Close
Faqja 1 prej 5 123 ... FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 20 prej 83
  1. #1
    فقيـــر إلـى الله Maska e rapsod
    Anėtarėsuar
    04-08-2002
    Vendndodhja
    Mbi libra
    Mosha
    37
    Postime
    799
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Shpjegim i lehte mbi temat e Teuhidit

    Te njohesh Allahun do te thote te besosh dhe te kesh bindjen se Allahu ekziston pa i perngjare askujt prej ekzistencave te tjera, pra konfirmim i Qenies (dhat) qe nuk i perngjet qenieve te tjera, sepse Qenia e Allahut nuk eshte trup i ngurte dhe as trup i bute (i paprekshem), ndersa qeniet e tjera ose jane te ndurta ose te buta. Keta trupa te ndurte ose te bute eshte nje nder dy llojet te botes, ndersa lloji i dyte i botes eshte dimensioni pra karakteri i trupit.
    Dimensioni e ben trupin aktiv, pasiv, te shikueshem, te imagjinueshem dhe te ndryshueshem, prej nje cilesie ne cilesi te tjera te cilat u atribuohen trupave prej ceshtjeve eksoterike ose isoterike, si te menduarit ose te perftuarit me kenaqesi ose dhimbje ne menyra te thjeshta ose te nderlikuara.
    Kjo eshte bota, nuk mund te dale jashte kesaj kornize. Allahu na thote ne Kur'an: "Atij nuk i perngjet askush" pra qe Ai nuk eshte trup i ngurte e as trup i bute dhe nuk ka dimension, por Allahu eshte ekzistent qe nuk i perngjet askush ne bote ne asnje prej llojeve te saj.
    Ky eshte nje argument per te mohuar "Trupezimin" per Allahun sepse ndryshe do te kishte shembuj qe t'i perngjisnin Atij (xh. sh.), sepse po te ishte trup nuk do te mundte te krijonte trupa e nese do te kishte dimension nuk do te krijonte dimensione. Ai qe beson se Allahu eshte trup i ngurte ose i bute ai nuk e njeh Allahun dhe eshte injorant per Krijuesin e tij. Dhe kush pretendon se Allahu eshte trup sikurse disa grupe qe kane ekzistuar ne epoken paraislame dhe vazhdojne te ekzistojne edhe gjat diteve tona ai eshte Kafir edhe pse thone "la ilahe il-la Allah, Muhammed resulullah" edhe pse agjerojne dhe falen.
    Ata qe ekzistojne ne kohet tona qe besojne se Allahu eshte trup jane ata qe besojne se Allahu qendron me Qenien e Tij mbi Arsh sepse i kane vendosur Allahut trup aktiv ose pasiv, ose aktiv-pasiv ne te njejten kohe (absurde per trupat) gjithashtu dimension si pasoje e trupezimit gjithashtu kahje "lart".
    Gjithashtu eshte e papranushme doktrina e pretendimeve te tyre te thone se Allahu ka trup por jo si trupat tona sepse Imam Ahmed ka thene:
    "Kush thote se Allahu ka trup jo si trupat tona ka bere Kufer"
    Ndersa ata qe mbeshteten ne Hadithin e njohur si Hadithi i "sherbetores" ose i "el-Xharije" eshte ne divers me Hadithin mutewatir (me shume transmetime) i cili ka 15 sahabe i cili eshte : jam urdheruar te luftoj derisa te thuhet "la ilahe il-la Allah dhe se une jam i Derguari i Tij" qe do te thote se Profeti nuk e konsideron ndonje person musliman vetem se nepermjet Shehadetit dhe jo ashtu sic eshte ky hadith i cilesuar si i "crregullt" (idtirab) historine e sherbyeses qe e dijne nje pjese e mire e muslimaneve ku sipas ketij hadithi Profeti per te vertetuar besimin e saj e ka pyetur "Ku eshte Allahu"? dhe ajo tha "Ne qiell"! ai tha: "Kush jam une"? ajo tha: "ti je i derguari i Allahut" deri ne fund te ketij hadithi, ku profeti paska thene qe leshoje sherbyesen se ajo eshte besimtare.
    Eshte e pa mundur qe Profeti te cilsoje nje person si musliman vetem me thenien se Allahu eshte ne qiell, sepse kete fjale e thone vetem te krishteret dhe cifutet, ky eshte absurditet.
    Disa prej dijetareve e kane komentuar kete hadith jasht suazave eksoterike e kush ia atribuon kete hadith ne formen eksoterike i ka atrubuar profetit nje absurditet, ndersa ata qe e kane marre si faktik kete hadith e kane komentuar jasht paraqitjes se para kete hadith, sikurse edhe hadithi i "nuzul" -zbritjes jashte menyres eksoterike.
    Kjo eshte vetem fjala e pare per kete hadith por me qarte na e ka paraqitur Hafizi i madh i hadithit Ibn Haxher i cili e ka komentuar Sahihun e Bukhariut ne librin "fethu el Barij" qe vaxhdon me poshte.
    "Allahu ka ekzistuar dhe s'kish vėnd, Ai ėshtė ashtu siē ka qėnė" Hzr. Aliu r.a.

  2. #2
    فقيـــر إلـى الله Maska e rapsod
    Anėtarėsuar
    04-08-2002
    Vendndodhja
    Mbi libra
    Mosha
    37
    Postime
    799
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Ibn Haxher na ka treguar ne librin e tij "et-Telkhijs el-Khabijr" pasi e ka permendur hadithin e "el-Xharijeh" thote: ....ne shprehje te hadithit ka diversitet te madh, keshtu na ka treguar edhe Imam el-Bezar per "Idtirab" te hadithit ne "Musnedin" e tij (te imamit) dhe tha pasi trns hadithin: ky hadith eshte transmetuar me shprehje diverse". perfundoi
    Ja dhe Newewiju: ka dy ceshtje:
    1- besimi ne te pa e marre ne konsiderate menyren e te shprehurit duke e bere qe Allahut nuk i perngjet askush prej cilesive te krijesave.
    2- Te'wijl (interpretim) ashtu sic i perket Allahut, pra te thote: deshironte te provonte se a ishte monoteiste per Allahun i cili e ka krijuar qiellin qe njerezit t'i luten Atij duke iu drejtuar si Kibleh qiellit, ashtu sikurse i drejtohen njerezit per namaz Kabes dhe eshte e pavertete se Allahu eshte ne qiell ashtu sikurse Ai nuk eshte ne drejtim te Kabes, por kjo eshte se Qielli eshte kibleh e lutesve qe lusin si Kabeh qe eshte kibleh e falesve qe falen. perfundoi

    Ka thene Ibn el-Xhewzij ne "Daf'3 shibh et-Teshbijh": thash Allahun nuk e peshtjell as qielli e as toka por sipas trns tjeter me shenje ka deshiruar te tregoje madheshtine e Allahut.

    ka thene Muhammed Zahid el-Kewtherij ne "Ta'lijk ala el-Esmai we es-Sifat" :
    Historia e sherbyeses e permendur nga Muslim ndoshta eshte shtuar pas nje kohe ose origjinali ka qene i mete (jo i plote) dhe el-Bejhekij pas transmetimit na ben me dije se ky hadith ka Idtirab duke thene: Kam permendur ne librin "edh-Dhihar" diversitetet qe pati transmetuesi Muawijeh ibn el-Hakem ne shprehje "lefdh"

    Besoj se tashme kjo pune eshte e perfunduar dhe e qarte!
    me respekt Rapsodi
    "Allahu ka ekzistuar dhe s'kish vėnd, Ai ėshtė ashtu siē ka qėnė" Hzr. Aliu r.a.

  3. #3
    i/e regjistruar Maska e Bani gjk
    Anėtarėsuar
    06-01-2005
    Postime
    552
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Rapsod te pershendes per temen e qelluar.
    Met vertet muslimant e shkret kan nevoj te lexojn ksi tema.
    Keti postimi qe ka postu rapsodi i thon kshtu (ka shum ktu ne forum qe nuk e kuptojn se qfar po don me then rapsodi dhe per ket arsy po e them un kshtu)

    Allahu xh.h nuk ka trrup dhe as nuk eshte figur, qka e paramendojn shumica e njerzimit. Gjithqka qe paramendon njeriu Allahun (Zotin), Allahu nuk eshte ashtu.

    E kam then diku ktu ne forum por po e them edhe ktu mbasi eshte tema:
    Allahu , sheh, por jo me sy.
    Allahu, ndegjon por jo me vesh.
    Allahu, eshte i plotfuqishem por nuk ka muskuj.
    Allahu, eshte i me i Dituri, por nuk ka trru.
    Allahu, i pergjigjet lutjeve tona, por jo me fjal.
    Allahu, ka folur me Musait a.s, por nuk ka folur me goj.
    Allahu, te ndihmon me qen i pasur, por nuk te leshon te holla nga qielli.
    etj etj etj .Vete Kur`ani eshte fjal e Allahut.


    Selam (paq)
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Bani gjk : 31-03-2006 mė 09:32

  4. #4
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    17-08-2005
    Vendndodhja
    Tetovė
    Postime
    307
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    rapsod shum bukur ke folur por te lutem foli edhe pak bani gjk se i ka shum qejf tarikatet, ne filllim me pelqente ky njeri por kur filloi qe tu dal zot ketyre far shejhlereve me doli prej qejfi, thua ti se nese nuk ndjek ndonje tarikat je ne humbje, une nuk jam kunder sufizmit (ihsanit) te paster por jam kundershtar i rept kunder ketyre tarikateve qe mbisundojne neper bote, dhe nuk japin asnje pasqyre te paster.
    "Arsyeja e mosarsyes qė i bėhet arsyes sime aq shum ma dobėson arsyen sa qė me arsye e vajtoj bukurinė tėnde"

  5. #5
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    05-10-2004
    Vendndodhja
    Nganjehere hyj ne (nenforumet) Boten (pa)Shpirterore te disa "fetarve"
    Postime
    715
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga hubejb
    rapsod shum bukur ke folur por te lutem foli edhe pak bani gjk se i ka shum qejf tarikatet, ne filllim me pelqente ky njeri por kur filloi qe tu dal zot ketyre far shejhlereve me doli prej qejfi, thua ti se nese nuk ndjek ndonje tarikat je ne humbje, une nuk jam kunder sufizmit (ihsanit) te paster por jam kundershtar i rept kunder ketyre tarikateve qe mbisundojne neper bote, dhe nuk japin asnje pasqyre te paster.
    Hubejb ishalla vetem perpara shkojn muslimanet .

    Kam deshire qe te gjithe muslimanet ti shohin gabimet e tyre dhe ti permiresojne ato .Sa ma shpejt qe eshte e mundur aē edhe ma mire .
    A po e shikon vendet muslimane se ne ēfare gjendje jane tash .

    Edhe ti ne qofte se i ke qit punet ne terezi hallall te koft .
    Te pakt jane ata njerez te mire sot .

    E kam njoftur nje sheh kur kam qene i vogel .
    Ai shehu pat banuar ne Prishtine dhe femija e rrugeve edhe une bashke me ta nganjehere e ngacmojshin ne rruge dhe i thojshem pse ti je sheh e kta te tjeret jane diēka tjeter.

    Nje dite na u pergjegj ,dhe shume vone e kam marrur vesh pergjegjen e tij .

    E bacit na tha te sikur ishin te gjithe siē don Allahu dhe siē thot feja islame dhe te i kishit degjuar nganjehere ndonje njeri te urte .Me siguri se nuk do te kishit nevoje qe vendosnit dryna ne dyqanet dhe shtepite e juaja ,nuk do te ishte nevoja per polici dhe per mijra ligje te lloj llojshme .

    Njerzit i duan vete disa gjera dhe vete njerzit i paguajne keto gjera ,ne qofte se jane te mira i kane per vete ne qofte se te keqija prap per vete .

    Prap tha ne qofte se kisha jetuar ne nje shoqeri muslimane nuk kisha pas frike se mos dikush po ma shiqon gruan ,apo po me vjedhe diēka se muslimani nuk i ben keto gjera .

    Ne qofte se jeton ne nje rreth me te pabeset duhet qe ta ruash gruan ,pasurine ,nderin tend etj. etj.

    Shpresoj se kuptoni diēka

    Paqe

  6. #6
    i/e regjistruar Maska e Bani gjk
    Anėtarėsuar
    06-01-2005
    Postime
    552
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    hubejb, un i dal zot gjdo muslimani qe eshte i devotshem, pa marr parasysh a eshte tarikat apo sunni apo shiia, per deri sa i beson gjitha shtyllat dhe kushtet e islamit. Sepse gjithe musliman jemi.

    Per cilte sheler e ke fjalen qe ju kam dalur zot? Pse po behesh kaq naiv e po fol qka nuk eshte e vertet ! A kam then qe 80% e shelerve e te tarikateve te sodit nuk kan te bene me islamin, dhe qe jan te pa shkolluar, dhe qe jan rrugaqa te rrugve !!!!!!!!!
    Ateher kuj po i dal zot ??? Po ju dal zot dervishve dhe sofistve (insanit siq thua ti) qe jan hakikat (te vertet) e jo ktyre pjanecave qe e quajn veten sheh apo dervish.
    Te lutem ke kujdes, te jesh me preciz pak, sepse islami eshte preciz. Kshtu qe para se te flasesh diqka mendo dy her.

    Por mos ke merak se as ketyre wehabistave nuk po ju mbaj krahin sepse kta jan shumm me te ZI se sa shelert e sodit qe pijin alkohol, sepse (pjaneci) i ben dem vetit, dhe ky pjaneci po mundohet mi bashkuar muslimanet edhe qe ben vet mekate, kurse keta vehabistat jan tu i perqa muslimanet ne gjdo mnyre dhe po i bejin dem islamit me te madhe.

    Ky rapsodi ben mir qe me shpesh me ardhe ne ket forum dhe me ju folur ktu disave, sepse kan nevoj, se ju ka mbushur kryt me fjal, ky eshte Qafir, aj eshte Bidadgji, aj tjetri eshte musliman i modernizuar qe don ta ndrroj sunetin e pejgamberit a.s, aj qetrri ben filozofi dhe eshte qafir qe ben filozofi me fjal te Allahut, etj etj etj.

    Po kam then nje her, para se te shikoni mizen ne syrin e tjetrit, mundohuni mi shiku bullin ne sy te jujin.

    P.sh - Bin Ladeni nuk eshte tarikat(eshte wehabist). Qfar pasqyre po i jep botes aj ???

    Selam (paq)
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Bani gjk : 31-03-2006 mė 18:34

  7. #7
    i/e regjistruar Maska e Bani gjk
    Anėtarėsuar
    06-01-2005
    Postime
    552
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    hubejb, ja shiko ketu misjonin e armiqve te islamit, qfar mundohen te bejn ....
    lexo nga Alketa123 :
    http://www.forumishqiptar.com/showthread.php?t=54423

    Kush po ju prengjan ketyre armiqve te islamit ? vetit trregoj se un e di.

    Selam (paq)
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Bani gjk : 01-04-2006 mė 03:57

  8. #8
    فقيـــر إلـى الله Maska e rapsod
    Anėtarėsuar
    04-08-2002
    Vendndodhja
    Mbi libra
    Mosha
    37
    Postime
    799
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Me qe u permend Bin Ladeni!

    Bin laden as qe ka lidhje me fene islame.....ai eshte produkt i shume ekstremeve te marra ne nje gjelle te formes "turli" i cili gatuhet me patate, bizele, patellxhana etj prej perimeve.
    Bin Laden mori nga Vehabizmi formen e doktrines se te qenit vetem ai dhe ndjekesit e tij musliman, ndersa te tjeret qafira,....
    mori prej Neo-khavarixheve doktrinen se "ai qe gjykon me gje tjeter perpos fjales se Allahut eshte qafir" sic ndodhi ne kohen e Imam Aliut kur kryen marrveshjen me Muawijen.
    Mori nga Shiizmi formen me te keqe te te qenit shiit i cili fton ne lufte pa urdher te Khalifes.
    Dhe s'ka te beje fare me luften qe bejne popujt per vetmbrojtje!
    "Allahu ka ekzistuar dhe s'kish vėnd, Ai ėshtė ashtu siē ka qėnė" Hzr. Aliu r.a.

  9. #9
    i/e regjistruar Maska e kuds
    Anėtarėsuar
    23-03-2006
    Postime
    49
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    hyrje ne tewhid...(spiegim i lehte)

    Unė nuk i krijova xhinėt dhe njerėzit pėr tjetėr pos qė tė mė adhurojnė. Unė nuk kėrkoj prej tyre ndonjė furnizim e as dėshiroj tė mė ushqejnė ata. All-llahu ėshtė furnizues i madh. Ai fuqiforti. (Dharijat 56-58)
    Tė mirat qė rrjedhin prej kėtij Ajeti

    1.Qė menquria e Allahut (svt) prapa tė krijuarit e xhinve dhe tė njerzėve ėshtė, qė ata ta adhurojnė Atė Tė Vetmin.

    2.Vėrtetim pėr prezencėn e xhinėve.

    3.Pavarsia e plot e Allahut nga krijesat e Tij.

    4.Qė burimi i gjithė furnizimit ėshtė Allahu, por robi ėshtė i urdhėruar qė ti bėjė tė gjitha nė fuqin e tij qė ta arrij nevojen e tij.

    5. Vėrtetimi i dy emrave tė Allahut:Ar-Razzaak (Gjithfurnizues), Al-Matiin (I Zoti i Fuqis)

    Allahu (svt), thotė:

    Ne dėrguam nė ēdo popull tė dėrguar qė t'u thonė: "Adhuroni vetėm All-llahun, e largonu Tagutave 1 Por, pati nga ata qė All-llahu e udhėzoi dhe pati nga ata qė ishte i gjykuar me humbje, pra udhėtoni nėpėr botė dhe shihni se si ishte fundi i gėnjeshtarėve? (Nahl 36)

    Dhe kushdo qė udhėton nėpėr tokė, duke marrė mėsim prej asaj, do tė sheh argumentet e Denimit tė Allahut ndaj disa prej tyre qė me kokfotėsi e refuzuan Udhėzimin e Allahut dhe tė Derguarve tė Tij, siq jan Adi, Themudi 2 dhe Faraoni 3

    Tė mirat qė rrjedhin prej kėtij Ajeti

    1.Fakti se njerzimi nuk ėshtė lėnė anash dhe tė lihet pa udhėzim.

    2.Pėrgjithshmėria e Shpalljes (Porosis) te tė gjith popujt, dhe fakti se gjdo Porosi e ardhur prej gjndonjėrit prej tė Derguarėvė tė ri e ka abroguar atė tė Tė Derguarėve tė mėparshėm.

    3.Dhe se misioni i Tė Derguarve ka qenė qė tė ju bėjnė thirrje njerėzve qė ta adhurojn Allahun (svt) dhe ti refuzojn Tagutat.

    4.Dhe se Suksesi i Udhėzimit ėshtė nėpėrmjet Allahut, Tė Vetmit.

    5.Fakti se Allahu ka caktu diqka pėr njė person nuk ėshtė e domosdoshme qė Allahu ta pėlqej atė.

    6.Dėshira pėr tė udhėtuar nėpėr botė, me qėllim qė tė marrish mėsim nga shembulli i popujve tė lashtė, qė Allahu i ka shkatrru pėr shkak tė mosbesimit tė tyre.

    Allahu (svt), thotė:

    Zoti yt ka dhėnė urdhėr tė prerė qė tė mos adhuroni tjetėr pos Tij, qė tė silleni nė mėnyrė bamirėse ndaj prindėrve. Nėse njėrin prej tyre, ose qė tė dy, i ka kapur pleqėria pranė kujdesit tėnd, atėherė mos u thuaj atyre as "of - oh", as mos u bė i vrazhdė ndaj tyre, po atyre thuaju fjalė tė mira (tė buta respektuese). Dhe nė shenjė mėshire shtrije pranė tyre krahun pėrulės e respektues dhe thuaj: "Zoti im! mėshiroi ata tė dy, sikurse mė edukuan mua kur isha i vogėl".(Isra 23-24)

    Tė mirat qė rrjedhin prej kėtij Ajeti

    1.Obligimi pėr ta adhuruar Allahun (svt) Tė Vetmin.

    2.Obligimi pėr mbi gjdo musliman qė tė ketė nderim fėmiju (ndaj prindėrve) dhe ti kushtohet qė tė dy prindėrve.

    3.Pėrgjegjesi e komunitetit nga e gjithė shoqėria e Muslimanve qė tė ia sigurojn prindėrve tė drejtat pėr mbi pasardhėsit e tyre.

    Adhurone All-llahun e mos i shoqėroni Atij asnjė send, sillnu mirė ndaj prindėrve, ndaj tė afėrmve, ndaj jetimėve, ndaj tė varfėrve, ndaj fqiut tė afėrt, ndaj fqiut tė largėt, ndaj shokut pranė vetes, ndaj udhėtarit tė largėt dhe ndaj robėrve. All-llahu nuk e do atė qė ėshtė kryelartė dhe atė qė lavdėrohet. (Nisa 36)

    Tė mirat qė rrjedhin prej kėtij Ajeti

    1.Obligimi pėr ta adhuruar Allahun (svt),Tė Vetmin.

    2.Obligimi pėr nderim fėmiju dhe ndėgjueshmėri- pėrderisa nuk qonė kah mosnėnshtrimi ndaj Allahut (svt) dhe ndaj Pejgamberit tė Tij (saas) dhe as qė tė lėndohet ai qė ėshtė urdhėru (nė ajet), se i Derguari i Allahut (saas) ka thėnė:”Mos i lėndo tė tjerėt dhe mos iu hakmerr (kur dėmtimi tė bėhet ty).”4

    3.Obligimi legal pėr furnizimin e tė afėrmve simbas afėrsis farefisnore.(familjare)

    4.Detyra pėr sjellje tė mirė ndaj jetimve qė i ke nėn kujdes, qė ti rritėsh dhe tė investosh pasurin e tyre.

    5.Virtyti i butėsis pėr tė varfėrit dhe pėr nevojtarėt- dhe llojet e butėsis janė tė shumėnumėrta.

    6.Oblgimi qė ti jipet e drejta fqijut.

    7.Tė nxiturit pėr tė ndihmuar shokun tėnd kur kėrkohet ndihma, qoft ai udhėtar, apo vendqėndrues.

    8.Detyra pėr ta ndihmuar udhėtarin e humbur.

    9.Obligimi pėr butėsi ndaj robit.

    10.Ndalimi i krenimit dhe lavdrimit.

    11.Vėrtetimi i atributit tė Allahut pėr Dashuri.

    Shėnim:-Fqiu bie nė tri kategori:

    1.I pari i ka tri tė drejta: (i) E drejta e muslimanit ndaj vėllaut tė tij, (ii) E drejta farefisnore, (iii) E drejta e fqiut vendqėndrues.

    2.I dyti i ka dy tė drejta: (i) E drejta e muslimanit ndaj vėllaut tė tij, (ii) e drejta e fqiut vendqėndrues.

    3.E drejta ė fqiut vendqėndrues vetėm-dhimi 5

    Thuaj(o, Muhamed a.s.): "Ejani t'ju lexojė atė qė me tė vėrtetė ju ndaloi Zoti juaj: tė mos i shoqėroni Atij asnjė send, tė silleni mirė me prindėrit, tė mos i mbytni fėmijėt tuaj pėr shkak tė varfėrisė, sepse Ne u ushqejmė juve dhe ata, tė mos u afroheni mėkateve (prstitucion etj.) tė hapta apo tė fshehta, mos e mbytni njeriun sepse mbytjen e tij e ndaloi All-llahu, pėrpos kur ėshtė me vend (ne pajtim me sheriatin Islam). Kėto janė porositė e Tij, kėshtu tė mendoni thellė.(En`am 151)

    Tė mirat qė rrjedhin prej kėtij Ajeti

    1.Qė shirku 6 ėshtė prej xhunaheve mė tė mėdhaja dhe asnjė vepėr nuk pranohet nga Allahu (svt) nėse pėrmban shirk nė vete, dhe pėr shkak tė rėndėsis sė tij, Allahu (svt) e ka cekė mė sė pari.

    2.Obligimi qė fėmijėt tė nderojn me devotshmėri prindėrit.

    3.Ndalimi qė tė mbyten fėmijėt tuaj -dhe kjo pėrfshin abortimin nėse bėhet pas 40 ditėve prej fillimit tė shtatzanis.7

    4.Qė Allahu (svt) ka marr pėrgjegjėsi qė ta furnizoj gjithė njerzimin.

    5.Tentimi pėr tė penguar shtatzanin prej frikės nga varfėria ėshtė njė prej veprave tė kohės sė xhahiljetit (injorancės).

    6.Ndalimi pėr tė bėrė mėkate tė paturpshme, siq ėshtė zinaja (prostitucion) dhe tė gjitha qė tė qojnė tek ato (takime,kalime etj.)

    7.Ndalimi qė tė mbytet gjdo person qė ėshtė bėrė haram nga Allahu (svt), pėrveq qka ėshtė e ligjėshme.

    8.Allahu (svt) nuk e ka definu kėtu se qka ėshtė e ligjėshme, por Pejgamberi (saas) ka cekė diqka pėr kėtė nė hadith tė vėrtet, pėr zina pas nderit, kufėr pas besimit dhe marrjen e jetės pėr jetė.8

    Lidhshmėria e ajetit me qėshtjen e Tevhidit

    Ajeti jep vėrejtje kundėr shirkut tė gjdo forme.

    Transmetohet nga Muadh Ibn Xhabal (ra) Qoft Allahu i kėnaqur me atė, qė ai ka thėnė: ”Isha duke kaluru prapa Pejgamberit (saas) nė gomar kur ai me tha mua: ”O, Muadh! A e din se qka ėshtė e drejta e Allahut (svt) ndaj robit tė Tij dhe qka ėshtė e drejta e robėve ndaj Allahu (svt)?” Unė thash: ”Allahu (svt) dhe i Dėrduari i Tij e din mė sė mirti. ”Ai (saas) tha: ”E drejta e Allahu (svt) ndaj robėve tė Tij ėshtė qė ata ta adhurojn Atė dhe mos tė shoqėrojn asgjė me Atė; dhe e drejta e robėve ndaj Allahut (svt) ėshtė qė ata qė nuk shoqėrojn askėnd me Atė tė mos dėnohen.” Unė thash: ”O, i Dėrguari i Allahut (svt)! A mos duhet qė ti njoftoj njerzit (pėr kėtė)?” Ai (saas) tha: ”Mos i njofto ata, me qė rast ata do tė mbėshtetėn nė atė.” (Nga Buhariu dhe Muslimi)

    Muadh Ibn Xhabal (ra) na informon se njė ditė ai ishte duke kalėru prapa Pejgamerit nė gomar, dhe ai dėshiroj qė ti bėjė mirė me pėrgjegjen e disa pytjeve tė veqanta: Nė mėnyr qė ta bėjė kėtė, ai vendosi qė ta pyes Muadhin disa pyetje retorike pėr ta nxitur kuriozitetin e tij. Muadhi nuk rrezikoj me mendime nė atė qėshtje nė tė cilėn nuk kishte dije, dhe pra ju pėrgjigj se Allahu dhe i Dėrguari i Tij e dinė mė sė mirti. Pra Pejgameri i spjegoi dy tė Vėrteta tė rėndėsishme: Obligimin qė Allahu e ka vu ndaj robėve tė Tij, dhe Bujarin dhe Mirėsin qė e ka bėrė detyrė ndaj Vetvetės. Dhe pėr arsye se Muadhi ishte shumė i kujdesėshėm pėr mirėqenjėn dhe lumturin e Muslimanėve, ai kėrkoi lejen e Pejgamberit qė ti informoi ata pėr kėtė lajmė tė mirė, por Pejgamberi e refuzoj kėrkesėn e tij se kishte frik se Muslimanėt do tė mbėshtetėn nė kėtė premtim dhe do tė ndalen prej garimit me njėri tjetėrin nė vepra tė mira qė i shlyen veprat e kėqija dhe i ngrit ata nė pozit. Sidoqoft, eventualisht, Muadhi i informoi ata pėr kėtė, prej frikės se mos po fsheh diqka prej Udhėzimit prej tyre edhe pse arsyeja e vėrejtjes sė Pejgamberit ndaj popullit tė tij qė tė mos mbėshtetėn pėrmbi kėto fjalė ėshtė i qartė.

    Tė mirat qė rrjedhin prej kėtij Ajeti

    1.Lejushmėria qė tė kalėrosh prapa dikujt, nėse nuk e ngarkon pėr se tėpėrmi shtazėn pėr kalėrim.

    2.Butėsia e Pejgamerit nė ndarjen e gomarit me tjetėrin.

    3.Dhė qė djersa e gomarit nuk ėshtė papastėrti.

    4.Virtyti i Muadh Ibn Xhabalit (ra).

    5. Qė tė pyesėsh nė mėnyrė retorike ėshtė mėnyrė Islamike e mėsimit.

    6. Ndalimi i njeriut qė tė rrezikoj nė diskutimin e qėshtjeve nė tė cilat nuk ka dije.

    7. Qė obligimi i robit ndaj Allahut ėshtė qė ta adhuroj Atė tė Vetmin.

    8. Qė ai qė vdes duke besu dhe praktiku Tevhidin ėshtė i shpėtuar prej dėnimit tė Zjarrit tė xhehenemit pėrderisa nuk bėnė ndonjė prej mėkateve tė mėdha qė do ta bėjė atė qė tė dėnohet nė Zjarr.

    9. Sidoqoft ėshtė cekė nė hadith tė vėrtet se Pejgameri ka thėnė: ”Kushdo qė e fsheh diturin, Allahu do ta bėjė tė vesh rroba tė zjarrit nė Ditėn e Ringjalljes,”9 kėtu nuk ka kundėrthėnje, sepse ndalimi nė fshehjen e dituris nė hadithin e mė sipėrm ėshtė i pėrgjithshėm ndėrsa hadithi i parė pėrmban lejime tė tė ndaluarit nė rrethana tė veqanta: E lejon qė tė fshehet dituria nėse egziston frika se me tregimin e saj do tė shkaktoj fitne (qrregullim) ose do tė shkaktoj grindje nė komunitetin Musliman.

    Rėndėsia e Tevhidit dhe qfar mėkate largon ai

    Allahu, thotė:

    Ata qė besuan dhe besimin e tyre nuk e ngatėrruan me besim tė kotė, atyre u takon tė jenė tė sigurt dhe ata janė nė rrugė tė drejtė.(En`am 82)

    Tė mirat qė rrjedhin prej kėtij Ajeti

    1.Kur besimi tė pėrzihet me shirk nuk ka asnjė vlerė.

    2. Shirku referohet si zullum (bėrje keq, ti bėsh shok Allahut etj.) nga Allahu.

    3.Kushdo qė nuk e ngatrron besimin e tij me shirk i premtohet shpėtim prej dėnimit tė botės tjetėr.

    Lidhshmėria e ajetit me qėshtjen e Tevhidit

    Se ajeti vėrteton se kushdo qė vdes duke praktikuar Tevhidin, duke ju kthyer Allahut me pendim prej mėkateve tė mėdha qė i ka bėrė, do tė jetė i shpėtuar prej dėnimit me zjarr; dhe kushdo qė vdes duke praktiku Tevhidin, duke qenė se ka bėrė mėkate tė mėdha dhe nuk ėshtė pendu, do tė jetė i shpėtuar nga tė qėndruarit e pėrjetshėm nė Zjarr (sidoqoft ai ka mundėsi tė dėnohet aty, ose tė jetė i falur ashtu si Allahu Dėshiron).

    Transmetohet nga Ubadah Ibn As-Sami (ra) qė ai ka thėnė: ”I Dėrguari i Allahut ka thėnė;

    ”Kushdo qė dėshmon se askush nuk meriton tė adhurohet pėrveq Allahut (svt), Tė Vetemit, pa shokė, dhe qė Muhamedi ėshtė robi i Tij dhe I Derguar dhe qė Isa (as) ėshtė rob i Tij dhe I Dėrguar, dhe Fjala e Tij qė ėshtė miratu ndaj Merjemit, dhe njė Shpirt (i krijuar) nga Ai, dhe qė Xheneti dhe Xhehenemi janė realitet, Allahu do ta pranoj atė nė Xhenet, qkado qė tė kenė qenė veprat e tij.”(Buhari)

    Ky hadith na tregon se kushdo qė e shqipton shehadetin 10 duke e kuptu domethėnjen e tij dhe tė vepruarit simbas tij nė adhurimin e vet, pranimin e tė besuarit tė tij nė statutin e Muhamedit si rob dhe i Dėrguar i Allahut dhe gjithashtu tė besosh nė statutin e Isait si rob dhe i Dėrguar i Allahut dhe qė ėshtė kriju nga Fjala e Allahut: ”Bėhu!” nga Merjemi (as) dhe Ai e mbrojti prej thėnjeve kundėr saj nga Jehudit e ligė, tė pranosh besimin tėndė nė Xhenet pėr besimtarėt dhe Xhehenemin pėr pabesimtarėt, dhe ai qė vėdes nė kėtė gjendje do tė hyj nė Xhenet, pėrkundėr veprave tė tij.

    Tė mirat qė rrjedhin nga ky hadith

    1 Qė shehadeti i Muslimanit ėshtė thelb i fesė.

    2.Dhe shehadeti nuk vlen pėrveq nga ai qė e kupton domethėnjėn e tij dhe tė veproj simbas tij (shehadetit)

    3.Tė cekurit sė bashku e shkallės sė Pejgamerve si rob dhe tė Dėrguar ėshtė refuzim ndaj atyre qė e teprojn me pohimet e tyre pėr Muhamedin .11

    4.Vėrtetimi i shkallės sė Isait (as) si rob i Allahut dhe i Dėrguar, dhe kjo ėshtė kundėrshtim ndaj krishterve qė pohojn se Isa (as) ėshtė zot.

    5.Vėrtetimi i atributit tė Allahut e tė Folurit.

    6.Qė Isa (as) ėshtė kriju nga Merjemi me Fjalėn e Tij: ”Bėhu!” pa babė, dhe ky ėshtė refuzim kundėr thėnjeve tė Jehudive, qė e akuzojn Merjemin pėr mėkat tė zinas.

    8.Vėrtetim pėr egzistencėn e Xhenetit dhe Xhehenemit.

    9.Dhe qė Muslimani gjunahqar (mėkatar) nuk do tė qėndroj nė zjarr tė Xhehenemit pėrgjithmonė.

    Itban (ra) transmeton se Pejgameri ka thėnė:

    ”Nė tė vėrtet, Allahu e ka ndalu prej Xhehenemit njė person qė dėshmon qė askush nuk meriton tė adhurohet pėrveq Allahut, duke mos kėrku asgjė me atė pėrveq Fytyrės sė Allahut.”(Buhariu dhe Muslimi)

    Ky Hadith na informon se Allahu, do ti shpėton prej dėnimit tė zjarrit tė Xhehenemit tė gjithė ata qė dėshmojn Njėsin e Tij dhe veprojn nė pajtim me tė (shehadet), duke mos pas pėr qėllim pėrveq qė ti afrohen Allahut, pa rrija 12 dhe pa sum`ah 13

    Tė mirat qė rrjedhin nga ky hadith

    1.Askush qė beson sinqerisht nė Njėsin e Allahut nuk do tė hyj nė Xhehenem.

    2.Qė fjalėt dhe veprat nuk vlejn po tė mos kesh qėllimin qė tė jesh mė afėr Allahut.

    3.Vėrtetimi i Atributit tė Allahut tė Fytyrės.

    Transmetohet nga Abu Said Al-Khudri (ra) prej tė Derguarit tė Allahut qė ai ka thėnė: ”Musa tha: ”O, Rabb (Zot)! Mė mėso diqka me tė cilėn do tė pėrkujtoj Ty dhe tė bėjė dua Ty” Allahu Tha: ”Thuaj, o, Musa: ”La ilahe ilAllah. 14”Musai tha: ”O, Rab! Tė gjith robėt e Tu e thonė atė. ”Allahu i tha: ”O, Musa! Edhe nėse shtat qiejt dhe e gjithė ajo qė pėrmbajn pėrveq Meje 15 dhe gjithashtu shtat tokat, tė gjitha veri nė njė anė tė peshojes dhe La ilahe ilAllah vendose nė anėn tjetėr, e fundit (pra La ilahe ilAllah ) ėshtė mė e rėndė se ato.”16

    Tė mirat qė rrjedhin nga ky hadith

    1.Qė ėshtė e lejuar qė ti lutesh Allahut pėr diqka tė veqant pėr veten tuaj.

    2. Qė Pejgamberėt nuk kan dije pėr tjetėr pėrveq qka Allahu i ka informu ata.

    3.Vėrtetimi i Atributit tė Allahut i tė Folurit.

    4.Evidenc se qiejt pėrmbajn banorė.

    5. Fakti se shtat tokat janė, sikurse shtat qiejt, tė banuara.

    6. Argument pėr dallimin e disa veprave ndaj tė tjerave.

    7. Dhe qė Hadithi qart tregon pėr vlerėn dhe madhėshtin e La ilahe ilAllah.

    Transmetohet qė Anasi (ra) ka thėnė: ”E kam ndėgju tė Derguarin e Allahut duke thėnė: ”Allahu, Tha: ”O, bir i Ademit (as)! Po tė vijsh te Unė me tėrė botėn tė mbushur me gjunahe, dhe tė mė takosh Mua pa mė bėrė shokė me ndonjė gjė, Unė do tė vij te ti me tė njėjtėn sasi tė faljes.”17

    Allahu na informon ne kėtė hadith Kudėsi18 se kushdo qė vdes , sinqerisht duke besuar nė Njėsin e Allahut duke i refuzuar tė gjitha mėnyrat e Shirkut, Allahu do tė ia zavendėsoj veprat e kėqija me tė mira, edhe nėse mėkatet e tij e mbushin tokėn apo gati e mbushin.

    Tė mirat qė rrjedhin nga ky hadith

    1.Vėrtetimi i Atributit tė Allahut i tė Folurit.

    2.Fakt pėr gjersin e Gjenerozitetit dhe Mėshirės sė Allahut.

    3.Qė tė vdesish nė gjendje duke besu nė Njėsin e Allahut ėshtė kushtė pėr tė fituar Faljen e Allahut; dhe kjo qėshtje kėrkon sqarim:

    a. Kushdo qė ka vdek nė Shirk Ekber,19 do tė jetoj nė zjarr tė Xhehenemit pėrgjithmonė.

    b. Kushdo qė ka vdek, duke refuzuar qė tė dyjat Shirk Ekber dhe Shirk Esger,20 do tė jetojė nė Xhenet pėrgjithmonė.

    c. Kushdo qė vdes pa bėrė Shirk Ekber, por ka qenė fajtor pėr njė sasi tė vogėl tė Shirkut Esger, nėse veprat e mira vien mė rėndė se mėkatet e tij, do tė hyj nė Xhenet.

    d. Kushdo qė ka vdek pa bėrė Shirk tė Madh, por ka qenė fajtor pėr njė sasi tė vogėl tė Shirkut tė Vogėl, nėse mėkatet janė mė tė rėnda se sa veprat e mira, do tė hyjn nė Zjarr, por nuk do tė qėndroj aty pėrgjithmonė.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga kuds : 02-04-2006 mė 07:07

  10. #10
    i/e regjistruar Maska e kuds
    Anėtarėsuar
    23-03-2006
    Postime
    49
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Kushdo qė e pėrmbush kėrkesėn e Teuhidit do tė hyjė nė Xhenet pa llogari

    Kushdo qė e pėrmbush kėrkesėn e Teuhidit do tė hyjė nė Xhenet pa llogari

    Allahu, thotė:
    "Vėrtet, Ibrahimi ka qenė Umet [lider, i mirė dhe i drejt] i ndėgjueshėm ndaj Allahut,Hanifen [nuk e ka adhuru askend pėrveq Allahut], dhe nuk ka qenė nga idhujtarėt." (Kur'an 16:120)

    Allahu, na informon nė ajetin e Tij se Lajmėruesi i Tij, Ibrahimi (a.s.) ka qenė udhėheqės nė fe, mėsues i sė mirės, gjdoherė i butė dhe i dėgjueshėm ndaj Rabit (Zotit) tė tij; dhe e ka refuzuar Shirkun (idhujtarin), nė tė gjitha manifestimet (format) dhe i ėshtė pėrkushtuar adhurimit ndaj Allahut, Tė Vetmit, duke mos rėnė nė Shirk, qoft nė fjalė, vepra apo besim.
    Tė mirat qė rrjedhin nga ky ajet

    1.Se Teuhidi ėshtė baza e tėrė fesė.
    2.Tė obliguarit nė pasimin e Ibrahimit, duke adhuruar Allahun sinqerisht ,Tė Vetmin.
    3.Eshtė obligim pėr daiun (davetxhiun) 1 qė tė jetė shembull i mirė pėr njerėzit nė tė gjitha ato qė i bėnė.
    4.Natyra e pandryshuar e adhurimit tė vėrtet siq ėshtė pa nė shembullin e Pejgamberve.
    5.Teuhidi nuk ėshtė i pranueshėm nėse nuk e refuzon Shirkun.
    6.Refuzimi i pohimeve tė Kurejshėve nė ditėt e xhahiljetit se praktikimi i Shirkut tė tyre ka qenė tė pasuarit e fesė sė Ibrahimit.
    Lidhshmėria e kėtij ajeti me temėn e Teuhidit

    Se ajeti vėrteton se kushdo qė ėshtė shėmbėlltyr e kėtyre katėr karakteristikave, e ka fitu tė drejtėn pėr Xhenet, sikurse qė ka bėrė Ibrahimi (as), pa llogari apo pa dėnim.
    Allahu, thot:

    "Dhe ata qė jetojn nė frikrespekt ndaj Rabbit (Zotit) tė tyre; Dhe ata tė cilėt u besojnė argumenteve tė Zotit tė vet,Dhe ata, tė cilėt nuk i bashkangjesin askend [nė adhurim] si shok me Zotin e tyre,dhe,ata tė cilėt japin (sadaka-zeqatė) atė qe e japin me zemrat e tyre plot frikė [se a u ėshtė pranuar apo jo sadakaja] sepse ata janė tė sigurt se do tė kthehen te Zoti i tyre"(Kur'an 23:57-60)

    Nė kėtė ajet, Allahu, i pėrshkruan Besimtarėt me katėr atributet e tyre pėr tė cilat meritojn lavdrim dhe rekomendim: Kanė frikė pėr dėnimin e Rabit tė tyre, ata besojn nė Shenjat e shpallura tė Allahut dhe Shenjat e Tij Natyrale (planetet, yjet, stinėt, shtazėt, zogjėt, pemėt etj.) qė vėrtetojn pėr egzistimin e Tij dhe vėrtetėsia e Porosis sė Muhamedit a.s., dhe ata janė tė udhėzuar nga kėto Shenja dhe nuk i bėjnė shok Allahut, qoft ajo haptazi, apo fshehurazi; dhe pėr shkak tė besimit tė tyre tė fortė, kanė frikė se Allahu nuk do tė ia pranoj sadakan dhe veprat e mira tė tyre; dhe Allahu dėshmon pėr garimi e tyre ndėrmjet veti nė kryerjen e veprave tė mira, dhe Ai na informon neve se ata i tejkalojn tė tjerėt duke vepruar ashtu.

    Tė mirat qė rrjedhin nga ky ajet

    1. Obligimi pėr frikė ndaj Allahut.
    2. Obligimi pėr tė besuar nė shenjat e Allahut.
    3. Tė ndaluarit e shirkut nė tė gjitha manifestimet e tij.
    4. Merakosja e Besimtarėve se a do tė ju pranohen apo jo veprat e tyre.
    5.Preferimi pėr tė bėrė gara me tė tjerėt nė kryerjėn e veprave tė mira.

    Lidhshmėria e kėtij ajeti me temėn e Teuhidit

    Ajeti vėrteton se kushdo qė posedon kėto katėr atribute dhe e pastron vetėn nga Shirku i cili i zhduk veprat e mira, do tė ketė tė drejt tė hyjė nė Xhenet pa llogari dhe pa dėnim pėr arsye se ai ka arritur Teuhidin mė tė pastėr dhe ky ėshtė shpėrblimi i tij.
    Eshtė transmetuar nė autoritet tė Husain Ibn `Abdul-Rahmaan se ai ka thėnė: "Unė isha me Sa`id Ibn Xhubeirin dhe ai pyeti: "Kush nga ju pa mbrėm yllin godites?" Unė u pėrgjigja: "Unė e pash atė, dhe i sqarova atij se une nuk isha nė namaz, sepse isha therrur (nga skorpioni). Ai pyeti: "Atėherė qbėre ti?" "Unė pėrdora rukja,"2 ju pėrgjigja. Ai tha: "Qka tė bėri qė ta bėsh atė?" Unė u pėrgjigja: "Kam ndėgjuar njė hadith prej Ash-Sh`abi." Ai pyeti: "Qfar tė tregoi ai ty?" Unė thashė: "Ai transmetoi nga Buraidah Al-Husajibi, qė tha se rukja nuk ėshtė e lejuar pėrveq se nė dy raste: "Al-`ain 3 dhe kafshime."Ai tha: "Ai qė e kufizon vetėn se qka ka ndėgjuar, ka bėrė mirė; por Ibn Abazi (ra) na ka raportuar neve se Pejgameri a.s. ka thėnė: "Tė gjithė popujt janė bėrė qė tė kalojn pran meje, dhe unė pash njė Pejgamber a.s. me njė grup tė vogėl, dhe Pejgamber a.s. me njė apo dy njerėz, dhe Pejgamber a.s. me askend.Pastaj mė ėshtė treguar njė numėr i madhė i njerėzve pėr tė cilin mendova se ėshtė Umeti 4 im, por mė ėshtė thėnė mua: "Ky ėshtė Musa (a.s.) dhe populli i tij."Mė pastaj unė shikova dhe pash njė grumbull tė madhė pėr tė cilin mė ėshtė thėnė:"Kėta janė populli yt:Nė mesin e tyre janė shtatdhjetmijė qė do tė hyjn nė Xhenet pa llogari apo pa u dėnuar."Pastaj ai a.s. u ngrit dhe vajti te shtėpia e tij, dhe njerėzit filluan tė diskutojn se kush munden me qenė: Disa prej tyre thanė: "Ndoshta janė Shokėt e Lajmėtarit tė Alllahut a.s. ; tė tjerėt thanė: "Ndoshta janė ata qė kanė lindė nė Islam dhe nuk i kanė bėrė shok Allahut asnjėherė.Derisa ata ishin duke biseduar pėr kėtė, Lajmėtari i Alllahut a.s. dual dhe e iformuan atė (pėr qka kishin biseduar). Ai tha: "Ata janė tė cilėt nuk mjekojn veten e tyre me rukja, dhe as qė pėrdorin mjekimin me tė djegur, dhe as qė besojn nė shenja tė mira apo tė kėqija - por mbėshtetėn nė besėn e Zotit tė tyre (Vetėm)."Ukkashah Ibn Mihsan (ra) u ngrit lartė dhe tha:"Lute Allahun pėr mua qė tė jem njėri prej tyre.: Ai tha:"Ti je njėri prej tyre." Pastaj njė njeri tjetėr u ngrit dhe tha: "Lute Allahun pėr mua qė unė (gjithashtu) tė jem njėri prej tyre." Ai a.s. tha:" Ukkashah ta ka kaluar ty." (Transmetuar nga Bukhariu dhe Muslimi)

    Husain Ibn `Abdul-Rahman (ra) na informon neve pėr njė diskutim qė kishte ndodhur ndėrmjet atij dhe nje Tabi`init 5, Sa'id Ibn Xhubairit, nė lidhje me pėrdorimin e rukjas, nė bazė tė faktit se Husainin e kishte kafshuar nje skorpion, ku ai ju kthy rukjas, nė bazė tė Sunetit, 6.

    Kur Saidi e pyeti atė pėr fakt pėr atė, ai e informoi atė pėr njė Hadith tė Ash-Sha`bit qė e lejon pėrdorimin e rukjas pėr mjekim tė al-ain dhe kafshimit. Saidi e lavderoi atė pėr zbatimin e hadithit, por i tregoi njė Hadith qė flet pėr refuzimin e rukjes - Hadithin e Ibni Abazit (ra) qė gjithashtu cekė djegėjen dhe besimin nė shenja (fat), dhe kėrkon nga ne qė tė kemi besim tė plot nė Allahun, dhe tė mbėshtetetmi nė Atė, Vetėm; dhe thotė se kur Ukkashah (ra) kėrkoi nga Pejgamberi a.s. qė ta lus Allahun qė ta bėjė atė njėrin prej atyre shtatdhjetmijėve qė do tė hyjn nė Xhenet pa llogari dhe pa u dėnuar, Ai a.s. e informoi atė se ai ėshtė njėri prej tyre, por kur njė njeri tjetėr bėri tė njėjtėn kėrkes, Lajmėtari i Allahut butėsish, por vendosmėrisht mbylli derėn e kėrkesave tė mėtutjeshme duke thėnė:" Ukkashah (ra) ta ka kaluar ty."

    Tė mirat qė rrjedhin nga ky hadith
    1.Qė Selefėt7 e kanė pas zakon qė tė largohen nga rija dhe gjdo gjė qė qon kah ajo.
    2.Tė obliguarit pėr tė pyetur pėr fakte para se tė pranosh diqka nė fe.
    3.Lejushmėria e pėrdorimit tė rukjas pėr al -ain dhe pėr tė kafshuarit, me kusht qė rukja tė jetė nga llojet zbatuar me Sheriat 8 -nga Kurani dhe duat e vėrteta tė Pejgamberit a.s nė gjuhėn Arabe.
    4. Dituria e thellė e Selefėve.
    5. Tė vepruarit nė pajtueshmėri me Kuranin dhe Sunetin vije para tė gjitha opinioneve.
    6. Virtyti i Selefėve dhe sjellja e mirė e tyre dhe butėsia gjatė dhėnjes sė dituris Islame.
    7. Dallimi nė numrin e pasuesve tė njė Pejgameri ndaj tjetrit, dhe qė disa Pejgamer nuk kanė pasues fare.
    8. Numri i pasuesve qė njė person mund ti ket nuk ėshtė e domosdoshme tė kuptohet vėrtetėsia apo gėnjeshtria e porosis.
    9. Virtyti i Musait (a.s.) dhe popullit tė tije.
    10. Epėrsia e Umetit tė Muhamedit a.s. nė krahasim me popujt tjerė.
    11.Dashuria e Sahabėve pėr tė gjitha veprat e mira.
    12. Lejushmėria e pjesmarrjes nė debate nė qėshtje fetare.
    13. Kushdo qė i posedon katėr atributet e cekura nė Hadith, e ka pėrsosur Teuhidin dhe do tė hyjė nė Xhenet.
    14. Lejueshmėria e tė kėrkuarit ndaj personit tė vyrtytėshėm qė ta lus Allahun pėr neve.
    15. Se nuk ka kundėrthėnje ndėrmjet Hadithit tė Ash-Sha`bit - i cili lejon rukjan kur kushtet e pranimit tė saja pėrmbushen - dhe Hadithit te Ibni Abazit (ra) - i cili ndalon rukjan kur ato kushte nuk pėrmbushen.
    Lidhshmėria e kėtij Hadithi nė lidhje me Temėn e Teuhidit
    Kushdo qė i posedon katėr atributet e cekura nė Hadith, e ka pėrsosur Teuhidin dhe do tė hyjė nė Xhenet pa dhėnė llogari apo pa u denuar.

    Shėnime
    1. Daija: Ai qė i thirr njerėzit pėr nė Islam.
    2. Rukja: Tė recitosh pjes nga Kur`ani (p.sh. Kuran Al-Fatiha), ose ta lutėsh Allahun (svt), duke pėrdorur fjal tė pėrshkruara nga lajmėtari i Allahut a.s. nė Hadith tė vėrtet, nė mėnyrė qė tė lirohesh nga smundja.
    3.Al-'ain: Syri i keq.
    4.Umeti: Komuniteti
    5. Taabi'i: Muslimani i cili i ka takuar dhe ka raportuar nga njė apo mė shumė Shokė tė Pejgamerit a.s.
    6. Sunet: Fjalėt dhe veprat e Pejgamerit a.s. dhe atyre qė ai i ka pėlqyer.
    7.Selef: Gjeneratė ė mė herėshme e devotėshme e Muslimanėve.
    8. Shariati: Ligji Islamik.

  11. #11
    i/e regjistruar Maska e kuds
    Anėtarėsuar
    23-03-2006
    Postime
    49
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Kuds kujdes me fjalorin.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga INDRITI : 03-04-2006 mė 03:44

  12. #12
    i/e regjistruar Maska e kuds
    Anėtarėsuar
    23-03-2006
    Postime
    49
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    me cilin ligj do me u gjukuar? te fatosit? saliut,bushit ,rugoves buckovskit apo ALLA

    Citim Postuar mė parė nga rapsod
    Me qe u permend Bin Ladeni!

    Bin laden as qe ka lidhje me fene islame.....ai eshte produkt i shume ekstremeve te marra ne nje gjelle te formes "turli" i cili gatuhet me patate, bizele, patellxhana etj prej perimeve.
    Bin Laden mori nga Vehabizmi formen e doktrines se te qenit vetem ai dhe ndjekesit e tij musliman, ndersa te tjeret qafira,....
    mori prej Neo-khavarixheve doktrinen se "ai qe gjykon me gje tjeter perpos fjales se Allahut eshte qafir" sic ndodhi ne kohen e Imam Aliut kur kryen marrveshjen me Muawijen.
    Mori nga Shiizmi formen me te keqe te te qenit shiit i cili fton ne lufte pa urdher te Khalifes.
    Dhe s'ka te beje fare me luften qe bejne popujt per vetmbrojtje!
    quote.......


    A ėshtė tė gjykuarit me ligj tjetėr pėrveq ligjit tė Allahut Kufr Ekber

    " Nga tekstet Hyjnore qė pėrmendėm bėhet mė se e qartė se, ai i cili pason ligje tė fabrikuara, tė ligjėsuara nga Shejtani pėrmes gjuhėve tė eulijave tė tij dhe tė cilat kundėrshtojnė atė qė All-llahu Xhele ve“Ala ligjėsoi pėrmes gjuhės sė Dėrguarve tė Tij [alejhime selam], askush nuk dyshon nė Kufrin dhe nė Shirkun e tyre , pėrveē atyre tė cilėve All-llahu ua ka marrė tė pamurit dhe i ka verbuar ndaj Dritės sė Shpalljes!"
    [Alaamah Muhammad Al-Ameen Ash-Shanqeetee]

    Shaikh ul-Islaam Ibn Taymiyyah ka thėnė:

    " Dhe ėshtė e njohur nga nevojshmėria e Dinit tė Muslimanėve dhe nga pajtueshmėria e tė gjithė Muslimanėve se, kush pason Sheriat (ligj) tjetėr nga Sheriati i Muhammedit [SalAllahu Alejhi ve Selem), atėherė ky ėshtė Kafir dhe ky ėshtė sikurse kufri i atij qė beson nė njė pjesė tė Librit, ndėrsa mohon njė pjesė tjetėr tė Librit."
    [Al Fataawa, Vol. 28/524]
    El-Haafidh Ibn Katheer ka thėnė:

    " Andaj, ai qė le Sheriatin (Ligjin) e qartė, i cili i ėshtė shpallur Muhammed Ibn Abdullahut [SalAllahu Alejhi ve Selem] - Vulės sė Profetėve, dhe merr Hukmin nga tjerė pos tij nga ligjet e Kufrit tė cilat janė anuluara, ai nuk ka besuar. Prandaj, si ėshtė gjendja e atyre qė marrin Hukmin nga 'Jasaak'-u (ligji i Tatarėve, tė cilėt pėrzien rregullat e Sheriatit me rregulla tė shpikura) dhe i japin pėrparėsi ?! Ai qė vepron kėshtu ka bėrė kufr (nuk ka besuar) sipas Ixhmasė sė Muslimanėve"
    [Al-Bidaayah wa Nihaayah, Vol. 13/ 119]
    Shaikh 'Abdul-'Azeez Ibn 'Abdullaah Ibn Baaz ka thėnė:

    " Nuk ka Iman (besim) ai i cili beson se ligjet e njerėzve dhe mendimet e tyre janė superiore (kanė pėrparėsi) ndaj Hukmit tė All-llahut dhe tė Dėrguarit tė Tij, apo e barazon me tė, apo ia gjasonė atij ose e len apo e zėvendėson me ligje tė fabrikuara dhe institucione tė shpikura nga njerėzit, edhe nėse ai beson se Ligjet e All-llahut janė mė pėrfshirėse dhe mė tė drejta."
    [Risalaat Wujoob Tah'keem Sharee'at Allaah f. 39, qė pason Risalaat Tah'keem Al-Qawaneen publikuar nga Daar Al-Muslim]

    Shaikh Muhammad Ibn Saalih al-'Uthaymeen ka thėnė:

    " Lloji i parė ėshtė kur Hukmi i All-llahut ėshtė larguar dhe zėvendėsuar me njė Hukm Tagutėsh, ashtu qė Hukmi i Sheriatit ėshtė eliminuar nga mesi i popullit dhe nė vend tė tij vendoset njė Hukm tjetėr nga fabrikimet e njerėzve dhe ata largojnė ligjet e Sheriatit rreth Mu“amilah (marrėdhėnieve ndėrnjerėzore) dhe vendosin nė vend tė tij ligje tė fabrikuara dhe kjo, pa dyshim, ėshtė Istib“daal (zėvendėsim) i Sheriatit tė All-llahut Subhanehu ve Teala me diēka tjetėr. Dhe kjo ėshtė Kufr qė largon nga Mileti (Islam sh.p.) sepse ky person vendos veten nė nivel tė Krijuesit, sepse ai shara“a (ligjėsoi) pėr robėt e All-llahut atė pėr tė cilėn All-llahu Te“ala nuk e autorizoi, dhe kjo ėshtė Shirk sipas Fjalėve tė Tij Teala:

    " Apo kanė ata shokė e tė barabartė me All-llahun (zota tė rremė tė tyre) tė cilėt kanė themeluar e pėrcaktuar pėr ta ndonjė fe tė cilėn nuk e ka urdhėruar e pėrcaktuar All-llahu?" [Esh Shura, 21]
    [Fiqh Al-' Eebaadaat, #60]
    Shaikh Muhammad Naasiruddin Al-Albaanee: nė njė nga ligjeratat e tija tė inqizuara nė audio-kaseta, nė tė cilėn ai pėrshkruan njė argumentim tė cilin ka pasur me njėrin rreth Tekfirit tė Mustafa Ataturkut, sekularistit i cili konvertoi konstitucionin e Turqisė nga Sheriati i shkollės juridike Hanefite, nė ligje tė shpikura njerėzore, ai thotė:

    " Unė ia bėra tė qartė atij (bashkėbiseduesit) se Muslimanėt nuk i bėnė Tekfir Ataturkut, i cili ishte musliman. Jo. (Ata bėnė ashtu) kur ai u distancua nga Islami, kur ai ua implementoi Muslimanėve njė institucion tjetėr se Institucioni Islam. Dhe nga kjo ishte shembulli i barazimit tė trashėgueshmėrisė sė mashkullit dhe tė femrės. Ndėrsa, All-llahu thotė: ' ...mashkullit i takon hise dy fish mė shumė se sa femrės...' Dhe pastaj, ai ia obligoi popullit turk Koben ( mbulesėn - kėsulėn turke tė kokės)"
    [Fataawa Ash-Shaykh al-Albaanee wa-Maqara'netihah bi'Fatawaa Al-' Ulaama, f. 263 nga kaseta e tij nr.171]

    Shaikh Mahmood Shaakir ka thėnė:

    " Andaj, pyetja e tyre nuk ishte pyetja e Ibadijes drejtuar Abi Mexhlis-it rreth tefsirit tė kėtij Ajeti - rreth tė cilit Mub“tadah e kohės sonė pajtohen rreth ēėshtjes sė gjykimit nė ēėshtjet e pasurisė dhe gjakut me ligj qė kundėrshton Sheriatin e popullit tė Islamit dhe jo nė lidhje me vendosjen e njė ligji mbi popullin e Islamit dhe imponimi ndaj tyre qė tė marrin gjykim prej tjetėrkujt pos rregullave tė All-llahut nė Librin e Tij dhe nė gjuhėn e tė Dėrguarit tė Tij. Andaj, ky veprim largon nga Hukmi i All-llahut dhe bga Dini i Tij dhe vendos ligjet e Kufarėve mbi Ligjin e All-llahut, Subhabehu ve Te“ala dhe kjo ėshtė Kufėr. Anjėri nga populli i Kibles, me gjithė dallimet e tyre, nuk dyshon nė Kufrin e atij qė flet apo thėrret nė kėtė."
    [Nga komentimi i tij nė " Tafseer At-Tabaree" Vol. 10/ 348]

    Alaamah Muhammad Al-Ameen Ash-Shanqeetee ka thėnė:

    " Nga tekstet Hyjnore qė pėrmendėm bėhet mė se e qartė se, ai i cili pason ligje tė fabrikuara, tė ligjėsuara nga Shejtani pėrmes gjuhėve tė eulijave tė tij dhe tė cilat kundėrshtojnė atė qė All-llahu Xhele ve“Ala ligjėsoi pėrmes gjuhės sė Dėrguarve tė Tij [alejhime selam], askush nuk dyshon nė Kufrin dhe nė Shirkun e tyre , pėrveē atyre tė cilėve All-llahu ua ka marrė tė pamurit dhe i ka verbuar ndaj Dritės sė Shpalljes!"
    [Adhwaa Al-Bayaan, Vol. 4/ 82-85]

    Shaikh Saalih al-Fowzaan ka thėnė:

    " Kush merr Hukm nga tjerėt pėrveē nė Ligjin tė All-llahut, nga tė gjitha institucionet e shpikura njerėzore, atėherė ai i ka marrur implikuesit e kėtyre ligjeve dhe ata tė cilėt gjykojnė me to si shokė (partnerė) me All-llahun nė legjislacionin e tij. Ai Te“ala ka thėnė: ' A kanė ata partnerė (shokė) tė cilėt u kanė lajuar atyre atė qė All-lahu nuk e ka lejuar?' Dhe Ai ka thėnė: ' Dhe nėse ju iu nėnshtroheni atyre, atėherė ju jeni Mushkrikin.' "
    [Al-Irshaad ila'Saheeh Al-' Atiqaad, Vol. 1/ 72]

    Dhe pastaj, pasi qė transmetoi atė qė El-Hafidh Ibn Kethir ka shkruar rreth Tatarėve dhe 'El Jasik'-ut, ai tha:

    " Dhe siē ai pėrmendi ligjin e Tatarėve dhe gjykoi mbi tė me Kufr, ato qė vendosin nė vend tė Sheriatit Islam janė ligje tė fabrikuara, tė cilat - nė kohėn tonė - janė implementuar si burime tė ligjeve nė shumė shtete dhe Sheriati Islam ėshtė mospėrfillės nė krahasim me to, pėrveē nė ' ēėshtje personale' si i quajnė ata."
    [Al-Irshaad ila'Saheeh Al-' Atiqaad, Vol. 1/ 74]

    Shaikh 'Umar al-Ashqar ka thėnė:

    " Nga ky sqarim neve na bėhet e qartė se, egzistojnė dy lloje tė atyre qė kanė rėnė nė Kufr, rreth tė cilit nuk ka dyshim. Tė parėt janė ata qė gjykojnė me atė qė All-llahu nuk ka shpallur, dhe ata tė cilėt fabrikojnė (shpikin) ligje tė cilat kundėrshtojnė Ligjin e All-llahut dhe e implementojnė atė mbi popull, dhe Ixhmaja mbi kufrin e tyre nuk ka dyshim."
    [Al-Sharee'ah Al-Eelaheeyah, f. 179]
    'Alaamah Muhammad Ibn Ibraaheem Aal-Ash-Shaykh ka thėnė:

    " I pesti, dhe ky ėshtė mė i madhi dhe mė pėrfshirėsi dhe kundėrshtimi mė i qartė i Sheriatit dhe kryeneēėsia ndaj ligjeve tė tij dhe fyerja ndaj All-llahut dhe Dėrguarit tė Tij dhe kundėrshtim i gjyqeve tė Sheriatit nė bazat dhe degėt e tyre dhe llojet e tyre dhe paraqitjet e tyre dhe gjykimet dhe implementimet, referimet dhe aplikimet e tyre. Ashtu sikurse gjyqet e Sheriatit referohen nė Librin e All-llahut dhe nė Sunnetin e tė Dėrguarit tė Tij, poashtu kėto gjyqe kanė referimet e tyre, e qė janė ligjet e pėrmbledhura nga shumė legjislacione dhe ligje siē janė ligjet e Francės, Amerikės dhe Anglisė siedhe ligjeve tjera, dhe nga Medh“hebi i disa novatorėve (bidatxhijve) tė cilėt pohojnė se janė nėn Sheriat. Dhe kėto gjyqe tani janė plotėsisht nė funksionim nė vendbanimet Islame, duke hyrė populli nė to dita ditės, gjykatėsit e tyre i gjykojnė ata me atė qė kundėrshton Sunnetin dhe Librin, me rregulla tė atij ligji dhe ata ua imponojnė atė atyre dhe e aplikojnė mbi ta. Andaj, cili Kufėr ėshtė mbi kėtė Kufėr dhe ēka e anulon Shahadetin e Muhammedur Resul-Allah, nėse jo kjo?!"
    [Tah'keem Al-Qawaneen]

    haikh 'Abdur-Razzaaq al-'Afeefee ka thėnė:

    " Sė treti: ai i cili cilėsohet me Islam dhe njeh ligjet e tij dhe pastaj fabrikon pėr popull ligje dhe ua bėn atyre institucion pėr udhėheqje dhe gjykim dhe e din se kjo kundėrshton ligjet e Islamit. Atėherė ai ėshtė Kafir, jashtė Miletit Islam. I njejtė ėshtė edhe Hukmi rreth atyre qė pėrcaktojnė formimin e njė komiteti apo komiteteve pėr kėtė dhe urdhėrohet populli qė t“ia drejtojnė gjykimet e tyre kėtyre institucioneve apo ligjeve apo detyron qė tė mirret gjykim prej tyre, derisa e din se ato kundėrshtojnė Sheriatin Islam. Dhe i njejtė ėshtė edhe ai qė gjykon me to dhe e implementon atė rreth ēėshtjeve dhe ai qė iu nėnshtrohet atyre nė kėto gjykime nga vullneti i tij i lirė, sepse ai e din se kjo kundėrshton Islamin. Andaj, tė gjithė kėta janė partnerė (shokė) nė largimin e tyre nga Hukmi i All-llahut."
    [Shubu'haat Howl As-Sunnah Wa-Risalaat Al-Hukm bi'Ghayr ma'Anzaal-Allaah, f. 64

    Imaam Ahmad Shaakir ka thėnė:

    " Ēėshtja e kėtyre ligjeve tė fabrikuara ėshtė e qartė si qartėsia e diellit. Ėshtė kufėr i qartė dhe nuk asgjė tė fshehtė rreth saj dhe nuk ka asnjė arsyetim pėr ata qė cilėsohen me Islam (sh.p. qė i thuan vetes Muslimanė), kushdo qofshin ata, tė veprojnė nė pėrputhshmėri me to, t“u binden atyre apo t“i aprovojnė ato.Andaj, ēso njeri duhet tė ketė kujdes dhe ēdonjėri ėshtė pėrgjegjės pėr vetveten. Prandajm Ulematė duhet tė bėjnė tė qartė tė vėrtetėn dhe tė thuan atė qė janė urdhėruar qė t“a thojnė pa fshehur asgjė."
    [Umdaat At-Tafseer Mukhtaasir Tafseer Ibn Katheer of Ahmad Shaakir, Vol. 4/ 173-174]
    Imaam Ibn Jareer At-Tabaree ka thėnė:

    " Ai Te“ala thotė se, ai qė fshehė Hukmin e All-llahut, tė cilin Ai ka shpallur nė Librin e Tij dhe e ka bėrė Ligj mes robėrve - ashtu ata fshehin dhe gjykojnė me tjera pos tij, sikurse hukmi i Jehudėve rreth kurvėrisė (zinasė) sė tė martuarve me rrahje me kamzhik dhe nxirje tė fytyrave tė tyre dhe fshehja e Hukmit rreth gurėzimit, siedhe gjykimi i tyre rreth vrasjeve tė tyre me gjakė-shpagim tė plotė ndėrsa disave me gjysmėn e gjakė-shpagimit. Ndėrsa sa u pėrket njerėzve me tituj, atyre u jipet Kisaas, ndėrsa njerėzve tė thjeshtė u bėhet shpagim gjaku me para. Mirėpo, All-llahu i bėri ata tė gjithė tė njejtė nė Teurat: ...tė tillėt janė Kafira. Ata ishin qė fshehėn tė vėrtetėn, tė cilėn ata duhej tė zbulonin dhe ta bėnin tė qartė. Dhe ata e fshehėn atė prej popullit dhe u paraqitėn atyre diēka tjetėr dhe gjykuan mes tyre me tė (me Hukmin e ndryshuar) pėr shkak tė ryshfetit qė morrėn prej tyre."
    (Ajo qė At-Tabaree thotė kėtu ėshtė se, ai konsideron qė ky Ajet vlen pėr tė gjithė ata qė veprojnė sikurse Jehudėt dhe nėnkupton kėtė Ajet si Kufėr Ekber pėr tė gjithė ata qė veprojnė si vepruan ata.)
    [ Tafseer Al-Tabaree, Vol. 4/ 592 ]
    Shaikh Muhammad al-Ghunaymaan ėshtė pyetur:

    " Ai qė len Hukmin e asaj qė ka shpallur All-llahu; nėse ai bėn gjykime tė pėrgjithshme me ligje tė fabrikuara, a ka bėrė Kufėr? Dhe a ka dallim nė mes kėsaj dhe atij i cili gjykon me Sheriat, mirėpo nė ndonjė ēėshtje ai kundėrshton Sheriatin pėr shkak tė epsheve apo ryshfetit, apo ndonjė arsyeje tjetėr?"
    Ai u pėrgjigj:

    " Po, ėshtė Vaxhib tė dallohet mes tyre. Ka dallim mes atij qė hedh Hukmin e All-llahut, Xhele ve A“la, dhe e zėvendėson atė me gjykime pėrmes ligjeve dhe gjykimit tė njerėzve. Ky ėshtė Kufėr, i cili nxjerrė jashtė Miletit Islam. Mirėpo, ai qė ėshtė Multezim (fetarisht i angazhuar) ndaj Dinit Islam pėveēse ai ėshtė i mosbindur dhe Dhalim duke pasuar epshet nė disa prej Ah“kam-eve dhe shkon pas pėrfitimeve tė Dunjas, duke pranuar se ai ėshtė Dhalim nė kėtė, atėherė kjo nuk ėshtė Kufėr qė njerrė prej Miletit. Dhe ai qė, Hukmin e ligjeve e bėn tė barabartė me Hukmin e Sheriatit dhe e bėn atė hallall, atėherė ky nuk ka bėrė Kufėr qė njerrė nga Mileti, edhe nėse kjo ndodhė nė njė instancė (sh.p. rast)."
    [Mujaalit Al-Mishkaat, Vol. 4/ 247]
    Shaikh Ibn Qaasim ka thėnė:

    " Sikurse ata qė udhėheqin me ligje tė Xhahilijetit (shp.p. Injorancės) dhe ligje Internacionale, apo ndryshe ai qė udhėhqeqė me diēka tjetėr pos me atė qė ka shpallur All-llahu, qoftė kjo udhėheqje me ligje apo me diēka qė ėshtė shpikur e qė nuk ėshtė nga Sheriati apo e afirmuar nė Hukm, atėherė ai ėshtė Taghut nga Tawaghitėt mė tė mėdhenjė."
    [Nga komentimi i tij nė "Usool ath-Thalaathah", f. 96 ]

    Shaikh Hammad Ibn 'Ateeq an-Najdee ka thėnė:

    " Dhe ēėshtja e katėrmbėdhjetė ėshtė marrja e Hukmit prej dikuj tjetėr, pėrveē prej Librit tė All-llahut dhe Dėrguarit tė Tij."

    Pastaj ai pėrmendi Fetvanė e Ibn Kethirit rreth Ajetit: " A janė duke kėrkuar ata Hukmin e xhahilijetit?", tė cilin kemi transmetuar mė herėt. Pastaj ai tha:

    " Dhe nė kėtė kanė rėnė popujt e Beduinėve dhe tė ngjashėm me ta, duke marrur Hukmin nga traditat e baballarėve tė tyre dhe prej asaj qė patėn aprovuar paraardhėsit e tyre nga traditat e akuzuara, tė cilat ata i etiketojnė me "Sheriat Rifaafah" dhe e vendosin para Librit tė All-llahut dhe Sunnetit tė Dėrguarit tė Tij. Andaj, ai qė vepron kėshtu, ai ėshtė Kafir dhe ėshtė Vaxhib tė luftohet ai, derisa tė kthehet nė Hukmin e All-llahut dhe tė Dėrguarit tė Tij."
    [Majmoo'at At-Tawheed, f.412

    Shaikh 'Abdullaah Ibn Humayd ka thėnė:

    " Dhe ai qė aprovon legjislacion tė pėrgjithshėm ( Tashree' Al-' Aam ) dhe e aplikon mbi popull atė qė kundėrshton Hukmin e All-llahut, atėherė ky del nga Mileti si Kafir."
    [A'hameeyaat Al-Jihaad" by 'Alee bin Nafee' Al-' Ilyaanee, f. 196]

    Shaikh Muhammad Hamad al-Faqeeh ka thėnė:

    " Dhe si kėta ose (edhe) mė tė kėqinjė janė ta qė marrin fjalėt e ligjeve tė Kufarėve, me tė cilat gjykojnė nė qėshtje tė gjakut dhe pasurisė dhe i vendosin kėto para asaj qė ata njohin dhe u ėshtė bėrė e qartė prej Librit tė All-llahut dhe Sunnetit tė Dėrguarit tė Tij. Andaj ai, pa asnjė dyshim, ėshtė Murted nėse vazhdon nė tė dhe nuk i kthehet Hukmit tė asaj qė ka shpallur All-llahu dhe ai nuk do tė ketė dobi nga asnjė emėr me tė cilin ai e etiketon veten, e as nga veprat tjera tė jashtme qė i bėnė, sikurse Namati apo Agjėrimi, apo diēka tjetėr!"
    [Nga hamishi i "Fat'h Al-Majeed", f. 40

    'Abdul-Lateef Ibn 'Abdur-Rahmaan (nip i Muhammad Ibn 'Abdul-Wahhabit): Kur u pyet rreth gjykimit tė Beduinėve me traditat e baballarėve dhe gjyshėrve tė tyre:

    " A mund t“i etiketojmė me Kufėr, pasi qė atyre u ėshtė bėrė e qartė (se kjo nuk ėshtė e lejuar, ndėrsa ata vazhdojnė)?"
    Ai u pėrgjigj:

    " Kush gjykon me diēka tjetėr, pos me Librin e All-llahut dhe Sunnetin e Dėrguarit tė Tij, pasi qė atij i ėshtė bėrė e qartė (se kjo nuk ėshtė e lejuar), atėherė ai ėshtė Kafir. Ai, Te“ala ka thėnė: ' Dhe kushdo qė nuk gjykon me atė qė All-llahu ka shpallur, tė tillėt janė Kafirun.' (Dhe Ai Te“ala, poashtu ka thėnė ' A kėrkojnė fe tjetėr pos Fesė sė All-llahut?' (Dhe Ai Te“ala, poashtu ka thėnė ' A i keni parė ata (hipokritėt) tė cilėt pohojnė se kanė besuar nė atė qė u ėshtė shpallur juve, dhe nė atė qė ėshtė shpallur para jush, dhe kėrkojnė gjykim (nė mosmarrėveshtjet e tyre) nga Taghutėt (gjykatės tė rrejshėm, etj.) ndėrsa ata janė urdhėruar qė t“i refuzojnė ata.' Dhe ka shumė Ajete me kėtė kuptim."
    [Dur'ur As-Saneeyah fi'Al-Ajweebah An-Najdeeyah", Vol. 8/ 231 Publikuar nga "Dar Al-Iftaa' bil'Saudeeyah" 1385 H]

    'Abdur-Rahmaan Ibn Hasan (nip i Muhammad Ibn 'Abdul-Wahhabit) ka thėnė:

    " Andaj, neve na ėshtė e qartė se Ajeti (9:31) vėrteton se, ai qė i nėnshtrohet tjetėrkujt pos All-llahut dhe Dėrguarit tė Tij, dhe nuk i merr Librin dhe Sunnetin, rreth ēėshtjeve tė bėrjes hallall atė qė All-lahu ka bėrė haram apo bėrjes haram atė qė All-llahu ka bėrė hallall, apo i nėnshtrohet dikujt nė mosnėnshtrueshmėri ndaj All-llahut dhe pason nė atė pėr tė cilėn All-llahu nuk i ka dhėnė leje, atėherė ai ka marrur atė si zot dhe si objekt adhurues dhe e ka bėrė shokė me All-llahun, dhe kjo kundėrshton Teuhidin, qė ėshtė Dini i All-llahut tė cilin e shfaqin fjalėt e Ikhlasit: ' La Ilahe il-lAllah'. (Kjo) sepse Ilah ėshtė ajo qė adhurohet, dhe All-llahu Te“ala e quajti nėnshtrimin e tyre adhurim tė tyre dhe i quajti zotra. Sikurse Ai Te“ala thotė: ' Dhe Ai nuk ju urdhėron juve qė tė merrni Melaqet dhe Pejgamberėt si zotra...' , me fjalė tjera '...si partnerė me All-llahun ne adhurim...' - ' A ju urdhėroi Ai qė tė bėni Kufėr pasi qė ju ishit Muslimanė?' Dhe kjo ėshtė Shirk, sepse ēdo gjė qė adhurohet ėshtė Zot dhe ēdo gjė, tė cilės njeriu i nėnshtrohet apo pason, sa i pėrket diēkaje tjetėr se ajo qė ka aprovuar All-llahu dhe i Dėrguari i Tij, atėherė ai merret si adhurues apo pasues i njė Zoti dhe njė gjėje qė adhurohet. Sikurse thotė Ai Te“ala nė Suren En“am: ' Dhe nėse u nėnshtroheni atyre, atėherė ju jeni Mushrikin .' Dhe ky ėshtė kuptimi i kėtij ajeti, dhe si ky ėshtė edhe kuptimi i fjalės sė Tij Te“ala: ' Dhe a kanė ata partnerė tė cilėt u kanė aprovuar atyre ligje nė Din (Fe), pėr tė cilat All-llahu nuk u ka dhėnė leje?' Dhe All-llahu e di mė sė miri."
    [Fat'h Al-Majeed, f. 110-111 Publikuar nga "Dar Al-Fikr"

    Shaikh Muhammad Shaakir Ash-Shareef nė " Kapitulli mbi qartėsimin e asaj se ai qė udhėheqė me diēka tjetėr, pos asaj qė ka shpallur All-llahu, ėshtė Kafir, me Kufėr qė nuk nxjerr nga Mileti." ka thėnė:
    " Ai nuk ka bėrė mosbesim me tre kushte:

    a) Nėse ėshtė Multezim (i angazhuar fetarisht) dhe pranon nė brendshėm dhe jashtėm ēdo Hukm apo Tashri“ (legjislacion) qė ka ardhur prej All-llahut apo tė Dėrguarit tė Tij - SalAllahu Alejhi ve Selem

    b) Nėse ai pranon dhe dėshmon se ka lėn Hukmin nga ajo qė ka shpallur All-llahu Subhanehu ve Te“ala nė atė ēėshtje apo nė atė instancė (sh.p. rast) qė ai gjykon, se ai ėshtė mėkatar dhe se Hukm i tij ėshtė i gabuar dhe se Hukmi i All-llahut ėshtė i drejtė
    c) Nėse Hukmi kundėrshtues ėshtė Hukm nė instanca specifike dhe jo nė ēėshtje tė plota tė pėrgjithsme dhe ky kusht i tretė ėshtė ai, tė cilit shumė njerėz bashkėkohor nuk e kanė kuptuar dhe nuk i ka kushtuar vėmendje."

    [In'Allaah Huu'al-Haakim, f. 88-91 publikuar nga "Daar Al-Waton", 1

    Shaikh Saalih Ibraaheem al-Layhee rreth kuptimit tė Delil ka thėnė:

    " Andaj tė udhėhequrit me ligje tė fabrikuara, tė cilat kundėrshtojnė Sheriatin Islam, ėshtė ateizėm dhe Kufėr dhe Fesad dhe Dhulm nė mes tė robėrve, sepse siguria nuk ėshtė e vendosur dhe nuk janė siguruar tė drejtat e Sheriatit, pėrveē me veprimin e tėrėsishėm sipas Sheriatit Islam nė Akide dhe adhurim dhe udhėheqje dhe rregulla tė mirėsjelljes dhe udhėheqje tė institucioneve, sepse ' Udhėheqja me tjetėr pos me atė qė ka shpallur All-llahu' ėshtė udhėheqje me vepra tė krijuara mbi krijesa si ato. Dhe kjo ėshtė udhėheqje me ligje tė Taghutit dhe nuk ka dallim nė mes tė kushteve individuale dhe atyre tė pėrgjithsme dhe specifike; dhe kushdo qė dallon nė mes tyre nė Hukm, atėherė ai ėshtė ateist/ Zandeek (hipokrit nė mohim)/ Kafir nė All-llah Al-“Adhim"
    [As-Salsabeel , Vol. 2/ 384, qė ėshtė komentimi i tij mbi "Zaad Al-Mutaqnah ".]

  13. #13
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    05-10-2004
    Vendndodhja
    Nganjehere hyj ne (nenforumet) Boten (pa)Shpirterore te disa "fetarve"
    Postime
    715
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Ka shume musliman qe i sjellin vetem disa ajete te Kuranit dhe disa te tjera i mshefin .
    Per kete na lajmeron edhe Allahu ne librin e tij edhe pejgamberi i fundit a.s .
    Pa u permend shume ajete nga Kurani dhe shume hadithe nga Muhamedi a.s ,nuk mund te dini se a jeni ne tewhidin e plote apo a e keni mire ne shume qeshtje te jera qe kane te bejne me islamin.
    Per ti ditur keto gjera me se miri duhet qe te kete Khalif te vertet .
    Se si po shkojne punet ne vendet islamike sot eshte shume e veshtire te thuhet se i kane rrregulluar punet e tyre si ne anen shpirterore ashtu edhe ne ate materiale .
    Allahu eshte i dukshmi dhe Ai eshte i padukshmi.
    Paqe

  14. #14
    . Maska e alDI
    Anėtarėsuar
    27-08-2002
    Vendndodhja
    London
    Postime
    664
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    oooooooooooooooo kush me ka ardhur muve rapsod bej pash tirona :P

    Selam aleikum dhe mirse na erdhe back bro...po nga ke qen mer bro se sic e shef sa ike ti skam shkrujt me ne ket nen forum :P i missed u.
    Ej rapsod po te paska perkrah dhe bani_gjk edhe paska shtu ca gjera me posht shkrimit tend...cne si bere ndonje koment? apo i miraton ato?
    Po therras Enisin te me jap nje dore se vetem sja dal dot me me ty :P

    Selam bro im just joking
    .

  15. #15
    . Maska e alDI
    Anėtarėsuar
    27-08-2002
    Vendndodhja
    London
    Postime
    664
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    ah se harrova rapsod rrofsh qe erdhe se u kenaqen keta te komunitetit bektashinj ....u erdhi shehu tani do na shkaterrojn me delile hahahahahah

    o Bani_gjk kur do te shof ty te shkrush dicka edhe posht te kesh shkru filan ajet kurani ose eshte marr nga filan hadith ku transmetohet nga filani e fisteku hahahaha o cme shkrin kta mu

    o rapsod na se harrova bro....boll e perserite nje muhabet se 100 her ta kam then se ne besojm se ALLAHU eshte mbi arsh por nuk themi se ai eshte trup se eshte kufer dhe themi se ai qendron ashtu sic ai don dhe nuk pyesim si apo qysh tek.
    .

  16. #16
    i/e regjistruar Maska e Bani gjk
    Anėtarėsuar
    06-01-2005
    Postime
    552
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    aldi, me sa po shifet ne ket pak shkrim qe ke postuar, ti qenek dhelper e vjeter sepse po fliske me gjuhen e dhelpres.
    Qka te shtyri ta quash Rapsodin Sheh ? kur nuk ka te bene rapsodi me sheh dhe qe nuk i don as pakkk ( mua ma merr mendja).
    Qka te shtyri ty qe ti permend bektashit ketu ?? Ketu nuk ke tema per bektashi ! Nuk po ke ka te mbahesh dhe po don te hyn ka bektashit a ?
    Ktu po shifet qe je i dopte (nuk ke cilsi ) per nje bised te sinqert.

    Leri ata te shkret (bektashi) se asgje nuk jan tu te ber, as ty dhe as mu. Ok e kuptoj qe shumica prej tyre i bejn nje dem islamit (Allahu xh.h i udhzoft bektashit), por jo aq shumm sa i bejn disa Extremist tjer, qe nuk ndalen diten e naten tu ofendu dhe perqar muslaman dhe dijetaret islam , nepermjet librave, internetave, gazetave, ligjeratave etj etj!
    Prej ketyre te mjerve bektashi nuk po uluron bota (islame dhe globale), por nga ata extremistat qe po te pelqejin ty.

    Qka kerkon nga un Ajete! hehe jo more un nuk sjelli ajete palidhje ( vend e pa vend) dhe ti vendos gjeth kund, ku se kan vendin, sepse kam frig nga Allahut xh.h me be tevli (shpjegu) me ajete, ate e bejin vetem dijetart e paster.
    Ket ju kam len disave ktu ne forum, qe sjellin ajete qe ska te bej me tema. E sjellin nje ajet, dhe me ate ajet japin fetva pa pik frige, plus plus me nje ajet te bejin mosbesimtar pa pasur PIKEN e friges nga i madhi Allah xh.h !!! Por nejse se ket e bejn ata fillestart e islamit, se ju duket interesant mu be dijetar ( edhe un motiii isha keshtu heheh, por jo pa kulturun dhe edukat siq jan disa ktu ).
    P.sh, e di un kur duhet te sjell ajete dhe hadithe.


    Tash hyjim ne tem, Citim Bani_gjk:

    Allahu , sheh, por jo me sy.
    Allahu, ndegjon por jo me vesh.
    Allahu, eshte i plotfuqishem por nuk ka muskuj.
    Allahu, eshte i me i Dituri, por nuk ka trru.
    Allahu, i pergjigjet lutjeve tona, por jo me fjal.
    Allahu, ka folur me Musait a.s, por nuk ka folur me goj.
    Allahu, te ndihmon me qen i pasur, por nuk te leshon te holla nga qielli.


    alDi Citim: ...cne si bere ndonje koment? apo i miraton ato?
    Ke diqka kunder ksaj qe kam then ? Qe ke diqka me then ju lutem urdhero dhe shprehu! Apo ke deshir qe rapsodi te jap Fetfa hehe.


    Po e shof se ma pa durim je tu prit qe ti sjell ajetet (si argument) qe thon "Allahu qendron mbi arsh"
    Por mbasi ra fjala te arshi ateher po i sjelli un:

    7:54. Vėrtetė, Zoti juaj, All-llahu ėshtė Ai qė krijoi qiejt dhe tokėn brenda gjashtė ditėsh, pastaj qėndroi mbi Arshin

    20:5. Mėshiruesi qė qėndron mbi Arsh.

    Qka mendon a duhet ber tevli (shpjegim) i ketyre ajeteve ???
    Nese nuk duhet shpjegim sipas disave ateher pse shpjegohen kto ajeter tjera me posht ?

    5:64. Jehuditė thanė: "Dora e All-llahut ėshtė e shtrėnguar!" Qofshin tė shtangur duart e tyre dhe qofshin tė mallkuar, pse thanė atė. Jo, duart e Tij (allahut) janė tė shlira. Ai furnizon ashtu si tė dojė.

    P.sh. Ktu d.m.th Allahu xh.h po e permend doren e vet, qka mendon ti ktu, ke mundesi te me shpjegosh pak ??? ajeti tjeter

    48:10. Ata qė tė zotohen ty, nė tė vėrtetė, ata i zotohen All-llahut, se dora e All-llahut ėshtė mbi duart e tyre. E kush e thyen (zotimin), ai e thyen vetėm nė dėm tė vetin, e kush e znaton atė qė i ėshtė zotuar All-llahut, Ai do t'i japė atij shpėrblim tė madh.

    55:10. Ai edhe tokėn e bėri tė shtrirė pėr krijesat.
    91:6. Pasha tokėn dhe Atė qė e shtriu atė (e sheshoi)!

    Ka edhe shumm ajete te ngjajshme si kto.

    A duhet komentuar kto ajete ? PO. Perse kto ajet komentohet dhe ajeti mbi arrshin shumica nuk e komentojn, por e marrin bukfalisht ????

    Apo edhe keto nuk shpjegohen ?
    Apo gjith ajetet shpjegohen (komentohen), dhe ato ajete e arshit e kan kuptimin qe Allahu xh.h qendrron ne arsh ?
    Ke mundesi ktu te me trregosh pak me gjersisht ? por te lutem mos me bjer matrrijale (libra) te teperta, por shpjegoma ti me ate njohurin tende.


    P.sh - Indritit ju kisha lutur qe te ja terhek prap vrejtjen ati Kuds, sepse po e tepron dal nga dal, jo qe ndjehem i ofenduar nga aj, sepse nga nje femi nuk ofendohem, por nuk i takojn islamit ato shprehje.

    Selam (paq)
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Bani gjk : 02-04-2006 mė 22:32

  17. #17
    Vetvendosje Maska e INDRITI
    Anėtarėsuar
    14-11-2002
    Vendndodhja
    I ulur ne zemren e njeres.
    Mosha
    31
    Postime
    2,160
    Faleminderit
    0
    10 falenderime nė 6 postime
    Selam alejkum!

    Degjoni tani, nuk kam as kohe dhe as deshire te hyj ne debatet tuaja por do ju lutesha qe te perqendroheni ne diskutim e jo ne kritikat private.
    Gjukatesi i drejte eshte Allahu xh.sh dhe te gjithe ne te tjeret jemi per tu gjykuar ne baze te besimit bindjeve dhe puneve tona.
    Ndaj do te kisha deshire ti kufizonit pak, keto, Zoti ju udhezofte, Zoti ju humbte, apo gjykime personale qe nuk na takojne.
    Kam fshire nje dy poste e kam ndryshuar nje tjeter dhe do ju lutesha te mos me vini ne rolin e moderatorit, dua te jam thjeshte diskutues.
    Indriti
    Injoranca nuk zhduket me top

  18. #18
    فقيـــر إلـى الله Maska e rapsod
    Anėtarėsuar
    04-08-2002
    Vendndodhja
    Mbi libra
    Mosha
    37
    Postime
    799
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Dy fjale per ajetin

    "dhe kush nuk gjykon me cka ka zbritur Allahu, ata jane kafirat"

    ajeti vellezer nuk eshte zbritur per muslimanet por per kafiret

    Ibadeh: kulminacioni i bindjes me frike dhe devocion

    nenpunesit nuk jane kafire perderisa nuk e kalojne kete kulminacion

    ps/nuk dua te merrem me individe
    "Allahu ka ekzistuar dhe s'kish vėnd, Ai ėshtė ashtu siē ka qėnė" Hzr. Aliu r.a.

  19. #19
    فقيـــر إلـى الله Maska e rapsod
    Anėtarėsuar
    04-08-2002
    Vendndodhja
    Mbi libra
    Mosha
    37
    Postime
    799
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    persa i perket Tarikateve!

    Nes do te flasim per tarikatet qe ekzistojne sot, veshtire te gjesh ato qe u jane permbajtur mesimeve te dijetareve qe u atribuohen keto tarikate qofte edhe te haxhi veli bektashit, por kjo nuk do te thote se nuk ka ne bote vellazeri qe ecin ne hapat e ketyre Evlijave.
    Nuk mund te hidhen poshte Sejjid Ahmed Rifai, Shadhiliu, abdulkader xhejlani, nakshibendiu, vetem se keshtu na e paskerka dashur Ibn Tejmijeh dhe Muhammed ibn Abdulwehab, sidomos ky i fundit sepse edhe i ati dhe i vellai kane qene prej atyre qe i kane dashur keta personalitete!

    selam!
    "Allahu ka ekzistuar dhe s'kish vėnd, Ai ėshtė ashtu siē ka qėnė" Hzr. Aliu r.a.

  20. #20
    فقيـــر إلـى الله Maska e rapsod
    Anėtarėsuar
    04-08-2002
    Vendndodhja
    Mbi libra
    Mosha
    37
    Postime
    799
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Ka transmetuar Imami Ebu Mensur el-Bagdadij ne librin "el-Frk bejne el-Firak" qe Imam Alij ibn Ebi Talib (k. v) ka thene: "Ka qene Allahu dhe vendi s'ka qene dhe Ai eshte ashtu sic ka qene".

    Hafizi Taxhud-dijn es-Subkij ka cituar ne librin i tij "et-Tabekat" (9/36) nga dijetari Shehabud-Dijn Ibn Xhehbel se ka thene:
    "Mez'hebi el-Hashewijeh qe pretendon per "xhiheh" (ane si e majta e djathta) per Allahun, eshte mez'heb i rene dhe i prishur, tregon prishjen e tij duke iu permbajtur imagjinates derisa imamet kane thene: nese nuk do te ishin njerezit e thjeshte nuk do t'u perhapte kufri i tyre e as replika per ta"

    Ka thene imami Ebu Naser el-Kushejrij ne "et-Tedhkireh esh-Sherkijeh" :" nese nuk do te ishte mashtrimi qe i benin njerezve duke u bazuar ne format eksoterike (dhahir) dhe duke iu permbajtur perngjasimit (teshbijh), kufizimit (hadd) dhe volumit ose dimensionit (el-Ard) apo fjaleve te tyre qe "nuk ka te'vijl (interpretim) per keto gjera - duke u bazuar sic pretendojne - ne fjalen e Allahut : askush nuk e di te'vijlin pervec Allahut, keta , pasha Allahun, jane me te demshem se Cifutet dhe Kristianet dhe Mexhuset, sepse vijne ne nje menyre dhelparake duke i mashtruar njerezit e thjeshte dhe duke perhapur kufrin dhe bidatin ne besim dhe ia atribuan Allahut cilesi te formes si "gjymture", "hipje" , "zbritje", "qendrime mbi me Qenien e Tij (dhat)", dhe "kalimi apo vendosja ne ane" te gjitha ceshtje krijesash dhe te gjitha keto nuk dijne njerezit e thjeshte. perfundoi
    (cituar edhe nga Hafizi ez-Zubejdij ne "el-Ittihaf)
    "Allahu ka ekzistuar dhe s'kish vėnd, Ai ėshtė ashtu siē ka qėnė" Hzr. Aliu r.a.

Faqja 1 prej 5 123 ... FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Domosdoshmėria e tė njohurit tė teuhidit dhe shirkut.
    By referi_1 in forum Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 9
    Postimi i Fundit: 27-05-2009, 17:17
  2. Qėndrimi i dijetarėve ndaj teuhidit
    By referi_1 in forum Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 6
    Postimi i Fundit: 10-04-2009, 18:57
  3. Dua nje shpjegim per antenat wireless
    By fatua01 in forum Rrjeti kompjuterik
    Pėrgjigje: 1
    Postimi i Fundit: 18-12-2006, 12:11
  4. Shpjegim Per Nje Enderr
    By susglob in forum Pyetni psikologun
    Pėrgjigje: 5
    Postimi i Fundit: 18-11-2005, 08:17
  5. Ndo nje shpjegim??
    By Leila in forum Bukuri dhe estetikė
    Pėrgjigje: 4
    Postimi i Fundit: 06-11-2003, 06:32

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •