Close
Faqja 2 prej 3 FillimFillim 123 FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 21 deri 40 prej 49

Tema: Arvanitėt

  1. #21
    carpe diem Maska e drini_nė_TR
    Anėtarėsuar
    28-09-2002
    Vendndodhja
    Tiranė, AL
    Mosha
    36
    Postime
    1,585
    Faleminderit
    1
    12 falenderime nė 11 postime
    Tė Lumtė Dodoni!
    Kam pėrshtypjen se emri Suljot ėshtė shumė mė i vjetėr sesa pėrmėndja nga fiset e Boēarėve dhe tė tė tjerėve. Unė po ashtu kam njė shok me tė njėjtin mbiemėr nė Tiranė qė e ka prejardhjen nga in njėjtin fis, dhe di se ata u shpėrngulėn nga Suli pėr faj dhe me vullnet tė Ali Pash Tepelenės. Familja e shokut tim kanė nė pronėsi njė mal tė tėrė nė Labėri, dhe atė e kanė trashėgimuar qė nga vendosja e tyre nė atė zonė pas largimit nga Suli. Desha tė thoja faktin se Emrin Sul e kam dėgjuar nga shkrimet e Homerit (me tė vėrtetė e ēuditshme). Kur kam qėnė duke bėrė kėrkime nė pėrkatėsi tė faltores mė tė hershmė tė Zotit (Zeusit) qė tė kuptoja mė shumė lidhjen e emrave tė 12 Zotėrve grek me shqipen, kam lexuar se faltorja mė e vjetėr e Zotit ishte nė Dodonė (njė qėndėr shumė pranė Janinės), dhe se Homeri i emėrtonte banorėt e kėsaj treve si "Sul". Njė gjė e tillė mė ka habitur pa masė sepse isha i vetėdijshėm se ajo treve, nė lindje tė Janinės ku ndodhet Dodona, nė kohėt tona kanė pas jetuar fiset e famshme Suljote. Por mendoj edhe se nga etimologjia e fjalės Sul ose Suljot fjala e ka prejardhjen nga fjala tė Sulesh, duke u Sulur, pra njė veprim luftarak, ēka bėn shumė kuptim dhe lidhje me karakteristikat e Suljotėve si njė popull qė luftonte pėr liri. Emrat e disa prej Zotėrve Grek vijnė nga tokat e Sulit: Zeus = Zoti, Hera = Era, Athena = E thėna, Hydra = Edra (nga Kuēedra, kuē ėshtė thjeshtė njė folje), Aphrodite = Afėrdita, etj. Pėrveē faltores sė Dodonės ngaku vjen prejardhja e Zotit mė tė fuqishėm nė mitologjinė Greke, nė Ēamėri po ashtu kemi edhe ferrin e mitollogjisė sė tyre Hades qė mesa kam lexuar ndodhet diku afėr Finiqit. Gjithashtu njė nga gjėrat qė i bėjnė toskėt dhe gegėt pak tė ndryshėm nuk janė vetėm pellazgėt por edhe egjyptjanėt tė cilėt erdhėn nė Epir, qė nga emri Finiq e ka prejardhjen nga Phoenice. (si qyteti ku ndodhesh Burim!) , pra njė fis prej egjyptjanėve. Por disa prej egjyptjanėve flisin gjithashtu njė lloj shqipjeje pasi sipas disa shkrimeve kam lexuar se njė nga alfabetet e para mund tė interpretohet vetėm nga shqipja, njė burim nga ku mund ta gjeni kėtu (Thoti fliste shqip): http://www.mjellma.net/mjellma1/htmls/Shkrime/Thoti.htm

    Po bashkangjis njė tregim tė njė plaku Ēam i cili na tregon gojdhėnat dhe prejardhjen e tyre. Gjithashtu ai flet edhe pėr faltoren e Dodonės, ngaku erdhe edhe Zoti, dhe ku toka e tė cilėve ėshtė sot e Sulėve. Mė pėlqen shumė gjuha krahinore qė pėrdoret, dhe mendoj se si gjuhė letrarė ne duhet tė pėrzjemė dhe tė gatuajmė mė shumė kėto pėrbėrje tė ndryshme nga krahinizimet gegė dhe toskė. Kjo ėshtė siē parashtrohet:
    Dėshmimet e tė vjetėrvet.
    Shkaf asht emėn hyjnijet qė sė vonit u vadituna prej kombesh tė kandeve tė dheut, i muaren prej Pellazgjėsh,16 ose prej atyne njerzve tė egėr e bjeshkana, njerzve gavej a vigaj qė nė gjuhė tonė edhe sot thirren "Katallaj" e qė ishin me njė sy nė ball si thotė Homeri,17 njerėz qė quheshin "Farkėtoret e Rrufeve tė Zeusit" si e dėshmon Hesiodi e "Ndimėtarėt e Vullkanit Etnes" si don Virgjili.18
    Horodoti prej Halikarnasit i cili jetoi nė 500 e mje nė 424 vj. para Kishtit, i cili edhe thirret "At i historisė" na rrėfen se hyjnitė qė besoheshin prej helenėsh ishin tė pellazgve.19
    Ma vonė pellazgėt e permirėsuan nė njėfarė mėnyret trajten e sjelljeve e tė lutunave. Mbas t'ardhunt tė egjiptasvet, pellazgėt e vendit rindreqėn besimin e tyne, tu ju a njitė hyjnive emna tė rinjė, tuj i lutun me sjellje tė reja, e qė mandej u pelqyen e u perqafen edhe prej grekėvet (Herodoti, ibid, 50).
    Me hy me folė permbi seicilin hyjni t'etenve tonė, permbi emna e shkadomethanė tė tyne tė shemtueme e t'mbrapshtueme prej helenėsh, latinėsh e prej kombesh tjera 20 kisha me lakue prej shtekut qė e kam mėsy, e prandej po i la anash e nder hyjni tė panjehuna, po i permendi nja disa tė cilave s'u a zhgulė rranja ende prej tokės shqiptare.
    Hyu - Zojsi - Ejti - Gjuesi - Jovis.
    Emni i tė Madhit Perendi Jehova i hebrejve gjithduer emnash mbajti: Jao, Jove, Jobe, Jahue. Jehave thirrej prej samaritansh; Jao prej grekėsh; Jova prej latinėsh e prej kėtyne emnavet doli Jovis.
    Ky hyjni i paganvet a i gentilvet u qujt:
    Hy, Zojės, Ejt, Gjues prej shqiptarėsh,
    Jehova prej hebrejsh,
    Aesar prej etruskėsh,
    Esgi prej indianėsh,
    Syre prej persianėsh,
    Zeus, Jao, Dhios prej gregėsh,
    Zain prej japonezėsh,
    Esgi - Istu prej sarmatėsh (polakėt),
    Zeno prej rumenėsh,
    Jehove prej samaritaish,
    Jova - Jovis prej latinėsh.
    (arciprete Bilotta, Gli Enti, Sacri della Bibla nė numi Mitologici).

    Perthanat e madhnia e Zeusit
    Ma i pari e ma i madhi nder hyj asht Jupiteri, (Horat, Od. I. XII. I).
    At i hyjnive edhe i njerzimit, (Virg. Aeneid, 13 254).
    At ndihmėdhanės. (Cicer. N. D. 11. 23).
    Jovi At. (Gellius. V. 12.).
    Hy (Hyjni) (Centerus, p. 23).
    Jupiter hedhės. (Jupiter Stator) (Dion Halic. II. 34: Propert. IV. El. XI).
    Jupiter Qendrues. (Dion. Halic. II, 50).
    Jupiter Shtys, (Jupiter Elecius) (Ovid. Fastor. III. 32).
    Jupiter Kapitolini. (Liv. I. 20 et I).
    Jupiter Tarpej (Tarpejus). (Juven. XII. 6).
    Jupiter i Lacit. (Cicer. pro Planc. 9).
    At i ditės e i dritės. (Horat. Od. I. 34).
    Shkėlqyes. (Gell.V. 12).
    Jupiter Gur. (Gell. I.12).
    Zeus mirėpritės, zemergjanė, bujar. (Virg. Eneida. I. 781 et. )
    Zeusi Vaj. (Gell. V. 12)
    Tertuljani (in Apoleget. 14) thotė se edhe me treqindė emna tė tjerė qe thirrė Zeusi, si e dėshmon Varroni, e sė vonit tė gjithė kėto ju shkruene "Zeusi Creten", Zeusi i Kretės.
    Oroe: Nder perdhanat qė i jepnin Zeusit e hyjnive tė tjerė, kam pėr tė zanė nė gojė nė kėtė shkrim vetėm ato, qė u kanė mbetun nė trashėgim shqiptarvet tė sotshem sidomos nder malsinat tona.
    Lindja e Hyut.

    Kroni i biri i Uranit mėsoi njerzimin nė bujqėsi. Titanėt ishin vllaznit e Kronit. Ky qe at i shumė fėmijve tė cilėt por sa lindnin i perpinte, e prej tė cilve shpėtoi vetėm Zoti (Zeusi), sepse e ama Rea 21 e dergoi nė Kretė e Kroni i gėnjyem perpiu gurin nė vend tė foshnjes.
    Emni i Kronit e ka rranjėn nga gjuha shqipe e don me thanė Mbret a kryekunoruem. - Per nderim tė Kronit shqiptarėt ngritėn njė kėshtjellė nė maje tė Gurit tė Kuq, i cili gjindet nė fushė tė Finiqit, ku u ishte edhe qyteti i Kronit. Sot nė atė vend asht fshati qė quhet Krongji, nė rrethinė tė Delvinės. Permbi fshatin Krongji gjinden germadhat e motnueme tė kohės pellazgve.
    Zoti (Zeusi) pra mbas gojdhanės epirote** nuk u lind nė Dodonė nė pallat tė Kronit, por nė Palavli tė Delvinės ku ishin tėbanet (stanet) e Kronit, e prej kėndej u dergue nepėr Butrint me lunder e nė Kretė. - Kėtu e muarne nė kujdes priftėneshat Kurite edhe e rritne Zeusin nė shpellė tė malit "Id". - Kur e venin nė gjumė Zeusin, ushtonte shpella prej kangėsh e prej tė trokitunave tė shigjetave, qė mos tė ndigjonte Kroni vajin e foshnjes e tė vinte e ta perpinte. Kuritat ishin vashėza kėngėtare nė za, e kėto e rritne Zeusin. - Pra Kuritat e Dhiosit e rritne Zeusin.
    Mbasi u rrit Zoti (Zeusi), erdhi nė Epir e u ba perandor mbi Epir, Thesali e mbi Ellad. - Gojėdhana nuk thotė se e shfronėsoi tė atin - Kronin, siē bani Kroni me Uranin. Zonja Kjuro nga Palavlija i kishte pasė rrėfye Zoto Mollosit ketė gojėdhanė mbi Hyun: "Zoti kishte pasė luftė me gegėt, (se gegėt quheshin Qeravnarėt a Titanėt e tė afermit e tyne Antitan) edhe Zoti kishte ndihmėtarė njerėz me njė sy edhe me njėqind duar (Kiklopėt-Katallajt) tė cilėt luftonin me njė fuqi tė bindshme e pėr armė kishin hunjė tė hekurt e trenė tė ndezuna, e u binin lodertijevet nė mal tė Olimpit, e titanėt ishin nepėr male tė tjera. - Kjo luftė zgjati dhjetė vjet. Shkaktarėt e luftės ishin titanėt (gegėt) tė cilėt deshten me shfronėsue Zotin e nė kambė tė tij me kunorzue pėr mbret Martin, pse ishte trim edhe i pashėm. - Nė kėtė luftė Zoti (Zeusi) doli ngadhnjyes; i vuni perpara gegėt edhe i qiti tej lumit tė Vjosės e nė vend tė tyne solli lapthit *Labėt). - Nė kėtė luftė muarėn pjesė tė gjihė trimat mbretnorė (tė gjitha perenditė). - Gegėt tė mundun u shkulen, e nė vend tė tyne mbretnoi Zeusi, vllaznit e tij e fėmijėt e ti.
    Mbasandej Zoti u hapi luftė kretasve. Ushtarėt e Zotit (Zeusit) ishin laber.
    Oroe: Shumė fshatra tė Kretės kanė emnat e fshatravet toskėrisė; si bj. fj. Selinon, Selija e Delvinės; Zvaqja, Sfaka e Gjinokastres etj, si edhe shkronjat "nj" e "lj" i perdorin tepėr kretasit si edhe labėt.
    Permbi vajtjen e Zotit nė Kretė, Z. Basil Bendevi nga Lubina e Epirit na ka pasė rrėfye ketė gojėdhanė qė e kishte pasė ndigjuar nga Moshara e kjo nga Ahmet Zuani nga Zhulati i Delvinės: "Mbreti Zoti (Zeusi) kishte luftė me kretas, pse kėta nuk donin t'i napin tė lamet (pagesat, si edhe sod nepėr Shqipni!!!). Dergoi e thirri nji mbret ēalaman nga njė vend shumė i largėt. Kur ju afrue shtėpisė sė Zotit mbreti ēalaman, Zoti i doli perpara per me e pritė e me e pershėndet.Tuj u ulė prej kalit mbreti ēalaman, i shpėtoi sqepari nga brezi edhe e ēau kokėn e Zotit (Zeusit). Nga varra e kokės sė Zotit doli njė vashėz e bukur edhe e armatosun qė e qujshin "Thena". Mbreti ēalaman e shėroi Zotin, edhe i punoi armė si thika, shpata, shtiza, heshta, shigjeta e kėso tjerash. Tuj u nisė per ma mėsye Kretėn Zoti, e la Martin si mėkambės tė vet nė Epir.
    Me shumė laber mbėrriti Zoti nė Kretė e me pak mundime i shtroi edhe i vuni nden sundim tė vetė. Permbasi u krye lufta, Zotit (Zeusit) i pelqeu vendi e nguli per shumė kohė aty nė Kretė.
    Si u rrit Thena, Zoti e martoi me njė trim tė mirė nė njė vend tė largėt edhe i dhuroi shumė kėshtjella e pėr nder tė sajė ngrehu njė qytet tė ri tė ciliin equejti n'emėn tė vashės, Thena ose Athena e sotshme."
    * *
    *
    Si u rritė Zeusi, e ē'veshi tė atin nga mbretnimi edhe e ndau me vllazen tė vet:
    Mbreti e sunduesi i Erės e i tokės u ba Zeusi,
    Neptuni (nep tė tundun) i ra sundimi mbi detin,
    Plutit (plotit) sundimi mbi pasunitė,
    Zeusi perfytyrohej ndejun me madhėshti nė njė fron tė trajtuar prej eshtnash tė dhambėve tė elefantit, tuj mbajtė purtekėn e sundimit nė dorė tė majtė, e nė tė djathten rrufenė. Per bri i rrinte rrogesha e kryesja e deshirave tė tij shqipja, e cila si mbretėneshė e puplishteve ishte e trueme kėti, edhe Ganimedi kupėmbajtėsi i Zeusit. Nder landė tė trueme Zeusit ishte bungu (shpardhja). Njėkto janė lumtime qė i nepeshin Zeusit prej kombeve tė botės.
    Tashti tė shohim se shka na ka mbetė nė trashėgim ne shqiptarvet kah besimi e bindja ndaj kėti e tjera hyjni pagane.
    Zeusi nė Shqipni
    "Ndivenesa e Dodonės"
    Para se tė filloj me shtjell lamshin e ngatėrruem tė kavaljetavet tė Katallajve, po u permendi atdhetarvet tė mij se edhe nė Shqipnin tonė kishte pasė ngulė rranjė tė trasha idhujnijake. Qė tė mbėrrijė me e vu per fije kėtė lamsh mė duhet me i dhanė vedit njė tė hovun pėr tė gjatė tė tokės sė dashtun shqiptare, e tė shkoi me zanė vend nė ato maje tė bindueshme tėmadhnushme tė Dodonės, nga mundem ti sodisė rrethet e atmes teme deri nė tė ngimė. Mbi ato krahina, nga zu fill lumnija e jonė, lumnija e pellazgve, e tė ulem nder ato gomile rrenimesh tė Ndivėnesės sė Dodonės, nga filluen e u perhapen besimet e para, asht ma e arsyeshme t'u tham, hutimet e para, qė u thadruen aq thellė nder zemra shqiptarėsh. Kėto kanė mbėrri mje nė breza tė kohės qė gjalliojm na, sikurse e ban dėshmi kombi i jonė, sodomos i malsinave shqiptare tė sotshme.
    Kėto punė po i shkruej kėtu o vėlla shqiptar, jo me ndonjė qėllim tė keq, por pse po mė ka anda me e ndrique me to vjetersinė e kombit tonė e mos o zot, se mė ka lind nė zemėr me i pelqye vetė a me hutue kend me kėso gojdhanash tė paganėvet. Por ta marrė vesht bota se hyjnitė, mendyrat e sjelljet besimtare, si grekėt si edhe latinėt e vjetėr i paten prej etenve tonė pellazgė. 22
    Dodona
    A gjindet kush nė jetė qė s'ja ka ndigjue zanin Dodonės shqiptare?
    Mbas Permbytjes sė Pergjithshme tė rrozullimit (e cila ndodhi nė vjetin 1675 mbas krijimit tė botės. - P. Fr. Finetti, S. J. Storia del Testamento Antico esposta in lezioni.), e si nisi me u shtue njerzimi e me u shpernda nder vende tė parrahuna tė kanteve tė dheut e tė ndamė prej gishtit tė Fuqiplotit, seicili me familje, gjuhė e komb tė vetė, djali i katert i Javanit tė birit tė Jafetit me emėn Dodanim, e msyni dheun tonė e mu n'atė krahinė, ku sot gjallisin vllaznit tonė toskėt.
    Me emėn tė Dodanimit pra u qujt Ndivėnesa e Dodonės e qė asht ma jetike e ma nė za per kah shtektijet, prejse e mėsyente njerzimi i atėhershėm prej kater anvet tė rruzullimit e tė cilėn Homeri e thėrret "Zeusi Pellazgjik", "Dodona Pellazgjike" (Iliada. II. 93). Kėtu e pati ngulė rranjėn e trashė kjoftė largu; kėtu u jepte tė gjegjun hutave tė botės ai Zeusi (Zoti!) i rrejshem, e tė tana tė gjegjunat i shqiptonte tė dyzueme ky rrenės i territ, qė tė mundej tė arrinte qellimin e mbrapėsht per me mbajtė njerzimin tė ngerthyem nder hutime, e tuj jau hedhun ka njė grusht pluhun nder sy, tė mos ti binin nė fije rrenave tė dyzueme, e tuj i percjellun me "Po-Jo! - Jo-Po!"- Po u doli e pėvetmja e edhe po nuk u doli atyne tė marrve, nuk e tirshin ma gjatė: "Ndivėnesa - e foli!"
    Ky brinoē i madh, tė cilit i truhej i madh e i vogel, i pasun e i papasun me gjithė shka kishin, e pati fshehun emnin e vetė e qe thirrė prej botės Zeusi. Aq e pati verbue njerzimin, qė paten arrit me nderlikue emnin e Hyut tė jetės me emna tė true e tė mnishem tė hyjve tė rrejshėm. Keta mbasi e shtrinė sundimin e tyne mbi zemra njerzish, i mbrapshtuen pėr mnerė tuj u gjendun gati natė e ditė per me pritun ata qė vinin me kerkue ndihmė prej ti, e me u ba mirė (!) tė gjithė njatyne qė ndodheshin ngushtė, tuj i marrė mendėsh edhe ma ėr mner nepėrmjet tė sherbėtorvet tė vetė, ashtu qė nder e pa nder ata ja falnin shpirtin, e Zeusi, per me i patun sa ma parė nder gaca tė mbretnisė sė territ, i shtynte turravrapthi me kėputė zverkun a nė ndonjė luftė a nė ndonjė tjetėr rrezik!
    Kesh tė din tė flasin ato rrenoja, ajo pyllė e lisni, ajo buēilė e ai kumbim i kupave tė remta (bakerta), qė rrinin gati me i dhanė tė gjegjun tė gjithėnjatyne qė shkonin me kerkue fatin e jetės! Kesh tė dinė tė flasin, thashė, e tė na dėftojnė me emėn tė gjithė ata tė mdhajtė e botės qė e mėsynin kėtė Ndivėnesė pa farė priteset, tuj ēue nė fli dhanti tė madhnueshme, qė i mbėshteteshin mbi trevezė tė Zeusit nė mirėnjohje tė rrenave tė rrshtueme me hijeshi e tuj i percjellun me njė grusht miza!
    Aso botet i paten zgavernue sytė e curratė veshėt tuj pritun me kureshtje kumbimin e kupave pėr kohėdina qė do tu diftonin tuj parafolun. Tė atyne kupave qė paten bindė botėn e qė bota mbarė qe marrė mendėsh mbas tyne, tuj besue se kumte qiellore u vinin nėpermjet tyne e qė mandej qe ba pėrrallė, si Ndivėnesa si edhe kupat, e filloi njerzimi kur donin me ba qė tė pushonte fjalėgjati (llafazani), sillnin kokėn mėnjananė e thonin: "Na shurdhoi si remet nė Dodonė! (Aes Dodonaeum).
    Vetėm veshėt e shqiptarvet tonė as nder ato kavaljeta as nder kohėt e vona tė sotshme nuk i pati as nuk i ka merzitė njaj tingull i kupave; nuk u asht neveritė gurgullimi i asaj gurre a buēile e ushtima e rrebtė e zhaurimės qė derdhej e dredhej si shakllori nepėr lisni tuj e dridhun mbarė vendin kur hovej nder shpella tė mnershme e nder zgavra e plasa currash.
    Zeusi edhe sot bindohet nga shqiptarėt mos me dije, padije.
    Shiptari, i cili kurdoherė e ka ruajtė edhe e ruanė fjalėn e porosinė e tė parvet si sytė e ballit e qė gojė-thana pėr kombin tonė asht aq e bindueshme, e ka ba qė tė ruhen tė pa fueme e tė pa ndrrueme shume punė e doke e me jau vu mendjen djal mbas djalit pėr tė mos i qitun nė harresė.
    Janė sa e sa gojė-thana qė i mbajnė e pa ditė se pėr tė kuajin nderim po i mbajnė; asgjamangut shqiptari i mban, i nderon e i ruan, sepse i ka pasė prej tė parėsh, e me ba me ja vu nė lojė a nė qesti at besim, atė doke e atė fjalė qė i ka ngelun prej tė parve, veē nė mos i punoftė zemra ndonjė tė ligėshtumit, se s'kishte me e lanė me kalue lehtė.
    Mos ja lavdrofshim besimin e doket tepėr tė vjetrueme shqiptarit, qė ka pasė prej tė parvet, sepse a tė gabushme a t'egra, detyra e mirnjohjes do ta shtyjė qė ta ja madhnojnė besėn nė nė tė ruajtun tė fjalės e tė porosisė sė parvet.

    ______________________________
    16). Pellazgėt populli ma jetik qė banoj dheun e Greqisė, i cili para se tė quhej Hella qe thirrė Pellazgji, e kėtij populli do t'i dihet qytetnimi i Greqisė. (Dikcjonari mitologik Villarosa. Napull 1841) - ... Homeri kryeshtjellėsi i kombeve tė lashtė Thesalinė e quan Argo Pellazgjik, e Falėtoren e Didonės (Dodonės, qė ishte ma jetikja nė atė kohė e quan Zeusi Pellazgjik. (Saggio Filos fiso antica Grecia. G. C Tipaldo, Napulli 1869, sopra la il Iliade v. 98).
    17). Tė quajtun "Kiklopes" prej perkrenarjet qė u mbulonte kryet dhe fytyrėn e cila kishte birė drejtė me sy edhe sepse mbanin njė dritar (pishtar) nė ball per me ju ba dritė sa rrekeshin nder gropa duke nxjerrw minerale. (C. Danti. Compendio della Storia Universale VIII. Greqia.
    18). Prof. Dr. G. Garollo Piccola Enciclopedia; U Hoepli. Milano 1892.
    19). Banorėt e parė tė tokave greke edhepse jetonin si shpellarė tė vertetė tė shtymun prej ndjesivet tė permbrendshme tė lumnisė adhuronin Hyun nė natyrė duke i perngjitun vetitė e emnat e natyrės vetė tė dukshme. (Tipaldi. Saggio Filosofico etc.) Pellazgėt ma parė luteshin masandej u dhuronin kushte hyjnive. Asnjė hyjnije nuki jepnin emėn as mbiemėn. Popuj qė erdhėn mbrapa, prunė hyjni tė tjera, ose ju a ndėrruan emnat hyjnive qė gjetėn. Priftėnt e tyne sollėn me vedi ttemele besimesh e sjellje besimtare. Nė ato kavaljeta priftėnija pellazge kishin tė vlerėsuar mikpritjen si edhe bashkatthetarėt e tyne. (Herodoti. lib. II, 52).
    20). Gjuhė tė ndryshme me emnat e hyjnive shkaktoishin ngatrrime fjalėsh e kuptimesh, prej tė cilavet shtoheshin emna e numėri i hyjnive . (Tipaldi. Saggio ect.).
    21). Amulium patruum Rhaea sacerdotis, amore ejus captum, nubilo coelo obscuroque aėre (vrant me re) cum primum illucescere coepisset, in usum sacrorum aquam petenti insidistum in luco Martis compressisse eam... (M. Octavii. Lib I cap. 19).
    22). "Dii quos coluerunt Romaniii, fuerunt fere innumeri (Vide Plin. H. N. II. &' Juvenali. XIII. 46).praesertim cum procedente tempore et prolato Imperio omnia fere sacra peregrina in Urbem peuetraverint. (Min, Fel. p. 15 ed Rigal. G. H. Nieupoort' De Sacris Romanor. c. I. De Diis).

    Nga njė burim tjetėr kam gjetur gjithashtu njė shpjegim tė hollsishėm pėr faltoren e Dodonės. Aty njėrzit dėgjonin fjalėt nga zhurma qė bėnte hera, dhe analogjia shkon kėshtu: pema e dushkut ishte Zoti, Era qė kryente lėvizjet ishte gruaja e tij mė e afėrt. Njė ditė nga lėvizja e Erės nga koka e Zotit (kurora e pėmės sė dushkut) filluan tė dilnin tė thėnat pra E thėna ose Athena. Kjo pemė u quajt Zot sepse Sulloit (Suljotėt e sotėm) i shpjeguan fjalėt dhe tė thėnat qė dilnin nga pema si fjalėt e Zotit, dhe prandaj Athena doli nga koka e tij siē pėrshkruhet nė mitologji. Ajo vėrtetė u dėrgua nė njė vėnd tė largėt, ose mund tė ketė qėnė huazuar nė nga grekėt, duke i dhėnė emrin qytetit tė Athinės. Gjithėsesi ky ėshtė shrimi:
    Pagan Gods and Goddess of the Dodona Oracle

    Dodona was the oldest of the Pagan Greek oracles, located in the mountains of northern Greece, 5 miles SE of the southern most tip of modern Albania and 30 miles inland from the Ionian Sea. There was an Oak grove near a year round stream which dried during the evening and ran during the day. Some claim this was a Beech grove, depending on which of the Tree-month-Gods was being promoted at the time. However, Socrates speaking to Phaedrus (275) says, "There was a tradition in the temple of Dodona that oaks first gave prophetic utterances." Which confirms what Homer says, when he speaks of the, "spelling lofty leaved oak of the God" at Dodona. (Odyssey 14:326-7)
    The three Priestesses who kept the shrine and interpreted the Oracle of Zeus, were known as Selli, though in later years, both priest and priestess of Zeus at Dodona were called Selli, or Selloi; and the most ancient name for people of the area was also Selloi.
    The priestesses went barefoot, never washed their feet and slept on the bare ground, or as Homer has Achilles say,
    "Lord of Dodona, King Zeus, God of Pelasgians, O God who dwells afar, who holds harsh wintery Dodona in your sway, where your interpreters the Selli dwell with feet like roots, unwashed, and make their beds on the ground..." The Iliad 16:127 (authors translation)
    These Selli received their Oracle by listening to the clinking of bronze vessels hung in the branches of the trees, the cooing of doves, the sounds of other birds, the rustling of the oak leaves, or the Oak itself when they placed their heads on its heart.
    Herodotus (Book II 54-58) has this to say about the origin of the Oracle at Dodona:
    "The priests of the Zeus of (Egyptian) Thebes told me that two Priestesses were carried away from that country by Phoenicians, who, as they heard, sold one in Libya and the other in Greece, and these two women established the first oracles in either place. When I asked how they knew this, they said that the Egyptians has searched diligently for these two women, but in vain, and afterward they had learnt what they now told me.
    "This account I had from the priests at Thebes; but the prophetesses at Dodona say that two black pigeons flew from Thebes of Egypt, on to Libya an the other to Dodona. The second perched on a beech-tree, and uttered human speech admonishing the people of the place to set up an oracle of Zeus; and they, believing it be a divine revelation, obeyed. They add that the pigeon which flew to Libya commanded the establishment of an oracle of Ammon, also dedicated to Zeus. This is said by the priestesses at Dodona, the oldest of whom is named Promeneia, and the next Timarete, and the youngest Nicandra; and the other servants of the shrine said likewise.
    "But my own belief is this. If the Phoenicians did indeed carry off the holy women and sell one in Libya and one in Greece, the part of Greece (called in those days Pelasgia) where they sold the second was Thesprotia. Being kept as a slave there, she consecrated an alter to Zeus under a beech-tree; for we may suppose that she, who had been a priestess of His temple at Thebes would be mindful of His worship in another place. Later she made of it a place of divination, when she had learnt the language of Greece; and she must have said that their sister had been sold in Libya by the same Phoenicians.
    "The people of Dodona, I suppose, called these women pigeons because they were foreigners and their speech was no more understood than the chattering of birds; then, when one could speak their language, they reported that the pigeon had spoken with a human voice; for while she spoke a foreign tongue they would think her voice like that of a bird. But how could a pigeon utter the speech of men? And they said the pigeon was black meaning that the woman was an Egyptian.
    "Moreover, it is true that the ways of divination at Thebes of Egypt and at Dodona are much alike..."
    Historically, Herodotus is close to the truth, but Herodotus knew nothing about spiritual matters, and failed to understand what the Egyptians said. Manetho, the Egyptian historian would later find "great fault with Herodotus for his ignorance and false relations of Egyptian affairs", and Plutarch (On the Malice of Herodotus, 14) accused Herodotus of "using worthless Egyptian stories to overthrow the most solemn and sacred truths of Greek Religion."
    However, Herodotus was correct is stating that the original priestess of Dodona was taken from Egypt, [the second to the temple of Ammon in Libya]. This occurred in early Cretan [pre Greek] times, about 500 years before the Trojan War, or about 1750 BCE. This was a time of turmoil not only in Egypt but throughout the mid east. Sumer-Akkad was under attack by Hammurabi and the balance of power in the entire mid east was tilting, just as Taurus, the Bull, which had long been the stable force in the heavens, was giving way to Ares the Ram. It was during this period that the followers of Aries, the Arians (Aryans), invaded northern Akkad and India and the Hyksos invaded Egypt. And so it was that the Egyptian priestess went to desolate and primitive Dodona where she introduced the worship of Isis, Goddess of Magic, and Ra, God of the Sun. The Aryan had not yet formulated their own myth, but rather they borrowed from the peoples they conquered as is evident from the complete lack of continuity of the later Aryan religions. This was the time when Zeus was born on Crete, but Zeus was never a Sun God, and the change of the oracle from that of the Goddess to that of a Greek God reveals just how ancient the oracle at Dodona was. Oracle was given by the Greek God, Apollo, at Delphi and in Greek myth, it was Zeus who sought revelation from Metis and Prometheus. It appears that it was sometime after the fall of Troy, and perhaps even after the Dorian invasion, that Ra would be worshiped under the name of Zeus, and the priestesses of Isis would become the priestesses of Zeus and first augmented then replaced by male priests.
    But this was only the latest of the oracles of Dodona, as Dodona had been the seat of oracle for at least a millennium before the Egyptian priestesses arrived. And it is quite likely that the various methods of divination at Dodona were derived from these earlier rites of those Goddesses.

    Njė pjesė e madhe e kėtyre vlerave janė njė pasuri e tėrė e Suljotėve, dhe Ēamėve, dhe vėrehet qartė sesi shumė prej kėtyre dukurive shpjegohen vetėm nė shqip. Tė mos harrojmė se kultura jonė e ka themil e saj nė Gojdhėnė, pra prej gjuhės tonė mund tė shpjegohet kultura jonė.

    Me shumė Nderim dhe Respekt Eni dhe Dodoni
    drini.

  2. #22
    Shpirt i Lirė
    Anėtarėsuar
    15-04-2002
    Postime
    898
    Faleminderit
    0
    7 falenderime nė 7 postime

    disa fjale me tej

    Problemi i gjuhes sė mistershme tė etruskeve tė lashtė nė Italinė Qėndrore.


    Per njė kohė tė gjatė mendohej se ajo nuk ka patur asnjė lidhje me gjuhė tė tjera tė njohura. Megjithatė, vitet e fundit, njė studiues italian, Filipo Koareli, nė shkrimet e tij rreth Qyteteve Etruske tė Italisė, deklaroi se gjuha misterioze e etruskeve ishte ngushtėsisht "e lidhur me gjuhėn parahelene tė Lemnosit". Lemnosi ėshtė njė ishull pellazg nė perėndim te Trojės pellazge. Studiuesja bashkėkohėse me origjinė shqiptare, Nermin Vlora Falaski, ėshtė autore e njė studimi tė dytė rreth qytetėrimit evro-mesdhetar, tė titulluar Gjuha Etruske, njė gjuhė e gialle. Duke shfrytėzuar veprat e studiuesve tė tjerė, qė nga lashtėsia deri nė ditėt e sotme, dhe duke analizuar epigrafet e shumta etruske, ajo arriti nė pėrfundimin se etruskėt ishin pasardhės tė drejtpėrdrejtė tė pellazgėve, qė populluan pjesėn me tė rnadhe tė trevave mesdhetare. Teksti prej 176 faqesh, nė italisht dhe anglisht, ėshtė ilustruar me 49 fotografi me ngjyra dhe 53 riprodhime origjinale tė mbishkrimeve etruske. Gjithashtu, jepet edhe njė transkriptim me shkronja latine i cdo fjale etruske, pėrgjegjėset e saj nė italisht, anglisht e shqip, si edhe njė pasqyrė e alfabeteve pėrkatėse. Teza e saj mjaft bindėse pretendon se kėto mbishkrime etruske mund tė interpretohen vetėm nėpėrmjet idiomės pellazgo-ilire, tė ruajtur nė gjuhėn shqipe.
    Studiuesit shqiptare mund tė mos jenė shumė objektivė, por fakti ėshtė se, pas studimit tė epitafeve mbi varret, kolonat dhe qeramikėn etruske, tė gjetura nė Peruxhia e gjetkė nė Toskanė, ata mund ta krahasonin kėtė gjuhė vetėm me dialektin toskė tė shqipes. Edhe vetė emėrtimi italian per kėtė trevė etruske ėshtė Toskana, vendi i Toskėve, emėr ky identik me atė tė shqiptarėve tė jugut. Megjithatė, kjo cėshtje u takon specialistėve. Sidoqoftė, mund tė thuhet se, padyshim, kėtu nuk bėhet fjalė per njė koincidencė tė rastit.
    Hulumtimi i fjalorit karakteristik tė kėtij populli parahelen bėri qė studiuesi francez Luis Benlov tė arrinte tė njėjtin pėrfundim nė librin e tij "La Grčce avant les Grecs (Greqia para grekėve), tė botuar nė Paris me 1877. Ai vėrejti se "shumė emra vendesh, malesh, lumenjsh e figurash legjendare, te cilat nuk mund te shpjegohen nga etimologjia e fjalėve greke, mund tė shpjegohen fare mire nėpėrmjet njė gjuhe jogreke. Deri me sot vetėm njė gjuhė eshtė e afte te hedhė dritė mbi kėto emra: kjo ėshtė gjuha shqipe. Prandaj autori i kėtij punimi ėshte i detyruar tė mbėshtesė tezėn se shqiptarėt e sotėm janė pasardhės tė popullsisė, e cila jetonte para ardhjes sė grekėve nė trevat pėrgjatė Adriatikut e deri nė Halis" (x,xi). Halis ishte njė lume nė lindje tė Azisė sė Vogėl.


    [size=0,3] marre nga libri "Shqiptaret" i Edwin Jacques[/size]

  3. #23
    i/e larguar Maska e GL_Branch
    Anėtarėsuar
    02-11-2003
    Vendndodhja
    Arbany
    Postime
    1,600
    Faleminderit
    0
    5 falenderime nė 5 postime

    Arvanitėt

    Deshta me ju pyt rreth Arvaniteve...

    Une spo kuptoj pse greket po thojne qe arvanitet jane greke e jo shqiptar, gjithashtu edhe rumunet po thojne qe arvanitet jane vllah.
    Po shoh naper forume te huaja po ka shume kacafytje mes shqiptareve dhe grekeve per Arvanitet, kur dihet fakt qe Arvanitet jane shqiptar por edhe nacionalistet greke po japin disa shenime e vite etj qe kinse jane greke dhe gjithmone kane qene grek.

    Cmendoni ju, pse erdh puna deri ketu?

  4. #24
    i/e regjistruar Maska e King_Gentius
    Anėtarėsuar
    24-11-2004
    Vendndodhja
    Boston
    Postime
    485
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Greket jane shume mendjemedhenj dhe e quajne ofendim te kene gjak arvaniti ne vena. Nje arsye tjeter qe nuk duan te pranojne origjinen shqiptare sepse shqiptaret sot kane emer te keq ne Greqi. Prandaj shpikin historira sikur arvanitet kane qene greke qe banonin ne shqiperi dhe ishin te albanizuar, por qe gjithmone e paskan ditur se kane qene greke.
    Sot shume arvanite kane gjak greku nepermjet martesave, dhe shumica ndjehen greke.

  5. #25
    cen69
    Anėtarėsuar
    21-04-2005
    Postime
    180
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Nga Arben Llalla







    ARVANITĖT DHE VLERAT E TYRE



    Njė pėrmbledhje e shkurtėr mbi historinė dhe kontributin shqiptar nė krijimin dhe ecurinė e shtetit tė RI Grek.



    Gjuha jonė vetėm thuhet

    nuk e lanė qė tė shkruhet

    Bėmė kėngė kėshillat e urta

    qė tė mos harrohet gjuha



    Popullsia shqiptare qė jeton sot nė shtetin e ri Grek, ndahet nė dy grupe, ata qė quhen arvanitas, dhe ata qė quhen shqiptare, qė grekėt i quajnė alvani dhe kanė ardhur nė Greqi pas pushtimit osmano turk.

    Tė pakėt janė njerėzit tė cilėt dinė historinė e vėrtetė tė arvanitėve dhe zonat nė Greqi, qė banohej dhe banohet nga popullata qė flasin gjuhėn arbėrore ose shqipe.

    Nė kėtė studim do tė pėrmendim disa nga figurat mė tė shquara tė revolucionit grek tė 1821 qė ishin shqiptar, disa kryeministra tė Greqisė qė kishin gjak shqiptari dhe shumė figura tė njohura tė kulturės greke qė ishin arvanitas.

    Janė zbuluar se nė Greqi gjėnden mbi 600 katunde qė flasin nė vatėr gjuhėn shqipe ose arvanitika, ku ndahen nė dy grupe. Ata qė quhen arvanitas dhe janė vendas qė njihen qė nė kohėn antik edhe janė rreth 450 katunde, dhe shqiptarėt qė grekėt i thėrrasin allvani qė kanė ardhur nė Greqi mbas pushtimit osmano-turk, dhe janė mbi 150 fshatra.

    Kryesisht katundet qė janė banuar dhe banohen nga elementi qė flet nė vatėr gjuhėn shqipe ndodhen nė zonėn e Epirit, nė Thrakė, nė ishujt Korfuzi, Speca, Hidra, Psaron, Andron, Poleponezi(Morea) etj.

    Studiues qė janė marrė me zbulimine katundeve qė flitet gjuha shqipe janė arvanitas Aristidh Kola, arbėreshi urat Antonio Bellushi, Jorgo Miha, Jorgo Maruga, Athanasio Cigo etj.

    Po nė Greqi kur erdhen arvanitėt siē i quajnė elenasit?

    Kush ėshtė vendi amė?

    Kėto janė pyetje qė torturon zemrėn dhe mėndjen e ēdo arvanitasi tė Greqisė.

    Arvanitasit e Greqis sipas disa studimeve tė huaja dhe shqiptare janė njohur nė Greqi rreth shekullit 4-7. Por i kėtij mendimi nuk janė dhe shumė historianė apo studiues tė ndryshėm. Tė cilėt mendojnė se rrėnjėt shqiptare nė Greqi janė mė tė herėshme, qė nė kohėn antike.

    Pėr kėtė vėrtetim ekzistojnė shumė dokumenta historike, kėngėt, emrat e perėndive tė Olimbit, emrat e qyteteve tė lashta tė Greqis, qė shpjegohen vetėm nė gjuhėn shqipe ose arvanitase.

    Emri arvanitas rrjedh nga fjala Arbana, dhe fjala Arbana rrjedh nga fjala ar+ban=arbėrės, njeri qė punon tokėn.

    Shqiptarėt parahistorik quheshin nga njerėzit e letėrsisė dhe diturisė Ilir dhe mė vonė Alban.

    Kurse kėta Ilirė, dhe Alban, vetquhen pellazgjė, arvanitas, dhe shqiptarė dhe atdheun e tyre Pellazgjia, Arbana, Shqipni, dhe kurrė nuk e kanė quajtur atdheun e tyre Iliri dhe Albani. Pėr herė tė parė u quajtėn Albani nga gjeografi i lashtė Klaud Ptolemeu 90-160 pas krishtit, territori midis Durrėsit dhe Dibrės, dhe kjo popullsi u quajt albanian.

    Bota perėndimore vazhdoi tė pėrdorte emėrtimin ALBANIA, gjatė perjudhės 150 vjeēare tė kryqėzatave(1096-1208), ku Durrėsi u bė porti kryesor dhe rruga Egnatia, u bė shtegu kryesor pėrmes Shqipnis Qendrore, qė tė nxirrte nė Kostandinopojė(Stamboll) dhe mė tutje nė Lindje.

    Nė fillim tė shekullit 12, normanėt, nė kėngėn e Rolandit nė gjuhėn frėnge, e quanin krahinėn nga Durrėsi nė Vlorė ALBANA.

    Por atėhere pse arvanitasit nuk e quajnė veten e tyre shqiptar ose alban, por vetquhen arvanitas...!?

    Emri shqipėtar njihet rreth vitit 1400 pas krishtit, dhe kėshtu arvanitasit e Greqis, dhe Azisė sė Vogėl, gjithmon janė quajtur arvanitas, dhe arnaut. Dhe tė gjithė ata arbėreshė qė u larguan mbas vdekjes sė Skėnderbeut, e quajnė veten shqiptar.

    Ndoshta emėrtimi arvanitas duhet tė jetė mė i vjetėr se emri Ilir, dhe ėshtė vėrtetuar se ėshtė mė i vjetėr se emri Alban. Sepse po tė shohim qytetet e vjetra pellazgjike ato janė ndėrtuar pranė lumenjėve, duke qenė afėr tokave pjellore, pra arbėrės. Tė gjithė qytetet e Shqipėrisė vėrejmė qė janė tė ndertuara pranė lumenjėve.

    Nė gjuhėn greke arbanėt quhen arvanitas, sepse grekėr B e lexojnė V, pra njeri i atdheut Arbana. Turqit arvanitasit e Azisė sė Vogėl i quajnė arnaut qė rrjedh nga fjala arnavut dhe fjala arnavut rrjedh nga fjala arvanit. Kurse arvanitasit kristian otodoks tė Stambollit(Kostandinopojės) dhe tė Egjyptit i quajnė ‘’romei’’ ose ‘’greēi’’.

    Megjithėse ndryshimet ndėrmjet arvanitasve tė Greqis, arbėreshėve tė Italis, Zarės, Ukrainės, Korsikės dhe arbėrve tė Prishtinės, Tiranės, Ulqinit, Tetovės, nė mėnyrėn e tė menduarit, tė shprehurit dhe tė ndjenjave, ne jemi vllezėr tė njė gjaku, tė njė gjuhe, tė kombit tė sotėm shqiptar. Qė kemi rruajtur tė gjalla pas kaq shumė shekuj lufte dhe vėshtirėsish, traditat tona tė vjetra shqiptare. Duke mbajtur tė gjalla lidhjet shpirtėrore ndėrmjet njėri-tjetrit dhe zemrės Arbėri.

    Studime nė drejtim tė arvanitasve tė Greqis janė shumė tė pakta, pėrveē disa studiuesėve seriozė tė Prishtinės dhe pak tė Tiranės, pėr tė mos thėnė aspak. Akademikėt shqiptar nuk janė marrė shumė me arvanitėt, kėshtu sot na mungojnė shumė materjale me vlera tė mėdha historike pėr kombin shqiptar.

    Arvanitėt e Greqis nuk janė ardhės, nuk janė as minoritet. Ata ishin dhe janė akoma nė Greqi. Valė tė tjera tė mėdha tė arbanėve nė drejtim tė Greqis ka patur nė shekullin e 4-7 dhe 14, qė njohim ne nga disa historian, nuk janė veē tjetėr, shpėrnguljen e disa principatave arbanėve tė veriut nė drejtim tė jugut pėr arsyje tė pushtimeve tė tokave tė tyre nė veri tė Arbanisė nga pushtuesit sllavė dhe mė vonė nga osmanėt turq.

    Arbanėt ose arvanitasit qė lanė tokat e tyre nė veri tė Arbėris si nė, Slloveni, Kroaci e deri nė fushė Kosovė. Kur zbritėn nė drejtimtė Greqis sė sotme, nuk u pritėn me luftė nga popullsia e atjeshme. Gjė qė tregon se ata zbritėn nga veriu nė jug tek vėllezėrit e tyre tė atjeshėm arbanit(arvanit), qė jetonin nė trojet e tyre mijravjeēarė.

    Me emėrtimin arvanitas kuptojmė, vendas nė Greqi, qė janė pjesė e trungut tė gjakut tė shprishė shqiptar.


    ARBANITĖT-ARBĖRORĖ

    NJĖ POPULL I HARRUAR

    (Film Dokumentar kushtuar arvanitėve- arbėrorė tė Greqisė)





    Autor: Lirio Nushi, Skenari: Meriman Brahaj & Lirio Nushi



    Ky film u realizua me porosi dhe sponsorizim tė

    Ministrisė sė Kulturės Rinisė dhe Sporteve tė Kosovės

    Departamenti i Ēėshtjeve Jorezidente (DĒJ).



    -Ai i kushtohet 900 fshatrave arvanite-arbėrore arvanitfolėse tė Greqisė, Heronjve arvanitė-arbėrorė tė Revolucionit tė vitit 1821 nė Greqi tė cilėt ishin tė gjithė arvanitė-arbėrorė., Karaiskakit, Bubulinės, Marko Bocarit, Kollokotronit-Bithėgurit, Mjaulit, Papaflesės etj. etj… .

    -Duhet tė mė pyesėsh cili prej s’ishte arvanitė thotė Arvaniti Vangjel Ljapi nga Elefsina e Greqisė dekoruar me medaljen e artė “Naim Frashėro” nė dokumentar, dhe pėrgjigjia ime ėshtė kjo: - skam tė tė tom asnjė!

    -Autor i kėtij filmi ėshtė Lirio Nushi, kurse skenari ėshtė bashkėpunim midis zt. Meriman Brahaj dhe Lirio Nushit.

    -Kėngėt e vjetra arvanite-arbėrore qė burojnė nga thelėsitė e shekujve, Vallet karakteristike arvanite - vallja ēame, Veshjet karakteristike tė arvanitėve – Fustanella,

    Ritet dhe Vajet, Kėngėt e trimave dhe tė luftės si dhe zonat ku shtrihen dhe gjenden 900 katundet arvanitėfolėse-arbėrore nė Greqi pėrshkruajnė njė epope tė tėrė-Epopenė e njė populli tė harruar-tė lėnė nė harresė pėr shekuj me rradhė.

    -Ne jemi katandisur kėshtu thonė personazhet e dokumentarit sepse nuk kemi krye, askush s’kujdeset pėr kulturėn tonė, asnjė institucion nuk na pėrkrah.

    -Librat kushtuar arvanitėve-arbėrorė tė greqisė, dhe se si ėshtė ruajtur gjuha deri tani, Diktatura e Hudės greke qė ndaloi me dhunė tė flitej gjuha ndėr arvanitėt-arbėrorė tė Greqisė, Momenti I vėllazėrimit tė arvanitėve tė greqisė dhe ngritjea e shtetit modern tė Greqisė, lufta e Mesologjit dhe suhmė momente tė tjera historike trondisin, duke na treguar se sa popull i madh kemi qenė dhe sa i coptuar jemi tashmė.

    -…Admirali i flotės detare, Kundurjoti, me origjinė Arbėrore i urdhėron marinarėt nė greqisht po askush s’kpuptonte - atėherė admirali thėrret –ZJARR MORE DJELMA ! atėherė marinarėt kuptuan dhe u ndes lufta… , -rrėfen Ljapi.

    -Gjuha e vėrtetė ėshtė arbėrishtja thotė Jorgo Gjeru, Arbėror nga Kryekuqi, -fjala arvanite ėshtė fjala greke siē na thėrrasin grekėt kėtu. Tashmė gjuha arbėrore tek arvanitėt-arbėrorė tė Greqisė po shuhet, ndėrkohė qė deri vonė kishte pleq qė s’dinin fare greqisht. Gjuha arbėrore ėshtė pasardhėsja e gjuhės sė pellazgėve pohojnė tė gjithė studjuesit nė dokumentar.



    -900 Katundet dhe gjithė Ishujt arvanitfolės tė Greqisė, si edhe lidhja e vendosja e tyre me zonat antike tė Greqisė ėshtė e padiskutueshme fakt nga i cli lind njė pyetje:

    - Janė autoktonė, apo janė pakicė kombėtare Arvanitėt-Arbėrorė tė Greqisė?

    Mos ka ardhur koha qė kėsaj ti jepet njė pėrgjigje zyrtare?
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga CEZARND : 06-09-2005 mė 17:11

  6. #26
    Perjashtuar Maska e land
    Anėtarėsuar
    12-12-2003
    Postime
    7,818
    Faleminderit
    0
    29 falenderime nė 28 postime
    Nese ka ndonje dyshim per kulturen pellazge dhe ndikimin qe ka patur ajo ne kulturen e antikitetit dhe trashegimine qe eshte ruajtur deri me sot, pa i vene shume rendesi asaj qe degjojme lart e poshte te thuhet per prejardhjen apo origjinen e saj... le te shohim piramidat e Bosnjes ne Vishocice, qe sot mendohen te jene ndoshta me te lashtat ne bote dhe ne qender te planit mbareboteror per ngritjen e tyre, qe nga Tailanda, Egjipt, Japoni e deri ne Meksike... Piramida e madhe e grupit te Bosnjes eshte rreth 1/3 me e madhe se piramida me e madhe egjiptiane.
    PS: desh harrova te them qe ne eposin shqiptar te kreshnikeve, kjo krahine quhet Jutbine.
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  

  7. #27
    fushori Maska e Ermal 22
    Anėtarėsuar
    19-07-2005
    Vendndodhja
    Itali
    Postime
    549
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    me interes
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  

  8. #28
    fushori Maska e Ermal 22
    Anėtarėsuar
    19-07-2005
    Vendndodhja
    Itali
    Postime
    549
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime

  9. #29
    fushori Maska e Ermal 22
    Anėtarėsuar
    19-07-2005
    Vendndodhja
    Itali
    Postime
    549
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    tjeter faqe
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  

  10. #30
    fushori Maska e Ermal 22
    Anėtarėsuar
    19-07-2005
    Vendndodhja
    Itali
    Postime
    549
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    vazhdimi 8
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  

  11. #31
    fushori Maska e Ermal 22
    Anėtarėsuar
    19-07-2005
    Vendndodhja
    Itali
    Postime
    549
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    pershendetje nga Plava e Gucia


  12. #32
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    29-04-2006
    Postime
    23
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Rofte Shqiperia

    Ju lumte Drini

    Keni Bere nje pune te
    lavderueshme,
    por ajde mbushu mendjen
    mashtruesve greke
    qe ne cdo moment
    mendojne se si do te
    mashtrojne boten.
    Eshte per te ardhur keq qe
    disa Historiane Shqiptare
    bashkohen me pseudoistorianet
    greke qe Pellazget nuk jane
    as Shqiptare dhe sa greke
    e kjo u intereson shume
    grekerve.
    Nje shembull tipik eshte
    se ne remujat e 97 ne
    amfiteatrin e Durresit
    u grabiten statujat qe
    deshmonin vazhdimin e
    historise Pellazgo-Ilire
    dhe nuk u grabiten
    ato greke.
    Greket gjithmone kane vrare,
    grabitur dhe vjedhur cdo
    gje qe flet per ceshtjen
    Shqiptare.

    Shqiperia Mbi Te Gjitha

    Me Nderime Dhe Respekt

    Pellazg Kanina.

  13. #33
    Peace and love
    Anėtarėsuar
    16-06-2006
    Vendndodhja
    usa
    Postime
    1,895
    Faleminderit
    118
    64 falenderime nė 60 postime
    Suli nuk ka lidhje me fjalen sulm apo me foljen me sulmue,por Sul-i ka kuptimin e atyre qe nuk u nenshtruan pra Su -ul, S'ulem(nuk ulem) .Ndoshta ka edhe kuptimin lart,pra dicka qe nuk ulet( S'ulet) dhe fakt eshte qe Suli eshte nje krahine malore,dhe fshatrat e Sulit perkthehen nga shqipja,sic eshte per shembull fshati Kiafa(Qafa) etj.

  14. #34
    i/e regjistruar Maska e medaur
    Anėtarėsuar
    21-06-2006
    Postime
    877
    Faleminderit
    0
    4 falenderime nė 4 postime
    Uuuu qenkan shume e te kuptueshme 100%,si ka mundesi?
    SHQIPERIA MBI TE GJITHA

  15. #35
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    29-09-2004
    Mosha
    35
    Postime
    1,474
    Faleminderit
    0
    8 falenderime nė 8 postime
    Bravo djema bravo!
    Keni bere pune te shkelqyer ne gjetjen e ktyre dokumentave dhe fakteve!

    p.s. Greket dhe grekofilet e forumit spo duken rreth e rrotull se ju eshte mbyllur goja.

  16. #36
    Rising Star and Legend Maska e Davius
    Anėtarėsuar
    20-04-2003
    Vendndodhja
    Underground
    Mosha
    34
    Postime
    11,961
    Faleminderit
    1
    23 falenderime nė 22 postime

    Arvanitėt, sa pak i njohin

    “Studimet dhe botimet nė Shqipėri pėr historinė dhe kulturėn e arvanitasve”. Ky ėshtė titulli i shkrimit, qė studiuesi i njohur i ka vėnė shkrimit tė tij…

    Prof. dr. Marenglen Verli

    A. Sa dimė dhe sa duhet ditur pėr arvanitėt?

    Pėr shqiptarin e zakonshėm nė Republikėn e Shqipėrisė dhe nė Kosovė, madje, edhe pėr individin e arsimuar, qė nuk ėshtė i prirur pėr literaturėn historike dhe qė informacionin historik e merr vetėm rastėsisht e pėrciptas, njohuritė pėr arbėrorėt e Greqisė, apo arvanitėt, nuk janė ende nė nivelin qė do tė duhej tė ishin. Nė mėnyrė tė mjegulluar “arvaniti”, pėr tė, ėshtė shqiptari i diasporės mesjetare tė vendosur nė Greqi, i cili, nė shek.XIX, luftoi pėr pavarėsinė e Greqisė. Tė pakėt janė ata qė kanė idenė pėr pėrmasat e shtrirjes gjeografike dhe numerike tė arvanitėve nė periudha tė caktuara gjatė shekujve, si p.sh. nė atė paraosmane gjatė sė cilės rreth 150 mijė arbėr u zhvendosėn drejt jugut tė trevave tė tyre, duke konsoliduar praninė masive, nė brigjet e Egjeut. Mė tė pakėt janė ato qė kanė dėgjuar pėr argumentet e studiuesve, qė rreken tė gjejnė nėse ka pasur prani tė etnosit iliro-arbėror nė jug tė Gadishullit tė Ballkanit qysh nė mijėvjeēarin e parė pas Krishtit, ndoshta edhe mė herėt, ēka do t`i bėnte arbėrorėt e sotėm tė Greqisė, autoktonė tė hershėm nė Ballkanin Jugor, sikurse edhe vetė ata besojnė. Pėr aq sa dihet pėr arvanitėt, as studiuesit e antikitetit nuk do t`i gjejmė nė njė mendje, madje ata tė periudhave tė hershme vetėm diskutojnė dhe hamendėsojnė pėr tė definuar nėse ka pasur afri mė tė hershme midis iliro-arbėrorėve dhe grekėve antikė nė ato thellėsi tė kohėve tė shkuara, kur njė popull i emėrtuar “pellazg”, ishte populli mė i madh i Mesdheut.

    Shqiptarėt sot dinė mjaft pėr Skėnderbeun dhe bėmat e tij dhe me tė drejtė …, ēudi do tė ishte sikur tė mos dinin …, dinė diēka edhe pėr historinė e princave para tij, tė shek.XII–XIV, veēanėrisht pėr pinjollėt mė tė famshėm tė familjeve tė mėdha tė kohės, Topiajve, Balshajve, Shpatajve, Arianitėve, Muzakajve etj., etj., tė gjysmės sė dytė tė shek.XIV, por sa dinė vallė pėr rolin dhe ndikimin e arvanitėve apo arbėrve tė Thesalisė, Beotisė, Atikės, Peloponezit (Moresė), Etolisė, ishujve tė Egjeut e tė Jonit etj., nė kėtė periudhė, pėr rolin dhe ndikimin e tyre nė politikėn rajonale tė normanėve, bizantinėve, spanjollėve, francezėve apo gjermanėve dhe veēanėrisht pėr qėndresėn e tyre tė jashtėzakonshme antiosmane? Sa dinė pėr figura tė tilla tė kohės, tė origjinės arbėrore si Leon Sguro, Dhimitėr Rendi, Pjetėr Bua, Teodor Buhali, Manuel Bakali, Doskja, Krokondil Klada, Dhimitėr Bakali, Teodor Bua, Primo Koka etj. (shek.XIII–XV)? Sa dinė mė tej, pėr pėrmasat e largimit tė arvanitėve drejt perėndimit, pasi ishin identifikuar si popullues nė mėnyrė masive tė viseve tė Greqisė pėr rreth njė shekull – njė shekull e gjysmė, duke i dhėnė asaj jetė e gjallėri, si edhe pėr bėmat e tyre nė viset ku u vendosėn rishtas qė nga shek.XIV deri nė fillim tė shek.XVIII? Sa dinė pėr “stratiotėt” arvanitė tė shpėrndarė anekėnd fushave tė betejave tė Evropės, mė tė aftėt ndėr kandotierėt e kohės dhe pėr gjeneralėt e tyre tė famshėm si Merkur Bua etj., qė u ngjitėn nė shkallėt mė tė larta tė hierarkisė ushtarake evropiane nė shekujt.XV-XVI, kur ende mund tė idetifikoheshin si arbėrorė apo arvanitė? Sa realisht dinė pėr pėrbėrjen etnike tė viseve ku, si rezultat i njė lufte ēlirimtare, nė fakt shumėkombėshe, nė Ballkan, nė shek.XIX, u krijua shteti i parė i pavarur, shteti grek, si edhe pėr rolin e arvanitėve nė arritjen e pavarėsisė e tė konsolidimit tė tij etj., etj.?

    Shumėkush do tė ēuditej kur tė dėgjonte se Peloponezi i shek.XIV banohej tė paktėn 50 pėr qind nga arvanitėt (nė njė regjistrim tė gjysmės sė dytė tė shek.XIV nė pjesėn veriore dhe qendrore tė gadishullit nė fjalė, ndėr 198 vendbanime 155 rezultonin arbėrore), se shteti grek i porsakrijuar i shek.XIX, me rreth 570 mijė banorė, 1/4 e ndoshta 1/3 e popullsisė e kishte arvanite, se Athina e asaj kohe, njė qytezė me rreth 9 – 10 mijė banorė, kishte mė shumė arvanitė se grekė (4 mijė arvanitė, 3 mijė turq, 3 mijė grekė), se mitropoliti i Eubesė nė vitin 1921, kryepeshkop i Athinės, nė vitin 1927, Grigor Gjirokastriti, ishte njė shqiptar, se Revolucioni i vitit 1821, rreth 90 pėr qind tė “kapedanėve” (Kunduriotin, Dhjakon, Boēarin, Xhavellėn, Miaulin, Kanarin, Kollokotronin, Bubulinėn, Andrucin, Karaiskaqin etj., etj.) i kishte arvanitė, se flota e revolucionit ishte nė shumicėn dėrrmuese ekskluzivitet i arvanitėve, se rregullorja e parė e flotės greke ėshtė shkruar edhe nė gjuhėn arbėrore, se nė parlamentin e parė tė Greqisė flitej krahas greqishtes edhe arbėrishtja, se deri nė vitin 1912 admirali i flotės greke Pavllo Kundurioti, mė pas president i republikės greke, jepte urdhėra edhe nė kėtė gjuhė, se ende nė dekadat e para tė shek.XX, rreth 300 mijė vetė, ose 1 nė 7 banorė tė Greqisė flisnin e kuptonin si ai dhe, sė fundi, se edhe sot njė shqiptar mund tė bisedojė e tė kuptohet pėr bukuri me shumėkėnd prej ende rreth 200 mijė folėsve tė gjuhės arvanite, tė identifikuar nė tė paktėn 645 fshatra arvanite, shqipfolėse nga arbėreshi i palodhur at Antonio Belushi.

    Shumėēka do tė na shkaktonte ēudi, nėse do tė kėrkonim tė dinim pėr botėn arvanite, qė ėshtė prezente sot nė Greqi, qė ka qenė aty, siē thonė studiues tė shumtė, edhe nė shekujt 12, 13, 14, madje, edhe nė shek.VI-VII, kur arbėrit ndoshta quheshin ende ilirė (nė Korfuz, nė Peloponezin Perėndimor nė krahinėn e Manit), por qė evidentohet shumė dukshėm e nė mėnyrė tė padiskutueshme veēanėrisht 800 vjetėt e fundit.

    B. Ē`kemi studiuar e botuar pėr arvanitėt?

    Pėr arvanitėt kanė shkruar studiues e udhėtarė evropianė, grekė e vetė arvanitėt mė sė fundi. Ėshtė studiuar e botuar pėr ta edhe nė Shqipėri, ndoshta jo aq sa do tė duhej, por edhe jo pak, nė raport me potencialin shkencor qė ka pasur Shqipėria.

    Madje nė kėtė drejtim, qė nga viti 1912 e deri mė sot janė aktivizuar studiues ndėr mė tė njohurit si Mit’hat Frashėri, prof. Kristo Frashėri, prof. Stefanaq Pollo, prof. Koli Xoxi, prof. Pėllumb Xhufi etj. Ndoshta mė tepėr duhej bėrė pėr publikimin e studimeve tė realizuara, por edhe pėr publikimin e studimeve tė albanologėve e helenistėve qė kanė pasur objekt tė punės sė tyre historinė dhe kulturėn arvanitase, publikimin e pėrshkrimeve tė udhėtarėve tė huaj, tė diplomatėve etj., qė kanė rėnė nė kontakt me arvanitėt, publikimin e pjesėve tė zgjedhura tė kronikave pėr historinė e luftėrave dhe tė ngjarjeve tė rėndėsishme tė historisė mesjetare tė Evropės nė tė cilat ndeshen gjurmėt e “stratiotėve” tė shquar arvanitė etj., etj.

    Sidoqoftė, pėr ēfarė nuk ėshtė bėrė, le tė bėhet nė tė ardhmen. Ėshtė koha qė, pėr tė ngritur ura tė forta tė miqėsisė nė Ballkan, duhet tė dimė, cilėt jemi e nga vijmė. Kėshtu, mė lehtė do tė shkojmė aty ku tė gjithė duam tė shkojmė.

    Le tė ndalemi konkretisht tek studimet dhe botimet nė Shqipėri pėr historinė dhe kulturėn arvanite. Ato po mbushin rreth njė shekull, pra kanė moshėn e shtetit tė pavarur shqiptar. Por kėto studime kanė edhe njė prehistori tė vyer nė saje tė pėrkushtimit tė rilindasve tanė tė mėdhenj, Sami Frashėrit, Naim Frashėrit, Thimi Mitkos etj. Veprat e tyre kanė informacionin e parė, tonin, pėr historinė dhe kulturėn arvanite. Mund tė pėrmendet pėr atė kohė edhe ndonjė organ i diasporės si “Kalendari Kombiar” qė botohej nė Sofje, i cili, nga fillimi i shek.XX, pati ndonjė artikull kushtuar arbėrve tė Moresė.
    Nė periudhėn pas vitit 1912 arvanitėt u pėrmendėn nga Fan S. Noli nė monografinė “Gjergj Kastrioti-Skėnderbeu”, nga Mithat Frashėri, Osman Myderizi, nė studime ose artikuj tė botuar nė periodikėt e kohės; nga Mehdi Frashėri, nė ndonjė pėrmbledhje (“Leka”); ose edhe nė ndonjė pamflet politik, sikurse ėshtė rasti i Luigj Bumēit etj. Ndėr organet e medias, ku u publikuan shkrime me informacion pėr arvanitėt, mund tė pėrmenden revistėn “Dituria” (1926-1927), “Besa” (1934), “Leka” (1944), “Hylli i Dritės” (1943), “Bashkimi i Kombit” (1944), “Drita” (1937), “Agimi” (1979), “Vullneti i popullit” (1931), “Minerva” (1935), “Gazeta e Korēės” (1932). Pėr ta gjendet informacion gjithashtu nė botimin serial “Visarėt e Kombit” (1939) etj.
    Gjithsesi, historia dhe kultura arvanite, nė kėtė periudhė tė lindjes dhe konsolidimit tė shtetit shqiptar, pak mundėn tė studiohen dhe tė publikohen. Pėr fat tė keq, ndryshe nga arbėreshėt e Italisė, arvanitėt vetė, mjaft tė asimiluar, por edhe tė penguar, nuk shkruan pėr veten e tyre, tė paktėn kėtė nuk e bėnė nė formė tė identifikuar, kėshtu qė nuk pati ē’ka tė riprodhohej nė Shqipėri, e dalė nga penda e tyre.

    Investimi shtetėror nė Shqipėri pėr albanologjinė, nė periudhėn e Pasluftės sė Dytė Botėrore, dora-dorės, solli nė njė qasje mė tė dukshme tė studiuesve tė ndryshėm ndaj botės arvanite, ngjarjeve dhe figurave tė saj tė shquara. Me njė ngritje graduale, qė dha frute veēanėrisht 30 vjetėt e fundit, albanologjia prodhoi studime dhe informacion tė vlefshėm edhe pėr historinė dhe kulturėn arvanite. Nė 15 vjetėt e fundit fenomeni ka qenė mjaft mė i dukshėm.
    Aktualisht, arvanitėt kanė njė vend tė posaēem nė tekstet shkollore tė Historisė sė Popullit Shqiptar, qė pėrdoren nė ciklin e arsimit tė ulėt e tė mesėm, si edhe nė leksione tė veēanta nė ciklin e lartė, qė nga viti nė vit janė pasuruar me informacione, veēanėrisht nė sythet ku flitet pėr emigracionet shqiptare nė mesjetė dhe pėr qėndresėn e shqiptarėve tė Moresė nė shek. XV. Kėtė vend ata e kanė siguruar edhe nė vepra madhore si Historia e Shqipėrisė, nė dy vėllime (Tiranė, 1965), me autorė tė pjesėve respektive prof. A. Budėn dhe prof. S. Pollon dhe nė botimin e ri nė 4 vėllime tė Historisė sė Popullit Shqiptar, pėrkatėsisht nė vėllimin e parė, botuar nė vitin 2002, me autor prof. P. Xhufin, botime kėto tė Institutit tė Historisė sė Akademisė sė Shkencave.

    Informacion konēiz pėr arvanitėt, dhėnė nė disa artikuj apo zėra tė veēantė, ėshtė publikuar edhe nė Fjalorin Enciklopedik Shqiptar, qė u botua nė Tiranė nga Akademia e Shkencave nė vitin 1985, i cili do tė ribotohet sė shpejti me njė pėrpunim mė cilėsor.

    Gjithsesi, nė tekstet shkollore tė sipėrpėrmendura dhe nė Historinė e Popullit Shqiptar, do tė ishte dashur tė gjendej mė shumė vend pėr rolin e arvanitėve nė Revolucionin grek tė vitit 1821 dhe nė krijimin e Greqisė sė Pavarur. Por kėtė boshllėk e kanė plotėsuar disa monografi tė botuara 20 vitet e fundit, tė cilat janė mbėshtetur nė njė bibliografi mjaft tė gjerė. E para, e titulluar “Arvanitėt dhe shqiptarėt nė luftėn ēlirimtare tė popullit grek (shek.XIV – 1829)”, me rreth 228 faqe, u botua nė vitin 1985 nga Dhimitėr Grillo. Ajo u pasua mė 1991 nga monografia “Lufta e popullit grek pėr pavarėsi – kontributi shqiptar” e Koli Xoxit, dhe “Marko Boēari, Fatosi i Misalongjit”, i po kėtij autori. Tė dy monografitė e para trajtojnė pikėrisht rolin e arvanitėve nė krijimin e Greqisė sė Re, por mjaft informacion pėr kėtė gjen edhe nė tė tretėn. Kurse monografia “Arvanitėt” e Irakli Koēollarit, qė u botua mė 1994, synon tė japė njė informacion tė plotė pėr boten arvanite, duke trajtuar aspektet kryesore tė historisė dhe personaliteteve tė shquar tė saj nė 800 vjetėt e fundit.

    Studime mė tė shkurtra dhe artikuj seriozė pėr probleme tė caktuara, i janė prezantuar lexuesve nė Shqipėri nga studiuesit e njohur Aleks Buda, Stefanaq Pollo, Kristo Frashėri, Zija Shkodra, Filip Liēo, Eqrem Ēabej, Stavri Naēi, Petraq Pepo, Zana K. Frashėri (Lito), Pėllumb Xhufi, Zihni Reso, Timo Dilo etj.
    Kėta studiues, kryesisht potenciale intelektuale tė Institutit tė Historisė tė Akademisė sė Shkencave, nė vitet 60-80, krahas artikujve tė botuar, e trajtuan temėn arvanite edhe nė Konferenca e simpoziume shkencore, si Konferenca Kombėtare kushtuar Gjergj Kastriotit, Skėnderbeut nė vitin 1968, Konferenca e Parė dhe Konferenca e Dytė e Studimeve Albanologjike, nė vitin 1965 dhe nė vitin 1969, Konferenca Kombėtare e Studimeve Etnografike, nė vitin 1977, ku u ftuan dhe kumtuan pėr kėtė tematikė dhe studiues tė huaj si J. Irmscher, R. Stojkov (nė bashkėpunim me Th. Kaēorin) etj.
    Botimi i korpuseve me dokumente arkivore pėr mesjetėn (shek.X–XV), i organizuar nga Instituti i Historisė i Akademisė sė Shkencave, ka qenė njė drejtim tjetėr i punės sė studiuesve nė Shqipėri nė dekadat e fundit, ku shfaqet informacion edhe pėr botėn arvanite, qoftė edhe indirekt. Po pėrmendim njė cikėl vėllimesh si “Dokumente tė periudhės bizantine pėr historinė e Shqipėrisė (shek.XII-XV)”, “Burime tė zgjedhura pėr Historinė e Shqipėrisė”, “Dokumente tė shek.XV pėr historinė e Shqipėrisė”, “Burime tregimtare bizantine pėr historinė e Shqipėrisė, shek.X–XV”, mandej vėllimet pėr Luftėn shqiptaro-turke tė shek.XV, (Burimet bizantine dhe burimet osmane) etj., pėrgatitur nga A. Buda, K. Biēoku, K. Bozhori, F. Liēo, I. Zamputi, K. Frashėri, S. Pollo, P. Bogdani, P. Huta, L. Malltezi, S. Pulaha, S. Naēi, Z. Shkodra, P. Thėngjilli etj.

    Plotėsimit tė informacionit tė studiuesve, punonjėsve tė arsimit, si edhe pėrgjithėsisht, lexuesve nė Shqipėri, pėr arvanitėt, i ka shėrbyer edhe publikimi i studimeve dhe botimeve tė tjera tė realizuara jashtė Shqipėrisė, tė shkruara nga shqiptarė ose tė huaj. Njė vend nderi nė kėtė kategori ribotimesh zė monografia “Arvanitėt dhe prejardhja e grekėve (vėshtrim historik-folklorik dhe politik-gjuhėsor)” e tė mirėnjohurit Aristidh Kolja, (Shtėpia Botuese 55, Tiranė, 2002). Shumė me rėndėsi ėshtė gjithashtu pėrfshirja nė studimin e Zana K. Litos e listės sė fshatrave arvanite nė Greqi, tė pėrcaktuara e publikuara nga studiuesi i palodhur arbėresh At Antonio Belushi nė librin “Kėrkime dhe studime pėr arbėreshėt nė Greqi” (Antonio Bellusci “Ricerche estudi tra gli Arberori dell`Ellade”, Cosenza, 1994). Natyrisht, shtėpitė botuese duhet tė kenė edhe projekte tė tjera…

    C. Karakteri i studimeve tona pėr arvanitėt

    Pas kėtij vėshtrimi tė pėrgjithshėm mbi studimet dhe botimet e realizuara nė Shqipėri mbi arvanitėt, mund tė konkludojmė se raporti midis shkrimeve qė trajtojnė tėrėsisht ose pjesėrisht temėn arvanite, anon nga e dyta. Po kėshtu, nė raportin midis shkrimeve tė mirėfillta shkencore dhe publicistike, apo trajtimit divulgativ tė temės arvanite, pesha anon pėrsėri nga e dyta. Aty kėtu nuk kanė munguar edhe artikuj informacioni. Pėrmendja me pak fjalė e temės arvanite ėshtė dhėnė ndonjėherė edhe nė kontekstin e ndonjė momenti politik.

    Pėrsa i takon destinacionit ku drejtohen studimet dhe botimet e realizuara nė Shqipėri pėr arvanitėt, ato, pėrgjithėsisht, kanė synuar publikun shqiptar. Vetėm nė raste tė veēanta, konferencash a simpoziumesh shkencore ose botimesh tė karakterit akademik, destinimi ka qenė pėr njė rreth tė ngushtė studiuesish tė huaj dhe tė interesuarish tė tjerė qė preferojnė tė informohen nga botime tė kėsaj natyre. Orientimi drejt njė publiku mė masiv do tė kėrkonte botimin nė gjuhė tė huaja tė pikėpamjeve tė historiografisė shqiptare. Por mungesat qė vihen re nė kėtė drejtim lidhen, pėrgjithėsisht, me mjetet relativisht tė pakta materiale, qė kanė pasur nė dispozicion shkencat albanologjike, gjatė gjithė ekzistencės rreth 90-vjeēare tė shtetit shqiptar. Le tė shpresojmė se bashkėpunimi i studiuesve shqiptarė, kudo qė ndodhen, do tė shtojė prodhimin shkencor, por edhe mjetet pėr publikimin e tij nė mėnyrėn e duhur, brenda e jashtė botės shqiptare.

    D. Hapa tė tjerė pėr njohjen dhe respektimin e botės arvanite nė Shqipėri

    Natyrisht, nė ndihmė tė shkencės historike, pėr njė publikim masiv tė arritjeve tė saj, por edhe tė arritjeve tė degėve tė tjera, si letėrsisė, arteve etj., ka luajtur e po luan rol media e shkruar, ajo elektronike, fonike dhe vizive. Edhe pse mė mungon informacioni i nevojshėm, pėr tė definuar sa e kanė realizuar “detyrėn” e vet shtypi i pėrditshėm, radiot ose televizionet, mendoj se kėta sektorė kanė ende pėr tė bėrė nė drejtimin sasior dhe cilėsor tė informimit tė publikut shqiptar pėr historinė e vjetėr e tė re, pėr kulturėn, pėr ekonominė, pėr personalitetet etj. etj., tė arbėrve tė Greqisė.
    Diēka ėshtė bėrė edhe nė fushėn e artit, veēanėrisht nė pikturė, si dhe nė vlerėsimin nga autoritetet pėr figura tė caktuara historike (ndonjė mbledhje pėrkujtimore, dekorim, emėrtim rruge etj.), por nė ē’raport kanė qenė kėto me ato qė do tė duhej tė ishin bėrė, ėshtė vėshtirė tė pėrcaktohet pa bėrė krahasim me veprimtari tė ngjashme. Theksoj me bindje se gjallėrimi i punės nė tė gjithė kėto fusha mund tė ketė njė ndikim tė gjerė dhe tė menjėhershėm nė plotėsimin e dijeve tė njerėzve tė zakonshėm, tė ēdo niveli arsimor e kulturor.

    E. Sa na kanė ndihmuar studimet dhe botimet e derisotme pėr tė njohur botėn arvanite?

    Bilanci i pėrgjithshėm i studimeve dhe botimeve nė Shqipėri pėr botėn arvanite, sikurse e pėrmenda mė sipėr, nuk ėshtė shumė, por as edhe pak nuk ėshtė. Ndonėse nuk pretendoj pėr njė vrojtim shterues, mund tė them se nė skedarėt e Bibliotekės sė Institutit tė Historisė sė Akademisė sė Shkencave nė Tiranė, qė si institucion i specializuar ėshtė biblioteka mė e pasur me materiale albanologjike, gjenden 141 skeda bibliografike pėr historinė dhe kulturėn arvanite, tė nxjerra nga shtypi dhe nga botime tė ndryshme. (Ato janė kryesisht nė gjuhėn shqipe dhe shpesh trajtojnė nė pėrgjithėsi edhe problemin e shqiptarėve tė tjerė nė Greqi). Pėr krahasim do tė pėrmend se pėr arbėreshėt e Italisė, nė bibliotekėn e sipėrpėrmendur, ka rreth 3 herė mė tepėr skeda. Natyrisht diferenca lidhet me faktin se arbėreshėt e Italisė punuan shumė qė tė tjerėt t`i njihnin dhe nga ana tjetėr, kontribuan shumė nė Lėvizjen Kombėtare tė Rilindjes Shqiptare.

    Gjithsesi, angazhimi i studiuesve mė tė kualifikuar tė shkencės shqiptare pėr trajtimin e historisė dhe kulturės arvanite, sikurse u pėrmend, ka ndikuar ndjeshėm nė njohjen qė kemi sot ndaj botės arvanite. Madje, artikujt e tyre cilėsorė kanė qenė informacioni i vetėm serioz qė ka dalė nga vetė shqiptarėt pėr atė rem tė tyre tė lashtė, i cili, nė rrethana tė caktuara, pėr mjaft kohė, nuk ka pasur mundėsi tė shkruajė pėr veten e tij. Por bota arvanite duhet tė presė jo vetėm tė njihet nė Shqipėri, por edhe ta njohė, madje ta shohė realisht Shqipėrinė, Kosovėn dhe botėn tjetėr shqiptare nė pėrgjithėsi. Unė mendoj se nė kėtė drejtim ka hapa pozitivė tė diktuar nga faktorė tė shumtė objektivė e subjektivė.

    Me siguri historia dhe kultura arvanitase do tė ishin mė tė njohura, nėse edhe politika nuk do tė kishte penguar (kujto marrėdhėniet e acaruara shqiptaro-greke pėr shumė kohė), nėse do tė kapėrceheshin koncepte nė tė dy anėt e kufirit Shqipėri-Greqi dhe nėse do tė vlerėsoheshin drejt personalitete arvanite, si dhe ngjarje ku ata luajtėn njė rol tė rėndėsishėm progresiv. Por, gjithashtu kjo do tė ndodhte edhe nėse arvanitėt do tė kishin pasur mundėsi tė ruanin mė mirė, ashtu si arbėreshėt e Italisė, krenarinė pėr origjinėn, identitetin, gjuhėn dhe kulturėn e tyre dhe nėse do tė mund tė krijonin nė Greqi, sikurse vėllezėrit e tyre tė pėrtej Jonit e Adriatikut, njė lob pro Shqipėrisė paqėsore, aktualisht edhe pro Kosovės, e mė gjerė, nė interes tė forcimit tė marrėdhėnieve ndėrshtetėrore shqiptaro-greke. Kjo, natyrisht, do tė shkonte nė tė mirė tė stabilitetit nė Ballkan e mė gjerė.
    Njė politikė konstruktive e qarqeve drejtuese tė dy shteteve, Shqipėrisė e Greqisė, nė rrethanat e kaq shumė lidhjeve tė vjetra e tė reja etnike, historike, ekonomike, kulturore, politike etj., etj., me siguri do tė gjallėronte tė gjithė ata elementė qė mund ta kthenin jugun e Ballkanit nė modelin mė tė mirė, pėr arritjen nė Gadishull tė parametrave tė kėrkuar evropianė tė integrimit.
    My silence doesn't mean I am gone!

  17. #37
    Drinbach Maska e DYDRINAS
    Anėtarėsuar
    17-02-2005
    Postime
    8,066
    Faleminderit
    56
    44 falenderime nė 43 postime
    Te pakten TVSH te pergatise dokumentar nga jeta e popullsise shqiptare, qe jeton prej shekujsh ne Greqi (pa permendur ketu shqiptaret etnike te veriut te Greqise se sotme).
    Televizioni grek lejohet te vije dhe te filmoje ku dhe si te doje, cdo aktivitet, cdo feste te minoritetit grek, cdo mbledhje e cdo feste.
    Ndersa TVSH-ne kush e pengon qe te pergatise cikle te tere per arvanitet dhe keshtu shqiptaret kudo qe jetojne, te kene mundesine te njohin nga afer gjithcka qe ka te beje me to.
    Shteti yne po i le te menjanuar jo vetem arvanitet por dhe arbereshet e Italise.

    Ne asnje menyre nuk duhen harruar shqiptaret kudo qe jetojne, sepse ata jemi ne dhe ne jemi ata.

  18. #38
    Perjashtuar Maska e BARAT
    Anėtarėsuar
    20-07-2006
    Vendndodhja
    Himarjot jet' e jet', Zot mbi male Hyll mbi det
    Postime
    2,566
    Faleminderit
    0
    4 falenderime nė 3 postime
    “Mos kujtoni se mund te zhdukni arvanitet. Greqi pa arvanite, arvanite pa Greqi nuk behet” thonte Aristidh Kolia.

    FSHATRAT NĖ GREQI KU ĖSHTĖ FOLUR DHE FLITET NGA BANORĖT GJUHA ARVANITASE



    Shkruan:Prof.Arben LLALLA Mė 23.03.2007, Tetovė


    Njė mjegull e zezė mė vu nė sy, mu sillnin trutė e muar erė gjithė ē’ka Me helm nė zemėr un erdha nė shtėpi si zog i varfėr ē’jam pa fole. (vargje arvanite) Tė pakėt janė njerėzit tė cilėt dinė zonat nė Greqi, qė banohen nga popullata qė flasin gjuhėn arvanitase. Pikėrisht ky ėshtė qėllimi i kėtij studimi historik, tė bėjmė tė njohur nė publikun e gjerė shqiptar fshatrat ku vazhdon tė flitet nga banorėt e tyre gjuha arvanite deri mė sot. Arvanitėt i ndeshim nė zonat ku tokat ishin pjellore qysh nė kohėt mė tė lashta, domethėnė aty ku zonat nuk janė baltike, dhe kryesisht arvanitėt i ndeshim aty ku ekzistojnė qytetet antike nė Greqi. Popullsia arvanitase ėshtė e lidhur me qytetet e lashta mė shumė se ēdo gjė tjetėr nė ambientin grek. Nė kėtė studim do tė pėrmendim emrat e shumė fshatrave ku shumica e tyre u janė ndryshuar emrat. Natyrisht, nė kėtė shkrim nuk do tė pėrmendim tė gjithė emrat e fshatrave qė ėshtė folur dhe flitet gjuha e Arbėrit.

    Nga kėrkimet e studiuesve tė ndryshėm arbanė si Antonio Bellushi, Aristidh Kola, Jorgo Miha, Jorgo Maruga, Athanasio Cigo, Kazaqis, Panajotopulos etj. Janė zbuluar se nė Greqi gjenden 696, fshatra qė ishin dhe janė tė banuar edhe sot e kėsaj dite nga popullsia me rrėnjė shqiptare. Ku ndahen nė dy grupe, ata qė janė arvanitas vendas qė njihen qė nė kohėn antike dhe qė nga shekulli 4-13, tė cilėt janė mbi 550 fshatra. Janė dhe rreth 150 fshatra qė banohen nga shqiptarėt qė grekėt i quajnė allvanofonos (shqipfolės) qė kanė ardhur nė Greqi rreth viteve 1600.Kryesisht fshatrat qė janė banuar dhe banohen nga popullsia qė flet nė vatėr gjuhėn shqipe ndodhen nė zonėn e Epirit, disa janė nė zonėn e Thrakės, Peloponezit, Thesalisė, Livadhiasė. Nė ishujt tė Korfuzit, Specas, Hidrės, Psaron, Andros, Salaminės, Jo, Thirra (Santorini) etj.

    Nė vitin 1987, njė grup i Komunitetit Europian vizitoi Greqinė nga data 4-10 tetor 1987, pėr tė kryer njė studim rreth pranisė sė elementit shqiptar dhe ruajtjes sė prejardhjes etnike tė gjuhės. Udhėtimi u organizua nga Byroja Europiane pėr Studimet e Gjuhėve pak tė pėrdorura nėn mbikqyrjen e Komisionit tė Komunitetit Europian. Grupi pėrbėhej nga studiuesi i njohur arbėresh Urat Antonio Bellushi (itali), Rikardo Alvares, Kolon Anget, Havier Boski, Josepk San Sokasao (tė gjithė spanjollė), Onon Falkoma (holandez), Volfgan Jeniges (belg), Robert Martin, Stefan Moal (francez), Kol O’Cinseala (irlandez). Qėllimi ishte qė pėrfaqėsuesit europian gjatė vizitės tė binin nė kontakt me fshatrat qė banohen nga njerėz qė flasin gjuhėn arvanite. Gjatė vizitės pėrfaqėsuesit e Komunitetit Europian u ndeshėn me shumė probleme deri dhe nė lėndime.

    Emrat e fshatrave tė mė poshtėm janė sjellė ashtu si shqiptohen nė gjuhėn greke, pa u bėrė pėrkthimi nė gjuhėn shqipe. Lexuesi mund tė vėrejė pa vėshtirėsi se shumė nga kėto emra tė fshatrave kanė rrėnjėn dhe kuptimin e pastėr tė gjuhės shqipe, dhe kėta emra u kanė rezistuar deri mė sot edhe ndryshimeve qė kanė sjellė vitet. Nė fjalėt e shkruara me shkronja tė mėdha rrėnja dhe kuptimi tregojnė qartė prejardhjen ose kuptimėsinė nga gjuha shqipe. Shumė emra tė fshatrave pėrbėhen nga bashkime tė fjalės greke me atė shqipe. Ndėrsa emrat e fshatrave nė kllapa, janė fshatra ku gjuha arvanitase flitet pak dhe po shkon drejt zhdukjes.

    1-Qarku i Atikės ka rreth 84 fshatrat ndėr to pėrmendim: Qeratea, Kuvaradhes, Kalivia, Koropi, Kapandhriti, Mazi, SHPATA, LOPĖSI, MARATHONA, BUJA, Menidhi, Shpatanxiq, Gramatiko, Kalamos, Markopulo, Markopulu i Orapisė, Moilesi, Malakasa, Kakoshalėsi, HALKUĒI, Sikamino, (KUKUVAJNĖ), Anoljosia, (Katoliosia), Kamatero, HASI, Aspropirgo, (Brahami).

    2-Zona e Megarindhos pėrmendim: Ambelaqia, Elensis, Madra, Magula, Vila, Mazi, KRYEKUQI, Salamina. Kryeqyteti i ishullit tė Salaminės Kuluri banohet me arvanitė si dhe qytetet e ishullit Muqi dhe Ambelaqi banohen nga popullsia arvanite. Tasos Karadi shkrimtar arvanitė nga Salaminė nė njė intervistė pėr njė kanal televizivė shqiptar ka thėnė se sot nė ishullin e Salaminės ka mbi 40.000 mijė arvanitė.

    3-Zona e Egjios ka ishullin Angjistri.

    4-Zona e Thivės pėrmendim fshatrat: Hastia, DOMVRANA, KOKOSHI, Ksironomi, Karadas, Frimokastro, Paleopanagjia, VAJA, Kasnesi, Kaskaveli sot Leondaris, Parapungaj, Kapareli, BALCA, KOKLA, Kleboēari Pirgo, Lutufi, Ambeloshalėsi, (Tahi), (Agjio Theodori), Neohori, Darimari, Mustafadhes, Dervenoshalėsi, Rapendosa, Kakoniskiri, Kavashala, Stefani, Klideti, SHKURTA, VATHI, (KRIBAĒI), MURIQI, SHKIMETAR, Spaidhes, Latani, KARDHICA, Braci, Koqino, Sirē, Lukisia.

    5-Zona e Livadhjas pėrmendim: Stiri, Kiruaki, Zeriqi, Kukura, Zagara, Mazi, Vrastamites, Kutumula, Luci, Pavlo, Steveniko.

    6-Zona e Korinthos pėrbėhet nga fshatrat: Agjio Theodori, (Lutraqi), BISHA, KLIMENDI, BALCA e madhe, BALCA e Vogėl, LOPĖSI, Dusha, Kastanja, BIĒA, (KUĒI), Almiri, Katakali, Bashi, BIĒA, (LALOTI), SULI, (Ibrahim Bej), MAĒANI, Galataqi, Rito, Katakali, Sofikon, Karfos, Angjelokastro, Voivoda, ZEMENO, Panariti, Mukli, Vasiliko, Vladusa, Velina, Bozika, Atikia, Kriavrisi, Pala Korinthi, (Asos), Ksiloqerėza, Limohori.

    7-Zona e Lokridhės pėrmendim: Livanadhes, Martino, MALĖSINA, Proskina, Pirgos, Mazi, Larina, Surpi, Teologos.

    8-Rrethi i Argos pėrmendim: Berbati, Limnes, (Kuēopodhi), (Varduva), (PRIFTJANI), (Pasha), (Honika), (Bundja),

    9-Ishulli i Nafplios pėrmendim: Maneshi, Ledra, Pulakidha, Merbaka, Plataniti, Heli, Anifi, Dimena, (GJERBĖSI), (Kofini), Kamari.

    10-Zona e Trisinias; pėrmendim: (Poros), Valario, METHANA, Vromolimi, Kosona, Agjio Teodori, Megalo Horio, Megalo Potami, Kameni Hora, Ano Fanari, Karaxha, Lesia, Bafi, Ortoliti.

    11-Zona e Ermonidos pėrbėhet pothuajse nga ishujt qė historikisht njihen si qėndra tė mėdha tė banuara nga arvanitėt dhe ku dolėn heronjtė, kryetarėt e parė tė shtetit Grek.14 Hidra, (SPECA), FURRNI, Kranidhi, Porto Heli, Ermioni, Sabariza, Iliokastro, Didimi.

    12-Mantinias ka Dara.

    13-Nė Kalavrita ėshtė (Lukuria).

    14-Pėr rrethin e Patrės thuhet se pėrpara dy shekuj banorėt flisnin kryesisht gjuhėn arvanitase, dhe kishte gra qė nuk dinin fare greqisht. Sot gjuha arvanitase ėshtė ndihmėse dhe pėrdoret kryesisht nė kuvendet e pleqėve ose kur folėsit nuk dėshirojnė tė mėsojnė tė tjerėt atė qė kuvendojnė midis tyre. (SULI), (MIRA), (Lalikosta), (MIRTIZA), (Franga), (BUKURA), (Verdoni), (HAJKALI), (Krali), (Harbilejka), (Lefkopetra,) (Lalikosta), (Nikoreika), (Kareika), (Franguleika) .

    15-Nė krahinėn e Ilias, gjuha arvanitase ka humbur po thuajse dhe pėrmendim. (Kumani), (BĖNDETI), (Kapelitu), (MALIQI), (Dorisa), (Nemuta), (Miles), (KALOLESHI), (Agjio Ana), (Psari), Kombothekra.

    16-Krahina Trifilias permendim: SULIMA, LAPI, RIPĖSI, Piēa, Hiristohori, Psari, Kuvela, Ano Kopanaqi, Agrilia, Varibopi, Vidhisova, Klesura, DREDHĖ, SULI, Shirk. Nė fshatrat Sulima dhe Lapsi, gjuha arvanitase flitet si gjuhė e dytė. Kurse nė fshatrat Ripės, Piēa, Kuvela, Agrilia, Psari dhe Hirisohori kryesisht burat e vjetėr flasin mirė gjuhėn arvanitase.

    17-Krahina e Karistias, pėrmenmdim: KALANĖ, Baba, Dramėsi, VRESTIDHE, PRINJA, Kalamaqi, ZAKARIA, Thimi, Kakogjoni, Koqini, Figja, BASHAJ, DARDANI, (Bezhani), Fokej, Melison, Agjio Dimitri, MBRETI, KRIEZA, LEPURA, LALA, ZERBISHA, VIRA, Koskina, (Marmari), Mesohoria, Nikoleta, Kutumula, Armiropotamos, HANI, Agjio Apotoli, Polipotamos, Alonja, Kisuri, Kapsala, QELA. 18-Ishulli i Andros ka fshatrat: Gavro, Agjio Petro, Ateni, BAĒI, Remata, Katahalos, Arni, BURKOTI, Ano Aprovatu, Kato Aprovatu, GJIDHE, Kato Fellos, Pano Fellos, LIVADHESA, Psoriareza, Galios, AGJINI, Kalamos, Kalivari, Hartes, Ano Varidhi, Kato Varidhi, KUMARI, Kaloqerini, Vitali, Amolohos, Sidhonda.

  19. #39
    Perjashtuar Maska e BARAT
    Anėtarėsuar
    20-07-2006
    Vendndodhja
    Himarjot jet' e jet', Zot mbi male Hyll mbi det
    Postime
    2,566
    Faleminderit
    0
    4 falenderime nė 3 postime
    KUR SHQIPTARĖT KANDIDONIN PĖR DEPUTET NĖ PARLAMENTIN GREK


    NĖ VITIN 1860 - “Njė fjalim parazgjedhor nė gjuhėn shqipe tė botuar nė gazetėn greke ”TO MEΛΛΟΝ ΤΗΣ ΠΑΤΡΙΔΟΣ“ nė vitin 1860”. Shkruan:Prof.Arben LLALLA

    Greqia u ēlirua nga pushtimi turk me armėt e shqiptarėve. Kėtė e thonė historianėt dhe studiuesit e huaj. Mbas shpalljes sė pavarėsisė mė 1821 Kuvendi popullor i Greqisė pėrbėhej nga deputetė shqiptar dhe grekė. Me kalimin e viteve nga fillimi i shekullit tė XX shqiptarėt u “bindėn”, se duhet tė braktisnin identitetin e tyre kombėtar shqiptar.

    Disa herė Greqia ėshtė udhėhequr nga Kryetar shteti dhe Kryeministėr shqiptar deri edhe nė ditėt tona. Sot me interes na duken fjalimet parazgjedhore tė shekullit tė XIX kur shqiptarėt kandidonin pėr deputet nė Kuvendit e Greqisė.

    Nė gazetėn greke ”TO MEΛΛΟΝ ΤΗΣ ΠΑΤΡΙΔΟΣ“ (E ARDHMJA E ATDHEUT) tė 29 dhjetori tė vitit 1860 ėshtė botuar njė fjalim parazgjedhor nė gjuhėn shqipe. Ku kandidati pėr deputet parashtron shkaqet pėrse shqiptarėt nė Greqi duhet tė votojnė pėr atė. Nė kėtė dokument, bėhet fjalė pėr njė fjalim parazgjedhor nė periudhėn e mbajtjes sė zgjedhjeve nė Greqi nga dhjetori i vitit 1860, deri nė mars tė vitit 1861. Nė atė periudhė, sipas dokumenteve historike, mbizotėronte njė klimė frikėsimi dhe burgimesh politike nė Greqi. Zgjedhjet e vitit 1861 nė Greqi i fitoi grupimi qeveritar pro mbretit, i kryesuar nga shqiptari Athanas Miauli, i cili u zgjodh Kryeministėr i Greqisė nė atė kohė.
    -------------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

    Kryeminstri Athanas Miauli 1815-1867
    Athanas Miauli ka lindur nė ishullin e Hidrės, mė 1815 dhe ishte djali i njė shqiptari tė lavdishėm Andrea Miaulit. Ai, u rrit pranė babait nė det dhe mėsoi gjuhėn greke nga Filip Joanu. U bė adjutant i mbretit Oton dhe ministėr i Marinės nė vitin 1855. Kryeministėr u zgjodh disa herė qė nga viti 1857 e deri nė vitin 1862. Vdiq nė Paris tė Francės nė vitin 1867.

    Fjalimi parazgjedhor i vitit 1860, ėshtė botuar pėr herė tė parė mė 29 dhjetor tė tė njėjtit vitit nė gjuhėn greke dhe gjuhėn shqipe, nė faqen e parė tė gazetės greke, ”TO MEΛΛΟΝ ΤΗΣ ΠΑΤΡΙΔΟΣ“ (E ARDHMJA E ATDHEUT). Numri i parė i kėsaj gazete politike dhe filologjike e Athinės u botua mė 4 nėntor tė vitit 1859 me titull ”TO MEΛΛΟΝ ΤΗΣ ΠΑΤΡΙΔΟΣ“, me kryeredaktor Odisea Jamelon dhe vijoi tė botohej me kėtė titull deri nga mesi i vitit 1861, dhe numri 161 u titullua “Μελλον της Ελλαδος” (E ardhmja e Greqisė) deri kur u mbyll nė vitin 1863.

    Zbulimi i kėtij dokumenti historik, ka njė rėndėsi tė madhe meqenėse ėshtė njė nga dėshmitė e pakta tė shkrimeve nė gjuhėn shqipe me shkronja greke nė shekullin XIX qė ka shpėtuar deri mė sot, pasi kėrkuesit e shkrimit tė gjuhės shqipe, siē e kemi thėnė nė pėrgjithėsi, janė marrė kryesisht me mbledhjen e kėngėve dhe tė pėrrallave gojore tė folklorit arvanitas.

    Nga teksti i fjalimit parazgjedhor, dalin qartė fakte historike se njė pjesė e madhe e popullatės qė jetonte nė Athinė dhe nė rrethinat e saj ishin arvanitas, nė shekullin XIX arvanitasit kishin ndikim tė madh nė zhvillimin e jetės politike nė Greqi. Nga teksti parazgjedhor, duket qartė se grupi i politikanėve kundėrshtarė tė oborrit tė mbretit Oton dhe qeveria kryengritėse e pėrkohshme, qė drejtonte Greqinė nė vitin 1860 bėnte pėrpjekje tė mėdha pėr tė marrė nė anėn e tyre arvanitasit e Atikisė dhe tė Beotisė, njerėz qė, nga ajo qė kemi mėsuar nga historia e asaj kohe, ishin konservatorė, tė qėndrueshėm nė bindjet e tyre besnikėrie ndaj mbretit tė atėhershėm, Oton. Pėrpjekjet pėr tė thithur nė anėt e tyre, palėt bėnin edhe publikimin e propagandės parazgjedhore dygjuhėshe, nė greqisht dhe nė gjuhėn shqipe, me synimin qė, nga njėra anė tė informohet mė mirė popullsia arvanitase dhe, nga ana tjetėr, ndoshta ta kenė mė tė lehtė edha ata kandidatė pėr deputetė qė nuk ishin arvanitas, por grekė.

    Tekstin po e paraqes ashtu siē ėshtė botuar nė gazetėn “E ARDHMJA E ATDHEUT” nė gjuhėn shqipe, tė shkruar me shkronja greke dhe me disa kombinime pėr tė plotėsuar alfabetin e gjuhės shqipe. Gjatė transkriptimit vėrejta se shkruesi i fjalimit parazgjedhor tė vitit 1860, ka pėrdorur shumė fjalė greke. Po i njėjti fjalim ėshtė botuar nė gazetėn e kohės edhe nė gjuhėn greke.

    Pėr qytetarėt tė katundeve tė Athinės

    Vėllezėr!

    Dheu ėshtė i lagėt akoma nga gjakrat tė tatėve edhe vėllezėrve tuaj; dėbuam tiranin, fituam lirinė. Ėshtė shumė e madhe, pra, vėllazėrimi ndaj kėtij gjaku tė mos jemi tė denjė pėr lirinė. Tė gjithė ata syt qė ranė nė luftė do tė na japin nam dhe mallkime. Ne qė kemi kushtetutė. Ē’do thotė kushtetutė?

    Do thotė qė gjithė qytetarėt kanė tė drejtė tė pėrkujdesen vetėm, tė qeverisė mirė atdheu, tė mos ketė tė rėnda taksa, tė bėhen tė mira ligje, tė mos i bėjnė konak, tė mos bjerė xhandarin me kėrbaē edhe tė tjera. Meqenėse qė nuk mundin tė gjithė qytetarėt tė mblidhen, sepse janė larg njeri nga tjetri, caktojnė pėrfaqėsues edhe ata quhen deputetė. Ata bėjnė atė qė do tė bėnin qytetarėt nė mbledhje, edhe ēfarė do bėjnė ata ėshtė e mirė tė bėhet. Nėse kuptuat mirė qė po tė kujdeseni tė caktoni tė mirė njerėz ata qė do vėshtrojnė interesin tuaj, njerėz qė nuk mund t’i mashtrojė, mos t’i tėrheqė nga vetja e tij, do tė jeni tė lirė si ju do Kushtetuta. Nėse nuk kujdeseni tė mendoni mirė vetėm, edhe ndonjė tjetėr tė kėrcėnon ty me frikėsime e tė kėtilla, atėherė nuk do tė caktoni ashtu pėrfaqėsues atė qė doni, do tė bėhen deputetė ata qė nuk do kujdesen pėr tė mirėn tuaj, por pėr interesat e tyre, edhe pastaj nuk do tė jeni tė lirė si ju do Kushtetuta. Atėherė i biri i tė fortit nuk do tė vejė ushtar, por do tė pėrjashtohet pėr i parritur edhe sakat, edhe i biri i tė varfėrit do vejė vetėm? Atėherė do vijė patrulla edhe do t’u kėrkojė pula, pita edhe do t’u bjerė edhe zverkut; atėherė do tė vijė taksidari t’u shesė shtambėn edhe do t’u marrė nė burg, kurse i forti, le tė ketė nė borxh mijėra dhrahme* nuk do ta ngasėn, edhe tė tjera qė nuk i dini. Por, nėse caktoni njerėz tuaj qė i dinė vuajtjet tuaja edhe njė e rrahur e xhandarit, fjala vjen, edhe njė e vogėl shkelje do tė jetė njė e madhe fyerje pėr qytetarin, sepse qytetari atėherė do vejė nė tė vėrtetin pėrfaqėsues tė tij edhe nuk do t’i thotė “mos ki merak, do tė kujdesem ... ēfarė bėhet pėr njė tė rrahur ... ashtu ishte koha...”, por do tė vejė nė Kuvend tė thotė edhe deputetėt do tė thėrrasin ministrin tė pyesin ēfarė u bė do t’i kėrkojnė pakėnaqėsinė edhe do tė gjykohet ai qė ėshtė fajtor, nė mos gjykohet, atėherė prishet ministri me Kuvendin, edhe e dini ēfarė pėson ministri? Pushohet. Ashtu do tė ndreqen punėt edhe nuk do tė bėhen padrejtėsi.

    Qytetarė! Njė herė nė tre vjet u thėrret mėma juaj, atdhe, tė jepni mendimin tuaj edhe tė zgjidhni ata qė duan atdhenė, duan lavdinė e atdheut do tė zgjidhni ata qė do tė ruajnė tė mirat tuaja, nderin tuaj, nė ata do tė veni tė qani padrejtėsitė tuaja edhe tė kėqijat qė pėsoni nga pushteti, ata do tė mbrojnė tė drejtat tuaja.

    Doni tė shihni sa i madh ėshtė e drejta juaj? Vėshtroni sa tė mira premton qeveria qė do tė bėjė nė gjithė bashkitė; premton shkolla, premton gjyqe paqėsore, premton ura, ju premton tė gjitha tė mirat, arėn**, tė jepni votėn tuaj ministrit Simo edhe nė kryebashktiakut Skufo, edhe pastaj i harron tė gjitha, arėn, tė dalin deputetė njerėz qė nuk dinė nga mot edhe brengat qė vuan shpirti juaj nga kalimtarėt edhe konduktorėt. Ata nuk dinė me ē’punė edhe djersė nxirrni bukėn, ju ngarkojnė me tė tjera taksa!

    Doni tė shihni sa vlen e drejta juaj? Vėshtroni qeverinė pėr tė arritur qėllimin pushon kryebakėtiakėt edhe emėron kryebashtjak tė tretė zėvendės, dhe ligji thotė qė duhet tė caktojė i pari zėvendės dėrgon tė prerin me gėrshėrė***tė Bashkisė edhe tė Prefekturės pėr t’u mashtruar ose t’u frikėsojė.

    Qytetarė! Kushtetuta thotė qė ėshtė shkelje ligjore tė ndėrhyjė me forcat e saj, zgjedhja ėshtė e drejta e popullit. E shihni fort mirė Qeveria pėr interesat e saj ndėrhyn, nuk duhet pra tė shtini votėn nė ata qė propozon, sepse do t’i keni tė njėjtat gjėra.

    Vėshtroni mirė pra, pėr njė ėshtė yni Zot! Pėr vėllazėri! Pėr gjakun qė u derdh pėr lirinė! Mendimi juaj, vota juaj ėshtė liria juaj, ėshtė jeta, nderimi edhe pėrparimi juaj mos e shtini kur tė harrini pėrpara mendohuni mirė, sepse do tė shkojė tre vjet mirė i keqi, si do tė shtroni ashtu do tė fleni.

    Dėgjoni edhe fjalėt e Krishtit qė thotė nė vangjel: “Kėrkoni edhe do tė ēoni, bini derės edhe do t’u hapet, pse kush kėrkon ēon edhe kush pyet i hapet” si t‘u thom.

    Marrė nga libri i autorit Arben p. Lalla “GJURMĖ TĖ LETĖRSISĖ SĖ VJETĖR TĖ SHQIPTARĖVE TĖ GREQISE"

    GREQI 1860-1889”, botuar maj 2006 nė Maqedoni.

  20. #40
    Arberor Maska e dias10
    Anėtarėsuar
    12-05-2008
    Postime
    1,025
    Faleminderit
    1
    0 falenderime nė 0 postime
    Ky i meposhtmi eshte nje dialog i shkurter ne arberisht dhe greqisht. Megjithese eshte dukshem nje shqipe moderne perseri ajo ruan format te vjeter te te foluri ne disa fjale. Psh ne vend te fjales eshte perdoret isht kurse fjala yt ate eshte ne formen dialektore itate:



    kurse kostumet arbereshe jane anembane Greqise:

    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga dias10 : 06-10-2008 mė 17:02
    e verteta dhe e drejta jane miq me te mire se edhe vete Platoni, miku im

Faqja 2 prej 3 FillimFillim 123 FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Si mund tė ulet ndikimi grek nė shqipėri ?
    Nga Anton nė forumin Ēėshtja kombėtare
    Pėrgjigje: 192
    Postimi i Fundit: 14-08-2011, 17:46
  2. Arvanitėt hapin shkollėn e parė nė gjuhėn mėmė!
    Nga flory80 nė forumin Ēėshtja kombėtare
    Pėrgjigje: 47
    Postimi i Fundit: 16-04-2010, 01:24
  3. Arvanitėt Arbėrorė!
    Nga flory80 nė forumin Albumi fotografik
    Pėrgjigje: 7
    Postimi i Fundit: 18-12-2008, 12:25
  4. Ēėshtja Ēame
    Nga Eni nė forumin Ēėshtja kombėtare
    Pėrgjigje: 154
    Postimi i Fundit: 25-03-2005, 18:56
  5. Krijuesit e shtetit tė ri grek
    Nga ALBA nė forumin Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 07-01-2004, 13:39

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •