Close
Faqja 5 prej 13 FillimFillim ... 34567 ... FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 81 deri 100 prej 249

Tema: Ahmet Zogu

  1. #81
    Drinbach Maska e DYDRINAS
    Anėtarėsuar
    17-02-2005
    Postime
    7,899
    Faleminderit
    42
    15 falenderime nė 15 postime
    Vlash, na ka ardhur Mbreti!

    Bota Sot

    17.11.2012

    Bledi KASMI



    Sekėlldi nė PS. Kryetari nuk ėshtė i qetė. Sokol Balla e pyeste pak ditė mė parė nė emisionin e tij "Top Story", nėse do tė nderonte kthimin e eshtrave tė Mbretit Zog nė Atdhe dhe pėrgjigja ishte njė fytyrė e vrenjtur qė dukej se ishte e gatshme tė pėrpinte intervistuesin. Nga goja i erdhi nė mėnyrė tė vetėvetishme pėrgjigja: JO.
    Nė mėnyrė hokatare dhe nė dukje tė pafajshme intervistuesi kėmbėnguli, "Po pse?". Fytyra e tė intervistuarit nga e vrenjtur kaloi nė nxirje. Njė pyetje jashtė ēdo programimi dhe qė si rėndom nė tė tilla raste e nervozon sė tepėrmi Kryetarin Rama. Intervistuesi jo vetėm qė nuk ishte mjaftuar me pėrgjigjen qė ai kishte marrė nga pyetja e parė, por po kėrkonte edhe mė tej sqarime ose llogari. Pėrgjigja e radhės e Ramės ishte njė JO e menjėhershme e shoqėruar me njė pamje kėrcėnuese ndaj Ballės, qė tė mos guxonte tė vijonte mė tej nė kėtė temė.
    Duke e kuptuar se mimika e tij u bė e frikshme, i thirri mendjes se ishte nė transmetim tė drejtpėrdrejtė. Pėr zbutje, fytyrės sė nxirė i bashkoi njė buzėqeshje nga ato tipiket e tij, jashtė ēdo konteksti normal ku cepat e buzėve gati sa prekin majat e veshėve dhe dhėmbėt e rinj tė vėnė janė gati tė dalin nga goja e Kryetarit pėr tė kafshuar. Kėtu Balla u tėrhoq. Rama ėshtė i paparashikueshėm nė tė tilla raste.
    Pyetja qė shtrohet ėshtė e thjeshtė. Si ėshtė e mundur qė Kryetari i PS nuk mund tė artikulojė njė qėndrim politik publik pėr njė personalitet si Ahmet Zogu? I mirė apo i keq qoftė qėndrimi, Kryetari i partisė mė tė madhe tė opozitės duhet tė japė argumente pėr "popullin opozitar". Tė thotė tė paktėn atė qė thoshte Enver Hoxha, qė "Mbreti ishte Satrap". Tė thotė fjala vjen atė qė thonė historianėt e tij nga Paskali tek Xhufi dhe me radhė, se e shiti Shqipėrinė, se ishte tradhtar, se vodhi floririn apo broēkulla tė tjera qė kemi 75 vite qė i dėgjojmė. Por, Rama as nuk i pohon kėto dhe as nuk na jep publikisht arsyet se pėrse nuk duhet respektuar dhe nderuar Mbreti Zog, duke e veshur pėrgjigjen e kėsaj pyetjeje me njė vello misteri, jo mė vetėm nė planin partiak, por nė atė personal.
    Nė njė mbledhje tė grupit parlamentar tė muajit shtator, deputeti Braēe kėrkoi nga Rama qė tė dinte qėndrimin qė do tė mbante PS pėr figurėn e Ahmet Zogut dhe nuk mori asnjė pėrgjigje. Kjo vinte pas deklaratės sė bėrė nga deputeti Majko, i cili e vlerėsoi ndryshe nga deputetė e tjerė tė PS largimin e Ahmet Zogut nga Shqipėria.
    "Mendoj se ka akte qė duhen vlerėsuar dhe p.sh njė akt qė duhet vlerėsuar ėshtė ai i largimit tė Ahmet Zogut jashtė vendit nė pushtimin e Italisė. Shumė historianė e kanė cilėsuar si akt tradhtie, por pėr mua akti i largimit tė mbretit Zog ėshtė akti i vetėm juridik qė i tregonte botės sė Shqipėria ishte pushtuar nga Italia dhe duhet vlerėsuar me pozitivitet. Kėtė e tregojnė edhe eksperiencat e huaja te mbretėrve tė tjerė. Kėtu ka njė hile, pasi njė pjesė e shoqėrisė shqiptare dhe e formacioneve antizogiste e pėrqafuan si pozitiv aktin e pushtimit nga Italia dhe pothuajse nuk flitet fare pėr deputetėt qė kanė firmosur pėr dorėzimin e kurorės tė mbretit Zog, Italisė dhe ky ėshtė krim shtetėror. Nuk po them qė kjo e zhvesh Ahmet Zogun nga tė metat e tij, por ky akt mendoj se duhet te ndriēohet.".
    Kjo ishte deklarata publike e Majkos, e cila solli reagimin e Braēes. Ndėrsa dje, njė tjetėr deputet i PS, Balla i kėrkonte llogari Presidentes sė Kosovės, Jahjaga se pėrse po vinte nw Tiranw qw tė nderonte figurėn e Ahmet Zogut, ndėrkohė qė kėtė po e bėjnė publikisht edhe deputetė tė tjerė tė PS.
    Dyzimi qė ka pėrfshirė PS nė lidhje me qėndrimin qė duhet mbajtur ndaj figurės sė Ahmet Zogut, nė fakt ėshtė njė dyzim, tė cilit nuk po mund t'i japė pėrgjigje Kryetari i PS. Vetė Rama ėshtė njeriu mė i dyzuar nė kėtė histori. Nga njėra anė, pėrmes heshtjes, Rama po mundohet tė fshehė diēka nga historia e familjes sė tij. Kjo e bėn atė tė hezitojė qė tė mbajė njė qėndrim kritik publik ndaj figurės sė Zogut. Nga ana tjetėr i druhet vlerėsimit tė figurės sė Ahmet Zogut duke e parė atė si kosto tek njė e majtė qė ėshtė ushqyer pėr mė shumė se gjysėm shekulli me ēorbėn e "satrapit".
    Nė librin e tij "Kurbani", Rama flet pėr Ahmet Zogun, por jo duke e gjykuar pėr Mbretėrinė dhe sistemin politik qė ai implementoi, por duke e gjykuar nė planin personal. "Nga dora e hekurt e njė beu hamshor prej Mati….", shkruan Rama.
    Rama bėhet i pari ndėr tė gjithė politikanėt, studiuesit dhe historianėt qė kanė shkruar rreth personalitetit tė Zogut nė kėto dhjetėra vite dhe qė na zbulon dhe evidenton se Mbreti paska qenė njė hamshor. Se ku dhe nga kush i ka zbuluar kėto fakte Rama nuk jep shpjegim.
    A mund tė jetė ky njė argumentim i denjė pėr njė lider politik kur ai i drejtohet lexuesve apo mbėshtetėsve tė tij me thirrjen pėr tė mos e respektuar Ahmet Zogun vetėm e vetėm se ai paska qenė hamshor ?! Pėr mė tepėr qė tė qenit tė tillė nuk ėshtė mėkat, as shkelje e ligjit dhe as pėrbėn vepėr penale?!
    Ky lloj vlerėsimi pėr njė figurė tė rėndėsishme tė historisė sė Shqipėrisė ngre pikėpyetje tė tjera qė lidhen me perversitetin e Ramės nė politikė. Mos vallė Rama i do impotentė ata qė e rrethojnė? Dhe pyetja tjetėr, mos vallė Rama si lider politik ka si kriter vlerėsues nė rrethin e tij pikėrisht anėn seksuale, duke kujtuar se njė pjesė e mirė e meshkujve qė e rrethojnė pozojnė tė veshur si gra?
    Mėnyra se si Rama e shikon figurėn e Ahmet Zogut nuk ka tė bėjė aspak me politikėn dhe as me figurėn e Mbretit dhe Mbretėrisė. Qartazi ėshtė njė urrejtje personale e shoqėruar me njė xhelozi prej kopili ndaj familjes qė krijoi Ahmet Zogu. Dhe Rama e shfaq qartazi kėtė xhelozi tė trashėguar, ndėrsa tek libri "Kurbani" ai flet me njė urrejtje edhe pėr fėmijėn, Princin Leka I, i lindur nga Ahmet Zogu me Mbretėreshėn Geraldinė. "…bashkė me Mbretėreshėn rrezatuese qė mbante nė gjirin e bukur djalin dyditėsh tė dashurisė sė tij pasionante…".
    Edhe ky pėrshkrim pėr Mbretėreshėn Geraldinė, ashtu sikurse edhe pėr Ahmet Zogut nuk i shpėton konteksit pervers tė Ramės, i cili imagjinon njėlloj sikurse imagjinonte shumė vite mė parė dhe qė rrefehej tek tregimi i tij me titullin "Ina, Ina hiqi brekėt". Nėse urrejtja pėr Zogun si hamshor edhe mund tė mirėkuptohet pėr Ramėn, pėr Geraldinėn ėshtė absolutisht e pa kuptimtė.
    Ėshtė evidente se emri i Ahmet Zogut e komplekson Ramėn. E bėn tė ndjehet keq edhe ashtu i vdekur. E shfaq inferioritetin e tij edhe kur flet edhe kur hesht. Arsyet? Ndoshta Ahmet Zogu i kujton jo vetėm historinė e shtetit shqiptar, por edhe tė familjes sė tij.
    Nėse do ti duhej ti pėrgjigjej Ramės, Ahmet Zogu mund ti thoshte sot shumė pak. Po unė isha "hamshori" me njė grua konteshė dhe tė respektuar nė kombe tė ndryshme, personifikimi i femrės fisnike dhe tė bukur qė lindi njė Princ dhe qė i qėndroi pranė bashkėshortit tė tij edhe nė ditėt mė tė vėshtira, ndėrsa ti… pa tė kujtuar fillimet, sė fundmi njė zvarranik i pa moralshėm qė merr pėr bashkėshorte gratė e miqve tė tu.
    Ndėrsa nė planin politik, Rama ėshtė aq i vogėl pėrpara figurės sė Ahmet Zogut sa bėn mirė qė hesht. Njė karrierė impresionuese me rezultate spektakolare nė shtetformimin e shtetit shqiptar, pėr tė cilėt historianėt anglezė janė shprehur se, Ahmet Zogu ishte njeriu qė fiset i ktheu nė komb dhe kombin e bėri shtet.
    Komplekset dhe Inferioriteti qė e mundon Ramėn ndaj figurės sė Ahmet Zogut nuk pėrbėjnė asnjė motiv pėrse shqiptarėt tė mos bashkohen sot nė nderimet qė do t'i jepen kėtij burri shteti. Edhe i vdekur ai triumfoi mbi tė vdekurit e gjallė qė enden sot si hije fatkeqe pa mundur tė shkėputen nga dogmat enveriste.
    Shqiptarėt e pritėn dje Ahmet Zogun si njė Mbret, me nderimet qė i takojnė njė burri shteti. Edhe Vlashi po tė ishte gjallė do tė ishte nė Rinas dje, dhe jo me nipin e tij nė selinė e PS.

    bota sot

  2. #82
    Drinbach Maska e DYDRINAS
    Anėtarėsuar
    17-02-2005
    Postime
    7,899
    Faleminderit
    42
    15 falenderime nė 15 postime
    Rivarroset nė Mauzoleumin e familjes mbretėrore Mbreti Zog

    Mbreti Zog, i cili ndėrroi jetė nė vitin 1961 nė moshėn 65-vjeēare nė Francė, do tė rivarroset nė atdhe pas njė vendimi tė qeverisė nė kuadėr tė pėrvjetorit tė njėqindtė tė Pavarėsisė.

    Rivarrosja nė Mauzoelum

    Rreth orės 12.05 makina funebre u nis drejt Mauzoleumit tė familjes mbretėrore, i cili u pėruruar sot nė njė ceremoni tė veēantė me praninė e Presidentit nishani, Kryeminitrit Berisha, Kryeparlamentares Topalli dhe presidentes sė Kosovės Atifete Jahjaga. Kjo ceremoni nisi me fjalimin e pjesėtarit i Familjes Mbretėrore Princi Leka,e cila u pasua nga njė fjalim i presidentes sė Kosovės Atifete Jahjaga dhe nė fund nga Presidenti i Republikės Bujar Nishani.
    Ceremonia e vendosjes sė eshtrave nė banesėn e fundit u shoqėrua me tė shtėna nga pushkatarėt e Ministrisė sė Mbrojtjes.

    Nishani: Mbreti Zog shtoi premisat pėr njė shtet modern
    Nė fjalėn e tij nė ceremoninė pėrkujtimore nė Mauzoleum, presidenti i republikės Bujar Nishani theksoi rėndėsinė e figurės sė mbretit Zog.
    Ai tha se Mbreti Zog i Parė ishte njeriu qė pėr pak vjet nisi ta bėnte Shqipėrinė me tė gjithė atributet e njė shoqėrie qė pėrfaqėsonte qytetėrimin.
    “I dha shtetit shqiptar kodin civil e penal dhe vendosi mbretėrimin e ligjit, forcoi monedhėn vendase shtoi premisat pėr njė shtet modern”- theksoi kreu i shtetit.

    Jahjaga: Nėn udhėheqjen e Mbretit Zog vendi pėrparoi
    Nė fjalėn e saj nė ceremoninė pėrkujtimore nė Mauzoleum, presidentja e kosovės Atifete Jahjaga vlerėsoi kontributin e Mbretit Zog i parė nė pėrparimin e vendit. Ajo shprehu mirėnjohejn qė mbreti Zog mirėpriti kosovarėt e larguar me dhunė dhe kontribuoi pėr sundimin e ligjit.

    Berisha: Vepra e Mbretit Zog tė bashkojė shqiptarėt
    Kryeministri Sali Berisha i shoqėruar nga bashkėshortja e tij Liri Berisha ka kryer homazhe rreth orės 11:45. Pasi ėshtė pėrshėndetur me Princin Leka II, kreu i qeverisė ka lėnė njė mesazh nė librin e ngushėllimeve.
    Pasi nderoi figurėn e Mbretit Zog I, nė ceremoninė e homazheve qė u mbajtėn tek Pallati i Brigadave, kryeministri i vendit Sali Berisha, u shpreh se sot tė gjithė shqiptarėt pėrulen pėrpara veprės dhe kontributit tė Ahmet Zogut.

    “Sot mbarė kombi shqiptar, shqiptarėt nė tė gjitha trojet etnike e kudo qė ndodhen, nderojnė e pėrulen para veprės dhe kontribuit tė njėrit prej burrave mė tė shquar tė historisė sė tyre kombėtare, Mbretit Zog I, qė rikthehet nė Atdheun e tij pas mėrgimit prej sė gjalli dhe sė vdekuri nė dhera tė tjera. Shqiptarėt pėrulen me nderim tė madh para burrit qė jetėsoi Pavarėsinė e Shqipėrisė”, tha Berisha.
    Sipas kryeministrit ėshtė njė rastėsi e bukur qė mbreti Zog i rikthehet nė atdhe nė ditnė e clirimit tė Tiranės.
    “Ahmet Zogu nderohet sot pėr ndėrtimin e shtetit shqiptar, kontributin historik qė dha. Ahmet Zogu do tė nderohet gjithnjė nga shqiptarėt pėr kontributin e tij tė jashtėzakonshėm, pėr vokacionin e tij perėndimor. Nė kėtė kontekst nėse do bėnim njė vlerėsim nė raport me rrethanat ku jetoi, pėrpjekjet e tij pėr zhvillimin e shqiptarėve janė mbinjerėzore”, vijoi kryeministri.
    Pėr kreun e qeverisė, kontributi qė mbreti Zog i dha pėr shqiptarėt e shtetin e tyre duhet t’I bashkojė sot ata, nė vend qė t’i pėrcajė.
    “Kontributi dhe vepra madhore e Ahmet Zogut duhet t’i bashkojė shqiptarėt e tė gjitha bindjeve, pavarėsisht nga inoktrinimet, tė vėrtetat historike ėshtė mė mirė ti mėsosh vonė se kurrė. Kush ka frikė nga eshtrat e monarkut i them qė ke mbetur nėn lėkurėn e Enverit”, pėrfundoi ai.

    Homazhet nė Pallatin Mbretėror
    Nė Pallatin Mbretėror, prej orės 10.00-12.00 u zhvilluan homazhet nė nderim tė Mbretit Zog. Princi Leka II dhe anėtarė tė tjerė tė familjes mbretėrore presin vizitorėt qė po nderojnė figurėn e Mbretit Zog I, ndėrsa jashtė Pallatit tė Brigadave radhė tė gjata njerėzish, u pėrkulėn me nderim para eshtrave tė Mbretit Zogu I.

    Nė ceremoninė e homazheve morėn pjesė edhe personalitete tė politikės shqiptare dhe personalitete nga Kosova e Maqedonia. Tė pranishėm nė homazhe ishin presidenti i republikės Bujar Nishani, Kryeparlamentarja Jozefina Topalli, Kryeministri Sali Berisha, presidentja e Kosovės Atifete Jahjaga dhe shumė personalitete tė tjera.
    Deputetja Rajmonda Bulku ishte ndėr tė parėt qė kreu homazhe. Kreu i PDIU-sė Shpėtim Idrizi dhe pėrfaqėsues tė tjerė tė kėsaj partie mbėrritėn rreth orės 10:40 nė Pallatin e Brigadave. Ata vendosėn kurora me lule nė nderim tė figurės sė mbretit Zog. Nė ceremoninė e homazheve morėn pjesė edhe pėrfaqėsues nga Lugina e Preshevės.

    Rreth orės 11:00, kryebashkiaku Lulzim Basha i shoqėruar nga bashkėshortja e tij kryen homazhe pėr Mbretin Zog I. Nė ceremoni ishte edhe ministri i Mjedisit Fatmir Mediu.
    Rreth orės 11 e 30 ministrja e Integrimit Majlinda Bregu me bashkėshortin e saj kanė kryer homazhe, ndėrsa 5 minuta mė vonė nė Pallatin e Brigadave kanė mbėrritur Monika Kryemadhi e Petrit Vasili i LSI-sė. Rreth orės 11:37 figurėn e mbretit Zog e ka nderuar edhe kryeparlamentarja Jozefina Topalli.
    Kryeministri Sali Berisha i shoqėruar nga bashkėshortja e tij Liri Berisha ka kryer homazhe rreth orės 11:45. Pasi ėshtė pėrshėndetur me Princin Leka II, kreu i qeverisė ka lėnė njė mesazh nė librin e ngushėllimeve.


    Nė orėn 19.00 deri nė orėn 20.30 Presidenti i Republikės do tė shtrojė njė darkė pėr pjesėmarrėsit dhe familjarėt nė Pallatin e Brigadave duke i bėrė tė gjitha nderimet njė figure tė shquar tė historisė nė kėtė 100 vjetor tė shtetit shqiptar, mbretit Ahmet Zog i Parė.

    Eshtrat e mbretit Zog u pritėn nė njė ceremoni zyrtare shtetėrore njė ditė mė parė nė aeroportin ndėrkombėtar Nėnė Tereza nė praninė e familjes mbretėrore dhe ministrit tė brendshėm Flamur Noka, ministrit tė mbrojtjes Arben Imami, ministrit tė Turizmit kulturės rinisė dhe sporteve Aldo Bumci dhe kryetarit tė Partisė Lėvizja e legalitetit Ekrem Spahija.


    tv klan

  3. #83
    Drinbach Maska e DYDRINAS
    Anėtarėsuar
    17-02-2005
    Postime
    7,899
    Faleminderit
    42
    15 falenderime nė 15 postime

  4. #84
    i/e regjistruar Maska e mesuesi_1
    Anėtarėsuar
    27-06-2009
    Vendndodhja
    ne shkolle
    Postime
    1,993
    Faleminderit
    1
    9 falenderime nė 9 postime

    Mbėrrijnė nė Shqipėri eshtrat e ish mbretit Zog

    Rivarroset nė Mauzoleumin e familjes mbretėrore Mbreti Zog

    Nishani: Shtoi premisat pėr shtet modern, Jahjaga: Nėn udhėheqjen e tij vendi pėrparoi


    17 nėntor 2012 13:15

    Mbreti Zog, i cili ndėrroi jetė nė vitin 1961 nė moshėn 65-vjeēare nė Francė, do tė rivarroset nė atdhe pas njė vendimi tė qeverisė nė kuadėr tė pėrvjetorit tė njėqindtė tė Pavarėsisė.


    Rivarrosja nė Mauzoelum

    Rreth orės 12.05 makina funebre u nis drejt Mauzoleumit tė familjes mbretėrore, i cili u pėruruar sot nė njė ceremoni tė veēantė me praninė e Presidentit Nishani, Kryeminitrit Berisha, Kryeparlamentares Topalli dhe presidentes sė Kosovės Atifete Jahjaga. Kjo ceremoni nisi me fjalimin e pjesėtarit i Familjes Mbretėrore Princi Leka,e cila u pasua nga njė fjalim i presidentes sė Kosovės Atifete Jahjaga dhe nė fund nga Presidenti i Republikės Bujar Nishani.
    Ceremonia e vendosjes sė eshtrave nė banesėn e fundit u shoqėrua me tė shtėna nga pushkatarėt e Ministrisė sė Mbrojtjes.


    Nishani: Mbreti Zog shtoi premisat pėr njė shtet modern

    Nė fjalėn e tij nė ceremoninė pėrkujtimore nė Mauzoleum, presidenti i republikės Bujar Nishani theksoi rėndėsinė e figurės sė mbretit Zog.
    Ai tha se Mbreti Zog i Parė ishte njeriu qė pėr pak vjet nisi ta bėnte Shqipėrinė me tė gjithė atributet e njė shoqėrie qė pėrfaqėsonte qytetėrimin.
    “I dha shtetit shqiptar kodin civil e penal dhe vendosi mbretėrimin e ligjit, forcoi monedhėn vendase shtoi premisat pėr njė shtet modern”- theksoi kreu i shtetit.


    Jahjaga: Nėn udhėheqjen e Mbretit Zog vendi pėrparoi

    Nė fjalėn e saj nė ceremoninė pėrkujtimore nė Mauzoleum, presidentja e kosovės Atifete Jahjaga vlerėsoi kontributin e Mbretit Zog i parė nė pėrparimin e vendit. Ajo shprehu mirėnjohejn qė mbreti Zog mirėpriti kosovarėt e larguar me dhunė dhe kontribuoi pėr sundimin e ligjit.


    Berisha: Vepra e Mbretit Zog tė bashkojė shqiptarėt

    Kryeministri Sali Berisha i shoqėruar nga bashkėshortja e tij Liri Berisha ka kryer homazhe rreth orės 11:45. Pasi ėshtė pėrshėndetur me Princin Leka II, kreu i qeverisė ka lėnė njė mesazh nė librin e ngushėllimeve.
    Pasi nderoi figurėn e Mbretit Zog I, nė ceremoninė e homazheve qė u mbajtėn tek Pallati i Brigadave, kryeministri i vendit Sali Berisha, u shpreh se sot tė gjithė shqiptarėt pėrulen pėrpara veprės dhe kontributit tė Ahmet Zogut.

    “Sot mbarė kombi shqiptar, shqiptarėt nė tė gjitha trojet etnike e kudo qė ndodhen, nderojnė e pėrulen para veprės dhe kontribuit tė njėrit prej burrave mė tė shquar tė historisė sė tyre kombėtare, Mbretit Zog I, qė rikthehet nė Atdheun e tij pas mėrgimit prej sė gjalli dhe sė vdekuri nė dhera tė tjera. Shqiptarėt pėrulen me nderim tė madh para burrit qė jetėsoi Pavarėsinė e Shqipėrisė”, tha Berisha.
    Sipas kryeministrit ėshtė njė rastėsi e bukur qė mbreti Zog i rikthehet nė atdhe nė ditnė e clirimit tė Tiranės.
    “Ahmet Zogu nderohet sot pėr ndėrtimin e shtetit shqiptar, kontributin historik qė dha. Ahmet Zogu do tė nderohet gjithnjė nga shqiptarėt pėr kontributin e tij tė jashtėzakonshėm, pėr vokacionin e tij perėndimor. Nė kėtė kontekst nėse do bėnim njė vlerėsim nė raport me rrethanat ku jetoi, pėrpjekjet e tij pėr zhvillimin e shqiptarėve janė mbinjerėzore”, vijoi kryeministri.
    Pėr kreun e qeverisė, kontributi qė mbreti Zog i dha pėr shqiptarėt e shtetin e tyre duhet t’I bashkojė sot ata, nė vend qė t’i pėrcajė.
    “Kontributi dhe vepra madhore e Ahmet Zogut duhet t’i bashkojė shqiptarėt e tė gjitha bindjeve, pavarėsisht nga inoktrinimet, tė vėrtetat historike ėshtė mė mirė ti mėsosh vonė se kurrė. Kush ka frikė nga eshtrat e monarkut i them qė ke mbetur nėn lėkurėn e Enverit”, pėrfundoi ai.


    Homazhet nė Pallatin Mbretėror

    Nė Pallatin Mbretėror, prej orės 10.00-12.00 u zhvilluan homazhet nė nderim tė Mbretit Zog. Princi Leka II dhe anėtarė tė tjerė tė familjes mbretėrore presin vizitorėt qė po nderojnė figurėn e Mbretit Zog I, ndėrsa jashtė Pallatit tė Brigadave radhė tė gjata njerėzish, u pėrkulėn me nderim para eshtrave tė Mbretit Zogu I.

    Nė ceremoninė e homazheve morėn pjesė edhe personalitete tė politikės shqiptare dhe personalitete nga Kosova e Maqedonia. Tė pranishėm nė homazhe ishin presidenti i republikės Bujar Nishani, Kryeparlamentarja Jozefina Topalli, Kryeministri Sali Berisha, presidentja e Kosovės Atifete Jahjaga dhe shumė personalitete tė tjera.
    Deputetja Rajmonda Bulku ishte ndėr tė parėt qė kreu homazhe. Kreu i PDIU-sė Shpėtim Idrizi dhe pėrfaqėsues tė tjerė tė kėsaj partie mbėrritėn rreth orės 10:40 nė Pallatin e Brigadave. Ata vendosėn kurora me lule nė nderim tė figurės sė mbretit Zog. Nė ceremoninė e homazheve morėn pjesė edhe pėrfaqėsues nga Lugina e Preshevės.

    Rreth orės 11:00, kryebashkiaku Lulzim Basha i shoqėruar nga bashkėshortja e tij kryen homazhe pėr Mbretin Zog I. Nė ceremoni ishte edhe ministri i Mjedisit Fatmir Mediu.
    Rreth orės 11 e 30 ministrja e Integrimit Majlinda Bregu me bashkėshortin e saj kanė kryer homazhe, ndėrsa 5 minuta mė vonė nė Pallatin e Brigadave kanė mbėrritur Monika Kryemadhi e Petrit Vasili i LSI-sė. Rreth orės 11:37 figurėn e mbretit Zog e ka nderuar edhe kryeparlamentarja Jozefina Topalli.
    Kryeministri Sali Berisha i shoqėruar nga bashkėshortja e tij Liri Berisha ka kryer homazhe rreth orės 11:45. Pasi ėshtė pėrshėndetur me Princin Leka II, kreu i qeverisė ka lėnė njė mesazh nė librin e ngushėllimeve.

    Nė orėn 19.00 deri nė orėn 20.30 Presidenti i Republikės do tė shtrojė njė darkė pėr pjesėmarrėsit dhe familjarėt nė Pallatin e Brigadave duke i bėrė tė gjitha nderimet njė figure tė shquar tė historisė nė kėtė 100 vjetor tė shtetit shqiptar, mbretit Ahmet Zog i Parė.

    Eshtrat e mbretit Zog u pritėn nė njė ceremoni zyrtare shtetėrore njė ditė mė parė nė aeroportin ndėrkombėtar Nėnė Tereza nė praninė e familjes mbretėrore dhe ministrit tė brendshėm Flamur Noka, ministrit tė mbrojtjes Arben Imami, ministrit tė Turizmit kulturės rinisė dhe sporteve Aldo Bumci dhe kryetarit tė Partisė Lėvizja e legalitetit Ekrem Spahija.

    ABC News

    http://www.abcnews.al/lajme/aktualitet/2/25292


    .
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga mesuesi_1 : 17-11-2012 mė 09:01
    "shqiptaret duhet te mesojne te respektojne me pare njeri-tjetrin pastaj te huajin"

  5. #85
    i/e regjistruar Maska e mesuesi_1
    Anėtarėsuar
    27-06-2009
    Vendndodhja
    ne shkolle
    Postime
    1,993
    Faleminderit
    1
    9 falenderime nė 9 postime
    Presidenti Nishani merr pjesė nė ceremoninė shtetėrore tė rivarrimit tė eshtrave tė Mbretit Zog I

    17 nėntor 2012

    Presidenti i Republikės, Bujar Nishani mori pjesė sot nė ceremoninė e rivarrimit tė eshtrave tė Mbretit Ahmet Zog, eshtrat e tė cilit u kthyen nė atdhe 51 vjet pas vdekjes dhe nė kuadėr tė kremtimit tė 100-vjetorit tė Pavarėsisė sė shtetit shqiptar.

    Gjatė ceremonisė shtetėrore qė u organizua nė Mauzoleumin e Familjes Mbretėrore shqiptare morėn pjesė trashėgimtari i Mbretit Zog, Princi Leka II dhe pjesėtarė tė familjes, Presidentja e Republikės sė Kosovės, Atifete Jahjaga, Kryetarja e Kuvendit, Jozefina Topalli, Kryeministri, Sali Berisha, Zėvendėskryeministri i Hungarisė, ambasadorė, personalitete tė ndryshme, pėrfaqėsues tė klerit dhe shumė bashkėqytetarė.

    Mė tej, fjala e Presidentit Nishani nė ceremoninė shtetėrore tė rivarrimit tė eshtrave tė Mbretit Zog I

    E nderuar Presidente e Kosovės, Jahjaga!
    E nderuar Znj. Kryetare e Parlamentit!
    I nderuar Z. Kryeministėr i Shqipėrisė!
    Tė nderuar Ministra, anėtarė tė Parlamentit!
    Tė nderuar pėrfaqėsues tė Familjeve Mbretėrore!
    Shkėlqesi Ambasadorė!
    Tė nderuar pėrfaqėsues tė Bashkėsive fetare!
    I nderuar Princ Leka II!
    Tė nderuar qytetarė shqiptarė, kudo ku ndodheni!


    Nė qoftė se shtetet e tjera, qė nga mė tė zhvilluarat e deri te ato si Shqipėria, kanė nė historitė e formimit tė tyre data qė shkojnė larg e thellė nė shekuj, kanė histori qė kanė shenjuar kapituj tė historisė botėrore, Shqipėria nė kėtė kujtesė tė sajėn shėnon edhe njė figurė tė rėndėsishme, krahas atyre qė shpallėn Pamvarėsinė e vendit, figurėn e Ahmet Zogut.

    Me historinė mund tė sillesh nė shumė mėnyra. Mund tė provosh ta harrosh, pėr shembull, por shpejt kupton se harresa kishte qenė aventurė.

    Pėrveēse ta harrosh, Historinė mund tė provosh gjithashtu edhe ta manipulosh, ta shtrembėrosh, ta deformosh. Qė edhe kjo, si rregull pa asnjė pėrjashtim, ėshtė gjithmonė afashkurtėr dhe pėr tė keqen e atij qė e tenton.

    Pra, mund tė duket sikur me Historinė mund tė bėsh ēfarė tė duash, por nuk ėshtė ashtu, sepse mund tė mos e pėrfillėsh ti Historinė, por nuk tė lė Historia ty pa tė pėrfillur, pa tė ndėshkuar pėr gabimet, dhe pa tė shpėrblyer pėr tė mirat.

    Historia jonė, qysh nga mjegullat e shekujve, ka nxjerrė jo pak njerėz tė shquar, luftėtarė, prijėsa, Princėr, Mbretėr, madje dhe Perandorė dhe Papė. Njė numėr prej kėtyre, nga luftėtarėt tek Perandorėt, qenė tė tillė kur Shqipėria ende nuk ishte Shtet, dhe shumica, mjerisht, jo nė truallin e vet, por nė dhe’ tė huaj.

    I pari dhe i vetmi Mbret i Shqipėrisė Shtet ėshtė Ahmet Zogu, eshtrat e tė cilit po i rivarrosim sot.

    Pėr njė perudhė kohe nga 1 shtatori 1928 e deri nė 9 prill 1939 Shqipėria pati njė mbret qė ishte nje Mbret real, Mbret i Shqipėrisė tė porsa dalė nga Mesjeta. Mbret i njė Shqipėrie dhe shqiptarėsh tė cilėt aspironin, por nuk kishin vetdije politike, shoqėrore, qytetare, rend, dhe praktikisht asnjė infrastrukturė. Mbreti ynė shtetin e bėri vetė.

    Ahmet Zogu, ka lėnė pas njė diskutim tė gjerė dhe tė ndryshėm mes palėve, por Ai qe padyshim njė prej figurave mė kryesore nė historinė shqiptare.

    Ai premtoi tė sjellė rendin dhe progresin nė njė vend qė kishte njohur pak ose aspak shtetin dhe ligjin. Kėtė synoi dhe kėtė nisi tė bėnte. Ai ishte njeriu qė, pak vjet pas shpalljes sė Pamvarėsisė, nisi ta bėnte Shqipėrinė njė shtet me tė gjitha atributet e njė shoqėrie qė pėrqafonte qytetėrimin.

    I dha shtetit shqiptar njė Kod Civil qė mungonte, krijoi njė administratė tė efektshme, njė gjyqėsor tė besueshėm, vendosi mbretėrimin e ligjit, luftoi fanatizmin, krijoi kushtet pėr lirinė e shtypit, forcoi monedhėn kombėtare nė njė shkallė qė nuk ėshtė njohur pas tij. Shkurt shtroi premisat pėr njė shtet modern.

    Nėse nė celebrimin e Ahmet Zogut rreth orės 17 tė njė dite tė shtunė nė 1928-n, kishte pak gazetarė tė huaj qė ndiqnin ceremoninė e betimit tė mbretit mbi kuran dhe mbi bibėl, lajmi i krijimit tė monarkisė shqiptare nuk kaloi pa u vėnė re.

    Nėse nė varrimin e Mbretit Zog, larg Shqipėrisė, morėn pjesė pak njerėz, atdhetarė, besnikė dhe familjarė tė tij, emri dhe ajo ēka Ai bėri pėr Shqipėrinė nuk u harrua.

    Falsifikimi i historisė ku shumė tė vėrteta historike u heshtėn, ku Mbreti Zog pėrmendej si “satrap” dhe Haxhi Qamili si patriot, ku shtypja e persekutimi i popullsisė quhej “demokracia mė e vėrtetė”; ku u etiketuan armiq e tradhtarė me mijėra burra e gra, ku pushkatohej Sabiha Kasimati pa faj e pa gjyq, ku Musine Kokalari lihej tė vdiste pa u mjekuar, ku Stalini mbahej si hero, ku diktatori hymnizohej si ēlirimtar, e tė tjera si kėto, janė nė vetvete njė nga krimet me tė mėdha qė i janė bėrė kėtij kombi e populli.

    Ato fshihnin pėrpjekjen mjerane pėr t’i zvetėnuar arritjet e Shqipėrisė sė para 1944-ės. Ndaj, theksohet sot me forcė tė madhe rishikimi me kujdes i historisė sė Shqipėrisė, nė mėnyrė qė tė vlerėsohen figurat historike pa ngjyrime politike, pėr atė qė kanė bėrė, por edhe pėr atė qė koha nuk ua lejoi tė bėnin. Koha dhe zhvillimi i mbrapshtė i historisė.

    Sot, nė prag tė 100-vjetorit tė Pamvarėsisė sė Shqipėrisė, ėshtė njė gjest shumė fisnik, njė detyrim historik, moral dhe patriotik yni qė eshtrat e Mbretit Zog tė prehen nė vendin tė cilit ai i kushtoi vitet mė tė mira tė jetės; nė vendin ku pati edhe kundėrshtarė, po ku kujtesa e popullit do ta mbante gjallė emrin e Tij.

    Historia e vendit tonė nuk ėshtė e mbushur me bėma mbretėrish dhe saga familjesh mbretėrore. Por ajo nuk ėshtė njė histori boshe. Vetė fakti qė sot u bė e mundur kthimi e prehja e Mbretit Zog nė tokėn qė e lindi, ėshtė shenjė dhe dukje e njė shteti qė tė ardhmen e tij e ndėrton duke marrė mė tė mirėn e mundshme nga e shkuara dhe e sotmja.

    Dhe rivarrimi i tij sot aty ku shteti-parti i Diktatorit hodhi nė erė varrin e nėnės sė tij, Nanės Mbretneshė, ėshtė simbolika e Shqipėrisė qė nuk urren, por nderon, qė nuk harron, por i jep secilit atė qė meriton.

    Sepse ky akt nuk ėshtė thjesht njė detyrė qytetare dhe njerėzore, por edhe mundėsia pėr tė shlyer njė detyrim, jo vetėm ndaj njė Njeriu, por ndaj njė epoke tė tėrė. Epokės sė shtetformimit tė Shqipėrisė qė e deshi dhe nisi ta vinte nė jetė Mbreti Zog.

    Kur u kurorėzua e pat mbyllur fjalimin e tij me fjalėt “Zoti mė bekoftė”. Sot ne themi se Zoti po bekon hirin e trupit tė tij qė do tė prehet nė truallin shqiptar. Ia kishim borxh. U prehtė nė paqe!
    "shqiptaret duhet te mesojne te respektojne me pare njeri-tjetrin pastaj te huajin"

  6. #86
    abc Maska e POKO
    Anėtarėsuar
    05-03-2009
    Postime
    1,615
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Njerezit qe kafshojne doren e atij qe i ushqen,zakonisht lepijne kepucet e atyre qe i godasin.

  7. #87
    i/e regjistruar Maska e Alti Elezi
    Anėtarėsuar
    04-04-2010
    Postime
    793
    Faleminderit
    1
    29 falenderime nė 18 postime
    » Ish miku dhe kėshilltari i Ahmet Bej Zogut : “UNĖ CATIN SARAĒI, TĖ AKUZOJ TY AHMET ZOGU SI TRADHTAR TĖ ATDHEUT TĖND, SI VRASĖS E HAJDUT ... ”




    Ahmet Bej ZOGU I - lindur me 8 tetor 1895 nė fshatin Burgajet, vdes me 9 prill 1961 nė Suresnes tė Francės

    Kujtimet e diplomatit dhe ish mikut tė ngushte tė Zogut, Catin Saraēi, pėr vite tė tera ishte pranė tij. E pėrshkruan si njeri brenda tė cilit triumfoi pėrfundimisht e liga. Kurthet, intrigat, vrasjet, pėrfitimet e frikshme nė ryshfete tė padėgjuara dhe shitja e njė vendi, nė rrėfimin e rralle tė Saraēit

    Shkruan: Alqi Kociko

    Nė fillim ishin tre: Ahmet Zogu, Catin Saraēi dhe Jak Koci. Njė triumvirat pushteti qė nė fakt, rrėnjėt i kishte vite me pare se Zogu tė behej njėshi i padiskutueshėm, nė njė Shqipėri feudale tė cilėn evropianet e njihnin shume me pak se vendet afrikane. Por sa me shume Zogu kapej pas pushtetit, aq me shume zbulohej karakteri dhe synimet e tij tė vėrteta nė sytė e diplomatit dhe artistit aristokrat shkodran: Saraēi kishte zbuluar pak nga pak gjate viteve, “njeriun e lig Ahmet Zogu, qė shtiu nė dore frenat e njė kombi dhe e shpuri atė nė zgrip tė shkatėrrimit…”. Njė kėndvėshtrim nga brenda i jetės dhe karakterit tė njė njeriu qė pėrcaktoi fatin e njė vendi pėr gati 20 vjet, vjen pėr lexuesin shqiptar tė shekullit tė 21-te nė njė mėnyre gati aventurore qė tė kujton legjendat me pirate, harta e thesare tė vjetėr. Dorėshkrimet e Catin Saracit, pėr fat tė keq tė parealizuara dot nė forme finale si libėr voluminoz, ishin mbyllur nė njė kasete bankare tė Londrės pėr tė rene nė dore nė albanologut Robert Elsie, e prej kėtej pėr t’iu dhuruar Bibliotekės Kombėtare nė Tirane. Pėrkthimi dinjitoz nga anglishtja prej Virgjil Muēit, ishte hapi i fundit qė vulosi fatin e kujtimeve tė Catin Paskal Saraēit (1902-1974) mbi mbretin Zog: Ato tashme janė libėr. E megjithe pro-tė dhe kundra-t qė janė thėne nė dekada pėr Ahmet Zogun, dorėshkrimet me pėrshtypjet e njė njeriu pėr tė cilin Zogu ka ushqyer njėherėsh besim, respekt dhe madje drojtje prej intelektit tė tij, do tė zėnė padiskutim njė vend tė veēante.

    I lindur nė njė familje tė vjetėr tregtare borgjeze tė Shkodrės, Catin Saraēi ndoshta nuk do ta kishte shkuar nė mendje se do ta kalonte gjysmėn e dyte tė jetės si tij si artist, piktor i njohur dhe frekuentues i rregullt i rretheve mondane tė Londrės. Ishte ekuivalenti evropian i Faik Konicės nė Shtetet e Bashkuara: Ambasador dhe aristokrat nė sjellje, komunikim, erudicion, nė nuhatjen e politikes. Ndėrsa mbi njė shekull nga lindja e tij, na vjen edhe si dėshmitar kyē i njė epoke, pėr njė arsye shume tė thjeshte: Ndryshe nga kritiket e shumte tė Zogut, Saraēi nuk ishte nė anėn tjetėr tė barrikadės. “Zogu i Shqipėrisė ka pasė qenė njė burr po aq i poshtėr sa edhe ēdo cub tjetėr i madh nė Evrope, vetėm se skena e teatrit nė tė cilin ai luajti ishte me e vogėl. E quaj fat qė e kam pasė njohur si askush tjetėr nė kėtė botė. Duke qenė nė shėrbim tė tij, kam udhėtuar poshtė e pėrpjetė neper ambasada e kryeqytete tė Evropės, ndaj dhe kam mundur tė shoh e tė dėgjoj njė pjese tė mire tė asaj ēfarė po ndodhte, ndėrkohė qė ai njeri i pashoq pėr nga ligėsia po ngjitej nė maje tė pushtetit…”

    Dhe Saraēi e nis rrėfimin e tij nga fillimi. Ahmet Zogu, i kurorėzuar me vone mbret i Shqipėrisė me lejen e Musolinit, lindi rreth vitit 1893. Asokohe Shqipėria ishte province turke dhe turqit nuk e kishin me detyrim regjistrimin e lindjeve nė asnjė vis tė perandorisė. Ndėrkohė qė tė krishterėt shqiptare regjistroheshin nė librin e kishės, krahina e Zogut nuk e njihte kėtė lloj regjistrimi sepse ishte kthyer en bloc nė fenė muhamedane nė vitin 1851. Kur mbushi tete vjeē, Zogu u dėrgua nė Kostandinopoje ku kreu shkollėn fillore dhe mėsoi turqisht nė mejtep. Gjate gjithė jetės se tij, Zogu ka kryer vetėm kėto tri klase shkolle: Nga Shqipėria kishte marre me vete njė tutor, Abdurrahman Krosi (Lale Krosi), njeri krejt analfabet, bėmat dhe krimet e tė cilit nuk lėnė pa prekur as njerėzit e familjes (dihet se cyti vrasėsit e tė vėllait). Saraēi saktėson se ngaqė nuk e mėsoi kurrė gramatikėn e shqipes, Zogu nuk ia ka shkruar kurrė njeriu asnjė letėr me dorėn e vet, por i ka diktuar ato.

    Nė vitin 1917, kur ndodhej nė Vjene me studime pas njė burse tė qeverise austriake, ndodhi dhe takimi i pare i Catinit me Ahmetin. Atėherė Austria ndihmonte nė arsimim njė grusht shqiptaresh tė spikatur, pasi kishte plane pėr kėtė vend tė vogėl. Ndėrsa mbi dy tė tretat e Shqipėrisė ndodheshin nen pushtimin austriak, 70 kryetare fisesh u nisen nė Vjene t’i paraqesin nderimet Kajzerit, mes tyre dhe Zogu. “Me lanė pėrshtypje tė thelle fjalėt patriotike qė dilnin nga goja e njė muhamedani shqiptar”, thotė pėr Zogun Saraēi. Takimi i dyte tre vjet me vone nė Tirane, e bindi Saraēin se njė njeri me entuziazėm tė tille i duhej Shqipėrisė, ndaj “u betova ta ndihmoj me mish e me shpirt”. Dhe viti 1920 e gjen Shqipėrinė me kėtė pasqyre politike: Klasa sunduese ishin bejlerėt, ndėrsa Zogu ishte nė opozite, i pėrkrahur nga rinia. “Ai ishte tipi ideal pėr udhėheqje, po tė kemi parasysh se asnjė katolik nuk mund ta reformonte vendin pa shkaktuar njė konflikt serioz fetar”. Saraēi vuri re se si kryeministėr, Zogu mori disa reforma drastike duke tronditur keqaz doket kanceroze aziatike: I ktheu varrezat muhamedane nė parqe, u dha mundėsinė grave myslimane tė merrnin iniciativėn nė duar, ndaloi me ligj poligaminė, fete nuk duhej tė pėrziheshin nė punėt e shtetit. “Atėherė vendosa tė predikoj pėr tė nė zonėn e Shkodrės, ku Zogu njihej shume pak”, thotė Saraēi, duke shtuar se qyteti i tij i lindjes ishte de fakto kryeqytet pėr Shqipėrinė e vogėl. Por kėtu mbarojnė pėrshtypjet e tij tė mira pėr Ahmetin, i cili tė vetmen histori qė kishte mėsuar edhe nė detajet mė tė hollėsishme, ishte ajo e Napoleon Bonapartit.

    Ja si e pėrshkruan Catin Saraēi situatėn e nxehte tė viteve 1922-1924, e papėrsėritshme nė historinė shqiptare qofte dhe pėr faktin se mes vrasjesh e betejash politike, mori jete foshnja e parlamentarizmit shqiptar: Shefqet bej Verlaci ishte kryetari i shtetit skeletik shqiptar. Ēifligari me i madh i vendit me mbi 40 mije ha toke tė punueshme nė Shqipėrinė e jugut pa llogaritur sipėrfaqet e shitura, ai kishte gjithmonė njerėz tė gatshėm pėr ta ndjekur. Zogut i duhej kjo force, ndaj nė 1923-shin fejohet me vajzėn e Verlacit. Pas kėsaj, ky i fundit i jep gjithė votat e pėrkrahėsve nė parlament dhe stabilizon situatėn e dobėt financiare tė dhėndrit duke i paguar rreth 18 mije paunde (Saraēi flet gjithmonė me monedhėn britanike). Njė vit me vonė, Zogu kryeministėr plagoset nga Beqir Valteri dhe si i pamundur pėr disa jave, ia delegon pushtetin vjehrrit. Ndėrkaq, thurr planin me ndihmėn e pėrhershme tė Lale Krosit dhe kryen shpagimin e gjakut duke vrare Avni Rustemin, pa llogaritur ndoshta se me kėtė do tė ndizte revolucionin. I lutet vjehrrit ta ndihmoje nė konflikt me tė holla e njerėz, por Shefqet beu qė nuhat rrezikshmėrinė e situatės, rreket pėr kompromis me kryengritėsit nga frika e humbjes se pasurisė. “Atėherė ne morėm rrugėt dhe u larguam, ndėrsa kur Zogu hyri pas gjashte muajsh triumfator nė Tirane, e la mėnjanė Vėrlacin, duke ia kthyer edhe 10 mijė paundet e dhėna nga ish vjehrri pas fejesės”.

    Sa pėr pėrgatitjet e rikthimit, pėrveē faktit tė njohur se Ahmet Zogu u ndihmua nga kryeministri serb Pashic me tė holla (250 mije paunde) e njerėz, duke i falur nė kėmbim Jugosllavisė kullotat e pasura tė Vermoshit dhe Shėn Naumin, Saraēi nėnvizon se ajka e ushtrisė se “Legalitetit” ishin rreth 500 oficere bjelloruse nga mbeturinat e Vrangelit qė u thyen nga Ushtria e Kuqe, eksperte nė luftimet frontale dhe nė armėt automatike. Kėta udhėhiqnin rreth 5 mije shqiptare tė Kosovės, tė cilėt marshuan drejt njė kundėrshtari po aq tė forte, por tė pajisur keq. Dinakėria e Zogut inicioi edhe njė lėvizje mashtruese pėr qeverinė e Fan Nolit. Ai bashke me shpurėn e vet, bene njė udhėtim ēoroditės nga Beogradi nė Vjene e nė Prage, pėr tė dhėne idenė e ikjes. Nė Vjene gjeti dhe bukuroshen Francy, e cila pėr ca kohe me pas, jetoi si mantenute nė Tirane, ku pat ardhur me dy valixhe tė vogla dhe u largua me dy kamionė plot baule tė reja dhe njė dore tė mirė parash.

    Hapat e pare tė Ahmet Zogut pas fitores? “Shpallja e vetes president e mė pas mbret me bekimin e Italisė, eliminimi sistematik i armiqve politike dhe marrja e masave pėr t’u rrethuar gjithmonė e me tepėr nga njė bande njerėzish injorante e analfabete qė e lėvdonin ore e ēast, kryenin ēdo porosi dhe vidhnin pa pushim shtetin”. Tė cilėt pėrshkruhen kėshtu nga Zogu nė njė rrėfim intim: “Ky ėshtė cirku im. Ajo ēfarė ata dine ose ndjejnė nuk mė intereson hiēfare. Pėr aq kohe sa i nėnshtrohen kamxhikut tim dhe nuk hedhin vickla, unė jam i kėnaqur me ta dhe i mbaj”.

    Megjithatė, me Catin Saraēin dhe Jak Kocin, Ahmet Zogu do tė ruante njė marrėdhėnie tė veēantė. E kėrkonte mendimin dhe kėshillėn e tyre, paēka se shume here dėgjonte prej tyre kritika. Por sipas Saraēit, dy ishin synimet e tij tė fshehta dhe finale: Tė pasurohej sa me shpejt dhe sa me shume, dhe tė shtypte e poshtėronte ēdo atdhetar e patriot me mjetet e pushtetit. Nga ana tjetėr, Zogu nuk hezitoi aspak ta vinte vendin nen zgjedhėn e ekonomike italiane me Traktatin e pare tė Tiranes, me dekretin pėr krijimin e Bankės Kombėtare tė Shqipėrisė me kapital italian (duke ia nėnshtruar fqinjit tė madh gjithė jetėn ekonomike e financiare nė vendit), me firmosjen e borxhit prej 50 milionė franga ari nė kėmbim tė ndėrtimit nga italianet tė porteve e rrugėve strategjike qė do pėrgatisnin pushtimin e Shqipėrisė po prej tyre, me Traktatin e dyte tė Tiranes etj.

    Dhe vijojnė dėshmitė tronditėse tė Catin Saraēit: Ahmet Zogu jo vetėm qė ka marre mite (ryshfet), por nė ēdo rast ishte ai vete qė pėrcaktonte sasinė qė i duhej. I pajisur me pasaporte diplomatike dhe dokumente extra, tutori i moshuar i Zogut largohej nga vendi me kamionė tė ngarkuar me valute, i shoqėruar nga roje tė armatosura. Kėto udhėtime kryheshin rregullisht kurdoherė qė Zogu kishte hedhur nėnshkrimin mbi ndonjė akt tė ri, ndėrsa itinerari i rėndomtė ishte: Durrės-Bari, e prej andej nė Gjeneve tė Zvicrės. Sapo paratė siguroheshin nė njė banke tė huaj, pėrcillej urdhėr me shkrim qė tė transferoheshin nė njė vend edhe mė tė sigurte se i pari. “Pėr rrjedhoje, pjesa me e madhe e kėtyre parave gjendet nė Lloyd’s Bankė tė Londrės. Unė vete me dorėn time, kam shkruar njė sere urdhrash tė kėsaj natyre si dhe i kam ardhur nė ndihme tutorit analfabet pėr tė mbėrritur nė kufi nė Zvicrėn”, shkruan Catin Saraēi. I cili shton se si tutori Lale Krosi, edhe Zogu, i kishin thėnė se nė ato kamiona ndodheshin dokumente shtetėrore me rendėsi jetike, “ēka unė fillimisht e besoja”. Dhe paratė shtese pėrfitoheshin nė njėmijė mėnyra, pėrveē rrogės zyrtare prej 35 mije paundesh nė vit. njė shembull: Rrogat e 5 mije mercenareve qė e sollėn nė pushtet, vileshin rregullisht nė ēdo fundmuaji nga Zogu, pavarėsisht se ata ishin larguar shume heret nga Shqipėria. njė tjetėr shembull i paskrupulltėsisė: Zogu-Saraēit, “Catin, ne jemi vend bujqėsor pa kėmbė kapitalisti, ndaj e kam fjalėn tė hapim negociata me sovjetiket dhe t’ua pėrmbushim kėrkesat qė nuk arritėn tė realizojnė pėrmes Fan Nolit. Por me njė kusht: Sovjetiket tė me paguajnė nė dorė 300 mije paunde…” Saraēi nuk e kreu kurrė njė negociate tė tille, por Zogu kish nevoje pėr para. Trilloi njė histori sikur prijėsit e Veriut po rebeloheshin se nuk qenė paguar pėr ndihmėn qė i dhanė dhe kėrkoi nga italianet 200 mije paund. Por dhe kur i mori paratė, nuk shpėrndau asnjė kacidhe.

    Shembulli i fundit pėr sa u pėrket parave, sepse tė tilla Saraēi ka shume, vjen pas krijimit nga italianet tė Bankės sonė Kombėtare. Myfit bej Lobohova “gjysme ēerkez e gjysme shqiptar”, ishte nė atė kohe i falimentuar, dhe dihej nga tė gjithė se ky ministėr Financash kishte lėnė peng gjithė pasurinė pėr 80 mije luigje ari. “Mbasi statuti i Bankės u miratua, Myfiti jo vetėm qė lau gjithė borxhet e veta, por i tepruan para edhe pėr tė blere njė alamet pallati nė Rome dhe nisi tė japė para me interes”. Dhe kur Saraēi merr vesh nė Rome se Zogu pėr kėtė rast special kishte pėrfituar 5 milionė franga ari, niset pėr Tirane ku pas njė bisede tė gjate me Zogun, dėgjon nga ky i fundit se kishte marre vetėm dy milionė?!

    Njė pjese tė veēante Catin Saraēi i kushton nė dorėshkrimet e veta, eliminimit qė Zogu u beri kundėrshtarėve tė vet. Vrasja e Luigj Gurakuqit nė vitin 1925 nė Bari tė Italisė nga djali i tezes (Balto Stambolla, emrin Saraēi nuk e pėrmend) i paguar nga Zogu, ndodhi kur vete Catini ishte nė Bari, ku sapo kishte marre detyrėn e konsullit. Shume zėra ia atribuojnė organizimin e vrasjes vete Catinit, por ja ēfare thotė ai: “Ironia ėshtė se vrasėsi, njė dite me pare me takoi nė zyrėn time duke me thėnė se kishte ardhur pėr tė kryer njė vepėr tė madhe patriotike. E njihja mire qė nga koha e shkollės, qė njė aventurier e burracak i pashoq, prandaj dhe nuk e mora mundimin ta lajmėroja udhėheqėsin e opozitės, me tė cilin vijoja ta mbaja ende marrėdhėnie tė mira personale. njė vit me pare kisha mundur t’i shpėtoja jetėn viktimės po nė Bari, ndaj ai vete dhe familja me patėn shprehur mirėnjohjen. Asokohe mendoja se vete Zogu nuk ishte i lidhur direkt me kėto gjema”. Pas eliminimit tė Gurakuqit, Saraēi niset urgjent pėr nė Tirane, ku gjen Zogun dhe kunatin e tij Ceno Beg Kryeziun (me serb nga vete serbet) shend e vere. Historia vazhdon me vrasjen e Bajram Currit po nga trupat e Ceno Begut, nė fakt ushtare serbe tė maskuar. Sa i pėrket Zogut, Saraēi thekson se qė kur Bacė Bajrami mori malet me 500 vete, Ahmeti e dinte se nuk kishte ē ’ti bėnte sado ushtare tė niste, ndaj vendosi ta linte nė fatin e vet. Por misionin do ta pėrmbushte kunati Ceno Beg atėherė ministėr i Brendshėm, “ndoshta”, thekson Saraēi, “si pjese e marrėveshjes qė ishte bere me Pashiēin pėr tė vrare luftėtarėt e Kosovės”. Ironikisht, Ceno Begu e pa me sy shume tė keq afrimin e Zogut me Italinė, sepse atij po i minohej misioni projugosllav. njė oficer shqiptar i rrėfen Saraēit se Ceno ishte shprehur nė rreth tė ngushte pėr “tradhtinė e Zogut ndaj miqve qė e ndihmuan”. Catini ia shtie nė vesh Ahmetit dhe pas kėsaj Ceno Begu ballafaqohet koke me koke me Zogun. Rezultati: Ftohja pėrfundimtare, aq sa Ceno filloi tė ruhej me roje tė armatosur nga frika e kunatit. Mė pas largohet nga Shqipėria drejt Pragės si ambasador, por me 14 tetor 1927 qėllohet pėr vdekje nė kafe Passage nga studenti shqiptar 23 vjeē, i quajtur Alqiviadh Bebi prej Elbasani. Vrasėsi nuk tregoi asgjė, por Catini vjen nga Vjena nė Prage pėr tė asistuar bash nė deklaratėn e vėllait tė Cenos, Gani beg Kryeziu, qė sapo kishte ardhur nga Beogradi, para kufomės se byrazerit: “Zogu ka pėr ta paguar kėtė njė dite”.

    Catin Saraēi flet pėr shume ēėshtje tė errėta apo tė ditura tė jetės se Zogut. Flet dhe pėr personazhin enigmatik Jak Koci, “njė nga mendjet me tė zhdėrvjellėta tė vendit tone, ndonėse makiavelist e ndjekės fanatik”. Treshja Zogu-Koci-Saraēi kishin rene dakord pėr punėt e tyre tė ardhshme t’i ndanin fitimet 20%-Jaku, 10%-Catini dhe pjesa tjetėr, Ahmeti. Por Zogu gjithmonė i fshihte pėrfitimet pėr tė mos u lėnė pjese dy aventuriereve tė tjerė, ēka inicioi edhe njė sherr mes Jakut dhe Zogut. Sa pėr martesėn e famshme tė Ahmet Zogut, ajo nisi si dėshirė pėr t’u martuar me bijėn e mbretit Viktor Emanueli III, kėrkesė qė i gajasi hierarket e larte fashiste dhe mikun e ngushte tė Saraēit, nėnsekretarin fashist pėr Kolonitė Alessandro Lessona, njė mik i ngushte i Musolinit. Ky i fundit i raporton Duēes se “maloku analfabet na dashka nuse tė larte”, vijon njė refuzim dėshpėrues pėr Zogun, pastaj kohe me vone nisin tratativat qė bitisen me princeshėn hungareze Aponnyi.

    Libri qė pėrftohet prej shkrimeve tė Catin Saraēit, ėshtė i papėrfunduar ndėrsa shėnimet e fundit duhet tė jene aty rreth vitit 1940. Nė fakt, disa prej temave qė ai nuk i shtjelloi dot, janė tejet intriguese: Zogu si oficer austriak, Zogu i internuar nė Vjene, Vrasja e Esat pashės, Vrasja e Avni Rustemit, Gjithė Shqipėria kundėr Zogut, Zogu merr 250 mije sterlina pėr grushtin e shtetit, Veprat kriminale tė motrave tė Zogut, Lessona na dorėzon 5 milionė lira tė mbyllura nė valixhe, Mita e dyte prej 10 milionė frangash ari, Revolta e pare kundėr Zogut, Vrasja e Hasan Prishtinės, Kriza e parė nervore e Zogut etj etj. pėr Aurel Plasarin, autorin e parathėnies se librit, ėshtė pėr tė ardhur keq qė kėto ēėshtje nuk u shtjelluan. Por konkluzioni i kėtij libri, paēka se tė pambaruar, ėshtė i vete Saraēit: Mustafa Qemali, ishte shqiptari qė shpėtoi kombin turk, ashtu si Ahmet Zogu, njė mendėsi anadollake qė shkatėrroi Shqipėrinė.
    “Unė Catin Saraēi, tė akuzoj ty Ahmet Zogu si tradhtar tė atdheut tėnd, si vrasės e hajdut. Shqipėria ka pare pushtues edhe me tė fuqishėm se kėta tė sotmit. Do tė ikin edhe kėta, por emri yt s’ka pėr tė figuruar gjėkundi. Synimi i kėsaj letre ėshtė tė tė paralajmėroje pėr here tė fundit tė mos ngatėrrohesh mė me Shqipėrinė, ndryshe do tė detyrohem t’u tregoj diēka me shume francezeve dhe anglezeve. Bankėnotat false qė mė dhe si dhe letrat e tua tė fundit, po i ruaj si dokument i pandershmėrisė sate…

    Catin Paskal Saraēi, London, 21 A.Stratford Rd.”

  8. #88
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    24-09-2010
    Postime
    316
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 2 postime

    A.Zogu- Paradoksi-Tradhtari qė nderohet sepse ka vrarė Heronjtė e Atdheut

    Njė turp i vėrtetė ka ndodhur sot mė 17 nėntor 2012 dhe pikėrisht kur duhej festuar dita e clirimit e 68 viteve mė parė nga okupatorėt nazi-fashistė; u rivarros i ashtuquajturi mbreti Zog nė Tiranė. Paradoksi qėndron se pikėrisht njė shtet shqiptar me qeveri demokratike tė tipit republikė parlamentare , nderon njė diktator dhe mbret i cili mbetet njė nga udhėheqėsit e paktė shqiptarė qė ka falur toka Serbise dhe ka erdhur nė fuqi me anė tė njė ushtrie tė huaj duke larguar me dhunė qeverinė shqiptare republikane tė asaj kohe. Paradoksi i dytė qė pėrbėn dhe njė tradhėti kombtare duke i vėnė pėrfundimisht nofkėn Tradhėtar i Atdheut, ėshtė se ky individ qė drejtoi vendin pėr afėr 15 vite rresht, me dhunė, vrasje, depėrtime opozitarėsh, dezertoi dhe u largua nga vendi si njė mi kanalesh ditėn kur Shqipėria u pushtua nga Italia fashiste, duke lėnė dhe ushtrinė pa armė e municione,, duke e lėnė atdheun pa mbrojtje dhe pa drejtim rezistence. Kjo ėshtė historia e A.Zogut, histori tė cilėn kalemxhiu B.Fevziu ėshtė pėrpjekur ta zbukurojė nė njė libėr tė rėndomtė pėr tė, ashtu si mund tė zbukurohet njė tradhtar nga njė i ngjashėm me tė.
    Unė nuk do tė isha kundra qė A.Zogu tė ri-varrosej nė Shqipėri, por tė nderohej nga shteti dhe qeveria shqiptare apo dhe mė tepėr ti bėhet njė Mauzole, qė mund tė quhet edhe Mauzoleu i Tradhėtisė.
    Atij mund ti bėhej njė ceremoni private nga familja, ashtu sikundėr janė bėrė edhe pėr disa nga mbretėrit e vendeve tė ndryshme nė shtetet perėndimore, pa zhurmė e bujė. Pavarėsisht se mbetet njė personazh historik, ai mbetet pėr shqiptarėt dhe Shqipėrinė njė tradhtar i atdheut dhe njė mbret karagjoz.
    Ėshtė pėr tu habitur se si nderohet njė njeri qė ka vrarė disa personalitete tė rėndėsishme shqiptare tė cilėt sot janė nderuar nga shteti shqiptar me tituj `Hero i Popullit`. E c`mund tė thuhet pėr kėtė vrasės tė inteligjencės shqiptare dhe tė drejtuesve tė shtetit shqiptar?
    E vetmja gjė qė mbetet ėshtė tė rikujtojmė heronjtė e vrarė nga ky mbret e diktator qė e la Shqipėrinė nė baltė nė ditėn me tė keqe tė sak : 7 prill 1939, duke u larguar fshehurazi dhe duke vjedhur thesarin e shtetit , madje ashtu sikurse tha dhe i nipi nė njė moment apologjie pėr vjedhjen e thesarit tė shtetit- pėr tė gjyshin e tij:` ..ai mori pagen e dymbėdhjetė muajve si dhe pagėn e trembėdhjetė...`?!
    Ja heronjtė e vrarė nga Mbreti tradhtar.
    Hasan Kadri Prishtina (mbiemri i vėrtetė ishte Berisha) Krueministėr i Shqipėrisė nė 1921; u dėbua dhe u vra n me urdhėr tė A.Zogut (me miratimin e qeverisė serbe tė asaj kohe), sepse kundėrshtoi sė bashku me Bajram Currin politikėn pro-serbe dhe anti-kosovare tė A. Zogut.Pas rrėzimit tė qeverisė sė Nolit nė dhjetor 1924 dhe ardhjen e Zogut me ndihmėn e serbėve, Hasan Prishtina largohet pėrgjithmonė nga toka e mėmėdheut, pėr t’u vrarė mė 13 gusht 1933 nė Selanik nga dorėsi i Ahmet Zogut. Nė faqet e gazetes greke `Maqedonia e Re`, shkruhej: “Njė tjetėr vrasje qė u bė nė rrugėn Ēimisqi, tronditi Selanikun. Politikani shqiptar Hasan Prishtina u vra nė qoshen Ēimisqi nė Vogaxhiku, pėrpara bakallhanes “IVI”. Shqiptari Ibrahim Ēelo, 38 vjeēar, i papunė, qėloi pesė herė ish-kryeministrin shqiptar Hasan bej Prishtinėn. Eshtrat e tij u sollėn nga Selaniku pėr t’u rivarosur nė njė copė tokė nė Kukės, pranė kufirit me Kosovėn`` (http://pashtriku.beepėorld.de/files/...htina81007.htm).
    Luigj Gurakuqi, Hero i popullit dhe Mėsues i Popullit. Ministėr i qeverisė sė Nolit. U dėbua dhe u vra me urdhėr tė A.Zogut nė njė kafe nė Bari tė Italisė me anė tė agjentit Zogist Baltion Stambolla. Ardian Ndreca ka shkruajtur tė vėrtetėn pėr Luigj Gurakuqin nė njė shkrim tė tij nė korrik 2012: ` Ka vite qė shkruej pėr turpin e pashembullt tė qytetit tė lindjes kundrejt figurės sė Luigj Gurakuqit, tė cilit mbasi ju shemb shtėpia muze, ju dhunue vorri tue i derdh te kambėt plehnat e tanė qytetit dhe ju harrue qėlimshėm emni. Vorrit i tij ndodhet pranė atij tė Pashko Vasės dhe Migjenit, e tė tre sė bashku po mbyten rishtas prej dioksinės qė ēlirohet prej djegjes sė plehnave, rreth tė cilave kullosin lopė krymēale, derra tė zhigatun e sillen unshėm qen tė tėrbuem. ` http://ėėė.gazetatema.net/ėeb/2012/0...uigj-gurakuqi/
    Bajram Curri, i nderuar nga shteti shqiptar `Hero i Popullit`. Politikan, ushtarak, senator i Senatit tė Dhomės sė Kėshillit Kombėtar tė Shqipėrisė qė mė 1920. U vra nga forcat zogiste dhe agjentėt e shovinistėve serbė nė Dragobi tė prirė nga Ceno Kryeziu e Kadri Malsori Mehmeti, mė 29 mars 1925. Kundėrshtoi Zogun sė bashku me Hasan Prishtinėn pėr lėshimet qė i bėri Serbisė kundėr popullsisė shqiptare tė Kosovės,pėr marrjen e pushtetit nga ana e A.Zogut me ushtri serbe duke i bėrė puc ushtarak qeverisė sė ligjėshme tė Fan Nolit. Gjithashtu, nė fund tė muajit shkurt 1923, Hasan Prishtina dhe Barjam Curri u ngritėn kundėr rregjimit serb nė Kosovė. Kjo kryengritje u shtyp sepse qeveria e Ahmet Zogut nuk i mbėshteti. Mbas kėsaj 3500 shqiptarė tė Kosovės u pėrzunė nga trojet e tyre pėr nė Turqi. Dihet se mė 26 shtator 1924 krahas Fan Nolit, Luigj Gurakuqit ishin dhe Hasan Prishtina, Bajram Curri, Bedri Pejani nė Lidhjen e pestė tė Kombeve nė Gjenevė. Pėrfaqėsuesit e Kosovės Hasan Prishtina, Bajram Curri dhe Bedri Pejani kundėrshtuan pėr genocidin qė kryente Beogradi ndaj popullit shqiptar nė Kosovė.
    Avni Rustemi, i nderuar nga shteti shqiptar Hero i Popullit. Deputet dhe mėsues. U vra me urdhėr tė A.Zogut mė 22 prill 1924 prane pazarit te ri ne Tirane. Atentatori i njohur me pseudonimin "qerosi i Recit", Nė momentet para se tė qellohej u degjua qė atentatori te therriste: ..`Beji te fala Esat Pashes..`! Vrasja e udhėheqėsit tė shquar tė Lėvizjes demokratike shėrbeu si shkėndijė e revolucionit qė triumfoi mė 10 qershor 1924. Kam shkruar njė artikull pėr kėtė hero tė popullit.
    Fan S. Noli, i nderuar nga shteti shqiptar me dekorata e tituj tė ndryshėm. Kryeministėr i Shqipėrisė. burrė shteti[1], dijetar, poet, pėrkthyes e historian shqiptar. Regjimi zogist e dėnoi me vdekje nė mungesė. Njeri i jashtzakonshėm qė bėri tė njohur Shqipėrinė me perėndimin dhe dha kontribut thelbėsor nė krijimin e shtetit shqiptar si dhe nė krijimin e Kishės Autoqefale Ortodokse tė Shqipėrisė. E BĖRI Kishėn tė flasė shqip pėr herė tė parė.
    Ky ėshtė `kontributi` i A.Zogut nė kohėn e drejtimit tė tij tė shtetit shqiptar, kontribut qė e la Shqipėrinė me njė shtet gjysmak, mė tė vazrfėrin e shteteve nė Europė, tė ndarė e tė pėrcarė dhe pa inteligjencėn e vet. Po tė mos ishte Zogu dhe vrasjet e tij. Po tė mos ishte Zogu dhe despotizmi i tij anadollak, po tė mos ishte Zogu dhe politika e tij bizantine, nuk do tė vinte as rregjimi komunist nga i cili vuajti Shqipėria dhe shqiptarėt. Ishte A.Zogu i cili pėrkrahu ekstremin e majtė komunist, duke u a bėrė tė lehtė atyre marrjen e pushtetit, sepse pėrkrahėsit e A.Zogut nuk gėzonin simpati nė popullin shqiptar, dhe as nė botė. Dihet qė A.Zogu nuk u pranua asnjėherė si mbret nė oborret mbretėrore tė Europės sepse gjenealogjia e tij e pabesueshme pėr tė ashtuquajturin `gjak i tij blu`, nuk konfirmohej.
    Sė fundmi, le tė shpresojmė qė koalicionet e ardhshme politike shqiptare tė venė nė vend disa pika tė rėndėsishme tė historisė sė Shqipėrisė dhe tė disa individėve bazuar nė faktet historike dhe jo nė preferencat klienteliste tė disa politikanėve.

  9. #89
    abc Maska e POKO
    Anėtarėsuar
    05-03-2009
    Postime
    1,615
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim


    I nderuari President i Republikės sė Shqipėrisė , zotėri Bujar Nishani,
    I Nderuar Kryeministėr i Shqipėrisė, Dr. Sali Berisha,
    E Nderuar Kryetare e Kuvendit te Shqipėrisė, znj. Jozefina Topalli,
    E Nderuara familje Mbretėrore Shqiptare - I nderuar Princi trashėgimtar Leka,
    Tė nderuara lartmadhėri tė familjeve mbretėrore,
    I nderuari zėvendėskryeministėr i Hungarisė,
    I Nderuar Kryetar i Bashkisė sė Tiranės, zotėri Lulzim Basha,
    Tė nderuar zyrtarė tė Republikės sė Shqipėrisė dhe tė Republikės sė Kosovės,
    Tė nderuar kryetarė tė Bashkive dhe tė komunave tė Shqipėrisė dhe tė Kosovės,
    Tė nderuar ambasadorė tė vendeve mike,
    Tė nderuar Qytetarė te Tiranės dhe tė gjitha trevave tona,

    Prehja nė token tonė e tė gjithė veprimtarėve e gjithė atyre burrave dhe grave qė u pėrpoqėn pėr lirinė, pėr pavarėsinė, pėr shtet ndėrtimin, pėr zhvillimin e pėrparimin e Atdheut ėshtė njė amanet i mbetur peng qė ne duhet ta kryejmė me nder dhe me krenari.

    Kthimi i eshtrave tė ministrit, kryeministrit, presidentit e tė Naltmadhėnisė se Tij, Mbretit tė Shqiptarėve, Zogu i Pare simbolizon Drejtėsinė hyjnore, Paqen politike e Pajtimin kombėtar.
    Me kėtė e dėshmojmė urtėsinė tonė, duke e fituar qetėsinė shpirtėrore si njerėz dhe si komb, duke pasur respekt pėr paraardhėsit tanė, pėr punėn e prijėsve tė vendit tė vlerėsuar nė rrethanat e kohės.

    Shqipėria nėn udhėheqjen e Naltmadhnisė sė Tij, mbretit tė shqiptarėve, Zogut tė Parė, nga njė vend i varfėr dhe i pazhvilluar, fisnor dhe i pėrēarė, me kontradikta tė shumta, u bė njė vend modern i kohės, i unifikuar, me shtrirje tė pushtetit dhe administratės nė secilin cep tė saj, me liri qytetare, me tolerancė fetare qė ishte shembull pėr vendet e tjera.

    Me qeverisjen e Ahmet Zogut ndėrlidhen datat dhe ngjarjet ma tė rėndėsishme tė qenies sonė kombėtare e shtetėrore, qė nga shpallja e pavarėsisė nė Vlorė, me luftėn kundėr trupave pushtuese nė mbrojtje tė Shkodrės dhe tė viseve tė tjera tė vendit duke pėrzėnė pėrfundimisht trupat malazeze, serbe, greke, italiane dhe trupat e tjerė tė huaja nga territori i shtetit , nė vėnie te rendit dhe sundimit te ligjit nė tė gjitha krahinat nė organizimin dhe nė zbatimin e vendimeve te Kongresit te Lushnjės.

    Ahmet Zogu si udhėheqės ka kontribut tė jashtėzakonshėm nė ndėrtimin dhe nė konsolidimin e shtetit shqiptar, nė miratimin e statutit Themeltar, tė kodit civil dhe penal Evropian, nė krijimin e policisė dhe tė ushtrisė sė rregullt dhe efektive, nė caktimin e kufijve tė shtetit tė njohur e tė pranuar ndėrkombėtarisht, nė krijimin e Shėrbimit diplomatik dhe nė vendosjen e marrėdhėnieve bilaterale e nė nivel ambasadash me njė varg shtetesh, qė mundėsoi nėnshkrimin e marrėveshjeve tė rėndėsishme ekonomike, politike e ushtarake, dhe nė anėtarėsimin e Shqipėrisė ne Lidhjen e Kombeve.

    Ėshtė angazhimi domethėnės i Tij nė rregullimin e brendshėm administrative tė vendit nė shpalljen e Tiranės kryeqytet, nė ndėrtimin e parlamentarizmit, dhe nė organizimin e zgjedhjeve, nė shpalljen e Shqipėrisė Republike parlamentare, nė heqjen e sistemit tė bejlerėve dhe nė dhėnien e tokės fshatarėve.

    Zogu dhe gjithė populli i pritėn me zemėr tė hapur Kosovarėt e larguar me dhunė nga trojet e veta etnike qė u vendosen pėrfundimisht nė Shqipėri. Ėshtė tejet humane dhe pėrparimtare mbrojtja dhe pranimi i Hebrenjve nė Shqipėri nė kohėn qe ata pėrndiqeshin nga fashizmi dhe nazcizmi.

    Gjithashtu, me shpalljen nga Asambleja Kushtetuese tė Shqipėrisė Mbretėri Demokratike Parlamentare tė Trashėgueshme e konsolidoi sistemin e brendshėm, e mėnjanoi anarkinė duke e bėrė vendin njė shtet modern tė kohės, duke vėnė bazat e sistemit shkollor dhe shėndetėsor, duke vendosur sistemin bankar dhe Lekun valutė konvertibile tė vendit, duke ndėrtuar infrastrukturėn rrugore, portet detare dhe aeroportet.

    Me Mbretin e Shqiptarėve Zogu i Parė ndėrlidhet edhe Autoqefalia e Kishės ortodokse shqiptare, vendosja e Kryegjyshatės botėrore bektashiane nė Shqipėri, si dhe liria e plotė e besimit qė ndikoi nė zhvillimin e veprimtarisė sė gjithanshme tė Bashkėsisė Islame dhe tė Kishės Katolike. Gjithashtu edhe liria e shtypit dhe veprimtaria botuese ėshtė meritė e kushteve tė krijuara dhe e pėrkrahjes nė kohen qė Ahmet Zogu ishte kryeministėr, president apo Mbret.

    Tė nderuar qytetarė,

    Eshtrat e Naltmadhėnisė se Tij, Mbretit tė Shqiptarėve Zogu i Parė nga sot prehen nė atdhe. Ėshtė ky obligimi ynė ndaj udhėheqėsit i cili e mbante titullin Mbret i Shqiptareve sepse pikėrisht shqiptarėt e zgjodhėn dhe i cili u betua mbi Bibėl dhe Kuran, ndėrsa me martesėn e tij ripėrtėriu zakonin e lashtė tė lidhjeve princėrore duke treguar se tė gjitha besimet janė tė barabarta dhe secili individ edhe Brenda familjes e gėzon tė drejtėn e lirė tė besimit.

    Mbreti Zog dallohej pėr shtrirjen e dorės sė pajtimit e tė mirėkuptimit dhe oponentėt e dikurshėm i kryenin punėt e rėndėsishme tė shtetit.

    Ėshtė jo vetėm simbolikė qė mbreti i Shqiptareve Zogu i Parė i dha titullin trashėgimtar: Princ i Kosovės djalit tė motrės sė tij e te Beut nga Gjakova Princit Tati-Esad Kryeziut.

    Mbreti Tha: “Bota e ka kuptuar se nėse Bijtė e Shqiponjės lihen nė paqe ata mund tė ndėrtojnė shtet”.

    Ne sot jemi tė lehtėsuar qė e kryem detyrėn, sepse eshtrat e patriotėve nuk i tret dheu i huaj dhe “guri peshon me rėnd nė vend tė vet”.

    Ju faleminderit,
    Nderim dhe respekt tė pėrjetshėm pėr tė gjithė atdhetarėt.
    Njerezit qe kafshojne doren e atij qe i ushqen,zakonisht lepijne kepucet e atyre qe i godasin.

  10. #90
    abc Maska e POKO
    Anėtarėsuar
    05-03-2009
    Postime
    1,615
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Citim Postuar mė parė nga BlueBaron Lexo Postimin
    Kur dheu i Shqiprise mban plehra e kriminele si Enver Hoxha, Hysni Kapo, Mehmet Shehu, etj. nuk e di pse ka shqiptare qe lehin pse prehet ne Shqiperi edhe nje shqiptar me shume !!!

    Kush kishte ma shumė vlerė per lirinė e atdheut, “Besė-Lidhja e Malėsisė…” apo “Lufta Nac.-Ēl.”?
    17/11/2012


    Nga Fritz RADOVANI:

    Nė 100 vjetorin e Pavarsisė…

    Kur “historianėt” do tė shkruejnė tė vėrtetėn, qė Rinia Shqiptare me e mėsue “até”?!

    Sa do tė mė pelqente sikur “prof. dr. e akademikėt” me e dijtė kėte emen, kush ishte kjo “Besė – Lidhja e Malėsisė sė Madhe, Rranxave dhe Postribės”, kush e krijoi dhe pse u krijue, apo cili ishte qellimi i Saj Atdhetar?! Nuk dij a e kanė lexue ndonjėherė Programin e Saj!!

    Prej vitit 1941 krahinat Veri – Perėndimore tė Shkodres, tue fillue prej Ulqinit, Tivarit, Hotit dhe Grudės, ishin tė lira nga jugosllavėt dhe malazezėt, mbas sa luftave per Lirinė e Tyne, dhe shpejt ishte e lirė edhe Kosova e Maqedonia, deri poshtė ku kishin hy forcat gjermane, qė kėrkonin shkėputjen e Trojeve Shqiptare nga zgjedha sllave. Menjėherė ndėr ato krahina u hapen 120 shkollat shqipe me 250 mėsues nga ministri Ernest Koliqi dhe qeverisjet lokale tė tyne ishin nga Shqiptarėt, tė cilėt filluen edhe organizimin e policisė dhe administrimin e vendit.

    Kur ushtria naziste filloi terheqjen nga Ballkani me humbjen e luftės, ndihej nevoja e organizimit ushtarak ndėr ato krahina pėr me mujtė me sigurue “Lirinė” e Tyne, e cila jo vetem do tė rrezikohej, por pritej edhe pėrdhosja e Tyne nga forcat komuniste jugosllave tė Titos, i cili kėrkonte edhe njėherė aneksimin e tyne nė vathen e vjetėr sllave, por kėte herė i ndihmuem nga forcat ushtarake sovjetike dhe nga komunistėt shqiptarė, qė ndihmoheshin materialisht nga forcat ushtarake tė Aleatėve. Nga fundi i vitit 1943 forcat nacionaliste shqiptare “Balli Kombėtar”, “Legaliteti” dhe Indipendentėt, luftoheshin haptas nga forcat komuniste “partizane” tė drejtueme prej agjentėve jugosllavė, qė kryesoheshin gjoja nga Enver Hoxha, qė tashti kishte shpalosė haptas flamurin e tradhėtisė, me luften civile nė Shqipninė e Jugut…dhe pritej qė Shqipnia Europjane t’ ishte tansisht nėn pushtimin bolshevik komunist tė Titos. Me kėte vepėr tradhėtije pajtohej edhe blloku i Aleatėve, nen parullen e “Konfederatės Jugosllave”; i cili ndihmonte me tė gjitha mjetet financiare dhe materiale “nacional – ēlirimtarėt” e bllokut komunist tė Stalinit.

    Me daten 23 Shtator 1943, kapiten Gjelosh Luli, major Mul Bajraktari, major Dodė Nikolla (Ivezaj), kapiten Llesh Marashi, tė mbledhun per me shpėtue Atdheun nga njė robni e ré qė po kercnonte krahinat e Shqipnisė sė Veriut tė porsalirueme nga sllavėt dhe italianėt, qė po administroheshin nga Shqiptarėt, kur gjermanėt ishin nė terheqje, Kėta Burra, nė njė mirėkuptim tė plotė edhe me krenėt e vendit, tė gjithė bashkė, formuene “Besė – Lidhjen e Malėsisė sė Madhe, Rranxave dhe Postribės”, e cila kishte si pikėsynim kryesor: 1. Mbrojtja e Kufijėve tė sotėm tė Shtetit Shqiptar…2. Qetėsia e mbrendėshme nė krahinat Shqiptare…dhe njė Program tė plotė, qė perputhej me interesat kombtare tė Lirisė, Pavarsisė dhe tė zhvillimit e pėrparimit tė Tyne me kahun e pikpamjet Europjane – Perėndimore.

    Tė nisun edhe nga sakrificat e Familjes sė Atdhetarit Dedė Gjo’ Lulit nė vitin 1911, trashigimtarit tė Gjakut tė Tij, po edhe pasues i divoēem per nga Atdhetaria, kapiten Gjelosh Lulit nga tė gjithė drejtuesit iu besue drejtimi dhe organizimi i mandejshem i Saj.

    Tė parėt qė miratuen dhe u bashkuen me kėte “Besė – Lidhje tė Veriut” ishin Krenėt e Hotit, Grudės, Kelmendit, Kastratit, Shkrelit, Triepshit, Koēės, Fundės (Luare – Ledhe) , Reēit, Lohes, Rrjollit, Koplikut, Buzė-Ujit dhe Postribės. Shumė shpejtė me ta u lidh edhe koloneli Atdhetar i Dibres Muharrem Bajraktari. Me daten 19 Dhjetor 1944, drejtuesit e Besė – Lidhjes i drejtojnė njė kerkesė edhe anglezit, kolonelit Nill (Neell), qė ndodhej nė Veri…i cili “premton po nuk mban asnjė nga ata qė premtoi.” (Dosja 1883, Arkivi Min. Mbrendshme Tiranė, 1998).

    Tė parėt qė iu pėrgjegjen Lidhjes ishin grupi i ushtarakėve ndėr shpellat e Shllakut, qė kryesohej nga kapiten Gjergj Vata (Cukali), Martin Sheldija, Zef Agostini, Kolė Ashiku, Zef Jakoviq, Loro Vata dhe ma vonė, organizatori i Rinisė Katolike Shkodrane, Ndoc Jakova.

    U gjet perkrahja e grupit ushtarak tė shpellave tė Dukagjinit, ku ishin oficerat Gjon Destanisha, Pal Thani, Mark Mala, Nik Sokoli, Ndue Pali, Zef Kol Prela etj.

    Nė Postribė ishte Jup Kazazi, Abdullah e Nuh Kazazi, qė mbeshteteshin tek Parija aty.

    Pa kalue as pak muej nė perkrahje tė “Besė – Lidhjes sė Veriut” vihet edhe Puka me tė ushtarakėt e njohun e trima, Mirakajt, Mirdita me major Markun dhe Lleshin e Zi Markagjoni…

    Me kenė se Gjelosh Luli ishte edhe mik i At Mati Prennushit, provinēialit Franēeskan tė Shqipnisė, i cili kishte lėshue njė urdhen tė premė mbas vrasjes sė At Lekė Lulit, kur bashkpunoi me Legalitetin dhe u vra tradhėtisht, Ai urdhnoi qė “asnjė Klerik Katolik nuk duhet tė perzihet nė politikė”, nė kėte “Besė – Lidhje tė Veriut” nuk u angazhue asnjė nga Klerikėt e kėtyne zonave. Por edhe pse Kleri Katolik nuk u perzi fare, Ai u godit ma keq se kushdo, tue fillue nga data 25 Mars 1945 qė u pushkatue Don Ndre Zadeja dhe mbas tij, me rradhė dijetarė e Atdhetarė pėr 47 vjet rresht panderpremje deri tek Don Lazer Sheldija nė vitin 1988, qė u vra nga sigurimi komunist i yni nė Amerikė, vetėm se ishte Bir besnik i Atyne trojeve tė Besė – Lidhjes sė Veriut.

    Kur forcat komuniste tė Mehmet Shehut e Koēi Xoxės, e sa e sa “gjeneralėve” halabakė, sulmuen mbas shpine Atdhetarin Prekė Cali, bashkė me forcat jugosllave qė kishin pushtue Gruden, me “Besė – Lidhjen e Veriut” u bashkuen edhe ēetat e Shqipnisė sė mesme me Alush Lushanakun, Mark Zef Palin dhe Gjon Mark Ndojin, tė cilėt ruenin lidhjet e veta me “Ēeten e Hekurt” tė Sul Selimes nė rrethinat e Tiranės. Rezistenca antikomuniste nė Shqipni fillon pa mbarue Lufta e Dytė Botnore. Atdhetarėt e vėrtetė nuk u pajtuen kurrė me komunizmin gjakatar.

    Nė Shkoder asht i pari nė Europė Mark Ēuni, qė formon organizaten antikomuniste “Bashkimi Shqiptar”, me anen e sė ciles kerkoi pluralizmin politik dhe zgjedhje demokratike. Askush nuk mund tė harrojė qėndresėn heroike shqiptare tė Pjetėr Dedės me gruen e tij Maria (Zojzi), tė Ludovik Saraēit, tė Pashuk e Palė Bibė Mirakajt, tė Frano Mirit, tė Gjon Dodanit, tė Hasan Isufit, tė Marash Ndue Mirit, tė Pashko Zef Hotit, tė Hysen Lepenicės, tė Zagoll Shenos, tė Sami Lepenicės etj., po gjithmonė tue vue nė fletėn e parė tė kėtyne volumeve tė qendresės heroike Shqiptarin Gjelosh Lulin e Hotit dhe tė Maleve tė Veriut, qė nuk e bān kurrmā Nana.

    Nė vitin 1999, nė muejn Tetor, mė ka shpjegue zonja e Nderueme Helena Luli (Mirakaj), e shoqja besnike e Gjelosh Lulit, qė atė natė kur Gjeloshi do tė merrte malet, mbasi u vesh me rrobat ushtarake, vuni nėn koletin e xhaketes njė Kryq tė vogel, dhe mbasi puthi dy vajzat e veta tė vogla, Klaren dhe Belen, i kishte kerkue zonjės Helena revolverin qė e ruente tė mbyllun me ēels. Kjo ia kishte sjellė dhe Ai e kishte marrė nė dorė, e kishte shikue dhe i kishte thanė: “Mos e thashtė as mos e premtoftė Zoti, qė unė me kėte armė me rrėzue Landen e Tij!” – dhe e kishte vue nė brez, ishte perqafue me Té dhe kishte dalė nga shtėpia pėr mos me u kthye kurrmā. Me daten 31 Dhjetor 1946, tek zyret e ndjekjes sė Koplikut asht ekspozue vetėm koka e preme e Gjelosh Lulit, pėr me terrorizue Malet e Veriut dhe krahinat antikomuniste! Pothuej tė gjithė Emnat e Atyne Burrave qė kam pėrmendė ma siper janė vra e zhdukė edhe trupat e tyne, kush pa krye, kush pa kambė, kush pa sy e kush pa krahė, perfundimisht gati tė gjithė janė “pa Varr”!

    Po monument per Kėta Atdhetarė, viktima tė komunizmit a ka sot kund!?..

    – Jo, “monumentet” janė per vrasėsit e tyne, per kriminelėt e dekoruem atėherė e sot!

    “Monumentet” janė e do tė jenė per “nacional – ēlirimtarėt” tradhėtarė e kolaboracionistė me bolshevikėt sllavo – komunistė tė Jugosllavisė sė Titos, Rusisė terroriste staliniste dhe Kinės sė Mao Ce Dunit…shfarosės e barbar, me etiketen e “Revolucionit”…tė cilėve u kanė sherbye dhe vazhdojnė me u sherbye me perkushtim, se i lidhė tė gjithė bashkė “ideali antiatdhetar”…

    Po “ideali i antarėve tė parė tė partisė komuniste” cili ishte?

    – Sot, dimė vetėm njė fakt, se pothuej tė gjitha pėrpjekjet e Shqiptarėve pėr liri u shtypėn me gjak, hekur, torturė, vrasje dhe tradhėti. Koēi Xoxe deklaron: “Pėr vrasjet pa gjyq kam qenė kėshilluar dhe janė bėrė me urdhėr tė shokut komandant.”(Dosja 1623). Torturuesit dhe kriminelėt Haxhi Lleshi, Zoi Themeli, Vaskė Koleci, Lefter Lakrori, Muēo Saliu, Siri Ēarēani, Mestan Ujaniku, Nesti Kopali, etj., tregojnė se kur ishin nė Shkodėr, nė janar tė 1945, ishte nė dijeni edhe Mehmet Shehu dhe Enver Hoxha pėr operacionin e Veriut, ku pasonin ushtarakėt Sheuqet Peēi, Gjin Marku, Rahman Perllaku, Ramiz Alia etj. “…qė kishim urdhėr me vra dhe me i tretė nė proskė njerėzit e dyshimtė dhe Parinė e vendit….” Ata partizanė qė u vranė nė Luften Nacional – Ēlirimtare, tė gjithė pa perjashtim, vrritėn per njė “ideal”, per “idealin” komunist: “Bijtė e Stalinit jemi né, rroftė Stalini i math, babai ynė!”…

    E dij se e kanė tė veshtirė me arsyetue me trunin e tyne marksist-leninist tė mykun nga “historia e PPSh” dhe parimet komuniste “prof. dr. e akademikėt” e Tiranės anadollake, por duhet tė tregojnė haptas se cilat ishin programet e tradhėtisė prej 8 nandorit 1941, tė komunistėve tė Tiranės, Permetit, Beratit, e deri tek Ramiz Alia, nė 1991, nė sherbim tė komunizmit gjakatar?

    Nė 1991 Ramiz Alia thotė: “Edhe gjak do bėjmė..!”, ja “ideali” i kriminelit tė 1943…!

    E verteta historike asht vetem njė: Komunistėt anadollakė tė Shqipnisė pėr me sigurue njė kolltuk, até tė Enver Hoxhės, shiten Atdheun, shiten Trojet Shqiptare, vranė e masakruen tė gjithė Atdhetarėt dhe inteligjencen Europjano Perėndimore, kthyen njė Popull nė bujkrob per me punue per terroristėt e tradhėtarėt, vodhen e vorfnuen vendin dhe pushtetin ua dorzuen veglave tė tyne besnike, per me ua sigurue edhe mbasardhėsėve pushtetin e perjetshėm…antiatdhetar!

    Tė gjithė antifashistėt dhe “nacional – ēliririmtarėt” partizanė e komunistė, i kanė krye sherbimin ma tė mirė shovenistėve sllavė, tue u ba kolaboracionistė e tradhėtarė tė interesave tona kombtare, dhe tue ua dorzue Atdheun atyne pa kenė nevoja me “shkrepė” njė pushkė, me perjashtim t’ atyne qė vranė e prene qinda e mija Atdhetarė Shqiptarė.

    Per komunistėt tanė dhe kudo nė Botė, tradhėtia e Atdheut asht sherbimi ma i madh qė i bajnė bolshevizmit e internacionalizmit nderkombtar! Shembulli tipik asht Shqipnia anadollake!

    Mundohen “disa” me gjetė krraba me varė “programet” e Mukjes apo te Bujanit tash nga pleqnia…e aty nga fundi kujtojnė se u ka ardhė prap koha edhe “kėtyne” me u thirrė “pashallarė” …dhe askush nuk thotė tė verteten historike! Mashtrojnė dhe gėnjejnė edhe pse janė nė gryken e vorrit…E nuk kujtohen se mbi rrasen e “mermerit” tė tyne Populli Shqiptar, ka me i daltue se:

    “Kėtu asht edhe njė tradhėtar i Shqipnisė Europjane tė Gjergj Kastriotit!”.

    Melbourne, 2012.
    Njerezit qe kafshojne doren e atij qe i ushqen,zakonisht lepijne kepucet e atyre qe i godasin.

  11. #91
    abc Maska e POKO
    Anėtarėsuar
    05-03-2009
    Postime
    1,615
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Marie Shllaku

    Nė njė lagje tė vjetėr tė Shkodrės, nė Badre, kanė le Luigj Gurakuqi, gjuhėtari i shquem At Justin Rrota e i vėllaj piktori Simon Rrota, shkrimtari i madh Ernest Koliqi dhe kardinali i parė shqiptar Mikel Koliqi. Aty ka le edhe Marie Shllaku, e bija e Markut, gjyshi i sė cilės kishte ardhė shumė kohė ma parė nga Shllaku malor e legjendar, prej nga mori edhe mbiemnin ajo.
    Si kreu shkollėn e mesme pranė Kuvendit tė Motrave Stigmatine, ku u dallue pėr kulturė tė gjanė qė nė rininė e parė: i pelqente teatri, recitimi, piktura; 20-vjeēare zotnonte italishten, gjermanishten, frengjishten e ma vonė edhe serbishten, u regjistrue nė Fakultetin e Filozofisė nė Romė, po i ndėrpreu studimet e rregullta pėr shkak tė luftės, e shkonte sa me dhanė provimet herė mbas here.
    Njėzetvjeēare, pėr arėsye ekonomike, filloi punėn nė Ministrinė e Punėve Botore nė Tiranė. Ma vonė, me 25 shkurt 1943, ajo fillon punėn nė Prizren si Pėgjegjėse e Financave pėr gjithė krahinėn e Kosovės ku, pėrveē detyrės sė saj shtetnore, ajo u lidh ngusht me botėn e trazueme tė atyne trevave. Asnjė nga ata qė hynin nė zyrėn e saj nuk ēuditeshin kur lexonin mbi kryet e saj vargjet e Fishtės:
    “Ma mirė dekė nėn dhé m’u kja,
    Se pėr t’gjallė me mbetė nėn shkja”.
    Po ja qė me 06 maj 1944, pėr befasinė e saj ma tė madhe, i vjen pushimi nga puna “pėr motive politike”. (?!)
    Kthehet nė Shkodėr pėr njė periudhė tė shkurtė pėr t’u rikthye njė herė e pėrgjithmonė nė Kosovė, tashma me njė qellim tė caktuem qartė: me luftue pėrkrah vėllazėnve kosovarė, qė ato treva martire tė mos ngeleshin nėn thundrėn e shkjaut, si ishin gjasat mbas nėnshtrimit tė plotė tė PKSH ndaj Beogradit.
    Nandė shtatori 1944, kur hynė brigadat partizane, ate e gjen nė Gjakovė. Largohet prej aty me shumė atdhetarė tė tjerė dhe i bashkohet ēetės nacionaliste tė Smajl Goranit.
    Ēfarė e kishte shtye ate vajzė tė brishtė tė linte Shkodrėn e saj e tė shkonte nė Kosovė nė ato situata tė turbullta, qė paralajmronin qartė ardhjen e hordhive sllavo-komuniste?
    “Kam ardhė me dekė me ju”! – do t’u drejtohej ajo komandantėve tė ēetave nacionalsite, si pat deklarue vetė nė gjyq.
    Njihet e lufton pėrkrah Mehmet Berishės, Ndue Pėrlleshit, Mehmet Gradicės e Adem Shalės, ndėrsa mbante lidhje me At Bernardin LLupin nė Pejen e ēlirueme; tė pushtueme, deshta me thanė, se aty kishin hy brigadat e kuqe dhe ia kishin ridorėzue me tradhėti shkjeve.
    Vajza e imtė shkodrane mahnitė kreshnikėt e maleve me pjekuninė e vendosmėninė e saj qė tė pajtonte komandantat e shquem Shaban Polluzha e Mehmet Gradica, tė bante bashkimin e koordinimin e luftės tė rreth 50 ēetave qė vepronin atėherė nė Kosovė, prandaj edhe kalonte sa tek njena ēetė tek tjetra, nga Ndue Pėrlleshui tek Ukė Sadiku. Ajo ishte e pranishme nė ēdo takim tė randėsishėm, nė ēdo kuvend tė burrave tė maleve; mbante fjalime e ndezte edhe ma fort zemrat e plagueme nga ripushtimi sllav.
    Veēanarisht e pėrgjakshme ishte barbaria sllave nė Drenicėn e Azem Bejtes e tė Shaban Polluzhės. PKJ nuk donte tė humbte kohė e t’i lante hesapet njė herė e mirė jo vetėm me kundėrshtarėt e asaj kohe, por edhe me ata qė mund tė baheshin nesėr kundėrshtarė tė tyne, pse, si e thonte vetė Bllagoje Nashkoviē, “kėta nė ēdo kohė do tė ēohen nė kryengritje”; ndėrkohė qė Svetozar Vukmanoviē porosiste qė “ata qė keni me i qėrue, i qėroni shpejt”.
    Nė kėte gjendje dramatike u mblodh me 20 Janar 1945, nė Rrezallė tė Drenicės Kuvendi i koordinimit tė luftės kundėr pushtuesit tė ri e tė vjetėr serb. Aty morėn pjesė burra tė shquem, mbi tė gjithė, profesor Ymer Berisha, nismėtar i Kuvendit, komandantėt Shaban Polluzha, Mehmet Gradica, Ukė Sadiku, Adem Shala e sa tė tjerė; nė mes atyne burrave kreshnikė ishte edhe trashigimtarja e Norės dhe e Shotės, Marie Shllaku.
    Do tė kujtonte nė hetuesi pjesė tė fjalimit qė kishte mbajtė nė atė Kuvend: “Gjithė vėllaznit shqipatrė, me tana forcat, duhet me luftue sllavo - komunizmin, se ēdo pus e kanė mbushė me krena shqiptarėsh”.
    Vendimi i Kuvendit: Luftė deri nė vdekje pėr ēlirimin e Kosovės!
    Anmiku serb solli mbi 40.000 forca nė Drenicėn e lodhun nga dimni, nga uria, nga mungesa e armatimeve. Filluen pėrleshjet nė ēdo shpat e grykė: qysh nė betejat e para komandanti legjendar Shaban Polluzha humb tė birin, Tafėn. Me 21 shkurt 1945 rrethimi u ba i plotė, u futen nė pėrdorim gjithė llojet e armatimeve, deri edhe topat, e nė mes martirėve qė ranė, plot 430 trima, nė atė luftė tė pabarabartė, ishin edhe komandantėt legjendarė Shaban Polluzha e Mehmet Gradica.
    Nė atė betejė mori plagėn e parė edhe Maria jonė, bija e Shkodrės, heroina e Kosovės.
    Kushtet e reja kėrkonin edhe organizimin politik tė atdhetarėve. Kėshtu lindi ONDSH, Organizzata Nacional Demokratike Shqiptare, ku veē kontributit tė veēantė tė profesor Ymer Berishės, njė rol shumė tė randėsishėm do tė luente e kudogjetuna dhe e zjarrta Marie Shllaku. Kjo bani qė ajo tė vihej shpejt nė shinjestėr tė OZN-ės famkeqe.
    Me porosi e ndihmen e At Bernardin Llupit ajo strehohet nė Dubėrdol, nė shtėpinė e Dan Pjetrit. Prej aty ajo do tė luente njė rol tė jashtėzakonshėm nė organizimin e Kuvendit tė Dubėrdolit tė Ujmirit, e bashkė me prof. Ymer Berishen dhe komandantin trim Ukė Sadiku, do tė ishin udhėheqėsit kryesorė tė atij Kuvendi, mbajtė me 24/25 Gusht 1945 te Llugat e Dan Pjetrit. Fjalimi i Maries nė atė Kuvend do tė mbahet mend nga shumė pjesėmarrės qė mbeten gjallė, kurse ajo vetė do tė kujtonte nė hetuesi se kishte thanė:
    “Sė pari, motra dėshiron me dekė me ju e ju me te. Vetėm dorėzimi sllavo-komunistėve tė mos u bahet, sa tė jemi gjallė!
    Por tashma OZN-a e kėrkonte kudo. Bija e Shkodėrloces mori malet me ēetat e luftėtarėve tė lirisė, deri me 12 shtator 1945 kur nė Siqevė, bashkė me ēetėn e Shaban Sadikut, u rrethuen nga forca tė shumta: nga 40 vetė qė kishte ēeta, ranė nė fushėn e betejės 28 luftėtarė, u plagosen gjithė tė tjerėt, mes tyne edhe Maria qė mori shumė plagė, po mbinjeriu i vėrtetė ishte Alush Smajli nga Llazica me 18 plagė nė trup. Nė atė betejė mbet edhe komandanti legjendar Shaban Sadiku.
    Maria, e plagosun randė, si kishte ēa rrethimin, ndeshet me Xhemė Bajramin e Aēarevės, qė, pabesisht, ia dorėzon OZN-ės.

    Gjyqi
    Nė Prizren, nė sallėn e madhe tė Shtėpisė sė Kulturės, u zhvillyue nga data 29 qershor deri me 13 korrik 1946 gjyqi kundėr 27 tė pandehunve, ku ma i vjetri ishte frati me zhgun, At Bernardin Llupi, 58 vjeē, kurse ma tė rijtė, studenta nė Gjimnaz tė Pejės, sa i kishin mbushė 16 vjeē, si Shefqet Kelmendi, Viktor Gashi, Engjėll Berisha, Ramiz Kelmendi etj. Kryetar i trupit gjykues ishte egėrsina Dragustin Janjiē, kurse prokuror famėkeqi Ali Shukriu.
    “Pėr ne nxanėsit, kujton njeni prej tė rijėve, ishte krenari tė ishim pranė Fratit me zhgun dhe Orleanės shkodrane”.
    Akt akuza randonte sidomos katėr tė pandehunit shkodranė: Marie Shllakun, At Bernardin Llupin, Kolė Parubin e Gjergj Martinin. Tė ishin tė vėrteta tė gjitha ato pėr tė cilat akuzoheshin, do tė ishin superheroj. Por edhe ata mohuen vetėm sa nuk ishin aspak tė vėrteta, e pranuen me krenari akuzėn qė u bante nder pėr veprimtarinė e tyne antiserbe.
    Marie Shllaku kishte provue gjatė hetuesisė torturat ma ēnjerėzore. Nė sallėn e gjyqit pak kush do ta kishte njohė, po tė mos e dinin pėr cilen bahej fjalė. Ishte krejtėsisht e shpėrfytyrueme, shpesh herė nuk ishte nė gjendje as tė mbante drejtqendrim, por kur fliste nuk ndjehej fill dridhėrime nė zanin e saj tingllues.
    Pyetje: Qysh kur je marrė me politikė?
    Maria: “Qysh nė moshėn 20 vjeē, nėse politikė mund tė quhet dashunia pėr Atdhe, lufta pėr njė Shqipni Etnike bashkė me pjesėt e shkėputuna, Kosovė e Ēamėri.
    I pėrgjigjej prokurorit …. Vajza e imtė, aty nė mes ēerdhes sllavo komuniste, me plagė lufte nė shtat, me sa e sa plagė tė tjera e trupin e dėrrmuem nga torturat nė hetuesi, e vetėdijėshme se e priste pushkatimi.
    Pyetje: Pse keni luftue kundėr partizanėve?
    Maria: Me iu rrėzue ju nga pushteti.
    Pyetje: Ēka tė lidh me Mehmet Berishėn?
    Maria: Ideali kombėtar.
    Pyetje: Ēfarė the nė Kuvendin e Drenicės?
    Maria: Luftė deri nė vdekje pėr ēlirimin e Kosovės.
    Pyetje: Ēka kishe me ba me ne, sikur tė kishit fitue?
    Maria: Kisha me ju gri si duhanin nė ēark!
    Pyetje: A e di se pėr kėto krime tė pret pushkatimi?
    Maria: Nuk do t’i mungojnė kurrė lulet Kosovės t’i sjellė mbi vorrin tim.
    Dhe nuk iu dridh zani njė herė!
    U dridhėn po, ata, gjakatarėt, para Marie Shllakut, para Norės e Shotės njėherėsh!
    Vendimi:
    Marie Shllaku, dėnim me vdekje, pushkatim.
    At Bernardin Llupi, dėnim me vdekje, pushkatim.
    Kolė Parubi, dėnim me vdekje, pushkatim.
    Gjergj Martini, dėnim me vdekje, pushkatim.
    Njėzet e tre tė tjerėt me afate tė ndryshme burgimi.
    Nata mizore
    Ishte nata nė mes 24 e 25 Nandorit 1946,. Askush nuk e di nėse ishte ende data 24 apo kishin kalue nė datėn 25. Nata ishte sterrė e zezė dhe me shi e llohė bore bashkė. Gjithkēa ishte zhytė nė errsinė.
    Tė burgosunit, nė mes tyne edhe tė dėnuemit me vdekje, lėviznin nėpėr dhomėn e madhe e tė vetme ku i kishin grumbullue. Tė gjithė ishin me hekura nė kambė, edhe pse tė mbyllun nė njė dhomė burgu.
    Vijnė ata, xhelatėt. “Nė emėn tė popullit ….. “. Marrin tė denuemit me vdekje.
    Para se me dalė, te dera, kthen kryet At Bernardin Llupi dhe u thotė tė burgosunve: “Burra!” Mos u ligshtoni pėr ne!
    Atė ēast, ende pa u largue mirė tė dėnuemit me vdekje, tė burgosunit ia morėn kangės:
    Se mjaft nė robėri,
    Kosovė e Ēamėri!
    Ishte nata mizore nė mes 24 dhe 25 Nandorit 1946. Katėr lisa u kėputėn nėn breshninė e plumbave, por nuk u pėrkulen.
    Ishin bijėt e shqipes!
    Marie Shllaku,
    At Bernardin Llupi,
    Kolė Parubi,
    Gjergj Martini.
    I lehtė u qoftė dheu nė jetė tė jetėve!
    Njerezit qe kafshojne doren e atij qe i ushqen,zakonisht lepijne kepucet e atyre qe i godasin.

  12. #92
    Drinbach Maska e DYDRINAS
    Anėtarėsuar
    17-02-2005
    Postime
    7,899
    Faleminderit
    42
    15 falenderime nė 15 postime

    Telegrami i njohjes se Mbreterise Shqiptare nga SHBA

    FOREIGN RELATIONS, 1928, VOLUME I


    Telegram

    The Secretary of State to the Minister in Albanira (Hart)
    WASHINGTON, September 12, 1928-5 p. mn.
    35. Your No. 58, September 6, 11 a. m., and Department's 30, Sep-
    tember 5, 6 p. m. Upon receipt of this telegram please address a
    note in the following terms to the Minister for Foreign Affairs:

    "My Government has taken note of the action of the Constituent Assembly of Albania in changing the form of the government of Albania to that of a constitutional monarchy and in proclaiming President Ahmed Zogu, 'Zog First, King of the Albanians.' I now take pleasure in informing Your Excellency, under instructions from my Government, that the Government of the United States extends recognition to the Kingdom of Albania, it being understood that the exchange of notes of June 22, 1922, between the United States and Albania 7 and the provisions of Albanian law enacted in pursuance therewith will continue in force."

    The following telegram is being sent today by the President to the King of the Albanians:

    "It is with pleasure that I extend to Your Majesty and to the people of Albania congratulations on the occasion of your accession to the throne. The American people join with me in expressing best wishes for Your Majesty's good health and happiness and for the prosperity of Albania."
    The Department will communicate with you later concerning new letters of credence.


    http://digicoll.library.wisc.edu/cgi-bin/FRUS/FRUS-idx?type=turn&entity=FRUS.FRUS1928v01.p0976&id=FRU S.FRUS1928v01&isize=text
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga DYDRINAS : 17-11-2012 mė 15:42

  13. #93
    Drinbach Maska e DYDRINAS
    Anėtarėsuar
    17-02-2005
    Postime
    7,899
    Faleminderit
    42
    15 falenderime nė 15 postime

    Pergjigjja e Mbretit Zog drejtuar Qeverise se SHBA

    KELLOGG

    Telegram

    King Zog to President Coolidge

    [Translation]
    TINA, September 14, 1928-i p. mq.8

    Deeply moved by the congratulations and the good wishes Your Excellency has so kindly expressed on the occasion of my accession to the throne of Albania, I hasten to present to you the assurance of my most profound gratitude for this act of cordial friendship toward my person and for the Albanian people.
    On this occasion it is a pleasure for me to convey to you an expression of the sentiments of gratitude which my people continue to cherish toward the noble people of the United States for the humane assistance which they gave through the medium of the American Red Cross to my people at a critical time.
    Furthermore, the Albanian people are most grateful for the generous hospitality which the great Republic of the United States so liberally extends to the Albanians in the United States, thus bestowing upon them the benefits of American culture and welfare.
    Please accept, Excellency, my most sincere good wishes for your happiness and for the greater prosperity of the noble people of the United States.

    ZOG

  14. #94
    abc Maska e POKO
    Anėtarėsuar
    05-03-2009
    Postime
    1,615
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim

    Mbreti Zogu I

    Mbreti Zogu I

    Ahmet Zogu[1], formalisht Naltmadhnia e Tij Zog I Skėndėrbeu III Mbret i Shqiptarėve, (Lindi mė 8 Tetor 1895 , nė Burgajet tė Matit, nė njė kėshtjellė tė ndėrtuar rreth shekullit tė XV. - 9 Prill 1961. Suresnes pranė Parisit), ishte politikan shqiptar, Ministėr i Brendshėm (30 janar, 1920 – 14 nėntor, 1920), kryeministėr i Shqipėrisė (1922-1924), president (1925 - 1928) dhe mbret i shqiptarėve 1 shtator1928 - de facto 7 prill 1939 pas pushtimit italian, ndėrsa de iure mė 2 janar 1946 pas shpalljes sė Shqipėrisė Republikė.

    Rinia dhe formimi

    U lind Ahmet Muhtar(kryeplak)[3] Bej Zogolli nė kalanė e Burgajetit, qytet i afėrt me Burrelin nė Perandorinė Osmane, djali i dytė i Xhemal Pashė Zogollit, dhe djali i parė me gruan e tij tė dytė, Sadije Toptani nė 1895. Familja e tij ishte njė familje bejlerėsh e pronarė tokash, me autoritet feudal mbi krahinėn e Matit. Familja e s'ėmės, Toptani, pretendonte se ishte trashėgimtare nga motra e heroit kombėtar, Gjergj Kastrioti, Mamica.
    Mėsimet e para i mori nė vendlindje nga mėsues privat si Sali Toron, Hysen (Efendi) Cekėn dhe Dervish Himėn pėr gjuhėn shqipe, Hafiz Muharremin pėr gjuhėn turke, deri nė moshėn 13 vjeēare. Mė 15 Qershor 1905, largohet pėr nė Stamboll dhe fillon studimet nė Lycée Impérial de Galatasaray, qėndra e atėhershme e Perandorisė Osmane nė rėnje, qė kontrollonte Shqipėrinė dhe mė vonė nė akademinė ushtarake deri mė 1912. Pas vdekjes sė t'atit mė 1908, u bė Beu i Matit, i quajtur edhe Beu i vogėl. U zgjodh nė vend tė tė vėllasė Xhelal Bej Zogolli.
    Gjatė Lufta e Parė Botėrore doli vullnetar nė krah tė Austro-Hungarisė. U mbajt nė Vjenė nė 1917 e 1918, e nė Romė nė 1918 e 1919 pėrpara se tė kthehej nė Shqipėri mė 1919. Gjatė kohės nė Vjenė, ai shijonte stilin e jetės sė Europės Perėndimore, dhe thuhet tė ketė qenė shumė i pėlqyer mes grave vieneze. Mori mėsimet nė gjuhėn gjermane dhe thelloi njohuritė nė artin ushtarak dhe nė diplomacinė perėndimore.

    Kronologjia e jetės sė Zogut


    Ahmet Zogu dhe familia e tij
    Mė 20 korrik 1912 Ahmeti, u kthye nė Shqipėri, pėr arsye se Fuqitė Ballkanike, tė pėrkrahur hapur nga Rusia, po pėrgatiteshin qė ti shpallnin luftė Perandorisė Osmane, si rrjedhojė Shqipėria do tė vuante pasojat e kėsaj lufte. Nė 1 Nėntor 1912, ai merr pjesė me ~2000 matjanėt e Tij nė luftė kundėr ushtrive serbo-malazeze duke i ardhur nė ndihmė qytetit tė Shkodrės i cili mbrohej nga Hasan Riza Pasha dhe daja i tij Esat Pashė Toptani. Por thyhet keq nga serbėt nė Zadrimė. Mė 28 Nėntor 1912, nė shpalljen e pavarėsisė nė Vlorė nga Ismail Qemali, Matin, Dibrėn dhe Mirditėn do ta pėrfaqėsonte Beu i Vogėl, i cili kryesonte delegacionin prej 26 vetash. Ndėrkohė qė luftonte, u njoftua se Dibra u pushtua dhe u dogj nga forcat serbe, si dhe po i drejtoheshin Matit. Atėherė NMT Zog I me shpejtėsi tė madhe u nis pėr nė Mat, ku filloi menjėherė pėrgatitjet pėr tė mbrojtur tė paktėn Matin nga sulmi.
    Mbas pėrfundimit tė kuvendit u kthye nė vendlindje, ku organizoi mbrojtjen e krahinave tė Matit dhe Dibrės, kundėr ushtrisė serbo-sllave. Nė Mat Zog, kishte shumė armatim dhe municione pėr tė cilėt kishin nevojė kryetarėt e Kosovės e tė Dibrės, tė cilėt vinin nė Mat pėr t’u furnizuar. Edhe njė herė Mati u bė qendra e Shqipėrisė dhe bijtė e tij nuk i braktisėn tė ardhurit por i mbajtėn nė familjet e tyre tė pa ndarė nė ushqime. Gjatė qeverisjes sė Ismail Qemalit, Zog, mbrojti interesat e kėsaj qeverie duke kundėrshtuar edhe Esat Pashė Toptanin. Nė kohėn e ardhjes dhe pėrpjekjeve tė Princ Vidit qė tė instalonte qeverinė e tij nė Shqipėri, ai e pėrkrahu atė. Nė pranverėn e 1914, plasi njė kryengritje kundėr Vidit (e cila mendohej se ishte ideuar nga Esat pashė Toptani). Zogu u vu nė ndihmė tė Princ Vidit dhe kėrkoi nga forcat rebele qė tė tėrhiqeshin dhe mos tė rrezikonin interesat kombėtare. Mbas njė pėrgjigje negative nga ana e rebelėve, ai marshon drejt Elbasanit dhe Krujės, i thyen forcat rebele dhe vendoset nė Krujė. Gjatė kohės qė ishte nė Krujė, Princ Vidi largohet nga Shqipėria dhe ia lė administrimin e vendit njė pėrfaqėsie ndėrkombėtare, kjo bėri qė edhe Zogu, tė tėrhiqej nga Kruja drejt Matit. Nė luftėn e parė botėrore Mbreti Zog u rreshtua ne krah te Austro-Hungarisė dhe vuri nė dispozicion tė luftės 10.000 luftėtarė (ēliron Skraparin dhe Durrėsin). Mė 3 Mars 1916, Zogu, thėrret Kongresin Kombėtar, nė Elbasan pėr tė diskutuar mbi fatin e Shqipėrisė. Kjo iniciativė e tij, nė fillim pati mbėshtetjen nga Austro-Hungaria, e cila mė vonė u tremb dhe e pengoi. Ky akt bėri qė Zogu, tė tėrhiqej nga Lufta e Parė Botėrore, si shenjė revolte kundėr kėtij veprimi. Austriakėt, ngaqė ishte nip i Esat Toptanit donin ta internonin. E jėma, i kėrkon ndihmė At' Pal Dodajt, atėherė nė Rubik, qė t'i shpėtonte tė birin. At Dodaj, shkon nė Burgajet, e vesh si frat Ahmetin e e merr nė Kuvendin e Rubikut. Me ndėrhymjen e At Dodajt, Zogu shkon me studime n'Austri nė nji Akademi Ushtarake. Nė Janarin e 1917, mbas vdekjes sė Franc Jozefit, nė Vjenė u bė kurorėzimi i Karlit dhe u ftua njė delegacion nga Shqipėria. Mbas kėsaj ceremonie austriakėt i kėrkuan Zogut, qė tė qėndronte nė Vjenė, vend i cili kishte ofruar bursa pėr njė grusht shqiptarėsh, e kishte plane pėr vendin tonė. Atje takon dhe Ēatin Saraēin[4]. Ai u detyrua tė vendosej nė Vjenė deri nė pėrfundim tė Luftės. Nė 1919, Shqipėria rrezikonte realisht ndarjen, kėshtu qė Zogu, rikthehet nė aktivitetin politik duke kėrkuar qė tė mbahej njė kongres kombėtar pėr tė mbrojtur fatet e Shqipėrisė, kongres qė u mbajt nė Lushnjė me 21-31 janar 1920 i siguruar me 9,000 vete nga ai (Kongresi e emėroj ministėr te brendshėm).
    Mė 11 shkurt 1920 pas kundėrshtisė italiane pėr tė mos lejuar vendosjen e qeverisė nė kryeqytetin e vendit nė Durrės, Zogu ēan barrikadėn dhe siguron vendosjen e qeverisė dhe Kėshillit tė Naltė nė Tiranė. Mė 6 mars 1920 sė bashku me ministrin e Drejtėsisė bėn bashkimin e Shkodrės me pjesėn tjetėr tė vendit. Nė shkurt–nėntor 1920 stabilizon rendin nė Shqipėri. Nė nėntor 1920 suksesi i tij ngjall xhelozi dhe si pasojė e saj, qeveria jep dorėheqjen. Mė 5 prill 1921 zgjidhet deputet i Partisė Popullore nė Kėshillin Kombėtar. Mė 4 nėntor 1921, emėrohet nga qeveria, komandant tė operacioneve ushtarake pėr krahun lindor kundėr serbėve. Mė 14 dhjetor 1921 pas shtypjes sė grushtit tė shtetit vjen nė Tiranė dhe siguron qetėsinė e vendit. Mė 24 dhjetor 1921 emėrohet sėrish ministėr i Punėve tė Brendshme.
    Mė 1922 ndryshon mbiemrin, duke hequr mbrapashtesėn turke -olli, dhe duk'e lėnė thjesht Zogu.
    Nė mars 1922 i bėn ballė rebelimin tė forcave opozitare duke ruajtur kryeqytetin nga anarkia. Mė 2 dhjetor 1922 pėr herė tė parė emėrohet kryeministėr. Nė kėtė post, Zogu ishte i pari qė nisi punėn pėr hartimin e ligjeve organike tė ministrive. Pėr kėtė qėllim ai ngriti grupet e ekspertėve me nga dy pėrfaqėsues pėr ēdo ministri. Nė shtator 1923 Zogu konfirmohet edhe si kryetar i Partisė Popullore. Nė dhjetor 1923 Zogu arrin tė sigurojė numrin mė tė madh tė votave nė zgjedhjet pėr Kuvendin Kushtetues, por pa arritur numrin e duhur pėr krijimin e qeverisė sė re. Pėr herė tė parė ai zgjidhet me dy mandate, nė Dibėr dhe nė Durrės. Mė 23 shkurt 1924 pėr shkakun se Zogu me anė tė njė koalicioni me independentistėt siguroi njė shumicė tė re, iu organizua njė atentat brenda Kuvendit Kushtetues. Zogu plagoset gjatė hyrjes sė tij nė parlament nga Beqir Valteri me 24 shkurt. Tek Zogu po hynte nė derė Valteri, i cili qėlloi me qetėsi tre herė mbi trupin e Ahmet Zogut. Zogu mori tre plumba, njė nė dorė, njė nė kofshė dhe njė nė bark[5] Nė sallėn e parlamentit pllakosi njė atmosferė tepėr e rėndė, pasi duke qenė se shumica e deputetėve ishin tė armatosur, ekzistonte rreziku i njė pėrleshjeje tė armatosur mes palėve kundėrshtare. Pas disa sekuencave tė frikshme Beqir Valteri u ndalua dhe Eljaz Vrioni mori fjalėn pėr tė qetėsuar situatėn, ndėrsa Zogu nga vendi dhe me zė tė lartė foli: "Zotėrinj, nuk ėshtė hera e parė qė ngjet njė gjė e tillė, ndaj ju lutem miqve tė mi ta harrojnė pėr njė ēast atė ēfarė ngjau dhe tė merren me vonė me kėtė punė". Kjo ndėrhyrje e Zogut dhe e Vrionit shmangu njė kasaphanė tė vėrtetė nė sallėn e Asamblesė. Iu afrua Eqrem Bej Vlora me dr. Simonidhin qė verifikoi dėmin qė kishin bėrė dy plumba qė e kishin marrė kalimthi duke e ēarė thellė, njėri nė kofshė e tjetri nė baqth; plagėt u lidhėn pėrkohėsisht. I shoqėruar me njė eskortė tė fuqishme, kryeministri u strehua nė shtėpinė e tij, dhe filloi tė kurohej pa problem nga qė plagėt ishin shumė mė tė lehta se na ē'ishin pritur, plagė tė cilat nuk penguan tė priste as vizitat e miqve. Madje Zogu pėrfitoi nga rasti tė takohej vetė me atentatorin[5]. Mė tej jep dorėheqjen. Gjendja acarohet. Nė maj–qershor 1924 opozita organizon njė grusht shteti. Qeveria “Vrioni” qė u rrėzua mė 10 qershor 1924 e kishte emėruar ditėt e fundit tė saj, komandant pėr shtypjen e grushtit tė shtetit nė veri.
    Nė qershor 1924 pėr tė mos i dhėnė rrugė gjakderdhjes, Zogu largohet nė Jugosllavi. Gjykata politike e kundėrshtarėve tė tij politikė e dėnon me vdekje nė mungesė. Nė dhjetor 1924 me vendim tė qeverisė “Vrioni” dhe me pėrkrahjen e fuqive tė mėdha, Zogu rikthen legjitimitetin e rrėzuar nė qershor 1924. Mė 6 janar 1925 Kėshilli i Naltė e dekreton kryeministėr dhe ministėr tė Brendshėm.


    Presidenti i parė i Republikės Shqiptare Ahmet Zogu
    Mė 25 janar 1925 Kuvendit Kushtetues shpalli Republikėn Shqiptare. Dhjetė ditė mė vonė, Ahmet Zogu u zgjodh nga Kuvendi Kushtetues, kryetar i republikės, duke qenė nė tė njėjtėn kohė edhe kreu i pushtetit ekzekutiv. Gjatė kėsaj kohe, Ahmet Zogu riktheu stabilitetin nė vend, si dhe mundėsoi nėnshkrimin e marrėveshjeve tė rėndėsishme ekonomike, politike e ushtarake qė forcuan pozitėn e Shqipėrisė.
    Njerezit qe kafshojne doren e atij qe i ushqen,zakonisht lepijne kepucet e atyre qe i godasin.

  15. #95
    abc Maska e POKO
    Anėtarėsuar
    05-03-2009
    Postime
    1,615
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Komploti i Eshref Frashėrit dhe Ceno Kryeziut

    Ndonėse bashkėpunėtorė tė ngushtė tė Zogut, Ceno Kryeziu dhe Eshref Frashėri me veprimet e tyre nga kompetencat e gjithanėshme, qenė nė shumė raste thikė me dy teha nė duart e Zogut, tė cilin e diskredituan nė opinionin e kohės, por edhe komplotuan ndaj tij. Eshref Frashėri, President i Senatit ish udhėheqės i klikės asnjėherė nuk doli nė opozitė tė hapur kundėr Zogut, por i pakėnaqur nga pushteti i pa kufi i Zogut nga Veriu, duke pasė lidhje tė fuqishme fisnore nė Shqipėrinė e Jugut, nė vitin 1925 u bė e qartė se ai po pėrgatiste njė komplot kundėr Presidentit pėr ta rrėzuar atė nga froni.[5]
    Eshrefi u pėrpoq tė tėrhiqte pas vetes edhe Myfit Libohovėn duke qenė se kishte pas vetes njė pjesė tė klerit fanatik musliman, por Libohova shkoi dhe i tregoi gjithēka qė po pėrgatitej Zogut, i cili pa vonuar dėrgoi forca tė shumta matjanėsh nė Korēė tė shtypte ēdo orvatje qė nė embrion, por dėshmia e Myfytit pėr mungesė provash tė qarta nuk mundi tė qėndronte nė kėmbė, prandaj Zogu ngurroi tė dilte hapur kundėr Frashėrit edhe nga frika e reaksionit qė mund tė ngjallte tek jugorėt por u mjaftua me largimin e Frashėrit nga detyra dhe pushimin nga puna tė disa oficerėve toskė. Por pėrpara kėsaj ngjarje ishte zbuluar edhe njė komplot tjetėr i Ceno Kryeziut. Cenoja e provoi veten si energjik por aspak tė devotshėm ndaj Zogut me gjithė ndihmėn e pa kursyer qė i dha nė rrėzimin e Nolit.[5]
    Cenoja u bind tė merrte pjesė nė njė komplot tė organizuar prej disa njerėzish tė njohur nė radhėt e ushtrisė si dhe mes emigrantėsh nė Greqi, Itali e sidomos nė Jugosllavi, ku Cenoja kishte mbėshtetje tė gjerė. Edhe kėsaj here Zogu mundi tė mėsonte rreth komplotit pėrpara se ai tė shpėrthente dhe i doli hapur Cenos se kjo gjė ishte vendosur tė bėhej nė njė nga udhėtimet e Zogut nė Beograd, as Cenoja nuk bėri shumė pėrpjekje pėr ta fshehur bashkėpunimin e tij me komplotuesit. Pėr shkak tė miqėsirave dhe lidhjeve tė ngushta familjare dhe dėshirės sė Zogut pėr tė fshehur skandalin nuk mori veprim tjetėr vese kėrkesės pėr dorėheqje dhe mėrgimit tė tij nė Paris (Durazzo 26 shtator 1925) hakmarrja e Zogut nuk vononte duke i kthyer revanshin me tė njėjtėn monedhė Cenos nė njė moment kur u mendua se nuk do tė bėnte bujė tė madhe nė publik, dhe duke u paraqitur si vepėr e dikujt tjetėr. Ndėrsa nga fundi i shtatorit 1925 njė njeri i panjohur hodhi njė bombė nė Vilėn e Zogut, pa arritur tė vriste njeri (Das Deutsche Tageblatt 26 shtator 1925). Nė fillim po tė kėtij viti u zbulua njė komplot tjetėr pas tė cilit thuhej se qėndronte dora e peshkopit Noli, komploti dėshtoi pasi disa roje besnike e njoftuan presidentin. Nė vitin 1926 u arrestua Qemal bej Vrioni nėn akuzėn se kishte konspiruar kundėr qeverisė. Vrioni ishte pėrzier me njė seri letrash qė kishin rėnė nė dorėn e qeverisė. Nga kjo tablo kuptohet se viti 1925 pėr Zogun qe viti i pėrballjes me kundėrshtarėt e tij nga tė katėr anėt, ndėrsa nė 26-ėn u ndesh me kryengritjen mė tė rrezikshme qysh prej kohės kur u detyrua tė linte vendin nga vala e revolucionit tė 24-ės.[5]
    Mė 1926 Zogu i kėrkonte ministrit tė Drejtėsisė reformė tė thellė nė legjislacionin e vendit. Pėr kėtė qėllim u formua me vendim tė Kėshillit tė Ministrave mė 5 gusht 1926, komisioni ligjpėrgatitės, detyrat e tė cilit u caktuan me ligjin e 30 nėntorit 1926.
    Njerezit qe kafshojne doren e atij qe i ushqen,zakonisht lepijne kepucet e atyre qe i godasin.

  16. #96
    abc Maska e POKO
    Anėtarėsuar
    05-03-2009
    Postime
    1,615
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Shpallja "Mbret'i Shqiptarėve"


    Paqėndrueshmėria e stabilitetit politik tė vendit nė vitet '20, detyroi njė grup parlamentarėsh tė propozonin shqyrtimin e regjimit shtetėror nė Shqipėri, parlamenti vendosi nė favor tė kėtij propozimi. Mbas zgjedhjeve tė parakohshme mė 25 Gusht 1928, u propozua ndėrrimi i formės sė qeverisjes, u formua komisioni statusor, i cili propozoi ndėrrimin e formės sė regjimit nga republikė nė monarki. Ky propozim u hodh nė votim dhe parlamenti mė 30 Gusht 1928, vendosi qė Asambleja Kushtetuese tė proklamojė Shqipėrinė Mbretėri Demokratike Parlamentare tė Trashėgueshme.
    Mė 1 Shtator 1928, Asambleja Kushtetuese proklamoj: "Mbret tė Shqiptarėve" nėn emrin "Zog I"[6]. Ceremonia e kurorėzimit ishte planifikuar pėr nė orėn pesė, por nė katėr e gjysmė dhoma e bardhė e parlamentit ishte mbushur plot. Nga dritaret e lartė rrezet e diellit binin mbi deputetėt, punonjėsit civilė, kryetarėt e fiseve frakėt dhe festet prej leshi tė bardhė. Krerėt e misioneve tė huaja ishin gjithashtu tė pranishėm, edhe pse pėrpiqeshin tė mos binin nė sy. Rasti ngrinte pyetje tė vėshtira protokolli, ndaj duke reflektuar verdiktet pezull tė qeverive tė tyre, diplomatėt kishin zgjedhur veshje mėngjesi, pa dekorime. Pėr tė dėshmuar se pjesėmarrja e tyre ishte informale ato u rrasėn nė turmėn e mbledhur nė hollin modest, duke ua lėnė hapėsirėn e rezervuar pėr to korrespondentėve tė “Associated Press”. Vėshtrimet kapėn mbėrritjen e tetė makinave tė mbushur me zyrtarė italianė tė veshur me uniformat ngjyrė vjollcė dhe floriri. Verdikti i qeverisė sė tyre s’ishte vėnė ndonjėherė nė dyshim. Ministri jugosllav, Dr Mikhajloviē nuk dukej gjėkundi ndėrkohė – mesa duket po bėnte akoma pushimet e verės – ndaj kjo s’linte shumė dyshime pėr qėndrimin e qeverisė sė tij. Pak mė tej njė trumbetė oshtinte dhe njė makinė e hapur me njė eskortė kalorėsiake filloi tė afrohej pėrmes rrugėve tė ngushta nėn njė sėrė harqesh triumfale tė zbukuruara me monogramin “AZ”. Nga njė anė qėndronte Xhemal Aranitasi, Komandant i Pėrgjithshėm i Ushtrisė dhe nga tjetra Luan Xhilardi, Inspektor-Gjeneral i Ushtrisė. Qindra flamuj tė lirė ishin importuar nga Italia nė mėnyrė qė ēdo familje tė mund tė kishte mundėsi tė zbukurohej me shqiponjėn e zezė nė sfondin e pėrgjakur: standard i Skėnderbeut. Degėt me gjethe tė gjelbra, tė sjella nga malet dhe qė kishin filluar tė zbeheshin zbukuronin dyert e dritaret e kasolleve prej balte. Qilimat shumėngjyrėsh turq, vareshin nga ballkonet e vilave mė tė begata. Posterat e pikturuar me dorė qė shtriheshin nė gjerėsinė e rrugės shkruanin “Asambleja Kushtetuese dhe Monarkia”. Bėhej fjalė pėr detaje tė njė procesioni tė zakonshėm, por ato qė s’ishin mėsuar me mėnyrat e “Shpėtimtarit tė Kombit” e shihnin skenėn si njė spektakėl kurizo, duke qenė se pėrveē rreshtave tė ushtarėve rrugėt ishin thuajse bosh. Ishte e ēuditshme qė njė njeri gjoja i ngjitur nė fron me vullnetin e njerėzve nuk kishte qenė nė gjendje tė hynte nė kontakt mė tė afėrt me to, por Zogu duhej tė kujdesej pėr sigurinė. Ai e linte tė kuptohej kėtė duke mbėrritur ose shumė herėt ose shumė vonė nė angazhimet publike. Parada e shkurtėr hyri nė sheshin “Skėnderbej” dhe u ndal nė pjesėn jugore. Tashmė ishte pesė pa njėzet. Njė njeri i hollė nė njė uniformė ngjyrė ulliri zbriti nga makina, u pėrshėndet me presidentin e Asamblesė Kushtetuese dhe eci gjallėrisht nė shkallėt e korridorit qendror. I zbehtė dhe nervoz ai u ngjit nė podium duke zgjatur dorėn e djathtė pėr tė mbajtur kushtetutėn. Dhoma u mbush me britma gėzimi, tė cilat ai i pėrshėndeti me pėrkulje tė lehta nga e djathta nė tė majtė[7]. Pas kėsaj proklamate, parlamenti formoi njė komision i cili do t'i komunikonte Naltmadhnisė sė Tij, vendimin dhe do t'i ofronte Fronin Mbretėror. Mbasi e pranoi fronin, Naltmadhnia e Tij Zog I, Mbret i Shqiptarėve bėri betimin mbi flamurin kombėtar.
    Ai u betua (Formula e betimit):
    “Unė Zogu, Mbret i Shqiptarėve, nė ēastin nė tė cilin po hudh kambėn mbi Thronin e Mbretnis Shqiptare dhe po marr nė duer Pushtetin Mbretnuer, betohem pėrpara fuqisė sė Zotit me mbajte Bashkimin Kombėtar, Independencėn e Shtetit dhe Tokat. Betohem edhe tė mbahem besnik ndaj Statutit dhe tė veproj mbas pikave tė tij dhe mbas ligjeve qė ndodhen nė zbatim, duke pas parasysh kurdoherė tė mirėn e popullit. Zoti mė ndihmoftė”.
    Monarku i ri e firmosi betimin dhe mbajti njė fjalim tė shkurtėr me tone tė thella sinqeriteti. Ai shprehu qėllimin dhe nderin pėr t’i shėrbyer Shqipėrisė sa mė mirė tė jetė e mundur dhe nėse shfaqej e nevojshme tė jepte jetėn pėr tė. “Bota e ka kuptuar se nėse Bijtė e Shqiponjės lihen nė paqe ata mund tė ndėrtojnė njė shtet”. Fjala e tij ishte e shkurtėr por efektive. “Zotėrinj, dalshim faqebardhė nė sytė e historisė”. Nuk kishte mbėrritur akoma ora pesė kur mes brohoritjeve “Rroftė Mbreti”, ai shpejtoi hapat nė korridor me ndihmėsit qė pėrplaseshin me njėri tjetrin duke u pėrpjekur tė ruanin ritmin. Nė atė qė tani ishte Pallati i Ri Mbretėror, e prisnin gjysmė duzine princesha dhe nėna e tij. Gjashtė ditė pushimi publik pasuan. Fishekzjarrėt shkėlqyen terrin para pallatit. Delet u therėn nė prag tė pallatit. Aeroplanėt italianė hodhėn shirita dhe konfeti. Gjashtė kolonelė u promovuan nė rang gjeneralėsh. Dy mijė tė burgosur u falėn dhe punonjėsit e shtetit morėn njė rrogė mujore shpėrblim. Qytetet e mėdha nxituan t’i ofrojnė mbretit prona qė tė mos dukeshin jo besnikė. Ēdo dyqan dhe kafe vari nė mur foton e tij, nėse nuk bėnte kėshtu merrte njė gjobė prej 50 frangash. Edhe myslimanėt e devotshėm duhej tė tejkalonin kundėrshtimin e tyre ndaj riprodhimit tė imazheve njerėzore dhe tė blinin njė portret standard.[7]
    U miratua Statuti Themeltar i 1928. U miratuan kodi civil, ai tregtar, etj. U miratuan ligje tė tilla si pėr reformėn agrare, heqjen e ferexhesė, etj duke aboluar Ligjin Islamik e duke e zėvendėsuar me kodin civil tė mbėshtetur tek ai zviceran siē kishte bėrė dhe Mustafa Kemal Atatürk me Turqinė[8]. Mbreti Zog nxiti ndėrtimet botore nė vend, rritjen e mirėqenies, zhvillimin e tregtisė, balancim tė bilanceve tregtare, shkollimin e brezit tė ri, pėrgatitjen e inteligjencies nė universitetet perėndimore, etj. Nga Vjena, peshkopi Fan Noli e denoncoi si “njė krim i urryeshėm ndaj shqiptarėve”. Monarkia zogiste ishte njė “njė farsė e pėrgatitur nė Romė dhe e vėnė nė jetė nė Tiranė”[7]. Bejlerėt e dėbuar nė lėvizjen rivale “Bashkimi Kombėtar” ishin po aq tė indinjuar. Mė interesanti ishte reagimi i Jugosllavisė. Pėr disa javė ambasadori jugosllav nė Tiranė ishte i padisponueshėm pėr komente dhe ministri i Jashtėm jugosllav deklaroi se ishte shumė i zėnė pėr t’u takuar me tė dėrguarin shqiptar nė Beograd. Ato pėrdorėn si pretekst faktin se Zogu kishte zgjedhur titullin “Mbret i Shqiptarėve” dhe jo “Mbret i Shqipėrisė” ēka interpretohej si deklaratė autoriteti edhe mbi shqiptarėt etnikė nė Kosovė. Ky kundėrshtim ishte parashikuar dhe diplomatėt francezė veēanėrisht kishin lobuar pėr titullin qė do shkaktonte reagim. “Froni mė ėshtė ofruar nga shqiptarėt prandaj unė s’kam si quhem ndryshe veēse mbret i shqiptarėve”, argumentonte ai dhe nė fakt kishte njė pikė plus nė arsyetimin e tij. Beograd e njohu mbretėrinė mė 18 shtator. Njė tjetėr krisje nė marrėdhėniet jugosllavo-shqiptare do kishte qenė njė kartė nė duart e Musolinit. Njohja italiane kishte qenė aq e shpejtė, si pėr tė theksuar sponsorizimin e italian tė regjimit[7].
    Mė 27 prill 1938 martohet me konteshėn hungareze Geraldina Appony, ku veshjet e dasmės, si zakonisht, vinin nga dora e Gjon Lacės.
    Njerezit qe kafshojne doren e atij qe i ushqen,zakonisht lepijne kepucet e atyre qe i godasin.

  17. #97
    abc Maska e POKO
    Anėtarėsuar
    05-03-2009
    Postime
    1,615
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Largimi nga vendi


    Mė 9 prill 1939 duke mos pranuar kushtet e pushtimit fashist, largohet nga Shqipėria. Mė 10 Prill 1939 vendoset nė Greqi dhe fillon jetėn nė mėrgim. Duke iu trembur njė reagimi negativ nga ana e qeverisė italiane autoritetet greke informuan menjėherė Romėn se mbreti dhe suita e tij prej 113 vetėsh nuk do tė lejoheshin qė tė organizonin kurrfarė veprimtarie politike nė Greqi. Hapi tjetėr ishte ushtrimi i njė presioni tė vazhdueshėm ndaj mbretit qė ky i fundit tė largohej nga Greqia. Gjithashtu fillon organizimin e rezistencės sė armatosur. Mė 3 Maj 1939 mbėrrin nė Turqi, ku pritet nga autoritet mė tė larta tė vendit dhe nga shqiptarėt. Mė 30 Qershor 1939 niset pėr nė Evropė. Mė 2 Maj 1939 familja mbretėrore e shoqėruar nga tetė vetė mbėrriti nė Turqi, ku qėndrimi i saj ishte mė i kėndshėm. Nė Stamboll mbreti gjeti shumė pėrkrahės tė tij me tė cilet pati mundėsi tė takohej pasi turqit u ruheshin mė pak italianėve sesa grekėt. Pėr shkak tė fjalėve qė u pėrhapen nė lidhje me ngjitjen sėrish nė fron, e kjo mund tė bėhej e mundur vetėm me ndihmėn e njė Fuqie tė Madhe, shumė shpejt ai u largua dhe nga Turqia dhe i hodhi sytė drejt Britanisė. Ai e informoi ambasadorin n'Ankara pėr dėshirėn e tij m'u vendos nė Londėr. Pergjigja i erdhi nė mes tė qershorit pasi mbreti u zotua se nuk do tė perfshihej n'asnjė aktivitet politik. Me qėllim qė tė shmangte njė udhėtim pranė kufinjve t'Italisė ose pėrmes Gjermanisė, Zogu dhe suita e tij u detyruan tė ndermarrin njė udhėtim tė gjatė pėrmes Europės Lindore e Qendrore, i cili perfshiu etapa ndalesash nė Rumani, Poloni, Lituani, Finlandė e Suedi. Mė 2 Korrik 1939, mbėrrin nė Rumani ku pritet nga Mbreti Karol i Rumanisė. Mė 15 Gusht 1939, mbėrrin nė Paris, ku vendoset dhe merr me qera njė shtėpi. Kėtu vihet nė kontakt me autoritet mė tė larta tė Francės duke u kėrkuar atyre leje pėr t'ushtruar njėfarė aktiviteti politik. Kjo kėrkesė iu refuzua megjithatė ai qėndroi nė Francė deri nė prag tė pushtimit tė saj nga gjermanėt. Mė 22 Qershor 1941, mbėrrin nė Mbretėrinė e Bashkuar. Vendoset dhe fillon aktivitetin e tij nė Londėr. Fillimisht qėndron nė Hotelin Ritz dhe mė vonė merr me qira njė shtėpi nė Parmoor. Qėndron nė Mbretėrinė e Bashkuar deri nė pėrfundim tė luftės. Mė 18 Mars 1946, vendoset nė Egjipt mbasi merr njė ftesė nga Mbreti Faruk i Egjiptit.
    Nė pasluftė, mė 29 Gusht 1955, mbėrrin nė Francė dhe vendoset nė fillim nė Paris. Mė vonė nė Kanė ku dhe ndėrron jetė, nė spitalin “Foch”, mė 8 Prill 1961.
    Njerezit qe kafshojne doren e atij qe i ushqen,zakonisht lepijne kepucet e atyre qe i godasin.

  18. #98
    abc Maska e POKO
    Anėtarėsuar
    05-03-2009
    Postime
    1,615
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Letra e Mbretit Zog, derguar presidentit Roosvelt

    Zoti president,
    I frymėzuar nga tetė pikat e deklaratės sė Atlantikut, kam nderin t'i vė nė dukje Shkėlqesisė S'uaj sa pason:
    1- Shqiperia ka qenė viktima e parė nė Evropė e njė sulmi tė paprovokuar tė njė sulmi tė Italisė fashiste me 7 prill 1939. Ka qenė e para qė i kundėrshtoi agresionit me anė tė forcės, megjithėse i mungonin plotėsisht mjetet moderne. Populli shqiptar vazhdoi gjithmonė t'i qėndrojė pushtuesit me gjithė fuqitė e veta. Me 10 qershor 1940, dita qė Italia hyri nė luftė, Legata Mbretėrore Shqiptare nė Paris (e njohur zyrtarisht prej qeverisė franceze), ripėrsėriti botėrisht deklaraten pas sė cilės njė gjendje lufte vazhdon tė egzistojė mes Shqipėrisė dhe Italisė. Me 29 tetor 1940, tė nesėrmen e sulmit italian kundėr Greqisė, duke vepruar me cilėsit e mia statutore dhe njėmendje me qeverinė t'Ime, i paraqita Sh. Tij Ministrit tė Greqisė nė Londėr bashkėpunimin e vendit Tim kundėr armikut tė pėrbashkėt. Njė ofertė e njėjtė i ėshtė bėrė nė emrin tim Sh. Tij, Ministrit tė Jugosllavisė nė Londėr, tė nesėrmen e sulmit italo-gjerman kundėr vendit tė tij.
    2- Shqipėria, sikundėr dhe vendet e tjera te pushtuara, ka jashtė tokės sė vet kombetare organe statutore, legalisht tė zgjedhur prej popullit shqiptar dhe ndėrkombėtarisht tė njohur. Vendi Juaj, me sa dijmė, nuk ka njohur pėrfundimin e pushtimit italian tė vendit t'Im. Shqipėria vazhdon tė jetė antare e Lidhjes se Kombevet.
    3- Nė kėto kushte, me cilėsinė time si pėrfaqėsonjės legal i Shqipėrisė, kam nderin t'i lutem Shkėlqesisė s'Uaj tė ketė mirėsinė, tė shqyrtojė gjendjen e Shqipėrisė dhe t'i jepet mundėsia qė tė lozi rolin e saj nė luftėn kundėr armikut tė pėrbashkėt tė demokracive. As morali ndėrkombėtar, as tė drejtat e njeriut, as oportuniteti politik i ēastit dhe aq mė pak arsye tė rendit lėndor, nuk mund tė justifikojnė njė trajtim tė ndryshėm pėr Shqipėrinė nga ana e Fuqive tė Mėdha aleate. Njė notė me kėtė iu ėshtė drejtuar fuqive qė janė mbledhur nė Konferencėn Ndėrkombėtare tė Londrės. Interesimi i qartė dhe aktiv qė vendi Juaj i madh tregon pėr kėtė luftė botėrore, i japin sigurisht tė drejtėn dhe i imponojnė dėtyrėn qė drejtėsia nderkombėtare tė jetė pėr tė gjithė kombet. Vendi im do dhe mundet t'i bėjė shėrbime ēėshtjes sė pėrbashkėt. Zbatimi i parimeve tė pranuara pėr tė gjithė kombet e robėruar, pa bėrė njė pėrjashtim pėr Shqipėrinė, do t'i heqi njė armė tė fuqishme propagandės sė armikut.
    4- Jam i sigurtė, se, duke pėrfaqėsuar njė popull tė lirė, qeveria e Shteteve tė Bashkuara do tė ēmojė tė drejtat e popullit shqiptar, duke leftuar pėr ngadhėnjimin e tė drejtės nderkombėtare e tė njė paqeje tė drejtė e tė vazhdueshme. Qeveria e Juaj do tė marrė, e shpresoj, masat e nevojshme qė kjo drejtėsi e kjo paqe tė mos i mohoen njė populli qė nuk kėrkon tjetėr veēse njė inkurajim tė vogėl pėr tė shtuar mė tepėr luftėn qė ay bėn. Do t'a gjejė kėtė inkurajim si ata tė tė gjithė atyre popujve qė vuajnė dhe luftojnė si ay. Opinioni publik ndėrkombėtar do ta gjejė nė kėtė politike, pėrvojėn e pakundėrshtueshme qė demokracitė luftojnė pėr njė ideal dhe pėr parime qė nuk lejojnė pėrjashtime.
    Me kėtė shpresė u lutem Z. President, tė pranoni shprehjen e konsideratės t'ime mė tė lartė.
    Njerezit qe kafshojne doren e atij qe i ushqen,zakonisht lepijne kepucet e atyre qe i godasin.

  19. #99
    mall Maska e bili99
    Anėtarėsuar
    05-04-2007
    Vendndodhja
    USA
    Mosha
    51
    Postime
    1,759
    Faleminderit
    63
    9 falenderime nė 7 postime
    Ilir Loka
    Gazeta "Votra"



    Nov
    12
    Tre vėllaznit Gązulli nėn rrasėn e randė tė harresės ...

    “Fatzeza moj Shqipni – po ishte faj me tė dashtė ty”.
    Gjergj Fishta nė vdekje tė Avni Rrustemit.
    Nxitje pėr kėte shkrim u banė komentet dashamire pėr studimin tim tė shkurtė “Gjon Gązulli, astronom dhe diplomat i shek. XV”.
    Me kėte rast due t’i falnderoj tė gjithė pėr fjalėt e ngrohta.
    Por ēka mė shtyni ma shumė me shtri kėto radhė, asht njė shėnim i Prend Buzhalės, se “Kombet tjera, po tė kishin figura tė tilla, do t'i pagėzonin menjėherė universitetet e veta me emra tė tillė!”
    Nė Prishtinė, nė mos tjetėr, ka njė shkollė tė mesme qė mban emnin e Gjon Gązullit. Nė Lezhė, ku jetoj unė, emnin e tij, as tė atyne pėr tė cilėt do tė shkruej ma poshtė, nuk e ka asnjė shkollė fillore, as njė rrugė, njė shesh.
    Do tė pėrpiqem me i dhanė pėrgjigje njė pyetjeje qė lind vetiu: Pėrse shpėrfillet astronomi e diplomati Gjon Gązulli, ndėrsa nga njė anketė e vitit 2000 rezultoi se konsiderohet shkencėtari ma i madh shqiptar i tė gjitha kohnave? Pėrse shpėrfillet Dom Gjon Gązulli, deputeti Nolist, varė nė Fushėn e Druve nė Shkodėr me 5 Mars 1927? Pėrse asht lanė gati nė harresė gjuhėtari Dom Nikollė Gązulli, vra pa gjyq me 2 shkurt 1946, pėrjashtue dashamirėsisė sė zonjes Brikena Ēabej, bijės tė tė madhit Eqrem Ēabej, qė me shpenzimet e saj ribotoi Fjalorin e Gązullit? Mos vallė vazhdom tė jetė nė listėn e “anmiqėve tė popullit”? Pėrse askush nuk kujtohet se sekratar i Shoqnisė “Bashkimi” tė Avni Rrustemit ka qenė Stefan Gązulli, profesor nė Universitetin “La Sapienza” tė Romės deri mė 1961?
    E ndjejė pėr detyrė morale tė baj njė parantezė.
    Edhe pse nėn diktaturėn ma tė egėr qė ka njohė Europa, Profesor Eqrem Ēabej nuk pranoi ta botonte vėllimin e parė tė Studimeve Etimologjike pse i kėrkuen tė hiqte emnin e Dom Nikollė Gązullit. Kėshtu, pėr ēudinė e shqiptarėve, u botue vėllimi i dytė para tė parit.
    Atėherė. Po tashti? Ē’diktaturė i pengon tė kujtohen vėllaznit Gązulli?
    *****
    Ka qenė traditė nė familjen Gązulli qė tė paktėn njė prej djelmėve tė ndiqte studimet jashtė shteti. Nuk po zgjatem e tė rrjeshtoj se si nga shek, XV (Gjon Gązulli i madh, astronomi), Pal Gązulli, ambasador i Kastriotit pranė Republikėse sė Raguzės nė vitet 1452-1459 dhe Rektor i Shkollave tė asaj Republike, Doktori i Filozofisė Imzot Ndue Gązulli, Arqipeshkėv i Shkupit (1702-1753), Abati i Mirdtės Ndre Gazulli (shek XVII), Andrea Gązulli, komandant i Forcave tė Veriut pranė Ali Pashė Tepelenės deri me sulmin e tij barbar mbi Kardhiq, e kėshtu me radhė, deri nė ardhjen nė pushtet tė komunistave, ka pasė gjithmonė njė pinjoll tė familjes qė do tė shkonte pėr studime nė Universitetet e Europės. Po kėsaj radhe, pra nė fillim tė shekullit XX, ishin tre vėllazėn njėherėsh, Gjoni (1893 – 1927), Nikolla (1895 – 1946) dhe Stefani (1896 – 1964), qė vijuen studimet jashtė shteti.

    Dom Gjon Gązulli:
    Gjoni, ashtu siedhe Nikolla e Stefani, leu nė Dajē tė Sapės (Zadrimė) me 26 Mars 1893. Mėsimet e para i bani nė shkollėn e fshatit, qė e kishte ēelė Dom Ndre Mjeda.
    Si vijoi tė mesmėn nė Shkodėr, studimet e matejshme i ndoq nė Itali dhe Austri, ku ishte dhe vėllaj tjetėr, Nikolla.
    Ai u shugurue meshtar me 4 Gusht 1919. Mbas njė shėrbimi tė shkurtė nė Gjadėr tė Lezhės, e ēuen nė Qelėz tė Pukės e ma vonė nė Koman.
    Dom Gjoni ishte angazhue nė jetėn e problemet e vendit qysh kur ndiqte studimet nė Romė, aqsa arbėreshi Agostino Ribecco e cilėson mė 1919 “Atdhetari i madh Gjon Gązulli”.
    Por pėr tė qenė sa ma tė kursyem nė kėte shkrim, po rendoj vetėm pikat kryesore tė jetės sė tij tė shkurtė.
    Tue pa trazimet e Atdheut, ai u angazhue pėrkrah Luigj Gurakuqit, Avni Rrustemit, Fan Nolit, Bajram Currit, Gjergj Fishtės, Hasan Prishtinės, nė atė krah qė asht quejtė nė histori “opozita”, pse i ishte kundėrvu “popullores” sė Ahmet Zogut, dhe nė zgjedhjet politike tė vitit 1923 Dom Gjoni u zgjodh deputet.
    Ndėrkohė, tue qenė meshtar nė Qelėz, kreu atė akt qė pėr kohėn ishte njė veprim revolucionar i pashembullt: Hapi nė qelė (shtėpinė ku banonte vetė) shkollėn e parė mikse nė botė. Po po, nė botė. Asht diēka e vėshtirė pėr brezin e ri me kuptue disa gjana, por edhe nė Europėn e pėrparueme shkollat mikse (djelm e vajza bashkė) janė ēelė pėr herė tė parė mbas Luftės sė Dytė Botnore, nė Francė mė 1948, kurse nė Itali katėr vjet ma vonė, mė 1952. Kurse ai, prift, hapi nė qelė shkollė mikse me djelm e vajza bashkė, tė krishtenė e muslimanė bashkė. Ja pėrse thash se ai ishte njė revolucionar i vėrtetė, nė kuptimin ma tė mirė, tė saktė e ma modern tė vetė konceptit tė vėrtetė tė fjalės “revolucionar”.
    Jo rastėsisht njė ndėr votuesit e tij kryesorė, pse zgjedhjet nė atė kohė baheshin me pėrfaqėsi, ka qenė Myftiu i Hasit. Kur Musa Jyka iu drejtue Myftiut: “Po ti, si nuk pate turp qė votove pėr priftin?!”, Myftiu, pa prishė terezinė, iu gjegj i qetė: “Nuk votova pėr priftin, po pėr atė qė po na mėson pėrditė ēka do me thanė Shqipni, ēka do me thanė Atdhe”.
    Nė njė fletore kujtimesh me titull tė pėrgjithėshėm qė pat lanė, “Njizet fytyrat ma nė shej tė kohės teme” (Njėzet figurat ma tė shqueme tė kohės time), trembėdhjetė ishin muslimanė: Bajram Curri, Hasan Pristina, Avni Rrustemi etj; e ai vetė ishte prift, po prift SHQIPTAR, me tė gjitha shkrojat tė mėdhaja.
    Dom Gjoni nuk u largue kur nė Shqipnia u rikthye Zogu me hordhitė serbe e bjellgardistėt e Wrangelit. Nuk iku as atėherė kur Zogu i vrau miqtė e tij ma tė mirė, Luigj Gurakuqin e Bajram Currin.
    Nė tetor 1945 Eduard Kardeli, numeri dy i Beogradit, porosiste Enver Hoxhėn: Nėse do tė mbajsh pushtetin, nė radhė tė parė duhet tė zhdukish klerin katolik, dhe Enver Hoxha ashtu bani. Tė njejtėn porosi i pat dhanė edhe Pashiqi Ahmet Zogut e ky u lėshue mbi Mirditė, Zadrimė, Pukė e Dukagjin ma keq se serbi mbi Drenicė. Natyrisht, meshtari e deputeti Dom Gjon Gązulli, qė ndėrkohė ishte transferue nė Koman, nuk mund tė bante sehir: ai iu gjet pranė popullit tė Tij dhe pėr kėte Ahmet Zogu e arrestoi me 26 Nandor 1926, e mbas njė gjyqi farsė, e dėnoi me vdekje, tue e egzekutue nė litar me 5 Mars 1927. Katėr orė mbas varjes, Zogu, kjo mbeturinė atavike e me djallėzi orientale, dėrgoi njė telegram ku gjoja i falte jetėn. Nuk kanė qenė tė pakta veprat e shėmtueme tė Zogut: mjaft tė kujtojmė vrasjet e Luigj Gurakuqit, Bajram Currit e Hasan Prishtinės, por varja e Dom Gjon Gązullit asht pa dyshim njė ndėr aktet ma ė shėmtueme tė tij, qė e ndoq si hije ndėshkimi, kudo qė mėrgoi.
    Po Dom Gjoni jeton. Kushdo qė shkon nė Vorrezat Katolike tė Shkodrės, nė Rrėmaji, mund ta vėrejė se ai rron. Ka plot 80 vjet qė besimtarė e jo besimtarė, tė krishtenė e muslimanė, ndalen tek ai vorr, ndezin njė qiri, lanė njė tufė lule apo lėmoshė pėr tė vorfnit. Vorri i Dom Gjonit, i thonė thjeshtė shkodranėt, ndoshta edhe pa dijtė shunmėēka pėr Te, por tashma me njė bindje tė trashėgueme nga brezi nė brez se Ai asht Shejt, pėr ēka ka ēelė procedurat e shejtnimit tė Tij kohėt e fundit edhe Vatikani.
    Nuk e di nėse ishte shejt apo jo. Di po, qė Ai ishte atdhetar, aq sa nė gjyq pat lanė ate thanjen e tij lapidare: “I vetmi faj qė i njoh vetes, asht se e kam dashtė Atdheun deri nė flijim pėr tė”.
    Pat shkrue mė 1942 At Gjon Shllaku pėr Bajram Currin, Luigj Gurakuqin dhe Dom Gjon Gązullin: “Fatosa tė vramė dy herė, njė herė kur i mbyten, dhe njė herė kur i lanė nė harresė”.
    Tue parafrazue thanjen e At Shllakut, ashtu siedhe pėr At Anton Harapin, mund tė them tashma pėr Dom Gjon Gązullin: I vramė tri herė: Njė herė kur e mbytėn e dy herė me harresė.

    P.S
    Eshte vetem pjesa e pare e nje shkrimi me te gjate qe rrefen historine e tri vellezrive Gazulli..
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga bili99 : 18-11-2012 mė 08:28
    I Ilirides jam Iliri,
    dhe i lire dua me mbet.
    Per cfardo xhevahiri,
    Shqiperine se jap per jete

  20. #100
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    24-09-2010
    Postime
    316
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 2 postime

    A.Zogu- Paradoksi-Tradhtari qė nderohet sepse ka vrarė Heronjtė e Atdheut

    Njė turp i vėrtetė ka ndodhur sot mė 17 nėntor 2012 dhe pikėrisht kur duhej festuar dita e clirimit e 68 viteve mė parė nga okupatorėt nazi-fashistė; u rivarros i ashtuquajturi mbreti Zog nė Tiranė. Paradoksi qėndron se pikėrisht njė shtet shqiptar me qeveri demokratike tė tipit republikė parlamentare , nderon njė diktator dhe mbret i cili mbetet njė nga udhėheqėsit e paktė shqiptarė qė ka falur toka Serbise dhe ka erdhur nė fuqi me anė tė njė ushtrie tė huaj duke larguar me dhunė qeverinė shqiptare republikane tė asaj kohe. Paradoksi i dytė qė pėrbėn dhe njė tradhėti kombtare duke i vėnė pėrfundimisht nofkėn Tradhėtar i Atdheut, ėshtė se ky individ qė drejtoi vendin pėr afėr 15 vite rresht, me dhunė, vrasje, depėrtime opozitarėsh, dezertoi dhe u largua nga vendi si njė mi kanalesh ditėn kur Shqipėria u pushtua nga Italia fashiste, duke lėnė dhe ushtrinė pa armė e municione,, duke e lėnė atdheun pa mbrojtje dhe pa drejtim rezistence. Kjo ėshtė historia e A.Zogut, histori tė cilėn kalemxhiu B.Fevziu ėshtė pėrpjekur ta zbukurojė nė njė libėr tė rėndomtė pėr tė, ashtu si mund tė zbukurohet njė tradhtar nga njė i ngjashėm me tė.
    Unė nuk do tė isha kundra qė A.Zogu tė ri-varrosej nė Shqipėri, por tė nderohej nga shteti dhe qeveria shqiptare apo dhe mė tepėr ti bėhet njė Mauzole, qė mund tė quhet edhe Mauzoleu i Tradhėtisė.
    Atij mund ti bėhej njė ceremoni private nga familja, ashtu sikundėr janė bėrė edhe pėr disa nga mbretėrit e vendeve tė ndryshme nė shtetet perėndimore, pa zhurmė e bujė. Pavarėsisht se mbetet njė personazh historik, ai mbetet pėr shqiptarėt dhe Shqipėrinė njė tradhtar i atdheut dhe njė mbret karagjoz.
    Ėshtė pėr tu habitur se si nderohet njė njeri qė ka vrarė disa personalitete tė rėndėsishme shqiptare tė cilėt sot janė nderuar nga shteti shqiptar me tituj `Hero i Popullit`. E c`mund tė thuhet pėr kėtė vrasės tė inteligjencės shqiptare dhe tė drejtuesve tė shtetit shqiptar?
    E vetmja gjė qė mbetet ėshtė tė rikujtojmė heronjtė e vrarė nga ky mbret e diktator qė e la Shqipėrinė nė baltė nė ditėn me tė keqe tė sak : 7 prill 1939, duke u larguar fshehurazi dhe duke vjedhur thesarin e shtetit , madje ashtu sikurse tha dhe i nipi nė njė moment apologjie pėr vjedhjen e thesarit tė shtetit- pėr tė gjyshin e tij:` ..ai mori pagen e dymbėdhjetė muajve si dhe pagėn e trembėdhjetė...`?!
    Ja heronjtė e vrarė nga Mbreti tradhtar.
    Hasan Kadri Prishtina (mbiemri i vėrtetė ishte Berisha) Krueministėr i Shqipėrisė nė 1921; u dėbua dhe u vra n me urdhėr tė A.Zogut (me miratimin e qeverisė serbe tė asaj kohe), sepse kundėrshtoi sė bashku me Bajram Currin politikėn pro-serbe dhe anti-kosovare tė A. Zogut.Pas rrėzimit tė qeverisė sė Nolit nė dhjetor 1924 dhe ardhjen e Zogut me ndihmėn e serbėve, Hasan Prishtina largohet pėrgjithmonė nga toka e mėmėdheut, pėr t’u vrarė mė 13 gusht 1933 nė Selanik nga dorėsi i Ahmet Zogut. Nė faqet e gazetes greke `Maqedonia e Re`, shkruhej: “Njė tjetėr vrasje qė u bė nė rrugėn Ēimisqi, tronditi Selanikun. Politikani shqiptar Hasan Prishtina u vra nė qoshen Ēimisqi nė Vogaxhiku, pėrpara bakallhanes “IVI”. Shqiptari Ibrahim Ēelo, 38 vjeēar, i papunė, qėloi pesė herė ish-kryeministrin shqiptar Hasan bej Prishtinėn. Eshtrat e tij u sollėn nga Selaniku pėr t’u rivarosur nė njė copė tokė nė Kukės, pranė kufirit me Kosovėn`` (http://pashtriku.beepėorld.de/files/...htina81007.htm).
    Luigj Gurakuqi, Hero i popullit dhe Mėsues i Popullit. Ministėr i qeverisė sė Nolit. U dėbua dhe u vra me urdhėr tė A.Zogut nė njė kafe nė Bari tė Italisė me anė tė agjentit Zogist Baltion Stambolla. Ardian Ndreca ka shkruajtur tė vėrtetėn pėr Luigj Gurakuqin nė njė shkrim tė tij nė korrik 2012: ` Ka vite qė shkruej pėr turpin e pashembullt tė qytetit tė lindjes kundrejt figurės sė Luigj Gurakuqit, tė cilit mbasi ju shemb shtėpia muze, ju dhunue vorri tue i derdh te kambėt plehnat e tanė qytetit dhe ju harrue qėlimshėm emni. Vorrit i tij ndodhet pranė atij tė Pashko Vasės dhe Migjenit, e tė tre sė bashku po mbyten rishtas prej dioksinės qė ēlirohet prej djegjes sė plehnave, rreth tė cilave kullosin lopė krymēale, derra tė zhigatun e sillen unshėm qen tė tėrbuem. ` http://ėėė.gazetatema.net/ėeb/2012/0...uigj-gurakuqi/
    Bajram Curri, i nderuar nga shteti shqiptar `Hero i Popullit`. Politikan, ushtarak, senator i Senatit tė Dhomės sė Kėshillit Kombėtar tė Shqipėrisė qė mė 1920. U vra nga forcat zogiste dhe agjentėt e shovinistėve serbė nė Dragobi tė prirė nga Ceno Kryeziu e Kadri Malsori Mehmeti, mė 29 mars 1925. Kundėrshtoi Zogun sė bashku me Hasan Prishtinėn pėr lėshimet qė i bėri Serbisė kundėr popullsisė shqiptare tė Kosovės,pėr marrjen e pushtetit nga ana e A.Zogut me ushtri serbe duke i bėrė puc ushtarak qeverisė sė ligjėshme tė Fan Nolit. Gjithashtu, nė fund tė muajit shkurt 1923, Hasan Prishtina dhe Barjam Curri u ngritėn kundėr rregjimit serb nė Kosovė. Kjo kryengritje u shtyp sepse qeveria e Ahmet Zogut nuk i mbėshteti. Mbas kėsaj 3500 shqiptarė tė Kosovės u pėrzunė nga trojet e tyre pėr nė Turqi. Dihet se mė 26 shtator 1924 krahas Fan Nolit, Luigj Gurakuqit ishin dhe Hasan Prishtina, Bajram Curri, Bedri Pejani nė Lidhjen e pestė tė Kombeve nė Gjenevė. Pėrfaqėsuesit e Kosovės Hasan Prishtina, Bajram Curri dhe Bedri Pejani kundėrshtuan pėr genocidin qė kryente Beogradi ndaj popullit shqiptar nė Kosovė.
    Avni Rustemi, i nderuar nga shteti shqiptar Hero i Popullit. Deputet dhe mėsues. U vra me urdhėr tė A.Zogut mė 22 prill 1924 prane pazarit te ri ne Tirane. Atentatori i njohur me pseudonimin "qerosi i Recit", Nė momentet para se tė qellohej u degjua qė atentatori te therriste: ..`Beji te fala Esat Pashes..`! Vrasja e udhėheqėsit tė shquar tė Lėvizjes demokratike shėrbeu si shkėndijė e revolucionit qė triumfoi mė 10 qershor 1924. Kam shkruar njė artikull pėr kėtė hero tė popullit.
    Fan S. Noli, i nderuar nga shteti shqiptar me dekorata e tituj tė ndryshėm. Kryeministėr i Shqipėrisė. burrė shteti[1], dijetar, poet, pėrkthyes e historian shqiptar. Regjimi zogist e dėnoi me vdekje nė mungesė. Njeri i jashtzakonshėm qė bėri tė njohur Shqipėrinė me perėndimin dhe dha kontribut thelbėsor nė krijimin e shtetit shqiptar si dhe nė krijimin e Kishės Autoqefale Ortodokse tė Shqipėrisė. E BĖRI Kishėn tė flasė shqip pėr herė tė parė.
    Ky ėshtė `kontributi` i A.Zogut nė kohėn e drejtimit tė tij tė shtetit shqiptar, kontribut qė e la Shqipėrinė me njė shtet gjysmak, mė tė vazrfėrin e shteteve nė Europė, tė ndarė e tė pėrcarė dhe pa inteligjencėn e vet. Po tė mos ishte Zogu dhe vrasjet e tij. Po tė mos ishte Zogu dhe despotizmi i tij anadollak, po tė mos ishte Zogu dhe politika e tij bizantine, nuk do tė vinte as rregjimi komunist nga i cili vuajti Shqipėria dhe shqiptarėt. Ishte A.Zogu i cili pėrkrahu ekstremin e majtė komunist, duke u a bėrė tė lehtė atyre marrjen e pushtetit, sepse pėrkrahėsit e A.Zogut nuk gėzonin simpati nė popullin shqiptar, dhe as nė botė. Dihet qė A.Zogu nuk u pranua asnjėherė si mbret nė oborret mbretėrore tė Europės sepse gjenealogjia e tij e pabesueshme pėr tė ashtuquajturin `gjak i tij blu`, nuk konfirmohej.
    Sė fundmi, le tė shpresojmė qė koalicionet e ardhshme politike shqiptare tė venė nė vend disa pika tė rėndėsishme tė historisė sė Shqipėrisė dhe tė disa individėve bazuar nė faktet historike dhe jo nė preferencat klienteliste tė disa politikanėve.

Faqja 5 prej 13 FillimFillim ... 34567 ... FunditFundit

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •