Close
Faqja 1 prej 4 123 ... FunditFundit
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 20 prej 77
  1. #1
    Peja o qytet i bekuar
    Anėtarėsuar
    28-03-2002
    Postime
    312
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Theofan Stilian Noli: Jeta dhe veprat e tij

    Pėrgėzimet e Nolit pėr Enver Hoxhėn

    Nė fund tė Luftės sė Dytė Botėrore, peshkopi Fan S. Noli i dėrgonte pėrshėndetje Enver Hoxhės, atėherė gjenerallejtėnant, duke i dhėnė atij mbėshtetjen e plotė. Pas luftės, Noli angazhohet nė sqarimin e pozitės delikate tė Shqipėrisė

    Ēfarė i shkroi Noli Enver Hoxhės (1)

    Nė fejtonin qė fillon sot do tė prezentohet letrat qė Fan S. Noli ia ka dėrguar Enver Hoxhės nė vitet e pas Luftės sė Dytė Botėrore. Letrat janė marrė nga libri qė pėrmban oratori, autobiografi, letėrkėmbim dhe intervista tė ndryshme tė Fan S. Nolit. Libri “Noli - Vepra 6” ėshtė botuar nėn kujdesin e Akademisė sė Shkencave tė Republikės sė Shqipėrisė, nė vitin 1996. Janė kėto letra qė zbulojnė raportin e Nolit dhe Enver Hoxhės e partizanėve nė Shqipėri, nė fund tė Luftės sė Dytė Botėrore si dhe pas luftės. Nė letra zbulohet nė njė formė tjetėr vija e rrjedhės sė ngjarjeve nė Shqipėrinė e pasluftės. Letrat e viteve nė pėrfundim tė luftės

    Kryeministrit Enver Hoxha
    TIRANĖ, SHQIPĖRI


    Shqipėtarėt e Shteteve tė Bashkuara dhe unė bashkė me ta kemi ndjekur me emocion tė thellė luftėn tuaj heroike dhe jemi gėzuar aq sa nuk shprehet me fjalė pėr sukseset tuaja tė
    shkėlqyera. Ne e ndiejmė veten krenarė pėr ju sepse ju jeni i vetmi udhėheqės ushtarak nė kėtė luftė, i cili ia doli ta ēlirojė vendin nga pushtimi i huaj me forcat e veta, pa ndihmėn e ndonjė ushtrie ēlirimtare mike: ju jeni gjithashtu njė nga tė paktat qeveri qė mund tė qėndrojė me kėmbėt e veta, e pambėshtetur nga ushtri mike tė pushtimit. Pėr mė tepėr, ne e miratojmė me gjithė zemėr politikėn tuaj tė bashkėpunimit tė ngushtė me Jugosllavinė dhe me udhėheqėsin e saj tė madh, Mareshallin Tito, nėn udhėheqjen frymėzuese tė tė cilit ne shpresojmė tė kemi njė Federatė tė gjithė popujve tė Ballkanit, duke vendosur kėshtu njė paqe tė qėn-drueshme nė gadishullin tonė tė shqetėsuar. Ju lutem t’u transmetoni pėrshėndetjet e mia tė pėrzemėrta gjithė kolegėve tuaj qė kanė marrė pjesė nė kryqėzatėn tuaj aq tė vėshtirė e aq me zotėsi dhe gjithė popullit shqiptar qė qėndroi i patundur e me besnikėri pėrkrah jush. Perėndia ju bekoftė tė gjithėve.

    Peshkopi F. S. Noli

    * * *
    Gjeneralkolonel Enver Hoxhės


    Me kėnaqėsi tė madhe mora mesazhin tuaj tė nxehtė dhe bujar, si dhe letrėn e mikut tim tė mirė dhe kolegut tuaj Sejfulla Malėshova. Kam dėshirė tė madhe tė jem aty me juve, po sot pėr sot nuk munt, pse udhėtimet janė tė kufizuara, pėrveē qė ka edhe pengesa tė tjera... Mundet tė ju bėj njė vititė pas Pashkėve, kėshtu do tė takoj pėrsėri me miqtė e mij tė vjetėr. Kam shumė arsye qė me pengojnė tė vė kandidaturėn nė Shqipėri. Ju siguroj se ju kini pėrkrahjen time tė plotė dhe munt tė pėrdorni emrin tim nė fushatėn elektorale qė populli tė votojė pėr Frontin. Bashkė me kėtė, ju lutem tė drejtoheni tek unė pėr ēdo gjė qė unė munt tė bėj pėr kėtė ēėshtje. Si juve ashtu dhe kolegėve tuaj ju uroj suk-sese, sikundėr e meritoni, nė zgjedhjen pėr Asamblenė Kushtetonjėse.

    Perėndia qoftė me juve. Peshkop Fan Noli, mė 13.X.1945

    * * *
    Gjeneralkolonel Enver Hoxhės


    Faik Konitza pat shfaqur dėshirėn e fundit qė tė varroset nė vendlindjen e tij. Stop. Lutemi na njoftoni kohėn mė tė pėrshtatshme qė tė bėni nderimet e pranimit tė trupit tė luftėtarit tė parė pėr Indipendencėn e Shqipėrisė. Stop. Miqtė dhe adhuruesit e tij do tė kujdesen kėtu pėr pėrcjelljen e trupit tė tij stop. Do tė jenė jashtėzakonisht tė lumtur shqiptarėt e kėtushėm po t’i dėrgoni ditėn e pamvarėsisė njė pėrshėndetje tė shkurtėr /Stop/
    Imzot Noli

    * * *
    Mesazh Enver Hoxhės
    /23 mars 1946/


    Nė njė shėnim “New York Herald Tribune”, mė 23 mars shkruan se pėrkundėr kėrkesės sė Shqipėrisė tė paraqitur nė fqinji i saj jugosllav, i ndihmuar nga Ēekosllovakia dhe i shtyrė nga sovjetėt, Philip Noel Baker, Ministėr Shteti britanik, kapi rastin nė mbledhjen e kėshillit tė UNRRA-s pėr tė lajmėrua delegacionin sovjetik nė kėtė mėnyrė ruske qė Kėshilli i Sigurimit nuk do tė shqyrtojė njė karkesė tė njėllojtė pėr anėtarėsi nė UNO sepse ka punė tė tjera me rėndėsi dhe probabilisht nuk do tė veprojė deri nė shtator. Nė lidhje me kėtė pėshpėritet se Anglia do ta tėrheqė njohjen e dhėnė mė parė Shqipėrisė. Peshkop Fan Noli

    * * *
    Mesazh Enver Hoxhės
    Mė 23 mars 1946


    Marrė vesh nga bisedime qė kam patur me funksionarė tė Departamentit tė Shtetit qė pranimi i traktateve tė konkluduara nga regjimi i kaluar ėshtė njė konditė e domos-doshme pėr njohjen e Qeverisė shqiptare nga ana e Shteteve tė Bashkuara. Unė besoj qė tani ēdo vonesė do tė prejudikojė ēėshtjen tonė nė njė kohė kritike. Duke marrė parasysh bisedimin e afėrt nė UNO tė kėrkesės sė Shqipėrisė pėr anėtarėsi dhe agjitacionin intensiv grek mbi Epirin e Veri-ut, unė sugjeroj qė tė pranohen menjėherė traktatet nė fjalė. Ky pranim do tė sjellė automatikisht njohjen amerikane, do tė zhdukė pengesat pėr pranimin nė UNO dhe do tė na lehtėsojė punėn e mbrojtjes me suk-ses tė integritetit tokėsor tė Shqipėrisė.

    Peshkop Fan Noli
    C/C Ross C. Hurrey 1034 Washington
    BLDG.


    (vijon)
    no respect whatsoever for authority - Richard Feynman.

  2. #2
    Peja o qytet i bekuar
    Anėtarėsuar
    28-03-2002
    Postime
    312
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Noli informon pėr shtyrjen e pranimit tė Shqipėrisė nė OKB

    Rezoluta speciale e delegatit amerikan, Stettinius, qė e shtyu diskutimin e ēėshtjes sė anėtarėsisė gjer nė gusht, u pranua unanimisht nga Kėshilli i Sigurimit nė mbledhjen e 17 majit /stop/

    Ēfarė i shkroi Noli Enver Hoxhės (2)

    Mesazh Enver Hoxhės

    Nga bashkėfjalimet me zyrtarė tė Sekretariatit tė Kombeve tė Bashkuara (UNO) nė New York nė lidhje pėr paraqitjen pėr diskutim tė anėtarėsisė sė Shqipėrisė pėrpara Kėshillit tė Sigurimit qė do tė bėhet nga fundi i majit ose mė 2 qershor 46: Simbas bisedės, pranimi i anėtarėsisė do tė efektohet nė Asamblenė e Pėrgjithshme nga rekomandimi qė do tė bėjė Kėshilli I Sigurimit. Ky rekomandim do bėhet me votė afirmative nga shtatė anėtarė tė Kėshillit tė Sigurimit, duke pėrfshirė pesė anėtarėt permanentė: Shtetet e Bashkuara, Britanin e Madhe, Bashkimin Sovjetik, Francėn dhe Kinėn. Njė delegacion shqiptar pranė Sekretariatit tė Kombeve tė Bashkuara nė New-York, do ta ndihmonte me tė tepėrt. Lutem bėni viza te Ministri iShteteve tė Bashkuar nė Tiranė dhe mė lajmėroni pėrfundimet e arrijtura Shtoj me keqardhje se zyrtarė tė Departa-mentit tė Shtetit janė nė pritje pėr heshtjen tuaj tė gjatė nė lidhje me ēėshtjen e traktat-eve midis Shteteve tė Bashkuar dhe regjim-it tė mėparshėm tė Shqipėrisė. Nė disa qarqe heshtja e juaj prej shumė muajsh interpretohet si njė akt mosbesimi (defi-ance). Ata ankohen gjithashtu se anėtarė tė ndryshėm tė Misionit amerikan janė ndalu-ar tė lėvizin dhe kjo me fjalė tė tjera kon-siderohet si kundėrshtim. Nė lidhje me kėtė flitet qė si protestė pėr kėto masa, Misioni diplomatik amerikan qė ndodhet nė Tiranė do tė tėrhiqet. Ju sug-jeroj pėrēapje tė menjėhershme pėr tė ndrequr situatėn dhe pėr tė pėrmirėsuar relatat me Shtetet e Bashkuara, tė cilat unė i konsideroj tė mira pėr zgjidhjen e proble-meve tuaja ndėrkombėtare.

    Peshkop Fan Noli, 26 Blagden St. Boston 16 mars.

    ***
    Mesazh Enver Hoxhės
    Mė 20 prill 1946


    Nga bashkėfjalimi me kryetarin e delega cionit britanik nė New-York unė nxjerr se nė qoftė se mosmarrėveshjet do tė rregullohen dhe relatat diplomatike do tė rifillojnė, Qeveria britanike do ta pėrkrahė pranimin e Shqipėrisė nė UNO. Kini mirėsinė tė mė jepni informata tė hollėsishme mbi kėtė gjė.

    Peshkop Fan Noli, Blegden St. Boston 16 mars.

    * * *
    Mesazh Enver Hoxhės
    Mė 13 maj 1946


    Kryetari i delegacionit amerikan, Eduard Stettinius, nė njė projektrezolutė qė i dėrgoi dje sekretarit tė pėrgjithshėm, Lie, dhe qė qarkulloi ndėrmjet delegatėve, propozonte qė Kėshilli i Sigurimit ta vonojė debatin mbi pranimin e Shqipėrisė gjer nė mbledhjen e pėrgjithshme nė gusht, nė tė cilėn do tė shtrohen tė gjitha konditat e pranimit. Stettinius kėrkoj qė mocioni i tij tė dalė nė agjendėn e bisedimit nė mbledhjen e Kėshillit, javėn qė vjen.

    Peshkop Fan Noli.

    ***
    Telegram Enver Hoxhės
    Mė 19 maj 1946


    Rezoluta speciale e delegatit amerikan, Stet tinius, qė e shtyu diskutimin e ēėshtjes sė anėtarėsisė gjer nė gusht, u pranua unan-imisht nga Kėshilli i Sigurimit nė mbledhjen e 17 majit. /stop/. Vėnia e Shqipėrisė nė ran-gun formal tė antarėsisė mbetet e varuar. /stop/. Delegati i Bashkimit Sovjektik, Gromiko, nė votimin e kėsaj rezolute tha se ai e konsideronte tė panevojshme meqenėse, simbas pikėpamjes sė tij, ajo i dyfishon rreg-ullat e anėtarėsisė sė pėrgjithshme qė janė aprovuar nga Kėshilli. /stop/. Delegati polak, Lange, i kujtoi Kėshillit se Polonia do ta pėrkrahė ēėshtjen e Shqipėrisė ashtu siē bėri nė Londėr, sė pari pėr shkak se populli Shqip-tar luftoi trimėrisht kundėr fashizmit dhe sė dyti, pėr shkak pse pranimi i Shqipėrisė... (ėshtė mbėshtetur nga aleatja Jugosllavi? /stop/ Shpresoj se vonesa prej dy muajsh mund tė ketė pėrfundime tė mira. /stop/. Kjo gjė mund t’ju japė rast tė rregulloni pikėpam-jet me Shtetet e Bashkuara dhe me Britan-inė, duke fituar kėshtu pėrkrahjen e tyre. /stop/. Kjo gjė mund t’ju japė kohė gjithashtu tė dėrgoni delegacionin prej Shqipėrisė nė New York. /stop/. Do ta ēmoj shumė ēdo infor-matė mbi zhvillimin e mėtejmė.

    Peshkop Fan Noli, 26 Bladgen St. Boston 16 mars.

    (vijon)
    no respect whatsoever for authority - Richard Feynman.

  3. #3
    Peja o qytet i bekuar
    Anėtarėsuar
    28-03-2002
    Postime
    312
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Noli kujdeset pėr pėrfaqėsimin e Shqipėrisė nė New York

    Nė letrat dhe telegramet e Nolit, dėrguar Enver Hoxhės nė vitin 1946, dominon shqetėsimi i tij pėr shtyrjen e pranimit tė Shqipėrisė nė organizatėn e Kombeve tė Bashkuara dhe pėr pėrfaqėsimin sa mė tė mire tė Shqipėrisė nė New York. Dhe, natyrisht, Noli asnjėherė nuk harron tė angazhohet edhe pėr fatet individuale tė shqiptarėve

    Ēfarė i shkroi Noli Enver Hoxhės (3)


    Telegram Enver Hoxhės
    1946


    Dy shqiptarė, tė quajtur Dr.Ali Kuēi dhe Stavro Skėndi kanė ardhur, tė hėnėn e fundit nė Shtetet e Bashkuara /stop/. Lutem na kėshilloni mi besimin dhe besnikėrinė ndaj kėtyre personave /stop/. Me tė arritur kėtu, Dr.Ali Kuēi mori lidhje me grupin e gangsterėve tė Shqipėrisė sė Lirė /stop/. Shqiptarėt e kėtushėm ankohen pėr taksat e rėnda qė janė vėnė pėr tė gjithė rrobat e pėrdorura qė dėrgohen prej Shteteve tė Bashkuar nė t’afėrmit dhe nė miqtė e tyre nė Shqipėri /stop/. Lutem jini nė dijeni, se po tė jetė kėshtu, dėrgesa e teshave prej kėtej do tė pakėsohet ose do tė ndalohet krejtėsisht meqenė se asnjėri prej kėtej nuk dėshiron tė krijojė vėshtirėsira financiare pėr t’afėrmit dhe miqtė e tij nė Shqipėri /stop/. Kjo ėshtė njė ēėshtje vitale /stop/. Kini mirėsinė tė na informoni mi gjendjen ekzakte /stop/. Na telegrafoni me anė tė Dielli 30 Huntington Are Boston.

    Peshkop Fan Noli

    * * *
    Kryeministrit Enver Hoxha
    Tiranė Shqipėri 1946


    Pata njė bisedim me kryetarin vepronjės tė delegacionit tė Shteteve tė Bashkuara zotin Herschel Johnson mė parė ambasador nė Suedi /stop/. Pyetjes sime bruske nė qoftė se Qeveria e Shteteve tė Bashkura do tė mbėshtetė kėrkesėn shqiptare pėr anėtarėsi nė Kombet e Bashkuara ay i dha njė pėrgjegje evazive dhe qė nuk do tė angazhohen /stop/. Gjatė zhvillimit tė bisedimeve, ay pėrmendi reputacionin e traktateve nga qeveria juaj, e cila mė dha rastin mua tė shpjegoj pikėpamjen tuaj nė bazė tė rezolucionit tė dalė nga Kongresi i Pėrmetit /stop/. Nė fund unė tėrhoqa vėrejtjen e tij mbi absurditetin e pretendimeve greke mbi Epirin e Veriut /stop/. Unė pėrfitoj nga ky rast t’ju kujtoj pėrsėri nė qoftė se ju jeni apo jo tė pėrgatitur tė merrni nė tė ardhmen e afėrm eshtrat e Faik Konicės me qenė se ay mbahet nė qeli kėtu shpenzimet tė paguara... /stop/ Lutemi pėrgjigjuni mbi kėtė pikė para 4 korrikut kur mblidhet Kukvendi vjetor i Vatrės /stop/. Pėrgjigjja juaj do t’i japė mundėsi Kuvendit tė vendosė pėr njė rrugė ose pėr tjetrėn.

    Peshkop Fan Noli
    26 Blagden AT
    Boston Mass


    * * *
    Mesazh Enver Hoxhės
    1946


    Ju falėnderoj pėr telegramin qė merret me pėrgjigjen tuaj Britanisė sė Madhe. Shpresoj se njė pėrhapje e tillė duhet tė bėhet pėr tė pėrmirėsuar marėdhėnjet edhe me Shtetet e Bashkuara. Nuk ka dhe nuk duhet humbur kohė. Kryetari i delegacionit tė Meksikės mė tha sot se ēėshtja e anėtarėsisė sė Shqipėrisė mund tė dalė pėr diskutimin menjėherė porsa tė adaptohen rregullat e procedures mbi pranimin e antarėsive nga Kėshilli i Sigurimit nė dy javėt e ardhshme. Po ju dėrgoj me postėn ajrore njė kopje tė memorandumit qė shpėrndava midis anėtarėve. Munt ta rishqyrtoj me gjithė qef nė qoftė se mė dėrgoni informata tė tjera.

    Peshkop Fan Noli
    26 Blagden St.
    Boston 16 mars.


    * * *
    Kryeministrit Enver Hoxha
    Tiranė 1946


    Sekretari i pėrgjithshėm i Konferenės sė shėndetėsisė mė shkruan njė letėr nė tė cilėn mė thotė se dėshiron tė ketė sa mė pare emrat e delegatėve tuaj dhe datėn aproksimative tė mbritjes tyre nė New York /stop/. Ju sugjeroj qė njė nga delegatėt tuaj tė jetė ministri juaj nė Moskė, Kostantin Tashko, I cili ėshtė i familiarizuar me qytetin e New Jorkut, ku ka shėrbyer nė tė kaluarėn si kryekonsull /stop/.

    Peshkopi Fan Noli

    (vijon)
    no respect whatsoever for authority - Richard Feynman.

  4. #4
    Peja o qytet i bekuar
    Anėtarėsuar
    28-03-2002
    Postime
    312
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Tė pėrmbushet amaneti i Konicės

    Dėshira e fundit e Faik Konicės ishte qė tė prehet nė atdheun e tij. Fan Noli i dėrgon letėr Enver Hoxhės pėr tė kėrkuar nga ai qė tė plotėsohet dėshira e fundit e Konicės

    Ēfarė i shkroi Noli Enver Hoxhės (4)

    Kryeministrit tė Shqipėrisė gjeneral Enver Hoxhės Tiranė, Shqipėri Boston janar 28, 1948

    Zoti kryeministėr, Z.Filip Nini (Konstandin Dhimitri) lindur nė katundin e Luarasit tė Kolonjės dhe tani banonjės nė Boston, Massachusetts, Amerikė, fėmija e tė cilit banojnė nė Korēė, si ushtar i vjetėr i Kishės Kombėtare, u paraqit nė kėtė zyrė dhe mė kėrkoi t’ju jap informacionet pasonjėse: Filip Nini ka ardhur nė Amerikė mė 1922 dhe punoi si ēirak nė njė dyqan tė vogėl si kėpucėfshirės nė Taunton Mas. Pastaj erdhi nė Boston Mass, si punėtor nė njė fabrikė tė hekurit, mė vonė zuri punė nė njė restorant tė vogėl, si pjatalarės dhe tani punon nė njė restorant popullor si ndihmės gjellbėrės, me njė rrogė prej 35,00 dollarė nė javė. Me kėtė rrogė e cila ėshtė tepėr e vogėl kėtu na shkaku i shtrenjtėsisė sė madhe rron me njė varfėri tė madhe qė tė mund tė pėrmbanjė familjen nė Korēė. Tani mėsojmė se ndodht nė gjyq, qė e ka humbur davanė pėr gjysmėn e shtėpisė gjoja si fajdexhi dhe davaxhiu i pakėnaqur I ka apeluar davanė dhe kėron t’i rrėmbejė dhe gjysmėn tjetėr tė shtėpisė qė zotėron e shoqja nė Korēė. Nė kėtė gjyq, avokati I davaxhiut e ka pėrshkruar Filipin si njė kapitalist qė merr me qindra dollarė nė muaj. Kėto tė gjitha nuk kanė ndonjė bazė vėrtetėsie dhe ju shkruaj kėtė letėr qė t’u shuguronj se Filipi ėshtė punėtor i varfėr, I cili shembet nė punė pėr tė fituar njė cope bukė pėr veten dhe fėmijėn. Nė kėto duhet tė shtoj se ka njė rekord tė gjatė si patriot qė kur erdhi nė Amerikė si gjithė Luarasillnjtė e kanė pasur patriotizmėn si njė traditė. Me shpresė informata do tė hedhin dritė mbi ēėshtjen e tij dhe do tė ndihmojė gjykatėn e Korēės ta shikojė Filip Ninin si njė punėtor tė pėrunjur dhe t’i jepet e rejta pėrbrenda ligjės, mbetem

    Uronjėsi juaj me Zotin
    Peshkop F.S.Noli

    * * *
    Kryeministrit Enver Hoxha
    8 nėntor 1945 Tiranė, Shqipėri


    Dėshira e fundit e Faik Konicės ishte qė tė prehej nė atdhe, nė Shqipėri. Kini mirėsinė tė na njoftoni kur do tė ishte e pėrshtatshme qė tė silleshin eshtrat e tij me nderimet pėrkatėse si kampion i pavarėsisė sė Shqipėrisė. Tė gjitha shpenzimet do tė pėr ballohen nga miqtė dhe adhuruesit e tij nė ėktė vend. Shqiparėt e kėtij vendi do ta vlerėsonin njė pėrshėndetje tė shkurtėr nga ju pėr ditėn e Pavarėsisė sė Shqipėrisė.

    F.S.Noli

    * * *
    Gjeneralkolonel Enver Hoxhės
    Dr.Omer Nishani Tiranė, shkurt 1946


    Nė emėr tė mbledhjes sė pėrvitshme tė kishave orthodhokse shqiptare nė Amerikė tė mbajtur mė 24 shkurt nė Boston, unė dėshrioj t’ju dėrgoj pėrshėndetjet mė tė pėrzemėrta dhe t’ju shpreh admirimin tonė pėr punėn e shkėlqyer tė rindėrtimit qė po bėni.

    Peshkop Fan S.Noli

    * * *
    Mesazh Enver Hoxhės
    21.3.1946


    Marr vesh nga bisedime qė kam patur me funksionarė tė Departamentit tė Shtetit qė pranimi i traktateve tė konkluduara nga regjimi i kaluar ėshtė njė konditė e domosdoshme pėr njohjen e Qeverisė shqiptare nga SHBA. Unė besoj qė tani ēdo vonesė do tė prejudikojė ēėshtjen tonė nė njė kohė kritike. Duke marrė parasysh bisedimin e afėrt nė UNO tė kėrkesės tė Shqipėrisė pėr anėtarėsi dhe agjitacionin e interesit grek mbi Epirin e Veriut, unė sugjeroj qė tė pranohen menjėherė traktatt nė fjalė. Ky pranim do tė sjellė automatikisht njohjen amerikane, do tė zhdukė pengesat pėr pranimin nė UNO dhe do tė na lehtėsojė punėn e mbrojtjes me sukses tė integritetit tokėsor tė Shqipėrisė.

    Peshkop Fan Noli

    (vijon)
    no respect whatsoever for authority - Richard Feynman.

  5. #5
    Peja o qytet i bekuar
    Anėtarėsuar
    28-03-2002
    Postime
    312
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Shqipėria e Jugut i jepet Greqisė

    Shqipėria, zyrtarisht, nuk pranohet nė organizatat botėrore pėr shkak se ėshtė nė luftė me Greqinė. Amerika nuk e pėrkrah pranimin e Shqipėrisė, sepse kjo nuk I respekton traktatet qė ka me SHBA-nė

    Ēfarė i shkroi Noli Enver Hoxhės (5)


    Mesazh Enver Hoxhės
    25.03.1946


    Misioni diplomatik bullgar ka qė nga tetori i kaluar qė po funksionon nė Uashington, megjithėse qeveria bullgare nuk ėshtė njohur zyrtarisht prej SHBA. Nė rast se vonohet edhe mė njohja e Shqipėrisė, sugjeroj tė pėrdorni kėtė procedent pėr tė kėrkuar viza pėr njė mision tė njėllojtė kėtu dhe pėr arsye specifike qė tė paraqit ēėshtjen shqiptare para UNO-s.

    Peshkop Fan Noli

    * * *
    Mesazh Enver Hoxhės
    27 mars 1946


    Sipas “New-York-Times” datė 25 mars Shqipėrisė i u mohua pranimi nė UNRRA me 23 vota kunėr 6. Disa na shtetet votuan kundėr pse Shqipria nuk ėshtė anėtare e UNO-s. Delegati grek u ngrit kundėr pranimit tė Shqipėrisė duke thėnė se Shqipėria ėshtė akoma nė luftė me Greqinė dhe disa delegatė thanė se nuk mund tė pranohet njė vėnt qė ėshtė akoma nė luftė me njė nga antarėt e Kombeve tė Bashkuara. Ndihmės-Sekretar i Shtetit, Bill Clayton, tha se Amerika ėshtė kundėr pranimit tė Shqipėrisė vetėm pse Amerika nuk e ka njohur Shqipėrinė nga shkaku se Shqipėria nuk siguron qė ka nėrment tė respektojė traktatet me Amerikėn. Ne kemi frikė qė kėrkesa shqiptare pėr pranimin nė UNO do tė ketė po kėtė fat veēse po tė merret vendim qė tė fitohet pėrkrahja e Amerikės duke I dhėnė asaj sadisfaksion tė plotė nė ēėshtjen e traktateve.

    Peshkop Fan Noli

    * * *
    10.04.1946
    Mesazh Enver Hoxhės


    Nga bashkėfjalimet me zyrtarė tė Sekretarit tė UNO-s nė Nju-Jork, diskutimi i anėtarėsisė sė Shqipėrisė pėrpara Kėshillit tė Sigurimit do tė bėhet nga fundi I majit ose mė 2 qershor 1946. Kjo do tė ketė efekt nė Asamblenė e Pėrgjithshme nga rekomandimi qė do tė bėjė Kėshilli i Sigurimit. Njė delegacion shqiptar pranė sekretariatit tė UNO-s nė Nju Jork do tė ndihmonte tepėr. Zyrtarė tė Departamentit tė Shtetit janė nė pritje lidhur me traktatet pėr tė cilat ju heshtni...

    Peshkop Fan Noli

    * * *
    1.04.1946
    Mesazh Enver Hoxhės


    Me gjithė protestat tona tė pėrsėritura, Komiteti pėr Marrėdhėniet e Jashtme i Senatit amerikan votoi pėr njė rezolucion qė t’i akordohet Shqipėria e Jugut Greqisė. Ne kemi prirje tė besojmė se kjo ėshtė e lidhur me refuzimin nga Shqipėria nė Atlantik City pėrpara Kėshillit tė UNRRA-s dhe nė Uashington.

    Fan Noli

    * * *
    Mesazh Enver Hoxhės
    20.04.1946


    Nga bashkėfjalimi me kryetarin e delegacionit britanik nė Nju Jork unė nxjerr /konkluzionin/ se nė qoftė se marrėveshjet do tė rregullohen dhe relatat diplomatike do tė rifillojnė, qeveria britanike do ta pėrkrahė pranimin e Shqipėrisė nė UNO.

    Peshkop Fan Noli

    * * *
    Mesazh Enver Hoxhės
    27.04.1946


    Njė letėr qė mora tani nga Departamenti i Shtetit nė Uashington thotė se SHBA e kundėrshtuan pjesėmarrjen e Shqipėrisė si anėtare e UNRRA-s se Shqipėria s’ėshtė anėtare e Kombeve tė bashkuara dhe ka refuzuar tė pranojė detyrimet e traktateve tė mėparshme. Nga ana tjetėr, nga bashkėfjalimet me delegatė nė Nju-Jork kuptoj qė nuk ka asnjė shpresė pranimi nė anėtarėsinė e Kombeve tė Bashkuara pėrpara se tė ndreqen marrėdhėniet diplomatike me SHBA-a Britaninė.

    Peshkop Fan Noli

    (vijon)
    no respect whatsoever for authority - Richard Feynman.

  6. #6
    Peja o qytet i bekuar
    Anėtarėsuar
    28-03-2002
    Postime
    312
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Noli dhe Kolloneli

    Pėr tė nisur, Kolloneli nuk di Shqip, as Gegėrisht as Toskėrisht; Nė ēdo dialekt qė i flisnja ay nuk mė merrte vesh nga shkaku qė ėshtė njė budalla pa kulturė. Kurrė nė jetėn time nuk jam dėshpėruar aq sa kur e pashė kėtė njeri si pėrfaqėsonjės tė Shqipėrisė sė Re

    Ēfarė i shkroi Noli Enver Hoxhės (6)

    * * *
    Shkėlqėsisė Tij Gjeneral Enver Hoxhės Kryeministit tė Shqipėrisė nė Tiranė

    39 shtator 1946

    Zoti Kryeministėr: Kolloneli Tuk Jakova, nė lamtumirėn qė botoi nė Diellin, 18 Shtator tė mbyllur kėtu brenda, mė hapi luftėn me disa akuzata dhe insinuata tė shėmtuara. Nuk mund t’i pėrgjigjem botėrisht tani pėr tani, se nuk dua tė embarasoj guvernėn nė kėtė kohė kritike as tėrthorazi, duke goditur delegatin e saj. Do tė flas pasi tė shkonjė kriza. Sa pėr tani, nuk mė mbetet veēse t’ju qahem juve, qė na dėrguat kėtė kėrcu tė pagdhendur. Pėr tė nisur, Kolloneli nuk di Shqip, as Gegėrisht as Toskėrisht; Nė ēdo dialekt qė i flisnja ay nuk mė merrte vesh nga shkaku qė ėshtė njė budalla pa kulturė. Kurrė nė jetėn time nuk jam dėshpėruar aq sa kur e pashė kėtė njeri si pėrfaqėsonjės tė Shqipėrisė sė Re. Me gjithė kėtė, posa arriu nė New York, i blatova ndihmėn time, dijen time, dhe eksperiencėn time pa kondita, pa rezerva, dhe pa pritur as ndonjė ēpėrblim, as ndonjė memuriet. Po ay mė shikonte shtrembėr me mosbesimin instinktif tė barbarit kundrejt njeriut tė mėsuar. Flas vetėm pėr Kollonelin, se delegatėt e tjerė ishin aq tė dominuar prej tij sa ay as i pėrfillte fare. Nė mbledhjen e parė biseduam mi konferencat, qė do tė bėnin nėpėr kolonitė shqiptare. Mė polli shpirti gjersa shtruam njė program, tė cilin pastaj Kolloneli e ndronte dhe e sakatonte, dyke dėgjuar mėndjet tė atyre qė u kishte besim, ēiliminjve qė i njihte si vėllezėr nga mentaliteti. Konferencat van mjaft mirė sa kohė ishte kėtu z.Behar Shtylla po kur ky shkoi nė Paris pushuan menjėherė. Duket qė Kolloneli nuk i shijonte aspak. Pas konferencave u hothmė nė veprimin diplomatik. E kėshillov Kollonelin tė kėrkonte menjėherė njė pjekje nga Sekretari I Pėrgjithshėm Z.Trygve Lie. Ia gatita udhėn me anėn e profesorit Laugier, njė zyrtari tė lartė tė UNO-sė, i cili ėshtė Ndihmės Sekretar pėr Punėt Shoqėrore dhe Ekonomike. Po Kolloneli e shikonte me dyshim ēdo ēap qė I kėshillonja. Kujtonte se unė i vinja nonjė grackė. Mezi pranoi dhe e bėri kabull ta shikonte Profesorin. Ky mirėpriti delegatėt dhe ua regulloi pjekjen me Trygve Lie-nė. Bashkėfjalimi u zvarns pak minuta me dy dragomanė. Kolloneli fliste Shqip, Behari ia kthente Frėngjisht, edhe njė dragoman I Sekretariatit ia kthente Trygve Liesė Inglisht, meqenė qė ky nuk dinte as Frėngjisht as Shqip. Nga ky muhabet me dy tėrxhumane, Kolloneli hoqi konkluzjen groteske, qė hyrja e Shqipėrisė nė UNO ishte punė e mbaruar, telegrafoi nė Tiranė, dhe e vuri guvernėn nė gjumė me lajmėn e njė triumfi imagjinar. Unė isha nė prakun e derės sė tij, gati qė t’I shėrbenja si dragoman, po nuk mė thirri, se nuk mė kishte besim. Bėri vetėm njė pėrjashtim, kur mė mori si pėrkthenjės nė pjesėn me delegatin Amerikan. Pėr ēudi, nuk i kishte besim as Alqit, edhe I vazhdoi bashkėfjalimet me anė dy dragomanėsh edhe nė disa raste tė tjera. Lajmėn qė Kolloneli e kishte vėnė guvernėn nė gjumė me fjalėt e bukura tė Trygve Liesė e mėsova disa javė pas ngjarjes, se Kolloneli nuk m’i tregonte sekretet dipllomatike. I ēfaqa dyshimin qė fjalėt e ėmbla dipllomatike nuk duhen marrė si senet, po ay veshin shurdhėr. Qė nė pjekjen e parė e kėshillova tė shkonte nė Washington dhe tė hynte nė kontakt me Departamentin e Shtetit edhe me Kryqin e Kuq Amerikan. Nuk mė dėgjoi. I la kėto vizita kryesore pėr ditėn e funtme tė Gushtit, dy muaj mė vonė. Kur mori pyetjt nga Komisioni i Anėtarėsisė, Kolloneli mė bėri favorin tė mė pranonjė si dragoman, dhe kėshtu e ndihmova nė formulimin e pėrgjigjeve dhe tė memorandėve, tė cilat mė kanė mbajtur pa gjumė disa netė. Ditėn Kolloneli m’i ndreqte, dyke insistuar jo vetėm nė esencėn, po edhe nė retorikėn e kulluar. Kur ardhi ēėshtja e traktateve, e kėshillova tė pyeste guvernėn pėrpara se tė pėrgjigjej me argumentin e vjetėruar tė vendimeve tė Pėrmetit, tė cilave u kishte shkuar koha, pasi u shtrua projekt teksti paqes me Italinė prej Kėshillės sė Ministrave tė Jashtėm nė Paris. Kolloneli refuzoi t’ju pyeste, pse pretendonte qė jua dinte mejtimin. U ēudit kur mėsoi mė vonė qė ju e kishit rikonsideruar ēėshtjen dhe i kishit pranuar traktatet multilaterale pa kondita.

    (vijon)
    no respect whatsoever for authority - Richard Feynman.

  7. #7
    Peja o qytet i bekuar
    Anėtarėsuar
    28-03-2002
    Postime
    312
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Noli dhe Kolloneli [II]

    Pėr tė nisur, Kolloneli nuk di Shqip, as Gegėrisht as Toskėrisht; Nė ēdo dialekt qė i flisnja ay nuk mė merrte vesh nga shkaku qė ėshtė njė budalla pa kulturė. Kurrė nė jetėn time nuk jam dėshpėruar aq sa kur e pashė kėtė njeri si pėrfaqėsonjės tė Shqipėrisė sė Re

    Ēfarė i shkroi Noli Enver Hoxhės (7)

    Nė funt tė gushtit Kolloneli shkoi nė Washington dhe kur u kthye nė New York, mė siguroi se rilidhja e marrėdhėnieve midis Kryqit tė Kuq Amerikan dhe Kryqit tė Kuq Shqiptar ishte punė e mbaruar. Siē u muar vesh pastaj, Kolloneli u bė prapė viktima e naivitetit dhe e padijes sė gjuhės. Puna jo vetėm nuk ishte ndrequr, po ishte prishur fare. Tani Kryqi i Kuq Amerikan, sipas fjalės, i lidhi ndihmat e mbledhura kėtu dhe nuk i la tė shkojnė nė Shqipėri. Sa pėr ēėshtjen e bashkimit, ju lutem tė kėndoni njė komunikatė qė botoi Vatra nė “Diellin”, mė datėn 25 shtator, tė mbyllur kėtu brėnda. Nga kjo do tė merrni vesh qė Vatra ka bėrė njė propozim pėr tretjen e plotė tė dy organizatave, dhe nuk ka marrė ndonjė pėrgjigjė nga Shqipėria e Lirė. Kėtė gjė e di fare mirė Kolloneli po nuk e pėrmendi nė Lamtumirėn. Veē kėsaj, ky proponim i Vatrės ėshtė akoma i hapur, dhe negociatat nuk janė prerė. Pėrse ahere Kolloneli i deklaroi luftė Vatrės edhe mua pa pritur pėrfundimin e kėtyre bisedimeve. Mė nė funt, rolli i nėrmjetarit ėshtė t’i pajtojnė tė dy anėt jo ta pėrkrahė njėrėn anė dhe t’I deklaronjė luftėn anės tjetėr, siē bėri Kolloneli. Tani vinj nė konkluzjen: Nga budallallėkėt e Kollonelit nuk do ta ndryshoj qėndrimin tim pėrpara Shqipėrisė dhe guvernės suaj nė theori. Po nė praktikė puna ndryshon. Nė doni bashėkpunimin tim, duhet tė dėrgoni njė njeri, i cili tė mė ketė besim dhe I cili tė dijė tė pakėn shqip qė tė merremi vesh. Sa pėr tė huajt, duhet tė dijė tė pakėn Inglisht, meqenėqė kėtej nuk shkon shumė frėngjishtja. Nga ana tjetėr nuk duhet tė mė impononi zevzekė tė kėtushmė si bashkėpunėtorė, tė cilėt ju nuk mund t’i njihni. Dy fjalė pėr marėdhėniet me Amerikėn, tė cilat janė kyēi i problemeve tuaj kėtu. U lodha dyke ju pėrsėritur qė duhet t’i pranoni traktatet nė parim pa kondita, se fundi i fundit kjo nuk ėshtė vetėm njė ēėshtje formulle pa rėndėsi praktike. Passi tė lithni marėdhėnje dipllomatike me Amerikėn, ahere ēėshtja e Kryqit tė Kuq Amerikan do tė zgjidhet vetvetiu me pak durim, dhe vetėm ahere do tė hapet udha pėr tė nisur njė fushatė serioze. Njė fjalė pėr tė mbaruar. Kolloneli kur mė hapi luftėn, nofta kishte harruar qė ishte delegat i Shqipėrisė. Po milei kujtojnė qė ay flet nė emrin e guvernės. Tani, nė qoftėse nuk jini nė njė mendje me Kollonelin, duhet ta kėshilloni t’i marrė prapė akuzat qė mė ka bėrė. Nė mos i marrtė prapė, do tė jem I shtrėnguar tė konkludonj qė guverna e aprovon luftėn qė mė deklaroi Kolloneli. Ashtu e do llogjika pėr fat tė keq. Dhe ahere bashkėpunimi ynė merr funt nė praktikė. Kam shpresė qė episodi i kollonelit ėshtė vetėm makthi i njė nate tė keqe, dhe qė kurrė nuk kini patur qėllim t’u bini me shkelmė miqve tuaj.

    Me tė fala vėllazėrore,
    Juaji me besė
    Peshkop F.S.Noli
    26 Blagden Street
    Boston, 16 mass
    30 shtator 1946

    * * *
    Kryeministrit Hoxha, Tiranė

    Siē pritej, pėrfaqėsuesit amerikanė dhe anglezė shprehėn pakėnaqėsi pėr pėrgjigjet e delegacionit pėr ēėshtjet lidhur me traktatet dhe me incidentin e anijeve tė luftės. Komiteti i anėtarėsisė mblidhet pėrsėri javėn tjetėr pėr tė bėrė raportin. Komentet e “Nju Jork Tajms-it” e ēmojnė kėtė, se duket ka tė ngjarė qė ose gjashtė-shtatė nga nėntė kėrkesat do tė pranohen si rezultat I njė trambe, ose ndryshe praktikisht tė gjitha, me pėrjashtim tė Afganistanit, mund tė hidhen poshtė. Ka tė dhėna, por nuk ka ndonjė pohim tė pėrcaktuar, se Britania e Madhe dhe ndoshta Shtetet e Bashkuara do ta kunėrshtojnė Shqipėrinė e papėrmendur.

    Peshkop Fan Noli

    (fund)
    no respect whatsoever for authority - Richard Feynman.

  8. #8
    i/e regjistruar Maska e Brari
    Anėtarėsuar
    23-04-2002
    Postime
    19,380
    Faleminderit
    37
    30 falenderime nė 21 postime

    NOLI dhe KOLLONELI

    NOLI thote...

    "Pėr tė nisur, Kolloneli nuk di Shqip, as Gegėrisht as Toskėrisht; Nė ēdo dialekt qė i flisnja ay nuk mė merrte vesh nga shkaku qė ėshtė njė budalla pa kulturė. Kurrė nė jetėn time nuk jam dėshpėruar aq sa kur e pashė kėtė njeri si pėrfaqėsonjės tė Shqipėrisė sė Re"

    Noli ka qene tip gjak nxehte dhe rrembehej e i thoshte gjerat tak fak sic i vinin ne moment.
    Tjeter ..ai nuk pati fatin te jetoje ndonje dite nen regjimin komunist.
    Ai kujtonte se Enveri vertet pret keshilla e mesime nga NOLI.
    Ai kujtonte se ne Shqiperine e Enver Hoxhes vertet ishin te interesuar te integrojne Shqiperine ne boten demokratike perendimore.
    Me gjaknxehtesine e plakut te sinqerte e atdhetar ai shan kollonelin(TUK JAKOVEN) mirpo Noli nuk e di se ne rregjimin komunist vendoste NJISHI dhe gjith te tjeret ishin "rrot e vide" e NJISHIT.
    Asnji nuk kishte kompetence te diskutonte gjysem fjale me autoritetet amerikane pa miratimin e Enver Hoxhes. Noli kujtonte se nuk do Kolloneli.
    Ne fakt i vetmi qe ja vari teneqen NOLIT te ngrate ishte TUKU por ai pikerisht TUKUT i hedh te shara.
    Enveri fshinte prapanicen me letrat e Nolit e Noli kujtonte se ja lexojne e ja vleresojne keshillat ata te "Gubernes partizane te Enver Hoxhes".
    Gabonte qyqari.
    Ne Partine Komuniste Shqiptare kishte qe nga 1942 qe beheshin intriga e vrasje mbas shpine dhe Enveri ishte kryesori i ketyre filmave me dhe pa ze..

    Vite me vone NOLI heshti e nuk i shkroi me Gjeneral HOXHES.
    Ai e kuptoi kush ishte krokodili Enver Hoxha dhe u pendua po ish vone. Kolloneli qe ky e shau ish i vetmi ne Byro qe fliste me Admirim per xha Nolin. Edhe kolloneli vdiq burgjeve..
    Edhe ata dy miq qe kish ne Shqiperi te cilet i njihte personalisht..fluturuan..NOLI ngeli me gisht ne goje..
    Mikun e tij personal Sejfullah Maleshoven..Enveri ja degdisi mocaleve te Myzeqese..Kurse mikun tjeter Koco Tashkon ja kalbi burgjeve.


    Historianet Enveriste kane luajtur me NOLIN.

    Nji periudhe ata duke kuptuar ( nuhatje tip PUTO) se Enveri nuk pelqen qe vec Skenderbeut te flitej me superlativa per ndonji figure tjeter filluan te gjurmojne pika te erreta per CDO FIGURE HISTORIKE.
    Me qense Noli gezonte popullaritet ne Shqiperi si Atdhetar , si revolucionar,si Poet, si perkthyes, si historian e dijetar ishte e nevojshme qe atij ti behej nji "nxirje" e lehte.
    Per kete Arben Putot germuan e "zbuluan" se NOLI nuk paska qene aq anti-zogist i kulluar sepse ne vitet e luftes dyte boterore ai kish dhene shenja afrimi me SATRAPIN ZOG.
    Kaq mjaftonte sa per ti cfryre pak Lavdine e NOLIT dhe mos te kishte me konkurent ne Qiellin shqiptar pervecse ENVERIT.

    Kohet ndryshuan.. erdhen vitet 90...
    Revolucionarlleku i NOLIT qe dikur ne Kohen enveriste quhej ane pozitive e Nolit u gjykua nen driten e re te kendveshtrimit historik.
    Revolucioni i Nolit qe ne koh te Enverit konsiderohej si i mire por jo aq i plote sepse nuk arriti ne Diktature proletariati tani u hodh totalisht poshte si nji MINUS i NOLIT dhe nji ngjarje e padeshirueshme e historise tone.
    Hedhja poshte e NOLIT te 24-es ishte njekohesisht dhe nji zbardhje per Ahmet Zogun.
    Pra Ahmet Zogu ishte LEGAL dhe Noli gaboi qe beri revolucion duke permbysur nji qeveri te dale nga VOTIMET me revolta te dhunshme.

    Ne fakt kjo teze eshte e drejte.
    Nji vend do stabilitet dhe revolucionet vetem e lodhin dhe e dobesojne nji shtet.
    Kte teze e perkrahte ne kohe te tije dhe Faik Konica.

    Mirpo dardha ka bishtin prapa.

    PS ( Partia punes) nuk mund te pajtohej me statusin e Partise opozitare mbas 1992-it.
    Ajo donte riardhje ne Pushtet.
    Riardhja me Votime ishte jo fort e Sigurte.
    Duheshin gjetur menyra te ndryshme.
    PS ka koka qe e udheheqin e jo gomere si PD-ja.
    Duhej pregatitur revanshi bolshevik.
    Duhej sulmuar BERISHA ne cdo pike.
    Duhej pregatitur ne popull slogani se kur populli vuan i lejohet "revolucioni me dhune".
    Revolucion Enverist nuk mund te publikohej e Reklamohej por nji variant tjeter..nji tip revolucioni si i 24-es i cili u fillua ne VLORE.
    Noli e filloj ne Vlore..dhe ne ne Vlore do e fillojme..
    Pikerisht ata qe e nxirosen NOLIN ne koh te Enverit si jo revolucionar konseguent.. po ata nxorren qitapet dhe filluan ti bien Borise se sa i Mire ka qene NOLI.. dhe se ENVERI ska qene kunder AMERIKES..ja shikoni se si i ngrati Enver jep e merr me xhaxha NOLIN per te lidhur Shqiperine me AMERIKEN...
    "Donte enveri ine te lidhc i ziu me Amerike po nuku donin ata te flamosurė"..e keshtu tjerrin ata propoganden..
    Me kete rast godasin.. me lezet Zogun..hedhin tym se ..eh mir ja beri Enveri TUKUT qe e kalbi ne burg se..ja dhe Noli nuku e donte se ish i trashe..se e majta eshte me tradita ne Shqiperi dhe se tere figurat e mira te menjgjera kane qene..etj etj.
    Kesaj fryme te djallezuar i sherbejne dhe keto historite qe dalin nga historianet e bllokut PUTO-ist.
    E njejta loje eshte bere dhe me Migjenin..etj..
    Edhe keto dite historite me spiunin e tyre Avdyl Banushin aty synojne..
    Amerika pra na ka borxhe e.. ne jeshem ne rregull po reaksioni na sulmonte prandaj ato burgosje-pushkatime-internime nuku i benim nga qefi po na detyronin reaksioni ballisto-ZOGIST i diaspores. Ja ki Zogu qe shikoni ne Tirane na ka hedhur bomba e na ka vrare..
    Cdo liber qe nxjerrin socialistet ka qellim.
    Dhe ne koh te Berishes PUTOIstet shkruan e ben propogande sa plasen.. e Berisha skishte njerez per keto pune dhe as donte te lodhej per keto pune..

  9. #9
    i ELBASAN-it Maska e mullaymeri
    Anėtarėsuar
    23-08-2002
    Vendndodhja
    BOLZANO/BOZEN - ITALI
    Mosha
    48
    Postime
    68
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Dikush e ka njohur me mire F.S. Noli-n

    Ket artikull e kam marre nga nji gazete ne internet"Shqiperia etnike"
    Klajd Kapinova - autor i artikullit-
    Peter Minnar, 1 shekull pėr Shqipėrinė dhe shqiptarėt nė SHBA
    Epilogu qė mund tė "prishė" statukuonė e historisė sė personaliteteve shqiptare.
    Para disa ditėve miku im Viktor Martini mė solli nga Amerika pjesė nga koleksioni i gazetės "Illyria" dhe disa artikuj publicistikė tė publicistit tė njohur nė SHBA mikut tim Tomė Mrijaj me banim nė New York. Por gjatė bisedave tė herėpashershme pėr jetėn e shqiptaro - amerikanėve Viktori me pasion fliste pėr dėshmitė e shqiptaro - amerikanit qė nė muajin nėntor mbushte 101 vjeē Z. Peter Minnar, njė korēar qė nė moshėn 20 vjeē kishte shkuar nė SHBa si emigrant. Si njė ndėr figurat mė tė spikatura tė diasporės shqiptare Z. Peter Minnar ėshtė njėkohėsisht edhe njohės shumė i mirė i disa figurave tė rėndėsishme qė bėnė shumė pėr diasporėn shqiptare, mėmėdheun dhe kulturėn shqiptare. Ai njeh shumė mirė kolosin brilant, njohėsin e 16 gjuhėve tė huaja, njeriun e anatemuar mė shumė gjatė diktaturės komuniste Faik Konicėn, sikurse edhe letrarin e njohur, figurėn e Fan Stilian Nolit me tė cilėt ka qėndruar nga afėr. Dihet se nė Shqipėri gjatė 50 vjetėve disa figura kombėtare sipas pasioneve ideologjike politike tė majta janė pėrkėdhelur, duke i shikuar vetėm klishenė e bardhė, duke eleminuar artificialisht edhe mangėsitė, ose e thėnė ndryshe ėshtė shikuar vetėm njėra anė e medaljes, duke u konsideruar si njė tėrėsi e pakundėrshtueshme apo e diskutueshme nė disa pika ku historia e paanėshme shqiptare ende nuk ka thėnė fjalėn e saj realiste me paanshmėri, pavarėsisht nga dėshira qė na imponohen. Sot nė botė ėshtė bėrė modė gėrmimi i historisė dhe personaliteteve qė e bėnė atė, por sigurisht ėshtė e pranueshme tė pranojmė se nė funksion tė evoluimit progresist debati i lirė dhe diversiteti i mendimeve ėshtė njė kulturė e re, qė pėr gjysėm shekulli ka munguar mes nesh dhe pėr mė tepėr ajo po i merr frymėn edhe sot ku kemi 10 vjet nga "demokracia". Kėsisoj ėshtė e udhės tė pranojmė se nuk duhet tė na udhėheqin verbėrisht pasionet, pasi kėshtu mundėsohet vazhdimi i indoktrinimit 60 vjeēar e pėr pasojė frenohet gjykimi i kthjellėt e nė kah tė kundėrt, pra vijon korniza hermetike e atij qė quhet monokriticizėm. Disa individė shqiptarė qė ende sot vegjetojnė nė forumet mė tė larta tė Akademisė sė "Shkencave" (qė pėr ēudi me kėtė tė fundit nuk u muarėn asnjėherė) jo gjithmonė e kanė kujtuar dhe nderuar historinė. Kjo ka qenė e shprehur gjatė sundimit tė historiografisė komuniste (vijon pėr fat tė keq ende sot). Mirėpo sot nė fillim tė shek. XXI preokupimi i historisė ėshtė i veēantė. Shpesh herė historia, u ėshtė kontrolluar dhe u ėshtė fshehur vazhdimisht shqiptarėve ēka vijon ende sot, sa qė kushdo qė mund tė sjellė nė argument tė ndryshėm nga ata qė sot njihen si "prof. dhe dok." vihen nėn shigjetat e sulmeve qė zakonisht vijnė nga rrymat e majta qė pėr 60 vjet e shkruan siē deshėn historinė e popullit tonė dhe tė figurave shqiptare. Ajo pėr mė shumė ėshtė pėrpunuar sipas ideologjisė komuniste sė cilės mercenarėt i kanė shėrbyer me urdhėr tė diktatorit, me ndėrgjegje dhe jo rrallė edhe verbėrisht. Mirėpo nė fushatėn e fshehjes dhe falsifikimit sistematik tė historisė e ka pėsuar pjesa mė e mirė e saj, pikėrisht ajo ngjarje e situatė (individėsh), ato personalitete e procese, tė cilat shqiptarėt tash duan t'i zbulojnė e t'i jetojnė intensivisht. Fenomeni i fshehjes sė historisė nuk ėshtė i panjohur nė botė, por shqiptarėve historia u ėshtė fshehur, e servirur dhe u ėshtė kontrolluar nėmėnyrė tė egėr pėr arsye ideologjike nė tė njėjtėn kohė. Diktatura e proletariatit, lufta e klasave dhe koncepti i prolekulturės ishin instrumente dhe mbulesė e mjaftueshme qė atje tė bėhen krime ndaj njerėzve (nė tė gjallė tė tyre dhe kur mbyllnin sytė) dhe tė asgjėsohen dokumente, tė falcifikohen epoka e ngjarje tė historisė, jeta dhe aktiviteti i njerėzve nė diasporė, tė likuidohen personalitete e momente tė historisė sė kulturės nė tėrėsi kushdo qofshin.
    Kėsisoj atdhetarizmi ishte shndėrruar nė fraza dhe nė etikė, qė nuk thoshte asgjė dhe rėndomė me kėtė etiketė stoliseshin ngjarje e situata, procese dhe personalitete, tė cilat historia sot po i harron shpejt ose po i mallkon rėndė. Epoka e falcifikimit dhe e kontrollimit ideologjik tė historisė po ia lėshon vendin ngadalė dhe pėrfundimisht zbulimit dhe rizbulimit tė burimeve historike. Procesi i natyrshėm i vlerėsimit dhe rivlerėsimit tė historisė (qoftė edhe i historisė sė letėrsisė) i njohjes dhe rinjohjes sė ngjarjeve e personaliteteve historike e kulturore ėshtė i gjatė dhe i vėshtirė dhe asnjėherė nė mėnyrė absolute apo e prerė me thikė se kėshtu dhe nuk bėn ndryshe. Ai duhet tė kuptohet jo si gjest a pėrcaktim patriotik, jo si zhurmė a retorikė stilistikore, por si punė dhe moral shkencor. Historia dhe historiani vetėm duke qenė tė saktė dhe kritikė e krijojnė dhe e rrisin vetėdijen kombėtare dhe vetėdijen historike. E kėsisoj historia kėrkon fakte dhe gjithnjė fakte dhe sasia e burimeve tė ndryshme sjell basueshmėrinė e njė ngjarje tė marrė nė analizė, duke mos lėnė nė harresė asnjė ēėshtje, duke pasuruar jetėn dhe veprėn e ēdo figure dhe kėshtu secili do tė marrė atė ēka meriton pa e fryrė apo zvogėluar sikurse thotė njė fjalė e urtė e Jezu Krishtit "Jepi Ēezarit atė ēka i takon Ēezarit".
    Cila ėshtė historia e shqiptaro - amerikanit nga Korēa, Z. Peter Minnar?
    Duke shfletuar me kujdes librin e Z. Peter Minnar me titull kuptimplotė "Pėr Shqipėrinė" ēdo shqiptar i trojeve etnike dhe nė diasporė krijon njė ide tė qartė mbi kėtė personalitet atdhetar, baletmaestro tė madh nė Amerikė, aktivist tė gjallė tė ēėshtjeve kombėtare, si bashkėkohės tė Konicės, Nolit, Ēekrezit, Dakos dhe shumė tė tjerėve qė bota amerikane i ruan nė gjirin e mauzoleumeve tė shumta nė SHBA, ndonėse tė fjetura nė Arkivat e pluhurosura dhe shpesh tė djegura me qėllim nė Shqipėri nga liliputėt dritėshkurtėr tė historiografisė komuniste. Sikurse vlerėson me respekt Z. Dhimitėr Panajoti nė Boston nė vitin 1997, kur shkruan: "Mosha, gjallėria dhe veēanėrisht kujtesa e fortė e kėtij bashkatdhetari, tė habisin tek dėgjon pėr takimet apo letėrkėmbimet e tij me presidentėt e SHBA, si: Nixin, Bush, Clinton si dhe me senatorė apo Kongresmenė tė tjerė. Pėr tė ruajtur vėrtetėsinė e shkrimeve, preferova t'i fotokopjoj ato."
    Ky ėshtė Z. Peter Minnar, shqiptari me banim nė Boston tė SHBA, tė cilit pėr dekada tė tėra iu privua dėshira pėr tė vizituar vendin e tij amė. Arsyeja si zakonisht: Antikomunist. Ai i tillė ishte vėrtetė, dhe mjaftonte vetėm ky shkak pėr ta ndarė nga gjiri i fisit tė vet nė Korēėn e kulturės, ose siē ėshtė quajtur njė herė e njė kohė "Parisi i vogėl". Piteri i ri nė moshėn 20 vjeēare nis njė aventurė, sikurse kanė bėrė dhe bėjnė edhe sot shqiptarėt pėr tė shkuar nė Perėndim tė Evropės dhe pėr mė tepėr nė vendin e Bekuar tė SHBA - sė. Kėsisoj nė vitin 1920 ai lė vendlindjen Korēėn e dashur dhe shkon nė SHBA, kundra dėshirės sė nėnės mori rrugėn e kurbetit. Ishte i ri plot energji dhe ėndrra qė i vlonin nė gji. Asokohe ai nuk kishte aq shumė dijeni pėr Amerikėn, ndonėse nė historinė e emigracionit shqiptar shėnohet si i pari emigrant qė shkoi nė shek. XVIII nė SHBA ishte njė qytetar nga qyteti jugor i Shqipėrisė dhe pikėrisht Korēa e serenatave. Kushdo qė kishte dėgjuar pėr kėtė shtet gjigand dhe tė mirat qė ajo kishte nga zhvillimi ekonomik dhe progresi i lirive dhe tė drejtave tė njeriut ose e thėnė ndryshe nga demokracia amerikane. Joshja ishte e pashmangshme. Kur shkoi nė Amerikė midis shumė problemeve tė tjera Peter Minnar kishte edhe pėrvetėsimin e gjuhės angleze pa tė cilėn ishte e pamundur qė tė bėnte hapa pėrpara. Ai duhej tė mėsonte patjetėr anglishten. Ai kujton: "Nė fillim nuk e dija se emri im Mina shkrujen krejt ndryshe. Mė pas e mora vesht se e shkruanin Mainas. Kjo nuk mė pėlqeu edhe forma Minas, qė nuk tregonte origjinė shqiptare, por greke. Jo, jo thashė me vet, nuk jam i tillė. Ja kėshtu duke u njohur me gjuhėn angleze, e mėsova se mbiemri im qė tė drejtshqiptohet duhej tė shkruhej Minnar. Edhe ermi m'u shndėrrua nė Peter, por unė jam nė tė vėrtetė Petraq Minari, shqiptar i kulluar." Edhe pse ishte nė Amerikė, ai mendonte pėr Shqipėrinė, e thėnė ndryshe zemra i rrihte pėr Atdheun. Menjėherė nisi punėn si punėtor nė njė fabrikė, pataj hyri nė njė shkollė dhe nė vitin 1923 - 1929 punoi si aktor nė njė teatėr amerikan. U muar shumė edhe me baletin klasik. Mė pas kuptoi se baleti ishte thjeshtė njė art qė nuk i siguronte tė ardhura financiare, mbasi asokohe nisi tė duket nė ekranet prej bezeje kinemaja e cila menjėherė do tė bėnte qė tė falimentonin shumė nga baletet. Kėshtu Z. Peter Minnar iu fut udhės sė vėshtirė, por tė bukur tė tregėtisė, zanat tė cilin e preferuan edhe shumė shqiptarė tė tjerė sapo zbrisnin nė "Tokėn e premtuar" tė SHBA - sė. Nė vitin 1929 pas 9 vjet tė qėndrimit nė Amerikė vjen nė Korēė, me mallin e zhuritur pėr mėmėdheun, familjen dhe fisin ku edhe nė ditėt qė qėndron nė vendlindje njihet me njė vajzė nga qyteti i tij dhe kėshtu vendos qė tė martohet me vajzėn e familjes sė Koli Asllanit. Pėr tė parė se sa e freskėt ėshtė mendja e 101 vjeēarit shqiptaro - amerikan Z. Peter Minnar ai kujton edhe detajin e para 70 vjetėve se ku i ka shtypur ftesat e dasmės sė tij tė cilat ia kishte shpėrndarė miqve, shokėve tė tij asokohe. Duhet kujtuar edhe sot nė shek. XXI ende funksionojnė disa pjesė tė mbetura tė shtypshkronjės me emrin e korēarit "Dhori Kotit" qė i pėrkasin shekullit XIX. Kjo ėshtė Shqipėria e "kapitalizmit" qė po ndėrtojmė sot edhe pas 10 vjetėve "demokraci"socialiste. Gjendjen nė tė cilėn ndodhet sot vendi ynė ai e krahason me vitin 1927 kur hioin e zbresin qeveritė shqiptare pa bėrė asgjė pėr popullin. Me keqardhjen e thellė qė ka pėr kėtė vend shpesh ka shkruar nė masmediat amerikane qė shqiptarėt tė kuptohen nė vetvedi dhe se drejtuesit e partive politike duhet t'i lėnė grindjet dhe pasionet pėr pushtet dhe tė tregojnė patriotizmin e dashurinė e tyre pėr Atdheun duke respektuar njėri - tjetrin nė qeverisjen e vendit, ndryshe "shtėpia" e prishur do t'i zėrė tė gjithė brenda sikurse i zuri nė vitin 1997. Z. Peter Minnar ka kontribut konkret nė diasporėn shqiptare nė Amerikė, pėr tė cilin ai ėshtė krenar qė ka shėrbyer si i pari Kryetar i Shoqėrisė Letrare Shqiptaro - Amerikane me qendėr nė Boston (qė nuk ėshtė si qytet shqiptar me 4 mijė banorė) nė bashkėpunim me Departamentin Amerikan tė Shtetit kundėr komunizmit internacional dhe tė instalimit tė komunizmit pervers nė Shqipėri. Kėtė gjė e vėrteton mė mirė sidomos mbrojtja, punėsimi dhe vlerėsimi i 1615 antikomunistėve shqiptarė tė ardhur si tė arratisur ose tė ikur qė i shpėton dėnimit ose rrezikut (escapies) nė Amerikė pėr t'i shpėtuar asokohe rregjimit tė kasapėve tė Tiranės nė vitet 1952 deri mė 1954. Pėrmes shkrimeve publicistike ai denoncoi vijueshmėrisht gjendjen e rėndė nėn thundrėn e hekurt tė shtypjes sė tė gjithė lirive themelore tė njeriut nė vendin e shqiponjave qė i bėnte Enver Hoxha me suitėn e tij popullit martir shqiptar. Pėr mė tepėr shkrimet e Z. Peter Minnar mbetėn njė dokumentacion i gjallė kundėr shtrembėrimeve qė i janė bėrė historisė shqiptare nga tė kuqtė nė Shqipėri. Pėr kėtė ai gjithnjė ka rezervuar tė drejtėn e viteve qė mban mbi supe duke kaluar nga njė shekull se "historia e Shqipėrisė do tė rishkruhet nga djalėria shqiptare." Ai ka pasur njė njohje shumė tė mirė me kollosin e mendimit shqiptar, siē i pėlqen shpesh ta quan tė madhin Faik Konica. Kur Konica ishte Kryetar i Federatės Panshqiptare "Vatra" me qendėr nė Boston, Z. Peter Minnar njėkohėsisht ishte Kryetar i degės sė Federatės Panshqiptare "Vatra" pėr qytetet Natick Massachusets. Nuk ėshtė e lehtė tė ndėrmarrėsh inisiativėn tė flasėsh pėr F. Konicėn thotė shpesh Z. Peter, por "nuk ėshtė njė ndėrmarrje e lehtė dhe nuk mund ta bėjė kushdo. Pėr t'ua bėrė mė tė qartė kėtė gjė mund t'ju them vetėm kaq se brenda atij konsumi kombėtar qė vishte me dėshirė Faik Konica, ishin tė fshehura shkollat dhe universitetet mė tė dėgjuara tė botės. Ja ky ėshtė Konica, krenaria e mendimit tė kombit shqiptar, i lėnė nė harresė me qėllim nga regjimi i kaluar komunist pėr tė mos u bėrė i njohur as nga vetė shqiptarėt." Duke shėtitur nėpėr Arkiva tė rėndėsishme qė i disponojnė vetė shoqatat e hershme shqiptare, shteti amerikan dhe kujtimet dhe pėrvojat e njerėzve qė e jetuan historinė Z. Peter Minnar shpesh ėshtė ndalur pėr domosdoshmėrinė e rishkrimit tė historisė sė popullit tonė, tė figurave qė e bėnė njė pjesė tė saj, mbasi padrejtėsitė, shtrembėrimet sipas interesave tė sistemit komunist dhe vijuesve tė bindur tė saj nuk mund tė pranohen qė tė zėnė vendin kryesor nė historinė e Shqipėrisė. Dhe pėr fat tė keq ende vijohet tė shkruhet me syzet shterpėr tė "prof. dr." tė sistemit tė kaluar qė vegjetojnė nė tė gjitha instancat "shkencore", duke bėrė e shkruar "projekte" sikurse thotė gjyshja e nėna nė pushtet sė cilės i kanė shėrbyer me ndėrgjegje dhe verbėrisht. Kjo vėrtetohet nga fakti se kur kėto historianė shkojnė tek burimi i njė ngjarjeje e personaliteti tė diskutueshėm ato shprehen se "nuk e dinim se kėshtu ishte sistemi i kaluar" dhe kur vijnė nė Shqipėri qė tė mos fyhen pėr paēavuret qė shkruan pėr dekada me radhė pranojnė tė heshtin ndonėse e dinė tė vėrtetėn e mėsuar tashmė pas viteve 1990. Dhe me tė drejtė se me kėto njerėz nuk rishkruhet historia drejtė, por sikurse shkruan atdhetari i flaktė, Z. Peter Minnar dhe publicisti Z. Viktor Martini atė mund ta bėjė "vetėm djalėria shqiptare", talentet e reja tė paindoktrinuara me tė kaluarėn si shėrbėtorė tė sulltanėve tė regjimit komunist asokohe. Sikur tė kishim edhe 10 ose 20 njerėz me freskinė, gjallėrinė dhe vitalitetin dhe besimin e rishkrimit tė historisė sikurse ėshtė Z. Peter Minnar atėhere do tė fillonin tė ngriheshin gurthemelet e ndėrtesės sė re nė lėmin mė dyfiēitar qė ka sot historia e popullit shqiptar. Z. Peter Minnar ėshtė njėkohėsisht mik i ngushtė i Antoni Athanas. Tė dy miq tė ngushtė tė njėri - tjetrit, ndonėse me mendime tė ndryshme mbi ēėshtjen "Noli" si klerik dhe politikan. Kėshtu Z. Peter ėshtė baletmaestėr dhe tregtar sikurse mik i presidentėve tė SHBA - sė Nixon dhe Bush (kabineteve). Tė dy miq dhe shokė, ndonėse Z. Peter ėshtė 10 vjet mė i madh nė moshė. Megjithatė Z. Peter ka rezerva pėr figurėn e Nolit tė cilin e vlerėson nė fushėn e letrave ose e thėnė ndryshe se si pėrkthyes dhe letrar nuk mund tė mohohet, ēka nuk do tė thotė kurrsesi qė ai tė mitizohet (kur ende historia e paanėshme nuk e ka thėnė fjalėn e vet) dhe tė mos lejohet as edhe njė shkrim kundėr tij. Edhe kundėr atė Gjergj Fishtės janė bėrė shkrime dhe studime kundra nė kohėn e diktaturės. Nėse ka tė tilla, sot kjo ėshtė puna e studiuesit kur ka argumente, sepse diversiteti i mendimeve nė demokraci ėshtė logjika e evoluimit tė mendimeve, ndėrsa mbivlerėsimi pėr tė kompensuar atė boshllėk tė krijuar nė kohėn e anatemimeve komuniste thjeshtė pėr tė qenė konformist nuk ėshtė gjė tjetėr veēse njė dėm qė mund t'i bėhet atij. Kjo sipas mendimit tim veēse e dėmton Fishtėn. Edhe Fishta po tė ishte gjallė nuk do tė pranonte atė ēfarė nuk i takon. Shkrimet dhe lėvdatat pa analizė kritike letrare ka bėrė qė nė Shqipėri tė mos ketė cilėsi kritike ose e thėnė ndryshe shterpėsia e krijuar nė kohėn e diktaturės ka sjellė pėr pasojė fenomenin e mitizimit ose monopolin e njė ose tė dy studiuesve apo shkrimtarėve qė flasin e shkruajnė pėr njė figurė edhe atėhere kur dokumentet ose rizbulimi i mendimeve tė reja pėrnjė personalitet tė shikohet gjithnjė si kritizerė pasionantė se sa pėr tė mirėn e figurės. Gjatė 10 vjetėve ėshtė heshtur pėr figurėn e Fishtės, sikurse ka ngjarė edhe pėr Konicėn, tė cilat sipas opinionit tim mė tepėr trajtohen sipas pikėpamjeve politike tė djathta apo tė majta qė kanė "studiuesit" apo "prof. dhe as dr." e sistemit komunist, tė cilat nuk duan qė figurat e anatemuara nė tė kaluarėn tė rivlerėsohen me objektivitet, sepse del plagjiatura dhe shtrembėrimi qė ata i kanė bėrėhistorisė sė letėrsisė dhe tė popullit tonė gjatė 60 vjetėve.
    Edhe Z. Peter Minnar nuk ėshtė lėnė nė heshtje kur ka pasur mendime tė kundėrta ose tė diskutueshme pėr njė figurė sikurse ka qenė bashkėkohėsi i tij Fan Noli. Kundėr Z. Peter ėshtė hedhur me fanatizėm prof. Nasho Jorgaqi dhe prof. Viron Koka. I pari ka shkruar njė "pamflet" nė fletushkėn "ZP" dhe i dyti nė njė tribunė demokratike si "RD", por qė nė vetvete tė dy vijnė nga indoktrinimi dhe shėrbimi qė i kanė bėrė pėr dekada me radhė historiografisė komuniste. Ndėrsa i pari qėndron nė pozitate e njė socialisti (konvertuar) tė thekur, i dyti i konvertuar nė demokrat ēoroditi edhe atė pjesė tė rinisė shqiptare qė pret realizėm dhe freski nė analizėn e figurave tė kombit tonė. A mund tėfyhet docenti dhe kryetari i Federatės Panshqiptare pėr qytetet Natick Massachusets qė nga viti 1923, presidentin e "Of Albanian American Literary Society" nė vitet 1954, pra tė njė studiuesi pėr F. S. Noli dhe njohės nga fotografitė me bashkėkohėsit e tij, sikurse ėshtė Z. Peter Minnar. Sika mundėsi qė Z. Nasho Jorgaqi qė ka qenė si i ftuar disa herė nė SHBA ndoshta pėr "inerci" tė sė kaluarės tė mos njohė atdhetarin e "Vatrės" Z. Peter Minnar, qė sikurse shkruan njė publicist nė shkrimin "Historia shkruhet vetėm me dialog" (Shih: "Peter Minnar "Pėr Shqipėrinė", Boston, USA, 1995), "ėshtė padyshim njė ndėr kolonat mė tė fuqishme nė diasporėn shqiptare nė SHBA. Me vlerė do tė ishte njė bisedė dyshe pėrballė ekranit tė televizionit pėr tė njohur realisht "pėrēartjen" e moshės apo tė fakteve, gjė tė cilėn Z. Minnar e pranon me kėnaqėsi pasi e ka planifikuar qė sė bashku me fakte tė pakontestueshme tė vijė nė Shqipėri pėr tė tretėn herė nė verė tė vitit 1994."
    Toleranca dhe kultura e thellė e Z. Minnar pėr historinė
    Duke u futur nė brendėsi tė librit tė Z. Peter Minnar tė shoqėruar me letra, shkrime publicistike me prėmbajtje atdhetare pėr figurat qėndrore tė diasporės, argumentet pse duhet rrėzuar dhe shkatėrruar komunizmi nė Shqipėri dhe qė populli i tij tė jetojė i lirė nė demokraci sikurse shumė shtete tė tjera tė pėrparuara, mė tėrhoqi vėmendjen edhe njė shkrim origjinal por shumė interesant tė cilėn mendoj ta pėrmbledh shkurtimisht nė njė nga numrat e ardhshėm tė gazetės tė dėrgoi tė plotė pėr botim, mbasi ai mund tė zgjojė interes pėr lexuesit shqiptar dhe studiuesit qė gjėrat e ngjarjet ti shikojė me logjikėn e argumenteve. Ai i shkruan Z. Viron Kokės dhe Z. Nasho Jorgaqit:
    Ndėr tė tjera Z. Peter Minnar shkruan: "Pėrpjekja pėr tė nxjerrė figurėn e F. Nolit tė pėrsosur nė pesė veprat e tij me tė njėjtin titull, tė bėn pėrshtypje se sot nė botė nuk mund tė ketė njeri pa tė meta ose me kufizime nė disa aftėsi personale. Kjo praktikė, pa kompjutera e dallonte Shqipėrinė komuniste qė tė krijonte biblioteka e dosje tė biografive dhe karakteristikave tė tė gjithė pjesėtarėve tė tė gjithė shqiptarėve brenda dhe veēanėrisht pėr ata qė jetonin jashtė Atdheut. Kėto dosje kishin ngjyra tė ndryshme ose, ngjyroseshin sipas kėrkesave tė politikės sė etikės shqiptare dhe tė komunizmės sė kulluar.
    Kjo gjė ka prekur sado pak edhe disa studiues tė historisė qė e monopolizojnė Fan Nolin, kurse tė tjerėt, shokė e tij dhe bashkėkohėsit i harrojnė ose bėjnė sikur e harrojnė me qėllim. Megjithatė, nė moshėn 95 vjeēare mėsova, se mund tė shkosh nė parajsė.
    Zoti mė ndihmoftė qė historianėt e rinj tė mė marrin me sy tė mirė pas debatit tim tė fundit me zotėritė V. Koka dhe N. Jorgaqipėr kėto qė po jua them mė poshtė:
    Nė pėrgjigjen e artikujve tuaj pėrkatėsisht nė "Zėri i Popullit" me 10 shtator 1993 dhe nė "Rilindja Demokratike" mė 19 shtator 1993, po ju theksoj se Fan Nolin e kam ēmuar si njeri me kulturė tė gjerė duke veēuar zgjuarsinė, mendjemprehtėsinė, shkathtėsinė, pėrkthyes dhe poet i shkėlqyer, por mė shumė oratorinė.
    Pėrsėri theksoj se e nėnēmoj pėr mikpritjen, shpirtligėsinė, siklerik tė dėshtuar, egoizmin pėr shqiptarėt e ditur tė kohės sė tij, sipro - komunist dhe politikan pa vlerė.
    Pėr kėto po paraqes disa tė vėrteta tė grupuara dhe do tė mėnjanoj mendimet e mia, tė cilat do t'i shpreh mė vonė:
    Sė pari, Noli si pro - komunist dhe politikan i dėshtuar. Bazohem nė "Fan Stilian Noli - Album 2", prej Qerim Panaritit, faqe 75 ku thuhet: "Nė fillim tė Dhjetorit, 1924, njė mision Sovjetik nėn kryesinė e N. Krakovietski arriu nė Durrės ...Noli njė me njė thirri mbledhjen e Kabinetit. Shumica e shokėve tė Kabinetit shprehėn mejtimin qė misioni Sovjetik tė mos pranohet nė Tiranė (se nė Shqipėri kishte hyrė?!). Noli nguli kėmbė "qė kjo s'ėshtė mėnyrė fisnike nga pikėpamja diplomatike qė tė pėshtyjmė nė surrat njė mision diplomatik tė njė shteti tė madh si Rusia".
    Dhe mė pas lezojmė nė librin "Fan S. Noli "Rron or rron dhe nuk vdes Shqiptari", mbledhur nga Pirro Tako, faqe 33:
    "Vitet e emigracionit i hapėn sytė Nolit nė shumė drejtime dhe e bėnė atė mė tė vetėdijshėm nė luftėn e tij. Nė kėtė transformimi ideor ndikuan disa faktorė. Siē ishin takimet me udhėheqėsit revolucionarė tė popujve tė ndryshėm, njohja me shtypin komunist, vizita nė Bashkimin Sovjetik mė 1927, pjesmarrja nė Kongres... Kėto pikėpamje gjetėn mishėrimin e tyre edhe nė Deklaratėn e Komitetit tė Ēlirimit Nacional, tė shkruar nga vetė Noli (e cila u botua nė "Liria Kombėtare", me 11 maj 1927." Gjithashtu, po lexoj thirrjen drejtuar popullit shqiptar nė emėr tė K. Ē. Nacional nga Kryetari i saj Noli, botuar nė "Liria Kombėtare", me 11 shtator 1928, ku mund tė dallosh lehtė fjalorin komunist:
    "Shqiptarė!
    Koha e gjakpirėsve imperialistė ka pėr shkuar ashtu si shkoi koha e hajdutėve feudalė. Punėtorėt dhe katundarėt revolucionarė anė e mbanė botės po gatiten e po lidhen me sulmin final kundėr tiranėve tė tyre shekullorė, qė t'i korrim me drapėrin e t'i shtypim me ēekanin qė t'i shuajnė njė herė e mirė nga faqja e dheut. Vienė, 3 shtator 1928, Pėr "Komitetin e Ēlirimit Nacional" Fan Noli.
    Tronditėse ėshtė "Letra e hapur" e profesorit shkodran, Mėhill Marku botuar nė gazetėn "The Albanian - American", tetor 1956, faqe 4 e shkruar shqip me titull: "Mirėsisė sė Tij, Fan S. Noli" (pra, kur Noli ishte gjallė) ku thuhet:
    "Nuk u besova syve tė mij kur pashė telegramet qė Hirėsia e juaj i ka ēue herė pas here qeverisė sė kasapėvet tė Tiranės. Nė kėtė telegram hirėsia Juaj jo vetėm qė aprovojnė ēka bajnė ata qė kanė deklarue kjartėsisht se nuk besojnė nė Zotin dhe kanė fut nė burg e vra tė tjerėt... ju i keni paraqitė komunistat e Tiranės nė sytė e botės si njerėz tė denjė me e qeverisė popullin shqiptar."
    "Njė ditė keni me takue Skanderbegun, po ju thom se ka me qenė shumė i idhnuem, shpresoj se nuk i ka ra nė dorė kopja e "Djellit" nė tė krahasohet Enver Hoxha me tė."
    "Pėr kėtė dėshmojnė shumė njerėz dhe artikuj gazete tė asaj kohe ku Fan Noli nė Kishė, bankete dhe piknikė krahasonte Enver Hoxhėn me Shėn Gjergjin dhe Skėnderbeun legjendar.
    Por mė domethėnės ėshtė libri: "Albumi Dyzet Vjeēar nė Amerikė 1906 - 1946", i Hirėsisė sė Tij, Peshkop F. S. Nolit, tė cilin e botoj "Vatra" nė Boston, mė 1948, ku thuhet:
    "Kryetrimave qė e ēliruan Shqipėrinė nga fashistėt, nga nazistėt, nga bejlerėt u dedikohet ky Album." (Pra u dedikohet komunistėve).
    Po artikujt e gazetės "Pravda", datė 4 dhe 11 nėntor, 1927, ku jepet intervista e Fan S. Nolit me rastin e dhjetė vjeēarit tė Revolucionit nė Moskė ku u organizua njė Kongres i miqve tė B. Sovjetik. Noli ishte Kryetar i Komitetit tė Ēlirimit Nacional dhe nė Kongres mori pjesė si anėtar i delegacionit qė pėrfaqėsonte popujt e Ballkanit.
    Gjė qė pohohet edhe nė shkrim - pėrgjigje tė Z. Viron Koka nė "RD", mė 19 shtator, 1993 ku thuhet: "Ai (d.m.th. Noli) shpresoi se Bashkimi Sovjetik dhe forcat e tjera do t'i shpėtonin popujt, pra edhe popullin shqiptar..." Z. Koka vazhdon mė tej: "Noli ishte nga tė parėt intelektualė tė Evropės qė e braktisi tė majtėn Evropiane... ai u largua nga Konare dhe shkoi nė Amerikė!"
    Po, i them unė, autorit tė shkrimit, Z. Viron Koka, se Noli qė nga janari i vitit 1925, e deri nė 1932, periudhė qė jetoi nė Evropė, gjeti njė rehati dhe ngrohtėsi financiare nga Konare nė tetė vjetė. Kėtė gjė e kemi thėnė edhe mė parė, se kalimi nga klerik nė politikė dhe pastaj nga politika nė klerik u bė si mjet jetese. Pra, Noli i la mėnjanė iluzionet e dikurshme mbi Amerikėn, si njė vend qė gjoja ndjek politikė paqėsore e tė mbrojtjes sė popujve tė vegjėl (lexo tel "Liria Kombėtare", mė 20 shkurt, 1929), dhe pėrsėri pas njė dashurie me Konarenė e lė atė mė 1932, duke iu drejtuar Amerikės nė Winson - it tė dikurshėm. Kėsaj i thonė politikė dhe Nolit politikan!
    Qerim Panariti thekson nė faqen 88 se "Gjatė 10 vjetėve 1943 - 1953, "Vatra" u bė pėr Nolin njė koshere mjalti. Pėr nder tė tij dha dy bankete madhėshtore pėr 40 dhe 50 vjeēarin e tij nė Amerikė. Nė kėto dy ftesa vatranėt i mblodhėn Nolit mė tepėr se 1. 000 dollarė, etj."
    Ka edhe shembuj tė tjerė, si Reforma Agrare por megjithatė...
    Sė dyti, Noli si klerik i dėshtuar dhe jo mikpritės. Pėr kėtė problem do tė vazhdoj tė citoj Qerim Panaritin nė faqet 89, 90, 92 simė poshtė:
    "Noli ish person sekretiv. Ishte e pamundur pėr tė qė t'i hapte zemrėn njeriut pa rezervė. Noli s'kish asnjė konfidencė, d.m.th. njeri qė t'i hapte zemrėn 100 % kurdoherė ishte i rezervuar. Ndėr shqiptarėt e Amerikės, Noli e kish humbur besimin krejt. "Tė lėnė tė thosh si gunėn e vjetėr".
    Ja dhe njė pėrshkrim karakteristik pėr tė: "Noli nuk ish mikpritės si Faik Konitza. Po tė dilnje jashtė me tė ishte e pamundur qė tė vinte dorėn nė xhep. Po ta vizitonje nė shtėpi, s'tė afronte asnjė kupė me ujė. Noli ish hamės i madh, kur gėzonte shėndet dhe plot humor dhe shakara."
    "Ndėr fshatarėt e Shqipėrisė kish njė dashuri tė madhe. Fshatari i thjeshtė thosh ka korruptuar komercializma dhe beson se s'mund tė bėsh dot tregti "me kryq nė ballė". Pėr kėtė Z. Qerim Panariti shton: "Kėto karakteristikė e gėzojnė tė gjithė njerėzit e lartė nga mendimet. Por nė kėtė rast del akoma e qartė se ēfarė kėrkonte Noli me qėndrimin e tij me gjigandin F. Konitza, Konstandin Ēekrezin, Kristo Dakon dhe Dr. John Nase, kundrejt tė cilėve mbodhi farėn e grindjes dhe tė urrejtjes, tė cilat u trashėguan mė pas nė shumė shqiptarė tė Amerikės." Nolit vetėm me Faik Konitzėn i haste sharra nė gozhdė, sepse ky dallohesh pėr karakterin, origjinėn dhe kulturėn e tij tė gjerė. Tė njėjtat qėndrime pasqyroi edhe ndaj fesė, klerikėve dhe besimeve.
    Nolin tė gjithė e nderojnė dhe e lartėsojnė pėr pėrkthimin e liturgjisė sė Shejtė nė gjuhėn shqipe. "Ky ėshtė shėrbim i madh", thekson Konitza, "pėr ortodoksėt shqiptarė por nuk duhet harruar se Liturgjia shqip i shėrbeu Nolit si mjet pune pėr shqiptarėt."
    Rezultati i punės sė tij si fetar del krejt ndryshe. Ai e pėrēau Komunitetin shqiptar tė Bostonit, me qėndrimin dhe klerikėt shqiptarė, duke bėrė atė qė pėrveē "kryekishės" sė Shėn Gjergjit u ngritnė edhe dy kisha tė tjera; ajo e Shėn Trinisė me 1921 dhe veēanėrisht pas ardhjes sė Nolit nė Amerikė, u ngrit edhe kisha e Shėn Johanit me 1934, kjo ka qenė edhe ēudia mė e madhe pėr njė komunitet tė vogėl si ky yni nė Amerikė, qė nė 800 metra tė kemi 3 kisha. Kėtė gjė na e thoshin shumė amerikanė tė tjerė duke qendisur: "Ah..., Ah ju ini pak shqiptarė qė kini tre kisha nė Broduej (Broadway) Street".
    Pėr tė dėgjojmė, (pra lexojmė) se ēfarė thuhet nė "Albumin 2", faqe 101, 102 e 104: "Tė gjitha andrallat qė pati Noli gjatė administratės si udhėheqės spiritual i kishės i pėsoi nga njė pjesė e klerit tė pabindur. Zėnka midis Nolit dhe ekonom At Kris Ellisit (nga fshati Hoēishti, fshat ky nė Korēė) hyn nė tjetėr kategori tė cilin pa dhėnė hollėsira, Noli e pushoi nga puna. Pothuajse tė gjithė miqtė e Nolit morėn anėn e Ekonom Ellisit... . Nė pėrgjithėsi shumica e klerikėve s'ka qenė kurrė i bindur karshi Nolit."
    Nė kėtė rast shtoj se Fan Noli nuk kishte kryer studimet pėr teologji, se u vetshpall peshkop dhe se me pėrkthimin e "Rubahirave" tė Omar Khajamit provoi atė se ai nuk mund tė ishte kurrė fetar. Pėr ktė ēėshtje mund tė sqarohemi edhe nga shtypi i kohės nė ato vite, si gazeta "Drita e Vėrtetė", "Skėnderbeu", "Albanian - American Literary Society", libri i zotit Gjon Mc Clain i vitit 1952 me titull: "Albanin Expose". Po ashtu vetė kam shkruar nė gazetėn: "The Christian Sience Monitor", nė njė debat me Fan Nolin dhe Gjon Mech Lain qė nga 14 gush 1953, deri mė 17 prill 1954. Ju zotėrinj studiues mund t'i keni lexuar! Me kėtė rast po ju drejtohem vetė fjalėve tė Nolit marrė nga "Albumi 2", fq. 77 ku thuhet:
    "Nėqoftė se emri im do tė mbahet mend nė tė ardhmen mund tė rronjė vetėm nė fushėn e letrave." Pra ky ėshtė edhe konkluzioni im pėr kėtė ēėshtje.
    Sė fundi, zotėrinjve Viron Koka dhe Nasho Jorgaqi, ose shkrimeve tė tyre ofenduese, po ju jap disa fakte por tė shoqėruara edhe me disa pyetje:
    Veprat, "Bethoveni dhe Revolucioni Francez", si dhe "Skėnderbeu" janė botuar nė njė njėjtin vit mė 1947 nė Nju Jork (New York) nga F. S. Noli dhe mbajnė emrin e tij.
    Kėto dy vepra i dhanė F. S. Nolit gradėn e beēelarit (Bachelor's Degree) dhe tė Doktorit (Doctor's Degree) mė 1945, pra pas vdekjes sė Faik Konicės.
    Faik Konitza ka vdekur me 15 dhjetor, 1952,nė Washington. Biblioteka dhe shkrimet e Konitzės vajtnė nė depot e Washington D. C. kundrejt njė pagese mujore dhe me interesimin e Fan S. Nolit e tė Qerim Panaritit erdhėn nė Kishėn e Shėn Gjergjit, nė Boston ku janė edhe sot.
    Kėto shkrime lexoheshin, sistemoheshin, nga bashkėkohėsit Fan Noli dhe Qerim Panariti nė atė kohė, por mė vonė studioheshin nga studiues tė specializuar tė regjimit tė Enver Hoxhės, regjim qė nuk i pėrmend as emrin Faik Konitzės dhe jo mė tė botonte shkrimet e tij.
    "Bethovei dhe Revolucion FRAncez" dhe veēanėrisht "Skėnderbeu" kanė njė stil tė ndryshėm nga shkrimet e mėparshme tė F. S. Nolit, bile tek "Skėnderbeu" shohim qė pėrmbajtja, mėnyra e tė shkruarit dhe shumė datime tė ndryshojnė. Ky ndryshim ndihet aq sa ndryshon "mbreti" nė "Skėnderbeu" i vitit 1921 nga "kryezoti" i Shqipėrisė nė "Skėnderbeu" i vitit 1947.
    Zotėrinjve u kujtoj se jam 18 mė i vogėl se Noli, sot jetoj akoma (pra kur po shkruajmė kėtė artikull tė Z. Peter Minnar, ai ėshtė mbi 100 vjeē, shėnimi im K. Kapinova). Kam pėrfunduar gjimnazin para vitit 1920, kam studiuar dhe jam marrė me balet gjatė djalėrisė time nė Amerikė. Kam qenė mik me tė ndjerin Qerim Panariti, sekretar personal i F. S. Nolit, tė cilit i kam qėndruar pranė pėr mė shumė se 30 vjet. Miqėsia ime me Qerim Panaritin mbetet simbol i bashkimit shqiptar tė sekteve myslimano - kristiane; kultura dhe arti na bashkoin.
    Pėrfundimisht po ju drejtohem me disa pyetje se kėshtu do tė mirrni njė pėrgjigje mė tė saktė.
    Pėrse nuk u bėtua libri "Albumi 2" i Qerim Panaritit nė Shqipėri? Ose tė paktėn pėrse nuk u ribotua?
    A mund tė ketė njohės mė tė mirė se Z. Qerim Panariti i biografisė sė Fan Nolit?
    Pėrse nė "Albumi 2" nuk pėrmendet grada e Doktorit (Ph.D.), apo ajo e Bahēellarit? Nuk u gjenden dy rradhė nė "Albumin 2" qė tė shkruheshin dhe dy nga veprat mė tė rėndėsishme si "Skėnderbeu" dhe "Bethoveni dhe Revolucioni Francez"?
    Mos vallė mendja e studiuar nė Clark University nė Wocester e Qerim Panaritit ja ka harruar kėto dy vepra Fan S. Nolit?
    Pse nė "Albumin 2" pėrmendet vetėm letra e Benard Show (Benard Shou) dhe pse cilėsohet qė kjo letėr ėshtė pėrkthyer nga vetė Fan S. Noli?
    A mos vallė, pas vdekjes sė Konitzės me 1942, nuk do tė mė mjaftonin tre deri nė pesė vjetė pėr tė pėrpunuar dy veprat dhe pėr tė botuar ato duke siguruar edhe titujt pėrkatės?
    Me 1947 botohen dy libra nga i njėjti autor. Kjo ėshtė karakteristike e shkrimtarėve tė veēantė, apo shfrytėzimit tė gjėrave tė gatshme?
    Po Benard Shou, mos nuk ka tė drejtė kur thotė: "U gabuat nė zanatin kur u dorėzuat klerik"?
    Po, Qerim Panariti a mund tė shkruante kundėr Fan S. Nolit nė atė kohė? Kjo nuk mund tė ndodhė kurrė, ndryshe humbiste gjithshka! Po e la amanet disa miqve tė tij tė vėrtetėn.
    Kjo gjė mė takon mua nė gjyqin (e rekomanduar nga Dr; Viron Koka) ta bėjė bashkė me Faik Konitzėn nė Forest Hills Cemetery pas vdekjes sime.
    Peter L. Minnar
    Firma
    Quincy Mass.
    Janar 1995"
    Pra kjo ishte letra mė e rėndėsishme si pėrgjigje drejtuar dy pėrfaqėsuesve mė tė lartė tė historiografisė komuniste Z. Viron Koka dhe Nasho Jorgaqit, tė botuar nė librin e autorit Peter Minnar me titull kuptimplotė: "Pėr Shqipėrinė", botuar nė Boston nė vitin 1995. Le tė gjykojė lexuesi mė mirė, mbasi ende sot historiografia komuniste qė mbizotėron nė tė gjithė instancat e kulturės shqiptare shkruan dhe vulos edhe nė tekstet shkollore tė vitit 2001 me po ato metodologji dhe burime historike sikurse kanė vepruar tash 60 vjet ndonėse historia ende nuk e ka thėnė fjalėn e saj, dhe kur kanė dalur dokumente tė reja nė dritė ata i kanė anashkaluar sepse nuk duan qė tė hedhin "shkencėn" e paanėshme qė kanė bėrė deri mė sot.
    Burime tė reja nga jeta e bashkėatdhetarit tė shquar Z. Minnar
    Ėshtė i ri, ndonėse e ka kaluar shekullin me vite mbi supe. Gėzon shėndet tė mirė, dhe pėr Z. Minnar sekreti ėshtė njė fjalė filozofike qė konsiston nė atė se "Sekreti i jetėgjatėsisė ėshtė tė duash veten, ta respektosh atė." Gjithnjė ka qenė i kujdesshėm me alkoolin dhe cigaren nuk e ka pėrdorur. Mish ha fare pak, kurse tre ditė nė javė ha peshk dhe dy ditė mish pule, kryesisht zoga tė vogla. Mbi tė gjitha i pėlqen tė lėvizė dhe kėtu padyshim ėshtė edhe sekreti tjetėr i sfidės qė ai i bėn moshės sė tij. Ai punon sikurse ka punuar sistematikisht gjatė gjithė jetės. Pėrmes punės njeriu mund tė bėhet i pasur nė Amerikė, mbasi Amerika nuk ėshtė filantropike. Kėshtu njeriu i huaj qė vjen aty ėshtė gjithnjė nė rolin e atyre heronjve tė Xhek Londonit qė ishin nė kėrkim tė etheve tė arit. Drama e tyre ėshtė edhe refren i ditėve tė sotme. Njėkohėsisht gjatė bisedave tė lira dhe duke vėnė buzėn nė gaz pėr tė mos demoralizuar njerėzit ai shton se "mos harroni se duhet edhe pak fat". Dhe kėshtu kėtu zė vend njė shprehje e njohur angleze, ku thotė: "Tė ndodhesh nė kohėn e duhur, nė vendin e duhur."
    Gjatė jetės sė tij prej 10 dekadash, ai ka pasur edhe fat nė jetė, edhe sot pas njė historie tė pasur dhe njė pėrvoje tė mbushur me ngjarje, personalitete, senatorė, kongresmenė amerikanė, njerėz tė thjeshtė dhe politikanė amerikanė e pas viteve '90 edhe shqiptarė nga trojet etnike shqiptare, ai bėn ēdo ditė njė jetė normale, siē mund tė jetohet nė Amerikė.
    Piter Minnar ka lindur nė shekullin XIX nė qytetin e Korēės. Pra, ai ėshtė i ngjarjes historike kur nė vendin tonė ekzistonte ende pushtimi i natės sė gjatė tė ushtrive turke dhe se nė atė kohė nė pushtet ishte Sulltan Hamiti. Nėna e babai i tij kanė lindur nė qytetin e hershėm tė Korēės. Familja kishte njė gjendje ekonomike tė mirė dhe se nė familje jetonin katėr vetė, Piteri, motra dhe nėna e babai, dhe pas 20 vjetėve ai merr udhėn e emigrimit nė Amerikė, ndonėse nuk kishte nevojė ekonomike, mbasi ishte djalė i vetėm nė familje. Fati e hodhi nė njė shtet tė zhvilluar edhe asokohe. Ai pas disa viteve e kishte tė vėshtirė qė tė rikthehet nė Korēėn e tij tė dashur mbasi Amerika e kishte bėrė bir tė saj e kėshtu ajo nuk e lėshonte mė shqiptarin plot energji rinore. Ai hyri nė njė shkollė nate ku mėsonin edhe 18 korēarė tė tjerė. Pėr fat tė mirė Piteri i ri ishte i vetmi qė dinte alfabetin latin. Atė e ndihmoi shumė edhe gjuha frėnge dhe kultura emarrė nė gjimnazin e Korēės (qė asokohe ishte me zė), ku ishte me detyrim qė tė mėsonte njė gjuhė ndėrkombėtare dhe nė atė kohė mė e pėrhapur krahas anglishtes edhe gjuha frankofone.
    Gjatė Luftės sė Parė Botėrore punoi si pėrkthyes (terxhuman) me disa tregtarė dhe mėsoi shumė pėrvojė edhe nga kontaktet me ushtarėt francezė. Mė pas Piteri integrohet falė hobby nė njė shkollė baleti, ku iu krijua mundėsia tė mėsonte edhe gjuhėn vendase angleze. Shpesh Piteri ėshtė pyetur edhe nga vetė amerikanėt dhe pas viteve '90 nga gazetarėt dhe studiuesit qė hulumtojnė rreth jetės sė tij 101 vjeēare, se duke qenė djalosh i pashėm, pse nuk u martuat me njė amerikane, ai gjithnjė me dashuri pėr shqiptarėt, gjuhėn dhe vajzat e bukura qė ka Shqipėria ėshtė pėrgjigjur se: "Kjo ėshtė ēudia e ime dhe jo vetėm e imja, por edhe shumė miqve tė mi qė mė njihnin asokohe. Se unė kur shkova nė Amerikė si zura punė, vajta edhe nė shkollė baleti dhe mė pas formova njė grup baleti me 5 vajza amerikane. Vetėm unė isha djalė. Dhamė shfaqje nė shumė qytete tė Amerikės. Ishin vajza tė bukura, tė pasura e megjithatė kur erdhi koha pėr t'u martuar zgjodha nga qyteti im i lindjes Korēa (pra, vajzėn e njė tregtari tė njohur nė Korēė me emrin Koli Asllani). E kėshtu vitet do t'ia lėnė vendin dekadave ku sė bashku ēifti do tė jetonte gjatė. Ai nuk e ka harruar asnjėherė vendlindjen dhe nė Shqipėri ka qenė 10 herė. Pėr herė tė parė zbret nė tokėn e tė parėve, nė kohėn e komunizmit, mė 1983 dhe pėrsėri pas 3 vjetėve nė vitin 1986 dhe 6 herė tashti nė periudhėn e demokracisė. Asokohe sikurse e pranon edhe vetė Piter Minnar, ishin pak vetė qė vinin pėr vizitė si turistė nė Shqipėri nė kohėn e diktatorit gjakėsor Enver Hoxha, dhe me siguri njė pjesė e tyre kanė qenė agjentė tė Sigurimit. Por duke e pyetur se si munde tė hysh nė Shqipėri kur ti shkruaje nė gazetat amerikane kundra rregjimit tė egėr tė Tiranės ai kujton me njė freski edhe detajet mė tė vogla: "Vetėm me anėn e njė zyrtari tė lartė tė Tiranės, mik pas miku, unė munda tė vij kėtu dy herė nė 70 vjet mėrgim." Mirėpo gjatė kohės 80 vjeēare qė qėndron nė Amerikė, Z. Peter Minnar ka hulumtuar dhe skeduar edhe pėr emigracionin shqiptar dhe duke gjurmuar nė biblioteka dhe arkiva ka mundur tė zbulojė se shqiptarėt e vjetėr tė vendosur nė Amerikė para Luftės sė Dytė Botėrore, kanė qenė patriotė dhe kanė punuar pėr Shqipėrinė. Kėshtu "Shoqėria mė e vjetėr e diasporės Federata Panshqiptare "Vatra" (sepse shqiptarėt pėr njėri - tjetrin ishin njė vatėr mikpritje e bujarie, duke pėrjashtuar rastet e veēuara, kur shqiptari i ka kthyer shpinėn shqiptarit) me Kryetar Faik Konicėn ėshtė historia e vėrtetė e kėsaj diaspore. Mirėpo Z. Minnar pėrmend shpesh edhe kontributin e Nolit nė fushėn e letrave duke qenė i kujdesshėm nė vlerėsimin e tij pėr disa aspekte tė tjera tė aktivitetit si klerik, "shkencorė" e tė tjera. Ai ishte njė njeri i zgjuar dhe ka merita tė tij. Pėr mė tepėr shqiptaro - amerikani mė i moshuar deri mė sot nė Amerikė (tė paktėn sipas burime nga diaspora amerikane, shėnimi im K.K.) Peter Minnar, kur flitet pėr figurėn e Nolit ai thekson se: "Ju vazhdimisht flisni pėr Fan Nolin. Bukur ishte njeri i zgjuar dhe ka meritat e tij. Por historinė e diasporės nuk e bėri njė njeri. Noli ka bėrė shumė tė mira, po ka edhe gabime. Faik Konica e Shahin Kolonja u hapnin sytė shqiptarėve. Asokohe shqiptarėt nuk dinin tė lexonin shqip. Konica e Shahin Kolonja i mėsuan tė lexonin me anėn e njė korēari tjetėr, Kristo Dakos, i cili udhėtonte nė rrethinat e Bostonit qė t'i mėsonte shqiptarėt tė kėndonin shqip e anglisht." Pra nė kėtė mėnyrė djemtė shqiptarė dhe patriotė edhe pse nė emigracion mėsonin bashkėvėllezėrit e njė gjaku e gjuhė qė tė flisnin, tė shkruanin e tė lexonin gjuhėn e tė parėve tė tyre. Kėshtu p.sh.; Kristo Dako foli pėr ēėshtjen shqiptare me filantropistin e dėgjuar amerikan Charles Grey, i cili ishte mik i presidentit tė dėgjuar amerikan Wilson. Ishte Grey ai qė i mbushi mendjen presidentit Willson pėr tė ndihmuar Shqipėrinė, mbasi asokhe Evropa ishte progrekėve e prosllavė e prosllavėve nė drejtim tė ēėshtjes shqiptare. Pėr rolin e kėtij filantropisti amerikan mund tė mėsojmė shumė po tė lexojmė artikullin e Faik Konicės botuar tek "Dielli", mė 1921. Dhe pėr kėtė dėshmi e shumė tė tjera atdhetari i flaktė Peter Minnar flet dhe ka dokumenta tė shkruara nė shtypin e kohės qė i ruan me fanatizėm si vlera atdhetare e kulture sė asnjėherė nuk janė cituar edhe pas 10 vjetėve tė "demokracisė" nė Shqipėri. Me orė e ditė tė tėra ai tė rrėfen edhe pėr intelektualin tjetėr Kristo Kirka, Kryetarin e Shoqatės kuptimplote "Besa - Besėn" njė nga figurat mė tė shquara korēare. I tillė ėshtė edhe atdhetari Eftim Naēi ku vėllai i tij hapi tė parėn shkollė shqipe, por qė nga historiografia komuniste ėshtė lėnė nė harresė. Mbi kėtė temė tė preferuar nė punimet publicistike tė Z. Peter Minnar, historia shqiptare ėshtė dyfiēitare. Por me qetėsinė e mprehtėsinė qė e karakterizon Peter Minnar thekson: "E megjithatė pėr kėta patriotė ėshtė folur fare pak. Ku e kemi Themistokli Gėrmenjin? E dini se vdiq T. Gėrmenji? Kini edhe njė statujė tė tij kėtu nė Korēė. Ku e kini Bellkamenin, Tromarėn? Natyrisht historia ju shfajėson disi pasi nė kohėn e Enver Hoxhės nuk e zije dot nė gojė emrin e Faik Konicės dhe tė patriotėve tė tjerė...
    Roli i diasporės ka qenė dhe mbetet i madh."
    "Arbeit Macht Frei"

    *****************************
    WE DON'T NEED ANOTHER WAR !

  10. #10
    Caesar Tulipanus Maska e Julius
    Anėtarėsuar
    21-05-2003
    Vendndodhja
    ne boten e cudirave.
    Postime
    1,767
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Theofan Stilian Noli : Jeta dhe veprat e tij

    Fan Stilian Noli dhe jeta e tij.
    Fan S. Noli
    (1882-1965)

    Fan Noli ishte artist dhe dijetar, perfaqesues e shquar i letersise demokratike, qe u zhvillua ne shqiperi fill pas Rilindjes.
    Fan Noli lindi me 6 Janar 1882 ne fshatin Ibrik Tepe, fshat shqiptar ne Thrake, jo shume large nga Ederneja.
    Si disa fshatra te tjere te asaj krahine te banuar nga shqiptare, fshati kishte ruajtur gjuhen dhe zakonet e te pareve. Noli prejardhjen e tij fisnore e kishte nga Kolonja. I ati, Stiljani, ndonse trashgoj nje cope toke, nuk u mor kur me punet e bujqesise, po sherbeu si psalt ne kishen e fshatit. E ema Maria ishte shtepiake. Familja u shtua shume dhe jetesa u veshtirsua per te.
    Sa qe i mitur Noli kaloi semundje te medha dhe kjo qe dhe arsya qe e filloi shkollen me vonese.
    Filloren dhe te mesmen e beri greqisht. Por me shume tek ai ndikoj dashuria per gjuhen shqipe.
    Qe ne bankat e shkolles u shfaq krenaria e pavarur dhe fryma e revoltes. Per kete shkak nuk ju dha diploma ne kohen e duhur.
    Me 1900 vajti ne greqi qe te nxirte jetesen dhe te vazhdonte fakultetin e filozofise. Ne Athine u lidhe me nje shoqeri belgjiane, e cila zotronte tranvajet me kuaj. Nuk i eci mbare me kete shoqeri dhe shkollen nuk e beri. Filloj te bente pune te tjera si: kopist, sufler dhe aktor prane nje trupe teatri greke. Atje ju ngjall deshira per tu mare me dramaturgji. Me 1903 shkoi ne Egjipt, ku zuri pune si mesues i greqishtes. Nderkoh njihet me levizjen kombetare. I ndihmuar nga patriot, nisi veprimtarine politike dhe letrare.
    Me 1906, i nxitur dhe i perkrahur nga patriotet, Noli u nis per ne SHBA, me qellim qe te ndihmonte ne organizimin dhe ne bashkepunimin e shqiptareve te merguar, qe kercenoheshim nga reziku i percarjes, per shkak te veprimeve te shovinisteve greke.
    Beri pune krahu si puntor ne nje fabrik share, si pjatalares etj. Megjithese nuk kishte bindje te forta fetare u be prift me 1908 dhe filloj luften per shkeputjen e kishes ortodokse shqiptare nga ajo greke, duke bere sherbesa shqip, duke perkethyer ne shqip librat fetar etj. Nderkohe bashkepunonte me gazeta, mbante ligjerata, organizonte shoqeri patriotike, te cilat, me 1912, u bashkuan ne federaten pan-shqiptare "Vatra". Ate vit kreu studimet e larta ne Universitetin e Harvardit.
    Pas shpalljes se pavarsise, Noli perkrahu qeverine e kryesuar nga I. Qemali. Erdhi ne Shqiperi per te paren here me 1913. Pastaj shkoj perseri ne ShBA. "Vatra" e zgjodhi kryetar. Ne kete kohe ai shkroi vjershat e tij te para, qe ishin dhe shqiperimet e para artistike.
    Me 1921 doli vepra e tij madheshtore ne proze "Historia e Skenderbeut" .Ne Shqiperi erdhi serisht ne fillim te viteve 1920. Gjeti nje levizje mjafte te gjere per sigurimin e pavarsise kombetare. Si deputet ne Keshillin Kombetar, mbrojti platformen e Kongresit te Lushnjes dhe u be udheheqsi i krahut demokratik kunder feudaleve, qe kryesohej nga A. Zogu. Noli luajti nje rol te dores se pare ne organizimin dhe drejtimin e Revolucionit Demokratik te Qershorit me 1924, pas ngadhnjimit ne te cilin u caktua kryetar i qeverise. Por revolucioni nuk u cua deri ne fund per arsye se Noli me shoke u treguan shume te bute
    . Revolucioni u thye nga bashkeveprimi i reaksionit te brendshem dhe me forca te huaja.
    Me 24 Dhjetor 1924 Noli mori rugen e mergimit politik dhe nuk u kthye me ne Shqiperi.
    U vendos perkohesisht ne Vjene. Regjimi zogist e denoj me vdekje ne mungese.
    Ne periudhen 1925-1930, krahas veprimtaris politike, zhvilloi nje pune te dendur krijuese: shkroi vjersha, perktheu ne shqip disa kryevepra te letersise botrore, botoj artikuj te mprehte per mbrojtjen e Revolucjonit Demokratik te Qershorit per denoncimin e regjimit zogist dhe te reaksionit nderkombetar. Pas vitit 1930, Noli u largua nga Evropa dhe u vendos perfundimisht ne ShBA. Aty ushtroj profesionin e peshkopit te kishes ortodokse Shqiptare.
    Me 1947 botoi perpunimin qe i beri "Historise se Skenderbeut", nxori ne drite nje botim anglisht dhe me 1949 nje variant te dyte shqip te saj.
    Me1948 botoj vellimin me vjersha "Album".
    Me 1960 dha nje "Autobiografi" ne anglisht, mjaft terheqese.
    Me 1961-1963 botoj dy vjershat e fundit dhe perketheu ne shqip disa vjersha te poeteve te njohur.
    Me 20 Nentor 1963 vajti ne Florida.
    Me 13Mars 1965 Fan Noli vdiq, ne Fort Lauderdel, larg atdheut te tij te dashur, qe e deshi me zjar te pashuar.
    Fan Noli eshte varosur ne Forest Hill Cemetiry, ne Boston.
    Ezekiel 25-17.

  11. #11
    R[love]ution Maska e Hyllien
    Anėtarėsuar
    28-11-2003
    Vendndodhja
    Mobil Ave.
    Postime
    7,749
    Faleminderit
    0
    3 falenderime nė 3 postime

    Theofan Stilian Noli : Jeta dhe veprat e tij

    Pėrshėndetje tė gjithėve,
    Nė kėte temė do postoj njė biografi tė shkurtėr tė Fan Noli-t si dhe vepra tė ndryshme tė tij, artikuj gazetash, poezira tė ndryshme etj.

    JETA E TIJ (PJESA I)

    1882

    6 janar
    Lindi nė ngulimin shqiptar tė Ibrik-Tepese (Qytezė) nė kazanė e Uzun Qoprys tė Turqisė evropiane, Fan S. Noli. Ai u edukua nė njė familje me ndjenja atdhetare e qė ruanin me fanatizem gjuhėn, traditat e zakonet shqiptare.

    1890
    Noli ndjek shkollen gjashtėvjeēare greke te fshatit, tė cilen e mbaron nė katėr vjet, ndėrsa klasėn e shtatė nė qytetin Keshan.

    1896
    Fillon mesimet nė gjimnazin grek tė Edrenesė. Krahas tyre merr mėsime private pėr muziken bizantine. Gjatė pushimeve verore kthehet nė Ibrik-Tepe, ku merret me punėt e «rėndomta» tė bujqėsise. Ne vjeshtėn e vitit 1900 mbaron gjimnazin.

    1900
    Noli largohet pėrfundimisht nga vendlindja. Shkon nė Athine pėr tė vijuar studimet e larta, ,po nuk ia arrin qėllimit. Provon gjatė kėsaj kohe disa punė, si karrocier trolejbuzi, kopist, sufler, aktor. Pati rast tė interpretojė edhe Hamletin.

    1903

    Mars
    Fillon punėn si mesues nė shkollėn fillore greke te Shibin-el-Komit (Egjipt). Kėtu pati rast tė mėsoje arabishten e tė njihet me Spiro Dinėn, «pionier aktiv i Rilindjes», qė i vuri nė dispozicion biblioteken e tij tė pasur. Nė moshėn njėzetenjėvjecare, Fan Noli u njoh me perpjekjet e Lėvizjes Kombėtare Shqiptare pėr clirimin nga zgjedha osmane e problemet, qė e shqetėsonin atė.

    Korrik-Gusht
    Noli boton tė parat skica letrare nė revisten demokratike greke «Numas» me emrin e mbiemrin e tij tė hershem Theofan Mavromati.

    1905

    Mars
    Njė kėrkesė mė e leverdisshme e bėn Nolin tė largohet nga Shibin-el-Komi nė Fajum (Egjipt) me tė njėjrtėn. detyrė.

    15 Shtator
    I lidhur me rrethet atdhetare shqiptare dhe nėn ndikimin e tyre, Noli nis bashkepunimin me gazetėn «Drita»- tė Shahin Kolonjės, nė tė cilėn boton njė numėr artikujsh polemizues greqisht nė pergjigje te sulmeve tė shtypit reaksionar grek. Kėta artikuj si «Budallallėqe turko-greke», «Ēetat e andarteve», «Mendime tė kripura», «Budallallėqe» etj. ngjallėn reaksion tė fortė nė qarqet shoviniste greke. Bashkėpunon me gazetėn «Drita» deri nė fillim tė vitit 1908

    1906

    Prill
    Nė Fajum ai u njoh e u miqesua me Thanas Tashkon e Jani Vruhon, atdhetarė tė njohur tė Lėvizjes Kombėtare. Ai pranon propozimin e tyre tė shkojė, si organizator pėr themelimin e shoqerive atdhetare nė SHBA. Perkthen kėtu greqisht veprėn e Sami Frashėrit. «Shqipėria ē'ka qenė, ē'ėshtė e ē’do tė bėhet ?»

    31 Maj
    Noli arrin nė Nju-Jork e prej kėndej shkon ne Bufalė, qėndėr e shoqerise atdhetare «Mall' i mėmėdheut», e themeluar prej Petro Nini Luarasit. Punon pėrkohėsisht punėtor nė njė sharrė.

    4 Korrik
    Pėrpara bashkatdhetarėve tė kėsaj shoqerie mban ligjeratėn e parė tė zjarrtė e shfaq besimin se populli shqiptar ka mjaft fuqi sa tė heqe nga qafa zgjedhėn e turqėve e tė fanariotėve. Ligjeratėn e boton gazeta «Kombi», qė porsa kishte filluar tė botohej nė Boston, Mass. Ajo ishte e para gazetė e atdhetarėve shqiptarė nė SHBA.

    Korrik
    Ftohet tė punojė si redaktori i gazetes «Kombi» nga drejtori i saj, Sotir Peci. Punon nė kėtė gazetė deri nė maj tė vitit 1907. Artikujt e tij tė shumtė nėnshkruhen me pseudonimet Ali Baba Qyteza, ABQ etj.

    4 dhe 11 Gusht
    Noli boton dy artikuj radhazi nė «Kombi» («Detyra e parė» e «Populli dhe udheheqėsi»).

    18 Gusht
    Nė artikullin «Hannibal ante portas» botuar nė «Kombi», Noli u bėn thirrje atdhetarėve shqiptarė qė tė bashkohen pėrpara rreziqeve tė shumta qė i kanosen atdheut.

    29 Gusht
    Boton njė artikull me rėndėsi nė faqet e «Kombit», me anėn e tė cilit shtron probleme tė mprehta qė shqetėsonin Lėvizjen Kombėtare, si mungesėn e njė programi tė njėsuar e tė veprimeve te bashkėrenduara tė tė gjitha forcave atdhetare. Ai fton atdhetarėt e njohur qė tė bashkojne pėrpjekjet e tyre pėr krijimin e njė alfabeti tė njėsuar.

    Shtator
    Nė artikullin «Jo lundrethyerit» («Albania», nr.9), Noli shpreh pakėnaqėsine e tij pėr tė metat qė viheshin re nė Lėvizjen Kombėtare dhe bėn thirrje pėr kryengritje tė armatosur kundėr pushtuesit osman.

    1907
    Noli boton dramėn ne tri akte «Israilitė dhe filistinė».

    6 Janar
    Nė Boston themelohet prej Fan S. Nolit shoqeria atdhetare «Besa-Besen».

    25 Janar
    Boton nė «Kombi» poezinė e parė «Fryn, moj erė».

    10 Shkurt
    Nė vazhdim tė turneut pėr tė ngritur degėt e shoqerisė «Besa-Besen», Noli flet pėrpara punėtoreve tė Natikut e mban njė nga ligjeratat e tij panegjirike mė tė frymėzuara, qė pėrshkohet nga patosi pėr atdheun, gjuhėn e kombin shqiptar.

    28 Shkurt – 7 Mars
    Me artikullin «Grekėt dhe shqiptarėt» - «Ali Pasha dhe Thermopylet», nėnshkruar me gėrmat e para tė pseudonimit Ali Baba Qyteza (ABQ) dhe botuar nė dy numra tė gazetės «Kombi», Noli i jep fund karrierės sė mirefilltė gazetareske dhe jep doreheqjen si redaktor i saj.

    Korrik
    Shoqeron pėr afro tre muaj atdhetarin e shquar Bajo Topullin tė ardhur nė SHBA pėr tė mbledhur ndihma pėr kryengritjen e armatosur qė kishte filluar nė Jug tė Shqipėrisė.

    1908

    9 Shkurt
    Dėshira e lufta e atdhetarėve shqiptarė nė SHBA pėr tė krijuar njė shtet tė pavarur ngjalli njė reaksion tė fortė tek shovinistėt grekė. Kisha greke nė SHBA pėr tė gjunjėzuar shqiptarėt ortodoksė, nuk pranoi tė kryente ē’do lloj riti fetar pėr ta. Ne kėto rrethana politike, Fan Noli mori pėrsiper misionin pėr themelimin e Kishės Shqiptare nė SHBA.

    22 Mars
    Noli jep meshėn e parė nė gjuhėn shqipe nė Boston e themelon Kishėn Ortodokse Shqipe, ngjarje politike me rendėsi kombėtare, qė ai e perdori si tribunė pėr bashkimin dhe edukimin atdhetar tė shqiptarėve.

    Mars
    Shtypi shqiptar («Kombi», «Drita», «Albania») botojnė njė «Lajmėrim» tė Fan S. Nolit nė emėr tė Kishės Shqipe. Nė kėte thirrje, ai tregonte udhėt e bashkimit tė popullit shqiptar, dėnonte dasitė fetare e ndėrhyrjen e krerėve fetare tė huaj, qė ishin armiq tė betuar tė popullit shqiptar.

    6 Maj
    Mban njė Ligjeratė mbi Skėnderbeun (botuar nė «Albania», 1907, nr. 3.)

    21, 28 Gusht
    Me fitoren e revolucionit xhonturk, boton nė «Kombi» artikullin «Vigjėloni», nėnshkruar me pseudonimin «Pesimisti». Kėtu ai parashtron tė varin program qė njohim prej tij, program qė kėrkonte autonominė e Shqipėrise.

    13 Tetor
    Noli pėrshėndet drejtuesit e klubit «Bashkimi» tė Manastirit qė e ftojnė tė marrė pjesė nė punimet e Kongresit tė Manastirit, si de1egat i shqiptarėve tė Amerikės. Pėr arsye tė justifikueshme, ai nuk mundi tė thotė fjalėn e tij nė kėtė kongres.

    27 Tetor
    Nė njė letėr drejtuar klubit «Bashkimi» Fan Noli shfaqte dėshiren qė nė pranverėn e 1909-ės tė vendosej nė Shqipėri, nė rast se xhonturqit do tė pajtoheshin me themelimin e njė kishe kombėtare.

    Dhjetor
    Nis botimin pėr nevojat e Kishės Shqipe te librave me karakter fetar, si «Shėrbesat e javės sė madhe» (Boston, 1908) «Libra e sherbesave tė shenjta» (Brukse1, 1909), .«Libra e tė kremteve tė mėdha» (Brukse1, 1911) etj. M'u nxi shpirti nga kėto kthime, shkruante Noli me 1908, se janė jo vetėm tė vėshtira e tė zorshme, po edhe tė merzitura fort».

    1909

    15 Shkurt
    Boton numrin e parė tė gazetės «Dielli», si organ i shoqėrise «Besa-Besen», qė mė 1912 kthehet nė organ i Federatės Panshqiptare «Vatra». Noli e drejtoi dhe e redaktoi «Diellin» nga 15 shkurti 1909 deri 22 tetor 1909; nga tetori 1910 deri nė korrik tė vitit 1911 dhe nga dhjetori 1915 deri nė korrik 1916, kohė nė tė cilėn «Dielli» ishte bėre gazetė e pėrditshme.

    1910

    Maj
    Nė njė fjalim politik tė mbajtur nė shoqerine «Besa- -Besen» e tė botuar nė «Dielli» (20 e 27 maj, Noli fton bashkatdhetarėt qė tė pėrkrahin kryengritjen e Kosovės dhe u bėn homazhe 1uftėtarėve tė Isa Bo1etinit e tė Idriz Seferit, pėr guximin e treguar nė betejat e Cernalevės e nė grykėn e Kaēanikut.

    1911

    4 Qershor
    Nė mitingun e madh tė organizuar nga shoqeria «Besa--Besen» pėr tė pėrkrahur kryengritjen e vitit 1911, mban njė fjalim tjetėr tė rėndėsishėm (botuar nė «Die1li» me 16 qershor) tė frymėzuar nga vrulli revolucionar qė kishte shperthyer nė Shqipėri dhe shfaq mendimin se shqiptarėt duhej t'u benin ballė vetėm pėr vetėm tė gjith armiqve tė tyre.

    10 Gusht
    Noli niset pėr njė turne tė gjatė nė disa vende te Evropės. Ai viziton me radhe kolonitė shqiptare tė Kishinievit e tė Odeses, tė Bukureshtit e tė Brailes, si dhe tė Sofjes. Meshat nė gjuhėn shqipe e predikimet politike u pritėn me njė gezim tė papershkueshėm. Kthehet nė SHBA me 15 dhjetor.

    *1912*

    31 Mars
    Noli punoi pa ndėrprerje pėr tė bashkuar tė gjitha shoqeritė atdhetare nė njė federatė tė vetme gjatė mė shumė se pesė vjetėve. Ne kete ditė themelohet nė Boston, Federata Panshqiptare «Vatra» qė do tė luante njė rol me rėndesi para dhe pas mbarimit tė Luftės sė Parė Botėrore pėr mbrojtjen e interesave e tė pavarėsisė sė Shqipėrisė.

    Qershor
    Pas disa vjet pėrpjekjesh, pa u shkėputur nga puna, mbaron shkėlqyeshėm Universitetin e Harvardit nė Boston, Massachusetts.

    Nėntor
    Duke parė rrezikun qė i kėrcėnohej Shqipėrise nga vazhdimi i Luftes I Ballkanike, «Vatra» e nis me mision Nolin nė Evropė.

    6 Dhjetor
    Nga Londra, Fan Noli pėrshendet Ismail Qemalin, kryetarin e qeverisė sė pėrkohshme tė Vlorės pėr Shpalljen e Pavarėsisė sė Shqiperisė: «Ju pėrgėzoj pėr veprėn tuaj patriotike. Rroftė Shqiperia! Rroftė kabineti i ri».

    vazhdon...
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Hyllien : 24-06-2004 mė 11:37
    "The true history of mankind will be written only when Albanians participate in it's writing." -ML

  12. #12
    i/e regjistruar Maska e Kosovari_78_Ca
    Anėtarėsuar
    24-12-2003
    Vendndodhja
    Kanada
    Postime
    264
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    Duke Degjuar Zerin E Fan S. Nolit

    DUKE DEGJUAR ZERIN E FAN S. NOLIT

    ( Shenime rreth dy audiokasetave tė panjohura me fjalėn e Fan S. Nolit mbajtur nė 80 - vjetorin e lindjes sė tij )

    Nga Vasil QESARI

    KUR RINGJALLEN IDOLET,
    e bashkė me to edhe Njeriu ...

    …Mbremė, gjer nga ora tre e mengjezit, kam qenė nė njė gjendje shpirtėrore pothuaj surealiste. Kam ndenjur pranė Fan S.Nolit. Po…Po ! Pranė vetė Hirėsisė sė Tij, Fan S.Noli ! Po si ndodhi vallė ? Shoqja ime, e mira dhe e sjellėshmja Monda Moisiu nė SHBA, mė bėri kohėt e fundit njė tė papritur tė veēantė. Mė dėrgoi dy audiokaseta ku qenė regjistruar fjala e Fan S.Nolit me rastin e 80-vjetorit tė lindjes, 50-vjetorit tė themelimit tė Vatrės si edhe e njė konference pėr shtyp dhenė po prej tij, nė anglisht. Rregjistrimi i kėsaj ceremonie mbajtur nė vitin 1962, ėshtė njė dokument i panjohur gjer tani e, nuk dihet se nė ē’rrethana e nga kush ėshtė bėrė. Cilėsia e tij ėshtė mjaft e pastėr dhe ėshtė ruajtur gjer nė ditėt tona nga atdhetari i njohur, 76 vjeēari shqiptaro - amerikan, i nderuari Thanas Laskaj.
    Pra, siē thashė, po dėgjoja zėrin e Nolit nė atė shirit tė bekuar magnetik dhe krahas emocioneve, shumė gjėra mė befasuan ! Sė pari, nga qė nuk mė besohej se isha duke dėgjuar vėrtet, pėr herė tė parė nė jetėn time, zėrin e tij. Sepse, ka disa gjėra nė jetė tė cilat njeriu i pėrfytyron pėrgjithmonė tė humbura, tė shuara, tė pamundura pėr t’u ringjallur e qė, natyrisht, as qė mendon kurrė se mund tė ndodhė edhe e kundėrta. Ka disa gjėra, tė cilat konsiderohen e kujtohen si tė ngrira nė kohė ( diēka e tillė e ngjajshme na ndodh, bie fjala, kur shohim bustet apo monumentet e njerėzve tė shquar, ndėrkohė qė ata hedhin atė vėshtrimin e tyre tė ftohtė, tė ngrirė, indiferent, tė metaltė apo tė mermertė e, nga ai vėshtrim, kujtimi i vetėm qė na mbetet ėshtė jehona e jetės sė tyre ). Shkurt muhabeti, ėshtė e pamundur qė i vdekuri tė ngrihet nga varri e tė na fanepset para syve, por ja qė mua atė natė, m’u ngjall e mė doli pėrpara vetė hirėsia e tij, Fan S. Noli !...
    … Po dėgjoja pra, i pėrhumbur, zėrin nga magnetofoni e vetja m'u duk sikur isha nė shtėpizėn e tij tė thjeshtė nė Fort Lauderdale, aty ku nė muzgun e njė jete vėrtet tė jashtėzakonshme, ai kalonte muajt e dimrit e, njėkohėsisht, fundin e tij. E dėgjoja e, para sysh m'u shfaq imazhi qė mė kish ngelur i pashlyer qysh nga vitet '80, kur Noli ish shfaqur pėr herė tė parė i "gjallė", nė njė copėz filmi dhjetė sekondėshe tė cilin televizioni shqiptar i asaj kohe, nuk di se ku e nė ē’rrethana e pat gjetur dhe e pat dhenė nė njė emison kushtuar jetės sė tij.
    Aso kohe, ajo sekuencė e shkurtėr filmike pa zė, e cila paraqeste Nolin nė kopėsht para shtėpisė, mė kish lenė pothuajse pa frymė. Ato kuadro filmi tė xhiruara padyshim nga njė amator, patėn lenė te unė njė efekt tė mrekullueshėm ngazėllyes e, nė tė njejtėn kohė, pothuajse hyjnor. Pamja e gjallė e rilindasit e atdhetarit tė madh, idolit tim tė bindjes se si njė shqiptar i vėrtetė duhej tė punonte pėr kombin; e mjeshtrit dhe eruditit tė shquar, shkrimtarit, historianit e studjuesit tė rrallė, kish marrė nė mendjen time dimensione tė reja. Qe krijuar kėshtu njė imazh i ri, i ndryshėm nga pamjet e fotove tė tij tė zverdhura nga koha si dhe nga shkrimet qė kisha parė qysh kur isha adoloshent nė faqet e gazetės Kombi, tė cilat i ruante plot fanatizėm nė njė baule tė vjetėr, miku im i femijnisė Sotir Koēi. Ai, tė cilin e quaja ndryshe "Bukinisti Mendel", nga qė ish vėrtet i fandaksur pas kėrkimit tė librave e botimeve tė paraēlirimit …
    … Qe pra pothuajse nė tė aguar qė shtrirė nė divan, larg Shqipėrisė e kujtimeve djaloshare aty nė shtėpinė time nė Avenue de l’Université tė Bordosė, po pėrjetoja sėrish, pothuaj tė njėjtat ndjenja e emocione si ato qė kisha provuar kur kisha parė pėr herė tė parė imazhin e tij tė lėvizshėm filmik. Dhe e ndjeva veten edhe njė herė gjimnazist si atėhere kur, njė foto tė Nolit tė cilėn e kisha grisur fshehurazi nga njė album i 60-vjetorit tė pavarėsisė, e kisha ngjitur me zamkė nė faqen ballore tė tekstit tim shkollor tė Historisė sė Letėrsisė. Si atėhere kur, nė njė ditė marsi tė vitit 1965, zemra e tij kish pushuar sė rrahuri larg, nė dhé tė huaj e kur mėsuesi ynė i letėrsisė, nė shenjė homazhi e zie, na kish komentuar poezinė "Anės lumenjve" ...
    …Pra qeshė kthyer prapa nė kohė, pikėrisht nė vitin 1962 e po dėgjoja Nolin, tamam si tė ndodhesha dhe unė aty, nė atė sallė tė madhe ku komuniteti shqiptar i Amerikės ish mbledhur e kremtonte 80-vjetorin e tij tė lindjes. Dėgjoja zėrin e tij e mendoja : Si qe e mundur qė ai, tė ish zėri i njė njeriu aq tė moshuar? Sepse ish zė energjik, kumbues, plot timbėr, me shumė djalėri brenda. Zė i cili nuk t'a jepte aspak pėrshtypjen e njė 80 vjeēari. Me diksion prej aktori. Herė i fortė e me tone tė lartė, herė i ulėt e me tone tė butė. Me njė tė qeshur e cila i delte thellė nga shpirti, shoqėruar me njė tingėllim tė ēiltėr, tė ngrohte e, njėkohėsisht, tepėr fisnik…
    Po ligjėrimi, fjala e fjalori i tij i mrekullueshėm ?! Njė gjuhė me nuanca tė bukura, paksa tė pėrafėrt me tė folmen korēare-kolonjare, shoqėruar shpesh me pauza tė shkurtra. Gjuhė e pastėr shqipe ! Nga frazeologjia e thjeshtėsia e fjalės, nga menyra e tė rrėfyerit e argumentimit tė ideve, kuptova edhe njė herė qe ish plotėsisht e vėrtetė se Noli i Madh, oratori i shquar, e kish pasur forcėn e fjalės pikėrisht te thjeshtėsia e saj. Tek aftėsia magjike pėr tė komunikuar me ēdo lloj dėgjuesi, pavarėsisht nga shkalla e intelektit. Nga ajo veti e rrallė, pėr tė bėrė pėr vehte shpirtėrat e njerėzve. E, pastaj, humori i tij i hollė ! Ai humor, gjithmomė popullor, i mbrujtur nga jeta, pėrvoja dhe ngjarjet e pėrjetuara nga vetė ai apo i dėgjuar e i treguar nga tė tjerė. Humor qė pėrbėn, ndofta, njė nga vetitė mė pak tė njohura tė Nolit, pėr tė cilin ėshtė shkruar shumė si Akademik i Rilindjes e Kulturės Shqiptare, por fare pak pėr aspekte tė tij intime. Pra, pėr Njeriun. Pėr njė njeri tepėr modest, tė thjeshtė e popullor…

    VATRA E DIELLI:
    In gloriam !

    … Pas kalimit tė emocioneve e dėgjimit "horizontal", me ngut e si i babėzitur tė shiritave magnetikė, i thashė vetes t'i dėgjoja edhe herė tė tjera, pėr vetė faktin se rregjistrimi ish bėrė nė menyrė tė ērregullt e kjo gjė e bėnte tė vėshtirė renditjen e tij kronologjike. Pra, ju vura punės tė "zbardh" kasetat, idetė e komentet, fjalėt e replikat duke i hedhur ato, shėnim pas shėnimi nė letėr. E duke kryer kėtė punė, vetja m’u duk si njė antropolog i cili pas kėrkimesh tė shumta, arrin tė gjejė njė copė eshtėr tė lashtė e, pastaj i vihet studimit dhe me laps nė dorė, nis tė skicojė sė pari kafkėn e pastaj gjithė skeletin e njė qenje njerėzore qė ka jetuar mijra vjet mė parė.
    … Qė nė fillim tė fjalės, ( i cili me sa dimė ėshtė edhe fjalimi i fundit publik qė Noli ka mbajtur tre vjet para vdekjes nė mars tė vitit 1965), tė bėn pėrshtypje fakti se, edhe pse ceremonia nė fjalė qe organizuar pėr 80-vjetorin e lindjes sė tij, ai i shmanget ēdo lloj lėvdate e glorifikimi duke u bėrė jehonė vetėm ngjarjeve mė tė rendėsishme tė lėvizjes sonė kombėtare. Nė fjalėn e tij tė gjatė e cila, pėr nga evokimet e porositė pėr tė ardhmen e Vatrės i ngjan njė Testamenti, ai vlerėson sė pari pjesėmarrjen e shumė shqiptarėve nė atė jubile i cili nuk qe vetėm i tij, por edhe i shumė ngjarjeve tė tjera tė shėnuara historike. Ai e fillon fjalėn e tij kėshtu:
    " … Sivjet rastis qė tė kemi nja katėr aniversarė tė ndryshmė. Aniversari i parė ėshtė aniversari im. Aniversar tjatėr ėshtė ai i kllasit tė dymbėdhjetė (1912), kllas shumė i madh nė Harvard University me njerėz qė janė bėrė shumė tė dėgjuar. Nuk do pėrmėnd shumė emėra, po mund t’u thom qė i ati i presidentit tė sotėm, ( Xhon Kenedi - shenim im ) ishte njė nga shokėt e kllasit tonė... Tashi, nga njė anė, ėshtė njė gjė e ēuditėshme qė tė rroē tetėdhjetė vjet aq sa kam rrojtur unė, se tamam tetėdhjetė jam tani. Nga njė anė ėshtė trimėri, po nga ana tjatėr ėshtė njė mjerim. Njė mjerim i cili mund tė pėrshkruhet shumė bukur me atė meselenė e Luigjit tė 14 -tė tė Francės. Ai qe njė nga mbretėrit mė tė dėgjuar po, nė fundin e mbretėrisė sė tij, pati shumė mjerime. Edhe disa nga luftėrat e tij, nė fund, i humbi. Njė herė, njė nga ata gjeneralėt qė humbi luftėn me tė fundme, vajti qė ti bėjė njė raport dhe, i shkreti, s’dinte si t’a niste pėr tė treguar mjerimin qė pėsoi ushtria frėnge. Luigji i 14 -tė i tha : Urdhėro, thuaji, sado lajme tė hidhura qė tė jenė se, nė vėrsėn tonė, s’ka lajme tė mira. (…) I treti aniversar ėshtė aniversari i Vatrės qė ėshtė krijuar nė qershor 1912. Aniversari tjatėr ėshtė ai qė do tė na vijė mė 28 nėndor, pra aniversari i indipendencės shqiptare …"
    Pastaj, ai evokon e ngre lart rolin qė luajti Vatra nė historinė e shqiptarėve tė Amerikės dhe tė vetė Shqipėrisė:
    "… Vatra, nė qershor tė vitit 1909 themeloi gazetėn Dielli qė jeton qysh prej 53 vjetėsh. S’ka asnjė gazetė tjatėr shqiptare qė tė ketė njė jetė kaq tė gjatė. ( ...) Para e gjatė luftės sė I-rė botėrore, Vatra luajti rolin e njė qeverie shqiptare nė mėrgim. Delegatėt e mbrojtjes sė ēėshtjes shqiptare nė Evropė, Konica e Turtulli, kur fati i egzistencės sė saj ishte nė rrezik tė madh, i mbajti Vatra. E jo vetėm ata, por edhe pėrfaqėsuesit e tjerė tė kolonive shqiptare. Mė 4 korrik 1918, ish Vatra qė e pėrfaqėsoi Shqipėrinė pėrpara presidentit amerikan Willson, duke fituar kėshtu njė nga miqtė mė tė mėdhenj, i cili e shpėtoi atė nga coptimi i armiqve.
    Nė Kongresin e Lushnjės, Vatra s’kish delegatė, por ē’ngjau ? Fryma e saj ishte atje. Ca nga njerėzit qė zgjodhi ai kongres, ishin njerėz tė Vatrės pėrsėri. Kongresi i Lushnjes bėri njė Kėshillė tė Regjencės dhe, njė nga pjestarėt e tij qe doktor Turtulli, delegat i Vatrės. Kur formuan kabinetin, ministri i punėve tė jashtėme ishte Mehmet Konica, pėrsėri delegat i Vatrės. Pas Kongresit tė Lushnjės ngjau lufta heroike pėr tė dėbuar italianet nga Vlora. Fryma e Vatrės qe atje. Edhe kenga "Vlora, Vlora" sikunder e dini, ėshtė bėrė nga njė pėrfaqėsonjės i Vatrės qė e kemi kėtu nė mes tonė. Ja dini emėrin, pėr ata qė s’e dinė, do t’a thom : profesor Thoma Naēi.
    Pasi u ēlirua Vlora, u nisa edhe unė tė veja nė Shqipėri, diē tė bėnja atje dhe, me ēfarė pasaportė shkova? A ka ndonjė njeri qė e mban mėnd kėtu ? Nuk besoj, veē nja dy a tre. Me pasaportė qė m’a ka dhėnė Ēekrezi si pėrfaqėsonjės i Vatrės nė Washington. Nė Gjenevė, kur u pranua Shqipėria si pjesėtare e Lidhjes sė Kombeve mė 17 tė dhjetorit 1921, kryetari i dėrgates ishte pėrsėri njė pėrfaqėsonjės i Vatrės, besoj qė e njihni ! ( Fan S. Noli - shėnim im).
    Tashi, dy fjalė pėr ish kryeministrin e Shqipėrisė qė e keni kėtu - thotė me humor Noli - S’ėshtė fjala qė tė lėvdohem pėr veten time, po dua t’u thom kėtė gjė : A ka shumė kombe nė tė cilėt shumica tė jenė muhamedanė e tė zgjedhėn pėr kryeministėr njė prift tė krishterė ? Kjo mė duket ėshtė lėvdata mė e madhe qė mund t’u bėjmė shqipėtarėve. (…) Vatra, pastajza, ka bėrė njė punė tė lavdėruar duke botuar libra. Libra tashi botohen shumė dhe kjo s’ju duket ndonjė gjė me rendėsi. Por librat qė botoi Vatra ishin libra qė botoheshin pėr herėn e parė shqip.
    (…) Kėto janė ca nga shėrbimet e Vatrės nė kohėn e shkuar. Shėrbimet e Vatrės nė kohėn e tanishme mund tė pėrmblidhen me fare pak fjalė. "Dielli" vazhdon e ndriēon opinionin publik tė shqiptarėve edhe u jep atyre njė tribunė ku tė ēfaqin e tė kėmbejnė mejtimet pėr punet e Shqipėrisė. Edhe, mos e kujtoni se "Dielli" e "Vatra" e kanė jetėn tė shkurtėr. Kemi ca miq, ca miq shumė tė ēmuar, dorėhapur, tė cilėt kanė bėrė pllane qė tė shigurojnė pėrjetėsinė e Diellit edhe tė Vatrės…".


    SHQIPERINE, TE MIRE A TE LIGE, NE E BEME !
    Dhe ju a lamė tė tjerėve qė ta mirėsojnė ...

    … Tashi, ēdo tė bėjė Vatra kėtu e tutje ? - pyet Noli, duke vijuar mė tej me nevojėn e vlerėsimit tė veprės sė personalitetit tė shquar tė rilindjes, mikut tė tij Faik Konica e duke ja lenė amanet kėtė punė, intelektualit e publicistit tė njohur, Qamil Panariti. A ka ndonjė punė pėr tė bėrė Vatra ? Po, ka ! Disa punė qė mund tė bėjė, do t’u a numėroj. Vatra ka punė pėr tė bėrė nė fushėn e botimeve. Pėr shembėll, nė Harward, kemi koleksionin e gazetės Albania tė Faik Konicės, ndjestė pastė ! ( Albania e nisi botimin mė 1897 dhe u mbyll mė 1909 - shenimi im ). Botimi i njė pėrmbledhje tė kėtij koleksioni tė ēmuar, do kish rendėsi tė madhe, sepse siē shprehet Noli: "… historia e Rilindjes Shqiptare mund tė gjėndet vetėm nė Albanian e Faikut ".
    Dhe mė tej, ai, vazhdon:
    " Tjetėr gjė qė mund tė bėjė Vatra ėshtė ribotimi i disa librave qė sot s'gjenden mė, pėr shėmbėll "Kalendari" i Vatrės. Nėqoftėse nuk mund tė botohet i tėrė, tė botohet njė pėrmbėledhje, njė broshurė. Puna mė e madhe qė mund tė bėjė tashi Vatra ėshtė tė vėmė pėrsėri Qerimin ( Panariti ) e tė na bėnjė njė pėrmbledhje tė materialit i cili ndodhet nė koleksionin e Diellit. Atje ka njė thesar pėr historinė e Shqipėrisė. Pėrpiquni qė kėto libra t’i botoni edhe i thoni Qerimit, tė mos shkojė nė xhenet, pėrpara se tė mbaronjė kėto libra. Kjo ėshtė kėshilla ime ! ".
    … Dhe, ėshtė ndėrkohė qė pėrfundon t'a quajmė "pjesėn" e parė tė fjalės sė tij qė Noli, nė tė vetmin rast tė ligjėratės jubilare, ngre tonet e zėrit tė tij dhe ankohet. Qarja nė fjalė, sipas tij, bėn pjesė nė "temėn e ditės". Por, edhe pse ai nuk i drejtohet kurkujt direkt, nuk zė emra nė gojė e nuk vė dorėn mbi "plagė", mendoj se kjo ankesė ka tė bėjė ndofta me sulmet qė atij i qenė bėrė disa herė si drejtues i kishės ortodokse, si person apo si kryetar i Vatrės, lidhur me tė ashtuquajturin "kult" tė lėvdatave apo me heshtjen qe kish mbajtur ndaj disa ēėshtjeve politike. Aso kohe, nė Vatrė, Noli kish edhe kundėrshtarė e armiq e, nė fjalėn e tij, sqaron mė poshtė shumė gjėra. Nė rradhė tė parė faktin qė ai, ( pėr mendimin tim me plot tė drejtė ), e vė veten nė rradhėt e Rilindasve e jo nė atė tė politikanėve "modernė" tė shqiptarėve.
    Si rilindas i fundit ende i gjallė, ai bėhet kėshtu zėdhėnesi i gjithė atdhetarėve tė shquar qė nė programin e madh tė punės sė tyre, nė kuadrin e angazhimit nė lėvizjen tonė kombėtare, si kryefjalė tė saj kishin bėrjen e Shqipėrisė. Nė kėtė drejtim, e vetmja meritė vetiake pėr tė cilėn Noli bėn aluzion e shprehet direkt, ėshtė pėrmbushja me sukses e njė tjetėr misioni specifik tė tij: "bėrjen" e Kishės Autoqefale Shqiptare, merita pėr themelimin e konsolidimin e sė cilės ėshtė nė mėnyrė tė pa diskutueshme, vepėr e tij.
    Ja, si shprehet ai, mė tej:
    "… Tashti tė vijmė nė themėn e ditės. Shumė nga shqipėtarėt na qahen me kėtė mėnyrė : Ore, ē’keni bėrė qė lėvdoheni kaq shumė ? Edhe, kur t’a thonė nė kėtė mėnyrė ėshtė, natyrisht, sikur tė presin gjuhėn. Se s’kemi lėnė kusur, i kemi bėrė qė tė gjitha pothuajse ē’kishim nė program tė bėnim !... Kishim nė program tė bėnim njė Shqipėri indipendente, e bėmė ! Tė mirė a tė keqe, e bėmė ! Nuk mund tė presim nga foshnja qė t’i ketė tė gjitha mirėsitė. Foshnjės duhet t’i jepet kohė tė rritet e tė tregojė se ē’ėshtė. Si mund t’i qortosh prindėrit e tu thuash : Ē’keni bėrė me kėtė foshnjė kėtu ? Duhet tė presėsh sa tė rritet foshnja e tė tregojė se ē’lule ėshtė. Shqipėrinė kishim nė program t’a bėjmė, e bėmė ! Kishim nė pllan qė tė bėnim njė kishė autoqefale tė Shqipėrisė, e bėmė ! Tė mire a tė ligė, e bėmė ! U a lamė si barrė tė tjerėve qė ta mirėsojnė. Po ne e bėmė ! ( ... )

    BIĒAKXHINJTE DHE KALEMXHINJTE
    ose Noli pacifist …

    … Tjetėr gjė, e cila mė la jo pak pėrshtypje gjatė dėgjimit tė audiokasetave nė fjalė, qenė idetė e tij pacifiste. Dihet se Noli, gjatė gjithė jetės sė tij e veēanėrisht kur u angazhua nė veprimtari politike ( gjer sa arriti tė bėhej edhe kryeministėr i Shqipėrisė ), nuk u njojt kurrė pėr veprime violente e as pėr politikė force e dhune. Pikėrisht ky shpirt e kjo veēori e karakterit dhe personalitetit pacifist, shprehet edhe nė fjalėn e mbajtur prej tij. Por, ndėrkohė tė mos harrojmė se kjo fjalė, ky rregjistrim i pėrket vitit 1962, pra njė kohe kur a) Makartizmi, b) Lufta e Ftohtė dhe 3) Kriza e Karaibeve ( konflikti i instalimit tė raketave sovjetike nė Kubė ) ishin ne kulmin e tyre. Bota kėrcėnohej nga njė luftė tjetėr e re, kėsaj rradhe me rrezikun e pėrdorimit tė armėve bėrthamore…
    Qysh nė nentor tė vitit 1962, nė bazė tė zbulimit ajror, presidenti amerikan Kenedi pat qenė informuar pėr nismėn sovjetike mbi instalimin e raketave me mbushje bėrthamore nė Kubėn e Fidel Kastros. Ishte pėr herė tė parė pas luftės sė dytė botėrore qė njė krizė e tillė mund tė ēonte drejt njė konfrontimi dhe pėrdorimi tė armėve atomike mes dy superfuqive. Kjo ngjarje plot tension, u pėrjetua plot panik nga popullata amerikane e cila i trėmbej kėrcėnimit sovjetik prej vendosjes sė raketave fare afėr, disa qindra kilometra larg vendit tė tyre. Ngjarja nė fjalė, pėrveē kėsaj, ndezi edhe mė shumė atmosferėn e lėvizjes pacifiste nė botė e cila u karakterizua nga organizimi i manifestimeve e protestave tė fuqishme nė shumė vende, pėrfshirė edhe Shtetet e Bashkuara tė Amerikės.
    Dhe, ėshtė pikėrisht nė kėtė kontekst social - politik qė Noli nė kėtė fjalė, shpalos pikėpamjet e tij pėr kėtė ēėshtje e mė tej. Prej mendimeve e ideve tė tij kuptojmė se ai gjer nė fund tė jetės, mbeti njė njeri me botėkuptim tė theksuar social-demokrat. Por, siē thamė edhe me lart, tė mos harrojmė gjithashtu se aso kohe nė Perendim egzistonte njė lėvizje mjaft e fuqishme pacifiste e cila mbėshtetej nga shumė personalitete tė shquar tė kulturės botėrore qė ishin pėrgjithėsisht, me ide tė majta e siē duket Noli, ishte plotėsisht nenė ndikimin e ideve e pozicionimit tė tyre …
    Pėrveē kėsaj, Noli, i cili me sa dukej dėshironte qė t’a mbante Vatrėn larg pėrēarjeve e konflikteve tė brendėshme qė vazhdonin tė mbeteshin vazhdimisht rreziku i parė e kryesor i shuarjes sė saj, nuk u prononcua as rreth gjendjes nė Shqipėri, lidhur me pyetjen se ē’duhej tė bente Vatra pėr kėtė qėllim edhe pse, nė fakt, ndihet qė nga tė pranishmit nė sallė pritej njė gjė e tillė. Por, Noli, i cili qe nė korrent tė konjukturave ndėrkombėtare shpalos thjesht e bile me humor, pikėpamjen e tij: "theorinė" siē e quan ai tė dy shkollave apo tė dy rrymave qė egzistonin aso kohe nė politikė: asaj tė njė lufte tė mundėshme mes dy kampeve kryesore nė botė, atij kapitalist dhe komunist. Pra, nga njė anė, tė konfrontimit tė mundshėm me armė bėrthamore dhe nga ana tjetėr, tė zgjidhjes paqėsore tė problemve, pėr njė bashkėjetesė mes popujve pavarėsisht nga sistemet dhe ideologjite e tyre.
    Noli shpalos ashiqare pikpamjet e tij mes kėtyre dy rrymave tė kundėrta. Mes atyre tė cilet ai i quan "biēakxhinj" e tė tjerėve qė i cilėson si "kalemxhinj". Nga fjala e tij mėsojmė se pa asnjė rezervė, ai, linte tė kuptoje se bente pjesė nė rradhėt e pacifistėve e jo tė mbėshtetėsve tė luftės. Por, shtrohej pyetja: nė kėtė kontekst politik, ē'mund tė bėhej pėr Shqipėrinė? Pėr Shqipėrinė e cila, pėr fat tė keq ish vendosur prej vitesh nė kampin tjetėr, pra nė atė komunist, fati i saj sipas Nolit, ishte tragjikisht i lidhur me atė tė kampit ku ajo bėnte pjesė:
    " Ē’mund tė bėjmė ne sot pėr Shqipėrinė ? - pyet ai - Tashi, pėrpara se tė bisedojmė kėtė problem duhet tė dimė njė gjė, tė cilėn pothuaj qė tė gjithė e harrojmė ose s’i japim rendėsi tė mjaftė. Problemi i Shqiperisė nuk ėshtė njė problem qė t’a zgjidhėn shqiptarėt sot. Edhe kur thom kėtė nuk dua qė tė poshtėroj shqiptarėt se nuk janė si kombet e tjera. Asnjė komb sot, nuk mund t’i zgjidhė problemet e tij vetėm. Ēdo problem i ēdo kombi nė kėtė botė sot qė ėshtė bėrė njė ėshtė problem, vetvetiu, ndėrkombėtar qė nė krye gjer nė fund. Problemi i Shqipėrisė do tė zgjidhet, kur tė zgjidhen tė gjitha problemet e botės. Tashi, pėr kėtė ēėshtje sot janė pothuajse qė tė gjithė tė njė mendje : qė problemi i ēdo kombi ėshtė problem kryesisht ndėrkombėtar me njė posibilitet fare tė vogėl pėr njerėzit e vendit brenda. Ndahemi qė tė gjithė kur vijmė nė zgjidhjen e kėtij problemi. Qysh do t’a zgjidhim atė ? "
    Dhe Noli, pa dhėnė ndonjė pėrgjigje konkrete lidhur me fatet e Shqipėrisė e cila lėngonte nenė tiraninė komuniste, vazhdon me insistim gjykimin e tij se nė atė kohė pėr zgjidhjen e fateve tė kombeve egzistonin dy zgjidhje, dy shkolla. Ajo e "bixhakēinjve", pra e atyre qė besonin nė zgjidhjen e problemeve tė popujve me pėrdorimin e jataganit ( violencės, luftės) dhe shkolla tjetėr e "kalemxhinjve", e atyre qė mendonin t’i zgjidhin problemet me anė tė kalemit ( penės, kulturės, dijes, shkencės, logjikės e diplomacisė ). "Pra kemi luftėn nga njėra anė e paqėn nga ana tjetėr. Zgjidhja e jataganit ėshtė tė presėsh koka. Dhe ai nuk do tė rrijė rehat gjersa tė presė edhe kokėn e fundit tė njeriut. Atė zgjidhje jep jatagani. Sikur tė kemi njė luftė tjetėr, s'do tė mbetet njeri i gjallė. Kėshtu qė s’mbetet veēse njė zgjidhje dhe ajo ėshtė zgjidhja paqėsore " - pėrfundon Noli lidhur me kėtė ēėshtje…


    HAJDE, MORE RRAPO HEKALI !
    Ne nuk e ēpikmė patriotizmėn shqiptare, por e gjetmė !

    … Vazhdoj tė dėgjoj kasetat me fjalėn e Fan S. Nolit e nuk shkruaj, nuk bėj asnjė koment… Komentin e bėn vetė Fan S. Noli dhe shihni e lexoni mė poshtė se ē'koment i rrallė ėshtė: " (…) Thonė se shqiptarėt s’kanė pasur patriotizėm. Gjė mė e gabuar se kjo s’ka ! Hapni "Bletėn Shqiptare" tė Eftim Mitkos botuar mė 1878, ku ai ka mbledhur kengė popullore tė cilat disa janė tė shekullit tė 18-tė e, ca tė shekullit tė 19 -tė. Dua t’i u them njė nga kėto vjershat popullore e cila ėshtė nė "Bletėn Shqiptare" e qė provon katėrcipėrisht se shqiptaret kanė patur njė patriotizem tė thellė pėrpara se tė fillonte ajo qė e quajmė Lėvizja Moderne Shqiptare e qė nis nga koha e Kristoforidhit, mė 1875.
    Vjersha popullore qė do t’i u dekllamoj tani, ėshtė shkruar mė 1850 kur u bė Kryengritja e Labėrisė, nė kohėn e Tanzimatit. Turqia donte tė impononte Tanzimatin, njė kanun tė pėrgjithshėm pėr tė gjitha viset e Turqisė. Domethenė qė edhe ca tė drejte tė pakta qeverisėse qė kishin shqiptarėt, do t’u marrte e kėshtu vend tė robėrohej fare. Populli u ngrit. Kryetarėt e kėsaj lėvizje qenė Rrapo Hekali, Hodo Nivica dhe Gjoleka. Kenga qė do t’i u thom tashti, ėshtė kenga e Rrapo Hekalit. Eshtė vetėm njėmbėdhjetė rradhė. Do t’u a thom, se m’a kujton Faiku, i cili gjithmonė e mbante nė gojė dhe e dekllamonte. Dhe pastaj do t’u a analizoj prapė :

    Hajde, more Rrapo Hekali,
    Kur thėrret sa tundet mali !
    Hajde, more Rrapo o lule,
    Lumthi ti bilbil qė zure,
    Njė pasha me shtatė tuje,
    Topi bam e ti po tutje,
    Plumbat tė binin mbi supe,
    As u trembe as u tute.
    Se Hodo Nivica shkoi,
    Kofshėn derrit ja dėrmoi,
    Ngriti flamurin te kroi.
    Pse lėfton, o derėzi ?
    As pėr mua, as pėr ti,
    Po pėr gjithė Shqipėri !

    Hapni "Bletėn Shqiptare" tė Thimi Mitkos qė tė gjeni kėtė kengė, tė shkruar jo me vonė se 1850. Ato tri rradhėt e fundme tregojnė se cili ish qėllimi i asaj kryengritje. Ish pėr tėrė Shqipėrinė. Tashi do t’u bėj njė analizė tė parė qė tė shikoni se kjo vjershė, me kėto njėmbėdhjetė rradhė, ėshtė njė kryevepėr e vertetė tė cilėn mund t’a shkruante njė nga poetėt e parė tė botės. Shikoni, tashi, se si e pėrshkruan Rrapo Hekalin. Nė kohėn e tij s’kishte telefona. Edhe Rrapo Hekali, kur thėrriste labėrit tė mblidheshin pėr tė bėrė luftė, i vetmi telefon qė kish ishte zėri i tij. Edhe shikoni sa bukur e pėrshkruan :

    Hajde, more Rrapo Hekali,
    Kur thėrret sa tundet mali !

    Kur bėrtiste : E,e,e,e, or shokė ?! Edhe tundej mali, tė tėrė labėrit e dėgjonin dhe qė tė gjithė mbėlidheshin. Tri rradhėt e pastajme :

    Hajde, more Rrapo, o lule,
    Lumthi ti, bilbil qė zure,
    Njė pasha me shtatė tuje.

    Pra, pashai qė zure ti, kishte shtatė tuje. Tujet ishin tamam si ato yjet qė mbajnė gjeneralėt e Amerikės. Kemi gjeneralė me njė yll, gjeneralė me dy yje, me tre yje dhe me katėr yje. Pėrmbi katėr yje, s’ka gjeneralė ! Gjithashtu edhe nė Turqi, kishte pashallarė me katėr tuje, por jo pashallarė me shtatė tuje. Po vjershėtori do tė thotė se ēfarė pashai zuri. Ay pasha qe dy herė sa pashallarėt e tjerė, domethėnė gjenerali mė i mirė i Turqisė. Edhe kėtė, e shtypi Rrapo Hekali !... Shikoni tashi, ato tri vargjet qė vijnė pas. Ē’farė strategji, ē’farė taktike mbajti Rrapo Hekali qė e shtypi kėtė gjeneral tė dorės sė parė tė Turqisė?

    Topi bam po ti po tutje,
    Plumbat tė binin mbi supe,
    As u trėmbe, as u tute.

    Domethenė me njė trimėri tė thjeshtė dhe asnjė zanat, asnjė mjeshtėri tjatėr. Tashi, ē’gjė e ndizte, ē’gjė e shkaktoi kėtė hov tė pathyer tė shqiptarėve ? Vjershėtori na i thotė pėrsėri me tri rradhė :

    Se Hodo Nivica shkoi,
    Kofshėn derrit ja dėrmoi,
    Ngriti flamurin te kroi.

    Ai derri tė cilit Hodo Nivica ja theu kofshėn ishte turku. Flamuri te kroi, ishte flamuri i kryengritjes, flamuri i lirisė. Edhe mė nė fund, qėllimi pėr tė cilin bėhej e tėrė kjo luftė ? Prapė, pėrsėri nė tri rradhė t’a thotė vjershėtori. Ustai i madh nuku humbet shumė fjalė. Dy-tri, mjaftojnė pėr tė :

    Pse lėfton, o derėzi ?
    As pėr mua as pėr ti,
    Po pėr gjithė Shqipėri !

    …Kėshtu qė ne nuk e inventuam, nuk e ēpikmė patriotizmėn shqiptare, por e gjetmė. E vetmja gjė qė bėmė ėshtė qė atė patriotizmė qė egzistonte midis shqiptareve, u pėrpoqmė t’a organizojmė, t’a kanalizojmė. Vetėm atė gjė bėmė ! Tashi, arsyeja pėr tė cilėn na vajti puna mbarė, ishte se kishim njė popull me tė vėrtetė i cili e deshte Shqipėrinė. Njė popull i cili jo vetėm kish patriotizmė, virtutėn e patriotizmės por qė kish edhe disa virtuta tė tjera, nga tė cilat do tė numėroj vetėm njė qė na i kanė thėnė qė tė gjithė tė huajtė qė kanė vizituar Shqipėrinė. Kur hyri Shqipėria nė Lidhjen e Kombeve, pėrfaqesonjėsi i Hindit i cili aherė rastisi tė ish njė muhamedan, Muhamed Aliu, bėri kėtė lėvdatė pėr shqiptarėt:
    Sot, tha, bėmė punėn mė tė bukur qė qasmė Shqipėrinė nė Lidhjen e Kombeve. Sikur tė studjoni historinė e gjithė kombeve qė janė ēliruar, nuk do gjeni asnjė shėmbėll si kėtė qė shohėm sot nė Shqipėri. Shqipėria ėshtė i vetmi vend nė tė cilin tri fe tė ndryshme, pasanikėt e tė cilave kudo gjetkė, therren me njėri-tjatrin, janė bashkuar pėr tė krijuar njė shtet indipendent. Ky ėshtė i vetmi nė botė, nė tė cilin, muhamedanė, orthodhoksė e katolikė janė lidhur qė tė gjithė e kanė bėrė njė shtet indipendent. Edhe ky vend, nga sa di, ėshtė i vetėmi vend qė ka njė shumicė muhamedane dhe na dėrgon kėtu, si pėrfaqėsonjės, njė peshkop orthodoks.
    Shumė nga tanėt thonė qė Shqipėrinė e krijoi njė pakicė. Shumė e vėrtetė ! Po, kjo ėshtė historia e gjithė kombeve tė botės. Merrni, pėr shėmbėll Hindin, me 400 qind miliunė. Kush e ēliroi ? Mahatma Gandi. Edhe, Mahatma Gandi, ē’thoshte kur nisi lėvizjen e tij ?! E para e punės: Pa armė do t’a marr, pa luftė ! Edhe e morri. Pra e fitoi lirinė e Hindit pa armė. Dhe me sa veta, thoni ? Ai thosh : Mė mjafton tė kem 25 mijė njerez si ushtarė tė cilėt tė bėjnė pikėrisht ashtu siē u thom. Edhe aq kish, nuk kish mė tepėr !... Dhe me ata e bėri Hindin ! Pa luftė. Pa shkrehur dyfek. Atė bėmė edhe ne. Ishim tė pakėt kėtu. Numėroheshim me gishtėrinj…".

    "MESELE" TE RREFYERA NGA HIRESIA E TIJ,
    pėrkthyesi i Omar Khajamit…

    … Edhe pse s’kish bindje tė thella e tė forta fetare, Noli u dorėzua prift mė 1908 dhe ish qysh atėhere qė ai filloi luftėn e tij kembėngulėse pėr shkėputjen e kishės ortodokse shqiptare nga kisha greke duke bėrė shėrbesa shqip, duke shqipėruar libra fetare etj. Kjo gjė pėr atė kohė, kish rėndėsi politike sepse i priste udhėn synimeve tė shoveniste greke te shqiptarėt me besim kristian ortodoks e mė gjerė. Por pikėrisht, nga fjala e tij, unė qė e kam lexuar e adhuruar jo pak Nolin, kuptova edhe njė herė tjetėr se pėrse ai, autori i pėrkthimit tė pėrkryer nė shqip tė Rubairave tė Omar Khajamit, nė thelb nuk kish qenė vėrtet njeri i pėrkushtuar fanatikisht pas Zotit e se veprimtaria e tij kishtare kish patur nė rradhė tė parė qėllime kombėtare.
    Ja pse, nė 80-vjetorin e lindjes, themeluesi i Kishės Ortodokse Shqiptare, normalisht nuk do tė ish as e udhės, as "protokollare" qė t'i lejonte vetes tė tregonte "mesele" tė tilla, si kėto mė poshtė. Por, kjo gjė ka ndodhur jo rastėsisht e, peshkopi, do tė qeshte bashkė me pjesmarrėsit nė sallė me historitė e rrėfyera prej tij, duke bėrė kėshtu qė Zoti pa dyshim, tė mos shihte nė personin e tij njė shėrbėtor tė pėrdėllyer …
    " Si klerik - rrėfen Noli - do tė nis me pėrrallėn e njė prifti. Njė prift, njėherė, shkoi me popullin pėr tė shpėnė tė vdekurin nė varret. Udhės, pranė njė pylli, prifti tha : Qėndroni njė minutė kėtu se kam njė punė! Arėsyeja pėr tė cilėn ay qėndroi nuk u marr vesh dhe, njerėzia, po ēuditeshin si e la tė vdekurin atje. Kur, pas pak, prifti u kthye nga kisha me njė dyfek dhe u tha: Heshtni! Dhe ja krisi pushkės. Ja kėtė punė kisha qė ju thashė tė prisni kėtu, i sqaroi pastaj ai njerėzit. Aman, or uratė! Po na le tė dekurin ne mes tė sheshit qė tė vraē njė ljepur ?- i thanė ata. Budallenj, u a ktheu ay, i vdekuri pret, ljepuri nukė pret …"
    Ja njė tjetėr mesele po pėr priftėrinjtė tė cilėn, siē thotė Noli nė fjalėn e tij, ja pat treguar Luigj Gurakuqi :
    " Njė prift i ri, vajti nė malėsi tė bėnte meshėn e tij tė parė. Natyrisht, me qė ish sermoni i tij i parė, ndenji tėrė natėn i shkreti dhe e shkrojti, e zografisi atė dhe e bėri qė lere mos e nga, tė ēuditej dunjaja. Edhe, pasi e qėndisi, nė fund kjo ishte konkludja e tij, konkludja e sermonit : Nėqoftese i bėni kėto qė u them tė gjitha, nuk do tė shkoni nė ferr, nė xhehnem, por do tė shkoni nė xhenet! Ky ishte fundi i fjalės. Po, pa arrirė nė gjysmėn e fjalės, njė nga malėsoret u ngrit e i tha : Dom Nikolla, tė paēim uratėn, aman mbaroje atė fjalė se na u dogj fėrliku. ( Fėrliku ėshtė mishi i pjekur nė hell ). Prifti i shkretė kur e dėgjoi atė, u ngatėrua edhe e shkurtoi fjalėn duke shkurtuar kėshtu edhe predikimin. E nė vend qė tė thoshte, po tė beni kėto nuk do shkoni nė ferr po nė parajsė, u tha: Nėqoftėse i bėni keto jam i sigurtė se do tė shkoni qė tė gjithė nė ferr, nė xhehnem. Tė lumtė goja ! - i tha njė nga malėsorėt - Se je i pari prift qė na thua tė vėrteten ! …"

    "KOMBI" U MBAJT NDEZUR
    nga Zjarri i Shenjtė …

    … Gazeta "Kombi" e Sotir Pecit, mė ēon me kujtime larg, nė rininė time. Mė kujtohet kur shkoja te miku im i vjetėr Sotir Koēi, te i paharruari "Bukinisti Mendel" ( i cili vdiq para njė viti nė moshė relativisht tė re nga njė sėmundje banale ). Qe pikėrisht aty qė kam parė pėr herė tė parė koleksionet e gazetave "Drita" ( 1901-1908 ) qe ish botuar nė Sofje nga Shahin Kolonja si dhe "Kombi" tė Sotir Pecit e "Dielli" tė Kosta Ēekrezit, nė Shtetet e Bashkuara. Si kishin mbėritur ato koleksione tė vyera gjer te ateljeja e Bukinistit Mendel? Kjo gjė ish njė mister, diēka tepėr e fshehtė por, me sa dukej, burimi i tyre duhej tė ishte biblioteka e shquar e eruditit vlonjat Eqerem Bej Vlora, e cila qe njė ndėr mė tė vyerat nė Ballkan e qė pas ēlirimit u trajtua shumė keq e "firoi" andej-kendej, nėpėr vite. Por, le tė vijmė pėrsėri te fjala e Nolit e te kujtimet e tij pėr gazetėn "Kombi" e cila ish nena e "Diellit", gazetės qė ndriēoi pėr vite tė tėra mendjet e zemrat e shqiptarėve tė Amerikės…


    ( … ) Kombi-n e themeloi Sotir Peci edhe u gėzova shumė qė dėgjova nga miku ynė Antoni Athanas qė e pėrmendi atė. Sotir Peci hapi kėtu edhe e nisi gazetėn Kombi nė qershor 1906. Nja dy muaj pas kėsaj, i dėrgova atij njė fjalė qė kisha mbajtur nė njė mbledhje shqiptare edhe ai e botoi atė e pastaj mė shkroi njė letėr qė nėqoftėse s’ke atje ndonjė punė, eja kėtu qė tė pėrpiqemi tok t’a botojmė kėtė gazetė, se mė duhet njė ndihmė. Unė kisha punė, por njė punė e cila nuk mė pėlqente, punė nė fabrikė tė dėrrasave. Kėshtu qė e lashė me gėzim tė madh fabrikėn e ardhēė kėtu nė Boston pėr tė bėrė njė punė e cila mė pėrshtatej me tepėr, sipas qėllimit qė kisha pėr tė bėrė diē pėr ēėshtjen kombėtare.
    Edhe, i pari mision qė me ngarkoi Sotir Peci, ndjestė pastė, ishte tė dilja kollonive e tė mblidhnja pajtime. Vajta nė Manēester, mblodha njė pajtim. Pastaj vajta nė Konker, Nju Hemsher dhe atje s’mblodha asnjė pajtim, se aty njė shqiptar ishte e ai kish paguar. Pastaj vajtėm me Tilin tok nė Penibuk. Aty s’bėmė asnjė. As kishte ndonjė pajtimtar, as bėmė ndonjė tė ri. Hynim nė njė konak dhe konakun e gjenim tė zbrazur. Hynim nė njė tjatėr konak, prapė tė zbrazur. Po kėtu, s’ka shqiptarė ?... Jo, ore, ka! - na thanė - Po iknė, vanė nė avlli posa dėgjuan qė po afroheshim.
    Pastaj vajtem nė Bidiford. Atje pata njė sukses shumė tė madh. Mblodha dy pajtime. Pastaj nė Ogastamejn. Atje mblodha njė pajtim edhe mė nė fund nė Rollandmej njė pajtim. Qė tė gjitha, mė duket u mblodhnė nja 24 dollarė a 25, nga tė cilat mė tepėr se gjysma shkuan udhės. I solla kusurin Sotir Pecit dhe konkludja qe kjo : E po bėhet, ore, punė kėshtu ? – tha ai. Sikur tė thashė unė se bėhet ? As bėhet, as ėshtė pėr tė bėrė ! Kjo puna jone, s’ka as nisje as fund… Kėshtu e gjetmė ēėshtjen shqiptare aherė. Asnjė organizatė ! Kishte vetėm njė, dy a tre persona, tė cilėt nxirrnin nga ana e tyre disa gazeta. Kishim Shahin Kolonjėn qė nxirte "Dritėn" tok me Kristo Luarasin. Kristo Luarasi ishte shumė i zoti si shtypės. Kish njė shtypėshkronjė e qe i zoti i punės. Good bussinesman, jo se e ndihmonin shqiptarėt …
    Ishte Faiku, i cili, si rronte ? Faiku rronte se kish njė xhaxha shumė tė pasur nė pallatin e sulltan Hamitit. Edhe kėshtu shakaja, i gjyshi punonte pėr sulltan Hamitin dhe pėrkrahte Faikun i cili punonte kundėr Dovletit, pėr tė krijuar Shqipėrinė e lirė. Si pajtohet, kjo gjė e ēuditėshme ? Ay i shkreti s’kishte djem, kish vetėm ēupa. Faiku harxhonte mė tepėr se ē’kish edhe ēdo muaj i dėrgonte billin xhaxhait. Xhaxhai menjėherė ēekun. Dhe kėshtu dilte gazeta atje. Pastaj ardhėn xhonturqit dhe e vrane xhaxhanė edhe u mbarua puna e Faikut. Mori fund ! Edhe ardhi kėtu nė Amerikė qė tė rrojė me ne.
    Sidoqoftė, pas atij ardhi Peci. Ardhi Peci dhe nisi njė gazetė, jo se kish ndonjė pėrkrahje nga populli. Puna e shqiptarėve ishte kjo: Naum Cerja thosh nje shaka shume tė bukur. Kishin njė mbledhje dhe, nė atė mbledhje foli Faiku e folė tė tjerė. Edhe, kur mbaroi mbledhja e pyeti Faiku Naim Cerjen, e i tha : Si t’u duk kjo mbledhja ? Ore, kur ti the njė fjalė dhe kėr…kėr…mė rrodhnė lotėt. Po pse u mallėngjeve ? pyeti ai. Po, u mallengjeva, ore, kur the se me shqiptarė si ju, jemi tė sigurtė se puna do na vejė mbarė. Epo, s’ėshtė e vėrtetė kjo ? Jo, mor - tha - si e vėrtetė ? Shqiptarė, ti edhe unė ishim, ne tė dy - tha. Ata tė tjerėt ishin sehirxhinj - tha. U hynte nga njėri vesh e u dilte nga tjetri. Andaj mė zunė lotėt - tha.
    Mirpo, bukuria ėshtė qė ndonse e nismė me aq pak vetė, puna na vajti mbarė. Pse ? Se ata tė pakėt qė e nisnė e kishin zjarrin e shenjtė, siē thote frėngu, "le feu sacré". Kishin zjarrin dhe arrinė qė ate zjarr t’a kishin njė pakicė e vogėl. Edhe pakica e vogėl, nėqoftėse ka njė fushė ku tė punojnė, mbarojnė punė. Edhe fusha ishte, sikundėr u thashė, se shqiptarėt ishin patriotė shumė mė pėrpara, nuk i bemė ne patriotė. Ishin. Dhe ishin tė zotėt dhe ishin trima. Deshėn vetėm udheheqės edhe perėndia u dha ca udhėheqes pėr rilindjen e tyre e keshtu u vajti puna mbarė ".

    QE "DIELLI" TE VAZHDOJE TE NDRIĒOJE
    edhe pa rekllama …

    " … E nismė Kombin dhe pastajza, pas tre vjetėsh Sotir Peci shkoi. Kėtu, tha s’bėhet punė, unė do shkoj nė Shqipėri. Edhe shkoi pėr Kongresin e Manastirit ahere e pastaj mbeti nė Shqipėri. Pastaj vajti nė Shkollėn Normale, siē e dini edhe me ne fund, u bė njė nga pjesėtarėt e Kėshillės sė Regjencės. Po sido qoftė, nga Kombi lindi Dielli. Kur shkoi Sotir Peci, na la kėtu njė shtypshkronjė. Ajo shtypshkronjė ish nė 100, Hapson Street, nė njė katua. ( … ) Aty bėnte shumė fohtė, kishim njė sobė e cila nuk na ngrohte por vetėm na tymoste. Si e shtypnim Diellin ne? E rradhitnim vetė dhe mė vjen keq qė nuk ndodhet ketu, Thimaqi, qė ishte kryeradhitėsi e nga i cili mėsova edhe unė zanatin e rradhitjes sė shtypit. Me atė tok e rradhitnim e pastaj, nė mashinėn me tė cilėn e shtypnim vetė, me kėmbė. Amerika s'kish pėrparuar aq shumė aheraj, sa tė pėrdorej elektriku nė mashinat.
    Shkurt, si shkoi Sotir Peci mashinat mbetėn tė gjitha atje siē ishin, tė pa paguara. Edhe u mbluadhtin ca nga djemtė qė kishin dhenė paratė, pagesėn e parė kur i bleu dhe thanė: Ē'do t'i bejmė kėto? Ca thanė qė t'i shesim, ca thanė jo tė mos i shesėm, po tė vazhdojmė gazetėn vetė. Tė nxjerrim njė tjatėr gazetė. Se s'mund tė nxirnim Kombin pa lejen e editorit. Por qė tė mundnim tė nxirnim njė tjatėr gazetė, duhej tė pagunaim njė herė mashinat, tė cilat ishin tė papaguara. Kėshtu qė u mbluadhnė nėnė kryesinė e Kristo Qirkės, ndjestė pastė edhe tė Misto Millonait i cili mblodhi disa nga dardharėt, Kristo Qirka mblodhi ca prej korēarėve si edhe Dhima e Goni Pitėrson dhe kėta i paguan tė gjitha kėto e thanė: Ja ku i keni mashinat, hajdeni nxirrni gazetėn!
    Dhe kėshtu nismė Diellin, pikėrisht me atė methudhė me tė cilėn nxirnim edhe Kombin e Pecit. E rradhitnim unė tok me Thimaqin edhe pastaj e shtypnim nė atė katuan e mbytur me tym, duke punuar me kėmbėt. Po ishim djem aherė, shumė trima, shumė tė shėndoshė. Kjo gazetė e nisur me tėrė ato varfėrira e me tėrė ato mundime, nisi mė 15 tė shkurtit 1909. Mė 5 nėndor 1915 u bė e pėrditėshme. Mė pėrpara dilte njė herė nė javė, pastaj dy herė nė javė, pastaj tri herė nė javė e pastaj dolli e pėrditėshme kur ishte direktor, ndjestė pastė, Kostė Ēekrezi, i cili midis vyrtutave tė tjera kish vyrtutin qė ishte njė punėtor i rrallė. Ndoshta punėtori mė i madh qė ka nxjerrė Pėrlindja Shqipėtare.
    Tani duhet tė kini pėrpara sysh njė gjė: Dielli pėrparoi e arriu tė bėhet e pėrditėshme e vazhdoi disa vjet kėshtu. Pastaj botimi i tij u rrallua sepse gjysma, mė tepėr se gjysma e shqipėtarėve mė tė mirė qė kishim kėtu u sulnė si bagėtia, si kope edhe u kthyen nė Shqipėri, posa qė u hap vendi. Dhe kjo e sakatosi lėvizjen kombėtare tė kėtushme. Vanė atje dhe kujtonin se kur tė ktheheshin do t'a gjenin pėrsėri derėn hapėt. Kur u mejtuan qė tė ktheheshin kėtu, dera ishte mbyllur e s'vinin dot.
    Por, sidoqoftė, me gjithė ato mundime, Dielli vazhdoi. Po si vazhdoi ?... Kėtė duhet t'a kini gjithėnjė pėrpara sysh. Dielli nuku mund tė mbahej vetėm me pajtime. Po tė pyeē mirė, asnjė gazetė nė botė nuku pėrmbahet vetėm me pajtime. Pėrmbahet me rekllama. Edhe ne, rekllama nuk kemi natyrisht pse, ai publik qė e kėndon ėshtė shumė i limituar e askush nuk rekllamon pa pritur qė tė marrė fitime nga ajo rekllame. Kėshtu qė s'duhet tė dėshpėrohemi, kur shikojmė se nga koha nė kohė Dielli ngec e pret ndihmėn tonė. Tashi, ē'mund t'u thom pėr vazhdimin e Diellit? E vetmja gjė qė mund t'u thom ėshtė kjo. Kėshtu siē bėmė kėtė mbledhje tė bukur sot, qė mblidhemi nga tė gjitha anėt e Amerikės e piqemi e ēmallemi, do tė ish mirė qė tė mblidhemi ēdo tre vjet e kėshtu tė ndihmojmė edhe Diellin. Se ka edhe njė tjatėr qėllim kjo mbledhje. Nuk jemi mė djema dhe ngadalė e ngadalė hesapi ynė po shkurtohet e mbyllet. Kėshtu qė ėshtė mirė tė piqemi ēdo dy a tre vjet. Se kush e di se kur piqemi prapė ! ( … )

    … Unė nuk e di nė se, sot, shqiptarėt e Amerikės piqen ashtu siē uronte e dėshironte Noli, nė ēdo dy a tre vjet. Nuk di nė se Dielli del pa pengesė e pa patur nevojė pėr "rekllama". Nuk di, nė se ata pėr tė cilėt flet Fan S.Noli, pra, ata "…miq shumė tė ēmuar, dorėhapur, tė cilėt kanė bėrė pllane qė tė shigurojnė pėrjetėsinė e Diellit edhe tė Vatrės…", jane ende gjallė e vazhdojnė tė mbrojnė kauzėn e saj dhe gazetėn nė fjalė. Por, ndėrkohe di se, mbas kėtij takimi jubilar ku u mbajt fjalimi i fundit publik i rilindasit tonė tė madh ku ai la, si tė thuash, Testamentin e Tij, Noli vdiq. Ai u shojt pas tre vjetėsh, atje nė shtėpinė e tij modeste, nė Fort Lauderdale tė Floridės, mė 13 mars 1965....


    °°°°°°°°°°°°°°°°°°°°°°°°
    Miresia civilizon inteligjencen
    PUNEN E SOTME MOS E LE PER NESER

    “Po iu jap njė porosi,
    Kėmba e huaj keq iu rri,
    Nuk durohet gjithė vaji i fėmisė, Ēonu tė gjithė nė shėrbim Shqiperis”

  13. #13
    Promete (i lidhur) Maska e Kryeplaku
    Anėtarėsuar
    12-09-2002
    Vendndodhja
    nė realitetin e hidhur
    Mosha
    31
    Postime
    2,080
    Faleminderit
    0
    Falenderuar 1 herė nė 1 postim

    Theofan Stilian Noli [1882-1965]

    DUKE DEGJUAR ZERIN E FAN S. NOLIT

    (Shėnime rreth dy audiokasetave tė panjohura me fjalėn e Fan S. Nolit mbajtur nė 80 - vjetorin e lindjes sė tij)

    Nga Vasil QESARI

    KUR RINGJALLEN IDOLET, e bashkė me to edhe Njeriu ...
    … Mbrėmė, gjer nga ora tre e mėngjezit, kam qenė nė njė gjendje shpirtėrore pothuaj surealiste. Kam ndenjur pranė Fan S.Nolit. Po…Po ! Pranė vetė Hirėsisė sė Tij, Fan S.Noli ! Po si ndodhi vallė ? Shoqja ime, e mira dhe e sjellėshmja Monda Moisiu nė SHBA, mė bėri kohėt e fundit njė tė papritur tė veēantė. Mė dėrgoi dy audiokaseta ku qenė regjistruar fjala e Fan S.Nolit me rastin e 80-vjetorit tė lindjes, 50-vjetorit tė themelimit tė Vatrės si edhe e njė konference pėr shtyp dhenė po prej tij, nė anglisht. Rregjistrimi i kėsaj ceremonie mbajtur nė vitin 1962, ėshtė njė dokument i panjohur gjer tani e, nuk dihet se nė ē’rrethana e nga kush ėshtė bėrė. Cilėsia e tij ėshtė mjaft e pastėr dhe ėshtė ruajtur gjer nė ditėt tona nga atdhetari i njohur, 76 vjeēari shqiptaro - amerikan, i nderuari Thanas Laskaj.
    Pra, siē thashė, po dėgjoja zėrin e Nolit nė atė shirit tė bekuar magnetik dhe krahas emocioneve, shumė gjėra mė befasuan! Sė pari, nga qė nuk mė besohej se isha duke dėgjuar vėrtet, pėr herė tė parė nė jetėn time, zėrin e tij. Sepse, ka disa gjėra nė jetė tė cilat njeriu i pėrfytyron pėrgjithmonė tė humbura, tė shuara, tė pamundura pėr t’u ringjallur e qė, natyrisht, as qė mendon kurrė se mund tė ndodhė edhe e kundėrta. Ka disa gjėra, tė cilat konsiderohen e kujtohen si tė ngrira nė kohė ( diēka e tillė e ngjajshme na ndodh, bie fjala, kur shohim bustet apo monumentet e njerėzve tė shquar, ndėrkohė qė ata hedhin atė vėshtrimin e tyre tė ftohtė, tė ngrirė, indiferent, tė metaltė apo tė mermertė e, nga ai vėshtrim, kujtimi i vetėm qė na mbetet ėshtė jehona e jetės sė tyre ). Shkurt muhabeti, ėshtė e pamundur qė i vdekuri tė ngrihet nga varri e tė na fanepset para syve, por ja qė mua atė natė, m’u ngjall e mė doli pėrpara vetė hirėsia e tij, Fan S. Noli !...
    … Po dėgjoja pra, i pėrhumbur, zėrin nga magnetofoni e vetja m'u duk sikur isha nė shtėpizėn e tij tė thjeshtė nė Fort Lauderdale, aty ku nė muzgun e njė jete vėrtet tė jashtėzakonshme, ai kalonte muajt e dimrit e, njėkohėsisht, fundin e tij. E dėgjoja e, para sysh m'u shfaq imazhi qė mė kish ngelur i pashlyer qysh nga vitet '80, kur Noli ish shfaqur pėr herė tė parė i "gjallė", nė njė copėz filmi dhjetė sekondėshe tė cilin televizioni shqiptar i asaj kohe, nuk di se ku e nė ē’rrethana e pat gjetur dhe e pat dhenė nė njė emison kushtuar jetės sė tij.
    Aso kohe, ajo sekuencė e shkurtėr filmike pa zė, e cila paraqeste Nolin nė kopėsht para shtėpisė, mė kish lenė pothuajse pa frymė. Ato kuadro filmi tė xhiruara padyshim nga njė amator, patėn lenė te unė njė efekt tė mrekullueshėm ngazėllyes e, nė tė njejtėn kohė, pothuajse hyjnor. Pamja e gjallė e rilindasit e atdhetarit tė madh, idolit tim tė bindjes se si njė shqiptar i vėrtetė duhej tė punonte pėr kombin; e mjeshtrit dhe eruditit tė shquar, shkrimtarit, historianit e studjuesit tė rrallė, kish marrė nė mendjen time dimensione tė reja. Qe krijuar kėshtu njė imazh i ri, i ndryshėm nga pamjet e fotove tė tij tė zverdhura nga koha si dhe nga shkrimet qė kisha parė qysh kur isha adoloshent nė faqet e gazetės Kombi, tė cilat i ruante plot fanatizėm nė njė baule tė vjetėr, miku im i femijnisė Sotir Koēi. Ai, tė cilin e quaja ndryshe "Bukinisti Mendel", nga qė ish vėrtet i fandaksur pas kėrkimit tė librave e botimeve tė paraēlirimit …
    … Qe pra pothuajse nė tė aguar qė shtrirė nė divan, larg Shqipėrisė e kujtimeve djaloshare aty nė shtėpinė time nė Avenue de l’Université tė Bordosė, po pėrjetoja sėrish, pothuaj tė njėjtat ndjenja e emocione si ato qė kisha provuar kur kisha parė pėr herė tė parė imazhin e tij tė lėvizshėm filmik. Dhe e ndjeva veten edhe njė herė gjimnazist si atėhere kur, njė foto tė Nolit tė cilėn e kisha grisur fshehurazi nga njė album i 60-vjetorit tė pavarėsisė, e kisha ngjitur me zamkė nė faqen ballore tė tekstit tim shkollor tė Historisė sė Letėrsisė. Si atėhere kur, nė njė ditė marsi tė vitit 1965, zemra e tij kish pushuar sė rrahuri larg, nė dhé tė huaj e kur mėsuesi ynė i letėrsisė, nė shenjė homazhi e zie, na kish komentuar poezinė "Anės lumenjve" ...
    …Pra qeshė kthyer prapa nė kohė, pikėrisht nė vitin 1962 e po dėgjoja Nolin, tamam si tė ndodhesha dhe unė aty, nė atė sallė tė madhe ku komuniteti shqiptar i Amerikės ish mbledhur e kremtonte 80-vjetorin e tij tė lindjes. Dėgjoja zėrin e tij e mendoja : Si qe e mundur qė ai, tė ish zėri i njė njeriu aq tė moshuar? Sepse ish zė energjik, kumbues, plot timbėr, me shumė djalėri brenda. Zė i cili nuk t'a jepte aspak pėrshtypjen e njė 80 vjeēari. Me diksion prej aktori. Herė i fortė e me tone tė lartė, herė i ulėt e me tone tė butė. Me njė tė qeshur e cila i delte thellė nga shpirti, shoqėruar me njė tingėllim tė ēiltėr, tė ngrohte e, njėkohėsisht, tepėr fisnik…
    Po ligjėrimi, fjala e fjalori i tij i mrekullueshėm ?! Njė gjuhė me nuanca tė bukura, paksa tė pėrafėrt me tė folmen korēare-kolonjare, shoqėruar shpesh me pauza tė shkurtra. Gjuhė e pastėr shqipe ! Nga frazeologjia e thjeshtėsia e fjalės, nga menyra e tė rrėfyerit e argumentimit tė ideve, kuptova edhe njė herė qe ish plotėsisht e vėrtetė se Noli i Madh, oratori i shquar, e kish pasur forcėn e fjalės pikėrisht te thjeshtėsia e saj. Tek aftėsia magjike pėr tė komunikuar me ēdo lloj dėgjuesi, pavarėsisht nga shkalla e intelektit. Nga ajo veti e rrallė, pėr tė bėrė pėr vehte shpirtėrat e njerėzve. E, pastaj, humori i tij i hollė ! Ai humor, gjithmomė popullor, i mbrujtur nga jeta, pėrvoja dhe ngjarjet e pėrjetuara nga vetė ai apo i dėgjuar e i treguar nga tė tjerė. Humor qė pėrbėn, ndofta, njė nga vetitė mė pak tė njohura tė Nolit, pėr tė cilin ėshtė shkruar shumė si Akademik i Rilindjes e Kulturės Shqiptare, por fare pak pėr aspekte tė tij intime. Pra, pėr Njeriun. Pėr njė njeri tepėr modest, tė thjeshtė e popullor…

    VATRA E DIELLI: In gloriam!
    … Pas kalimit tė emocioneve e dėgjimit "horizontal", me ngut e si i babėzitur tė shiritave magnetikė, i thashė vetes t'i dėgjoja edhe herė tė tjera, pėr vetė faktin se rregjistrimi ish bėrė nė menyrė tė ērregullt e kjo gjė e bėnte tė vėshtirė renditjen e tij kronologjike. Pra, ju vura punės tė "zbardh" kasetat, idetė e komentet, fjalėt e replikat duke i hedhur ato, shėnim pas shėnimi nė letėr. E duke kryer kėtė punė, vetja m’u duk si njė antropolog i cili pas kėrkimesh tė shumta, arrin tė gjejė njė copė eshtėr tė lashtė e, pastaj i vihet studimit dhe me laps nė dorė, nis tė skicojė sė pari kafkėn e pastaj gjithė skeletin e njė qenje njerėzore qė ka jetuar mijra vjet mė parė.
    … Qė nė fillim tė fjalės, ( i cili me sa dimė ėshtė edhe fjalimi i fundit publik qė Noli ka mbajtur tre vjet para vdekjes nė mars tė vitit 1965), tė bėn pėrshtypje fakti se, edhe pse ceremonia nė fjalė qe organizuar pėr 80-vjetorin e lindjes sė tij, ai i shmanget ēdo lloj lėvdate e glorifikimi duke u bėrė jehonė vetėm ngjarjeve mė tė rendėsishme tė lėvizjes sonė kombėtare. Nė fjalėn e tij tė gjatė e cila, pėr nga evokimet e porositė pėr tė ardhmen e Vatrės i ngjan njė Testamenti, ai vlerėson sė pari pjesėmarrjen e shumė shqiptarėve nė atė jubile i cili nuk qe vetėm i tij, por edhe i shumė ngjarjeve tė tjera tė shėnuara historike. Ai e fillon fjalėn e tij kėshtu:
    " … Sivjet rastis qė tė kemi nja katėr aniversarė tė ndryshmė. Aniversari i parė ėshtė aniversari im. Aniversar tjatėr ėshtė ai i kllasit tė dymbėdhjetė (1912), kllas shumė i madh nė Harvard University me njerėz qė janė bėrė shumė tė dėgjuar. Nuk do pėrmėnd shumė emėra, po mund t’u thom qė i ati i presidentit tė sotėm, ( Xhon Kenedi - shenim im ) ishte njė nga shokėt e kllasit tonė... Tashi, nga njė anė, ėshtė njė gjė e ēuditėshme qė tė rroē tetėdhjetė vjet aq sa kam rrojtur unė, se tamam tetėdhjetė jam tani. Nga njė anė ėshtė trimėri, po nga ana tjatėr ėshtė njė mjerim. Njė mjerim i cili mund tė pėrshkruhet shumė bukur me atė meselenė e Luigjit tė 14 -tė tė Francės. Ai qe njė nga mbretėrit mė tė dėgjuar po, nė fundin e mbretėrisė sė tij, pati shumė mjerime. Edhe disa nga luftėrat e tij, nė fund, i humbi. Njė herė, njė nga ata gjeneralėt qė humbi luftėn me tė fundme, vajti qė ti bėjė njė raport dhe, i shkreti, s’dinte si t’a niste pėr tė treguar mjerimin qė pėsoi ushtria frėnge. Luigji i 14 -tė i tha : Urdhėro, thuaji, sado lajme tė hidhura qė tė jenė se, nė vėrsėn tonė, s’ka lajme tė mira. (…) I treti aniversar ėshtė aniversari i Vatrės qė ėshtė krijuar nė qershor 1912. Aniversari tjatėr ėshtė ai qė do tė na vijė mė 28 nėndor, pra aniversari i indipendencės shqiptare …"
    Pastaj, ai evokon e ngre lart rolin qė luajti Vatra nė historinė e shqiptarėve tė Amerikės dhe tė vetė Shqipėrisė:
    "… Vatra, nė qershor tė vitit 1909 themeloi gazetėn Dielli qė jeton qysh prej 53 vjetėsh. S’ka asnjė gazetė tjatėr shqiptare qė tė ketė njė jetė kaq tė gjatė. ( ...) Para e gjatė luftės sė I-rė botėrore, Vatra luajti rolin e njė qeverie shqiptare nė mėrgim. Delegatėt e mbrojtjes sė ēėshtjes shqiptare nė Evropė, Konica e Turtulli, kur fati i egzistencės sė saj ishte nė rrezik tė madh, i mbajti Vatra. E jo vetėm ata, por edhe pėrfaqėsuesit e tjerė tė kolonive shqiptare. Mė 4 korrik 1918, ish Vatra qė e pėrfaqėsoi Shqipėrinė pėrpara presidentit amerikan Willson, duke fituar kėshtu njė nga miqtė mė tė mėdhenj, i cili e shpėtoi atė nga coptimi i armiqve.
    Nė Kongresin e Lushnjės, Vatra s’kish delegatė, por ē’ngjau ? Fryma e saj ishte atje. Ca nga njerėzit qė zgjodhi ai kongres, ishin njerėz tė Vatrės pėrsėri. Kongresi i Lushnjes bėri njė Kėshillė tė Regjencės dhe, njė nga pjestarėt e tij qe doktor Turtulli, delegat i Vatrės. Kur formuan kabinetin, ministri i punėve tė jashtėme ishte Mehmet Konica, pėrsėri delegat i Vatrės. Pas Kongresit tė Lushnjės ngjau lufta heroike pėr tė dėbuar italianet nga Vlora. Fryma e Vatrės qe atje. Edhe kenga "Vlora, Vlora" sikunder e dini, ėshtė bėrė nga njė pėrfaqėsonjės i Vatrės qė e kemi kėtu nė mes tonė. Ja dini emėrin, pėr ata qė s’e dinė, do t’a thom : profesor Thoma Naēi.
    Pasi u ēlirua Vlora, u nisa edhe unė tė veja nė Shqipėri, diē tė bėnja atje dhe, me ēfarė pasaportė shkova? A ka ndonjė njeri qė e mban mėnd kėtu ? Nuk besoj, veē nja dy a tre. Me pasaportė qė m’a ka dhėnė Ēekrezi si pėrfaqėsonjės i Vatrės nė Washington. Nė Gjenevė, kur u pranua Shqipėria si pjesėtare e Lidhjes sė Kombeve mė 17 tė dhjetorit 1921, kryetari i dėrgates ishte pėrsėri njė pėrfaqėsonjės i Vatrės, besoj qė e njihni ! ( Fan S. Noli - shėnim im).
    Tashi, dy fjalė pėr ish kryeministrin e Shqipėrisė qė e keni kėtu - thotė me humor Noli - S’ėshtė fjala qė tė lėvdohem pėr veten time, po dua t’u thom kėtė gjė : A ka shumė kombe nė tė cilėt shumica tė jenė muhamedanė e tė zgjedhėn pėr kryeministėr njė prift tė krishterė ? Kjo mė duket ėshtė lėvdata mė e madhe qė mund t’u bėjmė shqipėtarėve. (…) Vatra, pastajza, ka bėrė njė punė tė lavdėruar duke botuar libra. Libra tashi botohen shumė dhe kjo s’ju duket ndonjė gjė me rendėsi. Por librat qė botoi Vatra ishin libra qė botoheshin pėr herėn e parė shqip.
    (…) Kėto janė ca nga shėrbimet e Vatrės nė kohėn e shkuar. Shėrbimet e Vatrės nė kohėn e tanishme mund tė pėrmblidhen me fare pak fjalė. "Dielli" vazhdon e ndriēon opinionin publik tė shqiptarėve edhe u jep atyre njė tribunė ku tė ēfaqin e tė kėmbejnė mejtimet pėr punet e Shqipėrisė. Edhe, mos e kujtoni se "Dielli" e "Vatra" e kanė jetėn tė shkurtėr. Kemi ca miq, ca miq shumė tė ēmuar, dorėhapur, tė cilėt kanė bėrė pllane qė tė shigurojnė pėrjetėsinė e Diellit edhe tė Vatrės…".


    SHQIPERINE, TE MIRE A TE LIGE, NE E BEME !
    Dhe ju a lamė tė tjerėve qė ta mirėsojnė ...

    … Tashi, ēdo tė bėjė Vatra kėtu e tutje ? - pyet Noli, duke vijuar mė tej me nevojėn e vlerėsimit tė veprės sė personalitetit tė shquar tė rilindjes, mikut tė tij Faik Konica e duke ja lenė amanet kėtė punė, intelektualit e publicistit tė njohur, Qamil Panariti. A ka ndonjė punė pėr tė bėrė Vatra ? Po, ka ! Disa punė qė mund tė bėjė, do t’u a numėroj. Vatra ka punė pėr tė bėrė nė fushėn e botimeve. Pėr shembėll, nė Harward, kemi koleksionin e gazetės Albania tė Faik Konicės, ndjestė pastė ! ( Albania e nisi botimin mė 1897 dhe u mbyll mė 1909 - shenimi im ). Botimi i njė pėrmbledhje tė kėtij koleksioni tė ēmuar, do kish rendėsi tė madhe, sepse siē shprehet Noli: "… historia e Rilindjes Shqiptare mund tė gjėndet vetėm nė Albanian e Faikut ".
    Dhe mė tej, ai, vazhdon:
    " Tjetėr gjė qė mund tė bėjė Vatra ėshtė ribotimi i disa librave qė sot s'gjenden mė, pėr shėmbėll "Kalendari" i Vatrės. Nėqoftėse nuk mund tė botohet i tėrė, tė botohet njė pėrmbėledhje, njė broshurė. Puna mė e madhe qė mund tė bėjė tashi Vatra ėshtė tė vėmė pėrsėri Qerimin ( Panariti ) e tė na bėnjė njė pėrmbledhje tė materialit i cili ndodhet nė koleksionin e Diellit. Atje ka njė thesar pėr historinė e Shqipėrisė. Pėrpiquni qė kėto libra t’i botoni edhe i thoni Qerimit, tė mos shkojė nė xhenet, pėrpara se tė mbaronjė kėto libra. Kjo ėshtė kėshilla ime ! ".
    … Dhe, ėshtė ndėrkohė qė pėrfundon t'a quajmė "pjesėn" e parė tė fjalės sė tij qė Noli, nė tė vetmin rast tė ligjėratės jubilare, ngre tonet e zėrit tė tij dhe ankohet. Qarja nė fjalė, sipas tij, bėn pjesė nė "temėn e ditės". Por, edhe pse ai nuk i drejtohet kurkujt direkt, nuk zė emra nė gojė e nuk vė dorėn mbi "plagė", mendoj se kjo ankesė ka tė bėjė ndofta me sulmet qė atij i qenė bėrė disa herė si drejtues i kishės ortodokse, si person apo si kryetar i Vatrės, lidhur me tė ashtuquajturin "kult" tė lėvdatave apo me heshtjen qe kish mbajtur ndaj disa ēėshtjeve politike. Aso kohe, nė Vatrė, Noli kish edhe kundėrshtarė e armiq e, nė fjalėn e tij, sqaron mė poshtė shumė gjėra. Nė rradhė tė parė faktin qė ai, ( pėr mendimin tim me plot tė drejtė ), e vė veten nė rradhėt e Rilindasve e jo nė atė tė politikanėve "modernė" tė shqiptarėve.
    Si rilindas i fundit ende i gjallė, ai bėhet kėshtu zėdhėnesi i gjithė atdhetarėve tė shquar qė nė programin e madh tė punės sė tyre, nė kuadrin e angazhimit nė lėvizjen tonė kombėtare, si kryefjalė tė saj kishin bėrjen e Shqipėrisė. Nė kėtė drejtim, e vetmja meritė vetiake pėr tė cilėn Noli bėn aluzion e shprehet direkt, ėshtė pėrmbushja me sukses e njė tjetėr misioni specifik tė tij: "bėrjen" e Kishės Autoqefale Shqiptare, merita pėr themelimin e konsolidimin e sė cilės ėshtė nė mėnyrė tė pa diskutueshme, vepėr e tij.
    Ja, si shprehet ai, mė tej:
    "… Tashti tė vijmė nė themėn e ditės. Shumė nga shqipėtarėt na qahen me kėtė mėnyrė : Ore, ē’keni bėrė qė lėvdoheni kaq shumė ? Edhe, kur t’a thonė nė kėtė mėnyrė ėshtė, natyrisht, sikur tė presin gjuhėn. Se s’kemi lėnė kusur, i kemi bėrė qė tė gjitha pothuajse ē’kishim nė program tė bėnim !... Kishim nė program tė bėnim njė Shqipėri indipendente, e bėmė ! Tė mirė a tė keqe, e bėmė ! Nuk mund tė presim nga foshnja qė t’i ketė tė gjitha mirėsitė. Foshnjės duhet t’i jepet kohė tė rritet e tė tregojė se ē’ėshtė. Si mund t’i qortosh prindėrit e tu thuash : Ē’keni bėrė me kėtė foshnjė kėtu ? Duhet tė presėsh sa tė rritet foshnja e tė tregojė se ē’lule ėshtė. Shqipėrinė kishim nė program t’a bėjmė, e bėmė ! Kishim nė pllan qė tė bėnim njė kishė autoqefale tė Shqipėrisė, e bėmė ! Tė mire a tė ligė, e bėmė ! U a lamė si barrė tė tjerėve qė ta mirėsojnė. Po ne e bėmė ! ( ... )

    BIĒAKXHINJTE DHE KALEMXHINJTE
    ose Noli pacifist …

    … Tjetėr gjė, e cila mė la jo pak pėrshtypje gjatė dėgjimit tė audiokasetave nė fjalė, qenė idetė e tij pacifiste. Dihet se Noli, gjatė gjithė jetės sė tij e veēanėrisht kur u angazhua nė veprimtari politike ( gjer sa arriti tė bėhej edhe kryeministėr i Shqipėrisė ), nuk u njojt kurrė pėr veprime violente e as pėr politikė force e dhune. Pikėrisht ky shpirt e kjo veēori e karakterit dhe personalitetit pacifist, shprehet edhe nė fjalėn e mbajtur prej tij. Por, ndėrkohė tė mos harrojmė se kjo fjalė, ky rregjistrim i pėrket vitit 1962, pra njė kohe kur a) Makartizmi, b) Lufta e Ftohtė dhe 3) Kriza e Karaibeve ( konflikti i instalimit tė raketave sovjetike nė Kubė ) ishin ne kulmin e tyre. Bota kėrcėnohej nga njė luftė tjetėr e re, kėsaj rradhe me rrezikun e pėrdorimit tė armėve bėrthamore…
    Qysh nė nentor tė vitit 1962, nė bazė tė zbulimit ajror, presidenti amerikan Kenedi pat qenė informuar pėr nismėn sovjetike mbi instalimin e raketave me mbushje bėrthamore nė Kubėn e Fidel Kastros. Ishte pėr herė tė parė pas luftės sė dytė botėrore qė njė krizė e tillė mund tė ēonte drejt njė konfrontimi dhe pėrdorimi tė armėve atomike mes dy superfuqive. Kjo ngjarje plot tension, u pėrjetua plot panik nga popullata amerikane e cila i trėmbej kėrcėnimit sovjetik prej vendosjes sė raketave fare afėr, disa qindra kilometra larg vendit tė tyre. Ngjarja nė fjalė, pėrveē kėsaj, ndezi edhe mė shumė atmosferėn e lėvizjes pacifiste nė botė e cila u karakterizua nga organizimi i manifestimeve e protestave tė fuqishme nė shumė vende, pėrfshirė edhe Shtetet e Bashkuara tė Amerikės.
    Dhe, ėshtė pikėrisht nė kėtė kontekst social - politik qė Noli nė kėtė fjalė, shpalos pikėpamjet e tij pėr kėtė ēėshtje e mė tej. Prej mendimeve e ideve tė tij kuptojmė se ai gjer nė fund tė jetės, mbeti njė njeri me botėkuptim tė theksuar social-demokrat. Por, siē thamė edhe me lart, tė mos harrojmė gjithashtu se aso kohe nė Perendim egzistonte njė lėvizje mjaft e fuqishme pacifiste e cila mbėshtetej nga shumė personalitete tė shquar tė kulturės botėrore qė ishin pėrgjithėsisht, me ide tė majta e siē duket Noli, ishte plotėsisht nenė ndikimin e ideve e pozicionimit tė tyre …
    Pėrveē kėsaj, Noli, i cili me sa dukej dėshironte qė t’a mbante Vatrėn larg pėrēarjeve e konflikteve tė brendėshme qė vazhdonin tė mbeteshin vazhdimisht rreziku i parė e kryesor i shuarjes sė saj, nuk u prononcua as rreth gjendjes nė Shqipėri, lidhur me pyetjen se ē’duhej tė bente Vatra pėr kėtė qėllim edhe pse, nė fakt, ndihet qė nga tė pranishmit nė sallė pritej njė gjė e tillė. Por, Noli, i cili qe nė korrent tė konjukturave ndėrkombėtare shpalos thjesht e bile me humor, pikėpamjen e tij: "theorinė" siē e quan ai tė dy shkollave apo tė dy rrymave qė egzistonin aso kohe nė politikė: asaj tė njė lufte tė mundėshme mes dy kampeve kryesore nė botė, atij kapitalist dhe komunist. Pra, nga njė anė, tė konfrontimit tė mundshėm me armė bėrthamore dhe nga ana tjetėr, tė zgjidhjes paqėsore tė problemve, pėr njė bashkėjetesė mes popujve pavarėsisht nga sistemet dhe ideologjite e tyre.
    Noli shpalos ashiqare pikpamjet e tij mes kėtyre dy rrymave tė kundėrta. Mes atyre tė cilet ai i quan "biēakxhinj" e tė tjerėve qė i cilėson si "kalemxhinj". Nga fjala e tij mėsojmė se pa asnjė rezervė, ai, linte tė kuptoje se bente pjesė nė rradhėt e pacifistėve e jo tė mbėshtetėsve tė luftės. Por, shtrohej pyetja: nė kėtė kontekst politik, ē'mund tė bėhej pėr Shqipėrinė? Pėr Shqipėrinė e cila, pėr fat tė keq ish vendosur prej vitesh nė kampin tjetėr, pra nė atė komunist, fati i saj sipas Nolit, ishte tragjikisht i lidhur me atė tė kampit ku ajo bėnte pjesė:
    " Ē’mund tė bėjmė ne sot pėr Shqipėrinė ? - pyet ai - Tashi, pėrpara se tė bisedojmė kėtė problem duhet tė dimė njė gjė, tė cilėn pothuaj qė tė gjithė e harrojmė ose s’i japim rendėsi tė mjaftė. Problemi i Shqiperisė nuk ėshtė njė problem qė t’a zgjidhėn shqiptarėt sot. Edhe kur thom kėtė nuk dua qė tė poshtėroj shqiptarėt se nuk janė si kombet e tjera. Asnjė komb sot, nuk mund t’i zgjidhė problemet e tij vetėm. Ēdo problem i ēdo kombi nė kėtė botė sot qė ėshtė bėrė njė ėshtė problem, vetvetiu, ndėrkombėtar qė nė krye gjer nė fund. Problemi i Shqipėrisė do tė zgjidhet, kur tė zgjidhen tė gjitha problemet e botės. Tashi, pėr kėtė ēėshtje sot janė pothuajse qė tė gjithė tė njė mendje : qė problemi i ēdo kombi ėshtė problem kryesisht ndėrkombėtar me njė posibilitet fare tė vogėl pėr njerėzit e vendit brenda. Ndahemi qė tė gjithė kur vijmė nė zgjidhjen e kėtij problemi. Qysh do t’a zgjidhim atė ? "
    Dhe Noli, pa dhėnė ndonjė pėrgjigje konkrete lidhur me fatet e Shqipėrisė e cila lėngonte nenė tiraninė komuniste, vazhdon me insistim gjykimin e tij se nė atė kohė pėr zgjidhjen e fateve tė kombeve egzistonin dy zgjidhje, dy shkolla. Ajo e "bixhakēinjve", pra e atyre qė besonin nė zgjidhjen e problemeve tė popujve me pėrdorimin e jataganit ( violencės, luftės) dhe shkolla tjetėr e "kalemxhinjve", e atyre qė mendonin t’i zgjidhin problemet me anė tė kalemit ( penės, kulturės, dijes, shkencės, logjikės e diplomacisė ). "Pra kemi luftėn nga njėra anė e paqėn nga ana tjetėr. Zgjidhja e jataganit ėshtė tė presėsh koka. Dhe ai nuk do tė rrijė rehat gjersa tė presė edhe kokėn e fundit tė njeriut. Atė zgjidhje jep jatagani. Sikur tė kemi njė luftė tjetėr, s'do tė mbetet njeri i gjallė. Kėshtu qė s’mbetet veēse njė zgjidhje dhe ajo ėshtė zgjidhja paqėsore " - pėrfundon Noli lidhur me kėtė ēėshtje…


    HAJDE, MORE RRAPO HEKALI !
    Ne nuk e ēpikmė patriotizmėn shqiptare, por e gjetmė !
    … Vazhdoj tė dėgjoj kasetat me fjalėn e Fan S. Nolit e nuk shkruaj, nuk bėj asnjė koment… Komentin e bėn vetė Fan S. Noli dhe shihni e lexoni mė poshtė se ē'koment i rrallė ėshtė: " (…) Thonė se shqiptarėt s’kanė pasur patriotizėm. Gjė mė e gabuar se kjo s’ka ! Hapni "Bletėn Shqiptare" tė Eftim Mitkos botuar mė 1878, ku ai ka mbledhur kengė popullore tė cilat disa janė tė shekullit tė 18-tė e, ca tė shekullit tė 19 -tė. Dua t’i u them njė nga kėto vjershat popullore e cila ėshtė nė "Bletėn Shqiptare" e qė provon katėrcipėrisht se shqiptaret kanė patur njė patriotizem tė thellė pėrpara se tė fillonte ajo qė e quajmė Lėvizja Moderne Shqiptare e qė nis nga koha e Kristoforidhit, mė 1875.
    Vjersha popullore qė do t’i u dekllamoj tani, ėshtė shkruar mė 1850 kur u bė Kryengritja e Labėrisė, nė kohėn e Tanzimatit. Turqia donte tė impononte Tanzimatin, njė kanun tė pėrgjithshėm pėr tė gjitha viset e Turqisė. Domethenė qė edhe ca tė drejte tė pakta qeverisėse qė kishin shqiptarėt, do t’u marrte e kėshtu vend tė robėrohej fare. Populli u ngrit. Kryetarėt e kėsaj lėvizje qenė Rrapo Hekali, Hodo Nivica dhe Gjoleka. Kenga qė do t’i u thom tashti, ėshtė kenga e Rrapo Hekalit. Eshtė vetėm njėmbėdhjetė rradhė. Do t’u a thom, se m’a kujton Faiku, i cili gjithmonė e mbante nė gojė dhe e dekllamonte. Dhe pastaj do t’u a analizoj prapė :
    Hajde, more Rrapo Hekali,
    Kur thėrret sa tundet mali !
    Hajde, more Rrapo o lule,
    Lumthi ti bilbil qė zure,
    Njė pasha me shtatė tuje,
    Topi bam e ti po tutje,
    Plumbat tė binin mbi supe,
    As u trembe as u tute.
    Se Hodo Nivica shkoi,
    Kofshėn derrit ja dėrmoi,
    Ngriti flamurin te kroi.
    Pse lėfton, o derėzi ?
    As pėr mua, as pėr ti,
    Po pėr gjithė Shqipėri !
    Hapni "Bletėn Shqiptare" tė Thimi Mitkos qė tė gjeni kėtė kengė, tė shkruar jo me vonė se 1850. Ato tri rradhėt e fundme tregojnė se cili ish qėllimi i asaj kryengritje. Ish pėr tėrė Shqipėrinė. Tashi do t’u bėj njė analizė tė parė qė tė shikoni se kjo vjershė, me kėto njėmbėdhjetė rradhė, ėshtė njė kryevepėr e vertetė tė cilėn mund t’a shkruante njė nga poetėt e parė tė botės. Shikoni, tashi, se si e pėrshkruan Rrapo Hekalin. Nė kohėn e tij s’kishte telefona. Edhe Rrapo Hekali, kur thėrriste labėrit tė mblidheshin pėr tė bėrė luftė, i vetmi telefon qė kish ishte zėri i tij. Edhe shikoni sa bukur e pėrshkruan :
    Hajde, more Rrapo Hekali,
    Kur thėrret sa tundet mali !
    Kur bėrtiste : E,e,e,e, or shokė ?! Edhe tundej mali, tė tėrė labėrit e dėgjonin dhe qė tė gjithė mbėlidheshin. Tri rradhėt e pastajme :
    Hajde, more Rrapo, o lule,
    Lumthi ti, bilbil qė zure,
    Njė pasha me shtatė tuje.
    Pra, pashai qė zure ti, kishte shtatė tuje. Tujet ishin tamam si ato yjet qė mbajnė gjeneralėt e Amerikės. Kemi gjeneralė me njė yll, gjeneralė me dy yje, me tre yje dhe me katėr yje. Pėrmbi katėr yje, s’ka gjeneralė ! Gjithashtu edhe nė Turqi, kishte pashallarė me katėr tuje, por jo pashallarė me shtatė tuje. Po vjershėtori do tė thotė se ēfarė pashai zuri. Ay pasha qe dy herė sa pashallarėt e tjerė, domethėnė gjenerali mė i mirė i Turqisė. Edhe kėtė, e shtypi Rrapo Hekali !... Shikoni tashi, ato tri vargjet qė vijnė pas. Ē’farė strategji, ē’farė taktike mbajti Rrapo Hekali qė e shtypi kėtė gjeneral tė dorės sė parė tė Turqisė?
    Topi bam po ti po tutje,
    Plumbat tė binin mbi supe,
    As u trėmbe, as u tute.
    Domethenė me njė trimėri tė thjeshtė dhe asnjė zanat, asnjė mjeshtėri tjatėr. Tashi, ē’gjė e ndizte, ē’gjė e shkaktoi kėtė hov tė pathyer tė shqiptarėve ? Vjershėtori na i thotė pėrsėri me tri rradhė :
    Se Hodo Nivica shkoi,
    Kofshėn derrit ja dėrmoi,
    Ngriti flamurin te kroi.
    Ai derri tė cilit Hodo Nivica ja theu kofshėn ishte turku. Flamuri te kroi, ishte flamuri i kryengritjes, flamuri i lirisė. Edhe mė nė fund, qėllimi pėr tė cilin bėhej e tėrė kjo luftė ? Prapė, pėrsėri nė tri rradhė t’a thotė vjershėtori. Ustai i madh nuku humbet shumė fjalė. Dy-tri, mjaftojnė pėr tė :
    Pse lėfton, o derėzi ?
    As pėr mua as pėr ti,
    Po pėr gjithė Shqipėri !
    …Kėshtu qė ne nuk e inventuam, nuk e ēpikmė patriotizmėn shqiptare, por e gjetmė. E vetmja gjė qė bėmė ėshtė qė atė patriotizmė qė egzistonte midis shqiptareve, u pėrpoqmė t’a organizojmė, t’a kanalizojmė. Vetėm atė gjė bėmė ! Tashi, arsyeja pėr tė cilėn na vajti puna mbarė, ishte se kishim njė popull me tė vėrtetė i cili e deshte Shqipėrinė. Njė popull i cili jo vetėm kish patriotizmė, virtutėn e patriotizmės por qė kish edhe disa virtuta tė tjera, nga tė cilat do tė numėroj vetėm njė qė na i kanė thėnė qė tė gjithė tė huajtė qė kanė vizituar Shqipėrinė. Kur hyri Shqipėria nė Lidhjen e Kombeve, pėrfaqesonjėsi i Hindit i cili aherė rastisi tė ish njė muhamedan, Muhamed Aliu, bėri kėtė lėvdatė pėr shqiptarėt:
    Sot, tha, bėmė punėn mė tė bukur qė qasmė Shqipėrinė nė Lidhjen e Kombeve. Sikur tė studjoni historinė e gjithė kombeve qė janė ēliruar, nuk do gjeni asnjė shėmbėll si kėtė qė shohėm sot nė Shqipėri. Shqipėria ėshtė i vetmi vend nė tė cilin tri fe tė ndryshme, pasanikėt e tė cilave kudo gjetkė, therren me njėri-tjatrin, janė bashkuar pėr tė krijuar njė shtet indipendent. Ky ėshtė i vetmi nė botė, nė tė cilin, muhamedanė, orthodhoksė e katolikė janė lidhur qė tė gjithė e kanė bėrė njė shtet indipendent. Edhe ky vend, nga sa di, ėshtė i vetėmi vend qė ka njė shumicė muhamedane dhe na dėrgon kėtu, si pėrfaqėsonjės, njė peshkop orthodoks.
    Shumė nga tanėt thonė qė Shqipėrinė e krijoi njė pakicė. Shumė e vėrtetė ! Po, kjo ėshtė historia e gjithė kombeve tė botės. Merrni, pėr shėmbėll Hindin, me 400 qind miliunė. Kush e ēliroi ? Mahatma Gandi. Edhe, Mahatma Gandi, ē’thoshte kur nisi lėvizjen e tij ?! E para e punės: Pa armė do t’a marr, pa luftė ! Edhe e morri. Pra e fitoi lirinė e Hindit pa armė. Dhe me sa veta, thoni ? Ai thosh : Mė mjafton tė kem 25 mijė njerez si ushtarė tė cilėt tė bėjnė pikėrisht ashtu siē u thom. Edhe aq kish, nuk kish mė tepėr !... Dhe me ata e bėri Hindin ! Pa luftė. Pa shkrehur dyfek. Atė bėmė edhe ne. Ishim tė pakėt kėtu. Numėroheshim me gishtėrinj…".

    "MESELE" TE RREFYERA NGA HIRESIA E TIJ,
    pėrkthyesi i Omar Khajamit…
    ...Edhe pse s’kish bindje tė thella e tė forta fetare, Noli u dorėzua prift mė 1908 dhe ish qysh atėhere qė ai filloi luftėn e tij kembėngulėse pėr shkėputjen e kishės ortodokse shqiptare nga kisha greke duke bėrė shėrbesa shqip, duke shqipėruar libra fetare etj. Kjo gjė pėr atė kohė, kish rėndėsi politike sepse i priste udhėn synimeve tė shoveniste greke te shqiptarėt me besim kristian ortodoks e mė gjerė. Por pikėrisht, nga fjala e tij, unė qė e kam lexuar e adhuruar jo pak Nolin, kuptova edhe njė herė tjetėr se pėrse ai, autori i pėrkthimit tė pėrkryer nė shqip tė Rubairave tė Omar Khajamit, nė thelb nuk kish qenė vėrtet njeri i pėrkushtuar fanatikisht pas Zotit e se veprimtaria e tij kishtare kish patur nė rradhė tė parė qėllime kombėtare.
    Ja pse, nė 80-vjetorin e lindjes, themeluesi i Kishės Ortodokse Shqiptare, normalisht nuk do tė ish as e udhės, as "protokollare" qė t'i lejonte vetes tė tregonte "mesele" tė tilla, si kėto mė poshtė. Por, kjo gjė ka ndodhur jo rastėsisht e, peshkopi, do tė qeshte bashkė me pjesmarrėsit nė sallė me historitė e rrėfyera prej tij, duke bėrė kėshtu qė Zoti pa dyshim, tė mos shihte nė personin e tij njė shėrbėtor tė pėrdėllyer …
    " Si klerik - rrėfen Noli - do tė nis me pėrrallėn e njė prifti. Njė prift, njėherė, shkoi me popullin pėr tė shpėnė tė vdekurin nė varret. Udhės, pranė njė pylli, prifti tha : Qėndroni njė minutė kėtu se kam njė punė! Arėsyeja pėr tė cilėn ay qėndroi nuk u marr vesh dhe, njerėzia, po ēuditeshin si e la tė vdekurin atje. Kur, pas pak, prifti u kthye nga kisha me njė dyfek dhe u tha: Heshtni! Dhe ja krisi pushkės. Ja kėtė punė kisha qė ju thashė tė prisni kėtu, i sqaroi pastaj ai njerėzit. Aman, or uratė! Po na le tė dekurin ne mes tė sheshit qė tė vraē njė ljepur ?- i thanė ata. Budallenj, u a ktheu ay, i vdekuri pret, ljepuri nukė pret …"
    Ja njė tjetėr mesele po pėr priftėrinjtė tė cilėn, siē thotė Noli nė fjalėn e tij, ja pat treguar Luigj Gurakuqi :
    " Njė prift i ri, vajti nė malėsi tė bėnte meshėn e tij tė parė. Natyrisht, me qė ish sermoni i tij i parė, ndenji tėrė natėn i shkreti dhe e shkrojti, e zografisi atė dhe e bėri qė lere mos e nga, tė ēuditej dunjaja. Edhe, pasi e qėndisi, nė fund kjo ishte konkludja e tij, konkludja e sermonit : Nėqoftese i bėni kėto qė u them tė gjitha, nuk do tė shkoni nė ferr, nė xhehnem, por do tė shkoni nė xhenet! Ky ishte fundi i fjalės. Po, pa arrirė nė gjysmėn e fjalės, njė nga malėsoret u ngrit e i tha : Dom Nikolla, tė paēim uratėn, aman mbaroje atė fjalė se na u dogj fėrliku. ( Fėrliku ėshtė mishi i pjekur nė hell ). Prifti i shkretė kur e dėgjoi atė, u ngatėrua edhe e shkurtoi fjalėn duke shkurtuar kėshtu edhe predikimin. E nė vend qė tė thoshte, po tė beni kėto nuk do shkoni nė ferr po nė parajsė, u tha: Nėqoftėse i bėni keto jam i sigurtė se do tė shkoni qė tė gjithė nė ferr, nė xhehnem. Tė lumtė goja ! - i tha njė nga malėsorėt - Se je i pari prift qė na thua tė vėrteten ! …"

    "KOMBI" U MBAJT NDEZUR
    nga Zjarri i Shenjtė …
    … Gazeta "Kombi" e Sotir Peēit, mė ēon me kujtime larg, nė rininė time. Mė kujtohet kur shkoja te miku im i vjetėr Sotir Koēi, te i paharruari "Bukinisti Mendel" ( i cili vdiq para njė viti nė moshė relativisht tė re nga njė sėmundje banale ). Qe pikėrisht aty qė kam parė pėr herė tė parė koleksionet e gazetave "Drita" ( 1901-1908 ) qe ish botuar nė Sofje nga Shahin Kolonja si dhe "Kombi" tė Sotir Pecit e "Dielli" tė Kosta Ēekrezit, nė Shtetet e Bashkuara. Si kishin mbėritur ato koleksione tė vyera gjer te ateljeja e Bukinistit Mendel? Kjo gjė ish njė mister, diēka tepėr e fshehtė por, me sa dukej, burimi i tyre duhej tė ishte biblioteka e shquar e eruditit vlonjat Eqerem Bej Vlora, e cila qe njė ndėr mė tė vyerat nė Ballkan e qė pas ēlirimit u trajtua shumė keq e "firoi" andej-kendej, nėpėr vite. Por, le tė vijmė pėrsėri te fjala e Nolit e te kujtimet e tij pėr gazetėn "Kombi" e cila ish nena e "Diellit", gazetės qė ndriēoi pėr vite tė tėra mendjet e zemrat e shqiptarėve tė Amerikės…

    ( … ) Kombi-n e themeloi Sotir Peci edhe u gėzova shumė qė dėgjova nga miku ynė Antoni Athanas qė e pėrmendi atė. Sotir Peci hapi kėtu edhe e nisi gazetėn Kombi nė qershor 1906. Nja dy muaj pas kėsaj, i dėrgova atij njė fjalė qė kisha mbajtur nė njė mbledhje shqiptare edhe ai e botoi atė e pastaj mė shkroi njė letėr qė nėqoftėse s’ke atje ndonjė punė, eja kėtu qė tė pėrpiqemi tok t’a botojmė kėtė gazetė, se mė duhet njė ndihmė. Unė kisha punė, por njė punė e cila nuk mė pėlqente, punė nė fabrikė tė dėrrasave. Kėshtu qė e lashė me gėzim tė madh fabrikėn e ardhēė kėtu nė Boston pėr tė bėrė njė punė e cila mė pėrshtatej me tepėr, sipas qėllimit qė kisha pėr tė bėrė diē pėr ēėshtjen kombėtare.
    Edhe, i pari mision qė me ngarkoi Sotir Peci, ndjestė pastė, ishte tė dilja kollonive e tė mblidhnja pajtime. Vajta nė Manēester, mblodha njė pajtim. Pastaj vajta nė Konker, Nju Hemsher dhe atje s’mblodha asnjė pajtim, se aty njė shqiptar ishte e ai kish paguar. Pastaj vajtėm me Tilin tok nė Penibuk. Aty s’bėmė asnjė. As kishte ndonjė pajtimtar, as bėmė ndonjė tė ri. Hynim nė njė konak dhe konakun e gjenim tė zbrazur. Hynim nė njė tjatėr konak, prapė tė zbrazur. Po kėtu, s’ka shqiptarė ?... Jo, ore, ka! - na thanė - Po iknė, vanė nė avlli posa dėgjuan qė po afroheshim.
    Pastaj vajtem nė Bidiford. Atje pata njė sukses shumė tė madh. Mblodha dy pajtime. Pastaj nė Ogastamejn. Atje mblodha njė pajtim edhe mė nė fund nė Rollandmej njė pajtim. Qė tė gjitha, mė duket u mblodhnė nja 24 dollarė a 25, nga tė cilat mė tepėr se gjysma shkuan udhės. I solla kusurin Sotir Pecit dhe konkludja qe kjo : E po bėhet, ore, punė kėshtu ? – tha ai. Sikur tė thashė unė se bėhet ? As bėhet, as ėshtė pėr tė bėrė ! Kjo puna jone, s’ka as nisje as fund… Kėshtu e gjetmė ēėshtjen shqiptare aherė. Asnjė organizatė ! Kishte vetėm njė, dy a tre persona, tė cilėt nxirrnin nga ana e tyre disa gazeta. Kishim Shahin Kolonjėn qė nxirte "Dritėn" tok me Kristo Luarasin. Kristo Luarasi ishte shumė i zoti si shtypės. Kish njė shtypėshkronjė e qe i zoti i punės. Good bussinesman, jo se e ndihmonin shqiptarėt …
    Ishte Faiku, i cili, si rronte ? Faiku rronte se kish njė xhaxha shumė tė pasur nė pallatin e sulltan Hamitit. Edhe kėshtu shakaja, i gjyshi punonte pėr sulltan Hamitin dhe pėrkrahte Faikun i cili punonte kundėr Dovletit, pėr tė krijuar Shqipėrinė e lirė. Si pajtohet, kjo gjė e ēuditėshme ? Ay i shkreti s’kishte djem, kish vetėm ēupa. Faiku harxhonte mė tepėr se ē’kish edhe ēdo muaj i dėrgonte billin xhaxhait. Xhaxhai menjėherė ēekun. Dhe kėshtu dilte gazeta atje. Pastaj ardhėn xhonturqit dhe e vrane xhaxhanė edhe u mbarua puna e Faikut. Mori fund ! Edhe ardhi kėtu nė Amerikė qė tė rrojė me ne.
    Sidoqoftė, pas atij ardhi Peci. Ardhi Peci dhe nisi njė gazetė, jo se kish ndonjė pėrkrahje nga populli. Puna e shqiptarėve ishte kjo: Naum Cerja thosh nje shaka shume tė bukur. Kishin njė mbledhje dhe, nė atė mbledhje foli Faiku e folė tė tjerė. Edhe, kur mbaroi mbledhja e pyeti Faiku Naim Cerjen, e i tha : Si t’u duk kjo mbledhja ? Ore, kur ti the njė fjalė dhe kėr…kėr…mė rrodhnė lotėt. Po pse u mallėngjeve ? pyeti ai. Po, u mallengjeva, ore, kur the se me shqiptarė si ju, jemi tė sigurtė se puna do na vejė mbarė. Epo, s’ėshtė e vėrtetė kjo ? Jo, mor - tha - si e vėrtetė ? Shqiptarė, ti edhe unė ishim, ne tė dy - tha. Ata tė tjerėt ishin sehirxhinj - tha. U hynte nga njėri vesh e u dilte nga tjetri. Andaj mė zunė lotėt - tha.
    Mirpo, bukuria ėshtė qė ndonse e nismė me aq pak vetė, puna na vajti mbarė. Pse ? Se ata tė pakėt qė e nisnė e kishin zjarrin e shenjtė, siē thote frėngu, "le feu sacré". Kishin zjarrin dhe arrinė qė ate zjarr t’a kishin njė pakicė e vogėl. Edhe pakica e vogėl, nėqoftėse ka njė fushė ku tė punojnė, mbarojnė punė. Edhe fusha ishte, sikundėr u thashė, se shqiptarėt ishin patriotė shumė mė pėrpara, nuk i bemė ne patriotė. Ishin. Dhe ishin tė zotėt dhe ishin trima. Deshėn vetėm udheheqės edhe perėndia u dha ca udhėheqes pėr rilindjen e tyre e keshtu u vajti puna mbarė ".

    QE "DIELLI" TE VAZHDOJE TE NDRIĒOJE
    edhe pa rekllama …
    " … E nismė Kombin dhe pastajza, pas tre vjetėsh Sotir Peci shkoi. Kėtu, tha s’bėhet punė, unė do shkoj nė Shqipėri. Edhe shkoi pėr Kongresin e Manastirit ahere e pastaj mbeti nė Shqipėri. Pastaj vajti nė Shkollėn Normale, siē e dini edhe me ne fund, u bė njė nga pjesėtarėt e Kėshillės sė Regjencės. Po sido qoftė, nga Kombi lindi Dielli. Kur shkoi Sotir Peci, na la kėtu njė shtypshkronjė. Ajo shtypshkronjė ish nė 100, Hapson Street, nė njė katua. ( … ) Aty bėnte shumė fohtė, kishim njė sobė e cila nuk na ngrohte por vetėm na tymoste. Si e shtypnim Diellin ne? E rradhitnim vetė dhe mė vjen keq qė nuk ndodhet ketu, Thimaqi, qė ishte kryeradhitėsi e nga i cili mėsova edhe unė zanatin e rradhitjes sė shtypit. Me atė tok e rradhitnim e pastaj, nė mashinėn me tė cilėn e shtypnim vetė, me kėmbė. Amerika s'kish pėrparuar aq shumė aheraj, sa tė pėrdorej elektriku nė mashinat.
    Shkurt, si shkoi Sotir Peci mashinat mbetėn tė gjitha atje siē ishin, tė pa paguara. Edhe u mbluadhtin ca nga djemtė qė kishin dhenė paratė, pagesėn e parė kur i bleu dhe thanė: Ē'do t'i bejmė kėto? Ca thanė qė t'i shesim, ca thanė jo tė mos i shesėm, po tė vazhdojmė gazetėn vetė. Tė nxjerrim njė tjatėr gazetė. Se s'mund tė nxirnim Kombin pa lejen e editorit. Por qė tė mundnim tė nxirnim njė tjatėr gazetė, duhej tė pagunaim njė herė mashinat, tė cilat ishin tė papaguara. Kėshtu qė u mbluadhnė nėnė kryesinė e Kristo Qirkės, ndjestė pastė edhe tė Misto Millonait i cili mblodhi disa nga dardharėt, Kristo Qirka mblodhi ca prej korēarėve si edhe Dhima e Goni Pitėrson dhe kėta i paguan tė gjitha kėto e thanė: Ja ku i keni mashinat, hajdeni nxirrni gazetėn!
    Dhe kėshtu nismė Diellin, pikėrisht me atė methudhė me tė cilėn nxirnim edhe Kombin e Pecit. E rradhitnim unė tok me Thimaqin edhe pastaj e shtypnim nė atė katuan e mbytur me tym, duke punuar me kėmbėt. Po ishim djem aherė, shumė trima, shumė tė shėndoshė. Kjo gazetė e nisur me tėrė ato varfėrira e me tėrė ato mundime, nisi mė 15 tė shkurtit 1909. Mė 5 nėndor 1915 u bė e pėrditėshme. Mė pėrpara dilte njė herė nė javė, pastaj dy herė nė javė, pastaj tri herė nė javė e pastaj dolli e pėrditėshme kur ishte direktor, ndjestė pastė, Kostė Ēekrezi, i cili midis vyrtutave tė tjera kish vyrtutin qė ishte njė punėtor i rrallė. Ndoshta punėtori mė i madh qė ka nxjerrė Pėrlindja Shqipėtare.
    Tani duhet tė kini pėrpara sysh njė gjė: Dielli pėrparoi e arriu tė bėhet e pėrditėshme e vazhdoi disa vjet kėshtu. Pastaj botimi i tij u rrallua sepse gjysma, mė tepėr se gjysma e shqipėtarėve mė tė mirė qė kishim kėtu u sulnė si bagėtia, si kope edhe u kthyen nė Shqipėri, posa qė u hap vendi. Dhe kjo e sakatosi lėvizjen kombėtare tė kėtushme. Vanė atje dhe kujtonin se kur tė ktheheshin do t'a gjenin pėrsėri derėn hapėt. Kur u mejtuan qė tė ktheheshin kėtu, dera ishte mbyllur e s'vinin dot.
    Por, sidoqoftė, me gjithė ato mundime, Dielli vazhdoi. Po si vazhdoi ?... Kėtė duhet t'a kini gjithėnjė pėrpara sysh. Dielli nuku mund tė mbahej vetėm me pajtime. Po tė pyeē mirė, asnjė gazetė nė botė nuku pėrmbahet vetėm me pajtime. Pėrmbahet me rekllama. Edhe ne, rekllama nuk kemi natyrisht pse, ai publik qė e kėndon ėshtė shumė i limituar e askush nuk rekllamon pa pritur qė tė marrė fitime nga ajo rekllame. Kėshtu qė s'duhet tė dėshpėrohemi, kur shikojmė se nga koha nė kohė Dielli ngec e pret ndihmėn tonė. Tashi, ē'mund t'u thom pėr vazhdimin e Diellit? E vetmja gjė qė mund t'u thom ėshtė kjo. Kėshtu siē bėmė kėtė mbledhje tė bukur sot, qė mblidhemi nga tė gjitha anėt e Amerikės e piqemi e ēmallemi, do tė ish mirė qė tė mblidhemi ēdo tre vjet e kėshtu tė ndihmojmė edhe Diellin. Se ka edhe njė tjatėr qėllim kjo mbledhje. Nuk jemi mė djema dhe ngadalė e ngadalė hesapi ynė po shkurtohet e mbyllet. Kėshtu qė ėshtė mirė tė piqemi ēdo dy a tre vjet. Se kush e di se kur piqemi prapė ! ( … )

    … Unė nuk e di nė se, sot, shqiptarėt e Amerikės piqen ashtu siē uronte e dėshironte Noli, nė ēdo dy a tre vjet. Nuk di nė se Dielli del pa pengesė e pa patur nevojė pėr "rekllama". Nuk di, nė se ata pėr tė cilėt flet Fan S.Noli, pra, ata "…miq shumė tė ēmuar, dorėhapur, tė cilėt kanė bėrė pllane qė tė shigurojnė pėrjetėsinė e Diellit edhe tė Vatrės…", jane ende gjallė e vazhdojnė tė mbrojnė kauzėn e saj dhe gazetėn nė fjalė. Por, ndėrkohe di se, mbas kėtij takimi jubilar ku u mbajt fjalimi i fundit publik i rilindasit tonė tė madh ku ai la, si tė thuash, Testamentin e Tij, Noli vdiq. Ai u shojt pas tre vjetėsh, atje nė shtėpinė e tij modeste, nė Fort Lauderdale tė Floridės, mė 13 mars 1965...

    marre nga Prestige (v. 36, Nentor)

  14. #14
    Shpirt Shqiptari Maska e Albo
    Anėtarėsuar
    16-04-2002
    Vendndodhja
    Philadelphia
    Postime
    20,236
    Faleminderit
    25
    300 falenderime nė 225 postime
    SHQIPERINE, TE MIRE A TE LIGE, NE E BEME !

    Noli ka qene nje njeri gjeni, pasi kishte shume talente, profesione, ishte shqiptari me me kulture i kohes se tij, por ne te njejten kohe, ishte deshtaku me i madh i kohes se tij. Ai deshtoi gati ne gjithcka qe nisi si ne arenen politike edhe ate shoqerore brenda komunitetit shqiptar ne Amerike. Ai ishte prift qe bente politike. Ai ishte prift qe bente thirrje per revolucion. Ai ishte prift qe i pelqente te merrte persiper se kish cliruar kombin dhe bere Kishen Orthodhokse Shqiptare Autoqefale. Ai ishte prift qe i mbante merri edhe shoket te tij me te ngushte, Faik Konices, nje tjeter shqiptar i madh i asaj kohe.

    Nuk eshte rastesi qe komunistet shqiptare dhe te gjithe shqiptaret me bindje te majta e shohin Nolin si nje histori suksesi, kur ne fakt nuk eshte aspak e tille. Noli nuk ka patur kundershtare vetem ne Shqiperi por dhe brenda komunitetit shqiptaro-amerikan, kundershti qe linden pikerisht kur Noli mbrojti moralisht qeverine komuniste te Tiranes ne 1945 me fjalet: "Eshte me mire qe vendi te kete nje qeveri se sa te mos kete fare qeveri e te jete ne kaos". Bindjet komuniste dhe me vone te majta te Nolit ishin te mirenjohura si nga shqiptaro-amerikanet qe e denoncuan dhe izoluan ate, edhe nga Edhit Durrham qe e kish pike te dobet Nolin.

    E verteta historike eshte qe Noli me qendrimet e tija e izoloi vetveten dhe ne fund te jetes se tij, koha e provoi se ai kish qendruar gjithmone ne kahun e gabuar te historise. Deshperimi i tij me i madh ka qene se ai jetoi shume pak ne Shqiperi, dhe ne vitet e pasluftes, edhe pse ai pati korrespondenca me rregjimin komunist, ai nuk denjoi qe te shkonte te vizitonte Shqiperine.

    Figura e Nolit eshte nje figure madheshtore kur peshon kontributin e tij ne shume fusha te jetes shqiptare, por me e madhe se vepra e tij, ka qene pikerisht, egoja e tij e semure. Shqiperia nuk kish nevoje vetem per Nolin, por per te gjithe djemte e saj te asaj kohe. Shqiptaret duhet te marrin shembull perkushtimin por jo qendrimet e Nolit.

    Albo

  15. #15
    i/e regjistruar Maska e Xhuxhumaku
    Anėtarėsuar
    19-11-2003
    Vendndodhja
    sopr'un'curva
    Postime
    12,495
    Faleminderit
    18
    195 falenderime nė 169 postime

    Si abuzoi Noli me arkėn e shtetit

    Si abuzoi Noli me arkėn e shtetit


    Autori i Lajmit: Dukagjin Hata dhe Pėrparim Halili
    Ashtu siē pati njė fillim, qeveria “Noli”, ardhur nė pushtet pas revolucionit tė njohur “demokratiko-borgjez” tė vitit 1924, pati edhe njė fund, madje shumė tė shpejtė. Nė ata pak muaj tė aktivitetit tė saj, kjo qeveri “stinore”, pėrveēse hyri si njė “konvecion” nė historinė e qeverisjeve shqiptare, duhet thėnė se nuk solli ndonjė ndryshim nė jetėn e vendit e tė popullit tė asaj kohe. Nėse vendimi i parė qė mori Qeveri “Noli”, kishte tė bėnte me ndėshkimin dhe sekuestrot e pasurive tė kundėrshtarėve tė saj politikė, tė rrėzuar nga pushteti e tė arratisurve jashtė kufijve, vendimi i fundit i kėsaj qeverie, kishte lidhje me boshatisjen e arkės sė qeverisė. Vetėm pak kohė pėrpara rrėzimit nga “froni” dhe pėrpara largimit nga Shqipėria, Noli dhe njerėzit e kabinetit e tė pushtetit tė tij, tė cilėt kishin akoma vulėn dhe firmėn e qeverisjes, nxorėn vendimin pėr shpėrndarjen e financave tė shtetit, duke i akorduar ato nė formė pagash e shpėrblimesh pėr “rrethin” e ngushtė e besnik tė kabinetit. Ky akt financiar, regjistruar si “kapaku” qė mbylli historinė e qeverisjes sė Nolit, ka ndodhur plot 81 vjet mė parė.
    Nė datėn 25 dhjetor 1924, pasi kishte marrė me vete gjithė buxhetin e shtetit, kabineti qeveritar i drejtuar nga Noli, shkoi nė Vlorė dhe pėrpara largimit nga Shqipėria, organizoi mbledhjen e fundit nė tė cilėn, u shpall vetėm njė vendim: “Ndarja e pjesės kryesore tė buxhetit tė shtetit, nė formė pagash e shpėrblimesh pėr aktivistėt dhe mbėshtetėsit e vet”. Kėshtu u hartua, u miratua dhe u ekzekutua lista e ndarjes sė financiave me emrat dhe shumat pėrkatėse, sipas arkave tė prefekturave. Pėr pjesėn tjetėr tė buxhetit tė shtetit shqiptar tė dhjetorit tė vitit 1924, megjithėse ka qėnė i konsiderueshėm, nuk ėshtė folur asnjėherė. Pėrdorimi i tij zyrtar, nuk figuron as nė vendime tė mėparėshme e as nė vendimin e fundit tė qeverisė, tė datės 25 dhjetor 1924. Ai u zhduk pa gjurmė dhe sipas dokumenteve tė shėrbimeve sekrete tė huaja tė asaj kohe(CIA), thuhet tė ketė “udhėtuar” privatisht matanė kufijve tė Shqipėrisė, por qė duke mos u folur asnjėherė pėr fatin e tij. Njė gjė ėshtė interesante nė vendimin e fundit tė kabinetit qeveritar tė Nolit: Mėnyra e shpejtė e veprimit dhe lista e personave qė kanė pėrfituar nga ndarja dhe pėrfitimi personal prej financave publike.
    BIOGRAFI: Dy nga krerėt e kryengritjes noliste
    Qazim Koculi
    Lindi mė 1887 nė fshatin Kocul tė Vlorės. Arsimin fillor e kreu nė vendlindje ndėrsa atė tė mesėm nė gjimnazin “Zosimea” tė Janinės. Studimet e larta i pėrfundoi nė Akademinė e Lartė Ushtarake tė Stambollit, pas tė cilės fitoi gradėn Nėntoger. U emėrua mė pas nė Marinėn Ushtarake tė Perandorisė Osmane, ku fitoi gradėn e togerit. Mė 1909 nuk i bindet njė urdhri ushtarak tė njė eprori tė tij gjatė njė beteje detare nė Prevezė, pėr t`ju dorėzuar flotiljes italiane. Pas nxjerrjes sė urdhėr-arrestit nga komanda perandorake, Koculi arratiset pėr nė Argjentinė, ku qėndron deri nė vitin 1912. Kthehet kėtė vit nė Vlorė, pasi iu pėrgjigj njė thirrje tė Ismail Qemalit. Ky i fundit e cakton drejtor tė portit tė Vlorės, detyrė tė cilėn e kreu deri nė ēastin qė porti u mor nė administrim nga italianėt nė tetor tė vitit 1914. Deri nė vitin 1917 ishte kryekatundar nė Brataj tė Vlorės. Nga ky vit e deri mė 1919 ishte nėnprefekt i Tepelenės. Mė 21-31 janar 1920 merr pjesė si delegat i Vlorės nė Kongresin Kombėtar tė Lushnjes, nga i cili u emėrua edhe senator. Ėshtė aktiv nė Luftėn e Vlorės tė vitit 1920 dhe njihet si njė ndėr organizatorėt e Kuvendit tė Barēallasė. Koculi u zgjodh nga ky kuvend si kryetar i komisionit tė pėrbėrė nga 16 anėtarė. Mė 19 maj 1920 ky komision zgjodhi nė Beun tė Vlorės, Qazim Koculin si komandant tė pėrgjithshėm tė Komitetit tė Luftės sė Vlorės. Hyri nė Vlorė nė krye tė trupave shqiptare, pas njė beteje tė zhvilluar mė parė, mė 3 shtator 1920. Pas kėsaj lufte kreu detyrėn e prefektit tė Vlorės. Zgjidhet deputet i Vlorės nė zgjedhjet e para tė 5 prillit 1921. Ishte mbikqyrės i qeverisė sė Pandeli Evangjelit sė bashku me Bajram Currin dhe Avni Rustemin nė periudhėn tetor-nėntor 1921. Kriza e dhjetorit 1921 e gjeti nė krahun e forcave qė ishin pėr rrėzimin e qeverisė sė Evangjelit. Nga kjo krizė ai u bė protagonist jo me ndonjė dėshirė tė madhe, duke hyrė nė histori edhe si kryeministri njėditor i Shqipėrisė. Ai mė 6 dhjetor formoi pa konsultime njė kabinet prej 8 anėtarėsh, pėr askush nuk qė i gatshėm tė ndihmonte. I vetmi urdhėr qė lėshoi “kryeministri” njėditor ishte ai pėr drejtorin e pėrgjithshėm tė postave, tė cilin e urdhėroi tė mos lėshonte asnjė lloj telegrami tė pakontrolluar prej tij. Nga kėto dy shkaqe, Koculi dha dorėheqjen brenda tė njėjtės ditė qė u emėrua kryeministėr.
    Nė zgjedhjet e 27 dhjetorit 1923, Qazim Koculi u zgjodh sėrish deputet i Vlorės nė Kuvendin Kushtetues. Gjatė kėsaj kohe vazhdoi tė pėrkrahte po ata linjė politike qė ishte pėr rrėzimin e qeverisė. Koculi ishte ndėr pjesėmarrėsit dhe pėrkrahėsit e kryengritjes sė qershorit 1924. Nė qeverinė e dalė nga kjo kryengritje, Koculi ishte ministėr i Punėve Botore. Me dėshtimin e kėsaj qeverie dhe me Triumfin e Legalitetit, Qazim Koculi emigroi jashtė Shqipėrisė bashkė me politikanė tė tjerė. Emigracionin politik Koculi e kaloi nė Vjenė dhe Paris. Gjatė kėsaj kohe ai pajtohet me Mbretin Zog dhe pranoi qė tė ishte kryetar i Komitetit tė Kosovės nė mėrgim. Pėr kėtė gjė, ai ai u pagua me njė shumė prej 30 napolonash nė muaj. Ishte pėr kthimin nė atdhe para 7 prillit 1939, por njė gjė e tillė u kundėrshtua nga shokėt e tij. Pas pushtimit fashist, Koculi u kthye nė Shqipėri, dhe nė dhjetor 1939 emėrohet anėtar i Kėshillit tė Lartė tė Shtetit. Nė qeverinė e Mustafa Krujės ishte Ministėr Shteti dhe nė ēastet e fundit tė kėsaj qeverie u emėrua komisar i lartė nė Vlorė, nė kohėn kur qe rritur lėvizja komuniste atje. Mė 2 janar 1943 Qazim Koculi vritet nė Vlorė nga batalioni dibran i italianėve. Pėr kėtė shkak dhe pėr faktin se italianėt nuk pranuan tė dėnojė fajtorin, Mustafa Kruja qė ishte edhe miku i tij, dha menjėherė dorėheqjen nga posti i kryeministrit.
    Kasėm Qafėzezi:
    Lindur nė Kolonjė mė 1880. Pas mbarimit tė shkollės sė mesme, titullohet ushtarak klasi pėr karrierė tė lartė nė Akademinė Ushtarake tė Stambollit. Dėrgohet pėr studime pasuniversitare nė Vjenė dhe kur i pėrfundon, kthehet nė atdhe pėr t‘u vėnė mė pas nė krye tė ushtrisė sė Perandorisė. Nė vitin 1908 shėrben nė Janinė. Mė 1910 merret me organizimin e trazirave nė zonėn e Tepelenės. Pas vitit 1912 i pėrgjigjet thirrjes sė ministrit tė Luftės, Mehmet Pashė Dėrralla dhe vihet nė krye tė njė fuqie tė xhandarmėrisė dhe lufton kundėr andartėve grekė nė Jugun e Shqipėrisė. Nė verėn e vitit 1920, bėn pjesė nė shtabin ushtarak tė “Mbrojtjes Kombėtare” nė Vlorė. Ngjarjet e vitit 1924 e gjetėn komandant tė Garnizonit tė Pėrmetit, nga ku nisi marshimin ushtarak drejt Tiranės, duke u bėrė vegėl e opozitės sė atėhershme. Mė 16 qershor 1924, emėrohet ministėr i Luftės nė Kabinetin “Noli”. Me dėshtimin e kėtij kabineti largohet fillimisht nė Itali, ku nė janar 1925 rrihet me ish-ministrin Luigj Gurakuqi. Nė vitin 1927 pas njė amnistie tė Ahmet Zogut, kthehet nė atdhe dhe vendoset nė Berat. Nuk pranon ofertat e Ahmet Zogut pėr t‘u integruar nė ushtri, me justifikimin se “ishte i lodhur”. Nė Mars 1931 bėn pjesė nė delegacionin e Beratit qė vizitoi Mbretin pas atentatit tė Vjenės, duke i uruar jetė tė gjatė. Vdiq nė Berat, mė 20 shtator 1934.

    Data e Publikimit: 19/01/2005

    2001-2004 Ballkan.com

  16. #16
    i/e regjistruar Maska e Xhuxhumaku
    Anėtarėsuar
    19-11-2003
    Vendndodhja
    sopr'un'curva
    Postime
    12,495
    Faleminderit
    18
    195 falenderime nė 169 postime

    Qazim Koculi, kryeministri vetėm njė ditė, ministėr i Punėve Botore te “Noli”

    Qazim Koculi, kryeministri vetėm njė ditė, ministėr i Punėve Botore te “Noli”


    Autori i Lajmit: Dukagjin Hata dhe Pėrparim Halili
    Pėr njoftim e veprim sa sipėr, ju pėrshkruajmė kopjen e Vendimit tė Kėshillit Administrial, datė 25.12.1924. Pagesat tė bahen nėn responsabilitetin e kėsaj ministrie pa u kėrkuar certifikata nga nėpunėsat.
    Ja si u shpėrndanė financat nė formė shpėrblimesh:

    Arka e pėrgjithshme
    Angjelin Suma, Drejtor Finance , 580 Franga ari
    Mustafa Kallamishi 326.10 Franga ari
    Mehmet Bilali, Kapiten i Barkės 434.75 Franga ari
    Haki Tatzati, Nėnkolonel 20.000 Franga ari
    Rexhep Berati, Major 20.000 Franga ari
    Ibrahim Jakova, Major 20.000 Franga ari.
    Alekse Plumbi, Toger 9242 Franga ari

    Rrogė pėr ministrat: 3900 Franga ari
    Xhemal Bushati, Zv/Ministėr i Brendshėm dy paga 5000 + 3000 Franga ari
    Llazar Fundo, Kryetar i Komisionit tė Bashkimit 2608.70 Franga ari
    Automobili i Kryeministrit 300 Franga ari
    Qazim Koculi, Ministėr i Punėve Botore, dy paga 375 + 41 Franga ari
    Sulejman Delvina, Ministėr i Punėve tė Jashtme 240 Franga ari
    Stavro Vinjau (pėr Bahri Omarin)
    1000 Franga ari
    Sulo Bodka 960 Franga ari
    Ibrahim Dedej 960 Franga ari
    Petro Pekmezi, Nėnp. Minstria e Punėve Botore
    171 Franga ari.
    Vangjel Papa, Sekretar i Gjyqit Ushtarak 400 Franga ari
    Shoferi i Kryeministrit 152 Franga ari
    Mustafa Banka, Protokollist Ministria e Arsimit 380 Franga ari
    Zyber Bakiu, Sekretar i Ministrisė sė Drejtėsisė 475 Franga ari.
    Bilbil Rustemi, polic Kryeministri
    266 Franga ari.
    Av.Mihal Lehova, Ndihmės Anėtar i Gjyqit Politik
    350 Franga ari.
    Shefqet Kulleci, Protokollist Min. e Brendshme 342 Franga ari
    Haki Mulleti, Sekretar i Tretė Min. e Brendshme 475 Franga ari
    Ali Sulejmani 300 Franga ari
    Brahim Sula,
    Me Transportin e Ushtrisė 326.10 Franga ari
    Kostandin Kote,
    Nėnkryetar i Parlamentit 285 Franga ari
    Serafin Dole,
    Drejtor Parlamenti 380 Franga ari

    Arka e Financave tė Tiranės:
    Beqir Rusi, nėnprefekt i Tiranės
    684 Franga ari
    Mustafa Dule, telegrafist Tiranė
    304 Franga ari
    Ethem Bolena, polic nė Tiranė 266 Franga ari
    Bexhet Neimi, polic nė Tiranė 266 Franga ari
    Mazar Sopoti, s/Gjyqit tė Fillimit
    266 Franga ari

    Shpėrblimet, sipas arkave tė prefekturave:

    Arka e Financave Durrės:
    Riza Dani, Prefekt 1326.25 Franga ari
    Musa Maēi, Nėnprefekt i Shijakut
    957.60 Franga ari .
    Ali Fortuzi, Kryesekretar i Durrėsit
    237.50 Franga ari
    Luigj Zaja, Protokollist i Prefekturės
    413.25 Franga ari
    Muharrem Geci, Komisar i Policisė Durrės
    1090 Franga ari
    Kasem Durrėsi, Nėpunės i Kadastrės
    551 Franga ari
    Shaban Belegu, Mėsues i Shijakut
    342 Franga ari
    Rexhep Dizdari, Drejtor shkolle nė Shijak
    190 Franga ari
    Ali Tartari, Sekretar i Gjyqit tė Paqit
    190 Franga ari

    Financa e Shkodrės:
    Riza Dani, Financa Shkodėr 40.000 Franga ari .

    Financa e Dibrės:
    Qazim Mulleti 966.60 Franga ari

    Financa e Elbasanit:
    Kol Tromara, Prefekt 1306.25 Franga ari.
    Hysen Prishtina, N/Prefekt 812.05 Franga ari
    Demir Kodheli, Drejtor Shkolle nė Peqin
    418 Franga ari
    Ahmet Burburia, mėsues 551 Franga ari
    Mahmut Ēela, Arkėtar
    455 Franga ari

    Financa e Gjirokastės:
    Hilė Mosi, Prefekt 183.35 Franga ari
    Sesai Ēomo (dy shuma) 680 + 293.45 Franga ari

    Financa e Pėrmetit:
    Koco Ēipi, Nėnprefekt 812.25 Franga ari

    Financa e Kavajės:
    Qazim Mulleti, N/Prefekt 410.40 Franga ari

    Financa e Lushnjes:
    Naum Prifti, Mėsues 146.376,20 Franga ari

    Shumat e shpėrndara, sipas prefekturave:
    Arka e Pėrgjithshme 92.309,15 Franga ari
    Arka e Tiranės 1786 Franga ari
    Arka e Durrėsit 5270 Franga ari
    Arka e Shkodrės 40.000 Franga ari
    Arka e Dibrės 966.60 Franga ari
    Arka e Elbasanit 3543.40 Franga ari
    Arka e Gjirokastrės 1166.80 Franga ari
    Arka e Pėrmetit 812.25 Franga ari
    Arka e Kavajės 410.40 Franga ari
    Arka e Lushnjes 146.376,20 Franga ari

    Ky vendim u firmos nė ēast nga Ministri i Financave, Luigj Gurakuqi dhe, po nė atė moment, ministėr Gurakuqi firmosi edhe urdhėrin e mėsipėrm pėr ekzekutim, i cili u firmos menjėherė edhe nga drejtori i Financave tė Vlorės dhe zv/ministri i Financave, Stavro Vinjau.

    Qeveria “Noli”
    Fan Noli
    Sulejman Delvina
    Stavro Vinjau
    Rexhep Shala
    Luigj Gurakuqi

    Data e Publikimit: 19/01/2005
    2001-2004 Ballkan.com

  17. #17
    i/e regjistruar Maska e Kosovari_78_Ca
    Anėtarėsuar
    24-12-2003
    Vendndodhja
    Kanada
    Postime
    264
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    40 vjetori i vdekjes sė Theofan Stilian Noli

    Noli njė krijues dhe atdhetar i shquet

    Megjithėse ėshtė pak si heret pėr tė thėnė dic mbi atdhetarin tonė tė shquet, Stilian Nolin e dashur, sė paku gjatė pėrvjetorit duhet shfaqur fjalė bindėse e lavdėruese mbi qenjėn e tij, si njeri i penės, i gojės dhe burrėnia e tij qė bėri pėr kombin, gjatė asaj kohe qė jetoi. Njeriu i gjallė nuk mund t'i ketė cilėsi profetike, dhe tė bėj punė qė i nevojiten kohės. Dikush ka prirje pėr dicka, por i mungon njė tjetėr. Dikujt i shkon mbarė politika, dhe tjerit i merret goja. Dikush ka prirje poeti e letrari, dhe ai tjetri sy sundimtari. Tė gjithė njerėzit nuk mundim ti fusim nė njė thesė, nė njė kandar, sepse dikush peshon mė rėndė dhe tjetrin e hedhė mbi pullaz. Fanoli, qėndroi nė pushtet vetėm gjashtė muaj, ai nuk patė kohė pėr abuzime, kur arka shtetėrore ishte e thatė. Fanoli, nuk ndejti gjatė nė pushtet qė tė bėjė gabime tė pandretshme. Ai qėndroi vetėm gjashtė muaj, dhe nuk pati jehonė tė madhe pėr demokratizimin e shqiptarit dhe tė vetė Shqipėrisė. Shqipėria atė kohė kishte boll halle e telashe, qė qeveritė po zhdukeshin si kashta e komarės. Aty su pa as demokraci as pasuri, por mė e keqja ishte se ajo a do tė mundėte tė mbjetojė, sepse kojshitė rrinin nė pusi pėr ta pushtuar dhe asgjėsuar. Atė botė Shqipėrisė i duhej njė pushtet i fortė, sic e pati mė vonė. Mė kujtohen thėnjet e Konicės: "Fanol, formo qeverinė, lere nė njė anė vegjėlinė; sa pėr vegjėlinė, do tė merremi mė vonė; na duhet njė qeveri e plotė dhe e fortė! Pėr fat, ashtu nuk ndodhi, dhe A. Zogu hyri nė Shqipėri pa e shpraz njė fyshek.

    Qazim Rrushaj

    Ndoshta Fanolit s'i shkoi pėr kėmbe pėr tė sunduar Shipėrinė, por ai ka merita tė tjera qė duhet thėnė, tė cilat janė shfaqur nga shumė tė tjerė, shumė kohė para meje edhe disa tė tjerėve. Eshtė e kotė qė tė pėrmenden gjėra qė nuk i hynė nė vesh shqiptarit, sot. Fanoli, ka merita si burrė shqiptar, kur e prezantoi Shqipėrinė nė Lidhjen e Kombeve, nė Zhenevė. Armiqtė tonė jugor, pėrpiqeshin qė orthodoksit shqiptar, t'i bėnin Grekė dhe pikė. Por, Fanoli me kapelėn e njė prifti orthodoks, del nė tribunė. Pakistanezi duke i dhanė fjalėn Nolit e prezentoi kėshtu: "Tani po ia jap fjalėn pėrfaqėsuesit tė Shqipėrisė, duke zgjatur gishtin drejtė tij, tha se ai ėshtė edhe njė priftė"! Grekėt, ishin munduar qė tė bindin Europėn se Shqiptarėt janė turqė, merren me hoxhallarė!!! Kur delegacioni Grekė e pa Fanolin thanė: "Na mundi, Fanoli!' Dhe kėshtu shpėtoi Shqipėria e Jugut. Merita e tij mė e madhe, shpalli autoqefalinė e kishės shqiptare, ku sot ajo "autoqefali fanoliane" i mungon sot Kishėsh Shqiptare. Kjo ishte merita dhe burrėnia e tij nga ana politike.

    Dikur kah mezi i vitit 1960, mė ka dal mendėsh se nė Beligrad ėshtė mbajtur njė mbledhje letrarėsh dhe pėrkthyesish tė Shekspirit. Mė duket se nė atė takim ka marrė pjesė prof. Skendi nga Amerika. Dr. Profesor Vojisllav Danqetovic, Albanalog, me kombėsi serbe, por edhe i lindur nė Kosovė. Me rastin e kėsaj mbledhje, duke qėnė mirė i njohur me veprat e pėrkthyera tė Shekspirit, nė ligjėratėn e tij Danqetovici shprehet: "Fanoli ėshtė pėrkthyesi mė i natyrshėm i Shekspirit, dhe veprat nė fjalė jo vetėm se janė pėrkthyer me vend, por janė shqipėruar, dhe unė shpesh herė themė se autori i vėrtetė i kėtyre me padyshim se ėshtė Fanoli". Fanoli ishte mjeshtėr i penės, njė historian me peshė ndėrkombėtare, njė letrar i pamohueshėm i letrave shqipe. Eshtė kėnaqėsi qė pėr veprat e tija madhore tė flasim e tė shkruajmė gati cdo javė e muajė. Kah fundi i viteve 50, A. Zogu po i bėnte njė vizitė komunitetit shqiptar nė New York, kur ndjeksit e tij i shtruan pytjen, se cka ke pėr tė thanė pėr Fanolin: " Fanolin e kam pasur kundėrshtar politik. Po tė ishin nja 10 tė tillė si ky, Shqipėria nuk do dukej kėshtu"! Ai e cmonte Fanolin, dhe demokracitė vetėm kėshtu mund tė pėrparojnė.

    A. Zogu dhe Fanoli, ishin kundėrshtar politik. Zogu dhe Fanoli dikur edhe marrėdhėniet i zbutėn. Fanoli ka qenė politikan i zgjuar kur ka ardhur nė pyetje Kombi dhe Shqipėria. Kur Italia okupoi Shqipėrinė, dhe Mbreti doli jashtė, ai u mundua qė tė formojė njė qeveri provizore me nė krye A. Zogun, sepse ky i fundit nuk kishte abdikue nga froni. Por, kundėrshtarėt e Zogut, bishtėruan, dhe qeveria nuk u formua, dhe Enver Hoxha erdhi nė krye tė shtetit shqiptar plotė 40 vjet.

    Tashti, Zogu, Fanoli janė tė vdekur, ata nuk mund tė flasin pėr vete dhe as pėr popullin shqiptar. A. Zogu s'duhet deskridituar nga shkarravitėsit e pamėshirshėm dhe tė anshėm. Kėtė e kam sajuar gjatė viteve tė para nė Amerikė nga politikan shqiptar, kur disa herė harronin tė shajnė Enverin, dhe nė vend tė tij vėrsuleshin pa nevojė kundėr ish mbretit. Aty e kuptova se shqiptarėve u mungojnė shumė gjėra. Duke kuptuar se kėto njerėz flasin pėr tė kaluarėn dhe jo pėr tė ardhmen e Shqipėrisė. Dhe kjo vazhdon edhe ditėn e sotme, duke pasur frigė se po kthehej dinastina e Lekės, dhe po humbin "socializmin" botėror qė e ka kaplluar kėshtjella socialiste Nanoine!

    Pasi Fanoli shkruajti njė Elegji pėr Bajram Currin dhe Luigj Gurakuqin, dėshiroj tė them dy fjalė sidomos pėr kėtė tė fundin. Bajram Curri u vra nga bejlerėt e Gjakovės; Kryeziu ishte njė ndėr mė tė shiturit, dhe dikur mė vonė tregoi brinjėt, pėr tė vra A. Zogun, sepse ky i fundit nuk i ndejti besnik fjalės sė dhanė kryeministrit tė Sėrbisė, Pashiqit.

    Luigj Gurakuqi, njė figurė e rrallė e politikės mbarėshqiptare. Mė mirė se ai qė e ka shetitė Shqipėrinė, asnjėtjetėr. Ka qenė energjik, shqiptar i kulluar, simpatik, dhe karizmatik nė sensin politik dhe diplomatik. Po shėnoj vetėm disa fjalė e shprehje tė Mustafa Merlika Krujės: " Shqipėria, pėr fat tė keq mė 1912, nuk pati pris, udhėheqės qė populli do tė ndiqnin dikė. I vetmi qė mundėte tė qonte peshė popullin, ka qenė Lugji. Ai thotė, ati nuk i mungonte gjė pėr tė udhėhequr njė popull. Kruja thotė: i mungonte vetėm njė gjė: '"Ishte shumė i ri:!!!

    Nė lidhje me vrasjen e tij, ėshtė pėrfolur shumė, se ishte urdhėri i A. Zogut. Kėtė gjė e kam besuar edhe unė deri para njė vjeti. Unė kam lexuar shumė pėr kėtė njeri. Nė disa tregime, Luigji shfaqet me aq dhimbje, bile pėr t'u dhimbur, sic thonė Shkodranėt. Ai diku tregon disi jetėn e tij plotė brenga. "Shpeshė merrja hua nga miqė, dashamirė, vėllezėr e fis, dhe gjithmonė mė skuqej fytyra kur i shihėsha, dhe nuk kisha njė metelik pėr t'u kthyer. Ai borxh nuk i kishte Ahmet Zogut, por tė tjerėve. Ahmet Zogu, e dinte se ai arkėn se kishte vjedhur, edhe cka tė vidhte, kur arka ishte e shprazur. Dhe fajin nuk mund t'ia hedhim vetėm njė njeriu pėr krimet qė janė bėrė. Dy : A. Zogu kurrė s'ka qenė armik personal i L. Gurakuqit. Dikur kur Ahmed Zogun e lėvdronin nė kupė tė qiellit pėr meritat e tija, gjatė Kongresit tė Lushnjės. Dhe nami i shkoi nė tėrė Shqipėrinė. Njė ditė, politikanėt duanin ta bindin popullin se Zogu nuk ėshtė i mirė pėr tė qėndrua nė krye tė shtetit. L. Gurakuqi, donte t'ia mbushė menden popullit, se ata pėr dy vjet kanė trumbetuar se Zogu ishte njeri i mirė dhe mbrenda ditės ndėrroi havanė, kishte ndėrruar ishte i keq. Luigji ishte politikan i kohės, tė cilin e detyruan qė tė shpallė kanditatėsi pa vullnetin e tij.

    Tashmė, kariera e tij politike nė skenėn shqiptare kishte marrė fund. Shkoi nė Itali tek familja. Balton Stambolla, njė kushėri i Luigjit nga Tezja, i merrė shpirtin Luigjit, jo pėr dinjitet shqiptari, por pėrse i kishte marrė para dhe s'ia kishte larė borxhin. Meqenėse, ai u largua nga Shqipėria, tashmė ishte e sigurtė se kurrė mė s'do t'i lante borgjin Stambollės, dhe hoqi gishtin. Gjatė vrasjes, familja mori vesh dhe doli nė skenė. Media italiane po merrte shėnime. E ama e Luigjit, njerėzve tė saj u thonte qė mos nguten pėr deklarime tė rreme, se Zogu vrau Luigjin. Aijo ishte njė grua pa politikė, njė grua e ndershme, dhe punėt i dinte mirė, se ai qė hoqi gishtin mbi djalin e saj, ishte djali i motrės sė saj.

    Mit-had Frashėri, pasi ishte rritur nė Turqi, dhe i njihte shumė mirė shqiptarėt qė pėr para e pasuri ta merrte kokėn. Ai thotė, Shqiptarėt nė Turqi merren me punė tė ndyta. Pėr njė metelik ta merrė shpirtin. Ai ka qenė shumė i shqetėsuar me punėt e liga tė shqiptarit. Lum e mjerė ai qė ėshtė dhe i pėrkushtohet kombit, se vallahi kurrė s'ka rahati! shpesh ma thonte babaj im, dritė pastė!

    Nė dyzetvjetorinė nė pėrkujtimin e tij, i kam kushtuar njė poezi:

    Mė shumė se njė lotė derdhėm pėr ty!

    Me frymė tė pashė tė ndėrthuar
    I mbėrthyer me mornicėn e kaluar
    Nė pėrvjetorin e parė tė vdekjes tuaj!

    Atė botė,

    Mbajtėm njė minutė zi
    Nė Zaajazin kreshnik pėr ty;
    Ndėr dhėmbė
    Dy fjalė i pėrshpėritėm
    Lavdi e pėrjetėshme!

    O, Nol

    Mė shumė se njė lotė derdhėm pėr ty!

    Q. Rrushaj
    Miresia civilizon inteligjencen
    PUNEN E SOTME MOS E LE PER NESER

    “Po iu jap njė porosi,
    Kėmba e huaj keq iu rri,
    Nuk durohet gjithė vaji i fėmisė, Ēonu tė gjithė nė shėrbim Shqiperis”

  18. #18
    i/e regjistruar Maska e Kosovari_78_Ca
    Anėtarėsuar
    24-12-2003
    Vendndodhja
    Kanada
    Postime
    264
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime

    E Drejta Urithjane

    E DREJTA URITHJANE
    40 vjet pas vdekjes se Nolit te madh.

    Nuk ka ari ne bote qe nuk e fut putren ne koshere...se kosherja-pushtet per ate pune eshte, te prodhoj mjalte qe te hane arijte e pushtetit e te politikes( arijt monarkiste jane me te babeziturit), packa se bletet prodhuese me se shumti vdesin urie, e megjithate:
    Shkrimi qe kerkon te beje sensacion: " Si abuzoi Noli me arkėn e shtetit" te Dukagjin Hates dhe Perparim Halilit, te shfaqet me shume si nje satire monarkiste,qe per te lartesuar fronin e nje Monarku te dhunshem, kerkojne te njollosin e pergojojne ata ( Nolin e nolianet), qe me ideale demokratike ne zemer kane mbrojtur Atdheun-Republike. Duke mos patur asnje fakt e argument, shkrimi Hata-Halili ngjan si historia e Osman Gazepit, qe preu e qepi nje kostum te ri ushtarak e si i tha mendja te vetgradohej me gradat e kolonelit, ju paraqit Zogut te I-re (dhe fatmiresisht te fundit) te cilit i tha "A me rrine mire, Madheri). Zogu e pa dhe duke ditur se me cfare karagjozesh rrethohej ne oborrin e tij, i tha tataloshit : "I gezofsh". Qe atehere Osman Gazepi i gezoi gradat e kolonelit, packa se paguhej si kapiten. Se keshtu funksiononte shteti ne duart e nje njeriu me pushtet absolut. Per me teper parate-florinjt Ahmet Zogu i Burgajetit te Matit, i mendonte , sic i thote fjala e urte popullore, "parja e bardhe per nje dite te zeze", i vendoste ne sendyqe te cilat me pas i terhoqi zvarre per ne Greqi, ne kohen kur miku i tij Ducja futi trupat ne bregdetin shqiptar e ku nga ushtria zogiste nuk u pa kurrnji qendrese, vec inisiativave private te patrioteve Mujo Ulqinaku dhe Abaz Kupi qe rrembyen pushket e dolen perballe fashisteve pa izen e Mbretit.Per me teper ate dite Pseudombrreti kishte shume pune
    "Kembet e shpejta e faqja e bardhe"- per faqe te zeze. Shkoi e ju dorezua grekeve ne Kapeshtice.
    Osman Gazepi, besniku i Zogut, u braktis prej ketij te fundit sepse do ti rendonte buxhetin ne mergim, ku nuk do ti hynin ne pune gaztoret. Dhe dihet qe koloneli i vetgraduar e i braktisur prej sovranit te vet, vdiq disa vite pas nentorit 1944 pa u trazuar nga sundimtaret e rinj komuniste, sepse ne ate "Clirim-Pushtim" te ri, kish kontribuar edhe i biri i tij partizan. Historia eshte e mpleksur keq ne Shqiperi.
    Ndersa vdekja e Kasem Qafezezit, (qe shkoi e i uroi Ahmet Zogut jete te gjate e vete nuk e pati te gjate - pas atentatit ndaj pseudombretit ne hyrje te operas se Vjene nga Ndok Gjeloshi dhe Azis Cami ), edhe ne mos i paste ardhur Kasem Qafezezit vdekja nga Zoti , i ka ardhur nga robi, lexo Zogu, qe ka percjelle ne ate bote kush e di se, sa e sa patriote. Ca me plumb pas shpine e ca te tjere me helm ne kafe. Kete stil do te vazhdonte edhe Enveri, por me nje ndryshim ne aparence, ate qe Zogu bente naten e pas shpine, Laneti i ri, e bente diten per diell e balle per balle pa u merakosur ti fshihte krimet e veta.
    Ne fund te fjales nuk shihet ndonje ndryshim i madh ne mes te djajve kuq e djajve te lyer me varak mbreteror. Briret po brire. ferri po ferr. Aq me teper se prej bijeve te monarkisteve na u gjenden edhe partizante te perflakte te Enver Hoxhes. Edhe me Qafezezet keshtu ndodhi...
    Le te percjellen sa me shume kesisoj berllogesh, te sajuara nga Dukagjin Hatat e Perparim Halilat e enderranebezemonarkise, madje deri ketu ne Amerike me ca levizje zogolliane Le-Zhi-Ko qe te kujton nje dacibao kineze madeduniane, se helbete, kohe e keqe e me bore ky dimer 2005, jemi mbyllur brenda e nuk shtyhen ditet, e kemi kohe te rrine perballe kompiuterit e te gajasemi me ca historira vertete per te qeshur, apo sic thone ne Kosove " berlloge interneti"...
    Se tellallet e kallamaret e monarkizmit anakronik, magjepsur per nje cik pushtet, nuk dine deklaraten e njohur te Stavro Vinjaut per financat shqiptare ne dhjetor 1924, nuk e dine se sa para ju gjeten Luigj Gurakuqit, ministrit te Nolit, kur e vrane ne mars 1925 me urdher personal te Zogut, i ardhur ky i fundit ne pushtet me bajonetat serbo-ruse, vrasje per te cilin u akuzua se e kreu konsulli zogist Cetin Saraci ( me doren e Balton Stambolles), po konsulli zogist shkodran, qe nga Londra ku ushtronte, jo pa talent, pikturen, vite me vone, si u prish me Pseudombretin per allishverishe parash- ja faturoi me detaje vrasjen e Luigj Gurakuqit( por edhe vjedhjet ne thesarit te pergjakur kombetar) Ahmetit te Zogolleve te Matit, i cili sa qe gjalle kurr nuk e pergenjeshtroi bashkpunetorin e vet ne kete vrasje mizore.Edhe akuzen per vjedhje nuk e pergenjeshtroi.
    Perkundrazi e konsideronte nder e dinjitet prej satrapi te vriste nje patriot te madh si Luigj Gurakuqi, po edhe Hasan Prishtinen e te tjere, te cileve per nga kultura, dija e atdhedashuria, dhelpra e Matit, qe ja kish shaluar Atdheut, u rrinte shtate male larg. Per hajdut ishte Zogolli Matit. S'ke cfare i thua. U a kalonte te gjitheve. Nuk kish njeri te barabitej me te. Ki inatin foli hakun dhe derdh parate ne qesen e mbretit - Ali Babes e 40 hajduteve. Se salltaneti i sulltan Ahmetit donte para te madhe.Kur thua Zog, thua ari, e kur thua ari, te del perpara mjalti per te cilin po lepihen aq ligsht sot monarkistet e Le-Zhi-Ko-se si te e dale nga katakombet e mesjetes. Duan mjalte edhe ata...
    I madh paske qene O Fan Noli, qe tere jeten i ke matur veprimet e tua me imagjinaten e zjarrte se "Cfare do te bente Skenderbeu, ne keto rrethana?".
    Ti Nol legjendar qe ma ke varrin ketu ne Bostonin plak, e qe me shkakun tend qe do te behet serisht vend peligrimazh kete pranvere me 13 mars, sepse behen 40 vjet nga dita qe ti mbylle syte ne Florida ne vitin 1965 dhe na genjeve kur ne vjershen e fundit "Vdekja e Sulltani" proklamove vdekjen tende, sepse, sepse... kurr nuk vdiqe.
    Je i gjalle e me i pavdekur se kurre, se jo vetem miqte e dashamiresit e tu shqiptare e te huaj ne te gjithe boten ende te admirojne me zjarr, por, e kjo nuk qenka fare pa rendesi ne kete universin tend, ende me zjarr te luftojne ata qe kurr nuk e pane drejt ne sy diellin tend, mbase thjeshte per faktin se nuk e ndjejne nevojen e drites noliane qe ndricon ne qiellin e kultures shqiptare, se ata, ne te drejten e tyre urithjane, preferojne jo me shume drite se sa agimet polare.

    Kol Shkodrani
    Boston 22 janar 2005



    www.traboini.com
    Miresia civilizon inteligjencen
    PUNEN E SOTME MOS E LE PER NESER

    “Po iu jap njė porosi,
    Kėmba e huaj keq iu rri,
    Nuk durohet gjithė vaji i fėmisė, Ēonu tė gjithė nė shėrbim Shqiperis”

  19. #19
    Caesar Tulipanus Maska e Julius
    Anėtarėsuar
    21-05-2003
    Vendndodhja
    ne boten e cudirave.
    Postime
    1,767
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Ashtu eshte vertet Albo shume bukur e ke thene deshtaku me i madh i kohes se tij, prift qe bente politike. Nje liber te tij Noli ia dedikon prinderve te tij duke thene:... kete liber ia dedikoj babait tim si shperblim per keqardhjen e tij qe me pa prift. Shume egoist Noli duket ne keto rreshta. Po te sjell nje shembull te ngjashem te nje njeriu te madh qe me ngjason shume me Nolin dhe eshte Kryepeshkopi qipriot Makarios, nqs nuk e di kush eshte po te them se ai e cliroi Qipron nga zgjedha Angleze duke e shpallur per here te pare shtet te pavarur. Nuk vleresohet shume nga qipriotet sot dhe a e di pse? Sepse donte te lidhej me te paanshmit Titon me shoke qe te ishin jashte luftes se ftohte, te mos mbanin as anen e amerikanit as anen e ruseve. Budallek me te madh nuk mund te bente ra nga pushteti sepse nuk lejoi amerikanet qe te kishin nje baze detare ne ishullin e Qipros!
    NUK ISHTE E DREJTE TE KISHIN AMERIKANET BAZE NE QIPRO! Kjo i kushtoi rende humbi gjysmen e ishullit qe e zaptuan turqit.
    Ah kjo bote e keqe vertet qe njerezit me te mire i vret!
    Ezekiel 25-17.

  20. #20
    i/e regjistruar
    Anėtarėsuar
    27-11-2004
    Vendndodhja
    zvicėrr
    Postime
    25
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Ndoshta ata qė mundohen tė i mveshin kėtij gjiganti epitete te ndryshme, mund tė e gjejnė veten pikerisht nė kėtė poezi "satirike" tė tij, mvarėsisht se nga vijnė....Lexim tė kėndshėm....

    MERR E ZGJIDH

    A te duhen luftetarė?
    Dhe arratinė armiku te marrė?
    A do botės ti vesh zjarrė?
    Merr nja dhjetė kosovarė.
    A do trima sejmene?
    Kapardisur kudo vene,
    Gjumi pa i zene t'mos flene,
    Per tre mirditore bej bene.
    A do urte njerezit te rine,
    Nen komande te kesh ushtrine,
    Ne hudut te vesh njerezine ?
    Merre gjithe Laberine !
    Do per pune, nje korēar ?
    I ke bujq e ustallarė,
    Me gra bashke e hapin varre
    Krah e koke s'u ka te share.
    Do dembele per Stamboll?
    Mos u lodh e mos hiq hall,
    Te rreshtosh nja tri tabor,
    Tiranasit t'i zgjedhish me dore.
    A te duhen genjeshtare ?
    Matrapaz e koke thare ?
    Kripen ta shesin per fare,
    Mer Krutane dhe je i lare.
    Po qejflinj a te duhen?
    Qe me jevga dine te kruhen,
    Zonja qe pjellin cdo vit,
    Vec Elbasani i rrit.
    Me dy kembe do hajvane?
    Budallenj pa din' e iman,
    Ku te flasesh dine te vene,
    Dil e shetit gjithe Myzeqene.
    A do te ruash florine?
    Katandine e shtepine?
    Me dy qofte mbush sinine,
    Ec e mer Gjirokastrine.
    A do te hash e te besh qejf?
    Sofra e shtruar si per mbret,
    Sherbetor e per yzmet,
    Te tille gjen vec ne Permet.
    Do ministra kolonjare?
    Se mbahen burra per "mend",
    Duan kudo te jene te pare,
    Ne magje e ne kuvend.
    Hall i madh me Skraparllinj
    Ka rrezik te hash dhe dru,
    Dy ministra le te rrine,
    Se na duhen dhe pa tru.
    O i gjore, mos harro Vlore!
    Se ky faj lahet me gjak,
    Vec sihanet dhe shiritat,
    Kesaj pune i vene kapak.
    Ndryshuar pėr herė tė fundit nga Albo : 14-03-2005 mė 22:54

Faqja 1 prej 4 123 ... FunditFundit

Tema tė Ngjashme

  1. Theofan Stilian Noli
    Nga The Dardha nė forumin Shkrimtarė shqiptarė
    Pėrgjigje: 41
    Postimi i Fundit: 04-12-2013, 17:25
  2. Hirėsia e Tij, Theofan Stilian Noli [1882-1965]
    Nga Albo nė forumin Komuniteti orthodhoks
    Pėrgjigje: 12
    Postimi i Fundit: 27-06-2013, 17:59
  3. Veprat dhe cilesite e besimtarit te vertete te Zotit
    Nga ORIONI nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 5
    Postimi i Fundit: 14-07-2012, 10:39
  4. Aferdita Sharxhi: Thesaret qė fshihen nė vėllimet e “Albanica-s”
    Nga Xhuxhumaku nė forumin Historia shqiptare
    Pėrgjigje: 0
    Postimi i Fundit: 31-05-2009, 06:35
  5. Kontributi i shkenctarėve islam nė shkencė
    Nga Bleti002 nė forumin Komuniteti musliman
    Pėrgjigje: 19
    Postimi i Fundit: 15-03-2009, 22:29

Fjalėt Kyēe pėr Temėn

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •