Close
Faqja 1 prej 2 12 FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 20 prej 30
  1. #1
    Shpirt i Lirė
    Anėtarėsuar
    15-04-2002
    Postime
    907
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Ora e Maleve

    Me interes mendoj se do ishte te sillnim disa legjenda shqiptare apo tregime ose dhe rrefenja qe i kemi degjuar apo lexuar mbi nje figure teper te njohur nder viset tona siē eshte ajo e Ores apo njohur ndryshe si zana e maleve shqiptare.
    Si per fillim po sjell nje shenim qe albanologu Fran Baron Nopcsa ka hedhur ne nje prej pershkrimeve te udhetimeve te tija te shpeshta nder viset shqiptaro-veriore.


    ------------------------------------------------------------------------------------

    Vat Losha i tregon Nopcsa-s*

    Vati po gjuante cjepėr. Nė errėsirė e sipėr ai u rrėzua nga njė shpat, u plagos nė njėrėn kėmbė dhe humbi ndjenjat. Pasi erdhi nė vete dhe jehona i zgjoi tė therrurat nė kėmbė, ndezime njė shkrepse njė tufė bari dhe si pėr habinė e tij u gjend pėrpara njė grupi femrash. Disa prej tyre ishin tė bukura dhe kishin njė ngjyrė tė ēelėt nė fytyrė, tė tjerat ishin tė shumtuara dhe me ngjyrė tė zezė. Nė largėsi ai arrinte tė shihte pishtarėt e ndezur tė shokėve tė tij gjahtarė, tė cilėt ishin nė kėrkim tė tij.
    Pėrmes grupit tė frikshėm tė grave Vati deshte t’u binte nė sy shokėve tė tij qė po e kėrkonin, por sa mė shumė qė ai pėrpiqej, aq mė shumė i ngushtohej rrethi, i cili e detyroi tė binte nė qetėsi dhe tė hiqte dorė nga pėrpjekjet pėr t’u vėnė re nga gjahtarėt e tjerė. Pėr tė parė mė mirė se kush ishin kundėrshtarėt e tij, ai hodhi nė prushin e mekur dhe disa tufėza tė tjera bari, kqyrri dhe njėherė pėrreth flakadanit, grupin e femrave dhe i pyeti disa prej tyre qė i kishte afėr, se kush po i binet nė qafė?. “Ne jemi orėt e njerzve, tė bukurat janė orėt e mira, tė zezat janė ato tė njerzve tė kėqinj. Nėqoftėse njė njeri mėkaton atij i shfaqet papritmas fytyra e orės sė tij”.
    I plagosuri u nis padashje drejt lartėsisė dhe aty vuri re, se shumė prej grave u ngjanin tė afėrmėve tė tij. Lėvizja qė kreu i lėndoi kėmbėn dhe ai gulēoi. Jehona iu pėrgjigj sėrisht, por kėsaj rradhe ajo nuk i ngjau e largėt, pėrkundrazi, iu bė se ishte shumė afėr. “kush rėnkon kėtu?” pyeti ai nė ankth, po ato qė mė parė iu pėrgjigjėn. “Ora jote, e cila para teje nė tė njėjtin vend u rrėzua”. Nė atė ēast Vat Losha humbi sėrisht ndjenjat dhe u zgjua vetėm kur pishtarėt e gjahtarėve i ndriēuan sytė.
    Nė fakt Vat Losha ishte me temperaturė, megjithatė klani i tij beson se ai vėrtetė pa orėn dhe foli me tė.


    ☼☼☼☼☼☼☼☼☼☼☼☼☼☼☼☼☼☼☼☼☼☼☼☼☼☼☼☼☼☼☼☼☼

    “Faqja e zezė”, tė cilėn unė (Nopcsa) dua ta komentoj nė vijim tė tregimit tė Vat Loshės, pėrdoret shpesh si sharje nė Shqipėri. Dhe “Vraft i Ora” nė krahinėn e Shalės pėrdoret shumė si mallkim. Ora ėshtė shumė e njohur nė krahinat e tjera shqiptare, pėrveē asaj sė Dibrės, ku nuk njihet. Nėqoftėse dikush e kalon natėn nėn njė tis, nė Apripė tregohet se, orėt uleshin nė degėt e tij dhe atehėrė personit mund t’i realizohen dėshirat e kėrkuara. Megjithatė kjo nuk ėshtė dhe aq pa rrezik. Kėto “ora” mund tė jenė fare mirė “zanat” e pėrshkruara nga Hahn-i nė librin e tij Studime Shqiptare.



    * Nopcsa, Franz. Aus Šala und Klementi. Albanische Wanderungen. Sarajevė. 1910. 18
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Eni : 03-09-2003 mė 05:45

  2. #2
    in bocca al lupo Maska e Leila
    Anėtarėsuar
    25-04-2003
    Postime
    2,560
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Legjenda dhe tregime te moēme shqiptare

    Nji djalosh kishte dalė pėr gjah ne malet e Shqipnisė. Nji shqipe fluturoi sipėr tij, dhe u ndal nė majė tė nji shkrepi. Shqipja ishte jashtėzakonisht e madhe dhe mbante nė ēapojt nji gjarpėn. Mbas pakė shqipja fluturoi prej shkrepit ku kishte ēerdhen. Djaloshi u ngjit atėherė nė majė te shkrepit, dhe gjeti nė ēerdhe zogun e shqipes qe po luente me gjarpėnin e mbytun. Por gjarpėni nuk ishte vėrtetė i mbytun. Befas ai lėvizi, ngrejti kryet, nxori thimthin dhe bani me pickue zogun. N'atė ēas djaloshi nxori harkun, dhe vrau me shigjetė gjarpėnin. Mandej ai mori zogun e shqipes dhe u nis kah shpia e vet. Befas ai ndigjoi mbi krye zhurmėn e krahėvet te shqipes.

    "Pse ma grabite foshnjen?" thirri shqipja.

    "Foshnja asht imja, sepse unė e shpėtova nga gjarpėni qė ti nuk kishe mbyte" pėrgjegji djaloshi.

    "Jepmė foshnjen time, dhe unė tė jap si shpėrblim mprehtėsinė e syvet tė mi dhe fuqinė e krahėvet tė mi. Ti do tė jeshė i pamposhtun dhe do tė quhesh me emnin tim!"

    I riu i dha shqipes zogun e vet. Kur u rrit zogu, ai i sillej mbi krye djaloshit, qė tash ishte ba burr. Me harkun e vet ai mbyti shumė bishė tė pyllit, dhe me shpatėn e vet preu shumė anmiq tė vendit. Ndėr tė gjitha kėto vepra shqipja i printe dhe e drejtonte.

    I ēuditun nga kėto punė, populli e zgjodhi mbret gjuetarin trim. Ai e quejti Shqiptar, qė do me thanė "Bir i Shqipes", dhe mbretnia e tij mori emnin Shqipni, qė do me thanė "Vendi i Shqipevet."
    trendafila manushaqe
    ne dyshek te zoterise tate
    me dhe besen e me ke
    dhe shega me s'me nxe

  3. #3
    carpe diem Maska e drini_nė_TR
    Anėtarėsuar
    28-09-2002
    Vendndodhja
    Tiranė, AL
    Mosha
    33
    Postime
    1,589
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Ėshtė njė nga tregimet mė tė bukura Leila. Tė falemnderit qė e solle.

    Shqipja dhe gjarpėri, kam lexuar se edhe ilirėt i "adhuronin" (ASD-ja nderhyri ) ata qė nė lashtėsi. Ėshtė interesante tė krahasosh edhe mitologjinė e vjetėr. Edra (kuēedra) qė kish gjarpėrinjė nė kokė, pra me sytė e gjarpėrinjve ajo i ngrinte dhe i kthente nė gur ēdokė qė e shihte nė sy. Ndėrsa nė tė njėjtėn mitollogji, shqipja ishte plotėsuesja e dėshirave, dhe lajmėtarja e Zojsit (Zeusit nė ēamėrisht = Zoti) Mesa duket tė dyja, gjarpėri simbolizon djallzinė, me sytė qė ka dhe tė cilat tė gurėsojnė, ndėrsa shqiponja ėshtė nė krah tė Zotit, dhe nė krahė tė mirėsisė.

    Ka edhe gjetje arkeologjike qė vėrtetojnė se gjarpri ish njė qėnie tė cilės njėrzit i luteshin qė nė kohėn e ilirėve, nėn kuptimin se ajo ishte djallėzore. Ndėrsa shqipja nė kahun tjetėr ėshtė pėr tė mirėn, shkathtėsinė, etj etj.

    E keni vėnė re se nė flamurin tonė kokat e shqiponjės duken sikur tė njė gjarpėri? Gjithė mendoj pse nė versionin zyrtat janė ashtu!? Kjo pasi gjarpėri sipas gojdhėnave tona simblizon djallėzinė, dhe ndaj s'duhet tė duken si prej gjarpėri.

    Gjithėsesi, pėrshėndetje
    Drini.

  4. #4
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    07-08-2003
    Vendndodhja
    gjermani
    Postime
    16
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    kjo perralle eshte e bukur duke pasur parasysh vendin ku ndodhesh!?????megjithate tung

  5. #5
    i/e regjistruar Maska e ALBA
    Anėtarėsuar
    21-05-2002
    Vendndodhja
    Gjermani (Dortmund)
    Postime
    2,636
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Arbėri fatmirė vė kusht me Turkun!

    Turku i mburrej arberit se kali i tij fluturonte si zog me krahe , se s'kish kale ne bote qe t'ia kalonte ne vrap , se ai , turku , ishte gati te vinte cdo kusht , mandje edhe turkeshen e tij .
    Edhe Arberi kish nje kale te mire .

    E lidhen ata -arberi e turku - qe te leshojne kuajt me vrap e te fitoje i zoti i kalit qe do ike me shpejt e me tej .
    Arberi vuri arbereshen , turku vuri turkeshen .
    Kur degjoi per kete kusht , e bukura e arberit mbushi syte me lot , po nuk e theu zemren , mori kycet ne dore , hodhi trasten me elb krahut , zbriti ne quar , i vajti drejt kalit te te zot dhe i tha :
    -Pa degjo , o kali yne ! Neser , ne luadh te madh , ti do te na mbrosh nderin tim dhe te tim zoti ! Une kam ne arke nje brez te argjende , qe e mbaj festave . Po te na nxjerresh faqe bardhe , kete brez do ta fal ty , do ta beje nenbarkese .
    Atje kam dhe nje cohe te belluste qe do te ta bej paravithe , gjerdanin e arte te qafes do ta bej fre . Te lutem , o kali yne i mire , neser , ne luadh te madh , te na mbrosh nderin : nderin tim dhe te tim zoti !
    Kali hengelliu .
    E bukura e arberit i vari ne koke tarasten plot me elb , dhe pastaj shkoi e mbushi uje kroi .
    Kur u gdhi dita , trimi arber dhe qeni turk dolen kaluar ne luadh te madh tek ish mbledhur shume bote per te pare dhe i leshuan kuajt vrap .
    Kali i turkut beri shtateqind rade e u lodh , kali i arberit beri nanteqind rade e nuk u lodh . Ai mbrojti nderin e te zot dhe te se zonjes , e la prapa kalin e turkut dhe fitoi kushtin e te zot !
    Nderkaq e bukura e arberit rrinte ne dere dhe verente diellin
    Zemra i rrihte .
    -c'u be , valle trimi im ? Pse nuk vjen te ma qetesoje zemren ?
    Tek rrinte keshtu , tere ankth , arriti nga luadhi i larget nje pellumb i madh dhe i tha :
    Gezohu moj e bukura arbereshe ! Kali i tet zoz e la prapa kalin e turkut . Behu gati ta presesh trimin fatmire !
    Arberesha mori plot gaz draperin , hyri ne kopesht dhe mlodhi trendafile te kuq e te bardhe , pastaj thuri dy kurora dhe i vari ne krye te shtratit .
    Nameta hingelliu kali ne dere . Kish sosur i zoti me turkeshen ne vithe te kalit . Arberesha zbriti shkallet me kupen plot vere ne dore e trasten plot elb ne krahe . Kupen ia zgjat te zot .
    -Pi , o im zot . Na rruat kali qe na nxorri faqe bardhe !
    Trimi fatmire piu kupen me vere dhe i tha te bukures :
    -Moj zonje , moj e bukura ime ! Ja tek te solla turkeshen ne vithe te kalit , qe te tunde djalthin kur te vesh ne djep te flere .
    Pastaj trimi perqafoi te bukuren .

    Marre nga libri tregime te mocme shqiptare , u shkrua nga une .

    Alba
    "Jeten duhet ta paguash me cmimin e vuajtjes."
    .

  6. #6
    i/e regjistruar Maska e ALBA
    Anėtarėsuar
    21-05-2002
    Vendndodhja
    Gjermani (Dortmund)
    Postime
    2,636
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Bija e Hėnės dhe e Diellit

    Ish njė nėnė, kish njė djalė. Tė vetėm e kish. E donte me pėrgjėratė. Djali dilte pėr gjah. Nėna e porositi:
    - Bir, bir. Gjithė maleve tė gjuash, veē nė mal tė kuēedrės mos gjuaj. Se kuēdra ėshtė shumė e keqe bir, tė ha tė pėrpin. Atje kanė shkuar shumė trima e nuk janė kthyer prapė...
    Djali nuk e dėgjoi nėnėn por e dėgjoi vashėn e zemrės.
    Ajo i tha:
    - Trim, nė mė do mua, nė asnjė mal tė mos gjuash, vetėm
    nė mal tė kuēedrės tė gjuash!
    Trimi e donte shumė vashėn e bukur e nuk ia shkelte kurrė fjalėn. Pra, u ngrit e shkoi tė gjuante nė mal tė kuēedrės. Sapo u ngjit atje lart, zuri tė lėkundet dheu, me gjithė gurė e drurė. Na i doli pėrpara kuēedra e madhe me shtatė krerė dhe shtatė brirė, me sytė si pishtarė tė ndezur, me gojėn sa njė shpellė, me flatra nė kurriz si krahėt e lakuriqit tė natės, po shumė tė mėdha. Nxirrte tym e flakė tė verdha nga goja. Kjo flakė digjte e pėrvėlote barin, lulet, shkurret. Pėrpoqi tri herė bishtin dhe u bė tėrmet i madh. Djali nuk u tremb: vuri shigjetėn nė hark. Shigjeta u nis, fėrshėlleu po nuk i bėri asgjė kuēedrės. I ra me shtizė, por as shtiza nuk i bėri gjė. Nxori shpatėn, po kucedra lėshoi njė grahmė kaq tė fortė sa shpata i ra nga dora. Kėshtu trimi mbeti pėrballė kuēedrės pa shigjeta, pa shtizė, pa shpatė. Kucedra qeshi me tė shtatė gojėt, iu afrua, e pėrcėlloi me flakė dhe i tha:
    - Tani unė do tė ha o djalė se ti shkele malin tim. Nuk ke dėgjuar ti se ai qė shkel kėtė mal nuk mbetet i gjallė? Kėtu kanė ardhur shumė trima tė tjerė pėrpara teje dhe tė gjithė i kam ngrėnė. Edhe ty do tė ha, bėhu gati.
    - Moj kuēedėr stėrkucedėr, unė e shoh se ti do mė hash. Me tė vėrtetė qėnke shumė e fortė. Tė lutem vetėm pėr njė gjė: mė lėr tė shkoj gjer nė shtėpi qė ti kėrkoj nėnės uratėn e vdekjes. Pastaj do tė kthehem kėtu qė tė mė hash.
    - Cdo tė mė japėsh ti mua po tė tė lė tė shkosh?
    - Do tė tė jap besėn time!
    - Mirė, nėma besėn e shko.
    Djali i dha besėn kucedrės, zbriti malin, shkoi drejt e nė shtėpi e i tha nėnės:
    - Zonja mėmė, mua mė zuri kuēedra nė malin e saj tek po gjuaja e tani do mė hajė. Unė i dhashė besėn se do tė kthehem dhe ajo mė lėshoi. Tani falmė uratėn e vdekjes se do shkoj tė mė hajė. Nėna lėshoi kujėn: qau, bubutiu:
    - Bir, o bir! C'tu desh tė shkoje nė mal tė kuēedrės?
    Pse s'mė dėgjove mua? Mos shko!
    - Jo nėnė do shkoj se i kam dhėnė besėn kuēedrės.
    Trimi buzėqeshi hidhur e u pėrgjunj qė nėna t'i japė uratėn e vdekjes: ai i puthi dorėn, ajo i fali uratėn, u vesh me tė zeza, u mbyll nė shtėpi...
    Djali shkoi tek vasha e zemrės e i tha:
    - Tė falem moj e bukura ime! Kam ardhur tė tė lė lamtumirėn se unė do tė shkoj e nuk kthehem mė. Do tė mė hajė kuēedra se mė zuri tek gjuaja nė malin e saj. Shigjeta nuk i bėri gjė, shtiza nuk e preku, shpata mė ra nga dora kur u mata ta qėlloj. I dhashė besėn se do kthehem prapė tė mė hajė. Pra mbeē gėzuar moj e bukur!
    Vasha vuri buzėn nė gaz.
    - Tė vjen keq qė do tė tė hajė kuēedra?
    - Jo moj e bukur. Ti mė ke falur kaq ngazėllime me bukurinė tėnde e me buzėqeshjen tėnde sa shkoj nė vdekje pa asnjė pengesė. Qofsh e lumtur e rri me shėndet, se dua tė arrij sa mė shpejt, mė pret kuēedra.
    - Prit djalė se do tė vij dhe unė nė mal me ty..
    Djali i vrenjt.
    - Mos eja moj e bukura ime se atje tunden gurėt dhe drurėt: kuēedra ėshtė shumė e keqe, tė ha tė pėrvėlon, tė pėrpin.
    - Unė nuk vij po tė rrish dhe ti me mua pėrngaherė.
    - Nuk mund moj vashė, i kam dhėnė besėn kucedrės dhe nuk e shkel dot... Mė mirė i vdekur sė besėshkelur.
    - E bukura qeshi dhe i tha:
    -Do tė vij me ty!
    Vasha i hipi njė kali tė bardhė, trimi i hipi njė kali tė zi e ia morėn pėrpjetė malit tė kuēedrės. Vasha dukej si e veshur me dritė. Djali e shikonte dhe drithėrohej. Thosh me vete: "Qysh t'a hajė kėtė bukuri kuēedra? Ah sikur tė kisha tre jetė... Do t'ia falja tė tria kucedrės qė ta linte vashėn tė kthehej nė shtėpi dhe tė jetonte e lumtur".
    E bukura e vuri re se ai diē bluante nė mendje dhe e pyeti:
    - Cmendon ti o trim?
    Ai tha cmendonte:
    - Tė kisha pasur moj e bukur, tri jetė, do t'ia falja tė tria kuēedrės qė ti tė shpėtoje e tė ktheheshe pėrsėri nė shtėpi e tė rroje e lumtur.
    Ajo e vėshtroi tėrė gaz.
    - Edhe pa ty?
    - Qoftė edhe pa mua...
    - Kaq shumė mė do?
    - Shumė...
    Ndėrkaq bubulloi tėrė mali, u tundėn gurėt dhe drurėt. Doli kuēedra me shtatė krerė dhe ia mori kėngės:
    - Lumja unė e lumja! Kisha njė mu bėnė dy! Po mė vjen njė vashėz e njomė. Do ta ha t'a pėrpij"
    Vasha e bardhė qeshi e ia ktheu:
    - Mjerė ti mjerė moj kuēedėr! Kishe njė e s'ke asnjė. Dhe ti vetė do hysh nė fund tė dheut, se ky mal ėshtė i njerėzve dhe do jetė i njerėzve.
    Vasha e trimi iu afruan kuēedrės. Kjo zuri tė mprehė dhėmbėt e tė lėshojė zjarr nga goja. Po me njė tė shikuar vasha e mbėrtheu nė vend. Kuēedra u tremb, u mundua tė prapset.
    - Cila je ti moj vashė e bardhė, qė mė kall tė ngjethura nė shtat? C'ėshtė kjo dritė qė tė furfurin nė
    fytyrė? C'ėshtė ky zjarr qė po mė djeg kėshtu?
    - Jam bija e hėnės dhe e diellit, jam pika e qiejve qė bie kudo, nė male e fusha, mbi kryet e tė liqve pėr tė mirėn e tė mirėve pėr shpėtimin e njerėzve.
    - C'e ke ti kėtė trim moj vashė e bardhė?
    - E kam shoqin e jetėve.
    - Vashė mbi vashėzat e dheut, - i tha kucedra - kthehu e gėzuar. Trashėgofsh tė ritė tėnd me trimin e zgjedhur. Paski qėnė tė dy tė besės e mė mundėt.
    - Po ti moj kuēedėr e stėrkuēedėr, ēdo tė bėsh tani ? - e pyeti bija e hėnės dhe e diellit, qė mbante nė dorė njė shigjetė drite: pikė e qiellit.
    - Meqė ti mė munde, unė s'kam vend nė kėtė botė: do tė hyj nė fund tė dheut e nuk do tė dal kurrė mė.
    Dhe kuēedra u zhduk e nuk doli mė: ndofta u dogj u bė hi, ndofta u fut nė fund tė dheut.
    Ata tė dy - vasha e bardhė dhe trimi i besės - rruan e trashėguan jetė pas jete. Edhe nė mal tė kuēedrės gjahtarėt zunė tė venė pėr gjah si nė gjithė malet e tjerė. Atje zunė tė kumbojnė kėmborė koperash dhe sėpatė druvarėsh.
    "Jeten duhet ta paguash me cmimin e vuajtjes."
    .

  7. #7
    i/e regjistruar Maska e ALBA
    Anėtarėsuar
    21-05-2002
    Vendndodhja
    Gjermani (Dortmund)
    Postime
    2,636
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Besa e Kostandinit

    Gjashtė e gjashtė dymbėdhjetė,
    Doruntina trembėdhjetė !...
    Ish njėherė e njė mot njė nėnė shumė e mirė i kish dymbėdhjetė bij tė hijshėm. Tė trembėdhjetėn kishte njė bijė tė bukur mbi shoqet tė gjitha, qė ia thoshin Doruntinė .
    Vasha u rrit e u bė pėr tu martuar. Mirėpo nga bujarėt e atij vendi askush nuk e gėzoi. Tė gjithė e dėshironin askush s'guxonte ta zėrė nuse, sepse nuk e ndjente veten tė zotin pėr ta marrė pėr shoqe. Atėherė na vjen njė trim i largėt; i mirė, i hijshėm, i fisėm dhe nis dėrgon shkesė dallėndyshen qė t'a
    kėrkojė Doruntinėn nuse. E ėma dhe tė njėmbėdhjetė vėllezėrit e mėdhenj nuk donin t'ia jepnin, sepse trimi ndonėse i mirė e i fisėm, ishte nga njė vend shumė i largėt. Vetėm i vogli, Kostandini donte.
    - T'ia japim zonja mėmė - thosh ai - se trimi ėshtė i mirė. Mė ka hyrė nė zemėr.
    - Kostandin biri im, cfarė po thua ti kėshtu? - ia kthente e ėma. Aq larg do ma shpiesh Doruntinėn time? Se nė e daēa pėr gėzim, pėr gėzim nuk do t'a kem; se nė e daēa pėr helm, pėr helm nuk do t'a kem.
    - Tė jap besėn zonja mėmė, se kur t'a duash ti Doruntinėn, qoftė pėr gaz qoftė pėr helm, vete unė e
    t'a sjell!.
    Mėma dhe tė njėmbėdhjetė vėllezėrit u bindėn: e vluan dhe e martuan Doruntinėn me trimin e largėt. Bėnė dasmė nėntė ditė. Tė dhjetėn trimi mori nusen e shkoi tek dheu i tij i largėt. Mėma e vasha qanė me lot kur u ndanė ...

    ... Shumė luftra u luftuan atė mot te dheu ynė, se kish ardhur i huaji t'a shkelte e t'a pushtonte. Tė
    dymbėdhjetė vėllezėrit dolėn tė luftojnė pėr vendin e tyre dhe u vranė njė pas njė tė gjithė.
    Kur iu vra djali i parė, mėma psherėtiu e tha:
    - Biri im unė nuk kam helm e nuk do tė tė qaj, sepse ti re pėr dheun tėnd e mė mbeten dhe njėmbėdhjetė bij tė tjerė pėr luftė.
    Kur iu vranė gjashtė, qė tė gjashtė trima e tė dashur, ajo derdhi vetėm nga njė lot pėr secilin e bėri vetėm nga njė vajtim. Po kur nisėn t'i vriten dhe tė tjerėt, mėmės iu kėput zemra dhe lėshoi njė psherėtimė tė madhe sa uturoi tėrė vendi:
    - Mjerė unė, ē'helm i madh tė mos kem Doruntinėn pranė nė kėtė zi qė mė mbuloi shtėpinė!.
    Kur u vra djali i fundit, Kostandini, mėma shkuli leshrat e bardha e thirri:
    - Bobo, ē'vdekje, e nėmosura vdekje! Ti mė more dymbėdhjetė bij e tani kush mund ta dijė a s'ma ke
    marrė edhe bijėn time tė vetme, bijėn time tė dėshiruarėn!
    Kur u gdhi e shtuna e tė vdekurve, mėma vajti te varret e tė bijve. Dymbėdhjetė djem kish pasur,
    dymbėdhjetė varre kish tani... Mbi ēdo varr ndezi nga njė qiri e bėri njė vajtim, po mbi varr tė Kostandinit ndezi dy qirinj dhe bėri dy vajtime, qau me ngashėrime dhe thirri tre herė:
    - O biri im! O biri im! O biri im!...
    Edhe tri herė tė tjera:
    - O Kostandin! O Kostandin! O Konstandin!
    Pastaj u shemb pėrdhe, pushtoi gurin e varrit e u trua:
    - Kostandin, o biri im, ku ėshtė besa qė mė dhe, se do ma sillje Doruntinėn, tėt motėr? Besa jote vdiq bashkė me ty e kalbet nė varr tė zi!
    Kėshtu tha dhe e lau gurin me lotėt e syve.
    Nė mesnatė Kostandini u ngrit nga varri. Guri i varrit u bė kalė i zi si nata. Edhe dheu i zi u bė shalė e zezė si nata. Rrotulla qė mbante gurin u bė fre i argjendtė. Trimi i hipi kalit, u pėrkul pėrpara, uli kryet dhe i ra me shporet. Kaptoi si frymė male e fusha, hodhi lumenj e pėrrenj, la prapa katunde, kodra , pyje...
    Kostandini arriti te shtėpia e motrės kur kish dalė dielli. Ajo ndodhi ditė e kremte. Nė shesh, pėrpara shtėpisė, gjeti tė bijtė e tė motrės, nipėrit e tij, qė loznin e vraponin pas dallėndysheve, I pyeti:
    - Bij tė zemrės, ku ėshtė zonja, mėma juaj?
    - Kostandin, o zoti lalė, - i thanė ata - mėma jonė po hedh valle nė fshat, atje tek bėhet dasmė.
    Kostandini shkoi shpejt tek vallja e parė, pa njė luzmė vashash tė bukura tek kėndonin e vallonin dhe tha me vete : "Tė bukura jeni, moj vasha, por pėr mua nuk jeni, sepse unė s'jam nga kjo botė...". Dhe u afrua tė pyesė:
    - Gėzuash, o vasha tė bardha! A ėshtė me ju Doruntina, motra ime?
    - Shko pėrpara trim, se do ta gjesh tek kėrcen hareshėm veshur me petk tė ndritshm kadifeje.
    Kostandini vajti tek vallja e dytė dhe u mat tė pyesė pėrsėri, po Doruntina e pa vetė dhe i thirri:
    - Kostandin, o im vėlla!
    Dhe iu afrua e pėrqafoi.
    Kostandini i tha:
    - Doruntinė, motra ime! Eja tė shkojmė. Tė do zonja mėmė nė shtėpi!.
    Mė thuaj vėlla, si tė vij unė atje? Po tė mė dojė pėr gaz , do tė vete tė marr stolitė mė tė mira, por po tė mė dojė (mos qoftė e thėnė) pėr helm, do vete tė vishem me tė zeza.
    - Eja motėr, ashtu si je!.
    E mori nė vithe tė kalit. Kali ikėn si shakullimė. Ata kapėrcejnė si nė ėndėrr male e fusha, pyeje e kodra, lumenj e pėrenj. Hėna e yjet kanė shtangur lart e shikojnė me tė drojtur.
    Gjatė udhės, motra e pyet vėllanė:
    - Kostandin, vėllai im, pėrse shpatullat e gjėra tė janė mbushur me myk?
    - Doruntinė, motra im , shpatullat mi ka mbuluar tymi i shkluhave nė luftė. Se nė vendin tonė u bėnė luftra tė mėdha, erdhėn armiq tė na shkelin dhe ne tė gjithė dolėm tė luftojmė.
    - Kostandin, vėllathi im, pėrse flokėt e derdhura i ke gjithė pluhur?
    - Doruntinė motra ime, gjatė udhės kishte shumė pluhur dhe mi pluhrosi flokėt.
    -Kostandin vėllathi im, pėrse vėllezėrit e mi tė bukur si drita, s'kanė dalė pėrpara tė na presin?
    - Doruntinė, motra ime, ndoshta janė nė lodėr e s'presin tė vemi sonte.
    - Kostandin vėllathi im, pėrse dritaret e shtėpisė janė mbyllur sot krejt?
    - Doruntinė motra ime, i kemi mbyllur se fryn erė e fortė e dimrit nga deti.
    Kur arrinė pranė kishės, Kostandini i tha motrės:
    - Ti shko pėrpara se unė dua tė hyj tė pėrgjunjem!
    Kostandini shkoi e hyri prapė nė varr tė zi. Kali u bė prapė gur, shala u bė dhč dhe freri i argjendtė u bė rrotullė. Dhe pėrsėri reth e qark zotėroi heshtja e vdekjes.
    Ndėrkaq Doruntina ngjiti shkallėt dhe trokiti gazmend nė derė.
    - Mėmė hapma derėn!
    - Kush je ti qė trokėllin aty tek dera?
    - Hapma zonja mėmė - Jam jot bijė Doruntina.
    - Ikė tutje nga ke ardhur o vdekje e shkretė. Ti mi more tė dymbėdhjetė bijtė e tani ke ardhur tė mė
    marrėsh dhe mua qė tė mos e shoh mė Doruntinėn time!
    - C'po thua ashtu zonja mėmė? Nuk ma njeh zėrin? Besa zonja mėmė, jam unė vetė, Doruntina jote.
    - Ngul gishtin tek vrima e kycit qė tė ta shoh e tė t'a njoh.
    Doruntina nguli gishtin e vogėl tek vrima e kycit - atė gisht tė hollė e tė bardhė. Mėma ia njohu sakaq e i hapi derėn.
    - Kush tė solli kėtu, o zemra ime?
    - Mė solli Kostandini, im vėlla.
    - Cili Kostandin, moj bijė? Kostandini im ka vdekur bashkė me tė njėmbėdhjetė vėllezėrit e tjerė. U vranė nė luftė...
    Dhe si rinin tė dyja,
    njėra tek praku e tjetra nė derė,
    plasėn si qelqi me verė...
    "Jeten duhet ta paguash me cmimin e vuajtjes."
    .

  8. #8
    !Welcome! Maska e StormAngel
    Anėtarėsuar
    05-02-2003
    Vendndodhja
    Zurich, Switzerland
    Mosha
    31
    Postime
    6,871
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Legjenda dhe tregime te moēme shqiptare

    Gjergj Elez Alia
    Trim mbi trima kishte qėnė gjithmonė Gjergj ElezAlia. Vjetė e vjet ai i kishte dal zot truallit tė tė parėve, ia kish mbrojtur nderin .Kish luftuar me topuz
    e shpatė kundėr armiqve tė derdhur kėtej nga deti e nga toka pėr tė shkelur vendin, pėr t'a dhunuar e zhveshur. Dhe tė gjithė kėta armiq Gjergj Elez Alia i kish shtrirė pėrtokė pa frymė. Por nė luftrat e shumta me dhunonjės tė shumtė trimi ynė kishte marrė nėntė plagė nė shtat dhe tani kishte nėntė vjet qė dergjej nė kullė. Atė e kishin harruar tė gjithė dhe e kishin lėnė nė dorė tė fatit. Nuk e kishte harruar vetėm e motra qė i rrinte ditė e natė mbi krye. I lante plagėt me ujėt e gurrės nėntė vjece, ia shpėlante me lotėt e syve tė saj, i terte gjakun me flokėt e ballit; shtatin ia lidhte me shamitė e nėnės, ia hijshonte me petka e moēme tė tatės; armėt e brezit ia rendiste mbi krye. Sepse kur i shihte armėt pranė, bacė Gjergji e ndjente zemrėn ende tė ngrohtė, i ngjallej njė fill shprese. Ai i duronte si burrė dhembjet e plagėve kur i ndėrronte motra shtatin.Vetėm njė dhembje nuk e duronte dot Gjergji. Dhembjen pėr motrėn e dashur tė varrosur sė gjalli pranė tij, nė kullėn e lartė, qė t'i mjekonte plagėt, tė pėrkujdeseshe pėr tė. Kjo dhembje e shtrinte Gjergjin si tė vdekur, pa frymė. E motra e Gjergjit s'kish patur kurė ēaste gėzimi. Ndėrsa shoqet e saj gėzonin tė ritė e tyre, kishin dashuruar, ishin martuar kishin lindur fėmijė, ajo rrinte gjithnjė mbyllur nė kullė pranė Gjergjit tė sėmurė.
    Kėshtu kaluan tė nėntė vjetėt. Vitin e nėntė u hap e mori dhenė fjala gjėmėmadhe se kish dalė nga deti njė bajloz i zi, trim i fortė e i prapė, mė i lig nga gjithė bajlozėt e tjerė qė kishin shkelur gjer atėherė truallin tonė. Ky bajloz i prapė i kishte hedhur vendit njė rreng tė rėndė; ēdo derė ti jepte njė dash tė pjekur, ēdo vatėr ti dėrgonte njė vashė tė njomė Bajlozi vriste ditė pėr ditė, digjte javė pėr javė njė krahinė. Kishte vrarė aq kreshnikė sa tani askush s' kish zemėr t'i dilte pėrpara e t'i priste hovin, sepse topuzi i tij ishte shumė i rėndė, shpata e tij ishte shumė e mprehtė dhe shigjeta e tij pėrshkonte tej e tej trupin e kreshnikut. Kėshtu tėrė vendi lėndonte nėn thundrėn e tij.
    Gjergj Elez Alia s'dinte gjė; ai dergjej nė shtrat si i vdekur e i pakallur nė varr. Askush nuk vinte t'i qante brengėn e ti kėrkonte ndihmė sepse e dinin se s'kishte forcė as tė dilte tek pragu i derės. Kur i erdhi rradha shtėpisė sė Gjergjit qė t'i jepte Bajlozit haraēin, dashin e pjekur dhe motrėn, kjo, motra, qau me lot dhe u ankua dhe nėmi
    - O vėlla , po qysh na harroi neve vdekja e s'na mori
    Nėna e tata kalben tė vdekur nėn blir.
    Shtati i vėllait kalbet sė gjalli brenda nė shtėpi.
    Shtati i motrės do tė bjerė nė duart e balozit tė zi ...
    Pse vallė nuk shėmbet kjo kullė tė na zėrė brenda tė vdekur ?
    Pse s'bėhet gėrmadhė kjo shtėpia jonė ?
    Vdekja ėshtė mė e ėmbėl moj e zeza nėnė se sa jeta pa nder.
    Atėherė Gjergji u zgjua, shikoi pėrreth e s'dinte ē'kishte ndodhur. Kish ndjerė qė i ishte lagur fytyra dhe kish pandehur se kulla i ishte rrėnuar aq shumė sa ia shtinte shiun brenda. Zemra iu bė copė, shikoi motrėn; dy vija lotėsh ia pėrshkuan faqet e tretura. Dhe nga pikėllimi mallkoi kullėn;
    - Hej, u nxifsh moj kulla ime! Tė mbuloftė
    fund e krye lemashku. Paē banorė brevėn e gjarprit!
    Si mė lėshove ti kaq shpejt pikat e shiut brenda nė shtrat ?
    Motra ia fshiu me dorė tė dredhur lotėt e i tha:
    - Jo, more vėlla, nuk bie shi pėrjashta e nuk pikonēatia e kullės.
    Ty tė kanė lodhur fort plagėt e shtatit dhe shkretia,
    prandaj s'di ē'flet; sytė e mi pikojnė lot vėlla !
    Atėherė Gjergji i shtrėngoi dorėn me atė pėllėmbėn e thatė, i lėmoi ėmbėl fytyrėn, e shikoi me ata sytė e mallit dhe i foli me zjarr, si nuk kish folur kurrė:
    - Pse qan moj motėr ? Pse ma thyen kaq shumė zemrėn ?
    Shtati im ka nėntė vjet qė po kalbet sė gjalli.
    Nė kėta nėntė vjet Gjergji yt s'ka pasur kurrė pushim e
    ka fėrfėlluar gjithnjė si ai gjethi i ahut nė faqe tė shullėrit.
    Vallė a s'ke pasur tė hash e tė pish nė kėta nėtė vjet ?
    A s'tė ka mbajtur ty vėllai me tė veshur e tė mbathur ?
    A tė ka rėnduar ndonjėherė me fjalė ?
    Apo tu mėrzit vėllai dhe tė ka lindur dėshira tė martohesh e ta braktisėsh ?
    Atėherė motra, ia mori dorėn, ia vuri mbi ballin e saj dhe iu pėrgjigj bukur:
    - Oh vėlla ! Kaq shumė tė paska mėrzitur vuajtja qė mė flet kėshtu ?
    Hyfsha gjallė nėn dhč nė mė shkon mendja pėr t'u martuar.
    tė ngrėnė e tė pirė kam patur mjaft vėlla.
    Edhe tė veshur e tė mbathur kam pasur mjaft,
    Kurrė s'mė ke rėnduar me fjalė si sot.
    Unė ty tė kam tatė, ty tė kam vėlla.
    Po sot bacė Gjergji dua tė qaj njė brengė tė madhe.
    Si nuk t'u pėrkėmb vallė shtati nė kėta nėntė vjet qė tė dalėsh gjer te praku i derės ?
    Si nuk u tha motra jote - e thaftė vera !
    Po qysh tė duroj unė e zeza turpin e ti shkoj bajlozit nė derė ?
    Kur dėgjoi kėto fjalė, bacė Gjergji i harroi tė nėtė plagėt e shtatit, i harroi tė nėtė dhimbjet dhe brofi drejt e mė kėmbė sikur tė mos paskėsh lėnguar kurrė nė shtrat: i hollė, i gjatė, ashtu siē kishte qėnė dikur trim mbi trima. I tha sė motrės:
    - O motėr, merr tani gjogun e luftės e zbrit shpejt deri tek nallban vėlami.
    I thuaj: " Tė dėrgon falmeshėndet Gjergji, t'ia mbathėsh mirė gjogun me patkonj hekuritė farkuar e thumba trunxhi, se do ti dalė bajlozit nė shesh tė burrave ".
    Po s'desh tė ma mbathė gjogun nallban vėlami,
    hipi sėrish e shko nė derė tė nallban dashamirit.
    Vajza i hipi gjogut, e ngau shpejt, zbriti nė qytet e shkoi drejt tek nallban vėllami.
    - Puna e mbarė o nallban vėllami !
    - Mbarė paē, moj vashė e largėt !
    - O vėllam, tė dėrgon falėmeshėndet bacė Gjergji t'ia mbathesh mire gjogun
    me patkoj hekuri tė farkuar e thumba trungji,
    se do t'i dale baljozit nė shesh tė burrave.
    Mirėpo nė kėta nėntė vjetėt, qė kur Gjergji ish varrosur sė gjalli breda nė kullė, nallban vellami e kish harrur fare vėllazėrinė e vjetėr. Ai nisi t'i flasė sė prapthi sė motrės sė bacė Gjergjit.
    - Po tė m'i falėsh - tha -moj vashė, ata sytė e ballit,
    unė do tė shpėtoj Gjergjin tėnd:
    do t'ia mbath mirė gjogun e do t'ia bėj tė fluturoje si era.
    Motra e Gjergjit ia ktheu me zemėrim:
    - C'po thua ashtu, o nallban, tu thaftė goja ?
    un pandeva se pata ardhur nė derė tė vėllamit,
    po e shoh se paskam rėnė nė derė tė magjypit.
    Kėta dy sy unė ia kam falur njė hėrė e pėrgjithmonė
    nėnės e tatės qė kalben nėn dhč,
    ia kam falur Gjergjit tim qė kalbet me nėntė plagė mbi dhč !
    Kaq i tha motra e Gjergjit nallban vėllamit qė e kish
    harruar vėllazėrinė dhe i ra kalit e shkoi te nallban dashamiri.
    - O nallban dashamiri - i tha - tė dėrgon falėmeshėndet
    bacė Gjergji, t'ia mbathėsh mirė gjogun me patkonj tė
    farkuar dhe me thumba trungji,
    se do tė dalė tė luftojė me bajlozin e detit.
    Nallban dashamiri s'ia bėri fjalėn dy po ia mbathi kalin mirė e bukur si pėr vete.
    - I thuaj - tha - falėmeshėndet bacė Gjergjit e daltė faqebardhė nė luftė.
    - Rrofsh e qofsh o nallban dashamiri !... - ia ktheu vasha.
    Mbrėmanet vajza u kthye nė shtėpi dhe gjeti Gjergjin tek po priste nėn hijen e blirit
    : i veshur e mbathur me armėt pranė. Ai kishte mposhtur dhimbjen e shtatit pėr tė ruajtur nderin e shtėpisė sė vet e tė gjithė vendit pėr hakmarrje.
    C'bėri Gjergj Elez Alia ?
    Ia dėrgoi falėmeshėndet Bajlozit tė detit dhe i tha :
    - Unė s'kam vashė pėr ty o bajloz !
    Deshtė e vathės nuk i kam majmur pėr ty.
    Kam vetėm njė motėr nė shtėpi po nuk ta jap dot
    se s'ka kush tė mė lidhė plagėt e shtatit.
    Pra tė pres tė dalėsh nė dyluftim nė shesh tė burrave.
    Kur zuri drita tė zbardhė majat ata tė dy, Gjergji dhe Bajlozi i detit dolėn kaluar nė fushė tė luftės dhe zunė t'a thumbojnė shoqishoqin me fjalė. Bajlozi ish veshur me parzmore tė rėnda hekuri, kish vėnė nė kokė pėrkrenare celiku ish armatosur me
    kėpucė tė rėnda dhe shpatė tė gjatė dhe kalin e kish ngarkuar me pllaka hekuri. Tundej dheu ku shkelte. Sapo pa Gjergjin tė ligur e tė tretur, kaluar mbi gjog, bajlozi qeshi me tė madhe dhe i thirri :
    - Nga varri qenkė ngritur o Gjergj!
    Pse mė ke nxjerė kot bre burrė nė fushė tė luftės ?
    A nuk e di ti se mua mė thonė bajloz deti ?
    Unė kam shembur nga kali shumė kreshnikė dhe i kam dėrguar nė botėn tjetėr.
    Ty do tė shemb me gishtin e vogėl !
    Gjergji ia ktheu bukur :
    - Mirė po thua o bajloz tė lumtė goja !
    Vėrtetė unė kam nėntė vjet qė kam marrė udhėn e varrit
    se kam nėntė plagė nė shtat, po pa arritur ende nė varr
    ti mė ktheve prapė, sepse ti mė ke kėrkuar motrėn
    pėrpara se tė mė kėrkosh dyluftimin,
    ke kėrkuar berat pėrpara se tė kėrkosh barinė,
    unė kam ardhur kėtu tė tregoj se ē'na thotė kanuni i tė parėve tanė;
    tė mos lėshojmė gjėnė para se tė lėshojmė armėt,
    tė mos i japim kurrė motrat bajlozit para se tė vritemi me shpatė nė shesh tė luftės.
    Bėhu gati bajloz se tė ka ardhur dita e fundit. Kėtu i thonė Gjergj Elez Alia.
    I lėshuan kuajt vrap nė fushėn e luftės tym mė tym . Bajlozi i prapė mori nė shenjė i pari dhe hodhi topuzin . Gjogu i Gjergjit pėrkuli tė dy gjunjėt dhe u ul. Topuzi i rėndė i bajlozit i fluturoi Gjergjit mbi krye dhe u ngul tutje dymbėdhjetė pash thellė nėn lėndinė. Pluhuri u ngrit dymbėdhjetė pash lart. Kur i erdhi rradha Gjergjit e hodhi bukur topuzin e vet dhe e qėlloi bajlozin nė shteg tė ballit. Bajlozi u pėrkul dhe u gremis i vdekur. Kur u gremis u tund tėrė fusha. Kali mori arratinė . Gjergji nxori menjėherė shpatėn e mprehtė dhe ia ndau kryet nga trungu. Kryet ia vari nė modhė tė shalės. Trungun ia hoqi zvarė pėr kėmbe nėpėr fushė pėrmes ferrash dhe drizash dhe ia hodhi nė njė pėrrua. Gjaku i bajlzoit tė zi rrodhi nėpėr pėrrua, nxiu gjithė lumin. Tre vjet rresht vendi rreth e qark kundėrmoi erė kėrme...
    Si e vrau bajlzoin e zi , trimi u kthye fitimtar nė shtėpi, mblodhi gjithė shokėt e u tha : -pa dėgjoni o shokėt e mi, falė ju qofshin kullat e mia, falė ju qofshin gjithė paret e mia, falė ju qoftė gjithė malli dhe gjėja ime, amanet motrėn e Gjergj Elez Alisė.
    Dhe trimi u hodh tė pėrqafonte motėrzezėn qė e priste me gėzim. Tė dyve zemrat u pushuan pėrnjėherėsh. Vėlla e motėr ranė pėrdhe tė vdekur. Vdekje mė e lehtė dhe mė e ėmbėl s'ish parė kurrė. Shokėt vajtuan me gjėmė tė madhe, hapėn pastaj njė varr tė gjerė sa t'i nxėrė tė dy vėlla e motėr tė pėrqafuar. Varrin e rrethuan me njė muranė tė bukur qė tė mos harrohej kurrė se sa shumė e kishte dashur vėllai motrėn dhe motra tė vėllanė, tė mos harrohej trimi i madh Gjergj Elez Alia, qė mbrojti nderin e vet dhe tė shtėpisė dhe qė shpėtoi vendin nga dhunat e bajlozit tė zi. Mbi krye shokėt u mbollėn atyre tė dyve njė bli tė bukur, atje pushon ngaherė zogu i verės...
    Kur nisi tė dushkohet mali qyqja qėndroi mbi muranėn e varrit tė ri se e gjeti blirin tė tharė. Fluturoi mbi sarajet e zeza dhe e gjeti tėrė kulmin tė shėmbur pėrdhe. Atėherė zuri vend nė njė dritare dhe i tha me pėrbetim shtegtarit qė shkonte udhės:
    - Dėgjo o shtegtar i malit, nė qofsh duke kėnduar
    kur tė afrohsh kėsaj ane pushoje kėngėn tėnde,
    nė qofsh duke qarė kur tė afrohesh kėsaj ane

    shtoje dhe mė shumė vajin e gjėmėn.
    Unė kėrkova bjeshkė mė bjeshkė,
    verova verim mė verim,
    mjerova shtėpi pas shtėpije
    por kėrkund nuk e pashė njė trim si Gjergj Elez Alia.
    Tė gjitha shkuan e vanė,
    Gjergj Elez Alia vdiq, motra e dhembshur vdiq,
    kulla e lartė u shemb dhe murana e varrit s'njihet mė,
    as kulla e dikurshme,
    po doli kėnga qė shkon si njė yll drite nėpėr shekuj
    pėr tė kėnduar trimėrinė e vėlait dhe dashurinė e motrės,
    fismėrinė e shpirtit tė madh shqiptar
    dhe kėnga nuk vdes kurrė....
    We didn't land on Plymouth Rock, Plymouth Rock landed on us.

  9. #9
    !Welcome! Maska e StormAngel
    Anėtarėsuar
    05-02-2003
    Vendndodhja
    Zurich, Switzerland
    Mosha
    31
    Postime
    6,871
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Bija e Hėnės dhe e Diellit
    Ish njė nėnė, kish njė djalė. Tė vetėm e kish. E donte me pėrgjėratė. Djali dilte pėr gjah. Nėna e porositi:
    - Bir, bir. Gjithė maleve tė gjuash, veē nė mal tė kuēedrės mos gjuaj. Se kuēdra ėshtė shumė e keqe bir, tė ha tė pėrpin. Atje kanė shkuar shumė trima e nuk janė kthyer prapė...
    Djali nuk e dėgjoi nėnėn por e dėgjoi vashėn e zemrės.
    Ajo i tha:
    - Trim, nė mė do mua, nė asnjė mal tė mos gjuash, vetėm
    nė mal tė kuēedrės tė gjuash!
    Trimi e donte shumė vashėn e bukur e nuk ia shkelte kurrė fjalėn. Pra, u ngrit e shkoi tė gjuante nė mal tė kuēedrės. Sapo u ngjit atje lart, zuri tė lėkundet dheu, me gjithė gurė e drurė. Na i doli pėrpara kuēedra e madhe me shtatė krerė dhe shtatė brirė, me sytė si pishtarė tė ndezur, me gojėn sa njė shpellė, me flatra nė kurriz si krahėt e lakuriqit tė natės, po shumė tė mėdha. Nxirrte tym e flakė tė verdha nga goja. Kjo flakė digjte e pėrvėlote barin, lulet, shkurret. Pėrpoqi tri herė bishtin dhe u bė tėrmet i madh. Djali nuk u tremb: vuri shigjetėn nė hark. Shigjeta u nis, fėrshėlleu po nuk i bėri asgjė kuēedrės. I ra me shtizė, por as shtiza nuk i bėri gjė. Nxori shpatėn, po kucedra lėshoi njė grahmė kaq tė fortė sa shpata i ra nga dora. Kėshtu trimi mbeti pėrballė kuēedrės pa shigjeta, pa shtizė, pa shpatė. Kucedra qeshi me tė shtatė gojėt, iu afrua, e pėrcėlloi me flakė dhe i tha:
    - Tani unė do tė ha o djalė se ti shkele malin tim. Nuk ke dėgjuar ti se ai qė shkel kėtė mal nuk mbetet i gjallė? Kėtu kanė ardhur shumė trima tė tjerė pėrpara teje dhe tė gjithė i kam ngrėnė. Edhe ty do tė ha, bėhu gati.
    - Moj kuēedėr stėrkucedėr, unė e shoh se ti do mė hash. Me tė vėrtetė qėnke shumė e fortė. Tė lutem vetėm pėr njė gjė: mė lėr tė shkoj gjer nė shtėpi qė ti kėrkoj nėnės uratėn e vdekjes. Pastaj do tė kthehem kėtu qė tė mė hash.
    - Cdo tė mė japėsh ti mua po tė tė lė tė shkosh?
    - Do tė tė jap besėn time!
    - Mirė, nėma besėn e shko.
    Djali i dha besėn kucedrės, zbriti malin, shkoi drejt e nė shtėpi e i tha nėnės:
    - Zonja mėmė, mua mė zuri kuēedra nė malin e saj tek po gjuaja e tani do mė hajė. Unė i dhashė besėn se do tė kthehem dhe ajo mė lėshoi. Tani falmė uratėn e vdekjes se do shkoj tė mė hajė. Nėna lėshoi kujėn: qau, bubutiu:
    - Bir, o bir! C'tu desh tė shkoje nė mal tė kuēedrės?
    Pse s'mė dėgjove mua? Mos shko!
    - Jo nėnė do shkoj se i kam dhėnė besėn kuēedrės.
    Trimi buzėqeshi hidhur e u pėrgjunj qė nėna t'i japė uratėn e vdekjes: ai i puthi dorėn, ajo i fali uratėn, u vesh me tė zeza, u mbyll nė shtėpi...
    Djali shkoi tek vasha e zemrės e i tha:
    - Tė falem moj e bukura ime! Kam ardhur tė tė lė lamtumirėn se unė do tė shkoj e nuk kthehem mė. Do tė mė hajė kuēedra se mė zuri tek gjuaja nė malin e saj. Shigjeta nuk i bėri gjė, shtiza nuk e preku, shpata mė ra nga dora kur u mata ta qėlloj. I dhashė besėn se do kthehem prapė tė mė hajė. Pra mbeē gėzuar moj e bukur!
    Vasha vuri buzėn nė gaz.
    - Tė vjen keq qė do tė tė hajė kuēedra?
    - Jo moj e bukur. Ti mė ke falur kaq ngazėllime me bukurinė tėnde e me buzėqeshjen tėnde sa shkoj nė vdekje pa asnjė pengesė. Qofsh e lumtur e rri me shėndet, se dua tė arrij sa mė shpejt, mė pret kuēedra.
    - Prit djalė se do tė vij dhe unė nė mal me ty..
    Djali i vrenjt.
    - Mos eja moj e bukura ime se atje tunden gurėt dhe drurėt: kuēedra ėshtė shumė e keqe, tė ha tė pėrvėlon, tė pėrpin.
    - Unė nuk vij po tė rrish dhe ti me mua pėrngaherė.
    - Nuk mund moj vashė, i kam dhėnė besėn kucedrės dhe nuk e shkel dot... Mė mirė i vdekur sė besėshkelur.
    - E bukura qeshi dhe i tha:
    -Do tė vij me ty!
    Vasha i hipi njė kali tė bardhė, trimi i hipi njė kali tė zi e ia morėn pėrpjetė malit tė kuēedrės. Vasha dukej si e veshur me dritė. Djali e shikonte dhe drithėrohej. Thosh me vete: "Qysh t'a hajė kėtė bukuri kuēedra? Ah sikur tė kisha tre jetė... Do t'ia falja tė tria kucedrės qė ta linte vashėn tė kthehej nė shtėpi dhe tė jetonte e lumtur".
    E bukura e vuri re se ai diē bluante nė mendje dhe e pyeti:
    - Cmendon ti o trim?
    Ai tha cmendonte:
    - Tė kisha pasur moj e bukur, tri jetė, do t'ia falja tė tria kuēedrės qė ti tė shpėtoje e tė ktheheshe pėrsėri nė shtėpi e tė rroje e lumtur.
    Ajo e vėshtroi tėrė gaz.
    - Edhe pa ty?
    - Qoftė edhe pa mua...
    - Kaq shumė mė do?
    - Shumė...
    Ndėrkaq bubulloi tėrė mali, u tundėn gurėt dhe drurėt. Doli kuēedra me shtatė krerė dhe ia mori kėngės:
    - Lumja unė e lumja! Kisha njė mu bėnė dy! Po mė vjen njė vashėz e njomė. Do ta ha t'a pėrpij"
    Vasha e bardhė qeshi e ia ktheu:
    - Mjerė ti mjerė moj kuēedėr! Kishe njė e s'ke asnjė. Dhe ti vetė do hysh nė fund tė dheut, se ky mal ėshtė i njerėzve dhe do jetė i njerėzve.
    Vasha e trimi iu afruan kuēedrės. Kjo zuri tė mprehė dhėmbėt e tė lėshojė zjarr nga goja. Po me njė tė shikuar vasha e mbėrtheu nė vend. Kuēedra u tremb, u mundua tė prapset.
    - Cila je ti moj vashė e bardhė, qė mė kall tė ngjethura nė shtat? C'ėshtė kjo dritė qė tė furfurin nė
    fytyrė? C'ėshtė ky zjarr qė po mė djeg kėshtu?
    - Jam bija e hėnės dhe e diellit, jam pika e qiejve qė bie kudo, nė male e fusha, mbi kryet e tė liqve pėr tė mirėn e tė mirėve pėr shpėtimin e njerėzve.
    - C'e ke ti kėtė trim moj vashė e bardhė?
    - E kam shoqin e jetėve.
    - Vashė mbi vashėzat e dheut, - i tha kucedra - kthehu e gėzuar. Trashėgofsh tė ritė tėnd me trimin e zgjedhur. Paski qėnė tė dy tė besės e mė mundėt.
    - Po ti moj kuēedėr e stėrkuēedėr, ēdo tė bėsh tani ? - e pyeti bija e hėnės dhe e diellit, qė mbante nė dorė njė shigjetė drite: pikė e qiellit.
    - Meqė ti mė munde, unė s'kam vend nė kėtė botė: do tė hyj nė fund tė dheut e nuk do tė dal kurrė mė.
    Dhe kuēedra u zhduk e nuk doli mė: ndofta u dogj u bė hi, ndofta u fut nė fund tė dheut.
    Ata tė dy - vasha e bardhė dhe trimi i besės - rruan e trashėguan jetė pas jete. Edhe nė mal tė kuēedrės gjahtarėt zunė tė venė pėr gjah si nė gjithė malet e tjerė. Atje zunė tė kumbojnė kėmborė koperash dhe sėpatė druvarėsh.
    We didn't land on Plymouth Rock, Plymouth Rock landed on us.

  10. #10
    !Welcome! Maska e StormAngel
    Anėtarėsuar
    05-02-2003
    Vendndodhja
    Zurich, Switzerland
    Mosha
    31
    Postime
    6,871
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Rozafa
    Krenare ngrihet mbi Bunėn e gjerė dhe mbi qytetin e Shkodrės kėshtjella e lashtė e Rozafatit.
    Kur ėshtė hedhur guri i parė i nė themelet e kėsaj
    kėshtjelle? S'dihet . Historia e saj humbet nė mjegullėn e lashtėsisė ilire, banorėve tė mocėm tė kėsaj mėnge. Njė gjė dihet mirė e qartė ; atė e kanė pasur dikur labeatėt dhe pastaj Ardianėt, qė ishin fise tė forta ilire.Nė atė kohė tėrė bregu i kėtejshėm i Adriatikut, gjer nė Tergesten e bujshme apo Triesten e ditėve tona, ishte breg ilir. Mė vonė u derdhėn kėtej romakėt pastaj sllavėt, normanėt, venetikėt turqit e shumė popuj tė tjerė tė huaj. Gjatė shekujve ata krepat e thatė nėn muret e Rozafatit, si dhe vetė muret e kėshtjellės , janė lagur me pėrrenj gjaku tė atyre qė e kanė sulmuar dhe atyre qė e kanė mbrojtur. Tė huajt erdhėn dhe shkuan kurse populli ynė mbeti ngulur nė kėtė tokė ilire.Ndėrtimi i Rozafatit ka njė gojėdhėnė tė bukur por dhe tė hidhur qė ka ardhur nga lashtėsia deri nė ditėt tona. Ja c'thotė kjo gojėdhėnė.........

    I ra mjegulla Bunės dhe e mbuloi tė tėrė . Kjo mjegull mbeti aty tre ditė e tre netė . Pas tri ditėsh e tri
    netėsh fryu njė erė e hollė dhe e lartoi mjegullėn. E lartoi dhe e shpuri gjer nė kodrėn e Valdanuzit. Aty majė kodrės punonin tre vėllezėr. Ndėrtonin njė kėshtjellė. Murin qė e bėnin ditėn u prishej natėn dhe kėshtu nuk e lartonin dot . Na shkon aty njė plak i mirė.
    - Puna e mbarė , o tre vėllezėr.
    - Tė mbarė paē o plak i mirė . Po ku e sheh ti tė mbarėn tonė.
    Ditėn punojmė , natėn prishet . A di tė na thuash njė fjalė tė mirė .
    C'tė bėjmė qė tė nbajmė muret nė kėmbė ?
    - Unė di - u thotė plaku - po e kam pėr mėkat tua them .
    - Atė mėkatė hidhe mbi kryet tona , se ne duam qė ta qėndrojmė mė kėmbė kėtė kėshtjellė..
    Plaku i mirė mendohet e pyet :
    - A jeni tė martuar o trima ? A i keni ju tė tre vashat tuaja ?
    - Tė martuar jemi - i thonė ata - edhe tė tre i kemi vashat tona.
    Na thuaj pra ē'tė bėjmė qė ta qėndrojmė kėtė kėshtjellė ?
    - Nė doni ta qėndroni , lidhuni me besa besė : vashave mos u rrėfeni , nė shtėpi mos kuvendoni pėr fjalėt qė do t'u them unė . Atė nga tė tri kunatat qė do tė vijė nesėr t'ju sjellė bukėn , t'a merrni e t'a muroni tė gjallė nė mur tė kėshtjellės . Atėherė keni pėr ta parė se muri do t'u zėrė vend e do t'u qėndrojė pėr jetė e mot.
    Tha kėshtu plaku , pastaj shkoi ; tani u pa , pastaj s'u pa.
    Vaj !
    Vėllai i madh e shkeli besėn e fjalėn : ia tregoi tė gjitha vashės sė vet kėshtu e kėshtu , i tha tė mos
    vinte atje tė nesėrmen . Edhe i mesmi e shkeli besėn e fjalėn : ia tregoi tė gjitha vashės sė vet . Vetėm i vogli e mbajti besėn , fjalėn : nuk kuvendoi nė shtėpi , nuk i tha gjė vashės sė vet .
    Nė mėngjes ata tė tre ngrihen shpejt e shkojnė nė punė . Cekanėt godasin , gurėt coptohen , zemrat rrahin , muret lartohen...
    Nė shtėpi nėna e djemve s'di gjė . I thotė sė madhes:
    - Moj nuse e madhe , mjeshtrit duan bukė e ujė ; duan kungullin me verė.
    Nusja e madhe ia kthen:
    - Besa nėnė , sot s'mund tė shkoj se jam sėmurė.
    Kthehet i thotė sė mesmes:
    - Moj nuse e mesme , mjeshtrit duan bukė e ujė : duan kungullin me verė.
    - Besa nėnė , sot s'vete , se do shkoj tek fisi pėr tė bujtur.
    - Nėna e djemve i kthehet nuses sė vogėl .
    - Moj nuse e vogėl...
    Nusja e vogėl brof nė kėmbė:
    - Urdhėro zonja nėnė !
    - Mjeshtėrit duan bukė e ujė; duan kungullin me verė.
    - Besa nėnė unė shkoj , po e kam djalin tė vogėl. Druhem se do gji tė pijė e qan.
    - Nisu , shko se djalin ta shikojmė ne e s'ta lėmė tė qajė - , i thonė tė kunatat.
    Ngrihet e vogla, e mira, merr bukė e ujė, merr kungullin me verė, puth djalin e vogėl nė tė dy faqet,
    niset e bie nė Kazenė; qė aty ngjit kodrėn e Vladanuzit, i afrohet vendit tek punojnė tė tre mjeshtrit: dy tė kunetėrit dhe i shoqi.
    - Puna mbarė , o mjeshtėr !
    Po c'ėshtė kėshtu? Cekanėt ndalen e s'godasin, po zemrat rrahin fort e fort. Fytyrat zbehen. Kur e sheh i vogli tė shoqen, hedh cekanin nga dora, malkon gurin e murin.
    E shoqja i thotė:
    - Cke ti im zot ? Pse mallkon gurin e murin ?
    Hidhet kunati i madh:
    - Ti paske lindur nė ditė tė zezė , moj kunata jonė . Ne e kemi bėrė me fjalė tė t'murojmė tė gjallė nė mur tė kėshtjellės.
    - Shėndoshė ju o tim kunetėr. Po unė do t'ju lė njė porosi:
    kur tė mė muroni nė mur, synė e djathė tė ma lini jashtė, dorėn e djathtė tė ma lini jashtė, gjirin e djathtė tė ma lini jashtė. Se djalin e kam tė vogėl. Kur tė nisė tė qajė - me njėrin sy do ta shikoj , me njėrėn dorė do ta ledhatoj, me njėrėn kėmbė do ti tund djepin e njėrin gji do t'ia jap tė pijė. Gjiri im u muroftė, kėshtjella qėndroftė, djali im u trimėroftė, u bėft mbret e mbretėroftė !
    Ata e marrin nusen e vogėl dhe e murojnė nė themel tė kėshtjellės. Dhe muret ngrihen, lartohen nuk shemben mė si mė parė. Po reth tyre gurėt janė dhe sot tė lagur e tė myshtė, sepse vazhdojnė tė pikojnė lotėt e nėnės pėr birin e saj...
    Dhe i biri u rrit , luftoi e trimėroi .
    We didn't land on Plymouth Rock, Plymouth Rock landed on us.

  11. #11
    !Welcome! Maska e StormAngel
    Anėtarėsuar
    05-02-2003
    Vendndodhja
    Zurich, Switzerland
    Mosha
    31
    Postime
    6,871
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Besa e Kostandinit
    Gjashtė e gjashtė dymbėdhjetė,
    Doruntina trembėdhjetė !...
    Ish njėherė e njė mot njė nėnė shumė e mirė i kish dymbėdhjetė bij tė hijshėm. Tė trembėdhjetėn kishte njė bijė tė bukur mbi shoqet tė gjitha, qė ia thoshin Doruntinė .
    Vasha u rrit e u bė pėr tu martuar. Mirėpo nga bujarėt e atij vendi askush nuk e gėzoi. Tė gjithė e dėshironin askush s'guxonte ta zėrė nuse, sepse nuk e ndjente veten tė zotin pėr ta marrė pėr shoqe. Atėherė na vjen njė trim i largėt; i mirė, i hijshėm, i fisėm dhe nis dėrgon shkesė dallėndyshen qė t'a
    kėrkojė Doruntinėn nuse. E ėma dhe tė njėmbėdhjetė vėllezėrit e mėdhenj nuk donin t'ia jepnin, sepse trimi ndonėse i mirė e i fisėm, ishte nga njė vend shumė i largėt. Vetėm i vogli, Kostandini donte.
    - T'ia japim zonja mėmė - thosh ai - se trimi ėshtė i mirė. Mė ka hyrė nė zemėr.
    - Kostandin biri im, cfarė po thua ti kėshtu? - ia kthente e ėma. Aq larg do ma shpiesh Doruntinėn time? Se nė e daēa pėr gėzim, pėr gėzim nuk do t'a kem; se nė e daēa pėr helm, pėr helm nuk do t'a kem.
    - Tė jap besėn zonja mėmė, se kur t'a duash ti Doruntinėn, qoftė pėr gaz qoftė pėr helm, vete unė e
    t'a sjell!.
    Mėma dhe tė njėmbėdhjetė vėllezėrit u bindėn: e vluan dhe e martuan Doruntinėn me trimin e largėt. Bėnė dasmė nėntė ditė. Tė dhjetėn trimi mori nusen e shkoi tek dheu i tij i largėt. Mėma e vasha qanė me lot kur u ndanė ...

    ... Shumė luftra u luftuan atė mot te dheu ynė, se kish ardhur i huaji t'a shkelte e t'a pushtonte. Tė
    dymbėdhjetė vėllezėrit dolėn tė luftojnė pėr vendin e tyre dhe u vranė njė pas njė tė gjithė.
    Kur iu vra djali i parė, mėma psherėtiu e tha:
    - Biri im unė nuk kam helm e nuk do tė tė qaj, sepse ti re pėr dheun tėnd e mė mbeten dhe njėmbėdhjetė bij tė tjerė pėr luftė.
    Kur iu vranė gjashtė, qė tė gjashtė trima e tė dashur, ajo derdhi vetėm nga njė lot pėr secilin e bėri vetėm nga njė vajtim. Po kur nisėn t'i vriten dhe tė tjerėt, mėmės iu kėput zemra dhe lėshoi njė psherėtimė tė madhe sa uturoi tėrė vendi:
    - Mjerė unė, ē'helm i madh tė mos kem Doruntinėn pranė nė kėtė zi qė mė mbuloi shtėpinė!.
    Kur u vra djali i fundit, Kostandini, mėma shkuli leshrat e bardha e thirri:
    - Bobo, ē'vdekje, e nėmosura vdekje! Ti mė more dymbėdhjetė bij e tani kush mund ta dijė a s'ma ke
    marrė edhe bijėn time tė vetme, bijėn time tė dėshiruarėn!
    Kur u gdhi e shtuna e tė vdekurve, mėma vajti te varret e tė bijve. Dymbėdhjetė djem kish pasur,
    dymbėdhjetė varre kish tani... Mbi ēdo varr ndezi nga njė qiri e bėri njė vajtim, po mbi varr tė Kostandinit ndezi dy qirinj dhe bėri dy vajtime, qau me ngashėrime dhe thirri tre herė:
    - O biri im! O biri im! O biri im!...
    Edhe tri herė tė tjera:
    - O Kostandin! O Kostandin! O Konstandin!
    Pastaj u shemb pėrdhe, pushtoi gurin e varrit e u trua:
    - Kostandin, o biri im, ku ėshtė besa qė mė dhe, se do ma sillje Doruntinėn, tėt motėr? Besa jote vdiq bashkė me ty e kalbet nė varr tė zi!
    Kėshtu tha dhe e lau gurin me lotėt e syve.
    Nė mesnatė Kostandini u ngrit nga varri. Guri i varrit u bė kalė i zi si nata. Edhe dheu i zi u bė shalė e zezė si nata. Rrotulla qė mbante gurin u bė fre i argjendtė. Trimi i hipi kalit, u pėrkul pėrpara, uli kryet dhe i ra me shporet. Kaptoi si frymė male e fusha, hodhi lumenj e pėrrenj, la prapa katunde, kodra , pyje...
    Kostandini arriti te shtėpia e motrės kur kish dalė dielli. Ajo ndodhi ditė e kremte. Nė shesh, pėrpara shtėpisė, gjeti tė bijtė e tė motrės, nipėrit e tij, qė loznin e vraponin pas dallėndysheve, I pyeti:
    - Bij tė zemrės, ku ėshtė zonja, mėma juaj?
    - Kostandin, o zoti lalė, - i thanė ata - mėma jonė po hedh valle nė fshat, atje tek bėhet dasmė.
    Kostandini shkoi shpejt tek vallja e parė, pa njė luzmė vashash tė bukura tek kėndonin e vallonin dhe tha me vete : "Tė bukura jeni, moj vasha, por pėr mua nuk jeni, sepse unė s'jam nga kjo botė...". Dhe u afrua tė pyesė:
    - Gėzuash, o vasha tė bardha! A ėshtė me ju Doruntina, motra ime?
    - Shko pėrpara trim, se do ta gjesh tek kėrcen hareshėm veshur me petk tė ndritshm kadifeje.
    Kostandini vajti tek vallja e dytė dhe u mat tė pyesė pėrsėri, po Doruntina e pa vetė dhe i thirri:
    - Kostandin, o im vėlla!
    Dhe iu afrua e pėrqafoi.
    Kostandini i tha:
    - Doruntinė, motra ime! Eja tė shkojmė. Tė do zonja mėmė nė shtėpi!.
    Mė thuaj vėlla, si tė vij unė atje? Po tė mė dojė pėr gaz , do tė vete tė marr stolitė mė tė mira, por po tė mė dojė (mos qoftė e thėnė) pėr helm, do vete tė vishem me tė zeza.
    - Eja motėr, ashtu si je!.
    E mori nė vithe tė kalit. Kali ikėn si shakullimė. Ata kapėrcejnė si nė ėndėrr male e fusha, pyeje e kodra, lumenj e pėrenj. Hėna e yjet kanė shtangur lart e shikojnė me tė drojtur.
    Gjatė udhės, motra e pyet vėllanė:
    - Kostandin, vėllai im, pėrse shpatullat e gjėra tė janė mbushur me myk?
    - Doruntinė, motra im , shpatullat mi ka mbuluar tymi i shkluhave nė luftė. Se nė vendin tonė u bėnė luftra tė mėdha, erdhėn armiq tė na shkelin dhe ne tė gjithė dolėm tė luftojmė.
    - Kostandin, vėllathi im, pėrse flokėt e derdhura i ke gjithė pluhur?
    - Doruntinė motra ime, gjatė udhės kishte shumė pluhur dhe mi pluhrosi flokėt.
    -Kostandin vėllathi im, pėrse vėllezėrit e mi tė bukur si drita, s'kanė dalė pėrpara tė na presin?
    - Doruntinė, motra ime, ndoshta janė nė lodėr e s'presin tė vemi sonte.
    - Kostandin vėllathi im, pėrse dritaret e shtėpisė janė mbyllur sot krejt?
    - Doruntinė motra ime, i kemi mbyllur se fryn erė e fortė e dimrit nga deti.
    Kur arrinė pranė kishės, Kostandini i tha motrės:
    - Ti shko pėrpara se unė dua tė hyj tė pėrgjunjem!
    Kostandini shkoi e hyri prapė nė varr tė zi. Kali u bė prapė gur, shala u bė dhč dhe freri i argjendtė u bė rrotullė. Dhe pėrsėri reth e qark zotėroi heshtja e vdekjes.
    Ndėrkaq Doruntina ngjiti shkallėt dhe trokiti gazmend nė derė.
    - Mėmė hapma derėn!
    - Kush je ti qė trokėllin aty tek dera?
    - Hapma zonja mėmė - Jam jot bijė Doruntina.
    - Ikė tutje nga ke ardhur o vdekje e shkretė. Ti mi more tė dymbėdhjetė bijtė e tani ke ardhur tė mė
    marrėsh dhe mua qė tė mos e shoh mė Doruntinėn time!
    - C'po thua ashtu zonja mėmė? Nuk ma njeh zėrin? Besa zonja mėmė, jam unė vetė, Doruntina jote.
    - Ngul gishtin tek vrima e kycit qė tė ta shoh e tė t'a njoh.
    Doruntina nguli gishtin e vogėl tek vrima e kycit - atė gisht tė hollė e tė bardhė. Mėma ia njohu sakaq e i hapi derėn.
    - Kush tė solli kėtu, o zemra ime?
    - Mė solli Kostandini, im vėlla.
    - Cili Kostandin, moj bijė? Kostandini im ka vdekur bashkė me tė njėmbėdhjetė vėllezėrit e tjerė. U vranė nė luftė...
    Dhe si rinin tė dyja,
    njėra tek praku e tjetra nė derė,
    plasėn si qelqi me verė...
    We didn't land on Plymouth Rock, Plymouth Rock landed on us.

  12. #12
    !Welcome! Maska e StormAngel
    Anėtarėsuar
    05-02-2003
    Vendndodhja
    Zurich, Switzerland
    Mosha
    31
    Postime
    6,871
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Ymer Agė Ulqini
    YMER AGĖ Ulqini ishte djalė nė lule tė moshės. Tė sotmen u martua tė nesėrmen i erdhi kartė nga mbreti: "Ti Ymer agė Ulqini tė nisesh e tė shkosh nė luftė se po na sulmon armiku ... "Kjo kartė ishte e zezė, e hidhur se ndante trimin nga vasha. Po Ymer Aga ishte ushtar nuk e bėntė fjalėn dysh. U ngrit, shaloi balashin, ngjeshi armėt, shkoi u la shėndenė miqve, shokėve, nėnės e atit, pastaj vajti e ia tha vashės: Moj vasha ime, mua mė dėrgon mbreti fjalė tė shkoj nė luftė e duhet tė nisem.
    - Merrmė dhe mua me ty Ymer Agė -, i thotė vasha.
    - Jo vashė nuk tė marr dot, se atje i thonė luftė e lufta ėshtė pėr burrat. Unė dua tė mė japėsh besėn se nuk do tė martohesh e do mė presėsh derisa tė kthehem.
    Mė thuaj sa do tė mė presėsh ti mua moj vasha ime ?
    - Do tė tė pres nėntė ditė
    - Nėntė ditė janė pak moj vashė, udha ime ėshtė e gjatė dhe lufta ėshtė e gjatė, se kjo luftė bėhet nė dhe tė largėt. Nė mė do siē tė dua tė mė presėsh nėntė vjet e nėntė ditė. Si tė shkojnė tė nėntė vjetėt e tė nėntė ditėt e unė tė mos kthehem ti vashė martohu e trashėgohu se kėshtu qėnka thėnė, atėherė unė s'do tė jem gjallė.
    Vasha psherėtiu
    - Mirė Ymer Agė do tė tė pres nėtė vjet e nėntė ditė.
    Kėshtu e lidhėn fjalėn ata tė dy. Ai tė shkojė nė luftė, ajo tė presė nėntė vjet e nėntė ditė. Ymer Aga i la shėndenė vashės, i hipi balashit e shkoi me zemėr tė ngrohtė nė luftė. Kali ikte e linte prapa njė re pluhuri qė ngrihej nė udhė. Kalorėsi nxitonte tė arrinte sa mė shpejt nė luftė. Trim ishte Ymer Agė Ulqini por armiku ishte i madh e i shumtė. Qė nė pėrpjekjen e parė tė tij iu turrėn mizėri kalorėsish
    tė veshur me hekur. E qarkuan dhe e qėlluan me shpatė, Ymer Aga luftoi si burrė, shtriu pėrdhe shumė burra, plagosi shumė tė tjerė po nė luftė e sipėr i vranė balashin. Sa ia vranė balashin Ymer Aga luftoi nė kėmbė gjersa iu thye shpata. E zunė rob e hodhėn nė burg brenda nė kėshtjellė. Qarkuan nga tė katėr anėt me gurė mure tė lartė dhe e mbajtėn derė pėr nder se kishte qėnė trim dhe trimi nderohet kudo. Aty nė dhe tė huaj nė burg shkojnė ditėt e bėhen javė, shkojnė javėt e bėhen muaj, shkojnė muajt e bėhen vjetė. Njė dy, tre, mė shumė...
    Mirėpo Ymer Agė Ulqini e ka zemrėn tė ngrohtė sepse vasha i ka dhėnė fjalėn ta presė nė shtėpi nėntė vjet e nėntė ditė. Ai ha bukė, pi verė, qesh, ju jep zemėr shokėve i bie ciftelisė. Dėgjon bija e mbretit tė huaj e ēuditet.
    C'ėshtė ky njeri - thotė - qė s'tutet se ėshtė burg brenda nė burgun e kėshtjellės.
    - Eshtė Ymer Agė Ulqini - i thonė.
    - Tė fortė e paska zemrėn.
    - Tė fortė e tė ngrohtė se ėshtė shqiptar, me fjalėn e tij e me kėngėn e tij i forcon e i ngroh edhe tė tjerėt, shokėt. Po nė tė vėrtetė Ymer Aga e ka zemrėn tė ngrohtė e syrin zjarr. Pret qė mbreti i tij tė dėrgojė shpėrlblesė, ose shkėmbesė qė ta lirojė. "Domosdo" - thotė Ymer Aga - "mbreti do tė dėrgojė tė mė lirojė se unė kam luftuar kaq vjet pėr tė. Ia kam dėgjuar gjithnjė fjalėn, ku mė ka dėrguar kam vajtur, ku ka dashur kam luftuar..."
    Po Ymer Aga nuk di se mbretėrit i harrojnė njerėzit qė u kanė bėrė shėrbime. Edhe mbreti i tij e ka harruar fare. Atij si bėhet vonė se ka e s'ka Ymer Aga nė kėtė botė. Se Ymer Agėn e pret vasha nė shtėpi, se Ymer Aga kalbet nė burg. Mbreti bėn kokrrėn e qejfit nė sarajet mėdha buzė detit, ha e pi e ndėrron gratė, dėrgon tė tjerė nė luftė qė tė vriten e tė bien rob. Hajde, hajde na shkojnė tė nėntė vjetėt. Afrohet dita e zezė. Pas nėntė ditėsh do tė martohet vasha e Ymer Agės, siē e kishin lidhur fjalėn bashkė. Atėherė Ymer Agės i ftohet zemra, i shuhet syri, nuk ha mė bukė, nuk pi mė verė, nuk i bie ciftelisė . Cuditen gjithė shokėt e pyesin ēka e pse rri i mekur . Ai nuk pėrgjigjet , qėndron nė heshtje kokėvarur i pikėlluar. E bija e mbretit qė s'ia dėgjon mė kėngėn pyet njerėzit:
    - C'ka Ymer Aga qė s'po i ndihet zėri ?
    Ymer Aga i thonė - ka ditė qė s'po ha e s'po pi, s'po vė gjumė nė sy e s'po i bie ciftelisė.
    - Ma thėrrisni kėtu Ymer Agėn!
    I vete Ymer Aga sė bijės sė mbretit.
    - C'ke ti Ymer agė ? - e pyet e bija e mbretit . Pse s'ha bukė e pse s'pi verė, pse si bie ciftelisė.
    Ymer Aga pėshon e ia kthen:
    - Nuk ha dot e nuk pi dot, moj bijė e mbretit, as ciftelisė nuk i bie dot. Kam parė njė ėndėrr tė keqe.
    - C'ėndėr ke parė Ymer Agė?
    - Kam parė shtėpinė tė nxirė e tė shembur, babanė tė vdekur e tė harruar, nėnėn gjallė por tė verbuar. Edhe kam parė se vasha ime po martohet. Unė veē njė natė kam ndenjur martuar me vashėn time, tė nesėrmen mė erdhi kartė tė nisem pėr luftė. U nisa, luftova e rashė rob. Ne kemi bėrė me besa besė qė vasha tė mė presė nėntė vjet e nėntė ditė. Si tė shkojnė nėntė vjetėt e nėntė ditėt ajo tė martohet e trashėgohet. Tė nėntė vjetėt shkuan, tani po shkojnė dhe tė nėntė vitet. Tė falem moj bijė e mbretit, a nuk i thua babait tė mė lėshojė pėr ca ditė, tė shkoj nė shtėpi sa tė flas me vashėn e pastaj tė khehem prapė nė burg.
    - I them Ymer Agė por im atė, mbreti, kėrkon nėntė qese aspra qė tė lėshojė.
    - E ku ti gjej unė kėto nėntė qese moj bijė e mbretit.
    Unė kam nėntė vjet qė jam rob i zėnė ...
    - C'mė lė ti peng mua o Ymer Agė qė tė tė lė tė shkosh ?
    - Tė le besėn time o bijė e mbretit .
    E bija e mbretit e di se Ymer Aga ėshtė shqiptar dhe se shqiptari vdes dhe nuk e shkel besėn. i Thotė:
    - Ngrihu Ymer Agė, shalo kalė dorinė e pėr tri ditė arri nė Ulqin.
    Shokėt e Ymer Agės fillojnė e qajnė:
    - Mjerė ne Ymer Agė po shkon e na le vetėm!
    Ymer Aga kthehet e u thotė:
    - C'keni o shokė qė po qani? Nė qofsha gjallė do kthehem prapė. Kėtu njė orė e mė parė do presim bashkė si ta kemi tė thėnė. Tė mirėmbetshi.
    - Udhė e mbarė Ymer Agė, dalsh faqebardhė!
    Shalon ai shpejt kalė dorinė, i hip e merr vrapin drejt pėr nė Ulqin. Kali ikėn si shigjetė , lė pas njė
    vrazhdė pluhuri qė ngrihet lart. Mbetėn prapa male e fusha, dalin pėrpara male tė tjera, fusha tė tjera.
    Vrapo dori qė tė arrijmė tė bukurėn pėrpara se tė martohet. Ik e ik e ditė e natė me shkumė tė kuqe nė gojė ... Doriu ėshtė i kėputur, Ymer Aga ėshtė i drobitur. Veshėt i buēasin por tė dy shkojnė e
    shkojnė ... Pėr tri ditė e tri net shkojnė nė vend. E ja tek zbardh Ulqini i bukur shqiptar, buzė detit
    tonė ...
    - Ah, Ulqin, Ulqin tėrė jetėn tė kam pasur nė zemėr. Nėntė vjet tė kam parė natė pėrnatė nė ėndėrr. Nėntė vjet kam dashur qė tė puth dheun. Valėt thyhen njėra pas tjetrės nė breg. Era fryn e fortė. Pėrsipėr fluturojnė pulėbardhat... Ja tek nxin shtėpia e Ymer Agės. Ai shikon si nėpėr gjumė. Jam a s'jam kėtu, i ėshtė tharė gjuha pėr njė pikė ujė. Qėndron nė njė krua qė tė lahet e tė pijė, aty gjen tė ėmėn plakė. Ai e njeh ajo se njeh.
    - Mirė se tė gjej o e mira nėnė!
    - Mirė se vjen o rob i zėnė!
    - Ku mė di ti se jam rob i zėnė?!
    - Nga flokėt e gjata qė tė varen supeve. Nga na vjen ti o rob i zėnė?
    - Vij nga ajo e zeza Spanjė!
    - A mos e ke parė Ymer Agėn tim? A mos ke dėgjuar ndonjė fjalė pėr tė? E kam parė sot e tri javė moj e mira nėnė. Ymer Aga u vra, vetė e lava, vetė e qava e tė shtatėzėn ia ndava. Plaka nis vajin e vajton, Ymer Aga e bėn zemrėn gur e nuk i rrėfen tė vėrtetėn. i thotė:
    - C'jan ata njerėz qė nxijnė tej moj e mira nėnė? C'janė kėta topa qė po bien kodrave?
    - Janė krushqit e atij qenit Veli Pashės qė kanė marrė nusen e po shpien nė shtėpi. Topat qė bien janė topat e dasmės.
    - C'nuse kanė marrė moj e mira nėnė?
    - Nusen e tim biri , tė Ymer Agės ...
    Ymer Aga i bie kalit e u del krushqve pėrpara.
    - Mirė se ju gjej o krushq dasmorė
    - Mirė se vjen , o rob i zėnė. Nga na vjen ti , o rob i zėnė?
    - Nga ajo e zeza Spanjė
    - A mos e ke parė Ymer Agėn apo mos ke dėgjuar ndonjė fjalė pėr tė?
    - Kam tri javė qė e kam parė. Ymer Aga u vra. Vetė e lava e vetė e qava e tė shtazan ia ndava.
    Krushqit gėzohen, qeshin; nusja qan nėn duvak ...
    Ymer Aga hidhet e thotė:
    O krush o dasmorė! Ymer Aga mė ka lėnė njė amanet: t'i them nja dy fjalė kėsaj vashe.
    - Thuj tri e sa tė dush, o rob i zėnė
    Ymer Aga i afrohet koēisė dhe pyet nusen:
    - A e njeh Ymer Agėn, moj vashė?
    - Si ta njoh e mjera unė e mjera nje natė tė fjetur, nėntė vjet pa pjekur .. Ajo e zeza nėnė me pat thėnė se ka njė shenjė nė llėrėn e djathtė, qė ia ka kafshuar kali Ymer Aga pėrvesh llėrėn e djathtė e i tregon shenjėn. Nusja e njeh, gėzohet. I zbret koēisė, hedh mbi krye duvakun e nusėrisė e u thotė krushqeve:
    - udhė e mbarė, o krush bujarė, se unė po marr burrin e parė! Ky ėshtė Ymer Aga im. Burrė e kisha e burrė e kam pėr jetė e mot!
    Ymer Aga e hedh nė vithe tė doriut edhe shkon drejt nė shtėpi. Kthehet pastaj edhe sjell nėnėn.
    Tė nesėrmen i hip prapė doriut edhe merr udhėn e Spanjės. "Ti, dori, tė mė zbardhesh faqen, se i kam dhėnė fjalėn bijės sė mbretit! "Ulqini i bukur shqiptar mbetet persėri prapa. Kali vrapon ditė e natė...


    Po ē'na ndodh andej, nė atė tė zėzė Spanjė? Mbreti se dėgjon e se sheh Ymer Agėn. Pyet e i thonė se Ymer Agėn e ka lėshuar e bija qė tė kthehet nė vendin e vet. Ai thėrret sakaq tė bijėn e i shfyen:
    - ē'u bė Ymer Aga robi ?
    - E lėshova unė o im atė, qė tė takohet me vashėn e tij se do t'ia merrte dikush tjetėr. Mė dha besėn: pėr tri ditė vjen prapė. Sot mbarojnė tė tri ditėt e do tė kthehet. mbreti zemėrohet.
    - Jo tė gėnjeu nuk do tė kthehet!
    Jep urdhėr t'i presin kokėn sė bijės nė krye tė shkallėve.
    Prit o im atė, gjersa tė ngryset, se Ymer Aga do tė kthehet medeomos. Ai se shkel besėn
    - Jo, kush shkon nuk vjen prapė. Ėshtė si zogu i kuvlisė: posa ia hape, iku...
    Do tė kthehet se me ka dhėnė besėn.
    - Besa ėshtė njė fjalė, dhe fjalėn e merr era. Atė e shkelin dhe mretėrit.
    - Mbretėrit e shkelin, Ymer Agė shqiptari nuk e shkel, o im atė... Nė atė ēast dukej tej njė kalorės qė vjen vrapė, duke lėnė mbrapa njė fashė pluhuri. Sa tė mbyllesh e tė hapėsh sytė, kalorėsi hyn nė portė tė kėshtjellės. I zbret kalit tė shkumėzuar dhe i falet sė bijės sė mbretit:
    - Rrofsh e qofsh, moj bij' e mbretit! e mbajta besėn. Unė vajta e u ktheva. Rob isha, rob jam prapė.
    Mbreti e shikon i ēuditur nga kryet e shkallėve e thotė
    - Ymer Ago shqiptar , ti paske qėnė me tė vertetė burrė i besės! Tė lumtė!
    pastaj kthehet e u jep urdhėr rojeve:
    Ymer Agėn ta lironi tė shkojė ku tė dojė. Burrė qėnka e burrė qoftė! Lėshoni dhe tė nėntė shokėt qė ka.
    We didn't land on Plymouth Rock, Plymouth Rock landed on us.

  13. #13
    BluEyEsS * AnGel Maska e KoTeLja_VL
    Anėtarėsuar
    26-08-2003
    Vendndodhja
    nel mio piccolo mondo
    Postime
    683
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Mbas pushtimit te Beratit, armiqte e mallkuar ngriten krye dhe rrethuan fortesen.
    Te rrethuarit nuk paten shteg prej nga mund te lajmeronin sulltanin per kete kryengritje . Me ne fund nje trim nga te rrethuaret u var i lidhur me litar poshte neper kete rrase dhe zbriti ne lumin e Osumit e prej ketej shkoi me te shpejte ne Adrianipoje, ku i dha informata sulltanit mbi sa kishte ndodhur.
    Pasi i dha shperblime e dhurata, e nisi per tu thene te rretuarve se se shpejti do te nisej vete padishahu per ti neneshtruar ata rrebele.

    -Trimi guximtar, mbas tre dite udhetimi, mberriti te rrasa dhe bertiti: (terhiqme mua). Te rrethuaret e dalluan zerin e shokut te tyre dhe e terhoqen perpjete me litar, duke e futur brenda ne keshtjelle. Lajmetari, pasi u pershendet me shoket e tij, u komunikoi urdhrin mbreteror: Thuaju luftetareve te mij se brenda 10 diteve do te arrije bashke me 10000 vete. Le te qendrojne me energji fetare dhe te mos e dorzojne fortesen!

    Nga ky urdher I sovranit u inkurajuan te rrethuarit e demoralizuar dhe e mbrojten fortesen deri sa arriti ndihma, e cila neneshtroi dhe kaloi ne sater kryengritesit. Mbas ketij suksesi sovrani ua shperbleu me durata luftetareve, e sidomos , te cilit I dha nje zeamet,duke I falur nje katund me vete, ku u themelua fisi I. Qe nga ajo dite rrases ne fjale I mbeti emri “rrasa e Ēekbenise”, qe eshte nje rrase e bardhe dhe e ndritshme.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Darius : 14-01-2008 mė 18:45

  14. #14
    Warranted Maska e Qerim
    Anėtarėsuar
    06-12-2003
    Vendndodhja
    Home
    Postime
    1,655
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Mendoj se fjala ora eshte nje fjale shume e lashte ilire.Ne kete menyre shpjegohen lehtesisht te gjitha fjalet e zoterve, qe na vijne nga lashtesia dhe qe fillojne me or, psh Orphei,orakel etj.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Qerim : 05-04-2006 mė 09:07

  15. #15
    Hyllin Maska e Hyj-Njeriu
    Anėtarėsuar
    22-07-2007
    Vendndodhja
    Fatkeqesisht mes ndergjinoresh
    Postime
    2,948
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    Citim Postuar mė parė nga KoTeLja_VL Lexo Postimin
    Mbas pushtimit te Beratit, armiqte e mallkuar ngriten krye dhe rrethuan fortesen.
    Te rrethuarit nuk paten shteg prej nga mund te lajmeronin sulltanin per kete kryengritje . Me ne fund nje trim nga te rrethuaret u var i lidhur me litar poshte neper kete rrase dhe zbriti ne lumin e Osumit e prej ketej shkoi me te shpejte ne Adrianipoje, ku i dha informata sulltanit mbi sa kishte ndodhur.
    Pasi i dha shperblime e dhurata, e nisi per tu thene te rretuarve se se shpejti do te nisej vete padishahu per ti neneshtruar ata rrebele.
    -Trimi guximtar, mbas tre dite udhetimi, mberriti te rrasa dhe bertititerhiqme mua). Te rrethuaret e dalluan zerin e shokut te tyre dhe e terhoqen perpjete me litar, duke e futur brenda ne keshtjelle. Lajmetari, pasi u pershendet me shoket e tij, u komunikoi urdhrin mbreteror: Thuaju luftetareve te mij se brenda 10 diteve do te arrije bashke me 10000 vete. Le te qendrojne me energji fetare dhe te mos e dorzojne fortesen!
    Nga ky urdher I sovranit u inkurajuan te rrethuarit e demoralizuar dhe e mbrojten fortesen deri sa arriti ndihma, e cila neneshtroi dhe kaloi ne sater kryengritesit. Mbas ketij suksesi sovrani ua shperbleu me durata luftetareve, e sidomos , te cilit I dha nje zeamet,duke I falur nje katund me vete, ku u themelua fisi I. Qe nga ajo dite rrases ne fjale I mbeti emri “rrasa e Ēekbenise”, qe eshte nje rrase e bardhe dhe e ndritshme.
    kjo ketu me duket folklor turkoshak se ata armiqte ishin kryengrites shqiptare me siguri...
    Shqiptari e ka care rrugen e historise me Palle ne dore!

  16. #16
    ILIR NĖ GEN Maska e flory80
    Anėtarėsuar
    03-12-2006
    Vendndodhja
    Buzė Vjosės Kaltėroshe
    Postime
    1,539
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim
    A ka dijeni ndokush nesa ka ndonje botim a dicka te tille ne gjuhen angleze?
    E kam fjalen per Eposin e Kreshnikeve por edhe per legjenda te tjera Shqiptare
    Une jam munduar shume te gjej diēka por eshte e pamundur
    EH I ZIU NJERI, GĖLLTIT DIKU NJE LUGĖ ĒORBĖ TĖ PRISHUR, EDHE VJELL PASTAJ PĖR GJITHĖ JETĖN!

  17. #17
    Gezuar Kosoven e Pavarur Maska e dodoni
    Anėtarėsuar
    07-11-2002
    Mosha
    39
    Postime
    3,501
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Legjenda e Brahim Ketes, e kenduar nga Ilir Shaqiri dhe Shyhrete Behluli.
    http://youtube.com/watch?v=DDRhKXMeELw

    Brahim Keta i ri, paska qene nande vjece
    se c'e pyetka djali, pyeti nanen e vete
    Djal ma t'mire oj nane, a ka ne keto shpie
    Baben ta kane vra, bir, e motren zan jesire

    Nene o nena ime, c'i ka rene ksaj shtepie
    a ka arme burri, apo lojna femie
    T'ka lane baba o djal, gjokun kullalie
    baba ta ka lane shpaten xeherlie

    Nene o nena ime, po t'flet zemra e djalit
    n'dore te tagjise oj nene, t'kam pru kryet e krajlit

    Brahim Keta i ri, besa i hypi kalit
    n'dore te tagjise oj nene, t'ka pru kryet e krajlit
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga dodoni : 06-01-2008 mė 16:14
    Leje mos m'trano, pashe zotin!!!!

    Rrofte Shqiperia Etnike

  18. #18
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    14-11-2007
    Vendndodhja
    ne kabul tu bo plazh
    Postime
    784
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    EPOSI I KRESHNIKEVE
    Cikat e Jutbines mbysin Marke Vuketiqin (II)

    Muji dhe Halili i sulmojne shkjete dhe vrasin shume syresh. Marku i mbetur
    fillikat i fut vajzat ne nje shpelle dhe ne gryke te saj venos nje top.
    Halili i afrohet hyrjes se shpelles. Marku behet gati t'i bjere me top, por
    Kuna i therret Halilit:

    -Pse kaq fort deres po i avitesh,
    tutna shkau si po te vret!

    I inatosur, Marku u kthen topin vajzave, por te gjitha ato hidhen mbi te dhe
    e vrasin.
    (vargjet 250-66)

    Shum' gezimin Muja e kish ba,
    mir' ni leter Muja e kish shkrue
    e ia kish cue krajlit Kotorrit:
    - Ti si je krajli i Kotorrit,
    ni faj te vogel na ta kem' ba.
    ish kan' ni Marke Vuketiqi,
    i dit' ne Judbin' pahiri ish kan' ra;
    kurrni burr' ne Judbin s'ka qillue,
    sall me cika Judbinen e kem' pa'.
    Pa iz' ton' cikat luften ia kishin nise,
    ni mij' shkie shkaut ia kan' prei,
    me thoj ne fyt Markun e kan' myte;
    kurrni mashkull ne Jutdbin' faj nuk te ka.
    Kshtu kan' ba t'paret tane motit
    e na pacim besen e zotit!
    Shpata e te drejtit gjithmon' fitofte,
    krajlat e te keqin gjithmon' i shkurtofte.

  19. #19
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    14-11-2007
    Vendndodhja
    ne kabul tu bo plazh
    Postime
    784
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Perralla e Shqipes

    Nji djalosh kishte dalė pėr gjah ne malet e Shqipnisė. Nji shqipe fluturoi sipėr tij, dhe u ndal nė majė tė nji shkrepi. Shqipja ishte jashtėzakonisht e madhe dhe mbante nė ēapojt nji gjarpėn. Mbas pakė shqipja fluturoi prej shkrepit ku kishte ēerdhen. Djaloshi u ngjit atėherė nė majė te shkrepit, dhe gjeti nė ēerdhe zogun e shqipes qe po luente me gjarpėnin e mbytun. Por gjarpėni nuk ishte vėrtetė i mbytun. Befas ai lėvizi, ngrejti kryet, nxori thimthin dhe bani me pickue zogun. N'atė ēas djaloshi nxori harkun, dhe vrau me shigjetė gjarpėnin. Mandej ai mori zogun e shqipes dhe u nis kah shpia e vet. Befas ai ndigjoi mbi krye zhurmėn e krahėvet te shqipes.

    "Pse ma grabite foshnjen?" thirri shqipja.

    "Foshnja asht imja, sepse unė e shpėtova nga gjarpėni qė ti nuk kishe mbyte" pėrgjegji djaloshi.

    "Jepmė foshnjen time, dhe unė tė jap si shpėrblim mprehtėsinė e syvet tė mi dhe fuqinė e krahėvet tė mi. Ti do tė jeshė i pamposhtun dhe do tė quhesh me emnin tim!"

    I riu i dha shqipes zogun e vet. Kur u rrit zogu, ai i sillej mbi krye djaloshit, qė tash ishte ba burr. Me harkun e vet ai mbyti shumė bishė tė pyllit, dhe me shpatėn e vet preu shumė anmiq tė vendit. Ndėr tė gjitha kėto vepra shqipja i printe dhe e drejtonte.

    I ēuditun nga kėto punė, populli e zgjodhi mbret gjuetarin trim. Ai e quejti Shqiptar, qė do me thanė "Bir i Shqipes", dhe mbretnia e tij mori emnin Shqipni, qė do me thanė "Vendi i Shqipevet."

  20. #20
    Perjashtuar
    Anėtarėsuar
    14-11-2007
    Vendndodhja
    ne kabul tu bo plazh
    Postime
    784
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    MENDJA, URTĖSIA

    Na rronte njėherė njė prijės i ri, qė njihej jo vetėm pėr trimėrinė por kryesisht pėr karakterin e harbuar e tekanjoz. Njėherė thirri me plakun e fshatit tė rripte njė gur e, pastaj tė pėrgadiste njė drekė pėr tė ftuarit e tij.
    Plaku,i zėnė ngushtė u kthye nė shtėpi i vrerosur dhe i tregoi vajzės sė tij tė vetme pėr urdhėrin e ēuditshėm tė prijsit. Vajza ishte e re,shumė e bukur por edhe shumė mendjeprehtė.
    Ajo e qetėsoi tė atin dhe i premtoi se do ta ndihmonte.Dhe me tė vėrtetė, nė mėngjez shkoi te babai i saj me njė habxhar nė dorė dhe i tha:”Jepja kėtė thikė prijėsit dhe i thuaj ta therė nė fillim gurin e pastaj ti mund ta rrjepėsh e t’i marrėsh lėkurėn”.
    Plaku veproi tamam ashtu siē e mėsoi e bija.Prijėsi u zemrua dhe i tha:
    - Ku ke ndėgjuar or plak,qė tė theret guri?Mos kėrkon tė tallesh me mua?
    Plaku u pėrkul tėrė nderim dhe iu pėrgjigj:
    - Nuk guxoj tė tė kundėrshtoj, o prijės,po ku ėshtė ndėgjuar tė rrjepėsh lėkurė nga njė gur?!
    Prijėsit i pėlqeu pėrgjigja dhe duke marrė vesh se fjalėt e plakut dilnin nga mendja e sė bijės, u martua me tė.
    Vėshtirė e pati prijėsi me gruan e tij tė re.Ajo doli mė e zgjuar nga i shoqi dhe kjo cenoi keq sedrėn e sėmurė tė prijėsit,aq sa vendosi tė ndahet prej saj,megjithėse e donte si mė parė.
    - Unė po shkoi pėr gjueti,por ki mendjeno qe se ti para kthimit tim do tė zgjidhėsh qoftė edhe njė ēėshtje,me mua nuk ke punė mė,do tė ndahemi njėherė e mirė.
    Kaloi njė ditė,dy apo mė tepėr dhe te fqinjėt erdhi njė mik.Natėn pela e mikut polli njė mėz.Nė mėngjez miku,kur mori vesh lajmin u gėzua shumė, por tė zotėt e shtėpisė filluan tė ngulnin kėmbė se mėzin e polli qerrja ku ishte lidhur pela.
    Filluan tė grindėshin dhe pėr tė sheshuar problemin vendosėn tė ftojnė gruan e prijėsit.Dhe kjo erdhi por me mjaft vonesė.Ajo kėrkoi ndjesė pėr vonesėn duke u shfajėsuar se rrugės,duke ardhur,pa pėrroin qė kishte marrė zjarr dhe e shojti duke i hedhur fletė tė thata.
    Tė gjithė u habitėn.Edhe miku edhe tė zotėt e shtėpisė.:
    - Zjarrin e shuajnė me ujė e jo me fletė tė thata,e pastaj,ku ėshtė dėgjuar qė tė digjet uji?!- thanė ata.
    Grueja e prijėsit qeshi nėn buzė dhe u pėrgjigj:
    - Po qe se e keni tė qartė se kjo nuk ndodhė,si nuk mund tė kuptoni se qerrja s’mund tė pjellė mėza?
    Nė kėtė mėnyrė u zgjidh edhe grindja nė dobi tė mikut.
    Kur u kthye nga gjyetia,prijėsi mori vesh qė grueja e tij kishte shkelur porosinė ēfarė
    qė i kishte dhėnė,ai u gėzua dhe i propozoi gruas tė marrė me vete gjithēka dhe ēfardo qė do e tė largohet nga shtėpia e tij e tė shkojė te tė sajtė,apo ku tė dėshirojė.
    - Mirė, unė pranoj, por para se tė largohem dėshiroj tė hamė sėbashku darkėn e fundit tė
    lamtumirės, - u lut ajo dhe,pasi mori pėlqimin e tė shoqit,shtoi sofrėn.Gjatė darkės ajo e dehu tė shoqin,pastaj,me kujdes,qė tė mos zgjonte,e ngarkoi nė qerre dhe sėbashku me tė u nis pėr te prindėrit e saj.
    Rrugės prijėsi u zgjua dhe i habitur qeshi:
    - Ku po mė qon kėshtu?
    E shoqja, si gjithnjė,u pėrgjigj qetė:
    - Si ku? A mė urdhėrove tė largohem nga shtėpia jote dhe mė lejove tė marr me vete gjithēka mė nevojitet dhe ēfarėdo qė dua? E pra,unė ty tė dua mė tepėr dhe asgjė tjetėr.Prandaj dhe tė mora vetėm ty pėr tė prindėrit e mi.
    Prijėsi i habitur me mendjen e mprehtė tė gruas u kthye nė shtėpi dhe jetoi i lumtur me gruan e tij.
    Populli nuk thotė kot:” O ZOT, NA RUAJ MENDJEN

Faqja 1 prej 2 12 FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Theofan Stilian Noli: Jeta dhe veprat e tij
    Nga ILovePejaa nė forumin Elita kombėtare
    Pėrgjigje: 76
    Postimi i Fundit: 03-07-2014, 08:05
  2. Sulė Hotla (1875-1947), Njė Jetė Pėr Shqipėrinė
    Nga strong_07 nė forumin Shqipe nga Maqedonia
    Pėrgjigje: 6
    Postimi i Fundit: 15-03-2014, 21:34
  3. Diaspora shqiptare nė mbrojtje tė ēėshtjes sonė kombėtare
    Nga altin55 nė forumin Ēėshtja kombėtare
    Pėrgjigje: 2
    Postimi i Fundit: 09-10-2012, 10:20
  4. Paketa e propozuar nga Ahtisari pėr statusin final tė Kosovės
    Nga Nice_Boy nė forumin Ēėshtja kombėtare
    Pėrgjigje: 451
    Postimi i Fundit: 21-10-2007, 13:59
  5. Kryengritja Popullore Shqiptare E 1912 – 1915
    Nga ORIONI nė forumin Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 3
    Postimi i Fundit: 12-07-2005, 15:44

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •