Close
Faqja 19 prej 19 FillimFillim ... 9171819
Duke shfaqur rezultatin 361 deri 376 prej 376
  1. #361
    Larguar Maska e Gerrard
    Anėtarėsuar
    29-04-2002
    Vendndodhja
    Anfield Road
    Postime
    1,647
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Ky eshte problemi qe thash dhe une. Dhe nuk mund ta quaj formalitet nese banka mban 10%. Do ishte nje humbje e madhe per te gjithe bisnezet dhe do kishte probleme te pakorigjueshme. Te shikojme se c'fare do behet pasi ka ardhur dhe per vizite Z. Portugal dhe do japi sugjerime te vlefshme qe do ndihmojne ne ecurine e Ekonomise ne vendin tone.

    Kalofshi Mire

    T-B
    Liverpool is now where it belongs
    The cry was no surrender,
    We'll fight for the boys in red,
    We'll fight, we'll fight for Liverpool,
    The team that Shankly bred.
    We'll fight for Alun Evans,
    We'll fight for Ian St.John,
    We'll fight, we'll fight for Liverpool,
    The pride of division one - two- three - four
    Listen to the Kopites roar

    LIVERPOOL - LIVERPOOL - LIVERPOOL

  2. #362
    ThE KinG Maska e Imperator
    Anėtarėsuar
    23-04-2007
    Vendndodhja
    Albania
    Postime
    445
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Po normale qe 10% eshte nje shume e konsiderueshme, sepse po ti mbledhim dhe TVSH qe eshte 20% behen 30%. 30% jane humbje e menjehershme ne nje mall apo ne nje sherbim, llogarit ketu dhe kosto anesore qe mund te kete ose dhe disa minitaksa te tjera dhe i bie qe gati 50% te ikin njeheresh.

    Mendoj se nje norme 2-3% do te ishte diēka e mire si per biznesin ashtu dhe per bankat. Per bankat do ishte mire sepse megjithese tani ka nje norme te larte ka pak transaksione dhe nqs miratohet ligji per te cilin flasim atehere transakionet do te rriten shume dhe me uljen e normes ne 2-3% serish fitimi i bankes do te ishte i konsiderueshem duke pare numrin e madh te transaksioneve.

    Por do te ishte mire dhe per bizneset dhe per te punesuarit kjo gje pasi kontrolli do te ishte me i larte dhe abuzimet do te ishin me te vogla. Gjithashtu do ishte nje gje e mire dhe per ekonomine Shqiptare kjo gje pasi do te dihej se nga duhet te orientohet ekonomia, pasi me ane te transaksioneve bankare do te shikohej se ēfare sektori ekonomik do te ishte me fitimprures dhe do te investohej ne ate sektor per rritjen ekonomike. Pra thelbi i ketij ligji nuk ka te beje vetem thjesht me pagesat nepermjet bankave por ka te beje me zhvillimin ekonomik te vendit tone ne radhe te pare dhe me ndalimin e abuzimeve ne radhe te dyte.

    Imperator
    Albanian Perandory

  3. #363
    human Maska e LAINA
    Anėtarėsuar
    13-03-2007
    Vendndodhja
    waiting...
    Mosha
    35
    Postime
    349
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Mė shumė masa ndėshkuese pėr bizneset qė janė tė zhytura nė informalitet. Ky ka qenė mesazhi i pėrcjellė nga zv/drejtori i Pėrgjithshėm i Menaxhimit nė Fondin Monetar Ndėrkombėtar, Murilo Portugal, gjatė njė takimi me ministrin e Financave, Ridvan Bode.

    Porugal ka vlerėsuar hapat e marrė sė fundmi nga qeveria nė pėrmirėsimin e administrimit fiskal, duke theksuar se krahas uljes sė taksave duhet tė rriten masat qė ndėshkojnė bizneset qė nuk dalin nga informaliteti.

    FMN
    “Ėshtė bėrė vėrtet njė punė shumė e mirė, po ta kemi parasysh qė Shqipėria ėshtė njė vend qė ka pasur njė fillim tė vėshtirė, por qė arriti tė menaxhonte njė progres shumė tė suksesshėm nė dekadėn e fundit, duke dyfishuar tė ardhurat etj. Pėr mua dhe FMN-nė, kur shohim raste tė tilla tė suksesshme, ėshtė e rėndėsishme qė tė njihemi me arsyet qė e kanė mundėsuar kėtė zhvillim”, ka thėnė dje zyrtari i lartė i FMN-sė, Portugal. Por, nga ana tjetėr, gjatė njė takimi me kreun e Bankės sė Shqipėrisė, ai ka vėnė nė dukje edhe pikat e dobėta tė ekonomisė sė vendit, pėr tė cilat qeverisė i duhet ende shumė punė pėr t’i pėrmirėsuar. “Ju keni qenė shumė tė suksesshėm nė arritjen e stabilitetit makroekonomik, por stabiliteti makroekonomik nuk ėshtė qėllim nė vetvete, ėshtė thjesht njė mjet pėr tė arritur diku”, ėshtė shprehur Portugal. Sipas tij, sfida pėr tė ardhmen mbetet ruajtja e ritmeve kaq tė larta tė rritjes ekonomike, sepse kjo do tė jetė mėnyra pėr tė rritur standardet e jetesės sė shqiptarėve, pėr tė ulur nivelin e varfėrisė dhe pėr tė pėrshpejtuar kalimin nga njė periudhė tranzicioni nė arritjen e objektivit tė integrimit evropian. “Kjo kėrkon vazhdueshmėrinė e reformave strukturore, kėrkon dhe realizimin e gjėrave qė janė jashtė sferės strikte tė Bankės sė Shqipėrisė, kėrkon pėrmirė-sime nė infrastrukturė si dhe pėrmirėsime nė furnizimin me energji elektrike”, ka theksuar ai. Por sipas Portugal, nė tė ardhmen Shqipėria do tė jetė e aftė qė t’i arrijė kėto sfida.
    Pėrmirėsimi i furnizimit me energji elektrike pėr konsumatorėt si dhe pėrmirėsimi i infrastrukturės nė vend, mbeten dy detyrat kryesore qė qeveria shqiptare duhet tė pėrmbushė. Nuk ėshtė hera e parė qė drejtuesit e institucioneve ndėrkombėtarė vėnė theksin mbi kėta dy elemente. Sipas tyre, pėrmirėsimi i kėtyre dy elementeve ėshtė mjaft i domosdoshėm pėr vendin.



    Porositė

    Tė rriten masat qė ndėshkojnė bizneset, tė cilat nuk dalin nga informaliteti
    Ruajtja e ritmeve kaq tė larta tė rritjes ekonomike
    Tė merren masa pėr pėrmirėsime nė infrastrukturė
    Tė pėrmirėsohet furnizimi me energji elektrike
    ....asgje teper e bukur ose teper e shemtuar zgjat per nje kohe teper te gjate....

  4. #364
    pekomeri Maska e pekomeri
    Anėtarėsuar
    13-08-2003
    Vendndodhja
    Tirane
    Mosha
    62
    Postime
    451
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Ekonomia Shqiptare

    I Kam lexuar me vemendje te gjithe shkrimet ne kete teme dhe me pelqejne diskutimet.Ekonomia Shqiptare ne fakt eshte ne kolaps.Qe te matesh ekonomine e nje vendi duhet te krahesosh importet me eksportet.Po te shikojme kete raport ne duhet te veme duart ne koke.Ajo cka e ben ekonomine te qendroje ne kembe jane vetem parat e sjella nga emigracioni si dhe dhe ato qe jane siguruar ne rruge jo legale.Sektori i industrise punon me shume ai i ndertimit dhe pak industri te materialeve te ndertimit dhe punimet me fason.Po a mjaftojne keto per te mbajtur ekonomine e nje vendi,mendoj qe jo.Shteti shqiptar duhet te tregoje kujdes te madh ne sektorin e turizmit dhe ate artizanat.Me fjalen artizanat nuk kuptoj vetem prodhimin e suvenireve dhe qendisjeve,por e shikoj ate me gjere duke perfshire disa sektore si, punimin e drurit,hekurit,mermerit,qelqit,tekstile,konservave me material bio,bakrit,leshit,lekures, etj.Keto sektore jane ne zhdukje por me pak pune mund te rringjallen dhe mund te luajne nje rol te rendesishem ne eksport duke shtuar arken e shtetit. Shpresoj qe qeveria shqiptare ta kuptoj qe duhen politika nxihtese per sektoret e turizmit dhe te artizanatit.

  5. #365
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    22-03-2003
    Postime
    10,269
    Faleminderit
    0
    14 falenderime nė 12 postime
    Bankat, vazhdon rritja e interesave pėr kreditė

    Julian Llupo
    07-09-2007


    BSH, interesat e kredive nė valutė janė rritur gjatė muajve prill dhe maj, si pėr euron edhe pėr dollarin
    Interesat e kredive kanė pėsuar njė rritje tė ndjeshme, gjatė pjesės sė parė tė kėtij viti. Bankat nga ana e tyre, kanė rritur fitimet nėpėrmjet rritjes sė normės sė ndėrmjetėsimit. Nga ana tjetėr trendi rritės i interesave tė depozitave pėr euron, lekun dhe dollarin ėshtė reflektuar mė shumė nė rritjen e kredive, qė kanė pasur njė shtrenjtim pėr tė gjithė afatet e maturimit.

    Interesat e kredive kanė pėsuar njė rritje tė re, gjatė pjesės sė parė tė kėtij viti. Krahasuar me fundin e vitit 2006, rritja e interesave tė kredive ka pėrfshirė tė gjithė afatet dhe monedhat nė tė cilat jepet kredia nė vend. Rritje tė pėrgjithshme kanė pasur interesat pėr euron dhe dollarin, dy monedhat kryesore tė preferuara nga ana e kreditorėve nė vend, pėr tė marrė njė kredi. Megjithėse, gjatė viteve tė fundit ka pasur njė ekspansion tė kredisė nė lekė, nė total kredia e re nė valutė e dhėnė deri nė muajin maj tė kėtij viti ka zėnė rreth 62%.

    Kreditė nė dollarė

    Sipas Bankės sė Shqipėrisė, interesat e kredisė nė valutė janė rritur nė muajt prill dhe maj, si pėr monedhėn euro ashtu dhe pėr dollarin amerikan. Rritjen tė konsiderueshme referuar raportit tė fundit tė BSH-sė e kanė pasur kreditė nė dollarė, pėr afatin e maturimit 6-mujor. Pėr kėtė afat, vetėm pėr 3 muaj, nga marsi deri nė maj tė kėtij viti rritja e interesave ka qenė me rreth 3%. Pėr kreditė nė dollarė me afat deri nė 6 muaj, norma mesatare tė interesit qė ofrojnė bankat shkojnė nė rreth 12.25%. Pėr kėtė afat maturimi, norma e interesit qė pėrfiton banka (diferenca kredi-depozita) shkon nė rreth 9%.

    Ndėrsa diferenca midis kredive nė dollarė pėr afatin e maturimit 1-3 vjet, pėr afatin e kohėn nga marsi nė maj 2007 ėshtė rreth 6%. Ky ėshtė edhe afati i maturimit tė kredive nė dollarė, qė ka pėsuar rritjen mė tė madhe nė interesa gjatė tremujorit tė dytė tė vitit 2007. Kreditė e dhėna nga ana e bankave pėr kėtė afat maturimi, kanė pasur njė interes mesatar prej 12.06%. Edhe kreditė me afat mbi 3 vjet nė dollarė kanė pėsuar njė rritje prej 1.8% vetėm nė tremujorin e dytė tė vitit 2007, ndėrsa, nėse e krahasojmė me fundin e vitit 2006 rritja ėshtė 2% pėr kėtė afat maturimi. Edhe nėse bėhet njė krahasim pėr tė gjitha interesat e kredive nė dollarė, pėr tė gjitha afatet e maturimit, rritja shkon nė 3% vetėm pėr 3 mujorin e dytė tė vitit 2007.

    Kreditė nė euro

    Ritmet e rritjes sė kredive pėr monedhėn evropiane gjatė pjesės sė parė tė kėtij viti, janė mė tė pakta se ato tė dollarit. Kėshtu, monedha evropiane vazhdon qė tė mbetet e preferuar nga ana e klientėve pėr t'u pėrdorur gjatė marrjes sė njė kredie, pavarėsisht riskut tė kursit tė kėmbimit, pėr tė gjithė ata qė tė ardhurat i kanė nė lekė apo dollarė. Rritja mė e madhe e interesave pėr kreditė e dhėna nė euro ėshtė pėr afatin e maturimit 1-3 vjet, ku interesi ka pasur njė rritje prej 1.41% gjatė tremujorit tė dytė tė vitit 2007, krahasuar me 3-mujorin e parė tė kėtij viti. Ndėrsa, pėrsa i pėrket afateve tė tjera tė maturimit tė kredive nė monedhėn evropiane, rritja ėshtė e moderuar dhe shkon nė rreth gjysmė pike pėrqindjeje. Mesatarisht, sipas raportit tė BSH-sė, interesat e kredive nė euro janė rritur 0.4% nga marsi i kėtij viti deri nė muajin maj.

    Kreditė nė lekė

    Edhe kreditė nė monedhėn vendėse tė ofruara nga ana e bankave tė nivelit tė dytė kanė pėsuar rritje interesash, gjatė pjesės sė parė tė kėtij viti. Sipas BSH-sė, rritjen mė tė madhe e kanė pasur kreditė nė lekė me afat 6 muaj. Ato janė rritur me rreth 2.5% interes vetėm nė periudhėn mars-maj tė kėtij viti. Rritja ėshtė mė e madhe nėse krahasimi bėhet me fundin e vitit 2006. Rritje pėr lekun kanė pasur edhe kreditė me afat mbi 3 vjet, gjatė 3-mujorit tė dytė tė vitit 2007, ndėrsa, pėrsa i pėrket kredive me afat 1-3 vjet, bankat kanė ofruar njė normė mė tė ulėt interesi gjatė kėsaj periudhe.

    Bankat shtojnė kredinė nė lekė

    Kredia e re nė monedhėn vendėse ka pėsuar njė rritje tė ndjeshme gjatė pjesės sė parė tė kėtij viti. Nė muajin maj tė kėtij viti, pesha qė ka zėnė kjo kredi e re ndaj totalit ka shkuar nė rreth 37.8%. Sipas specialistėve njė rezultat i tillė ėshtė i pritshėm, nė njė kohė qė pjesa dėrrmuese e depozitave ėshtė nė monedhėn vendėse, ndėrsa pjesa mė e madhe e kredisė ėshtė nė valutė. Klientėt e bankave kanė qenė tė orientuar mė shumė deri tani drejt kredisė nė valutė, pėr shkak tė interesave mė favorizuese qė ofronte kjo e fundit. Por me politikėn rritėse tė interesave tė depozitave pėr euron dhe dollarin, tė ndikuara nga Rezerva Federale dhe Banka Qendrore Evropiane, interesat midis lekut, dollarit dhe euros pėr kreditė dhe depozitat kanė filluar tė ngushtohen. Duke futur nė kėtė analizė edhe efektet e kursit tė kėmbimit, monedha vendėse ka filluar qė tė bėhet pjesė nė rritje e kėrkesave tė klientėve tė bankave.


    Shekulli
    #VamosArgentina

  6. #366
    i/e regjistruar Maska e Dorontina
    Anėtarėsuar
    22-09-2006
    Vendndodhja
    "In your dreams making you happy"Nese e ke humb dashurin e ke humb aryen e jetes, nese ende se ke gjet ke arsye te jetojsh "
    Postime
    3,535
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Ekonimia ........
    Nji shtet me shum shkatrrohet nga humbja e moralit te qytetarve se sa e shkatrron ekonomia ...franqeze....
    "Msyja Henes po smujte me u ndal ne Hene,mbi yje ateron gjitsesi" ....

  7. #367
    i/e regjistruar Maska e Lukather
    Anėtarėsuar
    09-10-2007
    Postime
    239
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    The Economist pėr Shqipėrinė: Mė nė fund kohė mė tė mira

    Duket se perėndimi po ndėrron pėrshtypjen e tij pėr Shqipėrinė.

    Nė njė shkrim sensacional nėn titullin “Mė nė fund kohė mė tė mira” ku i kushtohet zhvillimeve tė fundit ekonomike nė vendin tonė, shkruhet se njė bum i papritur po ndodh kohėt ė fundit nė kėtė vend.
    “Nuk ėshtė e vėshtirė tė gjesh lajme tė kėqija nė Shqipėri shkruhet qė nė fillim tė artikullit si korrupsioni, shteti i dobėt dhe nje krim i forte i organizuar.
    Por mė tej pohohet se nė pese vitet e fundit po ndodhin ndryshime dhe njė transformim i papritur.
    Vendi i dale nga kaosi i 97 i shkaktuar pas kolapsit te skemave piramidale tani po mbushet me ndėrtime te shumta ku apartamente dhe zyra me ngjyra te ndezura po shtrihen net e gjithe Tiranen.
    Rruget po shtrihen dhe rikosntruktohen ne te gjithe vendin thuhet me tej. Madje po rilind edhe Vlora, nje qytet kur dikur mblidheshin kurdet e transportoheshin ilegalisht ne Itali.
    Ligji antiskaf thuhet ne artikull ka dhene efktivitetin e vet dhe parate e perdorura dikur ne keto trafiqe tani po perdoren ne menyre te ligjshme ne ndertime dhe biznese ligjore.
    Ekonomia informale eshte reduktuat dhe ne hotelet dhe restorantet vendit po pushojne mjaft pushues jo vetem shqiptare por dhe nga Kosova dhe Maqedonia.
    Stabiliteti i viteve te fundit ka ndikuar ne hapjen e mjaft bankave te huaja, qe ndihmojnė me kredi te ndryshme.
    Kur Bashkimi Europian, vijon artikulli vuri kufizime per emigracionin per punėsimin ky fakt nuk u prit me shqetėsim ne Shqiperi pasi nje numer i madh shqiptaresh jetojne dhe punojne ne perendim.
    Mbi 600 mije prej tyre jetojne ne Greqi, me shume se 200 mije ne Itali dhe rreth 200 mije te tjere ne vende te ndryshme. Te gjithe keta emigrante dergojne ne Shqiperi rreth 1 miliarde euro ne vit.
    Ka nje angazhim per te goditur krimin e organizuar, thone burime policore, eshte ulur numri i vajzave qe pėrdoreshin per prostitucion. Duke iu referuar shifrave te papunesise, niveli 15 per qind i saj ne Shqiperi eshte me i larte se ne vendet e tjera Europe, thote “Economist” por jo me shqetėsuese se niveli i papunėsisė ne Maqedoni dhe Kosove ku ky nivel eshte me i larte.
    Por shqetesimi me i madh i shqiptareve thote revista e njohur ekonomike eshte e ardhmja e ekonomise se tyre.
    Parate e emigranteve nuk mund te krijojne shume vende pune, nderkaq shqetėsuese mbetet edhe sjellja e kryeministrit Berisha i cili qe pas ardhjes ne pushtet ka vene ne kontroll te forte jeten publike ne vend.
    Analaistet e “The Economist”?jane te bindur se situate poztive e krijuar ne Shqiperi do te ndikoje per mire ne e gjithe Ballkanin.
    “Mirėqenia dhe stabiliteti ne Shqipėri”, pėrfundon artikulli i “The Economist”, “eshte i rendesishem per kedo ne Ballkan.”

  8. #368
    Larguar Maska e Gerrard
    Anėtarėsuar
    29-04-2002
    Vendndodhja
    Anfield Road
    Postime
    1,647
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Taksė e re pėr importin e botimeve tė huaja

    Kompania ndėrkombėtare e shpėrndarjes sė shtypit (revistave dhe gazetave), ka kėrcėnuar se nuk do tė dėrgojė gazeta dhe revista nė Shqipėri pas taksės sė re tė aprovuar nga parlamenti shqiptar.
    Peter Emod, manaxhar i agjencisė nė Zyrih, i ka dėrguar njė letėr presidentit tė vendit, Bamir Topi duke i kėrkuar ndryshimin e ligjit, i cili vendos 20% taksė mbi tė gjitha produktet e shtypit tė importuara nga jashtė.

    Njė kopje e kėsaj letre i ėshtė faksuar edhe zyrės sė shtypit.

    “Ligji i ri do tė detyrojė kompanitė e shpėrndarjes tė mos dėrgojnė mė botimet nė Shqipėri. Kjo taksė mund ti japė fund edhe shtypit tė huaj nė Shqipėri” – tha Emod.

    Ky ligj mund tė ndikojė gjithashtu edhe importin e librave, sipas agjencisė sė importit Adrion Ltd.

    Shtypi i huaj ėshtė ndaluar tė vijė nė Shqipėri para viteve 1990, por duket se kjo situatė po pėrsėritet edhe tani me taksat e reja tė aprovuara nga parlamenti Shqiptar.
    Liverpool is now where it belongs
    The cry was no surrender,
    We'll fight for the boys in red,
    We'll fight, we'll fight for Liverpool,
    The team that Shankly bred.
    We'll fight for Alun Evans,
    We'll fight for Ian St.John,
    We'll fight, we'll fight for Liverpool,
    The pride of division one - two- three - four
    Listen to the Kopites roar

    LIVERPOOL - LIVERPOOL - LIVERPOOL

  9. #369
    Larguar Maska e Gerrard
    Anėtarėsuar
    29-04-2002
    Vendndodhja
    Anfield Road
    Postime
    1,647
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Amerikanėt, burim gjigant nafte nė Shqipėri

    Qeveria ka konfirmuar gjatė ditės sė djeshme se rezervat e naftės tė zbuluara nga kompania “Gustavson” shkojnė nė 3 miliardė fuēi
    Agjencia Kombėtare e Burimeve Natyrore konfirmon rezervat e naftės tė zbuluara nga amerikanėt



    Kompania amerikane “Gustavson Associates LLC” ka bėrė publik njė raport pėr rezervat e naftės nė Shqipėri, sipas tė cilit, vendi ynė ka njė sasi tė madhe rezervash tė reja qė ndodhen nė zonėn midis Durrėsit dhe Shkodrės. Kompania zvicerane “Manas Petrolium” qė ka edhe njė kontratė me Qeverinė Shqiptare pėr kėrkime nė zonėn e Shqipėrisė sė Mesme dhe asaj tė Veriut, ka bėrė tė ditur edhe gjetjen e arit tė zi, qė mund tė quhet njė kėrkim tepėr me vlerė nėse ai do tė mund qė tė shfrytėzohet nga ana e kompanive private. Sipas kompanisė zvicerane “Manas Petroleum”, rezervat e naftės nė zonėn qė shtrihet nga zona e Dumresė deri nė Shkodėr, nė njė shtrirje prej rreth 30 kilometrash (nė hartė na tregohen zonat A, B, D, E, ku janė gjetur edhe rezervat) ekzistojnė rezerva nafte qė kapin njė sasi prej 2.987 miliardė fuēi.

    Ndėrsa rezervat e gazit nė kėtė zonė janė rreth 3 triliardė metėr/kub gaz natyror. Kompania “Gustavson” ka pėrfunduar njė raport studimor kėrkimor pėr llogari tė “Manas Petrolium Corporation”, kompani kjo shumė e njohur ndėrkombėtare nė fushėn e zbulimit dhe shfrytėzimit tė naftės. Finalizimi i synimeve tė kėsaj kompanie pėr kėrkim dhe zbulim nafte nė Shqipėri vjen pas njė studimi tė kujdesshėm tė tė dhėnave sizmologjike e gjeologjike, tė bėrė nga kompania e konsulencės “Guvstavson”, e kontraktuar prej tyre. Rezultatet e raportit tė konsulencės, tė mbėshtetur dhe mbi studime paraprake tė kompanive tė tjera ndėrkombėtare tė fushės, janė shumė bindėse dhe premtuese pėr specialistėt e naftės dhe tė ēojnė nė pėrcaktimin se Shqipėria qėndron mbi njė rezervė tė madhe nafte dhe gazi.

    Referuar raportit tė studimit tė bėrė publik nga kompania amerikane “Gustavson”, sasia e rezervave tė naftės qė mund tė pėrdoren nė vendburimet e reja, sipas studimeve shkojnė nė 1.4 miliardė fuēi. Raporti nuk jep sqarime nė lidhje me cilėsinė e naftės qė mund tė nxirret nė kėtė zonė, por edhe nėse nafta do tė jetė e cilėsisė jo shumė tė mirė, rezervat e zbuluara nga ana e kompanisė amerikane janė shumė tė rėndėsishme pėr zhvillimet ekonomike tė vendit. Nėse nafta e zbuluar nė kėtė zonė do tė kishte njė ēmim minimal prej 50 USD pėr fuēi, atėherė rezervat e naftės nė kėtė zonė do tė kishin njė vlerė qė shkonte nė rreth 70 miliardė dollarė. Nė njė kohė qė nė rajon rezervat e naftės mungojnė, Shqipėria vlerėsohet qė tė ketė njė avantazh tė madh krahasues me vendet e tjera tė rajonit.

    Kompania amerikanė bėn tė ditur se tashmė ėshtė duke pėrpunuar tė dhėnat dhe gjatė javėve nė vazhdim do tė ketė edhe njė raport tė plotė, pėr hapat e mėtejshėm qė duhet tė ndiqen nė shfrytėzimin e kėtyre rezervave tė rėndėsishme tė naftės dhe tė gazit. Nė mes tė vitit 2007, nė bazė tė njė marrėveshjeje tė re hidrokarbure, ka hyrė pėr kėrkim nafte dhe gazi edhe kompania zvicerane "Manas", pėrmes degės sė saj "DWM Petroleum", e cila po kėrkon nė 2 blloqe kėrkimi nė zonėn nga Shkodra deri nė Rinas, si dhe nė zonėn tjetėr, Krujė deri nė Elbasan. Megjithatė, tė dhėnat e nxjerra nga ana e kompanisė amerikane vazhdojnė qė tė jenė nė kuadrin e studimeve, pasi ende nuk ka njė zhvillim tė punimeve konkrete.

    Tė dhėnat e ardhura nga kjo kompani janė optimiste, sipas studimeve paraprake, pėr burime tė konsiderueshme nafte dhe gazi dhe do tė vijojė me vlerėsime tė tė dhėnave si dhe me punime sizmike, tė cilat nėse do tė dalin me rezultate pozitive, do tė kalojnė nė shpime konkrete. Pėr tė vėrtetuar rezultatet e studiuara kompania “DWM”, e cila operon nė Shqipėri si kompani bijė e kompanisė “Manas Petroleum”, do tė fillojė implementimin e marrėveshjes me ritme tė pėrshpejtuara duke kaluar shpejt nė fazėn e shpimit tė pusit. Raporti i kompanisė konsulente “Gustavson” konfirmon potencialin e rezervave tė pazbuluara tė naftės dhe gazit, nė zonėn ku “Manas Petroleum” ka marrė licencėn. Kjo zonė ndodhet midis Liqenit tė Shkodrės dhe Dumresė. Raporti i kompanisė “Gustavson” cilėson se “objektivat e parė tė eksplorimit janė rezervat karbonate tė frakturuara tė zonės sė pėrfshirė nė marrėveshjen hidrokarbure, qė kanė rezultuar tė njėjta me ato tė zbuluara nė Apeninet e Italisė nė vitin 1990”.
    Liverpool is now where it belongs
    The cry was no surrender,
    We'll fight for the boys in red,
    We'll fight, we'll fight for Liverpool,
    The team that Shankly bred.
    We'll fight for Alun Evans,
    We'll fight for Ian St.John,
    We'll fight, we'll fight for Liverpool,
    The pride of division one - two- three - four
    Listen to the Kopites roar

    LIVERPOOL - LIVERPOOL - LIVERPOOL

  10. #370
    Larguar Maska e Gerrard
    Anėtarėsuar
    29-04-2002
    Vendndodhja
    Anfield Road
    Postime
    1,647
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Shitja me pakicė, projekti i faturave i dėshtuar

    Megjithėse ligji pėr shitjen e detyrueshme me fatura tatimore dhe mbajtjen e kontabilitetin tė thjeshtė nga ana e biznesit tė vogėl ka hyrė nė fuqi qė prej datės 1 janar 2008, nė pjesėn dėrrmuese tė njėsive tregtare, nė tė gjithė vendin, vazhdon qė tė shitet pa fatura. Bizneset akuzojnė tatimet se janė tė painformuar dhe se nuk ka asnjė udhėzim shpjegues pėr kėtė vendim.

    Foto nga mbledhja e drejtuesve tė tatimeve me Biznesmenėt.



    Ligji i ri pėr biznesin e vogėl, shihet nga ana e kompanive tė mėdha si njė draft tjetėr i dėshtuar qė nuk do tė sjellė asgjė tė re nė rregullimin dhe formalizimin e tregut. Gjatė njė takimi me drejtues tė Tatimeve, anėtarėt e Dhomės Amerikane tė Tregtisė kanė paraqitur dhe opinionet e tyre nė lidhje me ligjin e ri pėr biznesin e vogėl, qė ka hyrė nė fuqi qė nė datėn 1 janar 2008. Sipas sipėrmarrėsve tė pranishėm nė kėtė takim, ligji i ri nuk ka sjellė asgjė te re nė klimėn dhe marrėdhėniet midis biznesit tė madhe dhe atij tė vogėl.

    “Administrata Tatimore duhet qė tė zgjidhė pėrfundimisht problemin e faturave, qė ka vite qė rėndon biznesin e madh. Ne nuk kemi ku tė shkarkojmė faturat e TVSH-sė, pasi biznesi i vogėl nuk pranon fatura”,- ka bėrė tė ditur Genc Boga, anėtar i Dhomės Amerikane tė Tregtisė. Sipas Drejtoreshės sė Tatimeve, Gerta Picari, ligji i ri pėrcakton mbajtjen e njė kontabiliteti tė thjeshtė nga ana e biznesit tė vogėl, qė kėrkon edhe regjistrimin e faturave tė shitjes dhe tė blerjes. “Me anė tė ligjit tė ri, tė miratuar nga qeveria, biznesi i vogėl duhet qė tė mbajė njė kontabilitet tė thjeshtė, mbi bazėn e tė cilit do tė pėrcaktohet edhe Tatimi mbi Fitimin qė ai do tė paguajė.

    Nga ana tjetėr ligji ka pėrcaktuar si tė detyrueshėm vendosjen e kasave dhe, njėkohėsisht, pėrcakton edhe njė sėrė rregullash tė tjera pėr kontrollin e memories sė kėtyre makinerive”,- ka bėrė tė ditur Picari. Por, sipas sipėrmarrėsve qė kanė marrė pjesė nė kėtė takim, masa tė tilla janė marrė edhe mė parė nga ana e Ministrisė sė Financave, nė bashkėpunim me tatimorėt, por ato kanė rezultuar tė dėshtuara. “Mendoj se ligji i ri nuk ka pėr tė sjellė ndryshime nė kėtė situatė tė krijuar prej shumė vitesh. Nuk e di pse biznesi i vogėl nuk futet nė skemėn e Tatimit mbi Vlerėn e Shtuar, kur kjo taksė nė tė vėrtetė paguhet nga konsumatori”,- ka deklaruar Enea Janko. Sipas tij, futja nė TVSH e biznesit tė vogėl do tė ishte edhe zgjidhja pėrfundimtare e problemit tė faturave tatimore.

    Njė skemė e tillė e pėrjashton biznesin e vogėl nga pagimi i Tatimit mbi Vlerėn e Shtuar, nė formėn e saj klasike. Por futja e Tatimit mbi Fitimin nė masėn 10% pėr biznesin e vogėl, do t'i detyrojė kėto njėsi qė tė blejnė dhe tė shesin me fatura, pasi tashmė ato do tė detyrohen qė tė kenė njė bilanc financiar ku tė evidentohen shpenzimet dhe tė ardhurat. Nga ana e Ministrisė sė Financave, futja e biznesit tė vogėl nė skemėn e Tatimit mbi Vlerėn e Shtuar dhe hartimi i ligjit tė ri pėr procedurat tatimore, janė edhe reformat e fundit thelbėsore nė fushėn e tatimeve. Skema e re e Ministrisė sė Financave e llogarit 10% tatimin mbi fitimin nė fund tė vitit fiskal. Pėr vitin 2008, ky tatim do tė llogaritet gjatė periudhės Janar-Shkurt 2009 pasi detyrimi pėr pagesėn e kėtij tatimi ėshtė 31 marsi. Gjatė kėsaj periudhe pritet qė edhe tė penalizohen tė gjitha ato biznese tė vegjėl qė nuk kanė pasur rregullsi gjatė vitit fiskal.

    Faturat kthehen nė detyrim ligjor


    Pėr tė justifikuar fitimin e realizuar, ēdo biznes i vogėl, prej janarit tė vitit 2008 duhet tė ketė njė bilanc tė mirėfilltė financiar, ku tė paraqiten tė ardhurat dhe shpenzimet e vitit fiskal. Ky bilanc do tė pranohet nga ana e organeve fiskale, vetėm nėse tė gjitha blerjet e realizuara nga ana e biznesit tė vogėl, tek ai i madh dhe shitjet e biznesit tė vogėl, tek konsumatori pėrfundimtar, janė tė dokumentuara me anė tė faturave tatimore. Ky projekt, gjithmonė nėse ai nuk mbetet vetėm nė letėr, nėnkupton qė prej 1 Janarit tė vitit 2008 tė gjithė klientėt qė blejnė nė dyqane mallra duhet tė pajisen me fatura blerje, njė kopje e sė cilės i mbetet shitėsit. Tė njėjtėn procedurė, pėr ēdo mall tė blerė, biznesi i vogėl duhet ta realizojė edhe me biznesin e madh, duke pasur ēdo veprim financiar tė dokumentuar nė bilancin financiar. Nė kėtė mėnyrė, duke u bėrė pjesė e zinxhirit tė vazhdueshėm tė shitjeve nė ekonomi me fatura, biznesi i vogėl do tė mbartė edhe Tatimin mbi Vlerėn e Shtuar nė mallrat qė ai tregton, duke e shkarkuar kėtė tė fundit tek konsumatori pėrfundimtar.
    Liverpool is now where it belongs
    The cry was no surrender,
    We'll fight for the boys in red,
    We'll fight, we'll fight for Liverpool,
    The team that Shankly bred.
    We'll fight for Alun Evans,
    We'll fight for Ian St.John,
    We'll fight, we'll fight for Liverpool,
    The pride of division one - two- three - four
    Listen to the Kopites roar

    LIVERPOOL - LIVERPOOL - LIVERPOOL

  11. #371
    Larguar Maska e Gerrard
    Anėtarėsuar
    29-04-2002
    Vendndodhja
    Anfield Road
    Postime
    1,647
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Projekti, kategorizim pėr firmat nė tendera

    Firmat shqiptare qė do tė marrin fonde publike, do tė pėrcaktohen nga qeveria.

    Tenderat qė do jepen nga ana e Ministrisė sė Transporteve do t'i nėnshtrohen njė skeme tė re pėrzgjedhjeje. Nė kėtė ministri ėshtė ngritur njė grup pune, i cili do tė kategorizojė edhe kompanitė shqiptare qė marrin pjesė nė investime publike. Lista me emrat e firmave qė do tė jenė tė kategorizuara pritet qė tė dalė sė shpejti nga Ministria e Transporteve.

    Deklarata pėr kėtė projekt ėshtė bėrė nga ana e Kryeministrit gjatė mbledhjes sė djeshme tė qeverisė ku Berisha ka bėrė tė ditur se, "grupi i punės i ngritur pėr kėtė qėllim po studion praktikėn mė tė mirė prej vendeve tė tjera, nė mėnyrė qė secila kompani tė marrė pėrgjegjėsitė sipas kapaciteteve reale qė disponon". Berisha deklaroi se ky proces do tė shmangė abuzimet e disa prej kompanive, tė cilat ndonėse kanė pasur shansin dhe mundėsinė e rritjes sė kapaciteteve tė tyre, nuk e kanė bėrė kėtė tė shtyrė nga etja e fitimeve tė padrejta.

    "Pėr t'i dhėnė njė nxitje dhe fuqizim kompanive private shqiptare tė ndėrtimit, tė cilat ishin tė diskriminuara me ligj nė shumėn me tė cilėn ato mund tė merrnin pjesė nė tendera, ne e katėrfishuam kėtė shumė, por rezulton se jo tė gjitha kėto tre apo katėrfishuan kapacitetet. Pra, nėse disa i kanė rritur kapacitetet dhe kanė pėrfituar nga mundėsia, tė tjera, etja e superfitimit i ka penguar tė ngrihen nė nivelin pėr tė cilin ne u dhamė shanse dhe mundėsi".

    Berisha deklaroi se investimet nė infrastrukturė janė katėrfishuar nė krahasim me vitin 2004, gjė e cila kėrkon katėrfishimin e kapaciteteve. "Nė rast se investoheshin nė 2004, 19 miliardė, totalisht nė infrastrukturė, sot investohen rreth 80 miliardė, pra kėtė herė mė shumė, gjė e cila kėrkon katėrfishim tė kapaciteteve."

    Projekti i paraqitur nga qeveria vjen nė njė kohė qė realizimi i investimeve ka qenė edhe problemi mė i madh i qeverisė nė buxhetin e vitit 2007. Realizimi i investimeve ka qenė nė nivele tepėr tė ulėta pėr 10 muajt e parė tė 2007.

    Sipas buletinit tė treguesve ekonomikė, tė botuar nga ana e Ministrisė sė Financave, realizimi i investimeve nė 10 muajt e parė tė 2007 ishte vetėm 38% ose nė shifra 320 milionė dollarė, nga 820 milionė dollarė qė ėshtė fondi i investime i parashikuar pėr t'u realizuar gjatė vitit 2007. Mosrealizimi nė investime shkon nė 500 milionė dollarė, ndėrsa qeveria bėn tė ditur se ėshtė optimiste se kėto 500 milionė dollarė do tė mund qė t'i realizojė gjatė 2 muajve tė fundit tė vitit.

    Mungesa e kapaciteteve tė kompanive ndėrtuese, ka qenė edhe shkaku qė investimet e parashikuara pėr vitin 2007 nuk janė realizuar. Sipas qeverisė firmat shqiptare nuk janė pėrshtatur dot me njė nivel kaq tė lartė investimesh, qė pėr kėtė vit shkon nė 820 milionė dollarė, ose rreth 70 miliardė lekė. Por njė deklaratė e tillė ėshtė e vėshtirė pėr t'u besuar se edhe nė vitin 2006, kur volumi i parashikuar i investimeve ishte i vogėl, realizimi i tyre ishte nė tė tilla nivele. Njė fakt i tillė nxjerr nė dukje problemin e madh qė vjen nga mungesa e kapaciteteve tė qeverisė pėr tė menaxhuar fondet publike.
    Liverpool is now where it belongs
    The cry was no surrender,
    We'll fight for the boys in red,
    We'll fight, we'll fight for Liverpool,
    The team that Shankly bred.
    We'll fight for Alun Evans,
    We'll fight for Ian St.John,
    We'll fight, we'll fight for Liverpool,
    The pride of division one - two- three - four
    Listen to the Kopites roar

    LIVERPOOL - LIVERPOOL - LIVERPOOL

  12. #372
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    10-08-2007
    Postime
    7,555
    Faleminderit
    9
    36 falenderime nė 32 postime

    Kongresi amerikan kalon paketen 160 miliard

    Kongresi amerikan ka aprovuar paketen stimuluse prej me shume se 160 miliarde dollaresh qe do ti jape cdo qytetari amerikan qe ka punuar gjate vitit 2007 $600, nje familjeje $1200 dhe nese kane edhe femije atehere deri ne $2100.

    Me kete pakete shpresohet rigjallerimi ekonomise amerikane qe ne muajt e fundit ka pasur renie.

  13. #373
    Larguar Maska e Gerrard
    Anėtarėsuar
    29-04-2002
    Vendndodhja
    Anfield Road
    Postime
    1,647
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Armo, 20 kompani te interesuara per privatizimin

    Deri tani 20 kompani jane ofruar per privatizimin e kompanise shteterore te naftes, ARMO-s, tenderi i se ciles do te hapet me date 21 te ketij muaji. Kompania publike e perpunimit te naftes ARMO, e cila brenda muajit qershor do te kaloje ne doren e privatit, ja ka dale qe te rrise interesimin e te huajve ne privatizim. Kompania shteterore e nxjerrjes dhe perpunimit te naftes, ARMO arriti vitin qe shkoi nje fitim prej 15 milione eurosh. Burimet brenda kompanise ia dedikojne normen e larte te fitimit rritjes se cmimit te naftes se prodhuar ne vend, e cila ndoqi konjukturen e tregut nderkombetar
    Liverpool is now where it belongs
    The cry was no surrender,
    We'll fight for the boys in red,
    We'll fight, we'll fight for Liverpool,
    The team that Shankly bred.
    We'll fight for Alun Evans,
    We'll fight for Ian St.John,
    We'll fight, we'll fight for Liverpool,
    The pride of division one - two- three - four
    Listen to the Kopites roar

    LIVERPOOL - LIVERPOOL - LIVERPOOL

  14. #374
    Larguar Maska e Gerrard
    Anėtarėsuar
    29-04-2002
    Vendndodhja
    Anfield Road
    Postime
    1,647
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Kredite, shtrengohen rregullat ndaj bankave

    Frika se kredite qe bankat po japin ndaj klienteve nuk do te mund te kthehen e ka detyruar Banken e Shqiperise qe te forcoje rregulloren e per dhenien e huave here pas here. Se fundmi autoriteti qendror bankar ka miratuar nje rregullore qe ve ne mbikeqyrje te ashper kredite ndaj klienteve te medhenj te bankave dhe administrimin e rrezikut qe rrjedh nga ekspozimi i perqendruar ndaj tyre. Ne rregullore parashihen ndryshime ne normat mbikeqyrese per ekspozimet e medha ne perputhje me percaktimet e ligjit "Per bankat" dhe vendosen disa kufizime per kredidhenien e bankes ndaj personave me nje marredhenie te vecante me te. Ne rregullore percaktohen gjithashtu kerkesa mbikeqyrese e raportuese lidhur me monitorimin e vazhdueshem te ekspozimeve te medha. Banka e Shqiperise qe prej dates 3 janar te ketij viti po pergatit nje rregullore te re me masa "ndeshkuese" ndaj bankave per miradministrimin e kredive. Ne keto kushte, autoriteti qendror bankar ka pergatitur nje pakete ndryshimesh rregullative, e cila e nderthurur me masa administrative dhe kontrolle ndaj bankave. Per administrimin e rrezikut te kredise, ne rastet kur klienti nuk eshte i mbrojtur ndaj rrezikut te kursit te kembimit do te perfshijne keto detyrime per bankat. Se pari krijimin e fondeve rezerve per humbjet nga kredia. Se dyti rritjen e kapitalit kur shkelet nje kufi i caktuar ndaj ekspozimit ne monedhe te huaj. Keto masa po merren per shkak se, bankat nuk kane marre ne konsiderate nje paralajmerim te bere nga Banka e Shqiperise me pare per rrezikun qe mbart kreditimi ne valute. Per te siguruar fitime te larta, bankat ne vendin tone abuzojne me dhenien e kredive si ne drejtim te normave te larta te interesit, ashtu edhe ne drejtim te transparences. Konstatimin e ka bere vete Guvernatori i Bankes se Shqiperise Ardian Fullani, ne nje takim qe ka patur ne fillim te muajit te kaluar me drejtuesit e bankave te nivelit te dyte. Ai ka leshuar kritika te ashpra ndaj bankiereve dhe l ka lajmeruar se do te forcoje edhe me shume rregullat e mbikeqyrjes dhe masat administrative ndaj tyre. Treguesi i kredive me probleme ndaj totalit te portofolit te kredive ne terma bruto, perllogaritet 3.6 per qind ne fund te janarit 2008, kjo perqindje nje vit me pare nuk ka qene me pak se 2%.
    Liverpool is now where it belongs
    The cry was no surrender,
    We'll fight for the boys in red,
    We'll fight, we'll fight for Liverpool,
    The team that Shankly bred.
    We'll fight for Alun Evans,
    We'll fight for Ian St.John,
    We'll fight, we'll fight for Liverpool,
    The pride of division one - two- three - four
    Listen to the Kopites roar

    LIVERPOOL - LIVERPOOL - LIVERPOOL

  15. #375
    Larguar Maska e Gerrard
    Anėtarėsuar
    29-04-2002
    Vendndodhja
    Anfield Road
    Postime
    1,647
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Nafta, cmimi i importit rritet 17%

    Rusia do te rrise taksen e eksportit te naftes bruto me 17 per qind, duke filluar qe nga nje qershori ne reagim te rritjes se cmimit ne tregjet nderkombetare gjate muajve mars dhe prill. Taksa pritet te arrije ne 398 dollare per ton, ka pohuar per mediat zevendesdrejtori i Doganave ne Rusi, Alexander Sakovich. Rusia furnizon me nafte nje pjese te mire te vendeve te Evropes, perfshire edhe Greqine e cila eshte burimi kryesor i furnizimit per Shqiperine. Rusia rishikon taksen e eksportit te naftes njehere ne dy muaj te bazuar ne ecurine e cmimeve te dy muajve paraardhes. Cmimet e naftes jane rritur 68 per qind ne krahasim me fillimin e vitit 2007 ka pohuar zyrtari rus. Me kete mase Rusia shpreson te stimuloje prodhuesit vendas per me shume investime. Per shkak se, prodhimi i naftes ne Rusi ka rene ne keto 18 muajt e fundit ne nivelin me te ulet. Nafta bruto qe shkembehet ne Nju-Jork arriti ne 23 prill rekordin prej 120 dollaresh per fuci. Kjo rritje erdhi pas nje renieje te rezervave te naftes ne SHBA, konsumatorja e pare ne bote e arit te zi. Prodhuesit e energjise nuk mund ta ndalin e rritjen e vrullshme te cmimit te naftes. Vendeve te ndryshme te botes u duhet te perballojne cmime edhe me te larta, nese deshirojne te kene furnizim edhe ne te ardhmen kane eksportuesit e naftes. Ekspertet kane arritur ne konkluzionin se renia e vleres se dollarit ka ndikuar ne rritjen e cmimeve te naftes dhe kostoja e prodhimit te naftes eshte rritur ndjeshem. Objektivi i ministrave te Energjetikes dhe shume zyrtareve te industrive prodhuese ishte renia dakord per cmimin.

    68% eshte rritur cmimi i naftes qe fillimi i vitit te kaluar. Ekspertet nuk jane ne gjendje te parashikojne ecurine afatgjate por shumica e tyre mendojne se, cmimet do te vijojne te rriten

    Cmimi larte, rritet fitimi i ARMOS

    Kompania shteterore e nxjerrjes dhe perpunimit te naftes, ARMO, arriti vitin qe shkoi nje fitim prej 15 milione eurosh. Burimet brenda kompanise ia dedikojne normen e larte te fitimit rritjes se cmimit te naftes se prodhuar ne vend, e cila ndoqi koniunkturen e tregut nderkombetar. Fitimi i kompanise publike ARMO, ne vitin 2007, llogaritet ne 1,717 miliarde leke, kundrejt 307 milione lekeve te programuara.

    Naftes, spekulim ne kursin e kembimit

    Vendet prodhuese dhe eksportuese te naftes (OPEC) sipas nje marreveshjeje te perbashket qe kur organizata funksionon, e shesin naften ne valuten amerikane dollarin e konsideruar ende me e besueshmja per shkak te madhesise se ekonomise amerikane. Keshtu qe nje zhvleresimin e valutes se gjelber i ul fitimet e prodhuesve te naftes. Per t'u mbrojtur nga rrisqet qe sjell kursi i kembimit, vendet e OPEC sa here qe zhvleresohet dollari me te njejten mase rrisin edhe cmimin e naftes.

    Lajmet janė marr nga gazeta e pėrditėshme: KohaJonė
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Gerrard : 06-05-2008 mė 16:30
    Liverpool is now where it belongs
    The cry was no surrender,
    We'll fight for the boys in red,
    We'll fight, we'll fight for Liverpool,
    The team that Shankly bred.
    We'll fight for Alun Evans,
    We'll fight for Ian St.John,
    We'll fight, we'll fight for Liverpool,
    The pride of division one - two- three - four
    Listen to the Kopites roar

    LIVERPOOL - LIVERPOOL - LIVERPOOL

  16. #376
    Larguar Maska e Gerrard
    Anėtarėsuar
    29-04-2002
    Vendndodhja
    Anfield Road
    Postime
    1,647
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    INSTAT: Inflacionin nė prill 4.4 pėr qind

    Ēmimi i fruta perimeve nė tregun tonė ka pėsuar njė rėnie. Sipas publikimeve tė Institutit tė Statistikave, nė tregun tonė gjatė muajit prill ēmimi i frutave perimeve ka pėsuar njė rėnie, ndėrkohė ēmimi i produkteve ushqimore ėshtė rritur. Sipas publikimeve tė INSTAT-it inflacionin nė muajin prill rezulton 4,4 pėr qind. Sipas kėtyre tė dhėnave, krahasuar me muajin e kaluar inflacioni ka pėsuar rėnie. Ndėrsa krahasuar me tė njėjtėn periudhė tė vitit tė kaluar, kostoja e jetės ėshtė rritur me 2,5 pėr qind.
    Ēmimet
    Gjatė muajit prill, sipas publikimeve tė Institutit i Statistikave, ēmimet e frutave perimeve kanė pėsuar njė rėnie tė lehtė. Ndėrsa ēmimet e produkteve ushqimor janė rritur. Ndėrkohė nė rėnie kanė qenė dhe ēmimet e kėpucėve dhe veshjeve, kjo si pasojė e skontove tė sezonit. Sipas publikimeve tė INSTAT-it, indeksi i ēmimeve tė konsumit nė muajin prill arriti nė 102.0 pėr qind kundrejt muajit dhjetor 100 pėr qind, duke shėnuar njė ulje prej 0,4 pėr qind krahasuar me muajin e kaluar. Referuar kėtyre tė dhėnave, indeksi i grupit “Ushqime dhe pije joalkoolike” shėnoi njė ulje prej 0.8 pėr qind, me njė ndikim prej 0.3 pėr qind nė totalin e ndryshimit mujor. Brenda kėtij grupi ulja mė e madhe prej 6.9 pėr qind vėrehet nė nėngrupin zarzavate pėrfshirė patatet. Kėtu mund tė pėrmendim uljen e ēmimit tė kastravecėve me 47.5 pėr qind, lulelakrės me 10.6 pėr qind, lakrės me 4.4 pėr qind, domateve me 2.9 pėr qind, etj. Indeksi nė nėngrupin fruta shėnoi gjithashtu njė ulje prej 0.2 pėr qind. Gjatė muajit prill ēmimet nė tė gjitha nėngrupet e tjera tė grupit tė ushqimeve shėnuan njė rritje, ku mund tė pėrmendim rritjet nė nėngrupet, bukė e drithėra me 1.5 pėr qind, mish, peshk, qumėsht, djathė e vezė me 0.2 pėr qind, ushqime tė tjera me 0.1 pėr qind. Ndėrsa indeksi i grupit qira, ujė, lėndė djegėse dhe energji, shėnoi njė ulje prej 0.2 pėr qind, ulje kjo e shkaktuar nga ulja e ēmimit tė druve tė zjarrit me 3.4 pėr qind. Gjatė muajit prill ēmimi i naftės shėnoi njė rritje prej 0.8 pėr qind dhe ēmimi i benzinės nė rritje prej 0.9 pėr qind.
    Inflacioni
    Inflacioni nė muaji prill rezultoi nė nivelin e 4,4 pėr qind. Sipas publikimeve nga Instituti i Statistikave, inflacioni i muajit prill krahasuar me muajin e kaluar ka pėsuar njė rėnie prej 0,4 pėr qind.

    “Vodafone”, 31 milionė lekė pėr projektet sociale
    Fondacioni “Vodafone Albania”, me mbėshtetjen e donatorėve “Vodafone Albania” Sh.A. dhe “Vodafone Group Foundation”, 31.3 milionė lekė pėr zbatimin e 7 projekteve me ndikim social nė ndihmėn e komuniteteve nė nevojė. Sipas kryetarit tė Bordit drejtues tė fondacionit, Thomas Papaspyrou, “ėshtė njė kėnaqėsi tė vėresh sesi puna intensive e bordit dhe stafit tonė reflektohet nė pėrllogaritjen e mijėra pėrfituesve prej kėtyre projekteve. E veēanta e financimit tė projekteve pėr kėtė vit ėshtė shtrirja e investimit social nė disa rrethe, nga veriu e deri nė jug tė vendit, duke pėrfshirė Kukėsin, Gjirokastrėn, Lezhėn, Tiranėn, si dhe rrethe tė tjera”. Ky kontribut pason fondin e emergjencės sė akorduar nga fondacioni, pėr rindėrtimin e shkollave dhe sigurimin e nevojave jetėsore tė komunitetit tė prekur nga shpėrthimi nė Gėrdec tė Vorės.

    Dervishi: Nė 4 muaj u zhdoganuan 1141 tonė cigare
    Gjatė kėtij katėrmujori janė zhdoganuar 1 141 tonė cigare. Drejtori i Pėrgjithshėm i Doganave, Pėrparim Dervishi, gjatė njė konference pėr shtyp, tha se zhdoganimi i cigareve shėnoi njė rritje prej 258 tonė ose 29 pėr qind mė shumė se sasia e zhdoganuar gjatė periudhės janar - prill 2007, ku u zhdoganuan 883 tonė. Sipas tij, gjatė periudhės janar - prill 2008 janė zhdoganuar 116 843 tonė karburante. “Sasia e karburanteve e zhdoganuar gjatė kėsaj periudhe ėshtė pothuajse nė tė njėjtin nivel si njė vit mė parė, gjatė tė cilės janė zhdoganuar 117 037 tonė”, tha drejtori Dervishi. Nė tė njėjtat nivele paraqitet gjatė kėsaj periudhe edhe zhdoganimi i kafesė. Kreu i DPD-sė, Dervishi, u shpreh se gjatė 4 muajve tė parė tė vitit 2008 u zhdoganuan 1 848 tonė kafe, pothuajse e njėjta sasi si nė tė njėjtėn periudhė tė njė viti mė parė, kur u zhdoganuan 1 996 tonė.

    Diskutohet fondi pėr pėrmirėsimin e ujėsjellėsit
    Gjatė seancės plenare tė Kuvendit tė zhvilluar dje u diskutua projektligji “Pør kuadrin rregullator tė sektorit tė furnizimit me ujė dhe largimit e pėrpunimit tė ujėrave tė ndotura”. Nø mbøshtetje tø Kushtetutøs dhe ligjit “Pør kuadrin rregullator tė sektorit tė furnizimit me ujė dhe largimit e pėrpunimit tė ujėrave tė ndotura”, tø ndryshuar, me propozimin e ministrit tø Financave, Køshilli i Ministrave vendosi miratimin e fondit tė shpenzimeve tė Entit Rregullator tė Sektorit tė Furnizimit me Ujė dhe Largimit e Pėrpunimit tė Ujėrave tė Ndotura, pėr vitin 2008, nė shumėn 24 milionė lekė. Projektligji do tė votohet gjatė seancės plenare tė ditės sė hėnė.
    Liverpool is now where it belongs
    The cry was no surrender,
    We'll fight for the boys in red,
    We'll fight, we'll fight for Liverpool,
    The team that Shankly bred.
    We'll fight for Alun Evans,
    We'll fight for Ian St.John,
    We'll fight, we'll fight for Liverpool,
    The pride of division one - two- three - four
    Listen to the Kopites roar

    LIVERPOOL - LIVERPOOL - LIVERPOOL

Faqja 19 prej 19 FillimFillim ... 9171819

Tema tė Ngjashme

  1. Varfėria dhe mizerja.
    Nga DI_ANA nė forumin Tema shoqėrore
    Pėrgjigje: 116
    Postimi i Fundit: 26-03-2013, 16:41
  2. Liria ekonomike, Shqiperia e 53-ta ne 183 vende
    Nga Lioness nė forumin Ekonomi & biznes
    Pėrgjigje: 7
    Postimi i Fundit: 11-01-2013, 14:45
  3. Filozofi ekonomike apo metafizikė politike?
    Nga toni007 nė forumin Problematika shqiptare
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 06-06-2009, 08:26
  4. 2 muaj para zgjedhjeve
    Nga Alienated nė forumin Shqipe nga Maqedonia
    Pėrgjigje: 41
    Postimi i Fundit: 18-02-2009, 06:16
  5. Sistemi kapitalist nė kolaps, Islami shihet si zgjidhja mė e mirė!
    Nga Archicad nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 45
    Postimi i Fundit: 05-11-2008, 15:50

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •