Close
Faqja 4 prej 9 FillimFillim ... 23456 ... FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 61 deri 80 prej 166
  1. #61
    Rising Star and Legend Maska e Davius
    Anėtarėsuar
    20-04-2003
    Vendndodhja
    Underground
    Mosha
    31
    Postime
    11,981
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    DEBORIN, Abram Moisieviē


    DEBORIN, Abram Moisieviē (DEBORIN, Abram Moisijevic), filozof rus (1881-1963). Nga viti 1903 pjesė-marrės nė lėvizjen punėtore, kurse nga viti 1928 anėtar i PKBS, dhe akademik (nga viti 1929). Njė nga filozofet kryesorė sovjetikė i cili qysh nga viti 1905 bėri luftė kundėr mahizmit. Nga viti 1926-1930 ishte kryeredaktor i revistės «Nėn flamurin e marksizmit». Shkroi shumė punime nga historia e filozofisė dhe e filozofisė sė mar-ksizmit. Nė punimin Lenini si mendimtar e karakterizoi Leninin si mendimtar tė rėndėsishėm, mirėpo nė filozofi e konsideronte vetėm nxėnės tė Plehanovit.

    Sipas Deborinit, Plehanovi nė pėrgjithėsi dha arsyetimin mė tė plotė tė marksizmit nė frymėn e Marksit dhe tė Engelsit dhe vetėm ai arriti «ta shndėrrojė marksizmin nė botė-kuptim», kėshtu qė drejtimi i Plehanovit i filozofimit ėshtė i vetmi orientim korisekuent nė gjithė literaturėn marksiste botėrore. D. konsideronte se lėndė e vėrtetė e filozofisė ėshtė para sė gjithash metodologjia e pėrgji-thshme. «Dialektika materialiste si metodologji e pėrgjithshme duhet tė pėrshkojė tė gjitha shkencat empirike konkrete, sepse ajo ėshtė tė thuash algjebra e shkencės, e cila fut lidhje tė brendshme nė pėrmbajtjen konkrete».

    Divergjencat e mėvonshme nė mendi-me ndėrmjet nxėnėsve tė Plehanovit, Deborinit dhe L. Akselrodit, krijuan dy fronte nė filozofinė sovjetike, kurse lufta ndėrmjet «mekanistėve» (nė krye me L. Akselrodin) dhe «dialekti-kanėve» (nė krye me Deborinin) zgja-tėn nga viti 1925-1930. Nė rezolutėn e KQ tė janarit 1931, u kritikuan Deborini e «deborinasit» si «idealistė tė menjshevizuar». Kjo kritikė vazhdoi edhe mė vonė (Mitini e tė tjerė), pavarėsisht nga deklaratat «autokritike» tė atyre qė ishin nėn zjarrin e kritikėve tė pamėshirshėm (tė inspiruar para sė gjithash nga J. V. Stalini), kėshtu qė Deborini u tėrhoq nga jeta aktive filozofike nė mėnyrė qė nga viti 1956-1960 tė botoi njė vepėr nga historia e doktrinave socialo-politike dhe disa artikuj nė revistėn «Ēėshtje tė fi-lozofisė» siē janė: «Materializmi dhe dialektika nė filozofinė e vjetėr india-ne», «Teoricien i revizionizmit ba-shkėkohės Fric Stenberg» e tė tjerė.

    Pavarėsisht nga njė seri njėanshmėrish (para sė gjithash tė karakterit natyror-shkencor), si dhe tė disa te zave dogmatike (pėr shembull kritika e tij kundėr Llukaēit), Deborini ėshtė njė nga emrat mė tė rėndėsishėm tė fi-lozofisė sovjetike, i cili dha shumė analiza origjinale dhe tė thella filozo-fike.

    Veprat kryesore: Uvod u filozofiju dijalekttėkog materijalizma (Botimi 6, 1931); Ludwig Feuerbach (1923); Shqyrtime nga historia e materializmit e shekullit 17 dhe 18 (bot. 3, 1930); Hegeli dhe materializmi dialektik (1929); Lenini dhe kriza e fizikės mė tė re (1930); Filozofija dhe marksizmi (pėrmbledhje artikujsh, bot. 3, 1930); Socialno-politideskie udenia novoga vremeni (1958). Filozofia dhe politika (1961).
    My silence doesn't mean I am gone!

  2. #62
    Rising Star and Legend Maska e Davius
    Anėtarėsuar
    20-04-2003
    Vendndodhja
    Underground
    Mosha
    31
    Postime
    11,981
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    DARVIN, Ēarls (DARWIN, Charles)


    DARVIN, Ēarls (DARWIN, Charles), natyralist anglez (1809-1882). Ndikoi shumė nė gjithė botėkuptimin e ri natyror dhe shkencor me teorinė e njohur dhe epokale tė tij mbi lindjen dhe ndryshimin e llojeve, me tė cilėn tre-goi evolucionin organik dhe shpjegoi historinė e qenieve tė gjalla nga format mė tė thjeshta tė jetės. Nga faktet e ndryshimeve tė jetės organike dhe tė kushteve tė vėshtira tė ruajtjes sė llojeve, Darvini paraqiti edhe parimin e seleksionit, tė zgjedhjes sė mė tė fuqishėmve nė luftė pėr jetė dhe pėr ekzistencė (struggle for life). Ky parim, i bartur nė mėnyrė jokritike nė tė gjitha fenomenet, dhe sidomos nė shoqėri, pati nė shumė koncepte evolucioniste dhe filozofike, para sė gjithash, nė koncepcionet sociologjike (i ashtuquajturi darvinizėm social) shumė ithtarė, madje dhe disa «teoricienė» racistė.

    Me problemin e tė bukurit Darvini u mor para sė gjithash nga aspekti i biologjisė. Njėkohėsisht ai theksoi sesi ndenja pėr tė bukurėn ėshtė jashtėzakonisht e fuqishme edhe te popujt primitivė, dhe kėshtu ėshtė e mbicaktuar edhe ndaj disa nevojave madje edhe themelore vituale. Kėshtu, te kėta edhe rrobat punohen mė tepėr pėr shkak tė stolisjes sesa pėr arsye tė mbrojtjes dhe nxehtėsisė.

    Veprat kryesore: On the Origin of Species by Means of Natural Selection (1839); The Variation of Animals and Plants under Domestication (1866); The Descent of Man and Selection in Relation to Sex (1871); The expression ofthe Emotion (1872).
    My silence doesn't mean I am gone!

  3. #63
    Rising Star and Legend Maska e Davius
    Anėtarėsuar
    20-04-2003
    Vendndodhja
    Underground
    Mosha
    31
    Postime
    11,981
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    DARJES, Joahim Georg

    DARJES, Joahim Georg (DARJES, Joachim,Georg), filozof gjerm. (1714-1791). Profesor nė Jenė dhe nė Fran-kfurt. Kundėrshtar i filozofisė sė Volfit, i cili mohonte ashpėr determinizimin dhe mėsimin mbi harmoninė e pėrcaktuar mė parė.

    Veprat kryesore: Elementa metaphysica (1743-44); Erste Griinde der philosophischen Sittenlehre (1750); Via ad varitatetn (1755).
    ---------------------------------------------------------------------
    DAMASKIO

    DAMASKIO, filozof grek (470 -?). Neoplatonist qė drejtoi shkollėn filozofike tė fundit deri nė vitin 529, derisa e mbylli Justiniani. Preokupimet themelore tė D. synojnė qė tė ndėrmjetėsojė me filozofinė e tij ndėrmjet unitetit tė parė absolutisht tė pakuptueshėm dhe tė sferės inteligjibile.

    Kryevepra: Ēėshtje mbi parimet e para (botuar nė latinishte nga J. Kopp nė vitin 1826).
    My silence doesn't mean I am gone!

  4. #64
    Rising Star and Legend Maska e Davius
    Anėtarėsuar
    20-04-2003
    Vendndodhja
    Underground
    Mosha
    31
    Postime
    11,981
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    D'ALAMBER, Zhan lė Ron d'

    D'ALAMBER, Zhan lė Ron d'(D'ALEMBERT, Jean le Rond d'), filozof franc., fizikan dhe matematikan (1717-1783). Pėr shkak tė talentit tė rrallė pėr matematikė nė moshėn 23 vjeēare u pranua anėtar i Akademisė sė shkencave tė Francės. Shpirt i pavarur, i cili nė filozofinė e tij bashkon disa tendenca karakteristike tė ilumi-nizimit. D'A. i kushtohet shkencės dhe me kėtė bėhet sipas fjalėve tė tij pikėrisht «skllav i lirisė sė vet». Ėshtė pionier i shumė shkencave ekzakte tė shekullit XVIII. D'A. shtroi dhe zgjidhi disa ēėshtje jashtėzakonisht tė rėndėsishme fizike, astronomike, matematike dhe tė tjera (ekuacioni diferencial pėr vibracionin e telit, precesioni dhe mutacioni nė astronomi).

    Ėshtė njė nga bashkėpunėtorėt kryesorė tė pėrhershėm tė enciklopedisė dhe autor i veprės sė njohur Shqyrtimet hyrėse nė Enciklopedi, nė tė cilėn jep njė paraqitje tė pėrmbledhur dhe tė qartė tė parimeve themelore tė filozofisė sė tij. Siē bėn pak ose mė tė madhe tėrė iluminizmi, edhe filozofia e D'Alamberit pėrpiqet tė hedhė poshtė ēdo metafizikė, duke iu drejtuar pėrvojės si tė vetmit burim adekuat tė njohjeve tona. «Tė gjitha dituritė tona tė drejtpėrdrejta reduktohen nė ato qė i marrim nėpėrmjet shqisave; nga kjo del se ne pėr tė gjitha idetė tona u detyrohemi ndijimeve». Nė frymėn e tendencave tė shekullit tė ri D'A. e redukton detyrėn themelore tė filozofisė pėr zgjidhjen e ēėshtjeve gnoseologjiko-teorike, sepse gnoseologjinė, kėtė «fizikė eksperfmentale tė shpirtit» e konsideron disiplinė themelore filozofike. Mė vonė shprehen mė shumė elementet agnostike dhe orientimi pozitivist-scientist i gjithė filozofimit tė tij i cili manifestohet nė «metodėn e re». Kjo metodė ėshtė antispekulative, empirike dhe natyrore-shkencore: parimi i kauzalitetit bėhet parim suprem. Filozofia nuk ėshtė shkencė mbi substancėn ose mbi parimet e pėrgjithshme tė qenies, por aplikimi i mendjes mbi sendet e ndryshme tė veēanta, mbi faktet e pėrvojės. Pikėrisht kjo metodė duhet tė sigurojė bazat e pėrgjithshme gnoseo-logjikoteorike pėr tė gjitha shkencat e veēanta.

    Nė Shqyrtimin hyrės tė tij, D'A. studion kushtet e lindjes sė shkencės dhe konsideron se kėto, nė themel, korrespondojnė me shtimin e nevojave njerėzore sikurse edhe me kujdesin e njeriut pėr vetėekzistim. Tė gjitha dituritė i ndau nė 3 grupe tė mėdha, tė cilat u pėrgjigjen tri aftėsive tė njeriut: kujtesės i pėrgjigjet historia, arsyes filozofia, kurse imagjinatės shkathtėsitė e bukura.

    Iluminist, mirėpo edhe shkencėtar i kabinetit, doktrina abstrakte scientiste e tė cilit nuk ka fituar popullarizim tė gjerė, empirist dhe agnostik qė nuk arrijti tė kapėrcente dualizmin e themeltė tė filozofisė sė shekullit tė ri, D'A. ėshtė pėrfaqėsues tipik i atyre rrymave te shumėllojshme dhe tė pasura nė mendimin francez pėr shkak tė cilave, pa marrė parasysh tė gjitha kundėrthėniet ideore dhe reale e quajtėn shekullin nė tė cilin jetoi «shekull filozofik».

    Veprat kryesore: Traitė de dyna-mique (1743); Discours prėliminaire de L'Encyclopedie (1751) Mėlanges de littėrature, d'histoire et de philo-sophie (1752); Essai sur les ėlėments de philosophie (1759).
    My silence doesn't mean I am gone!

  5. #65
    Rising Star and Legend Maska e Davius
    Anėtarėsuar
    20-04-2003
    Vendndodhja
    Underground
    Mosha
    31
    Postime
    11,981
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    CAJSING, Adolf

    CAJSING, Adolf (ZEISING, Adolf), filozof gjerm. (1810-1876). Mėsues privat nė Lajpcig dhe Munih.Pikė-pamjet estetike tė tij janė nėn ndikimin e Hegelit, kėshtu qė edhe e bukura, tė cilėn e pėrkufizon si pėrsosuri, e kuptuar si fenomenale, mund tė jetė diēka absolute nė formė tė fantazmės. Ndėrkaq, mė i rėndėsishmi ėshtė, pas zbulimit tė tė ashtuquajtures prerje e pėrparuar, raporti sipas tė cilit brinja mė e gjatė dhe mė e shkurtėr (pėr shembull tė njė kėnddrejti) i pėrgjigjet raportit tė brinjės sė gjatė dhe mbledhjes sė brinjės sė madhe dhe tė vogėl 3:5 = 5 : (3 + 5). Kjo prerje e pėrparuar pėr C. ėshtė masė themelore e bukurisė dhe mund tė aplikohet nė tė gjitha raportet e artit dhe tė natyrės.

    Veprat kryesore: Neue Lehre von den Proportionen des menschlichen Korpers (1854); Asthetische Forschungen (1855); Der Goldene Schnitt (1884).
    My silence doesn't mean I am gone!

  6. #66
    Rising Star and Legend Maska e Davius
    Anėtarėsuar
    20-04-2003
    Vendndodhja
    Underground
    Mosha
    31
    Postime
    11,981
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    CELER, Eduard (ZELLER, Eduard)

    CELER, Eduard (ZELLER, Eduard), filozof gjerm. (1814-1908). Profesor i teologjisė dhe i filozofisė nė Tybingen, Bernė, Marburg, Hajdelberg dhe Berlin. Nė veprėn e tij kapitale dhe mė tė rėndėsishme Filozofia e grekėve, qė deri sot ka mbetur tekst standard pėr kėtė fushė, dha njė pasqyrė jashtėzakonisht tė themeltė historike tė filozofisė greke, duke rishqyrtuar shumė burime tė kėtij mendimi dhe duke interpretuar nė mėnyrė origjinale tėrė trashėgimin filozofik antik. I takoi tė ashtuquajtures shkollė teologjike tė Tybingenit dhe u mor edhe me studimin kritik tė teksteve tė krishtera.

    Qysh nė vitin 1862 theksoi kėrkesėn pėr t'iu kthyer Kantit dhe kėshtu u bė njė nga pėrfaqėsuesit e parė tė neokantizmit dhe neokriticizmit. Megjithėkėtė e konsideroi «gabim themelor tė Kantit» supozimin se sendet nė vetvete nuk janė tė njohura. Ekziston njė ligj unik, tė cilit i nėnshtrohemi vetė ne dhe sendet, dhe njė rend natyror nga i cili lindin edhe pėrfytyrimet tona dhe ndodhjet objektive. Sipas Celerit, filozofia duhet t'i bashkojė idealizmin dhe «realizmin e shėndoshė».

    Veprat kryesore: Ptatonische Stu-dien (1839); Die Philosophie des Riechen(nė 3 vėll. 1844-1852); Vortrage und Abhandlungen (1865); Geschichte der deutschen Philosophie seit Leibniz (1872); D.F.Strauss (1874); Grundriss der Geschichte der griechuschen Philosophie (1883);
    My silence doesn't mean I am gone!

  7. #67
    Rising Star and Legend Maska e Davius
    Anėtarėsuar
    20-04-2003
    Vendndodhja
    Underground
    Mosha
    31
    Postime
    11,981
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    CELSUS (Kelsos)

    CELSUS (Kelsos) filozof romak (rreth 170 tė e.r.)., Platonist, kundėrshtar i krishterimjt, gjithashtu nėn ndikimin e stoikėve. Besimi i krishterė, sipas Celsusit, ėshtė primitiv, antropomorf, pėrhap shkencė tė rreme, sipas sė cilės bota ekziston pėr shkak tė njeriut dhe frikėson me dėnimet e tij nė jetėn e ardhshme.
    C. pėr tė cilin ėshtė i huaj ēdo fanatizėm fetar, kritikoi edhe religjionet pagane. Nė polemikėn (Contra Celsum) Origeni e citoi shpesh dhe kėshtu nė saje tė kėtij mbetėn disa tekste tė Celsusit.

    Studimi kryesor: «Fjala e vėrtetė» («Alethes logos») ėshtė ruajtur fragmentarisht dhe e botoi pėrveē tė tjerėve edhe O. Glockner-i (1942).
    ----------------------------------------------------------------
    CERMELO, Ernst (ZERMELO, Ernst)

    CERMELO, Ernst (ZERMELO, Ernst), matematikan dhe logjicien gjerm. (1871-1953). Profesor nė Cyrih. U mor nė radhė tė parė me teorinė e variacioneve dhe me teorinė e grumbujve, ndėrsa nė vitin 1904 i pari e formuloi nė mėnyrė aksiomatike kėtė teori. Punoi gjithashtu nė kuptimin bashkėkohės tė teorisė sė lojės.

    Veprat kryesore: Uber eine Anwendung der Mengenlehre auf die Theorie des Schachspiels (1912); Etementare Betrachtungen zur Theorie der Primazahlen (1934).
    My silence doesn't mean I am gone!

  8. #68
    Rising Star and Legend Maska e Davius
    Anėtarėsuar
    20-04-2003
    Vendndodhja
    Underground
    Mosha
    31
    Postime
    11,981
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    CICERON, Marko Tulie

    CICERON, Marko Tulie (Marcus Thullius Cicero), orator, burrėshteti dhe filozof romak (106-43 p.e.r.). Ėshtė njohės i mirė i gjuhės dhe i kulturės greke, studioi poetėt grekė dhe latinė, gramatikėn, retorikėn, tė drejtėn, historinė dhe filozofinė. Rėndėsia e tij qėndron, para sė gjithash, lidhur me bartjen dhe popullarizimin e men-dimit grek nė truallin romak. Ndonėse veten e radhit nė shkollėn e akademisė sė re, si filozof nuk ėshtė origjinal nė mėnyrė tė veēantė, por nė vete sintetizon studime tė shumta, kėshtu qė konsiderohet pėrfaqėsues tipik i eklekticizmit. Pėr Cieronin filozofia, para sė gjithash, ėshtė shkathtėsi e tė shėruarit tė shpirtit, ngushlluese, e cila njėkohėsisht i mėson njerėzit si tė sillen nė jetė pėr tė arritur lumturinė. Dėshira pėr lumturi ėshtė dėshirė e natyrshme e tė gjitha qenieve tė gjalla, ndėrsa rrugėn deri te lumturia e vėrtetė duhet ta tregojė filozofia. Njė seri i elementeve tė mendimit skeptik akademik, i tezave stoike dhe peripatetike gėrshetohen nė mėnyrė tė jashtėza-konshme nė veprėn voluminoze tė Ciceronit, tė shkruar me njė gjuhė tė qartė dhe tė bukur. Kontributi i tij kryesor pėr kulturėn romake qėndron para sė gjithash nė veprat dhe letrat retorike.
    Nė teorinė e tij mbi artin,C. tregoi ndjejshmėri tė jashtėzakonshme pėr larmi, individualitet tė veprės sė ēdo artisti veē e veē dhe nuk synoi themelimin e estetikės nė identitetin e kuptimit tė vlerave dhe kanuneve estetike. Ndėrkaq, njėkohėsisht, ai dėshiron tė provojė sesi fenomeni mė i ēuditshėm i artit qėndron pikėrisht nė faktin se tė gjitha veprat e ndryshme tė papėrsėritura mund t'i quajmė artistike dhe t'i subsumojmė kėshtu me nocionin unik tė artit.

    Veprat kryesore filozofike: De finibus bonorum et malorum; Tusculanae disputationes; De senectute; De amicitia; De officilis; De republica. Tė gjitha veprat nė disa botime: (1878-1908, nė 9 vėll. nė vitin 1916 nė 10 vėll. e tjera).
    My silence doesn't mean I am gone!

  9. #69
    Rising Star and Legend Maska e Davius
    Anėtarėsuar
    20-04-2003
    Vendndodhja
    Underground
    Mosha
    31
    Postime
    11,981
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    CIEN, Teodor (ZIEHEN, Theedor)

    CIEN, Teodor (ZIEHEN, Theedor), psikolog dhe filozof gjerm. (1862 -1950). Profesor nė Jenė, Utreht, Berlin dhe nė Hale. Hulumtoi bazat fiziologjike tė jetės psikike dhe u mor sidomos me ligjėsitė asociative. Edhe nė logjikė ėshtė i aferm me psikologjinė asociative, mirėpo prapėseprapė nuk ngel nė kufijtė e saj ngase si forma themelore tė njohjes pranon analizėn, sintezėn dhe komparacionin. Nė teorinė e njohjes ėshtė pozitivist, i afėrt me Mahun dhe Avenariusin. Teoria e njohjes, tė cilėn e quan «gignomenologji», ėshtė shkencė themelore, ngase kjo duhet tė hulumtojė ēdo gjė tė dhėnė drejtpėrdrejt, «gignomenen». Pėr Cienin «diēka jopsikike ėshtė fjalė boshe». «Sendet, Uni im, Uni i huaj, janė vetėm pėrfytyrime». C. pėrkrah paralelizmin e pjesėrishėm ndėrmjet ndodhjeve ndijore dhe atyre ndryshimeve tė cilat ndodhin nė tru. Pėr tė ndėrmjet amebes dhe njeriut nuk ka dallim qenėsor, kualitativ, por vetėm dallim kuantitativ, sepse «tė dyjat janė kafshė, kurse njeriu u zhvillua nga ameba». Gjithashtu edhe estetikja u zhvillua nga ndijorja dhe e pėlqyeshmja, kėshtu qė nuk ekziston dallimi qenėsor as ndėrtnjet ndijores elementare dhe tė artistikes mė tė spiritualizuar. Por pėr Cien estetikja nuk ka kurrfarė lidhjeje as me aspektin etik as me vėrtetėsinė. Pozicioni estetik i pėrgjithshėm i Cienit pavarėsisht nga disa vėrejtje kritike lucide lidhur me disa sisteme tė tjera estetike (p.sh. tė H.Mynstenbergut ose tė J.Volkeltit) - sillet kryesisht nė kufijtė dhe kufizimet e estetikės shkencore empirike eksperimentale.

    Veprat kryesore: Leitfaden der physiologischen Psychologie (1891) Psychophysiologische Erkenntnistheorie (1898); Ober die allgemeien Beziehungen zvischen Gehirn und Seelenleben (1902); Das Gedachtnis (1908); Erkenntnistheorie auf physikalicher und psychophysiologischer Grundlage (1912); Die Grundlagen der Psychologie (2 vėll. 1915); Das Verhaliniss der Logik zur Mengenlehre (1918); Lehrbuch der Logik auf positivistischer Grundlage mit Beriickchtingung der Logik (1920); Vorlesungen iiber Asthetik (1923); Grundlagen der Charakterologie (1930).
    My silence doesn't mean I am gone!

  10. #70
    Rising Star and Legend Maska e Davius
    Anėtarėsuar
    20-04-2003
    Vendndodhja
    Underground
    Mosha
    31
    Postime
    11,981
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    CIGLER, Leopold (ZIEGLER, Leopold)


    CIGLER, Leopold (ZIEGLER, Leopold), filozof gjerm. (1881-1958). Nxėnės i Drevsit, nė fillim ėshtė nėn ndikim'in e Eduard v. Hartmanit.I takon filozofėve sipas fjalėve tė tij qė mė pak vlerėsojnė ēėshtjet e filozofisė teorike dhe tė historisė sė saj, dhe mė shumė «ēėshtjet aktuale dhe mė tė rėndėsishme tė jetės qė dalin nga situ-ata bashkėkohore e kulturės». Nė metafizikėn e tij, brenda sė cilės pėrpiqet tė zhvillojė idenė e njė religjioni «nė anėn tjetėr tė ēėshtjes mbi perėndinė», manifestohen elemente tė budizmit si dhe tė filozofisė sė J.Bėmes dhe tė S.Kjerkegorit. U mor edhe me proble-me estetike.

    Veprat kryesore: Zur Metaphysik des Tragischen (1902); Das Wesen der Kunst(904); Das WeltbildE. V. Har-tmanns (1910); Volk, Staat un Personlichkeit (1917); Gestaltwandel der Gotter (2 vėll. 1949); Dreifliigelbild (posth. 1962).
    ----------------------------------------------------------------------

    CIGLER, Teobald (ZIEGLER, Theobald)

    CIGLER, Teobald (ZIEGLER, Theobald), pedagog dhe filozof gjerm.(1846-1918). Profesor nė Strasburg. Moralja, sipas Ciglerit, ėshtė rezultat e zhvillimit historiko-social, dhe pėr kėtė arsye nuk ėshtė gjithmonė me vlerė tė pėrgjithshme dhe e domosdoshme, por u nėnshtrohet ndryshimeve. Duke bazuar kritikėn e rregullimeve shoqėrore nė mbėshtetje tė disa pikėpamjeve tė Fr. A. Langes dhe D. Fr. Shtrausit, C. zhvilloi etikėn dhe pedagogjinė pozitiviste. Pėr C. tė gjitha ēėshtjet sociale janė nė radhė tė parė probleme etike, kurse religjioni mund tė gjejė justifikim vetėm brenda sferės sė ndiesisė. Kėto pikėpamje idealiste dhe njėkohėsisht pozitiviste tė Cigle-rit, patėn dikur nė kohėn e tyre ndi-kim tė madh nė njė varg shkrimtarėsh tė filozofisė dhe tė pedagogjisė tė Gjermanisė sė atėhershme.

    Veprat kryesore: Lehrbuch der Logik (1876); Geschichte der Christlichen Ethik (1886); Sittliches Sein und sittliches Werden, Grundlinien cines Systems der Ethi'k (1890); Die soziale Frage eine sittliche Frage (1891); Das Gefuhl (1893); Geschichte der Pada-gogik (1895); Glauben und Wissen (1899); Friedrich Nietzsche (1900); Allgemeine Padagogik (1901); Menschen und Probleme (1914).
    My silence doesn't mean I am gone!

  11. #71
    Rising Star and Legend Maska e Davius
    Anėtarėsuar
    20-04-2003
    Vendndodhja
    Underground
    Mosha
    31
    Postime
    11,981
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    CILER, Tuiskon (ZILLER, Tuiscon)

    CILER, Tuiskon (ZILLER, Tuiscon), filozof dhe pedagog gjerm. (1817-1882). Profesor nė Lajpcig. Herbartian qė pėrpunoi dhe konkreti-zoi programin e mėsuesit tė vet, Her-bartit. Pedagogjinė e bazon nė etikė, nė psikologji dhe nė religjion. Qėllimi themelor i edukatės ėshtė formimi i vullnetit, kurse individi duhet tė formohet me tė njėjtin rend dhe drejtim me tė cilin u zhvillua evoluimi kulturor i njerėzimit.

    Veprat kryesore: Einleitung in die allgemeine Padagogik (1856); Die Re-gierung der Kinder (1857); Allgemei-ne philosophische Ethik (1880).

    -----------------------------------------------------------------
    CILSEL, Edgar (ZILSEL, Edgar)

    CILSEL, Edgar (ZILSEL, Edgar), shkencėtar i diturive natyrore, sociolog dhe filozof austr. (1891-1944). Ishte fizikan sė pari nė Vjenė dhe mė vonė nė Angli dhe SHBA. Bashkėpunėtor i «Rrethit tė Vjenės» dhe ishte i afėrm me fraksionin e majtė tė tij. U mor edhe me pėrcaktimin koptimor tė ligjeve tė numrave tė mėdhenj, me problemet e induksionit, gjeniut si dhe me problemet sociologjike tė shkencės bashkėkohėse.

    Veprat kryesore: Das Anwendungsproblem (1916); Die Genieretigion (1918); Die Entstehung des Ge-niebegriffes (1926); Naturphilosophie (1928); Die sozialen Ursprunge der neuzfitlichen Vissenschaft (posth. 1976).
    My silence doesn't mean I am gone!

  12. #72
    Rising Star and Legend Maska e Davius
    Anėtarėsuar
    20-04-2003
    Vendndodhja
    Underground
    Mosha
    31
    Postime
    11,981
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    CIMERMAN, Johan Georg

    CIMERMAN, Johan Georg (ZIMMERMANN, Johann Georg), filozof dhe mjek gjerm. (1728-1795). Nė veprėn e tij Mbi vetminė ėshtė i qartė ndikimi i Rusoit. Ėshtė i orientuar ashpėr dhe nė mėnyrė polemike kundėr krishterimit si dhe kundėr deizmit dhe iluminizmit.

    Veprat kryesore: Ober die Einsamkeit (1756); Vom Nationalstolz (1758); Fragmente uber Friedrich den Grossen (3 vėll. 1789).
    -----------------------------------------------------------
    CIMER, Patricius Benedikt

    CIMER, Patricius Benedikt (ZIMMER, Patritius Benedikt), teolog dhe filozof gjerm. (1752-1820). Preo-kupimet themelore filozofike tė tij pėrqendrohen nė lidhshmėrinė e besimit dhe tė diturisė, tė teologjisė dhe tė filozofisė. Sidomos e pėrgėnjeshtroi ashpėr filozofinė e Kantit, duke provuar se sulmet e tij kundėr krishterimit medoemos dėshtojnė, sepse «kri-hterimi qėndron pėr njė shkallė mė lartė se filozofia e Kantit».

    Veprat kryesore: Philosophische Religionslehre (1805); Philosophische Untersuchung uber den allgemeinen Verfall des menschlichen Geschle-chtes (3 vėll. 1807); Untersuchungen Hber den Begriff und die Gesetze der Geschichte (1817).
    My silence doesn't mean I am gone!

  13. #73
    Rising Star and Legend Maska e Davius
    Anėtarėsuar
    20-04-2003
    Vendndodhja
    Underground
    Mosha
    31
    Postime
    11,981
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    CIMERMAN, Robert (ZIMMERMANN, Robert)


    CIMERMAN, Robert (ZIMMERMANN, Robert), filozof dhe estet austr. (1824-1898). Profesor nė Vjenė dhe Pragė. Sipas Cimermanit, filozofla ėshtė hulumtim i idesė me qėllim tė vėrtetimit tė normave pėr veprimtarinė shkencore,artistike dhe etike. Bazėn pėr tė vėrtetėn, tė bukurėn dhe tė mirėn C. e kėrkoi vetėm nė format dhe jo nė realitet. Nė punimet estetike kryesore tė tij ėshtė nėn ndikimin e estetikės formale tė Herbartit (C. konsideronte se Herbarti ėshtė kantist besnik), e cila e kundėrshtonte tė ashtuquajturėn estetikė lėndore tė Hegelit (para sė gjithash tė J. T. Fisherit). Konsiderohet se Cimermani ėshtė i pari shkrimtar i rėndėsishėm i historisė sė estetikės si shkencė filozofike.

    Veprat kryesore: Philosophische Propadeutik (1852); Ober das Tragische und die Tragddie (1856); Geschichte der Asthetik als philosophische Wissenschaft (1858); Allgemeine Asthetik als Formwissenschaft (1856); Studien und Kritiken zur Philosophie und Asthetik (2 vėll. 1870).

    ---------------------------------------------------------------
    CIMERMAN, Valter (ZIMMERMANN, Walter)

    CIMERMAN, Valter (ZIMMERMANN, Walter), biolog dhe filozof gjerm. (1892 -). Sipas pozitės themelore C. ėshtė evolucionist i orientuar nė mėnyrė natyrore-shkencore.

    Veprat kryesore: Grundfragen der Evolution (1948); Evolution (1953); Evolution und Naturphilosophie (1968).
    My silence doesn't mean I am gone!

  14. #74
    Rising Star and Legend Maska e Davius
    Anėtarėsuar
    20-04-2003
    Vendndodhja
    Underground
    Mosha
    31
    Postime
    11,981
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    COHER, Rudolf (ZOCHER, Rudolf)

    COHER, Rudolf (ZOCHER, Rudolf), filozof gjerm.(1887).Nė fillim i afėrm me Shkollėn neokantiste tė Hajdelbergut, ndėrsa mė vonė u orientua kah ontologjia e shtresave tė N. Hartmanit.

    Veprat kryesore: Die objektive Geltungslogik und der Immanenzgedanke (1925); Geschichtsphilosophische Skizen (2 vėll. 1933-34); Die phi-losophische Grundlehre(l939); Philo-sophie in Begegnung mit Religion und Wissenschaft (1955); Kants Grundlehre (1959).
    ---------------------------------------------------------------------
    CVINGLI, Ulrih (ZWINGLI, Ulrich)


    CVINGLI, Ulrih (ZWINGLI, Ulrich), reformator fetar zviceran (1484-1531). Studioi nė Bernė, Vjenė dhe nė Bazel, nė vitin 1506 bėhet magjistėr; orientohej sidomos nė studimet skolastike, tė filozofisė greke, romake dhe hebraike dhe ishte shumė i arsimuar dhe njė nga humanistėt mė tė mėdhenj tė Zvicrės. Me reforma, pėr ēka ra nė konflikt me kishėn katolike (duke refuzuar qysh nė vitin 1519 t'i paguajė papės rentėn vjetore), filloi nė Cyrih. U vra nė betejėn e Kapelės, duke mbrojtur religjionin e ri tė reformuar, kurse kufomėn ia dogjėn dhe hirin ia hodhėn.

    Nė punimet teorike tė tij (sidomos nė 67 Schlussreden) mbėshtetet edhe nė Shkrimin e Shenjtė dhe kėshtu hedh poshtė pushtetin absolut tė papės, paraqitet kundėr luksit dhe plangprishjes sė kishės, ishte kundėrshtar i beqarisė dhe i nderimit tė figurave tė shenjta. Ishte njohės i Erazmos dhe i takonte me disa teza teorike tė tij rrethit tė miqve dhe mbrojtėsve tė tij. I aferm ishte edhe me Piko dela Mirandolen, kurse nė tezat e tij etiko-praktike (ku orientohet gati gjithė veprimta ria e tij) janė tė dukshme edhe ndikimet e stoicizmit.

    Veprat kryesore:Von Klarheit und Gewissheit der Wortes Gottes (1522); Comentarus de vera et falsa religione (1525); De providentia Dei (1530); Expositio Christianae fidei (1531); Veprat (nė 4 vėll) i botoi pėr herėn e parė R. Gvalter mė 1545
    My silence doesn't mean I am gone!

  15. #75
    Rising Star and Legend Maska e Davius
    Anėtarėsuar
    20-04-2003
    Vendndodhja
    Underground
    Mosha
    31
    Postime
    11,981
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    ĒADAJEV, Pjotėr Jakovleviē


    ĒADAJEV, Pjotėr Jakovleviē (CAADAJEV, Pjotr Jakovljevic), filozof rus (1794-1856). Nė tetė Letrat filozoHke tė tij (tė botuara nė revistėn Teleskop) kritikoi radikalisht rrethanat shoqėrore nė Rusi, por konsideronte se shoqėria e re nuk mund tė themelohet me pėrmbysjen politike. Nė kėtė aspekt ai dallohej prej dekabristėve, ndaj tė cilėve ishte i afėrm. Pėrveē mendimit progresiv dhe kritik, Ē. nė letrat e tij paraqiti edhe njė seri tezash mistiko-religjioze. Kuptimin e ekzistimit tė popullit rus Ē. e pa nė krijimin e njė rendi tė ri dhe mė tė pėrsosur dhe nė frymėn i ideve tė krishtera «tė mėshirės sė frymėzimeve tė fundit dhe mė tė mrekullueshme», tė rendit ideal tė pėrgjithshėm njerėzor dhe «tė krijimit tė mbretėrisė sė perėndisė mbi tokė nė tė cilėn do tė zhduken tė gjitha pabarazitė dhe padrejtėsitė shoqėrore».

    Kryevepra filozofike: Letrat filozofike (posth. 1862).
    -------------------------------------------------------------------
    ĒERĒ, Alonzo (CHURCH, Alonzo)

    ĒERĒ, Alonzo (CHURCH, Alonzo), matematikan dhe filozof amer. (1903--). Profesor nė Prinston dhe njė nga logjicietėt kryesorė bashkėkohės tė logjikės simbolike. Pėrveē tjerash, Ē. u pėrpoq tė provojė se nuk mund tė zbulohet kurrfarė teknike e pėrgjithshme e cila do tė mundėsonte vėrtetimin nė mėnyrė efektive tė saktėsisė ose provueshmėrisė sė gjykimit arbitrar aritmetik. Nėpėrmjet aplikimit tė drejtpėrdrejtė tė metodės sė diagonalizimit ai nuk provoi vetėm se njė teknikė e tillė u tregua e pasigurt, por vėrtetoi se supozimi mbi ekzistimin e saj shpie nė absurditet. Statusi induktiv i llogaritjes efektive pėrjashton, sipas Ē., ēdo arsyetim tė plotė tė propozimit tė tij (tė njohur si tezė e Ēerēit), mirėpo ai paraqet arsyet qė identifikimi tė konsiderohet i pranueshėm e qė ėshtė pėrforcuar me zbulimin se tė gjitha pėrpjekjet e karakterizimit tė nocionit intuitiv u treguan ekuivalent tne noci-onin e rekursivitetit tė pėrgjithshėm. Ndonėse disa (pėr shembull E. Mendelsoni) mohuan shumė teza tė Ēerēit, ai me siguri - edhe si drejtor i revistės «The Journal of Symbolic Logic» ndikoi shumė pėr zhvillimin dhe pėr-hapjen e logjikės simbolike.

    Veprat kryesore: Altemative to Zermelo's Assumption (1927); A Note on the Entscheidungsproblem (1936); Setnantic Analysis (1951); Introducti-on to Mathematical Logic(956.
    My silence doesn't mean I am gone!

  16. #76
    Rising Star and Legend Maska e Davius
    Anėtarėsuar
    20-04-2003
    Vendndodhja
    Underground
    Mosha
    31
    Postime
    11,981
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    ĒERMSHEVSKI, Nikolla Gavriloviē


    ĒERMSHEVSKI, Nikolla Gavriloviē (CERNJlSEVSKI, Nikolaj Gavriloviē), kritik, letrar dhe estet rus (1828-1889). I takonte grupit tė kritikėve dhe tė mendimtarėve me orientim materialist tė filozofisė revolucionare-demokratike ruse tė shekullit XIX (bashkė me Bjelinskin, Hercenin, Dobrolubovin dhe Pisarevin). Preokupimet themelore filozofike gati tė tė gjithė kėtyre mendimtarėve rusė janė tė orientuara kryesisht nė planin estetik, pėrkatėsisht nė fushėn e kritikės ideore tė veprave letrare dhe artistike tė kohės sė tyre. Nė kėtė grup Ēernishevski pa dyshim ėshtė njohėsi mė i mirė i filozofisė sė atėhershme bashkėkohėse (sidoraos gjermane).
    Si kritik letrar Ē. kėrkoi qė literatura tė bėhet armė e luftės dhe e pėrparimit shoqėror. Nė veprėn e tij mė tė njohur estetike «Marrėdhėniet estetike tė artit ndaj realitetit» e cila ndikoi dukshėm nė teorinė ruse tė artit deri nė ditėt tona, Ē. pohoi se nga pėrkufizimi «e bukura ėshtė jeta» -pėrkufizim tė cilin e konsideronte konstitutiv pėr gjithė konceptin estetik tė tij - del nga fakti se «bukuria mė e lartė ėshtė pikėrisht ajo tė cilėn njeriu e has nė botėn e realitetit, dhe jo bukuria qė krijohet nga arti». Ē., i cili pėrpiqet madje ta radikalizojė kritikėn kundėr Hegelit bėrė nga Fojerbahu, dhe i cili vazhdimisht dhe me kėmbėngulje thekson se «realiteti ėshtė mbi ėndrrat», me pozicionin e vet «materialist», shpesh edhe pa vetėdije pėr kėtė, degradon edhe njeriun dhe artin e tij dhe nė kėtė aspekt assesi nuk ėshtė - si mendojnė disa shumė i afėrm me Marksin, por bile ėshtė qenėsisht i kundėrt me tė.

    Kryevepra filozofike: Marrėdhėni-et estetike tė artit ndaj realitetit (1855); (Ndėr ne nė serbokroatishte u pėrkthye N. G. Ēernishevski: Estetid-ki i knjizevno-krittėki Clanci, 1950).
    My silence doesn't mean I am gone!

  17. #77
    Rising Star and Legend Maska e Davius
    Anėtarėsuar
    20-04-2003
    Vendndodhja
    Underground
    Mosha
    31
    Postime
    11,981
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    ĒERONI, Umberto (CERRONI, Umberto)

    ĒERONI, Umberto (CERRONI, Umberto), filozof dhe jurist ital. (1926-). Si marksist u mor mė shumė me ēėshtjet e teorisė sė pėrgjithshme dhe tė filozofisė sė tė drejtės. Redaktoi shumė anuarė (Teoria sovjetike e sė drejtės, 1964; Mendimi politik, 1966).

    Veprat kryesore: Kanti dhe tė the-meluarit e kategorisėjuridike; Marksi dhe e drejta modeme (1962); Teoritė politike dhe socializmi
    ------------------------------------------------------------------

    ĒEZARINI, Sforca Vidar

    ĒEZARINI, Sforca Vidar (CESARINI, Sforza Vidar), filozof ital. (1886-1965). Profesor nė Romė. U mor kryesisht me filozofinė e sė drejtės. Kritikoi shumė teza tė neohegelianėve, duke provuar te kėta sidomos tė metat e natyrės epistomeologjikojuri-dike.

    Veprat kryesore: Principi filosofici di una nuova teoria del diritto (1911); Corso di filosofia del diritto (1942); L'eterna ragion di stato (1952).
    My silence doesn't mean I am gone!

  18. #78
    Rising Star and Legend Maska e Davius
    Anėtarėsuar
    20-04-2003
    Vendndodhja
    Underground
    Mosha
    31
    Postime
    11,981
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    ĒOMSKI, Nouem (CHOMSKY, Noam)


    ĒOMSKI, Nouem (CHOMSKY, Noam). linguist dhe filozof amer. (1928 -). Eshtė profesor ordinar i linguisti-kės nė Institutin e njohur Masaēusets pėr teknologji (M.I.T.). Ėshtė njėri nga teoricienėt mė tė shquar nga fsuha e linguistikės sė pėrgjithshme, pėrfaqėsues i gramatikės transformative-gjenerative, programi i sė cilės me tė madhe i tejkalon programet standarde tė linguistikės moderne. Ē. e kupton linguistikėn si degė tė psikologjisė sė njohjes, duke e kthyer nė kontekstin e psikologjisė dhe tė filozofisė. Dhe derisa transformuese konsiderohet ēdo gramatikė e cila strukturėn e dhėnė e shndėrron, transformon nė njė tjetėr, kurse gramatikė gjenerative ajo e cila prodhon fjalitė e ndonjė gjuhe, sistemi qė e pėrpunoi Ēomski me tė drejtė mban tė dy kėto atribute. Nė kėtė drejtim, gramatika te ai ka njė kuptim mė tė gjerė sesa ai tradicional, duke pėrfshirė kėtu pos sintaksės edhe mor-fologjinė dhe tė gjitha nivelet e tjera tė strukturės gjuhėsore. ndonėse shpeshherė i mohuar, Ē. me siguri ka luajtur rol tė madh pėr paraqitjen e problemeve tė reja, pastaj lidhur me shpjegimin e ri tė esencės sė gjuhės dhe pėr afirmimin e trajtimit teorik mbi atė deskriptiv tė pastėr.

    Veprat kryesore: Syntactic Struktures (1957); Current Issues in Linguistic Theory (1964); Aspects of the Theory of Syntex (1965); Cartesian Linguistics (1966);.7bp/cs in the The-ory of Generative Grammar (1966); Language and Mind (1968); Pėrmbledhja e veprave tė N. Ē. ėshtė pėr-kthyer nė serbokroatishte nė vitin 1972 me titull Gramatika i um.
    My silence doesn't mean I am gone!

  19. #79
    Rising Star and Legend Maska e Davius
    Anėtarėsuar
    20-04-2003
    Vendndodhja
    Underground
    Mosha
    31
    Postime
    11,981
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    ĒIRNHAUS, Ehrenfrid Valter

    ĒIRNHAUS, Ehrenfrid Valter (TSCHIRNHAUS, Ehrenfried Valter), filozof gjerm. (1651-1708). Nėstudimet e tij gnoseologjiko-teorike pėrpiqet tė ndėrmjetėspj midis racionalizmit dhe empirizmit. Ai anticipoi, sipas shumė historianėve tė filozofisė, disa mendime fundamentale tė kriticizmit tė Kantit. Ēirnhausi dallon tri shkallė tė tė menduarit filozofik: mė poshtė qėndrojnė «filozofėt e fjalėve» tė cilėt janė mashtruar nga gjuha dhe kėnaqen me poetizimin konceptual; diēka mė lartė janė filozofet qė merren me histori, kurse mė lartė janė fl-lozofet e njėmendėsisė.

    Kryevepra: Medicina mentis ac corporis (1687).
    My silence doesn't mean I am gone!

  20. #80
    Rising Star and Legend Maska e Davius
    Anėtarėsuar
    20-04-2003
    Vendndodhja
    Underground
    Mosha
    31
    Postime
    11,981
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    BUTRU, Emil


    BUTRU, Emil (BOUTROUX, Emil), filozof franc. (1845-1921). Profesor i filozofisė nė Kanė, Nansi, Paris dhe anėtar i Akademisė sė Shkencave tė Francės. Nė kohėn e dominimit dhe tė lulėzimit tė filozofisė natyraliste e kundėrshtoi ashpėr determinizmin dhe pohoi se kontingjentiteti ėshtė karakteristikė themelore e njėmendėsisė. Nė frymėn e «meditimit tė lirė» u pėrpoq t'i bazojė tezat e veta edhe nė disa bindje religjioze, duke kritikuar ateizmin dhe racionalizmin dhe duke u mbėshtetur edhe nė Paskalin. E pėrpunoi mėsimin e J. Lasheljeut dhe pohoi se realiteti pėrbėhet nga shumė sfera tė qenies. Kėto sfera ndėrtohen ashtu qė vijuesja i bashkohet tė pėrparshmes, mirėpo nuk mund tė nxi-rret nga kjo, sepse ēdo sferė nxirret nga parimi krijues i vet. Shkalla mė e ulėt janė format mekanike dhe nė kė to vazhdon mbretėria e formave jetė-sore tė vetėdijes dhe tė frymės me njė liri krijuese tė madhe.

    Veprat kryesore: De la contingen-ce des lois de la nature (1874); Pascal (1900); Science et religjion dans la philosophie contemporaine (1908); Morale et religion (1925); La philosophie allemande au XVII siėcle (1929).
    My silence doesn't mean I am gone!

Faqja 4 prej 9 FillimFillim ... 23456 ... FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Veprat dhe cilesite e besimtarit te vertete te Zotit
    Nga ORIONI nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 5
    Postimi i Fundit: 14-07-2012, 11:39
  2. Shkenca ne Islam
    Nga Shėn Albani nė forumin Toleranca fetare
    Pėrgjigje: 66
    Postimi i Fundit: 18-08-2010, 12:10
  3. Aferdita Sharxhi: Thesaret qė fshihen nė vėllimet e “Albanica-s”
    Nga Xhuxhumaku nė forumin Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 31-05-2009, 07:35
  4. Kontributi i shkenctarėve islam nė shkencė
    Nga Bleti002 nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 19
    Postimi i Fundit: 15-03-2009, 23:29
  5. Shenjat e hipokritėve
    Nga Klevis2000 nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 2
    Postimi i Fundit: 08-04-2005, 08:51

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •