Close
Faqja 3 prej 4 FillimFillim 1234 FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 41 deri 60 prej 79
  1. #41
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    31-12-2010
    Postime
    378
    Faleminderit
    0
    2 falenderime nė 2 postime
    Tė nderuar besimtarė tė devotshėm ortodoksė shqiptarė
    Pėrkujtojmė 100-vjetorin e helmimit tė “Mėsuesit tė Popullit” Petro Nini Luarasi

    Mė 17 gusht 2011 do tė pėrkujtojmė 100-vjetorin e helmimit nga qarqet ortodokse shoviniste greke tė “Mėsuesit tė Popullit” Petro Nini Luarasi.
    Mėsues i Popullit Petro Nini Luarasi lindi nė 22 prill tė vitit 1865 nė Luaras tė Kolonjės dhe vdiq i helmuar mė 17 gusht tė vitit 1911. Ai njihet si veprimtar i dalluar i Rilindjes Kombėtare, publicist, poet, studjues, mėsues e themelues i shkollave tė para laike shqipe, veprimtar ortodoks-pararendės i krijimit tė kishės ortodokse tė pavarur shqiptare. Pėr aktivitetin si mesues i gjuhes shqipe dhe dhčnien e mčshčs nč shqip, Petro Nini Luarasi u pčrndoq, u mallkua nga tre dhespotėt grekč te Kosturit: nga Qirilli mė 1887, nga Gregori mč 1889 dhe nč shtator 1892 nga Fillareti i cili edhe e shkishėroi familjarisht duke u shprehur:
    "....I mallkuari dhe i shkishėruari Petro Luarasi, nė bashkėpunim me propagandėn protestante e masone, ka shkuar nė fshatra tė ndryshme tė rrethit tė Kolonjės, duke u premtuar emėrimin e mėsuesve shqiptarė pėr mėsimin e shqipes, njė gjuhė e cila nuk ekziston... Shpallim se kushdo qė ndikohet nga i mallkuari Petro Luarasi dhe shokėt e tij, ose pranon mėsues shqiptarė, do tė shkishėrohet nga i madhi Zot, do tė marrė mallkimin e etėrve tė kishės, do ta zerė lebra e Gehazit dhe trupi i tij do tė mbetet i patretur dhe do tė pėrdhoset pas vdekjes..."(Fjalėt e Fillaret, dhespotit tė Kosturit, mė 20 shtator 1892, nė mallkimin e Petro Nini Luarasin.)
    Kėsaj propagande shoviniste, Petro Nini Luarasi iu pėrgjegj nė veprėn "Mallkimi i shkronjave shqipe e ēpėrfolja e shqiptarit", Manastir , 1911 nė tė cilėn pasqyrohen me dokumenta e vėrteta mbi abuzimet qė bėheshin nga klerikė shovinistė nė emėr tė fesė.
    "E vėrteta bėn fenė, dhe jo feja tė vėrtetėn... ''Ne shqiptarėt i duam jo vetėm vėllezėrit tanė grekė, po gjithė vėllezėrit e botės,veē se dėshėrojmė qė tė na duan edhe ata neve!... Kombi ynė ėshtė bashkėsia e shqipėtarėve, dhe gjuha jonė ėshtė shqipja, tė cilėn e trashėguam nga stėrgjyshėrit tanė Pellazgėt…Ta begatojmė gjuhėn edhe kombin tėnė me kulturė dhe qytetėrim, dheatėherė do tė shohėm qė gjithė sa folėn liksht kundėr gjuhės dhe kombit tėnė do tė turpėrohen dhe si dylli pėrpara faqes sė zjarrit do tė treten prej nakarit. Le tėmos frikėsohemi pėrpara llomotitjeve e prrallave grarishte tė atyre qė nuk e dashurojnė po e urrejnė mbrothėsinė e njerėzisė dhe nėnė mask shenjtorėsh e mendarėsh duan tė na gabojnė ne, dhe le tė dimė se ai qė ėshtė frikacak pėrkundrejt sė drejtės - ai bėhet tradhėtor i mėmėdheut dhe i vetes sė tij. Lavdi Perėndisė .(*)
    ---------
    (*) Petro N. Luarasi:“Mallėkim i shkronjavet shqipe dhe ēpėrfolja e shqipėtarit’’,
    Manastir, 1911, f. 7.
    Me habi e indinjate konstatojme qė ky mallkim dhe autorėt e tij po mbrohen edhe ne ditet e sotme duke poshtėruar Kishėn Ortodokse Autoqefale Shqiptare te Fan Nolit dhe martirėt e saj, nga njerėz qe sillen rrotull KOASH tė kryesuar nga Episkopi Janullatos dhe madje propagandojne dhe prononcohen ne gjithe aktivitet e tij. Ky fakt na ben te dyshojme e ndaj si ortodokse shqiptare kerkojme sqarim publik.

  2. #42
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    31-12-2010
    Postime
    378
    Faleminderit
    0
    2 falenderime nė 2 postime
    Citim Postuar mė parė nga monikal Lexo Postimin
    Me habi e indinjate konstatojme qė ky mallkim dhe autorėt e tij po mbrohen edhe ne ditet e sotme duke poshtėruar Kishėn Ortodokse Autoqefale Shqiptare te Fan Nolit dhe martirėt e saj, nga njerėz qe sillen rrotull KOASH tė kryesuar nga Episkopi Janullatos dhe madje propagandojne dhe prononcohen ne gjithe aktivitet e tij. Ky fakt na ben te dyshojme e ndaj si ortodokse shqiptare kerkojme sqarim publik.
    Prononcim: Tė nderuar besimtarė tė devotshėm ortodoksė shqiptarė
    Me keqardhje dhe indinjatė ju bėjmė me dije qė nė “Forumin shqiptar” po pėrhapen opinione qė rreken tė njollosin emrin, veprėn dhe nderin e Fan Nolit, Petro Nini Luarasit e tė tjerė veprimtarėve tė Kishės Ortodokse Shqiptare etj. Flagrante janė shpifjet ndaj Petro Nini Luarasit anėtarit tė devotshėm tė komunitetit ortodoks shqiptar, martirit tė gjuhės shqipe dhe veprimtarit tė palodhur pėr krijimin e kishės ortodokse autoqefale shqiptare. Kėto pėrfolje, njerėz tė papėrgjegjshėm i bazojnė nė hamendėsira, keqinterpretime dhe citime nga klerikė ortodoksė shovinistė grekė, kur ata kanė mallkuar e shkishėruar ortodoksin e pėrkushtuar Petro Nini Luarasi meqė ai dėshėronte e kontribuonte qė fėmijėt e populli shqiptar tė mėsonin gjuhėn shqipe dhe nė kishė besimtarėt ortodoksė tė komunikonin me Zotin nė gjuhėn e tyre amtare. Kjo veprimtari e Petro Nini Luarasit pėr disa klerikė shovinistė pėrfaqėsonte mėkat e motiv pėr ta mallkuar e ēkishėruar. Tashmė qė kėto dėshira tė veprimtarit ortodoks Petro Nini Luarasi janė realizuar me ekzistencėn e Kishės Ortodokse Autoqefale Shqiptare dhe garantohen me ligj nga shteti shqiptar, mendojmč se ēdo opinion apo deklaratė e pėrkundėrt pėrbėn shkelje morale e ligjore, tė paktėn nė territorin e shtetit shqiptar pėr tė cilat opinioni ortodoks shqiptar e ai publik, institucionet pėrkatėse shtetėrore e fetare duhet tė deklarohen zyrtarisht.
    Kėtė shqetėsim e justifikoj dhe argumentoj ndėr tė tjera:
    - me deklaratat pėrkatėse tė dy personave, njėri i pėrcaktuar si “Ilia Spiro, ortodoks”, banues ne Shqiperi , tjetri “Albo, shpirt shqiptari”, anėtarė tepėr aktivė tė “forumit shqiptar” nė internet, me pėrthithje dhe shpėrndarje informacionesh e aktivitetesh tė KOASHit e kreut tė tij, qė shprehen hapur nė emėr tė tyre. Kjo veprimtari per fat te keq kryhet edhe me censurėn e moderatorit.
    Anėtari i forumit, Ilia Spiro, deklarohet nė lidhje me besimtarin e devotshėm ortodoks, njė nga predikuesit e pėrdorimit e parė tė gjuhės shqipe nė kishėn ortodokse e flamurtar tė autoqefalisė sė saj, martir i gjuhės shqipe, “Mėsuesin e Popullit” Petro Nini Luarasi, tė provuar me fakte qė ėshtė mallkuar nga dhespotėrit shovinistė grekė e tė helmuar nga agjentėt e tyre se:
    --------------
    Ilia Spiro, 11.10.2010 : (http://www.forumishqiptar.com/showthread.php?t=129192)
    ’’Une s`e kam te veshtire ta shpreh mendimin tim per PN Luarasin...Me duhet te them se politizimin e historise e ka bere komunizmi, thjesht per te sulmuar Orthodhoksine. Mitropoliti Fillaret e ka ē`kisheruar PN Luarasin, si tradhetar te Kishes Orthodhokse dhe perhapes te herezive protestante, ungjillore e masonike. Ketu nuk ka te beje gjuha shqipe e shkruar, sepse ne kete kohe shkollat ne gjuhen shqipe sapo kishin filluar te funksiononin....Edhe vdekja e tij eshte fallsifikuar, pasi ai eshte eliminuar nga turqit.“
    ‘’...Nuk mund te te falenderoj qe me ke ngritur aq shume sa te me njohesh si pasardhes te Mitropolitit. Ėshte lavderim per mua, por une nuk i pelqej lavderimet...
    Persa i perket historise (sė Petro Nini Luarasit) ajo eshte fallsifikuar dhe duhet rishkruar, keshtu qe nuk mund te manipulohet me nje film te epokes se socializmit, i cili nuk shfaqej pa u miratuar me pare nga byroja politike. Ne thelb ta artit ne ate periudhe ishte "realizmi socialist", alias: gjithcka duhet deformuar per t`u pershtatur me markizem-leninizmin e Enver Hoxhes.
    Gjithsesi nje fjale e urte thote se "Patriotizmi eshte streha e fundit e maskarenjve"
    ------------
    Anetari tjeter i forumit “Albo” ( vertetohet nga te afermit e tij si pėrmetari Ilirian Papa rezident nė ShBA) nč datčn dt.29.12.2010, u fut nč furum e deklaroi: “Mos ngaterroni patriotet qe shkelen me kembe fene e tyre, per hir te interesave politike e kombetare, duke u bere propagandues te sekteve protestante ne vend me historine e Kishes Orthodhokse. Shume nga ata patriotet me lart u ckisheruan me te drejte nga kisha pasi zgjodhen qe te behen vegla te propagandes protestante ne vend, ne dem te tradites se lashte orthodhokse te komunitetit prej te cilit ata dolen.“( shihni http://www.forumishqiptar.com/showth...=129192&page=3)


    Albo "Shpirt Shqiptari" ne unison me Ilia Spiron, deklaron:
    "Petro Nini Luarasi eshte shkisheruar nga Kisha Orthodhokse si nje apostat i besimit orthodhoks qe jo vetem hoqi dore nga besa orthodhokse, por u mundua qe te konvertonte plot orthodhokse te tjere ne protestantizmin ungjillor.

    Te pelqejne apo nuk te pelqejne ty keto fakte historike, pak rendesi ka. Kjo eshte e verteta. Pjesa ku ti je me te vertete naiv eshte pjesa ku perserit si papagall parrullat komuniste mbi Petro Nini Luarasin, sikur gjoja Kisha e paskerka vrare e helmuar ate pasi luftonte per "gjuhen shqipe". Petro Nini Luarasi ishte nje nga figurat me te nderuara nga rregjimi komunist, pikerisht se kujtimin e tij rregjimi e keqperdori si pjese te propagandes komuniste ne luften e saj te hapur ndaj Kishes dhe fese ne pergjithesi. Keshtu qe pare nga kjo perspektive, Petro Nini Luarasi e ka luftuar Kishen Orthodhokse jo vetem sa ishte gjalle, por edhe pas vdekjes duke u bere vegel propagandistike e rregjimit komunist.
    Tani qe te mesosh edhe ty gjera me shume e ta vendosesh historine ne kontekstin e duhur kohor: Kisha Orthodhokse asnjehere nuk ka qene kunder gjuhes shqipe, pasi kleri dhe besimtaret e saj e kane shkruajtur shqipen te paret. Bile ekzistojne edhe dokumenta te kohes ku ata peshkopet e prifterinjte qe rregjimi komunist i beri "gogole", ne korrespondencat e tyre me njeri-tjetrin brenda Kishes kane perdorur gjuhen shqipe, gjuhe e lexueshme edhe sot, edhe pse nje shqipe e vjeter dhe tek tuk perdoreshin germa greke.
    Kisha Orthodhokse kish plotesisht te drejte qe te ngrinte zerin dhe te mbronte besimin orthodhoks nga kercenimi i misionareve te huaj protestante. Historia e perpjekjeve te protestanteve per te "konvertuar shqiptaret ne Krishterim" nuk fillojne me gjyshin tend, fillojne qe nga koha e Konstandin Kristoforidhit, i cili perktheu Ungjillin e Shenjte nga greqishtja ne shqip, ne te dyja dialektet, tosk dhe geg. Ajo qe ti nuk di eshte qe ungjilloret protestante me qender Londren, e kishin vene ne shenjester popullin shqiptar pasi ishte populli i vetem qe shekulli i XX e gjeti pa nje gjuhe te shkruar te tyren. Dhe keta e shfrytezuan kete mundesi, per ta perdorur gjuhen shqipe, si nje mjet propagandistik per konvertimin ne mase te shqiptareve ne sektarizmin protestant. Kjo ishte arsyeja perse ata sponsorizuan punen disa vjecare te Kristoforidhit ne perkthimin e Ungjillit. Por ndryshe nga gjyshi yt, Kristoforidhi nuk u be vegel propagandistike e ungjilloreve protestante, ai u distancua prej tyre, prandaj Kisha Orthodhokse e ka nderuar dhe nderon kujtimin e tij edhe sot e kesaj dite.

    Ne kohen qe ai jetoi, ishte "ne mode" qe intelektualet e patriotet shqiptare, te pranonin te beheshin vegla te propagandes se forcave te huaja, per aq kohe sa ne mendjen e tyre keto interesa ishin ne favor te interesave shqiptare. Faik Konica per shembull publikonte gazeten Albania ne Bruksel me fondet e ministrise se jashtme austriake dhe ne regjistrin e universitetit te Harvardit, shpallte se ishte "Romano-Katolik" edhe pse te gjithe e dinin qe ai ishte mysliman, dhe jo mysliman dosido, por bir beu nga Konica. Dy shoqatat Bashkimi e Agimi, qe dhane nje kontribut ne Kongresin e Manastirit ishin shoqata qe sponsorizoheshin nga interesat e shtetit italian dhe austriak: futja e alfabetit latin ne gjuhen shqipe ishte ne interesin e tyre, edhe pse Komiteti i Stambollit kryesuar nga Sami Frasheri kish pergatitur nje alfabet tjeter qe ishte me i perdorur ne vend.

    Pra gjuha shqipe ishte nje molle sherri dhe shihej me interes nga te gjitha qarqet e huaja qe vepronin ne Shqiperi. Qellimi ishte perdorimi i gjuhes se re te shkruar shqipe si nje vegel e fuqishme propagandimi qe i afronte shqiptaret qofte me nje kulture te caktuar (kulturen italo-austriake ne rastin e katolikeve ne Veri), ose me nje sekt te caktuar (protestantizmin ungjillor).

    Kush ishin viktimat?

    Viktimat ishin besimtaret e thjeshte orthodhokse, qe ishin komuniteti i vetem jetim ne vend, pa nje mbeshtetje te huaj dhe ishin shenjestra e sulmeve latine nga matane Adriatikut. Dhe krahas kesaj, u duhej qe te perballeshin edhe me propanden e protestanteve ungjillore te dale nga gjiri i tradites se saj. Dhe peshkopet e Kishes ben shume mire qe i shkisheruan, pasi kushdo qe zgjedh te behet protestant, apo romano-katolik, apo mysliman, nuk ka se si te jete i krishtere orthodhoks."

    Kčto deklarata nč grup dhe nga njerčz tepčr aktivč nč forum na detyruan qč ta marrim ēčshtjen me seriozitetin e duhur, si nga pikepamja e dokumentimit te se vertetes , edhe nga ndjekja ne terren.
    --------
    JU LUTEM MOS NDERHUNI DERI SA TE MBAROJ TEMEN PETRO NINI LUARASI, NE MENYRE QE TE MOS COPETOHET. JU FALEMINDERIT

  3. #43
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    31-12-2010
    Postime
    378
    Faleminderit
    0
    2 falenderime nė 2 postime
    Provart flasin vetč: Ishte Petro Nini Luarasi ortodoks apo protestant

    Historiku i Kishės Ortodokse Autoqefale Shqiptare dhe martirėt e saj.
    Historiografia shqiptare e ka minimizuar trajtimin e veprimtarisė atdhetare tė ortodoksėve shqiptarė pėr pėrkthimin e literaturės ortodokese nė shqip, pėrpjekjet pėr futjen e gjuhės shqipe nė kishėn ortodokse, ndėrtimin e fundamentit ė kishės ortodokse shqiptare me arritjen madhore tė krijimit tė Kishės Ortodokse Autoqefale me Fan Nolin nė krye. Eshtė anashkaluar heroizmi dhe nderimi ndaj martirėve tė kishės ortodokse shqiptare. Nė kėtė aspekt e harruan edhe rolin e rčndčsishčm te Petro Nini Luarasit nč pčrdorimin e gjuhčs shqipe nč kishč (nč kishčn e Luarasit dhe nč ShBA), nč ideimin dhe ndčrtimin e themeleve tč kishčs ortodokse shqiptare tč pavarur nė ShBA. Petro Nini Luarasi ėshtė njė nga martirėt por ēelėsi pėr tė trajtuar tė vėrtetėn tragjike tė vrasjes sė tyre, tė heshtjes ndaj tyre, tė shtrembėrimit tė turpshėm tė krimit ndaj tyre. Ndaj po e trajtojmė veprėn , tė vėrtetėn e vrasjes dhe shtrembėrimet e luftėn qė i bėhet nė ditėt e sotme nga qarqe shoviniste grekofone. Ata duan te justifikohen se Petro Nini Luarasi "qe protestant"
    Provat deshmojne te kunderten, se ai qe ortodoks dhe eshte shprehur si ortodoks shqiptar:
    Bashkčkohčsi i tij, veterani Guri Sevo, tregon:
    “ Tani si mčsonjčs nč fshat (Luaras) Petroja kish filluar tč pčrkthejč shqip librat e kishčs dhe mesha nisi tč bčhej pothuajse gjysčm shqip. Atčhere kishat ishin si Pazar . Mirčpo kur fliste Petroja , s’dčgjohej anjč zč” Dale, thoshin do tč dčgjojmč Petron se flet”. Njč ditč kam parč njč plakč, tč Simo Itčs qč ish mč fanatikja nč punč feje: siē rrinim nč hajat tč kishčs erdhui me njč shkop nč dorč, dalč nga dalč i shtrčngoi dorčn Petros djhe i tha: “ Lum ajo nčnč qč tč ka se ti sot nč kishč me fjalčn qč na fole na bčre tč derdhim lot tč gjithč. Kurrč ndojnč herč nč jetčn time s’kam qarč kaq me mallčngjim sa sot” Si mbaroi sč thčni kčto, shtoi plaka: “ Dalč tč tč puth nč ballč se tč kam si djemtč e mi dhe s’tč ndaj syresh”. Nč kishč Petroja vinte gjithnjč ēdo tč djelč e tč kremte. E kish vendin e tij mč tč djathtč ku psallnin dhe sanddejmi jepte fjalč dhe lčēiste shqip sa mundte. Kur vinte qč kremtonin fshati, dita e Shčn Marisč, mč 15 gusht dhe kish njerčz tč huaj nga Vakčfet dhe nga Lubonja, Qafčzezi, Vodica, Blushi, Gostivishti, Orgocka dhe nga gjithč fshatrat ku luarasllinjtč kishin miq e tč njohur, Petroja jepte fjalč nč kishč e iu shpjegonte ungjillin dhe i falenderonte mysafirčt si nga ana e fshatit, si dhe nga ana e kishčs.Se qe dhe epitrop. Dhe kčshtu me ančn e kishčs bčnte propagandč nčpčr fshatrat nč mes tč burravet dhe gravet, duke u folur nč kčtč mčnyrč, dhe nč mes tč fčmijčve, tč cilčve u jepte mčsim edhe nč shkollč e duke u pčrkthyer e duke u mčsuar Apostollin , Pistevon , Paterimonin , e tč tjera, qč t’i thoshin edhe ata shqip nč kishč”...Dhe kur u ktheva mč 1886 nč Luaras ...Stefan Kostč Rrapo, mč thotč: Dhaskali simvjet na ka mčsuar vjershčn e Shčn Llazarit ta dimč pa kartč, e kemi kčnduar ditčn e shenjtit dhe e kemi mbledhur vezč mč shumč nga motet e tjerč se na i jepnin nga dy e tri vezč nč ē do shtčpi. Dhe si ish i sčmurč atč na mčsoi edhe mua kčngčn e shčn Llazarit”. (Petro Luarasi, Jeta dhe Vepra, f.30-31)

    Nga veprimtaria e tij e shquar pėr krijimin e kishės se pavarur shqiptare nė SHBA (1904-1908)
    po botojmė disa fragmente :
    Gazeta Kombi, 10 janar 1908
    "Zgjedhjet e shoqėrisė Besa-Besė ( ku u diskutua edhe per njė prift shqiptar)
    Folėn Kristo Dako dhe FanNoli ...Pas priftit Jakob qė bėri tė njohur se arkipeshkopi rus Platoni do tė ndihmojė, z.Petro Luarasi me njė fjalė tė shkurtėr rrėfeu mirėnjohjen qė do tė kenė shqiptarėt nė kishėn ruse porsa tė ndihmojė tė fillojė kisha shqip. Kėshtu mbetėn tė gjithė tė kėnaqur e plot gėzim nga kjo.’’

    Nga njė rekord zyrtar i marrė nga arshiva e zyrės civile Hudson, tė botuar mė vonė nė Kalendarin e botės, 1939
    ‘’U mbajt njė mbledhje tjetėr e cila zgjodhi njė komision qė tė kėrkojė kandidaturėn e njė shqiptari pėr prift. Dhe kandidatė ishin dy: Fan Noli nga Bostoni dhe Petro Luarasi nga Klintoni Mass tė cilėt u votuan prej delegatėve tė Natic-ut,Balboro-it, dhe Hudson-itdhe fitoi Fan Noli qė tė dorėzohej prift’’

    Veterani Guri Sevo, shkruan:
    “Edhe nė ēėshtjen e kishės shqipe qė lojti njė rol tė madh nė lėvizjen kombėtare tonės, Petro Nini Luarasi ka qenė flamurtar i parė, jo vetėm nė Shqipėri po e po, por edhe nė Amerikė. Mė 1905 me rastin e refuzimit tė priftit grek tė Wochester-it,Mass, qė tė mbulonte njė shqiptar tė vdekur, shqiptarėt iu lutėn Petros tė bėhej prift...Pėr hir tė ēėshtjes shqiptare edhe prift do tė kish pranuar tė bėhej Petroja por ai ia lėshoi vendin njė shqiptari mė ‘’aksios’’ pėr kėtė zyrė tė shenjtė Fan Nolit...”
    (Guri Sevo, Mėsuesi im i shqipes, 1936, f.84-85)

    ‘’Pasi u dorėzua Fan Noli prift mė 25 mars 1908 nxorri meshėn e parė shqip nė Boston i vetmi qė mund tė zinte vendin e psalltit qe Petro Luarasi...natyrisht nuk gjendej psallt tjetėr nė gjuhėn shqipe i pėrgatitur. Z.Luarasi psallti mirė. Pas ungjillit mbajti njė fjalė pėr kėtė ēėshtje dhe provoi dobitė qė do tė kish patur atdheu tonėporsa tė kish pėrdorur gjuhėn e vet nė kishė. Si u mbarua mesha foli Petro Luarasi ėrmbi kėtė ēėshtje shumė bukur.’’ Shumė shqiptarė porsa dėgjuan se ai (Fan Noli) u urdhėrua (prift) prej episkopit rus u bindėn se me tė vėrtetė ėshtė ortodoks. Pas kėsaj ata qė ishin mė fanatikė ndjekės tė Patrikanės, u bėnė mė tė zjarrtit e kishės shqipe. Kuptuan se nuk ėshtė mėkat tė pėrdoret gjuha shqipe nė kishė si u kish thėnė dhespoti dhe qė tė gjitha mallkimet kishin qėllim politik’’ (Kombi 22 mars 1908)


    Guri Sevo shkruan: "Si mbaroi mesha Petro sa s’qante nga gėzimi! dikush i tha qė prifti shqiptar qenkesh me tė vėrtetė shumė i zoti.
    -pėrndryshe nuk do tė vinte mitron pa vėnė kamillafin, iu pėrgjegj Petro pėr tė caktuar kryelartėsinė me tė cilėn e nxorri meshėn e parė prifti i parė shqiptar’’ Guri Sevo, Mėsuesi im i shqipes, 1936, f.86)

    Mesha nė Hudson Mass
    Siē dihet nė Hudson u fillua shoqėria kishtare ‘’Nderi Shqiptar’’ prandaj pas Bostonit natyrisht vjen Hudsoni. Kjo shoqėri vuri nė praktikė idenė e fillimit tė njė kishe shqip duke mbledhur ndihma dhe duke dėrguar priftin Fan Noli nė Nju Jork. Pas meshės mbajti njė fjalė greqisht Fan Noli (qė krijoi keqkuptime ndėr dėgjuesit). Pas fjalės sė priftit z.Petro Luarasi foli shqip mjaft orė dhe shumė bukur . (“ Kombi, 27 mars 1908)
    Fan Noli ka shkruar:" Petro Nini Luarasi ish i pari pionier i lėvizjes kombėtare nė Amerikė‘’
    Nė Kongresin e Dytė tė Manastirit qė u ēel mė 20 mars 1910, nė tė cilin Petroja mori pjesė si pėrfaqėsues i shoqėrisė “Lidhja orthodhokse”, i Negovanit e Ballkamenit, Petro Nini Luarasi u shpreh:
    “Ēėshtjet e shkronjave dhe tė programit tė pėrparimit e biseduat; dhe zotnija juaj dhe tė gjithė shqiptarėt e vėrtetė pėr kėtė gjė po pėrpiqen dhe punojnė. Po unė nė kėtė mbledhje, jo vetėm si pėrfaqėsonjės i Negovanit dhe i Ballkamenit, po edhe si i krishter orthodhoks shqiptar, pėrfaqėsoj edhe “Lidhjen Orthodhokse tė Shqiptarėve” andaj do tė pėrmbėshtillem vetėm duke folur pėrmbi ēėshtjen pėr tė cilėn jam i dėrguar: Me tu shfaqur librat shqip nė kohė tė ttiranisė, sa shqiptarė orthodhoksė qė kishin ndjerė mungimin editurisė, si tė uritur fort i pushtuan shkronjat tona dhe me ēdo mėnyrė, pa vėnė re ēdo therrori qė do tė na rėndonte nisėn tė nginjeshin me mėsimin e gjuhės sonė duke u gėzuar pėr diturinė shqipe mė shumė nga vėllezėrit tanė shqiptarė katolikė; se kėta , nėn urdhėr feje tė Shenjtėrisė sė tij Atit Papė, kishin dhe kanė liri tė mjaftė pėr tė lėēitur diturinė nė gjuhėn shqipe. Tek ne kleri grek, jo vetėm na mundon dhe na ndalon me mallkime, por edhe pėrdor ēdo farė mėnyre pėr tė na sprapsur nga shkrimi dhe mėsimi shqip.
    Si tė uritur, pra, qė kanė qenė Orthodhoksėt shqiptarė pėr shkrimin shqip, shtatuan shoqėrira nė Bukuresht e Sofje dhe kudo ku gjenin mbrojtje e liri .Tani nėn liri konstitucionale shtatuan shoqėrinė ‘’Lidhja Orthodhokse e Shqiptarėve” me qendrėn nė qytet tė Korēės pėr t’u mbaruar nga orthodhoksia elinishte e grekėrve dhe ne pandehmė se Qeveria do tė na ēmonjė punėn tonė, do tė na japė liri, tė drejta dhe siguri nderi e jete....
    Ju lutem zotėrinj, vėllezėrve tanė, bashkėkombėsve myslymanė dhe katolikė, a dotė mos vuajnė keq kur tėshohin qė njė pjesė e trupit shqiptar po vuan dhe humbet pėr qejf tė klerit grek?!
    Andaj si anėtar i ‘’Lidhjes Orthodhokse tė Shqiptarėve” u lutem sė nderēmes qeveri si dhe tė shumėvlyerit Kongres tė sotmė qė tė veprojnė ku duhet pėr tė drejtat e “Lidhjes Orthodokse tė Shqiptarėve” e cila veē qeverisė konstitucionale dhe mėmėdhethit tė dashur tjetėr mbėshtetje s’ka.
    Rroftė Shqipėria!Rrofshin Shqiptarėt!”
    P.Raullasi (Pseudonim i Petro Nini Luarasit)
    (P.Raullasi, Shqiptarėt orthodhoksė dhe rregjimi i sotėm Lirija, Selanik 1910, v.2, nr.81, f.1-2) P.Raullasi (Pseudonim i Petro Nini Luarasit)

    Por prova mč bindčse čshtč:
    DEKLARATA E PETRO NINI LUARASIT PER PERKATESINE FETARE ORTODOKSE
    (KORRIK 1911, NJE MUAJ PARA SE TE HELMOHEJ)
    “Sa herė hasem me protestantė, flas me ta dhe bisėdonj, siē e meriton me njerėz tė kungajkės dhe tė bashkėrisė dhe tė qytetėrimit, me ndryshim qė ata janė protestantė, dhe unė orthodhoksė. Po rrėfenj zėmėrkthjelltazi se pėr hir tė fitimit lėnduar kurrė nuk u mora vesh pėr ndonjė qėllim fetar me protestantėt.”
    (Petro Nini Luarasi, Mallkimi i shkronjave shqipe Fragment i shkeputur nga teksti Origjinal,Manastir 1911, f.21, e ribouar Mesonjeorja, 1999f. f.42)
    --------
    JU LUTEM MOS NDERHUNI DERI SA TE MBAROJ TEMEN PETRO NINI LUARASI, NE MENYRE QE TE MOS COPETOHET. JU FALEMINDERIT

  4. #44
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    31-12-2010
    Postime
    378
    Faleminderit
    0
    2 falenderime nė 2 postime
    Citim Postuar mė parė nga monikal Lexo Postimin
    Provart flasin vetč: Ishte Petro Nini Luarasi ortodoks apo protestant. Por prova mč bindčse čshtč:
    DEKLARATA E PETRO NINI LUARASIT PER PERKATESINE FETARE ORTODOKSE
    (KORRIK 1911, NJE MUAJ PARA SE TE HELMOHEJ)
    “Sa herė hasem me protestantė, flas me ta dhe bisėdonj, siē e meriton me njerėz tė kungajkės dhe tė bashkėrisė dhe tė qytetėrimit, me ndryshim qė ata janė protestantė, dhe unė orthodhoksė. Po rrėfenj zėmėrkthjelltazi se pėr hir tė fitimit lėnduar kurrė nuk u mora vesh pėr ndonjė qėllim fetar me protestantėt.”
    (Petro Nini Luarasi, Mallkimi i shkronjave shqipe Fragment i shkeputur nga teksti Origjinal,Manastir 1911, f.21, e ribouar Mesonjeorja, 1999f. f.42)
    DEKLARATA E PETRO NINI LUARASIT PER PERKATESINE FETARE ORTODOKSE (KORRIK 1911, NJE MUAJ PARA SE TE HELMOHEJ)
    Mė 1891-1892, sipas kėrkesės sė kungajkave tė katundeve Treskė, Selenicė e - Pishės, Luaras, Vodicė, Gostivisht, - Peras dhe Rehovė, u dėrgua njė shumė tė hollash, si ndihmė pėr tė pėrmbajtur mėsonjėtoret shqipe nė kėta katunde, qė zumė ngojė, nga shoqėrija e tė pėrhapurit tė shkronjave shqipe, Drita, qė kish qėndrėn nė Bukuresht. Kėto shkollau lėftuan prej Fillaretit mė 1892 me aforizma dhe mjete tė tjerė tė udhėtė e tė paudhėtė, duke vepėruar bashkė me tė dhe guverna e atėhershme. Atėherė katundet e tjerė, prej frikės, pas dy vjetėsh veprimi, i ēmėrrehėn mėsonjėtoret; dhe vetėm nė Luaras u mbajt mė tepėr me ronimet e disa shtėpiakėsve mėmėdhetarė tė pakėt; po dhe atje mė 1894 ajo mėsonjėtore, duke u lėftuar prej gjithė anėsh, u pėrul shtrėngimin e rexhimevet! Kėto janė mėsonjėtoret qė shpirt-miri Fillareti i mposhti duke i lėftuar me gjithė ushtrirė e mallkimeve dhe tė aforizmavet!
    Tani, pra, duke i bėrė thirje gjykimit tė kėndonjesve me mirėvetėdijė, pyes tė shėnjtin Fillaret: Pse kaqė thellė t’u hidhėrua zemra? Ē’pe me sytė e ballit dhe ē’dėgjove nė rrethudhėtimin tėnt ungjillor dhe apostolik nė Kolonjė?
    Dhe ē’gjė tė ngahu qė, duke u sulur pa e gjykuar dhe pa e paramenduar, votove me mallkime dhe aforizma gjobėn e fatkeqit orthodhoks Petro Luarasit, i cili pati fatkeqėsinė tė mallkonet prej jush dhe tė ēvetėmtonet (aforizohet), siē e dėshmon dashja e lirė jote prej Perėndije, vetėm sepse punon dhe mbjell njė tė vėrtetė, pemėt e sė cilės shpejt a vonė do tė duken sheshit? Do tė duken, se nuk ėshtė ēpikje e ndonjė mendimi tė math gazkeq, po ėshtė e vertetė qė i shėrbem porosisė sė Perėndisė, qė na kėshillon me anėn e profitit tė tij, duke thėnė: “Kapni diturinė se mos zemėrohet Zoti dhe atėherė humbisni prej rrugės sė drejtė”.
    I tėrėshenjtė Mitropolit! Guxoni tė thoni me ndėrgjegje tė qėruar, pėr shpėtimin e shpirtit tuaj, se me tė vėrtetė kėto mėsonjėtore u dorėzuan (u themeluan) me fitin dhe ndihmėn e shoqėrisė masone dhe protestante q’u ēpik prej teje? Apo pėr tė dėfryer shpirtin talli me njerėzit dhe me padijen e shqiptarėve tė padjallėzuar?! Nga ana jonė, fjalėt mason dhe masonik vetėm i kemi dėgjuar, po asnjė ide pėr masonėt s’mundim dot tė ēfaqim; po dhe ē’rėndėsi dhe vlerė ka ajo fjalė Mason, dhe ndė ka Masonė nė Shqipėri a shoqėri masonike, e lemė nė gjykim tė atyre qė kanė dijė dhe njohė pėr masonėt. Fjala Protestant e di qė ėshtė fjalė evropjane, tė cilėn e pėrdorin nė shumė gjuhė, dhe tregon prote-sto; dhe protestantė quhen ata qė kanė bėrė protesto nė fenė e krishterė, dhe janė njė farė dhogmė e fesė sė krishtėrimit. Protestantė njoh shumė, si njoh dhe katolik, muhamedanė, judhenj dhe tė tjerė. Sa herė hasem me protestantė, flas me ta dhe bisėdonj, siē e meriton me njerėz tė kungajkės dhe tė bashkėrisė dhe tė qytetėrimit, me ndryshim qė ata janė protestantė, dhe unė orthodhoksė. Po rrėfenj zėmėrkthjelltazi se pėr hir tė fitimit lėnduar kurrė nuk u mora vesh pėr ndonjė qėllim fetar me protestantėt.
    Po ndė ėshtė se tė pėrkthyerėt e Shqiptarėvet nė masonizmė dhe protestanizmė - proselitizmė qė u ēpik tjetėrpėrtjetrazi dhe pėr qėllim tė veēantė nga shenjti i Kosturit - i kllet kaqė frikė shenjtit tė pėrmendur, ēdo tė bėnte vallė ky mitropolit, qė ka veshė po s’dėgjon, kur tė mėsonte se Grekėrit e Elladhės fort orthodhokse tangra - mangra si kope me gra e fėmijė qė prej tridhjetė vjetėsh po emigrojnė tė shtėpirohen nė Amerikė, nė kėrthizėn e protestantėvet, ku mallkimet dhe aforizmat e tėrshėnjtėrėsisė sė tij dėrrmohen nė shkėmbinjtė e sė vėrtetės sė kthielltė, me qėnė qė nuk ka asnjė blerės pėr tė tilla tregėtyrė tė rremė dhe foshnjarak tė shortit fillaretik orthodhoks? Apo mos ēatdhetarėt grekėr tė pėrēkulur me gjithė fėmijė janė dėrguar n’Amerikė prej shėnjtit tė Kosturit me qėllim hakmarrjeje kundėr tė pėrkthyerit tė protestantėvet nė Shqipėri dhe tė proselitizojnė protestantėt e Amerikės nė orthodhoksinė greke?! (Petro Nini Luarasi, Mallkimi i shkronjave shqipe Fragment i shkeputur nga teksti Origjinal,Manastir 1911, f.21, e ribouar Mesonjeorja, 1999f. f.42)
    --------
    JU LUTEM MOS NDERHUNI DERI SA TE MBAROJ TEMEN PETRO NINI LUARASI, NE MENYRE QE TE MOS COPETOHET. JU FALEMINDERIT

  5. #45
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    31-12-2010
    Postime
    378
    Faleminderit
    0
    2 falenderime nė 2 postime

    Te nderuar bashkatdhetarė ortodokse shqiptare . Unė personalisht ende nuk po i besoj syve qė tė ketė ortodoks shqiptar me besė e fe qė tė shprehen kėshtu. Ndoshta unė jam naiv, ndoshta i paazhurnuar me ndonjė realitet ekstrem tė situatės nė Kishėn Ortodokse Autoqefale Shqiptare. Por dua tė sigurohem nėse se ky Ilia Spiro dhe “albo” shprehin njė pjesė sado tė vogėl tė mendėsisė sė strukturave hierarkike ( te cilat i propogandojne) pėr martirėt ortodoksė tė gjuhės shqipe (nė veēanti P.N.Luarasin) sepse kjo do tė pėrbėnte njė skandal tė madh. Personalisht mendoj se nuk do tė kenė vend justifikimi, as tė mbulohen me gjethe fiku, por do tė shpallen botėrisht pasardhės tė Fillaretit, dhespoti i Kosturit qė mallkoi gjuhėn, shkollėn dhe kishėn shqip. Kėtu nuk bėhet fjalė pėr pergojim tė njė personi apo dhjetra martirėve tė tjerė ortodoksė shqiptarė, por te poshtėrimit tė njė populli tė tėrė. Kjo do tė thotė qė kemi tė bėjmė me tradhėti kombėtare, me mohimin e martireve ortodokse shqiptare, me mohim tė gjuhės, shkollės dhe meshimit shqip nė kishėn ortodokse autoqefa shqiptare qė na ka lėnė amanet Fan S.Noli e paraardhėsit tanė. Rastesisht hasa kėtė temė mbi Petro Nini Luarasin, ''Martirin e gjuhės shqipe", dhe mendimet e Ilia Spiros, qė nė rast se nuk do ta dija se kė e ēfarė pėrfaqėson, thjesht do ta mėshiroja duke i uruar kurim tė shpejtė se nuk ėshtė mirė tė pėrgojosh njė tė mjerė tė rroitur. Pra duke qenė ai qė ėshtė, mė keq pėr tė dhe ata qė e kanė nmėsuar tė shprehet kėshtu.


    Populli i menēur dhe fjalėpakė thotė : ‘’Fjalėt e shumta janė fukarallėk, prova flet vetė ‘’ Kjo sentencė ėshtė esenciale sidomos kur ballafaqohesh me falsifikatorė paranojakė, tė pėrkushtuar tė pėrligjin ēdo krim.
    Shprehem kėshtu meqė Petro Nini Luarasi iu pėrgjegj mallkimeve e shpifjeve me fakte nė veprėn "Mallkimi i shkronjave shqipe e ēpėrfolja e shqiptarit" dhe djajtė me maska shenjtoresh urdhėruan ta helmojnė.
    Pčrgjigje pčrgojimeve tč Ilia Spiros: Njč pčrshkrim mč tč zgjeruar do ta gjeni tek http://www.forumishqiptar.com/showth...=129192&page=2
    Petro Nini Luarasi dhe shtrembčrimet e Ilia Spiro


    Ilia Spiro shprehet: "Ketu nuk ka te beje gjuha shqipe e shkruar, sepse ne kete kohe shkollat ne gjuhen shqipe sapo kishin filluar te funksiononin."

    Paraqesim provat e marra nga libri i Petro Nini Luarasit "Mallkimi i shkronjave shqipe e ēpėrfolja e shqiptarit" Librin mund ta lexoni ne adresen:

    “Mė 1887, nė muajin gusht, u kallėzua nga bashkėmėmėdhetarėt e ti pėr predikimet shqipėtare te nxėnėsit e ti ne Mitropoliti i Kosturit, Qirilli; dhe me qenė qė nuk u bind nė kėshillat dhe zotimet e Qirillit, ky pėr dėnim e mallkoi dhe e ēkishėroi Petron, duke dėnuar me ēvetėmtim (aforizmė) dhe jashtėkishje (ekskomunikim) nė gjithė katundet e fshatrat e Kolonjės cilindo qė tė zėrė fill pėr tė qasur Petron dhaskal (mėsonjės) nė katundin e tij. Po Petrua, kundėr bindjes ndaj Qirillit, tek tė pendohet, hapi mėsonjėtore shqipe vetake nė Ersekė tė Kolonjės, ku tė vegjėl e tė mėdhenj nga dėshėronjėsit, qė kishin voli, vinin tė dėgjonin e tė mėsonin kėndim e shkrim tė gjuhės shqipe. Kjo gjė motoi gjer dy vjet nė tė cilėt Petrua ish i lirė tė vizitonjė nėpėr katundet e ndryshėm bejlerėt e kryetarėt e Kolonjės, duke u mėsuar e predikuar tė duheshmet pėr nevojėn e tė pėrhapurit tė shkronjavet shqipe.
    Mė 1889 nėvėndėsi i Qirillit, Mitropoliti i Kosturit Grigori, mori pėrsipėr dhe ndjekjen e Petro Luarasit e tė shokėvet tė tij. Ky, dyke dėshėruar qė tė lėftonjė veprimet e Petros mė vepėruarzi ; urtėsisht u mėndua se do tė jetė mė fundsjellėse ndėr interesat e kishės greke patriarhike kjo grapje (pėrpjekje) dmth po tė bėhen vegėl nėpėr viset priftėrinjtė e fshatravet, tė cilėt, dyke pėrdorur fenė si gogol kundėr Shqipėtarėvet, do tė goditin mė plotėrisht qėllimin qė ndjekin. Prandaj, dyke u shkruar shumė herė nė Luaras priftėrinjve tė fshatit pėr jashtėkishjen e familjes sė Petros dhe ndalimin e meshėbėnjės s’asaj, dhe dyke mos u ndėgjuarė, mundi mė nė fund tė gabonjė me dinakėri dhe tė marrė pas pėr nė Kostur, priftin e Luarasit Papa Stefanin. Po ky, me tė arrirė gjer nė Dardhė, nga ca shėnja mori kundėrmendim dhe frygosi tinėzaj nė Luaras nėnė mburojtjen e Petros. Pėr mė tepėr dėftesė tė vepėrimevet tė Grigorit dhe pėr tė kupėtuar mė mirė shėnjat e ti, vėmė pėrpara kėtu kėto letra ndersenjake tė Grigorit pėr shtėpijakėsit e Luarasit, dhe njė letėr tjetėr miqėsore tė ti Kajmekamit tė Kolonjės, ku i shkruan pėr frygosjen e Papa Stefanit nga Dardha.

    Letėr e parė Luarasarėvet nė Luaras
    Tė ndershėm zotėrinj kryesės , mbikqyrės i kishės dhe ju tė tjerė tė bekuar tė krishterė tanė shtėpiakė tė kėtij katundi, ju urojmė me Zonė atėrisht, dhe ju lajmėrojmė se pėrtanithi do tė meshojnė nė katundin tuaj priftėrinjtė e Stratobėrdhės, me qėnė se prifti juaj papa Stefani u vu nė papunė prej pasonje rėnkimesh qė do t’i vėzhgojmė kur, me ndihmėn e Perėndisė sė shenjtė, do tė vimė aty nė katundin tuaj.
    Qofshi mė Zonė
    Kostur mė 26 tė korrikut 1889
    Mitropolit i Kosturit Grigori, uratėsi juaj mė Krishtin. (Pason melatės i Mitropolisė sė Kosturit)

    Letėr e dytė e Luarasarėve nė Luaras

    Tė ndershėm z. Muftaro- pleq, kryesės dhe tė tjerė gjithė tė bekuar tanė tė krishterė, banorė tė kėti katundi, ju urojmė dhe ju lajmėrojmė se prifti juaj Papa Stefani u bė papunės nga ēdo meshėbėnjė po me qėnė qė mėsuam se i ngojėzenuri papa Stefani erdhi prapė nė katundin tuaj, ju porosijmė dhe ju kėshillojmė atėrisht tė mos e qasni ndėr shtepitė si prift e pėrditės, se ėshtė i ēvetėmtuar (i aforisur) papa Stefani.
    Qofshi shėndoshė mė Zonė
    Dardhė, 25 vjeshtė e parė 1889
    Mitropoliti i Kosturit Grigori, uratėsi juaj mbė Krishtin.

    Letėr dėrguar kajmekamit tė Kolonjės
    Tė fortlėvdruarshmit Dilaver beut, Kajmekamit tė Kolonjės i fortlėvduarshėm,
    Me qėnė se papa Stefani nga katundi Luaras erdhi pranė nesh dhe iku tinazi i lutem Lavdėrisė suaj qė ta kapni papa Stefanin e ngonjėzėnur me suvari (kalorės) tė pėrkatshėm dhe ta dėrgoni atė nė Mitropoli tė Korēės

    Me kėtė pėrfundonj
    Nė Dardhė, mė 25 tė vjeshtės
    sė parė 1889
    Mitropoliti Kosturit
    (Pason melatės i ti)

    Kundrejt kėtyre letrave, kuntundarėt e Luarasit, dyke njohur pafajėsinė e papa Stefanit, s’i dėgjuan fare urdhėrimet e panomtė tė Grigorit; dhe Kajmekami i Kolonjės, pasi thirri kryepleqėsinė e Luarasit dhe mėsoi shkakun e ndjekjes sė papa Stefanit prej Grigorit, as e bėri tė vlyerė pėr pėrgjigje shenjtin e kosturit.
    Kėto bėnja (punė) tė Grigiroti ndrituan mėndjen e mė tė shumėvet mėmėdhetarė shqiptarė, tė cilėt kupėtuan mė mirė se ata tė ashtuquajturit pėrfaqėsonjėsit e Krishtit u shėrbenin dy zotėve: Krishtit dhe Grekėrizmit; dhe se Krishtin e dėshėronin me vulnet dhe natyrė greku, dhe vetėm me fjalė e lajkatonin, po se grekėrizmit i ishin kolitur me gjithė zemėr e shpirt, dhe vetėm pėr hir tė kėtij vepėronin kundėr sė drejtės gjuharake tė shqipėtarėvet, kėta dėshėronin: jo predikimin e ungjillit, po greqizimin e shqipėtarėvet, dyke ndaluar rreptė ēdo predikim dhe mėsim me gjuhėn shqipe nė kishė. Kjo sjellje, pra, e priftėrisė greke, nxeu kundėr atyre edhe mė tepėr urrejtjen e shqipėtarėvet mėmėdhetarė, tė cilėt me tė drejtė e shkionin shortin priftėror si kapėrxenjėsin e fjalės sė Perėndisė, dhe si tė vetmin ngajės (shkakėtar) tė pengimit tė pėrparimit tė shkronjavet shqipe.
    Mė 1889-1890, nė vjeshtėn e parė, me qėnė qė u vra me dhunė, si thonė, nė Konstantinoplė Pandeli Sotiri, i gjeratėhershėmi shqipmėsonjės nė Korēė, Petrua u grėshit nga patriotitėt e pakėt shqipėtarė tė Korēės si mėsonjės i shkollės shqipe atje me bashkėpunėtorė ZZ. Hafiz ali Efendinė pėr turqisht dhe Thoma H.Avaramin pėr frėngjisht. Nė kėtė hop shėfreu shumė prova dhe vėzhgime prej Guvernėsė tė cilėt e shtrėngonin tė bindet pėr tė treguar se cilėt ishin mbajtėsit dhe vėshtorėt e mėsonjėtores, dhe pėr ē’qėllim mbahej ajo shkollė..
    Mė 1891 dyke qėnė mėsonjės nė Korēė vepėroi tė shtatonen nė Kolonjė gjashtė mėsonjėtore shqipe, tė cilat nisnė tė punojnė qė me tė parėn e Vjeshtės sė parė 1892, nė katundet Luaras, Gostivisht, Rehovė, Vodicė, Selenicė e Pishės dhe Treskė. Kėto mėsonjėtore mbaheshin me ronime (harxhe) tė vetė katundeve dhe tė shoqėrisė shqipėtare “Drita” nė Bukuresht, kryesonjės i sė cilės qe atėhere Z. NikollaN. Naēo. Mė 1892-1893 vitin shkollor, jashtė dashjes sė ti, Petrua u nevojtua tė heqė dorė nga mėsonjėtore e Korēės dhe i pėshtolli kujdeset e ti nė mbajtjen dhe pėrparimin e mėsonjėtoreve tė Kolonjės dyke shtirė caq direksisė sė tij Luarasin.
    Nė vjeshtėn e vitit 1892, Fillareti, mitropoliti i shenjtė i Kosturit, dyke udhėtuar, sipas zakonit nėpėr Kolonjė dhe nė Vakėfe, me qėnė qė dėgjoi dhe pa gjėrat e mėsonjėtorevet shqipe nėpėr katundet dhe tė pėrhapurit e shkronjavet shqipe, fort u pikėllua, dyke u ndrydhur prej frikės qė i nguli nė zėmėr parandjenja e tė pėrmbysurit dhe e te ērrėnjosurit nė ato vise tė kuēedrakes Megali idhesė greke prej dritės sė Shkronjave Shqipe. Prandaj dyke vajtur me pashpresje (i dėshpėruar) nė Korēė dhe dyke marrė nga bashkėmendonjėsit e tij miq atje kėshilla, volli njė mallkim tė tmerrshėm dhe njė aforizmė me ēkishėrim kundėr Petros dhe shokėve tė ti, dyke nematisur ēdo tė krishterė qė pėrqafon shkronjat shqipe a ka mall pėr mėsonjotore shqipe nė katundin e tij.
    Me gjithė kėto, as nėmė e frikėshme, as aforizma dhe ēkisherimet e shėnjtit. Fillaret nuk i shprapenin dot kolonjarėt nga mėsonjėtoret shqipe dhe nga shkronjat, po tė mos kishte shpejtuar pėr ndihmė Guverna tiranike e atėhershme e Manastirit, qė dėrgoi nė Kolonjė kryepolicin e Manastirit Haxhi Osman Benė pėr tė kontrolluar veprat e Petros, tė cilin Mitropoliti i Kosturit dhe grekomanėt e Kolonjės e kishin kallėzuar djallėzisht nė kryesundimtari i Manastirit...

    Mė 1909- 1910, duke qėnė dikrektor i mėsonjetores shqipe nė Negovanė, pas rastit, vuri re nė gazeta e ndershmja gazetė e Londrės “Times” pėrfolte fort partriarqinė greke nė Konstantinoplė, si dhe priftėrinė greke pėrgjithėsisht greke, qė ndalon aforizma dhe tė tjera mjete tė panomtė pėrparimin e shkronjave shqipe dhe tė qytetėrimit tė shqiptarėve tė krishterė.
    Dhe Partriarqia me gazetėn “E vėrteta Kishėtare” (Eklisiastiqi alithia) u pėrgjegj se pėrfoljet e “Taimės-it” kundėr priftėrisė Partiarqisė greke pėrfillazi me shqipėtarėt ishin shterpė me qėnė qė nuk ka asnjė dėftesė pėr veprim tė shortit priftror grek kundėr shkronjave shqipe etj. Nga ky shkak, dhe me lutje tė shumė atdhetarėve shqipėtarė, Petrua dha nė botim Aktin e Mallkimit bashkė me gjithė aforizmėn dhe ēkishėrimin si dhe tė tjera shkresa mitropolitike, tė cilat i pėrkapin ku leēiteshin nėpėr kishat e katundeve tė ndryshėm nė Kazanė e Kolonjės dhe tė Vakėfėvet, sipas urdhėrit tė Mitropolitit tė Kosturit, pėr frikėsimin e shqipėtarėvet.
    Si pėrgjigje mbi kėto shkresa frikėsonjėse, u punėtua dhe njė ēpėrfolje prej tė aforisurit Petro, pėr kontroll tė bėnjave tė shortit priftėror dhe pėrzgjim tė njerėzisė shqiptare sė paditur dhe sė padhunėt e cila fatkeqėsisht edhe nė kėtė shekull tė dritės e qytetėrimit pėrfundon nė pamėsim dhe nė prandim tė paragjykimeve. Pėr kėtė gjė, qė tė kuptohet nga tė gjithė atdhetarėt shqipėtarė, u pėrrjeshtua greqisht dhe shqip kjo librėzė...
    Me kthjellėsi dhe nder shpallėsi
    P. N. LUARASI

    MALLKIMI I SHKRONJAVET SHQIPE PREJ
    MITROPOLITIT TĖ KOSTURIT FILLARET


    “Fort mirėdėrimtarė priftėrinj, fort tė ndershėm myftaro-pleq, dhe ju tė tjerė gjithėnjėherėsh tė bekuar tė krishterė tė katundevet tė ngasrės sė Vakėfevet, tė Eparhisė (Kazazė) sonė perėndishpėtuarė! Hiri qoftė mbi ju dhe paqė prej Perėndije, dhe prej nesh uratė, bekim dhe ndjesė!
    Me pikėllim tė madh dhe pamė syfaqėza dhe dėgjuan nė udhėtimin tėnė qė bėmė nė ato vise, se i mallkuari dhe i ēvetėmtuari prej Perėndisė, Petro Luarasi, duke marrė vesh me propagandėn Protestante dhe Masone, erdhi rrethepėrqark nė katundet e ndryshėm tė ngasrės (Kazasė) sė Kolonjės, duke u zotuar tė pėrkufizonjė (emėronjė) mėsonjės shqipėtarė gjoja pėr tė mėsuarė gjuhėn shqipe, e cila nuk ėshtė e qėnė , po me tė vėrtetė qė tė pėrdredhė ndėrgjegjen e orthodhoksėvet dhe tė bėnjė pėrkthyerės nė Masoni dhe nė Protestantizmė.
    Pėrveē kėsaj mėsuam se ky rrjeshtėlėnės dhe tradhėtor i fesė sanė orthodhokse u zotua tė japė nė njė vėnd 30 napolona, gjetkė 25 napolona dhe gjetkė 20 napolona, me qėllim vetėm dhe vetėm qė tė trondinjė shtateshat (themelitė) e besės sanė orthodhokse tė cilėn shėnjtdėshmorėt tanė (martirėt), dhe etėrit dhe mėsonjėsit tanė tė shėnjtė e forcuan me anė tė kaqė therorive (sakrificave) dhe me anėn e gjakut tė tyre.
    Dhe po themi se i tillė vetėm ėshtė qėllimi i tyre, domethėnė tė vdierin Besėn tėnė tė shėnjtė; sepse po nisin kėta masonė dhe protestantė tė shajnė konizmat (ikonat) e shėnjta, tė pėrēmojnė shėnjtorėt, tė ēnderojnė Kryqin e Nderuar dhe tė ēkatėrrojnė (tė prishin) agjrimet e kreshmėt, dhe tė pėrhapin ungjij dhe dėrgimtarė (apostuj) dhe libra tė tjera, tė cilat janė kundėr fesė sonė tė shėnjtė, dhe te cilat pėrpara vitėsh i ēvetėmtoi (i aforisi) dhe i dogji Ėma jonė, Kisha e madhe e Krishtit, Patriarqia.
    Pėr kėtė shkake pra, tė shtyrė prej dėtyre bariu dhe parėmendimit (kujdesit) Atėror, ju ngusim (ju porositim) tė gjithė ju, tė vegjėl e tė mėdhenj, tė vobekė e begatorė, burra e gra, qė tė mos u jepni besė fjalėvet dhe zotimevet tė kėtyre tė mallkuarve femohonjės, qė t’i mbyllni veshėt tuaj kundra bllackimevet (bllasfemivet) tė tyre, dhe qysh e qysh tė mbeti (tė qėndroni) tė gjithė besnikė nė fenė tuaj atėrore tė cilėn po e ruajmė 1892 vjet.
    Sepse nė pėrndodhje tė kundėrt, me tė drejtėn tonė kryezotėrishte (sovrane), dhe me fuqinė e Frymės Kryemeshėtaren tėnė, qė na dhuroi neve Zoti ynė Jizu Krishti me anėn e nxėnėsvet dhe tė apostujvet tė tij, ēpallim: Cilido nga tė krishterėt qė do tė pranojė para nga i mallkuari Petro Luarasi dhe pėrngjanjėsit e tij para, ose shqipmėsonjės ose libra masone dhe protestante, qoftė i aforisur prej Perėndisė Gjithėpushtetonjėses, pastė nėmėn e tė 318 etėrve tė Kishės, tė ketė krromėn e Jezuit, tė mbetet i patretur dhe kotruf pas vdekjes, dhe tė mirė tė mos shohė, as pėrparim tė bėnjė nė kėtė botė gjersa tė pendohet dhe tė marrė ndjesėn dhe pėrlajėn kanontare.”
    Nė Korēė, mė 20 tė vjeshtės sė parė 1892
    Fillareti i Kosturit uratėsi juaj mbė Krishtin
    Shėnim - Emėri i “Vakėfevet” ėshtė prishur nga pėrfaqėsonjėsi i Mitrolitit nė Kolonjė, duke e ndyshuar nė vėnd Kolonjė pėr Vakėfe qė ta dėrgonte s’andejmi edhe kėtu.

    Nė letrėn e Mitropolit tė Kosturit Fillaret shkruhet: ''Cilido nga tė krishterėt qė do tė pranojė nga i mallkuari Petro Luarasi dhe pėrngjanjėsit e tij para, ose shqipmėsonjės...''
    Pra prova tregon qe ishte kunder mesimit te gjuhes shqipe.
    Nė lidhje me "tradhėtinė'' ndaj besimit ortodoks Petro Nini Luarasi iu pėrgjegj nė veprėn "Mallkimi i shkronjave shqipe e ēpėrfolja e shqiptarit"

  6. #46
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    31-12-2010
    Postime
    378
    Faleminderit
    0
    2 falenderime nė 2 postime
    Petro Nini Luarasi

    MBIFOLJE
    E VĖRTETA BĖN FENĖ, DHE JO FEJA TĖ VĖRTETĖN

    Kur tė parėn herė mė ra ndėr duar ky mallėkim me ēkishėrimin, dhe i vėzhgova ato, dy gjėra tė kundėrtė prekėn shpirtin tim: pikėllimi dhe gėzimi. Mė njė anė u pikėllova, se gjer tani i dashuroja Mitropolitėt, kryepriftėt si dhe tėrė priftėrinjtė e Kishės, dhe i vėshtronja ata si udhėheqės hyjėtimi dhe mirėbesimi dhe pėrfundonjės tė porosivet tė ungjillit dhe predikonjės tė virtutės; pa edhe i hyjetonja (i mbanja pėr tė shėnjta) dhe i besonja si tė drejta dhe tė kthiellta vendesat kishėtare tė tyre, si tė ardhura prej burimit tė vėrtetė tė Krishtėrimit, dhe tė kujdesura pėr interesat e pėrgjithėshme tė njerėzisė. Po tani, kur rodhani i jetės njerėzore, nė rrotullim e sipėr, mė shtyti edhe mua nė nevojėn e vepėrimit qė tė di qėllimin pėr tė cilin u krijova dhe rronj nė kėtė botė, hasa sakaqėherash, qė nė krye, kundėrpunonjės pėrballė ndėrgjegjes sime tė drejtė ata, tė cilėt i pandehnja udhėheqės e mburonjės tė interesit tė drejtė tė njerėzisė dhe pėrpjekės sė tė vėrtetės; hasa kundėrshtarė ata, the, tė cilėt bota e krishterė i emėron pėrfaqėsonjės tė Perėndisė dhe predikonjės tė mėsimevet tė Krishtit; pikėrisht ata, tė cilėt, dyke hedhur kėtje tė virtyten ungjillore si cipėn gjarpėri, shtrėmbėruan mesditazi fort farisaisht predikimet e Krishtit, dhe votojnė ballafaqeza kundėr formimit shpirtėror tė shqiptarėvet, dyke i gabuar ata dinakėrisht e me lajka; ata thonė se bėjnė njė detyrė hierore duke predikuar e duke dėshėruar pėrkthkyerjen e shqiptarėvet nė grekėrizmė; ata i farmakosin shqipėtarėt e paditur me tė yshturat qė u zotonen atyre me pėrmbushjen e mendimit tė madh himerik tė grekėrvet!
    I hieruarshimi shorti orthodhoks i Patriarqisė, me pėrmbisillėn e zakonshme fetare mbi popujt e ndryshėm tjetėrgjuhės, dyke ndryshuar frymėn e Ungjillit nė veglė politike pėr tė kthyer tė tjerėt kombe nė grekėrizmė, u mėēel duke u lodhur nga kjo pėrpjekje, dyke zbrazur dhe flludha dhe zė mė tė kotė; dhe pa mė nė fund qė, tek t’i grekėrrosnjė grekmosqėnėsit, padashur i bėri mėmėdhetarė ata dhe mbolli nė zėmėrat e tyre dashurinė pėr mėmėdhethin e tyre lindėtor; dhe kėshtu nė vėnt tė pėrkthyerėsve dhe tė miqve, harroi dhe bėri armiq tė papaqėsuar dhe ahmarrės! Pra, nė kėtė pashtekje e dėshtim tė plotė, shorti orthodhoks i Patriaqisė si tė vetėm ngushullim e ēperdėmim tė moskoditjes sė ti mjaftoi tė ēvetėmonjė fetarisht (tė aforisnjė) ata kombe nga Kisha orthodhokse greke, dyke i emėruar ata veēbesiratarė, pėrēerakė e skizmatikė dhe tė tjetėr sendi - si dhelpra, e cila kur pa rrush tė varur lart sa nuk mund t’i rrėmbente, iku me pikėllim duke i quajtur ataaguridhe!
    Nė kėtė kohė, Kisha Patriarqike i ktheu hejet e presjet (majat) e propagandave tė shumėsendėta tė saj kundėr Shqipėtarėvet orthodhoksė, qė mbetem tė vetėmet kurbanė tė huaj nė mandrėn greke. Prandaj shorti priftėror grek i Patriarqisė mbėshteti tė funtmet shpresa tė pashpresa tė ti nė “ja atė, ja mbi tė” (i tan i epi tas) dhe fillon tėrbuarazi helenizimin e shqipėtarėvet pikėrisht nė njė kohė kur shqipėtarėt, ku mė shumė e ku mė pakė, dyke u zgjuar nga gjumi harakat i paditurisė, edhe mė tėrbuarazi dėshėrojnė tė nginjin s’hpirtėt e zėmėrat e tyre me diturinė e gjuhės sė tyre shqipe sė shkruarė.
    Nė kėtė grapje , priftėrija patriarqike bėri veglė tė qėllimit tė saj fenė; dhe me fuqitė e kėsaj, dyke u dėftyer si kyēmbajtės e qiellit dhe i dheut, e vėshtronte vetėhen si pėrfaqėsonjės pushtetplotė tė Perėndisė edhe nė Parajsė edhe nė Ferr, dhe po tant fenė si kėmborė frikėsonjėse kundėr ciltdo shqipėtari qė dashuron shkronjat e tij; dhe qė ta trėmpnjė mė tepėr dhe tė bėjnė nėnėdorės tė mendimit grek e pėrpleksi nė rrjetat e aforizmit e tė ēkishėrimit, dyke i lėnė ati vetėm njė rrugėzė pėr ikje shpėtimi: pendimin, domethėnė tė mohuarit e gjuhės ėmėtare shqipe dhe tė vetardhurit e tij nė Elinizmė! Me kėtė mėnyrė Kisha Patriaqike nė vėnt tė krishterėsh prej gjithėkombevet njeh vetėm grekėr nga gjuha e grekomanė nė mendim, pa bėrė ndryshim ndė janė tjetėr kombėsije dhe gjuhe grekomanėt nė mendim; dhe gjithė kjo Kishė nė vėnt orthodhoksėsh me brumė tė Krishtėrimit tė vėrtetė tė pėrlindur , uron tė ketė grekomanė megalloidheatė tė pagėzuar me ėndėrra dhe prralla greke, dhe tė gjitha, tė pėrmblidheshmet e tė qiellshmet, i sheh me sytė e saj shoviniste, dhe ēdo gjė mosgreke e shkelmon. Kėshtu, pra, dyke flakur si bloker ēdo gjė tė Ungjillit, predikimet e Krishtit dhe kėshillat e Dėrgimtarėvet , tregėton dhe pėrfitimson edhe njerėzisht edhe perėndisht pėr hir tė kombėsisė greke dhe tė gjuhės greqishte dyke sjellė tė madhe ftohtėsi dhe ēngjiste midis drudhėve tė tėrė trungut krishtėrimor.
    Cili orthodhoks mund tė mos pikėllonet dyke parė pėrshtatyrėn e purgosur tė Kishės? Cili munt tė mos dridhet, kur sheh qė mėsimin e ungjillit e fshehin nga njerėzit; dhe nė vėnt tė ati, buēin nė Kishė fjalėdhėna e propagandistėve tė interesuar?
    Kujt nuk i dhėmbet kur sheh qė feja bėnet lodėr e pėrqeshet nga pėrfaqėsonjėsit e saj, tė cilėt dyke ēveshur robėn e pėrunjtė tė Krishtit u veshėn me kllamidhėn e jetės qytetore? Cilit nuk i vjen keq dhe nuk mbshehrėtit dyke parė pėrfaqėsonjėsit e Perėndisė dhe lėēitėsit e Ungjillit tė ndryshuar nė agjentė tė interesave politike dhe tė predikimeve kombėtare? A nuk ėshtė blasfemi fort e turpshme nė Perėndija dhe tradhėti e madhe nė Isu Krishti kur pėrfaqėsonjėsit e ti dhe barinj tė Krishtėrimit kujdesen tė bėjnė Krishtėrimin nėndoras e vegėl tė Mendimit tė madh tė grekėrve?
    Shorti priftėror, predikon qė vetėm populli grek ėshtė populli i zgjedhur i Perėndisė dhe i vetėmi qė ka tė drejtė tė quhet popull i krishterė dhe ungjillor; pa tė tjerėt popujtė krishterė janė kaqbesonjės, heretikė, sqizmatikė, domethėnė antikrisht! Dhe kėtė e bėjnė qė tė pėrglistėrojnė (dheleasin) shqipėtarėt orthodhoksė tė paditur, qė t’i ēkėputin ata nga shkronjat e tyre shqipe dhe t’i kthejnė nė grekėrizmė!
    Po ndė ėshtė (si thonė disa barinj shovinistė tė krishtėrimit) se vetėm grekėrit dhe grekomanėt janė tė vetmit besnikė dhe pasonjės tė njohur tė Krishtit, dhe vetėm kėta janė tė krishterė, atėherė vallė Zoti Jisu Krishti erdhi nė botė, u mishėrua, pėsoi, u kryqėzua, vdiq, u ngjall, u lartėsua nė qiell dhe rron vetėm pėr hir tė njė grashti grekėrish, tė vetėmit pėrmbaronjės gjoja tė porosive tė ungjillit? Ē’tallje orthodhokse kishėtare pėr fenė e krishterė! Ē’pahyjėtim rasoforėsh dhe pėrēmim i poshtėr pėr Jisu Krishtin! Ndė ėshtė se Jisu Krishti nė njė hop afro dymijė vjetėsh, me gjithė sa pasoi me gjithė predikimet e hyjshim, me gjithė dashurinė qė dėfteu ndėr gjithė njerėzit, pa ēquarje gjuhe a komobėsije, bėri nxėnės vetėm grekėrit, atėherė ngaha do tė dėftenet Hyjėsia dhe i larti dėrgim i ti nė botė? Apo nga tė tre milionėt grekėr? Me ē’qėllim vallė dhe pėr hir tė kujt ky poshtėrim i vlejės sė Jisu .Krishtit? Teksa tė tjerė profitė tė huaj numėrojnė nė radhuashkresat e mandrės sė tyre shumė qindra milionė besnikė! E tillė pėrdredhje e sė vėrtetės kllet dhembje e dridhje e frikė nė shpirtin e cilitdo tė krishteri tė vėrtetė dhe mirėndjenjės!
    Po kur u kujtova se ajo kohė antikrishte e shekujve tė mesmė, nė tė cilėt mėnjanė mallkimet, aforizmat dhe ēkishėrimet, si tri mėnyra tė ēpikura gogol pėr tė krishterėt e paditur, parasheshuan mjetin e pėrfitimqėllimit , me tjetėr anė ndjesėkartushkat edhe pas pendimit tė atyreve qė s’fajtuan kurrė gjendėshin papushim nė urdhėr tė pėrditshėm tė degės fort-fitimsjellėse qė merrej me tregėtinė e trupave e tė shpirteve tė krishterėvet - ajo kohė e shekujve tė mesėm, nė tė cilėn mėnjanė populli i paarėsyer dhe i paditur pėrshites si kafshėt e gjalla nga kryetarėt e fesė, dhe me tjetėr anė mbretėr e princėr dhe fort shumė sundimtarė fuqiplotė tė botės dridhėshin mbėgjunjė pėrpara pėqisė sė priftėrisė kristanike tė cilėn dyke e puthur e laknin me lott, dhe dyke rėnė posht e pėrmbysė pėrpara kėmbėvet tė shortit priftėror pėrunjurisht i lutėshin atij se qysh e si tė bėheshin tė vlyerė tė zėmėrmirėsisė sė ti, dhe t’u ndjenėshin mėkatat, po edhe tė shpėtonin nga rreziket e pėrmbidheshmė dhe tė bėhenė (prapė me hirin e priftėrisė) tė pranuarshėm nė parajsė; - kur u kujtova, them, se ajo kohė e errėt e theu qafėn dhe iku pėr tė mos u kthyer kurrė mė - u gėzova fort! Sepse njerėzia mėnjanė dyke u ngritur nga pėrshtatyra shtėzore e pamėsimit dhe dyke u arėsyer nga njohja e sė vėrtetės po mėrgohet ditė-pėr-ditė nga rrėmettrazyra farisaike dhe prishanike dhe dinake e disave qė kundėr sė drejtės quhen nėvėndės tė apostonjėvet; me tjetėr anė dyke njohur nga punėrat e tyre barinjtė e vėrtetė fetare tė Kishės i dashuron ata dhe dashuronet syresh, beson nė njė Perėndi tė paanėshme, kupėton fenė e vėrtetė, dhe merr vesh nėnėbarrėn e saj kundrejt fjalės sė trajtuar, merr pjesė me ēmim tė barbartė nė predikimet dhe zotimet e Ungjillit, dhe, dyke patur njohjen e sė vėrtetės, di qėllimin pėr tė cilin u krijua mbi dhet dhe ku vete pas vdekjes.
    Prandaj o tė dashur mėmėdhetarė shqipėtarė, ju qė dėshėroni rrojtje njerėzishte me nder e vlejė, qė kini mall lindjakėt tuaj tė mos ecin nė errėsirė pamėsimi dhe barbarije, ju qė dashuroni gjuhėn ėmėtare dhe atdhethin lindėtor, jo me pėrsydukje , po thjeshtė e pastėr, si tė vetėmet tė mira nė kėtė botė, le tė mos bėhemi foshnja dyke lėnė tė na gabojnė e tė na lėvizin si blokėra nė erė andej -kėndej ata qė ndjekin qėllime dhe interesa tė huaja.
    Sikush prej nesh le tė provonjė tė mirėn e vet dhe me punė le tė pėrpiqemi pėr interesat e drejta tona. Me sytė tanė dyke shikuar dhe me ata veshėt tanė dyke dėgjuar, se gjithė komet e qytetėruar mbi dhe me atė gjuhė tė tyre pėrparuan dhe u ēpalosnė le tė vemi pėrpara edhe ne nė mbrothėsi dhe qytetėrimin mė tė ėmbėltėn gjuhėn tėnė shqipe, e cila sado e vobektė ndė qoftė, po ėshtė e vetėmia mėmė e thjeshtė dhe e dlirė, e cila dashuron kthielltasi dhe nukė bindet tė pėrēahen lindjakėt e saj.
    Le tė zgjohemi prej harrimit tė pandjenjės (elathargjisė), le tė vimė nė vehte dhe le tė dimė se vetėm gjuha ėshtė tė njohurit natyrisht tė njė kombi a tė njė njeriu. Njeriu mund tė mėsonjė shumė gjuhė, po njė nga ato do tė dėftenjė shėnjėtyrėn e shtėpigjindjes sė ti dhe tė kombit tė ti tė veēantė. Dhe kombi ynė ėshtė tėrėbashka e shqipėtarėve, dhe gjuha jonė ėshtė shqipja, tė cilėn e trashėguam nga stėrgjyshėrit tanė Pelazgėt.
    Mos ktheni mendim, o vėllezėr, nga pėrfallėtimet e ēpikjet e disa atėdhemohonjėsve shqipėtarė, tė cilėt me qėllim pranonjė dy gjuhė pėr shqipėtarin: njė ėmėtare shqipen; dhe njė tjetėr atėrore greqishten. Kėtė gjė dhe ata vetė nuk e besojnė po i nevojėton ata tė predikojnė kėshtu ndėr tė paditurit njė e tretė gjuhė qė quhet interesė, tė cilėn ata e mbajnė pėr vehte; dhe u dhanė tė dy tė tjerat shqipėtarėvet e tė tjerė mėmėdhetarėve tė tyre, ndonėse kėta vetėm njė njohin, shqipen, qė e kanė nxėnė nga tė dy prindėrit, Ema e Ati. Kėto janė mjeshtėrira tradhėtore dhe miturishte nė shėrbim tė qėllimeve dhe intrigave tė huaja.
    Ta dashurojmė dhe ta pėrparojmė gjuhėn tėnė dhe kombin si tė vetėmat tallanda qė na mbesoi Perėndia pėr provim tė vlejės sonė midis kombėvet tė tjerė tė dheut. Ta begatojmė gjuhėnė edhe kombin tėnė me kulturė dhe qytetėrim, dhe atėherė do tė shohėm qė gjithė sa folė liksht kundėr gjuhės dhe kombit tėnė do tė turpėrohen dhe si dylli pėrpara faqes sė zjarrit do tė treten prej nakari. Le tė mos frikėsohemi pėrpara llomatitjevet e prallavet tė atyre qė nukė e dashurojnė po e urrejnė mbrothėsinė e njerėzisė dhe nėnė maskė shėnjtorėsh e mendarėsh duan tė na gabojnė ne, dhe le tė dimė se ay qė ėshtė frikacak pėrkundrejt sė drejtės - ay bėhet tradhėtor i mėmėdheut dhe i vetėhes sė ti.
    Lavdi Perėndisė

  7. #47
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    31-12-2010
    Postime
    378
    Faleminderit
    0
    2 falenderime nė 2 postime
    Ilia Spiro deklaron: "Edhe vdekja e tij eshte fallsifikuar, pasi ai eshte eliminuar nga turqit.“

    Le tė pėrshkruajmė perse dhe cilčt e vranė Petro Nini Luarasin, sipas kronikes se ngjarjeve te dhena ne ate kohe .
    Disa copėza kronikash
    1887, gusht. Mitropoliti i Konsturit Qirilli, pasi nuk e bindi dot Petron me tė mirė “tė hiqte dorė nga njė punė qė s’ishte e mbarė”, e mallkoi nė kishė pėrpara bashkėatdhetarėve tė tij; i urdhėroi priftėrinjtė qė tė mos e qasnin nė meshė; i porositi miqt e farefisin e Petros ta largonin “tė nėmosurin” nga shtėpia dhe katundarėt tė mos e qasnin si mėsues nė fshatrat - se Petrua kish dalė prej udhės sė Perėndisė dhe qe aforisur dhe ēkishėruar.
    Po nė atė gusht, u bė gjyqi i abetares kundėr Petros: nga ana e Mitropolitit morėn pjesė Papa Stefan Kici, Nin Lipeja, Doke Rrapoja, Thanas Cico Duroja, Dhim Jani; Petron e pėrkrahėn Vasil Mali, Kristo Sevo dhe Kolė Nasi Belba, i cili ndėrkohė qe zgjedhur myftar.
    Mė kėtė kohė u kėndua kėnga:
    Luarasi i shkretė vete tym e flakė;
    Bėn dava Dhespoti me Petro Dhaskalė;
    Pėr njė kartė shqipe njėqind lira vanė;
    Hahet ky Dhespoti me Petro Dhaskalė;
    Dhespoti Kosturit, bėj davanė mirė,
    Ėshtė kaur i fortė e na prish shtėpinė.
    1910-1911. Ėshtė pėrsėri drejtor i shkollės sė Negovanit, 1910, 20 Mars, u ēel Kongresi i dytė i Manastirit nė tė cilin Petroja mori pjesė si delegat i shoqėrisė “Lidhja orthodokse”; i Negovanit dhe i Ballkamenit dhe u zgjodh shkronjės (sekretar) bashkė me Ferit Ypin. Kėtu foli nė emėr tė Lidhjes orthodokse dhe fjala e tij botuar nė “Bashkimi i Kombit” bėri pėrshtypje tė fortė.
    1911, prill. Shkroi greqisht e shqip veprėn e tij kryesore “Mallkimi i shkronjave shqipe” dhe apologjinė e shqiptarit kundėr kėtij mallkimi.
    1911, 17 korrik. E burgosėn nė Korēė kur po kthehej nga Manastiri pėr nė Kolonjė.
    1911, gusht. E thirrėn pėrsėri nė Manastir.
    1911, 10 gusht. U nda nga shokėt nė Manastir, mė 11 -12 gusht e mbajtėn nė Korēė nėn vėrejtje. Ndėrsa mė 14 gusht tė dielėn, u nis nga Korēa herėt dhe shkoi drejt e nė kishė tė Luarasit ku kishin ardhur miq nga gjithė fshatrat rrotull pėr panairin e fshatit. Njė ditė mė vonė, ditėn e Shėnmėrisė, u foli tė mbledhurve pėr tė fundit herė dhe bisedoi me miqtė mė tė ngushtė nė shtėpi tė vet. Pati gostinė e fundit. Pas dreke thirri nė mbledhje mysafirėt mė tė shquar, ndėr tė cilėn Reiz Qytezėn dhe Adem Karafilin, pėr tė biseduar rreth ngritjes sė njė shkolle nė Kostallarė, me internat pėr nxėnėsit e katundeve tė largėt.
    1911, 16 gusht. E thirrėn tė vinte nė Ersekė. Mė 17, ditė e mėrkurė u nis pėr nė Ersekė... Nė orėn 5 lajmėruan familjen se qe sėmurė rėndė. E shpunė nga farmacia nė han, ku kėrkoi ndihmėn e doktorit, po s’ja dhanė, kėrkoi t’i vinte Mihal Leshica po tė dy xhandarėt roje te dera s’e lanė tė hynte. Asnjė burrė nuk lanė tė vinte ta shihte, e aq mė pak ta ndihmonte. Njerėz tė porositur thėrrisnin nėpėr pazar: “Kolera! Kolera! Petro Luarasi ka kolerė!” Njė motra e tij plakė, teze Jane, dhe njė fshatar i tij Kozo Dhima hynė dhe e ndihmuan sa mundėn. Gjuha i qe prerė po dha shenja ta nisnin pėr nė fshat. E hipėn nė mushkėn e Kozo Dhimės, dhe u nisėn pėr udhė. Po atė ditė me 17 gusht 1911, para mesnate, mbylli sytė pėr jetė nė Gostivisht nė shtėpinė e kushurirės Paro Vasil Kita, tė cilėn edhe atė bashkė me babanė e saj nė maj 1914 grekėt e therrėn te kisha e Shėn Thanasit.
    1911, 18 gusht. E shpunė nė Luaras. Aty erdhi edhe doktori grek Janilis me suvarinj dhe xhandarė turq. Petroja paskish vdekur nga kolera, prandaj duhej t’i digjej trupi nė gėlqere! Tė krishterė e muhamedanė, nga tė gjithė fshatrat rrotull kishin ardhur atė ditė nė varrimin e Petros. Muhamedanėt tė armatosur qėndronin pakėz larg: nė njėrėn anė shumica, miqtė e Jaēes dhe tė Zenelit; nė tjetrėn anė Dake Mali me njė nga dy shokėt e tij, vrasėsit e Jaēes dhe tė Zenelit. E kur xhandarėt u afruan tė hedhin gėlqeren mbi kufomėn e Petros, Dakeja, ish-armiku i Petros por i pajtuar, kėrceu drejt varrit dhe u thirri tė tjerėve: “Ka qenė miku juaj - hasmi im. Po pėrpara do tė mė djegin mua tė gjallin se kufomėn e Petris!”
    Xhandarėt s’panė nga ikėn! Nė njė letėr qė i dėrgoi Leko Mihal Dhosi, Guri Sevos nė Amerikė midis tė tjerash lexojmė: “Njerėzia as qė pyetėn fare ē’ishte frika. “Kur vdiq ky njeri i mirė i fshatit tonė, le tė vdesim edhe ne, le tė vdesim” thanė. Dhe s’kishin se ē’tė bėnin asqerėt, se s’i mbanin dot njerėzinė”. Kėshtu shkruante Lekua, njė nxėnės i Petros, i cili edhe ai vetė tre vjet mė vonė ra i vrarė pėrpara kishės sė katundit nga plumbat e andartėve grekė.
    Kėshtu burrėrisht qėndruan djemtė trima tė fshatit rreth kufomės sė Petros nė ato ēaste dhe rreth familjes sė tij tre vjet mė vonė, kur armiqtė e ēėshtjes shqiptare deshėn ta fshihnin nga faqja e dheut familjen e Petros.
    Gazetat u mbushėn me nekrologjira pėr Petro Luarasin. “Dielli”, “Liria”, “Drita”, “Kalendari”... tė gjitha botuan pėrshkrime tė gjata mbi jetėn dhe veprėn e tij.

    Kujtime nga i biri Skėnder P. Luarasi
    Po si e nga kush u helmua P.N.Luarasi
    Pėrparimi i shkollės sė Negovanit, libri ''Mallkimi i shkronjave shqipe dhe ēpėrfolja e shqiptarit'', qė goditi rėndė politikėn e Patrikanės nė Shqipėri dhe mbi tė gjitha pėrpjekjet e tij pėr themelimin e njė komiteti pėr bashkimin e gjithė ēetave nė Shqipėrinė jugore, kėto e shumė tė tjera i bėnė kundėrshtarėt e Petros qė tė pėrpiqeshin ta zhduknin sa mė parė, sepse qe i ri, i fortė dhe i dashur prej kryengritėsve shqiptarė.

    Ngushėllime vinin edhe nga ‘’Bota e re’’
    Nekrologji pėr P.N.Luarasin dhe ora e fundit, Dielli , 28 shtator 1911, f.2.
    Ngushėllim: Shoqėria ''Mall i Mėmėdheut'' dhe ''Pėrlindja Shqiptare'' e Jamestownit, dėrgon ngushėllimet e saj tė sinqerta familjes Petro Luarasi pėr humbjen e tė dashurit tyre dhe atdhetarit tonė tė palodhur, e fillonjėsit tė Shoqėrisė ''Mall i Mėmėdheut'' , Dielli, 19 .10.1911, f.3.
    Shumė atdhetarė tė vėrtetė e qanė me lot tė nxehtė nė vjersha tė bukura vajtimtare. ''Dhe unė vetė e kam qarė Petron'', shkruan Guri Sevo, ''pse e kisha mik e mėsonjės, dhe se natura i kishte dhėnė njė cilėsi tė veēantė nė mendje dhe nė zemėr, karakterin qė e ēquante nga shumica, dhe si shqiptar e kemi dashur se na nderonte fshatin e kombin.''(*)
    (*)Nė fillim tė shekullit Patrikana greke pati marrė vendim qė dhespotėt tė emėroheshin jo mė pleq po tė rinj, tė zotėt pėr tė zbatuar ēdo mizori kundėr armiqve tė elenizmit dhe dėrgoi tė tillė nė Kostur, nė Manastir dhe nė Korēė. Njėri qysh nė predikimin e tij tė parė u tha besimtarėvet: ''Moisiu ka thėnė: Pėrgjigjuni kundėrshtarit sy pėr sy e dhėmb pėr dhėmb". Unė ju them: Ndė ju nxjerrtė armiku njėrin sy, ju t'ia nxirrni tė dy sytė dhe ndė ju theftė njė dhėmb, ju t'ia thyeni tė gjithė''.
    Tjetri: ''Krishti u tha apostujvet: Lerini shtėpitė dhe ejani pas meje. Unė ju them: shitini shtėpitė, armatosuni dhe vrajini armiqtė e helenizmit''. Dhe kėshtu e nė kėtė mėnyrė barbare predikonin dhespotėt e Fanarit nė vendet ku nuk flitej gjuha greke.
    Kur mendoj qė Karavangjeli i Kosturit dha urdhėr qė tė bėhej masakra e 12 shkurtit, nė tė cilėn humbėn jetėn Papa Kristoja, vetėm se meshoi shqip nė fshatin e tij Negovan, Papa Theodhosi, vetėm se qe i vėllai i Papa Kristos, dhe Papa Vasili, vetėm se qe nipi i tyre, dhe tė katėr tė tjerėt, vetėm se donin tė dėgjonin ungjillin shqip, dhe brenda pesė vjetėve edhe dyzet e katėr tė tjerė banorė tė Negovanit u bėnė fli vetėm se dėrguan fėmijėt nė shkollėn shqipe, ēuditem, jo qė e helmuan Petro Luarasin mė 1911dhe si nuk e vranė nė Negovan qė tė nesėrmen e ditės qė ēeli shkollėn shqipe nė atė fshat!
    Po, vėrtet, pse nuk e vranė?(*)
    --------------
    Kur Thoma Bezhani ia bėri kėtė pyetje sė gjyshes, ajo i qe pėrgjegjur : ''Plumbi nuk i ze trimat''. (90 vjetori i shkollės shqipe nė Bezhan, ''Mėsuesi'',14 janar 1974)

    Se ja qė Petro Nini Luarasi nuk kish ‘’thimjo ksillo’’, copė dru prej kryqit tė Krishtit qė t’i shėrbente si hajmali. Po ē'djem besnikė e trima paskeshin qenė ata tė Negovanit e tė Bellkamenit! Kėta tė gjithė me kapedan Spiro Bellkamenin e ruajtėn Petron si tė dy sytė e ballit.
    ''Po pse ia bėnė atė tė keqe dhe e helmuan!''
    Helmimi ka qenė njė nga armėt e ndyra qė pėrdorte Bizanci pėr tė zhdukur armiqt e tij; se vrasja me helm mund tė maskohet. Dhe helmatimin e Petro Luarasit u pėrpoqėn ta maskonin duke ēpifur se vdiq nga kolera.
    Pėr vdekjen e Petros prej helmit aso kohe u bind e gjithė bota, me gjithė pėrpjekjet qė bėnė konspiratorėt grekė e xhonturq pėr tė mbuluar aktin e tyre kriminal prej opinionit publik. Kur u kthye Petro Luarasi nga Manastiri nė Kolonjė, domethėnė dhjetė ditė para se tė vdiste, ai ishte fare mirė nga shėndeti.
    Gazeta ''Drita'' e Manastirit, mė 16 Vjeshtė e Parė 1911, shkruan pėr vdekjen dhe lajmėron me kėto fjalė: ''Ky atdhetar i flaktė vdiq nė gusht tė kėtij moti nė Ersekė. Disa thonė qė e farmakosėn armiqtė dhe disa tė tjerė thonė se vdiq nga apopleksia. Dy javė mė parė se tė vdiste kish ardhur kėtu nė Manastir dhe ish fare mirė nga shėndeti.''
    Po tė kish qenė i sėmurė Petro Luarasi qėndronte nė Manastir dhe atje mund tė gjente mjekimin e nevojshėm. Pas dy ditėsh udhė, tė mėrkurėn, mė 10 gusht arrin nė Korēė ku pėrsėri e mbajtėn nėn vėrejtje pėr nja dy ditė. Kur e lėshuan, po tė kish qenė sėmurė, qėndronte nė Korēė, ku mund tė gjente mjekimin e nevojshėm mė lehtė se nė fshat.
    Tė djelė, mė 14 gusht, u nis qė me natė nga Korēa pėr nė Luaras me kėmbė. Kur arriu nė fshat, shkoi drejt e nė kishė, ku pati nisur mesha. Tė nesėrmen qe panairi i Shėn Marisė dhe u interesua tė piqej me sa mė shumė mysafirė, qė t'u fliste e t'i bindte pėr tė ēelur shkolla shqipe. Tėrė atė mėngjes bėri vizita nėpėr fshat. U puth e u pėrqafua me miq e tė dashurit e tij. Nė shtėpi tė tij priti e pėrcolli mysafirė, hėngri e piu bashkė me ta. Tė martėn shtroi vetė vrahun nė lėmė dhe punoi gjithė ditėn e ditės. Tė mėrkurėn mė 17 gusht, thonė se nuk kishte ndėr mend tė shkonte nė Ersekė, por e thirrėn. Edhe kėtė ditė i la kafshėt pėr punė e shkoi me kėmbė nė pazar. Kishte shpresė tė kthehej shėndoshė e mirė nė fshat.
    Dihet se nė Ersekė foli pėr punė tė shkollės qė dėshironte tė ēelej asaj vjeshte atje. Pėr kėtė gjė foli edhe me tregėtarėt grekomanė tė atjeshėm, dhe me Pet Prodanin nė dyqan tė tij. Grekomanėt kishin organizuar njė shoqėri tė tyre nė Kolonjė me kryetar nderi dhespotin e Kosturit, Joakinin, me tė cilin Petro Luarasi kishte qenė nė luftė pėr vdekje. Pet Prodani qe kryetar i kėsaj shoqėrie, njė doktor grek Joan Thanas Janulis ish sekretar i saj. Atė pasdreke fatale, prej dyqanit tė Pet Prodanit shkoi nė spicerinė e Janulit. Nė kėtė interval u sėmur Petro Luarasi. Qė u helmua, s'ka dyshim. Pyetja ėshtė: Ku u helmua, nė dyqan tė Pet Prodanit apo nė farmacinė aty ngjitur. Pėrpara spiceranės u rrėzua pėrdhe. Kur e shpunė nė han, njerėz tė porositur po thėrrisnin nėpėr pazar: ''Kolera! Kolera! Petro Luarasi ka kolerėn!''
    Kėtė e bėnė komplotistėt pėr tė humbur gjurmėt e krimit tė tyre. Nė atė moment shpifja e bėri efektin e saj pėr tė mbajtur njerėzit larg tė sėmurit, po gjithė bota e kuptoi qė Petro Luarasi vdiq i farmakosur.(*)
    (*) Njė fakt tjetėr provon se tim atė e farmakosėn. Gjatė kthimit nga Erseka, hipur mbi mushkėn e Kozo Dhimės, villte pėrmbi qafėn e saj. Tė nesėrmen ngordhi edhe mushka, qė qe e shėndetshme e bėnte pėrmbi 15 napolona asaj kohe.

    Sali Butka dhe Spiro Bellkameni tė cilėt ndodheshin nė mal me ēetat e tyre, erdhėn fshehurazi nė shtėpinė e tė vdekurit pėr ngushėllim dhe biseduan rreth katilėve qė duhej ta paguanibn me kokė vrasjen e mikut tė tyre. E shoqja e Petros iu lut me lot nė sy: ’’Aman veē gjak jo, se i kam fėmijėt tė vegjėl!’’( )
    (*) Populli ia ruajti kujtimin Petros dhe nuk i harroi bashkėfajtorėt. Mė 1920, kur Kolonja hyri nėn administratėn shqiptare, patriotėt kėrkuan dhe bėnė qė doktor Janulis tė shporrej prej Ersekės nėn akuzėn si bashkėpunėtor pėr vrasjen e Petros. Ndėrsa Pet Prodani, agjenti kryesor i dhespotit tė Kosturit dhe i xhonturqve, i lidhur ngushtė me ta si vegėl pėr zhdukjen e Petros, mbrohej nga bejlerėt dhe e ndjente veten aq tė sigurtė sa njėherė kur ra fjala pėr vdekjen e Petros u mburr duke thėnė: ’’Miqtė e Petros e muarrėn vesh se unė jam mė i madh se Perėndia’’.
    Aq e urrenin kėta grekomanė Petro Luarasin, sa mė 1926, pas rikthimit tė Zogut, rrugės nė tė cilėn Petro Luarasi pati shkuar i sėmurė dhe i kishin vėnė emrin e tij, ia hoqėn tabelėn, dhe nė listėn e gjatė qė u pregatit prej bashkisė sė Korēės me rastin e 25-vjetorit tė Indipendencės shqiptare ndėrmjet gjithė atyre veteranėve dhe patriotėve mungonte emri i Petro Nini Luarasit, (Gazeta ''Drita'', nr. 207, 4 gusht 1937).
    Kundėr kėsaj ''harrese'' njerėz tė popullit dėrguan protestėn e tyre tė fortė nė gazetėn zyrtare ’’Drita’’ tė Tiranės. ( Gazeta ''Drita'' , nr.212 10.8.1937, f.3)
    (Shėnim: ''Bėjmė me dije se nė periudhėn 12.12.1936-13.8.1945, Skėnder Petro Luarasi, gjendej jashtė shtetit (nė gusht 1937 nė Spanjė) pra ėshtė i pabazuar ēdo hamendėsim se ''pikėrisht ai'' ėshtė autori-anonim i kėsaj proteste Nuk dihet se nė ē'rrethana ėshtė ngjizur kjo ide.)
    Njė nga dialogjet e mbajtur nė provimet e shkollės shqipe nė Korēė midis dy nxėnėsve shqiptarė dhe njė nxėnėsi grekoman, i cili mburr antikat e Greqisė, mėsuesi i shqipes e mbaron me fjalėt:
    Vėlla, ē’na duhen tė teprat?
    Nuk vėshtrojmė punėt ne?
    Grekėt qofshin tė vjetrit,
    Pėr ne qoftė ēdo e re.
    Ai vdiq nė luftė e sipėr pėr tė renė.
    Kur vdiq i la sė shoqes pesė lira borxh tė cilat ajo i shleu duke shitur bagėti e drithė qė t'ia mbante tė pastėr emrin. Fėmijėve nuk u la trashėgim talanta por karakterin e emrin e mirė.Nė kujtimet e tij Sali Butka shkruan: ’’Nė qoftė se nė Kolonjė do tė ngrihet nė kohėn e ardhshme ndonjė pėrmendore pėr atė qė e shpėtoi dhe e nderoi kėtė vend, kjo pėrmendore duhet tė jetė e Petro Nini Luarasit, qė na zgjoi, na bashkoi e na lartėsoi dėshirat e veprimet’’.( )
    ( )Mbas ēlirimit, Kolonja ia ngriti bustinPetro Nini Luarasit dhe ia pėrjetėsoi emrin nė shkollėn e Ersekės tė cilėn e pati ngritur qė gjatė Rilindjes Kombėtare .
    Epitaf i thjeshtė: ‘’Mėsues i lavdishėm i shkollės shqipe’’.
    --------
    JU LUTEM MOS NDERHUNI DERI SA TE MBAROJ TEMEN PETRO NINI LUARASI, NE MENYRE QE TE MOS COPETOHET. JU FALEMINDERIT

  8. #48
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    31-12-2010
    Postime
    378
    Faleminderit
    0
    2 falenderime nė 2 postime
    Ilia Spiro PO i japim disa pėrgjigje tė shkurtra per hamendesite e tjera:
    1.. Nese ne forumin protestant trajtoni PN Luarasin, si protestant, atehere c`keni qe pranoni blasfemi te tilla dhe konfrontoheni me Kishen Orthodhokse?
    - Pse ju zoti Ilia Spiro nuk doni qč Petro Nini Luarasi tč jetč ortodoks e t’i kčrkoni llogari protestantčve pčr kčtč pčrvetčsim? Ju flisni shpesh nč emčr tč Kishes Orthodhokse dhe nuk na sqaroni per cilen kishe e keni fjalen ate shqiptare, greke, apo ne pergjithesi Patrikanen?

    2. Nese e trajtoni thjesht si patriot, atehere thjesht provokoni, anetaret orthodhokse te forumit, pasi ky nuk eshte forum i "Ceshtjes kombetare".
    - Pse ju zoti Ilia Spiro ia mohoni patriotizmin shumicčs se ortodokseve shqiptare, d.m.th qe e duan atdheun dhe deshmoret e tij, pra nuk kanč pse tč provokohen?
    3.Keto materiale perdoren nga armiqte e KOASH-it, thjesht per te provokuar. Nese vazhdoni megjithate, une s`e kam te veshtire ta shpreh mendimin tim per PN Luarasin, por nuk jua kane hije provokimet ndaj Kishes Orthodhokse.
    - Mos keni paranoja psikologjike e paragjykime grekofone qe jepni deklarata te tilla sepse Petro Nini Luarasi ėshtė ortodoks shqiptar, njė nga themeluesit e kishės Ortodokse tč pavarur Shqiptare tė Fan Nolit dhe KOKSH-i tani besoj se vazhdon po ate tradite e linje apo di ti ndonje gje tjeter?
    4. Nuk mund te te falenderoj qe me ke ngritur aq shume sa te me njohesh si pasardhes te Mitropolitit. Eshte lavderim per mua, por une nuk i pelqej lavderimet.
    Te jesh i sigurt se duke mbrojtur Mitropolitin Fillaret, nuk kam hedhur poshte asnjerin, as P.N. Luarasin, dhe nuk kam gjykuar asnjerin.."Mua me perket gjykimi...", besoj e di vazhdimin. Eshte pak a shume nje mbrojtje, sic do te benje ti po te te shanin Martin Luterin... - Me kėtė deklarate tepėr cinike ju Ilia Spiro guxoni tč shpallni veten pčrkrahčs te Mitropolitin Fillaret qč ka mallkuar Petro Nini Luarasin se jipte fshehurazi gjuhčn shqipe!Pčr kčtč populli dhe drejtčsia shqiptare do tč tč verč damken qe meriton.
    Ndčrsa te krahasosh Fillaretin me Martin Luterin, ti qofsh e mjer une qe merrem me ty per hir te informimit te opinionit te paditur.
    5.Persa i perket historise ajo eshte fallsifikuar dhe duhet rishkruar. Ne thelb ta artit ne ate periudhe ishte "realizmi socialist", alias: gjithcka duhet deformuar per t`u pershtatur me markizem-leninizmin e Enver Hoxhes. Nese jeni mjaft i ri, atehere them se duhet vetepermbajtje, per te mos rene pre e nacionalizmave falls dhe nese jeni kosovar atehere duhet te ishit menduar dy here me shume para se te njollosni kleriket orthodhokse, pasi jeni krejt jashte realitetit dhe nuk keni jetuar me problematiken tone.
    Kjo ėshtė thjesht demagogji, pjesė e fushatės sė pėrligjjes sė fallsifikimit e mashtrimit me tė vertetėn, pjesė e strategjisė sė tokės sė djegur. Shko thuaji ndonjė budallai e jo intelektuialėve.
    6. Ka qene e thjeshte deviza ime, pavaresisht se ka riskun qe te trajtohet edhe si "tradheti kombetare", ne nje kohe qe problemin e kam trajtuar thjesht ne fushen teologjike, ne zbatim te kanoneve te Kishes Orthodhokse, gje qe eshte e ndare nga gjykimi "nacionalist". Nuk duhet ngaterrohet feja me kombin, edhe kur behet fjale per te njejtin person, i cili sic vleresohet per disa cilesi, kritikohet per disa te tjera.
    Ketč tezč e thua pčr shqiptarčt, se grekčrit kanč tč lidhur fenč me kombin. Nuk na thua tč metat e Petro N.Luarasit apo janč ato qč ia kanč thčnč dhespotčrit shovinistč tč Kosturit!
    7. Kjo nuk eshte kokefortesi por eshte detyre e cdo orthodhoksi qe te ruaje besimin e tij. Te mbrosh nje klerik te vetem eshte njelloj sikur te mbrosh vete Kishen. nese jeni mjaft i ri, atehere them se duhet vetepermbajtje, per te mos rene pre e nacionalizmave falls dhe nese jeni kosovar atehere duhet te ishit menduar 2 here me shume para se te njollosni kleriket orthodhokse, pasi jeni krejt jashte realitetit dhe nuk keni jetuar me problematiken tone.
    Gjthsesi nje fjale e urte thote se "Patriotizmi eshte streha e fundit e maskarenjve"
    Shpresoj te mos jesh edhe ti nen kete strehe.

    - Duke thene mendimin pa ia ditur kuptimin ( pra diferencen midis tifozit, nacionalistit e atdhetarit) se "Patriotizmi eshte streha e fundit e maskarenjve" ju nė fakt keni akuzuar direkt veten tuaj duke u shprehur se ‚’’antiatdhetarizmi (tradhėtia ndaj atdheut) ėshtė dera e parė e maskarenjve’’
    8. Shko merr ca leksione per lirine e shprehjes dhe demokracine, pastaj hajde e na jep mend ne forum.
    Edhe demokracia e ka njė kufi, z. Ilia Spiro, te toleron deri atje ku nuk shkel ligjin. - - Dhe ne kete rast ju zotni perveē perēmimit edhe shpifni, do tė keni shkelur edhe ligjin mbi mbrojtjen e personaliteteve kombetare, do te merrni krahas damkes edhe dėnimin pėrkatės.

    E them pėrsėri qė e shpenzova kohėn e vyer jo pėr kėta farė mercenarėsh me shumė maska por qė tė dihet e vėrteta dhe ata qė realisht janė tė interesuar ta nėpėrkėmbin atė. Dhe personat ne roje te shtetit do te mbajne pergjegjesi per mosvepimnč mbrojtjetč ligjit.

    Po e perfundoj me dy thėnie lapidare: 1. Tė mėsuesit martir tė gjuhės shqipe, Petro.N.Luarasit “ Kush ka frikė nga e vėrteta bėhet tradhėtar i mėmėdheut dhe i vetes sė tij’’ dhe 2. Birit tė tij tė denjė, Nderit tė Kombit’’ Skėnder P.Luarasi’’ Me hipokrizinė e injorancėn krah pėr krah nuk shkohet veēse nė mynxyrė”.
    Sa pėr tradhėtarėt, ata kanė damkėn e skllavit nė ballė dhe kėtė e di dhe Zoti me birin e tij, Jezusin. Amen.

  9. #49
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    31-12-2010
    Postime
    378
    Faleminderit
    0
    2 falenderime nė 2 postime
    Shkurt: kčto diskutime trajtohen nč forume:
    KUADRAT 1 Nč periudhčn 21.5.2008 -26.3.2009
    Nč sajtin http://www.forumishqiptar.com/showthread.php?t=95467 Forumi shqiptar, ēčshtja kombčtare, historia shqiptare, tema : Mallkim i Shkronjavet Shqipe dhe ēpėrfolja e Shqipėtarit - P.N.Luarasi 1911. lexuesi mund tč shohč se kush pčrfshihet nč kundčrshtime absurde, ēfarč tezash nxjerrin dhe qčndrimi i atdhetarčve shqiptare. Forumisti Dalan ( i largua) e Kanan nč kčtč temč publikojnč variantin e parč tč botimit tč P.N.Luarasi, Mallkim i Shkronjavet Shqipe dhe ēpėrfolja e Shqipėtarit, Manastir , 1911, sepse, si shprehet ai : “Pėrvec interesit nė anėn historike qė ka ky material, besoj se do tė kete interes edhe nė atė gjuhėsore”. Sė pari duhet tė sqaroj se materiali origjinal (libri i skanuar, nė PDF) ėshtė i publikuar dhe ēdokush mund ta gjejė nė internet. http://www.shqiptarortodoks.com/Kisha/kisha.html, tč publikuar nga z. Foti Cici, OSE http://ngarkovideo.com/document/207/...ronjave-shqipe
    KUADRAT 2 http://www.forumishqiptar.com/showthread.php?t=129192 Forumi Shqiptar > Bota Shpirtėrore Komuniteti protestant, Petro Nini Luarasi
    Kuadrat 3 http://www.forumishqiptar.com/showth...t=57873&page=3 forumi Shqiptar > Bota Shpirtėrore > Komuniteti orthodhoks (Kryepeshkopi Anastas, Apostull i ditėve tona, del fytyra e moderatorit qe ndryshon e censuron tekste sipas deshires.)
    Kuadrat 4
    (http://www.forumishqiptar.com/showthread.php?t=40815) Forumi Shqiptar > Ēėshtja kombėtare > Historia shqiptare Si u krijua Kisha autoqefale Shqiptare

  10. #50
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    31-12-2010
    Postime
    378
    Faleminderit
    0
    2 falenderime nė 2 postime
    Diskutim pčr strofčn e poezisč sč Petro Nini Luarasit
    "Kundčr mallkimit tč gjuhčs shqipe"

    Po dhe Krishti ndč na thčntč
    Se- “Jam grek, jakni pas meje”
    Do ti themi:”Pa mblidh mčntč,
    Se shqiptari s’vjen pas teje!”


    Diskutim
    Po e japim te plote strofen per te sqaruar me mire keqkuptimet
    Petro Nini Luarasi
    Kundčr mallkimit tč gjuhčs shqipe
    (Fragment)
    E dčgjo , or qir dhaskali,
    Tč tč them shkurtčr njč fjalč,
    Kjo mendje duhej sč pari
    Po tani e mori malč!
    Jo grekčria tč jetč,
    Kryeprift e Patrik vetč,
    Po dhe Krishti ndč na thčntč
    Se- “Jam grek, jakni pas meje”
    Do ti themi:”Pa mblidh mčntč,
    Se shqiptari s’vjen pas teje!”
    Grekrit e zgjebur mejtojnč
    Me tč rreme tč fitojnč,
    Kanč zčn’ e na mallkojnč
    Dhe na shajnč Shqipčrinč,
    Vetč-vehten turpčrojnč
    Dhe ēnderojnč Perčndinč!”

    Ilia Spiro : Kjo čshtč blasfemi!
    Albo: Pra, Luarasi Krishtin e shihte te te gjithve, te terč rruzullit toksor dhe te cdo kombi e gjuhe. Mos i zbukuro fjalet e Petros. Petroja e thote troc e hapur fare per ata qe kane veshe ta degjojne: Une perpara kombit tim nuk e vendos as Jisu Krishtin, Zotin e te Krishtereve! Dhe kjo nuk deshmon vetem se sa ithtar i ideologjise nacionaliste ai ishte, ne te njejten kohe ai deshmon hapur edhe se sa pak ai njeh e vlereson fene e vete besimin ne Krisht.

    Gregui o vertet nuk kupton o qellimisht u be bisht komenteve.
    Pastaj mos i keqshkruaj citimet.
    Luarasi tha:
    Edhe Krishti ne na thėnte
    Unė jam grek, eni pas meje,
    Do t'i themi pa mblidh mente,
    Se shqiptari s'vjen pas teje..."

    Shpresoj se ngjyra e trashe do te te hapi mendjen. Mendova se e kishe kuptuar te verteten e kesaj shprehje, por ti vazhdon madje edhe ta deformosh.
    Luarasi nuk e mohoj Krishtin e Bibles, por mohoj krishtin e Fillaretit , krishtin grek.
    Luarasi tha se nuk e ndjeki krishtin qe fshihet pas petkut dhe mjekrres se Fillaretit, pas mallkimeve te Fillaretit dhe pas doktrines abnormale greke mbi besimin e krishter.
    Luarasi ndoqi Krishtin e Bibles, Albo!
    Ai isha mjaft i shpjegueshem kesaj radhe?!

    Albo: Citim: Mos i zbukuro fjalet e Petros. Petroja e thote troc e hapur fare per ata qe kane veshe ta degjojne: Une perpara kombit tim nuk e vendos as Jisu Krishtin, Zotin e te Krishtereve! Dhe kjo nuk deshmon vetem se sa ithtar i ideologjise nacionaliste ai ishte, ne te njejten kohe ai deshmon hapur edhe se sa pak ai njeh e vlereson fene e vete besimin ne Krisht.

    Gregu: A ka urim me te mire se sa te falenderosh Perendine per gjuhen dhe kombin tone shqiptar?! Lavdi Zotit per heronje si Petro Nini Luarasi.

  11. #51
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    31-12-2010
    Postime
    378
    Faleminderit
    0
    2 falenderime nė 2 postime
    Petro Nini Luarasi, Mall i mčmčdheu

    Zemta sa čsht’ e gčzuar,
    kur ka mall pčr mčmčdhe,
    sa e rritur, sa e lartsuar,
    pčrmbi qiellin tč ngreh!
    Mall i madh pčr mčmčdhenč
    tč bčn tč quhesh njeri,
    tč marrē vesh vetč- vet’henč
    tč kuptosh Perčndi!
    Tč shton pčrmbi jetčn jetč,
    Tč jep kurajč e guxim,
    Shpirtin ta bčn tč pametč
    Dhe nč botč t’ep lčvdim.
    Malli dhuron dashurinč
    Tč kesh mbi t’afčrmin tčnd
    Tč dashurosh Shqipčrinč,
    Larg e afčr, nč ēdo vend.
    Shumč larg dhe fort mčrguar
    Nga Shqipčria kur je,
    Malli tč djeg krahruar
    Por zemrčn e ke atje!
    Plak i thinjur, i motuar,
    Malli ty tč pčrtčrit,
    Tč fluturon kčmb e duar
    Dhe nč ēdo rrezik tč shtit.
    Shpirt-lig čsht’, i pavlerč
    Dhe i poshtčr ēdo njeri
    qč s’ka mall pčr mčmčdhenč,
    Shčmbčllen me bagčti!

  12. #52
    Orthodhoks Maska e ilia spiro
    Anėtarėsuar
    02-02-2009
    Postime
    2,937
    Faleminderit
    0
    16 falenderime nė 13 postime
    O monikal, alias-Petrol, po kjo eshte teme per historine e Kishes e jo per P. Luarasin, ti s`mjafton qe fyen por edhe kercenon e ke gjithe keto dite qe s`di se c`flet. Dhe s`guxon njeri te flase se ti e kercenon dhe e fyen. Kaq extremizem vetem tek ti e shoh. Te paska marre Perendia mente,a derezi. Nuk po te shkruaj per te te fyer, por ke nevoje per kontroll psikologjik,kete ta them per te te ndihmuar.

    Ne kuadrin e besimit mund te te them vetem fjalet e Jisuit: "Fali o At, se nuk dine se ē`bejne" (ose se c`thone them une).
    Duaje te afermin tend si veten

  13. #53
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    31-12-2010
    Postime
    378
    Faleminderit
    0
    2 falenderime nė 2 postime

    Petro Nini Luarasieshte pjese e historise se kishes ortodokse autoqefale shqiptare

    Citim Postuar mė parė nga ilia spiro Lexo Postimin
    O monikal, alias-Petrol, po kjo eshte teme per historine e Kishes e jo per P. Luarasin, ti s`mjafton qe fyen por edhe kercenon e ke gjithe keto dite qe s`di se c`flet. Dhe s`guxon njeri te flase se ti e kercenon dhe e fyen. Kaq extremizem vetem tek ti e shoh. Te paska marre Perendia mente,a derezi. Nuk po te shkruaj per te te fyer, por ke nevoje per kontroll psikologjik,kete ta them per te te ndihmuar.

    Ne kuadrin e besimit mund te te them vetem fjalet e Jisuit: "Fali o At, se nuk dine se ē`bejne" (ose se c`thone them une).
    I damkosuri Ilia Spiro
    Martiri ortodoks shqiptar Petro Nini Luarasi eshte pjese e historise se kishes ortodokse autoqefale shqiptare te Fan Nolit. Edhe Ilia Spiro po ashtu, por i damkosur. Petroli e Monikal e te tjere nuk kercenojne, por akuzojne me fakte, kjo eshte diferenca. Sa per mendjen, e gjykojne ata qe na ndjekin. Me ty komunikojme vetem per hir te ortodokseve shqiptare, se perndryshe...

  14. #54
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    31-12-2010
    Postime
    378
    Faleminderit
    0
    2 falenderime nė 2 postime

    Janullatosi u kurorėzua nė hotel Tirana dhe jo nė Kishė.

    Dėshmon Petrit Bidoshi, kryetar i Komitetit pėr Mbrojtjen e Autoqefalisė Ortodokse Shqiptare.

    Petrit Bidoshi, kryetar i Komitetit pėr Mbrojtjen e Autoqefalisė Ortodokse Shqiptare nga vitet 1992-1998, flet pėr "Gazeta Shqiptare" pėr detajet e ditės 2 gusht tė vitit 1992, atėherė kur Hirėsia e tij, peshkop Janullatosi mori drejtimin e Kishės Ortodokse Shqiptare. Sipas tij, situata pėr pak sa nuk shkoi nė rrahje me grushte nė mes tė kishės. Ai tregon se kundėrshtarėt e Janullatosit nė kishė nuk ishte 'njė grusht njerėzish', por shumica e besimtarėve. Bidoshi thotė se Janullatosi u kurorėzua nė hotel Tirana dhe jo nė Kishė. Ai flet pėr ndryshimin e qėndrimit tė drejtuesit tė Kishės Autoqefale Ortodokse shqiptare tė Bostonit, At Artur Liolinit, pasardhėsit direkt tė Nolit. Sipas tij, nė kėtė ndryshim qėndrimi ka ndikuar edhe ana materiale.
    Zoti Bidoshi, ju ishit i pranishėm nė ceremoninė fetare tė kurorėzimit tė Janullatosit si kryepeshkop i Shqipėrisė mė 2 gusht tė 1992. Si ishte ajo ditė pėr ju?
    Rastėsisht e morėn vesh qė po ndodh diēka nė kishė dhe shkojmė atje. Shohim qė kishe kishte shumė grekė tė ardhur nga Greqia. Nė mesin e shqiptarėve ishte dhe deputeti Uran Butka, i komisionit parlamentar qė merrej me ēėshtjet e besimeve fetare, por nuk ishte aktiv, ai kishte ardhur pėr tė parė. Ndėrkohė, ne besimtarėt e tjerė po prisnim tė shihnim se ēfarė do tė ndodhte. Nė njė moment, dy njerėz tė nderuar, anėtar tė Komitetit pėr Mbrojtjen e Autoqefalisė, doktor Vokopola dhe profesor Nasho Bezhani, qė tė dy nga Durrėsi, hynė nė ajodhimė dhe i shpjegojnė Janullatosit se nuk mund tė zgjidhej kryepeshkop, pasi ia ndalonte neni 16 i statutit tė Kishės, miratuar nė 1929. Ata i folėn frėngjisht Janullatosit. Ata dolėn tė qeshur pas shtatė minutash dhe mė thanė se ai nuk e dinte kėtė gjė, dhe se nuk do tė pranonte qė tė zgjidhej. Nė fakt, shpreha habi pėr kėtė, prandaj kėrkuam njė njeri qė fliste greqisht. Nga njerėzit nė kishė doli njė profesor, Thoma Ēomorra dhe njė kompozitor nga Tirana. U thashė qė tė rrinė afėr Janullatosit dhe njerėzve tė tij, qė tė marrin vesh se ēfarė po ndodhte, se dinakėrisė greke nuk i dihej. Del Janullatosi nga ajodhima dhe grekėt e duartrokitėn, kur papritur pas 2-3 minutash fillon ceremonia pėr ta zgjedhur kryepeshkop. Rregulli ishte qė tė thoshim anaksios, nėse kryepeshkopi nuk ishte i dėshiruar pėr besimtarėt, dhe ne ashtu thamė, tre herė, nė kėtė pikė, ceremonia duhesh anuluar. Por, grekėt filluan tė kėndojnė kėngė greke dhe ne nga ana jonė filluam tė kėndojmė kėngė patriotike, deri edhe himnin e flamurit e kėnduam.
    Por nga ana tjetėr pretendohet se kundėrshtarėt kanė qenė pak veta, madje kanė akuzuar se kanė qenė edhe myslimanėt qė e kanė prishur ceremoninė?
    Nuk ėshtė e vėrtetė qė ishim njė grup njerėzish. Ne ishim shumica dėrrmuese tė pranishėm nė kishė. Madje nė njė moment, si pėr tė treguar se ishim tė vendosur, u kapėn tė gjithė pėrkrahu ndėrsa kėndonim. Atėherė ishte ende gjallė patriotizmi, nuk ėshtė si sot, qė nuk ka patriotizėm fare. Ndėrsa njė djalė i gjatė nga familja Zaharia, po rrinte me shpinė, prapa krahėve tė mi. I thashė qė tė kthehej, por ai mė tha se do tė ruaj se kėtyre grekėve nuk i dihet. Situata u acarua shumė. Nė njė moment njė prift grek, mbėshtetės i Janullatosit, vjen nga ana e djathė, pikėrisht te litarėt ndarės. Ai e tėrhoqi nga krahu njė besimtar, njė djalė i ri, por ai me atė dorė qė kishte nofullave dhe e hodhi tej te grekėt. Nuk u bė mė pėrplasje. Nė vazhdonim tė kėndonim kėngė patriotike, ata nuk kėndonin mė, zėri i tyre u shua. Ndėrsa ishte kjo situatė, vjen njėri e na thotė qė Janullatosi nuk ėshtė nė kishė. Ai kishte ikur, grekėt e morėn vesh kėtė gjė dhe filluan tė ikin njė e nga njė nga kisha. Ndėrsa ata iknin ne vazhdonim t'i kėndonim kėngėt tona m'u afėr veshėve tė tyre. Nė kėtė mėnyrė kurorėzimi nuk u bė nė kishė, por nė hotel "Tirana", atje ku ai kishte ftuar grekė dhe shqiptarė mbėshtetės tė tij.
    Besimtarėt qė mbėshtesin autoqefalin kanė vėnė re se pas marrjes sė drejtimit tė Kishės Orto-dokse nga ana e Janullatosit ėshtė hequr fotoja e Fan Nolit nga ambientet e saj. Cila ėshtė e vėrteta?
    Nė kishėn e Bostonit, At Artur Liolini ka njė pikturė tė bukur tė Fan Nolit. Njė kopje e saj gjendej dhe nė kishėn e Tiranės. Dy ditė pas ardhjes sė Janullatosit, ajo pikturė u hoq nga vendi kryesor qė zinte. Kur shkova njėherė nė kishė i pyeta priftėrinjtė se ku e keni pikturėn, kur mė treguan se e kishin vendosur nė njė dhomė tė vogėl, 'mirė qė nuk e keni vėnė nė VC'.
    Besimtarėt ortodoksė shqiptarė kanė pasur gjatė gjithė kohės njė pikė referimi mjaft tė vyer pėr tė ardhmen e tyre, siē ėshtė Kisha Ortodokse Autoqefale e Bostonit, kishė e ngritur nga Fan Noli, qė e vazhdon mė tej At Artur Liolini. Pse nuk e bėri ringritjen e ortodoksisė kjo kishė?
    At Artur Liolini kur erdhi nė Shqipėri na tha njėherė nė hotel "Dajti", "kini kujdes mos tė vijė ndonjė klerin grek, ata janė tė poshtėr dhe do tė gjeni belanė me ta". Kur isha nė kishėn e tij nė Boston, i thashė se pse nuk erdhe ti tė ngrije kishat tona dhe ortodoksinė shqiptare. Ai mė tregoi pėr vizitėn e tij nė Shqipėri mė 1990, kur takoi edhe Ramiz Alinė. Ky i fundit gjatė takimit i kishte thėnė se nė Shqipėri do tė lejohej feja dhe kėrkohej ndihma e Kishės Ortodokse Autoqefale e Amerikės pėr tė ringritur kishėn. Liolioni i ėshtė pėrgjigjur se do ta bėnte kėtė punė, por i duhej kohė deri sa tė zgjidhte zėvendėsin nė kishėn e Amerikės dhe tė pėrgatiste terrenin si atje pėr tė ikur si kėtu pėr tė ardhur. Lionili nė takimin qė pata mė tha se priste qė ta thėrrisnin tė vinte, pasi kėshtu ishte lėnė edhe me udhėheqėsin e fundit tė komunizmit. Por, kur ai kishte marrė vesh qė qeveria shqiptare kishte rėnė dakord qė tė sillte nė Shqipėri si ekzark kėtė Janullatosin, qė me shėrbim ishte nė Afrikėn e Jugut, prandaj dhe nuk erdhi mė nė Shqipėri pėr njė mision tė tillė.
    Po mė pas ēfarė ndodhi?
    Po me sa mora vesh unė, Janullatosi ia ka mbyllur gojėn mirė edhe atij nė Amerikė. Njėherė mė patė thėnė At Arturi se 'ne jemi me ju, por s'mund tė dalim hapur se shumė nga financuesit tanė janė grekė. Tani At Arturi ka bėrė tė kundėrtėn, ai ėshtė lidhur me Janullatosin e quan tani atė si "Krisht pėr Shqipėrinė". Kam shkruar artikuj kundėr tij, pėr ndryshimin e qėndrimeve qė ai ka pasur sa i takon Autoqefalisė, por nuk m'i kanė botuar.
    Cilėt janė marrėdhėniet tuaja me Kishėn Ortodokse aktuale?
    Njė vit e gjysmė mė parė mė trokitėn nė portė. Ngadalė e hapi derėn dhe shoh katėr priftėrinj. Mė kėrkojnė qė tė bisedojmė sė bashku. Njėri prej tyre, qė duket se ishte caktuar tė fliste filloi kėshtu bisedėn "Hirėsia e tij ka respekt pėr ju dhe ne kemi ardhur qė ju tė vini nė gjirin tonė". Kur bėja shkrime kundėr Janullatosit, ku i fundit i pėrgjigjej me replika, por kjo mė jepte mė shumė material qė t'i pėrgjigjesha. Nė njė moment e kuptoi shpejt, se kėshtu do ishte ai qendėr sulmi, kėshtu qė nuk m'u pėrgjigj mė. Priftėrinjtė qė erdhėn nė shtėpi, pėrdorėn kartėn e tyre tė vjetėr "ardhja e juaj nė gjirin tonė do tė jetė njė gjė e mirė pėr ne dhe pėr ju", duke mė lėnė tė kuptoj anėn financiare. Kur mė tha kėshtu e vetmja gjė qė mė duhej tė bėja, ishte qė t'i nxirrja jashtė me shkelma, por nuk e bėra. Si dėshtuan nė bisedime, njėri prej tyre mė kėrkoi tė di se ku e kisha ikonėn, sepse ėshtė rregull qė nėse bekohej ikona, ajo shtėpi ėshtė e bekuar. Por, nėna ime kishte njė kėnd tė vogėl, me njė ikonė dhe njė kandil, ku edhe falej. Kur panė kėndin ku i ēova, ata duket dėshtuan sėrish, pasi kujtonin se unė isha ateist dhe kishin pėr ēfarė tė mė sulmonin. Njėri prej tyre qė ishin nė shtėpinė time ka ngritur Kishėn Autoqefale Ortodokse Shqiptare nė Kanada, qė ėshtė njė kishė kundėr pranisė sė Janullatosit nė vendin tonė.
    Ju keni qenė pėr mėse gjashtė vjet kryetar i Komitetit pėr Mbrojtjen e Autoqefalisė Ortodokse Shqiptare. Cilat kanė qenė pėrpjekjet tuaja pėr ta mbrojtur kėtė autoqefali?
    Me mbėshtetjen e disa shqiptarėve nga Amerika filluam tė nxirrnim njė gazetė, 'Autoqefalia Ortodokse Shqiptare'. Por nė njė moment ata nuk na sollėn mė para kėshtu qė e nxora me shpenzimet e mia edhe disa numra dhe mė pas u shua.
    A mund tė renditen dhe nisma tė tjera?
    Njė pėrpjekje tjetėr e jona ishte qė tė shkollonim priftėrinj shqiptarė pėr t'i vėnė nė krye tė kishės. Kisha maqedonase ėshtė e pavarur nga ajo Patriarkana e Stambollit, kėshtu qė i kėrkuam kryepeshkopit atje nėse mund tė sillnim njė njeri tonin pėr ta shkolluar dhe pėr ta bėrė drejtues tė Kishės. Ata ranė dakord dhe me ndėrmjetėsinė e Sejfi Protopapės, qė na ndihmoi nga ana financiare, dėrguam nė Maqedoni, Nikolla Markun. Atje ai u kurorėzua si prift, mori dokumentin e duhur dhe do bėhej ceremonia e kurorėzimit tė tij nė Kishėn e Elbasanit. U mblodhėn shumė njerėz nė kėtė ceremoni. Unė shkova, edhe pse u helmova ēuditėrisht pak orė para fillimit tė ceremonisė. Janullatosi solli nė kėtė ceremoni njė prift shqiptaro-amerikan. Ky mori fjalėn dhe foli kundėr veprimit qė po bėnim nė Kishė. Ne e nxorrėm pėrjashta, nga forca e shtyrjes ai ra nė kalldrėm. Qė nga ai moment ai iku nga Shqipėria.
    A jeni anėtarė i kishės ortodokse dhe pse kur flitet pėr ortodoksinė gjithnjė duhet tė ketė patjetėr lidhje tė ngushtė me Greqinė. A ka pasur ortodoksė qė e kanė kundėrshtuar politikėn e saj?
    Unė nuk jam anėtar i kėsaj kishe qė drejtohet nga Janullatosi, edhe ndonjėherė qė shkoj mė shohin shtrembėr. Njė pjesė e madhe e anėtarėve tė Komitetit pėr Mbrojtjen e Autoqefalisė kanė vdekur, pak nga ne kanė mbetur ende gjallė, ata kanė qenė gjithnjė kundėr vėrshimit tė priftėrinjve grekė nė kishėn tonė. Sa pėr familjen time, ne jemi familje me tradita tė forta fetare, por njėkohėsisht dhe patriotike. Babai im ka qenė Kosta Bidoshi, komandat i pikės kufitare nė Kakavijė. Ėshtė ai qė hetoi dhe zbuloi se kush e vrau gjeneralin italian, Telinin, qė ishte drejtues i komisionit ndėrkombėtar pėr pėrcaktimin e kufijve. Grekėt akuzuan pėr kėtė vrasje shqiptarėt, tė cilėt nga ana e tyre ngritėn njė komision pėr tė hetuar ngjarjen dhe nė krye tė tij ishte Mehdi Frashėri. Ky i kėrkon babait tim, qė tė gjente se kush e kishte vrarė gjeneral Telinin, pasi kishte shkaktuar njė incident ndėrkombėtar njė vrasje e tillė. Babai im i kėrkon Frashėrit njė qese me napolona qė ta zgjidhte ēėshtjen. Pasi mori vesh se ishte njė bandė grekėrish nė kufirin mes Shqipėrisė dhe Greqisė qė vepronin tė lirė, im atė mobilizoi 24 burra shqiptarė, aq sa kishte anėtarė kjo bandė. Kreu i kėsaj bande kishte njė tė dashur nė fshatrat shqiptare, Frosinėn. Ai vendos qė tė hyjė nė Shqipėri edhe pse ishte paralajmėruar pėr rrezikun qė mund t'i kanosej. Skuadra e tim eti kishte vetėm njė urdhėr, as 'ndal', as 'mos lėvizni', por vetėm zjarr. Dhe tė gjithė banda greke u vra. Kur erdhi komisioni ndėrkombėtar pėr hetimin e vrasjes sė gjeneral Telinin, im atė u tha qė kėta ishin vrasėsit e vėrtetė. Anėtarėt e komisionit i kėrkuan tė dinė se ku e mbėshteste kėtė fakt, ai me njė shkop i nxori nga xhepi sahatin prej ari, dhe njėri prej tyre tha "ah, il orologio dell nostro generale". Kjo ishte familja Bidoshi. Xhaxhai im, Vasil Bidoshi, ishte pėrfaqėsues i Gjykatės sė Diktimit, siē ėshtė sot Gjykata Kushtetuese, qė mori pjesė nė kurorėzimin e kryepeshkopit Visarion Xhuvani.
    Por pėr Janullatosin ēfarė mund tė na thoni, sa ėshtė ai i pėrfshirė nė jetėn kishtare, por edhe politike?
    Siē e thashė, ai erdhi si i pėrkohshėm nė vendin tonė, por me mėnyrėn e tij arriti tė qėndronte kėtė, nė sajė edhe tė ndikimit tė fuqishėm tė kishės greke. Janullatosi flet shumė herė pėr dashurinė qė duhet tė ketė njeri pėr njeriun, apo se Zoti i do shqiptarėt. Nėse ėshtė kėshtu, atėherė unė pyes, se kur zoti na i dashka shqiptarėt, pse ai nuk ndėrhyri asnjėherė kur qeveria greke dėbonte nga vendi i tyre emigrantėt. Se siē e dini, ēdo politikan i lartė grek qė vjen nė Shqipėri, shkon e takon patjetėr dhe Janullatosin. Pse nuk i tha njėherė ai, qė zoti i do shqiptarėt, kėshtu qė grekėrit tė mos i dhunonin ata. Sa kemi parė emigrantė tė dhunuar, tė rrahur, tė poshtėruar nė kufijtė tanė. Kjo ėshtė ajo qė mund tė them pėr Janullatosin.

    Intervistoi: Gilmana Bushati

  15. #55
    Άγιος Ειρηναίος της Λυών Maska e Seminarist
    Anėtarėsuar
    10-05-2002
    Postime
    4,991
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Bidoshi eshte BUDALL SAFI, ose Shenjt i Kishes Ateiste!

    Citim Postuar mė parė nga monikal Lexo Postimin
    Njė pėrpjekje tjetėr e jona ishte qė tė shkollonim priftėrinj shqiptarė pėr t'i vėnė nė krye tė kishės. Kisha maqedonase ėshtė e pavarur nga ajo Patriarkana e Stambollit, kėshtu qė i kėrkuam kryepeshkopit atje nėse mund tė sillnim njė njeri tonin pėr ta shkolluar dhe pėr ta bėrė drejtues tė Kishės. Ata ranė dakord dhe me ndėrmjetėsinė e Sejfi Protopapės, qė na ndihmoi nga ana financiare, dėrguam nė Maqedoni, Nikolla Markun. Atje ai u kurorėzua si prift, mori dokumentin e duhur dhe do bėhej ceremonia e kurorėzimit tė tij nė Kishėn e Elbasanit. U mblodhėn shumė njerėz nė kėtė ceremoni. Unė shkova, edhe pse u helmova ēuditėrisht pak orė para fillimit tė ceremonisė. Janullatosi solli nė kėtė ceremoni njė prift shqiptaro-amerikan. Ky mori fjalėn dhe foli kundėr veprimit qė po bėnim nė Kishė. Ne e nxorrėm pėrjashta, nga forca e shtyrjes ai ra nė kalldrėm. Qė nga ai moment ai iku nga Shqipėria.

    1. E vecanta e Kishes 'maqedonase' nuk eshte se eshte thjeshte e pavarur nga Patrikana, keshtu qe do i linde drejta te beje prifterinj per Shqiperine (!!!). Kisha maqedonase eshte skizmatike, e panjohur nga asnje kishe e komunionit ortodoks.
    Keshtu qe nuk mund te beje prifterinj as per Shqiperine sepse:

    a) eshte skizmatike
    b) Shqiperia, si territor kishtar, nuk eshte brenda territorit kishtar maqedonas.

    2. Prifti NUK KUROREZOHET, por dorezohet apo hirotoniset. Ai qe kurorezohet eshte mbreti dhe besimtari qe eshte kandidat per martese.
    Aq me pak, prifti nuk dorezohet nje here ne nje vend e kurorezohet me pas serish ne nje vend tjeter ku do te sherbeje.

    3. Prifti i nxjerre perjashta nuk eshte shqiptaro-amerikan (At Martin Rici), por eshte amerikan dhe ai nuk u largua nga Shqiperia deri ne vitin 1998 e jo ne 1994 si pretendon Bidoshi!

    Njė vit e gjysmė mė parė mė trokitėn nė portė. Ngadalė e hapi derėn dhe shoh katėr priftėrinj. Mė kėrkojnė qė tė bisedojmė sė bashku. Njėri prej tyre, qė duket se ishte caktuar tė fliste filloi kėshtu bisedėn "Hirėsia e tij ka respekt pėr ju dhe ne kemi ardhur qė ju tė vini nė gjirin tonė". Kur bėja shkrime kundėr Janullatosit, ku i fundit i pėrgjigjej me replika, por kjo mė jepte mė shumė material qė t'i pėrgjigjesha. Nė njė moment e kuptoi shpejt, se kėshtu do ishte ai qendėr sulmi, kėshtu qė nuk m'u pėrgjigj mė. Priftėrinjtė qė erdhėn nė shtėpi, pėrdorėn kartėn e tyre tė vjetėr "ardhja e juaj nė gjirin tonė do tė jetė njė gjė e mirė pėr ne dhe pėr ju", duke mė lėnė tė kuptoj anėn financiare. Kur mė tha kėshtu e vetmja gjė qė mė duhej tė bėja, ishte qė t'i nxirrja jashtė me shkelma, por nuk e bėra. Si dėshtuan nė bisedime, njėri prej tyre mė kėrkoi tė di se ku e kisha ikonėn, sepse ėshtė rregull qė nėse bekohej ikona, ajo shtėpi ėshtė e bekuar. Por, nėna ime kishte njė kėnd tė vogėl, me njė ikonė dhe njė kandil, ku edhe falej. Kur panė kėndin ku i ēova, ata duket dėshtuan sėrish, pasi kujtonin se unė isha ateist dhe kishin pėr ēfarė tė mė sulmonin. Njėri prej tyre qė ishin nė shtėpinė time ka ngritur Kishėn Autoqefale Ortodokse Shqiptare nė Kanada, qė ėshtė njė kishė kundėr pranisė sė Janullatosit nė vendin tonė.

    Kur eshte bere kjo interviste? Sidoqe te jete, ketu ka nje GAFE tjeter.
    Njeri nga 'prifterinjte' ne kete kuote, i bie, sipas pershkrimit, te kete qene Foti Cici. Por Foti Cici eshte bere prift ne Kanada dhe ai asnjehere nuk ka sherbeyer si prift per Janullatosin.
    Keshtu qe Bidoshi diku ia fut kot. Ka shume te ngjare qe, ne frymen komuniste ateiste, atij ti duket prift cdo besimtar laik ortodoks, i angazhuar ne jeten e kishes.

    Kush ja sajon Bidoshit keto intervista?
    Nuk behet historia e KOASh me ateista!
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Seminarist : 11-01-2011 mė 17:24

  16. #56
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    31-12-2010
    Postime
    378
    Faleminderit
    0
    2 falenderime nė 2 postime

    Dėshmon historiani Akademik Kristo Frashėri

    Kristo Frashėri
    Ceremonia e fronėzimit
    Nė gjithė kėto parregullsi qė shkelnin haptas sovranitetin e KOASh-it, Hirėsia e tij vendosi tė shpinte deri nė fund detyrėn me tė cilėn ishte ngarkuar nga kisha greke - tė kryente celebrimin kanunor kishtar si kryepeshkop i Kishės Ortodokse Autoqefale Shqiptare. Ky akt i guximshėm ndodhi mė 2 gusht 1992. Atė ditė u zhvillua nė kishėn katedrale tė Tiranės ceremonia solemne pėr fronėzimin e Janullatosit si kryepeshkop i KOASh-it. Brenda nė katedrale ndodheshin mitropolitėt e ardhur nga Patriarkati i Kostandinopojės, disa mitropolitė grekė tė ftuar nga Jnaullatosi, disa priftėrinj shqiptarė, disa dhjetėra priftėrinj minoritarė dhe disa qindra besnikė tė krishterė ortodoksė. Sipas kanoneve kishtare, njė prift apo njė peshkop apo njė kryepeshkop i kishės ortodokse quhet i fronėzuar kur nė solemnitetin e Asamblesė Kishtare tė gjithė besnikėt qė ndodhen nė atė ēast nė kishė i pėrgjigjen pyetjes nėse kandidati i propozuar miratohet e termin tradicional bizantin "aksios" (pėlqehet). Nėse njė pjesė e besnikėve tė pranishėm nė kishė pėrgjigjet "anaksios" (jo i pėlqyer, pra i pamerituar, i padenjė), ai quhet i pamiratuar. Mė 2 gusht nė katedralen e Hyjlindėses sė Tiranės kur besnikėt u pyetėn nėse e miratonin ose jo A. Janullatosin si kryepeshkop i Shqipėrisė, krahas shumicės qė thirri "aksios", njė pjesė e tyre u pėrgjigj me thirrjen "anaksios" (pra, i papėlqyer). Veē kėsaj, nė atė solemnitet kishtar shfaqja mė tronditėse ishte buēitja nė katedrale e kėngės rilindėse "Pėr mėmėdhenė, pėr mėmėdhenė", nė kuptimin se kryepeshkopi grek shkelte parimin thememlor tė Rilindjes Kombėtare dhe se ai duhej tė largohej nga kisha shqiptare. Megjithatė, Janullatosi nuk u dorėzua. Pėr ta realizuar me ēdo kusht detyrėn e ngarkuar ai u largua menjėherė nga katedralja dhe sė bashku me pasuesit e vet shkoi nė hotel "Tirana International", ku celebroi fronėzimin e tij si kryepeshkop i Shqipėrisė. Duke kujtuar kėtė ngjarje tė turpshme pėr cilindo, qė ndodhi mė 2 gusht 1992 ('Gazeta Shqiptare", 14-15 shtator 2010), Hirėsia e tij, A. Janullatos thotė se Krsito Frashėri nė kėtė pikė gėnjen. Sigurisht qė kjo ėshtė njė fyerje e rėndė pėr njė njeri dhe, ca mė tepėr, pėr njė tė moshuar, i cili ka bindje tė plotė se deri sot nuk ka gėnjyer asnjėherė. Si rrjedhim, kjo akuzė ka nevojė pėr t'iu pėrgjigjur pyetjes: kush gėnjen nė kėtė rast, Kr. Frashėri apo A. Janullatosi? Para sė gjithash, qė ditėn e nesėrme, mė 3 gusht 1992, Agjencia Telegrafike Shqiptare njoftoi botėrisht se mė 2 gusht 1992 nė ceremoninė kishtare A. Janullatosi nuk u pranua si kryepeshkop i Shqipėrisė. Nė emėr tė A. Janullatosit, KOASh-i u pėrgjigj se mė 2 gusht ceremonia e fronėzimit u zhvillua nė pėrputhje me kanonet kishtare nė njė ambient entuziasmi tė madh, por shtonte se "kėtė atmosferė u pėrpoq ta prishė njė grup i vogėl njerėzish, ku bėnin pjesė edhe disa myslimanė, pėrfshirė kėtu edhe njė deputet tė kėtij besimi". Na kujtohen me kėtė rast doktatorėt fashistė dhe komunistė, tė cilėt kur dėgjonin zėra mosaprovimi pėr ta, i stigmatizonin kėto zėra si vegla tė armiqve tė kombit dhe tė atdheut. Nga ky pohim i pėrmendur i kishės gjithkush mund tė nxjerrė konkluzionin se pėrveē kundėrshtarėve myslimanė, midis protestuesve kishte dhe nje grup besnikėsh tė krishterė. Nė kanonet kishtare nuk thuhet se kryepeshkopi duhet tė zgjidhet me shumicė votash, sepse kisha nuk pranon asnjėherė numėrim votash. Kisha kėrkon qė krerėt e saj tė pėlqehen unanimisht nga besnikėt e pranishėm nė ēastin e fronėzimit. Si rrjedhim, mjafton prania e njė grupi sado tė vogėl kundėrshtarėsh qė thėrrasin "anaksios" pėr ta bėrė tė pavlefshėm zgjedhjen e prelatit, nė rastin tonė tė A. Janullatosit.

  17. #57
    Άγιος Ειρηναίος της Λυών Maska e Seminarist
    Anėtarėsuar
    10-05-2002
    Postime
    4,991
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Ja nje Budall Tjeter apo Shenjt tjeter i Kishes ateiste!

    Citim Postuar mė parė nga monikal Lexo Postimin
    Sipas kanoneve kishtare, njė prift apo njė peshkop apo njė kryepeshkop i kishės ortodokse quhet i fronėzuar kur nė solemnitetin e Asamblesė Kishtare tė gjithė besnikėt qė ndodhen nė atė ēast nė kishė i pėrgjigjen pyetjes nėse kandidati i propozuar miratohet e termin tradicional bizantin "aksios" (pėlqehet). Nėse njė pjesė e besnikėve tė pranishėm nė kishė pėrgjigjet "anaksios" (jo i pėlqyer, pra i pamerituar, i padenjė), ai quhet i pamiratuar.
    K. Frasherit i dha pergjigje Janullatos se NUK KA asnje baze kanonike kishtare ortodokse qe te justifikoje apo jo nje Hirotonisje me baze therritjen "i denje/aksios". Janullatos iu referua veprave kanonike.

    K. Frasheri, perballe kesaj pergjigje, i bie ose:

    a. ta terheqe 'akuzen'
    b. ose ta kundershtoje dhe ta rrezoje me fakte. Ku e ka referencen kanonike Frasheri?
    c. ose te jete budalla apo shenjt i kauzes ateiste ortodokse.


    Miratimi, per te cilin behet fjale, ne kohet e sotme, behet me ane te pelqimit te kryesise se Kishes. Ne rastin shqiptar, nje kryesi e tille shkoi paraprakisht ne Kostandinopoje/Stamboll per te kerkuar zyrtarisht berjen K/peshkop te Janullatosit. Se dyti, nje miratim i tille behet duke kerkuar PELQIMIN e qeverise. Ky pelqim per Janullatosin eshte dhene nga Berisha. Shihini shkrimet se jane te dokumentuara aty me data.

  18. #58
    Άγιος Ειρηναίος της Λυών Maska e Seminarist
    Anėtarėsuar
    10-05-2002
    Postime
    4,991
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Pyetje per Shenjtet e kauzes Ateiste ortodokse:

    KUSH ka bertitur Aksios apo i Denje per peshkopet e Sinodit te pare kanonik ne 1937, E. Kurilla dhe P. Kotoko, te cilet, jo vetem qe ishin grekomane, POR nuk kishin as kombesine shqiptare?

    Pse i pranojme keta, e nuk pranokemi dot Janullatosin?

  19. #59
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    31-12-2010
    Postime
    378
    Faleminderit
    0
    2 falenderime nė 2 postime

    Dėshmon At Foti Cici

    Dėshmon Foti Cici

    Shkombėtarizimi i kishės ortodokse shqiptare nis qysh nė nenet e para tė Statutit tė 2006-ės, siē do tė shohim nė kapitujt e parė, dhe pėrfundon nė nenin 70, siē do tė trajtohet nė kreun e fundit. Do ta nisim kėtė debat me diasporėn shqiptare, njė problem shumė i madh ky pėr tė ardhmen e komunitetit tonė, me pėrmasa identitare sidomos, edhe pse nuk ėshtė cekur kėta dy dhjetėvjeēarė; as nga kishtarėt shqiptarė e as nga pėrluftarėt politikė tė ortodoksisė shqiptare.
    Statuti i ri pėrcakton se anėtarė tė KOASH-it janė vetėm “banorėt e Shqipėrisė”, ndėrsa tė tjerėt, edhe pse gjysma a mos mė shumė e shqiptarėve ortodoksė, shpėrnjhen, injorohen, shkelen, shiten, pėrdhosen, jashtėqiten: Anėtarė tė Kishės Orthodhokse Autoqefale tė Shqipėrisė janė tė gjithė tė pagėzuarit nė Kishėn Orthodhokse dhe janė banorė tė Shqipėrisė, pa dallim origjine (Neni 2, 2006).
    Mirėpo statuti i kaluar i kishės sonė kombėtare e pėrcakton kristal se KOASH-i pėrbėhet prej tė gjithė Orthodhoksėve qė banojnė brėnda territorit tė Republikės Popullore tė Shqipėrisė si dhe prej atyre Shqiptarėve Orthodhoksė qė banojnė jashtė Atdheut… (Neni 1, 1950). Sepse statuti i kaluar u shkrua nė ngjashmėri tė kishave tė tjera autoqefale, tė cilat nuk i jashtėqitin bijtė e bijat e tyre nė diasporė, por i pėrkujtojnė e pėrkujdesen pėr ta.
    Kryepeshkopi Anastasios, duke shkelur statutin e tretė tė vitit 1950 nė kėtė nen, shkon dhe pajtohet me dy statutet e para, ato qė pėrndryshe ai gjithmonė mohon, pėr vetė faktin se atje nuk lejohet qė njė kryepeshkop jo shqiptar tė jetė nė krye tė KOASH-it. Dhe megjithatė, kur i intereson kultit tė tij, Janullatosi bėn tė zezėn tė bardhė, sepse dy statutet e para nuk e parashikonin pėrkujdesjen pastorale ndaj shqiptarėve nė mėrgim.
    Qė t’i citojmė dokumentet historike nė fjalė, statuti i parė pėrcakton se Kisha e Shqipėrisė pėrbėhet prej tėrė banorėve tė Shtetit Shqipėtar… (Nyja 1, 1922), e njėsoj bėn dhe statuti i dytė, vetėm duke e “monarkizuar” pak gjuhėn, se KOASH-i pėrbahet prej tėrė banorėve tė Mbretėrisė Shqipėtare… (Kaptina 1, Art1, 1929).
    Siē duket nga kjo pėrqasje, statuti i mėparshėm i vitit 1950 e njihte diasporėn si pjesė tė Kishės sė Shqipėrisė, ashtu siē bėjnė tė gjitha kishat autoqefale. Kėtu pėrjashtohen patrikanat dhe kishat autoqefale greke, tė cilat, edhe pse jo tė gjitha, e lėnė diasporėn e tyre nėn baritorinė e Patrikanės sė Kostandinopojės, thjesht pėr arsye bashkėrendimi politik, pėr t’i dhėnė Fanarit numra qė vetė providenca hyjnore urtėsisht hoqi.
    Megjithatė, nėse nuk shpėrnjohim konfiguracionet kishtare brendagreke, luftėn midis versioneve tė ndryshme tė grekėsisė, pėr tė cilat historiografia shqiptare ngre supet, po sjell disa shembuj: Patrikana e Jerusalemit ka njė pėrfaqėsi greke nė Amerikė, pavarėsisht kundėrshtimit tė Patrikanės sė Kostandinopojės, e cila nuk e pranon mitropolitin e saj nė sinodin e peshkopėve ortodoksė tė Amerikės. Patrikana greke e Aleksandrisė, nga ana tjetėr, e kishte njėsoj njė eksarkat nė Amerikė, por nuk mundi tė rezistojė dhe sot ai sinod ėshtė krejt i pavarur nė Amerikėn e Veriut.
    Ndėrsa Kisha e Qipros, dhe kėtu kemi shembullin mė kundėrthėnės, edhe pse nė praktikė ia lejon grigjėn e saj nė diasporė Patrikanės sė Kostandinopojės (madje nė Britaninė e Madhe me kryepeshkop qipriot), e formulon kėshtu nenin e pėrkatėsisė kombėtare: Anėtarė tė gjindjes sė Kishės Ortodokse tė Qipros janė tė gjithė tė krishterėt ortodoksė qė banojnė nė Qipro, si dhe tė gjithė ata qė e kanė origjinėn nga Qipro dhe kanė hyrė nėpėrmjet pagėzimit nė Kishėn e saj, por qė banojnė tani nė dhé tė huaj. (Neni 2, 1979, cituar nga www.churchofcyprus.org.cy).
    Kėtu kemi njė kishė autoqefale greke qė, pa pėrfolur bashkėpunimet brendagreke pėr praninė e Patrikanės sė Kostandinopojės si Ekumenike nėpėr botė, bėn njė formulim guximtar nė Statutin e saj nė fuqi, tė vitit 1979, gjė qė kisha autoqefale shqiptare e kishte, por sot e ndryshoi! Sepse statuti shqiptar i vitit 1950, ndryshe nga ai i vitit 1929, i konsideronte shqiptarėt ortodoksė nė diasporė si pjesė e Kishės sė Shqipėrisė, duke parashikuar madje dhe krijimin e peshkopatave tė reja jashtė shtetit shqiptar. Tė shkuara, tė harruara! Tanimė, statuti i kishės shqiptare ėshtė mė grek se ai i kishave autoqefale greke.
    Statuti i 2006-ės e mbylli mė nė fund kapitullin e diasporės, duke i lėnė emigrantėt shqiptarė, me nene tė posaēme, nėn juridiksionin e kishės greke dhe tė kishave tė tjera autoqefale.Qė tė merret dikush sot me shqiptarėt nė diasporė, pėr atė qė u pėrpoqėm ne nė Greqi e nė Kanada, njė aventurė e tillė, pra, do tė thotė tė kundėrshtosh vetė statutin e KOASH-it! Ndėrsa deri tani puna misionare nė diasporė ishte nė pajtim me statutin e kaluar dhe ekzistonte vetėm si “problem personal” me Janullatosin, Liolinėt dhe klanet myslimane qė i pėrdorin tė drejtat e shqiptarėve ortodoksė pėr interesat e tyre.
    Nuk mund tė fshihet se greqizimi i statutit shqiptar, pėrveē flirtimit me shtetin grek, ėshtė dhe njė kompromis i madh midis Janullatosit dhe patrikanės greke tė Stambollit, e cila ka disa vjet qė ka sugjeruar publikisht largimin e Janullatosit nga Shqipėria, duke marrė shkas nga ndryshimet e primatėve nė patrikanat greke tė Aleksandrisė e Jerusalemit, paēka se dy sinodet e kishave nė fjalė u pėrgjigjėn kundėr kanditaturės sė Janullatosit.
    Ēshqiptarizimi i statutit shqiptar ishte mėnyra mė e arritshme qė Janullatosi tė impononte papizmin e tij nė KOASH dhe pėrherėsimin e misionit politik grek nė Shqipėri. Kemi, atėherė, njė ndėrthurje interesash ku fitues del gjithmonė “vuajtėsi” i madh: nėn kultin e Janullatosit mund tė kryhen shumė, gjė qė nė tė kundėrt ėshtė thjesht e pamundur.
    Dhe mbasi i ramė nė pjesė Janullatosit mbi diasporėn, le tė ndalemi nė njė vėzhgim gjuhėsor. Le tė lexojmė edhe njė herė nenin 2 tė statutit tė ri: Anėtarė tė Kishės Orthodhokse Autoqefale tė Shqipėrisė janė tė gjithė tė pagėzuarit nė Kishėn Orthodhokse dhe janė banorė tė Shqipėrisė, pa dallim origjine. Nėse ky tekst do tė ishte shkruar fillimisht nė shqipe, kėtu do tė formulohej “tė cilėt janė banorė” dhe jo “dhe janė banorė”. Nuk ėshtė shqip. Sepse vetėm pėrmes greqishtes, e sidomos asaj kishtare, mund tė pranohet njė trashėsi e tillė nė gjuhė shqipe – jo vetėm tek neni 2 i Statutit, por nė tė gjithė kėtė dokument kaq tė shkujdesur tekstualisht.
    Kėtu nxjerr brirėt absurdi tjetėr shqiptaro-grek: ndėrsa statutet e kaluara tė kishės shqiptare u parėshkruan shqip, dhe vetėm mė vonė u pėrkthyen nė greqishte pėr qėllime dytėsore, tanimė, mbasi ėshtė njohur e pranuar veēorizimi i shqiptarėve ortodoksė nė rajon, mbasi ėshtė konsoliduar autoqefalia shqiptare, mbasi terminologjia jonė zyrtare ėshtė ngurtėsuar, mbas gjithė kėtyre realiteteve qė na i kumbuan veshėt me kaq zulmė, pra, sendet ndėrsillen e bien kokėposhtė…
    Por nuk ėshtė vetėm luhatja a madhe gjuhėsore e Statutit 2006, e as hallakatjet kuptimore si pasojė e cilėsisė mjerane intelektuale tė KOASH-it sot. Tejet esperantos sė KOASH-it, tymi nė konceptim ėshtė i qėllimshėm, madje me nen tė posaēėm: Nė rast se lindin paqartėsi nė lidhje me interpretimin e saktė tė kėtij Statuti, kriter dhe tekst referimi pėrbėjnė Kanonet e Shenjta (Neni 3.2).
    Po si mund tė kėrkojmė gjithmonė tė kundėrtėn, pėr tė zhbėrė tė vėrtetėn? Sepse statutet janė pikėrisht e kundėrta, pėrsjellja e kanoneve tė lashta nė realitetet e sotme, dhe jo anasjelltas. Statutet pėrkthejnė bash kanonet, dhe nuk mund tė pėrkthehen prej tyre. Ēfarė mashtrimi, por dhe ēfarė mjerimi… Meqenėse u ndalėm tek gjuha e statutit, edhe nė kėtė nen qė pėrmendėm pėrkthimi ėshtė bėrė majmunēe, duke imituar sintaksėn greke, pa pikė ndjeshmėrie nė shqipėrimin e nuancave tė tekstit.
    Mė e madhe kėtu ėshtė tallja qė i bėhet kulturės shqiptare. Nėse e riprodhojmė kėtė imazh tė fytyruar, na shfaqet dikush qė duket sikur ka nxjerrė gjuhėn jashtė e shėnjon atje me shpotitje. Duket sikur thotė: E kemi bėrė kaq ēorbė KOASH-in, i kemi blerė kaq shumė myslimanėt, saqė, nėse ju shqiptarėt ortodoksė s’e gjeni dot fillin, hidhuni tė gjithė nė det; kush di not le tė shpėtojė, ndėrsa tė tjerėt humbshin…
    * * *
    A do tė guxonte Janullatosi tė bėnte njė ndėrhyrje tė tillė nė Statut nėse diaspora shqiptare shihej nga shqiptarėt si pjesė pėrbėrėse e trupit tė kombit? Nėse jo, pėrse nuk pati reagime pėr njė padrejtėsi tė tillė? E para qė duhet tė reagonte ishte peshkopata shqiptare nė Amerikė, e cila deri nė vitin 1967 ishte nėn juridiksionin e Tiranės, dhe nėse nuk ndalohej feja nė Shqipėri, mund tė vijonte ende sot si pjesė e KOASH-it. Ėshtė ajo peshkopatė qė mbahet me tė madhe nga myslimanėt, por qė nė thelb pėrdoret pėr interesa politike dhe hesht kur shkelen tė drejtat e ortodoksėve nė diasporė. Kulturė e mistershme!
    Ismail Kadareja qenkėsh profet mbi profetė kur, para se t’ia mbathte vetė nga Shqipėria, na quajti “jashtėqitja e kombit”, ne tė ikurve tė rinj. Madhėshtia e antitezės nuk ėshtė aspak aksident, pikėrisht se ky margaritar nuk i pėrket letėrsisė; sepse ishte atėherė kur rrėfenin zemrat, jo intelekti. Sepse urrejtja brendashqiptare pėr diasporėn ėshtė njėsoj e lashtė sa vetė shteti shqiptar. Le tė kujtojmė Nolin. Nėse vonesat pėr vizėn mund tė justifikohen, si mund tė shfajėsohet racizmi shqiptar ndaj tij, sidomos kur e quajtėn “evgjiti i Edėrnesė”?
    Diktatura komuniste ndėrtoi pikėrisht mbi kėtė frymė tė trashėguar nė kulturėn shqiptare, por e zyrtarizoi racizmin me luftėn e klasave, duke e ideologjizuar urrejtjen pėr shqiptarėt jashtė, e duke e kthyer atė nė virtyt tė domosdoshėm pėr tė mbijetuar brenda. Kujtoni sentimentin dhe ngazėllimin qė shkaktonte njė afrikan a oriental nė Kongres, dhe neverinė pėr vdekje kur dėgjohej emri i ndonjė “armiku” shqiptar jashtė. Gjithė diaspora shqiptare u njėsua nė ndėrgjegjjen e shqiptarit tė ri me emigracionin politik, me kundėrshtarėt e regjimit.
    Por jo vetėm kaq. Urrejtja e trashėguar e shqiptarit brenda pėr shqiptarin jashtė u bė njėsh me privimet dhe paaftėsinė pėr tė pranuar shkakun e vėrtetė nėn diktaturė, aq sa kur dikush siguronte njė udhėtim jashtė shtetit nė vitet 80, kur kthehej nė atdhe do tė urrehej nga tė gjithė; thjesht sepse nuk kishte se si tė mbushte atė zbrazėtirė shpirtėrore qė krijonte kėrshėria e tė ngujuarve pėr realitetin pėrtej.
    Kėshtu e gjeti shtetasin e Shqipėrisė viti 1991, atėherė kur urrejtja pėr shqiptarin jashtė u shndėrrua nė njė abuzim mendor e material ndaj tė mėrguarve tė rinj. Pėr ēudi, urrejtja nuk u pakėsua, pėrderisa gjeste tė reja tė shqiptarėve tė kthyer pėrkohėsisht pėr vizita, shkaktonin irritime tė mėdha pėr njė kulturė pjellė nė uniformė.
    Qysh nga 1990-a e gjer sot, nėse i vėzhgojmė komunitetet e reja shqiptare nė diasporė ndershėm, shquajmė se trajtimi i shqiptarėve jashtė nga shqiptarėt brenda ėshtė njė pasqyrė e sentencės sė Ismail Kadaresė, pavarėsisht nga larje-lyerja qė i bėjnė shqiptarėt njėri-tjetrit nė ligjėrimin publik. Qė tė pėlcasė armiku…
    Si rrjedhojė, pėr sa i pėrket diasporės ortodokse, zoti Janullatos e pati shumė tė lehtė. Ai nuk kishte arsye tė kapėrcente as Kadarenė, kullėn paralele, kryepriftin e fesė sė shqiptarisė, dhe as urrejtjen brendashqiptare. Pėrkundrazi, Janullatosi i pėrdori problemet dalė nga larmia vendore pėr qėllimet e tij jo kishtare, duke kryer njė shkombėtarizim tė ngadaltė tė ortodoksisė shqiptare, duke na imponuar njė statut tė tillė; duke jashtėqitur ortodoksėt.
    Artikull i At Foti Cici: Jashtėqitja e kombit
    Materiale te tjera mbi historikun e kishes ortodokse shqiptare gjenden ne http://bizantin.wordpress.com/2008/0...atutin-e-ri-2/

  20. #60
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    31-12-2010
    Postime
    378
    Faleminderit
    0
    2 falenderime nė 2 postime
    At Foti Cici: Kulti i Janullatosit nė statutin e ri

    U mbush njė vit qė nga fuqizimi i statutit tė ri tė Kishės Ortodokse Autoqefale tė Shqipėrisė – nėntor 2006. A e keni lexuar ju statutin e ri? A keni dėgjuar, tė paktėn, tė shkruhet diēka, qoftė dhe njė artikull alla shqiptarēe mbi kėtė tekst nė parashtrime gjysmak, por nė pėrmbajtje tė tmerrshėm pėr tė ardhmen e ortodoksisė shqiptare?

    Atėherė, pyes, si ka mundėsi qė nė botėn shqiptare ngjallen sė vdekurish fytyra fisnike qė s’kanė qenė kurrė tė atilla, marrin mish e kockė fantazma pėrndryshe tė urryera tė historisė sonė, thirren me zėrin e turmės fuqiplote vdekatarė tė farės sonė, pėr t’u pėrjetėsuar enkas si heronj tė shqipove, apo, qė t’i biem mu nė kokė, fryhen si tullumbace e ngrihen me akullin funeral tė kombit tekste si ai i statutit ortodoks tė vitit 1929, por, me gjithė kėto marrėzi, pra, heshtet urtėsisht mbi statutin e ri tė komunitetit ortodoks, i cili ėshtė teksti mė antivendor qė ka imponuar ndonjėherė ortodoksia?

    Athua tė jetė thjesht neglizhencė qė, edhe mbasi njė viti, statuti i ri nuk ėshtė botuar ende nė gazetėn zyrtare tė KOASH-it, siē praktikohet kjo nė kishat autoqefale? Sepse kur bėhen ndryshime ligjvėnėse nė njė komunitet ortodoks, gjė qė ėshtė mė se normale pėr jetėn kanunore tė njė kishe tė gjallė, ato bėhen pėr t’i pėrqafuar e zbatuar anėtarėt, e jo pėr t’ua fshehur e mbuluar atyre.

    Sa tė mėdha janė kleēkat dhe hilet e kėtij teksti guximtar nė marrėdhėniet shqiptaro-greke? Pėr mė tutje, si ka mundėsi qė kryepeshkopata e Tiranės nuk harron tė publikojė nė sitin e saj edhe faktet mė tė rėndomta tė jetės personale tė kryepeshkopit, ndonjėherė tė pėrmasės banale, si dekorimi i Tij nė njė shkollė bujqėsore nė Greqi, a vdekja e njėrit prej gjirikėve tė Tij nė Athinė, por nuk publikohet nė faqen zyrtare tė KOASH-it statuti i ri? Nė fakt, atje nuk janė publikuar as statutet e kaluara, duke na e ngarkuar ne modestėve atė barrė, nė ShqiptarOrtodoks.com.

    Statuti u pėrpilua nė mėnyrė private dhe anonime, sepse nė kėsi rastesh krijohen komisione me teologė e juristė tė kishės, klerikė e laikė, tė cilėt punojnė nėn pėrkujdesjen e Sinodit, derisa arrihet nė draftin pėrfundimtar, para se t’i ushtrohet debatit dhe votimit. Madje ka raste kur drafti kthehet pėr plotėsime e ndryshime tė domosdoshme, sepse ėshtė krijesė njerėzore prandaj dhe asnjėherė e pėrkryer. Cilėt klerikė dhe laikė pėrbėnin komisionin e hartimit tė Statutit? Mister!

    Ėshtė fakt se Statuti u miratua pa kaluar nė procesin e rrahjes dhe plotėsimit tė tekstit nė asamble, siē ndodh rėndom nė kishat e tjera autoqefale. Kjo tradhtohet edhe nė luhatjet e frikshme gjuhėsore (kuptimore e drejtshkrimore) tė dokumentuara nė kėtė statut. Pėr mė keq, fakti se statuti i ri u miratua pa asnjė rezistencė nga kleri dhe pėrfaqėsuesit laikė tė famullive, ėshtė farefisnor me fenomenin tjetėr, me vizitėn e presidentit amerikan nė Shqipėri: pėrveē vjedhjes sė orės, nuk pati asnjė reagim qytetar kundėr politikave antidemokratike tė presidencės sė Bushit, ndryshe nga ē’ndodhi nė vende mė pak tė prapambetura se Shqipėria.

    Statuti u shkrua, u pėrkthye, u miratua dhe u fuqizua pa lejuar asnjė debat, pa e votuar fare, sepse nė thelb miratimi “njėzėri” (Neni 70, 2006), nėn njė frymė trysnie tė shumėfishtė, nėn terrorin shpirtėror qė ushtron Janullatosi ndaj klerit dhe besimtarėve, nuk ėshtė votim. Jo dhe jo!

    Statuti i fundit i kishės ortodokse nė Shqipėri ėshtė njė tekst pėr tė cilin vlen tė bėhet njė studim nga teologėt dhe studiuesit tanė. Duhet krahasuar ky statut jo vetėm me statutet e mėparshme, por dhe me statutet e e tjera tė kishave autoqefale, si dhe me tė drejtėn kishtare tė ortodoksisė.

    Bllokimi nga kryepeshkopi Anastasios i njė pėrfshirjeje akademike nė studimet shqiptare ortodokse, me mundėsi tė plota bibliografike e praktike, nuk mjafton pėr t’u tėrhequr nga detyrimet tona si pjesėtarė tė gjallė tė ortodoksisė shqiptare. Pėrndjekjet dhe kanosjet e njė misioni parakishtar nuk kanė fuqi tė mpijnė intuitėn tonė kishtare dhe detyrimin pėr tė reaguar kur zhbėhet karakteri vendor i Kishės.

    Nė kėta kapituj, atėherė, do tė rroken pikat mė rrėshqitėse tė statutit tė ri, jo nen pėr nen, sesa problem pėr problem. Do tė zbardhen ngjyresat e mėdha politike, do tė kallėzohet shpengimi i madh i zotit Janullatos, jashtė delikatesės dhe tėrthorizmave me tė cilat desh na u njėsua pėrgjatė rrėmujės sė pasdiktaturės. Do tė shohim edhe njė herė se pa kultin e Janullatosit njė dokument i tillė bie nė mosqenie, tingėllon absurd, ashtu siē ėshtė nė thelb, ndėrsa nėn hijen e kėtij kulti tė ri grek paudhėsia pėrnjimendsh ēiltėrohet dhe kanonizohet si e mbarė.

    Ky debat hapet me pėrgjegjėsinė pėr tė bezdisur kultin e Janullatosit, pėr tė irrituar sėmundjen e lavdisė. Ata qė e njohin mirė dinė se kėto janė ēastet mė tė tejdukshme tė shėrbesės sė tij nė Shqipėri, atėherė kur improvizimi ēalon dhe shfaqet njeriu. Bezdisja e atij qė zėvendėson Zotin nė ndėrgjegjjen e anėtarėve tė Kishės, ndėrsa i shkel, i abuzon e i manipulon ata, ėshtė shenjė jete nė spiritualitetin ortodoks. Ėshtė madje njė nga prirjet e thirrjet nė jetėn e krishterė. “Nėse nuk bezdis dikė, nuk je vėrtet i gjallė”…

Faqja 3 prej 4 FillimFillim 1234 FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Diaspora shqiptare nė mbrojtje tė ēėshtjes sonė kombėtare
    Nga altin55 nė forumin Ēėshtja kombėtare
    Pėrgjigje: 2
    Postimi i Fundit: 09-10-2012, 09:20
  2. Identiteti evropian i shqiptarėve
    Nga Iliriani nė forumin Portali i forumit
    Pėrgjigje: 572
    Postimi i Fundit: 02-05-2012, 15:45
  3. Plavė e Guci
    Nga Davius nė forumin Shqipe nga Mali i Zi
    Pėrgjigje: 8
    Postimi i Fundit: 05-10-2008, 23:36
  4. Gjergj Kastrioti sipas pikėpamjeve antishqiptare
    Nga Davius nė forumin Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 77
    Postimi i Fundit: 28-04-2006, 12:45
  5. Cili ėshtė synimi i AKSH-sė?
    Nga Faik nė forumin Ēėshtja kombėtare
    Pėrgjigje: 65
    Postimi i Fundit: 04-12-2003, 03:22

Fjalėt Kyēe pėr Temėn

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •