Close
Faqja 6 prej 6 FillimFillim ... 456
Duke shfaqur rezultatin 101 deri 117 prej 117

Tema: Toleranca

  1. #101
    i/e regjistruar Maska e forum126
    Anėtarėsuar
    05-10-2003
    Vendndodhja
    USA
    Postime
    1,219
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga labi_nn
    Vėrtetė shkrimi kishte ca gabime, arsyeja ėshtė se un vetėm e kam shkruar dhe nuk e kam korigjuar fare sepse harrova, pasi e postova e vėrejta se ka gabime, u perpoqa tė korigjoj shkrimin por e pa mundur, dikush nga moderatorėt nė kėtė nėnforum mė kishte ndaluar dhe ishte e pa mundur qė tė shkruaj, pėr at arsye shkrimi mbeti me gabime gjuhsore, mirpor, mendoj se ajo qė ėshtė e rėndėsishme tė kuptohet ėshtė kuptuar. Pasi keni vėrejtje nė drejtshkrim, ja urdhėroni dhe lexojeni, i bėra ca korigjime.


    ĖSHTĖ VERTETUAR se, nė ēdo shoqeri islame, ku vetem pak, shprehet njė KĖRKESĖ pėr UNIVERSALITET dhe TOLERANCĖ - ajo ėshtė e rrezikuar dhe menjiher sulmohet.

    Shumė kushi pyetė; - ISLAMI TOLERANT DHE UNIVERSAL, SI DHE NE ĒFAR KUPTIMI ?

    Ēdo religjion mbanė nė vedi njė kėrkesė pėr tė vertetėn. Por mbasi qė e VERTETA nuk mundet tė jek partikulare, kjo kėrkesė sjellė me vedi edhe njė kėrkesė universale.

    Po nė at moment, kur religjionet sjellin njė filozofi njerėzore dhe kohore, njė paramendim i tė mires dhe tė keqes, njė tė VĖRTETĖ, dhe e VERTETĖ kjo nė mardhėnjet mes njerėzve dhe Hyjit ne njėren anė dhe, nė mes tė njerėzve - nė mes vedi nė anėn tjetėr - atėher nuk ėshtė aspak e quditshme, kur shifet, qe religjionet nga natyra anojnė mė tepėr universalitetit.

    Por sa i perket fesė Islame, nuk ėshtė aspak veshtirė atė ta quajm si njė fe dhunuse, fe monostike dhe fe armiqėsore ndaj perparimit.
    Feja Islame ėshtė nė shumė pamje, njė fe e jashtzakonshme:

    - Ajo largohet nga dialogu dhe moderna.
    - Ajo perhapė dhe zbatonė komanda vrasėje.
    - Ajo me propaganda religjioze (da va) perhapė njė kulturė tė urrejtjes dhe njė kulturė tė vdekjes.


    Tė gjitha kėto i ka islami dhe rrėnja religjioze qė i gjindet kėsaj feje, ne tė kaluaren e pergjakshme tė "profetit" Muhamet.

    Tani mos pritni tolerancė nga islamizmi!!!!


    Po ashtu shkrimet - textet e saja "shenjte" me kėtė histori agresive, gjenocide dhe shumė tė pėrgjakshme - janė qė mėsė miri kėtė e vertetojnė.
    Kurani predikon nė shumė versa tė tija, luften shenjte islame dhe da va, e vet "profeti" p.sh ishte vetėm "nje terorist fanatik" (= Jerry Falėel-Prof.Dr.Hassen Garmachi, Uni-Tunis).

    Pėr ta pėrhapur Islamin, Muhameti nuk ngurroi "nje etik-lufte" qė ai me ushtarėt e vet tė zhvilloj nė botė. Humbjet njerėzore ishin tepėr tė mėdhaja, nė akcionet e "profetit", mbi tė cilat biografija kanonike e deshmon kėtė.

    Tani mos pritni tolerancė nga islamizmi!!!!

    Pastaj, shumica e letrarve islame, kishin njė shikim kėrcnues ndaj botės jo islame, njerėzve dhe tė vertetės: Toka islame pėr ball atyre tė luftes. Pra, nė njėren anė PAQE, e nė anėn tjetėr LUFTĖ.

    Islami pėrmbanė kėtė "tolerancė":
    - Kurfar barazije nė mes tė muslimanve dhe jo-muslimanve.
    - Kurfar barazije nė islam, nė mes besimtarėve tė vet.
    - Kurfar barazije nė mes mashkullit dhe femres.
    - E po ashtu, nuk ka - nuk pėrmbanė nė shkrimet e veta asnjiher njė shkrim tė textit biblik, Ungjillit, qė ėshtė Lajmi i gėzueshėm mbi Mbretėrinė e Hyjit, dhe qė ėshtė burimi i paqes dhe tolerances. Kėshtu praislami; KURRFAR HAPSIRE TĖ TOLERANCĖS NDAJ TĖ TJERĖVE NĖ BOTĖ.

    Tani mos pritni tolerancė nga islamizmi!!!!

    - Islami zhgerrye zbulesat e para dhe i mbyll.
    - Jasht Kuranit dhe pa Muhametin, nuk mundet te ketė "sherim" shpirtėror.
    - Nuk ka "zbules" tjetėr, perveq muslimane.
    - Kurani mbetet gjer te ora e mbrame i vetmi zė nga "qielli".
    - Pra, Muslimani duhet misionin e Muhametit ta mbanė nė tėrė boten.

    Ata tė cilėt vetėm Allahun dhe Muhametin e pranojnė, kan tė drejtė dhe do tė "shpetohen", kurse ata tė tjerėt, pjesa tjetėr njerėzore do tė udhetojnė nė ferr.
    Bashkėhohasit modern musliman, pa marrparasyshė cilėn strategji i perkasin, atė revolucionare apo atė pacifike qė e ndjekin, nėse duke folur kėsi fjalė e duke pėrdorur gjuhen moderne - do tė ketė shumė vėshtirė te zbulojnė Islamin.

    Tani mos pritni tolerancė nga islamizmi!!!!


    Ti se ofendon lidhur me drejtshkrimin, sa vjet shkollė i pati muha i jua? Nė cilen gjuhė shkrunte muha i juaj??! Nuk ke tė drejt ti ashtu


    Pėrvetėsimi me detyrim apo udhėzimi me anė tė presionit

    Presioni nė shpirtin dhe jetėn ideore tė njeriut, qė nė Evropė e prodhon Kisha dhe kontrollorėt e saj si dhe kundėrshtimet e mėdha ndaj veprimeve tė tilla, janė rrėfimi mė tragjik nė Pėrėndim. Nė vetė fillimin, Kisha me aktivitetet e veta tė gjėra e ka nxitur femrėn pėr lindje, e madje edhe nė raste rreziku. Mirėpo, mė vonė, po ajo femėr, qė nė fillim tė kristianizmit ka luajtur rol me rėndėsi, fillon tė pėrdhunohet, fiton epitetin e shtrigės dhe fallxhores, pėr ēka dhjetėra mijėra qenie njerėzore janė djegur nė zjarr.1 Diē mė vonė, kėtij pėsimi tė tmerrshėm i janė bashkangjitur shkencėtarėt dhe artistėt. Gjithė kjo paraqet fotografinė mė tė errėt tė Mesjetės.

    Numėr i madh hulumtuesish pajtohen me kėtė: sado qė tė krishterėt gjatė treqind vjetėve tė para u janė ekspozuar presioneve dhe pėsimit, edhe vetė, po aq, madje edhe mė shumė, me futjen e politikės restriktive, kanė zhdukur mijėra njerėz. Sipas njė pohimi, gjyqet inkuizitore gjatė njė kohe mjaft tė shkurtėr kanė dėnuar 30 mijė njerėz me vdekje duke i ndezur!
    Ne kėtu nuk do t'i pėrsėrisim ngjarjet tragjike, mirė tė njohura, tė kristianizmit mesjetar, por ėshtė me rėndėsi tė hulumtohen e publikohen tė vėrtetat fetare nė emėr tė tė cilave Kisha i ka bėrė tė gjitha kėto. Konsiderojmė qė kjo paraqet njė prej treguesve kryesorė tė teokracisė.

    Pikėsėpari duhet ditur se kristianizmi pohon, pėrndryshe sikur edhe fetė tjera, se mėsimi i tij, sė bashku me tė gjitha gnosat e veta, ėshtė i drejtė. Natyrisht, ky ėshtė shkak i qartė i motivimit tė njerėzve qė janė nė kontakt me atė fe qė, pos dėshirės pėr jetėsė mė tė plotė tė fesė sė vet, edhe tė tjerėt t'i tėrheqin me udhėzimet e veta, me ēka do tė ishin mė tė lumtur. Sė kėndejmi kjo paraqet pėrsiatje mjaft ndikuese edhe te fetė tjera tė mėdha, pėrpos hebraizmit. Megjithatė, ėshtė e qartė se Kisha nė kėtė mjaft dallohet nga fetė tjera.
    Sipas rrėfimit tė Besėlidhjes sė Re, janė vendosur disa kufij ndėrmjet pranimit dhe refuzimit tė udhėzimit tė ofruar. Kėshtu, pėr shembull, nė Ungjillin sipas Lukės, mund tė hasim nė shpjegimet vijuese: "... Kush mė pranon mua, pranon Atė qė mė dėrgoi mua..." (Luka, 9:48), apo: "... Kush mė pėrbuz mua, pėrbuz Atė qė mė ka dėrguar". (Luka, 10:16).

    Ka mundėsi qė edhe nė librat tjerė tė shenjtė tė haset nė shpjegimet e ngjashme. Mirėpo, ėshtė evidente se nė Besėlidhjen e Re, edhe pėrkundėr mesazheve tė dashurisė dhe paqes, shpjegimet pėr ata qė kanė mbetur jashtė udhėzimit, suksesivisht ashpėrsohen: "Kush nuk ėshtė me mua, ėshtė kundėr meje, e kush nuk mbledh me mua, ai shkapėrderdh." (Mateu, 12:30). Qėndrimet e tilla tė Besėlidhjes sė Re nė krahasim me ato nė Kur'an, qė do t'i cekim, veprojnė mjaft vrazhdė. Nė Kur'an p.sh.. thuhet: "Ju keni fenė tuaj, e unė kam fenė time". (el-Kafirun, 6), apo: "Thuaj: "Vetėm All-llahun e adhuroj, sinqerisht ndaj Tij e bėj adhurimin tim. E ju pra, adhuroni pos Tij ēka tė doni!"... (ez-Zumer, 14-15).

    Sikur vetėm ky fakt tė merret parasysh, do tė ishte shumė mė rėndė tė realizohet presioni nė shpirtin njerėzor qė bazohet nė Besėlidhjen e Re. Pėr fat tė keq, Kisha dhe autoritetet fetare pas Isaut, nuk i pranojnė shpjegimet dhe gojėdhėnat jashtė fesė sė vet (kristianizmit, v.p.). Ata vetėm nė bazė tė argumenteve tė kėsaj feje kanė tentuar ta legalizojnė politikėn tiranizuese dhe kanė luajtur rolin mė tė rėndėsishėm nė institucionalizimin e kristianizmit nė vetė fillimin e vet dhe, mė vonė, nė organizimin e aktiviteteve misionare shtypėse. Pika mė e rėndėsishme qė kristianizmin e ndan nga fetė tjera, e sidomos nga Islami, ėshtė ajo qė ai rendit tė autoriteteve fetare, pra, institucionalizuesv e tė tij, ua jep obligimet e njėjta qė Zoti ia ka dhėnė Isait. Tė shikojmė pėr sė afėrmi se ēfarė themeli fetar pėr kėtė gjendet:

    Kristianizmi, sikur edhe Islami, i jep rėndėsi tė madhe arritjes sė udhėzimeve tė veta - pėr tė cilat konsideron se paraqesin rrugėn e shpėtimit - deri te tė gjithė njerėzit.

    Kėtė obligim, gjatė jetės sė vet, e ka pėrmbushur vetė Isai, kurse pas tij ky obligim pėrcillet nė nxėnėsit e tij. Sipas rrėfimit, tri ditė pasi qė ėshtė gozhduar nė kryq, duke u parė me nxėnėsit e vet, Isai do t'u thotė:

    "Ndėrkaq tė njėmbėdhjetė nxėnėsit shkuan nė Galile, nė atė mal, ku u kishte urdhėruar Jezui. Kur e panė, e adhuruan, por disa dyshuan. Jezui u afrua e tha: "Mė ėshtė dhėnė ēdo pushtet nė qiell e nė tokė. Prandaj, shkoni e bėni nxėnės tė mi tė gjithė popujt! Pagėzoni nė Emėr tė Atit, Birit e Shpirtit tė Shenjtė! Dhe, ja, unė jam me ju gjithmonė - deri nė tė sosur tė botės!" (Mateu, 28-16-20).

    Sipas Ungjillit tė Markut, ky obligim u jepet apostujve: "Por mė parė, siē duket u shpallet Ungjilli tė gjithė popujve" (Marku, 13:10) Dhe u tha: "Dilni nė mbarė botėn e predikoni Ungjillin tė gjithė popujve. Kush do tė besojė do tė pagėzohet, do tė shėlbohet, ndėrsa kush s'do tė besojė, do tė dėnohet". (Marku, 16:15-16). Evidentė janė dy parametra, karakteristikė pėr kristianizmin, tjetėrfare nga doktrinat tjera fetare:

    1. Isai zė vend qendror nė besimin e krishterė, paraqet personifikim tė Zotit dhe konsiderohet se ai vetė ėshtė e Vėrteta. Kėtė interpretim Besėlidhja e Re e cek me fjalėt vijuese: "Jezui u pėrgjigj: "Unė jam Udha, e Vėrteta dhe Jeta. Askush nuk shkon tek Ai, pos pėrmes meje". (Gjoni, 14:6).

    Thuajse tė gjitha fraksionet krishtere e pranojnė pohimin se Isai ėshtė e vėrteta dhe jeta, pa marrė parasysh a ia atribuojnė ato fraksione veēoritė hyjnore apo njerėzore. E pasi qė ai vetė ėshtė e Vėrteta, nuk duhet kėrkuar nė anėn tjetėr por ėshtė e nevojshme t'i dorėzohemi Isait. Interpretimi i tillė ka qenė edhe temė e shqyrtimeve radikale nė kohėn e renesansės dhe lėvizjeve reformatore. Me reagimet e rrepta tė Kishės, veēanėrisht janė ballafaquar disa teologė krishterė dhe ithtarė tė mėsimit tė Ibn Rushdit, kur, duke i marrė shqyrtimet e muslimanėve spanjollė nė relacionin filozofi - feja, kanė pohuar se deri te e vėrteta mund tė vihet me anė tė arsyes.

    2. E drejta nė sqarime, komentime e mėsimin e tė tjerėve pėr tė vėrtetėn qė e personifikon Isai ėshtė e rezervuar vetėm pėr bartėsit e Shpirtit tė Shenjtė - apostujt dhe autoritetet kishtare qė i ndjekin. Sepse, ata Pali i definon kėshtu: "Prandaj, gjithkush le tė na mbajė pėr shėrbėtorė tė Krishtit e pėr mbarėshtrues tė mistereve tė Hyjit." (Letra e parė drejtuar Korintianėve, 4:1). Pėr kėtė shkak nė mėsimin doktrinar tė fesė, e madje edhe nė ridefinimin e saj, autoritetet fetare janė pronarė tė fuqisė dhe autorizimeve tė rėndėsishme, mė sė paku sa edhe vetė Isai. Mė nė fund, nė tė gjitha takimet e kohėpaskohshme Koncili e verifikon besimin krishter, merr vendime tė reja tė lidhura pėr besimin dhe tė vėrtetat teologjike, shkurtimisht, e ridefinon besimin e pėrgjithshėm krishter.

    Shtrohet pyetja se a munden autoritetet fetare, pėr fuqinė dhe autorizimet e tė cilėve konsiderohet se janė hyjnore, tė tjerėve, madje edhe me forcė, t'ua imponojnė udhėzimet e kėsaj feje dhe tė gjithė t'i pėrvetėsojnė nė kėtė? Pyetja ēuditshėm mund tė jehojė, por pėr njohėsit e mirė tė kristianizmit fare nuk ėshtė ashtu. Sepse, sipas disa supozimeve fundamentale, Kisha dhe autoritetet fetare kanė tė drejtė dhe autorizime qė tė tjerėt me dhunė t'i tėrheqin nė kristianizėm. Mbėshtetja pėr pohimet e kėtilla ėshtė kėrkuar dhe ėshtė gjetur nė Besėlidhjen e Re.

    Formalisht, nevoja pėr kėtė lidhet pėr Besėlidhjen e Re (pėr Shėmbėlltyrėn pėr tė ftuarit, v. A. A.) dhe tregimin kėshillėdhėnės pėr tė, me ēka ajo e arrin themelėsinė fetare dhe legjitime. Tregimi ėshtė ky: "Njė njeri prej tė grishurve nė tryezė, kur i dėgjoi kėto fjalė, tha: Lum ai qė do tė marrė pjesė nė gostinė e Mbretėrisė sė Hyut!" Jezui i tha: "Njė njeri pėrgatiti njė darkė tė madhe dhe grishi shumė veta. Nė kohėn e darkės ēoi shėrbėtorin e vet t'u thotė tė grishurve: "Ejani se gjithēka ėshtė gati!" Pastaj tė gjithė - si tė ishin marrė vesh - filluan tė arsyetohen; i pari tha: "Bleva njė arė, mė duhet tė shkoj ta shoh, tė lutem mė arsyeto!" I dyti tha: "Bleva pesė pendė qe e po shkoj t'i sprovoj. Tė lutem, mė arsyeto!" I treti tha: "U martova e prandaj s'mund tė vij!" Shėrbėtori u kthye dhe ia tregoi tė gjitha zotėrisė sė vet. Atėherė i zoti i shtėpisė, i zemėruar, i tha rrogėtarit tė vet: "Shko vrap nė tregje e rrugėve tė qytetit e bjer kėtu lypės, tė gjymtė, tė verbėr e tė ēalė!" Shėrbėtori i tha: "Zotėri, si urdhėrove ti u bė, por vend ka edhe mė! E zotėria i tha shėrbėtorit: "Dil nė rrugė pėrgjatė gardheve e shtrėngo njerėzit tė vijnė e tė ma mbushin shtėpinė. Unė po ju siguroj se asnjė prej atyre njerėzve qė qenė tė grishur, s'do ta shijojė darkėn time!" (Luka, 14:15-24).
    Nė kėtė tregim darka e pėrmendur paraqet udhėzimin e mbretėrisė qiellore. Zoti kėtė e ka pėrgatitur pėr robėrit e vet. Pėr njerėzit tė cilėt nuk i janė pėrgjigjur ftesės, ėshtė e qartė se ky ėshtė grupacion i preokupuar me kėtė botė. Kėto janė kategori tė njerėzve qė udhėzimin e kanė zėvendėsuar me bujqėsi, blegtori dhe tregti, e, edhe, pėr femra, jetė martesore e seksuale. Nė situatėn e tillė ėshtė e nevojshme ftesa t'u bėhet kategorive mė tė ulėta tė bashkėsive njerėzore. Nė qoftė se edhe ata, pėr shkak tė paditurisė sė vet, do tė vazhdojnė nė mospėrgjigje dhe refuzimin e ftesės, nuk ekziston kurrfarė pengesė qė madje edhe me dhunė tė sillen nė darkėn e pasur nė shtėpinė celebruese sepse - kjo nė fund do tė jetė pėr tė mirėn e tyre dhe ata, pasi qė me tė vėrtetė do tė "sillen brenda", do tė kuptojnė se ajo sė cilės rreptė i janė kundėrvėnė, do tė jetė shkak i fatit tė madh.

    Gjatė historisė, Kisha nė bazė tė kėsaj anekdote ka konkluduar se udhėzimi detyrimisht mund tė imponohet dhe se ajo, Kisha, ka tė drejtė tė bėjė presion dhe ta terrorizojė shpirtin njerėzor. Ata qė me forcė dhe me pėrdorimin e fuqisė e kanė pranuar mėsimin e Kishės, qenė shėlbyer dhe kursyer, por nė rast tė kundėrshtimit tė tyre qė ta pranojnė mėsimin, nuk u ka mbetur zgjidhje tjetėr pos ekskomunikimit dhe kalljes nė zjarr dhe shpresės se kjo kallje nė zjarr do t'u jetė garanci nė atė botė.

    Pėrgjithėsisht, ėshtė e njohur se Kisha, duke e aplikuar dėnimin e kėsaj botė, i ka kallur tė pabesueshmit, mamitė publike, shtrigat, fallxhorėt, shkurtimisht, tė gjithė kundėrshtarėt e vet. Shkaku i zgjedhjes sė tillė tė dėnimit ėshtė pėr shkak tė lojalitetit tė Isait ndaj parimit tė pėrgjithshėm Kisha pėrbuz shpatėn. Mirėpo, rreptėsia e ndėshkimit me djegie, kurrė nuk ka qenė mė e madhe nga ajo me shpatė, por gjithherė mė e vrazhdė dhe mė e pamėshirė. Mendimtarėt sikur Voltaire e kanė kritikuar kėtė politikė tė Kishės qė me dhunė tė futen nė fe, tė pranishme gjatė tėrė historisė sė saj, dhe kanė thėnė se kjo teologji e udhėzimit dhe shpėtimit fare nuk dallohet nga krimi klasik. Voltaire thotė: "Tė lutesh nuk do tė thotė tė sundosh; tė vetėdijėsohesh nuk do tė thotė tė detyrosh. Prifti i mirė duhet tė jetė shėrues i shpirtit. Sikur Hipokrati po t'u kishte folur pacientėve tė vet se do t'i kishte varė ose do t'i detyronte ta hanė shtarėn nėse nuk i dėgjojnė kėshillat e tij mjekėsore, do tė ishte barbari mė i ligsht dhe mė i madh nga Phalarisi dhe nuk do tė kishte shumė pacientė. Nėse njė prift thotė. "Besoni nė Zotin, bėhuni tė drejtė, tė dhembshėm dhe qėllimmirė", atėherė ai ėshtė mjek mjaft i mirė. E nėse thotė: "Besoni ose do tė jeni tė djegur", atėherė ai ėshtė vrasės".2

    Sipas Voltaires, modeli islam i rregullimit tė jetės, i pranishėm nė kohėn e osmanėve, paraqet shembullin mė tė mirė tė tolerancės ndėrfetare dhe bashkėjetėsės nė liri tė plotė tė pjesėtarėve tė feve e popujve tė ndryshėm. Derisa, sipas Kishės, ēdonjėri ėshtė dashur tė bėhet i krishterė. Pėr kėtė arsye, autoritetet kishtare armiqėsisht janė deklaruar kundrejt tėrė botės, dhe kėtė derisa ata nuk e pranojnė kristianizmin.

    Pėr fat tė keq, sot jemi dėshmitarė tė shfaqjes mjaft tė ēuditshme te ne; nė tė kaluarėn, e shtrėnguar nga dhuna fetare, Evropa ka synuar arritjen e modelit tė pluralizmit dhe bashkezistencės tjetėrfare - ēfarė ka qenė modeli islam i praktikuar te osmanėt, e tash ne historinė tonė dėshirojmė ta identifikojmė me epokėn mesjetare dhe synojmė nga modeli pėrėndimor i jetėsės.

  2. #102
    i/e regjistruar Maska e RULE_partizani
    Anėtarėsuar
    05-04-2004
    Postime
    78
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    per fjoillat

    Fjollat shkroi"Nė vijim kam cituar shkrimin tėnd (zhgarravino- pėshtirės), ku i kam theksuar gabimet tua drejtshkrimore. Pėrveē gabimeve drejtshkrimore (sintaksės tejet tė gabuar- pėrdhunon gjuhėn tonė tė bukur), kjo zhgarravinė ka edhe shumė gabime semantike, tė cilat nėse filloj t'i korrigjoj, do tė mė nevoitej goxha kohė e gjatė.
    "

    hahahahahahahhahahahahaha,,,Veretoj fjalet e fjolles plotesisht,eshte gjynah qe dhuraten me t ebukur dhe poziten me te larte qe na ka dhen Zoti i madherishem dhe na ka ber njerez,disa njerez si i mesipermi LABUA nuk e respektojn,por kerkojn te ulen ne ate pozit qe nuk i takon,,,gjithsesi kapitull i mbyllur .Kjo nuk me duket dritare ofendimesh te njepasnjeshme,un nuk ceka dinjitetin e ndonjerit,aq me teper te ndonje si puna kti "njeriu".
    Ty no name te kam bere nje pyetje dhe me par,por sme je pergjigjur as mua as fjolles as zanes,,,,persa i perkwet bibles,me gjith respektin per krishteret e vertet,dhe me gjith respektin per biblen e librit te drejt te zbritur nga Zoti,para se shkenctar dhe teolog si puna jote No nome ta deformonin,po te bej nji pytje,,,
    the qe shkenctaret e ksaj bible po te cojn en mars;;;;O je ti i verber o ke qen i dehur kur ke shkruar te till brrockull.Me sa di un shkenca perendimore ka 200 vjet qe cdo dit e me teper po luftojn per te injoruar biblen dhe per te ndar fen nga aktivitet e tjera dhe sidomos ato shkencore.Me sa di un shkenca cod dit e me shum po pranon pa dashjen e saj ato qe jan ne kuran ktu e 1400 vjet me par.Mos lexoo harun jahja,lexo disa nga ata shknctaret japonez qe i permende dhe nga ata perendimoret se ke plot.
    Mesa di un vendet myslimane deri en shek e 18 sa sundonin sipas kuranin ishin themeli dhe baza e shkences moderne,dhe kur u shkeputen nga sundimi i drejte dhe nga feja jan ne ate gjendje qe jan sot,E kunderta ndodhi me perendimin,kur u shkeput nga feja eshte atje ku eshte sot,,,evolucion,perparim,komoditet,SATELITE,HEN,MA RS dhe fatkeqsish prostitucion seks shtazarak,pornogrtafi dhe amoralitet

    mirmbec o i paemer
    gutentag hope hope shtajgen mute muten tope

    fishkelle te rrapi treshit[COLOR=DarkOrange]

  3. #103
    "Nė fillim ishte Fjala" Maska e toni77_toni
    Anėtarėsuar
    09-09-2005
    Vendndodhja
    Kosovė
    Postime
    4,372
    Faleminderit
    23
    11 falenderime nė 11 postime
    Citim Postuar mė parė nga RULE_partizani
    "
    disa njerez si i mesipermi LABUA nuk e respektojn,por kerkojn te ulen ne ate pozit qe nuk i takon,,,gjithsesi kapitull i mbyllur .Kjo nuk me duket dritare ofendimesh te njepasnjeshme,un nuk ceka dinjitetin e ndonjerit,aq me teper te ndonje si puna kti "njeriu".


    Ty no name te kam bere nje pyetje dhe me par,por sme je pergjigjur as mua as fjolles as zanes,,,,

    ;;;;O je ti i verber o ke qen i dehur kur ke shkruar te till brrockull.


    prostitucion seks shtazarak,pornogrtafi dhe amoralitet

    mirmbec o i paemer


    Ti qenke i ēuditshem!

    Le te jesh i bindur se ky shpirt qė tė frymėzon kėshtu ėshtė i dreqit...!

    Asesi mos mendo se je nė shrebim te Zotit as te njerzimit me kėsi bla bla bla.

    Jam i bindur se mė ofendon edhe mua sepse ashtu po dukesh i frymėzuar, por, nga ti nuk ofendona as nuk mirrna me to bile..!

    Mos more, mos i ofendo njerėzit ashtu, kush ta ka dhėnė ty at pushtet t'i vlersojsh njerėzit nė at formė?? Pse mendojnė ndryshe dhe pse nuk ėshtė dikush i mendimit tėndė, nuk ke tė drejt ta quajsh i "verbėr" apo i pa "njeri" etj etj..!!! Apo tė ka edukuar familja perkatse, sepse zakonisht fėmia e merr edukaten e familjes, nuk e di se ciles familje i perket ti veq, cilesdo familje qė je, garant se po e deshmon....!

    Zoti past mėshirė pėr ty.


    toni
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga toni77_toni : 01-04-2006 mė 19:06
    Gjej kohen tė lexosh, ėshtė themel i tė diturit.

  4. #104
    i/e regjistruar Maska e RULE_partizani
    Anėtarėsuar
    05-04-2004
    Postime
    78
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    per tonin

    Toni shkroi"sepse zakonisht fėmia e merr edukaten e familjes, nuk e di se ciles familje i perket ti veq, cilesdo familje qė je, garant se po e deshmon....!"
    ti shoku zigmund toni qenke i persosur ne psikanaliz,Kush te ofndoi ty?
    kush e kishte me ty dhe te tjer si ty??? Sa per familjen,se ca pasqyre jam un per familjen,mund ta thon ata qe me njohin,gjithsesi spo e vazhdoj me gjat,se tema ka titull tjeter,,, vetem kujdes me kto etiketa !

    zoti te udhezofte edhe ty toni
    gutentag hope hope shtajgen mute muten tope

    fishkelle te rrapi treshit[COLOR=DarkOrange]

  5. #105
    Nallban Maska e alko71
    Anėtarėsuar
    24-03-2006
    Vendndodhja
    Tokė
    Mosha
    42
    Postime
    707
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Ku keni pare ju flutur te kthehet ne krimb perseri.E ne jemi flutura.

  6. #106
    Albanian Maska e OROSHI
    Anėtarėsuar
    13-06-2004
    Postime
    496
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga Bani gjk
    Karikatura te ndrryshme heheh ( vetem per gjakpirsat jaudi jan ato karikatura) ky qetrri vjen e flet per tolerancen e muslimanve, dhe as qe i ka shiku ato karikature se per qfar eshte ka behet fjal bile!

    p.sh Paramendo sikur dikush ne webfaqen e tij personale ,te bejn karikatura perqmuse per qetnikt e serbis e per slloben, ateher te hyn nje i vatikanit ne webfaqen e shqiptarit e te thot, ja shiko muslimant shqiptar, kendej jan kunder karikaturave te pejgamberit (nuk jan tolerant) dhe kendj perqmojin te tjeret !!!
    Qfar lidhje ka more aj shqiptar me muslimanet, aj dhjesht i urren sepse kan ber masakra ne kosov !!!
    heheh kjo met vertet eshte per te qesh, se qfar krahasime beni.
    Nuk e dija se ka akoma ksi lloj shtazesh ne token shqiptare qe shkrujn e nuk dijn se cka kane shkrujt!
    Ti more njeri i pa dije,Vatikani nuk nderhyn per shkiet,sepse shkjet jane ortodokse dhe nuk mbrohen nga Vatikani!
    ne te kunderten Vatikani e ka denu gjithmone luften si ne Bosnje ashtu edhe ne Kosove si dhe ne Irak!
    Ne Vatikan shkuan gjith ato mjekrrosha per te nderu papa Gjon Palin e Dyte,plus qe flamuri shqiptar u valevit ne mes te Vatikanit dhe bota ma ne fund po e shikon qe shqiptaret nuk jane vetem islamiste!
    sikur t kisha gja ne dor
    e t u bajsha akullor
    buzt e tuja me shiju
    ne gjoks tandin me piku-Orosh

  7. #107
    Musliman Shqiptar Maska e pejani34
    Anėtarėsuar
    18-04-2005
    Postime
    902
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga Humdinger Lexo Postimin
    Me kėtė llogjikė, i bie qė kosovarėt mos shohin ato qė harxhuan...gjakun dhe mundin, por tė rrinė nėn Sėrbi...sepse nuk bėn tė shohim PAS !!!!!!
    Jo more i drejtė qė flet shtrembėr, sepse islami, nuk i takon shqiptarėve pėr arsyen e thjeshtė se ja imponuan me forcė turqit ( pa pėrmendur Europėn ku bėjmė pjesė).
    Tė shohim medoemos pas, dhe tė gjejmė vlerat e vėrteta qė kemi pasur si popull...
    ashtu asht , por separi krishterizmi asht perhapur me forc , apo e haron ket , apo deshiron ta mshefish.

  8. #108
    Perjashtuar Maska e land
    Anėtarėsuar
    12-12-2003
    Postime
    7,559
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga pejani34 Lexo Postimin
    ashtu asht , por separi krishterizmi asht perhapur me forc , apo e haron ket , apo deshiron ta mshefish.
    Shkrim qe mer persiper te paragjykoje vetem nje ane te medaljes.

    Ne fakt nga historia rezulton vetem iIslami te jete perhapur me dhune
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga land : 02-10-2007 mė 06:48

  9. #109
    KORCARE 4 EVER Maska e zhorzhi
    Anėtarėsuar
    09-01-2007
    Vendndodhja
    atje ku lindja e diellit te jep nje shprese te re....
    Postime
    600
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga billy the kid Lexo Postimin
    Shkrim qe mer persiper te paragjykoje vetem nje ane te medaljes.

    Ne fakt nga historia rezulton vetem iIslami te jete perhapur me dhune
    PO shume e vertete kjo.....islami iu eshte detyruar te krishtereve dhe jo ashtu sic thone keta me lart.

  10. #110
    i/e regjistruar Maska e pellumbi
    Anėtarėsuar
    30-04-2005
    Mosha
    34
    Postime
    320
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga zhorzhi Lexo Postimin
    PO shume e vertete kjo.....islami iu eshte detyruar te krishtereve dhe jo ashtu sic thone keta me lart.
    e ke me te degjuar apo me te pare?
    Nese ajo qe do te thuash nuk eshte me e mire se heshtja atehere me mire hesht.

  11. #111
    i/e regjistruar Maska e pellumbi
    Anėtarėsuar
    30-04-2005
    Mosha
    34
    Postime
    320
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga billy the kid Lexo Postimin
    Shkrim qe mer persiper te paragjykoje vetem nje ane te medaljes.

    Ne fakt nga historia rezulton vetem iIslami te jete perhapur me dhune
    eh more billy nuk mund te shkruash ate qe nuk je i zoti te mbrosh, me mire mos e shkruaj.

    vete e ke me te degjuar apo me te lexuar.

    me te degjuar, nga kush?
    me te lexuar, ku?
    Nese ajo qe do te thuash nuk eshte me e mire se heshtja atehere me mire hesht.

  12. #112
    Musliman Shqiptar Maska e pejani34
    Anėtarėsuar
    18-04-2005
    Postime
    902
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga billy the kid Lexo Postimin
    Shkrim qe mer persiper te paragjykoje vetem nje ane te medaljes.

    Ne fakt nga historia rezulton vetem iIslami te jete perhapur me dhune
    nejse ne historin e gjermanve keshtu asht , po ne shiptaret ju tejkalojm te gjithve,per histori, populli gjerma,,,germanen,, e pranojn se jan ber krishter me dhun, ketu e kam marr ket, e neseju dini ma mir , bukur shum,dota marish edhe ti ni medalje nga bundestagu gjerman.

  13. #113
    n'burgun e hapur Maska e x_person9
    Anėtarėsuar
    08-10-2003
    Vendndodhja
    nvaret ku lypet
    Mosha
    32
    Postime
    24
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

  14. #114
    Musliman Shqiptar Maska e pejani34
    Anėtarėsuar
    18-04-2005
    Postime
    902
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    pastaj ????????

  15. #115
    Intifada verzioni 4.0 Maska e mesia4ever
    Anėtarėsuar
    01-12-2006
    Postime
    5,210
    Faleminderit
    34
    15 falenderime nė 12 postime
    Te krishteret askend nuk e detyrojne qe ta pranojne besimin e tyre, nese e bejne kete i thejne urdherat qe i ka dhene Jezusi. Ne shtete me shumice krishtere lejohen qe te jetojne dhe ta praktikojne besimin e tyre lirshem edhe myslimanet, budistet, etj. por edhe doktrina ateiste, pra i kane kushtet e barabarta dhe kurrfare tatimi nuk te imponohet ndersa nen Islam po nuk je mysliman te imponohet tatimi (i tipit mafioz, pagove shpetove, po nuk pagove te shkoi koka apo duhet te behesh mysliman). Ne shtetet islamike mbisundon mafia fetare qe ka cdo kontroll ne jeterat e individeve.
    We are spirits and not animals

  16. #116
    Musliman Shqiptar Maska e pejani34
    Anėtarėsuar
    18-04-2005
    Postime
    902
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga mesia4ever Lexo Postimin
    Te krishteret askend nuk e detyrojne qe ta pranojne besimin e tyre, nese e bejne kete i thejne urdherat qe i ka dhene Jezusi. Ne shtete me shumice krishtere lejohen qe te jetojne dhe ta praktikojne besimin e tyre lirshem edhe myslimanet, budistet, etj. por edhe doktrina ateiste, pra i kane kushtet e barabarta dhe kurrfare tatimi nuk te imponohet ndersa nen Islam po nuk je mysliman te imponohet tatimi (i tipit mafioz, pagove shpetove, po nuk pagove te shkoi koka apo duhet te behesh mysliman). Ne shtetet islamike mbisundon mafia fetare qe ka cdo kontroll ne jeterat e individeve.
    fjala te tregon , shtet islam , po te pelqej shko , nuk te pelqej mos shko.e shtet krishter ska kerku ne bot, ata e kan zgjedh demokracin si shtet ,p.sh. gjermania franca holanda, por edhe ketu konventojn ne islam me shumic , por pa dhun, sa e di un, ti po fol per shumicen krishtere, per ni shtet krishter qe nuk egziston.

  17. #117
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    18-06-2005
    Postime
    303
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Lightbulb Toleranca,sinqeriteti dhe mirekuptimi

    Toleranca nderfetare,dialogu dhe mirkuptimi arrihen me diskutime respekt dhe iformime te ndersjellta te sjelluna me sinqeritet,me devotshmeri,ku gjdo pale kerkon cka e bashkon me tjeterin,dhe jo me fjal boshe e me gur ne strajc, agenda imponuse dhe tone kernuese,pa i mohue te tjeterit te drejten e ekzistences apo arsyjen dhe vertetsin dogmatike si Zotin,profetet,dogmat themelore,dhe te drejten e te shprehurit dhe besimit ne ata cka ai beson dhe ku personi apo nji grup njerzish kan gjet strehim,moral apo shpirtnor.
    Dialogu behet me kusht qe mos te i cungohen te drejtat as minoritetit e as majoritetit,dmth me te drejta te barabarta ,qe mjerisht deri me tani ne kete fushe jemi te vorfun dhe nuk po ndodhin dhe as nuk kan ndodh si ne mirekuptimin politik (ndermjet partinave) ashtu edhe ne mirekuptimin fiqinjor,apo vllaznor ,kombtar dhe fetar .
    Ska as nji bashkesi fetare apo komb ne bote qe ska te mira,qe me to kontribon bashksinave tjera,por duhet pranuar se kan edhe te meta dhe gabime qe duhet ata vete me i luftua dhe asgjesua.Nuk mbahet feja me dhune,nuk gjukohen njerzit me vdekje pse i takojn nji religjioni tjeter,nuk ju hidhen shpijat e lutjes ne ajr apo sju djegen me zjarr,vetem pse ata besojn ne nji mnyr tjeter,nuk kercnohen minoritetet apo nuk perulen dhe nencmohen e dhunohen.
    Gjdo Grup duhet me i ndalue antaret e vet para se te i shkaktoj tjerve dame dhe kokeqamje.Faji gjithmon duhet te kerkohet nga vehtja ,se a mos po shkaktoj une ket(nese vellai apo shoqi yt i shkakton shqetsim tjerve,mundoju me ndalue ti,para se te ju imponohet tjerve me marr masa kunder ti ,per mbrojtjen e tyre),e mandej me kerkue sqarim apo ndihm apo me akuzua te tjeret.
    Por si parakusht i gjdo diskutimi te sinqert apo mirekuptimi asht me pranue me diskutue lirshem,si nese pajtohesh ashtu edhe nese nuk je ne pajtim( to agree to disagree)Ne as nji instanc smundet me qen dikush 100% gabim e tjetri 100% ne te drejt,gjithmon fusha asht e perzier,me ndoshta 70% me 25% apo 80/20 apo 65/35 por jo 100%.
    As kush ne kete bot njerzore smund te konfirmoj se aj asht persosun,cdo njeri apo shoqeri,ka te mira po ashtu ka dhe gabime,disa ma shum e disa ma pak.Si me i bashkue te mirat dhe me i largue te keqijat,me gjet rrugen e mirekuptimit.Ktu jemi te vorfun,skemi sinqeritet,deshirojm me dominue,me kercnue,me fajsue tjeret,konsumojm por nuk prodhojm.
    Deri kur me ket menyr naiviteti dhe arrogance,kjo vetem mbrapa na qon,sna lejon me ec para,sepse na randon dhe shqetson,sjemi te qet,sjemi te lumtun,sjemi te lir.Kur te lirohemi nga keto mbeturina,faje,atehere e kemi ma te leht me diskutue,me u mirekuptue,me pranue dhe respektue vehten dhe te tjeret,atehere mund ta duam dhe kuptojm edhe Zotin qe na ka krijua.Asht e pamujtun me dasht Zotin qe se shofim,nese nuk duam njeri tjeterin, njerzit(vellaun ton,fqiun ton) qe na rrethojn dhe me ta ndajm te miren dhe te keqen,me deshir apo pa dashje.
    Verbsija dhe arroganca e naiviteti shkatrrojn dhe robnojn intelegjencen,lirin,dhe ndergjegjejen,behemi skllave te vehtvehtes.Per me ec para duhet te clirohemi nga keto te liga,Jemi vlazer te nji gjaku te nji gjuhete nji kombi shum te vuajtun,athue do ta varrosim kombin per hire te injorances tone,do bejm vetevrasje per inad te komshis.Zgjohuni para se te jete teper vone.
    Si do te ndertojm shtetin,dhe te ruajm kombin nese jemi te perqam,apo mos do te ndertojm ne gjdo fshat nga nji kombe?Vetem te bashkuem mund te ecim para,vetem te pajtum mund te perparojm,e kur te jemi ashtu te bashkum edhe tjeret do na nderojn e respektojn,perndryshe smeritojm shtet as komb e as fe.Mos harroni se as shejti sasht aq i bukur sa e pikturojn,por as djalli sasht aq i zi sa e thojn.

Faqja 6 prej 6 FillimFillim ... 456

Tema tė Ngjashme

  1. Toleranca
    By Shpresmiri in forum Toleranca fetare
    Pėrgjigje: 4
    Postimi i Fundit: 29-11-2008, 08:08
  2. A duhet mbrojtur toleranca fetare e shqiptareve ?
    By Dr Rieux in forum Toleranca fetare
    Pėrgjigje: 6
    Postimi i Fundit: 22-11-2004, 17:19
  3. Ana tjeter e medaljes: Toleranca fetare vetem per jomuslimanet
    By StormAngel in forum Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 25-09-2004, 09:38
  4. Toleranca Fetare NĖ Islam!
    By Shpirt Njeriu in forum Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 03-09-2004, 15:40
  5. Toleranca fetare apo papergjegjshmeri?-nga Pirro Misha
    By dodoni in forum Tema e shtypit tė ditės
    Pėrgjigje: 6
    Postimi i Fundit: 11-01-2003, 06:50

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •