Close
Faqja 9 prej 9 FillimFillim ... 789
Duke shfaqur rezultatin 161 deri 169 prej 169

Tema: Adolf Hitler

  1. #161
    Skandinavien Maska e TetovaMas
    Anėtarėsuar
    20-03-2008
    Vendndodhja
    Te vendi i xhenetit
    Postime
    2,729
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga busavata Lexo Postimin
    edhe qetniket e drazh mihajlit kan humbur me humbjen e hitlerit , se mo nuk kan pas furnizim te armatimit mi mbyt shqiptaret .. hitleri i ka financue ....

    Po te jeshe kunder komunizmit ,nuk don te thote se je ne anen e Hitlerit . Drazha Mihajlovic , ishte kunder partizaneve dhe njekohesishte partizanet e shfrytezonin Drazhen per propagande .

    Hitleri ne ballkane ka pasur si bashkepunetore vetem shqipetaret balliste , jo qe shqipetaret kane psur deshire te jene sherbetore te Hitlerit , pore ata luften e Hitlerit e shifnin si clirim nga sllavet. E vetmja shprese per shqipetaret ne luften e dyte boterore ka qene Hitleri , Miqesia aktuale artificiale qe eshte ndermjet shqipetareve dhe amerikaneve nuk eshte e realte ,sepse mbas kesaj miqesie mshefen shume sekrete, qe historia ndoshta do ta denoje ,popullin shqipetare qe jemi be sherbetore te amerikes , vetem per me na thire miqe tane .

    Kjo miqesi per c'do dite vjene duke u zhdukur , sepse amerika nuk ndermori hapa te realte sai perket ceshtjes se pergjitheshme te pa zgjidhur te shqipetareve ne ballkane . Ameriken dhe BE i beme miqe ,si interes per tu cliruare nga sllavet ,kjo nuk done te thote se shqipetaret u bene demokrate, shqipetaret mbeten sallmadi sistem .pore miqe me ameriken .

    Nuk eshte e vertete se Cetniket e Drazhe Mihajlit, kane bashkepunuare me Hitlerin , ajo ka qene vetem propagande e komunistave per ti mposhtur si Mbreteri ne serbi . Cetniket serbe dhe Ustashet kroate kane pasur qellime te Mbreterise . Komunistat sllave e shfrytezuane edhe nje here rastin qe ta masakrojne popullin shqipetare duke e ndare dhe copetuare ne disa pjese te ballkanit .

    Ne kohen e Mbretrise serbo-kroate-sllovene -shqipetaret nuk kane qen ete ndare ne muhalla ,pore ata ishin si banovina , kurse komunistat i shkateruane shqipetaret , qe sote eshte veshtire ti gjindet zgjidhja .

    Amerika dhe Anglia edhe pse ne nje fare menyre ishin kunder komunizmit me propagande , amerika dhe Anglia ishin ata qe e ndihmuane komunizmin dhe stalinizmin me se shumti. Amerika dhe Anglia ishin ata qe e perforcuane rusine dhe sllavet .

    Parullat e komunistave te Titos dhe Enverit gjithemone kane qene . Nuk e duame Mbretin e duame Titon populli vendos . Ajo qe ishte edhe me e keqja se ne Bosnje popullata muslimane sihte me Hitlerin , dhe Tito bashke me partizanet e tije te veshur me uniformat e Drazha Mihajloviqit ka masakruare ne Bosnje, edhe femije qe popullata boshnjake te distancohet nga Drazha M.

    Hitleri nuk ka be masakra ne Ish Jugosllavi ,pore maskrat i kane bere gjithemone partizanet me intrigat e tyre komuniste qe ta kthejne popullin ne stalinizem dhe komunisem.

    Masakrat e Tivarit kunder shqipetareve ,nuk i ka bere Hitleri, edhe pse Brigada ishte pregaditur kunder gjermaneve ne Streme , pore maskrat i kane bere komunistat e Titos .

    Masakrat ne Shqiperi kunder popullates nuk i ka bere Hitleri ,pore maskarat i ka bere Enver Hoxha me komunistat .
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga TetovaMas : 09-04-2012 mė 23:19

  2. #162
    Buena Suerte Maska e MI CORAZON
    Anėtarėsuar
    21-07-2002
    Postime
    7,505
    Faleminderit
    0
    70 falenderime nė 61 postime
    .............................
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga MI CORAZON : 09-04-2012 mė 23:22
    Where does a thought go when it's forgotten?

  3. #163
    i/e regjistruar Maska e busavata
    Anėtarėsuar
    22-10-2008
    Vendndodhja
    Gjilan
    Postime
    4,057
    Faleminderit
    62
    74 falenderime nė 60 postime
    Citim Postuar mė parė nga TetovaMas Lexo Postimin
    Nuk eshte e vertete se Cetniket e Drazhe Mihajlit kane bashkepunuare me Hitlerin , ajo ka qene vetem propagande e komunistave per ti mposhtur si Mbreteri ne serbi .

    Parullat e komunistave te Titos dhe Enverit gjithemone kane qene . Nuk e duame Mbretin e duame Titon , populli vendos . Ajo qe ishte edhe me e keqja se ne Bosnje popullata muslimane sihte me Hitlerin , dhe Tito bashke me partizanet e tije te veshur me uniformat e Drazha Mihajloviqit ka masakruare ne Bosnje, edhe femije qe popullata boshnjake te distancohet nga Drazha M.

    Hitleri nuk ka be masakra ne Ish Jugosllavi ,pore maskrat i kane bere gjithemone partizanet me intrigat e tyre komuniste qe ta kthejne popullin ne stalinizem dhe komunisem.

    Masakrat e Tivarit kunder shqipetareve ,nuk i ka bere Hitleri, edhe pse Brigada ishte pregaditur kunder gjermaneve ne Streme , pore maskrat i kane bere komunistat e Titos .

    Masakrat ne Shqiperi kunder popullates nuk i ka bere Hitleri ,pore maskarat i ka bere Enver Hoxha me komunistat .

    sipas teje , drazha paska pas me na bo shtet te pa mvarun po mos te kishte fitue luften Tito , se Tito na dha flamurin edhe autonomin ... pra drazha paska pas me na dhon pamvarsijen .

  4. #164
    Skandinavien Maska e TetovaMas
    Anėtarėsuar
    20-03-2008
    Vendndodhja
    Te vendi i xhenetit
    Postime
    2,729
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga busavata Lexo Postimin
    sipas teje , drazha paska pas me na bo shtet te pa mvarun po mos te kishte fitue luften Tito , se Tito na dha flamurin edhe autonomin ... pra drazha paska pas me na dhon pamvarsijen .
    Tito njehere te ka sjelle nga barku ,kurse dy here ka shpina .

    A e dini ju se kurre ka fillaure Tito te mendoje per shqipetaret ne Koosove ?? Mbasi eshte vertetuare se nje numer shume i madhe i shqipetareve eshte trazuare ka emigruare per ne Turqi ,bile bile me marrevshjen e Titos dhe Turqise .

    Rankoviqi ka qene bashkepunetori me i aferte i Titos , politika sllave ,me intrigat etyre e bene qe Tito e denoi Rnakoviqin se nuk e paska ditur se Rankoviqi, ka bere masakra ne Kosove , me vonese e maska marrun veshte se Rankoviqi ,paska gjenocid dhe pastrim etnik te shqipetaret.

    Ne Mbledhjen e Avnoit Tito ne bashkepunim me Edvart Kardelin , per te ja ploteuare deshirat serbise ja japin Kosoven ,Maqedonine dhe Vojvodinen si kompenzim ,per Bregdetin Adriatik 900 km, qe do ti takojne Kroacise .

    Ne kohen e Mbreterise serbo-sllovene -kroate nuk ka pasur shtete maqedon ,(ishte Banovina e Vardarit )shtetin maqedon e formoi Tito ,vetem per ti dominuare shumicen shqipetare,dhe ja sote zgjidhe problemin qe e la Tito , Nje grushte mbeturinash sllavobullgare e kane shty popullaten shqipetare ne shishe .Kjo dhune eshte dhurate e Titos per shqipetaret.

    Mos te flasim per Kosoven , sepse Tito ne Kosove i ka shtyre shqipetaret te luftojne ne fronte kunder njeri tjetrit komunistat me -ballistat me ne funde i likfidonte te gjithe si ballista si komunistat .

  5. #165
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    15-12-2010
    Vendndodhja
    ....Europe...
    Postime
    1,322
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    .....per Profetin po folet a? ....ky u kan Profet shpetimtar i Botes ,,,, nuk ka mo si ky....ishte 1 dhe do te mbetet kurr i pa harruar .....Zoti e shperbleft ......Lavdi ....




    http://cille85.files.wordpress.com/2...olf-hitler.jpg

  6. #166
    ► ☆☆☆ ◄
    Anėtarėsuar
    26-10-2005
    Vendndodhja
    Mėmėdhe
    Postime
    4,912
    Faleminderit
    47
    63 falenderime nė 50 postime
    Disa detaje qe "mbase" nuk dihen per Hitlerin.

    1. Ka ngelur gjithmonė nė shkollė, nė Matematikė dhe Frėngjisht.
    2. Ishte shėndetligė, i zbehtė.
    3. Ka qenė i shoqėruar gjatė gjithė jetės vetėm nga 5 gra.
    4. Ndaj tij janė kryer 42 atentate.
    5. Ishte strateg i zoti.
    6. Sundimi i tij zgjati 12 vjet.
    7. Pati njė martesė me mbesėn e tij, nga i ati.
    8. Kishte ambicje pėr tė studuar nė art.
    9. Kishte dhuntinė, e tė joshurit tė turmave.
    10. Pamja e tij ishte pėr tė ardhur keq, nuk dinte tė vishej.

  7. Anetarėt mė poshtė kanė falenderuar AlbaneZ pėr postimin:

    martini1984 (30-04-2016)

  8. #167
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    343
    Faleminderit
    14
    16 falenderime nė 16 postime

    Pėr: Adolf Hitler

    Tre dokumente nga arkivat amerikane: Hitleri, kundėr pushtimit tė Shqipėrisė

    Nga Auron Tare
    February 21, 2016
    Ekskluzive DITA – Nė Prillin e 1939, trupat ushtarake italiane pushtuan Shqipėrinė, e cila pas njė rezistence tė shkurtėr i dorėzoi armėt dhe pranoi fatin e njė vendi tė vogėl nė prag tė njė lufte tė madhe. Ėshtė folur mjaft mbi kėto ditė, jo vetėm nė kujtimet e njė sėrė protagonistėsh tė kohės, por edhe nga njė numėr historianėsh qė janė marrė me kėtė ēėshtje.

    Agresioni italian dhe indiferenca europiane ndaj kėtij pushtimi tė njė vendi tė vogėl dhe tė pambrojtur nga aleancat e fuqive tė mėdha, ka qenė pikė debati nė shumė shkrime apo analiza historike. Nė pėrgjithėsi, tė gjithė kanė rėnė dakord me faktin se askush nė Europė nuk ishte i interesuar tė prishte balancat e vendosura nė Europėn e dominuar nga ngjitja marramendėse e Gjermanisė naziste dhe ėndrrat e Italisė fashiste pėr ndėrtimin e njė Perandorie tė re romake.

    Por me sa duket, nga botimi i disa dokumenteve qė vijnė nga Arkivi i Zbulimit Ushtarak Amerikan, duket se jo tė gjithė kanė qenė indiferentė ndaj pushtimit italian tė Shqipėrisė.

    Sipas dėshmive tė dhėna gjatė marrjes nė pyetje nga Shėrbimi i Zbulimit Ushtarak Amerikan tė Gjeneral-Kolonel, Alfred Jodl, ish-Shefi i Oberkomando Wehrmacht Gjermane (Stafi Operacional i Komandės sė Lartė i Forcave Ushtarake Gjermane), del se personi i cili kundėrshton me forcė pushtimin e Shqipėrisė nuk ėshtė askush tjetėr, pėrveēse Hitleri.

    Nga deponimet e gjata tė Gjeneralit Jodl, por edhe tė oficerėve tė tjerė qė shėrbenin nė Komandėn e Lartė gjermane, del se Hitleri ėshtė pėrpjekur tė ndalojė invazionin italian kundėr Shqipėrisė nė Prill tė 1939-ės.

    Ėshtė mjaft interesant fakti se Hitleri ėshtė vėnė pėrpara faktit tė kryer nga Duēja, i cili sipas dėshmive historike tė botuara, ishte mjaft xheloz ndaj fitoreve tė ushtrisė gjermane dhe pėr kėtė arsye pushtoi njė vend tė vogėl qė nuk mund tė ofronte rezistencė efektive.

    Dėshmia e Gjeneralit Jodl e marrė nga dokumentet origjinale tė Zbulimit Ushtarak Amerikan, pėrforcon mendimin se Duēja ka vepruar nė momente impulsive dhe jo sipas njė plani tė studiuar mirė nga ekspertė ushtarakė.

    Nėse pushtimi italian do tė ishte planifikuar nga Shtabi i Pėrgjithshėm italian, sigurisht qė aleati mė i ngushtė i Italisė do tė kishte dijeni paraprake dhe do tė pėrpiqej qė tė koordinonte kėto veprime nė njė plan mė tė gjerė pėr Ballkanin dhe Mesdheun.

    Gjenerali Jodl shprehet qartė se Hitleri ishte kundėr veprimeve italiane nė Ballkan, pasi nė kėtė mėnyrė ushtria gjermane e cila po pėrqėndronte vėmendjen maksimale ndaj Bashkimit Sovjetik, do tė shpėrqėndrohej nė prapavijat e saj duke e komplikuar situatėn ushtarake dhe politike nė njė rajon, i cili nuk ishte armiqėsor ndaj Gjermanisė.

    Gjenerali Jodl thotė se Hitleri u mundua shumė qė tė ndalonte pushtimin e Shqipėrisė, duke ofruar nė shkėmbim njė pushtim tė Kretės si njė ishull shumė strategjik pėr veprime operacionale nė Mesdhe.

    Po kėshtu, me sa duket nga kėto deponime, Hitleri ka qenė kundėr pushtimit tė Greqisė, pasi nė kėtė mėnyrė do tė tėrhiqte Britaninė nė Ballkan duke e komplikuar shumė Operacionin «Barbarosa» (pushtimin e Bashkimit Sovjetik) dhe do ta vononte atė nė synimet e tij pėr ekspansionin nė Lindje.

    Humbjet e turpshme tė Italisė nė frontin italo-grek, me sa kuptohet kanė qenė arsyet pėrse Gjermania u detyrua tė hynte nė Ballkan dhe tė pushtonte nė mėnyrė tė rrufeshme Jugosllavinė dhe Greqinė.

    Gjenerali Jodl, i cili ishte nė njė pozicion shumė tė privilegjuar pėr tė njohur tė gjitha operacionet e ushtrisė gjermane, deponon se Gjermania nuk ka pasur asnjė synim pėr tė pushtuar Ballkanin dhe aq mė tepėr Shqipėrinė.

    Dėrgimi i njė divizioni kėmbėsorie gjermane nė Shqipėri ėshtė marrė nė konsideratė nga Oberkomanda e Wehrmatit pėr tė ndihmuar frontin italian nė Jug tė Shqipėrisė dhe Gjenerali Jodl ka dėrguar vėllain e tij pėr tė shikuar mundėsinė e ndėrhyrjes gjermane.

    Nga raporti i Gjeneralit gjerman, kuptohet se Shqipėria nuk ishte njė vend qė ofronte mundėsi pėr tė dėrguar njė divizion gjerman dhe pėr kėtė arsye u krye pushtimi i Greqisė nga kufiri bullgar.

    Mosinteresimi i Gjermanisė ndaj njė pushtimi eventual tė Shqipėrisė duhej tė ketė qenė i vėrtetė nėse marrim nė konsideratė dėshminė e Gjeneralit Jodl dhe kjo e mbėshtet idenė e njė numri nacionalistėsh shqiptarė pro gjermanė, tė cilėt gjatė luftės pretendonin se Gjermania ishte vetėm kalimtare dhe jo pushtuese.

    Megjithatė, nė momentin kur trupat gjermane hynė nė Shqipėri pėr tė ruajtur rrugėkalimet dhe bregun e Adriatikut, gjėrat kishin shkuar shumė larg dhe rezistenca antifashiste kishte fituar njė terren mjaft tė gjerė.

    Megjithėse pushtimi i Shqipėrisė nė 1939-ėn kishte hasur nė rezistencėn e Hitlerit, tashmė nė 1943, e detyruar nga rrethanat politike dhe kapitullimi italian, ushtria gjermane hyri mė nė fund nė njė vend, pėr tė cilin jo mė shumė se katėr vite mė parė ishte pėrpjekur qė ta mbante larg nga ambiciet romantike tė Duēes pėr krijimin e njė Perandorie tė re romane.
    linku.
    https://www.google.se/url?sa=t&rct=j...W6zr-cwxSuiXxg

  9. #168
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    02-04-2009
    Postime
    5,700
    Faleminderit
    633
    138 falenderime nė 124 postime

    Pėr: Adolf Hitler

    Ka luce film per dolfin dhe duqen

  10. #169
    i/e regjistruar Maska e Akuamarini
    Anėtarėsuar
    19-02-2015
    Postime
    343
    Faleminderit
    14
    16 falenderime nė 16 postime

    Pėr: Adolf Hitler

    Ditari i Komandės Supreme tė forcave gjermane
    Ditarėt e luftės tė Komandės Supreme tė Forcave tė Armatosura Gjermane (Kriegstagebuch des Oberkommandos der Wehrmacht, KTB OKW) nė vitet 1940-1945 u mbajtėn nga Zyra e Mbrojtjes Kombėtare pranė Shtabit tė Operacioneve tė Forcave Ushtarake gjermane (Abteilung Landesverteidigung im Wehrmachtführungsstabamt). Kėta ditarė lufte pėrshkruajnė strategjitė, betejat, lėvizjet e trupave, linjat e fronteve, qėllimet, vendimet operacionale dhe planet e luftės dhe vlerėsimet e situatave luftarake prej udhėheqjes mė tė lartė tė forcave ushtarake gjermane.

    Pėrkthyer nga Ana Kolevica, redaktuar nga Saimir Lolja

    Sekretari i Ditarėve tė Luftės nė Komandėn Supreme tė Forcave tė Armatosura Gjermane ishte Helmuth Greiner deri nė mars 1943 dhe mė pas Percy Ernst Schramm. Nė vitet 1961-1965, ditarėt e luftės u pėrpiluan nga historianėt dhe u botuan nga shtėpia botuese Bernard & Graefe Verlag für Wehrwesen, Frankfurt am Main. Historiani kryesor ishte Percy Ernst Schramm dhe ndihmėsit e tij historianė, pėrkatėsisht sipas vėllimeve ishin si mė poshtė:


    Hans-Adolf Jacobsen: Vėllimi I, 1517 faqe, periudha 01.08.1940 – 31.12.1941, botuar 1965.

    Andreas Fritz Hillgruber: Vėllimi II 1-2, 1477 faqe, periudha 01.01 – 31.12.1942, botuar 1963.

    Walther Hubatsch: Vėllimi III 1-2, 1673 faqe, periudha 01.01 – 31.12.1943, botuar 1963.

    Percy Ernst Schramm: Vėllimi IV 1-2, 1976 faqe, periudha 01.01.1944 – 22.05.1945, botuar 1961.

    Kėta ditarė lufte tė pėrmbledhura nė katėr vėllime (fillimisht nė tetė vėllime) janė edhe sot njė nga burimet mė tė rėndėsishme faktike pėr shkencėn e historisė qė mbulon Luftėn II Botėrore. Me radhė do paraqiten tė pėrkthyera nė shqip, sipas vėllimeve tė botuara, vetėm pjesėt ku shkruhej pėr Shqipėrinė.

    Vėllimi I

    1 Gusht 1940 – 31 dhjetor 1941

    A. Hyrje

    III. Plani dhe qėllimet e luftės 1939-1941: Njė pėrmbledhje

    Faqe 71E. Nė luftėn nė Ballkan (Prill 1941), Hitleri kishte mė pak qėllime territoriale, shumė mė tepėr kishte qėllim tė siguronte interesat strategjike dhe ekonomike. Nė asnjė mėnyrė nuk donte tė lejonte vendosjen e anglezėve nė Greqi si dhe kėrcėnimin e fushave tė naftės nė Rumani tė cilat ishin shumė tė rėndėsishme pėr luftėn e tij. Po ashtu mendonte se nė atė mėnyrė ndihmonte Italinė tė mbante pozitat e saj nė Shqipėri.

    B. Ditar Lufte

    Faqe 42 – 21.08.1940. Deti Adriatik duhet tė jetė i tėri nėn pushtetin italian, sfera e ndikimit nė Ballkan tė zgjerohet. Pėr kėtė mendohet tė prishet Jugosllavia, tė krijohet njė Kroaci e pavarur por nėn ndikimin e Italisė, tė zmadhohet Shqipėria duke marre zonat e banuara nga shqiptaret nė jug tė Jugosllavisė dhe nė Greqi si dhe bashkimi me Korfuzin dhe ndoshta me disa ishuj tė tjerė nė detin Jon.
    Faqe 81 – 18.09.1940. Sipas njoftimeve tė shtabit tė pėrgjithshėm italian tė trupave tokėsore dhėnė atasheut ushtarak nė Romė, Divizionet 49 dhe 51 janė dėrguar nė Shqipėri; do dėrgohet deri mė 30.09.1940 edhe Divizioni 29.

    Faqe 110 – 05.10.1940. Sipas njė njoftimi tė datės 24.09.1940 (171/40 Tepėr Sekret) tė atasheut ushtarak nė Romė, ushtria italiane pėrbėhet tani nga 74 divizione, prej tyre ndodhen nė atdhe 51, nė Shqipėri 8, nė Libi 14 dhe 1 nė ishujt Dodekaneze.: Ja ēfarė thuhej pėr Kosovėn e Shqipėrinė?


    linku me gjersisht.http://www.telegrafi.com/ditari-i-ko...-e-shqiperine/
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  

Faqja 9 prej 9 FillimFillim ... 789

Tema tė Ngjashme

  1. Arianizmi dhe ilirėt?
    Nga bebushe nė forumin Arkeologji/antropologji
    Pėrgjigje: 31
    Postimi i Fundit: 24-11-2011, 14:51
  2. Shqipėria...ēerdhja e "ish" tė dyshuarve islamik!
    Nga creation nė forumin Problematika shqiptare
    Pėrgjigje: 38
    Postimi i Fundit: 04-02-2007, 23:00
  3. Josif Visarionovic STALIN.
    Nga Toro nė forumin Historia botėrore
    Pėrgjigje: 17
    Postimi i Fundit: 03-08-2005, 19:30
  4. Ku ta kerkoj imazhin tend o Hitler
    Nga wittstar nė forumin Ditari i meditimeve
    Pėrgjigje: 1
    Postimi i Fundit: 05-08-2004, 06:27
  5. Hitleri ishte nje gjeni apo thjesht nje psikopat?
    Nga Duke_Of_Arberia nė forumin Tema shoqėrore
    Pėrgjigje: 118
    Postimi i Fundit: 17-02-2004, 01:13

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •