Close
Faqja 1 prej 5 123 ... FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 20 prej 87
  1. #1
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    20,234
    Faleminderit
    25
    300 falenderime nė 225 postime

    Minoriteti rom, 2.8% e popullsisė shqiptare

    Matja e parė ėshtė bėrė nė vitin 1920, rreth 20 mijė

    Statistikat, nė Shqipėri ka 109 mijė romė

    Ekzistenca e romėve nė Shqipėri ėshtė pėrmendur qė nė vitin 1635, por duket se pėr mė shumė se 5 shekuj, asnjėherė ata nuk kanė patur njė shifėr tė saktė tė prezencės.

    Nė fakt, pėr demografėt ėshtė shumė e vėshtirė tė matin numrin e romėve. Ēdo shifėr e tyre do tė ishte menjėherė e kontestuar. Kaq e vėshtirė ėshtė tė matėsh numrin e romėve, sa edhe regjimi komunist, qė e kishte shumė tė thjeshtė matjen e numrit tė popullsisė, pėrgjithėsisht e ka shmangur numėrimin e tyre. Zyrtarisht gjatė 45 viteve tė diktatuerės ekziston vetėm njė shifėr pėr romėt, dhe kjo shumė e dyshuar. Librit “Minoritetet nė Shqipėri” tė Prof. Dr. Arqile Bėrxholi, nė regjistrimin e popullsisė nė vitin 1955, nė Shqipėri ka patur vetėm 930, prej tė cilėve 264 ishin meshkuj dhe 266 femra. Megjithatė numri i romėve ka qenė mė i saktė nė matjet e para viteve 1940 dhe ato pas viteve 1990.

    Romėt e para luftės

    Referenca e parė pėr numrin e romėve daton nė vitin 1920. Nė atė kohė shqiptarėt i kishin diferencuar romėt e stabilizuar nga ata shėtitės. Sipas statistikės sė botuar nga Qėndra Shqiptare e tė Drejtave tė Njėriut, nė vitin 1920 nė Shqipėrti numėroheshin rreth 20 mijė romė. Nė njė botim tjetėr, nė formėn e guidės turisitike, “Albania”, gjatė pėrshkrimit tė popullsisė pėrmend sėrisht romėt, por pėr ta nuk ka njė shifėr tė saktė. Numri tjetėr i matur, ose i vlerėsuar daton nė vitin 1938. Kėtė herė janė italianėt ata qė vlerėsojnė se nė Shqipėri ka rreth 30 mijė turq e tartarė. Por, dihet botėrisht se nė Shqipėri nuk janė instaluar asnjėhėre kolonė turq, ēka bėn tė mendosh se 30 mijė kolonėt ka shumė mundėsi tė jenė romė.

    Romėt e pas luftės

    Shumica e dikaturave i kanė sulmuar romėt. Gjermania e luftės sė dytė, Rusia e Stalinit, i kanė vrarė dhe dėbuar. Edhe dikatura shqiptare ēuditėrisht nuk i ka pėrkrahuar ata. Vetėm nė vitin 1955 romėt janė matur dhe mė pas ata kanė qenė larg vėmendjes sė demografėve dhe tė regjimit. Por pas vitit 1990 interesi pėr romėt ka marrė njė tjetėr ngjyrim. Nė vititn 1995 janė ndėrkombėtarėt ata qė japin njė shifėr. Sipas vlerėsimit tė Grupit Ndėrkombėtarė tė tė Drejtave tė Njėriut, nė vitin 1995 nė Shqipėri kishte rreth 90-100 mijė romė. Njė shifėr tjetėr vjen nga njė universitet prestigjioz. Sipas vlerėsimeve tė Universitetit tė Merylandit nė vitin 1995 nė Shqipėri ka patur rreth 120 mijė romė. Njė shifėr tė pėrngjashme jep edhe autori i “Atlasit Gjeografik tė Shqipėrisė”. Sipas tij nė vitin 2001 nė Republikėn e Shqipėrisė kishte rreth 109 mijė romė. Siē shihet shifrat janė tė pėrafėrta, rreth 100 mijė romė. Kjo ėshtė edhe shifra e fundit pėr romėt.

    Struktura e familjes

    Sipas botimit, “Mino-ritetet nė Shqipėri”, familjet rome pėrbėhen nga 7-17 persona. Numri i madh i fėmijėve ka bėrė qė edhe struktura e kėsaj etnie tė jetė shumė e re. Mė shumė se 1/3 e popullsisė ėshtė nė moshėn 10 vjeē, ndėrsa banorėt mbi 60 vjeē pėrbėjnė rreth 3-5 pėr qind tė popullsisė. Sipas studimeve vetėm rreth 7 pėr qind e romėve kanė arritur tė arsimohen me arsim tė mesėm ose tė lartė. Njė vajzė rome, sipas tė dhėnave martohet nė moshėn 13-15 vjeē, ndėrsa njė mashkull martohet nė moshėn 16-17 vjeē. Nga ana ekonomike, romėt janė shtresa mė e varfėr e vendit.



    Numri i romėve nė Shqipėri

    Rrethi popullsia Vlerėsimi i romėve e pėrgjithshme


    Berat 160960 2400
    Bulqizė 57409 ——
    Delvinė 28849 1590
    Devoll 42143 1050
    Dibėr 104790 ——
    Durrės 195174 11460
    Elbasan 256451 11300
    Fier 241275 12100
    Gramsh 50241 ——
    Gjirokas. 74079 2740
    Has 22788 ——
    Kavajė 105833 1500
    Kolonjė 28152 ——
    Korēė 196969 10180
    Krujė 72838 1700
    Kuēovė 46165 550
    Kukės 82141 350
    Kurbin 58215 2030
    Lezhė 82600 ——
    Librazhd 82735 850
    Lushnjė 162770 2800
    Mal. Madhe 50941 ——
    Mallakas. 50559 420
    Mat 75733 120
    Mirditė 48584 ——
    Peqin 37384 1730
    Pėrmet 42082 1720
    Pogradec 86727 3550
    Pukė 46203 150
    Sarandė 71009 3100
    Skrapar 47010 ——
    Shkodėr 227234 3200
    Tepelenė 50600 1580
    Tiranė 651461 25100
    Tropojė 42217 ——
    Vlorė 205228 5750

    Shqipėri 3885549 109020




    2.8 pėr qind
    numri i romėve nė Shqipėri ėshtė vlerėsuar nė rreth 109 mijė. Nė bazė tė kėsaj shifre romėt pėrbėjnė rreth 2.8 pėr qind tė tė gjithė popullsisė sė Shqipėrisė
    7 milionė
    sipas tė dhėnave vlerėsohet se numri i romėve nė tė gjithė botėn ėshtė 6-7 milionė. Shumica e tyre jetojnė nė Evropė. Vetėm 5 pėr qind e tyre bėjnė jetė nomade
    500 mijė
    ėshtė statistika e parė e romėve tė vdekur nė kampet naziste. Por sipas vlerėsime tė tjera numri i tė vdekurve nė kampet e gjermanisė ishte rreth 1.5 milionė
    1 nė 3
    sipas tė dhėnave, afėrsisht 1/3 e romėve nė Shqipėri, sidomos ciganėt, janė shėtitės, kryesisht nė rajonin e Korēės, Devollit, Fierit, Peqinit, Gjirokastrės
    500 mijė
    numri zyrtar i romėve nė Hungari ėshtė 190046, kjo sipas matjes sė fillimit tė viteve 1990, por vlerėsimet e demografėve tregojnė njė shifėr prej 500 mijė romėsh


    Romėt e parė nė vitin 1330

    Romėt e parė nė trohet shqiptare kanė ardhur nė ffillim tė viteve 1330. Sipas historianėve, ata kanė qenė pjesė e ushtrive osmane. Romėt shoqėrinė tė gjitha ushtritė duke qenė pjesė e prapavijės. Ata punonin si farėktarė, lėkurpunues. Gjatė fushimeve ēadrat e romėve ngriheshin larg atyre tė ushtrisė. Gjatė kėtyre vioteve mendohet se shumė romė janė instaluar pėrfunishit nė Shqipėri.

    Redi Gjuzi
    Panorama
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Albo : 29-06-2006 mė 08:40

  2. #2
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    20,234
    Faleminderit
    25
    300 falenderime nė 225 postime
    Flet Skėnder Veliu: Atėherė u krijuan lagje tė veēanta dhe vende punėsimi. Arsimi ishte me detyrim

    “Socializmi, koha e artė pėr ne”

    Kreu i shoqatės: Tranzicioni ėshtė shumė i vėshtirė


    Tirane

    Jeta dhe pozicioni i i romėve nė shoqėri nuk kanė qenė gjithmonė si sot. “Koha e socializmit ka qenė kohė kur nuk e ndieje fare diskri-minimin”, thotė Skė-nder Veliu, njėri nga mė aktivėt qė punon pėr komunitetin rom nė vend.

    Ai ėshtė kryetari i njė grupimi shoqatash rome. Kujton se shkollimi e bėri agronom dhe njė njeri tė nderuar e tė respektuar dikur nė Fier e tani nė Tiranė. Skėnderi rrėfen nė kėtė intervistė se ēfarė ka ndryshuar nga koha e monizmit deri tani nė komunitetin rom vetė dhe nė sjelljen e mazhorancės ndaj tij.

    Ju keni pėrjetuar tė dy kohėt, edhe atė tė monizmit, edhe kohėn pas rėnies sė tij. Si ka qenė trajtimi i romėve nė tė dyja kėto periudha, ka ndonjė dallim nė “sjelljen” e mazhorancės ndaj jush para dhe pas rėnies sė komunizmit nė Shqipėri?

    Mė pėrpara, nė socializėm, nuk kishte dallime, s’kishte ndarje mes romėve dhe mazhorancės. Ishte e sanksionuar nė kushtetutė kjo barazi, ēdo qytetar gėzonte tė drejta tė barabarta, tė gjitha tė drejtat, kudo, pėr kulturė, arsim, pėr tė ruajtur vlerat e traditės ė tij.

    Megjithatė ka pasur njė lloj pėrndarje punėsh nė atė kohė, romėt kishin disa sektorė ku punonin dhe ndoshta identifikoheshin mė kėta sektorė....
    Kishte disa sektorė si pastrim-gjelbėrimi ose artizanati, po. Por romėt asokohe bėnin shkollėn nė arsimin e detyruar. Mė pas kush kishte rezultate tė mira dhe kush dėshironte, arsimohej dhe nxitej pėr shkollė. Nga romėt kanė dalė arsimtarė, oficerė, agronomė, mjekė, kompozitorė...

    Por pėrpunimi, artistik, zejtaria dhe pastrim-gjelbėrimi mbeteshin profesionet identifikuese. Kishte asokohe ndėrrmarrje tė veēanta ose punishte , ku dominonin romėt?

    Po. Disa qytete, si Korēa, Pogradeci, Elbasani, Gjirokastra, Delvina,Fieri, kishin ndėrmarrje artistike,punime shelgu...

    Megjithatė analfabetizmi ka qenė problem edhe atėherė, edhe tani. Ka njė ndryshim, sepse nė atė kohė sanksionet ishin mė tė rrepta dhe detyrimi pėr tė shkuar nė shkollė ishte i pashmangshėm. Keni njė opinion pėr gjendjen e analfabetizmit nė komunitetin tuaj?
    Ėshtė problem. Por duke iu referuar origjinės s’mund tė bėjmė krahasime me kohėn e socializmit dhe me fiset qė bėnin jetė nomade. Gjėrat kanė ndryshuar shumė... Romi ka njė mentalitet tė ndryshėm pėr arsimin. Brenda grupit, njė person me katėr klasė quhet me shkollė.

    Si ka qenė pjesėmarrja nė votime e romėve para ’90-ės?

    Shteti bėnte tė pamundurėn t’i gruponte tė votonin. Ishin qytetarė tė barabartė, shteti u kishte krijuar kushte lehtėsuese qė kėta tė ndjeheshin si qytetarė tė barabartė.

    Si ka qenė problemi i strehimit nė monizėm pėr komunitetin tuaj?

    Deri mė 1986 gjithēka ndryshoi pėr fiset nomade. Shteti i atėhershėm kishte politika. Bėri lagje tė veēanta, ose i sistemoi romėt nėpėr apartamente me pjesėn tjetėr tė popullsisė. Geto kishte nė Gjirokastėr, lagja “Zinxhiraj”, u ndėrtua nga sistemi dhe aty banonin rreth 250 familje, aty janė edhe sot. Edhe nė Selitė, kėtu nė Tiranė, ishte njė lagje, me parafabrikate. Rreth 400 familje banojnė aty, edhe nė Elbasan pati ndėrtime dhe sistemim nė apartamente, aty edhe filluan kėto ndryshime, ky ishte qyteti i parė. Ata qė kanė marrė apartamente nė pallate ku jetonte pjesa tjetėr e popullsisė janė integruar mė shumė. Por nė fakt banimi bashkė i njė pjese tė romėve, ka bėrė qė tė ruhen dhe tė zhvillohen mė shumė traditat. Dhe kėta banorė tė periferive, tė getove, kanė bėrė njė jetė mė aktive nė komunitet, kanė zhvilluar sė bashku gjithēka, kanė ruajtur historinė, traditat. Vitet ’76-’80 kanė qenė vitet e ngritjes sė nivelit ekonomik dhe kushteve tė banimit pėr gjithė komunitetin tonė.

    Pas viti ’90 cilat janė ndryshimet sipas jush? Ēfarė prisnit dhe ēfarė ndodhi?

    Pas ’90 u duk sikur do hanim me lugė floriri, do jetonim tė pavarur, do krijonin bizneset tona. Afėrsisht njė dekadė u morėn romėt me tregtinė e rrobave tė pėrdorura. Nga 2001 kanė filluar tė zhgėnjehen, s’kanė shpresė. Ka mes tyre qė vetė kanė mbaruar tetėvjeēaren, por nuk i lėnė kalamajtė e tyre tė shkojnė nė shkolla. Arsimi ėshtė problem.

    Sa pėrfitojnė romėt nga shėrbimet shėndetėsore?

    Pothuajse fare. Edhe disa raste shumė tė rėnda qė ka pasur, me rrezik pėr jetėn, ėshtė dashur qė tė kėrkojmė ndihmėn e organizatave joqeveritare. Nuk marrin romėt shėrbime shėndetėsore dhe as barna tė rimbursuara.

    Sa pėrfitojnė pensione?

    Vetėm ata qė kanė kontribute, brezi qė ka punuar nė monizėm, prej tyre ka shumė qė marrin pension.

    Ndieni shfaqjen e margjinalizmit, tė indi-ferencės, apo edhe tė diskriminimit nga mazhoranca?

    Pas ’90 ka tendenca tė shfaqjes sė diskriminimit.

    Cilat janė problemet mė tė mėdha tė komunitetit tuaj sot?

    Problemet ekonomike, tė strehimit, punėsimit dhe edukimit. Ne e kemi vėnė theksin tek arsimi, sepse ai ėshtė njė problem kyē nga varet edhe zgjidhja afatgjatė e problemeve tė tjera.

    Unioni juaj qė pėrfaqėson romėt e Shqipėrisė, mbėshtetet kryesisht nga donatorė pėr projektet. Cilėt janė ndihmuesit tuaj mė tė mėdhenj?

    Ne bashkėpunojmė me organizata qeveritare dhe joqeveritare. Pėr projektet e kohėve tė fundit kemi prtnerė Qeverinė holandeze, Bankėn Botėrore, Institutin e Shėndetit Publik, USAID, ARSI, UNICEF, SIDA, etj.
    Sė fundi jemi duke punuar pėr njė projekt pėr parandalimin e trafikimit, “Fakt 3”. Ndihmohemi nga “Terres des homes” dhe programi ėshtė i pėrqendruar nė Fier, Korēė e Tiranė. O.V.


    Tani njė provė pėr abetaren nė gjuhėn e tyre
    Shtypi, vetėm njė gazetė me tre vjet jetė nga donatorėt



    Mė 1996 njė gazetė qė dilte njė herė nė muaj, u bė fillesa e shtypit rom nė Shqipėri. “Ylli i karvanit” ishte gazeta qė nxorri 36 numra, nė njė periudhė trevjeēare dhe nė gjuhėn e komunitetit. SNV, Sorros dhe ndonjė donator tjetėr mundėsuan daljen e numrave tė gazetės qė trajtonte problemet e komunitetit rom nė Shqipėri. Por pas tre vjetėsh gazeta u mbyll, sepse nuk kishte mė donatorė dhe sepse nuk kishte mundur tė vetėfinancohej. Megjithatė organizatat dhe shoqatat rome qė punonin pėr mirėqenien e kėtij komuniteti, kanė vazhduar tė nxjerrin revista dhe broshura herė pas here, edhe pse mungon tashmė njė organ i pėrhershėm shtypi. Nga viti 2000-2002 u botuan pesė buletine nėn titullin “Gjenerata e tė rinjve”. Me mbėshtetjen e “Sorros”-it, qendra nė Budapest u botuan 8 numra pėr dy vjet. Edhe financim i ERRC, qendra evropiane pėr tė drejtat e minoritetit rom ka qenė i madh. Por janė botuar edhe njė numėr i madh fletėpalosjesh pėr rininė, gratė, pėr trafikimin, analfabetizmin. Njė tjetėr botim i ėshtė kushtuar arritjeve tė komunitetit rom dhe ky ėshtė i viti 2006.
    Pėrgatitja e broshurave dhe e vetė gazetės qė u botua pėr tre vjet, bėhet kryesisht nga njerėzit e shoqatave. Por shpesh ata bashkėpunojnė edhe me gazetarė tė shtypit tė shkruar nga gazetat
    kryesore tė vendit si dhe me partnerė ndėrkombėtarė tė shtypit. Nė “bibliotekėn rome” tė dekadės sė fundit ėshtė edhe njė abetare, e cila gjithsesi mbetet nė niveline e sprovės, sepse ende nuk ka mėsues tė kualifikuar pėr mėsimdhėnien e gjuhės rome.

  3. #3
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    20,234
    Faleminderit
    25
    300 falenderime nė 225 postime
    Flasin banorėt: Shteti ka harruar ekzistencėn tonė

    Levan, aty ku romėt jetojnė nė 200 baraka

    Historitė e komunitetit qė ushqehet duke lypur


    Nga e derguara jone ne Levan Rezarta Delisula
    Duket sikur ėshtė njė rrugė e mbushur me varreza makinash, por sa mė shumė afrohesh kupton se e gjithė lagjja ėshtė njė varrezė qė jeton pėr sė gjalli.

    Vapa e madhe, i ka strukur njerėzit nėn hijen e atyre pak pemėve tė mbjella nė oborret e barakave. Duken qė nga larg me ēfarė janė ndėrtuar...kompesata, qese, llaē ndėrsa ēatitė i mban tė fiksuara, gomat e makinave. Edhe fėmijėt qė janė zakonisht tė zhurmshėm, kėtu s’kanė takat pėr tė luajtur me njėri-tjetrin. Jemi nė fshatin Levan tė Fierit, nė lagjen rome “1 Maji”. Eshtė njė lagje me nam pėr historitė e ndryshme, qė nga trafikimi e vrasjet deri te varfėria e thellė. E duket sikur Levani qėnkėrka fshati i minoriteteve. Sipas tė dhėnave qė morėm nga shoqata e serbo-malazezėve, ata pretendojnė se nė Levan tė Fierit janė rreth 2500 minoritarė malazez. Hallet e vujtjet janė tė lidhura me fshatin mes Fierit e Vlorės. Shumė tė internuar politikė kanė jetuar pėr 50 vjet me rradhė nė kėto rrethina. Sapo romėt shohin njė makinė me targa Tirane dhe aparatin fotografik, ēohen me nxitim nga vendet ku janė ulur, dalin nga barakat dhe grumbullohen rreth makinės. Ata fillojnė tė flasin pėr hallet aq rrėmujė, tė gjithė pėrnjėherėsh, sa dėgjojmė vetėm fjalitė; S’kemi bukė me hėngėr, na shajnė gabela, shteti s’na pėrfill...

    Romė nga Ēamėria
    Nė lagjen “1 Maji” tė Levanit, shumica e familjeve mbajnė mbiemrin Osmani. Ata na thonė se janė lindur e rritur nė kėtė fshat, ndėrsa origjina e largėt ėshtė nga Ēamėria. Sheme Osmani ėshtė kryeplaku i lagjes, por kjo s’do tė thotė qė ekonomikisht ėshtė mė mirė se tė tjerėt. Ai mban nė dorė njė fėmijė tė vogėl, i cili ėshtė sėmurė dhe njė rekomandim nga spitali i Fierit pėr t’a nisur nė Tiranė pranė Qendrės Spitalore Universitare. Lekė pėr t’a sjellė nė kryeqytet s’kanė, pėr t’i blerė ilaēe jo, ndėrsa fėmija i vogėl djeg mė shumė se dielli qė bie pingul mbi ne. Nė fshat janė rreth 200 shtėpi rome, por kjo lagje shėnon kulmin e varfėrisė. Agim Ēervani qė ėshtė kryetari komunės, duket personi mė pak i dashur pėr romėt. “Sa herė ka zgjedhje dhe ata duan votėn vijnė e na luten ne romve duke na premtuar asistencė e punė. Po sapo marrin votat as nuk na qasin nė dyert e komunės”, thotė kryeplaku i romve. Ai vazhdon tė na sqarojė se shumica e romėve nė lagjen e tij mbledhin hekurishte, bėjnė kusi dhe lypin, ndėrsa na tregon njė vajzė 5 vjeēe qė e kanė goditur nė fytyrė teksa lypte. “Ne s’kemi bukė tė hamė dhe nė shtet paguajmė dritat e ujin. Unė 200 lekė fitoj nė ditė e me se t’i mbaj gjithė kėto fėmijė”, vijon Sheme Osmani, teksa zgavrat e syve tė uritur janė dėshmitarėt e gjallė tė varfėrisė. Buka e thatė me ndonjė domate zakonisht ėshtė dreka e kėtyre familjeve.

    Enveri dhe tokat
    “Ēfarė tė bėjmė, tė nxjerrim dhe njė herė Enver Hoxhėn nga varri s’e s’na ka mbetur gjė tjetėr. Nė kohėn e tij tė gjithė ne punonim nė fermė, nė spitale s’paguanim lekė, dhe fėmijėt na i shkollonte, tė paktėn mbaronin shkollėn 8-vjeēare”, pohim qė e pranojnė tė gjithė tė tjerėt ndėrsa njė e moshuar me shami nė kokė flet. Nė fillim tė viteve ’90 pas shkrirjes sė fermave, toka iu nda fshatarėve. Por asnjė nga romėt e lagjes “1 Maji” nuk pėrfitoi tokė. “Po ta kishim, do tė kishim mbjellė grurė e do siguronim tė paktėn bukėn e fėmijėve”, thotė Din Osmani. Ata janė familje e madhe me 10 vetė, ndėrsa Dini i sėmurė me ilaēe bėn kusi e saēė, pėr t’i shitur nė fshat. Sigurisht qė paratė pėr tė ushqyer 10 frymė nuk mjaftojnė, kėshtu qė tė vegjėlit dalin e lypin. Familjes sė madhe i ėshtė shtuar dhe njė person i ri, nusja e djalit qė ka vetėm pesė ditė qė ėshtė martuar. Atė e gjemė nė oborr duke larė nė njė govatė, rrobat e shumta. Duket qė ėshtė nuse e re sepse ka bėrė tualet ndryshe nga gratė e tjera rome, ndėrsa nė fund tė gėrshetit tė gjatė e tė trashė ka lidhur njė fjongo. Ajo ėshtė 16 vjeēe ndėrsa i shoqi njė vit mė i madh. Ditėt e para tė martesės ēifti i ri po i kalon pranė familjes, nė tė njėjtėn dhomė ku jetojnė edhe 9 personat e tjerė. Sigurisht qė nė dy krevate qė ka shtėpia, rrasen e plasen tė gjithė. “Sot qė ėshtė vapė do dal tė flej nė oborr me gjithė fėmijėt e burrin, se s’ka kuptim pėr djalin qė sapo kam martuar tė flemė tė gjithė bashkė”, thotė Sania, e shoqja e Dinit. Nė gardhin e brishtė tė oborrit njė fqinjė na thėrret; Do bėni mirė e do ju ndihmojė perėndia po t’i siguroni njė shtėpi se kėto janė mė keq nga tė gjithė. Shoqatat e romėve e kanė harruar se ekziston kjo lagje. Hallet janė tė njėjta pėr tė gjitha kėto familje, e kur i pyesim pse bėjnė kaq shumė fėmijė kur s’kanė bukė pėr tė ngrėnė ata n’a pėrgjigjen; Fėmijėt na japin bukė pėr tė ngrėnė, duke lypur. Tė rrethuar nga romėt e shumtė tė cilėt thonė njėherėsh hallet dhe na ftojnė tė shohim se ku jetojnė, largohemi nga lagjja “1 Maji” e Levanit aty ku prekėm varfėrinė e tejskajėshme, diskriminimin dhe indiferencėn e shtetit.


    Shtėpia e djegur, varri i foshnjes 2-vjeēare

    Njė plakė e shkurtėr na kap nga dora dhe thotė se duhet tė dėgjojmė historinė e saj. “Edhe unė jam shumė keq, hajde tė shohėsh plagėn time”, thotė ajo ndėrsa na tėrheq nė njė rrugė me baltė qė dielli i nxehtė s’ka arritur t’a thajė dot. Nė sheshin pėrpara nesh shfaqet njė kalė i lidhur dhe ngjitur me tė njė ēerek dhome e rrėnuar nga djegja. Hito Muharremi futet mes shkurreve qė kanė mbirė mes rrėnojės, ndėrsa mbulohet nga to. Ulet dhe merr nė tokė njė tufė me trėndafila artificialė. “Ky ėshtė varri i nipit tim, i cili u dogj nė shtėpi kur ishte vetėm dy vjeē”, thotė e moshuara me zėrin qė i dridhet dhe lotėt qė i rrėshkasin horizontalisht nė rrudhat e fytyrės. Mė 14 janar tė vitit 2005 disa persona i kanė hedhur benzinė shtėpisė sė djalit tė saj e i vunė flakėn. Ndėrsa i biri vraponte pėr tė marrė ujė, Qemali 2 vjeēar u pėrcėllua nga flakėt. Tani familja e djalit tė Hitos, jeton nė ēadėr. Pas shumė e shumė gjyqesh tė bėra, vrasėsit ende nuk janė dėnuar ndėrsa shteti s’ka bėrė asgjė pėr t’i dhėnė njė strehė tė varfėrit. Ēėshtja e familjes Muharremi tani ėshtė nė apel, ndėrsa varrin e foshnjes 2 vjeēar e kanė mbuluar barėrat e kėqija. Histori tė trishta nė Levan, hasen ngado.



    Shkollimi
    Shumica e fėmijėve romė nė lagjen “1 Maji” nė Levan tė Fierit, shkojnė nė shkollė deri nė fillore. Pasi mbarojnė 4 klasėt ata dalin e punojnė. Paralelisht tė gjithė fėmijėt romė dalin e lypin. Arsyeja e mosshkollimit sipas prindėrve ėshtė pamundėsia pėr tė blerė libra.
    fieri dhe vlora
    Kėto janė dy qytetet qė i japin shpresė familjeve rome. Nuset e reja sė bashku me fėmijėt e vegjėl i konsiderojnė si tregje dy qytetet e mėdha tė jugut, pasi atje dalin pėr tė lypur. Gratė na tregojnė se t’i shtrish dorėn tjetrit pėrveēse ėshtė turp, shoqėrohet dhe me pasoja si sharje e goditje.
    vizat
    “Shteti duhet tė na pajisė me viza. Tė shkojmė tė paktėn tė punojmė nė Greqi se kėtu asnjė s’na qas nė derė”, thonė ata. Si shumė romė tė tjerė, kėta tė lagjes “1 Maji”, nuk kanė shumė emigrantė, pasi nuk kanė para pėr tė kaluar kufirin nė mėnyrė ilegale. Mosha mesatare e kėsaj lagjeje ėshtė shumė e re.
    ish-prefekti
    Tė gjithė flasin mirė pėr njė ish-prefekt tė Fierit i cili mesa duket i ka ndihmuar shumė romėt e lagjes “1 Maji”. “Ilir Dana ka qenė drejtues dhe ai na e ka hapur derėn pėr ēdo gjė, ndėrsa kėta tė tjerėt duan vetėm votėn dhe sapo ua japin na pėrzejnė e na thonė se pėr arrixhinjtė s’ka punė”, thonė banorėt.
    hyrja
    Fieri ėshtė nėj qytet i populluar shumė nga Romėt. Edhe nė hyrje tė fjerit, te shinat e trenit banojnė shumė romė, tė cilėt ekonomikisht janė mė mirė. Nė vitet e para tė demokracisė romėt e kėsaj zone u morėn me tregti magnetofonėsh, ndėrsa jetesa e tyre u pėrmirėsua dukshėm.


    Historia
    Marjana Rakipi: Ja si ma rrėmbyen djalin


    Baraka e saj ėshtė si tė gjitha tė tjerat, vetėm njė dhomė e vogėl qė nė vend tė dyshemesė ka dhe. Por ėshtė mė ndryshe, sepse ėshtė e rregullt, me dy shtretėr tė ndrequr, e pastėr dhe e sistemuar, sigurisht me aq sa kanė mundėsi. Marjana Rakipi ėshtė nėna e re qė banon nė lagjen “1 Maji”, por qė sa herė i shkon ndėr mend djali i saj fillon e dridhet. Ajo ėshtė njė ndėr gratė rome qė ka provuar mbi supe tmerrin e trafikimit tė fėmijės sė saj. Ngjarje tė tilla kanė ndodhur shpesh nė kėtė lagje, por fati ka ndihmuar familjen Rakipi. Djali 11 vjeēar teksa po dilte nga shkolla qė ėshtė nė qendėr tė fshatit ėshtė rrėmbyer nga dy persona me makinė. Pas kujės sė vėnė nė Levan dhe lėvizjes sė policisė, djali i saj u gjend te Skela nė Vlorė. Qė prej asaj dite i vogli nuk shkon mė nė shkollė. “As nuk kam ndėr mend t’a ēoj mė nė shkollė se s’kam fėmijė tė tepėrt. Tė vijnė e tė ma marrin nė mes tė ditės ėshtė e tmerrėshme dhe djali ende nuk e ka marrė veten qė nga ajo ditė”, tregon nėna e re. Djali rri pas nėnės. Ai thotė se nuk i kujton fytyrat e rrėmbyesve por nga ato ka dėgjuar vetėm se do e ēonin nė Itali pėr t’a shfrytėzuar. Kjo ngjarje e rėndė nuk ka ndodhur nė vitin e trazirave mė 1997 por vetėm dy vjet mė parė, kur ēdo gjė nė sipėrfaqe dukej e qetė. Levani duket se ka qenė “baza” e tė fortėve tė Fierit e Vlorės, bazė e cila i furnizonte me tė mitur dhe vajza tė reja tė cilat shpesh janė rrėmbyer pėr qėllime prostitucioni. Masakrėn e Levanit tė gjithė e kujtojnė. Ka qenė viti 1997 ku disa tė fortė vinin ēdo mbrėmje nė Levan. Tė armatosur ata vrisnin bagėti dhe i kėrkonin tė zotit tė njė lokali t’ua piqte. E mbasi hanin e pinin nė kurriz tė romėve, i merrnin dhe pėrdhunonin vajzat e reja. E qetėsia e minoritetit rom humbi nė njė moment, kur para syve tė tyre tė rejat pėrdhunoheshin ēnjerėzisht nga sumė vetė njėkohėsisht. Njė prind rom hyri nė lokalin e ēudirave dhe masakroi tė gjithė tė fortėt. Qė atė herė, asnjė gangster nuk guxoi mė tė merrte vajzat rome e t’i pėrdhunonte nė sy tė tė gjithėve. Kėto histori nuk pėrsėriten mė megjithatė lagjja “1 Maji” sėrish ėshtė nė fokusin e trafikantėve.


    Kėngėtari, kėngėtari qė ka mrekulluar edhe Parisin
    Astrit Qerimi, romi qė theu kornizat e njė mentaliteti


    Romėt thonė se mes tyre ai e kėndon mė bukur himnin e famshėm „Gelem Gelem”. Quhet Astrit Qerimi. Eshtė 38 vjeē. Nėse romėt e tjerė e kanė ēuar jetėn me ecejake pafund nė kėrkim tė bukės sė pėrditshme, ai ka shprehur qė i vogėl talentin me atė qė romėt pėlqejnė mė shumė, muzikėn. Sipas faqes nė internet tė „Amaro Drom” thuhet se ai ka nisur tė deputojė qė 13 vjeē, pėr tė arritur mė pas suksese tė njėpasnjėshme. Nė vitin 1994 nė Koncertin e Romėve tė zhvilluar nė Paris, Qerimi dominoi mes shumė artistėve tė kėtij komuniteti tė ardhur nga Europa dhe Azia. E rrugėt e karrierės artistike shkėlqyen. Qerimi, me kėrkesė tė publikut dha 12 koncerte nė teatrin e Operas sė Parisit. Rekordi i kėngėtarit rom arrin nė Gjermani. Pasi vijoi turin e tij nė republikėn Ēeke, Poloni, Turqi, Austri Zvicėr...njė ftesė i erdhi nga Gjermania. “Gelem Gelem” shkoi nė 32 qytete tė Gjermanisė dhe zėri i Qerimit mbushi sėrisht plot sallat nė 166 koncerte recitale. Goran Bregoviē, suksesin e arriti duke kompozuar kėngė rome, duke marrė nė orkestrėn e tij gjigande shumė romė, ndėrsa u kthye nė idhullin e ballkanit. Nisur nga tingujt e nxjerra nga Bregoviē, Emir Kosturica, regjisori i njohur paraqiti jetėn reale tė kėtij komuniteti nė shumė filma. Edhe pse jo me njė famė kaq tė madhe, artisti shqiptar rom, Astrit Qerimi mundi tė mbajė tė mbėrthyer nė teatrot mė tė famshme tė evropės, mijra njerėz. Veē kėsaj njė meritė tė madhe kėngėtari rom ka pėr ndėrthurjen e muzikės shqiptare dhe asaj rome, duke sjellė tinguj qė rrallė herė mund tė pėrputhen dhe tė shkrihen bashkė. Kjo ėshtė historia e Astrit Qerimit I cili mundi tė thyejė kornizat e njė mentaliteti.

  4. #4
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    20,234
    Faleminderit
    25
    300 falenderime nė 225 postime
    Portret/ Si ndryshoi jeta e romit 40-vjeēar

    Xheladini, ose mekaniku qė lufton analfabetizmin

    Tirane/ Olimbi Velaj
    Nė lagje e njohin me emrin Kili, “ai qė ndihmon fėmijėt”, por 40 vjeēari qė ėshtė njėherėsh edhe gjysh, nė dokumente e ka emrin Xheladin Taēo.


    Tani merret me menaxhimin e punės nė komunitetin rom, ka njė shoqatė tė vetėn qė e drejton, “Rromano Kham”, por mė parė ka qenė njėri nga punėtorėt e kombinatit tė autotraktorėve nė Tiranė. Nė komunitet e njohin si njeriun qė e ka zėt analfabetizmin. Nė gjashtė vitet e fundit ai ka ndihmuar rreth 50 fėmijė romė tė mos mbeten analfabetė. Kjo nismė u mbėshtet mė pas nga qeveria suedeze, nga agjencia e zhvillimit, SIDA. “ E filluam me fėmijė parashkollorė qė i pėrgatisnim pėr nė shkollė dhe fėmijė tė moshės shkollore qė nuk dinin tė shkruanin”, thotė Kili. “ Pastaj kur dėgjuan pėr ne, na kėrkuan tė bashkėpunonim, shoqata kėtu dhe jashtė vendit”. Nė projekt ėshtė edhe njė grup tjetėr fėmijėsh qė ndihmohen nga dy mėsues pasdite, nė njė mjedis nė shkollėn “Bajram Curri”, pėr tė pėrgatitur mėsimet. “Shkolla ėshtė fillimi i gjithēkaje dhe prandaj njerėzit mė mbėshtesin kaq shumė”, thotė. Ai mendon se tėrė jetėn do vazhdojė tė merret me kėtė punė dhe se nė komunitet do tė ketė gjithmonė diēka pėr tė bėrė, edhe kur problemet e mėdha tė zgjidhen.

    Dikur

    Nė fėmijėrinė e tij, Kili, vėllai i madh i tre motrave dhe dy vėllezėrve, kujton dallimin mes Tiranės dhe Fierit, vendit tė gjyshėrve. Familja e tij i pėrkiste njė grupi qė mund tė quhej pa frikė i privilegjuar ndėr romėt. “Jetonim nė Tiranė, prindėrit punonin nė kombinat. Kjo nuk ishte gjė e vogėl, atėherė”, thotė Kili. Ai kujton se kurrė nuk i ka munguar gjė dhe se ka pasur fat qė prindėrit e tij nuk kishin mentalitetin qė karakterizon rėndom romėt. Prindėrit ishin ambiciozė dhe dėshironin qė tė ecnin pėrpara. Nuk kishin ndjenja negative pėr veten dhe nuk mendonin se “romi aq e ka hapin”. Kili tregon se si njėra nga motrat e tė atit, qė jetonte nė Tiranė, kishte 11 fėmijė. Shumė nga ata mėsonin, por nuk i dėrguan nė shkollė, i futėn tė gjithė nė komunale dhe pastrim, sepse kėshtu mendonin. “Kurse prindėrit e mi donin qė ne tė arsimoheshim”, thotė 40-vjeēari. Nga fėmijėria ai mban mend tregimet e gjyshit pėr njė kohė zie buke qė duhet tė ketė qenė viti 1951. Kjo ka qenė edhe periudha kur shumė familje rome nga Fieri u shpėrngulėn pėr nė Tiranė. Jetonin nė bodrume, afėr ndėrtesės sė Bankės, nė qendėr. Disa rezistuan, por tė tjerė nuk mundėn tė duronin jetėn nė kryeqytet, pa hapėsira dhe pa mundėsi. Gjyshėrit e Kilit qenė ndėr tė paktėt qė rezistuan dhe ky durim u doli pėr mirė. Pas pak kohėsh ata u sistemuan nė njė apartament nė Kinostudio, apartament nė tė cilin Kili jeton sot me familjen. Ndėrsa Fieri mbetej qendra e gravitetit pėr tė gjithė.

    Mekaniku i kthyer nė menaxher

    Diku nga mosha 16-17 vjeē Kili punonte nė repartin e kovaēanės nė kombinat. Nuk mund tė merrte kategori, po tė mos shkollohej dhe kėshtu iu vu shkollės natėn. E mbaroi dhe u ngrit nė kategori. Kėshtu kaloi jeta e tij pėr shumė vite, deri mė 1992, kur kombinati u kthye nė njė vend kujtimesh. Atėherė i hyri tregtisė. “Shisja mallra tė ndryshme, nga Turqia i merrnim. Shisja te kolonat, te nėntėkatėshet”, thotė ai. Po nė atė kohė angazhimet e tij si pėrfaqėsues i tė rinjve romė e bėnė tė ndryshonte drejtim. Jeta Duka, njė zonjė qė merrej me organizmin e furumit rinor dhe qė ai e quan si fatsjellėsen e vet, e zgjodhi Kilin midis 300 tė rinjve tė tjerė, pėr tė pėrfaqėsuar romėt e Shqipėrisė nė forumin botėror tė tė rinjve romė. Dhe qė atėherė,nga viti 1994, jeta ndryshoi krejtėsisht. Tani ditėt stresante tė tregtisė janė kėmbyer me punėn pėr projektet dhe me takimet e pafundme. Kili nuk ka mė kohė tė lirė. Jeta e re nuk ka vetėm udhėtime jashtė shtetit dhe biseda, por edhe shumė punė, ndonjėherė deziluzion, kur nuk arrihen qėllimet. Nė krye tė shoqatės “Romani Baht” atij i duhet tė kujdeset pėr shumė gjėra njėherėsh. Ka njė armė tė fortė, njohjen e mirė tė gjuhės rome. Por ka njė gjė qė nuk e pėrtyp dot, mungesėn e komunikimit nė anglisht. Kėtė po e kompenson me pasardhėsit. Vajza e tij maturante, mė e vogla e tre fėmijėve, ėshtė tani ndihmėse e Kilit. Ajo realizon gjithė kontaktet sepse e “njeh mirė anglishten dhe kompjuterin”. Ajo do tė jetė edhe pasardhėsja e parė e familjes qė pritet tė diplomohet nė universitet.
    “Nuk do tė doja kurrė qė vajza ime, pas diplomimit tė “ndahej” nga njerėzit e kėtij komuniteti, siē kanė bėrė shumė tė tjerė,qė nuk kam shumė dėshirė t’i pėrmend”, thotė ai. Miqtė e tij mė tė mirė mbetėn megjithatė romėt, ashtu sikurse pozicioni i tij nė shoqėri lidhet pikėrisht me ndihmėn ndaj kėtij komuniteti. “Mė duan dhe mė respektojnė, kėshtu ka qenė gjithmonė. Ēfarė jam unė pa kėta njerėz? Nuk kam kuptim pa ata”, thotė.

    Tė martohesh duke qarė

    Martesa ėshtė njė nga gjėrat qė Kili nuk e harron kurrė, jo sepse ėshtė gjėja mė e rėndėsishmė nė jetė, por sepse ka qenė “ e ēuditshme” sipas tij. Ėshtė martuar 18 vjeē, ende pa shkuar ushtar. Por gjithēka ka qenė kundėr dėshirės sė tij. “Nuk doja tė martohesha aq herėt, por gjyshi mė detyroi”, tregon ai. Kujton se sa ka qarė ai dhe ėma. Kujton se si daja e gjyshi qeshin e ishin nė qejf, kurse ai dhe e ėma ishin tė pėrlotur e nuk mblidhnin dot veten. Nusja, Vjollca, ishte njė vajzė qė e donte, qė e kishte njohur nė Fier, tek gjyshi. Por nuk mendonte martesėn. Megjithatė kjo ėshtė gruaja ideale, qė e mbėshteti gjatė gjithė jetės dhe qė e nxit tė ecė pėrpara. “Po tė mos ishte ajo, s’do kisha ecur”, thotė.

    Nė Tiranė
    Kandidati pėr zgjedhjet lokale


    Pak vjet mė parė, kur kryetari i Partisė sė tė Drejtave tė Njeriut i propozoi tė vinte kandidaturė, Kili e pa me dyshim, sepse nuk besonte nė sinqeritetin e politikanėve. Dhe nė fakt ashtu i doli, allishverishet e bėnė tė qartė se ai do tė ishte vetėm njė numėr nė listė. “U tėrhoqa, duke thėnė se kisha shumė punė pėr tė bėrė me projektet e mia”, thotė Kili. Por ai aspiron tė jetė njė ditė deputet. Do tė donte qė nė parlamentin shqiptar tė kishte tė paktėn dy vende pėr minoritetin rom qė ėshtė 120-150 mijė vetė, sipas tij. Mirėpo janė pėrpara zgjedhjet lokale dhe ai do tė provojė njė herė tė kandidojė pėr t’u bėrė antar i Kėshillit Bashkiak. “Kam shumė besim te komuniteti qė mė mbėshtet”, kjo ėshtė njė bindje pėr tė.

    fisi meĒ***
    Njė ndėr fiset rome qė ėshtė vendosur nė Shqipėri ėshtė edhe fisi Meē***. Komuniteti I kėtij visi ėshtė vendosur kryesisht nė zonėn e Mzeqesė, nė rrethinat e kryeqytetit Tiranė si dhe nė qytetin e Beratit. Ashtu si edhe fiset e tjera ky fis ka mbėrritur nė Shqipėri bashke me ushtritė turke shumė shekuj mė parė. Por pėr shkak edhe tė traditės sė tyre tė cilėt janė gjithmonė nė lėvizje, komuniteti I kėtij visi ėshtė I shpėrndarė nė tė gjitha qytetet e Shqipėri.
    fisi karbuxhi
    Njė tjetėr fis rom, me njė shpėrndarje mė tė gjerė ėshtė Fisi Karbuxhi. Ky fis ėshtė i vendosur kryesisht nė qytetin e Korēės, nė zonėn e Fushė-Krujė, sėrish nė Tiranė. Ky fis ka njė shtrirje tė gjerė nė qytetin e Elbasanit si dhe nė qytetin e Pogradecit. Sipas tė dhėnave mendohet qė populli i kėtij fisi tė ketė ardhur nė Shqipėri nga shteti fqinj Greqia. Kryesisht ky fis i pėrket besimit ortodoks duke patur parasysh edhe zonėn nė tė cilėn jeton, ku shumica e komunitetit i pėrket kėtij besimi.
    fisi kurtof
    Sipas historisė njė nga fiset rome ka ardhur nė Shqipėri nėpėrmjet kalimit tė kufirit tė veriut. Ky ėshtė fisi Kurtof, i cili ka ardhur ne vendin tone nga pjesa e Malit te Zi. Ky fis ėshtė vendosur kryesisht nė qytetin e Lezhės dhe tė Shkodrės por njė pjesė e konsiderueshme e tyre ėshtė pėrqėndruar veēanėrisht nė pjesėn veriore tė Shqipėrisė. Vendodhja e tyre ka tė bėjė edhe me faktin se ky komunitet ka mbėrritur nė Shqipėri nėpėrmjet kalimit tė kufirit nga Mali i Zi.
    fisi cergar
    Njė tjetėr fis i madh rom i cili mendohet tė ketė ardhur nė Shqipėri nga shteti fqinj Greqia ėshtė edhe fisi Cergar. Ky fis pėr ėshtė ėshtė vendosur kryesisht nė qytetin e Beratit, nė qytetin e Elbasanit, nė zonėn e Delvinės, nė qytetin e Sarandės dhe nė qytetin e Gjirokastrės. Pra pėr shkak se ky fis ka ardhur nė Shqipėri nga kufiri jugor, pra nga Greqia, edhe vendodhja e tij mė e madhe ėshtė e shtrirė nė pjesėn jugore tė vendist nė qytetet mė tė madhe te jugut tė Shqipėrisė.


    Panorama

  5. #5
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    20,234
    Faleminderit
    25
    300 falenderime nė 225 postime
    Konflikti pėr banesat nė konviktin e shkollės mekanike

    Korēė, jetimėt romė kėrcėnojnė me grevė urie


    Nga Korēa Edison Myrtzaj

    Urdhėri i dhėnė tri ditė mė parė pėr largimin e tė gjithė jetimėve tė cilėt jetojnė nė konviktin e shkollės sė mesme mekanike “Demir Progėri” nė periferi tė qytetit tė Korēės, ka sjellė reagimin e kėtyre banorėve.

    Ata kėrcėnojnė se do tė hidhen tė gjithė nė grevė urie, nėse problemit tė strehimit tė tyre nuk u jepet sa mė shpejt zgjidhja e duhur. Tė 26 jetimėt tė cilėt jetojnė prej shumė vitesh nė ndėrtesėn e konviktit, nuk kanė alternativė tjetėr. Edhe pse figurojnė me statusin e tė pastrehėve, bashkia para 8 vjetėsh u ka dhėnė njė pjesė tė konviktit si vendin pėr tė jetuar. “Qė tė gjithė banorėt ashtu edhe unė, do tė nisim grevėn e urisė nėse problemit tonė nuk i gjendet zgjidhja e duhur. Madje pėr kėtė vendim kaq arbitrar ne protestojmė ashpėr”, ėshtė shprehur kryetari i Shoqatės sė Jetimėve tė Korēės Mirash Zefi. Vendimi pėr largimin e tyre me hir ose me pahir deri nė datėn 15 qershor, ėshtė kėrcėnues pėr ta, pasi nuk kanė mundėsi ku tė sistemohen. “Jetoj me tre shoqe tė dhomės sime nė njėrėn nga dhomat e konviktit qė prej 5 vjetėsh. Tani qė kėrkojnė tė na largojnė ku tė shkojmė?”, deklaron Albina Nazifi 21 vjeēe. Bashkia e vėnė nė dijeni nė lidhje me kėtė fakt, nuk ka dhėnė ende njė zgjidhje nė lidhje me kėtė problem. Kryebashkiaku Damo ėshtė shprehur se tashmė ata jetimė tė cilėt banojnė nė kėtė konvikt janė madhorė dhe duhet tė gjejnė vetė zgjidhjen e problemit se ku mund tė strehohen. “Tė paktėn nga Drejtoria e Strehimit nuk ka asnjė mundėsi pėr sistemimin e tyre, pasi tė tre ndėrtesat pėr familjet e pastreha janė tė zėna, kur njėri nga pallatet ka shumė pak kohė qė ėshtė ngritur dhe pėr momentin ėshtė i pabanueshėm”, ka nėnvizuar Damo. Burime nga ky institucion, bėjnė tė ditur se jo rrallė herė ky konvikt ėshtė kthyer nė vend pėr zhvillimin e prostitucionit. Nga ana tjetėr edhe Drejtori i Drejtorisė Rajonale tė Arsimit Andrea Mano, ka bėrė tė ditur se ka mundėsuar gjetjen e njė fondi prej 20.5 milionė lekėsh tė reja pėr financimin e rikonstruksionit total tė konviktit. “Largimi jo vetėm i jetimėve por edhe i gjithė tė tjerėve tė cilėt jetojnė nė konviktin e shkollės sė mesme mekanike duhet bėrė, pasi do tė nisė rikon-struksioni. Unė e shoh tė arsyeshme qė edhe pas pėrfundimit tė rikonstru-ksionit, ata persona tė mos rikthehen nė godinė, pasi ajo do tė vihet totalisht nė dispozicion tė nxėnėsve tė shkollės, pasi nga zėnia e ambienteve ata nuk kanė mundėsi tė akomodohen atje edhe pse janė tė ligjshėm”, ėshtė shprehur Mano. Data 15 qershor kur ėshtė vėnė afati i fundit pėr largimin e tyre nga ambientet e konviktit po afron, asnjė zgjidhje nuk jepet nga instancat pėrkatėse pėr mundėsinė e strehimit tė jetimėve. Zgjidhja e tyre e vetme ėshtė nisja e protestave pėrpara insitucioneve mė tė mėdha tė qytetit, pėr tė shkuar deri nė fazėn e fundit, atė tė nisjes sė grevės sė urisė.


    Halim Kosova: Janė nėn peshė e anemikė
    Kur jeta e njė fėmije lind nga njė fėmijė


    ...Ndėrkohė fėmijėt qė ato lindin sipas tij janė anemikė pėr shkak tė kequshqyerjes sė nėnave tė tyre. “Duhet tė kemi parasysh se shumica e lehonave rome sapo dalin nga materniteti kthehen nė mes tė dimrit nė kasollet e tyre ku era fryn nga tė gjitha anėt dhe kjo padyshim ėshtė e papėrballushme pėr njė fėmijė qė lind prematurė dhe sapo del nga inkubatori”- thekson Kosava. Sipas tij nėse nuk do tė vihet dorė mbi kėtė problem, fėmijėt romė padyshim qė do tė jenė njė kontigjent qė vazhdimisht do tė prodhojė fėmijė tė sėmurė. Njė fėmijė i lindur parakohe shton ai do kushte shumė mė tė mira se njė fėmijė normal dhe fakti qė ai shkon nė njė barakė ku nuk ka asgjė, padyshim qė ky fėmijė do tė mbetet njė pacient i pėrheshėm. Ndryshe nga gratė e bardha qė shkojnė tė interesohen se si shkon shtazania e tyre sė bashku me burrat, me gratė rome ndodh ndryshe. “Ėshtė interesante se gratė rome shtatzana vijnė nė maternitet gjithnjė tė shoqėruara me 3 ose 4 gra ku ajo qė i udhėheq ėshtė vjehrra ose kunata e madhe”- thotė Kosova. Sipas tij edhe pse nuk kanė mundėsi pėr tė ndjekur hap pas hapi shtatzaninė tek mjeku edhe romėt janė tė interesuara qė fėmija tu lindė i shėndetshėm. Eg.Ba


    Tiranė, projektet nė zyrėn e punės
    Romėt, shėrbimi social u vė nė dispozicion vetėm 3 tavolina!


    Asnjė drejtori nuk ekziston pėr komunitetin e romėve nė Ministrinė e Punės, Ēėshtjeve Sociale dhe Shanseve tė Barabarta. Madje as nė Shėrbimin Social Shtetėror pėr kėtė komunitet nuk ėshtė vėnė nė dispozicion tė paktėn njė zyrė. E vetmja mundėsi pėr romėt janė 3 njerėz me 3 tavolina qė punojnė nė njė sallė tė madhe pranė SHSSH sė bashku me shumė punonjės tė sektorėve tė tjerė social. “Jemi 3 specialiste qė merremi me komunitetin e romėve”- tha njėra nga punonjėset e vetmja qė ndodhej nė punė pasi shefja e saj ndodhej nė Bruksel pėr tė drejtat e romėve ndėrsa specialistja tjetėr ishte me leje. Sipas strategjisė pėr romėt nė kėtė sektor duhet tė punonin 5 persona ku 2 prej tyre po sipas strategjsė duhej tė ishin pjestarė tė komunitetit rom. Por duket se shteti fatin e tyre ua ka besuar vetėm tė bardhėve pasi asnjė nga punonjėsit nuk i pėrkiste komunitetetit rom. Ndėrsa sa i takon strategjisė sė romėve zėdhėnėsja pėr shtyp e Ministrisė sė Punės, Alma Lahe pohon se ekziston njė strategji 10 vjeēare pėr romėt ku pėrfshihet arsimimi, punėsimi dhe strehimi i tyre. “Kjo strategji ka filluar tė zbatohet nė vitin 2002”,- thotė Lahe. Por as Ministia e Punės dhe as punonjėsit e Shėrbimit Social nuk japin asnjė shpjegim se ēfarė ėshtė bėrė prej 4 vitesh pėr zbatimin e kėsaj strategjie.

    Specialistėt
    Sipas specilistėve tė Shėrbimit Social Shtetėror poblemet sociale tė romėve janė shumė tė theksuara dhe zgjidhja e tyre kėrkon angazhim serioz tė strukturave shtetėrore. “Kuptohet se deri tani angazhimi i tyre ka qėnė nė minimum ndaj dhe gjendja e tyre ndodhet nė kėtė situatė”-, theksoi specilistja duke shtuar se deri tani ėshtė bėrė sikur po punohet pėr ta.

    Abuzimi
    E ndėrsa nė sy tė ndėrkmbėtarve shteti dhe shoqatat paraqesin situatė alarmante nė lidhje me romėt janė pikėrisht kėta qė abuzojnė nė kurriz tė tyre.
    Megjitėse janė me miliona lekė fondet qė vihen nė dispozicion pėr zgjidhjen e problemeve tė romėve asgjė nuk raportohet nga shoqatat pranė SHSSH se ēfarė po bėhet pėr ta. “Shoqatat e ndryshme marrin fonde marramėndese pėr tė ndihmuar romėt por nuk deklarojnė asnjėherė se ēfarė po bėjnė realish pėr romėt”-, theksoi punonjėsja e SHSSH duke shtuar se kjo praktikė nuk ėshtė e re tashmė. Ndėrkohė punonjėsit e Shėrbimit Social Shtetėror pohojnė se megjithėse ekziston njė strategji 10 vjeēare pėr komunitetin rom deri ani nuk ėshė bėrė asgjė konkrete. “Pėr fėmijėt rom nuk ekziston asnjė shkollė megjithėse ėshtė shumė e domosdoshme pėr ta, duke ditur shkallėn e analfabetizmit qė ka pushtuar kėtė komunitet”-, theksoi punonjėsja e SHSSH. Ndėrsa sa i takon punėsimit tė tyre ajo pohon se janė hartuar shumė projekte, por punėsimi i tyre ka qėnė i pamundur pėr shkak tė mungesės sė arsimimit tė tyre. Eg.Ba

  6. #6
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    20,234
    Faleminderit
    25
    300 falenderime nė 225 postime
    O Roma ka beshen Albania
    lil (Matipa)


    Matipa ojek qerdilo obersh 1920 o Roma , isine 20 milje

    O matipe ando Albania motovell 109 milje


    O sikajpa jenil i si qerde o bers 1920, kaj motovella 20 milje rroma. Amende ki Albania i si 109 milje rroma. O Roma k’i Albania i si pixhardune sar e bers 1635. Asijekfora, bute 500 bresha, one na terde numara te motoven o numero e romengo.

    Isi bute zor te raqen o numero akatar ko regjimi ka isineh. O Regjimi na mangjellasa te motovella o numoro iromengo ēaēipe. O dekumenti akatar k’i qeveria 45 bersha ki diktatura motovena jek numero but tikno , naj ekzakt. O lilh “ Minoritetet ki Albania akatar ko prof arqile Berxhali motovella, kaj qerdillo e regjistro sare e manushengja o bersh 1955 ki Albania, motovella 930 rroma, 264 sine mursha , taj 266 xhuvla. Motodjollape o gjindipe jollaēo (ekzakt) isineh angllall o bersha 1940 taj 1990.

    O Roma anglla ki Lufta
    Jek godi angllall motovella o bersh 1920 olla bersha o gaxhe diqpenca e rromen na jek: olla rroma ka pirensa, taj alla kaj si ne ki mehall. O lidh( statistika) ka kistilo a katar “ Centro o llaēipe e manushengo” motovella o bersh 1920 ki Albania i sine 20 milje rroma jek lidh faver motovell na xhindolla o numero ekzakt e rromengo. O bersh 1938 o Italianja qerde jek matipe ka motovena 30 milje si Turqa taj tartar. Motodjellape sare ki bota na sine asijekvora kolonia e Turqeni ,jek goali motovella o 30 milje te aven rroma.

    O Rroma pallall ki lufta
    Po bute diktature na dikle shukar e rromen. Mangle te mudarene rromen sar i Gjermania i lufta dyj Rusia e Stalinesi e rromen mundardalen taj nashardalen . I dikatatura e Albaniaqi na mangjellosa bute e rromen . O bersh 1955 o rroma i si gjinde , taj po pallall one isine dur akator ki godi ki demografia taj ko regjimi. Pallall kobersh 1990 o intereso e rromengo isi vaver drom. Ka bersh 1995 o avrutne e Evropaqe ka motovena qizom rroma i si ki Albania “ O Grupo avrittuno o llaēipe e manushengo “ o bersh 1995 motovell a mende i si 90-100 milje rroma , jek numero vaver avella akatar jek Universiteto prestigjozi. Universiteto Merikandit motovella o rroma ki Albania ka bersh 1995 i sine pashe 120 milje . Akija shifra i si dyzi o dija kaj motovella o autori Altasit gjeografik( lidh Albaniako). Sar penell ov, o bersh 2001 ki Albania isineh 109 milje rroma. Sar diklolla o shifre i si bute pashe 100 milje rroma.

    Istruktura i familjaqi
    Sar penell o lidh “ O Minoritetja ki Albania”. O familje ki rromengo i si 7-17 manusha o baro numero e tiknengo qerde i listruktura i kalla i etnia te avell bute terni. Po bute 1/3 e rromengji i si 10 ili-strutura bersh vevera rrome po bare 60 bersha ; qeren 3-5 % sar motoven o studimo 7% e rromengo sikade ki shkolla mashkartuni taj bari . Jek ē’haj pendjollape prandinjolla bute tikni 13-15 bersha ‘ o ē’avo prendinjolla 16-17 bersha .o rroma i si bute ēarole akatar ekonomia.
    A kadha shifre qerdile akatar ko jek botuesi Atlasi i gjeografia ki Albania. O shifre i si ile katar ko pucipe e manushenje akatar ka qene buti ki administrata ko guverno , taj o shoqate ka ten xhinipe. But zor i si te xhine e rromenje ka piren; sar jek tam, vaver tam.



    oT’ham(Dize) Qibor manusha numero Qibor rroma isi

    Berat 160960 2400
    Bulqizė 57409 ——
    Delvinė 28849 1590
    Devoll 42143 1050
    Dibėr 104790 ——
    Durrės 195174 11460
    Elbasan 256451 11300
    Fier 241275 12100
    Gramsh 50241 ——
    Gjirokas. 74079 2740
    Has 22788 ——
    Kavajė 105833 1500
    Kolonjė 28152 ——
    Korēė 196969 10180
    Krujė 72838 1700
    Kuēovė 46165 550
    Kukės 82141 350
    Kurbin 58215 2030
    Lezhė 82600 ——
    Librazhd 82735 850
    Lushnjė 162770 2800
    Mal. Madhe 50941 ——
    Mallakas. 50559 420
    Mat 75733 120
    Mirditė 48584 ——
    Peqin 37384 1730
    Pėrmet 42082 1720
    Pogradec 86727 3550
    Pukė 46203 150
    Sarandė 71009 3100
    Skrapar 47010 ——
    Shkodėr 227234 3200
    Tepelenė 50600 1580
    Tiranė 651461 25100
    Tropojė 42217 ——
    Vlorė 205228 5750

    Shqipėri 3885549 109020

    2.8 %
    I si e numero e romengo ki Albania , sar motovellape i shifra 109 milje. O roma Sardena 2.8% sare ko manusha ka beshen ki Albania.
    7 milionja
    Penena i si o numero e romengo sare ki bota. Po bute beshena ki Evropa **** 5% e romengo qerena beshipa ka pirena (nomade)
    500 milje
    I si statistika (lidh) agllall e romanji mule ko kampi ki Gjermania. O lidh vaver motovella’ o numero e romengo i si 1.5 milioni kaj mule ko kampi Gjermania.
    1 nė 3 %
    Penellape ; pashe 1/3 e roma ki Albania i si cergarja, pirena, all i si katar, avdi Korēa, Devolli, Fieri, Peqini, Gjirokastra.
    500 milje
    Isi o numero e romengo kaj beshen andi Hungaria; akava numero ; motovella e bersh 1990. Jek lil vaver demografia motovell i si 500 milje.

    O Roma angall ko bersh 1330

    O roma angall, motovena avile ki Albania angall ko bersh 1330. Sar penen o historania oll i sine asqerja Osman. O roma pirenasa sare e asqerienca kaj beshen ki prapavija(pallall) Oll qenca buti;farketar, laēaren i morti o ēaderja; o aroma vedenca dur katar ko asqerja. Motovena o roma akalla bersha , avile te beshen Albania.

  7. #7
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    20,234
    Faleminderit
    25
    300 falenderime nė 225 postime
    ROMET, 64 PERQIND E TE RINJVE ANALFABETE

    Romet jetese te vobekte, papunesia tek kjo shtrese 71 perqind, kushtet e jeteses te mjerueshme.Niveli i analfabetizimit ne rradhet e minoritetit rom eshte nga me te lartet ne vend, 64% e popullsise rome nga 7 deri ne 20 vjec dhe 40% e kesaj popullsie nga mosha 20 deri ne 40 vjeē jane analfabelte.

    Po keshtu shqetesuese per kete shtrese eshte edhe papunesia e cila kap 71% te saj si dhe mosregjistrimi i tyre ne zyrat e gjendjes civile i cili i perjashton nga shume te drejta themelore. Po keshtu ky komunitet eshte prekur me shume edhe nga trafikimi i grave dhe femijeve

    Sonila Isaku

    Minoriteti rom ne vendin tone perben edhe numrin me te madh te analfabeteve te te gjithe popullsise, keshtu sipas eksperteve te cilet kane kryer studime ka rezultuar se ky minoritet ka nje perqindje te larte anaflabetizimi i cili kap 64% te popullsise nga 7 deri ne 20 vjeē dhe 40% te kesaj popullsie nga 20 deri ne 40 vjeē.

    Po keshtu edhe kushtet e jeteses se tyre jane te mjerueshme, ku jeta e tyre shkon ne kasolle, tenda e baraka te sajuara pa instalime dhe kushte higjeno-sanitare. Gjendja ekonomike e familjeve rome eshte e vobekte. Perqindja e papunesise ne kete minoritet eshte rreth 71 % kur ajo ne popullsine mazhoritare eshte 18%.

    Punesimi dhe integrimi i romeve ne shoqerine shqiptare kushtezohet nga mungesa e arsimimit dhe formimit profesional te tyre. Mungesa e regjistrimit ne zyrat e gjendjes civile forcon pamundesine e tyre per te perfituar me shume te drejta dhe liri themelore si qytetare te Republikes se Shqiperise.

    Larg ēdo rrugezgjidhjeje perballe ligjit te pronesise mbi token, larg qendrave shendetesore dhe parandaluese, larg mbrojtjes se te drejtave te femijeve dhe te gruas, ky komunitet ka ndjere me teper nderhyrjet dhe mbrojten e OJF-ve sesa te shtetit deri tani.

    Grate dhe femijet e trafikuar jane pjesa me e prekur. Madje komuniteti rom nuk eshte as i informuar per legjislacionin ne fuqi kunder trafikimit. Objektivi i strategjise per te perfshire ne efektivat e policise dhe ne te gjithe administraten publike ne nivel vendor dhe qendror perfaqesues rome pothuajse eshte i parealizuar gjate periudhes 2003-2005.

    Mosparashikimi ne buxhete dhe mosshperndarja e fondeve perkatese eshte emeruesi i perbashket edhe ne nivelin e strehimit, bonifikimit, rrugeve dhe ujit te pishem.

    Zgjidhjet dhe rekomandiet sipas eksperteve

    Ekspertet te cilet kane studiuar kushtet e jeteses se romeve rekomandojne se Qeveria duhet te rishikoje strategjine per Romet per ta bere ate sa me efektive dhe ky rishikim duhet bere duke marre ne konsiderate te gjitha strategjite e tjera kombetare ose lokale.

    Perditesimi i strategjise duhet bere duke u mbeshtetur ne keshillime te gjera me grupet e interesit. Po keshtu qeveria duhet te alokoje sa me pare fonde si dhe te bashkepunoje ngushte me institucionet donatore, kurse njesite e pushtetit vendor duhet te sigurohen qe buxhetet e kerkuara te perfshijne fonde te mjaftueshme per zbatimin e strategjise ne nivel lokal. Ato duhet te bashkepunojne ngushte me OJF dhe me komunitetin rom te zones.

    SOROS strategji per romet

    Gjate dites se sotme fondacioni SOROS ne bashkepunim me Komitetin Shqiptar te Helsinkit dhe Qendren per Mbrojtjen e te Drejtave te Femijeve paraqesin perfundimet e monitorimit te zbatimit te Strategjise Kombetare “Per permiresimin e kushteve te jeteses se pakices rome ne Shqiperi” si edhe rekomandimet per fushat perkatese te kesaj strategjie. Kjo strategji ka te beje me monitorimin dhe zbatimin e strategjise qeveritare per permiresimin e Romeve ne Shqiperi.

    Ne vitin 2003 u miratua nga Keshilli i Ministrave strategjia “Per permiresimin e kushteve te jeteses se minoritetit Rome”, e cila vendosi objektiva dhe parashikoi aktivitete konkrete ne disa fusha si: Arsimi dhe edukimi, trashegimia kulturore dhe familja.

    Po keshtu u mendua edhe per ekonomine e kesaj shtrese, punesimin, uljen e varferise dhe mbrojtjen sociale, Kurse persa i perket shendetsise, infrastruktures, rendit publik, drejteise dhe administrates civile u vendosen te tjera objektiva.

    Po keshtu ne vitin 2005, Fondacioni i Shoqerine se Hapur – Soros ndermori nje projekt per te monitoruar zbatimin e kesaj strategjie, ne kuader te Programit te Shoqerise Civile. Permes studimit te realizuar nga eksperte te OSFA-se, te Komitetit te Helsinkit e te CRCA-se, dhe financim te OSFA-se, u be vleresimi i punes se bere per periudhen 2003-2005.

    Monitorimi i cili u krye ne disa qytete kryesore te vendit si Tirane, Fier, Korēe, Elbasan dhe Shkoder synoi te sensibilizoje opinionin per ecurine e strategjise gjate periudhes 2003-2005, te beje rekomandime qe do te ndihmojne ne integrimin me te mire te komunitetit Rom me komunitetet e tjera, qe do te pershpejtojne perfshirjen sociale dhe do te permiresojne statusin ekonomik te Romeve ne te gjithe vendin.

    KJ

  8. #8
    Perjashtuar Maska e Edvin83
    Anėtarėsuar
    20-03-2006
    Vendndodhja
    Tallinn
    Postime
    4,682
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Me duket se shqiptaret po dalin minoritet brenda Shqiperise, hahhaha, cudi, deri dje kishte pak minoritete e tani po na dalin lloj-lloj minoritetesh, si psh Himariote greke etj.

  9. #9
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    20,234
    Faleminderit
    25
    300 falenderime nė 225 postime
    Citim Postuar mė parė nga Ballisti_Tetove
    Albo e verej se shkruan per Romet shpesh ...Ke ndonje gjen ?
    Une me romet e Shqiperise ndaj ate qe e ndajne te gjithe shtetasit shqiptare, shtetesine shqiptare. Arsyeja perse une i sjell keto informacione te shtypit ne forum eshte qe anetaret e forumit te njihen me minoritetin rom dhe problemet e tij pasi problemet e tyre jane problemet e Shqiperise.

    Nė 100 shtetas shqiptarė, 3 janė romė.

    Me duket se shqiptaret po dalin minoritet brenda Shqiperise, hahhaha, cudi, deri dje kishte pak minoritete e tani po na dalin lloj-lloj minoritetesh, si psh Himariote greke etj.
    Demografia shqiptare vetėm sa po ēlirohet nga diktati nga lart dhe po kthehen nė identitet tė gjitha minoritetet nė vend. Kjo nė vetvete nuk ėshtė dicka negative, kjo ėshte dicka shumė pozitive pasi neutralizohen tė gjitha kundėr-rrymat qė duan ti diktohen me forcė apo me propagandė realitetit shqiptar.

    Diversiteti nuk ėshtė dobėsi por vitaliteti i njė shoqėrie demokratike.

    Albo

  10. #10
    Perjashtuar Maska e Lunesta
    Anėtarėsuar
    09-09-2005
    Vendndodhja
    Dove la..Vittoria.....
    Postime
    1,675
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    kur sheh BBF te duket sikur 50% e shqiptareve jane rome.

  11. #11
    Perjashtuar Maska e Edvin83
    Anėtarėsuar
    20-03-2006
    Vendndodhja
    Tallinn
    Postime
    4,682
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga Albo
    Demografia shqiptare vetėm sa po ēlirohet nga diktati nga lart dhe po kthehen nė identitet tė gjitha minoritetet nė vend. Kjo nė vetvete nuk ėshtė dicka negative, kjo ėshte dicka shumė pozitive pasi neutralizohen tė gjitha kundėr-rrymat qė duan ti diktohen me forcė apo me propagandė realitetit shqiptar. Diversiteti nuk ėshtė dobėsi por vitaliteti i njė shoqėrie demokratike.

    Albo
    C"ia fut kot, pse ka ndonje histori ne Shqiperi qe jane shkelur te drejtat e minoriteteve apo jane shtypur minoritetet?Shqiperia eshte i vetmi vend ne bote ku minoritetet kane qene te barabarta me shumicen dhe nganjhere edhe te privilegjuara. Sikur te edhe USA nuk i trajton minoritetet me mire se ne. Ne Shqiperi ke shqiptare qe nuk e dine se kane shtet pervec kohes kur vjen shteti per te marre taksa apo vote, kurse ke minoritete qe financohen e u jepet para nga shteti vetem pse thone qe jane minoritare.
    Kam ndjekur debatin qe u be per minoritetet qe u be pas daljes se atlasit te minoriteteve ne Shqiperi dhe cuditerisht tani ne Shqiperi sipas grupeve qe ishin ne salle dilnin nja 300 000 Greke, Romet pretendonin te 400 000, nja 200 000 vllehe, nja 30 000 Bullgare e Malazeze, dhe nja 200 000 Maqedone. Tani beji llogarite vete ti dhe me thuaj se kush eshte minoriteti e kush maxhoriteti ne kete shtet prej 28748km2 se une qe jam shqiptar kur pashe keto shifra mu duk vetja minoritet dhe dua edhe une te themeloj nje shoqate per minoritetin shqiptar e te kerkoj te drejta e fonde nga shteti.

  12. #12
    Perjashtuar Maska e Edvin83
    Anėtarėsuar
    20-03-2006
    Vendndodhja
    Tallinn
    Postime
    4,682
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Ne Shqiperi na dalin shume mionritete sepse ka nja 300 000 shqiptare qe kane deklaruare veten si greke per pensionin prej 300 eurosh qe marrin nga shteti grek nese deklarojne se jane greke.
    Ne BE shqiptaret deklaronin se jane rome per te bere dokumentat gjoja se nuk mund te ktheheshin ne Shqiperi per shkak te diskriminimit.
    Ne fillimet e viteve 90 mijera shqiptare deklaronin se ishin serbe vetem per te marre viza per ne ish-Jugosllavine e asaj kohe.
    Prandaj identiteti kombetar ketu po ndryshon sa hap e mbyll syte.
    Sikur Shqiperia vitin tjeter t'ia kaloje ekonomikisht Greqise do ta shohesh qe papritur do te na dalin nja 1-2 milione shqiptare ne Greqi qe deklarojne se jane shqiptare dhe duan te behen shtetas shqiptare.
    Nuk eshte cudi qe te dalin ne kete rast edhe me mijera shqiptare te deklaruar ne Afrike!

  13. #13
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    02-07-2006
    Postime
    88
    Faleminderit
    11
    0 falenderime nė 0 postime
    Nė bazė tė postimeve qė ka bėrė z.Aldo pėr romėt, del se shteti Shqiptar duhet vėmendje tė veqantė ti kushtoj minoritetit rom. E pyes Aldon pse kėrkoni trajtim tė veqant a mos po bazoheni nė ledhatimin qė i bėhet pakicės serbe nė kosovė nga ana e ndėrkombėtarėve.Ka pėrnduar koha e enverit ku keni hangėr "bothė viqi" tash mos mendoni se Sorrosi ka kondicion tė gjatė... duhet tė pėvilen mėngėt dhe ti qaseni punės, privilegje nuk duhet tė ketė pėr as kend, me vajtime nuk arrihet kėrkund..

  14. #14
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    20,234
    Faleminderit
    25
    300 falenderime nė 225 postime
    Ministria e Punės, nis fushtėn “Mjaft”, pėr tė drejtat e romėve

    Ministria e Punės, Ēėshtjeve Sociale dhe Shanseve tė Barabarta prezantoi dje fushatėn “Dosta” (nė gjuhėn rome) qė do tė thotė “mjaft”. Kjo do tė jetė njė fushatė sensibilizimi qė do tė realizohet gjatė viteve 2006 dhe 2007 dhe ka pėr qėllim qė tė thyejė paragjykimet, duke afruar qytetarėt romė dhe jo romė, nė mėnyrė qė kjo popullsi tė ketė tė drejta tė barabarta me tė gjithė. Disa nga aktivitetet e “Dosta”-s pritet tė jenė ndėrtimi i njė faqeje interaktive interneti, workshop rajonal mbi kulturėn rome dhe median, spote publicitare nė mediat kombėtare, festival arti dhe pėr tė rinjtė kundėr steriotipeve, etj. Nė disa vende tė Evropės Qendrore dhe Lindore, ata pėrfaqėsojnė mė shumė se 5% tė popullsisė dhe janė njohur zyrtarisht si njė minoritet linguistik (gjuhėsor). Fushata “Dosta” ėshtė pjesė e programit tė Kėshillit tė Evropės Juglindore, qė do tė zbatohet edhe nė Shqipėri, Bosnjė dhe Hercegovinė, Serbi dhe Mali i Zi. Nė konferencė morėn pjesė pėrfaqėsues tė lartė tė qeverisė shqiptare, tė organizatave dhe shoqatave tė romėve nė Shqipėri, si dhe pėrfaqėsuesit mė tė lartė tė Kėshillit tė Evropės pėr ēėshtjet e romėve dhe tė emigrantėve. Punimet e konferencės u hapėn nga Zv/Ministrja e Punės, Ēėshtjeve Sociale dhe Shanseve tė Barabarta, Marjeta Zaēe, e cila prezantoi angazhimin e qeverisė shqiptare dhe institucioneve pėrgjegjėse pėr zbatimin dhe monitorimin e strategjisė sė romėve, pėr mbėshtetjen e kėtij komuniteti, pėr zgjerimin e veprimtarisė sė tyre nė jetė, shoqėri dhe vendimmarrje si dhe pėr krijimin e kushteve mė tė mira pėr pėrmirėsimin e cilėsisė sė jetės sė tyre. Pėrgjegjės tė Ministrisė sė Arsimit, tė Shėndetėsisė, tė Punėve Publike dhe Kulturės nė vazhdim tė konferencės bėnė bilancin dhe vlerėsimin e masave tė marra deri tani pėr tė promovuar tė drejtat themelore tė romėve nė Shqipėri. Michael Guet, drejtor i Drejtorisė sė Romėve dhe Shtegtarėve tė Kėshillit tė Evropės prezantoi fushatėn.

    Alketa Alia
    Tema

  15. #15
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    20,234
    Faleminderit
    25
    300 falenderime nė 225 postime
    Raporti thotė se fėmijėt romė janė ndėr mė tė diskriminuarit nė fushėn e arsimimit

    UNICEF: 80% e fėmijėve romė, pa arsim

    Problemet mė tė tė rėnda tė familjeve rome janė: mungesa e regjistrimit tė lindjeve dhe martesave, papunėsia, mosfrekuentimi i shkollave, varfėria, diskriminimi nga shoqėria shqiptare dhe indiferenca e shtetit

    Nė Shqipėri, 60-80 pėr qind e fėmijėve romė janė nė moshė pėr tė ndjekur shkollėn, por nuk i frekuentojnė ato. Sipas njė raporti tė UNICEF-it, fėmijėt romė nė vendet e Europės Juglindore si Shqipėria, Bullgaria dhe Romania janė ndėr mė tė diskriminuarit nė fushėn e arsimimit. Nė raportin e UNICEF-it thuhet qartė se, fėmijėt romė pėrballojnė diskriminim tė vazhdueshėm, pėrjashtim nga jeta sociale dhe varfėri tė pabarbartė. Sipas shefit tė UNICEF-it gjerman, Reinhart Shlagintveit, kjo situatė ku qindra e mijėra fėmijė romė rriten nė geto dhe pa prespektivė arsimimi nė zemėr tė Europės do tė ketė pasoja dramatike pėr shoqėrinė tonė. Ky raport publikohet, ndėrkohė qė Komiteti Kombėtar Gjerman pėr UNICEF-in do tė organizojnė gjatė muajit mars, njė konferencė njėditore nė Berlin mbi gjendjen e fėmijėve romė ne Europė. Nė kėtė ngjarje do tė jenė tė ftuar ekspertė nga grupet rome, politikanė, administratorė dhe media, pėr tė diskutuar mbi gjendjen dhe tė ardhmen e kėtyre komuniteteve.

    Fėmijėt romė

    Nė vendin tonė, shumė institucione dhe organizata kombėtare dhe ndėrkombėtare kanė vėnė alarmin mbi gjendjen e fėmijėve dhe komuniteteve rome nė vend. Shumė projekte kanė evidentuar dhe prekur probleme tė rėnda tė kėtyre familjeve si: mungesa e regjistrimit tė lindjeve dhe martesave, papunėsia, mosfrekuentimi i shkollave, varfėria, diskriminimi nga shoqėria shqiptare dhe indiferenca e shtetit. Sipas pėrfaqėsuesve tė organizatave pėr fėmijėt, Shqipėria po bėn pėrpjekje tė mėdha pėr integrimin nė organizmat ndėrkombėtare europiane dhe botėrore, por faktet tregojnė se ka bėrė shumė pak pėr integrimin e kėtyre komuniteteve nė shoqėrinė shqiptare.

    Arsimimi

    Nė raporti thuhet se arsimi duhet tė jetė i njė standardi tė lartė pėr tė gjithė fėmijėt, pavarėsisht nga prejardhja e tyre etnike apo kulturore. Sipas raportit, kjo do tė thotė arsimim, i cili tė jetė pėrfshirės qė t’i pėrgjigjet nevojave tė nxėnėsit, qė tė jetė i lidhur me zhvillimin e tyre dhe tė sigurojė pjesėmarrjen e gjerė tė nxėnėsve. Pėr kėtė arsye raporti, pėrveē faktit se njeh rėndėsinė e arsimit, qė konsiderohet i tillė si nga familja dhe nga komuniteti, e pėrqėndron vėmendjen dhe nė punėn e qeverive, pėr tė siguruar shėrbime arsimore nė pėrputhje me obligimet qė qeveritė kanė, si nė planin kombėtar apo ndėrkombėtar si dhe obligimet nė fushėn e ligjit dhe politikave. Kryesisht, raportet pėrshkruajnė cilėsinė e arsimit tė sponsorizuar nga fondet e shtetit. Raportet shpjegojnė faktorėt si, pėr shembull mundėsia e gjetjes sė ambienteve tė shkollės, ekzistenca e pengesave financiare pėr tė frekuentuar shkollėn si edhe faktorėt rrethanorė tė tillė si: siguria personale e fėmijėve, kur ata shkojnė nė shkollė. Vlerėsimi pėr cilėsinė pėrfshin krahasime materiale, pėr shembull nėse fėmijėt romė, jevgjitė dhe endacakė, mund tė pėrdorin pajisjet dhe ambientet njėlloj si edhe fėmijėt nga grupe tė tjera etnike dhe nėse kėto pajisje dhe ambiente kanė tė njėjtėn cilėsi.

    BOX

    Arsimi, e drejtė themelore

    E drejta e fėmijėve pėr tė marrė arsim mbart edhe njė obligim tė rėndė pėr tė rriturit dhe iu takon agjencive shtetėrore nė pėrgjithėsi, qė tė pėrhapin dhe tė sigurojnė qė arsimi t’iu pėrgjigjet nevojave tė fėmijėve individuale dhe tė jetė i njė cilėsie tė shėndoshė. Shteti, duke siguruar shėrbime nė fushėn arsimore mund tė kompensojė pjesėrisht pėr shtresat e paprivilegjuara tė shoqėrisė dhe pėr pabarazitė qė mund tė lindin, pėr shembull nė rrethana varfėrie ose nė kushte tė vėshtira tė familjes. Nė realitet, terreni arsimor nuk ėshtė gjithmonė nė njė nivel tė caktuar, tė pandryshueshem pėr shkak tė faktorėve historikė tė pabarazisė strukturore dhe tė diskriminimit. Shkolla si vendi ku bėjnė pjesė qytetarėt mė tė rinj tė komunitetit, tė cilėt pėrfshihen nė botėn jashtė ambientit tė tyre familjar, ka shumė influencė nė formimin e pikėpamjeve tė fėmijėve pėr botėn qė i rrethon ata, pėr shpresat dhe aspiratat e tyre. Pėr kėtė arsye, sistemet arsimore janė mjetet mė tė rėndėsishme dhe mė me influencė pėr qeveritė e vendeve, sepse ato sigurojnė respekt pėr qytetarėt me prejardhje tė ndryshme kulturore dhe etnike. Gjithashtu, shkollat mund tė jenė edhe vende konfrontimi, ku ndeshen vlera dhe pikėpamje tė ndryshme mbi botėn dhe ku vlerat e shumicės mund tė predominojnė mbi tė gjitha tė tjerat. Arsimi ėshtė nė vetvete e drejta themelore e njeriut si edhe njė mjet pėr tė realizuar tė drejtat e tjera; ėshtė kyē qė mund tė hapė shumė dyer. Mohimi i sė drejtės pėr arsim mund tė ndikoje dhe tė cenoje tė drejtat e tjera meqė pasojat e njė arsimi tė paplotė mund tė jenė dhėnia e tė drejtave civile ose politike si pėr shembull, e drejta e shprehjes ose e drejta pėr pjesėmarrje politike, qė janė tė zhveshura nga kuptimi dhe pėrmbajtja. Aftėsia pėr tė gėzuar tė drejtėn e arsimit, kur mungojnė faktorėt e tjerė kufizues si diskriminimi i tregut tė punės, hap rrugė pėr njė standard jetese tė pėrshtatshėm. Ajo krijon mundėsi pėr marrjen e njohurive qė iu duhen individėve pėr tė zhvilluar tė gjitha aftėsitė e tjera, pėr tė bėrė zgjedhje, pėr tė zhvilluar ndėrgjegjen politike dhe sociale dhe pėr tė marrė vendime me pikėsynime tė qarta, nė mėnyrė qė tė jetojnė njė jetė me dinjitet. Pėrmbi tė gjitha, arsimi nė kuptimin mė tė gjerė tė fjalės iu jep mundėsi individėve qė tė pėrfitojnė benefite mė tė gjera.

    Rildo Ngjela
    Gazeta Tema

  16. #16
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    14-02-2007
    Vendndodhja
    Canada
    Mosha
    39
    Postime
    188
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Hajde rrena hajde
    Albo ti nuk je ne vete pasha nje zot

    a dish sa jane 110.000 veta ?
    "Unė jam mirė kur asht mirė Shqipnia"

    Je vais bien quand l'Albanie va bien

  17. #17
    Perjashtuar Maska e Dragut
    Anėtarėsuar
    14-06-2006
    Vendndodhja
    Pėrtej Gramozit, gati pėr luftė
    Postime
    535
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Albo! Po kėtė situatė nė tė cilėn jetojnė romėt ata e kanė zgjedhur nuk u ėshtė imponuar... si minoritet kulturor ata gėzojnė tė gjitha tė drejtat e ēdo shqiptari, por nuk e bėjnė.

    U pėlqejnė tė vjedhin tė pijnė dhe janė shpesh rrezik pėr shoqėrinė. Ti thua qė nė 100 shqiptarė 3 janė romė, pse nuk thua qė nė 4 tė burgosur 2 janė romė.

    Ai analfabetizmi i tyre prodhon vetėm kriminalitet, vendet ku banojnė ata janė krejtėsisht tė pabanueshme, ndonjherė jo pėr faj tė tyre!

    Dikush ka gjetur tė bėj biznes duke na shitur ne rrobat e pėrdorura, biznes qė i ka bėrė mė tė pasur se shumė shqiptarė... por tė ardhura qė fitohen si shqiptar e harxhohen si rom...

    Albo ke qėnė shumė i drejtė qė ke sjellė dhe shkrimin edhe nė gjuhėn rome... por fto njė rom tė na flasi kėtu pėr problemet e tyre. Po s'ka!
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Dragut : 08-03-2007 mė 09:52

  18. #18
    R[love]ution Maska e Hyllien
    Anėtarėsuar
    28-11-2003
    Vendndodhja
    Mobil Ave.
    Postime
    7,749
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Rome ka ne gjithe europen, dhe me duhet te them qe tek ne kane nje rezervim shume special. Kudo muzika e tyre eshte e pranishme, ne spektakel kudo i kane patur dyert e hapura. Kam patur disa shoke rome qe i kisha dhe ne shkolle, e tani kane hapur bare e restorante te dores se dyte, por gjithsesi kane biznese. Provo ta shofesh Romin, ne Rome apo diku tjeter ne Europe me biznese.

    Ne shqiperi vete shqiptaret po mbeten pa shkolle nga administrata teper teper e dobet dhe e paafte, e papjekur dhe bythlepirse ndaj te huajve. Njerez qe kane frike te japin mendimin e tyre akademik per cdo gje, dhe qe blejne lart e poshte diplloma.

    UNICEF-i ne vend qe te bej rraporte te shkoj ne terren dhe te ndihmoj me ndihma po deshi, mos na derdellisi kot. Per te bere nje rraport eshte shume e lehte, puna eshte te besh dicka dhe organizmat boterore ne kete aspekt e kane treguar veten se jane vec njerez qe marrin rroge per ti lene vendet ne fjale ne VENDNUMERO duke i dhene "kartona te verdhe" per sjelljen e tyre ndaj minoritareve etj edhe kur kjo sjellje ne rastin tone eshte SHEMBULLORE.
    "The true history of mankind will be written only when Albanians participate in it's writing." -ML

  19. #19
    i/e regjistruar Maska e SKAI
    Anėtarėsuar
    04-04-2004
    Postime
    57
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Duke e thene qe ne fillim se nuk kam asnje gje kunder Romve te theme te verteten shifrat e sjella me larte jane te ekzagjeruara per te mose thene te pa verteta.
    Ku e mbeshtes kete mendim?
    Duke njohur shume mire Saranden dhe fshatrat e saje po ju theme me bindje se shifre e sjelle prej 3100 romesh jo vetem nuk qendron por eshte fryre kaq shume sa nuk e imagjinoni.
    Saranda si qytet ne vitin 1990 ka patur rreth 11.000 banore nga te cilat familje rom ishin vetem 9, gjithashtu kishte edhe rrethe 10 o 11 familje ne mos gaboj nga Permeti qe ishin me ngjyre por qe nuk e mbanin veten per rom.
    Persa u takon fshatrave te Sarandes jane fshatra etnikishte te pastra pervec Xarres dhe Cukes ku popullsia eshte omogjene. Pore edhe ne keto fshatra familjet rom numurohen me gishtat e dores. Kurse ne zonat e tjera sic jane zona e camerise , zona e minoritetit qe nga Karroqi deri ne Krane, zona e vurgut me perjashtim te Cukes qe e permenda pak me lart, zona e bregut dhe ajo e Corrajt as qe behet fjale per familje rom.
    Pra sic shkruajta me larte shifrat nuk jane vetem te fryra por jane te fallsifikuara nga ata qe ndodhen ne krye te ketyre etnive me qellimin e vetem PERFITIMIN

  20. #20
    Perjashtuar Maska e riu
    Anėtarėsuar
    05-12-2005
    Postime
    421
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Gjate ketyre viteve jevgjit kane bere nga 10 fmije dhe kane marre poste ne qeveri ne media, ne spektakle, aty ku rreh Shpirti i Shqiptarit.

    Shqiptaret keni ik te gjithe jashte dhe na perrallisni teori ketu. Mos u cudisni per shifrat. Ato jane te verteta. Nuk e pate koncertin e kryejevgut te Ballkanit, qe mori dhe celesat e Tiranes? Vetem jevgjit do ia benin ate nder nje bashkejevgu.

    Ajo qe me ben pershtypje mua eshte diskriminimi, qe thone me lart. Ne Shqiperi qeverisin jevgjit qe prej 90-es. Kush po i diskriminon?

    Le pastaj jevgjit ortodokse qe kane ne dore gjithe ekonomine e vendit duke fillu qe nga telefonia.

Faqja 1 prej 5 123 ... FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Theofan Stilian Noli: Jeta dhe veprat e tij
    Nga ILovePejaa nė forumin Elita kombėtare
    Pėrgjigje: 76
    Postimi i Fundit: 03-07-2014, 07:05
  2. Sulė Hotla (1875-1947), Njė Jetė Pėr Shqipėrinė
    Nga strong_07 nė forumin Shqipe nga Maqedonia
    Pėrgjigje: 6
    Postimi i Fundit: 15-03-2014, 20:34
  3. Ēfarė mendoni pėr Ahmet Zogun?
    Nga honzik nė forumin Elita kombėtare
    Pėrgjigje: 242
    Postimi i Fundit: 03-03-2014, 07:03
  4. Mesjeta e hershme shqiptare
    Nga DYDRINAS nė forumin Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 15-11-2006, 14:10
  5. Pėrgjigje: 2
    Postimi i Fundit: 04-09-2006, 00:15

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •