Close
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 15 prej 15

Tema: Skulptura

  1. #1

  2. #2
    Gezuar Kosoven e Pavarur Maska e dodoni
    Anėtarėsuar
    07-11-2002
    Mosha
    38
    Postime
    3,501
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Njė skulpturė abstrakte e artistit shiptaro-amerikan Kreshnik Xhiku fiton cmimin e parė nė Uashington.
    26 Shtator 2004



    Skulptori shqiptaro amerikan Kreshnik Xhiku u nderua kėto ditė me ēmimin e parė pėr njė skulpturė tė artit abstrakt tė titulluar Forma. Kjo dhe njė tjetėr skulpturė e zotit Xhiku, krahas 29 veprave tė skulptorėve tė tjerė amerikanė do tė qendrojnė tė ekspozuara pėr disa muaj nė hollin kryesor tė qėndrės kulturore Uashington Square.
    Ēmimi u dha tė enjten mbrėma nė prani tė shumė artistėve dhe vizitorėve, e miqve tė skulptorit. Gezimi pėr Kreshnikun ishte i madh. Nė dorė mbante ēertifikatėn e ēmimit dhe zėri i dridhej nga emocionet. Ēmimet u ndanė nga Lidhja e Artit, njė shoqatė e pėrbėrė nga mė shume se 1 mije piktorė e skulptorė tė rrethit tė kryeqytetit Uashington. Anėtar i kėsaj lidhjeje ėshtė edhe Kreshniku, ish dekan nė akademinė e arteve nė Tirane, i cili ka rreth 5 vjet me banim tė pėrhershėm nė Shtetet e Bashkuara. Ekspozita me 31 skulptura tė artistėve tė ndryshėm ėshtė hapur nė kuadėr tė festimeve me rastin e 50 vjetorit tė Lidhjes sė Artit, e njohur nė Shtetet e Bashkuara jo vetėm per institutin e artit, ku Kreshniku jem mesim, por edhe pėr galerinė e pasur, ku gjenden te ekspozuara shumė vepra tė tjera tė skulptorit shqiptar. Kėsaj skulpture, artisti i ka vėnė emrin Forma, ndoshta sepse ėshtė forma e saj qė tė tėrheq menjėherė vemendjen. Skulptura e dytė prej copėza druri, e zotit Xhiku, e cila qėndron e varur, titullohet The rug, Qilimi. Ai thote se kjo i pelqėn mė shume, pasi pėr kėtė ėshtė munduar mė shume pėr ta krijuar. Skulpturat janė abstrakte dhe vizitorėt ndalen, i shohin, i prekin, por ēfarė mendojnė? “Pėrpiqem tė kuptojė sesi e ka bėrė”, thote vizitori. “Nuk di ē‘tė them”, shton ky vizitor. “Ato janė tė hapura pėr interpretim. Gjithkush tė krijojė mendimin e tij, ndoshta kjo ėshtė edhe njė nga veēoritė e artit abstrakt.” Ndėrsa njė tjetėr vizitore pasi ka parė edhe skulpturat e tjera ndalet e thote: “Me pelqen puna e Kreshnikut, ėshtė mjaft e vecantė dhe tė bėn tė mendosh.” Pa dyshim, Kreshniku, bashkėshortja e tij dhe dy vajzat e tyre ndjehen krenare. Por kėtė tė drejtė duket se e kane edhe kėta shqiptarė qė kishin dėgjuar pėr ekspozitėn dhe erdhėn pėr ta pare.“Vertet ėshtė vleresuar puna e tij pa paragjykime. Nė Amerikė talenti vlerėsohet pavarėsisht nė je i huaj ose vendas”, thotė Erlinda Zhuzhuni me banim nė Uashington. Ndėrsa shqiptaro amerikani tjetėr, Besnik Shtylla thotė se ky sukses i skulptorit Xhiku nderon jo vetėm autorin por tė gjithė shqiptarėt. Ndėrsa bashkėshortja e Besnikut, Virgjinia thotė se ky suskes tregon gjithashtu se shqiptarēt janė tė zotė e tė aftė tė bėjnė gjithēka. Por ėshtė edhe diēka tjetėr qė ndoshta nuk e dinė tė gjithė, thotė Besnik Shtylla, me banim nė Uashington dhe mik i skulptorit. Kreshnik Xhiku ka dhėnė kontributin e tij artistik edhe nė memorialin e luftės sė dytė botėrore qė u pėrurua kohėt e fundit nė Washington.
    Leje mos m'trano, pashe zotin!!!!

    Rrofte Shqiperia Etnike

  3. #3
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    30-05-2007
    Postime
    203
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    sugjerim


    Duke qene se edhe vete jam skulptor, po i bej nje sugjerim modest stafit te forumit, persa i perket skulptoreve shqiptar. Pervec ketyre skulptoreve te nderuar shqiptar(Odhise Paskali,Pjeter Vukaj dhe Kristaq Rama) qe keni publikuar Shqiperia ka edhe te tjere po aq te nderuar dhe mendoj se e meritojne te jene te permendur nga ju. Nga brezi i vjeter i kohes se Paskalit te madh jane Janaq Paco dhe Andrea Mano. Me pas ne ate te ashtuquajturin brezin e dyte te skulptoreve, rradhiten Mumtaz Dhrami, Hektor Dule, Thoma Thomai(Dhamo), Dhimo Gogollari. Fuat Dushku. Natyrisht ka edhe te tjere te nderuar, por po permend vetem keta, pasi ne sheshe dhe piedestale te ndryshme te vendit kane veprat e tyre monumentale. Me respekt adrian dule

  4. #4
    i/e regjistruar Maska e Archicad
    Anėtarėsuar
    31-03-2008
    Vendndodhja
    Ne boten tridimensionale
    Postime
    285
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime

    Skulptura NEWBORN ne Prishtine shpėrblehet nė Amerikė

    "NEWBORN" shpėrblehet nė Amerikė

    e hėnė . 19 maj 2008
    Koha Ditore

    "Ogilvy Kosova" fitoi ēmimin e argjendtė nė festivalin "Clio Awards" pėr dizajnin e skulptures sė pavarėsisė

    Kjo skulpturė ka rrėmbyer ēmimin "Silver Clio" nė festivalin "Clio Awards" nė Miami tė ShBA-sė, ku Kosova pėr herė tė parė ka marrė pjesė si shtet.

    Per ēdo vjet me se 30 000 dizajne , website me te mira garojne per ēmimet Clio.
    Fotografitė e Bashkėngjitura Fotografitė e Bashkėngjitura  

  5. #5
    i/e regjistruar Maska e Archicad
    Anėtarėsuar
    31-03-2008
    Vendndodhja
    Ne boten tridimensionale
    Postime
    285
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime

    Skulptura NEWBORN

    NEWBORN eshte monument ne perkujtim te Shpalljes se Pavaresise se Kosoves, me 17 shkurt 2008.

    E punuar nga ēeliku, ka peshe prej 9 tonesh, eshte e larte 3 metra, 22 metra e gjate dhe e gjere 1 meter.

    Nenshkrimin e pare mbi skulpturen e vuri presidenti Sejdiu dhe kryeministri Thaēi me marker permanent dhe kjo u pasua nga mijera te tjere qe festonin ate dite ne ate shesh.

    Agjencioni i Dizajnit Mjedisor (Environmental Design Advertising Agency): Ogilvy Kosova, Prishtina
    Creative Director: Fisnik Ismaili, Jeton Morina
    Art Director: Jeton Morina
    Production Manager: Valon Xhaferi, Artan Zeneli, Bes Bujupi
    Designer: Etrit Zeneli, Valon Sopaj
    Design Company: Ogilvy Kosova, Prishtina
    Account Executive: Jehona Serhati, Yll Vuēiterna
    Copywriter: Fisnik Ismaili
    Photographer: Jeton Kaēaniku, Andrew Testa, Visar Kryeziu
    Illustrator: Nita Salihu
    Typographer: Shkenca Goçi

  6. #6
    i/e regjistruar Maska e Archicad
    Anėtarėsuar
    31-03-2008
    Vendndodhja
    Ne boten tridimensionale
    Postime
    285
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime

    Newborn

    NEWBORN

    ēmimin e argjente kane fituar edhe 11 agjencione tjera te dizajnit mjedisor
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Archicad : 29-05-2008 mė 20:09

  7. #7
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    13-07-2005
    Postime
    19
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Pershendetje....
    nuk di a ka ketu skulptore. ama nese ka, jam i interesuar te realizoj 20 punime ne dyll. Kam oferta te huaja por me me deshire do bashkpunoja me shqipetar.
    Skicat edhe dyllin do te fornizoj une....

  8. #8
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    22-03-2007
    Postime
    12
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    historia e skulptures din ndokush ku mund te gjej
    skulptura ne paleolit ????

  9. #9
    Back Maska e {A_N_G_E_L_69}
    Anėtarėsuar
    11-03-2003
    Vendndodhja
    Montagne Blanche
    Mosha
    27
    Postime
    3,432
    Faleminderit
    2
    4 falenderime nė 4 postime
    ARTI NE KOHERAT E KOLERES
    "CONTEMPORARY ART , CONTEMPORARY ARTIST, CONTEMPORARY PAINTER, CONTEMPORARY PAINTING, VISUAL ARTS."

    03 NĖNTOR 2009

    Skulptura Shqiptare, Nga Stalini tek Muji dhe Halili

    Fatmir Koēi "Alternative Head"

    Njė Dokumentar

    Teksa shkruaja disa kohė mė parė shkrimin "Do tė marr Ēiften, do tė dal pėr gjah", e teksa sillja ndėr mend Monumentin e Stalinit- vepėr e skulptorit Odhise Paskali (vendosur nė ish Kombinatin e Tekstileve "Stalin", Tiranė), brenda meje rrotullohej pyetja se cili vallė ishte fati i monumentit, dhe ku gjendej ai tanimė? Ashtu rastėsisht pėrgjigjen ma dha dokumentari mjaft interesant i kineastit Fatmir Koēi, i vitit 1995, me titull "Alternative Head".

    Dokumentari ka njė personazh qėndror, Vladimir Metanin, i cili punon ne fonderinė e derdhjes sė veprave tė artit nė Tiranė. Njihemi pėrgjatė filmit me ambientet e fonderisė, tė cilat ishin kthyer, diku aty nė fillim tė viteve 1990, nė njė pikė grumbullimi tė statujave dhe monumenteve tė socrealizmit qė i pėrkisnin kryesisht shesheve/hapėsirave publike. Shohim monumentet e Enver Hoxhės, tė Stalinit e Leninit. E pikėrisht atėherė dėgjojmė Vladimirin tė thotė: "Unė kam pasur fat; Po tė mos ishin bėrė monumentet e kėtyre zotėrinjve, kurrė s'do tė kisha realizuar punėt e mia..." .

    "Vladimir Metani working in an old Factory, Tirana, Albania" (Photo by Michel Setboun)

    "Vladimir Metani working in an old Factory, Tirana, Albania" (Photo by Michel Setboun)

    Vladimir Metani

    Nė njė shkrim tė datės 12 janar 2004, nė gazetėn "Koha Jonė", me titull: "Artisti qė krijon dhe derdh nė bronx legjendat shqiptare", gazetarja Vali Qyrfyēi na bėn njė prezantim tė Vladimir Metanit:

    "Metani ka lindur nė vitin 1951 nė Elbasan... Pas shkollės 7-vjecare, Vladimiri ndjek shkollėn e rezervave tė punės dhe mė pas vazhdon shkollėn e mesme, nė politeknikum, pėr mekanik, pa shkėputje nga puna. Nė fund tė viteve '60 fillon punėn nė fonderinė e derdhjes sė veprave artistike nė Tiranė. Aty vazhdon tė punojė dhe sot e kėsaj dite... Vladimiri gjithmonė me modesti deklaron se ėshtė autodidakt, por dhe i vetmi skulptor nė vend qė i realizon tėrėsisht veprat e veta, qė nga ideja, nė allēi dhe deri nė derdhjen pėrfundimtare..."
    Varrmihėsi

    Duke ndjekur filmin dokumentar tė Fatmir Koēit, ndjen njė lloj stepjeje, tek has kaq qartė imazhin tejet tė shfytyruar tė tranzicionit shqiptar nė kėtė njėzet vjeēarin e fundit. Shohim me rrėngjethje Vladimirin tė godasė me vare, pa i bėrė syri tėrt, njė monument gjigand mermeri tė bardhė. E shohim tė kėndojė "rusisht" pėrballė njė shtatoreje bronxi, me duar tė shqyera, tė Leninit. E shohim mė pas tė marrė pjesėt e shqyera nga monumentet, t'i shkrijė, e me to tė krijojė ato qė ai i quan vepra mbi personazhet mitologjike shqiptare.

    Diku nė dėshmitė fotografike tė Michel Setboun, zbuloj Metanin, nė fonderi, tė pozojė triumfator pėrfund kėmbėve tė Monumentit tė Stalinit, tė realizuar nga O. Paskali. Vetėm atėherė kuptova fatin e vėrtetė tė asaj shtatoreje, tė njė prej veprave mė pėrfaqėsuese tė realizmit socialist shqiptar; me siguri arti i Paskalit duhej tė flijohej pėr t'i dhėnė jetė miteve dhe legjendave kombėtare shqiptare qė kishin mėsyrė fantazinė e shfrenuar tė Vladimir Metanit.

    Vrasėsit

    Nė fakt, nė kėtė tragjedi, nėsė Vladimiri me tė tjerė shokė metalurgė, kryen rolin e varrmihėsit tė mjaft prej veprave themelore tė skulpturės monumentale shqiptare, vrasjen e vėrtetė nuk e kryen ata. Vrasėsit e vėrtetė janė tė gjithė pėrfaqėsuesit kryesorė tė klasės politike shqiptare tė kėtyre njėzet viteve tė fundit. Tė gjithė ata presidentė e kryeministra, ministra e zv-ministra, ata deputetė e kryetarė bashkish, ata drejtorė tė Galerisė Kombėtare tė Arteve dhe ata nėndrejtorė; qė udhėheqin shtetin shqiptar nė kėtė katrahurė tė vėrtetė institucionale, nė kėtė batak shpirtėror dhe mjerim tė thellė ekonomik e social.

    Pyetje Retorike

    Pėrse vallė sa herė qė ndryshojnė situatat politike nė Shqipėri, duhet tė asgjesohen tė gjitha gjurmėt e sė shkuarės? Pėrse vallė duhej tė zhdukeshin ato punė kaq pėrfaqėsuese tė skulpturės sė socrealizmit shqiptar? Sepse frymėzuesit e kėtyre veprave ishin diktatorė?! Po atėherė pse nuk i vėmė flakėn edhe piramidave egjiptiane, apo ēdo lloj gjurme nė arkitekturė, pikturė, e skulpturė, qė pėrshkruan jetėn e faraonėve egjiptianė, si edhe tiraninė e pamėshirtė tė atyre kohėrave (shumėherė mė tė egėr se periudha komuniste shqiptare)? Pėrse nuk djegim Luvrin apo Hemirtazhin, muzeun e Pradės apo kishat e Vatikanit? Pėrse tė mos shkatėrrojmė murin kinez?! A mos vallė bėmat e Papatit, e mbretėrve dhe perandorėve tė ndryshėm, e diktaturave tė tė gjitha formave, ishim mė progresiste? A mos vallė regjimet social-politike tė rrugėtimit tonė njerėzor nė kėtė botė, ishin mė demokratike? Bazuar nė tė njėjtat mendėsi, ē'na duhen sot veprat e Velaskesit dhe tė Gojės, tek na pėrshkruajnė fodullėkun irritues tė familjeve mbretėrore spanjolle? Pse nuk asgjesojmė tė gjitha pikturat e Davidit apo tė Engėrit tek na pėrplasin turinjve arrogancėn e njė batakēiu ushtarak si Napoloni, i cili zhyti botėn nė gjak, pėr tė kėnaqur egon e tij militare si edhe interesat e klasės franceze nė pushtet?

    Reflektim

    Nuk i zhdukim tė gjitha kėto, sepse prej ēdonjėrės prej atyre periudhave dhe atyre veprave nė veēanti, mund tė mėsojmė. Mėsojmė rrugėn e pėrgjakur nga ku kaluam, dhe sakrificat tė cilat na u desh tė bėnim si specie njerėzore. Mėsojmė tė shohim tė metat tona nė sy. Tė shohim degradimet, qorrsokakėt dhe ashpėrsinė e totalitarizmave tė ēdo tipi, tė shohim sa mikroskopik e bėmė personalitetin njerėzor nė kohė tė tilla. Duke hedhur vėshtrimin nė thellėsi tė diktaturės, duke e analizuar atė, mund tė themi se pėrparojmė, se ecim pėrpara.

    Por duke menduar tė gjitha kėto, kam frikė se pėr ēfarė flas pėrbėn lluks pėr klasėn politike shqiptare, pėr realitetin social shqiptar, pėr artin e mjeruar shqiptar, pėr individin e ngratė qė rron nė Shqipėri, nė kėto kohėra famėkeqe dhe dritėshkurtėra tė kolerės...

    "Vladimir Metani's Work" (Photo by Marco, Fellow of Eagles, 2007)

    "Vladimir Metani's Work" (Photo by Marco, Fellow of Eagles, 2007)

    (P.S. -Pėr pak harrova; fotografitė mė sipėr, janė disa nga punėt e mekanikut Vladimir Metani. Asgjesuam artin demagogjik tė Odhise Paskalit, por ama tanimė kemi edhe ne nė skulpturėn shqiptare, tė materializuara legjendat dhe mitet tona kombėtare.)


    POSTED BY TONI MILAQI
    LABELS ARTI SHQIPTAR, BARBARE, BASHKEBISEDIM ME HISTORINE, DOKUMENTAR, SKULPTURE, SOCIAL
    4 ΣΧΌΛΙΑ:

    Anonymous said...
    sepse na pelqen te veme ne vitrina fytyren tone "evropiane" dhe te fshehim neper depo cdo gjurme te se kaluares komuniste. Arti eshte ilustrimi me embrional dhe me origjinal i vetedijeve kolektive dhe kazma ngulet pikerisht aty, aty ku fle demoni i pergjumur i kujteses.
    Tani, perse shqiptaret mohojne me ngulm ekzistencen e tyre ne komunizem, kjo eshte vertet nje pyetje retorike dhe pergjigjia ndoshta do ishte retorike. Nje nga keto pergjigje eshte se pushteti politik ne Shqiperi asnjhere nuk ka arritur fazen e maturise dhe te bashkekzistences me klasa te tjera politike.Karnivalizmi i shkon per shtat, mbasi pushtetaret tane jane te njejte, thjesht retorika ndryshon..(dhe per kete s'jam e sigurt)

    04 NĖNTOR, 2009 23:09
    Toni Milaqi said...
    "...Arti eshte ilustrimi me embrional dhe me origjinal i vetedijeve kolektive dhe kazma ngulet pikerisht aty, aty ku fle demoni i pergjumur i kujteses..."

    me tmerrojne kazmat e cdo tipi; ato qe ngulen ne vepra arti, ne shoqerite tona njerezore, nder individe, tek ndjenjat apo sentimentet tona personale...

    personalisht me tmerron kanibalizmi njerezor, qofte fizik, qofte emotiv...

    04 NĖNTOR, 2009 23:45
    Anonymous said...
    kazma eshte nder fjalet mbizoteruese ne fjalorin komunist, ndaj dhe perdora kete simbol shprehes,per te dhene gjithe dimensionin e katrahures pro dhe post - komuniste.

    Edhe mua me tmerrojne kazmat....

    04 NĖNTOR, 2009 23:53
    Toni Milaqi said...
    Kete shkrim ia dedikoj z. Ben Andoni, i cili ne numrin 186 te revistes "Mapo" (12.7.2010) solli ne drite (me sa kuptoj ne menyre jo fort te mundimshme) shkrimin me titull: "Drejt fundit...Edhe Qendra e Riprodhimit tė Veprave tė Artit".

    Ato qe me habisin, pervec faktit qe ne "artikullin e tij", "gazetari i rregjur" Ben Andoni ka vjedhur (pa i bere syri terrt) nje paragraf te tere nga analiza ime e mesiperme, jane konkluzionet tejet kondradiktore, qe dalin prej atyre sa thote. Nga njera ane gjoja "trishtohet" per fatin e tere atyre monumenteve te soc-realizmit shqiptar, dhe nga ana tjeter indinjohet per faktin se une tentova ti kundervihem, nje prej "varrmihesve" te monumenteve ne fjale, i cili eshte edhe personazhi kryesor i filmit dokumentar "Alternative head".

    I keshilloj gazetarit te nxituar dhe paksa siperfaqesor ne trajtimin e ceshtjes, te shikoje deshmite filmike te mesiperme.

    Po keshtu do t'i lutesha nese merr persiper te citoj dike, ate duhet t'a beje duke sjelle tere argumentin e tij, dhe jo duke cituar vec gjysmat e mendimeve, sepse ne rast te tille s'do te kishim te benim me te verteta, por me genjeshtra.

    Sa per ate se kush ka precedence te shkruaje per artet vizive: nje "rrogetar i shtypit shqiptar", apo nje "studiues arti/nje artist", te me fale zoteria ne fjale, por nuk do t'i "marrim doren" se per cfare flasim dhe se si flasim...
    ”Ti, Shqipėri, Mė Jep Nder, Mė Jep Emrin Shqiptar”

  10. #10
    Natyre e turbulluar... Maska e Robbery
    Anėtarėsuar
    03-11-2007
    Vendndodhja
    Firenze
    Mosha
    25
    Postime
    1,452
    Faleminderit
    1
    0 falenderime nė 0 postime
    Pyetje Retorike

    Pėrse vallė sa herė qė ndryshojnė situatat politike nė Shqipėri, duhet tė asgjesohen tė gjitha gjurmėt e sė shkuarės? Pėrse vallė duhej tė zhdukeshin ato punė kaq pėrfaqėsuese tė skulpturės sė socrealizmit shqiptar? Sepse frymėzuesit e kėtyre veprave ishin diktatorė?! Po atėherė pse nuk i vėmė flakėn edhe piramidave egjiptiane, apo ēdo lloj gjurme nė arkitekturė, pikturė, e skulpturė, qė pėrshkruan jetėn e faraonėve egjiptianė, si edhe tiraninė e pamėshirtė tė atyre kohėrave (shumėherė mė tė egėr se periudha komuniste shqiptare)? Pėrse nuk djegim Luvrin apo Hemirtazhin, muzeun e Pradės apo kishat e Vatikanit? Pėrse tė mos shkatėrrojmė murin kinez?! A mos vallė bėmat e Papatit, e mbretėrve dhe perandorėve tė ndryshėm, e diktaturave tė tė gjitha formave, ishim mė progresiste? A mos vallė regjimet social-politike tė rrugėtimit tonė njerėzor nė kėtė botė, ishin mė demokratike? Bazuar nė tė njėjtat mendėsi, ē'na duhen sot veprat e Velaskesit dhe tė Gojės, tek na pėrshkruajnė fodullėkun irritues tė familjeve mbretėrore spanjolle? Pse nuk asgjesojmė tė gjitha pikturat e Davidit apo tė Engėrit tek na pėrplasin turinjve arrogancėn e njė batakēiu ushtarak si Napoloni, i cili zhyti botėn nė gjak, pėr tė kėnaqur egon e tij militare si edhe interesat e klasės franceze nė pushtet?

    Reflektim

    Nuk i zhdukim tė gjitha kėto, sepse prej ēdonjėrės prej atyre periudhave dhe atyre veprave nė veēanti, mund tė mėsojmė. Mėsojmė rrugėn e pėrgjakur nga ku kaluam, dhe sakrificat tė cilat na u desh tė bėnim si specie njerėzore. Mėsojmė tė shohim tė metat tona nė sy. Tė shohim degradimet, qorrsokakėt dhe ashpėrsinė e totalitarizmave tė ēdo tipi, tė shohim sa mikroskopik e bėmė personalitetin njerėzor nė kohė tė tilla. Duke hedhur vėshtrimin nė thellėsi tė diktaturės, duke e analizuar atė, mund tė themi se pėrparojmė, se ecim pėrpara.

    O ANGEL69 po Ky qenka e te njejtit mendim me mua...cne qe ke bere nje post te tille ti ? :P
    Nuk kisha asnje qellim t' iu pelqej.

  11. #11
    Back Maska e {A_N_G_E_L_69}
    Anėtarėsuar
    11-03-2003
    Vendndodhja
    Montagne Blanche
    Mosha
    27
    Postime
    3,432
    Faleminderit
    2
    4 falenderime nė 4 postime
    Citim Postuar mė parė nga Robery Lexo Postimin
    Pyetje Retorike

    Pėrse vallė sa herė qė ndryshojnė situatat politike nė Shqipėri, duhet tė asgjesohen tė gjitha gjurmėt e sė shkuarės? Pėrse vallė duhej tė zhdukeshin ato punė kaq pėrfaqėsuese tė skulpturės sė socrealizmit shqiptar? Sepse frymėzuesit e kėtyre veprave ishin diktatorė?! Po atėherė pse nuk i vėmė flakėn edhe piramidave egjiptiane, apo ēdo lloj gjurme nė arkitekturė, pikturė, e skulpturė, qė pėrshkruan jetėn e faraonėve egjiptianė, si edhe tiraninė e pamėshirtė tė atyre kohėrave (shumėherė mė tė egėr se periudha komuniste shqiptare)? Pėrse nuk djegim Luvrin apo Hemirtazhin, muzeun e Pradės apo kishat e Vatikanit? Pėrse tė mos shkatėrrojmė murin kinez?! A mos vallė bėmat e Papatit, e mbretėrve dhe perandorėve tė ndryshėm, e diktaturave tė tė gjitha formave, ishim mė progresiste? A mos vallė regjimet social-politike tė rrugėtimit tonė njerėzor nė kėtė botė, ishin mė demokratike? Bazuar nė tė njėjtat mendėsi, ē'na duhen sot veprat e Velaskesit dhe tė Gojės, tek na pėrshkruajnė fodullėkun irritues tė familjeve mbretėrore spanjolle? Pse nuk asgjesojmė tė gjitha pikturat e Davidit apo tė Engėrit tek na pėrplasin turinjve arrogancėn e njė batakēiu ushtarak si Napoloni, i cili zhyti botėn nė gjak, pėr tė kėnaqur egon e tij militare si edhe interesat e klasės franceze nė pushtet?

    Reflektim

    Nuk i zhdukim tė gjitha kėto, sepse prej ēdonjėrės prej atyre periudhave dhe atyre veprave nė veēanti, mund tė mėsojmė. Mėsojmė rrugėn e pėrgjakur nga ku kaluam, dhe sakrificat tė cilat na u desh tė bėnim si specie njerėzore. Mėsojmė tė shohim tė metat tona nė sy. Tė shohim degradimet, qorrsokakėt dhe ashpėrsinė e totalitarizmave tė ēdo tipi, tė shohim sa mikroskopik e bėmė personalitetin njerėzor nė kohė tė tilla. Duke hedhur vėshtrimin nė thellėsi tė diktaturės, duke e analizuar atė, mund tė themi se pėrparojmė, se ecim pėrpara.

    O ANGEL69 po Ky qenka e te njejtit mendim me mua...cne qe ke bere nje post te tille ti ? :P
    Pse nuk duhet ta bej nje post te tille une!?
    ”Ti, Shqipėri, Mė Jep Nder, Mė Jep Emrin Shqiptar”

  12. #12
    Natyre e turbulluar... Maska e Robbery
    Anėtarėsuar
    03-11-2007
    Vendndodhja
    Firenze
    Mosha
    25
    Postime
    1,452
    Faleminderit
    1
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga {A_N_G_E_L_69} Lexo Postimin
    Pse nuk duhet ta bej nje post te tille une!?

    Se eshte e njejta gje per piramiden.. qe ti nuk ishe kunder prishjes...
    Nuk kisha asnje qellim t' iu pelqej.

  13. #13
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    28-08-2009
    Vendndodhja
    Tirane
    Postime
    178
    Faleminderit
    19
    9 falenderime nė 7 postime

    Pėr: Skulptura

    SHPIRTRA QE NDEHEN NE PIRAMIDE DRITE

    Nė kėto shėnime mbi veprat e ekspozuara tė dy artistėve tė figurės; skulptorit Fatos Kola dhe piktorit Shaqir Veseli , emėrtimin Qendra Ndėrkombtare e Kulturės , e cila ēeli galerine edhe pėr kėta autorė , nė vijim tė qėllimit tė saj pėrkrahės ndaj artit , jam e detyruar ta shndėrroj nė Piramida. Kjo mė shumė jo pėr arsyen qė ajo thirret kėshtu nga qytetarėt nė tė folurit bisedor , por pėr arsye te pranėsimit tė kuptimit tė parė simbolik tė Piramidės dhe shtysėn meditative qė mė shoqėron ende pasi u preka me veprat e ekspozuara. Mė ndjek “dhimbja mumje” e portretit te kudoshpallur tė Veselit dhe levizja gjithė nur e dashurisė sė Kolės nė relacion yjėsor.




    Nė javėn e dytė tė muajit tė parė tė 2003-shit tek Piramida, veprat e dy artisteve tė figures miq qė nė fillimet e shkollimit artistik , gjetėn hapėsirėn e munguar pėr vite , pėr njė shpėrfaqje mė tė plotė tė individualitetit tė tyre krijues.
    Skulptori Fatos Kola, sot pedagog nė Akademinė e Arteve ,pas dhjetėra veprave nė bronz, allēi apo mermer, mė shumė “tė vrara” se tė gjalla ,hyri nė Piramidė me projeksionin e simbolikės Amėsia , pėrmes artit tredimensional duke e transmetuar kėtė lidhje me njė riformulim unikal nė mermer tė bardhė. Spiralja e jetės nga nėna tek fėmija, ku nėna formėson guackėn e epėrme te njė veze qė tė transmeton misionin mbrojtės, ėshtė dhėnė nė imazhin e rilindjes sė vetvetes.Sistemi zotėrues nė gjithė zhvillimin e ngjarjes plastike ėshtė forma e lakuar si dhe kėrkesa pėr njė ekulibėr perfekt tė dritės dhe hijes.
    Udhėtim nė pafundėsi, nėn vorbullėn e lėvizjes spirale tė jetės. Ky lejtmotiv i lashtė ėshtė formėsuar nė njė frymėzim pėr njė imazh pėrjetsorė . E gjithė ngjarja e lėvizjeve dritė-hije me kantilenė tė butė, nė rrjedha tė formave tė lakuara zhvillohet brenda saj ,e kapėrthejnė brendesinė dhe jashtėsinė e veprės . Ato tė emetohen butėsisht nė shpirt nė mėrmėrimė qiellore.Gjen pėrkime tė ēuditshme me rrugėtimet e ndritshme mėmėsore dhe gjen vetveten si mėmė e si fėmijė . Tė josh ta kesh parasysh tė shumėdimensionuar dhe pse jo si vepėr monumentale nė sheshin para Piramidės, si emblemė e kujtesės pėr fillimfillimin e dashurisė dhe lindjes sė jetės .
    Aty ka hyrė vepra tjetėr sugjestive “Ylli i Qytetėrimit Shqiptar” Skėnderbeu, e realizuar nė metal , alterrnuar ne fletė dhe fije bakri. Ndėrtesa tė krijon imazhin e njė ylli tė shprishur nė skajet fundore ,ku e epėrmja dhe dy horizontalet nė akselerimin e tyre janė nė prerje tė artė. Zotėron simetria dhe krijimi i njė forme tė pastėr gjeometrike ,koni i zgavėrt qė pritet nga njė plan nė formė trekėndėshi i inklinuar me bazė lart dhe majė poshtė. Ky gjest i kryer, krijon njė kontrapunt mjaft ekspresiv dhe mėnyra sesi kapėrthehen tek njėra tjetra tė krijon pėrfytyrimin se gjithshka ėshtė thėnė me njė frymė . E gjithė kjo ndėrtesė zbulon aftėsinė e njohjes dhe zotėrimin e vetive plastike tė materies , qė pėrdor skulptori si dhe fuqinė krijuese tė tij duke shfaqur njė ekspresion tė kulluar e qė ėshtė kontrrolluar rreptė, gjė qė i jep veprės njė energji e vitalitet imponues .Pėrdorimi i formave tė thjeshta strukturore duke u pasuruar me njė dekorativitet tė fijeve metalike , me tė cilat skulptori reket tė krijojė detaje tė portretit qė veshin zgavrėn e epėrme tė yllit . Kjo bashkjetesė i jep njė karakter veprės jashtė imazheve tė para deri mė sot , duke na e shndruar heroin nė njė legjende yll rrezatues si tė zbritur prej qiejsh tė dritshėm aspirate e lavdie tė rracės shqiptare .I gjithė ky imazh i ndėrtuar ēuditshėm me forma tė thjeshtuara drastikisht ,Kjo formė e tė ashtuquajturės skulpture minimaliste i jep veprės njė sinfoni forme tė pakohė nė sens estetik. Nė kėtė formulim estetik ,vepra tė sjell nė reminishencė lavdinė e arteve epokale qė realizuan modernitet tė pėrjetshėm .

    Mbart me vete shėmbėlltyrėn e njė ylli qė unė e kėrkoj ta shoh nė ēdo mjedis tė shqiptarėve , tė gjithmonė tė dimensioneve tė mėdha , nė materie tė ndritshme ,dhe vėndi e vėndeve do tė ishte kalaja nė sfond malin e Krujės. Aty i goditur prej dritės diellore do tė na krijonte sugjestionin e njė meteori qė tė verbon nė takimin me tė.

    Krejtėsisht nė ngjitje tjetėr shfaqet skulptori Kola nė dhjetė veprat :” Dashuri nė qiell “ ku bashkėsimi i tre materieve; druri, qelqi, fije metali, ka krijuar njė entitet tė pėrbashkėt estetik , ku tejdukshmėria dhe kantilena e brishtė tė emetohen nė shpirt gjithė nur pėrkėdhelės e nxitės dėshire ,pėr ti patur e mbrojtur nga prekja.Krijimi i situatės sė njė projeksioni ajror tė fenomenit dashuri ėshtė njė gjėndje unikale e pėrjetimit pamor tė skulptorit Kola.
    Ai na thotė: Vetėm kthjelltėsia dhe pambarimėsia janė ideali i saj. Dallėndyshet, pemėt, kuajt, kupa,
    janė shndėrrime tė njerėzorėve tė dashuruar. Nė esencė tė kėsaj gjėndjeje tė plazmuar shquajmė krijimin figural, ku ėshtė ēmontuar ligji fizik i gravitetit ,siē ėshtė pesha, por po ta ndjekim ndėrtesėn figurale tė projektuar nė dydimensional ajo tė krijon iluzionin e tridimensionalit. Aty cekin vetėm siluetat e jashtme tė formės sė figurave ,duke lėnė qė brenda trupave tė hyjė drita dhe ajri.

    Ritmi dhe harmonia kanė njė ekuilibėr dhe shfaqje nė ritin dy qė formėson njė. Nuk ka dy tė dashuruar por ka Dashuri, gjė qė tė kujton vargun Lazgushian: “Se s’dashuronim as unė as ti ,por dashuronte dashuria “Zotėrimi i fijes, urdhėrimi i saj pėr tė shprehur , rafinimi gjithė elegancė i linjave qė formėsojnė figuracionin , ėshtė fuqia e autorit; ku kthjelltėsia dhe pasuria e motivimeve ėshtė tregues i njohjes sė thellė profesionale. E tillė magji deri nė dematerialitet tė materies, tė bėn tė kuptosh dhe tė ndiesh se ke takuar artistin e frymės metafizike dhe qartėsisė sė figuracionit tė urdhėruar nga lart. Materialet dhe idetė janė mohuar dhe thyer nė shpirt, lexojmė krijimin e mirėfilltė tė figurės artistike qė janė tė pashoqe pėr nga frymėzimi . Si pushtuese tė padukshme kėto dhjetė vepra pas prekjes me to tė ngjan se i sheh tė gjalluara nė udhet dhe ėndrat ku shkon .
    Drita duke luajtur me transparencėn magjike tė veprave mė krijoi imazhin se ato do ti prekja , por dicka tjetėr, magjia e artistit , mi largonte duarsh , si realitete tė paprekshme. Ndoshta ato do ti gjej nė parqet e gjelbėrt ku Parajsa do tė bėhet e besueshme.

    Kėshtu skulptori Fatos Kola na ēon nė njė botė tej botės; ai me lėndėn projekton pėrjetėsinė; pėrtej jetėn ,duke na e shfaqur qartė botėkuptimin dhe botėpėrjetimin e tij.

    Vazhdimėsia qė rrjedh nė ekspozitė tė sjell nė gjėndje tjetėr, njė botė tjetėr tė pasur nė ngjyra dhe dritėhije, figuracione pa mbarim ,qė motivojnė frymėzime ndaj tre fenomeneve dominante sipas meje kėto janė kuadratet piktorike tė Veselit ku : familja, fėmijėt dhe gruaja, rrugėtimi nga vetja nė gjithėsi dhe nga gjithėsia pėr tek vetja dhe motivi i legjendės simbol tė shqiptarėve, flamuri ,janė tė papritura tė reja qė gjejmė nė Piramidė.

    Tabllotė qė i pėrkasin motivit tė familjes shquhen nga njė dritė e idealizuar me ngjyra tė kthjellėta, pra ngjyrė nė dritė. Gjetja e portreteve tė njohur tė ēon edhe nė situate irreale sikur ato i takon nė pėrralla.
    ]
    Duket se luajnė me erėn, me diellin me sendet. Janė tė gjithė zotėr nė kuadrat dhe pėrtej tij. Autori shfaq njė lidhje mjaft interesante me ta, ku autoriteti atėror ėshtė fshehur nė buzėqeshjen e fėmijės dhe fluturimin e flokėve tė tyre. Nė vėshtrimin e gruas kuptojmė vlerėsimin e saj; ajo rri ulur si mbi rrugė ere, e qetė, sa e brishtė dhe vitale. Vėshtrimi i autorit flet , pas shtatit tė saj tė brishtė, ku janė derdhur penelata nėn njė rit perkėdhelės tė fshehur.

    Kulti i familjes dhe projeksioni ideal i raportit tė autorit me tė, ka krijuar vepra me frymėzim unikal e tė kulmuara nė tė gjitha dimensionet e estetikės ; por sapo pėrcillesh nga kėto vepra nė ekspozitė pėrballesh menjėherė me krijime tė njė kahjeje tjetėr tė shprehjes emocionale. Kėto janė veprat me simbol flamurin kombėtar . Katėr tabllo qė formojnė njė cikėl ,nėpėr tė cilin udhėkalon Lindja, Jeta dhe Mbijetesa e tij. Unė do ti shenjėsoja kėshtu kėto katėr tablo: Flamuri ideal. Flamuri me njė krah shqiponje duke u pėrpėlitur nė mungesė tė trupit e tė krahut tjetėr. Flamuri trup brimuar e gjoks shqyer dhe i svetėnuar , e i dalė boje prej rrebeshesh, i ngrėnė e i humbur nė ngjyrė, e i dalė nė rrasht i bardhė e fisnik. Vėrtet njė udhėtim kuptim e ndjesiplotė emocional .

    Mendoj se reminishencat nė mjet me ndonjė autor tjetėr janė vetėm nė kontekstin teknik dhe teknologjik , qė siē e dime nuk kanė asnjėherė fuqi tė vetme pėr tė ndėrtuar njė vepėr tė mirėfilltė arti.Mjeti i bartur brenda veprės sė Veselit ,si mėnyrė e pėrdorur prej mijėra vjetėsh nė plan estetik ėshtė i natyrshėm.Duke ditur se esenca e njė vepre arti ėshtė shprehja dhe jo teknika e mjeti i pėrdorur. Ēdo gjykim ndryshe ėshtė tautologji akademike dhe gjykim steril jashtė esence. Unė vetė jam e tronditur prej tė vėrtetės emocionale qė tė shkakton kontakti me to . Mė merr jetė njė skenė e gjalluar sipas rrėfimit tė vetė autorit ,kur nė shtėpinė e tij nė Krujė, babai i tij ngrinte nė mėngjes fėmijėt qė tė pėrshėndesnin ditėn , nėn solemnitetin e hymnit tė flamurit qė transmetonte Radio Tirana nė nisje tė programeve tė saj .Sot ai ėshtė vetėm i larguar nė vite ,. me tė njėjtin nderim drithėrues, qėndron ndaj simbolit tė flamurit ,por tashmė i pėrgjegjsuar si artist pyet veten: cfarė ka ndodhur me ty flamur ?
    Duke qėnė se esenca e veprave tė Veselit nuk ėshtė krijuar pėr tė shoqėruar shije dhe qėllime vulgare,
    Ato nuk miqsohen dot as me perde e kolltuqe rehatish njerėzore , janė projektuara pėr njė jetė tjetėr raport njerėzor pėr tė tė mbajtur nė kėmbė e drithėruar . Janė lindur pėr tė bėrė jetėn tė vetme .
    Bindshėm themi se janė nga veprat mė qytetare tė tė vėrtetave tė jetės qė po kalojmė si rracė e si komb. Ndihet figurshėm klithja e artistit: ē’po bėjmė e ku po shkojmė?

    Veseli ky udhėtar jo i zakontė, dylufton pėr mbijetesėn me armėt mė tė paqta njerėzore, ai ta ngul mu nė zemėr brushėn e tij, megjithėse ajo mbahet poshtė dhe kullon. Vetėzgjedhja e artistit nė kėtė botė,
    trishtimi i tij tragjikomikisht pėrpėlitet nė njė botė qė s’ėshtė e tija. Ai tė transmeton pikėllimin por tė ngas lėvizjen. Rruga me qiparisa, shtylla gri, janė tė vetmet personazhe qė frymojnė, qė lozin e tallen me artistin, herė nė mesudhė, herė hipur udhe, herė me dėshirėn pėr tė qenė i padukshėm, i arratisur nga ky realitet,herė i lidhur e herė i gozhduar, gjithmonė pranė qiparisave dhe hijes sė tyre.

    Piktori duket se ndjek vetveten, kap pjesė tė vetes, i mbledh dhe i fluturon, zhgjėndrra tragjike lėviz por nuk tė dėrrmon, pėrkundrazi e gjen veten nė buzėqeshje ,siduket edhe nė mirėkuptim me “buzėqeshjen e arsyes” sė autorit.

    Zotėruese nė hapėsirėn piktorike tė tij , ėshtė pasuria e paletės ,e cila nuk ėshtė krijuar prej njė parapėqimi . E shndėrruar nė njė musht qė gjallon ēuditshėm skena tė thjeshta qė parapėlqen autori nė kompozicion, ngjyra , kjo mė e pabindura dhe mė tekanjosja nė trillet e saj, qė ka mundur nė mijėra vjet shpirtra krijonjėsish dhe pėrftonjėsish adhuruesish tė Saj, tek Veseli urdhėrohet e nėnshtrohet skllavėrisht shprehėse . .

    Nė Piramidė , koha lėviz nė harkun e njė Qėndre Ndėrkombtare tė Kulturės , falė dėshirės dhe kuptimėsisė pėr misionin ndaj artit , tė njė gruaje shkrimtare dhe publiciste tė njohur pėr fjalėdhenien e bardhe , gjė kjo e rallė nė drejtues tė sotėm ; aty morrėn rrugėn e publikimit pėr kėtė mijvjeēar tė ri , dhe ,bekimin nga shikuesit e njohur dhe tė panjohur , veprat e dy artistėve shqiptar endės tė fateve dhe tė bukurive tė shpirtit tė tyre : skulptori Fatos Kola dhe piktori Shaqir Veseli

    Valdete Antoni
    Gazeta Tema, Shkurt 2003

  14. #14
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    28-08-2009
    Vendndodhja
    Tirane
    Postime
    178
    Faleminderit
    19
    9 falenderime nė 7 postime

    Pėr: Skulptura

    Skulptori qe perfaqesoi Shqiperine ne Bienalen e Venecias ne vitin 1933 -
    Dhimitėr Ēani dhe vepra dedikuar Mbretit Zog botuar ne shtypin e kohes


    -referuar nga Enciklopedia e Lire Wikipedia ne Shqip dhe nipi i autorit ; skulptori dhe skenografi Romeo Ēani.


    Dhimitėr Ēani lindi nė Korēė mė 14 shtator 1904, dhe vdiq mė 1990 nė Tiranė, ishte njė skulptor shqiptar.

    Nė jetėn e tij spikaste dėshira e madhe pėr te studjuar Artet e Bukura, i pėlqente musika dhe luante nė kitarė. Studioi nė Liceun Francez tė Korēės dhe vazhdoi mė tutje studimet nė Boston (ShBA) nga 1922 deri ne 1932. Nė ShBA takohet me Fan Nolin, i cili e mbajti letėrshkėmbim me Dh. Ēanin deri nė fund tė jetės sė tij. Mė pas studjon nė Akademin Britanike tė Arteve tė Bukura nė Romė, ku pėrfundon me suksesin mė tė mirė tė kursit dhe pėr kėtė dekorohet. Ndėrkohė merret me musik, me theatėr dhe me fotografi. Nė 1936 kthehet nė Shqipėri dhe e gjejme profesor vizatimi ne gjimnazet e Shkodrės, Elbasanit, Gjirokastrės, Beratit si dhe nė Liceun e Korēės. Nga viti 1950 deri nė fund te jetės ka qenė nė Tiranė. Nga punėt e tij mė tė mira janė:

    Monumenti i Dėshmorve tė Kombit nė Berat (1935)
    Skenderbeu (1937)
    Ushtari i popullit (1957)
    Avni Rustemi (1959)
    Naim Frashėri (1956)
    Bab Dud Karbunara (1937)
    Ali Asllani (1964)
    Milto Sotir Gura (1969)
    Koto Hoxhi (1965)
    Pjeter Budi (1963)
    Vasil Shanto (1956)
    Ndre Mjeda (1961)
    Fan Noli (1965)
    Sami Frashėri (1960)
    Nonda Bulka (1969)
    dir. M. Krantja (1974)
    Abedin Ēiēi (1972)
    Loro Kovaēi (1969).

    Ka bėrė monumente e rilieve, por spikaste pėr krijimin e busteve. Kėshtu gjatė jetės ka krijuar mbi 200 buste tė njerėzve tė ndryshėm, tė famshėm ose tė thjeshtė, tė familjarve ose tė shokve, si dhe autoportretin e tij trillogji (1930,1950,1970). Ka bėrė tre exposita personale nė 1962 dhe nė 1975 nė Tiranė dhe nė 1985 nė Korēė. Veprat e tij ndodhen sot anembanė Shqipėrisė dhe nje pjesė e madhe (rotull 100 punė) ja ka dhuruar qytetit tė tij tė lindjes, Korēės, qė tė ruhen pėr brezat e ardhshėm.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga abica : 26-08-2013 mė 01:59 Arsyeja: redaktim,referenca

  15. #15
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    28-08-2009
    Vendndodhja
    Tirane
    Postime
    178
    Faleminderit
    19
    9 falenderime nė 7 postime

    Skulptura dhe artistet bashkohore ne 2 kohe

    PLEJADE NE VIJIM E PROFESIONISTEVE TE SKULPTURES BASHKOHORE DHE GJITHKOHORE:

    1-Ilmi Kasemi-nga wikipedia

    Ilmi Kasemi realizoi Fishtėn, vendosur nė sheshin e qytetit tė Lezhės,e qė nuk ėshtė vetėm njė statujė. Zanat, Ora e Shqipėrisė, lahuta, libri mbi krahėt e Titanit, formojnė njė shtyllė simbolike. Pėr herė tė parė, njė vepėr monumentale publike ka nė pėrbėrjen e saj nuditetin.
    Ilmiu duke realizuar Fishtėn

    Njė vepėr arti dhe veēanėrisht njė skulpturė monumentale nuk ngrihet mbi bazėn e fotografive apo pėrngjashmėrive fizike. Ėshtė mė tepėr njė pėrgjithėsim sa ideor, aq edhe i tipareve reale. Arritja e kėsaj shprehje ėshtė njė preokupim i gjithmonshėm, kur flitet pėr realizimin e veprave pėr njė person historik dhe mė shumė akoma pėr personazhe tė cilėve iu njihen kontributet, siē ėshtė Gjergj Fishta. Ka realizuar edhe shtatoren e Nderit tė Kombit Sali Nivica.

    2-Skulptori Vasiliev Nini njihet si autor i shtatores se Nene Terezes nga shqiptaret e Amerikes per Kosoven si dhe jeton e punon prej vitesh ne shtetin e Ajovas ne Shtetet e Bashkuara. Mes Tiranes dhe Ohajos, nje itinerar sezonal qe e pasuron rrugetimin e profesionistit te skulptures monumentale me risi nga te dyja boterat. Studio e tij ne kryeqytet tanime eshte shnderruar ne nje muze ekspozite te veprave ne vite te autorit.

    Biografia artistike eshte referuar nga www.artwanted.com

    Vasiliev 'Vas' Nini DOB 1954 Sculpture with mastery in Realism, Expressionism, and Abstraction Albanian American with dual citizenship Vasiliev 'Vas' Nini was born in Albania. The internationally recognized artist relocated with his family to the USA with citizenship in 2007.

    Short Biography Queen Beatrix of the Netherlands is one international private collector owning his work. The passion in his life is art. Art was his formal training and sculpting is his specialty. • 1969-1973 He attended Jordan Misja High School, Branch of Sculpture, in Tirana, Albania. The Jordan Misja High School is the number one school for the Fine Arts in Albania. • 1975-1979 he attended college and graduated with distinction from the Academy of Beaux Arts, Branch of Monumental Sculpture, Tirana, Albania with ultimate terminal degree in sculpture. After college graduation he opened his studio. He developed his career by participating in creative initiatives and exhibitions. Nini’s technical and design skills broaden his scope for new challenging commissions. Nini is sculpting expanded through projects for the Ministry of Education and the League of Writers and Artists of Albania from 1979 to1984. Today he works in both countries pursuing his sculpting dreams.

    Notable Projects in Chronological Order: 1982 Triptych of Monumental Sculpture, Museum Erseka, Albania; (Bronze, 9m x 3m x 70cm) 1984 Monument of Helmes, Skrapar, co-author Albania; (Artificial stone, 8m x 1.20cm x 1,20cm) 1985 Monument Kordelja (Ribbon) dedicated to the Women's Institute, co-author, Tirana, Albania; (Bronze & artificial stone, 4m x 2.50cm x 2.50cm) 1986 'A Woman Singer' a park sculpture, Tirana, Albania; (Bronze, 2m x 1m x 1m) 1988 'A Woman Swimmer' a park sculpture, National Park Sports Center, Tirana, Albania; (Bronze, 2.50cm x 70cm x 50cm) 1992 Memorial Dedicated to the martyrs of Palokaster Village, Gjirokastra, Albania; (Artificial stone, 3.50 x 1m x 1m) 1999 Monument of Jakov Xoxe, Fier, Albania. (Granite & Bronze, 3m x 50cm x 50cm) A large number of Nini's sculptures are exhibited and owned by the National Gallery in Tirana, Albania. His sculpture can be found in art galleries, private and public collections all over the country of Albania and USA.

    Teaching Experience • Specialist at the Center for the Implementation of Art Works in Tirana, Albania from 1984 to 1992. • Taught fine art students for eight years. Then joined the Albanian Radio-TV, Tirana, Albania in 1992, developing communication skills by lecturing. • Then from 1997 to 2002 he lectured at the Academy of Fine Arts-Branch of Figurative Arts in Tirana, Albania. • 2002-2007 Nini taught fine private fine art classes in Omaha, Nebraska.

    International exhibitions 1979 Erseka, Albania; 1980 Gjirokaster, Albania; 1986 Peshkopi, Albania; 1994 Gjirokaster, Albania; 1995 Collective exhibition, Bari, Lece, Italy; 1995 Private Collective exhibition in the International Center of Culture, Tirana Albania; 1998 Autumn in Tirana, Hall, Euro Park, Rogner Hotel, Tirana, Albania; 1999 Den Hague, Holland; 2001 Autumn in Tirana Hall, Euro Park, Rogner Hotel, Tirana, Albania.

    American Career Start: 2003 Louisville Art Gallery, Nebraska, USA; 2004 Hot Shop Art Center-Barker Studio Project Omaha, Nebraska, USA, 2004 Bellevue University, Nebraska USA, 2004 Louisville Art Gallery, Nebraska USA, 2004 Hot Shop Art Center Open House, May and December, Omaha, NE, USA, 2004 Hot Shop Festival of Art, Omaha, NE USA, 2004 Open House Artists Impressions, Ralston, NE USA; 2005 Collective Exhibition Hot Shop Art Center, Tsunami Relief, Omaha, NE USA, and 2005 Exhibition, Albanian Embassy, Washington, DC. 2007 Exhibition in Armory Center, Zanesville, Ohio. 2009 Exhibition at Ohio University at Zanesville.

    - The artist shows his art privately for clients at his studio on request. The scale of the work is of no concern to Nini as he moves effortlessly from monumental to miniature. He enjoys creating on any scale. His smaller sculptures have a monumental quality. Commissioned Works are internationally Owned and Exhibited: 1990 Park sculpture, Catanzaro, Italy; (Bronze, 2.40cm x 1.60cm x 30cm) 1991 Park sculpture, Aquafirmoza, Italy, (Bronze, 1.20cm x 80cm x 20cm) 1995 Statue of Albanian National Poet “Naim Frasheri” Washington DC USA Albanian Embassy. (Terracotta, 80cm x 15cm x 10cm) 1997Statute of Mother Teresa, Tuz, Montenegro, co-author ;( Bronze, 2m x 70cm x 70cm) 1997 Sculpture, in the private collection of the Queen Beatrix of Holland; (Marble, 30cm x 20cm x 15cm) 1999 Statue in Albanian Embassy in Den Hague, Holland; (Cold bronze, 1.20cm x 50cm x 30cm) 2000 Washington DC, USA Albanian Embassy statue of “Scanderbeg.” (Cold bronze, 1.20cm x 50cm x 30cm) 2001 Monument of 4 Martyrs Sculpture, Rotkoc, Kosovo; (Bronze, 4m x 1.80cm x 70cm) 2001 Monument of “Ismet Jashari,” Prizren, Kosovo; (Bronze, 3m x 70cm x 70cm) 2002 Statue of Mother Teresa, Pristine, Kosovo co-author; (Bronze, 2m x 70cm x 70cm) 2002 Private School Flatrat e Dijes, Sculpture, Fier, Albania. (Bronze, 3m x 60cm x 20cm)

    American commissions: 1998 Monumental statue of Mother Teresa, Bronx, New York, USA co-author; (Bronze, 2m x 70cm x 70cm) 2002 Monumental statue of Mother Teresa, Detroit, Michigan, USA co-author; (Bronze, 2m x 70cm x 70cm) 2005 Terracotta reliefs for Monument of Lois & Clark, Casabas, Iowa. 2005 Mother Teresa statue for Albanian Embassy, Washington DC, USA, (Cold bronze, 80cm x 15cm x 10cm) 2006 Monument “Wedding Day,” Omaha, Ne, (Bronze, 2m x 1.40cm x 1m) 2007 Washington, PA, Monumental statue of “Angelo Falconi” (Bronze, 2.10cm x 1m x 50cm) 2007 Relief “Grey Hound” Welling, West Virginia. Stadium. (For tone, 2.50cm x 80cm x 15cm) 2007 Monumental “Granville Girl Museum,” Granville, Ohio. (Bronze, life size figure) 2008 A&M Texas University. World War I, Solder. (Bronze, 2.10cm x 60cm x 50cm) 2009 Saint Antonio Cathedral. Series of 10 different figures of saints, Texas. (Bronze Alto-relief, 2.10cm x 70cm x 30cm, each figure) 2009 Monumental statue of Mother Teresa, Klein Kosovo. (Bronze, 2.10cm x 60cm x 50cm) 2010 Rochester Hill, Michigan monumental statue of Mother Teresa, Detroit, USA. (Bronze, 2.05cm x 65cm x 65cm) 2011 Life size statue Saint Marry with Child, Kalamazoo, Michigan. (Co-author). (Resin & fiberglass)

    Nini’s Awards Acknowledge and Recognize Artistic Achievement in: • 1981, 1983 and 1985 for sculpture at Gallery of Art in Tirana, Albania. • 1986 First place in National Competition for Park sculpture in Tirana, Albania. • 1996 Third place in 1996 in sculpture awarded by the Onufiri National Exhibition National Art Gallery, Tirana, Albania.

    - Nini won First Place in the National Competition for the Monument of Overthrowing of the Dictatorship in Tirana, Albania in 1996. When the sculpture was unveiled the artist realized his connection with people. The sculpture is chrome lightning bolts striking a base of bronze representing Albania, a country in change. The statue is displayed in a garden representing growth and beauty. Everything in life changes and in 2002 his life and career took a dramatic change. • Nini moved to Omaha, Nebraska, USA in search of the American dream for his family and his art. Upon arrival he painted in watercolor the autumn colors of Nebraska's trees. • This picture of arrival is displayed with pride in his Nebraska home. On July 2, 2007 Vas became a US citizen. • His new American studio is in Zanesville, Ohio. • Here he designs, sculpts, communicates with patrons and works with other artists. • He continues to further develop his talent in America. • His family and a new American life drive him. The need to be productive is what guides his craft. Not only is he a fine sculptor, but also a classically trained life-drawing artist. • One life drawing series is titled 'The Espresso Series'. The medium is espresso, pencil, ink and sugar.

    His Work as an Artist. • Nini sculpts in a variety of media including, but not limited to marble, granite, stone, wood, bronze, metal, and chrome. • He searches for materials that support his creative vision. • The sculptures are a variety of scale, textures, colors and mediums. • Nini's more recent work is freer and more expressive because of his passion for America. The American commissions provide him with opportunity to explore new ideas, continue his work and raise his family in America. • America has a treasure in this gifted artist. Exhibitions and commission information based upon the artist's resume. Written and submitted by Janet G. Smith, art consultant, art historian, art authenticator and independent curator, www.jgsart.com Introductions and additional exhibit information was provided by • Prof. Gerald Westgerdes • Janet G. Smith. www.jgsart.com • Marilyn Westgerdes • Lori Stevens, • Isabella Threlkeld, J Vasiliev Nini Ohio,


    3-NĖ SHTEPINĖ E SKULPTORIT VLADIMIR METANI
    Publikuar mė 22/02/2011 gazeta Metropol

    22/02/2011 Fytyrzime pellazgjike.

    Hyrja nė odėn e miqve tė skulptorit elbasanlli Vladimir Metani ėshtė njė befasi dhe pasurim brendshėm pėr secilin vizitor. Atje e gjen veten tė rrethuar nga tingujt e violinės sė qeshur tė Isuf Myzyrit, e mandej nė pėshpėrimat melodike tė zanave.

    Kuzhina ėshtė shndėrruar nė njė muze tė legjendave ilire e pėrtej, qė shpien drejt fillimsisė sė njerėzimit. Kokat e tonuara nė okėr dhe jeshile nė blu, pjatat rrethore tė nderura nė katėr muret, dysheme dhe tavan rrėfejnė njė tjetėr histori, atė tė genit shqiptar.

    Ladi siē ėshtė mėsuar ta thėrrasin ėshtė bartėsi dhe prurėsi i furishėm i kėsaj pėrtej bote, vetėm pėrmes duarve dhe syrit ciklopik tė fantazisė.

    Simbolet e pjellorisė si “Pani”, ish perėndia i botės baritore, gjiu i zanave krijojnė dhe legjenda tė reja pėr mitet moderne shqiptare si Kosova dhe divat e saj.

    Tė zgjosh antikitetin ėshtė njė emocion mbinjerėzor. Metani shfaqet i sinqertė nė kufirin mes fėmijėrisė dhe pleqėrisė, portave tė hapura tė lindjes dhe vdekjes.

    Me gjuhėn e formave parake, si krijues me alkiminė e metaleve Metani, komunikon me kėdo qė preket me punėt e panumėrta . Punimet si uji i detit kanė fituar shumė territor ndaj bregut tė hapėsirave ku jetohet .

    Rrekja e Metanit, ėshtė krijimi i njė kujtese kombtare tė frymuar nga muzat pellazgjike.

    Durimshėm e me dashni Metani mbėrrin tek e arta pėrmes polifonisė sė kokave tė pėrndezura nga motivet e uneve gjigande nė Ishullin e Pashkėve dhe Pjelloria simbolike e japonezėve antikė.

    Metani dehet me pikėn e qumėshtit tė Rozafave dhe vallzon mbi majat e qelesheve tė malsorėve tosk e gegė.

    Galeria e Vladimir Metanit si njė guvė nė majė tė malit, njė apartament nė katet e larta tė pallateve nė unazėn pranė rrugės sė Kavajės,tė rrethon mes mijėra shenjave dhe arketipeve ku ndihesh i pasur dhe i plotė.

    “Ciklopi ” thuhej se farkėtonte shigjeta tė zjarrta ndėrsa Metani me duart qė zbusin e ledhatojnė bronzin e gizėn llavore na fton tė dėgjojmė njė simfoni tė panjohur rezonancash.

    Me sa shihet kjo ėshtė gjuha e rigjetur me shkronjat e njė alfabeti tė figurshėm. Nė kėtė sipėrmarrje duket se me pafajsinė e vėllait tė vogėl Metani ka thirrur e zgjidhur nga zemra e nėntokės titanėt e fjetur tė Atlantidės.

    Si eksplorues landor, Metani ka shtėnė tani dashuri me gurėt dhe fytyrzimin e jashtė tokėsorėve tek ta.

    Me duart e ndjeshme qė janė shndėrruar nė instrumenta tė formės kozmike, Metani na sjell tinguj jete nga planete dhe yjėsi tė reja.

    nga Andi Bica
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga abica : 26-08-2013 mė 03:12 Arsyeja: redaktim,referenca

Tema tė Ngjashme

  1. Zbulohet skulptura e gruas 35 mijė vjecare
    Nga ^_BIM_BUM_BAM_^ nė forumin Arkeologji/antropologji
    Pėrgjigje: 19
    Postimi i Fundit: 29-06-2009, 19:34
  2. Durresi
    Nga dodoni nė forumin Arkeologji/antropologji
    Pėrgjigje: 11
    Postimi i Fundit: 26-04-2008, 13:29
  3. Arti i skulpturės nė hekur
    Nga pekomeri nė forumin Arti shqiptar
    Pėrgjigje: 15
    Postimi i Fundit: 26-12-2006, 16:24
  4. Arti i pikturės dhe skulpturės nė hekur
    Nga pekomeri nė forumin Arti shqiptar
    Pėrgjigje: 25
    Postimi i Fundit: 02-12-2005, 16:30
  5. Artet e Bukura tė Shqipėrisė
    Nga [A-SHKODRANI] nė forumin Arti shqiptar
    Pėrgjigje: 1
    Postimi i Fundit: 29-11-2005, 14:59

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •