Close
Faqja 3 prej 3 FillimFillim 123
Duke shfaqur rezultatin 41 deri 58 prej 58
  1. #41
    carpe diem Maska e drini_nė_TR
    Anėtarėsuar
    28-09-2002
    Vendndodhja
    Tiranė, AL
    Mosha
    33
    Postime
    1,589
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Nė Gjilan hapet ekspozita e fėmijėve refugjatė "78 porta presin lirinė"

    Gjilan, 28 maj - Pėr nder tė 1 qershorit, ditės ndėrkombėtare tė fėmijėve, nė Gjilan, mė 31 maj, do tė hapet ekspozita e fėmijėve nga kjo komunė, qė ishin refugjatė nė kampin Stankovec tė Maqedonisė, gjatė luftės nė Kosovė.
    Fatushe Haliti, koordinatore e Asamblesė sė fėmijėve nė Gjilan thotė se ekspozita pėrbėhet nga 78 vizatime tė fėmijėve dhe njė numėr i fotografive, tė cilat gjatė luftės nė Kosovė, i ka grumbulluar nė kampin Stankovec tė Maqedonisė, pėrfaqėsuesja e organizatės "Merci Cor", Rreze Duli.
    Ekspozita ėshtė titulluar "78 porta presin lirinė", ndėrsa pasqyron ėndrrat dhe vizionet e fėmijėve refugjatė pėr lirinė e Kosovės, kryesisht tė atyre nga Pėrlepnica, Malisheva, Llashtica dhe disa vendbanime tjera tė kėsaj komune.
    Ekspozita do tė jetė e hapur deri mė 8 qershor

    (marrė nga QIK)
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga drini_nė_TR : 30-05-2003 mė 05:59

  2. #42
    carpe diem Maska e drini_nė_TR
    Anėtarėsuar
    28-09-2002
    Vendndodhja
    Tiranė, AL
    Mosha
    33
    Postime
    1,589
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    "PIKTORĖ TĖ RINJ SHQIPTARĖ"
    Ekspozojnė nė UNIVERSITETIN BOCCONI
    Nga 6 Maj deri me 12 Shtator 2003


    Nė inaugurim:
    Pėr Konsullatėn e Pergjithshme tė Republikės Shqiptare nė Milano - Itali
    Consulli - prof. Hasan Muēostepa

    Ekspozita ėshtė organizuar nga ISU Bocconi nė bashkepunim me Universitetin Bocconi dhe Konsollaten e Pėrgjithshme tė Shqipėrisė nė Milano.

    Orari i ekspozitės

    Nga e Hena deri tė Premten
    nga ora 8 deri nė ora 19
    Tė shtunėn nga ora 8 alle ore 15

    Artistėt pjesmarrės nė kėtė ekspozitė

    1. Artan Shabani, lindi ne Vlore ne 1969. Perfundoi studimet ne pikture, ne 1987. Jeton e punon ne Itali (Torino), si piktor profesionist. Per Shabanin mund te flitet si per nje ekspresionist te vertete, per aftesite e tij ne transmetimin e emocioneve kromatiche me pak penelata, gje qe e vendos ate ne kete rryme te piktures, te konsideruar pjese e rendesishme e historise se Artit. Ka ekspozuar ne mbi 110 ekspozita personale dhe kolektive ne Itali dhe ne bote;Permendim:
    Museu Pohjanmaan Vasa Finlande; Galeria Kombetare - Tirane (Shqiperi); Galeria "Imagen" Coruna Spanje; Pallati Alfieri - Cuneo; Art Gallery Antibe (France); Metropol Gallery, Monte Karlo - Monako;
    Galeria Manini Arte - Torino; Pallati Bruno di Montezemolo Mondovi - Italia; Art expo New York (Usa); Komune e Vjenes - Austria, etj

    2. Agim Muka, lindi ne Fier (Shqiperi), ne 1965. Ne 1991 trasferohet ne Greqi, ku ka marre pjese ne shume ekspozita. Qe ne 1995 jeton e punon ne Milano si piktor profesionist. Muka nepermjet veprave tetij reflekton se si te perkujdesemi per Shpirterat e kesaj bote qe flene si gonxhet nen hije, ne nje lloj gjumi letargjik joreal. Ka ekspozuar ne dhjetera ekspozita mes te cilave: Galeria Borderline, Vigevano; Galeria Anna Osemont - Albissola Marina (SV); 41° Cmimi Suzzara (artist i shenuar); Art Expo Monza; Personale a Tikkun, Milano; Galeria Noma, Milano. Ka marre pjese ne shume konkurse dhe ka fituar disa cmime.

    4. Ziso Kamberaj, lindi ne Tirane ne 1965. U diplomua ne 1988 prane Akademise se Arteve te Bukura ne Tirane, ne nivelin al livello di Bachelor of Fine Arts. Ka ekspozuar ne dhjetera galeri ne te gjithe boten mes te cilave: Galeria Mall, Londer; Galeria Pedro Figaro - Uruguaj; Galeria Casona - Santa Barbara - Argentina; Parlamenti Europian - Strasburg; Galeria Mak - Maribor - Slloveni, Mediterranea, Bari ecc.

    3. Edmond Dumi, lindi ne Vlore ne 1969. Jeton e punon ne Casale Monferrato (AL). Perfundoi Akademine artistike ne 1986 ne piktre. Nga 1991 ndodhet ne Itali dhe ne 1994 diplomohet ne ESE - MODA, Milano. Dumi eshte piktor i karaktereve te forta e pasionale, i flet botes nepermjet shenjave e ngjyrave e formave.
    Dumi eshte njeriu qe ne art e me art i therret kosmos me qetesine qe shoqeria i imponon. Ka ekspozuar ne dhjetera ekspozita personale e kolektive mes te cilave: La Spina Art Gallery - Pisa; Spazio espositivo - Portovenere (SP); Artisti in Fiera - Parma; Galeria La Lanterna - Moncalieri (TO); Ka fituar cmimin Pisa 2003 (Cmimin e Pare).

    4. Viktor Ferraj, lindi ne Tirane ne 1966. Jeton e punon ne Savona si piktor e skulptor qeramist. Ka marre pjese ne shume ekspozita arti mes te cilave: Galeria Sartori - Mantova, Italia; Mi Art - Milano; Arte Fiera - Firenze.

    6. Albana Temali, lindi ne Shkoder (Shqiperi) ne 1966. Jeton e punon ne Castelguelfo - BO. Punon ne pikture e fotografi
    Ka ekspozuar punimet e saj ne Itali, Zvicer, Kanada, ecc. dhe.
    Ka organizuar promovimin e artit dhe artizanatit te artisteve shqiptare.

    Nė ekspozim - Artan Shabani
    "Ura nė perėndim" - teknikė e pėrzier , 40x50 - 2002
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  

  3. #43
    carpe diem Maska e drini_nė_TR
    Anėtarėsuar
    28-09-2002
    Vendndodhja
    Tiranė, AL
    Mosha
    33
    Postime
    1,589
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Vizjone tė sė Ardhmes: Njė Qėndėr e Re pėr Artin nė Pico Rivera

    Hapet mė 5 Qershor, 2003 ora 18:30

    Ėshtė njė ekzibim i maketeve dhe vizatimeve nga studentėt pėr Arkitekturė nga "East Los Angeles College". Projektet do tė paraqesin sesi njė ndėrtesė ekzistuese nė qytetin e Pico Riveras mund tė transformohet nė njė qėndėr tė re pėr Artet dhe Kulturėn e kėtij qyteti.

    Hyrja: Falas.
    Tel: 562 801 4300.

    Ēdokush qė ndodhet nė zonėn e L.A. ėshtė i ftuar tė vij tė vizitoj ekzibimin tim tė parė :) Do tė jetė njė nder i madh pėr mua :)
    faqja nė internet e kėtij qyteti: http://www.pico-rivera.org/upcoming/...SIONSRECEPTION

    Pėr tė parė projektin qė unė do prezantoj kliko kėtu
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga drini_nė_TR : 01-06-2003 mė 18:51

  4. #44
    carpe diem Maska e drini_nė_TR
    Anėtarėsuar
    28-09-2002
    Vendndodhja
    Tiranė, AL
    Mosha
    33
    Postime
    1,589
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Kartolina ka edhe adresėn se ku ndodhet Ekzibimi :)
    p.s. + emrin tim :)
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  

  5. #45
    carpe diem Maska e drini_nė_TR
    Anėtarėsuar
    28-09-2002
    Vendndodhja
    Tiranė, AL
    Mosha
    33
    Postime
    1,589
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    KRYEBASHKIAKU i TIRANĖS NĖ BIENALE

    Pallatet shumėngjyrėshe tė Ramės nė Venecia
    -------------------------------------
    Tiranė - Ėshtė ēelur dje edicioni i 50-tė i Bienales sė Venecias. Kėtė vit Shqipėria pėrfaqėsohet me dy emra tė njohur jo vetėm nė art, por dhe nė politikė. Eshtė fjala pėr kryebashkiakun e Tiranės, Edi Rama, i cili kėtė herė si artist sė bashku me Anri Salėn, artist bashkėkohor shqiptar qė jeton e punon nė Paris, do tė prezantohen nė kėtė bienale me njė punė tė pėrbashkėt. Si dy artistė tė artit viziv, ata kanė preferuar tė marrin pjesė me njė punė tė konceptuar nė formėn e njė videoarti prej 16 minutash. Vepra, e titulluar "Datemi i colori" (Mė jepni ngjyrat), do tė nisė tė prezantohet qė sot dhe pėr tri ditė me radhė ajo do tė ndiqet nga mbi 1000 kritikė e gazetarė nga e gjithė bota, qė ndjekin kėtė edicion. Vepra, titulli i sė cilės ėshtė marrė nga njė arie e operės "Bohema" tė Puēinit, do tė ndiqet nga publiku mė datė 15 qershor. Ndėrsa mė datė 14 do tė bėhet inaugurimi zyrtar i edicionit tė 50-tė tė Bienales sė Venecias.
    Projekti i dy artistėve shqiptarė, Rama dhe Sala, ka tė bėjė me Tiranėn dhe me ngjyrimin nė funksion tė rimėkėmbjes sė qytetit. Ende pa u prezantuar mirė, ky projekt nuk ka kaluar pa u vėnė re nga kuratorėt e seksionit tė Artit Viziv tė Bienales. Kėtė e tregon dhe fakti qė imazhi i njė pallati tė Tiranės, nė lyerje e sipėr, ėshtė stampuar nė ēadrėn zyrtare tė Bienales. Kjo ēadėr u jepet vizitorėve tė saj pėr t'u mbrojtur nga dielli nė kohėn kur vizitojnė ekspozitėn, pasi ajo ėshtė e gjatė pėr vetė faktin se shtrihet nė tė gjithė Venecian.
    Nė qoftė se pėr Edi Ramėn kjo ėshtė hera e parė qė merr pjesė nė Bienalen e Venecias, pėr artistin Anri Sala nuk ndodh e njėjta gjė. Madje duhet kujtuar se ai ėshtė dhe fitues i Ēmimit tė tė Rinjve nė njė nga edicionet e fundit tė Bienales sė Venecias.
    Por njėkohėsisht nuk ėshtė hera e parė qė ngjyrat e kryebashkiakut Rama tėrheqin vėmendjen e kritikės ndėrkombėtare tė artit bashkėkohor. Para pak javėsh Edi Rama ishte njė ndėr artistėt shqiptarė qė u pėrzgjodhėn pėr tė marrė pjesė nė ekspozitėn e titulluar "Gjak dhe mjaltė", e cila u hap nė Vjenė, si pasqyrė e avanguardės sė sotme ballkanike.

    (marrė nga Ballkanweb)

  6. #46
    carpe diem Maska e drini_nė_TR
    Anėtarėsuar
    28-09-2002
    Vendndodhja
    Tiranė, AL
    Mosha
    33
    Postime
    1,589
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    13 Qershor, 2003
    Ėshtė hapur ekspozita “E kaluara dhe vizioni pėr tė ardhmen”

    Nė Galerinė e Arteve tė Kosovės, me rastin e 125-vjetorit tė LShP-sė

    ARIF MUHARREMI
    PRISHTINĖ, QERSHOR - Ekspozita “E kaluara dhe vizioni pėr tė ardhmen” ėshtė hapur tė martėn nė Galerinė e Arteve tė Kosovės. Kjo ekspozitė, e hapur nė kuadėr tė kremtimit tė 125-vjetorit tė Lidhjes Shqiptare tė Przrenit, ka mbledhur rreth 80 artistė kosovarė, tė cilėt kanė prezantuar veprat e tyre, kryesisht me pėrmbajtje historike dhe patriotike. “Datat historike dhe pėrvjetorėt e tyre nė shikim tė parė nuk duket tė jenė preokupim i artistėve vizivė dhe shqetėsim i pėrhershėm qė provokon dhe nxit artistėt pėr vepra tė mėdha”, ėshtė shprehur Basri Ēapriqi, poet, gjatė hapjes sė kėsaj ekspozite, duke shtuar se janė disa data tė tjera tė cilat nuk mund tė mėnjanohen nga askush. Edhe ministri i Kulturės, Rinisė, Sporteve dhe ĒJR, Bexhet Brajshori, pėr kėtė ekspozitė ka deklaruar se simbolizon njė ngjarje e cila sė bashku me disa ngjarje tė tjera pėrbėn njė periudhė tė shquar tė historisė shqiptare. “Lidhja e Prizrenit dhe dimensionet integruese qė prodhoi kjo ngjarje me peshė nė historinė shqiptare ėshtė bėrė njė kohė tė gjatė, motiv arti nė kulturėn shqiptare”, ėshtė shprehur ministri Brajshori. Ekspozita mbetet e hapur deri mė 26 qershor.

    (marrė nga Gazeta Koha)

  7. #47
    carpe diem Maska e drini_nė_TR
    Anėtarėsuar
    28-09-2002
    Vendndodhja
    Tiranė, AL
    Mosha
    33
    Postime
    1,589
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Dhjetė artistė kosovarė ekspozojnė nė Tokyo

    Siē bėhet e ditur nė Galerinė e Arteve tė Kosovės, nė kuadėr tė projektit pėr bashkėpunim tė kėsaj galerie me galeritė ndėrkombėtare sė shpejti do tė organizohen edhe disa ekspozita nė vende tė ndryshme tė Evropės dhe ShBA-sė

    PRISHTINĖ, - Sipas marrėveshjes pėr bashkėpunim ndėrmjet Galerisė sė Arteve tė Kosovės dhe Galerisė “HIBYA” nė Tokio, nė kryeqytetin japonez mė 27 qershor ėshtė hapur ekspozita e 10 artistėve kosovarė, tė cilėt janė prezentuar me nga 2 punime. Nė projektin pėrkatėsisht ekspozitėn e titulluar “Ekspozita ndėrkombėtare e Paqes”, pėr 15 ditė me radhė prezentohen artistėt kosovarė: A. Berisha, A. Hejredinaj, A. Dėrmaku, Sh. Qeriqi, A. Bunjaku, K. Valla, B. Syla, V. Elshani, V. Mulliqi dhe Z. Ballazhi. Pos kryeqytetit tė Japonisė kjo ekspozitė do tė hapet edhe nė qendrat tė tjera tė kėtij shteti. Siē bėhet e ditur nė Galerinė e Arteve tė Kosovės, nė kuadėr tė projektit pėr bashkėpunim tė kėsaj galerie me galeritė ndėrkombėtare sė shpejti do tė organizohen edhe disa ekspozita nė vende tė ndryshme tė Evropės dhe ShBA-sė

    (marrė nga Gazeta Koha)

  8. #48
    carpe diem Maska e drini_nė_TR
    Anėtarėsuar
    28-09-2002
    Vendndodhja
    Tiranė, AL
    Mosha
    33
    Postime
    1,589
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    3 Gusht 2003, Ekspozitė e artistit Shpend Bengu nė Cerzeto tė Kalabrisė.
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  

  9. #49
    carpe diem Maska e drini_nė_TR
    Anėtarėsuar
    28-09-2002
    Vendndodhja
    Tiranė, AL
    Mosha
    33
    Postime
    1,589
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Muzeume - Ekspozita

    Njė mesazh qė morra:
    Expo:"un alfabeto lontano"

    30 Tetor - 16 Nėndor 2003
    Mondovi (CN) Itali

    sekreteria e ekspozitės: 0039 0174 55 92 56


    Tė fala
    Artan Shabani
    :)
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  

  10. #50
    vowel Maska e liliella
    Anėtarėsuar
    19-04-2002
    Vendndodhja
    ny
    Postime
    490
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Whitney Biennial

    Bienalja e 2004 e Whitney Museum merr nje drejtim te ri ndaj artit kontemporan duke integruar nje shumllojshmeri punimesh nga artist te ndryshem me nje pikpamje me te gjere. per me teper lexoni artukullin me posht duke kerkuar falje qe nuk e kam perkthyer, nese dikush ka mundesi ta bej do ja dija per nder.



    More Eyes on the Mix for Whitney Biennial
    By CAROL VOGEL

    fter 10 months of visiting hundreds of artists' studios from Long Island to Los Angeles, the three curators organizing the 2004 Whitney Biennial say they now have a clear direction for this mammoth survey of contemporary American art. And they say the works of the 108 artists and collaborative groups they will display represent the best record of what is currently happening in contemporary art across the country.

    "We began the process independently, each of us visiting different artists," said Chrissie Iles, curator of film and video at the Whitney Museum of American Art and one of the three organizers of the event. "After the first six months, when we all finally sat down together to discuss our findings, it was extraordinary how many similar trends and sensibilities we discovered among artists of very different generations and backgrounds."

    Among the themes being addressed are the politics and culture of the late 1960's and early 70's as a way of expressing ideas, issues and events today. Also being explored is the creation of fantastical worlds that often include psychedelia, the Gothic and the apocalyptic. This biennial will also feature the return to painting and drawing, along with hand-processed films.

    Scheduled to open on March 11 and to occupy the Whitney's entire building (with the exception of the top floor and its sampling of the permanent collection), this much anticipated and often much maligned survey of contemporary American art will be slightly smaller than the 2002 biennial, which had 113 artists. But like the last biennial, it will also include several outdoor site-specific works still being decided by the Public Art Fund, a nonprofit institution that presents art around the city.

    This biennial has been put together differently from the last two. In 2000 for the first time ever, the Whitney went outside its own staff, hiring a team of six curators from around the country to assemble the biennial. At the time many critics felt their efforts were flat, and the show itself uninspired. Two years ago, while Ms. Iles was in charge of its film and video and Debra Singer, the Whitney's associate curator of contemporary art, selected the performance and sound art, the biennial was primarily put together with one pair of eyes, those of Lawrence R. Rinder, the Whitney's curator of contemporary art. Critics felt it tried too hard to look for little-known artists whose work turned out to be unremarkable.

    The 2004 biennial is being organized by three Whitney curators: Ms. Iles, Ms. Singer and Shamim M. Momin, director and curator of the Whitney Museum of American Art at Altria, its branch at Park Avenue and 42nd Street.

    "We all have different backgrounds and approaches, so hopefully our three sets of eyes will be a benefit to this exhibition," Ms. Momin said.

    The list the three came up with is a blend of the familiar and the less so. "Some of the recognizable names are people overlooked as of late, like Robert Mangold, Robert Longo and Mary Kelly," Ms. Singer said. "But there will be people like Dike Blair and Jim Hodges, underappreciated midcareer artists." The rising stars represented are artists like the figurative painter Barnaby Furnas, the Los Angeles-based sculptor Glenn Kaino, the installation artist Eli Sudbrack, a k a Assume Vivid Astro Focus, and the drawing and installation artist Banks Violette.

    The biennial, which is always something of an art world punching bag, is generally considered the show everyone loves to criticize. Some of the most common complaints are that it reflects too much of the sensibility of the closed New York art establishment, that it is too politically charged, that the show exhibits primarily insiders' tastes, that it has included too much film and video art and not enough painting and drawing. It is often criticized for being too large and unfocused. But for all the negative responses, as soon as the list of biennial artists is released, art dealers and collectors begin betting on who the next stars will be.

    While the 2004 biennial may be considered more conservative than biennials of the recent past, with its balance of midcareer and senior artists and unknowns, the mix has been intentional.

    "We deliberately set out to be very intergenerational," Ms. Singer said. "The last biennial focused on so many younger people, but some midcareer and senior artists we discovered are making the best work of their careers."

    The curators say the exhibition will highlight many interesting pairings and sensibilities. It will include the apocalyptic sensibility of films by Jack Goldstein, the California artist who died in March at 57, that surfaces in a completely different vein in the drawings of 30-year-old Banks Violette or the video work of Chloe Piene or Aļda Ruilova, both New York based and both in their 30's.

    Another interesting dialogue will be between the paintings of the 65-year-old David Hockney and those of the 38-year-old Elizabeth Peyton. "Hockney portraiture has been very influential in quite unusual ways," Ms. Iles said. "While we tend to think of Warhol when we think of 60's portraits, in fact there is a sensibility in the work of Peyton that has been influenced by Hockney in its intimacy, rather than Warhol, whose approach was more detached."

    These pairings, the curators say, are very much a record of how artists are working now. "We're not trying to predict the future," Ms. Iles added. "What we're trying to do is to understand the present."
    Who am I to judge a vowel more alluring than the words it generates ?

  11. #51
    Konservatore Maska e Dita
    Anėtarėsuar
    17-04-2002
    Postime
    2,953
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Per ata qe jane ne Berlin, ne afersi te Berlinit, ose qe kane ndermend te shkojne ne Berlin ne nje te ardhme te afert jepet mundesia per te vizituar nje ekspozite me vepra nga muzeu i arteve moderne te New York-ut.
    Ekspozita (e hapur me 20 shkurt) do te qendroje e hapur deri me 19 shtator 2004.
    Zhvillohet ne kete adrese: Neue Nationalgalerie, Potsdamer Straße 50, 10785 Berlin Deutschland


    Informacione me te detajuara ne gjermanisht gjeni:


    KETU



    Mjeshtra te sjelle ne te (sipas faqes se mesiperme):


    Moderne Anfänge
    Cézanne - Seurat - van Gogh - Gauguin - Ensor - Munch - Klimt - Rousseau - Matisse - Derain - Braque - Kandinsky - Monet

    Matisse - Picasso

    Kubismus und Abstrakte Kunst
    Braque - Picasso - Gris - Chagall - Delaunay - Léger - Balla - Carrą - Boccioni - Brancusi - Malewitsch - Popowa - Puni - Rodschenko - Moholy-Nagy - Mondrian - van Doesburg - Davis - O'Keeffe

    Fantastische Kunst, Dada und Surrealismus
    Duchamp - Picabia - Man Ray - de Chirico - Klee - Magritte - Ernst - Tanguy - Dalķ - Miró - Arp - Masson - Matta - Giacometti - Oppenheim - Calder - Cornell - Bourgeois

    Neue Menschenbilder
    Rodin - Maillol - Lachaise - Picasso - Nadelman - Modigliani - Lipchitz - Dix - Beckmann - Grosz - Bonnard - Balthus - Hopper

    Neue amerikanische Malerei
    de Kooning - Gorky - Still - Pollock - Rothko - Newman - Reinhardt - Tomlin - Motherwell - Kline - David Smith - Gottlieb - Hofmann - Frankenthaler - Rauschenberg - Johns - Twombly - Kelly - Otero

    Die Kunst des Realen
    Ruscha - Warhol - Lichtenstein - Dine - Wesselmann - Oldenburg - Stella - Noland - Martin - Ryman - Judd - Flavin - de Maria - Tony Smith - Andre - Lewitt - Tuttle - Morris - Serra - Hesse

    Offenes Ende
    Nauman - Artschwager - Guston - Richter

  12. #52
    vowel Maska e liliella
    Anėtarėsuar
    19-04-2002
    Vendndodhja
    ny
    Postime
    490
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    anri sala

    Nese ndonjeri ndodhet apo ka rruge nga Parisi ta shikoj dhe te na sjell mbresat.
    lili
    --------------------------------------------------------------------
    Visual art
    Anri Sala
    ARC au Couvent des Cordeliers, Paris

    Ekspozita e Anri Sales, "Entre Chien et Loup- When the Night calls it a day" (Mes qenit dhe ujkut-Kur nata thote "naten e mire" ) ne dhomen jashte mase te madhe te monastirit mesjetar te Counvent des Cordeliers (deri ne 16 maj www.mam.paris.fr), eshte nje nga prezantimet me te mira ne video te nje artisti qe une kam pare.


    p.s. Per me shume shikoni temen mbi Anri Salen
    Who am I to judge a vowel more alluring than the words it generates ?

  13. #53
    vowel Maska e liliella
    Anėtarėsuar
    19-04-2002
    Vendndodhja
    ny
    Postime
    490
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Singular Forms (Sometimes repeated)

    ne mungese te kohes po ve vetem disa foto nga expozita "Singular Forms (sometimes repeated) ne Guggenheim Museum ne NY .











    per me teper vizitoni museun ose website(edhe pse punimet qe me pelqyen mua nuk jan aty)
    Who am I to judge a vowel more alluring than the words it generates ?

  14. #54
    carpe diem Maska e drini_nė_TR
    Anėtarėsuar
    28-09-2002
    Vendndodhja
    Tiranė, AL
    Mosha
    33
    Postime
    1,589
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Arti postmodern vė nė diskutim legjitimitetin e dijes. Tashmė nuk gjykohet nga vlerat narrative e komunikuese. Ekspozita "Ngjyrat e Shqipėrisė" nė sytė e artistit Xhovalin Delia, qė prej vitesh jeton nė Firence

    COLOURS OF ALBANIA - Ti Shqipėri, mė jep nder, apo mė jep emrin shqiptar!?



    Xhovalin Delia

    Qė nga pėrndjekja e hershme, endemi nė kėrkim tė "parajsės sė humbur." Kjo dėshirė, pasion, dhimbje, ėndėrr apo ego e pafre na josh e ne e ndjekim si endackė nė mes tokės dhe qiellit, pa e prekur dot as njėrėn e as tjetrin, deri sa pėrplasemi nė derėn e mbyllur. Shpesh dyshojmė nė ekzistencėn e saj. Tė dėshpėruar fillojmė ta ndėrtojmė sipas modelit tė ri deri sa makina artistike, institucionale, politike, e shtetėrore fillon krasitjen e kopshtit tė vjetėr.
    Mėkatarėt, nė pėrpjekje pėr t'u pastruar e pėr t'u lehtėsuar nga pesha e "fajit," nxitojnė drejt "portės sė shejtė" ku kurorėzimi ėshtė i sigurt. Institucioni kthehet nė tempull, e viktima gjunjėzohet para portės sė shejtė, ndėrsa tė pėrlyerit i kthejnė krahėt pa iu trembur "flakėve tė ferrit." "Ati" vėzhgon sorollatjen e krijesės sė vet.

    Artisti lirohet nga prangat artizanale, tė qėndrueshme, komunikuese e rrėfyese. Gjithēka do ta gjeni tė shkruar nė njė nga kolonat e "Portės sė Parajsės," nė hyrjen tė Galerisė Kombėtare tė Arteve.

    Nga teksti qė shoqėron instalacionin & performancėn e artistit Xhovalin Delia qė prej vitesh jeton nė Firence. Ai ishte njė nga 23 artistėt e ardhur nga vende tė ndryshme tė botės pėr tė ekspozuar pėr herė tė parė bashkė nė Galerinė Kombėtare, nė ekspozitėn "Ngjyrat e Shqipėrisė."

    Po ēelėsin kush e ka?

    Sarkazėm apo ironi, frikė apo dėshirė, dashuri, refuzim, sugjerim apo propozim? Cilado pėrgjigje nuk do tė ishte larg sė vėrtetės. Sapo tė kaloni pragun e "Parajsės" do tė gjeni tė projektuar, tė ulur e tė varur nė GKA artistėt: Adrian Paci, Flutura e Besnik Haxhillari, Helidon Gjergji, Ibrahim Kodra, Agim Sula, Omer Kaleshi, Ornela Vorpsi, Venera Kastrati, Anila Rubiku, Armand Lulaj, Toni Maliqi, Bashkim Ahmeti, Bujar Luca, Bujar Marikaj, Arian Risvani, Xhovalin Delia, Ilir Zefi, Astrit Vatnika, Artan Shabani, Valbona Atanaskovska, Viktor Ferraj. Tė gjithė flasin shqip.

    Ata janė ftuar nė shtėpinė e tyre, ku nuk imponohen, por sugjerojnė e propozojnė ide e mendėsi tė re. Nė hyrje tė GKA do tė pėrplaseni me njė "portier" me ēelės nė qafė qė do t'iu kėrkojė "leje kalimi" pėr nė "Parajsė."

    Sapo tė keni kaluar pragun e "Parajsės,"nė odėn e tij, do tė gjeni Adrian Pacin, tė vdekur e tė lamė nga lotėt e shtihanes qė po e vajton. Pasi tė jeni ēmallur me Pacin, ecni mbrapsht, - kujdes! - mos trembni zogun e Agim Sulės. Do ta shikoni vetė ē'ka hequr i ziu pėr tė modeluar "djalin me kafaz" mbi trungun e thatė me tė cilin ka lundruar nga "Sheshi i Flamurit," pėr nė Itali. Njė jetė punė me penel "0" nė mėrgim, sa edhe trungu i ka zėnė myshk. Leonardo Da Vinēit iu deshėn shtat vjet mė pak pėr tė bėrė "Xhokondėn."
    Pėrballė, sa faqja e murit do t'ju shfaqet njė vajzė e bukur, shumė e bukur. Ajo zbret nga qielli si ėngjell me thikė nė dore e fillon tė grijė nė rriska tė holla zemrėn e ...

    Mos i flisni se mund tė presė edhe gishtin! Ornela Vorpsi do t'ju hutojė e ka rrezik tė lini pa parė shumė vepra, por kur tė afroheni tek dy telajot nuk do t'i shpėtoni dot kurthit abstrakt tė Ilir Zefit. Ju do tė bėni sikur dėgjoni "shakatė" e tij, por me bishtin e syrit tė djathtė do tė zhbironi Anila Rubikun e cila kėrkon tė gjejė ekuilibrin nė majė tė gjilpėrės e ulur "shesh-besh." Do ta keni vėshtirė t'i ktheni krahėt kėsaj artisteje magjike, por gruaja, ose fėmijėt do t'ju tėrheqin pėr mėnge pėr tė parė njė "pikture" tė ēuditshme qė Helidon Gjergji i pėrtej Atlantikut, realizuar nėpėrmjet telekomandės dhe me drita medianike televizive. (action Tv painting).

    Flutura e Besnik Haxhillari enden si fantazma nė mes qiellit e tokės nė pėrpjekje pėr tė zgjatur jetėn ēift, tashmė tė lodhur. Pėrballė, nė njė telajo do t'ju shfaqen legjendat e Bashkim Ahmetit nė vaj: New-Jersi -Argjirokastėr. Karshi, i veēuar pėr "mos me u pėrzi" rri Bujar Luca abstrak. Nė njė kthinė tė ekspozitės ėshtė fshehur Venera Kastrati, lakuriq dhe zhgarravit me kalem barkun e fryrė si bushiq.
    Nė kėtė kalim tė shpejtė nuk pata shumė kohė tė ndaloja tek Armando Lulaj, Toni Milaqi, Astrit Vatnika, e Viktor Ferraj. Me Valbonėn e heshtur u pamė si dy miq tė vjetėr, ndėrsa me Artan Shabanin nuk patėm kohė tė rrinim pasi ai po luante njė pjesė pėr violonēel e fėrshėllimė. Arian Risvani vraponte nė kėrkim tė Davidit nė mes tė sallės "Blu." Me siguri do tė kem harruar ndonjė "Colour of Albania" kėshtu qė mė mirė shkoni e hidhni njė sy vetė ekspozitės. Mos kėrkoni tė gjeni as narracion, as heronj, as "happy end." Lamtumirė harmonive tė formave e tė shprehurit tė qėndrueshėm! Mund t’ju duken sikur kėto forma nuk qėndrojnė, sikur nuk denjojnė as tė komunikojnė me ju, po mos u mėrzitni me artin e ri.

    Arti postmodern vė nė diskutim legjitimitetin e dijes. Tashmė nuk gjykohet nga vlerat narrative e komunikuese. Principi sipas tė cilit pėrfitimi i dijes ėshtė i pandarė nga formimi i shpirtit dhe i personalitetit vihet gjithnjė e mė shumė nė diskutim. Arti postmodern shėnon fundin e ideologjive iluministe, idealiste e marksiste, praktikisht imponon forma tė reja komunikuese, forma qė kibernetika padyshim furnizon duke stimuluar njėkohėsisht refleksione teorike mbi fenomenet kulturale tė shoqėrisė postindustriuale e postkapitaliste. Gjerėsia pėrcaktuese e kėtij horizonti tė ri dijesh ka favorizuar edhe njė lloj banalizimi (duke filluar nga vitet '80) duke e kthyer postmodernen nė njė etiketė tė pėrgjithshme, ose nė njė lloj ideologjizimi radikal.

    Nė planin estetik, arti postmodern, prezanton njė horizont referimi pėr praktikėn artistike, sipas dy linjave tė cilat kanė nė qendėr vetėdijen e transformimit, ndėrmjet informacionit e komunikimit, njėkohėsisht, nga ana tjetėr refuzon frakturėn ndėrmjet botės sė komunikimit tė vlerave e tė kontigjentit tė informacionit tė pėrditshėm.

    Artisti e shkrimtari postmodern janė nė tė njėjtėn situatė me filozofin: "teksti qė shkruan, vepra qė kryen, nė princip, nuk udhėhiqen nga rregulla tė paracaktuara dhe nuk mund tė gjykohen mediante. Artisti ose shkrimtari punon pa rregulla pėr tė stabilizuar rregullat e asaj qė do tė bėhet.
    "Ishim rehat nė komunizėm, nė realizmin socialist,"
    mund tė thotė ndokush.
    Prandaj shumė artistė ikėn herėt nga "realiteti i vdekur socialist" pėr t'u integruar nė botėn e qytetėruar perėndimore dhe filluan bashkėjetesėn nė njė gjeografi e shoqėri tjetėr ku ushqehen, mendojnė e shikojnė ndryshe, si rrjedhim bėjnė edhe njė art ndoshta "tė ēuditshėm" e nganjėhere edhe "tė papranueshėm." Tė gjithė artistėt shqiptarė, piktorė, balerinė, kineastė, instrumentistė e kėngėtarė "pa atdhe," me pasaportėn e artit po mbjellin farėn e "Shqipėrisė sė mirė" nė botė. "Shqipėria barbare" veē klandestinėve e prostitutave, "trafikon" edhe artistė e intelektualė.
    Ekspozitėn "Colours of Albania" e pagėzuan nėpėr kafene me shumė emra. Dikush e quajti "taktikė," dikush "strategji," njė tjetėr "lux politik." Ndėrsa artistėt pjesėmarrės i graduan: refugjat, tė jashtėm, tė asimiluar. Unė e ēmoj iniciativėn pėr tė mbledhur artistėt shqiptarė nė njė ekspozitė nė vendin e tyre.

    Falenderoj Kryeministrin e vendit tim, UNHCR&IOM dhe GKA, iu jam mirėnjohės donatorėve tė huaj dhe vendas. Kapitalistėve shqiptarė, do t'ju kėrkoja tė ishin mė largpamės, tė mėsojnė tė investojnė pėr artin e kulturėn e tyre. Ekspozita "Ngjyrat e Shqipėrisė" m'u duk njė sinjal pozitiv. Njė projekt tė tillė do ta konsideroja marrėdhėnie njerėzore, artistike, intelektuale e kulturore midis artistėve dhe njerėzve tė thjeshtė, midis vetė artistėve, midis artit dhe institucionit. Kėtu "ēelėsi" i "portės sė parajsės" merr vlerė. Hapet njė dritare pėr tė qarkulluar ajri i mykur.

    "Porta e parajsės" ėshtė e hapur deri me 27 qershor 2004. Po ju teproi pak kohė, bėni njė shėtitje bashkė me fėmijėt nė kopshtin e Galerisė Kombėtare. Edhe po nuk ju pėlqeu asgjė, ngopni mushkėritė me ajėr tė pastėr e shpėtoni tė vegjėlit nga tymi i cigares e mllefet e kafenesė. Po ju tundoi "Parajsa" provoni tė hyni, mos kini frike se bėni mėkat!



    13/06/2004,
    Shekulli online.

  15. #55
    carpe diem Maska e drini_nė_TR
    Anėtarėsuar
    28-09-2002
    Vendndodhja
    Tiranė, AL
    Mosha
    33
    Postime
    1,589
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Kleves dhe Ergys Krisiko paraqitėn dje nė orėn 19.00 nė Galerinė Kombėtare tė Arteve ekspozitėn e tyre tė pėrbashkėt nė pikturė dhe nė instalacion. Ata janė vajza dhe djali i ēiftit skulptorė-qeramistė Kiēo e Liljana Krisiko.

    Krisikot e rinj kthehen nė Tiranė

    Suzana Kuka



    Kleves dhe Ergys Krisiko paraqitėn dje nė orėn 19.00 nė Galerinė Kombėtare tė Arteve ekspozitėn e tyre tė pėrbashkėt nė pikturė dhe nė instalacion. Ata janė vajza dhe djali e ēiftit skulptorė-qeramistė Kiēo e Liljana Krisiko. Kjo familje e mirėnjohur artistėsh shqiptarė jeton dbe punon qė pas viteve '90 nė Athinė, Greqi. Ekspozitat e tyre nė grup apo vetjake, fitimi i disa ēmimeve shumė tė rėndėsishėm, vendosja e punimeve tė tyre nė mjedise galerish dhe mjedise publike tregon se tė katėr artistėt Krisiko janė integruar nė jetėn artistike dhe sociale tė kėtij vendi, duke mos harruar vėshtirėsitė e pamohueshme tė ēdo emigrimi profesional apo social. Kleves dhe Ergys kanė pėrfunduar Liceun Artistik "Jordan Misja" nė Tiranė dhe mė pas Akademinė e Arteve tė Bukura nė Athinė.

    Kleves do t’i paraqesė publikut 50 punime nė gjininė e pikturės, nė artin postmodem bashkėkohorė tė formave konceptuale. E gjithė bota e saj figurative nė kėtė ekspozitė ėshtė ritmi vizatimor i figurės, tingujt e njė muzike figurative, shpėrthimi ekstazė, fluiditeti i reales dhe lėshimi i lirė i tempit njerėzor nė lėvizje. Kleves pėr tė realizuar artin e saj bashkėrendit veprimin profesional dhe artistik, duke pėrdorur materiale tė ndryshme akrilik, pastel, laps, vaj, karbon, bojra teknike me bazė rezinė mbi kanavacė dhe mbi plastmas apo PNC. Pėrmasa mė e madhe e pikturės sė saj ėshtė 122x225 cm.

    Ergysi do tė paraqesė 7 instalacione nė skulpturė dhe nė artin moderm tė formave aerodinamike. Bota e tij figurative nė kėtė ekspozitė do tė jetė ndėrthurja tridimensionale e volumeve tė ndryshme gjeometrike. Gjithashtu volumet e ngrohta tė qeramikės do tė jenė nė disa raste thelbi i hapėsirės sė volumeve transparente. Rrotullimi gradual dhe ritmi i lėvizjes janė loja artistike e skulptorit, tė cilat do tė shfaqin ndryshyeshmėrinė e trajtave tė figurės tėrėsore tė instalacioneve nė hapėsirėn e performancės ekspozuese. Ergys pėr tė realizuar instalacionet e tij ka pėrdorur hekurin e plotė, piastra metalike tė dimensineve tė ndryshme, fije sintetike transparente me tonalitete tė ngjyrave tė lehta industriale, volume tė modeluara qeramike dhe forcėn lėvizėse tė elektricitetit elektromotorik. Pėrmasa mė e madhe e punimeve tė tij ėshtė 800x150x150 cm.

    Vėlla e motėr janė sė bashku, edukimi artistik familjar, arti bashkėkohor, edukimi nė tė njėjtėn shkollė arti, ku programet janė tė konsoliduara, lėvizja dhe shpėrthimi i figurės njerėzore dhe aerodinamike me tė njėjtin ritėm, riciklimi i materjaleve tė pėrdorimit tė pėrditėshėm dhe ndėrveprimi i tyre me materjale tradicionale tė realizimit tė veprės artit janė shprehje e harmonizimit dhe e qėndrimit komod tė tė dy krijimtarive nė tė njėjtėn sallė. Tė dy artistėt sjellin njė ekspozitė shumė tė mirė, me nivele tė qėndrueshme artistike, i cili mbart mesazhe tė artit modem dhe bashkėkohor.



    ERGYS KRISIKO 1977 Lindi nė Tiranė

    Studime1991 -1995

    Liceu Artistik "Jordan Misja" Tiranė 1996-2002

    Akademia Arteve tė Bukura Athinė, Dega Pikturė-Skulpturė EKSPOZITA PERSONALE

    2000 Ceramisfs House Athinė

    2002 Galeria "Aleksandėr. Gardhuli" Athinė

    2003 Metaksurgjio EKSPOZITA NĖ GRUP

    1997 Ekspozitė Ndėrkombėtare e Qeramikės, Athinė

    1998 Ekspozitė e Artistėve Bashkėkohorė Shqiptarė, Athinė

    1999 Ekspozita Ndėrkombėtare, Athinė

    1999 Ekspozita ATIKA "Pikturė-Skulpturė", Athinė

    2000 Ekspozita Ndėrkombėtare e Qeramikės, Athinė

    2001 Kėndra e Artit, Athinė

    2002 "Koha" Fondacioni Grek Botėror, Athinė

    2003 Qeramistėt Bashkėkohorė Ballkanik, Athinė

    2004 Galeria Kombėtare e aryteve, Tiranė

    ĒMIME

    2004 Ēmimi 1 dhe i III nė Konkurset e O.S.E. me rastin e Lodrave Olimpike.



    KLEVES KRISIKO 1973 Lindi nė Tiranė.

    Studime 1988-1991 Liceun Artistik"Jordan Misja", Tiranė 1991-1996 Akademinė e Arteve tė Bukura, Athinė, nė degėn Pikturė-Skenografi-Grafikė 1994-1995 Skenografi nė qėndrėn e artit folklorik EKSPOZITA PERSONALE: 2000 Kellor papakristo, Athinė 2002 Galeria "Aleksandėr Gardheli" Athinė 2002 "Benetato" Athinė 2003 "Metaksurgio" Volo EKSPOZITA NĖ GRUP 1994 Kėndra Kulturore Athinė 1995 "Merlina Mėrkuri" A^hinė 19960.S.EAthinė 1996 Galeria Kombėtare Athinė 1999 "Shiller" Salomine 1999 "Benetato" Athinė 1999 Ekspozita Ndėrkombėtare e pikturės, Instituti Francez, Athinė 1999Limnos,Athinė 1999 Simposium F.Y.R.O.M 1999 Ekspozita ATIKA Athinė 2001 Kėndra e Artit 2002 Teknopoli Athinė 2003 Galeri "Kerambos" Athinė 1996-2000 Bashkėpunoi si asistente e Jani Mezhnikofpėr skenografinė dhe kostumet e 22 pjesėve teatrale nė Greqi PUNĖSIMI Qė nga viti 1991 banon nė Athinė dhe aktualisht punon si skenografe e kostumografe nė teotrot e Athinės dhe jep pikturė nė kėndrėn kulturore tė Athinės. ĒMIME Ēmimi i 1 nė Institutin e "Compusand Art", Athinė Ēmimi i III nė Bankėn Ktimatike, Athinė.

    (Gazeta Tema Online)

  16. #56
    me nder qofsh
    Anėtarėsuar
    17-04-2002
    Vendndodhja
    ne fluturim e siper
    Postime
    810
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    per tu mos u humbur nga ato qe jetojn ne chicago ose ne rrethanat e saj. anri sala eshte i vetmi shqiptar me nje njohje nderkombtare.
    Focus: Anri Sala


    --------------------------------------------------------------------------------


    September 30, 2004–January 9, 2005
    Gallery 139

    Overview: The Art Institute of Chicago showcases a world premiere, as-yet-untitled film by film/video artist Anri Sala—specially commissioned by the museum’s Department of Contemporary Art. The film is currently being shot on location in Chicago and features a collaboration with a yet to-be-announced local rock band. Sala has won nine awards internationally for his artistic films and documentaries and will now be displaying his talent in a new and original prodcution specifically for the Art Institute.

    The film and video work of Anri Sala is emblematic of an emerging generation of enormously promising artists who hail from places in Europe once believed to exist outside the mainstream discourses of the geographical, political, aesthetic, and intellectual boundaries of contemporary European art. Sala lives and works in France, but he was born in Albania in 1974 and grew up in Tirana during the brutally repressive Communist era and witnessed Albania’s arduous, uncertain conversion to capitalism. In the mid 1990s, he moved to Paris to study film and video. Since that time, he has received widespread acclaim for his blend of documentary, narrative, and autobiographical approaches. His separation from his native country imbues his practice with a dual consciousness: all of his works—exploring the dissonance between language and image, speech and action, appearances and elusive historical fact—record everyday situations that inevitably become allegories for a troubled society in transition.

    Among his most noteworthy and praised work is Intervista (1998), in which Sala explores the history of the Albania revolution through found television footage of his mother’s activities as a leader of the Communist youth alliance. The film follows Sala’s efforts to recover the contents of his mother’s interview, now silent without its original soundtrack. After deaf lip readers succeed in restoring the dialogue, we learn that Sala’s mother expresses disbelief in her own naļve recital of party jargon, ironically remarking, “we were living in a deaf and dumb system.”

    For Blindfold (2002), a double-screen film projection with a new music soundtrack by noted Brazilian composer Wilson Sukorski, Sala returned to the Albanian city of Tirana, where he filmed two empty billboards at dusk. Covered with metallic foil, the billboards notably lack the advertising they were designed to carry. In the absence of thriving commerce, these objects become, for Sala, beautiful abstractions. As the sun sets, the foils reflect light, and the surfaces glow and radiate a shimmering, formal optimism amidst an environment of urban decay.

    Curator: James Rondeau, The Art Institute of Chicago
    Memory is a kind
    of accomplishment
    a sort of renewal
    even
    an initiation

  17. #57
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    29-01-2010
    Postime
    6
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Arbana perfaqeson Kosoven ne Bienalin e II te Artit ne Guayaquil ne Ekuador

    Arbana Hajredinaj pjesėmarrėse nė Bienalin e Artit nė Ekuador

    Publikuar: E premte, mė 26 mars 2010


    Prishtinė, 26 mars- “Dy botė” ėshtė titulli i pikturės me tė cilėn Arbana Hajredinaj do tė dėrgojė njė “fragment” arti kosovar nė edicionin e dytė tė Bienalit tė Artit, i cili do tė nisė rrugėtimin mė 24 prill nė muzeun “Luis Noboa Naranjo” nė Guayaquil tė Ekuadorit.
    Me ftesė tė drejtorit tė Muzeut, Pablo Martinez Rojas, Hajredinaj do tė ekspozojė veprėn e saj artistike pėrkrah artistėve nga vende tė ndryshme tė botės.
    Pėr Hajredinajn ėshtė hera e parė qė ekspozon nė “Luis Noboa Naranjo”.
    “Mesazhi i pikturės sime ėshtė tė duash mė sė shumti atė nė tė cilėn ke besim dhe pėr ēka punon, e kjo ėshtė vetvetja”, ka shpjeguar Hajredinaj pėr Kohėn Ditore. “Piktura ime pasqyron momentin e njė ngjarjeje tė kohės, kur ajo u krijua”, ka shtuar ajo.
    Fituesit e tri ēmimeve tė Bienalit tė Artit do tė shpallen mė 27 prill, pėrderisa hapja solemne e ekspozitės do tė bėhet njė ditė mė vonė. Kjo ngjarje shumė e rėndėsishme do tė “pėrthekohet” nė njė katalog prej 80 faqesh. Arbana Hajredinaj ka pasur disa ekspozita personale si “Started Here” nė vitin 2008, “My Art II”, nė vitin 2009, “Homage to my Father” nė vitin 2005, “Nothing is perfect” nė vitin 2002 etj.
    Po ashtu, punimet e saj i ka ekspozuar edhe nė njė mori ekspozitash kolektive, duke pėrfshirė “Gjon Mili”, nė vitin 2007, “Muslim Mulliqi” nė vitin 2006, “28 Nėntori” etj.

    www.artbstudio.webs.com
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga babana : 13-04-2010 mė 01:40 Arsyeja: mbiemri gabim

  18. #58
    i/e regjistruar Maska e arjan03
    Anėtarėsuar
    02-02-2010
    Mosha
    20
    Postime
    627
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Post

    Ekspozitė e dy fotogarfive tė Pablo Pikasos pėr tė shėnuar Ditėn e muzeumeve 18 Majin 16/05/2008 19:14:35


    Fotografia "Koka e gruas" e piktorit Pablo Pikaso tė cilėn e posedon Muzeu i Artit Modern (MAM) pas gjashtė viteve pėrsėri do tu prezanohet vizitorėve nga Maqedonia nė Natėn e muzeumeve mes 17 dhe 18 majit nė prag tė shėnimit tė ditės Ndėrkombėtare tė muzeumeve.
    Fotografia ėshtė e donuar nė vitin 1964 dhe bėn pjesė nė pėrmbledhjet e veprave botėrore qė Muzeut iu dhuruan pas tėrmetit tė Shkupt. Ka pėrballuar edhe vjedhjen nė vitet shtatėdhjetė, kurse pėr herė tė fundit ėshtė ekspozuar nė vitin 2002. Qė atėherė ruhet nė depot e muzeumeve.
    Krahas fotografisė tė njohur "Koka e gruas", nė ekspozitė me rastin e Ditės sė muzeumeve do tė ekspozohet edhe njė vepėr e krijuesit tė kubizmit, grafika " Vallėzimi i stairave", qė personalisht e posedon njė koleksionist nga Maqedonia i cili ka insistuar tė mbetet anonim. Bėhet fjalė pėr njė fotografi unikate me certifikat, tė cilėn Pikaso e ka krijuar nė vitin 1957.
    Dita e muzeumeve 18 Maji do tė shėnohet edhe me njė ekspozitė edukative tradicionale, " Kompozimi" nė tė cilėn do tė eksponohen dhjetė vepra nga nxėnėsit, kurse tė njėjtėn ditė do tė mbyllet ekspozita e Viktor Vazareli e cila pėr shkak tė interesimit tė madh u vazhdua pėr dy javė, kurse e kanė vizituar rreth gjashtė mijė njerėz.
    Me aktivitete tė veēanta Ditėn e muzeumeve do ta shėnojė edhe Komiteti Nacional i IKOM-it, organizata ndėrkombėtare pėr muzeume, e cila nė Maqedoni ekziston qė nga viti 1993. Kėshillimin pėr punėtorėt e muzeumeve nė Maqedoni kėtė vit IKOM-i e organizon nė bashkėpunim me Manastirin, i cili ėshtė qytet i kulturės pėr vitin 2008.
    Nė Entin dhe muzeun Manastiri do tė ligjerohet "Muzeumet si forcė lėvizėse e ndryshimeve sociale" dhe prezantimi " Katasrofat natyrore dhe mbrojtja e lėvizjes sė trashėgimisė kulturore". IKOM inicon ngritjen e ēmimit pėr arritje tė posaēme nė fushėn e muzeumeve nė Maqedoni, pėr tė cilėn konkursi do tė jetė i shpallur nė muajin shtator.........

Faqja 3 prej 3 FillimFillim 123

Tema tė Ngjashme

  1. Ekspozita Ndėrkombėtare "Gjon Milli" nė Prishtinė
    Nga dodoni nė forumin Arti shqiptar
    Pėrgjigje: 4
    Postimi i Fundit: 08-09-2010, 18:11
  2. Ekspozita ‘Marubi’ dhe libri 'Bentornata Albania’ ne Rome
    Nga patriota nė forumin Arti shqiptar
    Pėrgjigje: 2
    Postimi i Fundit: 27-03-2007, 17:47
  3. Artet e Bukura tė Shqipėrisė
    Nga [A-SHKODRANI] nė forumin Arti shqiptar
    Pėrgjigje: 1
    Postimi i Fundit: 29-11-2005, 14:59
  4. Fatmir Velaj
    Nga liliella nė forumin Arti shqiptar
    Pėrgjigje: 15
    Postimi i Fundit: 07-11-2005, 18:45
  5. Ekspozita Ngjyrat e Shqipėrisė
    Nga dodoni nė forumin Arti shqiptar
    Pėrgjigje: 3
    Postimi i Fundit: 03-07-2004, 10:08

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •