Close
Faqja 2 prej 4 FillimFillim 1234 FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 21 deri 40 prej 77
  1. #21
    i/e regjistruar Maska e arturo
    Anėtarėsuar
    19-06-2004
    Postime
    2,246
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    NERONI (37-68 e.r.) perandor romak qė u dallua pėr aventurat dhe mizoritė e tij tė pėrbindshme

    * Nė fillim tė karrierės sė tij Neroni sikur po i drejtonte mirė dhe me drejtėsi punėt e Romės.Mė pas nisi tė shoqėrohej me njerėz tė shthurur dhe tek ai u zgjuan instiktet mė tė ulėta njerėzore. Kalonte netėt nėpėr rrugė e taverna dhe dehej e bėnte ēdo lloj paturpėsie. Njė natė njė senator po kthehej nė shtėpi sė bashku me tė shoqen. Disa rrugaēė iu sulėn por senatori i detyroi qė t'ia mbathnin tė turpėruar. Nė pėrleshje me ta senatori kishte goditur edhe Neronin, tė cilin nuk e kishte njohur nė errėsirė. Tė nesėrmen, kur mori vesh se kishte qėlluar perandorin, ai i shkroi njė letėr ku i kėrkonte ndjesė. Neroni e lexoi letrėn dhe thirri:
    - Si? Ai mė ka qėlluar mua dhe rron ende? Ditėn tjetėr dha urdhėr qė tė vritej menjėherė.

    * Pasi vrau nėnėn e tij, Agripinėn, gjithė Roma u mbush me urrejtje tė pashoqe pėr Neronin. Njė mėngjes statuja e tij u shfaq e mbuluar me njė thes. Kjo ishte shenjė e dėnimit me vdekje, pėr ata qė kishin vrarė prindėrit.

    * Tė panumėrta qenė krimet mizore. Midis tė tjerave, ai e humbi jetėn gruas sė tij tė dytė, Popesė, ministrave e mėsuesve tė tij Seneka dhe Burro, kėshilltarit Petroni e tė tjerė.
    Pėr kėto vrasje mizore ai thoshte:
    - Paraardhėsit e mij nuk i kanė gėzuar kėshtu si unė tė drejtat pushtetit absolut. Mė pėlqen mė mirė tė jem i urryer sesa i dashuruar, sepse pėr tė qenė i dashuruar nuk varet vetėm nga unė, ndėrsa pėr tė qenė i urryer varet krejtėsisht nga unė.

    * Neroni kujtonte se ishte artist i madh, veēanėrisht si kėngėtar. Ai kėndonte nėpėr teatro dhe rrugėve. Pėr tė ruajtur zėrin mbante dietė ushqimore dhe pinte purgativ rregullisht. Midis publikut kishte roje tė fshehta qė kapnin ata qė nuk duartrokisnin. Njė nga kėta ishte edhe Vespasiani, i cili pėr pak sa nuk la kokėn e tij sepse ishte duke fjetur kur Neroni po kėndonte. Njė grek bėri "padrejtėsi" njė herė sepse kėndoi mė mirė se Neroni. Pėr kėtė u arrestua dhe pėrfundoi nė gjyq.

    * Neroni trodhi njė herė njė djalė shumė tė bukur, njė farė Sporo, e veshi si grua dhe e martoi. Njė romak qė po shikonte kėtė dasmė tha:
    - Ah, sikur i ati i kėtij pėrbindėshi tė ishte martuar me njė grua tė kėtij lloji.

    * Kur po kalonte rrugės dėgjoi dikė qė bėrtiti:
    - Digje tė gjithė botėn, kur unė tė kem vdekur. Pėr mua s'do tė ketė asnjė rėndėsi.
    - Kurse mua, pėrkundrazi, - tha Neroni - do tė mė pėlqente ta shikoja duke u djegur tani qė jam ende i gjallė.
    Disa ditė mė vonė shpėrtheu zjarri i madh nė Romė, ndėrkohė qė perandori kėndonte kėngėn e djegies sė Trojės.

    * Mbi truallin e djegur tė Romės, Neroni ndėrtoi pallatin e tij, njė pallat tė mrekullueshėm, me kolonata mermeri tė ēmuar, me lulishte, kopshte, shatėrvane, e parqe tė mėdha.

    * Senati u lodh me krimet dhe poshtėrsitė e Neronit, prandaj vendosi ta hiqte qafe duke e zėvendėsuar me Galbėn. Pėr kėtė nxori njė dekret qė e shpallte Neronin armik tė shtetit. Kryetar i kėsaj revolte ishte Vindiēe. Neroni i tėrbuar vuri ēmim pėr kokėn e Vindiēes. Ai kur e mori vesh thirri:
    - Neroni i premtoi dhjetė milionė sesterca atij qė do t'i shpjerė kokėn time, kurse unė jam gati tė jap edhe mė shumė.
    Do t'i jap kokėn time qė do tė mė sjellė kokėn e Neronit.

  2. #22
    i/e regjistruar Maska e arturo
    Anėtarėsuar
    19-06-2004
    Postime
    2,246
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    PASTĖR Lui (1822-1895) kimist dhe bakteriolog i shquar francez

    * Pastėri kishte ngarkuar njė nga rojet e kolegjit qė ta zgjonte ēdo mėngjes nė orėn katėr pėr tė studiuar.
    Roja shkonte ēdo mėngjes pėr ta zgjuar dhe i thoshte:
    - Pėrjashta, Zoti Pastėr, duhet tė hidhet tej demoni i dembelizmit. Po tė mos zgjohej, roja kishte urdhėr ta tundte dhe t'ia hiqte batanijet.

    * Qė tė merrte diplomėn Pastėri shkoi nė Paris pėr t'u diplomuar nė njė pension tė lagjes latine. Me qenė se kjo dosje kishte nam tė keq pėr jetėn e shthurrur qė bėnin studentėt, prindėrit, veēanėrisht e ėma, u shqetėsuan shumė.
    Pastėri i qetėsoi duke u thėnė:
    - Kur ka gjak nėn thonjtė, kėtu lejohet me zemėr tė pastėr dhe tė drejtė si nė ēdo vend tjetėr. Le tė ndėrrojė shtėpi ai qė nuk di ē`ėshtė vullneti.



    * Mjeku i shquar Klaudio Bernard tė cilit i shėrbente Pastėri, po ankohej njė herė se askush nuk jepte gjak.
    - Dikur gjaku rridhte rrėke nėpėr spitale. Tashti nuk mund tė gjesh njė pikė gjaku, edhe sikur ta paguash sa frėngu pulėn. Pardie mė duhej pak gjak pėr eksperiment nė laborator dhe nuk di ēfarė do tė kisha bėrė sikur tė mos mė kishte dhėnė asistenti im, Pastėri, qė mė gėzoi aq shumė. Pėr mua sakrifica e tij ishte shumė e madhe, kurse ai m'u pėrgjigj: "Oh, jo, doktor! Unė do tė jap gjithnjė gjak dhe me gjakun tim do tė ujit lulet e kopshtit".
    * Pastėri ende i ri, dhe pothuaj i panjohur, megjithėse kishte bėrė disa zbulime tė rėndėsishme, u martua me tė bijėn e njė profesori tė Strasburgut, ku ai jepte mėsim. Kjo ishte njė martesė e lumtur.
    Shumė vjet mė vonė njė prej nxėnėsve tė tij thoshte:
    - Zonja Pastėr e donte burrin e saj deri nė atė pikė sa ta kuptonte vlerėn e punės sė tij.

    * Kur Pastėri mėsoi pėr tmerret qė kishin bėrė gjermanėt gjatė pushtimit tė territorit francez nė kohėn e luftės franko-prusiane i dėrgoi fakultetit tė universitetit tė Bonit pergamenin, me tė cilin e kishin bėrė disa vjet mė parė doktor "homoris Cause" nė mjekėsi. Bashkė me tė dėrgoi edhe njė letėr ku thuhej:
    "Nė qoftė se shkenca nuk ka atdhe, shkencėtari ka vetėm njė".

    * Nė kohėn e pushtimit prusian tė Francės shkencėtarėt italianė i ofruan Pastėrit strehim nė Milano, ku do t'i gjenin edhe njė katedėr kimie me tė githa pajisjet laboratorike.
    Pastėri nuk e pranoi ftesėn duke thėnė: "Do tė mė dukej se do tė bėja njė krim po tė meritoja dėnimin e dezertorit dhe tė braktisja atdheun tim nė ēastin e fatkeqėsisė, pėr tė kėrkuar diku tjetėr njė trajtim qė atdheu im nuk mund tė mė bėjė sepse ka rėnė nė fatkeqėsi."

    * Njė shoqėri i ofroi njė milion franga Pastėrit pėr monopolin e vaksinės sė kafshėve. Ai nuk pranoi.
    - Kjo vaksinė ėshtė njė dhuratė qė dua t'ua jap tė gjithė bujqve. I dituri nuk ka tjetėr vlerėsim mė tė madh, veē atij qė tė zbulojė tė vėrtetėn.

    * Pastėri u ftua nė oborrin e Napoleonit III qė tė mbante njė konferencė pėr qarkullimin e gjakut. Meqenėse i duhej pak gjak qė ta vėrente nė mikroskop, princesha Evgjeni shpoi gishtin pėr ti dhėnė gjak.
    Pastėri, ashtu i pėrqėndruar nė demostrimin e tij, i tha se parapėlqente gjakun e bretkosės.
    Tė nesėrmen sollėn nė dhomėn e tij njė thes me bretkosa tė gjalla.Pastėri, ashtu i hutuar siē ishte, u largua dhe i harroi bretkosat nė dhomė. Dhomėn e tij tė nesėrmen e mori njė princeshė e re e huaj. Nė mes tė natės ajo u zgjua nga njė zhurmė e ēuditshme, ndezi dritėn dhe menjėherė uluriu. Shėrbėtorja u ngrit menjėherė shkoi nė dhomė dhe e gjeti princeshėn tė tmerruar nė mes bretkocave qė hidheshin pėrpjetė nga tė gjitha anėt.

    * Napoleoni III e pyeti njėherė Pastėrin se pse nuk i kishte shfrytėzuar pėr fitime tė mėdha zbulimet e tij, tė cilat i kishin bėrė tė pasura krahina tė tėra. Pastėri iu pėrgjigj me krenari:
    - Sepse pėr ne shkencėtarėt do tė ishte njė gjė shumė e pandershme.

  3. #23
    i/e regjistruar Maska e arturo
    Anėtarėsuar
    19-06-2004
    Postime
    2,246
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    PAGANINI Nikola (1784-1840) violinist virtuoz dhe kompozitor italian



    * Nė Ferrara tė Italisė kėndoi valltarja Palerini. Ajo zėvendėsoi njė kėngėtar qė nuk ishte bėrė gati pėr tė dalė nė skenė. Publiku nuk e pėlqeu fare dhe shfaqi pakėnaqėsinė me zhumė tė madhe duke fėrshėlluar. Pas saj e kishte rėdhėn pėr tė dalė nė skenė Paganini, i cili, pėr t'u hakmarrė pėr fėrshėllimat qė iu bėnė Palerinit, nė fillim imitoi ulėrimat dhe ējerrjet e disa kafshėve. Mė nė fund nisi tė imitonte edhe palljen e gomarit. Pas kėsaj ngjarjeje Paganini nuk shkoi mė nė Ferrara pėr tė dhėnė koncert.


    * Paganini mėrzitej shumė kur e ftonin pėr drekė apo pėr darkė, sepse duhej tė luante disa pjesė pėr tė kėnaqur tė ftuarit.
    Atyre qė i thoshnin "Hajde pėr drekė por mos harro violinėn", ai i pėrgjigjej:
    Violina ime nuk ha kurrė jashtė shtėpisė.


    * Kur Pagani ishte nė Paris pėr tė dhėnė koncert, njė mbrėmje iu afrua njė karrocė dhe e pyeti karrocierin se sa kushtonte njė rrugė pėr tė vajtur nė sallėn ku do tė jepej koncerti.
    - Njėzet franga, - u pėrgjigj ai.
    - Shumė shtrenjtė qenkan karrocat kėtu nė Paris, - tha mjeshtri.
    - I dashur zotni - ia ktheu karrocieri, qė e kishte njohur, - kur fiton katėr mijė franga pėr tė luajtur vetėm me njė tel tė violinės njėzet franga paguhen lehtė.
    Paganini heshti dhe hipi nė karrocė. Kur zbriti, pa tarifėn, sipas sė cilės karrocierit pėr atė rrugė i takonin dy lira, ia dha tė dy lirat dhe i tha:
    - Tė tetėmbėdbjetė tė tjerat do t'i jap kur tė mė ēosh me karrocėn me njė rrotė.


    * Njė pianist po mburrej se nė koncertet e tij kishte aq shumė dėgjues, sa qė mbusheshin edhe korridoret.
    - Kjo nuk ėshtė asgjė, i tha Paganini, - nė koncertet e mia ka aq shumė njėrėz aq qė unė jam i detyruar tė rri mė kėmbė.


    * Gjatė qėndrimit tė tij tė shkurtėr nė Milano, Paganini po shėtiste nėpėr njė rrugė tė parėndėsishme duke mbajtur violinėn e tij tė mrekullueshme nėn sqetull. Kur ndjeu erėn e peshkut tė skuqur, u drejtua nga restoranti aty pranė. Pronari i doli pėrpara dhe e shtyu me pėrēmim. Ai i tregoi njė tabelė mbi portė ku shkruhej: "Ndalohet hyrja pėr muzikantėt shetitės".


    * Pėr interpretimin e mrekullueshėm tė Paganinit u krijuan legjenda tė tėra... Thonin, pėr shembull, se ai kishte qenė i dėnuar me burg tė rėndė pėr vrasje dhe i ishte kushtuar magjisė pėr tė fituar zanatin e djallit.
    Kjo legjendė u mor nė atė kohė prej shumė njerėzve si e vėrtetė. Disa prej tyre pohonin se e kishin parė me sytė e tyre kur Paganini ekzekutonte dhe djalli i mbante harkun.

    * Kur ishte dhjetė vjeē Paganinin e dėrgoi i ati nė Parma pranė profesorit tė famshėm Aleksandėr Rola pėr tė marrė mėsime nė violinė. Kur profesori e dėgjoi fėmijėn tek luante njė koncert tė vėshtirė tė kompozuar prej tij, i
    tha:
    - Nė qoftė se ke ardhur pėr tė mėsuar, unė nuk kam se ē'farė tė tė mėsoj.


    * Megjithėse e quanin koprac Paganini ishte shumė i gatshėm qė t'i ndihmonte tė gjithė ata qė ishin nė hall. Ėshtė shumė e njohur bujaria e tij pėr Berliozin, i cili kur ishte i panjohur nuk kishte asnjė dysh pėr tė jetuar. Kur doli pėr tė dhėnė koncert ishte edhe Paganini, i cili e kuptoi se ē'gjeni nė muzikė ishte Berliozi. Kur u ngjit nė skenė pėr ta uruar, u ul nė gjunjė te kėmbėt e tij dhe i tha se ai ishte mbreti i tė gjithė muzikantėven qė ishin gjallė.


    * Mbreti Karli i Lumtur nė vitin 1825 ishte nė njė koncert tė Paganinit. Dėgjoi njė pjesė qė i la tė gjithė tė mahnitur dhe me anė tė shambėllanėve e porositi artistin qė ta pėrsėriste pjesėn. Ftesės sė sovranit artisti i madh iu pėrgjigj:
    - Paganini nuk pėrsėrit!
    Pėr kėtė pėrgjigje Paganini u pėrjashtua pėr dy vjet nga shtetet e mbretėrisė sė Karlit.


    * Paganini takoi nė rrugė njė djalė tė vogėl e tė varfėr, qė i binte violinės. lu afrua, e pyeti dhe mėsoi se ai i binte violinės pėr tė siguruar ushqimin e nėnės sė tij tė sėmurė dhe tė dy motrave tė vogla qė kishte nė shtėpi. Paganini u mallėngjye shumė, e mori nė dorė instrumentin dhe nisi t'i binte nė mes tė njerėzve qė grumbulloheshin nga tė katėr anėt pėr tė dėgjuar violinistin e famshėm. Shumė shpejt u mblodh njė turmė e madhe pėrreth violinistit. Kur mbaroi sė rėni violinės nė kapelėn e tij u grumbulluan shumė monedha, tė cilat ia la djalit tė vogėl.

  4. #24
    i/e regjistruar Maska e arturo
    Anėtarėsuar
    19-06-2004
    Postime
    2,246
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    QEZAR Gai Jul (100 - 44 p.e.r.) perandor romak, njė prej veprimtarėve mė tė mėdhenj politikė tė Romės sė lashtė, strateg, ushtarak, shkrimtar dhe orator



    * Qezari shkoi nė Spanjė si zėvendėskonsull, dhe u ndal pėr tė pushuar nė njė fshat tė Pirenejve. Miqve tė tij, qė talleshin me kėtė vend tė vogėl Qezari gjithė seriozitet u tha:
    - E megjithatė unė do tė dėshiroja mė tepėr tė isha magjistrat i parė nė kėtė fshat se i dytė nė Romė.


    * Kur Qezari zbarkoi nė Kadik pa njė shtatore tė Aleksandrit tė Madh. Kur e vėshtroi nxori njė psherėtimė tė thellė dhe u hidhėrua. E pyetėn e pėrse qante dhe ai u pėrgjigj:
    - Qaj sepse nė moshėn time Aleksandri kishte nėnshtruar gjysmėn e
    botės.


    * Qezari i ri deshi tė shkojė nė Rodi pėr tė studiuar retorikė te mjeshtri i famshėm Apolloni. Gjatė udhėtimit nė det e kapėn piratėt qė i kėrkuan njėzet talenta pėr ta liruar. Qezari menjėherė qeshi dhe u tha:
    - Njėzet talenta! Po pėr cilin mė keni marrė? Po a e dini qė do t'ju jap tė paktėn pesėdhjetė?
    Gjatė gjithė kohės qė ishte nė duart e tyre, sillej me ta ashpėr sikur tė ishin skllevėrit e tij, madje i kėrcėnoi se njė ditė do t'i kryqėzonte tė gjithė. Sapo u lirua prej tyre mblodhi njė flotė, i ndoqi, i kapi dhe i kryqėzoi tė gjithė.


    * Gjatė njė marshimi Qezarin e zuri njė furtunė e madhe. Bashkė me shpurėn e tij u vendos nė njė kasolle tė varfėr fshatari qė ishte aq e vogėl sa mund tė mbante brenda vetėm njė njeri. Atėherė Qezari
    tha:
    - Vendet e nderuara tė lėshohen vetėm pėr mė tė mėdhenjtė, kurse
    vendet mė tė nevojshme pėr mė tė sėmurėt.
    Atė natė nė kasolle fjeti miku i tij Oppio, qė ishte i sėmurė dhe vetė Qezari fjeti jashtė nė qiell tė hapėt.
    Jul Qezari nė betejat e rrezikshme vepronte me shumė shkathtėsi, sepse ishte kushti i parė i suksesit. Ai shkoi nė Pont, sulmoi Farnaēin, tė birin e Mitridatit1' dhe e mundi qė nė betejėn e parė. Miqve tė tij ua pėrshkroi me njė letėr me tri fjalė tė famshme: Veni, vini, vici (erdha, pashė, fitova).


    * -1 thanė Katonit se Qezari rrinte gjithė kohėn i menduar.
    Kur e pyetėn Katonin pėr kėtė qėndrim tė Qezarit, u pėrgjigj:
    - Ai studion gjakftohtė dhe mendon gjatė qė tė pėrmbysė republikėn.
    Kur Kamilio e liroi Romėn nga galėt qyteti u betua se do tė ruante pėr tė ardhmen njė thesar. Ky thesar nuk u prek asnjėherė,as edhe pėr nevojat mė tė mėdha, siē qe rasti nė luftėrat kundėr Piros dhe Hanibalit. Por Qezari pėr tė luftuar kundėr Pompeut e mori duke thėnė:
    - Unė do ta liroj Romėn nga betimi i saj. Nė sajė tė veprės time sot nuk ka mė galė!
    Qezari ishte i vetmi qė gjatė udhėtimit e diktonte letėrkėmbimin duke ecur nė kalė. Nganjėherė arrinte tė diktonte edhe katėr letra nė njė kohė dhe mbante nė punė njėkohėsisht shtatė sekretarė.
    Disa nga trupat e Qezarit u hodhėn nė sulm dhe gjetėn njė qėndresė mė tė madhe nga se pandehej. Ata ia mbathėn kėmbėve dhe u kthyen nė fushė nga ishin nisur. Qezari i pa tė shpartalluar dhe nė tėrheqje, ndaj vrapoi drejt tyre, mori flamurin nga duart e flamurtarit dhe u thirri:
    - Ju keni gabuar miqtė e mi! Jo nga ajo anė, por nga ana tjetėr duhet tė kishit kaluar. Dhe vetė u vu nė krye tė trupave.
    Kur Qezari pėrparoi me ushtrinė e tij nė brigjet e lumit Rubikon, qėndroi gjatė duke psherėtirė dhe duke menduar para se tė kaloiite.
    U kthye nga oficerėt e tij dhe u tha:
    - Nė qoftė se unė nuk e kaloj kėtė lumė tė vogėl me ushtrinė time, jam i humbur dhe nė qoftė se e kaloj do t'i bėj shumė vetė tė palumtur. Mbeti disa minuta ende nė mėdyshje dhe pastaj u lėshua nė ujė duke thirrur: - Zaret u hodhėn!


    * Kur Qezari hyri fitimtar nė Romė, romakėt u turbulluan aq shumė sa qė nuk dinin ē'tė bėnin. Vetėm Meteli e kundėrshtoi vullnetin e tij dhe nuk pranoi tė dorėzonte thesarin e shtetit. Atėherė Qezari e kėrcėnoi me
    vdekje dhe i tha:
    - Mos harro se pėr mua ėshtė mė e lehtė tė bėj se sa tė them. Kėshtu
    Meteli u detyrua tė pėrulej pėrpara urdhrave tė Qezarit.


    * Nė betejėn e Farsalės1' Qezari humbi vetėm dyqind njerėz, kurse Pompeu pesėmbėdhjetė mijė. Atėherė Qezari mori frymė thellė dhe tha: - E kėrkuan vetė. Mė vunė nė kushte tė atilla qė duhej tė fitoja patjetėr, ndryshe do tė kisha marrė fund.


    * Romakėt adhuronin njė hyjneshė misterioze, tė quajtur Bona Dea. Pėr nder tė saj ēdo vit kremtohej festa nė shtėpinė e Pretorit ku merrnin pjesė tė gjitha gratė mė tė dėgjuara tė Romės. Njėherė qėlloi tė ishte Qezari pretor dhe festa u bė nė shtėpinė e tij. Festėn e kryesoi e shoqja Pompeia. Klodi i dashuri i Pompeias, deshi tė merrte pjesė i veshur si grua, mirėpo e zbuluan dhe e kapėn. Tė nesėrmen Qezari e ndau tė shoqen. Kur u bė proēesi i Klodit, pėr habinė e tė gjithėve Qezari nė gjyq mbajti anėn e tij. Gjyqėtarėt e pyetėn sesi ishte e mundur qė ta quante Klodin tė pafajshėm kur kėrkonte tė ndante gruan?
    - Sepse, - u pėrgjigj Qezari, - nuk mjafton qė gruaja e Qezarit tė jetė e pafajshme, ajo nuk duhet tė jetė as edhe e dyshimtė. bibliotekė pa njė zonjė, tė quajturėn Livia Gnea, tė shoqen e pretorit Gnea, qė interesohej tė merrte tė dhėna nga njė vepėr e njė shkrimtari grek. lu afrua dhe e pyeti se ēfarė po bėnte.
    - Studioj, - u pėrgjigj gruaja.
    - Po burri yt ku ėshtė?
    Livia u pėrgjigj se nuk e dinte.
    - Nuk e di? - thirri Qezari. Si? Po ēfarė grua je ti, shko shpejt kėrkoje dhe gjeje. Ik, rri me tė dhe mendo pėr tė bėrė fėmijė, sepse njė grua e mirė, nuk duhet tė mendojė tjetėr vetėm se tė lindė fėmijė pėr republikėn.
    Qysh atėherė Qezari urdhėroi qė tė ndalohej hyrja e grave nė bibliotekė.


    * Miqtė e tij mė tė afėrm i thanė Qezarit se diēka po kurdisej kundėr tij, prandaj duhet tė ishte i kujdesshėm dhe tė ruhej. Ai u pėrgjigj:
    - Mė mirė tė vdesėsh njėherė, se sa tė rrish gjithė jetėn me frikėn e vdekjes.
    Nė vigjilje tė ditės kur komplotistėt ishin pėrgatitur pėr ta vrarė Qezarin ishte shtruar njė drekė nė shtėpinė e Mark Lepidit. Tė pranishmit po diskutonin se kush ishte vdekja mė e bukur. Qezari qė po firmoste disa dekrete dha mendimin i pari duke thirrur:
    - Ajo mė e papritura.
    Tė gjithė komplotistėt u lėshuan kundėr Qezarit dhe e qėlluan nga tė gjithė anėt. Megjithatė ai u nbrojt heroikisht. Kur pa qė drejt tij po vinte Bruti ,me shpatė tė zhveshur, tė cilin ai e donte si djalin e tij, e lėshoi menjėherė veten, nuk bėri asnjė qėndresė dhe tha: "Edhe ti Brut, biri im?" Pastaj ra pėr tokė i shpuar nga njėzetėetre goditje shpatash.

  5. #25
    i/e regjistruar Maska e arturo
    Anėtarėsuar
    19-06-2004
    Postime
    2,246
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    REMBRAND Harmaus Van Rejn (1607-1669) Piktor i shquar dhe skalitės holandez



    * Rembrandi ishte miqėsuar me njė kryetar bashkie dhe tė dy bashkė shkonin shpesh nė fshat. Njė ditė, sapo ishin ulur nė tryezė, kryetarit i ra ndėrmend se kishte harruar mustardėn. Ai dėrgoi shėrbėtorin qė tė blente nė fshatin fqinjė.
    - Atėherė nuk kemi pėr tė ngrėnė, - tha Rembrandi.
    - Oh, jo, - ia priti miku, - fshati ja kėtu afėr ėshtė, dy hapa larg dhe pėr pak minuta mustardėn e kemi kėtu.
    - Eshtė aq larg sa po tė shkojė dhe tė vijė ai unė ndėrkohė mund tė mbaroj sė gdhėnduri njė copė dru.
    Pėr kėtė ata vunė njė bast. Rembrandi iu vu punės shpejt, vizatoi dhe pastaj gdhendi peisazhin qė vėshtronte nga salla e ngrėnies dhe e mbaroi punimin edhe mė pėrpara se tė kthehej shėrbėtori me mustardėn. Kėshtu e fitoi bastin dhe i habiti mysafirėt pėr shpejtėsinė me tė cilėn punoi.


    * Pėr tė ngritur ēmimin e veprave tė tij Rembrandi ra nė ujdi me tė shoqen qė tė largohej pėr ca kohė nga Amsterdami dhe tė hapte fjalė se kishte vdekur. Gruaja e tij pėr ta bėrė mė tė besueshme lojėn u vesh me tė zeza dhe mbajti zi. Atėherė amatorėt vrapuan nga tė gjitha anėt e Holandės pėr tė blerė veprat e tij me ēmime mė tė larta.


    * Njė ditė njė koleg e qortoi sepse kishte pėrdorur bojėra qė e bėnin tablonė jo shumė tė qartė. Rembrani i tha me krenari: - Po unė bėj piktura, nuk bėj bojėra.


    * Bashkėkohėsit tregojnė se nxėnėsit e Rembrandit kishin pikturuar aq mirė disa monedha ari mbi dysheme, sa ai i kujtoi si tė vėrteta dhe u
    pėrkul qė t'i merrte.
    Thonė gjithashtu se kur vinte nė ankand disa nga veprat e tij Rembrandi maskohej, futej nė mes tė turmės qė tė mbante tė larta ēmimet.

  6. #26
    i/e regjistruar Maska e arturo
    Anėtarėsuar
    19-06-2004
    Postime
    2,246
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    ROSINI Xhoakino (1782-1868) kompozitor i shquar italian



    * Pėr ēapkėnllėqet e tij Rosinin e vogėl e dėrguan tė punonte te njė
    kovaē pėr t'i fryrė gjyrykut.
    - E megjithatė, - u thoshte atyre qė e ngacmonin, - ajo punė mė ka ndihmuar shumė nė punėn time si muzikant.

    * Mė 1852 Rosini shkoi pėr herė tė parė nė Paris. Atje i bėri vizitė njė shokut tė vjetėr tė shkollės, tė cilin e gjeti mjaft tė shqetėsuar pėr tė vėllanė qė shkonte ushtar. Po tė kishte mundėsi tė paguante, ai mund tė
    shpėtonte nga ushtria.
    - Organizo njė koncert pėr tė, - i tha Rosini.
    - Vetėm nė qoftė se mė ndihmon ti duke mė shoqėruar nė piano, - i tha miku nga Parisi, - ndryshe nuk do tė arrij tė marr as shpenzimet.
    Rosini pranoi tė merrte pjesė nė kėtė koncert. Ishte hera e parė qė kompozitori i famshėn paraqitej para publikut tė Parisit. Kjo bėri qė shuma e mbledhur tė ishte mjaft e madhe.
    Kur miku i tij e kujtonte kėtė sjellje tė Rosinit i mbusheshin sytė me lotė.


    * Princi Karafa, autor i shtatėmbėdhjetė veprave teatrale, shihte se kur vihesbin nė skenė operat e Rosinit suksesi i rrėshqiste nga duart.
    - Sa me fat ėshtė ai Rosini - thoshte Karafa, - nuk ka talent dhe ka
    gjithnjė sukses tė madh. Kurse Rosini thoshte:
    - Oh sa gjynah! Karafa ka njė talent tė madh, po ē'e do gjithnjė dėshton.


    * Njė natė tė ftohtė dimri, ashtu i futur nė shtrat, Rosini po shkruante njė duet. Nė kėtė kohė njė fletė i ra pėrtokė.
    Nga qė kishte ftohtė nuk lėvizi nga krevati pėr tė marrė fletėn, por shkroi edhe njė duet tjetėr. Ai thoshte se pėr njė muzikant plot frymėzirnnuk ia vlen tė ngrihet pėr njė duet. Pasi e kompozoi duetin tjetėr i erdhi njė shok nė dhomė dhe i dha fletėn qė kishte rėnė pėr tokė. Rosini i kėndoi tė dy duetet dhe i tha mikut qė tė zgjidhte atė me tė mirin.


    * Gjithė Roma ishte mbushur me shpallje, pėr "Berberin e Serviljes"1', kurse Rosini nuk kishte shkruar as njė otė. Ai rrinte nė njė hotel sė bashku me kėngėtarėt kryesorė qė do tė kėndonin operėn qė ai ende nuk e kishte shkruar. Pesėmbėdhjetė ditė e ndanin nga dita e shfaqjes dhe Rosini nuk po vendoste tė shkruante operėn. Nė njė ēast iu vu punės nga mėngjesi nė mbrėmje. Ai bėri aq shumė zhurmė dhe rrėmujė sa qė shumė shpejt nė hotel nuk mbeti njeri. Edhe natėn ai nuk la njeri qė tė mbyllte sy. Njė ditė kngėtarėt u paraqitėn te Rosini pėr tė protestuar, sepse rrinin atje prej kaq kohėsh duke pritur operan e tij. Rosini i la tė flisnin, pastaj u shpėrndau fletė tė ndryshme muzike dhe u tha:
    - Ja pjesėt tuaja.
    Ato ishin notat e pavdekshme tė "Berberit tė Serviljes' qė u shkruan nė pak ditė.
    Kur u dha shfaqja e "Otellos" sė Rosinit, e cila pati shumė sukses, njė anglez iu lut mjeshtrit, qė t'i jepte pelerinėn e kaltėr, qė kishte sjellė me vete atė natė dhe ai do t'i paguante njėqind stėrlina. Rosini ia dha pelerinėn nėpėrmjet shokur tė tij dhe tė njėqind stėrlinat ua dhuroi pjesėtarėve tė korit.
    Xhoakino Rosini e adhuronte shumė Moxartin. Mbas partiturės sė "Don Zhuanit" ai shkroi: "Shkrim i shenjtė".


    * Kur i dha mikut tė vet portretin e mjeshtrit, shkroi poshtė:
    "Po ju jap njė portret tė Moxartit. Hiqni kapelėn, ashtu sikurse bėj edhe unė pėrpara mjeshtrit tė mjeshtėrve".
    Poshtė njė fotografie tjetėr Rosini shkroi: "Ai qe admirimi rinisė sime, dėshpėrimi i viteve tė pjekurisė dhe ngushėllimi i kohės sė pleqėrisė.
    Ministrit Guizo, Rosini i tha:
    - Pėr mua Bethoveni ėshtė i pari i tė gjithėve, por Moxarti ėshtė i vetmi.


    * Xhoakino Rosini punonte me zell shumė tė madh pėr krijimet e tij. Kur kishte frymėzimin krijues asgjė nuk e pengonte.
    "Vilhelm Teli", - shkruante ai kompozua brenda pesė muajve, kur gjuante peshk nė bregun e njė kėnete. Skena e perbetimit u skicua njė mėngjes duke peshkuar, kur njė krap i madh i mori peshkatarit grepin. "Cenerentola" u kompozua nė mes tė njė grumbulli tė madh miqsh qė
    bisedonin me zė tė lartė.
    - Vazhoni ju lutem, - thoshte Rosimi, - vazhdoni tė flisni, nė qoftė se ju
    do tė ikni atėherė mirupafshim frymėzim.


    * Njėrit qė po lavdėronte "Vilhelm Telin" Rosini iu pėrgjigj:
    - Lėre Vilhelm Telin, mos e pėrmend, se si ajo opera mund tė shkruajė
    kushdo, por njė "Berber Sevilje" nuk do tė mund tė shkruajė asnjė, as
    edhe zoti vetė.


    * Njė prej trilleve tė mjeshtrit tė madh ishte se nuk donte tė shkelte nė tren dhe nė anije me avull. Karroca me kuaj ishte i vetmi mjet me tė cilin
    ai udhėtonte.
    Megjithatė pranė shtėpisė sė Rosinit kalonte njė linjė hekurudhore, ku mbi njėqind herė nė ditė lokomotivat kalonin para dritares sė tij duke lėshuar fishkėllima shurdhuese.


    * Shpesh Rosini i merrte motivet nga operat e tij tė mėparshme. Nė operėn "Otello" pas fillimit tė marshit funebėr qė pėrcjell Desdemonėn nė
    varr njė mik i tha:
    - Ky ėshtė motivi i shpifjes te Berberi!
    - Po mirė, ku ėshtė e keqja? - u pėrgjigj Rosini, - Desdemona a nuk
    vdiq nga shpifjet?


    * Kur po vihej nė skenė "Tankredi", njė kėngėtare kapriēoze i tha mjeshtrit se kavatina e 'saj nuk i pėlqente dhe se ai duhet tė shkruante
    njė tjetėr. Dhe Rosini i tha:
    - Nė djall tė venė kėngėtarėt. Pastaj u kthye nė shtėpi mė humor tė prishur. Atij shėrbėtori i tha se do tė hidhte orizin nė kusi por mjeshtri donte qė zierja tė mos zgjaste mė shumė se pesė minuta. Ndėrkohė Rosini hoqi pallton e madhe, u ul nė piano dhe kompozoi kavatinėn pėr kėngėtaren kapriēioze pėrpara se shėrbėtori t'i sillte orizin nė tryezė. Kėshtu Rosini pėrfundoi kavatinėn e dėgjuar: "me shumė tė rrahura zemre", e cila u quajt prej tij edhe "arja e orizit".
    Rosini i kishte borxh njė peshkshitėsi por nuk kishte qė ta shlyente. Peshkshitėsi i tha Rosinit se kishte shkruar njė poezi dhe do tė shlyhej me tė nė qoftė se do ta vinte nė muzikė.
    - O ē'ide origjinale, - thirri Rosini, - ma jep poezinė.
    Pastaj i muzikoi vargjet tė cilat mė vonė i futi nė operėn e tij:
    "Laraska vjedhacake".
    Mbreti i Portugalisė, qė i binte violinēelit, luajti me veglėn e tij pėrpara kompozitorit. Kur monarku mbaroi e pyeti Rosinin:
    - E? Si t'u duk?
    - M'u duk, - i tha Rosini - se pėr njė mbret nuk ishte keq. Por pėr aq sa ata bėjnė nuk duhet t'i japin kujt llogari.


    * Njė mbret iu lut Rosinit qė t'i jepte mėsime nė harmoni. Kur nxėnėsi me kurorė mbreti i solli Rosinit ushtrimet qė kishte bėrė i kėrkoi mendimin e tij. Ai nuk i vuri re shumė gabimet dhe i tha: - Eshtė bėrė si prej mbreti.
    Mė 1864 njė baron shumė i pasur i dėrgoi Rosinit si dhuratė pak rrush nga vreshta e tij mė e mirė. Mjeshtri i shkroi:
    "faleminderit, rrushi juaj ishte shumė i mirė, por nuk mė pėlqen ta pi verėn me pilulė".
    Atėherė baroni i dėrgoi njė arkė tė madhe me rrush.
    Njė njeri i pasur e pyeti Rosinin sesi njė konsrvator si ai kishte mundur tė gjente nota nota aq tė forta revolucionare tek opera "Vilhelm Teli".
    Kur po kompozoja kėtė operė, - u pėrgjigj ai, - ndjeva nė vėetvete me tė vėrtetė diēka qė mė ekzaltoi. Po tė kishte shpėrthyer revolucioni, do ta kisha edhe unė pushkėn.


    * Kur dolėn nė Itali ligjet e para pėr tė drejtėn e autorit, botuesi i njohur Rikordi u muar me tė drejtat e tij si autor.
    Disa kohė mė vonė vetė Rikordi i ēoi Rosinit tė ardhurat e para prej
    45 napolonash floriri.
    - Si? - tha mjeshtri - vlejnė ende diēka veprat e mia nė Itali?
    Nė ēast u dėgjua zhurma e kėmbėve tė njė gruaje. Rosini e fshehu shpejt qesen me para dhe i tha nė vesh Rikordit:
    - Hesht, ėshtė gruaja ime. Kėto do t'i ruaj e do t'i prish pėr qejfin tim. Nesėr takohemi t'ia shtrojmė nė hotel.
    Me gruan e dytė Rosini jetoi nė harmoni tė plotė. Ajo ishte jo vetėm amvisė, por edhe infermiere e mirė.
    - E di ti Olimpia, - i thoshte Rosini, - ēfarė ndryshimi ka midis teje dhe sahatit tim? Ky shėnon orėt e ditės, kurse ti mė bėn qė t'i harroj ato.

    * Njė mėngjes nė Paris, poshtė dritares sė Rosinit, u ndal njė organo i vogėl. Me tė nisi tė luhej njė pjesė nga "Berberi i Seviljes". Rosini u mėrzit dhe i dha pesė lira instrumentistit tė varfėr, mjafton qė tė largohej menjėherė. Si u mendua mirė Rosini e thirri, e ngjiti nė shtėpi dhe i tha:
    - E di ku banon mjeshtri Halevi? Ai u pėrgjigj se e dinte.
    - Epo mirė, - i tha Rosini, - po tė jap dhjetė lira dhe shko tė luash poshtė dritareve tė tij ndonjė pjesė nga "Ebreu".
    - Mjeshtėr, ėshtė e pamundur, - i tha organisti, - se ėshtė ai qė mė ka dėrguar kėtu pėr tė luajtur Berberin.

    * Njė mbrėmje nė ballo muzikanti i shquar ishte i detyruar tė duronte fjalėt e shumta tė zonjės sė shtėpisė'. Zonja i tha mjeshtrit:
    - Ėshtė e vėrtetė se po tė hash njė lloj peshku tė forcohet zgjuarsia?
    - Shumė e vėrtetė.
    - Po mua ēfarė peshku do tė mė kėshillonit pėr tė ngrėnė?
    - Njė balenė, - i tha Rosini.


    * Rosini fitoi bastin si hamės i madh. Pėr kėtė i kėrkoi kundėrshtarit njė gjeldeti qė ta hante tė gjithė nė njė vakt, pėrndryshe nuk do t'ia jepte. Kaluan disa ditė dhe kompozitori e takoi mikun nė rrugė. I kėrkoi tė plotėsonte detyrimin, por ai u gjend ngushtė dhe i tha;
    - Po ju them sinqerisht mjeshtėr, se stina nuk ėshtė ende e pėrshtatshme.
    - Gjepura miku im! Janė lajme tė rreme qė i pėrhapin gjelat e detit pėr tė mos pėrmbushur kushtet.
    Nė Bolonjė Rosinit i shkoi njė grua qė donte ta bėnte vajzėn e saj muzikante. Ajo e pyeti mjeshtrin se ē'mund tė bėhej vajza, kėngėtare apo pianiste. Rosini e provoi pėr kėngėtare, pastaj pėr pianiste. Mė pas e provoi edhe njė herė pėr pianiste dhe prapė pėr kėngėtare. Kėto prova ipėrsėriti disa herė. E ėma e vajzės nga padurimi i tha mjeshtrit:
    - E? Ē'mund tė bėhet, kėngėtare apo pianiste? Rosini me njė tė qeshur dashamirėse iu pėrgjigj:
    - Do tė bėhet njė nėnė e mirė!


    * Njė violinēelist erdhi me shumė vonesė nė njė koncert ku do tė luante njė prelud tė Bahut. Rosini nuk duroi mė dhe vuri nė orkestėr njė violonēelist tjetėr. Kur erdhi violonēelisti i pari kėrkoi falje, por Rosini ia ktheu menjėherė:
    - Nuk ka falje. Unė me kėto shtatėdhjetėekatėr vjetėt e mi vrapova pėr tė arritur nė kohėn e duhur, kurse ju vini kaq vonė! Ēfarė tė duket vetja ty? Violonēelistė si ty gjejmė sa tė duash.
    Kėtė mėsim tė mirė tė mjeshtrit djalosbi e kujtonte me shumė falenderim.

    * Nė Paris Rosini kishte njė mik qė i sillte shpesh sardale shumė tė shijshme.
    Njė ditė mjeshtri e falenderoi dhe i tha:
    - Do t'ju lutem pėr njė gjė. Ditėn e shtunė mos mė sillni mė sardele. Nė kėtė dtė tė javės unė kam gjithnjė miq pėr mėngjes dhe mė duhet qė sardelet t'i ndaj gjithnjė me ta. Peshqit e shijshėm dua t'i ha tė gjithė vetė. Si bashkėshort i mirė i jap njė gruas dhe tė njėmbėdhjetė tė tjerėt i ha vetė.
    Nė paris Rosini kėrkoi tė gjente makarona napolitane. Shkoi te njė shitės bashkė me mikun e tij Mikoti. Kur i treguan makaronat Rosini nuk i pranoi sepse sipas tij nuk ishin napolitane. U ndez diskutim i zjarrtė pėr makaronat. Ca kohė mė vonė Mikoti takoi shitėsin dhe i tha:
    - E dini kush ishte ai zotnia qė bėri gjithė ato fjalė pėr makaronat? Ai ishte mjeshtri i shquar i muzikės, Rosini.
    - Rosini? - u pėrgjigj shitėsi - nuk e kam dėgjuar ndonjėherė emrin e tij, po pėr derisa kupton aq shumė nga makaronat edhe nga muzika duhet tė nxjerrė mall tė mirė.
    Rosini qeshi shumė kur ia treguan.


    * Rosini kishte kujtesė muzikore tė mrekullueshme. Nė moshėn trembėdhjetėvjeēare nė teatrin e Bolonjės i premtoi mikes sė tij kopjen e aries qė u duartrokit shumė. I kėrkoi kopjen kopistit dhe sipėrmarrėsit por ata nuk pranuan t'ia jepnin. Ai atėherė u tha:
    - E po mirė, sonte do ta dėgjoj me shumė vėmendje operėn dhe do tė ruaj nė kujtesė atė qė mė duhet.
    Nė mėngjes ai e kishte gati partiturėn pėr pianoforte. Sipėrmarrėsi mendoi se mos ishte marrė vesh fshehurazi me kopistin,
    por Rosini i tha:
    - Nė qoftė se nuk beson, prit sa tė dėgjoj gjithė operėn edhe disa herė tė tjera dhe pastaj do ta shkruaj nė sytė tuaj gjithė partiturėn pėr orkestėr.


    * Xhoakino Rosini i donte shumė prindėrit.
    Qysh kur ishte fėmijė i dorėzonte nėnės tė gjitha fitimet e tij tė pakta.
    Nė moshėn shtatėdhjetėvjeēare u gėzua shumė kur gjeti njė portret tė saj.
    Nė mbrėmjen e 27 marsit 1827 nė premierėn e "Mozesė" nė operėn e
    Parisit e nxorėn me zor nė palkoskenė. Kur falenderoi me sytė tė mbushur
    me lot, murmuriti: "Po ajo nuk ėshtė mė!".
    Nėna e tij kishte vdekur mė parė.


    * Mė 1812 Rosinit i dhanė libretin "Shkalla prej mėndafshi" pėr ta vėnė nė muzikė. Ky libret ishte shumė i keq dhe Rosinit iu desh tė kompozojė njė pėrzierje tė ēuditshme motivesh. Kur ia dorėzoi muzikėn sipėrmarrėsit, ai i kėrkoi ndjesė qė i kishte dhėnė njė libret aq tė padenjė.
    - Oh nuk ka gjė - tha Rosini - muzika ėshtė edhe mė e keqe.
    Sipėrmarrėsi nuk besoi por kur shkoi nė skenė e mori vesh se ishte shumė e vėrtetė. Publiku i indinjuar sa s'kėrkoi ta rrihte Rosinin.

    Rosini guxoi tė futė tamburet dhe orkestracionin nė operėn "Laraska Vjedhacake". Kjo gjė shkaktoi skandal. Mė shumė nga tė gjithė u tėrbua njė nga violinistėt e parė tė Skalės i cili donte ta rrihte Rosinin. Kur e dėgjoi kėtė kėrcėnim mjeshtri nuk e mori seriozisht, thirri violinistin dhe i tha:
    - Nė libret ka apo nuk ka ushtarė?
    - Po - pranoi violinisti.
    - E po mirė, nė qoftė se ka ushtarė ata duhet tė kenė tamburė. Pra nė vend qė tė mė qėllosh me grushta mua, shko dhe bjeri me thikė libretistit.


    * Xingareli, drejtor i konservatorit tė Napolit, ishte kundėrshtar i rreptė pėr muzikėn rosiniane. Kur nxėnėsi i tij Konti, ndoqi rrugėn e Rosinit dhe pati sukses tė madh Xingareli i tha ashpėr:
    - Ju m'i shkatėrruat gjithė kėta djem! Rosini ia ktheu me kėtė epigramė:
    - Xingareli ka zgjuarsinė tė flasė pėr muzikėn me letrarėt dhe pėr letrarėt me muzikantėt.


    * Nė takimin e parė njė kompozitor i ri njėzetvjeēar gjeti te Rosini njė mikpritje dhe njė dashuri tė madhe.
    Rosini propozoi qė njė mbrėmje muzikore tė interpretonin tė dy muzikantėt njė pjesė muzikore pėr flaut e klarinetė qė ishte shkruar nga Sen Sans.
    Nė fillim Rosini bėri sikur pjesa ishte e tij dhe tė pranishmit e pritėn pjesėn me duartrokitje tė nxehta pėr mjshtrin . Pastaj ai i tha;
    - Jam edhe unė i njė mendimi me ju, zotėrinj, sepse kompozimi nuk ėshtė imi, ėshtė i kėtij djaloshi qė rri kėtu nė krahun tim.
    * Flitej prej shumė kohėsh pėr "Vilhelm Telin" e Rosinit dhe opera nuk po dukej. Madje u fol edhe se mjeshtri pėrtac ende nuk e kishte filluar punėn. Njė kritik, shkroi nė njė revistė teatrale: "Nė Amerikė ėshtė mbjellė njė pemė e njė lloji tė veēantė qė duhet tė prodhojė drurin me tė cilin do tė ndėrtohet pianoja qė do t'i dhurohet Rosinit, mbasi tė shkruajė veprėn e Premtuar".


    * Ndėrmjet Rosinit dhe Majerbejerit kishte rivalitet tė madh. Majerbejeri ishte shumė ambicioz. Megjithatė nė dukje marrėdhėniet midis tyre ishin miqėsore. Njė ditė Rosini po shėtiste me njė mikun e tij. Papritur ai takoi
    Majerbejerin.
    - Si jeni, - e pyeti ky i fundit, - a po punoni?
    - Tė punoj? - ia bėri Rosini. Po si mund tė punoj? E ndiej veten shumė keq. Nuk jam hiē mirė me shėndet.
    Majerbejeri u hoq sikur u hidhėrua shumė cthe i uroi shėndet rė mirė Rosinit. Porsa u largua, miku qė ishte nė krah e pyeti Rosinin:
    - Si ėshtė e mundur? Jeni kaq keq me shėndet dhe nuk mė keni thėnė
    asnjė fjalė?
    - Jam shumė mirė, - tha duke qeshur Rosini, - nuk kam qenė asnjėherė mė mirė se tani, por i gjori Majerbejer, po ta merrte vesh tė vėrtetėn do tė bėhej helm.


    * Rosini i pėlqente shumė gjellėt e mira. Njė letėr gastronomike, e cila ka vlerėn e njė dokumenti, ėshtė e vitit 1815, kur doli nė dritė "Berberi i Seviljes". Ajo i drejtohej kėngėtares sė shquar Kolbran qė u bė pastaj gruaja e Rosinit. Pasi flet pėr suksesin e bujshėm tė operės, Rosini shton:
    - Po ajo qė mė intereson mė shumė se ēdo gjė, pėrveē muzikės, e dashur Angjelinė, ėshtė zbulimi i njė sallate tė re, recetėn e sė cilės po ta dėrgoj: "Merrni vaj Provance, sinap anglez, uthull franceze, pak limon, piper dhe kripė, i pėrzieni mirė tė gjitha sė bashku, pastaj shtoni disa tartufė tė prerė copa-copa. Tartufėt i japin njė aromė sa qė e ēojnė nė akstazė njė hamės. Kardinali, sekretari i shtetit, me tė cilin jam njohur kėto ditė, mė ka dhėnė bekimin e tij pėr kėtė zbulim".


    * Njė ditė Rosini thirri nė shtėpinė e tij violinistin e famshėm Sivori. Atij iu lut tė luante diēka me violinėn qė kishte blerė. Rosini donte tė provonte se sa vlente instrumenti. Sivori luajti rondonė e famshme "Ēenerontolė" e cila e kėnaqi aq shumė Rosinin, saqė kur mbaroi pjesa, pėr tė bėrė shaka, nxori nga xhepi njė monedhė pesėdhjetė qindarka, ia vuri muzikantit nė dorė dhe i tha:
    - Zakonisht unė u jap dy solda violinistėve tė rrugės, por mendoj se ty
    dyhet tė tė jap diēka mė shumė.
    Sivori e mori duke qeshur moedhėn, i bėri njė vrimė dhe e lidhi te zinxhiri i orės si kujtim nga mjeshtri i madh.


    * Nė Firencė nė sallonin e arqipeshkopit Minuēi hyri shėrbėtori krejt i turbulluar dhe lajmėroi pėr vdekjen e Silvio Peliko-s1'. Minuēi qė e donte shumė Pelikon u hidhėrua shumė nga ky lajm. Tė gjithė tė pranishmit morėn pjesė nė dhimbjen e tij. Rosini, qė po rrinte nė piano, improvizoi njė marsh funebėr pėr tė ndjerin, sa asnjė nuk mundi t'i mbante lotėt.
    Megjithatė Rosini nuk e hodhi nė letėr kėtė faqe tė bukur tė atij improvizimi tė ēastit.

    * Mė 1816 Rosini shkoi pėr tė pushuar nja dy muaj nė vendlindje nė Pezaro2). Nė njė vilė aty pranė ishte princesha Karolina Brunsvik, gruaja e njė princi. Ajo e ftoi Rosinin tė lunte diēka nė piano nė vilėn e saj. Mjeshtri, qė nuk ishte bėrė asnjėherė favorit dhe qė i dinte sjelljet e kėqija tė princeshės ndaj qytetarėve, iu pėrgjigj:
    - Nga dhembjet e forta tė reumatizmės mė ka ngrirė kurrizi dhe nuk mund tė pėrkulem qė tė plotėsoj kėrkesat e etiketės.
    Princesha, pėr hakmarrje ndaj kėtij mospranimi, njė vit mė vonė, kur Rosini u kthye prapė nė Pezaro pėr tė drejtuar shfaqjen e hapjes sė sezonit teatral, dėrgoi disa nga shėrbėtorėt e saj pėr tė fishkėllyer mjeshtrin. Banorėt e qytetit u ngritėn kundėr provokuesve. Ishte vetė Rosini qė i qetėsoi njerėzit e zemėruar.


    * Pasi firmoi kontratėn e "Berberit tė Seviljes" Rosini nuk e filloi punėn menjėherė Ai banonte me tenorin Garcia, qė do tė kėndonte pjesėn e kontit Almaviva dhe bufonin komik Kamboni. Qė tė tre ishin nė tė njėjtin apartament dhe kishin njė sallon tė pėrbashkėt ku ishte vendosur pianoja. Mbi legjion e pianos Rosini kishte vendosur libretin, por nuk i afrohej fare.Ishte i heshtur, nuk dilte asnjėherė nga shtėpia, nuk i thoshte asnjė fjalė njeriu dhe nuk bėnte gjė tjetėr vetėm se shėtiste lart e poshtė nėpėr sallon, herė me hapa tė lehta dhe herė me hapa tė rėndė. Dy javė para kohės sė premierės nuk kishte shkruar as edhe njė notė. Njė mbrėmje, shtatė ditė para shfaqjes, Garcia e qortoi pėr kėtė metodė pune tė ēudishme.
    - A e mendon qė koha shkon dhe ti nuk ke bėrė asgjė?
    - Nuk kam bėrė asgjė? - thirri Rosini. Tani do ta shikosh. Dhe pėrpara tenorit tė habitur kėndoi arien e Almavivės, kavatinėn e Figaros, kavatinėn e Rozinės, arien e Don Bazilios, duetin, kuintetin...dhe mė nė fund gjithė operan. Tė gjithė partiturėn e kishte nė kokėn e tij he nuk i mbetej gjė tjetėr vetėm qė ta shkruante. Ditėn e nesėrme thirri kopistėt dhe i vuri tė gjithė pėrpara. Ai shkruante njė copė dhe ata menjėherė e riprodhonin. Sapo kryhej njė pjesė nė kopjet e duhura, dėrgohej menjėherė nė teatėr pėr tė bėrė provat.


    * Vilhelm Telim u vu nė skenė mė 3 gusht 1839. Salla madhėshtore e Operės sė Parisit kishte marrė pamje solemne. Duartrokitjet nisėn shpejt dhe erdhėn duke u shtuar deri nė fund. Nė mbarim tė shfaqjes mijėra zėra kėrkonin qė tė dilte Rosini nė skenė, por ai u largua qė tė shpėtonte nga zhurma shurdhuese. Atėherė u kėrkua qė orkestra sė bashku me publikun tė shkoinin pėr tė bėrė serenatė poshtė dritareve tė shtėpisė sė
    Rosinit.
    E gjithė orkestra ekzekutoi simfoninė e Operės dhe pastaj tre kėngėtarėt mė tė shquar kėnduan trion hyjnore. Nga duartrokitjet u tronditėn edhe xhamat e dritareve. Njė muzikant i njohur i kohės, qė banonte njė kat mbi Rosinin, zbriti dhe e pėrqafoi kolegun shquar. Kurse nė njė kafene aty pranė dy armiq tė rreptė tė Rosinit u shprehėn me keqdashje:
    - Arti mbaroi.


    * Kur dėgjoi "Vilhelm Telim", Donixeti tha:
    - Aktin e parė dhe tė tretė i ka bėrė Rosini, kurse aktin e dytė e ka bėrė vetė zoti!

  7. #27
    i/e regjistruar Maska e arturo
    Anėtarėsuar
    19-06-2004
    Postime
    2,246
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    RUBENS Pier (1577 - 1640) piktori mė i madh i Vendeve tė Ulėta nė shekullin XVII dhe njė nga piktorėt mė tė mėdhenj tė artit botėror tė sė kaluarės



    * Matin Preti, pitor i dėgjuar italian, po vėshtronte njė tablo tė Rubensit nė njė kishė tė Avernės. lu afrua njė i panjohur dhe i kėrkoi mendimin pėr pikturėn. Preti e lavdėroi shumė, ndėrsa i panjohuri e kritikoi ashpėr. Kjo skenė vazhdoi gjatė. Piktori italian u fut thellė nė argumente pėr tė mbrojtur Rubensin:
    - Unė kam ardhur enkas nga Anversa pėr t'i bėrė vizitė kėtij piktori. I panjohuri e shoqėroi pėr t'i treguar shtėpinė e artistit tė madh. Kur
    arritėn atje e pėrqafoi Pretin dhe i tha:
    - Rubensi, qė ju e mbrojtėt aq mirė, jam unė.


    * Njė ditė te Rubensi u paraqit njė alkimist, qė i premtoi gjysmėn e fitimeve nė qoftė se dėshironte tė merrte pjesė me njė shumė tė caktuar tė hollash pqėr tė kerkuar gurin filosofal.
    Njėzet vjet mė parė, - u pėrgjigj Rubensi, - do tė kishin mundur tė binim dakord, por unė tashmė e kam gjetur gurin filosofal dhe unė nuk nevojė ta kėrkoj.
    Dhe duke i treguar penelat i tha:
    - Ja guri im filosofal.


    * Piktori Kornelio Skut ishte njė prej kritikėve dhe armiqve mė tė egėr tė Rubensit. Megjithatė Rubensi kur e mori vesh se Skuti kishte mbetur pa punė e vuante nga uria, shkoi vetė dhe u kujdes pėr ta mbajtur me bukė.


    * Rubensi ishte njeri shumė i aftė, fliste shtatė gjuhė, njihte mirė poetėt mė tė mėdhenj tė Evropės, madje kishte bėrė njėfarė antologjie me pjesėt mė tė-mira. Prej tyre ai frymėzohej. Kur pikturonte, atij i lexonin me zė faqe nga historia ose tregime tė ndryshme. Ishte edhe diplomat i aftė dhe merrte vesh nga shkencat ekonomike e politike. Markezi Spinola, qė e njihte nga afėr, thoshte se Rubensi kishte aq shumė vlera dhe aftėsi tė ndryshme si intelektual saqė ajo mė e vogla ishte aftėsia e tij si piktor.


    * Rubensi rridhte nga njė familje fisnike dhe kishte ndrikull njė konteshė e cila e donte shumė, dhe kishte shprehur dėshirėn qė ai tė bėhej ambasador. E ėma, pėrkundrazi donte ta bėnte gjeneral. Kontesha, ndrikulla e tij, e mbante Pierin e vogėl nė shtėpinė e saj dhe pėr ta dėfryer e rrethonte fėmijėn me tė gjitha llojet e lodrave. Njė ditė Pieri u zhduk papritur. Shėrbėtorėt e konteshės e kėrkuan fėmijėn nė ēdo qoshe tė pallatit. Mė nė fund e gjetėn duke pikturuar me penelat e njė piktori qė punonte nė katin pėrdhes tė pallatit.
    Kėto ishin prirjet e para tė Rubensit tė vogėl.


    * Njė prsonalitet i dėgjuar i rekomandoi Rubensit njė djalė tė ri qė ta merrte nė studion e tij.
    - Nė mos tjetėr, - i tha Rubensit, - ai mund t'ju ndihmojė pėr tė pikturuar qiellin dhe sfodet.
    - Si? Ky djalė qė po ma rekomandoni di tė bėjė qiellin dhe sfondet? Dėrgomani sa mė shpejt dhe unė do tė marr jo si nxėnės por si mjeshtėr, sepse prej shumė kohėsh po mundohem tė arrij tė pikturoj qiejt dhe sfondet.

  8. #28
    i/e regjistruar Maska e arturo
    Anėtarėsuar
    19-06-2004
    Postime
    2,246
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    SOKRATI (470-401 p.e.r.) filozof i Greqisė sė lashtė

    * Sokrati i tha miqve tė tij:
    - Unė nė jetėn time kam pasur tri tė kėqija tė mėdha pėr tė luftuar:
    gramatikėn, varfėrinė dhe gruan. Duke studiuar tė parėn e hoqa qafe, fati mė shpėtoi nga e dyta, kurse nga e treta, mjerisht, ende nuk kam shpėtuar.

    * Pėr tė mos dėgjuar ulurimat e gruas sė vet, Sokrati doli me njė kovė ujė dhe ia lėshoi nė kokė. Atėherė ai tha:
    - E mora mė mėnd se pas gjithė atyre bubullimave do tė fillonte shiu.

    * Alqiviadhi ēuditej me Sokratin sesi i duronte britmat e sė shoqes.
    - Tashmė jam mėsuar, - i tha Sokrati, - ato nuk mė bėjnė mė shumė pėrshtypje nga zhurma e rrotave tė karrocės.

    * Kur Sokrati ishte nė mes tė nxėnėsve tė tij, Platoni i tha:- Mjeshtėr, dje keni bėrė shumė gabim qė keni qortuar shėrbėtorin nė praninė e tė gjithėve. A nuk do tė ishte mė mirė ta kishit qortuar vetėm pėr vetėm?
    - Vėrtetė, - i tha Sokrati, - por edhe ju mė bėni mirė qė mė qortoni kur nuk ka njeri tjetėr kėtu pranė.

    * Mbreti Arkelau i Maqedonisė i ofroi pasuri tė madhe Sokratit qė ta mbante nė oborrin e tij. Sokrati iu pėrgjigj:
    - Mielli ėshtė mė i lirė nė Athinė, ndėrsa uji kudo nuk kushton asgjė.

    * Nxėnėsit e Sokratit u zemėruan shumė me dikė qė nuk iu pėrgjigj pėrshėndetjes sė filozofit.
    - Mos u shqetėsoni, kur shikoni se mėsuesi juaj ėshtė mė i edukuar se njė tjetėr, - u tha Sokrati.

    * E pyetėn Sokratin se pse bėnte ēdo ditė shėtitje tė gjata. - Pėrgatis shijen pėr drekėn time, - u pėrgjigj Filozofi.

    * Alqiviadhi i solli mėsuesit tė tij tė shquar njė dhuratė tė ēmueshme. Sokrati i tha sė shoqes Ksanthipit qė t'ia kthente dhuruesit. Pėr kėtė veprim e shoqja u tėrbua nga inati se donte ta mbante dhuratėn. Por Sokrati i qetė i tha:
    - Duke pranuar gjithnjė dhurata do ta bėjmė qė tė lodhet dhuruesi. Njė mospranim i menēur nuk mund tė shpjerė veēse te njė bujari mė e madhe. Po tė mos e kthejmė sot njė gjė pėr tė cilėn nuk kemi nevojė, nuk do tė mund tė kėrkojmė me lehtėsi nesėr kur do tė jemi tė detyruar nga nevoja. Alqiviadhi i dėrgoi si dhuratė Sokratit njė tortė shumė tė mirė. Ksanthipi, qė ishte nė humor tė keq, pėr inat tė tė shoqit e hodhi pėrdhe tortėn, e shtypi me kėmbė dhe e pėrzjeu me baltė.
    - Tė lumtė Ksanthipi, - i tha Sokrati qetė-qetė, - po shoh me kėnaqėsi se ju duke hėdhur tej pangopėsinė tėnde.

    * Kur Sokrati u dėnua me vdekje, e shoqja Ksanthipi shkoi dhe e takoi nė burg, kur nisi tė qajė. Sokrati pėr ta ngushėlluar i tha:
    - Mos qaj Ksanthipi. Gjyqtarėt qė mė kanė dėnuar me vdekje, janė vetė tė dėnuar me vdekje nga natyra.
    - Po, - i tha gruaja, - por tė kanė dėnuar padrejtėsisht dhe kjo ėshtė qė mė bėn tė vuaj kaq shumė.
    A do tė ishit mė i kėnaqur, - i tha filozofi i madh, - po tė mė kishin dėnuar pėr ndonjė faj?

    * Nė ēastin kur Sokrati ishte duke pirė kupėn e helmit Apollodori i afroi mantelin e tij pėr ta mbuluar mirė.
    - O? Manteli im mė ka mjaftuar pėr tė jetuar dhe do tė mė mjaftojė edhe kur tė kem vdekur - i tha Sokrati.

  9. #29
    i/e regjistruar Maska e arturo
    Anėtarėsuar
    19-06-2004
    Postime
    2,246
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    SADIU (1184-1263) Poet i dėgjuar persian



    * E pyetėn njė herė Sadiun:
    - Po tė tė futnin nė njė dhomė me njė grua shumė tė bukur dhe portat tė mbylleshin mirė dhe askush tė mos kishte mundėsi t'ju mbikqyrte, a do t'i qėndroje tundimit?
    - Ndoshta po, - u pėrgjigj Sadiu, - por asnjė nuk do tė mė besonte, sepse ėshtė mė lehtė t'i shpėtosh tundimit sesa shpifjes.


    * Sadiun e burgosėn turqit, e bėnė skllav, pastaj e detyruan, tė punonte si argat. Ky e pėlqeu si njeri dhe i dha tė bijėn pėr grua. Po e shoqja e Sadiut ishte njė grua e ashpėr, e fortė dhe prepotente. Pas njė grindjeje midis dy bashkėshortėve gruaja i tha Sadiut:
    - Nuk tė kujtohet qė babai im tė bleu pėr dhjetė xekine? Dhe Sadiu iu pėrgjigj:
    - Ėshtė e vėrtetė, po pastaj mė shiti prapė pėr njėqind!
    Dhe nė qoftė se nė fillim isha skllav i njė burri, tashti jam skllav i njė gruaje.

    * Njė mik i Sadiut u ngarkua me njė detyrė tė rėndėsishme.
    Tė gjithė shkuan pėr t'i bėrė vizitė, pėrveē Sadiut. Pėr kėtė qėndrim ai thoshte:
    - Turma vrapon pėr te ai pėr shkak tė pozitės sė tij tė lartė. Unė do tė shkoj kur ai tė mos e ketė mė kėtė pozitė. Atėherė unė prapė do tė jem vetėm.


    * Sadiu trokiti nė portėn e njė tė panjohuri pėr tė kėrkuar tė holla. I pasuri pėr t'u tallur i tha:
    - Si ndodh kėshtu qė i dituri troket te portat e tė pasurit dhe i pasuri nuk troket kurrė te porta e tė diturit?
    - Ėshtė shumė e thjeshtė - u pėrgjigj Sadiu. - Kjo ndodh sepse i dituri e njeh vlerėn e pasurisė ndėrsa i pasuri nuk e njeh vlerėn e diturisė.

  10. #30
    i/e regjistruar Maska e arturo
    Anėtarėsuar
    19-06-2004
    Postime
    2,246
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    SAND Zhorxh (1814 - 1876) shkrimtare franceze



    * Zhorzh Sandi ishte ftuar pėr drekė te njė familje e pasur borgjeze, ku ishin edhe prefekti, peshkopi dhe komandanti i xhandarmėrisė. Tė gjithė prisnin ndonjė fjalim tė bukur ku do tė shprehesbin ndjenjat e shkrimtares sė shquar. Por Sandi heshti gjatė tėrė drekės. Prefekti, qė ishte ulur nė krah tė saj, i afroi pjatėn e sallatės. Nė njė ēast ai nuk e pėrmbajti veten dhe teshtiu pėrsipėr pjatės.
    - Derr, - i tha ajo qetė- qetė. Kjo ishte e vetmja fjalė shqiptuar prej saj nė atė pritje.


    * Zhorzh Sandi ishte shkrimtare mjaft prodhimtare. Njė herė njė bashkėkohės i saj tha:
    - Sot nė mėngjes shkova tė takoj Sandin nė orėn nėntė, kur sapo mbaroi njė roman dhe kishte nisur njė tjetėr.
    Zhorzh Sandi shkruante shumė dhe shpejt sepse kishte nevojė tė madhe pėr para. Kėto i pėrdorte jo pėr vete, por pėr tė afėrmit e saj tė shumtė.
    - Punoj si njė zezak pėr tė tjerėt - thoshte ajo. - Kur do tė kem njė vit tė tėrė pėr vete qė tė shkruaj njė libėr, i cili nuk do tė mė shtyjė pėr tė fituar?


    * Disa miq tė saj e dėrguan Sandin te Keretri, autor mediokėr romanesh qė ishin nė modė nė atė kohė, pėr t'i treguar shkrimet e saj dhe pėr tė marrė kėshilla prej tij.
    - Bėni fėmijė zonjė, - i tha romancieri, - lėjuani tė tjerėve atė zanat se
    nuk ėshtė pėr ju.
    Zhorzh Sandi iu pėrgjigj:
    -1 dashur zotni, mbajeni pėr vete atė kėshillė.


    * Zhorzh Sandi martoi vajzėn e saj me skulptorin e shquar Kleisinger1'. Ajo ishte njė vjerrė kėrkuese dhe nuk binte nė ujdi me dhėndrin. Njė herė i tha atij se do tė hakmerrej me tė duke e bėrė personazh nė ndonjė roman.
    - Nuk do ta them emrin tėnd, por do tė pėrshkruaj aq mirė tiparet e tua, sa qė tė gjithė do tė tė njohin menjėherė.
    Dhe dhėndri iu kthye:
    - Ndėrsa unė do tė hakmerrem me njė mėnyrė tjetėr: do tė bėj shtatoren tėnde lakuriq dhe do t'i mbuloj fytyrėn.
    Megjithatė tė gjithė do t'ju njohin.

  11. #31
    i/e regjistruar Maska e arturo
    Anėtarėsuar
    19-06-2004
    Postime
    2,246
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    SENEKA (2 - 65 era e re) filozof i shquar Latin



    * Seneka i fliste hapur Neronit.
    Parapėlqej - i thoshte Seneka, - t'ju fyej duke ju thėnė tė vėrtetėn, sesa t'ju kėnaq duke ju bėrė lajka.


    * Neroni dėnoi me vdekje tė gjithė ata pėr tė cilėt dyshonte. - Mund tė dėrgosh nė varr njė numėr tė pafund personash, - i tha Seneka, - por sa do qė tė vrasesh, nuk mund tė vrasėsh pasardhėsin tėnd.


    * Kur dua tė dėfrehen me ndonjė budalla, - tha njė ditė Seneka, - nuk shkoj shumė larg pėr ta kėrkuar, por dėfrehem me vetveten.


    * Seneka i ri punoi si avokat dhe me gojėtarinė e tij pati sukses tė madh sa ngjalli ambicien e perandorit Kaligula. Kur po bėnte njė mbrojtje gjyqėsore nė prani tė Kaligulės, vuri re se perandori, duke dėgjuar duartrokitjet entuziaste tė publikut, u prish nė fytyrė.
    Kaligula vendosi ta dėnojė atė me vdekje, por Seneka shpėtoi se ato ditė ishte i zbehtė. Perandori mendoi se do tė jetė i sėmurė nga tuberkulozi e si pasojė do tė vdiste shpejt pa qenė nevoja pėr dėnim tjetėr me vdekje. Seneka u thoshte shpesh miqve tė tij:
    - Mė besoni mua, ka shumė njerėz tė cilėve sėmundja ua vonon shumė
    vdekjen.


    * Neroni ndėrtoi njė tendė shumė tė kushtueshme, tė stolisur me gurė tė ēmuar. Tė gjithė favoritėt shpejtuan tė lavdėronin perandorin, kurse
    Seneka i tha: ,
    - Ky shpenzim i madh tregon mė shumė varfėri se sa pasuri. Nė qoftė se e humbet tendėn, tė gjithė do tė shohin se t'i nuk ke mė pasuri tė mjaftueshme pėr ta bėrė prapė.

  12. #32
    i/e regjistruar Maska e arturo
    Anėtarėsuar
    19-06-2004
    Postime
    2,246
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    SKOT Valter (1771 - 1832) shkrimtar anglez



    * Skoti nuk bėnte kurrė ndonjė plan pėr romanet e tij.
    - E mbarova mbrėmė nė darkė njė kapitull tė romanit. Nesėr nė mėngjes duhet ta filloj njė roman tjetėr tė ri dhe nuk kam asnjė ide sesi do tė mbarojė ngjarja. Jam si njė i humbur nė njė vend tė panjohur. Dhe ajo qė mė pėlqen ėshtė qė ta mbaj sa mė interesant dhe dėfryes kapitullin qė jam duke shkruar, ēfarė mbetet ia lė fatit.
    Atij qė i thoshte pėr rrezikun e kėsaj ecurie ai i pėrgjigjej:
    - E di edhe unė, po liria e veprimit ėshtė mė e shtrenjtė se ēdo gjė tjetėr. Mė duket se nė qoftė se e shkel mė pėrpara rrugėn, nuk do tė ketė mė diell nė'truallin tim.
    Nganjherė e humbas shpresėn se do tė dal nga gjendja ku jam zhytur. Atėherė,nė vend qė tė vras mendjen pėr tė gjetur zgjidhjen futem nė shtrat. Fle me kėnaqėsi dhe tė nesėrmen nė mėngjes nė ora shtatė mė vjen ideja menjėherė.
    Skoti nuk i duronte dot lajkat dhe zemėrohej shumė me miqtė, tė cilėt e krahasonin me Shekspirin.
    - Ē'budallenj, - thėrriste ai, - po unė nuk jam i denjė as pėr tė zgjidhur lidhėset e kėpucėve tė Shekspirit.

    * Skoti nė moshėn pesėdhjetė vjeē humbi papritur gjithė pasurinė e tij. Ai uli kokėn por nuk e pėrkuli kurrizin. Njė mikut tė vet i tha me thjeshtėsi tė madhe:
    - Dora qė po tė shtrij ėshtė ajo e njė leckamani. Jam i shkatėrruar krejtėsisht. Mė ka mbetur tashmė pena ime dhe me tė do tė bėj njė jetė tjetėr duke punuar si kafshė.
    Tė nesėrmen e fatkeqėsisė sė madhe iu shtrua punės dhe shkroi gjithė ditėn.
    - Mirupafshim,pavarėsi e dashur. Mirupafshim shetitjet e mia tė ėmbla, mėngjese me kokėn plot ide tė gėzuara, - thoshte ai.
    Ky qe i vetmi kujtim i pėrmallshėm.



    * Skoti shkroi romane edhe nė momentet mė kritike tė jetės sė tij, edhe kur nuk mund tė shkruante me dorėn e vet ai i diktonte sekretarėvve tė tij. Lejdlou, njė prej sekretarėve tė tij tregonte se kur romancieri i shquar gjendej nė krevat me dhimbje tė mėdha, ai i kishte diktuar disa faqe dėfryese dhe tė gėzuara tė njė romani, ku pėrzihej humori i hollė i pėesonazheve tė tregimit me klithmat e dhimbjes qė i dilnin nga vuajtjet e shumta.


    * E shoqja e Skotit nuk ishte nė lartėsinė e ndjenjave poetike tė bashkėshortit. Kur tė dy shkuan pėr tė bėrė njė shėtitje nė fshat, kaluan nėpėr njė livadh ku po kullosnin disa dele.
    - Ah! - thirri Valter Skoti i emocionuar, - sa tė bukura qė janė! Poetėt qė nė moshė mė tė njomė e kanė ndjerė dashurinė pėr kėto
    krijesa kaq shumė tė dhembshura, - u pėrgjigj zonja Skot - veēanėrisht tė pjekur me salcė mendre.


    * Kur mbushi pesėdhjetė e dy vjeē romancieri i madh u kujtua se kishte bėrė njė gabim tė pafalshėm. Ai nuk kishte mbajtur ditar shėnimesh pėr jetėn e tij.
    - Kam humbur kėshtu, - thoshte ai, - kujtimin e shumė gjėrave interesante dhe kam privuar familjen time nga shumė tė dhėna pėr jetėn time dhe tė njerėzve qė kam njohur.
    Megjithėse me vonesė ai ēdo ditė nisi tė shkruajė tė gjitha aventurat e jetės sė tij deri dhe gjėrat mė tė vogla tė ditės, madje edhe cigaret qė tymoste, gotat qė pinte, kohėn qė humbiste kur kėrkonte bocat e shtypit dhe syzet. Kėto kujtime mė vonė u botuan.


    * Njė admiruese e re dhe e bukur iu lut Skotit qė t'i jepte njė tufė nga flokėt e tij tė zes, por ai tashmė ishte plakur.
    Megjithatė ai pranoi qė nė vend tė tufėzės sė flokėve t'i jepte njė tė puthur. Kjo marrėveshje u realizua me kėnaqėsinė e tė dy palėve.
    Kur do tė shkonte nė Londėr, romancieri i shquar shqetėsohej se do tė udhėtonte me karrocė ku do tė rrinte gjithė ditėn i shtrėnguar dhe pa lėvizur nga qė vendet ishin tė ngushta. Atėherė pėr tė udhėtuar mė rehat dėrgoi shėrbėtorin qė tė siguronte dy vende nė karrocė. Kur u paraqit te karrocieri pėr t'u nisur ai i kishte siguruar dy vėnde, njėrin brenda dhe tjetrin jashtė te karrocieri.

  13. #33
    i vetlarguar Maska e Arcimedes
    Anėtarėsuar
    26-12-2005
    Vendndodhja
    Holland
    Mosha
    37
    Postime
    594
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga arun
    ALEKSANDRI i Maqedonisė (356-323 p.e.r), strateg ushtarak dhė burrė shteti i shquar i lashtėsisė, mbret i Maqedonisė

    * Aleksandri ishte ende fėmijė kur i thanė se babai i tij, Filipi i Maqedonisė, kishte fituar njė betejė. Fėmija plot ambicie thirri:
    - Po qe se baba i fiton tė gjitha betejat, ēfarė do tė mė mbetet mua pėr tė bėrė?

    * Babai i Aleksandrit, Filipi i Maqedonisė, po ankohej pėr njė plagė qė kishte marrė nė luftė. Ngaqė kishte dhimbje tė madhe, ecte duke ēaluar. Aleksandri atėherė i tha:
    - Baba, nuk duhet tė dėshpėrohesh nga kjo plagė qė nė ēdo hap tė kujton lavdinė dhe trimėrinė tėnde.

    * Pėrpara se tė nisej pėr nė Azi, Aristoteli i tha Aleksandrit tė Madh qė tė priste pėr kėtė ekspeditė sa tė arrinte njė moshė tė rritur. Ashtu ai do tė luftonte mė me pjekuri.
    - Kjo ėshtė e vėrtetė, - iu pėrgjigj Aleksandri, - por nuk duhet harruar se nė tė njėjtėn kohė do tė humbisja vrullin rinor.

    * Aleksandri nė njė takim me tė dėrguarit e Persisė, deshi tė mėsonte jo pėr pasurinė dhe jetėn luksoze qė bėnte mbreti i tyre, por pėr qėndrimin qė mbante dhe forcat e tij ushtarake. Tė dėrguarit e Darit i thanė mbretit tė tyre kur u kthyen:
    - Ju jeni i pasur, por Aleksandri do tė bėhet i madh.

    * Kur i thanė Aleksandrit tė Madh se mbreti i Persisė, Dari, ishte duke pėrgatitur njė ushtri shumė tė madhe, ai u pėrgjigj:
    - Ujku nuk e vret mendjen fare pėr tė ditur nėse ėshtė apo nuk ėshtė e madhe kopeja qė do tė sulmojė.

    * Kur nisi fushatėn e Azisė, Aleksandri ua shpėrndau gjithė pasurinė kapitenėve tė ushtrisė sė tij.
    - Po pėr vete ēfarė mbajte? - e pyeti njėri prej tyre. -Shpresėn, - u pėrgjigj Aleksandri.

    * Pėrpara betejės sė Arbelės(beteja e Arbelės 331 p.e.s. qytet i Asirisė sė lashtė,ku Aleksandri mundi Darin e III tė Persisė), Dari i bėri tė ditur Aleksandrit se, po tė pranonte miqėsinė me tė, do t'i dhuronte gjysmėn e mbretėrisė sė tij. Aleksandri e pyeti tregtarin Parmenion, qė e mori vesh ofertėn, se ēfarė mendonte:
    - Nė qoftė se unė do tė isha Aleksandėr, do tė pranoja - tha Parmenioni. - Edhe unė, - tha Aleksandri, - do tė pranoja, nė qoftė se do tė isha Parmenion. Po unė jam mbret, nuk jam tregtar.

    * Dari kishte mbledhur gjithė ushtrinė e tij pranė gytetit Arbela. Natėn para betejės, Aleksandri bėri gjumė tė thellė dhe nė mėngjes gjeneralėt mezi e zgjuan. Ndėrkohė trupat persiane po afroheshin nė kampin maqedonas.
    -Po si ėshtė e mundur, - i thanė, - qė t'i tė flesh kaq i shkujdesur?
    -Sepse mė qetėsoi shumė mbreti Dar, duke mbledhur tė gjithė trupat e tij vetėm nė njė pikė. Kėshtu vetėm me njė betejė mund t'i shkatėrroj krejt.

    * Gjenerali Polisperkonte e kėshilloi Aleksandrin ta sulmonte Darin gjatė natės, sepse kėshtu do ta gjente nė befasi dhe do ta shkatėrronte lehtė.
    - Nuk e kam zakon qė t'i vjedh fitoret natėn si hajdutėt, - tha Aleksandri.



    * Kur Aleksandri donte tė kalonte lumin Idapse 2>, iu mblodhėn tė gjitha rreziqet: njė furtunė e tmerrshme me bubullima e rrufe, lumi tej pėr tej mbushur me ujė, ushtria e armikut e vendosur nė pozicione dhe e pajisur me elefantė e mjete tė tjera. Aleksandri i qetė dhe i kthjellėt tha:
    - Ja mė nė fund njė betejė e denjė pėr mua.


    * Aleksandri i Madh mori vesh se njė prej ushtarėve kishte marrė emrin e tij. E thirri dhe i tha:
    - Ti do tė mbash emrin tim? Mbaje meqė tė pėlqen, por mos harro se edhe nė beteja e ke emrin Aleksandėr.



    * Njė ditė oborrtarėt ishin duke e nxitur kundėr njė njeriu qė kishte folur pėr tė. Aleksandri nuk donte nė asnjė mėnyrė tė ndėshkonte atė njeri ndaj u tha:
    - Tė pėrgojohen mbretėrit, kjo ėshtė njė gjė e zakonshme. Edhe kur ata bėjnė mirė janė tė detyruar tė dėgjojnė fjalė tė kėqija.



    * Njė ditė Aleksandri i Madh pėr tė shpėrblyer filozofin, Ksenokrat, qė e admironte, deshi t'i dhuronte njėqindmijė lira. Por filozofi i fyer nė sedėr nuk pranoi. Aleksandri i Madh e kuptoi se shkaku i mospranimit ishte kryelartėsia e krenaria dhe duke u treguar kėtė radhė mė shumė filozof se filozofi i tha:
    - Po si nuk ke ndonjė mik qė tė ketė nevojė pėr kėtė shumė. Mua nuk mė mjaftojnė thesaret pėr tė shpėrblyer miqtė e mi, kurse ti nuk di si tė shpėrndash midis miqve tė tu vetėm njėqindmijė lira?



    * E pyetėn njėherė Aleksandrin se pėrse nderonte mė shumė Aristotelin, mėsuesin e tij, sesa babanė e vet?
    - Sepse, - u pėrgjigj Aleksandri - mbreti Filip duke mė dhėnė jetėn mė zbriti nga qielli nė tokė, ndėrsa Aristoteli me mėsimet e tij, mė bėri tė ngjitem nga toka nė qiell.



    * Njė i ri maqedonas kishte sjellė nė ballo njė vajzė shumė tė bukur. Aleksandri qė ishte i pranishėm e vėshtroi dhe deshi ta bėnte tė vetėn. Kur mori vesh se djaloshi qė i rrinte pranė e dashuronte shumė dhe do tė martohej me tė, e mori mė njė anė dhe i tha:
    Meqenėse e do kaq shumė kėtė vajzė, merre dhe ik shpejt bashkė me tė pėr t'i shpėtuar ēdo rreziku.



    * Kur Aleksandri i madh po qortonte njė pirat pėr grabitjet qė kishte bėrė, ai iu pėrgjigj:
    - Jam pirat sepse kam vetėm njė anije. Po tė kisha shumė, do tė isha mbret.



    * Kur kishte marrė njė plagė nė betejė, Aleksandri, iu drejtua oborrtarėve tė tij duke u thėnė:
    - Vėshtroni mirė tani se ēfarė duhet tė mendojnė ata qė pėr tė mė bėrė lajka tė neveritshme, shkojnė edhe thonė se unė jam veēse njė njeri i zakonshėm i kėsaj bote si edhe ju.



    * Aleksandri u ndodh njė herė nė Athinė, ku donte tė takonte Diogjenin. Shkoi pėr tė vizituar filozofin e futur nė fuēinė e tij, duke qėnė i rrethuar nga e gjithė shpura e tij. Kur po qėndronte pėrballė, i tha se ē'mund tė bėnte pėr tė.
    - Tė mos mė zėsh diellin, - i tha i indinjuar nga kjo pėrgjigje e pasjellshme, por Aleksandri gjithė admirim i tha:
    - Nė qoftė se unė nuk do tė isha Aleksandėr, do tė doja tė isha Diogjen.



    * Pėrpara se tė vdiste Aleksandri tha:- Po i lė perandorisė sime mė tė merituarit, por parashikoj qė miqtė e mi do tė bėjnė nderimet e fundit me armė nė dorė kundėr njėri-tjetrit.

    * Kur Aleksandri ishte duke vdekur, njerėzit e familjes e pyetėn se ku i kishte fshehur thesaret e tij. Aleksandri u pėrgjigj:
    - Do t'i gjeni nė kuletat e miqve tė mi.

    U kenaqa me k'to citatet e Aleksandrit, sepse un kam qene dikur "tifoz" i atij dhe rrija gjithe naten duke lexuar libra per Aleksandrin.
    faleminderit Arun qe ma kujtove prape.
    I vetlarguar per arsyje fshirje shkrimesh nga moderatore arrogante si puna e Dariusit me shoke....

  14. #34
    i/e regjistruar Maska e arturo
    Anėtarėsuar
    19-06-2004
    Postime
    2,246
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    TICIANI Veēelo (1447 - 1576) piktor i shquar italian



    * Ishte nxėnės i Xhorxhiones^. Nė studion e tij pikturoi njė pikturė "Xhudita" si mėsuesi i tij. Tė gjithė e morėn si vepėr tė mjeshtrit dhe e lavdėronin Xhorxhonen duke i thėnė se ajo ishte vepra mė e mirė e etij. Mjeshtri duhej t'u pėrgjigjej njerėzve se ajo ishte vepėr e nxėnėsit tė tij. I mėrzitur nga lavdėrimet qė i drejtoheshin atij pėr veprėn e Ticianit, ia lėshoi studion nxėnėsit tė tij.


    * Nė rininė e hershme Ticiani ishte nė njė shtėpi pėr tė fjetur. E futėn nė njė kėnd poshtė shkallėve, ku u shtri mbi bar. Me ngjyrat qė kishte ashtu nė gjysmerrėsirė nisi tė pikturojė nė mur njė zjarr tė bukur me flakė dhe tym. Kur u ngrit i zoti i shtėpisė nė mėngjes hapi portėn dhe iu duk se po i digjej shtėpia.


    * Ticiani, kėrkoi tė hante nė njė pijetore. Nė fillim i vunė tryezė pėrpara, por dyshuan se mos ishte pa para nė xhep,, sepse ishte veshur keq. Aty nuk i sollėn as edhe njė copė bukė.
    Atėherė ai nxori penelat dhe ngjyrat, dhe pikturoi njė tryezė tė shtruar me tė ngrėna dhe me njė shishe me verė tė kuqe.
    Tė habitur prej pikturės sė bukur i dhanė tė hante falas.

  15. #35
    i/e regjistruar Maska e arturo
    Anėtarėsuar
    19-06-2004
    Postime
    2,246
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    TOSKANINI Arturo (1867 -1957) dirigjent i shquar italian



    * Nė Skala tė Milanos mė 1925, po jepej shfaqja e "Bohemės". Nė intervalin midis aktit tė dytė dhe tė tretė mjeshtri Panica, qė drejtonte orkestrėn, u sėmur dhe e dėrguan nė shtėpi. Orkestra nuk po luante nga vendi. Publiku, qė nuk dinte asgjė, nisi tė mėrzitej pėr vonesėn. Njė zotni u ngrit nė kėmbė nga njė poltron i bukur nė plate, u drejtua nė podiumin e dirigjentit, mori nė dorė shkopin dhe nėn drejtimin e tij orkestra filloi tė luante nė mėnyrė tė mrekullueshme.
    Akti mbaroi me duartrokitje frenetike. U ndezėn dritat, Dirigjenti qė doli nga salla ishte Arturo Toskanini.


    * Kur Toskanini ishte nė Nju-Jork pėr tė drejtuar njė orkestėr, gjatė provave ndėrhyri njė kėngėtare.
    - Oh, thirri ajo shumė e mėrzitur. Po a e dini ju qė unė jam njė artiste e madhe. Mjeshtri iu pėrgjigj:
    - Rrini e qetė zonjushe se unė nuk do t'i them askujt.


    * Arturo Toskanini kishte kujtesė tė shkėlqyer. Ai dirigjonte pa partiturė. Njė herė nė Nju-Jork njė violonēelist kishte prishur nga partitura e tij njė batutė jo shumė tė rėndėsishme.Toskanini gjatė provave e ndėrpreu orkestrėn dhe i foli violonēelistit:
    - Juve keni harruar disa nota pa luajtur.
    - Jo mjeshtėr, unė i kam rėnė tė gjitha notave qė janė tė shkruara.
    - Ma jep ta shikoj. Violonēelisti i tregoi partiturėn.
    - Po nuk e shikoni? - i tha Toskanini, - kėtu kanė qenė disa nota dhe janė prishur.

  16. #36
    i/e regjistruar Maska e arturo
    Anėtarėsuar
    19-06-2004
    Postime
    2,246
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    TUEN Mark (1835-1919) shkrimtar realist amerikan



    * Tueni ishte fėmijė qė nuk linte dy gurė bashkė. Luante nė brigjet e lumit qė kalonte pėrmes fshatit tė lindjes. Shpesh herė e kishin shpėtuar nga mbytja. Kur e ēonin nė shtėpi nėna plakė thoshte pėr humor;
    - Gjithnjė kėshtu ndodh, ata qė duhet tė varen shpėtojnė nga uji.



    * Emri i tij i vėrtetė ishte Samuel Klement. U quajt Mark Tuen nė kėto rrethana. Qysh fėmijė, midis mjeshtėrive tė tjera ai punoi edhe si ndihmėspilot nė njė anije. Gjatė kalimit tė Misisipit, piloti maste thellėsinė e ujit dhe nė ēdo matje i thoshte:
    - Mark Tu! Kėto fjalė kanė kuptimin "shėno dy". Pėr kėtė arsye, mė vonė, kur ai u bė gazetar, nė kujtim tė kėtij piloti qė e kishte bėrė mjeshtėr, mori si pseudonim kėto dy fjalė me tė cilat pastaj u bė i famshėm.


    * Kur ishte nė Uashington, shkrimtari ishte i varfėr dhe i uritur. Ai nuk kishte asnjė dollar nė xhep. I lodhur dhe i dėshpėruar u ndal pėrpara njė hoteli. Papritur i del pėrpara njė qen i bukur gjahu. Ndėrkohė iu afrua aty pranė njė gjeneral, i cili e pėlqeu shumė qenin. Ai e pyeti Mark Tuenin nė se mund ta shiste pėr tre dollarė. Marrėveshja u arrit dhe gjenerali hyri nė hotel me qenin, qė sapo bleu. Pas pak kohė i zoti i qenit e pyeti shkrimtarin nė se kishte parė rastėsisht njė qen gjahu.
    - Nė qoftė se mė jepni tre dollarė, ua gjej unė, - i tha Mark Tueni: Shkoi te gjenerali, ia ktheu tre dollarėt, i mori qenin dhe pastaj ia dorėzoi tė zotit marrėveshjes qė kishte bėrė me tė.


    * Kur Mark Tueni ende reporter i ri nė njė gazetė tė San Franciskos, njė grua e takoi nė rrugė me njė kuti kartoni tė madhe cigaresh nė krah.
    - Zotni, i tha ajo, - ju shoh shpesh me njė kuti tė tillė tė madhe cigaresh nė krahė. Mė duket se pini pak si shumė cigare.
    - Oh, jo zonjė, - u pėrgjigj Mark Tueni, - po ndėrroj shtėpinė sėrishmi. Kutia e madhe e cigareve nė atė kohė mblidhte gjithė plaēkat e tij.


    * Mark Tueni hante nė njė pension ku shkonin mė shumė studentėt. Ata ishin shpesh viktima tė shakave tė tij. Njė herė pėr t'u hakmarrė me tė u morėn vesh me tė zonjėn e pensionit qė t'i vinin nė tryezė njė gjel deti. Njė kėmbė ia kishin bėrė false (imitim gome) dhe e vendosėn qė ai ta kapte nga kjo anė. Mark Tueni e kuptoi menjėherė lojėn dhe i tha aty pėr aty pronares:
    - Mė duket se e keni ndėrruar furnitorin, apo jo zonjė?
    - Jo, - u pėrgjigj pronarja, - po pėrse e thoni kėtė?
    - Sepse sot mishi i gjelit ishte shumė i zgjedhur. Si ky, nuk mė ėshtė servisur ndonjėherė nė pensionin tuaj.


    * Duke qenė ortak me botuesin e tij ai falimentoi. Tueni sakrifikoi shumė gjėra qė tė paguante kreditorėt e shoqėrisė botuese. Ai shiti mobiljet, librat dhe shumė gjėra tė tjera. Megjithatė nuk mundi t'i shlyente tė gjitha. Atėhere me ngulm dhe guximin e tij karakteristik dhe pse ishte gjashtėdhjetė vjeē, iu vu punės pa pushim deri sa arriti tė paguante edhe kreditorėt e fundit. Popullj, amerikan e admiroi kėtė provė tė nderit dhe tė guximit tė tij dhe vendosi t'i dhuronte shkrimtarit njė shtėpi tė vogėl. Kėshtu i zėvendėsoi ato qė kishte shitur kur kishte qenė nė ditė tė kėqija.


    * Shtėpisė sė tij tė vogėl i silleshin rrotull hajdutėt qė i kishin marrė tė gjitha sendet me vlerė prej argjendi. Ai ngriti nė murin e sallonit njė kartelė ku shkroi me shkronja tė mėdha dhe tė dukshme:
    - Vihen nė dijeni tė gjithė zotėrinjtė hajdutė, se nė kėtė shtėpi, nuk ka mė veēse vazo tė mėdha prej argjendi, tė cilat do t'i gjeni nė dollapin e dhomės sė ngrėnies pranė kanistrės ku flenė macet e vogla. Nė qoftė se edhe kanistra ju shėrben, kini mirėsinė t'i vini macet nė dollap. Mos bėni zhurmė qė tė mos mėrzitni tė zotėt e shtėpisė. Ju lutemi kur tė dilni mbyllni mirė portėn".


    * Shkrimtari i shquar takoi kreditorin e tij qė i tha:
    - Po si kėshtu? Jo vetėm nuk po mė paguani, por edhe nuk po i pėrgjigjeni letrave letrave tė mia. Unė ju kam shkruar duke ju futur nė zarf njė pullė poste pėr pėrgjigjen tuaj. Dua tė di kur do tė jeni gati tė mė paguani... Me sa duket ju nuk po mė pėrgjigjeni se po kurseni paratė pėr pullėn e postės.
    - I dashur zotni, - u pėrgjigj qetė- qetė Mark Tueni mė ėshtė dukur punė delikate qė t'ji shkruaja duke pėrdorur pullat tuaja. Kam menduar se kėshtu do t'ju shqetėsoja.


    * Njė mik e kishte ftuar qė t'i jepte mendim pėr popujt e ndryshėm tė botės. Mark Tueni tha:
    - Kur zoti mbaroi sė bėri botėn, pyeti popujt se ēfarė kėrkonte secili prej tyre nga ai.
    "Biftekė"u pėrgjigjėn anglezėt, francezėt, deshėn "Gra tė bukura; gjermanėt "Lakėr turshi", italianėt "Muzikė" amerikanėt "dollarė", ndėrsa rusėt thanė: "Prisni pak se ende nuk kemi vendosur se ēfarė do tė kėrkojmė".


    * Kur kalonte nėpėr Berlin e ftoi pėr drekė perandori Vilhelm II. Pasi shkrimtari u kthye nė atdhe, Vilhelmi dėrgoi njė njeri pėr ta pyetur se pse shkrimtari amerikan kishte ndenjur fare i heshtur gjatė pritjes nė Berlin.
    - I thoni perandorit, - iu pėrgjigj Mark Tueni, se unė mbeta gjithė kohėn, i heshtur sepse fliste gjithnjė madhėria e tij Vilhelmi II, i cili nuk mė la radhė. Po nė fund, tė fundit, ka bėrė shumė mirė, sepse ishte nė shtėpinė e tij. I thoni se, po tė vijė pėr drekė nė shtėpinė time, do tė flas gjithnjė unė dhe atij do t'i takojė tė heshtė.


    * Njė zotni i dėrgoi humoristit tė shquar fotografinė e vet, qė ngjante shumė me Tuenin.
    Mark Tueni iu pėrgjigj:
    Fotografia juaj mė ngjan akoma mė shumė se sa i ngjaj unė vetvetes. Do ta vendos nė dhomėn e vogėl tė banjės, nė vend tė pasqyrės, qė ta kem ēdo mėngjes pėrpara kur tė ruhem.


    * Mark Tueni tregonte se nėna e tij e rrihte me pėllėmbė pėr marrėzirat qė bėnte. Shpesh ai nuk ishte i bindur pėr fajin e tij. Kur i ankohej nėnės ajoipėrgjigjej:
    - Mund tė kesh tė drejtė, por nė qoftė se nuk i meriton kėto pėllėmbė pėr fajin qė ke bėrė sot, do t'i kesh merituar njė herė tjetėr mė parė. Kur unė nuk t'i kam dhėnė.
    Prandaj po ta jap kusurin tani dhe kėshtu jemi tė larė.


    * Mark Tueni ishte mė pak se shtatėmbėdhjetė vjeē kur nė njė darkė babai i dha tė ndante njė pulė tė pjekur.
    Ai preu lafshėn dhe ia dha mysafirit qė ishte prift dhe i tha:
    - O at i shenjtė, meqenėse, ju mbani kierikė po ju jap kreshtėn e pulės. Pastaj preu kokėn dhe ia vuri pėrpara babait:
    - Babush, meqenėse ti je kryetar i familjes, tė takon pra koka e pulės. Pastaj u kthye nga tė motrat.
    - Meqenėse ju do tė largoheni shpejt nga kjo shtėpi, ju duhen krahė pėr tė fluturuar, prandaj po ju jap krahėt e pulės.
    Kėmbėt ia dha s'ėmės duke i thanė:
    - Meqenėse ty tė duhet tė shkosh sa andej- kėtej nėpėr shtėpi, kemi nevojė pėr kėmbė tė forta dhe prandaj ty tė jap kėmbėt e pulės.
    Mė nė fund e mbylli:
    - Atėhere, meqenėse unė jam njė trup i vdekur nė shtėpi, siē mė quani shpesh ju tė gjithė, domethėnė nuk vlej pėr asgjė prandaj ėshtė drejtė tė marr trupin e pulės, qė nuk lėviz pa gjymtyrė. Kėshtu midis tė qeshurave tė tė pranishmėve ai mori pėr vete pothuaj tė gjithė pulėn.



    * Njė kasap, fqinjė i Mark Tuenit e pyeti:
    Tė lutem, mė hiq njė kuriozitet. Vėrtetė tė gjitha librat qė mbajnė emrin tuaj i keni shkruar ju?
    - Pa tjetėr, - u pėrgjigj Mark Tueni i habitur nga kjo pyetje.
    - Meqenėse e thoni me gojėn tuaj e besoj, por ju betohem se edhe sikur t'ju kisha parė nuk do ta besoja.



    * Tė tjerėt e quanin vetėm si humorist, kurse tė afėrmit pėrkundrazi, thonin se ai ishte i prirur pėr studime serioze.
    Vajza e tij Sofia, qė vdiq nė moshėn dhjetėvjeēare, kishte filluar tė shkruante, natyrisht me shumė gabime gjuhėsore por me shprehje shumė tė bukura pėr moshėn e saj; njė bigrafi pėr babanė. Midis tė tjerave ajo shkroi: "Babai im ėshtė mė shumė filizof dhe pėlqen librat dhe bisedat serioze mė tepėr se ato qė tė bėjnė pėr tė qeshur." Edhe Bernard Shou thonte se Mark Tueni do tė meritonte admirim dhe mirėnjohje mė shumė si sociolog sesa si humorist.


    * Njė miku i tij duhej tė operohej. Mark Tueni e ngushėlloi nė njė mėnyrė tė ēuditshme. Ai i tha:
    - Kur tė tė fillojė operacioni pėr tė ngushėlluar veten mendo qė ndėrkohė qė t'i vuan nga dhimbjet, kirurgu gėzohet se do tė fusė nė xhep paratė e tua.



    * Tueni doli tė shėtisė me automobil me njė mik, i cili sapo kishte marrė patentėn. Njė ēast miku i tha Tuenit:
    - Diku kėtu afėr ėshtė njė restorant i mirė. A ndalemi pėr tė ngrėnė mėngjesin?
    Duke thėnė kėto fjalė, bėri njė kthesė tė gabuar dhe e pėrplasi makinėn te njė pemė. Asnjėri nga udhėtarėt nuk u vra, pėrveē dėmeve qė pėsoi makina.
    Mark Tueni u ngrit nga toka dhe i tha shoferit:
    - A mund tė mė tregosh, tė lutem, si mund tė frenohet makina kur ka drurė pėrpara?


    * Kur Mark Tueni i paraqiti dorėshkrimin e veprės sė tij tė parė botuesit Karetlo, ai nuk deshi ta botonte.
    Njėzet vjet mė vonė, kur Tueni ishte bėrė i shquar, e takoi botuesin nė Zvicėr. Ai i zgjati dorėn dhe i tha:
    -1 dashur Tuen, ka njė njeri qė sot ėshtė bėrė edhe mė i shquar se ti. Ky person jam unė. Nė tė vėrtetė unė nuk jam ndonjė njeri me rėndėsi e, megjithatė, kam njė fakt nė jetėn time qė mė ka bėrė shumė tė dėgjuar. Unė kam kthyer dorėshkrimin tuaj. Sigurisht qė sot mė marrin si gomari mė i madh i Tokės dhe i shekullit.


    * Duke shėtitur pranė njė varreze, humoristi pa disa inxhinierė dhe punėtorė qė bėnin disa matje. I pyeti se pėrse i bėnin matjet.
    - Meqenėse gardhi qė rrethon varrezėn ėshtė prishur, duam tė bėjmė njė mur tė mirė rrethues pėr gjithnjė.
    - Njė mur? Po pėrse bėni mur, sa kohė qė ata qė janė brenda nuk mund tė dalin jashtė dhe ata qė janė jashtė, nuk kanė asnjė dėshirė qė tė hyjnė brenda?


    * Kur udhėtonte me tren Tueni nuk hynte nė bisedė me bashkėudhėtarė. Njėherė u mėrzit shumė prej njė njeriu qė donte tė bėnte muhabet me ēdo kusht me tė.
    Ai e pyeti se ēfarė librash lexonte, por Tueni qė hiqej sikur ishte zhytur thellė nė lexim, nuk iu pėrgjigj fare. Atėherė ai nisi ta lėvdonte nė sytė e gruas sė vet se ishte njė djalė studioz. Pastaj i ofroi njė cigare:
    - Faleminderit, - i tha Tueni, - nuk e pi.
    Entuziazmi i udhėtarit u dyfishua kur i ofroi njė gllėnkė uiski. Ai mori pėrgjigjen:
    - Faleminderit unė nuk pi kurrė liker.
    - Ē'djalė i mirė, - i tha udhėtari sė shoqes. Pastaj u kthyen edhe njėherė nga Tueni dhe i tha: Mė lejoni t'ju prezantoj gruan time.
    - Faleminderit, - u pėrgjigj qetė Tueni, - po unė nuk i dua kurrė gratė.



    * Njė ditė humoristi i famshėm shkoi tė vizitonte studion piktori tė dėgjuar.
    - Nuk ėshtė keq, - tha Tueni duke parė njė tablo tė porsa pėrfunduar. Nuk ėshtė keq vetėm se unė do tė kisha hequr kėtė renė kėtu.


    * Dhe zgjati dorėn pėr tė treguar vendin ku ndodhej reja e tepėrt. -Kujdes, kujdes - bėrtiti piktori. Ngjyra ende nuk ėshtė tharė.
    - Oh, mos u shqetėsoni! - tha Tueni pa e prishur qetėsinė, sikurse e shihni unė jam me doreza dhe nuk ka rrezik qė tė fėlliqen gishtat.


    * Njė zonjushe e pyeti Mark Tuenin se cila ishte vlera e librave.
    - Vlera e librave ėshtė e paēmueshme, - u pėrgjigj humoristi i shquar, por varet sipas rasteve. Pėr shembull njė libėr i lidhur me lėkurė ėshtė i shkėlqyer pėr tė mprehur briskun e rojes. Njė libėr i vjetėr i lidhur me pergamen ėshtė njė predhė shumė e mirė pėr tė gjuajtur Maēokun. Mė nė fund njė atlas me fletė tė gjerė ka letėr tė pėrshtatshme pėr ta vėnė nė dritare.


    * Kur Tueni ishte drejtor i njė gazete, iu ankuan se kronisti i gazetės kishte dhėnė lajmin e gabuar, sikur ai kishte vdekur. Humoristi nuk deshi tė besonte dhe i tha se kronisti ishte i saktė dhe nuk gabonte kurrė. Lajmi nuk kishte se si tė mos ishte i vėrtetė. Tjetri kėrkoi me kėmbėngulje njė rektifikim nė gazetė.
    - E pamundur, - u pėrgjigj Mark Tueni, - gazeta ime nuk boton rektifikime.
    Atėhere ai i dėrgoi njė rektifikim me anėn e portierit dhe drejtori nuk mundi tė mos pranonte. Vetėm pėr tė mos ardhur nė kundėrshtim me rregullat veproi kėshtu, e botoi rektifikimin duke vėnė emrin e tė interesuarit midis emrave tė tė lindurve qė botonte zakonisht gazeta.


    * Mark Tueni ishte i sėmurė dhe kishte dy ditė qė nuk kishte vėnė gjė nė gojė. Ditėn e tretė e ndjeu veten mė mirė dhe kishte uri. Infermierja qė e kuronte i solli njė lugė me lėng mishi.
    Ai donte diēka mė shumė por infermierja nuk e lejoi.
    - Kjo mjafton, nuk mund tė hash mė.
    Shkrimtari u detyrua tė bindej, mori lugėn e lėngut dhe i tha se donte tė lexonte diēka.
    - Po kujdes, - shtoi ai, - se mos mė sjellėsh pėr tė lexuar ndonjė pullė poste.


    * Njė gazetar amerikan qė dėfrehej me intervistat e njerėzve tė mėdhenj, e pyeti Tuenin se ē'mendonte pėr ferrin dhe pėr parajsėn. Humoristi i shquar iu pėrgjigj: - Nuk mund ta them mendimin tim se kam miq nė tė dy vendet dhe mė duhet tė ruaj asnjanėsi tė plotė.


    * Ja disa aforizma tė Mark Tuenit:
    - Shqetėsimi qė shkaktohet nga shembulli i mirė, ėshtė nga mė tė vėshtirėt qė tė pėrballohet.
    - Besimi fetar qėndron nė tė besuarit e atyre gjėrave qė nuk janė tė vėrteta.
    - E vėrteta ėshtė pasuri shumė e ēmuar, prandaj duhet ta ruajmė atė si ēdo pasuri tjetėr.

  17. #37
    i/e regjistruar Maska e arturo
    Anėtarėsuar
    19-06-2004
    Postime
    2,246
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    VAGNER Rihard (1813-1883) kompozitor, dirigjent, kritik arti e dramaturg gjerman



    * Nė rininė e tij Vagneri nuk mendonte gjė tjetėr veēse si tė siguronte para pėr tė luajtur me letra. Nė darkė hynte nė lokalin e lojės ku rrinte deri nė mėngjes. Atje humbiste vazhdimisht. Nėna shqetėsohej pėr qėndrimin e tij tė padenjė dhe pikėllohej qė i biri kthehej aq vonė nė shtėpi. Njė mbrėmje e ngarkoi tė birin qė t'i merrte pensionin. Me kėto para ai luajti deri sa i humbi tė gjitha, pėrveē njė monedhe tė vogėl. E vuri edhe monedhėn e fundit, por kėtė herė fitoi. Fitoi edhe disa herė tė tjera deri sa siguroi pensionin e nėnės. Atėherė ai u betua se nuk do tė luante mė dhe e mbajti fjalėn gjatė gjithė jetės.


    * Mė 1839 njė poet dhe muzikant i ri gjerman u largua nga vendi i vet dhe shkoi nė Francė pėr tė shfaqur veprat e tij me njė letėr rekomandimi pėr drejtorin e operės sė Parisit.
    Nė kėtė letėr shkruheshin vetėm kėto fjalė:
    "I dashur mik, ma hiq qafe kėtė budalla".
    Dhe ky "budalla" ishte vetė Vagneri.

    * Muzika vagneriane u vlerėsua vonė jo vetėm nga publiku i gjerė, por edhe nga muzikantėt e shquar. Rosini mė 1865 thoshte:
    - Nuk do tė arrij kurrė ta kuptoj edhe sikur tė rroj sa Noja.


    * Verdi po atė vit i shkruante njė mikut tė tij muzikant:
    "Kam dėgjuar simfoninė e operės "Tanojzeri" ėshtė njė mall pėr
    budallenjtė".
    Dhe Berliozi mbas "Tristanit" deklaroi: "Ai ėshtė i ēmendur, i ēmendur
    e pėr t'u lidhur".


    * Vagnerit, i pėlqente muzika e Rosinit. Tregon vetė se kur po kompozonte "Lohengrinin" u shkėput nga puna pėr tė dėgjuar "Vilhelm Telin". Njė herė njė princėshė tha:
    - Po ju them nė konfidencė se mua mė pėlqen shumė muzika e Rosinit, por mos ia thoni kėtė vagnerianėve sepse nuk do tė ma falin kurrė.


    * Xhuzepe Verdi e admironte shumė operėn "Tristani dhe Izota" tė Vagnerit. Ai thoshte pėr tė:
    - Pėrpara kėsaj ndėrtese gjigande rri gjithnjė me tmerr dhe me habi, dhe nuk e kuptoj sesi mund tė jetė e njė njeriu kjo vepėr. Akti i dytė ėshtė njė prej veprave mė madhėshtore tė shpirtit njerėzor.

    * Vagneri i donte shumė kafshėt. Nė shtėpinė e tij kishte njė kafaz tė madh me majmunė. Shkonte vazhdimisht nė kopsht pėr tė vizatuar njė buf. Kur shkruante thėrriste:
    - Ja natyra pa maska. Ėshtė e egėr por e ēiltėr. Ky buf e ka kokėn si tė luanit.
    Kur i tregonte mikut tė tij pėr dashurinė e madhe qė kishte pėr tė, i thoshte:
    - Unė ju kam nė zemėr midis gruas, luanit dhe qenit.


    * Vagneri kishte sjellje tė ēuditshme dhe krejt tė veēanta. Ai e ndėrtoi vetė varrin e tij kur ishte gjallė. Varrin e ngriti nė kopsht nė pjesėn e poshtme tė shtėpisė dhe fare pranė saj. Kur kishte miq tė ftuar nė tryezė shpesh u fliste pėr varrin dhe pėr vdekjen e tij.
    - Miqtė e mij - thoshte ai, - edhe kur jeta na buzėqesh shumė, jemi gjithnjė pranė, vdekjes. Kam dėshirė tė madhe t'ju tregoj varrin tim.
    Tė gjithė tė ftuarit shkonin pėr tė vizituar varrin e tij.


    * Kur ishte nė humor tė mirė Vagneri e shpotiste shpesh muzikėn.
    Kur bėheshin provat e "Mjeshtėrve Kėngėtarė"1' nga fundi i aktit tė dytė, u tall me interpretuesit:
    - E po muzikė ėshtė kjo? Ēfarė malli ėshtė ky?
    Pastaj mjerė ai qė i bėnte edhe me tė voglin qortim pėr muzikėn e tij, qoftė edhe pėr muzikėn e kohės sė tij rinore pėr "Riencin"2) pėr shembull.


    * Nė njė nga operat e fundit tė "Parsifaltit"3) njė nga figurantėt nuk rrinte nė vendin e tij. Vagneri i zemėruar tha:
    - Ē'bėn atje, more, copė hajvan? Shko nė vendin qė tė takon.
    Tjetri u bind, por u tha tė gjithėve se nuk do tė merrte pjesė nė shfaqje nė qoftė se Vagneri nuk i kėrkonte tė falur. Mjeshtri e mori vesh kėtė, u afrua te figuranti dhe duke qeshur i tha:
    - Unė tė quajta njė "copė gomar" dhe kam bėrė padrejtėsi, sepse ju jeni njė gomar i tėrė.


    * Vagneri ishte nėntė vjeē kur dėgjoi pėr herė tė parė Freischut tė Veberit. Kjo shfaqje i la mbresa aq tė thella sa ai vendosi qė tė bėhej muzikant dhe tė imitonte Veberin. E ėma, pėr tė kėnaqur dėshirėn e tij, e ēoi djalin te mjeshtri Human qė tė merrte mėsime nė piano. Kur e dėgjon Vagnerin qė interpretoi plot me gabime mėsuesi i inatosur tha:
    - Kur tė rritesh mund tė bėhesh ē'tė duash, po muzikant kurrė. Atėherė nėna e dėrgoi te njė mėsues tjetėr pėr tė mėsuar violinėn. Por edhe ai i tha se ishte nxėnėsi mė i keq qė kishte.
    - Si mund tė bėhesh muzikant, - i tha e ėma, - kur nuk mund tė mėsosh dot asnjė instrument?
    - Nuk ka rėndėsi, - u pėrgjigj Vagneri, - unė po tė them qė do tė bėhem muzikant dhe ke pėr tė parė se do tė bėhem.



    * Muzikėn e Rosinit e nėnēmonte dhe e quante pjesė pėr kitarė. Nė vitet e fundit tė jetės sė tij ndėrroi mendim:
    Kur Vagneri vajti nė Venedik njė mbrėmje u ul me familjen e tij nė kafe "Floria" . Nė mes tė sheshit po luante banda. Nė njė ēast pushimi Vagneri u ngrit, kaloi nė mes tė turmės qė rrethonte ekzekutuesit u afrua te dirigjenti dhe tha:
    - Jam Vagneri, - tha.
    Mjeshtri i orkestrės, i befasuar nga ky prezantim u pėrkul me nderim tė madh para muzikantit tė shquar. Tė gjithė orkestranėt e rrethuan me admirim. Vagnreri u bėri atyre lavdėrimet e rastit pėr interpretimin e mirė, qė i habiti orkestranėt.
    - A mund tė luani pėr mua sinfoninė "Laraska Vjedhacake", - i pyeti Vagneri.
    - Mjeshtri u bė copė pėr tė kėnaqur Vagnerin.


    * Roshi ishte njė nėpunės i varfėr i doganės qė e donte shumė poezinė dhe tė dielėn. Tė vetmen ditė tė lirė qė kishte e kalonte duke bėrė vjersha kur hyri nė zyrėn e tij, dėgjoi njė tė huaj gjerman qė ankohej pėr vonesėn nė doganė. Roshi ndėrhyri:
    - Si ju quajnė? - e pyeti tė huajin.
    - Rikard Vagner!
    - Jam i lumtur, - u pėrgjigj Roshi, - qė i shėrbej njė muzikanti tė madh.
    - Po si mė njohėt?
    Si pėrgjigje ai nisi tė kėndojė disa pjesė nga "Tanhojzeri".
    - Ah, - ia bėri Vagneri, - kjo ėshtė njė shenjė e mirė. Nesėr hajde tė hamė mėngjesin sė bashku.
    Muzikanti i madh dhe poeti i vogėl u morėn vesh kaq mirė sa ditėn tjetėr Vagneri i dha Roshit detyrėn qė tė pėrkthente frėngjisht Tanhojzerin.

  18. #38
    i/e regjistruar Maska e arturo
    Anėtarėsuar
    19-06-2004
    Postime
    2,246
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    VERDi Xhuzepe (1813-1901) kompozitor i shquar italian



    * Xhuzepe Verdin kur ishte fėmijė e shpėtoi nga terrori austro- rus e ėma, e cila e futi nė fillim nė sakristi dhe pastaj nė kėmbanore tė kishės. Mė vonė Bepini i vogėl ra nė njė kanal me ujė. Atje do tė mbytej po tė mos e shpėtonte njė njeri qė kaloi aty pari. Nė njė kishė ra rrufeja dhe vrau priftin me katėr vetė tė tjerė, ndėrsa Verdi qė ishte aty pranė tyre pėrsėri shpėtoi.


    * Qė kur ishte fėmijė bėri punė tė ndryshme nė hotelin e vogėl tė babait. Atje ai shpesh i linte punėt mėnjanė dhe ngulte vėshtrimin nė qiell.
    Gėzimin mė tė madh djali i vogėl e kishte kur njė violinist shėtitės ndalonte para shtėpisė sė tij dhe i binte instrumentit. Ai atėherė linte ēdo gjė dhe dėgjonte meloditė qė dilnin nga telat e violinės. Mė vonė Verdi u bė mik i violinistit tė varfėr. Ai zbuloi te fėmija prirje tė theksuar pėr muzikė, foli me prindėrit dhe i kėshilloi qė ta dėrgonin djalin pėr tė studiuar muzikė. Ai parashikoi tė ardhmen e madhėrishme tė Verdit.


    * Nė moshėn tetėvjeēare i ati sakrifikoi pėr t'i blerė njė spfnetė^ tė vjetėr. Kjo vegėl muzikore ishte pėrdorur keq dhe duhej goditje e fortė qė tė nxirrte ndonjė tingull. Atė e qėlluan fort duart e Verdit sa u prish shpejt. Njė mjeshtėr i mirė e rregulloi instrumentin pa asnjė shpėrblim.
    - Bepini juaj, - i tha ai babait tė djalit, - tregon njė dashuri tė tillė pėr muzikėn, sa mua me ngazėllen dhe mė bėn qė tė mos kėrkoj asnjė shpėrblim.


    * Verdi, qė tė dėgjonte sa mė shumė organon hyri nė punė nė kishė. Nė vend qė tė bėnte detyrėn e ngarkuar harrohej duke dėgjuar muzikė. Prifti e shau rėndė Verdin dhe ai shkoi nė shtėpi duke qarė. Atėherė iu lut nėnės:
    - Nėnė, tė lutem shumė mė dėrgo tė mėsoj pėr muzikė.
    Tė dhėnat e mira tė djalit tė vogėl dhe zgjuarsia e tij e madhe i vunė nė lėvizje tė gjithė pėr ta ndihmuar me mjetet e mundshme qė ai tė pėrparonte. Njė tregtar i pasur i dha paratė, njė organist i dha mėsimet e para muzikore, prifti i fshatit i mėsoi latinishten. Mirėpo prifti qė deshi t'i jepte profesionin e vet gjeniut tė ardhshėm tė muzikės, thoshte:
    - Nuk e kuptoj, se ēfarė bmmi ka ky njeri qė tė studiojė muzikė? Kur organisti u sėmur keq dhe e zėvendėsoi Verdi, prifti dėgjoi duke i
    rėnė instrumentit tė kishės, ndėrroi mendim dhe i tha:
    - Biri im, ti ke tė drejtė, shko pra tė studiosh muzikė.


    * Verdi i vogėl e kishte pasion tė madh muzikėn. Nė Buseto njė farmacist Antonio Barezi^ i binte klarinetės dhe ēdo mbrėmje jepte koncerte bashkė me muzikantė tė tjerė. Ēdo mbrėmje shikonin njė fshatar tė vogėl, tė varfėr, qė mbėshtetej pas murit tė shtėpisė dhe dėgjonte. U pėrpoqėn disa herė ta dėbonin, por mė kot. Ai kthehej prapė aty pėr tė dėgjuar muzikė.
    Atėherė farmacisti'i tha djalit tė vogėl:
    - Biri im, meqenėse tė pėlqen kaq shumė muzika, hajde brenda nė shtėpi tė dėgjosh dhe mos rri jashtė nė mes tė rrugės, se do tė marrėsh tė ftohtė.
    Fshatari i vogėl ishte Xhuzepe Verdi. Ai u fut nė shtėpi gjithė druajtje dhe rrinte i fshehur nė njė kėnd. Verdi shkoi disa herė dhe krijoi marrėdhėnie familjare me farmacistin.
    Atje u dashurua me tė bijėn e tij Margaritėn, me tė cilėn edhe u martua.


    * Nė moshėn nėntėmbėdhjetėvjeēare Verdi u paraqit si kandidat pėr t'u pranuar student nė konservatorin e Milanos.
    Dha provim para njė komisioni muzikantėsh, ku bėnin pjesė mėsuesit mė tė famshėm qė kishte Milanoja nė atė kohė. Interpretoi Kapriēion nė La tė Hercit, pastaj priti gjithė ankth pėrgjigjen... por ajo nuk i erdhi. Vetėm pak kohė mė vonė njė nga anėtarėt e komisionit e lajmėroi se ishte rrėzuar.
    Verdi e ndjeu veten shumė tė fyer dhe mėsuesit i erdhi shumė keq. Ai e kėshilloi qė tė vazhdonte mėsimet privatisht, i dha zemėr qė tė gjente ndonjė mėsues. Megjithatė, Verdi nuk u ngushėllua dhe iku duke u thėnė tė gjithėve: - E kuptoni, mė quajnė tė paaftė pėr muzikė dhe mė kanė rrėzuar.


    * Pas duksesit tė bujshėm tė Nabukos, Verdi u bė i pamėshirshėm me libretistėt. Ai donte qė ata t'i nėnshtroheshin vullnetit tė tij tė fortė. Gjithnjė bėnte ndryshime nė librat.
    Njėrin nga libretistėt e tij qė nuk ulej nė punė, e mbyllte me ēelės nė dhomė dhe e lironte pasi kish kryer punėn e ngarkuar. Verdi arriti ta nėnshtronte libretistin dhe qeshte sa herė e kujtonte atė ndodhi.


    * Verdi ende i ri, qė banonte nė Milano, u bė shumė i njohur.
    Njė ditė gjenerali austriak, guvernator i qytetit, e thirri mjeshtrin e ri dhe i kėrkoi njė marsh pėr trupat e tij.
    - Gjeneral, - u pėrgjigj ftohtė Verdi. - Po tė doni unė kam vetėm ariet e tėrheqjes.


    * Verdi ishte patriot dhe pėr kėtė ka prova tė shumta. Qė nga "Oberto" (1839) e deri te "Falstafi" (1893) gjithė vepra muzikore e Verdit pėrshkohet nga dashuria e zjarrtė pėr atdheun.
    Ēdo notė e muzikės sė tij ishte njė thirrje pėr luftė kundėr pushtuesit dhe ēdo melodi kthehej nė himn popullor.Ēdo shfaqje kthehej nė njė demostrim patriotik, qė shkaktonte zemėrimin e policisė austriake. Nė shenjė mirėnjobjeje kompozoi njė himn kushtuar Maxinit J). Gjatė Luftės sė Parė pėr pavarėsi pėrkrahu nėnshkrimin e njė dokumenti nė favor tė tė plagosurve nė luftė. Mė pas u zgjodh deputet nė Parlamentin e parė italian.


    * Kur Verdi ishte nė shtėpinė e botuesit pėr t'i dorėzuar partiturėn e Trovatores erdhi njė kritik muzike, i cili e pa partiturėn dhe i kėrkoi leje au-torit qė tė provonte nė piano disa pjesė tė operės. Verdi ia dha lejen dhe zgjo-dhi vetė pjesėt qė kritiku do tė luante nė piano. Nė fillim ishte kori Xhitanėt.
    - Si tė duket? - i tha Verdi kritikut. Kritiku nuk mbeti aspak i kėnaqur. Verdi fėrkoi duart duke qeshur dhe i dha njė pjesė tjetėr tė operės. As kjo nuk u miratua prej tij.
    Verdi u tregua shumė i kėnaqur dhe e pėrqafoi:
    - Po ēfarė do tė thotė ky pėrqafim? - thirri i habitur kritiku.
    - I dashur miku im, - iu pėrgjigj mjeshtri, - duhet ta dini se unė kam bėrė njė vepėr popullore qė t'iu pėlqejė tė gjithėve pėrveē kritikėve. Nė qoftė se tė pėlqen ty nuk do t'i pėlqejė shumicės. Tashti gjykimi yt mohues mė siguron suksesin e muzikės sime.


    * Opera e parė "Oberto" pati sukses tė plotė. Ajo i siguroi Verdit mbrojtjen e njė sipėrmarrėsi me emėr, i cili qė nga ky rast pati besim tė patundur te muzikanti i ri. Ai i besoi Verdit pėr tė vėnė nė muzikė njė libret me titull "I syrgjynosuri". Po nė kėtė kohė sipėrmarrėsi i dha edhe Merelit1J njė libret pėr kompozim, por ky nuk e pėlqeu dhe shkoi te Verdi pėr tė kėmbyer libretin me tė. Verdi kishte respekt pėr Merelin dhe pranoi ta kėmbente. Libreti qė mori ishte "Nabuko".
    Nga leximi i libretit tė "Nabukos" Verdi mbeti i pakėnaqur, nuk e pėlqeu dhe vrapoi te Mereli pėr tė rimarrė libretin e parė. U deshėn pėrpjekje tė mėdha pėr ta bindur qė tė hiqte dorė nga mendimi i tij. "Nabuko" ishte krijuar enkas pėr gjeninė e Verdit, kurse "I syrgjenosuri" ishte i dobėt dhe nuk u vlerėsua fare kur u paraqit nė skenė.


    * Verdi ishte shumė kėrkues nė prova. Nė Firence provat e "Makbethit" vazhduan tre muaj. Vetėm dueti midis baritonit dhe primadonės nė aktin e parė u provua nė piano pesėqind herė. Megjithatė, Verdi nuk ishte i kėnaqur. Kur teatri ishte plot me njerėz nė shfaqjen e premierės dhe aktorėt kishin veshur kostumet, mjeshtri thirri baritonin dhe primadonėn, i futi nė njė sallė dhe kėrkoi nga dy artistėt tė provonin dhe njė herė duetin e famshėm.
    Baritoni i lodhur nga provat nuk duroi mė dhe thirri:
    - Po kemi bėrė tashmė pesėqind prova! Dhe Verdi qetė- qetė i tha:
    - Mbas pak nuk do tė mė thuash mė kėshtu, sepse do tė bėhen pesėqind e njė.


    * Provat e "Rigoletos" kishin mbaruar por mungonte kėnga qė tenori duhej tė kėndonte nė fund tė aktit. Vetėm nė provat e pėrgjithshme, kur tenori ishte shumė i preokupuar, Verdi dorėzoi tė famshmen "La dona e mobile" (gruaja ėshtė e lėvizshme). Pėr kėtė arie mori shkas nga njė sonatinė e Bethovenit. Publiku e mėsoi shumė shpejt dhe nisi ta kėndojė menjėherė pas shfaqjes sė parė.
    Viktor Hygoi u zemėrua shumė me Verdin kur vepra e tij "Ernani" u shfaq nė Paris me titullin "I syrgjynosuri". E njėjta gjė ndodh edhe me "Rigoleton", titulli i veprės sė tij tė njohur "Mbreti dėfrehet". Kjo ndėrhyrje e muzikantit italian e inatosi shumė.
    Hygoit nuk po i durohej sa ta shikonte shfaqjen, kur dėgjoi kurtetin final, nė tė cilėn dy vetė qajnė dhe dy tė tjerė tallen, dramaciteti i lartė romantik arriti kulmin me emocionet e thella lirike. Atėherė poeti i madh francez e delkaroi veten tė mundur dhe pranoi qė drama e tij ishte ndjerė mė shumė nga rivali i tij italian.


    * Franca e donte Verdin ta kishte pėr vete dhe i propozoi disa herė tė vendosej nė Paris ku tė shkruante opera pėr teatrin e tij tė madh tė muzikės dhe tė drejtonte konservatorin.


    * Mė 1862 u dha nė Firence "Atila" qė nuk pati shumė sukses sepse kėngėtarėt ishin tė papėrshtatshėm. Kur mbaroi shfaqja sipėrmarrėsi e pyeti Verdin sesii ishte dukur shfaqja.
    - Njė Atila i pėrkryer, pikėrisht nė karakter, - thirri Verdi, - aq i vėrtetė saqė tė gjithė kėngėtarėt ishin ostrogotė dhe vizigotė, barbarė tė vėrtetė.


    * Nė kohėn kur kompozonte Traviatėn, Verdi ishte nė humor tė keq. Fliste shumė pak dhe rrinte i mėnjanuar orė tė tėra nė dhomėn e tij. Ta lajmėroje pėr tė ngrėnė mėngjesin dhe drekėn ishte punė e vėshtirė. Askush nuk guxonte ta thėrriste. Njė mbrėmje, kur kishte kaluar njė gjysme ore nga koha e caktuar pėr tė ngrėnė darkė, e shoqja, Xhuzepina, mori guximin qė ta thėrriste pėr tė ngrėnė. Kur u bė gati pėr tė trokitur nė derėn e dhomės, u tėrhoq sepse dėgjoi disa tinguj qė mjeshtri po pėrsėriste nė piano. Verdi e pėrdorte rrallė pianon pėr tė kompozuar, prandaj sė shoqes iu duk e ēuditshme dhe ndenji prapa derės pėr t'a dėgjuar. Melodia ishte aq mallėngjyese saqė ajo harroi pėrse kishte ardhur dhe sytė iu mbushėn me lot. Ishte e famshmja: "Lamtumirė o e kaluar".
    Ai kishte njė shtėpi nė Buseto", ku kalonte orėt mė tė mira tė jetės sė tij. - Kėtu, - thoshte Verdi, - jam gjithnjė nė mes tė kafshėve, tė atyre kafshėve mė tė mira qė janė me katėr kėmbė.


    * Verdi po shėtiste afėr shtėpisė sė tij nė Sant Agata2), me poetin Gislanconi, autor i libretit tė Aidės. Jo shumė larg vilės ishte njė grumbull i madh plehu i rregulluar dhe i sistemuar mirė.
    - Unė nuk e kuptoj sesi ti e mban kaq afėr shtėpisė njė grumbull plehu, - i tha poeti.
    - Duket qė nuk merr vesh nga buqėsia. Unė e njoh mirė vlerėn praktike tė kėtij plehu. Kurse ti flet si pėr njė gjė pa vlerė. E di ti se ky plehu kėtu, qė ty nuk ta zė synė kushton tė paktėn pesė mijė lira?
    - Pesė mijė lira? Lum ti. Po ky vleka mė shumė se libreti i "Aidės", qė sapo ma paguan. Mjeshtri qeshi dhe heshti, por nuk e harroi vėrejtjen e poetit. Pastaj i shkroi shtėpisė Rikordi qė tė llogaritej njė, dy ose tre pėrqid mbi tė gjitha tė ardhurat e kaluara tė "Aidės" dhe kjo pėrqindje t'i shkonte libretistit edhe pėr shfaqjet e ardhshme.
    Gislanconi arriti kėshtu tė siguronte tė ardhura tė mira jashtė kontrate.


    * Verdi ishte i pėrmbajtur nė raste gėzimi. Kur nė Napoli u dha "Aida", megjithėse shfaqja ishte triumfale, mjeshtri nuk i tha asgjė drejtuesit tė orkestrės, Uzilio, qė kishte bashkėpunuar dhe kishte ndihmuar shumė pėr realizimin e spektaklit.
    Uzilio i tha:
    - Po si kėshtu, as dhe njė shtrėngim dore.
    Njė mbrėmje pas shfaqjes, kur binte shi i rrėmbyer, Uzilio e ftoi mjeshtrin nė karrocė, qė ta ēonte nė shtėpi. Verdi pranoi tė hipė. Gjatė rrugės kuajt u trembėn dhe karroca u zmbraps. Verdi u hodh pėrpjetė dhe u pėrplas nė qafėn e drejtorit tė orkestrės.
    - Ah, ja mė nė fund, mė pėrqafuat, - thirri i kėnaqur ai.
    Kur rreziku kaloi dhe karroca u nis prapė pėr udhė, Verdi e pėrqafoi Uzilion dhe i tha:
    - Ky ėshtė pėrqafim falenderimi, ndėrsa ai i pari ishte nga qė u hodha pėrpjetė. Pastaj ia dha tė qeshurit.


    * Verdi po rrinte nė njė kafene tė Montekatinit me dy miq tė tij. Drejtori i orkestrės sė lokalit duke u pėrkulur me respekt, i kėrkoi se ē'pjesė muzikore duhej tė luanin pėr ta.
    - Zgjidh vetė ē'tė duash, - i tha mjeshtri ftohtė, - vetėm tė lutem jo nga malli i Xhuzepe Verdit.
    Tė dy miqtė qė e lėvduan pėr modestinė e tij Verdi iu pėrgjigj:
    - Jo tė dashur miq, nuk ėshtė ēėshtje modestie. Dua ta ruaj veten nga dhembja qė mė shkakton interpretimi i keq i muzikės sime.


    * Pėr njė nevojė tė ngutshme personale, nė mesin e njė dimri tė ashpėr, Verdi shkoi nė vilėn e tij nė Sant Agata, ku ndejti nja dy a tre ditė. Aty pranė kalonin fshatarėt dhe fėmijėt e zbathur nėpėr borė. I mallėngjyer dėrgoi njerėz nė Parma qė tė blinin njėqind palė kėpucė me numra tė ndryshėm, shtatėdhjetė e pesė pėr tė rritur dhe njėzet e pesė pėr fėmijė. Kėpucėt i blenė nė dy-tre dyqane tė ndryshme dhe i fytėn bashkė nė njė thes, ku u ngatėrruan njėra me tjetrėn. Nė mbrėmje mjeshtri i shquar i muzikės i bėri palė-palė dhe i futi prapė nė thes. Atė thes Verdi ia dorėzoi priftit tė Busetos dhe i tha:
    - U a shpėrndani atyre qė janė zbathur, nuk mund t'i shoh tė varfėrit qė tė ecin nė mes tė janarit, kėmbėzbathur nėpėr borė. Vetėm nuk dua qė ata ta marrin vesh qė kėto kėpucė i kanė prej meje.


    * E pyetėn Verdin se cilėn prej operave tė tij pėlqente mė shumė.
    - Ėshtė njė pyetje - tha ai, - qė nuk di t'i jap pėrgjigje.
    Po mund t'ju them vetėm kėtė: po tė isha mėsues muzike do tė pėlqeja - "Rigoleton", po tė isha diletant "Traviatėn" dhe po tė isha as njeri as tjetri do tė pėlqeja "Trovatoren".


    * Xhuzepe Verdi priti gjatė nė stacionin hekurudhor tė Rakoltės, sepse treni i tij priste tė shkėmbehej me atė tė Venecies. Konduktori i tha kryetarit tė stacionit se nė njė vagon tė klasit tė parė ishte kompozitori i "Traviatės". Kryetari i stacionit, admirues i Verdit, pati rastin e mirė qė tė shkėmbente ca fjalė me muzikantin e madh dhe po tė ishte e mundur tė merrte autografin e tij. Mirėpo Verdi nuk afrohej lehtė dhe admiruesit tė tij iu dha tė gjente rrugėzgjidhje. Hapi portėn e vagonit dhe i kėrkoi biletėn. Verdi ia dorėzoi dhe kryetari i stacionit, pasi e kontrolloi, filloi bisedėn pėr shėrbimin nė tren.
    - A nuk po ju shqetėson ky vagon kaq i papastėr?
    - Po nuk gjeta tjetėr mė tė mirė - dhe u ula kėtu.
    - Megjithatė, ju nuk duhet t'i vinit kėmbėt nė ndenjėse. Mė falni po nuk ėshtė gjest i kulturuar.
    - Po mė merrni pėr person pa edukatė, ė? -Po!
    - Ah, po kjo ėshtė e padurueshme. Mė jepni librin e pėrshtypjeve dhe do tė merrni vesh se kush jam unė. Kryetari i stacionit shkoi shpejt, mori librin e tij tė autografėve dhe Verdi bėri vėrejtjet e tij. Atėhere ai i tregoi Verdit tė vėrtetėn dhe i kėrkoi falje muzikantit tė madh. Pastaj admiruesi i flaktė e ēoi nė njė vagon tjetėr tė pastruar mirė dhe tė stolisur me lule.


    * Njė ministėr shkroi nė shtyp: "Pas Eosinit, nuk ka gjė tjetėr tė mirė, pėrveē katėr operave tė Majerbejerit". Verdi shkroi letėr proteste kundėr kėtij gjykimi tė padrejtė. Ai nuk protestoi pėr veten e vet, por pėr injorimin zyrtar tė Belinit dhe tė Donixetit. Me kėtė rast ia ktheu ministrit dekoratat qė i kishte dhėnė qeveria italiane. Thonė se pėr t'u hakmarrė ndaj ministrit, Verdi shkroi "Aidėn".


    * Verdi i donte shumė qentė. Ai thoshte:
    - Nė teatėr shpesh jam i rrethuar nga qen tė racės sė keqe. Mbaj pranė meje njė, qė tė paktėn nuk pretendon se leh mirė.
    Xhuzepe Verdi e fshihte ndjeshmėrinė e tij. Njė mikeshe tė dashur ai i tha njė ditė:
    - Mė besoni, vetėm mos i thuaj askujt, po unė nganjėherė qaj nė vetmi.


    * Kur vdiq Vagneri, Verdi u hidhėrua shumė dhe thirri i pikėlluar: - Oh, trishtim, Vagneri vdiq! Pietro Maskanji shkoi pėr tė takuar Verdin. Ai kishte hapur mbi piano njė volum tė Bahut. Verdi qė e vuri re se Maskanji po shikonte, volumin e hapur tė Bahut, i tha:
    - Ky ky duhet studiuar!Dhe do tė mė pėlqente shumė qė ju ta interpretoni nė koncertet e konservatorit tuaj nė Pezaro. Kur u takua me Maskanjin e pyeti nė se kritikėt po e trajtonin mirė. Nė fakt, nė atė kohė Maskanji nuk po trajtohej mirė, por ai u hutua nga kjo pyetje e papritur dhe nuk diti si tė pėrgjigjej. Mjeshtri e kuptoi mirė atė qė nuk mund tė thoshte Maskanji dhe duke qeshur i tha:
    - Eh, more Maskanji, pėr tė qenė i dashur dhe i vlerėsuar nga kritikėt duhet tė bėhesh plak.



    * Njė herė tjetėr Verdi i tha Maskanjit se kishte marrė vesh se ai po e kompozonte "Mbretin Lir".
    - Nė qoftė se kjo ėshtė e vėrtetė, - i tha Verdi, - unė kam njė material tė gjerė tė studiuar pėr kėtė temė dhe do tė jem i lumtur t'jua jap.
    - Mjeshtėr, po pse a nuk e keni kompozuar vetė "Mbretin Lir"? Verdi mbylli sytė si pėr tė kujtuar diēka. Pastaj i tha ngadalė:
    - Skena kur Mbreti Lir ėshtė vetėm nė pyll mė kall datėn. Maskanji kėrceu nė kėmbė dhe fytyrėzbehtė i tha:
    - Ju, gjigandi i dramės... jeni frikėsuar... po unė... unė. Maskanji nuk foli mė pėr kompozimin e Mbretit Lir.


    * Nė moshė tė thyer, Verdit iu shtua hidhėrimi. Njė mikut tė tij i tha: - Mendoj se jeta ėshtė njė marrėzi e madhe dhe ėshtė ajo mė e keqja,
    mė e padobishmja. Ē'kemi bėrė?Mendohu sa tė duash, pėrgjigja ėshtė njė
    e vetme, poshtėruese dhe e trishtuar: asgjė.


    * Edhe pse ishte zgjedhur deputet, Xhuzepe Verdi u mor shumė pak me politikė. Kur gjendja ishte shumė e trazuar e nga kjo erdhi kriza ministeriale, Verdi nuk u shqetėsua pėr ato qė ndodhnin rreth tij nė parlament, por kompozoi me pėrsosmėri e me gjallėri njė tekst ritual. Pėrveē kėtyre fjalėve mjeshtri vuri nė muzikė rrokjen "Uh" dhe shėnimin poshtė: "Me gojė tė mbyllur"!


    * Njė mik udhėtonte me Verdin nė tren. Kur erdhi kontrolli Verdi nxori biletėn. Miku u habit dhe e pyeti sesi ishte e mundur qė ai, njė senator i mbretėrisė, tė blinte biletė. Mjeshtri u ngrys nė fytyrė dhe me njė lėvizje tė shpatullave u pėrgjigj vrazhdė dhe i mėrzitur.
    • T'u japin udhėtimin falas senatorėve qė janė senatorė. Unė jam mjėshtėr muzike dhe nuk njoh asnjė tė drejtė qė tė udhėtoj me shpenzimet e shetit.


    * Pas suksesit tė "Obertos" sipėrmarrėsi Mereli, deshi qė mjeshtri i ri tė merrte pėrsipėr tė kompozonte tri opera tė tjera. Midis tyre njėra do tė ishte komike ("Tinzari Stanislav") dhe do vihej nė skenė nė vjeshtėn e vitit 1840.
    Nė atė kohė mjeshtri u sėmur shumė rėndė pėr disa ditė, dhe pa u bėrė mirė, ia nisi punės pėr operėn komike. lu sėmurėn rėndė tė dy fėmijėt dhe njėri pas tjetrit vdiqėn. Mbas pak i vdiq edhe gruaja e adhuruar, Margarita, e goditur nga njė hemorragji cerebrale.
    Midis kėtyre fatkeqėsive familjare ai duhej tė kompozonte njė opera komike pėr tė pėrmbushur detyrimin. Vepra doli e dobėt dhe, kur mė 2 shtator 1840 u shfaq nė Skala pėr herė tė parė, ajo nuk pati fare sukses.


    * Kur ishte nė Petėrburg, Verdi duke dalė nga stacioni i trenit, dėgjoi disa nota tė "Trovatores" dhe pa nė mes tė sheshit njė grumbull njerėzish qė kishin rrethuar disa instrumentistė italianė qė po sakatonin melodinė e kėsaj opere.
    - Megjithatė, - u tregonte Verdi mė vonė tė afėrmve tė tij, - nuk mund ta merrni me mėnd se sa mė mallėngjeu muzika ime, ndonėse e luajtur keq nga disa bashatdhetarė tė mėrguar nė tokė tė huaj.


    * Kur u shfaq nė Petėrburg "Forca e Fatit", cari tha pėr Verdin: - Ai ėshtė shumė mė i fortė se unė.

  19. #39
    i/e regjistruar Maska e arturo
    Anėtarėsuar
    19-06-2004
    Postime
    2,246
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    VIRGJILI (Pubėl Maroni) (70-19 p.e.s.) njė prej poetėve mė tė mėdhenj latinė



    * Virgjili kishte miqėsi me njė mecenat tė fuqishėm, kėshilltar tė Augustit, i cili nuk i shėrbeu kurrė, vetėm sa e njohu me Horacin. Ishte njeri qė zbuloi talentin e poetit.


    * Virgjili ishte shumė modest dhe kokulur dhe nuk guxonte tė fliste pėrpara personash autoritarė. Kur ishte pranė perandorit rrinte si zakonisht i heshtur. Filisti, bufoni i oborrit, e thumboi dhe i tha:
    - Pra, jeni memec. Si duket nuk keni gjuhė. Por edhe suikur tė keni, nuk dini ta pėrdorni vetė.
    Virgjili u pėrgjigj nė mėnyrė lakonike:
    - Ėshtė e vėrtetė qė unė nuk flas. Pėr mua flasin veprat e mia.


    * Virgjili ishte shumė i thjeshtė dhe u shmangej nderimeve publike. Populli i Romės e admironte dhe nuk linte rast pa e brohoritur. Njėherė, kur hyri nė teatėr, gjithė publiku papritmas u ngrit nė kėmbė dhe brohoriti. Ky nderim i rezervohej vetėm perandorėve.


    * Kritiku Kornific fliste keq pėr poetin. Kur i thanė Virgjilit, ai ashtu i heshtur dhe i durueshėm siē ishte, u pėrgjigj:
    - Kjo gjė mė ēudit shumė, sepse nuk i kam bėrė keq atij njeriu. Por duket se ēdo poet ka cmirė poetėt e tjerė. Sa pėr mua e vetmja hakmarrje kundėr kritikėve tė mij ėshtė tė pėrfitoj nga kėshillat e tyre tė mira.

  20. #40
    i/e regjistruar Maska e arturo
    Anėtarėsuar
    19-06-2004
    Postime
    2,246
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    VOLTA Aleksandėr (1754-1827) fizikant italian



    * Volta ishte fėmijė me pjekuri tė vonė. Nė katėr vitet e parė tė jetės sė tij dyshohej se mos ishte memec dhe mos kishte tru tė pazhvilluar. Vetėm nė moshėn shtatėvjeēare shpėrtheu mendja e tij dhe mori shpejt njė zhvilhm te dukshėm. I ati thoshte shpesh:
    - Kam pasur nė shtėpi njė xhevahir dhe nuk e paskam ditur.


    * Pasi hyri nė njė seminar jezuit, prifti Jeronim, mėsuesi i shkollės, kėrkoi ta bindte Voltėn pėr tė hyrė nė shėrbim tė urdhėrit Jezuit.
    - Ju, - i tha, - i keni tė gjitha tė dhėnat pėr t'u bėrė njė bir i denjė i Shėn Injacit^.
    Aleksandri nuk kishte asnjė dėshirė pėr karrierėn fetare. Ai tallej me pėrpjekjet e At Jeronimit, i cili mė pas nuk i kurseu mallkimet, dhe "parashikoi" se Volta do tė bėhej njė vagabond pa kurrfarė vlere.


    * Kur ishte pedagog nė universitetin e Pavias dhe i dėgjuar nė botė pėr shumė shpikje, Vbltėn e akuzuan kolegėt, profesorė tė fizikės, se arrinte nė pėrfundimet e shpikjeve tė tij nė mėnyrė empirike, pa bėrė njehsime. Thuhej, dhe kjo ishte e vėrtetė, se ai nuk ishte shumė i thellė nė matematikė. Kur nė katedrėn e fizikės tė Pavias dolėn disa probleme tė fizikės, tė mbushura me vija gjeometrike e njehsime, Volta u mundua t'i zgjidhte duke pėrdorur terma tė pėrgjithshme. Ai nuk e mohonte qė e njihte pak matematikėn, por deklaronte se me shpikjet e tij ua kishte kaluar matematikanėve mė tė mėdhenj dhe kritikėve mė ambiciozė.


    * Kur Volta shpiku pilėn Arrago2) e pėrcaktoi atė si shpikjen mė tė mrekullueshme tė njerėzimit. Napoleon Bonaparti u interesua shumė pėr kėtė zbulues. Ai kėrkoi ta njihte Voltėn dhe tė ishte i pranishėm nė provat e tij. E ftoi nė Akademinė e Shkencave dhe propozoi qė institucioni ta nderonte shpikėsin me medalje ari. Pėr kėtė u votua, megjithėse, rregullorja e Akademisė nuk lejonte qė njė nderim i tillė t'i bėhej tė huajve. Bonaparti i shtoi medaljes edhe njė ēmim prej gjashtė mijė frangash.
    Pėr kėto vlerėsime Volta i thoshte gruas, se ndaj jetės sė trazuar me lavdi tė kotė parapėlqente njėmijė herė mė shumė qetėsinė dhe ėmbėlsinė e jetės familjare.

    * Kur gjithė bota entuziazmohej pėr zbulimet e Voltės, ai pohonte se nuk e kuptonte gjithė atė entuziazėm.
    - Qė kėto lojėrat e mija mund t'ju interesojnė fizikantėve, kėtė e kuptoj, por qė aq shumė njerėz bėjnė gjithė atė zhurmė, kėtė nuk e kuptoj. Por, nė fund tė fundit, unė nuk kam zbuluar asgjė tė re dhe thelbėsore. Besoj se nė gjithė kėtė zhurmė ėshtė mė shumė tėrbimi i modės, - thoshte Volta.


    * Kur ishte moshuar dhe pėr njėzetepesė vjet kishte dhėnė mėsim, kėrkoi tė dilte nė pension. Napoleonit, tė cilit i kishin kėrkuar pėlqimin,
    tha:
    - Nė qoftė se mėsimi ėshtė i rėndė pėr Voltėn, duhet t'ia lironi peshėn. Le tė bėjė sikur edhe njė leksion nė vit, por tė mbetet. Gjenerali i mirė vdes nė fushėn e betejės.
    Dhe Volta mbeti pa dalė nė pension.


    * Volta kishte gjakftohtėsi tė habitshme. Nė njė udhėtim e sulmuan hajdutėt. Qetė - qetė ai hyri nė bisedė me ta pėr rreziqet e jetės sė tyre plot aventura, pėr rreziqet e udhėtarėve dhe, mė nė fund, i bindi qė tė ndėrronin udhėn e vjedhjeve.
    - Ju ngjani ēuditėrisht me njė fėmijė qė kam njohur gjashtėdhjetė vjet mė parė po nė kėtė vend. Pastaj i tregoi edhe emrin e fėmijės. Atėhere Volteri mori vesh se ky plak ishte fėmija qė kishte njohur gjashtėdhjetė vjet tė shkuara.


    * Njė udhėtar francez kaloi nėpėr zallishtet e malit Athos (Greqi). Atje takoi rrugės njė plak tė moshuar qė po shėtiste.
    Kur plaku mori vesh se udhėtari ishte francez, iu afrua dhe e pyeti:
    - Ju lutem, mė thoni, a rron zotni Volteri?
    Udhėtari francez u kthye nė atdhe dhe ia tregoi kėtė eposod filozofit tė madh. Volteri u emocionua shumė.

    * Kur vajti nė Angli, Volteri shkoi pėr vizitė te poeti anglez Kongrev^. Ai nuk dėshironte aspak qė tė pėrmendeshin veprat e tij, prandaj i tha Volterit:
    - Ju lutem mos mė flisni pėr poezitė e mia. Mė quani si njė njeri tė thjeshtė.
    Po tė ishit njeri i zakonshėm, nuk do tė kisha marrė mundimin qė t'ju vizitoja, - ia ktheu Volteri.
    Kur po shfaqej njė tragjedi e Volterit, Monteskjenė e zuri gjumi. Volteri, qė ishte sė bashku me tė, e zgjoi dhe i tha: - Zoti kryetar, mos kujtoni se jeni nė audiencė!?
    Volta pinte shumė kafe pa sheqer. Kur e pyetėn se pėrse nuk i hidhte sheqer kafesė, Volta u pėrgjigj:

Faqja 2 prej 4 FillimFillim 1234 FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Ke figure historike preferoni?
    Nga Eda H nė forumin Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 19
    Postimi i Fundit: 28-11-2011, 15:24
  2. Migjeni
    Nga macia_blu nė forumin Enciklopedia letrare
    Pėrgjigje: 31
    Postimi i Fundit: 29-11-2008, 05:03
  3. Paradox
    Nga deep_blue nė forumin Ditari i meditimeve
    Pėrgjigje: 99
    Postimi i Fundit: 06-10-2005, 16:15
  4. Pėrgjigje: 6
    Postimi i Fundit: 12-10-2004, 18:17

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •