Close
Faqja 3 prej 4 FillimFillim 1234 FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 41 deri 60 prej 67
  1. #41
    FC INTERNAZIONALE Maska e Qendi
    Anėtarėsuar
    07-09-2007
    Vendndodhja
    Kosovė
    Postime
    2,115
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Vaji i ullirit dhe 5 orė ushtrime nė javė, luftojnė sėmundjen...
    Ende nuk njihet shkaku themelor i formimit tė kancerit malinj. Ka nga ata qė mendojnė se ai vjen si rrjedhojė e disa kushteve tė trashėguara tė sėmundjes ose nga disa kushte tė jashtme, si virus ose e pėrdorimit tė gjatė tė duhanit. Nė tė vėrtetė, kanceri malinj nuk ėshtė i trashėgueshėm. Fakti qė tė afėrmit tanė mund tė kenė vuajtur, nuk do tė thotė se ne jemi tė destinuar qė tė kalojmė tė njėjtėn sėmundje; as edhe ekspozimi pėr njė kohė tė gjatė ndaj “helmit” tė duhanit mund tė dėnojė me kėtė sėmundje. Sidoqoftė, asnjė substancė kancerogjene e veēuar nuk mund tė jetė shkaku direkt i kancerit; mundėsisht, provokon forma malinje vetėm nėse shkakton ndryshime kimike nė brendėsi tė analizave tė trupit, por disa herė as ky nuk ėshtė shkaku i formimit tė kancereve. Deri mė sot, shkencėtarėt kanė identifikuar rreth 24 substanca kimike, qė nė kushte tė veēanta, mund tė provokojnė kancerin nė trupin e njeriut. Kjo listė shtohet gjithnjė me vazhdimin e kėrkimeve qė bėhen dhe ajo pėrmbledh edhe mbeturinat industriale, tymin e makinave, helmeve tė ndryshme bujqėsore dhe disa prej materialeve tė ndėrtimit. Nė kėtė listė bėjnė pjesė edhe rrezet diellore, sidomos rrezet X dhe ato atomike. I njėjti opinion ėshtė edhe pėr viruset, edhe pse shumė kėrkues, tani pėr tani, refuzojnė tė pranojnė se ato janė njė ndėr shkaqet e formimit tė kancerit tek njeriu. Vaji i ullirit Dieta mesdhetare ku pėrdoret shumė vaji i ullirit mbron nga kanceri i gjirit, kjo pėr shkak tė acidit oleik qė gjendet nė vajin e ullirit. Testet laboratorike mbi qelizat kanceroze tė gjirit, treguan se ky acid e bėnte mė tė efektshėm medikamentin qė pėrdoret kundėr kancerit dhe rriste prodhimin e proteinave qė lufton tumoret. Kėshtu gratė qė ushqehen me vaj ulliri duket se janė tė mbrojtura nga ky lloj kanceri. Ndėrkaq shkencėtarėt thonė se kanė zhvilluar njė ilaē tė ri tė efektshėm pėr trajtimin e kancerit tė gjirit. Por ata thonė se ilaēi i ri, i cili quhet Arimidex, ėshtė mė i efektshėm nėse kanceri i gjirit shfaqet nė periudhėn pas menopauzės dhe si i tillė nuk mund tė zėvendėsojė ilaēin e deritanishėm, Tamoxifen, ilaē qė jepet pėr gratė qė vuajnė nga kanceri i gjirit. Gjatė 30 vjetėve tė fundit, Tamaxifeni ka qenė mjekimi standard pėr gratė nė periudhėn e pas menopauzės. Arimidexi zakonisht njihet si anastrozole, njė nga ilaēet e reja qė parandalon prodhimin e estrogjenit. Estrogjeni nxit zhvillimin e rreth tre tė katėrtave tė tumoreve qė ndodhin nė periudhėn pas menopauzės tek gratė. Po ashtu studimet e fundit tregojnė se ushtrimet fizike mund tė pakėsojnė rrezikun e kancerit tė gjirit. Por studiuesit kėrkojnė tė dinė nė se ushtrime tė tilla mund tė ndihmojnė edhe ato gra qė janė tė prekura tashmė me kancerin e gjirit. Dhe pikėrisht pėr kėtė arsye u bė njė studim, dhe autorėt zbuluan se ushtrimet fizike mund tė ndihmojė, dhe se rezultatet pozitive u vunė re qė nė fazėn e parė tė fillimit tė veprimtarive apo ushtrime fizike. Ecja Gratė me kancer nė gji qė ecin 3 deri nė 5 orė nė javė kanė 50 pėr qind mė pak tė ngjarė tė vdesin nga kanceri i gjirit krahasuar me gratė jo aktive qė kanė kancer nė gji. Njė studim me 3 mijė paciente me kancer nė gji, i ēoi mjekėt nė pėrfundimin se lėvizjet fizike tė ēfarėdo mase ulin rrezikun e vdekjes nga kanceri i gjirit. Por kjo nuk do tė thotė se pacientet me kancer nė gji duhet tė vrapojnė nė maratona pėr tė marrė frytet e punės. Keshillat 1-Pini ēdo ditė nga njė lugė vaj ulliri 2-Tė gjitha gjellėt dhe sallatat bėjini me vaj ulliri 3-Ecni ēdo ditė nga 30 minuta 4-Bėni ushtime fizike deri nė 5 orė nė javė 5-Shkoni tek mjeku njė herė nė tre muaj (edhe pse nuk jeni prekur nga sėmundja) 6-Tamafixen, ėshtė medikamenti qė duhet tė pėrdorni nė rast se prekeni nga kanceri malinj 7-Kimioterapia dhe fizioterapia, janė dy mėnyra mė tė mira pėr tė kuruar sėmundjen Kanceri 5 ore ne jave ushtrime fizike, largojnė kancerin Mjekėt panė se gratė qė bėjnė aktivitete fizike 3 deri nė 5 orė nė javė pėrfitojnė mė shumė. Kjo pasi stėrvitja ndihmon nė uljen e prodhimit tė hormoneve nė trup. Hormonet e larta mund tė bėjnė rritjen e qelizave kanceroze tė gjirit. Hormonet, shkaku i zhvillimit te kancerit Nė disa prej formave malinje, sidomos ata qė prekin gjirin, hormonet mund tė jenė ndėr faktorėt e rastėsishėm. Tipa tė tjerė tė kancerit, duke pėrfshirė kėtu ato tė gojės (dhe tė buzės) ndodh qė tė zhvillohen pas njė periudhe tė gjatė irritimi kronik qė shkaktohet nga proteza jo tė pėrshtatshme (ose nga vesi pėr tė mbajtur cigaren e ndezur midis buzėve dhe jo midis gishtėrinjve). Kimioterapia, per kurimin e kancerit Mėnyrat mė tė pėrdorshme pėr kurimin e kancerit janė kirurgjia, rrezatimi dhe kimioterapia. Kohėt e fundit ėshtė bėrė njė hap pėrpara nė kirurgji falė rrezeve lazer, qė duke mundur tė pėrdoren direkt nė mėnyrė shumė tė saktė, parandalojnė infektimin e qelizave tė shėndosha.

  2. #42
    FC INTERNAZIONALE Maska e Qendi
    Anėtarėsuar
    07-09-2007
    Vendndodhja
    Kosovė
    Postime
    2,115
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Luftimi i kancerit tė gjirit
    Shkencėtarėt nė Shtetet e Bashkuara mund tė kenė zbuluar se dieta mesdhetare ku pėrdoret shumė vaji i ullirit mbron nga kanceri i gjirit, kjo pėr shkak tė acidit oleik qė gjendet nė vajin e ullirit. Testet laboratorike mbi qelizat kanceroze tė gjirit treguan se ky acid e bėnte mė tė efektshėm medikamentin qė pėrdoret kundėr kancerit dhe rriste prodhimin e proteinave qė lufton tumoret.

    Kėshtu gratė qė ushqehen me vaj ulliri duket se janė tė mbrojtura nga ky lloj kanceri.

    Ndėrkaq shkencėtarėt thonė se kanė zhvilluar njė ilaē tė ri tė efektshėm pėr trajtimin e kancerit tė gjirit. Por ata thonė se ilaēi i ri, i cili quhet Arimidex, ėshtė mė i efektshėm nėse kanceri i gjirit shfaqet nė periudhėn pas menopauzės dhe si i tillė nuk mund tė zevendėsojė ilaēin e deritanishėm, Tamoxifen, ilaē qė jepet pėr gratė qė vuajnė nga kanceri i gjirit. Gjatė 30 vjetėve tė fundit, Tamaxifen'i ka qenė mjekimi standart pėr gratė nė periudhėn e pas menopauzės.


    Nė njė studim klinik tė kryer me fondet e kompanisė Astra Zeneca, e cila prodhon Arimidex'in, u pėrfshinė rreth 9 mijė gra nga vende tė ndryshme. Gratė qė morėn Arimidex pėr 5 vjet, pas kurimit tė kancerit tė gjirit nė fazėn e parė, i kishin mė tė pakta mundėsinė pėr zhvillimin e mėtejshėm tė kancerit, apo pėrhapjen e tij nė trup, krahasuar me gratė qė merrnin Tamoxifen. Por ky studim tregoi se Arimidex'i ishte 26 pėr qind mė i efektshėm se Tamoxifen'i pėrsa i pėrket zhvillimit tė tumoreve tė reja. Edhe efektet anėsore ishin mė tė pakta.


    Arimidex'i zakonisht njihet si anastrozole, njė nga ilaēet e reja qė parandalon prodhimin e estrogjenit. Estrogjeni nxit zhvillimin e rreth tre tė katėrtave tė tumoreve qė ndodhin nė periudhėn pas menopauzės tek gratė.


    Arimidex'i provoi gjithashtu se ėshtė mė i mirė se Tamoxifeni edhe nė njė tjetėr aspekt tė rėndėsishėm. Profesori Jeffery Tobias, i Spitalit Universitar tė Britanisė thotė se provat treguan se Arimideksi pakėson rrezikun e pėrhapjes sė kancerit, qė ėshtė aspekti fatal i sėmundjes sė kancerit. Megjithėse Arimideksi mund tė jetė i aftė tė parandalojė deri nė 80 pėr qind tė tipeve mė tė zakonshme tė tumoreve, qė prekin gratė nė periudhėn pas menopauzės, pėrsėri Tamoxifen'i vazhdon tė jetė mjekimi qė pėrdoret pėr gratė qė preken nga kanceri i gjirit para menopauzės, kryesisht pėr asrye se mjekimi i ri nuk mendohet tė jetė po aq i efektshėm nė atė periudhė.

  3. #43
    FC INTERNAZIONALE Maska e Qendi
    Anėtarėsuar
    07-09-2007
    Vendndodhja
    Kosovė
    Postime
    2,115
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Antibiotikėt dhe kanceri i gjirit; Cila ėshtė dializa mė e efektėshme?
    Shkencėtarėt thonė se pėrdorimi i antibiotikėve nga gratė mund tė bėhet shkak pėr zhvillimin e kancerit nė gji. Po megjithatė, shkencėtarėt theksojnė se antibiotikėt vazhdojnė tė jenė ilaēet mė tė efektėshme kundėr infeksioneve.

    Sipas njė studimi tė, botuar nė revistėn Jama, Revista e Shoqatės sė Mjekėve Amerikanė, shkencėtarėt kanė zbuluar njė lidhje tė mundėshme midis antibiotikėve dhe kancerit tė gjirit. Studimi u krye nga mjekėt Christine Velicer dhe John Pitter sė bashku me kolegėt e tyre nga universiteti i Washingtoni. Ata studiuan tė dhėnat mjekėsore tė mbi 10 mijė grave, duke filluar nga viti 1993 deri mė 2001.




    Nga studimi doli se gratė qė pėrdornin antibiotike pėr njė kohė tė gjatė ishin nė rrezik mė tė madh pėr t’u prekur nga kanceri i gjirit. Por edhe gratė qė pėrdornin rrallė antibiotike, ndodheshin nė njė shkallė tė lartė rreziku pėr t’u prekur nga kjo sėmundje Mjekja Velicer thotė se sa mė shumė qė njė grua kishte pėrdorur antibiotike aq mė tė mėdha ishin gjasat qė ajo tė prekej nga kanceri i gjirit.

    Megjithatė duhet theksuar se studimi nuk arrin nė pėrfundimin se antibiotikėt e shtojnė rrezikun e zhvillimit tė kancerit tė gjirit. Megjithatė mjekėt thonė se studimi nuk do tė thotė qė tė ndėrpritet pėrdorimi i antibiotikėve. Mjekėt janė tė njė mendimi se antibiotikėt vazhdojnė tė luajnė njė rol tepėr tė dobishėm nė mjekėsi dhe se ato pėrbėjnė njė mjet mjaft tė efektshėm pėr trajtimin e infeksioneve.

    Dializa

    Ēdo vit qindra mijėra vetė qė vuajnė nga veshkat u duhet t’i nėnshtrohen dializės, e cila ėshtė dy llojėshe; dializė peritonale, kur gjaku pastrohet brenda trupit tė pacientit me anė tė njė tubi ose kateteri, qė vendoset nga kirurgu nė fund tė barkut. Dhe forma e dytė ėshtė hemodializė, kur njė veshkė artificiale pėrdoret pėr tė larguar kimikatet dhe lėngjet e tepėrta nga gjaku i pacientit. Pėr tė kaluar ose qarkulluar gjakun e pacientit nė veshkėn artificiale mjekėt ndėrhyjnė kirurgjikisht nė venat e pacientit, nė krah ose nė kėmbė. Por cila nga kėto dy dializa ėshtė mė e efektėshme?

    Tė dhėnat tregojnė se hemodializa ėshtė mė e pėrhapur sesa dializa peritonale, por jo mė e efektėshme. Shkencėtarėt shprehin habinė pėrse hemodializa, njė metodė metodė e komplikuar dhe e kushtueshme qė kryehet nė klinikė pėr personat me sėmundje kronike tė veshkave ėshtė mė e pėrhapur se sa dializa peritonale qė ėshtė mė e thjeshtė dhe qė pacienti mund ta kryejė vetė nė shtėpi.

    Ky fakt del nga njė studim ku tregohet se 8 pėrqind e pacientėve qė i nėnshtrohen dializės peritonale thonė se gėzojnė njė kujdes shumė mė tė mirė mjekėsor sesa 92 pėrqind e tė sėmurėve qė trajtohen me hemodializė.

    Tyrone Gibson dhe Florine Walker nga Uashingtoni kalojnė 3 ditė nė javė nė qėndrėn e dializės nė klinikė. Teknikėt shpenzojnė 4 orė pėr tė siguruar pastrimin e gjakut nėpėrmjet hemodializės, lloji mė i pėrhapur mes dy dializave. 8 pėrqind e pacientėve nė Shtetete Bashkuara trajtohen me dializė peritonale dhe 92 pėrqind me hemodializė.

    Doktor Neal Powe pyeti pacientėt pėr tė pėrcaktuar nivelin e kujdesit shėndetsor, dhe tė dhėnat rreth dy llojeve tė dializave. Mbi 600 pacientė nė mbarė vendin iu pėrgjigjen pyetjeve me shkrim dhe njė zėri thanė se dializa peritonale ėshtė mė e mirė. Rezultatet janė befasuese, thotė doktor Powe, sepse pacientėt qė trajtohen me kėtė lloj dialize thonė se dializa peritonale ėshtė mė e mirė, dhe njėkohėsisht numri i pacientėve qė trajtohen me kėtė lloj dialize ėshtė tepėr i vogėl.

    Megjithėse janė dy metoda tė ndryshme, kėto dializa janė tė efektėshme nė pastrimin e gjakut tė pacientėve me sėmundje kronike tė veshkave. Por pacientėt qė trajtohen me hemodializė, shkojnė nė klinikė 3 herė nė javė pėr rreth 4 orė nė ditė, ndėrkohė qė pacientėt me dializė peritonale trajtojnė vetveten nė shtėpi, zakonisht gjatė natės ndėrsa flenė. Studimi lė tė kuptohet se pacientėt duhet tė njihen me tė gjitha alternativat e trajtimit tė sėmundjes kronike tė veshkave.

    Doktor Powe thotė se pacientėt duhet tė kenė mė shumė informacione rreth mundėsive tė mjekimit, tė mirat apo pasojat e tij. Shkencėtarėt thonė se tani pėr tani, mjekėt ndoshta u rekomandojnė pacientėve hemodializėn sepse kjo ėshtė njė metodė e cila njihet mė mirė prej tyre.

  4. #44
    FC INTERNAZIONALE Maska e Qendi
    Anėtarėsuar
    07-09-2007
    Vendndodhja
    Kosovė
    Postime
    2,115
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Nga kanceri i gjirit dhe i mitrės, vdesin rreth 600 ferma nė vit
    Komuniteti Evropian, nė kuadėr tė programit INTERREG, financon projektin 7 milionė pėr diagnostifikimin e kancerit tė gjirit dhe mitrės
    Nė bazė tė njė studimi njėvjeēar, tė realizuar nga mjekėt e Shėrbimit tė Onkologjisė nė QSUT, vihet re se vitet e fundit kjo patologji po haset tek fermat 35-vjeēe

    Vdekshmėria e madhe e fermave nga kanceri i gjirit dhe kanceri i qafės sė mitrės nė vend, ėshtė nė shifra tė larta. Kėshtu, sipas tė dhėnave tė Qendrės Spitalore Universitare tė Tiranės "Nėnė Tereza", nė vit, vdesin rreth 400 ferma nga kanceri i gjirit dhe 200 ferma nga ai i qafės sė mitrės. Tė dhėnat alarmante qė dalin nga QSUT-ja kanė nxitur fushatėn sensibilizuese qė do tė nisė nė muajin shtator, nė kuadėr tė projektit tė zbatimit tė fazės operative tė programit INTERREG III, Shqipėri-Itali. Kjo nismė e financuar me njė vlerė prej 7 milionė euro nga Komuniteti Evropian, pėrmes Agjencisė Rajonale Sanitare tė Pulias (Itali) do tė shėrbejė pėr diagnostifikimin nė kohė, si dhe trajtimin me sukses tė kancerit tė gjirit dhe tė mitrės.

    Shifrat alarmante

    Regjistri Kombėtar pranė Qendrės Spitalore Universitare nė Tiranė, tregon njė rritje tė pėrditshme tė rasteve tė kancerit dhe kėto ritme flasin pėr njė dyfishim tė rasteve nė tre dekadat e ardhshme. Aktualisht, nė Evropė, 1 nė ēdo 12 gra shfaq tumor tė gjirit. Sipas onkologėve shqiptarė, pavarėsisht se tė dhėnat tona janė mė tė mira, vihet re njė tendencė rritjeje e rasteve, qė me kalimin e kohės do tė jetė e krahasueshme me statistikat evropiane. Tė dhėnat e Qendrės Spitalore Universitare "Nėnė Tereza" nė Tiranė, tregojnė se humbin jetėn nga kanceri i gjirit rreth 400 femra nė vit, ndėrsa nga kanceri i qafės sė mitrės, rreth 200 femra nė vit. Nga tė dhėnat e shėrbimit Onkologjik, disa forma tė kancerit si ai i gjirit, nė tre dekadat e fundit janė trefishuar. Vendin e parė e zė kanceri i mushkėrisė dhe i lėkurės, pėr meshkujt, ndėrsa pėr femrat e zė kanceri i gjirit dhe i lėkurės. Nga 9 lloje tė kancereve qė hasen nė Shqipėri, shtatė prej tyre janė tė mundshme pėr t'u parandaluar, duke shmangur shkaktarėt parėsorė tė riskut. Nga tė dhėnat e OBSH-sė, mėsohet se nė tė gjithė botėn ekzistojnė 10 milionė raste tė reja nė vit me kancer, nga tė cilėt 7 milionė do tė vdesin nga kjo sėmundje. Mė shumė se 70 pėr qind e vdekjeve nga kanceri ndodhin nė vendet me tė ardhura tė ulėta dhe tė mesme, ku burimet e mundshme pėr zbulimin e hershėm, diagnostikimin, trajtimin dhe kujdesin paliativ janė tė kufizuara ose nuk ekzistojnė. Pėr kėtė, OBSH-ja ka nisur dhe zhvilluar njė strategji pėr kontrollin e kancerit, duke promovuar udhėzimet pėr ngritjen e Programeve Kombėtare tė Kontrollit tė Kancerit.

    Preken femrat e reja

    Nga studimi i mjekėve nė Shėrbimin e Onkologjisė, nė Qendrėn Spitalore Universitare "Nėnė Tereza" nė Tiranė, kanceri i gjirit nė Shqipėri ėshtė sėmundja mė e shpeshtė tek gratė, duke zėnė vendin e parė tė tumoreve malinje qė prekin seksin femėr. Vitet e fundit kjo patologji po haset nė mosha tė reja, mė pak se 35-vjeē. Ky ėshtė konkluzioni i njė studimi njėvjeēar tė realizuar nga mjekėt e Shėrbimit tė Onkologjisė nė Qendrėn Spitalore Universitare "Nėnė Tereza", nė Tiranė. Grupi i Punės pėr Kontrollin e Kancerit nė vendin tonė, konsideron si domosdoshmėri nevojėn e njė strategjie pėr parandalimin dhe trajtimin e sėmundjes sė kancerit. Grupi i Punės pėr Kontrollin e Kancerit, tė angazhuarit nė kėtė mision, janė nė pritje tė rekomandimeve dhe sugjerimeve tė Organizatės Botėrore tė Shėndetėsisė, pėr dokumentin strategjik pėr kontrollin e sėmundjes, tashmė tė bėrė gati. Bordi i Tumoreve rekomandon se duhet bėrė njė lėvizje nė kontrollin e kancerit, ndaj tė cilit shėrbimi ynė shėndetėsor ėshtė ende larg. Ky bord e konsideron njė sfidė dhe sukses arritjen e INTERREG III, pėr tė pėrfituar rreth 2.5 milionė euro, pėr parandalimin e kancerit tė qafės sė mitrės dhe tė gjirit te gratė. Statistikat e QSUT-sė tregojnė se nė vit, shėnohen rreth 400 raste tė reja tė sėmundjes sė kancerit tė gjirit. Gjatė viteve 1992-'96, maksimalisht u shėnuan 225 raste tė reja nė vit, ose 14 raste tė reja, pėr 100 mijė banorė, ndėrsa nė vitet 1996-2001, shifra maksimale ishte 305 raste ose 18, pėr 100 mijė banorė. Kanceri i gjirit ėshtė njė problem mbarėbotėror, njė nga problemet mė tė mprehta tė mjekėsisė, ku shifrat janė alarmante nė Evropė dhe tė tilla janė edhe pėr vendin tone. Statistikat evropiane flasin pėr njė shėrim nė masėn 80-90 pėr qind tė rasteve me kacer tė gjirit, nėse diagnostikimi realizohet nė kohė.

  5. #45
    FC INTERNAZIONALE Maska e Qendi
    Anėtarėsuar
    07-09-2007
    Vendndodhja
    Kosovė
    Postime
    2,115
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Kanceri i gjirit “njė sekret” akoma i paidentifikuar qartė
    Numri i femrave tė diagnostikuara me kancer nė gji ėshtė rritur ndjeshėm vitet e fundit gati nė ēdo vend tė botės. Progresi me hapa tė shpejtė i sėmundjes, jo vetėm qė pėrbėn njė problem serioz pėr vendet e zhvilluara, por rrezik pėrbėn pėrparimi i kėsaj sėmundje nė vendet nė zhvillim nė Evropėn Lindore, Azi, Afrikė etj. Popullsia e kėtyre vendeve ėshtė pak e informuar mbi rrezikun e kėsaj sėmundjeje, faktorėt ndikues, simptomat e para dhe mėnyrat e kurimit e diagnostikimit. Kjo pėr faktin se edhe aparaturat moderne dhe teknikat e ndjekura pėr diagnostikimin e sėmundjes janė shumė pak tė njohura nga kėto vende dhe shumė prej tyre nuk i disponojnė. Tė qenit femėr pėrfshin rrezikun e tė qenit tė ekspozuara ndaj rrezikut tė pėrhapjes sė kancerit tė gjirit. Ky rrezik sa vjen e rritet me kalimin e moshės. Ėshtė kjo arsyeja pse femrat, sidomos ato qė i kanė kaluar tė 40-at, tė bėjnė njė kontroll tė rregullt tė paktėn njė herė nė vit.
    Gjashtė muaj mė parė Liu Lichun zbuloi se kishte kancer nė gji. Pėr 40-vjeēaren nga Mongolia, kjo ishte njė sėmundje misteriozė tė cilėn ajo nuk e njihte. Ajo nuk kishte dėgjuar kurrė pėr tė, apo pėr monograminė e mastektominė, dy teknika moderne pėr diagnostikimin e kancerit. Liu Luchin nuk kishte dėgjuar raste ku njė i sėmurė me kancer t’i kishte shpėtuar vdekjes. Pasi zbuloi se ajo kishte kancer malinjit nė gjirin e majtė, mėsoi se kanceri i gjirit ishte forma mė vdekjeprurėse e tumoreve. Vetėm nė kohėn kur ajo mėsoi pėr sėmundjen qė kishte, dėgjoi se rreth 500 000 femra tė tjera vuanin nga i njėjti kancer. Nė SHBA nė ēdo tetė gra njėra prej tyre diagnostikohet me kancer nė gji. Nė vende tė ndryshme aziatike jo vetėm popullsia por dhe mjekėt edhe pse kanė dėgjuar kaq shumė pėr sėmundjen vdekjeprurėse dhe teknikat e ndjekura pėr diagnostikimin dhe kurimin e saj, janė shumė pak tė njohura me to. Kjo bėn qė popullsia e kėtyre vendeve tė jetė mė e rrezikuar jo vetėm nga prekja, por edhe nga niveli i lartė i vdekshmėrisė nga kanceri i gjirit. Sėmundja ėshtė e pranishme nė ēdo moment jo vetėm nė vendet e industrializuara nė Amerikėn Veriore dhe Evropėn Perėndimore, por edhe nė vendet nė zhvillim nė Azi, Afrikė, Evropėn Lindore dhe Amerikėn Latine. Edhe popullsia shqiptare ėshtė shumė pak e informuar mbi sėmundjen mė vdekjeprurėse tė shekullit, diagnozat dhe teknikat pėr trajtimin e saj. Sipas statistikave tė realizuara nė dy vitet e fundit vihet re njė rritje e numrit tė femrave shqiptare tė diagnostikuara me kancer nė gji. Faktorėt ndikues mund tė jenė tė ndryshėm duke filluar nga kjo faktorėt gjenetikė dhe trashėgimia e deri te dhėnia e gjirit pėr fėmijėn, mungesa e aktivitetit tė rregullt seksual, abortet, stresi kronik, injektimet nė gji, qėndrimi i tejzgjatur nė diell, mėnyra jo e shėndetshme e jetesės, obeziteti, pirja e duhanit dhe abuzimi me pijet alkoolike. Ekspertė tė shumtė janė shprehur “Ju mund tė shkoni nė ēdo vend tė botės, qoftė edhe nė ato mė tė zhvilluarat, por nuk do tė mundni tė kuroni sėmundjen, mjafton tė uleni dhe tė prisni vdekjen. Mos harroni se varfėria ėshtė kancerogjeni numėr njė”. Edhe pse vazhdojnė kėrkimet pėr zbulimin e shkaktarėve dhe mėnyrės sesi progreson sėmundja, akoma ka shumė pėr tė bėrė, sepse mbetet si detyrė parėsore e shkencės zbulimi i metodave kuruese pėr tė luftuar kancerin nė tė gjitha format e shfaqjes sė tij. Studimet kanė treguar se tė predispozuara pėr t’u prekur nga kanceri i gjirit janė jo vetėm femrat e racės sė zezė por edhe ato tė racės aziatike, sidomos pas viteve 40 tė jetės dhe me fillimin e menopauzės.

    Kėshilla pėr tė shmangur kancerin nė gji

    1- Bėni vizita mjekėsore sa herė ndjeni shqetėsime, por edhe kur e ndjeni veten mirė.
    2- Bėni njė jetė tė shėndetshme, bini nė peshė, nėse jeni mbipeshė.
    3- Pėrpiquni tė minimizoni stresin.
    4- Mundohuni tė keni njė aktivitet seksual tė rregullt.
    5- Ushqehuni duke ndjekur njė dietė tė caktuar. Hani ushqime qė janė tė pasura me vitaminė A, E dhe C, p.sh., karota, spinaq, kajsi dhe agrume. Ėshtė mirė qė ato t‘i bėni pjesė tė pandashme tė dietės suaj ditore.
    6- Mos harroni se lindja e fėmijės dhe ushqimi me gji janė shumė tė rėndėsishme pėr shėndetin e gjirit tuaj.

    Terapitė pėr trajtimin e kancerit tė gjirit
    Ēdo vit kanceri i gjirit zbulohet i pranishėm nė mė shumė se 1 milion gra nė botė dhe mė shumė se 400 mijė gra vdesin nga ēdo vit nga kjo sėmundje. Instituti Kombėtar Amerikan i Kancerit thotė se, numri i grave qė diagnostikohen me kancerin e gjirit po shtohet. Por si pėrhapet ky kancer dhe cilat janė mundėsitė e kurimit tė tij? Kanceri mund tė fillojė nė ēdo organ apo ind tė trupit. Por qelizat mund tė pėrhapen nga tumori fillestar dhe tė lėvizin pėrmes rrjedhjes sė gjakut nė pjesė tė tjera. Gjatė viteve tė fundit, studiuesit kanė krijuar ilaēe qė pėrmirėsojnė shanset e grave me kancer nė gji. Ka disa lloje tė kancerit tė gjirit. Studiuesit thonė se trajtimi varet gjerėsisht nga terapia e pėrdorur, pėrdorimi i ilaēeve qė reagojnė mbi qelizat specifike tė kancerit

    Tumori i gjirit nė varėsi tė moshės
    Ashtu siē ndodh me pjesėn mė tė madhe tė tumoreve epiteliale, pėrqindja e sėmundjes rritet me rritjen e moshės. Pėr tumorin nė gji, grafiku ėshtė nė rritje deri nė menopauzė, pastaj zvogėlohet nė vitet e para tė menopauzės, pėr tė rinisur rritjen me kalimin e moshės. Kėshtu, nė mė shumė se 80 pėr qind tė rasteve, tumori nė gji prek gratė mbi 50 vjeēe. Prandaj ka rėndėsi kėshillimi me mjekun specialist dhe diagnostikimi. Termografia pėrdoret gjerėsisht nė praktikėn klinike bashkėkohore pėr matjen dhe regjistrimin e nxehtėsisė, e cila shkaktohet nga pjesė tė ndryshme tė trupit ose gjėndrave tė gjirit. Nxehtėsia qė lėshon trupi nė pjesė tė ndryshme matet nė bazė tė qarkullimit tė gjakut nė enė, kėshtu qė qarkullimi i ngadaltė i gjakut prodhon mė pak nxehtėsi.

    Kėrkimet kunder progresit tė kancerit
    Shkencėtarėt e kancerit janė tė mendimit se ne jemi nė fundin e epokės sė re nė kėrkimet mbi kancerin. Diagnostikimet dhe trajtimet mė tė fundit janė nė rrugė tė mbarė dhe me njė fjalė do tė thotė rritje nė pėrqindjen e tė mbijetuarve. Janė duke u bėrė hapa tė mėdhenj nė ketė drejtim falė ndihmės sė kėrkimeve themelore tė kryera mė parė. Ekipet kėrkimore synojnė tė realizojnė 10 qėllime deri nė vitin 2020 pėrkundrejt progresit, i cili do tė jetė i njėtrajtshėm. Mjekėt synojnė tė reduktojnė numrin e duhanpirėsve nga 12 nė 8 milionė, duke reduktuar kėshtu edhe rastet e tė sėmurėve me kancer, duke dyfishuar trajtimet pėrmirėsuese me sa mė pak efekte anėsore dhe shtimin e realizimin e mundėsive qė pacientėt tė diagnostikohen qė nė stadet fillestare.

    Faktorėt e kancerit te meshkujve
    Edhe pse akoma nuk janė realizuar studime specifike pėr kėtė lloj kanceri, pėr vetė faktin se shfaqja e tij ėshtė shumė e rrallė, kanceri i gjoksit te meshkujt ka pėsuar rritje gjatė kohės. Po tė krahasohet me vitet e tjera edhe rastet e shfaqjes sė kancerit tė gjirit te femrat kanė pėsuar njė rritje tė madhe. Nė tė dyja sekset, kanceri lidhet me hormonin estrogjen, kėshtu qė obeziteti, mbipesha, mund tė pėrbėjė njė faktor. Qelizat dhjamore prodhojnė estrogjen. Kėshtu ndodh edhe me kimikatet nė mjedis apo ndryshimet nė mėnyrėn e jetesės. Sipas specialisteve tė Qendrės sė Kancerit, nevojitet njė studim shumė mė i hollėsishėm, sepse njė pjesė e meshkujve tė prekur nga kanceri i gjoksit nuk kanė qenė tė rėndė nė peshė apo mbipeshė

  6. #46
    i/e regjistruar Maska e Dorontina
    Anėtarėsuar
    22-09-2006
    Vendndodhja
    "In your dreams making you happy"Nese e ke humb dashurin e ke humb aryen e jetes, nese ende se ke gjet ke arsye te jetojsh "
    Postime
    3,535
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga Di68 Lexo Postimin
    Ajo puna e mamografise cdo 6 muaj me duket pak si e tepruar, ne USA nuk rekomandohet te behet mamografi nese nuk ke shqetesime para moshes 40 vjec...
    E vertet mamografia behet qdo 2 vit e mamotesti behet qdo vit te mjekja gjinekologe.
    ketu ne Belgjik mamografia asht falas de qdo spital mbi modhen 50 vj.
    Por nji kontrol e pergjithshme nji her ne vit asht ma se e nevojshme per femrat mbi 35 vjeē per kontroll testi (te kancerit te uterusit dhe palpimin e mjekes"mamotest) nese ajo ka ndoj dyshim te vogel te dergon me ba nji mamografi dhe nji ecografi , ku mund te jet edhe kosta gelqere apo te ujit.Po ne raste te rradha ndodh edhe formim i cancerit.
    pyetja nga vjen canceri ?
    emocionet emocionet jan armik numer nji !
    ka dhe tjera kuptohet
    kishte me qen mir qe te ka ne Tv debate me nji femer te stilit JetaneKosove ku nji femer efikase te mban nji debat ose me filma te blera nga Canada ku veq jan ba debate te ktij lloji.
    pyetja ime asht ?
    ne kosove a asht falas apo me pages ? mamografia ?
    ketu asht falas
    bile nji her ne vit ka tjera promocione qe bahen , per sy per shum gjera depistazhe Falas........flitet ne Tv ne radio gjithku gazetat shkruj me u kqyr pa pare.
    "Msyja Henes po smujte me u ndal ne Hene,mbi yje ateron gjitsesi" ....

  7. #47
    i/e regjistruar Maska e Dorontina
    Anėtarėsuar
    22-09-2006
    Vendndodhja
    "In your dreams making you happy"Nese e ke humb dashurin e ke humb aryen e jetes, nese ende se ke gjet ke arsye te jetojsh "
    Postime
    3,535
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    korigjim
    E vertet mamografia behet qdo 2 vit e mamotesti behet qdo vit te mjekja gjinekologe.
    ketu ne Belgjik mamografia asht falas ne qdo spital mbi modhen 50 vj.Por nji kontrol e pergjithshme nji her ne vit asht ma se e nevojshme per femrat mbi 35 vjeē per kontroll testi (te kancerit te uterusit dhe palpimin te mjekja"mamotest) nese ajo ka ndoj dyshim te vogel te dergon me ba nji mamografi dhe nji ekografi , ku mund te jet edhe kista gelqere apo te ujit.Po ne raste te rradha ndodh edhe formim i cancerit.
    pyetja nga vjen canceri ?
    emocionet emocionet jan armik numer nji !
    ka dhe tjera kuptohet
    kishte me qen mir qe te ka ne Tv debate me nji femer te stilit JetaneKosove ku nji femer efikase te mban nji debat ose me filma te blera nga Canada ku veq jan ba debate te ktij lloji.
    pyetja ime asht ?
    ne kosove a asht falas apo me pages ? mamografia ?
    ketu asht falas
    bile nji her ne vit ka edhe tjera promocione qe bahen , per sy per shum gjera depistazhe Falas........flitet ne Tv ne radio gjithku gazetat shkrujn me u kqyr pa pare
    "Msyja Henes po smujte me u ndal ne Hene,mbi yje ateron gjitsesi" ....

  8. #48
    i/e regjistruar Maska e Daja-GONI
    Anėtarėsuar
    21-03-2006
    Postime
    1,640
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Deri me sot njifet vetem nje shkaktare i kancerit;Rrezet radioaktive.

    Te gjitha te tjerat jan vetem supozime,disa me te forta e disa me te dobeta.Mirepo ka shume shkaqe te cilat ne kombinim me njera tjetren cojne deri tek ndryshimi respektivisht deformimi i qelizave.

    Ata qe mendojne se njofin shkaktaret e kancerit,jan sharlatan.

  9. #49
    i/e regjistruar Maska e Glamorous
    Anėtarėsuar
    31-03-2005
    Vendndodhja
    Pak ne Qiell me Engjejt... Pak ne Toke me Djajt.. Kryesisht ne Zemer me Veten!
    Postime
    361
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Kanceri i gjirit mund te jete edhe i trashegueshem!
    dhe njekohesisht ai mund te shkaktohet edhe nga goditje te forta qe mund te pesosh; pasi gjoksi eshte nje mase gjendrash te cilat nga nje acarim, demtim mund te shkaktojne semundje te tilla, te cilat mund te jene fatale, ose mund te kapen ne kohe dhe i bie qe te pritet gjiri i semure, qe te mos ket perhapje te semundjes.
    Puthja eshte ushqimi i zemres...

  10. #50
    Ngelem unė! Maska e DI_ANA
    Anėtarėsuar
    30-12-2006
    Vendndodhja
    France.
    Postime
    5,874
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    Kanceri ne gji. Kapeni shpejt ate.


    Shkrimtarja ruse, Darya Dontsova, yjet e muzikės pop, Kylie Minogue dhe Anastasia, Zonja e Parė, Nancy Reagan, dhe shumė femra tė tjera jo kaq tė njohura, kanė diēka tė pėrbashkėt: tė gjitha janė diagnostikuar me kancer nė gji. As statusi i tyre shoqėror dhe as pasuria e tyre marramendėse nuk janė garantė pėr kurimin e sėmundjes. Nė tė gjitha rastet, femrat me kėtė diagnozė mundohen tė bėjnė gjithēka munden pėr ta eliminuar, duke pėrdorur metodat e fundit tė diagnostikimit modern.

    Minimizimi i rrezikut

    Faktorėt rrezikues janė listuar si mė poshtė, nisur nga rėndėsia e tyre:

    Nė bazė tė studimeve, sėmundja e shekullit ėshtė gjenetike dhe ka lidhje familjare.
    Shmangia e dhėnies gji, lejon rritjen e disa qelizave jo normale. Kėshillohet ushqyerja e foshnjės pėr njė periudhė tė shkurtėr, tė paktėn gjashtėmujore. Gjėja mė e mirė do tė ishte nėse do t‘i jepnit gji fėmijės 9-10 muajt e parė.
    Mungesa e aktivitetit tė rregullt seksual.
    Abortet.
    Stresi kronik.
    Injektimet nė gji.
    Qėndrim i tejzgjatur nė diell.
    Mėnyra jo e shėndetshėm e jetesės (obeziteti, pirja e duhanit dhe abuzimi me pijet alkoolike).
    Gjithsesi, nuk duhet tė shqetėsoheni, edhe nėse zbuloni se jeni njė kandidat me rrezik tė madh. Ashtu si shumė sėmundje tė tjera, ju mund tė minimizoni rrezikun e kancerit nė gji, duke marrė masa parandaluese nė kohėn e duhur.

    1. Bėni vizita mjekėsore sa herė ndjeni shqetėsime, por edhe kur e ndjeni veten mirė. Bėni njė jetė tė shėndetshme, bini nė peshė nėse jeni mbipeshė.

    2. Pėrpiquni tė minimizoni stresin. Mundohuni tė keni njė aktivitet seksual tė rregullt.

    3. Ushqehuni duke ndjekur njė dietė tė caktuar. Hani ushqime qė janė tė pasura me vitaminė A, E dhe C, p.sh., karota, spinaq, kajsi dhe agrume. Ėshtė mirė qė ato t‘i bėni pjesė tė pandashme tė dietės suaj ditore.

    4. Nguliteni nė mendje se lindja e fėmijės dhe ushqimi me gji janė shumė tė rėndėsishme pėr shėndetin e gjirit tuaj.

    Mundohuni t‘i ndiqni tė gjitha rekomandimet e mėsipėrme, por sėrish ju jeni tė ekspozuar nga rreziku i prekjes sė kėsaj sėmundjeje, ky ėshtė njė nga disavantazhet e tė qenit femėr.

    Avantazhet e teknikave diagnostikuese

    Diagnoza e tumoreve tė gjirit pėrfshin teknika diagnostikimi fillestare dhe tė diferencuar. Teknika diagnostikuese fillestare pėrfshin vet-ekzaminimin dhe prekjen me kujdes tė gjoksit, duke ndjerė me mollėzat e gishtave ndonjė gjėndėr tė pazakontė. Gjithsesi, kėto metoda janė tė pamjaftueshme pėr matjen e masės aktuale tumorale si dhe pėrcaktimin e diagnozės sė saktė. Kjo ėshtė arsyeja sepse pėrdoren teknika diagnostikuese diferenciale si p.sh., mamografia dhe ekzaminimi me ultratinguj. Mamografia ėshtė fotografimi i gjoksit, duke pėrdorur rrezet X ose infra. Zakonisht pėrdoret pėr zbulimin e rritjeve tė parregullta. Mamografia lejon diagnostikuesit tė zbulojnė fazėn e parė tė kancerit nė gji nė 50 deri 70 pėr qind tė rasteve. Tumoret e pakapshme mund tė zbulohen nė 18-33 pėr qind tė rasteve. Aparatet moderne me rreze X janė shumė efikase nė zbulimin e tumoreve, tė cilat kanė madhėsi nga 5 deri nė 10 milimetra. Disavantazhi mė i madh i mamografisė qėndron nė sigurinė e paktė, kur bėhet fjalė pėr ekzaminimin e vajzave tė reja (tė cilat nuk kanė fėmijė), e femrave qė i janė nėnshtruar transplantit tė gjoksit. Nė kėto raste, diagnostifikuesit pėrdorin ekzaminimin me ultratinguj pėr zbulimin e tumoreve nė gji. Ekzaminimi me ultratinguj, veēanėrisht nėse pėrdoret sė bashku me mamografinė, ėshtė njė teknikė efektive diagnostifikuese pėr prodhimin e njė figure mė tė mirė tė tumorit. Teknika ka njė shkallė saktėsie rreth 87 pėr qind.

    Termografia pėrdoret gjerėsisht nė praktikėn klinike bashkėkohore pėr matjen dhe regjistrimin e nxehtėsisė, e cila shkaktohet nga pjesė tė ndryshme tė trupit ose gjėndrave tė gjirit. Nxehtėsia qė lėshon trupi nė pjesė tė ndryshme matet nė bazė tė qarkullimit tė gjakut nė enė, kėshtu qė qarkullimi i ngadaltė i gjakut prodhon mė pak nxehtėsi.

    Mamospektrometria konsiderohet si teknika mė moderne e zbulimit tė kancerit nė fazėn e parė. Nė fillim tė diagnozės, pacienti merr tableta tė caktuara (Fe59), i cili ėshtė njė agjent kimik. Mė pas, njė aparat specifik Perenna aktivizohet pėr ekzaminimin e gjėndrave tė gjirit. Tė dhėnat futen nė kompjuter, nė mėnyrė qė diagnostikuesit tė arrijnė nė diagnozėn e saktė. Me fjalė tė tjera, teknika i lejon mjekėt tė zbulojnė nėse ka apo jo njė rritje tė pakontrolluar tė qelizave tė gjirit.

    Krahasuar me teknika tė tjera diagnostikuese, mamospektrometria ka tė paktėn katėr avantazhe:

    Kjo teknikė mund tė pėrdoret pėr ekzaminimin e pacienteve shtatzėnė
    Ekspozimi ndaj rrezeve ėshtė nė shkallėn mė tė ulėt
    E gjithė procedura nuk zgjat mė shumė se pesė minuta
    Kjo teknikė mund tė zbulojė tumorin, nėse masa e tij ėshtė mė e vogėl se 5 milimetra
    Pėr sa u pėrket disavantazheve, ajo ka vetėm njė:

    Mamospektometria ende ėshtė njė risi, edhe pse ėshtė teknika e diagnostikimit mė e avancuar pėr zbulimin e kancerit tė gjirit nė fazat e para tė zhvillimit. Pėr shembull, kjo teknikė mund tė realizohet vetėm nė njė klinikė nė Moskė, nė qendrėn e mjekėsisė profesionale “Akademia”. Sa mė i vogėl tė jetė tumori, aq mė i madh ėshtė shansi pėr ta shėruar atė. Kėshtu qė nėse ndieni ndonjė problem, mos hezitoni qė tė ekzaminoni gjirin tuaj nga njė specialist i kualifikuar. Nėse sėmundja kapet shpejt, shanset tuaja pėr ta eliminuar atė janė tė mėdha. Mos harroni se rreziku sa vjen e rritet me kalimin e moshės. Kjo ėshtė arsyeja qė duhet tė bėni kontroll tė rregullt, tė paktėn njė herė nė vit, sidomos kur i keni kaluar tė 40-at. Pėrgatiti: DELINA CICI

    Ushqimi dhe lėvizja

    Sigurisht, sa dhe ēfarė hamė ka njė ndikim tė madh nė rrezikun e tumorit tė gjirit. Nė Los Anxhelos, nė kongresin vjetor tė “Kėrkimit mbi kancerin”, studimi mė i fundit tregoi se yndyrat dėmtojnė jo vetėm gratė qė i marrin, por edhe fėmijėn (fetusin gjatė periudhės sė shtatzėnisė ose fėmijėn gjatė ushqyerjes me gji). Zakonet, historia personale dhe gjenetike, mosha e parė e menstruacioneve, ushqyerja me gji, mosha e menopauzės, pėrdorimi i hormoneve dhe terapia hormonale, janė faktorė shumė tė rėndėsishėm, disa “miq” dhe disa armiq tė gjoksit. Ndėrkaq, rezultatet e studimeve tė rėndėsishme tė nisura nė vitet ‘80, qė tani janė tė disponueshme, kanė vlerėsuar hormonet seksuale dhe kushtet e faktorėt qė favorizojnė shfaqjen e njė tumori. Kėshtu, nė vitet ‘80, nė Evropė regjistroheshin 20000 raste nė vit; nė vitet ‘90, 30000 raste dhe rreth 45 mijė raste nė fillim tė viteve 2000. Sot mendohet se ai prek rreth 1.2 milionė gra nė tė gjithė botėn, nga tė cilat 500 mijė humbin jetėn. Por, pavarėsisht rritjes sė pėrqindjes, rastet e vdekshmėrisė nga kanceri i gjirit nė vitet 2000 janė reduktuar dukshėm, sidomos te moshat mė tė reja, qė kanė mundėsi t‘u nėnshtrohen ekzaminimeve tė ndryshme, si mamografisė dhe ekografive tė ndryshme.

    Mosha

    Ashtu siē ndodh me pjesėn mė tė madhe tė tumoreve epiteliale, pėrqindja e sėmundjes rritet me rritjen e moshės. Pėr tumorin nė gji, grafiku ėshtė nė rritje deri nė menopauzė, pastaj zvogėlohet nė vitet e para tė menopauzės, pėr tė rinisur rritjen me kalimin e moshės. Kėshtu, nė mė shumė se 80 pėr qind tė rasteve, tumori nė gji prek gratė mbi 50 vjeēe

    Aspirina dhe vaji i ullirit

    Shkencėtarėt kanė treguar se marrja e njė aspirine nė ditė redukton me rreth 25 pėr qind rrezikun e kancerit nė gji, ndėrsa kanė zbuluar se dieta mesdhetare ku pėrdoret shumė vaji i ullirit tė mbron nga kanceri i gjirit, pėr shkak tė acidit oleik qė gjendet nė vajin e ullirit. Testet laboratorike mbi qelizat kanceroze tė gjirit treguan, se ky acid e bėnte mė tė efektshėm medikamentin qė pėrdoret kundėr kancerit dhe rriste prodhimin e proteinave qė lufton tumoret.

    Shkruar nga Don Imeraj
    "Carpe Diem"

  11. #51
    Ngelem unė! Maska e DI_ANA
    Anėtarėsuar
    30-12-2006
    Vendndodhja
    France.
    Postime
    5,874
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    Deficiti i vitaminės D pėrkeqėson kancerin e gjirit

    Niveli i ulėt i vitaminės D ėshtė i shpeshtė te femrat e diagnostikuara me kancer tė gjirit dhe mund ta rrisė rrezikun pėr pėrhapjen e kancerit dhe tė shkaktojė vdekjen.

    Pas njė studimi dhjetėvjeēar, kanė mbijetuar 83 % e femrave me nivele adekuate tė vitaminės D tė cilat nuk kishin shenja tė pėrhapjes sė kancerit (metastaza), ndėrsa pėrqindja e femrave tė cilat mbijetuan dhe kishin deficit tė vitaminės D, ishte 69 %.

    Te femrat me nivele tė pamjaftueshme tė vitaminės D vėrehej njė rrezik mė i madh pėr pėrhapjen e kancerit nė krahasim me fermat tė cilat kishin nivele tė mjaftueshme. Mirėpo dallimi ishte shumė i vogėl, dhe pėr kėtė arsye mendohet pėr ndonjė rastėsi. Ndėrsa rreziku pėr vdekje ishte i njėjtė, por me njė shkallė mė tė lartė te femrat me deficit tė vitaminės D.

    Nga ana tjetėr, studimi tregoi se edhe vlera mbi optimalen e vitaminės D, nxit rrezikun pėr vdekje. Pėr kėtė arsye ata paralajmėrojnė femrat qė tė mos marrin preparate tė vitaminės D nė mėnyrė tė pakontrolluar, pasi qė kjo paraqet njė thikė me dy tehe.

    "Spekter"
    "Carpe Diem"

  12. #52
    i/e regjistruar Maska e Flora82
    Anėtarėsuar
    17-04-2006
    Vendndodhja
    afer detit
    Postime
    941
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Mendoj qe nuk eshte semundje trashiguse .

    Nuk di ne Tiranė a behet ky lloj operacion ?

  13. #53
    i/e regjistruar Maska e xhori
    Anėtarėsuar
    25-12-2006
    Vendndodhja
    MARCHE
    Postime
    1,402
    Faleminderit
    3
    12 falenderime nė 10 postime
    Citim Postuar mė parė nga shigjeta Lexo Postimin
    Kanceri i gjirit dhe fiskultura
    Ne baze te studimeve, eshte vene re qe vrapi ose ecje e lire 3 here ne jave per dy milje (afersisht 3.2 km) mund te reduktoj 33% zhvillimin e kancerit ne gji kur je e re ne moshe, dhe 26% pas menopauzes.
    (Departamenti i Programit te Kerkimeve per Mbrojtjen nga Kanceri i Gjirit)
    ky studimi me duket kot, sepse njifja nje qe ishte atlete dhe bente vrap dite per dite dhe vdiq nga kjo semundja e gjirit
    jeshét prčmč ne aliarčm
    jeshčm more jeshčm
    po drita skeshčm

  14. #54
    i/e regjistruar Maska e alda09
    Anėtarėsuar
    08-02-2008
    Vendndodhja
    a casa
    Postime
    1,316
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Te mjeku duhet te paraqitesh ne c'do moment heret a vone qofte.(ndihmen minimale do e maresh)
    Ne shqiperi mungon edukata shendetesore,nuk e njohin fjalen "parandalim" por vetem sherim.Grate ne shqiperi jane te tejlodhura nga menyra si e pozicionojne veten ne jete,e shume pak kohe u mbetet per te menduar per shendetin e tyre. Per sa kohe te iket me parimet vjerri-vjerra,burri-femijet,hallet-problemet per mos te prekur anen ekonomike qe eshte kryesore ka per te avancuar akoma Ca.

  15. #55
    Ngelem unė! Maska e DI_ANA
    Anėtarėsuar
    30-12-2006
    Vendndodhja
    France.
    Postime
    5,874
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    Ushtrimet trupore zvogėlojnė rrezikun nga kanceri i gjirit

    Shkencėtarėt amerikanė nga Universiteti i Washingtonit kanė njoftuar se tinejxheret tė cilat vazhdimisht merren me ushtrime trupore janė mė pak tė rrezikuara pėr t’u sėmurė nga kanceri i gjirit nė moshėn madhore.

    Rezultatet e bazuara nė pėrcjelljen e mbi 65.000 pjesėmarrėseve tė shėndosha, kanė treguar se femrat tė cilat kanė qenė fizikisht mė aktive nė moshėn e tyre tė re, janė 23% mė pak tė rrezikuara pėr t’u sėmurė nga kanceri i gjirit para menopauzės.

    Shkencėtarėt kanė shtuar se faktori mbrojtės ėshtė i pranishėm edhe te femrat tė cilat janė marrė me intensitet mesatar tė aktivitetit fizik.

    Sipas hulumtuesve kjo mbrojtje mund tė shpjegohet me ndikimin e ushtrimeve trupore nė zvogėlimin e hormonit tė estrogjenit.

    "Spekter"
    "Carpe Diem"

  16. #56
    Ngelem unė! Maska e DI_ANA
    Anėtarėsuar
    30-12-2006
    Vendndodhja
    France.
    Postime
    5,874
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    Mamografia, kush duhet t’i nėnshtrohet

    Diagnostikimi nė kohė i kancerit tė gjirit, ėshtė hapi i parė i trajtimit tė plotė tė sėmundjes.

    Mamografia ėshtė njė ekzaminim radiografik i gjirit dhe nuk ėshtė njė procedurė e re. Pėr herė tė parė ajo ėshtė pėrdorur nė vitin 1930. Teknikisht ėshtė njė procedurė relativisht e thjeshtė, dhe jo e shtrenjtė. Mamografia bazohet nė kontrastin radiografik tė strukturave tė gjirit dhe pikėrisht nė kontrastin natyral tė siguruar nga pėrmbajtja e dhjamit tė gjirit.

    Mamografia rekomandohet nė tė gjitha rastet, kur janė prezente masa solitare nė gji me etiologji tė paqartė, pra me shkaqe tė paqarta. Rekomandohet gjithashtu nė tė gjitha rastet kur nė gji vihen re disa noduj, apo mamė sekretante, gruaja ka gji tė madh nė volum dhe penduloz (tė varur), dhe pse klinikisht nuk shfaq probleme. Po ashtu mamografia, konsiderohet njė procedurė e nevojshme pėr tė sėmurėt me karcionomė tė qartė, apo dhe tek ata qė janė trajtuar mė parė me karcionomė. Duke u bėrė kėshtu njė procedurė rutinė nė grupet me risk tė lartė, apo dhe tek ata qė kanė metastaza nė limfonodulat axilare (sqetull) ose metastaza, nė distancė dhe me origjinė tė panjohur

    Megjithėse mamografia ėshtė e vlefshme nė masat solitare tė gjirit me etiologji tė panjohur, ajo kurrė s’duhet pėrdorur si masė zėvendėsuese e njė biopsie indore. E njėjta gjė thuhet dhe pėr noduset multiple tė gjirit, nė kėto raste nodusi i dyshuar duhet tė bėhet biopsi.

    Mamografia dhe vetė-ekzaminimi i gjirit pėrbėjnė dy elemente tė rėndėsishme pėr diagnostikimin e parakohshėm tė tumoreve. Dihet qė diagnostikimi i hershėm dhe nė kohė, ndikon shumė nė ecurinė e sėmundjeve tumorale. Mamografia mund tė bėhet mė njė thjeshtėsi tė madhe, pasi sot ėshtė e mundshme tė identifikohet tumori nė milimetra tė vogla. Aplikimi mujor i vetė-ekzaminimit, njė vizitė mjekėsorė njė herė nė vit, tė paktėn tre mamografi midis moshės 40-50 vjeē, dhe njė ēdo dy vjet mbas moshės 50, mund tė bėhen njė skemė diagnostikimi tė parakohshėm shumė efikase dhe lejon kurimin e tumoreve tė vegjėl, shpesh me operacione jo radikale dhe mundėsi tė mėdha shėrimi.

    Nga eksperienca e grumbulluar del se diagnoza radiologjike rekte mund tė arrijė nė 85-90% tė rasteve tė tė sėmurėve. Gabimet mė tė shpeshta bėhen nė vlerėsimin e gjinjve radiologjikisht dense.
    Kjo gjendje haset shpesh nė tė sėmurė premepauzal (qė janė nė fazėn pre-menstruale) dhe zakonisht i detyrohet pranisė sė njė sasie tė madhe indi glandular funksional me ose displazi tė supremipozuar tė gjirit.

    Mamografinė duhet ta bėj ēdo grua, pavarėsisht se nuk ka shqetėsime, ėshtė procedurė ekzaminimi rutinė. Ajo rekomandohet qė te moshat mbi 35 vjeē, mamografia tė kryhet ēdo dy, dhe ēdo vit te gratė e sėmura. Ndėrkohė rekomandohet tė bėhet 3-5-7 ditė pas ciklit menstrual.

    Cilat gra janė tė predispozuara tė kenė kancer tė gjirit

    - Gratė mbi moshėn 45 vjeē
    - Gratė qė janė trajtuar pėr njė tumor tė gjirit kanė njė rrezik rreth 5 herė mė shumė pėr tė pasur njė tumor nė gjirin tjetėr
    - Njė patologji prekanceroze e gjirit rrit mundėsinė e prekjes nga njė kancer
    - Gratė qė kanė pasur tumore gjinekologjike ose digjestive (aparatit tretės) janė 2 herė mė tė rrezikuara ndaj njė kanceri tė gjirit
    - Janė tė rrezikuara gratė, familjarėt e afėrt tė sė cilave (nėna ose motra), kanė pasur kancer tė gjirit
    - Menstruacionet e hershme dhe lėnia e tyre nė moshė tė madhe pėrbėjnė njė rrezik tė lartė pėr kancer tė gjirit
    - Gratė qė nuk kanė lindur fėmijė
    - Gratė qė nuk kanė lindur fėmijė para moshės 35 vjeēe, janė tre herė mė shumė tė predispozuara pėr njė kancer tė gjirit, sesa gratė qė kanė lindur nė moshėn 18 vjeēe
    - Shpeshtėsia e kancerit tė gjirit rritet nė gratė e dhjamosura
    - Dieta e pasur me yndyrna ėshtė njė predispozicion pėr njė kancer
    - Numri i rasteve me kancer tė gjirit ėshtė mė i lartė nė vendet industrialiste mė tė zhvilluara dhe i ulėt nė vendet e pa zhvilluara

    "Spekter"
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  
    "Carpe Diem"

  17. #57
    Ngelem unė! Maska e DI_ANA
    Anėtarėsuar
    30-12-2006
    Vendndodhja
    France.
    Postime
    5,874
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    Ilaē i ri pėr format agresive tė kancerit tė gjirit

    Gratė me njė formė agresive tė kancerit tė pėrhapur tė gjirit, pėr tė cilat kurat e tjera kanė dėshtuar t’i ndihmojnė ato, siguruan dje njė alternativė tjetėr pas miratimit tė njė ilaēi tė ri, megjithėse pėrfitimet e tij nuk janė tė qarta.



    Ilaēi Tykerb i prodhuar nga kompania Glakso Smith Kllajn ėshtė nė formėn e hapes dhe merret ēdo ditė. Ky ilaē duhet tė meret nga gratė, qė u janė nėnshtruar kurave me ilaēin intravenoz Herceptin dhe trajtimeve tė mėparshme me kimioterapi.

    Agjencia amerikane e Ushqimeve dhe Ilaēeve tha se e miratoi ilaēin Tykerb pėr t’u pėrdorur bashkė me mjekimin Xeloda dhe kimioterapi. Kompania Glakso Smith Kllajn tha se ky ilaē do tė jetė nė dispozicion tė pacientėve pas dy javėsh dhe kura kushton 2 mijė e 900 dollarė nė muaj.

    Rezultatet fillestare tė njė studimi, qė u njoftua vitin e kaluar, tregonin se Tykerb bashkė me ilaēin Xeloda parandalonin zhvillimin e tumorit me 8 muaj e gjysėm, ose 2 herė mė shpejt se sa vetėm ilaēi Xeloda. Tykerb doli aq i sukseshėm, saqė studimi ndėrkombėtar u ndėrpre mė parė dhe tė gjithė pjesėmarrėsve iu ofrua ilaēi.

    Mė vonė, kompania Glakso Smith Kllajn njoftoi se njė analizė mė pas e rezultateve tė studimit tregoi se parandalimi i zhvillimit tė tumorit vonohej me 7 muaj kur pėrdoreshin tė dy ilaēet, krahasuar me njė periudhė prej 5 muajsh kur pėrdorej vetėm ilaēi Xeloda.

    Agjencia amerikane e Ushqimeve dhe Ilaēeve tha se ėshtė tepėr herėt tė thuhet nė se gratė qė marrin ilaēet Tykerb dhe Xeloda do tė jetonin mė gjatė se sa gratė qė marrin vetėm ilaēin Xeloda.

    marrė nga voice of america
    "Carpe Diem"

  18. #58
    … ßriläntě … ΅ Ų λŁŁї Ϊм Maska e [Perla]
    Anėtarėsuar
    07-09-2006
    Vendndodhja
    Aconteceu !!! Estava escrito assim...
    Postime
    6,517
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Si kurohet tumori i gjirit?

    Kirurgjia, akoma ne ditet e sotme eshte arma me e efektshme ne terapine e tumorit te gjirit. Teknologjite e nderhyrjes jane kryesisht dy: konservuese (ruajtese) dhe shkaterruese.

    Teknologjia konservuese bazohet ne heqjen e nje pjese te vetme te semure te gjirit (zakonisht nje kuadrant) dhe eshte e mundur kur tumori eshte me permasa te reduktuara.

    Teknologjia shkaterruese (mastektomia), gjithnje e me e rralle, parashikon heqjen komplet te gjirit dhe eshte e nevojshme kur tumori eshte mjaft i perhapur. Ne keto raste i drejtohet gjithnje e me shpesh kirurgjise rindertuese, dhe kur eshte e mundur behet ne te njejten salle operimi. Por, fatkeqesisht eshte e mundur vetem ne pak qendra me cilesi te larte.

    Te dyja keto teknologji kirurgjike kerkojne heqjen e nyjezave limfatike nen sqetull. Por kohet e fundit, metoda e "nyjezave limfatike roje" qe lejon ne analizimin e nje vetem nyjeze limfatike nen sqetull, mund te arrije te percaktoje nese nyjezat limfatike nen sqetull marrin pjese apo jo. Me ane te kesaj teknike mund te shmanget hapja (prerja) nen sqetull,duke zvogeluar keshtu rrezikun e linfedemes se krahut te operuar.

    - Radioterapia: eshte e indikuar me kirurgjine konservuese, kur ka rrezik qe ne indet perberes te gjirit qe ngelet, qeliza tumorale mund ti japin jete nje rikthimi, (por kjo ndodh vetem ne 5% te rasteve.) Efektet penguese me aparaturat moderne jane minimale. 3. Terapite Mjekesore kane si qellim te sulmojne semundjen kudo qe ndodhet ne organizem, per kurimin e metastazave te shfaqura ose te fshehura.

    Terapite Mjekesore ndahen ne: kimioterapi, terapi me hormone, terapia imunologjike.

    - Kimioterapia: konsiston ne dhenien e ilaceve qe shkaterrojne, me nje aktivitet helmues selektiv, qelizat tumorale. Jane me me efekt, kur sa me i larte eshte shumimi i qelizave dhe per kete fatkeqesisht mund te demtojne dhe indet normale aktivisht shumues (palca e
    kockes, qelizat e zorreve, bulb i flokut, etj,…)

    - Terapia me hormone: perdor ilace qe jane ne gjendje te bllokojne stimulimin e qelizave te mundeshme tumorale te pranishme ne organizem, nga ana e hormoneve. Kjo eshte e vertete sidomos ne tumoret qe permbajne te ashtequajturat "hormone recettori (marres)".

    - Terapite imunologjike influencojne te ashtequajturit "kundertrupat monoklonale" qe sulmojne qelizat tumorale me karakteristika bimolekulare te posacme.

    Gazetastart
    Un amigo verdadero es algien que cree en ti aunque tu hayas dejado de creer en ti mismo.

  19. #59
    … ßriläntě … ΅ Ų λŁŁї Ϊм Maska e [Perla]
    Anėtarėsuar
    07-09-2006
    Vendndodhja
    Aconteceu !!! Estava escrito assim...
    Postime
    6,517
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Kanceri nė gji, mamografia dhe faktorėt

    Gratė e moshuara kryejnė mamograme tė pėrvitėshme pėr tė zbuluar kancerin e mundshėm nė gji, por tani disa ekspertė thonė se kėto gra duhet tė kryejnė njė lloj tjetėr analizė, e cila do tė tregonte nėse ato janė nė rrezik tė lartė pėr t'u prekur nga kjo sėmundje. Pėrcaktimi nė kohė i rrezikut do t'u jepte grave mundėsi pėr tė marrė barna pėr pakėsimin e gjasave tė zhvillimit tė kancerit nė gji.

    Krahas mamografive tė pėrvitėshme, disa mjekė po rekomandojnė qė gratė pas periudhės sė menopauuzės tė kryejnė njė analizė tė re, jo pėr tė parė nėse kanė kancer nė gji, por pėr tė pėrcaktuar gjasat pėr zhvillim e kėtij kanceri nė nė tė ardhmen.

    Shkencėtarėt e qėndrės kėrkimore Pacific nė Kaliforni thonė se duke shqyrtuar disa karakteristika personale mjekėt mund tė pėrcaktojnė se cilat gra mund tė jenė nė rrezik mė tė lartė pėr t'u prekur nga kanceri, por fakti qė mjekėt nuk u thonė pacienteve nė mėnyrė rutinė se cilėt janė kėta faktorė ndoshta shton gjasat e tyre e pėr t'u prekur nga kjo sėmundje.

    Pėr shembull, gratė e moshuara, ato me gjoks tė ngjeshur dhe ato qė kanė njė histori familjare tė kancerit tė gjirit, qė tė gjitha kėto kanė gjasa mė tė mėdha pėr t'u prekur nga kanceri nė gji. Por lindja e fėmijėve e pakėson rrezikun e njė gruaje pėr t'u prekur nga kanceri i gjirit.

    Shkencėtarėt thonė se nėse mjekėt i mbledhin dhe i peshojnė me kujdes kėta faktorė, parashikimi se cilat gra janė me rrezik tė lartė pėr t'u prekur nga kancerit nė gji, ėshtė i mundshėm.

    Shkencėtarėt thonė se mjekėt gjithashtu duhet t'i diskutojnė me pacientet e tyre se ēfarė gjasash kanė ose nuk kanė pėr t'u prekur nga kanceri nė gji, sepse nė kėtė mėnyrė ato gra qė janė nė rrezik tė lartė mund tė vendosin tė marrin masa a tė kėrkojnė ndihmė.

    Mundėsi tė tjera pėr pakėsimin rrezikut tė prekjes nga kanceri nė gji janė ulja e peshės trupore, pakėsimi i pijeve alkoholike dhe marrja e barnave pėr kontrollin e hormoneve.

    Shekulli online
    Un amigo verdadero es algien que cree en ti aunque tu hayas dejado de creer en ti mismo.

  20. #60
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    20,320
    Faleminderit
    26
    304 falenderime nė 229 postime
    Kanceri i gjirit, 400 raste te reja cdo vit

    E Enjte, 22 Tetor 2009

    Kanceri i gjirit eshte nje nga semundjet me te perhapura tek grate dhe studimi me i fundit i Institutit te Shendetit Publik, tregon se 400 gra diagnostikohen si raste te reja cdo vit. Ne Diten Boterore te Mamografise, specialistet e ISHP-se kane dhene alarmin se kjo semundje kap nje ne tete gra. "Cdo vit zbulohen 350-400 raste te reja pothuajse te gjitha kane fund fatal, pasi shkojne tek mjeku ne stadin e fundit", ka pohuar Lumturi Merkuri, specialiste e ISHP-se. Sipas saj, kerkohet me shume vemendja e grave, per te kapur ne kohe kete semundje e cila ze vendin e pare per sa i perket vdekshmerise tek femrat."Femrat qe ju ka filluar cikli menstrual para moshes 12 vjec, qe ju ka ikur pas moshes 50, qe kane lindur femije e pare pas moshen 30 vjec, qe jane te shendosha, nuk kryejne aktivitet fizik, kane nje person nga familja te prekur nga kanceri, jane me te rrezikuarat", ka nenvizuar Merkuri. Kanceri i gjirit mund te kurohet nese kapet ne stade te hershme, ndaj specialistet rekomandojne te behet rregullisht vetekontrolli i gjirit, kontrolli i tij tek mjeku, eko e gjirit dhe pas moshes 40 vjec te behet mamografi. Megjithate, specialistet e onkologjise tregojne disa nga faktoret e riskut nga kanceri i gjirit. Keshtu specialistet pohojne se ne disa raste, kanceri i gjirit mund edhe te trashegohet. "Nese nena, motra apo gjyshja juaj, kane pasur kancer te gjirit, atehere diagnostikohuni sa me shpesh, pasi edhe ju mund ta keni ate", - pohojne mjeket. Nderkohe, shpjegohet se edhe femrat te cilave menstruacionet u kane filluar para moshes 12 vjec, dhe ne rastet kur menstruacionet u kane ndaluar pas moshes 50 vjec jane te rrezikuara. Gjithashtu, mjeket pohojne se te rrezikuara jane edhe femrat kur nuk kane lindur kurre femije dhe ato qe kane lindur femijen e pare mbi 30 vjec.

    KJ

Faqja 3 prej 4 FillimFillim 1234 FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Dibranėt nė Amerikė
    Nga dibrani2006 nė forumin Shqipe nė SHBA
    Pėrgjigje: 23
    Postimi i Fundit: 28-04-2009, 17:57
  2. Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 21-02-2009, 02:59
  3. Vaji i ullirit lufton kancerin e gjirit
    Nga Lioness nė forumin Mjeku pėr ju
    Pėrgjigje: 3
    Postimi i Fundit: 04-01-2007, 18:56
  4. Vaji i ullirit lufton kancerin e gjirit!!
    Nga Shpirt Njeriu nė forumin Mjeku pėr ju
    Pėrgjigje: 1
    Postimi i Fundit: 10-01-2005, 09:31

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •