Close
Duke shfaqur rezultatin 1 deri 11 prej 11
  1. #1
    Administratore Maska e Fiori
    Anėtarėsuar
    27-03-2002
    Vendndodhja
    USA
    Postime
    3,017
    Faleminderit
    2
    16 falenderime nė 12 postime

    Lajme nga Bota e Psikologjisė

    Punėtorėt e trurit : LA JOLLA, Calif., 2 Qershor (AScribe Newswire) – Universiteti i Californisė - Neurobiologjistet ne San Diego kane zbuluar fakte te cilat i japin drite misterit se si truri e llogjikon informacionin e mbledhur ne impluset elektrike te cilat dergohen ne tru nga miliona neurone te trupit.

    Skuadra e studimit e drejtuar nga Massimo Scanziani shpjegon se si neuronet, ose qelizat nervore, perpunojne informacionin ne tru, para se te vendosin si do te pergjigjen.

    Drita, zeri dhe armoat psh, transformohen nga organet ndjesore ne kode te cilat perbehen nga nje numer impulsesh elektrike te cilat udhetojne neper neurone nga trupi, ne tru. Mendohet se informacioni rreth fillimit dhe fuqise se stimuluesve qe dergohet ne tru varet nga momenti dhe frekuenca e impulseve elektronike. Grupi zbuloi qe neurone te ndryshme te trurit i dedikohen pergjigjes se pjeseve te vecanta te informacionit.Ēdo neuron kap llojin e informacionit qe duhet te perpunoje dhe qė i takon.

    Momenti dhe koha kane rendesi sepse shikimi, degjimi dhe struktura duhet te jene te sinkronizuara. Nq se ato nuk do ishin te sinkronizuara njerzit do mund te shikonin buzet e dikujt duke levizur para se ta degjonin se cfare thosh. Gjithashtu truri duhet te dije sa i fuqishem eshte nje stimulus, sepse fuqia ndikon dhe llojin e veprimit qe do te ndermerret. Psh nq se kepuca ju vret kemben, sa mė shumė hapet plaga aq me shume do ju dhembe. Gjate hapjes se plages, intervalet midis impulseve te nje pas njeshme qė arrijne ne tru, do te rriten, pra frekuenca e tyre do tė ulet.

    Eksperimentet mbi studimin u zhvilluan me trurin e nje miu, i cili u mbajt gjalle ne ambejnte laburatorike.


    Makina e gjumit - TOKYO (AP) - Nen driten e lehte dhe peshperitjet e qymyrrit te ngrohte clodhin nervat. Muskujt lirohen, trupi shtriqet dhe para se te thuash "Yll" je duke fjetur. Ne fillim gjithe keto mund te duken si reklama e nje vendi pushimesh, po ne te vertete jane rezultatet e nje makine gjumi, shpikur nga Japonezet e cila te fal 8 ore te rehatshme gjumi.

    I gjithe sistemi, i cili permban nga krevati qe leviz vete, sistemi i cili te shtyp trupin dhe te clodh ne krevat etj etj do te dale ne shitje ne Qershor te 2005 dhe do te kushtoje rreth $30,000

  2. #2
    i/e regjistruar Maska e arturo
    Anėtarėsuar
    19-06-2004
    Postime
    2,247
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Ēka do tė thotė psikologji?


    Ēka ėshtė psikologjia?


    Psikologjia ėshtė njė shkencė magjepėse qė prek ēdo aspekt tė jetės sonė.



    Definicioni i vjetėr qė psikologjia ėshtė shkenca mbi shpirtin ėshtė i pamjaftueshėm. Sepse ai nė fakt vetėm shpjegon prejardhjėn e fjalės „psikologji“. Pra sipas domethėnies sė fjalėve tė pėrngjitura greqishte „psyhe = shpirt“ dhe „logos = shkencė“. Por psikologjia ėshtė mė shumė se vetėm njė shkencė mbi shpirtin, mbi jetėn e brendshme tė njeriut. Jeta shpirtėrore e njeriut ka edhe anėn e jashtme.



    Nga pikėmpamja e sotme konceptohet psikologjia si shkencė, e cila hulumton proceset dhe gjendjet e vetėdijshme si dhe arsyet dhe ndikimit e tyre.



    Psikokologjia ėshtė shkenca e sjelljes dhe e kognicionit. Sjellja pėrgjithėsisht pėrkufizohet si gjithėēka qė ne bėjmė, sidomos nėse kjo mund tė vėzhgohet prej tė tjerėve. Kognicioni, pėrfshin proceset mendore, si p.sh. tė menduarit, tė perceptuarit, tė ėndėrruarit, kujtesėn etj. Kėto procese njohėse zakonisht nuk mund tė vėzhgohen per se dhe shpesh hulumtohen pėrmes eksperimenteve (vetėraportimeve, pyetėsorėve etj).



    Psikologjia mund tė definohet, apo pėrshkruhet edhe pėrmes katėr qėllimeve tė saja. Katėr qėllimet, apo katėr fushat themelore tė psikologjisė janė: pėrshkrimi, parashikimi, kontrolli si dhe shpjegimi.



    Pyetjes sė ēfarė ėshtė psikologjia, sot mundesh ti pėrgjigjėsh edhe pėrmes pėrshkrimit tė disa prej degėve tė saj. Ato ilustrojnė mė sė miri ndryshueshmėrine qė ekziston sot nė psikolgji. Katėr nėndeget kryesore te psikologjisė janė: Psikologjia sociale; Psikologjia e pėrgjithėshme; Psikologjia klinike si dhe Psikologjia aplikative. Duhet tė theksohet se psikologjia si shkencė apo si lėndė dita mė ditė ėshtė duku u ndarė nė degė tė reja. Dega e psikologjisė ka momentalisht rreth 50 seksione, nėndegė tė ndryshme tė cilat hulumtojnė aspekte tė jetės sonė.



    Dallimi Psikiatėr – Psikolog


    Shpeshherė ndodh qė tė ngatėrrohen profesioni i psikologut me atė tė psikiatrit. Prandaj ėshtė e rėndėsishme qė tė bėhet dallimi mes psikologut (psikologut klinik) dhe psikiatrit.



    Psikiatri nuk mund tė krahasohet mė psikologun. Ai ėshtė krejt ndryshe. Psikiatrėt janė mjekė tė specializuar tė trajtimin e sjelljeve anormale dhe si tė tillė ata mund tė rekomandojnė medikamente, gjė qė smund ta bėjnė psikologėt.

    Psikiatrėt ndjekin shkollėn mjeksore dhe janė nė fillim doktor nė mjeksi. Ata pastaj specializohen nė trajtimin e sjelles anormale, sėmundjet psikike. Psikiatrėt shohin te problemet e sjelljės sė pacientit shkaqe mjeksore dhe nė kėtė mėnyrė pėrdorin trajtim mjeksor, dmth. terapi me medikamente, krahas terapisė psikologjike.

    Psikiatria ėshtė degė e mjeksisė, jo e psikologjisė.



    Psikologu klinik diplomon nė psikologji dhe mė pas vazhdon studimet pasuniversitare. Zakonisht pas dy apo tre vjetėsh i jepet grada e zakonshme pėr psikologėt Ph. D. (doktor i filozofisė). Pas kėsaj, ai duhet tė praktikoj njė kohė tė gjatė nė njė instuticion nėn kujdesjėn e psikologėve tė tjerė, para se tė fillojė tė trajtojė, diagnostifikojė njerėzit nė menyrė tė pavarur.

  3. #3
    i/e regjistruar Maska e arturo
    Anėtarėsuar
    19-06-2004
    Postime
    2,247
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Disa data nga historia e psikologjisė


    Psikologjia ka njė tė kaluar tė gjatė,
    por vetėm njė histori tė shkurtėr.

    Herrmann Ebbinghaus



    --------------------------------------------------------------------------------


    Rreth vitit 390 para erės sė re
    Plato diferencon katėr shkallėt e njohjės njerėzore: mendimi (supozimi), besimi, kuptimi dhe dija pėr tė vertetėn. Ai dallon nė mes perceptimit dhe realitetit.
    E zhvillon njė model shtresash sė shpirtit: Ai nuk e ndan shoqėrinė nė bazė tė punės/veprimtarisė (shtresa e mėsuesve, shtresa e mbrojtjės, shtresa e ushqimit), por sipas fushave shpirtėrore (logjikė, epsh, guxim)

    Rreth 350 para erės sė re
    Aristoteles: Libri i parė i psikologjisė: "Mbi shpirtin". Aristoteles pėr herė tė parė bėn dallimin nė mes tė psikologjisė dhe filozofisė. Ai studioj lidhjen nė mes tė shpirtit dhe trupit dhe pėrshkrujti ndėrtimin e trupit. Aristoteles shifet nė tė vertetė edhe si babai i psikologjisė.

    Rreth 400 pas erės sė re
    Augustinus pėrshkruan nė librin e tij zhvilimin e tij personal dhe me kėtė themelon metoden e vėzhgimit autobiografik. Ai thekson rėndėsine e njohjės sė vetvetės dhe tė vetėdijėsimit tė individualitetit tė njė personi.

    Diku rreth 1250
    Thomas Aquin hulumton problemet themelore tė pėrbėrjės sė shpirtit dhe lidhjės sė tyre me trup („Problemi-Shpirt-Trup“).

    Shekulli i 15/16
    Nė kohėn e Rilindjės shihet njeriu si indivd. Tani nga ana psikologjike interesim mė tė madhė kanė indivualiteti, njeriu si person i vetėm, matja e karakterit.

    1590
    Nocioni psikologia pėrdoret pėr herė tė parė nga Rudolf Goclenius (1547-1628)

    Rreth vitit 1630
    Filosofi R. Descartes ndan shpirtin e njeriut si substancė mendore nga trupi si substancė i shtrirė nė hapėsirė.

    1834
    Fiziologu E. H. Weber tregon me anė tė studimit tė shqisės sė muskulit, se dallimi i sapo vėrejtur i dy peshave proporcional me madhėsine e peshės ėshtė (Konstantja e Weberit)

    1852
    Fiziologu H. von Helmholtz formulon teorinė e tij tė shiqimi tė ngjyrave Teoria-Tri-Ngjyrave.

    1860
    G. Th. Fechner ("Elementet e Psikofizikės") formon metodat psikofizike ma tė rendėsishmet (pėr konstatim, matje tė intensitetit tė njė stimuli shqisor fizikė tė pėrjetuar) dhe i zgjėron ligjin e Weber nė "Ligji Weber-Fechner" (relation logaritimik mes stimulit fizikė dhe intensitetit tė pėrjetuar).

    1872
    Ch. Darwin ("Shprehja e emocionit te njeriu dhe shtaza“) themelon „hulumtimet e sjelljes krahasuese“ dhe thekson kontinuitetin e zhvillimit prej shtazės tek njeriu. Qė prej librit tė tij (1871) "Origjina e njeriut“ shihet njeriu vetėm si qėnie natyrore.

    1879
    W. Wundt ngre laborin e parė psikologjik nė Leipzig (Gjermani).

    1883
    Anglezi F. Galton ("Hulumtimet mbi aftėsitė e njeriut dhe zhvillimi i tyre“) integron statistiken nė lėndėn e psikologjisė dhe themelon hulumtimin e personalitetit empirik duke u bazuar nė teste dhe pyetėsor.

    1885
    H. Ebbinghaus ("Mbi Kujtesėn") zbulon metodat ma tė rėndėsishmet tė hulumtimit tė kujtesės dhe nė bazė tė vetėtestimeve hulumton „lakoren e harresės“.

    1890
    Ch. von Ehrenfels ("Mbi qualitetin e geshtaltit (formės)“) tregon mė meloditė, se perceptimi i elementeve komlexe nuk pėrbėhet nė menyrė aditive nga elementet e saja.

    1895
    S. Freud publikon sė bashku mė J. Breuer hulumtimin e parė tė njė paciente tė trajtuar sipas „psikoanalitikes“ ("Hulumtimet mbi Histerinė").

    1898
    E. L.Thorndike publikon „experimentet e para me shtazė pėr nxėniėn pėrmes provės dhe gabimit“ nė disertationen mbi "Intelegjenca e kafshėve: Njė hulumtim experimental i proceseve asociativ tek shtazėt“.

    1900
    S. Freud ("Interpretimi i ėndrrave") definon tiparet themelor tė psikoanalizės me anė tė analizimit tė ėndrrave tė tij.

    1904
    I. F. Pawlow publikon hulumtimet e para tek qentė mbi „reflexin e kushtėzuar“ („Kushtėzimi Klasik“)

    1904
    C. Spearman ("Intelegjenca e pėrgjithėshme“) pohon se aftėsia e ēdo njeriu shpjegohet nga dy faktorė tė inelegjencės. Nga faktori i pėrgjithshėm (p) si dhe faktori specifik (s).

    1905
    A. Binet dhe kolegu i tij T. Simon ngrehin nė francė skalėn e parė tė intelegjencės pėr fėmijė ("Mosha e inelegjencės“)

    1911
    W. Stern zhvillon konceptin e koeficient tė intelegjencės (IQ).

    1912
    M. Wertheimer ("Mbi Phi-Fenomenin“) themelon me hulumtimet e tij mbi levizjet (peceptimet) e ndriēimit psikologjinė geshtaltiste (Gestalt=forma; e tėra)

    1913
    J. B. Watson ("Psikologjia nga kėndvėshtrimi i bihejviorizmit") zhvillon principiet metodike tė bihejviorizmit.

  4. #4
    i/e regjistruar Maska e arturo
    Anėtarėsuar
    19-06-2004
    Postime
    2,247
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Disa prej personave mė tė rėndėsishmit pėr psikologjinė




    Kėtu disa nga personalitetet qė ishin prijės pėr psikologjinė. Kėta persona nė njėrėn apo tjetrėn menyrė e ndryshuan rrugėn e psikologjisė gjatė historisė psikologjike. Idetė, teoritė, hulumtimet e tyre e sollen psikologjinė ketu, ku ajo ėshtė sot. Edhe pse idetė, apo teoritė e disa prej tyre nė kohen e sotme si tė tejkaluara shihen, kėta prap se prap mbesin shumė tė rėndėsishėm dhe teoritė e tyre ende mesohen.






    --------------------------------------------------------------------------------



    Gustav Theodor Fechner (1801-1887) filozof gjerman, Profesor nė Universitetin e Lepzig-ut, sė pari pėr fizikė, pastaj pėr filozofi. Themelon psikofizikėn, psikologjinė eksperimentale si dhe estetiken eksperimentale. Fechner ishte ai, i cili nė atė kohė krjojė nocionin e psikofizikės. Ai botoi librin "Elementet e Psikofizikės", nė tė cilin ai pėrshkroi metodėn eksperimentale tė matjes sė mbresave (eksperiencės shqisore).



    Wilhelm Wundt (1832-1920) lindi nė Mannheim tė Gjermanisė si djal i njė kleriku. Qė nė fėmijėri ishte i interesuar nė hulumtime. Nė moshėn 19 vjeēare vendosi tė studiojė mjekėsi. Mė vonė interesi i tij kaloi nė fiziologji. Qė prej vitit 1858 punojė si asistent nė insitutin e fiziologjisė tek Hermann von Helmholtz nė Heidelberg. Ndėrsa nė vitin 1864 u bė Profesor i antropologjisė dhe psikologjisė mjeksore. Mban shumė ligjerata dhe shkruan librin mėsimor pėr fioziologjine e njeriut. Nė bazė tė qėndrimit tė tij natyror kėrkon Wund metoden eksperimante dhe vlerėsimet statistikore pėr fiziologjinė dhe psikologjinė. Megjithatė nė kohėn e fundit tė veprimtiarisė sė tij, ai ndikojė edhe si filozof.

    Nė atė kohė psikologjia sa kishte filluar tė shfaqej si shkencė e veēantė. Nė vitin 1879 Wundt ngriti laboratorin e parė psikologjik nė Universitetin e Leipzig-ut, dmth. Institutin e parė eksperimental pėr psikologji. Nė kėtė laborator ai u pėrqėndrua pothuajse tėrėsisht nė studimin shkencor psikologji, veēanėrisht nė studimin e eksperiencės shqisore, njerėzore-studim, qė mė parė i pėrkiste fushės sė filozofisė dhe fiziologjisė. Mė vonė publikon revistėn "Studime Filozofike" (1883; Wundt ende e shikon psikologjinė si nėndegė tė filozofisė). Publikojė edhe shumė shkrime tjera filozofike; mė vonė pason "Psikologjia e Popujve" nė 10 vėllime. Ai edhe nė moshė mbajti shumė leksione, shkenctarė tė rinjė nga SHBA, Anglia, Japani, Europa punojnė dhe promovojnė te Wundt. Nė shumė fakultete ngriten Insitute Psikologjike sipas shembullit tė Leipzig-ut. Pra, hyrje pėr gjėrat psikike duhet tė jetė perjetimi/eksperienca e jo metafizika. Pėr matjėn e pėrjetimeve, mbresave "direkte" shqisore, nė mėnyrė sa mė exakte, u zhvilluan shumė mjete, makina tė ndryshme. Shpejtėsia e reagimeve, kujtesat, ndjenjat duhej tė matėshin me introspektion. Pastaj mė pėrshkrime elementet e vetėdijės dhe lidhjet e tyre tė matėn/verifikohen. Qėllimi ishte krijimi i ligjėve tė pėrgjithėshme e jo dallimi inerindividual.


    Pėrdorimi prej Wundt-it i njė drejtimi metodologjik ishte njė pikėkthesė nė stabilizimn e psikolgjisė si shkencė.

    Hermann Ebbinghaus (1850-1909) u lind nė njė familje tregtare luterane nė Barmen tė Gjermanisė. Nė moshėn 17 vjeēare hyri nė Universitetin e Bonn-it pėr tė studiuar histori dhe filozofi (1867-1870). Interesi i tij i pėrkiste mė shumė filozofisė. I nderpreu studimet pėr pjesėmarrjė nė luftė 1870/71, u kthye prap nė Bonn ku edhe promovojė nė vitin 1878. Libri i G. Th. Fechner "Elemntetet e Psikofizikės" (1860) zgjoi interesin tek Ebbinghaus pėr tu marrė me psikologjinė eksperimentale. Mė 1885 u emėrua profesor i filozofisė nė Universitetin e Berlinit. Po nė kėtė vit ai botojė librin e tij mė tė rėndėsishmin "Mbi Kujtesėn". Disa vite mė vonė, ai shkoi nė Universitetin e Halle-s dhe atė tė Breslaut, ku qėndroi deri sa vdiq mė 1909.



    Kontributet e Ebbinghaus-it nė psikologji janė tė shumta. Punimet e tij tė famshme mbi kujtesėn ("Lakorja e Kujtesės") vunė bazat e psikologjisė eksperimentale.

  5. #5
    i/e regjistruar Maska e arturo
    Anėtarėsuar
    19-06-2004
    Postime
    2,247
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Asimetria tė bėn agresiv


    Njerėzi me trup asimetrik kanė tendencė mė tė madhe ne agresione. Kėtė tė pakten sjell njė rezulutat i njė hulumtimi amerikan.


    Shkencėtarėt nė fillim hulumtuan supozimin e pohuar mė parė, qė njė pamje e jashtme asimetrike ka tė bėj me njė defekt nė sistemin nervor dhe me kontrollim tė pakėsuar tė agresionit.


    Shkencėtarėt e Universitetit tė Ohio-s i matėn veshėt, duartė, krahet dhe kėmbėt e 100 personave vullnetarė dhe nga kjo pėrcaktuan simetrinė. Me pretekstin pėr t'ja u matur forcėn bindėse tė tyre, kėrkuan nga pjesėmarrėsit tė bėjnė dy telefonata, nė tė cilat ata bashkėbiseduesit e tyre duhej ti bindnin pėr tė dhuruar t'holla pėr njė qėllim bamirės.


    Pjesėmarrėsit nuk e dinin se tė dy bashkėbiseduesit nė anėn tjetėr tė telefonit punėtorė tė Universitetit ishin. Njėri prej tyre refuzonte lutjėn e tyre nė mėnyrė miqėsore, ndėrsa i dyti reagonte ekstrem me njė vrazhdėsi. Agresivitetin e pjesėmarrėseve hulumtuesit e matėn se sa vrullshėm ata e hudhnin receptorin mbi telefon. Studimi rezultoi qė ata persona me trup asimetrik dėgjuesen shumė mė shpesh e pėrplasnin se sa tė tjerėt pjesėmarrės.


    Udhėheqsja e studimit Zeynep Benderlioglu e shpjegon kėtė lidhje me faktin, se asimetria formohet nė mitėr nė kushte tė pafavorshme. Kjo ndikon pra jo vetėm nė dukurinė e trupit, ēka edhe shifet, por gjithashtu edhe nė sistemin nervor. Defektet e tilla nė sistemin nervor, sipas vlerėsimit tė shkencėtarės, influencojnė aftėsitė e njerėzve pėr tė kontrolluar agresivitetin e tyre.

  6. #6
    i/e regjistruar Maska e arturo
    Anėtarėsuar
    19-06-2004
    Postime
    2,247
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Uniformat shkollore tė bėjnė tė zgjuar


    Uniformat shkollore siē duket bėjnė qė sjellja sociale tė jetė mė e mirė nė klasė dhe pėr rezultate mė tė mira tė nxėnėseve.


    Kėtė tė paktėn e ka gjetur njė grup i hulumtueseve i Universitetit nė Giessen (Gjermani). Nė njė studim eksperimental shkenctarėt nėn udhėheqjen e psikologut Oliver Dickhäuser pyetėn 8 klasė tė njė shkolle fillore nė Hamburg. Ata erdhen te rezultati se nxėnėsit nė veshje uniforme u koncentroheshin mė mirė nė mėsim dhe i trajtonin bashkėnxėnėsit mė pak nė mėnyre sipėrfaqėsore.


    Gjysma e klasėve tė vėzhguara (klasa e 5 deri nė tė tetėn) vizitonin shkollėn kryesore dhe atė reale nė Hamburg-Sinstorf, nė tė cilėn nxėnėsit bartin pulovėr ngjyrė kaltėr me emblemėn e shkollės. Klasat tjera vizitonin njė shkollė pėrafėrsisht tė njejtė, por pa rregullore pėr veshje. Shkencėtarėt vėzhguan sidomos te klasat e larta me uniforma njė dallim tė qartė nė sjelljėn sociale nėpėr klasa. Por psikologu tėrheqė vėmendjen, se vetėm veshja e njėjtė nuk do i zgjedhte tė gjitha problemet nė klasat shkollore. Sidomos nxėnėsit dhe prindit duhet tė jenė tė bindur pėr konceptin e bartjės sė uniformave shkollore, por ėshtė e nevojshme edhe angazhimi i mėsuesve.


    Ekipi i hulumtueseve nga Giessen-i poashtu gjeti, se nxėnėsit e uniformuar e vijojnė mė mirė mėsimin. Dickhäuser shpjegon se bartėsit e iniformave mė shumė e vlerėsojnė pėr tė kuptuar pėrmbajtjėn e lėndės.


    Dickhäuser e vlerėson nė pėrgjithėsi pozitivisht veshjėn e njėjtė, dhe thotė se uniformat do t'ju kursente shumė stres psikosocial nxėnėseve.

  7. #7
    i/e regjistruar Maska e arturo
    Anėtarėsuar
    19-06-2004
    Postime
    2,247
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Sex-Serialet si nxitės te apetitit


    TV-Serialet si "Sex and the City" ("Sexi dhe New Yorku") siē duket i animojnė rininė pėr imitim tė tyre. Ata e kanė "herėn e parė seksuale" me herėt sesa teenager qė nuk pėrcjellin kėto seriale.
    Nė kėtė pėrfundim vijnė shkencėtarėt amerikanė nė njė hulumtim tė bėrė mė parė. Ata pohojnė qė tė rinjėt, qė shikojnė emisione me skena seksuale ose tė paktėn degjojnė veē bisedime mbi seksualitetin, kanė pastaj shumė me herėt marėdhėnie seksuale sesa tė tjerėt.

    Nė kėtė studim shkencėtarėt anketuan 1792 tė rinjė nė njė interval prej njė viti. Ata u anketuan dy herė mbi zakonet e tyre tė shikimit tė televizionit dhe eksperiencės sė tyre seksuale. Pjesa e tė rinjėve, tė cilėt nė anketimin e parė thanė se shpesh shikojnė emisione me pėrmbajtje seksuale, ishte signifikant me e madhe qe pastaj njė vit me vonė pėr herė tė parė patėn seks, sesa e atyre nė grupin krahasues. Nė anketim u pyet pėr 23 emisione tė preferura, tė cilat sipas mendimit tė shkencėtarėve shpesh tregonin veprime seksuale ose te paktėn tematizonin seksualitetin, ndėr kėto seriale ishin edhe serialet shumė tė njohura si "Friends" ose "Sex and the City".

  8. #8
    i/e regjistruar Maska e arturo
    Anėtarėsuar
    19-06-2004
    Postime
    2,247
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Psikologji ekstreme

    Psikologėt kanė zbuluar se vetėm njė nė dhjetė njerėz ka guximin qė tė ndėrmarrė njė aktivitet me rrezik tė lartė. Kėta njihen si kėrkuesit e sensacioneve tė larta.

    Janė katėr karakteristikat qė pėrcaktojnė personalitetin e tyre. Atyre u pėlqen tė kėrkojnė aventura, ata i pėlqejnė eksperiencat e reja, ata mėrziten shpejt dhe janė tė pandalueshėm.

    Disa studime sugjerojnė se truri i atletėve qė marrin pjesė nė Sportet Ekstreme funksionon ndryshe nga truri i shumė njerėzve tė tjerė, mendohet tė ketė qendra kėnaqėsie tė larta tė cilat reagojnė "mirė" ndaj rrezikut.

    Prof. Gunar Breivik i Universiteit Norvegjez tė sporteve testoi nivelin e stresit tė katėr sportistėve, kaotazhistėt Marian dhe David si dhe hedhėsit nga lartėesitė Richard dhe Dug.
    Kaotazhistėt u hodhėn nga njė ujėvare qė nuk ishte kaotuar kurrė mė parė, ndėrsa hedhėsit nga lartėsite u lėshuan nga njė shkėmb 950 m i lartė.

    Gunar mati rrahjet e zemreve tė tyre pėrgjatė hedhjeve dhe u bėri nga njė test psikologjik pėrpara aktivitetit.
    Rezultatet konfirmuan se tė katėr sportistėt ishin tė profilit tė kėrkuesve tė sensacioneve tė larta.
    Si ē“pritej ata kishin nivele tė shqetėsimit shumė mė poshtė se njerėzit e zakonshėm.


    __________________

  9. #9
    i/e regjistruar Maska e arturo
    Anėtarėsuar
    19-06-2004
    Postime
    2,247
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Ē'ėshtė psikologjia?

    - Drejtimi shkencor nė studimin e sjelljes ėshtė njė karakteristikė e rėndėsishme e psikologjisė.Psikologjia ėshtė shkenca e sjelljes dhe e kognicionit.Sjellja pėrgjithsisht pėrkufizohet si diqka qė ju beni,veqenarisht nėse kjo mund tė vėzhgohet prej tė tjerėve.Psikologėt theksojnė studimin e sjelljes sepse ajo mund tė vezhgohet dhe tė regjistrohet.Shumė sjellje si pshė ngrėnit,tė biseduarit,tė shkruarit,tė vrapuarit ose tė pėrleshurit janė lehtėsisht tė vėzhgueshme.Kognicioni pėrfishin proceset mendore si pshė menduarit,tė ėndėrruarit,kujtesėn ose zgjidhjen e problemeve.Pra psikologjia ėshtė njė disiplinė magjepėse qė prek cdo aspkt tė jetės sonė.

    Qėllimet e psikologjisė?
    -Synimi final i psikologėve ėshtė tė kuptojnė sjelljen dhe tė ndihmojnė njerėzit.Psikologjia synon te kuptojė sjelljen pėrmes plotėsimit tė katėr qėllimeve bazėė pėrshkrimit,parashikimit,kontrollit dhe shpjegimit tė sjelljes.Psh: njė aktivitet social familjar ėshtė tė ngrėnit darkė bashkė me familjen.Ky ritual i zakonshėm ngre shumė pyetje me interes pėr psikologun psh:Ē'farė i motivon njerzėzit pėr tė ngrėnė?,njeriu ha mė shpejt kur ėshtė duke ngrėnė me tė tjerėt apo kur ha vetėm? Si ti inkuadrojnė prindėrit fėmijėt qė tė hanė nė mėnyrėn e duhur? A do tė jenė mė tė sjellshėm njerėzit nėse do tė kenė mė tepėr kohė pėr tė ngrėnė?


    PSIKOANALIZA
    -Njė mjek i ri austriak i quajtur Sigmund Freud filloi tė pėrdorte hipnozėn si njė metodė pėr trajtuar njerėzit me probleme emocinale.Freud zbuloi se njerėzit e hipnotizuar ishin tė aftė tė kujtonin ndjenjat e fshehta pėr njerėzit e tjerė,veqenarisht ndjenjat seksuale dhe tė armiqėsisė ndaj prindėrve tė tyre.Kjo e qoi atė nė formulimin e teorisė sė tij psikoanalitike,e cila pėrqendrohet nė motivacionin e pavetėdijshėm qė shprehet shpesh nė ėndėrra ose nė ato situata kur njeriu aksidentalisht thotė diqka qė s'do ta thotė.


    Sistemi Nervor Qėndror
    -Pėrfytyroni se jeni nė klasė duke u pėrpjekur tė perqėndroni vėmendjen nė njė diskutim.Ju kujtoni se sa e kėndėshme ishte tė shkoje dikund tjetėr.Papritur kur dėgjoni emrin tuaj tė pėrmendet nė klasė,ju e largoni menjėherė vėmendjen prej kėtij kujtimi! Sistemi ynė nervor ėshtė i ndarė nė dy pjesė: sistemin nervor periferik,i cili i merr mesazhet nga organet e shqisave dhe i pėrcjell ato te muskujt dhe gjėndrat,si dhe sistemin nervor qėndėror,i cili interpreton dhe ruan mesazhet qė vijn prej organeve dhe shqisave,vendos se cfar sjelljesh tė frenojė dhe dėrgon mesazhet e duhura pėr tė reaguar te muskujt dhe gjėndrat.Ju jeni nė gjendje tė rrini ulur nė klasė nė sajė tė asaj pjese tė trurit tė quajtur truri i vogel.Ju kujtoni njė ndodhi tė kėndėshme nga e kaluara sepse ai kujtim ėshtė ruajtur nė korteksin cerebral tė trurit tuaj.Ju jeni nė gjendje tė mendoni pėr ndodhit e sė ardhme po nė sajė te korteksit.Ju jeni nė gjendje tė kuptoni atė qė shkruan diku,sepse lobi oksipital (prapa koke) i trurit tuaj analizon informacionin pamor.Ju mund ti kėrkonit dikujt qė tė shoqėrohej me ju nė sajė tė njė pjese tė trurit tuaj tė quajtur hipotalamus,i cili kontrollon motivacionin.....



    Trashigimia dhe gjenetika e sjelljes
    -Trashigimia ėshtė kapaciteti natyror i individėve pėr tė zhvilluar karakteristikat e paraardhėsve tė tyre.Studimi i trashigimisė quhet gjenetikė.
    Gjeni ėshtė njėsia bazė e trashigimisė.Genet janė tė vendosura gjatė kromosomeve,tė cilat janė trupa tė hollė qė ndodhen nė bėrthamėn e qelizės.Qelizat njerėzore kanė 46 kromosome,22 cifte autosomesh dhe njė cift te kromosomeve te seksit.Numri i plotė i geneve tė njė individi quhet genotip.Ai bashkėvepron me mjedisin pėr tė formuar fenotipin,karakteristikat e vėzhgueshme tė njė individi.
    -Gjenetika e sjelljes studion se si trashigimia ndikon mbi sjelljen nė mėnyrė indirekte,pėrmes reaksioneve biokimike qė shpien nė funksionimin e muskujve,gjėndrave endokrine,nervave dhe organeve tė shqisave.Sjellja ėshtė rezulltat i bashkėveprimit tė trashigimisė dhe mjedisit.


    ZHVILLIMI
    -Zhvillimi pėrfshin ndryshimet nė karakteristikat fizike,kognitive,sociale dhe tė personalitetit tė njė individi qė ndoshin gjatė kohės.Zhvillimi fizik pėrfshin ndryshimet nė tiparet trupore dhe proceset fiziologjike.Zhvillimi social dhe i personalitetit pėrfshin ndryshimet qė ndodhin tek personaliteti,funksionimi social dhe emocionet.
    -Foshnjėria pėrfshin 2 vitet e para te jetės.Shqisat e fėmijeve janė shumė tė zhvilluara.Brenda pak ditėsh,pas lindjes fėmija dėgjon normalisht.Foshnjat mund tė dallojnė shije dhe aroma tė ndryshme.
    -Temperamentet,ose mėnyrat e reagimit ndaj mjedisit pėr rreth mund tė fillojnė tė shfaqen nė ditėt e para tė jetės dhe ndikojnė nė sjelljen e mėvonshme.Diferencat e roleve gjinore (tė qenurit mashkull dhe femėr) shfaqen gjithashtu herėt nė jetė.Identiteti gjinor zhvillohet nėn ndikimin e eksperiencave tė hershme me prindėt.Zakonishtė ne moshėn 18 muaj,foshnja ndeshet me kėrkesat sociale qė bėhen nga njerėzit e tjerė.
    -Fėmijeria ėshtė periudha qė pėrfshin moshėn mes 2 dhe 11 vjeq.Rreth moshės 4 vjeq femijėt fillojnė tė influencohen nga moshatarėt e tyre,shkolla dhe mas media.Shoqėria fillon tė formohet kur fėmijėt janė rreth 3-4 vjeq.
    -Adoleshenca ėshtė periudha e zhvillimit mes fillimit tė pubertetit,rreth moshės 18 gjer 21 vjeq.Si djemtė ashtu edhe vajzat pėrjetojnė njė rritje tė vrullshme gjatė kėsaj periudhe.Njė synim themelor nė moshėn e adoleshencės ėshtė zhvillimi i identitetit personal.Prindėrit dhe adoleshentėt duhet tė mėsojnė qė tė pėrballojnė probleme qė lidhen me komunikimin,autonominė dhe autoritetit.Trupi i njeriut ėshtė nė kulmin e tij fizik gjatė moshės sė rritur tė hershme.
    -Plakja fizike bėhet e dukshme gjatė moshės sė rritur tė mesme.Mė nė fund,stadi i fundit i jetės ėshtė procesi i tė vdekurit.

    Stadet e tė qenurit prind
    -Burri dhe gruaja bėhen baba dhe nėnė nė kohėn e lindjes sė fėmijės sė tyre tė parė.Ky ėshtė edhe fillimi i stadit tė parė stadi i imazhit prindėror,gjatė tė cilit babai dhe nėna formojnė imazhet pėr vetėn e tyre si prind.Ata kanė njė dėshirė qė tė jenė tė pėrkryer,por shpesh pėrjetojnė kėrkesa tė forta tė cilat nuk i kanė pritur.
    Stadi i tė ushqyerit-pėrfshijnė foshnjėrinė dhe pėrcaktohet mardhėniet midis bashkėshortėve,foshnjės dhe njerėzve tė tjerė.
    Stadi i autoritetit-mes moshės 2 dhe 4 vjec,tė rriturit ndeshen me probleme qė kanė tė bėjnė me eikasitetine tyre si prind.Fėmija i vogėl ėshtė duke filluar tė fitojė pavarėsi dhe prindi duhet qė tė angazhohet mė shumė.Shpesh lind njė fėmijė i dytė dhe kjo gjė e shton stresin e familjes.
    Stadi integrativ-shtrihet prej moshės parashkollore deri nė moshėn e mesme.Kėtu fėmijėt bėhen mė tė pavarur dhe fitojnė shprehi sociale,prindėrve u kėrkohet qė tė vendosin autoritetin e tyre mbi ta.
    Stadi i adoleshencės sė pavarur-ėshtė koha kur adoleshentėt pėrpiqen fortė pėr tė arritur identitetin,pėrgjegjėsinė dhe pjekurin e tyre.Prindėrit duhet qė ti mbėshtesin adoleshentėt duke ruajtur ndėrkohė autoritetin dhe pėrgjegjėsinė e tyre.
    Stadi i largimit-pėrfshinė kohėn kur adoleshentėt largohet nga shtėpia.Nė kėtė kohė prindėrit vlersojnė sjelljen e tyre tė shkuar dhe pėrgaditen pėr mardhėniet me pasardhėsit e tyre.
    Kur prindėrit janė tė qartė pėr qėllimet dhe mund ti realizojnė ato,do tė jenė tė lumtur dhe tė knaqur.Nė qoftė se jo,ata do tė jenė tė frustuar,tė stresuar dhe tė depresuar.


    Ritmet biologjike
    -Njerėzit funksionojnė sipas njė shumėllojshmėrie ciklesh kohore.Kemi stinė tė vitit,ditė tė javės ose orė te ditės,tė cilat ndikojnė ndieshėm nė mjedisin tonė tė jashtėm.Njė ritėm interesant biologjikė ėshtė cikli ditor.Trupi ynė duket se ėshtė i programuar gjenetikisht pėr tė funksionuar nė njė cikėl afėrsisht 24 orėsh.Shumica e njerėzve kanė njė formė kulmore nė njė kohė tė caktuar tė ditės.Disa njerėz funksionojnė mė mirė nė mėngjes,ndėrsa tė tjerėt e kanė kulmin nė mesditė apo nė mbrėmje.Ndėrkohė qė ka ndryshime tė mėdha nga njeri individ te tjetri.Nė rast se ritmi ynė normal c'rregullohet,jemi tė prirur qė tė shqetėsohemi.....psh: shumė njerėz e kanė tė vėshtirė qė tė pėrshtaten nė oraret e punės nė ndėrrimin e dytė.Edhe cikle tė tjera ndikojnė nė sjelljen tonė.Ciklet menstruale tė grave mund tė ndikojnė te humori i tyre.Dhe ndoshta tė gjithė ne kemi cikle tė tjera qė nuk kuptohen plotėsisht.Tė kuptuarit e ritmeve biologjike tė njė individi mund tė ndihmojnė psikologėt qė tė kuptojnė nė mėnyrė mė tė plotė sjelljen njerėzore

    Gjumi dhe ndėrgjegja
    -Ndėrgjegja ėshtė pėrpunimi i ndijimeve,mendimeve dhe ndjenjave tona nė nivele tė ndryshme tė vetėdijes.Teoritė e hershme pėr ėndėrrimet sugjeronin se ėndėrrat janė vendi ku banojnė konfliktet tona tė pandėrgjegjshme.Teori tė sotme sugjerojnė se ėndėrrat janė shtrirje tė pėrjetimeve tona tė pėrditshme,insomnia-ėshtė paaftėsia pėr tė fjetur.

    Drogat psikoaktive
    -Shkaktojnė ndryshime tė sjelljes dhe tė njohjes ndėrmjet ndryshimit tė vetėdijes sė ndėrgjegjėshme.Varėsia psikologjike ndodh kur njė person e dėshiron fort drogėn.Nė varėsin fizike,trupi i pėrdoruesit tė rregullt bėhet i varur biokimikisht ndaj drogės.Drogat psikoakive pėrmbledhin:
    depresantėt-janė droga qė kanė njė efekt qetėsues
    opiatet-janė droga,efekti i tė cilave nė organizėm ėshtė i ngjashėm me atė tė morfinės
    stimuluesit-janė droga qė shtojnė veprimtarinė e sistemit nervor qėndror dhe prodhojnė syhapsi dhe eufori
    drogat psikodelikate-e nxisin sistemin nervor,duke prodhuar jo vetė njė ndryshim nė ndjenjat emocionale,por edhe nė pėrceptimet e botės sė jashtme nga pėrdoruesi


    Kujtesa dhe harresa njerėzore
    -Kujtesa ka tė bėjė me kodimin dhe depozitimin e informacionit tė mėsuar nė mėnyrė qė ai tė riprodhohet dhe pėrdoret mė vonė.Kodimi ėshtė procesi i vendosjes sė informacionit nė sistemin e kujtesės,ndėrsa depozitimi ėshtė procesi qė e ruan informacionin nė sistemin e kujtesės me kalimin e kohės.Riprodhimi ėshtė procesi i nxerrjes sė informacionit nga sistemi i kujtesės.
    -Harresa ėshte humbja e dukshme e kujtesės.Ka shumė teknika qė mund tė pėrdoren pėr tė pėrmisuar kujtesėn,duke pėrfshirė kėtu aktivitetin paraprak tė shpėrndarė,tejmėsimin,pėrsėritjen etj.Nga ana anatomo-fiziologjike kujtesa e ka bazėn nė disa zona tė trurit,duke pėrfshirė dhe HIPOKAMPUSIN dhe TALAMUSIN.


    INTELIGJENCA
    -Inteligjenca mund tė pėrkufizohet si aftėsi pėr tė mėsuar dhe pėr tu sjellė nė menyrė adaptive.Inteligjenca kushtėzohet pjesėrisht nga faktorėt gjenetikė.Nė pėrgjithėsi,sa mė e afėrt tė jetė lidhja gjenetike midis dy individėve,aq mė i lartė ėshtė koeficienti i korrelacionit tė tyre intelektual.Kėshtu binjakėt identikė kanė korrelacion mė tė lartė.Inteligjenca kushtėzohet gjithashtu rėndshėm edhe nga faktorėt mjedisorė.Shkaqet mjedisore tė vonesės mendore kanė tė bejnė me dietėn e gruas shtatzėnė,perdorimin e duhanit,sėmundjet infektive gjatė barrės,helmimi i fėmijės etj.Studimet pohojnė se individėt e talentuar janė tipikisht mė tė shėndetshėm,mė tė lumtur,mė tė pasur dhe tė pėrshtatur mė mirė se individėt mesatarė.


    TESTET E INTELIGJENCES
    --Eshtė fjala pėr tė matur inteligjencen tėnde dhe shkathtesinė e trurit tėnd.Mos u pėrgjigj shpejt,sepse pėrgjigja qė tė duket mė e "shpejtė",mė e lehta do tė jetė padyshim mė e pasakta.Arsyeto pak.Mos nxito shpejt pėr tė parė pėrgjigjen,por lexoj dy-tri herė para se ta vendosėsh pėr tė dhėnė pėrgjigjen.Kjo gjimnastike do tė jetė shumė e dobishme pėr tė stervirtu kujtesen tėnde.

    Test nr.1
    -Katėr njerėz mund tė ndėrtojnė katėr barka nė katėr ditė.Sa kohė do tė pėrdor njė njeri pėr tė ndėrtuar njė bark?

    Test nr.2
    -Tre burra,gratė e tyre dhe njė e ve (vejushkė),u nisen njė ditė nė oren 12,pėr njė shėtitje me automobil.Pasi kishin pėrshkruar 5 kilometra,dalluan dy burra e njė fėmij me njė automobil tė prishur.."Nuk janė me fat"-tha njėra nga pasagjeret e makines se parė. Nė orėn 13 arritėn nė njė hotel,ku ishin pritur nga hotelxhiu i vjetėr me nje kėmbe tė vetme e nga djali i tij.Menjėher u ulen ne tavolinė.
    -Sa persona kemi pėrmendur ?

    Test nr.3
    --Njė njeri fillon te eci.Cdo herė qė bėn dy hapa pėrpara zbrapset njė hap.Sa hapa duhet tė bėj pėr tu gjendur pesė hapa larg nga pozita e tij e nisjes ?

    Test nr.4
    --Nė qoftė se dita e njėmbėdhjetė e njė muaji bie te martėn,cila ditė e javės do tė jetė e tridhjeta e tė njejtit muaj ?

    Test nr.5
    --Cili ėshtė numri me i lartė (madh) qė mund tė formohet duke i vendosur se bashku kėta numra 38017 ?

    Test nr.6
    --Sa numra tė plotė me tre njėsi mund tė formohen me 1,2 e 3 ?

    Test nr.7
    --Nė vitin 1988,njė shkurti ra e hėnė.Nė cilėn ditė tė javės do tė bjerė e fundit e tė njejtit muaj ?

    Test nr.8
    --Vrasėsi i Blerimit u hapi shume telashe policisė (SH.P.K-sė).Nė orėn 2 e 10 minuta tė mėngjezit,kamarieri i Blerimit,Agimi i telefonoi policisė duke thėnė se do tė kishte mund ti tregoj vrasėsit e shefit tė tij (pra Blerimit). Inspektorėt ishin dėrguar nė shtėpinė e Blerimit,aty arriten nė ora tre tė mėngjesit.Nė tre e pesė minuta inspektorėt i telefonuan policisė duke lajmėruar se edhe Agimi ishte vrarė.E kishin gjetur me njė plumb nė kokė.Blerimi kishte pasur kafken tė thyer nga njė objekt i rėnd.Nuk kishte asnjė gjurmė mbasi vrasėsi kishte ditur ti zhdukte te gjitha.
    -Nė Ē'ore kishte qenė vrarė Agimi?`

    Test nr.9
    -- Nė qoftė se njė orė mbetet nga njė minutė nė cdo dhjetė minuta lėvizje,sa do tė na duhen qė shigjeta e orės tė bėj njė xhiro nė tė gjithė kuadrtantin (rrethin) ?

    Test nr.10
    --Njė baba ka tre herė moshėn e djalit te tij.Pėr dhjetė vjet do tė ketė dyfishin e moshės sė djalit tė tij.
    -Sa vjec ėshtė babai ?

    Test nr.11
    --Agroni takoi njė ditė gjat shetitjes sė tij tė zakonshme,njė person qė e njihte qė nė fėmijėrin e tij,por qė nuk e kishte parė mė shumė se sa dhjetė vite.Ky person pėrshėndeti Agronin,e pastaj i tha--Nuk e dini,besoj qė pasi qė nuk jemi parė mė,jam martuar.Ja vajza ime.
    -Mirėdita--i tha Agroni vajzės se vogėl--Si quhesh ?
    -Kam tė njejtin emėr me mamanė time.
    -Ah! edhe ju Blerta ?--tha Agroni
    -Po -u pėrgjegjė vajza -si e dini?
    -Nė fakt si arriti Agroni tė dinte se vajza quhej Blerta?

    Test nr.12
    --Njė zoteri ėshte martuar me nje vejush qė kishte disa fėmijė me burrin e parė,por edhe ai (pra burri) kishte fėmijėt e tij nga martesa e parė).
    --Dhjetė vite me vonė,ndodhi njė pėrleshje nė familje e numri i pėrgjitheshem i fėmijeve atėher ishte 12.Gruaja vrapoi tek i shoqi duke bėrtitur:
    -Nxito shpejt! Fėmijet tu dhe femijet e mi po zihen (pėrlahen) mė fėmijet tanė.
    -Duke pasur secili nga bashkėshortet nėntė fėmijė,sa fėmijė linden gjatė kėtyre dhjetė vjetėve ?

    Test nr.13
    --Nėse njė pulė e gjysėm bėn njė vezė e gjysėm,nė nje ditė e gjysėm....sa vezė do tė bėjnė shtatė pula nė gjashtė ditė ?

    Test nr.14
    --Njė burrė dhe gruaja e tij kanė katėr vajza tė martuara e secila prej tyre kanė nga katėr fėmijė.Sa anėtar ka familja ?

    Test nr.15
    -- Kėrkoni nese ky lajme nuk permban gabime:
    """"Gjatė qėndrimit tim nė Ballkan,interesohesha veqėnarisht pėr popujt dhe kulturėn e Kosoves,Shqipėris,Maqedonis,Sllovenis.
    Provoja njė kėnaqėsi tė madhe kur dėgjoja bisedat mbi trimat si Skenderbeu,pasaj Ismail Qemaili,e shume gjėra tė interesanta.Tė gjitha mė pėlqenin por mė sė shumti pesė vendet qė kam pėrmendur""""

    Test nr.16
    --Nė njė lagje,punonte prej shumė kohėsh njė berber shumė i njohur dhe shumė besnik.Njė ditė prej ditėve tė tij tė zakonshme tek ai shkon pėr tu rruar nė mėngjes njė njeri.Berberi kryen punen e tij,Mė nė fund ky njeriu qohet dhe e pyet berberin se sa duhet qė tė paguaj......Ai pėrgjigjet--hape arkėn (aty ku i mbante parat) shiqoji se sa para janė,njehi se sa janė,leji edhe aq sa janė dhe merri 2 euro kusur.
    Pak mė vonė vjen edhe njė njeri tjetėr,edhe ky pėr tė rregulluar mjekrrėn e tij.Pasi ta kryen punėn berberi,njeriu qohet dhe don tė paguaj---berbri edhe kėtij ja beson arkėn dhe i thotė ---shiqoji se sa para janė aty,njehi,leji edhe aq sa jane dhe merri 2 euro kusur.
    Njė orė mė vonė vjen edhe njė djalosh pėr ti rregulluar flokėt,edhe me kėtė berberi vepron njėsoj pra pasi qė ja rregullon i thotė hape arkėn,njehi sa para janė,leji edhe aq dhe merri 2 euro kusur.
    Gjatė tėrė asaj dite berberi kishte pasur vetėm keta tre persona myshteri.
    Dhe pak para se sa tė mbyll shitoren,berberi shkon te arka e tij pėr tė marr parat qė i kishte fituar gjat kėsaj dite..Ku pėr qudi aty nuk kishte asnjė para......Nė fillim aty berberi kishte lėnė disa para,,pra nė mėngjes kur e hapi shitoren.
    Pyetja ėshtė kjo-----SA PARA ISHIN NE ARKEN E BERBERIT NE FILLIM ?

    ZGJEDHJA E TESTIT
    TEST nr.1======= kater dite.
    TEST nr.2========== 12
    TEST nr.3========== 10
    TEST nr.4========== e diela
    TEST nr.5========== 87310
    TEST nr.6========== gjashte numra:123,213,312,132,231.321
    TEST nr.7========== e diela
    TEST nr.8========== ndermjet 2 e 10 minuta e 3
    TEST nr.9========== 65
    TEST nr.10========= Babai eshte 30 vjeq
    TEST nr.11========= personi qe ka takuar nuk ishte nje mik,por nje mike e femijerise se tij
    TEST nr.12=========secili kishte nga tre femij para kesaj martese,e gjashte linden nga bashkimi i tyre
    TEST nr.13========= 28 veze
    TEST nr.14========= 26
    TEST nr.15========= ketu ka vetem nje gabim.Jane permendur kater e ne fund flitet per pese vende.
    TEST nr.16========= 1.75 cent.

    T E L E P AT I A
    Telepatia ose biokomunikimi eshte njeri nga fenomenet me te njohura te psikotronikes.Fjala "telepati" rrjedh nga gjuha e vjeter greke dhe do te thote."tele"-largesi dhe "pathe"-ndjeshmeri.Telepatia eshte manifestim psikotronik,gjate te cilit vrojtohen mendimet,nga ana e nje personi tjeter,qe ne kete rast eshte pranues.Pra,telepatia eshte komunikim i dy qenieve pa kontakte fizike,pa fjale,por vetem me ane te mendimit,pavaresishte nga largesia e tyre.Aftesi te komunikimit kane te gjitha qeniet e gjalla,por ato qe e kane me te zhvilluar aftesine e emitimit te neuro-rrezeve,e kane me te theksuar kete dukuri.Vete jeta eshte e mbushur plote me raste telepatike,te cilat paraqiten ne menyre spontane,midis personave qe jane te lidhur ngushte emocionalisht dhe shpirterisht,siq jane binjaket,nena dhe femijet,motra e vellai,burri dhe gruaja etj.Komunikimi telepatik,emetimi dhe pranimi i rrezeve,paraqet fundamentin ne formimin e marrdhenieve midis prindit dhe femijes.Dashuria ne mes! te nenes dhe femijes eshte e formuar kryesishte ne parimet telepatike.Kominikimet telepatike ekzistojne me se shpeshti ne vitin e pare te jetes,kur femija nuk mund te flase e dashuria ne mes te nenes dhe femijes nuk eshte e "vetedijshme" ose funksionon i deshiruar.Esenca e telepatise eshte ne bartjen e energjise nga njeri sistem nervor ne tjetrin,siq behet bartja ne mes dy radiostacioneve.

    HIPNOZA
    Hipnoza i eshte njohur njerezimit qe ne kohet me te lashta dhe eshte shfrytezuar zakonisht per qellime fetare e mjekesore.
    Ē'eshte Hipnoza ?--eshte veshtire te jepen definicone te sakta per hipnozen.Fjala hipnoz rrjedh nga greqishtja qe don te thot "gjume".Hipnoza eshte gjendje kaluese e kujdesit te zvogeluar te pacientit,gjendje ne te cilen mund te shfaqen paraqitje te ndryshme nga vetja ose te provokuara nga rrethi i jashtem. Ne gjumin hipnotik, i hipnotizuari nuk humb kontakte me boten e jashtme, gje qe ndodh gjat gjumit normal.Hipnoza ndikon them ne gjithe organizmin.Ne gjendje hipnotike mund te shpejtohet apo te ngadalsohet pulsi ,frymemarrja,gjithashtu mund te ndikoj ne ndryshimin e materies : djersitja,urimim,kollitje,vjedhje.etj.
    HIPNOZA NE MJEKESI
    Perdorimi i hipnozes ne mjekesi daton qe nga kohet e lashta.Kete e verteton edhe Hipokrati :"Semundja,nga e cila vuan trupi,shpirti e sheh shume mire me sy te mbyllur".
    Perdorimi i hipnozes ne mjekesi eshte me i perhapur ne Stomatologji.Gjthashtu me hipnoz behen lindjet pa dhimbje.Hipnoza gjithashtu mund te sherbej edhe si metode per sherimin e shume semundjeve psikike dhe neurotike dhe ate ne menyra te ndryshme.Alkoolizmi,narkomania si dhe pirja e duhanit jane gjthnje ne rritje e siper.Hipnoza eshte mjeti me efikas per sherimin e ketye semundjeve,por duehet vetem vullneti dhe deshira e njeriut per sherim.

  10. #10
    i/e regjistruar Maska e arturo
    Anėtarėsuar
    19-06-2004
    Postime
    2,247
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    B I O E N E R GJ I A

    -Sikurse te gjitha aparetet teknike qe funksionojne duke u furnizuar me ane te energjise,me te cilen jane te lidhura,po ashtu edhe njeriu ekziston duke e sherbyer me energji universi.Ne psikologji me enrgji do te thote force,gjalleri e aktivitetit psikik.Njeriu nuk eshte i kufizuar vetem ne lekuren e vet,por me potencialin e pakufishem te rrezeve ne hapsire dhe kohe.Fjala bioenergji rrjedh nga fjalet greke -bios-jete dhe energji -pune ,veprim.Bioenergjia perdoret per sherimin e semundjeve ose lehtesimin e dhembjeve tek te semurit,me ane te furnizimit natyror me energji,pa ndihmen e medikamenteve dhe aparateve,por duke transferuar enrgjine tone personale,me ane te duarve,mbi trupin e pacientit te semure,pa e prekur ate.Aura (bioenergjia),fusha energjetike e njeriut,eshte manifestim i energjise dhe eshte i lidhur ngushte me jeten e njeriut.Pershkruhet si mjegull,qe rrethon dhe e pershkon trupin fizik dhe emiton rreze karakteristike.Gjithashtu,ekzistojne lokacione specifike ne sistemin tone energjetik per emocionet,mendimet,kujtimet dhe perjetimet tjera fizike.Pasi qe simptomet fizike jane te lidhura me ato lokacione,do te thote mund ta kuptojme natyren e semundjes.Per kete edhe studimi i aures mund te jete ure ne mes te mjeksise tradicionale dhe shkences sone psikologjike.

    MOTIVACIONI
    -Ajo pjesė e psikologjisė qė pėrpiqet tė shpjegojė se pse bejmė ato gjėra qė bėjmė quhet motivacion.Motivet e nxisin dhe e drejtojnė sjelljen e individit drejt nje qėllimi tė caktuar.Impulset janė forca tė brendshme qė na shtyjnė drejt kryerjes sė diqkaje.Motivet stimuluese bėjnė qė individi tė krijojė stimulimin ndijorė pėrmes bashkėveprimit me mjedisin.Nevoja pėr tė ecur pėrpara e pėr sukses ėshtė njė dėshirė pėr tė kryer diqka nė njė nivel tė lartė cilėsor.Njerėzit qė e kanė tė ulėt nevojėn pėr sukses janė tė motivuar tė shmangin dėshtimin.Njerėzit qė e kanė tė lartė motivin e suksesit priren tė zgjedhin qėllime ambicioze.Nevoja pėr pushtet pėrfshin dėshirėn pėr tė kontrolluar dhe pėr tė ushtruar ndikim.Motivi i pushtetit mundėsohet qė herėt nė jetė dhe shprehet nė lloj-lloj situatash.Nevoja pėr atashim ėshtė dėshira pėr tė kėrkuar dhe formuar lidhje me njerėz tė tjerė.Si motiv nevoja pėr atashim rritet gjatė periudhave tė ankthit.

    EMOCIONI
    -Eshtė shumė i rėndėsishėm nė jetėn nė jetėn tonė,megjithėse nuk kuptohet lehtė.Emocioni ėshtė reagim ndaj njė ngacmuesi qė shkakton eksitim fiziologjik,ndjenjė subjektive,interpretim kognitiv dhe sjellje tė vėzhgueshme.Kur jemi tė emocionuar bebėzat e syve na zamdhohen,ndėrpritet tretja,shpeshtohet frymėmarrja dhe shtohen rrahje e zemrės,fillon djersitja dhe sekretohen hormonet.Kur lind i porsalinduri reagon vetėm nė pėrgjithsi,ndėrsa emocionet specifike zhvillohen me shpejtėsi.Shumica e emocioneve shfaqen kur fėmija ėshtė rreth dy vjeq.Ne mesojmė shumė gjėra pėr njerėzit e tjerė pėrmes komunikimit joverbal.Fytyra mund tė shpreh shumė emocione si lumturi,trishtim,habi,frikė,zemėrim edhe neveri.Njerėzit transmetojnė informacion pėrmes gjuhės sė trupit,pozicionet dhe lėvizjeve tė tij.Seksualiteti mjekėsor ėshtė pjesė e personalitetit tonė,e sjelljes sonė,e emocioneve dhe e qėndrimeve tona.

    PERSONALITETI
    -Vlerėsimi i personalitetit ėshtė me rėndėsi tė madhe nė shumė fusha tė psikologjisė.Personaliteti pėrkufizohet si modelet e dallueshme dhe tė qėndrueshme tė sjelljes dhe njohjes qė karakterizojnė pėrshtatjen nė jetė.Ēdo matje e personalitetit duhet tė jetė e vlefshme,e besueshme,e standardizuar dhe praktike.Vėzhgimi i sjelljes sė njė personi nė situata tė pėrditshme pėr njė periudhė kohe mund tė ndihmojnė nė tė kuptuarit e personalitetit


    STRESI
    -Stresi ėshtė gjdo gjė qė ushtron kėrkesa ndaj tė cilave ne duhet tė pėrshtatemi.Ai mund tė shkaktohet prej rreziqeve fizike ose kėrcėnimeve psikologjike.Presioni ndodh kur pėrpiqemi shumė pėr tė plotėsuar kėrkesat qė ushtrohen mbi ne nga tė tjerėt dhe nga vetvetja.Ankthi ėshtė njė ndjenjė e paqartė frike dhe shqetėsimi pėr tė ardhmen dhe shpesh ėshtė njė reagim emocional ndaj stresit.Fakti se sa stres pėrjetojmė varet nga stresorėt nė jetėn tonė,nga karakteristikat e personalitetit dhe nga aftėsitė perballuese.Njerėzit qė mėsojnė se sjellja e tyre ėshtė jo efektive nė arritjen e qėllimeve dorėzohen dhe pėrjetojnė paaftėsinė e fituar pėr tė ndihmuar veten.
    psikologjia e shėndetit---synon tė kuptojė ndikimet psikologjike nė gjendjen shėndetėsore tė njerėzve.Pėrballimi i stresit i orientuar nė zgjedhjen e detyrės pėrfshin zgjidhjen realiste realiste tė problemit qė shpie te stresi.

    SJELLJA ANORMALE
    -Kur njė individ nuk ėshtė nė gjėndje t'i pėrshtatet si duhet jetės sė pėrditėshme,ai vuan nga ndonjė qrregullim.Format mė tė lehta tė sjelljes anormale quhet qrregullime tė ankthit.Gjendjet anormale mė tė rėnda pėrfshijnė depresionin dhe skizofreninė.Njė person mund tė quhet anormal nė qoftė se ai ose ajo sillet nė mėnyrė tė quditshme nė njė formė qė devijon nė mėnyrė tė ndieshme nga norma.Njė sjellje e tillė mund tė shfaqet nėpėrmjet iluzioneve (tė besuarit nė gjėra tė paqena),halucinacioneve (ndjesi shqisore qė nuk kanė lidhje me mjedisin e vėrtet pėrreth),dhe frikės ose riteve tė pazakonta qė nuk i shėrbejnė asnjė qėllimi tė dukshėm.


    ANKTHI
    -Zakonisht pėrkufizohet si njė ndjenjė jo e theksuar frike dhe pasigurie.Ankthi mund tė quhet si njė frikė ndaj kėrkesave qė i bėhen njė individi kur ai nuk e di me saktėsi c'janė kėto kėrkesa.Personi vetė,nė pėrgjithėsi,nuk ka njė ide tė qartė pėr arsyen e vėrtet tė ankthit.Nė fakt prirja ėshtė pėr ta shmangur tė menduarit pėr frikėn,sepse njė gjė e tillė veqse e shton atė.Te personi me gjendje ankthi shpesh zhvillohen sjellje tė caktuara ritualistike,qė e ndihmojnė pėr tė ulur ankthin pėrkohėsisht,por qė nė fakt i shtojnė problemet,sepse nuk i zhgjidhin ato.


    ĒREGULLIMET E GJENDJES SHPIRTRORE
    -Kur njė person provon njė prishje tė theksuar tė humorit dhe tė ekuilibrit emocional atėher mund tė themi se ai person ka qrregullime tė gjendjes shpirtėrore.Kur emocionet qėndrojnė nė njė pikė tė ulėt gjatė gjithė kohės dhe ne humbasim interesin pėr jetėn,kjo do tė thotė se po kalojmė njė gjendje depresioni. -Depresioni madhor-karakterizohet nga njė gjendje e rėnė shpirtėrore dhe trishtim qė shoqėrohet me ndjenjėn e fajit dhe te qenit i pavlefshėm.Depresioni mund tė variojė nė mėnyrė tė dukshme nga pikėpamja e seriozitetit tė gjendjes.Nė formė tė lehtė ėshtė normale qė njerėzit tė ndjehen depresivė,kur ata dėshtojnė nė arritjen e njė qėllimi,apo kur u vdes ndonjė i afėrt.Njerėzit kalojnė nė gjendje depresive kur ata kanė probleme nė punė,probleme bashkėshortore,ose kur ndjehen tė pazotė pėr diqka qė duan tė bėjnė.Simptomė tjetėr mund tė pėrfshijnėrishjen e gjumit,rėnien nė pėshė,kėputjen,ndjenjen e fajit tė kotė ose atė tė qenit i pavlefshėm dhe mendimet rreth vdekjes dhe vetėvrasjes.Kėto simptome shfaqen nė njė periudhė tė paktėn dy javore.Personat tė cilėt janė nė depresion tė thellė e pėrshkojnė veten e tyre,si tė trishtuar dhe tė pashpresė.Problemi mė i madh i depresionit ėshtė mundėsia pėr tė kryer vetėvrasje.


    Vetėvrasja
    -Eshtė njė mundėsi reale nė rastet e depresionit.Afėrsisht njė nė cdo dhjetė mijė amerikanė kryen vetėvrasje cdo vit.Ndėrkohė qė mė shumė gra tentojnė tė bėjn vetėvrasje sesa burrat,janė burrat ata qė vdesin prej vetėvrasjeve tre herė mė shumė se gratė.
    pėrse njerėzit kryejnė vetėvrasje?---ndonėse ka arsye tė ndryshme dhe tė vecanta,shumica e tyre kanė tė bėjnė me faktin se ata qė pėrpiqen tė kryejnė vetėvrasje kanė njė ndjenjė se jeta nuk ja vlen tė jetohet,ndjenja e tė qenit pa shpresė dhe e fajit janė zotėruese tė depresionit.Nė qoftė se gjendja duhket e pashpresė kjo mund ta shtyejė personin depresiv tė bejė vetėvrasje.Disa njerėz besojnė qė akti i vetėvrasjes ėshtė njė kėrkesė e dėshpėruar pėr ndihmė.Me sa duket,personat qė bėjnė vetėvrasje janė individ qė nuk janė tė zotė tė merren siq duhet me stresin e tyre dhe nuk gjejnė rrugėdalje tjetėr.Disa gjėra mund tė bėhen pė tė ndihmuar nė ndalimin e vetėvrasjes.Rastet kur viktimės sė mundshme pėr vetėvrasje i kėrkohet qė tė mos e kryej vetėvrasjen pa takuar mė parė njė kėshilltar duket se janė tė sukseshme.Duke biseduar me ta se si ndihen,ai mund tė krijojė tek ata njė ndjenjė besimi deri sa tu jepet ndihma e vėrtet profesionale.Po tė jeni me njė viktimė potenciale pėr vetėvrasje,shoqėroheni atė pėr tė marrė ndihmė.Njė qendėr kėshillemore,njė ergjencė spitali,madje edhe njė stacion policie janė vende ku profesionistėt do tė dijnė se si ta pėrballojnė situatėn.Nėse me tė vėrtet personi e ndjen se nuk ka arsye pėr tė jetuar,atėher trajtimi mė i mirė do tė ishte qė atij ti jepet shpresė................


    Komunikimi--aftėsia dhe vetbesimi
    -Aftėsia qė tė shprehni mendimin tuaj mund tė ju shpie shumė shumė larg.Nė cdo gjė nė jetė pėr suksesin,vendimtare ėshtė pasioni ndaj tij.Nėse dėshironi tė jeni tė mirė,do tė jeni tė mirė.Nėse dėshironi tė jeni tė pasur,do tė jeni tė pasur.Nėse dėshironi tė jeni tė arsimuar,do tė jeni tė arsimuar.Por duhet tė jeni tė sigurt nė atė cka dėshironi,dhe ta dėshironi kryesishtė atė,e jo tė dėshironi me po aq pasion qindra gjėra tė tjera qė janė tė pangjitshme me tė.Mėsoni qė mendimet dhe idetė tuaja,qartė tė ja paraqitni tė tjerėve,individualisht,nė pjesmarrje publike etj.Sa mė shumė qė tė pėrparoni nė kėtė aq mė tepėr do tė zbuloni se shkathtėsia e juaj-vepron te njerėzit nė atė mėnyrė dhe lenė mbresa si kurrė mė parė.Me pėrvetėsimin e shkathtėsisė sė komunikimit me rrethin fitoni vetbesim,ndėrsa personaliteti i juaj i gjithėmbarshėm bėhet mė i mirė dhe mė i ngrohtė.Flitni,kurdo qė mundeni,disave apo shumicės,do tė flitni gjithnjė mė mirė dhe mė mirė,do tė ndjeni kthjelltėsin e shpirtit,do tė ndjeni se jeni personalitet i plotė dhe i rrumbullaksuar.
    "nėse aq shumė e dėshironi suksesin,me siguri dhe da ta arrini"
    -Me ndryshimin e mėnyrės sė tė menduarit mund qė ta ndryshoni edhe jetėn tuaj.Frika mposht shumė njerėz mė shumė se gjdo gjė tjetėr nė botė,por ėshtė edhe e dobishme qė njeriu tė ketė pak frikė,por vetbesimi dhe dashuria e pėrsosur e pėrzė frikėn.Nėse idetė i kemi tė qarta,fjalėt vijnė vetvetiu dhe nė mėnyrė tė pavetėdishme,sikurse frymėmarrja.
    ***shikoni dėgjuesit mu nė sy dhe filloni tė flitni me aq vetbesim,sikurse secili nga tė pranishmit tė ju ketė borgj njė shumė parash
    ***rrėfejuni tė tjerėve pėr atė cka ju ka mėsuar jeta
    ***gjithnjė pėrpiquni tė mblidhni dhjetė herė mė shumė fakte se qė do ti pėrdorni,e ndonjėherė edhe qindra herė mė shumė
    ***frika e bindjes sė sinqert ėshtė infektuese
    ***mėsoni sa mė shumė qė mundeni mbi atė qė ju duket si temė intresante
    ***sa mė shumė qė arrini ta pėrjetoni ngjarjen dhe ndjenjat mbi tė cilat flitni,aq mė gjallėrishėm do tė shpreheni
    ***tė sotmen gjithnjė ėshtė mė mirė ta shohim nė krahasim me vėshtirėsitė e sė kaluarės
    ***bėhuni plotėsishtė tė sinqert
    ***ndjenjat janė mė tė fuqishme se sa idetė e ftohta,kur ato zgjohen me sinqeritet

    -Secil njeri kėrkon dashuri,por kėrkon edhe respekt.Secia qenie njerėzore ka ndjenjėn pėr vlefshmėrinė personale,rėndėsinė dhe dinjitetin.Po ta lėndoni aty,pėrgjithmonė e keni humbur.Nese dikė e doni dhe e respektoni,i ndihmoni tė zhvillohet,atėherė edhe ai ju do tė ju respekton.
    "gjithcka varet nga mėnyra se si flet dikush,dhe jo se cka flet ai"

    dhe

    "vendosmėria qė tė arrini sukses ėshtė me e rėndėsishme se cdo gjė"


    Sjellja me njerėzit-fshehtėsia
    -Ekziston njė mėnyrė qė ti bejmė pėr vet te tjerėt,pėr atė qė dėshirojmė.A keni menduar ndonjėher pėr ketė? PO,ekziston vetėm njė mėnyrė;ta zgjojmė tek ata dėshirėn pėr atė qė edhe ne anojmė.Mėnyrė tjetėr,mbani mend ---thjeshtė nuk ka.E vetmja mėnyrė qė njeriut tė ja mbushni mendjen pėr aksion ėshtė ti jepni atė qa137 ai kerkon.
    cka nė tė vėrtet njeriu kėrkon?
    mbani mend ketė theksim se impuls shtysė i njeriut ėshtė "dėshira qė tė behemi tė rėndėsishme"

    cka dėshiron njeriu?
    Jo shumė por atė tė paktėn pėr vėrtet ka dėshir tė zjarrtė,pėrpiqet qė me forcė ta fitojė,duke mos pranuar tė hjekė dorė.Gati secili njeri i rritur dhe i shėndoshė dėshiron"

    ===shėndet dhe jetė tė gjatė
    ===mjaft ushqim
    ===mjaft gjumė
    ===parat dhe gjithcka qė mund tė blihet me paratė
    ===jetė tė lumtur seksuale
    ===mirėqenien pėr fėmijėt e vet
    ===ndjenjėn se dicka po bėn

    -Gati tė gjitha dėshirat e pėrmendura plotėsohen,tė gjitha pervec njerės,e cila ėshtė po aq e thellė si dėshira pėr ėndėrr dhe ngjashėm pra " deshira pėr madhėshti personale apo dėshira qė tė jemi tė rėndėsishem


    Vetėdija dhe ndėrdija
    -Secili prej nesh posedon njė mendje,njė shpirt e i cili,ndėrkaq,posedon dy veti tė ndryshme.Kufiri qė i ndan ato,tė gjitha qenieve njerėzore u ėshtė mirė e njohur.Dy funksione tė mendjes njerėzore,nė tė shumtėn e rasteve,i shėnojmė si menjde objektive dhe subjektive,si vetėdije dhe ndėrdije,si mendje e zgjuar dhe e fjetur,si mendje me dėshirė dhe e detyruar etj.Me qėllim tė tė kuptuarit tė funksioneve tė mendjes suaj,paramendojeni atė si njė kopsht! Ju jeni kopshtari qė tėrė ditėn diqka mendon,mbjell.Atė qė keni mbjell nė ndėrdije,do ta korrni nė trupin tuaj nė marrdhėnie me botėn e jashtme.Eshtė koha tė filloni mbjelljen e mendimeve pėr paqė,pėr fat,pėr mirėsi dhe pėr pėrparim.Po qe se keni mendime tė shėndosha,po qe se e kuptoni tė vėrtetėn,po qe se mendimet tuaja nė ndėrdije janė konstruktive,tė harmonishme dhe tė drejtuara kah paqja,fuqia qudibėrėse e ndėrdijes do tė ju pėrgjigjet dhe do tė ju siguroj jetė tė kėndshme dhe tė harmonishme.Njohja e procesit tė depėrtimit tė vetėdijes dhe tė ndėrdijes do tė ju bėjė te mundur ta ndryshoni jetėn tuaj.Pėr ti ndryshuar pasojat,ėshtė e nevojshme tė ndyshohen shkaqet.Shumica pėrpiqen tė ndryshojnė pasojat,duke u marrė veqenarisht me to.Vetėm me largimin e shkakut ėshtė e mundur qė tė tejkalohet mospajtimi,mjerimi,tė kufizuarit e cfardo lloji.Vetėdija juaj ėshtė kapiten ėshtė kapiten dhe i zoti i punėve qė kryeni.Ndėrdija i pranon urdhrat qė ja jepni nė bazė tė asaj nė cka besoni dhe cka pranon si tė vėrtet vetėdija juaj.Po qe se vazhdimisht para njerėzve pėrsėritni: "kjo ėshtė shumė shtrejtė pėr mua",ndėrdija do tė ju kuptojė me seriozitet,do tė ju marrė fjalėn dhe do tė kujdeset qė vėrtet tė mos jeni nė gjendje pėr ta blerė sendin e dėshiruar.
    -Ndėrdija ėshtė selia e tė gjitha ndjenjave,por edhe pjesė krijuese e personit.Po qe se mendoni pėr dicka tė mirė,e mira do tė ju ngjajė,po qe se keni mendime tė kėqija,do tė ju pasojnė ngjarjet e kėqija.Mendja e njeriut pikėrisht nė kėtė mėnyrė punon.Kur ndėrdija pranon nje mendim,nė tė njejtin qast ajo fillon ta realizoj atė.Ky ligj i ndėrdijes vlen si pėr mendime pozitive.ashtu edhe pėr ato negative.
    "qetėsia shpirtėrore dhe trupi i shėndosh janė rrezultat i domosdoshėm i tė menduarit pozitiv"
    -Duhet ditur se nuk janė nė pyetje dy mendime tė ndryshme,por dy fusha tė aktivitetit nė brendi tė njė mendje.Vetėdija ėshtė pjesė e mendjes qė mendon.Asaj i takon aktiviteti i tė pėrcaktuarit,i tė zgjedhurit,psh:i zgjidhni librat qė do ti lexoni,vendin se ku do tė banoni,personin me tė cilin do tė jetoni.Me njė fjalė,vetėdija i bie vendimet.Ndėrkaq siq e ceka edhe mė lart,ndėrdija pranon gjdo gjė qė i ofrohet,gjegjėsisht atė se nė cka beson vetėdija.Ndėrdija do tė pėrgjigjet sa herė qė gjurmoni zgjedhjen e problemeve,por njėkohėsisht ajo pret prej jush qė nė vetėdije tė formoni gjykime tė drejta primare.Secili njeri disponon mundėsi tė zgjedhjes.Pėrcaktojuni pėrshėdet dhe lumturi.Mund ta zgjidhni dashamirėsin ose vagabondizmin ndaj tė afėrme.Pėrcaktojuni pėr bashkėpunim,pėr gėzim,pėr sjellje miqėsore dhe do tė vėreni reagim tė pranueshėm nga tė gjithė qė i kemi pranė vetės.Kjo ėshtė mėnyra mė e mirė pėr tu zhvilluar personaliteti pozitiv.Pėrdorni mendjen tuaj si forcė shėruese,si frymėzim dhe si shkak pėr lumturinė e tė afėrme tuaj.Harrojeni frikėn,mosdijen dhe besimet e kota! Mos i lini tė tjerėt tė mendojnė pėr ju! Vetė zgjidhni mendimet tuaja-vendosni vetė! Prandaj zgjidheni jetėn,dashurinė,shėndetin,lumturinė! Besoni nė fat tė mirė,nė veprim tė drejtė dhe nė qudinė e quajtur jetė!

    "njeriu ėshtė ashtu si mendon"

  11. #11
    Perjashtuar Maska e diikush
    Anėtarėsuar
    12-07-2003
    Vendndodhja
    konaku i ri
    Postime
    2,073
    Faleminderit
    0
    0 falenderime nė 0 postime
    Citim Postuar mė parė nga Fiori
    Punėtorėt e trurit : LA JOLLA, Calif., 2 Qershor (AScribe Newswire) – Universiteti i Californisė - Neurobiologjistet ne San Diego kane zbuluar fakte te cilat i japin drite misterit se si truri e llogjikon informacionin e mbledhur ne impluset elektrike te cilat dergohen ne tru nga miliona neurone te trupit....
    Fiori, po qe se ke ndonje rerefernce per kete studim (links, etc) do isha mjaft i interesuar.

    Flm.

Ruaj Lidhjet

Regullat e Postimit

  • Ju nuk mund tė hapni tema tė reja.
  • Ju nuk mund tė postoni nė tema.
  • Ju nuk mund tė bashkėngjitni skedarė.
  • Ju nuk mund tė ndryshoni postimet tuaja.
  •