Close
Faqja 1 prej 5 123 ... FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 20 prej 86
  1. #1
    i/e regjistruar Maska e machori
    Anėtarėsuar
    25-08-2005
    Postime
    32
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    SHiit-e ne Islam

    Kur sot thone paku se muslimanet shiit jane te ngjashem muslimaneve sunni dhe duhet te pranohen ne unitetin islam,kjo do te thote se, ose Shiite nuk jane ne ate mase te duhur muslimane ose paku nuk jane te tille ashtu sic deshirojne sunnit apo sic sillen mendimet ketu ne forum se Shiite nuk jane fare muslim.Dhe keta te njejtit duhet larguar(zhdukur) nga drita e botes islame.Edhe kjo bile sipas recepteve te Sultaneve turq te cilet mernin kshilla nga shejhul islamet sunnit…
    Dashuria eshte mekat!??? Nuk eshte e lejuar ??? eshte per akuze ironi ???
    Dhe vetem per kete te gjykohen??? Vetem e vetem se I dojne antaret e shtepise se larte te Profetit islam Muhammedit saa. Vetem e vetem se jane ne krahun e nipit te Muhammedit saa I cili martirizohet nga gjakatari Jezid,Zoti e mallkoft.?
    Nuk duhet konsideruar muslimane at ate cilet nuk dhane perkrahje ketij gjakatari???
    Keta kerkojne te zhduket tradita e ehli bejtit ne trojet shqiptare,me te cilen sot shqqiptaret jane krenare qe paten Skenderbeun,heroin e tyre kombetare me bindjet Shiite,Hasan Prishtinen,Haxhi Zeken,idris Seferin,bajram Currin e shume e shume te tjere,po edhe keta te sot-it.Para shume viteve kam pas lexuar vepren e akademikut Rexhep Qosja “Prosia e madhe”(veper e kushtuar Naim Frasherit) ne te cilen ai me nje habi konkludon se Naimi ishte islamist,por edhe kunder imperis Otomane! Me vjen shume keq qe une(e per kete kerkoj falje nga ai sepse veten e konsideroj nje hiq prane tij, personalisht Rexhep Qosjen e admiroi si akademik dhe njeri intelektual) jap verejtje mendimit te tij.Por kjo te ai rrjedh nga mungesa e informates per bindjet e ithtareve te shtepise te profetit islam edhe nese ai ne fund konkludon se po te mos ishin teqet dhe aktivitetet e tarikateve sot nuk kishim ditur per gjuhen letrare shqipe…
    Prandaj edhe vendosa te hap kete teme,apo thene ma drejte ta postoje kete artikull mbi Shiite dhe besimin e tyre,keshtu qe antaret e forumit te njohin me afer besimin Shiite.


    PJESA I: SFONDI HISTORIK I SHIIZMIT
    KREU I
    ORIGJINA DHE RRITA E SHIIZMIT
    Shiizmi filloi me njė referencė tė bėrė pėr herė tė parė ithtarėve tė Aliut (shi’ah-i ‘Ali), udhėheqėsve tė parė tė Familjes sė Pejgamberit, gjatė jetės sė vetė Prejgamberit.1 Zhvillimi i shfaqjes sė parė dhe rrita e mėvonshme e Islamit gjatė njėzet e tre vjetėve tė pejgamberisė, sollėn shumė kushte tė cilat e bėnė tė domosdoshme paraqitjen e njė grupi si atė tė shiitėve nė mesin e shokėve tė Pejgamberit.
    Pejgamberi i Shenjtė gjatė ditėve tė para tė pejgamberisė sė tij, kur sipas tekstit tė Kur'anit e kishin urdhėruar tė ftonte farefisin e tij tė afėrt tė vinte nė fenė e tij,2 u tregoi atyre qartė se cilido qė do tė ishte i pari qė do tė pranonte ftesėn e tij, do tė bėhej trashėgimtari i tij. Aliu ishte i pari i cili iu qas dhe e pėrqafoi Islamin. Pejgamberi e pranoi nėnshtrimin e Aliut fesė islame dhe kėshtu e pėrmbushi premtimin e tij.3
    Nga pikėvėshtrimi shiit duket se nuk ėshtė e mundshme qė udhėheqėsi i njė lėvizjeje, gjatė ditėve tė para tė veprimtarisė sė tij, do t’u paraqiste tė huajve njėrin nga shokėt e tij si trashėgimtar dhe zėvendės tė tij e tė mos ua paraqiste atė ndihmėsve dhe miqve tė tij tė devotshėm. As qė duket e mundshme qė njė udhėheqės i tillė do tė pranonte dikė si zėvendės dhe trashėgimtar dhe t’ua paraqiste tė tjerėve si tė tillė, e pastaj gjatė jetės sė tij dhe thirrjes religjioze ta privonte trashėgimtarin e vet nga detyra e zėvendėsit, tė mos merrte parasysh respektin e nevojshėm qė i pėrket pozitės sė tij si trashėgues dhe tė refuzonte tė bėnte ēfarėdo dallimi midis atij dhe tė tjerėve.
    Pejgamberi, sipas shumė haditheve tė cilat nuk vihen nė dyshim dhe janė plotėsisht autentike si te sunitėt ashtu edhe shiitėt, pohonte qartė se Aliu ishte ruajtur nga gabimet dhe mėkatet nė veprimet dhe tė thėnat e tij. Ēkado qė thonte dhe bėnte ai, ishte nė pėrputhje tė pėrkryer me mėsimet e religjionit4 dhe ai ishte njeriu mė i ditur nga tė gjithė burrat nė ēėshtjet qė kishin tė bėnin me shkencat dhe urdhrat e Islamit.5
    Gjatė periudhės sė pejgamberisė, Aliu kryente shėrbime tė vlefshme dhe bėnte sakrifica tė dukshme. Kur tė pafetė e Mekkės vendosėn ta vrisnin Pejgamberin dhe e rrethuan shtėpinė e tij, Pejgamberi i Shenjtė vendosi tė emigronte nė Medinė. Ai i tha Aliut, “A po fle ti nė shtratin tim, kėshtu qė ata do tė mendojnė se jam duke fjetur dhe unė do tė jem i sigurt qė tė mos mė ndjekin?” Aliu, kėtė detyrė tė rrezikshme e pranoi duarhapur. Kjo ngjarje tregohet nė histori tė ndryshme dhe nė pėrmbledhje hadithesh. (Emigrimi nga Mekka nė Medinė shėnon datėn e fillimit tė kalendarit islamik, tė njohur si hixhrah.) Aliu po ashtu shėrbeu duke luftuar nė betejat e Badrit, Uhudit, Khajbarit, Khandakit dhe tė Hunajit nė tė cilat fitoret e arritura me ndihmėn e tij ishin tė atilla, saqė po tė mos kishte qenė i pranishėm Aliu armiku me siguri do t’i ērrėnjoste Islamin dhe muslimanėt, ashtu siē tregohet nė historitė e zakonshme, nė jetėn e Pejgamberit dhe nė pėrmbledhjen e haditheve.
    Pėr shiitėt, evidenca qendrore pėr legjitimitetin e Aliut, si trashėgimtar i Pejgamberit ėshtė ngjarja e Ghadir Khumit6 kur Pejgamberi e zgjodhi Aliun “roje kryesore” (valajat-i ammah) tė popullit dhe e bėri Aliun, si veten, “roje tė tyre” (vali).7
    Ėshtė e qartė se pėr shkak tė shėrbimeve dhe njohjeve tė tilla tė dalluara, pėr shkak tė virtyteve tė posaēme tė Aliut tė cilat miratoheshin nga tė gjithė,8 dhe pėr shkak tė dashurisė sė madhe qė Pejgamberi tregonte pėr tė,9 disa nga shokėt e Pejgamberit tė cilėt e njihnin Aliun mirė, dhe tė cilėt ishin kampionė tė virtyteve dhe tė sė vėrtetės, erdhėn dhe e deshtėn atė. Ata grumbulloheshin rreth Aliut dhe vijonin pas tij deri nė atė shkallė saqė shumė tė tjerė filluan ta konsideronin dashurinė e tyre ndaj tij si tė tepėrt, ndėrsa disa ndoshta u bėnė xhelozė nė tė. Pėrveē tė gjitha kėtyre elementeve, nė shumė thėnie tė Pejgamberit shohim referenca tė “shi’ahut tė Aliut” dhe tė “shi’ahut tė familjes sė Pejgamberit.”10


    vazhdon,,

    \
    SHĖNIME (Kreu i parė)
    1. Pėrcaktimi i parė qė duhej tė paraqitej derisa ishte gjallė Pejgamberi i Shenjtė i Zotit ishte Islami shiit ose shiah, kurse Salmani, Abu Dharri, Mikdadi dhe Amari njiheshin me kėtė emėr. Shih Hadir al’alam al-islami, Kajro, 1352, vėll. I, f. 188.
    2. Kur'ani, XXVI, 214.
    3. Sipas kėtij hadithi, Aliu tha: “Unė i cili isha mė i riu nga tė gjithė kam pranuar se unė jam vezir i juaj.” Pejgamberi ma vuri dorėn e tij rreth qafės dhe tha: “Ky njeri ėshtė vėllai im, trashėgues dhe zėvendės. Ju duhet ta dėgjoni atė.” Njerėzit qeshėn dhe i treguan Abu Talihut: “Ai ju ka urdhėruar ta dėgjoni birin tuaj.” Tabari, al-Ta’rikh, Kajro, 1357, vėll. II, f. 63; Abu’l-Fida, al-Ta’rikh, Kajro, 1325, vėll. I, f. 116; Ibėn al-Athis, al-Bidayah va’l-nihajah, Kajro, 1358, vėll. III, f. 39, Bahrani, Ghajat al-maram, Teheran, 1272, f. 320. (Shėnim i redaktorit: Lexuesi do tė vėrejė se ky hadith dhe disa tė tjerė tė cilėt janė zėnė ngoje mė shumė se njė herė ēdo herė paraqiten nė formė paksa tė ndryshuar. Kjo ėshtė pėr shkak se autori ka pėrdorur versione tė ndryshme tė pėrcjella nė ēdo vend.)
    4. Um Salmahu ka treguar se Pejgamberi kishte thėnė: “Aliu ėshtė gjithmonė me tė vėrtetėn (hak) dhe me Kur'anin, kurse e vėrteta dhe Kur'ani janė gjithmonė me tė, deri nė Ditėn e Gjykimit ata nuk do tė ndahen njėri nga tjetri.” Ky hadith ėshtė transmetuar pėrmes pesėmbėdhjetė kanalesh nė burimet sunite, kurse pėrmes njėmbėdhjetėve nė burimet shiite. Um Salmahu, Ibėn Abazi, Abu Bakri, Ajshja, Aliu, Abu Said Khudri, Abu Lejla, Abu Ajub Ansari janė ndėr transmetuesit e tij. Ghajat al-maram, f. 539-540. Pejgamberi po ashtu ka thėnė: “Zoti e bekoftė Aliun pėr atė se e vėrteta ėshtė gjithmonė me tė.” al-Bidajah va’l-nihajah, vėll. VII, f. 36.
    5. Pejgamberi ka thėnė: “Arbitrimi ėshtė ndarė nė dhjetė pjesė. Nėntė pjesė i jepen. Aliut, kurse njė pjesė ndahet midis njerėzish." al-Bidajah va’l-nihajah, vėll. VII, f. 359. Salman Farsi e ka pėrcjellė kėtė tė thėnė tė Pejgamberit kėshtu: “Pas meje njeriu mė i dijshėm ėshtė Aliu.” Ghajat al-maram, f. 528. Ibėn Abazi ka thėnė se Pejgamberi kishte thėnė: “Ali ėshtė mė kompetenti nga njerėzit pėr tė gjykuar.” Nga libri Fadail al-sahabah, i zėnė ngoje nė Ghajat al-maram, f. 528. Umari kishte zakon tė thoshte: “Zoti kurrė mos mė dhėntė detyrė tė vėshtirė kur nuk ėshtė Aliu me mua.” al-Bidajat va’l-nihajat, vėll. VII, f. 359.
    6. Shėnim i redaktorit: Sipas besimit shiit, duke u kthyer nga haxhillėku i fundit nga Meka rrugės pėr nė Medinė nė vendin e quajtur Ghadir Khum, Pejgamberi e zgjodhi Aliun si trashėgues tė tij para turmės sė madhe qė e shoqėronte. Shiitėt e festojnė kėtė ngjarje deri nė ditėn e sotme si festė kryesore religjioni qė shėnon ditėn kur ishte shpallur nė mėnyrė tė pėrgjithshme e drejta e Aliut pėr trashėgim.
    7. Hadithi i Ghadirit nė versionet e tij tė ndryshme ėshtė njėri nga hadithet pėrfundimisht tė vendosura nė mesin e sunitėve dhe tė shiitėve. Mbi njėqind shokė (tė Pejgamberit) e kanė ritreguar atė me kanale tė ndryshme tė transmetimit dhe tė shprehjeve, dhe ėshtė regjistruar njėsoj nė librat e sunitėve dhe tė shiitėve. Hollėsitė e marra parasysh u referohen Ghajat al-maram, f. 79, Abakat tė Musaviut, Indi, 1317 (Vėllimi i Ghadirit) dhe al-Ghadir i Aminit, Naxhaf, 1372.
    8. Tarikh-i Ja’kubi, Naxhaf, 1358, vėll. II, ff. 137 dhe 140; Tarikh-i Abi’l-Fida, vėll. I, f. 156; Sahih nga Bukhari, Kajro, 1315, vėll. IV, f. 207; Muhuxh al-dhahab nga Masudi, Kajro, 1367, vėll. II, f. 437, vėll. III, ff. 21 dhe 61.
    9. Sahih nga Muslimi, vėll. XV, f. 176; Sahih nga Bukhari, vėll. Iv, f. 207; Muruxh al-dhabah, vėll. III, f. 23 dhe vėll. II, f. 437; Tarikh-i Abi’l-Fidah, vėll. I, ff. 127 dhe 181.
    10. Jahiri thotė: “Ishim nė prani tė Pejgamberit kur u paraqit Aliu nga larg. Pejgamberi tha: “Betohem nė Zotin i cili e mban jetėn time nė dorė, ky njeri dhe ithtarėt e tij (shiah) do tė kenė shpėtim nė Ditėn e Gjykimit.” Ibėn Abazi thotė: “ Kur u shpall verseti: ‘(Dhe) shih! ata qė besojnė dhe bėjnė punė tė mira janė ndėr krijesat mė tė mira’ (Kur'ani, XCVII, 7), Pejgamberi i tha Aliut: ”Ky verset tė kushtohet ty dhe ithtarėve tė tu tė cilėt do tė kenė lumturi dhe gėzim nė Ditėn e Gjykimit dhe Zoti do tė jetė i kėnaqur me ju.” Kėto dy hadithe dhe disa tė tjerė janė shėnuar nė librin al-Dhurr al-manthur nga Sujuti, Kajro, 1313, vėll. VI, f. 379, dhe nė Ghajat al-maram, f. 326.

  2. #2
    i/e regjistruar Maska e machori
    Anėtarėsuar
    25-08-2005
    Postime
    32
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    vazhdimi....

    Shkaku i ndarjes sė pakicės shiite nga shumica sunite
    Miqtė dhe pasardhėsit e Aliut besonin se pas vdekjes sė Pejgamberit halifati dhe autoriteti fetar (marxha’ijat-i ‘ilmi) do t’i takonte Aliut. Ky besim vinte nga konsiderata e tyre pėr pozitėn dhe gjendjen e Aliut nė raport me Pejgamberin, nga pozita e tij ndaj tė zgjedhurit midis shokėve, si dhe nga raporti i tij ndaj muslimanėve nė pėrgjithėsi. Pikėrisht ngjarjet qė ndodhėn gjatė disa ditėve tė sėmundjes sė fundit tė Pejgamberit treguan se kishte kundėrshtim ndaj pikėpamjes sė tyre.11 Pėrkundėr pritjeve tė tyre, pikėrisht nė ēastin kur vdiq Pejgamberi ndėrsa kufoma ende qėndronte e pavarrosur, derisa familja e tij dhe disa nga shokėt ishin tė zėnė me punėt e varrimit dhe shėrbimet e funeralit, miqtė dhe vijuesit e Aliut morėn lajme pėr aktivitetin e njė grupi tjetėr nė xhaminė ku ishte mbledhur komuniteti i ballafaquar me humbjen e papritur tė udhėheqėsit tė tyre. Ai grup, i cili mė vonė do tė formojė shumicėn, filloi me ngutėsi tė madhe pėr tė zgjedhur halifin e muslimanėve me qėllim qė tė sigurohej pasuria e komunitetit dhe tė zgjidheshin problemet e tij tė shpejta. Ata e bėnė kėtė pa e konsultuar familjen e Pejgamberit, farefisin e tij dhe shumė nga miqtė e tij, tė cilėt ishin tė zėnė me funeralin, dhe fare pa i njoftuar ata. Kėshtu Aliu dhe shokėt e tij u ballafaquan me fait accompli.12
    Aliu me miqtė e tij - siē janė Abazi, Zubairi, Selmani, Abu Dari, Mikdadi dhe Amari - pasi e kryen punėn e varrosjes sė xhenazes sė Pejgamberit u bėnė tė vetėdijshėm pėr procedurėn me tė cilėn ishte zgjedhur halifi. Ata protestuan kundėr aktit tė zgjedhjes sė halifit me konsultime ose me zgjedhje, dhe gjithashtu kundėr atyre qė ishin pėrgjegjės pėr kryerjen e asaj pune. Ata madje i paraqitėn vėrtetimet dhe argumentet e tyre, por pėrgjigjja tė cilėn ata e morėn ishte se pasuria e muslimanėve ishte nė rrezik dhe se zgjidhja qėndronte nė atė qė kishin vepruar.13
    Ishte pikėrisht kjo protestė dhe kritikė ajo e cila e ndau nga shumica pakicėn e cila e vijoi Aliun, dhe ithtarėt e tij u bėnė tė njohur pėr shoqėrinė si “ithtarė” tė shiizmit tė Aliut. Halifati i asaj kohe ishte kureshtar tė ruhej prej emėrtimit qė i ishte dhėnė pakicės shiite dhe tė mos ndahej kėshtu shoqėria muslimane nė sektorė tė pėrbėrė nga shumica dhe pakica. Mbėshtetėsit e halifit konsideronin se halifati duhej tė ishte ēėshtje e koncensusit tė komunitetit (ixhma) dhe i quajtėn ata qė kundėrshtonin “kundėrshtarė tė besnikėrisė”. Ata pohonin se shiitėt, kėshtu, qėndronin kundėr shoqėrisė muslimane. Ndonjėherė shiitėve u jepnin emra pėrēmues dhe degradues.14
    Shiizmi ishte dėnuar qė nga ēasti i parė pėr shkak tė situatės politike tė asaj kohe prandaj ai nuk mund tė pėrmbushte asgjė vetėm pėrmes protestės politike. Aliu, pėr tė ruajtur mirėqenien islame dhe tė muslimanėve, dhe po ashtu pėr shkak tė mungesės sė fuqisė sė mjaftueshme politike dhe ushtarake, nuk bėri pėrpjekje tė fillonte ndonjė kryengritje kundėr rendit politik ekzistues, e cila do tė kishte qenė me natyrė tė pėrgjakshme. Megjithatė, ata qė protestuan kundėr halifatit tė vendosur refuzuan t’i dorėzoheshin shumicės nė disa ēėshtje tė fesė dhe vazhdonin tė mbanin qėndrimin se e drejta e trashėgimisė sė Pejgamberit dhe e autoritetit fetar i takonte Aliut.15 Ata besonin se tė gjitha ēėshtjet shpirtėrore dhe religjioze duhej t’i referoheshin atij dhe ftonin njerėzit tė bėheshin ithtarė tė tij.16

    Shenimet
    11. Derisa po vuante nga sėmundja e cila e shpuri nė vdekje, Muhamedi a.s. organizoi njė armatė nėn komandėn e Usmah ibėn Zajdit dhe insistonte qė ēdokush tė merrte pjesė nė kėtė luftė dhe tė shkonte nė Medinė. Njė numėr njerėzish nuk e dėgjuan Pejgamberin, duke pėrfshirė edhe Abu Bakrin dhe Umarin dhe kjo e shqetėsoi shumė Pejgamberin. (Sharh Ibn Abi’l-Hadid, Kajro, 1329, vėll. I, f. 53). Nė momentin e vdekjes sė tij Pejgamberi i Shenjtė tha: “Pėrgatitni bojė dhe letėr qė tė bėj njė letėr tė shkruar pėr ju e cila do tė jetė arsye e udhėzimit pėr ju dhe do t’ju mbrojė tė mos mėnjanoni rrugėn.” Umari, i cili e pengoi kėtė veprim, tha: “Sėmundja e tij ka dalur jashtė kontrollit dhe ai ėshtė nė delirium.” (Tarikh-i Tabari, vėll. II, f. 436: Sahih nga Bukhari, vėll.. V, f. 227; Ibn Abi’l-Hamid, vėll. I, f. 133). Njė gjendje disi e ngjashme u paraqit pėrsėri gjatė sėmundjes e cila e shpuri nė vdekje halifin e parė. Nė testamentin e tij tė fundit halifi i parė e zgjodhi Umarin dhe madje i ra tė fikėt derisa po bėnte testamentin, por Umari nuk tha asgjė dhe nuk konsideroi se ai ishte nė delirium, ndonėse i kishte rėnė tė fikėt derisa po e shkruante testamentin. Pejgamberi kishte pasur tė drejtė dhe ishte plotėsisht i vetėdijshėm kur kėrkoi qė tė shkruanin njė letėr udhėzimesh. (Raudat al-Safa nga Mir Khvandi, Lucknow, 1332, vėll. II, f. 260.)
    12. Ibn Abi’l-Hadid, vėll. I, f.58 dhe ff. 123-135; Tarikh-i Ja’kubi, vėll. II, f. 102; Tarikh-i Tabari, vėll. II, ff. 445-460.
    13. Tarikh-i Ja’kubi, vėll. II, ff. 103-106; Tarikh-i Abi’l-Fida, vėll. I, ff. 156 dhe 166; Muruxh al-dhahab, vėll. II, ff. 307 dhe 352; Ibn Abi’l-Hadid, vėll. I, ff. 17 dhe 134. Nė pėrgjigjen e protestės sė Ibėn Abazit, Umari kishte thėnė: “I betohem Zotit se Aliu ishte mė i merituari nga tė gjithė njerėzit qė tė bėhej halif, por pėr tri arsye ne e shtymė anash: 1) ai ishte shumė i ri, 2) ai ishte i lidhur me pasardhėsit e Abd al-Mutalihbit, 3) populli nuk donte tė kishte pejgamberi tė mbledhur nė njė familje.” (Ibn Abi’l-Hadid, vėll. I, f. 134.) Umari i kishte thėnė Ibėn Abazit: “I betohem Zotit se Aliu e meritonte halifatin, por kurejshėt nuk do tė kishin qenė nė gjendje tė duronin halifatin e tij, sepse po tė ishte bėrė ai halif ai do t’i detyronte njerėzit tė pranonin tė vėrtetėn e kulluar dhe tė vijonin rrugės sė drejtė. Nėn halifatin e tij ata nuk do tė kishin qenė nė gjendje tė kalonin kufijtė e drejtėsisė dhe kėshtu do tė kishin kėrkuar tė hynin nė luftė me tė.” (Tarikh-i Ja’kubi, vėll. II, f. 137.)
    14. Amri dhe Horithi i thanė Said ibėn Zajdit: “A kundėrshtoi dikush t’i shprehte besnikėri Abu Bakrit?” Ai u pėrgjigj: “Askush nuk i kundėrshtoi atij pėrveē atyre qė kanė mohuar fenė ose qė janė gati tė bėjnė ashtu.” Tarikh-i Tabari, vėll. II, f. 447.
    15. Nė hadithin e famshėm thakalajn Pejgamberi thotė: “I lė dy gjėra tė vlefshme midis jush nė besim dhe nėse u pėrmbaheni atyre, kurrė nuk do gaboni rrugėn: Kur'anin dhe anėtarėt e familjes sime; kėto kurrė nuk do tė ndahen deri nė Ditėn e Gjykimit.” Ky hadith ėshtė transmetuar pėrmes mė shumė se njėqind kanaleve nga mbi tridhjetė e pesė shokė tė Pejgamberit tė Shenjtė. (Abakat, vėllimi mbi hadithet thakalajn; Ghajat al-maram, f. 211.) Pejgamberi ka thėnė: “Unė jam qyteti i dijes kurse Aliu ėshtė porta e tij.” (al-Bidajah va’l-nihajah, vėll. VII, f. 359.)
    16. Ja’kubi, vėll. II, ff. 105-150, ku kjo shpesh zihet ngoje.

    vazhdon...

  3. #3
    i/e regjistruar Maska e machori
    Anėtarėsuar
    25-08-2005
    Postime
    32
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Dy problemet e trashegimise dhe te autoritetit ne shkencat fetare

    Ne perputhje me mesimet e Islamit te cilat e formojn bazen e tij ,shiizmi besonte se ēeshtja me e rendesishime me te cilen ballafaqohej komuniteti islamik ishte sqarimi dhe kalimi i mesimeve islamike dhe doktrina e shkencave fetare .17 Vetem pasi te beheshin sqarime te tilla do te mund te merrej parasysh zbatimi i mesimeve te tilla ne rendin shoqeror .Me fjale te tjera shiizmi besonte se(para se gjithash)anetaret e shoqeris do te duhej te ishin ne gjendje te nxinin nje vizion te vertet te botes dhe te njeriut te mbeshtetur ne natyren e vertet te gjerave
    Vetem atehere ata do te mund ti dinin dhe ti kryenin detyrat e tyre si qenie njerezore ne te cilat qendron begatia e tyre e vertet - qofte edhe qe kryerja e ketyre do te duhej te behej kunder deshires se tyre .Pasi te zbatohej kjo shkalle e pare ,vendin e vertet islamik do te duhej ta ruante dhe ta zbatonte nje nje qeveri fetare ne shoqeri ne nje menyre te tille qe njeriu nuk do te adhuronte aske tjeter pos Zotit ,do te kishte liri personale dhe shoqerore deri ne ate shkalle te mundshme , dhe do te nxirrte fitim nga e drejta personale dhe shoqerore
    Keto dy qellime do te mund te purmbushen vetem nga nje person i cili do te ishte pa gabime dhe i mbrojtur nga Zoti qe te mos gabonte .Perndryshe njerezit do te mund te beheshin sundues ose autoritete religjioze te cilet nuk do te mund te mos shtremberonin mendimet ose te mos kryenin tradhti ne detyrat e vena mbi shpatullat e tyre .Neso ndodh kjo ,sundimi i drejt dhe me dhenie lirie i islamit do te shendrrohej dal ngadal ne sundim diktatorial dhe ne qeveri plotesisht autokrate .Per me teper ,mesimet e pastra te religjionit do te mund te beheshin ,siē mund te shihnet ne rastin e religjioneve te tjera ,viktima te ndryshimeve dhe te shtremberimeve ne duart e shkollarve vetjak te dhene pas plotesimit te deshirave te tyre trupore .Siē eshte vertetuar nga Pejgamberi i shenjte .
    Aliu vijoi ne menyre te persosur dhe te plote sipas librit ?Zotit dhe tradites si ne fjale ashtu edhe ne vepra .18 Siē e sheh shiizmi kete,po qe se ,siē thote shumica ,vetem kurrejshet e kundershtuan halifatin e drejt te Aliut ,atehere ajo shumice do te duhej tu pergjigjej kurejshtve duke e mbrojtur ate qe eshte e drejt
    Ata do te duhej te shtypnin kundershtaret per shkak te arsyes se drejt njesoj siē luftuan kunder grupit i cili refuzoi te paguante taksen e religjionit (zeqati).Shumica nuk do te duhej te mbetej indiferente ndaj asaj qe ishte e drejt ,nga frika apo nga opozita e kurejshve
    Ajo qe i pengoi shiitet te mos pranonin metoden e zgjedhjes se halifatit nga njerezit ishte frika nga pasojat e demshme qe do te mund te rridhnin nga ajo :frika nga korrupsioni i mundshem ne qeveri dhe prishja e bazes se forte te shkencave te larta fetare .Ashtu siē ndodhi ne ngjarjet e mevonshme ne historine islame qe e vertetuan kete frike (ose parashikim),duke dhene si rezultat qe shiitet u bene gjthnje me te fort ne besimin e tyre .Gjate viteve te hershme ,megjithet,per shkak te numrit te vogel te vijuesve te tij ,shiizmi u duk se jashtmi se ishte i absorbuar ne shumicen ,ndonese privatisht ai vazhdonte te insistonte per nxenien e shkencave islamike nga familja e pejgamberit a.s dhe ftoheshin njerezit per kete arsye .Ne te njejten kohe per ta ruajtur fuqine e islamit dhe per ta ruajtur perparimin e tij ,shiizmi nuk shfaqi kundershtim te hapet ndaj pjeses tjeter te shoqeris islame .Anetaret e komunitetit shiit madje luftuan krah per krah me shumicen sunite ne luftrat e shenjta (xhihad)dhe gjhtashtu merrnin pjese ne ēeshtjet publike .Vete Imam Aliu i printe shumices sunite ne interes te gjithe islamit kurdoher qe nje veprim i tille ishte i domosdoshem .20


    SHENIMET
    17 Libri i Zotit ,theniet e pejgamberit te shenjte dhe familja e tij jane perplot me guxim dhe kashilla per te nxene dituri ,deri ne shkallen sa qe pejgamberi a.s ka thene .Te nxenet dija eshte detyre e ēdo muslimani.Bihar al-anvarn nga Majlisi ,Teheran ,1301-15,vell 1 ,f 55.
    18 al Bidaje va 'l-nihajah, vell. VII.f.360.
    19 Shenimi i redaktorit .Kurejshet kane qene fisi me aristokrat ne arabine para islamike nga i cili kishte prejardhjen vete pejgamberi i shenjte .Por kurejshet duke qene roje te Qabes .se pari e kundershtuan pejgamberine e tij dhe e dhane rezistencen me te madhe kunder tij .Vetem me vone ata ju dorezuan religjionit te ri ne te cilin ata gjthmone kane vijuar te kene nje vend nderi ,sidomos dega e lidhur drejt perse drejti me familjen e pejgamberit a.s
    20 Tarikh-i Ja'kubi, f .111 ,126 dhe 129

  4. #4
    i/e regjistruar Maska e machori
    Anėtarėsuar
    25-08-2005
    Postime
    32
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Metoda politike e zgjedhjes sė halifit me vota dhe mospėrputhja e saj me pikėpamjen shiite

    Shiizmi beson se Ligji Hyjnor i Islamit (Sheriati), substanca e tė cilit gjendet nė Librin e Zotit dhe ėshtė traditė (synet)21 e Pejgamberit tė Shenjtė, do tė mbetet i vlefshėm deri nė Ditėn e Gjykimit dhe kurrė nuk mundet as do tė mundet ndonjėherė, tė ndryshohet. Njė qeveri e cila ėshtė vėrtet islamike me asnjė pretekst nuk mund tė refuzojė plotėsisht tė zbatojė urdhrat e Sheriatit.22 E vetmja detyrė e njė qeverie islamike ėshtė tė marrė vendime me konsultime brenda kufijve tė vėnė nga Sheriati dhe nė pėrputhje me kėrkesat e momentit.
    Betimi i besnikėrisė ndaj Abu Bakrit nė Sakifah, i cili ishte motivuar sė paku pjesėrisht nga konsiderata politike, dhe incidenti i pėrshkruar nė hadithin pėr “ngjyrėn dhe letrėn”,23 i cili u paraqit gjatė ditėve tė fundit tė sėmundjes sė Pejgamberit tė Shenjtė, nxjerr nė shesh faktin se ata qė drejtonin dhe mbėshtetnin lėvizjen pėr tė zgjedhur halifin pėrmes procesit tė zgjedhjeve besonin se Libri i Zotit duhet tė ruhet nė formė tė kushtetutės. Ata e theksonin Librin e Shenjtė dhe u kushtonin shumė mė pak vėmendje fjalėve tė Pejgamberit tė Shenjtė si njė burim i pandryshueshėm i mėsimeve tė Islamit. Duket se ata kishin pranuar ndryshimin e disa aspekteve tė mėsimeve tė Islamit qė kishin tė bėnin me qeverisjen pėr t’iu pėrshtatur kushteve tė ēastit dhe pėr hir tė sė mirės sė pėrgjithshme.
    Kjo tendencė pėr tė theksuar vetėm disa parime tė Ligjit Hyjnor ėshtė vėrtetuar nga shumė thėnie qė mė vonė u transmetuan sa u pėrket shokėve tė Pejgamberit tė Shenjtė. Pėr shembull, shokėt (e Pejgamberit) konsideroheshin si autoritete tė pavarura nė ēėshtjet e Ligjit Hyjnor (muxhtahid),24 duke qenė nė gjendje tė ushtronin gjykime tė pavarura (ixhtihad) nė ēėshtjet publike. Po ashtu besohej se po tė kishin ata sukses nė detyrėn e tyre, ata do tė shpėrbleheshin nga Zoti dhe po tė dėshtonin atyre do t’u falej gabimi nga Ai, sepse ata ishin nga radha e shokėve. Kjo bindje mbisundonte me tė madhe gjatė vjetėve tė hershėm qė vijonin pas vdekjes sė Pejgamberit tė Shenjtė. Shiizmi merr njė qėndrim mė tė rreptė dhe beson se veprimet e shokėve tė tij, si dhe tė muslimanėve tė tjerė, duhet tė gjykohen rreptėsisht sipas mėsimeve tė Sheriatit. Pėr shembull, ishte njė incident i ndėrlikuar nė tė cilin ishte pėrfshirė gjenerali Khalid ibėn Validi nė shtėpinė e njėrit nga muslimanėt e shquar tė asaj kohe, Malik ibėn Nuvajrahu, nė tė cilin si pasojė u shkaktua vdekja e kėtij tė dytit. Fakti qė Khalidi nuk u mor fare tė pėrgjigjej pėr kėtė incident pėr arsye se ai ishte udhėheqės i dalluar ushtarak25 , tregon nė sytė e shiizmit njė zemėrgjerėsi jo tė mirė ndaj disa veprimeve tė shokėve tė cilėt ishin nėn normėn e pietetit tė pėrsosur dhe tė drejtėsisė tė kryera nga elita shpirtėrore nga mesi i shokėve.
    Njė praktikė tjetėr e vjetėve tė hershėm e cila kritikohet nga shiizmi ėshtė shkėputja e khumeve26 nga anėtarėt e familjes sė Pejgamberit dhe nga kushėrinjtė e Pejgamberit tė Shenjtė.27 Po kėshtu, pėr shkak tė theksimit tė bėrė nga shiizmi mbi sunetin dhe Pejgamberin e Shenjtė, ėshtė vėshtirė tė kuptohet pse shkrimi i tekstit tė haditheve ishte penguar plotėsisht dhe pse, po tė gjendej njė hadith i shkruar, ai do tė digjej.28 Ne e dimė se kjo ndalesė vazhdoi gjatė kohės sė halifatit tė khulafa’ rashidun29 deri nė periudhėn e Umevitit30 dhe nuk pushoi deri nė periudhėn e Umar ibėn al-Azizit, i cili sundoi prej 99/717 deri mė 101/719.31
    Gjatė periudhės sė halifit tė dytė (13/634 deri 25/644) ishte njė vazhdimėsi e politikės sė theksimit tė disa aspekteve tė Sheriatit dhe tė vėnies anash tė disa praktikave pėr tė cilat shiitėt besojnė se Pejgamberi i Shenjtė i ligjėronte dhe i ushtronte. Disa praktika ishin ndaluar, disa ishin zhdukur, ndėrsa disa ishin shtuar. Pėr shembull, haxhillėku i tamattu’sė (njė lloj haxhillėku nė tė cilin ceremonia ‘umrah nė vend tė ceremonisė sė haxhxhit) ishte ndaluar nga Umari gjatė halifatit tė tij, me dekret qė kundėrvajtėsit do tė gjuheshin me gurė; kjo pėrkundėr faktit se gjatė haxhillėkut tė tij tė fundit Pejgamberi i Shenjtė - paqja qoftė mbi tė - e themeloi, siē ėshtė nė Kuran, sure II, 196, si njė formė tė veēantė pėr ceremonitė e haxhillėkut qė do tė mund tė bėhej nga haxhinjtė qė vijnė nga larg. Po ashtu, gjatė jetės sė Pejgamberit tė Zotit praktikohej martesa e pėrkohshme (***’ah), por Umari e ndaloi atė. Dhe madje edhe pse nė kohėn sa qe gjallė Pejgamberi i Shenjtė ishte praktikė tė recitohej nė thirrjen pėr t’u falur, “Shpejtoni pėr nė veprėn mė tė mirė” (hajja ‘ala khair el-’amal), Umari urdhėroi qė ajo tė hiqej sepse thonte se kjo do t’i pengonte njerėzit tė merrnin pjesė nė luftė tė shenjtė, nė xhihad. (Kjo ende recitohet nė thirrjen shiite pėr t’u falur, por jo nė thirrjen sunite). Pati po ashtu shtojca tė Sheriatit: gjatė kohės sė Pejgamberit, shkurorėzimi ishte i vlefshėm vetėm nėse bėheshin tri deklarata tė divorcit “Unė ndahem prej teje” nė tri raste tė ndryshme, por Umari lejoi qė kjo deklaratė trefishe tė bėhej vetėm pėr njėherė. Dėnime tė rėnda u bėheshin atyre qė shkelnin disa nga kėto rregulla tė reja, siē janė rrahja me gurė nė rastin e martesės ***’ah.
    Ishte pikėrisht gjatė periudhės sė sundimit tė halifit tė dytė kur forca tė reja shoqėrore dhe ekonomike shpunė nė ndarje tė pabarabartė tė thesarit publik (bajt al-mal) midis njerėzve,32 njė veprim i cili mė vonė u bė shkak pėr dallime tė hatashme klasore dhe pėr luftėra tė tmerrshme dhe tė pėrgjakshme midis muslimanėve. Nė kėtė kohė Muaviju sundonte nė Damask nė stilin e mbretėrve persianė dhe bizantinė dhe madje iu dha titulli i “Kusrav i Arabėve” (njė titull persian i pushtetit mė tė lartė perandorak), por asnjė protestė serioze nuk u bė kundėr tij pėr kėtė tip tė pėrbotshėm tė sundimit.33
    Halifi i dytė u vra nga njė skllav persian mė 25/644. Nė pėrputhje me votimin e shumicės nga njė kėshill gjashtanėtarėsh i cili ishte konstituar me urdhrin e halifit tė dytė para vdekjes sė tij, u zgjodh halifi i tretė. Halifi i tretė nuk e pengoi farefisin e tij Umevit qė tė bėheshin mbizotėrues i popullit gjatė halifatit tė tij dhe disa prej tyre i emėroi si sundimtarė nė Hixhaz, nė Irak, nė Egjipt dhe nė vende tė tjera muslimane.34 Kėta kushėrinj filluan tė liroheshin nė tė zbatuarit e parimeve morale nė qeveri. Disa prej tyre haptazi kryenin padrejtėsi dhe tirani, mėkate dhe paudhėsi, dhe i shkelnin disa parime tė ligjit islamik tė themeluara fort.
    Para se tė kalonte shumė kohė, filluan mori protestash tė rridhnin drejt kryeqytetit. Por halifi, i cili ishte nėn ndikimin e kushėrinjve tė tij - sidomos tė Marvan ibėn Hakamit 35 - nuk veproi si duhet ose vendosmėrisht pėr t’i larguar shkaqet kundėr tė cilave njerėzit protestonin. Ndonjėherė madje ndodhte qė ata tė cilėt protestonin tė dėnoheshin dhe tė internoheshin.
    Njė rast qė ndodhi nė Egjipt ilustron natyrėn e sundimit tė halifit tė tretė. Njė grup muslimanėsh u ngrit kundėr Osmanit. Osmani e hetoi rrezikun dhe kėrkoi ndihmė nga Aliu, duke shprehur ndjenjėn e pendimit. Aliu u tha egjiptianėve: “Ju jeni revoltuar pėr tė sjellė drejtėsi dhe tė vėrtetė nė jetė. Osmani ėshtė penduar duke thėnė: ‘Unė do ta ndryshoj mėnyrėn e punės sime dhe brenda tri ditėsh do t’i plotėsoj kėrkesat tuaja. Do t’i largoj nga pozita e tyre sunduesit qė ushtrojnė dhunė’”. Aliu pastaj e shkroi njė marrėveshje me ta nė emėr tė Osmanit dhe ata u nisėn pėr nė shtėpi. Rrugės ata e panė robin e Osmanit hipur nė devenė e tij duke shkuar nė drejtim tė Egjiptit. Dyshuan nė tė dhe e kontrolluan. Tek ai gjetėn njė letėr drejtuar guvernatorit tė Egjiptit e cila pėrmbante kėto fjalė: “Nė emėr tė Zotit. Kur Abd al-Rahman ibėn Adisi tė vijė te ju, rriheni me njėqind fishkulla (kamxhiku), rruajani kokėn dhe mjekrėn dhe dėnojeni me burgim tė gjatė. Po kėshtu veproni nė rastin e Amėr ibėn al-Hamkut, Suda ibėn Hamranit dhe Urvah ibėn Nibaut.” Egjipianėt e morėn letrėn dhe u kthyen me zemėrim tek Osmani, duke i thėnė: “Ju na keni tradhtuar!” Osmani e mohoi letrėn. Ata thanė: “Skllavi juaj e mbante letrėn.” Ai u pėrgjigj: “Ai e ka kryer kėtė vepėr pa lejen time.” Ata i thanė: “Ai ishte hipur mbi devenė tuaj.” Ai u pėrgjigj: “Ata ma kanė vjedhur devenė time.” Ata thanė: “Letra ėshtė shkruar me dorėn e sekretarit tuaj.” Ai u pėrgjigj: ”Kjo ėshtė bėrė pa dijen time.” Ata thanė: ”Nė ēdo rast, ju nuk jeni kompetent tė jeni halif dhe duhet tė jepni dorėheqje, sepse nėse kjo ėshtė bėrė me lejen tuaj ju jeni tradhtar, por nėse ēėshtje aq tė rėndėsishme bėhen pa lejen dhe dijen tuaj, atėherė provohet paaftėsia dhe jokompetenca juaj. Sido qė tė jetė, ose jepni dorėheqje ose shkarkoni nėpunėsit e dhunshėm nga pozitat e tyre qė tani.” Osmani u pėrgjigj: “Po tė doja tė veproja sipas dėshirės suaj, atėherė ju qenkeni sundimtarė. Atėherė, pse ėshtė funksioni im?” Ata u ngritėn dhe e lanė turmėn tė zemėruar.36
    Gjatė halifatit tė tij Osmani lejoi qeverinė e Damaskut, nė krye tė sė cilės qėndronte Muaviju, tė forcohej mė shumė se ndonjėherė mė parė. Nė tė vėrtetė, qendra e gravitetit tė halifatit, sa i pėrket pushtetit politik, po kalonte nė Damask, kurse organizimi nė Medinė, kryeqytet i botės islamike, nuk ishte politikisht asgjė mė shumė se formė pa pushtetin dhe thelbin e domosdoshėm pėr ta pėrkrahur atė.37 Mė nė fund, nė vitin 35/656, njerėzit ngritėn krye dhe pas disa ditėsh shtetrrethimi dhe luftimesh u vra halifi i tretė.
    Halifi i parė ishte zgjedhur me vota tė shumicės sė shokėve (tė Pejgamberit), halifi i dytė me dėshirėn dhe testamentin e halifit tė parė, kurse i treti nga njė kėshill gjashtanėtarėsh, anėtarėt dhe rregullat e procedurės ishin zgjedhur dhe vendosur nga halifi i dytė. Nė tėrėsi, politika e kėtyre tre halifėve, tė cilėt qenė nė pushtet gjatė njėzetė e pesė vjetėsh, ishte tė zbatoheshin dhe pėrfilleshin ligjet dhe parimet islamike nė shoqėri nė pėrputhje me ixhtihadin dhe me atė qė dukej mė me mend nė atė kohė nga vetė halifėt. Sa u pėrket shkencave islamike, politika e kėtyre halifėve ishte qė tė lexohej Kur'ani i Shenjtė dhe tė kuptohej pa u marrė me komentime mbi tė ose pa u lejuar qė ai tė bėhej objekt diskutimesh. Hadithi i Pejgamberit recitohej dhe pėrcillej me gojė pa u shkruar nė letėr. Shkrimi lejohej vetėm pėr tekstin e Kur'anit tė Shenjtė dhe ndalohej nė rastin e haditheve.38
    Pas betejės sė Jamanahut, e cila mori fund mė 12/633, shumė nga ata qė kishin qenė recitues tė Kur'anit tė Shenjtė dhe tė cilėt e dinin pėrmendėsh ishin vrarė nė luftė. Si pasojė e kėsaj, Umar ibėn al-Khatabi i propozoi halifit tė parė qė tė mblidheshin vargjet e Kur'anit tė Shenjtė nė formė tė shkruar, duke thėnė se sikur tė paraqitej edhe njė luftė tjetėr dhe tė vriteshin edhe ata tė tjerėt qė e dinin Kur'anin pėrmendėsh, dija e tekstit tė Librit tė Shenjtė do tė zhdukej pėr njerėzimin. Prandaj, ishte e domosdoshme tė mblidheshin vargjet e Kur'anit nė trajtė tė shkruar.39
    Nga pikėvėshtrimi shiit duket e ēuditshme qė u mor ky vendim vetėm sa i pėrket Kur'anit, dhe pėrkundėr faktit qė haditheve Pejgamberike, tė cilat janė plotėsim i Kur'anit, u kėrcėnohej po ai rrezik dhe nuk ishin tė sigurt tė mos u nėnshtroheshin prishjes gjatė transmetimit, shtimit, zvogėlimit, falsifikimit dhe harresės, nuk iu kushtua i njėjti kujdes edhe atyre. Pėrkundrazi, tashmė siē u zu ngoje, tė shkruarit e tyre u ndalua dhe tė gjitha versionet e tyre qė u gjetėn u dogjėn, sikur tė vihej nė dukje se i vetmi tekst qė duhej tė qėndronte nė trajtė tė shkruar ishte Kur'ani i Shenjtė.
    Sa u pėrket shkencave tė tjera islamike, gjatė kėsaj periudhe u bėnė pak pėrpjekje pėr t’i propaganduar, duke i shpenzuar energjitė e komunitetit mė sė shumti nė themelimin e njė rendi tė ri shoqėror-politik. Pėrkundėr tė gjitha lavdėrimeve dhe shenjtėrimeve tė cilat gjenden nė Kuran sa i pėrket dijes (ilmit),40 dhe theksimit tė dhėnė kultivimit tė tij, kultivimi i lakmueshėm i shkencave tė religjionit ishte shty pėr njė periudhė tė mėvonshme tė historisė islamike.
    Shumica e njerėzve merreshin me fitoret e dukshme dhe vijuese tė armatave islamike, dhe vazhdonin tutje nga vėrshimi i trofeve tė jashtėzakonshme tė cilat vinin nga tė gjitha drejtimet drejt Siujdhesė Arabike. Me kėtė pasuri tė re dhe tė mirat qė vinin sė bashku me tė, pakkush nga familja e Pejgamberit ishte i gatshėm t’i kushtohej kultivimit tė shkencave, nė krye tė tė cilave qėndronte Aliu, tė cilin Pejgamberi i Shenjtė ia kishte paraqitur popullit si njėrin ndėr mė tė prirurit pėr shkencat islamike. Nė tė njėjtėn kohė, kuptimi i brendshėm i mėsimeve tė Kur'anit tė Shenjtė ishte lėnė pas dore nga shumica e atyre tė cilėt ishin ndikuar nga ky ndryshim. Ėshtė ēudi qė madje edhe nė ēėshtjen e mbledhjes sė vargjeve tė Kur'anit tė Shenjtė, Aliun nuk e kishin konsultuar dhe emri i tij nuk ishte zėnė ngoje nė mesin e atyre qė kishin marrė pjesė nė kėtė detyrė, ndonėse ēdokush e dinte se ai kishte mbledhur tekstin e Kur'anit tė Shenjtė pas vdekjes sė Pejgamberit.41
    Nė shumė ngjarje tregohet se pasi kishte fituar besimin nga komuniteti, Abu Bakri kishte dėrguar dikė tek Aliu dhe e kishte kėrkuar besimin e tij. Aliu tha: “Kam dhėnė fjalėn tė mos e lėshoj shtėpinė time pos pėr lutjet e ditės derisa ta pėrpiloj Kur'anin.” Ndėrsa ėshtė zėnė ngoje se Aliu kishte mbaruar me pėrpilimin e Kur'anit. Po ashtu tregohet se pasi e kishte pėrpiluar Kur'anin ai i vendosi faqet e Librit tė Shenjtė nė njė deve dhe ua tregonte njerėzve. Po ashtu tregohet se beteja e Jamanahut, pas sė cilės ishte pėrpiluar Kur'ani, ndodhi gjatė vitit tė dytė tė halifatit tė Abu Bakrit. Kėto tė dhėna janė zėnė ngoje nė shumė vepra mbi historinė dhe hadithin tė cilat kanė tė bėjnė me vlerėsimin e pėrpilimit tė Kur'anit tė Shenjtė.
    Kėto dhe ngjarje tė ngjashme i shtynė vijuesit e Aliut tė ishin mė tė fortė nė besimin e tyre dhe mė tė vetėdijshėm pėr rrugėn qė shtrihej para tyre. Ata e shtonin veprimtarinė e tyre prej dite nė ditė kurse vetė Aliu, i cili ishte shkėputur nga mundėsia e arsimimit dhe e ushtrimit tė njerėzve nė pėrgjithėsi, tė pėrqėndrohej pėr tė ushtruar privatisht njė elitė.
    Gjatė kėsaj periudhe njėzetėepesėvjeēare Aliut i vdiqėn tre nga katėr miqtė dhe shokėt e tij mė tė dashur, tė cilėt po ashtu ishin nė mesin e shokėve tė Pejgamberit: Salman al-Farsi, Abu Dharr al-Ghifari dhe Mikdadi. Ata kishin qenė tė pėrhershėm nė shoqėrimin e tyre me tė nė tė gjitha rrethanat. Po ashtu gjatė kėsaj periudhe tė njėjtė disa prej shokėve tė tjerė tė Pejgamberit tė Shenjtė dhe njė numėr i madh i vijuesve tė tyre nė Hixhaz, Jemen, Irak dhe nė vende tė tjera, u bashkuan me vijuesit e Aliut. Si rezultat i kėsaj, pas vdekjes sė halifit tė tretė njerėzit iu kthyen Aliut nga tė gjitha anėt, iu betuan pėr besnikėri dhe e zgjodhėn halif.


    vazhdon ,,, ja pse sepse,,,


    shenimet:

    21. Shėnim i redaktorit: Tradita e Pejgamberit ashtu siē qėndron nė thėniet e tij quhet hadith, ndėrsa veprimet, veprat, fjalėt dhe gjithė ajo qė e pėrbėnte jetėn e cila u bė shembull pėr tė gjithė muslimanėt quhen sunet.
    22. Zoti thotė nė fjalėn e Tij: “Po shiko! ėshtė njė shkrim i pasulmueshėm. Falsifikimi nuk mund tė vijė nė tė as prej para tij as prej prapa tij.” (Kur'ani, XLI, 41-42). Dhe Ai thotė: “Vendim i pėrket vetėm Allahut” (Kur'ani, VI, 57, gjithashtu XII, 40 dhe 67), qė do tė thotė se i vetmi sheriat ėshtė Sheriati dhe ligjet e Zotit tė cilat duhet t’i arrijnė njeriut me anė tė pejgamberisė. Dhe Ai thotė: “por ai [Muhamedi] ėshtė lajmėtari i Allahut dhe Vula e pejgamberėve.” (Kur'ani, XXXIII, 40). Dhe Ai thotė: “Kush gjykon jo sipas asaj qė e ka shpallur Allahu; tė tillė janė ata qė nuk besojnė.” (Kur'ani, V, 44).
    23. Shėnim i redaktorit: Sipas burimeve shiite, pas vdekjes sė Pejgamberit populli u mblodh nė “verandė tė mbuluar” (sakifah) tė Bani Saidahut dhe ia dhanė besimin Abu Bakrit si halif. Sa i pėrket hadithit tė “bojės dhe tė letrės”, ai ka tė bėjė me ēastet e fundit tė jetės sė Pejgamberit ashtu siē thuhet mė lart nė shėnimin 11.
    24. Shėnim i redaktorit: Muxhtahidi ėshtė ai i cili pėrmes mjeshtrisė sė shkencave tė religjionit dhe posedimit tė cilėsive morale ka tė drejtė tė ushtrojė ixhtihadin ose dhėnien e mendimit tė ri mbi ēėshtjet qė kanė tė bėjnė me Sheriatin. E drejta pėr tė ushtruar gjykimin e pavarur tė mbėshtetur nė parimet e Ligjit , ose tė ixhtihadit, nė Islamin sunit ka pushuar tė ekzistojė qė nga shekulli III/IX, ndėrsa “porta e ixhtihadit” gjithmonė ka qenė e hapur nė Islamin shiit. Autoritetet prijėse nė Ligjin Hyjnor nė shiizėm quhen muxhtahidė.
    25. Tarikh-i Ja’kubi, vėll. II, f. 110; Tarikh-i Abi’l Fida, vėll. I, f. 158.
    26. Shėnim i redaktorit: Taksė religjioni i paguar familjes sė Pejgamberit e cila u ndėrpre nė Islamin sunit pas vdekjes sė tij, por nė Islamin shiit vazhdon tė paguhet deri nė ditėn e sotme.
    27. al-Dhurr al-manthur, vėll. III, f. 186; Tarikh-i Ja’kubi, vėll. III, f. 48. Pos kėtyre, domosdoja e khumėve ėshtė zėnė ngoje nė Kur'anin e Shenjtė: “Dhe dije se ēkado qė tė marrėsh nga preja e luftės, shiko! njė e pesta (khum) ėshtė pėr Allahun, pėr lajmėtarin dhe pėr njerėzit e afėrm...” (Kur'ani, VIII, 41).
    28. Gjatė halifatit tė tij Abu Bakri mblodhi pesėqind hadithe. Ajshja tregon: “Njė natė e pashė babain tė shqetėsuar deri nė mėngjes. Nė mėngjes ai mė tha: ‘Sillmi hadithet.’ Pastaj ai i vuri tė gjitha nė zjarr.” (Kanz al-’ummal i Ala al-Din Mutakiut, Hajderabad, 1364-75, vėll. V, f. 237.) Umari u shkroi tė gjitha qyteteve duke thėnė se kushdo qoftė tė kishte hadith ta shkatėrronte atė. (Kanz al-’ummal, vėll. V, f.237.) Muhamed ibėn Abi Bakri thotė: “Gjatė kohės sė Umarit hadithet u shtuan. Kur ia sollėn ato ai urdhėroi tė digjeshin.” (Tabakat Ibn Sa’d, Bejrut, 1376, vėll. V, f. 140.)
    29. Shėnim i redaktorit: Katėr halifėt e parė, Abu Bakri, Umari, Osmani dhe Aliu, quhen sė bashku Hulefai rashidiun, halifėt e drejtuar si duhet, kurse periudha e tyre e halifatit dallohet rreptėsisht nga ajo e umevitėve e cila vijoi pėr arsye se sundimi i katėr halifėve tė parė ishte me karakter rreptėsisht religjioz, ndėrsa halifati i Umevitit ishte i ngjyrosur me konsiderata tė kėsaj bote.
    30. Tarikh-i Abi’l-Fida, vėll. I, f. 151, dhe burime tė tjera tė ngjashme.
    31. Shėnim i redaktorit: Pėr hir tė lexuesve jomuslimanė tė gjitha datat do tė jepen sipas kalendarit tė hixhrit (kalendar islamik sipas hėnės) dhe vitet pėrkatėse sipas kalendarit A.D. (tė krishtit, v.p.) (p.sh. 13/634-25/644); kur i bėhet ndonjė referencė ndonjė shekulli, kemi dhėnė sė pari shekullin islamik dhe pastaj shekullin gjegjės tė krishterė: (IV/X).
    32. Tarikh-i Ja’kubi, vėll. II, f. 131; Tarikh-i Abi’l-Fida, vėll. I, f. 160.
    33. Usd al-ghabah nga Ibėn Athiri, Kajro, 1280, vėll. IV, f. 386; al-Isabah nga Ibėn Haxhar Askalani, Kajro, 1323, vėll. III.
    34. Tarikh-i Ja’kubi, vėll. II, f. 150; Abu’l-Fida, vėll. I, f. 168; Tarikh-i Tabari, vėll. III, f. 377, etj.
    35. Tarikh-i Ja’kubi, vėll. II, f. 150; Tarikh-i Tabari, vėll. III, f. 397.
    36. Tarikh-i Tabari, vėll. III, ff. 402-409; Tarikh-i Ja’kubi, vėll. II, ff. 150-151.
    37. Tarikh-i Tabari, vėll. III, f. 377.
    38. Sahih nga Bukhariu, vėll. VI, f. 98; Tarik-i Ja’kubi, vėll. II, f. 113.
    39. Ja’kubi, vėll. II, f. 111; Tabari, vėll. III, ff. 129-132.
    40. Shėnim i redaktorit: Fjala ‘ilm do tė thotė shkencė nė kuptimin e saj mė tė pėrgjithshėm, si fjala latine scientia, dhe zbatohet pėr format fetare po ashtu edhe pėr format intelektuale, racionale dhe filozofike tė dijes. Nė pėrgjithėsi ajo dallohet nga ‘rifah ose irfan e cila ėshtė dije hyjnore dhe mund tė krahasohet me fjalėn latine sapientia. Disa mjeshtėr muslimanė, megjithatė, e konsiderojnė ilmin nė kuptimin e saj mė tė lartin qė qėndron mbi fjalėn irfan meqenėse ajo ėshtė cilėsi hyjnore, meqenėse njėri nga emrat e Zotit ėshtė al-‘Alim, ai qė di.
    41. Tarikh-i Ja’kubi, vėll. II, f. 113; Ibn Abi’l-Hadid, vėll. I, f.9.
    42. Shėnim i redaktorit: Titulli amir al-mu’min: “komandant i besimtarėve” pėrdoret nė shiizėm vetėm pėr Aliun, ndėrsa nė Islamin sunit ai ėshtė titull i pėrgjithshėm qė u pėrket tė gjithė halifėve.
    43. Ja’kubi, vėll. II, f. 154.
    44. Ja’kubi, vėll. II, f. 155; Muruxh al-dhahab, vėll. II, f. 364.

  5. #5
    i/e regjistruar Maska e machori
    Anėtarėsuar
    25-08-2005
    Postime
    32
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Pėrfundimi i halifatit tė Ali, Amir al-muminin, dhe metoda e tij e sundimit


    Halifati i Aliut filloi kah fundi i vitit 35/656 dhe zgjati rreth katėr vjet e nėntė muaj. Gjatė periudhės sė tij si halif Aliu vijoi rrugėn e Pejgamberit tė Shenjtė dhe i solli kushtet nė gjendjen e tyre siē ishin nė fillim. Ai e detyroi dorėheqjen e tė gjithė elementeve politike jo kompetente tė cilėt kishin dorė nė drejtimin e aferave44 dhe nė tė vėrtetė filloi njė shndėrrim i madh i njė natyre “revolucionare” i cili i shkaktoi vėshtirėsi tė panumėrueshme.45
    Nė ditėn e tij tė parė si halif, duke iu drejtuar popullit, Aliu tha: “O njerėz, tė jeni tė vetėdijshėm se vėshtirėsitė me tė cilat u ballafaquat gjatė periudhės tė pejgamberisė tė Pejgamberit tė Zotit erdhėn pėr juve edhe njė herė dhe kėtu janė ato. Radhitja juaj duhet tė kthehet pėrsėri si duhet kėshtu qė njerėzit me virtyte tė cilėt kanė mbetur prapa duhet tė vijnė pėrpara, ndėrsa ata qė kanė dalė pėrpara pa pasur merita duhet tė ikin prapa. Ekzistojnė si e vėrteta (hakk) ashtu edhe gėnjeshtra (batil). Secila i ka vijuesit e vet; por njeriu duhet tė vijojė tė vėrtetėn. Nėse gėnjeshtra mbisundon, kjo nuk ėshtė diēka e re, dhe nėse e vėrteta ėshtė e rrallė dhe e vėshtirė pėr t’iu qasur, ndonjėherė edhe ajo qė ėshtė e rrallė e sheh ditėn e vet kėshtu qė ka shpresė pėr pėrparim. Natyrisht, nuk ndodh shpesh qė diēka qė ėshtė larguar nga njeriu duhet t’i kthehet atij.”46
    Aliu vazhdoi tipin e tij krejt tjetėr tė qeverisjes tė mbėshtetur mė shumė nė drejtėsi sesa nė efikasitet politik, por, siē ėshtė e domosdoshme nė rast tė ēdo lėvizjeje tė kėtij lloji, elementet e opozitės interesat e tė cilėve qenė rrezikuar, filluan tė paraqitnin pakėnaqėsitė e tyre dhe i bėnin rezistencė sundimit tė tij. Duke i mbėshtetur veprat e tyre nė pretendimin se ata dėshironin tė hakmerreshin pėr vrasjen e Osmanit, ata nxitnin luftėra tė pėrgjakshme tė cilat vijuan thuaja gjatė gjithė kohės sa qe Aliu halif. Nga pikėvėshtrimi shiit, ata qė shkaktuan kėto luftėra qytetare nuk kishin ndonjė qėllim tjetėr nė mendje pos interesit tė tyre personal. Dėshira pėr ta nxjerrė gjakun e halifit tė tretė nuk ishtė gjė mė shumė se arsyetim pėr ta mashtruar turmėn. Nuk ishte fare fjala pėr moskuptim.
    Pas vdekjes sė Pejgamberit tė Shenjtė, njė pakicė e vogėl e cila vijonte Aliun refuzonte t’i shprehte besnikėri. Nė krye tė kėsaj pakice ishin Salmani, Abu Dharri, Mikdadi dhe Amari. Nė fillim tė halifatit tė Aliut po ashtu njė pakicė e konsiderueshme nė mosmarrėveshje refuzonte t’i shprehte besnikėri. Nė mesin e kundėrshtarėve mė kėmbėngulės ishin Said ibėn As, Valid ibėn Ukbah, Marvan ibėn Hakam, Amėr ibėn As, Busėr ibėn Artat, Sumarah ibėn Jundab dhe Mughirah ibėn Shubah.
    Studimi i biografisė sė kėtyre grupeve dhe meditimi mbi veprat qė ata kishin kryer dhe tregimet qė rrėfehen pėr ta nė librat e historisė zbulojnė plotėsisht personalitetin e tyre religjioz dhe qėllimin e tyre. Grupi i parė ishin nė mesin e elitės sė shokėve tė Pejgamberit tė Shenjtė dhe midis asketėve, adhurues tė devotshėm dhe tė pėrkushtuar tė pakursyer ndaj Islamit tė cilėt luftonin pėr rrugėn e lirisė islamike. Ata i donte posaēėrisht Pejgamberi. Pejgamberi pat thėnė: “Zoti mė ka treguar se ai i do katėr njerėz dhe se edhe unė duhet t’i dua ata.” Njerėzit e pyetėn pėr emrat e tyre. Ai zuri ngoje Aliun dhe pastaj emrat e Abu Dharrit, tė Salmanit dhe tė Mikdadit. (Sunan i Ibėn Maxhah, Kajro, 1972, vėll. I, f. 66). Ajshja ka treguar se Pejgamberi i Zotit kishte thėnė: “Po tė jenė dy alternativa para Amarit, ai pėrfundimisht do ta zgjedhė atė e cila ėshtė mė e vėrtetė dhe mė e drejtė.” (Ibn Majah, vėll. I, p.66). Pejgamberi ka thėnė: “Nuk ėshtė askush midis parajsės dhe botės mė i vėrtetė se Abu Dharri.” (Ibn Majah, vėll. I, f.66). Nuk ka shėnim pėr ndonjė vepėr tė ndaluar qė tė kenė bėrė nga kėta njerėz gjatė jetės sė tyre. Ata kurrė nuk derdhėn kurrfarė gjaku me padrejtėsi, nuk kanė kryer sulm kundėr askujt, nuk kanė vjedhur pasurinė e askujt, kurrė nuk janė pėrpjekur t’i korruptojnė dhe t’i drejtojnė gabimisht njerėzit.
    Historia, megjithatė, ėshtė plot raste tė veprave tė pamira tė kryera nga disa prej grupit tė dytė. Veprat e ndryshme tė kryera nga kėta njerėz nė kundėrshtim me mėsimet e qarta tė Islamit janė tė pamarra me mend. Kėto vepra nuk mund tė falen nė asnjė mėnyrė pos mėnyrės qė vijohet nga disa grupe tė sunitėve tė cilėt thonė se Zoti ishte i kėnaqur me ta prandaj ata ishin tė lirė tė kryenin ēfarėdo veprash qė dėshironin, dhe se ata nuk do tė dėnohen pse i kanė shkelur urdhrat dhe rregullat ekzistuese nė Librin e Shenjtė dhe nė sunet.
    Lufta e parė nė halifatin e Aliut, e cila quhet “Beteja e devesė”, u shkaktua nga dallimet fatkėqija tė klasave tė krijuara gjatė periudhės sė sundimit tė halifit tė dytė si pasojė e forcave tė reja shoqėrore ekonomike tė cilat krijuan njė ndarje tė pabarabartė tė thesarit publik midis anėtarėve tė komunitetit. Kur u zgjodh nė halifat, Aliu e ndau thesarin nė mėnyrė ta barabartė47 ashtu siē kishte qenė metoda e Pejgamberit tė Shenjtė, por mėnyra e tij e ndarjes sė pasurisė i shqetėsoi shumė Talhahun dhe Zubairin. Ata filluan tė tregonin shenja tė mosbindjes dhe ikėn nga Medina pėr nė Mekė, gjoja me qėllim qė tė bėnin haxhillėk. Ata e bindėn “nėnėn e Besimtarėve” (umm al-mu’minin), Ajshen, e cila nuk ishte mike me Aliun, qė t’u bashkohej atyre dhe gjoja duke dėshiruar pėr t’u hakmarrė pėr vdekjen e halifit tė tretė, e filluan betejėn e pėrgjakshme tė Devesė.48 Kjo u bė pėrkundėr faktit se po ky Talha dhe Zubair ishin nė Medinė kur u rrethua dhe u vra halifi i tretė, por nuk bėnė asgjė pėr ta mbrojtur.49
    Pėr mė tepėr, pas vdekjes sė tij ata ishin tė parėt qė i shprehėn besnikėrinė Aliut nė emėr tė imigrantėve (Muhaxhirun)50 si dhe nė emrin e tyre.51 Gjithashtu, “nėna e Besimtarėve”, Ajsha, nuk tregoi asnjė kundėrshtim ndaj atyre qė e kishin vrarė halifin e tretė nė ēastin kur ajo e mori lajmin pėr vdekjen e tij.52 Nuk duhet tė harrohet se nxitėsit kryesorė tė trazirave qė shpunė nė vdekjen e halifit tė tretė ishin ata shokė pėr tė cilėt shkruan letra nga Medina, njerėz tė afėrt dhe tė largėt duke i ftuar tė ngriheshin kundėr halifit, njė fakt qė ėshtė pėrsėritur nė shumė raste tė mėhershme tė historisė muslimane.
    Sa i pėrket luftės sė dytė, tė quajtur Beteja e Sifinit, e cila zgjati nja njė vit e gjysmė, shkaku i saj ishte zilia e Muavijut pėr halifatin i cili pėr tė ishte mė tepėr instrument politik botėror sesa institucion religjioni. Por, si arsyetim ai dha nxjerrjen e gjakut tė halifit tė tretė, si gjėnė kryesore, dhe filloi njė luftė nė tė cilėn mė shumė se njėqind mijė njerėz humbėn jetėn pa arsye. Natyrisht, nė kėto luftėra Muaviju ishte mė shumė agresor sesa mbrojtės, sepse protesta pėr ta nxjerrė gjakun e dikujt nuk mund kurrė tė bėhet nė formė mbrojtjeje. Preteksti i kėsaj lufte ishte hakmarrja e pėrgjakshme. Gjatė ditėve tė fundit tė jetės sė tij, halifi i tretė, pėr ta shuar kryengritjen kundėr tij, i kėrkoi Muavijut ndihmė, por armata e Muavijut, e cila u nis nga Damasku drejt Medinės, me qėllim priti nė rrugė derisa u vra halifi. Atėherė ai u kthye nė Damask pėr tė filluar njė kryengritje pėr t’u hakmarrė pėr vdekjen e halifit.53 Pas vdekjes sė Aliut dhe pasi e mori halifatin vet, Muaviju e harroi ēėshtjen e hakmarrjes pėr vdekjen e halifit tė tretė dhe nuk e vijoi mė tutje atė ēėshtje.
    Pas Sifinit u paraqit beteja e Nahravanit, nė tė cilėn njė numėr njerėzish, nė mesin e tė cilėve mund tė gjendeshin disa nga shokėt (e Pejgamberit), u ngritėn kundėr Aliut, sigurisht tė nxitur nga Muaviju.54 Kėta njerėz bėnin kryengritje nėpėr tokat e Islamit, duke vrarė muslimanė dhe sidomos ithtarėt e Aliut. Ata sulmonin madje edhe gratė shtatėzėna dhe ua mbytnin foshnjat. Aliu e shuajti edhe kėtė kryengritje, por pak kohė mė vonė u vra edhe vetė nė xhaminė e Kufasė nga njėri prej anėtarėve tė kėtij grupi i cili erdh e u bė i njohur si Khavarixh.
    Kundėrshtarėt e Aliut pohojnė se ai ishte njeri i guximshėm, por nuk kishte mendjemprehtėsi politike. Ata thonė se nė fillim tė halifatit tė tij ai do tė mund tė bėnte paqe tė pėrkohshme me kundėrshtarėt e vet. Ai do tė mund t’u afrohej atyre nė paqe dhe me miqėsi, duke u ardhur rrotull kėnaqėsive dhe miratimeve tė tyre. Nė kėtė mėnyrė ai do tė mund tė forconte halifatin e tij dhe vetėm atėherė t’u kthehej ērrėnjosjes dhe prishjes sė tyre. Ajo qė harrojnė njerėzit qė mendojnė kėshtu, ėshtė se lėvizja e Aliut nuk mbėshtetej nė oportunizėm politik. Ajo ishte lėvizje fetare rrėnjėsore dhe revolucionare (nė kuptimin e vėrtetė tė revolucionit si lėvizje shpirtėrore pėr tė themeluar rendin e vėrtetė tė gjėrave dhe jo nė kuptimin e tij politik tė sotėm); prandaj ai nuk do tė kishte mundur tė pėrmbushej me kompromise ose lajka dhe falsifikime. Njė gjendje e ngjashme mund tė shihet gjatė kohės sė pejgamberisė tė Pejgamberit tė Shenjtė. Tė pabesėt dhe politeistėt propozonin paqe me tė shumė herė dhe betoheshin se po qe se ai do tė pushonte tė protestonte kundėr zotėrave tė tyre, ata nuk do tė pėrziheshin nė misionin e tij tė religjionit. Por, Pejgamberi nuk e pranonte njė propozim tė tillė, ndonėse ka mundur nė ato ditė tė vėshtira tė bėnte paqe dhe tė pėrdorte lajkat dhe ashtu tė forconte pozitat e tij, e pastaj tė ngrihej kundėr armiqve. Nė tė vėrtetė, porosia islame kurrė nuk lejon tė lihet njė arsye e drejtė dhe me vend pėr hir tė tė forcuarit e njė arsye tjetėr tė mirė, as qė tė refuzohet dhe tė mos provohet falsifikimi me anė tė njė falsifikimi tjetėr. Ka shumė vargje kuranore qė kanė tė bėjnė me kėtė ēėshtje.55
    45. Shėnim i redaktorit: Revolucionar nė kėtė kontekst natyrisht nuk ka tė njėjtin kuptim qė zakonisht e ka sot. Nė kontekstin tradicional, njė lėvizje revolucionare ėshtė rivendosja ose rizbatimi i parimeve tė pandryshueshme tė njė rendi transcendent, kurse nė kontekstin jo tradicional ajo fjalė do tė thotė ngritje ose kundėr kėtyre parimeve ose kundėr zbatimit tė tyre ose kundėr ēfarėdo rendi tė vendosur nė pėrgjithėsi.


    vazhdon,, sepse vazhdon



    46. Nahxh al-balaghah, predikimi i pesėmbėdhjetė.
    47. Muruxh al-dhahab, vėll. II, f. 362; Nahxh al-balaghah, predikimi 122.; Ja’kubi, vėll. II, f. 160; Ibn Abi’l-Hadid, vėll. I, f. 180.
    48. Ja’kubi, vėll. II, f. 156; Abu’l-Fida, vėll. I, f. 172; Muruxh al-dhahab, vėll. II, f. 366.
    49. Ja’kubi, vėll. II, f. 152.
    50. Shėnim i redaktorit: Muhaxhrun u referohet tė konvertuarve tė hershėm nė Islam tė cilėt imigruan sė bashku me Pejgamberin nga Meka nė Medinė.
    51. Ja’kubi, vėll. II, f. 154; Abu’l-Fida, vėll. I, f. 171.
    52. Ja’kubi, vėll. II, f. 152.
    53. Kur Osmani u rrethua nga ata qė kishin ngritur krye, ai i shkroi Muavijut dhe i kėrkoi ndihmė. Muaviju pėrgatiti njė armatė prej dymbėdhjetė mijė njerėzish dhe e dėrgoi drejt Medinės. Por ai u tha atyre tė zinin vendin rreth Damaskut dhe vetė erdhi te Osmani pėr t’i raportuar pėr gatishmėrinė e armatės. Osmani tha: “Ju keni detyruar tė ndalet armata me qėllim qė unė tė vritem. Pastaj ju do tė bėni derdhjen e gjakut tim si arsye pėr t’u revoltuar vetė ju.” Ja’kubi, vėll. II, f. 152; Muruxh al-dhahab, vėll. III, f. 25; Tabari, vėll. II, f. 403.
    54. Muruxh al-dhahab, vėll. II, f. 415.
    55. Pėr shembull, shih komentet tradicionale tė cilat i pėrshkruajnė rrethanat e kohės sė shpalljes sė kėtyre vargjeve: “Kryesorėt ndėr ta u shkojnė dhe i kėshillojnė: Shkoni dhe bėhuni besimtarė ndaj Zotėrave tuaj!” (Kur'ani, XXXVIII, 7) dhe “Dhe po tė mos tė tė bėnim tė tėrin tė fortė ti do tė mundeshe thuaja tė lakoje pak ndaj tyre” (Kur'ani, XVII, 74 dhe “Tė cilėt donin qė ti tė lėshosh pe, qė edhe ata tė lėshonin pe.” (Kur'ani, LXVIII, 9).

  6. #6
    i/e regjistruar Maska e machori
    Anėtarėsuar
    25-08-2005
    Postime
    32
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Tė mirat qė pėrfituan shiitėt nga halifati i Aliut



    Gjatė katėr vjetėve dhe nėntė muajve tė halifatit tė tij, Aliu nuk qe nė gjendje tė eliminonte kushtet e ērregulluara tė cilat mbizotėronin nė gjithė botėn islamike, por ai pati sukses nė tri mėnyra:
    1. Si rezultat i mėnyrės sė jetesės sė tij tė drejtė dhe tė mbarė ai zbuloi edhe njė herė bukurinė dhe tėrheqshmėrinė e mėnyrės sė jetės sė Pejgamberit tė Shenjtė, sidomos pėr brezat e rinj. Nė kundėrshtim me madhėshtinė imperiale tė Muavijut, ai jetonte nė thjeshtėsi dhe nė varfėri si njerėzit mė tė varfėr.56 Ai kurrė nuk i favorizonte miqte ose kushėrinjtė dhe familjen e tij mė shumė se tė tjerėt,57 as qė ndonjėherė parapėlqente pasurinė mė shumė sesa varfėrinė ose forcėn brutale sesa dobėsinė.
    2. Pėrkundėr vėshtirėsive tė pavolitshme dhe tė mundimshme tė cilat ia merrnin kohėn, ai la prapa ndėr komunitetin islamik thesar tė vlefshėm tė shkencave tė vėrteta hyjnore dhe disiplinat intelektuale islamike.58 Gati njėmbėdhjetė mijė proverba tė tij dhe fjalė tė urta tė shkurtra janė shėnuar mbi tema tė ndryshme intelektuale, fetare dhe shoqėrore.59 Nė bisedat dhe fjalimet e tij ai parashtronte shkencat mė madhėshtore islamike nė njė mėnyrė mė elegante dhe tė rrjedhshme. Ai themeloi gramatikėn e arabishtes dhe vuri bazat pėr letėrsinė arabe.60
    Ai ishte i pari nė Islam i cili gėrmoi drejtpėrsėdrejti nė ēėshtjet e metafizikės (falsafah-i ilahi) nė njė mėnyrė qė kombinon rigorozitetin intelektual dhe demonstrimin logjik. Ai bisedonte pėr problemet tė cilat kurrė nuk ishin paraqitur pėrpara nė kėtė mėnyrė ndėr metafizikantėt e botės.61 Pėr mė tepėr, ai i ishte kushtuar aq shumė metafizikės dhe gnosės, saqė edhe nė flakėn e betejės ai do tė vijonte bisedė intelektuale dhe do tė bisedonte pėr ēėshtje metafizike.62
    3. Ai ushtroi njė numėr tė madh shkollarėsh dhe dijetarėsh islamikė, nė mesin e tė cilėve gjenden disa asketė dhe gnosistė tė cilėt ishin gjyshėrit e sufistėve, njerėz tė tillė si Uvajs al-Karani, Kumajl al-Nakhai, Majtham al-Tamari dhe Rashid al-Hajdari. Kėta njerėz janė njohur nga sufistėt e mėvonshėm si themelues tė gnosės nė Islam. Tė tjerėt nga nxėnėsit e tij u bėnė mėsuesit e parė tė jurisprudencės, tė teologjisė, tė komentimeve dhe tė recitimeve kur'anore.63


    56. Muruxh al-dhahab, vėll. II, f. 431; Ibn Abi’l-Hadid, vėll. I, f. 181.
    57. Abu’l-Fida, vėll. I, f. 182; Ibn Abi’l-Hadid, vėll. I, f. 181.
    58. Nahxh al-balaghah dhe hadithet nė librat e sunitėve dhe tė shiitėve.
    59 -du. Kitab al-ghuhur va’’l rar nga Amidi, Sidon, 1349.
    60. Vepra tė tilla si Nahv (gramatikė) nga Sujuti, Teheran, 1281, vėll. II; Ibn Abi’l-Hadid, vėll, I, f. 6.
    61. Shih Nahxh al-balaghah.
    62. Nė mes tė luftės nė betejen e Xhamalit, njė beduin e pyeti Aliun: “O, komandant i besimtarėve! Ju thoni Zoti ėshtė njė?” Njerėzit e sulmuan nga tė dyja anėt dhe thanė: “A nuk shihni se Aliu ėshtė i mėrzitur dhe se mendja e tij ėshtė e zėnė me aq shumė gjėra tė ndryshme? Pse hyn nė bisedė me tė?” Aliu u tha shokėve tė tij: “Lereni kėtė njeri rahat. Qėllimi im i luftės me kėta njerėz nuk ėshtė asgjė tjetėr pos tė sqarojmė doktrinat e vėrteta dhe qėllimin e religjionit.” Atėherė ai filloi t’i pėrgjigjej beduinit. Bihar al-anvar, vėll. II, f. 65.
    63. Ibn Abi’l-Hadid, vėll. I, ff. 6-9.




    Transferimi i halifatit tė Muavijut dhe shndėrrimi i tij nė monarki tė trashėgueshme



    Pas vdekjes sė Aliut, halif u bė i biri, Hasan ibėn Aliu, i cili njihet nga shiizmi si Imami i tyre i dytė. Ky pėrcaktim u bė sipas dėshirės sė fundit dhe testamentit tė Aliut dhe po ashtu me besnikėrinė e komunitetit qė tregoi ndaj Hasanit. Por Muaviju nuk mbeti i qetė para kėsaj ngjarjeje. Ai marshoi me armatėn e tij drejt Irakut, i cili atėherė ishte kryeqyteti i halifatit, dhe filloi tė zhvillojė luftė kundėr Hasanit.
    Me anė tė intrigave tė ndryshme dhe duke paguar shuma tė mėdha tė hollash, Muaviju qe nė gjendje t’i korruptonte gradualisht ndihmėsit dhe gjeneralėt e Hasanit. Mė nė fund qe nė gjendje ta detyronte Hasanin t’ia dorėzonte halifatin atij nė mėnyrė qė t’i ikte gjakderdhjes dhe tė shpallte paqe.64 Hasani ia dorėzoi halifatin Muavijut me kusht qė halifati t’i kthehej atij pas vdekjes sė Muavijut dhe qė tė mos u bėhej kurrfarė dėmi ithtarėve tė tij.65
    Nė vitin 40/661, Muaviju mė nė fund mori nė duar tė veta halifatin. Ai atėherė u nis menjėherė pėr Irak dhe nė njė fjalim mbajtur para popullit tė atij vendi tha: “Unė nuk luftova kundėr jush pėr hir tė lutjeve tė agjėrimit. Kėto vepra ju mund t’i kryeni vetė. Ajo qė unė desha tė pėrmbushja ishte tė sundoja mbi juve dhe kėtė qėllim e kam arritur.” Ai po ashtu tha: “Marrėveshjen qė e kam bėrė me Hasanin ėshtė e pavlefshme dhe shterpė. Atė unė e shkeli me kėmbė.”66 Me kėtė deklaratė Muaviju ua bėri popullit tė ditur karakterin e vėrtetė tė qeverisė sė tij dhe nxori nė shesh natyrėn e programit qė kishte nė mendje.
    Nė deklaratėn e tij ai tregoi se do ta ndante religjionin nga politika dhe se nuk do tė jepte kurrfarė garancish sa u pėrket detyrave dhe rregullave tė religjionit. Ai do tė shpenzonte gjithė forcėn e tij pėr ta ruajtur dhe mbajtur tė gjallė pushtetin e tij vetjak, pa marrė parasysh sa mund tė kushtonte. Ėshtė e qartė se njė qeveri e njė natyre tė tillė ėshtė mė shumė formė e njė sulltanati dhe monarkie sesa halifat dhe zėvendės i Pejgamberit tė Zotit nė kuptimin tradicional islamik. Pėr kėtė arsye disa qė ishin pranuar nė oborrin e tij i drejtoheshin si “mbret”.67 Ai vetė nė disa tubime private interpretonte qeverinė e tij si monarki,68 ndėrsa publikisht gjithmonė e paraqiste veten si halif.
    Natyrisht, ēdo monarki qė mbėshtetet mbi forcėn bart me vete nė mėnyrė tė nėnkuptueshme parimin e trashėgimisė. Muaviju, gjithashtu, mė nė fund e kuptoi kėtė fakt dhe e zgjodhi tė birin, Jazidin, i cili ishte njė i ri i shkujdesur pa personalitet, aspak religjioz,69 si “princ i kurorėzuar” dhe trashėgimtar i tij. Ky akt ishte shkak i shumė ngjarjeve tė dhembshme nė tė ardhmen. Muaviju kishte treguar qė pėrpara se do tė refuzonte tė lejonte Hasan ibėn Aliut tė trashėgonte atė si halif dhe se kishte nė mendje diēka tjetėr. Prandaj kishte shkaktuar qė tė vritej Hasani me helmim,70 duke pėrgatitur kėshtu rrugėn pėr tė birin, Jazidin.
    Duke prishur marrėveshjen me Hasanin, Muaviju e bėri tė qartė se ai kurrė nuk do tė lejonte qė shiitėt e familjes sė Pejgamberit tė jetonin nė rreth tė qetė dhe tė sigurt dhe tė vazhdonin veprimtarinė e tyre si pėrpara, dhe ai e zbatoi pikėrisht kėtė qėllim. Tregohet se ai kishte shkuar aq larg sa tė deklaronte se kushdo qė do ta transmetonte njė hadith duke lavdėruar virtytet e familjes sė Pejgamberit nuk do tė kishte kurrfarė imuniteti ose mbrojtje sa i pėrket jetės, mallit dhe pronės.71 Nė tė njėjtėn kohė, ai urdhėroi qė kushdo qė do tė recitonte ndonjė hadith duke lavdėruar shokėt (e Pejgamberit) ose halifėt e tjerė do t’i jepej shpėrblim i mjaftueshėm. Si rezultat i kėsaj, njė numėr i dukshėm hadithesh u shėnuan nė kėtė kohė duke lavdėruar shokėt (e Pejgamberit), disa nga tė cilėt janė me autenticitet tė dyshimtė.72 Ai urdhėroi qė pėr Aliun tė jepeshin komente pėrēmuese nga katedrat e xhamisė nėpėr tokat islame, ndėrsa ai vetė pėrpiqej tė pėrdorte fjalė tė kėqija pėr Aliun. Ky urdhėr vazhdoi tė vlente pak a shumė me efekt deri nė halifatin e Umar ibėn Abd al-Azizit, kur u hoq nga fuqia.73 Me ndihmėn e agjentėve tė tij dhe tė togerėve, Muaviju bėri qė elita dhe ata mė tė dalluarit nė mesin e ithtarėve tė Aliut tė gjenin vdekjen ndėrsa kokat e disa prej tyre i banin nė hunj nėpėr qytete tė ndryshme.74 Shumica e shiitėve u detyrua tė mohonte madje edhe tė shante Aliun dhe tė shprehte pėrbuzje pėr tė. Po tė refuzonin, ata do ta gjenin vdekjen.

    vazhdon se pse

    65. Ja’kubi, vėll. II, f. 192; Abu’l-Fida, vėll. I, f. 183.
    66. al-Nasa’ih al-hafjah nga Muhamed al-Alaviu, Bagdat, 1368, vėll. II, f. 161 dhe tė tjera.
    67. Ja’kubi, vėll. II, f. 193.
    68. Ja’kubi, vėll. II, f. 207.
    69. Jazidi ishte person i pasionuar dhe i butė. Ai ishte gjithmonė i dehur dhe mbante mėndafsh dhe rroba tė pahijshme. Ndejat e tij tė natės kombinoheshin me muzikė dhe verė. Kishte njė qen dhe njė majmun tė cilėt ishin gjithmonė me tė si shoqėrues me tė cilėt ai zbavitej. Majmuni i tij quhej Abu Kejz. Ai e vishte atė me rroba tė bukura dhe e detyronte tė ishte i pranishėm nė ndejat e tij tė pijes. Ndonjėherė e hipte nė kalė dhe e dėrgonte nė vrapim. Ja’kubi, vėll. II, f. 196; Muruxh al-dhahab, vėll. III, f. 77.
    70. Muruxh al-dhahab, vėll. III, f. 5; Abu’l-Fida, vėll. I, f. 183.
    71. al-Nasa’ih al-kafjah, f. 72, treguar nga Kitab al-ahdath.
    72. Ja’kubi, vėll. II, ff. 199 dhe 210; Abu’l-Fida, vėll. I, f 186; Muruxh al-dhahab, vėll. III, ff. 33 dhe 35.
    73. al-Nasa’ih al-kafjah, ff. 72-73.
    74. al-Nasa’ih al-kafjah, ff. 58, 64, 77-78.

  7. #7
    i/e regjistruar Maska e machori
    Anėtarėsuar
    25-08-2005
    Postime
    32
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Shiizmi gjatė shekullit II/VIII


    Gjatė fillimit tė dekadės sė katėrt tė shekullit II/VII, duke vijuar njė sėrė revolucionesh tė luftėrave tė pėrgjakshme nė gjithė botėn islamike tė cilat u bėnė pėr shkak tė padrejtėsive, dhunės dhe veprave tė kėqia tė umevitėve, filloi njė lėvizje kundėr-umevite nė emėr tė familjes sė Pejgamberit nė Khurasan tė Persisė. Prijės i kėsaj lėvizjeje ishte gjenerali persian, Abu Muslim Marvazi, i cili u ngrit kundėr sundimit tė Umevitit dhe e pėrparoi kauzėn e tij hap pas hapi derisa qe nė gjendje ta rrėzonte qeverinė e Umevitit.85
    Ndonėse kjo lėvizje zuri fill nė sfondin e thellė shiit dhe doli nė shesh pak a shumė me pretendim se dėshironte tė hakmerrej pėr familjen e Pejgamberit, dhe ndonėse nga njerėzit madje ishte kėrkuar fshehtas t’i shprehnin besimin njė anėtari tė kualifikuar tė familjes sė Pejgamberit, ajo nuk u ngrit drejtpėrsėdrejti si rezultat e udhėzimeve tė imamėve. Kjo dėshmohet me faktin se kur Abu Muslimi i ofroi halifatin Imamit tė gjashtė nė Medinė, ai refuzoi atė plotėsisht duke thėnė: “Ju nuk jeni njėri ndėr njerėzit e Muhammedi a.s., kurse kjo kohė nuk ėshtė koha ime.”86
    Mė nė fund abasidėt e fituan halifatin nė emėr tė familjes sė Pejgamberit87 dhe nė fillim treguan njėfarė mirėsjelljeje ndaj njerėzve nė pėrgjithėsi dhe ndaj pasardhėsve tė Pejgamberit nė veēanti. Nė emėr tė hakmarrjes pėr martirizmin e familjes sė Pejgamberit, ata i masakruan umevitit, duke shkuar deri nė atė shkallė sa i hapnin varret e tyre dhe digjnin ēkado qė gjenin te ata.88 Por sė shpejti ata filluan tė vijonin rrugėt e padrejta tė umevitėve dhe nuk hoqėn dorė kurrsesi nga padrejtėsitė dhe nga veprat pa pėrgjegjėsi. Abu Hanifahu, themeluesi i njėrės nga katėr shkollat sunite tė drejtėsisė, u burgos nga al-Mansuri dhe u torturua.89 Ibėn Hanbali, themeluesi i njė shkolle tjetėr tė drejtėsisė, u rrah me kamxhik.90 Imami i gjashtė vdiq nga helmimi pas shumė torturave dhe dhunės sė madhe.91 Pasardhėsit e familjes sė Pejgamberit tė Shenjtė e pėsonin nganjėherė me prerjen e kokės nė grupe, duke u varrosur tė gjallė, ose duke u murosur nė muret e ndėrtesave tė qeverisė qė ndėrtoheshin.
    Harun al-Rashidi, halifi abasid, gjatė sundimit tė tė cilit perandoria islamike arriti kulmin e zgjerimit dhe tė pushtetit tė saj, do tė shikonte rastėsisht diellin dhe do t’i drejtohej me kėto fjalė: “Shndrit kėdo qė ti dėshiron, ti nuk do tė mundesh kurrė tė ikėsh nga mbretėria ime.” Nga njė anė, armatat e tij po pėrparonin nė lindje dhe nė perėndim, nga ana tjetėr, disa hapa nga pallati i halifit, dhe pa dijen e tij, zyrėtarėt kishin vendosur krye nė vete tė mblidhnin taksa nga populli qė donte tė kalonte urėn e Bagdatit. Madje njė ditė, kur halifi deshi tė kalonte urėn, atė e ndalėn dhe i kėrkuan ta paguante taksėn.92
    Njė kėngėtar, duke kėnduar dy vargje tė ndryshme, nxiti pasionin e halifit abasid, Aminit, i cili e shpėrbleu me tre milionė dėrhemė. Kėngėtari nė gėzim u hodh te kėmbėt e halifit duke thėnė: “O prijės besnik! Ju po mė jepni tė gjitha kėto tė holla?” Halifi iu pėrgjigj: “Nuk prish punė. Ne i marrim kėto tė holla nga njė pjesė e panjohur e vendit tonė.”93
    Shuma marramendėse e pasurisė qė rridhte ēdo vjet nga tė gjitha anėt e botės islamike nė thesarin publik nė kryeqytet ndihmonte tė krijohej atmosferė luksi dhe kėnaqėsie tokėsore. Shumė nga ajo nė tė vėrtetė, shpesh shpenzohej pėr kėnaqėsitė dhe poshtėrsitė e halifit tė asaj kohe. Numri i vajzave skllave tė bukura nė oborrin e disa halifėve arrinte deri nė mija sosh. Me shthurjen e sundimit tė umevitėve dhe me themelimin e sundimit tė abasidėve, shiizmi nuk pėrfitoi asgjė nė asnjė mėnyrė. Kundėrshtarėt e tij tė dhunshėm dhe tė padrejtė vetėm sa e ndėrruan emrin.


    85. Ja’kubi, vėll. III, f. 79; Abu’l-Fida, vėll. I, f. 208, dhe histori tė tjera.
    86. Ja’kubi, vėll. III, f. 86; Muruxh al-dhahab, vėll. III, f. 268.
    87. Ja’kubi, vėll. III, f. 86; Muruxh al-dhahab, vėll. III, f. 270.
    88. Ja’kubi, vėll. III, ff. 91-96; Abu’l-Fida, vėll. I, f. 212.
    89. Abu’l-Fida, vėll. II, f. 6.
    90. Ja’kubi, vėll. III, f. 198; Abu’l-Fida, vėll. I, f. 33.
    91. Bihar al-anvar, vėll. XII, mbi jetėn e Imamit Jafar al-Sadikut.
    92. al-Aghani nga Abu’l-Faraxh Isfahaniu, Kajro, 1345-51, tregimi pėr urėn e Bagdatit.
    93. al-Aghani, tregimi i Aminit.







    Shiizmi nė shekullin III/IX

    Nė fillim tė shekullit III/IX shiizmi qe nė gjendje tė merrte frymė edhe njė herė. Ky kusht mė i parapėlqyer ishte sė pari pėr shkak tė tė dhėnės se shumė libra shkencore dhe filozofike u pėrkthyen nga greqishtja, sirishtja dhe nga gjuhė tė tjera nė gjuhėn arabe, ndėrsa njerėzit me interesim studionin shkencat intelektuale dhe racionale. Pėr mė tepėr, al-Mamuni, halifi abasid nga 198/813 deri mė 218/833, kishte prirje mutazilite dhe meqenėse nė pikėpamjet e tij religjioze ai favorizonte demonstrimin intelektual, ai ishte mė i gatshėm t'u jepte liri tė plotė bisedave dhe propagandimit tė pikėpamjeve tė ndryshme fetare. Teologėt dhe shkollarėt shiitė shfrytėzuan mirė kėtė liri dhe bėnė ēmos t’i shpienin pėrpara veprimtaritė shkollore dhe tė pėrhapnin mėsimet shiite. Gjithashtu, al-Mamuni, duke vijuar sipas kėrkesave tė forcave politike tė asaj kohe, e kishte bėrė Imamin e tetė shiit trashėgimtar tė tij, siē tregohet nė historitė mė standarde. Si rezultat i kėsaj, pasardhėsit e Pejgamberit tė Shenjtė dhe miqtė e tyre qenė deri nė njė shkallė tė liruar prej dhunės sė qeverisė dhe gėzuan njėfarė shkalle tė lirisė. Mirėpo, nuk shkoi shumė kohė dhe tehu i mprehtė i shpatės u kthye edhe njė herė kundėr shiitėve dhe mėnyra e harruar e jetės sė kaluar iu kthye atyre edhe njė herė. Kjo ndodhi sidomos nė rastin e al-Mutavakilit (233/847 deri mė 247/861) i cili mbajti njė armiqėsi tė veēantė ndaj Aliut dhe shiitėve. Me urdhrin e tij u rrėnua plotėsisht varri i Imamit tė tretė nė Qerbela.94

    94. Abu’l-Fida dhe histori tė tjera.






    Shiizmi nė shekullin IV/X


    Nė shekkulin IV/X pėrsėri mbisunduan disa kushte tė cilat ndihmuan shumė pėrhapjen dhe forcimin e shiizmit. Nė mesin e tyre ishte dobėsia qė u paraqit nė qeverinė dhe adminstratėn qendrore abaside dhe paraqitja e sunduesve bujidė. Bujidėt, tė cilėt ishin shiitė, kishin ndikimin mė tė madh jo vetėm nė provincat e Persisė, por edhe nė kryeqytetin e halifatit nė Bagdat, madje edhe mbi vetė halifin. Kjo fuqi e re e pėrpjesėtimit tė dukshėm u bėri tė mundshme shiitėve tė ngriheshin nė kėmbė para kundėrshtarėve tė tyre tė cilit kishin provuar mė pėrpara t’i shtypnin duke u mbėshtetur mbi pushtetin e halifatit. Ajo po ashtu u ndihmoi shiitėve tė pėrhapnin haptas pikėpamjet e tyre mbi religjionin.
    Siē ėshtė shėnuar nga historianėt, gjatė kėtij shekulli pjesa mė e madhe e gadishullit arab ishte shiite me pėrjashtim tė disa qyteteve tė mėdha. Madje edhe disa nga qytetet kryesore, si Hajdari, Umani dhe Sadahu ishin shiite. Nė Basra, i cili kishte qenė gjithmonė qytet i sunitėve dhe shtyhej me Kufan e cila konsiderohej si qendėr e shiitėve, u paraqit njė grup i dukshėm shiitėsh. Po ashtu nė Tripoli, Nablus, Tiberias, Najshapur dhe Herat kishte shumė shiitė, kurse Ahvazi dhe bregdeti i Gjirit Persik, nga ana e Persisė, ishin po ashtu shiite.95
    Nė fillim tė kėtij shekulli, Nasir Utrushi, pas shumė vjetėsh tė pėrhapjes sė misionit fetar nė Versinė veriore, fitoi pushtet nė Tabaristan dhe themeloi mbretėrinė e cila vazhdoi disa breza pas tij. Para Utrushit, Hasan ibėn Zaid al-Alavi kishte sunduar gjatė shumė vjetėsh nė Tabaristan.96 Po ashtu nė kėtė periudhė fatimidėt, tė cilėt ishin ismili, e pushtuan Egjiptin dhe organizuan njė halifat i cili zgjati nja dy shekuj (296/908 deri mė 567/1171).97 Kundėrshtime dhe luftime shpesh ndodhnin nė qytetet keryesore si nė Bagdat, nė Kajro dhe nė Najshapur midis shiitėve dhe sunitėve, nė disa prej tė cilave shiitėt do tė fitonin epėrsi dhe do tė dilnin fitimtarė.

    95. al-Hadarat al-islamijah nga Adam Mezi, Kajro, 1366, vėll. I, f. 97.
    96. Muruxh al-dhahab, vėll. IV, f. 373; al-Milal va’l-nihal nga Shahristani, Kajro, 1368, vėll. I, f. 254.
    97. Abu;l-Fida, vėll. II, f. 63 dhe vėll. III, f. 50.




    Shiizmi nga shek. V/XI deri nė shek. IX/XV


    Nga shekulli V/XI deri nė shekullin IX/XV shiizmi vazhdoi tė zgjerohej ashtu siē kishte ndodhur nė shekullin IV/X.98 Shumė mbrtetėr dhe sundues qė ishin shiitė u paraqitėn nė pjesė tė ndryshme tė botės islame dhe pėrhapnin shiizmin. Kah fundi i shekullit V/XI aktiviteti misionar i ismailizmit futi rrėnjė nė fortesėn e Alamutit dhe gjatė nja njė shekulli e gjysmė ismailitėt jetonin nė pavarėsi tė plotė nė regjionet qendrore tė Persisė. Po ashtu sadati marashėt, tė cilėt ishin pasardhės tė Pejgamberit tė Shenjtė, sunduan shumė vjet nė Mazandaran (Tabaristan).99 Shah Muhamed Khudabandahu, njėri nga sunduesit e mirėnjohur mongolė, u bė shiit dhe pasardhėsit e tij sunduan gjatė shumė vjetėsh nė Persi dhe qenė instrument pėr pėrhapjen e shiizmit.100 Duhet gjithashtu tė zihen ngoje mbretėrit e dinastive Ak Kojunlu dhe Kara Kojunlu tė cilėt sunduan nė Tabriz dhe domeni i tė cilėve shtrihej deri nė Fars dhe Kerman,101 po ashtu edhe qeveria fatimide e cila sundonte nė Egjipt.
    Natyrisht, liria fetare dhe mundėsia pėr tė ushtruar pushtet fetar nga popullata dallonte varėsisht nga sunduesit e ndryshėm. Pėr shembull, me pėrfundimin e sundimit fatimid dhe me ardhjen nė pushtet tė ajubidėve, plotėsisht ndryshoi skena, kurse popullata shiite nė Egjipt dhe nė Siri humbi pavarėsinė e tij fetare. Shumė shiitė tė Sirisė u vranė gjatė kėsaj periudhe vetėm duke u akuzuar se vijonin shiizmin. Njėri nga ata ishte Shahid-i Avval (Dėshmori i parė) Muhamed ibėn Maki, njėri nga figurat mė tė larta tė jurisprudencės shiite, i cili u vra nė Damask mė 786/1384.102 Po ashtu, Sheik al-ishrak Shihab al-Din Suhravardi u vra nė Halep me akuzė se kultivonte mėsimet dhe filozofinė batini.103 Nė pėrgjithėsi gjatė kėsaj periudhe shiizmi po rritej shikuar nga pikėvėshtrimi i numrit, ndonėse pushteti i tij fetar dhe liria vareshin nga kushtet lokale dhe nga sunduesit e asaj kohe. Gjatė kėsaj periudhe, shiizmi kurrė nuk u bė religjion zyrtar i asnjė shteti musliman.

    98. Shih historitė e al-Kamil nga Ibėn Athiri, Kajro, 1348; Raudat al-safa; dhe Habib al-sijar nga Kvand Miri, Teheran, 1333.
    99. Po aty.
    100. Po aty.
    101. Po aty.
    102. Rajhanat al-adab nga Muhamed Ali Tabrizi, Teheran, 1326, vėll. II, f. 365, dhe shumicėn e veprave mbi biografitė e njerėzve tė famshėm.
    103. Rajhanat al-adab, vėll. II, f. 380.





    Shiizmi nė shekujt X/XVI dhe XI/XVII


    Nė shekullin X/XVI Ismaili, i cili ishte nga familja e Sheik Safi al-Din Ardibiliut (753/1334), njė mėsues sufist dhe po ashtu shiit, filloi njė revoltė nė Ardibil, me treqind sufistė tė cilėt ishin dishepuj tė gjyshėrve tė tij, me qėllim tė themelimit tė vendit tė pavarur dhe tė fuqishėm shiit. Nė mėnyrėn e tij ai filloi pushtimin e Persisė dhe i kapėrceu princat lokalė feudalė. Pas njė sėrė luftėrash tė pėrgjakshme me sunduesit lokalė dhe po ashtu me Osmanėt tė cilėt e mbanin titullin e halifit, ai ia doli tė formonte Persinė pjesė pas pjese si njė shtet dhe tė bėnte shiizmin religjion zyrtar tė mbretėrisė sė tij.104
    Pas vdekjes sė Shah Ismailit sunduan mbretėr tė tjerė safavidė nė Persi deri nė shek. XII/XVIII dhe secili prej tyre vazhdonte tė njihte shiizmin si religjion zyrtar tė vendit dhe ta forconte mė tutje nė kėtė vend. Nė kulmin e pushtetit tė tyre, gjatė sundimit tė Shah Abazit, safavidėt qenė nė gjendje pėr njė zgjerim territorial dhe tė dyfishonin popullatėn e Persisė dy herė mė shumė se tani.105 Sa u pėrket tokave muslimane, popullata shiite vazhdoi e njėjta si pėrpara dhe u shtua vetėm me shtimin natyror tė popullatės.

    104. Raudat al-safa’, Habib al-sijar dhe tė tjera.
    105. Tarikh-i’alam araj-i’abbasi nga Iskandar Bajku, Teheran, 1334, hixhrit.





    Shiizmi nga shek. XII/XVIII deri nė shek. XIV/XX

    Gjatė tre shekujve tė kaluar shiizmi vazhdoi shtimin e tij natyror si pėrpara. Nė momentin e pikėrishėm, gjatė pjesės sė fundit tė shekullit XIV/XX, shiizmi u njoh si religjion zyrtar i Iranit, ndėrsa nė Jemen dhe nė Irak shumica e popullatės janė shiite. Thuajse nė tė gjitha tokat ku ka muslimanė mund tė gjendet njė numėr shiitėsh. Thuhet se nė tėrėsi nė botė sot ka rreth 100 milionė shiitė.


    vazhdon...

  8. #8
    i/e regjistruar Maska e machori
    Anėtarėsuar
    25-08-2005
    Postime
    32
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    pjesa II - MENDIMI RELIGJIOZ I SHIITĖVE

    Aspekti Formal i Religjionit


    Me “mendimin religjioz” nėnkuptojmė atė formė tė mendimit e cila ka tė bėjė me cilindo nga problemet me natyrė fetare brenda njė religjioni tė veēantė, nė tė njėjtin kuptim siē ėshtė mendimi matematik formė e mendimit e cila ka tė bėjė me ēėshtjet matematike dhe zgjidh problemet matematike.
    Nuk ka nevojė tė thuhet se mendimi religjioz, si format e tjera tė mendimit, duhet tė ketė burime tė sigurta nga tė cilat rrjedh lėnda e parė e mendimit tė tij dhe nga tė cilat varet. Ngjashėm me kėtė, procesi i tė rezonuarit tė domosdoshėm pėr zgjidhjen e problemeve matematikore duhet tė ketė njė sėrė faktesh dhe parimesh matematikore tė mbėshtetura mirė. I vetmi burim nga i cili varet religjioni islam i shpallur nė mėnyrė hyjnore dhe mbi tė cilin mbėshtetet, nėse mbėshtetet nė shpalljen me origjinė qiellore, nuk ėshtė asnjė tjetėr pos Kur'anit tė Shenjtė. Ėshtė Kur'ani ai i cili ėshtė testamenti pėrfundimtar i pejgamberisė universale dhe pėrgjithmonė e jetė i Pejgamberit dhe pikėrisht pėrmbajtja e Kur'anit ka substancėn e thirrjes islamike. Natyrisht, fakti se Kur'ani ėshtė i vetmi burim i mendimit religjioz islamik nuk i eliminon burimet e tjera dhe origjinat e tė menduarit tė drejtė, siē do tė shpjegohet mė vonė.
    Janė tri metoda tė mendimit religjioz tė Islamit. Kur'ani i Shenjtė nė mėsimet e tij thekson tri rrugė tė muslimanėve qė duhet vijuar pėr tė kuptuar qėllimet e religjionit dhe tė shkencave islamike: 1) rruga e aspektit tė jashtėm dhe formal tė religjionit (Sheriati); 2) rruga e tė kuptuarit intelektual; dhe 3) rruga e tė kuptuarit shpirtėror qė arrihet pėrmes sinqeritetit (ihlas) duke dėgjuar Zotin.
    Mund tė shihet se Kur'ani i Shenjtė nė aspektin e tij formal u drejtohet tė gjithė njerėzve pa dhėnė asnjė demonstrim tė provės. Thėnė mė mirė, duke u varur nga sovraniteti unik i Zotit, ai i urdhėron njerėzit tė pranojnė parimet e fesė, si unitetin hyjnor, pejgamberinė, eskatologjinė; ai u jep urdhra praktike siē janė lutjet e ditės, agjėrimin etj.; por njėherėsh ai ua ndalon atyre tė kryejnė disa veprime tė tjera. Megjithatė, po tė mos siguronte Kur'ani autoritet pėr kėto urdhra, kurrė nuk do tė ishte pritur qė njeriu t’i pranonte dhe t’i kryente ato. Prandaj, duhet tė thuhet se thėniet aq tė thjeshta tė Kur'anit janė rrugė drejt tė tė kuptuarit tė qėllimeve tė fundit tė religjionit dhe tė kuptuarit tė shkencave islamike. Shprehjet e tilla verbale, si “Beso Zotin dhe Pejgamberin e tij” dhe “Fale namazin” i quajmė aspekte tė jashtme ose formale tė religjionit.
    Pėrveē udhėzimeve nė aspektin e jashtėm tė religjionit, shohim se Kur'ani i Shenjtė nė shumė ajete e udhėzon njeriun drejt tė tė kuptuarit intelektual. Ai e fton njeriun tė meditojė, tė sodisė dhe tė mendojė pėr shenjat e Zotit nė makrokozėm dhe nė mikrokozėm. Ai i shpjegon shumė tė vėrteta pėrmes tė menduarit intelektual tė lirė tė njeriut. Duhet tė thuhet nė tė vėrtetė, se asnjė libėr i shenjtė nuk ia lavdėron dhe rekomandon njeriut shkencat dhe dijen intelektuale sa e bėn kėtė Kur'ani. Nė shumė fjalė dhe shprehje tė tij Kur'ani vėrteton vlefshmėrinė e provės intelektuale dhe demonstrimin racional, domethėnė, ai thotė se njeriu duhet sė pari tė pranojė vlefshmėrinė e shkencave islamike dhe pastaj t’i arsyetojė kėto pėrmes provave intelektuale. Pėrkundrazi, me besim tė plotė nė tė vėrtetėn e pozitės sė tij vetjake ai proklamon se njeriu duhet tė pėrdorė intelektin e tij pėr ta zbuluar tė vėrtetėn e shkencave islamike, dhe vetėm atėherė ta pranojė atė tė vėrtetė. Ai duhet tė kėrkojė pohimin e fjalėve qė pėrmbajnė nė porositė islamike nė botėn e krijimit e cila vetė ėshtė dėshmi e vėrtetė. Dhe nė fund, njeriu duhet tė gjejė afirmimin e besimit tė tij nė rezultatet e demonstrimit racional; ai nuk duhet tė fitojė besimin sė pari pastaj, duke qenė i dėgjueshėm, tė kėrkojė prova. Kėshtu mendimi filozofik ėshtė po ashtu njė rrugė, vlefshmėria dhe efikasiteti i sė cilės vėrtetohen nga Kur'ani i Shenjtė.1
    Po ashtu, pėrveē udhėzimit nga aspektet e jashtme dhe intelektuale tė religjionit, shohim se Kur'ani i Shenjtė me terma tė thjeshtė shpjegon se e gjithė shkenca e vėrtetė religjioze rrjedh nga Bashkimi Hyjnor (tevhid) dhe dija e Zotit dhe e atributeve tė Tij. Pėrkryerja e dijes sė Zotit u pėrket atyre tė cilėt ai i ka nxjerrė nga tė gjitha vendet dhe i ka ngritur vetėm deri te vetė Ai. Pikėrisht kėta njerėz janė ata tė cilėt e kanė harruar veten dhe tė gjitha gjėrat dhe si pasojė e sinqeritetit tė dėgjueshmėrisė ndaj Zotit kanė qenė nė gjendje tė pėrqėndrojnė gjithė fuqinė dhe energjinė e tyre nė botėn transcendente. Sytė e tyre janė bėrė tė ndritshėm pėrmes vizionit tė dritės sė Krijuesit tė Pastėr. Me syrin e mprehtė ata kanė parė realitetin e gjėrave nė mbretėrinė e botės tjetėr dhe tė kėsaj bote, sepse me anė tė sinqeritetit dhe tė dėgjueshmėrisė ata kanė arritur gjendjen e sigurisė (jakin). Si rezultat i kėsaj sigurie atyre u janė zbuluar mbretėritė e asaj bote dhe tė kėsaj bote dhe jeta e pafund e botės sė amshueshme.
    Shqyrtimi i ajeteve tė shenjta vijuese ndriēon plotėsisht kėtė pohim: “Dhe Ne nuk dėrguam asnjė lajmėrues para teje pa e frymėzuar atė (duke thėnė): Nuk ka Zot tjetėr pėrveē Meje (Allahut), prandaj mė adhuroni” (Kur'ani, XXI, 25);2 dhe: “I lavdėruar qoftė Allahu me atė qė ata ia pėrshkruajnė (Atij), pėrveē robėve tė sinqertė tė Allahut” (Kur'ani, XXXVII, 159-160);3 dhe: “Thuaj unė jam vetėm njė i vdekshėm si ju. Mė kanė mėsuar se Zoti juaj ėshtė vetėm njė Zot. Dhe kushdo qoftė qė shpreson tė takohet me Zotin e tij, le tė bėjė punė tė drejtė, dhe tė mos i bashkohet askujt nė adhurimin e duhur tė Zotit tė vet” (Kur'ani, XVIII, 111);4 dhe: “Shėrbeji Zotit derisa tė tė mos vijė e paevitueshmja [al-jakin]” (Kur'ani, XV, 99);5 dhe Zoti thotė: “Kėshtu Ne i treguam Ibrahimit Mbretėrinė qiellore dhe tokėn (gjithėsinė) nė mėnyrė qė ai tė mund tė sigurohej” (Kur'ani, VI, 76);6 dhe: “Jo, por rekordi i sė drejtės ėshtė nė ‘Ilijun -Ah! kush do tė tė tregojė ēka ėshtė ‘Ilijuni! - Njė shėnim i shkruar dhe i vėrtetuar nga ata qė janė afėr (Zotit tė tyre)” (Kur'ani, LXXXIII, 18-21);7 dhe: “Jo, a do ta dish ti (tani) me siguri [‘ilm al-jakin]! “Po, do tė shohėsh ti zjarrin e ferrit” (Kur'ani, XII, 5-6).8
    Kėshtu mund tė thuhet se njė nga rrugėt pėr tė kuptuar tė vėrtetat dhe shkencat e religjionit ėshtė pastrimi i shpirtit tė trupit dhe sinqeriteti nė dėgjueshmėri ndaj Zotit.
    Nga ajo qė u tha bėhet e qartė se Kur'ani i Shejntė propozon tri metoda pėr tė kuptuar tė vėrtetat e religjionit: aspektet e jashtme ose formale tė religjionit; arsyetimin intelektual; dhe sinqeritetin nė dėgjueshmėri qė shpie nė intuitė intelektuale e cila jep si rezultat zbulimin e sė vėrtetės dhe vizionin e saj tė brendshėm. Megjithatė duhet tė kuptohet se kėto tri metoda dallojnė secila nga njėra-tjetra nė disa mėnyra. Pėr shembull, meqenėse format e jashtme tė religjionit janė shprehje verbale nė gjuhėn mė tė thjeshtė, ato janė nė duart e popullit, kurse secili nxjerr fitim nga ato sipas kapacitetit tė tij vetjak.9 Nė anėn tjetėr, dy rrugėt e tjera, tė cilat janė tė pėrshtatshme pėr njė grup tė posaēėm (elitėn -khavass), nuk janė tė zakonshme pėr tė gjithė. Rruga e formave tė jashtme tė religjionit shpie nė tė kuptuarit e religjionit tė Islamit dhe jep si rezultat njohjen e substancės sė besimit dhe tė praktikės sė Islamit, dhe tė parimeve tė shkencave, tė etikės dhe tė jurisprudencės islamike. Kjo ėshtė nė kontrast me dy rrugėt e tjera. Rruga intelektuale mund tė zbulojė problemet qė kanė lidhje me besimin, etikėn dhe me parimet kryesore mbi ēėshtjet praktike, por metoda intelektuale nuk mund tė zbulojė urdhrat specifike tė religjionit tė dhėna nė Kuran dhe nė Sunet. Rruga e pastrimit tė shpirtit tė trupit, meqenėse ajo shpie nė shpalljein e tė vėrtetave shpirtėrore tė dhėna nga Zoti, mund tė mos ketė fare kufij as masa pėr rezultatet e veta ose tė vėrtetave tė zbuluara pėrmes kėsaj dhuntie hyjnore. Njerėzit qė kanė arritur kėtė njohuri e kanė shkėputur veten nga ēdo gjė dhe kanė harruar ēdo gjė pėrveē Zotit dhe janė nėn udhėheqjen e drejtpėrdrejtė dhe nėn mbizotėrimin e Vetė Zotit - Qoftė lavdėruar emri i Tij. Ajo qė ai do dhe jo ajo qė ata duan u shpallet atyre.
    Tani do tė marrin nė hollėsi tė trija metodat e mendimit religjioz nė Islam.

    vazhdon... sepse ashtu vazhdon

  9. #9
    i/e regjistruar Maska e machori
    Anėtarėsuar
    25-08-2005
    Postime
    32
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Anėt e ndryshme tė aspektit formal tė religjionit
    Ėshtė bėrė e qartė nga ajo qė u tha deri tani se Kur'ani i Shenjtė, i cili ėshtė burimi kryesor i mendimit religjioz nė Islam, u ka dhėnė autoritet tė plotė kuptimeve tė jashtme tė fjalėve tė tij pėr ata qė duan tė dėgjojnė porosinė e tij. I njėjti kuptim i jashtėm i ajeteve tė thėnieve tė Pejgamberit i plotėson fjalėt e Kur'anit dhe i ka deklaruar ato tė jenė autoritative njėsoj si Kur'ani. Sepse siē thotė edhe Kur'ani: “Dhe Ne tė kemi shpallur ty Kur'anin qė ti duhet t’ua shpjegosh njerėzve atė qė ėshtė shpallur pėr ata” (Kur'ani, XVI, 44). Dhe: “Ai ėshtė ai qė ka dėrguar nė mesin e analfabetėve lajmėruesin e Vetė atyre, pėr t’u treguar atyre shpalljet e Tij dhe t’i pastrojė ata, dhe t’u mėsojė atyre fjalėt e shenjta tė Urtėsisė” (Kur'ani, LXII, 2). Dhe: “Dhe ēkado qė t’ju japė lajmėruesi, merreni. Dhe ēkado qė ai t’ju ndalojė, tėrhiquni (nga ajo)” (Kur'ani, LIX, 7). Dhe: “Vėrtet nė lajmėruesin e Allahut ju keni njė shembull tė mirė” (Kur'ani, XXXIII, 21).
    Ėshtė fare e qartė se ajete tė tilla nuk do tė kishin kurrfarė kuptimi tė vėrtetė po qe se fjalėt dhe veprat e Pejgamberit dhe madje edhe heshtja dhe miratimi i tij tė mos ishin autoritet pėr ne siē ėshtė edhe vetė Kur'ani. Kėshtu fjalėt e Pejgamberit janė autoritative dhe duhet tė pranohen nga ata qė i kanė dėgjuar nga goja ose qė i kanė marrė pėrmes pėrcjellėsit tė besueshėm. Pėr mė tepėr, pėrmes njė zinxhiri tė tillė plotėsisht tė mirfilltė tė pėrcjelljes dihet se Pejgamberi i Shenjtė ka thėnė: “I lė dy gjėra tė vlefshme nė mesin tuaj duke besuar se po qe se i pranoni ato pėr vete kurrė nuk do tė shkoni rrugės sė gabuar: Kur'anin dhe anėtarėt e familjes sime. Kėto kurrė nuk do tė ndahen deri nė Ditėn e Gjykimit.”10 Sipas kėtij hadithi dhe haditheve tė tjera tė vendosura pėrfundimisht, fjalėt e familjes dhe tė farefisit tė Pejgamberit formojnė njė material qė ėshtė plotėsues i haditheve tė Pejgamberit. Familja e Pejgamberit nė Islam ka autoritet nė shkencat fetare dhe janė tė pagabueshėm nė shpjegimin e mėsimeve dhe tė urdhrave tė Islamit. Thėniet e tyre tė marra nga goja ose pėrmes ndonjė pėrcjellėsi tė besueshėm, janė autoritative dhe duhet besuar.
    Prandaj, ėshtė e qartė se burimi tradicional nga i cili nxirret aspekti formal dhe i jashtėm i religjionit, i cili ėshtė njė dokument autoritativ dhe i cili po ashtu ėshtė burimi kryesor pėr mendimin fetar tė Islamit, pėrbėhet nga dy pjesė: Libri (Kur'ani) dhe Suneti. Me Libėr mendohet nė aspektin e jashtėm tė ajeteve tė Kur'anit tė Shenjtė; kurse me Sunet, hadithi i marrė nga Pejgamberi dhe familja e tij e nderuar.


    Traditat e shokėve

    Nė shiizėm hadithet e transmetuara me anė tė shokėve (tė Pejgamberit) trajtohen sipas kėtij parimi: nėse ata kanė tė bėjnė me fjalėt dhe veprat e Pejgamberit dhe nuk u vijnė ndesh haditheve tė familjes sė Pejgamberit, ato janė tė pranueshme. Nėse ato pėrmbajnė vetėm pikėpamjet e vetė shokėve dhe jo ato tė Pejgamberit, ato nuk janė autoritative si burime pėr urdhra tė religjionit. Nė kėtė pikėpamje, sundimi i shokėve (tė Pejgamberit) ėshtė sikur sundimi i ēdo muslimani tjetėr. Po nė kėtė mėnyrė, vetė shokėt merreshin me shokėt e tjerė (tė Pejgamberit) nė ēėshtjet e ligjit islamik ashtu siē do tė merreshin me ēdo musliman, jo si me dikė tė posaēėm.

    Kur'ani dhe tradita
    Libri i Zotit, Kur'ani i Shenjtė, ėshte burimi kryesor i ēdo forme tė mendimit islamik. Ėshtė pikėrisht Kur'ani ai qė i jep vlefshmėrinė dhe autoritetin religjioz ēdo burimi tjetėr religjioz tė Islamit. Prandaj, ai duhet tė jetė i kuptueshėm pėr tė gjithė. Pėr mė tepėr, Kur'ani pėrshkruan veten si dritė e cila ndriēon tė gjitha gjėrat. Ai po ashtu i nxit njerėzit dhe kėrkon nga ata tė rrahin mendjen mbi ajetet e tij dhe tė vėrejnė se nuk ka disparitete ose kundėrshtime nė to. Ai i fton ata tė hartojnė vepėr tė ngjashme, nėse munden, pėr ta zėvendėsuar. Ėshtė e qartė se po tė mos ishte Kur'ani i Shenjtė i kuptueshėm pėr tė gjithė, nuk do tė kishte vend pėr pohime tė tilla.
    Tė thuhet se Kur'ani ėshtė i kuptueshėm pėr tė gjithė nuk ėshtė kundėrthėnėse me pohimet e mėhershme se Pejgamberi dhe familja e tij janė autoritete religjioze nė shkencat islamike, tė cilat shkenca nė tė vėrtetė janė vetėm pėrpunime tė pėrmbajtjes sė Kur'anit. Pėr shembull, nė pjesėn e shkencave islamike e cila pėrmban urdhrat dhe ligjet e Sheriatit, Kur'ani pėrmban vetėm parimet e pėrgjithshme. Sqarimi dhe pėrpunimi i hollėsive tė tyre, siē ėshtė mėnyra e pėrmbushjes sė lutjeve tė pėrditshme, agjėrimi, kėmbimi i mallėrave, dhe nė tė vėrtetė tė gjitha veprimet e adhurimit (ibadat) dhe transaksionet (mu’amalat) mund tė arrihen vetėm duke u referuar traditave tė Kur'anit tė Shenjtė dhe familjes (sė Pejgamberit).
    Sa i pėrket pjesės tjetėr tė shkencave islamike qė kanė tė bėjnė me doktrinat, metodat dhe praktikėn etike, ndonėse pėrmbajtja dhe hollėsitė e tyre mund tė kuptohen nga tė gjithė, tė kuptuarit e domethėnies sė tyre tė plotė varet nga pranimi i metodės sė familjes sė Pejgamberit. Po ashtu ēdo verset i Kur'anit duhet tė shpjegohet dhe tė interpretohet me anė tė ajeteve tė tjera kuranore, jo nga pikėpamjet qė na janė bėrė tė pranueshme dhe tė njohura vetėm me anė tė shprehive dhe zakoneve.
    Aliu ka thėnė: “Disa pjesė tė Kur'anit flasin me pjesė tė tjera tė tij duke na zbuluar kuptimin e tyre dhe disa pjesė dėshmojnė pėr kuptimin e tė tjerave.”11 Dhe Pejgamberi ka thėnė: “Pjesė tė Kur'anit vėrtetojnė pjesė tė tjera.”12 Dhe po ashtu: “Kushdo qė ta interpretojė Kur'anin sipas mendjes sė tij vetjake e ka bėrė njė vend pėr vete nė zjarr.”13
    Si njė shembull i thjeshtė i komentimit tė Kur'anit pėrmes Kur'anit mund tė zihet ngoje ngjarja pėr torturėn e njerėzve tė Lutit pėr tė cilėt nė njė vend Zoti thotė: “Dhe Ne lėshuam shi mbi ta,”14 kurse nė njė vend tjetėr Ai ka ndryshuar fjalinė nė: “Shiko! Ne dėrguam njė furtunė gurėsh mbi (tė gjithė) ata.”15 Duke lidhur versetin e dytė me tė parin bėhet e qartė se me “shi” donte tė thoshte “gurė” nga qielli. Kushdo qoftė qė ka studiuar me kujdes hadithet e familjes sė Pejgamberit dhe tė shokėve tė tij tė dalluar tė cilėt ishin vijues tė Pejgamberit, nuk do tė ketė dyshim se komenti i Kur'anit pėrmes Kur'anit ėshtė e vetmja metodė e komentit kuranor e mėsuar nga familja e Pejgamberit.16


    duke vazhduar



    Shenimet>

    10. Burimi i kėtij hadithi ėshtė zėnė ngoje nė pjesėn e parė tė kėsaj vepre.
    11. Nahxh al-balaghah, predikimi 231.
    12. Al-Durr al-manthur, vėll. II, f. 6.
    13. Tafsir al-safi, Mulla Muhsin Fajd Kashani, Teheran, 1269, f. 8; Bihar al-anvar, vėll. XIX, f. 28.
    14. Kur'ani, XXVI, 173.
    15. Kur'ani, LIV, 34.
    16. Shėnim i redaktorit: Mund tė shtohet se kjo ėshtė metodė e zbatuar nga autori nė komentin e tij monumental tė Kur'anit, -Kantari-

  10. #10
    i/e regjistruar Maska e machori
    Anėtarėsuar
    25-08-2005
    Postime
    32
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Aspektet e jashtme dhe te mbrendshme te Ku'ranit

    Eshte shpjeguar se Ku'rani i shenjte hedh drite mbi qellimet e religjionit permes fjaleve te tij dhe i jep urdhera njerezimit per ēeshtjet e doktrines dhe te veprimit .Por kuptimi i Ku'ranit nuk eshte i kufizuar ne kete nivel .Perkundrazi ,pas ketyre shprehjeve te njejta ka nivele me te thela dhe me te gjera te kuptimeve ,te cilat mund ti kuptoj vetem elita shpirterore e cila ka zemer te pastert .
    Pejgamberi i cili eshte mesuesi i Ku'ranit i caktuar ne menyre hyjnore thote ;17"Ku'rani ka nje eksterier te dukur dhe nje interier te thelle "Ai po ashtu ka thene "Ku'rani ka ,je dimension te mbrendshem dhe ai dimensin i mbrendshem ka nje dimension te mbrendshem,keshtu deri ne shtate dimensione te mbrendshme "18.Gjithashtu ne theniet e Imameve ka shume referenca drejt aspektit te mbrendshem te Ku'ranit.
    Mbeshtetja kryesore per keto pohime eshte nje simbol te cilin Zoti e ka zene ngoje ne suren XII.ajetin,17 te Ku'ranit. Ne kete ajet dhuntit hyjnore jane simbolizuar me shiun qe bie nga bota e amshueshme dhe mbi te cilin varet jeta mbi toke dhe banoret e saj .Me ardhjen e shiut fillojn te ngrihen vershimat dhe ēdo shtrat lumi pranon nje shume te caktuar te vershimes ,varesisht nga kapaciteti i tij. Ne rrjedh te saj vershima mbulohet me shkume ,por nen shkume gjendet po ai uje i cili jep jete dhe eshte i dobishem per njerezimin,siē tregohet ne kete tregim simbolik,kapaciteti per te kuptuar shkencat shoqerore,te cilat jane burim i jetes se mbrendshme te njeriut dallon midis njerezve .Ka asish per te cilet nuk ka realitet pertej existences fizike dhe jetes materiale te kesaj bote e cila zgjat vetem disa dite .Njerezit e till lidhen vetem me apetite materiale dhe deshirave fizike dhe nuk frigohen nga asgje pos nga humbja e perfitimeve materiale dhe te kenaqesive shqisore.Njerezit e till,duke marre parasysh ndryshimet e shkalleve midis tyre ,mund te pervetesojn ne rastin me te mire shkencat hyjnore ne nivelin e te besuarit ne nje menyre permbledhese te doktrinave dhe kryerjen e urdherave praktike te Islamit ne menyren e thjesht te jashtme ,pa u futur fare ne kuptimin e mbrendshem.Ata e adhurojn Zotin me shpres te shperblimit ose te frikes se denimit ne boten tjeter .
    Ka po ashtu asish te cilet per shkak te pastertis se natyres se tyre ,nuk konsiderojn se mireqenia e tyre qendron ne lidhje me kenaqesite kalimtare jetesore ,qe kalojn shpejt te kesaj bote .Humbjet fitimet dhe pervojat e idheta dhe te embla te kesaj bote jane per ta jo me shume se nje iluzion terheqes .Perkujtimi i atyre qe kane kaluar para tyre ne karvanin e existences ,te cilet dje kerkonin kenaqesi kurse sot jane vetem subjekte tregimesh ,eshte nje qortim qe vazhdimisht eshte i pranishem ne syte e tyre .Njerezit e tille qe kane zemer te paster natyrisht se i terheq bota e amshuashme .Ata i shikojn dukurit e ndryshme te kesaj bote kalimtare si simbole dhe mrekulli te nje bote me te larte ,jo si realitet me ēdo kusht dhe i pavarur .
    Pikerisht ne kete pike ,permes shenjave te kesaj bote dhe te asaj tjetres ,shenja mbi horizonte dhe ne shpirtrat e njerezve ,19 ata " veshtrojne "vizionin shpirteror te Drites se Pambarim te Madheris dhe Madheshtis se Zotit . Zemrat e tyre pushtohen plotesisht nga deshira per te arritur te kuptuarit e simboleve dhe sekreteve te krijimit.Ne vend se te mbyllen ne pusin e erret dhe te thelle te arritjeve personale dhe te egoizmit , ata fillojne te fluturojn ne hapesiren e pakufizuar te botes se amshueshme ,dhe ecin gjithnje perpara ,drejt zenitit te botes shpirterore
    Kur ata degjojn se Zoti ka ndaluar adhurimin e idhujve ,gje qe se jashtmi do te thote perkulje para nje idhulli ,ata e kuptojn kete urdher sikur te donte te thoshte se ata nuk duhet te degjojn tjeter pos Zotit ,sepse te degjosh do te thote te perkulesh para dikujt dhe ti sherbesh atij.Pertej kesaj domethenie ata kuptojn se nuk duhet te shpresojm per tjeter ose te frigohen nga tjeterkush pos Zotit ,pos kesaj ata nuk duhet tu dorzohen kerkesave te apetiteve te tyre egoiste ,dhe pos kesaj ata nuk duhet te perqendrohen ne asgje tjeter pos ne Zotin ,Lavderuar qofte emri i tij .Po ashtu kur ata degjojn nga Ku'rani se duhet te luten kuptimi i jashtem i se ciles eshte te kryhen ritet e posaēme te lutesve ,permes kuptimit te tij me gjithe zemer dhe shpirt. Pas kesaj ata kuptojn se para Zotit ata duhet te konsiderojn veten si asgje hiq, duhet te harrojn vetveten dhe te mbajn mend vetem Zotin. 20
    Mund te shihet se kuptimi i mbrendshem i pranishem ne keta dy shembuj nuk eshte per shkak te shprehjes se jashtme te urdherit dhe te ndaleses ne fjale .
    Megjithat te kuptuarit e kesaj domethenie eshte e pashmangshme per secilin qe ka filluar te meditoj per nje rend ma universal dhe ka parapelqyer me shume te fitoj nje vizion te gjithesis se realitetit se sa ne egon e tij , i cili ka para pelqyer objektivisht nje subjektivizem egocentrik.
    Nga kjo bisede ,kuptimi i aspekteve te jashtme dhe te mbrendshme te Ku'ranit eshte bere i qarte .Eshte bere poashtu evidente se kuptimi i mbrendshem i Ku'ranit nuk ērrenjos ose paafteson kuptimin e jashtem te tij . Perkundrazi kjo eshte sikur shpirti i cili i jep jete trupit . Islami i cili eshte nje religjion universal dhe i amshueshem dhe i jep theksimin me te madh "reformimit " te njerezimit kurr nuk mund t'ia dale pa ligjet e jashtme te cilat jane per te miren e shoqerise ,as pa doktrinat e veta te thjeshta te cilat jane roje dhe ruajtese te ketyre ligjeve
    Si mundet nje shoqeri me pretendim qe religjioni te jete vetem qeshtje e zemres ,qe zemra e njeriut te jete e paster dhe te mos kete kurrfar vlere te veprave ,te jetoj ne ērregullim dhe perseri te kete lumturi .Si mundet veprat dhe fjalet jo te drejta te shkaktojn kultivimin e zemres se paster ? Si mundet fjalet jo te drejta te rrjedhin nga zemra e paster ? Zoti thote ne librin e tij ;"Grate e perbuzura jane per burrat e perbuzur ,kurse burrat e perbuzur jane per grate e perbuzura ,grate e mira jane per burrat e mire kurse burrat e mire jane per grate e mira "(Ku'ran,XXVI 26) Ai po ashtu thote " Sa i perket tokes se mire ,vegjetacioni i saj vjen tutje me lejen e Zotit te saj , ndersa sa i perket asaj e cila eshte e keqe ,vetem e keqja vjen vetvetiu" (Ku'ran VII,58) .Prandaj behet e qarte se Ku'rani i shenjte kanje aspekt te jashtem dhe nje te mbrendshem dhe se aspekti i mbrendshem vete ka rrafshe te ndryshme te kuptimit .Literatura e haditheve e cila shpjegon permbajtjen e Ku'ranit i permban edhe keto aspekte

    per te vazhduar,,,,,

    SHENIMET

    17 Tafsir al-safi, f . 4
    18 Kjo eshte treguar per pejgamberin ne Tafsir al-safi, f 15 te safinat al binar nga Abas Kumi , Naxhaf, 1352-55 dhe ne komentime te tjera te mirenjohura
    19 Shenimi i redaktorit ;kjo eshte nje reference drejtuar ajetit Ku'ranor .Ne do tu tregojm atyre mrekullit tona mbi horizonte dhe mbrenda vete atyre ,deri sa te shfaqet tek ata se ajo eshte e verteta (XLI, 53)
    20 Shenimi i redaktorit .Kjo eshte reference e drejteperdrejt ndaj praktikes se dhkrit ose lutjes e cila po ashtu do te thote te perkujtuarit ,dhe eshte teknike themelore e te kuptuarit shpirteror ne Sufizem

  11. #11
    i/e regjistruar Maska e Bani gjk
    Anėtarėsuar
    06-01-2005
    Postime
    552
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Imam Khomeini rreth Bashkimit Islam

    "Sot, fjala paqe ėshtė e atillė qė tė gjitha vendet janė nėn ndikimin politik tė superfuqive; ato ushtrojnė kontroll kudo dhe thurin kurthe pėr tė mposhtur kėdo. Mė e rėndėsishmja nga kėto ėshtė mbjellja e pėrēarjes mes vėllezėrve.*
    Muslimanėt duhet tė zgjohen, ata duhet tė jenė vigjilentė qė nėse ndodh ndonjė debat mes vėllezėrvee sunni e atyre shi‘i, ai ėshtė i dėmshėm pėr tė gjithė ne, ėshtė i dėmshėm pėr tė gjithė muslimanėt. Ata qė duan tė mbjellin pėrēarje nuk janė as sunni e as shi‘i, ata janė agjentė tė superfuqive dhe punojnė pėr to.

    Ata qė pėrpiqen tė shkaktojnė mosmarrėveshje ndėrmjet vėllezėrve tanė sunni dhe shi‘i janė njerėz qė komplotojnė pėr armiqtė e Islamit dhe duan qė armiqtė e Islamit tė ngadhėnjejnė mbi muslimanėt. Ata mbėshtesin Amerikėn dhe disa prej tyre Bashkimin Sovjetik.*

    Shpresoj se duke e marrė parasysh kėtė urdhėresė islame - qė tė tėrė muslimanėt janė vėllezėr - tė gjitha vendet islame do tė ngadhėnjejnė kundėr superfuqive dhe do t’ia dalin qė tė pėrmbushin tė gjitha normat islame.*
    Muslimanėt janė vėllezėr dhe nuk do tė lejojnė tė veēohen prej pseudo-propagandės sė sponsorizuar nga elementė tė korruptuar. Burimi i kėsaj ēėshtjeje - qė shi‘itėt duhet tė jenė nė njėrėn anė dhe sunnitė nė tjetrėn - ėshtė nga njėra anė padituri dhe nga ana tjetėr propagandė nė dorėn e tė huajve.*
    Nėse vėllazėria islame fiton pėrparėsi mes vendeve muslimane, aq e madhe do tė bėhet forca e Islamit saqė asnjė nga fuqitė globale nuk do tė jetė nė gjendje t’ia dali ndaj tij.*
    Vėllezėrit shi‘i dhe sunni duhet tė shmangin ēdo lloj debati. Sot debati mes nesh do tė jetė nė pėrfitim vetėm tė atyre qė nuk ndjekin as shi‘izmin as sunnizmin. Ata nuk duan qė tė ekzistojė as ky e as ai, dhe e dinė mėnyrėn se si tė mbjellin pėrēarje mes jush dhe nesh. Duhet tė kemi kujdes se jemi tė gjithė muslimanė dhe se tė gjithė besojmė nė Kur’an; ne tė gjithė besojmė nė Teuhid dhe duhet tė punojmė t’i shėrbejmė Kur’anit dhe Teuhidit."

  12. #12
    i/e regjistruar Maska e Hattabi
    Anėtarėsuar
    09-07-2007
    Vendndodhja
    Nė tokėn e dy Lumenjėve
    Postime
    20
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Historia e Shi'ave - Rafidive



    Feja e Shi’ajve qe themeluar nga njė Ēifut prej Jemenit i quajtur Abdullah ibn Sebe. Kjo fe ka filluar me vrasjen e Halifes sė drejtė Uthman (radiallahu anhu) dhe u degėzua nė shumė pjesė.

    Halifja Uthman (radiallahu anhu) sundoi dymbėdhjetė vite. Gjashtė vitet e para kaluan nė shenjė tė paqes dhe rehatisė sė mbrendshme, por, gjatė gjysmės sė dytė tė Hilafetit ndodhi kryengritja. Ēifutėt dhe Mexhusėt (Persianėt), duke shfrytėzuar pakėnaqėsinė e njerėzve, filluan tė komplotojnė kundėr Halifes Uthman (radiallahu anhu), dhe duke i publikuar ankesat dhe ofendimet e tyre fituan aq shumė simpati sa qė ishte shumė vėshtirė qė tė dallohej miku prej armikut.

    Mund tė duket befasi ajo se njė sundues i territoreve aq tė mėdha, ushtritė e tė cilit ishin tė pakrahasueshme, qe i paaftė qė tė pėrballet me kėta kryengritės. Sikur tė dėshironte Halifja Uthman, kryengritja do tė mund tė shuhej mu nė ēastin kur ajo filloi. Por, ai ngurronte qė tė jetė i pari i cili do tė derdhte gjakun e Muslimanėve (posaēėrisht sahabėve), sado qė ata tė jenė tė pabindur. Askush s’do tė priste atė qė ndodhi mė vonė. Ai preferonte qė tė sillet arsyeshėm me ta, t’i bindė ata me butėsi dhe bujari. Atij shumė mirė i kujtohej thėnia e Pejgamberit (sallallahu alejhi ue selam) , “Njėherė kur shpata tė heqet nga kėllėfi nė mesin e pasuesve tė mi, ajo s’do kthehet nė kėllėf deri nė Ditėn e Fundit.”

    Kryengritėsit kėrkonin qė ai tė abdikojė (tė heq dorė nga pushteti), dhe po ashtu disa nga Sahabėt e kėshilluan atė qė tė veprojė kėsisoji. Ai me qejf do ta pranonte kėtė veprim, por prapė ai ishte i lidhur ndaj zotimit solemn qė i kishte pas dhėnė Pejgamberit. “Ndoshta Zoti do tė vesh ty me njė kėmishė, Uthman” i kishte pas thėnė njėherė Pejgamberi atij, “dhe nėse njerėzit dojnė qė ti ta heqėsh atė, ti mos e heq atė pėr ta.” Halifja Uthman i kishte thėnė njė dashamiri njė ditė kur shtėpia e tij qe rrethuar nga kryengritėsit, “I Dėrguari i Zotit bėri njė marrėveshje me mua dhe unė do tė jem kėmbėngulės nė zbatimin e saj.”

    Pas njė rrethimi tė gjatė, kryengritėsit hynė nė shtėpinė e Halifes Uthman dhe e mbytėn atė. Kur shpata e vrasėsit tė parė e goditi Halifen Uthman (radiallahu anhu), ai ishte duke lexuar vargun: “Vėrtet, Zoti tė mjafton ty; Ai ėshtė Dėgjuesi, i Gjithėdijshmi” (2:137)

    Aliu e pranoi Kalifatin me shumė ngurrim. Vrasja e Uthmanit dhe ngjarjet tė cilat e rrethonin kėtė qenė njė simptom, dhe po ashtu njė shkak i njė konflikti civil nė njė shkallė tė madhe. Tė gjithė udhėheqėsit i bėnė zotimin Aliut pėrveē Muauijes (radiallahu anhu), udhėheqėsit tė Shamit (Siria e madhe). Muauije refuzoi qė tė bindet derisa tė bėhej hakmarrja pėr gjakun e Uthmanit. Vendimi i tij qe bazuar nė faktin se ai nuk ka nevojė qė t’i bindet Halifes derisa Aliu (radiallahu anhu) tė jetė nė gjendje qė ta zbatojė rregulloren e Allahut. Muauije ishte kusheriri i Uthmanit (radiallahu anhu), ashtu qė ai ishte pėrgjegjės qė tė kėrkojė prej Aliut qė t’i nxjerrė vrasėsit nė gjyq. E veja e Pejgamberit (sallallahu alejhi ue selam) A’isha (radiallahu anha) po ashtu mori qėndrimin se Aliu sė pari duhet t’i gjykojė vrasėsit. Pėr shkak tė kėtyre kushteve kaotike gjatė ditėve tė fundit tė Uthmanit (radiallahu anhu) ishte shumė vėshtitrė qė tė vendosej identiteti i vrasėsve, ndėrsa Aliu (radiallahu anhu) refuzonte qė ta dėnojė ndonjė, fajėsia e tė cilit s’ishte dėshmuar legalisht. Preteksti pėr takimin e ushtrive nė ditėn e Deves dhe ditėn e Sifinit ishte kėrkesa pėr vrasėsit e Uthmanit nga ana e A’ishes (radiallahu anha) dhe Muauijes (radiallahu anhu), por erėrat e luftės qenė nxitur nga ithtarėt e Abdullah ibn Sebes Ēifutit, pėrbrenda tri kampeve derisa ngjarjet dolėn nga kontrolli i Sahabėve. Ėshtė transmetuar se Aliu, A’isha, dhe Muauije shpesh shprehnin habinė nė pėrēarjen dhe kundėrshtimin qė i rethonte ata.

    Pas kėsaj disa Shi’a e shpallėn Aliun Zot. Ai pastaj i dogji ata tė gjallė me zjarr. Pas vrasjes sė Abdullah ibn Sebes, Shi’ajt qenė ndarė nė shumė sekte tė reja ku secila prej tyre e kishte imamin e vet.

    Shtatėshat apo Ismailitėt, sikurse Shi’ajt, besojnė se pasardhėsit e Muhamedit (salallahu alejhi ue selam), pėrmes tė bijės sė tij Fatima (radiallahu anha) dhe bashkėshortit tė saj Ali (radiallahu anhu) Halifes sė katėrt, janė sunduesit e drejtė tė botės Muslimane. Kėshtu, pasardhėsit e Aliut konsiderohen tė pagabueshėm, dhe me po aq udhėzim tė natyrės hyjnore sa edhe vetė Muhamedi (salallahu alejhi ue selam). Ky sekt e derivon emrin e vet nga Isma’ili, biri mė i vjetėr i Imamit tė gjashtė, Xhafer es-Sedik. Mė 762 p.e.s. Isma’ili vdes para babait tė tij, gjė qė rezultoi nė njė kontest tė hidhur tė trashėgimisė. Pakica e Shi’ajve konsideronin se vija e vjetėr e Imamėve ėshtė e shfarosur dhe zgjodhėn tė birin mė tė vjetėr tė Isma’ilit pėr imam tė ri. Kėshtu ata shpallėn ciklin prej shtatė Imamėve, duke qenė Aliu i pari ndėrsa Isma’ili i shtati, dhe kėshtu Imami i shtatė pas vijės sė tij tė imamėve do tė jetė Mehdiu, apo Mesihu, apo i shtati pas tij, etj…

    Ismailitėt zakonisht kanė qenė tė paktė nė numėr, por tė organizuar mirė dhe tė disiplinuar. Sė shpejti ata u zhvilluan nė kult, duke huazuar ide tė ndryshme nga misticizmi Ēifut, filozofia Greke, astrologjia Babilonase, gnosticizmi Krishter, etj….Kur shkencat sekulariste qenė zbatuar nė Perandorinė Abaside, Isma’ilitėt lulėzuan dhe arritėn tė rekrutojne njė numėr tė madh ithtarėsh tė cilėt formuan njė ushtri guerile tė organizuar mirė. Duke i kombinuar shkathtėsitė e tyre prej dijetarėve dhe rrjetėn nėntokėsore tė jashtėzakonshme tė spiunėve, Isma’ilitėt gjatė shekullit tė 10-tė e vendosėn anti–Halifen e tyre nė Egjipt. Ata e emėruan dinastinė e tyre sipas bijės sė Muhamedit (salallahu alejhi ue selam), dhe kėshtu u paraqit emri Fatimidėt. Nė realitet, ata janė dinastia e njė Ēifuti tė quajtur Abdullah bin Kade, dhe kjo ishte ajo qė ata po ashtu qenė quajtur Abidij. Shteti Abidij nė Egjipt u zgjėrua shpejt dhe pas pak Isma’ilitėt kontrollonin Sirinė perėndimore dhe njė pjesė tė madhe tė Afrikės Veriore, duke mbytur me mijėra Muslimanė. Ata po ashtu ndėrtuan njė kryeqytet tė ri, Fustatin, afėr Piramidave tė lashta, i cili pėr disa vite u rrit tė jetė qyteti mė i madh nė botėn Muslimane, me emrin Kairo.

    Kur dinastia Abidij qe shkatėrruar nga Abasidėt, Isma’ilitėt u ndanė nė dy nėn-sekte: Tejbije dhe Nezirije, tė emėruara sipas dy princave Abidij. Sekti i parė sė shpejti u transformuar nė kult ezoterik, i cili i lėvizte aktivitetet e veta nė nėntokė dhe u bė i padukshėm. Sekti Nezirije e transformoi veten nė Isma’ilizmin para-Abidin, duke zhvilluar njė rrjetė tė agjentėve dhe spiunėve nė tėrė botėn Islame. Organizata mė e njohur brenda Nezirive me gjasė ishte sekta e Vrasėsve qė keqpėrdornin drogėn (Asasinėt), tė njohur pėr vrasjet nė tėrė botėn Islame. Sot, sekti Nezirije janė kthyer nė pacifista dhe gjithnjė e mė shumė duke u bėrė Perėndimorė.

    Prej bastionit Asasin nė Siri, kanė mbijetuar dy nėn-sekte heterodokse, Alevitė dhe Druzėt. Sekti Alevit janė militantė dhe kombinojnė teoritė radikale nga Shi’ajt Isma’ilitė dhe Ithna. Druzėt, nė anėn tjetėr, kanė qenė deri vonė pacifista, duke pritur kthimin e Mehdiut, Halifes psikotik Abidij, el-Hakim, i cili u ‘zhduk’ kur ai dogji kryeqytetin e tij diku rreth vitit 1000 p.e.s. Nė shekullin e 13-tė Druzėt e mbyllėn sektin e tyre, dhe u bėnė njė fis apo popull i dalluar. Ata sot shėrbejnė nė ushtrinė Israilite kundėr Muslimanėve Palestinezė.

    Sekti mė i madh brenda Shi’ajve janė Ithnat apo Dymbėdhjetėshat, tė cilėt pasojnė vijėn autentike tė Imamėve. Kur Shtatėshat zgjodhėn tė birin e Isma’ilit pėr Imam, shumica e Shi’ajve zgjodhėn vėllanė mė tė ri tė Isma’ilit, Muza el-Kazim, si Imamin e shtatė. Ithnat e pėrvetėsuan emrin e tyre ‘Dymbėdhjetėshat’ prej besimit tė tyre nė Imamin e dymbėdhjetė, Muhamed el-Eskerin, i cili u ‘zhduk’ njė ditė dhe kėshtu u bė Mehdiu i fshehur, i cili do tė kthehet nė tokė kah fundi i ditėve. Dymbėdhjetėshat i adhurojnė Imamėt e tyre, nganjėherė si inkarnim i Aliut apo Husejnit. Ata e pėrbėjnė pjesėn dėrmuese tė Shia’jve, duke pėrfshirė kėtu edhe shumicėn e Iranianėve dhe gati 50% tė popullit Irakian.

    Trupi i tretė mė i madh nė Shi’a janė sekti Zejdij apo Pesėshat, tė cilėt mbizotėrojnė nė Jemen dhe nė mesin e disa fiseve nė Arabinė Saudite. Sekti Zejdij pak a shumė janė hyjnizim i kulturės Arabe tė shekullit tė 7-tė, dhe ky sekt ashpėr dėnon gjysėm-hyjėsinė e Imamėve, nė kundėrshtim me Dymbėdhjetėshat. Themelues i tyre ishte Imami i pestė, Zejd ibn Abidin, i cili qe racionalist dhe kėshtu e shpalli si tė pavlefshėm hyjėsinė e supozuar tė tij. Imamėt Zejdij mė shumė janė sikurse Beduinė sesa autoritete hyjnore, dhe kėshtu ata refuzuan udhėheqėsinė e trashėguar dhe janė tė dukshėm vetėm gjatė luftės.

    Thuhet se janė mė shumė se 70 sekte tė vogla Shi’ite nė tė gjithė botėn. Me gjasė, shembulli mė i mirė i kėtyre ėshtė sekti Bahai, i cili ėshtė persekutuar dhe pėrgenjėshtruar si anti-Islamik, por i cili ėshtė duke u rritur shumė shpejt si njė fe e ndarė, duke e bazuar doktrinėn e vet nė ‘paqe dhe harmoni botėrore’ dhe bashkimin e tė gjitha feve. Qendra e sektit Bahai ėshtė nė Israel!!!
    " Nė kohėn e fitneve, kthehuni njerzėve tė Xhihadit pėr gjykim "

  13. #13
    i/e regjistruar Maska e Hattabi
    Anėtarėsuar
    09-07-2007
    Vendndodhja
    Nė tokėn e dy Lumenjėve
    Postime
    20
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Shiitėt dhe Rafidit nė peshoren e drejtė tė Ehli Sunnetit


    Bismilahi Rrahmani Rrahim

    Falenderimet dhe lavdėrimet i takojnė All-llahut, paqja dhe mėshira e All-llahut qoftė mbi Pejgamberin SalAll-llahu Alejhi ve Selem, mbi shokėt e tij dhe mbi gjithė ata qė ndjekin rrugėn e tij.

    Vėllau im musliman, dije se prej kur ka filluar paraqitja e bidatit dhe ndarja e umetit nė fraksione, pėr tė cilėn na ka lajmėruar Pejgamberi SalAll-llahu Alejhi ve Selem, bidatgjinjėt kanė vazhduar luftėn kundėr ithtarėve tė Sunnetit, prandaj ke kujdes nga ithtarėt e bidatit, nga ata qė mundohen tė fshehin tė vėrtetėn para njerėzve, dhe tė njollosin thirrjen e pastėr qė e bėnė Ehli Sunneti. Kushtoi rėndėsi kėrkimit tė dituris dhe njohu me rrugėn e drejt, respektivisht rrugėn e Ehli Sunnetit, e qė nė kohėn e sotme kėtė rrugė e pėrfaqėsojn tė etiketuarit me “Vehabij”.
    Me kėtė etiketohen nga injorantėt dhe armiqėt e Islamit, vetėm e vetėm pėr tė krijuar njė pėrshtypje te masa e thjesht se “Vehabit” nuk qenkan nga Ehli Sunneti dhe se ata qenkan fraksion apo sekt nė Islam, prej tė cilėve duhet tė ketė kujdes individi. Dėshirojn tė krijojnė njė hendek mes Ehli Sunnetit dhe njerėzve me anė tė etiketimeve, dhe tė arsyetojnė luftėn e tyre qė e bėjnė kundėr Islamit dhe muslimanėve, se kinse po luftojnė njė fraksion, e jo muslimanėt.

    Ajo qė mė shtyri tė shkruaj kėtė shkrim tė shkurtėr ėshtė njė shkrim qė lexova nga njė bidatgji i humbur, i cili sa duket ka pėlqyer veten e tij, dhe ka vendosur ti shėrbej devijimit, duke fshehur komentet e dijetarėve vetėm e vetėm qė tė fus huti tek vėllezėrit tanė musliman.
    Pėr qėllim kemi dikė, i paraqitur me nikun “rapsod” nė njė forum tė injorantėve (ku edhe ka kategori tė kufrit dhe amoralitetit, sepse vetem aty i lejohet kėtyre sufive tė shkruajnė, sepse nė Forumet Islame bllokohen pėr arsyet tė cilat do t'i shihni nė vijim) qė quhet "forumishqiptar". Nė kėtė forum ky far edepsėzi ka shkruar njė shkrim me temėn “6 Sihah te hadithit kane transmetues Shi'ah”. Pastaj thotė:

    Njė vėshtrim i shkurtėr mbi fjalėt e kėtij “Dexhalli shqiptar”

    Thotė: “Po e hap kėtė temė pasi qė ėshtė bėrė njė thashemnaje rreth shiiteve dhe qe 200 vjet nga dalja e Ibn Abdulwehabit dexhxhal e kanė shkaterruar cdo lloj bashkjetese midis sekteve sunneh dhe shi'ah ne boten Islame...”

    Vėllau im i dashur, ky dexhall dėshiron tė fsheh realitetin e palės sė shirkut “Rafidive” dhe t’ua zgjat dorėn e miqėsis dhe ndihmės, me anė tė gėnjeshtrave dhe mbulimit tė sė vėrtetės, pėr tė krijuar njė armiqėsi mes Ehli Sunnetit (Vehabive) dhe popullit tonė, veēanėrisht tė rinjėve tanė, tė cilėve u mungon dituria rreth realitetit tė kėsaj pale tė shirkut “Rafidive”, dhe e vėrteta rreth kėtyre dexhallėve, qė veten e tyre e kanė shėndruar nė ushtar tė Iblisit pėr tė mbrojtur palėn e shirkut.


    Ndoshta do tė pyesėsh se ku fshehen mashtrimet dhe gėnjeshtrat e kėtij “Degjalli” ?

    Tė themė: kėsaj pyetje do t'i pėrgjigjemi nė vijim:
    Fshehja e Rafidive nėn emrin “Shiitve”, mos qartėsimi se pėr ēfar shiit bėhet fjalė, kur dijetarėt e hadithit transmetojn hadithe nga ata.
    Emėrtimi i tė vėrtetės me fjalėn “thashemnaje” me qėllim qė lexuesi tė mendoj se ajo qė thuhet pėr Rafidit, ėshtė vetėm njė “thashemnaje” dhe asgjė mė tepėr.
    Gėnjen kur dėshiron tė bindė lexuesit se mes “Rafidive” dhe sunive ka pasur bashkjetes, por ja qė Sheikh Muhammed Ibn Abdil Vehabi apo Vehabit ua kanė prishur mardhėnjet e mira!!!
    Pastaj gėnjen kur thotė se dijetarėt kanė marrė hadithin nga ata shiitėt qė sot vehabistėt i bėjnė kafira!!!

    Kėshtu vllau im i dashur, janė epshorėt qė ndjekin dyshimet. Me gėnjeshtra dhe lajka, dėshirojnė ta mbrojnė tė kotėn dhe palėn e shirkut, All-llahu na ruajt.

    Qė lexuesi tė kuptoj tė vėrtetėn, shkurtimisht do tė ndalemi nė disa pika, e qė do tė jen qartėsim i rrugės sė drejt pėr lexuesin, dhe njėkohsisht, pėrgjigje pėr tė gjithė dexhallat e kėtij lloji.


    - Ēfarė nėnkupton fjala shiizėm tek gjeneratat e para dhe ēfar nėnkupton tek ne ?
    - A kanė transmetuar dijetarėt hadithe nga shiitėt ?
    - A kanė marr dijetarėt hadithin nga ata shiit, qė sot "Vehabistėt" i trajtojn si kafira.
    - A ėshtė “thashemnaje” ajo qė thuhet pėr Rafidit apo shiitėt.
    - A ka pasur bashkjetes dhe si ka qen mes sunive dhe shiitve.

    Pėrshkak se fjalėt e “Dexhallit shqiptar” kanė tė bėjnė me kėto pes pika e qė nė realitet secila nga kjo lidhet me tjetrėn, detyrohem tė shkruaj nė formė tė shkurtėr, nė kėto pes pika.


    Ēfarė nėnkupton fjala shiizėm apo shi’ah

    Kuptimi gjuhėsor d.m.th: Pėrkrahės, ndihmues, ndjekės.(shih: Mu’xhemu Mekajisl lugati li Ibn Faris 3/235).

    Ibn Mendhuri thotė: Shi’ah d.m.th: njerėz qė bashkohen nė ndonjė ēėshtje, dhe te ēdokush nga njerėzit qė bashkohen nė ndonjė ēėshtje, quhen Shi’ah. Tė gjithė ata qė ndjekin mendimin e nėjri tjetrit u thuhet shi’ah. Thotė: "Shi’ah nė origjinė janė fraksion prej njerėzve. Thuhet pėr njė, dy, dhe shum, pėr gjinin mashkullore dhe femrore me tė njėtėn shprehje dhe me tė njėjtėn kuptim….. gjenezėn e ka nga fjala “Mushaj’ah” qė nėnkupton: Ndjekje dhe respekt. (shih: Lisanul Arab 8/188-189).

    Nė “Muhtar Sihah” qėndron: “Shi’atu rrexhuli - ndjekėsit dhe ndihmuesit e njeriut. “Tesheje’a rrexhulu - pretendon thirrjen e shi’ave. (Muhtar Sihah li Rrazi /353 dhe el-Kamus el Muhit li Fejruz Badi /950).

    Kuptimi terminologjik: Pėrdorimi i fjalės shi’ah, thuhet mė shumė pėr ata qė shprehin miqėsi ndaj Aliut r.a dhe pasardhėsve tė tij (All-llahu qoftė i kėnaqur me ata) derisa ky emėr ėshtė bėrė i vaēantė pėr ata.

    - Ebu Hasan el-Eshariu thotė: “U thuhet shi’ah sepse kan pėrkrahur Aliun r.a. dhe e vlerėsojn mbi shokėt e tjer tė Pejgamberit SalAll-llahu Alejhi ve Selem ”. (shih: Mekalatul Islamijin li Ebi Hasen el-Esh’arij 1/65).

    - Ibn el-Ethiri thotė: “Origjina e shi’ave thuhet pėr fraksione tė njerėzve…..mirėpo pėrdorimi i kėsaj fjale mė tepėr thuhet pėr atė qė pretendon se miqėson Aliun r.a. dhe pasardhėsit e tij. Derisa ky emėr ėshtė bėrė i pėrveēshėm. Kur thuhet filani ėshtė nga shi’at, nėnkuptohet se ėshtė prej tyre, ose kur thuhet “Nė medhhebin e shi’ave” nėnkupton mendimin e atyre. (shih:el-Nihaje fi Garibi el-Hadithi wel Ether li Ibn Ethir 2/519,520).

    Shikuar kuptimin gjuhėsor dhe terminologjik, shihet afėrsia mes dy definimeve dhe qartėsohet se fjala “shi’ah” nė fillim tė paraqitjes ka pasur kuptimin e afėrt me kuptin gjuhėsor qė e pėrmban kjo fjalė. Derisa thuhej pėr secilin grup qė ndjekte njėrin nga sahabėt “shi’ah”, si fjalėt “Shiatu Uthman- Pėrkrahėsit e Uthmanit, Shiatu Alij ( pėrkrashėsit e Aliut), Shiatu Muavije ( Pėrkrahėsit e Muavijes) All-llahu qoftė i kėnaqur me tė gjithė (Sahabėt). Pastaj me kohė janė paraqitur bindje tė kota qė kanė quar deri te nxjerrja nga kuptimi i vėrtetė i kėsaj fjale.
    Shejhu el-Islam Ibn Tejmije thotė: “Njerėzit nė kohėn e fitneve u ndanė nė dy tabore, shi’atu Uthmanije (Pėrkrashėsit e Uthmanit) dhe Shi’atu Alivije (Pėrkrahėsit e Aliut). Jo tė gjithė ata qė luftonin nė anėn e Aliut r.a. vlerėsonin Aliun mbi Uthmanin r.a.
    Shum prej tyre e vlerėsonin Uthmanin r.a. mbi Aliun r.a, ashtu siē thonė tė tjerėt nga Ehli Sunneti” (shih: el-Minhaxh 4/132, shih: 2/91,92,93).
    Thotė: “Nė kohėn e kalifatit tė Ebu Bekrit, Umerit, dhe Uthmanit (All-llahu qoftė i kėnaqur me ata) askush nuk emėrtohej me emrin “shi’ah”, e as nuk ia atribonin askujt, as Uthmanit e as Aliut e as tė tjerėve. Kur ndodhi vrasja e Uthmanit r.a, muslimanėt u pėrēan dhe njė pjes e tyre anojė kah Uthmani r.a, pjesa tjetėr kah Aliu r.a, dhe ndodhi lufta mes palėve”. (shih: el-Minhaxh 2/95, shih: 4/132).


    Shi’at e parė

    Shejhu el-Islam Ibn Tejmije thotė: “Shi’at e parė qė e shoqėronin Aliun r.a, apo qė ishin nė atė kohė, nuk kishin kundėrthėnje nė vlerėsimin e Ebu Bekrit dhe Umerit r.a mbi tė tjerėt, por kundėrthėnja e tyre ishte se cili ėshtė mė i mire Uthmani apo Aliu (All-llahu qoftė i kėnaqur me tė gjithė). Kėtė e pranojnė edhe dijetarėt e mėdhenjė tė shiitėve. Kėtė e ka pėrmendur Ebu Kasim el-Belhi kur thotė: "Njė njeri pyeti Sherik ibn Abdilah ibn Ebi Nemrin dhe i tha: "Cili ėshtė mė i mirė, Ebu Bekri apo Aliu?" Ai tha: "Ebu Bekri ėshtė mė i mirė." Pyetėsi i tha: "E thua kėtė dhe ti je prej shi’ave?!" tha: "Po, shiit ėshtė ai qė thotė ashtu si thashė unė." Mandej tha: "Njerėzit mė tė mire tė kėtij umeti pas Pejgamberit SalAll-llahu Alejhi ve Selem janė Ebu Bekri, pastaj Umeri r.a. A do tė refuzonim fjalėn e tij, a do ta pėrgėnjshtronim ?! Pasha All-llahun nuk ka qen gėnjeshtar” shih: (el-Minhaxh 1/13.14).
    Pra shi’at e parė nuk vlerėsonin Aliun mbi Ebu Bekrin dhe Umerin r.a, por edhe nėse ka pasur dikush qė e ka vlerėsuar Aliun r.a. mbi Ebu Bekrin dhe Umerin r.a, ai nuk ka fyer Ebu Bekrin dhe Umerin r.a.


    Rafiditė, dhe pse morrėn kėtė emėr

    Emri “Rafidij” rrjedh nga fjala “Refd” qė don tė thotė: Braktisje - Refuzim.
    Ibn Faris thotė: "Ra-fa-da ka njė gjenez qė don tė thotė barktisje-refuzim." (shih: Mu’xhemu mekajisil lugah 2/422).

    Autori i fjalorit “Muhtar Sihah” thotė: "REFADAHU – e ka braktisur-refuzuar" (shihuhtar sihah /250.)

    Autori i fjalorit “Kamus el-Muhit” thotė: “Revafid - gjithė ata ushtar qė braktisin-refuzojn udhėheqėsin e tyre. Rafidit janė njė fraksion prej tyre” (shih:f/830, shih: Lisanul Arab 7/157).

    Rafidij quhen pėrshkak tė refuzimit tė tyre nė tė vėrtetėn nė tė cilėn ishin shokėt e Pejgamberit SalAll-llahu Alejhi ve Selem prej saj ėshtė edhe pranimi i Ebu Bekrit dhe Umerit r.a. si Khalif tė Muslimanėve.

    Abdullahu i biri i Imam Ahmedit thotė: E kam pyetur babain tim pėr Rafidit, dhe ai mė tha: "Rafidij janė ata tė cilėt fyejnė Ebu Bekrin dhe Umerin r.a." (shih:Sarimu el-meslul ala shatimi rresul li Ibn Tejmije 567)

    Ebu Hasan el Eshariu thotė: "Janė quajtur Rafida pėrshkak tė refuzimit tė tyre hilafetin e Ebu Bekrit dhe tė Umerit r.a." (shih: Mekalatul islamijin 1/89).

    Pėr shi’at dhe tesheju’in nė dymbėdhjet Imamėt thotė: “Quhen gjithashtu Rafidij apo Revafid, pėr shkak tė refuzimit tė tyre nė Imamėt, ndjekjen e tyre, tradhėtin qė kanė bėrė ndaj tyre, dhe mos pėrmbushjen e premtimit qė ua kanė dhėnė atyre, ashtu siē i ka cilėsuar Aliu r.a. nė fjalėn e tij, tė cilėn e transmeton autori nė librin e tyre "el-Kjafi" nga Aliu r.a. se ka thenė: “Sikur tė dalloje pėrkrahėsit e mij, nuk do tė gjeje vetėm se tė atribuar nė mua, sikur t'i sprovoje do t'i gjeje murteda (felėshues) sikur t'i zgjidhje pėrkrahėsit prej njėmijė nuk do tė gjeje njė”. (shihitabu Revd nga el-Kjafi 8/338 dhe el-Shi’atu ve tesheju li Ihsan Ilahi Dhahir 270).

    Shejhu el-Islam thotė: “Nuk ka dyshim se Refdi rrejdh nga shirku, mohimi dhe hipokrizia mirėpo ndonjėherė shfaqet tek ata haptas, e ndonjėher fshehet” (shih: 7/27)

    Shum nga librat qė flasin pėr fraksionet, pėr histori dhe librat e gjuhės pėrmendin se shkaku qė kanė marrė kėtė emėr ėshtė ndarja e shi’ave nga Zejd ibn Ali ibn Husejn ibn Ali ibn Abdil Mutalib, kur e kanė pyetur pėr mendimin e tij ndaj Ebu Bekrit dhe Umerit r.a, dhe ai i ka lavdėruar duke thėnė se ata ishin ministrat e gjyshit tim (Pejgamberit SalAll-llahu Alejhi ve Selem), me kėtė, ata u larguan nga ai, kurse me tė mbetėn vetėm njė pakicė, ashtuqė tė larguarit nga ai morrėn emrin Rafida, kurse ata qė ndejtėn me atė u quajtėn Zejdije.

    Ebu Hasan el Eshariu thotė: “Kur u paraqit Zejdi nė Kufe tek shokėt e tij qė e besatuan, dėgjoi tek disa prej tyre se fyenin Ebu Bekrin dhe Umerin r.a, dhe ai ua mohoj atyre kėtė, ashtuqė nga ai u ndan ata qė e besatuan. Zejdi u tha Refedtumuni (mė refuzuat, mė braktisėt), dhe thuhet prej atėher quhen Rafida pėrshkak fjalės sė Zejdit qė u tha Refdtumuni." (shih: Mekalatul Islamijin 1/137).

    Shejhu el-Islam Ibn Tejmije thotė: “Fjala Rafida ėshtė paraqitur kur kanė refuzuar dhe kan braktisur Zejd ibn Ali ibn Husejnin nė kohėn e kalifatit tė Hishamit. Ndodhia e Zejd ibn Ali ibn Husejnit ka qenė nė vitin 121 apo 122 hixhri, nė fund tė khalifatit tė Hishamit” (shih: el-Minhaxh 1/34,35).

    Pra shihet se fjala shi’ah pėrmbledh edhe rafidit pasi tė dy palėt pretendojnė miqėsi ndaj Aliut dhe pasardhėsve tė tij, mirpo ata shiat e parė dallojnė nga rafidit nė parime. Tek dijetarėt e hadithit kur pėrmendin se transmetuesi ėshtė “shiit” apo ka “shiizėm” kanė pėr qėllim shi’at e parė, jo shi’at qė kanė ardhur mė vonė dhe kan shpikur adhurimin e varreve, fyerjen e Ebu Bekrit, Umerit r.a. dhe gjithė Sahabėve pėrveē njė grupit tė vogėl prej katėr ose pes vetave. Kanė shpikur se Imamat e tyre janė tė pagabueshėm, se Kur“ani qė kemi ne ka mangėsi, se Aisheja r.a, bashkshortja e Pejgamberit SalAll-llahu Alejhi ve Selem ka bėrė imoralitet, dhe fjal tė tjera tė kufrit.


    A kanė transmetuar dijetarėt hadithe nga shiitėt

    Para se tė pėrgjigjemi nė kėtė duhet tė dijmė se bidati ndahet nė dy llojė, bidat i vogėl dhe bidat i madh.
    Bidat i vogėl janė shpikjet qė nuk e nxjerrin njeriun nga feja, kurse bidat i madh ėshtė bidati qė nxjerr nga feja.
    Andaj themi se shiitėt e pare nga tė cilėt janė transmetuar hadithet kanė rėnė nė bidat tė vogėl, nuk jan mveshur me bidat tė madh qė nxjerr nga feja, e kur janė parqitur shiitėt e mėvonshėm qė janė mveshur me bidatet e kufrit dhe shirkut, dijetarėt nuk kanė transmetuar hadithe nga ata. Prandaj themi se shi’at e parė me shi’at e sotit kanė vetėm emrin e pėrbashkėt, dallojnė nė themele.

    Prandaj fjalėn e Dhebiut qė ka sjellur ai dexhalli duke mos sqaruar se pėr ēfar shiizmi bėhet fjalė, e demantojmė me vet fjalėt e Imam Dhehbiut po nga i njėjti libėr “Mizan el I’tidal”.

    Dyshimi qė ka sjellur ky Dexhalli, ėshtė:

    Themė: Po, ashtu ėshtė, Eban b.Taglub el-Kufij ishte shiit por jo Rafidij, ai ndjeku shiitėt e parė, andaj dijetarėt e hadithit transmetuan hadithe nga ky, nuk ėshtė i vetmi, dhe nuk ke pėr ēka tė sjellish ilustrime tjera sepse kjo nuk ėshtė nė anėn tėnde aspak. Shiit tė kėtij lloji prej tė cilėve ka transmetuar vetėm Buhariu dhe Muslimi janė mbi njėzet, nuk e mohon askush kėtė.
    Urdhėro sjell transmetues “shiitė” qė adhurojnė varrezat, fyjen nėnėn e muslimanėve Aishen r.a, Ebu Bekrin dhe Umerin r.a, thonė se Imamėt janė tė pagabueshėm, se Kur“ani qė kemi ne ka mangėsi, dhe kufret tjera qė i bėjnė e pastaj dijetarėt tė ken transmetuar hadithe nga ata. ?!
    Imam Dhehebiu thotė: “Bidati ėshtė dy lloj, bidati i vogėl…dhe bidati i madh, si Refdi i plotė, teprimi nė tė, fyerja e Ebu Bekrit dhe Umerit r.a, dhe thirrja nė fyrjen e tyre. Me kėtė llojė tė bidatgjinjėve nuk dėshmohet, dhe nuk ka nderė pėr ta” (Mizanu el-I’tidal 1/6)
    Dhehebiu thotė: “Eban ibn Teglub nuk ka fyer dy Shejhat: Ebu Bekrin dhe Umerin r.a. por ka pasur bindjen se Aliu r.a. ka qen mė i mire” (Mizan el-I’tidal 1/5-6)

    Vėlla i dashur tani ėshtė momenti tė pyesėsh veten, ky Dexhall kur ka pėrmendur fjalėt e Imam Dhehebiut pėr Eban ibn Teglub el Kufijj se ishte shiit, pse nuk ka pėrmendur edhe fjalėn e Imam Dhehebiut qė kemi pėrmendur ne, se Bidati ėshtė dy llojė, dhe se Ebane ibn Teglub nuk ka fyer Ebu Bekrin dhe Umerin r.a, duke pasur parsysh se ai i ėshtė referuar tė njetės libėr, nė vėllimin e parė dhe nė tė njejtėt faqe ???!!!!!

    A e dini pse tė nderuar lexues ?!
    Sepse ėshtė Dexhall, dėshiron tė tė nxjerr nga rruga e drejt, tė krijon mes teje dhe rrugės sė drejt njė hendek qė ti mos tė mundesh ta kalosh pėr t’iu bashkangjitur Ehli Sunnetit, dėshiron tė shpif sepse nga morali i tij ėshtė shpifja, dėshiron t'i mashtrojė tė rinjėt kinse Ehli Sunneti (Vehabit) i bėjkan kafira shiitėt me tė padrejtė, se Vehabit nuk ndjekin Ehli Sunnetin, me kėtė t'i shėrbej Iblisit, dhe tė arrij kėnaqėsin e tij.


    A transmetonin dijetarėt hadithin nga shiitėt qė nga ana e "vehabive" trajtohen si kafira ?

    Bazuar nė atė qė kaloj, do tė kuptosh se dijetarėt nuk transmetuan hadithin nga shiitėt-rafidij, qė janė palė e shirkut, adhurues tė varreve, fyes tė Aishes r.a. dhe tė sahabėve. Poashtu do tė kuptosh se Ehli Sunneti ("vehabit") nuk i bėnin kafira shiitėt qė u mveshėn me bidatin e vogėl, dhe nėse dikush mund tė gjejė ndonjė argument se "vehabit" i kanė bėrė kafira shiitėt prej tė cilėve Ehli Sunneti ka pranuar hadithin, le tė urdhėron, dhe le tė sjell faktet, nėse ėshtė qė e thotė tė vėrtetėn, nėse nuk e bėn kėtė, atėher le ta dijė se ai nuk ėshtė gjė tjetėr pėrveē njė shpifės, qė hudh fitne mes muslimanėve pėr ti kėnaqur armiqėt e All-llahut dhe tė Pejgamberit SalAll-llahu Alejhi ve Selem.


    A ėshtė "thashemnaje" ajo qė thuhet pėr shiitėt ?

    - Shejhu el Islam Ibn Tejmije thotė: “Ata (Rafidit) gjithmon ndihmohen me mosbesimtarėt, tė kėqinjėt pėr intereset e tyre, ju ndihmojn mosbesimtarėve dhe tė kėqinjėve nė shumė gjėra tė dyshimta. Kjo ėshtė njė gjė e vėrejtur tek ata nė ēdo kohė dhe nė ēdo vend. Mjafton edhe sikur mos tė ishte askush tjetėr pėrveē autori i kėtij libri “Minhaxhu Nedame” dhe vėllezėrit e tij qė i marrin Mongolėt, mosbesimtarėt apo fasikėt, ose injorantėt si udhėheqės-imama tė tyre” (shih el-Minhaxh 3/450.)
    - Thotė: “Populli i thjesht kanė arsye kur thonė: Rafidiu ėshtė gomar i ēifutit” (shih: el-Minhaxh 7/290,291.)

    Transmeton Halali nga Ebi Bekr el Mervizijse ka thenė: Kam ndėgjuar Eba Abdullahin duke thėnė: Imam Maliku thoė: "Ai qė fyen shokėt e Pejgamberit SalAll-llahu Alejhi ve Selem nuk ka hise (pjes) nė Islam." (el-Sunneh li Halal 2/557).

    Ibn Kethiri nė komentin e ajetit {Muhammedi ėshtė i dėrguar i All-llahut, e ata qė janė me tė (sahabėt) janė tė ashpėr kundėr jobesimtarėve, janė tė mėshirshėm ndėrmjet vete, ti i sheh kah pėrulen (nė rukuė), duke rėnė me fytyrė nė tokė (nė sexhde), e kėrkojnė prej All-llahut qė tė ketė mėshir dhe kėnaqėsinė e Tij ndaj tyre. Nė fytyrat e tyre shihen shenjat e gjurmės sė sexhdes. Pėrshkrimi i cilėsive tė tyre ėshtė nė Tevrat dhe po ky pėrshkrim ėshtė edhe nė Inxhil. Ata janė si njė farė e mbjellė ku mbin filizi i vet, e ai trashet, pėrforcohet dhe qėndron nė trungun e vet, ajo e mahnit mbjellėsin. (All-llahu i shumoi) Pėr t’ua shtuar me ta mllefin jobesimtarėve. All-llahu atyre qė besuan dhe bėnė vepra tė mira u premtoi falje tė mėkateve dhe shpėrblim tė madh}. Fet’h ajeti 29.

    Thotė: “Nga ky ajet Imam Maliku nė njė transmetim qė vie nga ai, ka nxjerr rregullin se Rafidit qė urrejnė shokėt e Pejgamberit SalAll-llahu Alejhi ve Selem janė mosbesimtar, sepse mbajn mllef ndaj sahabėve, e kush mban mllef ndaj sahabėve ai ėshtė mosbesimtarė me argument nga ky ajet, dhe njė palė e dijetarėve janė pėlqyer me Imam Malikun nė kėtė. (shih: Tefsir ibn kethir 4/219).

    Kurtubiu thotė: “Sa bukur qė ka thėnė Imam Maliku nė fjalėn e tij, ia ka qėlluar nė komentin e ajetit, sepse ai qė fyen njėrin nga sahabėt, apo dyshon nė transmetimin e tij, ai ka refuzuar urdhėrin e All-llahut dhe ka zhvlerėsuar ligjet e muslimanėve” (shih: Tefsir el-kurtubij 16/297).

    Imam Shafiu nė njė rast tha nė lidhje me Shijat “Nuk kam parė nė mesin e heretikėve njerėz mė tė famshėm pėr gėnjeshtra se Shi’ajt Rafidhi.” Dhe nė njė tjetėr rast ai tha: “Transmetoni dituri prej ēdonjėrit qė e takoni pėrveē prej Shi’ajve rafidhi, sepse ata shpikun hadithe dhe i adoptojnė ato si pjesė tė fesė sė tyre.” (shih: Minhexh es-Sune en-Nebeuije)

    Trasmeton Halali nga Ebu Bekr el Mervizij se e ka pyeteur Ebu Abdullahin (Ahmed ibn Hanbelin) pėr atė qė fyen Ebu bekrin, Umerin dhe Aishen ? Tha: "Nuk e shoh pjestar tė Islamit”.

    Halali thotė: "Mė ka lajmėruar Abdul Melik ibn Abdil Hamid se ka thenė Ebu Abdilahu (Ahmedi): "Kush fyen, i frikėsohem se bėnė kufėr sikur Rafidit" pastaj tha: "Kush fyen shokėt e Pejgamberit SalAll-llahu Alejhi ve Selem nuk sigurojm se nuk ka dalur nga feja” (el-Suneh li Halal 2/557-558).

    Imam Buhariu thotė: “Nuk dalloj nėse falem mes Xhehmiut, Rafidiut, apo mbas ēifutve apo tė krishterve. Nuk u jepet selam atyre, nuk vizitohen, nuk martohen, nuk pranohen si dėshmitar dhe nuk hahet mishi i kafshėve qė therrin ata” (shih: Halku ef’alil Ibad f.125).

    Transmeton Imam Buhariu se Abdurraham ibn Mehdi ka thenė: "Xhehmit dhe Rafidit janė dy fe." (shih: Halku efa’lil Ibad f.125).

    Transmeton Halali me zingjir nga Ferbabij, se njė njeri e pyeti Ferbabin pėr atė qė fyen Ebu Bekrin r.a, ai u pėrgjigj: "Ėshtė mosbesimtar." Njeriu e pyeti: A ju falet namazi i xhenzaes? Tha: "Jo." Tha e pyeta si tė veprojmė me atė kur ai thotė la ilahe il-lallah? Tha: "Mos e prekni me duart e juaja, ngritne me drunjė derisa ta lėshoni nė varr” (el-Suneh el Halal 2/566).

    Ahmed ibn Junus, pėr tė cilin ka thėnė Ahmed ibn Hanbeli se ėshtė Shejhul Islam (Dijetarė i madh i Islamit) thotė: “Sikur njė ēifut tė therrė njė dele dhe njė Rafidi tė therr njė dele tjetėr, do tė haja nga mishi i deles qė ka therrė ēifuti dhe nuk do tė haja nga delja qė ka therrė rafidiju, sepse ėshtė murted (felėshues). (Sarimu el meslul f.570 dhe Sherh Usulul-‘Itikad (8/1459) tė Lalika’it tė ngjashme)

    Talha bin Mutaraf thotė “Shijaat, nuk lejohet ti martojmė grat e tyre, dhe as ti hamė therjet (kurbanat) e tyre ngase janė felėnėsa (Murteda)” (shih: "Sherh Ibn Bata")

    Kadi Ijadi nė librin e tij “Shifa” kur i cek Shijat thotė: “Ata kanė dalur prej Islamit nė shumė mėnyra sepse ata e kanė anuluar dhe shfuqizuar tė gjithė Sheriatin Islam.”

    Abdul Kadir el Bagdadij thotė: “Epshorėt nga Xharudije, Heshimije, Xhehmije, dhe Imamije (imamij thirren shiitėt) tė cilėt i kanė bėrė mosbesimtar shokėt mė tė zgjedhur tė Pejgamberit SalAll-llahu Alejhi ve Selem …ne i trajtojmė si mosbesimtar, nuk lejohet tu falet atyre namazi i xhenazes, dhe nuk lejohet namazi me xhemat pas tyre” (shih: el-Ferku bejnel Firek f.357).

    Kadi Ebu Ja’la thotė: "Hukmi i Rafidive ….nėse i bėjnė mosbesimtar shokėt e Pejgamberit SalAll-llahu Alejhi ve Selem apo i bėjnė fasika, me binjde se janė pėr zjarrė, jane mosbesimtar” (shih:el’Mu’temid f.267).

    Ibn Hazmi thotė: “Rafidit nuk jan musliman, ata janė fraksion, grupi i parė i tyre ėshtė shfaqur 25 vite pas vdekjes sė Pejgamberit SalAll-llahu Alejhi ve Selem …janė palė qė ndjekin rrugėn e ēifutve dhe tė krishterve, nė gėnjeshtra dhe nė mosbesim” (shih: el-feslu fi el-Milel ve el-nihal 2/213).

    Shejhu el Islam Ibn Tejmije thotė: “Rafidit janė mė tė kėqinjė se tė gjitha fraksionet, meritojnė tė luftohen mė tepėr se Havarixhėt” (shih: Mexhmu el-Fetava 28/482).

    Sikur mos tė zgjatej shkrimi do tė sjellja fjalėt e shumė dijetarve, si tė el-Isfirajijnit nė "el-Tebsir fi din" f. 24-25, Ebu Hamid el Gazalit nė "el-Mustefsa 1/110, el-Sem’anij nė el-Ensab 6/341", Ibn Tejmijes nė "Sarimu el-Meslul f.586-587", Ibn Kethirit nė "el-Bidaje ve Nihaje 5/252" dhe shumė tė tjerėve.

    Me kėto transmetime e vėren se puna e bėrjes mosbesimtarė Rafidit, nuk ka filluar me Muhamed Ibn Abdil Vehabin rahimehullah, sepse tė gjithė dijetarėt qė i kemi pėrmendur janė nga dijetarėt qė kanė jetuar nė shekujt e parė tė Islamit, ose disa shekuj para Muhamed Ibn Abdil Vehabit.
    A ėshtė e mundur qė ata dijetarėt e parė t'i trajtojnė rafidit si mosbesimtar, pastaj tė transmetojnė hadithin prej tyre ?!!! Kurrsesi.

    A kan pasur bashkėjetes mes rafidive dhe Ehli Sunnetit

    Nga transmetimet e kaluara mundesh tė vėresh sa ka mundur tė ketė bashkjetesė mes njė mulismani dhe njė mushriki. Mandej hyrja e Tatarve nė Bagdad me ndėrmjetsimin dhe dredhit e Ibn Alkamiut shiit, derdhja e gjakut tė muslimanėve qė sipas tė dhėnave historike, thuhet tė jen mbytur dy milion musliman nė Bagdad, tė bėnė tė kuptosh pėr "dashurinė" e madhe qė kanė pasur shiitėt ndaj sunive. Por edhe bashkpunimi i tanishėm mes rafidive-shiit me perėndimin, nė luftėn qė bėjnė kundėr muslimanėve, nė vendet e tyre ėshtė njė dėshmi nė vete, pėr atė qė e kanė thėnė dijetarėt e parė, pėr kėtė palė tė shirkut.


    Shkroi: Shukri Aliu
    " Nė kohėn e fitneve, kthehuni njerzėve tė Xhihadit pėr gjykim "

  14. #14
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    05-10-2004
    Vendndodhja
    Nganjehere hyj ne (nenforumet) Boten (pa)Shpirterore te disa "fetarve"
    Postime
    715
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Vehabistat a i lexojne shkrimet e tyre.

    Shiqoni se ēka shkruan hatabi me ibni tejmijen "sheikul islam" e tij .

    Shiat jane fe qe ja ka nis me nje ēifut nga jemeni ,tjeter vend shkruajn se shiat jane ata qe kane qene perkrahesit e Imam Aliut dhe e paskan pranuar khalifatet e Ebu Bekrit Ymerit dhe Osmanit. Ketu eshte fjala per shiat e pare.

    Simbas ibni tejmijes Imam Aliu paska pasur shoke dhe perkrahes vetem jahudi dhe mosbesimtare. Kurse ehli sunneti i vertet paska qene ne anen e umajadve .

    Hajde tregom ēka me besu tash o hatab .
    A lexoni kta ēarshafat ju qe po i sillni ketu a veē jeni te programuar ashtu.

  15. #15
    Perjashtuar Maska e SHEMSHIR
    Anėtarėsuar
    20-05-2007
    Postime
    42
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga Hattabi
    Shiitėt dhe Rafidit nė peshoren e drejtė tė Ehli Sunnetit


    Bismilahi Rrahmani Rrahim

    Ibn Hazmi thotė: “Rafidit nuk jan musliman, ata janė fraksion, grupi i parė i tyre ėshtė shfaqur 25 vite pas vdekjes sė Pejgamberit SalAll-llahu Alejhi ve Selem …janė palė qė ndjekin rrugėn e ēifutve dhe tė krishterve, nė gėnjeshtra dhe nė mosbesim” (shih: el-feslu fi el-Milel ve el-nihal 2/213).



    Shkroi: Shukri Aliu
    lexo Ahmak e mos fluturo si miza pa kru, me ata tejmija krimenala!


    PJESA I: SFONDI HISTORIK I SHIIZMIT*
    *
    KREU I
    ORIGJINA DHE RRITA E SHIIZMIT
    *
    *********** Shiizmi filloi me njė referencė tė bėrė pėr herė tė parė ithtarėve tė Aliut (shi’ah-i ‘Ali), udhėheqėsve tė parė tė Familjes sė Pejgamberit, gjatė jetės sė vetė Prejgamberit.1 Zhvillimi i shfaqjes sė parė dhe rrita e mėvonshme e Islamit gjatė njėzet e tre vjetėve tė pejgamberisė, sollėn shumė kushte tė cilat e bėnė tė domosdoshme paraqitjen e njė grupi si atė tė shiitėve nė mesin e shokėve tė Pejgamberit.
    *********** Pejgamberi i Shenjtė gjatė ditėve tė para tė pejgamberisė sė tij, kur sipas tekstit tė Kur'anit e kishin urdhėruar tė ftonte farefisin e tij tė afėrt tė vinte nė fenė e tij,2 u tregoi atyre qartė se cilido qė do tė ishte i pari qė do tė pranonte ftesėn e tij, do tė bėhej trashėgimtari i tij. Aliu ishte i pari i cili iu qas dhe e pėrqafoi Islamin. Pejgamberi e pranoi nėnshtrimin e Aliut fesė islame dhe kėshtu e pėrmbushi premtimin e tij.3
    *********** Nga pikėvėshtrimi shiit duket se nuk ėshtė e mundshme qė udhėheqėsi i njė lėvizjeje, gjatė ditėve tė para tė veprimtarisė sė tij, do t’u paraqiste tė huajve njėrin nga shokėt e tij si trashėgimtar dhe zėvendės tė tij e tė mos ua paraqiste atė ndihmėsve dhe miqve tė tij tė devotshėm. As qė duket e mundshme qė njė udhėheqės i tillė do tė pranonte dikė si zėvendės dhe trashėgimtar dhe t’ua paraqiste tė tjerėve si tė tillė, e pastaj gjatė jetės sė tij dhe thirrjes religjioze ta privonte trashėgimtarin e vet nga detyra e zėvendėsit, tė mos merrte parasysh respektin e nevojshėm qė i pėrket pozitės sė tij si trashėgues dhe tė refuzonte tė bėnte ēfarėdo dallimi midis atij dhe tė tjerėve.
    *********** Pejgamberi, sipas shumė haditheve tė cilat nuk vihen nė dyshim dhe janė plotėsisht autentike si te sunitėt ashtu edhe shiitėt, pohonte qartė se Aliu ishte ruajtur nga gabimet dhe mėkatet nė veprimet dhe tė thėnat e tij. Ēkado qė thonte dhe bėnte ai, ishte nė pėrputhje tė pėrkryer me mėsimet e religjionit4 dhe ai ishte njeriu mė i ditur nga tė gjithė burrat nė ēėshtjet qė kishin tė* bėnin me shkencat dhe urdhrat e Islamit.5
    *********** Gjatė periudhės sė pejgamberisė, Aliu kryente shėrbime tė vlefshme dhe bėnte sakrifica tė dukshme. Kur tė pafetė e Mekkės vendosėn ta vrisnin Pejgamberin dhe e rrethuan shtėpinė e tij, Pejgamberi i Shenjtė vendosi tė emigronte nė Medinė. Ai i tha Aliut, “A po fle ti nė shtratin tim, kėshtu qė ata do tė mendojnė se jam duke fjetur dhe unė do tė jem i sigurt qė tė mos mė ndjekin?” Aliu, kėtė detyrė tė rrezikshme e pranoi duarhapur. Kjo ngjarje tregohet nė histori tė ndryshme dhe nė pėrmbledhje hadithesh. (Emigrimi nga Mekka nė Medinė shėnon datėn e fillimit tė kalendarit islamik, tė njohur si hixhrah.) Aliu po ashtu shėrbeu duke luftuar nė betejat e Badrit, Uhudit, Khajbarit, Khandakit dhe tė Hunajit nė tė cilat fitoret e arritura me ndihmėn e tij ishin tė atilla, saqė po tė mos kishte qenė i pranishėm Aliu armiku me siguri do t’i ērrėnjoste Islamin dhe muslimanėt, ashtu siē tregohet nė historitė e zakonshme, nė jetėn e Pejgamberit dhe nė pėrmbledhjen e haditheve.
    *********** Pėr shiitėt, evidenca qendrore pėr legjitimitetin e Aliut, si trashėgimtar i Pejgamberit ėshtė ngjarja e Ghadir Khumit6 kur Pejgamberi e zgjodhi Aliun “roje kryesore” (valajat-i ammah) tė popullit dhe e bėri Aliun, si veten, “roje tė tyre” (vali).7
    *********** Ėshtė e qartė se pėr shkak tė shėrbimeve dhe njohjeve tė tilla tė dalluara, pėr shkak tė virtyteve tė posaēme tė Aliut tė cilat miratoheshin nga tė gjithė,8* dhe pėr shkak tė dashurisė sė madhe qė Pejgamberi tregonte pėr tė,9 disa nga shokėt e Pejgamberit tė cilėt e njihnin Aliun mirė, dhe tė cilėt ishin kampionė tė virtyteve dhe tė sė vėrtetės, erdhėn dhe e deshtėn atė. Ata grumbulloheshin rreth Aliut dhe vijonin pas tij deri nė atė shkallė saqė shumė tė tjerė filluan ta konsideronin dashurinė e tyre ndaj tij si tė tepėrt, ndėrsa disa ndoshta u bėnė xhelozė nė tė. Pėrveē tė gjitha kėtyre elementeve, nė shumė thėnie tė Pejgamberit shohim referenca tė “shi’ahut tė Aliut” dhe tė “shi’ahut tė familjes sė Pejgamberit.”10
    *
    Shkaku i ndarjes sė pakicės shiite nga shumica sunite
    *
    *********** Miqtė dhe pasardhėsit e Aliut besonin se pas vdekjes sė Pejgamberit halifati dhe autoriteti fetar (marxha’ijat-i ‘ilmi) do t’i takonte Aliut. Ky besim vinte nga konsiderata e tyre pėr pozitėn dhe gjendjen e Aliut nė raport me Pejgamberin, nga pozita e tij ndaj tė zgjedhurit midis shokėve, si dhe nga raporti i tij ndaj muslimanėve nė pėrgjithėsi. Pikėrisht ngjarjet qė ndodhėn gjatė disa ditėve tė sėmundjes sė fundit tė Pejgamberit treguan se kishte kundėrshtim ndaj pikėpamjes sė tyre.11 Pėrkundėr pritjeve tė tyre, pikėrisht nė ēastin kur vdiq Pejgamberi ndėrsa kufoma ende qėndronte e pavarrosur, derisa familja e tij dhe disa nga shokėt ishin tė zėnė me punėt e varrimit dhe shėrbimet e funeralit, miqtė dhe vijuesit e Aliut morėn lajme pėr aktivitetin e njė grupi tjetėr nė xhaminė ku ishte mbledhur komuniteti i ballafaquar me humbjen e papritur tė udhėheqėsit tė tyre. Ai grup, i cili mė vonė do tė formojė shumicėn, filloi me ngutėsi tė madhe pėr tė zgjedhur halifin e muslimanėve me qėllim qė tė sigurohej pasuria e komunitetit dhe tė zgjidheshin problemet e tij tė shpejta. Ata e bėnė kėtė pa e konsultuar familjen e Pejgamberit, farefisin e tij dhe shumė nga* miqtė e tij, tė cilėt ishin tė zėnė me funeralin, dhe fare pa i njoftuar ata. Kėshtu Aliu dhe shokėt e tij u ballafaquan me fait accompli.12
    *********** Aliu me miqtė e tij - siē janė Abazi, Zubairi, Selmani, Abu Dari, Mikdadi dhe Amari - pasi e kryen punėn e varrosjes sė xhenazes sė Pejgamberit u bėnė tė vetėdijshėm pėr procedurėn me tė cilėn ishte zgjedhur halifi. Ata protestuan kundėr aktit tė zgjedhjes sė halifit me konsultime ose me zgjedhje, dhe gjithashtu kundėr atyre qė ishin pėrgjegjės pėr kryerjen e asaj pune. Ata madje i paraqitėn vėrtetimet dhe argumentet e tyre, por pėrgjigjja tė cilėn ata e morėn ishte se pasuria e muslimanėve ishte nė rrezik dhe se zgjidhja qėndronte nė atė qė kishin vepruar.13
    *********** Ishte pikėrisht kjo protestė dhe kritikė ajo e cila e ndau nga shumica pakicėn e cila e vijoi Aliun, dhe ithtarėt e tij u bėnė tė njohur pėr shoqėrinė si “ithtarė” tė shiizmit tė Aliut. Halifati i asaj kohe ishte kureshtar tė ruhej prej emėrtimit qė i ishte dhėnė pakicės shiite dhe tė mos ndahej kėshtu shoqėria muslimane nė sektorė tė pėrbėrė nga shumica dhe pakica. Mbėshtetėsit e halifit konsideronin se halifati duhej tė ishte ēėshtje e koncensusit tė komunitetit (ixhma) dhe i quajtėn ata qė kundėrshtonin “kundėrshtarė tė besnikėrisė”. Ata pohonin se shiitėt, kėshtu, qėndronin kundėr shoqėrisė muslimane. Ndonjėherė shiitėve u jepnin emra pėrēmues dhe degradues.14
    *********** Shiizmi ishte dėnuar qė nga ēasti i parė pėr shkak tė situatės politike tė asaj kohe prandaj ai nuk mund tė pėrmbushte asgjė vetėm pėrmes protestės politike. Aliu, pėr tė ruajtur mirėqenien islame dhe tė muslimanėve, dhe po ashtu pėr shkak tė mungesės sė fuqisė sė mjaftueshme politike dhe ushtarake, nuk bėri pėrpjekje tė fillonte ndonjė kryengritje kundėr rendit politik ekzistues, e cila do tė kishte qenė me natyrė tė pėrgjakshme. Megjithatė, ata qė protestuan kundėr halifatit tė vendosur refuzuan t’i dorėzoheshin shumicės nė disa ēėshtje tė fesė dhe vazhdonin tė mbanin qėndrimin se e drejta e trashėgimisė sė Pejgamberit dhe e autoritetit fetar i takonte Aliut.15 Ata besonin se tė gjitha ēėshtjet shpirtėrore dhe religjioze duhej t’i referoheshin atij dhe ftonin njerėzit tė bėheshin ithtarė tė tij.16
    *
    *
    Dy problemet e trashėgimisė dhe tė autoritetit nė shkencat fetare
    *
    *********** Nė pėrputhje me mėsimet e Islamit tė cilat e formojnė bazėn e tij, shiizmi besonte se ēėshtja mė e rėndsishme me tė cilėn ballafaqohej komuniteti islamik ishte sqarimi dhe kullimi i mėsimeve islamike dhe doktrina e shkencave fetare.17 Vetėm pasi tė bėheshin sqarimet e tilla do tė mund tė merrej parasysh zbatimi i mėsimeve tė tilla nė rendin shoqėror. Me fjalė tė tjera, shiizmi besonte se, para sė gjithash, anėtarėt e shoqėrisė do tė duhej tė ishin nė gjendje tė nxinin njė vizion tė vėrtetė tė botės dhe tė njeriut tė mbėshtetur nė natyrėn e vėrtetė tė gjėrave. Vetėm atėherė ata do tė mund ata t’i dinin dhe t’i kryenin detyrat e tyre si qenie njerėzore - nė tė cilat qėndron begatia e tyre e vėrtetė - qoftė edhe qė kryerja e kėtyre detyrave do tė duhej tė bėhej kundėr dėshirės sė tyre. Pasi tė zbatohej kjo shkallė e parė, rendin e vėrtetė islamik do tė duhej ta ruante dhe ta zbatonte njė qeveri fetare nė shoqėri nė njė mėnyrė tė tillė qė njeriu nuk do tė duhej tė adhuronte askė tjetėr pos Zotit, do tė kishte liri personale dhe shoqėrore deri nė shkallėn e mundshme, dhe do tė nxirrte fitim nga e drejta e vėrtetė personale dhe shoqėrore.
    *********** Kėto dy qėllime do tė mund tė pėrmbusheshin vetėm nga njė person i cili do tė ishte pa gabime dhe i mbrojtur nga Zoti qė tė mos gabonte. Pėrndryshe njerėzit do tė mund tė bėheshin sundues ose autoritete religjioze tė cilėt nuk do tė mund tė mos shtrembėronin mendimet ose tė mos kryenin tradhti nė detyrat e vėna mbi shpatullat e tyre. Nėse ndodh kjo, sundimi i drejtė dhe me dhėnie lirie i Islamit do tė shndėrrohej dalėngadale nė sundim diktatorial dhe nė qeveri plotėsisht autokrate. Pėr mė tepėr, mėsimet e pastra tė religjionit do tė mund tė bėheshin, siē mund tė shihet nė rastin e disa religjioneve tė tjera, viktima tė ndryshimeve dhe tė shtrembėrimeve nė duart e shkollarėve vetjakė tė dhėnė pas plotėsimit tė dėshirave tė tyre trupore. Siē ėshtė vėrtetuar nga Pejgamberi i Shenjtė, Aliu vijoi nė mėnyrė tė pėrsosur dhe tė plotė sipas Librit, Zotit dhe traditės, si nė fjalė ashtu edhe nė vepra.18 Siē e sheh shiizmi kėtė, po qe se, siē thotė shumica, vetėm kurejshėt e kundėrshtuan halifatin e drejtė tė Aliut, atėherė ajo shumicė do tė duhej t’u pėrgjigjej kurejshėve duke mbrojtur atė qė ėshtė e drejtė. Ata do tė duhej tė shtypnin kundėrshtarėt pėr shkak tė arsyes sė drejtė njėsoj siē luftuan kundėr grupit i cili refuzoi tė paguante taksėn e religjionit (zeqat). Shumica nuk do tė duhej tė mbetej indiferente ndaj asaj qė ishte e drejtė nga frika nga opozita e kurejshėve.
    *********** Ajo qė i pengoi shiitėt tė mos e pranonin metodėn e zgjedhjes sė halifatit nga njerėzit, ishte frika nga pasojat e dėmshme qė do tė mund tė rridhnin nga ajo: frikė nga korrupcioni i mundshėm nė qeverinė islamike dhe prishja e bazės sė fortė tė shkencave tė larta fetare. Ashtu siē ndodhi, ngjarjet e mėvonshme nė historinė islamike e vėrtetuan kėtė frikė (ose parashikim), duke dhėnė si rezultat qė shiitėt u bėnė gjithnjė e mė tė fortė nė besimin e tyre. Gjatė viteve tė hershme, megjithatė, pėr shkak tė numrit mė tė vogėl tė vijuesve tė tij, shiizmi u duk sė jashtmi se ishte absorbuar nė shumicėn, ndonėse privatisht ai vazhdonte tė insistonte pėr nxėnien e shkencave islamike nga familja e Pejgamberit dhe tė ftoheshin njerėzit pėr kėtė arsye. Nė tė njėjtėn kohė, pėr ta ruajtur fuqinė e Islamit dhe pėr ta ruajtur pėrparimin e tij, shiizmi nuk shfaqi asnjė kundėrshtim tė hapėt ndaj pjesės tjetėr tė shoqėrisė islame. Anėtarėt e komunitetit shiit madje luftuan krah pėr krahu me shumicėn sunite nė luftėrat e shenjta (xhihad) dhe merrnin pjesė nė ēėshtjet publike. Vetė Aliu i printe shumicės sunite nė interes tė gjithė Islamit kurdoherė qė njė veprim i tillė ishte i domosdoshėm.20
    *
    *
    Metoda politike e zgjedhjes sė halifit me vota
    *dhe mospėrputhja e saj me pikėpamjen shiite
    *
    *********** Shiizmi beson se Ligji Hyjnor i Islamit (Sheriati), substanca e tė cilit gjendet nė Librin e Zotit dhe ėshtė traditė (synet)21 e Pejgamberit tė Shenjtė, do tė mbetet i vlefshėm deri nė Ditėn e Gjykimit dhe kurrė nuk mundet as do tė mundet ndonjėherė, tė ndryshohet. Njė qeveri e cila ėshtė vėrtet islamike me asnjė pretekst nuk mund tė refuzojė plotėsisht tė zbatojė urdhrat e Sheriatit.22 E vetmja detyrė e njė qeverie islamike ėshtė tė marrė vendime me konsultime brenda kufijve tė vėnė nga Sheriati dhe nė pėrputhje me kėrkesat e momentit.
    *********** Betimi i besnikėrisė ndaj Abu Bakrit nė Sakifah, i cili ishte motivuar sė paku pjesėrisht nga konsiderata politike, dhe incidenti i pėrshkruar nė hadithin pėr “ngjyrėn dhe letrėn”,23* i cili u paraqit gjatė ditėve tė fundit tė sėmundjes sė Pejgamberit tė Shenjtė, nxjerr nė shesh faktin se ata qė drejtonin dhe mbėshtetnin lėvizjen pėr tė zgjedhur halifin pėrmes procesit tė zgjedhjeve besonin se Libri i Zotit duhet tė ruhet nė formė tė kushtetutės. Ata e theksonin Librin e Shenjtė dhe u kushtonin shumė mė pak vėmendje fjalėve tė Pejgamberit tė Shenjtė si njė burim i pandryshueshėm i mėsimeve tė Islamit. Duket se ata kishin pranuar ndryshimin e disa aspekteve tė mėsimeve tė Islamit qė kishin tė bėnin me qeverisjen pėr t’iu pėrshtatur kushteve tė ēastit dhe pėr hir tė sė mirės sė pėrgjithshme.
    *********** Kjo tendencė pėr tė theksuar vetėm disa parime tė Ligjit Hyjnor ėshtė vėrtetuar nga shumė thėnie qė mė vonė u transmetuan sa u pėrket shokėve tė Pejgamberit tė Shenjtė. Pėr shembull, shokėt (e Pejgamberit) konsideroheshin si autoritete tė pavarura nė ēėshtjet e Ligjit Hyjnor (muxhtahid),24 duke qenė nė gjendje tė ushtronin gjykime tė pavarura (ixhtihad) nė ēėshtjet publike. Po ashtu besohej se po tė kishin ata sukses nė detyrėn e tyre, ata do tė shpėrbleheshin nga Zoti dhe po tė dėshtonin atyre do t’u falej gabimi nga Ai, sepse ata ishin nga radha e shokėve. Kjo bindje mbisundonte me tė madhe gjatė vjetėve tė hershėm qė vijonin pas vdekjes sė Pejgamberit tė Shenjtė. Shiizmi merr njė qėndrim mė tė rreptė dhe beson se veprimet e shokėve tė tij, si dhe tė muslimanėve tė tjerė, duhet tė gjykohen rreptėsisht sipas mėsimeve tė Sheriatit. Pėr shembull, ishte njė incident i ndėrlikuar nė tė cilin ishte pėrfshirė gjenerali Khalid ibėn Validi nė shtėpinė e njėrit nga muslimanėt e shquar tė asaj kohe, Malik ibėn Nuvajrahu, nė tė cilin si pasojė u shkaktua vdekja e kėtij tė dytit. Fakti qė Khalidi nuk u mor fare tė pėrgjigjej pėr kėtė incident pėr arsye se ai ishte udhėheqės i dalluar ushtarak25 , tregon nė sytė e shiizmit njė zemėrgjerėsi jo tė mirė ndaj disa veprimeve tė shokėve tė cilėt ishin nėn normėn e pietetit tė pėrsosur dhe tė drejtėsisė tė kryera nga elita shpirtėrore nga mesi i shokėve.
    *********** Njė praktikė tjetėr e vjetėve tė hershėm e cila kritikohet nga shiizmi ėshtė shkėputja e khumeve26* nga anėtarėt e familjes sė Pejgamberit dhe nga kushėrinjtė e Pejgamberit tė Shenjtė.27 Po kėshtu, pėr shkak tė theksimit tė bėrė nga shiizmi mbi sunetin dhe Pejgamberin e Shenjtė, ėshtė vėshtirė tė kuptohet pse shkrimi i tekstit tė haditheve ishte penguar plotėsisht dhe pse, po tė gjendej njė hadith i shkruar, ai do tė digjej.28 Ne e dimė se kjo ndalesė vazhdoi gjatė kohės sė halifatit tė khulafa’ rashidun29 deri nė periudhėn e Umevitit30 dhe nuk pushoi deri nė periudhėn e Umar ibėn al-Azizit, i cili sundoi prej 99/717 deri mė 101/719.31
    *********** Gjatė periudhės sė halifit tė dytė (13/634 deri 25/644) ishte njė vazhdimėsi e politikės sė theksimit tė disa aspekteve tė Sheriatit dhe tė vėnies anash tė disa praktikave pėr tė cilat shiitėt besojnė se Pejgamberi i Shenjtė i ligjėronte dhe i ushtronte. Disa praktika ishin ndaluar, disa ishin zhdukur, ndėrsa disa ishin shtuar. Pėr shembull, haxhillėku i tamattu’sė (njė lloj haxhillėku nė tė cilin ceremonia ‘umrah nė vend tė ceremonisė sė haxhxhit) ishte ndaluar nga Umari gjatė halifatit tė tij, me dekret qė kundėrvajtėsit do tė gjuheshin me gurė; kjo pėrkundėr faktit se gjatė haxhillėkut tė tij tė fundit Pejgamberi i Shenjtė - paqja qoftė mbi tė - e themeloi, siē ėshtė nė Kuran, sure II, 196, si njė formė tė veēantė pėr ceremonitė e haxhillėkut qė do tė mund tė bėhej nga haxhinjtė qė vijnė nga larg. Po ashtu, gjatė jetės sė Pejgamberit tė Zotit praktikohej martesa e pėrkohshme (***’ah), por Umari e ndaloi atė. Dhe madje edhe pse nė kohėn sa qe gjallė Pejgamberi i Shenjtė ishte praktikė tė recitohej nė thirrjen pėr t’u falur, “Shpejtoni pėr nė veprėn mė tė mirė” (hajja ‘ala khair el-’amal), Umari urdhėroi qė ajo tė hiqej sepse thonte se kjo do t’i pengonte njerėzit tė merrnin pjesė nė luftė tė shenjtė, nė xhihad. (Kjo ende recitohet nė thirrjen shiite pėr t’u falur, por jo nė thirrjen sunite). Pati po ashtu shtojca tė Sheriatit: gjatė kohės sė Pejgamberit, shkurorėzimi ishte i vlefshėm vetėm nėse bėheshin tri deklarata tė divorcit “Unė ndahem prej teje” nė tri raste tė ndryshme, por Umari lejoi qė kjo deklaratė trefishe tė bėhej vetėm pėr njėherė. Dėnime tė rėnda u bėheshin atyre qė shkelnin disa nga kėto rregulla tė reja, siē janė rrahja me gurė nė rastin e martesės ***’ah.
    *********** Ishte pikėrisht gjatė periudhės sė sundimit tė halifit tė dytė kur forca tė reja shoqėrore dhe ekonomike shpunė nė ndarje tė pabarabartė tė thesarit publik (bajt al-mal) midis njerėzve,32* njė veprim i cili mė vonė u bė shkak pėr dallime tė hatashme klasore dhe pėr luftėra tė tmerrshme dhe tė pėrgjakshme midis muslimanėve. Nė kėtė kohė Muaviju sundonte nė Damask nė stilin e mbretėrve persianė dhe bizantinė dhe madje iu dha titulli i “Kusrav i Arabėve” (njė titull persian i pushtetit mė tė lartė perandorak), por asnjė protestė serioze nuk u bė kundėr tij pėr kėtė tip tė pėrbotshėm tė sundimit.33
    *********** Halifi i dytė u vra nga njė skllav persian mė 25/644. Nė pėrputhje me votimin e shumicės nga njė kėshill gjashtanėtarėsh i cili ishte konstituar me urdhrin e halifit tė dytė para vdekjes sė tij, u zgjodh halifi i tretė. Halifi i tretė nuk e pengoi farefisin e tij Umevit qė tė bėheshin mbizotėrues i popullit gjatė halifatit tė tij dhe disa prej tyre i emėroi si sundimtarė nė Hixhaz, nė Irak, nė Egjipt dhe nė vende tė tjera muslimane.34 Kėta kushėrinj filluan tė liroheshin nė tė zbatuarit e parimeve morale nė qeveri. Disa prej tyre haptazi kryenin padrejtėsi dhe tirani, mėkate dhe paudhėsi, dhe i shkelnin disa parime tė ligjit islamik tė themeluara fort.
    *********** Para se tė kalonte shumė kohė, filluan mori protestash tė rridhnin drejt kryeqytetit. Por halifi, i cili ishte nėn ndikimin e kushėrinjve tė tij - sidomos tė Marvan ibėn Hakamit 35 - nuk veproi si duhet ose vendosmėrisht pėr t’i larguar shkaqet kundėr tė cilave njerėzit protestonin. Ndonjėherė madje ndodhte qė ata tė cilėt protestonin tė dėnoheshin dhe tė internoheshin.
    *********** Njė rast qė ndodhi nė Egjipt ilustron natyrėn e sundimit tė halifit tė tretė. Njė grup muslimanėsh u ngrit kundėr Osmanit. Osmani e hetoi rrezikun dhe kėrkoi ndihmė nga Aliu, duke shprehur ndjenjėn e pendimit. Aliu u tha egjiptianėve: “Ju jeni revoltuar pėr tė sjellė drejtėsi dhe tė vėrtetė nė jetė. Osmani ėshtė penduar duke thėnė: ‘Unė do ta ndryshoj mėnyrėn e punės sime dhe* brenda tri ditėsh do t’i plotėsoj kėrkesat tuaja. Do t’i largoj nga pozita e tyre sunduesit qė ushtrojnė dhunė’”. Aliu pastaj e shkroi njė marrėveshje me ta nė emėr tė Osmanit dhe ata u nisėn pėr nė shtėpi. Rrugės ata e panė robin e Osmanit hipur nė devenė e tij duke shkuar nė drejtim tė Egjiptit. Dyshuan nė tė dhe e kontrolluan. Tek ai gjetėn njė letėr drejtuar guvernatorit tė Egjiptit e cila pėrmbante kėto fjalė: “Nė emėr tė Zotit. Kur Abd al-Rahman ibėn Adisi tė vijė te ju, rriheni me njėqind fishkulla (kamxhiku), rruajani kokėn dhe mjekrėn dhe dėnojeni me burgim tė gjatė. Po kėshtu veproni nė rastin e Amėr ibėn al-Hamkut, Suda ibėn Hamranit dhe Urvah ibėn Nibaut.” Egjipianėt e morėn letrėn dhe u kthyen me zemėrim tek Osmani, duke i thėnė: “Ju na keni tradhtuar!” Osmani e mohoi letrėn. Ata thanė: “Skllavi juaj e mbante letrėn.” Ai u pėrgjigj: “Ai e ka kryer kėtė vepėr pa lejen time.” Ata i thanė: “Ai ishte hipur mbi devenė tuaj.” Ai u pėrgjigj: “Ata ma kanė vjedhur devenė time.” Ata thanė: “Letra ėshtė shkruar me* dorėn e sekretarit tuaj.” Ai u pėrgjigj: ”Kjo ėshtė bėrė pa dijen time.” Ata thanė: ”Nė ēdo rast, ju nuk jeni kompetent tė jeni halif dhe duhet tė jepni dorėheqje, sepse nėse kjo ėshtė bėrė me lejen tuaj ju jeni tradhtar, por nėse ēėshtje aq tė rėndėsishme bėhen pa lejen dhe dijen tuaj, atėherė provohet paaftėsia dhe jokompetenca juaj. Sido qė tė jetė, ose jepni dorėheqje ose shkarkoni nėpunėsit e dhunshėm nga pozitat e tyre qė tani.” Osmani u pėrgjigj: “Po tė doja tė veproja sipas dėshirės suaj, atėherė ju qenkeni sundimtarė. Atėherė, pse ėshtė funksioni im?” Ata u ngritėn dhe e lanė turmėn tė zemėruar.36
    *********** Gjatė halifatit tė tij Osmani lejoi qeverinė e Damaskut, nė krye tė sė cilės qėndronte Muaviju, tė forcohej mė shumė se ndonjėherė mė parė. Nė tė vėrtetė, qendra e gravitetit tė halifatit, sa i pėrket pushtetit politik, po kalonte nė Damask, kurse organizimi nė Medinė, kryeqytet i botės islamike, nuk ishte politikisht asgjė mė shumė se formė pa pushtetin dhe thelbin e domosdoshėm pėr ta pėrkrahur atė.37 Mė nė fund, nė vitin 35/656, njerėzit ngritėn krye dhe pas disa ditėsh shtetrrethimi dhe luftimesh u vra halifi i tretė.
    *********** Halifi i parė ishte zgjedhur me vota tė shumicės sė shokėve (tė Pejgamberit), halifi i dytė me dėshirėn dhe testamentin e halifit tė parė, kurse i treti nga njė kėshill gjashtanėtarėsh, anėtarėt dhe rregullat e procedurės ishin zgjedhur dhe vendosur nga halifi i dytė. Nė tėrėsi, politika e kėtyre tre halifėve, tė cilėt qenė nė pushtet gjatė njėzetė e pesė vjetėsh, ishte tė zbatoheshin dhe pėrfilleshin ligjet dhe parimet islamike nė shoqėri nė pėrputhje me ixhtihadin dhe me atė qė dukej mė me mend nė atė kohė nga vetė halifėt. Sa u pėrket shkencave islamike, politika e kėtyre halifėve ishte qė tė lexohej Kur'ani i Shenjtė dhe tė kuptohej pa u marrė me komentime mbi tė ose pa u lejuar qė ai tė bėhej objekt diskutimesh. Hadithi i Pejgamberit recitohej dhe pėrcillej me gojė pa u shkruar nė letėr. Shkrimi lejohej vetėm pėr tekstin e Kur'anit tė Shenjtė dhe ndalohej nė rastin e haditheve.38
    *********** Pas betejės sė Jamanahut, e cila mori fund mė 12/633, shumė nga ata qė kishin qenė recitues tė Kur'anit tė Shenjtė dhe tė cilėt e dinin pėrmendėsh ishin vrarė nė luftė. Si pasojė e kėsaj, Umar ibėn al-Khatabi i propozoi halifit tė parė qė tė mblidheshin vargjet e Kur'anit tė Shenjtė nė formė tė shkruar, duke thėnė se sikur tė paraqitej edhe njė luftė tjetėr dhe tė vriteshin edhe ata tė tjerėt qė e dinin Kur'anin pėrmendėsh, dija e tekstit tė Librit tė Shenjtė do tė zhdukej pėr njerėzimin. Prandaj, ishte e domosdoshme tė mblidheshin vargjet e Kur'anit nė trajtė tė shkruar.39
    *********** Nga pikėvėshtrimi shiit duket e ēuditshme qė u mor ky vendim vetėm sa i pėrket Kur'anit, dhe pėrkundėr faktit qė haditheve Pejgamberike, tė cilat janė plotėsim i Kur'anit, u kėrcėnohej po ai rrezik dhe nuk ishin tė sigurt tė mos u nėnshtroheshin prishjes gjatė transmetimit, shtimit, zvogėlimit, falsifikimit dhe harresės, nuk iu kushtua i njėjti kujdes edhe atyre. Pėrkundrazi, tashmė siē u zu ngoje, tė shkruarit e tyre u ndalua dhe tė gjitha versionet e tyre qė u gjetėn u dogjėn, sikur tė vihej nė dukje se i vetmi tekst qė duhej tė qėndronte nė trajtė tė shkruar ishte Kur'ani i Shenjtė.
    *********** Sa u pėrket shkencave tė tjera islamike, gjatė kėsaj periudhe u bėnė pak pėrpjekje pėr t’i propaganduar, duke i shpenzuar energjitė e komunitetit mė sė shumti nė themelimin e njė rendi tė ri shoqėror-politik. Pėrkundėr tė gjitha lavdėrimeve dhe shenjtėrimeve tė cilat gjenden nė Kuran sa i pėrket dijes (ilmit),40 dhe theksimit tė dhėnė kultivimit tė tij, kultivimi i lakmueshėm i shkencave tė religjionit ishte shty pėr njė periudhė tė mėvonshme tė historisė islamike.
    *********** Shumica e njerėzve merreshin me fitoret e dukshme dhe vijuese tė armatave islamike, dhe vazhdonin tutje nga vėrshimi i trofeve tė jashtėzakonshme tė cilat vinin nga tė gjitha drejtimet drejt Siujdhesė Arabike. Me kėtė pasuri tė re dhe tė mirat qė vinin sė bashku me tė, pakkush nga familja e Pejgamberit ishte i gatshėm t’i kushtohej kultivimit tė shkencave, nė krye tė tė cilave qėndronte Aliu, tė cilin Pejgamberi i Shenjtė ia kishte paraqitur popullit si njėrin ndėr mė tė prirurit pėr shkencat islamike. Nė tė njėjtėn kohė, kuptimi i brendshėm i mėsimeve tė Kur'anit tė Shenjtė ishte lėnė pas dore nga shumica e atyre tė cilėt ishin ndikuar nga ky ndryshim. Ėshtė ēudi qė madje edhe nė ēėshtjen e mbledhjes sė vargjeve tė Kur'anit tė Shenjtė, Aliun nuk e kishin konsultuar dhe emri i tij nuk ishte zėnė ngoje nė mesin e atyre qė kishin marrė pjesė nė kėtė detyrė, ndonėse ēdokush e dinte se ai kishte mbledhur tekstin e Kur'anit tė Shenjtė pas vdekjes sė Pejgamberit.41
    *********** Nė shumė ngjarje tregohet se pasi kishte fituar besimin nga komuniteti, Abu Bakri kishte dėrguar dikė tek Aliu dhe e kishte kėrkuar besimin e tij. Aliu tha: “Kam dhėnė fjalėn tė mos e lėshoj shtėpinė time pos pėr lutjet e ditės derisa ta pėrpiloj Kur'anin.”* Ndėrsa ėshtė zėnė ngoje se Aliu kishte mbaruar me pėrpilimin e Kur'anit. Po ashtu tregohet se pasi e kishte pėrpiluar Kur'anin ai i vendosi faqet e Librit tė Shenjtė nė njė deve dhe ua tregonte njerėzve. Po ashtu tregohet se beteja e Jamanahut, pas sė cilės ishte pėrpiluar Kur'ani, ndodhi gjatė vitit tė dytė tė halifatit tė Abu Bakrit. Kėto tė dhėna janė zėnė ngoje nė shumė vepra mbi historinė dhe hadithin tė cilat kanė tė bėjnė me vlerėsimin e pėrpilimit tė Kur'anit tė Shenjtė.
    *********** Kėto dhe ngjarje tė ngjashme i shtynė vijuesit e Aliut tė ishin mė tė fortė nė besimin e tyre dhe mė tė vetėdijshėm pėr rrugėn qė shtrihej para tyre. Ata e shtonin veprimtarinė e tyre prej dite nė ditė kurse vetė Aliu, i cili ishte shkėputur nga mundėsia e arsimimit dhe e ushtrimit tė njerėzve nė pėrgjithėsi, tė pėrqėndrohej pėr tė ushtruar privatisht njė elitė.
    *********** Gjatė kėsaj periudhe njėzetėepesėvjeēare Aliut i vdiqėn tre nga katėr miqtė dhe shokėt e tij mė tė dashur, tė cilėt po ashtu ishin nė mesin e shokėve tė Pejgamberit: Salman al-Farsi, Abu Dharr al-Ghifari dhe Mikdadi. Ata kishin qenė tė pėrhershėm nė shoqėrimin e tyre me tė nė tė gjitha rrethanat. Po ashtu gjatė kėsaj periudhe tė njėjtė disa prej shokėve tė tjerė tė Pejgamberit tė Shenjtė dhe njė numėr i madh i vijuesve tė tyre nė Hixhaz, Jemen, Irak dhe nė vende tė tjera, u bashkuan me vijuesit e Aliut. Si rezultat i kėsaj, pas vdekjes sė halifit tė tretė njerėzit iu kthyen Aliut nga tė gjitha anėt, iu betuan pėr besnikėri dhe e zgjodhėn halif.
    *
    Pėrfundimi i halifatit tė Ali, Amir al-muminin,42
    dhe metoda e tij e sundimit
    *
    *********** Halifati i Aliut filloi kah fundi i vitit 35/656 dhe zgjati rreth katėr vjet e nėntė muaj. Gjatė periudhės sė tij si halif Aliu vijoi rrugėn e Pejgamberit tė Shenjtė43 dhe i solli kushtet nė gjendjen e tyre siē ishin nė fillim. Ai e detyroi dorėheqjen e tė gjithė elementeve politike jo kompetente tė cilėt kishin dorė nė drejtimin e aferave44 dhe nė tė vėrtetė filloi njė shndėrrim i madh i njė natyre “revolucionare” i cili i shkaktoi vėshtirėsi tė panumėrueshme.45
    *********** Nė ditėn e tij tė parė si halif, duke iu drejtuar popullit, Aliu tha: “O njerėz, tė jeni tė vetėdijshėm se vėshtirėsitė me tė cilat u ballafaquat gjatė periudhės tė* pejgamberisė tė Pejgamberit tė Zotit erdhėn pėr juve edhe njė herė dhe kėtu janė ato. Radhitja juaj duhet tė kthehet pėrsėri si duhet kėshtu qė njerėzit me virtyte tė cilėt kanė mbetur prapa duhet tė vijnė pėrpara, ndėrsa ata qė kanė dalė pėrpara pa pasur merita duhet tė ikin prapa. Ekzistojnė si e vėrteta (hakk) ashtu edhe gėnjeshtra (batil). Secila i ka vijuesit e vet; por njeriu duhet tė vijojė tė vėrtetėn. Nėse gėnjeshtra mbisundon, kjo nuk ėshtė diēka e re, dhe nėse e vėrteta ėshtė e rrallė dhe e vėshtirė pėr t’iu qasur, ndonjėherė edhe ajo qė ėshtė e rrallė e sheh ditėn e vet kėshtu qė ka shpresė pėr pėrparim. Natyrisht, nuk ndodh shpesh qė diēka qė ėshtė larguar nga njeriu duhet t’i kthehet atij.”46
    *********** Aliu vazhdoi tipin e tij krejt tjetėr tė qeverisjes tė mbėshtetur mė shumė nė drejtėsi sesa nė efikasitet politik, por, siē ėshtė e domosdoshme nė rast tė ēdo lėvizjeje tė kėtij lloji, elementet e opozitės interesat e tė cilėve qenė rrezikuar, filluan tė paraqitnin pakėnaqėsitė e tyre dhe i bėnin rezistencė sundimit tė tij. Duke i mbėshtetur veprat e tyre nė pretendimin se ata dėshironin tė hakmerreshin pėr vrasjen e Osmanit, ata nxitnin luftėra tė pėrgjakshme tė cilat vijuan thuaja gjatė gjithė kohės sa qe Aliu halif. Nga pikėvėshtrimi shiit, ata qė shkaktuan kėto luftėra qytetare nuk kishin ndonjė qėllim tjetėr nė mendje pos interesit tė tyre personal. Dėshira pėr ta nxjerrė gjakun e halifit tė tretė nuk ishtė gjė mė shumė se arsyetim pėr ta mashtruar turmėn. Nuk ishte fare fjala pėr moskuptim.
    *********** Pas vdekjes sė Pejgamberit tė Shenjtė, njė pakicė e vogėl e cila vijonte Aliun refuzonte t’i shprehte besnikėri. Nė krye tė kėsaj pakice ishin Salmani, Abu Dharri, Mikdadi dhe Amari. Nė fillim tė halifatit tė Aliut po ashtu njė pakicė e konsiderueshme nė mosmarrėveshje refuzonte t’i shprehte besnikėri. Nė mesin e kundėrshtarėve mė kėmbėngulės ishin Said ibėn As, Valid ibėn Ukbah, Marvan ibėn Hakam, Amėr ibėn As, Busėr ibėn Artat, Sumarah ibėn Jundab dhe Mughirah ibėn Shubah.
    *********** Studimi i biografisė sė kėtyre grupeve dhe meditimi mbi veprat qė ata kishin kryer dhe tregimet qė rrėfehen pėr ta nė librat e historisė zbulojnė plotėsisht personalitetin e tyre religjioz dhe qėllimin e tyre. Grupi i parė ishin nė mesin e elitės sė shokėve tė Pejgamberit tė Shenjtė dhe midis asketėve, adhurues tė devotshėm dhe tė pėrkushtuar tė pakursyer ndaj Islamit tė cilėt luftonin pėr rrugėn e lirisė islamike. Ata i donte posaēėrisht Pejgamberi. Pejgamberi pat thėnė: “Zoti mė ka treguar se ai i do katėr njerėz dhe se edhe unė duhet t’i dua ata.” Njerėzit e pyetėn pėr emrat e tyre. Ai zuri ngoje Aliun dhe pastaj emrat e Abu Dharrit, tė Salmanit dhe tė Mikdadit. (Sunan i Ibėn Maxhah, Kajro, 1972, vėll. I, f. 66). Ajshja ka treguar se Pejgamberi i Zotit kishte thėnė: “Po tė jenė dy alternativa para Amarit, ai pėrfundimisht do ta zgjedhė atė e cila ėshtė mė e vėrtetė dhe mė e drejtė.” (Ibn Majah, vėll. I, p.66). Pejgamberi ka thėnė: “Nuk ėshtė askush midis parajsės dhe botės mė i vėrtetė se Abu Dharri.” (Ibn Majah, vėll. I, f.66). Nuk ka shėnim pėr ndonjė vepėr tė ndaluar qė tė kenė bėrė nga kėta njerėz gjatė jetės sė tyre. Ata kurrė nuk derdhėn kurrfarė gjaku me padrejtėsi, nuk kanė kryer sulm kundėr askujt, nuk kanė vjedhur pasurinė e askujt, kurrė nuk janė pėrpjekur t’i korruptojnė dhe t’i drejtojnė gabimisht njerėzit.
    *********** Historia, megjithatė, ėshtė plot raste tė veprave tė pamira tė kryera nga disa prej grupit tė dytė. Veprat e ndryshme tė kryera nga kėta njerėz nė kundėrshtim me mėsimet e qarta tė Islamit janė tė pamarra me mend. Kėto vepra nuk mund tė falen nė asnjė mėnyrė pos mėnyrės qė vijohet nga disa grupe tė sunitėve tė cilėt thonė se Zoti ishte i kėnaqur me ta prandaj ata ishin tė lirė tė kryenin ēfarėdo veprash qė dėshironin, dhe se ata nuk do tė dėnohen pse i kanė shkelur urdhrat dhe rregullat ekzistuese nė Librin e Shenjtė dhe nė sunet.
    *********** Lufta e parė nė halifatin e Aliut, e cila quhet “Beteja e devesė”, u shkaktua nga dallimet fatkėqija tė klasave tė krijuara gjatė periudhės sė sundimit tė halifit tė dytė si pasojė e forcave tė reja shoqėrore ekonomike tė cilat krijuan njė ndarje tė pabarabartė tė thesarit publik midis anėtarėve tė komunitetit. Kur u zgjodh nė halifat, Aliu e ndau thesarin nė mėnyrė ta barabartė47 ashtu siē kishte qenė metoda e Pejgamberit tė Shenjtė, por mėnyra e tij e ndarjes sė pasurisė i shqetėsoi shumė Talhahun dhe Zubairin. Ata filluan tė tregonin shenja tė mosbindjes dhe ikėn nga Medina pėr nė Mekė, gjoja me qėllim qė tė bėnin haxhillėk. Ata e bindėn “nėnėn e Besimtarėve” (umm al-mu’minin), Ajshen, e cila nuk ishte mike me Aliun, qė t’u bashkohej atyre dhe gjoja duke dėshiruar pėr t’u hakmarrė pėr vdekjen e halifit tė tretė, e filluan betejėn e pėrgjakshme tė Devesė.48 *Kjo u bė pėrkundėr faktit se po ky Talha dhe Zubair ishin nė Medinė kur u rrethua dhe u vra halifi i tretė, por nuk bėnė asgjė pėr ta mbrojtur.49
    *********** Pėr mė tepėr, pas vdekjes sė tij ata ishin tė parėt qė i shprehėn besnikėrinė Aliut nė emėr tė imigrantėve (Muhaxhirun)50 si dhe nė emrin e tyre.51 Gjithashtu, “nėna e Besimtarėve”, Ajsha, nuk tregoi asnjė kundėrshtim ndaj atyre qė e kishin vrarė halifin e tretė nė ēastin kur ajo e mori lajmin pėr vdekjen e tij.52 Nuk duhet tė harrohet se nxitėsit kryesorė tė trazirave qė shpunė nė vdekjen e halifit tė tretė ishin ata shokė pėr tė cilėt shkruan letra nga Medina, njerėz tė afėrt dhe tė largėt duke i ftuar tė ngriheshin kundėr halifit, njė fakt qė ėshtė pėrsėritur nė shumė raste tė mėhershme tė historisė muslimane.
    *********** Sa i pėrket luftės sė dytė, tė quajtur Beteja e Sifinit, e cila zgjati nja njė vit e gjysmė, shkaku i saj ishte zilia e Muavijut pėr halifatin i cili pėr tė ishte mė tepėr instrument politik botėror sesa institucion religjioni. Por, si arsyetim ai dha nxjerrjen e gjakut tė halifit tė tretė, si gjėnė kryesore, dhe filloi njė luftė nė tė cilėn mė shumė se njėqind mijė njerėz humbėn jetėn pa arsye. Natyrisht, nė kėto luftėra Muaviju ishte* mė shumė agresor sesa mbrojtės, sepse protesta pėr ta nxjerrė gjakun e dikujt nuk mund kurrė tė bėhet nė formė mbrojtjeje. Preteksti i kėsaj lufte ishte hakmarrja e pėrgjakshme. Gjatė ditėve tė fundit tė jetės sė tij, halifi i tretė, pėr ta shuar kryengritjen kundėr tij, i kėrkoi Muavijut ndihmė, por armata e Muavijut, e cila u nis nga Damasku drejt Medinės, me qėllim priti nė rrugė derisa u vra halifi. Atėherė ai u kthye nė Damask pėr tė filluar njė kryengritje pėr t’u hakmarrė pėr vdekjen e halifit.53* Pas vdekjes sė Aliut dhe pasi e mori halifatin vet, Muaviju e harroi ēėshtjen e hakmarrjes pėr vdekjen e halifit tė tretė dhe nuk e vijoi mė tutje atė ēėshtje.
    *********** Pas Sifinit u paraqit beteja e Nahravanit, nė tė cilėn njė numėr njerėzish, nė mesin e tė cilėve mund tė gjendeshin disa nga shokėt (e Pejgamberit), u ngritėn kundėr Aliut, sigurisht tė nxitur nga Muaviju.54 Kėta njerėz bėnin kryengritje nėpėr tokat e Islamit, duke vrarė muslimanė dhe sidomos ithtarėt e Aliut. Ata sulmonin madje edhe gratė shtatėzėna dhe ua mbytnin foshnjat. Aliu e shuajti edhe kėtė kryengritje, por pak kohė mė vonė u vra edhe vetė nė xhaminė e Kufasė nga njėri prej anėtarėve tė kėtij grupi i cili erdh e u bė i njohur si Khavarixh.
    *********** Kundėrshtarėt e Aliut pohojnė se ai ishte njeri i guximshėm, por nuk kishte mendjemprehtėsi politike. Ata thonė se nė fillim tė halifatit tė tij ai do tė mund tė bėnte paqe tė pėrkohshme me kundėrshtarėt e vet. Ai do tė mund t’u afrohej atyre nė paqe dhe me miqėsi, duke u ardhur rrotull kėnaqėsive dhe miratimeve tė tyre. Nė kėtė mėnyrė ai do tė mund tė forconte halifatin e tij dhe vetėm atėherė t’u kthehej ērrėnjosjes dhe prishjes sė tyre. Ajo qė harrojnė njerėzit qė mendojnė kėshtu, ėshtė se lėvizja e Aliut nuk mbėshtetej nė oportunizėm politik. Ajo ishte lėvizje fetare rrėnjėsore dhe revolucionare (nė kuptimin e vėrtetė tė revolucionit si lėvizje shpirtėrore pėr tė themeluar rendin e vėrtetė tė gjėrave dhe jo nė kuptimin e* tij politik tė sotėm); prandaj ai nuk do tė kishte mundur tė pėrmbushej me kompromise ose lajka dhe falsifikime. Njė gjendje e ngjashme mund tė shihet gjatė kohės sė pejgamberisė tė Pejgamberit tė Shenjtė. Tė pabesėt dhe politeistėt propozonin paqe me tė shumė herė dhe betoheshin se po qe se ai do tė pushonte tė protestonte kundėr zotėrave tė tyre, ata nuk do tė pėrziheshin nė misionin e tij tė religjionit. Por, Pejgamberi nuk e pranonte njė propozim tė tillė, ndonėse ka mundur nė ato ditė tė vėshtira tė bėnte paqe dhe tė pėrdorte lajkat dhe ashtu tė forconte pozitat e tij, e pastaj tė ngrihej kundėr armiqve. Nė tė vėrtetė, porosia islame kurrė nuk lejon tė lihet njė arsye e drejtė dhe me vend pėr hir tė tė forcuarit e njė arsye tjetėr tė mirė, as qė tė refuzohet dhe tė mos provohet falsifikimi me anė tė njė falsifikimi tjetėr. Ka shumė vargje kuranore qė kanė tė bėjnė me kėtė ēėshtje.55
    *
    Tė mirat qė pėrfituan shiitėt nga halifati i Aliut
    *
    *********** Gjatė katėr vjetėve dhe nėntė muajve tė halifatit tė tij, Aliu nuk qe nė gjendje tė eliminonte kushtet e ērregulluara tė cilat mbizotėronin nė gjithė botėn islamike, por ai pati sukses nė tri mėnyra:
    *********** 1. Si rezultat i mėnyrės sė jetesės sė tij tė drejtė dhe tė mbarė ai zbuloi edhe njė herė bukurinė dhe tėrheqshmėrinė e mėnyrės sė jetės sė Pejgamberit tė Shenjtė, sidomos pėr brezat e rinj. Nė kundėrshtim me madhėshtinė imperiale tė Muavijut, ai jetonte nė thjeshtėsi dhe nė varfėri si njerėzit mė tė varfėr.56 Ai kurrė nuk i favorizonte miqte ose kushėrinjtė dhe familjen e tij mė shumė se tė tjerėt,57 as qė ndonjėherė parapėlqente pasurinė mė shumė sesa varfėrinė ose forcėn brutale sesa dobėsinė.
    *********** 2. Pėrkundėr vėshtirėsive tė pavolitshme dhe tė mundimshme tė cilat ia merrnin kohėn, ai la prapa ndėr komunitetin islamik thesar tė vlefshėm tė shkencave tė vėrteta hyjnore dhe disiplinat intelektuale islamike.58 Gati njėmbėdhjetė mijė proverba tė tij dhe fjalė tė urta tė shkurtra janė shėnuar mbi tema tė ndryshme intelektuale, fetare dhe shoqėrore.59 Nė bisedat dhe fjalimet e tij ai parashtronte shkencat mė madhėshtore islamike nė njė mėnyrė mė elegante dhe tė rrjedhshme. Ai themeloi gramatikėn e arabishtes dhe vuri bazat pėr letėrsinė arabe.60
    *********** Ai ishte i pari nė Islam i cili gėrmoi drejtpėrsėdrejti nė ēėshtjet e metafizikės (falsafah-i ilahi) nė njė mėnyrė qė kombinon rigorozitetin intelektual dhe demonstrimin logjik. Ai bisedonte pėr problemet tė cilat kurrė nuk ishin paraqitur pėrpara nė kėtė mėnyrė ndėr metafizikantėt e botės.61 Pėr mė tepėr, ai i ishte kushtuar aq shumė metafizikės dhe gnosės, saqė edhe nė flakėn e betejės ai do tė vijonte bisedė intelektuale dhe do tė bisedonte pėr ēėshtje metafizike.62
    *********** 3. Ai ushtroi njė numėr tė madh shkollarėsh dhe dijetarėsh islamikė, nė mesin e tė cilėve gjenden disa asketė dhe gnosistė tė cilėt ishin gjyshėrit e sufistėve, njerėz tė tillė si Uvajs al-Karani, Kumajl al-Nakhai, Majtham al-Tamari dhe Rashid al-Hajdari. Kėta njerėz janė njohur nga sufistėt e mėvonshėm si themelues tė gnosės nė Islam. Tė tjerėt nga nxėnėsit e tij u bėnė mėsuesit e parė tė jurisprudencės, tė teologjisė, tė komentimeve dhe tė recitimeve kur'anore.63
    *
    Transferimi i halifatit tė Muavijut
    dhe shndėrrimi i tij nė monarki tė trashėgueshme
    *
    *********** Pas vdekjes sė Aliut, halif u bė i biri, Hasan ibėn Aliu, i cili njihet nga shiizmi si Imami i tyre i dytė. Ky pėrcaktim u bė sipas dėshirės sė fundit dhe testamentit tė Aliut dhe po ashtu me besnikėrinė e komunitetit qė tregoi ndaj Hasanit. Por Muaviju nuk mbeti i qetė para kėsaj ngjarjeje. Ai marshoi me armatėn e tij drejt Irakut, i cili atėherė ishte kryeqyteti i halifatit, dhe filloi tė zhvillojė luftė kundėr Hasanit.
    *********** Me anė tė intrigave tė ndryshme dhe duke paguar shuma tė mėdha tė hollash, Muaviju qe nė gjendje t’i korruptonte gradualisht ndihmėsit dhe gjeneralėt e Hasanit. Mė nė fund qe nė gjendje ta detyronte Hasanin t’ia dorėzonte halifatin atij nė mėnyrė qė t’i ikte gjakderdhjes dhe tė shpallte paqe.64 Hasani ia dorėzoi halifatin Muavijut me kusht qė halifati t’i kthehej atij pas vdekjes sė Muavijut dhe qė tė mos u bėhej kurrfarė dėmi ithtarėve tė tij.65
    *********** Nė vitin 40/661, Muaviju mė nė fund mori nė duar tė veta halifatin. Ai atėherė u nis menjėherė pėr Irak dhe nė njė fjalim mbajtur para popullit tė atij vendi tha: “Unė nuk luftova kundėr jush pėr hir tė lutjeve tė agjėrimit. Kėto vepra ju mund t’i kryeni vetė. Ajo qė unė desha tė pėrmbushja ishte tė sundoja mbi juve dhe kėtė qėllim e kam arritur.” Ai po ashtu tha: “Marrėveshjen qė e kam bėrė me Hasanin ėshtė e pavlefshme dhe shterpė. Atė unė e shkeli me kėmbė.”66 *Me kėtė deklaratė Muaviju ua bėri popullit tė ditur karakterin e vėrtetė tė qeverisė sė tij dhe nxori nė shesh natyrėn e programit qė kishte nė mendje.
    *********** Nė deklaratėn e tij ai tregoi se do ta ndante religjionin nga politika dhe se nuk do tė jepte kurrfarė garancish sa u pėrket detyrave dhe rregullave tė religjionit. Ai do tė shpenzonte gjithė forcėn e tij pėr ta ruajtur dhe mbajtur tė gjallė pushtetin e tij vetjak, pa marrė parasysh sa mund tė kushtonte. Ėshtė e qartė se njė qeveri e njė natyre tė tillė ėshtė mė shumė formė e njė sulltanati dhe monarkie sesa halifat dhe zėvendės i Pejgamberit tė Zotit nė kuptimin tradicional islamik. Pėr kėtė arsye disa qė ishin pranuar nė oborrin e tij i drejtoheshin si “mbret”.67 Ai vetė nė disa tubime private interpretonte qeverinė e tij si monarki,68 ndėrsa publikisht gjithmonė e paraqiste veten si halif.
    *********** Natyrisht, ēdo monarki qė mbėshtetet mbi forcėn bart me vete nė mėnyrė tė nėnkuptueshme parimin e trashėgimisė. Muaviju, gjithashtu, mė nė fund e kuptoi kėtė fakt dhe e zgjodhi tė birin, Jazidin, i cili ishte njė i ri i shkujdesur pa personalitet, aspak religjioz,69 si “princ i kurorėzuar” dhe trashėgimtar i tij. Ky akt ishte shkak i shumė ngjarjeve tė dhembshme nė tė ardhmen. Muaviju kishte treguar qė pėrpara se do tė refuzonte tė lejonte Hasan ibėn Aliut tė trashėgonte atė si halif dhe se kishte nė mendje diēka tjetėr. Prandaj kishte shkaktuar qė tė vritej Hasani me helmim,70* duke pėrgatitur kėshtu rrugėn pėr tė birin, Jazidin.
    *********** Duke prishur marrėveshjen me Hasanin, Muaviju e bėri tė qartė se ai kurrė nuk do tė lejonte qė shiitėt e familjes sė Pejgamberit tė jetonin nė rreth tė qetė dhe tė sigurt dhe tė vazhdonin veprimtarinė e tyre si pėrpara, dhe ai e zbatoi pikėrisht kėtė qėllim. Tregohet se ai kishte shkuar aq larg sa tė deklaronte se kushdo qė do ta transmetonte njė hadith duke lavdėruar virtytet e familjes sė Pejgamberit nuk do tė kishte kurrfarė imuniteti ose mbrojtje sa i pėrket jetės, mallit dhe pronės.71 Nė tė njėjtėn kohė, ai urdhėroi qė kushdo qė do tė recitonte ndonjė hadith duke lavdėruar shokėt (e Pejgamberit) ose halifėt e tjerė do t’i jepej shpėrblim i mjaftueshėm. Si rezultat i kėsaj, njė numėr i dukshėm hadithesh u shėnuan nė kėtė kohė duke lavdėruar shokėt (e Pejgamberit), disa nga tė cilėt janė me autenticitet tė dyshimtė.72 *Ai urdhėroi qė pėr Aliun tė jepeshin komente pėrēmuese nga katedrat e xhamisė nėpėr tokat* islame, ndėrsa ai vetė pėrpiqej tė pėrdorte fjalė tė kėqija pėr Aliun. Ky urdhėr vazhdoi tė vlente pak a shumė me efekt deri nė halifatin e Umar ibėn Abd al-Azizit, kur u hoq nga fuqia.73 *Me ndihmėn e agjentėve tė tij dhe tė togerėve, Muaviju bėri qė elita dhe ata mė tė dalluarit nė mesin e ithtarėve tė Aliut tė gjenin vdekjen ndėrsa kokat e disa prej tyre i banin nė hunj nėpėr qytete tė ndryshme.74* Shumica e shiitėve u detyrua tė mohonte madje edhe tė shante Aliun dhe tė shprehte pėrbuzje pėr tė. Po tė refuzonin, ata do ta gjenin vdekjen.
    *
    Ditėt mė tė zbehta tė shiizmit
    *
    *********** Periudha mė e vėshtirė pėr shiizmin ishte ajo e sundimit njėzetėvjeēar e Muavijut, gjatė sė cilės shiitėt nuk kishin kurrfarė mbrojtjeje dhe shumica e tyre konsideroheshin si personazhe tė shėnuara, nėn dyshim dhe tė gjuajtur nga shteti. Dy nga udhėheqėsit e shiizmit qė jetuan nė kėtė kohė, imamėt Hasani dhe Huseini, nuk posedonin asnjė mjet ēfarėdo qoftė pėr tė ndryshuar rrethanat negative dhe tė dhunshme nė tė cilat jetonin. Huseini, imami i tretė i shiizmit, nuk kishte kyrrfarė mundėsie* pėr t’i liruar shiitėt nga ndjekjet nė dhjetė vjetėt sa ishte imam gjatė halifatit tė Muavijut, dhe kur ai ēoi krye kundėr halifatit tė Jazidit ai u masakrua sė bashku me tė gjithė ndihmėsit dhe fėmijėt e tij.
    *********** Disa njerėz nė botėn sunite i shpjegojnė si tė lejueshme veprimet arbitrare, tė padrejta dhe tė papėrgjegjėsi tė zbatuara nė kėtė kohė nga Muaviju dhe ndihmėsit dhe togerėt e tij, disa nga tė cilėt, si vetė Muaviju, ishin nga shokėt (e Pejgamberit). Ky grup mendon se sipas disa haditheve tė Pejgamberit tė Shenjtė tė gjithė shokėt e tij do tė mund tė ushtronin ixhtihadin, se ata ishin tė falur nga Zoti pėr gjynahet qė i bėnin dhe se Zoti ishte i kėnaqur me ta dhe ua falte ēfarėdo gabimi qė mund tė bėnin. Shiitėt, megjithatė, nuk e pranojnė kėtė argument pėr dy arsye:
    *********** 1. Nuk mund tė merret me mend se njė prijės i shoqėrisė njerėzore si Pejgamberi duhet tė ngrihej pėr ta ngjallur tė vėrtetėn, drejtėsinė dhe lirinė dhe tė bindė njė grup njerėzish tė pranojnė besimet - njė grup tė gjithė anėtarėt e tė cilit kishin sakrifikuar pikėrisht ekzistencėn e tyre pėr tė pėrmbushur kėtė qėllim tė shenjtė - dhe pastaj posa tė pėrmbushej ky qėllim t’u jepte ndihmėsve dhe shokėve tė vet liri tė plotė tė bėnin me ato ligje tė shenjta ēka tė donin. Nuk ėshtė e mundshme tė besohet se Pejgamberi i Shenjtė do t’u falte shokėve ēfarėdo veprash tė gabuara qė do tė kryenin. Indiferenca e tillė ndaj llojit tė veprimit tė kryer nga ata vetėm do ta shkatėrronte strukturėn tė cilėn Pejgamberi i Shenjtė e kishte ndėrtuar me tė njėjtat mjete tė cilat i kishte pėrdorur pėr ta ngritur lart.
    *********** 2. Ato tė thėna qė i pėrshkruajnė shokėt (e Pejgamberit) si tė paprekshėm dhe tė falur qė pėrpara pėr ēdo vepėr qė ata do tė mund tė kryenin, madje edhe kundėrligjore dhe tė papranueshme, janė me gjasė tė madhe apokrife; autenticiteti i shumė prej tyre nuk ėshtė themeluar plotėsisht me metoda tradicionale. Pėr mė tepėr, dihet historikisht se shokėt (e Pejgamberit) nuk silleshin njėri me tjetrin sikur tė ishin tė paprekshėm dhe tė falur pėr tė gjitha mėkatet dhe prapėshtitė. Prandaj, po tė gjykohet edhe sipas mėnyrės qė vepronin shokėt (e Pejgamberit) dhe silleshin njėri me tjetrin, mund tė pėrfundohet se thėniet e tilla nuk mund tė jenė fjalė pėr fjale tė vėrteta ashtu si i kanė kuptuar disa prej tyre. Nėse ato pėrmbajnė njė aspekt tė sė vėrtetės, ata pikėrisht gėzonin paprekshmėrisė legale dhe shenjtėrimin si shokė nė pėrgjithėsi si grup pėr shkak tė afėrisė sė tyre me Pejgamberin e Shenjtė. Shprehja e kėnaqėsisė sė Zotit me shokėt (e Pejgamberit) nė Kur'anin e Shenjtė, pėr shkak tė shėrbimeve qė ata bėnin duke pėrfillur urdhrat e Tij,75* u referohet veprave tė tyre tė kaluara, dhe kėnaqėsisė sė Zotit me ta nė tė kaluarėn, e jo ēfarėdo veprimi qė secili prej tyre do tė mund tė bėnte nė tė ardhmen.
    *
    *
    *
    *
    *
    Vendosja e sundimit tė Umevitėve
    *
    *********** Nė vitin 60/680 vdiq Muaviju kurse i biri Jazidi u bė halif, si pasojė e besimit tė cilin babai ia kishte siguruar nga liderėt e fuqishėm politikė dhe ushtarakė tė komunitetit. Nga dėshmia e dokumenteve historike mund tė shihet qartė se Jazidi nuk kishte fare karakter religjioz dhe se madje edhe sa ishte gjallė babai i tij ai nuk i pėrfillte parimet dhe rregullat e Islamit. Nė atė kohė interesimi i vetėm i tij ishin shthurja dhe kotėsia. Gjatė tre vjetėve tė halifatit tė tij ai ishte shkak i fatkeqėsive qė nuk ishin parė kurrė mė parė nė historinė e Islamit, pėrkundėr tė gjitha konflikteve qė ishin paraqitur para tij.
    *********** Gjatė vitit tė parė tė sundimit tė Jazidit, Imami Husein, nip i Pejgamberit tė Shenjtė, u masakrua nė mėnyrėn mė mizore sė bashku me fėmijėt e tij, me kushėrinjtė dhe miqtė. Jazidi kishte urdhėruar tė vriteshin disa nga fėmijėt dhe gratė e familjes sė Pejgamberit kurse kokat e tyre ekspozoheshin nė qytete tė ndryshme.76** Gjatė vitit tė dytė tė sundimit tė tij, ai urdhėroi tė bėhej njė masakėr e pėrgjakshme nė Medinė dhe gjatė tri ditėve u dha ushtarėve tė tij liri tė vritnin, plaēkitnin dhe tė merrnin gratė e qytetit.77* Gjatė vitit tė tretė ai kishte rrėnuar dhe djegur Qabenė e shenjtė.78
    *********** *Duke vijuar Jazidin, familja e Marvanit e mori nė dorė halifatin, sipas hollėsive qė janė shėnuar nė librat e historisė. Sundimi i kėtij grupi njėmbėdhjetanėtarėsh, i cili zgjati gati shtatė vjet, pati sukses politikisht, por nga pikėvėshtrimi i vlerave tė pastra religjioze atij i mungonin idealet dhe parimet islamike. Shoqėria islamike mbizotėrohej vetėm nga elementi arab, kurse ata qė nuk ishin arabė iu nėnshtruan arabėve. Nė tė vėrtetė, ishte krijuar njė perandori e fuqishme arabe e cila i dha vetes emrin e halifatit islamik. Gjatė kėsaj periudhe disa nga halifėt qenė indiferentė ndaj ndjenjave religjioze der nė atė shkallė saqė njėri prej tyre - i cili ishte “zėvėndės i Pejgamberit tė Shenjtė dhe shikohej si mbrojtės i religjionit - vendosi tė ndėrtonte njė dhomė mbi Qabenė pa treguar asnjė respekt ndaj praktikės islamike dhe ndjenjave tė muslimanėve, kėshtu qė ai do tė mund tė kishte njė vend pėr t’u kėnaqur dhe zbavitur gjatė haxhillėkut vjetor.79* Madje tregohet pėr njėrin nga ata halifė se e bėri Kur'anin e Shenjtė shėnjestėr pėr shigjetėn e tij, ndėrsa nė njė poezi tė pėrpiluar pėr Kur'anin ai tha: “Nė Ditėn e Gjykimit kur tė paraqitesh para Zotit, tregoi atij se halifi mė grisi.”80
    *********** Natyrisht, shiitėt, dallimet kryesore tė tė cilėve me sunitėt qėndronin nė dy ēėshtje - tė halifatit islamik dhe tė autoritetit fetar - kaluan ditė tė hidhura dhe tė vėshtira nė kėtė periudhė tė errėt. Megjithatė, pėrkundėr sjelljeve tė padrejta dhe tė papėrgjegjėsi tė qeverive tė asaj kohe, asketizmi dhe pastėrtia e prijėsve te familjes sė Pejgamberit i bėnin shiitėt ēdo ditė e mė tė vendosur pėr ta mbajtur mė tutje besimin e tyre. Me rėndėsi tė posaēme ishte vdekja e Huseinit, imamit tė tretė, e cila luajti rol kryesor nė pėrhapjen e shiizmit, sidomos nė trevat larg qendrės sė halifatit, si nė Irak, nė Jemen dhe nė Persi. Kjo mund tė shihet me aktin se gjatė periudhės sė Imamit tė pestė, para fundit tė shekullit tė parė tė Islamit, dhe mė pak se dyzet vjet pas vdekjes sė Huseinit, shiitėt shfrytėzuan rastin e dallimeve tė brendshme dhe tė dobėsive nė qeverinė e Umevite dhe filluan tė organizoheshin, duke u tubuar nė anėn e Imamit tė pestė. Njerėzit vinin nga tė gjitha vendet islamike si vėrshimė te dera e tij pėr tė mbledhur hadithin dhe pėr tė mėsuar shkencat islamike. Ende nuk kishte pėrfunduar shekulli i parė kur disa nga prijėsit tė cilėt kishin ndikim nė parlament e themeluan qytetin Kum nė Persi dhe e bėnė seli tė shiitėve. Por edhe atėherė, shiitėt vijuan tė jetonin nė tė shumtėn duke u fshehur dhe vijonin jetėn e tyre religjioze fshehtas, pa shfaqje tė jashtme.81
    *********** Disa herė pasardhėsit e Pejgamberit (tė cilėt nė persishte quhen sada-i ‘alavi) ngritėn krye kundėr padrejtėsive tė qeverisė, por ēdo herė ata dėshtonin dhe zakonisht humbnin jetėn. Qeveria e rreptė dhe pa skrupulla e asaj kohe nuk zgjidhte kurrfarė mjetesh pėr t’i shtypur ata. Kufoma e Zaidit, prijės i shiizmit zaid, ishte nxjerrė nga varri dhe ishte varur; pastaj pasi kishte mbetur nė trekėmbėsh tre vjet, e kishin zbritur poshtė dhe e kishin ndezur, duke u hedhur hirin nė ajėr.82* Shiitėt besojnė se imami i katėrt dhe i pesti ishin helmuar nga Umajadėt siē ishin vrarė imami i dytė dhe i treti prej tyre pėrpara.83
    *********** Fatkeqėsitė e shkaktuara nga Umajadėt ishin aq tė hapėta dhe tė pafshehura saqė shumica e sunitėve, ndonėse ata zakonisht besojnė se ishte detyra e tyre tė dėgjonin urdhrat e halifėve, ndjenin dhembjet e forta tė vetėdijes fetare dhe ishin tė detyruar tė ndanin halifėt nė dy grupe. Ata bėnė dallime midis “halifėve tė drejtuar si duhet” (khulafa’* rashidun) tė cilėt janė katėr halifėt e parė pas vdekjes sė Pejgamberit tė Shenjtė (Abu Bakri, Umari, Osmani dhe Aliu), dhe tė tjerėt tė cilėt filluan me Muavijun dhe tė cilėt nuk kishin pasur kurrfarė virtytesh religjioze tė halifėve tė drejtuar nė mėnyrė tė drejtė.
    *********** Umajadėt shkaktuan aq shumė urrejtje publike si pasojė e padrejtėsive dhe shkujdesjeve tė tyre gjatė sundimit tė tyre, saqė pas disfatės pėrfundimtare dhe vdekjes sė halifit Umevit, dy djemtė e tij dhe njė numėr anėtarėsh tė familjeve tė tyre hasėn nė vėshtirėsi tė mėdha saqė ikėn nga kryeqyteti. Pa marrė parasysh ku ishin drejtuar ata askush nuk do t’u jepte strehim. Mė nė fund, pas shumė bredhjesh nėpėr shkretėtirat e Nubisė, tė Abisinisė dhe tė Baxhavahut (midis Nubisė dhe Abisinisė) gjatė sė cilave shumė prej tyre vdiqėn nga uria dhe etja, ata erdhėn te Bab al-Mandah i Jemenit. Ata fituan shpenzimet e udhėtimit nga populli duke lipur dhe u nisėn pėr Mekė tė veshur si hamaj. Nė Mekė ata mė nė fund arritėn tė zhdukeshin nė mesin e masės sė njerėzve.84
    *
    Shiizmi gjatė shekullit II/VIII
    *
    *********** Gjatė fillimit tė dekadės sė katėrt tė shekullit II/VII, duke vijuar njė sėrė revolucionesh tė luftėrave tė pėrgjakshme nė gjithė botėn islamike tė cilat u bėnė pėr shkak tė padrejtėsive, dhunės dhe veprave tė kėqia tė umevitėve, filloi njė lėvizje kundėr-umevite nė emėr tė familjes sė Pejgamberit nė Khurasan tė Persisė. Prijės i kėsaj lėvizjeje ishte gjenerali persian, Abu Muslim Marvazi, i cili u ngrit kundėr sundimit tė Umevitit dhe e pėrparoi kauzėn e tij hap pas hapi derisa qe nė gjendje ta rrėzonte qeverinė e Umevitit.85
    *********** Ndonėse kjo lėvizje zuri fill nė sfondin e thellė shiit dhe doli nė shesh pak a shumė me pretendim se dėshironte tė hakmerrej pėr familjen e Pejgamberit, dhe ndonėse nga njerėzit madje ishte kėrkuar fshehtas t’i shprehnin besimin njė anėtari tė kualifikuar tė familjes sė Pejgamberit, ajo nuk u ngrit drejtpėrsėdrejti si rezultat e udhėzimeve tė imamėve. Kjo dėshmohet me faktin se kur Abu Muslimi i ofroi halifatin Imamit tė gjashtė nė Medinė, ai refuzoi atė plotėsisht duke thėnė: “Ju nuk jeni njėri ndėr njerėzit e Muhammedi a.s., kurse kjo kohė nuk ėshtė koha ime.”86
    *********** Mė nė fund abasidėt e fituan halifatin nė emėr tė familjes sė Pejgamberit87 dhe nė fillim treguan njėfarė mirėsjelljeje ndaj njerėzve nė pėrgjithėsi dhe ndaj pasardhėsve tė Pejgamberit nė veēanti. Nė emėr tė hakmarrjes pėr martirizmin e familjes sė Pejgamberit, ata i masakruan umevitit, duke shkuar deri nė atė shkallė sa i hapnin varret e tyre dhe digjnin ēkado qė gjenin te ata.88* Por sė shpejti ata filluan tė vijonin rrugėt e padrejta tė umevitėve dhe nuk hoqėn dorė kurrsesi nga padrejtėsitė dhe nga veprat pa pėrgjegjėsi. Abu Hanifahu, themeluesi i njėrės nga katėr shkollat sunite tė drejtėsisė, u burgos nga al-Mansuri dhe u torturua.89* Ibėn Hanbali, themeluesi i njė shkolle tjetėr tė drejtėsisė, u rrah me kamxhik.90* Imami i gjashtė vdiq nga helmimi pas shumė torturave dhe dhunės sė madhe.91* Pasardhėsit e familjes sė Pejgamberit tė Shenjtė e pėsonin nganjėherė me prerjen e kokės nė grupe, duke u varrosur tė gjallė, ose duke u murosur nė muret e ndėrtesave tė qeverisė qė ndėrtoheshin.
    *********** Harun al-Rashidi, halifi abasid, gjatė sundimit tė tė cilit perandoria islamike arriti kulmin e zgjerimit dhe tė pushtetit tė saj, do tė shikonte rastėsisht diellin dhe do t’i drejtohej me kėto fjalė: “Shndrit kėdo qė ti dėshiron, ti nuk do tė mundesh kurrė tė ikėsh nga mbretėria ime.” Nga njė anė, armatat e tij po pėrparonin nė lindje dhe nė perėndim, nga ana tjetėr, disa hapa nga pallati i halifit, dhe pa dijen e tij, zyrėtarėt kishin vendosur krye nė vete tė mblidhnin taksa nga populli qė donte tė kalonte urėn e Bagdatit. Madje njė ditė, kur halifi deshi tė kalonte urėn, atė e ndalėn dhe i kėrkuan ta paguante taksėn.92
    *********** Njė kėngėtar, duke kėnduar dy vargje tė ndryshme, nxiti pasionin e halifit abasid, Aminit, i cili e shpėrbleu me tre milionė dėrhemė. Kėngėtari nė gėzim u hodh te kėmbėt e halifit duke thėnė: “O prijės besnik! Ju po mė jepni tė gjitha kėto tė holla?” Halifi iu pėrgjigj: “Nuk prish punė. Ne i marrim kėto tė holla nga njė pjesė e panjohur e vendit tonė.”93
    *********** Shuma marramendėse e pasurisė qė rridhte ēdo vjet nga tė gjitha anėt e botės islamike nė thesarin publik nė kryeqytet ndihmonte tė krijohej atmosferė luksi dhe kėnaqėsie tokėsore. Shumė nga ajo nė tė vėrtetė, shpesh shpenzohej pėr kėnaqėsitė dhe poshtėrsitė e halifit tė asaj kohe. Numri i vajzave skllave tė bukura nė oborrin e disa halifėve arrinte deri nė mija sosh. Me shthurjen e sundimit tė umevitėve dhe me themelimin e sundimit tė abasidėve, shiizmi nuk pėrfitoi asgjė nė asnjė mėnyrė. Kundėrshtarėt e tij tė dhunshėm dhe tė padrejtė vetėm sa e ndėrruan emrin.
    *
    Shiizmi nė shekullin III/IX
    *
    *********** Nė fillim tė shekullit III/IX shiizmi qe nė gjendje tė merrte frymė edhe njė herė. Ky kusht mė i parapėlqyer ishte sė pari pėr shkak tė tė dhėnės se shumė libra shkencore dhe filozofike u pėrkthyen nga greqishtja, sirishtja dhe nga gjuhė tė tjera nė gjuhėn arabe, ndėrsa njerėzit me interesim studionin shkencat intelektuale dhe racionale. Pėr mė tepėr, al-Mamuni, halifi abasid nga 198/813 deri mė 218/833, kishte prirje mutazilite dhe meqenėse nė pikėpamjet e tij religjioze ai favorizonte demonstrimin intelektual, ai ishte mė i gatshėm t'u jepte liri tė plotė bisedave dhe propagandimit tė pikėpamjeve tė ndryshme fetare. Teologėt dhe shkollarėt shiitė shfrytėzuan mirė kėtė liri dhe bėnė ēmos t’i shpienin pėrpara veprimtaritė shkollore dhe tė pėrhapnin mėsimet shiite. Gjithashtu, al-Mamuni, duke vijuar sipas kėrkesave tė forcave politike tė asaj kohe, e kishte bėrė Imamin e tetė shiit trashėgimtar tė tij, siē tregohet nė historitė mė standarde. Si rezultat i kėsaj, pasardhėsit e Pejgamberit tė Shenjtė dhe miqtė e tyre qenė deri nė njė shkallė tė liruar prej dhunės sė qeverisė dhe gėzuan njėfarė shkalle tė lirisė. Mirėpo, nuk shkoi shumė kohė dhe tehu i mprehtė i shpatės u kthye edhe njė herė kundėr shiitėve dhe mėnyra e harruar e jetės sė kaluar iu kthye atyre edhe njė herė. Kjo ndodhi sidomos nė rastin e al-Mutavakilit (233/847 deri mė 247/861) i cili mbajti njė armiqėsi tė veēantė ndaj Aliut dhe shiitėve. Me urdhrin e tij u rrėnua plotėsisht varri i Imamit tė tretė nė Qerbela.94
    *
    *
    *
    *
    Shiizmi nė shekullin IV/X
    *
    *********** Nė shekkulin IV/X pėrsėri mbisunduan disa kushte tė cilat ndihmuan shumė pėrhapjen dhe forcimin e shiizmit. Nė mesin e tyre ishte dobėsia qė u paraqit nė qeverinė dhe adminstratėn qendrore abaside dhe paraqitja e sunduesve bujidė. Bujidėt, tė cilėt ishin shiitė, kishin ndikimin mė tė madh jo vetėm nė provincat e Persisė, por edhe nė kryeqytetin e halifatit nė Bagdat, madje edhe mbi vetė halifin. Kjo fuqi e re e pėrpjesėtimit tė dukshėm u bėri tė mundshme shiitėve tė ngriheshin nė kėmbė para kundėrshtarėve tė tyre tė cilit kishin provuar mė pėrpara t’i shtypnin duke u mbėshtetur mbi pushtetin e halifatit. Ajo po ashtu u ndihmoi shiitėve tė pėrhapnin haptas pikėpamjet e tyre mbi religjionin.
    *********** Siē ėshtė shėnuar nga historianėt, gjatė kėtij shekulli pjesa mė e madhe e gadishullit arab ishte shiite me pėrjashtim tė disa qyteteve tė mėdha. Madje edhe disa nga qytetet kryesore, si Hajdari, Umani dhe Sadahu ishin shiite. Nė Basra, i cili kishte qenė gjithmonė qytet i sunitėve dhe shtyhej me Kufan e cila konsiderohej si qendėr e shiitėve, u paraqit njė grup i dukshėm shiitėsh. Po ashtu nė Tripoli, Nablus, Tiberias, Najshapur dhe Herat kishte shumė shiitė, kurse Ahvazi dhe bregdeti i Gjirit Persik, nga ana e Persisė, ishin po ashtu shiite.95
    *********** Nė fillim tė kėtij shekulli, Nasir Utrushi, pas shumė vjetėsh tė pėrhapjes sė misionit fetar nė Versinė veriore, fitoi pushtet nė Tabaristan dhe themeloi mbretėrinė e cila vazhdoi disa breza pas tij. Para Utrushit, Hasan ibėn Zaid al-Alavi kishte sunduar gjatė shumė vjetėsh nė Tabaristan.96* Po ashtu nė kėtė periudhė fatimidėt, tė cilėt ishin ismili, e pushtuan Egjiptin dhe organizuan njė halifat i cili zgjati nja dy shekuj (296/908 deri mė 567/1171).97* Kundėrshtime dhe luftime shpesh ndodhnin nė qytetet keryesore si nė Bagdat, nė Kajro dhe nė Najshapur midis shiitėve dhe sunitėve, nė disa prej tė cilave shiitėt do tė fitonin epėrsi dhe do tė dilnin fitimtarė.
    *
    *
    Shiizmi nga shek. V/XI deri nė shek. IX/XV
    *
    *********** Nga shekulli V/XI deri nė shekullin IX/XV shiizmi vazhdoi tė zgjerohej ashtu siē kishte ndodhur nė shekullin IV/X.98* Shumė mbrtetėr dhe sundues qė ishin shiitė u paraqitėn nė pjesė tė ndryshme tė botės islame dhe pėrhapnin shiizmin. Kah fundi i shekullit V/XI aktiviteti misionar i ismailizmit futi rrėnjė nė fortesėn e Alamutit dhe gjatė nja njė shekulli e gjysmė ismailitėt jetonin nė pavarėsi tė plotė nė regjionet qendrore tė Persisė. Po ashtu sadati marashėt, tė cilėt ishin pasardhės tė Pejgamberit tė Shenjtė, sunduan shumė vjet nė Mazandaran (Tabaristan).99* Shah Muhamed Khudabandahu, njėri nga sunduesit e mirėnjohur mongolė, u bė shiit dhe pasardhėsit e tij sunduan gjatė shumė vjetėsh nė Persi dhe qenė instrument pėr pėrhapjen e shiizmit.100* Duhet gjithashtu tė zihen ngoje mbretėrit e dinastive Ak Kojunlu dhe Kara Kojunlu tė cilėt sunduan nė Tabriz dhe domeni i tė cilėve shtrihej deri nė Fars dhe Kerman,101* po ashtu edhe qeveria fatimide e cila sundonte nė Egjipt.
    *********** Natyrisht, liria fetare dhe mundėsia pėr tė ushtruar pushtet fetar nga popullata dallonte varėsisht nga sunduesit e ndryshėm. Pėr shembull, me pėrfundimin e sundimit fatimid dhe me ardhjen nė pushtet tė ajubidėve, plotėsisht ndryshoi skena, kurse popullata shiite nė Egjipt dhe nė Siri humbi pavarėsinė e tij fetare. Shumė shiitė tė Sirisė u vranė gjatė kėsaj periudhe vetėm duke u akuzuar se vijonin shiizmin. Njėri nga ata ishte Shahid-i Avval (Dėshmori i parė) Muhamed ibėn Maki, njėri nga figurat mė tė larta tė jurisprudencės shiite, i cili u vra nė Damask mė 786/1384.102* Po ashtu, Sheik al-ishrak Shihab al-Din Suhravardi u vra nė Halep me akuzė se kultivonte mėsimet dhe filozofinė batini.103* Nė pėrgjithėsi gjatė kėsaj periudhe shiizmi po rritej shikuar nga pikėvėshtrimi i numrit, ndonėse pushteti i tij fetar dhe liria vareshin nga kushtet lokale dhe nga sunduesit e asaj kohe. Gjatė kėsaj periudhe, shiizmi kurrė nuk u bė religjion zyrtar i asnjė shteti musliman.
    *
    Shiizmi nė shekujt X/XVI dhe XI/XVII
    *
    *********** Nė shekullin X/XVI Ismaili, i cili ishte nga familja e Sheik Safi al-Din Ardibiliut (753/1334), njė mėsues sufist dhe po ashtu shiit, filloi njė revoltė nė Ardibil, me treqind sufistė tė cilėt ishin dishepuj tė gjyshėrve tė tij, me qėllim tė themelimit tė vendit tė pavarur dhe tė fuqishėm shiit. Nė mėnyrėn e tij ai filloi pushtimin e Persisė dhe i kapėrceu princat lokalė feudalė. Pas njė sėrė luftėrash tė pėrgjakshme me sunduesit lokalė dhe po ashtu me Osmanėt tė cilėt e mbanin titullin e halifit, ai ia doli tė formonte Persinė pjesė pas pjese si njė shtet dhe tė bėnte shiizmin religjion zyrtar tė mbretėrisė sė tij.104
    *********** Pas vdekjes sė Shah Ismailit sunduan mbretėr tė tjerė safavidė nė Persi deri nė shek. XII/XVIII dhe secili prej tyre vazhdonte tė njihte shiizmin si religjion zyrtar tė vendit dhe ta forconte mė tutje nė kėtė vend. Nė kulmin e pushtetit tė tyre, gjatė sundimit tė Shah Abazit, safavidėt qenė nė gjendje pėr njė zgjerim territorial dhe tė dyfishonin popullatėn e Persisė dy herė mė shumė se tani.105* Sa u pėrket tokave muslimane, popullata shiite vazhdoi e njėjta si pėrpara dhe u shtua vetėm me shtimin natyror tė popullatės.
    *
    Shiizmi nga shek. XII/XVIII deri nė shek. XIV/XX
    *
    Gjatė tre shekujve tė kaluar shiizmi vazhdoi shtimin e tij natyror si pėrpara. Nė momentin e pikėrishėm, gjatė pjesės sė fundit tė shekullit XIV/XX, shiizmi u njoh si religjion zyrtar i Iranit, ndėrsa nė Jemen dhe nė Irak shumica e popullatės janė shiite. Thuajse nė tė gjitha tokat ku ka muslimanė mund tė gjendet njė numėr shiitėsh. Thuhet se nė tėrėsi nė botė sot ka rreth tetėdhjetė deri nėntėdhjetė milionė shiitė.
    *
    *
    *
    SHĖNIME
    *
    Kreu i parė
    *
    *********** 1. Pėrcaktimi i parė qė duhej tė paraqitej derisa ishte gjallė Pejgamberi i Shenjtė i Zotit ishte Islami shiit ose shiah, kurse Salmani, Abu Dharri, Mikdadi dhe Amari njiheshin me kėtė emėr. Shih Hadir al’alam al-islami, Kajro, 1352, vėll. I, f. 188.
    *********** 2. Kur'ani, XXVI, 214.
    *********** 3. Sipas kėtij hadithi, Aliu tha: “Unė i cili isha mė i riu nga tė gjithė kam pranuar se unė jam vezir i juaj.” Pejgamberi ma vuri dorėn e tij rreth qafės dhe tha: “Ky njeri ėshtė vėllai im, trashėgues dhe zėvendės. Ju duhet ta dėgjoni atė.” Njerėzit qeshėn dhe i treguan Abu Talihut: “Ai ju ka urdhėruar ta dėgjoni birin tuaj.” Tabari, al-Ta’rikh, Kajro, 1357, vėll. II, f. 63; Abu’l-Fida, al-Ta’rikh, Kajro, 1325, vėll. I, f. 116; Ibėn al-Athis, al-Bidayah va’l-nihajah, Kajro, 1358, vėll. III, f. 39, Bahrani, Ghajat al-maram, Teheran, 1272, f. 320. (Shėnim i redaktorit: Lexuesi do tė vėrejė se ky hadith dhe disa tė tjerė tė cilėt janė zėnė ngoje mė shumė se njė herė ēdo herė paraqiten nė formė paksa tė ndryshuar. Kjo ėshtė pėr shkak se autori ka pėrdorur versione tė ndryshme tė pėrcjella nė ēdo vend.)
    *********** 4. Um Salmahu ka treguar se Pejgamberi kishte thėnė: “Aliu ėshtė gjithmonė me tė vėrtetėn (hak) dhe me Kur'anin, kurse e vėrteta dhe Kur'ani janė gjithmonė me tė, deri nė Ditėn e Gjykimit ata nuk do tė ndahen njėri nga tjetri.” Ky hadith ėshtė transmetuar pėrmes pesėmbėdhjetė kanalesh nė burimet sunite, kurse pėrmes njėmbėdhjetėve nė burimet shiite.* Um Salmahu, Ibėn Abazi, Abu Bakri, Ajshja, Aliu, Abu Said Khudri, Abu Lejla, Abu Ajub Ansari janė ndėr transmetuesit e tij. Ghajat al-maram, f. 539-540. Pejgamberi po ashtu ka thėnė: “Zoti e bekoftė Aliun pėr atė se e vėrteta ėshtė gjithmonė me tė.” al-Bidajah va’l-nihajah, vėll. VII, f. 36.
    *********** 5. Pejgamberi ka thėnė: “Arbitrimi ėshtė ndarė nė dhjetė pjesė. Nėntė pjesė i jepen. Aliut, kurse njė pjesė ndahet midis njerėzish." al-Bidajah va’l-nihajah, vėll. VII, f. 359. Salman Farsi e ka pėrcjellė kėtė tė thėnė tė Pejgamberit kėshtu: “Pas meje njeriu mė i dijshėm ėshtė Aliu.” Ghajat al-maram, f. 528. Ibėn Abazi ka thėnė se Pejgamberi kishte thėnė: “Ali ėshtė mė kompetenti nga njerėzit pėr tė gjykuar.” Nga libri *Fadail al-sahabah, i zėnė ngoje nė Ghajat al-maram, f. 528. Umari kishte zakon tė thoshte: “Zoti* kurrė mos mė dhėntė detyrė tė vėshtirė kur nuk ėshtė Aliu me mua.” al-Bidajat va’l-nihajat, vėll. VII, f. 359.
    *********** 6. Shėnim i redaktorit: Sipas besimit shiit, duke u kthyer nga haxhillėku i fundit nga Meka rrugės pėr nė Medinė nė vendin e quajtur Ghadir Khum, Pejgamberi e zgjodhi Aliun si trashėgues tė tij para turmės sė madhe qė e shoqėronte. Shiitėt e festojnė kėtė ngjarje deri nė ditėn e sotme si festė kryesore religjioni qė shėnon ditėn kur ishte shpallur nė mėnyrė tė pėrgjithshme e drejta e Aliut pėr trashėgim.
    *********** 7. Hadithi i Ghadirit nė versionet e tij tė ndryshme ėshtė njėri nga hadithet pėrfundimisht tė vendosura nė mesin e sunitėve dhe tė shiitėve. Mbi njėqind shokė (tė Pejgamberit) e kanė ritreguar atė me kanale tė ndryshme tė transmetimit dhe tė shprehjeve, dhe ėshtė regjistruar njėsoj nė librat e sunitėve dhe tė shiitėve. Hollėsitė e marra parasysh u referohen Ghajat al-maram, f. 79, Abakat tė Musaviut, Indi, 1317 (Vėllimi i Ghadirit) dhe al-Ghadir i Aminit, Naxhaf, 1372.
    *********** 8. Tarikh-i Ja’kubi, Naxhaf, 1358, vėll. II, ff. 137 dhe 140; Tarikh-i Abi’l-Fida, vėll. I, f. 156; Sahih nga Bukhari, Kajro, 1315, vėll. IV, f. 207; Muhuxh al-dhahab nga Masudi, Kajro, 1367, vėll. II, f. 437, vėll. III, ff. 21 dhe 61.
    *********** 9. Sahih nga Muslimi, vėll. XV, f. 176; Sahih nga Bukhari, vėll. Iv, f. 207; Muruxh al-dhabah, vėll. III, f. 23 dhe vėll. II, f. 437; Tarikh-i Abi’l-Fidah, vėll. I, ff. 127 dhe 181.
    *********** 10. Jahiri thotė: “Ishim nė prani tė Pejgamberit kur u paraqit Aliu nga larg. Pejgamberi tha: “Betohem nė Zotin i cili e mban jetėn time nė dorė, ky njeri dhe ithtarėt e tij (shiah) do tė kenė shpėtim nė Ditėn e Gjykimit.” Ibėn Abazi thotė: “ Kur u shpall verseti: ‘(Dhe) shih! ata qė besojnė dhe bėjnė punė tė mira janė ndėr krijesat mė tė mira’ (Kur'ani, XCVII, 7), Pejgamberi i tha Aliut: ”Ky verset tė kushtohet ty dhe ithtarėve tė tu tė cilėt do tė kenė lumturi dhe gėzim nė Ditėn e Gjykimit dhe Zoti do tė jetė i kėnaqur me ju.” Kėto dy hadithe dhe disa tė tjerė janė shėnuar nė librin al-Dhurr al-manthur nga Sujuti, Kajro, 1313, vėll. VI, f. 379, dhe nė Ghajat al-maram, f. 326.
    *********** 11. Derisa po vuante nga sėmundja e cila e shpuri nė vdekje, Muhamedi a.s. organizoi njė armatė nėn komandėn e Usmah ibėn Zajdit dhe insistonte qė ēdokush tė merrte pjesė nė kėtė luftė dhe tė shkonte nė Medinė. Njė numėr njerėzish nuk e dėgjuan Pejgamberin, duke pėrfshirė edhe Abu Bakrin dhe Umarin dhe kjo e shqetėsoi shumė Pejgamberin. (Sharh Ibn Abi’l-Hadid, Kajro, 1329, vėll. I, f. 53). Nė momentin e vdekjes sė tij Pejgamberi i Shenjtė tha: “Pėrgatitni bojė dhe letėr qė tė bėj njė letėr tė shkruar pėr ju e cila do tė jetė arsye e udhėzimit pėr ju dhe do t’ju mbrojė tė mos mėnjanoni rrugėn.” Umari, i cili e pengoi kėtė veprim, tha: “Sėmundja e tij ka dalur jashtė kontrollit dhe ai ėshtė nė delirium.” (Tarikh-i Tabari, vėll. II, f. 436: Sahih nga Bukhari, vėll.. V, f. 227; Ibn Abi’l-Hamid, vėll. I, f. 133). Njė gjendje disi e ngjashme u paraqit pėrsėri gjatė sėmundjes e cila e shpuri nė vdekje halifin e parė. Nė testamentin e tij tė fundit halifi i parė e zgjodhi Umarin dhe madje i ra tė fikėt derisa po bėnte testamentin, por Umari nuk tha asgjė dhe nuk konsideroi se ai ishte nė delirium, ndonėse i kishte rėnė tė fikėt derisa po e shkruante testamentin. Pejgamberi kishte pasur tė drejtė dhe ishte plotėsisht i vetėdijshėm kur kėrkoi qė tė shkruanin njė letėr udhėzimesh. (Raudat al-Safa nga Mir Khvandi, Lucknow, 1332, vėll. II, f. 260.)
    *********** 12. Ibn Abi’l-Hadid, vėll. I, f.58 dhe ff. 123-135; Tarikh-i Ja’kubi, vėll. II, f. 102; Tarikh-i Tabari, vėll. II, ff. 445-460.
    *********** 13. Tarikh-i Ja’kubi, vėll. II, ff. 103-106; Tarikh-i Abi’l-Fida, vėll. I, ff. 156 dhe 166; Muruxh al-dhahab, vėll. II, ff. 307 dhe 352; Ibn Abi’l-Hadid, vėll. I, ff. 17 dhe 134. Nė pėrgjigjen e protestės sė Ibėn Abazit, Umari kishte thėnė: “I betohem Zotit se Aliu ishte mė i merituari nga tė gjithė njerėzit qė tė bėhej halif, por pėr tri arsye ne e shtymė anash: 1) ai ishte shumė i ri, 2) ai ishte i lidhur me pasardhėsit e Abd al-Mutalihbit, 3) populli nuk donte tė kishte pejgamberi tė mbledhur nė njė familje.” (Ibn Abi’l-Hadid, vėll. I, f. 134.) Umari i kishte thėnė Ibėn Abazit: “I betohem Zotit se Aliu e meritonte halifatin, por kurejshėt nuk do tė kishin qenė nė gjendje tė duronin halifatin e tij, sepse po tė ishte bėrė ai halif ai do t’i detyronte njerėzit tė pranonin tė vėrtetėn e kulluar dhe tė vijonin rrugės sė drejtė. Nėn halifatin e tij ata nuk do tė kishin qenė nė gjendje tė kalonin kufijtė e drejtėsisė dhe kėshtu do tė kishin kėrkuar tė hynin nė luftė me tė.” (Tarikh-i Ja’kubi, vėll. II, f. 137.)
    *********** 14. Amri dhe Horithi i thanė Said ibėn Zajdit: “A kundėrshtoi dikush t’i shprehte besnikėri Abu Bakrit?” Ai u pėrgjigj: “Askush nuk i kundėrshtoi atij pėrveē atyre qė kanė mohuar fenė ose qė janė gati tė bėjnė ashtu.” Tarikh-i Tabari, vėll. II, f. 447.
    *********** 15. Nė hadithin e famshėm thakalajn Pejgamberi thotė: “I lė dy gjėra tė vlefshme midis jush nė besim dhe nėse u pėrmbaheni atyre, kurrė nuk do gaboni rrugėn: Kur'anin dhe anėtarėt e familjes sime; kėto kurrė nuk do tė ndahen deri nė Ditėn e Gjykimit.” Ky hadith ėshtė transmetuar pėrmes mė shumė se njėqind kanaleve nga mbi tridhjetė e pesė shokė tė Pejgamberit tė Shenjtė. (Abakat, vėllimi mbi hadithet thakalajn; Ghajat al-maram, f. 211.) Pejgamberi ka thėnė: “Unė jam qyteti i dijes kurse Aliu ėshtė porta e tij.” (al-Bidajah va’l-nihajah, vėll. VII, f. 359.)
    *********** 16. Ja’kubi, vėll. II, ff. 105-150, ku kjo shpesh zihet ngoje.
    *********** 17. Libri i Zotit dhe thėniet e Pejgamberit tė Shenjtė dhe familja e tij janė pėrplot me guxim dhe kėshilla pėr tė nxėnė dituri, deri nė shkallėn saqė Pejgamberi i Shenjtė ka thėnė: “Tė nxėnet dija ėshtė detyrė e ēdo muslimani.” Bihar al-anvarn nga Majlisi, Teheran, 1301-15, vėll. I, f. 55.
    *********** 18. al-Bidajah va’l-nihajah, vėll. VII, f. 360.
    *********** 19. Shėnim i redaktorit: Kurejshėt qenė fisi mė aristokrat nė Arabinė paraislamike nga i cili kishte preardhjen vetė Pejgamberi i Shenjtė. Por kurejshėt, duke qenė roje tė Qabesė, sė pari e kundėrshtuan pejgamberinė e tij dhe dhanė rezistencėn mė tė madhe kundėr tij. Vetėm mė vonė iu dorėzuan religjionit tė ri nė tė cilin ata gjithmonė kanė vijuar tė kenė njė vend nderi, sidomos dega e lidhur drejtpėrsėdrejti me familjen e Pejgamberit.
    *********** 20. Tarikh-i Ja’kubi, ff. 111, 126 dhe 129.
    *********** 21. Shėnim i redaktorit: Tradita e Pejgamberit ashtu siē qėndron nė thėniet e tij quhet hadith, ndėrsa veprimet, veprat, fjalėt dhe gjithė ajo qė e pėrbėnte jetėn e cila u bė shembull pėr tė gjithė muslimanėt quhen sunet.
    *********** 22. Zoti thotė nė fjalėn e Tij: “Po shiko! ėshtė njė shkrim i pasulmueshėm. Falsifikimi nuk mund tė vijė nė tė as prej para tij as prej prapa tij.” (Kur'ani, XLI, 41-42). Dhe Ai thotė: “Vendim i* pėrket vetėm Allahut” (Kur'ani, VI, 57, gjithashtu XII, 40 dhe 67), qė do tė thotė se i vetmi sheriat ėshtė Sheriati dhe ligjet e Zotit tė cilat duhet t’i arrijnė njeriut me anė tė pejgamberisė. Dhe Ai thotė: “por ai [Muhamedi] ėshtė lajmėtari i Allahut dhe Vula e pejgamberėve.” (Kur'ani, XXXIII, 40). Dhe Ai thotė: “Kush gjykon jo sipas asaj qė e ka shpallur Allahu; tė tillė janė ata qė nuk besojnė.” (Kur'ani, V, 44).
    *********** 23. Shėnim i redaktorit: Sipas burimeve shiite, pas vdekjes sė Pejgamberit populli u mblodh nė “verandė tė mbuluar” (sakifah) tė Bani Saidahut dhe ia dhanė besimin Abu Bakrit si halif. Sa i pėrket hadithit tė “bojės dhe tė letrės”, ai ka tė bėjė me ēastet e fundit tė jetės sė Pejgamberit ashtu siē thuhet mė lart nė shėnimin 11.
    *********** 24. Shėnim i redaktorit: Muxhtahidi ėshtė ai i cili pėrmes mjeshtrisė sė shkencave tė religjionit dhe posedimit tė cilėsive morale ka tė drejtė tė ushtrojė ixhtihadin ose dhėnien e mendimit tė ri mbi ēėshtjet qė kanė tė bėjnė me Sheriatin. E drejta pėr tė ushtruar gjykimin e pavarur tė mbėshtetur nė parimet e Ligjit , ose tė ixhtihadit, nė Islamin sunit ka pushuar tė ekzistojė qė nga shekulli III/IX, ndėrsa “porta e ixhtihadit” gjithmonė ka qenė e hapur nė Islamin shiit. Autoritetet prijėse nė Ligjin Hyjnor nė shiizėm quhen muxhtahidė.
    *********** 25. Tarikh-i Ja’kubi, vėll. II, f. 110; Tarikh-i Abi’l Fida, vėll. I, f. 158.
    *********** 26. Shėnim i redaktorit: Taksė religjioni i paguar familjes sė Pejgamberit e cila u ndėrpre nė Islamin sunit pas vdekjes sė tij, por nė Islamin shiit vazhdon tė paguhet deri nė ditėn e sotme.
    *********** 27. al-Dhurr al-manthur, vėll. III, f. 186; Tarikh-i Ja’kubi, vėll. III, f. 48. Pos kėtyre, domosdoja e khumėve ėshtė zėnė ngoje nė Kur'anin e Shenjtė: “Dhe dije se ēkado qė tė marrėsh nga* preja e luftės, shiko! njė e pesta (khum) ėshtė pėr Allahun, pėr lajmėtarin dhe pėr njerėzit e afėrm...” (Kur'ani, VIII, 41).
    *********** 28. Gjatė halifatit tė tij Abu Bakri mblodhi pesėqind hadithe. Ajshja tregon: “Njė natė e pashė babain tė shqetėsuar deri nė mėngjes. Nė mėngjes ai mė tha: ‘Sillmi hadithet.’ Pastaj ai i vuri tė gjitha nė zjarr.” (Kanz al-’ummal i Ala al-Din Mutakiut, Hajderabad, 1364-75, vėll. V, f. 237.) Umari u shkroi tė gjitha qyteteve duke thėnė se kushdo qoftė tė kishte hadith ta shkatėrronte atė. (Kanz al-’ummal, vėll. V, f.237.) Muhamed ibėn Abi Bakri thotė: “Gjatė kohės sė Umarit hadithet u shtuan. Kur ia sollėn ato ai urdhėroi tė digjeshin.” (Tabakat Ibn Sa’d, Bejrut, 1376, vėll. V, f. 140.)
    *********** 29. Shėnim i redaktorit: Katėr halifėt e parė, Abu Bakri, Umari, Osmani dhe Aliu, quhen sė bashku Hulefai rashidiun, halifėt e drejtuar si duhet, kurse periudha e tyre e halifatit dallohet rreptėsisht nga ajo e umevitėve e cila vijoi pėr arsye se sundimi i katėr halifėve tė parė ishte me karakter rreptėsisht religjioz, ndėrsa halifati i Umevitit ishte i ngjyrosur me konsiderata tė kėsaj bote.
    *********** 30. Tarikh-i Abi’l-Fida, vėll. I, f. 151, dhe burime tė tjera tė ngjashme.
    *********** 31. Shėnim i redaktorit: Pėr hir tė lexuesve jomuslimanė tė gjitha datat do tė jepen sipas kalendarit tė hixhrit (kalendar islamik sipas hėnės) dhe vitet pėrkatėse sipas kalendarit A.D. (tė krishtit, v.p.) (p.sh. 13/634-25/644); kur i bėhet ndonjė referencė ndonjė shekulli, kemi dhėnė sė pari shekullin islamik dhe pastaj shekullin gjegjės tė krishterė: (IV/X).
    *********** 32. Tarikh-i Ja’kubi, vėll. II, f. 131; Tarikh-i Abi’l-Fida, vėll. I, f. 160.
    *********** 33. Usd al-ghabah nga Ibėn Athiri, Kajro, 1280, vėll. IV, f. 386; al-Isabah nga Ibėn Haxhar Askalani, Kajro, 1323, vėll. III.
    *********** 34. Tarikh-i Ja’kubi, vėll. II, f. 150; Abu’l-Fida, vėll. I, f. 168; Tarikh-i Tabari, vėll. III, f. 377, etj.
    *********** 35. Tarikh-i Ja’kubi, vėll. II, f. 150; Tarikh-i Tabari, vėll. III, f. 397.
    *********** 36. Tarikh-i Tabari, vėll. III, ff. 402-409; Tarikh-i Ja’kubi, vėll. II, ff. 150-151.
    *********** 37. Tarikh-i Tabari, vėll. III, f. 377.
    *********** 38. Sahih nga Bukhariu, vėll. VI, f. 98; Tarik-i Ja’kubi, vėll. II, f. 113.
    *********** 39. Ja’kubi, vėll. II, f. 111; Tabari, vėll. III, ff. 129-132.
    *********** 40. Shėnim i redaktorit: Fjala ‘ilm do tė thotė shkencė nė kuptimin e saj mė tė pėrgjithshėm, si fjala latine scientia, dhe zbatohet pėr format fetare po ashtu edhe pėr format intelektuale, racionale dhe filozofike tė dijes.* Nė pėrgjithėsi ajo dallohet nga ‘rifah ose irfan e cila ėshtė dije hyjnore dhe mund tė krahasohet me fjalėn latine sapientia. Disa mjeshtėr muslimanė, megjithatė, e konsiderojnė ilmin nė kuptimin e saj mė tė lartin qė qėndron mbi fjalėn irfan meqenėse ajo ėshtė cilėsi hyjnore, meqenėse njėri nga emrat e Zotit ėshtė al-‘Alim, ai qė di.
    *********** 41. Tarikh-i Ja’kubi, vėll. II, f. 113; Ibn Abi’l-Hadid, vėll. I, f.9.
    *********** 42. Shėnim i redaktorit: Titulli amir al-mu’min: “komandant i besimtarėve” pėrdoret nė shiizėm vetėm pėr Aliun, ndėrsa nė Islamin sunit ai ėshtė titull i pėrgjithshėm qė u pėrket tė gjithė halifėve.
    *********** 43. Ja’kubi, vėll. II, f. 154.
    *********** 44. Ja’kubi, vėll. II, f. 155; Muruxh al-dhahab, vėll. II, f. 364.
    *********** 45. Shėnim i redaktorit: Revolucionar nė kėtė kontekst natyrisht nuk ka tė njėjtin kuptim qė zakonisht e ka sot. Nė kontekstin tradicional, njė lėvizje revolucionare ėshtė rivendosja ose rizbatimi i parimeve tė pandryshueshme tė njė rendi transcendent, kurse nė kontekstin jo tradicional ajo fjalė do tė thotė ngritje ose kundėr kėtyre parimeve ose kundėr zbatimit tė tyre ose kundėr ēfarėdo rendi tė vendosur nė pėrgjithėsi.
    *********** 46. Nahxh al-balaghah, predikimi i pesėmbėdhjetė.
    *********** 47. Muruxh al-dhahab, vėll. II, f. 362; Nahxh al-balaghah, predikimi 122.; Ja’kubi, vėll. II, f. 160; Ibn Abi’l-Hadid, vėll. I, f. 180.
    *********** 48. Ja’kubi, vėll. II, f. 156; Abu’l-Fida, vėll. I, f. 172; Muruxh al-dhahab, vėll. II, f. 366.
    *********** 49. Ja’kubi, vėll. II, f. 152.
    *********** 50.* Shėnim i redaktorit: Muhaxhrun u referohet tė konvertuarve tė hershėm nė Islam tė cilėt imigruan sė bashku me Pejgamberin nga Meka nė Medinė.
    *********** 51. Ja’kubi, vėll. II, f. 154; Abu’l-Fida, vėll. I, f. 171.
    *********** 52. Ja’kubi, vėll. II, f. 152.
    *********** 53. Kur Osmani u rrethua nga ata qė kishin ngritur krye, ai i shkroi Muavijut dhe i kėrkoi ndihmė. Muaviju pėrgatiti njė armatė prej dymbėdhjetė mijė njerėzish dhe e dėrgoi drejt Medinės. Por ai u tha atyre tė zinin vendin rreth Damaskut dhe vetė erdhi te Osmani pėr t’i raportuar pėr gatishmėrinė e armatės. Osmani tha: “Ju keni detyruar tė ndalet armata me qėllim qė unė tė vritem. Pastaj ju do tė bėni derdhjen e gjakut tim si arsye pėr t’u revoltuar vetė ju.” Ja’kubi, vėll. II, f. 152; Muruxh al-dhahab, vėll. III, f. 25; Tabari, vėll. II, f. 403.
    *********** 54. Muruxh al-dhahab, vėll. II, f. 415.
    *********** 55. Pėr shembull, shih komentet tradicionale tė cilat i pėrshkruajnė rrethanat e kohės sė shpalljes sė kėtyre vargjeve: “Kryesorėt ndėr ta u shkojnė dhe i kėshillojnė: Shkoni dhe bėhuni besimtarė ndaj Zotėrave tuaj!” (Kur'ani, XXXVIII, 7) dhe “Dhe po tė mos tė tė bėnim tė tėrin tė fortė ti do tė mundeshe thuaja tė lakoje pak ndaj tyre” (Kur'ani, XVII, 74 dhe “Tė cilėt donin qė ti tė lėshosh pe, qė edhe ata tė lėshonin pe.” (Kur'ani, LXVIII, 9).
    *********** 56. Muruxh al-dhahab, vėll. II, f. 431; Ibn Abi’l-Hadid, vėll. I, f. 181.
    *********** 57. Abu’l-Fida, vėll. I, f. 182; Ibn Abi’l-Hadid, vėll. I, f. 181.
    *********** 58. Nahxh al-balaghah dhe hadithet nė librat e sunitėve dhe tė shiitėve.
    *********** 59 -du. Kitab al-ghuhur va’’l rar nga* Amidi, Sidon, 1349.
    *********** 60. Vepra tė tilla si Nahv (gramatikė) nga Sujuti, Teheran, 1281, vėll. II; Ibn Abi’l-Hadid, vėll, I, f. 6.
    *********** 61. Shih Nahxh al-balaghah.
    *********** 62. Nė mes tė luftės nė betejen e Xhamalit, njė beduin e pyeti Aliun: “O, komandant i besimtarėve! Ju thoni Zoti ėshtė njė?” Njerėzit e sulmuan nga tė dyja anėt dhe thanė: “A nuk shihni se Aliu ėshtė i mėrzitur dhe se mendja e tij ėshtė e zėnė me aq shumė gjėra tė ndryshme? Pse hyn nė bisedė me tė?” Aliu u tha shokėve tė tij: “Lereni kėtė njeri rahat. Qėllimi im i luftės me kėta njerėz* nuk ėshtė asgjė tjetėr pos tė sqarojmė doktrinat e vėrteta dhe qėllimin e religjionit.” Atėherė ai filloi t’i pėrgjigjej beduinit. Bihar al-anvar, vėll. II, f. 65.
    *********** 63. Ibn Abi’l-Hadid, vėll. I, ff. 6-9.
    *********** 64. Ja’kubi, vėll. II, f. 191, dhe histori tė tjera.
    *********** 65. Ja’kubi, vėll. II, f. 192; Abu’l-Fida, vėll. I, f. 183.
    *********** 66. al-Nasa’ih al-hafjah nga Muhamed al-Alaviu, Bagdat, 1368, vėll. II, f. 161 dhe tė tjera.
    *********** 67. Ja’kubi, vėll. II, f. 193.
    *********** 68. Ja’kubi, vėll. II, f. 207.
    *********** 69. Jazidi ishte person i pasionuar dhe i butė. Ai ishte gjithmonė i dehur dhe mbante mėndafsh dhe rroba tė pahijshme. Ndejat e tij tė natės kombinoheshin me muzikė dhe verė. Kishte njė qen dhe njė majmun tė cilėt ishin gjithmonė me tė si shoqėrues me tė cilėt ai zbavitej. Majmuni i tij quhej Abu Kejz. Ai e vishte atė me rroba tė bukura dhe e detyronte tė ishte i pranishėm nė ndejat e tij tė pijes. Ndonjėherė e hipte nė kalė dhe e dėrgonte nė vrapim. Ja’kubi, vėll. II, f. 196; Muruxh al-dhahab, vėll. III, f. 77.
    *********** 70. Muruxh al-dhahab, vėll. III, f. 5; Abu’l-Fida, vėll. I, f. 183.
    *********** 71. al-Nasa’ih al-kafjah, f. 72, treguar nga Kitab al-ahdath.
    *********** 72. Ja’kubi, vėll. II, ff. 199 dhe 210; Abu’l-Fida, vėll. I, f 186; Muruxh al-dhahab, vėll. III, ff. 33 dhe 35.
    *********** 73. al-Nasa’ih al-kafjah, ff. 72-73.
    *********** 74. al-Nasa’ih al-kafjah, ff. 58, 64, 77-78.
    *********** 75. Shih Kur'anin, IX, 100.
    *********** 76. Ja’kubi, vėll. II, f. 216; Abu’l-Fida, vėll. I, f. 190, Muruxh al-dhahab, vėll. III, 64 dhe histori tė tjera.
    *********** 77. Ja’kubi, vėll. II, f. 223; Abu’l-Fida, vėll. I, f. 192; Muruxh al-dhahab, vėll. III, f. 78.
    *********** 78. Ja’kubi, vėll. II, f. 124; Abu’l-Fida, vėll. I, f. 192; Muruxh al-dhahab, vėll. III, f. 81.
    *********** 79. Valid ibėn Jazidi; i zėnė ngoje nė Ja’kubi, vėll. III, f. 73.
    *********** 80. Valid ibėn Jazidi; i zėnė ngoje nė Muruxh al-dhahab, vėll. III, f. 228.
    *********** 81. Mu’xham al-buldan, Jakut Hamaviu, Bejrut, 1957.
    *********** 82. Muruxh al-dhahab, vėll. III, ff. 217-219; Ja’kubi, vėll. II, f. 66.
    *********** 83. Buhar al-anvar, vėll. XII, dhe burime tė tjera shiite.
    *********** 84. Ja’kubi, vėll. III, f. 84.
    *********** 85. Ja’kubi, vėll. III, f. 79; Abu’l-Fida, vėll. I, f. 208, dhe histori tė tjera.
    *********** 86. Ja’kubi, vėll. III, f. 86; Muruxh al-dhahab, vėll. III, f. 268.
    *********** 87. Ja’kubi, vėll. III, f. 86; Muruxh al-dhahab, vėll. III, f. 270.
    *********** 88. Ja’kubi, vėll. III, ff. 91-96; Abu’l-Fida, vėll. I, f. 212.
    *********** 89. Abu’l-Fida, vėll. II, f. 6.
    *********** 90. Ja’kubi, vėll. III, f. 198; Abu’l-Fida, vėll. I, f. 33.
    *********** 91. Bihar al-anvar, vėll. XII, mbi jetėn e Imamit Jafar al-Sadikut.
    *********** 92. al-Aghani nga Abu’l-Faraxh Isfahaniu, Kajro, 1345-51, tregimi pėr urėn e Bagdatit.
    *********** 93. al-Aghani, tregimi i Aminit.
    *********** 94. Abu’l-Fida dhe histori tė tjera.
    *********** 95. al-Hadarat al-islamijah nga Adam Mezi, Kajro, 1366, vėll. I, f. 97.
    *********** 96. Muruxh al-dhahab, vėll. IV, f. 373; al-Milal va’l-nihal nga Shahristani, Kajro, 1368, vėll. I, f. 254.
    *********** 97. Abu;l-Fida, vėll. II, f. 63 dhe vėll. III, f. 50.
    *********** 98. Shih historitė e al-Kamil nga Ibėn Athiri, Kajro, 1348; Raudat al-safa; dhe Habib al-sijar nga Kvand Miri, Teheran, 1333.
    *********** 99. Po aty.
    *********** 100. Po aty.
    *********** 101. Po aty.
    *********** 102. Rajhanat al-adab nga Muhamed Ali Tabrizi, Teheran, 1326, vėll. II, f. 365, dhe shumicėn e veprave mbi biografitė e njerėzve tė famshėm.
    *********** 103. Rajhanat al-adab, vėll. II, f. 380.
    *********** 104. Raudat al-safa’, Habib al-sijar dhe tė tjera.
    *********** 105. Tarikh-i’alam araj-i’abbasi nga Iskandar Bajku, Teheran, 1334, hixhrit.
    *

  16. #16
    i/e regjistruar Maska e Hattabi
    Anėtarėsuar
    09-07-2007
    Vendndodhja
    Nė tokėn e dy Lumenjėve
    Postime
    20
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Lidhja midis Ēifutėve dhe Shiave

    Lidhja midis Ēifutėve dhe Shiave


    [Njė vėshtrim mbi ngjashmėritė nė akijden e Shiave Rafidij me Ēifutėt dhe tė Krishterėt]1
    Nga Xhemal Ibn Furajhan el-Harithi

    Falėnderimi i takon vetėm Allahut dhe selami dhe salati qofshin mbi atė, pas tė cilit nuk ka profet tjetėr. E mė pas:

    Kėto janė shkurtimisht disa ēėshtje qė kanė tė bėjnė me akijden e Rafidave2 dhe ngjashmėrisė sė tyre me Ēifutėt dhe me tė Krishterėt, bashkė me thėniet e njerėzve tė dijes, tė cilėt janė tė mirinformuar rreth gjendjes sė tyre.

    Tė gėnjyerit ėshtė pjesė e fesė sė Shiave Rafidij:

    Tranmetohet nga ‘Asim Ibn Bahdele, i cili ka thėnė:"I thashė Hasenit, tė birit tė Aliut: “Shiat pretendojnė se Aliu do tė kthehet.” Ai tha: “Kanė gėnjyer kėta gėnjeshtarė. Sikur ta kishim ditur kėtė gjė, gratė e tij nuk do tė ishin martuar dhe ne nuk do ta kishim ndarė trashėgiminė e tij."3

    Shejkhul-Islam Ibn Tejmije (v.728H), Allahu e mėshiroftė, ka thėnė:"Vėrtet, njerėzit qė kanė dije rreth teksteve, transmetimeve dhe zinxhirit tė transmetimit kanė rėnė nė njė mendje se Rafidat janė gėnjeshtarėt mė tė djallėzuar nga tė gjitha grupet e tjera. Gėnjeshtra ėshtė njė gjė e vjetėr mes tyre. Pėr kėtė arsye, Imamėt e Islamit e kanė kuptuar ndryshimin e tyre, nėpėrmjet tė gėnjyerit e vazhdueshėm."

    Ebu Hatim er-Razij (v.277H) ka thėnė: “E dėgjova Junus Ibn Abdul-‘Ala duke thėnė: Ash’hab Ibn Abdul-Azijz ka thėnė: Malik (v.179H) u pyet pėr Rafidat dhe ai tha: “Mos u flisni dhe mos transmetoni prej tyre, sepse ata gėnjejnė.” Dhe Ebu Hatim tha: Hermelah na transmetoi duke thėnė: E dėgjova Shafi’un (v.204H) duke thėnė: “Nuk kam parė ndonjė duke dėshmuar qė tė jetė i mė i keq sesa Rafidat.”

    Dhe Mu’mel Ibn Ihab ka thėnė: Dėgjova Jezid Ibn Harun (v.206H) duke thėnė: “Transmetimet e ēdo personi tė bidatit mund tė shkruhen, pėr sa kohė qė ai nuk thėrret pėr nė tė (pėr nė bidat), pėrveē Rafidave, sepse ata janė gėnjeshtarė."4

    Shejkhul-Islam Ibn Tejmije ka thėnė gjithashtu: “Kurse Rafidat, bidati i tyre doli nga devijimi dhe kufri, dhe mbėshtetja mbi gėnjeshtrėn ėshtė shumė e pėrhapur mes tyre. Dhe ata e pohojnė vetė kėtė gjė kur thonė: Feja jonė ėshtė takije. Dhe ajo ėshtė kur njėri prej tyre thotė diēka me gjuhėn e tij, e cila ėshtė nė kundėrshtim me atė qė gjendet nė zemrėn e tij. Kjo ėshtė gėnjeshtėr dhe hipokrizi. Dhe ata pretendojnė bashkė me kėtė se ata janė besimtarėt, duke i pėrjashtuar nga Feja tė tjerėt qė nuk janė si ata. Dhe ata i pėrshkruajnė Sahabėt me kufr dhe me hipokrizi. Pėr shkak tė kėsaj, ata janė ashtu siē ėshtė thėnė: “Ajo mė akuzoi me sėmundjen qė e kishte vet dhe ia mbathi.”

    Prandaj, asgjė nuk ėshtė mė afėr hipokrizisė dhe kufrit nga ana e jashtme e sjelljes nė Islam sesa ata. Dhe nuk ka ndonjė grup tjetėr, brenda tė cilit tė gjenden kaq shumė qafira dhe munafikė sesa mund tė gjenden midis tyre. Dhe kjo duke patur parasysh ekstremistėt nga mesi i Nusejrive dhe qafirėt nga Ismailitė dhe tė ngjashmit si puna e tyre".5

    Dhe Ibn Tejmija ka thėnė gjithashtu: “Nuk ėshtė parė ndonjėherė ndonjė grup nga grupet e bidatit dhe dalaletit qė tė jetė kaq i poshtėr siē janė Rafidat, nė lidhje me gėnjimin ndaj tė Dėrguarit tė Allahut, sal-lAllahu alejhi ue sel-lem, dhe ngarkimit atij diēka tė cilėn ai nuk e ka thėnė. Ata janė jashtėzakonisht tė poshtėr nė tė gėnjyer. Dhe nėse ka mes tyre nga ata qė nuk e dinė se ajo ėshtė gėnjeshtėr, atėherė ai (qė nuk e di) vuan nga injoranca e tejskajshme, sikurse ėshtė thėnė:

    Nėse nuk e dije, atėherė ėshtė fatkeqėsi,
    E nėse e dije, atėherė fatkeqėsia ėshtė mė e madhe."


    Imam Shafi’ij ka thėnė: “Nuk kam parė mes pasuesve tė epsheve njerėz mė tė kėqij pėr shpifje sesa Rafidat."7

    Dhe Shejkhul-Islam Ibn tejmije ka thėnė: “Kurse sa pėr pretendimet e takijes dhe detyrimit, kėto janė shenjat dalluese tė medh’hebit sipas tyre, domethėnė, sipas Rafidave."8

    Pėrshkrimi qė i ka bėrė Profeti (sal-lAllahu alejhi ue sel-lem) kėtij grupi:

    Transmetohet nga Ibn Abbasi, radij-Allahu anhuma, i cili ka thėnė: “Isha me Profetin, sal-lAllahu alejhi ue sel-lem, dhe Aliu ishte me tė. Profeti, sal-lAllahu alejhi ue sel-lem, tha: “O Ali! Do tė jetė nė Umetin tim njė popull qė do t’i kalojė kufijtė nė dashurinė pėr familjen time. Ata do tė kenė njė emėr ofendues, ata do tė quhen Rafida. Luftoji, sepse ata janė mushrikė."9

    Ahmed Ibn Junus ka thėnė: “Vėrtet, ne nuk e konsumojmė atė qė ėshtė therur nga njė Rafidij, sepse pėr mua ai ėshtė qafir."10

    Pėrse u quajtėn Rafida:

    Shejkhul-Islam Ibn Tejmije ka thėnė: “Ata u quajtėn Rafida (refuzuesit) dhe u bėnė Rafida (refuzues), kur dolėn kundėr Zejd Ibn Ali Ibn Husen nė Kufa, gjatė kalifatit tė Hishamit. Shiat e pyetėn atė pėr Ebu Bekrin dhe pėr Umerin, kurse ai i respektoi ata, por njė grup mes tyre e refuzuan kėtė. Kėshtu qė ai tha: “Ju mė refuzuat, ju mė refuzuat!” Kėshtu, ata u quajtėn Rafida."11

    Sqarim nė lidhje me ligėsinė e Rafidave dhe armiqėsia e tyre kundėr Njerėzve mė tė mirė tė Allahut dhe mbėshtetja qė i japin ata mosbesimtarėve nga Ēifutėt dhe tė Krishterėt:

    Ka thėnė Shejkhul-Islam Ibn Tejmije, Allahu e mėshiroftė, nė librin e tij tė begatshėm “Minhaxhus-Sunne fij Nakd Kelamish-Shi’ah uel-Kaderije”: “Ka ardhur nė Sahihun e Muslimit nga A’isha, radij-Allahu anha, se, kur Profeti, sal-lAllahu alejhi ue sel-lem, ēohej pėr t’u falur natėn, thoshte: “O Allah! Zoti i Xhibrilit, Mika’ilit dhe Israfilit, Krijuesi i qiejve dhe tokės, i Gjithėdijshmi i Gajbit (tė Fshehtės) dhe tė dukshmes! Ti gjykon mes robėrve tė Tu pėr atė tė qė kanė mosmarrėveshje mes veti. Udhėzomė, me lejen Tėnde, tek ajo qė ėshtė e vėrteta, pėr tė cilėn ata kanė mosmarrėveshje. Vėrtet, Ti udhėzon atė qė do nė Rrugėn e Drejtė."12 Kėshtu, pra, kushdo qė devijon nga Rruga e Drejtė, do tė bėhet pasues i mendimit tė tij dhe asaj qė ia do nefsi atij.

    Ata janė tė mbytur nga injoranca dhe nga gjynahet, e tė mos pėrmendim kėtu Rafidat, sepse ata janė poseduesit mė tė mėdhenj tė epsheve, injorancės dhe gjynaheve. Ata i armiqėsojnė miqtė mė tė mirė tė Allahut tė Lartėsuar pas Profetėve, ata nga mesi i tė parėve tė hershėm, si Muhaxhirėt dhe Ensarėt dhe tė gjithė ata qė i pasuan kėta nė mirėsi, Allahu qoftė i kėnaqur me ta dhe qofshin ata tė kėnaqur me Allahun. Dhe ata formojnė aleanca me kufarėt dhe me munafikėt nga mesi i Ēifutėve dhe tė Krishterėve, dhe me mushrikėt dhe grupet e ateistėve, si puna e Nusejrive dhe Ismailive, e me tė tjerė prej grupeve tė humbura.

    Ke pėr ta kuptuar se sa herė qė dy kundėrshtarė nga Besimtarėt dhe mosbesimtarėt kanė konflikt nė lidhje me Zotin e tyre, dhe njerėzit janė nė mospajtim nė lidhje me atė qė kanė ardhur Profetėt, saqė ka mes tyre qė besojnė dhe ka mes tyre qė mohojnė, pavarėsisht nėse mospajtimi ėshtė nė lidhje me thėniet apo veprat, siē janė betejat qė ndodhėn mes Muslimanėve dhe Ehli-Kitabėve dhe mushrikėve, atėherė do t’i gjesh ata (Rafidat) ose shumicėn prej tyre duke i ndihmuar mushrikėt dhe Ehli-Kitabėt kundėr Muslimanėve, Njerėzit e Kur’anit.

    Po ashtu, njerėzit e kanė pėrjetuar kėtė gjė prej tyre nė mė tepėr se njė rast, siē ishte rasti kur ata i ndihmuan Turqit dhe njerėzit e tjerė kundėr njerėzve tė Islamit nė Khurasan, nė Irak, nė gadishullin Arabik, nė Sham e nė vende tė tjera. Dhe ata i ndihmuan tė Krishterėt kundėr Muslimanėve nė Sham, nė Egjipt dhe nė vend tė tjera, ku mes tyre pati pėrleshje. Dy nga incidentet mė tė mėdha ishin ato qė ndodhėn katėrqind dhe shtatėqind vjet pas ardhjes sė Islamit, kur Turqit kufarė mbėrritėn nė tokat Islame dhe vranė njė numėr Muslimanėsh, qė vetėm Zoti i njerėzimit e di se sa ishte numri i tyre. Ata (Rafidat) ishin njerėzit me armiqėsinė mė tė madhe kundėr Muslimanėve dhe nė pėrkrahjen e kufarėve. Po ashtu, ndihma e tyre pėr Ēifutėt ėshtė njė ēėshtje e mirėnjohur, aq sa njerėzit kanė filluar t’i konsiderojnė ata si gomarėt e Ēifutėve."13

    Si i ngjajnė Rafidat Ēifutėve dhe tė Krishterėve:

    Shejkhul-Islam Ibn Tejmije vazhdon mė tej: “Pėr kėtė arsye, mes tyre (Rafidave) dhe Ēifutėve ka ngjashmėri nė ligėsi, nė ndjekjen e epsheve dhe nė sjelljet e tjera tė Ēifutėve. Dhe mes tyre (Rafidave) dhe tė Krishterėve ka ngjashmėri nė ekstremizėm, nė injorancė dhe nė sjelljet e tjera e tė Krishterėve. Ata u ngjajnė Ēifutėve nga njėra anė dhe u ngjajnė tė Krishterėve nga njė anė tjetėr, dhe njerėzit nuk kanė rreshtur sė pėrshkruari ata (Rafidat) me tė tilla cilėsi.

    Dhe mė i dituri rreth tyre nga njerėzit ėshtė esh-Sha’bij (v.103H) dhe Dijetarėt e Kufas. Vėrtet, transmetohet nga esh-Sha’bij se ai ka thėnė: “Nuk kam parė njerėz mė idiotė sesa Shiat. Nėse do tė ishin shpezė, do tė ishin huta14; nėse do tė ishin bagėti, ata do ishin qenė e gomarė. Pasha Allahu, sikur t’u kisha kėrkuar qė ta mbushnin kėtė shtėpi me ar, me qėllim qė tė shpifja pėr Aliun, ata do ta kishin bėrė kėtė. Pasha Allahun, unė kurrė nuk do tė shpif pėr tė.”

    Dhe Ebu Hafs Ibn Shahin transmetoi nė njė libėr tė vyer pėr Sunetin nga Malik Ibn Magul, i cili tha: esh-Sha’bij mė tha: “Po ju paralajmėroj kundėr tė devijuarve, dhe mė tė kėqijtė prej tyre janė Rafidat. Ata nuk hyjnė nė Islam nga shpresa apo nga frika, porse ata hyjnė nga urrejtja dhe nga gjynahet kundėr njerėzve tė Islamit. Vėrtet, Aliu, radij-Allahu anhu, i dogji ata nė zjarr dhe i dėboi nė toka tė ndryshme. Prej tyre ishte Abdullah Ibn Seba’, njė Ēifut prej Ēifutėve, i cili u dėbua nė njė vendkalim me hark dhe Abdullah Ibn Jessar, qė u dėbua pėr nė Detin Kaspik.

    Ajo qė dėshmon pėr kėtė ėshtė se sprova e Rafidave ėshtė njėsoj si sprova e Ēifutėve. Ēifutėt thonė se prijėsi nuk mund tė jetė askush, pėrveēse nga familja e Davudit alejhis-selam, dhe Rafidat thonė se Imamati nuk ėshtė i saktė, pėrveē nėse ai ėshtė nga pasardhėsit e Aliut, radij-Allahu anhu. Dhe Ēifutėt thonė se nuk ka Xhihad nė rrugė tė Allahut, derisa tė vijė Dexh-xhalli dhe njė shpatė tė zbresė nga qiejt, dhe Rafidat thonė se nuk ka Xhihad nė rrugė tė Allahut, derisa tė vijė Mehdiu dhe njė thirrės tė thėrrasė nga qiejt. Dhe Ēifutėt e vonojnė Namazin, derisa tė duken yjet. Po ashtu, Rafidat e vonojnė Akshamin, derisa tė duken yjet. Dhe ka ardhur nė hadith nga Profeti, sal-lAllahu alejhi ue sel-lem, se ai ka thėnė: “Umeti im nuk do tė pushojė sė qeni nė fitre (natyrshmėri), pėr aq kohė qė ata nuk do ta vonojnė Akshamin, derisa tė duken yjet."15

    Ēifutėt largohen pak nga Kibla dhe po kėshtu bėjnė edhe Rafidat. Ēifutėt lėvizin para-mbrapa nė Namaz dhe po kėshtu bėjnė edhe Rafidat. Ēifutėt i zgjasin rrobat e tyre nė Namaz dhe po kėshtu bėjnė edhe Rafidat. Ēifutėt thonė se gratė nuk kanė idet16 dhe po kėshtu thonė edhe Rafidat. Ēifutėt e shtrembėrojnė Teuratin dhe po njėsoj Rafidat e shtrembėrojnė Kur’anin. Ēifutėt thonė se Allahu na ka obliguar pesėdhjetė Namaze dhe po kėshtu thonė edhe Rafidat. Ēifutėt nuk janė tė sinqertė, kur i pėrshėndetin Besimtarėt, dhe ata thonė es-samu alejkum, dhe sam ėshtė vdekja (domethėnė ata thonė vdekja qoftė mbi ty). Rafidat thonė tė njėjtėn gjė. Ēifutėt nuk e hanė peshkun mace… njėsoj edhe Rafidat nuk e hanė kėtė peshk. Ēifutėt nuk e pranojnė dhėnien mes’h mbi khufe (ēorape prej lėkure) dhe as Rafidat nuk e pranojnė kėtė. Ēifutėt e shpallin tė lejuar pasurinė e tė gjithė njerėzve dhe kėshtu bėjnė edhe Rafidat. Vėrtet, Allahu na ka njoftuar pėr ta nė Kur'an kur thotė:

    “Ata thonė: “Nuk ėshtė turp e gabim pėr ne t’u marrim pasurinė analfabetėve.” Por ata flasin gėnjeshtėr ndaj Allahut duke qenė se e dinė.” [Ali-Imran, 3:75]

    Dhe Rafidat bėjnė tė njėjtėn gjė. Ēifutėt ulen nė Namaz me majat e kokave tė tyre dhe kėshtu veprojnė edhe Rafidat. Ēifutėt nuk ulen, derisa t’i lėkundin kokat e tyre para e mbrapa shumė herė, duke i ngjasuar rukusė, dhe po kėshtu veprojnė edhe Rafidat. Ēifutėt e urrejnė Xhibrilin alejhis-selam dhe thonė “Ai ėshtė armiku ynė mes Melaikeve.” Po ashtu, Rafidat thonė se Xhibrili tradhtoi, duke ia dhėnė shpalljen Muhamedit, sal-lAllahu alejhi ue sel-lem.

    Rafidat pajtohen me tė Krishterėt nė njė karakteristikė, e cila ėshtė e veēantė tek tė Krishterėt: gratė e tyre nuk kanė kontratė martese, ata martohen me to pėrkohėsisht, vetėm pėr kėnaqėsi, dhe kėshtu bėjnė edhe Rafidat; ata martohen me mu’tah (martesė e pėrkohshme) dhe e shpallin atė tė lejuar.

    Ēifutėt dhe tė Krishterėt janė mė tė mirė se Rafidat nga njėri aspekt: Kur pyeten Ēifutėt: Kush janė njerėzit mė tė mirė nė fenė tuaj? Ata pėrgjigjen: Shokėt e Musait (alejhis-selam). Dhe kur pyeten tė Krishterėt: Kush janė njerėzit mė tė mirė nė fenė tuaj? Ata thonė: Dishepujt e Isait (alejhis-selam). Dhe kur pyeten Rafidat: Kush janė njerėzit mė tė kėqij nė fenė tuaj? Ata thonė: Shokėt e Muhamedit (sal-lAllahu alejhi ue sel-lem).

    Ata u urdhėruan qė tė kėrkojnė falje pėr ta ndėrsa ata i mallkuan. Kėshtu qė shpata do tė mbetet e ngritur kundėr tyre, deri nė Ditėn e Gjykimit. Asnjė flamur nuk ngrihet pėr ta, nuk do tė qėndrohet nė vend pėr ta, nuk do tė bashkohet fjala pėr ta dhe thirrjes sė tyre nuk i duhet pėrgjigjur. Thirrja e tyre ėshtė e pajustifikueshme, fjala e tyre ėshtė nė mospajtim tė ndėrsjellėt dhe tubimet e tyre janė tė ndara. Sa herė qė ata ndezin zjarrin pėr luftė, ai shuhet nga Allahu.

    Ebu ‘Asim Khashish Ibn Asram transmetoi nė librin e tij, dhe Ebu ‘Amr et-Talamanki transmetoi nėpėrmjet rrugės sė tij nė librin e tij qė flet pėr usulet (parimet bazė) se Ebu ‘Asim ka thėnė: Ahmed Ibn Muhamed dhe Abdul-Uarithu Ibn Ibrahim na njaftoi: Sindi Ibn Sulejman el-Farisi na njoftoi: Abdullah Ibn Xhafer er-Rakij na njoftoi: nga Abdu-Rrahman Ibn Malik Ibn Magul, nga babi i tij i cili ka thėnė: I thashė Amir esh-Sha’bij: “Pėrse i ke refuzuar kėta njerėz, pasi ti ke qenė mė parė prijės mes tyre?” Ai tha: “Pashė se ata i ndryshojnė kushtet pėr tė zėvendėsuar njė mangėsi."17

    Shirku sipas Rafidave i ngjan Shirkut tė Ēifutėve dhe tė Krishterėve:

    Ibn Tejmije, rahimehullah, ka thėnė: “Dhe Islami ngrihet mbi dy parime bazė: [1] se ne nuk adhurojmė askėnd tjetėr pėrveē Allahut; [2] dhe ne e adhurojmė Atė me ēdo gjė qė ka ligjėruar Ai, ne nuk e adhurojmė Atė me bidate.

    Tė Krishterėt i braktisėn kėto dy parime bazė dhe kėshtu bėnė edhe bidatēinjtė nga ky Umet, siē janė Rafidat e tė tjerė pėrveē tyre. Gjithashtu, tė Krishterėt pretendojnė se dishepujt qė e pasuan Mesian janė mė tė mirė se Ibrahimi dhe Musa (alejhimes-selam) dhe tė tjerėt, pėrveē dy prej nga Profetėt dhe Pejgamberėt, dhe ata pretendojnė se dishepujt janė tė dėrguarit, tė cilėt Allahu i lejoi qė tė flasin, sepse ata thonė se Mesia ėshtė Allahu dhe ata thonė, gjithashtu, se Mesia ėshtė biri i Allahut.


    Rafidat i bėjnė dymbėdhjetė imamėt mė tė mirė sesa selefėt nga mesi i Muhaxhirėve dhe Ensarėve. Dhe shumica e Rafidave thonė se ata (dymbėdhjetė imamėt) janė mė tė mirė sesa Profetėt, sepse ata besojnė se dymbėdhjetė imamėt janė tė hyjnizuar (ilahijat). Po ashtu, tė krishterėt besojnė tė njėjtėn gjė pėr Mesian.


    Tė Krishterėt thonė se Feja duhet tė sanksionohet/ tė miratohet nga priftėrinjtė dhe nga murgjit. Kėshtu qė ēdo gjė qė do tė konsiderohet e lejuar prej tyre, ėshtė e lejuar, dhe ēdo gjė qė ata do ta konsiderojnė tė ndaluar, ėshtė e ndaluar, dhe feja ėshtė ēdo gjė qė do tė ligjėrojnė ata. Dhe Rafidat pretendojnė se Feja duhet tė sanksionohet nga imamėt. Kėshtu qė ēdo gjė qė ata do ta konsiderojnė tė lejuar, ėshtė e lejuar, dhe Feja ėshtė ēdo gjė qė do tė ligjėrojnė ata.

    Kurse sa pėr ata qė hyjnė nė mendimet mė ekstreme tė Shiave, siē janė Ismailitė, ata qė thonė se udhėheqėsi dhe imamėt janė hyjnorė, dhe ata thonė se Muhamed Ibn Ismail e shfuqizoi Sheriatin e Muhamed Ibn Abdullahut (i Dėrguari i Allahut, sal-lAllahu alejhi ue sel-lem), dhe tė tjera deklarata ekstreme mes Rafidave, atėherė kėta janė mė tė kėqijtė sesa shumica e kufarėve nga Ēifutėt, nga tė Krishterėt dhe nga mushrikėt. Dhe ata i atribuohen Shiave dhe kapen pas medh’hebit tė tyre.18

    Ekstremizmi i Shiave pėr Familjen e Profetit:

    Shejkhul-Islam Ibn Tejmije, rahimehullah, ka thėnė: "Rafidat pretendojnė se janė dymbėdhjetė tė pagabueshėm nga gjithfarė gabimi dhe gjynahu. Dhe ata e konsiderojnė kėtė si pjesė themelore (usul) tė Fesė. Dhe dijetarėt ekstremistė mes tyre thonė se ueliu (miku i Allahut) ėshtė i ruajtur dhe Profeti ėshtė i pagabueshėm. Madje, edhe nėse shumė prej tyre nuk e thonė kėtė me gjuhėt e tyre, gjendja e tyre ėshtė si puna e atij qė beson se dijetari dhe ueliu janė tė pėrsosur, pa tė meta. Vėrtet, ata kanė kaluar nė tė tilla ekstreme pėr sa i pėrket dy grupeve (dijetarėve dhe eulijave – miqtė e Allahut), saqė disa prej tyre i kane dhėnė statusin apo pozitėn e Profetit, sal-lAllahu alejhi ue sel-lem, dhe madje mė tė mirė se ai. Dhe sikur tė ishte ēėshtja qė ata tė shkonin mė tej, ata do t’u kishin dhėnė njėfarė hyjnizimi (ilahijat).

    Dhe e gjithė kjo ėshtė nga devijimi i xhahilijetit (kohėt e injorancės para-Islamike), i cili i ngjan devijimit tė tė Krishterėve, sepse tė Krishterėt i kalojnė kufijtė sa i pėrket Mesias, priftėrinjve dhe murgjve. Allahu i ka qortuar ashpėr pėr kėtė gjė nė Kur'an dhe e bėri kėtė njė mėsim pėr ne, qė tė mos ecim nė rrugėn e tyre. Pėr kėtė arsye, prijėsi i bijve tė Ademit (alejhis-selam) ka thėnė: “Mos mė lavdėroni mua ashtu sikurse tė Krishterėt e lavdėrojnė Isain, tė birin e Merjemes (alejhis-selam). Unė jam veē njė rob, kėshtu qė thoni: robi i Allahut dhe i Dėrguari i Tij."19 Fundi i fjalėve tė Ibn Tejmijes.20

    Kjo ėshtė njė pėrmbledhje e shkurtėr nga libri i cili do tė dalė sė shpejti, inshaAllah, qė do tė arrijė pėrafėrsisht pesėdhjetė faqe.

    Dhe salati dhe selami i Allahut qoftė mbi Profetin tonė Muhamed, mbi Familjen dhe mbi Shokėt e tij.
    " Nė kohėn e fitneve, kthehuni njerzėve tė Xhihadit pėr gjykim "

  17. #17
    Perjashtuar Maska e SHEMSHIR
    Anėtarėsuar
    20-05-2007
    Postime
    42
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Boll po mundohesh me luftu, por kot, veq sa vjen e del e drejta neshe ,e gjth aj krim qe ekeni bėr tash po dalin ne sheshm dhe s e strofulla e juaj ka nis e e kalbet, dhe se vetem ato bjeshk ju kan mbetur, sa i trash je, e dhe kafiret e kan kuptuar se qfar masakra pasket bėr mbi familjen e Ehlibejti.dhe nuk turpėrphesh ose te pendohesh, por mundohesh qe me shpifje ti mshef krimet! kot e ki o Munafik!! nuk shko gjithmon keshtu, ekeni pas kur e keni pas ishit te pasur duke u rrembyer pasurin e muslmanve, por tash nukpo ju hecin pallavrat mo



    nuk e di Hattab s e kush po dan me dal Rrafidi lexo me kujdes, nga dijetrte juaj te menqur qe ikeni, qa te menqur kan qen saqe nuk kan dit te loxhikojn ne at koh,de sa tash po dalin ne shesh.



    __________________________________________________ ______
    The Nasibis attack on the Prophet[saww]



    The Nasibis Fatwa that the Prophet (s) was a Kaffir (God forbid!)


    The famous Sunni scholar Fakhruddin al Razi writes:

    "Some Nasibis believe that in the beginning the Prophet (saws) was a Kaffir. Then Allah (swt) guided him and made him a Prophet. Allamah Qalbee says, "This verse that you were saved means that he was misguided, the Kaffir people had made him a Kaffir. Then Allah (swt) guided him to the path of Tauheed. Allamah Sudi states that the Prophet (saws) followed the faith of his Kaffir people for forty years".
    Tafsir al Kabir by Fakhradin al Razi, page 424 Volume 8 paragraph 30

    It is about this same Sudi, that Shah Abdul Aziz comments that:

    "Sudi Kabeer who wrote "Mothabeen wa saqaat" was an Ahl'ul Sunnah scholar who was a trustworthy pious predecessor".
    "Taufa Ithna Ashari" by Shah Abdul Aziz Dehlavi, page 30

    Trustworthy pious predecessor means he was amongst those that the Nasibis would call the Salaf who they venerate. Its widely known fact that the obvious if from Allah (swt) /the hidden is from Shaythan and this applies to the Nasibi Ulema. Do not be fooled by their long beards nor fear their kaffir Fatwas on the Shi'as because they are the illiterate fools who have disrespected the Prophet through their absurd research. Their DNA is made up of Kufr; they are so quick at passing kufr Fatwas they even pass them on the Prophet (s). These Nasibis that have no shame at attacking the Prophet, will naturally have no qualms about attacking the Shi'a. In the same way these verdicts don't harm the Prophet their verdicts don't harm the Shi'a either.

    The main accusation is we curse the Sahaba hence we are kaffir we say that these Nawasib curse the Prophet and hence are kaffir. If the world makes these Fatwas the foundation of Islam then no Muslim will remain on the earth, because no sect / religion / scholar / leader not even the Prophet (s) evades their Takfir Fatwas.


    The Nasibis Kufr Fatwa - that the Prophet (s)'s parents were Kaffir (God forbid)


    For this section we have referred to a number of authentic Sunni works.

    Sahih al Muslim page 360, Volume 1 Kitab "Janaiz"
    Sunan Ibn Majah, Bab Majah fi ziyarata kubul mushrikeen
    Sunan Nasai, page 9 Chapter 4 "Ziyarathul Kaboor"
    Sunan Abu Daud, Volume 3 page 218 "Kitab al Janaiz"
    Sunan al Kubra, page 76 Bab "Ziyarthul Kaboor"
    Mishkat Sharif Volume 1, page 139 Bab "Ziyarathul Kaboor"
    Musnad Abi Awana page 99 Volume 1 Bab "La yad khul al Jannatha al nufs masala"
    Musnad Abi Hanifa page 105
    Musnad Imam Ahmad and Abdullah bin Masud, page 297 Volume 5
    Sharra Fiqa Akbar by Mullah Ali Qari page 128
    Kitab Fatawi, Maulana Abdul Hai page 84
    Kitab Tafsir ibn Kathir page 394, commentary on the verse Tauba Chapter 6
    Tafsir Khazain page 129 verse Tauba verse 115
    Tafsir Kabir by Fakhradin Radhi page 315 Chapter 6 Surah "Shaurah"
    Tafsir Rul al Maani page 11 Surah Tauba verse 115
    Tafsir Ghraib ul Qur'an page 30 Chapter 5 Ayat 115
    Tafsir Mazzari page 306 Chapter 4
    Tafsir Durre Manthur page 184 Chapter 3 verse Tauba
    Kitab Naudi Sharra Muslim, page 214, Chapter 1
    Kitab Murqat Sharra Mishkat, page 113 Chapter 4 "al Kaboor"
    Tafsir Fattah al Qadeer page 392, Chapter 3 Surah Tauba verse 151
    Tarikh Khamees page 230 Chapter 1 Dhikr Aaya al Buya
    Muradhij ul Nubuwwa Section 3 Chapter 4, Part 21 page 179
    Siratthul Halabiyya, page 82 Chapter 1 "Wafat walida a Nabi"
    Sirathun Nabawiyya page 239, Chapter 1 "Lum yuziu Islam abwiyya"
    Al Bidayah wa al Nihaya page 281, Volume 4 "Raza al Nabi"

    In Sharra Fiqa Akbar we read that the Prophet (s) parents died Kaffirs (God forbid). This is the Fatwa of the Imam of the Deobandi Nasibis, elevated as a great man! These Nasibis are in fact swearing at the Prophet (s) because to swear at his parents is tantamount to swearing at him.
    Sharrah Al Fiqah'al Akbar, page 130

    The greatest insult that one can hurl at a fellow Muslim is to accuse his parents of apostasy. There is no doubt that if such a comment were made to the Nasibi on the street he would react violently. The reaction if of course natural, it is a personal attack, for an insult on them is in turn an insult on him - and the violent reaction is so as to defend their honour as well as his own. This is how they would react if this allegation was aimed at them - and yet these same Nasibis have no shame whatsoever in declaring that the Prophet's parents were kaffir. What explanation will they provide to for uttering such obscenity on the Day of Judgement?

    According the Nasibis / Wahabis if someone disrespects the Prophet's Sahaba he's a kaffir, what fatwa should we pass on those that have issued takfir against the parents of Rasulullah? Imam Abu Hanifa is your Imam and declares the Prophet (s)'s parents' kaffir hence calling Shi'as kaffir is not surprising.


    The Nasibis leader's Fatwas that the Prophets parents were Kaffir


    When confronted by the faithful about this belief they side track or remain silent, but the book of the Nasibis are not silent, and their Imam Ibn Taymeeya writes the following from his cursed hands:

    "The Prophet's parents are in hell and he was forbidden from asking for their forgiveness".
    Ikhthaza us Sirathul Mustaqim by Ibn Taymeeya, page 401 (Arabic)
    "Ikhthaza us Sirathul Mustaqim" by Ibn Taymeeya, Urdu translation by M. Hamid Fakeeh page 401

    Ibn Kathir another devotee of Mu'awiya writes:

    "Why can't the Prophet's parents and grandparents be in Hell? They were idol worshippers and died with that faith yet this did not effect the Prophets lineage because a Kaffirs marriage is valid"

    Ibn Kathir makes efforts in both his books referred (see his footnote 21) to prove the Prophet (s)'s parents were kaffir (unsuccessfully). How can the poor Shi'a survive from takfir when the parents of our beloved Prophet (s) are not even protected from such blasphemy?


    Fakhradin Radhi's kufr Fatwa on the Prophets parents


    Another scholar Radhi in his Tafsir al Kabir writes:

    "The Shi'as believe the Prophet's parents were momins and they have relied on this verse and we believe that according to the companions they were kaffir".

    It is interesting that Radhi admits that the belief of his school is in line with the opinion of the Sahaba, rather than the verdict in the Qur'an and the testimony of the Ahl'ul bayt (as). At the forefront of those that have declared the Prophets parents kaffir are Imams Abu Hanifa, Radhi, Ibn Taymiyyah and Ibn Kathir.

    To counter this we present the writings of Allamah al Hafidh Jalaladeen Suyuti and Qadhi Ibn Arabi:

    "Whoever declares the Prophets parents to be 'Kaffir' is hell bound and cursed".
    "Manifa fi abbaya Shareefa" by Allamah al Hafidh Jalaladeen Suyuti
    "Risala Turzul Imama" by Qadhi Ibn Arabi


    Another Nasibi attack on the parents


    Imam Muslim in Sahih (see footnote 21 in Sahih Muslim); writes the following:

    Abu Hurayra states that once the Prophet visited his mothers grave and cried profusely so much so that those with him did likewise, he said I asked my Lord if I could pray for my mothers salvation this was denied me"

    This is the high-ranking second of the Sihah Sittah, most authentic after al-Bukhari. It declares that the Prophet (s)'s parents were kaffir, Suyuti said those who say this are cursed, the Wahabis call each other kaffirs, if the enemies of the Sahaba are kaffir enemies of the Prophet are even more cursed.


    The Nasibis further slander on the Prophets parents


    In Mukhat Sharra Mishkat we read from the pen of Mullah Ali Qari:

    "The Prophet went to the grave of his Kaffir mother because he wanted to show the importance to the Ummah of a mother, despite her kaffir status, he prayed for her forgiveness"

    It is curious the Nasibis regard those that insult the Prophet (s) as Imams.


    Another Fatwa on the Prophets parents being in hell


    Mullah Moin Kashafi revered by the Sufis in his Ma'arij Chapter "Mi'raaj" he writes:

    "The Prophet states on the night of mi'raj I was near hell and saw a man and woman burning. I inquired from the person in charge of Hell, 'Who is this?' The reply was 'I am ashamed to introduce them to you, you ask them' he (The Prophet) asked the woman said 'don't you recognise us? I am your mother Aminah and this is Abdullah your father. Thousands have been saved by your intercession but not your parents', the Prophet heard this was saddened and tears filled his eyes a voice came from the hidden 'Either save the Ummah or save your parents' the Prophet chose the Ummah and left his parents to the decree of Allah".
    Ma'arijj by Mullah Moin Kashafi Chapter "Miraaj"

    Can we rely on kufr Fatwas made by these individuals that insult the Prophet (s) question his faith as a child and insult his parents?


    Shi'a belief about the Prophet (s)'s parents


    The Shi'a book Usul by al-Kafi records the following:

    "Imam Ja'far (as) said the Prophet (s) said that Gabriel came to him and said, "Oh beloved of God, Allah showers his blessings on you. The fire of hell has been made haram on your male lineage from whence came your light and that womb that carried you and that lap from which you was raised. Male lineage means your father Abdullah and his ancestors and womb is that of your mother Aminah and lap refers to that of your Uncle Abu Talib"
    Usul, by al Kafi Chapter 1 "Mawalid Nabi" page 247

    The Nasibis believe that the Prophet (s)'s parents were kaffir we believe that they were momin and are in heaven.


    Nasibis attack on the Prophets lineage


    The Sunni scholar Ibn Qutaybah in Al Maarif on page 20 of his "Dhikr Ansab ai Arab" writes:

    "Kannanah is the son of Khuzayma and he married his father's wife, her name was Barra binte Murr, their son Nazar was born from them".

    Rasulullah comes from the lineage of Nazar. Ibn Qutaybah is a renowned adherent of the Sahaba, and yet a clear blasphemer. These people accuse the Shi'a of disrespecting the Sahaba our answer is clear, what of Nasibi / Wahabis who accuse the Prophet's lineage of incest?


    The Nasibis defamation of the Holy Prophet (s)


    As part their propaganda campaign the common lie spread by the Nasibi is that we believe that we elevate Imam Ali (as)'s virtue above those possessed by the Prophet (s). When saying so they pay no notice to the rank that we given the infallible Prophet in our books. When the Nasibi make the comparison they do so next to their deviant blasphemous depiction that lowers the position of the Prophet (s) to that of an ordinary man on the street going about his daily business. It is the Shi'a alone that believe that the Prophets (S) were infallible in all regards. We are proud to believe that the Holy Prophet (s) was free from error, whose obedience is unconditional. Curiously the Nasibis attack us for adhering to this belief! This is what their Imam Ibn Taymeeya writes:

    "The view that the Prophets were protected from major sins (kabaa'ir) but not from minor sins (saghaa'ir) is the view of the majority of the scholars of Islam and all the sects? It is also the view of the majority of the scholars of Tafseer and hadeeth, and of the fuqaha'. Nothing was reported from any of the Salaf, Imams, Sahaba, Taabi'een or the successive generation that does not agree with this view...Most of the reports from the majority of scholars state that they were not infallible with regard to minor mistakes, but they were not allowed to persist in them; they do not say that this could never happen at all. The first suggestion that they were completely infallible came from the Rafidi, who say that they are so infallible that they could never make any mistake even by way of forgetfulness and misunderstanding".
    Majmoo' al-Fataawaa, by Ibn Taymeeya Volume 4 pages 319 -320

    The Nasibi belief in the Prophet (s) is the sort of belief that Salman Rushdie would be proud of. Suffice it to say they believe that the Seal of all Prophets would urinate whilst standing up(1) sleep with nine wives in one night(2) fondle his wives during their periods(3) mistakenly lead the prayers whilst Junub (in an impure state) (4), forget the number of rakaats that he had prayed(5) was affected by witchcraft(6) and was unsure as to would happen to him on the Day of Judgement(7).
    "Sahih al Bukhari", Arabic-English, translated by Dr Muhsin Khan
    1. Volume 1 hadith number 225
    2. Volume 1 hadith number 165
    3. Volume 1 hadith number 298
    4. Volume 1 hadith number 682
    5. Volume 7 hadith number 661
    6. Volume 2 hadith number 334

    This is what these self declared defenders of the Sunnah want us to believe is the position of our beloved Prophet (s) or should we state a lack of one. How are we going to invite non-Muslims to Islam when we have Nasibis propagating filth like this? If a Kaffir interested in Islam read these types of accounts would his respect for the Prophet (s) increase or decrease? With this pathetic Nasibi position let us now delve in to the rank they give to the Prophet (s).


    The Nasibi fatwa that Rahmat Lil Alameen is not an exclusive title for the Holy Prophet (s)


    We have in the previous chapter highlighted the beliefs that the Nasibis hold about the Prophet (s) the mercy of mankind, the greatest of Allah (swt)'s creations. Of interest is the fact that these Nasibis don't even apply much significance to this sacred title bestowed on Rasulullah (s) in the Qur'an. The prominent Nasibi the late Rashid Ahmad Gangohi delivers this fatwa:

    "The title Rahmatul Lil 'Aalameen (Mercy to all the Worlds) is not an exclusive attribute of the Holy Prophet (Sallal Laahu 'Alaihi Wa Sallam). Other saintly persons also can be called Rahmatul Lil 'Aalameen".
    Fataawa Rasheediyah, by Rashid Ahmad Gangohi, 218

    Is there anything more insulting than this? To state that a title Allah (swt) bestows on his beloved can also be held by fallible human beings like us!


    Nasibi attack on Rasulullah (s)'s knowledge


    Deobandi Nasibi Maulana Ashraf Ali Thanvi commenting on Rasulullah's knowledge of the unseen states:

    "The knowledge of the unseen that was possessed by Rasulullah (s) is nothing special it is just like that possessed by madmen and animals"
    Hifzul Iman, by Maulana Ashraf Ali Thavi page 8

    With comments such as these one wonders why the Muslims were so outraged by the comments of Salman Rushdie. Here we have a Deobandi scholar equating Rasulullah's Ilm ai Ghayb to animals and lunatics. Had a Christian missionary written this it would not have been as bad, after all they don't believe in Rasulullah's Prophethood and will hence seek to play down any of the miracles he possessed. Unusually we are here presented by a Deobandi Mullah seeking to cast doubts on Rasulullah's knowledge of the unseen in effect suggesting that it means nothing. Perhaps the Deobandis could elaborate and tell us how many mad men and animals had foretold future events such as wars, famine and the coming of Imam Mahdi (as).


    The Nasibi belief to think about the Prophet (s) during prayers lowers you to the status of a donkey


    This is what the high ranking Nasibis Shah Ismail Shaheed and Sayyid Ahmad Shaheed write:

    "If fornication comes into your mind whilst offering Salat it is better to think about having sex with your wife. If you think about anyone during prayers, even about the Prophet, then you are worse than a donkey".
    Siratul Mustaqim, page 169 by Sayyid Ahmed Shaheed & Shah Ismail Shaheed, Maktaba Salafiyya, Lahore

    Does thinking about the Prophet (s) reduce an individual to a donkey? Would anyone with sincere love for the Prophet (s) hold such an opinion? Salat is undoubtedly for Allah (swt) alone - but to suggest that to lapse and think about the Prophet reduces one's status to that of a farmyard animal is the type of comparison that is only fitting, having been uttered by those Shah Abdul Aziz had compared to animals.


    The Nasibi fatwa that Shaythan can take the form of the Prophet (s)


    This is the filth written by Ibn Taymeeya:

    "Angels cannot help the people, but Shaytan can by appearing in human form, sometimes he can take the form of Ibrahim, Esau, Prophet Muhammad, Khizr..."
    Al Waseela, by Ibn Taymeeya, translated into Urdu by Ehsan Ali Zaheer page 41, (Idara Tarjamun ul Sunna - Sheeysh Muhall)

    The Nasibis readily accuse others of being deceived by the devil and yet their Imam believes that the Devil can deceive the people by appearing as the Prophet (s).


    The Nasibi fatwa that Shaythan fears Hadhrath Umar and not the Holy Prophet (s)


    In Ahl'ul Sunnah's authentic Mishkat al Masabih we read:

    "The Prophet returned from one of the Holy Wars. When he came back a black girl came and said 'O Apostle of Allah! I have taken a vow that if Allah takes you back sound I shall beat this Daf in your presence with a song. The Apostle said if you have taken a vow then beat, and if not, not. Then she began to beat. Abu Bakr entered while she was beating, Thereafter Ali entered while she was beating. Usman entered while she was beating. Thereafter when Umar entered, she threw the Daf under her buttock and sat on it. The Apostle of Allah replied O Umar the Devil certainly fears you. I was sitting and she was beating, then Ali entered and she was beating. Then Usman entered and she was beating. When you entered O Omar she threw down the Daf".
    Mishkat al Masabih by Tabrizi, English translation by al Haj Maulana Fazlul Karim under the Chapter dealing with the virtues of Umar Volume 4 hadith 14

    This is an alleged hadith that the Nasibis propagate to their followers. First and foremost it is haraam for a man to listen to a woman singing. The Nasibis are therefore suggesting that the Prophet (s) was indulging in a sin! Then the Nasibi would want us to believe that Hadhrath Umar was the hero of the hour who brought this activity to an end. Hadhrath Umar saved the Prophet (s) from the clutches of Shaytan - he had been taken in by the activity, as were Hadhrath Abu Bakr and Hadhrath Ali. There is no other interpretation possible the words of the Prophet "Only Shaytan is afraid of you" proves that Hadhrath Umar's rank is above that of the Prophet (s). Perhaps those that allege we view Imam Ali as better in rank than the Prophet (s) should stroke their long beards and ponder over this matter! Shaytan fear Hadhrath Umar - not the Holy Prophet (s)! What utter nonsense! But then Nasibi ideology is nonsense. They proudly relay flaws in the Prophet (s)'s character citing books - joyfully recollecting the filthy fabricated traditions that we have cited earlier. The Nasibi don't even flinch when they narrate these fairy tales - the fact that this is the type of filth can only best be described, as ammunition for Christian Missionaries does not bother them in the slightest! Highlighting the Prophet (s) alleged wrongs are tolerated and permissible, but to highlight flaws in the companions can never be tolerated - and makes you a kaffir! The Nasibi have more respect for the companions than they do the Holy Prophet (s) hence an even more absurd fatwa?.


    The Nasibi belief that Hadhrath Abu Bakr was superior to previous Prophets


    The Indian Nasibi Maulana Muhammad Na'eem Lucknawi declares the following:

    "Hadhrath Abu Bakr's superiority can not be matched by Musa or Esa".
    Kitab ay Shahaadat by Maulana Muhammad Na'eem Lucknawi, Volume 2 page 11 (Kurzan Press Publishers)

    Can you believe this! This coming from the Nasibis mock the Shi'as for believing that the position of the Prophet (s) designated Imam is superior to previous prophets. We of course are referring to the duty upon the Imam is greater and cite countless Sunni traditions proving that Hadhrath Esa (as) will pray Salat behind Imam Mahdi (as). Compare this to the belief of the Nasibis one that degrades the Prophet (s)'s life, believes that a stick is better than him, wants us to accept that Shaytan is scared of Hadhrath Umar and not the Prophet and that Hadhrath Abu Bakr is superior to previous Prophets!


    The Nasibi substitution of the Kalima with the name of one of their Ulema


    Maulana Ashraf Ali Thanvi (d. 1943) was a very famous leading Deobandi / Nasibi scholar from Pakistan. In his monthly magazine Al-Imdad he had the audacity to publish a letter written to him by one of his beloved Salafi adherents. This is what he wrote:

    "I see in a dream that while reciting the Kalima, `There is no god but Allah, and Muhammad is the Messenger of Allah', I am using your name instead of 'Muhammad is the Messenger of Allah'. Thinking that I am wrong, I repeat the Kalima, but despite wishing in my heart to say it correctly, my tongue involuntarily says 'Ashraf Ali' instead of the Holy Prophet's name. .... When I wake up and remember my mistake in the Kalima, to make amends for the mistake I send blessings upon the Holy Prophet. However, I am still saying: 'O Allah, bless our master, prophet and leader Ashraf Ali', even though I am awake and not dreaming. But I am helpless, and my tongue is not in my control."
    "Al-Imdad", issue for the month of Safar, by Maulana Ashraf Ali Thanvi 1336 A.H., circa 1918, page 35

    Thanvi in his reply to the letter (also printed straight after) interprets the dream as follows:

    "In this incident, it was intended to satisfy you that the one to whom you turn [for spiritual guidance, i.e. Ashraf Ali] is a follower of the Holy Prophet's example"
    Al-Imdad, issue for the month of Safar, by Maulana Ashraf Ali Thanvi 1336 A.H., circa 1918, page 35

    Is there anything more outrageous than this? The Nasibis love for his Master is such that he substitutes the name of the Prophet (s) with that of Maulana Thanvi. Rather than condemn his follower for this kufr act, Thanvi seeks to rationalise the dream in order to elevate his position to his audience. Would it not have been incumbent on Thanvi to put his follower in his place putting this dream down to a Devils deception? If a Nasibi scholar condones an action that takes you out of Islam, and fails to rebuke the perpetrator for this act, what religion are the Nasibis following? What is left of Islam and the finality of the Prophethood if a Nasibi can substitute the Shahada in preference of his teacher and yet this is not deemed kufr? What faith should anyone have in the Nasibi Ulema in light of this blasphemy?

  18. #18
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    05-10-2004
    Vendndodhja
    Nganjehere hyj ne (nenforumet) Boten (pa)Shpirterore te disa "fetarve"
    Postime
    715
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga Hattabi
    Deshmon mbar Elhu Suneti se ky eshte Shejhul Islam. Hiq kurgjo mos psat bo i mjafton vetem Mexhmual Fetava 37 vellime.


    Po normal se shijat e kan prejardhjen e qifutve ashtu siq e kan pagu jahudet per ta shkatrru Islamin. Kurse Aliu ( radiAllahu anhu ) i ka pasu 3 halifet e drejt, kurse ai ( radiAllahu anhu ) i ka kall per se gjalli ata qe shkun rreth shtepis se tij dhe than lebejke ja Ali.


    Jo perkundrazi ai e ka pasu Pejgamberin edhe 3 halifet e para te drejt, kurse i ka urrejt jehudet dhe krishteret dhe i ka luftu.

    Beso ashtu siq ka porosit Pejgamberi edhe si kan vepru 4 halifet e drejt, edhe siq e kan pasu sahabet, tabiinet edhe tabitabiinet.
    Ti a kupton diēka ne postimin tim qe ta bera ty apo veē ja fut per hava.
    Ai "sheikul islam " i joti po thote se shiat u shfaqen nga nje ēifut ,kurse ne tjeter vend po thote se shiat paskan qene perkrahesit e pare te Imam Aliut.
    Cila eshte e verteta .
    Lexo ēarshafin tend qe e sjelle aty ku shkruhet shiat e pare .
    Pra shiat e pare a jane perkrahesit e Imam Aliut apo jane grup i perbere nga ai ēifuti i imagjinuar i ibni tejmijes.

    Pse askush tjeter nuk e permend asnje ēifut ne ate kohe perveē se ibni tejmijes.
    Ibni tejmija ka ardh me qindra vjet mbas ketyre ngjarjeve.
    Kete ēifutin as nuk e permendin Imam Aliu ,Ajshja ,muawija ,buhariu ,muslimi ,kta kane qene shume ma afer ngjarjeve dhe nuk e paskan pare kete ēifut e ibni tejmija e paska pare qindra vite mbas tyre;
    Mjaft me rrena ai ēifut eshte i imagjinuar nga ibni tejmija vetem per tjau lane fajin atyre.
    Mos shpifni rrena se Imam Aliu ka djegur njerez me zjarr ,diēka ēka ska bere Muhamedi a.s edhe ai nuk e bene.Edhe ksi haditha i kane shpif veēse ta barazojne Imam Aliun me disa "ashabe" tjere qe kane qene mizore.
    Ne qofte se kane qene ashabet mizore Ehlibejti nuk eshte mizore

  19. #19
    Perjashtuar Maska e SHEMSHIR
    Anėtarėsuar
    20-05-2007
    Postime
    42
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga Hattabi
    Lidhja midis Ēifutėve dhe Shiave


    [Njė vėshtrim mbi ngjashmėritė nė akijden e Shiave Rafidij me Ēifutėt dhe tė Krishterėt]1
    Nga Xhemal Ibn Furajhan el-Harithi

    Falėnderimi i takon vetėm Allahut dhe selami dhe salati qofshin mbi atė, pas tė cilit nuk ka profet tjetėr. E mė pas:

    Kėto janė shkurtimisht disa ēėshtje qė kanė tė bėjnė me akijden e Rafidave2 dhe ngjashmėrisė sė tyre me Ēifutėt dhe me tė Krishterėt, bashkė me thėniet e njerėzve tė dijes, tė cilėt janė tė mirinformuar rreth gjendjes sė tyre.

    Tė gėnjyerit ėshtė pjesė e fesė sė Shiave Rafidij:

    Tranmetohet nga ‘Asim Ibn Bahdele, i cili ka thėnė:"I thashė Hasenit, tė birit tė Aliut: “Shiat pretendojnė se Aliu do tė kthehet.” Ai tha: “Kanė gėnjyer kėta gėnjeshtarė. Sikur ta kishim ditur kėtė gjė, gratė e tij nuk do tė ishin martuar dhe ne nuk do ta kishim ndarė trashėgiminė e tij."3

    Shejkhul-Islam Ibn Tejmije (v.728H), Allahu e mėshiroftė, ka thėnė:"Vėrtet, njerėzit qė kanė dije rreth teksteve, transmetimeve dhe zinxhirit tė transmetimit kanė rėnė nė njė mendje se Rafidat janė gėnjeshtarėt mė tė djallėzuar nga tė gjitha grupet e tjera. Gėnjeshtra ėshtė njė gjė e vjetėr mes tyre. Pėr kėtė arsye, Imamėt e Islamit e kanė kuptuar ndryshimin e tyre, nėpėrmjet tė gėnjyerit e vazhdueshėm."

    Ebu Hatim er-Razij (v.277H) ka thėnė: “E dėgjova Junus Ibn Abdul-‘Ala duke thėnė: Ash’hab Ibn Abdul-Azijz ka thėnė: Malik (v.179H) u pyet pėr Rafidat dhe ai tha: “Mos u flisni dhe mos transmetoni prej tyre, sepse ata gėnjejnė.” Dhe Ebu Hatim tha: Hermelah na transmetoi duke thėnė: E dėgjova Shafi’un (v.204H) duke thėnė: “Nuk kam parė ndonjė duke dėshmuar qė tė jetė i mė i keq sesa Rafidat.”

    Dhe Mu’mel Ibn Ihab ka thėnė: Dėgjova Jezid Ibn Harun (v.206H) duke thėnė: “Transmetimet e ēdo personi tė bidatit mund tė shkruhen, pėr sa kohė qė ai nuk thėrret pėr nė tė (pėr nė bidat), pėrveē Rafidave, sepse ata janė gėnjeshtarė."4

    Shejkhul-Islam Ibn Tejmije ka thėnė gjithashtu: “Kurse Rafidat, bidati i tyre doli nga devijimi dhe kufri, dhe mbėshtetja mbi gėnjeshtrėn ėshtė shumė e pėrhapur mes tyre. Dhe ata e pohojnė vetė kėtė gjė kur thonė: Feja jonė ėshtė takije. Dhe ajo ėshtė kur njėri prej tyre thotė diēka me gjuhėn e tij, e cila ėshtė nė kundėrshtim me atė qė gjendet nė zemrėn e tij. Kjo ėshtė gėnjeshtėr dhe hipokrizi. Dhe ata pretendojnė bashkė me kėtė se ata janė besimtarėt, duke i pėrjashtuar nga Feja tė tjerėt qė nuk janė si ata. Dhe ata i pėrshkruajnė Sahabėt me kufr dhe me hipokrizi. Pėr shkak tė kėsaj, ata janė ashtu siē ėshtė thėnė: “Ajo mė akuzoi me sėmundjen qė e kishte vet dhe ia mbathi.”

    Prandaj, asgjė nuk ėshtė mė afėr hipokrizisė dhe kufrit nga ana e jashtme e sjelljes nė Islam sesa ata. Dhe nuk ka ndonjė grup tjetėr, brenda tė cilit tė gjenden kaq shumė qafira dhe munafikė sesa mund tė gjenden midis tyre. Dhe kjo duke patur parasysh ekstremistėt nga mesi i Nusejrive dhe qafirėt nga Ismailitė dhe tė ngjashmit si puna e tyre".5

    Dhe Ibn Tejmija ka thėnė gjithashtu: “Nuk ėshtė parė ndonjėherė ndonjė grup nga grupet e bidatit dhe dalaletit qė tė jetė kaq i poshtėr siē janė Rafidat, nė lidhje me gėnjimin ndaj tė Dėrguarit tė Allahut, sal-lAllahu alejhi ue sel-lem, dhe ngarkimit atij diēka tė cilėn ai nuk e ka thėnė. Ata janė jashtėzakonisht tė poshtėr nė tė gėnjyer. Dhe nėse ka mes tyre nga ata qė nuk e dinė se ajo ėshtė gėnjeshtėr, atėherė ai (qė nuk e di) vuan nga injoranca e tejskajshme, sikurse ėshtė thėnė:

    Nėse nuk e dije, atėherė ėshtė fatkeqėsi,
    E nėse e dije, atėherė fatkeqėsia ėshtė mė e madhe."


    Imam Shafi’ij ka thėnė: “Nuk kam parė mes pasuesve tė epsheve njerėz mė tė kėqij pėr shpifje sesa Rafidat."7

    Dhe Shejkhul-Islam Ibn tejmije ka thėnė: “Kurse sa pėr pretendimet e takijes dhe detyrimit, kėto janė shenjat dalluese tė medh’hebit sipas tyre, domethėnė, sipas Rafidave."8

    Pėrshkrimi qė i ka bėrė Profeti (sal-lAllahu alejhi ue sel-lem) kėtij grupi:

    Transmetohet nga Ibn Abbasi, radij-Allahu anhuma, i cili ka thėnė: “Isha me Profetin, sal-lAllahu alejhi ue sel-lem, dhe Aliu ishte me tė. Profeti, sal-lAllahu alejhi ue sel-lem, tha: “O Ali! Do tė jetė nė Umetin tim njė popull qė do t’i kalojė kufijtė nė dashurinė pėr familjen time. Ata do tė kenė njė emėr ofendues, ata do tė quhen Rafida. Luftoji, sepse ata janė mushrikė."9

    Ahmed Ibn Junus ka thėnė: “Vėrtet, ne nuk e konsumojmė atė qė ėshtė therur nga njė Rafidij, sepse pėr mua ai ėshtė qafir."10

    Pėrse u quajtėn Rafida:

    Shejkhul-Islam Ibn Tejmije ka thėnė: “Ata u quajtėn Rafida (refuzuesit) dhe u bėnė Rafida (refuzues), kur dolėn kundėr Zejd Ibn Ali Ibn Husen nė Kufa, gjatė kalifatit tė Hishamit. Shiat e pyetėn atė pėr Ebu Bekrin dhe pėr Umerin, kurse ai i respektoi ata, por njė grup mes tyre e refuzuan kėtė. Kėshtu qė ai tha: “Ju mė refuzuat, ju mė refuzuat!” Kėshtu, ata u quajtėn Rafida."11

    Sqarim nė lidhje me ligėsinė e Rafidave dhe armiqėsia e tyre kundėr Njerėzve mė tė mirė tė Allahut dhe mbėshtetja qė i japin ata mosbesimtarėve nga Ēifutėt dhe tė Krishterėt:

    Ka thėnė Shejkhul-Islam Ibn Tejmije, Allahu e mėshiroftė, nė librin e tij tė begatshėm “Minhaxhus-Sunne fij Nakd Kelamish-Shi’ah uel-Kaderije”: “Ka ardhur nė Sahihun e Muslimit nga A’isha, radij-Allahu anha, se, kur Profeti, sal-lAllahu alejhi ue sel-lem, ēohej pėr t’u falur natėn, thoshte: “O Allah! Zoti i Xhibrilit, Mika’ilit dhe Israfilit, Krijuesi i qiejve dhe tokės, i Gjithėdijshmi i Gajbit (tė Fshehtės) dhe tė dukshmes! Ti gjykon mes robėrve tė Tu pėr atė tė qė kanė mosmarrėveshje mes veti. Udhėzomė, me lejen Tėnde, tek ajo qė ėshtė e vėrteta, pėr tė cilėn ata kanė mosmarrėveshje. Vėrtet, Ti udhėzon atė qė do nė Rrugėn e Drejtė."12 Kėshtu, pra, kushdo qė devijon nga Rruga e Drejtė, do tė bėhet pasues i mendimit tė tij dhe asaj qė ia do nefsi atij.

    Ata janė tė mbytur nga injoranca dhe nga gjynahet, e tė mos pėrmendim kėtu Rafidat, sepse ata janė poseduesit mė tė mėdhenj tė epsheve, injorancės dhe gjynaheve. Ata i armiqėsojnė miqtė mė tė mirė tė Allahut tė Lartėsuar pas Profetėve, ata nga mesi i tė parėve tė hershėm, si Muhaxhirėt dhe Ensarėt dhe tė gjithė ata qė i pasuan kėta nė mirėsi, Allahu qoftė i kėnaqur me ta dhe qofshin ata tė kėnaqur me Allahun. Dhe ata formojnė aleanca me kufarėt dhe me munafikėt nga mesi i Ēifutėve dhe tė Krishterėve, dhe me mushrikėt dhe grupet e ateistėve, si puna e Nusejrive dhe Ismailive, e me tė tjerė prej grupeve tė humbura.

    Ke pėr ta kuptuar se sa herė qė dy kundėrshtarė nga Besimtarėt dhe mosbesimtarėt kanė konflikt nė lidhje me Zotin e tyre, dhe njerėzit janė nė mospajtim nė lidhje me atė qė kanė ardhur Profetėt, saqė ka mes tyre qė besojnė dhe ka mes tyre qė mohojnė, pavarėsisht nėse mospajtimi ėshtė nė lidhje me thėniet apo veprat, siē janė betejat qė ndodhėn mes Muslimanėve dhe Ehli-Kitabėve dhe mushrikėve, atėherė do t’i gjesh ata (Rafidat) ose shumicėn prej tyre duke i ndihmuar mushrikėt dhe Ehli-Kitabėt kundėr Muslimanėve, Njerėzit e Kur’anit.

    Po ashtu, njerėzit e kanė pėrjetuar kėtė gjė prej tyre nė mė tepėr se njė rast, siē ishte rasti kur ata i ndihmuan Turqit dhe njerėzit e tjerė kundėr njerėzve tė Islamit nė Khurasan, nė Irak, nė gadishullin Arabik, nė Sham e nė vende tė tjera. Dhe ata i ndihmuan tė Krishterėt kundėr Muslimanėve nė Sham, nė Egjipt dhe nė vend tė tjera, ku mes tyre pati pėrleshje. Dy nga incidentet mė tė mėdha ishin ato qė ndodhėn katėrqind dhe shtatėqind vjet pas ardhjes sė Islamit, kur Turqit kufarė mbėrritėn nė tokat Islame dhe vranė njė numėr Muslimanėsh, qė vetėm Zoti i njerėzimit e di se sa ishte numri i tyre. Ata (Rafidat) ishin njerėzit me armiqėsinė mė tė madhe kundėr Muslimanėve dhe nė pėrkrahjen e kufarėve. Po ashtu, ndihma e tyre pėr Ēifutėt ėshtė njė ēėshtje e mirėnjohur, aq sa njerėzit kanė filluar t’i konsiderojnė ata si gomarėt e Ēifutėve."13

    Si i ngjajnė Rafidat Ēifutėve dhe tė Krishterėve:

    Shejkhul-Islam Ibn Tejmije vazhdon mė tej: “Pėr kėtė arsye, mes tyre (Rafidave) dhe Ēifutėve ka ngjashmėri nė ligėsi, nė ndjekjen e epsheve dhe nė sjelljet e tjera tė Ēifutėve. Dhe mes tyre (Rafidave) dhe tė Krishterėve ka ngjashmėri nė ekstremizėm, nė injorancė dhe nė sjelljet e tjera e tė Krishterėve. Ata u ngjajnė Ēifutėve nga njėra anė dhe u ngjajnė tė Krishterėve nga njė anė tjetėr, dhe njerėzit nuk kanė rreshtur sė pėrshkruari ata (Rafidat) me tė tilla cilėsi.

    Dhe mė i dituri rreth tyre nga njerėzit ėshtė esh-Sha’bij (v.103H) dhe Dijetarėt e Kufas. Vėrtet, transmetohet nga esh-Sha’bij se ai ka thėnė: “Nuk kam parė njerėz mė idiotė sesa Shiat. Nėse do tė ishin shpezė, do tė ishin huta14; nėse do tė ishin bagėti, ata do ishin qenė e gomarė. Pasha Allahu, sikur t’u kisha kėrkuar qė ta mbushnin kėtė shtėpi me ar, me qėllim qė tė shpifja pėr Aliun, ata do ta kishin bėrė kėtė. Pasha Allahun, unė kurrė nuk do tė shpif pėr tė.”

    Dhe Ebu Hafs Ibn Shahin transmetoi nė njė libėr tė vyer pėr Sunetin nga Malik Ibn Magul, i cili tha: esh-Sha’bij mė tha: “Po ju paralajmėroj kundėr tė devijuarve, dhe mė tė kėqijtė prej tyre janė Rafidat. Ata nuk hyjnė nė Islam nga shpresa apo nga frika, porse ata hyjnė nga urrejtja dhe nga gjynahet kundėr njerėzve tė Islamit. Vėrtet, Aliu, radij-Allahu anhu, i dogji ata nė zjarr dhe i dėboi nė toka tė ndryshme. Prej tyre ishte Abdullah Ibn Seba’, njė Ēifut prej Ēifutėve, i cili u dėbua nė njė vendkalim me hark dhe Abdullah Ibn Jessar, qė u dėbua pėr nė Detin Kaspik.

    Ajo qė dėshmon pėr kėtė ėshtė se sprova e Rafidave ėshtė njėsoj si sprova e Ēifutėve. Ēifutėt thonė se prijėsi nuk mund tė jetė askush, pėrveēse nga familja e Davudit alejhis-selam, dhe Rafidat thonė se Imamati nuk ėshtė i saktė, pėrveē nėse ai ėshtė nga pasardhėsit e Aliut, radij-Allahu anhu. Dhe Ēifutėt thonė se nuk ka Xhihad nė rrugė tė Allahut, derisa tė vijė Dexh-xhalli dhe njė shpatė tė zbresė nga qiejt, dhe Rafidat thonė se nuk ka Xhihad nė rrugė tė Allahut, derisa tė vijė Mehdiu dhe njė thirrės tė thėrrasė nga qiejt. Dhe Ēifutėt e vonojnė Namazin, derisa tė duken yjet. Po ashtu, Rafidat e vonojnė Akshamin, derisa tė duken yjet. Dhe ka ardhur nė hadith nga Profeti, sal-lAllahu alejhi ue sel-lem, se ai ka thėnė: “Umeti im nuk do tė pushojė sė qeni nė fitre (natyrshmėri), pėr aq kohė qė ata nuk do ta vonojnė Akshamin, derisa tė duken yjet."15

    Ēifutėt largohen pak nga Kibla dhe po kėshtu bėjnė edhe Rafidat. Ēifutėt lėvizin para-mbrapa nė Namaz dhe po kėshtu bėjnė edhe Rafidat. Ēifutėt i zgjasin rrobat e tyre nė Namaz dhe po kėshtu bėjnė edhe Rafidat. Ēifutėt thonė se gratė nuk kanė idet16 dhe po kėshtu thonė edhe Rafidat. Ēifutėt e shtrembėrojnė Teuratin dhe po njėsoj Rafidat e shtrembėrojnė Kur’anin. Ēifutėt thonė se Allahu na ka obliguar pesėdhjetė Namaze dhe po kėshtu thonė edhe Rafidat. Ēifutėt nuk janė tė sinqertė, kur i pėrshėndetin Besimtarėt, dhe ata thonė es-samu alejkum, dhe sam ėshtė vdekja (domethėnė ata thonė vdekja qoftė mbi ty). Rafidat thonė tė njėjtėn gjė. Ēifutėt nuk e hanė peshkun mace… njėsoj edhe Rafidat nuk e hanė kėtė peshk. Ēifutėt nuk e pranojnė dhėnien mes’h mbi khufe (ēorape prej lėkure) dhe as Rafidat nuk e pranojnė kėtė. Ēifutėt e shpallin tė lejuar pasurinė e tė gjithė njerėzve dhe kėshtu bėjnė edhe Rafidat. Vėrtet, Allahu na ka njoftuar pėr ta nė Kur'an kur thotė:

    “Ata thonė: “Nuk ėshtė turp e gabim pėr ne t’u marrim pasurinė analfabetėve.” Por ata flasin gėnjeshtėr ndaj Allahut duke qenė se e dinė.” [Ali-Imran, 3:75]

    Dhe Rafidat bėjnė tė njėjtėn gjė. Ēifutėt ulen nė Namaz me majat e kokave tė tyre dhe kėshtu veprojnė edhe Rafidat. Ēifutėt nuk ulen, derisa t’i lėkundin kokat e tyre para e mbrapa shumė herė, duke i ngjasuar rukusė, dhe po kėshtu veprojnė edhe Rafidat. Ēifutėt e urrejnė Xhibrilin alejhis-selam dhe thonė “Ai ėshtė armiku ynė mes Melaikeve.” Po ashtu, Rafidat thonė se Xhibrili tradhtoi, duke ia dhėnė shpalljen Muhamedit, sal-lAllahu alejhi ue sel-lem.

    Rafidat pajtohen me tė Krishterėt nė njė karakteristikė, e cila ėshtė e veēantė tek tė Krishterėt: gratė e tyre nuk kanė kontratė martese, ata martohen me to pėrkohėsisht, vetėm pėr kėnaqėsi, dhe kėshtu bėjnė edhe Rafidat; ata martohen me mu’tah (martesė e pėrkohshme) dhe e shpallin atė tė lejuar.

    Ēifutėt dhe tė Krishterėt janė mė tė mirė se Rafidat nga njėri aspekt: Kur pyeten Ēifutėt: Kush janė njerėzit mė tė mirė nė fenė tuaj? Ata pėrgjigjen: Shokėt e Musait (alejhis-selam). Dhe kur pyeten tė Krishterėt: Kush janė njerėzit mė tė mirė nė fenė tuaj? Ata thonė: Dishepujt e Isait (alejhis-selam). Dhe kur pyeten Rafidat: Kush janė njerėzit mė tė kėqij nė fenė tuaj? Ata thonė: Shokėt e Muhamedit (sal-lAllahu alejhi ue sel-lem).

    Ata u urdhėruan qė tė kėrkojnė falje pėr ta ndėrsa ata i mallkuan. Kėshtu qė shpata do tė mbetet e ngritur kundėr tyre, deri nė Ditėn e Gjykimit. Asnjė flamur nuk ngrihet pėr ta, nuk do tė qėndrohet nė vend pėr ta, nuk do tė bashkohet fjala pėr ta dhe thirrjes sė tyre nuk i duhet pėrgjigjur. Thirrja e tyre ėshtė e pajustifikueshme, fjala e tyre ėshtė nė mospajtim tė ndėrsjellėt dhe tubimet e tyre janė tė ndara. Sa herė qė ata ndezin zjarrin pėr luftė, ai shuhet nga Allahu.

    Ebu ‘Asim Khashish Ibn Asram transmetoi nė librin e tij, dhe Ebu ‘Amr et-Talamanki transmetoi nėpėrmjet rrugės sė tij nė librin e tij qė flet pėr usulet (parimet bazė) se Ebu ‘Asim ka thėnė: Ahmed Ibn Muhamed dhe Abdul-Uarithu Ibn Ibrahim na njaftoi: Sindi Ibn Sulejman el-Farisi na njoftoi: Abdullah Ibn Xhafer er-Rakij na njoftoi: nga Abdu-Rrahman Ibn Malik Ibn Magul, nga babi i tij i cili ka thėnė: I thashė Amir esh-Sha’bij: “Pėrse i ke refuzuar kėta njerėz, pasi ti ke qenė mė parė prijės mes tyre?” Ai tha: “Pashė se ata i ndryshojnė kushtet pėr tė zėvendėsuar njė mangėsi."17

    Shirku sipas Rafidave i ngjan Shirkut tė Ēifutėve dhe tė Krishterėve:

    Ibn Tejmije, rahimehullah, ka thėnė: “Dhe Islami ngrihet mbi dy parime bazė: [1] se ne nuk adhurojmė askėnd tjetėr pėrveē Allahut; [2] dhe ne e adhurojmė Atė me ēdo gjė qė ka ligjėruar Ai, ne nuk e adhurojmė Atė me bidate.

    Tė Krishterėt i braktisėn kėto dy parime bazė dhe kėshtu bėnė edhe bidatēinjtė nga ky Umet, siē janė Rafidat e tė tjerė pėrveē tyre. Gjithashtu, tė Krishterėt pretendojnė se dishepujt qė e pasuan Mesian janė mė tė mirė se Ibrahimi dhe Musa (alejhimes-selam) dhe tė tjerėt, pėrveē dy prej nga Profetėt dhe Pejgamberėt, dhe ata pretendojnė se dishepujt janė tė dėrguarit, tė cilėt Allahu i lejoi qė tė flasin, sepse ata thonė se Mesia ėshtė Allahu dhe ata thonė, gjithashtu, se Mesia ėshtė biri i Allahut.


    Rafidat i bėjnė dymbėdhjetė imamėt mė tė mirė sesa selefėt nga mesi i Muhaxhirėve dhe Ensarėve. Dhe shumica e Rafidave thonė se ata (dymbėdhjetė imamėt) janė mė tė mirė sesa Profetėt, sepse ata besojnė se dymbėdhjetė imamėt janė tė hyjnizuar (ilahijat). Po ashtu, tė krishterėt besojnė tė njėjtėn gjė pėr Mesian.


    Tė Krishterėt thonė se Feja duhet tė sanksionohet/ tė miratohet nga priftėrinjtė dhe nga murgjit. Kėshtu qė ēdo gjė qė do tė konsiderohet e lejuar prej tyre, ėshtė e lejuar, dhe ēdo gjė qė ata do ta konsiderojnė tė ndaluar, ėshtė e ndaluar, dhe feja ėshtė ēdo gjė qė do tė ligjėrojnė ata. Dhe Rafidat pretendojnė se Feja duhet tė sanksionohet nga imamėt. Kėshtu qė ēdo gjė qė ata do ta konsiderojnė tė lejuar, ėshtė e lejuar, dhe Feja ėshtė ēdo gjė qė do tė ligjėrojnė ata.

    Kurse sa pėr ata qė hyjnė nė mendimet mė ekstreme tė Shiave, siē janė Ismailitė, ata qė thonė se udhėheqėsi dhe imamėt janė hyjnorė, dhe ata thonė se Muhamed Ibn Ismail e shfuqizoi Sheriatin e Muhamed Ibn Abdullahut (i Dėrguari i Allahut, sal-lAllahu alejhi ue sel-lem), dhe tė tjera deklarata ekstreme mes Rafidave, atėherė kėta janė mė tė kėqijtė sesa shumica e kufarėve nga Ēifutėt, nga tė Krishterėt dhe nga mushrikėt. Dhe ata i atribuohen Shiave dhe kapen pas medh’hebit tė tyre.18

    Ekstremizmi i Shiave pėr Familjen e Profetit:

    Shejkhul-Islam Ibn Tejmije, rahimehullah, ka thėnė: "Rafidat pretendojnė se janė dymbėdhjetė tė pagabueshėm nga gjithfarė gabimi dhe gjynahu. Dhe ata e konsiderojnė kėtė si pjesė themelore (usul) tė Fesė. Dhe dijetarėt ekstremistė mes tyre thonė se ueliu (miku i Allahut) ėshtė i ruajtur dhe Profeti ėshtė i pagabueshėm. Madje, edhe nėse shumė prej tyre nuk e thonė kėtė me gjuhėt e tyre, gjendja e tyre ėshtė si puna e atij qė beson se dijetari dhe ueliu janė tė pėrsosur, pa tė meta. Vėrtet, ata kanė kaluar nė tė tilla ekstreme pėr sa i pėrket dy grupeve (dijetarėve dhe eulijave – miqtė e Allahut), saqė disa prej tyre i kane dhėnė statusin apo pozitėn e Profetit, sal-lAllahu alejhi ue sel-lem, dhe madje mė tė mirė se ai. Dhe sikur tė ishte ēėshtja qė ata tė shkonin mė tej, ata do t’u kishin dhėnė njėfarė hyjnizimi (ilahijat).

    Dhe e gjithė kjo ėshtė nga devijimi i xhahilijetit (kohėt e injorancės para-Islamike), i cili i ngjan devijimit tė tė Krishterėve, sepse tė Krishterėt i kalojnė kufijtė sa i pėrket Mesias, priftėrinjve dhe murgjve. Allahu i ka qortuar ashpėr pėr kėtė gjė nė Kur'an dhe e bėri kėtė njė mėsim pėr ne, qė tė mos ecim nė rrugėn e tyre. Pėr kėtė arsye, prijėsi i bijve tė Ademit (alejhis-selam) ka thėnė: “Mos mė lavdėroni mua ashtu sikurse tė Krishterėt e lavdėrojnė Isain, tė birin e Merjemes (alejhis-selam). Unė jam veē njė rob, kėshtu qė thoni: robi i Allahut dhe i Dėrguari i Tij."19 Fundi i fjalėve tė Ibn Tejmijes.20

    Kjo ėshtė njė pėrmbledhje e shkurtėr nga libri i cili do tė dalė sė shpejti, inshaAllah, qė do tė arrijė pėrafėrsisht pesėdhjetė faqe.

    Dhe salati dhe selami i Allahut qoftė mbi Profetin tonė Muhamed, mbi Familjen dhe mbi Shokėt e tij.
    un nuke dij hatab nga te lind kjo simpati ndaj ibnu tejmijes Mallku qoft!
    anuk e din ti se aj ka qen Kafir? a edin ti se ne suren "tevhid" shka thot?? lexo, nese nuk e din , ne te ndihmojm dhe tta e perkthejm! a din ti se nji njeri qe e pershkruan Allahun, se si quhet? gjėja qe paska dor,sy,kėmb,vesh, gjunjė, dhe se xhdo xhymtyr ja ka pershkruar! dhe se e ka pershkruar se ku rrin, dhe kinse qenka i ulur ne nji Fotele te art atje mbi arsh,dhe po e bartekan Melaiket!!!

    Subhanallah !a nuk asht kja Kufer! dhe se e ka pershkru se sa larg gjindet arshi,hehe tejmije ethmij, me vezet qe i la pas!! i paska llogarit kilometrazhen e sodit ,me karavane deve,hehe dhe e ka pershkru se persa mun de mrrij deri tek arshi. por poe pengojka nji lum qe qenka shum i xhat. dhe se deri aty po mukja njeri me shku siq paska than tejmija, HAHAHAH


    qe qfar dijetra merr per baz, dhe i debon trashigimtaret e pejgamerit qe kan qen direkt te edukura nga Profeti, dhe nga imam Aliu.(as) hej bre aje ne veti ti

    a nuk e din ti se aj vdiq ne burxhe te Egjiptit, nėn akuzen qe eka fyer profetin!!

    shpik edhe nja rren siq e keni zakon!!
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga SHEMSHIR : 12-07-2007 mė 12:01

  20. #20
    Perjashtuar Maska e SHEMSHIR
    Anėtarėsuar
    20-05-2007
    Postime
    42
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    QERBELAJA

    Ah e mjera unė Fatimja, si nuk mund tė ju tregojė
    Pėr hidhėrimin qė kam nė zemėr, pėr Husejnin unė vajtojė.
    O ju njerėz sa ju kam dashur, unė dhe babi im Pejgamber
    Sa shpejt na harruat dhe devijuat, e fėmijėt e tan na maskruat.

    Pasha Zotin, pasha tė vėrtetėn, pasha ty qė e njeh Ehli Bejtin
    Ē’mund tė ndien pėr Qerbelan, pėrveē lotit, mallit e dhimbjes pėr ta.
    Ēdo hor i paftyrė juve ju ka lėnduar, barkun e Fatimes nė mbrendi e helmuan.
    Ia pren gjymtyrėt Imamėve tė Islamit, ia pren kokėn e HUSEJN IMAMIT.

    Ah Zejnebe motėr, thoshte Imam Husejni, e lėshuam votrėn dhe varrin e Pejgamberit.
    Kėtė natė kur dolėm nga qyteti Medines, u dridh toka pėrreth varrit tė nėnės Fatime.
    Atė natė edhe hėna deshi tė pėlciste, nga dhimbjet qė ndjeu pėr birin e Murtezas
    Atė natė edhe toka deshi tė gėlltiste, mushrikėt e mallkuar pjellėn e Hindas.

    Tėrė natėn hecėn e pastaj u afruan, te shtėpia e Allahut mallin e larguan
    Se babi i Hasanit Ali Murteza, nga mbrendia e Qabės kishte ardhur nė kėtė dynja.
    Vajtonte Qabeja si fėmijė i dėshpruar, pėr trishtimin qė ndjen pėr trimat e uruar.
    Qė pėr hatėr tė Muhamedit dhe pėr hirė tė Mekes,
    ja mėsyn gyrbetit pėr nė rrugėn e Kufes.

    Rruga e gjat pėr nė fushen e Qerbelas, me zallin e nxehtė qė diqte kėmbėt e Sukejnės
    Vapa e madhe shkrumoi buzėt e njoma, vajtonin dhe melaqet pėrmbi kokat tona.
    Fjalėt e Imam Husejnit jepnin gjallėri, menzi pritnin njerzit tė takohen nė ty o Perendi.
    Andaj ia mėsyen rruges sė gyrbetit ,,Ta ruajn Islamin dhe shkollėn e Ehli Bejtit.

    Jezidėt e munduan, pa mėshirė e pa rahmet, pėr njė pik uji e dogjėn foshnjene krejt
    E nė vend tė ujit gjaku i Abdullahut u kullua mbi gjoksin e imam Husejnit u pėrqafua
    Lumi Eufrat ofshan i tėrbuar, pėr buzėt e shenjėta e tė shkrumuara
    Qė smund tia ofrojė njė gėllėnk pėr tė pir, e kėshtu ti njomi trupat e dlirė.

    Sukejna e durueshme baba Husejnit nuk ju ankua, se goja fyti nga etja ishin zaptuar
    Por ngadal Xhaxhi Abasit ajo iu afru dua ujė dua ujė pėrshpėriti duke xhėmuar....

    Ali Abasit trim i rrall mė nuk iu durua, ja mėsyu Eufratit ujė pėr tė grumbulluar
    Sa iu afru ujit etjen deshi tu shuaj, por…..
    kur ju kujtuan fėmijėt e gratė e etura ujin e largoi .

    Kur ju kujtua Sukejna me buz tė shkrumuara, ai mbushi ujin me vrull vrapoi.
    Mbesės sė vogėl ujin qė t’ia dhurojė, por shtiza nga harku shpejt e qėlloi .
    Kur e pa Sukejna xhaxha Ali Abasin, filloi tė qaj e pėr toke u pėrplas ..
    Oh nuk dua ujė , tani zeher mu bėft, e humba xhaxhain , o gjyshi im Mustafa.

    Oj fushė e Qerbelas qė po mė dhimbesh fort, Jezidėt e lig qė po tė shkelmojnė
    Por unė tė dhurojė gjakun tim tė njom, qė mjellė urtėsi urtėsi me kėtė tragjedi...



    mallku qofshin ata qe eben ket krim ,dhe pasuesve te tyre!!

Faqja 1 prej 5 123 ... FunditFundit

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •