqit, Kosta Novakoviqit e Miladin Popoviqit, do tė mbajnė qėndrim tė drejtė ndaj luftės sė drejtė tė popullit tonė pėr liri, e nuk do tė lejojnė qė tė mashtrohen dhe tė bėhen rezervė e borgjezisė sė tyre, tė njohur pėr shovinizmin e saj tė theksuar antishqiptar.



    Parulla "RROFTĖ REBUBLIKA SOCIALISTE E KOSOVES" ėshtė e drejtė, prandaj edhe pėrkrahet nga ēdo shqiptar i ndershėm. Kėrkesėn e tij tė ligjshme pėr Republikė nuk mund t'ia shuajė popullit tonė asnjė lloj propagande e frazeologjie, sado e ashpėr ose kėrcėnue*se qė tė jetė, ashtu siē nuk mund t'ia shu*ajnė as masat e egra tė dhunės e terrorit, as plumbat dhe tanket e diktaturės revizio*niste. Pėr realizimin e kėsaj tė drejte tė ligjshme, populli ynė trim e patriot do tė luftojė pa marrė parasysh asnjė sakrificė, deri sa nė Kushtetutė tė shohė tė shkruar: REPUBLIKA SOCIALISTE E KOSOVĖS.



    KRIMINELĖT AKUZOJNĖ PĖR VANDALIZĖM


    Me qėllim tė diskreditimit tė rinisė dhe tė gjithė popullit tonė, propaganda revizi*oniste nė Jugosllavi dhe nė Kosovė nuk po lė gjė pa shpifur e trilluar kundėr demons*truesve. Sipas asaj qė thonė qarqet revizi*oniste, demonstratat nuk i bėri populli, po "nja 200-300 rrugaēe ,studentė tė dobėt e punėtorė tė kėqij", tė cilėt nuk paskan pasur asnjė qėllim tjetėr, pos "tė shkaktojnė in*cidente e gjakderdhje, tė shkatėrrojnė pro*nėn shoqėrore, tė thyejnė shitoret dhe tė vjedhin mallin". Ata jo vetėm qė i paskan "detyruar njerėzit me dhunė qė tė dilnin nė demonstrata", por edhe paskan "vėnė pėrpara fėmijė me qėllim qė organet policore tė mos mund tė shtien mbi ta"!!! Ē`shpifje e ē' trillime tė poshtra! Me qėllim qė ta fshehin tė vėrtetėn qė po i tmerron, udhėheqja mė e lartė revizioniste nė Jugosllavi e Kosovė detyrohet, tė shpifė nė mėnyrė kaq naive e tė paskrupullt, tė gėnjejė kaq hapur e pėr qi*elli sa vėrtet bėhet jo vetėm idiote, por edhe qesharake. Nė kėtė mėnyrė revizionist*ėt pėrpiqen tė gėnjejnė tė tjerėt, por gėnjejnė veten. Gėnjeshtrat e tyre janė aq naive e fėmijėrore, sa nuk mund ta mashtrojnė as*kėnd.

    Jo vetėm populli i Kosovės qė e ka parė e njeh mirė tė vėrtetėn, por edhe ēdo i hu*aj qė kurrė nuk ka dėgjuar pėr Kosovėn dhe nuk ka asnjė ide pėr popullin dhe rininė e saj, nuk mund tė besojė shpifje e trillime tė tilla. Ēdokush mund tė bėjė pyetje: Si ėshtė e mundur qė disa qindra "huliganė" tė bėjnė, gjatė njė muaji rresht, greva e demonstrata tė njėpasnjėshme, bile nė tė gjithė Kosovėn? Si ia arritėn disa "rrugaqė" qė tė nxjerrin "me dhunė" masat nė demonstrata, kurse revizionistėt, me gjithė dhunėn e pre*sionet qė vėrtet ushtrojnė mbi masat, me gji*thė organet e shumta qė kanė dhe me gjithė demagogjinė e tyre tė njohur, nuk ia arrit*ėn tė nxjerrin popullin nė mitngjet qė or*ganizoheshin (me njė numėr tė vogėl filloristėsh) pėr tė "pritur" stafetėn, pikėrisht ato ditė kur bėheshin edhe demonstratat?

    Me*qė shumica dėrmuese e demonstruesve paskan qenė tė mashtruar dhe meqė rinia dhe gjithė populli i Kosovės qenka me krerėt "politi*ēarė" tė Kosovės, atėherė, pėrse nuk dolėn kėta "burra" qė t'i bindin masat se janė mashtruar dhe tė "demaskonin" karakterin "ar*miqėsor" dhe "kundėrrevolucionar" tė demon*stratave dhe parullave tė tyre, por dhanė urdhėr qė tė grihen me automatikė edhe nje*rėzit qė paskan qenė "tė mashtruar"? Si nuk u mjaftoi krerėve kosovarė gjithė ajo poli*ci, gjithė ai sigurim e gjithė ai sistem i "vetėmbrojtjes shoqėrore", pėr tė qetėsuar "njė grusht demonstruesish" (aq mė tepėr kur populli, siē thonė ata, jo vetėm qė nuk i paska pėrkrahur, por edhe i paska "pėshty*rė" dhe iu paska "kundėrvėnė edhe fizik*isht" !? Si nuk u mjaftoi as gjithė ajo polici qė sollėn nga Serbia, por u detyruan tė fusin nė veprim edhe ushtrinė me tanke e a*vionė, tė shpallin gjendjen e jashtėzakon*shme dhe tė vendosin orėn policore?! Si ndo*dhi qė demonstruesit tė shtien nė njėsitė e policisė dhe policia tė mos shtjerė nė demonstrues, e megjithatė nga demonstruesit tė mbesin shumė tė vrarė e tė plagosur me ar*mė tė policisė?...

    Ėshtė e qartė se demonstratat ishin popu*llore, se me demonstruesit ishte i gjithė populli, se populli kishte dalė tė kėrkonte nė mėnyrė paqėsore tė drejtat e tij, ndryshe nuk do tė ndaheshin aq lehtė armiqtė qė gu*xuan ta sulmojnė me armė popullin e paarma*tosur. Gjithkush e sheh se me zhurmėn e ma dhe qė bėhet rreth gjoja brutalitetit dhe vandalizmit tė demonstruesve, bėhen pėrpje*kje pėr tė fshehur brutalitetin dhe vandalizmin mė shumė se fashist tė diktaturės revizioniste, pėr t'ua hedhur demonstruesve fa*jin e pėrgjegjėsinė pėr dhunėn e paparė qė pėrdor, pėr gjakun qė u derdh.

    Natyrisht, nė demonstrata tė tilla tė mė*dha popullore, ndodh tė bėhet edhe ndonjė veprim i nxituar, i pamatur dhe i panevojshėm. Edhe nė demonstratat e fundit, nuk pėrjashtohet tė jetė bėrė ndonjė veprim i ti*llė, por karakteristikė e pėrgjithshme e demonstratave tė Kosovės ishte rregulli, durimi, pjekuria dhe gjakftohtėsia shembullore. Populli kishte dalė nė demonstratė dhe jo nė kryengritje, ai kėrkonte tė drejta e li*ri, dhe jo gjakderdhje, prandaj ai edhe ngri ti parullėn "PA DEMTIME!", "PA INCIDENTE!", dhe vėrtet, pothuajse asnjė dėm, asnjė incident nuk u bė nga ana e demonstruesve para se tė sulmoheshin nga policia. Nuk do tė bėheshin kurrė dėmet qė u bėnė, nuk do tė derdhej as gjaku qė u derdh, sikur ndaj popu*llit demonstrues tė mos pėrdorej qė nė fillim dhuna policore dhe, sidomos, sikur tė mos ndėrhynte policia e huaj, e cila me veprim*et e saj shoviniste tė padėgjuara bėri qė jo vetėm populli, por edhe policėt kosovarė tė pėrlesheshin me ta.

    Ėshtė e vėrtetė se nė demonstrata dhe si*domos nė ato tė fundit,kishin dalė edhe njė numėr i madh fėmijėsh, por ky fakt nuk i pengoi aspak korbat gjakatarė qė tė derdhin mbi ta breshėri plumbash e bombash trullosė se dhe lotsjellėse. Kėto veprime ēnjerėzore e kriminale, tė denja vetėm pėr fashistėt gjakatarė, propaganda revizioniste, tani po mundohet t'i arsyetojė duke shpifur nė mėnyrė tė poshtėr sikur demonstruesit gjoja i paskan nxjerrė me dhunė fėmijėt nė demonst*rata, me qėllim qė tė fshihen pas tyre edhe kėshtu tė mbrohen nga plumbat e policisė jugosllave! Edhe sikur kjo tė ishte e vėrtetė pėrsėri nuk mund tė arsyetohet vrasja masi*ve e popullit, por, nė tė vėrtetė, tė gjitha ato qė thuhen rreth mbrojtjes me fėmijė ja*nė gėnjeshtra, shpifje e trillime tė udhėheqjes revizioniste nė Jugosllavi e nė Kosovė.

    Revizionistėt dhe tradhtarėt shpresuan se me kėtė shpifje tė ulėt i ranė shejit, por, as kjo nuk u ndezi. Populli ynė e di mirė se demonstruesit, jo vetėm qė nuk i nxorėn fė*mijėt me dhunė nė demonstrata, por pėrkund*razi, ata ishin nė hall se si t'i ndalnin fėmijėt e tyre qė u hidheshin nė grykė mit*ralozėve dhe tankeve tė armikut, qė i gjua*nin ata me gurė dhe u ngritnin barrikada,e*dhe pse pėrreth tyre vėrshėllenin plumbat. Bijtė e Kosovės trime jo vetėm nuk u mbroj*tėn me trupa fėmijėsh, po pėrkundrazi, u ha*pėn gjoksin plumbave tė armikut dhe ranė duke mbrojtur gratė, fėmijėt, popullin me he*roizėm tė paparė. Ata qė e kanė parė kėtė heroizėm dhe solidaritet tė pashembullt tė rinisė sonė tė kuqe, nuk mund tė mos kenė thėnė: "Lumė Kosova ē'brez po rrit!"

    Vandalistė e brutal, mizor e kriminal, nė tė vėrtetė, ishin veprimet e policisė fashiste dhe tė UDB-sė rankoviēiane, qė usht*ruan mbi popullin tonė gjithė atė dhunė e terror tė paparė. Pėrgjegjės pėr atė qė ndodhi nė Kosovė janė ata krerė revizionistė e tradhtarė, qofshin nė Beograd apo nė Kosovė qofshin shqiptarė ose joshqiptarė, qė urdhėruan shuarjen me gjak tė demonstratave, ata qė sollėn nė Kosovė policinė e Serbisė e tė Jugosllavisė pėr tė gjakosur, rrahur e poshtėruar popullin tonė, ata armiq e tradhtarė qė sollėn nė Kosovė ushtrinė, tanket dhe a*viacionin e luftės pėr tė shtruar popullin tonė, pėr tė tmerruar edhe foshnjat nė djep pėr tė shkretuar rrugėt dhe arat tona ata qė e bėnė Salvador tė dytė Kosovėn tonė tė bukur. Ata janė pėrgjegjės pėr tė gjitha a*to qė kanė ndodhur dhe po ndodhin nė Kosovė ata janė pėrgjegjės pėr gjakun qė u derdh, dhe pa dyshim pėr kėtė, njė ditė, do tė ja*pin llogari para popullit.

    Revizionistėt titistė bėnė shumė zhurmė kundėr socialimperialistėve sovjetikė kur ata dėrguan ushtri dhe tanke gjoja pėr "ndihmė internacionaliste", nė Ēekosllovaki e Afganistan dhe po bėjnė edhe tani kundėr p*laneve tė tij pėr tė ndėrhyrė nė Poloni, du*ke u ējerrė me tė madhe pėr "tė drejtėn e secilit popull qė t'i zgjidhė vetė problem*et e veta, pa asnjė ndėrhyrje e pėrzierje tė tė tjerėve. Pse, tani, kėta "njerėz tė paqes" dhe "kundėrshtarė tė dhunės e agres*ionit" nuk e lanė popullin e Kosovės t'i zgjidhte vetė problemet e veta, por u shpejtuan tė sjellin kėtu tanket dhe ushtrinė e tyre? Pėrgjigjja ėshtė e thjeshtė: sepse e*dhe kėta, si carėt e Kremlinit, janė agresorė e hegjemonistė, kurse ajo qė flasin ėsh*tė thjeshtė njė demagogji. Dhe pėr tė qenė ironia edhe mė e madhe, pikėrisht kėta gja*katarė e akuzojnė popullin dhe rininė koso*vare pėr brutalitet, dhunė e vandalizėm !!



    ZĖRI I POPULLIT ZĖRI I SĖ VĖRTETĖS



    Nė kohėn kur propaganda revizioniste dhe njė pjesė e shtypit reaksionar botėror kishin shpėrthyer njė fushatė tė paparė shpif*jesh, trillimesh e dezinformimesh tė paskrupullta rreth Kosovės dhe demonstratave tė saj, "Zėri i Popullit", organ i Komitetit Qendror tė Partisė sė Punės, botoi artikullin: "Pse u pėrdor dhuna polico*re e tanket kundėr shqiptarėve nė Kosovė?", i cili me argumente tė shumta dhe tė pakun*dėrshtueshme, hidhte dritė mbi tė vėrtetėn rreth ngjarjeve tė fundit nė Kosovė, rreth shkaqeve tė vėrteta qė detyruan popullin tonė tė robėruar tė ngrihet nė greva e demon*strata, rreth qėllimeve e kėrkesave tė vėr*teta tė tyre. Me anė tė kėtij artikulli, Shqipėria socialiste ngriti fuqishėm zėrin nė mbrojtje tė popullit tonė tė robėruar e tė luftės sė tij tė drejtė, dėnoi ashpėr dhunėn dhe terrorin barbar qė u ushtrua mbi ne dhe riafirmoi edhe njė herė qėndrimin e saj tė drejtė marksist-leninist si ndaj popull*it shqiptar nė Kosovė, Maqedoni, Serbi e Mal tė Zi, ashtu edhe ndaj popujve tė Jugoslla*visė.

    Jehona qė pati ky artikull nė popullin tonė ishte e jashtėzakonshme dhe e paparė ndonjėherė. Pothuaj se s'ka mbetur shqiptar qė tė mos e ketė lexuar ose dėgjuar fjalėn e ngrohtė tė Nėnės Shqipėri dhe tė mos ketė thirrur nga zemra: "Tė falemnderit, Nėnė!"

    Populli ynė u bind edhe njė herė se "Zėri i popullit" ėshtė vėrtet zė i popullit, se ai ėshtė edhe zėri i tij, se zėri i Shqipė*risė Socialiste ėshtė zėri i sė vėrtetės.

    Revizionistėt jugosllavė gjithmonė janė munduar qė pėr luftėn e drejtė qė bėn popu*lli shqiptar nė Jugosllavi pėr tė drejta e liri, ta fajsojnė, padrejtėsisht, Shqipėri*nė socialiste dhe Partinė e saj tė Punės. Nė se kėtė ata nuk e thoshin drejtpėrsėdrejti, publikisht, e kanė thėnė vazhdimisht nė mė*nyrė tė tėrthortė dhe, sidomos, e thoshin hapur nėpėr mbledhjet e shumta qė organizo*nin nė popull. Tani, pas grushtit dėrmues, qė u dha atyre artikulli i "Zėrit tė popullit", revizionistėt dhe tradhtarėt dolėn edhe hapur dhe publikisht. Gjithė makina propagandistike e Jugosllavisė u angazhua nė fushatėn kundėr "Zėrit tė popullit" e nėpėrmjet tij, kundėr Shqipėrisė dhe Partisė sė Punės. Artikuj e komente tė shumta janė botuar dhe emituar nė mjetet revizioniste tė informim*it, si "pėrgjigje" ndaj artikullit tė "Zėr*it tė popullit", kurse nė mbledhjet e shum*ta tė tė gjitha niveleve, revizionistė dhe tradhtarė tė ndryshėm po vazhdojnė tė dėrdėllisin e tė lehin kundėr tij.

    Nė mėnyrė qė t'u kishte sukses propaganda telallėt revizionistė e kanė shoqėruar atė edhe me shpifje e trillime tė nxjerra nga arsenali i propagandės antishqiptare tė ko*hės sė Rankoviēit.

    Si duket, revizionistėt dhe tradhtarėt po mendojnė se janė ende nė vitet pesėdhjetė, kur njerėzit, duke mos e njohur sa duhet as Shqipėrinė socialiste dhe as klikėn revizi*oniste tė Beogradit, edhe mund tė mashtroheshin dhe t'u besonin shpifjeve e trillimeve tė poshtra tė Titos e Rankoviēit dhe tė kė*lyshėve tė tyre. Esat Toptanėt dhe Mustafė Merlikėt e Kosovės, tė mbyllur nėpėr mbledhje, bare e sallone bixhozi, duke pirė, siē thonė edhe vetė, "ujė tė Savės" janė larguar aq shumė nga populli sa nuk e njohin atė fare dhe prandaj e mendojnė popullin aq naiv, aq injorant, sa tė luajnė me tė ashtu si duan ata! Por, edhe kėtu ata mashtrohen keq.

    Populli ynė e njeh sot fare mirė Shqipėrinė kuqe tė Enver Hoxhės, e njeh jetėn e lum*tur socialiste qė lulėzon atje, e njeh politikėn e saj tė kristaltė marksiste-leninis*te e i njeh edhe ata qė dėrdėllisin kundėr saj. Prandaj nuk mashtrohet nga tė lehurat e tyre. Gjithė ai qė e ka lexuar apo dėgju*ar artikullin e "Zėrit tė popullit" ose qė e njeh sadopak Shqipėrinė socialiste dhe politikėn e saj, nuk mund tė mos shohė se ato qė llomotisin armiqtė dhe tradhtarėt kundėr Shqipėrisė, nuk janė tjetėr veēse trillime shpifje tė poshtra dhe naive.

    Vetėm renegatė si Fadil Hoxha, Xhavit Ni*mani, Mahmut Bakalli, Ali Shukriu etj, mund ta quajnė ndihmėn dhe pėrkrahjen e sinqertė tė Shqipėrisė socialiste pėr popullin tonė nė Kosovė dhe nė viset e tjera shqiptare si "sulm", "ndėrhyrje", "shovinizėm" e "pater*nalizėm", kurse ndėrhyrjen me ushtri tanke e bajoneta tė Serbisė, ta quajnė "ndihmė" e "pėrkrahje internacionaliste e vėllazėrore" Vetėm plehėra si ata mund ta quajnė ideolo*gjinė marksiste-leniniste tė Shqipėrisė si "reaksionare", "aventuriste" e "luftėnxitė*se" dhe tė llomotisin se ajo u shėrbeka blloqeve e superfuqive imperialiste!!! Blofe tė tilla kundėr Shqipėrisė nuk bėjnė as qarqet mė reaksionare tė botės.

    Klouni Xhavit Nimani nė njė fjalim tė tij duke pėrsėritur si papagall ato qė i kishin thėnė padronėt e tij nė Beograd, e akuzoi "udhėheqsijen e Shypnisė" se gjoja ajo po i fut nė njė thes tė gjithė shqiptarėt e po i quan "vėllezėr shqiptarė" edhe forcat mė reaksionare tė popullit shqiptar! Kėshtu flet ky sharlatan, por me siguri qė kėshtu nuk mendon as ai. Nuk mund tė mos e dijė Xhavit Nimani dhe shokėt e tij se, kur flitet pėr "vėllezėrit shqiptarė", bėhet fjalė pėr po*pullin, pėr njerėzit e ndershėm, dhe jo aspak pėr tradhtarėt e shitur, qofshin kėta ballistė e zogistė apo revizionistė si ai. Tradhtari mund tė jetė gjithēka, por vėlla nuk mund tė jetė kurrė.

    Veēanėrisht e poshtėr dhe cinike ėshtė orvatja qė, duke falsifikuar dhe shtrembėruar haptazi dhe nė mėnyrėn mė tė palejueshme artikullin e "Zėrit tė popullit", tė bindet o*pinioni (sidomos ai jugosllav) se Shqipėria pėr ngjarjet nė Kosovė gjoja "fajėson popullin serb" dhe se gjoja ajo "nxit urrejtje e konflikte nė mes tij dhe popullit shqiptar" Nė kėtė mėnyrė, propaganda revizioniste pėr piqet ta diskreditojė nė sytė e popujve ju*gosllavė politikėn e drejtė marksiste-leni*niste dhe konsekuente internacionaliste tė Partisė sė Punės ndaj popujve tė Jugosllavi sė dhe tė gjithė botės. Qėndrimin e saj tė papajtueshėm me udhėheqjen revizioniste tė Jugosllavisė, Partia e Punės e Shqipėrisė e ka theksuar qartė, hapur dhe vazhdimisht, po as nė artikullin e "Zėrit tė popullit" tė 8 prillit dhe askund tjetėr nuk mund tė gjendet asnjė fjalė kundėr p o p u j v e tė Jugos*llavisė, asnjė identifikim dhe pėrzierje e popujve tė Jugosllavisė dhe krerėve tė tyre revizionistė e shovinistė.

    Vetėm njerėz tė pafytyrė si Dragosavci e Fadil Hoxha, si Vidiēi e Mahmut Bakalli, si Dushan Ristiēi e Xhavit Nimani mund ta aku*zojnė udhėheqjen e lavdishme tė Partisė sė Punės pėr mungesė tė internacionalizmit, e*dhe pse e dinė mirė se ishte pikėrisht kjo udhėheqje, ishte pikėrisht shoku Enver Hoxha qė kishte urdhėruar divizionet partizane shqiptare tė vinin e tė luftonin jo vetėm pėr ēlirimin e Kosovės dhe tė viseve tė tjera shqiptare, por edhe tė popujve tė Serbisė, Bosnjės e Malit tė Zi. Qėndrimin e saj internacionalist ndaj popujve jugosllavė Partia e Punės e ka dėshmuar me gjakun e derdhur tė qindra partizanėve tė pavdekshėm, qė ranė pėr ēlirimin e popujve jugosllavė, po e dė*shmon edhe sot kur atyre, si pasojė e poli*tikės tradhtare e antipopullore tė udhėheq*jes jugosllave, po u kanoset rreziku i ndėr hyrjes sė superfuqive imperialiste.

    Nė propagandėn e tyre tė poshtėr kundėr Shqipėrisė, revizionistėt jugosllavė dhe tradhtarėt shqiptarė kanė shkuar aq larg sa ta pėrdorin si "argument" edhe ēėshtjen e fesė me qėllim qė t'i nxisin kundėr Shqipėrisė besimtarėt e ndershėm nga radhėt e popullit tonė. Kėshtu vepronin armiqtė e popullit e*dhe gjatė Luftės Nacionalēlirimtare, qė, me anė tė fesė, u munduan ta ndajnė e ta pėrēajnė popullin tonė. Nga kjo lodėr e poshtėr, populli ynė nuk u mashtrua as nė tė kaluarėn dhe aq mė pak mund tė mashtrohet sot kur ndėrgjegjja e tij klasore e patriotike ėsh*tė ngritur dhe po ngritet vazhdimisht. Besimtarėt e ndershėm e dinė se ata qė po flas*in e "merakosen" pėr fenė nė Shqipėri, jo vetėm qė vetė nuk njohin fe, por ata nuk dinė e nuk njohin as komb e atdhe. Shqiptarėt kurrė nuk e kanė vėnė ēėshtjen e fesė mbi ēė*shtjen e vatanit, nuk kanė lejuar qė feja tė bėhet pengesė pėr lirinė dhe pėrparimin e atdheut. Mbi gjithēka, pėr popullin tonė ka qenė dhe ėshtė ēėshtja e atdheut, prandaj ai edhe thotė se "FEJA E SHQIPTARIT ĖSHTĖ SHQI PTARIA".

    Tanimė ėshtė bėrė e qartė se, me propaga*ndėn e tyre kundėr Shqipėrisė, revizionist*ėt dhe tradhtarėt synojnė, pėrveē tė tjera*sh, edhe t'i armiqėsojnė popujt e Jugoslla*visė, dhe sidomos popullin tonė, me Shqipė*rinė socialiste dhe me Partinė heroike tė Punės. Por, pėrpjekjet e tilla kurdoherė kanė dėshtuar dhe do tė dėshtojnė me turp. Dashuria e popullit tonė tė robėruar ndaj Nė*nės Shqipėri, Partisė sė saj sokoleshė dhe marksist-leninistit tė madh, birit mė tė dashur e mė tė lavdishėm tė popullit shqiptar shokut Enver Hoxha, ka qenė kurdoherė e ma*dhe dhe e paluhatshme. Vetė do t'ia paguaj*nė tatimin budallallėkut e poshtėrsisė sė tyre ata qė do t'u shkojė mendja se artiku*lli i "Zėrit tė popullit" e mungon kėtė da*shuri. Pėrkundrazi, ai na e ka shtuar atė.

    Shqipėria ka qenė kurdoherė Atdhe i gji*thė shqiptarėve, po sot ajo ėshtė bėrė edhe Atdhe i tė gjithė komunistėve tė vėrtetė dhe tė gjithė proletarėve tė botės. Prandaj pėr popullin e Kosovės dhe tė viseve tė tjera shqiptare, ajo ėshtė dy herė atdhe. Kėtė duhet ta kenė tė qartė dhe ta mbajnė mirė parasysh tė gjithė, sidomos ata qė "nuk mund tė qėndrojnė indiferentė ndaj asaj qė po n*dodh nė Shqipėri". Revizionistėt jugosllavė dhe kėlyshėt e tyre nė Kosovė, jo vetėm qė nuk kanė qenė kurrė "indiferentė ndaj Shqipėrisė, po pėrkundrazi, ata kanė qenė shumė tė interesuar dhe kanė bėrė ēdo pėrpjekje qė atje tė ndodhė ajo qė kanė dashur ata. Nėse edhe pas dėshtimeve tė vazhdueshme e tė tu*rpshme qė kanė pėsuar nuk kanė nxjerrė mėsimet e nevojshme (siē po lėnė tė kuptohet), atėherė duhet ta kenė parasysh edhe kėtė tė vėrtetė: Mbrojtja e Shqipėrisė socialiste ėshtė detyra mė e lartė patriotike pėr ēdo shqiptar tė ndershėm, kudo qė tė ndodhet. Ēdo pėrpjekje e kujtdo qoftė qė, nga Jugos*llavia, ta rrezikojė nė ēfarėdo mėnyre Shqipėrinė, do tė hasė sė pari nė qėndresėn e vendosur tė dy milionė shqiptarėve tė Koso*vės, Maqedonisė, Serbisė dhe Malit tė Zi, qė pėr tė mbrojtur Atdheun e tyre socialist, bėhen tė gjithė Mic Sokola.



    POPULLI YNĖ KĖRKON LIRI E JO LUFTĖ



    Nė pėrpjekjet e vazhdueshme pėr ta mbajt*ur popullin tonė nėn thundėr, vojvodėt e ri*nj tė Beogradit dhe veglat e tyre e kanė pėrdorur gjithmonė edhe shantazhin e rrezikut tė shpėrthimit tė ndonjė konflikti tė madh nė Ballkan dhe tė ndėrhyrjes sė superfuqive imperialiste. Kėtė kartė, ata po e pėrdorin edhe tani nė fushatėn propagandistike kund*ėr popullit tonė. Duke i akuzuar demonstru*esit dhe pėrkrahėsit e tyre si "luftėnxitės dhe prishės tė paqes e tė stabilitetit nė Ballkan", ata kėrkojnė hapur nga populli y*nė qė tė rrijė urtė e tė mos bėjė zė edhe kur ai shtypet dhe shfrytėzohet nga tė tjerėt. Sepse, nė tė kundėrtėn, po tė ngrihet e tė kėrkojė ndonjė tė drejtė a liri, bėhet shkaktar i prishjes sė paqes dhe stabilite*tit dhe i ndėrhyrjes sė superfuqive nė Jugosllavi, bile edhe nė Shqipėri!

    Populli shqiptar ka luftuar nė shekuj pėr liri. Por, ai kurrė nuk e ka dashur luftėn, kurrė nuk ka qenė luftėnxitės. Luftėrat atij ia kanė imponuar kurdoherė tė tjerėt, ata qė i shkelnin nė vatėr dhe ia rrėmbenin lirinė Ai kurrė s'ka pranuar tė bėhet mish pėr top dhe objekt manipulimi i fuqive tė mėdha. Ai kurdoherė luftėn e ka bėrė me forcat e veta dhe kurrė nė dėm tė popujve tė tjerė. I ti*llė ka qenė populli ynė ndėr shekuj, dhe i tillė ėshtė ai edhe sot.

    Populli shqiptar nė Jugosllavi dėshiron paqe dhe jo luftė. Por, paqja nuk mund tė sigurohet kurrė duke i mbajtur popujt nėn zgjedhė e robėri. Vetėm duke qenė plotėsisht tė lirė, popujt e Ballkanit dhe tė gjithė botės mund tė jetojnė nė paqe, miqėsi e re*hati tė plotė. Vetėm nė kėtė mėnyrė mund t'i mbyllet rruga edhe pėrzierjes sė superfuqi*ve dhe agresionit tė tyre imperialist.

    Tė akuzosh popullin c robėruar tė Kosovės dhe tė viseve tė tjera shqiptare si paqėprishės dhe luftėnxitės, ėshtė njėsoj sikur ta akuzosh popullin liridashės palestinez se po e prish paqen dhe po e nxit luftėn nė Lindjen e Mesme, ta akuzosh atė se gjoja po i hap rrugė ndėrhyrjes sė fuqive tė mėdha im*perialiste! Akuzat e tilla, qė mund t'i bė*jnė vetėm qarqet mė reaksionare, agresive, raciste e cioniste, vėshtirė se mund tė ma*shtrojnė njeri.

    Populli ynė nuk dėshiron luftė e gjakder*dhje. Prandaj, kėrkesat e tij i bėri nė rrugė paqėsore. Por, udhėheqja shoviniste e Beogradit me qėllim qė ta frikėsojė atė, kė*tyre kėrkesave iu pėrgjigj me dhunėn dhe terrorin mė tė egėr fashist. Por, ajo duhet ta dijė mirė dhe ta mbajė parasysh se masat e dhunės policore dhe ushtarake qė u ndėrmor*ėn e po vazhdojnė akoma, vrasjet, burgosjet masive dhe torturat ēnjerėzore, kėrcėnimet e vazhdueshme me tanke, aeroplanė e masa tė ashpra ligjore, jo vetėm qė nuk e frikėsoj*nė popullin tonė, por e zemėrojnė dhe e eg*ėrsojnė atė edhe mė shumė, jo vetėm qė nuk mund ta qetėsojnė, por e detyrojnė qė, pėr realizimin e kėrkesave (nga tė cilat nuk lėvizi dot), tė mendojė edhe nė rrugė dhe me mjete tė tjera.

    Mėnyra e vetme pėr ta qetėsuar popullin e revoltuar ėshtė realizimi i menjėhershėm i kėrkesave tė tij tė drejta,heqja e gjendjes sė jashtėzakonshme, lirimi i tė tė gjithė tė burgosurve, dėnimi i atyre qė urdhėruan ndėrmarrjen e masave tė pėrgjakshme ndaj popu*llit etj. Nė tė kundėrtėn, zjarri do tė rritet edhe mė shumė, e pėrgjegjėsia pėr paso*jat qė mund tė rrjedhin bie vetėm mbi udhė*heqjen revizioniste jugosllave.

    Populli ynė heroik, gjatė gjithė histori*sė sė tij tė lavdishme, ka luftuar me hero*izėm pėr lirinė 'dhe tė drejtat e veta. Kurrė ai nuk u ėshtė frikėsuar e pėrkulur armiqve sado tė shumtė e tė egėr qė kanė qenė ata, por u ka hapur kurdoherė gjoksin dhe u ka treguar grushtin e vet tė fuqishėm. Vala e grevave dhe demonstratave qė shpėrthyen anė e kėnd Kosovės, ėshtė vazhdim i natyrshėm i luftės shekullore tė popullit tonė pėr liri Nuk ka forcė nė botė qė mund ta shuajė kėtė luftė tė drejtė tė popullit tonė tė pamposhtur. Atė nuk mund ta shuajnė as plumbat, ta*nket e aeroplanėt e armiqve, dhe as propaganda dhe demagogjia e tyre. Populli ynė liridashės ėshtė i bindur nė drejtėsinė e luft*ės sė tij dhe nuk do ta pushojė atė deri nė kurorėzimin e saj me fitore. Kėtė e dėshmon qartė lufta qė populli ynė po bėn edhe tani nė forma tė ndryshme, e dėshmon edhe qėndrimi burrėror qė po mban ai ndaj fushatės sė gjerė propagandistike qė kanė ndėrmarrė revizionistėt dhe tradhtarėt. Populli ynė pa*triot, punėtorėt, fshatarėt, rinia shkollo*re e studenteske, inteligjencia jonė revolucionare etj., jo vetėm qė nuk po u tremben presioneve, shantazhit e kėrcėnimeve, jo ve*tėm qė nuk po i dėnojnė demonstratat qė i bėnė vetė dhe as artikullin e "Zėrit tė po*pullit", po pėrkundrazi, po e ngrejnė zėrin po i mbrojnė e pėrkrahin ato, po dėnojnė hapur dhe me guxim dhunėn dhe terrorin e egėr tė diktaturės revizioniste jugosllave.

    Ngjarjet e fundit nė Kosovė dhe situata e krijuar janė edhe njė mėsim i madh pėr popullin tonė tė robėruar. Ai po e sheh qartė se kush janė armiqtė e tij tė vėrtetė dhe kush janė bijtė e tij tė vėrtetė, kush po e shtyp dhe shfrytėzon atė kaq egėrsisht, dhe kush po lufton me vendosmėri pėr ēlirimin e tij kombėtar dhe shoqėror.

    Nė kėto momente historike, ēdo shqiptar i ndershėm, ēdo punėtor, fshatar, student, nxėnės, intelektual etj., duhet tė mendojė thellė dhe me pėrgjegjėsinė mė tė madhe pėr fatet e popullit dhe pėr qėndrimin e tij nė kėtė situatė.

    Armiqtė e urryer, qė e kanė robėruar e copėtuar popullin tonė, jo vetėm po na i plaēkitin pasuritė tona tė mėdha e po na thith in gjakun dhe djersėn tonė, jo vetėm po na mbajnė nė varfėri, skamje, papunėsi, kurbet e mjerim... por po mundohen edhe tė na shu*ajnė edhe ndjenjat tona patriotike e revolucionare. Ata vranė mizorisht, nė lulen e rinisė, shumė vajza e djem nga mė tė mirėt tė popullit, vranė motrat dhe vėllezėrit tanė tė shtrenjtė, qė kėrkonin tė drejta e liri pėr popullin. Ata plagosėn e gjymtuan qind*ra bija e bij tė popullit, kurse qindra tė tjerė i kanė pėrplasur burgjeve dhe po ua nxjerrin shpirtin, duke ushtruar mbi ta mundime e tortura ēnjerėzore. Armiqtė tanė tė egėr e mbuluan me polici, ushtri, tanke e ae*roplanė, Kosovėn tonė tė dashur. Ata e rra*hėn, e shanė dhe e poshtėruan popullin tonė kurse tani, kundėr tij po vjellin vrer tė paparė shovinist...

    Nė kushte tė kėtilla tė dhunės dhe terro*rit tė egėr qė po ushtrohet mbi ne e qė nuk ėshtė parė as nė kohėn e zezė rankoviēiane, secili e sheh qartė fytyrėn e vėrtetė gjakatare dhe antishqiptare tė udhėheqjes shovi*niste jugosllave dhe zagarėve tė saj, pra ēėshtja shtrohet prerė: O me popullin o me armiqtė e tij; me popullin ose me ata qė e vrasin, burgosin, torturojnė e poshtėrojnė bijat e bijtė tanė mė tė mirė; me popullin ose me shovinistėt rankoviēianė dhe kėlysh*ėt e tyre shqiptarė. Kėshtu duhet tė gjyko*jnė edhe bijtė e ndershėm tė popullit nė organet e ndryshme tė pushtetit,e edhe ata qė pėr tė siguruar kafshatėn e gojės, ose edhe tė mashtruar, janė detyruar t'ia vėnė vetes emrin e urryer tė agjentit e tė policit. Ata nuk duhet ta lejojnė veten tė bėhen mashė nė duart e armiqve dhe, pėr hir tė "udbashėve" ēetnikė tė Nishit e Beogradit, tė vras*in, gjymtojnė e torturojnė vėllezėrit e mo*trat e veta, bijat dhe bijtė mė tė mirė tė popullit.

    Grevat dhe demonstratat heroike nė Kosovė treguan edhe njė herė se
    ē'forcė e madhe e pathyeshme ėshtė populli i bashkuar si njė trup i vetėm nė luftė pėr tė drejta e liri. Edhe njė herė u pa se vetėm tė bashkuar, klasa jonė punėtore, fshatarėsia jonė patriote gruaja revolucionare dhe rinia jonė e zja*rrtė, mund tė luftojnė me sukses pėr interesat e tyre dhe tė tė gjithė popullit.

    Populli ynė po e sheh se bijtė e tij mė tė mirė, komunistėt e vėrtetė, revoluciona*rėt dhe patriotėt e vėrtetė,- po luftojnė,po vriten, po burgosen e po gjymtohen pėr tė mirėn e tij, pėr tė mirėn e kėsaj toke, pra*ndaj edhe po e pėrkrah me forcė luftėn e ty re, po solidarizohet me ta, po i mbėshtet e po i ndihmon ata me tė gjitha mėnyrat, po bashkohet gjithnjė e mė shumė me luftėn e tyre tė drejtė. "Bashkimi bėn fuqinė", thotė populli, prandaj bashkimi i paparė i popullit tonė, qė u arrit gjatė grevave dhe de*monstratave tė fundit, duhet tė forcohet dhe tė ēelnikoset edhe mė shumė, duke lėnė ana*sh (si nė kohė lufte) ēdo ndasi fetare, so*ciale e regjionale, ēdo mosmarrėveshje, mėri e hasmėri; ēdo gjė qė dobėson unitetin e popullit. Tė bashkuar dhe tė lidhur si vėllau me vėllanė, ne jemi mė tė fortė se tė gjithė armiqtė dhe tradhtarėt, tė bashkuar ne jemi tė pamposhtur, tė bashkuar ne do tė fitojmė tė drejtat tona, lirinė tonė.

    Gjatė historisė sė tij tė lavdishme,po*pulli ynė kurrė nuk ua ka shtrirė dorėn armiqve tė tij. Tė drejtat dhe lirinė e tij ai kurrė nuk i ka kėrkuar si lėmoshė nga armiq*tė e urryer, por kurdoherė ka qenė i bindur se "liria nuk falet,por fitohet me gjak dhe sakrifica". Edhe ato pak tė drejta qė ka populli shqiptar nė Kosovė, Maqedoni e Mal tė Zi, s'ia ka falur askush, por i ka fituar me luftėn e tij tė vendosur, me gjakun e bijve tė tij mė tė mirė. Ai, as tani nuk pret qė tė drejtat dhe lirinė t'ia falin shovinistėt e Beogradit. Populli ynė ėshtė i vendo*sur tė luftojė me vendosmėri deri nė reali*zimin e plotė tė kėrkesave tė tij, ėshtė i gatshėm tė bėjė pėr to ēdo sakrificė e the*rori.

    Populli ynė kurrė nuk i ka dėgjuar, e nuk i dėgjon as sot, ata frikacakė e kapitulla*ntė qė e "kėshillojnė" ta pushojė luftėn e t'u pėrulet dhe nėnshtrohet armiqve tė tij. Por, populli ynė, gjithashtu, nuk lejon tė bjerė nė gabimin tjetėr qė tė hidhet nė ve*prime tė pamatura, tė nxituara e tė parako*hshme. Pėrvoja e gjatė luftarake e ka mėsu*ar atė tė jetė i vendosur dhe i patrembur nė luftė, por edhe i pjekur, gjakftohtė e i pėrmbajtur. Lufta jonė do tė jetė e gjatė dhe e vėshtirė. Ajo duhet tė jetė e guximshme, por edhe e gjithanshme, e pėrgatitur dhe e organizuar mirė.

    Lufta pėr liri ėshtė detyrė dhe nder pėr ēdo shqiptar tė ndershėm. Por, populli ynė siē ka ditur nė tė kaluarėn, do tė dijė edhe tash tė bėjė dallimin mes atyre qė vėrtet luftojnė pėr interesat e tij dhe atyre qė orvaten ta keqpėrdorin e ta shfrytėzojnė luftėn e tij tė drejtė pėr qėllimet e tyre tė errėta. Populli nuk ka asgjė tė pėrbashkėt me ato forca reaksionare zogiste e balliste qė mundohen tė pėrzihen nė luftėn e popull*it tonė dhe hiqen sikur edhe ato po luftoj*nė pėr ēlirimin e Kosovės. Nė tė vėrtetė qėllimi i tyre i fundit nuk ėshtė ēlirimi i Kosovės dhe viseve tė tjera shqiptare, por lufta kundėr socializmit tė vėrtetė, qė po ndėrtohet nė Shqipėri. Nuk mund tė jenė ku*rrė me popullin e Kosovės kriminelėt qė ka*nė vrarė patriotė tė mėdhenj si Bajram Currin e Luigj Gurakuqin, Hasan Prishtinėn e A*vni Rustemin, ata qė kanė vrarė "yjet e Vi*gut", Tefik Ēangėn, Bardhok Bibėn, Ndrec Ndue Gjokėn e Heroinat Mirditore. Nuk mund tė jenė kurrė me Kosovėn ata qė lidhen e bashkėpunojnė me CIA-nė, me ēetnikėt, ustash*ėt apo me UDB-nė e Jugosllavisė titiste pėr tė luftuar kundėr Shqipėrisė socialiste. Kush lufton kundėr Shqipėrisė sė kuqe tė Enver Hoxhės, ai ėshtė edhe kundėr popullit tė Kosovės, ai ėshtė kundėr gjithė popullit shqiptar. Rrugėn e vėrtetė drejt lirisė dhe pėrparimit, popullit tonė tė robėruar nuk ia tregojnė as revizionistėt titistė, as tradhtarėt sahanlėpirės nė Kosovė dhe as ballis*tėt e zogistėt nė shėrbim tė imperializmit. Vetėm nėn flamurin e kuq tė marksizėm-leninizmit, nėn udhėheqjen e klasės punėtore dhe pararojės sė saj marksiste-leniniste, popu*lli ynė do ta arrijė ēlirimin e vėrtetė ko*mbėtar dhe shoqėror. Populli i Kosovės, qė kurrė nė historinė e tij nuk u ka rėnė nė qafė popujve tė tje*rė, as tani nuk do tė lejojė asnjė shfaqje tė nacionalizmit e shovinizmit ndaj popull*sive joshqiptare nė Kosovė. Atė qė mund ta bėjnė tė tjerėt, nuk e bėn kurrė shqiptari. Lufta jonė drejtohet kundėr atyre qė na sh*typin e shfrytėzojnė, kundėr shovinistėve robėrues tė Jugosllavisė e tradhtarėve shqiptarė tė Kosovės, dhe jo, kurrsesi, kundėr popujve jugosllavė, kundėr punėtorė*ve e fshatarėve jugosllavė, tė cilėt, sikur*se edhe ne, shtypen e shfrytėzohen nga bor*gjezia e re jugosllave. Patriot i vėrtetė shqiptar ėshtė jo ai qė sillet keq e bėn zullume nė njerėzit e pafajshėm tė kombėsive tė tjera, por ai qė lufton pa mėshirė kund*ėr regjimit gjakatar tė revizionistėve jugosllavė, e nė tė njėjtėn kohė shkon mirė me fqinjtė e vet joshqiptarė dhe i bind edhe ata pėr drejtėsinė dhe pastėrtinė e luftės ēlirimtare tė popullit tonė.

    Ashtu siē ka thėnė shoku Enver Hoxha, po*pulli shqiptar kurdoherė e ka ēarė rrugėn e historisė me shpatė nė dorė. Nė luftėn e tij' tė lavdishme pėr liri, ai kurdoherė ėshtė mbėshtetur nė forcat e veta dhe kurrė nė "ndihmėn" a "pėrkrahjen" e fuqive tė mėdha agresive. As tani ai nuk ka as iluzionin mė tė vogėl ndaj asnjė fuqie a supėrfuqie imperialiste. Ēlirimin e tij, populli i Kosovės dhe i viseve tė tjera tė banuara me shqiptarė, nuk e pret si peshqesh as nga imperializmi amerikan, as nga socialimperializmi sovjetik, as nga maoistėt kinezė dhe as nga titistėt jugosllavė.

    Lirinė e ėndėrruar nė shekuj, populli ynė do ta fitojė vetėm me punėn dhe luftėn e pa' mposhtur tė tij, vetėm me vuajtjet, sakrificat dhe gjakun e bijave e tė bijve tė tij., Por, nė luftėn e tij tė lavdishme, megjithatė, nuk ėshtė vetėm. Me tė janė dhe do tė je nė tė gjithė popujt liridashės, proletariati, komunistėt dhe revolucionarėt e vėrtetė' tė tė gjithė botės.

    Lufta e popullit tonė ėshtė e drejtė, dhe patjetėr do tė triumfojė!

  2. #2
    i/e regjistruar Maska e Arb
    Anėtarėsuar
    06-12-2002
    Vendndodhja
    Little Albania, NEW YORK
    Postime
    1,994
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Cetniket Enveriste ishin oragnizatore te Demonstratave te 81-tes...

    Vete pjeset nga deklaratat e tyre, tregojne se cili ishte qellimi i tyre i erret...
    Talent wins games, but teamwork wins championships.
    Micheal Jordan

  3. #3
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    19,074
    Faleminderit
    13
    57 falenderime nė 56 postime
    Citim Postuar mė parė nga Arb
    Cetniket Enveriste ishin oragnizatore te Demonstratave te 81-tes...

    Vete pjeset nga deklaratat e tyre, tregojne se cili ishte qellimi i tyre i erret...
    a thua se ti "Ti je shqiptari i vertet"ore arb

    Po a e din sa djemt e vajzat shqiptar kan ra per te mos vdekur kurr ne ato demostrata o arb?!

    po a e din sa djemt e vajzat kan marr plag plumb qe te mbesin invalid per gjith jeten e tyre o arb?!

    po a e din sa djemt e vajzat moren burgun e pamerituar per keto demostrata o arb?!

    po a e din sa djemt e vajzat hengren dajak prej juve qe i quejt organizatoret siq i quen ti sot o arb?!

    po a e din sa nena motra e nuset e reja mbeten per shume vite me lot ne sy o arb?!

    po a e din sa femiu i vogel shqiptar mbeti jetim o arb?!

    po a e din sa deren e shtepijave e keni mbyll ju ore arb zeza?!

    e ti i quan edhe njiher po te citoi:Cetniket Enveriste ishin oragnizatore te Demonstratave te 81-tes...

    "Ti je shqiptari i vertet"ore arb qe luftove e luftonende me mishe e shpiert per ta ruejtur vllaznim bashkimin qe e patet ju disa me shkaun marri te qoft sa te jesh gjall ti dhe far e fis i yti qe nuk distancohet nga ti.
    Lista e Injorimit:Pirate of Love,referi_1, Le dévoué

  4. #4
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    19,074
    Faleminderit
    13
    57 falenderime nė 56 postime
    E ti Arb ketu do ta gjesh edhe emrin tand por nuk te ka futur askush me zor por me deshir ke punue per shkaun ore i panjeri.
    ---------------------------


    Tė nderuar forumist tė nderuar
    Nė vazhdim do tė lexoni shumė emra tė cilėt aso kohe kryenin punėt e " dreqit".
    Me kėtė rastė menndojė qė nuk do ishte me rendesi tė sjellė emrat e Fadil Hoxhės, Mahmut Bakallit, Ali Shukriut, Sinan Hasanit, Kolė Shirokės apo edhe tė tjerėve sepse pėr ta veq dihet...

    Do sjellim nė vazhdim emrat e atyre qė rrihnin, burgosnin denonin dhe spiunonin bijtė dhe bijat mė tė mirė tė kombit tonė....

    Fillojmė:
    Mehmet Shoshi - spiun ( minister i Udbes)- merrte vetė pjesė nė torturimin e tė burgosurve
    2. Fevzi Ajvazi - spiun
    3. Jusuf karakushi - spiun udbash mė vonė minister i Udbes

    4.HASAN MEHMETI-ish-kryeshef i Sigurimit shtetėror(UDB-sė)nė Prishtinė;
    5.NAZMI JUNIKU-ish-sekretar Krahinor i Jurisprodencės dhe Administratės sė Pėrgjithshme;
    5.DURAK JASHARAJ-ish-gjykatės hetues;
    6.HALIL KELMENDI-ish-prokuror publik;
    7.DURMISH KOĒINAJ-ish-kryetar trupit gjykues
    8.SHEFQET BYTYQI-ish-gjykatės;
    9.FEHMI GASHI-ish-gjyqtar porot;
    10.Ymer Osaj - gjyqtarė
    11.HASAN BERISHA-ish-gjyqtar porot;
    12.NAZMIJE KRASNIQI-ish-procesmbajtėse nė gjykim;
    13.ISAK HASANI-gazetar i „RILINDJES“;
    14.ALI OLLONI ish-gazetar i”Zėrit tė rinisė”
    15.FAHREDIN GUNGA-ish-kryeredaktor i Radio Televizionit tė Prishtinės(RTP);


    Udbash qė torturonin tė burgosurit
    1.Bafti Jakupi,
    2.Lutfi Ajazi
    3. Ejup Bajgora
    4.Mehmet Haskaj
    5..Ibush Kllokoqi
    5.Drago Dragojeviq
    6.Muharrem Dana
    7.Sllobodan Mijoviq
    8.Asllan Sllamniku
    9.Shefqet Hashani
    12.Zenun Shala
    13.Naip Hoxha
    14.Refik Tashi
    15.Metush Sadiku
    16.Zejnullah Shala
    17.Hasan Mehmeti
    18.Shefqet Obria
    19.Faik Nura
    21.Metė Kuqi

    PAK A SHUMĖ TĖ GJITHĖ KĖTA GJENDEN EDHE TE " DOSJA ADEM DEMAĒIT"..

    vazhdojmė me tė tjerėt

    1.Metush latifi - gjyqtarė
    2. tadej Rodiqi - gjyqtarė
    3. Hilmi Zhitia - gjyqtarė
    4. Nexhat Ajro - prokuror
    5. Mehmet maliqi - minister i udbes ( babai i Skėlzen maliqit)
    6. Flori Bruqi - gauetar i tanjugut ( lexo Ninit)
    7. Isak Nishevci - gjyqtarė..

    Tė tjerė qė qiten nė kurtha rininė studentore

    1. Rrahman kastrati ( oficer Jugosllav dorė nė burgosjen e Gjyle Krasniqit)
    2.Adem Ymeri arsimtar, shkolla e mesme Shtimje

    3. Hasan Murena, fshati Hade Obiliq spiunoi 29 veta tė gjithė ushtarė shqiptarė ( Zėri I kosovės numri 6 viti 1983 faqe 15).

    4. Sadik Blakaj nga Komuna e Istogut nė bashkėpunim me udbashėt Selim Brosha e Jusuf Karakushi i ka qitur nė kurthė plakun Qazim Sabit dhe Tahir Demajn, tė dy nga Gjilani... Mė vonė ky Sadik Blakaj ka shkuar nė Paris i cili ma vonė e ka qitur nė kuthė Hysen Gegen i cili u dėnua me 13 vjet Burgė..

    5. hasan Cėrvadiku - profesor udbash nė Prishtinė ( profesor nė shkollen kulturologjike ku qenė burgosur dy nxėnės tė asaj shkolle Afrim Zhitia dhe Esat Brajshori)

    6.Halil Mujė Kabashi i fshatit Gjurakoc
    7. Ismail Horri - nga Istogu
    Sami Aliēkaj fshati Carrabreg
    ( tė dhėna mė tė hollėsishme rreth bėmave tė tyre mund tė gjenden te ( Zėri I Kosovės numer 5 viti 1983 faqe 15)


    8. Isuf pllana fshati Shtitaricė ish-arsimtar i historisė nė Obiliq ( Zėri I Kosovės numer 7/1983 faqe 14

    9. Gani Shoshi dhe Hajdar Shoshi ( babė e bir) fshati Staradran Komuna e Istogut
    10. Istref Sadiku udbash - Ozdrim ( 7/83 zėri I Kosovės).

    11.Zenun Ēelaj, profesor i kimisė dhe rrahim Pėrēuku ( qė tė dy profesor tė QAMO" Muharrem bekteshi. Vushtrri) ( zėri I Kosovės numer 7 viti 1983

    12. Rexhė Ze4iraj nga Pasjaki afėr Gjilanit i njohur si Rexhė pasjaku vegėl e Selim Broshės

    13. Bajram Troshupa, - arsimtar i fiskulltures nė prishtinė
    14. Klodin Shiroka , arsimtare e matematikes ( mbesa e Kolė Shirokes)

    15: fatmir rexhepi, - aktivist i LSP punonjes tė Prishtines ( tani ėshtė zgjedhur minister i punėve tė brendshme nė qeverin e re tė A. Qekut)
    16. Jonuz Salihu, arsimtar i kimis ( minister i drejtsisė sot) dhe aktivist i Lidhjes Komuniste ( sekretar nė Qamo " Milladin popoviq ( normalja e Prishtines)

    17.Hasim Milici fshati papaz komuna e Ferizajt
    18. Januz Loshi udbash Skėnderaj

    19. Bahtir Asllani i Makermalit ( zėri i Kosovės numer 4 viti 1983 faqe 15)

    20.Vuksan Vuksanaj, udbash qė pėrcillte emigracionin nė Nju Jork

    21ZYHRA KURTESHI( ZYHRA KASTRATI) fshati Lebushė Komuna e Deēanit.

    22. Demė Muja pejė, udbash plagos pėr vdekje tre fshatarė tė Radavcit dhe pėr kėtė as edhe njė ditė nuk mbanė burgė.

    23. Bajram fazliu ose Bajram Ēarraniku ose PATLIGJANI, fshati Iligje pejė

    24. Izet Imeri Komogllav ferizaj

    25. Hasan Lekiqi , udbash gadime Komuna e Lipjanit
    26. Asllan hetem Ibrahimi Gadime e Epėrme me vajzen e gruas XHEVAHIREN..Kjo punonte nė udbė...

    27. Agim Tasholli - gadime e Ulėt, nip i kryeudbashit faik Dudushi
    28. Faik Dudushi . kryeudbash

    29. Ejup Kamerolli nga Llapashtica
    Ahmet Deliu , Podujevė

    30. Ahmet Ahmeti gjykatės ( dėnopi kadri osmanin).
    31. Sokol Osman oruqi - Turiqevc Skėnderaj
    32. maliq dhe Fatmir Sheholli ( babė e bir),- ky i dyti edhe sot punon per UNMIKUN..

    33.Nijazi hasani fshati rakovicė ose qysh e kanė quajtur ndryshe Nijazi Kisha ( pėr tė gjithė kėta mund tė lexohet nė Zėrin e Kosovės numer 10 viti 1984 si dhe nė ZIK numer 5 viti 1985).

    34. Fehmi Bradashi, profesor i gjeografis nė shkollėn e mesme 8 Nėntori nė Podujevė

    35. Ramiz Shehu " Hitleri" mėsues
    Ukė Muēaj , - gjykatės nė pejė
    36. Nezir Sherifi udbash nė Ferizaj
    37. Shaqir Uka dhe Vahide Uka ( burrė e grua njeri dhender i Halit Ternavcit e tjetra e motra)..




    Pra siē po e shihni pak a shumė kemi tė bėjmė me persona tė cilėt pėr njė moment kishin harruar kombin e tyre dhe ishin bė vegla tė armiqėve tanė... Mundė tė ndodhė qė shumica prej tyre edhe nuk jetojnė sikurse qė dihet qė edhe disa prej tyre janė vrarė si. Ejup bajgora, Ibush kllokoqi, maliq Sheholli e ca udbash tė tjerė...

    Por mund tė ketė edhe tė atillė qė, mė vonė janė penduar pėr veprimet e tyre dhe kryesisht janė anėtarsuar nė LDK.. Argumenti mė i mirė pėr kėtė janė Fatmir regjepi si dhe Jonuz salihu tė dy tė propozuar pėr ministra...


    Ka edhe emra tė tjerė, tė cilėt nė njė mėnyrė apo tjetren kanė ra viktima tė budallallėqeve tė tyre...

    NUK PO KĖRKOJMĖ QĖ TĖ DĖNOJMĖ - POR TĖ MOS HARROJMĖ
    TĖ MOS KETĖ MĖ TĖ TILLĖ SEPSE SADO QĖ KALON KOHA TĖ BĖMAT NUK HARROHEN...



    ----------------------------


    Vazhdojmė me paraqitjen e atyre qė ishin nė shėrbim tė Azem Vllasit dhe Udbes jugosllave...


    EMRA TJERĖ TĖ SPIUNĖVE

    Zymer Maqastena - spiun
    Ibush Arifi - bashkpuntor i udbes me tė bijtė nga bakshia
    Murat zhevelli

    Ibėr Hasku - udbash ( vrau Haxhi Tishakun)
    Januz Haklaj, - spiun
    Hysen prushi - bashkėpunėtor
    Shaban Abazi
    Agim Muhagjiri - gazetar ( ky nė vitin 1990 publikisht nė gazeten Rilindja kishte kėrkuar falje pėr bėmat e tija dhe natyrisht..hm.. ishte falur sepse megjithat e kishte kuptuar gabimin qė kishte bėrė punėn e dreqit)

    Ramė Ademaj - udbashė Pejė
    Istref sadikaj - udbashė Pejė
    Ramė Ademi - kryeudbashė pejė

    Rrahman Zylfiu - udbashė Kumanovė

    Rabit Zylfiu ( ishte dėrguar nė Turqi pėr tė bėrė atentat nė Sabri Novosellen dhe pasi e kishte burgosur policia turke ky nė njė proqes gjyqesor edhe kishte pohuar kėtė gjė se: " ishte derguar pėr tė pėrcjellė njė emigrant shqiptar nga Jugosllavia) - pėr kėtė mė hollėsisht shkruan " Zėri I Kosovės" numėr 6 viti 1983..

    Behxhet Jashari - udbash hajdut
    Behxhet Behxheti - Shkup
    Januz Panjolli - Shkup ( Zėri I Kosovės numer 7 vitit 1983
    Rexhep Musliu - Shkup
    Hasan Abazi - historian Kėrēovė
    Selman Sadiku -
    Nexhemedin Rustemi - Kėrēovė

    Hamit hamiti ( dėbohet nga Shqipėria si agjent i udbes dhe vazhdon punen nė Maqedoni, pra kjo verteton qė Jugosllavia tentonte tė qonte spiun nė Shqiperi tė cilet gjoja si tė pėrndjekur nga serbet...pra shifet se si ky spiun ishte zbuluar nga Tirana dhe me ta kthaer ky kishte vazhduar punen e tij nė SPB tė Maqedonisė).
    Zylal Abedini - udbash SPB Maqedonis

    Abdyl Zhuta - udbash Ohėr
    Edin Marku - udbashDibėr
    Ajrush Toska - udbash Strugė
    Sherif Trema - udbash Kėrēovė
    Kaim Murtishi ( zik numer 3 viti 1984).

    Mehmet Hasku - udbash Pejė
    Halit Deliu - spiun nga majaci
    Xheladin beēiri - udbash

    Kristė Gegaj - Istog ( personalisht shkon dhe burgosė Emine Mahmutajn)
    Xhelil Shala - Hade
    Nijazi Limanowski ( Limani)
    Xhabir Alija ( Ilijowski) ( zik numer 3 viti 1985 faqe 19)

    Esat limani - arsimtar bilologji
    Mustafa Abedinoski

    Qamil Muhagjeri ( udbash nė ambasaden e e Jugosllavis nė Tiranė - ma vonė e patėn dėrguar nė Cyrih pėr tė pėrcjellur emigracionin ( zėri I kosovės 7-8 gusht -shtator) 1986
    Nezir Sferifi - udbash Ferizaj
    Enver Gashi - diplomat Cyrih

    Sali bajrami, Ibush maraj, Sinan Blakaj, Nimon Blaka tė gjithė nga Vrella ( Zėri I kosovės 4 prill 1987)...
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Llapi : 18-11-2006 mė 06:20
    Lista e Injorimit:Pirate of Love,referi_1, Le dévoué

  5. #5
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    19,074
    Faleminderit
    13
    57 falenderime nė 56 postime
    rreth demonstratave tė vitit 1981 - nė 25 vjetorin e tyre


    JEHONA E NJĖ AKSIONI

    Prolog

    Kosova ishte zgjuar nga gjumi. Gjaku rinor po lėvizte nga vendi. Natėn e njė prillit, e tėrė prishtina po dridhej porsi tėrmeti nga thirrjet e fuqishme tė popullit pėr Liri-Kushtetutė -republikė...ushtria Jugosllave dėshironte tė hynte me rropallimė tė madhe nė kosovė e sidomos nė kryeqendrėn e saj nė Prishtinė. Ushtarė dhe policė tė armatosur deri nė dhėmbė. Lėviznin me njė zhurmė tė madhe dhe tė rėndė, tanket dhe kamionėt ushtarak tė ngarkuara me municione. Nė krye tė eskadronėve vdekjeprurės, rrėshqisnin veturat e udhėheqėsve tė tyre. Ata marshonin. Dukej sikur erėrat pranverore, kujdeseshin pėr helmet kimike tė shpėrndanin nėpėr ēdo vend....

    Troku i " kalit tė trojes", Kali Sllav - posa kishte filluar tė linte shenjat e thundrave tė tij. Tonelata pas tonelatash hedhnin helme pėr tė mbetur, Rinia e asfiksuar, pa frymė. Gjaku i derdhur i mėngjezit tė 2 prillit tė dėshmorėve tė parė tė ' 81 Naser Hajrizit dhe Asllan Pirevės ( qė u vranė aty nė mes fakulltetit juridik dhe atij teknik ( tė vjetrit) skuqėn pluhurin e xhades... Por kėnga nuk ndalej... Kėnga Kushtrimore " Ushton Gryka e Kaēanikut" mori rrugė pėr tė " Xhamia e Llapit" nėpėr " Kodrėn e Shehrit" pėr tė mbėrritur te zemrat e nxėnėsve tė shkollės fillore dhe tė mesme " Nexhmi Mustafa" tė fshatit Besi, fshat qė shtrihet rreth rrugės asfaltore " Prishtinė _ Podujevė".
    Aty do tė shkruhet njė aktė i Dramės sė Pranverės Shqiptare... Pėr tė vėrtetėn e sė cilės pėr shumė kohė e kishin mbuluar me dhe... Dhe ne do tė flasim deri nė skutat mė tė thella tė vėrtetėsisė sė saj, duke ju falenderuar rrėfimeve tė vetė-pjesmarrėsve tė saj...


    RRĖFIMI I PARĖ

    KOLONAT E USHTARĖVE VININ NGA TĖ GJITHA ANĖT E XHADĖS. kėmbėsorėt e rastit vėshtronin me tmerr nė drejtim tė shkrepave tė thepisura qė lėshonin nga lartė njė hije tė rėndė, vdekjeprurėse. Pamja e maleve tė pakta ishte e egėr pėr zemėrzinjėt, kėrcėnuese tek po shkonin nė drejtim tė Prishtinės... Pritnin se kur do tė hasnin nė barrikadėn e parė...
    Pėrballė shkollės " Nexhmi Mustafa" demonstruesit barrikaduan rrugėn " Podujevė - Prishtinė" pėr tė penguar policinė serbo - jugosllave, qė ishte nisur pėr tė shtypur me hekur, protestat e studentėve, protestat e popullit...Nė mėngjesin e hershum tė 2 prillit nxėnėsit e kėsaj shkolle kishin pėrleshjen e parė tė vėllezerve tė tyre me kolonėn e policisė tė ardhur nga Beogradi. Tė ndihmuar nga njė tankė policėt shpėrthejnė barrikadėn, kolona e tyre vazhdon pėr nė Prishtinė ndėrsa nga kjo kolonė ndalet kamioni i fundit. Policėt zbresin dhe fillojnė tė hedhin gazin lotėsjellės aty ku hedhet fara e bukės. Policėt vraponin arave duke i ndjekur demonstruesit e fshatarve pėr-rreth, qė atė ditė kishin zbritur poshtė te shkolla. kamioni i tyre kishte mbetur i vetum...nxėnėsit tė cilėt tėrė kėtė skenė e vėshtronin nga dritaret e shkollės vendosin pėr tu hedhur nė aksion. Sulmuan kamionin, i cili ishte i mbushur me municion, morėn ca prej atij municioni dhe pastaj i dhanė flakė kamionit. Nga njė pjesė e municionit qė kishte mbetur mbrenda nė vet kamionin, filluan shpėrthimet. U dėgjuan krisma...Policėt qė po merreshin me demonstruesit dhe e kishin harruar kamionin e tyre nė flakė dhe duke e ditur se ē'kishte aty, ashtu nė panik siē ishin fillaun tė iknin me tė katra. Kolona qė kishte shpėrthyer barrikadėn me tė parė tymin ishte ndaluar pėr tė pritur tė mundurit, tė poshtėri, humbėsit. Dhe kjo kolonė atė ditė nuk ishte kthyer mė, pėr t'u kthyer nėntė vite mė vonė tė njejtės rrugė, ku nga plumbat e tyre u vra dėshmorja Ylfete Humolli..
    Jehona e atij aksioni tė fėmijėve tė kėsaj shkolle kishte marrė dhenė. Pėr kėtė aksion tė tyre tė njėjtėn ditė dėgjohet edhe nė Prishtinė. Sakaq nga atje shkojnė disa tė rinjė pėr ta ndihmuar vendasit nė organizimin e Rezistencės....

    RRĖFIMI I DYTĖ

    DUKEJ SIKUR THEPAT E KODRAVE TĖ TYRE ISHIN DREJTUAR POSHTĖ ME NJĖ URREJTJE SHKĖMBORE TĖ FTOHTĖ...
    " Malet"! - flisnin me vete tė uniformuarit serbė " tė kėtyre anėve sikur lėshojnė gjak".
    Kryengritėsit i parafyteronin armėt e tyre me tė cilat, po u sulmuan nga ushtria jugosllave, do tė sulen mbi ta. Do t'i suleshin atij pushtuesi tė egėr qė po shkonte nėpėr xhade, nė drejtim tė Prishtinės...Po tė lėshojmė kushtrimin e lirisė, nga kėto thepa, do tė na pėrgjigjen malet ku janė e ku s'janė...Tė gjitha fshatarat pėr-reth, Barilevė, Prugovc, Besi, Rimanishtė, Drenoc , nė mobilizim tė pėrgjithshėm... Armėt ua kishin marrė policėve serbė dhe pritej njė sulm i tyre. Nga mali i afėrt qė kėtu vendasit i thonin: " Ēuka" dukej vetėm Flamuri ynė Kuq e Zi...si Ēeta e Ēerēiz Topullit...Luftarėve tė Shaban polluzhės... gjaku rinor i ushqyer me luftėn ēlirimtare nė zemėr, nė dorėn e njė tė riut, valonte flamuri. Vendasit thonin: sa herė nė Kosovė kishte lėvizje tė tilla, shkiet e fshatit leban ngriteshin natėn, tinėzisht hynin nėpėr shtepiat e shqiptareve dhe vrisnin. Nuk u zihet besė atyre flisnin llapjanėt. Por nė '81 njė ēetė e vogėl a e madhe, aq sa ishte, pėr fshatarat pėr rreth paraqiste siguri...Vetum pak kilometra mė largė, te Kulina gjendej garnizoni i ushtris serbe - jugosllave. As ata nuk flinin, rrinin nė gadishmėri tė plotė dhe tė armatosur deri nė dhėmbė, me armėt mė tė rėnda... Nė njėrėn anė " ēeta" e formuar nė mėnyrė krejtė spontane me dy tre automatik dhe me idealin e fortė tė qendresės ndėrsa nė anėn tjetėr ushtria sllave me topa e tanke...Pritej ndeshje mes kėtyre dy forcave...Luftė nė mes Davidit dhe Golijatit..po..eeeee


    RRĖFIMI I TRETĖ

    Kosova ishte zgjuar nga gjumi, nė tė cilin gjumØwe e kishte vėnė burokracia kosovare...edhe llapjanėt ishin zgjuar...natėn nė mes 2 e 3 prillit tė 81-ės rrinin tė zgjuar me sytė katra sepse te " Porta e Hyrjes" pėr nė kėtė trevė, te fshati Besi, " Kryengritėsit" kishin vėnė zonėn doganore, pėr tė huajtė. Nė tė dy anėt e xhadesė ndalonin veturat dhe kėrkohej leje pėr hyrje. Pyetja e vetme pėr tė gjithė ata qė kalonin ishte:

    - " A KWENI PASAPORTĖ PĖR TĖ HYRĖ NĖ REPUBLIKĖN E KOSOVĖS?!!!
    Dhe kėshtu kishte vazhduar deri nė natėn e Dytė tė Prillit, deri atėherė kur tokėn nuk e kishte puthitur edhe atomi i fundit i natės sė Zezė. Ata qė kishin shpėrthyer rrethimin, me tu kthyer dhe me tė dėgjuar pėr atė qė kishte ngjarė, gjatė ditės, shkonin pėr te " ēuka" pėr t'u takuar me " ēetėn".

    - " U kall Prishtina! ka shumė tė vrarė e tė plagosur, tė burgosur! Stadiumi plot e pėrplot me tė rinjė e tė reja" _ ishin disa nga lajmet qė fshatarėt sillnin herė pas herė..
    - " DO TĖ HAKMERREMI! POSHTĖ PUSHTUESIT! KOSOVA REPUBLIKĖ! - shfryenin " kryengritėsit dhe nga mllefi shpėrthenin nė kėngė:
    " Ushton Gryka e Kaēanikut"
    ose
    " Besa, besė, Besėn ta kam dhanė
    Pėr Kosovė jetėn kemi me dhėnė".
    - Adem Demaēi! Adem Demaēi! Adem Demaēi!
    Ndonjerit edhe i shpėtonte ndonjė lot

    Atje nė ēukė fshatarėt sillnin ushqime pėr " kryengritėsit". Bukė, kripė, djath, ujė dhe...njė pėr tė gjithė dhe gjithė pėr njė! betoheshin!

    Dy a tre bėnin roje. Vėzhgohej armiku...pritej vesa e parė e mėngjesit pėr t'u pėrballur me pushtuesin e egėr, por kėtė herė jo mė me gurė... natyrrisht edhe funksionimi i zonės doganore..


    RRĖFIMI JO I FUNDIT

    Tė nesermėn zona " doganore" prap filloi sė " punuari". Ata qė ndaleshin tė gjithė pyeteshin:
    - A KENI PASAPORTĖ PĖR TĖ HYRĖ NĖ REPUBLIKĖN E KOSOVĖS?!!!
    nĖ MĖNGJEZIN E TRE PRILLIT PRITEJ SINJALI NGA pRISHTINA PĖR NDEZJEN E ZJARRIT. kRYENGRITĖSIT ENDE NUK E DININ SE: nĖ pRISHTINĖ NUK KISHTE LĖVIZJE, SE ISHTE SHPALLUR GJENDJA E JASHTĖZAKONSHME, ORA POLICORE... aTA DININ VETUM PĖR NJĖ GJĖ:SI TĖ MBROHEN TĖ DREJTTAT TONA KOMBĖTARE DHE SI TĖ LUFTOHET PĖR LIRI!
    pAS NJĖ KONSULTIMI mes veti " kryengritėsit kishin vendosur pėr tė braktisur " ēukėn" me betimin se do tė ktheheshin prap aty kur tė piēeshin kushtet... dhe ishin shpėrndarė pėr t'u kthyer 17 vite mė vonė por tash, jo mė si njė ēetė e vogėl por si brigadė e tėrė me ėmblemėn e USHTRIS ĒLIRIMTARE TĖ KOSOVĖS!

    P.S.

    Ky punim pėr herė tė parė ishte botuar nė vitin 1994 pasi mė parė kishte fituar nė njė konkurs letrar.
    Lista e Injorimit:Pirate of Love,referi_1, Le dévoué

  6. #6
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    19,074
    Faleminderit
    13
    57 falenderime nė 56 postime
    Arbi edhe Ukshin Hotin e quan QETNIK
    Citim Postuar mė parė nga Arb
    Cetniket Enveriste ishin oragnizatore te Demonstratave te 81-tes...

    Vete pjeset nga deklaratat e tyre, tregojne se cili ishte qellimi i tyre i erret...
    -----------------------------------------------------------



    KERKESA PER REPUBLIKE ESHT KERKESE PER ZHVILLIM ME TE SHPEJTUAR

    Pjese nga Diskutimi i Prof.ukshin Hoti ne Fakultetin Filozofik
    Ne Prishtine me 1981,shkeputur prej autorit nga letra e tij drejtuar
    KQ te LKJ me 25 qershor 1987


    Te pranishmit e dinin se une kisha specializuar ne maredhenjet
    politike nderkombetare,se kete lende e kisha ligjeruar per nje kohe te gjate ne Fakultetin Juridikdhe ne qendren krahinore per arsimimin marksist “EduardKardel” ne Prishtine dhe qe pikerisht nga aspekti i kesaj shkence dhe do te flisja edhe mbi ngjarjet qe ishin zhvilluar tek ne.marrja me ket shkence e parakuptonte zoterimin e njohurive mbi politiken aktuale nderkombetare por edhe mbi rrethanat qe i kushtezojn dukurit bashkekohore.
    Ne ket kuptim,nje kohe te gjate isha marre me hulumtimin e ngritjes dhe te renjes se Imperatorive koloniale dhe te paraqitjes se atyre neokoloniale.Gjat ketyre studimeve kisha vene re gjera shume interesante.kisha vene re psh.se Imperatoria britanike,gjat kohes se rrites dhe ekspansionit te vet,nuk kishte pasur probleme te theksuara ndernacionale as me Uellsin as me Skocine.Eshte e vertet se psh.me 1945 partia nacionale ,nuk e di se si quhej saktesisht,por e cila ne programin e vet angazhohej per pavarsin e Skocisenga anglezet,pati fituar gjithesejt rreth 28% te votave.Pas fitimit te Pavaresisese Indise, ne vitin 1974,numri i votave ne favor te kesaj partie u rrit ne rreth 37% ne menyr qe sot (d.m.th.kah fundi i vizeve 70) paralelisht me hapjen e bisedimeve mbi shkurorezimin eventual te Kanadase me Mbreterine e Bashkuar,ky numer u rrit ne rreth 40% ne favor te partise se Permendur.renja ose rritja e kerkesave nacionale te popullesise joangleze eshte vertetuar se ka qene e lidhur ne korelacion me rritjen,me ekspanzionin ose me renien dhe zhdukjen e kesaj imperatorije.Sociolog te ndryshem kane vertetuar se pozita e jashtme e Imperatorise esht reflektuar ne plane te brendshem si kerkese per sigurimin e se ardhmes ,te vendeve te punes,te statusit te ngjajshem,te kuadrove te profileve te ndryshme te perkatesise nacionale joangleze.
    Nderkaqe po ashtu eshte vene re nje lufte me e ashper e kuadrove te perkatesise nacionale angleze per ruajtjen e statusit te tyre,te pozitave dhe privilegjeve te fituara.
    Kjo gje midis ketyre dy grupeve krijonte tendosje te vazhdueshme.Keshtu ne shembullin e Imperatorise Britanike veme re se si mund te ilustrohet ndikimi i nje dukurie te jashtme ne raportet e brendshme te nje vendi.
    Eshte interesant se nje gje e ngjajshme mund te vertetohet edhe ne raportet midis kanadezeve anglo-amerikaneve dhe francezevete kubekut.Ne fillim te viteve 70 atje eshte aprovuar nje kushtetute mjaft demokratike me te cilen francezeve te kubekut u forcohej autonomia dhe e drejta per nje lloi te statusit autonom,nese jo edhe special ne maredhenjet me francen. Ne qershor te vitit 1975 Rene Leveku,ateher kryetar i qeverise se kubekut te kanadas,ne revisten “Le monde diplomatique” e pati shkruar nje artikull mjaft
    te rendesishem,me te cilin e arsyetonte zhvillimin e raporteve specifike me Francenne te mire te francizimit te serishem te francezeve te kubekut. Se bashku me te tjeret ne ket province kanadeze,ai pati ardhur gjer ne perfundimin se anglishtja,permes zhvillimit me superior te teknologjise anglo-amerikane,automatizimit,dhe te informatikes,gjithnje e me teper po e ngushtonte perdorimin e gjuhes franceze. zhvillimi i raporteve me francen, francezeve te kubekut do tu ndihmonte ne ruajtjen e gjuhes se ttyre dhe ne begatimin e kultures franceze ne kanada.
    Jugosllavia natyrisht nuk eshte imperatori britanike,e as qe ka ambicie te tilla.Kosova nuk eshte Skoci,Uells apo kubek.Mirepo po ashtu eshte interesant se kerkesat per nje autonomi me te madhe ne vendet perendimore ngushtesisht jane te lidhura me gjendjen e maredhenjeve nderkombetare ekonomike dhe me poziten e secilit vend individualisht ne keto raporte.Kjo na solli gjer ke perfundimi i dyte se procesi i forcimit te kerkesave autnomiste, ti quajme keshtu me nje emerues te perbashket te gjitha ato tendenca konvulsive ne bote qe i njohim me emra te ndryshem,eshte gjithashtu ngushtesisht i lidhur me krizen e botes se kapitalit.
    Marksistet qemoti i vune re lidhjet e dukurive te tilla te pranishme ne definicionin e Marksit mbi politiken si shprehje te koncentruar te ekonomise.Per ket shkak kjo qe ngjau,dhe kerkesat qe ushtruan ne ate menyre,esencialisht ndodhen brenda kesaj ligjshmerie dhe nuk mund te spjegohen jashte saj.Me fjale te tjera ,kerkesa per Republike ne esence nuke esht gje tjeter veqese kerkese per
    zhvillim te shpejtuar dhe te gjithanshem ekonomik.
    si e tille figuron ne te gjitha dokumentet e LKJ-se dhe te shtetit te RSFJ-se,por ngjarjet e zhvilluara e theksojn momentin; e shprehin paknaqesin me tempon e realizimit te asaj qe u definua si qellim politik i politikes sone; e vene kerkesen per instrumentin autokton qe do te mund te perdorej ne dobi te tempos se zhvillimit te shpejtuar.
    Akademik Hajredin Hoxha tha se ne e kemi zgjidhur qeshtjen nacionale me se miri ne bote.(Hajredin Hoxha ishte nji profesor sociolog me duket ne ate kohe ,por ishte “i besuar” i pushtetit v.i).
    Une nuk deshiroi te merrem me konstatimin e pohimit te tije ,por do t’ia terhiqja verejtjen akademikut se betimi nuk eshte argument shkencor. Nga ana tjeter perveqeasaj qe theksova lidhur me Skocezet dhe lidhur me Francezet e Kubekut,do te plotesoja diskutimin tim edhe me ca shembuj te tjere. Me duket se kushtetuta belge po ashtu u aprovua ne fillim te viteve 70, apo me skt, me 1972.Kjo kushtetute i ve ne pozite te barabart valonet dhe flamanetne Belgjike,bile flamaneve u jep te drejten e raporteve specifike me Holanden. Mendoj se flamanet industrialisht jane me te zhwilluar se valonet,pore megjithate,siq tregojn ngjarjet e fundit atje,nje pjese e mire e tyre i akuzojne valonet se e mbajne “lidhjen franceze” ne olanin ekonomik dhe ate kadrovike,d.m.th. mendojne se ndodhen ne pozite tepabarabarte dhe se ekonomikisht jane te eksploatuar nga valonet,pa marr parasysh kushtetuten demokratike te Belgjikes. Suedezet ne Finlande po ashtu e kane universitetin ne gjuhen e tyre dhe mbajne lidhje te gjalla me Suedine. te gjitha keto vende kane kushtetuta demokratike dhe ky eshte realiteti i tyre. Zezaket ne SHBA pjesen ma te madhe te drejtave te tyre e realizuan kah fundi i viteve te ‘60 dhe fillimi i viteve ‘70.
    edhe atje u aprovuan amandamentet ne kushtetuten e tyre,por tani amerikanet jane te preokupuar me te ashtuquejturin integrim te teresishem te Zezakeve,gje qe do te thote se kjo qeshtje e ka burimin te raportet klasore e jo te ato nacionale e racore. Me fjale te tjera,me integrimin e zezakeve te pasur ne jeten politike dhe ekonomike te vendit,amerikanet mendonin se e kishin zgjedhur problemin e raporteve midis racave. Praktika megjithate i demantoi. Tani ndodhen para pyetjes se q’duhet bere me shumicen e varfer dhe te paknaqur te zezakeve.
    Ata poziten e vet inferiore ne planin ekonomik gjithmon e veshin me teshat e raporteve raciale.Problemi i integrimit te tyre ,dmth., problemi i zhvillimit te pergjithshem te tyre,reflektohet si kerkese per pozite te barabarte te rces zezake. E tille esht logjika e ligjshmerive shoqerore. Reflekton disi ne menyre indirekte,shtrember e jo ne menyre te drejteperdrejte si ne pasqyre. Te amerikanet eshte interesante edhe nje dukuri nga mesi i viteve te ‘70 e njohur si dukuri e gjurmimit te perkatesise etnike (“ethnicity”).Nga ajo nuk bene kurfar problemi.Edhe kjo dukuri paraqitet disi paralelisht me fillimin e krizes ekonomike te botes se kapitalit(v.1973 perkatesisht 1975).
    Kushtetuten e fundit ne e aprovuam me 1974. Ajo ishte rezultat i demokratizimit te metejshem te jetes politike dhe shoqerore tek ne.Gjithesesi nuk mund te thuhet se kjo ishte e lidhur me ndryshimet dhe aprovimet e kushtetutave demokratike te vendeve te tjera,por askush nuk mund ta mohoi bindshem se proceset e demokratizimit shoqeror dhe politik te ne nuk jane pjese e proceseve te demokratizimit e te civilizimit te Evropes,dhe pjese e ecjes se pergjitheshme progresive te njerzimit.Qdo kushtetute i reflektone raportet dhe qellimet e forcave politike te vendit te vet.
    Per kete shkak, kur themi se ne kemi arritur rezultate te medha,por jo me te mira ne bote,ne zgjidhjen e qeshtjes nacionale, atehere nje gje te tille duhet argumentuar dhe shpjeguar me sistemin e pergjithshem te raporteve demokratike te veteqeverisjes socialiste.Zgjidhja e qeshtjes nacionale,kete do te duhej ta shpjegonte akademik Hoxha
    eshte ne menyre te pa ndashme e lidhur me tempon dhe shkallen e demokratizimit te shoqerise,me natyren dhe karakterin e veteqeverisjes socialiste ne jugosllavi.Per aq sa kysistem eshte me demokratik,me human,me i mire,me integral,munde te thuhet se per aq edhe qeshtja nacionale eshte zgjidhur ne menyre me demokratike,me humane,me mire dhe me integrale.Qeshtja qendron ne faktin qe te shihet se sa kemi arritur ne qe ne sistemin e veteqeverisjes socialiste te normativizuar ne dokumentet partiake,ne kushtetute dhe ne ligje,te realizojme ne praktike,sepse pozita e vertet reale e kombeve dhe kombesive te jugosllavise eshte e lidhur pikerisht me kete.Per kete shkak,mendoj se ngjarjet janee proteste kunder deformimeve ne zhvillimin e veteqeverisjes dhe kunder deformimeve ne praktiken politike dhe njekohesisht ato jane kerkese per zvoglimin e jazit midis asaj qe eshte normative dhe realitetit;midis fjaleve dhe veprave.Ne instancen e fundit kjo eshte nje kerkese per zhvillimin e shpejtuar te Kosoves
    Ne anen tjeter akademik hoxha tha se ne bote ekzistojne dy lloje te socializmit: Socializmi dogmatik i Shqiperise dhe socializmi veteqeverises i yni. Mua nuk me eshte e qarte se cilit lloj socializmi i takojne psh;BRSS,Kuba;koreja Veriore;Kina,Vietnami,dhe tani Angola e Etiopia,si dhe nje numer i ter vendesh qe veten e konsiderojne socialiste? Ai thote se ashtu shkruen ne programin e LKJ.por programi i LKJ eshte aprovuar ne vitin 1958 dhe ai nuk munde te kuptohet ne menyre dogmatike.
    Atehere LKJ nuk do te mbante maredhenje me asnje parti komuniste ne pushtet,as qe do te mbante raporte diplomatike dhe politike me keto vende.Sa me perket mua,plotesisht me eshte e qarte se cila nga keto parti e monopolizon te drejten qe vetem ajo te kete te drejte dhe e pranon vetem socializmin e vet. Sovjetiket e pranojne socializnin resl te traktatit te varshaves;une e pranoi linjen e lkj mbi rruget e veqanta te zhvillimit te socializmit ne qdo vend te veqante,por meqenese akoma nuk i njoh te gjithe parametrat me ane te te cileve ne menyre te pagabueshme do te matja socializmin, nuk kam mundur vehtes ti ofroi pergjigje kategorike se sa lloje te socializmave ekzistojne ne bote. Si anetar i lkj i permbahem linjes se saj.Ua kam lan popujve te vendeve socialiste te gjykojne mbi socializmin e tyre.Nuk konsideroi si oportune te merrem me vleresimin e socializmit ne Shqiperi sepse ndodhem ne nje mbledhje partiake dhe jo ne nje simpozium shkencor. Sa i perket maredhenjeve me shqiperine ne pergjithesi,dhe raporteve midis Universitetit te Prishtines dhe te atij ne Tirane ne veqanti,tashme jam deklaruar ne mbledhjen e komisionit nderkombetar teKK teLK te Kosoves.
    ( sa per njoftim:Prof Hoti Ishte ate kohe Sekretar i Sekretariatit Krahinor per maredhenje me boten e Jashtme V.i).
    Une jame kunder suspendimit te ketyre maredhenjeve.Nuk besoj se na kan indoktrinuar.Kam qene njeri nga bartesit kryesor te ketyre maredhenjeve.Kambesuar dhe besoi se ato kane qene ne interes te dy paleve dhe ne interes te zhvillimit te teresishem te kombesise shqiptare ne Jugosllavi.Puna ime ne zhvillimin e ketyre raporteve ka qene ne pajtim te plote me parimet e politikes se LKJ.per kete e kemi patur perkrahjen e te gjitha forcave progresive te krahines,andaj edhe te Universitetit tone.Akademike Syrja Pupovci ka qene njeri nga ata qe e perkrahte ket bashkepunim gjate kohes se udheheqjes sime ne sekretariatin krahinor per maredhenje me boten e jashtme.As ateher dhe as sote nuk kam konsideruar se kemi qene te mashtruar.Nuk ishim femije.Tani nuk jame i deshpruar me rezultatet e punes sime ne kete drejtim,por perkundrazi, krenohem. Por do te deshiroja qe akademik Pupovcit t’i drejtohem me pyetjen direkte se a eshte akoma ai i djehit ,qe na perkrahte ne zhvillimin e ketyre raporteve,apo ai i sotit, icili angazhohet me te madhe per nderprerjen dhe per suspendimin e tyre. Nuk do te deshiroja qe nje dite te vijme ne poziten prej nga do te angazhoheshim per Shqiptarizimin e gjuhes Shqipe,ose per rishqiptarizimin e Shqipetareve.
    Nje kohe te gjate kame punuar ne Politike.Kurrnjehere nuk kam deshiruar,dhe as qe deshiroi,qe forcat reaksionare jashte dhe brenda Kosoves te manipulojne me te.Shoket qe tani jane ne pozite, kete nuk duhet ta lejojne.


    Prishtine,19 nentor 1981


    Keshtu burra mbrohet Kosova ,Mbrohet Kombi,ket smund ta bej gjithekushi Prof Ukshin Hoti ,Prandaj esht e mendja me e ndritur e kombit tone. Ai i kishte te gjitha ateher : Ishte Funksionar i Larte,Profesor i Respektuar Universiteti, E kishte Familjen ,qe ma Vone Fatkeqesisht ja Shkatrruan eq’ka jose , i kishta te Gjitha ,per ti Humb me Vetedije per Ta Mbrojt Kosoven,Rinine heroike ,dhe Klasen punetore qe donin ti dilnin Zot Vendit te vet,Donte ta mbronte te Verteten,qe edhe pas kaq vjetesh “Qobanet Shqiptar te Politikes siq i quente Profesori, te ndersyer nga te huejt me te cilet Serbija don ta baj dialogun per “Tardhmen E Kosoves”,ia errin syt dhe ia Turbullojne mendjen Popullit per interesa te Tyre Te flliqta.

    Per ket mbrojtje qu u beri Kerkesave te Studenteve per KOSOVEN REPUBLIKE mori denimin fillimisht me 9 vite burg,per tu ndjeke ma von dhe persekutue deri ne diten e sotit, qe nuk dihet fati i tij.

    A e verejtet si i mbronte Profesori maredhenjet me shtetin ame Shqiperin. Sa per njohuri per ata qe nuk e dine ne ato vite kishte me qindra profesor nga Shqiperia qe ligjeronin ne shume nga Fakultetet e Universitetit te Prishtines. Pas Demonstratave te ‘81 ata u ndoqen nga Kosova se siq e ceku Prof.Hoti na e paskan indoktrinue rinine per qka erdhi te Demonstratat.
    Mos te harrojme se ne ate kohe ne Shqiperi ENVER HOXHA
    ndodhej ne krye dhe e Ndihmonte Kosoven me aq sa mundej
    qe te zgjohej populli nga Gjumi qe Titistet ia kishin pergatite ,dhe fatbardhesisht rinia heroike e mbeshtetur nga klasa punetore e Kuptuen me kohe Kurthin qe u ngritej dhe assesi te bien ne te por u ngriten ne demonstrata dhe titisteve ua shpluan surratin,per qka ishin te merituar ne ket drejtim profesoret e nderuar nga Shqiperia qe Prof. Hoti i mer ne mbrojtje pa frike nga Konsekuencat.
    E ceka me qellim Shqiperine Ketu per tu ba te njohur gjeneratave te reja qe nuk e dine ,se po ata Titiste qe atehere e Akuzonin Shqiperin se ka Indoktrinue rinine studentore me propagande ndaj Kosoves me:,Profesor,Grupe muzikore e tj , Po ata dhe femijt e tyre sot e akuzojne se sberi gje per Kosoven,bile populli atje ne Shqiperi as po e dinte ku i bjen Kosova ,e keso “Rroqkash”,e verejtet ju vet njerin nga ata qe aq mir Prof Hoti ja heq masken/”akademik pupovci”/.
    Lista e Injorimit:Pirate of Love,referi_1, Le dévoué

  7. #7
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    19,074
    Faleminderit
    13
    57 falenderime nė 56 postime
    NGJARJE HISTORIKE TE KOMBIT TONE QE TUNDEN ISH FEDERATEN JUGOSLLAVE. NGA FADIL SHYTI

    Me 11 mars 2006 u mbushen 25 vjet qe kur ndodhen demonstratat e para ne Prishtine, ne kryeqytetin e Kosoves.
    Ato u zgjeruan dhe u bene gjithepopullore pastaj me 26 mars dhe 1, 2 e 3 prill ne te gjitha qytetet e Kosoves.
    Keto demonstrata, burimin e kishin tek padrejtesite e shumta shekullore qe te huajt ia kane bere kombit tone duke e copetuar ne pese shtete te Ballkanit. Erdhen keto ngjarje si rezultat i nje politike kriminale dhe teper dinake te pasuesve titiste, qe ia bene popullit tone per gjysme shekulli. Demonstratat studentore ne Prishtine i zgjuan nga gjumi fillimisht popujt e ish Jugosllavise, i ndergjegjesuan ata (megjithese teper vone e kuptuan drejt), qe nga nje federate e imponuar nga reaksioni i brendshem ne bashkepunim me ate te jashtem, mund te formoheshin shtetet sovrane.

    Gjithashtu, keto demonstrata u dhane mesim te madh dhe kombeve te shtypura ne Evrope, sepse ne pranvere ndodhen ngjarjet kosovare, ndersa ne vjeshten e po atij viti ndodhen ngjarje ne Poloni, e pastaj dhe ne vende tjera, ngjarje qe quan ne ndryshime te medha te status kuose ne Evrope e me tej. Evropa pastaj pesoi dhe thyerje kufijsh dhe u rilinden shtete sovrane ne keto hapesira.
    Ne filluam te paret revolucionin e popujve te Ballkanit dhe te Evropes qe me vone rezultoi ne ndryshime kufijsh per popujt e shtypur dhe formimin e shteteve te tyre kombetare: republikat ish jugosllave, pastaj Cekia, Sllovakia; shtetet e BS si: Letonia, Estonia Lituania, etj., pastaj u be ribashkimi i Gjermanise.
    Erdhen keto ngjarje si rezultat i trasimit te rruges se lirise, duke i care bllokadat perballe armiqve nga te paret tane, qe nga kryengritja e armatosur e 1945 s, me komandantin atdhetar Shaban Polluzha ne krye e deri ne demonstratat e stuhishme te 1968 s, me birin e madh te kombit tone, Adem Demacin.

    * * *
    Kur i ka kundershtuar e luftuar Adem Demaci armiqte tane shekullore, keta politikanet tane ne ate kohe kane luajtur me “llocin” e embelsirave titiste, ndersa tani e fyejne, e izolojne, e censurojne ne mjetet e shtypit, te radio televizionit, etj., po kjo hic nuk me habit, sepse ne krye te radhes serish kane ardhur ata titistet e mallkuar, te cilet i diferenconin atdhetaret dikur, prandaj i kemi punet keshtu sic i kemi!
    Kur lideret “tane” kur shkojne tek varret e deshmoreve te Kosoves dhe te trojeve tjera shqiptare a mendojne se paku njehere SE PO I SHKELIN idealet e tyre; apo paraqitjen e tyre atje po e bejne vec sa per mbulesen kozmetike e cila ju duhet per te mbledhur pike nga populli per te bere karrierizma pushteti.
    Keta mjerane te etur per pushtetin pa shtet, sot e sot po veprojne kunder idealeve te tyre, kunder amaneteve te tyre, valle perse ju vene kurora dhe cfare betimi bejne para tyre apo mos po kerkojne falje para tyre epo u thone ne menyre te heshtur: “kot keni luftuar ju se ne tani do bejme si te duam si te na thone te huajt; qellimi juaj qe ribashkimi i Shqiperise, ndersa qellimi yne eshte bashkimi me Ballkanin dhe me Evropen”!
    Packa se Shqiperia po mbetet e copetuar, packa se Kosova me vise tjera shqiptare po ricopetohet dhe po ndahet me kufi zinj!
    E, ju si te pacipe qe jeni, me fodullek po deklaroheni verberisht para diplomacise boterore: “ne, nuk jemi per ribashkim me Shqiperine”!!!
    Kur ju po e shkelni perdite kete ide madhore, mendoj se vizitat e juaja atje jane fyerjet me te medha qe u beni martireve te lirise, ende te pafituar!
    Ju, si sharlatane qe jeni, po perpiqeni qe edhe per se vdekuri t’i shfrytezoni per qellimet tuaja te zeza!
    Pastaj, me servilizmin e mjere qe ju karakterizon, ju thoni: “Ne jemi per negociata e kompromise”!!!
    Ju, angazhoheni cdo dite t’i mbytni idealet e tyre, per te cilat ata u flijuan!
    Ju, me kompromiset tuaja politike qe po i beni, perballe faktoreve okupatore dhe diplomacise nderkombetare, trojet shqiptare, cdo dite e me teper po i beni “monedhe kusuritjeje” dhe shqiptaret serish po i beni “mish per top”, te cilet do te ballafaqohen me kriza te reja, qe zor se do te tejkalohen pa rreziqe te medha!
    Nuk e di a jeni te vetedijshem per kete, apo i beni keto marrezira politike nga trysnite e huaja prej te cilave atdhetaret e rene ne fushat e nderit s’u thyen kurre!
    Kujdes! Uragani popull eshte fryre, ai do te shpertheje nje dite!
    Mos mendoni se mund ta mbani pafundsisht me mashtrime!
    T’i kthehem retrospektives historike: duke e ndjekur kete rruge sakrificash revolucionare, s’ka dyshim qe brezi i ri qe po vinte duke u vetedijesuar ne vitet ’70 e ketej e kishte te qarte rrugen e ndritur per ta cuar perpara ceshtjen e madhe te clirimit. Kjo barre u takoi militanteve atdhetare si: Metush Krasniqi, Jusuf Gervalla, Kadri Zeka, Hydajet Hyseni, Rexhep Mala, Nuhi Berisha, Afrim Zhitia, Fahri Fazliu, Bajram Bahtiri e te tjere, te cilet i dhane grushte te renda regjimit kriminal te Beogradit, me luften ilegale, e cila perhapte drite per ardhmerine tone gjithekombetare.
    Atebote vepronin shume grupe ilegale te cilat per nga emrat ndryshonin, por si mishi me kocken, si gjaku me zemren puqeshin e bashkejetonin, pra kishin pika takimi objektivat e tyre madhore te cilat ishin ngulitur thelle ne mendjen dhe ne zemrat e atdhetareve te vertete: si hap i pare historik qe projektuar fitorja e Republikes se Kosoves, pastaj ribashkimi i territoreve shqiptare, me Nenen Shqiperi. Sipas shkrimeve te shtypit te Beogradit, atebote ishin zbuluar 90 grupe me 3 organizata ilegale, te cilat mbulonin me veprimtarine e tyre te gjitha viset shqiptare, ne ish Jugosllavi. Keto organizata revolucionare udhehiqeshin nga mesimet e njerezve revolucionare, brenda e jashte atdheut.
    Prandaj, kerkesat madhore gjithekombetare shkonin drejt haperimeve te reja historike. Realizimi i ketyre kerkesave do arrihej me shpejt, sikur mos te mungonte perkrahja e duhur, pikerisht nga ithtaret e sotem “demokrate”, te cilet dje ishin te kthyer ne vasale te mjere tek te huajt titiste: duke e mohuar dhe penguar cdo perpjekje qe conte drejt fitoreve te reja.

    * * *
    Eshte per t’u theksuar se levizja ilegale, perkrahje te parezerve kishte kurdohere nga rinia heroike, nteligjenca perparimtare, shtresa e mesme, klasa punetore heroike dhe katundaret atdhetare.
    Ndersa pengesa nga me monstruozet bente atebote burokracia reaksionare, e cila u frikesohej humbjeve te pozitave dhe pasurise se saj te fituara nga sherbimet servile tek te huajt, duke e shtypur popullin e saj, prandaj i frikesohej edhe grushtit te drejtesise nga populli.
    Kjo burokraci, popullin e kishte shfrytezuar deri ne palce, duke ia pire djersen dhe gjakun.
    Ata, deshironin t’i zgjatej jeta armikut shekullor, vecse t’i ruanin privilegjet e tyre, ta ruanin “pushtetin e tyre paralel”.
    Por, historia e deshmoi te verteten se s’ka force qe mund ta shuaje revolten e nje populli te roberuar. Ndikim te madh ne pergatitjen e ketyre ngjarjeve kishte edhe shteti ame, SHQIPERIA. Them keshtu, sepse atebote ne Kosoven e vizitonin shume profesore ligjerues nga Tirana, ata me fakte shkencore, me libra, me aktivitete kulturore dhe sportive arriten shume qe rinia heroike te ndergjegjesohet dhe te ushqehet ne frymen atdhetare.
    Propaganden clirimtare e zhvilluan ata, kur shumica e profesoreve te Kosoves s’kishin mundesi ta benin.
    Ne kohen kur propaganda fashiste titiste po bente nje fushate tmerresisht antishqiptare, po ne kohen kur politikanet revizioniste e shqipfolesit, tradhtaret me damke si Ali Shukriu, Azem Vllasi e te tjere, po e sulmonin pa meshire rinine heroike te Kosoves dhe popullin e saj, si: nacionaliste, irredentiste, separatiste e te tjera epitete, ishte Shqiperia, shteti i vetem ne bote, qe po tregohej e palekundur ne perkrahje te ketyre demonstratave, qe do ta SHKATERRONIN perjetesisht ngrehinen e nje shteti artificial e quajtur Jugosllavi. Mbase, kjo edhe i takonte!
    Fatbardhesisht, kjo edhe ndodhi!
    Ne organin e PPSH se, “Zeri i popullit”, me 8 prill 1981 u mbrojten fuqishem faktet historike dhe me plot argumente shkencore, kerkesa e drejte e popullit tone per Republiken e Kosoves.

    * * *
    Gjithashtu, ne organet tjera te shtypit, ne Radio Tirana dhe nga TVSH ja, u zhvillua nje qendrese e papare ne mbrojtje te popullit liridashes te Kosoves.
    Kjo,kishte vlera te medha guximi dhe e ndihmonte fort levizjen clirimtare ilegale, sepse atebote mungonin kushtet qe popullit t’i thuhej e verteta fuqishem.
    Diplomacia nderkombetare perendimore u tregua teper e shurdher ndaj ngjarjeve ne Kosove, pra kjo heshtje ishte si nje lloj perkrahjeje ndaj regjimit kriminal te Beogradit, per faktin se rinia jone heroike dhe klasa punetore e cila e perkrahu pa rezerva, prandaj u vra dhe u burgos egersisht rrugeve te qyteteve dhe katundeve te Kosoves.
    Per keto krime dhe padrejtesi, zerin e ngriti vetem shtypi dhe mediat perparimtare ne lindje perendim, keto zera te fuqishem i perktheu per opinionin boteror, Radio Tirana.
    Pastaj shoqata jo qeveritare dhe humanitare i erdhen here here ne ndihme popullit tone liridashes.
    Krimet mbi popullin e Kosoves nuk i denoi asnje qeveri perendimore atebote dhe Jugosllavise se atehershme i mbeten duart e lira te vjelle vrerin dhe zjarrin mbi kete popull.
    Ndersa elemente kolaboracioniste brenda dhe jashte Kosoves ishin hedhur idhshem ne sulm, per ta mbytur revolucionin popullor.
    Nuk mungonin sherbimet servile ndaj regjimit si diferencimet ndaj njerezise perparimtare dhe spiunimet qe u beheshin mergimtareve tek UDB ja jugosllave, kur ket e perkrahnin me demonstrata ne Perendim Republiken e Kosoves, te organizuara nga revolucionaret qe vepronin jashte atdheut.

    I perkujtova keto fakte te atyre viteve, sepse tani po zhvillohet nje fushate e pakontrolluar kunder atyre luftetareve pishtare te rezistences paqesore aktive e jo vetem paqesore; po sulmohen atdhetaret pikerisht prej atyre qe atebote ose heshten si mumjet ose u hodhen si tigrat mbi revolucionaret, duke u sherbyer me te gjitha format dhe mjetet pushtuesve.
    Ndersa tani kane arritur te behen edhe lidere te partive “demokratike”, jo me veprimtari atdhetare vec me zhurma histerike.
    Keta zoterinj, faktorin e brendshem e nenvleftesojne se tepermi, ndersa faktorin e jashtem e mbivleresojne tej mase, kinse vetem ky faktor mund ta zgjidhe ceshtjen tone.
    Mendoj se ky ishte dhe mjerisht ka mbetur gabimi me i madh i tyre, prandaj edhe s’munden dot te dalin nga rrjetat ku kane hyre e mbetur mjerueshem, pra edhe sukseset ne rrugen e historise po u calojne mjerueshem dhe keshtu do te ndodhe derisa keta “kozmopolitike”, te arrijne te dalin nga kthetrat e ideve te tyre qe kombit po i sjellin vetem situata fataliste.
    Tani me te madhe po zhvillohet nje politike percarese brendakombetare, qe nuk shpie drejt perparimit, por i sherben roberise. Lideret “tane” per asgje nuk kane marreveshje midis tyre pervec kur eshte fjala per servilizmin ndaj te huajve, ne deme te interesave tona vitale. Apo, lideret “tane” po presin derisa populli te reagoje fuqishem ndaj veprimeve te tyre?!
    Thyerja e unitetit brenda shqiptar eshte njera nga plaget me te medha qe po i shkaktohet kombit tone, fatkeqesisht nga vete shqiptaret. Jemi ne gjendje ta kuptojme apo jo tani, eshte ceshtje tjeter, ndersa me vone do ta kuptojme se inspiruesit e tille, me apo pa dijenine e tyre, u kane bere nje sherbim te madh armiqve shekullore.
    Secili le ta dije mire se kameleonizmi eshte sjellje shtazarake, prandaj politikisht kameleonet s’mund te kene aftesine te veprojne njerezisht, as kombetarisht. Erdhen keto ngjarje, si rezultat i gjendjes se mjerueshme ekonomike dhe teper kontradiktore ne zhvillimin teper te ulet te Kosoves, krahasuar me republikat e ish federates jugosllave.
    Fjala vjen, atebote Sllovenia ishte 7 here me e zhvilluar se Kosova, e cila shfrytezohej ekonomikisht deri ne palce nga Beogradi. Per kete kishte shkruar edhe “Zeri i Popullit”, me 1980, duke iu referuar shifrave dhe fakteve te pakontestueshme.
    Prandaj, parulla e brohoritur nga demonstruesit “Trepca punon, Beogradi shfrytezon”, ketu e kishte burimin.
    Gjithashtu, burokracia e brendshme e cila ishte lidhur koke e kembe me Beogradin, nen parullen famekeqe te “vellazerim bashkimit”, nen masken “vetadministrimit titist”, e shfrytezonte popullin fukara, ia pinte djersen dhe gjakun, duke e treguar here hapur, here maskuar fytyren e eger te feudaleve te majmur.
    Serbia, edhe tani, me ndihmen e miqve te vjeter si Franca qe e kontrollon veriun e Mitrovices po mundohet ta shkepuse gjigantin tone TREPCEN, shoqeria kosovare u nda ne shtresa te pasura dhe te varferuara. Kjo reflektohej edhe ne perfitimet e posteve ne pushtetin e huaj, fjala vjen, rroga e nje drejtori ishte 5 7 here me e madhe se e nje punetori te thjeshte.
    Proletariati kosovar u ngrit t’i prese lidhjet e ndyra te reaksionit te brendshem dhe t shtem, te cilet nen flamurin e paqes titiste, po e mbillnin luften.
    Atebote (sikur edhe sot), lulezonte korrupsioni kontrabandizmi, papunesia, hajnia, prostitucioni e plage te tjera qe e mundojne nje shoqeri. Keshtu, revolta e mbledhur me vite e vite, shpertheu fuqishem ne ate pranvere liridone shqiptare.
    Populli e sfidoi fuqishem Serbine okupatore dhe veglat e saj shqipfolese, qorre dhe kolaboriacioniste.
    Populli shqiptar i Kosoves kerkoi clirim social dhe kolonial!

    * * *
    Erdhen keto ngjarje, si rezultat i degjenerimit te nje pjese te rinise shqiptare, gjendja shpirterore e tyre po rrenohej cdo dite pakuptueshem ne relacionin Prishtine Beograd, nuk shpejtonin vec makinat e zeza kreditore te politikaneve gjakatare, por edhe kerret e pista te te rinjve te degjeneruar, qe filluan ta humbnin ne kafeterite, shoqerite muzikore, multietnike te “vellazerim bashkimit” cdo gje te bukur shqiptare: artin dhe kulturen, etj., etj.
    Kjo qe teper e padurueshme per rinine perparimtare, e cila i druante nje shkrirje te ngadalshme ne vorbullat e huaja armike...
    Prandaj u ngrit me kohe dhe sindromen shkaterruese e mbyti qe ne embrion!
    Dihen nga te gjithe, klithmat e qyqeve te tipit te Kole Shirokes e Veli Deves; kur cirreshin kunder SHKA “Aferdita”, e Mushitishtit te Therandes, si shoqeri nacionaliste, irredentiste, etj.
    Kjo shoqeri njihej nga kengetare e kengetare perparimtare si Shkurte Fejza, Shyhrete Behluli e te tjere, te cilet i kendonin historise sone te ndritur me cifteli. Pra, mercenaret i pengonte ciftelia shqiptare, atyre me fort u shkonte pershtati t’i degjonin vallet serbo jugosllave, sepse me ato ishin njollosur e qullosur prej vitesh, te zhytur ne tradhti...
    Pesha e rende e roberise po binte jo vetem mbi trupin e bukur te atdheut, por edhe po e sakatonte shpirtin e paster shqiptar, artin tone revolucionar.
    Pra, si perfundim mund te konstatoj se demonstratat e stuhishme te Kosoves ishin domosdoshmeri, sepse ishin demonstrata qe aspironin lirine nga shume aspekte te jetes, kjo i vuri ne sprove te madhe njerezit se: kush cfare pozicionesh kishte dhe do te mbante ne raport me historine tone te re. Serish mund te konstatoj se faktori vendimtar qe mund ta shtron per zgjidhje ceshtjen tone te drejte
    jemi ne shqiptaret.
    Tani, te percaktohemi pa kompromise me parimin e VETEVENDOSJES!
    Si kerkese reale jona dhe parim universal i se drejtes se popujve me sa vijon:
    1. Rezoluta e OKB se me Nr. 637 date 16/12/1952, e cila saksionon te drejten e vetevevendosjes se popujve dhe kombeve si parakusht per respektimin e plote te te drejtave dhe lirive themelore te njeriut...
    2. Rezoluta Nr. 1514 e dates 14/12/1960 ne te cilen theksohet: “Integrimi i nje territori etnik duhet te jete rezultat i shprehjes se vullnetit te lire te popujve te atij territori”.
    3. Rezoluta Nr. 1815 e dates 18/12/1963 e cila saksionon se, “...E drejta e vetevendosjes eshte nje nder parimet baze te se drejtes nderkombetare mbi te cilen duhet te mbeshtetet patjeter edhe politika e ekzistences aktive paqesore”.
    4. Rezoluta 2105 e dates 20/12/1965, e cila rikonfirmon dhe riafirmon rezoluten e shkolonizimit me Nr. 1514 te vitit 1960.
    5. Rezoluta Nr. 2625 e dates 24/12/1970 mbi parimin e barazise dhe te vetevendosjes se popujve ku ne pike e pare te saj thuhet: “Krijimi i shteteve te pavarura dhe sovrane, bashkimi i lire me ndonje shtet tjeter te pavarur varet nga vendimi i miratuar politik i atij populli qe mbeshtetjen e ka ne realizimin e se drejtes se vetevendosjes, prandaj cfaredo forme tjeter shteterore qe imponohet me force ndaj nje populli te territorit te caktuar, duke e sjelle kesisoj ate ne pozite te pabarabarte dhe te varur; perben shkelje flagrante te vetevendosjes dhe te drejtave te barabarta te atij populli”.

    * * *
    Kjo, sa me pare qe te kuptohet prej politikaneve, aq me mire do te jete, per ata qe ende ju besojne!
    Duhet te kuptohet sa me pare se vetem me perpjekje intensive me nje vendosmeri qe nuk lejon kompromise do te arrijme t’i realizojme kerkesat tona.
    Sot, fuqite e medha nuk e njohin pavaresine e plote as pas luftes clirimtare, por ne serish kerkohet t’i detyrojme te nderrojne qendrim.
    Kjo u vertetua qarte me ish republikat e ish Jugosllavise.
    Ato me vendosmerine e tyre arriten ta fitojne pavaresine.
    Edhe atyre fillimisht u mohohej pavaresia, po nga faktoret e sotem nderkombetare. Ne duhet ta dime se jane po keto shtete qe tani e masin pulsin tone se a jemi ne ne gjendje te durojme pafundesisht, mjerimin dhe kolonizimin e atdheut tone?!
    Apo ne do te ngrihemi ne protesta qe te kerkojme drejtesi, qe me nje referendum popullor, populli yne te percaktohet vete per ardhmerine e tij e jo per te te vendosin Beogradi apo Vjena me ecejaket e Solanes, Ahtisarit e te tjereve...
    Ata ende kerkojne deshmi prej nesh se vertet e duam lirine me pune konkrete e jo vec me shpresa te pafundme...
    Sot qindra e mijera shqiptare po treten metropoleve te botes; ne po shkojme drejt asimilimit, a nuk e kemi pesuar keq pikerisht nga kjo plage ne shqiptaret, gjate shekujve?!
    Derisa per te gjitha minoritetet e Kosoves, sot flitet e behen projekte ku jepen shuma te medha lekesh per kthimin e tyre, keto nuk behen keto vetem per njerezit autoktone te saj, valle ku eshte drejtesia?! Kerkohet te jemi vigjilente, sepse perseri re te zeza po sillen mbi qiellin e Kosoves dhe te viseve te tjera shqiptare!
    Tradhtite e vjetra po ngreje koke, te maskuara me petka te reja “demokratike”! Nese ka dicka si “lubi” qe gjate historise se shekujve te kaluar i pergjakur popujt, kjo qe mohimi i se drejtes se tyre per vetevendosje! Tani shtroj kerkesen me vendosmeri tek te gjithe faktoret e brendshem dhe te jashtem te diplomacise boterore, qe te mos i perserisin gabimet fataliste, por ta mbysin kete “lubi” qe ne te ardhmen popujt ta kene ardhmerine e ndritur, pa luftera e mjerime, natyrisht qe kete e kerkoj te realizohet edhe per popullin tim te shumevuajtur!
    Se Kosova eshte imja, sikur eshte edhe juaja o te dashur bashkatdhetare!
    U mundova te jap ca konstatime perse dhe si u zhvilluan demonstratat e vitit 1981, mirepo fjalen kryesore per keto ngjarje madheshtore do ta thote historia jone e re ne Kosoven e lire!... Lavdi deshmoreve te atdheut!

    "Koha Jonė"
    Lista e Injorimit:Pirate of Love,referi_1, Le dévoué

  8. #8
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    19,074
    Faleminderit
    13
    57 falenderime nė 56 postime
    Gjatė vitit 1981 u vranė shumė persona nė njė mėnyrė apo tjetrėn. Vitet e tedhjeta ishin vitet e tmerrit, vite tė tuneleve tė errėta por edhe vite tė krenaris, vite tė lavdisė, vite tė djalėrisė shqiptare...
    Nė ēdo qytet Kosovar mundė tė shihje nga njė Gavrosh. Me rėndėsi ishte qė Kosova ishte zgjuar nga gjumi pėr tė mbrojtur identitetin e saj Kombėtar...Pushtuesi ashtu edhe siē pritej reagojė me njė ashpėrsi tė paparė... U vranė u plagosėn dhe u burgosėn plot tė rinjė e tė reja, bijė e bija mė tė mirė tė popullit...

    U vranė Ruzhdi Hyseni Vushtrri ( 1954 - 1981)
    Xhelal Maliqi punėtor Nga Prishtina i lindur mė 11 janar 1957 nė prishtinė. I vrarė mė 3 prill ( por me sa e di unė Xhelali ėshtė vrarė me 2 prill te dera hyrėse aso kohe e Tv Prishtinės

    Naser Hajrizi vritet mė " prill ( 17 vjeēar dhe aso kohe ishte fėmijė i vetum).
    Si u vra Naser Hajrizi?
    Duke parė se si fashistėt jogosllavė e vranė njė vajzė ( mė vonė ėshtė vėrtetuar qė vajza ishte plagosur por kur kishte ra pėrdhe tė gjithė patėn menduar qė ajo ra) qė mbante flamurin nė dorė, Naseri mėsyu duarthatė, qė t'i vinte nė ndihmė kur paparitmas plumbat e ndalėn edhe atė... Kur e pa shoku i tij i klasės ( ishin nxėnės tė shkolles Normale tė Prishtinės) Asllan Pireva vrapoi tė ndihmonte shokun e tij por edhe ai u ndal nga plumbat e armikut dhe trupi i tij qe ra mbi trupin e Naserit, sikur tė donte edhe ashtu ta mbronte. shokun e Idealit..

    Sherif Frangu mė sa me duket mua ishte student i mjekėsisė
    Rizah Matoshi

    Rexhep Murati profesor nė xhimnazin Pejė, - u vra nga A.Sllamniku me ndihmėn e Mijat Roganoviqit dhe Dėrgut Ramadanit. Pra kėta tė tre e kanė vrarė Rexhep Muratin dhe pėr kėtė ka edhe dėshmi...

    P.S.
    Pasi ka edhe emra tė tjerė tė vrarė gjatė demonstratave ( e qė une megjithė pėrpjekjen sarrita t'i gjejė do Ju lutesha qė; ata qė dinė mė shumė le ta bėjnė kėtė gjė)

    Gjatė viteve tė 80-ta terrori udebesk bėnte presion dhe ushtronte tortura nga me tė ndryshmet..

    U vranė NĖPĖR TORTURA EDHE KETA SHQIPTARĖ

    Nesimi Dervish Dana vritet nga Ushtria serbe me 28 korrik 1981 . Ai ishte nga Gjakova.
    Bajram Lahu me 13 tetor vritet nga Udba.Por kėtė vrasje udba ishte munduar tė ja vė xhaxhait Raif lahut, tė cilin e kishin arrestuar dhe pas torturave teper shtazarake e kishin detyruar qė ky tė thotė: " Po unė e kam vrarė" vetum e vetum pėr tė shpėtuar veten nga ato tortura.. Mė vonė ēdo gjė ishte sqaruar se Bajram lahu ishte vrarė nga UDB-a.

    Abedin Selamn Balaj vritet me 2 janar tė vitit 1985. Ai ishte nga fshati Korroticė e Epėrme, Komuna e Drenasit.

    Vrasja e ijah Shemsiut nė CZ " Beograd" tė cilin e kishin prerė nė fyt me 4 maj 1985

    Yzeir Sadikun ( 1957 - 1982) nė Split gjatė hetuesis e hedhin nga dritarja ( praktik kjo e shpeshtė e udbes kur vriste tė burgosurit) 8 metershe e lartė.
    Kamber Perēuni ( 1931 1985) u vra nga Udba. Ishte nga fshati ceceli komuna e Vushtrris..

    Fadil Gashi i vrarė nga Armata jugosllave
    PO ashtu Sami Shabvani, haki Shatri dhe Rexhep Blakaj...
    Vriten nga armata edhe: Malik Azizi, Inajet Istrefi fshati Veleshtė i Strugės..
    Xhevdet Kelmendi i vrarė nga serbėt zahaq - pejė
    Rasim Selmani - Gostivar

    Nebi Sadiku vritet nė Beograd

    Suzana Abazi vritet nga mjeket Maqedon
    Ibrahim kastratin e vrasin nė burgun e Pozharevcit

    METUSH KRASNIQI LINDI NĖ VITIN 1926 - DAJKOVC MALESIA E dARDANES. PUNOI SI MESUES FSHATI.NĖ VITIN 1959 E DENUAN ME 8 VITE BURGĖ. NĖ FUND TĖ VITIT 1985 SERISH E ARRESTUAN. PASI E KSIHIN TORTURUAR AQ SHUMĖ DHE DUKE E PARĖ UDBA QĖ NGA TORTURAT AI NUK DO TĖ MUNDĖ TĖ JETONTE MĖ GJATĖ DHE; DUKE DASHUR QĖ TĖ HJEKĖ PERGJEGJESIN PER VRASJEN E TIJ, E LIROJNĖ ME KUSHTĖ QĖ AI TĖ VDES NĖ SHTĖPI. NJĖ MUAJ PASI QĖ E KANĖ LIRUAR BACĖ METUSHI KA MBYLLUR SYTĖ DHE ATĖ NĖ TETOR TĖ VITIT 1986.

    Po ashtu u vranė nga armata jugosllave

    Mentor Krusha nė Gjakovė
    Murat Isufi nga Shkupi

    Hyzeir Sadikun e kishin hedhur nga kati i pestė i udbes.. e mbysin
    Edhe Xhemaili Berishen po ashtu e hedhin nga dritarja e burgut hetues nė Prizren
    .........


    Pėr qėndrimet e tyre para hetuesis dalloheshin e bijat e Kosovės tė cilat qėndronin tė paepura si:Ajshe Xhonbalaj, Dinore Curri, Florije Hajrullahu, Fatime Sopa, Fatime Juniku, Gjyle Krasniqi, Herime Halili, Kadrije gashi, Lirije Zyba, Nexhmije Demiri, Nadije Sherifi, Nazife Xhemaili, Qefsere Malaj, Teuta Bekteshi, Teuta Hadri, Hafide Topalli..etj etj..


    P.S.
    Mendoja qė tė sjellė edhe emrat e shumcicės sė atyre qė ishin denuar me vite tė tanė burgė dhe duke e parė qė ishte njė numėr i madhė i tyre vendosa qė tė mos e bėjė kėtė gjė: mjafton tė thuhet se ishin mė se 3000 veta me denime me mė shumė se 5 vite burgė. Por kėtė gjė nuk e bėra edhe nga fakti sepse; duke pasur frikė qė do ta harrojė ndonjerin, e qė nuk doja, atherė, thashė " mė mirė kėshtu"...
    Ndoshta kėtė do tė thoja mė mirė kėshtu me njė fjalė: gjerė mė 11 mars tė vitit 1999 e tėrė kosova ishte shėndrruar nė njė burgė tė madh, burgė nga i cili nxirrnin Ata mė tė mirėt dhe i dergonin nė njė burgė tjetėr, tė dyfishtė...
    Lista e Injorimit:Pirate of Love,referi_1, Le dévoué

  9. #9
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    19,074
    Faleminderit
    13
    57 falenderime nė 56 postime
    ĒFARĖ TORTURA PĖRDORNIN UDBASHĖT NDAJ TĖ BURGOSURVE
    SHQIPTARĖ ?!?!

    Shėrbimi jugosllavė OZN-a mė vonė UDB-a(qė konsiderohej si pushtet mbi pushtet nė kuadėr tė shtetit jugosllavė )ndaj tė burgosurve politik shqiptarė pėrdorte torturat mė tė tmerrshme fizike dhe psikologjike...!!!
    Cilat ishin ato tortura?!

    A)-TORTURA FIZIKE

    Nga metodat e torturės fizike u aplikuan:

    1.Rrahja sistematike-Gjatė tėrė kohės viktima torturohet me shkopinj gome,shufra hekuri me tel etj nė tė gjitha pjesėt e trupit;

    2.Tortura seksuale-ustrim i dhunės sė dtrejtpėrdrejt nė organet gjenitale me anė tė goditje tė ndryshnme...!!!

    3.Tortura elektrike-ishte njė nga llojet e torturave mė tė tmerrshme.Elektrodat vendoseshin nė pjesėt mė tė ndjeshme tė trupit,si:nė veshė,nė gjuhė,nė mish tė dhėmbėve,nė mollėza tė gishtrinjėve,nė organe gjenitlae...

    4.Djegia-bėhej me anė tė cigares apo me hekur tė nxehtė.Pėrveē kėsaj ekzistonte edhe njė metodė tjetėr e djegjes qė quhej”Pjekja”,kur i burgosuri vishej me njė skarė hekuri dhe me anė tė rrymės elektrike nxehej gradualisht.
    5.Tortura e mbytjes-Koka e viktimės zhytej nė ujė tė ndotur me jashtėqitje,urinė dhe ndytėsira tjera,derisa tė fillonte,derisa tė fillonte humbja e ndjenjave dhe reflekseve fizike....!!!!

    6.Gjymtimi-Viktimės i shkuleshin flokėt,mjekra,i hiqeshin thonjtė,i preheshin pjesė tė ndryshme tė trupit etj

    7.Tortura dentare-Udbashėt me godtije tė rėnda ose mė dana dhe teknik joadekuate viktimės ia thenin ose nxirrnin dhėmbėt;

    8.Tortura farmakologjike-Torturuesi e detyronte viktimėn tė gėlltiste barna ose i jepnin injeksione tė rrezikshme pėr shėndetin e tyre;

    9.Varja palestineze-ishte njė lloj torture kur viktima mbahej me krahėt prapa me orė ose ditė tė tėra.Gjatė kėsaj torture pėrdorej edhe tortura elektrike(elektroshoku);

    B)-TORTURA PSIKOLOGJIKE

    -Tortura psikologjike ishte njė metodė qė shkatėrronte personalitetin dhe dinjitetin e tė burgosurit dhe me kėtė rast pėrdoreshin kėto tortura:

    1.Privimi ose rraskapitja-Viktima privohej nga gjumi,kontaktet me njerėz tjerė(siē ishte rasti me Skėnder Kastratin i cili 11 muaj u izolua nga ēdo gjė),nga drita,nga tingujt e muzikės,nuk e linin tė pastronte trupin apo tė shkonte nė toalet etj;

    2.Kėrcėnimi-Tė burgosurit kėrcėnoheshin se do t“i torturonin,do t“ua kidnaponin familjen,do t“ua masakronin fėmijtė...Shumė tė burgosur nga burgjet kėrkonin qė tė distancohej familja nga ata,ose nga gratė e tyre kėrkonin qė tė shkurorėzoheshin(siē ishte rasti me Adem Demaēäin e shumė tė tjerė);

    3.Tortura kolektive:gjatė hetuesisė udbashėt shpeshherė e pėrdorinin kėtė lloj metode.I fusnin me njė dhomė shumė tė burgosur dhe i rrahnin deri nė alivanosje para tė tjerėve.Ashtu tė rrahur ka ndodhur t“i eksppozonin edhe para anėtarėve tė familjes(siē ishte rasti me Hydajet Hysenin...).Qėllimi i torturuesit ishte pėrkula apo thyerja e dinjitetit njerėzor tė viktimės;

    4.Poshtrimi ...-Tė burgosurit fyeshin rėndė,i fyenin tė dashurit e tyre.I detyronin tė flisnin gjėra poshtruese pėr tė afėrmit e tyre etj.

    -------------


    KUSH E PĖRBĖNTE STRUKTURĖN E OZN-sė-UDB-sė NĖ KOSOVĖ NĖ VITET 1945-1990?!

    Ata qė pėrbėnin strukturat udhėheqėse tė kėtij shėrbimi famėkeq dhe qė pėrgaditėn mijėra procese gjyqėsore nė bashkėpunim me strukturat politike nė Kosovė,kundėr atdhetarėve shqiptarė,ishin:

    1.Ēedo Mijoviq
    2.Sedo Topalloviq
    3.Rajko Vidaēiq
    4.Miqa Mijushkoviq
    5.Lluka Tomanoviē
    6.Vllado Shilegoviq
    7.Budimir Gajiq
    8.Milosllav Bllagojeviq
    9.Andrija Vujoviq
    10.Radomir Bojaniq
    11.Novak Samargjiq
    12..Kosta Mihajlloviq
    13.Radovan Tapushkoviq
    14.Jovan Rosandiq
    15.Gojko Medenica
    16.Mirko Iliq
    17.Zhivko Gjurishiq
    18.Vesho Cvetkoviq
    19.Drago Cėrnigiq
    20.Angjellko Armush
    21.Shaban Kajtazi
    22.Xhevdet Hamza
    23.Mehmet Shoshi
    24.Jusuf Karakushi
    25Mustafa Sefidini
    26.Xheladin Beqiri
    27.Istref Sadikaj
    28.Bedrush Shala
    29.Cvetko Llakoviq
    30.Jakup Hoti
    31Ahmet Asllani
    32.Sahit Meraku
    33.Bafti Jakupi,
    34.Pavle Jelisaviq
    35.Mehmet Haskaj
    36.Ibush Kllokoqi
    37.Drago Dragojeviq
    38.Muharrem Dana
    39.Sllobodan Mijoviq
    40.Asllan Sllamniku
    41.Shefqet Hashani
    42.Svetisllav Dollasheviqi
    43.Zenun Shala
    44.Naip Hoxha
    45.Refik Tashi
    46.Metush Sadiku
    47.Zejnullah Shala
    48.Hasan Mehmeti
    49.Shefqet Obria
    50.Rajko Ēalloviqi
    51.Metė Kuqi
    52.Ramēe nga Prizreni
    53Ahmet Dobruna
    54.Faruk Mehmeti
    55.Mexhid Beqiri
    56.Lutfi Ajvazi
    57.Hajredin Bujupi
    58.Ramush Isaku
    59.Sahit Zogaj
    60.Halim Hajdari
    61Bashkim Qerkini
    62.Osman Veliqi
    63.Fahredin Sllamniku
    64.Imer Sllamniku
    65.Xhemajl Bilkiqi
    66.Hyzer Ahmeti
    67.Nexhmedin Mehmeti
    68.Hasan Salihu
    69.Nevzat Jashari
    70.Ahmet Blakēori
    71.Zenel Hoti
    72.Ismet Haziri
    73.Pal Selmani
    74.Imer Kuēi
    75.Naman Sijarina
    76.Ejup Azemi
    77.Ali Halili
    78.Jusuf Hashani
    79.Shaban Hoti
    80.Shaqir Krasniqi
    81.Pashk Berisha
    82.Zeqir Hasangjekaj
    83.Mustafė Aliu
    84.Xhafer Kaliqani
    85.Adem Ibishi
    86.Ramadan Ferizi
    87.Avni Sadriu
    88.Nexhdet Gjoci
    89.Sahit Ismajli
    90.Ismail Gėrbeshi
    91.Ejup Bajgora
    92.Sllobodan Mijoviq
    93.Bejtush Beka
    94.Ismet Baleci
    95.Kemajl Shabani
    96.Xhavit Kuēi
    97.Isa Bunjaku
    98.Zyber Zyberi
    99.Sylejman Salihu
    100.Hakif Latifi
    101.Hashmet Baxhaku
    102.Hilmi Syla
    103.Rifat Berisha
    104.Bajram Munishi
    105.Haki Velija
    106.Hasan Shahini
    107.Muamer Novobėrdaliu
    108.Drita Novobėrdaliu
    109.Ahmet Delia
    110.Ejup Kamerolli
    111.Murat Tėrnava
    112.Ibush Kllokoēi
    113.Lorenc Selmani
    114.Refik Tashi
    115.Faik Nura
    116.Sabah Muhaxheri
    117.Sabit Myftari
    118.Ndrec Preni
    119.Selim Ndrecaj
    120.Ali Vllasi-vėllau i Azem Vllasit
    121.Xhafer Bejiqi
    122.Hajredin Bujupi
    123.Bejtush Beka
    124.Qerim Sllamniku
    125.Abaz Ajvazi
    126.Hajrulla Jashari
    127.Zejnulla Hajrizi
    128.Halit Hasani
    129.Nexhmedin Ajeti
    130.Hilmi Hasani
    131.Dėrgut Jakupi
    132.Ilaz Maxhuni
    133.Enver Dragusha
    134.Demė Mujaj
    135.Abdurrahman Mulla
    136.Enver Kelmendi
    137.Jakup Llonēari
    138.Nazif Zymberi
    139.Hasan Banushi
    140.Kajtaz Bacaj
    141.Halit Muhaxheri
    142.Vesel Krasniqi
    143.Latif Dulla
    144.Daut Morina
    145.Isa Kastrati
    146.Glauk Dulla
    147.Astrit Koshi
    148.Zenel Celina
    149.Musa Jorganxhiu
    150Jusuf Konstandini
    151.Kemajl Celina
    152.Xhemali Shasivari
    153.Hysen Bajrami
    154.Qerim Buzhala
    155.Hasan Rrystemi
    156.Ilaz Vranovci
    157.Shefazim Tėrshnjaku
    158.Lulėzim Neziri
    159.Mustafė Maliqaj
    160.Azem Haliti
    161.Shaban Maloku
    162.Hysni Topalli
    163.Bajram Luri
    164.Hebib Koka
    165.Avdi Musa
    166.Hamėz Shefkiu
    167.Raif Sėrmaxhaj
    168.Xhavit Basha
    169.Aliriza Osmani
    170.Mehmet Neziri
    171.Fatmir Dėrmaku
    172.Halim Hajdari
    173.Naser Shavelli
    174.Fadil Ibrahimi
    175.Avdi Maliqi
    176.Ramadan Sėrmaxhaj
    177.Sejdi Kastrati
    178.Emin Kastrati
    179.Haki Haziri
    180.Ramadan Syla
    181.Selim Brosha
    182.Faik Nura
    183.Musa Bajgora
    184.Tomo Miqunoviq
    185.Qazim Mazreku
    186.Mehmet Loci
    187.Sherif Bala
    188.Ajet Gashi
    189.Besim Shala

    Kjo listė e gjatė nuk pėrfundon kėtu...!!!

    ..................................


    KUSH ISHIN EKZEKUTUESIT E DENIMEVE TĖ MIJĖRA ATDHETARĖVE SHQIPTARĖ- GJATĖ VITEVE 1950-1990

    Gjyqtarėt dhe prokurorėt qė vepruan me urdhėra tė UDB-sė dhe tė strukturave politike e shtetėrore tė regjimit titist ishin:

    1.Arif Korapi-gjyqtar
    2.Ali Abdullahu
    3.Ismail Xhemaili
    4.Bozhidar Zuloviq
    5.Dragolub Neshiq
    6.Rexhep Kryeziu
    7.Abdyl Demė Hoxha
    8.Branko Zhuiq
    9.Radosllav Cerovqanin-prokuror
    10.Vasilije Gjorgjeviq
    11.Vidak Petroviq-gjyqtar
    12.Isa Omeragiq
    13.Pavle Armush
    14.Mirko Spasiq
    15.Shaqir Zogaj
    16.Ratomir Paternogiq
    17.Mustafė Hoxha
    18.Vebi Memeti
    19.Sefė Sherifi
    20.Tuna Tomiq
    21.Millorad Llazareviq-prokuror
    22.Tahir Ibrani-gjyqtar
    23.Ramo Vodopiq-prokuror
    24.Zhivojin Cvejiq-gjyqtar
    25.Sahit Meraku
    26.Sherif Boshnjaku
    27.Trajko Angjelkoviq
    28.Osman Bytyqi
    29.Sefedin Bakalli
    30.Lubomir Veloviq
    31.Zyhdi Sadiku
    32.Minush Xėrxa
    33.Hazir Haziri
    34.Tefik Shala
    35.Nebih Qena
    36.Mirko Matoviq-prokuror
    37.Nazmi Juniku-gjyqtar
    38.Beqir Shehi
    39.Mehmet Spanqaliu
    40.Isak Nishevci
    41.Durmish Koēinaj
    42.Shefqet Bytyqi
    43.Durak Jashari-gjykatės hetues
    44.Mr.Halil Kelmendi-prokuror
    45.Fehmi Gashi-gjyqtar
    46.Hasan Berisha
    47.Metush Sadiku
    48.Azem Emini
    49.Qazim Goxhufi
    50.Maksimoviq Dojqin
    51.Njazi Burgideva-prokuror
    52.Riza Loci-gjyqtar
    53.Orhan Basha
    54.Bajram Blakaj
    55.Orhan Rekathati
    56.Ilaz Alija
    57.Mentor Qoku
    58.Verosllava Dimiq,
    59.Reshat Millaku-prokuror
    60.Ymer Osaj-gjyqtar
    61.Sllobodan Zhivkoviq
    62.Ukė Muēaj
    63.Adem Gorani
    64.Ibish Maraj
    65.Kėrsto Radoviq
    66.Tadej Rodiqi
    67.Nikė Lumezi
    68.Refik Halili
    69.Sabit Sylaj
    70.Sherif Selishta
    71.Qerim Metaj
    72.Ndue Selmanaj
    73.Ismet Emra
    74.Riza Fazlu
    75.Metush Latifi
    76.Xhevat Halili
    77.Halil Halilaj
    78.Miftar Jasiqi-prokuror
    79.Qazim Tolaj-gjyqtar
    80.Masar Pirana
    81.Aqif Tuhina
    82.Nekibe Kelmendi
    83.Bujar Juniku
    84.Aziz Rexha
    85.Kapllan Baruti-prokuror
    86.Ruzhdi Kozmaēi
    87.Flamur Kelmendi
    88.Hamit Gashi
    89.Jakup Gurmani
    90.Selman Ukaj
    91.Xhemajlije Mustafa
    92.Zeqir Bėrdynaj
    93.Muharrem Skėnderi-gjyqtar
    94.Jusuf Mejzini
    95.Sylejman Limani
    96.Ahmet Ahmeti
    97.Bajrak Kadriu
    98.Sali Duja
    99.Safet Gorani
    100.Pjetėr Pėrgjokaj
    101.Skėnder Morina-gjykatės hetues
    102.Nikollė Vazura-gjyqtar
    103.Shefki Sylaj
    104.Abdylselam Seladini
    105.Mahmut Halimi
    106.Kadri Sylaj
    107.Shefki Sylaj
    108.Nikollė Gegaj
    109.Gani Rexha
    110.Rifat Abdullahu
    111.Sudan Gorani
    112.Hilmi Zhitia
    113.Shaban Berisha
    114.Shyqri Qerimi
    115.Bejtė Alidemaj
    116.Qazim Goxhufi
    117.Osman Sylejmani
    118.Miftar Jasiqi,
    119.Spasoje Zamfiroviq-prokuror
    120.Ramadan Vraniqi

    Kjo listė nuk ėshtė e pėrkryer!



    Sheradin Berisha
    Lista e Injorimit:Pirate of Love,referi_1, Le dévoué

  10. #10
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    19,074
    Faleminderit
    13
    57 falenderime nė 56 postime
    KUSH I DENOI ORGANIZATORET E DEMONSTRATAVE TE MARSIT 1981?!?!

    -Mė 5 shtator 1981,nėn kryesimin e trupit gjykues nga gjykatsi famkeq ORHAN REKATHATI,nė Gjykatėn e Qarkut nė Prishtinė,u denuan organizatorėt e demonstratave studentore te 11 e 26 marsit 1981..
    Me kėtė rast u denuan:

    1.GANI KOCI-student,me .......................................15 vjet burg tė rėndė;

    2.MURAT MUSLIU-student,me ..............................13 vjet burg tė rėndė;

    3.KADRI KRYEZIU-student,me ..............................10 vjet burg tė rėndė;

    4.JANUZ JANUZI-student,me ................................10 vjet burg tė rėndė;

    5.RAMADAN DOBRA-student,me ..........................8 vjet burg tė rėndė;

    6.SELIM GECI-student,me..................................6 vjet burg tė rėndė;

    7.BEDRI DELIU-student,me .................................6 vjet burg tė rėndė;

    8.ALI LAJĒI-student,me ....................................15 vjet burg tė rėndė;

    9.HAMDI HAJDINI-student,me ..........................13 vjet burg tė rėndė;

    10.RIZA DEMAJ-student,me ..............................13 vjet burg tė rėndė;

    11.SYLĖ MUJAJ-student,me ...............................10 vjet burg tė rėndė;

    12.RAM DEMAJ-student,me ................................6 vjet burg tė rėndė;

    13.BAJRAM KOSUMI-student,me ........................15 vjet burg tė rėndė;

    14.MUSLI KOSUMI-student,me..........................10 vjet burg tė rėndė;

    15.HALIT OSMANI-student,me..........................10 vjet burg tė rėndė;

    16.GANI MAXHUNI-student,me .........................8 vjet burg tė rėndė;

    17.GANI VLLAHIJA-student,me .....................8 vjet burg tė rėndė;

    18.FAHRI IMERI-student,me ........................6 vjet burg tė rėndė;

    19.MERXHAN ABDYLI-student,me ..............15 vjet burg tė rėndė;

    20.XUN ĒETA,student-me ......................13 vjet burg tė rėndė;

    21.HAMDI ZYMBERI-student,me .............13 vjet burg tė rėndė.



    Sheradin Berisha
    Lista e Injorimit:Pirate of Love,referi_1, Le dévoué

  11. #11
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    19,074
    Faleminderit
    13
    57 falenderime nė 56 postime
    CILET UDBASH MOREN PJESE NE TORTURIMIN E STUDENTEVE QE ORGANIZUAN DEMONSTRATEN E 25 MARSIT 1981 NE PRIZREN...?!

    -Pas demonstratės studentore tė 11 marsit 1981 tė organizuar nė Prishtinė,mė 25 mars 1981 edhe nė Prizren u organizua njė demonstratė gjithėpopullore,ku kėrkesa qėndrore ishte:Kosova Republikė.Nė fushatėn e arrestimeve UDB-a i burgosi organizatorėt e kėsaj demonstrate dhe pas disa muaj hetimesh u nxorėn para gjyqit.-

    -Nė torturimin e tyre kanė marrė pjesė kėta udbash:

    -VESEL KRASNIQI-Shef i UDB-sė nė Prizren,

    -DAUT MORINA,

    -ASTRIT KOSHI,

    -LATIF DULLA,

    -ASLLAN SKENDERI,

    -ZENEL CELINA e shumė tė tjerė.

    --------

    KUSH I DENOI ORGANIZATORĖT E DEMONSTRATĖS SĖ PRIZRENIT - MĖ 4 GUSHT 1981...?!?

    -Bazuar nė aktakuzėn e ngritur nga prokurori publik:JAKUP GURMANI,nė Gjykatėn e Qarkut nė Prizren,nėn kryesimin e trupit gjykues nga gjyqtari ORHAN REKATHATI,mė 4 gusht 1981,sipas nenit 136 paragrafi 1,lidhur me nenin 114 tė LP tė RSFJ-sė,

    denohen:

    1.BEGZAT GASHI-student nga Bellacėrka e Rahovecit,me 8 vjet burg tė rėndė;

    2.FATMIR ZEKOLLI- nxėnės nga Bllaca e Therandės,me 7 vjet burg tė rėndė;

    3.HALIM BUĒAJ-student nga Lladrovci i Therandės,me 6 vjet burg tė rėndė;

    4.NEXHMIJE DEMIRI-nxėnėse nga Mushtishti i Therandės,me 6 vjet burg tė rėndė;

    5.YMER BALAJ-nxėnės nga Dobėrdelani i Therandės ,me 6 vjet burg tė rėndė.
    ...........................



    NE PRIZREN U DENUAN EDHE ORGANIZATORET E DEMONSTRATES NE

    THERANDE(ISH-SUHAREKE)...

    (...)

    -Mė 11 gusht 1981 po nė Gjykatėn e Qarkut nė Prizren u denuan edhe organizatorėt e demonstratės nė Therandė,nga Gjyqtari ORHAN REKATHATI...

    Me kėtė rast u denuan:

    1.AFRIM MORINA-student nga Reshtani i Therandės,me 7 vjet burg tė rėndė;

    2.BISLIM ELSHANI-profesor nė Therandė,me 7 vjet burg tė rėndė;

    3.SEJDI GEGA-profesor nė Therandė,me 5 vjet burg tė rėndė;

    4.HALIL MORINA-mėsues nga Reshtani i Therandės,me 5 vjet burg tė rėndė;

    5.HAZIR MORINA-student nga Reshtani i Therandės,me 5 vjet burg tė rėndė;

    6.GANI PAĒARIZI-shofer nga Prizreni,me 2 vjet burg tė rėndė;

    (...)

    -Ndėrkaq mė 8 shtator 1981 u mbajten edhe dy procese gjyqėsor nė Prizren,nėn kryesimin e gjyqtarit famėkeq ORHAN REKATHATI dhe prokurori JAKUP GURMANI,
    dhe me kėtė rast u denuan :

    1.HAMZA KRYEZIU-student,me 7 vjet burg tė rėndė;

    2.AFRIM HOTI-nxėnės,me 6 vjet burg tė rėndė;

    3.ENVER HOTI-nxėnės,me 6 vjet burg tė rėndė;

    4.HAXHI KRASNIQI-student,me 2 vjet burg tė rėndė;

    5.ISMAIL KRYEZIZU-student,me 2 vjet burg tė rėndė;

    6.IBRAHIM KRYEZIU,student,me 2 vjet burg tė rėndė;

    7.HALIL KRASNIQI-student,me 2 vjet burg tė rėndė.

    ***

    Sheradin Berisha
    Lista e Injorimit:Pirate of Love,referi_1, Le dévoué

  12. #12
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    19,074
    Faleminderit
    13
    57 falenderime nė 56 postime
    GJYKATESIT ISAK NISHEVCI+ISMET EMRA+++,DENUAN GRUPIN E INTELEKTUALEVE NE PRISHTINE

    Pergaditi:Sheradin Berisha

    (…)
    Gkykata e Qarkut nė Prishtinė,me kolegjin e pėrbėrė nga gjyqtari ISAK NISHEVCI….ISMET EMRA…,mbi bazė tė aktakuzės sė Prokurorisė Publike tė Qarkut nė Prishtinė PP.nr.281/81,tė ngritur mė datė 31 maj 1982…,nė procesin gjyqėsor tė mbajtur mė 21 korrik 1982 „nė emėr tė popullit“ u denuan kėta intelektualė:

    1.HALIL HALIDEMA (1936)-nga pozhorani,Mr. i historisė.........11 vjet burgim tė rėndė

    2.UKSHIN HOTI (1944)-nga Krusha e Madhe,Mr.i shk.politike 9 vjet burgim tė rėndė

    3.EKREM KRYEZIU(1943)-nga Peja,regjisor………. 8 vjet burgim tė rėndė

    4.MENTOR KAĒI (1952)-nga Gjakova,montazher TVP…….. 7 vjet burgim tė rėndė

    5.HILMI RATKOCERI(1955) nga Llugaxhiu,apsolvent........... 3 vjet burgim tė rėndė

    6.ALI KRYEZIU (1950)-nga Peja ,jurist ................................. 5 vjet burgim tė rėndė

    7.NEZIR HALITI (1948)-nga Firaj,profesor............................ 2 vjet burgim tė rėndė

    8.SHEMSI REĒICA (1952)-nga Gllavica,profesor................ 7 vjet burgim tė rėndė

    9.MUHARREM FETIU(1945)-nga Peēani(Therandė) Mr.i his.. 6 muaj burgim tė rėndė

    (...)


    Nė vitet e 80-ta si nė ēdo aktakuzė dhe aktgjykim tjetėr tė shpallur pėr atdhetarėt e devotshėm...edhe nė kėto dokumente tė kėtij gjykimi u pėrdorė sllogani identik se tė “akuzuarit” kanė vepruar “...me qėllim tė kryerjes sė veprės penale tė drejtuara nė rrėzimin e pushtetit tė klasės punėtore dhe tė punonjėsve,thyerjen e vėllazėrim-bashkimit,prishjen e barazisė sė kombeve e tė kombėsive dhe ndryshimin antikushtetues tė rregullimit federativ tė RSFJ-sė...”!!!
    Lista e Injorimit:Pirate of Love,referi_1, Le dévoué

  13. #13
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    19,074
    Faleminderit
    13
    57 falenderime nė 56 postime
    NGA GJYKATAT E REGJIMIT TITIST:
    ---------------------------------------

    Pergatiti:Sheradin Berisha

    (…)

    -Nė Gjykatėn e Qarkut nė Beograd,mė 24 maj 1984,para trupit gjykues,tė pėrbėrė nga gjykatsja:

    1.NATALIJA JANKOVIQ
    2.DOBRIVOJE GERASIMOVIQ
    3.VELISHA ĒELIKOVIQ
    4.SRETKA MARIN dhe
    5.VASILIJA RISTIQ

    denohen:
    1.Zija Shemsiu *(1950),Pėrlepnicė – Gjilan -----13 vjet burg
    2.Sami Kurteshi(1960),Gjilan ------------------ 9 vjet
    3.Fetah Shemsiu(1958),Pėrlepnicė-Gjialn----- 5 vjet
    4.Hasan Shemsiu(1958) „ „ ------- 4 vjet
    5.Shaban Shemsiu(1947) “ “ -------- 4 vjet
    6.Taip Zeka(1944),Kamenicė ----------------- 5 vjet

    _____
    * Zija Shemsiu –mbytet mizorisht nga torturat e UDB-sė ne Beograd !!!

    (...)

    GJYKATĖSI UKĖ MUĒAJ…I DENON TE MITURIT(RAT)NĖ PEJĖ !!!


    (…)

    Mė 30 maj 1985 nė Gjykatėn e Qarkut nė Pejė,trupi gjykues i kryesuar nga gjyqtari UKĖ MUĒAJ,duke u bazuar nė aktakuzėn e ngritur nga prokurori FLAMUR KELMENDI,i denoi :

    1.Rober Rasaj (1966),nxėnės nė gjimnazin „11 maji“,Pejė – 8 vjet brug

    2.Have Shala (1966),nxėnėse ……….. - 7vjet

    3.Zyrafete Muriēi(1966),nxėnėse …….. 5,6 muaj

    4.Myrvete Dreshaj(1966),nxėnėse …….. 5 vjert

    5.Hidajete Kelmendi(1966),nxėnėse …… 3,6 muaj

    6.Avni Haxhaj (1966),nxėnės……… 4,6 muaj

    7.Safete Krasniqi(1968)……………. 3 vjet

    8.Zoje Shala(1968),nxėnėse…….. 3 vjet

    9.Emine Abazi(1969),nxėnėse ………. 1 vjet

    (…)


    KUSH E DENOI GRUPIN E MITROVICES…?!

    Pas njė procesi tė gjatė gjyqėsor,mė 19.08.1985 nė gjykatėn e Qarkut nė Mitrovicė,trupi gjykues i kryesuar nga gjyqtari JUSUF MEJZINI,denoi:

    1.Rrahim Maliqi(1937) Mitrovicė--------- 20 vjet burg

    2.Nusret Rama(1951) „ ----------20 vjet burg

    3.Bedri Hasani(1946) „ ---------20 vjet

    4.Ajet Halili(1953) „ ---------20 vjet

    5.Nezir Latifi(1950) „ ---------20 vjet

    6.Xhafer Shala(1952) „ --------20 vjet

    7.Banush Pllana(1947) „ --------14 vjet

    8.Hajzer Peci(1949) „ --------12 vjet

    9.Asllan Bajraktari(1952) „ --------13 vjet

    10.Mehdi Hajra (1960) „ --------14 vjet

    11.Naim Halitaj(1961),Sėrbicė -------12 vjet

    12.Halil Imeri(1926),Mitrovicė ------- 12 vjet

    13.Islam Rama (1947),Prishtinė ------12 vjet

    14.Bashkim Imeri(1964),Mitrovicė ---11,6 muaj

    15.Safeta Bihorci(1934) „ -----12,6 muaj

    16.Sahit Sahiti(1956) „ ------11 vjet

    17.Palush Markaj(1960),Suharekė -- -11 vjet

    18.Xhafer Kelmendi(1956),Mitrovicė –10 vjet

    (…)


    UKĖ MUĒAJ+ZEQIR BERDYNAJ… DENUAN GRUPIN E HALIT KRASNIQIT


    -Po nė gjykatėn e Qarkut nė Pejė,gjykatėsi UKĖ MUĒAJ+ZEQIR BERDYNAJ,mė 17.04.1986 i denuan:

    1.Halit Krasniqi(1963) student nga Llashkadrenoci---6 vjet

    2.Ali Foniqi(1954),jurist nga Llozica -----------------7 vjet

    3.Kajtaz Krasniqi(1966),nxėnės nga Drenoci -------- 6 vjet

    4.Safedin Foniqi(1965),stdunent nga Llozica ----5,6 muaj

    5.Zymber Krasniqi(1967),i papunė nga LL.drenoci-2 vjet

    6.Rexhep Krasniqi(1964),mekanik nga LL.drenoci-3 vjet

    7.Sabit Morina(1965),mekanik nga Ll.drenoci ----3 vjet

    8.Daut Imeraj(1955),jurist nga Ll.drenoci--------1 vjet

    9.Sefer Ademaj(1957),jurist nga Istogu---------- 1 vjet



    (…)

    -Mė 21.04.1986 nė Gjykatėn e Qarkut nė Prizren,trupi gjykues ne krye me gjykatėsin:MASAR PIRANA,dėnoi:


    1.Hazir Tara(1958)student ne Zagreb nga Rahoveci --–4 vjet

    2.Hafir Shala(1960),student nė Zagreb nga Gllogovci---5 vjet

    3.Ton Marku(1957),student nė Zagreb nga Gjakova --- 3 vjet


    (…)

    -Mė 24.04.1986,po nė Gjykatėn e Qarkut nė Prizren,trupi gjykues i kryesuar nga gjyqtari:NIKOLLĖ VAZURA,e dėnoi :

    1.Ismat Badallaj(1962),student nga Zhuri,Prizren---7 vjet

    2.Enver Ajazaj(1962),student „ ---------------- 4 vjet

    3.Murat Ajazaj(1958),punėtor „ ------------------4 vjet

    4.Faik Susuri(1958),punėtor „ ------------------4 vjet

    5.Remzi Rizanaj(1964),student „ ------------------3 vjet

    6.Kasam(?) Hoxha(1961),student „ ---------------2 vjet

    7.Sahit Kurtaj(1955),mėsues „ -------------- 1 vjet

    8.Xhevat Elezkurtaj(1962),student „ ----------2 vjet
    Lista e Injorimit:Pirate of Love,referi_1, Le dévoué

  14. #14
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    19,074
    Faleminderit
    13
    57 falenderime nė 56 postime
    KANGA E DEMONSTRATAVE TĖ “81-shit

    O, mė njėmbėdhjetė, vėllezėr, e njėzet e gjashtė
    Po tė marsit “81,
    Do tė shenohet nė histori
    Nė histori shėnohen tėto data
    Se Kosovarėt u ēunė nė demonstrata.

    Nė demonstratė u ēu“n pa qare
    Tė kėrkojnė tė drejtat kombėtare
    Tė kėrkojnė ēka na takojnė
    Si tė tjerėt dhe ne t“i gėzojmė,
    Me njėmbėdhjetė kaloi disi,
    Me njėzet e gjashtė u bė kėrdi,
    Se njėsitė speziale
    Janė versulė n“lule shqiptare
    Se njėsitė speziale
    Janė versulė n“lule shqiptare
    Se njėsitė po tė Serbisė
    Janė versulė nė lule t“ēiknisė;
    Duke prerė e duke gri
    Vasha tė reja e studentė tė rinj,
    Duke prish edhe gji tė ēiknisė
    Duke shkatėrruar faren e djalėrisė
    Qė tė mos lindin mė Mic Sokola
    Po e shkretė tė mbesė Kosova.

    Pėr masakėr qė k“ta banė,
    Qė na vranė edhe na ranė
    Qė pėr herė t“parė jo nuk e kanė
    Me njė prill populli ngritet n“kambė;
    Janė tubu, nė Prishtinė dyqind mijė
    Kėrkojnė tė drejta e barazi.
    Janė bashkuar nxėnės e studentė
    Pėr ēka tė gjithė jemi kompetent;
    Qė tė ketė nxėnėsi ku tė mėsojė
    Dhe studenti ku tė studiojė,
    Qė minatori nė galeri
    Mos ta nxjerrė arin pėr Serbi.
    Mos tė shkrihet plumbi sikur lum
    E tė shkojė nė pus pa fund.
    A ėsht“ e mirė edhe e drejtė
    Qė fushat tona me grurė si det
    Qė tė shkojnė nė tjetrin kosh
    E shqiptari barkun bosh?
    Po kur ra ai terri i zi
    Ka dhėnė urdhėr kjo Serbi

    Qė tė qohet milicia,
    Tė bashkohet edhe ushtria
    Parashuta nė Kosovė po lėshojnė
    Qė Kosovėn ta robėrojnė,
    Kanė hudhė bombė e municion
    Nė trup t“shqiptarit tė gjitha ranė.

    Tėrė Kosova u ngrit nė kambė
    E protesta gjithkund po bajnė,
    Shih llapjanėt kur ēohen n“kambė
    Nė t“katėr anėt udhėt; kanė zėnė
    Milicinė po e ēarmatosin
    E vetveten e armatosin,
    Qė t“i mbrojnė bijtė edhe tė Drenicės
    Ata nipa tė Azem Galicės.
    U ngrit Peja e Gjakova
    Nė demonstrata tėrė Kosova.

    Po Vushtrria heroike
    Ajo e vjetėr dhe kreshnike,
    Nė kanagjeq u nis tė shkojė
    Me gjak pajėn ta lulėzojė.
    Po Ferizaji athue ēka ka?
    Nė Sefė Kosharen mė ka pėrngja
    E ramė Bllacėn qė u vra,
    Nė Idriz Seferin atė trim tė vėrtetė
    Qė nuk iu dhimbs jeta tė vdesė
    Pėr vatan e popull tė vet.
    Po Lipjani ē“ka qė bėrtet
    Pėr herė tė parė nė histori tė vet
    Nxėnėsit grushtat lart po i ēojnė
    Republikėn po e kėrkojnė.

    E Gjilani me Karadak,
    Nuk kanė frikė nga Serbi aspak!
    Se shqiptari i vėrtetė
    Nuk i ikė jetės tė vdesė.
    Ja njė shembull tė vėrtetė:
    Pėr njė vajzė si luaneshė
    Ishte e re dhe studenteshė
    Po mbi tankė ajo hipi ,
    Vendosė flamurin kuq e zi,
    Por oficieri me revole nė dorė
    I bie vashės nė kraharor;
    I ra indeksi, i kishte dhjeta
    Kjo na ishte e vėrteta
    Pėr Kosovė nuk iu dhimb jeta
    E s“u tremb vasha tė ikė
    Pėr KOSOVEN REPUBLIKĖ!

    Maj 1981-Kosovė.
    Lista e Injorimit:Pirate of Love,referi_1, Le dévoué

  15. #15
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    19,074
    Faleminderit
    13
    57 falenderime nė 56 postime
    Letėr Nėnės

    Ėshtė natė dimri,
    Njė mesnatė pa hėnė;
    Unė nė qeli mendoj pėr ty ō nėnė.

    Edhe pse je larg
    unė tė shoh e degjoj,
    dhe shtruar si me nėnėn
    me ty nisi e kuvendoj.

    Unė e di ō nėnė,
    tani as ti nuk fle,
    se malli pėr mua
    tė qetė nuk tė le.

    Dhe sa herė mė kujton
    ą mė thua ndoj fjalė,
    E di, zemra te digjet
    dhe s'do mend, mė ke djalė.

    Pse o nėnė pėr mua merzitesh aq shumė ?
    pse nga balli tė del tym
    e ēdo natė rrin pa gjumė ?

    A s'mė mėsove ti ō nėnė,
    gjersa mė rrite e u bėra burrė
    qė nė jetė tė jem i drejtė
    e tė mos pėrkulem kurrė ?

    E nė djep kur mė vije
    A s'mė flisnje pėr dushmanin ?
    Me zė tė ulėt a s'mė kendoje
    kėngė tė bukura pėr vatanin ?

    P o kur veres, arave,
    uleshim nėn ndonjė hije,
    tė kujtohet si mė rrufeje
    gjithfarė ngjarjesh trimėrie ?

    Sa rrefime pėr dragojtė,
    pėr djelmosha me yje ne ballė
    qė kulqedrės qė e shterrte ujtė
    te shtatė kokat ia pren me pallė !

    Po kėngėt e gjata pėr baca Mujėn
    e pėr Halil Garinė,
    pėr krytrimin Skenderbe
    e pėr gjergj Elez Alinė ?

    A s'mė mėsove ti kėngė pėr Isėn
    qė si trim ra pėr vatanin ?
    Dhe sa herė qė pėr trimat ti ō nėnė ti mė tregoje
    qe tė bėhem si ata,
    pa mė thuaj, ti s'mė kshilloje ?

    Prandaj nėnė e dashur
    s'duhet tė keshė aq mėrzi,
    se unė po ndjek atė rrugė
    qė mė tregove edhe ti.

    Kėshtu si unė ō nėnė
    ka edhe shumė tė tjerė;
    se kuqedres kokat, ne ende nuk ja kemi prerė....

    Ngreje pra ō nėnė kokėn
    tė ta shof nė ballė krenarinė;
    unė do vij njė ditė tė bukur
    bashkė me shokėt dhe lirinė !
    Lista e Injorimit:Pirate of Love,referi_1, Le dévoué

  16. #16
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    19,074
    Faleminderit
    13
    57 falenderime nė 56 postime
    Me siguri shumekush nga ju, keni ne arkivat e juaja, shume nga ato gazeta, revista, fletushka te atyre viteve, tek tani kure i nxjerre dhe lexon , te duket vetja se edhe njehere ndodhesh, ne mesin e Studenteve. Ndalesh per nje moment .... ndegjoj jehonen e kengeve... Xhemon toka e kosoves, gryka e kaqanikut.., kame qendisur nje shami... , besa -bes ..!
    Andaj.. ketu kurre nuk munde te permenden te tere ata trima e trimresha.. sepse numri i tyre eshte shume i madhe .. nje lume i pa skaj.. !


    Me 15 shkurt 1983
    Gjykata e Qarkut ne Prishtine, me kolegjin e kryesuar nga gjyqtari Mentor Qoku, mori dhe publikisht shpalli ket

    AKTGJYKIM

    1. Rexhep Maqedonci (1956)..prishtine (polic)....14 vjet burg
    2.Adem Prapashtica.(579..Prisht.......................11v jet burg
    3.Lutfi Maqedonci(61)..Prisht...........................6 vjet burg
    4.Nysret Ahmeti (59) gumnaselle (lipjan)..apsolvnt..10vjet burg
    5.Kadri Cakiqi(57), prisht. Axhustatore....................6 vjet burg

    6.Adem Dervisholli (57), Vragoli.................................6 vjet burg
    7. Fatmir Grajcevci (63) Prisht. Student......................9 vjet burg
    8. Bahtir Ahmeti (56), Gumnaselle(lipj) stdent.............5 vjet
    9. Agim Ahmeti (56), Prisht. Jurist..............................1 vjet
    10.Martin CUni (1948), Ujce(gjakove), apsolvent.........8 vjet
    11. Meriman Braha (..46), Prizren ,Profesor................7 vjet burg

    12. Osman Maqedonci 1953..Prisht. axhustator............5 vjet
    13. Arban Hoxha 1963, Cernic (gjilan ), maturant.......5 vjet
    14. Avdi Krasniqi (1960), Koshutan (Peje), student...7 vjet
    15. Naim Mahmuti (1962), Kercove ...Sh.M. ............2 vjet
    16. Ahmet Qeriqi (1946), Krajmirovc (lipjan )..........7 vjet
    17. Zenun gjocaj (1943), decan.............................6 vjet burg

    18. Hamez Morina (1950), LLashkidrenoc (Kline) Gazet, ....5 vjet
    19.Sallah jonuzi (1957), Uglar; Gjilan...sudent...................3 vjet
    20 Sabit Gashi ( 1958), mramor ( prishtine), student..........8 vjet
    21. Skender Vardari ( 1961), stamboll student...................8 vjet
    22. Ahmet islami ( 1963), braine, Podujeve.......................5 vjet
    23. Idriz Jusufi ( 1954), dabishevc ) Prishtine, gardian........2 vjet
    Lista e Injorimit:Pirate of Love,referi_1, Le dévoué

  17. #17
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    19,074
    Faleminderit
    13
    57 falenderime nė 56 postime
    ga shtypi i Kohes

    GJYKIMI I PJESETAREVE TE ORGANIZATES ARMIQESORE TE ASHTUQUEJTUR “LRSSHJ”


    Ne Gjykaten e Qarkut te Prishtines,para trupit gjykueste te pesteve kryesuar nga gjyqtari Ymer Osaj
    Aktakuzen e perfaqeson zevendesprokurori publik ruzhdi Kozmaqi,dje filloi gjykimi i grupit prej dhjet vetave,te cilet nga pozitat e nacionalizmit dhe irredentizmit shqipetar vepruan sipas platformes se organizates armiqesore te ashtuquejtur”Levizja per Republiken Socialiste Shqipetare ne Jugosllavi”.
    Per vepren penale te bashkimit per veprimtari armiqesore te inkriminuar nga neni 136,paragrafet 1 e 2 lidhur me nenin 114 te ligjit Penal te RSFJ-se,fajesohen te akuzuarit: Bajram Ajeti,jurist nga podujeva Ismet Begolli,gazetar i TVP-se,Sherif Konjufci po ashtu gazetar i tvp-se, Bajrush Behrami nga fshati Dobratin, Kadri Llugaliu nga fshati Surkish,Avdi Gjata nga Bajqina,Ali Ajeti nga Sveqla, Sabri (Shaban) Hamiti,Shaban Mulolli nga Shajkovci,dhe Hamit Hamiti nga fshati Repe,komuna podujeves.
    Kater te fundit pergjigjen per veper penale te propagandes armiqesore.

    Ne shqyrtimin kryesor u moren ne pyetje te akuzuerit Bajram Ajeti ,Ismet Begolli,Sherif Konjufci ,Bajrush Behrami,Kadri Llugaliu,Avdi Gjata,Ali Ajeti,Sabri Hamiti,Shaban Mulolli e Hamit Hamiti.
    Eshte e qarte se qka fshihet prapa maskave te erreta te ketij grupi nacionalist-irredentist,pjesetaret e te cilit pothuejse ne teresi pohojne thenjet e aktakuzes.

    Pas hedhjes Helm nga “Reporteret” mbi keta Patriot ,duke e arsyetuar Aktakuzen serbe te ngritur nga Shqipefolesit e tipit “KOZMAQI” me Shoket ,vazhdon pastaj:

    U SHQIPTUAN DENIMET
    Mbreme vone ,pas fjales perfundimtare te paleve penalo-procedurale,zevendesprokurorit publik dhe mbrojtesve,kolegji i te pesteve shpalli aktgjykimin me te cilin u shqipetoi denimet pjesetareve te organizates ilegale armiqesore te ashtuquejtur”LRSSHJ”.
    I akuzuari i pare ,BAJRAM AJETI,pas provava te prezentuara lidhur me gjendjen e tij shpirterore,qe paraqiti neuropsikiatri Skender Boshnjaku,u shpall penalisht i pa pergjegjshem,atij iu caktua masa e sigurise sherim i tipit te mbyllur ne klinikat perkatese.

    ISMET BEGOLLI u denua me 12 vjet burg

    SHERIF KONJUFCI -----------8 vjet

    BAJRUSH BEHRAMI---------10-vjet

    KADRI LLUGALIU------------8-vjet

    AVDI GJATA -----------------8-vjet

    ALI AJETI------------------------5-vjet -tani Deshmor i Kombit

    SABRI HAMITI -----------------4-vjet

    SHABAN MULOLLI ----4-vjet

    HAMIT HAMITI ------------3 vjet

    Kunder Ismet Begollit ,Sherif Konjufcese Hamit Hamitit u shqipetuan edhe masat e sigurise-
    mosushtrim i profesionit pese vjet pas mbajtjes se denimit.

    H.SYLA

    A.MUHAXHERI

    RILINDJA -E marte 19.VI:1984 -Faqe 8



    NE GJYKATEN E QARKUT TE PEJES

    FILLOI GJYKIMI I GRUPIT ARMIQESOR PREJ 14 VETASH

    Peje 18 qershor

    Ne gjykaten e Qarkut te Pejes para trupit gjykues te te pesteve,te cilin e kryeson gjyqtari Orhan Basha,sot filloi gjykimi i 14 anetareve te grupit armiqesor,te cilet kan kryer vepra penale te bashkimit per veprimtari armiqesore per cenim te teresise teritoriale te vendit tone ndaj :

    Adem Grabovcit-24,student nga Staradrani
    Rexhep .s. Kelmendit-26student nga fshati grabovc-peje
    Zenel R.Kadrijaj 26-Student Fshati drenoc-Deqan
    Te cilet jane organizator te ketij Grupi pergjigjen nga neni 136 al 1 lidhur me nenin 114 dhe 116 al 2 te LPJ. Ndersa si pjesemarres te ketij grupi pergjigje nga neni 136 al 2 lidhur me nenin 116 al 2 te LPJ :
    Xhemajl .M. Fetahaj 20-student
    Vehbi .A. Fetahaj 23 -student
    Muharrem.S. Fetahaj -21-bujk
    Miftar .Z. Fetahaj -22-bujk
    Dem .M. Fetahaj - 23-student, te gjithe nga fshati Raushiq-Peje
    Adem .H. Kelmendi 27 -bujk -Llabjan-Peje
    Avdi .Z. Avdimetaj 19-Student,
    Isa .R. Hasan mettaj-26-student
    Musa . A. Hasanaj 25 -student qe te tre nga f.Strellc-Deqan
    Blerim .R. Muriqi -21 -bujk
    Fahri .O. Berdynaj 20 -student , qe te dy nga Novosella e Pejes.

    Ne Aktakuzen e ngritur nga zevendes prokurori i pejes Xhemalie Mustafa thuhet se ky grup eshte formuar sipas grupit armiqesor “LRSSHJ” qe eshte i perbere nga Emigracioni extrem shqiptar ne boten e jashtme e qe vepron kunder vendit tone.

    Rilindja e marte 19.VI.1984 Faqe 8
    Lista e Injorimit:Pirate of Love,referi_1, Le dévoué

  18. #18
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    19,074
    Faleminderit
    13
    57 falenderime nė 56 postime
    Tė dėnuar politikė

    Rrahman Dini ( 19) 6 vite burgė
    Avni klinaku ( 19) 5,5 vite burgė
    Eset Ahmeti ( 18) 5.5 vite burgė
    Hajrullah Salihu ( 18) 5vite burgė
    Bexhet zeqiri ( 18 ) 4 vite burgė

    Tetovė
    zaim Beqiri 13 vjet burgė
    Shukrije Halili 7 vite burgė
    Vehbi beqiri 14 vite burgė
    Avdi limani 8 vite burgė Gani Kadriu(38) LIKOC 3 VITE

    tAHIR gECI 12 VITE BURGĖ
    xHEVAT ZEKA 9 VITE BURGĖ
    QAMIL QADRAKU 6 VITE BURGĖ
    ISMET AVDYLI 7 VITE BURGĖ
    RAMIZ DAKAJ 7 VITE BURGĖ
    ADEM KRASNIQI 6 VITE BURGĖ
    KASEM HAXHIMURATI 6 VITE BURGĖ

    PRIZREN

    XHEMAIL REXHA 2,5 VITE BURGĖ
    MEHDI GEGA 2,5 VITE BURGĖ
    FATMIR AJAZI 2,5 VITE BURGĖ
    FIDAIM KRRULAJ 2 VITE BURGĖ
    MUHAMET GASHI 21 STUDENT NGA PRIZRENI 7 VITE BURGĖ
    ADNAN GASHI 21 KRUSHĖ E MADHE 5 VITE BURGĖ
    SHUKRIE GASHI ( 23) STUDENTE 2 VITE BURGĖ
    BAJRUSH XHEMAILI ( 27) STUDENT KOMOGLLAVĖ 14 VITE BURGĖ
    RRAHIM SADIKU GAZETAR KOMOGLLAV 10 VITE BURGĖ
    GURSEL SULEJMANI 22 STUDENT 8 VITE BURGĖ
    AHMET DEMIRI 7 VITE BURGĖ
    RAMADAN VELIU 8 VITE BURGĖ
    NAZIFE XHEMAILI 4 VITE BURGĖ
    SHABAN ISUFI 6 VITE BURGĖ
    FADIL HYSAJ 6 VITE BURGĖ
    GANI BALIU 5 VITE BURGĖ
    FETAH BYTYQI 5 VITE BURGĖ
    RIZAH LLAPASHTICA 1 VIT BURGĖ
    EMIN KRASNIQI 14 VITE BURGĖ
    BAJRAM DERMAKU 11 VITE BURGĖ
    RAMIZ ARIFI 10 VITE BURGĖ

    SALI MALAJ 8 VITE BURGĖ
    AHMET ISUFI NGA GJILANI STUDENT 8 VITE BURGĖ
    ISA DERMAKU 6 VITE BURGĖ
    SADRI RAMABAJA 6 VITE BURGĖ
    QEFSERE MALAJ STUDENTE 5 VITE BURGĖ
    SALI BIQKU 4 VITE BURGĖ SHYQERI EMINI 2 VITE BURGĖ
    TAIP MALAJ 1 VIT BURGĖ
    QEMAL KASTRATI 1 VIT BURGĖ
    XHAVIT BAJRAKTARI 4 VITE BURGĖ
    SHYQERI MYFTARIN 2 VITE BURG

    JUSUF HAXHIU 3 VITE BURGĖ
    GAFURR ELSHANI 1 VIT BURGĖ

    PAL SHTUFIN 2 VITE BURGĖ
    NIJAZI PAKAZITIN, RESHAT MUSTAFEN, 2 VITE BURGĖ
    NAIT HASANIN 2 VITE BURGĖ

    NĖ USHTRI
    GALPI ZHILIVODA 10 VITE BURGĖ
    AFRIM PAPRANIKU 7 VITE BURGĖ
    NASER QERIMI T VJET BURGĖ DIBĖR
    NASER QERIMI QERKEZ KUMANOVĖ 7 VITE BURGĖ
    NUFRI LEKAJ 5 VITE BURGĖ

    PRISHTINĖ
    REXHEP BALIDEMAJ 4 VITE
    BANUSH BERILLA 3 VITE BURG
    SAHIT SADRIAJ 1 VIT
    SAHIT SADRIAJ 4 VITE BURGĖ ARSIMTAR
    ABDULLAH SADRIAJ 1 VIT
    XHEMAJL FETAHAJ 6 VITE BURGĖ
    VEHBI FETAHAJ ( 23) VITE BURGĖ
    ISMET BEGOLLI GAZETAR TVP PODUJEVĖ 12 VITE BURGĖ


    SEJDI VESELI 14 VITE BURGĖ
    RRAHAMAN BAHTIRI 13 VITE BURGĖ
    SHEMSI VESELI 11 VITE BURGĖ
    ESAT BRAJSHORI STUDENT 11 VITE BURGĖ
    MUSLI PREBREZA 10 VITE BURGĖ
    HAMDI RAFUNA 9 VITE BURGĖ
    SABRI SOPI 10 VITE BURGĖ FATMIR SOPI 7 VITE BURGĖ
    RAMADAN AVDIU 8 VITE BURGĖ
    SALI SEFA 8 VITE BURGĖ
    AFRIM ZHITIA 8 VITE BURGĖ
    ISLAM KRASNIQI 6 VITE BURGĖ
    AGIM SAHITI 8 VITE BURGĖ
    TEFIK RAMADANI 6 VITE BURGĖ
    KADRI HAZIRI 3 VITE BURGĖ
    REXHEP MALOKU 3 VITE BURGĖ
    NUHI MUHADRI 4 VITE BURGĖ

    ISMET BERISHA 5 VITE BURGĖ
    SELIM BEQIRI 4 VITE BURGĖ
    PREN UKA 4 VITE BURG
    FATMIR AVDYLI 4,5 VITE BURGĖ
    NADIJE SHERIFI 1 VIT BURGĖ

    PEJĖ
    ALI FONIQI 7 VITE BURGĖ
    HALIT KRASNIQI 6 VITE BURGĖ
    KAJTAZ KRASNIQI 6 VITE BURGĖ
    SEFADIN FONIQI 5 VITE BURGĖ
    REXHEP KRASNIQI 3 VITE BURGĖ
    SAHIT MORINA 3 VITE BURGĖ
    DAUT IMERAJ 1 VIT BURGĖ
    SEFER ADEMAJ 4 VITE BURGĖ

    SHKUP
    BAJRAM LIMANI 12 VITE BURGĖ
    PASHO MAKSUTI 12 VITE BURGĖ
    FATMIR IBRAHIMI 14 VITE BURGĖ
    SAFET HYSENI 8 VITE BURGĖ
    MUADIN BAJRAMI 9 VITE BURGĖ
    EMIN ZEKIRI 11 VITE BURGĖ BILALL SHERIFI 15 VITE BURGĖ
    AFRIM IBRAHIMI 7 VITE BURGĖ


    PRIZREN

    HAZIR TARA 4 VITE BURGĖ
    HAFIR SHALA 5 VITE BURGĖ
    TOM MARKU 3 VITE BURGĖ
    NEZIR NIKQI 3 VITE BURGĖ
    REXHEP KELMENDI 2 VITE BURGĖ REXHE ABAZI 4 VITE BURGĖ

    MANASTIR

    TAHIR HANI 13 VITE BURGĖ
    GĖZIM KALENCI 8 VITE BURGĖ
    MERSIN SELMANI 6 VITE BURGĖ
    GARIP KABA 5 VITE BURGĖ
    SULEJMAN HANI 3 VITE BURGĖ


    PRIZREN
    HAKI GASHI 7 VITE BURGĖ
    SKENDER BASHA 4 VITE BURGĖ
    ISMET BADALLAJ 7 VITE BURGĖ ENVER AJAZAJJ 4 VITE BURGĖ
    MUART AJAZAJ 28 VITE BURGĖ
    SAHIT SUSURI 4 VITE BURGĖ
    REMZI RIZANAK 3 VITE BURGĖ
    XHEBAT ELEZ KURTAJ 3 VITE BURGĖ
    NAIM HOXHA 3 VITE BURGĖ



    XHABIR MORINA 13 VITE BURGĖ
    ILMI REQICA 11 VITE BURGĖ BASHKIM MAZREKU 12 VITE BURGĖ
    XHAVIT HAZIRI 9 VITE BURGĖ
    FEHMI LLADROVCI 9 VITE BURGĖ
    SHABAN SHALA NEGROVC 7 VITE BURGĖ
    AGRON MORINA 11 VITE BURGĖ
    IDRIZ HYSENI 6 VITE BURGĖ
    ALI ELSHANI 6 VITE BURG
    NUHI AHMETI 6 VITE BURGĖ
    SABIT TAHIRI 6 VITE BURGĖ
    NUSRET PLLANA 6 VITE BURGĖ
    XHEVAT UKSHINI 8 VITE BURGĖ
    SKENDER LUZHA 3 VITE BURGĖ
    FATMIER SULEJMANI 5 VITE BURGĖ
    FATMIR THAQI 5 VITE BURGĖ
    ABDULLAH DERGUTI 9 VITE BURGĖ
    REXHEP DUGOLLI 6 VITE BURGĖ
    ELEZ ZOGU 2 VITE
    SABIT GASHI 4 VITE
    ALI SPANCA 4 VITE
    AGIM KRASNIQI 2 VITE
    BEDRI ZOGU 1 VIT ISTREF KLINAKU 1 VIT


    mITROVIC

    ABDULLAH ZHEGROVA 7 VITE
    XHAVIT ZHEGROVA 5 VITE
    ABDULLAH MAXHUNI 5 VITE
    ELMI ZEKA 7 VITE
    RAMADAN BEHRAMI 5 VITE
    SYLĖ SYLA 3 VITE
    ASMAN SMAKIQI
    3 VITE
    VEZIRE MALOKU 1 VIT
    IZET ZEKA 1 VIT MURAT DAUTAJ 3 VITE


    Pra ka edhe mė emra pėr tė sjellur por meqenėse ėshtė e pamundur tė silen tė gjithė, kush mundet le ta bėjė kėtė...

    ( burimi i informatave: gazeta lajmetari i lirisė, Liria, e sidomos Zėri i Kosovės .. numrat qė nga viti 1982 - 1990)
    Lista e Injorimit:Pirate of Love,referi_1, Le dévoué

  19. #19
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    19,074
    Faleminderit
    13
    57 falenderime nė 56 postime
    Disa nga ish tė burgosurit politik tė pas Demonstratave tė vitit 1981 janė:

    - Hydajet Hyseni (Gjilan),
    - Jakup Krasniqi (Drenas),
    - Gani Syla (Drenas),
    - Azem Syla (Drenas),
    - Ismail Syla (Drenas),
    - Berat Luzha (Kaēanik),
    - Mehmet Hajrizi,
    - Gani Koci (Skenderaj),
    - Ali Lajqi (Pejė),
    - Ibish Neziri (Pejė),
    - Ramė Buja (Lipjan),
    - Shukri Buja (Lipjan),
    - Mehė Uka (Mirtovicė, tani Dėshmor i Kombit),
    - Islam Mulaku (Vushtrri),
    - Behajdin Hallaqi (Prizren, tani Dėshmor i Kombit),
    - Haki Morina (Klinė),
    - Tafil Morina (Klinė),
    - Isa Krasniqi (Klinė),
    - Feriz Hoti (Klinė),
    - Sahit Berisha (Klinė),
    - Zymer Gashi, (Klinė),
    - Ramadan Gashi (Klinė - ish oficer),
    - Ramadan Zhabota (Klinė),
    - Milazim Mavraj (Burim, tani Dėshmor i Kombit),
    - Sali Kabashi (Burim),
    - Ramadan Shala (Pejė),
    - Vezire Maloku,
    - Have Shala (Pejė),
    - Rifat Birinxhiku (Pejė),
    - Destan Bujupi (Pejė),
    - Sabri Duraku (Gjakovė, rrjedh nga njė familje emigrante nga Shqipėria),
    - Petrit Duraku (Gjakovė, rrjedh nga njė familje emigrante nga Shqipėria),
    - Hilmi Hoxha (Prizren, rrjedh nga njė familje emigrante nga Shqipėria),
    - Bajram Dernjani (Kaēanik),
    - Ismail Malsiu (Kaēanik),
    - Remzi Elezi (Kaēanik),
    - Muhamet Ēorri (Kaēanik),
    - Mufail Vishi (Kaēanik),
    - Kadri Vishi (kaēanik),
    - Emrush Tafili (Kaēanik),
    - Fisnik Cukaj (Pejė),
    - Fadil Demiri (Skenderaj),
    - Miran Demiri (Skenderaj),
    - Xhafer Jashari (ish oficer),
    - Naim Maloku (ish oficer),
    - Tahir Geci (Deēan, ish Sekretar pėr Informim i Kosovės),
    - Sheremet Pantina (Klinė),
    - Elmi Zenuni (Klinė),
    - Gani Veseli (Klinė),
    - Sejdi haxha (Klinė),
    - Prend Buzhala (Klinė),
    - Martin Ēuni (njėri ndėr themeluesit e radios "Kosova e Lirė"),
    - e tjerė.......
    Lista e Injorimit:Pirate of Love,referi_1, Le dévoué

  20. #20
    i/e regjistruar Maska e Llapi
    Anėtarėsuar
    08-08-2002
    Postime
    19,074
    Faleminderit
    13
    57 falenderime nė 56 postime
    NE GUSHT 1981 U DENUA"KOMITETI I DECANIT"NE KRYE ME ISMAIL HARADINAJN DHE "KOMITETI I GLLOGOVCIT"NE KRYE ME BAJRAM GASHIN

    Pergatiti:Sheradin Berisha

    (...)

    Gjykata e Qarkut nė Pejė mė 7 gusht 1981 ua shqiptoi dėnimet 11 veprimtarėve tė „Komitetit tė Deēanit“,kėta ishin:

    1.Ismail Haradinaj(38),Gllogjan-Deēan-arsimtar - 14 vjet burg

    2.Hasan Ukėhagjaj(38),Carrabreg-Deēan,profesor -11 vjet

    3.Abdullah Hasanmetaj(31),Strellc-Deēan,arsimtar- 9 vjet

    4.Jashar Salihu(28),Batushė-Gjakovė,profesor - - 7 vjet

    5.Shkurte-Drita Kuēi(25),Junik-Deēan,profesoresh – 6 vjet

    6.Nazmi Selmanaj(27),Gllogjan-Deēan,student - 5 vjet

    7.Xhavit Hoxha(19),Junik-Deēan,student - 4 vjet

    8.Aliter Dervishaj(21),Gllogjan-Deēan,student - 4 vjet

    9.Din Ahmetaj (34),Gllogjan—Deēan,profesor - 3 vjet

    10.Muhamet Haklaj(26),Isniq-Deēan,arsimtar - 3 vjet

    11.Niman Mustafaj(33),Gllogjan-Deēan,profesor - 3 vjet

    ------------

    -Mė 17 gusht 1981 nė Gjykatėn e Qarkut nė Prishtinė u denua “Komiteti i Gllogovcit” nga gjyqatarismet Emra...,me aktakuzėn e ngritur nga prokurori:Pjetėr Kola.

    Nė kėtė proces gjyqėsor u denuan:

    1.Bajram Gashi –me ............ 15 vjet burg,

    2.Alush Thaēi - me ..............13 vjet

    3.Ismet Sopi – me...............14 vjet

    4.Qerkin Sopi – me ............. 8 vjet

    5.Nuhi Sopi – me ................7 vjet

    6.Halil Kuliqi – me ............. 11 vjet

    7.Naim Bujupi- me............. 12 vjet.
    Lista e Injorimit:Pirate of Love,referi_1, Le dévoué

Faqja 1 prej 3 123 FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Identiteti evropian i shqiptarėve
    By Iliriani in forum Portali i forumit
    Pėrgjigje: 572
    Postimi i Fundit: 02-05-2012, 15:45
  2. Akademia e Shkencave dhe heshtja ndaj sfidave te kohes
    By &Mitrovicalia& in forum Problematika shqiptare
    Pėrgjigje: 96
    Postimi i Fundit: 18-06-2009, 19:10
  3. Qosja: Mashtrim apo Naivitet?!
    By Llapi in forum Ēėshtja kombėtare
    Pėrgjigje: 83
    Postimi i Fundit: 13-02-2006, 10:32
  4. Pėrgjigje: 14
    Postimi i Fundit: 11-05-2003, 17:04
  5. Fushata e zgjedhjeve lokale ne Kosove
    By Ari-Intimidator in forum Tema e shtypit tė ditės
    Pėrgjigje: 50
    Postimi i Fundit: 04-11-2002, 11:53

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •