Close
Faqja 7 prej 10 FillimFillim ... 56789 ... FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 121 deri 140 prej 189
  1. #121
    Perjashtuar Maska e Edvin83
    Anėtarėsuar
    20-03-2006
    Vendndodhja
    Tallinn
    Postime
    4,682
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga Meriamun Lexo Postimin
    Kur u ktheva ne vendlindje u tmerrova. Pyjet ishin rralluar. Ah si i mbaj mend un ato vende. Cfare ahesh ka pasur atje. Kur ishim te vegjel, u benim 5-6 vete e mezi e mberthenim nje prej tyre. I kishin prere krejt. Kishin lene vetem me te shtremberit dhe ahishtet e holla. Se kuptoj se cfare bene shteti.

    Vetem kush ka qene ne vende te tilla mund ta perfytyroj se cfare krimi eshte te presesh druret ne ate zone. Se cfare bukurie i japin vendit.

    Imagjino, je njemije e dyqint metra mbi nivelin e detit. Eshte dite pranvere me diell. Rreth e rrotull livadheve ka ahe. Per te kaluar nga njeri livadh ne tjetrin, kalon neper rruge me gure stralli, nen hijen mrekulluese te aheve. Te mahnisin gurgullimat e ujit kristal.

    Sot ahet e bukur skane ngelur me. I kane prere pa kriter. I kan shkaterruar livadhet duke bere rruge makine mbi to. Kullat nuk e kane ate bukurine e meparshme. Duket sikur dicka u mungon. Kjo gje s'do te ndodhte sikur njerezit te ishin aty, por nje pjese jan shperngulur. Dhe njerez te pandergjegjshem kane hyre ne zabele e toka pa ndroje. Shteti nuk ka bere asgje. Kam degjuar qe jan informuar shume here organet perkatese per kete dhe asnje reagim.

    Me rastisi qe te takoj tre italian. Kishin ardhur te gjuanin per kapronj dhe dhi te egra. Me than qe ketu qenka bukur fare se tek ne nuk te len kush te gjuash kapronjt dhe dhite egra. Kishin vrare nje, ishte mbarsur, dhe i kishin gjetur dy kapronj te vegjel ne bark. Me erdh inat, c'tu thoja. I porosita qe mos te qellonin ne zonat e banuara se mund te ngaterroheshin me njerezit, se e marrin per ofendim te qellojne te huajit ktej. Hiken por mbas disa ditesh erdhen nje grup kroatesh..edhe keta per te gjuajtur.

    Tek ne mepare i kan pas lene bagetite edhe ne livadhe tere naten. Sot vijn edhe cuba shqiptar qe gjoja per te gjuajtur, shikojn te vjedhin qingja e keca.

    Ambienti po prishet me ritme marramendese. Drure qe natyra i ka rritur me dashuri, per qindra vjet, motorrsharra i hedh ne toke per dy minuta. Sa vite i duhen atij vendi te behet sikur ka qene..
    Po te duash te vrasesh kafshe ne Shqiperi thjesht duhet te paguash nje leje (agjencia qe organizon vrasjet) ne ministri te mjedisit, dhe pastaj vrit sa te duash e sill me mijera gjuetare per te vrare. Oe, menyra tjeter (qe ndodh rendom), thjesht hajde e vrit ca te duash...
    Ja pra sa e mbron shteti jone natyren...!!!

  2. #122
    Perjashtuar Maska e Edvin83
    Anėtarėsuar
    20-03-2006
    Vendndodhja
    Tallinn
    Postime
    4,682
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Studimi i ISHP-se: Tirana rrezik per te jetuar
    Gazeta Shqiptare

    Tirana eshte problem kryesor per permbajtjen e grimcave ne ajer, por verehet se edhe dioksidi i azotit, NO2 ka tashme vlera te konsiderueshme ne shumicen e pikave te monitoruara ne kryeqytet. Keto jane perfundime nga studimi i Institutit te Shendetit Publik, ISHP, per monitorimin e cilesise se ajrit per periudhen janar - dhjetor 2008. Sipas studimit te ISHP-se, vazhdon predominimi i permbajtjes se larte mbi normat e lejuara te grimcave totale (LNP) dhe atyre te respirueshme (PM10) ne atmosferat urbane te qyteteve te monitoruar, ku ne top-liste eshte Tirana, per sa i perket ndotjes me te larte. Sipas specialisteve, nuk verehet ndonje ulje statistikisht e besueshme e permbajtjes se ketyre elementeve, gje qe flet per vemendje te ulet ndaj rrezikut te tyre shendetesor. Sipas studimit te ISHP-se, per vitin 2008, te dhenat e elementeve jane ne 2-4.5 here me te larta se sa normat e lejuara te vendeve te BE-se. "Keto vlera jane nder me te lartat absolute ne krejt vendet e BE-se, duke na klasifikuar ne zonen e rrezikut shendetesor", - kane sqaruar specialistet. Sipas te dhenave te raportit te ISHP-se, po rritet ne menyre te qendrueshme edhe permbajtja e NO2 ne ajrin urban, jo vetem te Tiranes, por edhe te Korces dhe Vlores, si rezultat i shtimit te trafikut automobilistik. Duke qene se ecuria rritese e automjeteve do te shtohet me tej, pritet qe per 4-5 vjet, NO2 te kaperceje normen e vendeve te BE-se. Ne kete kuader, gjate muajve janar-shkurt 2008 nga ana e ISHP-se u krye edhe monitorimi dymujor i permbajtjes se dyoksidit te azotit, NO2 e te benzenit, C6H6 ne krejt territorin e republikes se Shqiperise, qe perfaqesojne edhe ndotesit kryesore me te rrezikshem te krijuar nga trafiku. Nga rezultatet e perftuara ne mbi 50 pika matjeje, u duk qarte se ekziston nje rrezik potencial i tejkalimit te vlerave kufi per dioksidin e azotit, NO2 dhe benzenin, C6H6 ne shume qytete, me popullsi te madhe ose te mesme. Te vetmit elemente qe rezultojne brenda normave te lejuara jane ozoni, O3 dhe plumbi, Pb.

  3. #123
    Perjashtuar Maska e Edvin83
    Anėtarėsuar
    20-03-2006
    Vendndodhja
    Tallinn
    Postime
    4,682
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Ndot ambientin, u jep 200 USD banorėve qė tė heshtin

    "Fiks Fare" zbulon skandalin e marrėveshjes sekrete tė firmės sė prodhimit tė ēimentos nė Fushė-Krujė

    Banorėt rreth fabrikės sė ēimentos nė Fushė-Krujė kanė marrė njė vit rrogė mujore pėr tymin qė thithin. Banorėt ankohen se gjatė natės fabrika punon, ndėrsa gjatė ditės e ndėrpret punėn dhe tymi qė nxjerr oxhaku i saj mund tė dallohet vetėm nė orėt e para tė mėngjesit. Kėtė tym e thithin banorėt e fshatit Zall, tė cilėt deri para pak muajsh nuk ankoheshin, sepse merrnin njė rrogė mujore nga fabrika. Fillimisht nuk e besuam qė njė fabrikė serioze si ajo e ēimentos nė Fushė-Krujė tė bėnte gjėra tė tilla. Shkuam tė kėrkonim njė takim me drejtuesit e saj. Por qė prej dy muajsh ata ndodhen jashtė Shqipėrisė. Tymin e shohin tė gjithė, tani qė fabrika ka filluar pėrsėri tė punojė. A i dėmton banorėt e zonės rreth saj ky tym? A ndikon nė cilėsinė e ajrit procesi i prodhimit tė ēimentos? A shkakton probleme te banorėt zhurma qė shkakton kjo fabrikė?

    Shkuam tė merrnim njė pėrgjigje nė Ministrinė e Mjedisit, e cila miraton edhe lejen mjedisore. Zėdhėnėsi i kėsaj ministrie, Tom Therēaj, na konfirmoi se Ministria e Mjedisit nuk i bėn asnjėherė analizat e ajrit. Ato, sipas zėdhėnėsit, i bėn vetė fabrika nė njė institucion tė specializuar dhe ua ēon vetėm pėrgjigjen.

    Pra, fabrika e mat vetė ndotjen dhe i del gjithmonė brenda parametrave normale. Tymi nuk qenka tym, por thjesht avull dhe fshatarėt kot qė ankohen.

    "Fiks Fare" zbuloi dje njė kontratė tė fshehtė, qė menaxheri i fabrikės sė ēimentos, Leon Hooper, dhe pėrfaqėsuesi i familjeve qė banojnė afėr portės kryesore tė fabrikės, Shkėlqim Ismaili, kishin firmosur me njėri-tjetrin.

    Nė kėtė marrėveshje theksohet se tė dyja palėt kanė rėnė dakord qė 15 familjet tė cilat merrnin nga njė pagesė prej 200 dollarėsh ēdo muaj tė bien dakord tė zhvendosen.

    Njė pikė e rėndėsishme e kėsaj marrėveshjeje ishte fshehtėsia.

    Palėt binin dakord qė marrėveshja tė mbahej e fshehtė dhe asnjė prej familjeve nuk do tė shkaktonte probleme ndaj fabrikės. Pagesa mujore qė ka filluar qė nė muajin maj 2008, do tė tėrhiqej pranė arkės sė fabrikės sė ēimentos vetėm nga pėrfaqėsuesi i familjeve, i cili duhet tė paraqiste certifikatat familjare tė atyre qė banonin pranė portės sė fabrikės.

    Pra, nėse fabrika nuk e ndot ambientin, pėrse duhet tė paguajė banorėt qė ndodhen pranė saj qė ata tė mos ankohen?

    Banorėt pa e ditur dėmin qė shkaktohet nė shėndetin e tyre pranojnė qė tė marrin nga 200 dollarė vetėm qė tė mos hapin gojėn dhe tė shpėrngulen. Ndonėse fėmijėt e tyre kanė filluar tė vuajnė nga astma, ata kėrkojnė qė drejtuesit e fabrikės tė respektojnė marrėveshjen qė kanė nėnshkruar nė fshehtėsi me ta.

    Banorėt u ankuan pikėrisht nė momentin kur drejtuesit e fabrikės ndėrprenė shpėrblimin e tyre pėr heshtjen. Ndėrkohė qė shteti mjaftohet me analizat qė firma i bėn vetė nė laboratorėt privatė qė ajo zgjedh.
    Gazeta Shqip 8 maj 2008


    Ja se si vritet populli shqiptar ne heshtje...

  4. #124
    Orthodhoks Maska e ilia spiro
    Anėtarėsuar
    02-02-2009
    Postime
    2,935
    Faleminderit
    0
    16 falenderime nė 13 postime
    Citim Postuar mė parė nga Edvin83 Lexo Postimin
    Gazeta Shqip 8 maj 2008


    Ja se si vritet populli shqiptar ne heshtje...
    Po! Po vritet, madje me deshiren e tij. Ketu eshte ceshtja, mos nuk duhej te pranoheshin keto investime me anen tjeter te medaljes, sepse do te mbeteshin njerez pa pune ne vendin me te varfer te Evropes?
    Makuteria e kapitalizmit nuk ka kufi (nuk ka lidhje me marksizmin). Qellimi i fitimit maksimal i ben keta njerez te mos vleresojne agje. Njeriu per ta eshte thjesht nje mjet per te rritur fitimet e tyre. Bashkepunetore me ta eshte edhe politika. Jeta njerezore nuk vlen as per ta sepse qellimi i politikes eshte thjesht pasurimi personal dhe i familjes se tyre. Ata e kane marre pjesen e tyre ne keto krime ndaj shqiptareve.
    Vete e kemi fajin kur i votojme ata dhe nuk gjejme alternativa me te pershtacme dhe nuk ngreme zerin. Kur te na vije e keqja tek porta do te jete shume vone.
    Personalisht do te isha me mire te mos beheshin keto investime te huaja, por te investonte shteti me fonde te FMN, etj., se sa te vijne kriminele te tille te cileve vetem armet ju mungojne, gjoja ne emer te inisiatives se lire. Inisiative e cila vret cdo dite shqiptare.
    Po, vete e kemi fajin kur kemi votuar Kushtetuten, e cila e nxjerr ekonomine e tregut (te pazarit), si celes te zhvillimit ekonomik. Ekonomi e tregut = fitim maksimal. Dhe ne emer te ketij fitimi nuk kursehet asgje. As jeta.
    Mendoj qe duhet reagim paqesor per keto probleme, perndryshe, jo vetem Kruja por edhe Tirana nuk e ka te gjate.


    Pershendetje te gjitheve
    Duaje te afermin tend si veten

  5. #125
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    19,368
    Faleminderit
    29
    26 falenderime nė 19 postime
    ilia..
    vrasesi me i madhi i gjelberimit eshte edvini.. mirpo ti ngordh per ate..

    isha ne athin parvjet..

    nje tmerr i vertete..
    athina e pireu ishin shum prapa me gjelberimin..
    nje denduri ndertesash si atje skam pare kurre..
    Pra greket nuk duhen marre shembull per mbrotje ambjenti..
    Kopshtet shkollat nuk kishin vec pak oborre betoni..e asnje fije bari e lule e peme..
    Kte model po ben edvini yt.. vetem se greket ..pra kryetaret e bashkive athin pire nuk ishin mafiozuar aq sa edvini..pra ata nuk kishin lejuar qe mbi ato pak metra lulishte ne athin-pire me ngrit gjigande betoni.. ose pallate te trasha sic i kam quajtur une ..si ky qe po ben edvini mbi nje lulishte historike te zemres se tiranes..

    ilia.. jo cdo cun kristaqi e spirollaqi ..duhet perkrahur.. edhe kur u ben muuuu.. poshtersia..

    mundet dhe ndonje kamber a sefer te jete me i mire.. mo e harro kete..

    Po sa miliona euro thoni ju o milet.. rruan edvini per kte super ndertesen ne foto qe kini nxjerre..ne form koni me b.ith terpjete?

  6. #126
    Perjashtuar Maska e Edvin83
    Anėtarėsuar
    20-03-2006
    Vendndodhja
    Tallinn
    Postime
    4,682
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Korēė, ajri tri herė mė i ndotur nga normalja

    Qyteti i Korēės rezulton tė ketė njė nivel tė lartė tė ndotjes sė ajrit. Sipas specialistėve, gjatė viteve tė fundit, cilėsia e ajrit dhe niveli i ndotjes ka qenė nė rritje. Sipas njė studimi tė Drejtorisė sė Shėndetit Publik, janė konstatuar ngarkesa tė larta nga grimcat e imta tė pluhurit dhe, nga ana tjetėr, njė shtim tė elementėve tė dėmshėm pėr shėndetin si: dioksidi i azotit dhe benzenit, gjė qė mendohet tė ketė ardhur pėr shkak tė numrit nė rritje tė automjeteve nė qarkullim dhe ēlirimit tė gazrave. Qyteti i Korēės ėshtė futur kėshtu nė hartėn e qyteteve me nivel tė lartė tė ndotjes sė ajrit. Nga njė krahasim qė ėshtė kryer me raportet dhe analizat e kryera nė tre vitet e fundit, ėshtė vėnė re se ka njė rritje tri herė mė tė madhe tė ngarkesės sė ajrit nga grimcat e imta tė pluhurit. Sipas specialistėve, kjo ngarkesė ka efekte mjaft tė dėmshme nė shėndetin e banorėve dhe ka rritur nivelin e sėmundshmėrisė, sidomos ato tė aparatit respirator. "Cilėsia e ajrit nė qytet ka ndryshuar nė mėnyrė tė ndjeshme. Sė fundmi vihet re se ka njė rritje tė nivelit tė dioksidit tė azotit dhe benzenit, pėr shkak tė rritjes sė numrit tė automjeteve", shprehet specialisti Jani Bukuroshi. Por, sipas specialistėve tė higjienės, veē numrit tė lartė tė automjeteve, rritja e ndotjes sė ajrit ka ardhur si rrjedhojė e ndėrtimeve nė rrugė. "Ka njė rritje tė nivelit tė ndotjes me tri herė mė shumė se normalja. Grimcat e imta tė pluhurit janė tė rrezikshme pėr shėndetin, pasi depėrtojnė nė mushkėri dhe qėndrojnė aty duke bllokuar funksionimin e rregullt tė mushkėrisė dhe frymėmarrjen. Pėr shkak tė ndotjes sė ajrit dhe frekuentimit tė mjediseve jo tė pastra dhe tė pasura me oksigjen, por edhe pėr faktin se nga rrugėt nė ndėrtim ka shtim tė grimcave tė pluhurit, ka ndikuar negativisht dhe ka njė rritje edhe tė sėmundshmėrisė kryesisht te moshat e treta", shprehet mė tej Bukuroshi. Ndėrkohė, burime pranė sanatoriumit tė qytetit, ku trajtohen problemet e mushkėrisė dhe tė aparatit respirator, thonė se numri i tė sėmurėve shtohet nga viti nė vit dhe kontingjenti mė i rrezikuar pėr tė shfaqur probleme janė moshat e treta.

    Gazeta Shqip, 10 maj 2009

  7. #127
    Perjashtuar Maska e Edvin83
    Anėtarėsuar
    20-03-2006
    Vendndodhja
    Tallinn
    Postime
    4,682
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Kontrabanda dhe ligji antiduhan
    Eduard Zaloshnja | 27/05/2009

    Cili ėshtė shkaku numėr njė i vdekjeve tė parakohshme nė Shqipėri? Kėsaj pyetjeje, shumė shqiptarė do t'i pėrgjigjeshin: "Aksidentet automobilistike".


    Por, pėrgjigjja e tyre do tė ishte e gabuar. Krahasimisht me aksidentet automobilistike, njė tjetėr vrasės bėn kėrdinė nė atdheun tonė.


    Ėshtė shumė mė pak i zhurmshėm se aksidentet - lajmet televizive nuk japin ēdo natė kronika pėr tė - por, ashtu pa u ndjerė, ai e bėn punėn e vet. Quhet duhan!


    Sipas njė studimi tė financuar nga Shoqata Amerikane e Kancerit, 3800 vdekje tė parakohshme nė Shqipėri i atribuohen ēdo vit duhanpirjes, ose tymit qė thithet nga ata qė nuk e pinė duhanin, por qė janė tė ekspozuar ndaj tij.


    Krahasimisht, aksidentet automobilistike shkaktojnė rreth 400 vdekje tė parakohshme nė vit.Duke qenė njė nga pjesėtarėt e studimit tė financuar nga Shoqata Amerikane e Kancerit, po ndaj me lexuesit edhe disa rezultate tė tjera tė tij.


    Bazuar nė njė sondazh me kampion statistikor prej 4000 tė intervistuarish, tė zgjedhur me rastėsi nė zonat urbane dhe rurale tė tė gjithė vendit, studimi gjeti se, nė maj 2009, rreth 720 mijė shqiptarė pinin mesatarisht nga 1.1 paketė cigare nė ditė, ndėrsa rreth 140 mijė tė tjerė pinin afėrsisht njė paketė nė javė (marzhi i gabimit statistikor +/- 1.5%).


    Kėto rezultate janė shumė tė ngjashme me ato tė njė studimi tė financuar po nga Shoqata Amerikane e Kancerit nė prill 2007, para se ligji antiduhan tė hynte nė fuqi.


    Rezultatet e studimit tė financuar nga Shoqata Amerikane e Kancerit na tregojnė se konsumi i cigareve industriale nė Shqipėri ėshtė rreth 5900 tonė nė vit.


    Ndėrkohė, Drejtoria e Doganave raporton nė faqen e saj tė internetit se vetėm 4100 tonė cigare tė importit kanė kaluar nėpėr filtrin fiskal tė shtetit gjatė 12 muajve tė fundit. Ndėrsa Ministria e Financės raporton njė shifėr prej 200 tonėsh pėr prodhimin nė fabrikat e vendit.


    Pra, i bie qė tė mos jetė paguar as akcizė e as TVSH pėr 27% tė sasisė sė cigareve industriale qė konsumohen gjatė njė viti nė Shqipėri. Ose mė konkretisht, i bie qė buxhetit tė shtetit t'i mohohen rreth 30 milionė euro nė vit.


    Por ē'do tė ndodhte nė qoftė se akciza e cigareve industriale do tė vilej e gjitha? Rreth 100 vdekje tė parakohshme nė vit do tė evitoheshin nga ngritja e ēmimit tė atyre paketave qė sot qarkullojnė nė treg 'pa pullė' - kur rritet ēmimi i cigareve, ulet konsumi i tyre, e pėr rrjedhojė, edhe numri i vdekjeve tė parakohshme.


    Nga ana tjetėr, shtetit do t'i futeshin aq para nė arkė sa do tė mjaftonin pėr tė financuar 30 kilometra rrugė tė reja nacionale nė vit.

    Dhe rrugėt e reja (d.m.th., pa gropa) gjithashtu kontribuojnė nė pakėsimin e vdekjeve tė parakohshme - jo prej duhanit, prej aksidenteve automobilistike...


    Si mund tė kursehen ndryshe jetėt e njerėzve? Rreth 130 vdekje tė parakohshme nė vit mund tė evitohen nėpėrmjet moslejimit tė pirjes sė duhanit nė vendet publike dhe ndalimit tė plotė tė reklamave pėr cigaret. Dhe si shpjegohet ky impakt?


    Pėr ēdo 6 cigare qė pihen nė njė tavolinė kafeneje, restoranti, apo zyre, personit qė s'e pi duhanin i shkaktohet njė efekt negativ i barabartė me atė tė pirjes sė njė cigareje prej tij vetė.


    Gjithashtu, si rezultat i efektit dekurajues tė ligjit antiduhan (nė qoftė se ai zbatohet rigorozisht), mund tė pakėsohet numri i cigareve qė pinė nė ditė duhanxhinjtė.
    Ndėrkohė, ata qė pėrpiqen ta lėnė duhanin, ose qė nuk duan ta fillojnė, e kanė mė tė lehtė ta bėjnė kėtė gjė, kur nuk ngacmohen nga reklamat dhe kur njerėzit pėrreth tyre nė kafene, restorante apo zyra, nuk tymosin.


    Pra, pakėsohet kėshtu edhe numri i atyre qė pinė duhan. Dhe paratė qė do tė shkonin pėr blerjen e cigareve mund tė shkojnė pėr tė blerė produkte mė me vlerė pėr shėndetin....
    Shekulli

  8. #128
    Orthodhoks Maska e ilia spiro
    Anėtarėsuar
    02-02-2009
    Postime
    2,935
    Faleminderit
    0
    16 falenderime nė 13 postime
    Solidarizohem me ty Edvin 83, por fatkeqesisht ne Shqiperi nuk ka shtet. Dhe nuk ka as ndjeshmeri shoqerore per faktin se ambjenti po shkaterrohet. Ne Korce po, po me keq situata me ajrin eshte ne Tirane dhe Elbasan, ku normat jane me disa here mbi normat e BE-se. Lidhur me duhanin duhet te sensibilizohet shoqeria per rrezikun. Por edhe ketu ndjeshmeria shoqerore eshte e ulet (njerezit mezi shtyjne muajin e ku ta kene mendjen me pare).

    Zoti na ruajte!
    Duaje te afermin tend si veten

  9. #129
    Orthodhoks Maska e ilia spiro
    Anėtarėsuar
    02-02-2009
    Postime
    2,935
    Faleminderit
    0
    16 falenderime nė 13 postime
    14 Qershor 2008 - Dita e 5 qershorit ishte dita nderkombetare e mjedisit. "Te paksojme emetimet e gazrave dhe te dioksidit te karbonit qe shkaktojne efektet e ngrohjes globale”; kjo ishte motoja e saj. Ne jemi nje vend ku fale perpjekjeve tona dhe nje kompleksi rethanash ndodhemi ne nje pozicionim te lakmueshem nga shume vende te tjera.

    Le te kujtojme Shkodren e demokracise. Pervec qendres, ne pjesen me te madhe te lagjeve ka ende mbeturina qe ndodhen aty prej kohesh, rruge plot gropa, te prishura.

    Lumi Buna dhe liqeni i Shkodres jane prekur aq shume nga fenomenet e ngrohjes globale saqe siperfaqe te tera jane kthyer ne livadhe me barishte dhe askush nuk shqetesohet per te. Lumi Buna ka nevoje per tu thelluar ndersa liqeni duhet pastruar.

    Nese Ministria e Mjedisit ka ndonje projekt per te, atehere pse nuk merr masa per te sistemuar gjithe kete anomali? Cfare standartesh eshte duke mbrojtur Ministria e Mjedisit, kur mjedisi eshte me shume se cdo gje i lidhur me jeten tone? Pse nuk punohet me intensitet ne kete drejtim? A ka ndonje te dhene ministria , apo drejtoria perkatese per situaten e krijuar nga fenomenet e reja, sic jane permbajtja e lendeve toksike ne ajrin e qyteteve kryesore te vendit? Sa eshte permbajtja e bioksidit te karbonit CO2, te bioksidit te azotit NO2 , te oksidit te squfurit, te pluhurave dhe te tymrave? A kemi aparaturat te nevojshme per te kryer matjet dhe per te caktuar nivelet e qendrueshme konform te gjitha konventave nderkombetare si ajo e Vienes, e Montrealit, e Londres si dhe protokollit te Kyotos?

    Sot ne te gjitha vendet e botes fill mbas problemeve ekonomike renditen problemet e mbrojtjes se natyres dhe mjedisit. Por asnjehere nuk eshte ngritur si problem ose faktor determinues ne ndikimin e ndotjes, rritja e numrit te makinave ne qytetet kryesore, bile ne nje interviste, z. Xhuveli i’a vinte fajin pluhurave te rrugeve te shkaktuara nga firmat e ndertimit, ndersa puna qendron ndryshe.

    Rritja e numrit te makinave jo vetem ka renduar trafikun por, ka ndikuar keq ne cilesine e mjedisit. Si? Shumica e makinave, duke qene te vjetra, qarkullojne pa patur aktivatorin katalitik, dhe per kete nuk behet asnje kontroll, as per t’i ndaluar as per t’i hequr nga qarkullimi.

    Ndotjet qe shkaktohen nga keto makina jane pervec tymrave edhe sasira te oksideve te azotit dhe te bioksidit te karbonit. Pervec kesaj , cilesia e keqe e karburanteve, ka pjesen e vet jo te vogel, ne efektin negativ per mjedisin ku jetojme.

    Nuk ndodh askund nje fenomen i tille, vetem tek ne, sepse organet perkatese nuk kontrollojne ashtu sic duhet.

    Matjet e ajrit duhet te behen ne cdo qytet me parametrat qe njihen si demtues te mjedisit. Eshte e vertete qe ne Tirane ,ISHP me analizat e bera ka nxjerre nje ndotje rreth 8-9 here me te larte se normat e lejuara, nje gje e tille vlen dhe per ujin e pijshem.

    Dita e 5 qershorit eshte shenuar edhe si dite e paksimit te emetimit te gazrave te efektit sere. Eshte e qarte, sot nuk kemi nevose per llafe e mendime kontraverse. Shqiperia eshte e prekur nga fenomeni i ngrohjes globale, dhe me kete pune duhet te merret nje ministri e tere, duhet te percaktoje e te vleresoje situatat dhe faktoret qe shkaktojne ato fenomene negative, jo vetem ne toke por edhe ne ajer, lumenjt, liqenet dhe ne bregdetin tone.

    Krijimi i nje qendre studimore prane akademise se shkencave per ndryshimet e klimes dhe matjet ne kete fushe te rendesishme eshte nje hap i domosdoshem qe duhet ndermarre.

    Sigurisht, cdo gje, per nje pune te sukseseshme,varet nga aftesia drejtuese e kuadrove, drejtorive perkatese dhe e qendrave shkencore apo edhe vete institutit te mjedisit, mbrojtjes se natyres.

    Te pakten ato nd/je qe punojne duhet te kene nje program te ministrise mjedisit dhe te kene kushtet per te kryer e per te ndjekur kontrollet cdo dite.

    Ne cdo industri, ndotja e ajrit tek vendi i punes, repartet, varet nga niveli i teknologjise se prodhimit, lloji i kimikateve dhe vecorite e tyre. Koncentrimi maksimal i vendit te punes (kmv) eshte vlera maksimale e koncentrimit te materialit te perpunuar, ne forme gazrash, avujsh ose te ndonje substance suspension, qe sipas normave per sektore te vecante, nuk demtojne shendetin e punonjesve.

    Ka norma te caktuara qe duhen ndjekur dhe kontrolluar me anen e aparaturave moderne nga laboratoret e nd/jeve dhe te institucioneve shkencore-kerkimore. Prandaj kete duhet ta udheheqe shkencerisht instituti i mjedisit dhe i mbrojtjes se natyres bashke me qendrat studimore te universiteteve ne bashkpunim me laboratoret e nd/jeve. Alternative tjeter nuk besoj se ka.

    Alarmante jane bere edhe aksidentet ne minierat e vdekjes ne Bulqize per kushte pune shume te keqija dhe mungese sigurie ne pune. Jane keto arsyet qe minierat po i marrin jeten minatoreve tane dhe askush nuk shqetesohet. As vete ministri Ruli qe eshte pergjegjesi kryesor per ndjekjen e kontrollimin e kushteve e punes se minatoreve, duhet te beje me teper per t’i permiresuar ato sipas standarteve te sigurimit teknik, ose te mos lejoje vazhdimin e punes ne miniere.

    Per pakesimin e emetimit te gazrave te efektit sere dhe te ngrohjes globale eshte nenshkruar edhe nje mareveshje nderkombetare. Kjo mareveshje si rjedhim eshte bere edhe per te gjitha ndryshimet e klimes ne Protokollin e Kyotos 1997 dhe parashikon paksimin e jo vetem te bioksidit te karbonit CO2, por edhe te metanit CH4, te bioksidit te azotit NO2 si dhe te tre komponenteve tjere me baze fluor-karbon.

    Faktoret e ngrohjes globale kane ndikuar edhe ne klimen e vendit tone duke sjelle ndryshime te saj, rritjen e temperaturave, paksimin reshjeve dhe dimra te bute qe prej 10-12 vjet me pare.

    Degradimi ekologjik pra ndodh kur faktoret e mjedisit humbasin cilesine e vet ne krahasim me nevojat e mjedisit. Shkaterrimi ekologjik ndodh edhe nga veprimi i natyres dhe konsiderohet global ne rastin e rritjes se nivelit te ujrave nga shkrirja e akujve.

    Per ngrohjen globale njerezit duhet te punojne te gjithe duke krijuar nje qendrim krejtesisht tjeter, te ri ndaj ketij problemi te madh. Nuk duhet pritur, te bejme cfare duhet te bejme sa nuk eshte vone per te evituar situata te renda qe mund te ndodhin. Prandaj ministria perkatese dhe qeveria duhet t’i konsiderojne keto probleme si me kryesoret e punes se tyre.

    Shtresa mbrojtese e ozonit nga prania e koncentrimeve te larta te bioksidit te karbonit dhe e gazrave tjere te efektit sere, modifikohet dhe nuk e ka me aftesine mbrojtese duke ndikuar keshtu ne ndryshimet klimatike te pashmangeshme.

    Edhe pse Protokolli i Kyotos (aneksi B) nuk e perfshine vendin tone, qeveria dhe ministria e mjedisit duhet te zbatojne detyrat per uljen e sasive te bioksidit te karbonit dhe te gazrave tjere sa te jete e mundur.

    Detyra e vjetshme ishte 5% por nuk ka sesi te dihet sesa e kemi nivelin e CO2, CH4, NO2 etj qe te dihet se si eshte zbatuar kjo detyre. Prandaj duhet qe shkenca ti paraprije ketyre problemeve kaq te rendesishme pervec angazhimit ne biologjine molekulare, higjenen industriale, toksikologjine dhe ndotjen.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga ilia spiro : 27-05-2009 mė 07:26
    Duaje te afermin tend si veten

  10. #130
    Orthodhoks Maska e ilia spiro
    Anėtarėsuar
    02-02-2009
    Postime
    2,935
    Faleminderit
    0
    16 falenderime nė 13 postime
    Pakėsimi i tokės bujqėsore rrit nivelin e ndotjes sė mjedisit
    Sot, jo vetėm ne vendin tonė, por kudo nė botė, e sidomos nė vendet e industrializuara, ka probleme tė mėdha qė lidhen me mjedisin. Kjo gjendje nė thelb ėshtė pasojė e zhvillimit industrial dhe urban. Por tek ne, pėr dallim nga vendet e zhvilluara, jo vetėm nuk dihet nė ēfarė shkalle dhe ēfarė efektesh e pasojash ka ndotja e mjedisit nė jetėn e njerėzve, por nuk ka as sensibilizim tė opinionit pėr kėto probleme.
    Nga kjo natyrshėm vjen pyetja se cili ėshtė mjedisi ku jetojmė dhe si do ta dėshironim tė ishte? Pyetja nė dukje ėshtė e lehtė, por pėrgjigjja ėshtė pak sa e vėshtirė dhe komplekse. Ajo qė dihet me siguri ėshtė fakti se ēdo njeri e ndjen se problemet me mjedisin janė tė pranishme dhe se tė njėjtat nuk janė pa pasoja edhe pėr shėndetin e tij. Kėto probleme qytetari i ndesh nė ēdo moment, qė nga gazrat qė emetojnė automjetet, hedhurinat, apo mbeturinat e grumbulluara vend e pavend, problemet e ujit qė lidhen me ndotjen e burimeve e kėshtu me radhė. Ajo qė vėshtirėson gjendjen edhe mė shumė ėshtė edhe mospasja e strategjive pėr mėnjanimin e burimeve tė ndotjes, ose minimizimin e tyre.
    Ēdonjėri prej nesh dėshiron qė tre komponentėt kryesor te jetės ajri,uji dhe ushqimi, tė jenė tė pastėr. Por ėshtė fakt se tek ne opinioni nuk ėshtė mjaftueshėm i sensibilizuar pėr rreziqet qė i kanosen nga ndotja e mjedisit. Prandaj kėto probleme duhet tė jenė nė qendėr tė vėmendjes dhe kėrkojnė ndėrhyrje tė gjithanshme si ligjore, ashtu edhe administrative, duke mos harruar edhe nevojėn pėr rritjen e pėrgjegjshmėrisė sė qytetarėve tė cilėt duhet tė mėsohen me rregullat e normat pėr ta mbrojtur mjedisin tė pastėr.
    Ne bazė tė tė dhėnave studimore del se ndotja e mjedisit provokon dėme nė shėndetin e njerėzve. Kėtu mund tė theksohen problemet si shtimi i tė sėmurėve nga alergjitė, steriliteti, kanceri e tė tjerė. Nė disa vende ėshtė rritur numri i fėmijėve tė prekur nga astma, ndjeshmėria ndaj zhurmės e kėshtu me radhė. Nga kjo del se mbrojtja e mjedisit lidhet me mbrojtjen e shėndetit tė njerėzve jo vetėm nga sėmundjet, por edhe si njė mundėsi pėr tė pasur njė gjendje tė mirė fizike, mendore e sociale. Shkatėrrimi i mjedisit, pėrveē ndikimit nė shėndetin e njerėzve, ka ndikim negativ edhe nė mė shumė elementė tė tjerė tė rėndėsishėm pėr shoqėrinė nė pėrgjithėsi. Kėtu mund tė nėnvizohen edhe dukuritė si:
    Humbja progresive e tokave bujqėsore. Ky fenomen ka marrė hov kohėve tė fundit. Mjafton t'u hedhim njė sy tokave tė fushės se Pollogut dhe do tė vėreni njė shpėrdorim tė theksuar tė tokave bujqėsore dhe zėnien e tyre me ndėrtime, tė cilat as nuk janė tė sistemuara e as qė kanė kanalizime. Shpėrdorimi i tokės bujqėsore ėshtė me pasoja, jo vetėm se pakėson resurset e prodhimit, por shpie direkt ne degradimin e mjedisit e veēanėrisht botėn bimore. Nė tė njėjtėn kohė shpėrdorimi i tokave bujqėsore ndodh edhe pėrreth qyteteve nėpėrmjet ndėrtimit tė objekteve tė banimit e sidomos nga ndėrtimi pa kriter i fabrikave dhe punishteve tė ndryshme, tė cilat mund tė ndėrtohen edhe nė tokat jo bujqėsore. Pakėsimi progresiv i tokės bujqėsore do te thotė pakėsim i resurseve prodhuese tė vendit.
    Shtimi i sasisė sė mbeturinave si pasojė e rritjes sė konsumit nga ana e shoqėrisė dhe mospasja e sistemeve pėr pastrimin dhe riciklimin e tyre. Edhe pse nė disa qytete ka filluar tė bėhet njė gjė e tillė, megjithatė jemi shumė larg tė qenit i padėmshėm pėr mjedisin. Njė nga problemet qė duhet zgjidhur krahas largimit te mbeturinave nga qytetet ėshtė riciklimi i tyre. Nė vendet e zhvilluara mbeturinat kompostohen dhe pastaj pėrdoren si lėndė organike pėr plehėrimin e bimėve, gjegjėsisht si burim pėr lėndė organike. Megjithatė kėtu kėrkohen impiante pastrimi pėr tė mėnjanuar nga ato pėrbėrės tė mbeturinave qė pėrmbajnė lėndė toksike (helmuese).
    Pėrdorimi pa kriter i kimikaleve, siē janė plehrat dhe pesticidet. Dihet se kėto materie janė tė dobishme sepse lidhen me intensifikimin e prodhimit, por me qė fermerėt, duke mos e njohur nė bazė pėrdorimin e tyre, shpesh e abuzojnė, duke i pėrdorur pa masė, duke rrezikuar ndotjen e ujėrave dhe bimėve tė cilėt mund tė kthehen nė produkte tė dėmshme pėr vetė njerėzit. Andaj ėshtė i nevojshėm organizimi i seminareve dhe informimi i fermerėve nė lidhje me pėrdorimin e plehrave kimike dhe pesticideve.
    Kėto ishin disa probleme qė lidhen me mjedisin ne vendin tonė dhe pėr tė cilat ėshtė i nevojshėm informimi permanent i publikut, sepse kėto janė probleme qė nuk lidhen vetėm me administratėn shtetėrore, institucionet pėrgjegjėse, por qė kėrkojnė ndėrgjegjėsim edhe tė qytetarėve, tė cilėt pa dyshim janė tė interesuar tė kenė mjedis tė pastėr dhe tė pėrshtatshėm pėr veten dhe fėmijėt e tyre.
    Duaje te afermin tend si veten

  11. #131
    Orthodhoks Maska e ilia spiro
    Anėtarėsuar
    02-02-2009
    Postime
    2,935
    Faleminderit
    0
    16 falenderime nė 13 postime
    Prerjet e paligjshme, Shqipėria mbetet pa pyje



    Gjatė viteve tė fundit, malet thuajse janė zhveshur nga pyjet dhe kullotat. Kėto zona kėrcėnohen ēdo ditė nga prerja nga erozioni. Ligjet qė ndalojnė prerjet pa kriter, nuk zbatohen



    Shkatėrrimi i pyjeve nė vendin tonė ėshtė njė kėrcėnim serioz pėr mjedisin. Gjatė viteve tė fundit shumė nga pyjet janė dėmtuar, jo vetėm nga zjarret qė kanė djegur me mijėra hektarė pyje, por edhe nga dora e njeriut. Shumė njerėz i kanė shkatėrruar pyjet, duke i pėrdorur drutė pėr shumė gjėra. Kjo ka sjellė njė gjendje katastrofike nė malet tona qė tani janė tė zhveshura.

    Sipas tė dhėnave nga Drejtoria e Pyjeve dhe Kullotave, gjatė vitit 2007 ka pasur 39 554 pemė tė prera, 2307 raste tė proceduara tė kundravajtjes nė pyje dhe kullota, ndėrsa dėmi i shkaktuar nė pyje arrin njė vlerė prej 113 milionė lekė. Specialistėt e mjedisit shprehen se gjatė kėtij viti janė vendosur rreth 12 milionė lekė gjoba, ndėrkohė qė pėr dėmet nė pyje dhe gjoba janė vjelė vetėm 497 mijė lekė. "Prerja pa kriter dhe shkatėrrimi i filizave tė rinj janė dėme, tė cilat do tė ndjehen kryesisht nė tė ardhmen. Fondi pyjor dhe kullotat duhen mbrojtur tani pėr tė "vjelė" tė mirat nė tė ardhmen", shprehen specialistėt e mjedisit. Gjatė viteve tė fundit po vihet re njė shtim i rasteve tė zjarrit nė pyje dhe kullota. Vetėm gjatė kėtij viti ka pasur 342 raste zjarri, ndėrkohė qė njė vit me parė ka pasur 120 raste. Sipėrfaqja pyjore e djegur nga zjarret ėshtė 34 ha pyje dhe 290 ha kullota, ndėrkohė qė njė vit mė parė janė djegur 74 ha pyje dhe 12 ha kullota. Numri mė i lartė i rasteve tė zjarrit ka qenė nė zonat e Malėsisė sė Madhe me 37 raste, Tiranės me 26 raste, Tropojės me 23 raste, etj.

    Nė rrethin e Matit janė identifikuar prerje masive tė pyjeve

    Prerja pa kriter e pyjeve nė rrethin e Matit po synohet tė parandalohet pėrmes kontrolleve tė policisė nė akset nacionale tė kėsaj zone, nė vėzhgimin e masiveve pyjorė dhe nė firmat qė si lėndė tė parė pėr prodhim kanė drurin. Pėr kėtė qėllim, policia pyjore dhe ajo e rendit kanė bashkėrenduar punėn pėr tė evidentuar shkelėsit. Vetėm pak ditė mė parė nė kėtė rreth u bllokuan 35 metėr kub lėndė drusore, dėrrasė dhe trup. Problem janė prerjet nė pyjet e rrethit tė Matit, por policia pyjore dhe e rendit nė kėtė zonė, janė duke marrė masa pėr parandalimin e shkatėrrimit tė pyjeve.

    Pylli i Sodės kėrcėnohet nga zhdukja

    Pylli i kumeve, i njohur ndryshe si pylli i sodės, shtrihet nė perėndim dhe nė veri tė qytetit tė Vlorės, me sipėrfaqe 600 ha, duke formuar njė vazhdimėsi me brezin bregdetar Dalan - derdhje e Vjosės me sipėrfaqe 2050 ha; nė tė cilėn pėrfshihen 1000 ha pyll natyral i Pish Poros, 400 ha sipėrfaqe pyjore e kultivuar; 600 ha sipėrfaqe ujore dhe 50 ha brez me rėrė. Nė kėto 17 vjet tranzicioni ekologjia ka pėsuar dėme tė mėdha. Kjo kryesisht pėr faj tė mos zbatimit tė ligjit. Nė pyllin e Sodės,150-200 ha janė prishur nga ndėrtimet pa leje. Kurora e ullinjve shekullor nė lindje tė qytetit ėshtė prerė, ndėrsa njė tjetėr problem madhor ėshtė dhe hedhja e mbeturinave pa vend apo dhe djegia e tyre, me rrezik pėr gjithė sipėrfaqet e gjelbėrta..Sipas ekspertėve te mjedisit, ndonėse ka dėme tė pallogaritshme, pėrsėri nuk ėshtė vonė qė organet shtetėrore tė ndėrhyjnė me forcėn e ligjit pėr tė ruajtur atė qė ka mbetur. Nga ana tjetėr, kėrkohet njė ndėrgjegjėsim i qytetarėve nė mbrojtjen e sistemit ekologjik.

    Erozioni, kėrcėnimi qė vjen nga prerja e pyjeve

    Prerja e pyjeve ka pasoja fatale pėr tokėn. Njė nga pasojat kryesore ėshtė edhe ajo e erozionit. "Sipėrfaqja pyjore e vendit tonė qė llogaritet rreth 1 milion hektarė, po kėrcėnohet seriozisht nga erozioni, si pasojė e shfrytėzimit pa kriter tė kėsaj pasurie", shpjegojnė specialistėt e Ministrisė sė Mjedisit. Gjithashtu, ata shtojnė se pyjet e vendit tonė janė nė njė situatė tė mjeruar. Nėse shkatėrrimi i kėtij fondi vazhdon me tė njėjtat ritme, ai do tė shkojė drejt shkatėrrimit pėrfundimtar. Ata e vlerėsojnė gjendjen qė ka pėrfshirė fondin pyjor si "tejet tė rėnduar". Fondi pyjor gjatė viteve tė fundit ka pėsuar dėme tė rėnda pėr shkak tė prerjes pa kriter tė drurėve si dhe rritjes sė rasteve tė zjarrit. Gjatė kėtyre dhjetė viteve tė fundit Dumreja e Elbasanit ka filluar tė duket si njė vend i shkretė dhe pothuajse ėshtė zhdukur plotėsisht, vetėm si pasojė e ndikimit tė njeriut nė tė. Banorė e zonave tė ndryshme kanė filluar tė pėrdorin pėr dru zjarri rrėnjėt pemėve ashtu siē bėjnė edhe nė zonėn e ish pyllit tė Dushkut. Njė pjesė e madhe e kodrave tė Matit, Dibrės e Bulqizės janė zhveshur plotėsisht. Sipas specialistėve, nėse kjo situatė do tė vazhdojė pa e ndalur dhe me kėto ritme, shpatet e kodrave do tė humbasin pėrmes erozionit edhe tokėn, e nė tė do mbetej vetėm shkėmbi.
    Duaje te afermin tend si veten

  12. #132
    Perjashtuar Maska e Edvin83
    Anėtarėsuar
    20-03-2006
    Vendndodhja
    Tallinn
    Postime
    4,682
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Shko pyet ministrine e mjedisit qe thote qe cuditerisht siperfaqja pyjore na eshte rritur me me nja 10% keto vitet e fundit????!!!!! Per cfare e mbajne fondin prej miliona eurosh qe kane per pyllezime?

  13. #133
    Orthodhoks Maska e ilia spiro
    Anėtarėsuar
    02-02-2009
    Postime
    2,935
    Faleminderit
    0
    16 falenderime nė 13 postime
    Shkatėrrimi i pyjeve rrezikon ekzistencėn e Lurės


    Citim:
    Mėrgata e njė Parku Kombėtar
    Ekolėzvizja / 5 shkurt 2007 / Argetina Tanushi

    Me njė sipėrfaqje prej 1.280 hektarė, parku ndodhet nė pjesėn lindore tė masivit malor tė “Kunorės sė Lurės”. Me liqenet e saj akullnajore, Lura ofronte dikur njė ambjent piktoresk dhe tėrheqės nė njė lartėsi nga 1.350-1.720 m, por qė tashmė ėshtė zbehur bukuria e asaj kohe. Ndėrkohė nė ditėt e sotme, i ashtuquajturi “Parku Kombėtar i Lurės” ėshtė mjerisht i rrėnuar. Nė vend tė cicėrimave tė zogjve, muzika qė shoqėron shushurimat tek-tuk tė gjetheve tė rėna, ėshtė ajo e sopatave dhe motorsharrave. Njė masakėr qė i ka ndryshuar pamjen Lurės. Askush nuk ka kthyer kokėn pėr tė parė Lurėn e adhuruar nga Lin Preht e shumė e shumė personalitete tė tjera ndėrkombėtare. Grupe tė ndryshme tė huajsh kanė vizituar Lurėn e shkatėrruar tė pas viteve ’90.

    I vetmi burim fitimi pėr banorėt e rrethinave tė Lurės janė drurėt e pyllit. Tė zhytur nė situatė tė vėshtirė ekonomike komuniteti ėshtė i detyruar tė presė pyjet pėr tė bėrė tė mundur fitimin e minimumit jetik. Nė njė situatė, ku pėr hir tė ekzistencės priten pyjet, kush mban pėrgjegjėsi pėr kėtė? Nga ana tjetėr kemi organet pėrgjegjėse, tė cilat kanė funksionin e ruajtjes sė pasurive kombėtare. Por, qė nė realitet prej vitesh kanė rėnė nė ‘gjumin liturgjik’, dhe qė pėr hir tė interesave tė ngrushta pėrfitimi ata lejojnė kėtė masakėr tė Parkut Kombėtar. Dikur liqenet unike, tani tė mbuluara nga drurėt e kalbur, apo degėt e pemėve disavjeqarė tė prera pa kriter. Makina tė ngarkuara me trupat e pemėve krijojnė ēdo natė karvanin pėr nė Tiranė e Durrės, ku shiten kundrejt njė shume qesharake.

    Asnjėherė policia pyjore nuk ka kryer operacione pėr tė inspektuar dhe ndaluar kėtė trafik, qė pėr nga dėmet ekologjike, ecėn nė pothuajse tė njėjtin paralel me atė tė trafiqeve tė tjera tė paligjshme nė Shqipėri. Nė njė kohė kur kryeministri Berisha shprehet nė fushatėn elektorale se ‘do tė mbėshtesim ministrin e Mjedisit Lufter Xhuveli nė projektet e tij’, harron se ‘i dashuri’ ministėr nuk ka denjuar as tė shikojė ndonjėherė nė Parkun Kombėtar tė Lurės, pale mė tė hartojė ndonjė projekt pėr kėtė vend ‘mjerisht’ tė konturuar “Pasuri Kombėtare”.

    Sė fundmi ka qėnė njė grup turistėsh tė ardhur nga shteti i largėt Amerikan qė kanė shėnuar vizitorėt e radhės nė kėtė vend. Panorama qė u ofron tani vendi dikur piktoresk, nuk i pėrngjan aspak asaj ēfarė kishin dėgjuar kohė mė parė. Kudo trungje tė prerė. Vrapin e erės nuk ka asgjė qė ta ndalojė. Pyjet e zonės janė zhveshur nga manteli jeshil, ndėrkohė qė e prekshme ėshtė vetėm lakuriqsia e tokės sė shkretė.

    Si shumė e shumė probleme tė tjera mjedisore edhe problemi i Lurės do tė kalojė shumė kohė dhe do tė endet si i tillė nėpėr faqet e gazetave. Duke ditur se njė pjesė e mirė e komunitetit kanė braktisur krahinėn e Lurės, pas viteve ’90, duke u shpengulur nė vende si Durrėsi dhe Tirana, problemi i pyjeve tashmė ka humbur ekskluzivitetin pėr tė qėnė edhe pjesė e premtimeve boshe tė politikanėve tanė. Kjo, pasi politika nuk ka as interes votash nė atė zonė, sepse pjesa e mbetur e banorėve ėshtė e papėrfillshme. Tashmė ka humbur edhe emocioni i tė ndjerit tė aromės sė shumėllojshmėrisė sė bimėve dhe simfonisė sė zogjve, janė zhdukur nė mėrgatėn e gjatė.
    Duaje te afermin tend si veten

  14. #134
    Perjashtuar Maska e Edvin83
    Anėtarėsuar
    20-03-2006
    Vendndodhja
    Tallinn
    Postime
    4,682
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Po c'na duhen pemet? Me mire t'i zhdukim ato peme te mallkuara qe na e ndoten ajrin me oksigjenin e ndyre! Te derdhim beton kudo dhe te shkarkojme kudo dioksid karboni e squfuri qe t'i vrasim keto gjallesa te poshtra qe po na ndyjne me O2 ajrin tone te pasur me gazra karbomi, squfuri e metani qe te hap mushkerite kur e thith!

  15. #135
    Orthodhoks Maska e ilia spiro
    Anėtarėsuar
    02-02-2009
    Postime
    2,935
    Faleminderit
    0
    16 falenderime nė 13 postime
    Sa po investohet pėr mjedisin nė Shqipėri?

    NGA EDVIN PACARA



    Maqedonia bėri 19 nėntorin pushim pėr tė mbjellė 6 milionė pemė nė zonat e shkrumbuara nga zjarret e vitit 2007 dhe u bėri thirrje shteteve fqinje ballkanike qė tė ndjekin nismėn e saj pėr tė mbjellė miliona pemė nė rajon. Ky aksion u quajt “Dita e pemės - mbill tė ardhmen tėnde”, njė nismė qė synon tė ripyllėzojė 35 000 hektarėt e shkrumbuar nga zjarret e 2007-ės dhe tė rrisė ndėrgjegjėsimin rreth mjedisit tek qytetarėt. Aksioni nė Maqedoni rezultoi suksesshėm, duke sjellė sė bashku me qindra mijėra qytetarė qė vullnetarisht mbollėn 6 milionė pemė nė njė ditė tė vetme.

    Po nė Shqipėri, ēfarė po bėhet pėr ripyllėzimin e sipėrfaqeve tė djegura? Sipas faqes sė internetit tė Ministrisė sė Mjedisit, rezulton se kemi pasur 780 hektarė tė pyllėzuar gjatė viteve 2005-2007, dhe 1 milion fidanė tė mbjellė nė 2008-ėn. Kjo sipėrfaqe e pyllėzuar nė 3 vjet ėshtė shumė e vogėl, po ta krahasosh me sipėrfaqen qė nė Maqedoni vullnetarėt mbollėn nė njė ditė tė vetme.

    Nė Shqipėri investimet publike nė mjedis janė minimale. Duhet tė theksojmė se buxheti i 2009-ės parashikon qė buxheti pėr mjedisin tė kapė rreth 0.2% tė prodhimit tė Produktit tė Brendshėm Bruto (PBB), njė nivel investimesh publike mjedisore i vogėl po tė krahasohen me mesataren e investimeve mjedisore si pėrqindje e PBB e vendeve tė BE-sė. Sipas Eurostatit (Zyra Statistikore e BE-sė), mesatarja e investimeve publike nė mjedis e 10 vendeve tė reja qė u futen nė BE, nė 2004-ėn ishte rreth 0.61% e PBB-sė sė tyre. Duhet tė theksojmė se Bullgaria pati investime publike rreth 0.75% tė PBB-sė pėr 2004. 0.2% e PBB-sė qė shkon pėr mjedisin ėshtė njė nivel investimesh publike nė mjedis shumė i ulėt nė krahasim me 10 vendet e reja tė BE-sė, duke pasur parasysh qė Shqipėria synon tė aplikojė sė shpejti pėr vend kandidat nė BE. Raporti i progresit tė Shqipėrisė pėr 2008-ėn i pėrgatitur nga Komisioni Evropian tregon (f. 41) se Shqipėria ka bėrė pėrparim tė papėrfillshėm drejt energjisė sė rinovueshme.

    Pėrse duhet t’i japim rėndėsi mjedisit dhe pėrse ne duhet tė investojmė mė tepėr nė mjedis, mos vallė do tė ishte mė mirė qė tė mos investohet aspak pėr mjedisin?

    Ka njė sėrė arsyesh se pse duhet dhėnė mė tepėr pėr mjedisin nė vendin tonė.

    Sė pari, kujdesi pėr mjedisin dhe investimet nė mjedis kanė qenė minimale si gjatė periudhės sė diktaturės ashtu dhe gjatė tranzicionit. Ndėrsa gjatė diktaturės industria shkatėrroi njė pjesė tė mjedisit nė Shqipėri, gjatė tranzicionit ishte moszbatimi i ligjit ai qė bėri qė pyje tė tėra tė zhduken dhe tė kemi ndotje nga vetė qytetarėt. Duke qenė nė prag tė njė aplikimi tė mundshėm tė Shqipėrisė pėr vend kandidat nė BE, progresi qė ne kemi bėrė nė fushėn e mjedisit ėshtė minimal, gjė qė theksohet dhe nė raportin e Komisionit Evropian tė 2008-ės (f. 37-38). Komisioni vlerėson se Shqipėria po ecėn shumė ngadalė nė fushėn e mjedisit dhe zbatimi i ligjeve nė mbrojtjen e mjedisit ėshtė minimal.

    Sė dyti, mbjellja e pemėve nė zona urbane ose rreth tyre, sjell pėrfitimet pėr vetė banorėt e Shqipėrisė. Sipas njė studimi tė fundit tė kėrkuesve dr. Riēard Miēėll nga Universiteti i Glasgout dhe dr. Frenk Pofam nga Universiteti St. Endrjus, rezultoi se rritja e pėrqindjes sė gjelbėrimit nė lagjet e qyteteve kishte njė korrelacion negativ me numrin e rasteve tė sėmundjeve nė zonė. Kjo do tė thotė qė sa mė shumė gjelbėrim, aq mė pak raste sėmundje. Nė studim tregohet se ndikimi ėshtė aq i madh, saqė ulja e numrit tė rasteve tė sėmundjeve ėshtė me 50%. Lidhja e gjelbėrimit me uljen e numrit tė sėmundjeve ėshtė vėrejtur edhe nė studime tė tjera tė zhvilluara nė Holandė nga J. Mas et al.

    Nė rastin tonė, duke investuar nė shtimin e zonave tė gjelbra, ne nė tė vėrtetė po investojmė edhe nė shėndetin publik, pasi dihet shumė mirė qė pemėt dhe bimėt nė pėrgjithėsi janė thelbėsore nė cilėsinė e ajrit nė qytete. Ajri ėshtė njė e mirė publike qė na pėrket tė gjithėve dhe njė cilėsi e dobėt e ajrit na prek tė gjithėve pa marrė parasysh. Prandaj, nė Shqipėri nevojiten investime mė tė mėdha nė gjelbėrim, duke ulur kėshtu shpenzimet nė shėndetėsi. Ne nuk duhet tė mjaftohemi vetėm me disa qindra hektarė pyje tė mbjella.

    Sė treti, investimi nė mbrojtjen e mjedisit ėshtė njė investim i vėrtetė jo vetėm nė shėndet, por edhe nė ekonomi. Shkatėrrimi i njė pylli pėr lėndė drusore apo i njė mali pėr ta bėrė materiale ndėrtimi, mund tė duket si fitim, por nė fakt kostot dhe dėmi ekonomik qė nuk paraqiten nė bilanc janė mė tė mėdha sesa fitimet monetare tė perceptuara nga ne.

    Kosto si humbja e oksigjenit qė pemėt prodhonin, humbja e mbrojtjes nga erozioni, humbja e rezervave ujore qė mali sė bashku me ekosistemet pėrmban, biodiversiteti i humbur (sė bashku me bimė mjekėsore qė shėrbejnė pėr farmaceutikė), humbja e filtrimit qė ky ekosistem i bėn ajrit dhe ujit etj., janė kosto qė asnjėherė nuk deklarohen, por qė nė fakt janė kosto tė vėrteta financiare.

    Po sjell njė shembull pėr ta ilustruar se sa e madhe ėshtė humbja financiare nga dėmi nė mjedis. Njė studim i financuar nga Komisioni Evropian ka pėrllogaritur se kjo humbje financiare qė rezulton nga humbja e kapitalit natyror, shkon nga 2-5 triliardė dollarė amerikanė nė vit, njė shumė disa herė mė e madhe sesa humbja prej 1.5 triliardė dollarėsh qė llogaritet nga kriza e fundit financiare qė ka prekur botėn.

    Ndėrsa investimet nė energjinė e rinovueshme nė Shqipėri mund tė duken si disa investime thjesht pėr tė kėnaqur kėrkesat e ambientalistėve dhe BE-nė, nė fakt ato janė investime strategjike pėr ekonominė dhe mirėqenien e popullatės, sidomos nė prag tė njė rritjeje tė temperaturave si shkak i ngrohjes globale kur uji nuk mund tė shihet mė si njė burim i sigurt energjie ku Shqipėria tė mbėshtetet nė tė ardhmen. Siguria energjitike ėshtė edhe siguri pėr biznesin dhe rritjen ekonomike, prandaj Shqipėria duhet tė investojė mė shumė nė kėtė fushė.

    Tė dielėn e kaluar, Obama bėri komentin e tij mė thelbėsor rreth mjedisit, duke deklaruar qė do ta bėnte ēėshtjen e mjedisit parėsore nė planin e tij ekonomik pėr tė shpėtuar SHBA-nė nga kriza ekonomike qė e ka prekur. Obama deklaroi gjithashtu se do tė krijonte 2.5 milionė vende pune tė reja nė fushėn e energjive alternative tė rinovueshme.

    Shqipėria duhet tė marrė shembull nga vendet e tjera dhe nuk duhet tė mbesė mbrapa nė fushėn e mjedisit; investimet nė kėtė fushė duhet tė rriten dhe ēėshtja e mjedisit tė merret seriozisht nga tė gjithė, sepse ėshtė njė ēėshtje qė prek ēdokėnd, pa dallime partiake, etnike apo fetare, prandaj duhet vepruar sa nuk ėshtė tepėr vonė pėr tė.

    10/12/2008
    Duaje te afermin tend si veten

  16. #136
    Orthodhoks Maska e ilia spiro
    Anėtarėsuar
    02-02-2009
    Postime
    2,935
    Faleminderit
    0
    16 falenderime nė 13 postime
    Gjuetia e paligjshme, po zhduket kaprolli
    E Premte, 06 Mars 2009


    Filmime makabėr teksa dy persona vrasin dhe mė pas lėnė qentė tė shqyejnė specien e rrallė

    Vendorėt, ende asnjė ndėrhyrje nė mbrojtjen dhe ruajtjen e pasurive natyrore

    ELBASAN- Gjuetia e paligjshme po zhduk kaprollin, kafshėn e rrallė tė pyjeve tė Librazhdit. Alarmi ėshtė dhėnė prej kohėsh, ndėrsa gjuetia pa kriter e me mjete shfarosėse si me elektricitet e mjete tė tjera kanė ēuar nė prag tė zhdukjes tė kafshėve tė tilla si tė kaprollit, derrit tė egėr, lepurit tė egėr etj.

    Argėtim me shfarosjen

    Shembulli mė klasik ėshtė ai i disa gjuetarėve nė malet e Librazhdit qė kanė vrarė gjatė kėtyre ditėve tė dėborės dy kaproj, tė cilėt konsiderohen ndėr kafshėt tė rralla qė ruhen me ligj tė posaēėm. Dimri me dėborė e i tejzgjatur e ka bėrė tė vėshtirė mbijetesėn pėr kafshėt e egra. Kėtė rast po e shfrytėzojnė gjuetarė tė papėrgjegjshėm, tė cilėt kėto ditė po bėjnė kėrdinė nė pyje. Mjaft tronditėse ka qenė kėto ditė vrasja e dy kaprolleve nė kufi me malet e Dibrės. Ka qenė e tmerrshme jo vetėm vrasja e kafshėve, por edhe forma sesi zagarėt kanė nisur t’i shqyejnė. Por skena rrėqethėse ka pasur efektin e kundėrt tek gjuetarėt, tė cilėt madje janė argėtuar nga zagarėt deri sa kafshėt kanė ngordhur. Njė bukuroshe e tillė kishte shumė vite qė nuk ishte parė nė kėto anė. Veē kaprojve, kafshėt qė janė dėmtuar mė shumė nga gjuetia e shėmtuar kanė qenė derrat e egėr, arinjtė dhe lepujt edhe nė pyjet e thella tė Librazhdit nė kufi me Peshkopinė dhe Maqedoninė, nė malėsitė e Gramshit dhe nė fshatrat e thellė malorė tė Elbasanit si nė Funar, Zavalinė, Labinot Mal etj. Sipas Drejtorisė sė Pyjeve, situata tani ėshtė shumė e vėshtirė pasi me inspektorėt nė dispozicion ėshtė i vėshtirė kontrolli i tė gjithė territorit. Dėmi qė i shkaktohet faunės nė kėtė periudhė ėshtė mjaft i madh aq sa lepuri i egėr, thėllėza e kaprolli nė masivėt pyjorė tė qarkut tė Elbasanit janė nė zhdukje. Shqetėsim pėrbėn fakti se edhe pushteti vendor vazhdon tė jetė indiferent nė mbrojtje tė pasurisė pyjore. Nė rrethet e Librazhdit e tė Elbasanit funksionojnė edhe shoqatat e gjuetarėve, drejtuesit e sė cilave pranojnė se pėr mbrojtjen e faunės mund tė ndikojnė pak. Shoqatat kanė kėrkuar takim me gjithė pėrfaqėsuesit e pushtetit lokal nė prefekturėn e Elbasanit. Qėllimi ėshtė sensibilizimi i njėsive vendore dhe komunitetit pėr tė mbrojtur kafshėt nga vrasja. Shoqata e gjuetarėve ka kėrkuar edhe ndihmėn e Policisė sė Rendit dhe Policisė sė Pyjeve.

    Fenomeni nė vite

    Kaprolli ashtu si shumė kafshė tė tjera tė egra qė mbushnin pyjet shqiptare para fillimit tė viteve ’90 nisi tė zhdukej pak nga pak deri sa tani ėshtė e vėshtirė qė tė gjesh edhe njė tė vetėm. Shkak i kėtij fenomeni ėshtė dalja tėrėsisht jashtė kontrolli i menaxhimit tė pyjeve dhe tė parqeve natyrore, tė cilat gjithsesi gjatė kohės sė regjimit komunist ishin tė mbrojtur pėr shkak tė kontrollit shumė tė rreptė mbi armėt e gjahut apo edhe gjuetinė. Pas rėnies sė komunizmit ky kontroll u zhduk duke u dhenė mundėsi gjuetarėve amatorė tė marrin mbarė tė gjitha pyjet nė kėrkim tė kafshėve tė egra. Jo vetėm shqiptare, por edhe tė huaj. Pėr vite tė tera nuk u respektua asnjė rregull nė lidhje me gjuetinė edhe pse u krijuan shoqata tė gjuetarėve, por pjesa mė e madhe e tyre ishin jashtė kontrollit. Gjithkush nė fshatrat e thella apo afėr pyjeve mund tė mbajė njė armė gjahu, sė fundmi pėrdoren edhe armėt luftarake, pėr tė bėrė gjueti. Por shkatėrrimi i vėrtetė pėr kafshėt e egra qė jetonin nė pyjet shqiptare ishte shkatėrrimi i pyjeve.
    Duaje te afermin tend si veten

  17. #137
    DR-GR Maska e oliver55
    Anėtarėsuar
    07-09-2007
    Vendndodhja
    Europa
    Postime
    667
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Pastrimi i bregdetit, kthimi i tij ne identitet,[[/B]
    PARA KOMBIT DHE KOMBESISE. VE NJERIUN;

  18. #138
    Orthodhoks Maska e ilia spiro
    Anėtarėsuar
    02-02-2009
    Postime
    2,935
    Faleminderit
    0
    16 falenderime nė 13 postime
    Ēfarė Mjedisi?

    Dilema e Mjedisorėve

    Nėse ekziston ndonje dilemė nė pėrpjekjet vizionare tė mjedisoreve sot, padyshim mė kryesorja ėshtė ajo e pėrzgjedhjes midis zhvillimit dhe ruajtjes. Ėshtė pėrqasja ndaj kėsaj dileme ajo qė i kushtėzon edhe modelet, qofshin kėto tė huazuara apo tė improvizuara, qė u jep aktorėve mundėsinė pėr tė negociuar apo mosnegociuar, dhe qė vlerėsohen nga publiku pikėrisht nė varėsi tė zgjidhjes sė kėsaj dileme. Duhet pohuar qė nė fillim se problemet, si ato tė mjedisit ashtu edhe ato tė zhvillimit, nė Shqipėri hasen mjaft tė mprehta dhe emergjente, dhe rrallė lėnė kohė pėr tė reflektuar pėr zgjidhjet mė tė mira. Ndaj ato janė shpesh tė destinuara tė instrumentalizohen pėr interesa qė nuk kanė tė bėjnė as me zhvillimin dhe as me mbrojtjen e mjedisit.

    Ato qė instrumentalizohen tė parat sigurisht janė interesat e pushtetit tė ndikuara nga grupet e interesit. Dhe nėse i referohemi njė rasti konkret si ai Petroliferės, aty ku edhe janė pėrqėndruar energjitė e mjedisorėve sot nė Shqipėri, refuzimi i financimit tė projektit nga Banka Europiane pėr Rindėrtim e Zhvillim (njė institucion qė financon projekte private me fonde publike tė vėndeve anėtare pėr njė seri vėndesh tė Europės Lindore, pėr t’i ndihmuar zhvillimit tė kėtyre tė fundit), nxjerr nė pah mė sė miri kėtė instrumentalizim. Ndėrsa projekti i ėshtė prezantuar mė parė publikut si jetik pėr zhvillimin e vendit, vetė refuzimi flet qartė pėr tė kundėrtėn. I parė kėshtu, pra i vlerėsuar nėn besueshmėrinė e kėtij institucioni, ky rast pėrforcon shqetėsimin se nė mungesė tė mekanizmave tė kontrollit, tė politikave tė qarta planifikuese dhe tė demokracisė nė vendimarrje ėshtė korrupsioni ai qė dominon proēeset e zhvillimit. Nėn kėtė presion qė krijohet nga vakumi demokratik, politikat shtetėrore, tė orientuara si pragmatiste, nuk i nėnshtrohen interesave tė shoqėrisė dhe elektoratit (tė anashkaluar tashmė nga proēesi i vendimarrjes), dhe as nuk i frigohen votės sė tyre apo presionit qytetar, por shndėrrohen nė zgjatime tė grupimeve qė dominojnė gjithnjė e mė shumė interesat e zhvillimit.

    E megjithatė, nėsė do flisnim pėr rolin hipotetik tė shtetit nė lidhje me dilemėn mjedisore, nuk lė shumė shteg pėr tė hamendėsuar: ai (shteti) ėshtė aty pėr tė promovuar zhvillimin! Shteti (koncepti) ashtu siē e njohim – pėr shkaqe edhe historike duke ditur se shqetėsimet mjedisore janė relativisht tė reja – tenton t’i shohė ato nė kuadrin e stabilitetit social, dhe i ofron zhvillimit apo aktorėve pėr zhvillim, edhe ‘karrotėn’ pėr ta stimuluar, por edhe shkopin aq tė nevojshėm pėr ta kontrolluar.

    Por a mund tė thuhet e njėjta gjė pėr lėvizjen mjedisore, aq mė tepėr qė duke qėnė e lirė nga pikėpamja strukturore tėrheq rreth vetes njerėz qė i pėrkasin njė spektri shumė tė gjėrė individėsh dhe grupesh shoqėrore me formime tė ndryshme ideologjike por tė interesuar pėr mjedisin, duke filluar nga: natyralistėt, besimtarėt, individualistėt, anarkistėt, marksistėt, sociologėt, filozofėt, inxhinierėt, urbanistėt; sa pėr tė pėrmendur disa nga mė tė interesuarit? Sa e ndryshme ėshtė pėrqasja e shtetit (hipotetike) ndaj ēėshtjeve mjedisore nė krahasim me ato tė vetė lėvizjes? A nuk janė: stabiliteti social i synuar nga shteti, dhe interesat e njė mase tė konsiderueshme tė shoqėrisė tė pėrfaqsuara nga njė lėvizje, dy anė tė se njėjtės medalje?

    Pa pasur nevojė t’i japi drejtim dilemės aq tė nevojshme midis ‘zhvillimit’ dhe ‘ruajtjes’, lėvizja mjedisore nuk mund ta injoroj ‘zhvillimin’ nėse e ka misionin e vet tė pahamendėsuar dhe seriozisht. Pėrqasjet mjedisore qė nuk pėrmbajnė nė vetevete alternativėn e zhvillimit bėhen tė pakonsumueshme pėr opinionin gjersa nuk pėrkthehen nė realitete ekonomike, apo vizione zhvillimi. Mjetet si: protestat, mosbindja civile, apo manifestimet gjithfarėshe nė formė fushatash ndėrgjegjėsimi tė pashoqėruara me alternativa dhe platforma racionale gjithėpėrfshirėse tė zgjidhjes sė problemeve shndėrrohen nė pėrqasje emocionale dhe pėr pasojė joefikase. Ndėrsa pushteti nė Shqipėri i largohet gjithnjė e mė shumė modelit tė vet demokratik, pra edhe misionit tė vet, shoqėrisė civile, rrjedhimisht edhe lėvizjes mjedisore, i lind detyra tė plotėsoj kėtė vakuum demokratik. Dhe e vetmja mėnyrė pėr ta bėrė kėtė ėshtė nėpėrmjet alternativave dhe modeleve reale tė zhvillimit, pėr tė pėrballuar presionin e grupeve okulte tė interesit tė cilat janė tė prirura ta shfrytėzojnė kėtė vakum me mė shumė efikasitet.

    Kush janė modelet e zhvillimit?

    Nėse mund tė pėrmendet nje filozof i vetėm qė ka ndikuar posaēėrisht nė lėvizjet moderne mjedisore dhe civile ai patjetėr ėshtė Henry David Thoreau natyralist dhe filozof amerkikan i shekullit te 19-tė, formulues i nocioneve tė rezistencės civile paqėsore, dhe partizan i individualizmit dhe tė drejtės sė tij pėr t’i rezistuar abuzimit tė pushtetit. Njė nga thėniet e tij qė ngjall debat edhe sot ėshtė: “In wildness is the preservation of the world” (Ruajtja e botės ėshtė nė tė pakultivuarėn) qė shpreh njėkohėsisht nocionin e tij i mbi natyrėn dhe mardhėniet e saj me njeriun. Pėr tė “wildness” – pėrkundėr fjalės tjetėr “wilderness” qė nė anglisht ka kuptimin e natyrės nė gjėndje tė egėr e pa ndikuar nga civilizimi – ishte natyra e pasur e pakultivuar pėrkrah njė civilizimi tė pasur nė bashkekzistencė, si dy nocione qė nuk pėrjashtojnė njėra tjetrėn. Por ajo qė ėshtė e rėndėsishme ėshtė ndikimi qė ky mendimtar ka pasur tek aktivistė tė tillė si Gandi, nė lėvizjen e tė cilit mendimet e Thoreau gjejnė aplikim tė plotė. Dy nga shtyllat e lėvisjes Gandiste, lėvizja e “Kripes” dhe ajo e “Tjerrjes” janė nė vetvete lėvizje qė sė pari synonin rregullimin e mardhėnieve njerzore me mjedisin. Kėto lėvizje sa ē’ishin antikoloniale dhe synonin t’i vinin kufi shfrytėzimit tė burimeve natyrore nga Perandoria Britanike, aq ishin edhe zhvilluese dhe synonin rritjen e ekonomisė vendase. Rrallė mund tė jetė njohur ndonjė lėvizje me njė koherencė tė tillė politike, sociale, kulturore, zhvilluese dhe integruese, qė tė adresontė njėherėsh njė gamė kaq tė gjėrė problemesh me njė ndikim nė njė numėr kaq tė madh njėrzish, dhe mbi tė gjitha paqėsore. Ėshtė kjo e fundit, si dhe programi thellėsisht kulturor dhe lidhja me mjedisin, qė e dallon atė thellėsisht nga lėvizjet Marksiste, dhe qė e bėn atė njė ofertė tė lėvizjeve civile me karakter thellėsisht demokratik. Nė thelb tė lėvizjes ėshtė transferta paqėsore e kontrollit mbi rendin social. P.sh. vetė lėvizja e “kripės” e cila synonte t’i kundėrvihej njė ligji Britanik qė i njihte vetes monopolin mbi prodhimin e kripės, kishte njėkohėsisht si qėllim tė tregonte se Britanikėt e kishin humbur kontrollin mbi territorin dhe burimet materiale dhe njerzore. Mbi tė njėjtat shtylla mbėshtetej edhe lėvizja tjetėr e “tjerrjes” (spining) e cila kėrkonte t’i vinte fre importimit te veshjeve nga Britania, si dhe tė ringjallte traditat e pėrpunimit dhe prodhimit vendas dhe vetėqėndrueshmėrinė ekonomike. Nga ana tjetėr lėvizja Gandiste, karakterizohej nga besimi nė domokraci dhe nė ligj, pasojė e profilit prej juristi tė Gandit, e reflektuar nė kėmbugljen e tij pėr tė realizuar transferimin paqėsor, pėrkundėr marrjes me dhunė tė kontrollit mbi shoqėrinė; duke besuar gjithashtu tek ndėrgjegjėsimi, sidomos i kundėrshtarit, dhe tek nocionet e lirisė dhe tė pėrgjegjėsisė si baza tė zhvillimit.

    Ēfarė modelesh ofron sot mendimi dhe lėvizja mjedisore nė Shqipėri?

    Ato pak alternativa reale qė i ofrohen opinionit sot – siē janė edhe alternativat e njė Shqipėrie turistike – nė kushtet kur mungojnė infrastruktura, dritat, uji, por edhe tradita, duken mė shumė si shmangie ndaj sfidave zhvilluese, sasa njė lloj ‘prerje e artė’ midis problematikės sė mjedisit dhe asaj tė zhvillimit. Pėrqasjet emotive shpesh marrin pėrparėsi ndaj pėrqasjeve racionale. Pėr shembull, t’ia paraqesėsh si emergjente rrezikun e humbjes sė perspektivės turistike, njė popullate qė sot pėr sot nuk fiton dhe as jeton nga turizmi, pėr shumicėn e saj ėshtė njėsoj sikur t’i thuash njė endacaku se “po i digjet shtėpia”.

    Nga ana tjetėr kėto lloj pėrqasjesh kanė bėrė lėvizjen mjedisore tė paraqitet mė shumė si “grupi i interesit” i radhės sesa njė lėvizje qė transmeton vlerat e njė spekrti tė gjėrė shoqėror. Lėnia e platformave tė zhvillimit si ekskluzivitet i grupeve tė interesit nga njėra anė dhe politikės nga ana tjetėr, pa bėrė tė mundur angazhimin e komuniteteve, individėve qė promovojnė ēėshtjet mjedisore por qė pėrndryshe, pa mbėshtetjen e komunitetit nuk do e kishin tė mundur dėgjimin e zėrit tė tyre, i ka hapur rrugė jo vetėm instrumentalizimit tė zhvillimit por njė shkatėrrimi tė pashmbullt tė mjedisit. Rastet janė pa tė panumėrta, por ai mė i fundit i publikuar – i masakrės mbi Syrin e Kaltėr nė Kėlcyrė – pėrbėn ndoshta edhe mė flagrantin. Sipas gazetės Tema, biznesmeni Hari Lena midis tė tjerash u kishte premtuar fshatarėve tė zonės edhe shtrimin e rrugės nė shkėmbim tė lejes pėr tė shfrytėzuar inertet e zonės, me tė cilat mė vonė do betononte edhe vetė Syrin e Kaltėr. Po sipas gazetės Tema pėr kėtė ai duket se kishte pėrdorur si pasaportė nė “negocimet” e tij me pushtetarėt e zonės mbėshtetjen nga pushteti qėndror dhe bisedat e hamendėsuara me kryeministrin.

    Ajo qė ky rast ilustron mė sė miri ėshtė pikėrisht fakti se komunitetet janė lėnė pa alternativa zhvillimi dhe pa mbrojtje ndaj presionit tė binomit pushtet – grup interesi. Ndėrsa fushatat ndėrgjegjėsuese, megjithėse shumė tė nevojshme, e fokusojnė vėmendjen e tyre tek ndėrgjegjesimi, ky i fundit nuk duket tė jetė problemi kryesor i tė ashtėquajturės apati tė publikut. Publiku dhe komunitetet duket se janė pėrpara mungesės sė alternativave; qoftė lokale; qoftė qėndrore, apo qoftė ligjore.

    Nėse mund tė flisja sė pari pėr alternativėn ligjore, mė ėshtė dukur mė shume se ironike fakti qė askush nga pėrfaqsuesit e lėvizjes mjedisore nuk ėshtė angazhuar nė ndonjė bėtejė tė tillė (ligjore) pėr t’iu dhėnė komuniteteve tė drejtėn e vendimmarrjes pėr projektet e zhvillimit tė zonave tė tyre. Ndėrsa Ministria e Punėve Publike, Transportit dhe Telekomunikacioneve ka pėrfunduar njė draft ligjor tė ligjit tė ri tė planifikimit, qė besoj pritet tė miratohet dhe hyjė nė fuqi vitin tjetėr, asnjė fjalė nuk thuhet pėr tė nė shtyp, megjithėse ligji ėshtė i publikuar nė faqen zyrtare tė Ministirsė. Dhe aq pak sa jam i informuar: nė dėgjimet publike pėr kėtė ligj nuk ka pasur asnjė oponencė nga aktivistėt e interesuar pėr mjedisin. Siē mund tė imagjinojė shumėkush – pėrveē tė qėnit njė ligj qė fokusohet nė sofistikimin dhe kontrollin e metodave tė planifikimit dhe zhvillimit – roli i komunitetit (publikut) nė vendimmarrje ėshtė vetėm dekorativ.

    Ndėrkohė, nėse do t’i kthehemi edhe njėherė diskutimit mbi alternativėn turistike, qė me sa duket ėshtė oferta e pranuar gjerėsisht pėr shumė nga zonat tė cilat sot rrezikohen nga shfrytėzimi pa kriter apo shkatėrrimi i pakthyeshėm, duhet thėnė se ajo ka ngelur nė nivelet e njė alternative utopike. E vėrteta ėshtė se vendet e tjera tė rajonit me tė cilat ne pretendojme tė konkurrojmė, pėrveē karakteristikave tė pėrbashkėta natyrore me ne, problemet e zhvillimit siē janė: infrastruktura; shėrbimet hoteliere; shėrbimet urbane; kontrollin mbi tregun; instrumentat e marketingut; promovimin e kulturės vendase dhe pėrshtatjen e saj me shijet e kulturės globale; stabilitetin social, ekonomik, politik; i kanė shumė mė tė zgjidhura sesa ne. Dhe si pėr ironi sa herė flitet pėr turizmin nė Shqipėri ėshtė pikėrisht kjo listė e gjatė ajo qė harrohet e para, por qė ėshtė njėkohėsisht lista qė garanton afrimin e turistit “dembel”, i cili pėrbėn masėn mė tė madhe tė turistėvė, dhe nė tė njėjtėn kohė bazėn e asaj ekonomie qė quhet: “e mbėshtetur mbi turizmin”.

    Pra me sa duket ajo qė kemi nevojė mė shumė sot nuk ėshtė thjesht paraqitja e njė alternative turistike, por e njė alternative zhvillimi, i cili duhet tė perfshijė nė diskutim qė nga alternativat makroekonomike deri tek zhvillimet komunitare pėr t’i integruar nė njė vizion tė vetėm. Nė njė ekonomi tė drejtuar nga Banka Botėrore dhe Fondi Monetar Ndėrkombėtar, nė Shqipėri nuk dėgjon tė flitet dhe debatohet pėr modelet e zhvillimit. Pėrshembull a duhet Shqipėria tė ndjek modele tė tipit ISI, njė politikė ekonomike qė bazohet nė premisėn qė vėndi duhet tė zbusė varėsinė e vet nėpėrmjet stimulimit tė prodhimit vėndas, apo duhet tė ndjek politika dhe reforma liberale tė orientuara drejt tė tregut tė jashtėm dhe ekonomisė globale? Pra a ka kuptim qė nėse nė Shqipėri do tė zgjidhnim alternativėn turistike tė zhvillimit tė vazhdonim me politikat e hapura tė tregut ku importet dominojnė exportet dhe prodhimin vendas apo subvencionimi i prodhimit vendas dhe i eksporteve qė do tė shėrbenin si pėr tė forcuar aftėsitė prodhuese dhe shėrbyese aq tė nevojshme pėr turizmin sikurse edhe njė reklamė e vėrtetė pėr turizmin shqipėtar qē i drejtohet konsumatorit tė huaj mė mirė se c’do reklamė televizive? Nė tė njėjtėn mėnyrė; a ka kuptim qė monedha vendase tė vazhdojė pafundesisht tė forcohet kundrejt monedhave kryesore apo duhet tė dobėsohet kundrejt tyre pėr tė bėrė tė mundur uljen e ēmimeve dhe tėrheqjen e turistėve nėpėrmjet politikave monetare? Ndėrkohė si duhet tė trajtohen prurjet e emigrantėve qė pėrbėjnė edhe burimin kryesor tė tė ardhurave tė ekonomisė sė sotme nė kuadėr tė pėrgatitjes sė bazave tė njė ekonomie turistike? A mund tė shėrbejnė kėto tė ardhura pėr tė realizuar njė integrim tė politikave makroekonomike dhe ekonomise komunitare? Pra a duhet tė ketė pėrparėsi zhvillimi i turizmit lokal mbėshtetur nė ekonominė familjare dhe tė grupit (komunitetit) pėrkunder gjigandėvė tė zhvillimit tė siē janė Club Med? Nė planifikimin dhe politikat urbane a duhet tė marrin pėrparėsi ndėrtimet e reja, apo restaurimet dhe ruajtja?

    Kėto lloj pyetjesh thėrrasin pėr nevojėn e ndėrgjegjėsimit me problematikėn qė has zhvillimi shqiptar sot, por ėshtė njė nevojė pėr ndėrgjegjėsim qė nuk u drejtohet qytetarėve qė janė tė ndėrgjegjėsuar deri nė dėshpėrim pėr situatėn, por i drejtohet elitės se tij, qoftė kjo politike, ekonomike apo kulturore.
    Duaje te afermin tend si veten

  19. #139
    Perjashtuar Maska e Edvin83
    Anėtarėsuar
    20-03-2006
    Vendndodhja
    Tallinn
    Postime
    4,682
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Ndotet me solar plazhi i Vlorės, policia shoqėron 6 persona tė dyshuar
    ANILA PEĒI | 03/06/2009
    VLORĖ- Mėngjesin e sotėm deti i Vlorės ėshtė gdhirė i ndotur. Denoncimi ėshtė bėrė nga banorėt e qytetit, pranė Plazhit tė Vjetėr, tė cilėt kanė ndjerė erėn shumė tė rėndė qė vinte nga deti. Ata i janė drejtuar policisė, pasi kanė konstatuar nė ujėrat e detit gjurmė, nafte. Policia e mbėrritur nė vendin e ngjarjes ka nisur hetimet dhe njofton se ujėrat e detit janė ndotur me solar. Pas hetimeve tė para, njoftohet se janė shoqėruar 6 persona, tė cilat po merren nė pyetje lidhur me ngjarjen. Dyshohet se ndotja e detit ėshtė e qėllimshme, pasi autobotet me lėndėn ndotėse janė zbrazur ne Kanalin e Motorit, i cili ka derdhje nė det. Qė nga kjo zonė, ku sipas policisė ėshtė pėrqendruar ndotja, lėnda ka depėrtuar nėpėr det, duke shkaktuar ndotje edhe nė zonėn e Plazhit tė Vjetėr. Nga sipėrfaqja e ndotjes, qė ėshtė e madhe dyshohet se sasia e lėndės ndotėse qė mund tė jetė hedhur nė det duhet tė jetė gjithashtu e konsiderueshme. Me sy tė lirė nė kėtė anė tė detit duket qartė ndotja e madhe qė ka shkaktuar solari.
    Bėhet fjalė edhe pėr disa autobote tė sekuestruar, por ende policia e Vlorės nuk ka dalė me njė deklaratė zyrtare, pasi mėsohet se hetimet po ndiqen nga Tirana, prej nga pritet edhe njė komunikim zyrtar pėr ngjarjen dhe pėr shkaktarėt.
    Ja dhe atentati me i fundit ndaj jetes ne Shqiperi!

  20. #140
    Perjashtuar Maska e Edvin83
    Anėtarėsuar
    20-03-2006
    Vendndodhja
    Tallinn
    Postime
    4,682
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Kjo ishte goditja e rradhes ndaj mjedisit ne Shqiperi! Mafia mjedisore ka planifikuar sulme te shumta ne shume qendra te Shqiperise deri ne shfarosjen e mjedisit dhe jetes ne Shqiperi.

Faqja 7 prej 10 FillimFillim ... 56789 ... FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Shpetoni Akademine Marubi
    Nga kino nė forumin Kinematografia dhe televizioni
    Pėrgjigje: 7
    Postimi i Fundit: 23-02-2009, 18:51
  2. Reforma e sistemit politik nė ambientin shqiptar
    Nga Davius nė forumin Kulturė demokratike
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 26-04-2006, 13:35
  3. Shpetoni mbretereshen nga Al-Kaida!
    Nga Alket123 nė forumin Problemet ndėrkombėtare
    Pėrgjigje: 2
    Postimi i Fundit: 01-12-2005, 05:44
  4. Shpetoni shqipen
    Nga Kryeplaku nė forumin Gjuha shqipe
    Pėrgjigje: 54
    Postimi i Fundit: 05-03-2003, 15:22

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •