Close
Faqja 6 prej 22 FillimFillim ... 4567816 ... FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 101 deri 120 prej 431
  1. #101
    Rise of Arbenia Maska e GL_Branch
    Anėtarėsuar
    02-11-2003
    Vendndodhja
    Arbany
    Postime
    1,607
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    pak nga fundi ja ka fut kot ky...

  2. #102
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    29-06-2007
    Postime
    44
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Prejardhja e Skėndėrbeut

    Dokumentet e para mbi familjen e Kastriotėve, flasin pėr gjyshin e Skėndėrbeut i cili kishte nė zotim "feud" 2 fshatra nė zonėn e Dibrės sė vogėl, mes tyre fshati Sinė qė ekziston akoma. Sipas Marin Barletit.
    Nė Dibėr u ndal Skėndėrbeu nė radh tė par kur u rikthye nė atdhe. Nėse do gėrmonim mė shumė, do tė ishte e vėshtirė tė gjenim fakte tė tjera tė besueshme nga burime tė dyshimta.

  3. #103
    Perjashtuar Maska e BARAT
    Anėtarėsuar
    20-07-2006
    Vendndodhja
    Himarjot jet' e jet', Zot mbi male Hyll mbi det
    Postime
    2,565
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Fryma mistike qė gėlltiti Skėnderbeu


    Nga Gėzim Llojdia

    Skėnderbej. Kėshtu gjėndet i shkruar emri i kryeheroit shqiptar. Ka vijuar nė kėtė
    formė tė shkruhet: Skėnderbe . Besohet se do tė shkruhet pikėrisht kėshtu: Skėnderbe. Rrjedhoja. Skėnderbej ėshtė emėr i muslimanizuar.
    Ndėrtimi i emrit. Pėrbėrėsit e kėtij emri janė:emri Iskėnder. Cka do tė thotė nė mos gabojmė Aleksander. Dhe titulli =bej.

    Rishfaqet Ekrem B. Vlora me kėtė arsyetim, shqyrtimi i titullit bej. ”Kjo ka ndodhur nė njė period tė caktuar tė shek. XIV. Titulli bej, saktėson ai, ka prejardhje –tataro-turke. Fillimisht kuptimin princ. E. Vlora, saktėson se osmanėt ua dhanė kėtė titull, qė nė fillim tė pushtimeve tė tyre (1450), mėkėmbėsve tė sulltanit, nė qėndrat administrative ushtarake, civile... Skėnderbeu e mori kėtė titull. Arsyet. Pėr trimėri nė luftimet e zhvilluara nė Azinė e Vogėl dhe nė Ballkan.

    Emri: Skėnderbej. Nė ē’orbitale shekulli vėrtitet, ekzistenca?Diku thellėsi shekujsh. Shek. XV. Dikur ky emėr na zgjon hapėsirat. Dikur-burim i pashtershėm. Dikur, ky emėr, i njohur nėpėr tė gjitha kronikat e kohės. Dikur ka qėnė njė pozicion ushtarak nė njė nga ushtritė mė tė llahtarshme tė perandorisė, armatės sė pathyeshme tė jeniēerėve.

    Njė emėr. Bashkėjeton. Me njė titull. Jetė. 600 vjetė. Vendosur dhunshėm. Dhimbshėm pa dėshirėn e vet.

    Gjėndet fakti. Skėnderbeu, ka qėnė bektashi. Me bindjen e vet. Nė shekullin e XV. Skėnderbeu, hyri nė bektashizėm. Flasin kronikat e kohėve. Nga kohėshekulli XV. Nė perandorinė osmane ka hyrė emri Skėnderbe. Nė trupat jeniēere Skėnderbeu ka patur pozicionin e komandantit nė armatėn e trupave tė shėnuar. Emri: Gjergj Kastrioti-Skėnderbeu. Emri i krishter: Gjergj Kastrioti. Ai musliman: Skėnderbej.

    Historia e ngritjeve dhe zbritjeve tė emrave. Kur njėri prej kėtyre emrave regjistronte pėrndritjen. Tjetri munxosej. D. m. th e robėronte errėsira. Ngrihej emri tjetėr. D. m. th e kishte pėrzėnė errėsirėn S’kishte mė kohė tė treste dhimbjen. Ndėrkaq pllakosje muzgjesh binin pėrmbi emrin tjetėr. Kyēej goja pėrdhunshėm emrit tjetėr. Qė tė limitojmė , tė gjykojmė. Cdo orbitale kohe vendoste emrin e vet.

    ZĖ NJĖ HISTORI EMRASH
    1-Gjergj Kastrioti. Konsiderohet emri i parė i vendosur nga fjala atėrore nė kullėn arbėrore. Ky emėr u pėrdor dhe jetoi pėrveēse nė copėzėn e parė tė jetės rreth moshės 9 vjeēare, pėr periudhėn tjetėr humbi, u zhduk pa gjetur mė parė arsyet, pra ka tė bėjė me errėsirėn, qė i ra dhe e pėrpiu, pas kohės 9 vjeēare.

    2-Skėnderbej . Ėshtė emri i dytė. Ėshtė emri musliman, qė e njohėn turqitė nė kohėn e ardhjes nė kryeqėndrėn e perandorisė, Adrianopojė. Kreu operacione luftimi nė Azinė e Vogėl dhe nė Ballkan.

    3-Bashkėudhėtar-emrash:Gjergj Kastrioti-Skėnderbej. Njė shumicė kohe kanė udhėtuar tė dy emrat. Emri i krishter, zgjoi ėndėrrat nė fillesė. Emri musliman shoqėroi njė copė udhė perandorie. Turpėrisht, osmanėt i fshehėn emrin. Mė tej. Kronikat shkruheshin me trajtėn:Gjergj Kastrioti-Skėnderbeu. Rrallė: Gjergj Kastrioti. Akoma mė rrallė Skėnderbej Kastrioti. Shkruesit. Emrin e parė e gjenė tė shkruar nė tė shumtėn e kronikave pėrtej Adriatikut, dhe ato tė kohės shqiptare. Sidomos priftėrinjt katolikėt e cilėsonin kėshtu. Kuptohet edhe sėra e shqiptarėve shkrues. Emri i dytė. Ėshtė pėrdorur vetėm nga A. Tomorri, klerik bektashi shqiptar.

    Skėnderbe, pothuajse pėrbėn palcėn e kronikave tė gjithė kohėrave.
    Pika e rėndesės. Shpirti. Ka tė dhėna, qė flasin. Skėnderbeu ka patur njė ngritje nė epet e sipėrme tė shpirtit. Madje mundet tė jetė afruar edhe pikės sė rėndesės shpirtėrore. Skėnderbeu kėtė pėrvojė shpirti e mori nė kohėn e qėndrimit nė perandorinė osmane. Por koha e saj mundet tė llogaritet kur ai aderoi nė bektashizėm. Njė rrugė shpirti. Bashkėshoqėroi trupat jeniēere tė formėzuara nga fryma e bekuar e Haxhi Bektashit.

    1-Skėnderbeu e braktisi kėtė armatė natėn e vitit 1443. Atje pėr ku ishe nisur: Mirėvafshė!Duke i dhėnė njė herė, pėr tė fundit herė lamtumirė, fytyrės sė trupave special. Kėtyre vijėzueseve, tė perandorisė krahėgjerė.

    Besimi nė fe. I pėrkiste bektashizmit. Myhib, grada qė pėrvetėsoi. Aderoi nė kėtė tarikat. Mbeti nė Adrianopojė, copėra vitesh tė mbertura pas.

    2-Si historia e Skėnderbeut. Diēka e pėrafėrtė. Pėrkon. Imazhi i Ali Pashait tė Tepelenės. Taēi . Nė kokė zbulonte njė lloj pėrkatėsie fetare. Ai ishte bektashi . Mori dorė. Grada: myhib i Shememi Baba Krujės.

    Vijėzimi. Dy kohė. Me perandorinė brenda qerthullit tė saj. Kundėra perandorisė. Nė mėvetėsi.

    Ka njė lidhje tė qėndrueshme Ali Pashai. Me bektashinjtė formėzoi njė lidhje kundėr osmanėve. Qeverisi pėr kohėn. Zhaurimėn e jetės. Ndėrprerė tragjikisht. Kokė e kriposur nė Stamboll. Trupi , pėrhumbi nė ftohtėsin e tokės sė vet.

    3-Naim Frashėri . Nėnpunės i lartė i perandorisė osmane. Por ishte bektashi dhe shkroi pėr zgjimin e shqiptarėve. Ishte bektashi. Myhib i Baba Alush Frashėrit. Vdiq njė mėngjes tė ftohtė tetori. Por mbeti poeti i pafundėsive.

    Edhe njėherė pėr emėrtimin: Skėnderbeu i krishterė
    Aktulisht, po gjenė citime tė kėtilla, qoftė nėpėr mediumet apo nė botimet e shumta:Skėnderbeu i krishter. Njė emėr musliman, qė u fut nė kronikat e mėvonshme tė krishtera. Rikthimi nė Arbėri. Rrethimet rrėmintare. Gjunjėzimi, qė i bėri perandorisė. E megjithėatė ende vijohet tė shkruhet kjo fjalė, qė tingėllon e ēuditshme:Skėnderbeu i krishterė. Emri Skėnderbe ishte vendosur nė kohėn e gjatė ku u rrit dhe pėrfundoi nė rradhėt e jeniēerėve. Por me largimin, aktin qė ndėrmori Skėnderbeu njė mbrėmje tė vitit 1443, i vendosi lidhje me vendet e krishtera pėrtej detit, qė synonin rrėzimin e perandorisė osmane, qė atė kohė mbante dhe ndėrkaq luante edhe rolin e lidershipit tė botėror islamik. Skėnderbeu ngriti murre qėndrese pėr krishterimin. Por njėkohėsisht kjo shėrbente mbrojtje dhe pavarėsi pėr vendin e tij. Prej kėsaj krishterimi pėrfitoi pėr ta afruar nė gjirin e vet. Lidhjet, dekorata e Papa Piut, ikja atje pas vdekjes sė tij tė fėmijėve tė vet, varrosja nė katedralen e Shėn Nikollės nė Lezhė, dėshmojnė realisht se ky kryehero ndonėse ruante njė emėr musliman dhe njė titull bej ai vdiq si i krishterė. Ky realitet, njihet sot.

    Kėshtu, qė nga historia thėnia mė e saktėsuar pėr emrin e kėtij kryeheroi do tė shkruhej: Gjergj Kastrioti-Skėnderbeu. Bashkėudhėtisht ky emėr ka qėndruar nė kronikat e tė shumtave nė kohėra, si mėrmėrima e pafundėsisė pranverore.

    Nė tė vėrtet emri Skėnderbe e mbylli epopen e vet atė natė tė uruar, kur ai braktisi armatėn jeniēere nė kronikėn e vitit 1443. Ndonėse ky emėr nuk u harrua, ai ashtu u pėrdor edhe kur ai ishte mbrojtėsi mė i madh i krishterimit. Thirrej Skėnderbe. Edhe nė botime tė huaja, ndėrkaq ai pėrdoret dhe do tė pėrdoret. Mė realiste do tė ishte pėrdorimi: Gjergj Kastrioti-Skėnderbeu. Ky emėr do tu shkonte mė tepėr shtat tė gjitha periudhave, qė pėrshkoi kryeheroi i kombit. Jashtė kėtij emri asgjė nuk harrohet. Ai i pėrfshinė brenda tė gjitha. Edhe tė krishterin, edhe bektashiun. Simbolika e tij ėshtė gati e thjeshtė . Ėshtė ripėrcjellja e njė emri tė ēuditshėm , ku ndėrthurren krishterimi dhe bektashizmi:Gjergj Kastėrioti-Skėnderbeu.

    Njihet ndėrkaq fakti se emri atėror rrojti fare pak. Tė paktėn u fol ashtu nė 9 vite tė jetės nė Arbėri. Dritėsimi i tij ishte kaq, por mė tepėr kapi pėrmasa pas shumė kohėsh. Ky emėr u shua, u nxor me pėrdhunė nga drita duke e zhbėnė nė errėsirė nė kohėn e perandorisė ku ai jetonte atje. Megjithėse ai i braktisi trupat speciale dhe erdhi nė viset e veta, ai thirrej Skėnderbe. Edhe nė mjaft kronika ai thirrej po kėshtu: Skėnderbe. Ashtu, siē ishte thirur nė Adrianopojė. Ėshtė e ēuditshme historia e kėtij emri. Ai mbart figurėn e njė njeriu, qė kishte luftuar pėr perandorinė, por njė ditė u rikthye nė viset e veta duke bėrė rezistencėn mė tė madhe, duke e gjunjėzuar perandorin nė kėtė copėz tė Europės juglindore. Por ishin qėllimet fisnike . Pėrzurjen ose mė shkoqur shporrjen nga kėto vise tė kėmbės pushtuese osmane. Mbajtja larg e kombit tė vet nga perandoria osmane.

    Jeta e Skėnderbeut. Jeta e njė kryeheroi. Ėshtė vazhdimėsia e pandėrprerė e njė jetė tėrmetore. Me dy pjesė. Njėra nė Adrianopojė, jeniēerė, komandant nė kėto trupa. Princ dhe udhėheqės i njė populli nė njė hark kohe ku ruhet brenda ¼ e shekullit.


    1-Urat nga ku kanė kaluar botimet, qė kanė dashur tė sjellin, Skėnderbeun. Shtjellojnė pėrveēėse trimėrisė, rrethimeve, ndihmėn krishterimit, rrėzimet e perandorisė pėrpara Krujės, por njė pjesė e jetės, qė ka fėrfėllitur nė Adrianopoj mbetet e strukur, nė vite tė jeniēerllėkut. Mungojnė faktet pėr adoleshencėn, jeniēerllėkun nė Adrianopojė. Kėtė urė , do tė shėnoja. Njė soj ure tip pasarel, gjysėm tė varur e tė kėputur .

    Kujtime tė gjymtuara, rrjeshta tė humbur. Fjalė tė njėjta. Pra u rrėmbye, u rrit nė perandori, ishte jenicerė, u dallua pėr trimėri. Pikėrisht kėtu nė kėtė kohė ka ngecje tė mullirit nė vend. Detaje tė harruara se ishte bektashi, apo ishte harresė e qėllimshme?Duhet pėrmendur pėr suprizėn e mirė, qė studjuesi serioz M. Zeqo, e thot hapur kėtė fakt tek “Syri. . . . . ”.

    C’frikė ka po tė rajvizosh gjėrat e vėrteta ?Tė ringrihet ashtu siē ka qėnė. Se edhe ai shekull me inicialet XV i atill ishte. Shkruhen dhjetra dėshmi, pėr kėtė shekull tė ndarė nė religjone me armiqėsi tė hapėta. Por brenda kėsaj kohe ėshtė korracuar edhe koha e Skėnderbeut. Ėshtė njė kohė e papėrsėritshme shqiptare, tė paktėn pėr atė gjatėsi 500 vite sfilitje.

    2-Ekzistenca e njė fakti . Ndėrkaq ėshtė njė pikė. Besimi, qė adhuroi. Regjistroheni: Bektashizmi. Edhe po tė donte brenda asaj korrace tė fortė nuk tė jepej tjetėr. Por ai aderoi nė bektashizėm me bindjet e veta nė mėnyrė tė pashmangshme. Brenda kėtij trėndafili tė pastėr nė kopshtin e islamit do tė gjente urėn e madhe, qė rajvizohej si urė shpirti e ndritshme, e kthjelltė e stuhishme. Skėnderbeu veproi si tė gjithė bektashinjtė. U pranua aty, por ngjiti njė shkallinė tė tij, u bė myhib.

    3-Cfarė regjistronte tarikati bektashi pėr Skėnderbeun ?

    Bektashizmi ishte tarikat i fuqishėm dritėsor, qė ringriti me trupėn speciale perandorinė siē ishin jenicerėt me kulme tė larta, por ky pėrbėrės ishte ai, qė i filloi krisjen mė tej ēarjen e pandalshme, armiqėsinė e hapur perandorisė osmane.

    Arshiva ka tė regjistruar humbje , qė do tė quhen tė rėnda, ndonėse pėr osmanėt, ėshtė njė defter me kapak tė zinj.

    Ikja e Skėnderbeut, hapi gropa tė mėdha nė trupėn speciale osmane. Korpusi special, qė se treti dot ikjen e tij, apo xhindosja e sulltanit nė Adrianopojė. Dhimbja e vdekjes, qė zuri korpusin e bekuar , apo pritja e ėndėrruar e kokės sė Skėnderbeut nė Adrianopojė, qė s’arriti kurrė.

    4-Njė farė pashai i Janinės me emrin Ali. Njohur me mbiemrin Tepelena. Kokėrisuri Ali pashai i vuri pushkėn perandorisė. Kufiri, juaj qė nga sot kalon tek thana. Ky ishte gjykimi i tij. Rrėfimet lexojnė nė shtetin e tij njė aleancė me bektashinjtė shqiptarė, armiq tė perandorisė. Qeverisja ishte produkt i kėsaj ure. Pėrfundimi:kriposur , varrosur koka nė kryeqėndrėn Stamboll. Trupi, prerė e gjymtuar, baltosur nė ishullorin e Janinės.

    5-Bektashinjtė e teqeve shqiptare. Nė ditėt e pėrndritjes sė kombėtare, kryen divorcin me bektashizmin turk thotė njė studjuese e huaj N. Clayer. Bektashizmi shqiptar pėr kėto arsye kishte kultivuar shqiptarizmin pa e ndarė detyrėn e shenjtė. Kėshtu edhe Skėnderbeu , ai u brumos me cilėsi mė tė larta morale dhe shpirtėrore pikėrishtė nga bektashizmi. Dhe tė gjitha kėto lėndė nė njė trajtė tjetėr i pėrdori nė kohė, kur u bė princ i Arbėrisė.

    6-Ka njė pyetje tepėr serioze: A do tė llahtarisej dot perandoria nga njė emėr tjetėr shqiptari nė kohėn e Skėnderbeut ?

    Nė ēastet e pambarimit tė librit. Gjejmė kėtė pėrgjigje pėrkohėsishtė:Shtetasit e tjerė, qė rronin nė kėto vise aty kishin qėnė edhe mė parė. Ndonjė rebelim i vogėl . Ngrinte krahėt e njė mėngjezi. Kishte ndodhur . Dhe ndodhte. Por jo me kėto pėrmasa sa koha e rezistencės sė Skėnderbeut. Rebelėve , pėrgjithėsisht u zgjidhnin shurdhimin e jetės. Ose i kishin zmbrapsur me intriga. Pra a mundej dot njė shtetas tjetėr brenda kėtyre viseve pa kėto vyrtyte , pa kėtė ngritje shpirti tė mbante kaq larg perandorinė pėr njė kohė jo tė vogėl siē ishte njė e katėrta e shekullit? Rezistenca e brendshme pothuajse ishte rrėzuar. ”Nekrologjinė” e saj, e shkruante ēdo kohė, perandoria. Nėpėr murre tė vjetėra .

    7-Ardhja e Skėnderbeut nė Arbėri si ardhja e Mesia

    Ardhja e dytė e pritshme shfaqet njė ardhje qiellore. Ai nuk ishte ai foshnja i verbuar nga dielli i tokės tonė. N. F ka ndėrtuar kėtė ardhje. Tjetėr sua. Zbriste njė pėllumb i shkruar. Brenda kėtij deti gjejmė. Dy fjalė me njė kuptim. Edhe pėllumb, edhe i shkruar. Pėllumbat janė shpirtėra qiellor. Kur janė tė shkruar. D. m. th janė tė shėnuar. Pra janė shkruar. Ky rast i pėrmbledh tė dyja kuptimet. Nė pikėzim tė vesės, ai mbrinte si njė pėllumb i shkruar. Pra ai ishte qiellor. I bardhė dhe zbriste prej andej. Sepse sundimtarėt e kėtij lloji, vėrtet jetojnė nė tokė, por shpirtin e kanė tė ngėrthyer nė qiell.

    Pėr tė kuptuar Naimin, do tė citoja: ē’pėrfaqėson pėllumbi i shkruar. Mesazhsjellėsit e njė lajmi historik. Thuhet se shenjtorėt pėrdorin pėllumbat pėr habere tė gėzueshme. Madje ata u rrinė shenjtorėve nė supe , pėrmbi kokė, duke guitur tėrė kohėn. Ndėrkohė thuhet se shėnjtorėt kanė njė komunikim me pėllumbat. Me kėta shpesė tejet tė ēuditshėm tė urtė e misterioz.

    8-Kohėsjellėsit. Koha kohėn priste. Pritja pėr ardhjen e Skėnderbeut kė nuk mundoi. Dita , ditėn e priste. Nata, ditėn e priste syhapur. Ora, orėn e priste. Minuta, minutin e priste. Sekonda, sekondėn e priste. Ardhė Mesai shqiptar. Skėnderbeu, krahėshkruar.

    Kėtė e lexojnė kalkulimet e bėra. Tė gjitha lėvizjet e tij. Fati i parathėnė, luftrat, qėndresa, mėnēuria, trimėria, pamja fizike, fuqia qė posedonte shqyrtojnė se ai ishte njė njeri pėrtej horizontit tė njeriut tė zakonshėm. Dimesionet e tij mund tė renditen pa frikė tek njerėzit e jashtėzakonshėm, ose tė ardhur . Pse tmerroheshin turqitė nga emri Skėnderbe. Njė njeri i zakonshėm nuk do tė ngjallte dot kaq shumė tmerr perandorisė , ngase sepse ata e dinin ku ishte edukuar Skėnderbeu. C’frymė mistike kishte gėlltitur nė vite. Nėpėr peragmente tė zverdhur flitet se nė rrethimet e Krujės i bėnė edhe magjira. Njė njeri i zakonshėm, pėrveēse do tė ishte njė pikė e vetmuar, do tė ishte rrėzuar pėrpara hordhive me kėto sulme, presione shpirti, frikėra e armata, jo njė herė por qindra herė. Ashtu si nė tė vėrtet u rrėzuan ata, qė ngritėn krye pas shuarjes sė Skėnderbeut. Por Skėnderbeun nuk e rrėzuan dot. Cili ishte ēelėsi, qė mbajti kyēur qėndresėn shqiptare ?Fuqia e Skėnderbeut. Ajo gjėndej brenda zemrės sė zemrės. Ishte burim i pashtershėm energjie. Ishte dritėza, qė dikur ai kishte thithur nė kohėn , qė aderoi nė bektashizėm. Aq e madhe ishte kjo forcė sa udhėrrėfenjėsi i vet Alijel Aala Baba i ka thėnė sulltan Muratit II, se rikthimi i Skėnderbeut nė Adrianopojė ishte gjė qė s’bėhej. Udhėrrėfenjėsi ishte fetar i thellė dhe e njihte pikėn e horizontit shpirtėror tė Skėnderbeut. Kėshtu ai ja tha me ndershmėri sulltanit , por ky i fundit i hidhėruar e dogji tė gjallė, udhėrrėfenjėsin bektashi tė Skėnderbeut, nė njė xhami aty nga viti 1445. Bektashinjtė thonė se udhėrrėfenjėsi ėshtė ai, qė i njeh lėvizjet sizmike tė njė shpirti.

    Pikėrisht kėto lėvizje shpirti kur u harmonizuan me ato tė vendit tė tij, kapėrcyen pėrmasat e tė zakonshmes. E gjithė kjo histori, qė vėrtitėm lexon pėrveēse njė udhėheqės, apo princ tė vėrtetė, kėtu nuk gabohet po tė pėrmendet se ishte njė njeri i ardhur, diku mes tė shenjtėve.



    E Premte, 13 Korrik 2007-gazeta ndryshe
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Albo : 14-07-2007 mė 20:50

  4. #104
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    07-03-2005
    Postime
    9
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Greket thone me te madhe qe Skenderbeu ishte grek....kane nje gje per tu admiruar qe e propagandojne shume mendimin e tyre....tani kane filluar dhe ne internet ne forume te specializuara
    www.macedoniaontheweb.com (Forum)
    nqs duam ti mbushum mendjen njeri tjetrit ( jo per mungese respekti ) por une e kam te mbushur, qe eshte shqiptar.......ka te tjere qe as qe e dine....kush di anglisht le te hyje tek ai forum dhe ti mbush mendjen botes.

  5. #105
    ish- Ballisti_Tetove Maska e Cimo
    Anėtarėsuar
    11-12-2004
    Postime
    2,454
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Gjergj Kastrioti Skėnderbeu nė njė libėr “ndryshe”


    Dr. Musa AHMETI

    Ideja se “ėshtė thėnė gjithēka qė duhej tė thuhej pėr Gjergj Kastriotin Skėnderbeun” dhe se “ajo qė do tė shkruhet tani e tutje nuk ėshtė gjė tjetėr veēse pėrsėritje, kopjim apo vetėm harxhim kohe” ėshtė e gabuar, tendencioze, qėllimkeqe dhe e pavend. Duhet tė kalojė edhe shumė kohė, tė shpenzohet shumė mund, tė sfidohen shumė burime, dorėshkrime, dokumente dhe literaturė tjetėr, ndoshta edhe disa breza, qė tė thuhet diēka e ngjashme, por, asnjėherė nuk do tė ndodhė qė “pėrfundimisht u tha dhe u shkrua gjithēka” pėr Skėnderbeun. Njė pohim tė tillė e pėrforcon edhe mė shumė vepra “Skėnderbeg /Scanderbeg/” e autorit Skėnder Blakaj, botuar nė Prishtinė nga Shtėpia Botuese “Arbi” ltd nė bashkėpunim “BKUK”. Kjo vepėr nuk ėshtė befasi, nuk ėshtė rastėsi, nuk ėshtė diēka e papritur, por vazhdim i njė pune tė filluar para shumė vitesh nga autori qė shkruan “Njohja ime me Gjergj Kastriotin Skėnderbeun ėshtė e hershme. U thellua gjatė pėrgatitjes sė serialit dokumentar televiziv (...) pėr arbėreshėt e Italisė, mė 1976-n,” [f. 341], pėr t’u vazhduar mė vonė po nga i njėjti autor me ribotimet fototipike-anastatike kapitale tė historisė shqiptare dhe albanologjisė nė pėrgjithėsi, tė “Acta et diplomata res Albaniae mediae aetatis illustrantia.” [Botimi i parė: Vindobonae, 1913-1918; vėll. I-II, ribotimi: Tiranė-Prishtinė, 2002] si dhe “Illyrici Sacri.” Venetiis, 1751-1819, vėll. I-IX, ribotimi: Prishtinė, 2004.

    Struktura
    Vepra qė kemi nė duar, “Skėnderbeg /Scanderbeg/” ėshtė botim luksoz, me njė pėrgatitje profesionale, me pėrkushtim dhe durim tė madh, e ndarė nė pesė kapituj - tėrėsi tė veēanta, brenda tė cilėve ka nėnkapituj tė shumtė, tė cilėt nė raste tė caktuara paraqesin edhe tėrėsi nė vete, [f. 6-352]. Autori duke dashur tė orientojė drejt lexuesin e pasionuar, por edhe studiuesit dhe historianėt, specialistėt dhe tė interesuarit e tjerė, qė nė parathėnie tėrheq vėmendjen “Libri nuk ėshtė as krejt botim i ashpėr shkencor me fusnota e shėnime, as antologji mendimesh e pjesėsh artistike pėr Skėnderbeun, e as album i llojit qė i njohim. Ėshtė diēka ndėrmjet” [f. 21], pra njė sprovė pėr njė qasje tė re tė tė gjitha atyre qė janė tė njohura, ose mė saktė e atyre qė autori, Skėnder Blakaj i vė nė qendėr tė librit tė tij, pėrkatėsisht, 65 autorė tė ndryshėm tė cituar, kush mė shumė e kush mė pak, nė gjuhėn shqipe tė gjithė dhe njė pjesė e tyre edhe tė pėrkthyer nė anglisht. Pastaj kemi njė paraqitje pėr herė tė parė [pėrveē botimit tė parė nė origjinal] nė njė vend, tė gravurave tė mrekullueshme nga shek. XVI, nė tė cilat simbolika dhe gjuha e artit shprehin namin qė kishte Marin Barleti, libri i tij dhe subjekti qė trajtohet nė tė, Skėnderbeu, nė atė shekull, pėr intelektualėt gjermanė dhe zviceranė, si dhe 291 ilustrime qė ka tėrė libri, tė ndara sipas kategorive nė: 201 gravura; 44 faksimile-ilustrime; 25 fotografi; 14 portrete; 7 piktura; 5 frontespice dhe 2 medaljone.

    Burimet
    Rrethanat historike, nė tė cilat kaloi populli shqiptar nėn sundimin dhe okupimin e perandorive tė mėdha, nėn administratėn fetare tė Vatikanit, Bizantit dhe Stambollit, nėn ndikimin kulturor tė gjuhėve greke, latine, turke e sllave, krijuan zbrazėti tė shumta pėr periudha tė rėndėsishme tė historisė sonė kombėtare. Burimet e shkruara, kryesisht u ruajtėn jashtė Shqipėrisė, nė shtete tė ndryshme nė arkiva dhe biblioteka tė shumta, shtetėrore, kishtare, por edhe private dhe kryesisht nė gjuhė tė huaja. Njėri nga dokumentet mė tė rėndėsishme pėr familjen e Kastriotėve, ngase pėr herė tė parė gjejmė tė shkruar emrin e saj, ėshtė dokumenti nr. 1019, nga fondi i dokumenteve tė Vjenės, i lėshuar me 2 shtator tė vitit 1368, qė ruhet nė Arkivin Historik tė Dubrovnikut. Pėrveē rėndėsisė se, pėr herė tė parė pėrmendet emri “Kastriot”, ky dokument ka edhe njė rėndėsi tjetėr tė veēantė, ngase leximi, transkriptimi dhe pėrkthimi i tij ėshtė bėrė nė mėnyrė tė gabuar, veēanėrisht nga studiuesit e huaj, gjermanė, tė cilėt nuk e njihnin me themel sllavishten. Kjo gjė ka nxitur studiuesit sllavė, qė tė nxjerrin pėrfundime tė gabuara, se Skėnderbeu qenka me origjinė sllave! Autori S. Blakaj, nė veprėn e tij, nė nėnkapitullin “Gabime nė vepra dhe nė shkrime pėr Skėnderbeun” [f. 327-335], jep kontributin e tij nė kėtė fushė, duke nxjerrė pėrfundime tė reja, duke bėrė disa korrigjime dhe saktėsime tė disa prej autorėve qė nga Marin Barleti e deri te disa nga shkrimet e viteve tė fundit. Ėshtė shumė me vend pohimi i autorit Skėnder Blakaj “historianėt kanė shumė punė” [f. 342]. Pėr tė ndriēuar nė pėrgjithėsi, njė epokė tė caktuar apo njė personalitet tė veēantė, tė shquar nė histori, siē ėshtė Gjergj Kastrioti - Skėnderbeu, domosdo duhet mbėshtetur nė burime dokumentare qė ruhen nėpėr arkiva tė ndryshme, qofshin ato tė botuara, pjesėrisht tė botuara apo tė pabotuara; tė cilat janė si njė hallkė ndėrlidhėse nė mes historisė kombėtare shqiptare, me historinė e vendeve tė Ballkanit, Lindjes sė Afėrme dhe Europės nė veēanti.

    Pyetjet qė imponohen
    Nėnkapitulli “Disa nga pyetjet qė imponohen” [f. 324-327] ėshtė njėri ndėr pjesėt mė tė realizuara tė veprės. Nė mėnyrė tė drejtpėrdrejtė autori ngre problemet thelbėsore me tė cilat sot ballafaqohen studimet skėnderbegiane. Ėshtė e pazgjidhur ende origjina e Kastriotėve, edhe pse ata pėr herė tė parė pėrmenden nė jug tė Shqipėrisė, nė Kaninė, nė vitin 1368, “aleancat antiosmane” [f. 324] nuk janė ndriēuar sa duhet, ku pas kėrkimeve dhe studimeve tė arkivave turke dhe tė tjera, mendojmė se do tė kemi njė saktėsim jo vetėm tė “aleancave” dhe “rezistencės antiosmane”, por edhe vitin e dorėzimit tė Gjergj Kastriotit Skėnderbeut te sulltan Murati II, gjė qė do tė sqaronte shumė dilema, vitin e lindjes, ndoshta edhe vendlindjen, por edhe “miqėsinė e fėmijėrisė” me Mehmetin II, qė ne mendojmė se ėshtė reale dhe e qėndrueshme, “zotėrimet” [f. 325] dhe territoret e principatės sė Kastriotėve, fati i vėllezėrve tė Skėnderbeut, qė ne pohojmė me siguri, se dokumentet aragoneze, venedikase dhe ato nga Vatikani, qė sė shpejti do t’i botojmė, japin pėrgjigje pėrfundimtare pėr kėtė ēėshtje, po ashtu, nga tė njėjtat arkiva marrim pėrgjigje dhe pėr fėmijėt e Gj. K. Skėnderbeut; ndėrsa me interes tė veēantė janė problemet rreth tradhtisė sė Skėnderbeut nga Moisi Golemi dhe Hamza Kastrioti! S. Blakaj, me tė drejtė pohimet e autorit turk, S. Kylēe i vė nė pikėpyetje, duke lėnė hapėsirė pėr njė debat tė mirėfilltė shkencor nė tė ardhmen.

    Portretet dhe simbolet
    Me interes tė veēantė ėshtė nėnkapitulli “Pamja, portretet dhe simbolet e Gjergj Kastriot Skėnderbeut”. Jemi tė bindur se rezultatet do tė ishin edhe mė bindėse nėse Skėnder Blakaj do tė kishte pasur mundėsi tė konsultonte veprat qė ruhen nė Biblioteca Apostolica Vaticana, si dhe disa nga veprat mė tė rėndėsishme qė ruhen nė Bibliotekėn Kombėtare tė Tiranės apo tė ndonjė bibliotekė tjetėr ndėrkombėtare, qė kanė tė bėjnė me kėtė problematikė, ose me Heroin tonė Kombėtar nė pėrgjithėsi. Njė ndėr ēėshtjet qė ėshtė debatuar mė sė shumti janė vulat e Gj. K. Skėnderbeut. Qė nga koha kur ato i zbulon pėr herė tė parė sllovaku Pavel Jozef Shafariku, i boton me faksimile Aleksa Iviqi, dhe pėrfundimisht dy studiues shqiptarė, Dhimitėr Pilika dhe Tefik Geci, kjo temė ka marrė njė rrugė tė mbarė qė njėherė e pėrgjithmonė tė zgjidhet. Ne kemi pasur nė dorė tė gjitha vulat origjinale tė stampuara nė letėr prej dylli tė kuq qė ruhen nė Arkivin Historik tė Dubrovnikut, si tė Gj. K. Skėnderbeut, ashtu edhe tė Gjon Kastriotit. Vulat e Skėnderbeut janė dy llojesh: vula shtetėrore dhe ajo private. Pėr kėto vula, studimin mė serioz deri sot e ka bėrė Tefik Geci. Natyrisht qė kanė shkruar edhe tė tjerė, mė vonė, por, tė gjithė kanė kopjuar ose pėrshtatur rezultatet e T. Gecit, shpesh duke mos e cituar atė fare. Edhe S. Blakaj nė f. 339, merret me vula duke cituar autorė qė nuk e kanė pasur nė dorė asnjėherė origjinalin e tyre, pėrveē qė kanė konsultuar punėn e tė tjerėve dhe si duket ky ėshtė shkak qė aty jepen disa tė dhėna tė sipėrfaqshme dhe jo shumė tė thelluara. Pėrveē nesh, viteve tė fundit me kėto vula nė Arkivin e Dubrovnikut nė mėnyrė intensive ėshtė marrė edhe Dritan Egro dhe arkivisti me origjinė shqiptare Niksha Selmani. I ka konsultuar edhe O. J. Schmit, por, asnjėri nga kėta deri sot nuk i ka botuar ato ose faksimilet kolor tė tyre, tė cilat i kanė tėrhequr nga ky arkiv, nga ku edhe ne disponojmė disa kopje.

    Gravurat
    Qėllimisht pėr fund kemi lėnė kapitujt III dhe IV, tė cilėt janė edhe boshti substancial i veprės, respektivisht, xhevahiret e vėrteta dhe tė paēmueshme, tė cilėt S. Blakaj, bashkė me bashkėpunėtorėt e tij, i ka sjellė me mjeshtėri dhe cilėsi tė lartė profesionale nė radhė tė parė pėr studiuesit dhe historianėt. Botimi i gravurave ėshtė gjė shumė e rrallė dhe tepėr e vėshtirė. Pėrveē punės kėmbėngulėse profesionale, kjo punė kėrkon edhe shumė kujdes gjatė pėrgatitjes, si dhe kritere tė rrepta shkencore pėr tė ruajtur autenticitetin dhe origjinalitetin e tyre. Me sa na ėshtė njohur ne, kjo ėshtė punė pioniere nė kėtė fushė; pėrkatėsisht botimi i tė gjitha gravurave nga vepra e Marin Barletit ėshtė rasti i parė nė historiografinė shqiptare pėr njė vepėr tė tillė. Pėrveē kėsaj, Albulena Blakaj ka sjellė tė pėrkthyera nga gjermanishtja nė shqip veprėn e M. Barletit [ne jemi tė mendimit se mbiemri i Barletit duhet tė jetė i tillė e jo Barleci!] nga viti 1533, e cila nga latinishtja ishte pėrkthyer nga Johan Piniciani nė gjermanisht [f. 17, 117, 124, etj., shih f. 117-264]. Jemi tė vetėdijshėm pėr punėn e vėshtirė gjatė pėrkthimit, por Albulena Blakaj ia ka dalė me sukses tė bėjė njė pėrkthim cilėsor dhe mjaft tė suksesshėm.
    Si pėrmbyllje, mendojmė se fjalėt e autorit Skėnder Blakaj janė aq tė fuqishme dhe domethėnėse pėr tė gjithė ne, qofshim lexues tė zakonshėm, specialistė, historianė a albanologė, shqiptarė a tė huaj, sa i sjellim nė tėrėsi: “Nė qoftė se ky botim (...) duke sjellė Gjergj Kastriotin Skėnderbeun dhe Marin Barlecin, secili aq i madhėrishėm nė rolin dhe nė atdhedashurinė e vet, duke e sjellė nė njė formė paksa mė ndryshe tė zakonshmet, si njė pasqyrim tė respektit qė u kanė bėrė kėtyre tė dyve kombet e mėdha, siē janė gjermanėt, ta zėmė, dhe nėse kėsisoj, kryeprotagonisti i historisė sonė dhe autori i tij i mrekullueshėm, pos kėnaqėsisė sė lexuesit pėr libėr, na e rrisin edhe mburrjen pėr ta e pėr vetveten, atėherė mundi nuk ka shkuar kot”.

  6. #106
    Hyllin Maska e Hyj-Njeriu
    Anėtarėsuar
    22-07-2007
    Vendndodhja
    Fatkeqesisht mes ndergjinoresh
    Postime
    2,948
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Ėshtė e pazgjidhur ende origjina e Kastriotėve, edhe pse ata pėr herė tė parė pėrmenden nė jug tė Shqipėrisė, nė Kaninė, nė vitin 1368, “aleancat antiosmane” [f. 324] nuk janė ndriēuar sa duhet,

    mos do na dale mallakastriot (malli(ose mali) i kastrioteve) tani
    Shqiptari e ka care rrugen e historise me Palle ne dore!

  7. #107
    R[love]ution Maska e Hyllien
    Anėtarėsuar
    28-11-2003
    Vendndodhja
    Mobil Ave.
    Postime
    7,749
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime
    Kastriotet jane Maqedonas, bije te nje fare shume te lashte dhe mbreter te padiskutueshem te gjithe Emathise. Por ske cte besh, historine e ke te imponuar ta shkruash brenda territorit qe ke, dhe cfaredolloj gjeje qe ka mbetur jashte, mbetet jashte edhe pse duhet te jete brenda(psh Troja dhe disa orakuj kyc qe jane shpier ne Greqi).
    "The true history of mankind will be written only when Albanians participate in it's writing." -ML

  8. #108
    ^ Maska e baaroar
    Anėtarėsuar
    18-03-2005
    Postime
    1,618
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Nga: studiuesi Agim Boba

    Anetari i Akademise Shqiptaro-Amerikane te Shkencave

    New York, me 19 shkurt 2006


    Perpara se te flasim mbi rolin dhe mbeshtetjen qe i dha populli i trevave te Dibres Kryetrimit Skenderbe, e shoh te nevojshme te ndalem se pari mbi origjinen e Kastrioteve.

    Tendenca per ti paraqitur kastriotet me origjine jo shqiptare, pati qe ne shekullin e Skenderbeut nga boshnjaku Johan Toni Marknoni, icili hodhi tezen se Skenderbeu ishte me origjine boshnjake.

    Me pas, ne fillim te shekullit 18-te , u gjet nje akt i nje sundimtari serb te Vlores, hartuar ne vitin 1368, te cilin e ka nenshkruar si keshilltar i Kanines njefare Branilo Kastrioti.[1][1] Disa historian Evropian nder te cilet: J. Marnoviē, J.ph Fallmerayer, C Hopf, J. E Pisko etj, u perpoqen edhe kete here per t’ia rrembyer kombit Shqiptar, udheheqesin legjendar me te madh te kohes, ashtu siē bene me Leken e Madh dhe Pirron, duke fantazuar se gjoja ky Branilo, duhet te kete qene gjyshi i Skenderbeut. Menyra se si ato u perpoqen ta argumentonin ishte mendimi se emri Branilo ishte emer serb, prandaj edhe Katriotet deshen t’i paraqesin si serb ashtu siē bene me Millosh Kopilin ne betejen e Fush- Dardanise (pra Fush-Kosoves).

    Ndersa ne vitin 1870 historiani grek Margaritis Dimitzas hodhi tezen se Kastriotet qenkan me origjine Greke[2][2] me qe sipas tij mbiemri Kastrioti (vjen nga greqishtja chastriotis ) qe do te thote banor i keshtjeles. Por te dyja keto teza nuk e paten jeten e gjate meqe nuk u gjet ndonje shenje qe Branilo ka qene gjyshi i Skenderbeut, ndersa, persa i perket tezes se Margaritis, Mendoj se fjala Kastriot vjen nga fjala kast + prapashtesen i’ot.

    Pra kast, ne shqipen e vjeter ( do te thote qellim) kete fjale ne e hasim edhe sot ne zona te ndryshme te vendit,si p.sh. kast- mire, kast-keq, kast- lig, kasti- im, ose per rastin konkret kast + iot dhe nga bashkimi eshte futur “r” ne mes i-se dhe t-se duke u shqiptuar Kastriot.

    Megjithate duhet theksuar se ne lidhje me tezat greko-sllave mbi perkatesine etnike te Kastrioteve, eshte per tu pershendetur kontributi i pa diskutushem qe dha Fan Noli dhe Athanas Gegaj duke sjellur deshmi te dores se pare, pohimin e vet se Skenderbeu ishte shqiptar, pasardhes i Epirioteve te lashte.

    Pasi u zgjidh ēeshtja e origjines etnike te Kastrioteve, filloi diskutimi mbi origjinen e tyre krahinore. Ne lidhje me kete teze pati mjaft sorollatje boshe, dhe rruga qe u zgjodh qe e gabuar, sepse shumica e historianeve renden pas degesh dhe jo pas rrenjesh. Te ēudit fakti se si disa historiane shqiptare, se bashku me Iinstitutin e Historise u referohen tezave te disa historianeve te huaj per te gjetur vendlindjen e Kastrioteve ne Shqipri. Keshtu ato u sorollaten lart e poshte duke i marre me radhe rrethet e Veriut nga Mati, Shkodra, Puka, Mirdita dhe Hasi i Prizenit pa nxjerre gje ne drite.



    Meqenese u krijua ky boshllek secila krahine nga keto qe permendem, e ndjente veten krenare ta nxirrte origjinen e Kastrioteve nga gjiri i saj.

    Albanologu i njohur J. Von Han gjate udhetimt te tij neper Shqiperi (nga mezi i shek.18) degjoi ne lidhje me vendin ku kishte lindur Skenderbeu tri fshatra te ndryshme[3][3], ne Kastrat te Mbishkodres, ne Stelush te Matit, dhe ne Ikballe te Pukes.

    Amin Boue thote se kish degjuar se Skenderbeu kish lindur ne fshatin Kastrit te Mirdites. Por keto ishin thjeshte gojdhena, ku secila nga keto zona udhehiqej nga deshira per ta pasur Skenderbeun te vetin.

    Ne lidhje me pretendimin per origjinen e tij nga Mati, kemi te bejme me perkthimin e gabuar te Marin Barletit nga latinishtja e fjales Aemathia, e cila eshte emertim i lashte i Maqedonise, ndersa historianet mesjetar quanin Maqedoni edhe Shqiperine e Mesme, jo ne kuptimin Emati pra (ngaMati).

    Me vone nga nje njoftim i botuar ne fillim te shekullit 17-te nga Boshnjaku Euseb Fermenxhin thuhet: se Kastriotet ishin nga fshati Kastriot ne provincen az te Epirit. Ketu eshte fjala per emertimin has nga ku disa historjan shqiptare me ne krye Prof. Aleks Buden filluan ta kerkojne origjinen e Kastrioteve ne Has te Prizenit.

    Nje tjeter njoftim i ngjashem me te vjen nga Petro Lukari ne Analet e Rraguzes, ku perveē saj shton se fshati Kastrat ndodhet prane lumit Drin. Ketu duket qarte se Lukari dhe Fermenxhin perserisin njeri-tjerin, por Lukari eshte me afer se vertetes sepse prane drinit ndodhet Kastrioti. Ndersa keto emertime jane preznt edhe sot ne zonen e Qidhnes. Buze Lumit Drin ne kufi me fshatin Sine ndodhet fshati Arr-as (As i thate quhej ne kohen e Skenderbeut pjesa Fushore e Qidhnes ku ndodhet fshati kastriot).

    Pra tezat e hedhura se Skenderbeu ishte nga fshatrat Kastrat i Mbishkodres, Kastrat i Hasit dhe Kastrit te Mirdites nuk mund te pranohet sepse nga fshati Kastrat nuk mund te dale emri i banorit Kastriot, por siē thame me lart keto emertime vijne nga fjala kast plus prapashtesen sipas rastit.

    Ndersa per variantin nga Ikballa e Pukes nuk kemi ndonje te dhene tjeter perveē rastit qe permend J.Von Han ku ndonje banor i Ikballes mund te kete shprehur deshiren e tij.

    Keto teza qe permendem me lart, per mendimin tim, nuk paraqisin ndonje prove , prandaj ngelen ne kuadrin e gojdhanave, meqe edhe autoret e tyre jane te huaj.

    Ndersa nga deshmite e shqiptareve, me e hershmja eshte deshmia e bashkekohesit te Skenderbeut, fisnikut Gjon Muzaka i cili pas vdekjes se Skenderbeut mergoi ne Napoli, dhe me 1510, shkroi nje testament per femijte e tije, ku nder te tjera, permendet edhe nje e dhene me rendesi per gjyshin e Skenderbeut. Ai thote se gjyshi i zotit Skenderbe quhej zoti Pal Kastrioti, dhe ky nuk kishte ne perdorim me teper se dy fshatra te quajtura Sina dhe Gardhi i poshtem ne Dibren e Poshtme. Te dyja keto fshatra ekzistonin ne shekullin e Skenderbeut. Kjo vertetohet nga defteri musafal i vitit 1467, ku te dy fshatrat jane te shenuar ashtu siē shkruan Gjon Muzaka.

    Ne mbeshtetje te saje nje njoftm tjeter na vjen nga humanisti italian Refael Voleterrano, ku ne vepren e tij me titull “Komentatoret”qe u botua ne fillim te shekullit 16-te, ai nuk e quan Gjonin te atin e Skenderbeut me mbiemrin Kastrioti, por Gjon Dibrani.







    Ndersa per vazhdimsine e fisit Kastrioti ne kete zone ne ndihme na vjen edhe nje dokument tjeter i kuvendit nderkrahinor, qe u mbajt ne Dukagjin te Matit ne vitin 1602. Ketu ka nenshkruar si perfaqsues i Qidhnes Jozef Kastrioti. Kjo provon se ne harkun

    kohor mbi 200 vjet nga Pal Kastrioti e deri ke Kostandini, Qidhna vazhdon te kete ne gjirin e saje fisniket e Kastriotit.

    Ketyre te dhenave u shtohet edhe nje argument tjeter, eshte fjala per nje vendim te senatit te Shen Markut, me te cilin u jepet Gjergj Kastriotit dhe vellait te tije Stanishi Kastriotit, qytetaria e Venedikut, me 20 shkurt 1445. Vendimi i cileson te dy vellezerit zoter te Dibres dhe te Matit nga qe Kruja ne kohen e Skenderbeut, siē shkruan Barleti bente pjese ne krahinen e Matit. Ne kete vendim shohim se vellezerit Kastrioti me pare ishin zoter te Dibres dhe pasi shtine ne dore Krujen, u bene zoter edhe te Matit.

    Ne mbeshtetje te ketyre te dhenave qe permendem me siper, per vendlindjen dhe vendbanimin e Kastrioteve ne treven e Dibres se poshtme, flet qarte toponomastika

    historike ne krahinat e Muhurrit dhe Qidhen. Ne lidhje me kete, nje njohes i mire i toponimeve dhe traditave te kesaj zone Hazis Ndreu Sqaron se: ne krahinen e Murrit,

    toponimet nisin me dy Mazrekat: Mazreka e poshtme dhe Mazreka e Eperme ku sot gjenden shenja muresh, kisha e Shenmerise, toponimet Palpus pusi i Palit (eshte fjala per P. Kastriotin ). Dy mazrekat dhe toponimet qe u permenden ne anen veriore jane

    gjeografikisht te gershetuara me; Gardhin e Poshtem dhe Gardhin e Eperm, Sinen e Poshtme dhe Sinen e Eper te Qidhnes.

    Kjo e dhene na ben te mendojme se kastriotet erdhen nga Murri me mbiemrin Mazreku.

    Ne ndihme te ketyre toponimeve na vihet edhe nje dokument i gjonit te Aragones ku permendet Kostandin Mazreku Kastrioti... i nje gjaku me Gjergj Mazrek Kastriotin Skenderbeun. Krahas kesaj, sipas tradites popullore te kesaj zone, nuk perjashtohet mundesia qe dikush nga vellezerit Kastrioti te jete quajtur Mazrek dhe sipas tradites Jane perdorur emri i babes dhe emri i fisit. Kete tradite e hasim ne fillim te shekullit 20-te nga nje pinjoll tjeter i kesaj zone Gjenerali me shajak Elez Isuf Ndreu, i cili njihet me emrin Elez Isufi (pra Isuf quhej i ati).

    Ndersa per toponimet, ne zonen e Qidhnes kemi; kepi iSkenderbeut , Kroi i Ton Zotit (keshtu e thirrte populli Skenderbeun) Kalaja e Skenderbeut e cila u ndertua nga Skenderbeu, Gurra eSkenderbeut, qe gjendet ne qafe te Kalase, kater kishat e Sines dhe te Gardhit etj. Ndersa persa i perket fshatit Kastriot nuk eshte shenuar ne asnje defter Turk, shkaku dihet, ishte vendlindja e Skenderbeut.

    Por ne traditen gojore te popullit toponimet per Gjon Kastriotin vijne deri ne ditet tona. Fshati Kastriot eshte 8 km ne veri te qytetit te Peshkopise. Toponimet nisin me Perroin e Kastriotit, Kalaja e Gjonit , Kulla e Gjonit ose Kodra e geshtenjes, Zabeli iGjonit, Kopshti i Gjonit, Pusi i Gjoni te cilin e mbajne mend me uje dhe Guri i Luftes etj. Toponim i fshatit Kastriot flet qare per autentitetin e fisit te kastrioteve si Dibane, duke i marre ne lidhje te pa shkeputura qe nga Mazreket, Sinat dhe Gardhi i poshtem. Kete e perforcon edhe afersia gjeografike ndermjet tyre.

    Persa i perket vendlindjes se Gjergj Kastriotit Skenderbe, H.Ndreu shkruan[4][4]: jane dhjetera tregimtare (nga Dibra e Eper deri ne Lure) qe thone se vendlindja e Skenderbeut eshte Kastrioti. Keto toponime dhe deshmi, si ajo e Gjon Mezakes dhe e deshmive te tjera, jane me se te mjaftueshme per te vertetuar origjinen dibrane te Kastrioteve.

    Krahas tyre une desha te shtoj edhe disa prova te tjera si:



    1-Ardhja e Skenderbeut nga Nishi direkt ne Diber[5][5]dhe jo ne Has apo ne ndonje krahine tjeter, qe mund te shkurtonte mjaft kohe per te marre Krujen, tregon se kete detyre madhore ai nuk mund ta kryente pa ndihmen e gjakut te vet.



    2- Pritja madheshtore qe i bene Skenderbeut vellezerit dibrane, dhe gadishmeria qe ato treguan per tu vene nen komanden e tij.



    3-Dergimi i komisionit nga Kruja per ne Diber me ne krye Hamzan, per tu dhene dibraneve lajmin e marrjes se Kujes.



    4-Ndertimi i kalase se fshehte nga Skenderbeut ne zonen e Qidhnes.[6][6]



    5-Sherbimi i Raposhit (i vellai i Skenderbeut) si murg deri sa vdiq ne Manastirin e Qidhnes.(Noli f 25)



    6-Mbajtja nga Skenderbeu krahas keshillit te shtetit edhe nje kshille tjeter siē e quan Barleti, keshilli i shokeve te tije dibrane...(f.477)



    7-Gjate pergatitjes per beteje kunder galeve ne Itali Barleti thekson: Skenderbeu rruget qe ngelen te hapura i plotesoi me dibranet e vet.(f.574)



    8-Veēimi qe u ben Barleti viseve te Qidhnes duke e quajtur viset e Skenderbeut. (f.695)



    9-Shifrat shume te uleta te popullsise ne mjaft vendbanime te Dibres sipas defterit turk i vitit 1467, ku pjesa dermuse e vendbanimeve nuk kane me shume se 10 shtepi, ndersa jane fare te pakta ato qe kane mbi 20 shtepi, kjo tregon se Dibra kishte kishte sherbyer si baza kryesore e furnizimit me ushtare.



    10-Ēfryerja e inatit nga Sulltan Mehmetit nga qe nuk arriti ta marre dot Krujen, (Noli f.103) ku me 1 gusht 1466, u nis per tu hakmarr drejt Qidhnes. Pasi shtiu ne dore kalane theri pa meshire 8,000 burra, afro 20.000 gra, pleq, dhe femi qe ishin mbledhur ne fushat rreth e rrotull, dhe i ngopur me gjak u kthye ne Stamboll. Kjo deshmon me se miri se Skenderbeu ishte nga kjo zone sepse rruga per ne stamboll nuk kalonte nga Qidhna por ai e lakoi me qellim hakmarrje kunder te afermeve dhe gjakut te Skenderbeut.









    Krahas ketyre dhjete pikave e shoh te nevojshme te shkepus edhe disa rrjeshta nga fjalimi i Skenderbeut para princave te beslidhjes pas masakres se Qidhnes. ( sipas Barletit.f.631) Ku nder te tjera Thekson: ky, ( S.Mehmeti II) duke u larguar qe kendej

    si ndonje i xhindosur e krejt pa shprese per shkak te pikellimit e hidhrimit, pas sulmit qe beri para pak kohe me tere ushtrine e vet kunder meje dhe qe si doli ashtu siē e priste, vrau dhe zhduku me hekur 8.000 burra nga te mite, pa zene ne goje grate dhe femijte...

    Keto po te ishin gjalle dhe ti kisha une tani, me siguri qe nuk do te ishte aspak nevoja te lypja ndihmen e tjeterkujt.

    Siē shohim nga keto rrjeshta qe shkeputem nga fjalimi i Skenderbeut para princave te beslidhjes kemi dy te dhena me interes:

    se pari ai i quan te vetet popullin e Qidhnes, se dyti ai na verteton se Dibra ishte baza kryesore e furnizimit te ushteise me ushtare.

    Duke pare te gjitha keto deshmi e prova, duke shpresuar se ka edhe te dhena te tjera qe jane lene ne harrese, me te drejte ēdo njeri mund te pyese!.. Perse eshte lene pa u deklaruar deri sot vendlindja e Heroit tone Kombetar?.. Mos valle historianet tane nuk diten?..

    Une do te thoja me plot bindje se ato e kane ditur shume mire, por kane dashur ta fshehin te verteten. Historianet tane per 50 vjet kane pasur ne plan te pare ideologjine pa lene pas dore edhe krahinizmat. Dhe kur historia udhehiqet nga ideologjia, aty nuk mund te pretendohet per histori kombetare, por per nje histori partiake te tipit bolshevik. Keshtu ne pamundesi per ta tjetersuar siē bene me Ilaz Pash Dibren (Kryetarin e Lidhjes Shqiptare te Prizenit) u perpoqen ta lene pa origjine.

    Krahas saje ato paten edhe nje hall tjeter “ te madh” sepse pikerisht po nga kjo zone ishin ato qe i dhane plumbin e pare komunizmit, oficerrat madhor Halil Alia e Selim Kaloshi, Po nga aty ishte edhe fisniku Gjeneral Dali Ndreu dhe per ato ishte e veshtire te deklaronin se nga kjo zone ishte edhe Babai i kombit shqiptar.

    Prof. Kristo Frasheri ne shkrimin: “Nga cili vend i Shqiperise ishin Kastriotet”, ne mes te tjerash thekson: “Me dy nentor 1985, ne fshatin Sine te rrethit te Dibres u perurua muzeu i Kastrioteve, nje muze lokal me permasa modeste, por me nje permbajtje te madhe historike. Ai i kushtohet familjes se shquar te Kastrioteve dhe vendlindjes se Gjergj Kastriotit Skenderbe.

    Dime se Skenderbeu lindi ne vjeshten e trete, pra nentor te vitit 1405, por akoma nuk kemi ndonje te dhene per daten, nuk perjashtohet mundesia qe Skenderbeu te kete kombinuar ditelindjen e tije me diten e ngritjes se flamurit pra 28 netori, por ketu ka vend per holumtime sidomos ne arshivat osmane.

    Perveē toponimeve mbi origjinen e Kastrioteve, ne Diber kemi edhe nje grup tjeter toponimesh qe flasin per luftratat, kalate dhe vendqendrimet e Skenderbeut. Keto i hasim ne Bulqize, Gryken e Madhe, Golloborde, Reke, Koxhaxhik, Kater Gryket, Muhurr, Qidhen e deri ne Lure etj. Nepermjet ketyre toponomeve populli i trevave te Dibres i ruan te gjalla betejat legjendare qe zhvilloi per 24 vje rresht ne lufte kunder turqve.

    Nga 26-te beteja qe Skenderbeu beri kunder turqeve, 17 prej tyre u zhvilluan ne trevat e Diberes ku nuk lihet pa permendur roli paresore qe luajti populli i ketyre trevave ne mbeshtetje kryetrimit Skenderbe. Lavdia nuk mungoi si nga Barleti ashtu edhe nga kundershtaret.





    Ja si konfirmohet ne dokumentin e nje kndershtari i cili thote: Ne qofte se ai (Skenderbeu) Fillimisht ia doli te heqe qafe pashain e Krujes, duke i treguar nje ferman te rreme, marre me force sekretarit te sulltanit, ne te vertete ai ne saje te Dibres konsolidoi pushtetin e vet per tu bere balle gjate 24 vjeteve ushtrive tona. Midis tije dhe gjeneraleve tone, perfundimi varej gjithmone nga sundimi ne dy Dibrat. Atje eshte zemra e Shqiperise.

    Skendrbeu i futi ne dore keshtjellat e Petreles, Petralbes, Tornaēi, Stellushit dhe pas pak kohe ate te Sfetigradit, brenda nje muaji, me nje shpejtesi prej furtune qe perfshin ē’do gje perpara, dhe priste me padurim rastin te ndeshej me armikun. Rasti per te provuar ushtrine e re nen udheheqjen e Kryetrimit nuk vonoi.

    Sulltan Murati II dergoi ne Qeshor te vitit1444, nen komanden e Ali Pashe nje ushtri prej 25.000, vetash, nga te cilet 15,000 ishin kalores dhe 10,000 kembesore. Ushtrite u rreshtuan perballe njera- tjetres ne Fushe te Dibres. Skenderbeu e ndau ushtrine ne tri pjese, Ne krahun e djathte la te vepronte kapedanin e tije, Moisiun e Dibres.

    Ne lidhje me rregullimet qe beri Moisiu me luftetaret dibrane, Barleti shkruan[7][7]...daē vere kalores, daē kembesore ne vije te pareapo te dyte ēdo gje e ke siguruar me ta. Ata si lajthiti kurre fati, s’u shpeton kurre fitorja nga duart...” Ushtria shqiptare korri fitoren e pare madheshtore mbi ushtrine turke.

    Ne vitet 1445-46 Sulltani dergoi dy ushtri tjera kunder Sqiperise, por qe te dyja pesuan fatin e te pares.

    Ne korrik te vitit 1448, nje ushtri e madhe osmane me ne krye Sulltan Muratin e II-te rrethoi Sfetigradin. Moisi Golemi i kishte marre te gjitha masat e furnizimit me luftetar e ushqime. Ja se si e pershkruan Barleti kete rast “...e gjithe roja e qytetit perbehej nga ushtare dibrane, te cilet Moisiu i kishte zgjedhur per kete pune, si njerez me luftarek te Epirit nga gjithe popullsite e tjerate mbreterise....”Ajo krahine ka dy Dibra...Dibra e poshtme eshte e rrethuar me fusha pjellore, qe prodhon ēdo gje. Arber dhe Epiriot banojne ne ate vend, popuj shume trima ne lufte, me armet e te cileve ne radhe te pare e shpetoi dhe e rriti Kastrioti mbreterine dhe i doli mbane ēdo pune te rende e shume te veshtire, duke i pasur keshtu si ndonje Kolofon. [8][8]Qekendeje ai pati gjate gjithe kohes burra te shquar e fort te gatshem te cilet i sherbyen ēeshtjes epirote jo me pak si kapedane se sa si ushtare’.

    Ndersa historiani turk Kemal Peshazade shkruan: “Ne ate vend ndodhej nje keshtjelle e forte qe ishte e njohur me emrin Koxhaxhik. Ajo ishte e mbushur plot me te rinje trima nga vendi i Juvan-ilise, te cilet ishin si Luane qe te shqyeni .Nga pikepamja e fortesise, Qielli asaje nuk ia kishte pare shoqen”.

    Keshtu rrethimi i Sfetigradit zgjati dy muaj rrjesht dhe pa sukses. Me ne fund turqit gjeten kanalin qe ēonte uje ne kala, dhe me nderprerjen e ujit, Kalaja ra ne duart e Osmanve sipas kushteve qe u vendosen.

    Luftetaret dibrane nen udheheqjen e Moisiut luftuan me vetmohim te larte duke siguruar gjithmone fitore. Sulltani duke pare se ishte e pa mundur qe ta mposhte me lufte Skenderbeun filloi provat me ane te dredhise.







    Nuk kaloi shume kohe dhe Moisiut i premtohen ndere te medha nga ana e Tiranit. Pas humbjes se Skenderbeut ne Berat, Moisiu kaloi ne anen e turqeve.[9][9] Kjo e deshproi shume Skenderbeun, i cili sapo e degjoi vajti ne Diber, por atje gjeti besnikrine e pa tundeshme te popullit te dibrane. Ato nen udheheqjen e vellezerve Berisha ishin organizuar me se miri te gatshem per lufte. Kjo besnikeri u duk qarte kur ne shkurt te vitit 1456, kur M.

    Golemi ne krye te nje ushtrie osmane vjen ne Diber. Luftetaret dibrane dhane prova duke luftuar me nje terbim te papare kunder ushtrise turke dhe e shkateruan krejtsisht. Me pas Moisiu u kthye deke i rene ne gjunje Skenderbeut (sipas zakonit) me brezin e lidhur ne

    qafe. Ai e fali duke ia kthyer te gjitha privilegjet. Moisiu luftoi me besnikeri deri sa u zu rob ne betejen e Vaj-kalit Bulqize se bashku me gjeneralet e tjere.

    Meqe jemi te betejat, ketu ka vend per te diskutuar per vendzhvilimin e tyre, sepse ka edhe paqartesira.

    Barleti e len te pa percaktuar vendin e sakte se ku u zhvilluan mjaft beteja e sidomos betejat e zhvilluara ne dy Dibrat. Ai mjaftohet duke thene se kjo ose ajo beteje u zhvillua ne Dibren e Siperme apo te Poshtme. Nje fenomen i tille shfaqet qe ne betejen e pare, ku ai shkruan se ajo u zhvillua ne Dibren e Poshtme, 80 mije hapa larg Krujes ne nje kodrine te mbuluar me ferra ose, me drejt, prane nje pylli plot me drunj shume te dendur[10][10]. Ndersa Biemi na thote se kjo beteje u zhvillua ne fushen e Terviollit ne Diber te Siperme.

    Fusha e Tervjollit e kish marre kete emer ngaqe ka shme volle[11][11] per rreth sepse populli e thirr edhe me nje emer tjeter; Fusha e Kalase. Siē duket emrin Fusha T’ Vollt eshte emer i dyte, qe e mori pasi u shkatrua nga sllavet ne shekullin e 7-te qyteti Vali[12][12] dhe ne germadha e tije mbine shume volle te cilat bejne fruta mjaft te shishme.

    Ndersa populli i Bulqizes e kujton kete beteje nepermjet vargjeve te kenges:

    “Prej Terviolle n’Qafe Petralba,

    Gjith Terviolla n’gjak asht la,

    Me xhenaze mbush kala,

    Nje pllame toke pa t’vdek nuk ka”[13][13]

    Siē shohim nga vargu i pare “prej Terviolle n’Qafe Petralba” petralba eshte Guri i Bardhe dhe Plani i Bardhe ne Mat, ndersa ne ate kohe per hire te qytetit eshte quajtur e gjith zona Petralba, ndersa qafe petralba eshte Qafa e Bullit e cila ndan Matin me Bulqizen. Nga keto vargje qe na vijne nepermjet popullit te bulqizes meqe Petralba dhe Bulqiza jane zona kufitare provojne se beteja e pare u be ne kete vend.

    Sipa ketyre te dhenave ne baze te nje studimi te kryer nga mesuesi i popullit Selim Alliu ne perkujtim te kesaje beteje eshte ngritur nje permendore ne Bulqize, ne vendin e quajtur Ura e Qytetit.

    Barleti na tregon vetem per dy beteja te zhvilluara ne zonen e Bulqizes, por toponimet dhe gojdhenat qe qarkullojne ne popul dhe pozicioni gjeografik flasin per me shume beteja te zhvilluara ne kete zone, te cilat kerkojne nje vemendje me te madhe dhe nje





    studim me shkencor, sepse ky vend ishte si ure kalimi per te shkuar me shpejt ne Kruje, si nga Ohri, ashtu edhe nga dy Dibrat.

    Barleti e fillon me betejen e Vajkalit[14][14]. Ne lindje te Vajkalit, ne kufi me me fshatin Dragu gjenden Guret e Skenderbeut. Me kujtohet se kur isha i vogel dhe po kaloja aty me xhaxhain tim Arif Boba dhe me kureshtjen e nje femije e pyeta: “Xhaxha, keto gure Skenderbeu i ka nxjerre nga toka?.. Jo me tha ai... dhe duke me tin e malit qe bien thike mbi rruge. Ato jane rrezuar prej andej per t’i hedhur kunder turqeve.

    asi kalon Fushe-Bulqizen ne veri- lindje te Fushes se Tervjollit tek Ura e Qytetit, ngrihet thike nje mal gelqeror i cili quhet Mali i Temles, dhe pikerisht ne maje te ketij mali, qe bie thike mbi ure, ndodhet nje kala natyrore qe populli e thirr Kalaja e Skenderbeut.

    Sipas tregimit nga te vjeterit thuhet se Skenderbeu u zuri pusi turqeve, por u diktua prej tyre dhe e rrethuan duke menduar se do t’i mbarohet ushqimi, dhe do te dorzohet. Por Skenderbeu mblodhi grurin qe kishin ne torba ushtaret ia dha ta haje nje pele te bardhe, dhe pasi e ngopi mire e rrezoi nga maja e malit qe bie thike mbi rruge, kur i plasi stomaku kafshes turqit pane vetem grure dhe nga habia pyeten njeri-tjetrin ēfar eshte kjo, pele apo dhi, dhe nga ky rast fshati qe ndodhet aty mori emrin Peladhi.

    Per sa i perket emrit Vajkal, nje njohes i mire i historikut te ketije fshati, Mustafa Mira, tregonte se: Ne lufte e siper me turqit kali i Skenderbeut u godit per vdekje dhe

    nga qe i erdhi shume keq per fatin e kalit, Skenderbeu thirri: vaj kali. Nga ky moment vendi mori emrin Vajkal.

    Barleti (f.608) ne lidhje me kete rast, nder te tjera shkruan:’’... ndersa po luftonte,(eshte fjala per Skenderbeun) pra, Keshtu ndermjet armiqeve me te dendur, kali i tije i shpuar per vdekje nga barbaret, u perplas mbi trungun e nje druri te vjeter dhe ra perdhe. Ai, gjithashtu , u perplas... ‘’

    Siē shohim ngarja tregohet pothuajse e njejte si nga gojdhena qe na vjen nepermjet zotit Mira ashtu edhe nga Barleti, por ketu kemi nje lajthitje te Barletit per vendndodhjen. Kete ngjarje te njejte na e pershkruan edhe nje bashkohes tjeter i Skenderbeut, humanisti

    ishquar Dhimiter Frangu, por edhe ky i fundit nuk e emerton vendin. Pra ketu del qarte se deri ne kete beteje ky vend nuk quhej Vajkal, dhe populli pas vrasjes se kalit te Kryetrimit e pagezoi kete vend me emrin Vajkal. Me sa duket Barleti dhe Frangu nuk e paten kete deshmi. Kjo vjen se ato shkruajten pas disa dekadash dhe si rrjedhim ka dhe mosperputhje, siē ndodh edhe me data dhe vendngjarje te ndryshme, te pa ndriēuara mire.

    Por ketu, siē duket ēorientimi i Barletit vjen edhe nga nga nje fshat tjeter qe ndodhet 8 kilometer ne lindje te Vajkalit, ne brinje te Fushes se Terviollit, me emrin Valikardhe.

    Ky fshat e mori kete emer pasi u dogj nga sllavet gjate dyndjes se tyre, i qytetit Vali.

    Pas shkaterrimit te qytetit banoret e tij u shperndane dhe krijuan vendbanime te reja si: Valikardhe, nga Vali-ka-ardh si banore te ardhur nga Vali, Dushaj, Koēaj, Qyraj, Vali- i Martaneshit nga Vali-mat-an-nesh, te ardhur nga ana tjeter prandaj u quajt Martanesh etj. Me keto emra ato jane edhe sot, ndersa fshati Dragu ka qene i banuar me perpara.

    Megjitheate duhet pranuar se vepra e Barletit ka edhe paqartesira qe mund te korrigjohen vetem duke marre librin e Barletit ne dore, dhe duke i shkelur vend per vend trojet per re cilat ai flet, kuptohet duke bere edhe krahasime me bashkohesit e tije qe kane shkruajtur pa lene menjeane edhe gojdhenat popullore, vetem keshtu mund te hidhet drite mbi qoshet e pa ndriēuara mire.

    Duke u nisur nga keto paqartesira, disa historian te huaj kaluan ne ekstrem gjate vleresimit te vepres se Barletit. Mua me duket absurde te quhet vepra e Barleti “nje roman” siē shkruan Karl Hopi, (Hopf) apo “e pa vlere” siē jane shprehur disa historian kritik, si Spondani, Yhiboni, Jorgo etj

    Kjo ka ardhur per arsyea se keto historian nuk i kane njohur aftesite luftarake te popullit shqiptar dhe terrenin ku u zhvilluan betejat, sepse ato e kane studiuar Barletin nga studiot e tyre pa e marre mundimin te shkelin vendngjarjet.

    Per kete me bind fakti se nga menyra se si e pershshkrua Barleti terrenin ne nje beteje kunder Ballaban Pash Bedres ne Vajkal-Bulqize, (11.618-19) meqenese une e njoh pellembe per pellembe kete vend, ai ma sjell para syve ate terren edhe tani qe ndodhem ne nje kontinent tjeter.

    Krahas do paqartesiravet te vogla qe ekzistojne, une do te thoja se edhe keshtu siē e kemi Barleti mbetet babai i historiografise Skenderbegiane, sepse po te mos ishte Barleti, Skenderbeu do te ishte i panjohur nga bota, dhe vetem nje mit per shqiptaret.

    Si rezultat i kesaj vepre, sot Skenderbeu njihet si nje nder gjeneralet me madhore qe ka njohur bota, si burre shteti refomator, si mbrojtes i vetem i qyteterimit evropian dhe i krishterimit nga dy sulltanet me te eger te kohes, Muratit e Mehmetit te II-te.

    Francezi Robert d’ Angely ne “Enigma” shkruan: “Aleksandri i Madh, Skenderbeu, Bonoparti-Kapedane shqiptare qe imituan njri-tjetrin. Vertete ashtu siē e fitoi betejen

    Aleksandri kunder Darit te Persise duke e sulmuar personalisht Darin, te njejten gje bente edhe Skenderbeu kunder pashallareve. Skenderbeu thoshte se; po u pre koka trupi bie vete. Duke qene se ky strateg i madh kishte nje strategji luftarake te parritshme, ajo

    studiohet sot ne Akademine ushtarake amerikane me te njohur ne bote “West Point” si lende e veēante, “Arti ushtarak i Gjergj Kastriotit-Skenderbeut”.

    Si burre shteti Refomator eshte i pari princ evrupian qe i hapi lufte feudalizmit. Ndryshimet qe ai beri ne Shqiperi u bene pas tre shekujsh ne France dhe shume me vone ne Gjermani.

    Ne perfundim, ne rast se Evropa dhe kristianizmi, duhet t’i jete sado pak mirenjohes popullit shqiptar per mbrojtesin e pamposhtur qe i dha, Shqiperia duhet t’ia dije per nder Dibres dhe Dibra Kastriotit.

    Prandaj meqe akoma nuk kemi rene ndakort per origjinen dhe vendlindjen e Skenderbeut, i propozoj ketije Simpoziumi dhe nepermjet tije Istitutit te Historise, Akademive se Shkencave ne Tirane dhe Prishtine, te shenohet me germa te arta se Gjergj Kastrioti Skenderbe u lind ne Nentor te vitit 1405 ne Kastriot te Dibres, ndersa ne Kastriot te ndertohet nje muze moderrn, krahas atije modest te Sines ne nderim te vendlindjes se Heroit tone Kombetar, themeluesit te shtetit te pare, dhe Babait te kombit shqiptar Gjergj Kastrioti Skenderbeut.

  9. #109
    Perjashtuar Maska e Sabriu
    Anėtarėsuar
    29-12-2005
    Postime
    1,421
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    KUSH DHE PSE PO E NXJERR SOT SKĖNDERBEUN NĖ MEJDAN?

    Prof.Dr.Hysamedin Feraj


    Debati i sotėm pėr Skėndertbeun nuk ka asnjė lidhje me Skėnderbeun real, por me pėrdorimin dhe pėrdoruesit e tij. Skėnderbeu real mund tė pėrdoret dhe ėshtė pėrdorė pėr politika shumė tė ndryshme dhe tė kundėrta. Skėnderbeu ka bėrė luftė kundėr fuqisė mė tė madhe tė kohės, kundėr superfuqisė botėrore. Prandaj ai mund tė pėrdoret si shembull i luftės kundėr superfuqive dhe tė bėhet thirrje “hajde t’i shpallim luftė fuqisė mė tė madhe tė kohės tonė, SHBA-ave, si Skėnderbeu fuqisė mė tė madhe tė kohės sė tij. Kush ėshtė kundėr kėsaj politike ėshtė kundėr Skėnderbeut!’. Kėshtu u pėrdor, pėr shembull, nga Enver Hoxha pėr t’iu shpallė luftė dy superfuqive. Skėnderbu u bashku me papatin kundėr rilindjes europiane dhe Europės moderne. Prandaj ai mund tė pėrdoret si shembull pėr luftėn kundėr modernitetit europian dhe tė bėhet thirrje ‘hajde t’i bashkohemi reaksionit europian kundėr rrymave moderne e modernizuese europiane si Skėnderbeu qė u bashkua me Papėn nė luftėn kunėr pėrpjekjeve europiane pėr ndarjen e kishės nga shteti, sekularizimin, rilindjen, humanizimin, iluminimin dhe sot pasmodernizimin!’. Kėshtu mund tė pėrdoret sot nė luftėn ndaj filozofive europiane pasmoderne, pėr shtrirjen e tė drejtave dhe lirive njerėzore nė grupet sociale, kulturore etj., tė shtypura nga modernja. Kush ėshtė kundėr kėsaj politike ėshtė kundėr Skėnderbeut. Skėnderbeu ka vrarė masivisht shqiptarėt qė ishin kthyer nė fenė islame. Prandaj Skėnderbeu mund tė pėrdoret pėr tė bėrė thirrje qė tė masakrohen masivisht pakicat fetare siē masakroi Skėnderbeut fshatarėt mysliman tė rrethit tė Krujės. Kush ėshtė kundėr kėsaj politike ėshtė kundėr Skėnderbeut! Skėnderbeu e ka ndėrruar fenė disa herė dhe mund tė bėhet thirrje ta ndėrrojmė fenė pėrditė ‘si Skėnderbeu!’. Kush ėshtė kundėr kėsaj sjelljeje ndaj fesė ėshtė kundėr Skėnderbeut! Skėndėrbeu ka luftuar pėr lirinė e atdheut kundėr islamikėve dhe tė krishterėve. Prandaj sot mund tė bėhet thirrje tė luftohet pėr lirinė e atdheut pavarėsisht nga feja. Kush ėshtė kundėr kėsaj politike ėshtė kundėr Skėnderbeut! Skėnderbeu u pėrpoqė tė krijojė e forcojė shtetin shqiptar. Prandaj sot duhet tė pėrpiqemi pėr krijimin dhe forcimin e shtetit shqiptar. Kush ėshtė kundėr kėsaj politike ėshtė kundėr Skėnderbeut!


    Skėnderbeu...

    Siē shihet mundėsitė e instrumentalizimit dhe pėrdorimit tė Skėnderbeut pėr politikėn e ditės janė tė shumėta, gati tė pafundme. Prandaj debati i sotėm pėr Skėndėrbeun nuk ka asnjė lidhje me vlerėsimin ose pėrshkrimin e Skėnderbut real, por me vlerėsimin e pėrdoruesve tė sotėm tė Skėnderbut. Debati pėr Skėnderbeun nuk ka lidhje me Skėnderbeun por me dy politika qė u propopzohen sot shqiptarėve: njėra, shqiptarocentrike, qė vė nė qendėr shqiptarėt dhe gjithēka tjetėr e sheh nė shėrbim tė kombit shqiptar; tjetra, katolikocentrike, qė vė nė qendėr fenė katolike ndėrsa kombin shqiptar e sheh nė shėrbim tė katolicizmit botėror. Rryma katolikocentrike u propozon shqiptarėve tė kthehen nė katolik. Kaq ėshtė programi i tyre politik. Ky ėshtė qėllim normal i kishės katolike kudo nė botė dhe Vatikanit: tė kthej sa mė shumė njerėz nė kėtė botė nė fenė katolike. Tė tjerat pastaj janė mjete pėr arritjen e kėtij qėllimi. Skėnderbeu pėr ta ėshtė mjet, vegėl: Skėnderbeu pėrdoret pėr t’ua mbushė mendjen shqiptarėve tė kthehen nė katolik. Ndjenjat kombėtare tė shqiptarėve preken si mjet pėr t’i shty tė kthehen nė katolik. Dijet manipulohen qė t’i shtyjnė tė kthehen nė katolik. Situata politike e shqiptarėve manipulohet pėr t’i shty tė kthehen nė katolik. P.sh. bėhen pėrpjekje ta kuptojnė situatėn e vet sikur janė para alternativės tė zgjedhin: ose katolik dhe bashkim kombėtar, ose jokatolik dhe as bashkim kombėtar. Kėshtu ndjenja kombėtare pėrdoret nė shėrbim tė kthimit nė katolik pavarėsisht vullnetit, dėshirės dhe zgjedhjes sė tyre tė lirė. Pavarėsiht edhe se nuk ndodhen nė kėtė situatė. Gjithė kėto aspekte, mjete kur shkruhen, kur shkruhet pėr secilėn duket sikur ka njė debat tė madh, interesant, tė larmishėm etj. Nė fakt ėshtė fare e thjeshtė, vetėm njė kėrkesė: kthehuni nė katolik. Kombi, pavarėsia, bashkimi, Skėnderbeu, Nėnė Tereza pėr ta s’kanė asnjė rėndėsi veēse si vegla. Rryma katolikocentrike nuk interesohet as pėr ndjenjat dhe mendimet e katolikėve shqiptar. Qendra e saj ėshtė kthimi i shqiptarėve jokatolik nė katolik, ndėrsa vetė katolikėt nuk vlerėsohen ndryshe vetėm se si vegla pėr kthimin nė katolik tė tė tjerėve. Kjo rrymėė bėn qartė dallimin ndėrmjet dy grupeve katolikėsh shqiptar: katolikėt qė kanė vėnė fenė mbi kombin osa kundėr kombit - tė cilėt i vlerėson lartė; dhe katolikėt qė kanė vėnė kombin mbi fenė - tė cilėt i urren. Nė kėtė tė fundit pėrfshihen katolik tė tillė si Pashko Vasa, Fishta, Mjeda etj. Deri tani vlerėsohej Bajraktari i Mirditės, por nuk ėshtė ēudi tė filloi tė urrehet sapo tė bėhet gjėrėsisht e ditur se edhe ai ka luftuar krah Sulltanit dhe ka pasė titullin pasha me tre tuje. Ndjenjat e popullsisė shqiptare katolike po ashtu nuk kanė rėndėsi. Kėshtu p.sh. katoliku Skėnderbe vlerėsohet lartė nga rryma masonike, por nuk ėshtė vlerėsuar kėshtu nga shqiptarėt katolik si popullsi. Katoliku Dukagjin nuk vlersohet nga masonikėt edhe pse ėshtė vlerėsuar nga popullsia shqiptare katolike (dhe jokatolike). Ku shihet kjo? Nė faktin se tė dy kanė lėnė nga njė Kanun. Nė popullsinė katolike shqiptare Kanuni i Skėndėrbeut nuk ka pasė asnjė respekt a ndikim. Ndėrsa Kanuni i Lekės ka qenė gjithė jeta e tyre (juridike, morale, kulturore, civile etj.). Por ndjenjat e popullsisė katolike shqiptare, autoriteti i padikutueshėm i shprehjes ‘Kėshtu e ka lėnė Leka’ etj., nuk kanė rėndėsi pėr katolikcentrikėt sepse qėllimi nuk janė katolikėt shqiptar, por kthimi i sa mė shumė njerėzve nė katolik (si statistikė, si shifra jo si njerėz me ndjenja, me shpirtė, me histori etj., - sepse kėto janė kombėtare). Mirėpo dihet se Skėnderbeu dhe Dukagjinėt nuk kanė shkuar aq mirė - se p.sh. Skėnderbeu iu nėnshtrua Vatikanit pa marrė parasysh rrjedhojat pėr vendin dhe popullin e vet, ndėrsa Dukagjinasit menduan pėr vendin e popullin shqiptar pavarėsisht ambicieve tė Vatikanit, Skėndėrbeu kish miqėsi familjare e politike me serbėt, dėrsa Dukagjinasit jo etj., – aq sa Vatikani gati i shkishėroi pse kundėrshtonin politikėn shkatrrimtare tė Skėnderbeut. Pra, dukagjinasit nuk i ka dashtė shumė Vatikani dhe i ka dashtė populli; Skėnderbeun nuk e ka dashtė aq shumė populli por e ka dashtė Vatikani. Rryma e sotme katolike do tė harroj Dulagjinasit dhe tė glorifikoj Skėnderbeun krejt pavarėsisht ndjenjave tė popullsisė katolike shqiptare.


    Rryma katolikocentrike ėshtė bėrė vegėl e nacionalshovinizmav e serb e grekė. Pavarėsisht se qėllimi kryesor i katolikocentrikėve mund tė jetė kthimi i sa mė shumė njerėzve nė katolik, nė kontekstin e sotėm rajonal e shqiptar, mė shumė se kėtij qėllimi i shėrben nacionalizmit serb. Sot nacionalizmi serb e quan tė humbur Kosovėn pavarėsinė e sė cilės nuk mund ta ndaloj. Nacionalizmi i sotėm serb ėshtė nacionalizmi pasvarėsisė sė Kosovės. Mbas pavarėsisė sė Kosovės nacionalizmi serb dėshiron dhe punon pėr konfliktimin brenda shqiptarėve. Me kėtė pengon bashkimin kombėtar dhe krijimin e njė shteti e kombi seriozisht rival e konkurues, ruan mundėsinė e futjes nė konflikt tė dy shteteve tė vogla shqiptare dhe sundimin mbi tė dyja, argumenton aftėsinė e vet parashikuese se pavarėsia e Kosovės shton pasigurinė e grindjet nė rajon, se shqiptarėt e Kosovės e Shqipėrisė nuk shkojnė mirė as me njėri-tjetrin, se ndoshta Serbia duhet rikthyer nė Kosovė. Tani, rryma katolikocentrike e di se gjasat pėr rikthimin masiv tė shqiptarėve nė katolik janė zero, duke e ditė se shqiptarėt katolikė janė njė pakicė fetare e parėndėsishme dhe mbi tė gjitha kur edhe brenda katolikėve shqiptar masonėt katolikocentrikė janė njė pakicė e vogėl. Ēka synohet prej tyre ėshtė krijimi i njė klime acarimi, stresi nė radhėt e shqiptarėve dhe, aq sė tė munden, tė nxisin vija konflikti ndėrmjet shqiptarėve siē kėrkohet nga nacionalizmi serb. P.sh. njė prej veglave tė masonerisė katolikocentrike, K. Myftaraj, i referohet drejtpėrdrejtė udhėzimit tė Koshtunicės pėr kthimin e konfliktit nga serbo-shqiptar nė brenda-shqiptar dhe menjhėrė mbas kėsaj vetė Myftaraj kėrkon fillimin e luftės Gegni-Toskni. Propaganda qė filloi nė kėtė drejtim ėshtė shpifje dhe logjikisht kontradiktore gati deri nė humoristike. Kėshtu p.sh. vetė e vė fenė mbi kombin, pastaj kėrkon qė nė emėr tė kombit shqiptarėt tė kthehen nė katolik! Myftaraj lavdėron Skėnderbeun katolik dhe kėrkon qė shqiptarėt tė kthehen nė protestan sipas shembullit ...tė Skendėrbeut e Nėnė Terezės! Me kthimin nė katolik shqiptarėve u premtohen shumė tė mira, ndėrsa shqiptarėt shohin se kjo rrymėė nuk ka asnjė ndjenjė respekti pėr ndjenjat e katolikėve qė janė! etj. Por propaganda e nacional-shovinizmit serb pėr periudhėn post-pavarėsi e Kosovės nuk shqetėsohet pėr saktėsinė faktike apo logjike, sa pėr arritjen e qėllimit: tensionin, acarimin, stresin dhe konfliktin brenda-shqiptar. Tė tjerat e dinė vetė serbėt. Kjo veprimtari u shtua nė prag tė vitit 2005 sepse mendohet se Kosova mund tė marrė pavarėsinė. Fakti se u shtua ėshtė mobilizimi i dy gazetave mė tė mėdha tė afėrta me PD-nė: ‘TemA’ e Mero Bazes dhe ‘55’ e Fahri Balliut. Deri tani rryma katolikocentrike ka qenė propagandar kreysisht nė gazeta lokale, ndėrsa tani janė mobilizuar gazetat kryesore dhe propagandistėt kryesor tė PD-sė, Mero Bazse dhe Fahri Balliu. Kėsaj rrymėė serbofile katolikocentrike iu kundėrvu, si gjithnjė, qė nė fillim Abdi Baleta. Mero i nxori nė mejdan... Skėnderbeun! Kėshtu, rikthimi tek skėnderbeu s’kishte ndonjė lidhje konfliktin e sotėm qė ėshtė ndėrmjet nacionalizmit shqiptar, pėrfaqėsuar nga Baleta, dhe nacionalshovinizmit serb pėrfaqėsuar nga PD dhe Mero Baze e Fahri Balliu. Por Skėnderbeu mund tė pėrdoret pėr gjithēka dhe Mero vendosi ta pėrdorė nė shėrbim tė nacionalshovinizmit serb. Edhe diskutimi i Baletės nuk ka asnjėlidhje me Sekdėnrbeun real por me pėrdorimin e tij nga Baze dhe tė tjerėt nė shėrbim tė nacionalshovinizmit serb kundėr tė cilit del Baleta. Se si mund tė pėrdore dhe ėshtė pėrdorė Skėnderbeu ėshtė njė ēėshtje e gjatė, e cila ėshtė trajtuar para pesė vitesh nė artikullin “Mbi debatin pėr Skėnderbeun” botuar nė “Rimėkėmbja” janar-shkurt 2000. Ky artikull do tė ribotohet kėtu si pėrgjigje nė ēėshtjet e debatit tė rikthyer pėr tė. Artikulli do tė jepet pa ndryshime, ndonėse shumė aspekte tė prekura nė tė ndėrkohė janė vėrtetuar e rivėrtetuar nga shkrime shkencore, dhe asnjė nuk ėshtė cėnuar shkencėrisht. Do tė ribotohet ashtu, pa ndryshime, edhe sepse shumė vetė e kėrkojnė, ose ankoheshin se nuk e gjejnė. Ky do tė jetė njė rast edhe pėr ta.

  10. #110
    Miush modern Maska e miushi
    Anėtarėsuar
    04-08-2007
    Vendndodhja
    si thua shpirt te mungoj ndo pak?
    Postime
    217
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Portreti i heroit tonė kombėtar Gjergj Kastrioti gjendet nė galerinė Uffizi nė Itali, mė saktėsisht nė Firence, midis portreteve tė panumėrta personalitetesh. Ky fakt thekson edhe mė tepėr rėndėsinė dhe famėn e heroit tonė legjendar. Ky portret ėshtė njė nga dėshmitė mė me rėndėsi tė historisė shqiptare dhe ndoshta i vetmi portret origjinal i Skėnderbeut.

    Gjergj Kastrioti ėshtė pikturuar nė gjysmė profil, nė moshė tė madhe, me flokė e mjekėr tė thinjur. Manteli dhe bereta nė ngjyrė gri janė tė stilit venecian.
    Krijimi i kėsaj galerie tė famshme nė tė tėrė botėn e qytetėruar daton 1560-1580 dhe pėr kėtė meritėn e ka familja Medici e nė veēanti duka Cosimo I. Kjo galeri ėshtė kryevepra e arkitekturės fiorentine tė shekullit XVI. Ajo ngrihet midis Palazzo Vecchio dhe lumit Arno.
    Pėrveē galerise Uffizi Gjergj Kastrioti eshte edhe muzeun etnografik nė ish-Pallatin Perandorak nė Vjenė, sot Biblioteka Kombėtare (Neue Burg, Museum für Völkerkunde). Ketu ndodhet pėrkrenarja dhe shpata origjinale e Skėnderbeut, e vendshikuar prej dekadash.
    What Must the world be like in order that man may know it? -Thomas Kuhn

  11. #111
    Miush modern Maska e miushi
    Anėtarėsuar
    04-08-2007
    Vendndodhja
    si thua shpirt te mungoj ndo pak?
    Postime
    217
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Arbėria e kohės sė Skėnderbeut

    Kur flitet pėr Arbėrinė e viteve 1400 nuk duhet tė gabojmė ta pėrfytyrojmė vendin e vogėl qė njohim sot, Shqipėrinė. Arbėria e 1400-ės, parashtesojmė se nuk flitet pėr njė madhėsi gjeopolitike kombėtare siē kuptohet nė ditėt tona, pėrfshin tė gjithė viset e banuara nga arbrit, tė cilat jo gjithnjė kishin nė krye arbėr dhe ku Shqipėria e ditėve tona pėrbėn vetėm rreth 25 pėrqind tė asaj hapėsire.

    Duket e nevojshme, pėrpara se tė vazhdohet mė tej, tė jepet njė renditje e shkurtėr historike mbi arbrit duke u pėrpjekur pėr tė pėrcaktuar identitetin e tyre.

    Ata janė pasardhėsit, sigurisht me ndikime jo vendimtare, por tė rėndėsishme, sllave, greke e romake, tė fiseve tė lashta ilire qė popullonin pėrpara mėsymjeve barbare ato pjesė tė Ballkanit ku nuk kishte as grekė, as dakė, as maqedonas, domethėnė deri edhe tė sotmet Kroaci, Slloveni, Bosnjė dhe Hercegovinė, Maqedoni dhe Shqipėri, Mal i Zi, Kosovė dhe Serbi. Me pushtimet sllave, njėmijė vjetėt qė ndajnė fundin e lashtėsisė me epopenė e Skėnderbeut janė histori tragjike e fillimit tė shuarjes sė njė populli, tė njė trungu etnik vendės. Sidoqoftė nė 1400-ėn kemi njė Arbėri pa dyshim mė tė madhe dhe mė tė fortė nga Shqipėria e sotme e cila bėhet gati pėr tė pėrballuar njė prej provave mė tė ashpra tė kėsaj periudhe, sulmin otoman, nėn udhėheqjen e njė princi me tipare thuajse legjendare.

    Gjėja e parė qė tė habit nga kjo periudhė ėshtė rizbulimi i katolicizmit si faktor bashkimi pėr njė popull tė pėrēarė kurrė vėrtet tė bashkuar ndonjėherė. Njė faktor qė s'mund tė hidhet poshtė nėse do tė donim tė pėrligjnim plotėsisht aftėsitė qėndruese qė karakterizojnė arbrit e kėsaj periudhe. Aftėsi qė mbėshteteshin nė bashkimin. Nė disa kohėra ndėrhyrja e Papės do tė jetė vendimtare pėr ruajtjen e kėtij bashkimi.

    E dyta ėshtė aftėsia e jashtėzakonshme e princit qė udhėhoqi arbrit nė luftė. I farkėtuar nė shkollėn e luftės tė hierarkive ushtarake otomane qė i vogėl, u bė nė gjendje tė shpikė dhe zbatojė i pari strategji tė tilla qė nė rrjedhėn e historisė do tė kenė shumė fat, duke u bėrė kėshtu kryekomandanti mė i madh qė ka ekzistuar ndonjėherė qė ka udhėhequr njė ushtri tė vogėl mbrojtėse.
    What Must the world be like in order that man may know it? -Thomas Kuhn

  12. #112
    ish- Ballisti_Tetove Maska e Cimo
    Anėtarėsuar
    11-12-2004
    Postime
    2,454
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga Genesis Lexo Postimin
    Kastriotet jane Maqedonas, bije te nje fare shume te lashte dhe mbreter te padiskutueshem te gjithe Emathise. Por ske cte besh, historine e ke te imponuar ta shkruash brenda territorit qe ke, dhe cfaredolloj gjeje qe ka mbetur jashte, mbetet jashte edhe pse duhet te jete brenda(psh Troja dhe disa orakuj kyc qe jane shpier ne Greqi).
    He mor genesis e bere Mijak ( Maqedon ) Skenderbeun a !

  13. #113
    Perjashtuar Maska e Sabriu
    Anėtarėsuar
    29-12-2005
    Postime
    1,421
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Vepėr Sintetike Me Vlera Tė Paēmuara


    Nė vijim tė shkrimeve pėr librin e Hysamedin Ferajt “Skicė mendimit politik shqiptar"



    Shkruan: Shqiptar Oseku


    Dy fjalė me rastin e promovimit tė veprės “Skicė e mendimit politik shqiptar”, botuar nė Tiranė, nė tetor, 1998 nga autori dr. Hysamedin Feraj.

    (Ky punim u lexua edhe nė Radio Malme, nė Suedi, dt. 10.11.1998 nė orėn 20 e 30 minuta, nė emisionin ABC, i cili hartohet nga zoti Ramadan Rexhepi, shkrimtar dhe nga zoti Zeqir Rama, publicist).



    Vepra “Skicė e mendimit politik shqiptar” e politologut Hysamedin Feraj u bė, mu ashtu si thotė edhe autori nė hyrje tė botimit tė parė, temė e dueleve intelektuale e politike qė nė lindje.

    Mbaj mend qė mė ka rėnė rasti tė lexoj nja dy kritika tė terthorta kundėr tezave tė kėtij punimi nė shtypin tonė, nė kufinjtė e sė padenjshmes e tė propagandės, pėrpara se tė mė ofrohet mundėsia ta lexoj punimin.

    “Skicė e mendimit politik shqiptar” mė ra nė dorė pėrmes kujdesit tė zotit Sabri Novosella nė vjeshtėn e vitit 1997 nė formėn e vet burimore, si temė disertacioni e politologut Hysamedin Feraj. Emri i autorit, i cili doli nė dritė mė nė fund, ngjallte respekt. Shkrimet publicistike tė zotit Feraj nė revistėn “Republika” dhe te gazeta “Albania” mė kishin krijuar njė respekt tė shėndoshė pėr autorin, si punime tė forta, me arsyetim tė kthelltė dhe tė qėndrueshėm.

    Pas leximit tė “Skicė e mendimit politik shqiptar”, ky respekt mė ėshtė forcuar edhe mė. E them me plot gojėn qė “Skicė e mendimit politik shqiptar” ėshtė njėra ndėr punimet mė sfiduese dhe mė interesante qė ėshtė shkruar ndonjėherė nė lėmin e politologjisė shqiptare.

    Tri syresh janė vlerat parėsore tė “Skicė e mendimit politik shqiptar” tė zotit H. Feraj.

    Sė pari, pėrmbajtja; me ndėrtimin e vet impozant teorik dhe pėrmes pėrdorimit mjeshtėror tė perspektivave gjeostrategjike, historike dhe sociologjike, zoti Feraj i lė pas shumicėn dėrmuese tė bashkėkohėsve shqiptarė qė janė lėshuar , ftuar e paftuar, nė lėmitė e vėshtira tė historisė sė idesė si dhe tė analizės sė mendimit politik shqiptar.

    Sė dyti, gjuha: formulimi konciz i zotit Feraj te “Skicė e mendimit politik shqiptar” i ka qėruar gjithandej me konsekuencė tė gjitha ngarkesat ideologjike, krahinore e religjioze, e besa edhe ato kuazipatriotike e folklorike, qė shfaqen ende, si sėmundje e pėrzgjatur foshnjėrie, te politologjia shqiptare.

    Sė treti, guximi dhe qasja shkencore pa kompromis. Te Hysamedin Feraj nuk ka mėshirė pėr lopėt e shenjta, gjatė ndėrtimit tė modelit tė vet kuptimor, i cili shkon diametralisht kundėr tė gjitha pėrsiatjeve tė derisotshme zyrtare dhe gjysėm zyrtare tė shqiptarėve rreth vetvetes zoti Feraj nuk zbrapset as para tabuve mė tė paprekshme tė shoqėrisė shqiptare.

    Kėto tri vlera, nė kombinim, e kthejnė “Skicėn e mendimit politik shqiptar” nė domosdoshmėri kategorike pėr kėdo qė synon tė formojė mendim tė plotė pėr historinė e idesė politike te shqiptarėt.

    Te lexuesi shqiptar, i shkolluar nė frymėn e konvenancave tė imponuara a tė vetzgjedhura historike, efekti i parė qė e krijon “Skica e mendimit politik shqiptar” ėshtė stepja, ēmėria. Apo ē’tė thuhet pėr kėto citate: “Shembulli qė e qartėson me kthjelltėsinė mė tė madhe kėtė kuptim tė termit serbofil ėshtė Isa Boletini..... Isa Boletini ėshtė rasti mė i dokumentuar i zbatimit tė programeve politike serbe e malazeze ndaj shqiptarėve si vegėl e lojtar i lojės politike tė qeverive serbe e malazeze ndaj shqiptarėve.... (fusnota, fq. 124).

    Ose: “Skėndėrbeu, Pjetėr Bogdani etj., u ndodhėn jo thjeshtė krahas Perėndimit, por krahas sllavėve, krahas serbėve e rusėve, krahas armiqve kryesorė sipas konceptit nacionalist shqiptar, nė luftė kundėr Perandorisė osmane” (fusnota, fq. 83).

    Ose, ca mė mirė: “..... Skėndėrbeu....., nuk ishte luftėtar i vėėrtetė pėr liri kundėr tė gjithė pushtuesve, por pėrkundrazi, ishte i prirė pėr bashkėpunim me pushtuesit mė tė rrezikshėm, pushtuesit sllavė, kundėr njė pushtuesi tjetėr, pushtuesit osman....” (fusnota, fq. 84).

    Teza kaq provokative nuk janė thėnė kurrė nga ndonjė studjues shqiptar. Stepja e parė kthehet nė lėmsh tė plotė, pasi kėto vėrejtje dhe njė varg tė tjerash autori i bėn pandėrprerė nga perspektiva nacionaliste. Kjo shkon nė kundėrshtim, si tė thuash, me tė gjitha rregullat e pranuara tė lojės; lexuesi detyrohet tė qėndrojė nė njė botė krejt tjetėrfare, ku nuk vlejnė mė shpjegimet e rėndomta, i mbėrthyer kundėrvullnetshėm pėr vendin vetėm nga lidhshmėria logjike e tezave tė autorit.

    Pikėnisja e autorit ėshtė perspektiva e deduksionit gjeostrategjik dhe historik, e cila, nė fakt, nuk ėshtė diskutabile dhe pranohet si konsenzus nga numri i madh i studjuesve shqiptarė dhe tė huaj. Ajo vie pėrafėrsisht kėshtu: etniteti shqiptar nga Veriu dhe Jugu kufizohet gjeografikisht i eksponuar nė mes, ai, nė krahasim me fqinjėt e vet, i eksponohet njė efekti tė dyfishtė. Nė histori, ky efekt ėshtė shfaqur nė formė tė trysnisė kulturore, religjioze, politike, ekonomike dhe ushtarake, deri nė tendenca tė asimilimit e zhbėrjes.

    Por, kėtu edhe mbarojnė ngjashmėritė e Skicės me shumicėn dėrmuese tė veprave nė kėtė lėmi. Ajo qė e dallon Hysamedin Ferajn pakthyeshėm nga shumica e autorėve tė tjerė ėshtė konsekuenca e rreptė logjike gjatė nxjerrjes sė pėrfundimeve tė mėtejshme.

    Si pasojė, thotė Feraj, mbijetimi i kombit shqiptar ka qenė i varur gati krejtėsisht nga ekzistenca e faktorit tė tretė, atij jashtėballkanik, qė e ka prishur herė pas here kėtė raport tė “senduviēit” antishqiptar.

    Kjo ėshtė njėherit edhe pjesa mė brilante Skicės. Sipas Ferajt, bazuar gjithnjė nė perspektivėn historike, trysnia e paprerė e etniteteve fqinje kundėr shqiptarėve nuk u ka lėnė shqiptarėve kurrė rast qė tė zgjedhin ndėrmjet tė mirės a tė keqes, d.m.th ndėrmjet lirisė si kategori absolute dhe pushtimit, por vetėm nė mes tė sė keqes sė vogėl dhe tė keqes sė madhe; nė mes tė pushtimit nga fuqi tė largėta e pa efekte shkombėtarizuese apo pushtimit nga etnitetet fqinje me ambicje direkt shkombėtarizuese.

    Nė kėtė hapėsirė tė kufizuar, nacionalizmi shqiptar, si shfaqje kulmore e vetėdijes kombėtare te shqiptarėt, nė rrafshin e praktikave konkrete nuk ka patur rast ndonjėherė qė tė profilohet duke zgjedhur ndėrmjet lirisė a pushtimit, por vetėm ndėrmjet mbijetimit ekzistencial, sadoqė ndoshta jo aq heroik sa do tė donim ne, dhe shkatėrrimit e zhbėrjes totale.

    Ky pėrfundim i ftillon edhe citatet “ēmeritėse” tė pėrmendur mė herėt. Historinė e idesė politike shqiptare autori e sheh tė ndarė nė dy vija, nė vijėn e urtė qė e pranon tė keqen e largėt, si dhe nė vijėn qė, pėr shkaqe tė nduarduarshme, e lufton atė, duke e disfavorizuar nė planin afatgjatė orvajtjen e kombit shqiptar pėr mbijetim.

    Feraj ndalet p.sh. gjerė e gjatė te periudha e pushtimit turk, qė ai e sheh si fenomen tejet domethėnės pėr fatin historik tė kombit shqiptar. Pėr tė, pushtimi turk qe e keqja e vogėl, momenti qė e ndaloi triumfin e plotė e tė papenguar tė sė keqes sė madhe dhe shkombėtarizimin e shqiptarėve nga mbretėritė e forta serbe e greke.

    Rrjedhimisht dhe logjikisht, shpėtimtare e Shqipėrisė nuk qe “vija skėndėrbegase” pėr luftė kundėr Perandorisė Osmane po pėrkundrazi, vija qė e infiltroi perandorinė, duke ia stopuar tkurrjen territoriale etnitetit tė ndrydhur shqiptar.

    Nė mėnyrė konsekuente, Feraj i gjurmon dhe i gjenė trashėgimtarėt ideorė tė kėtyre dy vijave pėrgjatė tėrė historisė shqiptare, njėrėn tė nxitur prej joshjeve tė etniteteve fqinje, tjetrėn tė mbėshtetur te interesi vetjak shqiptar; vija e kaēakėve kundrejt vijės sė mė se 45 kryeministrave shqiptarė tė perandorisė (qėndresė e armatosur kundėr Perandorisė Osmane, apo integrim nė tė); vija frontale antiturke e Lidhjes Shqiptare tė Prizrenit kundrejt vijės moderate (me serbėt e grekėt kundėr turqve apo me turqit kundėr serbėve e grekėve); vija zogiste, noliste e komuniste kundrejt vijės irridentiste (zhvillim brenda kufinjve politikė, apo luftė pėr bashkim kombėtar).

    Pėr hir tė objektivitetit duhet thėnė qė shumė nga kėto teza kanė qėnė tė njohura edhe mė parė, madje shumica e tyre janė avokatuar pakashumė shkoqurazi edhe nga elita e historiografisė shqiptare. Punimet, librat dhe artikujt shkencorė tė Prof. Dr. Skėnder Anamalit. Dr. Pėllumb Xhufit, Prof. Dr. Jahja Dranēollit, Prof. Dr. Skėnder Rizajt, Akademik Mark Krasniqit, Dr. Zekeria Canės, Prof. Dr. Kristaq Priftit, Dr. Muhamet Pirrakut, Prof. Viron Kokės e shumė tė tjerėve kanė rrahur shpesh herė anė tė ndryshme tė problemit origjinal shkencor me tė cilin ka vendosur tė merret Hysamedin Feraj, doemos, nė mėnyrė fragmentare dhe nga kėndvėshtrimi puro historik.

    Rėndėsia e madhe e Skicės, e cila lirisht mund tė quhet edhe teoria e parė e mirėfilltė e historisė sė idesė sė mendimit politik shqiptar, qėndron fakti se ajo i pėrmbledhė vendosmėrisht kontributet e mėparshme nė njė sintezė stabile, i kompleton ato me rezonime tė natyrės gjeostrategjike dhe sociologjike dhe, pėr rezultat, na ofron njė mėnyrė tė re tė soditjes, njė perspektivė tė kthjelltė e pa fėrkime tė mėdha logjike, e cila i qėndron mirė vėshtrimit kritik.

    Vepra e Dr. Ferajt ėshtė, pa asnjė dyshim, njė ndėr kontributet mė esenciale qė ėshtė shkruar ndonjėherė nė kėtė lėmi nė gjuhėn shqipe. Ndėr botimet e ngjashme shqiptare, Skica i kapėrcen me pashė tė gjitha veprat e botuara mė parė dhe, tė paktėn deri sot, tė gjitha qė janė botuar pas saj.

    Bibliografia impozante nė fund tė veprės zbulon qė autori ėshtė mbėshtetur nė radhė tė parė te burimet e autorėve shqiptarė, pastaj kryesisht te botimet klasike anglosaksione dhe gjermane rreth fenomenit tė nacionalizmit, si dhe te botimet rreth fenomenit tė nacionalizmit, si dhe te botimet rreth shqiptarėve te po e njėjta fushė gjuhėsore.

    Ndoshta veprės do t’i shėrbente nė fillim njė prezantim ca mė i thuktė i teorive ekzistuese tė nacionalizmit, pėr hir tė lexuesit qė ndoshta nuk e preferon kėtė literaturė si ushqim tė pėrditshėm . Ndonėse autori e bėn njė pėrpjekje tė mirėsjellshme nė kėtė drejtim nė fq. 1935, krijohet pėrshtypja qė ai kėtė e bėn shkarazi dhe detyrimisht, dhe druaj qė rezultati, mjerisht, e pasqyron kėtė qasje.

    Me rastin e shtjellimit e shtjellimit tė nacionalizmit, sado shkurtazi, u ndjehet mungesa e klasikėve, p.sh. mungon perspektiva sociobiologjike e Pjer Van Der Bergut (1978), ashtu sikur edhe referenca e shkėlqyeshme e Pal Brasit (1979) rreth garės sė elitave dhe ndikimit tė tyre nė formimin e njė kombi; mungesa e kėsaj tė fundit tė habit, aq mė tepėr pasi vėshtrimi i Dr. Ferajt ėshtė bukur i fokusuar mu te proēeset kombformuese dhe kombruajtėse te radhėt e elitave.

    Njė tjetėr cen tė Skicės e shkakton pikėrisht ai qė e bėn atė mė interesant, stili qėllimisht provokues. Autori ėshtė vėrtet i ēliruar krejt nga vėrshimet e neologjizmave banale tė tipit “neosllavokomunistėt rusobizantinė”, tė cilat po e rėndojnė pa masė literaturėn mė tė re shqiptare nė kėtė lėmi e nė lėmitė e pėrafėrta, por stili i tij sfidues e shtynė atė drejt pėrdorimit tė termave tė tjerė po aq problematikė, pėrdorimi i tė cilėve ka konotacion mė tepėr politik se sa shkencor, si p.sh. “serbofil”, “grekoman” etj., ndonėse ma ha mendja edhe mua qė ato mund tė pėrdoren lirisht nė amfiteatrin shqiptar, mė duket qė pėrdorimi i tyre nė njė nivel ēfarė aspiron Skica kėrkon megjithatė arsyetime ca mė tė shkoqitura.

    Do tė ndalem tashti te ajo qė mė duket e meta mė e madhe e Skicės, te paraqitja statistike qė i bėhet atykėtu proēeseve dinamike tė historisė. Mė qė duket se kjo e metė e ka burimin e vet tė natyrshėm te zelli i autorit pėr ta fiskuar njė model tė qėndrueshėm skematik tė tė dy traditave tė supozuara.

    Kjo e metė vėrehet qė nė fillim, kur autori e operacionalizon kategorinė komb nė periudha kur ai nuk aplikohet dot shkencėrisht. Skica si vepėr mė duket qė ēalon mė sė shumti atėhere kur Dr. Feraj pėrpiqet t’i klasifikojė nėpėr sirtarė e sotėm aktorėt historikė; kjo ėshtė sikur tė pėrpiqesh me ēdo kusht ta trusėsh njė cilindėr nė njė vrimė katrore.

    Me kriteret e sotme kombėtare, Skėndėrbeu, Dushani dhe henriku i VIII do ta kishin tė vėshtirė ta nxjerrin pasaportėn, pasi secili prej tyre ose ish i martuar me tjetėr kombėsi, ose e kish tė paktėn njėrin prind tė huaj.

    Edhe mė problematik del p.sh. etiketimi i aktorėve tė pėrveēėm si pjestarė tė kėsaj a tė asaj vije. Kėshtu p.sh. ėshtė e vėrtetė historike se Gjergj Kastrioti ka hyrė nė histori si prijės i epopesė antiosmane, por ėshtė po aq e vėrtetė historike se ai ka lidhur edhe paqe me Sulltanin, pėr ta siguruar pikėrisht atė qė Ferajt i duket se e ka vėnė vazhdimisht nė rrezik Shqipėrinė.

    Pra, aktorėt dinin edhe ta ndėrronin pllakėn; ndoshta jo aq shpesh sa duhej, por, mė duket, mjaft sa pėr t’i sjellė ca kokėēarja modelit tė Dr. Ferajt. Ndėrkohė, pėr tė na ngatėrruar edhe mė keq, shumė nga ata qė iu vėrsulėn egėrsisht Shqipėrisė me jataganin perandorak nė dorė qenė, si psh Ballaban Badhera, pikėrisht nga dyert e konvertuara shqiptare, nga rradhėt e vijės qė Feraj na udhėzon ta vėshtrojmė si nacionaliste.

    Nėse vemė edhe njė hap mė tej, do tė vėrejmė qė krerėt e kryengritjeve shqiptare shpesh herė niseshin nga pandehma se, me thyerjen e Turqisė, ata do ta sundonin mbarė Siujdhesėn Ilirike; mjafton t’i pėrmendim synimet e tė birit tė Kastriotit dhe tė nipit, apo mburrjet e pater Pjetėr Bogdanit para gjeneral Piklominit pėr “ushtrinė e tij” me “30 mijė vetė”, pėr t’i marrur me mend ambiciet e tyre tė pathėna. Me faktet nė dorė, vėrtetė mund tė konstatojmė se idetė e tyre nuk ishin gjithaq tė realizueshme. Mundet qė qėndron edhe fakti se efektet konkrete tė kryengritjeve vajtėn nė dėm tė popullit. Por, a mjafton kjo pėr t’i vėnė nė dyshim pa njė, pa dy, si tradhėtarė edhe njerėzit prapa tyre, edhe qėllimet e motivet e tyre?

    Skėnderbeu, me rastin e blickrigut pėr rikthim tė pronave atėrore, i theu njė numėr tė hordhive turke. Nėqoftėse ai nga kjo e nxorri pėrfundimin, vėrtetė fundekrye tė gabuar, se s’qenka gjė puna e turkut, se me ndihmėn e Romės do tė bėhem sundimtar i Ballkanit, se sapo tė zbarkojnė ushtritė e premtuara tė kryqėzatės, me mua si mbret tė kurorėzuar nga dora e Papės, atėhere unė qebesa do tė ēliroj edhe Jerusalemin –a mjaftoka kjo pėr ta kualifikuar atė sot si “sllavofil”?

    Nėqoftėse pėrgjegja ėshtė po, atėhere e kemi damkosur qė mė parė ēdo veprim qė ėshtė me rrezik; nė fund tė fundit, ky lloj mendimi e ul tiraninė kėmbėkryq nė fron, pasi askush nuk do tė guxonte ta sfidojė atė nga droja e ēekiēit moral tė sė ardhmes. Nė pėrgjithėsi, problemi me kėtė lloj rezonimi ėshtė se bazohet mbi kualifikime posteriori. Nė njė botė tė formuar sipas parimeve tė tilla, kushdo qė humbet rrezikon tė kualifikohet pashmangshėm si tradhėtar nga pasardhėsit.

    Nėse e pasojmė me konseguencė deri nė fund, ky rezonim na shpien deri te rezultatit absurd qė ēdo fitimtar ta bėjmė tė drejtė, e ēdo tė mundur tradhėtar. Sikur tė fitonte Kastrioti, ai do ta bėnte superfuqi kombin shqiptar, ashtu si dikur Leka i Madh, dhe do tė ishte “luftėtar i vėrtetė i lirisė”; pasi humbi, vija e tij paska qenė “sllavofile”.

    Qysh tani po e dėgjoj kundėrshtimin, prandaj le tė them menjėherė: edhe e kundėrta e kėsaj, trajtimi vetėm dhe vetėm i motiveve prapa njė dukurie, shpien po ashtu nė qorrsokak. Hitleri kish ambicie t’ia shtronte botėn nėn kėmbė popullit gjerman, por e ktheu vendin nė gėrmadha.

    Pėrkundėr pėrshtashmėrisė sė vet ideopolitike pėrsa i pėrket motivit, Hitlerin mund ta quajmė lirisht nacionalistin mė dėshtak gjerman tė gjithė kohėrave. Vlerėsimi i drejtė pėr ēdo historian, pra edhe pėr historianin e idesė, bėhet duke e studiuar “trininė e shenjtė”: kontekstin dhe dinamikėn e kohės, motivet dhe ambiciet prapa lėvixjeve tė ndryshme, si dhe rezultatin konkret.

    Nė pėrfundim, dua tė shpreh edhe njė herė befasinė time me faktin qė Skica nuk e ka gjetur, pėr mendimin tim, atė pritje tė bujshme e triumfale qė ėshtė dashur patjetėr ta gjejė njė vepėr sintetike e pėrmasave tė kėtilla.

    Skica ėshtė origjinal, nė kuptimin burimor tė fjalės. Trajtimi i periudhės sė Rilindjes, dhe shumica e pasazheve pėr enverizmin, pėrbėjnė vlera tė paēmueshme pėr shkencėn shqiptare, por edhe pėr secilin qė aspiron tė ketė mendim tė shkolluar pėr historinė dhe politikėn shqiptare.

    Nėqoftėse mėsimi pėr dy vijat nuk aplikohet dot nė periudhėn parakombėtare, ai mund tė aplikohet fare lehtė nė periudhėn qė prej Rilindjes e deri te shoqėria e sotme shqiptare.

    Shumė nga pandehmat e Dr. Ferajt po i vėrteton koha me saktėsi rrėnqethėse. Lufta nė Kosovė na e ka pėrkujtuar edhe njė herė rėndėsinė kyēe tė faktorit jashtėballkanik. Trazirat nė Shqipėri, zgjatjet tashmė rituale tė lejės sė qėndrimit pėr kontigjentin ushtarak grek nė Tiranė dhe kumtesat e qeverisė sė re pėr gjoja rishikimin e rolit tė Shqipėrisė nė Konferencėn Islamike po e vėrtetojnė – sėrisht! – si profeci biblike ekzistencėn e rrymės panballkanike ndėr shqiptarėt, tė mbarsur me rreziqe tė reja.

    Shpresoj qė heshtja e padrejtė dhe e padenjė qė e ka mbėshtjellur kėtė vepėr dhe autorin e saj, Dr. Hysamedin Feraj ka tė bėjė me botimin rishtazi tė veprės; por druaj qė ajo varet nga fakti se shumė vetė mund tė jenė ndjerė tė provokuar nga ajo, nga naiviteti, keqkuptimi ose ngase e kanė mizėn nėn kapele.

    Kur ēuni i pėrrallės bėrtet qė “mbreti qenka lakuriq”, tė tjerėt reagojnė dhe mbreti ikėn. Nė botėn e vėrtetė ēunin do ta izolonte heshtja.

    Ja, si kjo heshtja rreth veprės sė zotit Feraj.

  14. #114
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    05-10-2004
    Vendndodhja
    Nganjehere hyj ne (nenforumet) Boten (pa)Shpirterore te disa "fetarve"
    Postime
    715
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Ky hysamedin ferri i hamamit me siguri se eshte i paguar nga dikush te shkruaj ksi marrina.

    Per disa te ēmendur nuk po jete gati asnje hero kombtar per ne Shqiptaret.
    Shikoni me lart se ēka thote edhe per Isa Boletinin.
    Deri kur do ti durojm kta virusa qe ta ndotin kombin tone.
    Ktyre virusave nuk po ju pelqen asgje Shqiptare ,nuk ju pelqen Skenderbeu ,Ismajl Qemajli ,Isa Boletini ,Nena Tereze etj.etj ,
    Ndoshta ktyre virusave nuk ju pelqejn as vellezerit Frasheri ,Azem Bejta ,Shote Galica , Bajram Curri e disa te tjere por nuk po shprehen haptas .

    Me i pyet kta te "ndriturit" se kush qenkan heronjet e juaj nuk e di se a munden te pergjigjen;

    Lopanat kur jane bere me fole per heronjet e tone kombtar , le te shkojn tek shkijet e te merren me djepin e *utavt te tyre.

  15. #115
    ^ Maska e baaroar
    Anėtarėsuar
    18-03-2005
    Postime
    1,618
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga Ballisti_Tetove Lexo Postimin
    He mor genesis e bere Mijak ( Maqedon ) Skenderbeun a !
    Zoteri i nderuar Ballist nga Tetova,
    Do te te lutesha qe logjika jote te jete me e shpejte sesa pasioni kur shkruan, dhe sidomos kur citon antaret e tjere, pasi mund te shkakatosh debate te kota.
    Nese do te dije se cilet jane maqedonasit e lashte e cilet jane pasardhesit e tyre te vertete neper shekuj. nuk do ta beje ate citim ose te pakten te mbaroje mendimin tend duke sjelle argumenta.
    Meqe je nga Tetova, ndoshta edhe ti mund te jesh nje pasardhes i maqedonasve te lashte.
    Nese ti e ndjen veten te tille, me pak sesa nje bullgar te cilit i pelqen te vesh etnine e nje populli te madh qe ka nxjerre njerez te medhenj (kompleks ky i shfaqur ne popujt ne kerkim te nje identiteti, perfshire edhe grekerit e sotem), kam pershtypjen se je gabim.

  16. #116
    i/e regjistruar Maska e Kreksi
    Anėtarėsuar
    20-11-2004
    Vendndodhja
    Francė
    Postime
    5,408
    Faleminderit
    208
    11 falenderime nė 10 postime
    This family's lands lay between the Vijosė and Shkumbi Rivers, and eastwards to the region of Kastoria[120].


    same year[108]. m ([1370]) VOISAVA Balšić, daughter of BALŠA [I] Lord of Skadar & his wife ---. Karlo & his wife had [five] children:
    ************************************************** ***************
    Pra ketu e kemi emrin Voisava edhe para betejes se kosoves qe deshmon se ky emer eshte shqiptar e jo sllav siē e kan pervetesuar serbet e disa te tjere.
    ************************************************** *****
    (a) GJERGJ (-late 1392). He succeeded his father, but the family's power declined under his rule, particularly after his surrender of Durazzo to Venice in 1392



    1. --- Musaka . He lost the city of Kastoria to the Turks in [1385].

    a) ANDREI [III] Musaka (-1393). He succeeded in 1388, regularly residing in Dürres.









    Chapter 6. KASTRIOTI




    This family's lands lay between the upper Mati and upper Drin Rivers, eastwards to Debar[121].





    1. GJON Kastrioti (-[1437/40]). He accepted Venetian suzerainty and citizenship in 1413. He held Tirane, and the territory north to the Mati River, by 1415. He submitted to Ottoman suzerainty in 1417[122]. He took control of the coastal territory between the Mati and Erzen Rivers [1417/20], taking advantage of the decline of the Thopia family after the death in 1415 of Nikola Thopia. m VOISAVA Tripalda, daughter of ---. Gjon & his wife had nine children:

    a) REPOSH (-after 1426). He died as a monk at the monastery on Mount Sinai.

    b) STANISHA (-after 1445). Lord of Matja and Dibra. Citizen of Venice 1438. m ---, a Turk.

    - SCANDERBEGH CASTRIOTA, DUKES of FERRANDINA[123].

    c) KONSTADINI (in Turkey before 1438).

    d) GJERGJ Kastrioti ([1404]-Jan 1468). He converted to Islam soon after arriving at Adrianople in 1423, adopting the name ISKENDAR, known as "Skanderbeg". He served the Sultan and became a high ranking military commander[124]. On his father's death, Sultan Murad II ordered Hasan beg, Ottoman Governor of Krujė, to take control of all Kastriot property. Skanderbeg revolted in 1443, deserting the Ottoman army which opposed the western crusaders when they recaptured Niš. He obtained possession of Krujė by tricking Hasan beg with a forged instruction from the sultan, and announced his reconversion to Christianity. He allied himself with Araniti, marrying Gjergj Araniti's daughter. He called a congress at Alessio, inviting all the Albanian chiefs, and was appointed commander of the Albanian armies which defeated the Ottomans in Jun 1444 and again at Danj in Sep 1448[125]. He defeated a further Ottoman attack in 1456, although in 1457 a large Ottoman army occupied the plains of Albania up to the borders of Venice's Alassio. After the Venetians were drawn into the war in 1463, Sultan Mohammed II agreed a peace treaty signed in Apr 1463, although the peace soon collapsed. After unsuccessfully besieging Krujė in 1467, the Sultan returned the following year only to be defeated once more by Skanderbeg[126]. m ([1443/44]) ANDRONIKE Araniti, daughter of GJERGJ COMINO Araniti & his first wife Maria Musaki. Gjergj & his wife had one child:
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Kreksi : 01-10-2007 mė 18:39

  17. #117
    i/e regjistruar Maska e Kreksi
    Anėtarėsuar
    20-11-2004
    Vendndodhja
    Francė
    Postime
    5,408
    Faleminderit
    208
    11 falenderime nė 10 postime
    Lus ndonje antar te zotin qe te lexoje kete shkrim ne gj. itale qe ta perktheje nese eshte me rendesi.


    Brani documentati sulla concessione della terra di Parabita
    Le due trascrizioni conosciute del "Libro Rosso" di Gallipoli non contengono tutti quei documenti relativi alla cessione della terra di Parabita alla fedelissima cittą, se non un decreto della regia Camera della Sommaria del 3 dicembre 1528 relativo all'osservanza di una provvisione, integralmente trascritta, del viceré Filiberto di Chalons, principe d'Orange, emessa da Napoli il 23 novembre di quello stesso anno. Non si ritrova invece l'atto di possesso di detta terra emesso in regia Udienza di Lecce da Alfonso Castriota, marchese della Tripalda e Preside delle Province di terra d'Otranto e di Bari.
    Una vicenda questa sorta in occasione della devastante invasione francese, che non pochi lutti e danni aveva pro*vocato al territorio gallipolino, frequentemente minacciato da quelle armate che, acquartierate in Parabita, non si ponevano scrupoli nel razziare il bestiame e nel distrugge*re gli oliveti ed i giardini.
    Questa la felice sintesi che ne fa il Micetti nel suo manoscritto (Micetti ff.363.r.-363v.).:
    Detto marchese... concedette detta terra all'universitą di Gallipoli acciņ dall'entrate della medesima l'havesse potuto ricompensare li danni patiti et si fortiflcasse di anno in anno la cittą avendo fatto acquisto di questa terra con 600 ben armati moschettieri gallipolitani sotto la condotta di d. Pirro Castriota nipote di detto marchese per reprimere l'orgoglio francese et impedir quanto potevano che non li dannificassero li Cappelletti, nel territorio di detta cittą detto all'hora pergolaci, venuti alle mani li disfecero tutti con grandissima mortalitą et prigionia de' medesimi.

    Valore e fedeltą dei gallipolini erano stati gią in prece*denza esaltati ed onorati con regali, grazie e privilegi, soprattutto ad opera degli Aragonesi, ed il Gran Capitano Consalvo di Cordova aveva sperimentato di persona l'ani*mo altero e sprezzante dei gallipolini, riconoscendo la nobiltą dei sentimenti di devota e filiale lealtą, del governo e del popolo gallipolino, nei confronti dei reali di Napoli.
    Trascorsi che avevano non solo affrancato definitiva*mente la cittą da ogni infeudazione, ma che le avevano ritagliato una consistente fetta di autonomia amministrati*va e fiscale, un margine maggiore di esenzioni da pesi fiscali e l'esonero da imposizioni ordinarie e straordinarie.
    I fatti relativi all'invasione francese del regno sono ben noti e non starņ io qui a ripeterli, preferendo lasciar parla*re quegli scampoli di documenti che, parzialmente ricom*presi nel Libro Rosso, si integrano con le copie contenute nelle Notizie del Roccio, opera posseduta dalla Biblioteca comunale di Gallipoli, e che furono riprese a metą settecento dal parroco Occhilupo, trascrivendone l'originale manoscritto, ampliandolo con minute annota*zioni e dotandolo di preziosi riferimenti al tempo suo e alle vicende della cittą.
    Il capitolo relativo alla concessione della terra di Parabita č inserito nel privilegio del principe d'Orange del 23 novembre 1528 ed č integralmente trascritto nella osservatoria emessa dalla Regia Camera della Sommaria il 3 dicembre 1528.

    1528, 3 dicembre, Napoli:
    La Sommaria ordina l'osservanza del trascritto privile*gio del viceré principe d'Orange, emanato da Napoli il 1528, novembre 23, con il quale approva numerosi capito*li a favore dell'universitą di Gallipoli, per ricompensarla dei danni e dei lutti subģti in conseguenza dell'invasione francese, tra cui la concessione di trecento ducati annui sulle entrate della terra di Parabita, da impiegare alla ripa*razione delle fortificazioni cittadine. (Cfr. Trascrizioni in: ASL, f. 76-79t., BCG, f. 205-17 I; Roccio, p. *71.73; Occhilupo, f. *8v.-9r. *Solo capitolo della concessione dei 300 ducati sulle entrate della terra di Parabita):
    Item, che per quattro volte che questo regno č stato invaso da Francesi questa cittą jčdelissima sempre č stata firma in sua fidelitą et assediata da inimici et in grandissima manera damni*ficata da possessione, bestiame et gente et par evidentemente che Parabbita terra del signor Conte d'Ugento sia stata causa di tutto il male di detta cittą per esserli vicina a septe, octo miglia et contigua a' suo territorio et č sempre stata seggio et recepito dall'inimici venuti per lo assedio di detta cittą, donde se ritrova molto lesa et dannificata questa cittą et per questo alla sortita hanno fatto nostri cittadini alla campagna con lo predetto signor Marchese hanno pigliato detta terra di Parabita stando lo prefato signor conte con le bandiere di Francia e per questa universitą si tiene in virtł di un conservatorio fatto per lo prefato signor marchese e sua Audientia, salvo il beneplacito di VI.S. per li boni serviti] di detta universitą con tutti li rendi*ti, proventi, jurisdizioni e prerogative, con le quali la teneva detto signor conte e suoi burgensatici. Per questo supplica detta universitą umilmente VLS. si degni prestarci suo assenso e beneplacito e confermare detta terra con l'entrade della quale si possa essa universitą avalere, fortificare la cittą e ponere in difensa de tutte quelle che s'ha visto in questo assedio che have di bisogno in servitio et stato di Sua Imperial Maestą et honore di detta cittą.
    Placet concedere dicte universitari ad beneplacitum Cesareae Majestatis trigintos ducatos annuos super introitibus dictae terrae Parabitae qui debeant servire fortificazioni ipsius civitatis, cum clausula quod possint capere unum membrum baroniae redditus predictorum dictorum ducatorum trigento*rum, taliter quod hautoritate proprie possint eos exigere.

    Tale passo del documento vicereale riportato dal Roccio, č ripreso dall'Occhilupo, che annota (Cfr. Roccio, p. 73-74; Occhilupo, ff. 9r.-9v.):
    Si trova per questo un libro d'introito ed esito in detto anno 1528 de tutte l'entrate e rendite della detta terra di Parabita pervenuta in potere di Geronimo Perello depositano in detto anno dell'uni*versitą di Gallipoli, la quale avendo mandato Benedetto Mazzuci per castellano del castello di detta terra per guardia di esso con venti altri cittadini per compagni salariati della cittą, si vede in detto libro che furono pagati per loro salario, cioč al castellano ducati tre il mese ed alli compagni canini venti il mese e sipnincipiņ il pagamento dalle Otto di settembre per tutto dicembre seguente del detto anno.
    Fu anco mandato dalla cittą per capitano della detta terra di Parabita il signor Matteo Musurņ e che habbia pensiero di fare l'acre all'olive e di farle poi cogliere e di mnacenarle e di far esi*gere dell'erario l'entrade predette in nome della cittą e render*ne conto. Si vede anco in detto libro d'introito et exito che l'u*niversitą faceva diverse spese, cosģ per lo cogliere dell'olive come per farle mettere in ordine de legnami, conzi et altre cose necessarie e de pagare la provisione del Castellano e compagni ed altre occorrenze etc. E si vede in detto libro esserne perve*nute stara 1350 d'ogli, oltre li grani, orgi, fave, ciceri, amendo*le ed altri legumi e l'ogli si vendettero a carlini tre e mezzo lo staro ed a grana trentasei.
    Si trova poi che l'universitą fu privata della sopradetta con*cessione dal cardinal Colonna possessore del detto stato di Uggento in tempo del 1529 che fu viceré in questo regno e loco*tenente della cesarea maestą.

    Mai in precedenza un Viceré aveva rinnegato le grazie concesse alla cittą che, piuttosto, venivano accresciu*te ed ampliati i benefici, come lo stesso marchese della Tripalda afferma nell'ordine impartito ai suoi sudditi il 7 settembre 1531 (Cfr. ASL, 164v. ma Galatone e non Gaeta; ASG, 127-128, ma con data 17 settembre. Stessa data riportano Micetti, Occhilupo e Roccio):
    La fedelissima cittą di Gallipoli, la quale certo non meno che in altre guerre passate usņ quella fedeltą che doveva et li conveniva peri/che ogn 'uno č obbligato non solamente osservar*li et farli osservare loro privilegi, ma possendo augumentarli.

    Ma non fu questione chiusa e si attesero tempi miglio*ri, che parvero opportuni subito dopo la morte del cardina*le Colonna avvenuta il 28 giugno 1532, si presuppone con resa di grazie al Signore da parte del sornione governo cit*tadino, con la nomina a Viceré e Luogotenente generale del regno di don Pedro Alvarez de Toledo, marchese di Villafranca.
    Ne č testimonianza l'hortatoria rimessa a Napoli nel 1533 e trascritta dal Roccio, anche se per l'occasione l'Occhilupo ci tramanda una versione pił completa e pre*cisa (Cfr. Roccio, pp. 75-76; Occhilupo, ff. 9v-lOv.):
    Item, perché nella rebellione ed invasione del regno detta cittą di Gallipoli non solo fece la sua solita fedeltą ad nostra Cesarea Maestą in conservare sotto lo cesareo vexillo ma ancora non curando de popoli il pericolo e morte de suoi cittadini, si cac*ciarono in campagna da seicento persone con lo sig. Marchese della Tripalda Governatore illo tunc della Provincia alla difesa, dimodoche con animo grande sotto lo detto vexillo fugarono l'inimici di quella e fecero ridurre detta Provincia alla divotione Cesarea non senza gran perdita de' robbe, intrade ed omini di detta cittą, per il che il quondam principe d'Oranges Locotenente di VM. Cesarea avendo visto e considerato tali e tanti serviggi e danni eccessivi passi in servitio di V. M., donņ e fece gratia d'essa cittą de ducati trecento l'anno sopra l'intra*de della terra di Parabita, terra del Conte di Ugento, in parte e compenso de detti servitzl secondo appare per suoi pnivileggij ed avendone essa cittą percepito la possessione de detta grazzia due anni continui, circa ducati cinquecento e quelli dispesi in fabbriche e reparatione di mura. Accidit che lo quondam R.mo cardinale Colonna come locotennete di V.M. Cesarea in questo regno, possessore del detto contado d'Ugento e terra di Parabita, ne privņ de detta grazzia e tolse detti ducati trecento e peggio ne fč restituire contra la volontą de cittadini de detta cittą tutto quello se n'avea percepito con pagarence ancora l'in*teresse non senza grande danno e scorno di essa cittą ed affron*to de detto ill.mo principe concessore de detta gratia, de manie*ra che cessņ de detta fabbrica. Pertanto se supplica alla M.V. Cesarea, dummodo che l'universitą d'essa cittą habbia li detti ducati trecento e quelli spendere alle fabbriche e reparatione di Mura ed a compire un pontone pnincipiato per reparatione de dette mura cum sit che ogn'anno li venti e mare ne ruinano gran parte, tanto pił che senza aiutorio di V.M., le forze di detta cittą ed universitą non abastano mantenere detto pontone dopo fatto e reparato a tante ruine.

    Dello stesso tenore č l'annotazione contenuta nella memoria del Micetti che cosģ si esprime (f.367v.):
    Era stata in pacifico possesso la cittą di Gallipoli della Terra di Parabita per lo spatio di due ann4 governando il regno i/principe d'Oranges, quando poi nefu spogliata dal car*dinal Colonna, perché lui era possessore del contado d'Ugento e terra di Parabita per la morte del rebelle Francesco de/Balzo, come si vede da una supplica che fa la cittą nel 1533, lamen*tandosi alla M. dell'Imperadore del mal procedere di detto car*dinale, che l'Imperatore poi consolņ in altra maniera.
    (L'ostentato e soddisfatto riferimento, evidentemente, č alla sostituzione del Colonna con il Viceré de Toledo, a causa delle forti proteste venute da tutte le cittą del regno contro il suo governo, evidenziate tra l'altro in due rela*zioni, compilate per incarico dell'imperatore, dal vescovo di Burgos Innigo Lopez e dal magistrato del regio Consiglio Jacobo de Quadra).

    Ma la conclusione fu deludente e non andņ oltre ad una diplomatica quanto inefficace risoluzione, che il viceré, cioč, avrebbe assunto informazione.

    note:
    ASL = Archivio di Stato di Lecce
    ASG = Archivio Storico comunale Gallipoli



    Elio PINDINELLI

  18. #118
    ish- Ballisti_Tetove Maska e Cimo
    Anėtarėsuar
    11-12-2004
    Postime
    2,454
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Pema gjenealogjike e Kastriotėve

    Shkruar nga Entela Resuli

    ImageBurrė shteti, udhėheqės politik, prijės popullor dhe strategu ushtarak mė i madh i kombit shqiptar, Heroi i vetėm Kombėtar. Ėshtė Gjergj Kastriot Skėnderbeu. Kastriotėt e Shqipėrisė dhe pasardhėsit e tyre tashmė pėrshihen nė historinė botėrore. Libra, romane dhe opinione tė historianėve nė mbarė rruzullin tokėsor vėshtrojnė dhe formulojnė konsiderata superlative pėr tė. Skėnderbeu ėshtė testuar ndėr 200 udhėheqėsit mė tė mėdhenj tė botės qė nga fillimet e civilizimit e gjer nė epokėn moderne.


    Fisniku dhe pasardhėsi i Gj.Kastriot Skėnderbeut qė mban emrin e stėrgjyshit, Giorgio Castriolo Skanderbeg (me banim familjar nė rrethet e Napolit). Saktėsisht nga viti 1432 deri 1963, por rrėnjėt e asaj peme gjenealogjike gjigante vijojnė ende tė shtrihen mė tej, madje gjer nė ditėt tona.
    Familja
    Rreth familjes sė Kastriotėve dhe breznive tė njėpasnjėshme gjatė 6 shekujve, disponohet njė shkallė njohjeje e pėrciptė dhe e errėt. Ndaj ky dokument sqarues i drejtpėrdrejtė nga vetė familja e Kastriotėve plotėson njė boshllėk tejet tė ndjeshėm e tė domosdoshėm pėr historiografinė mbarėkombėtare dhe diasporiale shqiptare. Sepse mund tė pėrbėjė njė dukuri unikale nė historinė e pėrbotshme qė njė trung familjar tė pėrfaqėsohet pa ndėrprerje, nė vijimėsi dhe nuk dimė gjer ku do tė shkojė. Dhe, pėr ēka e thellon rastin e veēantė dhe plot-meritueshėm shqiptar, kur nga ajo derė tepėr madhore dhe e fisme si populli vet, rezultuan njėherėsh sa e sa trashėgimtarė tė denjė aq edhe prijės tė qėndresės e tė luftės sė stėrzgjatur antiosmane pėr ēlirim, bashkėsi, pavarėsi, shtet-formėsim e pėrparim!

    Kastriotėt vijnė si ndėr familjet e rralla feudale – atdhetare. Ata zėnė fill nga Kanina e Vlorės (1368), por me prejardhje nga Hasi dhe mandej u zgjeruan nė dy Dibrat, pėrfshi Shqipėrinė e Mesme. Zmadhimi territorial, fuqizimi ekonomiko-shtetėror dhe kontributet ushtarake pėr kombin shqiptar gėrshetohen pazgjidhshmėrisht me emrat dhe veprat e Gjon e Gjergj Kastriotit (at e bir), dy nga figurat mė tė shquara, ku padyshim Gjergji ose Skėnderbeu qėndron si olimp nė Akropolin e pemės sė Kastriotėve. Nga dinastia e Kastriotėve pėrmenden edhe Gjoni II, djali i Skėnderbeut; Gjergji II, nipi i Skėnderbeut; si dhe Donika, bij e Gjergj Aranitit, bashkėshorte e Skėnderbeut si pasues tė idealeve shqiptare e tė veprės kombėtare tė Gjon – Gjergj Kastriotėve; Vjosava, gruaja e Gjonit dhe nėna e Skėnderbeut, njė pinjolle e sunduesve tė Pollogut – Tetovė, por dhe Mamica, motra mė e vogėl e Skėnderbeut.
    Pema
    Pema gjenealogjike e Kastriotėve siē shėnohet nė skemė mbart dy degėzime themelore:
    I
    Ajo shtyllore, qė rrjedh me Gjergjin (Skėnderbeun), me orientim fetar ortodoks. Dihet se familja e Skėnderbeut pas vdekjes sė tij dhe pushtimit otoman shtrėngohet tė emigrojė nė Italinė e Jugut. Ajo vendoset nė pronat qė iu dhanė nga Mbreti Ferdinand i Aragonės, si mirėnjohje pėr ndihmėn ushtarake qė Skėnderbeu nuk kurseu kundėr princit rebelues tė Tarantos (Giacomo Piēinino-s) dhe banorėve aleatė (gusht-dhjetor 1461), tė cilėt pėrkrahnin derėn franceze d’Anjou qė sundonte mbi Mbretėrinė e Napolit. Prej pemės rezulton se Kastriotėt nė Itali gėzuan ndere dhe tituj fisnikėrie tė ndryshme e tė shumta.
    II
    Degėzimi i dytė ėshtė dega e Topiajve tė islamizuar i Toptanėve, si rezultat i martesės sė motrės sė Skėnderbeut, Mamicės, mė 1445, me Karl Muzak Topinė. Ēifti lindi 3 djem: Gjonin, Gjergjin dhe i treti i islamizuar me emrin Ali bej Toptani. Pra, familja e madhe e Toptanėve tė sotėm vijnė nga i pari Ali bej Toptani, djali i motrės sė Gjergj Kastriot Skėnderbeut. Nė aneksin e Toptanėve pėr mungesė lidhjesh shekullore shėnimet anagrafike pėr brezat pasardhės paraqiten me tė meta dhe gjenerike.

    Megjithatė dera e Toptanėve ėshtė shekullore e pėrmendur dhe rrjedh nga i pari Karl Muzak Topija (Princ i Arbėrisė – Shqipėrisė sė Mesme). Ai pėrballė kėrcėnimit tė Balshės II dhe Venedikut iu drejtua pėr ndihmė Turqisė, e cila dėrgoi (1385) ushtrinė nėn komandėn e Hajredin Pashės, duke mundur Balshėn nė Lushnjė.


    Siē shikohet me kujdes nga pema gjenealogjike, pėr ēdo brez janė pėrjetėsuar emrat e tė parėve zėmėdhenj, Gjon dhe Gjergj. Pėr mirėnjohje ndaj Arangozėve ato me emrat Ferdinand e Alfons.

    Ato fal historisė janė parapėlqyer emrat e Pirros e tė Akilit. Dhe pėr respekt tė femrės shqiptare u pėrjetėsuan emrat Donika, Maria e Mara. Pavarėsisht nga degėzimi fetar, pasardhėsit e dy palėve tė integruar nė shoqėritė dhe shtetet pėrkatėse, dhanė ndihmesa nė pėrparimin e atyre dy kombeve pa harruar gjakun, tokėn, gjuhėn, zakonet dhe kontributet pėr mėmėdhenė.


    Tėrheq vėmendjen se nga burimi i Mamicė-Karl Muzak Topisė rrodhi edhe Ahmet Zogu (Presidenti i parė i Shqipėrisė dhe i vetmi president nė botė nė moshėn 32 vjeē).

    Prej skemės del se Pinjotė jepen vetėm me vitlindje ose me tė dy skajet e jetės (lindje-vdekje), ose pa vite pėr mungesė tė dhėnash burimore. Pavarėsisht nga ndonjė mangėsi pėr t’u shtuar, pema gjenealogjike e familjes sė Kastriotėve do t’u shėrbejė studiuesve dhe krijuesve nė pasurimin e mėtejshėm tė jetė-veprės sė Kastriotėve, posaēėrisht tė Skėnderbeut.

    TO

  19. #119
    i/e regjistruar Maska e Honezmi
    Anėtarėsuar
    13-05-2002
    Vendndodhja
    USA
    Postime
    292
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Keto jane dy letra:njera i dergohet Skenderbeut nga Princi i Torantos qe qe bere si i terrbuar qe Gjergji jone i kishte shkuar ne ndihme Ferdinandit te Napolit dhe tjetra eshte pergjigjia e Skenderbeut per Princin e Torantos. Mes letres se Skenderbeut duket fare qarte se kush jane SHQIPTARET, kujt i perket Epiri, lidhjet me Pyrron e Epirit , Aleksandri i Madhe, e duke perfunduar me lidhjet tona me Trojanet. Le ta marin veshe mire te gjithe ata qe se dine, nga vete goja e Skenderbeut, se c'far ishte ai. Keto lerta jane nje grusht i forte kunder greko-serbeve qe su ndalen me shpifjet e tyre te shumta. Keto dy letra duhen shperndare gjithandeje.



    "This entire Part 5 was originally written in French by Pagnel, a writer in the XV century in his publication entitled ŅTHE TURKS AND THE HISTORY OF SKANDERBEGÓ. [NOTE: It was translated into Italian (perhaps by Conforti?) and then I translated this draft from Italian to English. - Dick Vara, 1997]"

    The letter to Skanderbeg:

    ŅGiovanni Antonio, Prince of Taranto, to Georgio albanese, greeting.
    (Conveniva a te?), that the luck you had shown in the war with the enemies of the Christian religion, which sometimes had forced combat, then leaving that field, you came to Italy to drive your armies against Christians? What cause do you hold against me? What have I done against you? What controversies do they make between us?
    You have spoiled my territories and are crudely giving vent against my subjects, and first you have (mosso?) the war that (proposta?). You boast that you are a great warrior for the Christian religion and (pur?) yet you persecute this (geate?) which for every reason is called Christianity. You have turned your iron against the French of the Kingdom of Sicily. Perhaps you have thought to take the army against the effeminate Turks that you are accustomed to wounding in the back.
    You will find other men who all support your proud appearance (?) and no one will avoid your face. Our Italian soldiers will challenge you very well and have no fear of the Albanese. We already know your generation and respect the Albanese like sheep, and it is an embarrassment to have such cowardly people for enemies; (neÕ?) would you have embarked on such a business if you had stayed to dwell in your house.
    You have avoided the onslaught of the Turks, and not having the power to defend your own house, have thought to invade other peopleÕs. You are deceitful. Instead of a new house you are looking for your grave.
    Goodbye......Ó
    -------------------------------------------------------------------------------------------------------------------

    Letter from Skanderbeg to the Prince of Taranto:

    ŅGiorgio, gentleman of Albania, to Giovanni Antonio, Prince of Taranto, greeting.
    Having made a truce with the enemy of my religion I have not wanted that my friend remain (fraudato) of my aid. (Spesse?) times, Alfonso, his father, invited my help while I waged war against the Turks. Therefore I would be very ungrateful if I had not resisted (lÕistesso?) service to his son. I remember what your king did because now (non deve vedere succedergli?) this who is his son? You adored his father, and why now do you try to throw out his son? Where did this power come from? Who has the power to set up the King of Sicily, you or the Roman Pontiff?
    I came to aid Ferrante, son of the king and seat of the Apostolica. I came opposing your unfaithfulness and innumerable great betrayals in this kingdom. (NeÕ?) will you ever be unpunished for your perjury. This is the reason for my war against you. I merit this no less than I merited making war against the Turks, nor are you less Turk than them. (ImperoccheÕ vi sono alcuni?) that guide you in a straight line not to be of some sect. You my opponents the French and the names of those people, and those for the religion wage grand war.
    I do not want to dispute ancient matters with you, matters that perhaps were much less than what was told about them. Certainly in our times the Aragonese armadas have often coursed the Aegean Sea, have plundered the Turkish coasts, have (riportata?) the prey of the enemies; and even today the Aragonese armies defend Troja from the jaws of the enemy. Why do I remember the old things and leave the new parts? If they change the family costumes and the plowmen of the kingdom, and the kings of the plowmen return? (NeÕ troverai nobilitaÕ piuÕ antica della virtuÕ.)
    Nor can I deny that you are not with the obnoxious French nation, (imperoccheÕ) you being mainly in aid of King Alfonso, you hunted the French of this kingdom. I do not know now what new virtue shines in this. Perhaps it is some new star that you have now seen among the French?
    Moreover, you scorned our people, and compared the Albanese to sheep, and according to your custom think of us with insults. Nor have you shown yourself to have any knowledge of my race. My elders were from Epirus, where this Pirro came from, whose force could scarcely support the Romans. This Pirro, who Taranto and many other places of Italy held back with armies.
    I do not have to speak for the Epiroti. They are very much stronger men than your Tarantini, a species of wet men who are born only to fish. If you want to say that Albania is part of Macedonia I would concede that a lot more of our ancestors were nobles who went as far as India under Alexander the Great and defeated all those peoples with incredible difficulty. From those men come these who you called sheep. But the nature of things is not changed. Why do your men run away in the faces of sheep?
    In the past the Albanese have (fatto?) experience if the Pugilese were armed; (neÕ) I would again find some who would have been able to aspired to my nature. I have well noted from the back how many of your soldiers are well armed but have never been able to see their helmets or (tanpoco?) the face except those that have become prisoners. (NeÕ?) I seek your house (Bastandomi?) my own. Besides, it is well known that you often would have shot your neighbors for their possessions, as now you would force out the king of your house and your kingdom.
    (Che se?) If I fall in the difficult task I have embarked on I will be buried as (mi vai?) wishing in your letter, will bring back my soul as a reward from the Chancellor of the universe, of God. Not only will I have perfected my intention, but also I will have planned and attempted some distinguished deed.
    Good bye....Ó

    Mbeci me shendete.

  20. #120
    i/e regjistruar Maska e Honezmi
    Anėtarėsuar
    13-05-2002
    Vendndodhja
    USA
    Postime
    292
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Poem of Scanderbeg
    by the American poet Henry Wadsworth Longfellow
    (1807-1882)


    SCANDERBEG

    The battle is fought and won
    By King Ladislaus the Hun,
    In fire of hell and death's frost,
    On the day of Pentecost.
    And in rout before his path
    From the field of battle red
    Flee all that are not dead
    Of the army of Amurath.

    In the darkness of the night
    Iskander, the pride and boast
    Of that mighty Othman host,
    With his routed Turks, takes flight
    From the battle fought and lost
    On the day of Pentecost;
    Leaving behind him dead
    The army of Amurath,
    The vanguard as it led,
    The rearguard as it fled,
    Mown down in the bloody swath
    Of the battle's aftermath.

    But he cared not for Hospodars,
    Nor for Baron or Voivode,
    As on through the night he rode
    And gazed at the fateful stars,
    That were shining overhead
    But smote his steed with his staff,
    And smiled to himself, and said;
    "This is the time to laugh."

    In the middle of the night,
    In a halt of the hurrying flight,
    There came a Scribe of the King
    Wearing his signet ring,
    And said in a voice severe:
    "This is the first dark blot
    On thy name, George Castriot!
    Alas why art thou here,
    And the army of Amurath slain,
    And left on the battle plain?"

    And Iskander answered and said:
    "They lie on the bloody sod
    By the hoofs of horses trod;
    But this was the decree
    Of the watchers overhead;
    For the war belongeth to God,
    And in battle who are we,
    Who are we, that shall withstand
    The wind of his lifted hand?"

    Then he bade them bind with chains
    This man of books and brains;
    And the Scribe said: "What misdeed
    Have I done, that, without need,
    Thou doest to me this thing?"
    And Iskander answering
    Said unto him: "Not one
    Misdeed to me hast thou done;
    But for fear that thou shouldst run
    And hide thyself from me,
    Have I done this unto thee.

    "Now write me a writing, O Scribe,
    And a blessing be on thy tribe!
    A writing sealed with thy ring,
    To King Amurath's Pasha
    In the city of Croia,
    The city moated and walled,
    That he surrender the same
    In the name of my master, the King;
    For what is writ in his name
    Can never be recalled."

    And the Scribe bowed low in dread,
    And unto Iskander said:
    "Allah is great and just,
    But we are as ashes and dust;
    How shall I do this thing,
    When I know that my guilty head
    Will be forfeit to the King?"

    Then swift as a shooting star
    The curved and shining blade
    Of Iskander's scimetar
    From its sheath, with jewels bright,
    Shot, as he thundered: "Write!"
    And the trembling Scribe obeyed,
    And wrote in the fitful glare
    Of the bivouac fire apart,
    With the chill of the midnight air
    On his forehead white and bare,
    And the chill of death in his heart.

    Then again Iskander cried:
    "Now follow whither I ride,
    For here thou must not stay.
    Thou shalt be as my dearest friend,
    And honors without end
    Shall surround thee on every side,
    And attend thee night and day."
    But the sullen Scribe replied
    "Our pathways here divide;
    Mine leadeth not thy way."

    And even as he spoke
    Fell a sudden scimetar-stroke,
    When no one else was near;
    And the Scribe sank to the ground,
    As a stone, pushed from the brink
    Of a black pool, might sink
    With a sob and disappear;
    And no one saw the deed;
    And in the stillness around
    No sound was heard but the sound
    Of the hoofs of Iskander's steed,
    As forward he sprang with a bound.

    Then onward he rode and afar,
    With scarce three hundred men,
    Through river and forest and fen,
    O'er the mountains of Argentar;
    And his heart was merry within,
    When he crossed the river Drin,
    And saw in the gleam of the morn
    The White Castle Ak-Hissar,
    The city Croia called,
    The city moated and walled,
    The city where he was born,--
    And above it the morning star.

    Then his trumpeters in the van
    On their silver bugles blew,
    And in crowds about him ran
    Albanian and Turkoman,
    That the sound together drew.
    And he feasted with his friends,
    And when they were warm with wine,
    He said: "O friends of mine,
    Behold what fortune sends,
    And what the fates design!
    King Amurath commands
    That my father's wide domain,
    This city and all its lands,
    Shall be given to me again."

    Then to the Castle White
    He rode in regal state,
    And entered in at the gate
    In all his arms bedight,
    And gave to the Pasha
    Who ruled in Croia
    The writing of the King,
    Sealed with his signet ring.
    And the Pasha bowed his head,
    And after a silence said:
    "Allah is just and great!
    I yield to the will divine,
    The city and lands are thine;
    Who shall contend with fate?"

    Anon from the castle walls
    The crescent banner falls,
    And the crowd beholds instead,
    Like a portent in the sky,
    Iskander's banner fly,
    The Black Eagle with double head;
    And a shout ascends on high,
    For men's souls are tired of the Turks,
    And their wicked ways and works,
    That have made of Ak-Hissar
    A city of the plague;
    And the loud, exultant cry
    That echoes wide and far
    Is: "Long live Scanderbeg!"

    It was thus Iskander came
    Once more unto his own;
    And the tidings, like the flame
    Of a conflagration blown
    By the winds of summer, ran,
    Till the land was in a blaze,
    And the cities far and near,
    Sayeth Ben Joshua Ben Meir,
    In his Book of the Words of the Days,
    "Were taken as a man
    Would take the tip of his ear."

Faqja 6 prej 22 FillimFillim ... 4567816 ... FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Pėrgjigje: 109
    Postimi i Fundit: 30-11-2009, 04:18
  2. Historia kombtare
    Nga llokumi nė forumin Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 3
    Postimi i Fundit: 14-02-2003, 19:51
  3. Major Gjergj Vata
    Nga Albo nė forumin Elita kombėtare
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 21-12-2002, 19:31
  4. Gjergj Kastrioti-Skenderbeu
    Nga Kallmeti nė forumin Ēėshtja kombėtare
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 17-08-2002, 14:58

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •