Close
Faqja 1 prej 10 123 ... FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 20 prej 182

Tema: Drenica

  1. #1
    e Shqipes Maska e Foleja_
    Anėtarėsuar
    04-08-2004
    Postime
    1,587
    Faleminderit
    123
    52 falenderime nė 28 postime

    Drenica

    Lumja ti Drenicė e Kuqe-asnjė plumbė kurrė nuk e huqe! (Populli)




    Nė qendrėn e Dardanisė ilire, gjėgjėsisht tė Kosovės sė sotme, shtrihet Drenica heroike. Kjo trevė kreshnikėsh, qė nė antikė njihej me emrin Klapotnik na e pėrkujton cdo herė historinė tonė tė lavdishme nė shekuj. Ky emėr kaq i dashur dhe krenare pėr ne, gjithmonė ka qenė dhe ėshtė tmerr pėr armiqtė tanė. Sa e sa herė armiq tė ndryshėm provuan ta zhdukin nga faqja e dheut, por i lanė eshtrat nė te. Kjo fole trimash u bė sinonim i rezistencės dhe i qėndresės mbarėshqiptare pėr liri dhe pavarėsi kombėtare.
    Drenica nuk dihet se si e mori emrin. Mund tė jetė se kjo rrjedh prej fjalės dré - dréri, pasi qė dikur drerė kishte mjaftė nė kėto vise bregore. Drenica pėrfshin njė territor kodrinor ndėrmjet Fushės sė Kosovės nė lindje prej Goleshit e Qiqavicė, maleve tė Carralevės nė jug, malit Mokna nė veri dhe rrafshit tė Dugagjinit nė perėndim. Pra, ajo paraqet njė territor kompakt, njė tėrėsi gjeografike, nė tė cilėn gravitojn mbi 100 fshatra. Nė pikėpamje administrative ėshtė e copėtuar dhe fshatrat e saja u takojnė disa qendrave komunale: Skėnderajt, Gllogovcit, Lipjanit, Vushtrrisė dhe Malishevės.
    Drenica e Kuqe
    Edhe pas vitit 1455, kur Kosova pėrfundimisht ra nėn sundimin turk, Drenica mbeti e papėrkulur dhe e panėnshtruar. Kjo zgjati (mbi 400 vjet) deri rrethviteve 1850-1860, kur njėfar Jashar Pasha, sundimtar i Prishtinės, i pushtoi disa fshatra tė kėsaj treve, tė cilat sot e kėsaj dite njihen me emrin Drenica e Pashės. Siq tregojnė pleqtė, ky farė pashai erdhi nga drejtimi i Prishtinės dhe pa ndonjė kundėrshtrim tė fortė i pushtoi fshatrat deri te Qikatova. Kur e dėgjuan kėtė drenicasit e morėn si dhunė nderi, fyerje tė rėndė dhe ia kthyen pushkėn, duke mos e lėnė tė shkojė mė tutje. Kėshtu pjesa tjetėr e Drenicės, qė nuk u nėnshtrua por i mbrojti trojet e veta me armė e me gjak, u quajt Drenica e Kuqe. Pra, qė nga ky moment historik, Drenica ndahet nė dy pjesė.
    1) Drenica e Kuqe ose Drenica e Epėrme, nė veri, qė pėrfhsin pjeshėn dėrrmuese tė fshatrava, afer tetedhjete fshatra.
    2) Drenica e Pashės ose Drenica e Ultė, nė jug, qė pėrfshin diku rreth 20 fshatra.
    Sidoqoftė, Drenica nė historinė tonė kombėtare, mbetet territor i qėndresės shqiptare, qė secilit pushtues i rezistoi me armė nė dorė. Qė nga
    Beteja e Kosovės (1389) e deri mė sot, nga kjo trevė dolėn njerzė qė me pushkė e me penė luftuan pėr qlirim dhe pavarėsi kombėtare. Kėshtu, nė luftėn e parė kundėr osmanėve, nė Betejėn e Kosovės, trimi drenicas, Millosh Nikollė Kopiliqi (nga Kopiliqi i Skėnderajit) do ta plagosė pėr vdekje sulltan Mratin I . Edhe nė luftėn e mėvonshme antiosmane, qė e udhėhoqi Austria, morėn pjesė shqiptarėt. Mė 1689 pas Pikolomenit kishte rreth 6000 shqiptarė, shumica drenicas.


    Emri Drenicė ua shtinte frikėn armiqve. Edhe vetė sulltanin nuk e linte tė qetė nė Stamboll. Sa e sa fermane u nėnshkruan e sa e sa koka pashallarėsh u prenė pėr tė, por kot. Tėrė Ballkani dhe Evropa ishin qetėsuar e nė Drenicė ende s“kishte pushtet tė plotė turk. Edhe atėherė kur provuan ta vėjnė pushtetin, mė 1891, dėshtuan: Saraji Hamidije nė mes Llaushės, Polacit e Prekazit u rrėnua plotėsisht ndėrsa kajmekami me gjithė nėnpunėsit e tjerė u dėbuan brenda natės.

    Pushteti borgjez serb ia kishte dron kėsaj ane aq shumė sa qė e quante Kunsulli serb nė Prishtinė (gjatė sundimit turk) Borisllav Nushiqi (1864-1938) lavdėrohej, qė hipur mbi kalė, kishte kaluar nėpėr tokėn e Drenicės. Edhe nė elaboratet e ndryshme qė gatuheshin nėpėr kabinetet e krerėve dhe akademikėve serbė pėr shpėrnguljen dhe zhdukjen e shqiptarėve, Drenica parashikohej si vendi mė i rrezikshėm, prej nga duhej larguar masovikisht popullsia vendėse (shqiptarėt). Vetė mbreti Aleksandėr pati propozuar qė ky territor tė shkatrrohej plotėsisht. Borgjezia serbe mendonte se me djegjen e fshatit tė fundit dhe me vrasjen e fėmijės sė fundit nė Drenicė. pėr opinionin tonė do tė hiqet nga rendi i ditės edhe vetė qėshtja shqiptare.Numri i atyre qė luftuan kundėr pushtuesve turq, austrohungarez e posaqėrisht kundėr atyre serbė ėshtė shumė i madh. Nga trevat e Drenicės u dalluan: Bejte Galica,Ahmet Delija, Shaqir Smaka, Azem Bejtė Galica, Shotė Galica, Mehmet Delia, Lec Gradica, Zenel Baica, Ilaz Reqaku, Fazli Berani, Bajram Tėrdevci, Halit Bajrami, Mehmet Gjeli, Shaban Mangjolli, Shaqir Pirraku etj.

    "Mos kij besim te serbėt!...."
    Edhe gjatė Luftės sė Dytė Botėrore rezistenca dhe revolta mė e madhe kundėr sllavokomunistėve qetnikė shpėrtheu nė Drenicė. Kėtu ende ruhej amaneti i Azem Bejtė Galicės dhe i shokėve tė tij se << besė me shka nuk ka >>. Ky amanet u rikujtua edhe gjatė atyre viteve tė stuhishme. Mė 8 prill 1943, kur nėpėr fshatrat e Drenicės propagandohej pėr vllazėrim-bashkim, Fadil Hoxha vetė shkoi nė fshatin Berishė. Aty u takuan me plakun e menqur tė atij fshati, me Tahir Berishėn, i cili pos tjerash i pat thėnė: << Mos kij besim te serbėt! Gjithmonė na kanė mashtrue e kanė me ju mashtrue.>> Kjo doli e saktė dhe shumė shpejt u vėrtetua. Brenda muajve janar-shkurt 1945 u bė ploja mbi Drenicė. Gjatė kėsaj periudhe tė ndėrlikuar historike nė mesin e shumė tė tjerėve u dalluan: Shaban Polluzha, Mehmet Gradica, Ahmet e Rifat Galica, Sadik Lutani, Azem Aruqi, Imer Fazli Radisheva, Ajet Gėrguri etj.

  2. #2
    e Shqipes Maska e Foleja_
    Anėtarėsuar
    04-08-2004
    Postime
    1,587
    Faleminderit
    123
    52 falenderime nė 28 postime
    RIBASHKIMIN E KEMI TESTAMENT NGA HASAN PRISHTINA






    Nga treva e Drenicės, nga Polaci, ishte edhe familja e Hasan Prishtinės (1878-1933). Ky ideolog, i shquar dhe udhėheqės i palodhur i kryengritjeve tė pėrgjithshme pėr Pavarėsinė e tokave shqiptare, tėrė pasurin dhe jetėn e dha pėr tė mirėn e kombit. Lirisht mund tė thuhet se veprimtaria e tij luftarake gjatė muajve maj-gusht 1912 e pėrgatiten ngritjen e Flamurit nė Vlorė. Nė pėrfundim tė kėsaj flete po e citojmė shkrimtarin tonė tė njohur Hivzi Sulejmanin, i cili shkruan: Kurrė ky vend, kjo anė me male dhe lugina mesatare, kjo Drenicė e papėrkulur, nuk ka dashur tė dijė pėr asnjė pushtet pėrveq pushtetit tė vet. Kurkujt pra nuk i ėshtė nėnshtruar. E prej ligjeve njerėzore qė vlenin aty diqka ishte vetėm njė: Ai i Lekės

    "Luftėn dhe kundėrshtimin ndaj coptimit, do ta ndaloj vetėm kur tė ēlirohet dhe tė bashkohet kombi im" (Hasan Prishtina)


    Hasan bej Prishtina ka qenė njė nga personalitetet dhe figurat mė tė shquara tė Lėvizjes sonė Kombėtare. Mbiemri i vėrtet i Hasan Prishtinės ka qėnė Berisha. Me largimin e gjyshit tė tij Haxhi Ali Berisha nga Polaci (Drenicė) nė Vushtri, mbiemrin e ndryshoi nga Berisha nė Polaci. Por mbas zgjedhjes sė Hasan beut deputet nė Kuvendin Popullor Turk, mbiemri u kthye nga Polanca nė Prishtina pra, dhe u njoh si Hasan bej Prishtina. Shovinizmi i xhonturqėve kundėr shqiptarėve dhe Shqipėrisė, nxiti njė urrejtje tė deputetėve shqiptarė, antarė tė Kuvendit Popullor turk, tė cilėt ndėrrmorėn njė takim tė fshehtė pėr fillimin e Kryengritjes (1909-1912) nė Shqipėri.

    Esat Pashė Toptani morri pėrsipėr krahinėn e Shqipėrisė sė Mesme dhe krahinėn e Mirditės, Myfti Beu, Azis Pasha dhe Syrja Beu, morrėn pėrsipėr krahinėn e Toskėrisė. Ismail bej Qemali u nis pėr nė Europė, pėr tė mbledhur tė holla dhe armė pėr kryengritjen. Hasan bej Prishtina morri pėrsipėr organizimin e kryengritjes nė Kosovė, bashkė me Barjam Currin dhe Isa Boletinin. Kjo kryengritje do tė kurorėzonte mė 28 nėntor 1912 shpalljen e pavarsisė sė Shqipėrisė sė zvogėluar.

    Hasan Prishtina ka qenė drejtor i sė pėrditshmes ’’ZUKRE’’ (Afėrdita) qė ka dalė mė 1911. Pėr arėsye tė gjendjes sė jashtėzakonshme brenda dy vjetėve gazeta e ndėrroi emrin rreth 20 herė, ku dolėn 412 numra. Dhe emri i drejtorit shkruhej gabimisht si; ’’Pessembe Mebusu Hasan’’ (deputeti sė enjtes).

    Nė vitin 1914, kur vjen pėr tė drejtuar Shqipėrinė princ Vidi, Hasan Prishtina zgjidhet ministėr i punėve botėrore tė qeverisė sė Durrėsit. Mė 1918, Hasan Prishtina, Kadri Prishtina (Hoxhė Kadriu), Bajram Curri dhe shumė tė tjerė formojnė Komitetin ’’Mbrojtja Kombėtare e Kosovės’’ me pėrfaqėsuesit e tyre nė Romė dhe nė shtetin mėmė Shqipėri.

    Hasan Prishtina mė 7 dhjetor 1921 u zgjodh nga Kuvendi Popullor Shqiptar kryeministėr dhe ministėr i jashtėm, por mė 10 dhjetor 1921 ai jep dorėheqjen mbas kundėrshtimeve tė disa deputetėve qė i kryesonte Ahmet Zogu. Kėshtu, pėr tė shmangur gjakderdhjen midis shqiptarėve, Prishtina mbetet vetėm deputet i atij Kuvendi.

    Me vendosjen e marrėdhėnieve midis Shqipėrisė dhe Mbretėrisė Serbo – Kroate - Sllovene mė 1922 Qeveria e Ahmet Zogut dhe e Xhaferr Ypit u hoqi tė drejtėn e deputetit nė Kuvendin Popullor shqiptar, Hasan Prishtinės, Bajram Currit, Hoxhė Kadriut dhe shumė udhėheqėve tė tjerė nga Kosova dhe filloi ndjekja pėr eleminimin e tyre. Kjo ishte marrėveshja qė bėri kryeministri Ahmet Zogu me ministrin e jashtėm tė mbretėrisė Jugosllave z.Ninēiē mė 1922.

    Nė janar tė vitit 1922 qeveria e Tiranės lidhi marrėveshjen qė ushtria serbe ta ndiqte Hasan Prishtinėn dhe udhėheqėsit e tjerė kosovarė edhe brenda territorit tė shtetit shqiptar.

    Nė fund tė muajt shkurt 1923, Hasan Prishtina dhe Barjam Curri u ngritėn kundėr rregjimit serb nė Kosovė. Kjo kryengritje u shtyp sepse qeveria e Ahmet Zogut nuk i mbėshteti. Mbas kėsaj 3500 shqiptarė tė Kosovės u pėrzunė nga trojet e tyre pėr nė Turqi.

    "TRADHĖTARI" HASAN PRISHTINA

    Mė 26 shtator 1924 krahas Fan Nolit, Luigj Gurakuqit ishin dhe Hasan Prishtina, Bajram Curri, Bedri Pejani nė Lidhjen e pestė tė Kombeve nė Gjenevė.

    Pėrfaqėsuesit e Kosovės Hasan Prishtina, Bajram Curri dhe Bedri Pejani kundėrshtuan pėr genocidin qė ndiqte Beogradi ndaj popullit shqiptar nė Kosovė. Mbas rrėzimit tė qeverisė sė Nolit mė dhjetor 1924 dhe ardhjen e Zogut me ndihmėn e serbėve Hasan Prishtina largohet pėrgjithmonė nga toka e mėmėdheut, pėr t’u vrarė mė 13 gusht 1933 nė Selanik nga dorėsi i Ahmet Zogut.

    Deri nė vitin 1962 Hasan bej Prishtina ishte cilėsuar tradhėtar i kombit shqiptar. Kėshtu mbreti Zog e vrau, atėherė qeveria e asaj kohe e Enver Hoxhės e rivrau, sepse pseudohistorianėt shqiptarė shfrytėzuan deri mė 1962 dokumenta jugosllave dhe ruse pėr tė bėrė historinė e Shqipėrisė dhe vlerėsimet e disa figurave tė ndritura politike shqiptare. Shumė dekada pas vrasjes sė Hasan Prishtinės, eshtrat u sollėn nga Selaniku pėr t’u rivarosur nė njė copė tokė nė Kukės, pranė kufirit me Kosovėn.

    PASURIA E HASAN PRISHTINĖS NĖ SELANIK

    Hasan Prishtina ka qenė shumė i pasur, por pasurinė ai e shkriu pėr ēėshtjen kombėtare shqiptare. Ai pat mbledhur tė holla pėr tė ēuar nė shkollėn normale tė Elbasanit’ djemtė shqiptarė nga Kosova. Pasuri e patundėshme qė i ka ngelur ende dhe qė njihet botėrisht ėshtė njė ndėrtesė shumė e madhe qė ndodhet nė qendėr tė Selanikut, anės detit nė rrugėn Vasilis Ollga (dikur zonė e privilegjuar). Ndėrtesa ėshtė trekatėshe dhe rrethohet prej njė oborri gjigant me siperfaqe rreth 1500 m katrorė, vlera e saj nė tregun e shitjeve tė banesave me truall arrin nė shumė miljon dollarė amerikan. Thuhet se mjaft vite mė parė pronėn e kėrkoi e mbesa e Hasan Prishtinės, por shteti grek nuk ia dha. Sot shtėpia ėshtė pronė shtetėrore dhe funksionon si shkollė dhe Instuticion bamirės pėr personat shurdhmemecė dhe tė verbėr. Kjo ndėrtesė pėr shqiptarėt ka njė vlerė historike. Vendosja nė murin e saj tė jashtėm e njė pllake memoriale ėshtė gjėja mė elementare pėr indentitetin e ndėrtesės dhe kujtimin e kėtij personaliteti. Ėshtė e drejtė dhe detyrė qė pėrfaqėsuesit e Kosovės tė kėrkojnė qė kjo pronė e njeriut qė nuk e ndali luftėn pėr bashkimin e trojeve shqiptare tė njihet dhe tė zotėrohet. Hasan Prishtina pranoi ma mirė me vdekė nėpėr malet e Kosovės, se sa kolltukun e turpit nė njė ministri nė Stamboll. Dhe fitimi i sė drejtės do tė ishte njė shpėrblim i merituar, njė peng nderimi pėr kėtė burrė tė shquar shteti.

    PĖRSHKRIMI I ATENTATIT NGA GAZETA GREKE "MAQEDONIA E RE" Shkrimi i mė poshtėm ėshtė marrė nga gazeta greke "Maqedonia e Re’’ e datės 14 gusht 1933, njė ditė mbas vrasjes sė Hasan Prishtinės, nė Selanik, ku ėshtė shėnuar se ai ėshtė pronar i ndėrtesės sė sotme "Shkolla e tė Verbėrve’’. Gazeta e kohės pėrshkruan vdekjen tragjike tė atdhetarit, politikanit tė madh Hasan Prishtinės. Ja dhe pėrshkrimi: "Njė tjetėr vrasje qė u bė nė rrugėn Ēimisqi, tronditi Selanikun. Politikani shqiptar Hasan Prishtina u vra nė qoshen Ēimisqi nė Vogaxhiku, pėrpara bakallhanes ’’IVI’’. Shqiptari Ibrahim Ēelo, 28 vjeēar, i papunė, qėlloi pesė herė ish-kryeministrin shqiptar Hasan bej Prishtinėn. Vrasja u krye nė orėn 2 mbas dite mė datė 13 gusht 1933. Nė rrugėn Ēimisqi u pa njė zotėri i moshuar, i mbajtur mirė dhe me tipare simpatike, tė ecte pėrkrah e tė fjaloste me njė person tė veshur mirė, i gjallė, sa e tradhėtonte dhe toni i zėrit. Arritėn nė kryqėzimin e rrugės Ēimisqi-Vogaxhiku dhe po drejtoheshin pėr tek bakallhane ’’IVI’’ dhe nė largėsi dy hapa nga kinkaleria e invalidit J.Janopullo. Njeriu me pamje tė zymtė nxorri rrufeshėm revolverin e markes ’’SMITH’’ dhe shtiu kundrejt bashkėbiseduesit, i cili ishte Hasan bej Prishtina, qė ra nė trotuar. Kalimtarėt e mbledhur nga tė dy tė shtėnat, panė vrasėsin tė turret me mizori tė parrėfyer mbi viktimėn dhe t’i zbrazė edhe tre plumba tė tjerė, dy nė kraharor dhe tė tretėn nė kokė, si e shtenė vdekjeprurėse, pėr tė qenė i sigurtė pėr pėrfundimin e aktit tė vrasjes. Fill pas krimit tė tij vrasėsi, qė ti ikė rrezikut prej turmės sė mbledhur qė u vu pėr ta kapur, ia dha vrapit nga rruga Vogaxhiku. Nga tronditja ai ra nė vitrinėn e tregėtores ’’Beharnae’’ tė cilės ia dėmtoi tendėn, por rimori veten, pėr t’u turur drejt rrugės ’’Paleon Patron’’ ku u rrethua nga turma, qė e ndiqte me synime tė errėta. Vrasėsi hyri nė banesėn e mjekut z.Dukidhis, ku dhe ju dorėzua rojes sė policisė. Por nuk mundi t’i ik egėrsimit tė turmės. Kalimtarėt qė e ndoqėn dhe banuesit fqinjė tė ēdo moshe, shtrese, pa ditur indetitetin e tij dhe as motivet e vrasjes, tė indinjuar ndaj egėrsisė qė tregoi vrasėsi ndaj viktimės, sa panė tė vije skuadra e policisė, u turrėn dhe ata duke thirrur: - Shqyjeni, shqyjeni, vrasėsin. Ndėrsa polici mė kot pėrpiqej tė shpėtonte antentatorin, turmat u turrėn ndaj tij dhe nisėn ta grushtojnė, duke i shkaktuar mavijosje nė pjesė tė ndryshme tė trupit. Do ta kishin ēarė pėrgjysėm vėrtet, nėse nuk do ia mbėrrinte tė hynte nė njė tjetėr shtėpi, nė rrugėn ’’Paleon Patron’’, ku u strehua nga i zoti i shtėpisė, i cili nxitoi tu mbyllte derėn e jashtme turmave tė zemėruara. Pas pak mbėrriti sekretari i policisė, nėntogeri z.Zografo, dhe vrasėsin e transferuan me motoēikletė nė Seksionin e tretė tė policisė. Hasan Prishtina, i mposhtur nga plagėt, u dėrgua ndėrkohė nė Spitalin Popullor, ku trupit tė tij iu bė autopsia. Nė orėn 2.50 minuta pas dite oficeri Sotiriu nisi hetimet me pėrkthyes, pyeti vrasėsin nėse e njeh gjuhėn greke, ai u pėrgjigj se njeh gjuhėn shqipe, frėnge dhe gjuhėn turke. Vrasėsi nėnvizoi se akti i tij u dedikohet motiveve politike. Ndėrkaq pretendoi se ish-kryeministri i atdheut tė tij ishte komit dhe bashkėpunonte me komitetin bullgaromaqedonas me qėllim qė tė vrisnin mbretin e Shqipėrisė Ahmet Zogun. Planet, thotė antetatori, m’i tregoi Hasan Prishtina pėrpara pesėmbėdhjet ditėve, kur po vinim prej Vjene (Austri) dhe mė bėnte presion qė tė bėhesha unė kryetar i bandės komite dhe tė shkoja nė Tiranė ku tė vrisja mbretin Ahmet Zogun. Prishtina, vijon vrasėsi, mė premtoi shpėrblim mujor dhe njė shpėrblim dhuratė mbas aktit tė vrasjes, por unė i kundėrshtova kėto propozime tė tij, sepse jam pro regjimit te mbretit Ahmet Zogu dhe nuk dėshiroja tė bėhem vegėl e Hasan Prishtinės, tė cilin nė Shqipėri e quajne tradhėtar. Ibrahim Ēelo jetonte nė Nikea tė Francės dhe ishte tregėtar frutash, ishte i martuar me njė spanjolle, me tė cilėn kishte dhe fėmijė. Atje u njoh pėrpara disa vitesh me Hasan Prishtinėn, qė ish shpėrngulur nė Nikea pėr hir tė shlodhjes dhe kishin lidhur marrėdhėnie familjare. Gjatė njohjes midis tyre Hasan Prishtina i kish treguar pėr rininė, vėrshtirėsitė qė kishte kaluar pas largimit nga Shqipėria nė Turqi dhe Bullgari. Nė Turqi pat gjetur miq tė vjetėr dhe bashkėluftėtarė kundėr xhonturqve. Morri pjesė nė njė shoqatė tė fshehtė me bashkatdhetarėt e vet pėr ēėshtjen shqiptare".

  3. #3
    e Shqipes Maska e Foleja_
    Anėtarėsuar
    04-08-2004
    Postime
    1,587
    Faleminderit
    123
    52 falenderime nė 28 postime




    Shaban Polluzha u lind me 1873 ne Polluzhe te Drenices, Ky ishte i biri i Mustafe Rexhep Kastratit qe kishte vetem nje vella Dervishin, i cili vdes ne moshe te re dhe nuk la trashegimtar, Shaban Polluzha rrjedh nga nje familje me gjendje ekonomie mesatare, Shabani nuk ishte i Arsimuar, po si i ri u inkuadrua ne jeten politike, te cilen ja imponuan rrethanat dhe padrejtesite e regjimeve pushtuaese, u konfrontua me bullgare e austriake gjate luftes se pare boterore, dhe me regjimin e jugosllavise borgjeze, Gjate mbreterise jugosllave ishte i inkuadruar ne jeten politike, kryetar e deputet, Shpesh konfrontohej me qarqet e regjimit antipopullor dhe per nje kohe u detyrua te kaloje ne ilegalietet ne Shqiperi. Gjate luftes se dyte boterore ishte komandant i nje pjese te frontit ne Mal te Zi, Kolashin dhe Sanxhak, ku u dallua per organizim e strategji, Ishte antar i keshillit te islihatit (gjyqit paqetues)dhe me propozimin e Miftar Bajraktarit e emrojne kryetar te islihatit ne Drenice, Shaban Polluzha kishte edhe taktike politike, Ai me strategji politike kishte bere njefare lidhje formale dhe mashtruese me qarqet komuniste, por ne realitet ai asnjehere kete ideologji nuk e pranoi si ideologji qe do te zgjidhte qeshtjen shqipetare, Shpeshhere ne mesin e shokeve dhe bashkekohesve te tij thoshte, „une kame pervoje ne bashkpunim me serbet, siq jame munduar te bashkepunoj me ta sinqerisht, po me kot, sepse bese dhe marrveshje te sinqerte kurr nuk kame mund te beje me ta". „Prandaj, shton ai, duhet mbajtur njefare afrimi politik derisa te ja arrijme qellimit tone" Per kete paria dhe keshilli organizativ i Kuvendit te Skenderajit e propozuan per komandant te Brigades se Drenices, para dhe gjate luftes se saj deri ne vdekje mes 21-22.II.1945

  4. #4
    e Shqipes Maska e Foleja_
    Anėtarėsuar
    04-08-2004
    Postime
    1,587
    Faleminderit
    123
    52 falenderime nė 28 postime


    Azem Bejta u lind mė 10 dhjetor 1889. I rritur nė gjirin e njė familje me tradita luftarake e patriotike, qė nga fillimi u pėrcaktua pėr luftė tė pakompromis me secilin qė do t“i cenojė vatrat e tė parėve.
    Si fėmijė pėrjetoi ngjarje tė hidhura dhe tragjike. Turqit ia vranė babanė dhe ia dogjėn shtėpinė, duke i lėnė tė pastrehė. Rropatjet e kėsaj familjeje nėpėr dallgėt e egra tė jetės ia forcuan ndjenjėn e atdhedashurisė dhe ia ngritėn nė njė ideal tė pashuar, pėr tė cilin e dha edhe jetėn. Tiparet e njė trimi tė paepur dhe tė njė vizionari tė mprehtė u manifestuan qė nė rininė e hershme tė kėtij djaloshi. Si i vogėl dallohej nga moshatarėt. Ishte i zgjuar e i shkathtė. I pėlqenin shumė kėngėt e trimėrisė dhe rrėfimet e pleqėve pėr ngjarje tė ndryshme nga historia kombėtare. Nė odat tona - shkolla, mori mėsime tė mira. Ky shpirt i shėndoshė qėndronte nė njė trup tė shėndosh, siē do thoshin latinėt. Edhe pėr zhdėrvjelltėsi ua kalonte tė gjithėve. Nė mundje, me ēobanė ishte i pari. Por mbi tė gjitha atė e cilėsonin trimėria dhe guximi. Ende pa i mbushur 11 vjet me pushkėn e dajės, e pati plagosur njė serb tė Selacit, (Stojanin) tė cilit ia kishin frikėn tė gjithė.
    Shumėherė burrat e Selacit (dajėt e tij) dhe tė Galicės bisedonin rreth asaj se kujt i ka ngja Azemi, dajėve apo babait? Kur nxeheshin shumė i qetėsonte plaku i urtė i Galicės, mixha Rexhep duke u thėnė: «O burra, pse po lodheni aq shumė. Kah t“gan mirė asht, dajtė tirma e babėn trim.»
    Gjatė viteve 1910 - 1912 shpėrthyen kryengritjet e pėrgjithėshme pėr pavarėsinė e tokave shqiptare. Mė 5 maj 1912 Hasan Prishtina doli nė Drenicė, ku e dha kushtrimin pėr njė luftė mbarkombėtare kundėr Perandorisė osmane.
    Edhe Azemi, 20-vjeēar, u radhit nė ēetat kryengritėse tė Drenicės, tė udhėhequra nga Ahmet Delia i Prekazit. Kur drenicasit dhe shaljanėt ishin nisur pėr luftė pėrbri tyre marshonte Isa Boletini, hipur mbi kalė e i shoqėruar nga disa trima. Nė mes tė shumė trimave i ra nė sy djaloshi sypatrembur e i etshėm pėr luftė.
    - I kujt ėshtė ai djalė? -pyeti Isa Boletini.
    - I biri i Bejtė Galicės, Azemi - iu pėrgjigj njėri nga trimat qė e shoqronte.
    Isa e ngau kalin dhe iu afrua Azemit.
    Pasi u pėrshėndet me tė ia vuri dorėn nė krah dhe e pėrgėzoi: - Tė lumtė ore djalosh trim. Ti paske vendosur ta dėrgosh nė vend amanetin e babait tėnd, ta vazhdosh, rrugėn e tij luftareke. Kjo ėshtė rrugė e vėshtirė por e lavdishme dhe e ndershme. Zemra mu bė mal nga gėzimi, sepse Bejta nuk paska vdekur. Shpirtin e tij luftarak po e shoh nė sytė e tu tė etshėm pėr liri. Ai e paska lėnė njė trim qė do ta nderojė Kosovėn dhe mbarė kombin. Me fat rruga e lavdisė, se njė vend qė lind brezni trimash nuk do tė humbet kurrė...

    B e t e j a t e atyre viteve qenė tė vėshtira dhe tė pėrgjakshme. Shtetet fqinje sodisnin dhe bėnin plane djallėzore pėr copėtimin e trojeve shqiptare. E formuan aliancėn ballkanike dhe atėherė kur bisha evro-aziatike po bėnte pėrpėlitjet e fundit, nė njėrėn anė, dhe shqiptarėt ishin molisur nga betejat e pareshtura, nė anėn tjetėr, ato u inkuadruan nė luftė. Kėshtu, mbi tokat e posaēliruara shqiptare, u vėrsulėn si njė lukuni ujqėrish grabitqarė ushtritė serbo-malazeze. Secila mundohej tė kafshojė njė copė mė tė madhe nga trupi i gjakosur.
    Nėse luftėrat ballkanike pėr disa popuj ishin fatlume, se ua sollėn lirinė, pėr shqiptarėt e Kosovės ishin tė kobshme, sepse u sollėn robėri tė reja. Fitorja e 28 Nėntorit ishte gjysmake.

    K o s o v a u pushtua nga Serbia dhe Mali i Zi. Ato filluan terrorizmin mbi popullatėn shqiptare. U sulmuan ēdo gjė kombėtare: gjuha, flamuri, zakonet, feja, toponime e tė tjera, me qėllim qė tė bėhen shpėrngulje nga Kosova. Krahas atyre u hapėn edhe shumė burgje e kampe turture. Nė Drenicė kampi mė famėkeq ishte ai i Runikut, ku u keqtrajtuan shumė dernicas.
    Azem Bejta tė gjihta kėto ngjarje i pėrjetoi vetė, nė vijėn e frontit. Kurr nuk iu nda luftėtarėve tė lirisė. Mori pjesė edhe nė Betejėn Legjendare tė Merdarit, betejė kjo shumė e ashpėr ku mbeten mijėra tė vrarė.
    Posa ishte kthyer nga betejat ishte arrestuar dhe burgosur. Disa ditė ishte mbajtur nė stacionin e Tėrnavcit. Pėr ēdo ditė e detyronin tė punoj nė rrugėn Mitrovicė - Pejė. Njė ditė derisa po punonin nė Vojtesh ra nė konflikt me xhandarin qė i shoqėronte (ruante). E qėlloi ēekan duke e plagosur pėr vdekje. Atėherė e dėrguan nė kampin e Runikut. Atje kalonte shumė keq. Jeta ishte e rėndė dhe e mundimshme. Tė burgosurit i kishin futur nė njė baltė tė madhe midis njė livadhi tė rrethuar me tela xhembaēė e me roje tė dyfishuara. Shumė vdisnin nga mundimet dhe torturat. Njė ditė drenicasit e sulmuan kampin. Organet shtetėrore, tė mllefosur, i qesin nė pushkatim tė burgosurit. Azemi arrin tė shpėtoj midis plumbave. Ishte fundi i vitit 1913.
    Xhandarmėria serbe, e ndihmuar edhe nga njė spiun shqiptar, vėhet nė ndjekje tė tij. E hetojnė dhe e rrethojnė nė malet e Mikushnicės. I paarmatosur dhe duarlidhur plagoset nė dorėn e majtė (nga ky moment gishtat e kėsaj dore i mbeten tė palėvizshėm). Pas disa orėsh kapet dhe dėrgohet nė burgun e Mitrovicės.
    Tė nesėrmen ia arrestojnė edhe tė dy vėllezėrit: Seferin dhe Zenelin dhe bashkė me shumė tė rinj nga Drenica i burgosin. Pas disa ditėsh tė gjithė i nisin pėr nė Serbi. Pak ditė i mbajnė nė Zajeēar e pastaj i transferojnė pėr nė Pozharevc, nė burgun mė tė rėndė tė kohės.
    Nė burg jeta ishte e mjerueshme. I ushqenin sa pėr tė mos vdekur. Mbi njė vit e kaluan nė vetmi tė plotė, nėpėr qelitė e nėndheshme pėrplotė lagėshti, errėsirė e myk. Krahas tyre mbi ta pėr ēdo ditė ushtrohej edhe shumė torturė barbare e tipit mesjetar. Por, megjithatė, ata ishin tė paepur.
    Azemi ishte optimist dhe mbante qėndrim burrėror. Kurrė nuk u gjunjėzua as nuk humbi krenarinė. Nė zemrėn e tij kishte zėnė vend dashuria pėr Kosovėn. Ajo dashuri e mbante duke ia ushqyer shpirtin e tij qė po vuante prapa grilave tė hekurta. Tashmė ajo ishte shėndrruar nė njė ideal tė pashuar jetėsor. Gjithnjė shpresonte se njė ditė do tė kthehet nė Kosovė dhe do ta vazhdonte luftėn pėr ēlirimin dhe pavarėsimin e trojeve Shqipėtare. Shpesh e ėndrronte Kosovėn e lirė. Kėtė ua thoshte edhe shokėve. E shihte veten tė lirė duke vepruar drejt saj. Si nė vegim e dėgjonte zėrin e mekur tė nėnė-lokės qė e thirrte nė rrugėn e nderit, nė rrugėn e pavdekshmėrisė...
    Dhe, nuk vonoi shumė, ajo ditė e bardhė agoi. U kėputen prangat, u shkallmuan dyert, u mbytėn rojet dhe, u kapėrcyen telat. Trimi vetė i shtati u gjend jashtė grilave nė ajrė tė pastėr, i lirė, si shqipja e Alpeve shqiptare ...
    Organet serbe, ai mėngjes pranveror i gjeti tė hutuar. Linja telefonike ishte e ngarkuar me zėra tė shqetėsuar e tėrė ankth:
    - Alo...alo Komanda e Mitrovicės, a mė dėgjoni? Jam drejtori i burgut tė Pozharevcit. Tė lutem, dėgjo me kujdes! Dje pasdite na ka ndodh njė skandal shqetėsues. Njė grup tė burgosurish ėshtė arratisur. Tė gjithė janė nga rrethi juaj. Atyre u prinė ai djaloshi mustaqezi i quajtur Azem. Dy rojtarė i kemi gjetur tė mbytur pėrdhunisht. Tė lutem shumė, merri tė gjitha masat pėr t“i kapur, se po e mori vesh lartmadhėria e pat jeta ime...
    - Ēfarė, ēfarė?! -u ēarkėdis komandanti - ikje nga burgu thua? Mos je i dehur... apo po tallesh me mua? Azem Bejta tė arratiset nga ai burg me gjithė ato labirinthe enigmatike e mu ne zemėr tė mbretėris sonė. A guxon te ndodhė kjo ore sylesh? Jo, jo ende nuk mė besohet se pėrndryshe do tė ēmendem. Kjo ėshė e tmerrshme, kjo ėshtė fatale. Medet ē“na paska gjetur ne qė do tė kemi punė me te. Kurrė mė organet tona nuk do tė kenė qetėsi nė kėto anė. Lirisht xhandarėt e postkomandave tona le ta lėshojnė Drenicėn. S“do tė ketė qetėsi asė krali ynė nė Beograd. Phu, ju marrtė djalli, ju marrtė, more kukuvajkat e dreqit!...
    Tė arratisurit ecnin drejt vendlindjes pa ēarė kokėn ē“po ndodhte nė qarqet shtetrore. Pas njė udhėtimi tė gjatė e tė mundimshėm, natėn e ditėn, maleve e fushave, tė lodhur e tė uritur, arritėn nė Kosovėn e dashur. Ishte pranvera e vitit 1915.
    Azemi pa humbur kohė, ende pa kaluar muaji, vendosi ta formaojė ēetėn e vetė luftarake. Bashkė me dy vllezėrit dhe disa trima nga fshartrat pėrreth qė u grumbulluan nė Galicė. Nėn hijėn e Qarrit qindravjeēarė (Lisi i vorreve) e shtruan sofrėn dhe u ulėn rreth saj. Nėna Sherife ua solli flamurin shqiptar, qė e kishte ruajtur nė fund tė arkės dhe pasi e shpalosi mirė e shtroi mbi sofėr. Trimat me dorėn e majtė nė zemėr e me tė djathtėn mbi flamur njėzėrit u betuan:

    «Betohemi nė kėtė flamur tė shenjtė se sa tė jemi gjallė do tė luftojmė pėr lirinė e kėtyre trojeve.

    Betohemi dhe bėjmė be se pėr Kosovė japim jetėn sikurse me le».

    Kjo ēetė, e cila mė vonė do tė bėhet «Nėna e ēetave kaēake te Kosovės», menjėher filloi aksionet e veta luftarake. Kėshtu nisėn edhe ditėt e tmerrit pėr xhandarėt e posteve nė Drenicė dhe pėr spiunėt. Dhe gjatė trembėdhjetė vjetėve, sa ekzisoi kjo ēetė, arriti t“i zhviloj mbi shtatėdhjetė beteja tė suksesshme e fitimtare.

    Marr nga libri "AZEM BEJTĖ GALICA" nga shkrimtari Bedri Tahiri. Botuar mė 1995 nga shtėpia botuse SHKĖNDIJA, nė Prishtinė.

    Bejtė Galica
    Dikur, para mė se 200 vjetėsh, Galica ishte njė fshat i vogėl dhe i varfėr siq ishin shumica e fshatrave shqiptare. Nė mesin e atyre familjeve tė pakta shquhej ajo e Abaz Bejtės. Ai i kishte tre djem: Azemin, Ferizin dhe Ibishin. Prej tyre dallohej Azemi. Ishte mė trimi e mė bujari. Azemi kishte vetėm njė djalė, Bejtėn.Bejtau lind nė pranverėn e vitit 1853 nė Galicė. Qė nga fėmijėria, duke qėndruar nėpėr odat e fshatit, mori mėsime tė mira. Aty i lindi dashuria pėr atdheun e vet, pėr popullin shqiptar qė po vuante nėn zgjedhen turke dhe pėr qdo gjė kombtare. Krahas tyre, nė anėn tjetėr, i shtohej urretja kundėr pushtuesve qė nuk po e linin rehat kėtė tokė stėrgjyshore.Azemi e martoi djalin (Bejten) nė moshė mė tė re se moshatarėt e tij, pse ishte mashkulli i vetėm nė familje. E martoi me njė vajzė nga Kutllovci, me tė cilėn i pati dy djem: Seferin dhe Zenelin. Pas pesė vjetėsh i vdes gruaja e parė dhe Bejta rimartohet me Sherifen, bijėn e Kurt Selacit qė ishte i njohur nė tėrė Shalėn e Mitrovicės pėr trimėri dhe menquri. Me tė i pati edhe tre fėmijė: Azemin, Mihanėn dhe Ademin. Edhe fėmijėt Bejta i edukoi nė frymėn patriotike dhe luftarake. Kėtė e bėnte jo me fjalė, por me veprime konkrete duke marrė pjesė aktive nė qdo kryengritje qė organizohej kundėr hordhive otomane.Qysh mė 1890/91, kur Perandoria turke bėri pėrpjekje pėr ndryshime administrative nė Vilajetin e Kosovės dhe pėr vendosjen e pushtetit nė Drenicė, ai u gjend nė radhėt e para. Siq dihet Drenica i pėrkiste rrethit tė Vushtrrisė. Sulltani ishte i interesuar qė tė krijojė njė rreth tė posaqėm nė Drenicė, nė mėnyrė qė ta kishte nėn sundim tė plotė kėtė trevė tė papėrkulshme. Ai si vend tė pėrshtatshėm caktoi lokalitetin midis tri fshatrave tė mėdha tė Drenicės, nė mes Polacit, Llaushės dhe Prekazit. Pasi u bėnė pėrgatitjet e duhura filloi puna me ndėrtimin e Sarajit. U caktua edhe rendi kush kur duhet tė dalė nė punė "vullnetare". Pėr qdo ditė lartėsoheshin muret e ndėrtesės e bashkė me to rritej mllefi dhe urrejtja nė zemrat e drenicasve. Dhe kur u caktua edhe kajmekami me nėnpunėsit e tjerė tė Sarajit me emrin HAMIDI*vendėsit u ngriten nė kėmbė. Kėshtu, mė 14 janar 1891 afėr 2 000 vetė tė udhėhequr nga Ahmed Delia i Prekazit e sulmuan Sarajin. Kjmekami i ri, Kahremen beu dhe nėpunėsit e tjerė, mezi shpėtuan nga flaka dhe lufta. Saraji u dogj, materiali u shpėrnda dhe kėshtu pashai turk (Xhelil Pasha) dėshtoi, nuk arriti ta nėnshtroj Drenicėn, pėr qka koka e tij do tė pėrfundonte nė kamarėn e turpit.Nė kėtė bejtej tė pėrgjakshme u shqua edhe Bejtė Galica. Ai u kishte rėnė nė sy edhe auktoriteteve turke dhe pas disa ditėsh arrestohet. Bashkė me njė grup kryengritėsish dėrgohet nė Shkup. Pashai turk kishte dalur nė ballkon dhe po i vėshtronte tė arrestuarit qė ecnin kalldrėmeve tė pluhrosura. I bėri pėrshtypje njė burr i hajthėm. me tirq tė zi e plis tė mprehtė nė kokė, i cili ecte krenarisht dhe me njė mospėrfillje. I urdhėroi rojet qė t“ia brenda ashtu duarlidhur. Posa u fut i arrestuari nė zyrė pashai e pyeti si tė quajnė more djalosh i padėgjushėm?-Bejtė Azemi, por tė gjithė me thėrrasin Bejtė Galica, -iu pėrgjigj ai gjakftohtė e duke e shikuar nė sy.-Hė, more lanet (shejtan) a e sheh se Perandoria jonė i ka duart e gjata sa t“ju arrijė edhe nė ato malet tuaja tė egra, ku gjeten vdekjen mijėra e mijėra ushtarė tanė- vazhdoi pashai.-Ore pasha- iu drejtua Bejta- vėrtet Perandoria juaj i ka duart e gjata, por jetėn e ka tė shkurtėr. Ato trojet tona, ku rriten shqipet nuk durojnė t“i shkelė kėmbė e huaj. Nuk janė mėsuar nė robėri. Burra e gra luftojnė. Edhe vetė toka, po s“pati kush ta mbrojė, hapet dhe do t“ju pėrbijė tė gjallė, por ikni sa s“ėshtė vonė...-Mjaft more zog kaurri - briti me zė hakėrrues pashai i cili e kishte humbur durimin dhe nga nervoza filloi tė dridhej.Ti do te kalbesh ne burgjet tona tė errėta se je nga ajo farė e mallkuar, e cila duhet zhdukur me rrėnjė. Ti na qenkshe mu nga ajo toka e shpallur haram qė quhet Drebice, e cila nga nxori telashe me shum se e gjith europa. Nga ai vend ogurzi ishte edhe Millosh Kopili, i cili mė 1389 me thikė tė helmuar e therri sulltan Muratin I, qė kishte ardhur pėr ta cliruar Kosovėn nga te pafetė. Ai ua ka lėnė amanet qė tė luftoni kundėr nesh. Ka pesė shekuj qė sundojmė tėrė Europėn e ju na e dogjet Sarajin e posangritur. Nė shpirtin tuaj ka hyrė i paudhi dhe s“ju lė tė qetė. Por ai qė ngirtet kundėr perandoris sonė tė Shenjėt do tė pėsoj kėshtu si ti, nė qelitė tona tė ftohta. Nga to do tė dilni vetėm tė vdekur... unė jam katil pėr rebelėt si ju... Merreni e ma shporrni syshė kėtė qafir! -u briti rojeve qė qėndronin gaditu para derės se tij.Vėrtet, Bejta u dėnua me burgė tė pėrjetshėm, me 101 vjet.-Me 1902 Porta e Lartė vendosi tė bėjė reforma nė Vilajetin e Rumelis. Pėr zbatimin e tyre u caktua Hilmi Pasha, i cili arriti nė Shkupė mė 12 dhjetor 1902. Ai pėr t“i mashtruar dhe pėrvetėsuar shqiptarėt nė pėrkrahjen e reformave menjėherė e bėri amnestimin e disa tė burgosurve. Nė mesin e tyre u gjend edhe Bejtė Galica, i cili pasė 11 vjetėsh doli nga burgu i Shkupit.Edhe pas daljes nga burgu Bejta nuk e ndali aktivitetin e vet luftarak e organizativ. U zgjodh udhėheqės i luftėtarve nga fshatrat: Galicė, Dubovcė, Mikushnicė, Beqiq dhe Krasaliq. Nė muajin shkurt te vitit 1902 i pėrfaqėsoi keto fshatra nė tubimin e kretėrve tė Drenicės qė u mbajt nė kullėn e Ahmet Delisė nė Prekaz. Aty u vendos qė tė mbahet sa mė shpejtė njė kuvend i ngjashėm me ato tė Gjakovės dhe tė Llugės.Mė 26 mars 1903 mori pjesė nė fushėn e Morinės, nė Kuvendin historik tė Drenicės, tė cilin e udhėhoqi Ahmet Delia. Nė te u vendos tė kundėrshtohen reformat turke. Pas tri ditėsh, mė 29 mars, mijėra dernicas, nėn dretimin e Ramė Lutanit e morėn Vushtrrinė pa pengesa tė mėdha. Tė nesėrmen u nisen pėr nė Mitrovicė pėr t“u ndihmuar vėllėzėrve shaljanė, tė cilėt e kishin sulmuar qytetin dhe kėrkonin dėbimin e menjėhershėm tė konsullit rus Shcerbinit. B e t e j a qe e pėrgjakshme. U vranė mbi 300 shqiptarė. Nga kodra e Bairit sulmonin me topa. Aty qėndronte edhe Shcerbini, i cili edhe komandonte. Njė ushtar shqiptar nė ushtrinė turke, me emrin Ibrahim Halit Popovci, nga Suka e Gjilanit, duke i parė kėto skena tmerruese e dredh pushken dhe e qėllon konsullin, i cili vdiq pas disa ditėsh. Edhe nė kėto luftime u dalluan trimat qė i udhėhoqi Bejtė Galica.Lėvizja anti-turke sa vinte e shtohej. Kryengritsit shqiptar kishin pėrfshir mbar Kosovėn. Nė muajin korrik 1907 shpėrtheu revolta e armatosur nė Drenicė. Tė gjithė kryengritėsit e kėsaj treve ishtin grumbulluar rreth Rezallės dhe Devicit.Shemsi Pasha me forca tė shumta gjendej nė Mitrovicė. Atij i erdhi urdhri nga Stambolli qė sa ma shpejt tė shuhet me gjakė kjo kryengritje. Ky menjėher i nisi dy taborre nėn drejtimin e major Vehbi Efendiut pėr nė Drenicė. Posa arritėn nė Llaushė krusėn pushkėt e para. Vehbi Efendiyt iu desh tė zbres nga kali dhe ta ruaj kokėn e vet. Beteja e pėrgjakėshme e cila zgjati tėrė ditėn, u zhvillua midis Rezallės dhe Devicit. Aty mbesin te vrar shumė shqiptarė, nė mesin e tyre edhe njėri nga prijėsit e betejės- Bejtė Galica. Ai kishte mbetur keq pėrmbys. Njė ushtar i kėsaj ane e njeh dhe don ta kthejė mbar Vehbi Efendiu iu kėrcėnua: - Largohu more edepsėz se po tė kėpus me kamxhik. Ai ėshtė harambash qė ka kundėrshtuar dovlentin. Ashtu le tė vdesė, pėrmbys!Kėshtu, nė muajin korrik 1907, nė fushėn e nderit ra heroikisht patrioti dhe luftėtari 54 vjecar, Bejtė Galica. Pas njė jave turqit ia dogjėn shtėpin nė Galicė duke i lėnė pa kulm mbi kokė Sherifen me dy thjeshtrit (Seferin dhe Zenelin) dhe tre fėmijėt e vet: Azemin, Mihanen dhe Ademin.Me vrasjen e Bejtė Galicės nuk u shua rezistenca e armatosur nė kėtė familje trime. Rrugėn e tij do ta vazhdojnė tė bijtė, sidomos djali i tretė,

  5. #5
    e Shqipes Maska e Foleja_
    Anėtarėsuar
    04-08-2004
    Postime
    1,587
    Faleminderit
    123
    52 falenderime nė 28 postime


    Fehmi Lladrovci ėshtė njėri prej luftėtarėve qė bashkė me tė shoqen, Xhevė Krasniqi-Lladrovci, pėrbėjnė ēiftin qė mė se miri e emituan Azem dhe Shotė Galicėn. Ky epitet mė mirė iu shkon kėtyre dy dėshmorėve, tė cilėt me tėrė qenien e tyre iu pėrkushtuan atdheut dhe kombit. Fehmiu, qė rrjedh nga njė familje me traditė patriotike, qė herėt u pėrcaktua pėr rrugėn e lirisė, pavarėsisė dhe bashkimit kombėtar. Shtypja dhe robėria e popullit tė tij u bėnė frymėzim, kurse veprat e patriotėve tanė tė mėdhenj udhėrrėfim pėr rrugėn qė do ta ndjekė mė pastaj. Ėshtė njėri prej intelektualėve mė nė zė tė Drenicės, i cili u pėrkushtua nė rrugėn e lirisė, kurse me veprimin e vet u bė shembull pėr brezat se si duhet luftuar e sakrifikuar pėr atdheun. Krahas punės revolucionare, Fehmiu i kushtoi kujdes edhe arsimimit, sepse ishte i vetėdijshėm se pa shkollim nuk mund tė ecej pėrpara. Shkollimin fillor e mbaroi nė vendlindje, kurse tė mesmin nė Prishtinė. Burgu dhe torturat nuk e luhatėn nga rruga e lirisė
    Lėvizjet studentore tė vitit 1981 te ky personalitet patėn ndikim tė posaēėm. Pėr shkak tė veprimtarisė atdhetare, organet e sistemit totalitar e burgosėn me burg tė rėndė. Edhe burgu i rėndė, por edhe torturat e mėdha qė pėrjetoi nė asnjė ēast nuk e luhatėn nga rruga e lirisė dhe qėllimi pėrfundimtar pėr ēlirimin e atdheut. Ai do tė njihet e do tė kontaktojė me shumė patriotė e atdhetarė tė shquar, tė cilėt po ashtu kishin ideal ēlirimin e atdheut nga kolonialistėt serbė. Njė periudhė kohore Fehmiu qėndroi nė Zagreb, ku mbaroi edhe fakultetin teknik. Pėr shkak tė veprimtarisė sė tij atdhetare, Fehmiu ishte prore i ndjekur nga sitemi totalitar, kurse qėndrimi i tij nė Kosovė nė rrethanat e atėhershme ishte i pamundur. Mu pėr kėtė, ai njė kohė e kaloi nė mėrgim, ku pareshtur zhvilloi veprimtarinė atdhetare nė bashkimin e forcave shqiptare qė vepronin nė Perėndim. Pos si intelektual, Fehmiu shpejt do tė bėhet i njohur edhe si politolog, kurse pėr njė periudhė kohore do tė vėhet edhe nė krye tė lėvizjes atdhetare atje.
    Ngjarjet qė pasuan, pas viteve tė nėntėdhjeta, atė e radhisin nė mesin e atdhetarėve qė kishin vendosur me seriozitetin mė tė madh t’i qasen ēėshtjes sė ēlirimit tė atdheut. Ishte njėri prej personaliteteve qė mendonte se Kosova duhej tė ndėrronte strategjinė e veprimit, kurse rezistencėn e armatosur e vlerėsonte si rrugėn e vetme pėr ēlirimin e Kosovės. Ai ishte edhe njohės i mirė i rrethanave ndėrkombėtare, kurse diplomacinė e shihte tė pandashme nga rezistenca e armatosur. Fehmiu i kishte fare mirė tė qarta edhe intersat strategjike tė shteteve fqinje dhe ato tė Fuqive tė Mėdha nė raport me Kosovėn, por gjithherė ishte optimist se nėpėrmjet njė kryengritjeje gjithėpopullore Kosova do tė ēlirohej pėrfundimisht nga kolonialistėt serbė. Kur plasi lufta nė Kroaci e Slloveni, Fehmiun do ta gjejmė nė radhėt e popujve kroat e slloven qė pėrpiqeshin tė ēliroheshin nga zgjedha serbe. Fehmiu kishte shpirt tė njeriut, i cili dėshironte tė vegjlit t’i ēlironte nga zgjedha e robėrisė. Por, mbi tė gjitha, ai kishte synim pėrgatitjen dhe aftėsimin e shqiptarėve pėr luftė. Me angazhimin e tij, nė Kroaci qe formuar edhe njė grup i shqiptarėve tė armatosur prej 300 deri nė 500 shqiptarė, tė cilėt pasi do t’i pėrgatiste mirė, do t’i kthente nė Kosovė pėr tė filluar rezistencėn e armatosur. Meqenėse nė Kosovė, nėn drejtimin e komandantit legjendar Adem Jashari, mė 1991 kishte filluar rezistenca e armatosur, pėr tė mos pushuar deri nė largimin definitiv tė forcave serbe nga Kosova, Fehmi Lladrofci pandėrprerė ishte nė kontakt me Adem Jasharin, dhe nė ēdo mėnyrė e ndihmonte rezistencėn e tij qė bėnte nė Kosovė. Komandanti i brigadės 314 tė TMK-sė "Fehmi Lladrofci" nė Kastriot nga kujtimet e tij pėr figurėn madhėshtore tė Fehmi Lladrovcit, pohon se gjatė periudhės kur UĒK-ja vepronte nė ilegalitet, Adem Jashari pothuajse gjithherė ndodhej nė kontakte me Fehmi Lladrofcin, i cili asokohe gjendej nė mėrgim, por i interesuar me tėrė qenien e vet pėr vendlindjen dhe Kosovėn. Kontaktet e tij me komandantin legjendar Adem Jashari ishin evidente, por pėrbėnin edhe enigmėn qė ishte e arsyeshme gjatė veprimeve nė ilegalitet. Ishin kėto vitet 1993-1994, kur praktikisht UĒK-ja mori fizionominė e njė organizmi tė armatosur. Meqenėse kishte njė interesim tė jashtėzakonshėm pėr tė ndihmuar e fuqizuar rezistencėn e armatosur, Fehmi Lladrofci, qė ishte i pandashėm nga bashkėshortja e tij Xheva, po ashtu dėshmore, nė vitin 1996 mėsyn tokėn e Kosovės nėpėrmjet Shqipėrisė. Nė pėrpjekjen e tij tė vitit 1996 pėr tė hyrė nė Kosovė bashkė me njė grup shokėsh, kujton Zejnullah Prokshi, Fehmiu plagoset nė kufi. Atė ditė bie edhe Luan Hajredinaj, i cili ndodhej nė grupin e Fehmiut, qė pėrpiqeshin tė hynin nė Kosovė.
    Ngjarjet dhe dinamika e tyre qė pasuan nė Kosovė atė e radhisin nė mesin e pjesėtarėve tė UĒK-sė. Ishin ngjarjet e fuqishme qė ndodhen nė Drenicė dhe Kosovė ato qė i krijuan mundėsi qė ai me tėrė qenien e tij tė radhitet ne mesin e luftėtarėve tė rinj, tė cilėt me vendosmėrin e tyre ishin pėrcaktuar nė drejtim tė ēlirimit tė Kosovės. Pasi kishte bėrė shumė punė tė rėndėsishme nė organizimin dhe mobilizimin e mėrgimtarėve, la kolltuqet e Perėndimit dhe u nis nė Drenicėn dhe Kosovėn e tij tė dashur. Meqė kishte pėrballuar me sukses rreziqet nė zonėn kufitare ndėrmjet Shqipėrisė dhe Kosovės, Fehmi Lladrofci i shoqėruar me bashkėshorten e tij Xhevėn arrin nė Drenicė. Nė fillim vendoset nė fshatin Aēarevė, kurse mė pastaj nė Likoc dhe fshatrat pėrreth. Aty ku kėrciste pushka, ishte e pamundur tė mos ndodhej Fehmi Lladrofci. Pas rėnies sė komandanti tė UĒK-sė Adem Jashari, Fehmiu do tė merret me organizimin e UĒK-sė nė zonėn qė pėrfshinte pjesėn lindore tė Drenicės, qė nėnkuptonte bjeshkėn e Qyqavicės dhe fshatrat pėrreth, ku edhe mori pėrgjegjėsinė pėr tė drejtuar ushtrinė nė njė zonė mjaft tė gjėrė. Ishte karakteristike se aty ku paraqitej Fehmiu, pas i shkonin shumė vullnetarė, tė cilėt dėshironin nė ēdo mėnyrė tė radhiteshin nė radhėt e UĒK-sė. Bile, interesimi ishte aq i madh, sa pakkush kishte paramenduar. Kjo e gėzonte pa masė Fehmiun, i cili me metodat e tij dinte tė ofronte dhe tė frymėzonte njerėzit, bashkatdhetarėt dhe bashkėvendasit pėr betejat qė do tė pasonin nė pėrpjekjet pėr clirimin e Kosoves

  6. #6
    e Shqipes Maska e Foleja_
    Anėtarėsuar
    04-08-2004
    Postime
    1,587
    Faleminderit
    123
    52 falenderime nė 28 postime



    Adem Jashari lindi nė Prekaz tė Drenicės, mė 28 nėntor 1955. Shaban Jasharit, krahas Festės sė Flamurit, qė e festonte pėr ēdo mot, ju shtua edhe njė festė tjetėr - Ditėlindja e djalit tė cilin e pagėzoi: Adem. Dhe ishte e natyrshme qė mbi djepin e t“posalindurit nė kėtė ditė, Djepi tė mbulohej me flamurin e Skėnderbeut.Kėshtu ndodhi atė ditė nė familjen Jashari, nė Prekazin e Ahmet Delisė. Familjes se xha Shabanit iu shtua edhe njė pushkė, nė Drenicė jehuan krismat e pushkėve pėr flamur dhe ushtarin e posalindur tė lirisė. Xha Shabanit ju duk se jehona e pushkėve qė u zbrazėn pėr lindjen e Adem Jasharit po shpėrndahej valė - valė nėpėr Drenicė e Kosovė si jehona "Oooo o o prite, prite Azem Galicėn o heeejjj", e atij sikur ju duk se po ndėgjonte jehonėn: "Prite, prite Adem Jasharin o heeejjj". S“do tė ishte ēudi qė atė ditė, xha Shabani t“i kishte ndėgjuar tė dy jehonat, se atė ditė e kaluara po e pėrcaktonte tė ardhmen, ishin bėrė njė. Atė ditė, Flamuri - Lindja - krisma - jehona ishin determinim i njė lavdije tė madhe. Adem Jashari erdhi nė kėtė botė me tė vetmin ndryshim nga gjithė moshatarėt e tij se ky u lind nė ditėn e fitorevė mė tė lavdishme tė popullit shqiptar, nė Ditėn e 28 Nėntorit. Kėshtu nisi jeta nė vazhdimėsi nė Prekazin e lavdive tė pėrsėritshme. Nė festė me krisma e kėngė edhe vdekjen e bėjnė me krisma e kėngė. Xha Shabani ishte i kujdesshėm me tė gjithė fėmijtė, por ndaj Ademit tregonte njė kujdes tė veēantė, ndoshta pse i kujtohej dita e lindjes, i kujtoheshin krismat e pushkės dhe jehonat e pėrsėritura tė atyre krismave nė 28 Nėntorin e vitit 1955. Xha Shabani pas Luftės sė Dytė Botėrore, pėr njė kohė pati ushtruar profesionin e mėsuesit, por pėr shkak tė veprimtarisė atdhetare ai do tė largohet nga procesi mėsimor dhe do merrej me bujqėsi. Ai pa ndonjė ngurri vendosi tė merrej me punimin e tokės dhe edukimin e fėmijėve nė frymėn e atdhetarizmes. Kėshtu po rritej Ademi sė bashku me vėllezėrit mė tė mėdhenj, Rifatin dhe Hamzėn. Ademi kishte njė interesim tė veēantė pėr armėt, pėr tė bėmat e prekaziotėve gjatė historisė e sidomos i interesonte akti tepėr burrėror i Ahmet Delisė dhe ndihma qė ai i pati dhėnė fqiut, qė ishte sulmuar nga bandat serbe. Sopata e Ahmet Delisė, ajo qė bandės ēetnike i ndau kokat nė dysh, ishtė bėrė legjendė, legjendė e historisė nė mbrojtje tė nderit dhe dinjitetit kombėtar. Adem Jashari kishte njė interesim tė veēantė pėr Emin Latin, prekaziotin bashkėluftėtar tė Azem e Shotė Galicės, tė atij brezi trimash, qė nė gjithė shqiptarinė njiheshin pėr tė burrėri e trimėri. Ndonėse ky brez i trimave me nam tė lirisė, Kosovės nuk i sollen ēlirimin e bashkimin kombėtar, por brezave ju lan amanet: pushkėt trimėrore tė lirisė. Ky amanet pėrcillej nga brezi nė brez, nga luftėtari ke luftėtari me porosi, qė tė pėrcillej si stafetė deri nė fitoren mbi armikun e kombit. Prekazi nė mėnyrėn mė besnike e pėrcolli amanetin e luftėtarėve tė lirisė, jo vetėm duke e mbajtur syrin nė shėnjestėr, por duke pėrcjell jehonėn e pushkėve tė lirisė nga Prekazi nė Drenicė e nė Kosovė, jehonė qė i mbulonte tė gjitha tokat e pushtuara tė Shqipėrisė. A nuk e tregoi kėtė edhe Kulla e Shasivar Alisė, nė dimrin e ftohtė tė vitit 1945? A nuk u pėrsėrit kjo nga pasardhėsi i Emin Latit me 13 maj 1981, kur Tahir Meha mbuloi me turp njėsinė speciale tė policisė beogradase, duke i shkaktuar humbje tė mėdha edhe nė njerėz edhe nė teknikė luftarake agresorit, qė kishte aktivizuar pėr shuarjen e celulave kryengritėse.Tė gjitha kėto dhe shumė tė tjera qė s'u pėrmendėn, lanė gjurmė tė thella nė edukimin atdhetar tė Adem e Hamėz Jasharit dhe ēetės sė tij trime. Adem dhe Hamez Jashari do tė betohen para varrit tė Tahir Mehės, se do tė vazhdojnė luftėn pėr ēlirim deri nė fitore. Dhe, ecen guximshėm rrugės sė luftėtarėve kombėtarė, duke ngritur si nė aspektin organizativ, njashtu edhe duke rritur numerikisht, numrin nė rradhėt luftėtarėve tė lirisė e tė pavarėsisė, duke ngritur efikasitetin e luftės ēlirimtare, me ēka ndryshuan rrjedhat e historisė dhe hapen njė epokė tė re - Epokėn e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Demonstratat e vitit 1981, ngjarjet e Pranverės sė madhe studentore tė vitit 1981, tė cilat u shėndrruan nė Lėvizje tė madhe popullore, qė me vite mbajten tė ndezur flakadanin e lirisė e tė ēlirimit tė kombit, patėn ndikim tė fortė patriotik nė brezin qė formuan, organizuan dhe udhėhoqen politikisht dhe ushtarakisht Ushtrinė Ēlirimtare tė Kosovės. Adem Jashari dhe ēeta e tij ka qenė dhe ka mbetur bėrthama themeltare e UĒK-sė. Nė histori mundet edhe tė ndodhin ngjarje tė rastsishme, por Adem Jashari, ēeta dhe familja e tij nuk janė rastėsi e historisė, ata me ndėrgjegje e vendosmėri u pėrgatitėn pėr kthesėn vendimtare tė historisė sonė mė tė re. Adem Jashari nuk shkoi rastėsisht nė Shqipėri pėr tė pėrsosur artin e luftės, tė cilin e pėrvetėsonte me shpejtėsi tė rrufeshme, dallohej nga i gjithė brezi i tij. Nė pėrgatitjet ushtarake tregoi aftėsi dhe cilėsi tė larta nė pėrvetėsimin e artit tė pėrdorimit tė armeve tė ndryshme pėr luftėn ēlirimtare. Adem Jashari, ndryshimet qė po bėheshin nė vitet 90, i shihte me optimizėm, prandaj me vendosmėri e sinēeritet tė lartė nisi angazhimin e tij nė sferėn ushtarake, pėr organizimin e luftės ēlirimtare. Adem Jashari dhe ēeta e tij nuk ishin nisur nė rrugėn e luftės pėr liri, pėr hirė tė kėtij apo atij lideri, pse ky apo ai i paskan sytė e zinj. Ata ishin nisur pėr ēlirimin e Kosovės pa bėrė llogari meskine, karieriste apo grabitėse. Ata e donin Kosovėn e lirė e tė pavarur. Ata ishin tė liruar nga ideologjizmat, veē shqiptarizmės. Adem Jashari dhe ēeta e tij ndryshimet politike qė ndodhen nė vitet 90 i priti me optimizėm, besoj shumė, por nuk do tė kalojė shumė kohė dhe do tė zhgėnjehen se kasta e "re" e politikajve po bėhej pengesė e rrjedhave tė reja tė historisė, po ngulfaste shpirtin luftarak tė shqiptarėve liridashės. Kur nė fund tė vitit 1991, nė Kosovė po bėheshin arrestime tė tė gjithė atyre qė ishin pėrgatitur nė Shqipėri, Adem Jashari do tė njoftojė ēetėn e tij dhe tė kėrkojė nga ata, qė tė ishin vigjilent se ēdo natė armiku mund t“iu trokaste nė porta. Ai do t“iu thotė shokėve: "Armėt nuk i kemi marrė qė t“ia dorėzojmė armikut, por qė ta luftojmė deri nė fishekun e fundit". Mė fjalėn e komandantit u pajtuan tė gjithė. Dhe, nuk vonoi dita kur armiku do tė trokas nė portėn e Jasharėve. Ishte mėngjesi i hershėm i 30 dhjetorit 1991, ku armiku me njė makineri tė tėrė policore kishte rrethuar Jasharajt dhe kėrkuan dorėzimin e Adem Jasharit dhe Jasharėve tjerė. Adem Jashari me vėllezėr e shokė apelit tė armikut pėr dorėzim ju pėrgjigjen me breshėri armėsh nga shumė drejtime. Ishte e ēartė, ēeta e Prekazit kishte vendosur epokėn e luftės ēlirimtare, ata mes jetės se burgut e tė poshtėrimit kishin zgjedhur jetėn e lavdisė e tė lirisė, me tė gjitha pasojat qė mund t“i kishte. Vetėm tė guximshmit nėpėr kohė tė ndryshme i kanė ndėrruar rrjedhat e historisė, kėshtu ndodhi edhe me Adem Jasharin dhe ēetėn e tij. Kėshtu nisin aksionet luftarake mbi policinė e armikut, fillimisht nė Drenicė, e pėr t'u pėrhapur mė vonė ne Llap e Dukagjin, nė Drini e kudo nė Kosovė.UĒK po bėhėj shpresė pėr popullin dhe tmerr pėr armikun, armikut po i rrėshqiste dheu nėn kėmbė, pasigurinė e shihte tė ēdo kaēube. Adem Jashari ishte kudo. Ai po bėhej legjendė. Ai ishte kudo ku sulmohej armiku, ai ishte nė ēdo cep tė Kosovės. Vetėm frikacaket nuk mund t“i besonin trimėrive e tė bėmave tė Adem Jasharit, ata nuk dėshironin ndeshjen me armikun dhe sa herė qė ēeta e tij sulmonte e vriste policinė kriminale tė armikut do tė thonin: "Kėta janė dorė e zgjatur e armikut, janė tė Sheshelit apo tė Arkanit etj.", - dhe kjo nuk ishte diēka e re, dikush duhej tė mbulonte kolaborimin me Beogradin, por paraprakisht duhej akuzohej tjetri. Adem Jashari kishte shumė mundėsi, ai kishte zgjedhur me ndėrgjegje mundėsinė e luftės sė armatosur pėr liri e pavarėsi, anipse ai i dinte mundėsitė e veprimit luftarak tė UĒK-sė. Pas luftės se 26 nėntorit 1997, nė Llaushė tė Re, ku mori pjesė Ademi me ēetėn e tij, nga e cila armiku u tėrhoq me bisht nėn kėmbė, armiku do tė bėjė plane pėr zhdukjen e Adem Jasharit. Kjo do tė ndodhė me 22 janar 1997. Njė bandė kriminele kishte sulmuar familjen Jashari, me qėllim qė tė zhdukej kjo ēerdhe e rrezikshme e Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Por, falė gjakftohėsisė e guximit tė familjes dhe ndihmes qė erdhi nga ēeta, armiku u tėrhoq pa arritur qėllimin. Ato ditė e tėrė Kosova sikur ishte nė Lagjen e Jasharėve. Nuk ishte e vėshtirė ta kuptoje mesazhin qė kishte lėnė armiku. Armiku ishte tėrhequr i bindur se nuk kishte gjetur mėnyren e eliminimit tė Adem Jasharit dhe familjes Jashari. Armiku dėshironte qoftė edhe largimin e Jasharajve nga trojet e tyre, por Jasharajt nuk i lėshonin trojet stėrgjyshore. Ata as tė vdekur nuk donin tė shkuleshin nga vendi i tyre, pėr ēka kishin nisur luftėn. Adem Jashari dhe gjithė Jasharajt nuk e donin ikjen e poshtėrimin, ata e dėshironin qėndresėn, e donin lirinė dhe pavarėsinė e Kosovės. Armiku pas disfatės sė 22 janarit kishte filluar pėrgatitjet pėr njė sulm tė pėrmasave tė mėdha policore dhe ushtarake, dhe ky sulm do tė fillojė nė mėngjesit e hershėm tė 5 prillit 1998, pak ditė pasi policia armike kishte pasur njė disfatė tė Lisat Binak, nė Likoshan. Kėtė herė forca tė mėdha ushtarake dhe policore e kishin rrethuar Prekazin, me orientim kryesor Lagjen e Jasharėve. Lufta pėr eliminimin e Jasharėve ishte e rreptė. Armiku Prekazin e kishte vendosur nė rreth tė hekurtė dhe sulmonte nga shumė anė. UĒK-ja aso kohe i kishte mundėsitė e kufizuara tė sulmit e tė depėrtimit. Adem Jashari dhe ēeta e tij sulmit armik ju pėrgjigjen me sulm. Lufta qė zhvilloi Adem Jashari me shokė qė e madhe. Sulmi i armikut vinte nga larg. Pas njė rezistence tė gjatė dhe herioke, armiku arriti tė djegė e shkatėrrojė Lagjen e Jasharėve, por jo kurrė vendosmėrinė pėr tė vazhduar luftėn pėr liri e pavarėsi. Adem Jashari deri nė vdekje luftoi e kėndoi, jo vdekja e Adem Jasharit nuk ėshtė vdekje ėshtė pėrjetėsi. Lufta pėr Prekazin qė e ashpėr. Qėndresa ishte e madhe.Ushtria Ēlirimtare e Kosovės humbi prijetarin e saj. Kosova fitoi komandantin legjendar. Me aktin e rėnies se Jasharėve, Kosova mundi frikėn dhe pėr lirinė e pavarėsinė u hapen shtigje tė reja. Adem Jashari - legjendė, solli kualitet tė ri nė filozofinė dhe mendėsinė e shqiptarėve pėr jetėn, atdheun, lirinė pėr nderin dhe dinjitetin e kombit. Rėnia heroike e Adem Jasharit i dha shtytjen mė tė fuqishme mobilizimit, strukturimit dhe profesionalizimit tė Ushtrisė Ēlirimtare tė Kosovės. Ushtria Ēlirimtare e Kosovės fitoi hapėsira tė reja veprimi. Komandanti Legjendar i UĒK-sė me jetėn, veprėn dhe lavdinė e tij i dha kualitete dhe pėrmasa tė reja 28Nėntorit - Festės sonė Kombėtare.

  7. #7
    e Shqipes Maska e Foleja_
    Anėtarėsuar
    04-08-2004
    Postime
    1,587
    Faleminderit
    123
    52 falenderime nė 28 postime
    Vallja e Shotes me veshje tradicionale nga Drenica



  8. #8
    e Shqipes Maska e Foleja_
    Anėtarėsuar
    04-08-2004
    Postime
    1,587
    Faleminderit
    123
    52 falenderime nė 28 postime
    KENGA E KAMBER LOSHIT( trim nga Drenica)

    Kamber Losh o Kamber Sejdia
    o qou bre djal t'ka rrethu Serbia
    po pisket o kamber sejdia
    delni shok o tu qershija
    o delni shok o tu qershija
    bini djem se u vra fazlija
    naqallniki o po qon fjale
    ti kamber o koke budalle
    o ai prefekti fjal o ka que
    Kamber Loshit e me u dorzue
    tri sereq o t'kem rathue
    me pase kraht o me fluturue
    e me pas kraht o me fluturue
    prej *vrelices* smunesh me pshtue
    kamber loshi o po qon fjale
    ty prefekt mos t'kofsha fale
    nuk t'bi n'dore edhe sa t'jom gjalle
    per pa m'vra mu *zjarrin n'qafe*
    po bo *xhanari* o haj medet
    kane liftu tri dite e tri nete
    nja tri dite edhe kane liftue
    Kamber Loshi osht varrue
    shokve t'vet e nau ka kallxue
    qonu shoku ju n'mujshi me pshtue
    forte kamber o osht vorrue
    pune e madhe nuk muj vi me jue
    jon bo gati o shoket jone dale
    thrret Kamberi o more murate
    e merre vlla o ket sahate
    merr sahatin merre kutin
    o merr sahatin merre kutin
    mo kamberi jo duhan nuk pine
    merr vlla cka ti kome dhone
    mo kamber jo ne gjyks spo i none
    jon bo gati o tone jone dale
    o don velika o me u kalle flake
    qyq e vetun ne kolib o nale
    kur e bon o zoti o sabahe
    naqallniki a pet po qon fjale
    o kamber forte koke budalle
    pse pe i merr edhe vllaznit n'qafe
    mu tash topat qi m'kane ardhe
    po du ushtrin me ta kalle flake
    o kalle flake more qitja timin

    kalle flake e qitja timin
    o sa t'jome gjalle s'ta japi dorzimin


    kenge e kenduar nga Dervish Shaqa
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Foleja_ : 05-03-2006 mė 14:13

  9. #9
    e Shqipes Maska e Foleja_
    Anėtarėsuar
    04-08-2004
    Postime
    1,587
    Faleminderit
    123
    52 falenderime nė 28 postime
    Kenge per Azem Bejten

    Dy asllane qe i ka Shqipnia
    s’i ka mbreti as shtate krailia
    Azem Bejta e Mehmet Delia
    me ta n’sherr ka ra Serbia
    Ai zhupani po bertet
    komandaret po m’i thrret;
    komandareve ēka u paska thane:
    -Ju Azemin gjalle me ma lane
    ju Azemin gjalle me ma lshue
    kryet tuaj n’vend tij kane me shkue! –
    Njemij vete rrethojne Galicen
    peseqind vete Nikushnicen
    Nikushnice me Lobovec
    Tri katunde i kane rrethue
    Azem Bejta i ka hetue
    -Cohuni, shoke, jemi rrethue!
    Sa per veti s’po kam dert
    s’po me dhimbet jeta me deke
    po me dhimben robe e femi
    se i zane e s’i lane pa gri –
    Ēka ka kulla qe po m’dridhet?
    Azem Bejta nuk po lidhet
    Ēka ka kulla qe po ushton?
    Azem Bejta po lufton
    Lumja kulla, ēa m’ka Brenda
    Azem Bejten me shtate zemra!
    Azem Bejta, si kreshnik
    fort lufton ai gryk e n’gryke
    Ai zhupani fort bertet
    -O zot, falmi krahet e lehte!
    Krahet e lehte me fluturue
    n’Mitrovice, n’mujsha me shkue
    prej Azemit me shpetue
    prej Azemit n’shpetofsha vete
    per asqeret nuk po kam dert
    se asqere merr krali opet
    Te shtate kralat me u cue n’kambe
    s’mund Azemin me e zane!

  10. #10
    e Shqipes Maska e Foleja_
    Anėtarėsuar
    04-08-2004
    Postime
    1,587
    Faleminderit
    123
    52 falenderime nė 28 postime
    Drenicakja

    Rrugėt nisin rrugėt cojnė
    Rrugė pa fund e pa mbarim
    Njė mė kthen deri tek ti
    Drenicakja e shpirtit tim.

    Bota ka kėngėt e veta
    Ku vlon etshtėm dashuria,
    Por unė vdes pėr syrin tėnd
    Moj lirikė e kėngėve t'mia

    Ti qė rrezėn ja fal diellit
    Kur mė merr nė pėrqafim
    Ti qe dritė mi fale syrit
    Drenicakja e shpirtit tim

    Moj Drenushė, moj Drenicake
    Qė ma ndeze zemrėn flakė
    Dielli tha kur tė pa
    Hijeshi bota pa ty nuk ka
    Moj Drenushė moj Drenicake
    Qė ma ndeze zemrėn flakė
    Buzėqershi moj syqiellore
    Nė ty shkrihen yjet prore
    Bukuri moj engjellore.


    kenduar nga Ilir Shaqiri

  11. #11
    Bac, u kry! Maska e Homza
    Anėtarėsuar
    24-02-2006
    Vendndodhja
    Ne kat te siperm!
    Postime
    3,055
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Drenicen e pershendes ne emer te shume Tropojaneve!!!!Nga nje sofer trimash tek tjetra!!!!

  12. #12
    e Shqipes Maska e Foleja_
    Anėtarėsuar
    04-08-2004
    Postime
    1,587
    Faleminderit
    123
    52 falenderime nė 28 postime
    Homza

    Drenica eshte cdo here zemer dhe dere hapur per miq dhe trima

  13. #13
    e Shqipes Maska e Foleja_
    Anėtarėsuar
    04-08-2004
    Postime
    1,587
    Faleminderit
    123
    52 falenderime nė 28 postime
    A VRITET PAFAJSIA

    A vritet pafajsia
    Cfare faji ka Drenica
    Pse tremben nga femija
    Qe therret Azem Galica

    Drenica lind vec trima
    Ju i lini femijet jetima
    Eshte nje komb qe don lirine
    Dhe Kosova eshte Shqiperi
    Qielli digjet, bota varet
    Po ku je Adem Jashari
    Na vrane baben, na vrane motren
    Na perzune , na dogjen votren

    Ref
    Mos ma prek ti shkia Drenicen
    Se kam gjalle Azem Galicen
    Mos ma prek truallin shqiptar
    Mijera vjet, jam vete e pare

    Dhe loti vjen tek gjaku
    Dhe gjaku vjen tek loti
    Ja foshnjat po i vrasin
    Po kullat jo nuk lozin

    Drenica lind vec trima
    Ju i lini femijet jetima
    Eshte nje komb qe don lirine
    Dhe Kosova eshte Shqiperi
    Qielli digjet, bota varet
    Po ku je Adem Jashari
    Na vrane baben, na vrane motren
    Na perzune , na dogjen votren
    __________________

    Texti : Agim Doci
    kendon: Leonora Jakupi

  14. #14
    Jam shqiptarė dhe krenarė Maska e Poeti
    Anėtarėsuar
    18-03-2003
    Vendndodhja
    Ferizaj-Kosovė
    Postime
    3,069
    Faleminderit
    4
    8 falenderime nė 8 postime
    Foleja_

    Pergezime per temen te cilen une e vleresova si te shkelqyeshme dhe vertete eshte ne momentin shume te duhur. ke bere nje pune shume te madhe keshtu qe atyre qe nuk kishin njohuri paraprake per historine e Drenices permes kesaj teme tani e tutje do te jene me se te njohtuar. Mirepo Drenica kishte dhe ka trima, dhe shpresoj se gjithenje do te kete, sepse Kosoves iu jane dashur, i duhen dhe do ti duhen gjithenje trimat Drenicak.

    Edhe nje here pergezime per temen.
    MOS SHIKONI KISHA E XHAMIA, FEJA E SHQIPTARIT ĖSHTĖ SHQIPTARIA

  15. #15
    Bac, u kry! Maska e Homza
    Anėtarėsuar
    24-02-2006
    Vendndodhja
    Ne kat te siperm!
    Postime
    3,055
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Foleja...Flm, ndihem mire ne mesin tuaj!!!!

  16. #16
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    16-01-2006
    Postime
    25
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Tropojani (Homza),uroj qe me shpesh te ndjeheni mire


    Foleja,teme e vecanet,urime dhe pershendetje nga une.

  17. #17
    Bac, u kry! Maska e Homza
    Anėtarėsuar
    24-02-2006
    Vendndodhja
    Ne kat te siperm!
    Postime
    3,055
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Djellza....une me te vertet u ndjeva mire ne mesin e ksaj cka u tha me siper....po a thua do isha ndjer mire ne mesin tend????

  18. #18
    i shkathet Maska e dibrani2006
    Anėtarėsuar
    29-01-2006
    Vendndodhja
    Europe
    Postime
    2,691
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    mirese u gjeta DRENICA TRIME

  19. #19
    i shkathet Maska e dibrani2006
    Anėtarėsuar
    29-01-2006
    Vendndodhja
    Europe
    Postime
    2,691
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    MIRE SE U GJETA DRENICA TRIME

  20. #20
    i/e regjistruar Maska e Patrioti
    Anėtarėsuar
    17-01-2003
    Vendndodhja
    Neumuenster
    Postime
    375
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Rnofsh Drenica Kosova dhe te gjitha trojet shqiptare
    Duhet te dish dicka, per te kuptuar qe sdi asgje.

Faqja 1 prej 10 123 ... FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. “Epopeja e UĒK-sė”
    Nga Llapi nė forumin Shqipe nga Kosova
    Pėrgjigje: 448
    Postimi i Fundit: 07-03-2014, 18:53
  2. Foto nga Drenica
    Nga BlerinaL nė forumin Albumi fotografik
    Pėrgjigje: 5
    Postimi i Fundit: 26-04-2009, 11:04
  3. Pėrcaktimi Pėr ēlirimin Me ēdo Mjet
    Nga Llapi nė forumin Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 09-02-2009, 12:32
  4. Zhvillimet politike post-Rugova nė LDK
    Nga EveryWare nė forumin Tema e shtypit tė ditės
    Pėrgjigje: 33
    Postimi i Fundit: 07-07-2006, 12:39
  5. Fillon fushata parazgjedhore nė Kosovė
    Nga Albo nė forumin Tema e shtypit tė ditės
    Pėrgjigje: 77
    Postimi i Fundit: 23-10-2004, 03:04

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •