Close
Faqja 1 prej 2 12 FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 20 prej 34
  1. #1
    Konservatore Maska e Dita
    Anėtarėsuar
    17-04-2002
    Postime
    2,953
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim

    Ceshtja shqiptare ne Kosove!

    Nje analize per situaten e ceshtjes shqiptare ne Kosove.

    Ne vazhdimesi, artikujt qe do te gjej ne lidhje me kete tematike, do t'i postoj nen kete teme te hapur.

    Lutem qe edhe kontribuesit e tjere te bejne te njejten gje





    THE ALBANIAN NATIONAL QUESTION
    KOSOVA: WHERE WE STAND IN 2002



    by Shirley Cloyes DioGuardi

    Balkan Affairs Adviser, AACL



    Although the focus of the Bush administration and the Congress is of necessity on the war in Afghanistan, it behooves our government to pay attention to other trouble spots around the world. As we know, Macedonia is one of them. Although the Slav Macedonian leadership signed the Oher (Ohrid) agreement with the Albanian political leaders and NATO in August 2001, they have yet to implement it. The Albanian American Civic League is concerned about the potential for another conflict in the Balkans, one that would result in the deaths of thousands of Albanians, if the package of reforms outlined in Oher is not put into practice very soon. This spring, the Senate Foreign Relations Committee will hold the first hearing on the Balkans during the 109th Congressional session. The Civic League will advise the Senate that the United States, especially at this time, can ill afford another war in the Balkans and that, therefore, ending the conflict in Macedonia is of paramount importance. Furthermore, we will insist that a just and lasting peace can be achieved in the Balkans only by resolving the Albanian national question. This means bringing self-determination and independence to Kosova, human rights and equality to Albanians in Macedonia, Montenegro, Presheva, and Chameria, and genuine democracy and economic development to Albania. This article, the first of a series, will summarize the issues confronting Albanians in each of the six political jurisdictions where they live side by side, beginning with Kosova:



    Kosova



    The independence of Kosova is the one issue around which all Albanians are united. Albanians understand that the independence of Kosova is the only way to begin to resolve the Albanian national question and to insure lasting peace and stability in the Balkans. And since Kosova is more than 90 percent Albanian and has a right to self-determination under international law, the Albanian American Civic League believes that the Bush administration and the Congress should map out a plan for transferring more and more domestic powers from the UN administration to the Kosova Assembly, leading to independence. No one is asking for independence in the short term. However, if Kosova does what the U.S. government expects from a sovereign state by demonstrating a commitment to democracy, the rule of law, and respect for the human and civil rights of Serbs and all other minorities, then it is hoped that the Bush administration will stand up to Europe, which remains stuck in nostalgia for the former Yugoslavia, and become a proponent of independence.



    Albanians understand that there will be no Kosova without Serbs. Albanians are ready to respect the rights of Serbs and to approve the return of non-criminal Serbs to Kosova. But, at the same time, Kosovar Albanians will never accept a return to Serbian domination. Albanians would like the U.S. government to make this clear to the international community and, if possible, to hold a major hearing on Kosova’s final status (ideally including witnesses such as Ambassador John Menzies, head of the U.S. Office in Kosova, former Chief Prosecutor of the International Criminal Tribunal Richard Goldstone, Albanian political leaders from Kosova, Balkan expert Noel Malcolm, and General Wesley Clark). The fact that much of the international community (notably Serbia, France, Greece, Russia, and China) continues to oppose independence without mounting any convincing arguments, while simultaneously those who favor independence fail to make their case on the basis of international law, has created a foreign policy “gridlock” that now imperils the stability of Southeast Europe.



    In the past few months, we have seen an acceleration in Serbia’s anti-Albanian propaganda campaign and call for the reintegration of Kosova under Serbia. Recognizing the danger inherent in this development, the Independent International Commission on Kosovo (known as the Goldstone Commission) decided to issue an addendum last month to its 2000 report, in which it concluded that, “It would be a tragic sequel to the NATO war of 1999, if…Belgrade is granted a free hand to obstruct the realization of the right of self-determination for the people of Kosovo. The most recent assertions of the FRY government are not reassuring. This Commission feels obliged to remind the leaders of the world community that the status of Kosovo has not yet been decided, and that leaving this issue unresolved is both cruel to the Kosovars and dangerous for the stability of the Balkans.”



    Kosovar—Serbian Relations


    Both the United States and Western Europe, in a premature embrace of the new Kostunica government in Serbia as a “democracy,” have often failed to use the leverage that they have to resolve some of the key problems facing Kosova and the region. In order to bring peace and stability to Kosova and the Balkans, the Albanian American Civic League believes that the Kostunica government and the international community must resolve the following problems:



    Belgrade must cease its interference in Kosova’s political life



    The Serbian government must allow the Kosova Serbs to become part of Kosova, not an extension of foreign policy in Belgrade. The signing of the “UNMIK—FRY Common Document” on November 5, 2001, by Serbian Deputy President Nebojsa Covic and then- UMIK administrator Hans Haekkerup illustrates the problem. Neither the Albanian political leaders nor the Albanian citizens of Kosova, who make up the majority of the population, were informed about the content of the agreement. While the agreement was ostensibly designed to encourage participation by Kosova’s Serbs in the general election that was held on November 17, in reality it was used by Covic to bolster his international propaganda campaign to win support for the reintegration of Kosova under Serbian rule. He heralded the signing of the UNMIK—FRY Common Document as “the start of Yugoslavia’s return to Kosovo.” Meanwhile, Kosovar Albanians will never allow the reintegration of Kosova within Serbia, and any attempt to make this happen will lead to war.



    The appointment of UNMIK administrator Michael Steiner is promising in this regard. In February, he stated in an interview with Suddeutsche Zeitung that “there is a boundary in relations with Belgrade: There can be no parallel structures in Kosovo and no influence through backdoors.” And he was even more forceful when Nebojsa Covic attempted to disrupt the formation of the new Kosova government on March 6, by accusing newly elected Prime Minister Bajram Rexhepi of war crimes when he served as a field surgeon for the KLA and by demanding that the Povratak coalition receive additional ministerial and deputy ministerial posts. Reject6ing the absurd charges against Rexhepi, Steiner asserted that he “would not interfere in Belgrade’s affairs, and Belgrade shouldn’t interfere in Prishtina’s affairs.”



    Kosovar Albanian prisoners of war must be released from Serbian jails



    The long overdue release of Kosovar Albanian student leader Albin Kurti in December 2001 was a salutary event. Nevertheless, the United States should withhold aid to Serbia in the amount of $115 million, if the remaining 194 Albanian POWs are not released from illegal detention Serbian jails by March 31. Serbian Prime Minister Zoran Djindjic has called for an “exchange” of prisoners. However, there are no Serbian prisoners of war, only forty Serbian prisoners in custody in Kosova who have been charged with war crimes by international judges. Any attempt by Belgrade to tie the release of Albanian political prisoners to the return of war criminals should be roundly rejected.



    Serbia must comply with the International War Crimes Tribunal



    Surrendering Slobodan Milosevic to The Hague, while highly significant, was not enough. One of the reasons Bosnia is in the deplorable state that it is in is that the West did not insist on rounding up the perpetrators of genocide, ethnic cleansing, and mass expulsion. If the United States is serious about reinforcing the rule of law, then it should withhold aid to Serbia until it extradites to The Hague the thirty-seven other people wanted for committing atrocities during the Balkan wars, most of whom are still at large in Serbia and Republika Srpska, including the notorious Bosnian Serb commanders Radovan Karadzic and Ratko Mladic.



    The de facto partitioning of Mitrovice must be ended


    Mitrovice is in a de facto state of partition, first and foremost, because the French KFOR forces permitted the creation of the partition in defiance of UN Resolution 1244. (This is the source, not the result of the postwar violence in Mitrovice.) The French prevented Kosovar Albanians from returning at the end of the war to their homes in the northern, now Serb-dominated, sector of Mitrovice. There were approximately 11,000 Serbs in Mitrovice before the war; now there are more than 15,000. Meanwhile, 10,000 Albanians have been unable to return to their homes in the north, and this has caused tremendous resentment in the Albanian community, now forced to live in close quarters in the southern sector. Furthermore, the French have prevented Albanians from gaining access to the city’s only hospital and university in the north. The French have failed to keep Serbian paramilitary and army troops five kilometers behind Kosova’s borders. The French have stood by and watched, rather than intervened in, violence against Albanians, especially by the notorious “bridge watchers” on the Ybar River. If the French will not comply with UN Resolution 1244, they should be asked to leave Mitrovice and KFOR altogether. Recently, French troops have come under attack by members of the Serb population in Mitrovice, and it is not yet clear how this will affect French decision-making. It must be acknowledged that, apart from the French, no other nationality has shown a willingness to take charge of the situation in Mitrovice, fearing retaliation.



    The problem of Mitrovice poses one of the most serious challenges to peace and stability in Southeast Europe today, and it is the most neglected. If the international community is serious about not changing borders in the Balkans, then the de facto partitioning of Mitrovice cannot be made permanent. To prevent this from happening, Albanians must be returned to their homes in the north. Serb squatters who occupy their apartments and homes must return to their original pre-war homes in either Serbia proper or in other parts of Kosova. Also, parallel Serbian institutions, controlled by Belgrade, such as the university and the hospital, must be rejected, and the Trepca mining complex must be placed in its entirety under the jurisdiction of UNMIK, if Mitrovice is to be reintegrated.



    Serbia must apologize to Kosova and to Bosnia for its genocidal campaign



    If Serbia would apologize for the genocidal warfare that it conducted against both Kosova and Bosnia and also engage in a serious “de-Nazification” process, this would lay the groundwork for the beginning of genuine bilateral foreign and economic relations between Serbia and Kosova.




    ------------

    Pershendetje!

  2. #2
    Shqipetare e krenare Maska e Eda H
    Anėtarėsuar
    22-04-2002
    Vendndodhja
    Fizikisht ne Massachussetts, me shpirt e zemer e mendje ne Shqiperi. A-MER-IK. kjo eshte amerika e perkthyer ne shqip
    Postime
    477
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Thumbs up

    [COLOR=firebrick][B] pershendetje. lafete te jen te pakta e te kete vetem nje pikesjynim Shqiperia te jete e bashkuar me Kosoven e trojet e tjera qe jan mar e po shitur pa drejtesisht. nuk ka shqiperi pa kosove e kosove pa shqiperi. e pike. kosova eshte si ai femije i ndare i rembyer nga nena e famija keshtu duhet kethyer, tek nena e vete. nuk mund te nxiren supozime qe rrembyesi(serbi) na i trajtoka mire apo i kerkoha falje, e viktima t te ri me te, e jo me nene ku i perkete. Kerkesa e bashkimit (SHQIPERISE MADHE) duhet kerkuar nga i madh e i vogel, me kuc e me mac. jo vetem disa zera therasin e kerkojne nje gje te till, ne duhet te jemi nje per kete problem se eshte problem (atedhetarizmi) e kur vjen puna ketu kjo eshte detyra jon e pare, e detyre mbi detyre, mbrojta e bashkimi i atedheut(shqiperise). i shalla nje dite u bashkofeshim ne nje shqiperi te bashkuar e te madhe e demokratike, e ti themi kurbeti, vavsh ne djall, se nuk paska parajs e ahire ne kurbet. me respekt eda
    shqiperia e shqipetareve, vdekje tradhetarve.[COLOR=firebrick]

  3. #3
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    17-04-2002
    Postime
    289
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Marrė nga Java #7 - Gazetė e Kosovės dhe pėr Kosovėn, e datės 08 mars 2002

    IDENTITETI KOSOVAR

    Kosova s'asht Hinterland, Tokė e Askujt. Kosova i ka kufijtė e saj. Kosova s'asht pa njerėz, Kosova i ka njerėzit e saj. Dhe, ata s'janė vetėm shqiptarė. Kosova s'asht pa histori, Kosova e ka historinė e saj. Kosova s'asht pa kryeqytet, Kosova e ka kryeqytetin e saj. Kosova s'asht pa idenė e shtetėsisė dhe Kosova asht tue e ndėrtue shtetin e saj. Por, kush janė shtetasit e kėsaj Kosove. Kush asht 'Kosovari'. A ekziston 'Identiteti Kosovar'.

    N'edicionin ma tė ri e t'pasunuem me fjalė tė reja tė fjalorit t'Oxfordit u shtue nji fjale e re: kosovar.

    Po a ia kemi shtue ne fjalėn 'kosovar' fjalorėve tanė?

    Kėte pyetje ia bamė shumė njerėzve publikė dhe intelektualėve.

    IDENTITETI SHQIPTAR

    Ka disa zėra qė thonė se pavarėsia e Kosovės si projekt i njė tė ardhmeje jo fort tė largėt, do tė mund tė ndikonte nė thellimin e dallimeve ekzistuese mes "shqiptarėve" dhe "kosovarėve". "Kosovarėt" do tė mund tė bėheshin diēka si austriakėt krahas gjermanėve, nėse pavarėsia e Kosovės do tė ishte njė fenomen mė afatgjatė dhe me ndikime pėrcaktuese pėr identitetin. Mirėpo, edhe pse mund tė parashikojmė njė perspektivė tė tillė tė zhvillimeve politike, pėr momentin nuk shihen elementet ndikuese qė do tė mund tė ēonin nė ēarjen e identitetit kombėtar

    Shkėlzen MALIQI

    1 A ekziston identiteti i veēantė kosovar? Pėrgjigja nė kėtė pyetje kėrkon njė sqarim se pėr ē'identitet e kemi fjalėn? Para sė gjithash, duhet tė shihet ēėshtja e bartėsit tė kėtij identiteti, e ky ėshtė kosovari. Nėse e kemi tė qartė se kush ėshtė kosovari, mė me kompetencė do t'i hynim edhe identitetit eventual tė tij tė veēantė.

    2 Paraprakisht ėshtė i domosdoshėm edhe pėrcaktimi i nocionit identitet. Identiteti nė kuptimin mė tė gjėrė (nga lat. Idem) shėnon njėjtėsinė, barazinė dhe pėrgjasimin e plotė. Identiteti mė i plotė i njė gjėje ose qenieje ėshtė ai me vetveten, qė shprehet mė barazimin matematikor A=A, i cili nė logjikė quhet tautologji. Por, zakonisht, identiteti mund tė shprehet edhe me formulat e barazisė jo - tautologjike: A = B; A = A + B + C etj. Por ka edhe formula barazie mė komplekse, si p.sh. A + B + C = D + E + F... Po kėshtu, nuk janė tė rralla edhe formulat e ndėrthurura pozitive - negative tė identitetit / barazisė, tė shėnuara me plusa (+) dhe minusa (-), p.sh. A = B - C; A = B + C - D - E, etj.

    Por, nė kėtė rast ne flasim pėr identitetin nė njė kuptim mė konkret tė tij, si njė fenomen shoqėror. Tė gjitha elementet pėrbėrėse tė shoqėrisė njerėzore kanė identitetin e tyre, duke u nisur prej individit, deri te grupet, klasat dhe bashkėsitė mė tė pėrbėra shoqėrore si etnitė, popujt dhe kombet (nė anglisht dallimi mes ethnic group, people dhe nation ėshtė mė i qartė dhe mė i shkallėzuar nė pėrmbajtje).

    3 Nuk ka identitet shoqėror pėr tė cilin do tė mund tė thonim se ėshtė identitet burimor dhe krejtėsisht autentik. Ēdo identitet ėshtė njė ndėrtim historik dhe shoqėror. Sidomos nuk ka identitet shoqėror tė thjeshtė, tė njėtrajtshėm dhe tė pandėrmjetėm. Tė gjitha identitetet, edhe ato tė individėve, janė identitete tė strukturuara dhe komplekse. Pėrjashtim prej kėsaj bėjnė vetėm grupet shoqėrore mė primitive, tė shkallės sė zhvillimit fisnor, nė rastet kur jeta e tyre zhvillohet nė izolim tė plotė, pa kontakte dhe ndėrveprime me grupet dhe shoqėritė e tjera. Deri vonė, grupe tė tilla kanė ekzistuar nė xhunglat e Afrikės dhe tė Amerikės Jugore.

    4 Edhe identiteti kosovar, nėse ekziston si i tillė, duhet tė jetė njė ndėrtim, rrjedhojė e proceseve tė caktuara historike. Vetė nocioni "kosovar" edhe ashtu ėshtė i ri dhe jo shumė i qartė pėr nga pėrmbajtja. Nė pėrdorim mė tė gjėrė ėshtė futur nė tri dekadat e fundit tė shekullit XX, krahas ngritjes sė autonomisė politike dhe territoriale tė Kosovės nė ish - federatėn e Jugosllavisė. Banorėt e Krahinės Socialiste Autonome tė Kosovės (emėrtim ky qė kishte zėvendėsuar ndėrtimin e mėhershėm "Krahina Autonome e Kosovės dhe Metohisė", i riaktualizuar dhunshėm nė vitet '90) kanė nisur tė quhen mė shpesh "kosovarė", edhe pse ky nocion nuk ishte zyrtarizuar. Meqė Kosova ishte dhe ende ėshtė territor shumetnik, emėrtimi "kosovar" nė shumicėn e rasteve ėshtė pėrdorur si emėrtim pėrmbledhės pėr banorėt e territorit tė Kosovės, ku janė pėrfshirė shqiptarėt, serbėt, muslimanėt / boshnjakėt, turqit dhe pjesėtarėt e minoriteteve tė tjera qytetare tė Kosovės.

    Nėse do tė detyroheshim qė nocionin e "identitetit kosovar" ta zbėrthenim nga kjo pėrmbajtje e tij, pra tė qenit e rreth 2,2 milionė frymėve banorė ose qytetarė tė Kosovės, ky "identitet" do tė dilte si njė ndėrtim mjaft i ēuditshėm, sepse ky "identitet" do tė kishte shumė pak elemente tė pėrbashkėsisė nga ato qė zakonisht pėrcaktojnė identitetin e veēantė tė njė bashkėsie njerėzore. Pos territorit, si njė element pėrcaktues i pėrbashkėt, ne do tė mund tė projektonim edhe elementin e tė qenit pjesėtarė tė njė bashkėsie politike, e cila ėshtė pėrndryshe nė ndėrtim e sipėr. Kėsaj do tė mund t'ua shtonim, mjaft artificialisht dhe nė mėnyrė tejet tė pėrgjithėsuar, elementet e rėndėsisė dytėsore, p.sh. tė mentalitetit tė pėrbashkėt tė etnive dhe grupeve qė bėjnė pjesė nė popullsinė e Kosovės, dhe qė pėrndryshe janė kėmbėngulės nė identitetet e tyre tė ndara kombėtare, fetare dhe kulturore. Po kėshtu, njė element i identitetit kosovar do tė mund tė bėhej edhe tė qėnit e tyre shtetas tė Republikės sė Kosovės, nė momentin kur do tė shpallej kjo republikė, qoftė si shtet i pavarur, qoftė me disa kufizime dhe kushtėzime tė pėrkohshme.

    5 Ėshtė i qartė artificialiteti dhe paqėndrueshmėria e identitetit kosovar nė kėtė kuptimin e tij territorial. Nė kėtė trasė tė kėrkimit, nocioni "identiteti kosovar" vėshtirė se mund tė kuptimėsohet. Emėruesi i pėrbashkėt nė nocionin "kosovar" as nė variantin mė optimist projektues tė tij nuk do tė prodhonte ndonjė identitet tė fortė dhe tė qėndrueshėm, i cili do tė mund tė ishte mė funksional dhe mė kuptimplotė se emėrtimet mė tė sakta "qytetar i Kosovės" ose "shtetas i Kosovės". Emėrtimi "kosovar" do tė mund tė shėrbente edhe mė tej si njė nocion pezhorativ pėr banorin, qytetarin dhe shtetasin e Kosovės, por jo edhe si pėrcaktues i identitetit tė tij, pos nė njė kuptim tė lastikėt tė identitetit territorial, i cili do tė ishte i barazvlerėshėm me nocionet po aq tė dyshimta dhe tė paqendrueshme si "identiteti transilvanas", "identiteti alsasian", "identiteti libanez" "identiteti veri - irlandez" dhe shumė tė ngjashėm, ku nė territoret e caktuara nė tė vėrtetė bashkėjetojnė nė kushte tė ndryshme (deri nė ato tejet konfliktuoze) kombet dhe grupet etnike dhe fetare me identitete mė tė pėrcaktuara dhe nė thelb tė pashkrishme nė njė identitet tė pėrbashkėt.

    6 Njė kuptim tjetėr dhe njė trasė tjetėr e zbėrthimit tė nocionit "identiteti kosovar" ėshtė ai i barazimit tė tij me identitetin e veēantė tė shqiptarėve tė Kosovės. Me nocionin kosovar, nė kėtė kuptim, nuk do tė nėnkuptoheshin tė gjithė qytetarėt e Kosovės, por vetėm shqiptarėt qė janė banorė tė Kosovės, ose qė janė me prejardhje nga Kosova. Nė pėrdorimin e pėrditshėm dhe nė publicistikėn e kohės, jo rrallė nocioni ėshtė pėrdorur nė kėtė kuptim mė tė ngushtė. Nė Shqipėri, nė njė periudhė tė caktuar, nocioni kosovar ėshtė pėrdorur pėr emėrtimin e tė gjithė shqiptarėve qė jetonin nė Jugosllavi, pra jo vetėm tė atyre qė kanė qenė banorė tė Kosovės, por edhe tė atyre nga Maqedonia, Lugina e Preshevės dhe Mali i Zi. Ky emėrtim jo i saktė ka qenė pasojė e mungesės sė informimit nė Shqipėrinė komuniste mbi shtrirjen dhe kushtet e jetės sė shqiptarėve nė Jugosllavi. Pėr regjimin e ngurtė enverist, edhe gjeografia e Jugosllavisė, si njė shtet armiqėsor, ka qenė subjekt i ndaluar, dhe vetėm nė periudhėn e liberalizimit relativ tė marrėdhėnive kulturore mes Shqipėrisė dhe Kosovės, nė vitet '70, opinioni i gjėrė i atjeshėm ka filluar tė kuptojė se pėrtej kufirit po ekzistoka njė bashkėsi e madhe shqiptare, pjesė e kombit tė ndarė, me tė drejta tė caktuara politike dhe kulturore. Meqė Kosova ishte bėrė edhe realisht qendėr dhe piemont i shqiptarėve tė Jugosllavisė, nė Shqipėri ėshtė pėrhapur emėrtimi kosovar i pėrbashkėt pėr shqiptarėt nė Jugosllavi. Kjo ėshtė arsyeja pse deri vonė, e edhe sot, nė publicistikėn shqiptare ėshtė i mundshėm pėrdorimi i frazave me togfjalshin "shqiptarėt dhe kosovarėt", i cili pėr shqiptarėt jashtė kufirit tė Shqipėrisė dukej jo vetėm absurd, por edhe ofendues dhe skandaloz. Pse, a kosovarėt nuk na qenkan shqiptarė?, klithnin ata gjithė zemėrim, duke mos kuptuar se me kėtė togfjalėsh nė tė vėrtetė, nė shumicėn e rasteve, nuk bėhej veēimi i "kosovarėve" nga kombi shqiptar, por vetėm pėrcaktohej nė mėnyrė pezhorative, dallimi mes "shqiptarit" si shtetas i Shqipėrisė, nga kosovari, i cili nuk ėshtė shtetas i Shqipėrisė.

    Nė ndėrkohė, nė Shqipėri ėshtė kuptuar, edhe nė opinionin mė tė gjėrė, se shqiptarėt e jashtėm (ta pėrdorim edhe ne njė shprehje teknike), janė shumė tė ndjeshėm pėr ēdo formulim qė tingėllon si veēim i tyre nga trupi unik i kombit shqiptar, ku gjysma e tij jeton jashtė Shqipėrisė.

    7 Nė studimin e Antoni D. Smith "Identiteti kombėtar" (National Identity, London 1991) veēohen 6 atribute kryesore tė njė bashkėsie kombėtare ose kombi, dhe kėto janė: 1. Emri kolektiv i pėrbashkėt; 2. Miti mbi prejardhjen e pėrbashkėt; 3. Kujtesa e pėrbashkėt historike; 4. Njė ose mė shumė elemente diferencuese tė kulturės sė pėrbashkėt; 5. Lidhja me njė atdhe (ose mėmėdhe) tė caktuar; dhe 6. Ndjenja e solidaritetit dhe pėrbashkėsisė te njė pjesė e rėndėsishme e popullsisė. Kombi shqiptar, edhe pse me njė histori tė gjatė tė robėrisė ndėr otomanėt dhe i ndarė nė disa pjesė gjatė shekullit XX, i "pėrmbush" tė gjitha atributet nga lista e parafrazuar e A. Smithit. Disa nga kėto atribute nė rastin e kombit shqiptar do tė mund tė kėrkonin nuanca riformulimesh referuese ndaj realitetit nė tė cilin ata jetojnė, si komb i ndarė, por kėto nuanca nuk janė tė karakterit cėnues pėr identitetin e pėrbashkėt. Historikisht, e as nė momentin aktual, prejse ėshtė krijuar vetėdija mbi identitetin kombėtar, ndėr shqiptarėt, posaēėrisht ndėr kosovarėt, nuk ka pasur asnjė lėvizje qė do tė tematizonte edhe intencėn pėr ndonjė identitet tė veēantė. Identiteti i veēantė kosovar ėshtė vetėm nė nivelin e disa paragjykimeve tė karakterit mjaft dispersiv dhe jo - konsistentė qė lidhen mė shumė me karakterologjinė dhe rivalitetet rajonale, pėrndryshe dukuri kjo e zakonshme pėr identitetet e pėrbėra dhe komplekse ēfarė ėshtė edhe identiteti shqiptar. Nėse ka veēori qė lejojnė bėrjen e dallimit mes njė identiteti tė pėrgjithshėm shqiptar dhe identitetit kosovar, ato janė tė natyrės dytėsore, jo nga lista bosht e atributeve tė identitetit tė njė kombi.

    8 Shqiptarėt, ēuditėrisht, kanė krijuar njėrin prej identiteteve kombėtare mė komplekse nė rajon e mbase edhe nė planet. Trojet shqiptare tė thyera prej maleve dhe luginave nė disa dhjetėra rajone, ku komunikimi mes tyre ka qenė mjaft i vėshtirė, pėrkundėr pushtimeve, ndarjeve dhe rrudhjeve tė tyre, kanė mbetur deri mė sot troje me popullsi kompakte shqiptare. Nė trojet ku jetojnė, pa marrė parasysh shtetin dhe statusin e tyre, shqiptarėt janė shumicė. Janė shumicė dėrrmuese nė Kosovė, nė pjesėn e Maqedonisė ku jetojnė, nė Luginėn e Preshevės, nė rrypin kufitar tė Malit tė Zi me Shqipėrinė. Shqiptarėt nuk kanė zaptuar toka tė huaja, por tokat e tyre janė zaptuar nga shtetet fqinje. Shqipėria etnike, vetėm politikisht dhe gjeostrategjikisht paraqitet si njė fantazėm dhe ėndėrr e parealizueshme, ndėrkaq qė ajo ėshtė njė realitet i pamohueshėm i rajonit. Nėse shqiptarėt sot nuk kanė mundėsi tė krijojnė njė shtet tė pėrbashkėt, kjo nuk do tė thotė se ata nuk kanė tė drejtė tė thonė se janė njė realitet i rajonit qė i ka tė gjitha elementet e duhura tė identitetit dhe tė kulturės sė pėrbashkėt. Njė Shqipėri etnike idealiter ekziston si e tillė. Dhe kjo nuk bie aspak ndesh me realizmin e shqiptarėve, qė nė kushtet e sotme kėrkojnė zgjidhjen policentrike tė statusit tė tyre, me nė bosht pavarėsinė e Kosovės dhe sigurimin e tė drejtave tė barabarta nė Maqedoni, nė Luginėn e Preshevės dhe nė Mal tė Zi.

    9 Ēudia tjetėr edhe mė e madhe e identitetit tė pėrbėrė shqiptar, ėshtė ajo e tolerancės fetare tė shkallės sė lartė. Shqiptarėt kanė nė korpusin e identitetit tė vet tė gjitha mesimet e mėdha evropiane. Dinamiti i tri feve, i ndezur me fitilat e zgjatur tė nacionalizmave serbė dhe kroatė, qė shkatėrroi e ndau Bosnjėn nė tri kombe dhe tri entitete shtetėrore, nė rastin e shqiptarėve ka dhėnė njė rezultat tė kundėrt, duke dėshmuar mundėsinė e krijimit tė identitetit unik kombėtar pėrkundėr pranisė sė shumė feve dhe kishave ndėr shqiptarėt. Veēantia relative e Kosovės nė korpusin shqiptar, qė ėshtė para sė gjithash veēanti e njė nacionalizmi shumė mė tė theksuar dhe mė imponues se nė Shqipėri, nuk ka ndonjė forcė shpėrthyese tė madhe, krahas kompleksitetit dhe diversitetit tė pėrgjithshėm tė identitetit shqiptar nė pėrgjithėsi. Kosova me veēantitė e saj njėfarėdore i pėrshtatet si e tillė botės sė ēuditshme shqiptare, ku veēimet dhe dallimet, paradoksalisht, bėhen jo element pėrēarės dhe copėtues, por ēimentues tė identitetit.

    10 Ka disa zėra qė thonė se pavarėsia e Kosovės si projekt i njė tė ardhmeje jo fort tė largėt, do tė mund tė ndikonte nė thellimin e dallimeve ekzistuese mes "shqiptarėve" dhe "kosovarėve". "Kosovarėt" do tė mund tė bėheshin diēka si austriakėt krahas gjermanėve, nėse pavarėsia e Kosovės do tė ishte njė fenomen mė afatgjatė dhe me ndikime pėrcaktuese pėr identitetin. Mirėpo, edhe pse mund tė parashikojmė njė perspektivė tė tillė tė zhvillimeve politike, pėr momentin nuk shihen elementet ndikuese qė do tė mund tė ēonin nė ēarjen e identitetit kombėtar. Njė element ēarės qė pėrmendet, ai i standartit tė gjuhės qė i ėshtė imponuar kosovarėve, nuk e veēon Kosovėn nga Shqipėria. Ky standart i ėshtė imponuar edhe gjysmės sė Shqipėrisė, dhe nėse do tė ketė qėndresė gjuhėsore, ajo do tė jetė e pėrbashkėt, e gjysmės sė Shqipėrisė me Kosovėn, dhe jo vetėm e Kosovės. Lėvizja gjuhėsore nė tė vėrtetė nuk shkon nė drejtim tė ndarjes sė saj, por nė drejtim tė ndreqjes ose ndryshimit tė standartit tė gjuhės kombėtare, duke e pėrshtatur atė me tė folmen e shumicės sė kombit. Gjuha kėshtu mund tė jetė element mė shumė unifikues, dhe jo ēarės, nė vetėdijen pėr identitetin, i cili edhe ashtu nuk ėshtė ndonjė identitet monolit dhe i ndėrtuar prej ekskluzivizmave, por ėshtė identitet i akomodimit ndaj dallimeve. Fundja, edhe nėse do tė kishte dy standarte gjuhėsore, mbi bazėn e dy dialekteve tė shqipes, as kjo nuk do tė ēonte doemos drejt ēarjes sė identitetit shqiptar. Fuqia e vėrtetė e botės shqiptare qėndron nė diversitetin e saj, dhe jo nė ndonjė kategori tė veēantė pėrcaktuese e identitetit, cilado qė tė jetė ajo, e cila do tė shtrinte mbizotėrimin e saj mbi mbarė kombin.

    11 Njė paradoks tjetėr ka ndodhur me shqiptarėt pas rėnies sė komunizmit dhe krizės qė pasoi nė rajon. Edhe pse ishin mė tė papėrgatiturit pėr kthesėn qė ndodhi, tė bėrė pikė e pesė, tė ballafaquar me kolapsin e sistemit, katandisjen ekonomike dhe anarkinė nė Shqipėri, si dhe format e ndryshme tė represionit dhe tė nėnshtrimit nė vendet e ish federatės jugosllave, shqiptarėt arritėn qė tė rikonfirmojnė dhe riforcojnė identitetin e tyre kombėtarė dhe politik. Nė vitin 1997 kombi shqiptar dukej se ishte katandisur fare, se ėshtė nė fund tė humnerės. Shteti shqiptar ishte shembur dhe nė rrėmujė. Nė Kosovė rezistenca paqėsore po shndėrrohej nė njė mashtrim kolosal kundrejt regjimit tė egėr serb i cili po punonte nė shfarosjen e shqiptarėve. Nė Maqedoni, pas trazirave dhe intervenimit brutal tė policisė sllave nė Gostivar, shqiptarėt kishin marrė njė leksion fyes pėr pafuqinė e tyre prej popullatės minoritare e lėnė nėn mėshirėn e nacionalizmit maqedonas…

    12 Mirėpo, po nė kėtė vit, mė 1997, spontanisht dha pa ndonjė koordinim nga qendrat e atėhershme tė vendosjes politike, tė cilat ishin tė shpartalluara dhe nė huti, nisin projektet kėndellėse. Nė Shqipėri, intervenuan forcat ndėrkombėtare dhe zuri fill rimėkėmbja e mundimshme e shtetit dhe e shoqėrisė. Nė trojet shqiptare tė sunduara nga sllavėt, filloi seria e kryengritjeve tė UĒK-ve nė Kosovė, nė Luginėn e Preshėvės dhe nė Maqedoni. Nė fillim kryengritjet dukeshin si rebelime tė desperadosėve, ngase forca imponuese e tyre konsiderohej relativisht e vogėl. Pėr ēudi, ato kishin ndodhur nė momentet e duhura dhe nė rrethanat e volitshme ndėrkombėtare. Faktorėt e jashtėm intervenojnė dhe ndėrmjetėsojnė nė konfliktet e shqiptarėve, kuptohet me shkallėt e ndryshme tė angazhimit, duke treguar respekt jo aq ndaj forcės militare tė tyre, sa ndaj realitetit shqiptar nė rajon, faktit se ata vėrtet kishin qenė tė diskriminuar dhe tė rrezikuar. Intervenimet e bashkėsisė ndėrkombėtare nuk kishin vetėm karakter humanitar ose tė mbrojtjes tė status kuos, por qėllimisht apo si pasojė kishin rimėkėmbjen dhe riafirmimin e shqiptarėve si faktorė tė paanashkalueshėm rajonal. Falė rrethanave tė volitshme qė nga viti i rrėmujės e deri mė sot nė tė vėrtetė ndodhi njė rilegjitimim i plotė ndėrkombėtar i identitetit shqiptar. Nė fazat e ndryshme tė kėsaj kthese ka pasur reagime tė ndryshme, herė dashamirėse, herė konfuze, herė qortuese dhe kėrcėnuese, madje edhe tė pėrcjellura me pėrbuzje, por nė pėrgjithėsi ato kanė reflektuar dhe respektuar realitetin shqiptar dhe domosdonė e korrigjimit dhe avancimit tė pozitės sė tyre. Pėr kėtė ka kontribuar edhe realizmi politik i forcave militante shqiptare, qė kanė ditur t'i ndalin konfliktet e armatosura pas ndėrmjetėsimeve tė ndėrkombėtarėve, kur ato kanė hapur rrugėt pėr avancimin e shkallėzuar tė pozitės sė shqiptarėve nė vendet dhe shtetet ku ata jetonin.

    13 Nga jashtė, e edhe nė pėrfytyrimet e brendshme, krijohet pėrshtypja se fuqitė e mėdha, para sė gjithash, ato perėndimore, sikur tentonin qė tė korrigjohen pėr neglizhimin e ēėshtjes shqiptare nė tė kaluarėn, kur njė pjesė e tyre ishte lėnė nėn sundimin e fqinjėve sllavė dhe Shqipėria ishte lėnė qė tė bėhet pre dhe njėra prej viktimave mė tė mėdha tė komunizmit. Mirėpo, kjo kthesė nuk duhet tė paragjykohet vetėm si njė zgjim i ndėrgjegjės historike tė "Perėndimit". Respektimi i realitetit dhe faktorit shqiptar mė shumė ka qenė njė zgjidhje pragmatike nė sfondin e neveritjes sė pėrgjithshme tė qendrave tė vendosjes nė botė me eksplodimin e nacionalizmave nė ish-Jugosllavi, shtet i cili gjatė luftės sė ftohtė ka shėrbyer si shtyllė e arkitekturės sė sigurisė nė rajon. Faktori shqiptar ka filluar tė respektohet jo pėr shkak se papritmas janė zbuluar virtytet shqiptare, por thjesht ngase njė sistem i ri mė i qėndrueshėm i sigurisė nuk do tė mund tė imagjinohej pa emancipimin politik dhe kombėtar tė tyre. Kuptohet, nė kėtė ka ndihmuar edhe orientimi dominant properendimor i shqiptarėve. Edhe pse shoqėria shqiptare ėshtė e fragmentuar dhe ka dallime tė thella nė orientimet politike, madje ka probleme tė mėdha nė ndėrtimin e konsensuseve tė brendshme politike, tė domosdoshme pėr ndėrtimin e institucioneve politike moderne dhe stabile, asnjė forcė relevante politike, ndėr tė shumtat qė veprojnė nė hapėsirėn shqiptare, nuk mban qėndrim antiperėndimor. Pėrkundrazi, ato mburren me orientimet e tyre properėndimore. Nė tė vėrtetė, tek ato forca politike shqiptare vėrehen shpesh konceptimet e gjymta se ēka ėshtė nė tė vėrtetė "Perėndimi", ngase ato nė luftėn e brendshme pėr dominim dhe pushtet idenė e Perėndimit e ngjyrosin me paragjykimet ideologjike, duke denoncuar taboret kundėrshtare, ndonjėherė mė zėshėm se edhe faktorėt antishqip tar, si forca "antiperėndimore" dhe njėkohėsisht "antikombėtare". Mirėpo, ky fenomen i rreshtimeve dhe ndasive shqiptare nuk i takon esencės sė identitetit dhe tė orientimit tė tyre. Ėshtė njė epifenomen i shoqėrisė sė dalur nga sistemi totalitar.

    14 Paradoksi aktual i shqiptarėve, se kanė formėsuar njė identitet tė padyshimtė tė pėrbashkėt kombėtar (si ombrellė e tolerancės qė qėndron mbi bazat e diversiteteve tė shumta), ndėrkaq qė politikisht raportet mes tyre janė tė stėrkequra deri nė pėrmasat e bllokadave tė funksionimit tė institucioneve dhe tė shoqėrisė (shembujt mė tė ri janė bllokada e qeverisjes nė Shqipėri dhe bllokada e krijimit tė institucioneve tė administratės vendore nė Kosovė, shkaku i mungesės sė konsensuseve ndėrpartiake, madje dhe brendapartiake), mund tė shpjegohet po kėshtu si pasojė e tranzicionit tė papėrfunduar tė tyre nga shoqėria paramoderne dhe totalitare e bazuar nė vlerat dhe normat "kolektiviste" nė shoqėri moderne individualiste. Pse ka tolerancė dhe pse funksionon ombrella e identitetit tė pėrbashkėt, dhe pse nuk ka tolerancė ndėrmjet kampeve politike, mes tė majtės dhe tė djathės, si dhe orientimeve tė tjera, nė botėn shqiptare? Kjo mund tė shpjegohet pėrmes modelit tė skrrajės, e cila ruan tėrėsinė e funksioneve edhe nėse ndahet nė disa pjesė. Forcat politike shqiptare aktualisht sillen si pjesėt e njė organizimi posttotalitar, tė mbėrthyera ende nė mendėsi dhe mentalitet totalitar, duke kujtuar se ato pėrfaqėsojnė tėrėsinė e interesit kombėtar, dhe jo njė ideologji ose interes tė pjesshėm brenda shoqėrisė a shtetit. Partitė politike shqiptare, cila mė shumė dhe cila mė pak, ende janė karikatura tė pretendimeve monopoliste, ku secila nė mėnyrėn e vet pretendon qė tė sundojė tėrėsinė, kombin. Kėshtu, ideja e identitetit dhe unitetit kombėtar nuk kontestohet si e tillė, por lufta zhvillohet rreth primatit nė udhėheqjen e kombit, se cila forcė duhet ta ketė bajrakun e kombit dhe tė demokracisė. Ky fenomen i dominimit tė partikulariteteve tė ēoroditura nė arenėn politike nuk ėshtė ndonjė veēanti e shqiptarėve, por ėshtė njė fazė e zhvillimit tė tyre shoqėror, nėpėr tė cilėn kanė kaluar edhe shoqėrite qė sot konsiderohen si zhvilluara dhe demokratike. Te partitė politike ende nuk ka ndryshuar mentaliteti kolektivist dhe autoritar nė aspektin e njohjes tė tė drejtės qė edhe tė tjetrėt (qoftė organizatat qoftė individėt) tė kanė ide tė ndryshme dhe konkuruese pėr interesin e pėrbashkėt. Fryma e pėrgjithshme kolektiviste e inspiruar dhe krijuar nga rrymat e ndryshme atdhetare dhe nacionaliste, ka shėrbyer si ombrellė e mirė pėr derdhjen e tė gjitha diversiteteve fetare dhe rajonale shqiptare nė njė lum dhe njė det tė identitetit. Por tani prej partive dhe intelektualėve kėrkohet qė tė ndėrtojnė njė model tė ri tė tolerancės, i cili nuk ėshtė i tipit tė vjetėr kolektivist dhe organicist, por ėshtė individualist, pragmatist dhe funkcional.

    15 Edhe pse qenia dhe identiteti i shqiptarėve nė asnjė aspekt nuk vihet mė nė dyshim, kjo nuk do tė thotė se ata nuk kanė ose nuk do tė kenė sfida tė ndryshme qė dalin nga mobiliteti marramendės i shoqėrisė (ose mė sakt, shoqėrive) shqiptare nė tranzicion. Trandjet e thella qė aktualisht kapėrcejnė shqiptarėt nė jetėn politike, ekonomike dhe kulturore nuk mund tė kalojnė pa pasoja, ose tė paktėn pa njė redifinim serioz tė identitetit tė tyre. Nė aspektin e tyre pozitiv proceset aktuale do tė duhej tė ēonin drejt rindėrtimit tė shtetit dhe institucioneve mbi themelet mė tė shėndosha dhe mė tė qėndrueshme seē kanė qenė ato tė shekullit XX. Pas kolapsit tė institucioneve tė ndėrtuara nga miksimi i ideologjive komuniste dhe nacionaliste, tani duhet tė instalohen ligjet dhe institucionet e reja, tė bazuara mbi tė drejtėn e individit dhe mbi parimet liberale.

    (Autori asht filozof dhe publicist)

  4. #4
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    17-04-2002
    Postime
    289
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Stuttgart
    Afishuar me: 2002-04-28 21:44
    --------------------------------------------------------------------------------
    Marrė nga Java #7 - Gazetė e Kosovės dhe pėr Kosovėn, e datės 08 mars 2002


    IDENTITETI KOSOVAR

    Kosova s'asht Hinterland, Tokė e Askujt. Kosova i ka kufijtė e saj. Kosova s'asht pa njerėz, Kosova i ka njerėzit e saj. Dhe, ata s'janė vetėm shqiptarė. Kosova s'asht pa histori, Kosova e ka historinė e saj. Kosova s'asht pa kryeqytet, Kosova e ka kryeqytetin e saj. Kosova s'asht pa idenė e shtetėsisė dhe Kosova asht tue e ndėrtue shtetin e saj. Por, kush janė shtetasit e kėsaj Kosove. Kush asht 'Kosovari'. A ekziston 'Identiteti Kosovar'.

    N'edicionin ma tė ri e t'pasunuem me fjalė tė reja tė fjalorit t'Oxfordit u shtue nji fjale e re: kosovar.

    Po a ia kemi shtue ne fjalėn 'kosovar' fjalorėve tanė?

    Kėte pyetje ia bamė shumė njerėzve publikė dhe intelektualėve.






    IDENTITETI SHQIPTAR




    Ka disa zėra qė thonė se pavarėsia e Kosovės si projekt i njė tė ardhmeje jo fort tė largėt, do tė mund tė ndikonte nė thellimin e dallimeve ekzistuese mes "shqiptarėve" dhe "kosovarėve". "Kosovarėt" do tė mund tė bėheshin diēka si austriakėt krahas gjermanėve, nėse pavarėsia e Kosovės do tė ishte njė fenomen mė afatgjatė dhe me ndikime



    pėrcaktuese pėr identitetin. Mirėpo, edhe pse mund tė parashikojmė njė perspektivė tė tillė tė zhvillimeve politike, pėr momentin nuk shihen elementet ndikuese qė do tė mund tė ēonin nė ēarjen e identitetit kombėtar



    Shkėlzen MALIQI



    1 A ekziston identiteti i veēantė kosovar? Pėrgjigja nė kėtė pyetje kėrkon njė sqarim se pėr ē'identitet e kemi fjalėn? Para sė gjithash, duhet tė shihet ēėshtja e bartėsit tė kėtij identiteti, e ky ėshtė kosovari. Nėse e kemi tė qartė se kush ėshtė kosovari, mė me kompetencė do t'i hynim edhe identitetit eventual tė tij tė veēantė.



    2 Paraprakisht ėshtė i domosdoshėm edhe pėrcaktimi i nocionit identitet. Identiteti nė kuptimin mė tė gjėrė (nga lat. Idem) shėnon njėjtėsinė, barazinė dhe pėrgjasimin e plotė. Identiteti mė i plotė i njė gjėje ose qenieje ėshtė ai me vetveten, qė shprehet mė barazimin matematikor A=A, i cili nė logjikė quhet tautologji. Por, zakonisht, identiteti mund tė shprehet edhe me formulat e barazisė jo - tautologjike: A = B; A = A + B + C etj. Por ka edhe formula barazie mė komplekse, si p.sh. A + B + C = D + E + F... Po kėshtu, nuk janė tė rralla edhe formulat e ndėrthurura pozitive - negative tė identitetit / barazisė, tė shėnuara me plusa (+) dhe minusa (-), p.sh. A = B - C; A = B + C - D - E, etj.



    Por, nė kėtė rast ne flasim pėr identitetin nė njė kuptim mė konkret tė tij, si njė fenomen shoqėror. Tė gjitha elementet pėrbėrėse tė shoqėrisė njerėzore kanė identitetin e tyre, duke u nisur prej individit, deri te grupet, klasat dhe bashkėsitė mė tė pėrbėra shoqėrore si etnitė, popujt dhe kombet (nė anglisht dallimi mes ethnic group, people dhe nation ėshtė mė i qartė dhe mė i shkallėzuar nė pėrmbajtje).



    3 Nuk ka identitet shoqėror pėr tė cilin do tė mund tė thonim se ėshtė identitet burimor dhe krejtėsisht autentik. Ēdo identitet ėshtė njė ndėrtim historik dhe shoqėror. Sidomos nuk ka identitet shoqėror tė thjeshtė, tė njėtrajtshėm dhe tė pandėrmjetėm. Tė gjitha identitetet, edhe ato tė individėve, janė identitete tė strukturuara dhe komplekse. Pėrjashtim prej kėsaj bėjnė vetėm grupet shoqėrore mė primitive, tė shkallės sė zhvillimit fisnor, nė rastet kur jeta e tyre zhvillohet nė izolim tė plotė, pa kontakte dhe ndėrveprime me grupet dhe shoqėritė e tjera. Deri vonė, grupe tė tilla kanė ekzistuar nė xhunglat e Afrikės dhe tė Amerikės Jugore.



    4 Edhe identiteti kosovar, nėse ekziston si i tillė, duhet tė jetė njė ndėrtim, rrjedhojė e proceseve tė caktuara historike. Vetė nocioni "kosovar" edhe ashtu ėshtė i ri dhe jo shumė i qartė pėr nga pėrmbajtja. Nė pėrdorim mė tė gjėrė ėshtė futur nė tri dekadat e fundit tė shekullit XX, krahas ngritjes sė autonomisė politike dhe territoriale tė Kosovės nė ish - federatėn e Jugosllavisė. Banorėt e Krahinės Socialiste Autonome tė Kosovės (emėrtim ky qė kishte zėvendėsuar ndėrtimin e mėhershėm "Krahina Autonome e Kosovės dhe Metohisė", i riaktualizuar dhunshėm nė vitet '90) kanė nisur tė quhen mė shpesh "kosovarė", edhe pse ky nocion nuk ishte zyrtarizuar. Meqė Kosova ishte dhe ende ėshtė territor shumetnik, emėrtimi "kosovar" nė shumicėn e rasteve ėshtė pėrdorur si emėrtim pėrmbledhės pėr banorėt e territorit tė Kosovės, ku janė pėrfshirė shqiptarėt, serbėt, muslimanėt / boshnjakėt, turqit dhe pjesėtarėt e minoriteteve tė tjera qytetare tė Kosovės.



    Nėse do tė detyroheshim qė nocionin e "identitetit kosovar" ta zbėrthenim nga kjo pėrmbajtje e tij, pra tė qenit e rreth 2,2 milionė frymėve banorė ose qytetarė tė Kosovės, ky "identitet" do tė dilte si njė ndėrtim mjaft i ēuditshėm, sepse ky "identitet" do tė kishte shumė pak elemente tė pėrbashkėsisė nga ato qė zakonisht pėrcaktojnė identitetin e veēantė tė njė bashkėsie njerėzore. Pos territorit, si njė element pėrcaktues i pėrbashkėt, ne do tė mund tė projektonim edhe elementin e tė qenit pjesėtarė tė njė bashkėsie politike, e cila ėshtė pėrndryshe nė ndėrtim e sipėr. Kėsaj do tė mund t'ua shtonim, mjaft artificialisht dhe nė mėnyrė tejet tė pėrgjithėsuar, elementet e rėndėsisė dytėsore, p.sh. tė mentalitetit tė pėrbashkėt tė etnive dhe grupeve qė bėjnė pjesė nė popullsinė e Kosovės, dhe qė pėrndryshe janė kėmbėngulės nė identitetet e tyre tė ndara kombėtare, fetare dhe kulturore. Po kėshtu, njė element i identitetit kosovar do tė mund tė bėhej edhe tė qėnit e tyre shtetas tė Republikės sė Kosovės, nė momentin kur do tė shpallej kjo republikė, qoftė si shtet i pavarur, qoftė me disa kufizime dhe kushtėzime tė pėrkohshme.



    5 Ėshtė i qartė artificialiteti dhe paqėndrueshmėria e identitetit kosovar nė kėtė kuptimin e tij territorial. Nė kėtė trasė tė kėrkimit, nocioni "identiteti kosovar" vėshtirė se mund tė kuptimėsohet. Emėruesi i pėrbashkėt nė nocionin "kosovar" as nė variantin mė optimist projektues tė tij nuk do tė prodhonte ndonjė identitet tė fortė dhe tė qėndrueshėm, i cili do tė mund tė ishte mė funksional dhe mė kuptimplotė se emėrtimet mė tė sakta "qytetar i Kosovės" ose "shtetas i Kosovės". Emėrtimi "kosovar" do tė mund tė shėrbente edhe mė tej si njė nocion pezhorativ pėr banorin, qytetarin dhe shtetasin e Kosovės, por jo edhe si pėrcaktues i identitetit tė tij, pos nė njė kuptim tė lastikėt tė identitetit territorial, i cili do tė ishte i barazvlerėshėm me nocionet po aq tė dyshimta dhe tė paqendrueshme si "identiteti transilvanas", "identiteti alsasian", "identiteti libanez" "identiteti veri - irlandez" dhe shumė tė ngjashėm, ku nė territoret e caktuara nė tė vėrtetė bashkėjetojnė nė kushte tė ndryshme (deri nė ato tejet konfliktuoze) kombet dhe grupet etnike dhe fetare me identitete mė tė pėrcaktuara dhe nė thelb tė pashkrishme nė njė identitet tė pėrbashkėt.



    6 Njė kuptim tjetėr dhe njė trasė tjetėr e zbėrthimit tė nocionit "identiteti kosovar" ėshtė ai i barazimit tė tij me identitetin e veēantė tė shqiptarėve tė Kosovės. Me nocionin kosovar, nė kėtė kuptim, nuk do tė nėnkuptoheshin tė gjithė qytetarėt e Kosovės, por vetėm shqiptarėt qė janė banorė tė Kosovės, ose qė janė me prejardhje nga Kosova. Nė pėrdorimin e pėrditshėm dhe nė publicistikėn e kohės, jo rrallė nocioni ėshtė pėrdorur nė kėtė kuptim mė tė ngushtė. Nė Shqipėri, nė njė periudhė tė caktuar, nocioni kosovar ėshtė pėrdorur pėr emėrtimin e tė gjithė shqiptarėve qė jetonin nė Jugosllavi, pra jo vetėm tė atyre qė kanė qenė banorė tė Kosovės, por edhe tė atyre nga Maqedonia, Lugina e Preshevės dhe Mali i Zi. Ky emėrtim jo i saktė ka qenė pasojė e mungesės sė informimit nė Shqipėrinė komuniste mbi shtrirjen dhe kushtet e jetės sė shqiptarėve nė Jugosllavi. Pėr regjimin e ngurtė enverist, edhe gjeografia e Jugosllavisė, si njė shtet armiqėsor, ka qenė subjekt i ndaluar, dhe vetėm nė periudhėn e liberalizimit relativ tė marrėdhėnive kulturore mes Shqipėrisė dhe Kosovės, nė vitet '70, opinioni i gjėrė i atjeshėm ka filluar tė kuptojė se pėrtej kufirit po ekzistoka njė bashkėsi e madhe shqiptare, pjesė e kombit tė ndarė, me tė drejta tė caktuara politike dhe kulturore. Meqė Kosova ishte bėrė edhe realisht qendėr dhe piemont i shqiptarėve tė Jugosllavisė, nė Shqipėri ėshtė pėrhapur emėrtimi kosovar i pėrbashkėt pėr shqiptarėt nė Jugosllavi. Kjo ėshtė arsyeja pse deri vonė, e edhe sot, nė publicistikėn shqiptare ėshtė i mundshėm pėrdorimi i frazave me togfjalshin "shqiptarėt dhe kosovarėt", i cili pėr shqiptarėt jashtė kufirit tė Shqipėrisė dukej jo vetėm absurd, por edhe ofendues dhe skandaloz. Pse, a kosovarėt nuk na qenkan shqiptarė?, klithnin ata gjithė zemėrim, duke mos kuptuar se me kėtė togfjalėsh nė tė vėrtetė, nė shumicėn e rasteve, nuk bėhej veēimi i "kosovarėve" nga kombi shqiptar, por vetėm pėrcaktohej nė mėnyrė pezhorative, dallimi mes "shqiptarit" si shtetas i Shqipėrisė, nga kosovari, i cili nuk ėshtė shtetas i Shqipėrisė.



    Nė ndėrkohė, nė Shqipėri ėshtė kuptuar, edhe nė opinionin mė tė gjėrė, se shqiptarėt e jashtėm (ta pėrdorim edhe ne njė shprehje teknike), janė shumė tė ndjeshėm pėr ēdo formulim qė tingėllon si veēim i tyre nga trupi unik i kombit shqiptar, ku gjysma e tij jeton jashtė Shqipėrisė.



    7 Nė studimin e Antoni D. Smith "Identiteti kombėtar" (National Identity, London 1991) veēohen 6 atribute kryesore tė njė bashkėsie kombėtare ose kombi, dhe kėto janė: 1. Emri kolektiv i pėrbashkėt; 2. Miti mbi prejardhjen e pėrbashkėt; 3. Kujtesa e pėrbashkėt historike; 4. Njė ose mė shumė elemente diferencuese tė kulturės sė pėrbashkėt; 5. Lidhja me njė atdhe (ose mėmėdhe) tė caktuar; dhe 6. Ndjenja e solidaritetit dhe pėrbashkėsisė te njė pjesė e rėndėsishme e popullsisė. Kombi shqiptar, edhe pse me njė histori tė gjatė tė robėrisė ndėr otomanėt dhe i ndarė nė disa pjesė gjatė shekullit XX, i "pėrmbush" tė gjitha atributet nga lista e parafrazuar e A. Smithit. Disa nga kėto atribute nė rastin e kombit shqiptar do tė mund tė kėrkonin nuanca riformulimesh referuese ndaj realitetit nė tė cilin ata jetojnė, si komb i ndarė, por kėto nuanca nuk janė tė karakterit cėnues pėr identitetin e pėrbashkėt. Historikisht, e as nė momentin aktual, prejse ėshtė krijuar vetėdija mbi identitetin kombėtar, ndėr shqiptarėt, posaēėrisht ndėr kosovarėt, nuk ka pasur asnjė lėvizje qė do tė tematizonte edhe intencėn pėr ndonjė identitet tė veēantė. Identiteti i veēantė kosovar ėshtė vetėm nė nivelin e disa paragjykimeve tė karakterit mjaft dispersiv dhe jo - konsistentė qė lidhen mė shumė me karakterologjinė dhe rivalitetet rajonale, pėrndryshe dukuri kjo e zakonshme pėr identitetet e pėrbėra dhe komplekse ēfarė ėshtė edhe identiteti shqiptar. Nėse ka veēori qė lejojnė bėrjen e dallimit mes njė identiteti tė pėrgjithshėm shqiptar dhe identitetit kosovar, ato janė tė natyrės dytėsore, jo nga lista bosht e atributeve tė identitetit tė njė kombi.



    8 Shqiptarėt, ēuditėrisht, kanė krijuar njėrin prej identiteteve kombėtare mė komplekse nė rajon e mbase edhe nė planet. Trojet shqiptare tė thyera prej maleve dhe luginave nė disa dhjetėra rajone, ku komunikimi mes tyre ka qenė mjaft i vėshtirė, pėrkundėr pushtimeve, ndarjeve dhe rrudhjeve tė tyre, kanė mbetur deri mė sot troje me popullsi kompakte shqiptare. Nė trojet ku jetojnė, pa marrė parasysh shtetin dhe statusin e tyre, shqiptarėt janė shumicė. Janė shumicė dėrrmuese nė Kosovė, nė pjesėn e Maqedonisė ku jetojnė, nė Luginėn e Preshevės, nė rrypin kufitar tė Malit tė Zi me Shqipėrinė. Shqiptarėt nuk kanė zaptuar toka tė huaja, por tokat e tyre janė zaptuar nga shtetet fqinje. Shqipėria etnike, vetėm politikisht dhe gjeostrategjikisht paraqitet si njė fantazėm dhe ėndėrr e parealizueshme, ndėrkaq qė ajo ėshtė njė realitet i pamohueshėm i rajonit. Nėse shqiptarėt sot nuk kanė mundėsi tė krijojnė njė shtet tė pėrbashkėt, kjo nuk do tė thotė se ata nuk kanė tė drejtė tė thonė se janė njė realitet i rajonit qė i ka tė gjitha elementet e duhura tė identitetit dhe tė kulturės sė pėrbashkėt. Njė Shqipėri etnike idealiter ekziston si e tillė. Dhe kjo nuk bie aspak ndesh me realizmin e shqiptarėve, qė nė kushtet e sotme kėrkojnė zgjidhjen policentrike tė statusit tė tyre, me nė bosht pavarėsinė e Kosovės dhe sigurimin e tė drejtave tė barabarta nė Maqedoni, nė Luginėn e Preshevės dhe nė Mal tė Zi.



    9 Ēudia tjetėr edhe mė e madhe e identitetit tė pėrbėrė shqiptar, ėshtė ajo e tolerancės fetare tė shkallės sė lartė. Shqiptarėt kanė nė korpusin e identitetit tė vet tė gjitha mesimet e mėdha evropiane. Dinamiti i tri feve, i ndezur me fitilat e zgjatur tė nacionalizmave serbė dhe kroatė, qė shkatėrroi e ndau Bosnjėn nė tri kombe dhe tri entitete shtetėrore, nė rastin e shqiptarėve ka dhėnė njė rezultat tė kundėrt, duke dėshmuar mundėsinė e krijimit tė identitetit unik kombėtar pėrkundėr pranisė sė shumė feve dhe kishave ndėr shqiptarėt. Veēantia relative e Kosovės nė korpusin shqiptar, qė ėshtė para sė gjithash veēanti e njė nacionalizmi shumė mė tė theksuar dhe mė imponues se nė Shqipėri, nuk ka ndonjė forcė shpėrthyese tė madhe, krahas kompleksitetit dhe diversitetit tė pėrgjithshėm tė identitetit shqiptar nė pėrgjithėsi. Kosova me veēantitė e saj njėfarėdore i pėrshtatet si e tillė botės sė ēuditshme shqiptare, ku veēimet dhe dallimet, paradoksalisht, bėhen jo element pėrēarės dhe copėtues, por ēimentues tė identitetit.



    10 Ka disa zėra qė thonė se pavarėsia e Kosovės si projekt i njė tė ardhmeje jo fort tė largėt, do tė mund tė ndikonte nė thellimin e dallimeve ekzistuese mes "shqiptarėve" dhe "kosovarėve". "Kosovarėt" do tė mund tė bėheshin diēka si austriakėt krahas gjermanėve, nėse pavarėsia e Kosovės do tė ishte njė fenomen mė afatgjatė dhe me ndikime pėrcaktuese pėr identitetin. Mirėpo, edhe pse mund tė parashikojmė njė perspektivė tė tillė tė zhvillimeve politike, pėr momentin nuk shihen elementet ndikuese qė do tė mund tė ēonin nė ēarjen e identitetit kombėtar. Njė element ēarės qė pėrmendet, ai i standartit tė gjuhės qė i ėshtė imponuar kosovarėve, nuk e veēon Kosovėn nga Shqipėria. Ky standart i ėshtė imponuar edhe gjysmės sė Shqipėrisė, dhe nėse do tė ketė qėndresė gjuhėsore, ajo do tė jetė e pėrbashkėt, e gjysmės sė Shqipėrisė me Kosovėn, dhe jo vetėm e Kosovės. Lėvizja gjuhėsore nė tė vėrtetė nuk shkon nė drejtim tė ndarjes sė saj, por nė drejtim tė ndreqjes ose ndryshimit tė standartit tė gjuhės kombėtare, duke e pėrshtatur atė me tė folmen e shumicės sė kombit. Gjuha kėshtu mund tė jetė element mė shumė unifikues, dhe jo ēarės, nė vetėdijen pėr identitetin, i cili edhe ashtu nuk ėshtė ndonjė identitet monolit dhe i ndėrtuar prej ekskluzivizmave, por ėshtė identitet i akomodimit ndaj dallimeve. Fundja, edhe nėse do tė kishte dy standarte gjuhėsore, mbi bazėn e dy dialekteve tė shqipes, as kjo nuk do tė ēonte doemos drejt ēarjes sė identitetit shqiptar. Fuqia e vėrtetė e botės shqiptare qėndron nė diversitetin e saj, dhe jo nė ndonjė kategori tė veēantė pėrcaktuese e identitetit, cilado qė tė jetė ajo, e cila do tė shtrinte mbizotėrimin e saj mbi mbarė kombin.



    11 Njė paradoks tjetėr ka ndodhur me shqiptarėt pas rėnies sė komunizmit dhe krizės qė pasoi nė rajon. Edhe pse ishin mė tė papėrgatiturit pėr kthesėn qė ndodhi, tė bėrė pikė e pesė, tė ballafaquar me kolapsin e sistemit, katandisjen ekonomike dhe anarkinė nė Shqipėri, si dhe format e ndryshme tė represionit dhe tė nėnshtrimit nė vendet e ish federatės jugosllave, shqiptarėt arritėn qė tė rikonfirmojnė dhe riforcojnė identitetin e tyre kombėtarė dhe politik. Nė vitin 1997 kombi shqiptar dukej se ishte katandisur fare, se ėshtė nė fund tė humnerės. Shteti shqiptar ishte shembur dhe nė rrėmujė. Nė Kosovė rezistenca paqėsore po shndėrrohej nė njė mashtrim kolosal kundrejt regjimit tė egėr serb i cili po punonte nė shfarosjen e shqiptarėve. Nė Maqedoni, pas trazirave dhe intervenimit brutal tė policisė sllave nė Gostivar, shqiptarėt kishin marrė njė leksion fyes pėr pafuqinė e tyre prej popullatės minoritare e lėnė nėn mėshirėn e nacionalizmit maqedonas…



    12 Mirėpo, po nė kėtė vit, mė 1997, spontanisht dha pa ndonjė koordinim nga qendrat e atėhershme tė vendosjes politike, tė cilat ishin tė shpartalluara dhe nė huti, nisin projektet kėndellėse. Nė Shqipėri, intervenuan forcat ndėrkombėtare dhe zuri fill rimėkėmbja e mundimshme e shtetit dhe e shoqėrisė. Nė trojet shqiptare tė sunduara nga sllavėt, filloi seria e kryengritjeve tė UĒK-ve nė Kosovė, nė Luginėn e Preshėvės dhe nė Maqedoni. Nė fillim kryengritjet dukeshin si rebelime tė desperadosėve, ngase forca imponuese e tyre konsiderohej relativisht e vogėl. Pėr ēudi, ato kishin ndodhur nė momentet e duhura dhe nė rrethanat e volitshme ndėrkombėtare. Faktorėt e jashtėm intervenojnė dhe ndėrmjetėsojnė nė konfliktet e shqiptarėve, kuptohet me shkallėt e ndryshme tė angazhimit, duke treguar respekt jo aq ndaj forcės militare tė tyre, sa ndaj realitetit shqiptar nė rajon, faktit se ata vėrtet kishin qenė tė diskriminuar dhe tė rrezikuar. Intervenimet e bashkėsisė ndėrkombėtare nuk kishin vetėm karakter humanitar ose tė mbrojtjes tė status kuos, por qėllimisht apo si pasojė kishin rimėkėmbjen dhe riafirmimin e shqiptarėve si faktorė tė paanashkalueshėm rajonal. Falė rrethanave tė volitshme qė nga viti i rrėmujės e deri mė sot nė tė vėrtetė ndodhi njė rilegjitimim i plotė ndėrkombėtar i identitetit shqiptar. Nė fazat e ndryshme tė kėsaj kthese ka pasur reagime tė ndryshme, herė dashamirėse, herė konfuze, herė qortuese dhe kėrcėnuese, madje edhe tė pėrcjellura me pėrbuzje, por nė pėrgjithėsi ato kanė reflektuar dhe respektuar realitetin shqiptar dhe domosdonė e korrigjimit dhe avancimit tė pozitės sė tyre. Pėr kėtė ka kontribuar edhe realizmi politik i forcave militante shqiptare, qė kanė ditur t'i ndalin konfliktet e armatosura pas ndėrmjetėsimeve tė ndėrkombėtarėve, kur ato kanė hapur rrugėt pėr avancimin e shkallėzuar tė pozitės sė shqiptarėve nė vendet dhe shtetet ku ata jetonin.



    13 Nga jashtė, e edhe nė pėrfytyrimet e brendshme, krijohet pėrshtypja se fuqitė e mėdha, para sė gjithash, ato perėndimore, sikur tentonin qė tė korrigjohen pėr neglizhimin e ēėshtjes shqiptare nė tė kaluarėn, kur njė pjesė e tyre ishte lėnė nėn sundimin e fqinjėve sllavė dhe Shqipėria ishte lėnė qė tė bėhet pre dhe njėra prej viktimave mė tė mėdha tė komunizmit. Mirėpo, kjo kthesė nuk duhet tė paragjykohet vetėm si njė zgjim i ndėrgjegjės historike tė "Perėndimit". Respektimi i realitetit dhe faktorit shqiptar mė shumė ka qenė njė zgjidhje pragmatike nė sfondin e neveritjes sė pėrgjithshme tė qendrave tė vendosjes nė botė me eksplodimin e nacionalizmave nė ish-Jugosllavi, shtet i cili gjatė luftės sė ftohtė ka shėrbyer si shtyllė e arkitekturės sė sigurisė nė rajon. Faktori shqiptar ka filluar tė respektohet jo pėr shkak se papritmas janė zbuluar virtytet shqiptare, por thjesht ngase njė sistem i ri mė i qėndrueshėm i sigurisė nuk do tė mund tė imagjinohej pa emancipimin politik dhe kombėtar tė tyre. Kuptohet, nė kėtė ka ndihmuar edhe orientimi dominant properendimor i shqiptarėve. Edhe pse shoqėria shqiptare ėshtė e fragmentuar dhe ka dallime tė thella nė orientimet politike, madje ka probleme tė mėdha nė ndėrtimin e konsensuseve tė brendshme politike, tė domosdoshme pėr ndėrtimin e institucioneve politike moderne dhe stabile, asnjė forcė relevante politike, ndėr tė shumtat qė veprojnė nė hapėsirėn shqiptare, nuk mban qėndrim antiperėndimor. Pėrkundrazi, ato mburren me orientimet e tyre properėndimore. Nė tė vėrtetė, tek ato forca politike shqiptare vėrehen shpesh konceptimet e gjymta se ēka ėshtė nė tė vėrtetė "Perėndimi", ngase ato nė luftėn e brendshme pėr dominim dhe pushtet idenė e Perėndimit e ngjyrosin me paragjykimet ideologjike, duke denoncuar taboret kundėrshtare, ndonjėherė mė zėshėm se edhe faktorėt antishqip tar, si forca "antiperėndimore" dhe njėkohėsisht "antikombėtare". Mirėpo, ky fenomen i rreshtimeve dhe ndasive shqiptare nuk i takon esencės sė identitetit dhe tė orientimit tė tyre. Ėshtė njė epifenomen i shoqėrisė sė dalur nga sistemi totalitar.



    14 Paradoksi aktual i shqiptarėve, se kanė formėsuar njė identitet tė padyshimtė tė pėrbashkėt kombėtar (si ombrellė e tolerancės qė qėndron mbi bazat e diversiteteve tė shumta), ndėrkaq qė politikisht raportet mes tyre janė tė stėrkequra deri nė pėrmasat e bllokadave tė funksionimit tė institucioneve dhe tė shoqėrisė (shembujt mė tė ri janė bllokada e qeverisjes nė Shqipėri dhe bllokada e krijimit tė institucioneve tė administratės vendore nė Kosovė, shkaku i mungesės sė konsensuseve ndėrpartiake, madje dhe brendapartiake), mund tė shpjegohet po kėshtu si pasojė e tranzicionit tė papėrfunduar tė tyre nga shoqėria paramoderne dhe totalitare e bazuar nė vlerat dhe normat "kolektiviste" nė shoqėri moderne individualiste. Pse ka tolerancė dhe pse funksionon ombrella e identitetit tė pėrbashkėt, dhe pse nuk ka tolerancė ndėrmjet kampeve politike, mes tė majtės dhe tė djathės, si dhe orientimeve tė tjera, nė botėn shqiptare? Kjo mund tė shpjegohet pėrmes modelit tė skrrajės, e cila ruan tėrėsinė e funksioneve edhe nėse ndahet nė disa pjesė. Forcat politike shqiptare aktualisht sillen si pjesėt e njė organizimi posttotalitar, tė mbėrthyera ende nė mendėsi dhe mentalitet totalitar, duke kujtuar se ato pėrfaqėsojnė tėrėsinė e interesit kombėtar, dhe jo njė ideologji ose interes tė pjesshėm brenda shoqėrisė a shtetit. Partitė politike shqiptare, cila mė shumė dhe cila mė pak, ende janė karikatura tė pretendimeve monopoliste, ku secila nė mėnyrėn e vet pretendon qė tė sundojė tėrėsinė, kombin. Kėshtu, ideja e identitetit dhe unitetit kombėtar nuk kontestohet si e tillė, por lufta zhvillohet rreth primatit nė udhėheqjen e kombit, se cila forcė duhet ta ketė bajrakun e kombit dhe tė demokracisė. Ky fenomen i dominimit tė partikulariteteve tė ēoroditura nė arenėn politike nuk ėshtė ndonjė veēanti e shqiptarėve, por ėshtė njė fazė e zhvillimit tė tyre shoqėror, nėpėr tė cilėn kanė kaluar edhe shoqėrite qė sot konsiderohen si zhvilluara dhe demokratike. Te partitė politike ende nuk ka ndryshuar mentaliteti kolektivist dhe autoritar nė aspektin e njohjes tė tė drejtės qė edhe tė tjetrėt (qoftė organizatat qoftė individėt) tė kanė ide tė ndryshme dhe konkuruese pėr interesin e pėrbashkėt. Fryma e pėrgjithshme kolektiviste e inspiruar dhe krijuar nga rrymat e ndryshme atdhetare dhe nacionaliste, ka shėrbyer si ombrellė e mirė pėr derdhjen e tė gjitha diversiteteve fetare dhe rajonale shqiptare nė njė lum dhe njė det tė identitetit. Por tani prej partive dhe intelektualėve kėrkohet qė tė ndėrtojnė njė model tė ri tė tolerancės, i cili nuk ėshtė i tipit tė vjetėr kolektivist dhe organicist, por ėshtė individualist, pragmatist dhe funkcional.



    15 Edhe pse qenia dhe identiteti i shqiptarėve nė asnjė aspekt nuk vihet mė nė dyshim, kjo nuk do tė thotė se ata nuk kanė ose nuk do tė kenė sfida tė ndryshme qė dalin nga mobiliteti marramendės i shoqėrisė (ose mė sakt, shoqėrive) shqiptare nė tranzicion. Trandjet e thella qė aktualisht kapėrcejnė shqiptarėt nė jetėn politike, ekonomike dhe kulturore nuk mund tė kalojnė pa pasoja, ose tė paktėn pa njė redifinim serioz tė identitetit tė tyre. Nė aspektin e tyre pozitiv proceset aktuale do tė duhej tė ēonin drejt rindėrtimit tė shtetit dhe institucioneve mbi themelet mė tė shėndosha dhe mė tė qėndrueshme seē kanė qenė ato tė shekullit XX. Pas kolapsit tė institucioneve tė ndėrtuara nga miksimi i ideologjive komuniste dhe nacionaliste, tani duhet tė instalohen ligjet dhe institucionet e reja, tė bazuara mbi tė drejtėn e individit dhe mbi parimet liberale.



    (Autori asht filozof dhe publicist)






    NGA AZEM GALICA E DERI TE SABRI FEJZULLAHU




    Mėvetėsia e identitetit tė shqiptarėve tė Kosovės ėshtė sajuar nėpėr demonstrata e greva, nėpėr kushte tė jetesės nė apartheid, nė dhunė dhe nė rezistencė ndaj kėsaj dhune. Ky identitet ėshtė pėrvijuar e sublimuar me vepra artistike qė kanė dalė nga jeta nė kėto rrethana, me poezitė e Ali Podrimjes, me kėngėt e Nexhmije Pagarushės e tė Sabri Fejzullahut, me kėngėt folklorike dhe me rockun e Prishtinės, me skulpturat e Agim Ēavdarbashės dhe me pikturat e Muslim Mulliqit



    Muhamedin Kullashi



    Ēka pyet kjo pyetje? Cilin identitet e ka parasysh dhe si e kupton atė? Ėshtė fjala pėr identitetin e tė gjithė banorėve tė Kosovės apo vetėm tė disave? A ėshtė fjala pėr identitetin e individėve apo tė grupeve a kolektiveve? Pėr identitetin si njėfarė substance apo si njė prodhim historik? Pėr cilėn periudhė ėshtė fjala, ngase identitetet, si ato individuale ashtu edhe ato kolektive, ndryshojnė gjatė kohės. Por, periudha nuk ka tė bėjė vetėm me kohėn, por edhe me hapėsirėn: kufijtė e Kosovės nuk ishin tė njėjtė gjatė historisė. Meqė pyetjeve nuk mund t'u pėrgjigjemi me pyetje, duhet tė bėjmė sė pari disa supozime.



    Tė supozojmė se pyetja ka tė bėjė me identitetin kosovar tė periudhės bashkėkohore dhe me hapėsirėn qė e pėrkufizuan kufijtė e kushtetutės sė fundit tė Ish-Jugosllavisė. Atėherė, kėtu na dalin dy trajta karateristike tė identitetit kosovar: identiteti i shqiptarėve tė Kosovės dhe ai i serbėve tė Kosovė. Megjithėse edhe romėt e Kosovės e edhe boshnjakėt e Kosovės kanė identitetin e tyre. Ėshtė fjala pėr dy pėrfytyrime tė dy bashkėsive mbi veten, qė janė jo vetėm tė ndryshme, por edhe tė kundėrta. Megjithkėtė, ato kanė njė pikė tė pėrbashkėt: ato e definojnė veten me njė gjuhė e kulturė dhe me njė kujtesė historike. Nė fakt ato janė sajuar, kryesisht, nėpėrmjet konflikteve reciproke. Ideniteti i shqiptarėve tė Kosovės ėshtė formėsuar, para sė gjithash, pėrmes konfliktit ndaj shtetit serb dhe pretendimit tė tij qė ta zhbėjė identitetin e tyre. Identiteti i serbėve tė Kosovės ėshtė sajuar duke luftuar projektin e shqiptarėve qė tė bėhen zot tė Kosovės. Kjo, natyrisht, nuk do tė thotė se nė marrėdhėniet midis shqiptarėve e serbėve tė Kosovės kanė qenė kryekėput konfliktuoze: kėto marrėdhėnie i ka cilėsuar edhe njė ndėrveprim kulturor (huazimet gjuhėsore, bie fjala) gjatė njė koekzistence. Megjithkėtė, nėn ndikim tė lėvizjeve politike qė i kanė udhėhequr, kėto dy bashkėsi e kanė definuar veten nė kundėrshti me njėra-tjetrėn (tė pjesėrishme ose edhe tė plotė). Projekti ekskluziv i dominimit mbi Kosovėn ka qenė objektivi qė ka pėrcaktuar fortėsisht natyrėn e kėtyre dy identiteteve.



    Identiteti i serbėve tė Kosovės ėshtė sajuar, nė fakt, mė shumė nga elitat nacionaliste tė inteligjencies sė Beogradit. Ky identiteti ėshtė shndėrruar nė njė flamur tė lėvizjes populiste serbe, tė udhėhequr nga Beogradi, nė periudhėn e krizės sė sistemit jugosllav nė vitet '80. Prijėsit e kėsaj lėvizje, instrumentalizuan problemet e serbėve tė Kosovės, pėr tė ridefinuar njė politikė ndaj Kosovės e qė duhej ta rimėkėmbte njė sistem qė nisi tė shthurrej. U riaktivua mitologjia mbi karakterin e shenjtė dhe ekskluzivisht serb tė tokės sė Kosovės (figura e djepit tė serbizmit), ndėrkaq vetė serbėt u paraqitėn si martirė tė "hordhive barbare tė shqiptarėve". Prania e shqiptarėve nė kėtė "tokė tė shenjtė" doli si njė sakrilegj qė duhej mėnjanuar. Identiteti i serbėve tė Kosovės, i definuar pėrmes figurės sė martirit, u shtri mbi tė gjithė serbėt e Ish-Jugosllavisė.



    Identiteti i shqiptarėve tė Kosovės u sajua kryesisht si pėrpjekje pėr tė rezistuar ndaj dhunės sė shtetit serb dhe synimit tė tij qė "ta pastrojė" Kosovėn nga "elementi" shqiptar. Elitat intelektuale shqiptare do tė mobilizojnė tėrė kujtesėn mbi tė kaluarėn e shqiptarėve dhe proto-shqiptare, duke filluar nga pellazgėt, pėr ta dėshmuar lashtėsinė qė duhej tė shėrbente si tapi e pronėsisė mbi Kosovėn. Kėshtu kundėrvihen nė tė tashmen dy identitete, duke u mbėshteur nė mitologji politiko-kulturore qė e pėrjashtojnė njėra-tjetrėn.



    Identiteti i sotėm i shqiptarėve tė Kosovės ėshtė sajuar nė kundėrvėnie ndaj politikės sė shtetit serb, qė nga fillimi i shekullit XX. Figurat e rezistencės ndaj dhunės sė shtetit serb (Azem Bejta e Shote Galica etj) do tė ringjallen nė Kosovė, nga fundi i viteve '60, pas rėnies sė Rankoviqit.



    S'ka dyshim se identiteti i shqiptarėve tė Kosovės i ka disa tipare dalluese ndaj shqiptarėve tjerė tė Ballkanit. Analogjia me raportin arabo-palestinez, pjesėrisht mund ta shpehė kėtė dallim. Nuk do tė ndalesha nė numėrimin e kėtyre specifikave tė shqiptarėve tė Kosovės, por vetėm do tė pėrkujtoja se ato janė sajuar nėn ndikimin e ngjarjeve historiko-politike qė e kanė pėrcaktuar ekzistencėn e tyre. Rrethanat nė tė cilat kanė jetuar shqiptarėt e Shqipėrisė dhe ata tė Kosovės, nė shekullin e kaluar, kanė qenė tė ndryshme dhe kanė kushtėzuar disa dallime mes tyre. Kėto dallime janė sforcuar edhe me ndalimin e komunikimit midis tyre, gjatė njė periudhe tė gjatė.



    Mirėpo, paradoksalisht, njėri nga momentet e rėndėsishme tė formėsimit tė mėvetėsisė sė identitetit tė shqiptarėve tė Kosovės ka qenė i ndikuar fuqimisht me ideologjinė sunduese tė shtetit amė, tė Shqipėrisė sė Enver Hoxhės, pra me njė faktor jashtėkosovar. Rezistenca e brezave tė tėrė tė kosovarėve ėshtė e ndėrmjetėsuar edhe me ideologjinė marksiste-leniniste tė Hoxhės. Kėrkesat pėr lirinė e shqiptarėve tė Kosovės formuloheshin me gjuhėn dhe frymėn e njė ideologjie dhe tė njė politike qė do ta rėnojė gradualisht vetė Shqipėrinė. Paradoksi tragjik qėndron nė faktin se kėrkesa pėr lirinė nė Kosovė ishte e ngulfatur me njė ideologji qė Shqipėrinė e kishte shndėrruar nė njė burg tė madh: kėshtu njė ditė mėsuam, se atje kishte patur mbi katėrdhjetė Mandela.



    Nė anėn tjetėr, nuk duhet harruar se identiteti kulturor e politik i shqiptarėve tė Kosovės ėshtė sajuar edhe me kontributin e brezave tė shqiptarėve qė erdhėn nga Maqedonia, Lugina e Preshevės dhe Mali i Zi, nė periudhėn e zhvillimit tė saj mė tė hovshėm, nė fundin e viteve '60 dhe gjatė viteve '70. Pavarėsisht nga fakti se kėto rajone janė quajtur e konsideruar ndonjėherė "Kosovė Perėndimore" apo "Kosovė Veriore".



    Mirėpo, identiteti i shqiptarėve tė Kosovės nuk reduktohet nė kėtė element. Nė vitetet '80 dhe '90, ky identitet sajohet me kėrkimin e rrugėve dhe mjeteve pėr t'u liruar nga shtypja e shumfishtė e shtetit serb. Vijat e kėtij identiteti u formėsuan rreth kėrkesės pėr Kosovėn Republikė, e pas shpartallimit tė Ish-Jugosllavisė, edhe pėr Kosovėn si shtet i pavarur. Kėto kėrkesa nisėn tė formulohen nga njė horizont tjetėr politik, i cilėsuar me njė aspiratė kah demokratizimi dhe kah evropeizmi.



    Edhe mediat perėndimore nisėn tė perceptojnė mėvetėsinė e shqiptarėve tė Kosovės pikėrisht pėrmes kėtyre pėrpjekjeve qė kėrkesat pėr lirinė tė artikullohen me njė frymė moderniste. Zaten, nė vitet e fundit, kėto media pėrdornin fjalėn "kosovar" pėr tė emėrtuar jo tė gjithė banorėt por vetėm shqiptarėt e Kosovės.



    Mėvetėsia e identitetit tė shqiptarėve tė Kosovės ėshtė sajuar nėpėr demonstrata e greva, nėpėr kushte tė jetesės nė apartheid, nė dhunė dhe nė rezistencė ndaj kėsaj dhune. Ky identitet ėshtė pėrvijuar e sublimuar me vepra artistike qė kanė dalė nga jeta nė kėto rrethana, me poezitė e Ali Podrimjes, me kėngėt e Nexhmije Pagarushės e tė Sabri Fejzullahut, me kėngėt folklorike dhe me rockun e Prishtinės, me skulpturat e Agim Ēavdarbashės dhe me pikturat e Muslim Mulliqit.



    Kėto tipare tė veēanta tė identitetit tė njė kolektiviteti, tė formėsuara nėpėr njė pėrvojė historike, mund tė ruajnė diē tė vlefshme nė vete vetėm nėse nuk mbesin tė ngurtėsuara e tė mbyllura nė vete, tė mbyllura nė moszhvillim e nė jotolerancė ndaj identiteve tjera. Nėse arrijmė tė zbulojmė brenda mėvetėsisė sė njė identiteti elementet e pėrgjithshme tė njerėzores qė na lidhin me identitetet tjera.



    Autori asht profesor i


    filozofisė n’Universitetin



    VIII tė Parisit

  5. #5
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    17-04-2002
    Postime
    289
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Transformimi i nacionalizmit etnik-bashkimit si dhe mundėsia e paraqitjes sė identitetit "Kosovar"


    Nji nacionalizėm i fuqishėm qytetar, siē asht ai i ndėrtuem mbi identitetin "Kosovar", asht e vetmja rrugė pėr me e ulė dominimin aktual tė etno-nacionalizmit (Brown 2000 erdhi te po tė njajtat konkludime). Identiteti "Kosovar" e ka ate fuqi me e tejkalue etno-nacionalizmin regjional. Nevoja e nji nacionalizmi qytetar ndoshta edhe s'mundet me u realizue nga shteti i UNMIK-ut


    Aasmund ANDERSEN


    Etnia shqiptare si kategori asht nė nji pozitė dominante nė tanė Kosovėn, tue pėrfshi edhe kryeqytetin dhe shumė pjesė tjera urbane (hiq Mitrovicėn Veriore dhe Graēanicėn). Tue e hulumtue rolin qė identiteti "Kosovar" kishte me e pasė nė pėrpjekjet pėr bashkimin e tana grupeve etnike nė Kosovė, observimet tona kritike duhen koncentrue nė shqiptarėt si kategori etnike, sepse transformimet kulturore nė Kosovė varen shumė nga sentimentet e grupit ma tė madh. Ne do tė determinojmė se ndaj kujt dhe kur etnia shqiptare si kategori asht aplikue, se deri nė ē'shkallė asht primordiale dhe do ta pėrshkruejmė dinamikėn e raporteve mes shqiptarėve dhe grupeve tjera etnike. Eventualisht do ta shikojmė mundėsinė e nji identiteti 'Kosovar' tue i shikue strategjitė e ndryshme qė kishin me e transformue etno-nacionalizmin shqiptar e pėrforcue identitetin territorial si kategori mbietnike.

    Kur Fridrik Barth e kishte pėrcaktue kuptimin e etnicitetit, ai e kishte gjetė me randėsi me i shkue deri n'skaj kufijve t'etnisė si kategori. Sidomos e gjen me interes Barthi faktin se janė "kufijtė etnikė qė pėrcaktojnė grupin, e jo materia kulturore qė i kapėrthen" (Barth 1969:15). Ky kufi asht definue me mekanizmin e inkludimit dhe ekskludimit. Kėshtu, projekti i Barthit ka pėr qėllim me i identifikue "kriteriumet qė pėrcaktojnė anėtarėsinė dhe rrugėt qė sinjalizojnė anėtarėsimin dhe pėrjashtimin" (Barth 1969:15)(…)

    Identiteti etnik dhe kultura pėrgjithėsisht nuk janė njilloj tė pėrhapuna. Klasifikimi kulturor bile mundet me krijue edhe anomali si - individualistėt qė s'un i fut e nuk i ze askund. Ardener (1989) thotė se disa kategori madje janė tė shprasta, 'kategori boshe' (hollow categories), pa pėrmbajtje etnike, qė me gjasė s'un i referohen asnji popullate ekzistuese (Ardener 1989:70). Nga ana tjetėr, janė ato kategori tė cilat, simbas Gellner (1989) janė rezistuese ndaj entropie, janė entropi-rezistente, a thue se ta zamė disa njerėz kishin me pasė lėkurė me ngjyrė tė kaltėr…Nji pyetje me interes kishte me qenė kėshtu tue e investigue identitetin se si dhe kur po ky identitet bahet relevant n'interakcionet shoqnore?

    Para se me iu gjegjė kėsaj pyetje, duhet me e ba dallimin mes rrethanave shoqnore dhe situatės shoqnore. Okamura, tue e mbėshtetė Mitchellin, e pėrshkruen kėtė dallim kėshtu:

    "Tė dhanat strukturale tė rrethanave na e krijojnė nji kornizė tė pėrgjithshme tė relacioneve shoqnore, ndėrsa nė nivelin e situatės interesimi bie mbi akcionet e ndryshme qė akterėt i ndėrmarrin tue u bazue nė njohjen personale tė rrethanave mbrenda kėsaj kornize." (Okamura 1981:453)

    Tue u mbėshtetė n'aspektin situacional, Okamura e ka zhvillue edhe termin "etnia situacionale", i cili i referohet edhe aspektit struktural edhe atij kognitiv/njohės t'etnicitetit mbrenda situatės sociale. (Okamura 1981:452f).

    Dimensioni struktural i etnicitetit situacional i ve disa kufizime mundėsisė sė individit me zgjedhė, ndėrsa dimensioni kognitiv asht percepcioni subjektiv qė akteri ia ban situatės dhe si ai/ajo vendosin me e ba etninė relevante nė nji situatė tė caktueme (Okamura 1981:454). Kjo na le me nji dorė pyetjesh tė reja. Mes tyne: Sa entropi-rezistente asht etnia shqiptare nė Kosovė? Nė ē'shkallė asht e mundun minoritetet me e pėrdorė etninė situacionale dhe nė ē'rrethana shoqnore? A mund krijohen aso rrethanash shoqnore ku etnia simbas situatės tejkalohet? Asht lehtė me e pa se kėto pyetje janė vitale pėr ēashtjen e ngėrthimit dhe/ose asimilimit tė minoriteteve etnike nė Kosovė.

    Nji koncept kyē kur flasim pėr asimilimin ja participimin e grupeve minoritare asht ai i monopolit qė grupi ma i madh ka mbi statuset dhe institucionet legjitime. Me fjalėt e Barthit:

    "E nji randėsie tė madhe pėr situatėn e minoriteteve asht organizimi i aktiviteteve dhe interakcioni: Nė totalitetin e sistemit shoqnor, tana sektoret e aktivitetit janė t'organizueme pėrmes statuseve qė janė tė hapun ndaj anėtarėve tė grupit ma tė madh, ndėrkaq sistemi statusor i minoriteteve asht i randėsishėm vetėm pėr relacionet mbrenda minoritetit dhe vetėm pėr disa sektore t'aktivitetit, dhe nuk ofron bazė pėr akcion nė sektoret tjera, po aq tė vlefshme pėr kulturėn minoritare(…)Interakcionet mes grupeve tė ndryshme tė kėsaj natyre zhvillohen fund e maje mbrenda kornizės sė grupit dominant, mbrenda institucioneve dhe statuseve tė grupit ma tė madh, dhe identiteti i pakicės s'tė krijon asnji bazė pėr akcion." (Barth 1969:31)

    Shqiptarėt e Kosovės kanė jetue nėn dominimin dhe diskriminimin institucional serb. Sot, kur Kosova asht nėn protektoratin e Kombeve tė Bashkueme, shqiptarėt i dominojnė institucionet legjitime. Derisa dikur shqiptarėt duheshin me e mėsue serbishten pėr me participue nė instutucionet legjitime, sot asht gjuha shqipe ajo qė tė jep bazėn legjitime pėr akcion. Ndaj, serbėt zakonisht interaktojnė me shqiptarėt nė gjuhėn angleze se sa nė gjuhėn serbe, tue e mbrojtė kėshtu mbrapa kuptimit tė fjalės - ndėrkombėtar. Grupet tjera etnike qė flasin gjuhė tė pėrafėrta me serbishten kanė probleme tė shumta me u pranue n'shoqni, p.sh. goranėt, boshnjakėt dhe torbeshėt.

    Ēelėsi qė tė ban me u pranue nga mazhoranca shqiptare asht vuejtja e grupit nga diskriminimi i shtetit serb, si dhe pjesėmarrja nė rezistencėn civile kundėr tij. Romėt janė nji shembull grupi etnik qė shqiptarėt pėrgjithėsisht i kosiderojnė se e kanė huq kėtė kriter. Kur 90% e fuqisė punėtore shqiptare u dėbue nga puna gjatė vitit 1991, romėt zakonisht ua zinin vendet e punės (Clark 2000). Shumica e romėve e flasin nji gjuhė tė pėrafėrt me serbishten dhe janė kualifikue si t'atillė qė kanė bashkėpunue me serbėt pėr me pėrfitue nga situata. Sapo mbaroi lufta, grupe shqiptarėsh atakuen dhe dogjėn lagje tė tana romėsh, si bie fjala nė pjesėn jugore tė lumit Ibėr nė Mitrovicė. Disa grupe tė romėve nė Kosovė, sidoqoftė, flasin shqip. Menjihere mbas lufte, kur sulmet revanshiste kundėr romėve po zhvilloheshin, nji grup nisi me thanė se dallon nga grupi etnik i quejtun rom, dhe me e konsiderue veten shqiptarė. Ata folshin shqip dhe e quejtėn veten "hashkali".

    Nė qarqet e moderueme politike hashkalitė janė pranue. Reprezentėt e tyne, pėr shembull, janė ftue me e observue fushatėn e LDK nė Malishevė, ku liderėt e LDK deklaronin se hashkalitė kanė vuejt po si shqiptarėt….Shqiptarėt nuk i konsiderojnė hashkalitė shqiptarė, por romė qė flasin shqip….

    Mbas lufte, ndodhi nji ndryshim drastik me ēashtjen e inkorporimit tė grupeve etnike nė Kosovė. Nga viti 1999 deri nė vitin 2000 tana grupet u ngjitėn nji shkallė ma nalt nė procesin e inkorporimit. S'asht e lehtė aspak me e pėrcaktue se a ishte kjo ngjitje vetėm meritė e UNMIKut apo ishte rezultat i ndryshimeve nė rrethanat shoqnore qė po bahen anekand Kosovės, ku inkorporimi i grupeve etnike asht tue u favorizue. Sidoqoftė, UNMIKu dhe sidomos OSBE kanė pasė nji strategji tė qartė qė grupet etnike tė kenė reprezentim legjitim pėrmes partive politike nė instutucionet e sapozgjedhuna tė vetėqeverisjes. Ky pėrparim asht nji refleks i nji zhvillimi ma tė gjanė n'Evropėn Perendimore dhe Amerikėn Veriore, ku reprezentimi proporcional i etnive, racave dhe gjinive, u ba ēashtje dominante politike dhe ēoi drejt strategjisė sė ashtuquejtun tė "pilarizimit" (strategji shtyllash), me tė cilėn grupet e popullatės reprezentohen me anė tė organizatave joqeveritare dhe partive politike tė suportueme nga qeveria (Rex). Nė Kosovė partive politike tė regjistrueme u janė mundėsue burime tė shumta nga ana e OSBE-sė. Serviseve tė partive politike u asht dhanė nji akomodim i ngjashėm me ate qė kompanitė ia sigurojnė vetes nėpėr hotele, ndaj edhe quhen "zyre si hotel" - tė hapsirshme, me telefon, me fax, email e internet, me servis sekretarie dhe me akses nė sistemin qarkullues tė informatave. Kėso mundėsi me siguri patėn ndikim qė tė zhvillohet inkorporimi i grupeve tė ndryshme etnike.

    Kategoritė etnike zakonisht i kanė dy strategji tė mundshme: asimilimin ose inkorporimin nė nji shkallė ma tė naltė organizimi etnik dhe pranimin e statusit tė minoritetit. Po e zgjodhėn tė dytėn, kategoritė munden me e shfaqė identitetin e tyne, tue e shfrytėzue ate pėr me i zhvillue pozitat e reja e modelet e aktiviteteve nė ato sektore tė cilat s'i kishin gjetė nė shoqninė e tyne (Barth 1969:33).

    Nė shembullin e Kosovės sot, kėto grupe janė favorizue qartazi qė ta zgjedhin strategjinė e inkorporimit, sepse kjo asht edhe strategjia e UNMIK-ut. Inkorporimi, sidoqoftė, kėrkon njifarė shkalle tė caktueme pajtimi e pranimi nga ana e mazhorancės. Nėse pranimi i tyne s'asht i rranjosun thellė nė sentimentet nacionaliste tė etnisė mazhoritare, atėhere enklavizimi i komuniteteve bahet nji proces i natyrshėm qė nisė me marrė formė, njashtu siē serbėt sot janė ba subjekte tė kėtyne bazave territoriale nė Kosovė. Kategoritė etnike qė s'kanė bazė territoriale, s'e kanė kėtė mundėsi. Njashtu siē ndodhi me romėt, tė cilėt si opcion patėn azilin nė Serbi e Maqedoni. Prandaj, duhet me i dallue kėto kategori tė cilat janė pranue si minoritete dhe ato kanė nji bazė territoriale si komunitet. E sjellim nji figurė tė simplifikueme e cila tregon vijėn e konfliktit njashtu si e kanė kuptue grupet e ndryshme etnike.

    Asht me randėsi me i hetue ndryshimet e ambientit tė shqiptarėve, kufijtė e tij dhe relacionet me grupet tjera. Derisa ma para shqiptarėt ishin pakicė, ata sot reprezentojnė shumicėn e cila vendosė se kush ka me u pranue si pakicė. Shqiptarėt janė ba objekt presioni nga komuniteti ndėrkombėtar shkaku i nevojės sė pranimit dhe asimilimit dhe/ose inkorporimit tė grupeve minoritare. Si e afekton kjo gja kategorinė etnike shqiptare? A i trajtojnė shqiptarėt grupet ma tė vogla (turqit, romėt, ashkalitė, goranėt, serbėt) si kategori etnike mbrendashqiptare, apo si grupe etnike qė janė inkorporue e pranue nga shumica shqiptare? As shqiptarėt vetė s'janė tė sigurtė se si duhet me u pozicionue ndaj kėsaj situate. Vetėkuptohet pra se s'qenka e lehtė me u identifikue kufijtė e kategorive etnike kur anėtarėt e saj nuk janė pajtue mes vedi sė pari, njashtu siē si duket ishte situata edhe nė Gjermani (Forsythe 1989:139ff). Besoj, sidoqoftė, se koncepti se si duhet me iu rrekė kėsaj situate shihet tashma nė horizont: formimi i kombit tė ri "Kosovar", qė do tė shtrihej matanė kufijve tė etnosit shqiptar. Turqit e Kosovės ndoshta s'do tė bahen shqiptarė, por me siguri ata do jenė kosovarė. Ky asht rezultat i ndryshimeve dramatike tė statusit etnik shqiptarė, sot mazhorancė e cila asht legjitimie pėrmes Shtetit. Meqenėse grupet minoritare pranohen nga mazhoranca shqiptare, ato kėshtu janė inkorporue. Dhe, meqenėse minoritet s'mund asimilohen mbrenda kategorisė etnike shqiptare, atėherė na duhet nji term ma i gjanė tė cilin Shteti kishte me e pėrdor aktivisht pėr me e legjitimue veten pėrmes projekcionit tė qytetarėve tė vet qė jetojnė dhe janė pjesė e nji komuniteti (t'imagjinuem).

    Tue qenė se struktura shtetnore asht pėrcaktue e zhvillue nėn Kombet e Bashkueme nė nji territor tė caktuem, atėherė e gjithė kjo krijon nevojėn e zhvillimit tė nji identiteti me simbolet e veēanta tė tij tė reprezentimit. Me i pėrdorė emblemat jugosllave nga ana e administratės sė Kombeve tė Bashkueme s'kishte me qenė vetėm problematike legalisht, por, po ashtu, kishte me u refuzue nga ana e popullit shumicė, i cili qartazi nuk e identifikon ma veten me shtetin jugosllav. Me u pajtue rreth kėtyne simboleve asht nji detyrė e randė, sepse ajo do duhej me reprezentue tanė popullatėn e jo vetėm nji grup etnik. Pėrderisa janė edukue e vu nė detyrė forcat policore, ato donė edhe nji emblemė. Po kėshtu edhe TMK e tė tjerė, e tė tjerė. Meqenėse kufijtė e institucioneve shtetnore janė edhe kufijtė e Kosovės, atėhere asht e natyrshme se nji skicė e thjeshtė e po kėtij territori asht pėrdorė si pjesė e kėtyne emblemave. Nė fillim tė viteve 2000 Forcat Policore tė Kosovės fituen nji skicė tė vocėrr territori tė Kosovės ngjyrue me ngjyrat e logos sė Kombeve tė Bashkueme pranė atyne germave. Ky simbol kėshtu pėrcakton territorin ku shtrihet autoriteti i tyne si dhe protektoratin e pėrkohshėm tė Kombeve tė Bashkueme. TMK ka shfrytėzue logon e UĒK-sė, por me nji skicė tė zezė tė Kosovės nė vend tė shqiponjės dykrenare. Kėshtu kjo pėrmban nji referencė tė qartė shqiptare pėrderisa pėrdorė tė zezėn nė tė kuqen si nė flamurin shqiptar, si dhe ka strukturė tė njajtė po si emblema e UĒK-sė. Por ky asht i vetmi institucion shtetnor qė ka referenca etno-nacionale. Skica e territorit tė Kosovės ka nisė me u pėrdorė gjithnji e ma shumė dhe paraqitet edhe nėpėr ndeja partish politike e ato tė OJQ-ve. Ja disa shembuj. Disa parti politike i kanė ndryshue edhe emėrtimet nė mėnyrė qė tė ngėrthejnė edhe referencat ndaj territorit tė Kosovės. Nė zgjedhjet e vitit 2000, parti politike turke quhej Unioni Demokratik Turk. Nė ato tė vitit 2001, kjo parti u quejt Parti Demokratike e Turqve tė Kosovės. E njajta gja ndodhi edhe me partinė boshnjake. Kėto zhvillime vėrtetojnė se identiteti territorial asht forcue si rezultat i nji shteti funksional dhe institucioneve me tė cilat popullata ka nisė me u identifikue.

    Krijimi i asambleve komunale mbas zgjedhjeve tė vitit 2000 dhe parlamentit mbas atyne tė vitit 2001 do tė kontribojnė edhe ma nė zhvillimin e asaj qė popullata me u identifikue me liderėt legjitimė tė shtetit, gja e cila e do ta forcojė edhe identifikimin e tanė popullatės sė cilės ky shtet i shėrben me territorin ku ai shtrinė autoritetin e vet.

    Asht evidente se sentimentet nacionaliste kanė krijue nji orientim tė randėsishėm drejt nji shteti shqiptar, tue i pasė parasysh simbolet, dhe tue u mundue me qenė ato tė tyne. Ky proces mundet me pėsue nji kundėr-reagim nėse Kosova bahet e pavarun, tue pasė parasysh se ma sa lehtėsi elita politke ia del me mbėrri konsensus pėr qėllimet e pėrbashkėta. Ndaj, shkaku i qėllimeve analiktike, kėtu e andej do tė fokusohemi nė zhvillimin e identitetit 'Kosovar', simbolet e reprezentimit qė referojnė territorin e Kosovės dhe shtetin e saj (UNMIK) dhe me iu referue pėrpjekjeve me e pėrcaktue kulturėn e kėtij shteti si kongruente me nacionalizmin shqiptar.

    Nacionalizmi, simbas Gellerit, asht parimi qė mban balansin e karakterit homogjen tė kombit. Pėrceptimi i kėtij homogjeniteti kulturor tė pėrbashkėsisė sė nji popullate asht abstrakt, plotėsisht ndryshe nga relacionet tradicionale sy mė sy, qė kontrollonin jetėn e njerėzve nė kohnat e hershme. Andersoni e definon ndjenjėn e pėrbashkėsisė si "nji pėrbashkėsi e imagjinueme politike - e cila njashtu e imagjinueme asht e pėrkufizueme dhe sovrane"(Anderson 1983:15). Asht e imagjinueme sepse vetėm nji pjesė e vogėl e qytetarėve munden me qenė nė kontakt me nji pjesė tė vogėl tė popullatės totale me tė cilėn ata identifikohen. Asht e pėrkufizueme sepse kombi asht territorialisht i definuem me kufijė ndėrkombėtarė tė shteteve kombe. Asht e mendueme si sovrane sepse koncepti i kombit ka lind si kundėrreagim i suksesshėm ndaj absolutizmit tė shejtė. E tanė kjo mendohet e pėrjetohet si nji pėrbashkėsi sepse kombi asht nji vertikale e thellė vllaznie (Anderson 1983:16). Komuniteti asht i definuem qartė si diēka e pėrbame nga individualėt me status qytetarėsh tė shtetit. Ky asht fundamenti i dikotomisė "Ne" dhe "Ata". Fundamentale pėr nji komb asht funksionimi i mass-mediave si mjet komunikimi, qė ofron ndjenjėn e komunikimit mes pjesėtarėve. Kombi u jep pjesėtarėve ndjenjėn e nji homogjeniteti kulturor tė naltė. Faza e implementimit, qė Geller e quente 'nacionalizmi i hershėm', asht kritike, sepse qytetarėt kanė pretendime egalitare qė zakonisht janė tė konfrontueme me nji realitet jo-egalitar, ndėrkohė qė homogjeniteti kulturor ende s'asht arritė. Qytetarėt munden me e pėrjetue nji diversitet tė madh mes atyne qė marrin pjesė nė kulturėn e naltė dhe atyne qė s'marrin (Gellner 1983:73ff). Nė kohnat e ndryshimeve dhe pabarazive, lėvizjet politike qė bazohen n'etnicitet munden me u rritė (Llobera 1994:104, Bowman 1994, Eriksen 1993:100). Po u kthyem atje nga u nisėm, nė kontekstin e Kosovės, ne jemi dėshmitarė tė nji sentimenti tė fuqishėm etno-politik nė kėtė kohė tranzicioni nga nji shtet-komb jugosllav nė nji shtet-komb potencial kosovar. Me fjalė tjera, nji shtet me kufij ku i jepet randėsi identitetit politik, dhe ku etniciteti ka fitue. Nji pyetje e natyrshme kishte me qenė: Ēka kishte me qenė pengesa kryesore qė kishte me e ndalue procesin e tranzicionit nga nji politikė e orientueme etnikisht drejt nji politike tė formimit tė shtetit komb kosovar?

    Janė tri probleme dhe qė tė trija i referohen zhvillimit tė identitetit "Kosovar". I pari, fuqia e sentimenteve etno-nacionaliste shqiptare nė Kosovėn e predominueme me popullatė shqiptare. I dyti, serbėt e Kosovės qė kishin me e refuzue ēfarėdo reference nė farė identiteti territorial qė kishte me u krijue pėrshtypjen se po ndahen nga Jugosllavia. I treti, komuniteti ndėrkombėtar mundet me qenė refuzues ndaj fuqizimit tė identitetit territorial sepse riintegrimi nė Jugosllavi, bazue nė Rezolutėn 1244, mundet me u ba gjithnji e ma i pamundshėm.

    Pika e parė i referohet marrėdhanieve mes shqiptarėve tė Kosovės dhe shtetit shqiptar. Tue qenė koshient pėr nji randėsi tė madhe qė ekonomia ka nė relacionet ndėrkombėtare, si dhe pėr faktin se edhe nacionalizmi "ekonomik" mundet me u shndėrrue nė nji lėvizje tė fuqishme separatiste dhe nė nji nacionalizėm tė suksesshėm (Rex), atėhere mundemi me konkludue se kėto marrėdhanie varen shumė nga zhvillimet ekonomike. Shteti komunist shqiptar s'ka qenė pa arritje ekonomike (ta zamė, nė industri dhe edukim), por tana ato pėrpjekje kanė pėsue nga nji menaxhment joefikas dhe kontrolli shtetnor. Standardi jetėsor, qė nuk shihej sepse ajo ishte e mbyllun, u ba nji pėrjetim shokant pėr 400.000 kosovarė qė ikėn nė Shqipni gjatė bombardimeve tė NATO-s, tė cilat filluen me 24 mars 1999 (fluksi i refugjatėve filloi me 28 mars). Kjo domethanė se pjesa ma e madhe e kosovarėve tashti e dijnė nga eksperienca personale, ose nga eksperienca e miqėve dhe familiarėve, se sa ma e varfun popullata e Shqipnisė asht sot, si dhe se ē'shtet joefikas nė kuptimin organizativ e politik asht ai. Simbas mendimit tem, kjo eksperiencė konkrete pati nji ndikim tė madh te kosovarėt dhe percepcionet e tyne pėr diversitetin etnografik shqiptar. Si konkludohet edhe nė raportin e ICG (International Crisi Group 2000) pėr kėtė ēashtje:

    "Pjesa ma e madhe e shqiptarėve pajtohet se rruga historike e shqiptarėve nga Shqipnia ishte e ndryshme me ate tė shqiptarėve nė Jugosllavi, ndaj duhet me kalue nji pjesė e konsiderueshme kohe para se cilido grup do tė pėrballet me problemet qė ata vetė sė pari, e mos t'i pėrmendim fqijtė, kanė me i pasė gjatė pėrpjekjeve me i bashkue gjeografikisht tanė shqiptarėt e Ballkanit. Sidoqoftė, nji identitet i ri politik e kombėtar asht ende nė proces formimi" (ICG 2000a)

    Edhe pse shqiptarėt e Kosovės dhe shqiptarėt e ndjejnė se ēdo ditė e ma shumė po afrohen me njani tjetrin (po e krahasove me kufijtė e mbyllun tė Jugosllavisė sė Titos dhe Shqipnisė sė Hoxhės), diferencat kulturore mes tyne, po ashtu, ēdo ditė e ma shumė po shfaqen. Si e diskutuem ma para, kjo diferencė asht kryesisht e bazueme mbi diferencat e identiteteve shtetnore dhe percepcionet e udhėheqjes sė shtetit (ref.)

    Pengesa e dytė pėr identitetin "Kosovar" asht minoriteti serb i Kosovės. Edhe pse liderėt e serbėve tė Kosovės a banė tė ditun se komuniteti i tyne asht pjesė e kategorisė "Kosovar" ose i "Kosovės", po ashtu, u cek prej disa liderėve se ata nuk kanė me e pėrkrahė zhvillimin e identitetit territorial tė Kosovės. Peshkopi Artemije, pėr shembull, thuhet se ka deklarue se "s'ka diēka t'atillė si Kosovar, vetėm shqiptarė e serbė" (ref.) Gjatė pregatitjeve pėr zgjedhje, ku serbėt do duhej me participue…OSBE u pėrcaktue mos me i quejt "minoritet", "kosovarė" ose grup etnik. Ata pėrdorėn termin "komunitet" pėr cilindo katund e mandej i referoheshin varėsisht se cili etnitet ishte aty. Shtylla e Administratės Civile tė UNMIK-ut, sidoqoftė, nuk hezitonte me i quejtė me termin "minoritet". …Me nisjen e punės sė Parlamentit edhe diskutimet politike rreth kėtyne termeve me siguri kanė me zanė vend. Atėhere mundet me u shfaqė rreziku i pėrēamjes n'orientimin politik tė Koalicionit "Povratak". Lista e kandidatėve duket se reflekton pėrpjekjet mes dy forcave, njana e presidentit Koshtunica dhe Federatės Jugosllave, dhe tjetra e Qeverisė serbe dhe kryeministrit Gjingjiq. Disa mendojnė se grupi i parė asht shumė ma refuzues ndaj idesė sė zhvillimit tė identitetit territorial se sa grupi i dytė. Kritike pėr kėtė proces ka me qenė se a beson popullata serbe se interesat e saj janė tė reprezentueme dhe se UNMIK-u me institucionet shtetnore ka me u shėrbye atyne mbi baza tė njajta si shqiptarėve. Kjo po ashtu varet mandej edhe nga puna konstruktive dhe funksionale e Parlamentit.

    Pengesa e fundit pėr identitetin "Kosovar" asht komuniteti ndėrkombėtar. Siē e pamė ma para, ndėrkombėtarėt qė punojnė nė UNMIK janė tė ndamė mes atyne qė kanė simpati pėr serbėt dhe atyne qė kanė simpati pėr shqiptarėt. Kjo ndamje deri nė nji shkallė reflekton edhe qėndrimet e qeverive tė tyne pėr kėtė ēashtje, sidomos nė OSBE, ku tanė ndėrkombėtarėt me pėrjashtime tė vogla janė t'emnuem nga shtetet e tyne respektive. Kėshtu, gjatė ndėrtimit tė institucioneve shtetnore nė Kosovė, me gjasė skepticizmi qė dominon nė mesin e tė punėsuemve ndėrkombėtarė pėr sa i takon njohjes sė pavarėsisė sė Kosovės, nuk ka mund me e ndalue zhvillimin e simboleve unike reprezentuese tė Kosovės. Nė kėtė fazė, kur autoriteti u asht besue reprezentėve tė popullit, detyrė kryesore mbetet regullimi dhe funksionimi normali institucioneve. Simbas diskursit politik duket qartazi se po dėshtoi pėrforcimi i kongruencės mes kulturės dhe qeverisjes shtetnore atėherė kjo ka me i shtye shqiptarėt prapė atje ku ishin nė situatėn e vitit 1989. Ndaj qėllimi i komunitetit ndėrkombėtar asht me e parandalue kėtė derisa vetėqeverisja s'asht arritė. Raporti i ICG pėr Kosovėn dhe rekomandimi i tyne qė Kosovės t'i ofrohet nji pavarėsi e "kondicionueme" po ashtu mundet me u pėrmend si nji indikacion se limitet qė komuniteti ndėrkombėtar asht i gatshėm me i aprovue ende s'janė arritė. Kjo varet edhe nga zhvillimet politike regjionale. Deri sot, zhvillimet e pėrgjithshme e pėrforcojnė pėrshtypjen se "ma shumė pavarėsi" do ofrohet gradualisht. Po u shfaq ky trend, e pėrshtypja e pėrgjithshme kish me qenė se ky qėllim u arrit (dhe kjo s'asht pavarėsia), ne do tė shohim pėrkrahje tė shtueme pėr orientimin politik Pan-shqiptar dhe etno-nacionalizmin.

    Nji nacionalizėm i fuqishėm qytetar, siē asht ai i ndėrtuem mbi identitetin "Kosovar", asht e vetmja rrugė pėr me e ulė dominimin aktual tė etno-nacionalizmit (Brown 2000 erdhi te po tė njajtat konkludime). Identiteti "Kosovar" e ka ate fuqi me e tejkalue etno-nacionalizmin regjional. Nevoja e nji nacionalizmi qytetar ndoshta edhe s'mundet me u realizue nga shteti i UNMIK-ut.

    (Ky dokument asht pjesė e nji punimi shumė ma tė madh shkrue nga Aasmund Andersen, Instituti i studimeve Antropologjike, Osllo)

    Liria, Ky Armik i Madh i Bashkimit Kombėtar

  6. #6
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    17-04-2002
    Postime
    289
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Krijimi i kombit kosovar e ēon Kosovėn nė Serbi

    Identiteti kosovar nė kuptimin e identitetit si komb i veēantė nuk ekziston as sot, nuk ka ekzistuar as dje, e nuk ka kurrfarė nevoje as objektive, as politike e as historike qė tė ekzistojė nesėr, edhe pse…


    Valon MURATI


    Qė nga momenti i parė kur u ndesha me kėtė pyetje u intrigova. . Ēėshtja e krijimit tė njė identiteti tė ri kombėtar, atij kosovar mė ka intriguar edhe mė herėt. Dhe nuk ka dyshim se si gjithėherė kėto tema mė lidhin kujtimet me tėrė veprimtarinė time, me tėrė atė qė ia kisha kushtuar rininė time dhe me atė qė mendoj tė merrem edhe nė tė ardhmen. Megjithatė reflektova dhe u pėrpoqa qė nė kėtė pyetje tė pėrgjigjem sa mė racionalisht dhe pa emocione (a thua ėshtė e mundur?).

    1 Nuk ka dyshim se identiteti kosovar ekziston. Mirėpo pėr mua ai ekziston vetėm nė kuadėr tė hapėsirės kombėtare shqipėtare, pra ėshtė njė pjesė e tėrėsisė kombėtare. Ėshtė identitet regjional me veēantitė e veta kulturore qė ėshtė krejt e zakonshme pėr ēdo komb. Ėshtė identitet si identiteti i shkodranit, labit, devollasit, apo i tropojanit. Ky identitet, duke qenė gjithsesi i fuqishėm dhe specifik e ka pasuruar dhe e pasuron vazhdimisht kulturėn tonė kombėtare duke i dhėnė asaj larminė dhe bukurinė e saj.

    Ndarjet e shumta dhe tė gjata qė ka pasur kombi shqiptar kanė lėnė gjurmė nė zhvillimin e tij. Kėto gjurmė ishin pengesa komunikimi nė zhvillimin normal dhe tė pėrbashkėt tė njė kombi, mirėpo kėto gjurmė nuk kanė qenė aq tė thella sa qė ndarjet e dhunshme t'i shndėrrojnė nė ndarje nė mes tė dy kombeve tė ndryshme.

    Identiteti kosovar nė kuptimin e identiteti si komb i veēantė nuk ekziston as sot, nuk ka ekzistuar as dje, e nuk ka kurrfarė nevoje as objektive, as politike e as historike qė tė ekzistojė nesėr.

    2 Nė radhė tė parė pjesa e kombit shqiptar qė mbeti jashtė Shqipėrisė londineze, nuk e ka reshtur luftėn pėr bashkim me shtetin amė, qė nga momenti i mbetjes sė saj jashtė saj. Kjo luftė e vazhdueshme politiko-ushtarake ėshtė ndėr elementet kryesore pėr tė vėrtetuar tezėn e pjekurisė kombėtare shqiptare tė pjesės sė mbetur tė kombit. Gjatė kėsaj periudhe kėrkesat e shqiptarėve nėn regjimet jugosllave kanė qenė tė ndryshme - qė nga kėrkesa pėr shkėputje tė menjėhershme e deri tek ajo pėr republikė nė kuadėr tė federatės jugosllave - por qė kanė pasur njė qėllim dhe synim tė vetėm, krijimin e kushteve qė populli shqiptar vetė tė vendos pėr fatin e tij nė mėnyrė tė lirė dhe pa presione. Pėr kėtė ideal kanė vdekur bijtė mė tė mirė tė Kosovės dhe tė Shqipėrisė, pėr kėtė ideal me qindra - mijėra tė rinj edhe deri nė ditėt e sotme kanė vuajtur dhe vuajnė burgjeve tė Serbisė. Vetė lufta e lavdishme ēlirimtare e UĒK-sė e pat pėr qėllim bashkimin e Kosovės me Shqipėrinė. Dhe megjithė ndėrrimet qė pėsoi ky qėllim nė mes tė luftės (u shndėrrua nga qėllim pėr bashkim me Shqipėrinė nė qėllim pėr pavarėsinė e Kosovės administrative) betimi zyrtar i ushtarėve deri nė ditėt e fundit tė ekzistencės sė UĒK-sė ka qenė betimi pėr luftėn deri nė bashkimin me Shqipėrinė. Dhe ky ideal politik e kombėtar edhe sot ėshtė i brumosur nė zemrat e atyre ushtarėve dhe tė shumė subjekteve politike tė Kosovės.

    Pra angazhimi i vazhdueshėm politiko-ushtarak pėr lirinė e Kosovės dhe bashkimin e saj me Shqipėrinė qė nga viti 1913 e deri mė sot ėshtė argumentimi mė i mirė se identiteti kosovar si identitet i kombit nuk ekziston.

    3 Nė anėn tjetėr ēdo komb duhet tė ketė njė histori tė veten, duhet tė ketė njė kulturė, letėrsi, muzikė, gjuhė tė veēantė nė tė cilėn duhet tė bazohet. Po ky kombi kosovar nė ēka do tė krenohej? Me Lidhjen Shqiptare tė Prizrenit qė ishte vazhdimėsia politiko-ushtarkae e Rilindjes Kombėtare Shqiptare? Nė Isa Boletinin dhe Hasan Prishtinėn qė luftuan pėr bashkimin me Shqipėrinė? Nė Adem Jasharin dhe Zahir Pajazitin qė synim kishin gjithashtu bashkimin me Shqipėrinė? Nė pikturėn qė i ka fillet tek pas Luftės sė Dytė Botėrore? Nė letėrsinė qė zė fill gjithashtu pas LDB (me ndonjė pėrjashtim tė rrallė)? Nė muzikėn folklorike dhe popullore qė ėshtė aq e ngjashme dhe nė shumė raste e ndikuar nga muzika e Shqipėrisė? ? Me veshjen tradicionale kombėtare qė ėshtė identike sidomos me veriun e Shqipėrisė zyrtare?

    Nuk mund tė krijohen kombet me vendime adminsitrative, qofshin edhe tė atyre qė na shiten si miqtė tanė. Kombet janė krijuar nėpėr njė proces tė gjatė historik. Dhe unė mnendoj se megjithė vėshirėsitė kombi shqiptar e ka kapėrcyer fazėn e pjekurisė kombėtare. Nė vetėdijen e shqiptarit tė Kosovės ėshtė e ngulitur thellė figura e Skėnderbeut si hero kombėtar, e Naim Frashėrit si poet kombėtar, e Kadaresė si shkrimtari mė i madh shqiptar etj.

    Por edhe Shqipėria nuk mund tė paramendohet pa kryengritjet e Kosovės, pa rolin e Isė Boletinit, tė Hasan Prishtinės tė Bajram Currit e Hoxhė Kadrisė prej kohės sė luftėrave pėr pavarėsi e deri nė vdekjen e tyre, pa Adem Demaēin e UĒK-nė, pa Adem Jasharin qė ėshtė ndėr vlerat mė tė mėdha tė kombit tonė.

    4 Pra, megjithėse jetuam ndaras ato vlerat qė e bėjnė kombin komb, qė i bėjnė njerėzit tė ndjehen tė njė gjaku i kishim tė pėrbashkėta. Megjithė pėrpjekjet e regjimeve pushtuese, qė tė krijojnė kombin kosovar (edhe pėrmes ndarjeve nė shprehje si "ata janė albanci, ndėrsa ju shiftari"), ne i rezistuam. Dhe me pėrpjekje tė mėdha arritėm qė ato vlera qė i pėrmenda mė lartė si Skėnderbeu, Naim Frashėri, pastaj tėrė Rilindja jonė, prejardhja jonė ilire, gjuha e shkruar, t'i fusim si vlera qė fėmijėt i mėsuan qė nga dita e parė nė shkollė si nė Prishtinė ashtu edhe nė Tiranė.

    Nė fund tė fundit vetė krijimi i Universitetit tė Prishtinės si njė nga tė arriturat tona mė tė mėdha, u bė edhe me ndihmėn e intelektualėve nga Shqipėria, gjė qė la gjurmė tė thella nė vetėdijen e studentėve dhe intelektualėve tanė.

    Shpesh ia shtroja vetes pyetjen kėto ditė, a mund tė paramendojmė ne shqiptarėt e Kosovės letėrsi tė ndarė, letėrsi qė nuk do tė kishte pjesė tė sajėn pėrbėrėse Ismail Kadarenė dhe veprėn e tij letrare. Vepra e Kadaresė konsideroj ėshtė ndėr vlerat tona mė tė mėdha. Ēdo shqiptar ndjehet krenar pėr tė, sepse ėshtė vlerė qė e ka pranuar si tė veten edhe bota bashkėkohore. Paramendoje situatėn hipotetike kur ne nuk do ta konsideronim Kadarenė pjesė tė letėrsisė sonė? Nuk do ta konsideronim pjesė tonin njeriun i cili mė shumė se tė gjithė autorėt tanė ka botuar jashtė pėr Kosovėn, i cili mė shumė se cilido autor ka influencuar mbi shkrimtarėt e Kosovės, i cili mė shumė se kushdo ka influencuar mbi ngritjen politike tė njė brezi tė tėrė intelektualėsh qė kanė bartur dhe mbajnė ende barrėn e luftės pėr lirinė e Kosovės. Pra edhe nė drejtimin kulturor tėrė lufta e intelektualėve tė Kosovės ka konsistuar nė forcimin e identiteti shqiptar dhe jo nė krijimin e njė identiteti tė ri.

    Pra edhe nė drejtimin kulturor tėrė lufta e intelektualėve tė Kosovės ka konsistuar nė forcimin e identitetit shqiptar dhe jo nė krijimin e njė identiteti tė ri.

    5 Pėrpjekjet pėr krijimin e njė kombi tė ri, janė edhe nė kundėrshtim me proceset e pėrgjithshme politike nė planin ndėrkombėtar. Sado qė kjo ide sot mund t'u flejė ndėrkombėtarėve qė janė nė Kosovė pėr shkaqe politike, kjo tendencė do tė ishte nė kundėrshtim edhe me vetė proceset e globalizimit dhe tė integrimeve. Sot kur po jetojmė nė kohėn e heqjeve tė kufijve tė kuptimit tradicional, kur po jetojmė nė kohėn e kombeve tė mėdha kozmopolite si amerikanėt, britanezėt, francezėt e tjerė, krijimi i dy kombeve prej njė kombi, fragmentarizimi i kombeve ekzistuese, ėshtė mė shumė se absurde, ėshtė mė shumė se konzervative, ėshtė tėrėsisht reaksionare.

    6 Nga aspekti racional por edhe ai strategjik, pra duke e lėnė tė kaluarėn dhe duke u marrė me tė tashmen dhe tė nesėrmen, jam thellėsisht i bindur se siguria e kėtij identiteti gjithmonė do tė ishte e rrezikuar. Serbia nė vazhdimėsi do ta rrezikonte kėtė identitet dhe realisht do tė kishte mundėsi qė mė lehtė ta gllabėronte. Prandaj mendoj se pėrpjekja pėr krijimin e kombit kosovar ėshtė shumė e rrezikshme, shumė e dėmshme pėr ne, por tepėr e preferuar nga politika shoviniste serbe. Nuk po dua tė marrė rolin e ndonjė polici tė ēėshtjes kombėtare, por mendoj se ata qė e pėrkrahin kėtė ide, me ose pa vetėdije punojnė pėr integrimin e Kosovės sė protektoruar nė Serbi.

    7 Nė situatėn hipotetike tė krijimit tė njė kombi tė ri qė do tė ishte ai kosovar do tė lindnin edhe disa probleme tė tjera. Ēka do tė ishin banorėt e Tetovės dhe tė Shkupit, ēka do tė duhej tė ishin ata tė Preshevės dhe tė Ulqinit? Pra do tė lindnin probleme tė pronėsisė pėr njė pjesė tė mbetur tė ish-shqiptarėve, qė mund tė jenė edhe kosovarė.

    Nė radhė tė parė nė kėtė moment kjo situatė do tė vėshtirėsonte pozicionin e tyre politik nė vendet ku jetojnė sepse politikat shoviniste tė Serbisė, IRJM-sė dhe Malit tė Zi, do tė shfrytėzonin situatat e tilla pėr tė vazhduar edhe mė tej diskriminimin e tyre. Ja edhe njė shembull se sa absurde dhe joracionale do tė ishte krijimi i kėtij kombi tė ri.

    8 Kjo ide-pėrpjekje e pushtuesve tanė, kohėve tė fundit ka filluar tė gjejė njė pėrkrahje edhe pse ende fillestare tek disa qarqe tė caktuara tė shoqėrisė dhe politikės sonė nė Kosovė. Fillimisht e depėrtuar pėrmes idesė pėr shtetin e Kosovės, kjo ide tani mundohet tė depėrtojė si arsyetim se kėshtu i mashtrojmė edhe ndėrkombėtarėt se "ja krijuam kombin e ri dhe tani nuk ka rrezik tė bashkohemi me Shqipėrinė". Mendoj se arsyetime tė tilla janė qesharake dhe nuk i gėlltit askush. Krijimi i kombit kosovar nuk e shpejton procesin e krijimit tė shtetit tė Kosovės, por i hap rrugė Kosovės qė tė kthehet nė gjirin e Serbisė pėrmes ndonjė lidhjeje federative.

    9 Nė kėto rrethana politike tė brendshme dhe nė kėto konstalacione tė forcave nė aspektin ndėrkombėtar, nuk jam shumė i sigurt se a ka mundėsi qė Kosova tė jetė e pavarur si shtet dhe sa mund tė zgjasė ai proces. Por nė tė gjitha variantet, unė mendoj se proceset janė duke shkuar drejt krijimit tė njė shteti tė bashkuar tė shqiptarėve nė Ballkan. Kjo do tė ishte edhe zgjidhja qė do ta qetėsonte rajonin. Ēdo zgjidhje tjetėr ėshtė riciklim i problemeve tė vjetra ballkanike.Nė fund tė fundit integrimi i shqiptarėve nė njė shtet ėshtė jo vetėm e drejtė natyrore dhe historike e tyre, por edhe nė pėrputhje tė plotė me proceset nėpėr tė cilat po ecėn sot Evropa, e sidomos nėpėr ato tė cilat synon tė ecėn nesėr. Nė fund do tė ndėrlidhem me fillimin. Identiteti kosovar mund tė kuptohet vetėm si identitet regjional, nė krahasim me regjionet e tjera shqiptare. Sepse nė fund tė fundit tė pyesėsh ēdo njeri nėpėr rrugėt e Kosovės se ēka e ndjen veten, sigurisht i habitur do ta kthente pėrgjigjen: shqiptar, po ēka? Dhe kush mė mirė se njerėzit e Kosovės pėrcaktojnė identitetin e tyre kombėtar.

    (Autori asht ish - luftar i Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės dhe aktivist politik)

  7. #7
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    17-04-2002
    Postime
    289
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Asht shumė normale me qenė e me u ndie kosovar!


    Nji send qė kundėrshtuesit e "identitetit kosovar" nuk po e kuptojnė asht se ne kemi hy nė nji periudhė historike shumė ma "normale". Lufta asht krye, dy palė zgjedhje i organizuem pa probleme dhe njerėzit e zakonshėm i janė kthye jetės sė pėrditshme. Nė kėte jetė tė pėrditshme, pėr shumicėn e qytetarėve t'Kosovės asht shumė normale me qenė e me u ndie Kosovarė.


    Petrit SELIMI


    1 Naserin, Ekremin dhe Fatmirin i kam pasė nė klasė gjatė shkollės fillore. Shpesh m'kanė rrehė ose sė paku m'kanė ndjek rrugėve tė qendrės sė Prishtinės. Pėr ta ka qenė hajgare me e nguc nji papak "zgradali", e pėr mue ishte ēashtje e jetės a vdekjes, u duke me ngajt sa ma shpejt e me pshtue prej "kthetrave" tė tyne. Si nė ēdo klasė tjetėr tė shkollės "Aca Marovic" nė Prishtinė, edhe klasa jeme ka qenė diqysh si e ndame: qikat ishin nė nji anė dhe djemt n'anėn tjetėr. Ata djem qė ishin fėmi tė familjeve "t'mira" ishin diqysh t'imtė, t'interesuem ma sė shumti pėr filma tė vizatuem nė "Super Channel". (Edhe une isha me ta). Por i kemi pasė edhe do tjerė si Naseri, Ekremi dhe Fatmiri, qė kanė qenė tė njė fshati jashtė Prishtine, tė cilėt ndoshta sot janė djem tė mirė e t'urtė, por atėhere na e nxjershin jetėn p'ej hun'e. Gjithmonė ka qenė prezente ajo ndamja "na" kundėr "atyne". Na 'Prishtinalitė' kundėr 'katunarėve'...

    Mirėpo, shpesh situata e bante punėn me bashkėpunue, sidomos kur djemtė e nji klase rivale na i ngucshin qikat nė klasėn tonė. Atėhere, pa marr parasysh a ishim shokė a jo, tė gjithė sė bashku ishim kundėr asaj klasės pėrballė. Kah fundi i shkollės fillore ajo klasa pėrballė edhe klasa jonė, po edhe nja 3 ja 4 paralele tjera, harrojshim kush kujt po ja nguc qikat dhe nisėm me bashkėpunue kundėr "rrezikut tė jashtėm" - paraleleve tė fėmive serbė. Ne ishim minoritet nė "Aca Marovic" dhe po tė mos ishim bashkė, fėmitė e "tyne" na ēkoqshin dajak. U deshke me ja falė gabimin Fatbardhit tė klasės 6/3, kur e ngucke Arditėn nė klasė tonė, sepse edhe mu edhe Fatbardhin na kqyrke shtrem't Sreteni, 3 herė mā i madh se na!

    2 Njė ndėr studimet ma tė njoftuna (dhe ma tė diskutueme) tė organizimeve politike āsht ai i socio-antropologut Edward Evans-Pritchard, i cili pėrshkruen rregullimin shoqnor tė Nuerėve, nji fis nomadėsh tė Sudanit jugor qė kanė organizim shoqnor segmentar. Nuerėt janė grup etnik qė jetojnė nė bashkėsi tė vogla, por janė tė shpėrndarė nė nji territor shumė tė gjanė. Pėr shkak tė modelit interesant patrilineal tė famlijės, pjesėtarėt e fisit munden me jetue nė grupe tė vogla, por shpesh kanė obligime ndaj kusherive qė gjenden qinda kilometra larg, nė bazė tė "gjakut tė pėrbashkėt". Ma s'pari nji Nuer i zakonshėm ban pjesė nė nji vijė agnatike (agnatic kinship lineage). Disa vija t'atilla familjare e formojnė nji sub-klan, ndėrsa disa sub-klane e krijojnė nji klan. Pra, ky princip i ndamjes sė klaneve nė sub-klane ekuivalente dhe ma tej nė vija familjare nivelesh tė ndryshme quhet "segmentim". Nga perspektiva e nji burri Nuer, obligimet dhe pėrgjegjėsia qė kanė ndaj tė tjerėve zvogėlohet proporcionalisht me distancėn gjeneologjike qė kanė me ta.

    Pėr shkak tė obligimeve qė krijohen nė bazė tė kinshipit, ēdo herė qė dy persona hyjnė nė konflikt, edhe vijat e tyne angazhohen nė po ate konflikt. Nė konflikte ma serioze si vrasjet, bashkimi bahet nė nji nivel edhe ma tė naltė. Ndėrsa nė rast se fiset e Dinkave fqinje sulmojnė dikend pej Nuerėve, tana klanet bashkohen nė nivel edhe ma tė naltė. Konfliktet e tilla tė mėdha janė ma tė rralla, dhe njisitet e tilla nė nivel tė tanė fisit ekzistojnė vetėm kur inicohet nji konflikt me fise tjera. Nėpėrmjet konflikteve, pra, Nuerėt janė t'integruem nė nivele tė ndryshme.

    3 Me anėn e kėtyne dy shembujve deshta diqysh me tregue qė i tanė debati rreth Identitetit Kosovar kundra atij Shqiptar asht absurd. Shpeshhere lexojmė nėpėr gazeta me profil ekstrem se insistimi nė "kosovarizėm" asht njifarė akti qė kishe po e rrezikojka "shqiptarizmin". Bile-bile, ata qė insistojnė n'afirmimin e identitetit tė tyne kosovar s'qenkan hiq shqiptarė, po vetėm "shqipfolės tė mjerė".

    Prej shembujve qė pėrmenda, mundemi me hetue se gjatė jetės gjendemi nė situata tė ndryshme ku duhet me anėn e njifarė "codeswitching" tė kalojmė prej nji identiteti nė tjetrin, mvarėsisht prej situatės dhe rrethanave. Mu si nė rastin e Nuerėve apo klasės seme nė shkollėn fillore, njerėzit kanė disa identitete komplementare shoqnore, dhe vetėm konteksti vendos se cili prej tyne ka me u "aktivizue" nė ēfarėdo momenti. Nga modeli i identitetit segmentar e kuptojmė se identiteti nuk asht "statik", po krijohet vetėm gjatė ballafaqimit nė mes individit dhe situatės shoqnore. Nė raste tė jashtėzakonshme, siē asht lufta, tė gjithė kemi nėvojė me qenė mbrenda nji grupi ma tė madh, ndėrkaq nė jetėn e pėrditshme tė gjithė bahemi "patriotė" nė nivel tė mahallės apo qytetit.


    Nji send qė kundėrshtuesit e "Identitetit Kosovar" nuk po e kuptojnė asht se ne kemi hy nė nji periudhė historike shumė ma "normale". Lufta asht krye, dy palė zgjedhje i organizuem pa probleme, dhe njerėzit e zakonshėm i janė kthye jetės sė pėrditshme. Nė kėte jetė tė pėrditshme, pėr shumicėn e qytetarėve t'Kosovės shumė ma normale asht me u ndie Kosovarė. Kjo s'do me thanė se e "kemi" harrue identitetin tonė shqiptar, por asht ma shumė shej qė pasė ku me dijtė sa vjetėve, "djemt e klasės pėrballė" s'po na ngucin ma!

    (Petrit Selimi (1979), asht student i Antropologjisė shoqnore n'Univerzitetin e Oslos dhe anėtar i Bordit ekzekutiv tė Fondacionit pėr Shoqni tė Hapun)

  8. #8
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    17-04-2002
    Postime
    289
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Identiteti kosovar nuk ėshtė identitet kombėtar, ėshtė identitet politik

    Pėr arritjen e synimeve politike, pėr krijimin e identitetit politik, asnjė pjesė e kombit shqiptar nuk ka nevojė tė heqė dorė nga tė qėnit pjesė e njė tėrėsie historike, gjuhėsore, kulturore etj. Identiteti politik, i cili ėshtė gjithnjė i luhatshėm, i ndryshueshėm, fleksibėl, nuk ėshtė e domosdoshme tė jetė kompatibėl me identitetet e tjera themelore. Nė njė tė ardhme jo shumė tė largėt mund tė ndodhė qė, nė vend tė Tiranės, Prishtina tė bėhet "Piemont shqiptar" nė pikėpamje politike, ekonomike, kulturore, etj

    Mehmet KRAJA


    A duhet shtruar me kaq ngut ēėshtja e identitetit kosovar? Nėse po, atėherė pėrse duhet bėrė kjo? Cili ėshtė konteksti historik, kulturor dhe politik i kėtij identiteti? A ėshtė ēėshtja e pazgjidhur e identitetit faktori themelor qė e mban Kosovėn nė udhėkryqin historik, nė njė situatė tė ndjeshme dhe jashtėzakonisht tė luhatshme...? A ėshtė kjo ēėshtje mė shumė spekulative, sesa njė problem real me tė cilin duhet tė ballfaqohemi nė kėtė periudhė? Pastaj, a ėshtė politika ajo qė kėrkon tė ngatėrrojė punėt e identitetit kombėtar, apo bėhet fjalė pėr tė kundėrtėn? A mos kemi tė bėjmė kėsaj radhe mė shumė me njė synim tė "ripėrcaktimit" tė marrėdhėnieve Kosovė - Shqipėri sipas ndonjė modeli tė importuar, apo mė shumė bėhet fjalė pėr fiksacione individuale?

    Nuk dua tė besoj se tė gjitha kėto pyetje qėndrojnė pezull mbi realitetin tonė dhe ne nuk qenkemi nė gjendje tė japim shpjegime tė vlefshme, tė qėndrueshme dhe tė argumentuara dhe tani gjendemi nė udhėkryq pėr shkak tė paaftėsisė sonė pėr t'i zgjidhur gjithė kėto enigma. Mė shumė jam i prirur tė besoj se ne jemi tė mbyllur nė rrethin magjik tė pamundėsisė pėr tė zgjidhur masėn e pafund tė problemeve themelore tė perspektivės dhe pėr kėtė arsye kėrkojmė shpjegime atje ku nuk janė. Me njė fjalė, dua tė them se, nėse nuk kemi ndonjė vizion tė qartė si duhet gjetur zgjidhja pėrfundimtare tė problemit tė Kosovės, e cila duhet tė jetė kryekėput zgjidhje politike, pėr kėtė fajtor nuk ėshtė as mungesa e identitetit dhe as kriza e tij, por ėshtė kriza e mundėsive, ose kriza e potencialit, qė na pėrcjell nė mėnyrė virtuale qė mė shumė se njė shekull e kėndej. Pra, qė tė jem ende mė i qartė: ne kėrkojmė dhe synojmė qė Kosova tė bėhet shtet; bashkėsia ndėrkombėtare, me ndihmėn e sė cilės erdhėm deri nė kėtė pikė, heziton tė na e njohė kėtė tė drejtė natyrore, pėr shkak tė gogolit me emrin Shqipėri e Madhe, qė do tė shkaktonte prishjen e barazpeshave gjeopolitike, ndėrkohė qė ne vetė duket se nuk do tė jemi nė gjendje ta bėjmė atė qė synojmė. Atėherė, ēfarė duhet bėrė? Duhet hequr hipoteka e Shqipėrisė sė Madhe nga mendjet e diplomatėve dhe nga dokumentet e kancelarive perėndimore. Si mund tė bėhet kjo? Duke bindur veten dhe tė tjerėt se ne, jo vetėm qė nuk e duam Shqipėrinė e Madhe, por se jemi ndryshe, se kemi njė identitet tjetėr dhe se ky identitet ėshtė garancia mė e mirė se Kosova, kur tė bėhet shtet, nuk do tė bashkohet me Shqipėrinė.

    Afėrsisht ky duhet tė jetė utilitarizmi politik i ēėshtjes sė identitetit kosovar, nė diskutimin e tė cilit, pėr mendimin tim, ėshtė krijuar njė ngatėrresė e panevojshme. Kjo ngatėrresė ėshtė krijuar pėr shkak tė paqartėsive konceptuale dhe tė dijes sė pamjaftueshme pėr ēėshtjen e identitetit. E para dhe mė e rėndėsishmja ėshtė se identiteti politik, i cili ėshtė gjithnjė i luhatshėm, i ndryshueshėm, fleksibėl, nuk ėshtė e domosdoshme tė jetė kompatibėl me identitetet e tjera themelore, siē ėshtė identiteti kombėtar, kulturor, gjuhėsor etj., qė janė konstantė e qėnies sė njė entiteti. Kosova edhe para vitit 1999 kishte identitetin e vet politik, ndėrkohė qė nė vitet 1944, 1968, 1981 kishte identitete tė tjera politike, qė domethėnė se ajo, edhe kur synonte tė bėhej rajon autonom i Jugosllavisė, kishte njė identitet politik, njėsoj si atėherė kur kėtė synim e pėrparėsoi nė kėrkesėn e vazhdueshme pėr republikė. Kėtė identitet politik tė varėsisė nga Jugosllavia, Kosova e ruan edhe me Deklaratėn Kushtetuese dhe me Kushtetutėn e Kaēanikut. Ky identitet politik i Kosovės, gjithnjė i luhatshėm dhe i ndryshueshėm, u fuqizua deri nė njėfarė shkalle gjatė viteve '90 tė shekullit tė kaluar dhe ndryshoi rrėnjėsisht gjatė viteve 1997 - '98 - '99, pėr tė qenė tani mė ngulmues dhe mė i qėndrueshėm. Porse edhe ky identitet politik i Kosovės nuk do tė jetė i gjithmonshėm, sepse zhvillimet nė kėtė fushė janė tepėr dinamike dhe ndryshimet mund tė ndodhin me njė shpejtėsi tepėr tė madhe.

    Mirėpo, edhe pėrkundėr kėsaj, edhe pėrkundėr ndryshueshmėrisė sė identiteteve politike, Kosova dhe kosovarėt nuk e ndryshuan identitetin e vet kombėtar. Pra, nuk u formuan si entitet i veēantė. Pėrkundrazi, gjatė kėsaj periudhe, pėr shkak tė rrethanave politike dhe tė tjera, kosovarėt e forcuan identitetin e vet shqiptar, kulturor, gjuhėsor, e veēmas nė aspektin e vetėdijes, tė ndėrgjegjes dhe tė ndjeshmėrisė emocionale. Ata, pėr shkak tė komunikimit mė intensiv, tani janė bėrė mė tė afėrt se kurrė (sė paku gjatė njė shekulli) me shqiptarėt e tjerė tė tė gjitha hapėsirave. Por, gjatė kėtij komunikimi mė intensiv, qė ende ėshtė nėn minimumin e domosdoshėm, u shfaqėn edhe kontradiktat e para, tė cilat nuk janė tė panjohura dhe nuk mund tė quhen tė papritura. Ėshtė e vėrtetė se nė kėtė kohė u prishėn shumė iluzione, por po aq ėshtė e vėrtetė se u ndėrtuan shumė mė tepėr realitete kompatible shqiptare, qoftė nė raport me shqiptarėt e Shqipėrisė, qoftė nė raport me shqiptarėt e Maqedonisė. Kėto realitete tė reja nuk dėshmojnė se identiteti kombėtar i shqiptarėve tė Kosovės ėshtė nė krizė, por mė shumė dėshmojnė se tani ėshtė nė zhvillim e sipėr njė proces pozitiv, krejt i natyrshėm, i cili nuk duhet ndėrprerė me evazione artificiale dhe me amozitete tė shpikura. Patologjitė shqiptare tė tė gjitha formave, diku tė manifestuara nė mėnyrė mė agresive e diku mė pak agresive, nuk besoj se mund tė jenė shkak i mjaftueshėm pėr ta kėrkuar shpėtimin atje ku nuk ėshtė.

    Kėtė e themi nė pėrgjithėsi.

    Tani tė shikojmė pak mė nga afėr se cilat janė arsyet (pėrveē atyre politike) qė nxisin njerėzit tė mendojnė se Kosova dhe kosovarėt qenkan ndryshe, se nuk janė si shqiptarėt e tjerė dhe se pėr kėtė arsye, sado vonė, duhet tė krijojnė njė identitet tė veēantė. Pastaj, me kėtė identitet, me kėtė mėvetėsi, me kėtė diferencim, kundrejt kujt duhet tė veēohen dhe kujt duhet t'i kundėrvihen? Sllavėve jo qė jo, sepse identiteti shqiptar i Kosovės mjafton pėr njė veēim, diferencim dhe kundėrvėnie tė kėtillė. Atėherė mbetet qė tė veēohen dhe t'u kundėrvihen shqiptarėve tė Shqipėrisė dhe shqiptarėve tė Maqedonisė, sepse njė identitet i mėvetėsishėm i Kosovės nėnkupton pikėrisht kėtė. Ta zėmė se ky ėshtė kundrim negativ i problemit dhe ta kthejmė medaljen nė anėn tjetėr. E zėmė se tre ose katėr identitetet e veēanta shqiptare do tė zhvillohen nė mėnyrė tė natyrshme, me njė ndarje tė ndėrvetėshme, por edhe me njė komunikim krejt spontan, mbi raportet e barazisė dhe tė pranimit tė ndėrsjellė. Ēfarė do tė ndryshonte? Asgjė, pėrveē qė do tė sprovonim tė vinim nė veprim njė proces jo - historik, ndėrkohė qė integrimet brendakombėtare dhe mbikombėtare janė duke u zhvilluar me njė shpejtėsi tė tillė saqė, edhe sikur tė pėrpiqeshim, nuk do tė arrinim t'i ndalnim.

    Tani unė nuk mund tė pranoj, jo pa njė dozė nervozizmi, se nė integrimet e pritshme evropiane tė ndodhė qė Kosova tė futet nė kėtė proces me tė njėjtat marrėdhėnie si me Serbinė, si me Shqipėrinė, pra pa u zhvilluar mė parė procesi i krijimit tė njėsisė unike shqiptare, nėse jo nė planin politik, atėherė sė paku nė atė kulturor. Karshi kėsaj, unė e di se shqiptari i Shqipėrisė nuk e ka kėtė shqetėsim dhe ndoshta kėtu qėndron krejt ngatėrresa.

    Pėr tė mos krijuar ngatėrrime tė reja, mendoj se duhet bėrė e qartė edhe njė gjė: Shqipėria, duke qenė identitet politik, nuk ka qenė dhe nuk ėshtė sinonimi i vetėm i identitetit shqiptar. Identiteti shqiptar, pra, duke qenė mbipolitik, ėshtė i papėrballueshėm nga njė Shqipėri politike. Por, meqė hapėsira e tashme e Shqipėrisė pat fatin e mirė tė bėhej shteti i parė dhe deri tani i vetėm i shqiptarėve, ishte krejt e natyrshme qė ajo tė identifikohej me njėsinė themelore tė kombit, ndėrkohė qė Kosova dhe hapėsirat e tjera shqiptare mbeten tė quheshin "diasporė" ose diēka e tillė. Kjo vetėmjaftueshmėri arrogante e Shqipėrisė politike, historikisht, por edhe gjatė viteve tė fundit, krijoi amozitet, refuzim, anashkalim, madje edhe nėnēmim tė ēdo gjėje qė ėshtė shqiptare jashtė kufijve politikė tė Shqipėrisė. Mirėpo, edhe pėrkundėr kėsaj, edhe pėrkundėr refuzimit qė ushqen nė mėnyrė tė vazhdueshme, Shqipėria politike ėshtė tepėr e vogėl pėr tė pėrballuar njėsinė kombėtare, e cila, pėr rrethanat tona, ėshtė njėsi mbishtetėrore. Edhe politikisht tani ėshtė e qartė se ajo nuk bėhet dot shtet i qendrueshėm pa kapėrcyer kėtė pengesė tė imponuar ose tė vetimponuar. Shqipėria mund tė krijojė iluzione pėr veten e saj, por nuk do tė mund ta pėrballojė edhe pėr shumė kohė domosdonė qė t'i kthehet asaj "diasporės" sė pėrēmuar. Fundja, kush e pyet Shqipėrinė?! Ose: Pėrse u dashka tė pyetet Shqipėria politike ose shqiptari brenda kufijve tė saj se ēfarė duhet bėrė me njėsinė e tėrėsishme shqiptare, kur pėrgjegjėsitė mund t'i kemi tė njėjta? Nėse dikush tregohet i papėrgjegjshėm nė njė proces, siē ėshtė procesi i integrimit kombėtar, kjo nuk do tė thotė se duhet hequr dorė nga ky proces. Pėrkundrazi. Shqipėria mund ta pengojė, mund ta sabotojė, por nuk mund ta ndalė kėtė proces, nėse kėtė integrim janė tė bindur dhe tė vendosur ta bėjnė shqiptarėt e Kosovės dhe tė Maqedonisė.

    Pra, kemi ardhur kėshtu te pika mė e ndjeshme e kėtij problemi: identiteti kosovar si reagim ndaj refuzimit qė vjen nga ana e Shqipėrisė. Ēfarė ėshtė ky refuzim? Politik? Kulturor? Apo edhe njėra, edhe tjetra? Edhe nėse ėshtė kėshtu, pėr mendimin tim Shqipėria nuk ka forcė tė tillė refuzimi, sa tė shkaktojė njė reagim tė tillė te kosovarėt dhe ata tė kėrkojnė tė krijojnė identitet tjetėr vetėm pėr kėtė arsye, nėse mė parė pėr kėtė nuk kanė motive tė tjera. Racionalisht, jo. Emotivisht, mundet. Sepse, thėnė tė drejtėn, njerėzit tanė, veēmas ata tė kulturės, kanė filluar tė bėhen nervozė me sjelljen e papėrgjegjshme tė Shqipėrisė ndaj Kosovės. Shqipėria, joformalisht, refuzon me njėfarė kėmbėnguljeje tė ēuditshme ēdo gjė qė vjen nga Kosova. Nuk boton asgjė nga letėrsia e Kosovės, ose, edhe kur e boton, e injoron nė mėnyrė tepėr arrogante. Bėn festivale teatrosh, nė tė cilėt fton Serbinė dhe Maqedoninė, por Kosovėn jo etj.etj. Shembuj tė kėtillė ka me shumicė. Barrikadėn kryesore, por jo tė vetme, nė kėtė pamje tė komunikimit, e ka vendosur te gjuha. Nuk e pėlqen, nuk e honeps gjuhėn qė pėrdorin kosovarėt, as nė letėrsi, as nė publicistikė, as nė shkencat humanitare, veēmas nė ato albanologjike. Kosova, nė fushėn e kulturės dhe tė krijimtarisė nė radhė tė parė, ka krijuar njė themel vlerash letrare, muzikore, pikturale, teatrore etj. qė pėrbėjnė njė histori tė cilėn Shqipėria nuk dėshiron ta pėrfshijė nė asnjė doracak, nė asnjė dituri, nė asnjė krestomaci kulturore integrale. Pra, ajo jep shenja tė qarta se e refuzon integralizmin shqiptar, veēmas atė kulturor, qė i paraprin ēdo integralizmi tjetėr. Natyrisht, njerėzit tanė nuk e kanė tė lehtė ta pranojnė kėtė fakt, aq mė pak ta tumirin atė. Por ata harrojnė se Shqipėria e sotme politike dhe kulturore ėshtė vetėm njė hap larg mendėsisė politike dhe kulturore qė ka krijuar ideologjia e Enver Hoxhės. Pėr kėtė mendėsi Shqipėria ka qenė dhe mbetet njė pashallėk, i cili, krahas ndarjeve tė tjera, duhet ndarė dhe ruajtur edhe nga integralizmi shqiptar. Nė pikėpamje botėkuptimore, Enver Hoxha do tė sillet si fantazėm edhe pėr njė kohė tė gjatė mbi hapėsirat e Shqipėrisė.

    Natyrisht qė Kosova, e krijuar si entitet politik dhe kulturor nė rrethana tė tjera, nuk mund ta pranojė kėtė luftė kaq tė hapur kundėr integralizmit shqiptar. Por do tė ishte nė stilin "pėr inat tė resė, mė vdektė djali" sikur ajo tė synonte krijimin e njė identiteti tė ri kombėtar, tė cilin nuk do t'ia kundėrvinte jo vetėm Shqipėrisė, por integralizmit shqiptar nė pėrgjithėsi. Njė veprim i kėtillė do tė ishte me pasoja pėr krejt shqiptarėt, sepse, duke qenė popull i vogėl dhe duke jetuar nėn trysninė e ambicjeve shoviniste tė fqinjėve (tė cilėt integrimet e pritshme europiane ende i shohin jo si mundėsi e zgjidhjes "pa dhembje" tė ēėshtjes shqiptare, por si shans pėr t'i neutralizuar ata) pa emblemėn mbrojtėse tė integralizmit do tė bėheshin kafshatė e lehtė edhe pėr zhbėrjen e tyre. Nėse Shqipėria nuk e do kėtė integralizėm, e duam ne. Nėse asaj nuk i duhet gjė, na duhet ne. Nėse ajo, nė stilin e "internacionalizmit proletar" ėshtė e gatshme pėr integrime panballkanike pėrpara integrimeve shqiptare, ne jemi kėtu qė tė mos e pranojmė kėtė logjikė. Nėse Tirana, pėr njė arsye ose pėr njė tjetėr, heq dorė nga roli i "Piemontit shqiptar", ėshtė Prishtina qė mund ta zėrė vendin e saj. Madje, nė njė tė ardhme jo shumė tė largėt unė e shoh krejt tė mundshme qė, nė vend tė Tiranės, Prishtina tė bėhet "Piemont shqiptar" nė pikėpamje politike, ekonomike, kulturore, etj.

    Por nga integralizmi ne nuk mund tė heqim dorė, sepse ky fakt, nė kėtė fazė, na rrezikon tepėr seriozisht.

    Tani tė shohim se mbi cilat postulate synohet krijimi i identitetit kosovar. Nė stilin e gjermanėve tė Zvicrės dhe Austrisė, shqiptarėt e Kosovės do tė bėheshin njė entitet i veēantė. Sipas kėtij modeli, ata nuk do tė quheshin shqiptarė, por kosovarė, do tė kishin shtetin e vet, simbolet e veta kombėtare, etj. Deri kėtu ēdo gjė ėshtė OK, sepse ky do tė ishte identitet politik, pėr tė cilin tashmė kemi thėnė njė herė se mund tė jetė i luajtshėm dhe nuk pėrcaktohet njė herė e pėrgjithmonė. (Krahasimisht, njėsia kombėtare gjermane nuk ėshtė cėnuar asnjėherė nga krijimi i kėtyre entiteteve tė veēanta, prandaj as njėsia kombėtare shqiptare nuk do tė duhej tė cėnohej nga krijimi i entitetit kosovar. Por rrethanat kanė qenė dhe janė tepėr tė ndryshme, historike nė radhė tė parė. Pėrveē kėsaj, potenciali biologjik - numerik i gjermanėve ndryshon tmerrėsisht shumė nga ai i shqiptarėve, sepse potenciali gjerman ka mundur "ta durojė" pa ndonjė vėshtirėsi krijimin e tri entiteteve, kurse ai shqiptar ėshtė aq i vogėl dhe aq i lėndueshėm tė durojė njė pėrcopėzim tė kėtillė. Janė edhe rrethanat ballkanike nė tė cilat rindarjet e potencialit shqiptar e defaktorizojnė atė dhe e bėjnė tė aspirueshėm pėr ambicje politike tė dėmshme pėr shqiptarėt.)

    Megjithatė, pėr shkak tė utilitarizmit politik, e zėmė se Kosova mund tė bėhet entitet i veēantė, por kjo veēanti e saj asapk nuk ėshtė e domosdoshme tė prekė pėrkatėsinė e saj shqiptare, sė paku jo gjuhėn dhe kulturėn. Kjo nuk ka ndodhur as me gjermanėt e tė tre shteteve. Kosova mund tė ketė simbolet e veta tė shtetėsisė. Mund tė ketė edhe veēanti tė tjera politike dhe administrative. Por nuk ka asnjė arsye qė ajo tė heqė dorė nga identiteti i vet kombėtar dhe tė bėhet separate nė njėsinė e kombit, sepse njė gjė tė tillė as e kėrkon kush, as ka ndonjė nevojė tė bėhet. Kurse te ne, nė ndonjė rast, sikur synohet qė identiteti politik i Kosovės tė krijohet pėrmes njė rruge tė pėrmbysur, qė identiteti politik tė arrihet pėrmes ndryshimeve tė identitetit kombėtar, kulturor dhe gjuhėsor nė rend tė parė. Pse? Kush thotė se Kosova mund tė bėhet mė lehtė e pavarur nėse ajo heq dorė nga gjuha e sotme letrare dhe, nė vend tė saj, pėrdor gegėrishten (gjithsesi jo gegėrishten letrare, sepse edhe ajo ėshtė e Shkodrės, pra e Shqipėrisė, por gegėrishten nėndialektore, lokale, tė mahallės). Kush thotė se Kosova do tė bėhet mė lehtė e pavarur nėse heq dorė nga integralizmi kulturor shqiptar dhe kulturėn kombėtare e zėvendėson me vlera qė kėnaqin elita tė shpifura lokale? Sipas kėsaj logjike, qė shqiptarėt e Maqedonisė tė arrijnė synimet e tyre politike, duhet qė mė parė, nė vend tė gjuhės letrare, tė pėrdorin "tetovarishten" nė njė cep dhe "struganishtėn" nė njė cep tjetėr. Kjo ėshtė marrėzi!

    Thėnė me njė fjalė, pėr arritjen e synimeve politike, pėr krijimin e identitetit politik, asnjė pjesė e kombit shqiptar nuk ka nevojė tė heqė dorė nga tė qėnit pjesė e njė tėrėsie historike, gjuhėsore, kulturore, etj., elemente kėto qė pėrbėjnė themelin e ēdo njėsie kombėtare.

  9. #9
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    17-04-2002
    Postime
    289
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Shqipėria e Madhe? NO, THANKS! Shqipėria e Vogėl?


    Njė shtet i shqiptarėve sipas modelit tė vjetėr tė dalė nga revolucioni borgjez francez, pra njė shtet komb, ngjan i pamundur. Kjo pėr arsyen se nėse kjo do tė ndodhte, subjektet politike nė Shqipėri dhe nė Kosovė do tė duhej ta shtrinin ndikimin dhe aktivitetin e tyre nė tė dy territoret…Ndoshta ideja e njė federalizimi tė ēlirėt mes Shqipėrisė dhe Kosovės do tė ishte alternativa mė e mirė. Secili nga politikanėt pėrkatės mund tė flinte i qetė nė rezidencėn e tij nė tė dy vendet, secili vend do tė kishte parlamentin, qeverinė dhe institucionet e tij

    Sokol SHAMETA

    Eshtė e trishtueshme ta thuash, por pas tetėdhjetė vjetėsh ndarje, Shqipėria dhe Kosova e shohin veten nė fillim tė mijėvjeēarit tė tretė, mė tė largėta se kurrė. Pushtimi serb nė Kosovė dhe aventurat politike tė Shqipėrisė kanė krijuar dy stereotipe tė ndryshme, shqiptari nė tė dyja njėsitė.

    Ndėrsa pavarėsia e pashmangshme e Kosovės ėshtė tashmė vetėm ēėshtje kohe, ėshtė normale tė ndalemi pėr tė parė tė gjitha opcionet qė mund tė rrjedhin nga kjo pavarėsi. Midis tyre qėndron edhe opcioni mė i kontenstuar nga serbėt dhe nga njė pjesė e komunitetit ndėrkombėtar: bashkimi i Kosovės me Shqipėrinė ose anasjelltas. Ndėrkohė qė Kosova ende nuk ka as edhe njė institucion tė vetin totalisht tė pavarur nga ndėrkombėtarėt, vėshtirė tė gjesh pėrkrahės nga klasa politike qė doli fitimtare nė zgjedhjet e fundit tė Kosovės, qė tė pėrkrahė dorėheqjen nga kėto institucione, qoftė edhe gjysmake, nė kėmbim tė shtetit tė pėrbashkėt tė shqiptarėve dhe institucioneve tė tij. Dhe, natyrisht se nuk mund tė shpresohet qė nė Shqipėri, ku tradita shtetėrore po mbush dalėngadalė 100 vjet indipendencė, tė pranohet pa opozitė zėvendėsimi i tyre me - ta zemė - njė qeveri me qendėr nė Prishtinė, ose nė Prizren, ose tė komanduar nga Kosova. Njė shtet i shqiptarėve sipas modelit tė vjetėr tė dalė nga revolucioni borgjez francez, pra njė shtet komb, ngjan i pamundur. Kjo pėr arsyen se nėse kjo do tė ndodhte, subjektet politike nė Shqipėri dhe nė Kosovė do tė duhej ta shtrinin ndikimin dhe aktivitetin e tyre nė tė dy territoret. Kjo do tė sillte qė herėt a vonė tė kishim njė president tė Shqipėrisė etnike nga Kosova. Kjo do tė kapėrdihej me vėshtirėsi shumė tė madhe nė racionin territorial tė Shqipėrisė aktuale. Por, edhe anasjellas. Nė Kosovė janė shumė tė paktė liderėt politikė nga Shqipėria qė gėzojnė respekt tė padiskutueshėm. Nė pėrgjithėsi mund tė thuhet se verdiktet politike tė ndėrmarra nga popullatat nė tė dy anėt e kufirit vuajnė nga njė keqkuptim i thellė ndėrmjet tyre. Nė Kosovė, askush nuk duket i predispozuar ta kuptojė pėrse shqiptarėt e Shqipėrisė prej 1996-ės e tėhu, vazhdojnė tė refuzojnė alternativat politike tė Sali Berishės, i cili gėzon popullaritet tė pashpjegueshėm nė Kosovė. Nė kėtė peizazh ka gisht edhe njė takim nė Kretė midis kreut tė socialistėve, Fatos Nano me presidentin jugosllav Sllobodan Millosheviq. Me njė mendje tė ftohtė, nė asnjė vend civil tė botės kjo nuk do tė pėrbėnte arsye pėr tė mbajtur mėri me njė politikan, aq mė tepėr kur takimi i Kretės nuk ndodhi nė kohėn kur Millosheviqi ishte i kontenstuar nga tė gjithė. Fatkeqėsia ndoshta lidhet edhe me besimin fetar tė disa liderėve politikė tė Shqipėrisė. Duke qenė ortodoksė, ata automatikisht sjellin nė subkoshiencėn e popullit kosovar atė aliazh famėkeq qė iu bė nga serbėt spastrimit etnik me dominimin e ortodoksisė. Pėr fat tė mirė ky asosacion i pakuptimtė nuk ndodh me liderė tė tjerė karizmatikė tė sė majtės si Pandeli Majko, ose qoftė edhe pėr ideologė tė tjerė kryesisht nė moshė tė re, si psh. kryetari modern i Bashkisė sė Tiranės, Edi Rama, i cili mendohet tė ketė njė karrierė tė gjatė nė politikė.

    Nga ana tjetėr, mund tė themi se ashtu si Fatos Nano nė sytė e kosovarėve, edhe Ibrahim Rugova nė sytė e shqiptarėve tė Shqipėrisė, ėshtė viktimė e njė takimi me Millosheviqin. Nė Shqipėri janė tė paktė ata qė mund tė arrijnė tė kuptojnė sesi nė Kosovė votohet pėrsėri Rugova i cili pėr dhjetė vite me radhė gėzoi tė gjitha beneficet e njė udhėheqėsi shtetėror, nė njė kohė qė vendi ndodhej nėn morsėn e pushtimit, ndėrkohė qė njerėzit e vendit tė tij - i cili ėshtė edhe vendi im - ndiqeshin nga policia kriminale e Millosheviqit. Askush nuk mund ta kuptojė pėrse serbėt e linin atė tė qetė tė kėndonte odet pėr pavarėsinė. Disa e shpjegojnė kėtė me faktin se serbėt ndoshta e dinin qė ai s'e kishte seriozisht. Takimi i tij entuziast nė Beograd me Millosheviqin nė kulmin e luftės dhe pėrndjekjes sė shqiptarėve tė Kosovės, e damkosi atė nė Shqipėri me vulėn e njeriut tė papėrshtatshėm pėr lider. Pėr ēudi, nė Kosovė zėri i Rugovės vazhdon tė ngacmojė emocione. Vetė Rugova dhe njerėzit qė e rrethojnė janė tė gatshėm tė punojnė ndoshta pėr pavarėsinė e njė Kosove qė do tė jetė njė farė prone e tyre politike. Ėshtė ideja e kahershme e Kosovės sė pavarur tė hapur ndaj Jugosllavisė dhe Shqipėrisė. Dhe ndėrsa pėr bashkimin e dy Shqipėrive kundėrshtarėt hedhin menjėherė nė tapet variantin e krijimit tė njė Shqipėrie tė madhe tė rrezikshme pėr secilin nga fqinjėt, pėr kėtė variant ende kontenstimet janė nėn zė. Ky do tė ishte njė variant politically correct dhe do tė kėnaqte shumė njerėz me kravata gjithandej nė Kosovė, Shqipėri e mbase edhe nė Beograd. Mirėpo, a do tė ishte ky njė opcion optimal pėr njerėzit e thjeshtė? Ē'Kosovė do tė dilte nga ky kombinim? Eshtė e sigurt se Shqipėria aktuale do tė vazhdonte tė mbetej viktimė e tabusė filoserbe tė Shqipėrisė sė Madhe, dhe pėr pasojė do tė vazhdonte tė mbetej Shqipėria e Vogėl, e denatyruar dhe e pafuqishme qė kemi nga 1913 e tėhu. Dukuria shėndetligė e njė trupi njerėzor qė s'mund tė jetojė organikisht pa njėrėn pjesė tė mushkėrive ose tė stomakut, do tė vazhdojė tė verifikohet akoma nė kėtė vend. Por, nga ana tjetėr, do tė kishim njė Kosovė edhe mė tė vogėl akoma. Njė Kosovė ku pėrveē hapėsirės sė saj jetike (ajo do tė jetė mė sė shumti njė shtet me 10 mijė km katrorė), do t'i duhet tė pėrballet me privacione tė shumta nė fushėn e pėrgatitjes teknike thuajse inekzistente ose tė zhdukur gjatė pushtimit serb. Nė rajon do tė krijoheshin dy Shqipėri tė vogla tė cilat do ta kenė tė lejuar tė hyjnė nė ēfarėdo federate me secilin prej sllavėve dhe grekėve pėrreth, por kursesi me njėri tjetrėn. Nga ana formale kjo tingėllon mirė pėr komunitetin ndėrkombėtar. Njė evropian mund tė konstatojė me lehtėsi se nė Ballkan pavarėsisht nga emėrtimet, kemi tė bėjmė me dy Bullgari (Bullgaria dhe kushėrira e saj Maqedonase), dy Greqi (Greqi-Qipro), dy Serbi (Serbi- Rep. Serbska), dy Rumani (Rumani-Moldavi) etj. Mishėrimi i Shqipėrisė sė dytė tek Kosova e pavarur, mund tė duket edhe si larje e kėtij borxhi tė vjetėr 100 vjeēar ndaj kėtij populli, por duhet parė me kujdes. Kjo alternativė ndryshe nga rastet e tjera tė ngjashme ballkanike, pėrsėri nuk i vė shqiptarėt nė pozita tė barabarta me fqinjėt. Kosova e pavarur do tė kishte njė mbijetesė shumė tė vėshtirė, nė njė kohė qė e njėjta histori do tė vazhdonte edhe pėr Shqipėrinė, sė paku nė aspektin ekonomik. Ndoshta ideja e njė federalizimi tė ēlirėt mes Shqipėrisė dhe Kosovės do tė ishte alternativa mė e mirė. Secili nga politikanėt pėrkatės mund tė flinte i qetė nė rezidencėn e tij nė tė dy vendet, secili vend do tė kishte parlamentin, qeverinė dhe institucionet e tij. Mirėpo, shembulli i Britanisė sė Madhe do tė ishte shumė funksional dhe tė dy pjesėt mund tė zhvilloheshin sė bashku ekonomikisht si Anglia me Skocinė, por tė pėrfaqėsoheshin tė veēuara nė marrdhėniet ndėrkombėtare.


    Autori asht redaktor nė revistėn KLAN (Tiranė)

  10. #10
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    17-04-2002
    Postime
    289
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    IDENTITETI VLEN EDHE NĖ GLOBALIZĖM




    Unė mendoj se ajo qė sot pohohet disa herė me shumė keqardhje dhe me sinqeritet, se shqiptarėt po bėhen gjithnjė e mė pak patriotė, ėshtė nė fakt njė reflektim, njė neveritje e tė gjithė neve, ndaj patriotizmit tė rremė dhe njė pėrpjekje pėr tė gjetur njė patriotizėm, ndoshta jo tė zhurmshėm, por racional, tė thellė, tė drejtė.

    Vladimir PRELA

    Tė diskutosh pėr identitetin mė duket se ėshtė njė temė e gjetur e Javės dhe, ashtu siē e kam parė nė faqet e saj, kjo temė mund tė shihet, mund tė diskutohet, mund tė mbrohet apo sulmohet nė shumė kėndvėshtrime, qė pėr mua vlejnė tė gjithė pa pėrjashtim. Personalisht do ta shoh nė dy a tre kėndvėshtrime.

    Pėr tė pėrcaktuar atė ēka ndryshe mund tė duket si njė vazhdimėsi kaotike e ngjarjeve tė sė shkuarės, historianėve ua ka ėnda ta ndajnė epokėn nė disa periudha, ku gjithsecila paraqet njė mori karakteristikash tė rėndėsishme tė pėrbashkėta. Kėto ndarje kohore jo domosdoshmėrisht tė ngurta, i nėnshtrohen shqyrtimit dhe pėrmirėsimit tė vazhdueshėm, kur studimet e reja paraqesin mundėsi alternative. Por, edhe pse tė detajuara e tė ndryshueshme, kėto grupime janė tė pashmangshme nė organizimin e evulucionit historik kompleks. Nė rastin tonė do tė ishte e rekomandueshme tė merreshim me segmentet e mėdha historike, sa pėr ilustrim ideje, edhe qė historianėt e mirėfilltė tė na i falnin kusuret.

    Pėr mendimin tim, kėrkimin e identitetit kosovar, nė kuptimin kategorive historike, do tė ishte e vėshtirė pėr ta gjetur nė formėn klasike. Do tė krijonte debate, huti dhe harxhim energjish. Idealizimi dhe shikimi romantik do tė bėnte njė dėm edhe mė tė madh dhe do tė na linte prapa tė tjerėve. Pėr ilustrim, nė mėnyrė tė thjeshtėzuar, nė njė kėndvėshtrim historik, vėrtet do tė gjenim identitetin dardanik tė Kosovės, por pėrsėri ai do tė bėnte pjesė nė njė identitet tė pėrbashkėt ilirik tė shqiptarėve. Mund tė quanim identitet edhe ndarjen administrative tė vilajeteve tė perandorisė osmane, por pėrsėri do tė binim nė botėn arnaute, ku bėnte pjesė edhe Kosova.

    Vėrtet mund tė flisnim pėr njė identitet jugosllav tė Kosovės, por pėrsėri do tė pėrfundonim se kemi pasė tė bėjmė me njė periudhė tipike pushtimi dhe aspak me njė periudhė bashkėjetese, asimilimi, integrimi, apo identifikimi gjuhėsor, kulturor etj. E kundėrta. Shqiptarėt, tė cilėt diplomacia e tė mėdhenjve i la qė prej 1913 - ės nėn Serbinė dhe ish - Jugosllavinė, kishin arsyet mė tė mėdha pėr tė vepruar siē vepruan fqinjėt e tyre. Dhe nė fakt, ishin realisht ata qė i ranė tė parėt kėmbanės mortore tė Jugosllavisė. Ata ishin tė parėt, qė nuhatėn se Europa po ndryshonte dhe qė kėrkuan prishjen e asaj simbioze artificiale nga gjuha, raca, zakonet, kultura, historia etj. Por, ishte befasues fakti, qė pikėrisht nismėtarėt e proēesit tė shpėrbėrjes sė ish - Jugosllavisė, filluan tė mbeten jashtė ēdo "loje" ballkanike, megjithėse ata po respektonin tė gjitha parimet e mėdha tė "rregullimit tė problemeve nė rrugė paqėsore dhe me dialog". Ata paqėsisht shpallėn njė Deklaratė pėr Pavarėsinė e Kosovės, mė 2 korrik tė vitit 1990, pastaj organizuan nė shtatorin e vitit 1991 njė Referendum, pėr shpalljen e Republikės sė Kosovės si shtet i pavarur, organizuan zgjedhjet pluraliste pėr Parlamentin dhe Presidentin e Republikės sė Kosovės, ngritėn njė Qeveri paralele, etj., por askush nuk i pėrfilli kėto veprime nė njė Ballkan qė kishte rrėmbyer armėt dhe e derdhte gjakun lumė. Nė momentin qė shqiptarėt vepruan si fqinjėt e tyre, zgjodhėn armėt, atėhere doli nė sipėrfaqė njė realitet i tmerrshėm okupimi, shtypjeje, racizmi, ekstremizmi nacionalist, lėvizi opinioni publik ndėrkombėtar, lėvizėn mekanizmat e mrekullueshme tė mbrojtjes sė tė drejtave tė njeriut, lėvizi diplomacia, lėvizėn strukturat e diplomacisė sė forcės.

    Nisur nga kjo logjikė dhe pėr tė kaluar nė njė periudhė qė mendoj se na intereson tė gjithėve, mė duket mė se i saktė pėrfundimi se, vonesa historike nga njėra anė, dhe komunizmi nga ana tjetėr, qė sundoi pėr afro gjysėm shekulli nė tė gjitha vendet e Ballkanit, me pėrjashtim tė Greqisė, e frenuan procesin e emancipimit kombėtar dhe tė integrimit nė Ballkan. Sot rajoni ynė ende i pėrket asaj zone, ku konfliktet kombėtare tė krijojnė idenė analoge tė proceseve shtet - formuese tė fillimit tė shekullit tė 19. Mund tė thuhet se kėto vite tė krizės ballkanike, Shqipėria, si shtet, i kaloi nė njė mėnyrė relativisht tė stabilizuar, por nuk ndodhi kėshtu me shqiptarėt, posaēėrisht ata tre milionėt qė jetonin nė ish - Jugosllavi. Pikėrisht pėr kėtė, nuk ėshtė njė gjė e re tė ritheksohet se, ashtu si edhe pėr popuj tė tjerė, edhe pėr shqiptarėt, lėvizjet e sotme ushtarake, politike, demografike e diplomatike, po pėrcaktojnė vendin dhe renditjen qė ata do tė kenė nė Ballkanin e Mijėvjeēarit tė ri. Nė kėtė kuptim mund tė pranonim si identitet faktin qė periudha komuniste e Jugosllavisė krijoi edhe nė Kosovė njė realitet kosovar nė drejtim tė klasės politike dhe ekonomike, e cila tentoi edhe tė ishte e pavarur brenda tė pėrbashkėtės jugosllave. Sot, mendoj se diskutimi i pavarėsisė ka shumė aspekte dhe qė duhen analizuar, diskutuar, por kurrė nuk duhen ekstremizuar.

    Personalisht e mirėkuptoj globalizmin dhe mė duket se ai po na shtrėngon tė gjithėve tė jetojmė sė bashku. Shqiptarėt, them me bindje se kėtu duhet ta kėrkojnė identitetin e tyre.

    Duke e shikuar nga "ana tjetėr", pra nga Tirana, them se problemi duhet parė medoemos edhe nga pikėvėshtrimi i politikės sė jashtme shqiptare. Pėrfundimi i parė qė do tė jepja ėshtė se fati i Kosovės, edhe nė rast se politikanėt shqiptarė do tė tentojnė qė ta "harrojnė", do tė qėndrojė mbi shpatullat e Shqipėrisė. Fati i shqiptarėve brenda dhe jashtė kufinjve, do tė jetė kurdoherė i lidhur midis tyre, ekonomikisht, politikisht, shpirtėrisht. Fati i pandashėm i Kosovės dhe Shqipėrisė, nuk ka tė bėjė aspak vetėm me komponentin historik me tė cilin edhe e fillova kėtė shkrim. Pėrkundrazi. Sot ai ėshtė vetėm ilustrues. Fati i pėrbashkėt i yni mbėshtetet nė perspektivėn e pėrbashkėt qė shqiptarėt kanė vendosur tė kenė. Mendoj se ka ikur koha e grupimeve patriotike, ku politikanė, intelektualė, aktivistė, patriotė, rreken tė bėjnė ato tė cilat tashmė i kanė marrė pėrsipėr institucionalisht struktura konkrete legale shtetėrore, apo qė e kanė pėr detyrė ta bėjnė. E nėnvizova kėtė, pėr arsyen e thjeshtė se, pa u qartėsuar ky aspekt, politika e jashtme shqiptare, marrėdhėniet ndėrshqiptare do tė harxhojnė energji tė kota, do tė karakterizohen nga luhatje nga njė ekstrem nė tjetrin, nga mungesa e njė boshti.

    Rregullat e lojės tashmė janė pėrcaktuar. Kush di t'i shfrytėzojė do tė ketė edhe vendin e nderit nė realitetin e ri ballkanik. Ky realitet tashmė ka nisur tė ndėrtohet. Ai, madje, praktikisht ka hyrė nė tentativat e tij tė para, pėr t'u institucionalizuar. Kjo ėshtė fusha e betejės pėr patriotin e sotėm shqiptar. Sot ėshtė domosdo heqja dorė nga praktikat, qė po bėhen aq nė modė nė Shqipėri: shfrytėzimi i ēėshtjes kombėtare, i ndjenjave patriotike tė shqiptarėve, pėr nevojat e ditės sė rivalitetit e luftės politike. Nė tė vėrtetė kjo ėshtė njė sėmundje e vjetėr e botės politike shqiptare, njė sėmundje, qė ka mbjellė gjithmonė grindje dhe pėrēarje nė favor tė tė tretėve.

    Momenti i sotėm historik kėrkon qė tė flakim tej traditėn e tė shiturit, tė flakim tej atė edukatė tė patriotizmit tė rremė nacional - komunist, i cili na edukoi qė tė arratiseshim nga realiteti, qoftė nė tė shkuarėn e lavdishme, qoftė edhe drejt njė tė ardhmjeje tė lumtur. Momenti historik qė po kalojmė na kėrkon gjithashtu qė tė heqim dorė prej zakonit tė poshtėr tė identifikimit tė patriotizmit vetėm me ata qė kanė pushtetin apo qė i shėrbejnė atij. Unė mendoj se ajo qė sot pohohet disa herė me shumė keqardhje dhe me sinqeritet, se shqiptarėt po bėhen gjithnjė e mė pak patriotė, ėshtė nė fakt njė reflektim, njė neveritje e tė gjithė neve, ndaj patriotizmit tė rremė dhe njė pėrpjekje pėr tė gjetur njė patriotizėm, ndoshta jo tė zhurmshėm, por racional, tė thellė, tė drejtė.

    Gjithēka pėrmenda mė sipėr, padyshim qė forcon atė qė pėr mendimin tim ėshtė mė i rėndėsishmi: mbushjen e "boshit tė madh" tė trashėguar me vlera demokratike europiane, me tradita liberaliste amerikane. Pas - veēimi ideologjik apo pushtues na nxori ne shqiptarėve nė brigjet e Europės demokratike, pra nė Perėndimin e ndėrtuar si njė bashkėsi qė mbėshtetet nė njė sistem vlerash universale:

    - nė njė shoqėri tė organizuar mbi bazėn e ekonomisė racionale dhe nė parimet e tregut;

    - nė njė shoqėri ku tė drejtat e njeriut vėzhgohen dhe mbrohen;

    - nė njė shoqėri qė me ligj, institucione dhe mentalitet, nuk pranon dallime racore apo fetare:

    - nė njė sistem ku zgjedhjet e lira parlamentare dhe ndarja e pushteteve ėshtė e shenjtė;


    - nė njė rajon ku respektohet sovraniteti, ku ekziston dhe respektohet patriotizmi, por edhe ku kufinjtė janė tė hapur me njėri - tjetrin.

    Sot, mė shumė se kurrė, demokracia perėndimore i ka hapur rrugėn shqiptarėve drejt integrimit nė vlerat e mirėfillta tė qytetėrimit. Kjo pa diskutim kėrkon njė ndėrgjegjėsim tė klasės politike shqiptare nė kuptimin politik, por edhe kulturor, nė kuptimin e reformave tė ndėrmarra si "kthim nė Europė", pra si njė kthim te tė drejtat e njeriut, te shteti juridik, te demokracia dhe te njė rend ekonomik i lirė. Vetėm njė rend i tillė paqėsor, i krijuar mbi parime tė tilla, do t'i bėnte shqiptarėt partnerė tė Europės, tė Shteteve tė Bashkuara dhe tė Bashkėsisė Ndėrkombėtare, do t'i integronte ata ekonomikisht, por edhe politikisht.


    Nė kėtė kontekst tė gjerė, integrimi nuk mund tė jetė kurrsesi njė akt i vetėm, por njė proces. Dhe ritmet e kėtij procesi do tė pėrcaktohen nga ata qė e udhėheqin Shqipėrinė, Kosovėn, nga emancipimi politik, nga zgjedhjet e lira shqiptare, pėr tė sjellė nė pushtet ata qė i plotėsojnė kėrkesat e tyre, etj. Tė gjitha kėto bėjnė pjesė nė botėn dhe nė realitetin ku jetojmė. Pra, edhe politika e Shqipėrisė e Kosovės e mė gjėrė, frutet e saj do t'i japė nga vetė filozofia qė do tė sundojė, nga politika demokratike dhe nga shteti i tė drejtės qė do tė pėrfaqėsojė.

    Gjatė dyzet vjetėve, "lufta e ftohtė" ka frymėzuar analiza tė mbizotėruara prej "gjeopolitikės", njė term qė aktualisht po zhduket pak e nga pak nga diskutimet zyrtare, pėr t'i lėnė vendin koncepteve tė reja tė "gjeoekonomisė". Kjo "gjeoekonomi" e shikon botėn nė njė formė "merkantelizmi", doktrinės sė ekonomistėve tė shekullit XVI dhe XVII, tė cilėt, mbi tė gjitha shqetėsoheshin pėr t'i siguruar shtetit mjetet e nevojėshme tė fuqisė, nė atė kohė, ari dhe argjendi. Nė variantin "modern", merkantelizmi i tanishėm, nga minierat e arit dhe tė argjendit, apo metalet e ēmuara, ėshtė tejēuar nė drejtim tė pėrqindjeve tė interesit, tė pėrqindjeve tė kėmbimit, tek investimet nė vendet e pasura, ku sigurohen tė ardhura dhe, nga ana tjetėr, te sigurimi i krahut tė lirė tė punės dhe pa mbrojtje nė vendet e mbrapambetura.

    Zakonisht me termin "tolerancė", nėnkuptohet njė qėndrim dashamirės, i hapur, mirėkuptimi ndaj tjetrit. Eshtė tolerant ai qė njeh dhe pranon tjetrin nė identitetin dhe papėrsėritshmėrinė e tij. Pra, pranon qenėsinė, diversitetin, pranon tė drejtėn e pavarėsisė, duke siguruar nė kėtė mėnyrė tė drejtėn pėr tė thėnė atė qė mendon, duke tė siguruar pėr pasojė edhe respektimin e dinjitetit pėr atė qė i thotė. Kjo do tė thotė se tek toleranca qėndrojnė shtyllat mbajtėse tė alteritetit, pra tė identitetit dhe paprekshmėrisė sė individualitetit. Shumanshmėria dhe pluralizmi kuptohen nė pamjen e tolerancės si "ndryshim" dhe kjo nuk ėshtė pak, po tė kemi parasysh se nė njė realitet demokratik, "diversiteti" ėshtė baza e rregullimit tė njė shoqėrie, tė institucioneve dhe natyrisht tė jetės politike. Kjo padyshim po na mėson edhe me bindjen se tjetri, qoftė dhe kundėshtar nuk duhet parė si personifikim i "djallit", "armikut", "tradhtarit", por si njė kusht i natyrshėm i pluralizmit tė individit por edhe tė shoqėrisė. Nėse kuptohet kėshtu, atėherė toleranca do tė duhej tė ishte njė element bazė nė shoqėrinė tonė, por sidomos nė politikėn tonė qė vė nė lėvizje gjithė mekanizmin shqiptar. Dhe ky element bazė duhet tė nėnkuptonte pranimin e "tjetrit", pa hequr dorė asnjėherė nga individualiteti jonė, i cili bėn pjesė nė pasurinė tonė kombėtare. Pėrndryshe indentiteti do tė kthehej nė qėllim nė vetvete dhe kjo do tė niste njė erė tė re tė pėrēarjes shqiptare.

    (Autori asht kryetar i Misionit tė Shqipnisė nė Kosovė)

  11. #11
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    17-04-2002
    Postime
    289
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Identiteti kosovar ekziston


    Enver HASANI

    Edhe unė them se ky identitet ekziston dhe jo nga dje ose sot. Ai ėshtė shumė mė i vjetėr se qė mendohet ndėr ne kėtu. I takon njė historie tė veēantė tė shqiptarėve ne rajon dhe, sipas meje, lidhet ngusht me ndarjen e Kosovės nė katėr vilajete nga ana e otomanėve, aty rreth viteve '70 tė shekullit 19-tė.

    Kjo ndarje ėshtė bėrė jo rastėsisht pėr tė thelluar dhe mė tej pėr tė kanalizuar dallimet reale nė mes tė viseve tė ndryshme shqiptare, tė cilat duket se kanė lindur si pasojė e moskomunikimit afatgjatė historik ndėrmjet veti. Ky dallim shprehet nė shumė mėnyra dhe kėtu ka ekzistuar njė synim i vazhdueshėm pėr ta fshehur, pėr arsye politike, me bindjen se njė gjė e tillė nuk duhet tė pėrfolet publikisht. Kjo ėshtė bėrė dhe bėhet nė funksion tė shtet/komb-formimit dhe ky proces ėshtė i vonuar dhe mėnyra si trajtohet vetėm sa mund tė ketė kundėrefekte, sepse nėse ka dallime ato duhet lėnė tė dalin nė syprinė sheshazi dhe pa u penguar. Gjuha ėshtė vendi ku mė sė shumti ka pasur dhe ka keqkuptime dhe ndrydhje artificiale e tė sforcuara tė dallimeve rajonale. Keto dallime ekzistojne edhe ne vendet tjera dhe kėtu nuk ka asgjė tė keqe.

    (Autori asht ekspert i marrėdhanieve ndėrkombėtare)

  12. #12
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    17-04-2002
    Postime
    289
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Sa herė shqiptarėt kuvendojnė pėr identitetin e tyre, e pėr bashkimin kombėtar, mė duket sikur kuvendimi i vėllezėrve kur ulen pėr tu ndarė.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga kosovar : 01-05-2002 mė 01:32

  13. #13
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    20,602
    Faleminderit
    28
    322 falenderime nė 246 postime
    Pike se pari nuk egziston "identiteti kosovar", ata njerez qe te tjeret i quajne "Kosovare", pasi jetojne ne krahinen me emrin Kosove, JANE SHQIPTARE. Shqiptaret mund te therrasin njeri-tjetrin pa te keq me emerime krahinash, si vlonjat, permetar, kuksian, tirans, kosovar, shkupjan por keto nuk ngrihen ne baze "identitetesh" ngrihen ne baze krahinash.

    Cfare permban ne vetvete identiteti kombetar shqiptar?

    - Gjaku
    - Toka
    - Gjuha
    - Historia
    - Tradita

    Gjaku eshte mbartesi i shpirtit i cdo qenie te gjalle, ashtu sic eshte mbartesi i shpirtit te nje kombi. Kombi Shqiptar ngrihet mbi GJAKUN SHQIPTAR, qe kaq shume veta e kalojne pa i kushtuar rendesine e duhur. Ne mesin e shqiptareve ka shume shqipfoles, qe edhe pse mund te flasin shqip, edhe pse mund te hiqen patriote e nacionaliste, ata nuk kane gjak e prejardhje shqiptari. Ne mesin e shqiptareve ka turq, greke, rome, rumune, malazeze, maqedonas, serbe qe nuk perbejne me pakica, por kane penetruar ndjeshem dhe maskuar bukur ne shoqerine shqiptare. E theksoj fort kete pike, se sado te perpiqen keta njerez te "behen shqiptare", ata asnjehere nuk do te mund te fitojne ate qe shqiptaret me gjak shqiptari kane, Shpirtin e Shqiptarit.

    Toka eshte trupi i nje kombi. Nje trup i cunguar, do te thote nje komb i cunguar. Per gati 1 shekull, shqiptaret u ndane, pushtuan, robtuan duke punuar per te tjere. Kalvari i vuajtjeve eshte i gjate dhe pasoja me e rende e tij, ishte goditja ne ndergjegjen kombetare: vellezer qe ndihen si te huaj ne pranine e njeri-tjetrit. Pa nje trup te shendoshe, shqiptaret nuk do te mund te bejne qofte e nje hap ne rrugen e aspiratave te tyre kombetare.

    Gjuha eshte zeri i shpirtit te nje kombi. Zoti i ka bekuar kombet me gjuhen qe flasin, dhe gjuha jone shqipe eshte nje nder gjuhet me te lashta te vete njerezimit. Pasuria me e madhe qe prindi shqiptar i le femijve te vet, eshte gjuha shqipe pasi ajo gjuhe eshte gjuha qe foli babai, gjyshi, stergjyshi .... e me dhjetra breza para. Kjo gjuhe na vecon nga popujt e tjere dhe flet per madheshtine e Shpirtit te Shqiptarit. Pa te, do te ishim nje popull me nje te shkuar te panjohur, dhe me nje te ardhme te pasigurt.

    Historia eshte testamenti i nje kombi. Historia shqiptare i perngjan shume historise se vuajtjeve biblike pasi kalvari i vuajtjeve i popullit shqiptar ka qene i gjate. Por ne vend qe keto vuajtje te dobesonin aspiratat e shqiptareve, ato jane rritur e lartesuar. Dhimbja te burreron. Vetem pas gati nje shekulli te ndare, Kosova sot eshte e lire duke vene keshtu ne vend nje padrejtesi shekullore qe rendote mbi ne shqiptaret. Nje popull qe nuk e di nga vjen, nuk mund te shikoje rrugen e drejte qe duhet te ndjeki.

    Tradita eshte bukuria e shpirtit shqiptar. Tradita meshirohet ne sjelljen, veshjen, festat, tragjedi, lufte, dasma, vaje, nga nje krahine ne tjetren. Duke qene nje popull i mocem, shqiptaret kane akumuluar ne vitet e egzistences se tyre nje tradite sa origjinale edhe te pasur. Tradita zbukuron karakteret e cdo shqiptari, ushqen moralin e secilit prej nesh, dhe na fal hijeshi ne syte e popujve te tjere. Ky eshte ai thesari qe popujt e tjere na e lakmojne, kurse ne shqiptaret shume pak e vleresojme. Trashegimia jone kombetare perbehet pikerisht nga keto tradita qe brezat aktual duhet tua kalojne brezave te rinj.



    ...vazhdon
    "Babai i shtetit ėshtė Ismail "Qemali", e zbuloi Edvin shkencėtari!"

  14. #14
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    19,386
    Faleminderit
    42
    31 falenderime nė 22 postime

    nga HAGA

    Korieri.
    --------------
    Milloshevic miratoi spastrimin etnik ne Kosove

    Milloshevic miratoi spastrimin etnik ne Kosove



    Ratomir Tanic, ish-punonjes i sherbimit sekret jugosllav, deshmon ne Hage se Milloshevic kishte urdheruar spastrimin etnik per shkak te shtimit te numrit te shqiptareve: Ne Kosove duhet te jene me pak 1 milion shqiptare



    Nga Philip Blenkinsop



    HAGE - Ne gjyqin kunder Sllobodan Milloshevic dje u tha se ish-lideri jugosllav miratoi spastrimin etnik te shqiptareve te Kosoves, ne deshmine me te qarte te bere deri tani lidhur me pergjegjesine e tij te dyshimte per krime lufte.



    Ratomir Tanic, qe punoi per nje kohe te gjate per sherbimet sekrete jugosllave ne vitet 1990 dhe qe nga ajo kohe eshte larguar nga vendi, i tha gjykates se fillimisht Milloshevic kishte perqafuar idene e nje zgjidhjeje paqesore per trazirat ne Kosove, por ai u be me luftarak pas vitit 1997.



    "Papritur, numri i shqiptareve... u kthye ne nje problem. Autoritetet serbe, thjesht, duhet te ulnin numrin e shqiptareve ne shifra "realiste"... dhe kjo mund te arrihej nepermjet spastrimit etnik. Nuk kishte menyre tjeter per t'u arritur", i tha Tanic gjykates, pas nje ekrani, me fytyren qe shfaqej e mjegulluar ne monitor. Prokuroret thane se Milloshevic dhe lideret jugosllave ndoqen ne Kosove nje politike te spastrimit entik kunder shqiptareve qe ne fillim te viteve 1990, duke detyruar largimin e 800 000 vetave nga vatrat e tyre dhe duke masakruar te tjere ne fshatra te tilla si Recaku.



    Tanic punoi pjesen me te madhe te kohes nga 1995-1997 per arritjen e nje marreveshje paqeje ne Kosove me qeverine e atehershme reformatore te Jugosllavise. Milloshevic e mbeshteti fillimisht nje marreveshje me popullsine shqiptare te Kosoves, tha Tanic, duke lejuar nje shkalle autonomie, meqenese shqiptaret perbenin te pakten 10 % te popullsise jugosllave, kjo ishte e drejta e tyre. Por kjo ndryshoi ne vitin 1997, sic e tregoi edhe nje takim ne korrik.



    "Pergjigja e tij ishte plot zemerim... Ai tha se donte te tregonte se kishte me pak se nje milion shqiptare dhe si rrjedhoje me pak se 10 % e se keshtu ata nuk mund te kishin autonomi", tha Tanic pas nje takimi midis te dyve, duke shtuar se ai besonte se shqiptaret shkojne aktualisht nga 1,2-1,5 milione.

  15. #15
    Konservatore Maska e Dita
    Anėtarėsuar
    17-04-2002
    Postime
    2,953
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    THE ALBANIAN NATIONAL QUESTION
    PRESHEVE: WHERE WE STAND IN 2002



    by Shirley Cloyes DioGuardi



    The Peace Agreement Must Be Implemented



    On March 1, 2001, the Liberation Army for Presheve, Medvegje, and Bujanoc (UCPMB), signed a peace agreement with the Serbian government and NATO and then demilitarized. Since then, the terms of the peace agreement have been repeatedly violated by Serbia and human rights abuses against the Albanian population continue. (The State Department
    acknowledged this to Albanian American Civic League President Joe DioGuardi and me on December 6.) Because the Bush administration seemed willing to take at face value the assertions made by Nebojsa Covic, Serbia’s Deputy Prime Minister and envoy to the area, that the peace agreement was being faithfully implemented, the Civic League brought Riza Halimi, Mayor of Presheve, Galip Beqiri, Mayor of Ternoc, and Shaip Kamberi, President of the Bujanoc Human Rights Center, to meet with Congressman Ben Gilman on April 25. They reported that only the integration of the police force to include Albanians—who make up 70 percent of the population in the Presheve Valley—had begun. Even so, only twenty-two Albanians had been added to the police force, and the location of the police training school (which was to have been built in the Albanian area as a confidence building measure) had been moved to a site deep inside Serbia. This poses a major obstacle to the recruitment of Albanians because of the history of anti-Albanian racism and ethnic cleansing in Serbia.



    No action has been taken on other terms of the agreement, including ending economic discrimination against Albanians, the integration of Albanians into the administration of local governments with proportional representation, and the reduction of Serb military forces in the region. On top of this, the Serbian government announced that it would not recognize degrees from the University of Prishtina. Since most college-educated Albanians hold diplomas from this university, they are de facto excluded from professional and governmental positions. Finally, in an act of provocation, a Serbian military base is being built between Presheve and Bujanoc, and some Albanian factories and schools have been turned into barracks.



    Although the peace agreement calls for the establishment of a new legal framework, this has been put on hold because of the conflicts between Serbia and Montenegro and the unresolved status of Kosova. The current Serbian legal system contains no provisions for the protection of human rights; the region has no official municipal body that monitors human rights abuses; and Belgrade refuses to allow international human rights organizations, such as the Helsinki Commission, Amnesty International, and Human Rights Watch, to enter the Presheve Valley.



    When the peace agreement was signed, the Albanians of Presheve, Medvegje, and Bujanoc were led to believe that genuine political dialogue and negotiations would begin to bring civil and human rights to their community. As Congressman Ben Gilman stated in a letter to Secretary of State Colin Powell in September 2001, “If the United States is serious about building interethnic trust, stabilizing the Balkans, and preventing renewed armed conflict, then we must ensure that the Albanians of Presheve receive the remedies that they were promised. If the Serbian government is masking a failure to live up to the agreement, then the Administration should expose this and bar further assistance to Belgrade until there is full compliance with international law.” The Civic League hopes that the House and Senate foreign relations committees will not only adopt this position but also go further to refocus attention on the Presheve Valley, which was part of Kosova until Serbia annexed it in 1956.



    A Credible Census Is Needed Before Local Elections


    When the Serbian army retreated from Kosova in the summer of 1999, they withdrew into the Presheve Valley, arresting, torturing, and killing hundreds of thousands of Albanians and expelling 30,000. As of the end of 2001, only 12,000 Albanians had returned to their homes.” Either a U.S. or EU envoy should be appointed to monitor the situation in the Presheve Valley, to bring visibility to the region’s problems, and to expedite reforms. In addition, a substantial part of international development aid for the former Yugoslavia should be earmarked for Presheve, Medvegje, and Bujanoc.



    The issue of the Albanians displaced from the Presheve Valley is a major factor in advance of the forthcoming elections in the middle of June 2002. Called two years in advance of schedule, Stefano Sannino, the head of the OSCE mission to Serbia and Montenegro, has hailed the decision as “an essential element of the ongoing democratic process in south Serbia.” Albanians, meanwhile, have been insisting on elections, because they rightly argue that several local councils are undemocratic, Serbian-dominated relics of the Milosevic era. But they have also insisted that these elections cannot be successful in the absence of a reliable census. On March 30, 2002, the Council of Presheve, Medvegje, and Bujanoc issued a statement, signed by Presheve Mayor Riza Halimi, that criticized the lack of “adequate preparation” for the census and demanded that the Serbian government, in cooperation with the Organization for Security and Cooperation in Europe (OSCE), set a new date for the census and then implement it properly. “Our main demand is to register those displaced from their homes, and we also want the participation of the OSCE,” Halimi told Deutsche Presse-Agentur. Halimi also reported that the Serbian government was refusing to redefine the electoral units according to census results.



    Jonusz Musliu, former political spokesman for the UCPMB, told KosovaLive on April 2 that unless the international community is called in to monitor the census, it should be boycotted. The Albanian American Civic League concurs. It would be far better for Albanians in Presheve, Medvegje, and Bujanoc to boycott the census than to participate in a process that can be manipulated by Belgrade to change the demographics of the Presheve Valley in Serbia’s favor. It is already an ominous sign that Belgrade has nominated two Albanians for the nine-member municipal commission for the census without consulting the legitimate Albanian political representatives. More important, the conditions for the return of all deportees have not been met three years after the war’s end (in Medvejge alone, 90 percent are still displaced), and the potential exclusion of thousands of these legitimate residents of southern Serbia automatically invalidates the census and the local elections that are scheduled for June 16, 2002. Meanwhile, Serbia began an official policy on March 5 of buying up property in Presheve in an orchestrated attempt to create a stronghold in the Valley. It is therefore imperative that the OSCE monitor the census on the ground and also make it possible for the displaced, most of whom are in Kosova, to be counted.



    Even if all conditions are met, it will be preferable to postpone the local elections until the fall to coincide with or follow the September elections in Kosova. This will prevent Belgrade from trying to exact concessions from UNMIK in return for Serb participation in the Kosova elections, which would have a disastrous impact on the future of both Kosova and the Presheve Valley. Some of the Serb leaders have already said that they plan to demand the creation of new municipalities and the redrawing of municipal borders (dividing Mitrovice, for example), extra-autonomy for municipalities, and the establishment of separate Serbian and Albanian administrations, judiciaries, and police forces in mixed communities. The Serbian government clearly sees the elections as a way to increase their grip on Kosova, and the danger exists that the international community, eager to demonstrate successful “multiethnic elections,” will yield to some of these demands. This is exactly what happened last year, when then UNMIK administrator Hans Haekkerup and Nebojsa Covic signed the “UNMIK-FRY Common Document,” without consulting the Albanian political leaders in Kosova, in the name of encouraging participation by Kosova’s Serbian community in the general elections that were held on November 17, 2001. Not surprisingly, Covic immediately heralded the document as “the start of Yugoslavia’s return to Kosovo.”



    Albanians in Presheve, Medvegje, and Bujanoc can neutralize the potential threat to Kosova and to their communities by delaying the municipal elections in the Presheve Valley and by giving Covic a set of conditions for their participation in them. The first objective should be to achieve parity between the status of Kosova’s Serbs and the Albanians in the Presheve Valley by insisting that both communities must enjoy the same rights. To this end, Albanians in southern Serbia should warn the international community that they will boycott the census and the subsequent election unless they are afforded the same rights that Kosova’s Serbs were given during Kosova’s civil registration and elections last year, including OSCE presence. (This strategy will actually help the international community reject excessive demands by Belgrade, which has been working hard to empower Kosova’s Serbian population to operate independently of Prishtina.)



    Finally, Albanians in Presheve, Medvegje, and Bujanoc—as a minority in Serbia but as a majority in southern Serbia—should make a concerted diplomatic effort to insist that Belgrade and the international community recognize their human and civil rights.



    This would potentially force the Serbian government to end its repressive measures against non-Slavs and to become more realistic in its demands for Kosova’s Serbs. This, in turn, would make Serbian authorities more responsive to democracy and the rule of law, thus contributing to peace and stability throughout the region.

  16. #16
    Revolucioni ėshtė afėr Maska e Nuh Musa
    Anėtarėsuar
    02-05-2002
    Vendndodhja
    vjenė, austri
    Mosha
    38
    Postime
    3,978
    Faleminderit
    12
    66 falenderime nė 61 postime
    mrdt!

    kisha lutur udheheqesin e topikut per nje permiresim!

    NUK EKZISTON CESHTJE SHQIPTARE NE KOSOVE!!!, se kosova eshte shqiptare, atje mund te ekzistoje ceshtje e ndonje populli tjeter.

    Flm
    albanish by nature

  17. #17
    Konservatore Maska e Dita
    Anėtarėsuar
    17-04-2002
    Postime
    2,953
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    I nderuar Nuh Musa

    Bazen per te ngritur nje teme me kete titull e kam gjetur ne artikujt e gjetur ne faqen e Albanian American Civic League, shkruar nga zonja Dio Guardi.

    Ceshtja shqiptare ne Ballkan edhe sot e kesaj dite mbetet e pazgjidhur.
    Duke qene se trojet shqiptare mbeten te ndara ne 5 shtete mund te flitet se ceshtja shqiptare ekziston ne secilin prej tyre pra edhe ne Kosove, si ajo pjese e territorit shqiptar qe mbetet akoma nen juridiksionin e nje shteti tjeter dhe qe zhvillon jeten ekonomiko-politike nen kontrollin e institucioneve nderkombetare.

  18. #18
    Revolucioni ėshtė afėr Maska e Nuh Musa
    Anėtarėsuar
    02-05-2002
    Vendndodhja
    vjenė, austri
    Mosha
    38
    Postime
    3,978
    Faleminderit
    12
    66 falenderime nė 61 postime
    mrdt!

    Dita, te te tregoj drejt, gjate u kujtova ne shkrimin tim te pare ta vendosi nje fjali, por ty tash e ceke, dhe ke te drejte, se ekziston ē'ėshtja shqiptare, por ajo e ballkanit.

    Neve nuk duhet te pranojm imponime te huaja sic vendosen nga gjysem intelektual botenore, qe kinse na jane eksperta, dhe keshtu me shenimet e tyre perverze neper gazetat botenore po i hudhin lexuesit nje fjali, "CESHTJA shqiptare ne kosove" sipas motos "HA ose VDIS".

    JO, dhe njemije here JO, ne kosove dhe maqedoni NUK ekziston ceshtja shqiptare, nga kjo pikepamje duhet te shiqohen gjerat, se eskalimi i luftave si ne kosove ashtu edhe ne maqedoni ishte mu per kete keqkuptim te qindvjeteshit te fundit.

    Kosova eshte shtet shqiptaresh, maqedonia me se fundi do te dale konfederate mes shqiptareve dhe slavomaqedoneve e bazuar ne barazine ABSOLUTE mes dy popujve. Opcion tjeter nuk ka!!!, vec dhuna mund ta ndrishoj realitetin e ri qe eshte krijuar ne trojet tona.

    Sa i perket malit te zi, serbise jugore dhe greqise veriore, mendoj se atje ka nje pyetje shqiptare, por definitivisht JO ne kosove, dhe JO ne maqedoni. Cdo mendim tjeter qe shkon ne disfavor te interesave shqiptare duhet te luftohet.

    I lus te gjith shqiparet qe kane interesa kombetare, qe nese eshte ne mundesite e tyre ne cdo medium ku ngrihen pohime te tilla ti kundershtojme, dhe qarte ta shprehim mendimin e mbare popullit shqiptare. Bashkimi i trojeve shqiptare eshte nje e drejte demokratike, nje e drejte qe edhe e kerkon koha, dhe nese jemi kembengules dhe punojme metevertet seriozisht dhe nuk lame qe tjere (sidomos rusia dhe greqia) te perzihen ne punet tona, atehere nuk ka force legjitime qe mund bashkimin e trojeve shqiptare ta ndaloje. Intermecoja e vitit 1913-200? do te mbaroje.
    Dhe shum vlen nga sjellja jone. Une si e shoh, ne shqiptaret frigohena gjerat ti emerojm ashtu si e kane emrin. Mundohena ngadale e perqark ti thona mendimet tona. A mos na vjen mbare?

    Shqiptare, ne nuk e dona "Shqiperine e madhe", ne e dona "Bashkimin kombetare" dy fjali me kuptim te njejte, por me atribute te kunderta. Kujdes ne zgjedhjen e fjaleve.

    Flm
    albanish by nature

  19. #19
    Konservatore Maska e Dita
    Anėtarėsuar
    17-04-2002
    Postime
    2,953
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Po vendos me poshte nje shkrim te bukur nga Kosovar, te publikuar ne forumin e vjeter Albasoul, tek Problematika Shqiptare.

    Besoj se eshte nje artikull permbledhes dhe mjaft informues per te gjithe.

    Lexim te kendshem.

    Dita!



    ---------





    Author Comment
    kosovar3003
    Anetar i ri
    Posts: 49
    (11/10/01 5:14:00 pm)
    Reply Kosova, gjaku im nuk falet!
    --------------------------------------------------------------------------------

    KOSOVA DHE EMRI I SAJ



    1. Kosove apo Kosovo ?!

    Nė gjuhėt e huaj, forma serbe « Kosovo » ėshtė e vėrtetė se pėrdoret mė shpesh nė jetėn e pėrditshme. Megjithatė, nė gjuhėn shqipe, shqiptarėt i thonė nė tė pashquarėn « Kosovė », e Kosova, nė formėn e shquar.

    Mu pėr kėtė nė kėtė punim, me arsye do ta quajmė Kosovė-a



    2. Shqiptar apo kosovar ?!

    Nga kėndvėshtrimi kombėtar, fjala « Shqiptar » pėrfshin tė gjithė shqiptarėt etnik, tė cilėt jetojnė, qoftė nė grup kompakt brėnda haspsirės sė tyre etnike qė shtrihet nė Shqipėri, Kosovė, nė njė pjesė tė Serbisė (Kosova Lindore), nė Mal tė Zi, nė Maqedoni, nė Ēamėri (territor shqiptar i pėrfshir brėnda kufijve administrativ grek), qoftė te shqiptarėve nė mėrgim (Diaspora), jasht haspsirės etnike (Evropė, SHBA, Australi, Kanada). Nė kėtė kuptim, tė gjithė sė bashku, konstituaojnė « kombin shqiptar ».

    Pasi nga pikėpamja e qytetarisė (shtetsisė), fjala shqiptar emėrton qytetarėt e shtetit Shqiptar, Republikės sė Shqipėrisė, aktualisht, pėr tė treguar qytetarėt e Republikės sė Kosovės (apo thjesht tė Kosovės), fjala kosovar (ė) do tė pėrdoret nė tė shumtėn e rasteve.

    Nė kėtė punim, termi « shqiptar » ėshtė pėrdoruar nė kuptimin « shqiptar i Kosovės ».



    3. Toponime tjera

    Sa u pėrket toponimeve, ne kemi zgjedhur t’i shkruajmė me formėn qė pėrdoret mė sė shumti nga popullata shumicė. Kėshtu, emrat e vendeve qė shtrihen nė territoret shqiptare do tė shkruhen nė formėn dhe natyrėn e gjuhės shqipe. Por, ndonjėherė, pėr tė qenė mė i qartė, do tė pėrdoret edhe forma sllave, sipas nevojės dhe do tė futet nė kllapa.
    Shembull : Prishtinė (Prishtina), Shkup (Skopje).



    ––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––––
    KOSOVA : GJEOGRAFIA DHE RELIEFI
    _______________________________________________

    Kosova ėshtė shpallur Republikė e pavarur, mė 02 korrik 1990. Kosova shtrihet nė qendėr tė Balkanit me njė sipėrfaqe prej 10'887 km2. Sot, Kosova numron mė tepėr se 2 million banorė. Regjstrimi i fundit zyrtar ėshtė bėrė nė vitin 1981. Gjuha e folur ėshtė shqipja.

    Kosova kufizohet me :
    ·nė Veri : me Serbinė
    ·nė Jug : me Shqipėrinė (pas hyrjes sė forcave tė NATO-s nė Kosovė, nuk di pse policia dhe doganierėt e Shqipėrisė ruajnė ende kufirin !?)
    ·nė Perėndim : me Malin e ZI
    ·nė Lindje : me Maqedoninė
    ·
    Kryeqyteti i Kosovės ėshte »Prishtina, me mė tepėr se 500000 banorė. Qytetet tjera kryesore dhe tė rėndėsishme janė : Gjakova, Mitrovica, Ferizaj, Gjilani, Podujeva, Vushtrria, Fushė-Kosova, Peja etj.

    Reliefi i saj pėrbėhet me 63% zona malore ; Alpet shqiptare, Sharri, Kopaoniku, Karadaku etj. dhe 37% tė sipėrfaqės sė saj e pėrbėjnė Rrafshi i Kosovės dhe Rrafshi i Dukagjinit (ku kultivohen drithėra, duhan, pemė …)

    Lumejtė mė tė njohur janė : Drini i Bardhė, Ibri, Sitniaca, Morava e Binēes, Lepenci, Lumbardhi i Deēanit, Lumbardhi i Pejės… tė cilėt derdhen nė tri detėra : nė detin e Zi, detin Adriatik dhe detin Egje.

    Kosova, nga ana e pasurive natyrore, mund tė konsiderohet si « Perla e Ballkanit ». Ajo pėrshkohet nga klima kontinentale e mesme dhe posedon njė tokė tė pasur pėr kultivim, qė ujitet nga lumenjtė qė derdhen nė tri detėra qė i pėrmendėm mė lartė dhe ka rajone me male benefike pėr turizmin.

    Kosova ka njė nėntokė shumė tė pasur me minerale. Ajo dikur ka prodhuar 75% tė koncentratit tė plumbit dhe zinkut, 60% tė argjentit, 20% tė arit, dhe 50% tė nikelit nė ish-Jugosllavinė e Totos. Gjithashtu, ajo nė atė Jugosllavi prodhonte 78% tė thėngjillit, 100% bizmut, 61% magnezium. Nė Kosovė gjindet edhe njė kuantitet i madh i boksitit, galiumit, zhermaniumit, magneziumit, tė kaolinit, hekurit, bakrit, merkurit, mermerit, kuarcit, sunit, talk dhe dolomit.

    Pėrkundėr kėtyre resurseve, Kosova ka mbetur njėri nga regjionet mė tė varfėra tė Evropės. Tė ardhurat kombėtare pėr bonar ishin dy herė mė tė vogla se nė Bosnjė dhe Hercegovinė, Maqedoni apo Mal tė Zi, tri herė mė tė vogėla se nė Serbi, pesė herė mė tė vogla se nė Kroaci e tetė herė mė tė vogėla se nė Slloveni. Papunėsia nė gjendje katastrofike, ku vetėm 10% e popullsisiė ishte e punėsuar. Mortaliteti ishte 87 pėr njė mijė, shkallė kjo mė e larta nė Evropė, por edhe pėrqindja e natalitetit nga mė tė lartat nė Evropė.

    Nga kjo del se nė Kosovė janė aplikuar kushte dhe ligje koloniale.

    Pėrafėrsisht, tre million shqipatrė qė jetonin nė Jugosllavi , 62 % prej tyre jetonin nė Kosovė, 28% nė Maqedoni, 5% nė Serbi dhe 2% nė nė Mal tė Zi. Pėrqindja tjetėr jetonte nė republikat tjera tė ish-Jugosllavisė. Ndoshta ka mundėsi tė jipet edhe njė shifėr tjetėr e numrit tė shqiptarėve, sepse regjistrimin e vitit 1991 tė organizuar nga Jugosllavia zyrtare, ata e kanė bojkotuar, nė shenjė proteste pėr shtet-rrethimin e imponuar nga autoritetet e atėhershme jugosllave.

    Sipas regjistrimit tė vitit 1981, 1'584'441 persona banonin nė Kosovė, 1'226'736 shqiptarė, 209'489 serbė, 58'526 musliman (boshnjak), 34'126 ciaganė dhe 27'028 malazezė. Armiqėsia qė ka mbretėruar prej vitesh kundruell shqiptarėve nė Jugosllavi ka shkatuar nė imigrim tė rėndėsishėm tė tyre nga tė gjitha viset e Jugosllavisė kah Kosova dhe shkon, pėrsfėrsisht, deri nė 1'800’00 veta.

    Shumė qytete jasht Kosovės kanė nė gjirin e tyre njė popullatė shqiptare shumė tė rėndėsishme (prej 70% deri nė 90% tė banorėve). Kėto qytete shtrihen nė :
    Kosovėn Lindore : Preshevė, Bujanovc, Medvegje.
    Maqedoni : Shkup (Skopje), Tetovė, Kumanovė, Gostivar, Kėrēovė, Strug, Dibėr
    Mal tė ZI : Ulqin, Tivar, Tuz, Guci.

    Popullata shqiptare ėshtė mė e reja nė Evropė, mosha mesatare e saj sillet prej 24 deri 27 vjeē.

    Shqiptarėt i takojnė konfesioneve : muslimane, katolike, ortodokse. Megjithė kėtė, shqiptarėt kurrė nuk kanė njohur konflikte religjioze mes tyre, shembull i shkėlqyer sot, i njė regjioni qė posedon njė nivel tė shtuar ekumenik.

    Nga 6,5 million shqiptarė qė banojnė nė Kosovė dhe Shqipėri, 45% kanė banuar nė takat e tyre nė ish-Jugosllave. Mu pėr kėtė ata nuk mund tė konsiderohen minoritet por si njė komb i ndar nė dysh, e ajo pjesė e mbatur nė tokat e tyre nė ish-Jugosllavinė e ndarė nė katėr pjėse tjera admnistarative : Kosovė, Maqedoni, Mal tė Zi dhe Serbi (Kosova Lindore).

    Qė nga okupimi i tokave shqiptare e deri nė ditėn e ēlirimit tė Kosovės (apo vuarjes sė saj nėn administratėn e UNMIK-ut - 1999) autoritetet serbe nė veēanti, e ato jugosllave nė pėrgjithėsi, shqiptarėve u kanė imponuar njė politikė tė negacionit sistematik lidhur me identitetin e tyre nacional, prandaj shpesh kanė organizuar ekspulsimin me forcė dhe masiv kah Turqia dhe Shqipėria, gjithnjė duke u konfiskuar tokat e tyre dhe duke ua atribuar kolonistėve serbė dhe malazezė.

    Prej viti 1876 deri nė vitin 1900, jo mė pak se 350'000 shqiptarė janė pėrzėnė nga tokat e tyre nga rajonet e Prokuples, Vranjes, Toplicės, Leskovcit, Nishit, etj.

    Gjatė lufėrave ballkanike, 1200'000 shqiptarė janė ekspulsuar (pėrzėnė me dhunė) nga Kosova.

    Nė mes tė dy luftėrave botėrore, 300'000 shqiptarė janė ekspulsuar nė Turqi e 50'000 nė Shqipėri. Tokat e tyre janė shpronėsuar pastaj janė kolonizuar nga 65'613 kolonė serbė.

    Pas luftės sė Dytė Botėrore, 500'000 shqiptarė janė pėrzėnė me dhunė nga Kosova dhe kanė shkuar nė Turqi, nė vendet evropiane, Australi dhe SHBA .

    Pas demonstratave tė vitit 1981, pothuajse 500'000 shqiptarė e kanė lėshuar Kosovėn, pėr tė shpėtuar nga represioni serb dhe mizerja.

    Ekzaminimi i kėtyre strategjive ka mundėsuar modifikimin e pėrbėrjes kompakt dhe etnike tė territoreve shqiptare dhe ėshtė bėrė objekt i publikimeve shkensore serbe. Kėto studime kėshillojnė asimilimin, presioni ekonomik dhe represionin policor, por edhe ēnderimin, shkatimin e konflikteve ndėr etnike, madje edhe djegjen e ndonjė lagje qyteti apo fashti tė tėrė.

    Shembull : « Shteti serb nuk duhet hargjuar para pėr tė lehtėsuar jetėn shqiptarėve, por pėr t’i detyruar ata, tė ikin sa mė shpejtė qė tė jetė e mundur », thoshte nė vitet e njėzeta Kryeministri serb Nikolla Pashiq.

    Serbia ndjeku kėtė politikė, e cila mbushi kampet dhe qendrat e Evropės Perėndimore me refugjatė shqiptarė tė Kosovės dhe kjo gjendje zgjati deri nė mbarimin e luftės.


    __________________________________

    PASQYRĖ E SHKURTĖR HISTORIKE
    __________________________________

    Tė dhėnat parahistorike dhe tė Antikės na mėsojnė se Shqipėria ishte njė vend me njė civilizim tė lartė. Shqiptarėt, si popull autokton, kanė prejardhjen nga illyrėt, tė cilėt banonin gjithė lindjen e Ishullit ballkanik.

    Roma ndėrmori shumė ekspedita ushtarake kundėr ilirėve. Luftėrat iliro-romake, sidomos rezistenca ilire zgati me qindra vite. Mė nė fund, Roma i pushtoi tokat ilire nė Veri dhe Jug.

    Deri nė shekullin e VII, asnjė burim historik nuk flet pėr vendosjen e fiseve sllave as nė Perandorinė e Re e as nė Perandorinė e Vjetėr, apo nė Dardani (Kosovėn e sotme)

    Kėshtu, nga tėrė ai territor i gjerė i ilirėve i Epokės Antike, tė vetemet territore qė nuk iu nėnshtruan kolonizimit sllavė, tė shekullit tė VII deri nė shek. IX, pėrbėjnė hapsirėn territoriale qė shqiptarėt e banonin nė Masjetė, e nė tė cilėn banojnė edhe sot. Pra Shqipėria dhe Kosova.

    Nė vitin 1217, shteti serb, i formuar nė tokėn e Malit tė Zi tė sotshėm, fillon tė shtrihet deri nė Pejė. Pjesa kryesore e Kosovės mbetet jasht kufijve tė atij shteti. Ashtu, siē konsaton me tė drejtė historiani francez Alain Ducellier, « ēdo argumentim i tipit ‘historik’ vetėm sa demanton tezėn ‘serbe’, ngase historia na mėson, se serbėt kundruell Kosovės, janė vetėm pushtues tė ardhur vonė nė tokat shqiptare ».

    Kah mesi i shekullit XIV, Shqipėria bėhet teatėr i pėrgjakshėm i luftėrave shumė tė rėndėsishme nė mes tė shqiptarėve dhe mbretit Dushan, i cili e shtriu perandorinė serbe duke pushtuar Shqipėrinė dhe i dha veti titullin e perandorit Bizabtine tė Sllavonisė dhe Shqipėrisė.

    Nė shekullin e XIV, kur turqit filuan pushtimin e Balkkanit, ata hasėn gjithkund nė rezistencė. Kėshtu nė vitin 1385, nė Betejėn e Savrės, Myzeqesė, siē quhet sot, shqiptarėt u mundėn nga Turqit, e princi i tyre Balsha II u vra.

    Nė qershir tė vitit 1389, u zhvillua Beteja e Kosovės, nga e cila historianėt serbė krijuan mitin e tyre pėr tė themeluar pretendimet e tyre politike pėr Kosovėn. Nė realitet, kjo betejė u zhvillua nė mes tė turqėve dhe njė koalicioni ballkanik, nė tė cilin shqiptarėt luajtėn njė rol dominant (vlen tė pėrmendet, se dy nga shatė shefat e koalicionit ishin shqiptarė). Pas kėsaj humbjeje tė pėrgjakshme, nuk ia vlente mė tė organizohej ndonjė koalicioni anti-turk nė Ballkan.

    Gjatė shkullit XV, shqiptarėt kanė organizuar njė nga rezistencat mė tė njohura kundėr tuqėve nė tėrė Ballkanin. Kėshtu, nėn udhėheqjen e Skėnderbeut, ata gjatė 25 viteve, radhitėn fitoret ushtarake, duke realizuar veprėn mė tė madhe politike dhe historike me krijimin e shtetit shqiptar, tė pavaruar dhe tė bashkuar. Me tė drejtė, Skėnderbeu quhet mbrojtėsi i civilizimit evropian dhe ushtari i Rilindjes dhe protektori i kristianizmit. Statuja e tij, e ngjashme me atė tė Tiranės, sė shpjeti do ta stolisė edhe Prishtinėn, e ne shqiptarėt e Kosovės do ta nderojmė dhe do t’i buzėqeshim me krenari !

    Nė Shqipėri, sikur ēdo kund nė Ballkan, nė shek. e XIX, ne shqiptarėt filluam njė etapė tė re kundėr pushtuesit turk. Kriza e Orjentit kishte pėr qėllim shkatėrrimin e Perandorisė Otomane para Rusisė dhe Carit nė vitin 1878. Rusia, duke pėrfitaur nga superioriteti ushtarak i saj, imponoi nė Kongresin e Berlinit njė vendim shumė tė padrejtė ndaj shqiptarėve. Kongresi i Berlinit i dha Serbisė, Malit tė Zi dhe Greqisė shumė territore tė banuara ekskluzivisht me shqiptarė. Si rezultat i kėsaj situate, mė se 200'000 shqiptarė kanė emigruar, duke i lėnė vatrat e tyre pėr gjithnjė.

    Si pėrgjigje Kongresit tė Berlinit, e kundėr rrezikut tė dhėnjes sė tokave tė tyre shteteve fqinje ballkanike, shqiptarėt konvokuan nė Prizren, nė Kosovės, njė asamble tė tė gjithė pėrfaqėsuesėve shqiptarė nga tė gjitha regjionet shqiptare e cila njihet me emrin « Lidhja e Prizrenit ». Duke iu falėnderuar kėsaj Assambleje, ēeshtja shqiptare bėri hapin e parė kah skena diplomatike evropiane.

    Nė fillim tė shekullit tė XX, shqiptarėt u ngritėn nė luftė kundėr Perandorisė Otomane. Nė vitet 1910-1912, shpėrthyen nė Kosovė dhe nė takat shqiptare kryengritje zinxhirore. Qėllimi i tyre ishte bashkimi i 4 vilajeteve shqiptare : i Janinės, Shkodrės, Manastiri dhe Kosovės pėr tė fituar autonomin adminstrative dhe politike tė kėtyre vilajeteve tė banuara me shqiptarė, pra, Rilindjen e Shqipėrisė. Edhe kėsaj radhe turqit u treguan tė shurdhėr ndaj revendikimeve tė shqiptarėve. Shqiptarėt ēliruan pothuajse tėrė Kosovėn, muarėn qendrėn administrative dhe strategjike turke nė Ballkan, Shkupin, tė cilin e ēliruan, mė 12 gusht 1912.

    Shtet ballkanike u lidhėn mes vete pėr tė penguar Perandorinė Otomane, qė shqiptarėve tu akordonte tė drejtat e tyre legjitime. Lufta e popullit shqiptar kishte treguar dekomponimin e e Perandorisė otomane. Shtet ballkanike pėrfituan nga kėto ngjarje pėr t’i shpallur luftė Turqisė dhe pėr t’i riokupuar territoret qė shqiptarėt i kishin ēliruar.

    Nė falkė tė luftės ballkanike, mė 28 Nėntor 1912, nė Vlorė, shqiptarėt pas 500 vjet okupimi otoman proklamuan (shpallėn) pavarėsinė e shtetit tė tyre.

    Konferenca e ambasadorėve nė Londėr, e mbajtur nė vitet 1912-1913, i ndau nė mėnyrė shumė dramatike territoret shqiptare. Ky vendim tragjik u muar kryesisht pėr shkak tė influencės sė Rusisė.

    Nga 70'000km2 tė populluar ktyesisht me shqiptarė, territori i Shqipėrisė u tkurrė nė vetėm 28’748km2. Kėshtu, Serbia zgjeroi territorin e saj pėr 82% e numrin e banorėve pėr 55%, ndėrsa Mali i Zi zgjeroi territorin e tij pėr 52% e numrin e banorėve 100% (Mali Zi fitoi 240'000 banorė prej tė cilėve 1800'000 shqiptarė). Pra, Serbia dhe Mali i Zi u zgjeruan me territorin shqiptar tė quajtur Kosovė. Nė kėto territote banonin 78.1% tė shqiptarėve nė pėrgjithėsi.

    _____________________________________________

    KOSOVA NĖ PERIUDHĖN : 1912-1918
    ____________________________________________

    Kryeministri serb i asaj kohe, Milovanoviq, kishte filluar luftėn e parė ballkanike nė vitin 1912 me tė njejtin sllogan, tė cilin e pėrvetėsoi trashiguesi i tij Milosheviq, 89 vjet mė vonė. « Njė shtet i vetėm duhet t’i bashkojė tė gjithė serbėt, ose Ballkani do tė shndėrohet nė njė varr tė madh ».

    Qė ditėt e para tė okupimit tė Kosovės, ushtritė serbe dhe malazeze kryen atrocitete nga mė makabret. Mė 21 shkurt tė vitit 1913, 42 shqiptarė tė fshatit Nishor janė pushkatuar nė shenjė reprezaljeje, pasi qė njė ushtar serb ishte plagosur. S’paku 130’00 shqiptarė janė vra nga ushtritė serbo-malazeze gjatė luftėrave ballkanike.

    Njė komision hetimor i Institutit Carnegie (SHBA) raportonte aso kohe me kėto shprehje pėr sjelljet e autoriteteve serbe dhe malazeze nė Kosovė : « Djegje fshatrash, vrasje dhe masakra masive kundėr njė populli tė paarmatosur dhe tė pafajshėm. Dhunime tė papara, plaēkitje tė ēdo llojshme, kėto janė mjetet e pėrdoruara tė ushtrive serbo-malazeze pėr tė ndėrruar fizionominė etnike tė regjioneve tė popullzuara me shqiptarė ».

    Autoritetet okupuese ndėrmorrėn tė gjitha masat pėr konvertimin masiv tė popullit shqiptar, katolik dhe musliman, nė religjionin ortodoks sllavė, duke imponuar me dhunė edhe pėrkthimin e emrave tė fshatrave dhe qyteteve shqiptare nė gjuhėn sllave ; veē kėsaj ato (autoritetet) provokuan njė ekzod tė shqiptarėve kah vendet limitrofe me Kosovėn.

    Mė 14 korrik 1914, Austro-Hungaria i deklaroi luftė Serbisė, duke okupuar dhe ndarė Kosovėn me Bullgarinė. Pas kapitullimit tė kėsaj tė fundit, mė 29 kusht 1918, u krijua Mbretėria Serbo-Kroato-Sllovene (SKS). Kosova dhe gjysma e kombit shqiptar me territore iu dhanė kėsaj mbretėri fantome, nga Fuqitė e Mėdha, nė Traktatin e Saint-Germain-en-Laye, mė 10 shtator 1919.

    _______________________________________

    KOSOVA NĖ PERIUDHĖN 1918-1941
    ______________________________________

    Pėr krijimin e kreaturės Jugosllavi, Nikolla Pashiqi, u rekomandte kėtė sjellje autoriteteve jugosllave kundėr shqiptarėve : « Autoritet shqiptare, duhet vrarė me pishtole, ndėrsa popullin me topa dhe mitroloza ».

    Vetėm gjatė muajve janar dhe shkurt tė vitit 1918, 11'829 shqiptarė janė vra nga armata jugosllave e 9109 shtėpi i kanė djegur.

    Mė 6 janar 1921, 1253 shqiptarė, burra, gra, fėmijė dhe pleq tė 8 fshatrave tė distriktit tė Podujevės janė masakruar pa ndonjė arsye.

    Sipas njė dokumenti, tė asaj kohe, qė ruhet nė Kombet e Bashkuar, qėllimi i kėtij terrori ishte mė sa vijon :

    · tė pėrdoren tė gjitha mjetet pėr tė provokuar njė ekzod me pėrmasa tė mėdha
    · tė pėrdoren tė gjitha mėnyrat dhe mjetet pėr denacionalizim dhe asimilimin e popujve qė nuk reagojnė
    · tė internohen dhe eksterminohen tė gjithė personat qė nuk pranojnė tė lėshojnė vendin ose qė nuk pranojnė tė vihen nė sherbim tė sllavizimit. Arkivat e Kombeve tė Bashkuara, dosja S 391-4)

    Autoritetet serbe, nė atė periudhė, filluan t’i pėrvetėsojnė tokat shqiptare duke ua dhėnė kolonistėve serbė, tė cilėt merrnin prej 8 deri nė 27 hektar pėr familje.
    Mė 11 korrik 1938, Jugosllavia nėnshkroi me Turqinė njė konventė, nė tė cilėn parashihej qė 40'000 familje shqiptare tė ekspulsohen pėr Turqi gjatė tetė viteve nė vazhdim.

    _________________________________________

    KOSOVA NĖ PERIUDHĖN : 1941-1945
    ________________________________________

    Mė 6 prill 1941, Hitleri sulmoi Jugosllavinė. Armata jugosllave sulmoi popullin shqiptarė, duke vrarė ushtarėt shqiptarė nė radhėt e veta, duke djegur shumė fshatra tė Kosovės, nė vend se ta mbėronte vendin.

    Kosova pastaj u okupua dhe u nda nė mes tė Gjermanisė, Bullgarisė dhe Italisė. Populli shqiptar shprehu moskėnaqėsinė e vetė, dhe nė vitin 1942, u krijuan njėsitet e para ushtarake tė rezistencės kosovare. Nė vitin 1943, u krijua Komanda Supreme e Armatės Nacional Ēlirimtare tė Kosovės. Kjo komandė kishte kompetencat dhe prerogativat e njejta sikur komandat e ngjajshme qė u paraqitėn nė Kroaci, Serbi dhe Slloveni.

    Mė 31 dhjetor 1943, mė 1 dhe 2 janar 1944, mbahet Konferenca e Bujanit tė Gjakovės, e njohur si Koferenca konstituive e Kėshillit pėr Ēlirimin Kombėtar tė Kosovės. Nė kėtė konferemcė ; 43 nga 49 delegatė tė pranishėm ishin shqiptarė, 3 ishin serbė e 3 ishin malazezė, proporcionalisht me pėrqindjen nacionale tė Kosovės. Kjo Konferencė unanimisht adoptoi rezolutėn, sipas sė cilės i njihej « popullit shqiptar », e drejta pėr vetėvendosje, qė nėnkuptonte edhe ndarjen, « qė do tė thot, bashkimin me Shqipėrinė ».

    Duke reaguar kundėr kėsaj Konference, Partia Komuniste e Jugosllavisė u dha urdhėr reparteve tė rezistueseve kosovarė tė lėshojnė Kosovėn pėr tė shkuar nė Vojvodinė, pėr tė luftuar nė frontin e Veriut. Shaban Polluzha kundėrshton dhe me mijėra ushtarė kėthehet nė Drenicė pėr ta mbrojtur popullin shqiptar. Ndėrsa, Fadil Hoxha me repartet e veta niset pėr Vojvoinė.

    Divizionet serbe, maqedone dhe malazeze e pushtojnė Kosovėn pėrseri dhe terrorizojnė popullin shqiptarė tė pambrojtur. Ky terror provokon kryengritjet e popullit shqiptar nė Gjilan, Ferizaj dhe Drenicė gjatė muajve nėntor e dhjetor 1944 dhe janar tė vitit 1945. Rezistenca duke qenė e pamundur pėr shkak tė ndarjes sė reparteve shqiptare, ushtritė jugosllave pėrfitojnė nga kjo situatė dhe i shuajnė kėto kryengritje me gjak, duke vrarė 47'300 shqiptarė tė Kosovės.

    Nė mars tė vitit 1945, vetėm gjatė njė dite, gati 6000 ushtarė shqiptarė, tė cilėt ishin mobilizuar pėr t’i dėrguar nė frontin e veriut ; nė Trieshtė, Slloveni, janė pushkatuar me urdhėrin e autoriteteve tė armatave jugosllave.

    Nė korrik tė vitit 1945, atėherė kur gjendja e luftės ekzistonte ende nė Kosovė, vendimet e Konferencės sė Bujanit anulohen nga Konferenca e Prizrenit, e mbajtur nėn tytat e armėve tė policisė dhe ushtrisė jugosllave. Kosova okupohet pėr herė tė tretė nga Serbia.

    Edhe pse mė vonė, u bėnė disa hapa nė pėrmirėsimin e gjendjes sė shqiptarėve tė Kosovės, sa pėr tė ndrequr gabimet, kurrė vala e arrestimeve dhe burgosjet e shqiptarėve tė Kosovės regjimi komunist i Titos, e nė veēanti represioni policore i ministrit tė brėnshėm tė Jugosllavisė, serbit Aleksander Rankoviqit, nuk i kanė ndalur. Nga tė burgosurit mė tė njohur shqiptar njihet Adem Demaēi, i cili kaloi nė kazamatat sebe afėr 30 vite. Kurrė numri i tė burgosurve shqiptarė, ndoshta, nuk do tė dihet.

    Situata represive ndaj shqiptarėve tė Kosovės kulmon me organizimin e demonstratave tė studentėve nė vitin 1968. Ata kėrkuan lejimin e flamurit shqiptar, hapjen e Universitetit shqip nė Prishtinė dhe Republikėn e Kosovės nė kuadėr tė Federatės Jugosllave. Nga kjo rezultoi lejimi i flamurit, Universiteti i Prishtinės, por akordimi i Republikės nuk u aprovua si dhe demonstratat u shuan nė gjak. Kjo gjendje e moskėnaqėsisė vazhdoi deri nė vitin 1981, edhe pse u lejua Kushtetuta e viti 1974, e cila avansonte dukshėm statusin e Kosovės, por jo nė shkallė republike. Shqiptarėt tė pakėnaqur me statusin e tyre vazhduan aktivitetin legal dhe ilegal, pėr njė status mė tė mirė, por edhe burgosjet dhe maltretimet nuk i ndali policia jugosllave.

    ________________________________________

    KOSOVA NĖ PERIUDHĖN : 1981-1991
    ________________________________________

    Nė demonstratat masive tė marsit 1981, shqiptarėt e Kosovės kėrkuan, prap pėr Kosovėn, statusin e Republikės dhe mbajtjen e zgjedhjeve tė lira. Autoritetet Federale, armata dhe policia, nėn presionin dhe influencėn e serbėve, e shtypėn me tanke « pranverėn kosovare ». Dhjetėra demonstrues i vranė, qindra tė tjerė i plagosėn. Nė vend tė dialogut, autoritetet e jugosllave i imponuan Kosovės njė regjim militaro-policor, i cili filloi njė inkuizicion tė vėrtetė juridik dhe policor. Sipas statistikave zyrtare jugosllave, njė e treta e popullit shqiptar tė Kosovės ka kaluar nėpėr duarėt e policisė pėr motive politike gjatė viteve 1981-1991.

    Qindra procese politike nga gjygjet civile dhe ushtarake u shqiptaun duke denuar mė shume sė 6000 shqiptarė, me vuajtje denimi deri nė 20 vjet burgim, ndėrsa 20'000 procese politike tjera janė shqiptauar nga gjygjet dhe policia me vuajtje denimi deri nė 60 ditė burg.

    Nė mars tė vitit 1989, pėr vetėm njė ditė, 350 intelektalė shqiptarė janė arrestuar nga policia. Pa kurrėfarė forme tė padisė ngarkuese, janė mbajtur dhe torturuar pėr disa muaj nė burgjet e Serbisė

    Sipas mjekėve, mė se 120 shqiptarė janė vrarė gjatė demonstratave, shumica e tyre janė qėlluar me plumba dum-dum pas shpine. Ndėrsa 64 tė rinj shqiptarė kanė bėrė « vetėvrasje » gjatė sherbimit ushtarak. Por, trupat e tyre kanė pasur shenja tė dhunės dhe disa edhe impakte vdekjeprurės me plumba, ēka e vėrteton tezėn e ekzekutimeve. Mė i njohur ėshtė rasti i Paraqinit, i pandriēuar nga njė komision neutral, edhe sot e kėsaj dite.

    Policisė sekrete jugosllave nuk i shpėtuan as aktivistėt e ēeshtjes kėmbėtare nė mėrgim. Pesė shqiptarė janė vrarė nga kjo polici nė Belgjikė dhe Gjermani, sepse denonconin para opinionit perėndimor represionin qė ushtrohej kundėr shqiptarėve tė Kosovės nga policia dhe ushtria serbe. Kėtu duhet pėrmendur Vehbi Ibrahimi, Jusuf Gėrvalla, Kadri Zeja, Bardhosh Gėrvalla dhe Enver Hadri.


    Analizė

    I

    Lėvizjen e shqiptarėve pėr demokraci dhe pėr njė status nė rang republike pėr Kosovė, ėshtė pėrdorur nga serbėt si pretekst pėr « defederalizimin » e Jugosllavisė dhe pėr tė suprimuar autonominė e krahinės sė Kosovės dhe tė Vojvodinės : mė 23 mars 1989 policia dhe ushtria rrethuan Parlamentin e Kosovės me tanke, imponuan suprimimin e statusit tė autonomisė qė kishte Kosova, sipas Kushtetustės sė viti 1974.

    Nė mars te vitit 1990, autoritetet ushtarake serbe, me qėllim tė provokimit tė njė kryengritjeje tė armatosur tė popullit shqiptar dhe pasi kishin aplikuar nė shkolla politikėn e segregacionit, helmuan mė se 7'000 nxėnės shqiptarė tė Kosovės.

    Nė kėtė kohė tashmė formohet Lidhja Demokratke e Kosovės nė krye me Dr. Ibrahim Rugovėn, tė cilės iu bashkuan shumica e shqiptarėve, sepse, Dr. Rugova ishte njeriu i parė, qė atė qė tė tjerėt e kishin kėrkuar me demonstrata dhe me organizime ilegale, e kėrkonte haptas dhe para gjithė botės, nė konferenca shtypi-Kosovėn Republikė. Lidhja Komuniste e Jugosllavisė pėr Kosovė u shkatėrrua dhe filloi formimi i partive tjera, nga mė tė njohurat ishin PSHDK dhe NDSH, por edhe ndonjė qė kishte ende orientim pro jugosllavė, me bindje tė sigurtė qė Jugosllavia nuk do tė shkatėrrohej.


    II

    Mė 26 qershor 1990, autoritete serbe dekretuan ligjin pėr marrėdhėnien e punės nė rrethana tė jashtzakonshme. Sipas kėtij ligji, tė gjithė drejtorėt shqiptarė tė ndėrmarrjev, institucioneve kulturore dhe administrative, nė shumicėn e shkollave, ku bėnė pjesė edhe universiteti, pėrjashtohen nga puna dhe zėvendėsohen me drejtorė tė rinj eskluzivisht serbė. Nė Fakultetin e mjekėsisė nė Prishtinė, tė gjithė mjekėt shqiptarė dhe infermieret janė pėrzėnė nga puna me polici, me urdhėr tė drejtorit tė ri serb.

    Deri para luftės, mė shumė se 800'000 shqiptarė janė pėrjashtuar nga puna, njė e trtea e popullsisiė si shkak i kėsaj mė nuk kishte punė. Aparati administrativ serb, i instaluar nė Kosovė, tash punėsonte vetėm serbė. Duke pėrjashtuar sistematikisht nga puna ; punėtorėt, drejtorėt, mjekėt, gjykatėsit, policėt shqiptarė, profesorėt dhe punėtorėt tjerė shqiptarė, autoritetet serbe kanė shkatėrruar totalisht ekonominė, sistemin shėndetsor, juridik, shkollor dhe administrativė tė Kosovės.

    Autoritetet serbe nė vazhdim konfiskuan apartamentet e shqiptarėve tė larguar nga puna, tė cilėt i hudhnin nė rrugė. Pranarėt e rinj serbė instaliheshin pa vonuar.


    III

    Mė 2 qershor 1990, Parlamenti i Kosovės i konvokuar legalisht me format e parapara, sipas Kushtetutės 1974, proklamoi Kosovėn entitet tė pavaruar nga Serbia, por ende tė varur nga federata jugosllave.

    Mė 5 qershor 1990, autoritetet serbe suspenduan nė baza jokushtetuese Parlamentinė dhe qeverinė e Kosovės. Disa deputet dhe anėtarė tė qeverisė u arrestaun dhe u akuzuan nga regjimi i Serbisė pėr kundėr-revolucion. Tė tjerėt kanė qenė tė detyruar tė lėshojnė Kosovėn, ose tė jetojnė nė mėnyrė klandestine. Tė njėjten ditė, ndėrtesa e Radio Televizionit tė Prishtinės ėshtė marrė me dhunė nga policia ; 1350 gazetarė, teknikė dhe producentė u larguan nga puna. Televizioni do tė mbetet i mbyllur pėr shqiptarėt deri nė mbarim tė luftės, ku nuk pati asnjė emision nė gjuhėn shqipe. Nė ndėrkohė, qeveria e Kosovės nė egzil bėri marrėveshje me TVSH pėr 25 minuta emision lajmesh pėr dhe mbi Kosovėn.

    Mė 7 shtator 1990, Pralamenti i Kosovės, i konvokuar nė klandestinitet, ka aprovau Kushtetutėn, sipas sė cilės Kosova proklamohet republiekė nė kuadėr tė federatės-apo eventualaisht tė ndonjė konfederate jugosllave. Nga kjo shihet se ende lufta pėr shkatėrrimin e Jugosllavisė nuk kishte filluar nė Slloveni, por edhe nuk do tė vonojė.

    Nė vitin 1991, Serbia i mbylli tė gjitha shkollat nė gjuhėn shqipe nė Kosovė si dhe Universitetin e Prishtinės ; 430'000 nxėnės dhe studentė shqiptarė nuk kishin mė tė drejtė mėsimi nė gjuhėn amtare shqipe. Ky diskrimin u aplikua kundėr shqiptarėve nė Maqedoni, nė Mal tė Zi dhe nė Serbie (Kosova Lindore).


    IV

    Serbia filloi distribuimin masiv tė armėve popullatės serbe duke krijuar kėshtu kushtet e nevojshme pėr konflikte tė pėrmasave tė mėdha.

    Aksione ndeshkimi u aplikuan kundėr shqiptarėve : policia rrethon lagje qytetesh apo fshatra shqiptare, ndjek dhe rrah kalimtarėt dhe shkon aq larg sa vret edhe njerėz nė shtėpi tė tyre, madje edhe kur nuk shfaqin kurrėfarė rezistence. Shumė familje janė plaēkitur nga policėt serbė, tė cilėt u merrnin nė tė shumtėn stolit prej ari, argjendi dhe ornamente tjera, e nė veēanti deviza.

    Aplikimi i diskriminimit etnik, violenca flagrante, sistematike dhe masive e drejtave tė njeriut, vrasja e qindra personave tė pafajshėm, segregacioni nė shkolla, uzina, spitale, universite, armatė dhe nė tė gjitha fushat e jetės, ishte rezultat i okupimit serbė nė Kosovė.

    Kjo politikė e terrorit e detyroi Parlamentin e Kosovės tė organizojė njė referendum nė Kosovė, duke pasur parasysh proklamimin e Republikės sė pavaruar dhe sovrane tė Kosovės. Pjesėmarrja ishte nė 87% e popullit tė moshės madhore dhe me drejtė vote, ndėrsa 99,87% janė deklaruar nė favor tė kėtij vendimi.


    V

    Pėr tė zgjedhur problemin kombėtar nė Jugosllavi, autoritetet serbe bėnin njė politikė me « dy kute, per tė njejtėn peshė » : nga njėra anė pėrdornin legjitimitetin historik, duke thėnė se Kosova, edhe pse e banuar 90% me shqiptarė, ishte djepi i Serbisė ; nga ana tjetėr serbėt sherbeheshin me legjitimitetin demografik duke pretenduar se Vojvodina, e banuar me shumicė serbe (54%) ėshtė parti integrale e Serbisė, kėshtu, mbronin tezėn se serbėt, minoritar nė Kroaci kishin tė drejtė tė shkėputen nga kjo republikė, madje edhe me ēmimin e derdhjes sė gjakut.

    Nė mėnyrė paradoksale, serbėt ishin nė gjendje tė reprimojnė shumė rėndė ēdo shqiptar, i cili guxonte tė revendikojė atė qė serbėt kėrkonin nė Kroaci dhe Bosnjė e Hercegovinė ; ata luanin pra nė kartėn e principeve etnike, historike apo politike dhe impononin zgjedhje qė u pėrgjigjej vetėm interesave tė tyre kombėtare.


    __________________________________

    KOSOVA NĖ PERIUDHĖN : 1991-2001
    ___________________________________

    Kjo periudhė karakterizohet si mė e errta nė hitorinė e vjetėr apo tė re tė Kosovės. Pėrjashtim bėjnė vitet pas luftės. Okupi dhe kolonizimi i Kosovės nga regjimi gjakpirės dhe barbar i Millosheviqit nuk njeh kufi. Policia dhe ushtria serbe mund tė silleshin sipas deshirės sė tyre, pa respektuar madje as ligjet e veta nė fuqi. Shqiptarėt e Kosovės trajtoheshin si qytetar tė dorės pa tė drejta dhe dinjitet njerėzor. Qindra e mija tė rinj shqiptar tė Kosovės, tė xhveshur nga ēdo prespektivė, lėshonin vendin pėr tė shkuar jasht. Familje tė tėra marrin tė njejtėn rrugė, familja shqiptare fillon tė dekomponohet (shkatėrrohet). Pastrimi etnik i paraparė nga tė gjitha regjimet serbe gjatė historisė filloi tė realizohet nė qetėsi, por para syve tė gjithė botės.

    Pėrkundėr kėsaj situate shumė tė vėshtirė, LDK dhe partitė tjera shqiptare tė Kosovės organizojnė njė sistem paralel tė jetės, ose tė mbetejes gjallė. Me financimin e Diasporės, ia arrijmė tė organizojmė sistemin shkollor dhe tė sheendetsisė. Por, varfėria ēdo ditė trokiste nė derėn e ēdo kujt dhe deshprimi instalohej nė shpirtin e tė rinjve. Ēuditrisht grupe tė armatosura paraqiten dhe sulmojnė policėt serbė. Edhe komunikatat, nė emėr tė njė ushtrie UĒK-sė (Armata Ēlirimtare e Kosovės) paraqiten nė shtyp. Opinioni publik shokohet, nuk kupton se ēfarė po ndodhė. Me fillimin e vitit 1997, komunikatat shpeshtohen me ritmin e aksioneve tė kryera mbi patrullave tė policisė serbe. Regjimi i Millosheviqit vendos tė shtyp kėto grupe dhe sulmon disa familje nė rrafshlartėn e Drenicės, qerdhe e UĒK-sė. Nė pranverėn e vitit 1998, policia serbe masakron shumė familje, pa bėrė dallim nė mes burrave e grave, apo fėmijėve dhe tė rriturve. Nė kėtė shtėrngatė, UĒK ngjeshte radhėt, por ende ishte e padukshme, por ishte ēdo kund. Lufta pėr ēlirimin e Kosovės fillon. Bashkėsia ndėrkombėtare ua tėrheq vėrejtjen tė dy palėve nė konflikt, e nė veēanti regjimit tė Millosheviqit. Pėr kėtė qėllim ajo, (Bashkėsia …) dėrgon observatorėt e saj nė Kosovė. Pas masakrės sė Reēakut, ku policia serbe masakroi 45 civilė, komuniteti ndėrkombėtar u indinjua dhe vendosi tė reagojė.

    Nė vitin 1999, Armata mė e fortė (NATO) vihet nė alert maksimal. Diplomacia ndėrkombėtare kėrkon pėr herė tė fundit nga Millosheviqi tė stopojė policinė dhe armatėn, pėr tė gjetur njė pėrfundim politik pėr Kosovėn, pėrndryshe pasonte intervenimi i NATO-s dhe ishte i paevitueshėm. Millosheviqi, si gjithnjė bėhet i shurdhėr, NATO fillon aksionin duke bombarduar pėr 78 ditė me radhė pa ndėrpre Serbinė. Gjatė gjithė kėaj kohe, serbėt depotojnė nė Maqedoni dhe Shqipėri mė se 1'200'000 shqiptarė tė Kosovės. Pas 78 dite, Serbia pranon planin e paqės nė Kumanovė dhe tėrheq forcat e veta policore dhe ushtarake nga Kosova. NATO hynė triumfalisht nė Kosovė e me te edhe 1'200.000 shqiptarėt e deportuar, tė cilėt nuk pritėn hyrjen e organizuar nga organizatat humanitare. Bota u mallėngjye nga gjesti i shqiptarėve.

    Pas Aleancės ushtarake tė NATO-s, nė Kosovė u vendos UNMIK-u (Administarat e Pėrkohshme e Kombeve tė Bashkuara me kryeadministratorin e parė tė Kosovės, francezin Bernad Kuchner.

    Aktualisht Kosova ende administrohet nga UNMIK-u, pėr njė peroidė tranzitore tre vjeēare. Konformė rezulutės 1244 tė Konferencės sė Rambouillet. Kosova shumė shpejtė ka dalur nga faza e emergjencės, tash ka filluar periudha e stabilizimit politik. Mė 28 tetor 2000, janė mbajtur zgjedhjet e para tė lira komunale, tė cilat i ka fituar LDK nė shumicėn e komunave (24). Nė vitin 2001 ėshtė aprovuar Korniza Kushtetuese eKosovės (korniza ligjore) dhe mė 17 nėntor 2001, do tė mbahen zgjedhjet nacionale pėr parlamentin e Kosovės, nga i cili do tė dalin institucionet tjera (qeveria dhe kryetari i Kosovės) tė pranuara ndėrkombėtarisht. Kėto institucione e kanė pėr detyrė kombėtarė tė realizojnė referendumin pėr pavarėsinė e Kosovės, pas periudhės tranzitore, tė paraparė me rezulutėn 1244, nė Konferencėn e Rambouillet. Pas pavarėsisė, kush mund ta ndalė bashkimin e shqiptarėve nė njė shtet, i cili ndoshta do tė quhet ILIRI.

    PS : Pėr kėtė hartim kam pėdorur si bėrthamė njė doracak tė ish-ministrisė sė informatave tė Republikės sė Kosovės. Shumė pjesė i kam shtuar vetė duke konsultuar libra historie nė gjuhėn shipe dhe frėnge. Nėse dikujt i intereson njė version mė i shkurtėr nė gjuhėn frėnge, mund t’ia dėrgoj.

    Lexim tė kėnshėm!

  20. #20
    Perjashtuar Maska e illiriani
    Anėtarėsuar
    06-05-2002
    Postime
    658
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    po authori i vertete i ketij shkrimi siper, KOSOVA DHE EMRI I SAJ cili eshte author?

    a mjafton vetem titulli i ketij shkrimi dydimenzionalist?

    Po authori i vertete, kush eshte dhe te vazhdojme...
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga illiriani : 30-06-2002 mė 17:35

Faqja 1 prej 2 12 FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Esse dhe artikuj të muslimanëve
    Nga ORIONI nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 35
    Postimi i Fundit: 09-12-2010, 09:31
  2. Lidhja Shqiptare e Prizrenit
    Nga dodoni nė forumin Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 13
    Postimi i Fundit: 01-06-2009, 01:29
  3. Dosja antishqiptare e Greqisė, 1912-2007
    Nga BARAT nė forumin Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 645
    Postimi i Fundit: 15-10-2007, 20:27
  4. Historia e Kishes Katolike shqiptare ne Kosove
    Nga NoName nė forumin Komuniteti katolik
    Pėrgjigje: 1
    Postimi i Fundit: 15-06-2006, 17:43
  5. Si vjen bashkimi kombėtar?
    Nga Anton nė forumin Ēėshtja kombėtare
    Pėrgjigje: 493
    Postimi i Fundit: 22-02-2004, 00:19

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •