Close
Faqja 7 prej 85 FillimFillim ... 567891757 ... FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 121 deri 140 prej 1694
  1. #121
    Ikon-thyes Maska e Qafir Arnaut
    Anėtarėsuar
    27-07-2002
    Vendndodhja
    Shum po shndrit aj Diell, e pak po nxeh
    Postime
    1,544
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga Lioness
    Me shtruar Qafir, se nuk te hahet ty shpirti ne Kanada, ne krahasim me jeten sketerre te perditshme te Palestinezeve, apo dhe civileve izraelite qe jetojne cdo dite nen ankthe sulmesh.

    NUK KA PALESTINEZE! AS PALESTINE. Vuajtjet e Arabeve refugjateve ne kampe refugjatesh te cilat mund te mos ekzistonin nqs te kishin pak mend shtetet Arabe, e popullata e tyre te mos ishte bageti, jane komplet irrelevante.
    Adresat e faqeve personale mund ti vendosesh ne profil por jo ne firme. Stafi i Forumit

  2. #122
    i/e regjistruar Maska e scott izairi
    Anėtarėsuar
    18-06-2006
    Postime
    9
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Nul e di qfare DROG je duke pir. Po te lutna me jap pak qenka shum e mir. Mos humb koh me politik arabe se un per nji mac shqiptare, jo me fal per nji mij shqiptar qe ben dam un krejt penindulen arabe e kali.

  3. #123
    Sami Frasheri Maska e Arrnubi
    Anėtarėsuar
    19-07-2003
    Vendndodhja
    dynja
    Mosha
    32
    Postime
    741
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga Qafir Arnaut
    NUK KA PALESTINEZE! AS PALESTINE. Vuajtjet e Arabeve refugjateve ne kampe refugjatesh te cilat mund te mos ekzistonin nqs te kishin pak mend shtetet Arabe, e popullata e tyre te mos ishte bageti, jane komplet irrelevante.
    Pse izrael ka?

    Nese nuk ka palestineze nuk ka as Izrael te cilet jane perzierje e asiriane , filistine arabe etj.Nese deshiron sipas bibles izraelit eshte ai qe e ka nene hebreje.Mirepo shiko se cfare ishte gruaja Judes prej te cilet flitet ne bibel per pasaradhjen e Jezusit.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Arrnubi : 21-06-2006 mė 14:16
    Sa budalla eshte "Odisea"

  4. #124
    Perjashtuar Maska e ORIONI
    Anėtarėsuar
    10-12-2003
    Vendndodhja
    Shkup-Prishtine-Ulqin-Tirane-Cameri
    Postime
    922
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Filloi prape lufta ne palestine.


    20 Kush i bėn flijime njė perėndie tjetėr, veē Zotit, do tė shfaroset.

    21 Mos keqtrajto tė huajin dhe mos e mundo, sepse edhe ju ishit tė huaj nė vendin e Egjiptit.
    22 Nuk do tė mundosh asnjė grua tė ve, as asnjė jetim.

    23 Nė rast se i mundon ata nė njė farė mėnyre dhe ata bėrtasin nė drejtimin tim, unė do ta dėgjoj pa tjetėr britmėn e tyre;

    24 do tė zemėrohem dhe do t'ju vras me shpatė; gratė tuaja do tė mbeten tė veja dhe bijtė tuaj jetimė
    .

    25 Nė rast se ti i jep para hua dikujt nga populli yt, tė varfrin qė ėshtė me ty, nuk do ta trajtosh si fajdexhi; nuk do t'i imponosh asnjė kamatė.
    (EKsodi 22)

  5. #125
    Rrofte Demokracia!
    Anėtarėsuar
    30-05-2004
    Vendndodhja
    Ministria e Mbrojtjes Se Republikes Demokratike te Shqiperise
    Postime
    1,511
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    20 Kush i bėn flijime njė perėndie tjetėr, veē Zotit, do tė shfaroset
    aha!

    fakti eshte se ne tere librat e shenjta thuhet e njejta, ne forma te ndyshme

    shkruar ca nga shenjtoret ca nga analfabete qe zoti i udhezoi te shkronte fjalen e tij do te thote se vete zoti ka dijeni per zote te tjere dhe ka konkurence.


    o zot me fal 70 virgjeresha ne kete toke. sdua asgje ne parajse!

  6. #126
    i/e regjistruar Maska e arturo
    Anėtarėsuar
    19-06-2004
    Postime
    2,246
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Nė rifreskim tė masakrės sė Deir Jasinit

    Nga:William Xheims Martin


    Mė 9 Prill 1948, grupet e kombinuara terroriste ēifute tė Irgunit qė udhėhiqej nga Menakhem Begini, i cili nė vitin 1977 do tė bėhej kryeministėr i shtetit tė Izraelit, dhe tė Gangut Stėrn qė njihej edhe si banda LEHI, i cili udhėhiqej nga Izrael Shamiri qė do tė pasonte Beginin si kryeministėr i Izraelit nė fillim tė viteve tetėdhjetė, do tė kryenin njė nga masakrat mė tė frikshme tė historisė sė terrorizmit modern botėror. Nė 9 Prill 1948 bandat terroriste te Irgunit dhe Lehit hynė nė fshatin paqėsor arab tė Deir Jasinit qė ndodhet nė cepin perėndimor tė Jeruzalemit dhe vranė mbi 250 burra, gra dhe fėmijė.

    Me mbarimin e luftimeve qė kishin ndodhur nė fillim tė vitit nė fjalė, banorėt arabė tė Deir Jasinit kishin nėnshkruar njė traktat mirėkuptimi me fshatin fqinjė ēifut tė Giv’at Shaulit duke i premtuar fqinjėve tė tyre tė jenė fqinjė tė mirė, dhe ndajnė sėbashku informacionet mbi lėvizjet e tė huajve nė zonat e tyre dhe mbrojnė lėvizjen paqėsore tė automjeteve ndėrmjet fshatrave.

    Megjithatė grupet terroriste tė Lehit dhe Irgunit duke u sjellė si njė turrmė e pakontrolluar dhe jo siē i ka hije reparteve ushtarake, nisėn tė qėllojnė nė mėnyrė tė verbėr mbi fshatin arab, duke hedhur nė erė shtėpitė sėbashku me banorėt e tyre, ekzekutuar burra, gra dhe fėmijė. Trupat e vrarė nė distancė tė afėrt mė pas do tė hidheshin nėpėr puset dhe kanalet qė ndodheshin pranė. Raportet e kohės tregojnė se mes tė vrarėve pati shumė arabė tė cilėvė i’u ishin copėtuar trupat dhe mes grave kishte patur shumė qė ishin pėrdhunuar. Sikur tė mos mjaftonte shkatėrrimi i fshatit, terroristėt ēifutė do tė ngarkonin disa nga fshatarėt qė kishin zėnė robėr pėr t’i reklamuar si pengje lufte nėpėr rrugėt e Jeruzalemit, dhe ekzekutuar mė pas. Pas kėsaj terroristėt do tė ftonin shumė gazetarė nė fshatin e masakruar pėr tė reklamuar trupat pa jetė qė kishin krijuar.

    Pas masakrės sė Deir Jasinit, Menakhem Begini do tė deklaronte me mburrje se: "Ne hodhėm ndjenjėn e terrorit mes arabėve dhe tė gjithė fshatrave pėrreth. Me nje tė goditur arritėm tė ndryshojmė situatėn strategjike nė favorin tonė." Ndėrsa disa kohė mė vonė Begini, do tė deklaronte se paniku qė masakra e Deir Jasinit kishte shkaktuar nė mesin e arabėve, do t’i detyronte palestinezėt tė braktisin qytetet e Tiberias dhe Haifės.

    Sipas oficerit Meir Pa’il, tė intelligjencės izraelite Palmak qė pretendon tė ketė kaluar mbrėmjen e datės 9 Prill nė fshat thuhet se; Pranė gropave tė hapura nė afėrsi tė Givat Shaulit kam parė pesė arabėt tė cilėt ushtria i nxorri nėpėr rrugėt e qytetit mė parė. Ata ishin vrarė tė gjithė dhe ishin hedhur nė gropė njėri mbi tjetrin… Kam parė me sytė e mi shumė familje qė janė vrarė sėbashku me gratė, fėmitė dhe pleqtė e tyre, dhe trupat e hedhur njėri mbi tjetrin … ndėrsa nė tė njėjtėn kohė disidentėt [gangu i Irgunit dhe Stėrnit] kishin hyrė nė fshat duke grabitur dhe vjedhur gjithėēka qė gjenin: pula, radio, sheqer, para, flori dhe ēdo gjė tjetėr … Tė gjithė disidentėt qė tashmė ishin ndyer mė gjak nė tė gjithė trupin vėrdalliseshin krenarisht nėpėr rrugėt e fshatit, duke u mburrur me numrin e personave qė kishin vrarė …. (Morris, Revisited)

    Sipas historianit Ilan Pape, gjatė pastrimit etnik tė palestinezėve nė vitin 1948 ka patur edhe masakra tė tjera, ku nga dy deri nė tre mijė palestinezė mendohet tė janė masakruar. Megjithatė sipas autorit masakra e Deir Jasinit pati implikimet mė tė mėdha nė fatin e frikėsimit dhe largimit tė palestinezėve nga vatrat e tyre. Lajmi i masakrės sė Deir Jasinit do tė pėrsėritej vazhdimisht nė njė radio qė fliste arabisht dhe ishte mesazhi kryesor qė banda e Irgunit dhe Haganės do tė pėrsėriste me megafonė nėpėr zonat e populluara nga arabėt tė qyteteve palestineze, me synim terrorizimin e tyre.

    Edhe pse Deir Jasini nuk ishte faktori i vetėm qė ndikoi nė largimin e palestinezėve nė vitin 1948 nga tokat e tyre, impakti i tij psikologjik ishte vendimtar nė betejėn zioniste pėr tė frikėsuar popullatėn palestineze dhe larguar nga vendi.

    Nė vigjiljen e krijimit tė shtetit ēifut mbi 750,000 palestinezė janė larguan apo detyruar tė largohen nga qytetet, fshatrat dhe shtėpitė e tyre pėr tė krijuar mundėsinė mė pas tė krijimit tė shtetit ēifut. Kėta refugjatė dhe pasardhėsit e tyre sot numėrojnė mbi 5 milion njerėz, dhe janė popullata mė e madhe dhe mė e vjetėr e refugjatėve nė botė.

    Megjithatė sot pas KAQ vitesh nga masakra e Deir Jasinit, pastrimi etnik ndaj palestinezėve arabė nuk ka pėrfunduar ende, dhe po kėshtu edhe lufta e 1948-ės. Nė tė njėjtėn kohė qeveria izraelite ka njoftuar plane pėr tė hedhur plehrat nė zonat e kontrolluara nga palestinezėt nė Bregun Perėndimor, qėllimi i tė cilit ėshtė krijimi i ndytėsisė nė zonat palestineze dhe helmimi i ujit nėntokėsor. Nė tė gjitha orėt e ditės nga lindja e diellit e deri nė perėndim, buldozerėt izraelitė vazhdojnė punėn pėr tė ndėrtuar Murin Ndarės tė Izraelit, tė cilin Gjykata Ndėrkombėtare e Drejtėsisė e ka shpallur ilegal. Ky mur ndėrtohet pėr tė zgjeruar kufijtė lindor tė Izraelit nė tokat palestineze. Nga lindja e deri nė perėndim, buldozerėt vazhdojnė gėrmimet e tyre pėr tė grabitur sa mė shumė tokė pėr ēifutėt tė cilėve ju ndėrtohen autostrada tė reja, qė aksesohen vetėm nga tė parėt dhe izolojnė palestinezėt dhe copėtojnė Bregun Perėndimor nė shumė pjesė.

    pra, nė kėtė MASAKER-tė tė Deir Jasinit ne duhet tė rimendojmė sėrisht mbi mbėshtetjen pakushte qė ne i ofrojmė shteteve tė krijuara pėr njė etni tė vetme dhe qė janė ngritur mbi rrėnojat e terrorizmit tė tipit Deir Jasin. Ne duhet tė rishohim politikėn tonė mbi kėtė shtet pafundėsimisht ekspansionist, i cili ekspansionin e vet vazhdon ta shtrijė mbi kurrizin e popullatės indigjene arabe, edhe nė vetė momentet kur ju jeni duke lexuar kėto fjalė.


    -William Xheims Martin ėshtė instruktor nė Universitetin e Floridės, nė Gainesville




    --------------------------------------------------------------------------------

  7. #127
    i/e regjistruar Maska e arturo
    Anėtarėsuar
    19-06-2004
    Postime
    2,246
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Lufta Arabo Izraelite E Vitit 1948

    nga Mohsen Salleh

    Lufta e vitit 1948 pėrbėn njė nga tragjeditė mė tė
    mėdha tė historisė palestineze, arabe dhe islame. Ajo ėshtė lufta nė tė cilėn palestinezėt humbėn 77% tė atdheut tė tyre dhe ēoi nė krijimin e shtetit tė Izraelit dhe pastrimin etnik tė dy tė tretave tė popullit palestinez. Pėr tė rrėfyer ngjarjet e kėsaj lufte dhe tragjeditė qė gjenden tė shkruara nė shumė shkrime dhe studime, nuk mund tė bėhen dot nė njė shkrim tė vogėl si ky i yni. Megjithatė ky shkrim synon tė paraqesė njė pėrmbledhje tė pėrgjithshme tė asaj ēka ndodhi me popullin e Palestinės rreth 57 vjet mė parė.

    Lufta arabo - izraelite e vitin 1948, erdhi si rezultat i largimit tė kolonizatorėve britanikė nga Palestina dhe kalimin e ēėshtjes palestineze nė duart e Kombeve tė Bashkuara nė po kėtė vit. OKB-ja nėn trysninė e dy superfuqive tė kohės (Shtetet e Bashkuara dhe Bashkimi Sovjetik), shpallėn mė 29 Nėntor 1947 vendimin nr-181 pėr ndarjen e Palestinės nė dy shtete. Njėri do tė ishte shteti i arabėve palestinezė (54%) dhe tjetri shtet pėr kolonėt ēifutė (54%) tė sjellė nė Palestinė nga britanikėt pas largimit tė Perandorisė Osmane. Rezoluta e OKB-sė parashihte qė 1% e vendit tė kthehej nė tokė ndėrkombėtare. Zhvillimet dhe rezultatet e kėsaj lufte nuk mund tė kuptohen nėse dikush nuk analizon gjėndjen e forcave tė ndryshme qė kishin lidhje me konfliktin. Ndėr forcat mė tė rėndėsishme nė konfliktin qė ēoi nė lindjen e shtetit zionist ishin:

    Palestinezėt

    Populli palestinez kishte dalė i raskapitur nga revolta qė kishte zhvilluar kundėr britanikėve gjatė periudhės se luftės sė dytė boterore nga vitet 1939 - 1945. Ai ishte i shtypur dhe lėnduar nga pushteti i egėr ushtarak britanik. Si pasojė palestinezėt kishin humbur udhėheqjen politike dhe ushtarake e cila kishte mbėshtetje nė popull. Ata kishin humbėr bazėn ushtarake - ekonomike e cilat do t'iu mundėsonte tė pėrballonin ngjarjet qė do tė pllakosnin vendin mė pas. Udhėheqja palestineze nė kėtė kohė vuante nga probleme tė shumta si brenda ashtu edhe jashtė vendit. Njė numėr i madh udhėheqėsish palestinezė nuk lejoheshin te hyjnė nė Palestinė si p.sh Haxhi Emin al-Huseini, ndaj tė cilit regjimet arabe nė Jordani dhe Irak pėrpiqeshin ta sabotojnė me ēdo kusht, pasi tė fundmet nuk pranonin tė njohin ēėshtjen palestineze, por arabe.
    Pėr mė tepėr vendet arabe ēėshtjen e ēlirimit tė Palestinės e shihnin si detyrė tė tyren, dhe kėshtu sabotonin luftėn e popullit palestinez. Zbatimi i vendimeve tė Lidhjes Arabe dhe udhėheqėsve tė saj pėr tė marrė nė dorė ēėshtjen palestineze nxirrte jashtė lufte palestinezėt dhe i trajtonte ata si refugjatė lufte.
    Palestinezėt nė kėtė kohė vuanin shumė edhe pėrsa i pėrket armatimit. Ata ishin shumė tė varfėr pėr tė blerė armė dhe pėr mė tepėr fuqitė e mėdha kishin vendosur embargove ndaj tyre. Nė anėn tjetėr mbėshtetja e vendeve arabe ndaj ēėshtjes palestineze ishte shumė e vogėl. Qeveritė arabe nuk kontribuan as me ¼ e armatimeve qė palestinezėt kėrkonin. Por edhe ato pak armė qė i dhanė palestinezėve, shumica ishin jashtė pėrdorimit. Sikur kėto tė mos mjaftojnė, me ngjarjet qė ndodhėn mė pas, vendet arabe nisėn ēarmatosjen e palestinezve me argumentin e mbrojtjes tė sigurisė dhe rregullit.

    Arabėt

    Vendet arabe nė kėtė kohė sapo kishin fituar pamvarėsitė dhe nuk ishin akoma tė fuqishme nė politikė. Ato gjendeshin nėn presionin e fuqive kolonialiste, dhe gėzonin liri tė kufizuara nė marrjen e vendimeve politike.
    Ushtritė e tyre ishin tė papėrvoja dhe nuk kishin marrė pjesė nė ndonjė luftė mė parė. Ato drejtoheshin nė pjesėn mė tė mirė tė rasteve nga oficerė britanikė, tė cilėt nuk kishin informacione tė mjaftueshme pėr Palestinėn. Pėr mė shumė informacionet qė ata kishin pėr zionistėt dhe mundėsitė e tyre ishin tė pakta dhe kufizuara.
    Nė luftėn e vitit 1948 arabėt nuk arritėn tė mobilizojnė tė gjithė potencialet e tyre ushtarake, madje disa prej tyre vepruan nė mėnyrė qesharake, gjė qė solli pėrēimimin dhe mospėrfilljen e forcave zioniste ndaj tyre.
    Ushtritė e tyre vuanin nga kordinimi i dobėt nė terren, dhe mospasja e njė udhėheqje ushtarake tė pėrbashkėt. Pėr mė tepėr propaganda luftarake zioniste kishte arritur tė krijojė besimin mes shumė arabėsh se palestinezėt janė kundėr tyre, pėr ēka ata filluan edhe tė ēarmatosin tė fundit. Dhe pėrfundimisht armatimi i ushtrive arabe nė krahasim me zionistėt ishte shumė i dobėt.

    Zionistėt

    Zionistėt arritėn tė ndėrtojnė gjatė tė gjithė periudhės sė pushtimit britanik organizatat e tyre politike, ekonomike, ushtarake, mėsimore dhe shoqėrore. Udhėheqja e tyre ishte prezente dhe aktive nė terren pėrgjatė tė gjithė kohės sė kolonizimit britanik. Ajo pėrfitoi shumė nga mbėshtetja politike, ekonomike, ushtarake qė i dhanė fuqitė e mėdha dhe pėr mė tepėr nga fitorja e aleatve nė luftėn e dytė botėrore. Duke pėrdorur kartėn e fituesve nė luftėn e dytė botėrore dhe vuajtjet qė hebrejtė pėrjetuan gjatė kėsaj lufte, ata mundėn tė fitojnė mbėshtetje ndėrkombėtare pėr formimin e shtetit tė tyre.
    Nė fillim tė luftės sė vitit 1948 zionistėve i'u mundėsua tė kenė njė ushtri tė stėrvitur dhe pėrgatitur mirė. Ushtria e tyre arrinte nga 60 deri nė 70 mijė vetė dhe kishte njė pėrvojė tė gjatė nė luftėrat qė grupet e ndryshme ēifute kishin marrė gjatė luftės sė dytė botėrore.
    Pėr mė tepėr, beteja pėr ndėrtiminin e shtetit tė Izraelit konsiderohej si njė betejė pėr jetė a vdekje nga ēifutėt. Pėr kėtė ata mblodhėn dhe shfrytėzuan tė gjitha mundėsitė qė kishin. Njė ndihmė tė veēantė nė luftėn e vitit 1948 dhanė qarqet zioniste ndėrkombėtare dhe infuenca e tyre nė botė.
    Pasuria e madhe ekonomike dhe lidhjet politike i mundėsonin ēifutėve tė blejnė armė tė njė teknologjie tė lartė. Ato blenė nga anglezėt para largimit tė tyre nga Palestina 24 avionė dhe njėmijė makina transportuese tė mėdha. Ndėrsa nga Ēekia blenė njė sasi tė madhė armėsh (me lejen dhe miratimin e Bashkimit Sovjetik) pėrfshirė kėtu edhe 40 avionė bombardues. Ndėrsa nga Shtetet e Bashkuara blenė 3 avionė bombardues B-17.

    Ndėrkombėtarėt

    Aleati mė i ngushtė i zionistėve nė fitoren e tyre nė Palestinė ishte Britania e Madhe e cila pas njė pushtimi 30-vjeēar kishte mundėsuar shkatėrrimin e institucioneve politike, ekonomike dhe ushtarake palestineze. Pėrveē Britanisė sė Madhe, krijimin e shtetit zionist e mbėshtetėn edhe dy superfuqitė e kohės (Shtetet e Bashkuara dhe Bashkimi Sovjetik), tė cilat krijuan kushtet pėr tė pėrmbushur nė mėnyrė tė plotė planet zioniste dhe krijimin e shtetit tė Izraelit.
    Duke pėrdorur influencėn e saj mbi vendet arabe, veēanėrisht Egjiptit, Jordanisė dhe Irakut, Britania i kishte dhėnė ultimatum ushtrive tė kėtyre vendeve tė mos kalojnė vijat e kuqe tė politikės sė saj, dhe nė tė njėjtėn kohė bėnte ēmos nė ndalimin e vullnetarėve arab nė Palestinė. Pėr mė tepėr ndėrkombėtarėt nėpėrmjet vendimit tė vendosjes sė embargos sė armėve, penalizonin vetėm arabėt ndėrsa ēifutėt, jo.

    Forcat ushtarake

    Pėrsa i pėrket numrit tė focave ushtarake ai ka qenė gjatė tė gjitė kohės nė favor tė zionistėve, ku tė fundit kishin njė numėr tė madh ushtarėsh tė stėrvitur dhe armatosur shumė mė mirė sesa grupet rivale arabe. Megjithėse ekzistojnė burime tė ndryshme rreth shifrave tė palėve ndėrluftuese, ne tabelėn e mėposhtėme jepet njė pėrmbledhje e palėve ndėluftuese.
    Forcat e rregullta ushtarake arabe pėrbėheshin nga ushtritė e shtatė vendeve. Sipas historianit Arif El-Arif, numri i ushtarėve egjiptianė nė fillim tė luftės ka qenė 6000. Sirianėt kontribuan me 1500 ushtarė, Iraku me 1500, Jordania me 4500, Arabia Saudite me 1500 dhe Libani me 1000 ushtarė. Ndėrsa nė luftimet e mėvonėshme numri i ushtarėve egjiptianė do tė arrinte deri nė 20 mijė vetė.
    Pėrveē trupave tė lartėpėrmendura nė frontin palestinez kontribuan edhe disa formacione tė parregullta qė ndahen nė:

    1-Ushtria e luftės sė shenjtė: Kėta ishin palestinezė qė vepronin pėr "Organizatėn arabe pėr Palestinėn" nėn udhėheqjen e Abdul-Kadir El-Husnij i cili do tė vritej nė betejėn e Kustulit me 8 prill 1948. Baza e kėsaj trupe pėrbėhej nga palestinezė, ku numri i tyre shkonte nga 5 deri nė 7 mijė vetė.

    2 - Pėrveē trupės sė mėsipėrme nė luftė morrėn pjesė edhe luftėtarė tė tjerė vullnetarė, numri i tė cilėve arrinte nė 10 mijė vetė. Ata kishin pėrgatitje shumė tė dobėt dhe armatim primitiv. Mosmarrėveshjet ndėrmjet qeverive arabe dhe "Organizatės Arabe pėr Palestinėn" u bėnė pengesė pėr armatimin dhe nevojat qė ata kishin. Luftėtarėt e parregullt u shtrinė nė shumė qytete dhe fshatra palestineze dhe ndėrmorrėn shumė aksione heroike qė patėn suksese. Megjithatė ē'organizimi i tyre pengoi arritjet e tyre nė luftė.

    3 - Ushtria e Ringjalljes: Kjo ushtri u formua me vendim tė Lidhjes Arabe dhe pėrbėhej nga vullnetarė qė vinin nga vende tė ndryshme arabe, numri i tė cilėve arrinte nė rreth 10 mijė vetė. Megjithatė prej tyre vetėm 4630 vetė arritėn tė futen nė Palestinė. Komandati i kėsaj trupe nė terren ishte Feuzi El-Kaukaxhij. Ai u pėrqėndrua nė Palestinėn e mesme dhe veriore.

    4 - Vėllezėrit Musliman: ishte njė ndėr organizatat mė tė mirėorganizuara qė morėn pjesė nė luftėn e Palestinės. Kjo armatė ishte ndėrarabe dhe luftėtarėt e saj udhėhiqeshin nga idetė panislamike. Degėt e saj nė Egjypt, Siri, Jordani dhe Irak u treguan shumė aktive nė mbėshtetjėn financiare dhe me armė tė luftės.

    Zhvillimi i luftės:

    Periudha e parė e luftės arabo - izraelite filloi me shpalljen e vendimit tė ndarjes sė Palestinės (29 nėntor 1947). Ajo vazhdoi deri nė mbarimin e mandatit britanik dhe hyrjen e ushtrive arabe mė 15 maj 1948. Nė kėtė periudhė, palestinezėt mbajtėn barrėn kryesore tė luftės duke u mbėshtetur nga shumė vullnetarė tė "Ushtrisė sė Ringjalljes" dhe "Vėllezėrit Musliman."

    Nė fillimet e pėrleshjeve, palestinezėt arritėn tė korrin fitore mbi formacionet zioniste. Ky fakt shtyu Shtetet e Bashkuara qė nė mars tė vitit 1948 tė rishikojnė vendimin pėr ndarjen e Palestinės. Nė tė njėjtėn kohė zionistėt do tė armatosen dhe grumbullojnė armatime tė avancuara, ndėrsa palestinezėt qėndronin tė armatosur me armė primitive.

    Situata e luftės do tė ndryshojė pėr keq pas vrasjes sė Abdul-Kadir El-Husniut nė betejėn e Kustulit mė 8 prill, qė u pasua me masakrėn zioniste tė Deir Jasinit nė mbrėmjen e 9 prillit, dhe qė vazhdoi deri nė mesditėn e ditės sė nesėrme. Masakra nė Deir Jasin la pas 253 tė vrarė, ndėr tė cilėt shumė gra dhe fėmijė. Frika qė masakra e Deir Jasinit shkaktoi mes palestinezėve do tė ēonte nė rėnien e njėpasnjėshme tė shumė qyteteve tė rėndėsishėm palestinezė dhe shpėrnguljet masive tė popullsisė. Nga kėto qytete mund tė pėrmendim: Taberian nė 19 prill, Haifėn mė 22 prill, Bejsan dhe Safdėn mė 12 maj, dhe Xhafėn mė 14 maj.

    Pasazhet e luftės arabo - izraelite janė tė shumta por kėtu mund tė pėrmendim se ushtritė arabe nė fillim patėn shumė suksese. Kėshtu ushtria egjptiane arriti tė ketė nėn kontroll vijėn: Mexhdel- Falluxha - Bejt Xhibrijn - Khalil, dhe vijėn: Esdud - Kastijneh. Ushtria Jordaneze u pėrqėndrua nė pjesėt e saj nė Kuds, Ramallah, dhe Ramleh nė njė largėsi rreth 10 km nga Tel-Avivi, ndėrkohė qė ushtria irakene u pėrqėndrua nė Xhenin, Nablus dhe Tulkarem dhe arriti deri nė lindje tė Netanjas. Ushtria Siriane vuri nėn kontroll pjesėn verilindore tė Palestinės, kurse ushtria e "Ringjalljes" u pėrqėndrua nė Xhelil-Ala nė veri tė Palestinės.
    Si pasojė gjendja e ushtrisė zioniste ishte shumė e vėshtirė nė jug tė Palestinės, por ajo do tė pėrmirėsohej nė veri, kur trupat zioniste morėn nėn kontroll Akėn mė 17 maj 1948.

    Ēifutėt arritėn (gjatė vendosjes sė armėpushimit tė parė (11 qershor - 8 korrik) me vendim tė Kėshillit tė Sigurimit) tė riorganizojnė forcat e tyre, duke u pėrmisuar si nė stėrvitje ashtu edhe nė armatim. Nė kėtė kohė ata blenė 40 avionė ēekė dhe shumė armė tė rėnda, ndėrkohė qė arabėt u vendosėn nėn embargo.

    Nė raundin e dytė tė luftimeve (9 - 17 korrik), ēifutėt arritėn tė zgjerojnė pushtimet e tyre, ku nė tre ditė pushtuan dy qytete, Eledfin nė 10 korrik dhe Ramlehun mė 12 korrik, ndėrsa zgjeruan pushtimin e tyre edhe nė lindje tė Palestinės sė mesme duke pushtuar disa fshatra si: B'ir Muijn, El-Burxhin, El-Hadithėn etj. Pėr njė kohė tė shkurtėr ata pushtuan edhe shumė pjesė tė Palestinės veriore si: Nasirian mė 15 korrik, Shefan, Amrun, Kufren, Jasijfin, ndėrsa avancuan nė zonėn e Jeruzalemit dhe pushtuan fshatin Mahileh.

    Mė pas, nė 18 korrik, me vendim tė Kėshillit tė sigurimit, hyri nė fuqi vendimi pėr armėpushimin e dytė, ku ēifutėt pėrfituan mė shumė kohė pėr tė pėrmisuar pozicionet e tyre dhe zgjeruar pushtimet. Mė 15 tetor, ata ndėrmorėn njė sulm tė pėrqėndruar nė jug ku avancuan pėr nė Nekb, pėr t'iu bashkangjitur kolonive ēifutė qė qėndronin tė izoluara.

    Pas fitoreve zioniste, trupat egjiptiane u gjetėn tė izoluara nė Mexhdel dhe Esdud dhe u detyruan tė tėrheqjen nė njė periudhė dy javore. Me rėnien e Irak-Esuejdan, forcat ēifutė plotėsuan rrethimin e Falluxhas, ku mbetėn tė rrethuar 4 mijė ushtarė egjiptianė nėn komandėn e gjeneralit Sejid Taha. Falluxha bėri qėndresė ndaj rrethimit dhe sulmeve tė ndryshme deri nė momentet e armėpushimit mė 24 shkurt 1949 kur trupat egjiptiane do tė tėrhiqen.

    Nė vazhdėn e kėtyre betejave, mė 18 tetor zionistėt ndėrmorėn njė sulm mbi B'ir Seban tė cilėn e pushtuan mė 21 tetor tė 1948. Nė pjesėn e mbetur tė Nekbit gjendeshin disa formacione tė vogla jordaneze, tė cilat me njė fushatė tė shpejtė qė zgjati 4 ditė (6-10 mars 1949) u pėrballėn me forcat ēifute, tė cilat mė 10 mars do tė thyenin rezistencėn dhe pushtojnė UM-Rishrishin qė ndodhet mbi gjirin e Akabes, ku zionistėt mė pas do tė ndėrtonin qytet-portin e Ijlatit. Ndėrsa El-Xhejbul-arabij i cili ndodhet nė cepin mė tė largėt tė Palestinės veriore u pushtua nė 29 tetor, sėbashku me shumė fshatra nė kufirin libanez.

    Nė kėtė mėnyrė forcat ēifute do tė pushtonin 77% tė territorit palestinez (20 700 km2) duke ngritur mbi tė regjimin zionist tė Izraelit. Tė pėrballur me humbjen nė 24 Shkurt 1949 Egjipti do tė firmoste paqe me Izraelin, e cila do pasohej mė pas nga Libani nė 23 mars, Jordania nė 3 prill dhe Siria mė 20 korrik tė 1949.

    Palestinezėt qė kishin rezistuar me mish dhe me shpirt gjatė tė gjithė luftės dhe ishin bėrė pre vrasjes, pėrdhunimesh dhe masakrash, pas kėsaj do tė liheshin nėn mėshirėn e agresorėve biblikė, qė po vinin nga Evropa. Gjatė luftės sė vitit 1948 zionistėt izraelitė kryen mbi 34 masakra dhe pastruan etnikisht mė shumė se 1 milion e 290 mijė palestinezė apo mė saktė kthyen nė refugjatė rreth 60% tė popullatės sė Palestinės. Kėta palestinezė, edhe sot, pas 57 vitesh nuk lejohen tė kthehen nė shtėpitė e tyre nga tė cilat u dėbuan nė vigjiljen e krijimit tė shtetit fondamentalist tė Izraelit.

  8. #128
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    06-09-2004
    Postime
    248
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Ata s'kane shtet akoma - gjyq me autoritetin e kujt te bejne?
    Sidoqofte do kisha preferuar varjen publike per te tilla raste.
    ....

  9. #129
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    06-09-2004
    Postime
    248
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Kur humbet nga lufta mijra te ri nga pushket e armikut , nuk i dhmbset askujt nje bashkpuntor i armikut. Ilustrimi "Mos e turperoni veten si ai tradhtar"
    ....

  10. #130
    i/e regjistruar Maska e arturo
    Anėtarėsuar
    19-06-2004
    Postime
    2,246
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Ēfarė gabimi qė pushtuam tokėn e palestinezėve

    Tė kuptosh krizat e mėdha globale me gojėn e qytetarėve tė thjeshtė ndoshta ėshtė njė rrugė e shėndetshme pėr tė shkuar tek e vėrteta.

    Ne e duam paqen-thonė dy izraelitėt qė po vizitojnė tokėn europiane tė Shqipėrisė ku ka vende tė bukura dhe qytetarė paqėsorė. Kemi bėrė shumė gabime, por lufta ishte i vetmi opcion pėr tu ndjekur. Duhet tė ishte ndalur me kohė. Tani ėshtė e tepėrt




    Lufta duhet tė ndalet!



    Nga lufta nė Shqipėri. Historia e njė ēifti izraelit qė vjen nga qyteti fantazėm i Naharias 8 km nga kufiri me Libanin. Ran dhe Nitza janė dy izraelitėt qė vijnė nga qyteti ku janė zhdukur thuajse tre tė katėrtat e banorėve pasi katjushat e para tė hezbollahėve vranė dy gra tė pafajshme. Atje jeton dhe babai i tyre, njė bletėrritės 87 vjeēar qė sfidon vdekjen njė kilometėr nga toka e hezbollahėve



    Ndėrsa jemi futur nė mes tė verės dhe po ndjekim nė kohė reale njė nga konfliktet mė tė mėdha tė botės via TV apo media, na bie rasti tė ndjekim kėtė rrugė tė shėndetshme. Nė Shqipėrinė e lodhur nga politika e pėrditshme ku vetėm ndonjė media e konsideron konfliktin izraelito’palestinez si ngjarje tė parė, papritmas na jepet ky shans, tė komunikojmė drejtpėrdrejtė me njerėz qė vijnė nga lufta. Rradhėn qė kaloi ABC ju afroi dėshmitė e dy qytetarėve shqiptarė qė kishin lidhje indirekte me luftėn. Sot ne ju sjellim njerėz qė vijnė prej saj.

    Se pėrshembull a mund tė mendoni se pikėrisht mu nė mes tė konfliktit izraelito- palestinez, njė ēift qytetarėsh tė kėtij vendi, banorė tė qytetit Naharia, i pari qytet i bombarduar nga katiushat e Hezbollahėve, zgjedh Shqipėrinė pėr pushime? Ėshtė njė qytet thuajse fantazėm ku u vranė dy viktimat e para civile tė Izraelit prej raketave tė hezbollahėve: njė grua e vjetėr nė ballkonin e shtėpisė sė saj duke pirė kafe dhe njė tjetėr duke ecur nėpėr rrugė. Ndėrkohė qyteti ka humbur tre tė katėrtat e popullsisė sė vet qė ėshtė larguar prej shtėpive tė tyre. Ndėrsa ēifti izraelit vjen me pushime nė Shqipėri.E vėshtirė pėr tu imagjinuar, por e vėrtetė. Ata janė Ran dhe Nitza Nir, njė ēift 45 vjeēarėsh qė kanė dy vajza, njera prej tė cilave ėshtė ushtare. Jo drejtpėrdrejt nė front, por nė njė njėsi mbėshtetėse tė trupave tė frontit. Shumė afėr kufirit gjithashtu. Tė dy kanė lindur nė Izrael, por me origjinė tė ndryshme. Ran ėshtė bir prindėrish polakė, ndėrsa Nitza ka nė origjinėn e vet Tunizinė.

    Janė nė ditėn e dytė tė qėndrimit tė tyre nė Shqipėrinė pėr tė cilėn ka shumė pak informacione nė hebraisht, nė internet, por pretendojnė se kanė mėsuar shumė. Dhe sigurisht, vėzhgimi i parė qė kanė bėrė tė dy, burrė e grua qė vijnė nga fronti ėshtė se shqiptarėt janė shumė paqėsorė. Tė vish nga njė zonė lufte, tė jetosh i rrethuar nga vende myslimanė, armiqėsorė ndaj teje dhe tė shkosh nė njė vend qė nė almanakėt statistikorė ėshtė myslimanė, surpriza qėndron pikėrisht aty. Tek tė qėnit paqėsorė tė qytetarėve tė Shqipėrisė.



    Z, Ran si u gjendėt nė Naharia?

    Naharia ėshtė njė qytet i krijuar nga hebrenj gjermanė nė vitin 1934. Qė prej atėherė janė vendosur dhe tė tjerė si kudo nė Izrael, prej SHBA, Francės, Argjentinės, etj. Nuk di tė them se pse ata kanė zgjedhur Naharian.

    Gruaja juaj mė tha qė gjatė bisedės se ju jeni me origjinė nga Polonia, por keni lindur nė Izrael apo jo?

    Po. Kam lindur nė Haifa dhe kam kaluar njė periudhė tė rėndėsishme tė jetės sime nė kibutcin Eilon qė gjendet njė kilometėr nga kufiri me Libanin. Kam kaluar fėmijėrinė atje derisa u bėra 42 vjeē.

    Tė jetosh afėr kufirit, dmth ju keni patur shancin apo mundėsinė tė kaloni nė anėn tjetėr tė tij. Pra a keni udhėtuar nė Liban?

    Jo, megjithėse mund tė mos e besoni. Kufiri ka qenė i mbyllur tėrė jetėn time, asnjė rrugė nuk ka ekzistuar pėr ta kaluar. Hiq njė herė tė vetme kur isha ushtar dhe pata shansin qė tė hyja nė brendėsi tė tij gjatė pushtimit tė fundit tė Libanit prej ushtrisė sonė. Pashė se ishte vėrtet njė vend i bukur.

    Kuptova. Cila ėshtė domethėnia e kėsaj shprehjeje sot, kur ky vend i bukur ėshtė nėn bombat tuaja? Cilat janė ndjesitė qė ju provoni sot?

    Ndjenjat e mia janė tė pėrziera, sepse tė vrasėsh njerėz nuk ėshtė mėnyra ime e tė jetuarit. Unė e shoh veten time si njė qenie njerėzore qė jeton atdheun e vet, sepse Izraeli ėshtė atdheu im, qė merr vesh se bashkėqytetarėt e vet, baballarė fėmijėsh rrėmbehen nė kufijtė e tij nga Hezbollahu qė ėshtė pjesė e popullsisė sė Libanit. Kjo ndodh prej disa njerėzve qė janė nė qeveri, qė marrin vendime dhe qė vrasin dhe rrėmbejnė njerėz, qė hedhin raketa nė vendin tim. Atėherė unė duhet tė bėj diēka. Tė shkohet me ushtri nė brendėsi tė Libanit kundėr Hezbollahut, ndoshta kjo ėshtė njė rrugė pėr tė sjellė paqe dhe qetėsi apo jo? Sigurisht dėshira ime mė e parė ėshtė tė jetojmė nė paqe me Libanin, tė shkojmė atje, tė udhėtojmė atje ashtu siē po udhėtojmė kėtu.

    Bibla thotė se rrugėt pėr tė arritur tek Zoti janė tė shumta. Duke pėrshtatur kėtė shprehje, mund tė themi po ashtu se rrugėt pėr tė arritur tek paqja janė shumė gjithashtu. Ju jeni tė bindur se kjo rrugė qė po ndiqni sot qenka e vetmja pėr tė arritur tek paqja? Nuk ju duket se ka gabime tė bėra nga ushtria po qeveria juaj?

    Nuk jam plotėsisht i bindur se kjo ėshtė rruga e vetme. Duhet tė ketė rrugė tė tjera, duhet folur, biseduar dhe sakohė qė jam mėsues, puna ime ėshtė mė sė shumti tė flas. Por nėse jeni pėrpjekur tė flisni pa sukses dhe ne jetojmė nėn rrezik prej shumė vjetėsh, atėherė kjo qė po bėjmė ėshtė njera prej rrugėve. Ndoshta nuk ėshtė rruga mė e mirė, por nė kėtė kohė, nėn kėto kushte kjo ishte vetmja. Unė jam kėshtu plotėsisht dakord me qeverinė time.

    A keni votuar pėr partinė e kryeministrit apo parti nė qeverisje?

    Jo, pėr opozitėn.

    Cili ėshtė pozicioni i tyre? Nuk kėrkojnė ata qė ju tė jeni pak mė tė saktė me sulmet tuaja, mė tė pėrqėndruar me bombat?

    Pozicioni i partisė sime ėshtė tė vazhdohet lufta nė kėtė mėnyrė, megjithėse unė nuk jam dakord sot. Unė mendoj se lufta duhet tė ndalohet tani.

    Tani?

    Ka qenė dhe mė parė koha pėr ta ndaluar. Pėr tė patur bisedime mes dy qeverive, tė kemi armėpushim sepse nė qytetin tim Naharia, prej 60 mijė banorėsh, vetėm 15 mijė vetė janė nė shtėpitė e tyre. Tė tjerėt kanė ikur, shtėpitė e tyrė janė plotėsisht tė mbyllura. Qėndrova 4 javėt e konfliktit nė Naharia dhe qenka e thėnė se do tė jetoj nė kėtė qytet. Unė mendoj se SHBA, Franca, Britania e Madhe apo Gjermania, megjithėse ajo mund tė mos ketė qejf tė pėrfshihet nė kėtė konflikt, duhet tė na detyrojė neve tė ndalojmė, tė arrijmė armėpushimin, tė gjejmė zgjidhje. Sepse unė mendoj se nė kėtė pikė, tė gjithė kemi humbur. Hezbollahu ka humbur, neve kemi humbur.Libani,Izraeli kanė humbur shumė jetė, shumė tokė. Kjo ėshtė me tė vėrtetė mjaft!

    Ka njė interpretim sipas tė cilit Izraeli nuk ndalon luftėn tani pasi do tė konsiderohej si dorėzim, si tėrheqje nga frika, pra humbje e luftės?

    E njoh kėtė interpretim dhe nuk e ndaj. Nėse vendimi i qeverisė do tė sjellė si pasojė qė hezbollahu tė mos godasė mė, ēfarė duam mė- ja kjo ėshtė fitorja!

    E po me kėtė mėnyrė, me kėtė ritėm lufta mund tė zgjasė ama, dhjetė vjet apo njėqind vjet mė shumė..

    Pikėrisht kjo ėshtė ajo ēfarė unė kundėrshtoj; tė sillen mė shumė trupa dhe tė vazhdohet lufta. Pėrkundrazi, unė them tė bisedohet. Tė flasėsh ėshtė rruga mė e mirė ndėrsa janė vrarė shumė njerėz nė tė dy anėt e kufirit. Tė jetosh kėtė lloj kėrcėnimi ēdo ditė ėshtė ca si tepėr! Unė besoj tek bisedimet!

    Nitza: Dua tė shtoj diēka nė lidhje me pyetjen tuaj tė fundit nė lidhje me interpretimin e ndalimit tė sulmeve tona si humbje e luftės. Ka dy pyetje: kush e thotė kėto? Si qenkemi ne humbės nė njė rast tė tillė? Nė sytė e arabėve, nėse ndalojmė tani qenkemi humbės, pra nuk kemi arritur asgjė. Ne nuk na interesojnė kėto arsyetime. Ne duam tė ndalen kėrcėnimet mbi ne. Nė tė gjithė mėnyrat: jo goditje, rrėmbime, asgjė! Ne duam, ne mendojmė se duhet ndaluar tani pa e vrarė mendjen se kush fitoi apo kush humbi. Duhet folur, arritur njė marrėveshje midis tė gjithėve, izraelitėve, hezbollahėve, libanezėve.

    Hezbollahu e bėri ofertėn e vet: ai thotė se nėse ju ndaloni bombardimet ne nuk do tė hedhim mė raketa. Pse nuk e merrni nė konsideratė ju kėtė kėrkesė armėpushimi?

    Ne duam armėpushimin, por ne duam ushtarėt tanė tė na i kthejnė mbrapsh. Hezbollahėt nuk janė duke na e treguar se ē’ka ndodhur me ta, nuk ka filmime tė tyre asgjė, megjithėse thonė se janė nė kushte tė mira. Ne duam t’i shohim ata, dhe tė na i kthejnė mbrapsh.

    Nuk shihni juve ndonjė shpėrpjestim midis asaj qė po bėn ushtria juaj dhe asaj ēfarė po bėjnė hezbollahėt nė terma humbje jetėsh njerėzore, dėmesh materiale, vrasje civilėsh? A shihni ndonjė gabim nė kėtė apo jo?

    Unė nuk jam dakord me asnjė lloj humbje jete njerėzore, prej askujt. Pra as prej nesh. Ne nuk duam vrasje. Populli libanez ėshtė duke vuajtur shumė dhe unė nuk dėshiroj qė askush tė vuajė. Ja pėrse dua qė tani menjėherė tė kemi armėpushim, me tė gjitha palėt tė ulura bashkė me ne rreth sė njėjtės tavolinė. Askush nuk do tė jetė humbės apo fitues nė kėtė lloj lufte.

    Pra ju konsideroni si kusht tė fundit, dorėzimin e ushtarėve? Pra nėse nuk i dorėzojnė lufta duhet tė vazhdojė sipas jush?

    Jo, tamam. Nuk ėshtė vetėm ēėshtja e ushtarėve. Janė ata, ndalimi i bombardimeve sepse ata po na hedhin bomba ēdo ditė.Shumė njerėz prej veriut nuk janė mė nė veri, sepse janė larguar. Ata kanė shkatėrruar shtėpitė tona. Askush nuk po vritet mė pasi ne nuk jemi nėpėr shtėpi. Por gjithsesi nuk ėshtė mirė pėr neve apo jo? Unė dua qė tė ndalet gjithēka. Jo vetėm Izraeli. Tė dyja palėt.

    Sa tė vrarė ka patur nė qytetin tuaj?

    Ran-Nuk e di saktėsisht. Por nė ditėn e parė tė luftės u vranė dy gra. Njera duke pirė kafe nė ballkon dhe njė tjetėr duke ecur nė rrugė. Disa tė tjerė janė vrarė dhe plagosur, shtėpi dhe makina janė shkatėrruar. Nuk mendoj se tė bėhen krahasime megjithatė ėshtė rruga mė e mirė. Sa veta janė vrarė, sa dėme janė bėrė kėtu dhe atje mė pak- nuk ėshtė kjo ēėshtja. Duhet tė bėjmė gjithēka pėr tė ndaluar luftėn. Unė kam provuar tė kuptoj pėr shumė vite me rradhė, pėrse hezbollahėt urrejnė Izraelin. Nuk kanė asnjė pretendim territorial, sepse gjithėseicili ėshtė nė tokėn e vet. E kuptoj konfliktin me palestinezėt, por ata nuk janė palestinezė. Ata e kanė tokėn e tyre, ē’duan prej nesh, ēfarė u kemi bėrė, pse na bombardojnė? Nėse kanė probleme mes vetes nė Liban, le t’i zgjidhin atje pa na ngatėrruar dhe neve, duke na vrarė sepse ata vrasin druzė, izraelitė, etj. Bombat nuk zgjedhin viktimat e tyre. Ky Nasrallah, lideri i hezbollahėve po thotė pėrshembull se dy fėmijėt e vrarė nė Natarat ishin xhahidė. Ky ėshtė njė budallallėk, sepse ata ishin fėmijė si gjithė tė tjerėt; prindėrit e tyre janė tė trishtuar si tė gjithė nė rajon. Nėse ata duan diēka prej palestinezėve tua kėrkojnė atyre, qeverisė sė tyre. Nėse ata vendosin tė na sulmojnė ne, ata do tė kenė luftė. Shkatėrrim, vdekje ngado. E di se ne kemi mė shumė fuqi se ata pėr tė shkatėrruar. Prandaj gjithė bota sheh vetėm shkatėrrimin qė po i bėhet Libanit. Ndėrkohė qė unė nuk po shoh nė CNN, Fox News, BBC apo televizionin gjerman shkatėrrimet qė po i bėhen Izraelit, njerėzit qė po lėvizin nga Tel Avivi dhe si jetohet nė pėrgjithėsi tek ne.

    Tė zgjedhėsh rrugėn e bombardimeve masive, jo vetėm nė kufi, por dhe nė Bejrut, apo zona tė tjera larg kufirit, sipas disave ėshtė duke shkaktuar njė front tė madh anti Izrael, jo vetėm nė Liban, nė mes tė komunitetit shit, por dhe nė shtete tė tjera arabe, Siri, Iran. Pra pėrmasat e kėsaj lufte po bėhen tė mėdha, gjė qė nuk ėshtė e mirė as pėr Izraelin. Cilat janė ndjesitė e qytetarėve tė thjeshtė izraelitė pėr kėtė zgjerim tė pėrmasave tė luftės?

    Ju e dini se ndjenja mė e parė ėshtė trishtimi, por nėse mendon mė shumė ti kupton se ajo ēfarė di bota rreth konfliktit ėshtė ajo ēfarė shohin prej televizorit. Mediat japin ato pamje qė ato duan tė shohė populli. Jo tė gjithė luftėn. Unė mendoj se disa prej demonstratave kundėr Izraelit ndodhin pėr shkak tė mediave, sepse ata nuk dinė gjithēka pėr atė qė ndodh, pra pėr shkak tė padijes. Ata nuk dinė historinė...

    Po ju pyes pėr diēka precize. Po zgjerohet urrejtja, pra ekziston rreziku i luftės panarabo-izraelite, sepse ka vende tė tjera qė preken drejtpėrdrejt apo jo nga kjo luftė...

    Vendet si Siria dhe Irani kanė qenė tė gjithė kohėn kundėr nesh. Ahmedinaxhat ka thėnė se Izraeli duhet shkatėrruar, dhe nuk e di nėse duhet marrė seriozisht. Nuk kam dėgjuar asgjė tė ngjashme prej presidentit tė Sirisė. Nga tė tjerėt? Kam dėgjuar prej Arabisė Saudite se hezbollahėt duhen nxjerrė jashtė ligjit sepse kanė dėmtuar Islamin dhe botėn arabe. Pra ka mendime tė ndryshme dhe arabėt nuk flasin me tė njėjtėn gjuhė. Sa i takon protestave nė Angli, ėshtė shumė e rėndė pėr mua si hebre tė kuptoj gjithė kėtė urrejtje. Urrejtja qė bota ka ndaj Izraelit. Por ēfarė tė bėj? Tė ndaloj luftėn pėr shkak tė kėsaj urrejtjeje nė Francė apo Angli? Apo tė siguroj paqen nė rajonin tim? Nuk ėshtė e lehtė, por ajo qė po ndodh nė botė apo zgjerimi i metejshėm i urrejtjes ndaj nesh nuk mė duket arsye e mirė pėr tė thėnė tė vazhdojė apo tė ndalojė lufta.

    Normalisht, Izraeli nuk shihet nė tė njėjtėn mėnyrė nė Europė dhe SHBA. Ju mund tė thoni se ka arsye historike pėr kėtė ndryshim qė lidhet me vetė Europėn. A shihni ju ndonjė arsye qė vjen prej sjelljes suaj? Flas pėr dukuri tė kėtyre viteve? A shihni defekte tek vetja juaj, tek qeveria juaj?

    Nė pikėpamjen time, pushtimi izraelit nė Rripin e Gazės, dhe nė Uest Bankun e Jordanisė ishte fatkeqėsi pėr Izraelin. Kemi 40 vjet pushtim, qė do tė thotė se gjysma e popullsisė nė kėtė rajon, kanė jetuar dhe lindur nėn pushtim. Ky ėshtė problemi kryesor nė rajon. Si ta ndalojmė kėtė pushtim qė gjithsekush tė jetojė tokėn dhe vendin e vet? Ėshtė shumė e komplikuar dhe mendoj se ne kemi bėrė shumė gabime, po bėjmė shumė gabime, palestinezėt po bėjnė gabime.

    Siē mund ta kujtoni, thuajse gjithė intervista para kėsaj pyetje ishte pėrqėndruar nė gabimet e tė tjerėve. Tani le tė flasim pėr gabimet tuaja.

    Jua thashė se cili ishte gabimi ynė mė i madh. Pushtimi i Rripit tė Gazės dhe do tė kuptoni se prej nga vijnė problemet. Ishte e tepėrt...

    Si e shikoni Shqipėrinė?Nė kėtė moment tė luftės ju vini kėtu. Pse? Shqipėria ėshtė nė Europė..

    Erdha pėr shkak tė Amosit qė ėshtė njė mik i mirė. E kishim vendosur para se tė fillonte lufta. Ne erdhėm prej Tel Avivit. Nuk dija shumė rreth jush. Kėrkova ndonjė gjėsend tė shkruar dhe ishte shumė e vėshtirė- gjeta shumė pak gjėra, as ndonjė libėr tė mirė. Vetėm pak detaje. Duhet tė mbėshtetesha tek miqtė kėtu dhe kam mėsuar shumė, jam kėnaqur shumė nė kėto vende tė bukura, duke parė njerėzit gjithnjė mė janė dukur shumė paqėsorė. Europianė si tė gjithė. Vėrtet jam kėnaqur shumė, dhe shumė ndryshe nga ēfarė prisja. Nuk e dija saktėsisht se ē’do tė gjeja kėtu.

    A dini pėr pika kontakti nė histori midis shqiptarėve dhe hebrenjve?

    Nuk di shumė, por prej asaj qė kam mėsuar kėto ditė, di se ne kemi shumė ngjashmėrira. Di se shqiptarėt kanė qenė tė detyruar tė jetojnė apo tė lėnė territoret e tyre nė Greqi, nė Kosovė, nė Mal tė Zi, pra jashtė territorit tė Shqipėrisė. Kam mėsuar diēka rreth luftės nė Kosovė, megjithėse nuk i kushtova vėmendje tė madhe. Tani kam shumė gjėra pėr tė folur rreth Shqipėrisė.

    A keni dėgjuar intervistėn e kryeministrit tuaj pėr njė gazetė gjermane kur u tha udhėheqėsve europianė” “Mos na predikoni pėr viktima civile tė Izraelit. Ju pushtuat Kosovėn duke vrarė dhjetė mijė civilė.

    Nuk kam dėgjuar gjė. Por ky krahasim siē ju thashė- meqė ushtria serbe ka vrarė, sepse unė di qė ushtria serbe ka vrarė dhjetė mijė vetė, edhe ne duhet tė vrasim- ėshtė diēka pa kuptim. Sepse duhet tė ndalojmė luftėn, dhe unė nuk di si tė gjej zgjidhjen...

    Por ama dini tė bėni pushime tė mira... Ē“mund tė na thoni pėr familjen tuaj?

    Kam dy vajza. Im atė jeton ndėrsa nėna ime ka vdekur. Ai jeton nė zonėn e luftės pa e vrarė mendjen pėr tė. Ai ėshtė 87 vjeē dhe ėshtė bletėrritės dhe merret me bletėt e veta pa e vrarė mendjen pėr bombat. Kjo ėshtė jeta. Ai nuk ka frikė se mos vritet. Ai shkon ndėr fusha tė merret me bletėt. Ai e pėrēmon, e sfidon vdekjen.

    Si ishte jeta juaj para se tė vinit kėtu?

    Tmerrėsisht e parehatshme. Nė mes tė bombave. Kam ndenjur nė shtėpi, dhe nuk kemi patur dėme, por tė tjerė kanė ikur. Shumė prej njerėzve pra nuk mendojnė si unė dhe kanė ikur sepse nuk mund tė jetojnė gjatė nė ato kushte. Pra unė nuk kisha frikė. Gruaja ime ka frikė dhe gjithashtu dhe vajza qė ėshtė nė ushtrinė izraelite. Ajo gjithmonė mė kėshillon tė iki prej kėtij vendi pasi nuk ėshtė i sigurt. Dhe ajo ishte shumė e kėnaqur qė unė u largova tani pėr kėtu. Flasim pėrditė dhe ajo verifikon nėse jam mirė. Jam i lumtur t “i them asaj se jam mirė.

    I thatė se po vinit nė Shqipėri?

    Po dhe ishte njė ēlirim pėr to. Ato mė thanė tė lutem shko, sepse do tė jesh njė javė nė njė vend tė sigurt. Bėj njė javė pushime dhe kėnaqu. Dhe hajde prapė, plot me shpresė se lufta do tė mbarojė.

    Ato janė nė front, apo nė Palestinė?Ku po e zhvillojnė detyrėn?

    Nuk e pranoj kėtė emėr. Palestinė. Njera ėshtė pranė kufirit, por jo nė luftė tamam. Vajza e dytė po punon nė jug.

    Ju thatė se nuk pranoni emrin Palestinė. Po ēfarė doni atėherė?Nuk doni tė krijohet njė shtet palestinez i pavarur apo doni tė zėvendėsoni kėtė emėr me ndonjė emėr tjetėr?

    Nuk dua ta zėvendėsoj.

    Po emri i Palestinės atėherė cili ėshtė sipas jush?

    Izrael.

    Po atėherė? Sipas marrėveshjeve ndėrkombėtare qė Izraeli ka pranuar palestinezėt duhet tė kenė shtetin e tyre...

    Do tė isha i lumtur qė ata tė kenė shtet, qeveri qė tė qeverisė mirė popullin palestinez. Por tani nuk ekziston ky shtet. Pėr fat tė keq, tani qė Abu Mazen nė presidencė dhe Hamasi nė qeveri nuk po merren vesh, ēfarė mund tė bėjmė qė ata tė merren vesh?Sigurisht unė shpresoj tė ketė njė shtet tė Palestinės. Nuk mė intereson fare emri, Palestinė apo ndonjė gjė tjetėr. Shtėpi dhe tokė pėr palestinezėt!

    Cili ėshtė mendimi juaj pėr myslimanėt? Kėtu nė Shqipėri tė paktėn nė letra janė 70% e popullsisė. Si e konsideroni kėtė?

    Di diēka rreth Kuranit. Di se shumė njerėz myslimanė janė tė shkėlqyer, por sigurisht dhe ata nuk e duan fundamentalizmin e grupeve si Hamas apo Hezbullah, Al Kaida, qė pėrdorin emrin e Zotit pėr terrorizėm.

    Por fundamentalizmi nuk ėshtė vetėm cilėsi e myslimanėve. Dhe tė krishterėt e kanė- ka fondamentalizėm ortodoks, Inkuizicion....

    Sigurisht. Nėse ne do tė shkojmė nė thellėsi tė mijėvjeēarėve tė ekzistencės sė jetės njerėzore, do tė gjejmė se shumica e njerėzve kanė vrarė njerėz. Ėshtė e shkruar nė Bibėl se ishin katėr njerėz dhe vranė njeri tjetrin. Pra jeta filloi duke vrarė. Nuk do tė doja tė futesha thellė nė kėtė argument, por ajo ēfarė ndodh sot nė botė, me Islamin dhe fundamentalizmin qė po bėhet mė i fortė duhet ndaluar. Tė pėrdorėsh emrin e zotit pėr tė vrarė ėshtė gjėja mė e tmerrshme qė mund tė mendohet. Sepse unė nuk jam besimtar, por mendoj se emri i Zotit duhet pėrdorur nė rrugė tė drejtė.

    Le te shkojmė nė origjinėn e problemeve. Ndoshta ky fondamentalizėm e ka bazėn nė padrejtėsitė mbi bazėn e tė cilave vendet e pasura pėrdorin burimet materiale tė vendeve myslimane duke prodhuar kėtė urrejtje. Kolonitė, etj...Kjo pabarazi nė shpėrndarjen e tė mirave materiale....

    Nuk e di, por jam i sigurt se ndikimi i fundamentalizmit po bėhet mė i fortė. Ndėrhyrja e ushtrisė amerikane nė Afganistan, Irak apo i britanikėve megjithatė ėshtė dicka e largėt nga konflikti nė Palestinė apo konflikti me hezbollahėt. Nuk i shoh tė gjitha ngjarjet apo faktet tė bashkuara nė njė pikturė tė madhe.

    Ama Izraeli e ndaloi, apo e cenoi tė drejtėn e palestinezėve pėr tė patur shtetin e tyre. Ky ėshtė burimi i kėtij problemi qė pėrmendėm nė fund ama...

    Ne pushtuam njė rajon tė kontrolluar prej turqve, anglezėve, nė 1948. Lufta kryesore ishte nė 1967 kur ne pushtuam Rripin e Gazės qė i takonte Egjiptit dhe Bregun Perėndimor tė Jordanisė. Me marrėveshjen e paqes me Egjiptin ata thanė se kjo ėshtė Palestinė. Ne nuk mund t’ia jepnim mbrapsh atyre sepse nuk e donin mė.

    nga: Mentor Nazarko

  11. #131
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    06-09-2004
    Postime
    248
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga shkodra13
    Kjo asht kultura e vdekjes.
    1 ma shume a 1 ma pak, 100 ma shume a 100 ma pak, 1000000 ma shume a 1000000 ma pak asgja s'ndryshon ne kete bote. Ndryshimi bahet kur ēdo 1 asht i shenjte.
    Prandaj vriten me mijera ne Irak prej atentateve neper pazare se edhe 1000 ma shume s'ndryshon asgja.
    Imagjinoni sikur londinezet te vepronin keshtu me projektuesit e atentateve. Sikur t'i vritnin keshtu ne mes te rruges e pa gjyq ato qe dyshohet se bashkpunojne me armikun e vrasin te pafajshem!!! Jam kurjoz me e dite se si do te reagoje. A e kuptove?!


    A e kupton qe po thua budalliqe? C`lidhje kane pazaret e Irakut (qe para se te vinin clirimtaret ishin shume te qeta ) me rrugicat e Gazes.
    Aty, nuk po recitohen perralla per shkatrrimin e qytetrimit perendimor a shperberjen e USA etj, po luftohet per mbijetese. Pastaj se kush po e kultivon kulturen e vdekjes ata qe duan e shohin perdite, vrit 1 militant e 20 civile fundja na justifikojne perhere. Vrit 200 per nje muaj se ne "lufte" jemi, edhe ata kane vra e kan plagos 1 nga tanet.


    Veri kembet ne toke kur flet. C'eshte ky krahasim i ofendues i shtetit anglez, me dy rripa toke pa Zot qe akoma i kane ngelur Palestines. Ne Londer mbase dhe po te godasesh ndonje qen ne rruge mund te denojne me gjyq apo te gricesh padashje tjetrin ne ball.
    Pastaj si nuk paska rendesi 1 me 1000. Apo kur 1000 vriten nga nga disa predhe avjoni s`ka rendesi, se ja kane bere gjyqin perpara.



    Merre dhe kete per shembull krahasimi:

    Cifutaqet ne Liban diten e fundit te bombardimeve shkatruan 8 blloqe apartamentesh civile. Kishin keto ndonje vlere ushtarake a strategjike?. Kishte Hezbollenj qe qellonin me pushke siper cative drejt veriut te Palestines? Apo sic thuhet, mjafton qe ishin "stronghold" te Hezbollave, armiqve. A nuk perben kjo terror te paster.
    Pse Hezbolla quhet terroriste nga cifutaqet, se godasin qytetet e veriut te Palestines , "stronghold" te armiqve te tyre?

    (Mos do guxoje njeri te thote se dhe kullat binjake ishin "stronghold" te qeverise amerikane?)
    ....

  12. #132
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    11-04-2003
    Postime
    1,371
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Izraeli beri vetem ate qe do bente cdo komb te cilit grupe luftarake nga shteti fqinj i vrasin 7 ushtare dhe i marrin peng 2 te tjere brenda territorit te vet. E me pas i qellojne edhe me raketa. Libanezet korren ate qe mbollen, por Izraeli i terhoq gabimisht nga ofensiva. Problemi qendorn se ne momentin e pare qe Izraeli shpalos apo rrezaton nje shenje dobesie kafshet arabe qe ka verdalle do ti hidhen ne fyt 10 here me eger per ta shkaterruar.

    Raketat e Hezbove u vune qellimisht neper pallate apo zona residenciale, ku civilet u mbajten me dhune. Arabet po jetojne per mbijetese te cilen ia kane imponuar vetes. Vete civilizimi arab eshte i kalbur, i degjeneruar dhe shume i prapambetur, duke prodhuar varferi dhe anakornizem qe i detyron qytetaret e tij te luftojne per mbijetese ne nje bote e cila kerkon me shume perparim dhe progres.

    Cfare me shqeteson mua eshte ky solidarizim i shqiptareve me llumin arabo-evgjit te kesaj bote. Ne shkojme ne arabi ne mes te injorances dhe prapambetjes kulturoro-sociale per te gjetur shpirtin tone, aleancen tone duke shpalosur shenja te forca injorante kur vjen puna te analizosh se si i sherbejme ne keshtu interesit tone kombetar. Ne si shqiptare nuk kemi asnje interes per triumfin e xhahileve te Buharase. Ne s'kemi asnje interes me ta, s'na lidh gje me ta, dhe jemi krejt te huaj me ta. Feja e tyre eshte po kaq e huaj per ne, eshte feja e nenshtrimit dhe jo krenarise shqiptare, si ajo e fisnikeve shqiptare te kohes e Skenderbeut, kjo fe aplikohet vetem ne arabisht qe shume pak shqiptare e flasin. Ne nuk na lidh asgje me ate bote dhe ne fakt na lidh gjithcka me perendimin, apo kulturen judeo-kristiane. Ne na intereson lidhja me ameriken dhe lobin e fuqishem cifut qe kaq shume na ndihmuan per ceshtjen tone kombetare. Zakonet tona jane po kaq perendimore ne thelb. Ne enderojme nje jete perendimore, kulturen perendimore, vlerat dhe parimet e jetes perendimore.

    I them keto pasi besoj se arsyeja e pare e ketij solidarizimi te pakuptueshem dhe pa asnje interes me arabet eshte ajo pak mbeturine kulture arabe qe na ka ngelur dhe qe atomatikisht dhe pa llogjike na ben te mbeshtesim nivelin me te ulet te civilizimit ne ate konflitk, i cili nuk i sherben ne fund te fundit vete interesit tone. Sigurisht arsyeja e dyte eshte mentaliteti proletar qe shpalosin shume shqiptare dhe qe diktohet disi edhe nga karakteri personal. Solidarizimi me me te dobetin, me me mjeranin, te prapambeturin, dhe varfanjakun, eshte refleksion i nje personi me karakter te tille dhe qe deri diku e pozicionon veten ne te njejtin nivel social. Jo me kot Izraeli u akuzua se po ushtronte force dis-propocionale. Izraeli sipas ketij mentaliteti duhet ta veje veten ne te njejtin nivel force si Hesbot. Dmth kerkohet njelloj barazie (mentalitet ky komunist) edhe pse kjo eshte lufte dhe ne lufte shkohet per te fituar me cdo kusht dhe jo per te barazuar forcen me kundershtarin.

  13. #133
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    06-09-2004
    Postime
    248
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga Zarathustra.
    ... vellai i mushkes se Lab*atit...
    Me argetojne keto mbrojtjet e parafinuara qe u behen cifutaqve.

    Me llogjiken cifutaqe te ketij i binte te benim tifozllik edhe per SErbine (kulture e paster kristiane, e pamohushme) sikur te kishte qene edhe ca me e zhvilluar, sa Greqia psh, se mire po ja u bente ketyre mjeranve te prapambeturve dhe te dobtve Kosovare.

    Nuk do me vinte keq te krahasohesha me Katarin Emiratet apo Kuvajtin (jo Sudanin dhe Mauritanine), se sa me getot e jevgjitve dhe mulatve neper qytetet e amerikes.
    Pesonalisht nuk me pelqejne arabet (jo deri kur te fillojne te ngrene legjigjone kamikzesh kunder cifutaqve), preferoj Perset keto kohet e fundit.

    Megjithate e kuptoj deshperimin e pseudosionisteve, pas kesaj humbje dhe frikes per reaksionin zinixhir qe kjo do sjelle.
    Meqe kane ngelur shterpe dhe nga solidariteti, e keni vene re qe kane filluar ti bien prape "Holokaustit" (the unfinished good old one) - fshirjes nga harta; disave ketu ka filluar tu ngrohet zemra perseri.
    ....

  14. #134
    i/e regjistruar Maska e Labeati
    Anėtarėsuar
    31-07-2003
    Vendndodhja
    North America
    Postime
    1,237
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga Zarathustra.
    Cfare me shqeteson mua eshte ky solidarizim i shqiptareve me llumin arabo-evgjit te kesaj bote. Ne shkojme ne arabi ne mes te injorances dhe prapambetjes kulturoro-sociale per te gjetur shpirtin tone, aleancen tone duke shpalosur shenja te forca injorante kur vjen puna te analizosh se si i sherbejme ne keshtu interesit tone kombetar. Ne si shqiptare nuk kemi asnje interes per triumfin e xhahileve te Buharase. Ne s'kemi asnje interes me ta, s'na lidh gje me ta, dhe jemi krejt te huaj me ta.
    Ke te drejte per shumicen e shqiptarve.
    Po mos harro se kena pase 500 vjet turkun mbrenda. 500 vjet rresht me mijra magjype e arabe, e turq qe kane kalue ketej pari e kane kalue kohen e "ushtrise" ne ket vend kane lane kopilat e vet gjenetike.

    Kjo rrace mutante qe shkaterroi njihere vendin me haxhi-qamilin, u riciklue 50 vjet me Hoxhen e kuq (edhe aj gjyse magjyp) e tash prap i rrin mendja me kushrijte e shkretinave. Keta dojne me e pa vendin e shqiptareve perkrah me morracaket e te pa-lamet, me llumin e njerzimit, me vendet ma te mbrapambetunat e globit.

    Kisha me pase shume kuriozitet me na u ba nji analize ADN te gjith shqipfolesve arabo-fila.... nuk do te isha surprizue shum prej rezultatit....

  15. #135
    vintermark Maska e Legjion
    Anėtarėsuar
    06-02-2005
    Postime
    492
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Dikush duhet t'i thotė kėtyre tė dyve qė dhe ēifutėt njė m.ut race me arabėt e tjerė janė. N.q.s. kanė iluzione vizuale hollivudiane nė lidhje me bastardė qė e kanė pastruar ca veten duke u shartuar me saksonė, ofrohet Legjioni tė paguajė udhėtim disaditor nė Izrael pėr t'u ballafaquar me realitetin.

  16. #136
    heretic Crusoe Maska e darwin
    Anėtarėsuar
    25-08-2004
    Vendndodhja
    under the microscope
    Postime
    1,919
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Ne nje kohe qe me te drejte nuk preferohet derivati i fundit i judaizmit me emrin Islam, dhe perberesit autentike njerezore te kesaj feje, si per cudi harrohet qe te thuhet e verteta rreth derivatit tjeter infektues-aziatik judaik, njohur me emrin tingellues --> Krishterimi.

    Shqetesues eshte militantizmi fetar dhe solidarizimi irracional me nje pjese te vellezerve semite (vellezer ne sensin biologjik/gjenetik, duke qene se shumica e haplotipeve te gjakut dalin te njejte -> cifute = arabe), pra me ata qe mbajne llagapin judaik.

    Qe feja islamike eshte e huaj per ne, edhe vete myslot e pranojne me gjysem zeri (ose nen-ze).. por eshte fatkeqsi qe te konsiderohet e jona feja e krishtere, irracionalisht e njejte me motren e vet qe lindi me vone, dhe pervec se nga ana kozmetike "eshte me moderne" ne te vertete do te sjelle fenomene akoma me shqetesues.

    Nuk duhet harruar se arabet kane rritje popullsie te mire, gjate gjithe ketyre viteve, kurse sistemi judeo-kristian (me demek europian) po karakterizon nje shuarje te ngadalte po te vazhdueshme te races sone europiane, pra duhet zhdukur ky skepticizmi dhe te nxirren mesime, dhe jo te vazhdohet me nje tifozllek psiko-pato-logjik per judenjte.

    Edhe rreth se kaluares, p.sh, nuk eshte keq te kujtohet se histeria fetare nuk solli vetem arabe e turq me shpata mbi kontinentin europian, por fillimisht solli driten e Jeruzalemit. Europianet paten fatin (e keq) te merrnin njohje te shpejte me kete murtaje qe ua sollen, 'vellezerit' e tyre judenj.

    Mijera pagane te vrare brenda nje dite, prerja e te gjitha simboleve fisnore-mitologjik-pagane (pra, eleminim i konsiderueshem i asaj baze qe ushqen nacionalizmin), pranimi i diaspores hebraike mbi territorin e saj, 1000 vjet regres kulturor dhe shoqeror gjate erresires se madhe te dhuruar nga ky 'judeo-krishterim perendimor', dhe organizimi i kryqezatave (duke harxhuar energji te shumta, thjesht duke u bazuar ne legjenden e nje judeu qe u zgjua mbas 3 ditesh, dhe per ate cope idiote toke qe kujtonin se ishte e premtuar, pra nje intoksim fanatik fetar 'perendimor' qe sjell si pasoja cmenduri te pashembullta - Vrasja e te gjithe banoreve te Jeruzalemit, ndricon!) ne nje kohe kur ato energji mund te shpenzoheshin shume me mire, ne te mire te popullsise se bardhe europiane, ne mbrojtjen e saj ndaj zgjyrave aziatike qe e kafshuan egersisht ne Spanje dhe Ballkan.


    Judeo - kristianizmi qyteterim perendimor?! Te ben per te vjelle.. nqs islami duhet cfaros si ide nga Shqiperia dhe Europa, ketij tjetrit i duhet rezervuar e njejta deshire dhe vullnet per ta dizinfektuar perfundimisht nga qyteterimi dhe gjeografia perendimore, edhe e pafshim vetem andej nga ka dale, ne Izraelin shkretinor.

    - - - - - - - - - -

    Kam idene se nuk duhet nisur nga motive fetare-racore analiza e konfliktit, sepse i mungon realizmi, duke qene se palet jane njelloj.
    Nese lobi cifut ka mbeshtetur Shqiperine gjate ketyre viteve, shume mire, duhet t'u jemi mirenjohes (megjithse eshte pak e dyshimte se si lind kjo simpati nga qielli.. dhe ne te njejten kohe qe ky lob mbeshtet ceshtjen shqiptare, nje cope tjeter e ketij lobi - ajo atdhetare, jo diasporike-, nominalisht Sharon - Netanjahu, kane mendime diametralisht te kunderta).

    Ore, se kujtohem.. cuditerisht edhe Rajhu na ka ndihmuar (madje jo pak), por sikur nuk para i jemi mirenjohes.. (refleksion ishte)


    Citim Postuar mė parė nga Zarathustra.
    Sigurisht arsyeja e dyte eshte mentaliteti proletar qe shpalosin shume shqiptare dhe qe diktohet disi edhe nga karakteri personal. Solidarizimi me me te dobetin, me me mjeranin, te prapambeturin, dhe varfanjakun, eshte refleksion i nje personi me karakter te tille dhe qe deri diku e pozicionon veten ne te njejtin nivel social.

    shiko, thjesht duke u nisur nga keto fjale, a nuk duhet bere ndonje analogji me holokaustin e perfolur?


    Citim Postuar mė parė nga Legjion
    Dikush duhet t'i thotė kėtyre tė dyve qė dhe ēifutėt njė m.ut race me arabėt e tjerė janė. N.q.s. kanė iluzione vizuale hollivudiane nė lidhje me bastardė qė e kanė pastruar ca veten duke u shartuar me saksonė, ofrohet Legjioni tė paguajė udhėtim disaditor nė Izrael pėr t'u ballafaquar me realitetin.
    vec ne pafsh ashkenazi dhe ruse pa mbarim, se sefardiket i ke te gjithe si ullinj (te pjekur).. pervec kapuceve, nuk ka gje tjeter qe i shquan nga arabet.

    - - - - -

    p.s. Ushtaret izraelite u kapen rob ne territor libanez. Hezbollah sulmoi per pengje, me qellim qe ti kembente me nje pjese te mijera te burgosurve qe mban Ishrael ne burgjet e veta.
    Prektora

  17. #137
    heretic Crusoe Maska e darwin
    Anėtarėsuar
    25-08-2004
    Vendndodhja
    under the microscope
    Postime
    1,919
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Citim Postuar mė parė nga Zarathustra.
    Duke i kerkuar falje moderatorit pasi ndoshta kemi dale nga tema, dhe duke shpresuar qe te mos i fshije keto shkrime porte pakten ti levize ne nje teme te re, Darwin me duket mua se ke nje perspektive te gabuar historike ne ato cfare thua.
    amendamenti i pare


    Duke iu referuar kryqezatave te kujtoj se ato u ndermoren 1000 vite me pare, c'ka eshte vete-shpjeguese per te treguar mendesite e civilizimeve. Kryqezatat ishin "lufte e shenjte", ideal ky qe sot mbizoteron ne boten islame, pra si mendojne myslimanet (jo ata shqiptare) sot, perendimi mendonte 1000 vjet me pare.

    Pra fillimisht, feja ndricuese judeo-kristiane futi fitilat e fanatizmit dhe coi mijera vete te linin kockat, me shume se per nje vend te dobishem dhe me pozite gjeostrategjike, thjesht per clirimin e dickaje fiktive, te padobishme dhe delirante.. idese se shpetimit (!?) te tokes se premtuar (nga kush?!) dhe garantimit te ameshimit te perjetshem. Pse ka rendesi te theksohet kjo?

    Sepse islamizmi, i ngerthyer ne mish-mashin me te madh te historise se vet, ndare ne konfliktet e panumerta midis Abaziteve, Omajadeve dhe Fatimideve, u bashkua per here te pare per te kundershtuar fuqimisht kercenimin qe vinte nga Europa, dhe kete efekt magjik e beri pikerisht judeo-kristianizmi i kulluar 'perendimor'. Nese marrezi/psikopati te tilla per ate cope shkretetire nuk do te kishin ndodhur, do te kishte shume gjasa qe Islami te mos ishte bere ne vitet e mepasme nje kercenim aq serioz per Europen.

    Analogjia me ditet tona eshte e frikshme.. Hezbollah eshte nje force e popullsise shiite, dhe asnjehere nuk eshte pare me sy te mire nga islamiket e besimit suni (sauditet, jordanezet, egjiptianet) bile disa nga keto fillimisht shpallen se nuk duheshin ndihmuar si levizje (Hezbollahet). Nderhyrja brutale, imoraliteti izraelit ne trajtimin e civileve dhe deshtimi i turpshem i operacioneve te Cahal me vrasjen e vetem 100 luftetareve te Hezbollah por 1000 civileve libaneze, beri qe Hezbollah te jete serish flaka e drites nga shikojne te gjithe islamiket e sotem (pasardhesit e kalifateve te dikurshem) dhe eshte miopi te mos kuptohet se ky shembull do te nxise per hapa te metejshme destabilizues.


    Europianet gjate periudhes se rilindjes dhe iluminizmit, nepermjet revolucionit Francez dhe industrial eleminuan figuren e zotit dhe kishes si figure qendrore dhe e zevendesuan kete me individin dhe vlerat e tij me te mira. Kete stad kultura arabe nuk e ka kaluar, Kurani akoma qeveris cdo aspekt te jetes se tyre.

    Nuk eshte e drejte kjo qe thua, kam pershtypjen. Deshtimi i kryqzatave dhe dhenia fund e psikopatise qe lidhej me to, beri qe Europa te ktheje syte nga rrenjet e veta civilizuese, antike.. greko-romane (JO, judeo-kristiane!)

    Kjo solli nje reaksion judeo-kristian fillimisht, dhe pastaj, sic eshte ne zakonet me te mira te institucioneve te organizuara fetare, erdhen perpjekjet e ketij fenomeni denigrues anti-europian (judeo-kristianizmi) per te mbajtur nje status quo te kontrollit. Me se fundi, procesi i filluar nga rennaissance mori mbeshtetje te fuqishme nga iluminizmi francez dhe revolucionet industriale, derisa erdhi grushti perfundimtar me daljen ne drite te librit "Prejardhja e llojeve".. pra, eshte mire te thuhet qe Judeo-Kristianizmi u detyrua te leshoje (u perzu!) kontrollin absolut qe kishte mbi jeten shoqerore..

    Islami, cfare karakteristike ka?
    Ka patur nje lindje me te vone, dhe normalisht po kalon adoleshencen.. eshte thjesht me i vone se krishterimi, dhe fenomenet shqetesuese psiqike i ka me te dukshme..


    Ardhja e kapitalizmit sigurisht qe solli nje uri per lende te pare dhe resourse qe u shoqeruan me luftra nderkombetare neper bote, por thelbi i ketyre konflikteve ishte progresi (domianca apo zhvillimi) ekonomik. Kristianizmi ne kete ambient tashme po perdoret shume mire per te ulur instinktin e babezise dhe qetesimin e shpirtit nga konkurenca per asete, pra eshte pjese natyrale dhe mjaft funksionale e ketij sistemi civilizimi. Per cudi, pikerisht lobi cifut eshte sot filantropisti me i madh ne bote ndaj jo-cifuteve.

    Eshte miopi te mendohet se procesi i seleksionit natyror nuk eshte kurdohere ne fuqi ne marredheniet nderkombetare. Cdo gje sot behet per kontrollin e energjise te se ardhmes. Kete e tha qarte dhe Ahmadinexhad kur e la si guak ate gazetarin amerikan qe e pyeste.. Kristianizmi eshte nje perralle qe nuk ka asnje lloj ndikimi ne kete real-politike globale, dhe faktin me te mire e dha lufta e fundit ne Liban. Disa here me rradhe sekretari i shtetit te Vatikanit, i terhoqi vemendjen Izraelit duke i bere thirrje per maturi.. fakti se si lideret e tjere judeo-kristiane europiane (pervec nje belbezimi te vockel francez mbi maronitet libaneze) nuk nxoren asnje fjale nga goja per trajtimin e civileve, dhe fakti se u kalua ne heshtje vrasja e vezhguesve te OKB-se (3 nga te cilet ishin europiane!) tregon se civilizimi europian kur qendron i mbeshtetur mbi shtyllat e judeo-kristianizmit (sic eshte deri tani, fatkeqsisht) eshte i vdekur dhe nuk ekziston, pikerisht sepse media e kontrolluar nga ai lobi i permendur me siper, po ben nje lavazh dhjetra-vjecar te pareshtur me keto "ideale".

    Judeo kristianizmi eshte padyshim pjese e pandare e qyteterimit perendimor, pasi kjo fe apo kulture fetare edhe pse ndoshta me vonese dhe pas nje kohe jo te shkurter perpjekjesh u tregua deri diku tolerant ndaj ketyre ndryshimeve duke pranuar nje rol dytesor ne qeverisjen e kombeve.
    E ka arritur me force kete gje, nuk duhet harruar asnjehere.. per tolerancen e vet, mos te flasim sepse dihet shume mire qe ka qene i detyruar, kur filloje te aplikohet.. ka shume ngjashmeri ndermejt brutalitetit te ushtruar nga islami fillestar dhe atij mijevjecar judeo-kristian..


    Kete nuk e ka bere dot islami. Por edhe perpara Revolucionit Francez, krishterimi perjetoi kohet e monasticizmit, ku kishat ishin vatra kulture.
    Ky eshte fenomeni bizantin dhe katolik, ku nuk lejohej ne asnje menyre ndricimi i pavarur (laik) i shtresave te popullsise qe kishin deshire per kete gje, por si gjithmone aplikohej ajo aksioma e perkujdesit kontrollues. Prandaj, ekziston pershtypja se kishat ishin vatrat e kultures (derisa u hapen universitetet ane e mbane Europes) sepse thjesht nuk kishte vend tjeter se ku mund te akumulohej dija.


    Kjo tradite ka mbajtur gjalle edhe kulturen shqiptare te mesjetes me figura te tilla si Marin Barleti, Pjeter Bogdani, Frang Bardhi, Pjeter Budit, Gjon Buzuku, Voskopojari etj te gjithe murgjer kristiane.
    Po, e vertete. Por kjo dhe fale (nuk duhet harruar) ndyresise se pashoqe se uzurpatorve turq, te cilet nuk lejonin te hapeshin shkolla shqipe ose cfaredo lloj institucionesh kulturore, por duke bere allishverishet e veta politike me Vatikanin apo Austro-Hungarine (me vone) lejonin keto lloj influencash. Mund te ta them 100 here: roli jashtezakonisht pozitiv i Vatikanit ne Shqiperi, gjate viteve me te erreta te ekzistences sone si komb, eshte i pamohueshem. Por nuk duhet harruar se perfitimi kulturor nuk ishte direkt, sepse fillimisht behej fjale per te siguruar "grigjen e perendise te kulloste ne nje sy kujdestar".


    Sipas lobit shqiptar ne amerike, qe ka marre besoj informacione te sakta per ndihmat ne Kosove gjate luftes, cifutet renditen te paret ne ndihmat materiale dhe njerezore(ore vullnetare) qe u eshte dhene refugjateve. Kjo simpati nuk lindi nga qielli kur merr ne konsiderate historine e L2B te cifuteve ne Shqiperi, - ne fakt vetem pak kohe me pare kongresi cifut e vleresoi me shume tone te larta pastrimin e nje sinagoge te vjeter ne Sarande nga ndertimet pa leje rreth saj, si dhe kujdesin qe u tregua per mirembajtjen e saj. Sikur ne te tregohemi me te dhene ndaj nje aleance me cifutet, mbeshtetja do jete edhe me e madhe, pasi sigurisht eshte nje reklame e mire edhe per ata vete qe mund ti tregojne botes se si cifutet mund te bashkjetojne e te bejne aleanca me myslimanet e moderuar. Ne nga ana tjeter kemi nje Kosove per te marre dhe ku me mire te mbeshtetmi se te lobi cifut?
    Dhe si e pengojne disa fjale forumi kete proces?

    Cfare jane myslimanet e moderuar?! Me duket se nuk ekzistojne si specie.. ke disa qe kane mbiemra islamike, (po une e ti kam idene se dime shume me teper rreth islamit, se keta) dhe qe rendom quhen "myslimane shekullare" (ky togefjaleshi eshte komplet humoristik).. pastaj ka dhe nje perqindje te vogel personash, te cileve moda al-Wahhabi u duket si menyra me e mire per t'i mbush mendjen zotit qe t'i marre ne gjirin e tij..(ne boten tjeter, sigurisht, se kjo nuk ka shume rendesi per ta).


    Sa per Rahjun, dhe ndihmen qe na dha ai, kjo eshte nje ceshtje disi e paqarte. Nuk kerkon shume shkolle te kuptosh se nje shqiperi e madhe e krijuar nen nje sistem nazist qe i kishte shpallur lufte gjysmes se botes se civilizuar nuk kishte te ardhme. Rahju beri shume levizje kufijsh te tilla edhe me kombe te tjere, por qellimi ishte per te minimizuar rezistencen qe mund ti behej ushtrive te veta ne keto toka.

    Nuk pati rezistence ne Shqiperi, sepse faktet e ndihmes ishin ne sy te te gjitheve.. Bashkimi i trojeve etnike shqiptare, bile jane marre dhe disa toka me pa te drejte nga fqinjet. Kjo dhe fale ndikimit austriak (ne lidhje me ne), ne politikat e Rajhut.


    Kjo u pa qarte, kur Gjermania shfrytezoi jo pak pasurite tokesore shqiptare, psh kromin me te cilin ne 44 arriti te siguroje rreth 66% te kerkesave te industrise se luftes se tij (ky krom nuk u ble kurre), si dhe vodhi gjithe arin e Shqiperise qe me pas ra ne dore te Anglezeve.
    Dhe si vjen puna sot? Shume mire qe e moren ata, sepse do e dhuronin komunistet me qejf ne Beograd ate ar, me rastin e ndonje vizite te Koci Xoxes, apo shokut Shpati. Te pakten, nje pjese e ketij ari u kthye prape ne banken e shtetit.


    Nuk ka pse ben aspak analogji me Holokaustin e perfolur. Think about it. Hitleri i quante race "inferiore" kur cifutet ishin klasa me e larte ne Gjermani dhe mendjet me te shquara ne bote ne cdo fushe, sic jane edhe sot(Einstein ishte mendja me brilante e kohes).


    klasa me e larte ne Gjermani? dhe cuditerisht, sapo u menjanuan nga drejtimi i shtetit gjerman, rritja ekonomike filloi te jete me dy shifra.. e cuditshme, he?

    a nuk ishin fjalet e tua keto me poshte?

    Sigurisht arsyeja e dyte eshte mentaliteti proletar qe shpalosin shume shqiptare dhe qe diktohet disi edhe nga karakteri personal. Solidarizimi me me te dobetin, me me mjeranin, te prapambeturin, dhe varfanjakun, eshte refleksion i nje personi me karakter te tille dhe qe deri diku e pozicionon veten ne te njejtin nivel social.
    ( jo keq ky shembulli i darvinizmit shoqeror)
    Perse pikerisht quheshin race inferiore, dhe pse konsiderohej si shume e rrezikshme per ardhmerine e kombeve?


    U vrane 6 milione cifute ne kampet gjermane,
    6?!


    u vrane 10 milione gjermane ne ate lufte. Gjermania u shperbe si shtet dhe u nda me dysh, cifutet fituan nje shtet te tyre qe e kishin enderruar per 2000 vjet. Ata dolen me te forte se kurre. Tashme jane fuqi berthamore, dhe kane per aleate pa kushte ameriken. Pra edhe njehere ata triumfuan dhe dolen edhe me te forte. Shume mire aplikon mbi ta ajo thenia "Ajo qe s'me vret me ben me te forte". Ketu nuk eshte ideja per te pelqyer cifutet si race, por per ti njohur atyre vlerat dhe arritjet e pamohueshme per ceshtjen e tyre. Pse mos te mesojme edhe ne nga me i miri.

    Sepse kjo eshte te fusesh koken ne rere.. Ti si duket harron qe keto idealet judeo-kristiane dhe multikulturale do te sjellin qe islami te jete feja dominante ne dekadat e ardhshme ne Europe. Masakra e ngadalte demografike do te sjelle rezultate te paimagjinueshme.. eshte shume e thjeshte te kuptohet shkaku. Karakteri tribal qe ka feja islamike, ku marredheniet seksuale riprodhuese inkurajohen dhe ku qofte dhe ne ate librin e tyre me perralla, Kurani, inkurajohet karakteri familjar i shoqerise, do te sjellin rezultate qe deri sot i kane te pakta kembanat e alarmit.

    Feja islame, me aq sa kam lexuar une, nuk i inkurajon aderuesit e saj te jetojne ne vende qe nuk sundohen nga ligji islamik, Sharia, ose aty ku te pakten besimtaret islame nuk jane nje shumice popullsie. Perpara 1945, turmat e shumta te arabve ose turqve ishin nje dukuri e panjohur per Europen.

    Idealet 'e larta' judeo-kristiane qe triumfuan ne 1945 kane bere te mundur keto raporte demografike qe grafikisht paraqesin nje ardhshmeri te zymte, sido qe t'a shohesh.. do thuash, c'lidhje kane keto me Shqiperine? Meqenese, dhe ne (fatkeqesisht) do te vije koha qe te jemi anetare te klubit ekonomik europian.. dhe, sado alternuese qe te jete sekuenca kohore e ketyre fenomeneve, te jesh i sigurte qe do te vijne dhe ne trojet tona..

    Kush mund te jete ilaci me i mire ndaj ketyre religjioneve universale?

    Nacionalizmi, thjesht fare (kete po qe mund ta mesojme nga modeli mono-etnik shteteror izraelit ose ai i Beselidhjes se Vjeter).. prandaj duhen eleminuar dizinformime te tilla si "judeo-kristianizmi perendimor".. eshte aziatik si islami, ne thelb (e me pak ne formen-estetike).



    - - - - - - - - - - - - - - - - - - - -

    Cfare me shqeteson mua eshte ky solidarizim i shqiptareve me llumin arabo-evgjit te kesaj bote. Ne shkojme ne arabi ne mes te injorances dhe prapambetjes kulturoro-sociale per te gjetur shpirtin tone, aleancen tone duke shpalosur shenja te forca injorante kur vjen puna te analizosh se si i sherbejme ne keshtu interesit tone kombetar.
    Eshte vertete shqetesues si fenomen, por eshte shqetesuese dhe mendjelehtesia ne dhenien e nje statusi te privilegjuar judeo-kristianizmit, i cili eshte po aq keq si bacil, ne influencen e mepasme qe mund te kete.

    uh, dolem komplet jashte teme.. (mod, shuaji po qe se nuk te duken ne rregull)
    Prektora

  18. #138
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    06-09-2004
    Postime
    248
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Le te jete ky konflikt nje lufte e hapur deri ne eliminimin e "israilit" me apo pa cifutaqet brenda, pak rendesi ka. Mund ta pranoja, por nuk do me pelqente asnje zgjidhje tjeter. Gjerat e mira te nisura 70 vjet me pare, duhen cuar deri ne fund, kesaj radhe nga dikush tjeter, edhe kjo pak rendesi ka tani.

    Pak, qarte dhe thjeshte, pa shtermbrime dhe genjeshta tipike per disa ketu.
    (Lalustra, rilexoi para se ti hedhesh jewpostet, e perpiqu ti afrohesh asaj dreq gjuhe letrare se na e shpife!)
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga fotjon : 29-08-2006 mė 07:02
    ....

  19. #139
    Perjashtuar Maska e Dragut
    Anėtarėsuar
    14-06-2006
    Vendndodhja
    Pėrtej Gramozit, gati pėr luftė
    Postime
    535
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    po perfytyroheni boten pa cifute, nuk eshte se do ishte me e mire sec eshte tani

  20. #140
    i/e regjistruar Maska e arturo
    Anėtarėsuar
    19-06-2004
    Postime
    2,246
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Mahmud Abas: U arriti marrėvershje pėr shkėmbimin e ushtarit izraelit Gilad Shalit

    Izraeli dhe palestinezėt arritėn marrėveshje pėr shkėmbimin e rreshterit izraelit tė rrėmbyer Gilas Shalit me tė burgosurit palestinezė qė ndodhen nė burjget e Izraelit, deklaroi presidenti palestinez Mahmud Abas pėr gazetėn "Ahbar al Halixh".
    Sipas Abasit, nė pajtim me marrėveshjen, Shaliti fillimisht do tė transferohet nė Egjipt si garanci dhe pas kėsaj Izraeli duhet tė lirojė njė numėr tė caktuar tė burgosurish palestinezė.

    Mediat izraelite citojnė pėrfaqėsues zyrtarė izraelitė qė konfirmojnė se nuk dinė asgjė pėr kėtė marrėveshje. Sipas pėrfaqėsuesit tė lartė izraelit, kryeministri Ehmud Olmert do tė takohet me Abasin, nėse militantėt palestinezė e lirojnė Shalitin, tė cilin e rrėmbyen mė 25 korrik nė Rripin e Gazės.

    Gazeta nė gjuhėn arabe "Hajat" qė doli nė Londėr konfirmoi se Shalit tashmė ndodhet nė Egjipt.

    Gazeta e Katarit "Al Shark" dje publikoi se Izraeli dhe autoritetet palestineze arritėn marrėveshje pėr shkėmbimin e rreshterit Shalit pėr rreth 1.500 palestinezė qė ndodhet nė burgjet izraelite.

    Sipas gazetės, siē njofton ITAR-TASS, Shalit duhet tė lirohet nė 48 orėt e ardhshme, ndėrsa tė burgosurit palestinezė do tė lirohet me etapa deri nė fund tė dhjetorit. Nė valėn e parė nga burime izraelite do tė lirohen rreth 300 palestinezė. Al Shark citon se kjo marrėveshje ėshtė arritur nė ndėrmjetėsimin e disa shteteve, midis tė cilave edhe Katari, Arabia Saudite, Egjipti, Turiqa, SHBA-ja, Rusia dhe Franca.

    Garantė tė marrėveshjes do tė jenė Egjipti, Turqia, Rusia dhe Franca, citon "Al Shark".

    Kabineti i kryeministrit izraelit Ehud Olmert dje i demantoi thėniet e "Al Sharkut". "Janė shpejtuar madje edhe konfirmimet se bėhen bisedime tė tilla e jo mė se ėshtė arritur marrėveshje me numra konkretė dhe parametra tė tjerė", deklaroi bashkėpunėtorja e Olmertit, Julia Braija.

Faqja 7 prej 85 FillimFillim ... 567891757 ... FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Sionizmi politik dhe fetar nga Ajni Sinani
    Nga Explorer nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 11-01-2009, 09:55
  2. Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 30-12-2006, 18:21
  3. Vazhdojne luftimet ne rripin e Gazes
    Nga StormAngel nė forumin Problemet ndėrkombėtare
    Pėrgjigje: 140
    Postimi i Fundit: 22-04-2006, 08:44
  4. "Dardania" e Haklajit, sukses nė Izrael
    Nga Blendi nė forumin Arti shqiptar
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 08-07-2002, 18:24

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •