Close
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 19 prej 19
  1. #1
    i/e larguar Maska e forum126
    Anėtarėsuar
    05-10-2003
    Vendndodhja
    USA
    Postime
    1,198
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime

    Bosnja Dhe Serbia (Lufta)

    BOSNJA DHE BOSHNJAKET


    Boshnjakėt sikurse edhe shqiptarėt kanė prejardhje nga ilirėt e vjetėr qė si popull autoktonė kanė qenė tė pėrhapur edhe nė hapėsirėn e Bosnjės dhe Hercegovinės qysh nė shekujt VIII-V para epokės sė re. Nė shekullin e I-rė para epokės sė re depėrtimi i keltėve nga Italia veriore si dhe i kolonive greke tė vendosura nė ishujt dhe bregdetin Adriatik kanė ndikuar dukshėm nė kulturėn ilire. Pas kėtyre nė trojet ilire kanė depėrtuar romakėt e vjetėr tė cilėt kanė zhvilluar luftėra tė shumta nė Ballkan dhe kanė dominuar politikisht dhe ushtarakisht nė pesė shekujt e ardhshėm. Romakėt kanė ndikuar fuqishėm tek ilirėt nė ēdo aspekt, duke ndėrtuar shumė rrugė, kėshtjella, hapur miniera, kanė ngritur vendbanime tė reja dhe kanė pėrhapur kristianizmin. Pėrkundėr presioneve tė mėdha nga romakėt ilirėt njė kohė tė gjatė i kanė rezistuar kėtyre presioneve dhe kanė mbetur besnik besimit tė tyre pagan politeist. Shėnimet e para pėr fillet e kristianizmit tek ilirėt nė Bosnjė datojnė nė shekullin e II-tė tė epokės sė re kur pėrmendet emri i peshkopit boshnjak Andreja. Nė shekullin VII depėrtojnė avarėt dhe sllavėt me ē'rast fillon edhe periudha e sllavizmit tė gadishullit ballkanik. Nė periudhėn e ndeshjeve tė Bizantit dhe Hungarisė nė hapėsirėn e Bosnjės kemi sundimin e parė tė banit tė Bosnjės Boriqit nga viti 1154 gjer mė 1163. Nga viti 1167 -1203 kemi sundimin e banit mė tė njohur boshnjak Kulinin. Nėn sundimin e tij shteti i hershėm boshnjak mesjetar arriti kulminacionin e zhvillimit politik e ekonomik kundruall shteteve fqinje sllave. Edhe pėrkundėr pranimit tė fesė kristiane, boshnjakėt e kanė praktikuar mėsimin bogumil qė dallohej shumė nga kristianizmi. Nė Bosnjė para ardhjes sė osmanllive ka dominuar mėsimi bogumil. Djepi i sektit bogumil ka qenė Bullgaria e sotshme. Bogumilizmi ishte njė sekt i kristianizmit i cili dallohej dukshėm nga mėsimi i krishterė. Bogumilėt besonin qė Zoti ka krijuar vetėm shpirtin dhe botėn e padukshme, ndėrsa djalli ka krijuar materien dhe botėn e dukshme. Historiani i njohur anglez Thomas Arnold nė librin e tij "Historia e pėrhapjes sė islamizmit" pėr bogumilėt ka shkruar: "ne e konsiderojmė arsye mė tė fortė atė qė bogumilėt kanė anuar kah islami pėr shkak tė shumė pikave tė pėrbashkėta me besimin e tyre qė i ngjasojnė mėsimit islam. Bogumilėt kanė refuzuar adhurimin e Maries, institucionin e kryqėzimit dhe tė gjitha llojet e klerit. Kryqin si simbol i fesė, e kanė urrejtur. E kanė konsideruar idhujtari drejtimin e lutjeve, fotografive dhe statujave tė shenjtėve dhe relikeve. Kanė besuar se Krishti personalisht nuk ėshtė gozhduar por, ka qenė njė figurė iluzore ajo qė u vu nė kryq, duke u pajtuar nė kėtė aspekt pjesėrisht me Kur'anin. Gjykimi i alkoolit dhe prirja pėr jetė asketike dhe modeste bėjnė pjesė nė ato rrethana qė i kanė shėrbyer afrimit tė bogumilėve nė islam. Edhe ata luteshin pesė herė nė ditė. Shpeshherė binin nė gjunjė dhe i kanė shprehur mirėnjohje Zotit". Bosnja kulminacionin e vet tė ekzistencės shtetėrore mesjetare e pėrjetoi gjatė kohės sė sundimit tė mbretit boshnjak Tvėrtko i I-rė nė vitet 1353-1391, me ē'rast pėrjetoi edhe zgjerime tė mėdha territoriale dhe zhvillim tė pėrgjithshėm tė shtetit mesjetar boshnjak. Bosnja hyri nėn perandorinė osmane nė vitin 1463 kur sulltan Fatihu i madh depėrtoi vrullshėm me ushtrinė e tij nė Ballkan dhe hyri triumfalisht nė Jajce kryeqendrėn e atėhershme boshnjake. Me atė rast ndodhi njė fenomen i paparė gjerė atėherė nė histori, me ē'rast 36.000 familje bogumile tė Bosnjės erdhėn para Fatihut tė madh, e pėrshėndetėn, iu pėrkulėn dhe njėzėri pranuan Islamin, pėr tė cilėt Fatihu u shpreh me kėto fjalė" ky ėshtė njė popull i veēantė dhe i mire". Pėr njė kohė tė shkurtėr tė gjithė bogumilėt e Bosnjės pranuan fenė islame. Pas kėsaj nga shteti mesjetar boshnjak u krijuan dy njėsi tė reja administrative osmane, sanxhaku i Bosnjės dhe sanxhaku i Hercegovinės. Nė vitin 1492 Bosnja i ka hapur dyert dhe i ka pranuar me vullnet ēifutėt e pėrzėnė nga ndjekja famėkeqe e kryqtarėve spanjoll. Nga viti 1463 e gjer mė vitin 1878 BeH ka qenė pjesė e pandashme e Perandorisė Osmane, periudhė kohore nė tė cilin ka lulėzuar dhe ka arritur kulminacionin e vet civilizimi islam, nė tė cilėn popujt e ndryshėm me fe dhe kultura tė ndryshme kanė bashkėjetuar nė harmoni tė plotė, bile bile edhe ēifutėt e dėbuar nga kryqtarėt spanjoll kanė gjetur shtėpinė dhe atdheun e vet nė tė cilin kanė bashkėjetuar lirshėm dhe kanė aplikuar mėnyrėn e jetės dhe besimin krahas besimit islam dhe kristian qė ishin prezentė nė Bosnjė. Me vendimin e Kongresit tė Berlinit nė vitin 1878 Perandoria Austro-Hungareze fitoi mandatin tė okupojė dhe tė udhėheq Bosnjėn. Populli mysliman boshnjak tregoi rezistencė tė ashpėr nė luftė me perandorin austrohungareze e cila ka zgjatur prej 20 korrikut e gjer mė 20 tetor 1878 dhe pėrfundoi me fitoren e austrohungarezėve. Nė kuadėr tė Austrohungarisė BeH ka qėndruar deri nė vitin 1918, vit kur pas luftės sė parė botėrore dolėn humbės perandoria austrohungareze dhe osmane tė cilat ishin njė shembull "par exellence" pėr mėnyrėn e bashkėjetesės sė popujve tė ndryshėm me kultura tė ndryshme, tė cilėn gjė, sot po mundohet tė arrijė Unioni Evropian, por ėshtė larg atij niveli nė tė cilin kanė qenė perandoria osmane dhe austrohungareze. Nė vitin 1918 BeH aneksohet nė kuadėr tė Mbretėris serbokroatosllovene(SKS) e mė vonė tė ashtuaquajturė Jugosllavi gjer nė shpartallimin e saj nė vitin 1941. Pas luftės sė dytė botėrore me formimin e Jugosllavisė socialiste nė krye me mareshal Titon, Bosnja hyri nė kuadėr tė saj si njėra prej 6 republikave pėrbėrėse tė barabarta nė tė cilėn ėshtė kushtuar rėndėsi ndaj tė ashtuquajturit vėllazėrim bashkimit tė kombeve dhe kombėsive si dhe kultivimit tė idesė revolucionare socialiste. Me shkatėrrimin e Jugosllavisė socialiste nė vitin 1991 nė bazė tė rekomandimit famėkeq tė komisionit tė Badinterit i cili i rekomandoi 6 republikave pėrbėrėse tė ish federatės jugosllave tė organizojnė referendume nėn mbikėqyrjen e bashkėsisė ndėrkombėtare, por duke i mohuar kėtė tė drejtė Kosovės, ku nė mėnyrė tė lirė popujt e republikave tė atėhershme jugosllave do tė shprehin vullnetin e tyre pėr jetėn e mėtutjeshme. Kėtė rekomandim BeH e realizoi me 29 shkurt e 1 mars 1992 me ē'rast nė referendumin e mbajtur 2/3 e qytetarėve tė BeH me tė drejtė vote u pėrcaktuan pėr shtetin e pavarur dhe sovran tė BeH, pėrvec sėrbėve tė cilėt e bojkotuan dhe e kundėrshtuan kėtė. Me 6 prill 1992 bashkėsia ndėrkombėtare e pranoi BeH si shtet i pavarur dhe sovran. Po nė tė njėjtėn ditė serbėt e Bosnjės me ndihmėn e armatės ish-jugosllave dhe drejtpėrdrejt tė cytur nga Serbia dhe Mali i Zi kanė kryer agresion mbi BeH. Vendimi i shumicės sė qytetarėve tė BeH ka qenė vullneti politik konform ēastit tė dhėnė historik dhe i bazuar nė kontinuitetin shtetformues tė BeH gjatė historisė sė saj tė bujshme. Kėshilli i sigurimit i kombeve tė bashkuara nė vend qė tė mbrojė anėtarin e ri tė sapo pranuar, nė mėnyrė tė njėanshme toleroi agresionin serbomadh e mė vonė edhe hegjemoninė kroate, duke i bėrėl BeH njė embargo totale nė pajisje pėr armatim pėr vetėmbrojtje. Gjenocidi i kryer nė Bosnje ka qėnė i paparė nė Evropė qė pas luftės sė dytė botėrore. Ai kulminoi me masakrėn e Srebrenicės me ē'rast pėr tre ditė nė mėnyrė mė mizore u ekzekutuan, u vranė e u prenė, mbi 10.000 boshnjakė, qė nga mosha 14 e gjer nė moshėn 84 vjecare. Ky agresion ndodhte edhe pse Srebrenica ishte zonė e mbrojtur e shpallur nga Kombet e Bashkuara, tė cilat nė ēastin e fundit e tradhėtuan dhe dorėzuan Srebrenicėn nė duar tė kriminelit gjakatar serb Ratko Mlladiq. Por populli boshnjak nė saj tė heroizmit dhe guximit tė paparė, pėrkundėr humbjeve tė mėdha njerėzore, materiale e ekonomike, arriti tė triumfojė duke i falėnderuar strategut vizionar dhe udhėheqėsit tė famshėm Alia Izetbegoviq dhe Partisė sė Aksionit Demokratik si avangardė udhėheqėse politike boshnjake dhe armatės trime tė BeH e cila nė pėrfundim tė luftės arriti nė njė numėr mbi 200.000 luftėtarė. Kriminelėt serb nga Bosnja tė ndihmuar nga vėllezėrit e tyre nga Serbia e Mali i Zi kryen gjenocid mbi popullin boshnjak duke vrarė 200.000 vetė, plagosur 250.000, dhunuar mbi 50.000 femra boshnjake, shpėrngulur mbi 1 milion boshnjakė, vrarė 17.000 fėmijė dhe plagosur mbi 40.000 fėmijė. Ky ishte ēmimi i lartė i lirisė pėr njė popull tė vogėl dymilionėsh. Lufta mbaroi me marrėveshjen e Dejtonit tė cilin e imponoi bashkėsia ndėrkombėtare, sipas njė plani me shumė kompromise dhe fakte jo reale, duke marrė pėr bazė jo gjendjen faktike para luftės nė BeH, por duke u bazuar nė gjendjen ekzistuese tė luftės dhe spastrimit etnik tė kryer ndaj popullit boshnjak. Sipas marrėveshjes sė Dejtonit humbėsit mė tė mėdhenj ishin pikėrisht boshnjakėt si pėr nga kompaktėsia territoriale, pėrbėrja gjeografike si dhe struktura organizative politike e BeH. Historia do tė gjykojė se sa ishte i drejtė ky plan dhe sa do tė jetė i aplikueshėm dhe afatgjatė nė hapėsirėn e tanishme boshnjake. Nė pėrmbyllje tė kėtij shkrimi do tė kisha konkluduar se populli boshnjak mysliman ėshtė popull autokton i Bosnjės me prejardhje ilire dhe me pėrkatėsi fetare bogumile, tė cilėt me vetėdėshirė dhe vullnet pranuan fenė Islame me ardhjen e osmanėve nė Ballkan, me ē'rast ata arritėn tė ruajnė identitetin kombėtar boshnjak nga pretendimet shekullore asimiluese nga njėra anė tė klikės serboortodokse dhe nga ana tjetėr nga klika kroatokatolike. Boshnjakėt e duan atdheun e tyre Bosnjėn e Hercegovinėn, identitetin boshnjak si dhe fenė e tyre islame pėr tė cilat kanė luftuar dhe kanė derdhur gjak gjatė tė gjithė historisė sė kaluar. Falė heroizmit dhe vetėmohimit ata kanė arritur tė ruajnė edhe identitetin e tyre boshnjak si dhe identitetin fetar islam.

    Kush e beri luften ne bosnje

    http://rs-icty.org/galerija/video/Iz...vic-smotra.mpg
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga forum126 : 22-03-2006 mė 13:52

  2. #2
    .... ...
    Anėtarėsuar
    30-01-2005
    Postime
    4,049
    Faleminderit
    0
    9 falenderime nė 9 postime
    Hmmmm, "Boshnjaket" na qenkan Ilire dhe jane aty (sipas postimit te forumi126) qe ne shek. 8 para eres se re!!! Meqe ke permendur Boshnjaket, permend dhe Kroatet se dhe ata e kane kete teori (e te qenit Ilire) te nacionalizuar me kohe.
    Ka mundesi forumi126 te na thuash burimin e ketyre "fakteve" (fabulave) historike?

  3. #3
    Zoti ėshtė Dashuri! Maska e NoName
    Anėtarėsuar
    01-03-2006
    Vendndodhja
    In Your Mind!
    Mosha
    39
    Postime
    2,289
    Faleminderit
    0
    5 falenderime nė 5 postime
    Citim Postuar mė parė nga Lioness
    Hmmmm, "Boshnjaket" na qenkan Ilire dhe jane aty (sipas postimit te forumi126) qe ne shek. 8 para eres se re!!! Meqe ke permendur Boshnjaket, permend dhe Kroatet se dhe ata e kane kete teori (e te qenit Ilire) te nacionalizuar me kohe.
    Ka mundesi forumi126 te na thuash burimin e ketyre "fakteve" (fabulave) historike?
    Lioness,

    keta persona pa fije turpi dhe per pak leke shesin edhe motren e tyre,
    e lere me qe nuk e kane problem humbjen e identitetit e tyre nga turk, arab ne fund sllavo-boshnjak.


    flmd Zotit, qe keto specie (pseudo-shqiptar) jane ne zhdukje e siper.


    i zhgenjyer ne max!
    NoName

  4. #4
    I come back
    Anėtarėsuar
    01-10-2005
    Postime
    345
    Faleminderit
    0
    2 falenderime nė 2 postime
    Eshte e imagjinushme qe Boshnjaket, Kroatet apo Malazeset te jene ilire te perzier me sllave. Kete e tregon edhe gjuha sllave e tyre apo diferenca fetare. Megjithate si mund ta quajne veten ata ilir kur nuk flasin shqip.

  5. #5
    i/e larguar Maska e forum126
    Anėtarėsuar
    05-10-2003
    Vendndodhja
    USA
    Postime
    1,198
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Citim Postuar mė parė nga Lioness
    Hmmmm, "Boshnjaket" na qenkan Ilire dhe jane aty (sipas postimit te forumi126) qe ne shek. 8 para eres se re!!! Meqe ke permendur Boshnjaket, permend dhe Kroatet se dhe ata e kane kete teori (e te qenit Ilire) te nacionalizuar me kohe.
    Ka mundesi forumi126 te na thuash burimin e ketyre "fakteve" (fabulave) historike?
    Pse ste mbushet mendja ty?

    Shikoje

    http://www.forumishqiptar.com/showthread.php?t=56251

  6. #6
    Warranted Maska e Qerim
    Anėtarėsuar
    06-12-2003
    Vendndodhja
    Home
    Postime
    1,641
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    Duhet te zhvillohemi ekonomikisht.Po te kishim nje vend te pasur te nivelit perendimor do ta shikonit ju se gjysma e Ballkanit dhe gjetke do te dinin shqiptar.

  7. #7
    i/e larguar Maska e GL_Branch
    Anėtarėsuar
    02-11-2003
    Vendndodhja
    Arbany
    Postime
    1,600
    Faleminderit
    0
    5 falenderime nė 5 postime
    Forum126 cfare ka ajo piramide lidhje me Boshnjaket? asgje ska megjithese ende nuk u zbulua asgje konkrete...thjeshte jane ardhacak boshnjaket sikur serbet e kroatet (qe jane i njejti popull)...!

    Njoh shume boshnjak qe krenohen qe jane sllav e as qe diskutojne per prejardhjen ilire sepse e dijne qe shqiptaret jane ilire...dhe ne me ta asgje skemi perbashket perveq fejes.!

  8. #8
    i/e larguar
    Anėtarėsuar
    30-05-2004
    Vendndodhja
    Ministria e Mbrojtjes Se Republikes Demokratike te Shqiperise
    Postime
    1,499
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Citim Postuar mė parė nga GL_Branch
    Njoh shume boshnjak qe krenohen qe jane sllav e as qe diskutojne per prejardhjen ilire sepse e dijne qe shqiptaret jane ilire...dhe ne me ta asgje skemi perbashket perveq fejes.!
    dale dale ku vete ti?
    Bosnia and Herzegovina
    Ethnic groups: Serb 37.1%, Bosniak 48%, Croat 14.3%, other 0.6%

    me cilin boshnjak ke llafosur ti se tere keta persiper i thone vetes boshnjak.

    ne fakt ajo qe sheshon muhabetin eshte feja.
    Religionsuslim 40%, Orthodox 31%, Roman Catholic 15%, other 14%

    e shikon ti se boshnjaket mund te jene ilirike, perfundim gjysmak por eshte hapi i pare. ti ske bere as gjysmen e hapit te kundershtosh se boshnjaket nuk jane ilirike.

  9. #9
    i/e larguar Maska e GL_Branch
    Anėtarėsuar
    02-11-2003
    Vendndodhja
    Arbany
    Postime
    1,600
    Faleminderit
    0
    5 falenderime nė 5 postime
    hahahahhahaha

    Une tek forumi i boshnjakve thash qe mburen!

    Me trego ti ku bazohesh se jane boshnjaket ilirike?.....une skam cfare te kundershtoj se ska fakte konkrete!

    Kam nje pyetje per ty...boshnjaket duhet te jene me afer me serbet (ose sllavet) apo me iliret? dhe pse qenkan ilir boshnjaket jo serb ose sllav! kur dihet gjuha-kultura-zakonet e shume gjera i kane perbashket me serbet/kroatet?

    nese bazohesh ne fe atehere po i bie qe edhe turqit qenkan ilire besa edhe palestinezet pse jo edhe nigerianet (edhe pse jane race e kundert)
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga GL_Branch : 24-03-2006 mė 09:03

  10. #10
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    06-09-2004
    Postime
    253
    Faleminderit
    1
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Te pakten shkarkova disa video te reja, se pjesa tjeter e shkrimeve me le indiferent.

    Per viktimat e luftes ne Bosnje (pa kroacine, _http://en.wikipedia.org/wiki/War_in_Bosnia). Them se ICTY eshte i besueshem dhe i paanshem.

    Research done by the International Criminal Tribunal in 2004 determined a more precise number of 102,000 deaths and estimated the following breakdown: 55,261 were civilians and 47,360 were soldiers. Of the civilians, 1,973 were Bosnian Serbs while 30,514 were Bosnian Muslims and 1,973 Bosnian Croats. Of the soldiers, 21,399 were Bosnian Serbs, 2,619 were Bosnian Croats, and 30,173 were Bosnian Muslims.
    The most recent figures come from the Research and Documentation Center in Sarajevo, which was working closely with the aforementioned ICTY. The table to the right demonstrates their numbers as they were released in December 2005 with about 95% of the research complete.


    Ne vende te tjera thuhej pak ndryshe:

    "The researchers estimate the number of killed civilian Muslims and Croats to be around 38,000, while the number of killed civilian Serbs was about 16,700. Among military personnel, the researchers think close to 28,000 people were killed in the government army, mostly Bosnian Muslims. On the Serb side, 14,000 soldiers were killed, while a bit over 6,000 Bosnian Croat soldiers lost their lives because of actions of war."
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga fotjon : 24-03-2006 mė 10:50
    ....

  11. #11
    I shkreti Mahmut Jihadi Maska e LONDON-TIRONC
    Anėtarėsuar
    08-12-2002
    Postime
    279
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Citim Postuar mė parė nga qafezezi
    Megjithate si mund ta quajne veten ata ilir kur nuk flasin shqip.



    ps : te me falni per nderhyrjen.isha nis per anej nga 'shkenca' me lexu davius-in se mos ka noi gjo t're anej nga Dulce-ja.
    Kur ne niseshim per marrshim,zuzkat qanit me ngasherim.
    Ne Jarovesh ne po vemi,kush nuk beson borxh nuk ja kemi.

  12. #12
    i/e larguar
    Anėtarėsuar
    30-05-2004
    Vendndodhja
    Ministria e Mbrojtjes Se Republikes Demokratike te Shqiperise
    Postime
    1,499
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    askund nuk kam pare se boshnjaket te jene sllave.

    boshnjaket jane popuj nga fiset ilirike te sllavizuar sikunder kroatet. me boshnjaket dhe me kroatet jo vetem bashkon shqiptaret nje gjak por dhe te njejtat fe, katolicizmin dhe islamin.


    akoma nuk eshte kundershtuar shkencerisht pse boshnjaket nuk jane sllave pervec llafeve euforike.

  13. #13
    i/e larguar Maska e GL_Branch
    Anėtarėsuar
    02-11-2003
    Vendndodhja
    Arbany
    Postime
    1,600
    Faleminderit
    0
    5 falenderime nė 5 postime
    alket mos u be qesharak

    pse po ja fut kot.....kush tha ty qe nuk eshte kundershtuar...futu google.com shikoje historine e Bosnjes dhe prejardhjen nga historianet vendor dhe te huaj...kjo eshte qesharake shume...

    pse nuk jane edhe serbet Ilir? pse?, pse maqedonasit sjane maqedonasit antik?, edhe sllovenet pse s`jane Ilir?, Bulgaret pse s`jane Thracian, Malazezet pse sjane Ilir?.

    Sepse keta gjithe specie jane sllave te perziera me afgano-taleban-siberian te azise konkretisht keta jane me prejardhje nga azia....pike.

    Jeni tu shku drejtimin e anti-shqiptarizmit.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga GL_Branch : 27-03-2006 mė 04:31

  14. #14
    i/e regjistruar Maska e derjansi
    Anėtarėsuar
    14-04-2005
    Postime
    6,825
    Faleminderit
    12
    113 falenderime nė 89 postime
    Citim Postuar mė parė nga GL_Branch
    alket mos u be qesharak

    pse po ja fut kot.....kush tha ty qe nuk eshte kundershtuar...futu google.com shikoje historine e Bosnjes dhe prejardhjen nga historianet vendor dhe te huaj...kjo eshte qesharake shume...

    pse nuk jane edhe serbet Ilir? pse?, pse maqedonasit sjane maqedonasit antik?, edhe sllovenet pse s`jane Ilir?, Bulgaret pse s`jane Thracian, Malazezet pse sjane Ilir?.

    Sepse keta gjithe specie jane sllave te perziera me afgano-taleban-siberian te azise konkretisht keta jane me prejardhje nga azia....pike.

    Jeni tu shku drejtimin e anti-shqiptarizmit.
    Pajtohem 100%, Nuk kam ca te shtoj ma teper

  15. #15
    i/e larguar Maska e forum126
    Anėtarėsuar
    05-10-2003
    Vendndodhja
    USA
    Postime
    1,198
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Komisioni i tė vėrtetės pėrēanė Bosnjėn


    Ekspertėt vejnė nė dyshim ligjin mbi mbarėvajtjen e procesit, derisa viktimat ankohen se nuk janė konsultuar.

    Nerma Jelacic dhe Nidzara Ahmetasevic / BIRN

    Njė iniciativė pėr tė themeluar komisionin e tė vėrtetės pėr Bosnjėn dhe Hercegovinėn ėshtė duke provokuar njė debat tė rreptė nė vend, duke pėrēarė shoqėrinė civile, partitė politike, bashkėsinė ndėrkombėtare dhe njerėzit e zakontė.
    Kjo ide ėshtė pritur me reagime tė ndryshme dhe ardhmėria e saj ėshtė nė pikėpyetje. Dyshimet janė ngritur rreth punės qė vetėm ėshtė kryer nė terren lidhur me komisionin.
    Ekspertėt e kontaktuar nga Ballkan Insajt kanė ngritur disa pyetje dhe kanė kritikuar ligjin nė pėrgatitje lidhur me mandatin e komisionit dhe qėllimet e tij, dhe Ballkan Insajt ka fituar qasje ekskluzive pėr tė lexuar kėtė draft.
    Disa nga ata thonė se ligjit i mungon saktėsia dhe ka qasje tė gabuar ndaj zbulimit tė sė vėrtetės mbi ngjarjet e tmerrshme qė ndodhėn nė Bosnjė nga viti 1992 deri 1995.

    E treta e vėrteta
    Kjo ėshtė hera e tretė qė njė komision i tė vėrtetės ėshtė propozuar si mjetė pėr t’u marrė me krimet e kryera gjatė luftės nė Bosnje.
    Nė vitin 1997, Instituti pėr Paqe i ShBA-ve, USIP, pati konsultime me pėrfaqėsuesit e Bosnjės rreth draftit tė statutit tė njė komisioni tė tillė.
    Raporti i USIP tah se organizata ka konsultuar, ndėr tė tjerė, ish presidentin e Bosnjės, Alija Izetbegoviqin, Momcilo Krajshnik, Dragan Kalinic dhe Biljana Plavsic nga Republika Srpska, dhe politikanin Ejup Ganic.
    Personalitetet e larta nga bashkėsia religjioze gjithashtu si duket janė konsultuar, pėrfshirė patriarkun ortodoks serb Pavle, myftiun e Mostarit, Seid Smajkic, Kardinalin Vinko Puljic dhe Jakob Finci, presidentin e bashkėsisė sė ēifutėve nė Sarajeve.
    Nė atė kohė, Tribunali Penal Ndėrkombėtar pėr ish Jugosllavinė, TPNJ, nė Hagė kundėrshtojė idenė nė baza se gjykata vetėm ishte duke vendosur tė vėrtetėn historike rreth luftės.
    Pėr mė shumė, deri nė vitin 2001 dy nga politikanėt serbė tė Bosnjės qė u konsultuan nė vitin 1997, Plavsic dhe Krajisnik, ishin arrestuar nga TPNJ, tė akuzuar pėr krime lufte.
    Atė maj, megjithatė, njė konferencė e organizuar nė Sarajeve edhe njėherė deklaroi se ka ardhur koha pėr njė komision tė sė vėrtetės dhe pėr krijimin e njė ligji qė do ta themelonte komisionin. Kėtė herė qeveria e Bosnjės, bashkėsia ndėrkombėtare dhe TPNJ mbėshtetėn iniciativėn. Megjithatė, asgjė konkrete nuk doli. Mė nė fund, pesė vite mė vonė nė nėntor 2005, njė grup punues pėr komision tė sė vėrtetės u formua.
    Kėtė herė grupi ishte i pėrbėrė nga pėrfaqėsuesit e tetė partive kryesore politike.
    Kėta ishin Besima Boric nga Partia Socialdemokrate, SDP; Alma Colo, nga Partia pėr Veprim Demokratik, SDA; Vinko Radovanovic nga Partia pėr Progres Demokratik, PDP; Momcilo Novakovic nga Partia Demokratike Serbe, SDS; Remzija Kadric nga Partia pėr Bosnje dhe Hercegovinė; Nebojsa Radmanovic nga Aleanca e Socialdemokratėve tė Pavarur SNSD; Lidija Bradara NGA Unioni Demokratik Kroatė, HDZ; dhe Mile Mutic nga Partia Socialiste e Republika Srpskės, SPRS.
    I udhėhequr nga njė OJQ, e quajtur Projekti i Dejtonit, grupi kishte pėr detyrė tė pėrpilojė njė ligj mbi krijimin e komisionit tė sė vėrtetės, mandatit dhe pėrbėrjes sė tij.
    Dy ekspertė ndėrkombėtarė morėn pjesė si kėshillues: Neil Kritz, hulumtues i lartė i USIP mbi ligjin ndėrkombėtar, dhe Gordon Bacon nga Programi Zhvillimor i Kombeve tė Bashkuara, UNDP, i cili merrte pjesė si i pavarur e jo si pėrfaqėsues i KB-sė.
    Anėtari i tetė i grupit, Mutic nga SPRS, u largua pasi viktimat e spastrimit etnik nė Prijedor protestuan angazhimin e tij, duke theksuar aktivitetet e tij nė luftė si redaktor i Kozarski Vijesnik, gazetė nė Prijedor.
    Tribunali i Hakės ka pohuar se gazeta ka vepruar si platformė e propagandės nacionaliste tė serbėve, derisa raportet dhe dokumentet e Human Rights Ėatch mbi gjykimet e TPNJ lidhur me Prijedorin treguan se Mutic ishte gjithashtu anėtarė i Komitetit tė Krizės, i cili ishte pėrgjegjės pėr njė pjesė tė madhe tė spastrimit etnik nė rajon.
    Pasi Mutic u tėrhoq nga grupi punues, SPRS ka propozuar kandidatin e ri emri i tė cilit ende nuk ėshtė zbuluar.

    Pikėpyetjet rreth ligjit
    Ligji nė pėrpilim, njė kopje tė sė cilit Ballkan Insajt posedon, definon gjerėsisht mandatin e komisionit. Komisioni do tė “shqyrtojė me objektivitet armiqėsitė... nė Bosnje dhe Hercegovinė dhe ish Jugosllavi nga viti 1990 deri 1996”.
    Ėshtė propozuar qė komisioni tė shqyrtojė kėto shkelje gjatė luftės nė pesė kategori.
    Kategoria e parė ka tė bėjė me vendosjen e numrit dhe identitetit tė viktimave, pėrfshirė personat e zhdukur, dhe pėrsonat qė u torturuan, dhunuan dhe dėbuan. Kjo pėrfshinė numrat dhe identitetin e personelit ushtarak tė cilėt kanė vdekur, janė plagosur apo zhdukur, varrezat masive dhe shkatėrrimin e monumenteve kulturore dhe religjioze dhe pronės private.
    Detyra e dytė ėshtė analiza e zhvillimeve qė krijuan “mosbesim dhe keqkuptim etnik”.
    E treta ėshtė vendosja e “rolit dhe pėrgjegjėsisė sė individėve, organizatave, institucioneve tė cilėt me veprimet apo mosveprimet e tyre, ndihmuan apo parandaluan, shkeljen e drejtave tė njeriut”.
    Qėllimi i katėrt ėshtė vendosja e “rolit tė aktorėve relevant jashtė Bosnjės dhe Hercegovinės tė cilėt me veprimet apo mosveprimet e tyre ndihmuan dhunėn”.
    E pesta shėnon njė zhvillim tė ri ndėrkombėtarisht pėr komisionet e tė vėrtetės. Kjo detyrė kėrkon tė zbulojė “ekzistencėn dhe veprimet e individėve tė cilėt refuzuan tė marrin pjesė nė pėrndjekje dhe tortura [dhe] tė cilėt tentuan tė mbrojnė fqinjėt e tyre”.
    Pas ekzaminimit tė kėtyre shkeljeve, komisioni do tė “bėjė tė mundur qė publiku... tė njoftohet me ngjarjet dhe dhunėn e kryer.”
    Komisioni atėherė gjithashtu “do tė rekomandojė masat e nevojshme pėr tė zgjidhur dhunėn e kryer dhe parandalimin e pėrsėritjes sė tyre nė tė ardhmen.”
    Nė fund, drafti thotė komisioni do tė pėrfundojė punėn e tij dhe do t’i dorėzojė parlamentit raportin final brenda dy viteve.
    Sa i pėrket ēėshtjes sė anėtarėsisė, drafti propozon qė komisioni tė pėrbėhet nga shtatė qytetar tė Bosnjės dhe Hercegovinės tė cilėt nuk ishin pėrzier ushtarakisht apo politikisht nė luftė dhe tė cilėt “reflektojnė pėrbėrjen kombėtare, gjeografike dhe gjinore nė vend.”
    Komisioni do tė ndihmohet nga Kėshilli i Kėshilltarėve ndėrkombėtar. Ende nuk ėshtė vendosur se kush do tė emėrojė anėtarėt e Kėshillit por Komiteti Emėrues nė krye tė kėsaj detyre, sipas draftit, do tė pėrbėhet nga 15 anėtarė: tre tė nominuar nga liderėt e Dhomės sė Pėrfaqėsuesve dhe Dhomės sė Popullit tė Bosnjės dhe Hercegovinės dhe katėr tė nominuar nga “organizatat ndėrkombėtare, tė cilat ende nuk janė identifikuar”. Tetė tė tjerėt do tė jenė pėrfaqėsues tė publikut dhe shoqėrisė civile.
    Grupi punues ende nuk ka vendosur pėr procedurėn e kėtyre zgjedhjeve. Anėtarėt e komisionit dhe presidentėt do tė emėrohen nga parlamenti nė bazė tė rekomandimeve nga Komiteti Nominues.
    Disa ekspertė tė kontaktuar nga Ballkan Insajt kanė shprehur brengėn se mandati i gjerė dhe i pėrgjithshėm i komisionit do tė shkaktojė probleme tė mėdha, duke shtyrė atė tė humbė shumė kohė nė qartėsim tė brendshėm apo beteja politike.
    Mithat Izmirlija, gjyqtar boshnjak dhe ekspert i komisioneve paqėsore, thotė se pajtimi duhet tė arrihet paraprakisht mbi pyetjen se si do tė funksionojė dhe ēka do tė arrijė ky komision.
    “Para formimit, parimet, qėllimet dhe vlerat qė komisioni dėshiron tė arrijė nė Bosnje duhet tė definohen saktėsisht,” ai tha.
    Njė problem tjetėr i ngritur nga ekspertėt qė Ballkan Insajt i konsultoi ėshtė se mandati i komisionit shpesh duket se kopjon punėn e organizatave tjera.
    Doune Porter, nga Komisioni Ndėrkombėtar pėr Personat e Zhdukur, ICMP, tha, “Vetėm ekzistojnė disa mekanizma qė do tė ndihmojnė nė zbulimin e tė vėrtetės.”
    Pėr shembull, qėllimi i parė i komisionit, mbulon punėt dhe mandatin e Qendrės pėr Hulumtim dhe Dokumentim, RDC, e cila vetėm ekziston. Organizata gjithashtu synon tė krijojė njė regjistėr tė plotė tė numrit tė njerėzve tė cilėt u vranė apo u zhdukėn gjatė luftės, dhe fakte tė tjera mbi vuajtjet e tyre dhe kryesit e krimeve ndaj tyre.
    RDC thotė se kėto informata do tė jenė tė hapura si pėr publikun ashtu edhe pėr prokurorėt. Qėllimi pėrfundimtar ėshtė tė vendosen emrat e viktimave nė njė databazė, sė bashku me datėn dhe vendin e tyre tė lindjes, profesionin, etnicitetin, kohėn e vdekjes dhe mėnyrėn e vrasjes sė tyre.
    RDC ende nuk ka pėrfunduar punėn e saj por databaza e saj vetėm pėrmban mė shumė se 97,000 emra, dhe numri i pėrgjithshėm pritet tė jetė rreth 110,000.
    Porter, nga ICMP, theksoi se Instituti i Bosnjės pėr Personat e Zhdukur ėshtė vetėm duke vendosur tė vėrtetėn pėr numrin e personave tė zhdukur dhe identitetin e tyre.
    Ish komisionet e entiteteve pėr persona tė zhdukur gjithashtu kanė pasur pėr detyrė gjetjen e varrezave masive dhe, me ndihmėn e ICMP, identifikimin e viktimave. Disa ekspertė gjithashtu kanė vėnė nė dyshim sistemin e propozuar pėr nominimin e anėtarėve nė komision.
    “Ende ekziston mundėsia qė komisioni tė pėrbėhet nga parlamentarėt apo zyrtarėt e tjerė tė cilėt kanė pasur rol aktiv gjatė luftės apo ishin zyrtarė nė qytetet ku krimet janė kryer.” Tha Izmirlija.
    “I tėrė projekti mund tė dėshtojė nėse pėrfshihen njerėz kredibiliteti moral i tė cilėve ėshtė i dyshimtė,” ai shtoi.
    Sė treti, grupet e viktimave kanė ngritur dyshimet e tyre rreth zbatueshmėrisė sė kohėzgjatjes dy vjeēare, duke druajtur se nuk do tė jetė e mundur tė vendoset e vėrteta brenda kėsaj periudhe. Disa burime tė afėrta me grupin punues kanė thėnė se komisioni planifikon tė dėgjojė vetėm prej 5000 deri 7000 dėshmi nga individėt, nė mėnyrė qė tė pėrfundojė punėt brenda kohės sė caktuar.
    Gjithashtu ka pasur polemika rreth propozimit qė komisioni mund “pa paralajmėrim tė vizitojė ēdo institucion apo vend.” Ekspertėt kanė thėnė se kjo shkel Konventėn Ndėrkombėtare pėr Drejta tė Njeriut, e cila stipulon tė drejtėn pėr intimitet tė ēdo individi.
    Ndoshta aspekti mė kontroversal i kėtij ligji nė pėrpilim, ėshtė artikulli numėr pesė, i cili rregullon “bashkėpunimin [e komisionit] me institucione gjyqėsore”. Ky artikull stipulon se “raporti pėrfundimtarė nuk do tė identifikojė individėt tė cilėt kryen kėto krime.”
    Identifikimi i kryesve tė krimeve shpesh konsiderohet si njė ndėr instrumentet mė tė fuqishme nė duart e komisionit tė sė vėrtetės. Kjo lejon zbulim tė plotė dhe izolon pėrgjegjėsinė e individėve tė cilėt kryen krimet, duke ulur mundėsinė qė i tėrė kombi apo grupi tė fajėsohet pėr atė krim.
    Komisionet e tė sė vėrtetės nė Argjentinė, El Salvador dhe Afrikėn Jugore kanė gėzuar tė drejtėn tė publikojnė emrat e kryesve tė krimeve. Nė raportin pėrfundimtar, komisioni i El Salvadorit theksoi se ka rezistuar presionet tė mos fsheh emrat. “Mos emėrimi i individėve do tė pėrforconte mosndėshkimin qė Komisioni ka pėr qėllim ta ndalojė.”
    Megjithatė, ky seksion i ligjit nė pėrpilim i Bosnjės thekson se “deklaratat e ofruara pėr komisionin nga individėt nuk do t’i jepen TPNJ-sė apo gjykatave tė shtetit, entitetit, kantoneve apo atyre rajonale nė territorin e Bosnjės dhe Hercegovinės pa pajtimin e individėve tė implikuar.”
    Ekspertėt e ligjit penal ndėrkombėtar dhe vendeve tė pas luftės i thanė Ballkan Insajt se kjo dobėson tėrė qėllimin e komisionit tė sė vėrtetės.
    Si shtojcė e kėsaj pjese tė ligjit, grupi punues hapi mundėsinė qė komisioni tė dėrgojė tek gjykatat vetėm “informatat qė ofrojnė fakte ēliruese pėr personat e pėrndjekur.”
    Njė anėtar i bashkėsisė ndėrkombėtare nė Bosnjė komentoi se kjo mund tė thotė qė “komisioni do t’i ofrojė faktet pėr ekipet mbrojtėse por jo pėr prokurorėt.” Ai shtoi, “Kjo ėshtė qesharake.”

    Kush e themeloi komisionin?
    Pas polemikave rreth Mile Mutic, grupet e viktimave dhe organizatat tjera kėrkuan tė njoftohen se iniciativa e kujt ishte krijimi i grupit punues. Derisa disa media pohuan se USIP ishte nxitėsi kryesor, tė tjerėt thanė se iniciativa erdhi nga qeveria e Bosnjės.
    Ballkan Insajt gjithashtu ka marrė pėrgjigje tė ndryshme.
    Versionet e ofruara nga grupi punues theksojnė se parlamenti i Bosnjės inicioi krijimin e grupit dhe kėrkojė nga partitė tė emėrojnė pėrfaqėsuesit e tyre.
    “Ishte iniciative vendore e udhėheqėsisė sė parlamentit,” tha Besima Boric, anėtare e SDP. “Ata i dėrguan tė gjitha partive politike njė letėr duke cekur se puna do tė fillojė nė pėrpilimin e ligjit mbi komisionin e tė vėrtetės dhe kėrkuan nga ata qė tė dėrgojnė pėrfaqėsuesit e tyre,” ajo shtoi.
    Boric i tha Ballkan Insajt se grupi ishte formuar nėntorin e kaluar dhe ishte mbledhur dy herė nė muaj. “Gordon Bacon dhe Neil Kritz morrėn pjesė nė mbledhje si kėshilltarė,” ajo shtoi. “Udhėheqėsia e parlamentit sigurisht i ka thirrur ata.”
    Por njė anėtare tjetėr e grupit, Remzija Kadric, nga SBdheH, ofroi njė version tjetėr tė ngjarjeve. “Kjo nuk ėshtė iniciativė vendore,” ajo tha pėr Ballkan Insajt. “Kjo ėshtė nxitur nga organizatat ndėrkombėtare, por tetė partitė politike e kanė pranuar.”
    Disa pėrfaqėsues tė shoqėrisė civile dhe tė mediave thanė se Projekti Dejton ishte grupi i cili kishte iniciuar kėtė. Por Maja Marjanovic, zyrtare e projektit nė Projektin Dejton, i tha Ballkan Insajt se OJQ-ja kishte vepruar “vetėm si sekretariat i cili mbėshtet dialogun. Ne ofrojmė ndihmė logjistike pėr punėn rreth pėrpilimit tė ligjit mbi komisionin e tė vėrtetės.”
    Projekti i Dejtonit u themelua para njė viti me ndihmėn e USIP ”pėr tė ofruar njė zė pėr shoqėrinė civile... dhe pėr tė ndihmuar nė krijimin e Bosnjė dhe Hercegovinės stabile,” thotė OJQ-ja.
    Organizata ėshtė duke punuar nė dy projekte qė merren me ēėshtjet kryesore qė dalin nga lufta. Njė ėshtė reformat kushtetuese dhe tjera ėshtė komisioni i tė vėrtetės, apo Komisioni pėr Ndėrtimin e Besimit, si quhet nga dokumenti i Projektit tė Dejtonit.
    Faqja e internetit e OJQ-sė thotė se do tė “vlerėsojė nėse ekziston nevoja dhe gatishmėria pėr Komisionin e Ndėrtimit tė Besimit i cili do tė merret me ngjarjet tė cilat ndodhėn gjatė luftės nė Bosnje dhe Hercegovinė.”
    Ekzistimi i grupit punues u bė publike ne janar por vetėm nė shkurtė filluan diskutimet publike rreth kėsaj teme. Nga reagimet nė media, mund tė pėrfundohet se shumica e njerėzve ishin tė zemėruar nga shpejtėsia e krijimit tė grupit punues pa konsultime paraprake.
    “Tėrė qasja ėshtė njė katastrofė, sikur qė ėshtė mėnyra se si janė mbajtur diskutimet.” Tha pėr Ballkan Insajt, Mirast Tokaca, nga RDC.
    “Askush nuk e dinė se kush nxiti formimin e grupit punues apo iniciativa e kujt ishte kjo. Kjo duket sikur njė operacion gjysmė sekret,” ai shtoi.
    Amira Krehic, nga Qendra pėr Qasje tė Lirė nė Informata, kishte tė njejtin mendim. “Nuk e dimė se kush ka formuar kėtė grup dhe ēka ata do tė arrijnė,” ajo tha.
    Disa anėtarė tė bashkėsisė ndėrkombėtare tė cilėt kanė pėrcjellė procesin i thanė Ballkan Insajt se grupi nė fakt ishte themeluar nga iniciativa e USIP.
    “Ata patėn diskutime me grupet parlamentare vitin e kaluar dhe grupet dhanė pėlqimin e tyre pėr kėtė proces,” tha njė burim.
    Por Neil Kritz, drejtor i programit tė Sundimit tė Ligjit pėr USIP, i tha Ballkan Insajt se ai u angazhua vetėm pasi u thirr nga ministri i Bosnjės pėr drejta tė njeriut, Mirsad Kebo.
    “Ideja ishte e krye-parlamentarėve, e tė treve,” Kritz tha pėr Ballkan Insajt. “Ishte ideja e tyre pėr tė krijuar grupin punues pėr tė punuar nė pėrpilimin e ligjit. Unė vetėm janė thirrur si kėshilltar.”
    Kritz ka pėrvojė tė gjerė me komisionet e tė vėrtetės nė vendet e tjera, si dhe me drejtėsinė transitore dhe ēėshtjet e krimeve tė luftės nė tėrė botėn.
    “Jam impresionuar nga disa diskutime brenda grupit punues,” ai tha, duke theksuar pėrkushtimin e anėtarėve tė grupit pėr tė mbajtur kontakte me sektorin civil dhe me popullatėn e Bosnjės nė pėrgjithėsi.

    A janė konsultuar viktimat?
    Kur puna e kryer deri mė tani doli nė publik, pėrfaqėsuesit e viktimave dhe asociacioneve tė qytetarėve shprehėn zemėrimin rreth faktit se ata kurrė nuk ishin konsultuar.
    “Njė komision apo iniciativė e cila ka filluar pa angazhimin e viktimave nuk ėshtė e mirėseardhur,” tha Milijana Bojic, nga Asociacioni i Familjeve tė Personave tė Burgosur dhe tė Zhdukur nė Republika Srpska.
    Murat Tahirovic, nga Asociacioni i Kampit tė tė Burgosurve nė Bosnje dhe Hercegovinė, u pajtua me kėtė mendim. “Dhjetė vite pas pėrfundimit tė luftės njė grup vendos tė zbulojė tė vėrtetėn se ēka ka ndodhur... gjatė luftės kėtu,” ai tha.
    “Nė tė njėjtėn kohė, sektori jo-qeveritar dhe njerėzit e zakontė nuk janė nė dijeni tė kėtij projekti,” shtoi Tahirovic.
    “Procesi duhet tė filloi nga poshtė lartė,” tha Tokaca. “Procesi duhet tė jetė i hapur pėr qytetarėt dhe nuk mund tė jenė punė e njė shoqėrie sekrete. Unė jam skeptikė se ky proces do tė jetė i suksesshėm.”
    Asociacioni i Grave nga Prijedori kishin tė njėjtin mendim. “E vėrteta nuk mund tė vendoset nė takime tė fshehta dhe pėrmes pėrjashtimit tė publikut,” thanė ata nė njė deklaratė pėr shtyp.
    Gratė Viktima tė Luftės, tė cilat bashkojnė viktimat femra tė dhunimeve tė luftės dhe keqtrajtimeve tjera, gjithashtu ishin tė pakėnaqura, sikur ishte organizata e Grave tė Srebernicės, e cila shtoi se ishte kundėr njė komisioni i cili pėrjashton viktimat.
    Megjithatė, Boric mohoi se grupi punues i pėrbėrė nga politikanėt do tė dėshtojė. “Tė gjitha ligjet duhet tė kalojnė pėrmes parlamentit dhe nėse politikanėt nuk do tė kontribuojnė dhe... japin pėrkushtimin e tyre, ligji nuk do tė pranohet,” ajo tha.
    “Pėr kėtė arsye grupi ynė punues... ėshtė opsioni mė i mirė,” ajo shtoi. “Ata do tė sigurohen se ligji aprovohet nga parlamenti.”
    Projekti i Dejtonit gjithashtu mendon se diskutimet janė marrė jashtė kontekstit dhe se shoqėria civile ishte e mė e involvuar se sa disa grupe tani pohojnė.
    “Ne jemi prezentė si organizatė e shoqėrisė civile dhe po koordinojmė dialogun me organizatat tjera,” tha Marjanovic pėr Ballkan Insajt.
    Marjanovic tha se Projekti Dejton ka organizuar tri takime pėr tė diskutuar kėtė ēėshtje, nė Banja Llukė gjatė janarit, Mostar nė shkurt dhe Sarajevė nė mars. Rreth 10 deri 18 pėrfaqėsues tė grupeve tė shoqėrisė civile morėn pjesė nė secilin takim, ajo tha, duke shtuar, “Prezentė ishin kryesisht organizatat qė pėrfaqėsonin viktimat e luftės dhe disa asociacione tė tjera tė qytetarėve.”
    “Disa mbėshtetėn punėn e komisionit dhe nismėn e grupit punues. Tė tjerėt ishin kundėr... [dhe] disa dėshironin komisionin por mendonin se kjo ishte njė qasje e gabuar.
    Por Tokaca insiston se tri takime nuk ishin tė mjaftueshme. “Ato nuk mund tė konsiderohen si takime nė tė cilat pėrfaqėsuesit e shoqėrisė civile ishin tė angazhuar,” ai tha. “Mediat gjithashtu duhet tė angazhohen.”
    Anėtarėt e bashkėsisė ndėrkombėtare gjithashtu kanė marrė qėndrime tė ndryshme, edhe pse tė gjithė pajtohen se njė komisioni i tė vėrtetės duhet tė jetė iniciative lokale dhe pėrfshijė tė gjitha segmentet e shoqėrisė.
    “Ky duhet tė jetė njė projekt i Bosnjės,” tha ambasadori i Norvegjisė nė Bosnje, Henrik Ofstad. “Nė ēėshtjen e komisioneve tė vėrtetės dhe iniciativave tė drejtėsisė, ndėrkombėtarėt duhet tė mbajnė profil tė ulėt.”
    “Kjo ėshtė e vėrteta dhe pajtimi i juaj, qė do tė thotė se iniciativa duhet tė vijė nga ju,” ai shtoi.
    “Ju keni vuajtur [nė Bosnje] sepse kjo nuk ka ndodhur pas Luftės sė Dytė Botėrore, prandaj mos dėshtoni tė pėrfundoni kėtė.”
    “A ėshtė koha e pėrshtatshme? Boshnjakėt duhet tė vendosin kėtė,” ai tha. “Fakti se [lideri serbė Sllobodan] Millosheviqi ka vdekur ėshtė argument nė favor tė mendimit se nuk duhet tė humbet kohė. Duhet tė zbuloni tė vėrtetėn derisa njerėzit janė tė gjallė.”
    Porter, nga ICMP, u pajtua. “Vendimi nėse komisioni i tė vėrtetės duhet tė krijohet dhe ēfarė mandati do tė ketė duhet tė vendoset nga qytetarėt e kėtij vendi.”
    Didier Chassot, udhėheqės i misionit nė ambasadėn zvicerane nė Sarajevė, i tha Ballkan Insajt se ekziston nevoja pėr tė promovuar dialog mbi tė vėrtetėn.
    “Ne jemi nė njė fazė ku duhet tė ulemi dhe tė gjejmė njė zgjidhje pėr tė mirėn e tė gjithėve,” ai tha.
    Por ai paralajmėroi se komisioni nuk duhet tė lejohet tė hyj nė konkurrencė me ēasjen e tanishme tė gjyqėsore sė Bosnjės ndaj krimeve tė luftės.
    “Disa kanė tentuar tė definojnė debatin nė kėtė mėnyrė. Kjo ėshtė gabim. Duhet tė jetė njė ēaste e shumanshme,” ai tha.

    A e dėshirojnė boshnjakėt kėtė?
    Pyetja nėse Bosnja dhe Hercegovina dėshiron apo ka nevojė pėr njė komision tė vėrtetės mbetet pa pėrgjigje.
    Slavisa Jovicic nga Asociacioni i Kampit tė Burgosurve tė Republika Srpska, ėshtė nė favor tė kėsaj ideje. “Komisioni nuk mund tė nxitė pajtimin, por mund tė zbulojė tė vėrtetėn,” ai tha.
    “Komisioni duhet tė pėrfshijė pėrfaqėsuesit e viktimave nga tė gjitha nacionalitetet. Ne nuk kėrkojmė njė bilanc nė numėr tė krimeve, por drejtėsi. Komisioni duhet tė ketė mandat tė kėrkojė tė gjitha informatat qė i nevojiten – ato nuk duhet tė fshihen nėn tavolina,” ai shtoi .
    “Dėshirojė qė gjithēka tė shpjegohet, dhe individėt tė vihen para drejtėsisė,” pėrfundoi Jovicic.
    Megjithatė, komisioni nuk do tė ketė mandat tė vendosė individėt para drejtėsisė, pasi kjo ėshtė detyrė e TPNJ, e Dhomės pėr Krime tė Luftės nė Sarajevė dhe gjykatave tė tjera mė tė ulta nė vend.
    Pėr mė shumė, Murat Tahirovic, gjithashtu nga i njėjti asociacion, tha se do tė ishte mė e dobishme qė tė hollat e mbledhura pėr komision t’i jepen gjykatave pėr tė hetuar dhe gjykuar kriminelėt e luftės dhe nė kėtė mėnyrė t’i kontribuojnė tė sė vėrtetės.
    “Tė hollat vazhdimisht mblidhen pėr komisione derisa dėshmitarėt tanė madje nuk marrin kompensim minimal pėr dėshmi,” ai tha. “Komisioni po krijohet nė mėnyrė qė dikush tė pėrfitojė nga mjerimi ynė.”
    “Ne e dimė se shumė mund tė fitohet nga kjo ēėshtje,” u pajtua Kada Hotic, nga Asociacioni i Nėnave nga enklavat e Srebernicės dhe Zepės. “Nėse ky ėshtė qėllimi i dikujt, ata duhet tė turpėrohen.”
    “Institucionet shtetėrore ekzistojnė, si Gjykata Shtetėrore dhe zyra e prokurorit, tė cilat mund tė merren me kėto ēėshtje? Tha Milijana Bojic, nga Asociacioni i tė Zhdukurve dhe tė Burgosurve nė Republika Srspka. Por Boric nuk pajtohet. “Neve na nevojitet njė komision sepse pėr tė vazhduar jetesėn me tri apo pesė tė vėrteta ėshtė katastrofė,” tha ajo pėr Ballkan Insajt. “Ka shumė njerėz tė cilėt dėshirojnė tė tregojnė se ēka u ka ndodhur atyre, unė jam njėra nga ato. Por ata kurrė nuk do tė kenė mundėsinė tė jenė dėshmitarė nė gjykim pėr tė rrėfyer pėrjetimet e tyre,” tha Boric.
    Ramzija Kadric, kolegu i saj nė grupin punues, kishte njė mendim pak mė tė ndryshėm. “Unė jam pro dhe kundėr formimit tė komisionit,” ai tha. “Neve na nevojitet njė komision vetėm nėse do tė zbulojė shkaqet, qėllimet dhe rezultatet e luftės nė Bosnje. Nėse komisioni dėshton tė arrijė kėtė, ndoshta do tė tregojė se koha nuk ka qenė e pėrshtatshme,” ai tha pėr Ballkan Insajt.
    Dr Erna Paris, autore e librit “Hijet e Gjata: E Vėrteta, Gėnjeshtrat dhe Historia,” gjithashtu ka mendim tė nuancuar. “Komisionet e tė vėrtetės mund tė jenė tė dobishme... por popullata duhet tė jetė e gatshme,” ajo tha. “Nuk jam e sigurt nėse Bosnja ėshtė e gatshme.”
    “Njė ditė tė gjithė duhet tė ri-integrohen dhe jetojnė sė bashku, pėrkundėr ‘entiteteve’ tė ndryshme ju jetoni nė njė hapėsirė gjeografike. Pėr kėtė arsye komisioni i tė vėrtetės do tė jetė i dobishėm, edhe nėse ende ėshtė pak herėt,” shtoi Paris.
    Kritz nga USIP pajtohet se komisioni i tė vėrtetės do tė ndihmojė nė zgjidhjen e ēėshtjes sė historive tė ndryshme sa i pėrket luftės nė Bosnje.
    “Pyetja duhet tė pėrgjigjet vetėm nga njerėzit e Bosnjės dhe Hercegovinės. Jo nga unė, apo nga ndonjė ndėrkombėtarė tjetėr. Gjithashtu jo nga komisionarėt e lartė, nga USIP apo nda ndonjė organizatė apo institucion tjetėr,” tha ai pėr Ballkan Insajt.
    Marjanovic nga Projekt Dejtoni thekson se ende nuk ėshtė vendosur pėr kėtė ēėshtje.
    “ Kjo ėshtė vetėm faza e parė e projektit. Duhet tė kemi konsultime tė tjera,” ajo tha. “Ne dėshirojmė tė kuptojmė nėse kjo madje i nevojitet kėtij vendi, dhe vetėm atėherė tė finalizojmė pėrpilimin e ligjit.”

    Ende ka kohė
    Personat e angazhuar nė kėtė grup punues theksojnė se ligji ėshtė vetėm njė draft dhe nuk do t’i prezantohet parlamentit nė kėtė formė.
    “Ne jemi ende shumė larg procedurės parlamentare, prandaj ende ka hapėsirė tė kontribuojmė nė krijimin e komisionit, pėrbėrjen e tij dhe mandatin,” tha Marjanovic.
    “Ne presim qė drafti tė kompletohet nė fillim tė prillit. Atėherė ne do tė kėrkojmė komente nga palėt e interesuara,” ajo shtoi.
    Por kur Marjanovic u pyet se si saktėsisht qytetarėt e zakontė dhe organizatat mund tė angazhohen kėtė fazė tė projektit, ajo nuk ofroi njė pėrgjigje tė qartė.
    “Nuk mund tė ju them saktėsisht,” ajo tha. “Pėr dy apo tri jave ne do tė mblidhemi pėr konsultime. Ato mund tė zgjasin dy apo tri muaj, ndoshta edhe mė shume. Ne do tė kemi njė plan punues pėr kėtė nė dy javėt e ardhshme.”
    Grupi punues gjithashtu nuk ka njė afat tė caktuar pėr tė pėrfunduar detyrat. “Nuk ekzistojnė data tė caktuara,” tha Boric pėr Ballkan Insajt. “Ne dėshirojmė tė pėrfundojmė kėtė draft sa mė shpejtė qė ėshtė e mundur dhe ta dėrgojmė pėr diskutim publik.”
    “Ekzistojnė disa ide se gjithēka duhet tė pėrfundojė deri nė fund tė marsit apo prillit por kjo do tė ishte keq,” ajo shtoi. “Ky ėshtė njė vit i zgjedhjeve dhe do tė ishte keq nėse partitė do tė pėrdornin kėtė nė fushatat e tyre. Kjo ėshtė njė ēėshtje e cila duhet tė zgjidhet nė paqe.”
    Ajo tha se vetėm pas zgjedhjeve tė tetorit, “ne do tė kuptojmė gjithēka... dhe nėse ėshtė koha e pėrshtatshme pėr kėtė komision.”
    Deri atėherė, pohoi Boric, boshnjakėt duhet tė pėrdorin kėtė kohė pėr ta diskutuar kėtė ēėshtje nė mėnyrė konstruktive.
    “Mė sė lehti ėshtė tė thuhet ‘Neve nuk na nevojitet kjo, ne e dimė tė vėrtetėn,” ajo shtoi.
    “Ju mund tė thoni kėtė dhe tė jeni hero pėr njė ditė. Por nevojitet shumė mė shumė pėrgjegjėsi pėr tė vazhduar dialogun.”

    (Nerma Jelacic ėshtė drejtoreshė e BIRN pėr Bosnje dhe Hercegovinė. Nidzara Ahmetasevic ėshtė redaktore e publikimit tė BIRN nė Bosnje dhe Hercegovinė, Raporti i Drejtėsisė. Ballkan Insajt ėshtė publikim i BIRN nė internet)

  16. #16
    i/e larguar Maska e GL_Branch
    Anėtarėsuar
    02-11-2003
    Vendndodhja
    Arbany
    Postime
    1,600
    Faleminderit
    0
    5 falenderime nė 5 postime
    Nje gje po ja them.....mos iu rrasni beth shume boshnjakve se qeta po mundohen me i asimilu shqiptaret e Malit e zi....ae dini qe sa shqiptar jane konvertu ne boshnjak?....shko pyetni shqiptaret e malit e zi (malsoret) dhe si malazezet dhe boshnjaket po krijojne plane per zhdukjen e shqiptarve nga aty per interesat e tyre politike....malazezet dehsirojne te jene si shtet me i paster etnik kurse boshnjaket (qe gjysa kane qene shqiptar para 50 vjeti dhe qe e kane shit bethen e vet per nje grusht pare) qe mundohen ta rrisin populaten e tyre aty dhe me vone mundohen Sanxhakun ta pavarsojne ose thjeshte ne Malin e zi me dominu boshnjaket pershkak aty jetojne nje numer i vogel te njerzve (qe jane 650.000) qe shume shpejt munden ndryshojne raportet etnike.

  17. #17
    Perjashtuar Maska e ORIONI
    Anėtarėsuar
    10-12-2003
    Vendndodhja
    Shkup-Prishtine-Ulqin-Tirane-Cameri
    Postime
    919
    Faleminderit
    0
    5 falenderime nė 5 postime
    Nje histori nga Bosnja


    Asmira S. ėshtė e lindur nė Bjelinė para 34 vjetėsh. Nė moshėn 20
    vjeēare ėshtė bėrė plak, ėshtė thinjur dhe ka fituar traumė qė e
    pėrcjell gjithė jetėn. Sot ėshtė viktimė e harresės, moskuptimit,
    padrejtėsisė…

    Ky ėshtė rrėfimi i saj:

    Sarajevė- Pasi i tregova pėr jetėn time, psikiatri tha se ai ishte
    rrėfimi i jetės mė i lėmėritshėm qė kishte dėgjuar ndonjėherė.
    Kisha vetėm 20 vjet kur filloi skėterra pėr mua. Jetoja nė shtėpi nė
    Bjelinė, me vjehrrėn, bashkėshortin dhe dy fėmijėt. Vajza ishte 6
    muajshe, kurse djali dy vjeē.
    Nė fund tė prillit tė vitit 1992 nė shtėpi hyjnė papandehur disa
    arkanovitė. Si kafshė tė egra u vėrsulen nė mua. Mė pėrdhunuan njėri
    pas tjetrit para fėmijėve, para vjehrrės dhe bashkėshortit.
    Bashkėshorti u mundua qė ti pengonte por e qėlluan dhe i ra tė fikėt.
    Kam menduar se ajo ishte gjėja mė e tmerrshme qė do tė mund tė mė
    ndodhte. Nė tė vėrtet tmerri sapo kishte filluar!

    Rrėfimi nga skėterra

    Bashkėshortin e dėrguan pėr punė tė detyrueshme nė kamp. Kurse unė
    sė bashku me fėmijėt mbeta nė burg shtėpiak. Atė ditė kisha
    ditėlindjen e njėzet dhe pėr njė gjė tė tillė as qė isha e
    vetėdijshme.
    Ushtarėt vini ēdo ditė. Mė godisnin (rrihnin) dhe mė prisnin me
    thikė nėpėr trup. Ēdo kund kam vragė (shenjė). Kėnaqeshin duke mė
    torturuar. Gjithsejtė ishim 11 gra dhe tė gjitha kalonim-
    trajtoheshin njėjtė.
    Ishte zbavitėse pėr ta qė tė na pėrcillnin rregullisht nė mėnyrė
    luftarake kah Oroshi. Atje na jepnin pėr ushtarė qė ashtu tė pistė,
    tė dehur pėrsėri tė na dhunonin dhe tė bėnin gjėra qė janė vėshtirė
    pėr tu imagjinuar.
    Nuk ishte vetėm torturim seksual.
    Ishte tmerr.
    As nė shtėpi nuk ishte hiē mė mirė. Edhe fėmijėt mi trazonin. Njė
    ditė dorėn e vajzės e kishin vendosur mbi njė dėrrasė tė skuqur.
    Shuplaka (pėllėmba) i ishte ėnjtur. Ajo tėrė ditėn bėrtiste. Edhe
    unė bėrtisja. Ndėrkaq ata qeshnin llahtarshėm.
    Tri herė desha tė bėja vetėvrasje. Njė herė gjeta tharm uthulli dhe
    e piva. Dy herė i futa nė dorė hapat (tabletat).
    Megjithatė mbeta gjallė.
    Nuk e kam tė lehtė tė flas pėr atė skėterrė. Po mė pėrcjell
    (pėrndjek) nė ėndėrr. Ēdo ditė e kam para syve atė qė kam pėrjetuar.
    Nuk mund tė harroj dhe pyes se si jetohet normalisht!?

    Tmerrin mė tė madh e kam parė kur janė pėrpjekur tė ma vrasin djalin

    U nisėn kah vajza ime dhe mė thanė se do ta ngulnin nė bajonetė.
    Bėrtisja, i pėrbetohesha, i lutesha atyre. Pastaj kisha rėnė nė
    komė. Kur erdha nė vete nuk arrita ti njihja as fėmijėt e mi. Askė
    s'kam mundur ta kujtoj. Askė. Madje as emrin tim personal nuk e
    kujtoja.
    Ata nuk prisnin qė unė tė kėndellem.
    Dhunimi vazhdonte nga dita nė ditė. Nga nata nė natė. Ēdo ditė,
    gjatė tėrė 365 ditėve.
    Dua tė harroj por s'mundem

    Lirimi

    Dhe kėshtu kam jetuar deri mė 18 prill 1993. Atė ditė erdhi njė
    njeri, serb, mik i prindėrve tė mi. Na bleu pėr 5.600 marka gjermane.
    Na liroi qė tė shkonim ku tė donim. Shkova nė Tuzėll ku u vendosa nė
    njė kamp pėr refugjatė. Askujt nuk i kisha folur pėr Bijelinėn.
    Nė njė moshė prej 21 vjeē isha plotėsisht e humbur, plotėsisht e
    thyer, e shkatėrruar, e zhdukur.

    Ngjaj nė njė fantazmė

    Megjithatė, pas njė viti ndodhi diēka e mirė. Edhe pse mendoja se
    asgjė e mirė s'do tė ngjante. Nė njė mėngjes shumė tė bukur u
    paraqit bashkėshorti im.
    Nuk kam menduar se ndonjėherė ai do tė shfaqej. E kishte mbijetuar
    llogorin nė Serbi. Pastaj kishte qenė nė njė qendėr nė Kroaci. Nė
    tetor tė vitit 1994 sė bashku mė njė tė internuar kishte arritur tė
    ik.
    Fatkeqėsisht, miku i tij gjatė rrugės kishte rėnė nė minė dhe ishte
    mbytur. Ai kishte vazhduar derisa na gjeti.
    Jam shtangur kur e kam shikuar. Gėzimi i madh ėshtė pėrzier me
    frikėn se do tė mė braktiste nėse do tė dinte se ēfarė mė kishin
    bėrė. Po bėja pyetjen se a do tė dėshironte tė jetonte me gruan e
    cila aq shumė herė ishte pėrdhunuar…
    Nuk mė la.
    Por mė ka premtuar se kurrė s'do tė mė pyet pėr gjėrat pėr tė cilat
    s'dua tė flas.

    Jeta nė qetėsi

    Sot jam 60% invalide. Jetoj nė Sarajevė sė bashku me bashkėshortin,
    e pėrcjellė me depresion.
    Gjatė muajit marrė 90 KM ndihmė sociale. Ilaēet qė duhet ti pijė
    kushtojnė 250 KM. Nuk i kam ato para.
    Nė janarin e vitit tė kaluar pushteti mė ka njoftuar se duhet tė
    lėshoj banesėn nė tė cilėn banoja. Na kanė thėnė se shtėpia e jonė
    nė Bijelinė ėshtė restauruar dhe se mund tė kthehemi.
    Mendoni, kanė kėrkuar nga unė tė kthehem nė shtėpinė nė tė cilėn kam
    pėrjetuar vuajtjet e pamasė dhe pėrdhunimet?
    Nuk jemi larguar. Kėtė muaj, mė 19 maj kam marrė fletė-urdhėresėn
    pėr largim. Tani s'di ēfarė tė bėj.
    Nuk dua tė bėj asnjė hap nė Bjelinė. Kurrė. Kam frikė se mos e shoh
    ndonjėrin nga ata keqbėrėsit. Qoftė madje edhe nė televizion.
    Mezi po mbijetoj.
    Por, ėndėrroj qė tė shoh fėmijėt e mi se si mbarojnė shkollėn. Dua
    ti shoh derisa rriten. Dua qė tė jenė tė lumtur, tė shėndoshė, qė
    nesėr tė kenė familjen e tyre tė cilėn do tė mund ta mbajnė.

  18. #18
    i/e larguar Maska e forum126
    Anėtarėsuar
    05-10-2003
    Vendndodhja
    USA
    Postime
    1,198
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Kush e fitoi luften kunder serbeve ne bosnje

    Ja pse amerika luftoi kunder serbeve ne Kosove sepse ishte friken se Kosova mos behej si bosnja.

    Ketu keni luften midis cetnikeve serbe dhe muslimaneve boshnjake muxhahidine qe erdhen nga e gjithe bota(per me shume lexoni librin "Perplasje e qyteterimeve(Clash civilization") te Samuel Huntigtonit..

    http://video.google.com/videoplay?do...862690&q=jihad

    ketu keni shume video

    http://video.google.com/videosearch?q=jihad+bosna

    Cetniket te kapur rob nga boshnjaket

    http://www.ogrish.com/archives/2006/...mujahideen.wmv
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga forum126 : 15-07-2006 mė 08:30

  19. #19
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    10-12-2015
    Postime
    8
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Pėr: Bosnja Dhe Serbia (Lufta)

    Une nuk e di se nga jan me origjin boshjaket por masakra e srebrenices eshte e pa pershkruar, por e njejta masaker si srebrenica ishte marrveshja e dejtonit. Ne rradhe te pare ajo ligjeroj masakren e kryer, por ajo qe per mua eshte me kryesore sherbej si nxitja kryesore per serbet per te kryer masakrat ne kosove dhe per te debuar popullsine vendase me mendimin se ne nje konference te ardhshme si ajo e dejtonit do te miratohej edhe ndryshimi i struktures etnike te popullsise ne kosove.

Tema tė Ngjashme

  1. Paketa e propozuar nga Ahtisari pėr statusin final tė Kosovės
    Nga Nice_Boy nė forumin Ēėshtja kombėtare
    Pėrgjigje: 451
    Postimi i Fundit: 21-10-2007, 12:59
  2. Serbia e tandemit Tadiq-Koshtunica...
    Nga Sabriu nė forumin Aktualitete shoqėrore
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 20-03-2007, 13:26
  3. Kosova: unjust politics
    Nga bqato nė forumin Problemet ndėrkombėtare
    Pėrgjigje: 1
    Postimi i Fundit: 06-10-2006, 08:07
  4. Expert Argues Why Serbia Would Be Better Off Without Kosovo
    Nga Leila nė forumin Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 3
    Postimi i Fundit: 10-04-2005, 04:50
  5. Platform For The Resolution Of The Albanian National Question
    Nga saimiri-uk nė forumin Ēėshtja kombėtare
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 06-02-2003, 14:52

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •