Close
Faqja 1 prej 5 123 ... FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 20 prej 88
  1. #1
    Pasioni pėr shkencėn
    Anėtarėsuar
    15-05-2002
    Vendndodhja
    Jacksonville Florida
    Postime
    281
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime

    Gjergj Fishta

    Gjergj Fishta - MRIZI I ZANAVET


    GJUHA SHQYPE

    Porsi kanga e zogut t'veres,
    Qi vallzon n'blerim tė Prillit;
    Porsi i ambli flladi i erės,
    Qi lmon gjit e drandofillit:
    Porsi vala e bregut t'detit,
    Porsi gjāma e rrfés zhgjetare,
    Porsi ushtima e nji termetit,
    Njashtū ā gjuha e jonė shqyptare.
    Ah! po; ā, ambėl fiala e sajė,
    Porsi gjumi m'nji kerthķ,
    Porsi drita plot uzdajė,
    Porsi gazi i pa mashtrķ;
    Edhč ndihet tu kumbue,
    Porsi fleta e Kerubimit,
    Ka'i bjen qiellvet tue fluturue
    N't'zjartat valle t'ameshimit.
    Prį, mallkue njaj bir Shqyptari,
    Qi ketė gjuhė tė Perendķs,
    Trashigim, qi na la i Pari,
    Trashigim s'i a lźn ai fmķs;
    Edhč atij i u thaftė, po, goja,
    Qi e perbuzė ketė gjuhė hyjnore;
    Qi n'gjuhė t'huej, kśr s'āsht nevoja,
    Flet e t'veten lźn mbas dore.
    Nė gjuhė shqype nanat t'ona
    Shģ prej djepit na kanė thānun,
    Se āsht nji Zot, qi do t'a dona:
    Njatė, qi jetėn na ka dhānun;
    Edhč shqyp na thanė se Zoti
    Per Shqyptarė Shqypnķn e fali,
    se sį t'enden stina e moti,
    Do t'a gzojn kta djalė mbas djali.
    Shqyp na vetė, po pik' mā para,
    N'agim t'jetės kśr kemi shkue
    Tue ndjekė flutra neper ara,
    Shqyp mā s'pari kemi kndue:
    Kemi kndue, po armėt besnike,
    Qi flakue kanė n'dorė t'Shqyptarvet,
    Kah kanė dekė per besė jetike,
    Kah kanė dekė kta per dhé t'Parvet.
    Nė kėtė gjuhė edhč njaj Leka,
    Qi 'i rruzllim mbretnķn s'i a xūni,
    Qi kah bijte ai, shkelte deka.
    Shekllit mbarė ligjė t'randė i vūni;
    Nė kėtė gjuhė edhč Kastriota
    U pat folė njatyne ushtrive,
    Qi sa t'ndrisė e diellit rrota,
    Kanė me kźnė ndera e trimnive.
    Prį, Shqyptarė, ēdo fés qi t'jini,
    Gegė e Toskė, malcķ e qyteta,
    Gjuhen t'uej kurr mos t'a lini,
    Mos t'a lini sį t'jetė jeta,
    Por per tź gjithmonė punoni;
    Pse, sa t'mbani gjuhen t'uej,
    Fisi i juej, vendi e zakoni
    Kanė me u mbajtė larg kambet s'huej.
    Nper gjuhė shqype bota mbarė
    Ka me u njohtė se ē'fis ju kini,
    Ka me u njohtė jś per Shqyptarė:
    Trima n'zą sikurse jini.
    Prandej, prį, n'e doni fisin,
    Mali, bregu edhč Malcija
    Prej njaj goje sod t'brohrisin:
    Me gjuhė t'veten rrnoftė Shqypnija!





    SHQYPNIJA



    Edhč hāna do t' a dije,
    Edhč dielli do t' két pį,
    Se per qark ksaj rrokullije,
    Si Shqypnija 'i vend nuk kį !
    Fusha t' gjāna e kodra t' blera,
    Zijes s' mnershme larg kū āsht droja,
    Me gaz t' vet ktū i veshė Prendvera,
    Si t' Parrizit t' larmet shtroja.
    Nen nji qiellė perherė t' kullueme,
    N' rreze e n' dritė pershkue unjķ,
    Bjeshkė e male tė blerueme
    Si vigāj shtiellen n' ajrķ.
    Ke ato bjeshkė e ke ato male
    Kroje t' kjarta e t' cemta gurra,
    Tue rrėmbye nper mriza hale,
    Gurgullojn nper rrājė e curra.
    Mbi ato male e bjeshkė kreshnike
    Léjn mande' ata djelm si Zāna,
    Armėt e t' cillvet, p'rherė besnike,
    Janė permendė nder fise t' tana.
    Atje léjn, po Toskė e Gegė,
    Si dż rreze n' flakė t' nji dielli:
    Si dż rrfé, qi shkojn tue djegė,
    Kśr shkrepė rźja nalt prej qielli.
    Oh! Po, e din i prūjtė anmiku,
    Se āsht rrfé zogu i Shqyptarit,
    Rijtun gjakut kah ēeliku
    N' dorė t' ktij shndritė per vend t' tė Parit.
    Ato male tė madhnueshme,
    Ato, po, kanė mūjtė me pį
    Se sa forca e pafrigueshme
    N' turr t' Shqyptarit pīt ka rį.
    Dridhet toka e gjimon deti,
    Ndezen malet flakė e shkndija,
    Ka' i frigueshėm, si termeti,
    Atje rrmben kū e thrret Lirija.
    Lume e shé para atij ngelin,
    I a lshojn udhen dete e male;
    Mbretent fjalen s' mund t' i a shkelin,
    Turrin ferri s' mund t' i a ndale.
    Shkundu pluhnit, prį, Shqypnķ,
    Ngrehe ballin si mbretneshė,
    Pse me djelm, qi ngrofė ti n' gjķ,
    Nuk mund t' quhesh, jo, robneshė.
    Burrė Shqyptįr kushdo i thotė vetit,
    Qi zanįt ka besė e fé,
    Per Lirķ, per fron tė Mbretit
    Me dhānė jeten ka bā bé.
    Sy per sy, po, kqyr anmikun;
    Perse djemt, qi ti ke ushqyue,
    S' i ka pį, jo, kush tue hikun:
    Friga e dekės kurr s' i ka thye,
    Kaq tė bukur, kaq tė hieshme
    Perendija t' fali i Amshueshem,
    Sį 'dhe deka āsht per tż e shieshme:
    N' gjķ t' and vorri āsht i lakmueshem.
    Po, edhč hāna do t' a dije,
    Edhč dielli do t' két pį,
    Se per qark ksaj rrokullije,
    Si Shqypnija 'i vend nuk kį !
    Rrnosh e kjosh, prį moj Shqypnķ,
    Rrnosh e kjosh gjithmonė si vera,
    E me dije e me Lirķ
    Per jetė t' jetės tė rrnoftė tż ndera.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga shigjeta : 12-10-2004 mė 18:32

  2. #2
    i/e regjistruar Maska e klevis2
    Anėtarėsuar
    24-04-2002
    Vendndodhja
    Tirane
    Postime
    88
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Ngadale Fatmira mos e prish dhe ti tani ngelet nje nga poetet me te medhenj te viteve 30 ato fjale jane thene ne nje poezi qe duhet ta lexosh dhe ka nje kontekst me te gjere se vete fjalet.

  3. #3
    Lazaratas Maska e Bel ami
    Anėtarėsuar
    17-04-2002
    Vendndodhja
    Lazarat
    Mosha
    38
    Postime
    1,194
    Faleminderit
    0
    2 falenderime nė 2 postime
    Fishta nuk u ndalua pse tha
    :"le ta mari veshbota mbar
    se Gjergj Fishta nuk asht me shqyptar"

    Mjafton ta lexosh te gjithe ate poezi dhe e kupton ku godet Fishta.
    Mendimi im eshte se Fishta u ndalua sepse ai ishte anetar i Akademise Fashiste Italiane.
    ... E ku thuhene ne karte
    Fjalet e Gjuhes se Zjarrte!

  4. #4
    Pasioni pėr shkencėn
    Anėtarėsuar
    15-05-2002
    Vendndodhja
    Jacksonville Florida
    Postime
    281
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime

    Enveri e kishte frike Fishte,pra te verteten

    e nderuar Fatmari!

    Ate nuk e ka thenė Fishta por Diktatori enver i cili kishte frike nga e verteta.Fishta nuk e ka njohur dhe nuk e ka share enverin por enveri me ēmendurine komuniste beri ate qe nuk e ka bera askush dhe disa vite pas vdekjes se te madhit At Fishta e ēvarrosi dhe ja hodhi eshtrar nė lume,ja pra ky ishte enveri.

    I nderuar Bel ami kur akademia italiane e propozoi Fishten per antare nderi dhe e ftoi nė itali Musolini e ftoi ate(Fishten) qe ta takonte por Fishta ia ktheu: Kur ti te kthesh ushtaret e tu nė Itali ateher unė takohem me ju ndersa tani nuk kam si te takohem me pushtuesin tim...

    perseri nga krijimtaria e At Gjergj Fishtes

    Gomari i Babatasit

    PROLOG


    Pra nji here e pike ma s'parit
    Po i diftoj rodit t'Shqiptarit
    Se un ktu s'kndoj burrnin e t'parit
    As trimit e ndo'i luftarit
    Vec nji gac, nje zog gomarit,
    Qi, qyqari, per send tjeter
    -N'dashte i ri t'jet, ndashte i vjeter-
    S'duhet gja, vec me barte
    E me ngrane, t'thuesh, si Shqiptaret....
    M'thote, por, mendja se ndokujte
    Ka m'iu duke se un mifi n'uje
    Me kete kange, e se ma gjase
    Sod per mue do t'kishte pase
    Ndo'i send tjeter po t'kish'zgjedhe
    Torte me vjersha ktu me dredhe
    Po, por shka, se ata e dijne vete
    Qi ka cofe mikrobi i shkrete
    I burrnis e i trimnis,
    E qi sod ne Shqiptari
    Besa ka nje t'madhe zi
    Jo aq per buke e miredi
    Sa per burra-burra t'dheut
    Qi per komb e ndere t'atdheut
    Me jetue t'dijne e me deke
    Jo, po asht kot,besa, me u rreke
    Se po gjen fatos nder ne,
    Se po gjen fatos nder ne,
    Se po gjen burra n'kete dhe-
    Burra fjalet e atdhetare:
    Kta vec, Zot! kjoshim per fare;
    Se, per tjeter, mbyti n'uje;
    Gja-ha'i keq - s'i duhen kuje.
    E vertet qi njadisa
    Nder ne flasin fjale te mdha,
    E na mbahen se ata kjene
    Qi shptue na kane Atdhene:
    Sado qi, kur ishte puna
    Mu u shpetue Shqipni kercuna
    E per te n'lufte me qindrue,
    Ata rrijshin tue guksue
    Nper Stamboll e np'r Anadoll,
    A se vjellshin kund n'do'i stjoll
    T'ndo'i hoteli nper Evrope
    Alkool'n, me t'cilin ngope
    E ki'n barkun si bagtija,
    Der sa n'gjak lahej Shqipnija...
    Por, kujtoj,s'ka kund nevoje
    Qi un t'i za kta ndopak n'goje,
    Pse per ta "Dielli" i Bostonit
    Nje epoke ka shkrue tash s'vonit,
    Nje epoke me kaq do krype.
    Qi ma mire s'ke pse me e lype
    Prandaj mue nuk m'jete tjeter,
    Vec me kndue ndo'i fatos t'vjeter:
    Ndo'i Berdyl a ndo'i Kastriot,
    Po, por shka, se sot me sot
    Edhe ktyne u ka dale fryma,
    E si t'ishin do gjygjyma
    Te pa fund, jane lane m'njan'ane
    E askush n'goje ma s'done me i zane,
    Kuje per ta nder mend s'i bjen.
    Der tash vone, qe, fjala vjen.
    Posta e jone pat perdorue
    Nji lloj pullash, m't'cilat shkrue
    Ishte ftyra e Skanderbegut,
    Nami e ndera e pare e Atdheut.
    Tash, kto pulla mbi sergji
    Na i kane hjedhe nje pale zotni,
    Qi ktu marre kane Posten ne dore,
    Kin'per organizatore,
    Et'kane qite do tjera pulla,
    Me kambe urash e me kulla,
    E me plepa e rrema shkjope,
    T'gjana e t'gjata si gjuhe lope.
    Ani pra Shqiptaret e sotit
    S'cajne fort kryet per pune t'Kastriotit,
    As per njat trimin e t'parit,
    Ke jane dhane mbas rrogash arit,
    Prandej thashe un se per s'marit
    Do t'tringlloje per veshe t'Shqiptarit
    Nje poem mbi i zog gomarit.
    Edhe kshtu, si fola s'parit,
    Vete me vedi kam mendue
    -Mbasi ngaeshem pace qillue-
    Mbi i gomar nje kange me shkrue,
    Here tue qeshe, here tue vajtue,
    "Simbas"rregllave t'Poezise,
    E nevojave t'Shqiptarise
    Eja, Zane, pra, prej Parnasit,
    E kaluer ti m'shpine t'Pegasit,
    Mendes s'eme shkundja ti blozen,
    E m'difto metamorfozen
    Enjatij gomarit t'ri
    Qi nja i vlershmi zuteni
    Babatasi bleu sivjet
    Ne Tirane, n'ate kryeqytet
    Ku ministra e deputeten
    -Ktyne Zoti jau rritet jeten-
    Qesin xhixha atdhedashtnije
    Per lulzimin te ksaj Shqipnije
    E per...kambe t'ndo'i sandalije,
    Sado qi, ma e shumta sish,
    -Si me thane mÄka mue nji dervish-
    Der dje kjene..nuk dij se shka...
    Kush n'"kapice" kush ne "qylah",
    Por qi sod, nper rroga arit,
    Na jane ba t'gjithe frote Shqiptarit,
    Edhe pshtetun mbi kolltuke,
    Kalamuq e si terrcuke,
    Fo mire barkun me "mastike",
    Pa llogjike-pa gramatike,
    Na pshtyjne dije e politike,
    E me "gisht" ngordhun perpjete
    I pijne gjakun Kombit t'shkrete
    Jo me hingze, por me sahana,
    Vec me shka, mori lum Zana,
    Kah te dirgjesh m'shpine t'Pegasit,
    Ziere'i vishkull n'pylle t'Parnasit-
    Vishkull t'holle e t'gjate zaranet;
    Pse ksaj here,besa,po m'kandet
    Me ja hjekun qafes dikuj,
    Per m'e ba qi za'n T'a shuej,
    Se t'jet'gjalle. Due t'a marri vesht,
    Se me buej s'kapet nji plesht.


    Gomari i Babatasit

    AKT I PARE

    Arkeologu

    Oda e Ministirit t' Arsimit ne Tirane

    MINISTRl
    (Tuj kendue "Rivisten Pedagogjike", thote me vedi)

    Mire... mire fort... ma mire nuk ka...
    .
    Pune e madhe!... (Drejtorit A)
    Kem me pa Shka do t'thote, tash, "Hylli i Drites"
    Edh' aj Frati i dheut t'Mirdites,
    Qi botue ka njat broshuer
    Mbi programin t'one shkolluer,
    Tuj e pru per t'patenzone.
    Kern' me pa, po, shka do t'thone
    Kur ky artiklli i Nebil Cikes,
    Shkrue mbas rregllave t'kritikes,
    T'u bjere n'dore. Me shum mjeshtri
    Ktu auktori ven n' qesti
    Pape e kishe e meshtari,
    E difton, me arsye ne dore,
    Se jane hasem e trathtore
    T' gjith njata, qi n 'toke shqiptare
    Duen qi shkolla elementare
    T'jete e lire. Sod afetare
    Qeverija ktu asht dishmue:
    S'ka pra ndryshej n'shkolle me msue,
    Vec se mbas programit t'one;
    Edh'un, po, heret a vone,
    Kam me i mbylle shkollat private.


    DREJTORI A

    Iu ngjatetjetazotnis s'ate:
    Mire kete pune mendue e ke.
    Vecse shka, zotni, n'kete dhe
    Po ka shum njerz fanatike -
    Ele Priftent katolike...

    MINISTRI

    Priftent, jo, par Fretent, thuej;
    Pse kta jane qi, pose gjithkuj,
    Po na jesin m'qafe.

    DREJTORI A

    Zotni,
    Ashtu punen si un e di,
    Jezuit, Priften e Freten
    T',gjith nji mendje p'rhere u gjeten
    Nder pune fejet e moralit:
    Pose ndonjaj fatziut, batallit,
    Qi t'kete mangut n'krye ndo'i hatull
    E qi vorr mos t'kete kund m'shpatull
    Tash ti pra, zotni, tue kene,
    Se morali i fes s'krishtene,
    S'njet gjithkund e s'njet gjithmone Me moral t'besimit t'one,
    Meshtarija kurdohere
    Ka me ba zhurme e-potere
    Per pune t' shkollave fillore, -
    Edhe kurr ne shkolle shtetnore
    Fmin e kshtene s'ka me i dergue.
    Per kete pune -si m' duket mue -.
    Thom do t'ishte fort ma mire
    N'Shqipni msimin m'e lane t'lire:
    Qi seici!li Shqipetar,
    A komunitet fetar
    Mund t'cile shkolla per komb t'vet N'dashte n'katund, n'dashte ne qytet.
    Par gjithmone -si rrjedhe prej vedit -
    Tuj u mbajte n'cark t'ligjve t'shtetit,
    Si n' Angli e n' Amerike,
    E at je n'France e ne Belgjike.
    Pse, zotni, me thane t'verteten,
    SOd me SOd Jezuit e Freten
    E kane shkollen ma zanat
    Se e kern' na. Sa per inat
    Gjithshka t'duem per ta mund t'thomi,
    Por e drejta asht, se kombi
    Shum prej sish ka pase dobi:
    Si ajo Shkodra e ban dishmi,
    Ku ka shkolla e strehe foshnjore,
    Ka gymnaze e qytetnore
    Me programe prendimore
    E me msim e me pune dore,
    Fort ma mire se shkollat t'ona,
    Per te cillat dy miljona
    Franga ar na vjete per vjete
    Kulihum i mbysim n'det;
    Pse, zotni, shkolla per ne
    Politike asht ase fe.
    Mujm m'e struke punen me prralla,
    Porse n'thes, besa, s'hin palla...

    MINISTRI

    Jo, pra, ja! Shkollen n'Shqipni
    Nuk e baj kishe as xhami.
    Prandej shkollat fillestare,
    Qi mos t'jene qeveritare,
    Do t'i mbylli varg e vister,
    Mbasi ndodhe kam un Minister:
    S'due qi mosha e re e Shqipnise
    T'rritet n'dore te Meshtarise-
    Sidomos t'Fretn'e shqiptare.
    Kta, po, jane antikombtare,
    Njerz t'rrezikshem, fanatike,
    Marre gjithmone me politike,
    E qi munden me na i prishe
    Fmin me shkolle edhe me kishe,
    Tue na i rrite djelmt t'one trathtare,
    Ma fort t'huej se shqipetare:
    Si fort bukur Nebil Cika
    E ka shkrue nd er kto kritika,
    Qi aj ba i paska "Hyllit t'Drites".
    Jo, po, vete ne "rend te dites"
    Do t'a ve emnin e kti,
    Per m'epru ktu n'Ministri
    Inspektuer ase drejtuer,
    Edhe kta, po, sa ma pare,
    Shi p'r inat t'Fretn'e shqiptare, Qi"programin syntetik" -
    Syntetik e analytik -
    Keqas fort na kane po$htnue.

    DREJTORI A

    Po, zotni, si urdhnon e thue.
    Vec, ashtu si m' duket mue,
    Thom Nebili ka gabue
    Me qite n'drite kete lloj kritike,'
    Ne "Reviste Pedagogjike",
    Qi a 'i perkohshme fjesht zyrtare,
    Mbajte me mjete t'Kashes kombtare. Qeverija asht afetare.
    Prandej thom se zyrtarisht
    Edhe kshtu llapazanisht
    Nuk asht mire qi n'polemike
    T'hijme na sod me katolike.
    E t'u shajm Pape e Meshtare,
    T'u shajme Fene e Kishen mbare,
    Thue se Arsimi i jone kombtar
    Asht nji lozhe e masonise.
    Katoliket e Shqiptarise
    I' Na i kern' vllazen; edhe vete-
    Kish' me thane, se s' a' evertete,
    Qi atj: n'Shkoder Franceskajt
    T'hueje na i rrlsm kalamajt,
    E qi ata .tue kene shqiptare,
    T'jene, si thue ti, antikombtare.
    E po 'imend -t'ngjatet Zoti jeten! -
    Esad Pasha a thue nder Freten
    Ka zane shkolle?.: ArifHiqmeti
    A nder Freten apo njeti
    Aj kje rrite?...Haxhi Qamili
    T'thote shka t'thote, po, qaj Nebili -
    Osman Bali, Halit Lleshi
    E sa tjere, qi fati deshi
    I Armet t'i sjellin kundra Atdheut,
    Kundra flamrit t' Skanderbeut,
    As kta, besa -t'u ngjatet jeta! -
    S'i kane ba kndimet e vela
    N'-shkolle fretnore. A e din, zotni,
    Kushka zanun n'kete "skoli"?
    Qaj Preng Jaku, si harusha,
    Qaj Luce Nishi e qaj Prenge Tusha,
    Dy djelmo9a, dy skyfere,
    Si edhe ata oficjerat tjere,
    -Gjetun gati kurdohere
    Per Shqipni me ra m'potere -
    Qi mbas msimit t'Franceskanve,
    M' shpine u u Ishuen kta esadjanve
    Edhe i shtypen. Kta, po, jane
    Qi nder Freten shkolle kane zane.
    Prandej tham se Nebil Cika,
    Para se me shkrue kritika
    Kundra Fretn'e e kundra Fese,
    T'i a veje gishtin nji here krese
    E t'mendoje se "uhajan'lesh-
    Si tha imocmi -merret pshesh'


    MINISTRI

    Pse po thue per Nebil Ciken?
    Po ti kndoje 'i hefe kritiken,
    Qipert' madhe bukuri
    U ban Fretenve n' "Vllazni".
    Nji(e}S.(e)S. -kush asht s'edi:
    (Me gisht i diftova do vjersha, botue prej "Vllaznije" Nr 9 nen titullin "Vallja popullore".)
    A ke c'ndien?..,Ktu kish' me thane,
    Se njat Fratin n' goje ka zane,
    Qi dikur shkrou njat broshuer
    Mbi programin t'one shkolluer.
    E ktu poshte, si nper terthuer,
    Fjalet e ashpra t' ktij vjershtorit,
    Kish' me thane, se shi dreitorit
    T"'Hyllit t' Orites" i jane kushtue.

    DREJTORI A

    Ashtu m' duket edhe mue,
    Por;zotni, t'ngjatet Zoti jeten!
    Mos t' a zame ne goje gazeten
    "Vllazenija"; pse randsi.
    Kjo nuk ka kurrkund n'Shqipni.
    V ec ban mire me i shkrue vjershtarit,
    Qi ktu n' goje zen pune gomarit,
    Se aj gabon poetet me i nga;
    Pse kta uha -nuk lane pa la
    E t' a bajne, besa, me kja,
    Porsi vic djerre neper plish,
    Ka' e salvojne m' konop tre fish.
    (Hine Babatasi Drejtori A del).

    BABATASI

    T' u ngjatet jeta!-

    MINISTRI

    T' u ngjatet jeta,
    Si po shkoni?

    BABATASI

    Si do' zoti...
    Gjene mire.

    MINISTRI


    Asht edhe moti, ..
    Qi na kalbi. Kujtoj ka
    Ma se 'i muej qi shiu ,s' ka da.
    Me t' merzite! -
    -


    .BABATASI

    Shka t'i bajme pra.
    Vete ju fajin, thom, e kini,
    Qi bje shi.

    MINISTRI
    ,
    Na, pse?

    BABATASI

    Pse jini
    Ju njata, qi sod n' Shqipni
    Vrani e kthiellni.

    MINISTRI

    Nuk e di...
    Nejse ma...vec fjalet t' kam cue,
    Ktu me ardhe me u pjekun m' mue,
    Pse nji pune kam pase me ty.

    BABAT ASl

    Qe, tek m' ke -me kambe me krye;
    Urdhno e fol. Ku ti me sy,
    Aty "praf' un kambe e krye,
    Nper stomije e n-per "hendeqe".

    MINISTRI

    Babatas, mjaft pune e keqe
    Per nji shtet "okcidental".
    Si ky i joni, as n' fushe as n' mal
    Mos me pasun nji Muze;
    Jo, po asht turp, besa, per ne,
    Per njiket Shqipnine e re,
    Pa Muze vendinm'e lane.
    Tham, asht mire, qi ktu n'Tirane
    T' a ndertojm nji rare Muzeut.
    Per lulzim e ndere t' Atdheut,
    -Vjet ne Shndre pata fillue
    Nji Muze vete me ndertue,
    Edhe krejt e pata mblue:
    Por nji dite -si do t' keshe ndie -
    Ra do shi e u kaperdi
    U shemb mbrende, e e marroi Zoti.
    Shka me ba: e prishi moti.


    BABATASI

    Mire zotni; vec se po drue
    Se ende dita nuk ka ague
    T'ndertojm na Muzej n'Shqipni,
    Me kulete t'shpueme ne gji.
    Ti e di mire se as n'toke shqiptare ""-
    Muzejt s'ngrifen n'kambe pa pare;
    Jo, po, ktu edhe, n'toke t'Kastriotit
    Hece nji fjale qi kje thane motit:
    "Xhep e lep -more Rexhep!"
    Prandej vete kishe me thane
    Se, per tash, Muzeu do lane:
    Na s'po kemi buke me ngrane,
    Jo me ngrefe Muzej n'Tirane!...
    Po a njimend, more lum heu,
    Se, tu'u ngre.fe n'Tirane Muzeu,
    T' a ha mendja ty qi Atdheu -
    Qi Shqipnia, fushe e djerr,
    Tash na bahet Ingilterr,
    E, pjeke vedit pul at n'furre,
    F1uturim kane me na u tuffe
    Me na hi perdhuni n'goje?..
    Jo, zotni: s'asht gja ajo loje.
    Edhe tham se mire do t' ishte
    Per nji shtet ende ferishte,
    Si Shqipnia, nji Spital
    Me ngrefe kund n' ndo 'i fushe a mal,
    Per me shndoshun "pelivromin"
    Ase "dergjen" qi sod kombin
    , Jane tue e lshue shakull per dhe,
    E me u shporre Muzeut. Per ne,
    Qi nuk kemi buke me u ngi
    Sod Muzeu ä'i "kabuni",
    Qi nuk asht,jo, per dhambe t' one;
    .Pse Financa, si po thone,
    Sodka ardhe e asht ba teneqe

    MINISTRI

    S'ä e vertete. Asht pu ne e keqe
    Kshtu me folun, lum zotnija.
    Ti s'e din, por sod Shqipnija
    Ka mjaft pare n'kashe te vet:
    Si me pa mundet n"'budget",
    Qi Kole Tha9i e ka permbledhe
    Edhe bukur aj e ka dredhe,
    "Simbas urdhnit" qi ka pase.
    A din ti, se sivjet n' kase,
    (Si ky Kola e ka shpjegue) ,
    N' Finance t'one kane me u grumbllue, -Tane fysheke, ndry nder kashuj -
    Rrash njizetedy miljuj
    Franga ar. Prandej kuleta...


    BABATASI

    S'di gja Kola -t'u ngjatetjeta!-
    Po t' tham un, po, Babatasi.
    Po a dro m'pare kund aj hasi,
    Qi keshtu, n'hamende t'vet,
    Shton miljona ne "budget" ?..
    Fjala e tij nuk con kandar:
    Se atij kasha i ka qite bar,
    Edhe asht ba me dale me Iype,
    Qysh se rrogat i lane krype.
    Jo qi ka edhe 'i tjeter pune:
    Parja n 'kashe kurr nuk i bune;
    Pse, ke vete s' asht vec se 'i kukull,
    Ate shoket e bajne krejt sukull,
    , E ia shijne'paret perdhuni,
    Si n'Shqipni qi hece kanuni...
    Pose qi vetit s'i shef hall,
    Edhe krejt ka ra batall
    Me "budget" t'Pandel Vangielit,
    Qi n'dugaje t' Ali Kacelit
    S'la kund karta as envelopen,
    Ke po merr e ep me Europen,
    Tue cue Korsuj e Sefira
    Per gjith skuta e per gjith bira,
    Per m'ia u shti europjanve n' koke,
    Se na mend kemi me oke:
    Se Shqipnia, fushe e male,
    Asht ba sod "aksidentale"...
    Oesha t'thom "oksidentale":
    Si ajo Italja, si ajo Franca,
    Me aeroplana, orkestra e danca,
    Me "mocjone" e "interpelanca":
    "ferku" asht vetem nder "pjatanca"
    Ke at je rruejne, po, shepka e fllanxa,
    Na me mzi ktu buke e planca,
    Kur t'i kemi; pse Financa
    Ende ktu, si kje dishrue,
    S'mujt me u "oksidentalizue"
    V ec se shka, se do tregtare
    Mue m'kane thane se punet fort mbare Nuk .po i ki'n kta korcullare,
    Kta sefira t'one shqiptare,
    Ke qyqarve muej per muej
    Po u mbijne fjale me gjind te huej, Sidomos per qira t'shpise,
    Pose kasapit e furrxhise;
    Pse "xhaxhaj" PandeI V angjeli,
    Tash qi kasha pa gja ngeli,
    Nuk ka pare me u dergue.
    Prandej t'mjeret süd jane ngushtue
    Pa nji dysh, me thane, n'kulete,
    Me i shkue Europes poshte e perpjete;
    Si ku al pleq qi fshohen n'knete,
    Pa tagji -pa kashagi
    Perse askush nuk deI me i ble:
    Si mo' Zot! rna keq per ne,
    Qi gjithmone e kern' mate vrapin
    Ma te madh se kern' pase hapin.
    E vertete se ky Kole Thaci
    Vjet der m' gju kerrciket i zgaqi
    Edhe i ra detit pertej,
    Me do tjere financjer t 'mdhej:
    E nper Rome e... shishe t'Kjantit
    Na ka vojte ne banke t'Brabantit,
    , Diku larg atjen'Belgjike,
    Per me lypun metelike.
    Vec se rruga i vojt bihlude,
    Edhe i shkuen paret zollude;
    Pse "Brabanti", si un kam ndie,
    Po kish kene nji bastanxhi
    Qj epte vete, po, kastraveca
    Per sherqij, edh' epte speca
    Per tomate e patlixhana,
    Kshtu qi Kola -ate e paste nana! -
    Tane korrnarne e pune te mdhaja,
    Kthej n' Tirane me i kaIe mushkaja;
    E te mjeres moj Shqipni,
    Qi ministra e tevahi
    Do t'i laje me ar flori,
    Prap nper kambe iu vuer Jullari,
    Edhe i mbet nen bark samari.
    Tash qi kasha mbet filuze
    E bese kush s'na zen p'r'i rruze,
    Po na thone se ky Kole Thaci
    Ka cue kashen te kovaci,
    Thate ngarkue mbi dy shilurtha,
    Per me ndreqe me te do kurtha,
    Qi me i ngrefe mande n'Shqipni,
    Do n'Gegni -e do n'Toskni,
    Ku ma fort t'ket gjase e ishkile,
    Se bjen mbrenda ndonji skile -
    Ndonji skile britanike,
    A ndo'i shqarth prej Amerike,
    T'cillve shtrejt po u bante lkura.
    Vec ka thane Ali Klisura,
    N'Parlament kur e kane pvete,
    Se kjo rune asht "peshk ne det't,
    E prej saj kurrgja n'kulete
    Nuk i hine s'mjeres Shqipni.
    Par po e zame, zotni, se Kola
    Po ka pare e po ka t'holla,
    Per me tnkambun kete Muze:
    Arkeologun, por,ku e ke?
    Pse un e dij, more bablok,
    Se muzeu pa Arkeolog -
    Arkeolog i dame me gisht,
    Asht si spata e re pa "bisht".


    .MINISTRI

    Un kete pune'e kam mendue,
    Edhe fjale prandej t'kam cue
    Per me ardhe me u pjeke me mue,
    Pse Arkeolog un t: kam emnue -
    Arkeolog edhe antikvar,
    Per me mkambe Muzen kombtar.


    BABATASI

    Ama".jarebi... Zotni,
    E ke gabim; pse un s'e di
    Se ku shpin 'ka Arkeologjia.
    Me shka m'duket, lum zotnija,
    Ti me mue po don me u talle.

    MINISTRI

    Jo ,pra, ja, s'po due me u prralle.
    A di' shka, more babtok,
    Me u ba nieri Arkeolog
    Pune evshtire nuk asht nder ne,
    Si Arkeolog, ti tjeter s'ke
    Vec;: me rmue, ndo'i here ne dhe,
    Me gjete vorba a palare,
    Me mbledhe shtamba e karratyqe
    Hekuraqe e helezy'qe:
    Me barte gur e shtylla t'thyeme,
    Megjetekund ndo'i xhybe t'shkyeme,
    Qi pat veshe rnotit ndo' i plake,
    Ndo'i stravece me e gjete t' pa thake:
    Me grurnbllue brisq e hiqake,
    Ndo' i topanxhe t 'veshne n 't.eneqe,
    A ndo'i "ltine" te pa ngaskeqe
    E njikso partallesh tjera,
    Qi edhe n'pleh gjinden herhera.
    Ase n'dore t'ndonji tellallit
    Kur ndokush, ngushtue prej hallit,
    Qet me shite fraget e t'et,
    A ndo'i tjeter mallimet.
    Sa per kaq, kishem me thane,
    Mjafte qi nieri te kete zane
    Ndo'i rrushdije -a iptadije,
    E ndo'i fjale edhe t'a dije
    ,A. latin ase greqisht
    -Par mjafton edhe turqisht -
    Se Arkeologaj dei me nam.
    Pra kto fjale per tash po i larne.
    Ti n'Shqipni Arkeolog sod je:
    Qe dekretln tek e ke,
    Me nenshkrim te zyres s' nalte.
    Bote Tirana ka, edhe balte,
    Ka dibralle. jevk e ustallare;
    Pre qerpiq, e sa ma pare
    Hinia punes s'ketij Muzeut
    Per lulzim ndere t'Atdheut.
    T'u ngjatet jetal Ma s'mund t'rri,
    Pse do t'shkoj n'Kryerninistri,
    Ku Ministrat jane bashkue
    Per do cashtje me u ksillue
    (cohen e dalin te dy)




    Rruge

    BABAT ASI

    (tue fole vedi me vedi)

    Se, per Zotin -kjofte levdue! -
    Me shka vete po jam tue pa,
    Gia Shqipnia n'dore nuk ka
    E as perparakjo s'do t'vete,
    Q'se Ministrat ndajne dekrete,
    Pa peshue nji hefe ma s'pari
    Se ~'zotsi mund t'kete zyrtari,
    E q'se fatii Atdheut te.shkrete
    Mujtka ajsod edhe me mbete "
    N'dore t'do njerzve, per t'cillt vete
    E as kurrkush, kujtoj, s' di gja
    .Se c'shirok a se c'murra
    Na i ka hjedhe e pru n' kete dhe.
    E po kush di gja nder ne "
    Per nji pale, qi ktu n'Shqipni :,
    Po rruejn petlla e "kabuni",
    E rrmejn rroga n'ar flori,
    Kush di gja, po tham, zotni,
    Se ku i kane gjak e gjini,
    Se ku i kane kta plang e shpi,
    Stane, pleme, vathe e gji?
    Pasaporlat kush ua pav,
    Per me thanese kta s'jane Slav,
    Nuk jane Slav, Turq, as Bulgare,
    Par jane fj'esht hurra Shqiptare?",
    Shka punuen kta per Atdhe?",
    Ku jane krenat qi kane pre?".
    Librat'shqip qi kane botue?..
    .Edhe ndihmet qi kane kushtue
    Per triumfte liris s'one?
    Per pose emnit se si u thone,
    Kurrkush gia nuk di, per ta;
    Nuk di gja, par megjithkta;
    Megjithse edhe t'pa zotsi,
    Na po e sQofim ke n' Shqipni
    -Qeni t'zo'n ma ku s'po e njeh -
    Na jane ngrefe si gjelat m'pleh,
    E pedanta e "Don Kishjote",
    Me nji hije krejt kokote,
    Tuj u mbajte per liberala,
    Per modern e oksidentala,
    -Sidomos n'kto'kohet e mbrame -
    Pjellin ligje, vjellin pro grame,
    Apin urdhnaedhe dekreta,
    Sjellin gjinden poshte-perpjeta,
    E n'kete mnyre cdo perparim
    Kane pengue, e mbrende n' sundim
    Njerz e rune kaq kane pshtjellue,
    Kaq perzie e kaq ngatrrue,
    Porsi floket e atij harapit,
    Sa qi mbrende ne krye t'nji krapit
    Ka ma shum, thom, harmoni
    E tendence per qytetni,
    Se n'shtet t'one,- Eh, moj Shqipni!
    Fort po drue se nji dite ngusht
    Ke me ra, 'e kryet ne grusht
    Ke m' e kape, pa pase pi musht,
    Q'se do njerz, qi kush me i zane
    S'kisht'per peng as per dorzane,
    1\1' kurriz t'and po sjellin paten, ,
    Edhe m'mjalte po e mbajn sod spaten:
    T'cillt ngerdheshe m'nipa t'Kastriotit,
    Kndojne at kangen, si 'i hefe motit:
    "Tshkojme e t'hame na voe t'fergueme
    Ke ajo ndrikulla e hutueme"
    E kjo ndrikull.a e pa mend
    Ti Shqipni je, t' tham p'r timend:
    Pse, po mendt t' i kish' ti tok,
    Sod s'do t' ishe un Arkeolog,
    E as do njerz, besa, per t'gjalle,
    Kurr Ministra s'do t' ki'n dale;
    Po pse mendt ti m'vend s'i ke,
    Prandej kot rrermoj un n' dhe,
    E batallat, varg e vister,
    Bahen "Pashe" bahen "Minister"
    Ei biejn shtjelm ,sahanit t'shllines,
    Kah ty t' hjekin dredha shpines;
    E pa i qite zavall 'kaptines,
    -Pa prek pende -pa prek parmende,
    !Tuj u falle -tuj u gervalle,
    Po t'i hjekin spik ksaj jete,
    Qi ma mire nuk ka ku vete.
    Xllepill plot e barkun koder:
    S' ka si u ve'ma mire kjo Ioder.


    Vazhdon...

    pershendetje nga Florida USA. Lek Gjoka

  5. #5
    MODERATOR Maska e Letersia 76
    Anėtarėsuar
    23-06-2002
    Vendndodhja
    OXFORD ENGLAND
    Mosha
    41
    Postime
    731
    Faleminderit
    0
    6 falenderime nė 6 postime
    AT Gjergj FISHTA eshte shqiptar dhe ka lindur ne qytein e Lezhes.

    "Lahuta e malesise " poema e tij...Homeri shqiptar ,poema e tij eshte quajtur "Iliada shqiptare"
    Prį, mallkue njaj bir Shqyptari,
    Qi ketė gjuhė tė Perendķs,
    Trashigim, qi na la i Pari,
    Trashigim s'i a lźn ai fmķs;
    Edhč atij i u thaftė, po, goja,
    Qi e perbuzė ketė gjuhė hyjnore;
    Qi n'gjuhė t'huej, kśr s'āsht nevoja,
    Flet e t'veten lźn mbas dore.

    AT Gjergj Fishta

  6. #6
    Ekonomist
    Anėtarėsuar
    17-04-2002
    Postime
    144
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Gjergj Fishta

    GJERGJ FISHTA

    Nji lule vjeshtet

    N’atė rrahe t’dekne mbrenda vorrit t’errshem
    Tash pluhėn je. Ata dy sy t’janė errun,
    Ku qiella prirej me sa hana e diella
    Terthores s’epėr m’sharte vrejn t’njerzimit!
    T’janė sosun fjalėt e ambla e plot urti,
    E ai za t’asht kputė, i cilli bite m’zemėr
    Si kumbė liret t’tingllueshme, qi prej s’largut
    Ndihet tue ra, kur dora e prekė e msueme!
    Ehu! po; “deka, qi baras m’derė t’pellazvet
    Trakllon, si m’trinė t’kolibavet,” ku i vorfni
    Me lot njomė bukėn, ty edhe ajo ke dera
    T’traklloi, e ti kalove porsi voesa
    E natės kalon, kur dielli vjen me shndritun
    Mbi kobe t’dheut. Sot pėrmbi vorr t’kanė bijtun
    Hithat e madergona! ’I kryq dullijet,
    Qi e pėrshpirtshme nji dorė ta vu te kryeni,
    Ndėr to ka hupė, as tjetėr send trishtimin
    E vorrit nuk ta zbutė, posė va’it t’trishtueshėm
    Tė hutit t’natės, qi nėpėr curra t’malit
    Dhimbshem nė rreze t’hanės rrin tue gjimue! . . .
    Njai grumbull gursh, qi m’vorr t’randon pėrsypri,
    Vetė gjaksorit t’pashpirt, qi mbyti nierin,
    Lugat i duken, n’hikė kah t’bjen nget vorrit,
    Edhe t’pėrqethėt atė botė i shkon n’pėr zemėr.
    Po, a thue, krejt deka n’asgjasend t’pėrpini
    E, posė se do kocijsh edhe ’i grusht pluhen,
    Nuk t’la tjetėr? Jo! N’prehen t’Amėshuemit
    Pjesa ma e mira e jotja ka flutrue
    Me gzue n’dritė t’qiellvet, ku pushon dishiri
    I nierit t’drejtė, si drita m’sy kthiellun
    Po, po, se pėrtej vorrin shpirti i nierit
    Gjallon pėr jetė! Njeky mendim i ambėl
    Deken e zbutė e vorrin ban t’pėlqyeshėm,
    Kur zemrėn fa’i s’e grisė. Prej ktij mendimi
    As vetė per ty s’lotova shum, kur ndjeva
    Se diqe: se n’ma t’mirėn lule t’motit
    E lae ti ketė shkreti, ku shuen e Drejta
    E paudhnija, ku sundon mizore;
    Ku i zhyemi m’vese sod me dorė dhunuese
    Vesin shinon me Theta t’zi, e selija
    M’rrashta t’pėrgjakshme t’njerzvet m’kambė, ku mbahet.
    Ehu! po, se shpirti i yt, kulluet si rrezja
    E diellit, qi pėrfton lulet e erandshme,
    Kur bora dehet, s’mujt me e bajtė qelbsinen
    E randė t’ktij sheklli t’zi; por fletėt i rrahi
    Kah jeta e dytė, ku Njai qi rruzullimin
    N’themel e dridhė veē me ’i vetimė t’qerpikut:
    Amshon n’lumni shka Atij t’i ket pėrgja.
    S’kje toka, jo, pėr ty kje qiella!
    E tash, qi vetė jam tue ravisė kto karta,
    Ti, kushedi, n’per vrrije t’amėshueme
    Shkon tue kėrkue pėr lila e drandofille,
    Qi s’dijn me u veshkė e ndreqė me ta kunora,
    Pėr me u lulzue mandej ndėr t’zjarrtat valle,
    Qi nėpėr vrrije rrijn tue kndue t’Parrizit:
    Ku, fletėt e arta bashkė kryqzue me Engjuj,
    Kndon Zotit lavde n’pėr ylbera t’qiellit:
    A, marrė krejt n’t’pam t’s’hyjnueshmes faqe t’Zotit,
    Porsi m’pasqyrė t’kulluet skjyrton shestimin
    E rruzullimit, vu prej s’eprės Mende,
    E cila n’t’kenun sendet thirri t’tana
    Prej hijevet t’kthellueshme t’asgjasendit,
    Kur bani Ajo furin me heshtė t’thellimit,
    E me ’i fuqi t’pamatne prapi terrin
    E pakthellimit, qi atje n’t’skajshmet megje
    T’ktij sheklli ndihet mnershėm tue gjimue,
    Kah pėr ledhe plandoset t’rruzullimit,
    E aty, n’atė dritė plot ambelcim dashtnijet,
    Qi porsi lum i kjartė prej Atit t’Dritvet
    Gjithkah dikohet nepėr verė t’Parrizit,
    Shpirtent e lum krejt m’rreze tu’ i pershi,
    T’kthiellta ti i prirė t’vėrtetat, t’cillat Hyji
    Desht t’muzta nierit ma ia lanun t’shkrueme
    Nder fletėt t’hyjnueshme t’t’amėshuem Ungjillit.
    Oh! sa e sa herė, kur n’mbrame shuen natyra,
    E tjetėr s’ndihet, veē se rryma e prronit,
    Qi pėrmallshėm gurgllon n’per rrajė e curra
    Un’, lodhė mbi letra t’t’dijshėmvet t’kahmotit,
    Mbas t’cillvet fjalėn rrij tue lmue shqyptare,
    Dal nė dritsore me kundrue shatorren!
    Qi i Lumi t’kthielltė ia vuni rruzullimit,
    E kqyri hyjt, qi, thue, se njaq sy Zotit
    Flakojn mbi dhe — kushdi, pėr me felgrue
    Nierin, qi egrue ma fort prej mnerės s’territ
    Pėrbluen punė t’mbrapshta: — e atė botė mendoj pėr ty.
    E, ku ta shoh ma t’flakshmen tue xhixhllue
    Nji hyll, aty selin’ un’ tham me vedi,
    Ti do ta kesh, e syt m’atė hyll pa da
    I nguli, e m’bahet si me t’pa. Me emėn
    Un t’thrras atėbotė n’per terr. Nji vaj bylbylit,
    Qi pėrmallshėm ndėr gemba rrin tue kja
    Fatin e vet, e ndoshta, zojt e dashtun,
    Jehonė m’i bahet t’grishunit; e m’duket
    Se bisedoj me ty! . . . Nuk dekka i miri,
    Jo kurr; e sidomos nja’, i cili ti zemėr
    E len mbrapa m’e ankue. Prej vorrit t’errshėm,
    Gjumin e dekės ku ai ban, na i flet mendimit,
    Ambel edhe na nzitė kah punėt e mbara,
    E n’mende tonė gjallon. — Kur Aleksandri
    Prej Bregut t’Matės ngallnjyes u kap ke vorri,
    Ku shuen idhnimi i Prisit t’Mirmidonvet,
    Qi atje nėn She vorfnoi me aq djalė Ekuben,
    Iu ndez aty flakė zemra kah lumnija.
    Mbi njatė vorr, po, u betue me ngulė flamurin
    N’skaj t’dheut, e prej selis’ me i zhdrypun mbretent;
    E atėherė pėrpara tij tanė bota shuejti.
    Mue edhe, qi sheklli e nji dishir lirijet
    T’thepisne raven m’ia kanė shtrue gjallimit,
    Mue, po, edhe zemra mbi vorr tand t’pėrvujtun
    M’ndezet kah punėt e mbara e kah burrnija.
    Pėrmbi vorr tand, po, xa tė fortė me e mbajtun
    Besen e dhanme — e miqasin e zanme;
    Pėr fe e pėr atme n’ball me i dalė rrezikut:
    Tė ligshtit dorėn me ia njitė e t’fortin
    Mos me e gledhue; kur t’jet me u thanė e drejta,
    Mos me i shmangė syt’ prej cakut, n’t’cillin mendja
    Dishron me u kapė, as kurr mos me u ligshtue
    Ndėr sa t’vishtira, qi t’na sjellin motet.
    Po, po! se pre’ atij vorri kam me shkepun
    Hovin kah punėt e mdhana. Ai kryq dullijet,
    Mneren e vorrit qi ta zbutė, ai qanderr
    Ka me m’kenė ndėr salvimet: Engjlli i Zotit,
    Qi rojės besnik fuqit t’i pruen mizore,
    Gjumin e dekės nė vorr mos me t’turbllue,
    Der qi tė shkimen n’qiellė e hana e dielli
    E t’ngele moti e sheklli mbarė t’rroposet,
    E t’vijė dita e gjyqit t’rruzullimit,
    Ai ka pėr t’m’kenun zana. E atėherė pa u tutun
    Zhgjetat e prehta e t’zjarrta kah me i prehun,
    Ai kundra vesit do t’ia lshoj njerzimit:
    Atė herė un kangėt kam me i ndėrtue kreshnike,
    Me t’cillat botės un do t’ia la tė shkrueme
    Se shka viejn armėt besnike n’dorė t’shqyptarit.
    E me kangė t’mija ’i pėrmendar t’madhnueshėm
    M’vorr tand kam pėr t’ndėrtue, tė cillin motit
    Me fletė tė ngrita kot ka pėr ta rrahun;
    Pse, si curr, qi n’mjes t’detit rreh tallazi,
    Edh’ ai njashtu do t’jesė ndėr gjire t’motit
    Qi bumbullojn mbi faqe t’rruzullimit.
    Atėherė prej bjeshkvet kanė me u djergun zanat
    E me tė njoma vjollca e drandofille
    Vorrin kanė me t’vallue, e kanė me rritun
    Me shum kujdes pėr qark selvija t’blerta;
    E shtektarit mundqar, qi n’ato hije
    Ka me xanė vend, me ndalė pak gja t’dihamet,
    Kanė me i kallzue se sa pjesė qiellet vrani
    Deka n’atė vorr. E atė botė i largė shtektari
    Tė lehtė dhen ka me t’urue, e t’paqta e t’buta
    Shinat e borėn: e, kur n’male t’veta
    T’dredhojė ke stani, fmis’ ka me i kallzue
    Shka ndjeu pėr ty. E fmija e tij aso bote
    Emnin tand kanė pėr t’kndue, e vrrini e bjeshka
    Gjithmonė i ri, tue njehė furit e mnershme,
    Ambėl prej emnit tand kanė me jehue.
    Me majė t’briskut kanė me shkrue mbi lisa
    Me shkrola t’njohtne veē e prej barivet:
    Kanė me u rritė lisat, pėrse spata as reja
    S’e prekin tanden, ku asht ravisė aj emėn:
    E tu’u rritė lisat kanė me u rritun shkrolat;
    E kshtu ma t’kjarta mbas disa qindvjetve
    Nipat ma t’vonėt me i kėndue, e emni
    Sa t’bjerė dielli tokės ka me t’u kndue.





    Kataklizmi i rruzullit

    At ditė disi tu’ u matė u ēueka dielli;
    E as dritė ai nuk po bate. Njato rreze,
    T’cillat motit t’shkelxyeshme e t’xeta ngrohshin
    Gjit e plleshem t’natyrės, e gjallė mbi shekull
    Mbajshin flakėn e jetės, ato tė zbeta
    E t’marrta dheut po i bijshin: thue se gurra
    E dritės isht’shterrė. Por pesha e rruzullimit
    Ajo ’dhe atė ditė e ngathėt e disi rryetas
    Asaj ravės s’hershme (neper eter t’cillen
    Gishti ia ēili Perėndis’ s’Amshuem),
    Po i bite, e, shtekut, n’kavaljete t’shkueme
    Rrahun me hap t’sigurtė, zattette prore:
    Si ajo mokna, qi, veglash grisė prej kohe,
    Ngurrueshėm lshon e ngelė pa da nder dhambza
    E as n’punė ajo, ma s’hin. T’thjermėt e Empirit
    — Ata t’bredhun tė dritės s’lumnis s’Parrizit —
    Krejt isht’irnue. N’mjedis t’terthores s’qiellit
    Hana pergjakun ndryshe ajo nuk date,
    Veē si varra n’krahnuer t’nji djali t’vetėm
    Kmishėn e dekės ka’atij ia veshė e ama.
    Hyjt’ dhe ata, vjetrue e shterrun dritet,
    M’qiellė xhixhllojshin si flaka e nji kandili,
    Qi m’tryezė skamnore vjen t’u shue n’vedvedi,
    Ke voj nuk ka m’u ushqye, e n’terr n’gjysė t’bukės,
    T’vorfnin e ngratė e len; aq sa njat lode,
    Qi prej sysh i kjason mbi koje t’mykuna
    Ma as bulku i voters s’mund t’ia shohė . . . Mbarsė ajri
    Me miazma morijet, mbi gja t’gjalla
    E m’njerz randote porsi plumb, e t’liga
    T’pranshme e t’vshtira pėrftote; e u shuete nieri
    E u shuete gjaja e gjallė, si shuhet bari
    Pėr nen kosė t’bulkut. S’t’shihte syni tjetėr,
    Veē se vorre e stervina. Pse edh’ as toka
    Ushqim ajo ma s’epte, e m’shekull uja
    Bate kerdi. Jo n’popuj ma, jo n’fise
    Mbledhė gjindja u shihshin tok, por kokrra kokrra:
    Si njata shpendt shtektarė, qi atje kah vjeshta
    T’dam ēetet t’shokvet, duken tue flutrue
    Aty-ktu n’pėr pullaze, mjesa dimni
    Jetėn mos t’ua shkurtojė. — Me gjithēka mnija
    E zemra e keqe prap sundonte m’shekull;
    E mbėrthye m’shoqishojn, prap njerzt u grijshin
    E u coptojshin ndėr lufta e ndėr degame,
    Si kjen coptue gjithmonė, q’prej se pik’ s’parit
    Zemrėn e nierit kuprracija e flligji.
    Kur qe, si atė ditė (sado qi zhargas) dielli
    U kap, mje m’cak, pėr gjysė ku dahet dita
    E buka n’arė prej shpijet i shkon bulkut,
    Ati i Pushtetshėm nalt prej fronit t’qiellvet,
    Neveritun mbi t’fyeme t’randa t’shekullit,
    Porsi dy t’rrebta e t’zjarrta rrfe mizore
    Ngerthen Ai vetllat m’rruzullim t’shemtuem,
    Edhe vranėt e kundron. Per nen shkreptima
    T’asaj mėni s’hyjnueshme; qi prej syve
    Idhtė i vetote, hana, hyjt e dielli
    E toka u pin, e ngelen n’vend pa luejtun,
    Pezull fatin e mbramė tue pritun. Toka,
    Pingul tė cillėn rrezja e syut t’hyjnueshėm
    Flakė e zhgjetote, u dridh e fill prej angrash
    Ma s’permbrendshme bulroi me ’i gjamė t’trishtueshme
    E u trand shimje m’themel. N’atė gjamė ushtueme
    Gollet e rruzullimit Himalaja,
    Si gur gėlqerje n’ujė, krejt u turshi;
    E u shem Italja, kthelltė e cilla n’gjire
    T’tallazevet t’perpishme t’detit humbi;
    N’det edhe ’Albjona u shue; e u derdh Stambolla
    N’Bosfor. Pellas ma n’shekull s’mbet, flligshtija
    Ku t’mujte ajo me u picakue e pandershme
    E shpirt e trup prap me ia kalbun nierit
    Veē po, syni i t’Amshuemit m’atė gjamė t’botės
    Ai nuk vetoi, as nuk u zbut; por tjera
    Sharte ma t’randa m’rruzullim skjyrtote,
    Kah, ndezun zhari prej zemrimit t’mnershėm,
    I shkrepshin shkndijat si n’pėr grykė t’Vulkanit;
    Aq sa friget u kput vallja e Parrizit,
    E shkrehėn valle e shuejtėn lyra t’ambla,
    E vetė banorėt e qiellvet nėpėr lugje
    E n’pėr lulishta gjith herė t’njoma u strukėn,
    E qiella u hesht.
    Po; m’krena t’Kerubijvet.
    Rregji i madhnis’ felgruese ndejė peshtetun
    E ftyret vra, si nji thellim i kobshėm:
    Mbasi atė cak sheklli kapėrcei me t’fyeme,
    T’cillin Mishira ia pat vu e pamatne
    Kurr mos me e kcye, e n’Dije t’vet i Lumi
    Dau me rroposė rruzllimin: Ai kah dielli
    U prir e n’rribė t’tufanit t’mnis s’hyjnueshme
    Prej fronit t’vet i fryni. E flaka e diellit
    U fik. E kobshme nji terrinė atė hera
    Mbi rruzullim u shtri: e njerzt mbi shekull
    N’pėr terr ravgojshin, porsi mijt ndėr vorre,
    Kah mnis’ shemtuese e’Perėndis t’idhnuem
    Dojshin me i hikė. Por nuk i hiket Zotit!
    Njatė dorė t’pushtetshme mbasandej, me t’cillen
    Pėr sa e sa qinda kavaljetesh mbajti
    Peshėn e rruzullit, Perėndija e struku
    E natyrėn e lshoi pa zot. Trishtueshėm
    Krisen thithat e shekllit: e rrmores
    S’humnerės s’rrmbyeshme t’t’kthellėt avisit
    Kulihum shtielli i rruzullimit brishti
    E u shem, termagshėm tue rapllue nper kaos.
    Nji gjamė, nji krisme, atė botė, e nji rropamė
    Elementash u ndie, kah vlojshin, ziejshin,
    E nder gomna shunglluese t’njanitjetrit
    U shkapėrdredhshin me duhi thellimit,
    Tue bumbullue n’pėr shekull. Hyjt e qiellit
    Ata, edhe, dalun jashta rrethit t’hershėm,
    Me zhumhur t’tmerrshėm n’pakthellim u rrposshin
    Ka u ndeshin, ka’ u pėrpiqshin, e u turrshijshin
    E flauri kah nėpėr kaos u derdhshin.
    N’per tym, mandej, n’per pluhėn e re t’murrta,
    Qi shekllin kand e kand kishin mberthye
    Shkrepte pa da rrufeja, porsi shkrepin
    Shkndijat n’per tym t’dullijavet. Prej duhmet
    E prej tėrmetit, tue bulritė frigueshėm,
    Toka edhe trandej, e, si gogel dushkut
    M’ujė shkundullitej n’rrymė t’atij thellimi.
    Kur qe, ’i kometė n’mes t’kataklizmit t’mnershėm,
    Shkrepun prej seprit, kulihum n’teposhte
    Me zhaurrimė t’perfrigueshme goromiset
    E m’Oqean Atlantik pingul plandoset.
    Trandet toka m’atė t’ndeshun: ujėt e detit
    Jashtė lugut s’hershėm del, e dynden sklafat
    E kernalles n’pėrpjetė si bjeshkė, si male,
    Tė cillt mandejna, me furi pėrpise
    Shkul kah Europa e n’Amerikė dikohen
    E shkapėrderdhen pėrmbi Afrikė t’zharritne:
    Merr dhen’ boena. Felgrueshėm tue gurgullue
    Tallazi male kapėrcen e kodra,
    E m’rrymė t’gjirevet t’veta rrmben qytete,
    Mbretni pėrpin, e shkim gja t’gjallė e nieri,
    E gjithshka dora kavatoi njerzore.
    Por, po; t’gjith ujėt e Oqeanit s’mujt me i shlye
    Njollet e gjakut t’njerit, t’cillat vritshin
    Ene kah qiella e gjyq prej s’Drejtės s’hyjnueshme
    Lypshin me za t’mjeruem. Prandaj i Amshuemi,
    Syni i tė cillit nuk mund t’shohė pegame
    E gja s’i rrshket Atij per pa u ndėshkue,
    Premtoi qi flakė m’atė hyll nji zjarm t’u kallte
    — M’atė hyll, qi tokėn nėn peshė t’vet e ndrydhte —
    E mbarė dhen’ ta pėrlante e ta shkrumote.
    E qe, xen hylli rebtė m’u shkundullitun.
    Xen rebtė m’u trandė, e, tue shpėrthye me krisme
    Nji det zjarmit flakron mbi tokė t’shėmtueme.
    Por edhe zhari, n’gji qi ngrohte bota,
    Nen t’rrebtėn frymė t’s’hyjnueshmes mni s’t’Amshuemit
    Ndezet ai flakė e ma ’i furi trishtuese
    Shpėrthen n’pėr zgorka t’dheut nėn valė t’Oqeanit.
    Ujėt e zjarmi m’atėbotė u kapėrthyene.
    E, anmiq tue kenun, me uturim u ndeshen
    E u pėrlan’. Ulurote deti e dyndte
    Mje m’re tallazet. Flaka tue krepatue
    E tue fishkllue, mbi det pa da ngėrthehej
    E me vapa tė veta e frushkullote.
    N’zhaurrimė t’mnertė t’asaj lufte titanike
    Kobshėm gjimojshin viset e rruzullimit
    E shungullote kupa e naltė e Empirit.
    N’e mbramėt m’u lodhė xu deti, e, para zjarmit
    N’avull t’u ēue, krejt shterri. Zjarmi atėhera,
    Lshue pa zangall, iu vesh tėrthores s’shekullit,
    Edhe krejt e zharriti. Shkrini malet
    E kodrat, e kunorat; e dogj fronet
    Me shpata e me gjithshka, qi dikur m’shekull
    Krenin’ e mbajti m’kambė; e kur s’pat tjeter
    Shka me shkrumue, n’hi t’vet u shkim prej vedit,
    E toka mbet veē hi e kthhiell: si votra
    N’nji shpi tė dalne faret, mbasi zjarmi
    T’i shuhet e me ferrė dera t’i mbyllet
    E kshtu u rrpos sheklli e sosi puna e nierit.
    SHQIPNIA E SHQIPTARVE.................

  7. #7
    i/e regjistruar Maska e ALBA
    Anėtarėsuar
    21-05-2002
    Vendndodhja
    Gjermani (Dortmund)
    Postime
    2,616
    Faleminderit
    0
    5 falenderime nė 5 postime

    Gjergj Fishta - LAHUTA E MALSISĖ

    Gjergj Fishta - LAHUTA E MALSISĖ

    Kānga e Pestė

    DEKA

    [...]
    por s' din Shkjau me mbajtė miq'sķ !
    Aman, Zot, kur duel Serdari,
    se ē' kje ndezė Vranina zhari !
    Aman, Zot, kur mbėrrini Pera,
    se shum krisi atėbotė potera ! 395
    Por kur rįnė Shkjetė e Vraninės
    Shum u krisi plumbja shpinės !
    Porsi shé qi m' nji natė gjamet
    Rritet turr e del prej amet
    Tue ushtue – e tue shkumbue, 400
    shkapėrderdhet npėr zallina,
    ashtu u derdh Shkjau te Vranina,
    n' valė Shqiptarėt krejt tue i pėrshi.
    S' lufton ndryshe' e rrebtė kulshedra
    e me dhambė edhe me kthetra, 405
    zjarm e surfull tue flakrue,
    kur drangojt ta kenė rrethue;
    si i qindron sot Shkjaut Shqiptari
    pėr dhé t' ambėl qi i la i Pari:
    kambė pėr kambė tue qitė padį, 410
    tue korrė krena nepėr Shkjį.
    U janė ndezun flakė breshanat,
    u kullojnė gjak n' dorė taganat,
    e u kullon gjak edhe zemra,
    veē se vendit s' u lot themra. 415
    Por ē' dobķ: dielli tue lé
    – isht' tue lé m'atė ditė pėr Shkjé ! –
    I ranė ndore Shkjaut t' tėrbuem
    Tridhetė t' vramė e dhetė t' shituem !...
    O ata t' lumtė, qi dhane jetėn, 420
    o ata t' lumtė, qi shkrine vehten,
    qi pėr Mbret e vend tė Parėve,
    qi pėr erz e nderė t' Shqiptarėve
    derdhėn gjakun tue luftue,
    porsi t' Parėt u pa'n punue ! 425
    Lehtė u kjoftė mbi vorr ledina,
    butė u kjoshin moti e stina,
    ak'lli, bora e serotina :
    e der' t' kėndoje n' mal ndo'i Zanė,
    e der' t' ketė n' detė ujė e ranė, 430
    der' sa t' shndėrisin djellė e hanė,
    ata kurr mos u harrojshin,
    n' kangė e n' valle por u kėndojshin.
    E njaj gjak, qi kanė dikue,
    bān, o Zot, qi t' jesė tue vėlue 435
    pėr m' ia xé zemrėn Shqiptarit,
    pėr kah vendi e gjuha e t'Parit !
    – Po vallė ! Osja ku do t' jetė ?
    Oso Kuka a mos ka mbetė ?
    N' Xhebehane ka zatetė ! 440
    Ka zatetė n' atė kullė t' barotit,
    ku ka bā emnin e Zotit,
    se pėr t' gjallė nuk ka me e lėshue,
    shokėt e vet pėr pa i pague
    tridhetė t' vramė e dhetė t' shitue. 445
    Kur pau Shkjau se pushka mźni
    Si kah vau si kah Liqeni,
    e se mbetė s' kisht Oso Kuka
    me t' tjerė t' vramė, pėrjashtė ke suka,
    m' Xhebehane u turr m' atėhera, 450
    si kur t' lėshoje kah pranėvera,
    vrullet bleta ēark njaj zgjonit,
    tue zukatė si rryma e pėrronit.
    N' brohorķ tue i lutė jetė Knjazit,
    njiqind vetė kėcyen n' kulm t' pullazit, 455
    mā t' pėrmendunt kah trimėnia
    njaq u ngjitėn mbi frangjia,
    tue thye muret n' gjak t' pėrlyeme :
    – por ka gjobėn shpia e thyeme ! –
    krisi Osja atėbotė si ulani, 460
    mje n' Cetinė i vojti zani :
    « Ah kadalė, Nikollė, t' vraftė Zoti !
    pse kėtu i thonė Oso baroti :
    se s' ké pį Shqiptįr me sy,
    se djeg vehten edhe ty ! » 465
    Edhe zjarrė i dha barotit.
    Aman, falė i kjofshim Zotit,
    kur ka dhanun zjarrė barotit,
    se ē'ā dridhė Vranina e shkretė !
    se ē'ā hjedhė kulla pėrpjetė ! 470
    se edhe L'qeni ē'ka gjimue
    m' kalį t' Shkodrės tue ushtue !
    Qepra, tjeglla, gur e trena :
    Kambė e trupėn, krahė e krena,
    hi e tym e flakė e shkėndia, 475
    shi mje n' Viri i hodh duhia :
    I hodh duhmja shi n' breg t' Virit
    Qepra, gur e gjymtyrė njerit.
    Eni, eni, mori shkina,
    eni, eni, te Vranina, 480
    mblidhni vetė npėr shpat e pėrrue
    ehu ! kortarėt e djelmve t'ue ;
    edhe mėsoni fėmijėt mbas sodit
    mos t' lakmojnė tokės s' Kastriotit,
    pse u bjen shtrejtė, qe besa e Zotit ! 485
    Njasi gjaku qi Oso Kuka
    Sot ka derdhun ke ato suka,
    si pėr Mbret, si pėr dhé t' Parėve
    vėlon se vėlon ndėr dej t' Shqiptarėve.
    Pra, pa u djegun n' flakė t' agzotit 490
    Si Oso Kuka n' kullė t' barotit,
    s'ka me rį fisi i Shqiptarit
    n' thoj t' pangishėm t' Gospodarit ! –
    [...]
    "Jeten duhet ta paguash me cmimin e vuajtjes."
    .

  8. #8
    i/e regjistruar Maska e ALBA
    Anėtarėsuar
    21-05-2002
    Vendndodhja
    Gjermani (Dortmund)
    Postime
    2,616
    Faleminderit
    0
    5 falenderime nė 5 postime
    Gjergj Fishta - LAHUTA E MALSISĖ

    Kanga e Trembėdhetėt

    TE KISHA E SHNJONIT

    Prendoi dielli, n'qiellė duel hana,
    n' Veleēik po pingron Zana :
    Ehu ! ju malet e Shqipnisė,
    n' t' cilat strukė shqipja e lirisė
    n' t' bardhat kohė, qi kanė prendue, 5
    s' lźte anmik, jo, me iu afrue !
    E din shpat e di' edhe pėrrue,
    e din landė e di' edhe gurė,
    Shqiptarisė kryq e tėrthuer,
    se sa gjak atėbotė i anmikut 10
    vojti rrėkajė prej t' bardhė ēelikut,
    qi flakote n' dorė t' Shqiptarit,
    porsi rrėfeja majes s' Sharit.
    A kisht' mujtė kurr n' atė kohė t' lume,
    (me lot gjakut sot t' lotueme !) 15
    veē nji troe t' tokės shqiptare
    me rėmue dora grabitēare ?
    Ah ! jo kurr : t' isht' ēue mbarė bota...
    Pse ndo'i Lekė a i' Gjergj Kastriota
    do t' kisht' dalė atė dorė rrėmbyese 20
    m'e cungue me armė ngallnyese,
    t' cilat n' shekull do t' pėrmenden
    hanė e hyj sa qiellėve t' enden.
    Por kanė ndėrrue sot moti e stina
    pėr dhé t' ngritė, ku rreh « martina » ! 25
    Gjinde e mbajtun me lot t'shu'mit
    qi n' djersė njomė busat e umit,
    ja qi n' kullmė rreshket kumbuese,
    ja npėr detė bjen valės shkumbuese,
    pėr me mbajtė nji grue te shpia 30
    s' cilės bukė i lypin fėmija,
    edhe i lźn, ndoshta, me kjį,
    pėrsč e mjera bukė nuk kį :
    gjinde, s' cilės Zot i āsht ari,
    t' zezėn bukė, qi i ngratė Shqiptari 35
    shtrźjt me gjak e pat fitue,
    pa ndo'i dhimbė, kjoshin mallkue !
    sot m' e dį duen copa copa :
    e pėrsč ? Pse don Europa...
    Uh ! Europė, ti kurva e motit, 40
    qi i rae mohit besės e Zotit,
    po, a ky ā sheji i qytetnisė :
    me dį tokėn e Shqipnisė
    pėr me mbajtė kėlyshėt e Rusisė ?
    Po, ti a kėshtu sot na i pėrligje 45
    njata burra, qi m' kėto brigje
    pėr ty vehten e bāne flie
    kur ti heshtėshe prej ligėshtie ?
    Ti, qi i kalle flakėn diellit
    e i shestove rrathėt e qiellit, 50
    Ti, prej eshtėnsh t't' ngratė Shqiptarėve,
    qi bānė dekėn pėr dhé t' Parėve,
    bān sot t' bijnė fatosa t' ri,
    t' cilt nji troe t' kėsajė Shqipnķ
    mos t' ia lanė Shkjaut n' dorė me i rį 55
    krejt nė gjak nji herė pa e lį !
    Lum, oj Zana e Veleēikut,
    qi m' ia lėshon ti namėt anmikut,
    qi m' i uron djelmtė e Malsisė,
    qi m' ia kjanė hallin Shqipnisė ; 60
    kėsaj Shqipnķ e cila motit,
    n' zā kah pushka e besa e Zotit,
    pat kenė ēmue prej fisesh t' tana
    kah bjen dielli e kah merr hana !
    Por, sado qi poshtė ka rį 65
    sot me sot e rrin tue kjį
    n' pluhun t' tokės, prej njerėzve shį,
    prap, oj Zanė, shkėndia e burrnisė
    nuk ā' shkimbė n' male t' Shqipnisė,
    qi, maną, edhe n' kėto kohė t' reja 70
    ka 'i herė ndezet flakė si rr'feja.
    S' kanė mbetė shkret, jo, armėt besnike,
    pėrsč Arbėnorja, grue fisnike,
    bān se bān fatosa t' ri,
    t' cilt trimėnisht pėr ketė Shqipnķ 75
    e pėr besė e t' bardhėn Fé
    e bājnė dekėn si me lé.
    A po i sheh ti njata burra,
    qi kah Brigja nepėr curra,
    tue hecė natėn porsi bisha, 80
    janė t'u ngjitun drejt kah kisha ?
    Ata janė, po, Krenėt e Hotit
    qi m' u lidhė duen me besė t' Zotit
    pėr me i dalun zot Shqipnisė,
    pėr me i lanum nderė Malsisė. 85
    Po, Ēun Mula mbi shpinė t' kalit,
    ua ēoi lajmin Krenėve t' malit :
    ua ēoi lajmin n' derė t' konakut,
    pėr me u mbėledhė n' kuvend t' bajrakut ;
    e si rrokull kjenė rreshtue, 90
    kėshtu xźn Ēuni me ligj'rue :
    « Fol tash, Masho, ē'po na thue ?
    Un qe Krenėt t'i kam bashkue,
    t' cilve mundesh me u besue,
    pse armėt kryq i kemi vu, 95
    si na e lįnė tė Parėt kanu ».
    Atėherė Mashi xźn kadalė :
    « Pa ndigjoni, o trima, 'i fjalė,
    qi po u thom me besė tė Zotit,
    porsi nipave t' Kastriotit : 100
    katėrqind e s' dķ sa vjet
    janė qi i bājmė Mbretit hysmet,
    kush ushtrķ, kush angarķ,
    me armė n' dorė, me zjarm nė gjķ,
    me 'i kambė mbathė me tjetrėn zdathė, 105
    bukėn n' strajcė e shpķ senjurin,
    dyshek tokėn, jastek gurin,
    t' mbramė te hika e t' parėt te mbeta :
    trima n' zā, ēėse ā' xanun jeta :
    "Jeten duhet ta paguash me cmimin e vuajtjes."
    .

  9. #9
    Larguar.
    Anėtarėsuar
    04-08-2003
    Postime
    2,173
    Faleminderit
    0
    32 falenderime nė 32 postime
    Ndihma e Zotit
    Gjergj Fishta

    Mbi toke t’zeze ku shtegton niri,
    Qiella s’naltit pa shkelxye,
    Ngele ma i forti e hupe ma i miri,
    Gjujt s’punojn e zemra dron.
    Punet e mbara per me u krye
    Zemra duhet, duhet kshilli,
    Per ne kjofte se anmik ast Qielli,
    Ftofet zemra e kshillit shkon.

    Feja
    Gjergj Fishta

    Jane do qi me zhvillue
    Duen rrezet kah i merr dielli,
    Pse shkojne tue rrokullue
    Hyjzit e qielles, e bota;
    Por t’tana fjale jane t’kota
    Qi nieri i shkrete sndergjon.
    Aq nalt nuk kapet kshilli
    I nierit, e i ngele dija,
    Ne kje se mbi flete t’mija,
    M’u kape kah kroni i dijes,
    Aj i shkreti nuk qindron.

  10. #10
    Larguar.
    Anėtarėsuar
    04-08-2003
    Postime
    2,173
    Faleminderit
    0
    32 falenderime nė 32 postime
    Shpresa
    Gjergj Fishta

    Nder t’tana fajet, qe n’toke nierzimi
    Ban ma I madhi nder t’gjitha a’ disprimi,
    Qi dan nierin prej mshrires s’Tynzot.
    Ku s’asht Shpnesa, s’a’ Feja, as Dashtnija;
    Kto virtyte, pse, s’bashkut lshojn rrezet;
    Shqymen t’trija, ku njana nuk ndezet;
    Vec prej njanes shelbimin pret kot.

    Dashtnia
    Gjergj Fishta

    Ate here kur ujet t’kullue
    E shoh une tuj u derdhe curril prej kronit,
    E mbrapa per t’gjate prronit
    Kah deti neper bar e lande tue shkue,
    A thue se etja ujet e ka ngushtue;
    Cuditem nder mend t’mija,
    Pse ujet e prronit, tjerve qi u shqyme eten,
    Prej dishirit me pi gjithmone lodhe veten,
    E zemra e eme e thata
    Per dastni shejte et nene s’ka e ngrata.

  11. #11
    !Welcome! Maska e StormAngel
    Anėtarėsuar
    05-02-2003
    Vendndodhja
    Zurich, Switzerland
    Mosha
    34
    Postime
    6,872
    Faleminderit
    0
    20 falenderime nė 20 postime

    Gjergj Fishta

    Gjergj Fishta

    Dramaturgjia dhe Publiēistika

    Njė vend tė vėllimshėm nė krijimtarinė e Fishtės zė dramaturgjia. Ai shkroi drama, drama lirike (melodrama) dhe tragjedi. Nė dramat dhe tragjeditė konflikti ėshtė i ndjeshėm. Tonet qė i pėrshkrojnė janė ato heroike. Personazhet dhe karakteret arrihen tė skaliten. Nė dramat lirike dialogu ėshtė mė tepėr mjet organizues i jashtėm sesa element ndėrtues i brendshėm qė t'i japė mundėsi zhvillimit tė veprimeve dhe ashpėrsimit tė konflikteve. Pėrsa i pėrket mjeshtėrisė artistike, zotėrojnė po ato cilėsi qė i mishėron edhe krijimtaria poetike. E gjithė dramarturgjia e Fishtės ėshtė e shkruar nė vargje. Tema e atdhedashurisė ėshtė nė qendėr tė pjesės mė tė madhe tė veprave: nė dramat "Odisea" dhe "Kthimi i Uliksit nė Itakė", nė dramat lirike: "Shqyptari i qytetnuem", "Shqyptarja e qytetnueme", "Jerina ose Mbretėresha e Lulevet", e sidomos tragjedinė "Juda e Makab", e cila ēmohet si vepra mė e mirė dramaturgjike e Fishtės. Tema biblike, e pastrimit shpirtėror tė njeriut nė luftė me veset pėr hir tė virtyteve dhe tė amshuesmėrisė sė qenies njerėzore ėshtė nė qendėr tė dramave lirike. "Baritė e Betlemit", "Luigj Gonzaga". Tema e padrejtėsive shoqėrore ėshtė nė qendėr tė tragjedisė "Hajria" ku mbizotėron realizmi, fryma demaskuese ndaj klasave tė pasura.
    Njė lėndė prej qindra faqesh pėrmban proza e Fishtės. Ėshtė njė prozė e frymėzuar, ku lirizmi krejt natyrshėm ndėrthuret me humorin, satira me groteskun. Shtresat e fjalorit janė mė tė larmishmet. Bashkėjetojnė fjalėt, shprehjet, ndėrtimet sintaksore krahinore me arkaizmat, barbarizmat, zhargonet, me fjalėt e shprehjet e latinishtes, tė gjuhėve moderne, perifrazimet, citimet etj., etj. E pasur nė llojet e lėvrimit ėshtė publiēistika. Pėr patetikėn e fuqishme, argumentin, kritikėn shėndoshėse si dhe stigmatizuese dallohen shkrimet me temė shoqėrore.
    Nė shėnjestėr ai vė dembelizmin, pėrtacinė, indiferencėn e shtetasve tė shtetit tė ri shqiptar, por edhe lakminė ndaj kolltuqeve, grykėsinė ndaj privilegjeve, prirjen regresive ndaj aziatizmit si dhe imitimin banal ndaj perėndimores. Ai bėnte thirrje qė nė krye tė shtetit tė vinė njerėz tė kulturuar, atdhetarė, vizionarė largpamės tė shtetit e tė kombit. Fishta ėshtė edhe polemist i fuqishėm, ai polemizon me pena tė shtypit vendės si dhe me ato tė letrave tė huaja. Merr nė mbrojtje kulturėn, dinjitetin, pastėrtinė shpirtėrore tė kombit. Nė polemikat nuk mungon kurrė argumenti bindės autentik, si dhe shoqėrimi i tyre me argumente nga filozofitė e ndryshme, shkencat shoqėrore e natyrore, por edhe vėrshimet patetike ku shpotit, tall e dermon pa mėshirė kundėrshtarin. Tė njohura janė dhe ligjėratat e Fishtės, ku mbizotėron fryma solemne dhe argumentuese.

    Publiēistika

    Pėr vlera tė rralla artistike, pėr frymėn objektive e shkencore, shquhet prova eseistike e Fishtės. Njė model i pėrkryer nė llojin e vet ėshtė reportazhi. "Njė udhėtim nė Turkinė e re". Njohės i thellė i botės shqiptare, adhurues i saj gjer nė kult paraqitet ai nė parathėnien kushtuar "Kanunit tė Lekė Dukagjinit" tė Shtjefėn Gjeēovit. Njeri me kulturė tė gjerė e pasione tė mėdha na shfaqet nė esetė pėr Gėten, pėr arkitekturėn, muzikėn etj.
    Nė trashigimninė e tij kanė mbetur edhe qindra faqe tė epistolarit, dorėshkrime tė ndryshme.
    Fishta duke qenė njohės i latinishtes, greqishtes sė vjetėr, italishtes, frengjishtes, gjuhėve sllave, nė disa prej tė cilave edhe krijoi, duke qenė njohės i pėrkryer i shqipes qė flitej nė viset e Veriut, si dhe i traditės letrare shqiptare qė nga Budi e Bogdani, dha shembullin e tij se si mund tė sillen nė kulturėn vendėse thesaret shpirtėrore tė njerėzimit. Tė freskėta e trasparente janė pėrkthimet nga poezia e Silvio Pelikos, Aleksandėr Manxonit, Metastazios etj. Shembull pėr pėrkthyesit e Homerit, pėrgjithsisht tė poezisė antike e asaj klasike mbetet Kėnga V (fragment) e "Iliadės", pėrkthyer prej tij. Frymėn e lashtėsisė heroike, madhėshtinė e heronjve dhe tė betejave ai i mishėron nė kompozitat burimore tė shqipes, nė fjalėt e ralla tė tė folmeve tė saj, nė brumin e gjallė tė shqipes. Tepėr kėrkues e i saktė ėshtė edhe nė pėrkthimet e Kanconiereve tė Petrarkės. Fishta pėrshtati nė shqip edhe komedinė "i sėmuri pėr mend" dhe "Dredhitė e Patukut" tė Molierit, pėrshtatje qė shquhen pėr kolorit e pasuri gjuhėsore.
    Me veprėn e tij tė gjerė dhe komplekse Fishta pasuroi ndjeshėm nė radhė tė parė poezinė, por, gjithashtu, letėrsinė tonė dhe kulturėn nė pėrgjithėsi. Vepra e Fishtės ndikon gjithnjė nė zvillimin e letėrsisė me vėllimshmėrinė e saj, me llojshmėrinė e gjinive, me pasurinė e mjeteve tė shprehjes, me autencitetin e saj. Ajo ka meritėn e veēantė tė ketė prekur terrene qė deri atėherė, dhe mė vonė mbetėn tė paprekura nė letėrsinė tonė. Ai ka, gjithashtu, meritėn tjetėr se kultivoi pėr herė tė parė edhe me mjeshtėri tė lartė shtresa gjuhėsore tė gjalla deri atėherė tė pashfrytėzuara. Prandaj ndikimi i tij nė letėrsinė tonė ėshtė i madh ei shumllojshėm.
    We didn't land on Plymouth Rock, Plymouth Rock landed on us.

  12. #12
    !Welcome! Maska e StormAngel
    Anėtarėsuar
    05-02-2003
    Vendndodhja
    Zurich, Switzerland
    Mosha
    34
    Postime
    6,872
    Faleminderit
    0
    20 falenderime nė 20 postime

    Gjergj Fishta-"Lahuta e Malsise"

    Kėnga e Parė (Cubat)

    Gjendja historike e vjetit 1858 dhe plani i poemit. Turqija nisė tė ligėshtohet. Popujt e Ballkanit i dalin doret. Shqiptarėt zgjohen: mendojnė edhe ata tė fitojnė lirinė. Ndeshen me nji anmik tjetėr. Knjaz Nikolla i Malit tė Zi synon tė shtijė nė dorė pjesėn veriore tė Shqipnisė, i nxitun dhe i mėsuem nga Cari i Rusisė. Ky i shkruen nji letėr tanė dredhģ e pėrkėdhelje Krajl Nikollės: i premton bukė e fishekė, mjaft qė mos ta ląjė Turkun tė qetė. Letrėn ia ep lajmėtarit (kasnecit) tė vet, i cili mbas nji udhėtimi tė gjatė, kapet nė Cetinė, ku edhe dorėzon shkresėn. Knjazi e kėndon me vėmendje. Menjiherė ēon e thėrret serdarin e Vasoviē-it, Vulo Radoviē-in. Mbasi e merr me tė mirė e ngarkon tė formojė nji ēetė cubash dhe me ta tė biejė nė Vraninė, pėr me plaēkitė e pėr me vrą.

    C U B A T
    Ndihmņ, Zot, si m'kč ndihmue!
    Pesėqind vjet kishin kalue
    Ēėse tė buk'rėn ketė Shqipni
    Turku e mbate nė robnģ,
    krejt tu' e lą t'mjerėn nė gjak, (5)

    frymėn tue ia xanun njak,
    e as tu' e lanė, jo, dritė me pą:
    kurr tė keqen pa ia dą:
    rrihe e mos e lčn me kją:
    me iu dhimbtė, po, minit n' murė, (10)

    me iu dhimbtė gjarpnit nėn gurė!
    Veē si 'i dčm, vu n'lavėr spari,
    qi, ka' e vret zgjedha e kulari
    kah nuk bąn m'e thekė strumb'llari,
    s'ndigjon me tėrhjekun m'pluer: (15)

    e tue dhanė kryq e tėrthuer,
    tu' i dhanė bulkut shum mėrzģ,
    me u vu s' ryset pėr hullģ
    e as me shoq ai pendė me shkue:
    kėshtu Shqiptarėt, tė cilt mėsue (20)

    s'din' me ndejė rob nėn zgjedhė t'huej,
    pagė e t'dheta me i lą kujė:
    por tė lirė me shkue ata motin,
    veē mbi vedi tue njohtė Zotin,
    e as kurrkujė n' kėto troje t' veta (25)

    mos me i bą kurr tungjatjeta,
    n'braz me Turk kurr nuk kanė rą
    e as kurr pushkėn s' ia kanė dą;
    por t'janė grģ me tč e t'janė vrą,
    si me kenė tu' u vrą me Shkją (30)

    E prandej si pat fillue
    Turkut Ora m' iu ligėshtue,
    e nisė pat m' iu thy' atij hovi,
    m' qafė pėrditė tu' i mbetė Moskovi:
    e ato fiset e Ballkanit, (35)

    zunė me i dalė dore Sulltanit,
    nisė Shqiptarėt kanė me u mendue,
    si Shqipninė me e skapullue
    zgjedhet t' Turkut : qi si motit
    n' ato kohėt e Gjergj Kastriotit, (40)

    krejtė e lirė kjo t'ishte, e askujė
    n'daē t'jetė Krajl a Mbret i huej,
    me i bą kurr mą tungjatjeta,
    kurr me i lą mą pagė e t'dheta:
    edhe Flamuri i Shqipnisė, (45)

    si fletė Engj'lli t'Perėndisė,
    si ajo flaka e rr'fesė zhgjetare,
    me u suvalė prap n'tokė shqiptare.
    Kur qe ai Knjazi i Malit t'Zi,
    Knjaz Nikolla, 'i gėrxhelģ: (50)

    gėrxhelģ, por belaēģ:
    na dyndė top, na dyndė ushtrģ
    edhe del e bjen n'Shqipnģ,
    pėr me shtrue kėto bjeshkė e vėrrģ,
    shka merr Drinin pėr s'tė gjatit (55)

    der' n' Kalą tė Rozafatit,
    ku ai me ngulė do' "trobojnicėn",
    do' m' ia vu Shkodrės "kapicėn":
    me bą Shkodrėn Karadak,
    mbasi 'i herė ta kisht' lą n'gjak! (60)

    Ka ndejė Turku e kėqyrė haru,
    pika-pika lotėt tu'i shkue,
    kah s'ka Shkjaut si me i qindrue;
    se Moskovi e ka rrethue:
    ka Stambollėn muhasere! (65)

    Bąjnė shtatė Krajlat muzhavere
    Shoq me shoq, tue shartue zģ
    -si ata e zeza m'i pastė mb'lue!-
    pėr tė buk'rėn kėtė Shqipnģ,
    si m'ia lėshue n'dorė Malit t'Zģ. (70)

    M'kambė Shqiptarėt atėherė t'janė ēue.
    Sa mirė n'armė na janė shtėrngue!
    T'fortė kanė lidhė nji besė tė Zotit,
    si tė Parėt ua lidhshin motit
    n'ato kohė t'Gjergj Kastriotit: (75)

    me 'i kambė mbathė e tjetrėn zbathė,
    gjanė e gjallė pa grazhd mbyllė n'vathė,
    diku ngranė, diku pa ngranė,
    harrue grue, motėr e nanė,
    sy'n agzot, zemrėn barot, (80)

    e si ai plajmi me furģ,
    t'kanė rrą ndesh Malit tė Zģ,
    pėr t'gjatė t'Cemit n'atė kufģ,
    ku edhe trimat t'janė pėrlą:
    t'janė pėrlą Shqiptarė e Shkją, (85)

    ballė pėr ballė ata tu'u vrą,
    fyt-a-fyt, ofshč! tu' u prč:
    tue mbetė shakull pėrmbi dhč,
    mish pėr shpez e kaēubeta,
    gjithku kje ajo pika e djalit, (90)

    gjithku kjenė sokola malit,
    pa kją m'ta as nanat e shkreta.
    Veē se, po, me parzme t'veta
    Aty Shkjaut sulmin kanė thye.
    Mbasi Shkjaut sulmin kanė thye, (95)

    bąjnė kuvend Shqiptarėt n'mjet vetit
    e 'i fjalė t'madhe ēuekan Mbretit:
    se jo veē qi Knjaz Nikollės
    nuk i lajnė kurr pagė e t'dheta,
    porsč as Mbretit tė Stambollės (100)

    s'duen me i bą mą tungjatjeta,
    e se dore duen me i dalė:
    se Shqipninė nuk po e kisht' falė
    Perėndia pėr ēerkez,
    Turq, manovė, likurazez; (105)

    por pėr do sokola mali,
    qi "Shqiptarė" bota po i quete,
    pėr ta gėzue kėta djalė mbas djali,
    der' qi jeta mos t'u shuete.
    Turku fjalėn e ka ndģ': (110)

    se ē'asht mbushė ai me mėnģ!
    Se edhe lėshue ē'ka mbi Shqipnģ,
    gjallė Shqiptarėt ai me i pėrpģ!
    Por Shqiptari gjallė s'pėrpihej,
    e as me u shkelė, besą, s'po lihej, (115)

    kur po i mbushej mendja e vet,
    pėr Shqipnģ me bą gajret,
    n' dashtė ta mėsyjnė Krajl edhe Mbret.
    Edhe kėshtu t'janė kapėrthye
    grykė pėr grykė Turq e Shqiptarė, (120)

    pa dhimbė krenash tue u thye
    si me thye kunguj npėr arė.
    T'iu dha zjarm atėherė Ballkanit,
    Shkjau: kah drote se Shqipnia
    Nji herė shkėputė dore s' Sulltanit, (125)

    mą s'do t'bite n'kthetra t'tija,
    si atij hangėr ia kisht' palla:
    merr e mėsynė m'Turk fulikare,
    e si derrat me ēakalla
    t'janė mbėrthye, t'janė kapėrthye: (130)

    haju, ngaju, ēaju, vraju,
    m' pushkė e m'top gjueju batare,
    gjaku rrėmbč npėr rrahe e qare,
    e npėr fusha e npėr gajusha,
    der'qi s'mbramit, n'p'r' atė zhumhłr, (135)

    zgjedhė s' Turkut pėshtoi Shqipnia
    e duel m'veti si dikłr:
    si premtue kisht'Perėndija;
    por si dashtė, besą, lum vėllau,
    s'do t'kisht' pasė as Turku, as Shkjau. (140)

    Se s'ka dashtė Turku lirģ,
    ma merr mendja; veē un s'dij
    Knjaz Nikollės kah gjith kjo zemėr
    ardhė i paska, qi nėn themėr
    rob Shqiptarėt po don me i shtrue, (145)

    edhe atė tokė ai me pushtue,
    pėr tė cilėn vetoi motit
    shpata rr'fč e 'i Gjergj Kastriotit?
    E qi s'paska dert aspak,
    se Shqipnģ dhe Karadak (150)

    krejt me atė punė po i ląte n'gjak?
    Zemra i ardhka prej Moskovit!
    N'Petrograd Cari i Moskovit
    Nji bč t'madhe po e kisht' bą:
    m' e ndie plak e kalamą: (155)

    se ai natė t'madhe s'do t'kremtote,
    se ai kumbarė as krushk s'do t'shkote:
    gostė as darsėm nuk do t'ngrifte,
    s'do t'u late as s'do t'u krifte,
    as s'do t'dilte n'log t'kuvendit, (160)

    pėr pa i hi Stambollės pėrmbrendit,
    pėr pa kėcye mbi post tė Mbretit,
    me u bą zot i tokės e i detit;
    edhe Europės tregun m'ia prč,
    mos m'e lanė me shitė, me blč, (165)

    mos m'e lanė me ēilė kund punė;
    por me bą qi ajo pėrdhunė,
    pėr me ēue 'i grimė bukė te shpija,
    rob tė ngelte n'kthetrat t'tija,
    n'ato kthetra me gjak zhye, (170)

    mėsue gjithmonė n'gją t'huej me gėrrye!
    Por, pse ishte 'i skile e vjetėr,
    si pėr fjalė ashtu pėr letėr,
    mos m'iu gjetė kund nji shoq tjetėr,
    ai po e dite mirė e hollė, (175)

    se isht' do punė me hi n'Stambollė:
    se isht'do punė Turkun me e thye,
    pa sharrue vetė mbrendė me krye.
    Prandej xčn ai me trillue,
    m'shpinė Shkjeninė Turkut m'ia lėshue: (180)

    m'ia lėshue m' shpinė Shkjetė e Ballkanit,
    qi me i qitė kėta punė Sulltanit;
    me i qitė punė kėta 'i herė mą para
    me trazime e punė t'pambara,
    e mandej vetė prej Rusiet, (185)

    si harusha prej pusiet,
    me i rą Turkut fulikare,
    m'zhbģ n'vend, m' e qitun fare;
    pėr pa bą me mend pleqnģ,
    se me atė punė botėn unjģ (190)

    mujte ndoshta, m' e pėshtjellė n'zģ
    Kur ketė punė e ka pleqnue,
    ka marrė trimi e n'odė ka shkue,
    ka ndejė n'tryezė e asht vu me shkrue,
    me u shkrue miqve kah Serbia, (195)

    kah Zagrebi e kah Sofia
    me lidhė besėn shkaf asht Shkją,
    mbi Budin, m'ēanak-kalą,
    edhe tok kėta ndėrmjet vetit
    mos m'ia dą tė keqen Mbretit; (200)


    por m'e nxitė, por m'e mėrzitė,
    m'iu vardisė si 'i ditė pėr ditė,
    herė pėr shtek, herė pėr kufģ,
    tash me peng tash me pleqnģ,
    por gjithmonė, po, pa kanu, (205)

    veē si t'mujnė n'teposhtė m'e vu.
    Mbasandej, ky zogu i Shkinės,
    merr e i shkruen Knjazit t'Cetinės,
    merr e 'i letėr, ia angllatisė,
    me dredhģ tue ia qindisė: (210)

    Ti, qi jč qaj Knjaz Nikolla,
    falmėshėndet Cari i Rusisė,
    se zą t'madh pėr ty kam ndie
    qi jč trim e gėrxhelģ,
    qi jč burrė e kuvendtąr, (215)

    me ta drashtė hijen anmiku,
    por, me gjasė, kjo fjalė s'isht' gją;
    pse qe ti m'atė rrasė Cetine
    mė kč ndejė me 'i gjysmė opinge,
    e jč bą, po, gazi i dheut, (220)

    tue mėrzitė miq e kumbarė,
    veē e pėr bukė thatė nė gojė.
    Mje sa Turku, pėrbri tejet,
    dredhun ēallmėn m'vetull t'synit,
    derdhė shallvarėt ai pala-pala, (225)

    rrin e ban kokrrėn e pallės,
    e as m'e pą ti s'mund ta shofish
    pėrmbas kodrės sė pilafit
    Po a thue, t'la ty kamba e dora,
    ase ngjitė jč ndoshta n'rrogė, (230)

    jo se hi kč bulk n' e huejėn,
    qi s'po ndihesh kund pėr s'gjalli?
    Mo', bre burrė, se nuk ka hije
    Urtė me ndejė Cubi i Cetinės,
    edhe n'shpģ me e shkuem ai motin, (235)

    tue u ndeshė npėr furka t'gravet!..
    Po a s'ta mbushė synin Shqipnia,
    me ato male tė madhnueshme,
    me ato fusha tė blerueshme,
    qi kurrkund s'jč kah orvate, (240)

    me ia shkye 'i skundillė pėr veti?..
    M' tč, krah-thatė, e mos rri fjetun!
    Pse pa luejtė ti kambė e dorė,
    s't' ndihmon Zot as i Shėn Nikollė:
    Por ti luej, nafaka luej, (245)

    ka pasė thanė ai burri i huej;
    sa pėr bukė e pėr fyshekė,
    piqu n'mue, se t'i qes vetė;
    edhe kėsulėn včne n'sy,
    se tė nget Mbreti i Stambollės: (250)

    nuk ta lą me t'prekė me pupėl -
    Letrėn kėshtu Cari e ka shkrue,
    edhe mirė e ka palue,
    e e ka mbyllė me dyllė tė zi;
    ia ka dhanė kasnecit t'rģ, (255)

    me ia ēue Knjazit n'Mal t'Zģ.
    Letrėn n'gjģ ka qitė kasneci,
    ka thekė kambėt ai sa mund heci:
    ka lanė mbrapa fushė e zalle
    kapėrcye ka bjeshkė e male, (260)

    edhe dalė ka lum e shč:
    ka shtegtue pėr ujė e dhč,
    der'qi'i ditė, tue marrun dielli,
    nė Cetinė ka behė ai filli:
    shtjerrė opangat, grisun setrėn; (265)

    Knjazit n'dorė ku ka dhanė letrėn,
    me dyllė Cari si e kisht' mbshilė.
    Ka marrė Knjazi edh' e ka ēilė,
    e ka ēilė edh' e ka kėndue,
    tri herė rresht ai e ka kėndue, (220)

    tri dit rresht edh' e ąsht mendue;
    mbasandej ai fjalė ka ēue
    njatij Vulo Radoviēit,
    kėrkserdarit t'Vasoviēit,
    qi me dalė me rą n'Cetinė, (225)

    pa kėqyrė shteg, pa kėqyrun stinė:
    me flut'rue si gjeraqinė,
    pėr me u pjekė me "Gospodarin".
    Njeky Vuloja Serdari
    Kisht' pasė kenė nji trim i ēartun: (280)

    m'e pasė randė toka m'e bartun.
    Pa tč prč kund s'ishte marrė,
    pa fjalė t'tij ngarkue s'ishte marrė,
    pague s'ishte varrė as gjak,
    s'kishte vu nuse duvak, (285)

    as s'isht' dą gjyqė a pleqnģ.
    Pse edhe Turku i Malit t'Zģ
    po e kisht' pasė shqipe mbi kry',
    mos m'e lanė me pą me sy.
    -Se edhe 'i punė, ky zogu i Shkinės, (290)

    po e kisht' bą m'atė udhė t'Cetinės.
    Paska marrė e shi nė rrugė
    Pėr tėrthuer shtrika nji stugė,
    edhe i ēueka fjalė tėrthores,
    qi shka ąsht Turk i Cernagores, (295)

    mos me mujtė m'e shkapėrcye,
    pėr pa lą 'i dukat pėr krye -
    Bre! kish' kenė edhe 'i farė burri,
    larg e larg me i dajtun turri.
    Fėtyra e tij porsi duhia, (300)

    syni i tij, tanė zjarm e shkėndia;
    vet'llat trashė ngčrthye kuląr,
    porsi lesh derrit bugąr;
    vesh e m'vesh dega e mustakut,
    si dy korba lidhė pėr lakut; (305)

    edhe i mbrrijte kryet nė trą:
    burrė i atillė me sy me u pą.
    Veshė e mbathė e m'armė shtėrngue,
    kishe thanė se ąsht lč drangue.
    Se kėtč Knjazi fort e dote, (310)

    fort e dote edhe e ndigjote;
    pse edhe i urtė ai kishte ndodhė,
    me ia prč mendja fort hollė.
    Prandej Knjazi i ēueka fjalė
    Nė Cetinė pėr ngut me dalė. (315)

    Edhe Vulja bjen n'Cetinė,
    pa kėqyrė shteg, pa kėqyrun stinė,
    tue flut'rue si gjeraēinė.
    N'atė Cetinė kur Vulja zbriti,
    atč Knjazi mirė e priti, (320)

    mirė e priti e n'odė e qiti,
    i qiti duhan e kafe,
    edhe nisi kėshtu t'bajė llafe: -
    Ku jč, Vulo, eh kopilane!
    Se ti ujk, po, né na u banč, (325)

    ke s'po duke kah Cetina,
    ku kč miq e probatina,
    qi s'tė ndėrrojnė me sy tė ballit?
    Po, a kč mujtė? a kč farė hallit?
    Si po t'shkon n'Vasoviq moti? (330)

    Pėr jetė tande ! si do' Zoti,
    merr e i thotė Vulo Serdari;
    pse sivjet, lum "Gospodari",
    nuk ka pasė toka valigė,
    e ka ardhė nji kohė e ligė, (335)

    sa nuk dij si ka m'iu bą,
    pėr me pėshtue do rob e gją,
    pse edhe buka asht tue na ląnė.
    Hajt, eh qč'! Knjazi i ka thanė.
    Se s'po gjenė cubi me ngranė. (340)

    Se s'po gjenė skyfteri mish.
    Se ti e nxjerrė korėn dy fish!.
    Mjaft t'i biesh ndo'i vendit prč,
    se po e ban me lopė e qč,
    sa me mbajtė njerztė e kujrisė, (345)

    jo se mą gjindėn e shpisė.
    A din shka, Vulo Serdari,
    ndiej shka t'thotė ty "Gospodari":
    pėshtilli bashkė nja disa cuba:
    t' idhtė si gjarpni ndėr kaēuba, (350)

    t'lehtė e t'shpejtė si gjeraēina:
    edhe lėshoj ti kah Vranina,
    pėr me vrą ata e pėr me prč,
    pėr me djegun gur e dhč,
    mbrendė tue vjedhė e tue plaēkitė, (355)

    tue grabitė e tue robitė,
    n'daē me natė e n'daē me ditė;
    se un prandej tė kam ēue fjalė,
    der' n'Cetinė nji herė me dalė,
    pse dishka mue tash m'ka kėcye, (360)

    prap me Turk me u kapėrthye:
    prap me Turk, po, na me u vrą.
    Pse edhe as hije, thom, nuk ką,
    urtė ma ndejun Turk e Shkją.
    E kėshtu, tue ligjėrue, (365)

    krye mė krye tue bisedue,
    hollė e gjatė e ka qortue,
    si me u sjellė e si me u mprue,
    pėr m'e lą Vraninėn n'gjak.
    E si vesht janė marrė me fjalė, (370)

    Knjazi n'bukė atč e ka ndalė,
    edhe falė i ka do pare;
    e i ka falė nji "xheverdare",
    krejt n'argjand kondakun ngrģ,
    mos m'e gjetė shoqja n'Mal t'Zi: (375)

    m'e drashtė vjerrun nė sėrgjģ,
    jo mą n'krah tė nji luftarit,
    jo mą n'krah t'Vulo Serdarit,
    qi isht' me brč hekur me dhambė!
    Atėherė Vulja ąsht ēue nė kambė: (380)

    ka bą Knjazit "tungjatjeta",
    edh' ąsht nisė malit pėrpjeta,
    udhės me mend ai tue pėrblue,
    si Vraninėn me shkretnue,
    Knjazi ashtu si e kisht' qortue. (385)
    We didn't land on Plymouth Rock, Plymouth Rock landed on us.

  13. #13
    !Welcome! Maska e StormAngel
    Anėtarėsuar
    05-02-2003
    Vendndodhja
    Zurich, Switzerland
    Mosha
    34
    Postime
    6,872
    Faleminderit
    0
    20 falenderime nė 20 postime
    Dėshmorėve

    O ata t'lumtė, qi dhanė jetėn,
    o ata t'lumtė, qi shkrinė vehten,
    qi pėr Mbret e vend tė Parėve,
    qi pėr erz e nderė t'Shqiptarėve
    derdhėn gjakun tue luftue,
    porsi t'Parėt u pa'n punue!
    Lehtė u kjoftė mbi vorr ledina,
    but u kjofshin moti e stina,
    ak'lli, bora e serotina:
    e der' t' kėndojė n'mal ndo' i Zanė,
    e der' t' ketė n' detė ujė e ranė,
    der' sa t'shndėrisin diellė e hanė,
    ata kurr mos u harrojshin,
    n'kangė e n'valle por u kėndojshin.
    E njaj gjak, qi kanė dikue,
    ban, o Zot, qi t'jesė tue velue
    pėr m'ia xe zemrėn Shqiptarit,
    pėr kah vendi e gjuha e t'Parit!
    We didn't land on Plymouth Rock, Plymouth Rock landed on us.

  14. #14
    !Welcome! Maska e StormAngel
    Anėtarėsuar
    05-02-2003
    Vendndodhja
    Zurich, Switzerland
    Mosha
    34
    Postime
    6,872
    Faleminderit
    0
    20 falenderime nė 20 postime
    Ēohi tė Dekun

    E n'kjoftė se lypet prej s'hyjnueshmes Mni,
    Qi flije t'bahet ndo'i shqyptar m'therore,
    Qe, mue tek m'kini, merrni e m'bani fli
    Pėr shqyptari, me shue ēdo mni mizore. -
    Oh! edhe pa mue Shqypnija kjoftė e rroftė,
    E nami i sajė pėrjetė u trashigoftė!
    Po: rrnoftė Shqypnija! E porsi krypa n'Dri
    E porsi krandja e that n'nji flakada,
    U shoftė me arė, me farė me mal e vrri
    Kushdo shqyptar, qi s'brohoritė me za,
    Kushdo shqyptar, qi s'brohoritė me uzdajė:
    Oh! Rrnoftė Shqypnija! Rrnoftė Flamuri i sajė!
    We didn't land on Plymouth Rock, Plymouth Rock landed on us.

  15. #15
    !Welcome! Maska e StormAngel
    Anėtarėsuar
    05-02-2003
    Vendndodhja
    Zurich, Switzerland
    Mosha
    34
    Postime
    6,872
    Faleminderit
    0
    20 falenderime nė 20 postime
    Kėnga e Dymbėdhjetė (Marash Uēi)

    Amanet un'jam t'u lanė
    Me ruejtė gjanė, me kqyrun sta'n,
    Armėt e mbushme mos me i dhanė,
    Me shokė tuej kurr mos m'u xanė,
    Mos m'u xanė, as mos m'u nga
    Pse n'ditė t'gushtė kėta u gjinden vlla
    Si me pushkė ashtu me uha.
    T'huejn me fjalė mos ta poshtroni;
    Bukėn para, por t'ia shtroni
    N'Shqiptari si a kenė zakoni:
    Me i besue, mos i besoni!
    Edhe n'mend kinje nji fjalė:
    Zemrės s'frytė me i lanun dalė;
    Fjalėt pėr pajė kurr mos me i dalė,
    Ujit turbull mos me i ra,
    Mos me dalun n'va t'pa va;
    Me iu ruejtun shakės turbueme,
    Me iu ruejtė, po, grues sė lshueme;
    Vendin tuaj m'e dashtė pėrore,
    Me ruejtė besė, mos me ēartė ndore.
    We didn't land on Plymouth Rock, Plymouth Rock landed on us.

  16. #16
    !Welcome! Maska e StormAngel
    Anėtarėsuar
    05-02-2003
    Vendndodhja
    Zurich, Switzerland
    Mosha
    34
    Postime
    6,872
    Faleminderit
    0
    20 falenderime nė 20 postime
    Shqipnia e Lirė

    Do t'valvitet m'Kaēanik
    M'Kaēanik, po, do t'valvitet
    Kuq e zi Flamuri i shqyptarėvet,
    Pėrse toka, shqyp ku flitet,
    Ajo vetė asht, qi prej t'Parvet
    Trashigim na e kemi pasė:
    Mbrendė i huej, jo, ma s'do t'shklasė,
    Posė atėherė, kur vjen pėr mik.
    Jo, po: na sod ktu sundojm;
    Ktu s'hecė fjala e tjetėr kuej;
    Gjall Lirin' na nuk e lshojm,
    S'njohim mbret as krajl tė huej.
    Zoti n'qiell e na mbi tokė:
    Me gjithkėnd vllazėn e shokė,
    Por se i cilli m'cak tė vet.
    Prande i huej, n'andėrr m'e pa
    Se vjen kurr e shklet ndėr ne,
    Drue se keq kishte me i ra;
    Pse shqyptarėt kanė ba nji bč
    Bč tė madhe ata kanė ba:
    Pėr Shqypni nė luftė me rra,
    Me rra n'luftė me krajl e mbret,
    E kur bjen nė luftė shqyptari
    Lidhė me besė ai ndėrmjet veti,
    E din hasmi se aty pari
    Shungullon toka e gjimon deti:
    Se bijn krenat fushės s'mejdanit.
    We didn't land on Plymouth Rock, Plymouth Rock landed on us.

  17. #17
    Bebiiiiiii dove je? Maska e TiLoNcE
    Anėtarėsuar
    11-05-2003
    Vendndodhja
    tu bo not
    Postime
    1,117
    Faleminderit
    0
    5 falenderime nė 5 postime
    Jemi nė Shkodrėn e viteve 1935-40. Si kudo edhe aty qarkullojne idet e reja e tė vjetra simbas shkollave e gjeneratave. Gjergj Fishta ishte nji njeri i njohur nė popull pėr humor e thjeshtėsi. Ai ndalonte e fliste rrugėve me lypėsa, fėmijė, gra, plaka, studenta, hoxhallarė, etj. dhe pėr secilin kishte ēka tė thoshte. Nji ditė, nji grup studentėsh nė rrugė, para Kafes sė Madhe, janė mbledhė e po flasin e diskutojnė gjėra tė forta, tema filozofike. Ishin studentė tė ardhur pėr pushimet dimrore nga Roma, Vjena, Parisi, etj. (Shkodra e viteve 35-40, pėrfytyroni veshjet elegante tė asaj kohe....)
    Nė kėtė kohė po kalon andej Fishta ose Padėr Gjergji, siē e quanin populli.

    Nji nga studentėt, i cili ishte i shquar pėr "zotėsi" e "kulturė" tė lartė, e i brymosur pak me materializem, i thotė shokėve:
    -- Ndigjoni shokė. Kam me i ba Padėr Gjergjit nji pytje tė fortė e kam me e nxanė MAT... S'ka me ditė ka me ia mbajtė i shkreti... - e po zgėrdhihet studenti me shokėt e vet.
    E mirė, afrohet Fishta e pėrshendetet buza-gaz me studentat, e i pyt si ia kan kalu me mėsimet, etj. etj. Por studenti nė fjalė gjen rastin dhe e pyet:
    -- Padėr Gjergj, a muj me tė ba nji pyetje?
    -- Po si jo Djaloē, mundesh... po tė ndigjoj - thotė Fishta.
    -- Padėr Gjergj, - thot studenti, - Ju fetarėt thoni qė pas vdekjes sė njeriut, shpirti i tij fluturon prej trupit...
    -- Po - thotė Fishta, duke buzėqeshė, - ashtu themi na fetarėt, pse a je kundėr a?
    -- Po mirė, thotė studenti, - tash po ta baj pyetjen... Nėse nji njeri sapo vdes e marrim dhe e fusim shpejt nė nji arkivol, e kėtė arkivol e fusim nė nji arkė tė madhe prej plumbi, e kėtė arkė prej plumbi e fusim nė nji arkė prej bakri, e kėtė arkė prej bakri e fusim nė nji arkė prej ēeliku, e mbyllim mirė e mirė... Nga ka me dal shpirti k'tu o Padėr Gjergji? A ban me m'kallxu?...
    Edhe mbaron pytjen studenti, e u buzqesh shokėve fitimtar...

    Padėr Gjergji buzėqeshi disa sekonda dhe i thotė qetėsisht:
    -- Ndigjo djalosh i mirė... Ti me sa po shoh unė, ke nė krye nji borsalinė... nėn atė borsalinė tė bukur i paske do flokė bukur shumė tė dendura, bash si shtėllunga leshi tė dashit rudė... nėn ato flokė si shtėllunga ke nji lėkurė tė trashė tė kryes, nėn atė lėkurė tė kryes, ke nji kockė tė fortė si guri (kafka e kokės), nėn atė kockė tė kryes, ke nji cipė ma tė hollė qė mbulon trunin (trurin) tand, qė ashtė ai qė mendon njeriu... A po din me m'tregu ti more student i dashtun po ty si tė dul (doli) e nga tė dul kjo pyetje e marrė, a ban me e ditė?... Studenti mbeti e s'dinte ēka me thanė.

    Nė kėtė mėnyrė Fishta iu pėrgjigj studentit "filozof", e shkoj ne punė tė vet. Studentat e tjerė ngelen gojė hapė, e fillun me qesh masandej me fjalėt e Pader Gjergjit tė pamposhtur...
    o-le-le firma

  18. #18
    Bebiiiiiii dove je? Maska e TiLoNcE
    Anėtarėsuar
    11-05-2003
    Vendndodhja
    tu bo not
    Postime
    1,117
    Faleminderit
    0
    5 falenderime nė 5 postime
    Patėr Gjergj Fishta - gjeniu pa varr

    Shekulli i XIX-tė po u avitej grahmave tė fundit. Luftrat qė i patėn shtrirė tentakulat e tyre rrėmbyeshėm mbi Ballkan e qenė afruar deri nė Vienė me qėllim paranojak pushtimin e gjithė Europės, ia thithėn nga trupi Perandorisė Osmane gjithė gjakun dhe energjinė e saj. Kėsisoj truri dhe trupi i perandorisė dikur tė pėrbindėshme u plandosėn pėr tokė e bashkė me to u thanė edhe tentakulat e saj rrenimtare !
    Ngjarjet sa vinte e rrokulliseshin shpejt. Ushtria turke u thye pėrfundimisht nė Plevna dhe Rusia e detyroi Turqinė ta firmoste traktatin e Shėn Stefanit. Si humbėse, Turqisė iu desh t'ua njihte, veē Bullgarisė sė madhe me gjithė Maqedonķ edhe autonominė Bosnjes e Herzegovinės.
    Nga ana tjetėr Greqia, pėr fitimin e pavarėsisė tė sė cilės gurė themeli qenė bėrė trimat arvanitas gjysėm shekulli mė parė, mbasi e hodhi lumin u bashkua asokohe me tufėn e ēakenjėve sllavė qė orvateshin tė rrėmbenin sa mė shumė toka historikisht tė banuara nga shqiptarėt.
    Pikėrisht, nė kėto kohė tė turbullta, Kombit Shqiptar i dilte njė mbrojtės i denjė, Patėr Gjergji Fishta. Jeta e tij u shtri mbi kapėrcyellin e vėshtirė tė dy shekujve.
    Kombi ynė, duke e pasė ruajtur nė shekuj vitalitetin e tij, kish mbijetuar. Jetonte vėrtetė, por jo i inkuadruar nė atė strukturė shoqėrore-ekonomike qė quhet shtet. Ky koncept, abstrakt pėr shumėkėnd, madje deri edhe pėr mėndjet e ndritura shqiptare tė asaj kohe, ishte ende i pakristalizuar. Disa rilindas e pėrfytyronin shqiptarin nė suazėn e njė protektorati. Tė tjerė e mendonin kombin tonė tė bashkuar nė njė kanton. Pikėrisht nė kėto rrethana tejet vendimtare pėr kombin tonė, kur e ardhmja e tij ish e rrethuar nga njė mjegullnajė krejtėsisht e turbulltė edhe kur Bismarcku Shqipėrinė e shihte si " njė shprehje gjeografike" duke shtuar edhe "... shqiptarėt as gjuhė tė tyre tė shkruar nuk kanė …", Patėr Gjergji, duke i peshuar edhe drejtėpeshuar tė gjithė kėta faktorė, u bė njeri nga nismėtarėt e Kongresit tė Manastirit. Ai e kuptoi drejtė se Turqit e Rinj donin pėrkrahje e prandaj ata, me Hyrrijetin, lejuan pėr herė tė parė mėsimin e gjuhės shqipe si gjuhė tė dytė nė shkollat fillore si edhe ruzhdijet, (por shqipe e shkruar me shkronja arabe). Tek personi i tij u ndėrthurėn madhėshtķja e tij parashikuese me patriotizmin e mirėfilltė. Ai e shihte qartė se nuk kishte si tė bashkohej kombi ynė nė njė shtet tė mirėfilltė kur gjuha e tij shqipe tė shkruhej me "kirilicat" e Kirilit apo me "krrabat" osmane qė pėr mė se 500 vjet u kishin ngecur nė fyt shqiptarėve! Zgjedhja e tij si Kryetar i Komisķsė sė Alfabetit Shqip flet qartė pėr ndikimin e madh bindės qė ai pati ndėr pjesėmarrėsit e Kongresit. Pra, Patėr Gjergji, lojti rol kryesor, duke u bėrė pjesė e rėndėsishme e asaj kryeure qė lidhi Rilindjen tonė Kombėtare me Pavarėsinė e Shqipėrisė, nė atė kapėrcyell shekujsh !
    Lidhur me autoritetin e padiskutueshėm patriotik tė At Gjergjit, ia vlen qė nė kėtė kontekst, duke iu referuar pikėrisht viteve kur shkrimi i shqipes me germa latine u bė njė realitet, tė sjell edhe njė kujtim timin personal, qė mbresė tė pashlyeshme ka lėnė tek unė. Ishte viti 1954. Kishim vajtur sė bashku me nėnėn t'i bėnim njė vizitė Hafėz Ali Korēės. Nė bisedė e sipėr fillon Hafėz Aliu dhe na flet se ē'fatkeqėsi kombėtare ishte pėrndjekja e dhunėshme qė regjimi komunist po i bėnte Klerit Katolik tė cilit ia kositi kokat mė tė vyera tė tijat. Pėrmėndi shumė syresh si Dom Ndré Zadźjėn, At Vinēens Prendushin dhe tė tjerė. E pastaj, mbas njė pushimi tė shkurtėr, mori frymė dhe shtoi (pak a shumė tekstualisht): " …kėta (komunistėt), nuk kanė as fé dhe as atdhé. Tė kish qenė gjallė Patėr Gjergji, as para tij nuk do tė stepeshin e do t'a pėrdhosnin e t'a zhduknin. …Ē'pėrbindėsha qė janė…" Pastaj heshti. E pashė se u pėrlot e nuk fliste dot. Mbas njė pushimi shtoi: "E kam dashur dhe respektuar pa kufi pėr vlerat e tija tė pashterėshme si edhe pėr atdhetarizmin e tij… Me kėmbėnguljen e tij gjuha jonė e lashtė gjeti sintetizim tė shkruar… Nuk kam si t'a harroj me sa dashuri mė pėrqafoi dhe mė pėrgėzoi, (kur qemė takuar shumė vite mė vonė), qė nė demonstratėn e madhe tė Korēės mė 1910 kundėr shkruarjes sė gjuhės shqipe me shkronja arabe, unė bekova shkronjat latine tė abecesė shqipe tė Kongresit Manastirit dhe thashė edhe njė lutje pėr to…"
    Edhe sikur aktiviteti patriotik i Patėr Gjergjit tė qe ndalur nė nėntorin e 1908-ės, aq sa kish bėrė Ai pėr kombin e Tij deri atėherė, mjaft do tė ishte, qė emri i Tij tė shkruhej me gėrma tė arta.
    "Gjuha shqipe vojt kah perėndimi", kish thirrur atėbotė Patėr Gjergji … dhe kish pasur tė drejtė sepse me veprėn e Tij realizoi aspiratat mbarėshqiptare, realizoi edhe ėndrrėn e Naimit tė madh qė kėrkonte "diellin qė lind andej nga perėndon".
    Por pėr Tė nuk kish tė ndalur pėrkushtimi atdhetar.
    Mė 1913-ėn, nė shėnjė revolte kundra Fuqive Ndėrkombėtare qė e mbanin tė pushtuar Shkodrėn, Patėr Gjergji do tė ngrinte Flamurin Shqiptar nė Kishėn e Gjuhadolit. E, nė shėnjė vėllazėrimi dhe solidarizimi mes muslimanėve dhe katolikėve, do tė lidhte me njė banderollė dritash Kishėn me minaren e Xhamisė sė Fushė Ēelės. Ēuan atėherė "qeveritarėt e huaj" dėrgatėn e tyre qė mes kėrcėnimesh frikėsuese urdhėruan uljen e flamurit por "Frati trim" me ironinė e Tij tė guximėshme u tha: "Flamuri jonė e ka pėr ndérė tė gjuhet prej topash t'huej".
    Mė 1919 e shohim delegat nė mbrojtje tė ēėshtjes sonė kombėtare, sė bashku me Imzot Bumēin, nė Konferencėn e Paqės nė Paris. Dhe ē'ėshtė pėr tu theksuar, jo rastėsisht Kryeministri i Qeverisė sė Durrėsit Turhan Pashai vendosi tė largohej vullnetarisht nga kryesimi i delegacionit nė konferencėn e njohur si Konferenca e Versailles. "… Eshtė mė e udhės qė para Kancelerive Europiane tė paraqitet njė Prelat Katolik se sa njė ish ambasador i Turqisė sė vjetėr nė Shėn Peterburg."
    Nė vazhdim, mbas zgjedhjeve tė 6 qershorit 1921, deputetė tė Shkodrės nė Parlamentin Shqiptar zgjidhen Patėr Gjergj Fishta si edhe Dom Ndré Mjeda e bile Patėr Gjergji zgjidhet edhe nėnkryetar i Parlamentit Shqiptar. Me kėtė rast ėshtė mjaft domethėnėse fjala e analistit tė hollė politik, sekretarit tė Ambasadės Hungareze nė Romė, thėnė Patėr Pal Dodės "Ju keni disa deputetė nė Parlament qė do tė lenin nderė edhe nė Odėn e Komuneve tė Londrės".
    Nė tetor tė vitit 1921 At Gjergji Shkollės Franēeskane i shtoi edhe pesė klasa dhe e quejti "Gjimnazi Illyricum", bėrthama e tė cilit qe shkolla fretnore e themeluar qė mė 1861, i sė cilės shkollė Pater Gjergjit, qė mė 1902 ishte drejtor dhe me ē'rast ai futi si gjuhė shkollore shqipen duke e kaluar gjuhėn italishte si gjuhė tė huaj tė dytė.
    Marr shkas kėtu tė kujtoj edhe njė ndodhķ personale.
    Tek Imzot Luigj Bumēi, Ipeshkvi i Lezhės i cili banonte nė Kallmet, kam shkuar mė 1943 me t'im atė tė cilin ai e kishte ftuar tė kalonin njė ditė sė bashku. Biseda ndėrmjet Imzot Bumēit dhe t'im eti, mė sė shumti, u zhvillua rreth Patėr Gjergjit dhe veprės sė Tij. Nė pasdreke vonė, para se tė largoheshim, Imzot Bumēi drejtohet nga biblioteka e tij shumė e pasur dhe nxjerr Lahutėn e Malsisė, merr penėn dhe si e ngjyen nė bojė me ngadalė duke u menduar, shkruan kėtė autograf, i cili gjatė viteve, sa herė e lexoja, aq mė shumė mė prekte: "Kėt dhuratė t'vyeme, i dashtun Xhevat, e kishe tagėr me t'a pasė dhānė vetė Padėr Gjergji, qi italishten e hoqi prej nji shkolle e ty pėr hjekje qi bāne t'gjuhės italiane prej tānė shkollave fillore t'Shqypnisė".
    Nė vazhdim, Patėr Gjergjin e shohim tė ftuar mes poetėve mė tė shquar tė botės mė 1922 nė New York.
    E shohim gjithashtu si kandidati i parė shqiptar i propozuar pėr ēmimin Nobel !
    Gjatė udhėtimit transoqeanik Ai shkruan edhe kėngėn "Lugati", ku Mehmet Ali Pasha i shfaqet si lugat Krajl Nikollės dhe e nxit … me djegė e lį n'gjak Plavė, Gusķ e Malsķ.
    Dhe patėr Gjergji, pėrgjatė asaj hullije, e mbyll kėngėn me vargjet e bukura dhe domethėnėse:

    "I huptė Zoti pėrnjimend,
    Knjaz Nikollė edhe gjithkźnd,
    Qi mendon e shorton zķ
    Pėr tė buk'rėn kėtė Shqipnķ !"

    E gjejmė Patėr Gjergjin flamurtar tė ēėshtjes shqiptare mė 1930 nė Konferencėn Ballkanike tė Athinės e fill mbas saj gjatė vitit 1931 nė konferencėn e Stambollit. Mė 1932 vete nė Bukuresht ku me pathos tė lartė mbron sėrish ēėshtjen shqiptare. Dhe nuk duhet harruar se udhėtimet atėhere nuk bėheshin me avjonė Boeing por zgjasnin me javė tė tėra dhe angazhonin edhe lodhje jo tė papėrfillėshme fizike.
    Kudo qė vente Patėr Gjergji njė idé fikse kish: Tė propagandonte pėr ēėshtjen tonė kombėtare si edhe ta rriste rrethin e miqve tė Shqipėrisė. Sa i takon pjesės sė dytė tė kėtij pohimi, pikėrisht lidhur me rritjen e rrethit tė miqve tė Shqipėrisė, ai i qėmtonte me kujdes tė veēantė dhe i pėrzgjidhte mirė kėta tė fundit. Pra, strategjia e tij ishte tė siguronte mbėshtetjen e shteteve, popujt e tė cilėve kishin pasė lidhje tė lashta e tradicionale miqėsie me popullin tonė. Kurse taktika e tij mbėshtetej nė afrimin me njerėz qė kishin ndikim ndaj aparatit shtetror tė tyre qė sa mė efektivisht t'i shėrbehej ēėshtjes sonė kombėtare ! Dhe rezultatet pozitive jo qė nuk munguan por u bėnė edhe shumė tė prekėshme.
    Albanologu Maksimiljan Lambertzi, njeri nga tre personalitetet gjermane nė fushė tė albanologjisė, jo rastėsisht e pėrkthen Lahutėn nė gjermanisht, duke e quajtur autorin e saj "Homer shqiptar" dhe veprėn e tij "Iliadė shqiptare". Ai e sintetizon veprėn e Fishtės si vijon:
    "… Lahuta e Malsisė e Gjergj Fishtės, jo vetėm qė ka rāndėsi nė pikėpamje artistike, por ajo, porsi vźna e mirė qė sa mā shumė vjet kalojnė aq mā vlerė merr, tue qenė se ajo āsht pasqyra, magazina e kopja besnike e jetės, e shpirtit, e dėshirave e pėrpjekjeve, e luftės dhe e vdekjes sė shqiptarėve: me nji fjalė, Lahuta āsht shprehja mā e kjarta e dokeve tė fshatarėve, banorė tė Maleve tė Veriut. E prejse doket e lashta tė fiseve malore janė gjykue tė zhduken nga tallazet e forta tė civilizimit, lexuesi, letrari, folkloristi, juristi e historiani i nesėrm kanė pėr t'ia dijtė pėr nder nė dhetė a qindvjetėt e ardhshėm Poetit, i cili nė Lahutė tė Malsisė na la nji ritrat (portret) tė shqiptarit, tė pėrshkruem nga goja e dėshmitarėve njikohsorė, ashtu si kėta e gjetėn nė agimin e shekullit tė XX-tė, me atė ndryshim tė vogėl qė shqiptari pėsoi ē'prej kohėve tė largėta tė iliro - thrakėve." Duke e lėnė mė njė anė kompetencėn dhe autoritetin e Lambertz-it, rėndėsi tė jashtėzakonėshme merr ky pohim i tij edhe pėr vetė kushtet konkrete nė tė cilat bėhet, duke dalė nga njė kathedėr universitare e njė shteti tė diktaturės proletare, ndėrkohė qė nė atdhenė e Tij Fishta anatemohej.
    Patėr Gjergji, me pėrpjekjet e tija nė drejtim tė sensibilizimit tė opinionit ndėrkombėtar rreth faktit se ishte i qėnėsishėm njė komb dhe njė popull autokton shqiptar i vendosur nė trojet e tija Iliro - Thrakase, futi nė valle edhe personalitetin tjetėr tė pėrmasave ndėrkombėtare, Albanologun tjetėr tė shquar, Prof. Norbert Jocklin. Po zgjedh njė prej thėnjeve tė tija me tė cilėn portretizohet vepra e At Gjergj Fishtės:
    "Fishta, shikjue n'atė kźnen e vet, pa dyshim āsht krejtėsisht romantik. Rrājisja e tij mbi kombsķn, zgjedhja e lāndės, fuqija, gjallnija e nderimi i shprehjevet tė tija, sidomos trajta e pėrmbajtjes sė veprės sė tij kryesore Lahuta e Malcķs - me mbishkrimin tėrhjekės tė dokeve e tė zakoneve kombėtare e bājnė dishmķ mjaft kjartas ... Fishta, kjo zhenķ e rrānjosun nė tokėn amtare tė popullit shqiptar, qi pėr shkak tė njohjes sė kėthellė tė tij mbi literaturėn e popujve klasikė e mbi jetėn shpirtnore tė kombeve tė tashme tė Evropės, u kap nė majė mā tė naltat tė mā tė haptės kulturė."
    Gjithashtu arbėreshin albanolog dhe njeriun me rreth tė gjerė ndikimi nė Itali, Gaetano Petrotta, Fishta e kishte bėrė aq pėr vete sa qė ai shprehej:
    "Fishta ėshtė ndėr tė parėt e ndėr mė tė mėdhenj atdhetarė, tė cilėt nė kohė mė tė vėshtira bėnė ēmos pėr t'a mbajtur gjallė lėvizjen kombėtare kundėr dhunės barbare tė qeverisė turke, kundėr lakmisė dhelpėrake serbe dhe kundėr propagandės greke. Kudo qė shtrohej ēėshtja e Shqipėrisė, At Fishta gjėndej aty pranė e, ku me vepra e ku me shkrime, sidomos me poezinė e tij tė gjallė, zgjonte nga gjumi mė tė plogėshtit dhe mbante gjallė gjithmonė shpresėn e ardhmėrisė."
    Nė vijim tė kėsaj brazde konsideratash e pėrcaktimesh lidhur me veprėn e Fishtės kundruar nga kėndvėshtrimi patriotik e kombėtar, nuk mund tė lihen nė heshtje pa u pėrmėndur pohimet e personaliteteve shkencore shqiptare banues nė Jugosllavi se:
    "Lahuta e Malcis ėshtė enciklopedķ e kombit" (Rexhep Qosja), ose "shqiptarėt nė Jugosllavi, duke e mėsuar pėrmendėsh Lahutėn e Malcis, pėrvetėsuan arsimin kombėtar kur ky mungonte" (Zekerja Cana).
    Kurse njė nga personalitetet, pa asnjė mėdyshje, madhore tė kulturės shqiptare, Prof. Eqrem Ēabej, i cili pėr vetė natyrėn e tij tejet tė matur e tė drejtpeshuar si hulumtues edhe studjues qė ishte, veprėn e At Gjergjit e pėrcakton kėshtu:
    "Fishta qe nga ato natyra, tė cilat ngrihen e rriten dalėngadalė prej qarkut tė tyre … dhe bash nga kjo rrėnjosje te trualli i vet, ai u bė nė njė tjetėr kuptim, mė tepėr se sa Naim Frashėri, poeti kombėtar i Shqipėrisė." Tė vazhdoj duke cituar ē'ėshtė thėnė nė drejtim vlerėsimi madhor patriotik pėr Patėr Gjergjin, e ndjej se do t'i kalonte mbase kufijt e durimit qoftė tė ndigjuesit apo edhe tė lexuesit. Por besoj se vetė autoriteti i personaliteteve qė do tė citoj, si edhe stili i tyre i pėrkryer … mbase mė nxjerrin tė pafajshėm: Prof. Ernest Koliqi, vrojtuesi i hollė dhe stilisti i pėrkryer, mbase mė eleganti nė gjininė e tij, shprehej:
    "… Lexoni nji varg tė Lahutės sė Malcis. Vźnja veshin kumbimit tė tij. Vėreni vendosjen e fjalėve nė fjali. Menjiherė ju rrėmben magjia e tingullit tė posaēėm tė gjuhės sonė, tė gjuhės qi mėsuem nė prźhėn tė nānės dhe ka shijen e qumėshtit amtar. Ndigjojmė nė tetėrrokshat e Fishtės jéhin e zanave tė tokės shqiptare … asnji si Fishta nuk zgjon e ngacmon mbrenda nesh tharmet cilėsuese, qi ndryn nė vetvete mysteri jetik i gjakut arbnuer." Ndėrsa liriku, ėndėrrimtari, hyjnori dhe i hajthmi si ai, Lasgush Poradeci, e quan Fishtėn:
    "… vazhdimtar nė vallen e Kombit, Frymėtar i fjalės, i cili solli dhuratėn e vet nė Adhurimtaren e Atdheut-shpirt, Mendimin e Parathėnėsve tė Shqipes … shkėmb i shpirtit dhe shkėmb i tokės shqiptare."
    E tashti, nė vijim tė kronologjisė sė viteve, vijmė edhe tek dy vitet e fundit tė jetės sė Patėr Gjergjit. Mbi Europė dėndėsoheshin retė e zeza tė stuhķsė sė II-tė botrore.
    Italia ushtarakisht e pushtoi Shqipėrinė.
    Flamuri u tjetėrsua dhe italishtja futet si gjuhė nė shkollat fillore.
    Filloi tė ziejė ndjenja e revoltės kombėtare.
    Armiku italian, i vetėdijshėm pėr kėtė, desh t'a kapė demin nga brirėt.
    Cili qe ai qė pėr dhjetvjeēarė tė tėrė spikaste si frymėzues i ndjenjės kombėtare duke u kėnduar bėmave heroike tė tė parėve tanė?

    Si t'kshtźnė, si muhamedan,
    Shqypninė s'bashkut t'gjith e kan,
    E prandej t'gjith do t'qindrojmė,
    Do t'qindrojm'e do t'luftojmė,
    Kem m'u bā kortarė-kortarė,
    Priftėn, fretėn, hoxhallarė
    Pėr Shqypnķ !

    Cili qe ai qė, ndonėse i veshur me zhgunin e Shėn Franēeskut tė Assisit, anatemonte pėr hir tė Atdheut pa u druajtur se po bėnte sakrilegj dhe shprehte revoltėn e tij me vargje fuqije prometeiane:

    O Perendi a ndjeve,
    tradhtarėt na lane pa Atdhé.
    E Ti rrin e gjuen me rrfé,
    lisat n'pėr male kot !

    Cili qe ai qė atdhedashurinė e shtynte deri nė vetflijim?

    Qe mue tek m'keni, merrni e m'bāni flķ, Pėr shqyptarķ, me shue ēdo mnķ mizore. Oh ! Edhe pa mue Shqypnija kjoftė e rrnoftė, E nami i sajė pėr jetė u trashigoftė !

    Pikėrisht Ai duhej mikluar e pastaj tulatur.
    Dhe hapin e parė qeveria fashiste italiane e bėri: I akordoi Patėr Gjergj Fishtės, Provincialit tė Franēeskanėve tė Shkodrės, me dekret mbretnor, njė nga dekoratat mė tė larta qė akordonte fashizmi italian. Por pėrgjigja e Titanit qe e papritur, qe e prerė: E refuzoi dekretin mbretnor duke u shprehur:
    "Kjo dekoratė nuk āsht pėr mue !"
    Kėsisoj Ai i dha udhė tufanit kombėtar me thirrjen fuqiplotė: Shpėrthé !
    Dhe arrijmė kėshtu tek ngjarja e parafundit madhore e jetės sė Tij, Patėr Gjergji anėtar i Akademisė sė Shkencave tė Italisė.
    Akademia Italiane pėrbėhej nga personalitetet mė tė shquara tė kohės, njė pjesė e tė cilėve edhe laureatė tė ēmimit Nobel. Patėr Gjergjin e njihnin tė gjithė akademikėt si njerėz tė kulturės botrore qė ishin. E njihnin kryesisht si humanist tė shquar, e njihnin pėr kulturėn e tij tė pa anė e fund, e njihnin si gjuhėtar e si ballkanolog tė shquar, e njihnin edhe pėr vlerėsimin e rrallė qė i ishte bėrė nė fushėn e vargėzimit si "Homeri i Ri" i pėrkthyer nė shumė gjuhė tė botės.
    E njihnin natyrisht edhe pėr dekoratat e titujt qė i ishin akorduar: Nga Austria "Ritterkreuz" mė 1912, ose nga Turqia "Mearif" po mė 1912, nga Vatikani "Medaglia al Merito" mė 1925, nga Greqia "Phoenix" mė 1931, etj. etj., e pse jo, e njihnin edhe si kandidat i propozuar pėr ēmimin Nobel ! E si pasojė, kur Patėr Gjergji e refuzoi dekoratėn e lartė tė qeverisė fashiste italiane, akademikėt e Italisė u trandėn. E njihnin ata pėr tė gjitha ē'u thanė mė lart, por nuk e njihnin pėr madhėshtķnė e karakterit tė Tij ! Atėbotė akademikėt e Italisė, si anėtarė tė njė institucioni tė pavarur kulturo-shkencor qė ishin, njėzėri e propozuan Patėr Gjergj Fishtėn si anėtar tė Akademisė Italiane. (Pėr t'a biseduar me At Gjergjin paraprakisht mendimin e Akademisė Italiane, qe ngarkuar Prof. Agostino Gemelli frat dhe akademik, mik i ngushtė i Fishtės).
    Me kėtė veprim Akademia e shpėrfilli si edhe e shpotiti qeverinė italiane, duke ia rritur skajshmėrisht prestigjin Patėr Gjergjit e bashkė me tė edhe Shqipėrisė. Akademia Italiane, nga ana e saj, zaret i kish hedhur.
    Pritej pėrgjigja e Fishtės.
    Hapin tjetėr tė priftit krenar e priste me padurim Akademia e Italisė, por e priste me kureshtje edhe inat akoma mė tė shtuar qeveria fashiste, gjoja e pa interesuar.
    Vonoi pėrgjigja, po mė nė fund erdhi:
    Patėr Gjergji e kish pėr nder propozimin qė i bėhej dhe falėnderonte gjithė anėtarėt e Akademisė pėr vlerėsimin qė i bėnin !
    Nė konferencėn e parė solemne si akademik nė Kinema Rozafat, pėr ta pozicionuar veten e Tij botėrisht, duke folur pėr dukurinė e ngjashme ndėrmjet pushtimit romak tė Ilirisė me pushtimin fashist tė Shqipėrisė guxoi e tha:
    "… rezistenca qė romakėt hasėn ndėr fiset dhe mbretėritė ilire tė gjitha ndodhėn sepse ilirėt e panė menjėherė se trupat romake po sillnin robėrinė nė vėnd tė lirisė …"
    Dhe tashti i erdhi radha tė pėrmėndim njė datė, 30 dhjetorin e vitit tė largėt tashmė 1940. Me kėtė datė lidhet ngjarja e fundit madhore e jetės sė Patėr Gjergji Fishtės, vdekja e Tij.
    Atė tė hėnė tė acartė dimri Ai s'foli mė.
    Pėrcjellja mortore qė i bėri Shkodra si edhe dhimbja e madhe qė ndjeu e gjithė Shqipėria pėr tė duan njė pėrshkrim tė veēantė. E gjithashtu i veēantė i takon pėrshkrimi edhe Ceremonisė sė Meshės Mortore, qė atėbotė organizoi Akademia Italiane, ku kori drejtohej nga akademiku Mjeshtėr Perosi dhe akademiku tjetėr, kompozitori i famshėm Mascagni u shpreh:
    "…nė Vizione t'Lumnueshme e gėzueme Zotin n'ekstazė me shpirtin e kolegut tonė tė dashtun At Gjergj Fishta !"
    At Gjergji nuk kish si t'i kėndonte mė sė dashurės sė tij, Shqipėrisė, e as nuk kish mė si t'i thurte vargje lirizmi tė pashoq gjuhės shqipe ! Megjithatė Ai vazhdonte e jetonte nėpėrmjet veprės sė tij. Nė gjithė shkollat e Shqipėrisė vargjet e Tija mėsoheshin pėrmėndėsh. Ai, qė gjithė afshet e zemrės sė Tij ia drejtoi Atdheut edhe gjuhės shqipe, si prift qė ish, u kėndoi kėtyre tė dyjave si askush tjetėr dhe rinia veē frymėzim atdhetar gjente nė ta.
    Veē katėr vjet mbas vdekjes sė Poetit filluan tė bėhen realitet parashikimet dhe thėnjet e Tija profetike. Dekada tė shkuara ai shkroi se:

    "Shka t'lājnė kta katėr ujq,
    Qė i kėrcnohen shoqishojt,
    Thonė do t'dalė nji djall i kuq,
    Qė fort rreptė do t'ja njisė thojt !"

    Pra, atė qė do tė linin katėr ujqit, ku me mbeturinat e trojeve shqiptare u krijua Shteti Shqiptar, do tė vinte djalli i kuq qė pa shpirt do t'ia zhyste kthetrat !
    E qė nga ajo ditė e djallit tė kuq, ndaj figurės si edhe veprės Poetit veē mllef e baltė u hodh. Ato kohė tė para guxoi e na pohoi nė klasė Prof. Kostaq Cipua, siē e mbaj mėnd tashmė mbas 56 viteve, se "… tek vepra e Fishtės shkriheshin nė njė atdhedashuria me mjeshtrinė poetike …" Ose Prof. Mark Dema, i cili mori guxim nga prishja me Jugosllavinė, e duke mos iu shmangur dot tundimit ndonėse tė rrezikshėm, na pohoi nė klasė se "… nė personin e Fishtės duhej tė shihnim njė kollos tė vargėzimit si edhe njė atdhetįr tė pashoq !"
    Mirėpo kėta zėra sa vinin e zbeheshin nga trysnia e diktaturės.
    Armik tė racės sllave dhe veprimtar kundėr interesave kombėtare e anatemuan "druzhet jugosllavė" Fishtėn.
    Si spiun austro-hungar, klerik nacionalist si edhe shkrimtar borgjez shfrynė "tovarishėt rusė" mbi tė.
    Dhe hipokrizia arrinte kulmin kur komunistėt shqiptarė qė, nacionalizmin shqiptar e kishin zėvėndėsuar me internacionalizmin proletar, donin tė provonin se Ai, me gojėn e Tij, e kishte pranuar qė nuk ishte e nuk donte tė qe shqiptar. Nga njė perlė satire, ku Ai fliste gjithė sarkazėm e dhimbje pėr fatet e Kombit e Atdheut, ata shkėpusnin gjithėnjė me keqdashje vargjet:

    T'a dijė Shqipnija
    E shekulli mbarė
    Se mā mbas sodit
    Nuk jam shqiptar !

    Edhe sot e kėsaj dite gjen tė tillė dashakeqė, qė nuk lexojnė e as qė duan tė lexojnė, ose edhe kur u takon tė lexojnė nuk kuptojnė, por vazhdojnė dhe e "akuzojnė" pėr diēka tė tillė !
    Njerėzore ėshtė tė gabosh, por kėmbėngulja nė gabim e bėn vėrtet djallėzor qėndrimin e atyre qė Gjeniun e lanė deri edhe pa varr !
    Po kur fatet e Shqipėrisė sė mjerė u lidhėn pazgjidhshmėrisht, sipas komunistėve, me "tunxet kinezė" tė perandorisė sė tė barabartėve nė skamje, atėbotė eshtrat e Mjeshtrit nė Dri u hodhėn!
    Po si u hodhėn e kush urdhėroi? Ish njė fjalim qė "programatik" e quajtėn, e mė kobzķ nuk kish se si tė bėhej pėr tė mjerėt shqiptarė ! E ish edhe njė natė e thellė shkurti kur u pėrdhunua varri.
    Njė palė eshtra flakeshin nė Dri pėr ta asgjėsuar. Por si gjithmonė, edhe kėtė radhė gabuan rėndė ... Fishtėn e pėrjetėsuan !
    E pėrjetėsuan sepse Fishta nuk i pėrkiste njė kishe, as edhe njė qyteti. Ai ishte i gjithė Shqipėrisė ! Prandaj Ai nuk mund tė mbahej nė vetėm njė varr ... Varri Tij duhej tė ishte e gjithė gjatėsia e Drinit, e gjithė Shqipėria !
    Po dhunimin kush e urdhėroi? Si pėrfaqėsues i asaj kategorie qė, kur shkruanin, kryerrjeshtin me germė tė vogėl e fillonin, dhe me mllefin e trashėguar nga breza tė tėrė genesh injorantėsh, Bilal Parrucėn caktuan qė urdhėrin ta jepte ! Ndėrsa Mjeshtri frat, Fishta i madh, ky gjenķ qė pa varr e lanė, edhe varrshkelėsin e tij do t'a kish falur. Por nuk fal Ai, madje bėrtet me tė madhe e hedh nė Dri ata, indiferentėt ndaj Atdheut, tradhėtarėt ndaj flamurit, vetėm ata flak Ai:

    Po: rrnoftė Shqypnija ! E porsi krypa n'Dri
    E porsi krāndja e that n'nji flakadā,
    U shoftė me arė, me farė, me mal e vrri
    Kushdo shqyptar qi s'brohoritė me zā,
    Kushdo shqyptar qi s'brohoritė me uzdajė:
    Oh! Rrnoftė Shqypnija! Rrnoftė Flamuri i saj !

    E kėsisoj mbas 23 vitesh harrese tė dhunėshme, duke e zhytur gjithmonė thellė e mė thellė Mjeshtrin nė dhé, vetėm gjysma e "Via Crucis" tė kalvarit Fishtian ish pėrshkuar.
    Pasojnė tashti vitet e tjera ku brezi i injorantėve dhe i tė shkolluarve tė dėshtuar u pasurua me shkrimtarėt e realizmit socialist. Ata, si lajkatarė tė diktatorit pseudo-letrar, zvetėnohen dhe thellė e mė thellė mundohen t'a zhysin Zeusin e vargėzimit patriotik. Diktatori na bėn hero e atdhetar Haxhi Qamilin e ata: t'i biem mbarė e prapė At Gjergj Fishtės se veē tė mira kemi.
    Po Patėr Gjergji vizionar nė "Metamorphosis" pėr ta e pėr gjithė ata qė pasuan e pasojnė edhe sot, pat shkruar:

    Pse ndėr ne kjo kohė ka ardhė
    Qi nji e zezė me u thirrė e bardhė
    . . .
    Qe besa or burra / Nuk dij kah t'ēajė
    Mbasi do t'thirret / Sod derri dajė

    Dhe me kulmin e sarkazmės godet me rrufé:

    Nuk kam kund įtme (atdhé) / As fis as vlla,
    Fis kam mā t'fortin / E vlla bujarin (pasanikun)
    Pėr atme barkun, / Pėr erz kam arin.

    Ironķ e fatit. Atė, qė mes pėrpjekjesh titanike gjuhėn shqipe tė shkruar e kristalizoi dhe luftoi qė tė folmet e Shqipėrisė sė mesme tė zyrtarizohej, atė qė shkroi:

    Porsi kānga e zogut t'verės, / Qi vallzon n'blerim tė prillit;
    Porsi i āmbli fllad i erės, / Qi lmon gjit e drandofillit;
    Porsi vala e bregut t'detit, / Porsi gjāma e rrfés zhgjetare,
    Porsi ushtima e njij tėrmetit, / Njashtu ā'gjūha e jonė shqyptare.

    Pikėrisht atė Gjergj Fishtė e dhunuan, e plandosėn edhe varrin ia shkatrruan dhe menduan se e futėn aq thellė sa pėr tė dalje tė mos kish.
    Kujtojmė tashti sė bashku fjalė nga tė fundmet tė Poetit.
    Mjeshtri po pėrjetonte ēastet e spasme tė jetės. E viziton Arqipeshkvi i Shkodrės, Imzot Gaspėr Thaēi, dhe Fishta i thotė:
    "Nuk po mė vjen keq se po des, mbasi tė gjithė atje do tė shkojmė, por po mė vjen e rāndė se tānė jetėn e kam shkri pėr tė pa nji Shqipni tė lirė e nė vedi, ndėrsa sot po e lā tė shkelun prej ushtrive tė hueja."
    Lind pyetja: Ku e kemi Patėr Gjergjin sot? Kush ka zemėr tė ndjejė edhe sy tė shohė, Poetin e sheh kaluar, ku dallga e Drinit i ėshtė bėrė Gjok (kalė) dhe rrymės i bije kundra nga grykėderdhja pėr nė burim, tek thėrret e na thotė:
    "Kujdes shkjaun, kujdes grekun, kujdes ata qi harruen atdheun !"
    Po detyra jonė cila ėshtė? Duke parafrazuar pohimin tejet tė goditur tė Prof. Plasarit qė : "Mos t'i japim Fishtės vėndin qė i takon, por t'i kthejmė historisė sė letėrsisė atė ēka i mungon", do tė thoja qė tek panteoni i patriotėve dhe intelektualėve tanė mė tė shquar, tė cilin e pėrfytyroj me trajtėn e njė kurore tė ngjizur nga dy krahė hiperbolash konvergjente asemtotike, ku gurėt e vyer janė vendosur dy e nga dy deri sa arrijnė e bashkohen atje ku vetėm njė vėnd kulmor ėshtė bosh, atje i takon tė vendoset Margaritari Patėr Fishtė!



    -- nga Mėrgim Korēa, Michigan, tetor 2001
    o-le-le firma

  19. #19
    Deny Ignorance Maska e Darius
    Anėtarėsuar
    25-04-2002
    Vendndodhja
    Agartha
    Postime
    14,008
    Faleminderit
    0
    666 falenderime nė 474 postime

    Gjergj Fishta-figura Me E Larte E Letrave Shqipe

    Gjergj Fishta

    Lindi nė fshatin e vogėl Fishtė tė Zadrimės mė 23 tetor 1871. Jetėn e filloi si barģ. Por shumė shpejt , kur ishte 6-vjeēar zgjuarsia e tij i bie nė sy famulltarit tė fshatit, i cili e dėrgon Fishtėn nė Seminarin Franēeskan tė Shkodrės. Mė 1880, kur hapet seminari nė Troshan, ai vijon nė kėtė shkollė. Kėtu ai shfaqi trillin poetik. Mė 1886 dėrgohet pėr studime nė Bosnjė. Vitin e parė e kaloi nė Guējagorė afėr Travanikut. Mėsimet filozofike i mori nė kuvendin e Sutidkės, ndėrsa ato teologjike nė kuvendin e Livnos. Tė kėsaj kohe janė edhe "Ushtrimet e para poetike". Mė 1893 i kreu studimet shkėlqyeshėm.

    I formuar nė periudhėn e Rilindjes sonė kombėtare, poeti ynė Gjergj Fishta ėshtė njė nga vazhduesit mė autentikė dhe tė drejtpėrdrejtė tė saj, shprehės i idealeve atdhetare dhe demokratike nė kushtet e reja qė u krijuan nė shekullin e njėzetė.Mėnyrat e pasqyrimit tė jetės, nė krijimtarinė e tij, janė vazhdim i natyrshėm i teknikės letrare tė Rilindjes, ku mbizotėron romantizmi, realizmi dhe klasicizmi.Deri mė 1899 Fishta shkruan me alfabetin shqip tė franēeskanėve. Nė janar tė atj viti ai bėhet bashkthemelues dhe pjestar aktiv i shoqėrisė "Bashkimi", tė cilėn e drejtoi poeti atdhetar Preng Doēi. Me alfabetin e kėsaj shoqėrie u botuan edhe krijimet e Fishtės tė kėsaj periudhe. Mė 1902 emėrohet drejtor i shkollės franēeskane nė Shkodėr gjer atėherė e drejtuar nga klerikė tė huaj. Menjėherė ai fut gjuhėn shqipe si gjuhė mėsimi nė kėtė shkollė. Arrin tė botojė kėngėt e para tė "Lahutės sė Malėsisė", kryevepėr e poezisė epike shqiptare, mė 1904. Mė 1907 boton pėrmbledhjen satirike "Anzat e Parnasit", mė 1909 pėrmbledhjen lirike "Pika voėset" mė 1913 "Mrizi i Zanave".
    Shpejt Fishta u afirmua si poet dhe si atdhetar. Mė 1908 ai mori pjesė nė Kongresin e Manastirit si pėrfaqėsues i shoqėrisė "Bashkimi". U zgjodh Kryetar i Kongresit dhe drejtoi punėn e Komisionit tė Alfabetit.
    Shpalljen e Pavarėsisė sė Shqipėrisė ai e kishte pritur me entuziazėm tė veēantė, por Luftėn Ballkanike dhe Konferencėn e Ambasadorėve me njė brengė tė madhe. Shkodra, qyteti i tij, tė cilin kėrkonte ta aneksonte Mali i Zi, ishte nė duart e fuqive ndėrkombėtare. Brenga dhe entuziazmi duken nė poezitė, por edhe nė shkrimet publiēistike qė boton nė revistėn "Hylli i dritės", revistė letrare-kulturore, tė cilėn e themeloi nė tetor 1913 dhe u bė drejtor i saj. Nėn pushtimin austriak boton gazetėn "Posta e Shypnisė" (1916-1917), mė 1916 themelon, bashkė me Luigj Gurakuqin, Komisinė letrare qė kishte pėr qėllim krijimin e gjuhės letrare kombėtare.
    Mbarimi i Luftės sė Parė Botėrore pėrkon me pjekurinė e plotė tė personalitetit tė Fishtės si poet, si intelektual, si politikan atdhetar. Nga fillimi i prillit 1919 dhe gjatė vitit 1920 ėshtė sekretar i pėrgjithshėm i delegacionit shqiptar nė Konferencėn e Paqes nė Paris. Nė dhjetor 1920 zgjidhet deputet i Shkodrės. Nė prill 1921, nė mbledhjen e parė tė parlamentit shqiptar zgjidhet nėnkryetar. Si nėnkryetar i Parlamentit kreu veprimtari tė dėnduara politike. Merr pjesė nė Revolucionin e Qershorit 1924. Pėrndiqet pas rikthimit tė Zogut nė Shqipėri. Vitet 1925 e 1926 i kalon nė Itali. Ndėrkohė, krijon, boton e riboton pareshtur. Tė kėsaj kohe janė edhe pjesa mė e madhe e dramave, dramave lirike, tragjedive etj. Pas kthimit nė Shqipėri nis etapa e fundit e krijimtarisė sė Fishtės. Kėsaj etape i vė vulėn pėrfundimi e botimi i plotė i "Lahutės sė Malėsisė", (1937).
    Pėr veprimtarinė poetike, arsimore, atdhetare e fetare Gjergj Fishta mori nderime tė ndryshme. Mė 1931 Greqia i jep dekoratėn "Foenix". Mė 1939 Italia e bėn anėtar tė Akademisė sė saj.
    Vdiq nė Shkodėr mė 30 dhjetor 1940.

    VEPRA
    Poezinė e parė Fishta e botoi nė "Albania", mė 1899, me pseudonimin E popullit. Gjatė veprimtarisė sė dendur botuese, e cila, pėrveēse nė librat u publikua edhe nė 15 gazeta e revista tė kohės brenda edhe jashtė vendit, veprimatia e tij pėrfshin 40 vite tė jetės, ai pėrdori 24 pseudonime.
    Si krijues Fishta, nė radhė tė parė ishte poet. Pėrkushtimin mė tė madh e pati ndaj epikės. "Lahutės sė Malėsisė", veprės sė jetės, ai i kushtoi 40 vjet punė. Ndėrsa vepra tjetėr epike "Moisi Golemi dhe Deli Cena" u botua jo plotėsisht nė shtypin periodik. Tonet e madhėrishme heroike, burimėsia e papėrsėritshme e pėrfytyrimeve, shqiptarėsia nė dhėnien e mjediseve, heronjve, rrethanave qė kanė bėrė qė Fishta, si epik tė quhej "Homer i Shqipėrisė". Ndėrthurjet e ndryshme tė mitologjisė me realitetin, ashpėrsia e stilit , mendimi i fuqishėm filozofik, dramaciteti i veprės kanė bėrė qė Fishta tė krahasohet nė kėtė lėmė me Gėten e Danten.

  20. #20
    BluEyEsS * AnGel Maska e KoTeLja_VL
    Anėtarėsuar
    26-08-2003
    Vendndodhja
    nel mio piccolo mondo
    Postime
    683
    Faleminderit
    0
    5 falenderime nė 5 postime

Faqja 1 prej 5 123 ... FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. At Gjergj Fishta, Nder i Kombit
    Nga Albo nė forumin Elita kombėtare
    Pėrgjigje: 109
    Postimi i Fundit: 23-10-2010, 21:10
  2. Gjergj Fishta... nė vitin 2005
    Nga Diabolis nė forumin Enciklopedia letrare
    Pėrgjigje: 20
    Postimi i Fundit: 22-09-2005, 03:15
  3. Historia kombtare
    Nga llokumi nė forumin Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 3
    Postimi i Fundit: 14-02-2003, 19:51
  4. Gjergj Fishta, per gjuhen dhe shkollen shqipe
    Nga Albo nė forumin Gjuha shqipe
    Pėrgjigje: 1
    Postimi i Fundit: 27-12-2002, 23:18
  5. Gjergj Kastrioti-Skenderbeu
    Nga Kallmeti nė forumin Ēėshtja kombėtare
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 17-08-2002, 14:58

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •