Close
Faqja 13 prej 19 FillimFillim ... 31112131415 ... FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 241 deri 260 prej 374
  1. #241
    me 40 hajdutė Maska e alibaba
    Anėtarėsuar
    12-12-2005
    Vendndodhja
    Ne shpellen e pirateve
    Mosha
    27
    Postime
    5,706
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Ku eshte ekzaktesisht?thuaje,mos e ler gjith boten ne injorance.
    Saktėsisht nė Hisarllik. Se dhe atje ishte Shqipėri.

    Nuk kam lexuar me pare per etimologjine e fjales TROJĖ - TROJA, ndoshta ka edhe ndonje sqarim tjeter, por cuditerisht eshte plotesisht identike me fjalen shqipe TROJE (si p.sh. trojet / tokat ).
    Sigurisht, "troll" nuk dmth tokė, por do tė thotė tokė pėr ndėrtim, nė pėrgjithėsi kėtė kuptim e ka. Sipas burimeve, Trojė quhej qyteti kurse Ilion quhej akropoli, ėshė krejt shqip, Ilion- Ylli jonė, njė vend i shenjtė kushtuar Hyjve.

  2. #242
    me 40 hajdutė Maska e alibaba
    Anėtarėsuar
    12-12-2005
    Vendndodhja
    Ne shpellen e pirateve
    Mosha
    27
    Postime
    5,706
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Edhepse janė shkru 13 faqe, tendenca pėr t'a shpėrngulur historinė duket e kotė.
    Aleksandri kur shkoi nė Azi nuk i ra kah Butrinti, por kah Troja, dhe vazhdoi mė tej.

  3. #243
    Hyllin Maska e Hyj-Njeriu
    Anėtarėsuar
    22-07-2007
    Vendndodhja
    Fatkeqesisht mes ndergjinoresh
    Postime
    2,948
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Citim Postuar mė parė nga alibaba Lexo Postimin
    Saktėsisht nė Hisarllik. Se dhe atje ishte Shqipėri.

    Sigurisht, "troll" nuk dmth tokė, por do tė thotė tokė pėr ndėrtim, nė pėrgjithėsi kėtė kuptim e ka. Sipas burimeve, Trojė quhej qyteti kurse Ilion quhej akropoli, ėshė krejt shqip, Ilion- Ylli jonė, njė vend i shenjtė kushtuar Hyjve.
    Kalaja quhej Pirgama apo Pergama...Hyllion nga Hylli dhe on(ona) jane prapashtesa Hylline Jon(Jona) ashtu si sht apo st jane per asht(esht,isht)...

    Se dhe atje ishte Shqipėri.
    mese dakort...
    Shqiptari e ka care rrugen e historise me Palle ne dore!

  4. #244
    Restaurator Orbis Maska e Baptist
    Anėtarėsuar
    20-11-2004
    Postime
    8,736
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Pergami nuk ishte Pyrg as kala por bibloteke,
    Emrin e kishte Pergamo(s/n)
    Prej emrit te tij rrjedh emri "pergamen"
    Meqenese pergamena sherbente "per germa-to-on" apo "grama-to-on" ose e mori emrin ndertesa ne baze te pergamenave ose pergamena ne baze te nderteses.

    Sepse funksioni i emerores per Pergamin apo pergamenen, = "per te shkruar", nuk e perjashton asnjeren mundesi. Mbetet e pa pergjegjur vetem pyetja se cila ciles ia dha emrin: Pergamena Pergamit apo Pergami pergamenes, qe eshte nje dallim i vogel ose kurrefare dallimi.

    Une jam i sigurt se gjysma e shqiptareve ende nuk di per zanoren "y". -Edhe sot e kesaj dite, vise te tera shqiptare yllit i thone illi.

    Mos falsifikoni e mos ndreqni gjerat qe s'jane te prishura, se i prishni...
    Nese i shtoni Ilionit nje H atehere ate e beni Kali. Ta leme ashtu si eshte nje here, me mire.
    Aeneas Dardanus
    Lavdi, pasthirrme fosilesh, germadhash e rrenojash vershelluese. -Eja pas meje!...

  5. #245
    Hyllin Maska e Hyj-Njeriu
    Anėtarėsuar
    22-07-2007
    Vendndodhja
    Fatkeqesisht mes ndergjinoresh
    Postime
    2,948
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Ore Kalaja e trojes quhej Pirgama a Pergama....Ska te beje me mbreterine helenistike te Pergamos e me pergamenen.
    Pirgama(dh) do te thote pirg i madh,pra kala...sic quhej kalaja e Hyllionit...
    Yne vetem poshte fare se dine e ata sjane gjysma,thjesht ndikim i huaj....
    Nuk kemi faj ne pse ne shqip letrares Yll,popullorce i thone Hyll dhe Greqishtja e percillte si Hyllos emrin e ndertuesit te Trojes...
    Hyllion shqiptohej nga vendasit atehere e Hyllion nga shqiptaret sot...Ilion eshte greqizim i mevonshem....
    Shqiptari e ka care rrugen e historise me Palle ne dore!

  6. #246
    Restaurator Orbis Maska e Baptist
    Anėtarėsuar
    20-11-2004
    Postime
    8,736
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Futja hyj sokoli futja...

    A e merr vesh shqipen ti?
    Aeneas Dardanus
    Lavdi, pasthirrme fosilesh, germadhash e rrenojash vershelluese. -Eja pas meje!...

  7. #247
    ^ Maska e baaroar
    Anėtarėsuar
    18-03-2005
    Postime
    1,618
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga Baptist Lexo Postimin
    Une jam i sigurt se gjysma e shqiptareve ende nuk di per zanoren "y". -Edhe sot e kesaj dite, vise te tera shqiptare yllit i thone illi.
    Po Baptist, sidomos zona e Bregdetit e ka te theksuar aq shume saqe nuk e perdorin
    ne te folmen e tyre tingullin "Y" por "I"

  8. #248
    Hyllin Maska e Hyj-Njeriu
    Anėtarėsuar
    22-07-2007
    Vendndodhja
    Fatkeqesisht mes ndergjinoresh
    Postime
    2,948
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Citim Postuar mė parė nga Dalan Lexo Postimin
    Po Baptist, sidomos zona e Bregdetit e ka te theksuar aq shume saqe nuk e perdorin
    ne te folmen e tyre tingullin "Y" por "I"
    Po 300 mije ne 8 milion na qenkan baza apo gjysma e shqiptareve...
    Shqiptari e ka care rrugen e historise me Palle ne dore!

  9. #249
    Drinbach Maska e DYDRINAS
    Anėtarėsuar
    17-02-2005
    Postime
    7,908
    Faleminderit
    43
    18 falenderime nė 17 postime

    Homeri Asir!

    Homeri Asir!*

    Nga Tema

    Homeri nuk gjen paqe. Teoritė mbi interpretimin e poemave tė tij, historinė e tyre, besueshmėrinė e vendndodhjeve, pėrmbajnė njė kompleks filozofik tė jashtėzakonshėm qė pėrmblidhet nėn emrin “Ēėshtjet Homerike” dhe qė pasurohet vazhdimisht. I fundit ėshtė interpretimi i shkrimtarit austriak Raoul Schrot, autor i njė pėrkthimi tė “Iliadės”, sipas tė cilit, poema nuk i pėrket shekujve IX-VIII p.e.s, siē ėshtė menduar deri tani, por vetėm nė shekullin VII p.e.s dhe poeti nuk ishte me origjine Jonike, por nga Silisia (Cilicia) dhe ishte njė shkrues nė shėrbim tė Perandorisė Asire qė dominonte kėtė rajon pėrballė Qipros.



    Kėndo o muze pėr Akil Asirin!


    Troja nuk ishte aspak mbi Dardanele, siē ishte menduar dhe nuk ka tė bėjė me qytetin e zbuluar nga Schliemann-i dhe sė fundi Korfmann-i, por ishte njė qytet i Silisia-s (Cilicia), pa emėr, qė ėshtė zbuluar nė Karatepe (Kodra e Zezė) nė Turqinė juglindore.

    Kjo teori u shpalos nga Schrott dhe ka bindur shumė akademikė, por nė kėto raste ėshtė e vėshtirė tė shprehen, sepse ajo qė kanė nė dispozicion deri tani ėshtė njė intervistė dhėnė pėr “Frankfurter Allgemeine Zeitung” qė zė plot pesė faqe.

    Teoria duket se bazohet kryesisht nė gjuhėn e Homerit, nė studimin e territorit pranė Karatepes dhe nė faktin qė pėrshkrimet e Homerit nuk janė tė aplikueshme nė rrėnojat e Hissarlik-ut, tė zbuluar nga Schliemann-i. Porti ėshtė shumė i vogėl dhe nuk mund tė mbante 1200 anije dhe mali Ida ishte shumė i rrumbullakuar.

    Schrott mbėshtet hipotezėn se “Iliada” ka lindur e shkruar dhe jo gojore siē hidhet hipoteza nga Milmann Parry e Albert Bates Lord dhe se lufta e Trojės duhet tė ambientohet nė gjirin e Silisisė (Cilicia). Bėhet e ditur qė nė gjuhėn fenikase (e pėrdorur edhe nė Cilicia) shkruesit quheshin bene homerin (bijtė e rapsodit), prej sė cilės shpjegohet edhe emri qė nuk pėrputhet me onomastikėn greke tė kohės.

    Schrott kėmbėngul: sė pari, ka ekzistuar teksti dhe ky ishte njė tekst asir. Versioni i mėvonshėm oral i saj ka mbėrritur mė pas deri nė ditet tona. Gurthemeli i gjithēkaje qėndron te saga e Gilgameshit, e cila, pasi kishte qenė e shkruar nė versionin mė tė fundit, ishte pėrhapur nė rrugė gojore. Prova qėndron nė formulat e shprehura nė pllakat prej argjili me shkrime kuneiforme, tė cilat pėrputhen nė topografi me zonėn Silisia-s (Cilicia).

    Dyshja Gilgamesh- Enkidu ėshtė e krahasueshme nė njėfarė mėnyrė me atė tė Akilit dhe Patrokut.

    Disa vjet mė parė, Calvert VVatkins pretendoi se kishte hasur tė njėjtėn metrikė tė pėrdorur nga Homeri nė vargjet e “Iliadės” nė dokumentet hitite.

    Pėr mė gjerė pritet publikimi i plotė i teorisė revolucionare tė Schrott-it.



    Ēėshtja homerike


    Ēėshtja homerike fillon nė fakt me Giovanbattista Vico-n, i cili nė shtretėzimet e tanishme tė poemave homerike vuri re dallime shumė tė forta ndėrmjet “Iliadės” dhe “Odisesė” dhe mospėrputhje tė pėrsėritura qė tregojnė periudha tė ndryshme qė i pėrkisnin pasazheve tė veēanta. Qė nga ky moment, literatura kritike pėr Homerin ėshtė zgjeruar dhe hipotezat dhe studimet kanė pasuar njėra- tjetrėn.

    Njė pikė kthese solli studimi nė vitet ‘30 tė shekullit tė kaluar nga studiuesit amerikanė Milman Parry dhe Albert Bates Lord, tė cilėt me ndihmėn e njė magnetofoni studiuan epiken orale ballkanike dhe arritėn nė pėrfundimin, se mekanizmat formues ishin tė njėjtė me ato qė ndeshen nė poemat homerike. Kjo hipotezė e pranuar gjerėsisht nga studiuesit zgjidh shumė probleme tė lidhura me shtresėzimet. Njė ngjarje konflikti siē ishte lufta e Trojės ka nxitur njė seri kėngėsh dhe kompozime spontane me gjatėsi dhe karakteristika tė ndryshme. Tė krijuara nė kohė tė ndryshme, kėngėt mund tė jenė pėrmbledhur nė dy poemat e mėdha tė Homerit. Kėshtu mund tė shpjegohet sesi mund tė rrinė pėrkrah mburoja e Ajaksit e stilit mikenas me atė tė Akilit, e njohur si kryevepėr e artit oriental tė shekullit VI p.e.r.

    Qėndron pėrsėri problemi i dallimit tė madh antropologjiko-kulturor ndėrmjet “Iliadės” dhe “Odisesė”, qė paraqesin botė tė ndryshme, shumė tė largėta pėr t’iu referuar nje autori. Pretendohet se Homeri ka krijuar “Iliadėn” nė rini dhe “Odisenė” nė pleqėri, por kjo hipotezė konsiderohet si pak e mundshme. Njė pėrgjigje e mundshme mund tė jepet me procesin e kolonizimit grek, tė filluar nė shekullin IX p.e.s, ku grupe tė vogla tė rinjsh merrnin me vete njė poet si simbol tė traditės dhe memories historike dhe kulturore.

    Kėshtu, nė aventuren e Argonautėve pėrmendet Orfeo.

    Krijimi dhe pėrhapja e shkrimit kishte bėrė tė mundur transportin e poemave nė vend tė poetėve dhe kėshtu kemi versionin e shkruar tė luftės trojane dhe kthimin e Homerit dhe tė heronjve tė tjerė. Njė zbulim arkeologjik nė Iskia (njė nga kolonitė e para greke), nė njė varr tė shekullit tė IX p.e.s, nxori nė dritė njė vazo, ku ndodhej njė shkrim, ku njė pasazh i referohej qartėsisht “Iliadės”. “Iliada” nė atė kohė nuk ishte shkruar, por ajo ishte e njohur nga emigrantėt grekė tė perėndimit.



    P.S


    Po tė bėjmė njė vėzhgim historik tė periudhės ku mendohet tė ketė ndodhur lufta e Trojės (shekujt XII-XI p.e.s), mund tė themi se forcat politike dhe qytetėrimet mbizotėruese ishin Egjipti i faraoneve, qytetshtetet sumere tė Mesopotamisė, ku mė i famshmi ishte Babilonia, si dhe perandoria hitite, pak e njohur nė histori, e cila ishte aq e fuqishme sa kėrcėnoi edhe Egjiptin nė kohėn e faraonit Ramses II. Njė nga qytetėrimet nė ngritje tė asaj kohe ishte ai fenikas, i cili zotėronte tregtinė e pjesės juglindore tė Mesdheut, si dhe ai grek i Knosos (Kreta) dhe i Mikenės.

    Nisur nga ky vėzhgim, mund tė nxjerrim si konkluzion qė pesha e gravitetit politik dhe ekonomik tė asaj kohe, ndoshta nuk mund tė ketė qenė ngushtica e Dardaneleve (Troja e Schlimann-it), por Mesdheu lindor (Gjiri i Adanasė).

    Pėr sa i pėrket teorisė sė Schrott-it mbi ekzistencėn sė pari tė njė materiali tė shkruar, mund tė themi se nė qytetėrimin e Mesopotamisė ekzistonte shkrimi nė periudhėn prej mė se 3500 vjet p.e.s, i cili ndryshe nga hieroglifet egjiptiane me natyrė hyjnore dhe nė dispozicion tė priftėrinjve, ishte krijuar dhe pėrdorej pėr qėllime kryesisht tregtare. Kėshtu, shkrimi kueniformė ishte shumė mė i pėrhapur dhe mė i shtrirė gjeografikisht. Pllakat e argjilės me shkrim kuneiforme janė gjetur edhe nė Thrakė (Bullgarinė e sotme).

    Gjithashtu, nė ēdo qytet tė rėndėsishėm ishin njė numėr relativisht i madh shkruesish, tė cilėt ndryshe nga egjiptianėt nuk ishin priftėrinj, por nėpunės administrativė.


    * Bazuar nga komentet e Valerio Manfredit, botuar nė gazetėn “La Stampa”, mė 24 dhjetor 2007.

    Pėrgatiti pėr botim: Sokol Kika

  10. #250
    Deny Ignorance Maska e Darius
    Anėtarėsuar
    25-04-2002
    Vendndodhja
    Agartha
    Postime
    13,129
    Faleminderit
    0
    330 falenderime nė 227 postime
    Bravo Manfredi.

    Edhe asiriane e nxorren Trojen tani bashke me Homerin dhe Iliaden e tij. Hajde qyfyre hajde. Qenka vene ne pune mekanizmi prape keq fare. Te shohim ku do e nxjerrin koken...

  11. #251
    Restaurator Orbis Maska e Baptist
    Anėtarėsuar
    20-11-2004
    Postime
    8,736
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Kesaj i thone "Perralle me Tupan" nuk me ka rene te lexoj idiotesi me te madhe qe ne paragrafin e pare.
    Vazhdimin nuk pata nerva ta lexoj. Ajll bi bak
    Aeneas Dardanus
    Lavdi, pasthirrme fosilesh, germadhash e rrenojash vershelluese. -Eja pas meje!...

  12. #252
    Restaurator Orbis Maska e Baptist
    Anėtarėsuar
    20-11-2004
    Postime
    8,736
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    http://www.mondogreco.net/libri/manfredi.htm

    Linku personal me sa duket i Valerio Massimo Manfredit. Axha paska studjuar ne ne France dhe Amerike keshjtu qe ma do mendja do kuptoje edhe ne keto gjuhe po qe se ndonjeri i ka lexuar leibrat.

    Ne komentet nga publike kishte edhe nje proteste drejtuar Manfredit lidhur me nje nga librat e tij ku me sa duket thuhet qe Greket e Vjeter nuk kane te bejne me keta te Rinjte te cilet jane me prejadhje sllave.

    Trox Cesarus?
    Aeneas Dardanus
    Lavdi, pasthirrme fosilesh, germadhash e rrenojash vershelluese. -Eja pas meje!...

  13. #253
    i/e regjistruar Maska e Kreksi
    Anėtarėsuar
    20-11-2004
    Vendndodhja
    Francė
    Postime
    5,408
    Faleminderit
    208
    11 falenderime nė 10 postime
    Pershendetje,
    Me plote pasion i lexova te gjitha shkrimet, kani avancuar bukur mirė, ju pergezoj te gjithve edhepse me tema gati se nuk qendron fare...
    Ne postimin e H.N. nuk arrita te kuptoja qarte se ēka donte te nxjerri nga linja kronologjike ku perzihen Dardani i Madh, Moisi, Herakleu e Deukaleoni...?

    Shpresoj se nuk gabohem por sipas llogarise sime ku me vite jam perpjekur te gjeja se ne qfare periudhe dardanet mundesishte te ken kaluar ne Frigji, une po japi nje linje qe mendoj se eshte perafersishte e saket.

    Per ata qe kan lexuar Homerin kan vrejtur qe ne luften e trojes ky hero nuk eshte prezent.
    Mirpo nese kthejmi makinerin e kohes vetem 50 vjet mbrapa Herakleun e gjemi ne Trojė perball Priamit te vogėl si princ. Pra duhet te jete viti 1289 kur per here te fundit qfaqet Herakleu dhe mbaron misioni i tij...

    Ne te njejten periudh pra kan mundur te jetojne keta personazhe te famshem;
    Ramsezi II-tė, Moisi, Herakleu, Priami...
    Kurse Dardani i Madh qe erdhi nga fisi i thunateve te dardanise e qe sipas kerkimeve te mija ai duhej te quhej ne fillim Topuz por ngaqe vinte nga nje mbretni e njohur e asaj kohe qe ishte dardania ai ne Frigji me siguri mori emrin po te ketije regjioni sepse ne legjenda siē e ceku edhe Baptist, nuk jane lojna femijesh dhe se legjendat nuk mund te ēpiken mbrenda dites por ato kane nje zanafille nje perjetesim teper te moēem...
    Tek ne pleēet tane permendnin shpesh here keta dy emra, Jonuzi dhe Topuzi, dy vllezer me keto fjal; dan Jonuz, dan Topuz !
    tregohet pra per nje dyluftim mes ketyre dy personazheve mitologjike qe njeri shkoi ne frigji e tjetri ka mundesi qe te kete vdekur ne kete dyluftim por per qudi e gjemi edhe ne Kalabri tek galabret, emri i fisit tjeter te dardanve qe iku pertej detit ne kalabrin e sotme...
    Si e shifni pra edeh vete; kemi dy fise dardane, thunatet dhe galabret.
    Thunatet mesyn lindjen ne krye me Topuzin kurse galabret mesyn apeninet ne krye me Jonuzin...
    Po ne cilen periudh ka mundur te ndodhi kjo ngjarje ?
    Une mendoj se duhet te jete para Deukaleonit, pra para vitit 1450 para krishtit e qe perputhet me pelcitjen e vullkanit te madh ne Santorin ne Thera ku 500 kilometra per rrethe i tere mesdheu ishte shendrruar ne nje Apokalips e me siguri qe ky kataklizem ka prekur jo vetem dardanet por edhe egjiptianet ku tere ballkani keto dyqind vite njehe qrregullime klimatike ku njerzit u detyruan te shperngulen me siguri nga uria sepse nuk kishte me te korrura...

    Sa i perket Moisit ai ka jetuar ne kohen e ramsezit dhe eshte shume lehte te llogaritesh, perafersishte i bie 1250 vite para krishti, mu atehere kur edeh Troja fillonte te zhdukej...

    Sa i perkete thesarit te priamit qe e permendi XH.G. une kisha me shtuar se ai thesar nuk dokumenton fare qe eshet i Trojes.
    Ka dy mundesi; ose Shlimani e ka blere kete thesar me pare diku ne ballkan nga ndonje tregtar ballkanas qe mund te jete me origjine thrake apo ilire dardane e qe eshet i vjeter nja 1000 vite para se Dardani i Madh te kete ikur ne Frigji, ka mundesi qe kete thesar ta kete sjellur nga atej ose ky thesar i ka takuar thrakasve e kurrsesi atij vendi, Trojes ne frigji...
    Ju keni mundur te vreni ne ate thesar se vetem diademi pra kurora e mbretneshes eshte e punuar prej 12 000 fletve te dushkut ?
    Me thuani tani, perse ky numer fetish ?
    Ai artizani ka mundur te punoje nje stoli edhe prej 2000 apo 3746 fletve te dushkut por jo, ky numer ishte i veēant dhe i saket qe lidhet edhe me shprehjet tona shqiptare qe ruhen sot; po me kan edhe 12 000 nuk e la pa i ra allti !
    ose 12 OOO ne lyme i mbyti e sa e sa kenge e shprehje popullore ky numer eshte i veēant tek ne...

  14. #254
    i/e regjistruar Maska e Gjini1
    Anėtarėsuar
    11-10-2006
    Postime
    12
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    pershendetje

    Citim Postuar mė parė nga alibaba Lexo Postimin
    Saktėsisht nė Hisarllik. Se dhe atje ishte Shqipėri.

    Sigurisht, "troll" nuk dmth tokė, por do tė thotė tokė pėr ndėrtim, nė pėrgjithėsi kėtė kuptim e ka. Sipas burimeve, Trojė quhej qyteti kurse Ilion quhej akropoli, ėshė krejt shqip, Ilion- Ylli jonė, njė vend i shenjtė kushtuar Hyjve.

    eshte mendim i imi personal dhe ne baz te disa fakteve te cilet nganjeher i kemi para syve vetem duhet ti kapim, une per vete pajtohem plotesisht me ty Alibaba. dhe kam nje bindje shum te fort me dy idet tua qe i jep edhe per Trojen edhe per yllion, e per ta deshmuar kete se sa besoj ne kete ide para dy jave me ka lindur djal dhe emrin ja kam qit YLLION qe jam i bindur ne kuptimin e keti emri Ylli-jon. eshte shum e vertet se te paret tan kan qen te lidhur ngusht me yjet e sidomos me njerin Yll e qe eshte Dilli dhe po ashtu besoj se edhe vet Iliria eshte quajtur Ylliria, por ky zevendesim i "y" me "i" eshte si pasoj e grekizimit te emrave sepse edhe sot e kesaj dite edhe greket e Italianet nuk mund ta shqiptojn Y si Y por si I.
    Nje shok i imi punon dhe jeton ne Itali dhe e ka emrin Yll ai vet me ka treguar se italianet e quajn IL spse nuk mund ta shqiptoj "y" edhe ILIONIS ka qen Yllion-IS sepse kjo IS eshte prapashtes Greke, por ka qen vetem YLLION qe do te thot ylli jon dhe pikerisht per kete arsye djalin tim e kam pagezuar me emrin YLLION

    Nese kam gabuar le te me thot dikush, dhe pse??????!!!!!\

    jam shum i bindur se Iliret kan qen shum te lidhur ngusht me yjet e sidomos me Dillin

  15. #255
    Drinbach Maska e DYDRINAS
    Anėtarėsuar
    17-02-2005
    Postime
    7,908
    Faleminderit
    43
    18 falenderime nė 17 postime

    Lisi (lezha), ėshtė Iliosi i Iliadės sė Homerit.

    Risitė e njė studimi: Lisi (lezha), ėshtė Iliosi i Iliadės sė Homerit.

    Skenderbeu e dinte ku ishte Troja.

    Pėrfundimi i dy Argumentave tė para.



    Vetėm nga njė shqyrtim kaq i shpejtė dhe i shkurtėr kuptojmė se:

    - Ky person (Skėnderbeu) ka pasur njė informacion shumė tė saktė mbi lashtėsinė. Marrja para-sysh e faktit tė mundėsisė sė njohjes prej tij tė literaturės pėrkatėse nė original na e shuan ēudi-nė pse vjen kaq i mirėinformuar nė dije. Kostandinopoja ėshtė ajo qė frymėzoi dhe furnizoi me literaturė tė gjithė fazat e rritjes sė Europės sė sotme (Oksidentit tė Ri).

    - Mbajtja dhe pėrdorimi i simbolikės pellazgjike ka qenė e vetėdijshme nga ana e tij e pėr pasojė i qėllimshėm gjė qė na e bėjnė tė qartė edhe pas 300 vjetėsh Rilindasit tanė me moton “Feja e shqiptarit ėshtė Shqiptaria”.

    - Nė saj tė kėtij personi Etniteti yn ėshtė i vetmi nė botė sot qė ka emėrtesė fetare, tė botėkupti-mit pellazg.

    Po ndėrkohė grishemi tė dijmė tjetėr ēfarė informacioni na ka lėnė ky dijetar me emrin Skėnderbeu.

    Nė mars tė 2007 njė dashamirės dhe njeri me interesa kulturore A.M. na ēon nė Qytetin e Lezhės pėr tė na treguar njė dyshim tė tij mbi rrėnojat e Kishės ku u mbajt “Besė-Lidhja e Lezhės”. Ai dyshonte fort se kishte tė bėnte me portat e Trojės sė Lashtė:

    Vini re fotot pėrkatėse: Themelet e kishės nuk ishin aspak themele me gurė bashkėkohor (shek. XV) as tė periudhės sė perandorisė Romake (si nė fig. 2) apo tė periudhės helene (shek.V para Krishit) por, tė periudhės pellazgjike (para 3 mijė vitesh) ku madhėsia e brinjėve tė gurėve tė gdhendur e kalojnė 1.2 metėr, ngjyra e tyre, zbukurimi dhe forma me bazė funksionale, fliste ballasi pėr njė prani tė njė periu-dhe zhvillimi ekonomik dhe kulturor brilant. Po kjo nė fakt nuk do tė thotė se ėshtė Troja. Qė kėshtu du-hej vazhduar mė tej nė hulumtim.

    Vini re ēfarė gjejmė me njė rishqyrtim tė shpejtė qė i bėjmė Iliadės:

    a- Numrin e lumenjve, kodrat, malet, majat e tyre dhe grykat e maleve qė rrethojnė Ilionin-Ilios, largė-sinė prej bregut, liqenet dhe qytetet e tjera po aq tė zhvilluara sa Ilioni-Ilios etj. na japin njė informacion befasues kur krahasojmė pamjet nga Googlearth (internet) tė zonės gjeografike tė asaj ēka ne kemi quajtur diku (lib. Antikiteti, E.Brinja) Zona e Ilirėvė tė Mirfilltė dhe zonės gjeografike tė Trojės sė Turqisė ku sot realizohen vizitat turistike. (Rubrikė fotosh – Troja e Turqisė dhe Lezha).

    - Ndėrsa nė zonėn tonė tė Ilirve tė Mirėfilltė (e gjithė ultėsira me qėndėr Shkodrėn e rreth saj) i gjejmė tė gjitha, lumenjtė, liqenin, kodrat, malet, arsyen pse Iliosin (Ilionin) e rrahin aq shumė erėrat (aq sa sot janė projektuar pėr tu ndėrtuar central prodhimi tė energjisė elektrike me erė), distancat nga fusha dhe nga bregu i detit etj.

    - Nė Turqi, nė pikėn arkeologjike qė ėshtė quajtur nga Shlimani dhe pas tij nga e gjithė bota Troja, kemi njė fushė pa fund nga tė gjitha krahėt (veri-Jug-lindje-perėndim) pa male, pa kodra lumenj e liqene, pa erėra etj..

    b- Interesante po nga fotot e internetit ėshtė fakti se ndėrsa nga fotot e Turqisė nuk dallohen nė asnjė prej tyre ekzistenca e gurėve pellazgjik nė atė tė Lezhės sonė edhe padashje gurėt pella-zgjik bėjnė mu… nė foto faqeve tė malit e gjetkė.

    c- Nė bazė tė pėrshkrimeve tė ngjarjeve qė realizohen brėnda njė dite (nga kėngė tė ndryshme tė Iliadės) bėmė skemat e lėvizjes, distancave dhe shtrirjeve nė terren sipas pėrshkrimit. Kur u ulėm nė terrenin pėrkatės hapėsirat gjeografike me pėrmbatjen e saj (kodra, lumenj, male, fu-sha, rėra e bregut dhe distancat midis tyre) puthiteshin gjithė skemat nė letėr me terrenin real, ku me lėvizjet e individit me kalė por edhe me kėmbė nuk ngelej skenė pa u realizuar. Nėse ngji-tesh nė kala tė Lezhės me kėtė skemė nė dorė nuk ngelet asnjė element gjeografik i pasqyruar nė Iliadė pa u gjetur nė terren (fushė beteja, pozicionimet etj.)(Nuk dimė nė ėshtė bėrė ndonjė-herė njė analizė e tillė pėr “Trojėn” e Turqisė?)

    d- Vetėm nė mėnyrė tagenciale tė shqyrtimit tė emrit Ilios- tė vendosur nga Grekėt, shekuj mė vonė ndodhisė sė Trojės, nė gjuhėn e tyre tė njėsuar si emri qė pėrfaqson Diellin nė kujtim tė qytetit Trojan Ilios -Ilion (Ilion vjen shqiptimi nga Iliada e pėrkthyer dorė pas dore qė do tė thotė se mund tė ketė qenė pikėrisht Ilios ose Ilis ose I-lis-os), nė bazė tė rregullave tė linguistikės ku mjafton tė kemi tė njėjtat bashkėtingėllore dhe kemi tė bėjmė me tė njėjtėn fjalė i bie qė Ilios- i greqishtes sė re ėshtė Lisi i origjinalit qė ka mbetur po mes erėrave, po mes gurėve pellazgjik, po mes lumenjve qė kėrkon tė tregoj Iliada e fushave e maleve dhe e detit me ranė, etj.

    e- Nė bazė tė rregullit tė ndėrtimit tė qyteteve pellazgjike sipas perėndive (dymbėdhjetė) dhe duke qėnė se edhe nė Iliadė ndeshim shpesh shprehjen “Troja e Shenjtė, qė ka edhe shumė qytete tė pasura” duhet tė jenė prezent pėrveē Ilionit-Ilios edhe njėmbėdhjet qėndra tė tjera qė kanė pėrbėrė qytetet qė u pėrfshinė nė kėtė luftė.



    Po nga Barleti na vijnė dy informacione nė funksion tė konstatimit tė mėsipėrm. Ky, kur ka dashur tė japi pse-nė e zhvillimit prej Skėnderbeut tė Besėlidhjes nė Lis ėshtė i sinqertė kur pohon se “po pėrdor hamendėsinė e tij” duke thėnė “pėr tė shmangur egoizmat midis princėrve” dhe ndėrkoh na jep shkarazi edhe dy informacione shumė tė rėndėsishme pėr arsyetimin e sotėm:

    1 -Ky vend (Lisi) kishte qenė i mbushur me statuja tė mrekullueshme mermeri tė tempujve tė shenjtė tė qyteteve tė lashta. (Vini re, pushtuesi otoman ka zhvilluar njė luftė tė madhe ndaj zbulimeve arkeologjike tek ne e pėr pasojė dhe shkatėruese tė atyre qė kanė qėnė mbi sipėr-faqe duke kuptuar kėshtu se vetėdijen e Skėnderbeut pėr identietin tonė ata kanė dashur ta shuajnė me ēdo kusht dhe kjo ka vazhduar pastėr tė realizohet deri nė ditėt e sotme).

    2- Princi i Lisit apo i Lezhės, shumė pak i rėndėsishmėm nė atė periudhė, i qėndroi nė krah pėr tė gjithė kohėn Skėnderbeut si askush tjetėr. Pėr kėtė Barleti nuk jep dot shpjegim por nėse ēdo gjė mėsipėr qėndron nuk ka mė gjė tė pashpjegueshme. Vetdija e Skėnderbeut pėr beslidhje nė atė vend ku dhe u prish qytetėrimi europian “nė Lis tė Trojės duhet tė rikthehet Besa e thyer prej njė princi qė i mori gruan nė shtėpi mikut qė e bujti” pra, Besėlidja midis Ilirve tė Mirfilltė dhe Epirotasve ishte e vetmja forcė e ditės dhe tė sė ardhmes (Lidhja e Prizrenit).

    Dhe vėrtet ndėrsa lufta e Skėnderbeut u krye tek Ilirėt e Mirfilltė dhe me ta, pėrkrenarja e tij dhe emėr-tesa qė pėrdorte “epirote” i takonte trevės jugore tė ilirve, duke njėsuar kėshtu faktin (veriun) me moralin (jugun) pra duke realizuar Besė-Lidhjen nė atė qė do tė pėrcillet realisht me emėrtesėn e njė-suar “shqiptar” pa ndonjė vendim gjykate apo supremi por me vendim tė rregullave qė i disponon edhe sot Etno-psikika e kėtij populli “Shqiptari pėr njė nder rron”.

    Pra nė kėtė shqyrtim tė shkurtėr faktet nxjerrin fakte tė reja, lidhje dhe ngjarje qė fillojnė tė flasin nė vazhdimėsi.

    Megjithatė, Ne nuk bėjmė pjesė tek ai grupim qė edhe me kaq shumė argumente siē ėshtė ai gjeografik (nga mė kryesorėt) apo toponimia (edhe kjo shumė e rėndėsishme) tė nxjerrim menjėherė pėrfundimin se duhet tė kemi tė bėjmė me Trojėn e vėrtetė. Jo, dhe kjo pėr faktin se mund tė gjendet edhe njė vend tjetėr nė kėtė Mesdhe qė tė ketė karakteristikat gjeografike dhe toponimike qė plotėsojnė kėrkesat e tė qenurit Trojė.

    Por, pėr arsyen se njė ndodhi (produkt- social) para se tė ndodhi nė njė terren gjeografik, me njė topo-nimi tė caktuar ka domosdoshmėri nevojėn e ekzistencėn sė arsyes psikike pse duhet tė ndodhi pra, ka nevojėn e ekzistencės sė subjektit, njeri-shoqėri qė mbart njė psikologji tė aftė pėr tė prodhuar njė ngjarje tė tillė, e bash pėr kėtė arsye ne mund tė themi me gojėn plot Po.

    -”Jemi tė gatshėm nė njė simpozium shkencor tė tregojmė se Troja ka qėnė Treva qė pėrfshin “Qėndra e Ilirėve tė Mirfilltė” dhe Ilioni ėshtė pikėrisht Lisi. Jemi tė gatshėm tė tregojmė se si ky etnitet:

    Ėshtė i aftė tė prodhojė kėtė ngjarje, ta trajtojė nė zhvillim me njė psikikė tė njė botkuptimi krejtėsi-sht tė lashtė dhe krejtėsisht tė njėjtė me atė tė Iliadės dhe tė na tregojė edhe sot e gjithė ditėn me po ata rapsodė qė nė mijra vargje e tregojnė ngjarjen:

    - me tė njėjtėn teknikė tė ndėrtimit tė vargut,

    -me tė njėjtėn metodikė tė shikimit tė ngjarjes dhe tė personazheve dhe marrėdhėnjeve midis tyre,

    - me tė njėjtėn psikikė tė arsyetimit tė vullneteve qė bėjnė fakt ngjarjen, gjė e cila ėshtė kaq e pranishme nė Iliadė.

    Prandaj dhe njė prej dijetarėve mė tė mėdhenj tė huaj qė ka jetuar nė kėtė trevė dhe jo ka kaluar rastė-sisht me kalė si tregėtar (si shumė emra tė huaj qė merren pėr bazė me superlative nė vlersim), Fabian Barkata (fillim shek. XX), duke dalė nga rrasa e franēeskanit dhe duke veshur atė tė shkencėtarit ka bėrė kėtė cilėsimin pėr kėtė trevė: - “popullsi e paprishur” duke shkuar mė tej nė profetizim: “kėtu do tė vij-nė njė ditė dhe do tė ulen dijetarėt dhe fillozofėt e botės pėr tė nxėnė dhe pėr tė thėnė”.

    Kėshtu, Rilindasit tanė tė mėdhenj kur ringritėn Skėnderbeun nuk patėn nevojė pėr njė figurė (qė do tė kishte mjaftuar pushtetmbajtėsi mė i taletuar i kohės Ali Pash Tepelene) por pėr njė amanet tė harruar: - Feja e Shqiptarit ėshtė Shqiptaria.

    U desh tė kalojnė edhe 100 vjet qė Petro Zheji me anė tė shkencave tė sakta tė tregojė pėrmbajtjen hyjnore tė fjalės nė gjuhėn shqipe (rrahja drejt qėndrės) dhe Niko Stillo me anė tė shqipes sė vjetėr tė zbėrthejė nė mėnyrė tė njėpasnjėshme tė gjitha shkrimet parahelene dhe para romake duke treguar se janė vetėm nė kėtė gjuhė tė parė qė tregon dhe Petro Zheji.

    Dhe kėshtu bėhen tė pranishme dy fronte:

    a- Frontin e parė vjen nga Informcioni i plotė shkencor mbi “Etnokulturėn, Arkeologjinė dhe Historiografinė e pathėnė” nga Studjues qė vijnė nga jashtė akademisė si Dhimitėr Pilika, Petro Zheji, Niko Stillo, etj. prej tė cilėve marim njė panorama tė plotė tė asaj qė quhet sot “shqiptar” me tė gjithė pėrgjigjet e pse-ve dhe si-ve qė ngrihen rreth tij duke mos lėnė jashtė shpjegimit asnjė linjė tė fenomenit social tė shprehur kjo nė histori, linguistikė, arkeologji, etnokulturė (veshje, kanune, kėnge, valle). Tė gjitha kėto nė njė harmoni tė pacėnueshme marrin kuptimin pėr tė cilat ekzistojnė.





    b- Fronit i dytė pėrbėhet nga tre Akademi Shkencash:

    1- Akademia e Shkencave e Shqipėrisė

    2- Akademia e Beogradit (e varur nga Moska).

    3- Akademia e Athinės (e varur nga Moska nėpėrmjet Patriarkanės, Ministria e Arsimit ka qenė sėbashku me atė tė Kishės Ortodokse, njė aplikim ky i po atij mėsimi qė ne Bizantinėt jua dhamė sllavėve duke bėrė njė shtetin me fenė).

    Tė treja kėto Akademi kanė punuar pėr rreth 200 vjet nė njė linjė mendimi “zhdukjen e identitetit apo vetėdijes tė tė qėnurit shqiptar”.

    Dhe ja se si ėshtė realizuar:

    1- Akademia e Aleks Budės ka hedhur themelet e njė metodike tė tillė:

    - Gjithė mendimi qė do tė quhet shkencor duhet tė vijė si rezultat i vjeljes sė informacionit tė ardhur nga shkollat e huaja qė pėr kohėn kur u formuan (shumė kohė pas Bizantit) dhe nė fun-ksion tė etniteteve tė tyre nuk ka pas shans tė kishin njė informacion me vlerė pėr ne. Dhe kė-shtu sot ndeshesh masivisht me shprehjen “a ka thėnė gjė bota pėr aksent “gjė”?, ska thėn gjė? atėhere nuk ekziston “gjėja” “–kjo ėshtė motoja e punės sė gjithė shtjellimeve tė Akademisė sė A. Budės duke mos u marrė asnjėherė me analizėn e fenomenit qė e ka krijuar “gjėnė”. Kush e ka bėrė kėtė ka pėsuar pak a shumė fatin e tė madhit Dhimitėr Pilika. Duke mos i lėnė kėshtu rrugė tė lirė asnjėherė mendimit shkecor qė sigurisht ka lindur gjatė gjithė kohės ndėrmjet studjuesve edhe tė instituteve tė Shqipėrisė. Ndėrsa pėr ata qė kanė hulumtuar bibliotekat e shkollave tė huaja (Gjermani, Francė) i dėgjon tė tė mburren se kanė lexuar pėr x- kohė y – libra, faqe pėr faqe, dhe ndėrkoh asnjėhere nuk tė thonė cili ėshtė mendimi i tyre konkretisht mbi ēfa-rė kanė lexuar dhe jo tė tė pėrsėrisin konkluzione tė tė tjerėve.

    - Me orientimet e brezave tė historianėve apo arkeologėve e gjuhėtarėve tek intelektet mesa-tere ose nėn mesatare (nuk ka qen kurrė kusht qė njė student i historisė duhet tė kishte mate-matikėn 10 e kundėrta po). Por nė historinė e njerėzimit tė gjith ata qė kanė dhėnė nė shkencat shoqėrore kanė ardhur nga shkencat e sakta.

    - Mos mėsimi i gjuhėve tė vdekura nga kėta student (tė greqishtes sė lashtė, tė latinishtes, tė osmanllishtes apo tė njohjes sė kulturės sė lashtė nė pėrgjithsi, mitologjisė nė veēanti) ka qenė mjaft rezultativ. Dhe sot gjen rėndom arkeolog tė vjetėr apo tė rinj qė pispillosen sikur ēfarė dinė se kanė lexuar biblioteka tė tėra tė Gjermanisė apo Francės por qė nė fakt jo vetėm nuk dinė tė lexojnė shkrime tė lashta qė rėndomtė i gjen kėsaj treve por dhe mė tė thjeshtėn akoma nuk dinė as tė dallojnė gėrmat kur i gjejnė nėse janė latine apo greke parahelene. Pėr njohje tė toponimive mitologjike qė mbart kjo trevė pa fund, as qė ja kanė idenė nėse ekzistojnė. T’u kėr-kosh tė bėjnė psikanalizėn e argumentit mbi objekte arkeologjike pėr tė gjetur nivelin ekono-miko- kulturor dhe politik qė ka prodhuar, as qė bėhet fjalė fare.

    Kėta janė shkencėtarėt qė prodhoi shkolla e Aleks Budės.

    - Po mbrapa nuk ngelet as gjuhėsia qė ka ngelur tek emri i Eqerem Ēabeit. Pėr kėtė tė fundit me numrin e madh tė librave qė ka prodhuar ėshtė ngritur njė mur (kaq i madh sa ai Kinez do t’ia kishte zilinė) pėr tė mos parė kurrė mė tutje apo pėr tė bėrė shkencė. E ka thėnė Ēabei dhe ėshtė vėnė vula, po sju referove Ēabeit ske bėrė gjė dhe kur hapim Ēabein ē’tė shikojmė?

    Pėrsjatje pa fund pėr tė gjetur ngjashmėri tė fjalėve tė shqipes tek sllavet, gjermanet e me radhė, pa asnjė lloj analize shkak –pasoj nė drejtimin morfologjik e fonetik apo futje nė psikikėn e fenomenit qė transmetohet si prejardhje gjuhėsore. Ēfarė ėshtė kjo?

    Sė pari shkencė ėshtė njė metodikė pune nė huluntim qė kur ne studjuesit i referohemi atij qė e ka zhvi-lluar mundemi ta aplikojmė dhe vetė me sukses.

    Kėshtu mbasi pėrvetėsojmė aparatin shkencor tė Niko Stillos mundemi ta aplikojmė vet analizėn e njė pasqyre etruske pa ju referuar mė Stillos dhe tė marrim rezultatin qė pėr-mbajtja e figurės tė pėrputhet me atė tė shkrimit.

    Ose kur pėrvetėsojmė metodikėn e Petro Zhejit mundemi qė edhe vet ta aplikojmė tek rrėnjėt e fjalėve shqip duke zėvėndėsuar simbolikėn pėrkatėse nė funksion tė grupimit semantik dhe marrėdhėnjen matematikore nė pėrmbajtjen e simbolit sipas nocioneve tė fizikės moderne duke pėrftuar kėshtu vet rezultatet pėr tė cilat na ka treguar Petro Zheji.

    E ndėrkoh rrugėn e prejardhjes indoeuropiane tė shqipes, e kėrkuar aq shumė nga Ēabej, shkencat e sakta aplikative siē ėshtė ajo e genetikės e ka hedhur poshtė duke treguar qė rrugėtimi i Njeriut e pėr pasojė edhe i Fjalės ka trajektoren Etiopi-Europ-Indi dhe jo Indi-Europ. Petro Zheji pa pasur nevoj fare pėr kėtė zbulim tė genetikės e ka zgjidhur pėrfundimisht duke shkuar mė tej si askush pėrgjatė 3000 mi-jė viteve histori tė mendimit shkencor njerėzor. Duke hyrė nė pėrmbatjen e formatuar matematikisht tė informacionit brėnda fjalės ai ka zgjidhur tė gjitha llojet e problemeve qė kanė tė bėjnė me tė gjitha lėmet e dijės (dhe jo mė tė linguistikės) por qė sigurisht i takojnė tė ardhmes sė mendimit shkencor bo-tėror.

    2- Akademia e Beogradit ka njė investim tė panumurt produktesh “shkencore” nė funksion tė humbjes sė gjithshkaje qė ka lidhje me identitetin shqiptar. Shikoni bibliografinė e Shmidit. (nuk vlen tė zgjatemi mė tej pasi ēdo gjė ėshtė e kuptueshme)

    3- Akademia e Athinės, duke filluar nga fakti se sot qė nė shkollat 8-vjeēare, ora e lėndės sė mėsimit tė antikitetit e planifikuar, shmanget dhe zakonisht nuk bėhet, deri tek puna shumė-planėshe pėr krijimin e intelektit tė ri shkencor tė orjentuar drejt humbjes sė plotė tė gjuhės arvanitase dhe tė kulturės sė tyre si e vetmja pikė kontakti e Greqisė sė sotme me atė pėr tė cilėn e njeh bota si Greqia Antike. Sot produktet shkencore nė drejtim tė historisė sė Antikitetit ėshtė pothuaj nul nė njė kohė qė 100 vite pėrpara libri i Antikietit po nga Universiteti i Athinės (e pėrgatitur prej 17 profesorave tė kulturave tė ndryshme antike) ka vlerėn dhe nivelin pėr tu pėrdorur sukseshėm edhe sot pėr tė gjitha nivelet e shkollave tė botės. Pse kjo ecje kaq shumė mbrapa nė Athinė? Fakti i tė qėnurit nėn tė njėjtėn Ministri me Kishėn dhe ajo e Arsimit e shpjegon mė sė miri kėtė fenomen.

    Kėshtu fillon dhe merr kuptim politika e asimilimit dhe ndryshimit tė emrave pėr njė vizė, tė dhėnjes sė pensioneve nė zonėn e veriut tė Epirit Klasik (tek brirėt e Dhia Amalteas), tė keqadministrimit ekono-mik nga klasa politike shqiptare, tė shpėrdorimit tė pronės, tė prishjes tė sistemit tė drejtėsisė etj.

    Fillojnė dhe marrin kuptim pse njė shqiptar i thjesht jashtė vėndit tė tij me punė tė rėndomtė bėhet i aftė ekonomikisht tė disponojė disa shtėpi nė pronėsi tė vet, njė nė Greqi, njė nė fshat nė Shqipėri, njė nė Tiranė e ndėrkohė del i paaftė kėtu nė Shqipėri.

    A duhet tė asimilohemi dhe tė harrojmė identitetin apo duhet tė bėjmė tė kundėrtėn? Shqiptarėt e thje-shtė jashtė politikės e kanė dhėnė pėrgjigjen e tyre “o sa mirė me ken Shqiptar”.

    E pikėrisht kėta shqiptar qė ndjehen “mirė me ken shqiptar” pagujnė e nderojnė me ēmime dhe tituj,

    dy palė Subjektesh:

    1- Shkencėn

    - Marrė shkas prej shkrimit tė fundit “Ekzemplar i panjohur i 1493… nė Budapest-Milosao”, emrave tė pėrmendur kėtu me titujt pėrkatės shkencor si z. Kasėm Biēoku, z. Kristo Frashėri, z. Aurel Plasari, z. Pėllum Xhufi, z. Kolec Topalli, z. Ardian Marrashi, z. Musa Ahmeti, znj. Etleva Lala etj. ju drejtojmė kėtė pyetje:

    - Po, vet Skenderbeun a dini me e lexu?

    Tek ju shikojmė qė shpenzoni kaq kohė dhe mund midis veprave e bibliotekave e filigrameve e tabulare etj. e me rradhė pse nuk provoni tė lexoni vet Skenderbeun e Kastriotėve, nėpėrmjet vet fjalės, mendi-mit dhe veprės sė tij siē janė Pėrkrenarja dhe Lidhja e Lezhės? Ju po mendoni se ky Skenderbe, qė po sjell tash e 500 vjet dhimbje koke nė mendimin shkencor, se ka ditė se si do tė shkruanim ne sot nėpėr libra e gazeta? Qė kėtu fillon andikapi i mendimit tė sotėm. Por vjen koha dhe vėndi (dhe kjo ėshtė mėse e sigurtė) qė gjithkush pro dhe kundra kėtij shkrimi do ta shijojnė kėtė tė vėrtet.

    Ne ju ftojmė nė simpozium, ndėrkoh kemi dekata qė ju paguajmė, hapni dyert e shkencės zyrtare dhe tė shtjellojmė denjėsisht atė ēka taksapaguesi shqiptar ka vite qė pret me e ndigju.

    2-Shtetin

    Presidentėt aktual tė shqiptarve z. Topi dhe Z. Sejdi,

    Siē del dhe nė kėtė shkrim (koncentrat punimi) figura jonė kombėtare, vetėdija mbi identetin tonė fillon me fallsifikimin e Pėrkrenares, e, ėshtė nė detyrėn tuaj ti kėrkoni Muzeut tė Historisė sė Njeriut tė Vjenės, tė nxjerri nė dritė Pėrkrenaren e vėrtet tė Heroit tonė Kombėtar dhe nė vazhdim po tė detyrės suaj tė rikrijoni kėtė simbol sipas atij original me “Dhian Amaltea- bririn e thyer” ndėr stemat apo obje-ktet e ndryshme tė nderimit tė tij.

    E, nė vazhdim tė mbahet qėndrim ndaj politikės qoftė nėpėrmjet individėve qoftė nėpėrmjet vijės politi-ke tė aplikuar konkretisht pėr ta vėnė klasėn politike pėrballė popullit tė vet.

    Pėrshembull, Ben Blushi, ka tė drejtėn e perėndisė tė ketė mendimin e tij pėr nivelin e ulėt tė ndjesis sė Etnitetit shqiptar qė sipas tij “admirojnė hajdut e njėrėz perves” por nuk mund tė jetė mė ai njė ligjvėnės pėr kėta shqiptar pasi para se ti japėsh dikujt dashuri duhet ta duash. E nderkoh tek gazetari Filip Ēakuli shikojme rastin se si kur e do kete popull dhe kete vend s’ka rendesi ne je apo jo shqiptar behesh i vlefshem si askush ne impkatin pozitiv qe sjell.

    Kjo vlen edhe pėr ju zotėrinj President. Ēfarė i keni dhėnė deri mėtash kombit tuaj? Kjo ėshtė ajo qė juve duhet tė inicioni duke filluar nga vetja juaj ndėr klasat politike tė dy pjesėve aktuale shqipfolėse.

    Ne e kemi kodin tonė genetik “Shqiptari pėr njė nder rron”.

    Klasa politike, sa i ka dhėnė kombit tė vet me qen i nderuar?

    Nėse jo thjesht me libra e mendime por me vepra , duke qenė i nėpėrkėmbur, i varfėr ekonomikisht (nė vendin mė tė pasur tė botės), me korrupsion tė pa fre ( nė vendin ku pėr njė nder baba vret fėmin e vet) do tė thotė qė kjo klasė ka punuar kundėr popullit tė tij.

    Ky kod i ka mbi 10 mijė vjet qė veēse jep rezultat e qė do tė thot nuk mund tė shkelet. Dy herė nė historinė e re tė kombit tonė, Skėnderbeu nė Mesjetė dhe Rilindasit nė shekullin e XIX kur ju referuan Etnitetit bėnė ēudinė, Skėnderbeu atė qė tash e dimė ndėrsa Rilindasit sollėn pavarsinė pa pushkė.

    Neve na takon tė mbyllim fazėn e fundit tė Rilindjes Kombėtare pėr tė hapur fazėn e Rilindjes Botė-rore qė do tė thotė “Brezi i shtatė Pellazgjik”.

    Mbylljen e brezit tė gjashtė e realizon shkolla e Niko Stillos duke na dhėnė iluminimin e plotė tė asaj qė quhet Mitologji e Lashtė si Historia e Njerėzimit.

    Brezi i shtatė pellazgjik fillon me shkollėn e Petro Zhejit, ku burimi i plotė i dijes do tė jetė sė pari informacioni i dhėnė brėnda fjalės (Fjala ishte e para…), ndėrsa realiteti fizik apo psikik ėshtė thjesht vėrtetimi i kėtij informacioni.

    Shėnim: Mirėkuptojmė tė gjithė shtresėn e akademikėve, qė pėr arsye tė mungesės sė informacionit mbi trajtimin e Mitologjisė sė Lashtė si shpjegim shkencor i ekzistencės, nuk munden tė jenė nė tė njėj-tėn linjė me mendimin tonė. Por ndėrkohė i ftojmė tė gjithė ata qė janė tė gatshėm ta marrin kėtė infor-macion t’ju japim ndihmesėn e nevojshme nėse e dėshirojnė (nė fakt ėshtė njė shkollė e tėrė tashmė kur mendon tė gjitha elementėt pėrbėrės qė tė duhen pėr ta pėrftuar). E, ndėrkohė ndaj reagimeve negative qė vijnė nė forma tė ndryshme nga ata qė janė mėsuar tė quhen kopetent tė fushės apo qė bėjnė kope-tentin vetėm pse bėjnė pjesė nė klasėn politike nuk ka mė vend pėr mirėkutim por pėr gjykim.

    (vijon nė datė 30 Maj 09)

    E Premte, 29 Maj 2009


    ndryshe

  16. #256
    Cursum Perficio
    Anėtarėsuar
    11-11-2008
    Postime
    2,869
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Kush eshte autori i ketij artikulli?

  17. #257
    i/e regjistruar Maska e Kreksi
    Anėtarėsuar
    20-11-2004
    Vendndodhja
    Francė
    Postime
    5,408
    Faleminderit
    208
    11 falenderime nė 10 postime
    Citim Postuar mė parė nga javan Lexo Postimin
    Kush eshte autori i ketij artikulli?
    Sa shpejt po informohesh javan...Je me i shpejt se une...

    Gazeta "ndryshe"...me siguri duhet te jete autori ne fund te faqes.
    Askush nuk te pyt: ē'ka bere atedheu per ty, por ē'ke bere ti per Atedheun ! - JFK

  18. #258
    Cursum Perficio
    Anėtarėsuar
    11-11-2008
    Postime
    2,869
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Cili eshte Kreksi, e pe qe e pe kur lexove artikullin te cilin une nuk po e gjej jashte forumit?

    PS. As kam dyshim qe je me i shpejte dhe me i shkathet se une ne informim.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga javan : 30-05-2009 mė 21:52

  19. #259
    Ernst Kaltenbrunner Maska e Bizantin
    Anėtarėsuar
    26-01-2008
    Vendndodhja
    Swabia
    Postime
    671
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga javan Lexo Postimin
    Kush eshte autori i ketij artikulli?
    unė jam...
    Slagt ham! Kristenmands sųnn har dåret. Dovregubbens veneste mų.

    Gott mit Uns

  20. #260
    Cursum Perficio
    Anėtarėsuar
    11-11-2008
    Postime
    2,869
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga Bizantin Lexo Postimin
    unė jam...
    Hahaha, aferim.

Faqja 13 prej 19 FillimFillim ... 31112131415 ... FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Si mund tė ulet ndikimi grek nė shqipėri ?
    Nga Anton nė forumin Ēėshtja kombėtare
    Pėrgjigje: 192
    Postimi i Fundit: 14-08-2011, 18:46
  2. Esse dhe artikuj të muslimanëve
    Nga ORIONI nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 35
    Postimi i Fundit: 09-12-2010, 09:31
  3. Kryepeshkopi Anastas ende pret nėnshtetėsinė shqiptare
    Nga Arrnubi nė forumin Toleranca fetare
    Pėrgjigje: 130
    Postimi i Fundit: 19-08-2009, 08:39
  4. Guerilasit e LANC
    Nga Tannhauser nė forumin Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 28
    Postimi i Fundit: 21-04-2007, 15:12
  5. Debat mes anti liberalėve dhe liberalėve
    Nga liridashes nė forumin Ēėshtja kombėtare
    Pėrgjigje: 1
    Postimi i Fundit: 22-03-2005, 19:26

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •