Close
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 12 prej 12

Tema: Rifat Kukaj

  1. #1
    Eklips Maska e deep_blue
    Anėtarėsuar
    25-02-2003
    Vendndodhja
    Diku ne Kosove
    Mosha
    45
    Postime
    695
    Faleminderit
    0
    19 falenderime nė 19 postime

    Rifat Kukaj

    Punė e madhe

    Punė e madhe pse n’luadhe
    Nuk kullot asnjė kunadhe.

    Punė e madhe pse n’Ulqin
    Nuk jeton asnjė pinguin.

    Punė e madhe pse nė Shkodėr
    Hidhen n’valle ‘dhe pa lodėr.

    Punė e madhe pse n’Shėngjin
    Lopa ha ndonjė shalqin.

    Punė e madhe pse n’Tiranė
    Askush s’lahet nė lumin Lanė.

    Punė e madhe pse nė Vlorė
    S’ka dordolec as dėborė.

    Punė e madhe pse n’Sarandė
    Ka shtėpi edhe me verandė.

    Punė e madhe pse n’Tropojė
    Pėrrallat tregohen me gojė.

    Punė e madhe pse nė Strugė
    Dikush ha me dy lugė.

    Punė e madhe pse nė Shkup
    Macet nuk pijnė shurup.

    Punė e madhe pse n’Preshevė
    Dikush hidhet e bėn grevė.

    Punė e madhe pse n’Koliq
    Foshnjat lindin lakuriq.

    Punė e madhe pse n’Pollatė
    Nuk ka bisht ndonjė sopatė.

    Punė e madhe pse n’Gjilan
    Nuk brrurin asnjė luan.

    Punė e madhe pse n’Prishtinė
    Dikush ngutet me makinė.

    Punė e madhe pse n’Llap
    Dikush nxiton me vrap.

    Punė e madhe pse n’Orllat
    Ndonjė fėmijė pshurret n’shtrat.

    Punė e madhe pse n’Llaushė
    Dikujt i dalin rrenėt n’fushė!

    Punė e madhe pse n’Tushilė
    Nuk ka deve as gamilė.

    Punė e madhe pse n’Rogovė
    S’gjendet fusha Domosdovė.

    Punė e madhe pse nė Zym
    Ēdo shtėpi nxjerr nga njė tym.

    Punė e madhe pse n’Prizren
    Njė mi mbytet nė legen.

    Punė e madhe pse n’Istog
    Djeg mustaqet njė maēok...

    Punė e madhe pse Eskimwt
    Nuk i mbjellin pemė-perimet.

    Punė e madhe pse n’Angli
    Nėnat nuk gatuajnė fli.

    Punė e madhe pse nė Denjepėr
    Nuk mban syze dhi e egėr.

    Punė e madhe pse Tibeti
    Rri mbi kokėn e ēdo mbreti.

    Punė e madhe pse Sulltanėt
    Nuk i panė kurrė ekranėt.

    Punė e madhe pse n’Saharė
    Nuk ka barė as kostarė.

    Punė e madhe pse Kali i Nilit
    S’ia theu nofullat Krokodilit.

    Dhe i thanė Kalit tė Nilit:
    -Pse s nuk ia then nofullat
    Krokodilit?
    Dhe tha kali i Nilit:
    -Nga tė marr fuqinė?
    S’po ma jepni tagjinė!...

    E dėgjuan dy beduinė
    Ia shpurėn tagjinė,
    Njė anije plot me grurė
    Ia shpurėn nėn njė urė.

    Pėrlau tagjinė,
    Mori fuqinė
    Kali i Nilit
    U hodh
    Ia theu nofullat
    Krokodilit!

    Punė e madhe pse Platoni
    S’dinte ē’ishte telefoni.

    Punė e madhe pse ra Troja
    Punė e madhe, m’u lodh goja...

    Por nuk ėshtė edhe punė e vogėl
    Deri sa krimbi shpon njė gogėl!...

    ***

    Punė e madhe pse m’duartrokitėt
    Unė u lodha-
    Ju ndoshta u zbavitėt....
    Te gjitha jane thene

  2. #2
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    01-08-2007
    Postime
    1,285
    Faleminderit
    0
    2 falenderime nė 2 postime
    Citim Postuar mė parė nga deep_blue Lexo Postimin
    Punė e madhe

    Punė e madhe A n’luadhe
    Nuk kullot asnjė kunadhe.

    Punė e madhe A n’Ulqin
    Nuk jeton asnjė pinguin.

    Punė e madhe pse nė Shkodėr
    Hidhen n’valle ‘dhe pa lodėr.

    Punė e madhe pse n’Shėngjin
    Lopa ha ndonjė shalqin.

    Punė e madhe pse n’Tiranė
    Askush s’lahet nė lumin Lanė.

    Punė e madhe pse nė Vlorė
    S’ka dordolec as dėborė.

    Punė e madhe pse n’Sarandė
    Ka shtėpi edhe me verandė.

    Punė e madhe pse n’Tropojė
    Pėrrallat tregohen me gojė.

    Punė e madhe pse nė Strugė
    Dikush ha me dy lugė.

    Punė e madhe pse nė Shkup
    Macet nuk pijnė shurup.

    Punė e madhe pse n’Preshevė
    Dikush hidhet e bėn grevė.

    Punė e madhe pse n’Koliq
    Foshnjat lindin lakuriq.

    Punė e madhe pse n’Pollatė
    Nuk ka bisht ndonjė sopatė.

    Punė e madhe pse n’Gjilan
    Nuk brrurin asnjė luan.

    Punė e madhe pse n’Prishtinė
    Dikush ngutet me makinė.

    Punė e madhe pse n’Llap
    Dikush nxiton me vrap.

    Punė e madhe pse n’Orllat
    Ndonjė fėmijė pshurret n’shtrat.

    Punė e madhe pse n’Llaushė
    Dikujt i dalin rrenėt n’fushė!

    Punė e madhe pse n’Tushilė
    Nuk ka deve as gamilė.

    Punė e madhe pse n’Rogovė
    S’gjendet fusha Domosdovė.

    Punė e madhe pse nė Zym
    Ēdo shtėpi nxjerr nga njė tym.

    Punė e madhe pse n’Prizren
    Njė mi mbytet nė legen.

    Punė e madhe pse n’Istog
    Djeg mustaqet njė maēok...

    Punė e madhe pse Eskimwt
    Nuk i mbjellin pemė-perimet.

    Punė e madhe pse n’Angli
    Nėnat nuk gatuajnė fli.

    Punė e madhe pse nė Denjepėr
    Nuk mban syze dhi e egėr.

    Punė e madhe pse Tibeti
    Rri mbi kokėn e ēdo mbreti.

    Punė e madhe pse Sulltanėt
    Nuk i panė kurrė ekranėt.

    Punė e madhe pse n’Saharė
    Nuk ka barė as kostarė.

    Punė e madhe pse Kali i Nilit
    S’ia theu nofullat Krokodilit.

    Dhe i thanė Kalit tė Nilit:
    -Pse s nuk ia then nofullat
    Krokodilit?
    Dhe tha kali i Nilit:
    -Nga tė marr fuqinė?
    S’po ma jepni tagjinė!...

    E dėgjuan dy beduinė
    Ia shpurėn tagjinė,
    Njė anije plot me grurė
    Ia shpurėn nėn njė urė.

    Pėrlau tagjinė,
    Mori fuqinė
    Kali i Nilit
    U hodh
    Ia theu nofullat
    Krokodilit!

    Punė e madhe pse Platoni
    S’dinte ē’ishte telefoni.

    Punė e madhe pse ra Troja
    Punė e madhe, m’u lodh goja...

    Por nuk ėshtė edhe punė e vogėl
    Deri sa krimbi shpon njė gogėl!...

    ***

    Punė e madhe pse m’duartrokitėt
    Unė u lodha-
    Ju ndoshta u zbavitėt....
    Mė pėlqeu shumė kjo vjershė e poetit tė ndjerė Rifat Kukajt.

  3. #3
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    26-03-2003
    Mosha
    61
    Postime
    7,932
    Faleminderit
    2
    14 falenderime nė 14 postime

    Rifat Kukaj nė kujtesėn e lexuesve

    SI E NJOHA RIFAT KUKAJN?


    * Ishte diku mesi i majit tė vitit 1969, pra njė ditė maji kur unė po bėja punėn e biletashitėsit, kur nga shumė udhėtarė qė udhėtonin me tren nė drejtime tė ndryshme (atėherė gati qė tė gjithė udhėtonin me tren, sepse nuk kishte rrugė automobilistike), mė bėri pėrshtypje njėri nga ta qė ishte disi i veēantė. Ai ishte i veshur mė mirė se tė tjerėt dhe nė kokė bartte njė republikė. Kur u paraqit nė sportel, me njė mirėsjellje dhe me njė gjuhė tė kulluar shqipe kėrkoi njė biletė treni pėr nė Fushė-Kosovė. Tė them tė drejtėn gjuha e tij mė habiti, sepse atėherė toponimin Fushė –Kosovė qė tė gjithė udhėtarėt tjerė e quanin Kosovo-Polje!(ashtu siē ishte e shkruar edhe nė listėn e ēmimores). Pėr njė ēast sikur humba nga habia dhe sikur nuk po dija se si tė bėja! Ai e vėrejti turbullimin tim dhe ma ktheu: “Vogėlush, mbase ti nuk e di se cili stacion hekurudhor e mbanė emrin Fushė-Kosovė! Por, pėr kėtė nuk ke faj ti! Dikush tjetėr ėshtė fajtor pėr kėtė”.

    Nga, Dibran Demaku

    * Nė atė gjendje tė nderė qė mbretėronte u dėgjua njė zė. Ishte ky zėri i Rifat Kukajt, i cili pa marrė leje nga askush ju drejtua Udhėheqėsit tė lartė: “-Ti je udhėheqės i lartė dhe pėrgjigjesh pėr punėn tėnde! Unė jam ai qė merrem me kulturė dhe tė bėj thirrje qė mos tė pėrzihesh aty ku nuk tė takon! Programi i shkollės ishte i pėrgatitur pėr lakmi dhe unė pėr kėtė i pėrgėzoj nxėnėsit, mėsuesit dhe drejtorin”!
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga projekti21_dk : 30-03-2011 mė 19:29

  4. #4
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    26-03-2003
    Mosha
    61
    Postime
    7,932
    Faleminderit
    2
    14 falenderime nė 14 postime
    Nė vitin e largėt 1968, si nxėnės i klasės sė pestė tė shkollės fillore, mė ra nė dorė romani pėr fėmijė “Bardhi e Mirushja“ nga Rifat Kukaj. Se ku e kishte gjetur dhe e kishte blerė vėllai im i madh-Muharremi.Vėllai im duke ditur se isha njė lexues i pasionuar, pėrveē romanit qė ceka mė lart, mė kishte blerė edhe romanin tjetėr pėr fėmijė tė botuar po atė vit “Sarajet e bardha“ nga Vehbi Kikaj. Dhe kėshtu, unė autori i kėtij shkrimi, nė ato ditė tė nxehta tė pushimeve verore i lexova qė tė dy kėto romane, „Bardhi e Mirushja“ dhe „Sarajet e bardha“, tė cilat mė kishin pėlqyer shumė dhe i kisha lexuar e rilexuar disa herė gjatė pushimeve verore tė atij viti…

    Diku nga fundi i vitit 1968, vėllai im i madh kishte filluar punėn si biletashitės nė stacionin e trenit tė fshatit Baicė (tash Rezistencė), tė komunės sė Gllogovcit (tash Drenasit). Vetėm njė vit mė vonė, mė 1969, meqė vėllai im ishte i zėnė edhe me punė tė tjera, unė e zėvendėoja shpesh herė dhe bėja punėn e biletashitėsit. Ishte diku mesi i majit tė vitit 1969, pra njė ditė maji kur unė po bėja punėn e biletashitėsit, kur nga shumė udhėtarė qė udhėtonin me tren nė drejtime tė ndryshme (atėherė gati qė tė gjithė udhėtonin me tren, sepse nuk kishte rrugė automobilistike), mė bėri pėrshtypje njėri nga ta qė ishte disi i veēantė. Ai ishte i veshur mė mirė se tė tjerėt dhe nė kokė bartte njė republikė. Kur u paraqit nė sportel, me njė mirėsjellje dhe me njė gjuhė tė kulluar shqipe kėrkoi njė biletė treni pėr nė Fushė-Kosovė. Tė them tė drejtėn gjuha e tij mė habiti, sepse atėherė toponimin Fushė –Kosovė qė tė gjithė udhėtarėt tjerė e quanin Kosovo-Polje!(ashtu siē ishte e shkruar edhe nė listėn e ēmimores). Pėr njė ēast sikur humba nga habia dhe sikur nuk po dija se si tė bėja! Ai e vėrejti turbullimin tim dhe ma ktheu: “Vogėlush, mbase ti nuk e di se cili stacion hekurudhor e mbanė emrin Fushė-Kosovė! Por, pėr kėtė nuk ke faj ti! Dikush tjetėr ėshtė fajtor pėr kėtė”! Dhe me dashurinė dhe mirėsinė e njė prindi mė sqaroi se cili stacion hekurudhor ( qė nė ēmimore ai stacion emėrtohej me njė emėr sllav) kishte njė emėr tė bukur nė gjuhėn shqipe. Dhe jo vetėm kaq. Meqė atė ditė treni po vonohej, mė tregoi edhe pėr stacione tė tjera se si quheshin nė gjuhėn shqipe. Dhe krejt nė fund mė tha se do tė ishte mirė qė tė gjitha kėto emėrtime t`i nxirrja nė ēmimoren e biletave, sepse tė gjithė udhėtarėt qė udhėtonin nga ky stacion, (shumica absolute e tyre) flisnin shqip dhe gjuha e tyre ishte gjuha shqiptare. Dhe pas premtimit se do ta kryeja atė porosi, nė fytyrėn e tij e vėrejta njė gėzim tė papėrshkruar. Pastaj treni arriti nė stacion dhe mori qė tė gjithė udhėtarėt dhe vazhdoi rrugėn nė drejtimin e caktuar.

    Por, ndodh nganjėherė qė ne nuk i pėrmbushim premtimet tona. Dhe atė pėr arsye mė tė paarsyeshme!

    Nuk kishin kaluar shumė ditė, nga dita e premtimit tim, kur njeriu i mirė dhe i dashur ( e qė ishte kush tjetėr pos Rifat Kukaj) u paraqit nė sportel. Kur e pashė fytyrėn e tij tė qeshur dhe tė dashur si tė prindit, m`u kujtua premtimi i parealizuar. Dhe domosdo qė u skuqa nė fytyrė. Ai kur e pa fytyrėn time tė skuqur si prej fajtori ma ktheu: “-Nuk ka gjė! Nganjėherė njeriu i shkretė harron pėr premtimin e dhėnė!Dhe kjo nuk ėshtė mė e keqja! Mė e keqja ėshtė kur premtimi i dhėnė i kujtohet, por sėrish nuk e realizon! Mendoj se ti nuk do ta pėrsėritėsh njė gabim tė tillė”! Pasi mori biletėn me trenin qė arriti nė atė moment udhėtoi nė drejtimin e vet.

    Edhe pasi iku treni dhe me vete mori tė gjithė udhėtarėt, fytyra ime qėndronte ende e skuqur. E ndjeja fajin dhe nga faji mė skuqeshin edhe veshėt. Dhe vendosa qė nė atė moment ta largoja fletėn e ēmimores qė mė parė ishte e shkruar nė gjuhėn sllave (sepse mė parė nė atė stacion kishin punuar serbėt) dhe e shkrova njė ēmimore tjetėr nė gjuhėn shqipe.Tė gjitha stacionet hekurudhore i shkrova nė gjuhėn shqipe, ashtu siē mē kishte porositur njeriu i mirė, Rifat Kukaj. Pasi shkrova tė gjithė emrat e stacioneve nė gjuhėn shqipe, ēmimoren e vendosa aty ku mė parė ishte njė ēmimore tjetėr e shkruar nė gjuhė tė huaj.

    Nuk kaluan shumė ditė dhe njeriu i mirė, Rifat Kukaj erdhi sėrish tek sporteli pėr tė blerė biletėn e trenit. Para se tė paguante paratė qė duheshin pėr atė biletė, shikimin e drejtoi nga vendi ku ndodhej ēmimorja e biletave. Kur e vėrejti se tashmė ēmimorja ishte e shkruar e tėra nė gjuhėn shqipe dhe ashtu siē kishte sugjeruar ai, nė fytyrė i vėrehej njė qeshje dhe njė gėzim i madh. M“u bė se bashkė me fytyrėn i qeshte edhe zemra. Aq i gėzuar dukej! Dhe ashtu i gėzuar pa thėnė asnjė fjalė iku nė drejtimin e caktuar…

    Dhe ikėn vitet. Unė tashmė nuk isha fėmijė. Isha student i gjuhės dhe i letėrsisė shqiptare, nė Kryeqytet, nė Prishtinė, kur njė ditė fare rastėsisht e takova Rifat Kukajn. Ishte me dy-tre miq tė vet, pėr tė cilėt siē mėsova mė vonė edhe ata ishin shkrimtarė.Tė them tė drejtėn ky takim kėshtu i papritur mė zuri nė befasi, dhe mendova qė tė kaloj pranė tyre duke u bėrė se nuk e njihja asnjėrin prej tyre, pa i pėrshėndetur. Por u mashtrova keq.
    Njeriu i mirė, Rifat Kukaj, mė kishte parė qė larg dhe mė kishte njohur dhe qė nga larg mė thirri nė emėr. Tė them tė drejtėn edhe tash kur kanė kaluar kaq vite mė kujtohet ai moment. Thirrja e Rifatit mė erdhi aq e bafasishme sa mua m“u duk se po mė lėshonin kėmbėt. Nė atė moment e ndjeva gabimin tim dhe fillova tė skuqem i tėri, nė fytyrė, nė veshė e deri nė qafė. Por ,Rifati duke vėrejtiur befasinė time bėri njė hap nga tė tjerėt dhe mė thirri sėrish nė emėr. Mė zuri nga krahu dhe duke ju drejtuar miqėve tė tij, tha: “-Ky ėshtė(dhe pėrmendi emrin tim) nga njė fshat fqi me timin. Ka zbritur nė kryeqytet qė tė studiojė. Edhe tė tjerėt u pėrshėndetėn me mua duke mė shtrėnguar dorėn. Pastaj duke mė uruar qė nė studime tė korrja sukses, mė lanė tė lirė. Ndėrkaq Rifati duke mė treguar adresėn ku punonte, mė ftoi qė ta vizitoja.

    Dhe vizitat e mija tek puna e tij u bėnė tė shpeshta.Dhe nga ēdo vizitė qė bėja tek Rifat Kukaj, pasi ndaheshim unė e ndjeja se nė biseda me tė unė mėsoja shumė. Kur njė ditė i tregova se kisha filluar tė bėja ndonjė varg vjershe, apo tregimi, ai u gėzua shumė dhe duke mė dhėnė shumė kėshilla mė nxiti qė tė vazhdoja krijimtarinė…

    Nga sugjerimet dhe ndihmat e Rifat Kukajt, unė vazhdova qė me krijimtari tė merrem mė seriozisht.Edhe sot mė kujtohet kur me frikėn e krijuesit tė ri u paraqita para Rifat Kukajt me librin tim tė parė me poezi. Ai i gėzuar tej mase duke mė uruar m`u drejtua: “-Mirėseerdhe nė botėn e krijimtarisė”!

    Pas kėtij momenti vizitat dhe takimet me Rifat Kukajn u bėnė edhe mė tė shpeshta. Kur nė kryeqytet apo nė ndonjė qytat a fashat tė Kosovės mbahej ndonjė orė letrare, aty ku ndodhej Rifati, isha edhe unė. Ai nuk harronte asnjėherė qė tė mė tregonte pėr orėt e ndryshme letrare, ku duhej tė mirrja pjesė edhe unė.

    Pas pėrfundimit tė stuidimeve unė zura punė nė Televizionin e atėhershėm tė Prishtinės – Programi pėr fėmijė. Puna nė kėtė program mė lidhte edhe mė shumė me Rifat Kukajn. Si bashkėpunėtor i Programit pėr fėmijė tė televizionit nė fjalė, pastaj duke pėrcjellur manifestimet e ndryshme kulturore pėr fėmijė mė ka rėnė shpesh qė tė ndodhem aty ku ishte gjithėherė Rifat Kukaj.

    Pastaj erdhen ato vitet e rėnda, kur pushteti i Serbisė filloi tė kontrollonte gjithēka e nė kėtė mes edhe takimet kulturore e deri tek orėt letrare. Me ndihmėn e lakejve tė ndryshėm shqiptarė ai sistem donte qė tė kontrollonte gjithēka. Unė edhe pas kaq vitesh mė kujtohet kur nė njė shkollė fillore, nė njė fshat tė Prishtinės, sa nuk ndodshi njė incident qė pėr atė kohė do tė kishte pasoja tė rėnda pėr atė shkollė e nė veēanti e pėr tėrė fshatin nė pėrgjithėsi. Ai incident kaloi pa pasoja dhe atė nė saje tė Rifat Kukajt. Shkolla nė fjalė festonte ditėn e vet dhe nė festė kishte ftuar edhe shumė mysafirė. Nė mesin e mysafirėve kishte edhe punėtorė shoqėroro politik-siē quheshin atėherė udhėheqėsit e ndryshėm politik. Ishin ftuar edhe shumė shkrimtarė e poetė si dhe ndonjė kėngėtar. Unė atė ditė kisha pėr detyrė tė bėja xhrimin e atij programi pėr televizion. Programi i shfaqur nė atė manifestim kishte diēka nga kombėtarja shqiptare, qė njėrin nga tė pranishmit e qė ishte njė udhėheqes i lartė i Kosovės e bėri tė reagonte. Pas reagimit tė tij gjithēka mori konotacion tjetėr. Mėsuesėve dhe drejtorit tė asaj shkolle u humbi gjaku nė fytyrė. Pas kritikės sė Udhėheqėsit tė lartė asnjėri nuk fliste. Nė atė gjendje tė nderė qė mbretėronte u dėgjua njė zė. Ishte ky zėri i Rifat Kukajt, i cili pa marrė leje nga askush ju drejtua Udhėheqėsit tė lartė: “-Ti je udhėheqės i lartė dhe pėrgjigjesh pėr punėn tėnde! Unė jam ai qė merrem me kulturė dhe tė bėj thirrje qė mos tė pėrzihesh aty ku nuk tė takon! Programi i shkollės ishte i pėrgatitur pėr lakmi dhe unė pėr kėtė i pėrgėzoj nxėnėsit, mėsuesit dhe drejtorin”! Dhe u ul ashtu krenar dhe i papėrkulshėm. Pas fjalės sė tij Udhėheqėsi i lartė nuk nxori asnjė zė dhe nga salla u largua ngėrqi qė kishte dominuar pėr disa minuta…

    Ky pra ishte Rifat Kukaj, njeri i mirė, krijues i shkėlqyeshėm dhe kombėtar shembullor, tė cilin e njoha qė nga fėmijėria ime e hershme. Unė shpesh e kujtoj edhe tani kur nuk gjendet mė nė mesin tonė, sepse pėr njerėzit e mėdhenj siē ishte Rifat Kukaj, nuk ka vdekje. Rifati me vepren e tij do tė jetojė deri nė pafundėsi…
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga projekti21_dk : 30-03-2011 mė 19:46

  5. #5
    i/e regjistruar Maska e Agim Metbala
    Anėtarėsuar
    12-01-2008
    Vendndodhja
    Rahovec,Kosovė
    Postime
    13,205
    Faleminderit
    448
    549 falenderime nė 448 postime
    I nderuar mik, Ju pėrgėzoj pėr hapjen e temės pėr shkrimtarin e madh, shumė tė madh tė shkrimeve pėr fėmijė...i cili pas vetit na la njė bibliotekė tė tėrė titujsh...
    Unė kisha nderin ta njihja, pastaj u shoqėruam me vite dhe vėrtetė ishte njė figurė dhe njeri i dashur, i lehtė, me humor tė pashtershėm, mikpritės i skajshėm, i ēitėrt deri nė frigjilitet, i pregatitur vazhdimisht pėr bisedė e ndihmė krijueve tė rinj...thjesht, ishte njeri pėr t'u marr si shembull nė tė gjitha mėnyrat e mundshme...
    Past ndjesė!

  6. #6
    Eklips Maska e deep_blue
    Anėtarėsuar
    25-02-2003
    Vendndodhja
    Diku ne Kosove
    Mosha
    45
    Postime
    695
    Faleminderit
    0
    19 falenderime nė 19 postime
    Nė pėrkujtim tė shkrimtarit

    (1938-2005)

    MOS I QORTONI FĖMIJĖT!


    Rifat KUKAJ ėshtė njėri nga shkrimtarėt tanė mė tė frytshėm pėr fėmijė. Lindi nė fshatin Terstenik tė Drenicės, ndėrsa vdiq nė Ulqin e u varros nė fshatin e lindjes. Punoi nė Radio Prishtinė dhe njė kohė tė gjatė ishte redaktor i botimeve pėr fėmijė nė Shtėpinė Botuese "Rilindja". Numri i veprave tė tij ėshtė shumė i madh dhe ato janė tė tė gjitha zhanreve letrare: poezi, tregime, romane, ilustracione etj. Ėshtė shkrimtari ynė me numrin mė tė madh tė romaneve pėr fėmijė, si "Bardhi e Mirushja"(1968), "Vjollca magjike" (1999), "Lepuri me pesė kėmbė" (1971), "Rrasa e zogut" (1975), "Kokėrrmeli e pilivesa" (1972), "Gogozheli i Gogozhinės"(1999), "Njė verė pa bukureza" (2003), "Zogu i bardhė" (1989) dhe nė tri vėllime (2009) etj. Po ashtu, botoi numėr tė madh pėrmbledhjesh me tregime, si "Rrėfejza" (1965), "Harmonika e vogėl" (1967), "Dylbia e kapedanit" (1973), "Ujku me kamerė" (1988), "Elefanti qė fluturonte" (1997), "Gjiri i Delfinit" (2002) etj, dhe me poezi: "Gjerdani i blertė" (1965), "Vallja e kallinjve" (1967), "Trimnitė e karkalecit" (1967), "Princi i Krujės" (1969), "Fshati i Pishės" (1969), "Ēka fshin dhelpra me bisht" (1976), "Deti u bėftė kos" (1980), "Njė xinxare lozonjare" (1989), Pshurrani i gjyshit" (1990), "Ti njė kokėrr unė njė kokėrr" (2000), "Ėndrra tė trembura" (2002), "Ma jep gishtin e vogėl" (2005) etj. Botoi edhe njė numėr tė madh ilustracione pėr fėmijė dhe u mor edhe me pėrkthime letrare.

    - Nė vjershėn "Biografi pa zbukurime", ndėr tė tjera, shkruani se si i vogėl keni zėnė tė shkruani vjersha...
    Tinėz thurja vjershėn pėr vjollcėn nė pllajė
    Strofės i merrja erė nė kish aromėn e saj...

    - Disa pyetjeve qė nganjėherė ia shtroni vetes, aq shpejt u gjeni pėrgjigje... Pėr shembull, pse viti ka katėr stinė?
    Pėr ta thyer
    Monotoninė...

    - Po pse nga qielli bie shiu?
    Gjė e ditur,
    Sepse
    Nuk ka shkallė
    Pėr tė zbritur!

    - Cili ėshtė portreti i poetit, sipas jush?
    Ai udhės ec i kredhur nė mendime,
    floku i hutuar i valvitet nė erė;
    ai nė zemėr ka aq shumė trazime,
    e me buzėqeshje derdh -pranverė...

    - Pėrse thoni se poetėt janė magjistarė?
    Mbajnė veshė ē 'bisedojnė
    Milingonat nėpėr barė,
    Ēka ėndėrrojnė retė mbi male
    Poetėt dinė tė lexojnė
    Dėshira lulesh n'pėr petale...

    - Vendlindjen njeriu kudo e bart me vete si njė kujtim tė pashlyeshėm. Ēka u thatė zogjve tė vendlindjes?
    Nėpėr shtigje jete
    m 'uruat udhė tė mbarė
    ju mora me vete
    m 'cicėroni n 'damarė...

    - Ju mbetėt herėt pa baba. Ua mori lufta. Mua mė ka mbetur nė kujtesė njė strofė nga njė vjershė qė ia kushtoni atij. Sigurisht do t'ia qėlloni cila ėshtė ajo, meqė, pėr dallim nga shumė poetė tė tjerė, shumė poezi tuaja i dini pėrmendsh dhe i deklamoni aq bukur?
    Tridhjetė e pesė vjeēar qe ai
    kur lufta ia mori 'dhe hijen;
    unė - dyzetvjeēar - n 'fotografi
    e pėrqafoj si fėmijėn...

    - Njėri nga gėzimet qė jo vetėm nuk e fshehėt, po na e shfaqėt nė njė libėr tė tėrė (Pshurrani i gjyshit) ishte lindja e nipit. Ēka i thatė asaj krijese engjėllore pasi nga spitali ku kishte lindur, e sollėt nė shtėpi?
    Kur tė sollėm nė shtėpi
    Mė kėndoi gjaku nė deje,
    Asnjė yll nė gjithėsi
    Nuk ndriēoi shkuar teje.

    - Po ndjenjėn e kėnaqėsisė si gjysh nipash e mbesash, si e shprehėt?
    Unė jam gjysh, super gjysh,
    Kam dy nipa e njė mbesė
    Si tri lule me vesė.
    Unė jam gjysh i ndarė nė dysh:
    Gjysma ėndėrr, gjysma pėrrallė,
    Prandaj jam gjysh i rrallė
    Sepse dua t'jetoj si fėmijė
    Sa t'jam gjallė!

    - Thuhet gjithnjė: fėmijėt janė pasuria mė e madhe. Si ua thatė kėtė fėmijėve?
    Pa shikimet tuaja t'ngrohta
    Dhe pa gazin me aq dritė,
    Shumė tė zymtė dhe t'ngrysur
    Do ta kishim ne ēdo ditė...

    - Si poet dhe si njeri pėrherė ishit pėrkrah fėmijėve, duke u kujdesur pėr gėzimet dhe pėr lumturinė e tyre...
    Fėmijėn mos e qortoni
    Ju prindėr e arsimtar,
    Qė ju vaftė puna mbarė
    Mos e qortoni!
    Pse kėrcen e kėrcen e bredh
    Si gėrxhes ndonjė edh
    Apo si qengji nėpėr livadh
    Sepse fėmija ėshtė i vogėl
    Por ka shpirtin e madh

    - Nė luftėn e fundit nė Kosovė ju dogj shtėpia bashkė me librat, albumet e fotografive e me shumė kujtime tė tjera. Flaka doli edhe nė oborr dhe...
    Dhe gjuhėt e flakėve
    Qė dolėn prej shtėpisė
    Pa mėshirė lėpinė
    Degėt e qershisė!

    - Mirėpo nė kėtė luftė armiku nuk ia doli ta rrėzojė njeriun tonė, oxhakun, lisin...
    Dogjėn, poqėn, masakruan
    E kuisėn si n'humnerė,
    Lisin me degė nuk e rrėzuan
    E rilindėn mijėra herė...

    - Njė ndjenjė e fuqishme i pėrshkon sidomos poezitė qė ua kushtoni miqve tuaj poetė, Ymer Elshanit dhe Odhise Grillos. Si e shprehėt dhimbjen pėr humbjen e Ymerit?
    Pa ty stinėt zvarriten ngathtė, ngathtė.
    Pėr n 'vendlindje udha m 'ėshtė shėmtuar,
    Se ē 'ma theve, or krahun e djathtė,
    Me stuhinė e dhembjes sė pashėruar...

    - Ndėrkaq, pėr Odhise Grillon, njė vit pas vdekjes sė tij, pėrkujtoni shėtitjen me tė nėpėr Kosovė, tė fundit mjerisht...
    Bashkė pamė Kosovėn e Drenicėn e vjetėr,
    Lirisė i uruam kėmbė tė mbarė;
    Por sė toku s 'do na i zėnė sytė tjetėr
    As Drenicė, mjer unė, e as Himarė...


    Marrė nga libri ”Kuvendime poetike” tė autorit Xhevat Sylaj
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga deep_blue : 15-10-2012 mė 12:00
    Te gjitha jane thene

  7. #7
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    01-12-2004
    Postime
    693
    Faleminderit
    20
    19 falenderime nė 18 postime
    ZOGU I LASGUSHIT

    Rifat Kukaj

    Yll i ndritur nė natė qershori

    Sikur ra prej gjithėsisė,

    Ngazėllyeshėm, sytė m'i mori

    Nė degė t'qershisė.

    U purtekėm unė e gjethet

    Qetė e lehtė me petalet,

    Qielli vetė nisi tė prehet

    Edhe malet.

    Kėnga nga zogu i brishtė

    Lindi krejt ėndrrimtare,

    Dritė feksoi n'flatra e bisht

    Dhe n'pėr dritare.

    Gėzim, shpresė, nė gji mė derdhe

    E hare tė butė si pushi,

    Zog-magji ti mirė se erdhe

    Nga Lasgushi!

    Ato porosi tė larta

    Te dritarja e shtėpisė

    Po m'i thotė me vargje t'arta

    Kalorėsi i bukurisė.
    BALADĖZ

    Me pushkė nė krah

    Njė ditė dola pėr gjah.

    N'shteg qėndroja si guhak

    Zagari lehte n'imshtak.

    U mbėshteta pėr njė ah

    Harrova zagar e gjah,

    Mbi doborėn e ndritur

    Pikasa njė zog tė pėrhitur,

    Aq i brisht e krejt i ngrirė

    Nė acar ai martir

    Nė shpindė i shtrirė!

    Kėmbėt thik pėrpjetė

    Ah jetė, sa e shkretė.

    Mbase shpresa i ka thėnė:

    "Shtriji e ngrohi nė Hėnė!"

    Nė mua vajtonte dita

    Nė dy zyēka ende drita

    Po fiksonte por e mekur

    Porsi Hėna e paprekur

    Nga kėmbėt e zogut tė gjorė

    Orėprerit nė dėborė.

    Mbaron rrėfimi pėr njė jetė

    Nė vargun e njėzetetre

  8. #8
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    01-12-2004
    Postime
    693
    Faleminderit
    20
    19 falenderime nė 18 postime
    NĖNA

    Ti ke pak zjarrmi

    Voglushe Leonorė,

    E nėnės i digjet

    Zemra nė krahėrorė.

    N'mėngjes, po e zėmė

    S'tė hahet - nuk ha,

    Urinė e tėrė botės

    Nėna at' ditė e ka...

    Oh, pa pandehur gishtin

    E gėrvishte pak,

    E di ē'ndodh me nėnėn?

    Zemra i pikon gjak!

    Mbi shtrojen mė t'butė

    Ajo shpesh kėlthet:

    -Kam dro' ndonjė pupėl

    Vashėzėn mos ma vret.


    Rifat Kukaj

  9. #9
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    01-12-2004
    Postime
    693
    Faleminderit
    20
    19 falenderime nė 18 postime
    BUKUROSH EDHE LAROSH

    Kryet nė detė

    Bishtin te retė...

    Nė kėtė shpat

    Puth shtėpitė,

    Nė atė shpat

    Zogjtė e fėmi' tė...

    Degė mė degė

    Edhe qershitė...

    Bukurosh edhe larosh

    Ah, ta kisha pėr krahosh!

    Lart nė qiell

    I larmi hark

    E gudulis

    Lumi nė bark...

    Nuk ėshtė urė

    Ėshtė pikturė!

    Kėndoi trishtili:

    "Ciu, ciu, ciu...

    Se ē'na doli

    Pas shiut?!!!"
    VESHĖT E LEPURIT

    Nė arėn me grurė

    Nė fshatin Veleshtė

    Lepuri herė i ēonte

    Herė i palonte veshtė...

    Nė fshat po qante njė fėmijė

    Kėtė lepuri s'desh ta dėgjonte

    Ndaj veshėt i palonte...

    Nė fshat po qeshte njė fėmijė

    Kėtė lepuri desh ta dėgjonte

    I lumtur veshėt i ēonte...
    DY MOTRA

    "Dy motra, ven' e vijnė,

    Njėra tjetrėn s'e arrijnė..."

    Kujdes, nė kthesė

    Mos e ngre kokėn lart

    Se mė puthesh me asfalt!

    Lėviz me kėmbė mbaju me dorė

    Hapi sytė-nė semaforė!

    Je i lehtė nė Biēikletė, a dėgjon?

    Por s'je vetėm nė komunikacion...


    Rifat Kukaj

  10. #10
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    01-12-2004
    Postime
    693
    Faleminderit
    20
    19 falenderime nė 18 postime

    Rifat Kukaj

    Rifat Kukaj
    Pending changes are displayed on this pageE pashqyrtuar
    Shko te: navigacion, kėrko

    Rifat Kukaj (25 tetor 1939 - 11 shtator 2005) lindi nė Tėrstenik tė Drenicės, studioi nė Normalen e Prishtinės.

    Rifat Kukaj ėshtė prozator, poet, dramaturg, pėrkthyes dhe skenarist i letėrsisė pėr fėmijė dhe tė rritur. Shkrimtari Kukaj po ashtu ka udhėhequr programet pėr fėmijė tė Radio Prishtinės dhe ka redaktuar librat pėr fėmijė tė Shtėpisė Botuese "Rilindja". Pėrktheu letėrsi pėr fėmijė nga autor slloven, kroat, serb, e hungarez por edhe botoi shkrime vetanake nė shumė nga kėto gjuhė. Emrin e tij e mbajnė rreth 100 vėllime librash dhe 30 radio-drama. Kontribuoi nė afirmimin e krijimtarisė letrare sidomos asaj pėr fėmijė nė rrjedhat ndėrkombėtare dhe se ndihmoi autorė tė shumtė tė rinj.

    Vdiq nė Ulqin, u varros nė vendlindje.
    Tituj tė veprave

    Letėrsi

    Xhuxhi nga Taxhuxhi - dramė humorisitike
    Lepuri me pesė kėmbė - skenarė filmi artistik
    Bardhi e Mirushja (1986)- roman
    Kokėrmeli e Pilivesa (1971) - roman
    Dita e xhufkave (1972)- roman
    Shkrepi i Diellit (1972)- roman
    Minaku i pėrhimtė (1973)- roman
    Vjollca magjike (1974)- roman
    Rrasa e Zogut (1975)- roman
    Droja (1978)- roman
    Dreri me njė bri (1986)- roman
    Xhuxhi nga Xhuxhishta (1998)- roman
    Gogozheli i Gogozhinės (1999)- roman
    Shkurtabiqi mė i madh nė botė {2000} - roman (botoi: URA)
    Fshehtėsia e breshkės (2002)- roman
    Majmuni me kurorė mbretėrore (2003)- roman

  11. #11
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    01-12-2004
    Postime
    693
    Faleminderit
    20
    19 falenderime nė 18 postime
    Flori Bruqi

    Guxim shqiptar
    A ėshtė Rifat Kukaj njėthesar shqiptar?
    Rifat Kukaj u lind mė 25 tetor 1938 nė Tėrstenik tėDrenicės. U shkollua nė Drenicė dhe nė Prishtinė. Tre vjet punoi mėsues nė vendlindje pėr tė kaluar pastaj nėRedaksinė e Kulturės nė Radio-Prishtinė, redaktor i emisionevepėr fėmijė. Qė nga viti 1975 punoi nė Redaksinė e Botime ve“Rilindja”, redaktor i letėrsisė pėr fėmijė.Botoi mbi dyzet vepra letrare. Janė tė pėrmenden romanet:“Bardhi e Mirushja”, “Rrasa e zogut”, “Shkrepi i diellit”, “Lepurime pesė kėmbė”, “Vjollca magjike”, “Zogu i bardhė”, “Kokėrr-meli e pilivesa”, “Gjeli nė kuvertė”, “Xhuxhi nga xhuxhishta”etj. Vėllimet me poezi pėr fėmijė: “Gjerdani i blertė”, “Lejlekėtnė luhaja”, “Vallja e kallinjve”, “Deti u bėftė kos”, “Ēka fshindhelpra me bisht”, “Pėshurrani i gjyshit”, “Shtegu i laureshave”,“Trimėritė e karkalecit”, “Zogu i Lasgushit” etj. Vėllimet me tre-
    gime: “Harmonika”, “Pėrqamet e njoma”, “Rrėfenjėza”, “Ujkume kamerė”, “Djaloshi i zjarreve”, “Elefanti qė uturonte” etj.
    Ka botuar edhe vėllimet me poezi pėr tė rritur: “Nusja”, “Qafae Ujkonjės”, “Njeriu qė nuk mund tė vdiste” etj.Ka shkruar mbi tridhjetė vepra tė dramatizuara si radio-drama, drama, pjesė teatrore njėaktėshe etj. Ka shkruar edhe
    skenarin pėr lmin artistik “Lepuri me pesė kėmbė”. Ka pėr*
    kthy er njėmbėdhjetė vepra letrare nga sllovenishtja, serbishtjadhe kroatishtja.
    Pėr sukseset e arritura nė lėmin e letėrsisė ėshtė tues i
    shumė ēmimeve letrare, siē janė: “Ismajl Qemajl Vlora”- Vlorė,“Oton Zhupaniēiē” - Lubjanė, “Ivan Goran Kovaēiq” - Zagreb,

    272
    Flori Bruqi
    “Neven” - Beograd, “Zmaj” - Novi Sad, dhe “Shpėrblimi iDhjetorit”, Shpėrblimi i nėntorit”, “Ganimete Tėrbeshi” -Prishtinė.
    ***
    Rifat Kukaj do tė bėjė emėr jo vetėm nė Kosovė, por nė shkallėkombėtare. Pastaj Lufta e Dytė Botėrore, vitet e dyzeta, shtetrre-thimi i Kosovės, masakra e Drenicės etj. do tė ushtrojnė jo vetėmtrysni, por do tė bėhen faktorė vendimtar qė do tė ndikojnėedhe nė orientimin e konceptit pėrmbajtjesor tė lėndės letrare, vlera kėto me njė taban ideoartistik tė pranueshėm nė shkallėkombėtare, ndėrsa autori do tė bėhet doajen i kėsaj letėrsie.Rifat Kukaj, autor i njė duzinė veprash ka vėrtetuar indivi-dualitetin e tij krijues si nė prozė ashtu edhe nė poezi. Spektriletrar e artistik i autorit pėr letėrsinė tonė pėr fėmijė pėrkon meboshtin vertebror tė individit, dhe sikur qė njeriu nuk qėndron vertikalisht pa boshtin kurrizor, ashtu edhe letėrsia shqipe dotė mbeste e mangėt pa poezinė e Rifat Kukajt, i cili ka dhėnėndihmesė tė madhe nė edukimin e brezave tė tėrė shqiptarėsh,pikėrisht pėrmes artit letrar qė ka krijuar nė prozė dhe nė po-ezi.Sot nuk ka mundėsi tė hartohet njė abetare as tė hartohetnjė libėr leximi apo antologji e poezisė pėr fėmijė ku tė moszėrė vendin kryesor krijimtaria letrare e Rifat Kukajt. Degėzimettematike janė tė ndryshme, ai ka arritur tė futet me ndjenjė nėēdo pore tė jetės fėmijėrore, nė fantazinė e fėmijės. Jo vetėmkaq, ai ka ditur tė zgjojė kureshtjen e fėmijės, tė zhvillojė mend-jen e tyre duke bėrė ndikim tė drejtpėrdrejtė mbi intelektin ezhvillimit mendor, dhe se nė kėtė aspekt ka dhėnė ndihmesėtė pakursyer.
    Pėrpunimi i personazheve, apo gurave poetike, kanė
    origjinalitetin e vet dhe janė aq tė afėrta pėr lexuesin dhe tė cilatjanė kultivuar nga libri nė libėr me pėrkushtim e pasion krijuesi.Nėpėr krijimtarinė kaq tė begatė tė Rifat Kukajt janė trajtuarme kujdes tė gjitha relacionet e botės fėmijėrore, si ato prindėr-fėmijė, gjyshėr-fėmijė, rrethi familjar-fėmijė, shoqėria-fėmija,

    273
    Guxim shqiptar
    pastaj fėmija- natyra, fėmija-bota shtazore dhe deri te relacionetabstrakte tė fantazive imagjinatave. Tė gjitha kėto relacione, apomė mirė t’i quajmė raporte tė fėmijės me ambientin qė e rrethon,janė trajtuar me kujdes dhe profesionalizėm tė theksuar.Shkrimtari Rifat Kukaj, po me aq kujdes e ka trajtuar edheambientin rural ku ka arritur t’i shquajė vlerat mė pozitive tėkėsaj jete me rėndėsi tė veēantė, ku tabani ideoemocional i fėmi-jės, fushėveprimin e tij e ka pikėrisht nė fshat, atje ku jetojnėpersonazhet e pėrfshira nė veprat e autorit, e kėto personazhezakonisht janė shpesėt dhe shtazėt, tė cilat bėjnė pa dyshim atėspektrin e ylberit, si tė themi, atė mrekullinė e fantazisė sė fėmi-jės. Pastaj, pamjet e natyrės, bjeshka dhe kontakti vizual me kėtofenomene natyrore, jetėn rurale e kanė bėrė mė tėrheqėse dhetė pėrkėdhelur, ndėrsa proceset qė zhvillohen nė kėtė hapėsirėjanė tė kapshme pėr logjikėn e kėsaj moshe, ku pėrmes perso-nazheve ka arritur t’i ofrojė vrojtuesit, gjegjėsisht fėmijės, dhepėrmes tyre ka shtjelluar edhe shumė probleme reale tė kohėsdhe shoqėrisė nė pėrgjithėsi.Rifat Kukaj po me kėtė pasion e ka trajtuar edhe jetėnurbane dhe qytetare, sepse, siē thamė, ai ka njė gamė prurėsepėr tė gjitha shtresat qytetare tė shoqėrisė shqiptare. Prandaj,poezinė me motive qyteti e pėrshkon ai nervi i modernizmitdhe ky modernizėm rritej gradualisht nė proporcione me zhvi-llimet e shoqėrisė nė pėrgjithėsi. Jeta tashmė akceptohet edhepėrmes celuloidit, kurse autori nė mėnyrė artistike e tipizonpėrmes poezisė dhe pėr asnjė rast ky lloj i poezisė nuk ka mbeturprapa apo nėn nivelin e zhanrit tė poezisė me tematikė rurale.Edhe kėtu autori i shkon deri nė fund misionit nė kėrkim tėimagjinatės sė fėmijės qė ambient primar ka jetėn nė qytet. Nėtė gjitha rastet, Rifat Kukaj nxjerr nė pah ato vlerat fundamen-tale tė njė shoqėrie pėr zhvillim dhe emancipim dhe ka ndikuarbindshėm jo vetėm nė brezin e ri, por edhe te gjeneratat tjera.Me kėto vlera qė i theksuam mė lart, karakterizohet edhe prozadhe krijimtaria tjetėr e kėtij autori.
    Rifat Kukaj lloi nga e para qyshse nxėnės, ndėrsa vjersha e
    parė pėr fėmijė „Besimet e kota” iu botua nė revistėn „Pionieri”

    274
    Flori Bruqi
    mė 1952, kurse vjersha e parė pėr tė rritur nė revistėn letrare„Jeta e re” me titull „Tė ishte” nė vitin 1956. Prej atėherė kabotuar nė tė gjitha revistat e gazetat nė gjuhėn shqipe. Po meatė ritėm ka botuar edhe nė gjuhė tė tjera, sidomos nė gjuhėte popujve tė Jugosllavisė. Ka botuar rreth 100 libra me poezi,tregime e romane, pėr fėmijė dhe pėr tė rritur. Pastaj tekste pėrilustrime, pjesė teatrore, drama, skeēe, humoreska, pėrralla, fa-bula e deri te trajtesa tė ndryshme letrare e shoqėrore. Ėshtė
    autor i mbi 30 radio*dramave, ka shkruar skenarin pėr lmin
    artistik “Lepuri me pesė kėmbė” etj.Po ashtu, Rifat Kukaj ėshtė pėrkthyes i njohur, sidomos
    nga gjuha sllovene, kroate, serbe dhe nė kėtė fushė sot asin
    shqip me dhjetėra autorė sllovenė, kroatė, boshnjakė, serbė,hungarezė tė Vojvodinės etj. Pra, emra tė njohur tė poezisė pėr
    fėmijė tė kėtyre hapėsirave, sikurse qė asin shqip edhe emra tė
    njohur tė letėrsisė botėrore pėr fėmijė ku pėrkthyes i vepravetė tyre ėshtė Rifat Kukaj.Pėr veprimtarinė e tij letrare ėshtė shpėrblyer shumė herėdhe kėto merita kombi ynė do t’ua pėrcjellė brezave tė ardhshėm.
    Vepra e tij tani mbasi kaloi nė amshim, atje ku nuk itet mė,
    do tė marrė dimensione edhe mė tė mėdha, sepse krijimtarialetrare e Rifat Kukajt ėshtė njė thesar me vlerė tė veēantė nėletėrsinė shqipe pėr fėmijė.
    Lepurushi me kėpucė
    Nė oborrin e dajave tė vet, Dreni ka parė Lepurushin pėr herė tė parė.
    Me siguri qė ėshtė ēuditur. Ka parė njė krijesė qė pak i ngjet maces e mace
    s’ėshtė. Pakėz i ngjet qenit e qen nuk ėshtė. Viē nuk ėshtė. Ē’ėshtė? - ka
    bluar mendja e tij.Fėmijėt e dajave i kanė dhėnė Lepurushit sallatė nga duart e tyre.
    Mė vonė i ka dhėnė edhe Dreni. Prekja e buzėve tė lepurit ka qenė e
    butė, miqėsore.E ku ta di unė ē’kanė lozur tjetėr me lepurushin. Po, si mė treguan,
    Dreni ia paska avitur kėpucėt e veta para shputave. Ka dashtė t’i mbathė
    lepurushi kėpucėt. Paska kėrkuar edhe njė palė kėpucė tė vogla. Mos i ka vajtur mendja qė t’ia mbathė katėr kėpucė nė katėr kėmbė dhe tė dalin

  12. #12
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    01-12-2004
    Postime
    693
    Faleminderit
    20
    19 falenderime nė 18 postime
    Lepuri me pese kembe....


Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •